Keturiasdešimt šeštasis (146) posėdis
1997 m. gruodžio 23 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Vyriausybės pusvalandis. Kultūros ministras S.Šaltenis

PIRMININKAS. Pradedame popietinį posėdį. Labai atsiprašom dėl to, kad šiek tiek vėluojam. Pirmasis popietės klausimas – Vyriausybės pusvalandis, kuriame dalyvauja kultūros ministras ponas S.Šaltenis. Simboliška, kad šnekam apie kultūrą prieš Kalėdas, ir norime pasveikinti ministrą, gimusį per Kalėdas. Taigi kultūros ministro gimtadienis yra taip pat svarbi mums, Seimui, šventė. Mes džiaugiamės ir linkim sėkmės ne vien oficialiuosiuose valstybės darbuose. Sėkmės ne vien oficialiuosiuose valstybės darbuose!

S.ŠALTENIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai čia mūsų visi sveikinimai. O dabar, pone ministre, aš prašyčiau tarti savo žodį. Turiu pasakyti, kad jūsų kol kas paklausti nori trys Seimo nariai. Prašom.

Tiesa, iš pradžių registruojamės, kad būtų ramiau. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.

S.ŠALTENIS. Laba diena, mieli kolegos. Aš suprantu, kad jus drįstu trukdyti Šv. Kalėdų išvakarėse, kai baigiasi Seimo darbas, ir Prezidento rinkimų tarpukelyje, kai visų galvos užimtos kitais reikalais, bet man, kultūros ministrui, yra, be abejo, svarbiausia kultūros dalykai. Ir nors būtų pasaulio pabaiga, bet vis tiek aš turėčiau dirbti savo darbą ir atlikti savo pareigas, kaip kad artojas turi grūdą sėti. Todėl aš esu šioje tribūnoje.

Metai baigiasi, ir mes galim apibendrinti ir apžvelgti, kas gi nuveikta mūsų kultūros srityje, mūsų gyvenime, ir sulaukti iš jūsų vertingų idėjų ir pastabų. Ir aš manau, kad viešas aiškinimas, kalbėjimas apie tai, ką mes darom, yra būtinas. Visuomenė privalo susipažinti su atliktais darbais, ir ne vien tik iš žiniasklaidos, nes atvirumas yra vienas iš pagrindinių kultūros politikos principų. Gyvybinga politika neatskiriama nuo kultūros. Kultūra suteikia politikai gelmę, prasminį atskambį. Mes esam atviri diskusijoms, ir drįstu tvirtinti, kad priimame skirtingas politines, ideologines pozicijas ginančiųjų pasiūlymus.

Mūsų, dirbančių kultūros srityje, ministerijoje, tvirta pozicija – neatmesti jokių reikšmingų idėjų, įvertinti pastangas, bendrai ieškoti sprendimų. Aš manau, kad kultūra yra būtent ta sritis, skirtingai nuo kitų, kur sprendimai turi būti priimami bendrai susėdus prie apskrito stalo. Kultūrai negalima gyventi nuo rinkimų iki rinkimų. Galima pasakyti drąsiai, kad politinė konjunktūra yra laikina, o kultūra yra amžina. Mes patys tęsiame pradėtą darbą, po mūsų ateis kiti, kurie tęs mūsų darbus. Tai yra visiškai natūralus procesas, juk mes visi stovime po vienu galingu, amžinai žaliuojančiu lietuvių kultūros medžiu, nors gal iš skirtingų pusių, bet glaudžiamės prie vieno kamieno. Svarbu, kad suvoktume, jog svarbiausia yra bendras kamienas, o ne skirtingos šakos.

Baigiantis metams aš išdrįsiu jums pateikti metinį Kultūros ministerijos pranešimą. Galbūt dar Lietuvoje nėra tokios tradicijos ministrams atsiskaityti už nuveiktus metų darbus, bet tai rekomenduoja, apie tokio kultūros ministro pranešimo reikalingumą yra kalbama Europos Tarybos rekomendacijose. Ir šiandien, paskutiniame Seimo posėdyje šiais metais, aš pabandysiu tai padaryti. Aš neskaitysiu viso pranešimo, kuris yra 64 puslapių ir kuris jums bus šiandien išdalintas, išleistas atskira knygute. Jis kaip tik kažkur įstrigo dideliuose kamščiuose ir, matyt, kur nors jau arti Seimo prieigų, ir tuoj tuoj pasirodys tas pranešimas mėlynais viršeliais čia, salėje. Ir jūs galėsit švęsdami Šv.Kalėdas jį pasiskaityti. Ir aš tikiuosi sulaukti iš jūsų įdomių minčių, pastabų ir pasiūlymų. Dėkoju, kad rengdamas tą pranešimą aš esu sulaukęs ne tik iš kultūros žmonių, bet ir iš Seimo narių vertingų idėjų, pasiūlymų. Aš dėkoju Seimo Švietimo ir kultūros komiteto nariams, kurių pareiga yra rūpintis kultūra. Aš noriu padėkoti, visados man malonu gauti įdomias pastabas ir pasiūlymus iš kolegos R.Ozolo. Man malonu, kad K.Glaveckas pritaria įdomiai idėjai ir kalba apie tai, kad reikia kurti tokius kultūros centrus, kurie padėtų užkirsti kelią nusikaltimams ir t.t. Tai visiems ačiū, kurie prisidėjo rengiant tą pranešimą.

Svarbiausias dalykas, kuris mums, Kultūros ministerijai, pavyko, turbūt pirmiausia yra tas, kad mes sugebėjom susodinti už vieno bendro stalo, suburti bendram darbui skirtingiausių ideologinių ir kitokių pažiūrų žmones, kurie kitąkart buvo susiskaldę ar susipykę galbūt dėl ambicijų, nesutarimų. Bet pagaliau kultūros visuomenė, meno visuomenė suprato, kad turim dirbti kartu. Ir mes pirmą kartą po septynerių metų pagaliau sutarėm dėl bendrų kultūros principų, dėl kelių, kuriais turi eiti kultūra, ir vaisingai bendradarbiaujam peržiūrėdami juridinę kultūros gyvavimo bazę, įstatymus, kuriuos mes ruošiamės pateikti Seimui.

Kitas dalykas, kurį mes darom (tai ministerijos darbo principas, galbūt skirtingas nuo kitų ministerijų, nes kultūra iš tikrųjų yra labai gyvas, labai subtilus dalykas, ir čia yra specifinės sąlygos), tai mes labai sparčiai ir ryžtingai decentralizuojam kultūros valdymą, perduodami savo galias ir atsakomybę visuomenei, nevyriausybinėms organizacijoms, savivaldybėms. Mums malonu pažymėti, kad Kultūros ministerija tampa savotišku idėjų generatorium, savotišku skatintoju reformų, kurioms pritaria kultūros visuomenė. Kartais dar iš seno įpratimo žmonės ateina į ministeriją ir, sakysim, laužiasi pro duris, kai tos durys seniai atdaros, ir mes sakom: eikim toliau, ir tas mus labai džiugina.

Man atrodo, kad tai, kuo mes galėtume pasidžiaugti, yra mūsų nauja regionų politika. Beveik kiekvieną savaitę mes susitinkame, važinėjame, nesėdime kabinetuose, važinėjame į savivaldybes ir pasirašome bendras sutartis bei dirbame bendrus darbus, nes tik kooperuojant jėgas, finansus galima nemažai nuveikti. Taip greičiau iš griuvėsių pakils architektūros paminklai. Mes pasirašinėjame sutartis ir esame pasirašę rajonuose su… pasirašinėjame trišales, keturšales sutartis, tai yra garantija, kad tos sutartys bus vykdomos, kad kiekviena pusė prižiūrės kitą. Kaip mūsų darbo rezultatų rajonuose, darbo su savivaldybėmis pavyzdį galėčiau paminėti, kad šitaip mūsų ministerijos spaudimu kai kuriuose rajonuose atsiranda, kuriasi dar iki šiol Lietuvoje nebūta, neregėta savivaldybių menininkų, kultūros darbuotojų rėmimo sistema. Pasirašydami sutartis, mes prašome savivaldybių, kad jie būtinai įsteigtų 2, 3 ir daugiau stipendijų menininkams ir kultūros darbuotojams. Taip bendradarbiaujant kuriami nauji muziejai, teatrai. Šitas būdas, man atrodo, yra vaisingas. Su tais pačiais pinigais, sudėjus juos į krūvą, kooperuojant jėgas, galime tikrai daug ką nuveikti.

Kitas darbas, kuris mūsų laukia kitais metais (ir jūsų maloniai prašyčiau pagalbos, gerbiamieji Seimo nariai), tai pagalvoti, ką mes turėtume daryti su tais kultūros centrais, vadinamaisiais kultūros namais, kurių yra daugybė Lietuvoje, kurių daugelis užstatyti už skolas, kiti yra išdaužytais langais. Dar vieni kiti metai ir mes turbūt neteksime, jeigu nieko nedarysime, didžiulio, milijonais matuojamo turto, kuriam atkurti reikės daugiau pinigų, ir vargu ar mes jų greitai turėsime. Tam reikalinga rimta valstybinė programa. Jums padedant mes tikimės inventorizuoti visus tuos kultūros centrus, pažiūrėti, ką su jais galima padaryti, apsispręsti su savivaldybėmis, kiek savivaldybės jų galėtų išlaikyti, ir daryti aiškius ir ryžtingus sprendimus, nes žmonės palengva grįžta prie kultūros. Kiekvienai bendruomenei reikalingi kultūros židiniai. Kaip teigiamą pavyzdį galėčiau paminėti Katyčius, kuriuose neseniai teko būti. Ten šitais sunkiais laikais atsidarė nauji kultūros namai, kuriais stebisi ir atvažiavę iš Švedijos svečiai, kad Lietuvoje vis dėlto kažkas vyksta naujo ir gero.

Mes džiaugiamės, kad pavyko vykdyti Vyriausybės programoje numatytas nuostatas, pakelti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus, kurie kils ir kitais metais (jau šiais metais yra padidėję). Dėkojame jums už tai, kad rėmėte kultūros darbuotojus, ir aš tikiu, kad jie greitai bus didesni, pavys bendrą Lietuvos atlyginimų vidurkį. Mes esame pasižadėję kelti ne tik atlyginimus, bet ir kultūros ir meno darbuotojų prestižą. Tai yra vienas iš tokių akivaizdžių būdų, keliant atlyginimus, vykdant kitas programas, atkurti tai, kas buvo gerokai apleista.

Demokratizuodami kultūros gyvenimą mes dirbame didelį darbą su nevyriausybinėmis organizacijomis, nes reikia pripažinti, jog iki šiol Lietuvoje pačius kultūros darbuotojus, menininkus kartais reikia net paskatinti, patarti, kad jie susirūpintų savo socialinėmis garantijomis, savo teisėmis, kitą kartą reikia pakuždėti kokiems nors artistams, kad jie burtųsi į gildijas, į profesines organizacijas, kad Kultūros ministerija turėtų su kuo kalbėti ir kad įgytų partnerius, kurie yra demokratiški ir kurie gali daryti teisingus sprendimus.

Po Naujųjų metų mes ryžtingai pertvarkysime Lietuvos kultūros ir meno tarybą, kurios vaidmuo taps labai svarbus. Jai turėtų tekti ne vien patariamasis, ne vien eksperto vaidmuo, bet ji skirstytų ir pinigines dotacijas. Neseniai vykusiame Kultūros ir meno tarybos posėdyje buvo nuspręsta tai daryti. Dabar Kultūros ministerija gali pasidžiaugti, kad yra galutinai suformuota skaidri ir aiški stipendijų, premijų sistema. Pati Kultūros ministerija neskirstys jokių premijų, jokių stipendijų, nes tai darys visuomenė, kultūros ir meno visuomenė, deleguodama savo atstovus. Tos pačios Vyriausybės premijos, apie kurias buvo daug kalbėta, yra skirstomos komiteto, į kurį yra deleguoti atstovai iš visų kūrybinių organizacijų, Lietuvos kultūros ir meno tarybos, Nacionalinio premijų komiteto. Keldami menininkų prestižą, raginami meninės visuomenės, žymių menininkų, mes ruošiamės įkurti meno akademiją, kuri būtų kaip ženklas, kad Lietuvos valstybėje menas ir kultūra yra prideramai gerbiami, o menininko vaidmuo visuomenėje yra nepaskutinis.

Kitais metais mūsų laukia dideli ir skubūs darbai. Kaip vieną iš jų paminėčiau Signatarų namų ekspozicijos paruošimą. Kultūros ministerija iš savivaldybės perėmė tą pastatą, kuriame buvo pasirašytas Vasario 16-osios nepriklausomybės atkūrimo aktas, ir mes turime dar nepilnus kelis mėnesius įrengti didelę ir gerą ekspoziciją ir dabar dirbame dieną naktį. Šiandien tarėmės su Signatarų namų taryba, kurios pirmininku būtų ponas A.Bumblauskas, žinomas istorikas. Aš manau, jeigu mums pasiseks, tai turėtų būti iš tikrųjų labai įdomus muziejus. Turbūt daugiau negu muziejus. Tai būtų istorinės kultūros centras, kuriame būtų ne vien atkurtas Nepriklausomybės akto laikų interjeras su moksline biblioteka, skirta Lietuvos civilizacijai ir kitiems savaime suprantamiems dalykams, pavyzdžiui, signatarų asmenybių ekspozicijomis, bet ir su tokiais įdomiais dalykais, kaip, tarkim, videotekomis, gimnazijos klasių rekonstrukcijomis, su visa ta Lietuvos civilizacija, su kultūra, iš kurios kilo mūsų nepriklausomybė.

Čia jau dega lemputė. Matyt, aš turiu baigti. Ar mes turime laiko klausimams?

PIRMININKAS. Turime 8-10 min. klausimams. Mes beveik 10 min. vėluojame.

Pirmasis klausia A.Sysas. Ruošiasi J.Listavičius.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, aš labai norėčiau pereiti prie konkrečių reikalų. Jūs daug kalbėjote apie bendrus. Dėl šios problemos aš jau kreipiausi į jus ir raštu, tačiau iki šiol negaunu atsakymo, todėl drįstu paklausti čia, Seimo rūmuose. Noriu trumpai priminti problemą, kuri jau ne pirmus metus egzistuoja Operos ir baleto teatro baleto trupėje tarp vadovės T.Sedunovos ir baleto šokėjų. Ponios vadovės darbo stilius ir sprendimai ne visada atitinka Lietuvos įstatymus ir žmogiškus bendravimo principus. Todėl aš dar kartą drįstu jūsų klausti, ministre. Kodėl penkerius metus neskelbiamas konkursas baleto trupės vadovo pareigoms užimti ir apskritai kokia yra kultūros įstaigų vadovų skyrimo tvarka Lietuvoje?

S.ŠALTENIS. Jums padedant, aš tikiuosi, kitąmet mes priimsime Teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymą, kuriame ta tvarka bus nustatyta. Operos ir baleto teatras tuomet taptų nacionaliniu teatru, kurio finansavimas biudžete būtų numatytas atskira eilute. Ten būtų numatyta ir vadovybės skyrimo tvarka. Tos reformos kitąmet, aš manau, iki pavasario turėtų įvykti.

Pagrindinis dalykas, dėl ko vyksta tokie dalykai, trintis teatruose, yra tas, kad iki šiol darbo įstatymai neleido įvesti sutarčių sistemos. Negali likti tokia pati tvarka, paveldėta iš senųjų laikų, kai teatro trupėse yra daug žmonių, kurie gauna atlyginimus nieko nevaidindami, nešokdami, o baleto, teatro žvaigždės gauna nedaug didesnius atlyginimus, kiekvieną dieną sunkdami savo prakaitą. Jūs minite gerbiamąją T.Sedunovą ir kitus dalykus. Ta personalijų problema išsispręs tada, kai gerbiamasis Seimas priims, patvirtins juridinius dokumentus, leidžiančius įkurti pensijų fondą baleto artistams ir kitiems menininkams, kurie negali taip, kaip visi kiti Lietuvos žmonės, išeiti į pensiją sulaukę žilo ar brandaus amžiaus. Balerina negali šokti (galbūt su retomis išimtimis), turėdama 50 ar 60 metų, kaip yra dabar Lietuvoje. Tada, man atrodo, žmonės gaus geras išeitines pašalpas ar pensijas ir jiems reikės ieškoti pedagoginio ar kitokio darbo.

O dėl pačios ponios T.Sedunovos Kultūros ministerija nesikiša, ne tie laikai. Aš niekada nesikišiu į teatro vidinį gyvenimą, jeigu jis veiks pagal įstatymus. Jos nuopelnai Lietuvos baletui, mano, kaip žmogaus, kaip žiūrovo, nuomone, yra milžiniški. Niekas netikėjo, ji pati surado pinigų. Ji nebuvo finansuojama prieš daugelį metų iš valstybės ir pastatė tokius baleto veikalus. Lietuvių baletas važinėja po pasaulį kartu su “Romeo ir Džiuljeta”, kartu su M.Rostropovičiumi ir garsina Lietuvos vardą. Apie Lietuvos baletą šnekama. Kitos problemos yra išsprendžiamos. Jas reikia spręsti, mes jas išspręsime.

PIRMININKAS. Klausia J.Listavičius. Prašyčiau klausti ir atsakinėti konspektyviau. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs trumpai paminėjote 1997 metų atliktus darbus. Noriu paklausti, ar pagal numatytus 1998 metų darbus užteks valstybės biudžete ministerijai skirtų lėšų ir kokius svarbiausius darbus numatoma nuveikti 1998 metais? Ačiū.

S.ŠALTENIS. Žinoma, kad neužteks. Pinigų kultūrai visada mažai. Aš tai kartojau ir kartosiu. Mes negalime vykdyti tos kultūros politikos, gerindami Lietuvos valstybės įvaizdį užsienyje. Yra numatyta skirti kultūros atašė, kurie padėtų garsinti lietuvių kultūrą užsienyje, tačiau jokių lėšų tam nenumatyta. Buvo išbraukta. Yra daugiau dalykų, kur reikia suktis, ieškoti lėšų.

Filmų gamybai taip pat be galo mažai skiriama lėšų. Mes žadame nenurimti, ir aš visada kalbėjau ir kalbėsiu, kad neracionalu, kad Lietuvos kino bazė subyrės, jeigu mes negaminsime per metus 5-6 filmų. Tik tada apsimoka išlaikyti tą kino bazę, tą industrinį fabriką, kuris vegetuoja. Mes turime apsispręsti, ar reikia tokio… (Balsas iš salės) Kaip? Negirdžiu. Čia labai… Siaubo filmus? Prašau.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Ruošiasi K.Šavinis.

