Pirmasis (keturiasdešimt antrasis) posėdis
1997 m. kovo 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.LANDSBERGIS, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Seimo nario R.Aleknos priesaika

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Gerbiamieji kolegos, prašome sėsti į savo vietas. Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesiją pradedame valstybės himnu. (Giedamas himnas)

Gerbiamieji kolegos, jūs turite išdalintą darbotvarkę, bet prieš tą išdalintą, surašytą darbotvarkę mes turime vieną gražią ir garbingą procedūrą, t.y. Seimo nario R.Aleknos priesaiką. Prašome, gerbiamasis Konstitucinio Teismo pirmininke, prašome, gerbiamasis Seimo nary.

R.ALEKNA. Aš, Raimondas Alekna, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;

prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man Dievas!

J.ŽILYS. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimo narys R.Alekna įgijo visus Seimo nario įgaliojimus. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Konstitucinio Teismo pirmininkui, sveikiname kolegą R.Alekną.

1997 m. kovo 10 d. (pirmadienio) darbotvarkės projektas

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų darbą. Jį pradedame nuo džiugios naujienos: turi keistis balsų skaičiavimo grupė. Dėkojame iki šiol dirbusiai balsų skaičiavimo grupei ir dabar šią garbingą misiją turėtų atlikti kolegos Seimo nariai: Seimo narys A.Akstinavičius – Socialdemokratų partija, Seimo narė S.Daubaraitė – Tėvynės sąjunga, Seimo narys R.Didžiokas – Tėvynės sąjunga, Seimo narys A.Kašėta – Krikščionių demokratų partija ir Seimo narys K.Trapikas – Lietuvos liberalų sąjunga. Gerbiamieji balsų skaičiavimo grupės nariai, kviečiame jus užimti savo darbo vietas.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes turėtume dar susitarti dėl šios dienos darbų. Jums yra išdalinta darbotvarkė, kuri buvo aptarta Seimo seniūnų sueigos posėdžiuose. Kaip matote, iš esmės darbotvarkėje yra du klausimai, t.y. Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo antrosios pavasario sesijos darbų programos projekto pateikimas ir svarstymas (registracijos Nr. P- 308(2), taip pat Seimo priimtų ir Prezidento gražintų Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Teismų įstatymo 66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimas. Mes tikimės, kad svarstant pirmąjį darbotvarkės klausimą savo nuomonę apie svarbiausius Seimo sesijos darbus išsakys Ministras Pirmininkas, nes programa, kaip jūs matėte, yra parengta remiantis Vyriausybės siūlymais. Seimo nariai turės galimybę paklausti Ministro Pirmininko ir gauti atsakymus. Vėliau, mes tikimės, komitetų vadovai, taip pat frakcijų atstovai išsakys savo nuomonę dėl Seimo sesijos darbų programos. Seimo sesijos darbų programą tvirtinsime šį ketvirtadienį, eilinio Seimo posėdžio metu. Mes galvojame, kad galbūt viso laiko, t.y. beveik dviejų valandų šiam darbotvarkės klausimui mes neišnaudosime, todėl aš prašyčiau Sekretoriatą pasirūpinti, kad Prezidento patarėjas ponas A.Abramavičius būtų pasirengęs šiek tiek anksčiau pateikti Prezidento grąžintus įstatymus.

Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu nėra prieštaravimų šios dienos darbotvarkei, tada mes galėtume bendru sutarimu ją patvirtinti ir pradėti mūsų darbą. Prieštaravimų nėra, taigi bendru sutarimu sutariame, kad šiandien dirbsime tik šiuos darbus, ir gana anksti baigsime mūsų darbą, nes iš tikrųjų šiandien, kaip jūs žinote, yra ne darbo diena, tačiau pagal Konstituciją sesiją turime pradėti kovo 10 d.

Pavasario sesijos darbų programos projekto svarstymas

Gerbiamieji Seimo nariai, tokiu atveju aš kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką G.Vagnorių pateikti Vyriausybės siūlymus Seimo pavasario sesijai. Turiu priminti, kad, kaip sakiau, Ministras Pirmininkas atsakys į jūsų klausimus, tačiau vėliau aš pats dar pabandysiu pateikti ir aptarti keliais žodžiais komitetų siūlymus. Taigi galbūt neklausinėkime Ministro Pirmininko dėl to, kodėl nėra įtraukto vieno ar kito komiteto ar frakcijos siūlymo, nes tai jau daugiau mūsų reikalas. Į tuos klausimus aš pabandysiu atsakyti, o Ministrą Pirmininką klausinėsime daugiau dėl Vyriausybės teiktų siūlymų. Prašom, pone Vagnoriau.

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mielosios Seimo narės, garbūs Seimo nariai, džiugu, jog didelę šio Seimo darbotvarkės dalį sudaro sisteminių pakeitimų socialinėje, ekonominėje ir teisėsaugos srityse projektai. Žinoma, tai dar ne visi reikalingiausi normatyvinių aktų projektai, tačiau ši sesija turėtų tapti įstatymų ir vykdomosios valdžios veiklos kokybės persilaužimu ir esminių sisteminių valstybės institucijų pertvarkymo pradžia. Malonu pastebėti ir tai, jog Seimo komitetų ir ministerijų inicijuoti įstatymų projektai yra ne atsitiktiniai siūlymai, bet koordinuotos, suderintos bendros šalies politikos sprendimai. Drįstu tvirtinti, jog Seimas ir Vyriausybė ne tik žino svarbiausias šalies bėdas, bet ir konkrečius būdus šioms problemoms spręsti.

Vyriausybės pateiktus įstatymų projektus nesunku sugrupuoti į kai kurias temas, atspindinčias gyventojų pagrindinius šių dienų lūkesčius. Pirma – tai kova su pavojingai išplitusiu nusikalstamumu ir teisėsaugos institucijų stiprinimas, antra – tai korupcinių įstatymų naikinimas, prekybos alkoholiniais gėrimais kontrolės sugriežtinimas. Būtų galima paminėti turtinių ir ekonominių santykių valstybinį reguliavimą, privatizavimo programą. Kaip ketvirtą dalį galima būtų išskirti mokesčių pertvarkymus, socialinio teisingumo atkūrimo klausimus bei tarptautines sutartis.

Kovojant su nusikalstamumu iš esmės stiprinamos turtinio ir baudžiamojo persekiojimo priemonės, nukreiptos prieš nusikalstamus susivienijimus, ypač prieš visuomenei pavojingus organizuotus finansinius nusikaltimus. Tikimės, jog Seimas palaikys ir Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios leis realiai patraukti atsakomybėn priklausančius nusikalstamoms grupuotėms asmenis, taip pat siūlymus plačiau naudoti operatyvinės veiklos priemones, griaunant ekonominį nusikalstamų grupuočių potencialą.

Tikriausiai sutiksite, jog laikas parodyti į banditizmą linkusioms asmenų grupėms valstybės jėgą, bet be šių įstatymų, be mano paminėtų Baudžiamojo kodekso ir Operatyvinės veiklos įstatymų, deja, Vyriausybė negalės dirbti visa jėga ir negalės iš esmės šitų problemų spręsti. Kai tik Seimas priims šias siūlomas įstatymų pataisas, Vyriausybė bus pasirengusi taikyti daug griežtesnes ir daug stipresnes kovos priemones.

Beje, Vyriausybėje yra parengtas ir specialus nusikalstamų asmenų turtinio persekiojimo deklaravimo įstatymo projektas, kuris įpareigos patikrinti, ar teisėtai įtariami nusikalstama veikla asmenys įsigijo turtą ir pajamas, įskaitant perleistą kitiems asmenims turtą bei pajamas, o teismas pagal šį įstatymo projektą, kuris taip pat artimiausiu metu bus pateiktas Seimui, turės galimybę nelegaliu būdu įsigytą turtą konfiskuoti. Tai yra mes norime taikyti griežtas turtinio persekiojimo priemones, įpareigoti pakartotinai deklaruoti pajamas ir turtą, o mokesčių inspekcija turėtų patikrinti, ar teisingai deklaruojamas turtas. Teismas, nustatęs, jog turtas įgytas nelegaliu būdu, privalėtų taikyti griežtas priemones, įskaitant ir turto konfiskavimą.

Aš tikiu, kad priėmus panašų įstatymą nebereikės gyventojams skųstis, jog kai kurie nusikalstami asmenys demonstratyviai rodo savo pilaites arba brangias mašinas. Priėmus tokį griežtą nusikalstamų asmenų pajamų ir turto deklaravimo patikrinimo įstatymą, vėliau bus galima pataisyti dabar galiojantį bendrą Pajamų ir turto deklaravimo įstatymą ir nebereikalauti, jog paprasti, nusikaltimų nepadarę asmenys atgaline data įrodinėtų, kaip jie įsigijo turtą, kam, už kiek pardavė kiaulių arba kitokią savo produkciją. Deja, dabar susiklostė taip, jog faktiškai paprasti žmonės beveik pastatomi į vieną gretą su nusikaltėliais, o tikrieji nusikaltėliai išvengia deklaravimo ir turto pajamų pateisinimo.

Numatoma stiprinti policiją ir prokuratūrą. Numatoma ypač stiprinti prokuratūros kaltinimo palaikymo ir priežiūros funkcijas. Be teismo negalės būti nutraukiamos pavojingesnės bylos, dėl to, aš tikiuosi, bus išgyvendintos dvigubų standartų taikymo tradicijos. Įstatymų pataisomis yra numatoma, jog vidaus reikalų tardymo skyriai galės dirbti ir su tomis bylomis, kurios šiandien yra priskiriamos tik prokuratūrai. Tačiau tai nereiškia, kad bus silpninama prokuratūra arba kitos teisėsaugos institucijos. Priešingai, mes norime stiprinti šias institucijas, ypač pagrindines jų funkcijas. Nedidinant Vidaus reikalų ministerijos biudžeto kuriami nauji padaliniai, specialiųjų tyrimų tarnyba ir mokesčių policija, dėl kurių Seimui teks padaryti kai kurias įstatymų pataisas.

Be to, Vyriausybė numato padidinti ir iš esmės diferencijuoti teisėsaugos darbuotojų atlyginimus. Tai yra vienu metu ne tik bus keliami didesni reikalavimai teisėsaugos institucijų darbuotojams, bet kartu bus stiprinama jų materialinė bazė, didinami atlyginimai tiems, kurie nori, tiems, kurie gali sąžiningai dirbti.

Vienas iš svarbiausių biurokratizmo ir tarnybinių piktnaudžiavimų šalinimo būdų – korupciją skatinančių įstatymų pataisymas. Pataisius privatizavimo įstatymus eilė ateina Viešo pirkimo įstatymui ir kitiems įstatymams. Taip pat mes teikiame siūlymus dėl įmonių įstatymų pataisų, siekdami iš esmės sumažinti licencijuojamas ir kitaip administraciškai verslą varžančias ir taip korupciją palaikančias sritis.

Valstybės turtiniuose ir finansiniuose santykiuose turi dominuoti kainos kriterijus ir viešos konkurencinės procedūros. Kas norėjo, jau galėjo aiškiai įsitikinti, jog licencijos ir leidimai ne stabdo, bet, priešingai, gimdo nusikaltimus. Taip pat akivaizdu ir kitkas: kur nėra viešų konkursų ir neveikia kainos kriterijus, ten klesti korupcija ir finansiniai pažeidimai.

Vyriausybė savo kompetencijos ribose taip pat keičia ekonomikos ir verslo skatinimo fondų naudojimo tvarką. Pagal naująją tvarką finansinės ir kitokios lengvatos bus skiriamos visiems vienodomis sąlygomis pagal bendras taisykles. T.y. nebelieka pinigų nei kitokių privilegijų skirstymo pavieniams asmenims. Jeigu būtų šios priemonės įgyvendintos prieš keletą metų, šiandien nereikėtų mums skųstis, jog yra išgrobstytas paramos žemės ūkiui fondas, kiti valstybės fondai, išgrobstyti bankai ir kitos valstybės iždo lėšos. Blogiausia, jog tie pinigai pakliūva kaip tik nusikalstamam pasauliui, kuris po to tampa stipresnis ir pavojingesnis.

Atskirai norėčiau pakalbėti apie alkoholio prekybos kontrolės sugriežtinimą. Mes norime nustatyti didesnę atsakomybę patiems prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais asmenims, tam, jog jie būtų gyvybiškai suinteresuoti laikytis įstatymų. Dėl to yra numatomos griežtos sankcijos, jog už mažesnius pažeidimus licencijos bus atimamos 5 metams, o už didesnius pažeidimus licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais bus atimamos visam laikui. Licencijas numatoma atimti ne tik tiems asmenims, kurie tiesiogiai yra padarę pažeidimus, bet ir su tuo susijusiems asmenims, kad nebūtų galima, manipuliuojant pavadinimais, pavardėmis, tęsti tokią netinkamą veiklą kitose įmonėse arba per kitus asmenis.

Kartu mes norime nustatyti tokią tvarką, kad licencijos būtų išduodamos neterminuotai tol, kol nepadaromas nusižengimas. Mes pastebime, jog daug lengviau reikalauti tvarkos iš tų prekybos įmonių, kurios yra didesnės, kurios turi didesnį turtą ir kurios dėl to jaučia daug didesnę atsakomybę už tai, kas bus, jeigu, tarkime, bus nustatyti prekybos pažeidimai. Kada dabar prekiauja kas tik nori, prekiauja ir tie, kurie neturi turto, nesunku įsivaizduoti, kad net ir pažeidimo atveju nėra iš ko pareikalauti. Pavyzdžiui, mes pastebėjome, kaip šiuo metu prekiaujama kontrabandiniais alkoholiniais gėrimais. Į parduotuvę atneša dėžę degtinės, parduoda ir tada atnešama kita. Mes bandysime taikyti naujas, griežtesnes ekonomines sankcijas. Neseniai Seimas priėmė atitinkamus įstatymus, tačiau paprasčiausiai nėra kam taikyti šitų sankcijų, nes jie nieko neturi, turi tuščias sienas ir prekystalį.

Taigi kartu mes norime pasiekti, ir, aš tikiuosi, kad Seimas pritars, jog griežtinant atsakomybę už prekybą alkoholiniais gėrimais taip pat būtų siekiama, kad prekiautojai turėtų turtinį garantą, kuris būtų panaudojamas tais atvejais, jeigu tektų taikyti ekonomines sankcijas.

Ateityje, matyt, mums reikės apsvarstyti ir dar vieną dalyką, t.y. leidimą prekiauti stipresniais alkoholiniais gėrimais specialiai įrengtose parduotuvėse.

Norėčiau keletą žodžių pasakyti apie tuos įstatymų projektus, kurie yra ypač aktualūs įmonėms, šiandien sunkiai gaunančioms iš bankų kreditinius išteklius. Kaltinti bankų šiuo atveju nederėtų, nes pirmiausia mes turime patys sutvarkyti savo įstatymus ir nustatyti tokias ekonomines finansines sąlygas, kurios būtų palankios arba kurios skatintų bankus teikti kreditus įmonėms, įskaitant ir apyvartinių lėšų papildymą. Deja, šiandien teisinė sistema tam yra nepalanki, dėl to daugelis bankų daug mieliau perka Vyriausybės vertybinius popierius arba naudoja pinigus kitoms reikmėms už mažesnes palūkanas ir ne- kredituoja įmonių, nors galėtų gauti daug didesnes palūkanas. Vienas iš tokių ateities pataisymų, įstatymų pataisymų, – mes turim grąžinti kreditoriams primenybę į įkeistą turtą. Be šito tikėtis, kad bankai teiks kreditus, yra mažai vilties, nes bankuose sukaupti kitų žmonių, kitų ūkio subjektų pinigai, be abejo, neturi prapulti. Dėl to turi būti būtinai grąžinta kreditoriams ir primenybės teisė į įkeistą turtą. Tai būtų vienas iš svarbiausių būdų mažinant bankų riziką. Bet prieš tai turėsime Seime priimti įstatymų pataisas, kurios užtikrintų teisingą darbo užmokesčio mokėjimą laiku. Šiandien, kai yra galimybių būti beveik nebaudžiamam už atlyginimų nemokėjimą, už mažesnių atlyginimų mokėjimą, susidaro daug atvejų, kai įmonėse yra mėnesių mėnesiais, o kai kur beveik metus nemokami atlyginimai. Be abejo, kol nebus sutvarkyti šitie dalykai, kol nebus sutvarkyti atsiskaitymai už supirktą žemės ūkio produkciją, tai ir mes negalėsim mechaniškai grąžinti įmonėms kreditorių primenybės teisę.

Vyriausybė šiais metais daug dėmesio skiria privatizavimo programai. Ši privatizavimo programa pasižymi ne tik pasiūlytų įmonių patrauklumu ir dydžiu, bet, svarbiausia, šių įmonių privatizavimo būdu. Iki šių metų daugelis įmonių buvo privatizuojamos vadinamuoju nomenklatūriniu būdu, kai valstybinės įmonės tapdavo privačiomis be jokio pirkimo, be jokio pardavimo. Dėl to valstybė netekdavo ir turto, netekdavo ir pajamų. Tai šią praktiką mes norim nutraukti. Ir nuo šių metų visa, kas bus privatizuojama, bus privatizuojama viešųjų konkursų būdu. O didesnės įmonės bus privatizuojamos tarptautinių konkursų būdu. Derėtų pastebėti, jog naudojant vadinamąjį nomenklatūrinį privatizavimo būdą valstybė praranda ne tik turtą ir pajamas, bet dar didesnę žalą patiria pačios įmonės, nes dažniausiai tokias įmones įsigyja asmenys be pinigų, įsigyja asmenys, kurie neturi pinigų. Be abejo, neturėdami pinigų, jie ne tik neinvestuoja į tokias įmones, bet dažniausia bando iščiulpti viską iš tų įmonių, kurios po to bankrotuoja ir darbuotojai netenka darbo. Privatizavimas viešo konkurso būdu, privatizavimas parduodant yra ne tik būdas gauti visuomenei pajamų, bet tai taip pat yra papildomas būdas pritraukti užsienio investicijas ir ne tik į šias privatizuojamas sritis, bet ir į kitas sritis, nes susidomėjimas privatizuojamais objektais padeda greičiau surasti kelią užsienio investuotojams ir į kitas įmones. Galim pasakyti, jog dėl pirmųjų didesnių privatizuojamų objektų jau dabar mes susilaukiam dešimčių didelių investicinių kompanijų ir bankų pasiūlymų ir ketinimų dalyvauti šiame privatizavime. Gali kai kas paklausti, kad gal nevertėtų šitų įmonių privatizuoti. Tai šiuo atveju aš norėčiau labai aiškiai atsakyti į klausimą, kas būtų, jeigu Vyriausybė tų išlikusių didesnių įmonių neprivatizuotų. Aš neabejoju, kad anksčiau ar vėliau šias įmones ištiktų toks pats likimas, kaip ir šimtus kitų įmonių, kurios per pastaruosius metus buvo išvalstybintos taip, kad valstybė neteko nei turto, nei pajamų. Jokių abejonių nėra, jog taip įvyktų po kurio laiko. Ir tai, ko gero, būtų jau įvykę su kai kuriomis įmonėmis, jeigu Vyriausybė, pradėjus dirbti, nebūtų sustabdžiusi neiteisėto privatizavimo. Bet dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad privatizavimas, teisingas privatizavimas, skelbiant tarptautinį konkursą, pritrauks ne tik daugiau kapitalo, bet iš esmės leis atgaivinti įmones, leis išlaikyti darbo vietas, o darbuotojams – gauti didesnius atlyginimus.

