Keturiasdešimt pirmasis (141) posėdis
1997 m. gruodžio 2 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

Naujos balsų skaičiavimo grupės patvirtinimas

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame gruodžio 2 d., antradienio, rytinį plenarinį posėdį.

Pradedam nuo naujos balsų skaičiavimo grupės, kurios nariais yra siūloma paskirti R.Kupčinską, Z.Mackevičių, J.Beinortą, M.Končių ir R.Dovydėnienę. Niekas neprieštarauja dėl tokios naujosios balsų skaičiavimo komisijos? Neprieštaraujat? Taigi R.Kupčinskas, Z.Mackevičius, J.Beinortas, M.Končius, R.Dovydėnienė.

1997 m. gruodžio 2 d. (antradienio) darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkė buvo patvirtinta praeitam Seimo posėdy. Ji patikslinta ir patvirtinta Seniūnų sueigoje. Jūs matote, ji šiek tiek pasikeitusi, yra atsiradę naujų klausimų, kuriuos teikia Vyriausybė ir mūsų komitetai. Jeigu nėra prieštaraujančių, tai tada galime dirbti pagal šią darbotvarkę.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto atstovų kalbos

Ir tada – pirmas mūsų darbotvarkės klausimas. Kaip jūs žinote, šiandien Seimo rūmuose prasideda Lietuvos Respublikos rengiama konferencija, skatinanti toleranciją Europoje. Ji rengiama globojant Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai ir vadinama “Prarastoji Europa”. Į šią konferenciją atvyko ir čia, Seimo rūmuose, šiandien yra garbingi svečiai, kurie ir tars kelis žodžius. Ir pirmasis šia proga tars žodį Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šiandien Vilniuje vyksta Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos globojama tarptautinė konferencija – Prarastoji Europa. Aš norėčiau paprašyti jūsų truputį dėmesio. Konferenciją atidarome čia, Lietuvos Respublikos Seimo plenarinių posėdžių salėje.

Ir man malonu pasveikinti atvykusius poną K.Schumanną, Europos Tarybos biuro direktorių, atstovaujantį Europos Tarybos generaliniam sekretoriui ponui D.Tarschiui; taip pat poną A.Barsonį, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Politinių reikalų komiteto pirmininką; poną G. de Marco, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Monitoringo komiteto pirmininką; poną H.Schmiegelową, Europos Komisijos delegacijos Lietuvos Respublikoje vadovą, ir gerbiamuosius ambasadorius. Taip pat mokslininkus iš įvairių Didžiosios Britanijos, Izraelio, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos, Vokietijos institucijų.

Konferencijoje bus aptariama tautinių bei religinių mažumų, išblaškytų po įvairias šalis, be savo vienos tėvynės, istoriniai likimai ir dabarties problemos. Mes prisimename prieš dvejus ir pusę metų Seime vykusią Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Kultūros komiteto konferenciją, skirtą Europoje klestėjusiai, bet po nacių teroro ir genocido sunykusiai idiš kultūrai. Apsvarsčius unikalią vertę ir vienijančią idiš, t.y. Vidurio ir Rytų Europos žydų kultūros reikšmę, tada buvo priimta platesnio turinio Vilniaus deklaracija apie įvairių išsklaidytų etninių ir religinių grupių padėtį Europoje.

Lietuvoje mes turime kelias tokias istorines mažumas – žydus, totorius, karaimus, kurias ilgus šimtmečius globojo Lietuvos valdovų duotos privilegijos, įstatymai ir tolerancija. Prie jų priskirtini ir čigonai, kurių likimui, kaip ir žydų, Europos Taryba skiria ypatingą dėmesį. Anos konferencijos sėkmė, po jos 1996 m. priimta oficiali Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacija Europos vyriausybėms bei pasiūlymas įkurti Vilniuje šio pobūdžio studijų centrą, galų gale vėl šiandien įvykstanti Vilniuje išsklaidytų kultūrų problemų konferencija – visa tai yra ir Lietuvos įnašas į Europos humanitarinius politinius procesus. Ir mūsų politikų indėlis – jų iniciatyva atkuriamas Lietuvos sostinės Vilniaus, kaip įvairių kultūrų centro, paveikslas.

Malonu priminti, kad šiemet Strasbūre buvo baigtas per dvejus metus užtrukęs Lietuvos, kaip žmogaus teisių negarantuojančios šalies, oficialus stebėjimas. Jis buvo baigtas su pozityvia išvada mūsų valstybei, mūsų visuomenei. Tai yra gražus ir mūsų vykdomos politikos, ir mūsų parlamentinės diplomatijos pasiekimas. Mat yra taip, kad stebimos, arba monitoringui pavestos šalys, atrodo, tartum jau šiek tiek kažkuo ir kaltos, kad jas reikia stebėti. Mes išlaikėm šį egzaminą. Gal todėl ir kolegai E.Zingeriui buvo lengviau įsiūlyti Vilnių šiai, šios dienos svarbiai konferencijai.

Aš tikiu, kad Lietuva taps vieta, kur tiriamos tiesiogine ir netiesiogine prasme globojamos dispersinės, arba išsklaidytos, etninės kultūros. Gavę šią misiją ir ją vykdydami mes daug prisidėsime kurdami naują santarvės ir bendradarbiavimo Europą. Aš linkiu konferencijai visokeriopos sėkmės siekiant jos kilnių tikslų. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu tarti žodį poną K.Schumanną, Europos Tarybos Generalinio sekretoriaus biuro direktorių.

K.SCHUMANN. Ponas Pirmininke, garbingi svečiai, Seimo nariai, ponai ir ponios. Visų pirma man didelė garbė pono Danieliaus, Europos Tarybos sekretoriaus, vardu pasveikinti jūsų konferenciją ir palinkėti jai sėkmingo darbo. Ponas Tarschys perdavė raštišką sveikinimą. Jame aiškiai išdėstoma konferencijos esmė ir pabrėžiama didžiulė svarba veiklos, kuri koncentruojasi į išsisklaidžiusias Europos tautas.

Ponai ir ponios, dabartinė konferencija “Prarastoji Europa” skiriama skatinti toleranciją Europoje ir prarastosios Europos klausimams.

Prie bendro Europos paveldo kūrimo prisidėjo keturiolika… keturiasdešimt šalių. Tai tikrai yra teisinga ir teisėta. Paskutinis Strasbūro viršūnių susitikimas kažkuria prasme padėjo sujungti Europos tautas ir prisiimti įsipareigojimus vadovaujantis Europos Tarybos bendraisiais principais ir vertybėmis, gerbti žmogaus teises ir įstatymo viršenybę, arba teisinę valstybę. Taigi iš pat pradžių buvo prarastoji Europa. 1947 m. V.Čerčilis išsakė pokario Europos svajonę įkurti Europos Tarybą, kuri padėtų išsaugoti kiekvieną Europos tautą ir padėtų jai atsikelti po karo. Tačiau ši svajonė labai greitai išnyko, arba pasirodė, kad po kelerių metų Europa išsiskyrė, užsitraukė geležinę uždangą, kuri daugybei tautų reiškė vergystę, ir tik dalis Europos turėjo galimybę toliau plėtoti abipusį supratimą ir bendradarbiavimą, stengiantis skatinti visų tautų, kurios įsipareigojo laikytis bendrų pliuralistinės visuomenės bei demokratinės valstybės principų, toleranciją. 1949 m. statute buvo įkūnytos pagrindinės nuostatos, ir V.Čerčilio svajonė buvo pradėta įgyvendinti. Rytų Europoje vyko radikalūs pasikeitimai, prasidėję nuo 1989 m., kuriais buvo siekiama sukurti demokratines valstybes… 1993 m. … pagal V.Čerčilio dokumentus, mes galėtume pasakyti, kad vėliau jo mintys išsirutuliojo į Europos tautų jungtinių valstybių idėją. Mažosios valstybės, prisidėdamos prie bendro tikslo, bendro darbo, buvo laikomos vieningomis. 1997 m. Strasbūro viršūnių susitikime B.Jelcinas pasakė kalbą, kurioje minėjo, kad mes turime kurti Europą be skiriančių linijų, tokią Europą, kurioje didelės ir mažos valstybės yra lygūs partneriai ir juos jungia bendri demokratijos principai. Jis pridūrė, kad didžioji Europa padės atsikratyti mums senojo paveldo ir patirties, kurią teko patirti įvairioms tautoms. Manau, kad šie žodžiai galėtų būti mūsų bendros ateities pagrindas siekiant glaudesnio Europos tautų bendradarbiavimo, tolerantiškesnės ir teisingesnės Europos visuomenės, kuri grindžiama žodžio laisve, kultūrų skirtumu bei įvairių žmonių orumu ir garbe.

Kalbėdamas apie tai turėčiau priminti, kad labai svarbus yra švietimas. Kultūra, švietimas padės įtvirtinti žmonių tarpusavio supratimą. Valstybės turėtų prisidėti prie Europos paveldo stiprinimo. 1999 m. turėtų prasidėti kampanija “Bendras Europos paveldas”. Šis požiūris į mūsų bendrą paveldą yra labai svarbus. Mes žinome, kad kultūros paveldo suvokimas išsirutuliojo į tokį moto, kurį priima visos mūsų bendruomenės. Mes turėtume atsiminti, kad per didelis nacionalizmas galėtų mus vesti prie netolerancijos, agresijos ir kitokių mažumų ignoravimo, todėl reikėtų atsiminti, kad būtent tokie reiškiniai galėtų vesti prie destrukcijos. Religijos ir kultūros savitumo išraiškų netoleravimas būtų nepalankus. Nacionalizmas galėtų vesti į kažkokius skirtumus ir nuostatas, kurios nepasitarnautų Europos istorijos kūrimui. Kurdami Europos visuomenę, mes turėtume siekti kontaktų su įvairiomis tautomis ir taip praturtinti savo paveldą. Skaitydami Europos istoriją, mes turime prisiminti visą istoriją nuo pačių Antikos bei Biblijos ištakų ir atkreipti dėmesį į Europos kultūros, meno, architektūros šedevrus. Nei ekonominės subsidijos, nei karinės intervencijos negalėtų suskaldyti Europos, jeigu jos kultūra bendra, jeigu ji dalijasi vienu paveldu bei turi bendrą ateitį ir likimą. Manau, kad iš savo ankstesnės istorijos jau pasimokėme. Turime sujungti savo jėgas, kad prarastoji Europa nebūtų istorijos įvykių tąsa. Turime, prisiimdami įpareigojimus, gyventi taikiai ir saugoti kultūros vertybes, ir apginti žmogaus orumą, kurti demokratines institucijas, demokratines valstybes. Mūsų konferencijos pagrindinė dalis bus skirta šių nacionalinių kultūrų mažumų paveldui ir jų turtingam indėliui. Daugeliui jų gresia išnykimas ir užmarštis, todėl mes turime nedelsdami imtis veiksmų, kad jos būtų išsaugotos ateities tautoms ir kartoms.

Taigi ši konferencija bus tarsi ženklas, padėsiantis šią nuostatą įgyvendinti ir padėsiantis išsaugoti išsisklaidžiusias tautas.

Norėčiau perskaityti Europos Tarybos generalinio sekretoriaus sveikinimą, kuriame reiškiamas noras ir siekis, kad ši konferencija padėtų ir dar kartą patvirtintų šią iniciatyvą. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti poną A.Barsonį – Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Politinių reikalų komiteto pirmininką.

A.BARSONY. Gerbiamieji parlamentarai! Visų pirma norėčiau perduoti jums Parlamentinės Asamblėjos prezidentės ponios L.Fischer linkėjimus jums ir pasveikinti, kad turite galimybę organizuoti šią konferenciją Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvoje, kuri turi labai didelį ir labai turtingą politinį palikimą. Ponia Fischer, prieš tapdama Asamblėjos prezidente, buvo Asamblėjos Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė. Jos pirmininkavimo metu jūsų ir mūsų kolega ponas E.Zingeris pristatė ataskaitą, kuri po to tapo rekomendacija prarastosios Europos klausimu, prarastojo paveldo klausimu.

Mes esame politikai ne tik Parlamentinės Asamblėjos rūmuose, bet ir čia, Seime. Aš manau, jog mes nesame tokie darbininkai, kaip buvo apibūdinti politikai prieš šimtą metų. Tie politikai, kurie po Antrojo pasaulinio karo, po Pirmojo pasaulinio karo braižė naujus žemėlapius ir nustatė naujas šalių sienas, tie politikai atsako už tai, jog kai kurie žmonės ir kai kurios tautinės grupės prarado savo kultūrą, prarado savo gyvenamąją vietą.

Kolegos, politiko atsakomybė reiškia numatyti, kurti teigiamas aplinkybes ir stengtis išsaugoti visų žmonių kultūrą, išsaugoti teisiškai tautinių grupių kultūrą bei didelių grupių kultūrą. Kai kalbame apie kultūrą ir kalbą, nekalbame apie diskriminacinį veiksnį. Tas veiksnys – tai yra bendrasis Europos žmonių paveldas. Negalėčiau, pavyzdžiui, savo šalies aprašyti kitaip, nei kalbėdamas apie ją kaip apie vienos kalbos ir vienos unikalios kultūros šalį. Mano šalis buvo Europos kryžkelėje, Europos centre. Ir, aš manau, kad istorinė patirtis mums rodo kelią, jog tik labai skirtingų žmonių grupė su skirtingomis religijomis gali sukurti galimybę visiems žmonėms, gyvenantiems žemyne, išlikti. Ir aš manau, jog tai yra visų mūsų paveldas, visų mūsų bendra patirtis. Kai kalbu apie tai, noriu paminėti, kad mano šalyje bei Europos Taryboje ir Lietuvoje panašiai į tai žiūrima. Žmonės – tokie kaip jūs gali išgyventi, išlikti tik tada, tik tuo atveju, kai jūs esate pakankamai stiprūs, kad apgintumėte savo interesus, tačiau kai nesiekiate priešpriešinti save kitiems.

Kai kalbame apie mažumas, aš turiu nuoširdžiai pasakyti, aš nemėgstu žodžio “mažumos”, nes tai yra tikros priešpriešos pagrindu sukurtas apibūdinimas. Tai nėra tinkamas terminas, kuris apibūdina tik kažkokį skirtumą kaip aritmetiniame skaičiavime. Kai kurie politikai praeityje apie mažumas kalbėjo ir remdamiesi politine perspektyva, politiniu vertinimo požiūriu, todėl šiandien turime kalbėti apie prarastąją Europą. Tačiau aš manau ir norėčiau pasakyti, kad mūsų bendra vizija, naujos kartos Europos politikų vizija – tai Europa, kuri dar kartą suranda politinį, kultūrinį ir kalbinį paveldą žmonių, kurie buvo išblaškyti ir išnyko vienoje ar kitoje Europos dalyje. Mes kalbame apie jidiš kultūrą, bet lygiai taip pat galėtume kalbėti apie čigonų kultūrą, galėtume kalbėti apie kultūrą kelių tautinių mažumų, kurios niekada netapo valstybę turinčiomis kultūromis Europoje. Ir tai yra tragedija, kurią sukėlė tie mano anksčiau minėti politikai, ir kuriems, aš manau, nepavyko pasiekti savo. Europos žmonių paveldas, aplink Europą gyvenančių žmonių paveldas – tai bendras paveldas. Ir jeigu mes juo nepasirūpinsime, mes jį prarasime. Ir šiandienos dauguma turi suvokti, jog, jeigu ji neužsitarnaus mažumos kultūros, ateityje ji taip pat taps mažuma. Mažuma, kuri ateityje praras savo veidą.

Todėl, ponai ir ponios, kolegos parlamentarai, aš manau, kad rekomendacija, kuri buvo paremta pono E.Zingerio ataskaita, aiškiai apie tai kalba. Ministrų Tarybai siūloma įkurti išsklaidytųjų mažumų laboratoriją. Čia cituoju, jog “be kita ko, tokia institucija padėtų išsaugoti išnykstančių ar nykstančių kultūrų atminimą”. Mes turime kalbėti apie atminimą. Mūsų pareiga užtikrinti, kad niekada neatsitiktų taip, jog dabar esanti kultūra ateityje būtų tik atmintimi. Tai turėtų būti gyva kultūra ir kitame amžiuje. Vėl grįžtu prie citatos. Tos institucijos pareiga būtų plėtoti mažumų kultūrą, išsaugoti kalbą, jeigu dar yra žmonių, kalbančių mažumų kalbomis. Kas yra mažumų kalba? Tai kalba, turinti tokias pat teises kaip ir kitos kalbos, ir, aš manau, jei kalbate vėl ta pačia prasme apie mažumas, kaip aš suprantu, tai galbūt ir teisingas terminas, tačiau aš labai blogai jaučiuosi, kai tariu šį terminą. Mūsų pareiga, kaip teigiama viršūnių susitikimo baigiamojoje deklaracijoje (jis vyko spalio mėnesį), jog mes turime skirti daugiau dėmesio mūsų bendram Europos paveldui išsaugoti ir jam plėtoti.

Ponios ir ponai, šalis, žmonės, tauta gali tapti dauguma savo šalyje, tačiau tikroji dauguma yra dauguma visame žemyne. Ir jei dauguma negali suprasti, kokios yra jos pareigos mažų tautinių grupių atžvilgiu, tai toji dauguma ateityje taps mažuma. Ir tą mes norime aiškiai pasakyti, kai šnekame su žmonėmis visoje Europoje ir čia, jūsų puikiame parlamente. Ponai ir ponios, baigdamas savo kalbą, norėčiau dar kartą pakartoti. Lietuva, jūsų žmonės, jūsų parlamentas labai daug prisidėjo prie kultūrinio, politinio ir lingvistinio visų tautų palikimo Europoje išsaugojimo. Ir norėčiau jums Parlamentinės Asamblėjos vardu pasakyti štai ką: išsaugokite daugialypės kultūros dvasią Europoje. Ačiū už jūsų dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti poną G. de Marco – Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Monitoringo komiteto pirmininką.

G. DE MARCO. Pone pirmininke, pone Seimo Pirmininke V.Landsbergi, garbūs parlamentarai, man tikrai didelė garbė į jus kreiptis. Būdamas parlamento nariu kreipiuosi į parlamento narius. Paskutinius 30 metų aš buvau parlamento narys. Kaip būna ir kiekviename parlamente, jūs praleidžiate vieną kadenciją pozicijoje, kitą – opozicijoje, tačiau tai galbūt nėra didelės svarbos dalykas. Jūs atstovaujate žmonėms, atstovaujate tiesioginio atstovavimo principu. Atstovaujate demokratiškai, todėl jūs kalbate apie tuos klausimus, kuriuos pasirinkote, o šiandien jūs pasirinkote prarastąją Europą. Tai nėra pavadinimas, kuriuo mes savotiškai nusiviliame ar kažką prarandame ir visą laiką galvojame, kad tai yra neigiamas dalykas. Jeigu atsimintume J.Miltoną, kuris parašė “Prarastąjį rojų”, turėtume prisiminti ir jo kūrinį “Atgautasis rojus”. Būtent šie žodžiai ar žodžių žaismas mums galėtų padėti kalbant ne tik apie prarastąją Europą, bet ir Europą, kurią galėtume atrasti per paskutiniuosius 50 Europos Tarybos gyvavimo metų.

1999 m., kai minėsime šį jubiliejų, turėtume pastebėti ir pasikeitimus. Tada prasidėjo pokario laikai, geležinė uždanga, įvairios šalys susidūrė su dideliais sunkumais, demokratiniais sunkumais. Po 50 metų mes galėtume pažvelgti į tuos pasiekimus, kurie įvyko, todėl Europos Taryba, kurios reikšmė yra gana ribota ir galbūt politinių sprendimų prasme jos veiksmai nėra tokie tiesiogiai svarbūs, vis dėlto sukūrė demokratinę erdvę, demokratinę erdvę nuo Reikjaviko iki Vladivostoko, nuo Vilniaus iki (…). Taigi ši demokratinės erdvės prasmė ir esmė yra ta, kad visos demokratinės valstybės vadovaujasi demokratinės valstybės principais, teisiniais principais. Būtent tokie principai Europos Tarybą pavertė Europos sąžine.