S.KAKTYS. Gerbiamasis ministre, jūs nuosekliai kalbėjote apie bendrus darbus su savivaldybėmis, lėšų, jėgų kooperavimą. Man atrodo, kad iš tikro savivaldybių klubinės įstaigos atlieka didelį darbą jaunimo, vaikų užimtumo, įvairių kultūros renginių organizavimo, invalidų integravimo į visuomenę srityje ir panašiai. Bet man tiesiog įdomu buvo stebėti jūsų požiūrio transformavimąsi nuo šių metų pradžios, nes jūs kalbėjote, kad tai yra savivaldybių interesų sritis, ir ministerija nelabai gali padėti. Ar tai tik jūsų požiūrio pakitimas, ar ministerija taip pat mano, nors kai buvo svarstomi klubinių įstaigų vadovų atlyginimai, tada jie nebuvo įtraukti į tą kategoriją, kuriems reikėtų didinti. Klubinių įstaigų vadovai bendrame posėdyje ministerijoje nesulaukė kokio nors jūsų arba viceministro N.Puteikio dėmesio. Kaip ten yra?

S.ŠALTENIS. Mes negalime tiesiogiai kištis, kaip jūs suprantate, į savivaldybių reikalus. Bet mes atradome būdų, kaip veikti savivaldybes ir jas spausti. Jeigu mes sugebame tai padaryti, susėdę prie vieno stalo, įtikinti… Yra visokių savivaldybių. Į vieną savivaldybę nuvažiuoji, ten jokių problemų dėl kultūros nėra. Iš kitur atvažiuoja delegacijos. Aš nenoriu minėti tų rajonų. Neseniai buvo tokia delegacija, kuri tiesiog prašė, kad kultūros ministras nuvažiuotų, pagąsdintų, trinkteltų į stalą ir jie skirs pinigų kultūrai ir t.t., ir t.t. Bet mes kantriai sėdime, kalbamės su apskričių viršininkais, su miestų merais ir mums tai pavyksta. Pateiksiu pavyzdį, galbūt net ir Seimui būtų įdomu, kad pradėtų rimčiau žiūrėti į kultūrą.

Pavyzdžiui, yra Neringos miestas ir mes puikiai žinome, kad gyvenimas žiemą ten apmiršta, ir man malonu, kad Neringos miesto mero ir mano nuomonės sutampa, jis supranta, kad Neringa gali (…) kultūra. Mes sugalvojome rengti, pavyzdžiui, naminio muzikavimo festivalį, į kurį kviestume žmones iš visos Europos. Šeimyninio ar naminio muzikavimo festivalį, kaip jį pavadintume, muzika domestika, į kurį kviestume iš visos Europos žmones, mėgstančius muziką, ir jie galėtų vieną kitą mėnesį muzikuoti ten gyvendami, palikdami savo pinigus ir važiuodami iš visos Europos. Tas naminis šeimyninis muzikavimas labai yra paplitęs Europoje. Tai yra vienas iš pavyzdžių, kai Kultūros ministerija kartu su savivaldybėmis gali labai neblogai dirbti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis. Ruošiasi Ž.Jackūnas.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis ministre, pradėdamas ministro darbą jūs kalbėjote apie savo pagalbą Vilniaus senamiesčiui. Tačiau tikiu, kad ir kitiems miestams, turintiems kultūros vertybių, jūs skiriate nemažą dėmesį. Tačiau labai nustebau, kai 1998 m. biudžete Šiauliuose esančiam po karo nuniokotam pastatui, buvusiems Frenkelio rūmams, kurie dabar priklauso ”Aušros” muziejui, jūs neskyrėte nė kiek pinigų, kurie buvo skiriami iki šiol. Tas darbas nutrauktas ir vienintelis mieste pastatas lieka be priežiūros. Gal galėtumėte atsakyti į tokį klausimą?

S.ŠALTENIS. Gerbiamasis N.Puteikis pasakė, kad yra skirta 120 tūkstančių.

K.ŠAVINIS. Absurdiškai maža suma.

S.ŠALTENIS. Seimas galėjo skirti didesnę.

K.ŠAVINIS. Yra jūsų balanse ir jūs skirstote.

S.ŠALTENIS. Kai yra mažas katilas, tai visada trūksta.

PIRMININKAS. Seimo narys Ž.Jackūnas. Ruošiasi S.Buškevičius.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis ministre, konvencijos “Televizija be sienų” rengimas ratifikuoti Seime užsitęsė neleistinai ilgai. Ar jūs, kaip Vyriausybės narys, negalėtumėte imtis ryžtingesnių žingsnių, kad šios konvencijos ratifikavimas pagaliau nebūtų vilkinamas? Tai vienas klausimas. Antras klausimas dėl jūsų čia paminėtos idėjos įkurti meno akademiją. Kokia jūsų nuomonė, ar nevertėtų šią idėją realizuoti reorganizuojant egzistuojančią Mokslų akademiją į mokslo ir meno ar menų akademiją, kaip yra daug kur pasaulyje?

S.ŠALTENIS. Dėl konvencijos “ Televizija be sienų” aš pasakysiu, kad reikia įvykdyti kai kurias sąlygas. Jūs žinote, dėl tabako, alkoholio ir pan. Tada būtų galima ratifikuoti. O dėl meno akademijos… Lietuvos kultūros ir meno tarybos nuomone ir žinomų meno žmonių nuomone, tai turėtų būti atskira akademija, veikianti kitokiais principais. Panašiai kaip (…) ir kitokia.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Buškevičius. Ruošiasi S.Stačiokas.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, kokius konkrečius žingsnius žada jūsų vadovaujama ministerija daryti, kad būtų labiau puoselėjama lietuvių tautinė kultūra, papročiai, tradicijos, o kitos šalys bei tautos supažindinamos su lietuvių tautos kultūra ir menu? Ačiū.

S.ŠALTENIS. Yra ne vienas muziejus, yra ne vienas etninės kultūros centras. Mes žadame kitais metais, pasitelkę į pagalbą Aplinkos apsaugos ministeriją, Ūkio ministeriją, pagalvoti, ką mes galėtume padaryti praktiškai saugodami etninę kultūrą. Aš turiu omeny mūsų nacionalinius parkus. Aš pakviesčiau Seimo narius kartu nuvažiuoti, jeigu kas nebuvo, į Dzūkijos nacionalinį parką, kur yra Margionių kaimas, kurio visi gyventojai yra artistai, vaidina savo gyvenimą. Tai yra įstabūs dalykai, ten gamta lemia, ten turbūt švariausias vanduo Lietuvoje ir ten gamta buvo galingesnė negu kolūkinė sistema, negalėjo net kolūkiai susikurti. Yra išlikusi unikali, Europoje niekur nematyta gyvenimo sankloda, kuri stulbina Europos Tarybos ekspertus. Mes kalbėjome apie galimybę… Mes turime pagalvoti, kiek metų tai išsilaikys ir kokiu būdu, nepaliekant tų žmonių kaip indėnų rezervate, tą mūsų puikią etninę kultūrą, kultūrinį paveldą integruoti į mūsų modernų gyvenimą. Ten mielai važiuotų artistai iš Prancūzijos ir kartu su tais žmonėmis kurtų vaidinimus. Tai būtų mūsų pasididžiavimas ir kartu pragyvenimo šaltinis tiems žmonėms. Reikėtų kurti tokius projektus. Tai būtų vienas iš pavyzdžių. Reikia tai daryti ne žodžiais, bet labai konkrečiais darbais ir projektais.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Stačiokas. Ruošiasi L.Sabutis.

S.STAČIOKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, nemažai žymių kultūros žmonių Lietuvoje puoselėja Tautos namų įkūrimo idėją. Mano klausimas būtų toks. Ar jūs remiate šią idėją, ir jeigu taip, kaip jūs manytumėte, ar ne laikas žengti konkrečius žingsnius mums, kaip valstybei ir valstybės institucijai, šiuo atveju jūsų ministerijai bandyti spręsti jų įkūrimo klausimus?

S.ŠALTENIS. Tautos namų įkūrimo idėja, kaip jūs žinote, siejama su J.Basanavičiaus vardu. Kultūros visuomenė labai atsargiai ir vangiai žiūri į tą idėją. Gal ji nepakankamai aiškiai, tiksliai ir skaidriai išdėstyta. Kai kas labai tiesiai aiškina, kad negalima iš J.Basanavičiaus dvasios, vardo padaryti struktūros. Aiškina, kad kai seniau nebuvo jokių visuomeninių organizacijų, kai Lietuvoje apskritai nebuvo kultūros ir visuomeninio gyvenimo, tai tokie vienijantys Tautos namai, matyt, buvo išeitis. Dabar, kai yra daugybė visuomeninių organizacijų, tai būtų tarpininkas, kuris skirstytų gaunamą valstybės paramą. Kitos visuomeninės organizacijos purtosi, tokio tarpininko nenori. Tokios nuomonės yra Lietuvos kultūros ir meno taryba, kūrybinės sąjungos, ir kaip ministras bepritartų, jis niekados neis prieš kultūros visuomenę. Mes, Kultūros ministerija, esame kultūros visuomenės dalis ir tai nėra represinė ar kitokia įstaiga. Mes esame dalis, esame bendradarbiai.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis. Ruošiasi paskutinis klausėjas G.Kirkilas.

L.SABUTIS. Gerbiamasis ministre, jūsų teiravosi dėl bendradarbiavimo su savivaldybėmis. Gal pasakytumėte, kaip pasiteisina nauja jūsų darbo forma, t.y. sudaromos sutartys dėl atskirų kultūros objektų atstatymo, restauravimo, grąžinimo į gyvenimą, ir kada mes pamatysime rezultatus?

S.ŠALTENIS. Kai kurios šitos sutartys yra labai “šiltos”. Dėl Vilniaus, Neringos miestų mes turime rezultatus pamatyti kitais metais. Pasirašę sutartis mes vieni kitiems neduodame ramybės, važiuoja iš Neringos, bandom įkurti bendrą įstaigą, kuri organizuotų tą šeimyninio muzikavimo festivalį, kitus dalykus, ir iš tikrųjų tie dalykai juda. Mes pasirašėm, kaip žinote, sutartis, norime labai lanksčiai... Kaip žinote, pasirašome sutartis net su religinėm koncesijom, su pranciškonais, su stačiatikiais ir pan. Mums visai nesvarbu, kas yra kultūros objektas: ar privati nuosavybė, ar visuomeninė. Mums svarbus pats rezultatas, koks yra kultūros produktas.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, akivaizdu, nors ir labai stropiai įstatymais saugomi, mūsų kultūros paminklai, ypač senamiestis, greičiau nyksta, negu mes spėjame restauruoti. Ir čia be solidesnių investicijų, be spartesnio finansavimo, matyt, nieko neišeis. Man teko matyti, kaip gana radikalų sprendimą priėmė vengrai dėl Budapešto senamiesčio restauravimo. Per penkerius šešerius metus jiems pavyko restauruoti didesnę dalį senamiesčio tik todėl, kad jie leido steigti lošimo namus, ir visi mokesčiai iš lošimo namų yra investuojami į senamiesčio regeneraciją. Kaip jums patinka tokia idėja? Ar jūs negalėtumėte būti tokios idėjos iniciatoriumi? O galbūt jūs turite kokių nors kitų radikalesnių idėjų, nes kitaip, aš įsivaizduoju, mūsų kultūros paminklai greičiau sunyks, negu mes juos restauruosime? Ačiū.

S.ŠALTENIS. Mes ir dabar dirbame su Ūkio ministerija, su Ūkio ministerijos viceministrais, rengdami, ieškodami alternatyvių kultūros finansavimo šaltinių. Viena mūsų idėjų, kuri gimė ir patvirtinta Dubingių konferencijoje, tai suteikimas senamiesčiams tokių savotiškų laisvųjų kultūros zonų statuso sąlygų, kad verslininkams, turtingiems žmonėms būtų naudinga investuoti kapitalą. Dėl lošimo namų Dubingių konferencijoje irgi buvo pasakyta, kad jie neišvengiamai Lietuvoje atsiras. Norime mes to ar nenorime, jie yra. Aš pritarčiau, bet tik su viena sąlyga, kad kaip ir Latvijoje 50% mokesčių, gaunamų iš lošimo namų, būtų skiriama kultūros reikmėms.

PIRMININKAS. Pone ministre, dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dar sykį mūsų linkėjimai jums asmeniškai ir jūsų kuruojamai sričiai.

S.ŠALTENIS. Su Šv. Kalėdom visus. Linkiu gerų Naujųjų metų.

Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo atidėjimo įstatymo projektas Nr.P-937(2) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, antrasis popietės klausimas, 2a ir 2b – Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo atidėjimo įstatymo projektas Nr.P-937(2). Svarstymas ir priėmimas yra mūsų programoje.

Gerbiamieji kolegos, ir jį lydintis Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo” dalinio pakeitimo įstatymo” projektas Nr.P-938.

Ar yra norinčių kalbėti? Yra, užsirašė. Aš tuoj pažiūrėsiu, ar yra užsirašiusių. Girdžiu iš salės, kad jau yra užsirašiusių. Kviečiu kalbėti pirmąjį norintį kalbėti diskusijoje Seimo narį K.Šavinį. Ruošiasi S.Burbienė.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, siūlomas įstatymo projektas rodo, kad Vyriausybė kai kada nepaiso, nevykdo Seimo nutarimų. 1997 metų birželio 17 dienos Seimo nutarimu Vyriausybė buvo įpareigota iki lapkričio 1 dienos pateikti Seimui tam tikru įstatymu Aukščiausiosios Tarybos ir Seimo nutarimų pataisų, būtinų dėl valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių ir jų darbo apmokėjimo sistemos, įstatymų paketą. Šiandien Vyriausybė, nepateikdama jokių paaiškinimų, kodėl nevykdo minėto nutarimo, pateikia įstatymo parengimo atidėjimą. Tai daroma po to, kai nuo nustatyto termino praėjo du mėnesiai. Įstatymo galiojimas atidedamas neribotam laikui. Žodžiu, kada Vyriausybė panorės, tada anksčiau duotą Seimo įpareigojimą įvykdys. Tuo tarpu Vyriausybė savo nutarimais nuo 1992 metų “reguliuoja” biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų apmokėjimo sąlygas. Paskutinis Vyriausybės nutarimas, priimtas 1997 m. balandžio mėnesį, parodė, kad Vyriausybė visiškai supainiojo darbo apmokėjimo sistemą, sudarydama sąlygas kai kuriems pareigūnams tarnybinius atlyginimus padidinti tiek, kad sukėlė didelį rezonansą valstybėje. Ypač į akis krinta Vyriausybės aparato, ministerijų, Vyriausybės įstaigų vadovų ir jų struktūrinių padalinių vadovų, ir net savivaldybių bei apskričių vadovų tarnybiniai atlyginimai su didžiausiais įvairių rūšių priedais. Minėtų vadovų atlyginimai gali siekti 4, 5 ir daugiau tūkstančių litų. Tokie sprendimai sudaro sąlygas didinti valdininkų etatų skaičių, o po to laisvų etatų atlyginimą perskirstyti kitiems valdininkams. Taip paslepiamas atlyginimų tikrasis dydis.

Dar reikia pažymėti, kad minėtų valdininkų atlyginimų dydžius Vyriausybė, kitos valstybinės institucijos sėkmingai slepia. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad 1998 metų biudžete valdymo išlaidos didėja 18%, kai bendras biudžetas didėja tik 13%, o valdymo išlaidoms skirtas darbo užmokestis didėja net 25,5%. Galima daryti išvadą, kad ir toliau išbalansuota sistema išliks ilgai, nes siūlomame įstatymo projekte Darbo apmokėjimo įstatymo galiojimas atidedamas neribotam laikui. Suprantama, kad pastarasis įstatymas labai priklausys nuo rengiamo Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų. Gaila, kad ir šis įstatymas ilgai delstas, ir dabar vėluojama su jo parengimu ir priėmimu. Jis galės būti priimtas tik pavasario sesijos pabaigoje.

Siūlyčiau šiandien siūlomą įstatymą atmesti, o jo rengėjams pateikti kitą, kuriame būtų nurodyta atidėjimo data, apie ką kalba ir Juridinis skyrius, kad tai turėtų būti nurodyta. Vyriausybė turėtų peržiūrėti dabar galiojančią biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbo apmokėjimo tvarką, sumažinti tarnybinių atlyginimų ir visų priedų dydžius. Pavyzdys užkrečiamas. Jau šiandien poliklinikos, pertvarkydamos savo darbą ir orientuodamosi į minėtų įstaigų pareigūnų atlyginimus, taip pat nustato savo vadovams labai didelius atlyginimus, pakankamai didelius, visiškai sumažindamos atlyginimus žemesniam medicinos personalui. Vien dėl to, kad įstatymas pagal darbotvarkę šiandien turėjo būti tik svarstomas, pagal Statuto reikalavimus pataisų šiandien jau pateikti buvo neįmanoma. Aš tikėjausi išgirsti iš kolegų kitų pastabų, nes maniau, kad galima bus pateikti svarstyti ir alternatyvų variantą. Komitete mes nepriėjome tuo klausimu prie vieningos nuomonės, nors dauguma siūlomiems įstatymams pritarė. Centro sąjungos frakcijos vardu siūlau įstatymo projektui nepritarti, o pateikti naują variantą atsižvelgiant į išsakytas pastabas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti Seimo narę S.Burbienę. Ruošiasi P.Papovas.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, lyg ir nesinorėtų kartoti, kas jau buvo ne vieno pasakyta, ypač pateikiant šitą projektą, tačiau vis dėlto tai, kaip buvo atsiliepta į pastabas, verčia dar kartą kartoti tuos pačius dalykus. Visų pirma visiškai aišku, kad yra nevykdomas Seimo priimtas įstatymas ir su juo taip pat kartu priimtas nutarimas dėl įgyvendinimo, būtent Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas.