Šios sesijos darbotvarkėje daug klausimų skiriama mokesčių pakeitimui. Vyriausybė buvo skelbusi šių metų pradžioje, jog nuo antrojo ketvirčio bus pertvarkomi kai kurie mokesčiai. Šių pertvarkymų esminės kryptys yra dvi.

Pirma. Tai – mokesčių bazės plėtimas.

Antra. Kai kurių mokesčių tarifų laipsniškas mažinimas, išplečiant mokesčių bazę. Vyriausybė ir buvo skelbusi, kad teiks siūlymus šioje pavasario sesijoje padaryti pataisymų juridinių ir fizinių asmenų pajamų mokesčiuose. Pirmiausia yra numatoma, kaip ir buvo žadėta, atleisti nuo pelno mokesčio, tų pajamų, to pelno, kuris yra inevestuojamas į gamybą ir skiriamas gamybos plėtojimui ir naujoms darbo vietoms kurti. Man kartais tenka išgirsti tokių priekaištų, esą atleidimas nuo mokesčių tos pelno dalies, kuri paliekama įmonei, yra kapitalo rėmimas. Iš tikro tai yra visiškai priešingas rėmimas, nes atleidimas nuo mokesčio investijų reiškia ne ką kitą, o darbo vietų kūrimo skatinimą. Nes iš tikro lėšos investuotos į gamybą, tai nėra lėšos vartojimui. Dėl to manyti, kad yra remiamas kapitalas, o ne darbo vietos, yra visiškai neteisinga. Kartu Vyriausybė numato laipsniškai sulyginti vidaus investuotojų ir užsienio investuotojų, kurie turi dabar daugiau privilegijų, apmokestinimo sąlygas. Tai yra po to, kai mes padarysim pataisymų Juridinių asmenų pajamų mokesčio įstatyme ir neapmokestinsim pelno paliekamo įmonėje, mes galėsim pradėti sulyginti vietos ir užsienio investuotojų apmokestinimo sąlygas. Tai iš tikro reikia padaryti, nes to reikalauja ir teisingumas, pagaliau stebimi faktai, kai prisidengus įvairiomis privilegijomis yra faktiškai išvengiama mokesčių mokėjimo. Tačiau tai nereiškia, jog ankstesni įstatymai arba anksteni Vyriausybės nutarimai, pagal kuriuos buvo suteiktos kokios nors privilegijos, atgaline data bus panaikinami. Visi nauji įstatymai galios tiktai naujais atvejais. Jokiu būdu tai nebus susiję su tais sprendimais, kurie buvo padaryti pagal anksčiau galiojusius įstatymus. Tai yra mes per pavasario sesiją teiksim naują Juridinių asmenų pajamų mokesčio, taip pat Fizinių asmenų pajamų mokesčių įstatymo kai kurių svarbių straipsnių pakeitimus. Tai – per antrąjį ketvirtį, o vėliau, per trečiąjį ketvirtį, yra numatomi kiti mokesčių įstatymų pekeitimai, apie kuriuos mes kalbėsim kitą kartą.

Baigdamas, norėčiau keletą svarbiausių dalykų pasakyti apie Vyriausybės priimtus sprendimus dėl indelių kompensavimo LAIB, taip pat dėl sovietinės valdžios sunaudotų iki 1990 m. gyventojų indėlių kompensavimo. Tai iš tikro yra du skirtingi klausimai, tačiau vienas ir kitas klausimas turi vieną bendrą bruožą – dėl LAIB indėlių kompensavimo ir sovietinės valdžios nusavintų indėlių kompensavimo pažadai buvo padaryti ankstesnių Vyriausybių ir šituos sprendimus mes privalom vykdyti. Tačiau iš esmės skiriasi LAIB indėlininkų ir visų kitų indėlininkų, kurie turėjo savo santaupas iki 1990 m., padėtis. Deja, turim pripažinti, jog LAIB indėlius kompensuojame ne dėl to, kad šito reikalauja teisingumas arba šito reikalauja Konstitucija. Mes LAIB indėlius kompensuojam dėl to, kad 1995 m. gruodžio pabaigoje – 1996 m. pradžioje tuometinė Vyriausybė ir tuometinis Seimas prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus. Be abejo, šitie įsipareigojimai nėra teisingi kitų žmonių atžvilgiu, tačiau pažadas yra duotas valstybės vardu, todėl valstybė turi save gerbti ir savo pažadus turi vykdyti. Ši programa valstybei kainuos apie 350 mln. Lt. Visai kitokia padėtis yra dėl sovietinės valdžios nusavintų indėlių. Tai yra teisėtai sukaupti pinigai, bet neteisėtai buvusios sovietinės valdžios išleisti pinigai, todėl mūsų sprendimas kompensuoti gyventojų indėlius iki 6000 Lt vienam asmeniui yra ir teisėtas, ir teisingas, ir konstitucinis. Tai nėra visiškas kompensavimas, yra numatoma kompensuoti kaip tik tiek, kiek yra išlikusio privatizuotino turto, beje, įvertinus tai, jog trečdalis to turto ir pajamų iš valstybės turto turi būti skiriama verslo skatinimo programoms, t.y. du trečdaliai – privatizavimui, trečdalis – verslo skatinimo programai. Tačiau iš tikro ekonomikos skatinimui, ekonomikos rėmimui bus panaudojama apie 80% lėšų, nes ir tie indėliai, kurie bus grąžinti privatizuojant valstybines įmones, tol, kol jie yra nesunaudoti, yra tokie pat investiciniai pinigai, kaip ir kiti pingai, kurie yra bankuose. Tai yra Vyriausybė ne kompensacijas tiesiogiai mokės, Vyriausybė ne vartojimą tiesiogiai skatins, bet Vyriausybė paprasčiausiai atidarys sąskaitas, pagrįstas privatizuojamu turtu ir pajamomis gautomis už privatizuojamą turtą. Šiuo atveju valstybės turtas ir valstybės pajamos turės konkretų šeimininką, konkretų asmenį, Jonaitį ar Petraitį, o nebus bendros valstybės lėšos. Bet dėl to tie pingai, kaip ir buvo, taip ir liks investiciniai pinigai. Tai yra bankuose kaupiami pinigai ir investiniai pinigai tiek, kiek jie nesuvartojami, jie ir bus naudojami kaip ištekliai. Dėl to kalbos, kad tai neskatins ekonomikos, jeigu bus valstybės gautos pajamos arba likęs valstybės privatizuotinas turtas bus priskirtas indėlininkams, o ne abstrakčiai valstybei, yra visiškai nepagrįstos. Tai – investiciniai pinigai ir tie pinigai, turėdami konkretų šeimininką, beje, bus geriau apsaugomi, negu juos mes paliktume kokiuose nors bendruose, abstrakčiuose valstybės fonduose, kurių panaudojimo efektyvumu mes jau turėjom galimybę įsitikinti per pastaruosius metus. Taip pat norėčiau paneigti prasimanymą, jog iš dalies kompensavus likusiu valstybės turtu gyventojų indėlius, nukentės kiti žmonės, kurie neturėjo indėlių. Tai yra visiškas prasimanymas ir visiška nesąmonė. Labai aiškiai sakau – visiška nesąmonė, nes tikrai nenukentės nė mokytojai, nė gydytojai, nes niekas neims nė vieno biudžeto lito, nė vienos užsienio paskolos, o paprasčiausiai tik dalies valstybės turto savininkais paskirs tuos indėlininkus, kurių sąskaita ir sukurta ta dalis turto. Man šiek tiek keistai atrodo LDDP frakcijos tokia keista reakcija, jie užmiršo, kad prieš Seimo rinkimus jų pačių iniciatyva per keletą minučių Seime buvo priimtas įstatymas dėl indėlių kompensavimo, kuriame buvo numatyta kompesuoti indėlius. Man tai keistai atrodo, žiūrint į jus, jūsų replikas, jūsų pyktį. Aš noriu paklausti. Kada jūs buvot nenuoširdūs? Kada jūs melavot? Tada kai prieš Seimo rinkimus priiminėjot indėlių kompensavimo įstatymą ir žadėjot kompensuoti indėlius, nors, aišku, tame įstatyme nebuvo numatyta nei konkrečių šaltinių, nei konkrečių būdų, tai, matyt, buvo propagandinis įstatymas? Ar dabar jūs esat nenuoširdūs, kai dėl politinių motyvų jūs piktinatės (man kartais keista buvo stebėti, sakykim, kai buvo priminėjamas įstatymas dėl Būtingės terminalo), kad Vyriausybė nieko iš esmės naujo nesiūlė, ji tik pasiūlė sugrįžti į tą pačią būklę, kuri buvo iki 1997 m. sausio 1dienos? Ir vėl aš pastebėjau, jog balsavo ir tos frakcijos, kai kurios frakcijos prieš, kurių iniciatyva per pastaruoius metus ir buvo priimti tokie sprendimai. Aš įsivaizduoju, kad politika tai yra tam tikras kompromiso menas. Bet mes pagaliau esam suaugę žmonės ir neturim eltgtis su savo sprendimais, su savo siūlymais taip keistai. Aš tikiuosi, kad jūs atsižvelgsit į mano pastabas ir taip pat paremsit šį įstatymą, kai jis bus svarstomas Seime, t.y. įstatymą dėl indėlių kompensavimo, kuris yra, kaip minėjau, ir teisingas, ir teisėtas.

Baigdamas, noriu dar kartą pasidžiaugti, jog šios sesijos darbotvarkė yra turininga ir gana didelė. Noriu išreikšti viltį, jog Seimo nariai, šiek tiek pailsėję po rudens sesijos, pajėgs šiuos įstatymų projektus priimti greitai, o gyventojai turės galimybę pamatyti ir konkrečių rezultatų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, dabar jūs dar atsakysit į klausimus. Jeigu galėtumėt, tai būtų gerai. Yra 14 Seimo narių, kurie nori jūsų paklausti, ir jeigu klausimai būtų trumpi ir konkretūs, o atsakymai aiškūs, mes spėtume išgirsti visus klausimus ir atsakymus. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime šiokių tokių problemų su kompiuteriu, jeigu kas, prašom nepykti. Dabar aš kviečiu pirmąjį Seimo narį. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamasis premjere, jūsų šiandienos kalboje apie Vyriausybės programą daug kam imponuoja pagalba kaimo žmonėms. Man svarbu – kaimo medikams. Kadangi jūs baigėt kalbą apie indėlių kompensavimą, aš noriu paklausti – kažkaip vis nutylima ir nutylima apie kompensaciją, ne kompensaciją, o skolų, kurias buvo pažadėta grąžinti iki liepos 1 d. medicinos įstaigoms, grąžinimą. Ar tai bus įvykdyta, nes tam reikia kur kas mąžiau pinigų, kurie taip pat sugrįžtų į ūkį, į investicijas? Tai tiek būtų dėl jūsų kalbos pabaigos. Toliau. Kaime šiandieną visiškai sutriko aprūpinimas medikamentais, nes po Vyriausybės priimto sprendimo dėl kasos aparatų įdiegimo, kuris susijęs su medicinos punktais, prekiaujančiais vaistais, po ministro įsakymo dėl laikinai įvežamų vaistų leidimų medicinos punktuose kaime iš viso nebeparduodami vaistai kaimo gyventojams. Aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėt dėmesį į Vyriausybės nutarimus ir taip pat paprašyti įtraukti į pavasario sesiją jau Vyriausybės svarstytą Vaistinių įstatymo projektą. Ačiū.

G.VAGNORIUS. Aš sutikčiau su siūlymu įtraukti jūsų paminėtą įsatymą į pavasario sesiją, tačiau aš niekaip negalėčiau sutikti, kad reikalavimas mokėti mokesčius ir kasos aparatų įvedimas galėjo sutrikdyti prekybą. Patikėkit, kad kai mes pasiūlėm protestuojantiems dėl kasos aparatų padėti įsigyti kasos aparatus, sumokėti dalį kainų, tokių norinčių atsirado labai mažai. Pagrindinė nepasitenkinimo dėl kasos apartų problema ta, kad kasos aparatas sustabdo kontrabandą, sustabdo nelegalią prekybą. Šiuo atveju aš neprieštarauju kasos aparatų… Bet tada susitarkim taip, tegul visi kiti prekybininkai pasako: “Taip, daliai išrinktųjų prekybininkų leidžiam prekiauti be mokesčių”. Tada mes darom sprendimą, didinam mokesčius tiems, kurie dar moka ir taip sprendžiam. Bet jeigu jūs pats sakot, kad trūksta lėšų sveikatos apsaugai, jūs turėtumėt būti tas pirmasis, kuris reikalautų, kad visi vienodai mokėtų mokesčius. Bet aš žinau, kad gerbiamasis Olekas yra tas, kuris siūlo laikytis tvarkos, bet, matyt, yra organizacinių nesklandumų dėl prekybos medikamentais kaimo vietovėse. Jeigu iš tikro taip yra, aš pabandysiu su sveikatos apsaugos ministru pakalbėti.

Dabar dėl skolų medicinos įstaigoms. Dalį skolų dabar dengiame. Yra Vyriausybės paskirti 100 mln. Lt, kurie buvo numatyti 1997 m. biudžeto skoloms dengti. Bet, aišku, tai neapima visų skolų ir visų įsiskolinusiųjų, nes bendri įsiskolinimai, jeigu tikėtume Finansų komiteto ir mūsų vertinimais, atrodo, siekia apie 500 mln. Lt., viską sudėjus. Bet pirmiausia mes numatėm, kad dengiam iš to 100 mln. skolas energetikam ir už medikamentus. Aišku, visų skolų mes nepadengsim, bet aš turėčiau pasakyti, jog kai kurias kitas medikų skolas, įskaitant ir kai kurių ligoninių, kurios jums yra žinomos Vilniuje, kurių atžvilgiu buvo padaryta neteisybė, mes dar papildomai ketinam dengti. O dėl medikų finansavimo Vyriausybė priėmusi nutarimą. Laipsniškai didinsime atlyginimus nuo gegužės ir liepos mėn. taip, kad pasiektume šalies vidurkį.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis prelegente, iki šio laiko žemės ūkio bendrovės, taip pat ūkinininkai nemokėjo lengvatinio mokesčio, atitinkamais įstatymais jie buvo atleisti. Dabar jūsų programoje nėra šito įstatymo. Jis buvo į darbotvarkę įtrauktas prieš mėnesį laiko, tačiau iš darbotvarkės buvo išbrauktas, nes Vyriausybė taip pat nepareiškė savo nuomonės. Ar tai reiškia, kad jūsų Vyriausybė numato netaikyti atleidimo nuo mokesčių žemės ūkio bendrovėms ir ūkinikams ?

G.VAGNORIUS. Ūkininkai čia nieko dėti. Apie ūkininkus aš galiu labai aiškiai pasakyti, kad ūkininkų rėmimo fondai jau antrą ketvirtį bus daug didesni ir jie gaus daug daugiau lengvatinių kreditų negu per visus pastaruosius metus, nes mes iš principo keičiame kaimo rėmimo fondų lėšų naudojimo tvarką, t.y. jau yra baigiama parengti programa ir taisyklės, pagal kurias mes valstybės biudžeto lėšas naudosime ne kreditavimui, ne švaistymui, kaip buvo pastaraisiais metais, bet konkrečių finansinių lengvatų apmokėjimui, o kreditiniai ištekliai bus pritraukiami iš bankų. Dėl to bendras finansavimas bus daug didesnis. O iš tikro reikia pasakyti, kad iki šiol ūkininkų rėmimo fondai, paramos žemės ūkio fondai buvo naudojami ne ūkininkams, ne kaimui, bet buvo švaistomi tų asmenų, kurie nieko bendro neturėjo nei su kaimu, nei su ūkininko problemomis. Kam, kam, bet, ponas Pronckau, jums nederėtų kalbėti apie rūpinimąsi kaimu, nes kai suskaičiavome paramos žemės ūkiui fondo panaudojimo lėšas, tai turiu pasakyti, kad jūsų fondai, deja, nors jie buvo vadinami paramos žemės ūkiui, nieko bendro neturėjo su parama žemės ūkiui.

O dėl mokestinių lengvatų. Tai šiuo atveju nuo pelno mokesčio, kuris bus paliekamas gamyboje, kaip minėjau, bus atleidžiami visi: ir kaimo įmonės, ir šalies pramonės įmonės, visi, kas pelną panaudos gamybai plėtoti.

PIRMININKAS. P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis premjere, stebinate jūs savo frazeologija. Žemės rėmimo fondai neturi nieko bendra su rėmimu žemės ūkio. Na, iš tikrųjų. Bet apskritai jūsų klausantis kyla pasitikėjimo klausimas. Jūs minėjote, kad kairiosios partijos protestuoja dėl Būtingės. Aš primenu, kad mūsų pozicija buvo ne mažiau kaip 34% ir buvo kompromisas, kurį pristatė ministras V.Babilius iš šitos tribūnos, kurioje jūs dabar stovite. Jūs atėjote ir pakeitėte scenarijų. Kai kaltina kitus tuo, kad jie laikosi dvigubų standartų, tai prisiminkite tą mūsų svarstymą, kai Vyriausybė turėjo iš karto dvi pozicijas, 51% valstybės akcijų ir 34%. Dabar aš noriu paklausti, kaip gali atsitikti, kad Lietuva turi du Europos integracijos departamentus, prisimenant pasaką, kad žmogus yra pranašesnis už slibiną tuo, kad jis turi vieną galvą. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, pone Gyly, reikia klausti apie programą, o ne apie Vyriausybės sudėtį. Jeigu jūs supainiojote šiek tiek darbotvarkę, tai aš nežinau, ar Ministras Pirmininkas turi atsakyti.

G.VAGNORIUS. Manau, kad ponui P.Gyliui galima kai ką atleisti. Jis iš tikrųjų neturėjo galimybės dažnai Lietuvoje lankytis ir jis negalėjo prisiminti, jog sprendimą dėl Būtingės padarė kaip tik LDDP Vyriausybė, o mes nepakeitėme nė vienos pozicijos. Jeigu jūs pažiūrėtumėte, pavyzdžiui, kokį sprendimą priims kitą trečiadienį Vyriausybė, tai yra parašyta, kad paliekami galioti 1994, 1995 metų Vyriausybės nutarimai. Vis tiek reikia turėti kažkokio padorumo ir tvirtinti, kaltinti tuo, ką jūs patys padarėte. Pasakykite bent vieną punktą, ką mes pakeitėme. Mes palikome tai, kas padaryta jūsų. Bet mes jaučiame, kad bus situacija, kai po ketvirtos emisijos Vyriausybė turės 100% akcijų. Ir jūs tą gerai žinote, ir jūs gerai žinote, kad ten yra visai kita problema. Kam reikia daryti dirbtinių politinių problemų ten, kur jų nėra. Negi jūs iš tikro reikalausite, kad Lietuva finansuotų Rusijos eksporto projektą. Manyčiau, kad mums tikrai neverta šito daryti ir jūs tą gerai žinote.