Mes atsimename ir kažkokius apribojimus, tačiau tie trūkumai galbūt nebus ribojantys Europos Tarybos veiksmus veiksniai, nes ši sąjunga, ši skirtumų sąjunga padės kurti ateitį. Ateitis bus kuriama tolerancijos principais, todėl Europos Taryba turi dar vieną progą rengdama naują konferenciją (…). Ši konferencija, vykusi kovo mėnesį prieš keletą dešimtmečių, turėjo didelės reikšmės teikiant Nobelio Taikos premiją. Būtent šie principai, netolerancijos principai, savotiškai sugriauna žmogaus suverenumą. Moksle tai reiškia savotišką mirtį ir individų bei šeimų vienybės griūtį. Ji atskiria žmones, atskiria nuo jų praeities, nuo jų sapnų ir svajonių.

Pone pirmininke, ne taip seniai Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja po įvairių Europos Tarybos narių monitoringo arba pastebėjimo aptarė Lietuvos klausimą. Man buvo tikrai malonu, jog būtent Asamblėja, priimdama savo rekomendaciją, išdėstė, kad Lietuva pripažįsta nacionalinių mažumų kalbų svarbą vadovaudamasi Europos Chartija dėl regioninių arba mažumų kalbų. Kiti mažumų klausimai taip pat yra sprendžiami bendro supratimo dvasia. Galbūt tai yra pažymėjimas, kuris parodo, kaip jūsų šalis pasistūmėjo į priekį.

Jeigu mums reikėtų ieškoti šalies, kuri parodė, kad ji tiki demokratija, kad ji, iškentusi istorijos pamokas, vis dėlto nori išlaikyti demokratiją ir savo savitumą susidurdama su netikėtais įvykiais ir netgi eidama per neįmanomus dalykus, manome, kad ta šalis būtų Lietuva.

Mes džiaugiamės, kad jūs pakvietėte mus į šį parlamento posėdį. Mums tai yra garbė. Mes nieko negalime jums pasakyti, ko jūs nežinotumėte. Jūs galite mus pamokyti, nes jūsų istorijos pamokos, jūsų kančios per šiuos šimtmečius parodė, kad jeigu norite išlikti ir išsaugoti savo savitumą, nepaisant didelių sunkumų, jūs visada išliksite. Jūs – ta išlikimo pamoka, jūs esate ta pamoka. Jūs tikite, kad tai, ką mes sakome, yra Europos skelbiama žinia. Mūsų skirtumų vienybė – jungtis, nors esame skirtingi, nors esame savotiškai turtingi. Dėkoju už suteiktą žodį, pone pirmininke. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti poną H.Schmiegelową – Europos Komisijos delegacijos Lietuvos Respublikoje vadovą.

H.SCHMIEGELOW. Pone pirmininke, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, gaRbūs svečiai, ponai ir ponios! Man suteikta didelė garbė dalyvauti šios konferencijos, kuri skatina toleranciją Lietuvoje ir kurią organizavo Lietuvos Respublika bei Europos Taryba, atidaryme.

Europos Sąjungos Komisija ir apskritai Europos Sąjunga džiaugiasi tuo darbu, kurį atlieka Europos Taryba žmogaus teisių srityje ir tikisi, kad vadovaujantis tarptautiniais dokumentais, kurie buvo parengti Europos Tarybos, šis darbas bus nuveiktas.

Europos Sąjunga grindžiama žmogaus teisių pagrindinių laisvių pagarba. Šis aspektas parodo, kad ir Amsterdamo sutartis dar kartą pabrėžė šių nuostatų svarbą. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės dar kartą įsipareigojo gerbti principus, kuriais grindžiamos mažumų teisės. Tarp visų Europos Sąjungos plėtros kriterijų, kurie Europos Tarybos buvo priimti 1993 m. susitikimo Kopenhagoje metu, buvo išdėstyti vadinamieji politiniai kriterijai. Pagal šiuos kriterijus Europos Sąjunga reikalauja, kad valstybė kandidatė turi pasiekti tų institucijų, kurios garantuoja demokratiją, įstatymų viršenybę, žmogaus teisių bei mažumų apsaugą, stabilumą.

Ta nuomonė, kurią pateikė komisija (…) buvo išnagrinėjusi Europos Tarybos sprendimus pagal pateiktus kriterijus. Kalbant apie Lietuvą, komisijai pavyko padaryti tikrai pozityvią išvadą dėl žmogaus teisių ir mažumų… Tolesnė įvykių plėtra dar kartą parodė šį teigiamo vertinimo pagrįstumą. Šių metų rugsėjo mėn. Vilniuje buvo surengta Vilniaus Gaono Elijahu tarptautinė konferencija. Ši konferencija prisidėjo prie Gaono bei žydų bendruomenės paminėjimo ir jų indėlio paminėjimo Europos ir Lietuvos visuomenėje per šiuos amžius. Prisimindami tuos įvykius, kurie vyko Antrojo pasaulinio karo metu, bei žydų mažumos išnykimą, manome, kad atsimindami praeitį galėsime priimti tinkamus sprendimus. Mažumų klausimas iš esmės buvo plačiai nagrinėjamas tarptautiniu mastu ir tas santykis buvo pripažintas ir Paryžiuje priimtame stabilumo pakte. Tai buvo 1995 m. kovo mėn. Čia turime paminėti ir Komisijos vaidmenį rengiant įvairius apvalius stalus su Europos Taryba bei Baltijos šalimis ir stengiantis padėti toms šalims prisijungti prie Europos Sąjungos. Taigi sutelkdami dėmesį, kaip išspręsti mažumų klausimus tarptautiniu mastu… Stabilumo faktas tikrai suvaidino didelį vaidmenį pradedant Europos integracijos procesą. Manome, kad Lietuva, turėdama keletą su mažumų klausimais susijusių sunkumų, taip pat išlaiko pakankamai draugiškus santykius su kaimyninėmis valstybėmis, ir Komisija ragina ir skatina šalį toliau plėtoti savo politiką, siekiant integruoti savo mažumas ir taip sudarant sąlygas jos narystei Europos Sąjungoje. Todėl labai svarbu, kad Vilnius rugsėjo mėn. surengė geros kaimynystės konferenciją, kurioje dalyvavo prezidentai iš visos Vidurio ir Rytų Europos.

Ponas Pirmininke, ši konferencija gali būti laikoma dideliu indėliu į Lietuvos nepriklausomybę integruojant jos pačios mažumas. Taigi konferencija surengta laiku ir vietoje. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kviečiu tarti žodį E.Zingerį – Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Kultūros ir švietimo komiteto narį ir šios konferencijos organizatorių ir koordinatorių.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai. Žiūrėdamas į laikrodį ir žiūrėdamas į savo kolegės E.Kunevičienės pusę aš suprantu, kad šiandien yra biudžeto diena. Aš suprantu, kad man teks atsisakyti savo kalbos, turint galvoj mūsų šiandien įtemptą Seimo darbotvarkę. Bet aš keletą minčių galėčiau pasakyti apie mūsų istorijos dalykus ir pabaigoje jums perskaityti UNESCO generalinio sekretoriaus pasveikinimo pagrindinį fragmentą.

1990 m. Lietuva, ketvirtoji po Vengrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, pakėlė galvą prieš sovietų imperiją. Gerbiamieji svečiai, mes, užsibarikadavę šiuose rūmuose, nebuvom tikri, kad mums nesibaigs taip, kaip kitiems Vidurio Europos kaimynams. Senas imperijos ginklas prieš mus siekė įrodyti, kad atkuriame Lietuvą siauru etnocentriniu aspektu, atseit pagal ikikarinės Lietuvos (A.Smetonos) modelį. Tuo tarpu mūsų pirmasis žingsnis buvo pilietybės suteikimas visiems, kas jos norėjo, nepaisant penkiasdešimt metų vykdytos Lietuvos kolonizacijos. Ši mūsų taktika pasiteisino. Mes pradėjom kurti modernią, šiuolaikinę visuomenę. Tačiau per penkiasdešimt metų paveldėtam cinizmui, dvasiniam abejingumui išgyvendinti reikės dar daug metų. Visi galėtume pasveikinti poną A.Barsonį, kad prieš keletą savaičių Vengrijoje vykusiame referendume 80% vengrų pasisakė už šios šalies įstojimą į NATO. Ponas G.de Marco, irgi mūsų svečias šioje salėje, vienas iš labiausiai patyrusių Europos užsienio reikalų ministrų, daugiau kaip dešimt metų savo veiklos skyrė savo šalies, t.y. Maltos, suartėjimui su Europos Sąjunga. Abu minėti politikai, taip pat čia esantis ponas K.Schumannas, ilgai buvęs vienu iš Europos Tarybos politinės tarybos vadovų, yra talentingi naujosios Europos architektai. Pirmą sykį sau leidžiu jiems padėkoti už tai, kad jie, įvertindami mūsų šalies pastangas žmogaus teisių srityje, savo objektyviu neutralumu per paskutinę Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesiją padėjo mums sėkmingai užbaigti monitoringo procesą. Puikiai suvokiame, kad šalia estų, vengrų ir čekų esame ketvirtoji šalis, įveikusi šį teisinės brandos egzaminą.

Prieš pustrečių metų šiame pastate buvo atidaryta pirmoji Europos Tarybos konferencija, skirta prarastajai Europai, t.y. kultūros vertybėms, tapusioms istorinio neteisingumo ir žiaurumo aukomis. Džiaugiuosi, kad mano raportas Europos Tarybai perėjo visas fazes ir išaugo iki visų išsklaidytų Europos mažumų konferencijos. Turime padaryti, kad naujoje Europoje nustotų veikti stipresniojo teisė, pasmerkianti silpnesnį išnykimui. Europos turtas – ne dehumanizuota unifikacija, bet Europos kultūrų įvairovė ir darna. Tokia turi būti ir mūsų pastangų kryptis. Apie tai labai konkrečiai kalba ir naujasis Europos Tarybos spalio viršūnių susitikimo dokumentas, susidedantis iš baigiamosios deklaracijos bei konkretaus veiksmų plano.

Savaime suprantama, kad Europa nebus stabili, jeigu nors viena iš jos sudėtinių dalių nesijaus garantuota dėl savo ateities. Be to, Europos susivienijimas pareikalaus, kad kiekviena tauta suvoktų kitų Europos tautų kultūras kaip dalį savo bendraeuropietiškos kultūros. O tai reiškia, kad negali būti pamirštos ne tik nykstančios, bet ir išnykusios Europos kultūros. Dvyliktajai Europos valstybei pagaliau ratifikavus Europos regioninių mažumų kalbų chartiją, susidaro nauja teisinė erdvė. Aukščiausių Europos politinių institucijų dėmesys tautinių mažumų, taip pat išsklaidytų, problemoms rodo, kad jau prasidėjo nauja tarptautinių santykių era, kurioje stipriojo teisė kaip politikos instrumentas bus visiems laikams išmesta į istorijos šiukšlyną.

Ir jeigu jūs leistumėt, aš perskaityčiau šiandien ryte atėjusį, atitinkantį mūsų šiandieninę nuotaiką ir konferencijos temą UNESCO generalinio sekretoriaus… laišką, to laiško fragmentą.

“Pasaulio kultūrų lobynas pamažu susiformavo nuo amatų iki visuomenės ir humanitarinių mokslų, nuo sakytinės liaudies literatūros iki architektūrinio paveldo, nuo liaudies muzikos iki žmogaus teisių, ir visa tai bet kokia kaina turi būti išsaugota ir perduodama iš kartos į kartą” . Ačiū jums visiems. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuo šį darbotvarkės klausimą baigiame ir linkime konferencijos dalyviams sėkmingo darbo. Dėkojam už pranešimus, kuriuos su malonumu išklausėm. Toliau tęsiame mūsų darbą. Kaip sakė E.Zingeris, šiandien vienas iš pagrindinių mūsų klausimų yra biudžeto svarstymai ir balsavimai dėl jo.

Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-874(2) (svarstymas ir priėmimas)

Taigi 2 darbotvarkės klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-874(2). Svarstymo stadija. Nėra iš anksto užsirašiusių kalbėti. Turiu informuoti, kad Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pritarė. Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas svarstė ir pritarė. Ar ponas Alg.Butkevičius nori tarti baigiamąjį žodį? Nėra norinčių tarti žodį. Ponas Alg.Butkevičius nenori to daryti. Taigi pradedam kalbas dėl balsavimo motyvų. P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, žinoma, šį įstatymą reikia priimti, kadangi jau yra patvirtinti trejiems metams savivaldybių biudžetų rodikliai. Tačiau aš noriu dar kartą pabrėžti – vis dėlto turėtų būti atvirkščiai. Pirmiausia mums reikėjo priimti šį įstatymą, padaryti pajamų metodikos pakeitimus, o po to priimti jau konkrečius skaičius. Bet ką jau darysi. Šis įstatymas priimamas gana skubotai. Manau, ne visi mes galėjome įsigilinti į tuos skaičiavimus, kurie buvo atlikti. Tačiau, matyt, tenka pasitikėti pataisų rengėjais ir manyti, kad čia didelių klaidų nepadaryta.

Vertinant šias pataisas, reikėtų pasakyti, kad pagal jas šiek tiek pagerėjo rodikliai – išlaidų išlyginimas didiesiems miestams, kur gyvena daugiau žmonių, ir šiek tiek pablogėjo rajonams, kur gyvena mažiau žmonių. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų šitas įstatymo projektas reikalingas. Jis buvo svarstytas keletą kartų, padaryti patikslinimai. Čia buvo kalbama apie tai, kad jis skubotai priimamas. Reikia pasakyti, kad tikrai buvo atliktas didelis darbas, buvo svarstoma ir tikslinama metodika ir tie skaičiavimai. Todėl aš sakyčiau, kad jis iš tikrųjų atitinka šių dienų keliamus reikalavimus, juo labiau orientuojantis į tai, kad juo bus galima pasinaudoti dar bent dvejus metus, o jeigu pasitvirtins – pratęsti toliau. Todėl aš pritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Tuo kalbos dėl balsavimo motyvų po svarstymo baigiamos. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime, taip? Taigi, gerbiamieji kolegos, po svarstymo pritariame.

Aš noriu informuoti jus apie Seimo Pirmininko V.Landsbergio siūlymą. Seimo Pirmininkas, svarstant Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 14 straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, jį siūlo svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka. Jeigu mes pritarsime šiam siūlymui, tai mes šiandien galėtume priimti šį įstatymą. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai procedūrai? Galime. Ačiū.

Kviečiu poną Alg.Butkevičių į tribūną. Pradedame priėmimo procedūrą.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kaip žinote, šiais metais jau buvo pakeistas Savivaldybių formavimo biudžetų įstatymas. Šis pakeitimas taip pat buvo svarstytas Lietuvos savivaldybių asociacijoje. Kaip ponas J.Listavičius minėjo, šita pataisa buvo svarstoma gana ilgokai dėl to, kad reikėjo šitą pataisą pritaikyti tam tikriems skaičiavimams. Tuos skaičiavimus atliko Finansų ministerija. Vadinasi, buvo atlikta tam tikra analizė, kad būtų nepabloginta savivaldybių… sudarymo tvarka ir kad tam tikros savivaldybės nebūtų nuskriaustos. Vis dėlto aš manau, kad šita pataisa yra reikalinga ir ją reikėtų priimti. Pastabų ir pasiūlymų neturiu.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau, jūs galite sėstis. Vienas straipsnis. Aš atsiprašau, pone Butkevičiau. Ar jūs sutinkate su Juridinio skyriaus pastaba, kad reikia pavadinime išbraukti žodžius “pirmosios dalies”? Tai nevartojama pavadinimuose. Taigi šią pataisą galime padaryti – pavadinime išbraukti žodžius “pirmosios dalies”? Pasiūlymų ir pataisų nėra gauta.

Ar būtų norinčių dabar kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo? L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Labai gerai, kad taip pat atsižvelgta į savivaldybių prašymus ir siūlymus. Čia jau yra galiojančio įstatymo pataisa, kuri iš tikrųjų leis objektyviau paskirstyti valstybės skirtas lėšas. Pritariu ir siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime. Registracija vyksta. Prašom registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Balsuojame dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 81.

PIRMININKAS. Už – 82. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Balsavus už 82 Seimo nariams Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas yra vienbalsiai priimtas.

Gerbiamieji kolegos, aš jau praeitame posėdyje minėjau, kad priėmę šį įstatymą mes galėsime pasirašyti ir pateikti Prezidentui pasirašyti prieš tai mūsų priimtą įstatymą, kuriame buvo nustatyti tam tikri koeficientai, siejami su šio įstatymo priėmimu.

Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-797(3) (priėmimas)

Dabar darbotvarkės 1-3 klausimas – 1998 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-797(3). Priėmimo stadija. Pranešėjas – ministras A.Šemeta.

Kol ministras ateis į tribūną, aš informuoju, kad priėmimo procedūra vykdoma pagal Statuto 187 straipsnį, kuriame yra numatyta, kad alternatyvūs pasiūlymai ir pataisos, su kuriais nesutinka Vyriausybė, bet kurie atitinka šio skirsnio 183 straipsnyje numatytas sąlygas, gali būti priimti tik tada, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Taigi tiktai tos pataisos, su kuriomis nesutinka Vyriausybė, bet kurias parems daugiau kaip 70 Seimo narių, gali būti priimtos. O 183 straipsnyje numatyta, kad pataisos gali būti svarstomos tik tada, kai siūlymai didinti numatytas išlaidas yra lydimi nurodymų, iš kur galima finansuoti šias padidintas išlaidas.

Taigi, ministre, prašom. Jūs įžangai kelis žodžius, ir pradedame priėmimo procedūrą. Prašom.

Č.Juršėnas dėl vedimo tvarkos.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis ministre, aš pirmiausia norėjau klausti, ar dėl naujo biudžeto įstatymo varianto yra Juridinio skyriaus išvada? Bet ją šiuo momentu kaip tik visiems Seimo nariams dalina. Aš spėjau užmesti akį. Ten yra esminė pastaba dėl 10 straipsnio 4 punkto (Vyriausybei deleguojama teisė vykdant biudžetą perskirstyti asignavimus): jis prieštarauja ir įstatymams, ir Konstitucijai. Aš manau, kad tokio punkto neturėtume priimti.

A.G.ŠEMETA. Šiandien priėmimo stadijai pateikiama tokia redakcija, kokia buvo pateikta antrajam svarstymui. Yra gauta Seimo narių pasiūlymų, kaip pataisyti kai kuriuos įstatymo straipsnius. Aš manau, kad priimant įstatymą pastraipsniui kiekvieną iš tų pasiūlymų bus galima išnagrinėti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, aš dar norėčiau ministro paklausti, kad būtų aiškiau, kaip mes čia galime dirbti. Yra Seimo narių S.Čirbos, V.Lapės, M.Pronckaus ir L.Sabučio pataisos antrajam variantui. P.Papovas sako, kad yra jo pasiūlymas antrajam variantui. Ar mes juos svarstom, ar svarstom tik tuos, kurie yra trečiajam variantui? Ar jau buvo apsispręsta dėl jų? Dėl pasiūlymų antrajam variantui.

A.G.ŠEMETA. Trečiasis variantas yra tik suredaguotas kalbininkų. Jis iš esmės nesikeičia nuo antrojo varianto, tai galbūt galima būtų iš eilės.

PIRMININKAS. Tai galima ir antrajam, ir trečiajam variantui teiktas pataisas svarstyti, taip? Gerai.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau galbūt dar vieną grynai darbinį pasiūlymą. Kadangi, be abejo, prie 1 straipsnio mes sustosime, nes čia tvirtinami pasiūlymai 1, 2 ir 3 priedėliams, tai aš siūlau tada siūlymus šiems priedėliams svarstyti tiesiog pagal autorius. Nežiūrėti pagal eilutes, kaip iš eilės eina, o taip, kaip siūlo autoriai. Apsisprendžiame, sakysime, dėl Seimo nario A.Matulo pasiūlymo, dėl Seimo narės E.Kunevičienės pasiūlymo ir t.t. – kiekvienos eilutės atskirai nenagrinėsime. Kitaip mes galime pasiklysti įvairiuose pasiūlymuose.

Taigi pasiūlymai pirmajam straipsniui. Ministre, gal jūs galite referuoti, kokie yra gauti pasiūlymai?