Galima sakyti, kad šitas įstatymas iš principo yra blogas, nes jis buvo priimtas ne tokio gero Seimo. Bet kodėl nėra vykdomas ir šito Seimo priimtas nutarimas? Jau turėjo būti pasirengta įgyvendinti šitą mano minėtą įstatymą, tačiau tai taip pat nepadaryta. Mums buvo sakoma, tvirtinama, kad pagrindinis motyvas, kodėl reikėtų atidėti šio įstatymo įsigaliojimą, tiesiai sakant, aišku, ne atidėti įstatymo įsigaliojimą, o paprasčiausiai jį panaikinti, nes tai yra tik tarpinis variantas iš viso to, kas išplaukia aiškinant, yra tas, kad yra parengti kiti įstatymai, beje, jie dar net neregistruoti Seime, kurie pagal Europos Sąjungos tradicijas, sakysim taip, atskiria valdininkus nuo politikų. Tačiau jeigu tie įstatymai darytų tik šitą, tai problemos neiškiltų. Įsigaliojus jau šiam esančiam įstatymui, vėliau puikiausiai būtų galima priimti kitus, ir tai būtų tiktai atidalinimo schema, ir ne daugiau. Tačiau iš tikrųjų šie du siūlomi, daugelio net akyse nematyti įstatymai yra šiek tiek kitokie įstatymų projektai, negu kad bandoma pasakyti. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad valdininkų siūlomam Valdininkų apmokėjimo įstatyme visiškai nėra didelės žmonių grupės, dėl kurios daugiausia ir buvo rengiamas būtent mano anksčiau minėtas Seimo priimtas įstatymas. T.y. nėra visų kitų iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš nebiudžetinių lėšų įsteigtų valstybės fondų finansuojamų įstaigų ir organizacijų šitų pareigybių darbo vertinimo. Šitų pareigybių konkrečius tarifus turėjo parengti Vyriausybė, o tai taip pat buvo nepadaryta. Dabar jie yra visiškai eliminuojami iš šitos sistemos. Ką tai reiškia? Juk tai yra tie žmonės, kurie iš tikrųjų dabar (kolega K.Šavinis minėjo, eiliniai medikai, kultūros darbuotojai, socialiniai darbuotojai, mokytojai ir visi kiti) yra visiškai eliminuojami iš sistemos, toliau nešnekant apie tai, kaip konkrečiai yra siūloma daryti valdininkams (tai jau atskiras klausimas ir dėl to toliau būtų galima diskutuoti). Tai yra paprasčiausiai siūloma tuos žmones vėl laikinai užmiršti ir jų sąskaita pamaloninti valdininkus, sudėlioti jiems taip, kaip siūloma, priedus, premijas, net ir mokėjimą už viršvalandžius, o tai jau iš viso būtų labai keista, ir kitus dalykus. Todėl dėl šitų motyvų ir dėl to, kad yra nevykdomi nei Seimo įstatymai, nei jau šio Seimo priimti nutarimai, šitam įstatymui tikrai negalima pritarti. Nei aš, nei mūsų frakcija šiam įstatymui nepritaria ir už jį jokiu būdu negali balsuoti.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pritardamas pasakytoms mintims, noriu dar keletą motyvų pasakyti. Turbūt mūsų šalies parlamentinėje istorijoje pirmas toks atvejis, kai priimtas įstatymas ir toks įstatymas, kuris reglamentuoja biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimą, antrą kartą atidedamas. Mes norime gyventi ir toliau ne pagal įstatymą mokėti atlyginimus, o pagal Vyriausybės nutarimus. Tai, man atrodo, ir teisinėje praktikoje nesuprantamas reiškinys. Juo labiau kai buvo priimtas šis įstatymas, nors jis sunkiai buvo priimamas, buvo nemažai debatų, bet vos ne bendru sutarimu jis buvo priimtas. Kritikos dėl šio įstatymo visiškai nebuvo. Galima sakyti, metai laiko, kaip tas įstatymas priimtas, bet kad jis būtų kritikuojamas, blogas ar neatitiktų kokių nors europinių standartų ir t.t., tai anaiptol to nėra. Juo labiau kad šių metų biudžete buvo numatytos lėšos šio įstatymo įgyvendinimui, išskyrus, žinoma, tas nuostatas, kad jau neblogai apmokamų biudžetinių įstaigų darbuotojams nebūtų didinamas atlyginimas. Biudžete lėšos numatytos, įstatymas atidedamas. Dabar atidedamas antrą kartą lyg ir siejant su lėšom, atseit nėra valstybėje tiek lėšų, kad galima būtų įgyvendinti šį įstatymą. O čia jau buvo pasakyta, kad 1998 m. numatyta nemažai padidinti valdininkų darbo užmokesčio fondą. Žodžiu, nesuprantu aš jokių politinių… Politinis motyvas gali būti, kad Vyriausybei būtų atrištos rankos, o jos jau ir taip atrištos. Kiek nori, sugalvoja kokiam nors darbuotojui, ar jis nusipelnė, ar nenusipelnė, mokėti, tiek ir moka.

Toliau, aš nenoriu sutikti dėl 2 straipsnio, kad, sakykim, valstybės politikų darbo apmokėjimas būtų siejamas su Valstybės tarnybos įstatymu. Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja valstybės tarnautojų, o ne politikų visus dalykus. Ir kodėl 6 mėnesius reikia rengti Valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymo projektą? Sakykim, nuo šių metų pusmečio jau kiek buvo galima parengti. Na, Valstybės tarnybos įstatymas labai didelis ir ten įterpti darbo apmokėjimo nuostatas galbūt sudėtinga, bet valstybės politikų darbo apmokėjimą reglamentuoti, juo labiau kad atskirais įstatymais dabar jis yra reglamentuojamas, tai visiškai nesuprantama ir dar šeši mėnesiai po Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo priėmimo. O kada jis bus priimtas, niekas nežino, nes ten tikrai yra didelis įstatymas ir sudėtingas. Sakykim, šiandien priimant, jeigu jau jis bus priimamas, reikia arba atsisakyti to 2 straipsnio, arba parašyti konkrečiai, kad nuo šio įstatymo priėmimo, sakykim, bent per 3 mėnesius parengti įstatymą. Apskritai kam reikia trijų arba šešių mėnesių tokį paprastą įstatymą parengti… Nors darbo apmokėjimas ir dabartiniame priimtame pagrindų įstatyme taip pat yra reglamentuotas. Taigi aš ir komitete, ir štai čia, Seime, negaliu pritarti šiam įstatymui dėl nesuprantamų jo siūlymo priežasčių. Ir dėl teisinių, ir dėl finansinių jo įsigaliojimo galimybių, ir dėl politinių motyvų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju kalbėtojui diskusijose. Kolegos, reikia apsispręsti, ar šiam įstatymo projektui pritariame po svarstymo. Pritarti norėtų Seimo narys R.Dagys. Seimo narys R.Dagys. Argumentai prieš.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, socialdemokratai savo darbotvarkės metu organizavo svarstymą dėl darbo užmokesčio politikos. Mes girdėjom, kad bus pateikta aiški koncepcija, aiški kitų metų vizija, kaip bus sutvarkyta darbo apmokėjimo sistema, kaip bus įgyvendinamas šis įstatymas, nesustabdomas jo įgyvendinimas, kokiam terminui… Visi apie tai kalbėjo, visi su tuo sutiko, bet praėjo visas tas laikas, tačiau jokių poslinkių toje srityje nėra. Todėl labai sunku suprasti ir pateisinti kokį nors Vyriausybės tylėjimą šiuo klausimu. Nors mes gana konstruktyviai žiūrėjome į šituos debatus suprasdami valstybės problemą, iždo problemą ir visa kita. Taigi mes linkę manyti, kad tai vis dėlto buvo tuščias pažadas ir daugiau tokiais tuščiais pažadais žadam nebepasikliauti. Todėl šitam jūsų pratęsimui šiuo metu nepritariam.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Argumentai už.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad Prezidento rinkimai, jeigu jau ir nepraėjo, tai bent įpusėjo, ir čia tą politikavimą reiktų jau šiek tiek sumažinti. Aš niekaip nesuprantu, kodėl negirdimi paprasčiausi dalykai. Tai, ką dabar kalbėjo kolega R.Dagys, kurį aš tikrai labai gerbiu, rodo, kad iš tikrųjų negirdėjo, ką kalbėjo Vyriausybė pateikimo metu. Kaip nesuprantama, kad iš tikrųjų yra rengiamas Valstybės tarnybos įstatymas, kuris bus priimamas. Visi tą žino, visi šneka apie tai, kokio sudėtingumo tai yra įstatymas, ir visi supranta, kad tame įstatyme bus nustatyta ir ta visa darbo apmokėjimo tvarka, visa sistema. Tai jeigu šiandien tas įstatymas būtų priimtas, kaip aš suprantu, niekas nekeltų klausimo, kodėl neįgyvendinamas anas įstatymas. Vadinasi, dabar keliamas klausimas, kad reikia šitą įstatymą pradėti įgyvendinti, tada priimti Valstybės tarnybos įstatymą ir visą tą sistemą, kuri, mes visi sutinkam, yra sudėtinga, vėl iš naujo konstruoti. Aš dar kartą raginu žiūrėti į problemą racionaliai. Žiūrėti racionaliai. Gal artėjančios Kalėdos ar Naujieji metai taip trukdo pasižiūrėti į tai racionaliau, bet aš vis dėlto raginčiau. Iš tikrųjų padaryti tą paprastą sprendimą, kad nekuriam komplikacijų, atidedam šio įstatymo įgyvendinimą ir visi bendrom jėgom dirbame ir rengiame Valstybės tarnybos įstatymą, kartu ir Valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymą. Mane stebina kolega P.Papovas, kuris sako, kad įstatymą galima parengti labai greitai ir labai greitai priimti. Aš ką tik, rodos, ir šiandien dar girdėjau, kaip buvome kritikuojami už tai, kad priimame labai greitai įstatymus, o paskui juos taisome. Tai ar iš ryto reikia kalbėti vieną dalyką, o po pietų jau kitą dalyką? Aš sutinku, kad reikia neatidėlioti ilgam, bet mes jau gerai žinome, kad skubus įstatymų priėmimas nieko gero neduoda.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, argumentai baigti.

Registruojamės! Prasidėjo registracija. Užsiregistravę balsuosime, ar pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo atidėjimo įstatymo projektui Nr.P-937(2). Registruojamės, gerbiamieji kolegos.

Kreipiuosi ir į tuos kolegas, kurie dabar ramiai sėdi aukštuose sostuose ir nežada leistis registruotis.

Iš viso užsiregistravo 75 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar pritariame šiam įstatymo projektui po svarstymo. Balsavimas pradėtas. Pritariantys – už, prieštaraujantys – prieš.

Iš viso už balsavo – 39, prieš – 20, susilaikė 6. Taigi įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, aš atkreipiu jūsų dėmesį, kad Vyriausybė šitą įstatymo projektą siūlo priimti ypatingos skubos tvarka. (Balsai salėje)

Replikos tiktai po balsavimo. Gerbiamasis kolega, nusipelnėme gyventi ramiau. (Balsai salėje) Taigi repliką po balsavimo – Seimo narys R.Dagys. Viena replika.

R.J.DAGYS. Aš norėčiau replikuoti mūsų gerbiamajam Pirmininko pavaduotojui. Aš manau, kad jis gerai prisimena svarstymo metu tiek iš Vyriausybės, tiek iš… Gal negaliu pasakyti iš valdančiosios partijos ar vadovybės, bet iš Vyriausybės atstovų tai tikrai mūsų frakcijai buvo pažadėta, kad mes būsime supažindinti, iki Naujųjų metų bus pateiktas aiškus planas. Jo nėra. Taigi dėl atminties stygiaus. Mums visiems reikėtų pagalvoti ir prisiminti viską, ką mes žadame.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai kalbos po įstatymo priėmimo – štai šitos replikos, kurios dabar kalbamos.

Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų mane labai nustebino, kad mes pritarėme atidėjimui. Juk kiekviena valdžia pirmiausia stengiasi sutvarkyti tarnautojų atlyginimus. Mes metai laiko niekaip nepajėgiame šito padaryti, o Vyriausybė tokiu atveju daro savo ir kai kurioms kategorijoms didina atlyginimus. Aš nesuprantu, ar mums tikrai nerūpi mokytojai, gydytojai ir kitų kategorijų tarnautojai? Aš suprantu, kad galbūt konservatoriams tai nerūpi, bet kodėl krikščionims demokratams tai nerūpi? Aš šito nesuprantu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Sakalai, aš dar sykį kartoju, kad tai, ką jūs kalbėjote, yra replika po viso įstatymo priėmimo. Jis kol kas nepriimtas.

Gerbiamasis kolega Papovai, gal pasilaikykite savo mintis po įstatymo priėmimo.

P.PAPOVAS. Replika po balsavimo, nes bus kita procedūra dėl skubos tvarkos, o dabar svarstymas baigėsi. Sakyti repliką po balsavimo, man atrodo, turime teisę. Aš taip pat daug ko nesuprantu ir nesuprantu, kodėl vienas iš Seimo Pirmininko pavaduotojų dabar taip neatsakingai kalba kaip anksčiau opozicija. Įstatymas ir politikų darbo apmokėjimas jau metai ar pusantrų kaip priimtas. Dabar parengti, sakykim, tuo pagrindu vieną dalelytę to įstatymo tikrai nereikia daug laiko. O kad įstatymai turi būti rengiami ir priimami geri, tai, man atrodo, kiekvienam iš mūsų suprantama. Bet laiko turėtų pakakti greičiau jį priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ką jūs manytumėte dėl ypatingos skubos? Vienas – už, vienas – prieš.

Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, ta ypatinga skuba jau man, sakyčiau, iki kaklo. Aš manau, kad Vyriausybė turi pakankamai laiko, ir Seimas turi laiko pakankamai įstatymus svarstyti normalia tvarka, o ne ypatingos skubos arba labai ypatingos skubos tvarka. Aš negaliu pritarti ypatingai skubai. Niekas čia neužsidegė, nebuvo žemės drebėjimo, nebuvo stichinės nelaimės! Rinkimai pralaimėti, tai čia ta ypatinga skuba nebūtina. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, pateikimas buvo prieš kelias savaites, jeigu ne prieš tris savaites. Mes turėjome pakankamai daug laiko susipažinti su šituo įstatymu iš visų pusių, su visomis problemomis. Čia problema yra labai paprasta – nuo sausio 1 d. turėtų pradėti veikti anas įstatymas. Jis negali pradėti veikti. Vyriausybė rengia kitus projektus, kaip įgyvendinti visą šitą sistemą. Todėl aš dabar siūlau priimti ir sprendimą.

PIRMININKAS. Dėkoju kalbėtojui dėl motyvų.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimamas ypatingos skubos tvarka, prašyčiau balsuoti už. Kitos nuomonės turėtojai gali balsuoti prieš.

Už ypatingą skubą – 35, aš pridedu savo balsą – 36, prieš – 22, susilaikė 5. Taigi ypatingos skubos tvarka šitas įstatymas… (Balsai salėje) Ar čia frakcijos prašymas? LDDP frakcijos vardu prašoma balsuoti pakeliant rankas.

Gerbiamieji kolegos, balsų skaičiavimo komisija, kas už tai, kad šitas įstatymo projektas būtų priimamas ypatingos skubos tvarka, prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau dėmesio.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 37 už.

PIRMININKAS. Už – 38, kolega Juršėnai. Kas prieš?

Gerbiamieji kolegos dešinėje pusėje, prašyčiau…

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 22 prieš.

PIRMININKAS. …nespausti kairiųjų. 22 prieš. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prašau dar pakartoti, nes nesu skaičiavimo…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas susilaikė, prašom pakartotinai balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Kolegos, susilaikė 4, 22 – prieš, 38 – už. Šitas įstatymas priimamas ypatingos skubos tvarka.

Aš kviečiu į tribūną valdymo reformų ir savivaldybių viceministrą poną V.Adomonį ir mes pradedame šito įstatymo priėmimą. Iš pradžių dėl pavadinimo ten būta siūlymų, paskui pastraipsniui. Prašom, pone viceministre.

V.ADOMONIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Siūlau jūsų dėmesiui Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo atidėjimo įstatymą. Šis įstatymas yra teikiamas dėl tų priežasčių, kurios šiandien jau buvo paminėtos. Tai yra dvi pagrindinės priežastys.

Viena yra ta, kad yra parengtas Valstybės tarnybos įstatymas ir jis jau atiduotas Vyriausybei. Tiesa, jis dar neatiduotas Seimui, bet Vyriausybei jau jis yra atiduotas. Tame įstatyme yra numatyta valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema, kuri iš principo nesiskiria nuo tos sistemos, kuri buvo numatyta tame įstatyme, kurį siūloma atidėti. Kitas motyvas yra tas, kad valstybės tarnautojų ir politikų įstatymai Europos teisėje paprastai nustatomi skirtingais įstatymais. Štai tos dvi pagrindinės priežastys.

Praeitą kartą pateikiant šį įstatymo projektą buvo padaryta priekaištų, kad Valstybės tarnybos įstatyme nėra pakankamai plačiai ir išsamiai reglamentuota valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema. Šiuo metu į šias kritines pastabas yra atsižvelgta ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema yra gerokai išplėsta, papildyta. Vakar buvo svarstoma Seimo Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitete, ir Seimo nariai, tarp jų ir ponas L.Sabutis, ir ponas P.Papovas, ir ponas K.Šavinis matė, kad ši sistema yra aiškiai ir išsamiai apibrėžta. T.y. numatyta 30 valstybės tarnautojų pareigybių laipsnių, kurie yra nustatomi pagal pareigybių vertinimo sistemą. Pareigybių vertinimo sistema vertinama 1000 balų. Yra numatyti pareigybinių algų koeficientai. Taip pat šio įstatymo projektu yra nustatomi pareigybių laipsniai tų institucijų valstybės tarnautojams, kurios Vyriausybei yra nepavaldžios. Mes gavom Seimo Juridinio skyriaus pastabas…

PIRMININKAS. Prašyčiau eiti tada dėl pavadinimo… 1 straipsnis, 2 straipsnis, kokių yra pastabų ir kokių siūlymų, ir mes apsisprendžiame iš karto. Dėl pavadinimo buvo gerbiamojo A.Syso siūlymas.

V.ADOMONIS. Dėl pavadinimo pastabų nebuvo. Buvo pastaba dėl 1 straipsnio, kur…

PIRMININKAS. Pavadinimas pakeistas ir siūloma vietoj “įsigaliojimo sustabdymo” įrašyti “įsigaliojimo atidėjimo”. Šita pastaba yra priimta.

V.ADOMONIS. Taip, ši pastaba priimta. Buvo sustabdymo, dabar įsigaliojimo atidėjimo.

PIRMININKAS. Taigi 1 straipsnis. Kokių siūlymų turite dėl 1 straipsnio?

V.ADOMONIS. Yra vienintelis siūlymas 1 straipsnio pačioje pabaigoje, kuri baigiasi žodžiais “iki atskiro Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo”, nustatyti konkretų terminą iki 1998 m. liepos 1 d. Siūloma buvo dėl to, kad tokia formuluotė yra netinkama, ir paprastai dėl įstatymų įsigaliojimo yra numatomas konkretus terminas. Įstatymo rengėjai siūlo įrašyti 1998 m. liepos 1 d.