Dėl Europos integracijos departamentų. Yra vienas, stojimo į Europos Sąjungą procesą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija ir visuose dokumentuose, visuose sprendimuose Užsienio reikalų ministerija yra koordinatorius. Europos reikalų ministerijos, kaip ir numatyta jos funkcijose, taip, kaip yra susitarta ir su viena, ir kita ministerija, funkcija yra pritraukti investicijas. Jos funkcija yra padėti atskiroms ministerijoms pasirengti harmonizavimui teisės aktų, taip pat teisės biurui, kuris atliks teisinę ekspertizę visų normatyvinių aktų projektų. Tai aš manyčiau, vienas kitam neprieštaraujantys sprendimai ir iš tikrųjų mes darbų dėl pasirengimo stojant į Europos Sąjungą turime tiek daug, kad patikėkite, jog darbo užteks visiems ir Seime, ir Vyriausybei.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. (Balsas salėje) Po to, kai atsakys į klausimą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis premjere, jūs turbūt ir mes, Seimo nariai, bent dalis Seimo narių, pastebime, kad labai sparčiai artėja pavasario laukų darbai, o išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymas sustabdytas. Tiesa, jūs pateikėte įstatymo projektą, bet jis Seime toliau tobulinamas, nes svarstomas, sudaryta darbo grupė. Kaip jūs manote, ar reikia spartinti šio įstatymo priėmimą?

G.VAGNORIUS. Aš palaikyčiau tą poziciją, kad šis įstatymas turi būti priimtas kovo mėnesį.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus dėl vedimo tvarkos.

M.PRONCKUS. Aš norėčiau pasakyti posėdžio pirmininkui. Aš klausiau apie mokesčius, prelegentas atsakė apie fondą ir apie kitus dalykus. Man įdomu, ar neišgirdo mano klausimo, ar posėdžio pirmininkas neturi sakyti, jog reikia atsakyti į klausimą, o ne fantazuoti apie kažkokius…

PIRMININKAS. Tai jūs galėsite…

G.VAGNORIUS. Aš tikiuosi, kad pelno mokestis irgi yra mokestis. Ar ne mokestis?

PIRMININKAS. J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis premjere, aš manau, kad tiek mus, Seimo narius, tiek apskritai Lietuvos žmones optimistiškai nuteikia jūsų pareiškimai teisėtvarkos klausimais, tarkim, iki metų pabaigos baigti su reketu, korupcija, taip pat šiandienos pareiškimas dėl teisėtvarkos stiprinimo. Vadinasi, jūs kartu stiprinate pagarbą įstatymams. Tačiau neseniai priimtas Vyriausybės nutarimas dėl atskirų įmonių privatizavimo, pavyzdžiui, Lietuvos televizijos centro ir kitų, apeinant Seime priimtą įstatymą, neplanuojant konkursų, man atrodo, kad rodo priešingą tendenciją. Kaip suprasti tokį faktą, stipriname teisėtvarką, pagarbą įstatymui ir kartu ignoruojame Seimo priimtą įstatymą, kuriame įteisinama privatizacija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar dar sykį reikia pakartoti, kad mes svarstome Seimo sesijos darbų programą. Tai ne Vyriausybės pusvalandis. Pone Karosai, ar jums reikėtų paaiškinti atskirai, kas yra sesijos darbų programos svarstymas, kad tai skiriasi nuo Vyriausybės pusvalandžio, bet aš tikuosi, kad Ministras Pirmininkas atsakys į visus klausimus, net ir į tuos, kurie nesusiję su šios dienos tema.

G.VAGNORIUS. Nė viena įmonė nebus privatizuota tol, kol nebus priimti atitinkami įstatymai. Bet keista būtų, jeigu Vyriausybė savo programoje neplanuotų, ką ji turi padaryti po pusės metų, po metų ar po dviejų, ir apie tai nekalbėtų. Dėl to ir teikiame pavasario sesijai konkrečius įstatymo projektus, kuriuos priėmusi Vyriausybė ir paskelbs privatizavimą. Vyriausybė skelbia ne privatizavimą, Vyriausybė skelbia konkursą dėl privatizavimo parengimo ir tai yra jos kompetencija. Ji nebūtinai turi laukti metus ar dvejus, kol per tą laiką įvyks visi kiti procesai. Mielas Karosai, būkite garantuotas, tikrai niekas nebeleis grobstyti turto. Viskas. Baigėsi nomenklatūrinis privatizavimas ir galite ką norite daryti, sakyti. Viskas, su šituo baigiame.

PIRMININKAS. Aš tikiuosi… L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis premjere, iš pateiktos svarstyti Seimui programos, aš peržiūrėjau, matyti 139 įrašai. Tai yra tiek siūloma patvirtinti arba atsirinkti, bet vis dėlto svarbiausi, jūs pats pranešėte, turbūt yra 3 dalykai: teisėsauga, finansinė būklė ir ekonominis valdymas. Savivaldybių ir apskričių lygmenyje, norėtųsi išgirsti, ar Vyriausybė pateiktų, ar atsižvelgtų į mūsų komiteto siūlymus dėl darbo vietų kūrimo nedideliuose miesteliuose, gyvenvietėse, o tai yra labai aktualu, kad žmonės galėtų dirbti ir sąžiningai užsidirbti, ir dėl 4 metų skolų, padarytų kaimo žmonėms LDDP valdymo metu, bankai suka tuos pinigus, žmonės laukia atlyginimo už parduotą produkciją. Ir šalia to, žinoma, kokios galėtų būti garantijos konkuruojant su privačiom monopolijom, superkančiom žemės ūkio produkciją.

G.VAGNORIUS. Taip, aš nepaminėjau tų klausimų, dėl kurių projektų Vyriausybė dar nėra pateikusi, tačiau Vyriausybė rengia dokumentus, garantuojančius laiku atsiskaitymą su ūkininkais ir kitomis žemės ūkio įmonėmis už iš jų nupirktą produkciją. Tai yra mes rengiame daug griežtesnes sankcijas, kurios įpareigotų laiku mokėti darbo užmokestį, tos sankcijos prireikus taip pat apims ir bankroto procedūras. Mes dar nepateikėme šito ir todėl aš specialiai nenorėjau detaliau kalbėti. Mes dar apsitarsime ir pasiūlysime. Aš tikiuosi, tada mes Seime pradėsime diskusijas.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Rastauskienė dėl vedimo tvarkos.

R.RASTAUSKIENĖ. Taip. Aš norėjau pakviesti mūsų opoziciją konstruktyviai svarstyti būtent šitą pateiktą sesijos darbų programą. Noriu priminti, jog šitas posėdis netransliuojamas per radiją ir rinkimų kampanijos metu transliacijos nėra, tad tikrai neverta eikvoti brangaus sesijos laiko įvairiems pareiškimams ne į temą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis premjere, objektyviai reikia pripažinti, jog per trumpą laiką jūs tikrai padarėte keletą labai konkrečių ir radikalių pasiūlymų, ypač kas susiję su kova su nusikaltimais, taip pat dėl mokesčių surinkimo ir Pajamų deklaravimo įstatymo. Aš norėčiau paklausti. Ką tik neseniai buvo baigta didelio kriminalisto Daktaro byla ir buvo nutarta konfiskuoti jo turtą. Pagal dabartinius įstatymus tas turtas yra perrašytas žmonai ir valstybė negali prie jo prieiti. Kaip jūs ketinate ateityje spręsti panašias problemas, jeigu nusikaltėliai turtą perrašo kitiems asmenims, kad jis būtų išieškotas. Ir antras klausimas. Jūs minėjote, kad jūs turite kai kurių planų dėl naujo Pajamų deklaravimo įstatymo. Ką jūs turėjote omenyje? Ačiū.

G.VAGNORIUS. Ačiū Seimo nariui. Aš truputį užsiminiau, bet galiu trumpai papildyti paminėdamas, jog yra Vyriausybės parengtas specialus įstatymas dėl pajamų ir turto papildomo deklaravimo ir deklaracijų patikrinimo asmenų, kurie yra įtariami padarę nusikaltimą. Pagal šį įstatymą įtariami nusikaltimais asmenys privalės įrodyti, jog jie iš legalių šaltinių įsigijo nekilnojamąjį turtą arba pajamas, įskaitant ir tą turtą, kuris buvo pagal sandorius perleistas, t.y. generalinio prokuroro teikimu teismas galės priimti sprendimą konfiskuoti turtą, įskaitant ir tą turtą, kuris buvo perleistas pagal sandorius, jeigu tie sandoriai įstatymo nustatyta tvarka naikinami. Ateityje, jeigu Seimas pritars šiam įstatymui, mes turėsime galimybę ne tik konfiskuoti turtą asmenų, kurių kriminaliniai nusikaltimai yra įrodyti, bet ir asmenų, kurių dar nebus įrodyti kriminaliniai nusikaltimai, bet jeigu bus įrodyta, jog jie neteisėtai įsigijo šitą turtą, t.y. ateityje bus daug lengviau išspręsti ne tik jūsų paminėtais panašiais atvejais, bet ir visais kitais atvejais, kai prokuroras ir teismai matys, jog įtariamas nusikaltimais asmuo nelegaliai yra įsigijęs turtą. Tada mes jau darysime kitą žingsnį ir taisysime bendrą Pajamų deklaravimo įstatymą, nereikalaudami, jog paprastas žmogus, kuris nėra padaręs nusikaltimo, nepadaręs įstatymo pažeidimo, būtų verčiamas atbuline data įrodinėti, kaip, už kokius pinigus, pavyzdžiui, 1992 metais pasistatė ūkinį pastatą, kad nereikėtų jam įrodinėti, kokiame turguje, už kiek, kokias kiaules, karves pardavė arba kokias kitokias teisėtas pajamas yra gavęs. Tai yra mes – specialų įstatymą nusikaltėliams ir tada daug paprastesnį įstatymą normaliems žmonėms. Deja, šiandien ir nusikaltėliai, ir paprasti žmonės yra statomi į vieną gretą ir jiems keliami vienodi reikalavimai.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis premjere, peržiūrėjus darbų programą krinta į akis tokia detalė. Daug yra įvairių pataisų ir papildymų. Ypač kalbant apie fizinių asmenų pajamų mokestį, juridinių asmenų pelno mokestį vėl kalbama apie laikinųjų įstatymų pataisymus ir papildymus. O kiekvienas žino, jog politinės jėgos, atėjusios į valdžią, nedaug turi laiko, jeigu jos siūlo priimti jau nebe laikiną, bet nuolat veikiantį fizinių asmenų pajamų įstatymą, juridinių asmenų pelno mokesčių įstatymą, gyventojų turto apskritai įstatymą. Prašom pasakyti, kodėl tie fundamentalūs darbai į pavasario sesiją dar nėra įtraukti.

G.VAGNORIUS. Pavasario sesijoje yra numatoma priimti juridinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą, o fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą mes planuojame priimti ne vėliau kaip rudenį, t.y. prieš sudarant kitų metų biudžetą. Mes planavome iš karto pateikti vieną ir kitą, bet vis dėlto nusprendėme, kad mes dar turime pasirengti, dar turi pasirengti mokesčių inspekcijos, nes tas naujasis fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas bus bendrų pajamų mokesčio įstatymas, kuris reikalauja tinkamai sutvarkyti pajamų deklaravimą, taip pat ir mokesčių inspekcijų kompiuterizavimą. Su Finansų ministerija yra sutarta, jog šiais metais mes tuos darbus padarysime, pasirengsime, ir aš tikiu, kad kitais metais mes mokėsime pajamų mokestį pagal bendrus, šiuolaikinius, daugelyje valstybių naudojamus bendrus pajamų mokesčių įstatymus, kur apmokestinamas minimumas bus nustatomas šeimai, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių ir kitus dalykus, kuriuos būtina įvertinti.

PIRMININKAS. K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis premjere, jūsų veiksmų programoje, tiksliau sakant, pavasario darbų programoje numatyta nemažai dėmesio skirti rinkų plėtimo klausimams. Mano klausimas būtų toks. Kadangi numatyta sukurti eksporto skatinimo fondą, sakykite, ar nebūtų tikslinga programoje taip pat numatyti to fondo transformaciją, jo peraugimą arba išplėtimą į eksporto ir importo banką, nes eksporto ir importo banko iš tikrųjų būtų platesnės galimybės negu fondo. Tai yra vienas iš pirmaeilių uždavinių, nes rinkų išplėtimas yra svarbiausias klausimas. Ačiū.

G.VAGNORIUS. Ačiū. Iš tikro turiu sutikti su Seimo nario siūlymu. Taip, mes esame numatę ir susitarę su Ūkio ministerija, jog pirmajame etape mes turime eksporto skatinimo fondą, kuris iki metų pabaigos peraugtų į eksporto draudimo kompaniją. Tai iš tikrųjų bus daug bendriau, daug teisingiau, bet mes nenorėjome pradėti nuo eksporto draudimo kompanijos ar banko, kaip mes jį pavadintume, steigimo, nes ilgai užtruktų. Dėl to mes pradžioje norime priimti fondą, bet fondo taisykles maksimaliai priartinti prie draudimo kompanijos, prie draudimo banko veikimo principų. Tada mums iš tikro bus nesunku išauginti iki šiuolaikiškų draudimo kompanijų, kuriose galbūt pradžioje didesnę dalį turės valstybė, galbūt pradžioje tos draudimo kompanijos bus laiduojamos valstybės biudžeto, tai yra teikiamos valstybės garantijos, o ateityje, kai jau atsiras didesnis pasitikėjimas ir bankų, ir mažesnė komercinių projektų rizika, aš manau, kad mes galėsime metų pabaigoje turėti tokį pirmą pavidalą tikrų draudimo kompanijų.

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis premjere, jūs savo kalboje minėjote, kad būtina įteisinti pirmenybę banko kreditams, garantuotiems įkaitais. Beje, tai yra fiksuojama Bankroto įstatymo projekte, tačiau kartu jūs minėjote, kad šitą darant reikia pagerinti galimybę darbuotojams gauti darbo užmokestį ir kad įmonė nebūtų skolinga, ir t.t., tačiau šitų įstatymų nei pataisų, nei projektų programoje aš neradau, o juk Bankroto įstatymą jau tikrai reikia priimti šioje sesijoje. Tai ar nebus čia tarp vieno ir kito prieštaravimų?

G.VAGNORIUS. Bankroto įstatymą mes siūlome svarstyti balandžio mėnesį, ne kovo, ir tuos savo siūlymus, prašymus esame perdavę Seimo valdybai, nes mes norime per tą laiką gerai parengti ir pateikti kitus būtinus įstatymus, kurie garantuotų darbuotojų teises. Iš tikrųjų šioje darbotvarkėje nėra paminėti kai kurie kiti įstatymai, bet yra šitie įstatymo projektai rengiami ir Seimo valdyba informuota, kad mes pateiksime. Taip, pačioje pabaigoje mums reikėjo įrašyti, bet paprasčiausiai, matyt, dėl to, kad iki galo nėra parengta, tie projektai neregistruoti, jie neatsidūrė. Bet aš nepaminėjau dar vieno dalyko.

Aišku, yra labai svarbu, jog būtų numatytos ekonominės sankcijos už darbo užmokesčio vilkinimą arba neatsiskaitymą laiku su ūkininkais, bet šito nepakanka. Vis tiek dar pasitaikys, matyt, ir tokių įmonių, kurių ir bankrotas neišgelbės nuo atsiskaitymo su darbuotojais. Dar bus numatytas ir specialus fondas atsiskaityti su darbuotojais tuo atveju, jeigu bankrotas yra pernelyg užtęstas, t.y. vienu metu mes norim spręsti ir kredito, ir pirmenybės grąžinimo teises, taip pat ir darbuotojų teisių užtikrinimą, dirbančiųjų pagal darbo santykius teisių užtikrinimą.

PIRMININKAS. V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamasis pirmininke, jūs pasakėte, kad didelė dalis įmonių, kuriose nevyko nei pardavimas, nei pirkimas, tapo privačios. Aš tokių faktų irgi žinau, bet tie faktai buvo tol, kol veikė Aukščiausiosios Tarybos priimtas Akcinių bendrovių įstatymas, kuris leido iš pelno didinti įstatinį kapitalą, t.y. naudojantis šito įstatymo kai kuriom spragom, didinti tik privataus turto įstatinio kapitalo dalį. Ar yra faktų, kad po šito įstatymo pakeitimo taip pat yra tokių reiškinių? Jeigu yra, būtų noras išgirsti įmonių pavadinimus.

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis Seimo nary, 1991-1992 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimai leido didinti įstatinį kapitalą, bet neleido privatizuoti. Iki 1992 m. didinant įstatinį kapitalą nė viena įmonė nebuvo privatizuota. Antra. Jeigu iš tikro, jūsų manymu, didinant įstatinį kapitalą buvo leidžiama privatizuoti, tai niekas netrukdė 1993 m. ar 1994 m. priimti įstatymą, kuriuo būtų neleidžiama privatizuoti. Deja, tik 1996 m. gruodžio 23 d. jau naujasis Seimas priėmė Privatizavimo įstatymo pakeitimus, kuriais neleidžiama privatizuoti didinant įstatinį kapitalą ir kitokiais būdais, bet nedraudžia didinti įstatinio kapitalo. Vadinasi, niekas negali uždrausti didinti įstatinį kapitalą tada, kai reikia spręsti įmonės problemas, tačiau didinant įstatinį kapitalą, taip pat kitaip manipuliuojant neleistina privatizuoti įmonių. Šiuo metu aš nežinau nė vienos įmonės, kuri, didinant įstatinį kapitalą po to, kai Seimas priėmė įstatymą, būtų privatizuota nesilaikant viešojo pardavimo procedūrų.

PIRMININKAS. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš norėjau jūsų paklausti. Dabar labai dažnai (ir Vyriausybės programoje) yra kalbama apie privatizavimą, dažnai vos ne apie visų objektų Lietuvoje privatizavimą. Kai tenka susitikti su gyventojais, matome, jog vyksta atvirkščias procesas – reprivatizavimas. Privatizavom vaikų darželius, privatizavom kaimuose pirteles, dušus, ir už centus. Dabar seniūnijos, savivaldybės turi išpirkti tas įstaigas jau ne už centus, bet už nemažus pinigus. Aš noriu paklausti, ar tokių įmonių kaip “Telekomas” privatizavimas nesukels didelių problemų Lietuvai ir ar tai būtų iš tikro naudinga?

G.VAGNORIUS. Kokių objektų privatizavimas?

P.GRAŽULIS. “Telekomo”.