A.G.ŠEMETA. Taip. Dėl 1 straipsnio, kaip jūs teisingai ir minėjote, daugiausia pasiūlymų yra gauta. Galbūt tada aš iš eilės kiekvieną atskirai, ar visus?..

PIRMININKAS. Ne, gal… Nuo kurio siūlote pradėti?

A.G.ŠEMETA. Seimo nario A.Matulo pasiūlymas. Jo esmė yra ta, kad 1 straipsnio 1 priedėlyje yra siūloma padidinti asignavimus Valstybinei ligonių kasai 5 mln. 227 tūkst. Lt ir atitinkamai sumažinti asignavimus paprastosioms išlaidoms Generalinei prokuratūrai, Valstybės kontrolei, Priešgaisrinės apsaugos departamentui, Revizijų departamentui bei apskričių viršininkų administracijoms. Šiam pasiūlymui mes nepritariame, nes, kaip jūs atsimenate, nacionalinio biudžeto pajamų dalis, teikiant antrąją redakciją, buvo padidinta 150 mln. Lt fizinių asmenų pajamų mokesčiu. Kadangi 30% fizinių asmenų pajamų mokesčio keliauja Ligonių kasai, tai atitinkamai turėtų padidėti ir Ligonių kasos pajamos apie 50 mln. Lt. Todėl manome, kad šiuo atveju nėra pagrindo padidinti asignavimus Ligonių kasai.

PIRMININKAS. Taigi A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto nelabai gerai, kad tie 5 mln. Lt paimti iš valstybės draudžiamo asmens sumos, bet vakar kalbėjome su premjeru, su gerbiamąja E.Kunevičiene ir įsitikinome, kad tikrai numatoma sveikatos apsaugai nemažas lėšas skirti iš paskolų. Ir manau, kad tie 5 mln. galbūt esminio skirtumo nesudaro. Mes, dauguma komiteto narių, pasitarę vis dėlto nutarėme, kad nereikalausime balsuoti.

PIRMININKAS. Taigi pono A.Matulo teikiamas siūlymas yra atsiimamas ir dėl to nebalsuojame. Toliau, pone ministre, ką jūs siūlote svarstyti?

A.G.ŠEMETA. Toliau taip pat pono A.Matulo buvo siūlymas dėl kapitalo investicijų ir…

PIRMININKAS. 5 priedėlis jau prie kito straipsnio bus. Dėl pirmojo priedėlio aš matau A.Syso pasiūlymus. Ar galima tai aptarti?

A.G.ŠEMETA. Taip, A.Sysas savo pasiūlymuose siūlo sumažinti asignavimus Krašto apsaugos ministerijai darbo užmokesčiui 41 mln. 193 tūkst. Lt, sumažinti asignavimus Prezidento, Seimo Pirmininko ir Oficialių svečių apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos darbo užmokesčiui 2 mln. 685 tūkst. Lt, sumažinti asignavimus Aukščiausiajam Teismui 1 mln. 614 tūkst. Lt, sumažinti asignavimus teismams 17 mln. 201 tūkst., padidinti asignavimus Švietimo ir mokslo ministerijai 12 mln. 693 tūkst. Lt ir skirti dotacijas Socialinio draudimo fondo biudžetui 50 mln. litų.

Vyriausybė šiems pasiūlymams nepritarė, ir argumentai, kodėl buvo nepritarta, jau buvo išdėstyti antrojo svarstymo metu.

PIRMININKAS. Kas – ponas A.Sysas ar ponas J.Valatka kalbės dėl šių pasiūlymų? Ponas A.Sysas kalba, prašom.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, šį pasiūlymą aš teikiu dėl to, kad mes būtent diskutavome dėl labai nedidelio darbo užmokesčio kėlimo švietimo darbuotojams. Planuojama, kad jis augs daug mažiau negu kitų pareigūnų atlyginimai, todėl buvo toks pasiūlymas. Aš siūlau sumažinti darbo apmokėjimą būtent toms struktūroms, tiems pareigūnams, kurių darbo užmokestis didėja daug labiau negu kitose srityse. Be to, aš siūlau 50 mln. skirti dotuoti Socialinio draudimo fondo biudžetą, nes šiandien einamasis deficitas yra apie 180 mln., ir Vyriausybė niekaip nesprendžia šito klausimo, nors Socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnis reikalauja, kad kai daromas vienas ar kitas išlaidų padidinimas, būtų daroma ir kompensacija asignavimais iš valstybės biudžeto. Todėl didesnio socialinio draudimo biudžete surenkamų lėšų padidėjimo nėra, ir vėliau ar anksčiau su šita problema mes susidursime. Todėl aš ir siūlau pritarti mano pataisoms.

PIRMININKAS. Jūsų pataisas remia J.Valatka. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamasis ministre, gerbiamieji kolegos, jau ne pirmą dieną kalbame apie mokytojų atlyginimus, ir turbūt tiems, kurie įsigilino į bendrus absoliučius skaičius, pasidarė aišku, kad jie yra labai maži. Kalbant apie tai, kad jie bus padidinti 15% ir plius 5 per kitus atitinkamus rodiklius, kurie bus pakelti absoliučiu dydžiu, tai yra labai maži skaičiai. Todėl aš remiu gerbiamojo kolegos A.Syso pasiūlymą ir manau, kadangi jis pasiūlė šaltinius, iš kur tai galima padaryti, tai būtų logiška, jeigu mes padarytume tokį pakeitimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš jūsų pasiūlymą nori kalbėti E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš noriu tik pasakyti, kad nesuklystų mūsų žmonės – ir Seimo nariai, ir kiti žmonės, kurie galbūt gaus tą informaciją dėl Socialinio draudimo fondo.

Socialinio draudimo fondas tvirtinamas Vyriausybėje ir nenumatytas deficitas. Ir antras dalykas, kad Socialinio draudimo fondas 1998 m., palyginti su 1997 m., auga 124%, o palyginti su 1996 m. – 1,6 karto. Pono A.Syso dabartinis dejavimas dėl to fondo ne visai pagrįstas skaičiais todėl, kad augimas 1,24, o bendras biudžeto augimas 1,15. Taigi kalbėti apie šito fondo deficitą neverta.

PIRMININKAS. Ministras dar sykį – baigiamąjį žodį dėl šių pataisų.

A.G.ŠEMETA. Dėl švietimo darbuotojų darbo užmokesčio. Iš tikrųjų kitų metų biudžete (kartu su savivaldybių biudžetais) švietimo darbuotojų darbo užmokesčiui papildomai numatoma apie 150 mln. Lt, ir tas pasiūlymas, kuris čia pateiktas, – 12 mln. – iš esmės problemos nesprendžia. Vyriausybė yra numačiusi artimiausiame posėdyje priimti Švietimo darbuotojų darbo užmokesčio laipsniško didinimo programą, kad švietimo darbuotojų darbo užmokestis palaipsniui pasiektų normalų lygį. Ši suma, kuri yra nurodyta, problemos tikrai neišspręs.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės, ir apsispręsim balsuodami. Registruojamės.

Gerbiamieji Seimo nariai, vyksta registracija. Prašom registruotis. Balsuosime dėl A.Syso pateiktų pataisų dėl pirmojo priedėlio.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dar sykį noriu priminti, kad A.Sysas pateikė pataisas dėl pirmojo priedėlio. Vyriausybė su šiomis pataisomis nesutinka, todėl šios pataisos gali būti priimtos tik tuo atveju, jeigu joms pritars daugiau kaip 70 Seimo narių. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl A.Syso pataisų. Kas už šias pataisas, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už – 35, prieš – 40, susilaikė 2. Taigi pataisoms nėra pritarta. Ir toliau – A.Sakalas. Prašom repliką po balsavimo.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ypač noriu kreiptis į konservatorius ir į krikščionis demokratus, užduodamas grynai retorinį klausimą. Sakykite, gerbiamieji ponai, ar jus mokytojai mokė, ar jus mokė daraktoriai arba kaimo bobutės, kad jūs nenorite atsižvelgti į mokytojų sunkią padėtį ir vaišinti juos ne programomis, o realiais pinigais? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau svarstant biudžetą susilaikyti nuo politinės demagogijos ir svarstyti iš esmės. Rinkimų kampanija vyksta už Seimo rūmų, ten renkami prezidentai, ne Vyriausybės kokios nors programos tvirtinamos. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, toliau yra E.Kunevičienės pataisos pirmajam priedėliui, taip?

A.G.ŠEMETA. Seimo narė E.Kunevičienė siūlo skirsnyje “Ministerijos” padidinti Kultūros ministerijai numatytus asignavimus 25 tūkst. Lt; sumažinti knygų leidybai numatytus asignavimus 500 tūkst. Lt; skirti A.Mickevičiaus 200-ųjų gimimo metinių paminėjimui 525 tūkst. Lt; skirsnyje “Departamentai, tarnybos ir inspekcijos”, nekeičiant Archyvų departamentui prie Vyriausybės numatytų asignavimų sumos, padidinti darbo užmokesčiui numatytus asignavimus 300 tūkst. Lt, t.y. perskirstyti paprastąsias išlaidas; skirsnyje “Įmonės ir organizacijos” padidinti Pasienio policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos darbo užmokesčiui numatytus asignavimus 2 mln. Lt; nekeičiant numatytų asignavimų sumos padidinti Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ir miškų ūkio ministerijos nepaprastosioms išlaidoms numatytus asignavimus 20 tūkst. Lt; skirsnyje “Švietimo, kultūros ir kitos įstaigos bei organizacijos” padidinti asignavimus spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui 1,5 mln. Lt; padidinti asignavimus, numatytus mokslui ir studijoms, Žemės ūkio universitetui, technologinių parkų programai 120 tūkst. Lt; sumažinti asignavimus, numatytus Vyriausybės vertybiniams popieriams, išleistiems bankams restruktūrizuoti, išpirkti, 645 tūkst. Lt; sumažinti Vyriausybės rezervo fondą 3 mln. litų.

Mes apsvarstėme šiuos pasiūlymus ir, atsižvelgdami į tai, kad pasiūlymai dėl asignavimų padidinimo buvo pateikti daugelio Seimo narių, ypač dėl A.Mickevičiaus 200-ųjų gimimo metinių paminėjimo, sutinkame. Nors tai yra Vyriausybės rezervo fondo mažinimas ir bankų restruktūrizavimo programos… vertybinių popierių išpirkimo asignavimų sumažinimas, Vyriausybė sutinka su šiais pasiūlymais ir siūlo jiems pritarti.

PIRMININKAS. Taigi siūlymams yra pritariama. J.Listavičius dėl šių siūlymų dar nori kalbėti.

J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi šitie pakeitimai nereikalauja jokių papildomų lėšų, o vyksta tik perskirstymas, todėl aš pritariu šiems siūlymams ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas nepasisako prieš, Vyriausybė priima šiuos pasiūlymus, galime juos priimti bendru sutarimu. Priimam. Šias pataisas priėmėm.

Gerbiamieji kolegos, toliau pataisos yra… ministre, turbūt S.Čirbos galime aptarti, kurios buvo antrajam variantui? Nors čia nenurodyta, kuriam priedėliui, bet aš manau, kad tai pirmajam priedėliui.

A.G.ŠEMETA. Pirmam priedėliui. Seimo narys S.Čirba siūlo sumažinti asignavimus paprastosioms išlaidoms studijoms kredituoti 2 mln. Lt ir atitinkamai padidinti asignavimus Valstybinei jaunimo reikalų tarybai paprastosioms išlaidoms 2 mln. litų. Vyriausybė siūlo iš dalies pritarti šiam pasiūlymui ir numatyti sumažinti asignavimus studijoms kredituoti 1 mln. Lt, kadangi šiais metais studijų kreditai nebuvo išnaudoti iki galo, ir padidinti asignavimus Valstybinei jaunimo reikalų tarybai taip pat 1 mln. Lt, konkrečiai įrašant, kad tai būtų jaunimo programoms, kurias tvirtina Vyriausybė, finansuoti, nes tai yra pakankamai didelė suma. Mes manome, kad Jaunimo reikalų taryba turi parengti programas, kurios, patvirtinus jas Vyriausybėje, būtų finansuojamos.

PIRMININKAS. Taigi jūs siūlote nepritarti šioms pataisoms?

A.G.ŠEMETA. Ne, aš siūlau pritarti iš dalies, t.y. vietoj 2 mln. Lt – 1 mln. Lt, ir, kaip jau minėjau, numačius šias lėšas Jaunimo reikalų tarybai įrašyti, kad jos skiriamos jaunimo programoms, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, finansuoti.

PIRMININKAS. Taigi S.Čirba. Prašom. Dėl šio pasiūlymo.

S.ČIRBA. Gerbiamieji kolegos, pritariu ministro pasiūlymui. Vis dėlto noriu dar kartą patikslinti, kad visos šitos lėšos, skirtos Valstybinei jaunimo reikalų tarybai nepaprastosioms išlaidoms, t.y. paprastosioms išlaidoms, yra skiriamos jaunimo programoms įgyvendinti, jų projektams įgyvendinti 1998 metais. Tas papildomas 1 mln. Lt, kurį skirti sutinka Vyriausybė, tikrai paskatins jaunimo organizacijas, vyriausybines jaunimo organizacijas, kurti savo projektus ir plėtoti veiklą Lietuvoje.

PIRMININKAS. Taigi yra sutarta su Vyriausybe, su ministru dėl Jaunimo reikalų tarybos. Taigi galime šį klausimą irgi laikyti išspręstą.

Tada mums lieka… Ar pono V.Lapės pasiūlymai, kurie buvo teikiami, dar yra antrajam projektui, ar į juos jau atsižvelgta?

A.G.ŠEMETA. Kažkur turėjau.

PIRMININKAS. Tai gal aš pradžioje V.Lapei siūlau tarti žodį.

V.LAPĖ. Labai ačiū. Mes svarstėme E.Kunevičienės pasiūlymą, o ten kaip tik buvo pasiūlyta mokslui ir studijoms, Žemės ūkio universitetui 120 tūkst. Lt. Žinoma, buvo ir daugiau siūlymų, tačiau atsižvelgdamas į tai, ką jau padarė gerbiamasis ministras ir Finansų komitetas, aš manau, kad nebeturiu moralinės teisės prašyti daugiau ir sutinku su tuo, kas yra.

PIRMININKAS.Taigi V.Lapės siūlymų taip pat nebėra ir, ministre, čia turbūt nebėra ką ir komentuoti daugiau.

A.G.ŠEMETA. Taip, į juos buvo iš esmės atsižvelgta pritariant gerbiamosios E.Kunevičienės pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dabar prie manęs buvo priėjęs P.Papovas. Jis sako, kad dėl 1 priedėlio taip pat turi pasiūlymų. Tai gal prašom, pone Papovai. Aš matau 5 priedėliui jūsų pasiūlymus. (Balsai salėje) Vėliau apie tai kalbėsim. Gerai. P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre, mano pasiūlymuose yra 4 punktas, kuriame kalbama apie tai, kad siūloma sumažinti Vyriausybės rezervo fondą 10 mln. Lt. Rodos, gerbiamoji E.Kunevičienė siūlė 3 mln. Lt. Tai šiek tiek daugiau, bet palyginti ne tiek daug, nes Vyriausybės rezerve yra 78 mln. Lt, o anksčiau, kaip žinome, buvo daug mažiau. Remdamasis savivaldybių bei apskričių prašymais (taip pat mano pasiūlymai susiję ir su Sveikatos komiteto pirmininko A.Matulo pasiūlymais skirti savivaldybėms tikslinę dotaciją kapitalo investicijoms), aš labai prašau gerbiamąjį ministrą ir Seimo narius pritarti mano pasiūlymui. Vis tiek iš Vyriausybės rezervo fondo (o aš manau, jis yra labai didelis) reikės skirstyti lėšas ir savivaldybėms kapitalo investicijoms, tai geriau iš karto paskirkime įstatymu ir mažiau Vyriausybei bus darbo. Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Atsakydamas į šiuos pasiūlymus, noriu pasakyti, kad Vyriausybės rezervo fondas kitais metais yra numatomas mažesnis, negu buvo 1997 m. 1997 m. Vyriausybės rezervo fondas sudarė 80 mln. Lt. Dabar, pritarus Seimo narės E.Kunevičienės pasiūlymui, Vyriausybės rezervo fonde lieka tik 75 mln. Lt. Kita vertus, 10 mln. Lt, kurie yra numatyti apskričių viršininkų administracijoms, tai taip pat yra pirmas žingsnis reformuojant ir numatant realias galias apskritims, tai yra galimybė tam tikrą dalį Vyriausybės rezervo fondo paskirstyti savivaldybėms per apskritis, o ne tiesiogiai Vyriausybei. Todėl aš manyčiau, kad siūlomas šaltinis nėra priimtinas. Be to, Plungės rajono savivaldybei Meno mokyklai užbaigti biudžeto projekte yra numatyta lėšų tikslinėje dotacijoje. Ir todėl mes šiam pasiūlymui nepritariame.

PIRMININKAS. Taigi siūlymui… Dabar mes svarstome dalinį P.Papovo siūlymą, kuris, jeigu aš gerai suprantu, yra susijęs ir su kitais pasiūlymais, t.y. čia siūloma sumažinti Vyriausybės rezervą, o kitoje vietoje tai, kas gaunama iš to sumažinimo, siūloma paskirti kapitalo investicijoms. Tai gal tada apsispręskime dėl P.Papovo siūlymo, ir dar E.Kunevičienė. Konkrečiai dėl siūlymo sumažinti Vyriausybės rezervo fondą. (Balsai salėje) Palaukit. Ponia Kunevičiene, prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš konkrečiai dėl siūlymo padidinti, nes jeigu nereikia didinti, tai nereikia ir mažinti. Ponas P.Papovas neatsižvelgė, kad be biudžeto dar yra ir valstybės paskolos, kurios yra numatytos investicijoms. Jo siūlomi projektai tikrai yra investiciniai projektai, kurie bus vykdomi iš paskolų. Ir dar viena. Jis neatsižvelgė į tai, kad savivaldybių biudžete yra numatytas rezervas 70 mln. Lt savivaldybių reikalams negautoms pajamoms išlyginti. Todėl jo pretenzijos viršija tas galimybes, kurios suteiktos, ir prašyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar balsuosime dėl P.Papovo siūlymo. Registruojamės. (Balsai salėje) Tai jau kalbėjote, jau pateikėte. Daugiau kalbėti nebėra kaip. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Vyksta registracija, prašom registruotis. Balsuosime dėl P.Papovo siūlymo, išdėstyto 4 punkte – sumažinti 1 priedėlyje numatytą Vyriausybės rezervo fondą 10 mln. Lt. Šis siūlymas taip pat turi sulaukti 70 Seimo narių pritarimo. Kas už tai, kad būtų pritarta P.Papovo siūlymui, spaudžia mygtuką “už”. Prašom balsuoti. Balsavimas vyksta. Prašom balsuoti. Kas nepritaria, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko.

Už P.Papovo siūlymą – 31, prieš – 45, susilaikė 7. Siūlymui nėra pritarta. Replika. P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau, kad bent jau specialistai skirtų, kas yra tie 70 mln. Lt išlaidoms išlyginti, o ne kapitalo investicijoms. Tai yra skirtingi dalykai. O skirstyti rezervą per apskritis savivaldybėms – tai irgi savivaldybių reikalų uzurpavimas. Man atrodo, savivaldybės turi atskirus, savarankiškus biudžetus, ir jeigu reikalingos kapitalo investicijos, o niekas nepaneigia, kad jos reikalingos, tai 10 mln. Lt sumažinti iš Vyriausybės rezervo ir paskirti tiesiogiai savivaldybėms, nemanau, kad čia yra kažkokia problema.

PIRMININKAS. Taigi jau dėl to apsisprendėme. Dabar S.Šaltenio teikiami siūlymai 1 priedėliui.

A.G.ŠEMETA. Gal galėtų Seimo narys pakomentuoti pasiūlymus?

PIRMININKAS.Tuoj pat, minutėlę. Prašom paspausti mygtuką. S.Šaltenis.