PIRMININKAS. Toks yra Seimo nario A.Syso siūlymas. Jį remia Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Taigi … (Balsai salėje)

A.SYSAS. Kovo 1 d. parašyta, gerbiamasis viceministre…

PIRMININKAS. Iki kovo 1 d.

A.SYSAS. … o ne iki liepos 1 d., perskaitykit gerai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, kad tik tokios klaidos būtų… Taigi iki 1997 m. kovo 1 d., taip?

V.ADOMONIS. Iš tikrųjų aš šio pasiūlymo po ranka neturiu, bet ta data turėtų remtis tuo, kad iki to laiko turi būti spėta priimti Valstybės tarnybos įstatymą, todėl reikia priimti realų terminą. Manom, kad liepos 1 d. būtų visiškai realus terminas, kad neatsitiktų taip, kad artėjant kovo 1 d. tektų dar kartą grįžti prie to klausimo ir dar kartą siūlyti atidėti terminus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, A.Sysas pateikia savo siūlymą dėl 1 straipsnio. A.Sysas.

A.SYSAS. Aš pateikiu pasiūlymą, kad negalima įstatyme nenurodyti datos. Mano motyvai yra tokie, kad kovo 1 d. yra pakankamas laikas, sprendžiant iš visų kalbų, kad įstatymas yra parengtas, kad ministerija atsižvelgė į Seimo narių kritiką pateikiant šį įstatymą, nes pirminiame variante darbo apmokėjimas (dėl ko kyla daugiausia ginčų) buvo absoliučiai neišspręstas. Dabar jūs paėmėt tą įstatymą, kurį mes dabar atidedam, ir išbraukėt politikų darbo užmokestį ir įrašėt būtent tas nuostatas į šitą jūsų rengiamą įstatymą. Todėl nereikia jo atidėti iki liepos 1 d., nes birželio 30 d. mes vėl susirinksim ir vėl atidėsim iki gruodžio 30 d. Vakar mes svarstėm Socialinių reikalų ir darbo komitete, komitetas irgi pritaria tokiai nuostatai, kad reikia kovo 1 d., ir pritaria socialinės apsaugos ir darbo ministrė ponia I.Degutienė, kuri dalyvavo svarstyme. Reikia, kad ministerija truputį greičiau suktųsi. Mes neturim vilkinti šio įstatymo priėmimo. Jis jau nepriimamas visus metus, neįsigalioja.

PIRMININKAS. Dėl A.Syso siūlymo Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Palaikau A.Syso siūlymą, nes priešingu atveju apskritai reikėtų šituo straipsniu tuomet naikinti šį įstatymą. Kam mes atidedam, jeigu jis vis tiek niekada neįsigalios? Jeigu būtų pasiūlymų naikinti, tai nereikėtų tos datos, bet jeigu atidedam, tai nustatykim kuo greitesnę datą, kad būtų, sakykim, priimtas kitas įstatymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kovo 1 d. yra visiškai nereali data. Reikia žinot, kada mes dirbam, kada svarstysim ir kada galima bus priimti. Liepos 1 d. iš tikrųjų ta data, kada galima būtų pasiruošti tinkamai apsvarstyti komitetuose ir priimti Seime. Todėl aš pasisakau už pagrindinio teksto datą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija prasidėjo. Balsuosime dėl Seimo nario A.Syso siūlymo į 1 straipsnį įrašyti iki kitų metų kovo 1 d. Ponui pranešėjui pagal Statutą kalbėti nepriklauso, bet jeigu jis labai norėtų pridėti dar kokį žodį, prašom.

V.ADOMONIS. Aš norėčiau tiktai pakartoti, kad prašau Seimo narių palaikyti mūsų siūlomą datą – liepos 1 d.

PIRMININKAS. Iš viso užsiregistravo 71 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, kas būtų už tai, kad būtų priimtas Seimo nario A.Syso siūlymas, balsuoja už. Kas palaiko Vyriausybės tekstą, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 58 Seimo nariai. Už – 14, prieš – 37, susilaikė 7. Seimo nario A.Syso siūlymas nėra priimtas. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl viso 1 straipsnio? Seimo narys P.Papovas norėtų paremti 1 straipsnį.

P.PAPOVAS. Atsiprašau, kad vis nepataikau paspausti reikiamą mygtuką, bet aš negaliu šiam straipsniui pritarti todėl, kad beprasmiška yra atidėti, nes šis įstatymas niekada neįsigalios. Reikėjo siūlyti pripažinti šį įstatymą netekusiu galios, būtų visiškai normalu ir aišku. O dabar mes atidedam tą, kas visai neįsigalios. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Priešingai, aš manau, kad racionali data yra dabar pasiūlyta pranešėjo ir kai kurių kitų komitetų. Mes komitete svarstėme, pritarėme apskritai pritarti šiems įstatymo projektams, kartu aš pritariu ir dėl konkrečios datos. Iš tikrųjų tai yra realus laikas, kada galima parengti, priimti, tuo labiau kad nurodoma, jog įsigalioja nuo liepos 1 d.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas, prašom balsuoti už. Nepritariantys priėmimui gali balsuoti kitaip. Balsuojam, kolegos.

Iš viso balsavo 56 Seimo nariai. Už 1 straipsnį – 39, prieš – 12, susilaikė 5. 1 straipsnis yra priimtas. Dėl 2 straipsnio, pone viceministre.

V.ADOMONIS. Yra gautas vienas pono A.Syso pasiūlymas. Jis siūlo 2 straipsnį iš viso išbraukti. Įstatymo rengėjai negali sutikti su tokiu pasiūlymu ir lieka prie savo nuomonės, kad 2 straipsnis liktų toks, koks yra dabar.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas argumentuoja savo siūlymą išbraukti 2 straipsnį.

A.SYSAS. Aš siūlau išbraukti todėl, kad šitas įstatymas, apie kurį kalbama 2 straipsnyje (valstybės tarnybos), dar net neįregistruotas Seime. Jeigu mes atidedame ne iki kovo 1 d., o iki liepos 1 d. šito įstatymo įsigaliojimą, tai niekas netrukdo tai pačiai ar kitai ministerijai, man atrodo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, pateikti įstatymą iki liepos 1 d. Tuo viskas baigta, nes šitas straipsnis absoliučiai nieko neįpareigoja. Tokio įstatymo dar nėra įregistruoto.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas remia A.Sysą.

P.PAPOVAS. Aš visiškai pritariu pono A.Syso pasiūlymui, nes kalbėti apie valstybės tarnybos įstatymą, kurio nėra, Vyriausybė Seimui jo dar nepateikė, ir apskritai sieti jį su politikų darbo apmokėjimu nereikia. Juo labiau kad dabartiniame Darbo apmokėjimo pagrindų įstatyme yra politikų darbo apmokėjimas. Sakykim, valstybės tarnybos įstatymą priimsim liepos mėnesį ir dar šešis mėnesius rengsim politikų įstatymą. Tai yra absurdiški dalykai. Aš kviečiu viceministrą normaliai pamąstyti ir atsisakyti šito straipsnio arba jį pakeisti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš nepritariu pateiktam siūlymui. Mes 1 straipsnyje numatėm laiką, iki kada reikia parengti tokį įstatymo projektą. Tam yra pakankamai laiko ir jis bus parengtas. Nuogąstavo, kad tokio įstatymo nebus, bet su tuo negalima sutikti ir nėra argumentų. Todėl pritariu 2 straipsnio turiniui tokiam, koks pateiktas pranešėjo, ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojam dėl A.Syso siūlymo išbraukti 2 straipsnį. Balsuojantys už palaikys A.Syso siūlymą, balsuojantys prieš palaikys viceministro nuomonę. Balsavimas pradėtas.

 Iš viso balsavo 62 Seimo nariai. Už Seimo nario A.Syso siūlymą – 19, prieš – 37, susilaikė 6. Siūlymas nepriimtas.

Daugiau, atrodo, siūlymų dėl 2 straipsnio nėra. Pone viceministre, Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo įrašyti iki liepos 1 d. Vietoj šešių mėnesių 2 straipsnyje parašyti iki liepos 1 d. Ar jūs turite tokį siūlymą?

V.ADOMONIS. Šis pasiūlymas iš principo priimtinas. Iki liepos 1 d.

PIRMININKAS. Taigi viceministras priima Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei Seimo siūlymą vietoj šešių mėnesių 2 straipsnyje įrašyti iki 1998 m. liepos 1 d. Gerbiamieji kolegos, galime kalbėti dėl viso 2 straipsnio. Gal galėtume jį priimti bendru sutarimu? 2 straipsnis priimamas. (Balsai salėje) Negirdžiu prieštaraujančių. Seimo narys R.Smetona prieš 2 straipsnį. Prašom.

R.SMETONA. Aš prieš todėl, kad jau be minėtų motyvų, man atrodo, pats tekstas parengtas netvarkingai. Kalbama apie įstatymo nuostatų laikymąsi, bet įdomu, kodėl ne paties įstatymo? Aš manau, kad turi būti priimta laiku. Jeigu bus pateikta iki liepos 1 d., kaip sutiko Vyriausybės atstovas, tai nereiškia, kad jis bus iki liepos 1 d. priimtas. Jis gal bus priimtas iki gruodžio 1 d. Man nepriimtinas šitas straipsnis ir jis apskritai nereikalingas.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis dėl 2 straipsnio.

L.SABUTIS. Dėl 2 straipsnio siūlyčiau pranešėjui priimti Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą iki liepos 1 d. …

PIRMININKAS. Jau priėmė, jis jau priėmė.

L.SABUTIS. Nepriėmėm. Dar nesutarėm dėl ko. Jeigu bus tokie motyvai, kaip čia jūsų dėstoma trijose eilutėse, tai yra nepriimtinas tekstas, nes tokio tarnybos įstatymo nėra. Koks jis bus, o gal bus atmestas? Paprasčiausiai reikia įrašyti, kad iki liepos 1 d. parengia ir pateikia Seimui tokį ir tokį įstatymą. Todėl siūlyčiau 2 straipsniui priimti tokią pataisą.

PIRMININKAS. Šis siūlymas nėra registruotas. Mes jau apsisprendėm be jokių ginčų priimti, kad būtų įrašyta iki 1998 m. liepos 1 d. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau balsuoti dėl viso 2 straipsnio. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, balsuoja už, kas prieš, tas – prieš. Balsuojame, ar priimti 2 straipsnį.

Už 2 straipsnį balsavo 34, prieš – 17, susilaikė 7. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Pone viceministre, data.

V.ADOMONIS. Dėl datos jokių pakeitimų nebuvo.

PIRMININKAS. Įsigalioja sausio 1 d. Ar būtų norinčių kalbėti? Ne? 3 straipsnis priimamas. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Visi straipsniai yra priimti. Keturi – už, keturi – prieš. Dėkoju, viceministre. Seimo narys P.Papovas prieštarauja.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, motyvų dėl šio įstatymo nereikalingumo jau buvo pasakyta nemažai. Dar kartą noriu pasakyti, kad parlamentinėje Lietuvos praktikoje tokio absurdiško pasiūlymo nebuvo – iš anksto žinant, kad šis įstatymas niekada neįsigalios, jį atidėti du kartus. Iš tikrųjų galbūt po sėkmingų ar nesėkmingų Prezidento rinkimų tokį įstatymą galima priimti. O apskritai šis įstatymas galėjo įsigalioti ir nuo šių metų vidurio, ir nuo sausio 1 d. Finansinės galimybės tam buvo. Iki 16 tūkst. per mėnesį padidinti Aukščiausiojo teismo teisėjų atlyginimus pinigų atsiranda, o mažiau mokamiems darbuotojams padidinti atlyginimus pinigų nėra. Aš kviečiu rimtai pamąstyti ir nebalsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aišku, yra keletas klausimų arba įstatymų projektų, kuriuos svarstant Seime visados kyla pačios karščiausios diskusijos, nesvarbu, koks to įstatymo turinys, kaip šiuo atveju. Iš tikrųjų yra pats paprasčiausias procedūrinis dalykas – atidėti įstatymo įsigaliojimą, kol nebus priimtas kitas, geresnis įstatymas. Aišku, tie įstatymai rodo tai, ką Seimo nariai geriausiai išmano, t.y. visų kitų valdininkų atlyginimus, tai yra vienas įstatymas, ir kitas, be abejo, yra šventės. Man gaila, kad šiandien mes neįrašėm į darbotvarkę Švenčių įstatymo pataisų, nes būtų irgi tokia pat karšta diskusija. O šiuo atveju aš vis dėlto siūlau Seimo nariams pabandyti pasižiūrėti ne politiniu požiūriu, o pasižiūrėti paprasčiausiu problemos sprendimo požiūriu. Iš tikrųjų visa atlyginimų sistemos sureguliavimo problema yra pakankamai sudėtinga. Tą gerai žino ir P.Papovas, kuris buvo ministru, ir, nepaisant to, per ketverius metus LDDP neįgyvendino šito įstatymo. Tai gal pakentėkim dar pusę metų. Jūs visi, ypač Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komiteto nariai, gerai žinot, kad įstatymo projektas yra parengtas. Geresnis ar blogesnis, bet jis bus priiminėjamas, mes niekur nuo to nepabėgsim. To iš mūsų galų gale reikalauja ir mūsų pasirengimas stoti į Europos Sąjungą. Aš siūlau ramiai balsuoti, nesinervinti, antrasis rinkimų ratas netoli, kažin ar šito įstatymo svarstymas kaip nors pakeis rinkimų rezultatus. Taigi siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas užsirašė iš anksto. Atsiprašau, kad iš pradžių jums nesuteikiau žodžio.

A.SYSAS. Nieko baisaus, labai ačiū. Aš negalėčiau pritarti šiam įstatymui. Tai ne procedūrinis klausimas. Šito klausimo sprendimo laukia didelė grupė žmonių, kurie dirba biudžetinėje sistemoje. Jūs puikiai žinote, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, kad nuo sausio 1 d. įsigaliojus tam įstatymui didelė žmonių grupė iš karto turėtų gauti didesnius atlyginimus. Būtent ta žmonių grupė. Tai tikrai ne politinis klausimas, nes darbo užmokestį gauna visi, nesvarbu, kokių politinių pažiūrų tu esi. Todėl būtų galima sutikti dėl to atidėjimo su ta sąlyga, jeigu Vyriausybė vykdytų mūsų Seimo nutarimus. Nutarime, be tų dviejų punktų, kurių jie neįvykdė, buvo ir vienas prašymas, kad nebūtų didinamas atlyginimas tam tikroms žmonių grupėms. Tai mes ir padarėme Vyriausybės prašomi – mes padidinome darbo užmokestį teisėjams, dabar naujame biudžete numatyta padidinti muitininkams. Taip tęsis, jeigu nebus įstatymo, kuris reguliuos, kuris nepriklausys nuo vienos ar kitos partijos noro, ar nuo vienos, ar kitos Vyriausybės, o bus aiškiai suprantamas kiekvienam žmogui, dirbančiam valstybės tarnyboje. Tokio įstatymo laukia daugelis žmonių, kurie dirba biudžetinėje srityje. Todėl niekaip negalima pritarti šito įstatymo eiliniam atidėjimui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau parlamentinėje praktikoje daryti mažiau pranešimų arba pranašauti. Gal būtų dar geriau, kad visiškai nebūtų pranašaujama, nes čia turbūt aiškiaregių reikalas. Aš visiškai sutinku, kad buvo finansinių galimybių, kurios čia buvo minėtos, bet, deja, jos pražuvo. Jūs taip pat žinote, kodėl jos pražuvo. Aš visiškai sutinku, kad šiandien galėjo būti ir dvigubai didesnės pensijos, ir atlyginimai dvigubai didesni, ir pinigų tikrai buvo, bet vėl pražuvo. Gal todėl žiūrėkime realiai į faktus, į daiktus, vadinkime juos realiais vardais ir dirbkime iš tikrųjų savo darbą be pranašysčių ir kitokių argumentų. Jie, deja, šiandien jau yra truputį kitokie, negu tada, kai buvo. Ačiū. Aš pritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys A. Sakalas. Ruošiasi I.Uždavinys.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, neatidėjus šito įstatymo jau nuo Naujųjų metų daugelis Lietuvos žmonių gautų padidintus, sutvarkytus atlyginimus. Seimo narys ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas ponas A.Kubilius siūlo Seimo nariams pakentėti. Seimo nariai iš tiesų gali pakentėti, nes jų atlyginimas popieriuje apie 2500 Lt. Taigi tikrai mes visi galime pakentėti. Bet ar Seimo narys A.Kubilius paklausė medicinos seserų, mokytojų, buhalterių, valytojų ir kitokių kategorijų darbuotojų, ar jie gali pakentėti? Man atrodo, jis jų nepaklausė. Pasiaiškinimas, kad dar nesutvarkytas įstatymas, jūs galite aiškinti kam norite... Ką Vyriausybė veikė visus metus? Aš norėčiau jūsų paklausti, kodėl nesutvarkė šito įstatymo? Pirmas darbas, kurį turėjo padaryti šita Vyriausybė, – tai per pirmuosius du mėnesius tą įstatymą sutvarkyti, o ne dirbti kažką ir nesirūpinti žmonių atlyginimais. Kai jums parūpo, gerbiamieji Seimo nariai, teisėjų atlyginimai, jūs, gerbiamieji konservatoriai, tai sutvarkėte per vieną dieną ypatingos skubos tvarka, o mokytojų atlyginimai jums absoliučiai nerūpi. Mes negalime pritarti tokiam įstatymo atidėjimui.

PIRMININKAS. Galite nepritarti, bet netiesos nereikėtų kalbėti, pone Seimo nary. Seimo narys I.Uždavinys.

I.S.UŽDAVINYS. Nereikia ieškoti turinio šiame įstatyme. Jo šiuo atveju ir nereikia, juk kalbama apie galiojimo sustabdymą. Reikia laikytis nuoseklumo, o ne aklai mestis į tai, ko nori A.Sysas arba P.Papovas. Jau nusibodo nuolatos girdėti, nusibodo jau senai girdėti tas demagogines prognozes – pateikėt, nepateikėt jokių argumentų.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Pakalbėkime ramiai ir nesinervindami. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jūsų paklausti. (Šurmulys salėje) Prašau netriukšmauti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Papovai, aš prašyčiau nereplikuoti. Jūs trukdote kolegai R.Smetonai.

R.SMETONA. Kam naudingas šio įstatymo atidėjimas ir kodėl naudingas? Kam naudinga, kai Vyriausybė savavališkai keičia biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimą? Kam naudingas vis didinamas atotrūkis tarp įstaigų vadovų ir visų kitų eilinių darbuotojų? Kam naudinga galimybė švaistytis premijomis, 100% atlyginimo priedais kai kam? Aš manau, gal negalima būtų paneigti, kad taip formuojama sava, jau nauja partinė nomenklatūra. Gal taip išsaugoma galimybė atsidėkoti uoliems tarnautojams už partinį lojalumą. Todėl tas įstatymas, kuris yra priimtas, vis atidedamas. Aš prieš šiandieną teikiamą įstatymo atidėjimą.