G.VAGNORIUS. Privatizavus “Telekomą”, “Telekomas” ne tik nenukentėtų, bet sustiprėtų. “Telekomas” bus parduodamas tiems, kurie turi pinigų, tiems, kurie gali investuoti. Jeigu mes nieko nedarysim, mes “Telekomą” nualinsim taip, kad iš tikrųjų ten viskas sugrius, sumažės darbo vietų, sumažės atlyginimai. Mes turim daugybę pavyzdžių. Mes pažiūrėkim, kaip “efektyviai” dirba valstybės įmonės. Beje, pažiūrėkim, kiek 1996 m. iš valstybinių įmonių, valstybinių akcinių įmonių biudžetas gavo lėšų. Jūs pamatysite, kad gavo porą milijonų litų. Iš turto, kurio vertė keli milijardai litų, palūkanos, dividendai tik keli milijonai litų. Antra. Jeigu jūs dar atidžiau pažiūrėsit, pamatysit, kad tos įmonės patyliukais vis tiek privatizuojamos. Pasirinkimas yra toks: sakykim, nieko nedaryti, leisti patyliukais privatizuoti taip, kad ir valstybė prarastų turtą ir pajamas, o svarbiausia – būtų nugyvenamos įmonės, arba privatizuoti taip, kad visuomenė gautų naudą, o įmonės sustiprėtų. Beje, aš norėčiau pasakyti, jog, kalbant apie NATO, kalbant apie valstybės saugumą, reikėtų daug daugiau mums skriti dėmesio ekonomikos saugumui, ekonominiams interesams, Vakarų kapitalui, kurio atėjimas taip pat yra stabilumo garantija. Mes nesam tokia galinga valstybė, jog galėtume negalvoti, kaip pritraukti užsienio kapitalą ne tik privatizuojant, bet ir į kitas sritis ir užsienio kapitalo dalyvavimu sustiprinti mūsų valstybės saugumą. Šiuo atveju aš nematau nė menkiausios žalos, jeigu “Telekomas”, kuris yra privatizuojamas beveik visose Europos valstybėse, tapęs privatus, pablogės. Jis tikrai tik pagerės.

PIRMININKAS. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Pasaulinė aplinkos apsaugos strategija yra subalansuotas vystymasis, tačiau Lietuvoje pirmenybė vystymuisi teikiama gamtos išteklių sąskaita. Pavyzdžiui, 2-ojo terminalo statyba, Teritorinio planavimo arba Ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymų pakeitimai, kompensacija už žemę mišku ir t.t. Gamtos ir jos išteklių atkūrimas kainuoja kelis kartus daugiau negu jų išsaugojimas. Ar Aplinkos apsaugos ministerija neteikia jokių pasiūlymų, ar Vyriausybė į juos neatsižvelgia?

G.VAGNORIUS. Aplinkos apsaugai mes privalėsim visi skirti daug daugiau dėmesio, nes iš tikro didelius, milijardinius nuostolius mes galim patirti ateity, jeigu šiandien nepriimsime reikalingų spredimų. Tačiau šios sesijos darbotvarkėje, jeigu atidžiai pažiūrėtume, pamatytume daug klausimų, daug projektų, kuriuos inicijuoja Aplinkos apsaugos ministerija arba Seimo atitinkamas komitetas. Be abejo, aš sutinku, jog kai kurie klausimai iki šiol buvo sprendžiami nepakankamai gerai aplinkos apsaugos atžvilgiu. Pavyzdžiui, be abejo, šiandien mes galim diskutuoti, ar Lietuvai reikia dviejų terminalų. Beje, kažkas bando statyti ir trečią terminalą. Matyt, Lietuvai užtektų vieno terminalo, bet kadangi jie jau yra pradėti statyti, tai pasirinkimas yra tik toks, jog mes turim juos statyti taip, kad nebūtų padaroma žala gamtai, t.y. griežtinti aplinkos apsaugos reikalavimus. Mes pasirengę remti Aplinkos apsaugos ministerijos siūlymus. Tikrai Aplinkos apsaugos ministerija Vyriausybėje turės pakankamą svorį.

PIRMININKAS. Ir K.Šavinis – paskutinysis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis premjere, buvo pateiktas Šilumos decentralizavimo įstatymo projektas. Aš suprantu, kad tai iš tikrųjų yra rimtas žingsnis į normalią ekonomiką. Tačiau noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad tas įstatymo projektas yra tiek neparengtas, kad ir po šitų dviejų pateikimų Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija jūsų, Vyriausybės, pateikia tam įstatymui štai tokį pluoštą esminių pataisų. Tas klausimas – įstatymo priėmimas – vėl užtruks. Norėčiau atkreipti jūsų, premjere, dėmesį, kad jau dabar, matyt, akcinė bendrovė “Lietuvos energija” turėtų pirkti kurą, nes, kaip žinom, mes metų metais vėluojam. Dabar palankesnės ir kainos, ir konkurso tvarka tą darbą reikėtų daryti, o ne laukti ir uždėti savivaldybėms šitą sunkią naštą.

G.VAGNORIUS. Su jumis sutinku. Yra pataisymų, ir dalis tų pataisymų susiję su tuo, jog vyksta diskusijos tarp Ūkio ministerijos ir savivaldybių, kurios turėtų perimti. Visiškai suprantama, jog savivaldybės būgštauja dėl vienokių ar kitokių finansinių ar techninių sprendimų, sakykim, problemų. Atsižvelgiant į siūlymus, yra daromi pataisymai. Tačiau bet kuriuo atveju kuro pirkimas bus vykdomas jau pavasarį nepriklausomai nuo to, ar bus perduota ar neperduota šilumos įmonė savivaldybėms. Deja, aš turiu pripažinti, jog praeitais metais iš tikrųjų kuras buvo perkamas rudenį, tuo metu, kai kainos buvo didesnės, nors iš tikro, jeigu kada nors kam nors būtų įdomu, Vyriausybė galėtų detaliau paaiškinti, kas iš tikro buvo daroma praeitų metų pavasarį ir rudenį. Kuras iš tikro buvo perkamas pavasarį, bet mūsų energetikos kai kurios įmonės ir kai kurie energetikai popieriuose, deja, sugebėjo nurodyti rudenį. Tai jau daugiau teisės problemos, o ne energetikos. Mes darysim viską, jog daugiau tokie piktnaudžiavimai nepasikartotų. Kuras turi būti perkamas pavasarį ir vasarą, kai kainos yra mažesnės.

PIRMININKAS. Dėkojame Ministrui Pirmininkui.

G.VAGNORIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas tribūnoje išbuvo visą valandą. Mes džiaugiamės tokia galimybe aiškiai išgirsti prioritetus, ką Vyriausybė siūlo Seimui svarstyti per šitą sesiją. Dar sykį dėkojam, kad premjeras atsakė į visus klausimus, ne visada galbūt tiesiogiai susijusius su darbų programa.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, mes turim galimybę pradėti diskusiją šiuo klausimu, bet prieš tai aš pabandyčiau dar keletą žodžių pasakyti apie mūsų darbų programą ir apie tai, kaip ji buvo sudaryta. Aš tikiuosi, kad man tiek klausimų tikrai nebus. O dabar prašau toliau pirmininkauti A.Vidžiūną.

Pavasario sesijos darbų programos projekto svarstymo tęsinys

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Kadangi premjeras tikrai išsamiai paaiškino Vyriausybės motyvus dėl siūlymo Seimui per šią sesiją svarstyti vienus ar kitus įstatymus, tai man apie tai kalbėti tikrai jau nėra ko, nėra ką pridurti. Aš tik norėčiau pasakyti keletą dalykų bendrai apie programos rengimą.

Kaip jūs matote, mes stengiamės atsižvelgti… be abejo, programos pagrindą sudaro Vyriausybės siūlymai, tačiau mes taip pat prašėm komitetų ir frakcijų pateikti savo siūlymus, taip pat stengėmės praktiškai visus siūlymus įrašyti į darbų programą, tuos siūlymus, kurie nesukelia kokių nors karštų diskusijų. Be abejo, kai kurių siūlymų mes neįrašėm, manydami, kad pačių tų siūlymų įrašymas gali sukelti vienokias ar kitokias karštas rekacijas, pavyzdžiui, siūlymai steigti vieną ar kitą apskritį. Aš dėkingas komitetams už tuos siūlymus, kurie mums padės tikrai geriau organizuoti Seimo darbą per šią sesiją.

Aš norėčiau keletą žodžių tarti daugiau apie patį Seimo darbo organizavimą sesijos metu. Jums yra išdalinti Seimo valdybos patvirtinti spalvoti grafikai. Čia yra likusi viena klaidelė. Be abejo, balandžio 14 ir 15 d., iš eilės dvi dienas, Seimo posėdžių mes tikrai nedarysime. Pirmadienį paprastai Seimo posėdžiai nevyksta. Vietoj mėlynos spalvos čia turėtų būti raudona spalva, kuri reiškia komitetų ir frakcijų posėdžius. Aš noriu išsakyti bendrą nuostatą, kad mes iš tikrųjų stengsimės, kad įstatymų svarstymas frakcijose, komitetuose ir čia, Seimo posėdžių salėje, būtų tikrai išsamus, kad tam būtų skirta pakankamai daug laiko. Aš tikiuosi, kad tokių darbų, kuriuos turėtume labai skubiai atlikti, jau nebebus. Todėl aš manau, kad čia, Seimo posėdžių salėje, mes turėsime galimybę skirti daugiau laiko išsamesnėm diskusijom, o ne vien tam, vadinkim, formaliam balsavimui. Kaip jūs matote, kas trečią savaitę Seimo posėdžiai turėtų nevykti. Bus galimybė mums šiek tiek atsipūsti vieniems nuo kitų, pailsėti nuo šitų begalinių posėdžių, tą laiką skiriant komitetų ir frakcijų posėdžiams, taip pat susitikti su rinkėjais, susitikti su įvairiomis visuomenės grupėmis. Tikiuosi, kad per šitą sesiją mums pavyks pasiekti, kad komitetų darbas taps dar reikšmingesnis ir išvados, pasiektos komtietuose, turės lemiamą reikšmę visam Seimo darbui. Aš tikiuosi, kad komitetai taip pat ras galimybę svarstyti ne tik pateiktus Seime įstatymus, bet ir plačiau svarstyti tas problemas, kurios mums visiems yra aktualios. Tokius pirmuosius komitetų darbus mes jau matome. Aš manau, kad komitetai ras galimybę kur kas plačiau svarstomus įstatymų projektus ar įvairias problemas aptarti su įvairiomis visuomenės organizacijomis. Panašią tradiciją bando pradėti Seimo valdybos sudaryta darbo grupė Nuosavybės teisių atstatymo įstatymui tobulinti. Aš noriu paraginti Seimo narius šį trečiadienį nuo 15 val. aktyviai dalyvauti pirmajame tokiame posėdyje, kuriame darbo grupė bandys susitikti su daugeliu visuomeninių organizacijų, kurios turi vienokių ar kitokių pastabų Vyriausybės parengtam Nuosavybės teisių atstatymo įstatymo projektui. Aš manau, kad tokie, vadinkim, vieši klausymai galėtų būti dažnesnė mūsų Seimo darbo tradicija, ypač Seimo komitetų tradicija. Taip pat aš manau, kad Seimo komitetai galėtų dažniau organizuoti, na, vadinkime, bendras diskusijas tais klausimais, kurie Seimo komitetams atrodo ypač svarbūs.

Taigi aš tikiuosi, kad sesija, kurią mes pradedame šiandien, baigsis taip, kaip numatyta Seimo statute, – birželio 30 d., kad per šią sesiją mes tikrai išspręsime daug svarbių problemų ir priimsime daug labai svarbių ir gerų įstatymų, kurių kokybė priklauso nuo visų mūsų bendro darbo, taip pat ir nuo opozicijos kritiškų pastabų. Ačiū.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Dėkoju, pranešėjau. Jūsų viltys gauti mažai klausimų ir liko tik viltys. Jūsų nori paklausti 11 Seimo narių. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti štai ko: jūs, kaip Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas ir didelis Statuto išmanytojas, laikot įstatymus stiprinančiu dalyku, arba pagarbą teisei stiprinančiu dalyku, tą Vyriausybės nutarimą, kuris pakeičia Seimo priimtą įstatymą dėl neprivatizuojamų įmonių pirmiau, negu tai padarė Seimas?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad jūs šiek tiek painiojat Vyriausybės nutarimus ir įstatymus. Vyriausybės nutarimas yra pateikti įstatymo projektą Seimui, ir tas projektas yra pateiktas, Seimas jį svarsto. O Vyriausybė daro tam tikrus parengiamuosius darbus, kad vienų ar kitų objektų privatizavimas… Vyriausybė tikisi, jog Seimas pritars tų objektų privatizavimui, jis vyks tiesiog sparčiau negu vyko iki šiol. Tačiau aš įsitikinęs, kad jeigu Seimas nepritars vieno ar kito objekto privatizavimui, tai tas objektas nebus privatizuojamas, nes mes jau esam pakeitę ir Privatizavimo įstatymą. Toks privatizavimas, koks buvo anksčiau, tikrai neglės vykti, kai be privatizavimo konkurso didelė dalis objektų buvo privatizuota. Šiuo atveju, pone Karosai, aš manau, mes galime nesijaudinti – ketvirtadienį mes svarstysime to įstatymo projektą. Kai tik jis bus priimtas, o aš tikiuosi, kad mes kartu su jumis jį priimsime, Vyriausybė ims jį realizuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Ačiū. Aš norėčiau kalbėti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kodėl buvo delsiamas Lietuvos Respublikos 1939-1990 m. okupacijų padarinių Lietuvos Respublikai ir jos gyventojams įvertinimo ir teisingumo atkūrimo įstatymo projekto svarstymas, taip pat kodėl neatsirado vietos ir laiko šios sesijos programoje Lietuvos Respublikos gyventojų turto, pajamų ir interesų deklaravimo įstatymo projektui svarstyti? Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad pirmasis įstatymo projektas yra įrašytas į darbų programą. Aš tikiuosi, kad jis bus apsvarstytas ir frakcijose, ir pono A.Stasiškio vadovaujamoje rezistentų ir tremtinių reikalų komisijoje. O dėl antro įstatymo, t.y. rengiamas Seimo valdybos sudarytoje darbo grupėje Interesų derinimo valstybės įstaigose arba tarnybinės etikos įstatymas. Jis apima tuos reikalus, kuriuos jūs siūlote spręsti jūsų parengto įstatymo projektu. Bet, mūsų įsitikinimu, jis apima ir platesnius dalykus, todėl mes galvojame, kad reikėtų dirbti prie to įstatymo, kurį rengia darbo grupė.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Didžiai gerbiamasis kolega, aš manau, dėl techninių priežasčių humanitariniame bloke trūksta kelių punktų. Taigi aš nenorėčiau jų konkretinti, bet manau, kad tai yra techninė klaida.

A.KUBILIUS. Aš raginčiau komitetus dar sykį atidžiai peržiūrėti bendrą darbo programą ir savo komitetų siūlymus. Jeigu yra kokių nors praleistų dalykų, tai iki ketvirtadienio tikrai mes tas klaidas ištaisysime.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamasis pranešėjau, čia galbūt irgi korektūros klaida. Pirmajame variante lyg ir buvo, dabar aš nebematau. Tai Genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas, kurį parengti įpareigojo mūsų priimtas reorganizavimo įstatymas. Kiek žinau, Vyriausybė yra parengusi, turbūt netgi pritarusi, todėl jis turi būti įtrauktas.

A.KUBILIUS. Mes patikrinsime, jeigu Vyriausybės siūlymuose jo nebuvo, mes galime patys įrašyti į bendrą sąrašą.

PIRMININKAS. Ar Seimo narys A.Vaišnoras nori klausti, ar kalbėti plačiau? Ačiū. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš norėjau paklausti, koks yra dokumento trečiosios dalies statusas? Neįregistruoti dokumentų projektai. Ar tai ką nors reiškia, ar galima juos dar papildyti kuo norime iki porytdienos?

A.KUBILIUS. Trečioji dalis yra įstatymų projektai, kurie yra įregistruoti. Tačiau yra speciali dalis – neįregistruoti dokumentų projektai. Čia yra, tarkime, norų ir pasižadėjimų rinkinys.

J.ŠIMĖNAS. Tai galima dar pildyti, taip?

A.KUBILIUS. Juos galima pildyti, tačiau vis tiek nuo Seimo daugumos priklausys. Jeigu bus pasiūlyta kokių nors neordinarinių įstatymų projektų pavadinimų, tai kažin, ar jie atsiras čia.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, Konservatorių partija visada aiškiai buvo už lėšų taupymą. Aš pasigedau pavasario darbų sesijos programoje mano pasiūlyto projekto dėl Valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo, būtent dėl valstybinių I ir II laipsnio pensijų skaičiaus sumažinimo. Ir antras klausimas – lygiai taip pat buvo labai garsiai kalbėta apie kovą su korupcija, aš pasigedau pono V.Žiemelio siūlyto projekto dėl kovos su korupcija ir tarnybinės etikos. Ar pasikeitė kas nors?

A.KUBILIUS. Dėl antrojo aš galiu pasakyti, kad darbo grupė, kuri, kaip aš jau minėjau, Seimo valdybos yra sudaryta, bando sujungti keletą projektų, tarp jų ir minėtą Kovos su korupcija įstatymo projektą. Šiuo metu toks įstatymo projektas yra vadinamas Interesų derinimo valstybės įstaigose arba tarnybinės etikos įstatymo projektu. Taigi mes tikimės, kad jo pirmasis variantas netrukus bus baigtas ir pateiktas Seimui svarstyti. Jis apims tuos klausimus, kurie buvo ir pono V.Andriukaičio teiktame įstatymo projekte. Dėl jūsų teikto įstatymo projekto – Valstybinių pesnijų įstatymo projekto pakeitimo, man atrodo, kad Vyriausybė siūlo Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projektą ir ten bus galima dar sykį svarstyti ir jūsų teiktus pasiūlymus.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, programoje yra numatytas svarstymo mėnuo, tokia grafa, bet labai mažai kur čia pažymėta, kokį mėnesį koks įstatymas bus svarstomas ir priimamas. Štai, sakykime, Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo. Premjeras sakė, kad kovo mėnesį reikia jį priimti, kai tuo tarpu datos nėra.

A.KUBILIUS. Aš tikiuosi, kad mums pavyks artimiausiu metu aiškiau susidėlioti planus, kada kokie įstatymai bus parengti Vyriausybei, kada jie pasieks Seimą ir kada mes juos galėsime svarstyti. O Išlikusio nekilnojamojo turto įstatymo projektas priklausys nuo mūsų pačių, nes dabar bendru Seimo narių sutarimu jį tobulina darbo grupė, ir aš minėjau, kad trečiadienį susirinkusi darbo grupė bandys išklausyti įvairių visuomeninių organizacijų pastabas ir pasiūlymus. Tą patį darysime ir ateinantį pirmadienį. Vėliau, remdamiesi ir tais pasiūlymais, ir savo frakcijos sprendimais, turėsime apsispręsti dėl kai kurių parengto įstatymo projekto probleminių vietų. Ir kai tik bus toks apsisprendimas pasiektas, galėsime svarstyti Seime ir priimti šį įstatymo projektą.

Aš manau, nors mes šiek tiek laiko sugaištame dabar parengiamajam darbui aiškindamiesi įvairių visuomenės organizacijų pastabas ir pasiūlymus, vėliau mes galėsime iš tikrųjų pasivyti tą laiką, nes tai mums padės daug greičiau, geriau bei konstruktyviau ieškoti tų alternatyvų ir sprendimų.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Rastauskienė.