S.ŠALTENIS. Minėtame įstatymo projekte valstybės įmonei Vilniaus kelių direkcija yra numatyta 14 mln. 478 tūkst. Lt. Šie asignavimai numatomi panaudoti taip: 9 mln. 378 tūkst. Lt – Vilniaus pilims, 2 mln. 600 tūkst. Lt – Kauno karo istorijos muziejui, buvusiam Prezidentūros pastatui, 600 tūkst. Lt – Kauno piliai, 1 mln. 300 tūkst. Lt – Trakų salos piliai, 600 tūkst. Lt – Trakų buvusios Domininkonų bažnyčios vienuolynui restauruoti. Visi šie objektai, išskyrus Vilniaus pilis, yra Kultūros ministerijos balanse. Jiems sutvarkyti ir restauruoti lėšos taip pat numatytos Kultūros ministerijos biudžete. Todėl siūlome finansavimo neskaidyti ir šias lėšas sujungti perkeliant 5 mln. 100 tūkst. Lt Kultūros ministerijai. Taip pat 1997 m. lapkričio 18 d. Valstybinė paminklų apsaugos komisija priėmė sprendimą Nr.41, kuriame atkreipė dėmesį, kad 1998 m. neįmanoma pradėti Valdovų rūmų atstatymo, nes neparengta visa reikalinga dokumentacija, todėl siūlo skirti ne daugiau kaip 6 mln. Lt, likusius pinigus perduoti avariniams paminklams tvarkyti. Todėl siūlome 3,3 mln. Lt perduoti šiam tikslui Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentui. Antru punktu siūlome padidinti kultūros vertybių tvarkymo programą 1 mln. 828 tūkst. Lt, kurie susitaupo sumažinus Kultūros vertybių apsaugos departamento valdymo išlaidas. Trečiuoju punktu siūlome skirti šešis…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Dabar reikia apsispręsti dėl pirmojo priedėlio. Taigi, ministre, kokia jūsų pozicija? Aš klausiu finansų ministro.

A.G.ŠEMETA. Dėl pasiūlymo keisti pirmąjį priedėlį. Vyriausybėje jau yra priimtas nutarimas dėl Vilniaus pilių rezervato steigimo. Yra numatyti asignavimai Vilniaus pilių centrui, kuris prižiūrės Vilniaus pilių rezervatą. Tie asignavimai, kurie šiuo metu yra numatyti pilims restauruoti… Aš manyčiau, kad Vilniaus pilių centras sugebės kontroliuoti šių asignavimų panaudojimą pagal paskirtį. Dėl to mes siūlome šiems pasiūlymams nepritarti.

PIRMININKAS. Taigi Vyriausybės įgaliotas finansų ministras siūlo nepritarti šiam siūlymui, kurį ką tik pateikė ministras S.Šaltenis. Ar mes turime balsuoti, ar dar S.Šaltenis nori kalbėti?

S.ŠALTENIS. Aš siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Vyriausybės vardu kalbėti apie tai, kam pritariama ir kam nepritariama, yra įgaliotas finansų ministras. Jeigu Seimo narys S.Šaltenis mano kitaip, tai mes galime apsispręsti balsuodami.

E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitete mes tą sumą siūlėme, ir buvo numatytas šaltinis. Bet, matyt, dėl to, kad nebuvo parengta finansavimo programa, Vyriausybė nepritarė. Jeigu dabar mes pritarsime, aš siūlysiu, kad finansų ministras nefinansuotų, kol nebus programos. Čia turi būti tikslinė programa. Tokios programos aš nemačiau. Tikiuosi, kad Vyriausybė dėl to ir nepritarė mūsų pasiūlymui, kad nebuvo programos. Jeigu Seimo nariai dabar pritartų pono S.Šaltenio pasiūlymui, tai būtų vienintelis prašymas, kad Vyriausybė finansavimą suderintų su programa.

PIRMININKAS. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau nei pritarti, nei nepritarti pataisoms, balsuokime už Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą. Kas dabar darosi šiame posėdyje? Jeigu pateikia “geras” Seimo narys, tai pritariame, jeigu “blogas” Seimo narys – nepritariame. Aš visiškai nesuprantu, kokie čia vyksta svarstymai? Yra Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas, ir balsuokime už visą biudžeto projektą be jokių papildymų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Statutas numato galimybę priėmimo metu teikti pasiūlymus Vyriausybės pateiktam biudžeto projektui, tačiau tie siūlymai yra priimami kur kas sunkiau negu paprastam įstatymui.

A.G.ŠEMETA. Aš norėčiau pakomentuoti. Tie siūlymai iš tikrųjų buvo svarstyti ir jų iki galo nepavyko suderinti. Vyriausybė nepritarė siūlymui perskirstyti šiuos asignavimus taip, kaip siūlo Seimo narys S.Šaltenis, todėl siūlyčiau pritarti Vyriausybės pozicijai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar sykį registruojamės. Registracija vyksta. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų yra šiokių tokių iki galo nesuderintų dalykų. Mes galėtume… vis tiek mes po 10 minučių darysime pertrauką. Kaip Seimo nariai galvoja? Aš galvoju, kad dar būtų galima… (Balsai salėje) Balsuojate? Gerai, gerbiamieji Seimo nariai.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Balsuosime dėl S.Šaltenio pateikto siūlymo, kuriam nepritarė Vyriausybės įgaliotas finansų ministras. Kas už S.Šaltenio pateiktą siūlymą, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jo nereikia, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už S.Šaltenio siūlymą balsavo 52, prieš – 24, susilaikė 14. Reikalinga dauguma nesurinkta. Už nebalsavo 70 Seimo narių, todėl šiam pasiūlymui nepritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, einame toliau. Dėl pirmojo priedėlio, jeigu aš neklystu, esame apsisprendę.

Dabar dėl antrojo priedėlio yra M.Pronckaus pasiūlymų. Gerbiamieji kolegos, prašom ramiau elgtis. Prašom ramiau. Aš matau antrajam priedėliui M.Pronckaus siūlymus. Neturite?

A.G.ŠEMETA. Seimo nariai M.Pronckus ir V.Einoris siūlo antrajame priedėlyje padidinti asignavimus Nacionalinės žemės ūkio veiklos programai…

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau nusiraminti ir atsisėsti į savo vietas.

A.G.ŠEMETA. … iki 919 mln. 192 tūkst. Lt. Ryšium su šiuo pakeitimu įstatymo pirmajame priedėlyje padidinti Žemės ir miškų ūkio ministerijai numatytą lėšų sumą iki 1 mlrd. 28 mln. 991 tūkst. Lt, tarp jų paprastąsias išlaidas – iki 977 mln. 960 tūkst. litų. Taip pat pirmajame priedėlyje padidinti apskritims numatytas lėšas melioracijai ir dirvų kalkinimui iki 180 mln. ir nepaprastąsias išlaidas taip pat padidinti iki 180 mln. Lt atitinkamai didinant apskritims numatytą finansavimo sumą.

Kartu siūloma sumažinti asignavimus bendrajam valstybės valdymui 107 mln. Lt, krašto apsaugai – 56 mln. Lt, išlaidas, nepriskirtas pagrindinėms grupėms, – 80 mln. litų. Iš jų Vyriausybės rezervo išlaidas – 60 mln. Lt, išlaidas viešajai tvarkai – 50 mln. litų.

Taigi visi pasiūlymai yra susiję su Nacionaline žemės ūkio veiklos programa. Kaip aš jau ne kartą minėjau, pristatydamas biudžetą tiek pirmajam svarstymui, tiek antrajam svarstymui, jeigu imsime nacionalinės žemės ūkio programos finansavimą iš visų šaltinių, t.y. tai, kas numatyta Vyriausybės programoje… ir jau pradėjo veikti kredito garantijų institucija žemės ūkiui finansuoti. Per šią instituciją yra numatoma pritraukti iki 400 mln. Lt papildomų išteklių žemės ūkiui finansuoti. Bendras finansavimas iš visų finansavimo šaltinių 1998 m. tikrai viršys 10% ribą nacionaliniame biudžete. Todėl siūlome šiems teikiamiems pasiūlymams nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra M.Pronckaus siūlymai 1 ir 2 priedėliui, todėl siūlau kalbėti iš karto apie 1, 2 ir 3 M.Pronckaus siūlymų punktus. M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia yra atitinkamas įstatymas, konkrečiai, Žemės ūkio santykių reguliavimo įstatymas, yra 16 jo straipsnis, kuriame aiškiai pasakyta, kiek ir kaip tie pinigai turi būti skirti. Pagal šį straipsnį ir pagal Finansų ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos tarifikaciją išeitų, kad ten turėtų įeiti nacionalinei žemės ūkio programai skirtos lėšos – valstybės rezervams sudaryti, melioracijai ir kalkinimui. Jeigu skaičiuotume tą 10%, ten turėtų būti beveik 1 mlrd. Lt. Tėra tik 513 mln. Lt. Kitaip tariant, pusė sumos. Čia ministro aiškinimai apie kai kuriuos kitus šaltinius… Turbūt ministras iš tikrųjų turėtų skirti, kas yra finansavimas ir kas yra kreditavimas bei visi kiti reikalai. Todėl aš manyčiau, kad reikia vykdyti įstatymo reikalavimus, o jeigu negalime vykdyti, reikia įstatymą keisti. Tačiau nei vieno, nei kito kolegos nedaro. Palyginimui dar aš noriu pasakyti, kad 1996 metais visose šitose trijose eilutėse buvo 571 mln. Lt arba per 60 mln. daugiau, negu yra dabar. Žinant, kad per tuos dvejus metus biudžeto išlaidos augo gana stiprokai, išeina, kad tik vienintelei žemės ūkio šakai tos išlaidos mažėja. Ačiū už tokį rūpestį. Aš prašau, kad dėl mano siūlymų būtų balsuojama.

PIRMININKAS. P.Papovas nori pritarti jūsų siūlymams?

P.PAPOVAS. Taip, aš noriu pritarti, nes gerbiamojo M.Pronckaus siūlymai atitinka įstatymus ir Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje pasakyta – negalima mažinti asignavimų toms sritims, kurioms yra numatytas konkretus procentas (o pagal procentą išvedamas ir skaičius) įstatymuose. Kol Žemės ūkio ekonominių santykių reguliavimo įstatymas nepanaikintas, tų skaičių reikia laikytis. Kita vertus, kasmet labai mažėja asignavimai melioracijai. 1994 m., melioracijai buvo skiriama 180 mln., kitiems metams skiriama tik 80 mln. 48 mln., kurie bus numatomi iš privatizavimo fondo, dar nėra garantija, tai viena. O antra, 48 mln. neįeina į tuos 10%. Tai jau geriau tuos 48 mln. atiduokim kompensacijoms: ar už žemę, ar už indėlius, o iš biudžeto skirkime pinigų melioracijai. Tuomet visiškai atitiks įstatymą ir bus šiek tiek kitoks procentas. Taigi kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, žemės ūkis iš tikrųjų 1998 m. biudžete nėra pamirštas. Juo labiau dabar tiesiog, kaip sakoma, neįsigilinus imti iš kitų pozicijų ir stambiom sumom niekuo neargumentavus didinti žemės ūkiui… Jeigu reikėjo, tą reikėjo daryti visiškai argumentuotai ir anksčiau.

Toliau. Vis remiamasi praeitimi ir praeitimi, bet mes taip pat žinom, kiek buvo skirta ir kaip tos lėšos buvo naudojamos. Todėl aš manau, kaip ir ministras sakė, kad čia sudėjus visas lėšas tikrai nepažeistas tas įstatymas, kad turi būti skirta žemės ūkiui iki 10% nacionalinio biudžeto, o šiuo metu dar net ir daugiau. Todėl nėra jokio pagrindo vienur mažinti ir didinti žemės ūkiui, reikia tas lėšas racionaliai naudoti. Todėl aš siūlymui nepritariu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar sykį registruojamės.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Balsuojame dėl M.Pronckaus teiktų pataisų – 1, 2 ir 3 punktų. Kas už šias pataisas, prašom balsuoti už, kas mano, kad jų nereikia, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas vyksta.

Už balsavo 29, prieš – 47, susilaikė 8. Pataisoms nepritarta.

Dabar S.Šaltenio pataisos antrajam priedėliui. Seimo narys M.Briedis. Prašom paspausti mygtuką. M.Briedis. Prašom.

M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos, 2 punkte siūloma padaryti vidinį lėšų perskirstymą, t.y. Kultūros ministerijos sutaupytus 1 mln. 828 tūkst. paskirti Kultūros vertybių apsaugos departamentui, kultūros vertybių tvarkymo programai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ministre, jūs… A.Kašėta tuo klausimu? Prašom.

A.KAŠĖTA. Siūlau pritarti siūlomai pataisai, nes iš tikro kultūros vertybių būklė Lietuvoje yra apverktina ir lėšų yra tikrai labai mažai skirta.

PIRMININKAS. Ministre, jūsų pozicija.

A.G.ŠEMETA. Mes tokio pobūdžio programoms… Svarstant Vyriausybėje pirmiausia buvo numatyta skirti lėšų programoms parengti, o paskui, kai programos bus parengtos, bus skiriami atitinkami asignavimai toms programoms realizuoti. Kai bus programos parengtos, bus galima nustatyti atitinkamus asignavimus programoms finansuoti, todėl siūlyčiau, kad šiam pasiūlymui nebūtų pritarta.

PIRMININKAS. S.Šaltenis. Prašom.

S.ŠALTENIS. Man atrodo, neturėtų būti baudžiami tie, kurie mažina valdymo išlaidas. Jeigu jie sutaupo, tai, kaip ir senais laikais, nubaudžiami. Aš manau, turėtų sekti tuo pavyzdžiu ir kitos struktūros. Jeigu mes sutaupome valdymo išlaidų, tai kodėl jos turi būti atimamos?

A.G.ŠEMETA. Aš dar kartą kartoju, kad šiuo atveju pirmiausia tas programas reikėtų parengti ir toms programoms numatytos lėšos. Kai jos bus parengtos, bus galima finansuoti.

S.ŠALTENIS. Taigi yra tos programos, baikime su tom programom. Ar ten…

PIRMININKAS. Pone Šalteni, jums nebuvo suteiktas žodis. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė nesutinka su šiuo siūlymu. Registruojamės.

Vyksta registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Balsuojame dėl pataisos, kurią pateikė M.Briedis ir kuriai Vyriausybė nepritarė. Prašom balsuoti. Kas už šią pataisą, spaudžia mygtuką “už”.

Už balsavo 55, prieš – 6, susilaikė 19. Pataisai nėra pritarta. Gerbiamieji kolegos, tai visos pataisos, jeigu aš gerai…

A.G.ŠEMETA. Aš irgi 2 priedėliui daugiau…

PIRMININKAS. Ar daugiau pataisų, ministre, priedėliams neturite?

A.G.ŠEMETA. Toliau yra Seimo narės E.Kunevičienės. Bet jos pasiūlymai susiję su tais pasiūlymais 3 priedėliui. Jiems buvo jau pritarta, kadangi reikia atitinkamai pakeisti… pagal valstybės funkcijas. Bet tai daugiau yra techninio pobūdžio pateikimai. Kadangi pasiūlymams dėl 1 priedėlio pakeitimo Seimo narė E.Kunevičienė pritarė, tai atitinkamai reikia pakeisti 3 priedėlį.

PIRMININKAS. Tokiu atveju jūs tą dalyką jau padarote patys, taip?

A.G.ŠEMETA. Taip. Tai yra atitinkamas pakeitimas.

PIRMININKAS. Gerai. Tai yra techninis pakeitimas ir dėl to nebediskutuojame. Taigi galime… Daugiau 1 straipsniui pataisų ir pasiūlymų nėra. Pirmajai ir antrajai daliai pasiūlymų ir pataisų daugiau nėra.

A.G.ŠEMETA. Daugiau neturiu.

PIRMININKAS. Dėl viso 1 straipsnio. A.Grumadas nori kalbėti. Prašom.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau vardyti tų skaičių, kurie netenkina manęs. Paminėsiu tik vieną iš argumentų, lėmusių mano apsisprendimą. Konkrečiai Gamtos apsaugos komitetas prašė nedaug biudžeto mastu padidinti asignavimus tokiems… Paminėsiu du objektus – delfinariumą ir zoologijos sodą, unikalius Lietuvos objektus. Tačiau iš esmės vietoje to nežymaus, labai nedidelio padidinimo tiek aplinkos apsaugos programoms, tiek jos objektams bendra asignavimų suma sumažėjo puse milijono litų. Be abejonės, visiškai neatsižvelgta į mūsų nuomonę, ir aš jokiu būdu negaliu pritarti šitam straipsniui.

PIRMININKAS. Petras… Vienas pasisakė prieš. J.Listavičius tada.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tiek valstybės biudžeto pajamos, tiek jo išlaidos buvo kruopščiai skaičiuojamos, Seimo komitetuose svarstomos. Buvo atsižvelgta į dalį siūlymų, ir aš pritariu šiam straipsniui, koks jis dabar yra. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar sykį registruojamės. Atsiprašau, dar nepradėjome. Registracija pradėta. Prašom registruotis. Balsuosime dėl 1 straipsnio.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojame dėl 1 straipsnio.

Už balsavo 51, prieš – 24, susilaikė 5. Taigi 1 straipsniui yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, mūsų darbotvarkėje buvo numatyta pertrauka. Ar darome tokią pertrauką, ar dirbame? Darome. 10 minučių pertrauka iki 12 val. 10 minučių. Prašom visus nevėluoti sugrįžti atgal į posėdį.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsime darbą. Tęsiame biudžeto priėmimo procedūrą. Aš kviečiu visus rinktis į posėdžių salę, tęsime mūsų patį rimčiausią darbą – biudžeto tvirtinimą.

Kviečiu ministrą į tribūną ir tęsime toliau 2 straipsnio priėmimo procedūrą. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom sėsti į vietas, prašom baigti diskusijas. Ministre Šemeta, prašom. 2 straipsnis.

A.G.ŠEMETA. Dėl 2 straipsnio pirmosios dalies yra gautas Seimo nario P.Papovo pasiūlymas. Čia turbūt reikėtų kartu tuos klausimus svarstyti, t.y. Seimo narys P.Papovas siūlo 2 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžio “procentais” įrašyti “rezervo nenumatytiems atvejams sudaryti – 70 mln. Lt” ir išbraukti iš antrosios dalies 6 eilutę “valstybės ir savivaldybių biudžetų mokestinių pajamų išlyginimo rezervui – 70 mln.Lt ir atitinkamai sumažinti bendrąsias sumas, kurios atitinka šią sumą”. Kitaip sakant, Seimo narys P.Papovas siūlo rezervą, kuris yra dabar numatytas mokestinėms pajamoms išlyginti. Kai savivaldybės negauna pajamų ir metus numatoma savivaldybes kredituoti iš šio rezervo bei antrajame metų pusmetyje numatoma rezervą jau paskirstyti pagal numatomą įvykdyti savivaldybių biudžetų pajamų planą, tokiu atveju jis siūlo perkelti šį rezervą į kitą eilutę, t.y. į rezervą nenumatytiems atvejams. Mūsų nuomone, ta pozicija, kuri yra šiuo atveju numatyta biudžete ir yra Vyriausybės siūlomame projekte, geresnė, kadangi (…) atskirame rezerve leidžia numatyti, kad jeigu savivaldybės iš tikrųjų vykdys biudžeto pajamų planus, tai tokiu atveju dalį šio rezervo galima bus skirti gyvenamųjų namų statybai finansuoti. Tai yra numatyta kaip šio rezervo panaudojimo prioritetas tuo atveju, kai savivaldybės vykdo biudžetų pajamų planus. Tam siūloma skirti 10 mln. Lt. Priėmus Seimo nario P.Papovo pasiūlymą, tokio panaudojimo nebūtų galima numatyti. Todėl siūlome nepritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. P.Papovas, prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, vis dėlto mano pasiūlymas atitinka priimtos pajamų nustatymo metodikos 10 straipsnį. Tuo tarpu nežinau pagal kokią metodiką teikiamas Vyriausybės projektas. Pagal dabartinio paskutinio varianto metodiką visiškai nėra lėšų nenumatytų atvejų rezervui. Tuo tarpu pagal metodiką bendrosios dotacijos dalyje bendroji dotacija skirstoma į tris dalis: į rezervą, mokestinėms pajamoms išlyginti ir struktūrų skirtumams sumažinti. O kur yra tikslinės dotacijos, ten apie tokią eilutę, kuri numatyta dabar teikiamame projekte, visiškai nėra. Tai neatitinka įstatymo. Aš siūlau pagal metodikos įstatymą, pagal naują metodikos įstatymą taip parašyti, kaip yra įstatyme. Ir man atrodo, jūs tam neturėtumėt prieštarauti. O jūsų motyvas, kad negalima bus iš bendrosios dotacijos panaudoti butų fondo statybai, man atrodo, visiškai neatitinka tikrovės. Savivaldybės… Mes galim parašyti ir įstatyme, kad savivaldybės likutį, kuris gali likti padengus negautas pajamas, tai galim parašyti, kaip ir dabar parašyta – panaudoti butų fondui. Tuo tarpu iš savivaldybių biudžeto, savarankiško biudžeto rezervo, tai yra ne rezervo, o tikslinės dotacijos naudoti lėšas valstybės įstaigų pajamoms padengti – tai yra konstitucinis pažeidimas. Mes negalim savarankiško biudžeto naudoti valstybės reikmėm. O esmė mano pasiūlymo yra, kaip numatyta metodikos įstatyme, taip ir parašyti 2 straipsnio pirmojoje dalyje, kaip aš siūlau.