PIRMININKAS. Ir Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš manau, kad jeigu nebūtų šita diskusija transliuojama per radiją, tai jos šiandieną išvis ir nebūtų. Čia iš tiesų opozicija turbūt visiškai pamiršo, kad yra sudarytos dvi darbo grupės: viena – parlamentinė, kita – vyriausybinė, kad yra rengiamas naujas įstatymas. Atidėjimas yra iš tikrųjų būtinas, nes tas įstatymas, kurio įsigaliojimą mes atidedame, yra nepradėjęs veikti. Atidėti yra būtina, nes laukiama naujo įstatymo. Tai visiškai čia netektų kalbėti nei apie atlyginimus, nei apie savo pasiūlymus ir įvairiausias fantazijas. Visų pirma reikėtų dar tada lygiai taip pat prisiminti, kad buvo padidintas minimalus atlyginimas, prisiminti Vyriausybės nutarimus dėl kultūros darbuotojų, švietimo darbuotojų atlyginimo didinimo. Nereikėtų tiek daug verkti dėl biudžetininkų atlyginimo. Todėl aš vis dėlto kviečiu pasitelkti logiką ir pritarti šitam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, kalbėtojai, dėl motyvų. Kviečiu registruotis. Registracija prasidėjo.

Užsiregistravę balsuosime dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo atidėjimo įstatymo projekto P-937(2). Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Prie mikrofono jau išstovėtos duobelės.

Gerbiamieji kolegos, iš viso užsiregistravo 80 Seimo narių. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas? Prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 43.

PIRMININKAS. Už – 44. Kas prieš? Gerbiamieji kolegos, pagal Seimo statutą stovinčių Seimo narių balsai neskaičiuojami. (Balsai salėje)

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 18.

PIRMININKAS. Prieš – 18. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, dar kartą skaičiuojame prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojančius prieš prašom dar sykį pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 20. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Prieš – 20. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. Susilaikė 5. Kolegos, 5 susilaikė, 20 balsavo prieš, 44 – už. Įstatymas yra priimtas.

Ar replikos po balsavimo? Gerbiamieji kolegos, jūs jau pasakėte. Seimo narys R.Dagys kartoja tai, ką jau pasakė prieš pusę valandos. (Balsai salėje)

R.J.DAGYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau pataisyti – prieš pusę valandos manęs čia nebuvo. Atsiliepdamas į Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo gerbiamojo A.Kubiliaus pasiūlymą kalbėti argumentais, tiesiog noriu… apie tai, ką jis kalbėjo, kad mes pereiname prie geresnės tvarkos, aš tiesiog norėčiau pacituoti įstatymą apie tą naują tvarką, į kurią mes pereiname. Tą būsimą įstatymą, dėl kurio šiandien taip laužėme ietis, tai yra Valstybinės tarnybos įstatymą, man galų gale pavyko peržiūrėti. Aš nežinau, ar čia oficiali versija, bet jeigu tai oficiali versija, tai yra taip: sename įstatyme mes matėme priedus tik 20%, tai jie sunkiai buvo reglamentuojami, didžiulis mūšis buvo, kad jie iš viso būtų panaikinti, bet nepavyko. Dabar yra taip: yra priemokos už stažą (30% nustato Vyriausybė), už kokybę (Finansų ministerija 15%), šiaip priemoka iki 50% ir premijos dar 50%. Vadinasi, šiuo atveju mes gauname, kad beveik dvigubai padidinamas atlyginimas. Tai vadinamoji nauja tvarka, prie kurios mes pereiname. Todėl aš norėčiau pasiūlyti labai konkrečiai. Kadangi yra sukurta Europos ministerija, kuri žiūri, kaip mūsų norminiai aktai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, tai būtent šitą įstatymą tuo aspektu siūlau ir nagrinėti. Manau, tokios valstybės mes tikrai nerasime. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, ypač socialdemokratai. Raginčiau socialdemokratus nevirsti socialdemagogais. Vis tiek nenusipelnėte gyventi geriau, nes ne už tą balsavote. O dabar aš iš esmės norėčiau pasakyti… (Balsai salėje) Aš norėčiau pasakyti iš esmės. Štai žiūriu į salę ir matau vieną V.Einorį ir vieną M.Pronckų. Žiūriu į ekraną ir matau du: ir V.Einorius, ir M.Pronckus. Tai ar ekranas klysta, ar man tikrai reikia vieną akį užmerkti, ar kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją?

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia vėl nemažai girdėti iš anksčiau negirdėtų ir mokytojų, ir gydytojų, ir biudžetinių įstaigų gynėjų. Aš vis dėlto norėčiau paklausti, kur tie gynėjai buvo šiek tiek anksčiau, kai iš tikrųjų ir šitą įstatymą, kurį mes dabar atidėjome įgyvendinti?.. Iš tikrųjų, kaip minėjau, ir dvigubas pensijas mokėti, ir dvigubus atlyginimus? Kur jūs tada buvote, kai dabar liko tiktai, galima sakyti, vieneri metai arba duobė? O kur tada buvote, kai buvo tos lėšos, visos tos galimybės? Kažkaip tada nebuvo girdėti. Kada vis dėlto kai kas pabudo. Arba kuo čia visa tai dėta (čia jau buvo minėtas žodis demagogija), jeigu kai buvo faktai, argumentai ir dokumentai, tada buvo tylima ir viskas buvo gerai. O dabar staiga norima labai ginti ir norima labai pasirodyti. Taigi reikėtų gal laiku viską daryti, o ne dabar pranašauti arba sakyti, kad buvo galimybės. Iš tikrųjų galimybės buvo, bet, deja, jos pražuvo. O kodėl pražuvo? Tai tie, kurie dabar, atsiprašau, labai ieško tų svarių argumentų, tai jie juk viską žino, kada pražuvo. Gal pradėkite nuo to, kada pražuvo, o dabar sakykit, iš kur tos galimybės. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Primenu, kolegos, Kalėdos artėja.

P.PAPOVAS. Labai gerai man pasakyti repliką po finansininko, specialisto pareikštos nuomonės. Nacionalinis biudžetas 1994 m. sudarė 5 mlrd. Lt, o kitiems metams planuojamas 10 mlrd. Lt. Tai kur tos galimybės buvo ir pražuvo? Kur dvigubai didesnės galimybės? Tai reikėtų truputį skaičius, matyt, matematikams…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau kalbėti dėl įstatymo projekto.

P.PAPOVAS. Čia dėl įstatymo. Todėl, kad jis gali įsigalioti, nes pinigų yra.

O dėl demagogijos vertinimo, tai čia yra subjektyvus vertinimas. Labai subjektyvus vertinimas. Kas demagogas, kas ne demagogas. Aš irgi galėčiau sakyti, kad kalbėjęs irgi yra labai didelis demagogas, bet aš suprantu, kad tai mano subjektyvi nuomonė.

O dėl įstatymo priėmimo logikos, tai tikrai visiškai nelogiškas įstatymas, nes jį reikėjo panaikinti, nes jis niekad neįsigalios. Kam jį dabar atidėti, jeigu jis niekada neįsigalios, o bus priimti kiti įstatymai. Jokios logikos šiame įstatyme nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, paskutinis kalbėtojas, paskutinis replikuotojas Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Aš norėčiau replikuoti po to, kai buvo paminėta Krikščionių demokratų frakcija. Matyt, socdemų partijos pirmininkas gerbiamasis A.Sakalas, apsvaigęs nuo pergalių prezidento rinkimuose, labai kreipia dėmesį į Krikščionių demokratų frakciją. Krikščionių demokratų frakcija dėl šio įstatymo balsavo individualiai, todėl ir buvo pareikšta kiekvieno nuomonė. Na, o socdemams, matyt, krikščionys demokratai yra kaip šašas ant žaizdos. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas. Gerbiamieji kolegos, aš daugiau replikoms žodžio nesuteiksiu, nors mane ir prakeikit.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, šį kartą, kad ir kaip jūs nustebtumėte, aš labai palaikau poną J.Listavičių. Aš girdėjau, kaip jis barė Vyriausybę už tai, kad laiku neparengė įstatymo. Man labai tas barimas patiko. Aš tikiuosi, kad Vyriausybė išgirdo. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo” dalinio pakeitimo įstatymo” projektas Nr.P-938 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkoju replikuotojui, ypač replikuotojams. Kolegos, dar turėtume imti jį lydintį Seimo nutarimą 2b – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo” dalinio pakeitimo įstatymo” projektą Nr.P-938. Mes jau kalbėjome, tikiuosi, neprieštarausite, kad bendru sutarimu šiam nutarimo projektui būtų pritarta po svarstymo. Vyriausybė siūlo jį svarstyti ypatingos skubos tvarka, kaip ir buvusį bazinį įstatymą. Ar būtų prieštaraujančių dėl ypatingos skubos? Nėra prieštaraujančių. Aš kviečiu į tribūną viceministrą V.Adomonį. Mes pradedame nutarimo priėmimą. Prašyčiau be plačių įžangų iš karto prie teksto, kokių yra siūlymų dėl preambulės, dėl straipsnių ir apsisprendžiame.

V.ADOMONIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, yra du pasiūlymai ir abu jie susiję su preambule. Tai yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas vietoje žodžio “sustabdytas” įrašyti žodį “atidėtas” ir su šituo reikia sutikti.

PIRMININKAS. Taigi vietoj “sustabdytas” įstatyme bus žodis “atidėtas”.

V.ADOMONIS. Taip. Ir kitas pasiūlymas. Seimo Juridinis skyrius siūlo keisti preambulės formuluotę. Įstatymo rengėjai siūlo išbraukti po žodžio “kad” žodžius “paruoštas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo projektas ir sustabdytas” – štai šituos žodžius išbraukti. Preambulė skambėtų taip: “Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimas yra atidėtas, nutaria”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl šitos redakcinės pataisos? Šita pataisa yra priimta. Preambulės pataisa yra priimta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl preambulės? Nėra norinčių. Priimta.

Dėl 1 straipsnio siūlymų nėra?

V.ADOMONIS. Nėra nei dėl 1, nei dėl 2 straipsnių.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, straipsniai priimti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso nutarimo projekto? Nėra norinčių kalbėti dėl viso nutarimo projekto. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija prasidėjo. Balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo” dalinio pakeitimo įstatymo”. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.

Iš viso užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 36.

PIRMININKAS. Už – 37. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 10.

PIRMININKAS. Prieš – 10. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Susilaikė 4. Kolegos Seimo nariai, 4 iš mūsų susilaikė, 10 balsavo prieš, 37 – už. Kalbėtas nutarimas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-964 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Norėčiau jūsų klausti. Dar turime pertraukos 3 minutes. Trupučiuką vėluojame. Ar galėtume imti 2-3a ir 2-3b klausimus? Dėkoju. Žadamas bendras sutarimas. Aš kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkę E.Kunevičienę. Ji pateikia Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir jį lydintį Seimo nutarimą “Dėl Gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatų papildymo” projektą Nr.P-974. Prašom, ponia pirmininke.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo laikinasis įstatymas buvo priimtas dar iki Indėlių draudimo įstatymo ir jis buvo taikomas vienuolikai bankrutavusių bankų.

Daliai jų pasisekė susitvarkyti ir atsiimti tuos 4 tūkst. Lt, kur buvo numatoma pagal tą įstatymą kompensuoti. Tai “Ekspres” banko indėlininkai visiškai atsiėmė, “Lietuvos verslo” visiškai atsiėmė, “Kredito” banko liko tik 78 ir “Nidos” – 80 indėlininkų. Dalis bankų turi per 100 indėlininkų, kurie dar neatsiėmė, na, negaliu dabar konkrečiai pasakyti, dėl kokių priežasčių, o svarbiausia – “Sekundės” banke. “Sekundės” banko dar yra neatsiėmę 5 tūkst. 354 žmonės. Ir ten problema yra susidariusi dėl to, kad teisine tvarka nebuvo išspręstas klausimas – indėlininkai ir kreditoriai. Mes dabar apsvarstę Biudžeto ir finansų komitete kreipsimės, prašysim ir Seimo pagalbos kreiptis į Aukščiausiojo Teismo senatą dėl tos problemos išsprendimo.

Dėl to, kad nenukentėtų tie žmonės, kurie nesuspėjo atsiimti tų kompensacijų pagal laikinąjį įstatymą, prašom Seimo pritarti, kad galiojimas, kuris baigiasi šių metų gruodžio 31 d., būtų pratęstas iki kitų metų gruodžio 31 d. Atitinkamai tada ir fondo, į kurį buvo pervestos biudžeto lėšos, nebūtų grąžintos lėšos į biudžetą, paskui iš biudžeto vėl į tą patį fondą, kad tų subankrutavusių bankų indėlininkams, kuriems priklauso, sudarytume sąlygas atsiskaityti. Todėl prašau šiandien pritarti po pateikimo, iš karto svarstyti ypatingos skubos tvarka ir priimti, nes reikia, kad iki Naujųjų metų būtų žinoma, jog tas įstatymas yra pratęstas. Ir reikės prašyti Prezidento, kad pasirašytų ir patektų į “Valstybės žinias”.

PIRMININKAS. Ponia pirmininke, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. R.Kupčinskas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Prašom.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamoji pranešėja, čia yra pataisoma 6 straipsnio pirmoji pastraipa. Kaip dėl antrosios pastraipos? Ten pensinio amžiaus asmenims bei I ir II grupės invalidams kompensacijos išmokamos per trumpesnį laikotarpį…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nieko negirdžiu.

R.KUPČINSKAS. …iki 1996 m. gruodžio 31 d. Kiek aš žinau, ne visi net pensinio amžiaus ir I grupės invalidai pasiėmė tas kompensacijas. Ar tai reikštų, kad pirmojoje pastraipoje turima omeny ir šita gyventojų grupė? Ačiū.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tai pratęsiamas viso įstatymo galiojimas. Kadangi 6 straipsnis tiktai ribojo galiojimo terminą, pagal 6 straipsnį buvo numatyta, kad visas tas laikinasis įstatymas galioja iki šių metų gruodžio 31 d., ir jeigu mes tą terminą keičiam iki kitų metų gruodžio 31 d., tai viso įstatymo nuostatos galios iki kitų metų gruodžio 31 d.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamoji pranešėja, aš pritariu šiam įstatymui ir pratęsimui, bet noriu dar paklausti. “Sekundės” indėlininkai, kurie čia buvo atvykę, čia ta data maždaug su jais suderinta, ar jie patenkinti tuo, ar juos tenkina tie visi dalykai, kuriuos čia pratęsiam?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip, su jais suderinta. Ir dalyvavo Biudžeto ir finansų komitete dėl terminų pratęsimo. Tačiau liko neišspręstas indėlininkų ir kreditorių klausimas, kad Finansų ministerija iš to fondo galėtų tas kompensacijas mokėti. Ir mes su jais užtat ir sutarėm, kad reikia kreiptis į Aukščiausiojo Teismo senatą, kad būtų teisinis išaiškinimas ir Finansų ministerija galėtų vykdyti. Nes dabartiniu metu pagal Valstybės kontrolės duomenis ir pagal teismo nutartį tiksliai neapibrėžta, kam ir kokiais atvejais mokėti. Yra tiesiog teisinių problemų ir jas reikia išspręsti. Tai greit neišsispręs, todėl mes ir norim, kad būtų pratęsta ne vienam mėnesiui, ne dviem mėnesiams, o visiems metams, nes ten yra supainioti klausimai, ir reikės vis dėlto teisininkų pagalbos. Antras dalykas, mes su jais suderinom, kad bus siūlyta Seime ir kitų, ne bankinių, ne kredito įstaigų nukentėjusių indėlininkų interesams apginti sudaryti fondą, į kurį galėtų perimti pagal bylas areštuotą ir perduotą jiems turtą. Tai čia jau po Naujųjų metų irgi spręsim ir visų kitų nukentėjusių indėlininkų klausimą. Mūsų priimtą birželio mėnesį ir nuo liepos mėnesio įsigaliojusį įstatymą dėl turto įsigijimo teisėtumo iki šiol teisininkams nepasisekė tinkamai panaudoti, nes nebuvo sudaryta pagrindo, kaip tuo turtu paskui gali kas disponuoti ir atsiskaityti su indėlininkais. “Turto” bankui šitą klausimą išspręsti nelabai sekasi. Todėl mes su indėlininkų komitetais svarstėm ir Biudžeto ir finansų komitete, ir su Teisės komitetu kartu, po Naujųjų metų dar svarstysim, kad būtų sprendžiama ir dėl tų nukentėjusių žmonių, būtų surastas jų prarastų pinigų kompensavimo būdas…

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėja.

E.J.KUNEVIČIENĖ. …ne iš biudžeto.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėja. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl pritarimo po pateikimo? Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Ačiū pranešėjai už labai išsamų paaiškinimą. Ir aš džiaugiuosi šiuo įstatymu. Prašyčiau skubos tvarka priimti.

PIRMININKAS. Nėra norinčių prieštarauti. Gerbiamieji kolegos, taigi pritariame po pateikimo bendru sutarimu, ar ne? Bendru sutarimu. Ir yra Pirmininko siūlymas šitą įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka, taigi išmetam svarstymo stadiją ir šiandien priimam. Ar būtų norinčių kalbėti ir sakyti savo nuomonę dėl šio siūlymo? Seimo narys A.Raškinis dėl ypatingos skubos.

A.J.RAŠKINIS. Norėčiau pritarti ypatingos skubos tvarkai, nes iš tikrųjų pas mane buvo atėję ne vieną kartą žmonės, kurie skundėsi, prašė jiems padėti. Tai, manau, būtų gera naujametinė dovana.

PIRMININKAS. Nėra norinčių prieštarauti. Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu turime ypatingos skubos tvarką. Įstatymas turi vieną straipsnį. Straipsnyje datos keitimas. Aš nedrįstu kviesti į tribūną ponios E.Kunevičienės. Prašyčiau apsispręsti dėl viso įstatymo projekto – metams nukelti vieną datą. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso šio įstatymo? Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Siūlau priimti šį įstatymą ir jam pritariu. Ačiū.

PIRMININKAS. Nėra norinčių prieštarauti. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registracija prasidėjo. Ir balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 58.