R.RASTAUSKIENĖ. Pone Kubiliau, dar pačiame pirmajame posėdyje, jums būnant kandidatu į Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo postą, ir vėliau, rengiant seminarus čia, Seime, jūs ne kartą kalbėjote apie tai, kad Seimo darbą reikia iš esmės keisti ir siekti atviro parlamento, tokio parlamento, kokie yra susiklostę demokratinėse Vakarų valstybėse. Aš matau, darbų programoje yra įtraukti klausimai dėl Seimo statuto pakeitimų, bet vis dėlto norėčiau, kad sukonkretintumėte, kokie pakeitimai numatomi ir kada jie bus priimti – ar Sesijos pradžioje, ar pabaigoje, nes tokie dalykai kaip mūsų posėdžių atvirumas visuomenei, kad norintys galėtų stebėti posėdžius ir būtų supaprastinta įėjimo procedūra, apie tai, kad būtų pakeista balsavimo forma, kad rinkėjai žinotų, kaip balsuoja jų Seimo nariai priimant kiekvieną įstatymą, komitetų darbo atvirumas, ypač spaudai, stenogramų geresnis prieinamumas visuomenei yra labai svarbūs. Ir kiek tenka kalbėti su žmonėmis, atvykstančiais čia, jiems tas rūpi. Gal galėtumėte sukonkretinti tuos dalykus?

A.KUBILIUS. Gerbiamoji Rastauskiene, jūs išdėstėte labai aiškiai tuos pasiūlymus, kurie yra jūsų pateikti Seimo statutui. Aš galiu pasakyti, kad tikrai mes Seimo statuto naują redakciją su visomis pataisomis svarstysime , matyt, balandžio mėnesį ir bandysime ją priimti. Tik aš manau, kad tai, ką mes suprantame kaip atviro parlamento programą, nebus išspręsta vienu Statuto pakeitimu. Matyt, tai bus šios Seimo kadencijos rūpestis visą laiką ieškoti naujų ir geresnių būdų Seimo darbą padaryti atviresnį visuomenei. Keletą dalykų aš jau minėjau ir kalbėdamas apskritai apie mūsų darbo organizavimą šioje sesijoje, kalbėdamas apie komitetų darbo svarbos padidinimą, apie įvairių pasitarimų, seminarų klausymo organizavimą. Aš manau, kad iš tikrųjų mes turėtume galbūt net pagalvoti apie tam tikrą dar vieną darbo grupę, kurią aš pavadinčiau Seimo darbo reformos grupe ar tam tikra Seimo reformos grupe, kur iš tikrųjų galėtume nuolat rinkdamiesi aptarti mums labiausiai rūpimus dalykus – tai, ką mes matome, kas yra negerai šiame Seime, bandydami ieškoti patirties kitose valstybėse.

Noriu pasakyti, kad kartu su K.Odenauerio fondu gegužės 7 d. mes organizuojame seminarą, kur galėsime labai nuodugniai išklausyti Vokietijos Bundestago darbo organizavimo patirtį. Aš tikiuosi, kad galėsime iš tokių seminarų pasisemti patirties, kurią galėtume pas mus įgyvendinti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamasis pranešėjau, trečiosios dalies – Viešo pirkimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą pristato ponas K.Skrebys. Registracijos Nr.P-35. Nėra kito papildymo įstatymo, kurį buvau aš parengęs. Ankstesnėje darbotvarkėje buvo kartu šitie…

A.KUBILIUS. Aš žinau. Tikiuosi, kad jums pavyks rasti bendrą sprendimą, parengti bendrą projektą ir jį pateikti Seimui. Bet, aišku, jeigu to nebus, tai bus svarstomi abu projektai ir bus apsispręsta dėl alternatyvų.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Mes plačiai svarstome pavasario sesijos darbų programą. Dar yra keturi užsirašę kalbėti frakcijų ar komitetų vardu. Aš kviečiu į tribūną pirmą užsirašiusį Seimo narį R.Smetoną.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikiuosi, kad ši Seimo sesija bus turininga ir įdomi bei naudinga, nes pateiktame Sesijos darbų plane iš tiesų yra labai daug įdomių temų ir, matyt, bus priimta reikalingų, gerų įstatymų. Bet turbūt visi sutiksime, kad Seimas – tai nėra ūkinė kontora, ūkinė įstaiga, todėl pirmojo pavaduotojo komentaras, jog jie neįrašė į darbų programą tų įstatymų, tų siūlymų, kurie gali sukelti karštas diskusijas Seime, daugiau negu keistas.

Jungtinė frakcija taip pat yra pateikusi keletą įstatymų siūlymų priimti įstatymus arba keisti, mūsų manymu, reikalingus, naudingus, pavyzdžiui, Rinkos apsaugos, Lietuvos gamintojų apsaugos, vadinamasis antidempingo įstatymas, Švietimo įstatymo pakeitimai, Visuomenės informavimo priemonių ir kt. įstatymus. Mes dėkojame, kad bent jau paskutinėje to plano dalelėje jų pavadinimai yra, bet niekaip negalime sutikti dėl sprendimo neįtraukti į šį planą dviejų nutarimų projektų. Jungtinė frakcija siūlo ir prašo jūsų balsuojant pritarti, kad būtų įtraukti į pavasario sesijos darbų programą šie nutarimų projektai: vienas dėl Čečėnijos Respublikos Ičkerijos nepriklausomybės pripažinimo ir antras – dėl Ukmergės apskrities įsteigimo.

Manau, kad visi puikiai prisimename Lietuvos garbių, įžymių politikų karštas kalbas dėl būtinybės pripažinti Lietuvai Čečėnijos Respublikos nepriklausomybę ar kaip nors kitokiu būdu tai pasakyti. Dabar, žinoma, keisti kai kurių politikų pareiškimai, kad tai yra Rusijos vidaus reikalas. Manau, tai šiek tiek žema ir tai drąsiai sakau. Visiškai aišku, kad Čečėnijos Respublikos nepriklausomybės pripažinimas de facto iš Rusijos pusės įvykęs, ieškoma tik tam tikrų abiems pusėms priimtinų juridinių formuluočių. Manau, Lietuva neturėtų vėluoti vienaip ar kitaip spręsti. Manau, tas nutarimo projektas turėtų būti plane, mes visi kartu turėtume galvoti, teikti savo pasiūlymus, surasti geriausią formuluotę ir ją pareikšti pasauliui.

Antra, dėl Ukmergės apskrities įsteigimo. Visiškai nesutinku, kad tai dėl rinkimų ar pan., tuo labiau kad iš tikrųjų mikrofonas išjungtas. Manau, kad Ukmergės apskritis turėjo būti įrašyta greta kitų jau sprendžiant pirmą kartą dėl tų apskričių. Tai tradicinė apskritis Lietuvoje. Ir Vilniaus apskrities didinimas, ko gero, vos ne iki Dubysos – visiškai nereikalingas. Tie motyvai, kurie tuomet buvo svarbūs, seniai pamiršti ir jų jau nėra. Todėl manau, kad Seimas galėtų pasiūlyti Vyriausybei svarstyti šitą klausimą. Būtume dėkingi, jeigu šie du nutarimo projektai būtų įtraukti į darbų programą. Taip pat prašau posėdžio pirmininką, kai salėje didelis triukšmas, šiek tiek sutramdyti garbiuosius Seimo narius.

PIRMININKAS. Ačiū už šią pastabą, ji man yra labai svarbi. Aš tik neįsivaizduoju, kad profesoriams ar akademikams aš turėčiau mojuoti su skambalėliu.

Mielieji kolegos, prašyčiau rimties, nes dabar komiteto vardu kalbės ponas Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Per prabėgusius tris mėnesius mūsų komitetas, kuriame yra 12 narių, svarstė nemažai su komiteto kompetencija susijusių klausimų. Dėl to turėjome galimybę pajusti mūsų šiandieninio kultūrinio, mokslinio gyvenimo, švietimo pulsą, įžvelgti aktualiausius šių sričių plėtotės uždavinius, užčiuopti išryškėjusias bėdas ir spragas. Remdamasis šia patirtimi komitetas tolesnėje savo veikloje daugiausia dėmesio ir jėgų galvoja skirti šiems klausimams. Dalis jų atsispindi ir pateikiamoje jau prasidėjusios sesijos darbotvarkėje.

Švietimo srityje komitetas galvoja sutelkti pastangas tam, kad būtų parengti Švietimo ir vietos savivaldos įstatymo pataisų projektai. Jie būtini, kad Švietimo įstatymas nesikirstų su kai kuriomis pakeistų Apskrities valdymo ir Vietos savivaldos įstatymų nuostatomis, sudarytų prielaidas mokytis valstybine kalba visiems to pageidaujantiems krašto gyventojams, padidintų Lietuvos švietimo tarybos, kaip mokslinio eksperto ir konsultanto, vaidmenį sprendžiant strateginius švietimo plėtotės klausimus. Taip pat labai svarbu užkirsti tam tikras negatyvias tendencijas, išryškėjusias apskričių ir vietos savivaldų plėtotėje. Kitas dalykas švietimo srityje, ką numato daryti komitetas ir skirti ypatingą dėmesį, – tai skatinti, kad Švietimo ir mokslo ministerija neatidėliotinai imtųsi kurti valstybinio švietimo reformos programą, deramai ją remtų finansiškai, pradėtų spręsti švietimo įstaigų tinklo optimizavimo dalykus, peržiūrėtų vaikų globos įstaigų, mokyklų, internatų vietą bendroje švietimo sistemos struktūroje, tobulintų pedagogų atestacijos tvarką ir pateiktų Seimui svarstyti Profesinio mokymo bei Neformalaus suaugusių švietimo įstatymų projektus, kurie yra numatyti ir įtraukti į darbotvarkę.

Mokslo ir studijų srityje komitetas galvoja visokeriopai remti pastangas, kuriomis siekiama neatidėliotinai sukurti Aukštųjų mokyklų įstatymą, reglamentuosiantį įvairius aukštosios mokyklos veiklos aspektus. Neseniai buvo sudaryta ir Seimo valdybos patvirtinta tokia komisija, darbo grupė, kuri turi pabaigti rengti Mokslo ir aukštųjų mokyklų įstatymą.

Antras labai svarbus dalykas, kurį mes turime padaryti neatidėliojant, – parengti efektyvią studentų kreditavimo sistemą. Dabar daugelis studentų negali naudotis finansinėmis kreditų teikiamomis galimybėmis, nes pati kreditų teikimo sistema yra gana kebli ir ydinga.

Trečia, ką reikėtų padaryti nedelsiant mokslo srityje, – tai skatinti Lietuvos mokslo tarybą parengti ir pateikti Seimui tvirtinti Lietuvos mokslo ir studijų plėtotės koncepciją. Dėl to su taryba yra kalbėta, jie visi sutinka, ir aš manau, kad šis darbas bus atliktas.

Skatinti Švietimo ir mokslo ministeriją, Lietuvos mokslo tarybą kurti mokslo ir studijų vertinimo, kreditavimo sistemą, plėtoti galimybę privačioms aukštojo mokslo institucijoms steigti.

Taip pat labai svarbu (čia yra tokie siūlymai iš aukštųjų mokyklų, daugiausia iš rektorių konferencijos) aptarti ir įvertinti siūlymus mokslo ir studijų veiklai taikyti kūrybinės veiklos apmokestinimo tvarką.

Kultūros srityje komitetas stengsis parengti teisines ir administracines priemones prasmingesniam audio- bei videoprodukcijos rengėjų ir platintojų veiklos reglamentavimui siekiant, kad jų produkcija atitiktų pilietinėje demokratinėje visuomenėje priimtus bendruosius kultūrinius, ypač dorovinius bei estetinius kriterijus.

Siūlyti Seimui priimti įstatymą, suteikiantį Vilniaus pilių teritorijai kultūrinio rezervato statusą. Parengti ir priimti Lietuvos kultūros politikos nuostatas bei jų pagrindu pradėti kurti ir teikti Seimui tvirtinti Kultūros skatinimo ir plėtotės įstatymo projektą.

Taip pat yra labai svarbu padaryti Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kurios leistų atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio aukštojo mokslo, švietimo institucijas tais atvejais, kai jos gauna paramą arba labdarą iš užsienio. Komiteto narių nuomone, pats laikas imtis darbų programos, skirtos Lietuvos vardo tūkstantmetei sukakčiai paminėti. Komitetas mano, kad tuo tikslu jau dabar reikėtų sudaryti valstybinę komisiją, ir yra pasirengęs inicijuoti Seimo atitinkamo nutarimo projektą. Baigdamas aš norėčiau paminėti vieną tokį mūsų vidaus organizacinį veiklos klausimą. Dabar komitetas pagal Seimo statutą gali turėti tik du pakomitečius, nes turime 12 Seimo narių. Darbas komitete būtų kur kas vaisingesnis turint bent tris pakomitečius, atskirai ir kultūros pakomitetį. Todėl esame linę inicijuoti atitinkamą Statuto pataisą, kuri leistų išimtiniais atvejais turėti pakomitečius, kuriuose būtų ir mažiau nei 5 Seimo nariai. Norėčiau tuo ir baigti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu kalbės B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, formuodamas socialinę politiką, skirtą užimtumo didinimo, darbo vietų kūrimo programoms, realių pajamų didinimo, gyvenimo lygio augimo programoms, taip pat spręsdamas paramos šeimai, jaunimui problemas, darbo rinkos plėtimo ir jos struktūros tobulinimo problemas, teikia Seimo pavasario sesijos darbų programai tokius pasiūlymus.

Įtraukti į pavasario darbų sesiją, plenarinių posėdžių darbotvarkę, keturis naujus įstatymus ir penkis įstatymus siūlo patobulinti. Pritardami Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengiamiems įstatymams ir pataisoms, leidžiantiems didinti pensijas, didinti bazinės pensijos dydį, tobulinti visą šalies draudimo sistemą, siūlome pavasario sesijos darbų programoje svarstyti Nevalstybinių pensijų fondų įstatymo projektą. Pasaulio šalių patirtis rodo, kad valstybinio socialinio draudimo sistema negali užtikrinti socialinio aprūpinimo senatvėje. Valstybės pareiga sudaryti sąlygas, priimti įstatymus, kad žmogus galėtų pasirūpinti savo senatve. Tokia galimybė atsirastų priėmus Nevalstybinių pensijų fondų įstatymą. Žinoma, įstatyme turėtų būti subalansuoti visi interesai, turi būti numatytos mokesčių lengvatos, skatinančios draustis, užtikrintas kontrolės mechanizmas, kad papildomo draudimo idėja neliktų tik popierinė, taip pat kad būtų užkirstos galimybės piknaudžiauti norintiems lengvai pasipelnyti. Lietuvoje kapitalo rinka formuojasi, todėl aktualu įvertinti investavimo galimybes ir visus rizikos apsektus. Kartu įstatymas turėtų sudaryti pakankamą veiklos laisvę, nes per dideli suvaržymai gali būti nepriimtini kad ir labai iniciatyviems žmonėms. Svarbu, kad šiame įstatyme būtų numatyti visi saugikliai, kad fondo statusas, apibrėžtas įstatymo, neleistų per daug rizikuoti investuojant fondo lėšas. Manome, kad šį įstatymo projektą Vyriausybė pateiks svarstyti iki š.m. balandžio mėn. 1 d.

Papildomai komitetas siūlo įtraukti į sesijos darbų programą ir Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Šių metų valstybės biudžete numatyta skirti 75 mln. Lt lengvatinių kreditų gyvenamosioms patalpoms statyti ir pirkti. Lietuvoje jau keleri metai nestatomas municipalinis gyvenamasis fondas. Todėl dalis anksčiau minėtų lėšų turėtų būti nukreipta municipalinių fondų statybai. Manome, kad lėšų skyrimas iš biudžeto negali išpręsti problemos. Todėl būtina ieškoti mechanizmo, skatinančio komercinius bankus kredituoti butų statybą. Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo finansavimo ir būsto kreditavimo ilgalaikėmis paskolomis mechanizmą.

Visų socialinių programų paskirtis yra spręsti valstybėje egzistuojančias socialines problemas. Ir viena iš tokių opiausių problemų šiandien Lietuvoje, paveldėta dar iš sovietmečio ir sunkiai įveikiama, – tai nesutvarkytas žmonių aprūpinimas būstu, nesukurtas ilgalaikio finansavimo, lengvatinių kreditų skyrimo, jų garantijų užtikrinimo ir bankų suinteresuotumo mechanizmas. Nėra ir garantuojančių reikalingų teisinių aktų. Todėl mūsų komitetas laiko savo pareiga sukurti ir jau pasiūlė tam tikrą mechanizmą, kuris leistų pradėti gyventi socialinėms programoms. Šiuo metu jau rengiamo būsto valstybinės programos ir jos bus įgyvedintos pagal aiškų planą, strategiją, numatant realius finansinius šaltinius.

Komitetas siūlo dar nemaža visų įstatymų patobulinimų. Tai yra Valstybinio socialinio draudimo našlių pensijų reformos įstatymo projektą. Šiame projekte siūloma suteikti teisę našlėms bei našliams gauti našlių pensijas už sutuoktinius, mirusius iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo 1995 m. sausio 1 d. Siekiant išvengti nesklandumų ir nesusipratimų, kurie galėtų iškilti skaičiuojant mirusiems iki 1995 m. sausio 1 d. priklausytinas pensijas, siūloma šių asmenų našlių pensijų dydį susieti su valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiu. Taigi našlių pensijas, paskirtas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. sausio 1 d., mokėti 1997 m. birželio mėnesio dydžio ir jų nedidinti tol, kol skiriama pagal šį įstatymą pensija ims viršyti nurodytąjį dydį. Tokiu būdu bus įteisinta visų našlių tam tikra lygybė, kad visos našlės ir našliai galės gauti nepriklausomai nuo mirties datos pensijas, ir tai bus apie 25% bazinės pensijos dydžio.

Toliau, siūlomas Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo dalinio papildymo įstatymo projektas. Šiuo metu sunkiausioje ekonominėje situacijoje yra daugiavaikės šeimos, bei nepilnos šeimos, kai vaikus augina vienas iš tėvų. Šita kategorija žmonių, šita socialinė grupė yra atsidūrusi daugeliu atveju žemiau skurdo ribos, todėl siūloma papildyti Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą.

PIRMININKAS. Ponia komiteto pirmininke, jūsų laikas jau baigėsi.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Dar yra keletas įstatymų, aš tada labai trumpai paminėsiu, jog taip pat siūlomas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl paramos mirties atveju antro straipsnio papildymo įstatymo projektas, kuris susijęs su tuo, kad kainos didėja, o pašalpos buvo tos pačios. Todėl, atsižvelgiant į dabar nustatytą minimalų gyvenimo lygį ir į išaugusias kainas, yra siūloma padidinti pašalpą mirties atveju. Toliau siūlomas Privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo projektas ir siūlomas Lietuvos Respublikos tarptautinių darbo organizacijų konvencijų ratifikavimo įstatymo projektas. Bei dar pora papildymų. Tai yra Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Visa tai leis užtikrinti ir labiausiai socialiai remtinų žmonių pajamų augimą, – tai, kas yra svarbiausia ir aktualiausia dabar. Ir aš manau, kad mūsų komiteto labai didelė užduotis yra taip padaryti viską, kad būtų įgyvendintas koordinuotas mechanizmas ir galimybė įgyvendinti socialines programas, kad jos nebūtų tiktai popierinės ir tiktai deklaruojamos, kaip buvo iki šiol. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, aš prašyčiau neprieštarauti mano siūlymui mūsų sesijos darbų programos svarstymą dabar nutraukti, nes jau seniai pasirenges Prezidento patarėjas teisės klausimais ponas A.Abramavičius, kad galėtų pateikti svarbius 1.2 a ir 1.2 b klausimus. (Balsas salėje) Taigi aš prašyčiau sutikti, kad mes galėtume kalbėti po šito klausimo svarstymo. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad reikėtų pritarti pateikimui, Seimas turėjo tą padaryti, tai formali procedūra, tuomet būtų logiškas ir svarstymas. Manau, kad svarstymo pertrauka visai logiška, nes, ko gero, reikėtų galvoti svarstymą pratęsti ir per kitą posėdį, kad būtų galima tikrai detaliau išsakyti frakcijų nuomones apie pateiktą projektą.