PIRMININKAS. Ir E.Kunevičienė dėl šios pataisos. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. …Vyriausybės variantui, ir nereikia gąsdinti, kad prieštarauja metodikai. Dabartiniu metu, jeigu mes numatom įstatymu, čia irgi yra įstatymas, o metodika patvirtinta įstatymu. Ir visada galioja paskutinis įstatymas. Todėl čia jokių problemų negali būti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, diskusiją baigiam dėl P.Papovo pasiūlymo. Registruojamės. Vyksta registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Balsuosime dėl P.Papovo siūlymo padaryti 2 straipsnio pirmosios dalies pakeitimą.

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta P.Papovo pasiūlymui, spaus mygtuką “už”, kas jam nepritaria, taip, kaip ir Vyriausybė, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už P.Papovo siūlymą balsavo 21, prieš – 43, susilaikė 5. Taigi siūlymui nepritarta.

Toliau S.Šaltenio siūlymas keisti 2 straipsnio antrą punktą. Ir taip pat 2 straipsnio… (Balsas salėje) Gerai. Tai apsispręskim iš pradžių dėl S.Šaltenio, po to jūsų. Taigi dėl S.Šaltenio, arba M.Briedžio teikiamo siūlymo. Kas kalbės?

A.G.ŠEMETA. Aš paprašyčiau pakomentuoti.

PIRMININKAS. M.Briedis gali kalbėti dėl siūlymo, kurį jūs teikiate – pakeisti 2 straipsnio antro punkto pirmąjį sakinį. Palaukit minutėlę. M.Briedis.

M.BRIEDIS. Siūlau 2 punktu padidinti kultūros vertybių tvarkymo programai asignavimus 1 mln. 828 tūkst. Lt, kurie buvo sutaupyti pačios Kultūros ministerijos sumažinus Kultūros vertybių apsaugos departamento valdymo išlaidas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ministre, jūsų nuomonė dėl M.Briedžio siūlymo.

A.G.ŠEMETA. Siūlymas padidinti specialiąsias tikslines dotacijas. Kokiam tikslui čia yra siūloma?

M.BRIEDIS. Aš atsiprašau, jūs turėjot omeny trečią punktą. Trečiu punktu siūloma skirti 6,2 mln. Lt specialią dotaciją savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimams padidinti. Šios lėšos būtų gaunamos sumažinant iš biudžeto finansuojamų darbuotojų algas 0,34%. Būtų galima bibliotekininkų atlyginimus savivaldybėje padidinti ir prilyginti juos darbininkų minimumui. Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Dėl kultūros darbuotojų atlyginimo. Biudžeto pradiniame projekte buvo numatyta kultūros darbuotojų atlyginimo padidinimas 20%, taip pat papildomai po svarstymo komitetuose numatyta savivaldybių bibliotekininkų atlyginimams padidinti 2,5 mln. Lt. Ir todėl manyčiau, kad Vyriausybė šiam pasiūlymui negali pritarti, kadangi tos lėšos jau yra numatytos tikslinant pradinį biudžeto variantą.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Mes esam numatę ir susitarę, kad bus bibliotekų atgaivinimo trejų metų programa. Ir dabar jau yra skirta savivaldybėms ir paskirstyta per 2 mln. Lt tai savivaldybių bibliotekų atgaivinimo programai vykdyti, konkrečiai darbo užmokesčiui spręsti. Todėl aš prašyčiau šiuo atveju pritarti Vyriausybės variantui.

PIRMININKAS. Ar M.Briedis teikia balsavimui šitą siūlymą? Teikiat. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, registruosimės tuojau. Registruojamės dar kartą.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Balsuosime dėl M.Briedžio pataisų trečio punkto, kuris yra kompleksinis, ir siūloma keisti 2 straipsnio kelias eilutes. Taigi dėl viso trečio punkto. Kas už tai, kad būtų pritarta M.Briedžio teiktai pataisai, spaudžia mygtuką “už”. Vyriausybė šiam pasiūlymui nepritaria, ir tie, kurie palaiko Vyriausybę, spaudžią mygtuką “prieš”. Prašom balsuoti. Kas už M.Briedžio pasiūlymą, balsuoja už, kas mano, kad jo nereikia – taip, kaip ir Vyriausybė, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas vyksta.

Už – 45, prieš – 22, susilaikė 11, taigi pasiūlymui nepritarta. Pasiūlymas nesurinko 70 balsų ir pasiūlymui nepritarta.

Toliau dėl 2 straipsnio – L.Sabučio pataisos.

A.G.ŠEMETA. Seimo narys L.Sabutis siūlo 2 straipsnio antrąją dalį papildyti pastraipa “asignavimus gyvenamiesiems namams, butams statyti ir pirkti pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą – 31 mln. 400 tūkst. Lt.” Ir 10 straipsnio trečią punktą (atitinkama pataisa yra) papildyti papunkčiu “asignavimus gyvenamiesiems namams, butams statyti ir pirkti pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą”. Biudžeto projekte yra… Asignavimai gyvenamiesiems butams statyti yra numatyti bendrajame apsirūpinimo butais fonde ir numatyti valstybės biudžete. Ir manome, kad skirstant šiuos asignavimus konkrečiai pagal…

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom ramiau elgtis!

A.G.ŠEMETA. … kitiems rajonams, kadangi yra numatyta Vyriausybės programoje įgyvendinti būsto kreditavimo programą, kurios finansavimas iš esmės ir yra numatomas iš šio fondo. Šis fondas bus naudojamas palūkanų skirtumui padengti pritraukiant kur kas daugiau bankų kredito išteklių, todėl mes manome, kad šiuo atveju šias lėšas riekia palikti valstybės biudžete.

PIRMININKAS. Dėl L.Sabučio pasiūlymo – pats L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Dabar mes svarstome kaip tik mūsų pagrindinio įstatymo 2 straipsnį, kuris konkrečiai apibrėžia savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimą. Todėl man keistoka, kad mūsų jau keletą kartų siūlyta pataisa tartum ir priimtina, bet į įstatymą neįrašoma. Mes siūlome būtent tai, ką Seimas yra nusprendęs, – kad asignavimai gyvenamiesiems namams, butams įsigyti savivaldybėms turi būti skiriami įstatymu. Ta 31 mln. suma yra iš bendros sumos, bet šiuo atveju neįrašyta į šitą straipsnį. Tai viena.

Antra. Mes manome, kad būtent ne iš fondų, ne kas nors, o pačios savivaldybės, turėdamos tvirtą sumą, skirtą Seimo, žinoma, suderintą su Vyriausybės pateiktais skaičiavimais, būtų kur kas labiau garantuotos ir žinotų, kaip tas lėšas paskirstyti. Be to, mes tame pačiame straipsnyje, jeigu dabar nesvarstome, taip pat dar siūlėme dėl 70 mln… Pirmojoje dalyje kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė, kad šitie 70 mln. yra skirti išlyginti mokestinėms pajamoms, kaip rezervas. Bet kodėl tvirtinant savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius vėl čia įrašyta “valstybės ir savivaldybių rodikliams išlyginti”? Tuo tarpu mes norėtume, kad bent viename straipsnyje viskas būtų konkrečiai apibrėžta, kiek tai yra susiję su savivaldybių veikla, todėl mūsų siūlymai yra pagrįsti ir, man atrodo, visiškai priimtini.

PIRMININKAS. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, mes vėl susiduriame su įstatymų nesilaikymu. Valstybės ir savivaldybių biudžetai yra formuojami iš esmės pagal du įstatymus: tai Biudžetinės sandaros įstatymą, mokesčių įstatymus ir naujai priimtą Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą. Tai kam tada tie įstatymai, jeigu mes čia, šiame įstatyme, galime rašyti ką užsimanome, kas šauna į galvą? Juo labiau netgi Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme taip pat parašyta, kad lėšos… Savivaldybės stato gyvenamuosius namus ir butus. Tai kaip statybas galima atskirti nuo finansavimo – vieni stato, kiti finansuoja, kai savivaldybė yra savarankiška valstybės institucija ir turi savarankišką biudžetą? Aš nesuprantu, gerbiamasis ministre, jūsų pozicijos. Kaip jūs galite nesivadovauti Biudžetinės sandaros ir Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymais? Aš pritariu gerbiamojo L.Sabučio pasiūlymui.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė paaiškins nesuprantantiems. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš noriu paaiškinti, kad ponas P.Papovas tikrai nesupranta Biudžeto sandaros įstatymo. Čia visiškai tam neprieštarauja. Čia ne savivaldybių pajamos reguliuojamos. Pajamos yra numatytos ir atiduodamos taip, kaip priklauso pagal normatyvus, pagal koeficientus, patvirtintus metodikoje. Čia yra speciali dotacija iš valstybės biudžeto. O valstybės biudžetą tvirtina Seimas, ir Seimas turi šimtaprocentinę teisę specialią dotaciją paskirstyti tiems tikslams, kuriems, jo nuomone, šiandien reikia. Taip ir daroma. Todėl nereikia painioti pajamų ir tikslinių dotacijų. Čia yra tikslinės dotacijos paskirstymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti, kad Seimas turi ne teisę, o šiuo atveju pareigą paskirstyti.

Ministras dar norėtų tarti žodį?

A.G.ŠEMETA. Aš atsakysiu į pono P.Papovo pastabas. Iš tikrųjų savivaldybės ir statys tuos gyvenamuosius namus, tačiau tai yra bendroji valstybės programa, kuri turi būti atitinkamai koordinuojama. Šiuo atveju tų lėšų numatymas, kaip tai yra numatyta teikiamame biudžeto projekte, ir yra būtent butų statybos koordinavimo valstybės mastu klausimas. Todėl aš siūlyčiau, kad į tai būtų atsižvelgta ir būtų pritarta Vyriausybės pozicijai. Dėl 70 mln. jau buvo balsuota ir buvo nepritarta. (Balsas salėje) Taip.

PIRMININKAS. Ar L.Sabutis prašo dar balsuoti, ar..? Aš jau išjungiau mikrofoną. Galim apsispręsti balsuodami. Prašote balsuoti, taip?

Prašom. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš prašau Seimo balsuoti, ir balsuoti daugiau nei 70 balsų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl L.Sabučio pataisos. Registruojamės. Vyksta registracija. Apsispręsime balsuodami dėl šios pataisos, kuriai nepritaria Vyriausybė ir Biudžeto ir finansų komitetas. Registruojamės. Pone Sabuti, reikėjo anksčiau visus įtikinti.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Balsuojame dėl pateiktos L.Sabučio pataisos. Kas už šią pataisą, spaudžia mygtuką “už”. Vyriausybė ir Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Taigi remiantieji Vyriausybės poziciją gali balsuoti arba prieš, arba susilaikyti. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.

Už L.Sabučio pataisą – 40, prieš – 9, susilaikė 35, pataisai nepritarta. Šiai pataisai taip pat nėra pritarta.

P.Papovas – repliką po balsavimo.

P.PAPOVAS. Man atrodo, kad mes, Seimo nariai, dar mokame skaityti įstatymus ir netgi priiminėti mokame. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio trečiojoje dalyje yra pasakyta: “savivaldybių biudžetams skiriamos šios specialios tikslinės dotacijos”, o punktas “d” – asignavimai gyvenamiesiems namas, butams statyti ir pirkti pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Taigi bendras paramos fondas ir yra pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Šie asignavimai turi būti specialioje dotacijoje, o ne valstybės biudžete.

PIRMININKAS. Replikos po balsavimo baigtos. Einame toliau. Dabar, ministre, atrodo, lieka dėl 5 priedėlio, taip?

A.G.ŠEMETA. Taip, dėl 5 priedėlio.

PIRMININKAS. Pradedame nuo E.Kunevičienės. Pone Kunevičiene, 5 priedėliui jūsų pasiūlymai.

A.G.ŠEMETA. Ponia E.Kunevičienė siūlo pakeisti 5 priedėlį taip: sumažinti asignavimus gamtosaugos objektams: Kauno miesto savivaldybei 6 mln. Lt, Šilutės rajono savivaldybei – 1 mln. 250 tūkst. Lt, Šiaulių miesto savivaldybei – 2 mln. Lt; ir atitinkamai padidinti, skirti asignavimus gamtos apsaugos objektams: Vilkaviškio rajono savivaldybei 1,5 mln. Lt, Širvintų rajono savivaldybei – 1 mln. 750 tūkst. Lt; ir padidinti Kauno miesto savivaldybei kapitalo investicijoms numatytus asignavimus 6 mln. Lt sporto rūmams statyti.

Aš iš karto norėčiau pabrėžti, kad tie pasiūlymai, kurie yra pateikti… Sumažinimas, kaip aš suprantu, reikštų siūlymą perkelti tą finansavimą iš kreditų, būtų panaudotas kitas šaltinis, todėl pačios savivaldybės, finansuojant objektus, nenukentėtų. Pirmajame biudžeto projekto variante tie asignavimai Vilkaviškio ir Širvintų rajonų savivaldybėms buvo numatyti, tačiau buvo tikimasi, kad joms finansuoti bus galima panaudoti asignavimus… nepanaudotus asignavimus Šiaulių miesto savivaldybei. Tačiau Šiaulių miesto savivaldybė nevykdo šių metų biudžeto pajamų plano, ir tuos asignavimus panaudoti reikštų iš savivaldybės, nevykdančios pajamų plano, perkelti lėšas, dar papildomai atimti asignavimų perduodant juos kitiems asignavimų valdytojams. Todėl tiek Vilkaviškio, tiek Širvintų rajonų savivaldybėms asignavimus siūloma numatyti kitų metų biudžete. Vyriausybė šiems pasiūlymams pritarė.

PIRMININKAS. Taigi Vyriausybė pritaria, Seimo nariai nori dar diskutuoti dėl šių pasiūlymų. A.Grumadas nori kalbėti prieš. Prašom.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, mano pasisakymas prieš nėra šimtu procentų prieš, nes aš iš esmės sutinku su lėšų perskirstymu valymo įrenginiams. Konkrečiai, kad lėšos būtų skirtos Vilkaviškio ir Širvintų rajonų savivaldybėms. Tačiau jokiu būdu negaliu sutikti dėl lėšų atėmimo iš vandens valymo įrenginių statybos Kauno mieste ir jų pervedimo į visai kitas, į kapitalo investicijų lėšas, nes šių lėšų gamtos apsaugos objektams, tiksliau sakant, valymo įrenginiams labai trūksta. Prašymai bebaigiamiems objektams baigti nebuvo patenkinti ateinančiais metais. Todėl aš manyčiau, kad jokiu būdu negalima vandens valymui skirtas lėšas panaudoti visiškai kitiems tikslams. Manyčiau, kad tie 6 mln. Lt, jeigu jau Kaunas nesugeba jų panaudoti, gali būti panaudoti kituose rajonuose, juolab kad atidėdami statybų baigtį kiekvienais metais vis toliau ir toliau mes iš esmės įšaldome kapitalą ir neracionaliai naudojame biudžeto lėšas. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Sunku įtikinėti, kai neatsižvelgiama į svarbiausius motyvus. O svarbiausias motyvas yra tas, kad ten nebus mažinamas finansavimas, bet jis keičiamas. Biudžetinis pakeičiamas valstybės skolos lėšomis. Bet vis tiek bus valstybės biudžeto lėšos, tik iš ateities, ir tas finansavimas bus vykdomas. Todėl nenorėčiau pritarti ponui A.Grumadui, kuris prieštarauja Kauno savivaldybei. Ten bus tos lėšos, bet jos bus iš paskolos, nes iš paskolos ir daugiau yra. Kad nebūtų skaidymo, iš karto paskola būtų įforminama, tai taip ir padaryta. Prašau pritarti mano siūlymui, kuris suderintas ir su Vyriausybe.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, apsisprendžiame. Registruojamės. Registracija vyksta. Prašom registruotis. Apsispręsime, ar pritariame E.Kunevičienės pateiktam siūlymui. Prašom registruotis. Kadangi siūlymui pritaria Vyriausybė, tai šiam siūlymui reikia paprastos Seimo narių daugumos.

Užsiregistravo 104 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta E.Kunevičienės teiktam siūlymui, prašom balsuoti už. Vyriausybė pritarė, reikia paprastos daugumos. Kas pritaria E.Kunevičienės siūlymui, spaudžia mygtuką “už”.

Už – 64, prieš – 11, 12 susilaikė. Pasiūlymui yra pritarta.

Dėl 5 priedėlio taip pat yra P.Papovo siūlymų.

A.G.ŠEMETA. Taip, Seimo narys P.Papovas siūlo sumažinti asignavimus kapitalo investicijoms Vilniaus miesto savivaldybei 1,4 mln. Lt Žirmūnų tilto konstrukcijoms tvirtinti, Telšių rajono savivaldybei – 2 mln. Lt mokyklų stogų, langų remontui ir padidinti asignavimus kapitalo investicijoms Visagino miesto savivaldybei Visagino miesto lietuvių mokyklos priestatui 1,5 mln. Lt ir Alytaus miesto savivaldybei Alytaus katalikų mokyklos statybai 1,9 mln. Lt. Šie asignavimai kapitalo investicijoms buvo kruopščiai nagrinėti Ūkio ministerijoje ir svarstant kapitalo investicijų programą. Šis perskirstymas nebuvo Vyriausybėje aprobuotas, todėl Vyriausybė siūlo jam nepritarti.

PIRMININKAS. Ir, jeigu aš gerai supratau, kadangi mes nepritarėme P.Papovo siūlymui sumažinti Vyriausybės rezervo fondą 10 mln. Lt, taigi antrasis pasiūlymas pakeisti 5 priedėlį ir perskirstyti 10 mln. Lt jau savaime atkrinta. Taigi dėl pirmojo siūlymo P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, aš labai apgailestauju, kad Vyriausybė nesvarstė mano pasiūlymų. Svarstant tie pasiūlymai buvo ir žodžiu pasakyti, ir raštu seniai pateikta pataisa. O esmė yra ta, kad tai ne kapitalo investicijos Vilniaus savivaldybei Žirmūnų tiltui tvirtinti, o remonto išlaidos. Tas pat dėl Telšių. Ypač Telšių rajono savivaldybei – 2 mln. Lt, kai netgi objekto nėra – visų mokyklų langams stiklinti, stogams remontuoti. Net objekto nėra! Daugeliui mokyklų kapitalo investicijų programoje tokių asignavimų niekada nebuvo numatyta, ir dabar Vyriausybė neturi… nebuvo patvirtinta prieš priimant šį įstatymą arba prieš pradedant rengti šį įstatymą valstybės kapitalinių investicijų programa. Tai irgi labai didelis pažeidimas nustatant savivaldybių metodiką. O dabar Žirmūnų tiltą galima remontuoti iš kelių fondo lėšų arba iš kreditų. Taip pat ir Telšių mokyklas galima remontuoti iš remontui skiriamų lėšų, savivaldybės remonto lėšų arba taip pat kreditų. Aš siūlau numatyti asignavimus, kurie numatyti ir valstybės programoje, ir Rytų Lietuvos programoje, ir skirti teisėtai pagal numatytas programas, o ne šiaip sau sugalvoti, kad čia geresnė savivaldybė ar blogesnė. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi P.Papovas. Ir M.Pronckus dėl P.Papovo pataisos. Nori ją paremti. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš iš esmės remiu gerbiamojo P.Papovo pataisą. Galbūt aš jos ir neremčiau, jeigu, pavyzdžiui, prie Telšių savivaldybės būtų parašyta: stogų, langų ir grindų remontui. Tačiau grindų remonto ten nėra, tai aš sutinku su P.Papovo pataisa. Man tik kyla klausimas – iki kokių nesąmonių dar prieis Vyriausybė, skirstydama taip mokesčių mokėtojų pinigus? Ką tai reiškia, ką mes darom?