PIRMININKAS. Už – 59. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Ar yra susilaikiusių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. 3 susilaikė, niekas neprieštaravo, 59 balsavo už, taigi Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatų papildymo” projektas Nr.P-974 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kolegos Seimo nariai, E.Kunevičienė pateikė mums ir lydinčiojo nutarimo “Dėl gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatų papildymo” projektą. Ar jūs dar, ponia pirmininke, norėtumėt ką pridėti?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau tik pasakyti, kad dėl gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatų papildymo buvo priimtas nutarimas, dabar siūloma papildyti dėl to, kaip ir aiškinau, kad iš biudžeto paskirtas lėšas nereikėtų sausio 1 d. vėl grąžinti į biudžetą, o po Naujųjų metų mums vėl keisti Biudžeto įstatymą ir vėl grąžinti į tą fondą. Pagal Biudžeto sandaros įstatymą, kaip rašo Juridinis skyrius, reikėtų taip ir daryti: grąžinti į biudžetą, o po Naujųjų metų vėl keisti Biudžeto įstatymą ir vėl atiduoti į tą fondą. Jūs patys žinote, kiek uždelsė Biudžeto įstatymo pakeitimai, ir indėlininkai negalės gauti tų kompensacijų, jeigu bus uždelsta kokius 3, 4 mėnesius. Todėl mes parengėme tą nutarimo projektą, kad leistume palikti tame fonde tas lėšas, nes jos niekur nedingsta, kol nepasibaigs to fondo veikla. Kai pasibaigs, kai bus išmokėtos visos kompensacijos, tik tada tas fondas bus uždarytas ir likučiai pervesti į biudžetą. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ir vis tiek dar yra vienas Seimo nario R.Kupčinsko klausimas.

R.KUPČINSKAS. Norėčiau pritarti šio nutarimo projektui. Dėkoju, kad jis yra pasiūlytas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau kalbėti laiku, jeigu neklausiate, tai nekalbėkite. Dėl pritarimo po pateikimo ar būtų dar norinčių kalbėti? Po pateikimo šiam nutarimo projektui pritariame. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis taip pat jį siūlo priimti ir mūsų dvasia rodo, kad mes jį turėtume priimti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl ypatingos skubos? Nėra.

Gerbiamieji kolegos, prašyčiau žvilgtelti į Seimo nutarimą dėl 1 straipsnio. 1 straipsnis papildomas minėtu sakiniu. Taigi 1 straipsnis priimamas. 2 straipsnis formalus. Taip pat priimamas. Prašyčiau kalbėti dėl viso nutarimo teksto. R.Kupčinskas jau kalbėjo. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Kadangi čia viskas konkretu, aišku ir toks nutarimo projektas reikalingas, kad nebūtų vykdomos beprasmės operacijos ir kad fondas būtų naudojamas pagal paskirtį iki kada jis bus reikalingas, todėl aš pritariu nutarimo projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nesiregistravę dabar balsuojame, ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatų papildymo”. Kas už tai, kad šitas nutarimo projektas būtų priimtas? Prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 59.

PIRMININKAS. Už – 60. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš -1.

PIRMININKAS. Prieš – 1. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Kolegos, 1 susilaikė, 1 prieštaravo, 60 – už. Taigi Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatų papildymo” priimtas.

Mielieji kolegos, noriu klausti jūsų patarimo. Mes iki pertraukos dar turime porą pateikimų. Ar dabar darome pertrauką, ar vis dėlto porą pateikimų? Gerbiamieji kolegos, 10 minučių pertrauka. Tada 2-5a, 2-5b klausimai. 10 minučių pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS. Žiūriu į Seimo narį Alg.Butkevičių, ar jis nesutiktų su savo klausimais dar porą minučių luktelt, kol teisingumo viceministras pateiks šeštąjį klausimą. Aš noriu atsiklausti jūsų, be abejo, darbotvarkė yra tokia, tik tiek, kad mes jau vėluojame ir kai kam griūva darbotvarkė. Žinoma, jeigu būtų prieštaraujančių, tada aš to net nesiūlyčiau. Seimo narys J.Beinortas kategoriškai prieštarauja. Aš tada nedrįstu nieko keisti.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-969 (pateikimas)

Kviečiu į tribūną dėl 5a, 5b klausimų, t.y. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.P-969 ir Mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnio 5 dalies taikymo įstatymo projekto Nr.P-970 Seimo narį, pranešėją Alg.Butkevičių. Prašom.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums yra pateiktas Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Parengto įstatymo projekto tikslas – panaikinti rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą, Respublikos Prezidento rinkimų, savivaldybių rinkimų ir referendumų agitacijos kampanijos metu kandidatų ir pretendentų į kandidatus bei referendumo iniciatorių surinktų aukų, dovanų apmokestinimą fizinių asmenų pajamų mokesčiu. Ryšium su tuo siūlome, kad Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnis būtų papildomas 19 punktu.

Turiu pasakyti, kad šitas įstatymo projektas buvo svarstomas Biudžeto ir finansų komitete. Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje dalyvavo ir Finansų ministerijos atstovai, ir jie prašė, kad šitas įstatymo projektas kuo skubiau būtų priimtas.

Norėčiau pasakyti tai, kad priimant Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymą nebuvo pagalvota ir buvo praleista tai, kad gautos aukos ir dovanos šiuo metu yra apmokestinamos, nes nebuvo numatyta ši lengvata. Man atrodo, reikėtų siūlyti, kad šitas įstatymo projektas būtų priimtas sausio 8 dieną, kol dar nėra pateiktos finansinės atskaitomybės ataskaitos mokesčių inspekcijai, todėl reikalingas ir šito įstatymo priėmimas. Kitu atveju nuo šitų surinktų dovanų ir aukotų pinigų reikės mokėti 20% fizinių asmenų pajamų mokestį.

Aš tiek trumpai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, jūsų niekas nenori klausti. Taigi mums reikia apsispręsti, ar po pateikimo pritariame iš pat pradžių Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-969. Ar būtų norinčių kalbėti dėl pritarimo po pateikimo? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame šiam įstatymo projektui Nr.P-969 ir skiriame pagrindinį komitetą – Biudžeto ir finansų komitetą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnio 5 dalies taikymo įstatymo projektas Nr.P-970 (pateikimas)

2-5b klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnio 5 dalies taikymo įstatymo projektas Nr.P-970. Ponas Alg.Butkevičius taria keletą pateikiamųjų žodžių.

ALG.BUTKEVIČIUS. Šio projekto tikslas – panaikinti ūkio subjektams paskirtas baudas už Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 49 straipsnio 6 punkto pažeidimą, t. y. už prekių laikymą, pardavimą ar įsigijimą be norminiuose aktuose nustatytų privalomų dokumentų, banderolių, kitų specialių ženklų, jei tų prekių vertė neviršija 3 MGL dydžių sumos ir jeigu toks pažeidimas buvo padarytas pirmą kartą.

Kai bauda už piktybiškus Mokesčių įstatymo pažeidimus ūkio subjektui yra skirta, ją panaikina ta teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija, kuri šią sankciją pritaikė. Kilus ginčui dėl prekių be norminiuose aktuose nustatytų privalomų dokumentų, banderolių, kitų specialių ženklų vertės nustatymo, ūkio subjektas turės pats įrodyti, kad jo laikomų, parduodamų ar įsigytų prekių be norminiuose aktuose nustatytų privalomų dokumentų vertė neviršijo 3 MGL dydžių sumos.

Taip pat turiu pasakyti, kad šis įstatymo projektas buvo svarstomas Biudžeto ir finansų komitete. Jame buvo pritarta šiam įstatymo projektui, taip pat dalyvavo ir Finansų ministerijos atstovai.

Turiu dar trumpai paaiškinti, kad Mokesčių administravimo įstatymo straipsniai šiais metais buvo keičiami 3 kartus, dėl to atsirado būtinumas ir priimti šito įstatymo projekto pataisą, nes priimant šio Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus 1997 m. vasario 13 dieną nebuvo numatyta ši lengvata. Svarstant šitą įstatymą 1997 m. birželio 24 dieną, ši lengvata jau buvo numatyta ir nuo šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo liepos 11 dienos, ši lengvata ūkio subjektams yra taikoma. Tiems ūkio subjektams, kuriems buvo surašytos baudos arba buvo priimti sprendimai ir jie šiandien yra nubausti 50 tūkst. Lt bauda arba 10% nuo 12 mėnesių apyvartos, lengvata yra netaikoma. Norint išvengti šitos nelygybės, būtina priimti šitą įstatymo projektą. Aš trumpai tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gal galėtumėte paminėti, kokia čia galėtų susidaryti tų baudų suma, kurios dabar yra naikinamos? Ačiū.

ALG.BUTKEVIČIUS. Šitos sumos Finansų ministerija nebuvo pateikusi, bet tikiuosi, kad iki šio įstatymo projekto svarstymo, sakykim, iki sausio 8 dienos, tikrai bus pateikta ir bus galima konkrečiai atsakyti.

PIRMININKAS. Kolegos, apsisprendžiame, ar pritariame šiam įstatymo projektui po pateikimo. Nėra norinčių kalbėti.

Bendru sutarimu po pateikimo pritariame Mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnio 5 dalies taikymo įstatymo projektui Nr.P-970. Pagrindinis komitetas – tikriausiai Biudžeto ir finansų komitetas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-945 (pateikimas)

Dabar pagal darbotvarkę 2-6 klausimas. Niekas neturėtų prieštarauti. Tai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-945. Tribūnoje teisingumo ministras V.Pakalniškis. Prašom.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Vyriausybė teikia Akcinių bendrovių įstatymo papildymus ir pataisymus, kurių pagrindinis tikslas yra sustiprinti akcininkų, turinčių mažumą, teisių apsaugą, sustiprinti bendrovių finansinę drausmę, taip pat kreditorių teisių apsaugą. Be to, šalutinis tikslas yra geriau priderinti šitą įstatymą prie naujai priimto Privatizavimo įstatymo ir kitų įstatymų. Turiu pasakyti, kad šitas Akcinių bendrovių įstatymo tobulinimas yra tarpinis etapas, ne galutinis, nes dar reikia nemažai padaryti, derinant jį su Europos Sąjungos normatyviniais dokumentais. Ūkio ministerija šitą darbą daro ir, matyt, kitų metų viduryje jau bus parengtas visas projektas. Tada bus galima kalbėti apie galutinį Akcinių bendrovių įstatymo pritaikymą šiuolaikiniams ekonominių santykių reguliavimo poreikiams, taip pat integravimuisi į Europos Sąjungą ir pritaikymą užsienio investitorių reikmėms. Esminiai dalykai pirmiausia yra susiję su akcininkų teisių išplėtimu, ypač mažumos akcininkų apsaugos mechanizmo įvedimu ir galima pasakyti, kad akcininkams, turintiems mažai akcijų, suteikiamos didesnės galimybės kontroliuoti bendrovės finansinę veiklą ir administraciją, panaudojant taip pat ir teismą kaip instituciją savo teisių apsaugai. Akcininkams taip pat suteikiama galimybė parduoti savo pirmenybės teisę pirkti naują akcijų emisiją, kai akcijos yra platinamos tarp akcininkų. Iki šiol dažnai būdavo taip, kad tik akcininkai, turintys daug akcijų, galėjo tomis teisėmis pasinaudoti, nes mažieji akcininkai neturėdavo pakankamai lėšų.

Taip pat nustatomos naujos balsavimo taisyklės, numatančios, kad kai kuriems sprendimams reikia trijų ketvirtadalių, keturių penktadalių balsų daugumos, tokiu būdu užtikrinant ir mažumos teisių apsaugą. Kalbant apie akcininkų, turinčių mažumą, teisių apsaugą, yra siekiama padidinti akcijų vertę rinkoje ir kad jos turėtų didesnę prasmę. Yra siūlomos specialios akcijos, suteikiančios ypatingas teises. Kai kas jas vadina auksinėmis akcijomis. Šitos specialios akcijos reikalingos pradedant svarbesnių ekonomikos objektų privatizaciją. Per… valstybė arba savivaldybės galės kontroliuoti.

Kalbant apie finansinę drausmę yra naujai reglamentuojama skolinimosi ir skolinimo tvarka, kai paskolos sandoriai yra sudaromi ne su bankais. Na, ir vienas iš svarbesnių dalykų yra naujovė, kuriai įgyvendinti turbūt papildomai reikės tikslinti ir kitus įstatymus, t.y. santykių tarp akcininkų ir administracijos sureguliavimui greta darbo sutarties siūloma nauja vadovavimo sutartis. Akcininkai gali pageidauti tokią sutartį sudaryti, t.y. kai įmonių valdymu galės užsiimti tokios įmonės, kurios specializuojasi įmonių valdyme, jos galės perimti įmonių valdymą, ir tie santykiai tarp akcininkų, kai jie perduoda įmonės administravimą ne pagal darbo sutartį, o pagal vadovavimo sutartį, bus nustatomi civilinės teisės normų. Vadinasi, tokiu būdu gerokai bus padidinama materialinė atsakomybė už padarytą žalą, taip pat būtų įvedamas draudimas. Tokių sutarčių nutraukimo pagrindai būtų kur kas paprastesni. Aš apie tai kalbu bendrais bruožais, nes pataisų yra gana daug, ir aš manau, kad darbo grupė atsižvelgs ir į Juridinio skyriaus pastabas, kurios yra išdėstytos, jų yra nemažai, bet atrodo, kad dauguma jų yra priimtinos, nes yra ir techninio, redakcinio pobūdžio. Manau, kad Ekonomikos komitetas turėtų būti vienas iš pagrindinių komitetų. Jame tikriausiai bus galima išnagrinėti atskiras nuostatas. Jį priimti reikėtų, žinoma, kiek galima greičiau, nes prasideda nauji ūkiniai metai, kad iki visuotinių metinių susirinkimų akcininkai galėtų pasinaudoti, tikslindami savo vidinius dokumentus, sakykim, kovo mėnesį.

PIRMININKAS. Pone ministre, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, aš kaip tik norėjau paklausti dėl vadovavimo sutarties, nors jūs šiek tiek atsakėte. Iš principo tai bus atskiras įstatymas, nes kol kas man neteko susidurti, kad būtų apibrėžta, kas yra vadovavimo sutartis. Kokiame kontekste tai bus?

V.PAKALNIŠKIS. Aš jau jums pasakiau, kad tai bus ne darbo įstatymų nustatoma sutartis. Tai yra Civiliniu kodeksu reguliuojama sutartis. Gal tiksliau ją būtų galima pavadinti – tai būtų pavedimų sutartis arba pavedimų sutarties porūšis. Vadinasi, visi šalių santykiai turėtų būti nustatomi…

A.SYSAS. Aš norėčiau sužinoti, ar bus atskiru įstatymu apibrėžta, kas yra ta sutartis? Suprantate…

V.PAKALNIŠKIS. Aš dar kartą kartoju, kad tai yra civilinės teisės nustatoma sutarties rūšis. Ne darbo teisės. Taip mes padidinam administracijos atsakomybę ir ją bus lengviau kontroliuoti.

PIRMININKAS. Atsiprašau, Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, 6 straipsnio 6 punkte aptarti skolinimas ir skolinimasis. Aš noriu paklausti, ar nebus spaudimo akcininkams skolinti pinigus uždarosioms akcinėms bendrovėms ar akcinėms bendrovėms, kai jos negaus pasiskolinti iš kitų subjektų? Ačiū.

V.PAKALNIŠKIS. Be abejo, administracija veikia akcininkų naudai ir tas spaudimas atitinkamai turėtų būti įvertinamas akcininkų, kurie samdo administratorių.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš noriu paklausti, ar nebus tam tikrų komplikacijų privatizuojant, kai mes įvedėme aukštesnes normas priimti tam tikriems sprendimams, pavyzdžiui, 4/5 balsų ir t.t. Tai šiek tiek varžo šeimininko tam tikras teises. Ar nebus dėl to sumažinta paklausa?

V.PAKALNIŠKIS. Be abejo, tai gali turėti kažkokios įtakos, bet iš esmės tai reikalingas dalykas, nepaisant to, kad kažkokiame etape galima patirti nesklandumų. Ir Europos praktika yra tokia, ir mes turime eiti tuo keliu, nes priešingu atveju akcijos, kurios viršija 50%, daugeliu atvejų praranda prasmę.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas Seimo nario V.Einorio.

V.EINORIS. Aš neklausiu.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame šiam įstatymo projektui po pateikimo? Seimo narys J.Valatka norėtų paremti įstatymą.

J.VALATKA. Dabar galiojantis

Akcinių bendrovių įstatymas, sakykim, savo amžių jau atgyveno, nes turi labai labai daug išryškėjusių trūkumų. Keletą iš jų, galbūt pačius esminius, pranešėjas paminėjo. Aš norėčiau pasakyti tiek, kad mokesčių nemokėjimas, pelno slėpimas ir visi kiti dalykai yra visiškai užprogramuoti dabartiniame Akcinių bendrovių įstatyme. Kalbant apie akcininkų teises, teisės apgintos tik tiems, kurie turi 51% balsų akcinį paketą. Galima būtų vardyti labai labai daug trūkumų. Todėl manyčiau, kad šitas įstatymo keitimas yra laiku, ypač kai turime Europos Komisijos nuomonę, kurioje buvo akcentuota vidinė finansinė įmonių drausmė. Kalbant apie akcininkų interesus, ypač reikėtų apginti smulkių akcininkų interesus.

Aš palaikau šitą įstatymo pateikimą, tik noriu paprašyti, kad jokiu būdu nebūtų taikoma kažkokia ypatingos arba skubos tvarka. Gyvenimas jau parodė, kad rimtai dirbant Ekonomikos komitetui su visais suinteresuotais, norinčiais pagerinti įstatymą, pasiekiama tikrai gerų rezultatų.

PIRMININKAS. Nėra norinčių prieštarauti. Vadinasi, bendru sutarimu po pateikimo pritariame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-945. Ministro noru, pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Ar galėtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas būti papildomas komitetas? Suprantama. Taigi įstatymui po pateikimo yra pritarta.

Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 91 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-896 (pateikimas)

8 popietės klausimas – Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 91 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-896. Pateikimas. Kviečiu į tribūną krašto apsaugos viceministrą poną E.Simanaitį.

E.SIMANAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji ponai ir ponios Seimo nariai. Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 91 straipsnis skamba taip: “Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu apdovanojami asmenys, pasižymėję 1918-1920 m., kuriant Lietuvos kariuomenę, bei po 1990 m. kovo 11 d., kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą. Už nuopelnus 1918-1920 m., kuriant Lietuvos kariuomenę, apdovanojama laikantis 1930 m. Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo reikalavimų”.