PIRMININKAS. Galėtume sutarti ir dėl tokio būdo, bet kol kas gal sutariame, kad bent jau šiuo metu daroma pertrauka šito svarstymo ir pateikimo. Žinoma, galėtume formaliai pritarti pateikimui, aš tiesiog nesiūliau pirma šito daryti ir labai dėl to atsiprašau, bet manyčiau, kad mums dabar reikėtų eiti prie prokuratūros reikalų, dėl to neprieštarauja ir ponas V.Andriukaitis. Taigi aš kviečiu į tribūną Respublikos Prezidento patarėją teisės klausimais poną A.Abramavičių, kad jis pateiktų Prezidento dekretą dėl mūsų jau priimto Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo ir dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 66 straipsnio pakeitimo įstatymo. Pateikimas. Tribūnoje A.Abramavičius.

LR prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.P-133Gr.ir LR teismų įstatymo 66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-169Gr. (Respublikos Prezidento grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimai)

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau šiandien jums pateikti du Lietuvos Respublikos Prezidento dekretus, kurie yra tarpusavyje susiję.

Pirma. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.

Antra. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 66 straipsnio pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.

Trumpai norėčiau priminti, kad Prokuratūros įstatymo pataisos ir Teismų įstatymo pataisos Seimo buvo priimtos 1997 m. vasario 25 d., o pagrindinė šių pataisų esmė buvo ta, kad buvo pakeista generalinio prokuroro, taip pat generalinio prokuroro pavaduotojų skyrimo tvarka. Dabar trumpai norėčiau išdėstyti tą argumentaciją, kodėl Respublikos Prezidentas grąžino šiuos įstatymus ir kodėl pateikė jau Seimo priimtiems įstatymams tam tikras pataisas. Visų pirma norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, apibrėždama prokuratūros funkcijas 9 skirsnyje, kuris vadinasi – Teismai, taip pat kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (Prokuratūros įstatymas, Teismų įstatymas), faktiškai apibrėždami prokuratūros funkcijas, nustato, apibrėžia prokuratūrą kaip sudėtinę teisminės valdžios dalį. Tai buvo akcentuojama ir 1995 m. gruodžio 6 d. Konstitucinio Teismo nutarime. Šiame nutarime net buvo konstatuota, kad Vyriausybės teisė tvirtinti premijų generaliniam prokurorui dydį prieštarauja Konstitucijai. Taigi remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, galima teigti, kad dabartiniai mūsų įstatymai numato prokuratūrą kaip sudėtinę teisminės valdžios dalį ir numato jos nepriklausomumą nuo vykdomosios valdžios.

Toliau, antras argumentas dėl to, kodėl dabar Respublikos Prezidentas pasiūlė, kad generalinio prokuroro kandidatūrą Seimui teiktų Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Jeigu pasižiūrėtume Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 10 straipsnį, Teismų įstatymo 64 straipsnį, taip pat Teisinės sistemos reformos metmenis, kurie buvo priimti 1993m. gruodžio mėn., ten kalbant apie prokuratūros struktūrą yra sakoma, kad Generalinė prokuratūra veikia prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.

Trečias argumentas, kodėl manytume, kad vis dėlto nevisiškai teisiškai teisingas būtų Teisės ir teisėtvarkos komiteto dalyvavimas teikiant Seimui generalinio prokuroro kandidatūrą, tai reikia pasakyti, kad Seimo statuto 50 straipsnio 5 punktas Seimo komitetams suteikia teisę svarstyti valstybės valdžios ir valdymo institucijų pareigūnų, skiriamų ar kuriems reikalingas Seimo pritarimas, kandidatūras. Tačiau Seimo statutas nekalba apie tai, kad komitetas turi teisę teikti Seimui tam tikrus valstybės valdžios ar valdymo institucijų vadovus. Taip pat norėčiau priminti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 76 straipsnyje yra pasakyta, kad Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Tame pačiame straipsnyje yra pasakyta, kad Seimo statutas turi įstatymo galią. Taigi faktiškai galima teigti, jog dabar susidaro tokia situacija, kad išeina kolizija tarp dviejų įstatymų. Ir man, kaip teisininkui, net kyla abejonių dėl siūlymo, kad kandidatūrą Seimui teikia Seimo komitetas, ir konstitucingumo prasme. Taigi atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus (jų galima būtų išsakyti ir daugiau), Respublikos Prezidentas siūlo savo dekretu, kad generalinį prokurorą skirtų Seimas Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu. Todėl prašyčiau gerbiamojo Seimo pritarti Respublikos Prezidento siūlomoms pataisoms.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl Prezidento dekrete teikiamų dalykų jūsų norėtų paklausti 12 Seimo narių. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, negaliu nepasidžiaugti tuo faktu, kad Prezidentas, gindamas ir saugodamas teisinės valdžios nepriklausomumą, eina į kompromisus ir siūlo vėl naują variantą. Aš noriu paklausti jūsų, kaip teisininko, šiandien mat tokia diena, ar jums neatrodo, kad tokie siūlymai, kurie buvo daromi iki šiol, kurie buvo daugumos priimti, svarstant Prokuratūros įstatymo problemą, labai smarkiai diskredituoja mus, kaip teisinę valstybę?

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, dėl kompromitavimo, nekompromitavimo – čia yra visai kitas klausimas. Čia galima į šitą klausimą atsakyti taip. Mano nuomone, taip pat ir kitų teisininkų nuomone, pavyzdžiui, Lietuvos teisininkų draugijos valdyba tą klausimą svarstė vasario 20 d, vis dėlto pagal dabartinius mūsų įstatymus, pagal mūsų Konstituciją, kitus įstatymus prokuratūra, matyt, yra sudėtinė teisminės valdžios dalis, todėl ji negali priklausyti nuo vykdomosios valdžios. Ir būtent tai, kad skiriant generalinį prokurorą dalyvauja vykdomosios valdžios atstovai, ją tam tikra prasme daro priklausomą nuo vykdomosios valdžios, todėl aš manyčiau, kad vis dėlto remiantis dabartine normine baze būtų geriau daryti taip, kaip siūlo Prezidentas.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Dabar pirmininkas neturi kur dingti, nes iš jo ekrano išnyko visos užsirašytosios pavardės. Atsimenu, norėjo kalbėti Seimo narys J.Listavičius pagal eilę, bet aš dabar turėčiau… laukti arba trinti ir kartoti užsirašymą, bet mano televizorius vis tiek lieka išprotėjęs. Mielieji kolegos, ar galėtumėte norintys klausti prie šoninio mikrofono? Dabar tikrai J.Listavičiaus eilė, o paskui, prašom atleisti, prašom stoti į gyvą eilę.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš dalies jau paminėjote, bet vis dėlto aš noriu paklausti, kokie pagrindiniai Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu pasiūlytos Prokuratūros 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo nuostatos pranašumai, lyginant su Lietuvos Respublikos Seimo pateikta šio straipsnio redakcija? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, pranašumai tokie, kad, aš manyčiau, šiuo atveju Prezidento siūlymas labiau atitinka mūsų įstatymus, mūsų Konstituciją, Prezidento siūlymas labiau, manau, atitinka tą prokuratūros nepriklausomumą, kuris yra įtvirtintas mūsų įstatymuose.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau šiek tiek suprasti, ką jūs turite omeny, kalbėdamas apie prokuratūros nepriklausomumą? Štai 1995 m. Lietuvoje lankėsi Europos Tarybos stebėtojų grupė ir buvo parengtas garsusis G.Frundos raportas. Ponas G.Frunda vėl atvyksta į Lietuvą balandžio pradžioje. Štai 33 punktas. Ponas G.Frunda atkreipė dėmesį į prokuratūros vaidmenį, ir 33 punkte jis sako: “Po susitikimo su vidaus reikalų ir teisingumo ministrų pavaduotojais negalėjau atsikratyti įspūdžio, kad prokuratūra vis dar yra ketvirtoji “valstybinė valdžia”. 34 punktas: “Tačiau man kelia susirūpinimą tai, kad prokuratūra vis dar yra labai nepriklausoma.”. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti šias Europos Tarybos stebėtojo pastabas?

Taip pat aš norėčiau jūsų paklausti, jeigu jums pagrindinį rūpestį kelia tai, kad teisingumo ministras netiesiogiai dalyvaus generalinio prokuroro kandidatūros pateikime, kodėl jūs nesijaudinate dėl šiandien galiojančio Teismų įstatymo, sakysim, 33 straipsnio, pagal kurį apygardų, apylinkių teismų teisėjus skiria Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu, ir taip pat dėl 34 straipsnio, pagal kurį Apeliacinio teismo teisėjo, teismo pirmininko kandidatūras parenka teisingumo ministras? Mano tokie du klausimai, jeigu galima.

A.ABRAMAVIČIUS. Taip. Gerbiamasis Seimo nary, dėl pirmojo klausimo. Jūs žinote, kad mūsų visuomenėje gerbiamojo pono G.Frundos išvados sulaukė labai daug kritinių pastabų, ir tai yra jo, kaip asmens, išvados. Aš manau, aišku, gal… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Mielieji technikai, prašyčiau pasirūpinti ne tik posėdžio pirmininko, bet ir kitų kalbėtojų mikrofonais. Ar jau? Prašom.

A.ABRAMAVIČIUS. Tai čia yra jo nuomonė. Yra ir kitokių nuomonių. Jeigu kalbėsime apie prokuratūros kontrolę apskritai, manau, kad ji gali būti vykdoma ir kitokiomis formomis. Pavyzdžiui, suteikiant daugiau teisių Seimui kontroliuoti prokuratūros veiklą. Tuo labiau kad dabar yra išplėstos Teisės ir teisėtvarkos komiteto funkcijos. Tiek trumpai dėl pirmojo klausimo.

Dėl antrojo klausimo. Aš norėčiau atkreipti gerbiamojo Seimo nario dėmesį, kad Konstitucijoje apie teisingumo ministro teikimus nieko nekalbama. Taip pat ir Teismų įstatyme. Jeigu mes paimsime aukščiausio lygio teisėjus, t.y. Aukščiausiojo Teismo teisėjus, tai ir pagal Konstituciją, ir pagal Teismų įstatymą Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Seimas Prezidento teikimu be teisingumo ministro. Taigi ir šiuo atveju generalinis prokuroras yra aukščiausias prokuratūros vadovas, taip būtų galima pasakyti. Mes čia kalbam būtent apie generalinio prokuroro skyrimo tvarką, o ne apie prokurorų skyrimo tvarką. Taip pat galima būtų kalbėti ir apie teisėjus. Yra apylinkių, apygardų teisėjai, bet yra ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai, t.y. aukščiausiojo lygio teisėjai, kurių skyrimas priklauso Prezidento ir Seimo kompetencijai. Jeigu kalbėsime apie tai, kad teisėjus skiria teisingumo ministras, manau, tai nėra visiškai bloga praktika, kadangi kažkas turi parinkti teisėjus. Bet yra dar vienas saugiklis, kalbant apie teisėjų nepriklausomumą, kad vis dėlto prieš skiriant apylinkių, apygardų, Apeliacinio teismo teisėjus reikia Teisėjų tarybos patarimo. Taigi yra dar viena institucija – Teisėjų taryba, be kurios patarimo faktiškai negali būti paskirtas nei apylinkės, nei apygardos teisėjas. Taigi šiuo atveju ten situacija yra truputį kitokia, negu kalbant apie dabar priimtas Prokuratūros įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nebus kolizijos, jeigu generalinio prokuroro kandidatūrą teiks ne Prezidentas, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, bet generalinio prokuroro priesaiką priims Prezidentas?

A.ABRAMAVIČIUS. Taip. Šiuo atveju situacija yra gana įdomi. Dabar pagal Prokuratūros įstatymo 21 straipsnį susidaro įdomus, paradoksalus dalykas, kad Prezidentas yra visiškai eliminuojamas iš generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų skyrimo, teikimo ir iš jo ta teisė atimama. Tačiau Prokuratūros įstatymo 21 straipsnis sako, kad generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų priesaikas priima Prezidentas. Vadinasi, čia irgi reikėtų koreguoti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Norėjau jūsų paklausti. Ar jūs nemanote, kad šitoks ilgas generalinio prokuroro skyrimo procedūros užtęsimas ir generalinio prokuroro neskyrimas labiau naudingas nusikaltėliams nei doriems Lietuvos žmonėms?

Antras klausimas. Ar Prezidentūroje jau nebepasitikima teisingumo ministru ir manoma, kad jis negalės pasiūlyti (bent jau dalyvauti siūlant) kompetentingą generalinį prokurorą?

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, norėčiau pradėti nuo antrojo klausimo. Teisingumo ministru tikrai pasitikima, bet klausimas yra ne toks: ar pasitikima, ar nepasitikima. Klausimas toks: yra konstitucinės nuostatos, yra įstatyminės nuostatos, yra teisminės sistemos reformos metmenys, yra kitų užsienio šalių praktika. Norėčiau dar pasakyti, kad čia buvo kalbama, jog, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Lenkijoje teisingumo ministras kartu yra ir generalinis prokuroras. Bet, kiek man žinoma, tų šalių praktika jau parodė, kad tai nepasiteisino. Nepasiteisino. Yra Prancūzijos Prezidento Ž.Širako kreipimasis į tautą, kuriame kviečiama diskutuoti dėl prokuratūros atskyrimo nuo vykdomosios valdžios. Taigi dėl antrojo klausimo. Klausimas yra ne toks, kad pasitikima ar nepasitikima teisingumo ministru. Klausimas toks: kaip ta dabartinė skyrimo tvarka derinasi su visa mūsų teisine sistema?

Dėl pirmojo klausimo. Aš manau, kad dabar mes turime generalinį prokurorą, ir jis eina savo pareigas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad vis dėlto diskusija, kai bandoma pateikti įvairių šalių praktiką, jog vienose šalyse prokurorų skyrimo sistema yra vienokia, kitose kitokia..? Vis dėlto ta diskusija turėtų būti nutraukta dėl to, jog Lietuvos Konstitucija jau atsakė, kad prokuratūra yra teisminės valdžios grandis ir apibrėžia prokuratūros priklausomybę ir teikimo prioritetą teisėsaugos institucijoms.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš visiškai su jumis sutikčiau, kad jau pati Konstitucija, taip pat, kaip aš minėjau, kiti įstatymai, taip pat ir Konstitucinio Teismo nutarimai aiškiai sako tai, kad prokuratūra yra sudėtinė teisminės valdžios dalis. O užsienio šalių praktika, aišku, čia galima tik… Tam tikrais atvejais, kad kiekvienos užsienio šalies praktika yra naudinga tiek, kiek ji atitinka mūsų valstybės poreikius.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Mano mintį jau šiek tiek paaiškino kolega V.Andriukaitis. Įvairiose valstybėse yra įvairių praktikų, kaip generalinis prokuroras yra skiriamas. Čia, gerbiamasis pranešėjau, teisingai paminėjote, kad daugelyje valstybių teisingumo ministrai kartu yra ir generaliniai prokurorai. Aš manau, kad mums reikėtų pasinaudoti įvairių valstybių patyrimais, kurie yra daugiau praktiški, bet šiuo metu mūsų Konstitucija aiškiai pasako, kad generalinį prokurorą reikėtų atskirti nuo vykdomosios valdžios, ir kad jis nebūtų tiesiogiai priklausomas nuo vykdomosios valdžios. Todėl man atrodo, jeigu jį skirs teisėjas, kuris yra susijęs su vykdomosios valdžios vykdymo fukcijomis, tai nebus objektyvus skyrimas. Man atrodo, geriausia būtų palikti, kad Respublikos Prezidentas pristato Seimui, ir Seimas daro galutinį sprendimą. Man atrodo, tai būtų objektyvus sprendimas.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš irgi pritarčiau tai minčiai, kad vis dėlto Prezidento siūloma tvarka labiau atitinka mūsų įstatymus ir teisinę sistemą.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas daugiau susijęs su kolegos A.Bartkaus klausimu, t.y. lyg per ilgai viskas užsitęsė. Pabandykime modeliuoti. Jeigu, sakysime, Seimas nepaklausys Prezidento ir įstatymą dar kartą priims tokį, koks jau priimtas, o Konstitucinis Teismas pataisys Seimą, kiek dar užsitęs šitas procesas? Pusę metų, metus? Kaip jūs galvojate?

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, man sunku prognozuoti, bet, aišku, gali užsitęsti, jeigu bus taip, kaip jūs sakėte.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus.

Mums dabar, mielieji kolegos, reikėtų apsispręsti, ką toliau daryti su Prezidento dekretu ir su mūsų anksčiau priimtu įstatymu. Skaitau 169 Statuto straipsnį: “Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtą”. Mano supratimu (aš bent tikiuosi), daugelis frakcijų ir daugelis Seimo narių pritars, kad mums dar reikėtų padiskutuoti Prezidento teikiamas nuostatas ir mūsų turėtas bei jau patvirtintas nuostatas. Aš prašyčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų, kaip mes turėtume elgtis. Apgailestauju, kad negaliu pasiūlyti jums pasinaudoti kompiuteriu. Prašom stoti prie šoninio mikrofono. Vienas – už, vienas – prieš. Bet aš turiu užsirašiusį kalbėti dėl balsavimo motyvų Seimo narį A.Kubilių.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad, be abejo, mes turime svarstymo procedūrą tęsti ir apsispręsime taip, kaip ir anksčiau, po visos diskusijos. Todėl aš siūlyčiau dabar pritarti pateikimui, tačiau aš iš karto noriu padaryti keletą pastabų ir manau, kad iš tikrųjų Seimas jau aiškiai yra išsakęs savo pozicijas. Seimas svarstymo ir priėmimo metu jau svarstė tokį variantą, kokį Prezidentas dabar pasiūlė, kad generalinio prokuroro kandidatūrą teiktų Seimui Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Tada šitas pasiūlymas, kurį berods buvo suformulavęs socialdemokratas V.Andriukaitis, nebuvo paremtas, ir Seimo pakankamai aiški dauguma pasirinko kitą variantą. Tai tam tikra prasme Prezidento atstovai lyg ir neatsižvelgė į tokią Seimo poziciją. Tai šiek tiek stebina, nes iš principo, aš manau, Prezidentas turbūt puikiai supranta, kad esmė nesikeičia ir generalinį prokurorą skiria Seimas. Ir tai yra esminis punktas, esminė nuostata. Seimas nepakeitė, kad, pavyzdžiui, prokurorą tiesiogiai skirtų Respublikos Prezidentas arba prokurorą skirtų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiuo atveju tai, kad Prezidentas nori dar sykį grąžinti Seimui tą klausimą, kas gi turi pateikti ir kaip turi būti pateikta generalinio prokuroro kandidatūra, rodo, kad Prezidentas šiek tiek, sakyčiau, irgi negerbia Seimo apsisprendimo.