PIRMININKAS. Ministre, jūs dar norite tarti žodį dėl šios pataisos, ar jau viskas?

A.G.ŠEMETA. Aš turbūt pasakiau savo poziciją. Šie pinigai, kurie yra skirstomi, buvo tvirtinami Vyriausybėje pagal pateiktus projektus. Telšių rajono savivaldybei mokyklų pastatų remontui. Tai yra kapitaliniai remontai, o ne einamieji remontai, todėl iš tų lėšų, kaip jūs sakote, iš asignavimų, skirtų einamosioms išlaidoms, jų finansuoti negalima. O atsakydamas į Seimo nario P.Papovo pasiūlymą… į Seimo nario M.Pronckaus repliką, aš manyčiau, nustatyti, kiek buvo lėšų iššvaistyta per pastaruosius kelerius metus įvairiuose bankuose ir privačiuose bankuose… Lėšos yra skiriamos savivaldybėms, jų finansavimui, o ne privačiam verslui finansuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, P.Papovas reikalauja balsuoti dėl jo pataisos. Prašom registruotis, ir apsispręsime balsuodami.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame dėl P.Papovo pataisos. Kas už šią pataisą, spaudžia mygtuką “už”. Vyriausybė jai nepritaria, taigi reikia surinkti 71 balsą. Kas už P.Papovo pataisą, spaudžia mygtuką “už”. Prašom balsuoti.

Už P.Papovo siūlymą 28, prieš – 46, susilaikė 10. Taigi P.Papovo siūlymas paremti jo apygardą nesurinko daugumos. (Balsai salėje) Nereikia norėti iš premjero apygardos paimti pinigų ir pasiimti savo apygardai. Reikia turėti bent kiek sąžinės.

Gerbiamieji kolegos, tęsiame toliau. Ir dėl penktojo priedėlio. Ar A.Matulo pataisos dar yra? Prašom. A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas mano, kad vis dėlto kapitalo investicijos paskirstytos nevisiškai racionaliai. Žinodami realią situaciją, komiteto nariai lankėsi visuose objektuose ir mano, kad labai mažai lėšų numatyta Klaipėdos psichoneurologiniam dispanseriui, taip pat manome, kad būtina sparčiau dirbti ir daugiau lėšų skirti Zarasų ligoninei. Reikėtų perkelti Panevėžio tuberkuliozės dispanserį, nes jo padėtis tikrai yra labai tragiška. Vėlgi vakar mes kalbėjome su atsakingais žmonėmis, kurie patvirtino, kad iš paskolų bus galima … komitetas bus įtrauktas į diskusiją dėl tų objektų lėšų nukreipimo. Komitetas nereikalauja balsuoti, bet mano, kad bus derinama su komitetu, numatant paskolas vienam ar kitam objektui.

PIRMININKAS. Taigi komiteto pirmininkas atsiima šiuos pasiūlymus ir dėl to nebediskutuojame. Jeigu aš neklystu, daugiau penktajam priedėliui pasiūlymų nėra. Ministre, ar…

A.G.ŠEMETA. Taip, aš daugiau pasiūlymų neturiu. Ir apskritai 2 straipsniui daugiau pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. L.Sabučio siūlymas gal dar yra? Pažiūrėkite dėl 2 straipsnio. Taip. Prašom. L.Sabutis.

A.G.ŠEMETA. 2 straipsnyje išbraukti žodžius “valstybės ir”.

L.SABUTIS. Taip, gal paaiškinkite.

A.G.ŠEMETA. Aš siūlyčiau iš dalies atsižvelgti į L.Sabučio pasiūlymą sukeisti vietomis “savivaldybių ir valstybės”, tuomet būtų…

L.SABUTIS. Taip, tada tinka.

Priimtinas siūlymas, atsižvelgiant į tai, kad kitas to įstatymo straipsnis numato paskirstymo tvarką. Tik todėl būtų galima pritarti sukeičiant vietomis.

PIRMININKAS. Pritarta. Sutariate su ministru. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 2 straipsniui daugiau… (Balsas iš salės) Aš atsiprašau, minutėlę. P.Papovas. Kokie jūsų dar siūlymai?

P.PAPOVAS. Čia buvo ne pono L.Sabučio pasiūlymas, o komiteto pasiūlymas, ir taip lengvai susitarti pirmininkui nevertėtų nesukvietus komiteto.

PIRMININKAS. Komitetui atstovauja komiteto pirmininkas ir turi įgaliojimus kalbėti komiteto vardu.

P.PAPOVAS. Turi kalbėti tai, kas parašyta, o ne tai, kas buvo pasiūlyta. Pasiūlyta iš esmės nieko nekeičiant. Gerbiamasis ministre, nereikia pono L.Sabučio apgaudinėti. Kas iš to, jeigu sukeisime vietomis “savivaldybių ir valstybės”? Esmė lieka ta pati. Buvo pasiūlyta išbraukti ir aš reikalauju balsuoti, nes aš irgi esu komiteto narys.

A.G.ŠEMETA. Aš dar kartą noriu paaiškinti, kad čia yra numatyti asignavimai tą rezervą panaudoti tada, kai savivaldybės nevykdo pajamų planų, ir kadangi šie asignavimai yra numatyti pagal tikslinę dotaciją, tai pagal Biudžeto sandaros įstatymą nepanaudoti asignavimai pagal tikslinę paskirtį turi grįžti į valstybės biudžetą. Todėl šiuo atveju ši norma visiškai atitinka įstatymo reikalavimus, ir šių pozicijų sukeitimas vietomis dar kartą išdėsto prioritetus, kam lėšos turi būti panaudotos. Tai yra savivaldybių pajamoms išlyginti, o jeigu savivaldybės vykdo pajamų planus, tuomet kitoms reikmėms.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, komiteto pirmininkas, įgaliotas komiteto, suderino su ministru redakciją. Tokia redakcija ir lieka, t.y. tokia, kokia yra suderinta. Gerbiamieji kolegos, dabar galima kalbėti dėl viso 2 straipsnio. Vienas – už, vienas – prieš. L.Sabutis dėl viso 2 straipsnio. Prašom.

L.SABUTIS. Aš kreipiuosi į Seimą atsižvelgdamas į tuos paaiškinimus, kurie buvo pateikus siūlymus. Aš nenoriu analizuoti kitų, bet kalbėsiu konkrečiai dėl mūsų komiteto. Iš tikrųjų reikėtų sutikti su tuo, kad tai siūlymai, kuriuos mes teikėme, buvo ir atskirai Seimo nario P.Papovo, ir komiteto, todėl šiuo atveju, kai ministras pirmiausia akcentuoja, jog 70 mln. bus skirstoma savivaldybėms, o valstybei, kuri skiria dalį tų lėšų ir vieną trečdalį nacionalinio biudžeto savivaldybėms, ir šiuo atveju Seimas gali spręsti… Aš manau, kad čia ginčo nebūtų, ir manau, kad galima balsuoti dėl viso šito straipsnio atsižvelgiant į tai, jog buvo argumentuotai paaiškinta dėl specialiųjų dotacijų. Nors mūsų siūlymas, atrodo, buvo taip pat priimtinas, tačiau buvo balsuota, apsispręsta, ir siūlau priimti visą šitą straipsnį.

PIRMININKAS. P.Papovas pritaria 2 straipsniui? Ne. Prašom. Nors kitą kartą paspauskite tą mygtuką, kurį reikia. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Vis nepriprantame. Aš negaliu pritarti ir kviečiu nepritarti. Negalima priiminėti Valstybės ir savivaldybių biudžeto įstatymo, kuris visiškai prieštarauja Seimo priimtai metodikai – pajamų nustatymo metodikai. Konkrečiai aš jau kalbėjau. 2 straipsnis prieštarauja metodikos 9 straipsniui, kuriame sakoma, kad paramos fondas gyvenamiesiems namams statyti turi būti ne valstybės biudžete, o savivaldybių biudžete, taip pat 2 straipsnyje nenumatomas rezervas nenumatytiems atvejams finansuoti. Nenumatyti atvejai – tai tas pats, kaip jūs sakėte, tikslinei dotacijai… negavimas pajamų, pajamų padengimas. Tačiau 70 mln. turi būti bendroje dotacijoje, o ne tikslinėje dotacijoje. Taip yra metodikoje. Reikėjo keisti metodiką taip, kaip jau mes keitėme, tuomet buvo galima taip padaryti. Vienu atveju, jeigu apskaičiuojam ne pagal rodiklius, tai keičiame metodiką, o kitu atveju, kur konkretūs, aiškūs straipsniai ir tų straipsnių šiame įstatyme nėra, metodikos nekeičiame. Aš kviečiu nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 2 straipsnio kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Registruojamės, ir balsuosime dėl viso 2 straipsnio. 2 straipsniu taip pat tvirtinami 4 bei 5 priedėliai. Vyksta registracija, prašom registruotis. Balsuosime už 2 straipsnį.

Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti, ir balsuojame dėl 2 straipsnio. Kas už 2 straipsnį, prašom balsuoti.

Taigi už 2 straipsnį balsavo 59, prieš – 20, susilaikė 6. 2 straipsnis priimtas.

Toliau 3 straipsnis. Pasiūlymų ir pataisų aš nematau. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 3 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Galim priimti.

4 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti. Priimam.

5 straipsnis. Čia…

A.G.ŠEMETA. Čia buvo Seimo nario A.Matulo pasiūlymas, tačiau, jam atsisakius pasiūlymo dėl 1 straipsnio, automatiškai, aš manyčiau, turėtų būti atsisakyta pasiūlymo dėl 5 straipsnio, nes tai yra tarpusavyje susiję straipsniai.

PIRMININKAS. Taigi 5 straipsniui tokiu atveju irgi nėra pasiūlymų. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 5 straipsnio? Nėra. Galim priimti.

Dėl 6 straipsnio pasiūlymų, pataisų nėra. Galim priimti ir priimam.

Dėl 7 straipsnio. 7 straipsnis. Nori kalbėti E.Zingeris? Ne.

A.G.ŠEMETA. Čia buvo Seimo narių M.Pronckaus ir V.Einorio pasiūlymai dėl 7 straipsnio. Siūlo išbraukti žodį “iki”. Būtų 48 mln. Lt. Tačiau aš manau, kad šiame straipsnyje nustatyta formuluotė yra lankstesnė, ir todėl siūlyčiau nepritarti šiai formuluotei.

PIRMININKAS. M.Pronckus dėl savo pataisos.

M.PRONCKUS. Matot, įstatymuose visi tokie žodeliai, kaip “iki” ir panašūs, mano supratimu, gadina įstatymą ir padaro jį neskaidrų, kaip dabar madinga sakyti. O kadangi ministras žadėjo, kad 48 mln. Lt iš tikro bus (jis kelis kartus užtikrino, o mes abejojom, kad nebus), tai ministrui kaip tik reikia, vykdant savo pažadą, atsiimti abejotiną žodelį ir būtų viskas aišku – 48 mln. Todėl aš siūlau tą žodelį išbraukti, kad neliktų neaiškumų ir būtų aiškus sakinys – 48 mln. melioracijai iš privatizavimo.

PIRMININKAS. P.Papovas nori paremti šį siūlymą.

P.PAPOVAS. Taip, aš remiu šį siūlymą, nes iš esmės šis straipsnis – tai tik pažadai, jeigu įrašomas žodelis “iki”. Man atrodo, čia kalbama apie konkrečias lėšas, konkrečius asignavimus. Jeigu jau pasakom, kad 48 mln., tai 48 mln. O čia tik tam tikri pažadai. “Iki” – gali būti ir 10 mln., ir 5 mln. Ką tai reiškia?

PIRMININKAS. Yra partijų, kurios vykdo pažadus, kurios nevykdo. Tai šiuo atveju…

A.G.ŠEMETA. Žodis “iki” reiškia, kad skiriant asignavimus melioracijai atitinkamai reikės atlikti patikrinimus visoje melioracijos sistemoje, patikrinti, kaip lėšos panaudojamos pagal jų tikslinę paskirtį. Tai yra vienintelė šio žodžio įrašymo prasmė. Jeigu bus nustatyta, kad lėšos iš tikrųjų naudojamos taip, kaip jos turi būti naudojamos, bus ir skirta tiek, kiek čia numatyta, t.y. 48 mln. Lt.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė. Kunevičiene, norėjot kalbėti dėl žodelio “iki” išbraukimo.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlyčiau palikti, nes čia rėmimo programai, o tą programą reikia parengti, pagrįsti, suskaičiuoti, ir šiandien jau tiksliai pasakyti, kad 48, kada nėra tos sąmatos… Aš nedrįsčiau balsuoti už tokią konkrečią sumą. O jeigu jau nustatyta riba, tai jie žino, kokią programą gali sudaryti.

PIRMININKAS. Registruojamės. Apsispręsim balsuodami dėl žodelio “iki” išbraukimo, ką siūlo M.Pronckus. Šiam siūlymui, kadangi nėra susiję su pinigais, užtenka paprastos daugumos. Nors susiję. Mes su ministru išsiaiškinom, kad susiję su pinigais. Aš čia pats suklydau. Aš atsiimu savo žodį, iš tikrųjų susiję su pinigais. Taigi balsavimas toks pat, koks ir buvo iki šiol . Ir M.Pronckaus siūlymas. Kas už šį siūlymą, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jo nereikia, spaudžia mygtuką “prieš”. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti. Balsuojam dėl M.Pronckaus siūlymo. Kas remia M.Pronckaus siūlymą, spaudžia mygtuką “už”. M.Pronckaus ir V.Einorio. Atsiprašau.

Taigi už siūlymą 27, prieš – 43, susilaikė 14, siūlymui nepritarta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso 7 straipsnio? Straipsnį galima priimti, pataisos aptartos.

8 straipsniui pasiūlymų ir pataisų nėra. Galime pritarti. Ir priimam.

9 straipsniui pasiūlymų ir pataisų nėra. Galim priimti ir priimam.

10 straipsniui – E.Kunevičienės pataisa.

A.G.ŠEMETA. 10 straipsniui yra Seimo narės E.Kunevičienės pasiūlymas. 10 straipsnio 3 punkto “e” papunktį siūloma papildyti ir išdėstyti taip: rezervą savivaldybių biudžetams… Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą taikyti toms savivaldybėms, kurių 1998 m. bendrųjų pajamų didėjimas, lyginant su 1997 m., sudaro ne daugiau kaip 27 %. Kitaip sakant, Seimo narė E.Kunevičienė biudžeto projekte numatytą rezervą – 15 mln. Lt, kuris buvo numatytas skirti toms savivaldybėms, kurių pajamos dėl metodikos taikymo mažėja, lyginant su praeitais metais, siūlo paskirstyti iš karto ir numatyti ribą, t.y. augimo 27%, lyginant su praeitų metų patvirtintu biudžetu. Priėmus šį pasiūlymą padidėtų asignavimai Rokiškio rajono savivaldybei, Šiaulių miesto savivaldybei, Alytaus miestui, Trakų ir Šalčininkų rajonams. Būtent tiems, kuriems asignavimai kitiems metams auga mažiausiai dėl metodikos taikymo. Mes, atsižvelgdami į tai, kad susitikime su Savivaldybių asociacija taip pat buvo išreikšta daug pageidavimų, kad toms savivaldybėms, kurioms asignavimai mažėja dėl metodikos taikymo, tie pinigai būtų paskirstyti iš karto, o ne numatyti rezerve, siūlome šiems pasiūlymams pritarti.

PIRMININKAS. Ir dėl šių siūlymų – E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Kadangi labai išsamiai turbūt visus – ir kairę, ir dešinę įtikino ministras, tai man jau neverta kalbėti.

PIRMININKAS. Ir pritarti nori P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Iš tikrųjų noriu pritarti ir pasakyti, kad pasiūlymas labai geras, bet kartu apgailestauju, kodėl nebuvo pasiūlyta paskirstyti savivaldybėms visus asignavimus, kurie numatyti 10 straipsnio 3 dalyje. Tai ir asignavimai grįžtantiems politiniams kaliniams, ir kompensacijos už išperkamus namus, ir taip toliau. Tai tik vieną dalelę – 15 mln. siūloma paskirstyti ne kiekvienai, o kelioms savivaldybėms. Iš tikrųjų tai sveikintinas dalykas, bet reikia įstatymu paskirstyti visus asignavimus, tikslines dotacijas, visus asignavimus konkrečiai savivaldybei, o ne tik bendrą sumą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi pritaria šiam pasiūlymui ir mes galim dėl to nediskutuoti. Šis pasiūlymas yra priimtas. Jau mes jūsų komiteto…

A.G.ŠEMETA. Komiteto siūlymas yra susijęs su mūsų priimtu pasiūlymu 2 straipsniui, ir aš manau, kad jo papildomai svarstyti nereikia.

PIRMININKAS. Ar L.Sabutis dar nori kalbėti?

L.SABUTIS. Norėčiau paaiškinti…

PIRMININKAS. Tai dėl E.Kunevičienės siūlymo mes jau sutarėme?

L.SABUTIS. Aš turiu savo siūlymą.

PIRMININKAS. Tai dėl E.Kunevičienės teikto siūlymo mes jau sutarėm ir jis priimtas. Tai prašom. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Išties šio įstatymo 10 straipsnis nustato Vyriausybės teises vykdant nacionalinį biudžetą. Tokią sąlygą, kokią mes siūlėme įrašyti, jog tarp tų kitų būtų įrašyti ir paskirstomi asignavimai gyvenamiesiems namams, būtų galima įrašyti. Jeigu jau nenurodėme bendros sumos, tai nors būtų tokia pareiga šiame įstatyme. Dėkoju.

A.G.ŠEMETA. Aš siūlyčiau vis dėlto palikti taip, kaip yra. Tie asignavimai iš tikrųjų bus paskirstyti taip, kaip numato Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas.

L.SABUTIS. Tai priimate mūsų siūlymą?

A.G.ŠEMETA. Ne, siūlau nekeisti pateikto įstatymo.

PIRMININKAS. Ar ponas L.Sabutis reikalauja balsuoti, ar?..

L.SABUTIS. Balsuojame. Aš prašyčiau balsuoti, nes tai yra komiteto siūlymas. Mane vėl po to auklės…

PIRMININKAS. Gerai. Registruojamės ir balsuosime dėl L.Sabučio teikto siūlymo. Prašom registruotis. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti. Balsuojame dėl L.Sabučio pataisos, kuriai nepritarė Vyriausybė. Kas už tai, kad būtų pritarta šiai pataisai, spaudžia mygtuką “už”.

Už pataisą balsavo 42, prieš – 12, susilaikė 33. Taigi 71 balso nėra, pataisai nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, ketvirtajam punktui yra Juridinio skyriaus pastaba. Ar, ministre, galite pasakyti savo poziciją?

A.G.ŠEMETA. 10 straipsnio ketvirtas punktas yra teikiamas dėl to, kad šiuo metu vykstant administracinei reformai iš tikrųjų vyksta funkcijų perskirstymas tarp ministerijų ir apskričių, kitų Vyriausybės įstaigų. Šio punkto esmė būtų ta, kad jeigu yra iš ministerijos perduodama funkcija apskričiai, tokiu atveju kartu būtų perduoti ir asignavimai atitinkamai apskričiai, o ne taip, kad būtų perduodamos funkcijos, o pinigai neperduodami.