Siūloma štai kas. Vyriausybė nutarė siūlymui, kurį parengėme… Paaiškino tai štai taip: vadovaudamasi 1997 m. liepos 3 d. Respublikos pasipriešinimo okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymo 3 straipsnio ketvirta dalimi, Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru parengė Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 91 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Jame numatoma pasipriešinimo dalyvius, rezistencijos dalyvius, kuriems 1944-1949 metais buvo suteikti atskirų partizanų apygardų pasižymėjimo ženklai, pažymint jų nuopelnus laisvės kovose, pripažįstant juos kaip prieškario Lietuvos kariuomenės tradicijų tęsėjus, apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu. Mūsų žiniomis, pasitarus su Genocido tyrimo centru, 1941 m. Birželio sukilimo vietinės rinktinės ir Tėvynės apsaugos rinktinės kovotojai, kurie taip pat pripažinti kariais savanoriais, jokiais Lietuvos Respublikos pasižymėjimo ženklais apdovanojami nebuvo. Taigi būtų kalbama tik apie partizanus. Vadinasi, 91 straipsnio papildymas skambėtų šitaip, būtų siūloma papildyti trečiąja dalimi. Tekstas būtų toks: “Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu taip pat apdovanojami asmenys, kuriems buvo suteikti 1944-1949 m. atskirų partizanų apygardų pasižymėjimo ženklai: padėka įsakyme, tarnybinis pagyrimas, užfiksuotas pareigų ėjimo lape, padėkos lapas, pasižymėjimo lapas, pasižymėjimo ženklas, garbės ženklas, juostelė už narsumą, juostelė už uolumą”. Daugiau archyvuose, partizanų arba KGB, nebuvo atrasta pasižymėjimo įvertinimų. Manome, kad tai būtų tinkamas pagerbimas jų kaip karių nuopelnų. Atitikmuo būtų, kaip jau minėta, kūrėjo savanorio medalis. Jis kariuomenės rango apdovanojimuose yra prie žemesnių priskirtas.

Kadangi šiam įstatymui pritarė ir Vyriausybė, alternatyvių projektų Juridinis skyrius negavo, projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus, tokia yra Seimo Juridinio skyriaus išvada, siūlyčiau jį tokį teikti svarstyti. Aš baigiau.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Trys klausimai. J.Listavičius pirmasis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti, ar nebūtų tikslinga labiau apibendrintai išdėstyti trečios dalies nuostatą, kadangi nurodyti 1944-1949 metų, sakykim, kovotojai neapima Birželio sukilimo dalyvių ir kitų, kaip minėjote, kovotojų, o mes turime tokią labiau apibendrintą sąvoką – tai kariai savanoriai? Tada ji būtų daug platesnė ir gal daugiau apimtų? Ačiū.

E.SIMANAITIS. Mes remiamės turima informacija. Ji pakankamai patikima. Kaip žinote, partizanų apygardų Lietuvos teritorijoje buvo 10, kiekvienoje apygardoje buvo naudojami nevienodi lapai. Pavyzdžiui, vienur buvo juostelės už uolumą, juostelės už narsumą, kitur jų nebuvo, tačiau būdavo padėkos, jos išliko archyvuose. Mes neturime abejonių dėl to viso. O vietinės rinktinės kariai, generolo P.Plechavičiaus, jokių Lietuvos Respublikos teisėtos valdžios įsteigtų apdovanojimų neturėjo. Tai mums nėra žinoma. Tėvynės apsaugos būrių kariai taip pat neturėjo. Jeigu orientuotumės į kitus, arba kitų šalių, apdovanojimus, tai nebuvo svarstoma. Mes manytume, kad reikėtų pagerbti tai, ką galima pagrįsti dokumentais.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš paklausdamas norėčiau daugiau pasitikslinti. Vyriausybės nutarime, kurį jūs citavote, kalbama apie žodį “okupacijos” daugiskaita. Prašom pasakyti, ar tai, siūlomas pakeitimas, susijęs tik su viena okupacija, ar su abiem okupacijomis? Ačiū.

E.SIMANAITIS. Kaip matote iš aiškinamojo rašto, tai susiję su abiem, kadangi minimi ir vokiečių okupacijos metu dalyvavę kovotojai. Jie pripažinti kariais savanoriais. Tačiau išlyga labai aiškiai pateisina mūsų siūlomą formuluotę. Mes nenustatėme, kad buvo jie kaip nors apdovanojami.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš iš dalies gavau atsakymą, bet vis dėlto aš drįstu su abejone pakartoti klausimą. Nežinau, ar pakankamai motyvuotai atsisakoma išbraukti šitą sąvoką, tiek 1941 m. birželio sukilėlius, tiek vietinės rinktinės karius, tiek Tėvynės apsaugos rinktinės karius. Motyvai, kad jie nebuvo apdovanojami, kažin ar yra pakankamai pagrįsti, nes, mano supratimu, ten archyvai yra, na, žinoma, yra labai mažai archyvų, jie nepakankamai yra ištyrinėti. Jeigu nebuvo tokių apdovanojimų, tai jų ir nebus. Ir nereikės jų pripažinti. Bet jeigu bus geriau paanalizuota, ištirti archyvai arba atsirastų duomenų, sakysim, užsienio archyvuose, tada vėl reikėtų keisti. Ar ne tikslingiau vis dėlto būtų įtraukti platesnį šitą pakeitimą, tas nuostatas, kurios apimtų visus karius savanorius?

E.SIMANAITIS. Gerbiamasis Seimo nary, ši mintis buvo iš pat pradžių. Aš būtent ją ir teigiau, kad taip reikėtų formuluoti. Tačiau gautos žinios iš rezistencijos centro tą abejonę lyg bando išsklaidyti. Tačiau jūsų teikiamas variantas, kaip ir pono J.Listavičiaus, gal ir vertas priimti. Aš neprieštaraučiau, jeigu tai būtų priimta. Tada būtų apsidrausta nuo tų atvejų, jeigu netyčia kas iškiltų, ko nenumatėm. Mūsų žiniom, turimom šiandien, to nebuvo nustatyta. Todėl susiaurintas buvo laukas. Tačiau aš dar kartą sakau, kad svarstymo metu ta pataisa galbūt ir tiktų. Ji nekeičia esmės.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų, ar pritariame po pateikimo? Seimo narys J.Listavičius norėtų paremti įstatymo projektą. Dėkoju, viceministre.

J.LISTAVIČIUS. Taip, aš paremiu, bet norėčiau iškelti tokią dvejonę, jeigu buvo anksčiau apdovanoti, tai ir dabar dar apdovanojami. Tačiau gali būti taip, kad iš dokumentų paaiškės, kad tikrai tie, kurie nebuvo apdovanoti, verti apdovanojimo. Štai čia ta dvejonė ir iškyla, kad reikėtų tą klausimą gal šiek tiek giliau panagrinėti, ir tada išplėtę, sakykim, šį apdovanojimų lauką ir orientuodamiesi į karius savanorius, matyt, elgtumės gal net ir teisingiau. Tokia yra mano nuomonė. O šiaip aš pritariu šio įstatymo projektui po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Nėra norinčių prieštarauti. Taigi, kolegos, bendru sutarimu po pateikimo pritariame Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 91 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-896. Skiriame pagrindinį komitetą – Nacionalinio saugumo komitetą. O papildoma komisija galėtų būti pasipriešinimo okupaciniams režimams ir t.t. komisija. Papildomas komitetas, papildoma komisija. Dėkoju.

Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta” įstatymo 1, 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-928 (pateikimas)

Devintasis popietės klausimas, kolegos, – Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės “Lietuvos nafta” įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-928. Pateikimas. Aš kviečiu į tribūną ūkio ministrą poną V.Babilių. Prašom.

V.BABILIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinis motyvas pakeisti akcinės bendrovės “Lietuvos nafta” įstatymo 1 ir 3 straipsnius yra toks. Taip susiklostė situacija, kad Vyriausybė nutarė atskirai, nesukūrus akcinės bendrovės “Lietuvos nafta”, privatizuoti “Lietuvos kurą”, kuris išbraukiamas iš 1 straipsnio antrosios dalies ir iš 3 straipsnio antrosios dalies. Dar yra keletas tokių redakcinių pakeitimų. Tai yra iš specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Naftotiekis” išbraukiama “specialioji paskirtis”, nes mes jau turim tą įstatymą, čia kartojasi. Ir įrašytas toks momentas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nesteigti akcinės bendrovės “Lietuvos nafta” iki privatizavimo, bet pasilieka teisę steigti po privatizavimo. Tuo ir paaiškinama, kad mes nesiūlome akcinės bendrovės “Lietuvos nafta” bendrojo įstatymo panaikinimo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Pone pateikėjau, jus nori paklausti Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, 2 straipsnyje nurodyta, kad akcinės bendrovės “Lietuvos nafta” akcijų paketas negali būti mažesnis negu suteikiantis 34% balsų. Tačiau mes matom kai kurias akcines bendroves kaip “Mažeikių nafta”, kaip “Būtingės nafta”, kurios turi tuos 34%, o jau, sakykim, “Naftotiekis” ne mažiau kaip 51%. Todėl tas bendras “Lietuvos naftos” akcijų paketas jau tikrai bus didesnis negu 34%. Tai ar nereikėtų rodyti realesnį tą procentą, o ne 34? Ačiū.

V.BABILIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš visiškai sutinku, 51% mes įrašėm tiesiog nenorėdami šitoj vietoj didelių debatų pateikimo metu. Manau, kad tas “Naftotiekio” 51% bus svarstomas komitetuose ir svarstymo metu bus tikslinama.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai. Dėkoju, pranešėjau. Kolegos, ar pritariame šiam įstatymo projektui po pateikimo? Bendru sutarimu šiam įstatymo projektui pritariame po pateikimo. Skiriame pagrindinį komitetą – Ekonomikos komitetą. Ir papildomas – Nacionalinio saugumo komitetas. Gerbiamieji kolegos, tiktai linkiu tokio darbštumo visiems kitiems komitetams.

Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-929 (pateikimas)

Dešimtasis klausimas – Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-929. Pateikimas. Į tribūną kviečiu A.Raudonių.

A.RAUDONIUS. Labas vakaras. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas įstatymo projektas yra parengtas atsižvelgiant į Išlikusio nekilnojamojo turto įstatymą, taip pat į Žemės reformos įstatymą bei atsižvelgiant į tai, kad kai kurias nuostatas reikėjo keisti dėl žemės reformos. Įstatyme iš viso yra 28 straipsniai. Šis įstatymas apsvarstytas rugsėjo 24 d. Vyriausybės posėdyje. Naujo įstatymo esmė yra nustatyti tiek nuomotojo, tiek nuomininkų teisinius santykius, nustatyti nuomos sąlygas, nuompinigių dydžius ir kitus dalykus. Yra pateiktos Seimo Juridinio skyriaus išvados dėl šio įstatymo. Su daugeliu jų galima sutikti, nes kai kurias sąvokas iš tikrųjų dar reikia derinti su kitų įstatymų nuostatomis. Manau, į tai bus galima atsižvelgti. Taip pat dar yra diskutuojama ir teikiama tokių pasiūlymų, nes iš paskos yra rengiamas, jau parengtas ir Vyriausybės aprobuotas Žemės įstatymas, yra minčių, kad galbūt galima kartu su žemės nuoma sujungti ir Žemės įstatymą ir laikyti kaip vieną įstatymą. Žinoma, kaip bus apsispręsta, taip ir bus galima parengti. Na, o į visus kitus juridinio pobūdžio, juridinės technikos klausimus, kuriuos pateikė Seimo Juridinis skyrius, aišku, galima atsižvelgti ir pataisius galima būtų pradėti svarstymą. Todėl aš prašyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, keturi Seimo narių klausimai. Pirmasis Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pranešėjau, yra parašyta, kad ne įstatymas pateikiamas, bet pakeitimai ir papildymai. Mano klausimas ir būtų. Pagal Seimo statutą pakeitimai ir papildymai turi būti pateikti atitinkama forma. Čia jūs teikiat kaip įstatymą, o ne kaip pakeitimus ir papildymus. Dėl to reikia pasakyti, kad Seimo nariai nemato senojo įstatymo ir nemato jūsų pakeitimų, jeigu taip galima sakyti. Ir išeina kurioziški dalykai. Pavyzdžiui, pacituosiu 5 straipsnį, kuris atitinka senojo įstatymo 2 straipsnį. Kas jame keičiama? Jūsų naujajame įstatyme keičiamas žodis “duoti”, “įsipareigoja duoti nuomininkui laikinai naudotis žeme”, kitaip sakant, lyg ir paimi duonos kepalą, atrieki ir duodi riekę. Senajame įstatyme buvo “leisti naudotis”. Leisti ar duoti, čia yra… Paskui dar vienas pakeitimas. Senajame įstatyme buvo mokėti žemės nuomos mokestį, o jūs naujajame nuompinigius siūlot, o tam prieštarauja Juridinis skyrius. Tai vien tiktai dėl tokių dalykų, kad Seimo nariai negali matyti, ką jūs iš tikrųjų keičiat, išeina ne gerinimas, bet bloginimas. Kodėl jūs nepateikėt pagal Statutą kaip priklauso teikti pakeitimus ir papildymus?

A.RAUDONIUS. Aš jau minėjau Juridinio skyriaus išvadą, 1 punktą. Jie ir siūlo, kad reikėtų tikslinti 1 straipsnio pavadinimą keičiant jį – Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo nauja redakcija. Aš priimu šitokią pastabą, galima taip ir išdėstyti. Taip ir reikėtų pagal juridinę techniką. O kad nėra palyginimo, tai, aišku, reikėtų lyginti vieną su kitu. Pakeitimų yra labai daug, nes iš esmės pasikeitė Piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, taip pat yra naujas Žemės reformos įstatymas. Čia reikėtų daug kalbėti apie tai, kuriose vietose keitėsi, ir mes jau neišvengiamai turim pakeisti, nes anie įstatymai įsigalioję ir yra priimti. O tos sąvokos, kurias minite, yra suderintos su anų įstatymų, kuriuos jūs jau priėmėte, sąvokomis.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.

V.LAPĖ. Gerbiamasis pranešėjau, štai jūs matote, kiek čia kyla neaiškumų. Nemažai jų prirašė ir Juridinis skyrius. Man irgi kyla ne vienas klausimas ir aš nežinau, ar jūs man atsakysite. Vis dėlto pagrindinis įstatymas, arba ašinis, apie kurį turėtų suktis visi kiti įstatymai, yra Žemės įstatymas. Dabar čia rašoma, kad jūs turite prisiderinti prie Žemės įstatymo. Žemės įstatymas, kuris šiandien veikia, bus keičiamas. Vadinasi, logiškai mes pradedame ne nuo to galo. Reikėtų priimti pirma pagrindinį Žemės įstatymą, o paskui, jeigu jame netilptų tai, ką siūlome mes, Kaimo komitetas, padaryti pataisą esamame įstatyme arba priimti naują, bet pirmiausia reikia pradėti nuo pagrindinio įstatymo. Kaip jums atrodo, ar nevertėtų palaukti, neskubėti pristatyti – arba kartu, arba pirmiau Žemės įstatymą?

A.RAUDONIUS. Aš manau, mes elgiamės pagal reglamentus. Kadangi Vyriausybė buvo įpareigota parengti atskirai Nuomos įstatymo projektą ir Žemės įstatymo projektą, tai mes taip ir padarėme. Mes negalime viršyti savo kompetencijos. Tačiau kadangi mes jau prieš tai su jumis kalbėjome ir aptarėme galimybę tuos abu įstatymus sujungti į vieną ir galbūt Žemės įstatyme atspindėti ir žemės nuomos reikalus, čia, žinoma, apsisprendimo dalykas, bet mes kitaip padaryti negalėjome. Mes vykdome jūsų valią, kaip jūs įpareigojote parengti tuos įstatymų projektus. Aš tiek galėčiau atsakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar nebūtų tikslinga šio įstatymo projektą vadinti tiesiog Lietuvos Respublikos žemės ūkio nuomos įstatymu, o tą ankstesnį įstatymą bei jo pakeitimus ir papildymus laikyti netekusiais galios? Tada viskas atsistotų į vietas. Ačiū.

A.RAUDONIUS. Čia panašiai ir siūloma. Buvo kalbėta, ir Juridinis skyrius taip pat siūlo. Aš manau, kaip apsispręsime. Galima ir taip.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Kadangi klauso žmonės, aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, ar pasikeis kas nors pagal tą siūlomą projektą dėl melioracijos įrenginių, dėl nuomojamos žemės, kur yra melioracijos įrenginiai?

A.RAUDONIUS. Taip, šiame projekte yra numatyta ne tik melioracijos, bet ir kelių melioracijos įrenginių apsauga. Yra tam paskirti atskiri straipsniai ir tie dalykai yra sureguliuoti. Jeigu pastebėjote, šiame įstatyme nėra prievartinės nuomos, kuri buvo anksčiau, ir yra daug pasikeitimų. Ir, mano manymu, jie yra teigiami.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sprendžiame, ar pritariam po pateikimo šiam įstatymo projektui, nors bazinis įstatymas, su kuriuo jis siejamas, dar kol kas nėra pateiktas. Seimo narys M.Pronckus.

A.RAUDONIUS. Jis bus pateiktas. Vyriausybė aprobavo ir po kelių dienų…

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus norėtų paremti šį įstatymo projektą.

M.PRONCKUS. Labai atsiprašau, nuspaudžiau turbūt ne tą mygtuką.

PIRMININKAS. Seimo nario M.Pronckaus argumentai prieš.

M.PRONCKUS. Taip. Aš manyčiau, kad tas įstatymas reikalauja tam tikro darbo. Iš atsakymų ir klausimų matyti, kad jis dar nėra toks, koks turėtų būti. Aš visiškai pritariu gerbiamojo V.Lapės minčiai, kad galbūt reikėtų pradėti nuo Žemės įstatymo, pagrindinio įstatymo, ir ten kai ką išdėstyti, o paskui eiti prie kitų. Todėl aš manyčiau, kad reikėtų padaryti to įstatymo pateikimo pertrauką.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Reikia pritarti įstatymo pakeitimui ir numatyti svarstymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigėme diskusijas dėl motyvų, registruojamės. Užsiregistravę balsuosime, ar pritariame po pateikimo šiam įstatymo projektui su sąlyga, kad bus sutvarkyta juridinė technika. Manau, kad tai pagrindinis komitetas, kuris siūlomas, Kaimo reikalų komitetas, kartu su pateikėjais kvalifikuotai atliks. Tuoj balsuosime, ar pritariame po pateikimo Žemės nuomos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-929.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Kolegos, kas už tai, kad šiam įstatymui po pateikimo būtų pritarta, prašom balsuoti. Balsuojame. Dovanokite, aš suklydau. Gerbiamieji kolegos, kas bus už tai, kad šiam įstatymui po pateikimo būtų pritarta, prašom balsuoti. Balsavimas prasidėjo.