Mes jau diskutavome ir turbūt aiškiai galime pasakyti, kad keletas motyvų, kurie nuolat yra vartojami čia diskutuojant, nėra įtikinami. Nedarykime iš nepriklausomumo tam tikro mito, nes po to visos institucijos gali pasidaryti nepriklausomos apskritai nuo valstybės. Jeigu mes kalbame ir žinome, kad teisėjus skiriant tiesiogiai dalyvauja teisingumo ministras, siūlydamas jų kandidatūras Respublikos Prezidentui, tai kodėl mes taip bijome, kad teisingumo ministras kartu su Aukščiausiojo Teismo pirmininku pasiūlys ne tiesiogiai Seimui, o Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui daug generalinio prokuroro kandidatūrų.

Aš jau citavau Europos Tarybos parengtą raportą, garsųjį G.Frundos raportą. Aš citavau tas vietas, kuriose kalbama su tam tikru nuogąstavimu ir tam tikra nuostaba dėl vadinamojo prokuratūros nepriklausomumo ir prokuratūra vadinama ketvirtąja valstybės valdžia, ko neturėtų būti. Aš noriu priminti, kad G.Frundos raportas nėra vieno asmens raportas. O nuo to, kokia bus tolesnė jo eiga Europos Taryboje, priklauso labai daug mūsų užsienio politikos reikalų. Šiuo atveju aš manau, kad mes padarysime gerą žingsnį, jeigu prieš atvykstant gerbiamajam G.Frundai mes tas nuostatas šiek tiek pakeisime. Todėl aš manau, kad dabar mes turėtume pritarti tolesniam svarstymui, o svarstymo metu ir priėmimo metu mes apsispręsime ir pasirinksime geriausią variantą.

PIRMININKAS. Čia buvo kalbama už. Ar prieštarauti tokiam keliui norėtų Seimo narys P.Gylys?

P.GYLYS. Šiandien mes turime geriausią tvarką. Šiandien egzistuojanti tvarka yra gera. Visos tautos išrinktas Prezidentas siūlo prokuroro kandidatūrą. Bet mūsų Prezidentas daro kompromisą, kurį leidžia Konstitucija: Aukščiausiojo Teismo pirmininkas siūlo Seimui tvirtinti prokurorą. Tuo tarpu Seimo dauguma nenori kompromiso negerbdama nei Prezidento nuomonės, nei Konstitucijos. Į pagalbą pasitelkiami patys įvairiausi argumentai, man ypač šypseną kelia einantys iš pono G.Frundos lūpų. Jis jau tampa mūsų vidinių diskusijų argumentu. Ponas G.Frunda yra individas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos parlamentaras. Tai yra jo individuali nuomonė. Nereikėtų mums absoliutinti tarptautinės praktikos, mes turime savo Konstituciją, nereikėtų taip pat absoliutinti atskirų žmonių nuomonės. Grįžtant prie esmės, neinant į detales: egzistuojanti tvarka geriausia, Prezidentas daro kompromisą, kurį gali daryti pagal Konstituciją. Taigi daugumai savo ruožtu irgi reikėtų parodyti norą eiti į kompromisą ir laikytis Konstitucijos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo taip pat kalba už tai, kad mes svarstytume ir mėgintume ieškoti kompromisų.

Ar, pone Bičkauskai, norėtumėte kalbėti prieš?

E.BIČKAUSKAS. Aš repliką, bet tada po balsavimo.

PIRMININKAS. Ar, pone Akstinavičiau, norėtumėte prieštarauti? Ačiū. Aš matau, mes galėsime gražiai sutarti.

Mielieji kolegos, aš prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Kolegos, registracija pradėta. Užsiregistravo 91 Seimo narys. Dabar mums dar kartą reikės apsispręsti, bet aš manau, kad mūsų apsisprendimą rodo prieš tai kalbėjusių dėl balsavimo motyvų nuomonės. Ar svarstysime grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikysime jį nepriimtą? Aš prašyčiau pasirengti balsuoti. Kas už tai, kad mes svarstytume grąžintą įstatymą iš naujo? Prašom balsuoti. Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 75, prieš – 1, susilaikė 2. Taigi Prezidento grąžintą įstatymą mes svarstysime iš naujo. Tikriausiai pavesime Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

Reikėtų pasakyti, kad mes ketvirtadienį svarstysime ir tikriausiai priimsime galutinį savo įsivaizdavimo… Dabar repliką po balsavimo Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Ponas A.Kubilius aiškino, kad šiame įstatyme, koks jis buvo priimtas Seimo, niekas iš esmės nesikeičia. Aš norėčiau pasakyti per daug nemotyvuodamas: jau vien tai, kad pats Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas bene 5 minutes tą aiškino, rodo, kad keičiasi iš esmės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Visi mokomės, visi keičiamės. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu sureaguoti į kai kurių kolegų pastabas. Pirmiausia Prezidento lyg ir nepagarba Seimo apsisprendimui. Antra pastaba buvo, kad Prezidentūra nepasitiki teisingumo ministru. Aš noriu pasakyti, kad, matyt, Seimas ne tik negerbia Prezidento, bet ir juo nepasitiki, nes valstybės valdžią vykdo Prezidentas ir Vyriausybė. Pirma Prezidentas, o po to Vyriausybė. Tai suteikiant galias teisingumo ministrui teikti generalinio prokuroro kandidatūrą, o ne Prezidentui, kai jis turėjo galias, yra nepasitikėjimas Prezidentu. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašyčiau leisti man būti griežtam. Vienas pasakė iš centro vieną repliką, vieną iš kairės. Ir paskutinė replika iš dešinės – Seimo narė R.Rastauskienė.

R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš esu priešininkė replikų per brūkšnelį politinių pareiškimų, tačiau esu priversta replikuoti taip pat, kadangi yra akivaizdžiai sakoma netiesa. Galutinis Seimo priimtas sprendimas iš esmės… juk (niekas neprieštaraus) buvo kompromisinis sprendimas. Tai, kad tiek komitete, tiek frakcijose buvo ieškoma sprendimo būdų, ir kad tas galutinis sprendimas skiriasi nuo pirminio, ir kad yra išplėstas siūlytojų ratas, ir kad generalinio prokuroro kandidatūrą siūlo ne tik teisingumo ministras, bet Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, svarsto komitetas, kuriame atstovaujama visoms pagrindinėms Seimo frakcijoms, o po to priima Seimas, tai, be abejo, yra galimybė išsakyti savo nuomones ir viešai išsakyti savo nuomones įvairių politinių pažiūrų žmonėms. Tai iš tiesų yra demokratiškas ir kompromisinis sprendimas. Ir aš labai norėčiau, kad būtų sakoma tiesa per šiuos mikrofonus, netgi pasinaudojant ne visai korektiška replikos teise. Ačiū.

PIRMININKAS. Iš didelės pagarbos Seimo nariui K.Bobeliui daroma išimtis. Prašom.

K.BOBELIS. Labai ačiū, pirmininke. Aš norėjau padaryti komentarą, nieko bendro neturintį su šiuo balsavimu. Aš buvau giliai įsivėlęs į konfliktą su ponu G.Frunda, ir buvau įgaliotas atstovauti Lietuvos interesams Europos Taryboje, paneigiant jo šmeižtus ir Lietuvos demokratinės sistemos paniekinimą, todėl jo raportas buvo atmestas ir nepriimtas, paskirta nauja komisija, todėl šiandien naudotis pono G.Frundos patarimais tikrai yra gėda visai Lietuvos valstybei.

PIRMININKAS. A.Akstinavičius.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia buvo kalbėta iš LDDP frakcijos, kad Prezidento siūlomas variantas yra kompromisinis variantas. Aš jį pavadinčiau kitaip. Dabartinis siūlomas variantas, t.y. logiškas variantas, o ne kompromisinis. Ir kaip prisimenate, socialdemokratai apie šitą variantą jau kalbėjo prieš tai – neeilinėje sesijoje. Dabar apeliuodamas tiek į LDDP, tiek į konservatorius, aš norėčiau pakartoti savo vieną anksčiau pasakytą frazę: gerbiamieji LDDP frakcijos nariai, jeigu Prezidentas būtų ne jūsų, ar jūs kovotumėte, kad generalinio prokuroro kandidatūrą teiktų Prezidentas? O dabar norėčiau kreiptis į gerbiamąją Konservatorių frakciją. Gerbiamieji konservatoriai, jeigu Prezidentas būtų jūsų, ar jūs kovotumėte prieš tai, kad generalinio prokuroro kandidatūrą teiktų Prezidentas? Tai yra klausimas tiek LDDP frakcijai, tiek ir konservatoriams. Čia paprasčiausiai yra dviejų frakcijų žaidimas (tiek LDDP, tiek konservatorių) dėl įtakos prokuratūrai. Kitaip aš negaliu įvertinti šitos kovos. Ačiū.

1997 m. kovo 13 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

PIRMININKAS. Tokios unikalios ir išsiskiriančios frakcijos kaip socialdemokratų aš tikrai šiame Seime nematau. Prašom atleisti. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių. Jis greitai pristatys ketvirtadienio mūsų darbų programą.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šią savaitę mes dirbsime toliau tik ketvirtadienį. Jums yra išdalintas antras darbotvarkės projektas. Kaip matote, čia yra keletas klausimų, kuriuos mes esame pradėję svarstyti jau praeitoje sesijoje, tai turėsime baigti pono L.Sabučio įstatymą, kurio praeitą sesiją nebaigėme. Keletas mūsų vidaus reikalų. Taip pat turėtume apsispręsti, jeigu šiandien mes baigsime svarstymus dėl sesijos darbų programos, dėl to Prokuratūros įstatymo – grąžinto įstatymo, apie kurį čia tiek daug kalbėjome ir kurį mes vis bandome paversti šiek tiek politiniu klausimu. Tikiuosi, kad ketvirtadienį mums pavyks tuos klausimus išspręsti, ir yra tikimybė, kad kitą savaitę mes nesirinksime į Seimo posėdžius, o dalyvausime kaip žinomi politikai rinkimų kampanijoje.

PIRMININKAS. Jūsų klausti nori vienas Seimo narys. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš nebenoriu klausti, norėčiau tik gauti atsakymą, ar tęsime šiandien svarstymą dėl …

A.KUBILIUS. Tęsime.

V.P.ANDRIUKAITIS. Jeigu atidedame rytojui, tai tuomet reikėtų čia pakeisti …

A.KUBILIUS. Ne. Rytoj, kaip jūs žinote, yra tik iškilmingas posėdis 10 val. Aš manau, kad mes galime šiandien šiek tie tęsti frakcijų ir komitetų pasisakymus dėl darbų programos ir ketvirtadienį ją pasitvirtinti. Darbų programa, aš noriu priminti, kad darbų programa daugiau orientyras, ką mes žadame dirbti, o ne toks dokumentas, kuris būtų nekeičiamas, ir mes negalėtume po to vieną ar kitą įstatymo projektą papildomai svarstyti.

Seimo nutarimo dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos projekto pateikimo ir svarstymo tęsinys

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Nematau norinčių kalbėti dėl diskusijos, kad būtų prieštaraujančių ar pritariančių, ypač ketvirtadienio darbų programai. Ar galėtumėte palaikyti Seniūnų sueigos sutarimą, kad tokia ketvirtadienio darbotvarkė būtų galima? Gerai, ačiū. Vadinasi, bendru sutarimu patvirtinama darbotvarkė. Dabar aš prašyčiau, mielieji kolegos, tęsti prieš prokuratūros dalykus kalbėtus klausimus. Taigi mūsų pavasario sesijos darbų programa. Ponas V.Andriukaitis siūlė gal net plačiau padiskutuoti ir baigti svarstymą ketvirtadienį, bet gal jis neprieštarautų, jeigu šiandien toliau kalbėtume. Kviečiu kalbėti V.Andriukaitį frakcijos vardu dėl pavasario sesijos darbų programos.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto Seimo darbų programa nėra vien tik orientyras, ji turėtų būti sudaryta iš kelių dalių, iš tos dalies, kuri yra patvirtinama ir kurios laikomasi. Toliau. Iš tos dalies, kuri gali būti lengviau keičiama kaip orientyras, ir iš trečiosios dalies, tarkime, numatomų projektų ir darbų, kurie iš tikrųjų gali būti jau kaip orientyras ne šiai, bet rudens sesijai. Tai čia prasme, jeigu mes dabar kalbame apie tą dalį, kuri patvirtinama kaip būtinoji dalis, vis dėlto reikia atkreipti dėmesį į tai, kad čia labai daug įvairių papildymų ir pataisų, ir vis dėlto trūksta dalykų, kurie išties kelia rimtą susirūpinimą. Aš turiu omeny administracinės teritorinės ir valdymo reformos ar metmenis, ar koncepciją, ar tai, dėl ko mes turime šioj plotmėj iš tikrųjų kaip Seimas apsispręsti.

Dabar pasižiūrėkime. Yra rimtų diskusijų dėl to, kiek savivaldybių bus Lietuvoje. Dabartinė padėtis paliekama, ar vis dėlto Lietuvos Respublikos Seimas patvirtins koncepciją ir numatys. Pagal teritorijų administracinių ribų ir jų nustatymo įstatymo įgyvendinimą, kaip atsimenate, palikta Seimui tokia teisė apsispręsti. Po 1996 m. bus numatoma ir savivaldos vienetų tolesnė reforma, t.y. be galo sudėtingas ir labai svarbus klausimas, kuris susijęs su tokių sričių kaip sveikatos apsauga, kultūros sistema, švietimo sistema ir kitos nacionalinės sistemos tolesniu administravimu, valdymu, funkcijų perdalijimu, funkcijų atidalijimu, apskričių ir savivaldybių funkcijų atidalijimu, be tokio aiškaus atsakymo mes iš tikro negalime įgyvendinti šitos nacionalinės reformos. Todėl manau, kad mums šios sesijos darbų programoje bent jau tokios koncepcijos pateikimas būtų tikrai būtinas, juo labiau kad mes turėtume kelti klausimą, kad būtų atliktas valdymo auditas, ir pasižiūrėti, kaip mes norime pereiti prie efektyvesnių valdymo formų. Dabartinės krūvos smulkių pataisų, perstumdymas tam tikrų ministerijų neatsakant į pagrindinius valdymo uždavinius, yra tik einamųjų momentų sprendimas nematant perspektyvos. Todėl toks administracinės teritorinės ir valdymo reformos koncepcijos svarstymas, įvairus pateikimas šios sesijos darbų programoje tikrai turėtų būti. Juo labiau kad ir pats valdymo ir savivaldybių reikalų ministras neprieštaravo tokiai galimybei, kada tai buvo svarstoma ir komitete. Aš manau, net ir mūsų komiteto pirmininkas tą patį gali paliudyti. Todėl iš tikrųjų būtų gerai, kad tai būtų įtraukta į pavasario sesiją, nes mes tikrai negalime numatyti perspektyvos. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai susiję ir su pirmine sveikatos priežiūra, ir su sveikatos sistemos įstatymu, ir su savivaldybių gydytojų funkcijomis ir daugeliu kitų klausimų. Nes (kiek dabar tenka girdėti atskirų ministrų kalbas) susidaro įspūdis, kad jie yra nesusieti su numatoma administracine teritorine reforma Lietuvoje.

Kita vertus, labai svarbus dalykas, kad mes vis dėlto pavasario sesijoje turėtume rimtą diskusiją dėl mokesčių įstatymų naujosios sistemos sutvarkymo arba bet tam tikro susitarimo dėl bendrųjų apmatų. Dabar kol kas gyvuojame pagal laikinąjį fizinių asmenų pajamų mokestį, pagal laikinąjį juridinių asmenų pelno mokestį. Senesnieji parlamentarai atsimena, kad priimant tuos įstatymus buvo manoma, kad jie veiks tik du metus, vėliau mes pereisime prie sistemos, kuri turėtų jau atsakyti į pagrindinius klausimus, ir turėtų visi Lietuvos gyventojai tuo vadovautis, tačiau šešeri metai taip ir gyvename pagal laikinąją tvarką. Ir vėlgi daugybė įvairių laikinųjų pataisų mokesčių sistemoje, kurios iš tikrųjų nesusietos su daugeliu kitų sektorių, neatsako į klausimą, ar mes neišderinsime ir taip jau netvirtos mokesčių sistemos.

Taip pat labai svarbu būtų akcentuoti, kad reikėtų… Aš nemanau, kad darbų programoje neturėtų būti paliktos grafos opozicinėms frakcijoms pateikti savo siūlymus, bet turbūt tokioje programoje turėtų būti dalis, kuri galėtų būti vadinama perspektyviniais darbais, kur opozicinės frakcijos gali pateikti savo projektus, savo pasiūlymus. Manyčiau, kad iš neišregistruotų dokumentų projektų reikėtų perkelti į įregistruotus tokius projektus, kurie yra iš tikrųjų seniai parengti, ir nesuprantama, kodėl jie nėra pristatyti. Aš turiu omenyje netgi Gyvūnų globos įstatymą ir kitus įstatymus. Be to, neabejoju, kad reikėtų kalbėti ir apie sveikatos sistemos įstatymų tolesnį tobulinimą, ir turbūt jie negalėtų būti rubrikoje – “neįregistruoti”. Galbūt reikėtų kalbėti, kaip toliau vystyti tai, kad jie būtų būtinojoje programos dalyje. Be to, yra parengti tokie įstatymų projektai, kurie galėtų būti ir Vyriausybės (…). Turiu omenyje Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą, kuris yra visiškai parengtas, suderintas su visom ministerijom. Dabar belieka tik dar kartą jį patikrinti ir pateikti Seimo pavasario darbų programoje kaip būtiną įstatymą, kuris reglamentuotų visuomenės sveikatos sektoriaus valdymą. Be to, manau, reikėtų į būtinąją programos dalį įrašyti Nacionalinės sveikatos tarybos statuto patvirtinimą, nes jau nebesuprantama, kodėl tą problemą reikia taip atidėlioti. Tam nėra jokių rimtų argumentų. Manau, jeigu būtų galima atsižvelgti į tuos esminius siūlymus, apskritai būtų galima pavasario darbų programai pritarti.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Ačiū. Gamtos apsaugos komiteto vardu – A.Vaišnoras. Ir dar trys komitetai – Nacionalinio saugumo, Valdymo reformų ir savivaldybių ir Sveikatos reikalų.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, skurdi ekonomika yra praėjusios valdžio palikimas. Ir aš manau, kad šiuo metu visuomenė yra nepakankamai suinteresuota aplinkos apsaugos pačia idėja, nes žmogus pirmiausia rūpinasi savo išgyvenimo interesais. Aplinkos apsaugos komitetas šiuo metu yra pasirengęs stiprinti aplinkos apsaugos idėjos įtaką svarstant ir priimant įstatymus ir taip pat populiarinant aplinkos apsaugos idėjas visuomenėje. Tam labai gali pasitarnauti ekonomikos stiprinimas, socialinių reikalų sprendimas, visa tai, ką dabar daro ir skelbia Vyriausybė. Mes galvojam šios sesijos metu ir ateinančių Seimo sesijų metu apie tai, kad aplinkos apsaugos idėjos pervertų raudonu siūlu visus arba bent daugumą mūsų svarstomų įstatymų. Iš tikrųjų daug kas skelbia, jog vienos ar kitos srities problemos turėtų būti prioritetinės. Iš tikrųjų prioritetų suteikimas vienai problemos daliai arba vienai problemai automatiškai panaikina kitos dalies svarbą. Aš manau, kad ne prioritetai turėtų būti aplinkos apsaugos srityje, o turėtų būti protingas balansas tarp ekonomikos, socialinių reikalų, visos valstybės vykdomos politikos ir aplinkos apsaugos. Tai štai mes tokią politiką ruošiamės vykdyti savo komitete.