Mūsų nuomone, kadangi bendra asignavimų suma yra patvirtinama Seimo, kiek yra skiriama valstybės biudžete Vyriausybės įstaigoms finansuoti, todėl perskirstymas tarp asignavimų valdytojų, kai ministerijos funkcija yra perduodama kitai institucijai, dažniausiai perduodama apskričiai, nepažeistų Seimo kompetencijos. Kitaip kiekvienu atveju, kai funkcijos iš ministerijų yra perduodamos apskritims, reikėtų eiti į Seimą dėl asignavimų perskirstymo. Dėl to mes siūlytume pritarti šiai nuostatai, kuri, mūsų nuomone, yra būtina vykdant administracinę reformą.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė dėl šios dalies. Prašom. Dėl 4 punkto.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš prašyčiau šį kartą neatsižvelgti į Juridinio skyriaus pastabas. Jie teisūs, nes jie norėtų, kad kiekvieną kartą biudžeto pakeitimus svarstytų Seimas. Kadangi turi būti valdymo reforma ir bus perduodamos funkcijos, dažniausiai atsitinka taip, kad perduodant funkcijas finansavimas neperduodamas, ir paskui į Seimą ateina prašyti papildomo finansavimo. O jeigu čia Vyriausybė iš karto perduoda funkcijas, ji iš karto turi perduoti ir finansavimą. Aš dabar siūlyčiau, kai bus vykdoma valdymo reforma, pritarti Vyriausybės pateiktam variantui.

PIRMININKAS. Ir L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš taip pat pritariu ir šiuo atveju džiaugiuosi, kad Vyriausybė numatė būtent sau tokią prievolę. Iš tiesų tai yra labai svarbi funkcija, o atskiros institucijos per tuos metus iš tikrųjų gali keistis. Pritarčiau įrašyti šiuo atveju į 10 straipsnį 4 punktą.

PIRMININKAS. Dar nori kalbėti Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš manyčiau, kad čia šia pataisa Vyriausybė gviešiasi paimti kai kurias Seimo teises, kurios yra apibrėžtos Konstitucijoje ir įstatymuose. Todėl aš negaliu pritarti šitam dalykui.

PIRMININKAS. Dar ministras.

A.G.ŠEMETA. Galbūt būtų galima šią pataisą iš tikrųjų svarstyti dar kartą papildomai… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Taigi…

A.G.ŠEMETA. Mūsų manymu, vis dėlto ši pataisa vykdant valdymo reformą yra reikalinga. Galbūt dar papildomai išnagrinėjęs Teisės komitetas vėliau patvirtintų, kad yra tam tikrų prieštaravimų, tai būtų galima padaryti tam tikras pataisas. Tačiau šiuo atveju tai yra asignavimai. Jie perskirstomi Seimui patvirtinus, kiek yra skiriama valdymo išlaidoms asignavimų ir kaip perduodamos funkcijos apskričiai. Yra tikrai nelogiška, kai apskritis, gaudama atitinkamas funkcijas, negauna asignavimų, numatytų šiai funkcijai vykdyti. Todėl, mūsų nuomone, tokia pataisa yra labai reikalinga.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, apsispręsime dėl viso 10 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad 10 straipsnis būtų priimtas, spaudžia… (Balsas salėje) Taigi jau visi kalbėjo! Jokios pataisos nebuvo. Yra įstatymo tekstas, dėl kurio vieno punkto mes abejojome. Bet P.Papovui – visada prašom.

P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Čia man turbūt ne privilegija, o tai tikrai numatyta Statute. Dėl viso straipsnio nebuvo kalbėta. Aš pasisakau prieš šį straipsnį. Manau, jog šis straipsnis nevisiškai atitinka vietos Europos chartijos nuostatas, nes speciali dotacija turėtų būti ribojama ir kuo mažesnė, o bendroji dotacija turėtų būti didinama. Tuo tarpu mano siūlymas 70 mln. išbraukti nesurinko reikiamo balsų skaičiaus. Savivaldybėms, kiekvienai savivaldybei, asignavimai turėtų būti nustatomi įstatymu, o ne suteikiama teisė paskirstyti asignavimus Vyriausybei. Todėl aš nepritariu šiam įstatymo straipsniui.

PIRMININKAS. Dėl 10 straipsnio. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, apsisprendžiame balsuodami. Kas už tai, kad būtų priimtas 10 straipsnis, prašom balsuoti. Balsavimas vyksta. Kas už 10 straipsnį, prašom balsuoti.

Už 10 straipsnį balsavo 60, prieš – 19, 8 susilaikė.

11 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra? 11 straipsniui. Ar sukeičiame vietom ir pavadinime, ar ne?

A.G.ŠEMETA. Taip. Čia reikėtų atitinkamai sukeisti vietomis.

PIRMININKAS. Ir toliau tekste taip pat tose vietose, kur yra tie žodžiai, sukeičiame vietomis, taip?

A.G.ŠEMETA. Taip.

PIRMININKAS. P.Papovas dėl 11 straipsnio.

P.PAPOVAS. Dėl viso straipsnio. Labai atsiprašau, kad ne tą mygtuką paspaudžiau.

Aš pasisakau prieš šį straipsnį, nes ta 70 mln. rezervo skirstymo tvarka vis dėlto riboja savivaldybėms skirtus asignavimus. 70 mln., t.y. įeina į 31,77%, t.y. biudžetinės dalies nacionaliniame biudžete, o kai nustatoma tokia tvarka, kad iš savivaldybių biudžeto galima finansuoti ir valstybės įstaigas arba netgi Vyriausybės rezervui numatyti lėšas, kai tuo tarpu savivaldybių butų fondui numatoma tik 10 mln. … Tai kodėl mes nenumatome visą likutį savivaldybių butų fondui, apie ką kalbėjo ir aiškino gerbiamasis ministras, kad jeigu bus perkelta į bendrąją dotaciją, tai nebus galimybių? O kokia čia galimybė iš 70 mln. – 10 mln.? O jeigu būtų bendroji dotacija, tai savivaldybės viską panaudotų butams statyti. Aš tokiam straipsniui negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, apsispręskime balsuodami. P.Papovas reikalauja balsuoti. Balsuojame dėl 11 straipsnio. Kas už 11 straipsnio priėmimą, prašom balsuoti už.

Už 11 straipsnį – 56, prieš – 11, straipsnis priimtas.

Toliau. 12 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar kas nori kalbėti? Ponia Hofertiene, jūs … Aš dar sykį kreipiuosi į ponią R.Hofertienę. A, taip, nenorite kalbėti. Gerai. 12 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Taigi priimame.

13 straipsniui taip pat pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti.

14 straipsnį siūlo įrašyti E.Kunevičienė.

A.G.ŠEMETA. Seimo narė E.Kunevičienė siūlo papildyti įstatymą 14 straipsniu “Savivaldybių nepanaudotų 1997 metams asignavimų grąžinimas į valstybės biudžetą”. Na, šis papildymas analogiškas kaip ir buvo tikslinant 1997 m. biudžetą Seime priimtas sprendimas – nepanaudotus asignavimus pagal tikslinę paskirtį. Jeigu savivaldybės nevykdo biudžeto pajamų planų, tai palikti tą asignavimų dalį, kuria yra nevykdomas biudžeto pajamų planas. Atitinkamą nuostatą siūloma pritaikyti ir 1997 metų biudžete. Ir toms savivaldybėms, kurios neįvykdytų biudžeto pajamų planų, šie asignavimai tiek, kiek nevykdo biudžeto pajamų plano, būtų palikti. Dėl to siūlome pritarti Seimo narės E.Kunevičienės pasiūlymui.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė nori kalbėti. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš vėl tikiuosi, kad dabar balsuos ir kairė, ir dešinė, nes nepaliekamos savivaldybės prasiskolinusios, jei negavo pajamų, o iš karto negautų pajamų klausimas sprendžiamas. Joms paliekama tų asignavimų dalis, kuri buvo skirta investicijoms arba gamtosaugos objektams, ir tiktai ta dalis, kuri viršija tą sumą, paimama į valstybės biudžetą. Todėl prašau pritarti, ypač savivaldybių specialistus prašau pritarti.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėl tikslumo norėjau, kadangi gal ir pranešėjas pasakys. Mes iki 3 mlrd. nustatome pajamas, o išlaidas – brūkšnelis… Tada reikėtų suprasti, kad iki ar tiksliai tiek?

PIRMININKAS. Čia jau kalbama apie 14 straipsnį. 14 siūlo E.Kunevičienė.

L.SABUTIS. Atsiprašau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl E.Kunevičienės siūlymo. P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Žinoma, aš taip pat pritariu šiam pasiūlymui. Šio pasiūlymo nereikėtų, jeigu būtų normalus numatytas rezervas nenumatytiems atvejams. Pagal metodiką yra numatyta, kad jeigu savivaldybė negauna planuotų pajamų, tai turi būti biudžete numatytos lėšos, ir iš tų lėšų padengtos nenumatytos pajamos. Pirminiame variante buvo planuota apie 16 mln., po to buvo išbraukta ir pereita prie tų 70 mln., kur visos kortos sumaišytos. Tai gerai, kad gerbiamoji E.Kunevičienė taiso tą padėtį, bet vis tiek viršplaninių lėšų sąskaita. Tuo tarpu biudžete nenumatyti reikiami asignavimai nenumatytiems atvejams. Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Aš noriu patikslinti. Šiuo atveju yra kalbama apie 1997 metais neįvykdytą pajamų planą, ir metodika 1997 m. nėra taikoma. Dėl to siūlyčiau nepainioti dviejų dalykų ir pritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Aš supratau, kad visi pritaria šiam pasiūlymui ir balsavimo niekas nereikalauja. Taigi įstatymas papildomas 14 straipsniu, kurį pasiūlė E.Kunevičienė. Gerbiamieji kolegos, priėmėme visą įstatymą pastraipsniui.

Pradedame kalbas dėl balsavimo motyvų. Yra užsirašiusių Seimo narių. Prašom. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, susipažinus su 1998 m. biudžeto projektu, tenka konstatuoti:

1. Biudžeto išlaidos nėra skaidrios, daugelis funkcijų dubliuojasi atskiruose valstybės, apskričių ir savivaldybių lygiuose.

2. Savivaldybėms iš valstybės biudžeto skiriama dotacija neapsvarstyta derybų tarp Savivaldybių asociacijos ir Vyriausybės keliu, neatsižvelgiant į savivaldybių pageidavimus priimta voliuntaristiškai.

3. Nepagrįstai didinama valstybės finansinė galia ir ribojamas laisvosios rinkos veikimas.

4. Nežiūrint į Vyriausybės programą, biudžeto projekte nematyti jokių vyriausybinės programos pažadų mažinti mokesčius.

5. Ekonominio augimo spartinimo požiūriu daugelis iš biudžeto finansuojamų funkcijų nėra tikslingos ir efektyvios.

6. Socialinė biudžeto orientacija nukreipta į griūvančios infrastruktūros palaikymą, o ne į jos reformą.

7. Tenka konstatuoti, jog dabartinė Vyriausybė nesugebėjo pakeisti ankstesniųjų vyriausybių vykdytų politikos prioritetų didinti lėšas valstybės valdymui, viešajai tvarkai ir teisėsaugai, krašto apsaugai. Lėšos, skirtos viešajai tvarkai ir teisėsaugai, 1998 m. jau siekia 300 Lt vienam šalies gyventojui. Tai yra 1200 Lt keturių asmenų šeimai. Nežiūrint pažadų einama ekstensyvinimo, o ne intensyvinimo keliu, skiriant pagrindinį dėmesį prievartinėms, represinėms valstybės funkcijoms, o ne prevencijai, švietimo ir kultūros rėmimui, t.y. siektina šalinti ne priežastis, o negerovių padarinius.

Ryšium su tuo Centro sąjungos frakcija ir dėl šių motyvų, ir dėl kitų papildomų nepritars 1998 m. biudžetui, ir siūlau vardinį balsavimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio! Aš siūlau frakcijoms apsispręsti, kas kalba jų vardu. Matau, kad kai kur yra po du atstovus.

K.Punskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš išreikšiu Nepriklausomos frakcijos nuomonę. Mūsų frakcija iš esmės teigiamai vertina biudžeto pajamų patikimumo padidėjimą dėl mokesčių sistemos tam tikro stabilizavimo ir mokesčių surinkimo sugriežtinimo, žinoma, skeptiškai vertindama galimybes didinti pajamas žiaurių akcijų sąskaita. Antra. Mes taip pat skeptiškai vertiname makroekonominių rodiklių patikimumą, ypač turint galvoje tai, kad nebuvo išklausytos ir įvertintos finansų analitikų prognozės. Trečia. Mes turime rimtų abejonių dėl Vyriausybės pasirinktų prioritetų sparčiausiai finansuoti jėgos struktūras, tuo apribojant galimybes įgyvendinti socialinius, sveikatos, švietimo, kultūros, mokslo inovacijų projektus. Atskirai norime pabrėžti krašto apsaugos biudžeto didinimą dvejus metus iš eilės. Jis ir šiemet, ir kitąmet dvigubinamas. Tai, be visų kitų, sukelia dar ir jo racionalaus panaudojimo problemą. Manytume, kad dalį šių lėšų, ypač jeigu kalbame apie kredito panaudojimą ginkluotei, technikai, krašto apsaugos priemonėms įsigyti, būtent šitas lėšas reikėtų skirti mokslo ir technikos inovacijų, pramonės potencialo ugdymo projektams, kurie sudarytų galimybę dalį šių poreikių tenkinti iš vietinės gamybos. Taip būtų gaunamas dvigubas efektas – padaugėtų darbo vietų bei būtų papildomos biudžeto pajamos. Manome, kad dėl to būtų atsiradusi galimybė įgyvendinti daugybę mažų programų, kurios ir šiandien, deja, nesulaukė Seimo daugumos pritarimo net ir tuo atveju, kai pasiūlymai atėjo iš valdančiosios koalicijos pusės. Taigi, turėdami tai galvoje…

PIRMININKAS. Laikas!

K.D.PRUNSKIENĖ. … mūsų frakcijos nariai išreiškė nuostatą susilaikyti, žinoma, kiekvienas apsispręs individualiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Zuoza yra užsirašęs kalbėti už. Jeigu… Komiteto vardu. Prašom kalbėti.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Komitetas vieningos išvados dėl patikslinto Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto nepriėmė. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas iš tiesų mano, kad Vyriausybė vis dėlto neatsižvelgė į pateiktas pastabas, kurias raštu ir žodžiu buvo išdėstęs Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Iš tiesų mes negalime pritarti tam dalykui, kad vis dėlto nebuvo padarytas persilaužimas skirstant biudžeto lėšas švietimui, nors nedidelį padidėjimą (iki 12,1% švietimui skirta) biudžete matome. Negalim pritarti tam dalykui, kad Vyriausybė vis dėlto neatsižvelgė, kad, atsižvelgiant į mokytojų kvalifikaciją, reikėjo padidinti atlyginimų fondą 6,5 mln., taip pat neatsižvelgta į Rytų Lietuvos mokyklų padėtį. Kitas dalykas – tikrai graudu, kad nepastebėta ir Vyriausybė nerado galimybės padidinti asignavimų M.Mažvydo bibliotekai statyti. Na, galima būtų daug daugiau vardinti, į ką nebuvo atsižvelgta, tačiau mūsų komitetas nepriėmė kategoriško sprendimo, nors galėjo nuspręsti nepritarti biudžetui. Komitetas mano, kad ir Vyriausybė kategoriškai nevertins mūsų pasiūlymų ir, atsiradus galimybėms padidinti lėšas iš gautų didesnių biudžeto pajamų, pirmiausia visas investicijas skirs švietimui, mokslui ir kultūrai. Todėl mūsų komiteto nariai asmeniškai teikia pataisas ir balsuos bei siūlys savo sprendimus individualia tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, 1998 m. valstybės biudžetų formavimas, pagrįstas argumentuotais skaičiavimais, buvo gana kruopščiai apsvarstytas Seimo komitetuose. Po pirmojo svarstymo Seime buvo padaryti atitinkami patikslinimai. Pateiktos tvirtinti 1998 m. valstybės biudžeto pajamos – 6,9 mlrd. Lt, išlaidos – 7,6 mlrd. Lt, valstybės biudžeto deficitas – 695 mln. Lt. Valstybės biudžetas pradėtas nuo pajamų formavimo. Jis yra socialiai orientuotas. 1998 m. valstybės biudžetų ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ypatybė yra ta, kad be valstybės biudžeto patvirtinimo yra pateikti tvirtinti savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai. 1998 m. biudžeto įstatymo projekto ypatybė yra taip pat ir ta, kad sudaromas valstybės ir savivaldybių biudžetų mokestinių pajamų išlyginimo rezervas. Ši ypatybė neleis valstybės ir savivaldybių biudžetams ateityje patekti į praeityje buvusią padėtį, kai valstybės ir savivaldybių biudžetai buvo nevykdomi, o susidaręs įsiskolinimas buvo perkeliamas ateičiai.

Pritariu Lietuvos Respublikos 1998 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir kviečiu jam pritarti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Mūsų, Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas, svarstydamas ne tai kad pavaldžių, bet su šiuo komitetu susijusių institucijų biudžetus, iš esmės pritarė biudžetui. Ir aš, kalbėdamas apie mūsų komitetą, galiu pasakyti, kad mūsų komitete buvo pritarta tų sričių, kurios yra mūsų kuruojamos, biudžetams. Ačiū.

PIRMININKAS. Kas iš dviejų socialdemokratų – A.Sakalas ar J.Valatka – kalba prieš? A.Sakalas? Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialdemokratų frakcija negali balsuoti už šį biudžetą dėl kelių priežasčių. Smulkių aš nevardinsiu, bet pabandysiu kelias stambesnes grupes įvardyti. Pirma, tai net ketvirtis biudžeto paliktas Vyriausybės nuožiūrai, o tai yra plati niša voliuntarizmui. Antra, šis biudžetas skirtas ne intelektualiai visuomenei kurti (matėme, kaip buvo pasielgta su lėšom švietimui), bet šis biudžetas yra skirtas policinei visuomenei kurti (matėme, kaip nepagrįstai skiriamos papildomos lėšos represinėms struktūroms). Ir pagaliau trečia – šis biudžetas ne tik nemažina socialinės diferenciacijos, bet ją didina. Taigi pagrindinės priežastys, dėl kurių mes negalime palaikyti šio biudžeto, yra įvardytos. Socialdemokratai nebalsuos už šį biudžetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir trys LDDP atstovai – P.Gylys ir A.Plokšto nori kalbėti prieš, o P.Papovas už. Tai kas kokią išsakys poziciją? Kas frakcijos vardu kalba? Ponas P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mūsų frakcija taip pat nepalaiko šito biudžeto. Pradėsiu nuo procedūrinių argumentų. Manau, kad tokie dokumentai kaip valstybės biudžetas turi būti svarstomi labai rimtai, tam turi būti skiriama pakankamai laiko. Man atrodo, net mūsų rytiniai kaimynai savo parlamentuose tam skiria daugiau laiko, ten yra daugiau vietos kompromisui negu mūsų valstybėje. Dauguma visiškai neieško kompromisų, atsisako paremti netgi dalinius, nedidelius, smulkius mūsų, opozicijos, siūlymus. Yra ir dalykinių pastabų. Pirmiausia dėl biudžeto orientacijos. Nors kai kas sako, kad biudžetas socialistinis, arba, kitaip sakant, socialiai orientuotas, tai sako netgi premjeras G.Vagnorius, mes džiaugiamės jo vertybinių orientacijų pasikeitimu mums palankia kryptimi, tačiau mes matom visiškai kitą kryptį. Mes matom, kad biudžetas orientuotas į karinių išlaidų didinimą, į policinių išlaidų didinimą ir biurokratinių išlaidų didinimą. Taigi mes, užuot kūrę intelektualią, kaip sakė kolega A.Sakalas, valstybę, kuriam karinę, policinę, biurokratinę valstybę. Ir trečias svarbus dalykas – tai yra įstatymų nepaisymas, teisinis nihilizmas. Pagal Konstitucijos 131 straipsnį negalima mažinti išlaidų toms sferoms, kurioms jos nustatytos įstatymais. Žemės ūkiui skirta 10%, sveikatos apsaugai – 7% nacionalinio biudžeto. Šitų normatyvų nesilaikoma. Ar negalėjo mūsų mieli konservatoriai ir kiti koalicijos nariai bent jau formaliai sutvarkyti šitą klausimą, pakeisti įstatymą, bet ne jį laužyti? Manau, kad tai nevakarietiškos ir neeuropietiškos valstybės pavyzdys. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir lieka kalbėti už biudžetą. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pirmą kartą atkūrus Lietuvą biudžetas sudaromas naujai. Iki šiol būdavo nustatoma, kiek reikia išlaidų, kiek, kas prisiprašo, ir po to ieškoma pajamų arba skolinimosi galimybių, ir skolindavosi. Jūs žinote, kiek LDDP praskolino, nes sugebėdavo “išmušti”, kaip jie sakydavo, tam tikras išlaidas. Šiais metais biudžetas pirmiausia buvo labai griežtai pagrįstas pajamomis ir tų pajamų niekas nedrįso keisti. Tai pirmas kartas, kai yra europietiškas biudžeto sudarymo variantas, kai biudžeto svarstymas ir tvirtinimas pradedamas nuo pajamų. Ir atsižvelgiant į realias pajamas tenkinamos tiktai tos išlaidos, kurios yra būtinos ir kurios yra pagrįstos. Ir kada kai kas kalba apie militaristinius ir kitokius biudžetus, kažkodėl, matyt, prisimena tarybinius biudžetus, o ne mūsų. Ir užmiršo, kad mes svarstome Lietuvos biudžetą ir kad kariniams tikslams yra skiriama tiek, kiek mes esame įsipareigoję skirti, kad galėtume pretenduoti po kelerių metų į NATO. Tai pamažu turės būti daroma. Tai nereiškia, kad nereikia Lietuvos krašto saugoti. Gal kai kas mano, kad ir neverta, bet tie, kurie kovojo už Lietuvą, tie, kurie Sausio 13-ją gulė ir mirė dėl Lietuvos, tie taip nesakytų. Todėl aš prašau visus balsuoti už biudžetą, nes tai jau yra pereinamasis laikotarpis į europietiškai sudaromą biudžetą.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Jau kalbėjo keturi už, keturi prieš.