Balsavo 45 Seimo nariai. Už – 41, prieš – 1, susilaikė 3. Taigi Žemės nuomos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Laukiame kitų įstatymų, be kurių šitas įstatymas negalėtų galioti.

Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-859 (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau dabar greitai peršokti prie 2-13 popietės klausimo – Konsulinio mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-859. Svarstymas. Kiek aš žinau, nėra norinčių kalbėti diskusijoje. Ar norėtų viceministras ponas J.Rudalevičius pasakyti kokių nors baigiamųjų pastabų? Taip pat nėra norinčių kalbėti. Nematau norinčių kalbėti dėl motyvų. Taigi po svarstymo bendru sutarimu pritariame Konsulinio mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-859.

Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 23, 24, 25, 32, 34, 45, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo 45³ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-961 (pateikimas)

2-11 popietės klausimas – Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 23, 24, 25, 32, 34, 45, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo 45³ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-961. Pateikimas. Tribūnoje – vidaus reikalų ministerijos sekretorius ponas A.Svetulevičius. Prašom.

A.SVETULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jūsų dėmesiui šiandien pateikiamas Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 23, 24, 25, 32, 34, 45, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo 45³ straipsniu projektas. Gerbiamieji Seimo nariai, humanizuojant laikymo sąlygas įkalinimo įstaigose ir prisilaikant Europos kalinimo įstaigų taisyklių Vyriausybė pavedė Vidaus reikalų ministerijai ir Teisingumo ministerijai parengti įstatymo pakeitimo dėl nuteistiesiems laisvės atėmimu asmenims suteikiamų pasimatymų koncepcijos peržiūrėjimo išvadas ir pasiūlymus. Išanalizavę, kas vyksta šiose įstaigose, žinodami jų perkrovimą, mes vis dėlto suradome galimybę siūlyti gerbiamajam Seimui padaryti pakeitimus ir papildyti pasimatymų skaičių atsižvelgiant į laikymo režimą. Išeitų, kad jie gauna dvigubai daugiau tų trumpų ir ilgų pasimatymų, taip pat žinant, kad pagal galiojančius įstatymus, jeigu nuteistieji gerai elgiasi, jie įkalinimo įstaigos viršininko įsakymu gali būti skatinami gauti papildomai po kelis pasimatymus.

Papildžius šį Pataisos darbų kodeksą 45³ straipsniu, nuteistieji turėtų teisę, jeigu jie turi pinigų asmeninėse sąskaitose, kiekvieną dieną iki 15 minučių paskambinti savo šeimos nariams į namus. Todėl neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma, ir mes prašome priimti po pateikimo ir svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministerijos sekretoriau. Iš pradžių pono J.Listavičiaus klausimas. Po to sprendžiame.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kaip bausmės atlikimo humanizavimas siejamas su nuteistųjų drausminimu ir režimo reikalavimų vykdymu? Ačiū.

A.SVETULEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, dar yra daug priemonių jį nubausti, jeigu nuteistasis blogai elgiasi. Tačiau jeigu mes, pavyzdžiui, leidžiame pasimatyti su tėvais, su žmona, su vaikais, tai atvirkščiai – galbūt pasakius, kad jis elgiasi blogai, sulauksime šeimos pagalbos jį auklėjant. Taigi manome, kad tai bus tik į naudą.

PIRMININKAS. Visi klausimai. Dėkoju, pranešėjau. Kolegos, ar pritariame po pateikimo? Po pateikimo bendru sutarimu pritariame įstatymo projektui Nr.P-961. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir tikriausiai Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas taip pat žvilgtels į šį humaniškesnį, humanizuojantį įstatymo projektą. Dėkoju, ministerijos sekretoriau.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir 27 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-959 (pateikimas)

12 popietės klausimas – Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir 27 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-959. Į tribūną kviečiu vidaus reikalų viceministrą poną J.Adomaitį, kad jis pateiktų šitą įstatymo projektą.

J.ADOMAITIS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Jums yra pateikiamas įstatymas dėl Policijos įstatymo, priimto 1990 metų gruodžio 11 dieną, 5 straipsnio pakeitimo ir 27 straipsnio papildymo. Priežastys, dėl kurių teikiamas šitas projektas, yra tos, kad mums reikia tiksliai apibrėžti policijos pareigūno statusą, įtraukiant į šitą statusą policijos pareigūnų rengimo mokyklas. Iki šio laiko mes neturėjome detalizuoto apibrėžimo, todėl norime, kad būtų aišku, kad į policijos pareigūnų sąrašą įtraukiami tiek policijos rengimo įstaigų pareigūnai, tiek ir policijos rengimo įstaigų klausytojai, kurie yra siunčiami palaikyti viešąją tvarką, taip pat įgiję policijos pareigūno statusą tuo metu, kai jie palaiko viešąją tvarką atitinkamo policijos komisariato teritorijoje.

Dėl įstatymo projekto yra gauta Seimo Juridinio skyriaus išvada, dėl kurios, sakyčiau, galima ginčytis, nes jie prašo apibrėžti sąvokas, kas tai yra policijos rengimo institucija. Manau, kad šita sąvoka “policijos rengimo institucija” pakankamai apibrėžta Švietimo įstatyme, t.y. tai gali būti bet kuri mokslo įstaiga, kuri registruoja tokios ar tokios specialybės specialistų rengimą, ir apibrėžti policijos rengimo įstaigas išsamiu sąrašu ar kokiais kitais kriterijais, manau, nėra prasmės, nes tai yra sureguliuota Švietimo įstatyme. Tiek.

PIRMININKAS. Iš pradžių klausimai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, noriu paklausti, ar suteikiant pareiginius laipsnius nereikėtų atsižvelgti į darbo stažą atitinkamose pareigose? Ačiū.

J.ADOMAITIS. Matote, yra skirtumas, nes policijos sistemoje pareiginiai laipsniai yra suteikiami pagal užimamas pareigas. Yra toks keblumas, bet tai yra ne įstatyme, ir jeigu žmogus eina, sakykim, komisaro pareigas, tegul jis ten išdirba ir 20 metų, jo pareiginis laipsnis negali kilti aukščiau negu jo užimama pareigybė. Keičiasi tik jo atlyginimas, nes jis gauna atlyginimą, priedą už ištarnautus metus. Ta prasme jis nėra skriaudžiamas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs galėtumėte pasakyti, kiek pinigų būtų sutaupyta nepriėmus šitos siūlomos įstatymo pataisos? Ačiū.

J.ADOMAITIS. Aš manau, kad čia nei priėmus, nei nepriėmus šito įstatymo apie jokias papildomas išlaidas arba sutaupomas išlaidas mes nekalbame, nes ta pareigūnų rengimo sistema egzistuoja, jokių papildomų finansavimų mes neprašome ir ateityje neprašysime.

PIRMININKAS. Nuraminote abejojančius, pone viceministre. Ir mes sprendžiame, ar pritariame po pateikimo šiam įstatymo projektui. Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir 27 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-959. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl imigravimo kvotos 1998 metais” projektas Nr.P-962 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, dar turime porą rezervinių klausimų. Ir vienas iš jų – rezervinis 6 klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl imigravimo kvotos 1998 metais” projektas Nr.P-962. Aš kviečiu į tribūną Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorių poną V.Minkevičių, kad jis pateiktų šio nutarimo projektą.

V.MINKEVIČIUS. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje buvo nagrinėtas šio nutarimo projektas ir jam pritarta. Vyriausybė prašytų, kad patvirtintumėte imigravimo į Lietuvos Respublikos kvotą kitiems metams 2000 žmonių.

Norėčiau pateikti šiek tiek informacijos. Pastarųjų metų situacija rodo, kad šie skaičiai turi tendenciją mažėti, todėl ir prašoma patvirtinti mažesnę kvotą. Jeigu 1995 metais buvo išnagrinėti ir gauti 3358 prašymai, leista emigruoti 2270, 1996 metais – 2330, leista emigruoti 1526, manome, kad iki 1997 metų pabaigos jų bus per 2000. Šiuo metu yra leista 1266. Yra priimti ir kiti sprendimai, nes sustabdytas dokumentų nagrinėjimas, praėjo kvietimo galiojimo terminas, t.y. pusė metų, kuris nustatytas, yra ir kitokių aplinkybių.

Dar norėčiau pasakyti, kad Seime yra pateiktas svarstyti naujas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, dėl kurio jau iš esmės kai kurios pastabos yra pareikštos ir turbūt sausio mėnesį bus galima toliau jį svarstyti. Norime prašyti, kad šis įstatymas įsigaliotų, matyt, nuo kitų metų vidurio. Ten yra šiek tiek keičiamos sampratos, tad šiuo atveju tol, kol galioja dabartinis Imigracijos įstatymas ir kaip numato šio įstatymo berods 6 straipsnis, turi būti patvirtinta kvota. Tai būtų tiek.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, jūsų nori paklausti Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar iš tiesų yra svarstomas tas įstatymas, ten yra nenumatytos kvotos. Sakykite, ar ten nereikia įrašyti, kad po šio įstatymo priėmimo turbūt tų kvotų iš viso…ar jos galios tik iki priėmimo, ar toliau? Tai vienas klausimas. Dabar yra tų imigrantų, kurie nesutelpa į tas kvotas, aš neturiu omenyje tokių nelegalių su vedliais, bet aš turiu omeny pavienius imigrantus. Ar jūs turite kokių nors duomenų, ar turite apskaitą?

V.MINKEVIČIUS. Naujame įstatymo projekte yra numatyta, kad netenka galios jam įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymas ir Imigracijos įstatymas. Taigi šie įstatymai turėtų prarasti savo galią tam įstatymui įsigaliojus. Šiuo metu pagal turimus duomenis, tačiau drįstu sakyti, kad jie palaipsniui keičiasi ir atsiranda įvairių situacijų... Dabar mes skaičiuojame, kad per 500 žmonių nėra susitvarkę iki galo dokumentų, t.y. imigravimo dokumentų. Su kiekvienu šiuo žmogumi yra dirbama individualiai, nes yra įvairių problemų. Galima pasakyti, kad kartais susidaro situacija, kai žmogus galėtų išspręsti problemą, tačiau jis tvarko, tvarko dokumentus, o paskui dingsta iš akiračio.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. O mes, kolegos, sprendžiame, ar pritariame po pateikimo šiam nutarimo projektui. Bendru sutarimu po pateikimo pritariame Seimo nutarimo “Dėl imigravimo kvotos 1998 m.” projektui Nr.P-962. Pagrindiniai komitetai – Nacionalinio saugumo komitetas ir Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas. Du komitetai.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės parlamentinės priežiūros komisijos sudarymo” projektas Nr.P-966(2) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, dar vienas rezervinis klausimas, tiksliau, pusė rezervinio klausimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl nuolatinės Seimo valstybės kontrolės komisijos sudarymo” projektas Nr.P-966. Aš primenu jums, kad jūs priėmėte 1 ir 2 straipsnius, ir komisija rinkosi dėl 3 ir 4 straipsnių. Pone Stasiulevičiau, jūs esate pranešėjas šiuo klausimu. Aš kviečiu jus į tribūną. 3, 4 ir formalusis 5 straipsniai. P-966(2). Taigi 3 straipsnis.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes iš karto atsižvelgėme į jūsų siūlymą dėl pavadinimo pakeitimo ir dabar, kaip matote išdalintame antrame variante, yra Valstybės kontrolės parlamentinės priežiūros komisija. Toks pat pakeitimas padarytas ir 1 straipsnyje komisijos pavadinime. Toliau 3 straipsnis. Pirmininko ir pavaduotojų rinkimai, įrašytos pavardės. Komisija patikėjo vadovauti darbui man ir pirmininko pavaduotoja išsirinko R.Melnikienę. Daugiau jokių pakeitimų nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš pradžių dėl redakcinių pataisų. Niekas tikriausiai neabejoja ir pavadinimu, ir 1 straipsniu. Nėra prieštaraujančių dėl 3 straipsnio. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti? Komisijos pirmininkas A.Stasiulevičius, pirmininko pavaduotoja, noriu patikslinti, R.Melnikienė. 3 straipsnis yra priimamas.

4 straipsnis. Priimamas.

5 straipsnis. Formalusis.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso Seimo nutarimo? Nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, tada kviečiu registruotis. Registruojamės ir toliau spręsime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Valstybės kontrolės parlamentinės priežiūros komisijos sudarymo”. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Vytautai, registruokitės, šitoks rūpestis. Tiesiog smagu, kad taip kas nors rūpinasi žmogumi.

Iš viso užsiregistravo 53 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 51.

PIRMININKAS. Už – 52. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Ar yra susilaikiusių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Niekas nesusilaikė, niekas neprieštarauja, 52 balsavo už. Seimo nutarimas “Dėl Valstybės kontrolės parlamentinės priežiūros komisijos sudarymo” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III sesijos pratęsimo” projektas Nr.P-965 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, P-965 – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos pratęsimo” projektas. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių. Ir jis, jums leidus, iš karto supažindins su sausio 8 d., jeigu mes šitą nutarimą priimame, darbotvarke. Prašom, pone Pirmininko pavaduotojau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, kadangi į mūsų darbą šiek tiek buvo įsiterpusi rinkimų kampanija ir mes pagal savo darbų planą likome skolingi tris posėdžius, tai siūlome bent šiems trims posėdžiams pratęsti sesiją iki sausio 16 d. numatant, kad posėdžiai bus sausio 8 d., sausio 13 d. – specialus iškilmingasis posėdis ir sausio 15 d. Tai toks yra siūlymas, o toliau žiūrėsime, kaip atrodys gyvenimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių klausti. Tai tada dėl visų procedūrų. Tada apsisprendžiame dėl šito nutarimo.

A.KUBILIUS. Gerai.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti dėl pritarimo po pateikimo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio, ar priimame jį? Priimame. 2 straipsnis taip pat. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso Seimo nutarimo? Nėra norinčių kalbėti. Aš kviečiu tada balsų skaičiavimo komisiją skaičiuoti, ar mes priimame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos pratęsimo”. Kas už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 52.

PIRMININKAS. Už – 53. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Ar yra susilaikiusių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Niekas neprieštaravo, niekas nesusilaikė, už balsavo 53. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos pratęsimo” yra priimtas.

1998 m. sausio 8 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu padėkoti jums už šitą ryžtą dirbti kartu ir toliau. Noriu priminti, kad Seimo kancleris yra pakvietęs jus Seimo valdybos vardu po posėdžio susirinkti Seimo restorane dar kartą. Bet prieš tai turime dar pasitvirtinti sausio 8 d. darbotvarkę, kuriai visi turbūt pritariame. Mes ją dar sykį galėsime Seniūnų sueigoje apsvarstyti ir aptarti, ir galbūt dar ji pasipildys kai kuriais įstatymų projektais, kurių vienas… vis dėlto turėtų ateiti tas laikas, kai su suvalkiečių diktatu turėtume baigti vieną kartą ir visiems laikams.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, du klausimai.

A.KUBILIUS. Prašau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad jūs pastebėjote, kad yra padaryta klaida. Dėl Nacionalinės … tarybos nuostatų patvirtinimo yra ir rezerve, ir čia. Jeigu kitą dieną būtų galima pateikti priėmimui, tai tada 8 d. užtektų tik svarstymo.

A.KUBILIUS. 8 d. tikrai įvyksta svarstymas. Čia klaida. Taip pat yra dar viena pataisa, kurią reikia padaryti. Tai 2-10 klausimas išbraukiamas. Mes turime dar ir jūsų komiteto siūlymą dėl kito įstatymo, dėl psichotropinių medžiagų. Tai turbūt jį galėsime taip pat įtraukti į darbotvarkę.

A.MATULAS. Būtų labai gerai, nes ten irgi likęs priėmimas. Svarbus įstatymas.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, jūs čia paminėjote vieną labai svarbų punktą, kuris sąlyginai pavadintas J.Razmos punktu. Bet jūs neatskleidėte esmės, kaip mes balsuosime dabar.

A.KUBILIUS. Dabar svarbu balsuoti už darbotvarkę, o J.Razmos punktas nereikalauja jokio balsavimo.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, budri opozicijos akis stebi visus ir ypač Seimo kanclerio J.Razmos punktus. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Taigi bendru sutarimu pasitvirtiname sausio 8 d., ketvirtadienio, darbotvarkę. Dėkoju, pranešėjau. Liko Seimo narių pareiškimai. Ar būtų norinčių?..

A.KUBILIUS. Aš vieną pareiškimą dar norėčiau padaryti. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, pasinaudodamas proga ir neišeidamas iš šitos tribūnos, visus jus kuo nuoširdžiausiai pasveikinti, ir laimėjusius, ir ne taip laimėjusius, su artėjančiom Šventom Kalėdom, taip pat ir su Naujaisiais metais. Po Naujųjų metų, po Prezidento rinkimų, aš tikiuosi, kad mes visi susirinkę vėl galėsime vieni kitus pasveikinti. Ačiū jums. Dar sykį noriu priminti…

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau. Posėdis, gerbiamieji kolegos, nesibaigė, tribūnoje Seimo narys K.Kryževičius. Prašom.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mūsų Seimo Etikos komisijos vardu leiskite jus, Seimo Pirmininką, Seimo valdybą, visų komitetų pirmininkus, komisijų pirmininkus ir visus jus, gerbiamieji kolegos, pasveikinti su artėjančiomis šventėmis. Linkiu jums šventiškos ramybės, vidinės šviesos, sveikatos ir, svarbiausia, geros bei tokios tvirtos vilties, kad mes ne tik šiandien, bet ir ateityje visi dirbtume sutelktinai, pasiektume iš tikrųjų gerų darbų ne tik čia, Seime, bet kad mūsų darbas būtų naudingas ir žmogui, ir mūsų Tėvynei. Ačiū visiems. Linkiu linksmų, gerų švenčių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kažkaip nejauku, kai tokia santarvė plyti Seimo posėdžių salėje. Nepaisant to, smagu, kad nors į posėdžio pabaigą, į vakarą ateina Kalėdų nuotaikos ir aš turiu sveikinti su būsimosiomis didžiosiomis šventėmis. Linkiu visiškai… Nelinkiu visai sėkmės didelėse politinėse varžybose ir įvairiose pareigose. Aš linkiu, kad Seimo nariai taip pat būtų normalesni žmonės, kad pirmiausia būtų sėkmingas asmeninis gyvenimas, meilės reikalai, kad ir apskritai būtų daugiau broliškos šilumos.

Gerbiamieji kolegos, šios dienos posėdį baigiame. Beje, Seimo kancleris su Valdybos palaimimumu kviečia padaryti įžangą į Kalėdų ramybę ir šilumą. Gerbiamieji kolegos, šios dienos posėdis baigtas.