Suprantu, jog įstatymai yra Vyriausybės instrumentas vykdyti savo numatomą politiką. Būtų iš tikrųjų gerai, jeigu tai būtų teisinga politika, apie kurią kalba mūsų Vyriausybė. Šiuo metu noriu atkreipti Vyriausybės dėmesį (tai yra susiję su pavasario sesija ir galbūt su kitais svarstymais) į padėtį mūsų kuruojamoje srityje. Šiuo metu vyksta valdymo reforma, vyksta funkcijų pasidalijimas tarp Aplinkos apsaugos ministerijos, kitų ministerijų, apskričių ir savivaldybių. Kiekviename įstatyme, susijusiame su aplinkos apsauga, yra klausimų, kurių negalima galutinai spręsti, kol nėra aiškių funkcijų nustatymo. Prašytume Vyriausybę (kad mūsų darbas būtų konstruktyvesnis) funkcijas padalinti greičiau ir mus informuoti. Mes turime į savo darbotvarkę įrašę Atliekų tvarkymo įstatymą, yra Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimai, Žemės gelmių įstatymas, Vandens įstatymas, ir t.t. Šioje sesijoje yra… Labai aktyviai bus svarstomi mūsų komitete daugiau kaip 30 įstatymų, įstatymų projektų, tarptautinių konvencijų. Jeigu į mūsų prašymą dėl funkcijų atidalijimo būtų atsižvelgta ir tai padaryta kuo greičiau, aš manau, kad mes galėtume svarstyti ir priimti geresnius sprendimus negu dabar. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys A. Kašėta – Nacionalinio saugumo komiteto vardu. Ruošiasi L.Sabutis.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, labai trumpai. Peržiūrėję programą, mes papildomai prašome įrašyti į pavasario sesijos darbų programą įstatymo projektus: Lietuvos Respublikos kovos su korupcija, Tarnybinės etikos įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo projektą. Dėl pirmojo jau buvo šiandien kalbėta, kad jis bus sujungtas su kitu įstatymu, kuris paminėtas projekto programoje, todėl šį siūlymą mes atsiimsime. O dėl dviejų pastarųjų manom, kad Valstybės paslapčių apsaugos įstatymo pakeitimas ir papildymas yra labai aktualus šiandien, todėl prašom, kad Vyriausybė dar šioje sesijoje pateiktų šio įstatymo projektą. Tas pats būtų ir dėl nepaprastosios padėties įstatymo projekto. Apie tai seniai diskutuojama, tačiau pats laikas būtų tokį įstatymą priimti. Kaip tokius ypač aktualius ir pirmiausia svarstytinus įstatymus, kurie yra įtraukti, paminėčiau Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo projekto priėmimą (komitetas jį pirmiausia siūlo svarstyti šioje sesijoje), taip pat ir Šaulių sąjungos įstatymas jau seniai laukia čia, Seime, priėmimo. Tai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną L.Sabutį – Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto vardu.

L.SABUTIS. Gerbiamieji, iš tikrųjų mes tik pradedame darbą, nes pirmieji mūsų posėdžiai buvo tiesiog neatidėliotini, kai kurių įstatymų sutvarkymas. Dabar mes galime pasamprotauti, kokie įstatymai yra svarbiausi, kuriuos reikia pirmiausia ir būtiniausia priimti, kad jie padėtų išspręsti nemažai problemų tiek Seimui, tiek Vyriausybei, o kartu ir žmonėms. Iš tikrųjų būtų galima sveikinti ir pritarti tokiam didžiam mūsų aktyvumui, tačiau peržiūrėjęs daugelio komitetų siūlymus, aiškiai suvokiu, kaip ir jūs, kad laiko mums nepakaks, todėl iš tikrųjų reikia greitai ir labai konkrečiai išsiaiškinti, kokie komitetai ir kaip svarsto pateikiamus projektus, kad išvados būtų tokios kvalifikuotos, jog mūsų pačių priimtas Statutas neleistų vėl, grįžus į salę, tiek pat laiko prarasti tuščioms, beprasmėms diskusijoms, jeigu yra komiteto balsuota dėl tam tikrų alternatyvų arba kalbų. Taip sutaupytume laiką priimdami įstatymus. Man atrodo, svarbiausia, labai norėdami mes turėtume išskirti, ką aš jau minėjau po premjero kalbos, tokias tris kryptis: mūsų ekonominį ūkinį gyvenimą, teisėsaugą ir finansus. Norime mes to, ar nenorime, bet įvertinus visus čia pateiktus įstatymo projektus, beveik du trečdaliai iš jų yra susiję ir su savivalda, arba gyvenimu mūsų kaimo vietovėse ir miesteliuose. Todėl labai svarbu, jog tai nebūtų vien tik kaip tam tikros žinybos iniciatyva, bet būtų tarpusavyje suderinta. Pirmiausia tai mes turėtume padaryti. Aš pritariu tai nuostatai, jog reikėtų įrašyti į sesijos darbotvarke bent vieną konkrečią diskusiją, kurią mes privalome įvykdyti čia, Seime, dėl, sakysime, valdymo sutvarkymo Lietuvoje. Tai iš tikrųjų neturėtų būti daroma šiandien, tai neturėtų keistis nuo rytojaus arba nuo kovo 23-osios, bet vietose žmonėms yra daug neaiškumų. Būtent dėl vertikaliojo ir teritorinio valdymo – kiek mes turėsime savivaldybių, kas jose dirbs, kaip tvarkys reikalus, kokios bus apskričių funkcijos, kiek Lietuvoje liks minsiterijų, kokius reikalus jos spręs. Šiandien yra įvairiai dėl to samprotaujama spaudoje, per radiją ir per televiziją, tačiau ne Seime. Nepaprastai sunku rasti tinkamą sprendimą, kai norima energetikos ūkį perduoti savivaldybėms. Dar sudėtingenis darbas, atrodo, dėl įvairiausių mūsų sprendimų arba įstatymo projektų, susijusių su atlyginimu už produkciją ar darbą, bus sveikatos srityje. Todėl, manau, kad tai turėtų turėti prioritetą ir mūsų patvirtintoje darbotvarkėje tai neišvengiamai turėtų būti konkrečiai surašyta. Aš siūlyčiau sudėlioti atskirais, jeigu taip galima sakyti, “gabalais” – štai čia yra ekonomikos reikalai, čia yra finansų reikalai, čia yra valdymo formos ir tolimesnio mūsų gyvenimo reikalai. Man atrodo, jog turėdami tokią programą, žinodami iš anksto, kada ir kokius įstatymus priiminės Seimas, per 3 mėnesius mes galėsime turėti gal 10, 20 tokių dienų... Visas kitas dienas tektų paskirti įstatymų parengimui ir deryboms su ministerijomis ir Vyriausybe, nes tai yra bendras reikalas ir nuo to, kokius mes čia priimame sprendimus, didžia dalim priklauso nuotaikos Lietuvos kaimuose ir kitose vietovėse. Aš pritarčiau ir Seimo valdybai, galbūt galima ir pasiūlyti, jog iš tikrųjų neišvengsime tam tikros dalies įstatymų, kuriuos tiesiog neatidėliotinai turėtume svarstyti ir įvertinti. Tarkim, juos galime turėti kaip atsarginius, kaip tam tikrą rezervą, mes turime tokią nusistovėjusią praktiką. Tiek norėjau trumpai pasakyti apie šią programą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Matulą – Sveikatos reikalų komiteto vardu. Ir paskutinis kalbės A.Šimėnas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, yra parengta nemažai sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų, nemažai dar jų yra rengiama, bet pagrindinis mūsų tikslas – laiku ir reikiamai pasirengti įgyvendinti Sveikatos draudimo įstatymą, todėl komiteto teikiamų įstatymų projektų nėra tiek daug. Pagrindinis mūsų tikslas, kaip sakiau, – tai pasirengimas įgyvendinti Sveikatos draudimo įstatymą, todėl bus teikiami Sveikatos sistemos įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kai kurie papildymai ir pataisos. Taip pat bus siūloma tęsti kai kurių anksčiau pateiktų įstatymų svarstymą ir naujai parengtų įstatymų svarstymą, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą ir kai kuriuos kitus. Aš pritariu Kaimo reikalų komitetui, kad būtų įtrauktas Maisto įstatymo svarstymas. Kiek žinau, praėjusioje kadencijoje kaip tik šito įstatymo svarstymą sustabdė Žemės ūkio ministerija ar Žemės ūkio reikalų komitetas. Mūsų komitetas pritaria, kad šitas įstatymas būtų įrašytas. Dar į pavasario sesijos darbotvarkę siūlome įrašyti Vaistinių įstatymą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir A.Šimėnas – Ekonomikos komiteto vardu.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas pateikė pasiūlymų Seimo darbų programai. Pasiūlymai pateikti remiantis mūsų kuruojamų institucijų pasiūlymais, kitų organizacijų siūlymais, taip pat ir Seimo narių, mūsų komiteto narių siūlymais. Iš viso mes pateikėme daugiau kaip 40 pozicijų. Galima išskirti tris pagrindines kryptis, sektorius, kuriuos mes matome kaip prioritetus. Pirmiausia tai būtent valstybės turto ir lėšų valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos pakeitimai, kurie yra būtini, ir įstatymai numatyti būtent šiai stričiai. Į šį paketą įeitų įstatymas dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, Valstybės turto privatizavimo įstatymas, taip pat keletas kitų įstatymų. Antroji sritis – tai ūkio subjektų teisinių veiklos sąlygų keitimas. Prie svarbiausiųjų galima priskirti tokius įstatymų projektus: Valstybės turto privatizavimo įstatymo naują redakciją, Viešo pirkimo ir Investicijų įstatymus. Ir trečioji kryptis – tai ūkio subjektų ekonominės veiklos sąlygos. Tai tiesiogiai susiję su mokesčiais. Mūsų Ekonomikos komitetas taip pat neliks abejingas tiems visiems įstatymams, kurie faktiškai bus kuruojami Finansų ir biudžeto komiteto. Vadinasi, absoliuti dauguma mūsų pateiktų siūlymų atsispindi Seimo valdybos pateiktame projekte. Iš principo galima pritarti tam paketui, turint omenyje, kad gyvenimas yra daug įvairesnis ir, matyt, atsiras naujų įstatymų projektų, kurie čia nenumatyti, bet kaip minėjo ir gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, tai yra principinis paketas ir aš siūlyčiau jam pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Taigi baigėme visas kalbas dėl darbų programos. Dėl jos galutinai apsispręsime ketvirtadienį. Aš raginu komiteto ir frakcijų atstovus dar sykį atidžiai peržiūrėti pateiktus projektus ir galbūt pabandyti su mumis iš anksto padiskutuoti, jeigu būtų kokių nors konkrečių pasiūlymų, kad ketvirtadienį mes galėtume be didelių problemų pritarti šiai darbų programai.

Tuo šios dienos mūsų darbą, svarstant darbų programą, baigiame. Kaip minėjau, ketvirtadienį bus apsisprendžiama, ar priimame tokią darbų programą. O dabar dar du Seimo nariai nori perskaityti pareiškimus. Visų pirma – Seimo narys ponas A.Vaižmužis, po to – Seimo narė R.Hofertienė. Kviečiu A.Vaižmužį.

Seimo narių pareiškimai

A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, perskaitysiu pareiškimą, kuriam pritarė Lietuvos valstiečių partijos taryba. Pareiškimo nuorašus išsiųsime Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Žemės ūkio ministerijai.

„Artėjant pavasario darbams ypač sunerimę žemdirbiai, reikia pirkti trąšas, pesticidus, degalus, atsargines dalis ir kita, o pinigų nėra. Su žemdirbiais dar neatsiskaitę nemažai grūdų ir mėsos, pieno perdirbimo įmonių, linų ir cukraus fabrikai, pastarieji, beje, baigia atsiskaityti.

Prašome Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos imtis priemonių, kad ir su žemdirbiais būtų atsiskaityta. Žemdirbį nuvylė pridėtinės vertės mokesčio suvienodinimas, žemės ūkio produktų kainų mažėjimas, subsidijų mažinimas, kreditavimo sistemos bei nederlingų žemių programos neaiškumas. Baiminamasi, kad neapsėsime laukų, neišauginsime grūdų ir būsime priversti juos pirkti svetur. Tai būtų nusikaltimas. Žemdirbiai patyrė didžiulius nuostolius, negalėdami priduoti išaugintų gyvulių. Daug sumaišties į kaimo žmonių gyvenimą ir agrarinių tarnybų darbą įnešė ir įstatymo dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sustabdymas.

Neseniai teko dalyvauti Biržų ir Kupiškio rajono ūkininkų susirinkimuose bei Respublikos ūkininkų sąjungos suvažiavime. Ūkininkų nuostatos griežtos – sutvarkyti kainas, atsiskaitymus bei kvotas. Ypatingą dėmesį žemdirbiai atkreipė į pieno supirkimo kainas. Jos mažos. Tai -daugelio žemdirbių pagrindinis pragyvenimo, o ne prasigyvenimo šaltinis. Tiek pensininkams, tiek inteligentams, tiek 2-3 ha naudotojams.

Ūkininkai perspėja, kad netoleruos žemės ūkio smukdymo ir reikalauja nurodyti konkrečias ūkio plėtros kryptis ir perspektyvas bent vieneriems metams, be abejo, geriau trejiems, ketveriems metams. Šiuo metu Seimo posėdžiuose daugiausia siūlomi ne ypač aktualūs, neretai politiniai klausimai. Paprastam žemdirbiui, ir ne tik jam, įgriso nuolatinės kalbos apie stojimą į Europos Sąjungą, į NATO. Ateis laikas ir šiuos klausimus spręsti, o dabartiniu metu, mielieji, spręskime ekonomines problemas, gyvybinius mūsų žmonių gyvenimo reikalus. Manyčiau, jog Seimo Kaimo reikalų komitetas ryžtingiau turėtų ginti kaimo žmonių reikalus.

Šiuo metu Žemės ūkio ministerijos vadovai per spaudą, radiją bei televiziją turi kreiptis į žmones, aiškinti visiems žemdirbiams rūpimus klausimus. Nepakenktų dalykiškas pokalbis prieš pavasario sėją su apskričių, savivaldybių vadovais, žemės ūkio bendrovių, ūkininkų, 2-3 ha naudotojų atstovais. Nevalia nesiskaityti su vienu trečdaliu Respublikos gyventojų. Tokios priemonės sumažintų įtampą, nuramintų žmones. Labai blogai, kad keičiantis valdžioms stengiamasi pagal partinius įsitikimus atleisti tarnautojus, stengiamasi keisti įstatymus. Dėl to daugiausia nukenčia paprasti Lietuvos žmonės. Ieškokime santarvės, stenkimės susikalbėti.

Manau, ir žemės ūkio valdybos reorganizuojamos ne pačiu geriausiu laiku. Pritartume, kad žemės ūkio reikalai rajonuose būtų sprendžiami tik per savivaldybių tarybas. Viliuosi, kad bus atsižvelgta į pareiškimo turinį ir žemdirbiams bus suteikta tiek dalykinė ir moralinė, tiek ir materialinė pagalba.”

Ačiū už dėmesį. Seimo narys A.Vaižmužis.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R.Hofertienę. Kol ateis Seimo narė R.Hofertienė, keletas trumpų informacijų.

Šiandien 16 val. vyks Čečenijos parlamentinės grupės susirinkimas I rūmų 308 kabinete, tai prašė paskelbti Seimo narys A.Vaišnoras. Taip pat Sekretoriatas prašo prieš rytdienos iškilmingą posėdį šiek tiek susitvarkyti savo stalus, kad neliktų tiek daug popierių ant jų. Prašom. R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Pareiškimas – Pasaulio visuomenė atkreipia dėmesį į beviltišką okupuoto Tibeto padėtį.

“Siekdama atkreipti Juntinių Tautų ir pasaulio valstybių vadovų dėmesį į grubius žmogaus teisių pažeidimus Tibete, pasaulio visuomenė nuo praėjusių metų gruodžio 10 dienos pradėjo visus metus truksiančią Tibeto rėmimo akciją. Minint 1959 metų kovo 10 dienos Nacionalinį Tibeto sukilimą, 1997 m. kovo 10 dieną, t.y. šiandien, Ženevoje rengiama demonstracija su šūkiu “Laisvę Tibetui!” Tuo pačiu metu Europoje ir visame pasaulyje virš miestų savivaldybių bus iškeltos Tibeto vėliavos. 1996 m. kovo 10 d. vėliavas iškėlė per 600 Europos miestų, vėliavos buvo iškeltos Vilniuje bei Kaune. Šiemet Tibeto vėliavos bus iškeltos daugiau kaip virš 2000 pasaulio miestų savivaldybių. Tibeto vėliavos šiandien iškeltos ir Lietuvoje.

Ženevos demonstracijos, vėliavų iškėlimo akcijos tikslai yra tokie:

1. Siekti Kinijos ir Tibeto derybų.

2. Išlaisvinti jauniausią pasaulyje kalinį 7 metų Pančen Lamą, antrąjį po Dalai Lamos asmenį Tibeto budistų hierarchijoje.

3. Pasiekti Jungtinių Tautų Sekretoriaus susitikimo su Dalai Lama, kad Jungtinių Tautų Sekretorius tarpininkautų Kinijos ir Tibeto deryboms.

4. Atkreipti pasaulio valstybių vadovų ir visuomenės dėmesį į beviltišką okupuoto Tibeto padėtį.

Ženevos demonstracijoje šiandien pakviesti dalyvauti visų Europos tautų žmonės. Panašios demonstracijos vyks Sidnėjuje, Nju Delyje, Niujorke, Maskvoje. Daugelyje Lietuvos vietų Kovo 11-osios dienos renginiuose paminimos ir Tibeto nacionalinio sukilimo metinės. Šiandien Kaune, Vilniuje ir kitur vyksta renginiai, skirti paminėti Tibeto kovą už laisvę.”

Pasirašo parlamentinės ryšių su Tibetu grupės pirmininkė R.Hofertienė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiemieji Seimo nariai, tuo šios dienos posėdis yra baigtas. Mes išsprendėme… Aš atsiprašau. Trumpą informaciją – K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, noriu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisijos narius, kad jie dabar, po šito posėdžio, liktų salėje trumpai pasitarti. Labai trumpai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tuo posėdis yra baigtas. Rytoj 10.30 val. – iškilmingas posėdis, o eilinis posėdis – ketvirtadienį 10.00 val. Dabar dar sykį raginu Seimo narius susitvarkyti darbo vietas.