Gerbiamieji kolegos, aš klausiau, kas frakcijos vardu kalba matydamas, kad iš jūsų LDDP frakcijos yra užsirašę bent 3 Seimo nariai.

Taigi dabar registruojamės. Ir kol vyksta registracija – buvo pateiktas siūlymas dėl vardinio balsavimo. Jeigu mes pritarsime tam vardiniam balsavimui, tada aš siūlyčiau dabar dar apsispręsti dėl kelių įstatymų, o vardinį balsavimą daryti per pertrauką. Tuoj pat – po 20 min. bus pertrauka.

Taigi užsiregistravo 108 Seimo nariai.

Ar bendru sutarimu galime pritarti vardiniam balsavimui? (Balsai salėje) Girdžiu įvairius balsus. Tai apsispręskime balsuodami, ar pritariame vardiniam balsavimui.

Kas už tai, kad būtų taikoma vardinio balsavimo procedūra, spaudžia mygtuką “už”. Prašom balsuoti. (Triukšmas salėje) Prašom balsuoti dėl vardinio balsavimo.

Už vardinį balsavimą – 41, prieš – 47, susilaikė 11. Taigi vardiniam balsavimui nėra pritarta. (Balsai salėje) Pritarta, taip? Jeigu aš neklystu, reikia trečdalio, bet reikia daugumos. Taigi sprendimo nėra. Gerai.

Gerbiamieji kolegos, ar sutariame, kad taikome vardinį balsavimą? (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, aš siūlau bendru sutarimu taikyti vardinį balsavimą, bet tą daryti… (Balsai salėje) Tokiu atveju teks aiškintis Statutą. Taigi aš noriu pacituoti: “Priimant įstatymus, Seimo nutarimus arba kitus aktus, išskyrus personalijų klausimus, galima balsuoti ir vardiniu būdu, jeigu kokia nors frakcija reikalauja ir šį reikalavimą paremia ne mažiau kaip trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių”. Gerai.

Taigi trečdalis Seimo narių yra ir bus taikomas vardinis balsavimas. Bet aš siūlau tai daryti nuo 14.00 val. 14.00 val. skelbiamas vardinis balsavimas dėl valstybės biudžeto.

Dabar, gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. (Balsai salėje) Aš siūlau tęsti darbą toliau, o 14.00 val. balsuosime dėl biudžeto. (Triukšmas salėje) Ar yra… Gerai, gerbiamieji kolegos, biudžetas yra svarbiau negu darbas.

Taigi skelbiamas… Gerbiamieji kolegos, skelbiamas vardinis balsavimas dėl 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Balsavimui skiriama 15 min. Taigi baigsime balsuoti 13.57 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Baigia balsuoti… Dar kelios minutės liko balsuoti.

Bet dabar aš siūlau pradėti spręsti kitus klausimus ir prašau leidimo šiek tiek vėlinti pietų pertrauką. Po to mes pratęsime ją popietinio posėdžio sąskaita.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵, 172¹, 173¹, 246¹, 247⁵, 259¹, 291 straipsnių pakeitimo ir papildymo 163¹² bei 173¹² straipsniais įstatymo projektas Nr.P-723(2) (priėmimas)

Taigi dabar 1-4 darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo tam tikrais straipsniais įstatymo projektas, registracijos Nr.P-723(2). Priėmimas. Pranešėja – viceministrė V.Latvienė. Kviečiu į tribūną viceministrę.

V.LATVIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo svarstymas iš tiesų mums užsitęsė, nes buvo gauta pastabų iš Juridinio skyriaus. Į jas atsižvelgti mums prireikė daugiau laiko, kad sureglamentuotume, kad ateityje nekiltų problemų taikant Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir Baudžiamąjį kodeksą. Jeigu dabar palygintume tai, koks projektas buvo pateiktas Seimui ir svarstytas, tai norėčiau paminėti tik tai, ką siūlome dabartiniame naujajame projekte pakeisti.

163⁵ trečioji dalis. Buvo siūlyta bauda 10 tūkst. Lt įmonių, įstaigų arba jų padalinių vadovams už neregistruotą kasos aparatą, kuris dubliuoja registruotą kasos aparatą. Dabartiniame projekte šią baudą siūlome sumažinti iki 5 tūkst. Lt išbraukiant tai, kad ši bauda būtų taikoma ir už duomenų klastojimą ar sunaikinimą. Už tokį nusižengimą, kaip duomenų klastojimas ar sunaikinimas, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Ir kad nekiltų administravimo problemų, siūlome tiesiog šitą vietą iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso išbraukti.

Toliau 163¹² straipsnyje kasos aparatų aptarnavimo specialistams buvo siūlyta bauda nuo 3 tūkst. Lt iki 5 tūkst. Lt. Siūlome palikti 2 tūkst. Lt dydžio baudą. O už tą pačią veiką, padarytą asmens, bausto už šį straipsnį, buvo numatyta bauda nuo 5 iki 10 tūkst. Lt. Dabartiniame projekte siūlome 5 tūkst. Lt baudą.

Svarstymo metu buvo pateikti Seimo narių pasiūlymai, kad taikant šias baudas reikėtų palikti intervalus. Vis dėlto mes, dar pasvarstę su juristais, už aptarnavimo specialistų įvykdytus pažeidimus siūlome konkrečią vienodą baudą visiems, nes padarytos baudos pobūdis bus lygiai toks pat, ar tai didelės įmonės specialistas, ar mažos. Jis tiesiog padarys kažkokius neleistinus veiksmus aptarnaudamas kasos aparatą, todėl siūlome konkretaus dydžio baudą.

Toliau 172¹ straipsnyje už apskaitos taisyklių pažeidimus buvo bauda 1 tūkst. Lt. Siūlome padaryti nuo 500 iki 1 tūkst. Lt, o už tą pačią veiką, siekiant nuslėpti arba nuslepiant mokesčius, siūloma bauda nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst., vietoje pirminiame variante siūlytos baudos nuo 10 iki 20 tūkst. Lt.

Iš esmės pakeistas 173¹ straipsnis. Pirminiame mūsų variante aplaidus apskaitos tvarkymas buvo pripažįstamas tuomet, kai nuslepiama daugiau kaip 15% mokesčių, kurie turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. Dabar siūlome naują redakciją, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kai dėl to nesumokama nuo 30 iki 50 MGL dydžio sumos mokesčių, kurie turėjo būti sumokėti pagal įstatymus už tikrinamąjį laikotarpį, užtraukia baudą nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. Lt. Jeigu dėl šio pažeidimo būtų nesumokėtos didesnės mokesčių sumos, būtų ir didesnė atsakomybė jau reglamentuota ne Administracinių teisės pažeidimų kodekse, o Baudžiamajame kodekse.

Lygiai tas pat ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo atveju. Siūlome, kad apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo 10 iki 50 MGL dydžio sumos mokesčius, kurie turėjo būti sumokėti pagal įstatymus už tikrinamąjį laikotarpį, užtraukia baudą nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. Lt. Visais kitais atvejais viršijus šias nesumokėtas mokesčių sumas bus traukiama baudžiamojon atsakomybėn.

Tiek pataisų lyginant su prieš tai pateiktu Seimui. Prašome pritarti ir priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Taigi pradedame priėmimą. Ar yra norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? L.Sabutis dėl kurio nors straipsnio ar dėl 1 straipsnio? Tuojau. Prašom. Ar dėl viso?

L.SABUTIS. Galėčiau ir dėl viso, ir dėl 1. Tik tiek, kad pranešėja, kalbėdama apie 163(5), pasakė žodelį “iki” 5 tūkst., ir man liko neaišku, nes tekste yra 5 tūkst. bauda. Kitur konstruojame būtent taip, kad sankcija nuo – iki. Tai jeigu paliekate kaip tekste, aš pritariu ir sutinku, kad tokia sankcija yra geriausia.

PIRMININKAS. Viceministre, dėl 1 straipsnio. Prašom.

V.LATVIENĖ. Labai atsiprašau, jeigu pasakiau žodelį “iki”. Būtent 5 tūkst., už konkretų pažeidimą siūlome konkrečią, vienodą baudą visiems.

PIRMININKAS. Taigi ar ponai J.Listavičius ir K.Vaitukaitis dėl atskirų straipsnių, ar dėl viso? Dėl kurio? 4. Taigi dėl 1, 2, 3 pastabų nėra. Galime priimti. 4 straipsnis. K.Vaitukaitis. Prašom.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, 4 straipsnyje yra du pasiūlymai: už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Antruoju atveju apgaulingam buhalterinės apskaitos tvarkymui tikrai reikia pritarti, nes tai jau iš tikrųjų yra kenkimas ir mokesčių mokėjimo išvengimas, jų nuslėpimas, tačiau aplaidaus apskaitos tvarkymo kriterijai ir vienu, ir kitu atveju yra nuo 30 iki 50 MGL. Tai tikrai yra nedidelės sumos ir kiekvienoje įmonėje turbūt tokias sumas galima surasti. Ir šiuo atveju dar ir neaišku, kas yra baudžiamas – ar buhalteris, kuris veda apskaitą, ar įmonės vadovas. Taigi šitam straipsniui aš siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi jūs siūlote balsuoti, ir apsispręsime balsuodami. Registruojamės. Vyksta registracija. Apsispręsime balsuodami dėl 4 straipsnio. Vyksta registracija. Prašom registruotis. Balsuojame dėl 4 straipsnio. Kas už tai, kad 4 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojame dėl 4 straipsnio priėmimo. Kas už 4 straipsnį?

Už balsavo 47, prieš – 16, Susilaikė 3. Straipsnis priimtas.

5 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Galime priimti. Ir 6, 7, 8, 9 straipsniams pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimame. Kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? J.Listavičius už ar?.. Už. Prašom. Už – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Administracinių teisės pažeidimų kodekso atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas reikalingas. Įstatymo projekte padidinta atsakomybė už blogą kasos aparatų priežiūrą ir blogą parengimą darbui, sustiprinta įmonės vadovo atsakomybė už blogą jam pavaldžių darbuotojų darbą prižiūrint kasos aparatą, sustiprinta ir padidinta atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, alkoholio produktų gamybos ir prekybos licencijavimo tvarkos pažeidimus.

Minėtų nuostatų įgyvendinimas leis geriau administruoti mokesčius, padės geriau užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečių lygias teises prieš įstatymus. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. S.Stačiokas.

S.STAČIOKAS. Ačiū. Aš noriu informuoti Seimo narius, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas pirminį projektą, padarė išlygą, kad formuluojant dispoziciją ir sankciją atribotume administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios. Geras pavyzdys, kai įstatymo projekto autoriai atsižvelgė, kad ir ilgokai dirbdami, į šitą pastabą. Siūlau balsuoti už visą įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, baigiame diskusiją ir registruojamės. Prašom registruotis.

Iš viso užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsuojame dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo tam tikrais straipsniais įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 73.

PIRMININKAS. Už – 74. Kas prieš? Kas prieš, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.

PIRMININKAS. Susilaikė 9. Už balsavus 74 Seimo nariams, susilaikius 9 Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo atitinkamais straipsniais įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo projektas Nr.P-785 (priėmimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, dar mes turėtume priimti vieną įstatymą, kurį ilgai atidėliojome. 1-5 darbotvarkės klausimas – Valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo projektas. Ministras A.Čaplikas. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau jūsų šiandien, tokią dieną, kai daug kalbame apie pinigus, po to dar padaryti 3 rezervinio klausimo pateikimą. Gerai. Po to sutarsime. Dabar prašom, ministre, jūsų trumpas įžangos žodis ir pradedame priėmimą.

A.ČAPLIKAS. Ilgai rengtas priimti įstatymas, jau sukėlęs dideles aistras, nors, mūsų manymu, tai yra labai paprastas įstatymas, kuris apibendrina dabar galiojančius du įstatymus ir patikslina kai kurias teisines formuluotes bei redakcijas. Beveik į visus gautus pasiūlymus yra atsižvelgta. Mes neatsižvelgėm į pono P.Papovo ir pono J.Listavičiaus pasiūlymus. Mes atsižvelgėm į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, į paskutinį siūlymą, tai yra į 6 straipsnio pakeitimą, išdėstant jį taip: valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas savivaldybėms perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais, tačiau savivaldybėms gali būti perduodamos tik tos akcijos bei pastatai ir patalpos, apie kurias savivaldybė yra pateikusi Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai (tai mes suderinom su ponia E.Kunevičiene, ji sutinka su šia pastaba) jos nustatytą informaciją. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (čia yra mūsų siūlymas, suderintas su ponia E.Kunevičiene) turi teisę sustabdyti ar nutraukti valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų ar kito turto perdavimą, jei paaiškėjo, jog savivaldybės pateikė neteisingą informaciją ar suklastojo duomenis apie jai perduodamą turtą.

Mes nepritariame Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui dėl įstatymo pavadinimo, o kartu ir dėl esmės perredagavimo, ir, matyt, teks balsuoti. Mes manom, jog vis dėlto reikėtų laikytis dabar galiojančio Civilinio kodekso nuostatos, jog turtas pirma turi būti priskirtas, o tik po to perduotas aktu. Mes sutinkame dar su viena komiteto pastaba ir 1, 3 straipsniai išdėstyti pagal komiteto siūlymus, išbraukiant žodį “valstybės”, t.y. 3 straipsnis skambėtų taip: savivaldybių nuosavybėn perduodamas valstybei nuosavybės teise priklausantis (“valstybės” išbraukiame) įmonių, kurių steigėjos yra savivaldybės ir kurių iki 2000 metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, turtas bei savivaldybių įmonės, taip pat akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijos, kurias patikėjimo teise valdo savivaldybės. Mes priimame šitą pastabą, išbraukdami žodį “valstybės”. Dėl kitų pastabų tektų balsuoti, t.y. dėl 3 straipsnio…

PIRMININKAS. Tai, ministre, gal tada prie jų ir sustosim, kai jau reiks. Gerai?

A.ČAPLIKAS. Tai gal reikėtų pradėti nuo pavadinimo ir nuo esmės…

PIRMININKAS. Gerai, tvarka. Taigi, gerbiamieji kolegos, pradedam priėmimą pastraipsniui. Yra pataisų. Pirmosios pataisos yra dėl pavadinimo. Ministre, jūs likit tribūnoj. Jūs dar komentuosit. E.Kunevičienė pavadinimui pataisą… Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Siūliau, kad būtų pakeistas pavadinimas, kad būtų išvengta… tiktai vienu žingsniu sutvarkant turtą, kuris turi būti perduotas savivaldybėms. Nes jeigu bus tik priskyrimas, tai tada nesikeis nuosavybė. O reikia, kad būtų pakeista ir nuosavybė, kad valstybės nuosavybė taptų savivaldybių nuosavybe. Ir tada savivaldybė jau galės ne tik disponuoti ir valdyti, bet ir privatizuoti. O jeigu mes tą įstatymą priimam kaip priskyrimą, tokiu atveju lieka valstybės nuosavybė ir savivaldybės su tuo turtu negali elgtis šimtu procentų kaip su savu, nes vis tiek lieka valstybės nuosavybės teisė. Ir todėl aš pasiūliau, kad pavadinimas būtų “perdavimo”, ir pasakiau, kad tas procesas turi apimti tris žingsnius: priskyrimą, perdavimą ir priėmimą. Ponas pranešėjas sutiko su pabaigoje padaryta pataisa. Ten kaip tik ir orientuojasi jau į priėmimą, kad savivaldybė pateiks informaciją, o Vyriausybė pagal tą informaciją perdavimą įformins, na, arba ta įgaliota institucija, kurią jūs įrašėt, aš sutinku. Todėl jeigu visą pavadinimą tiksliai rašytume, reikėtų dėl priskyrimo, perdavimo ir priėmimo, bet nepriskirto turto neperduosi, todėl aš manyčiau, kad tas žodis lyg ir apima visus tuos tris žingsnius, kurie turi būti atlikti. Ir jeigu būtų taip pavadinimas pakeistas, manyčiau, kad nebūtų didelių problemų perduoti ir savivaldybėms priimti, kad savivaldybių nuosavybe taptų perduotas jiems turtas, ne tik priskirtas, bet ir perduotas.

PIRMININKAS. Ir P.Papovas prieštarauja šiam siūlymui.

P.PAPOVAS. Taip, aš prieštarauju šiam siūlymui, nes nepriskirto įstatymu turto negalima įstatymu perduoti. Perduoti galima tiktai priėmimo – perdavimo aktu. O nuosavybėn turtas yra priskiriamas įstatymu ir po įstatymo priėmimo jau tas turtas tampa savivaldybės. Tiktai perdavus ir teisiškai įregistravus galima juo visiškai disponuoti. Perdavimas ir teisinė registracija tiktai disponavimui reikalinga, parduoti arba perduoti savivaldybė galės, o šiaip jau turtas priskiriamas nuosavybėn įstatymu. Vadinasi, svarbiausias yra priskyrimo momentas, o perdavimas yra tik pasekmė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir ministras.

A.ČAPLIKAS. Mes liekame tos pačios nuomonės, kad vis dėlto įstatyme gana aiškiai yra atskirtos dvi procedūros – priskyrimas ir po to perdavimas, kitu straipsniu mes reglamentuojame jo tvarką. Na, aš suprantu, kad mes šnekam apie tą patį ir visi kupini gerų norų, bet juristai (bent mūsų dirbantys juristai) išaiškino, jog ši tvarka, kurią mes siūlom, neprieštarauja Civiliniam kodeksui, jį atitinka ir ji apima tas pačias tris sąvokas, t.y. po perdavimo akto juo bus galima disponuoti. Aš siūlau palikti tokią redakciją, kokia yra dabar.

PIRMININKAS. Taigi turim apsispręsti balsuodami. Ir registruojamės. Kas nors, ministro A.Čapliko kolegos, paspauskit jo mygtuką. Registracija vyksta. Balsuosim dėl E.Kunevičienės siūlymo pavadinimui. Balsuojame dėl E.Kunevičienės pataisos pavadinimui. Kas už šią pataisą, spaudžia mygtuką “už”. Prašom balsuoti. Kas už pataisą, spaudžia mygtuką “už”.

Už pataisą – 46, prieš – 25, susilaikė 7. Taigi pataisai yra pritarta. Ministre, jūsų žodis dėl 1 straipsnio…

A.ČAPLIKAS. Tokiu atveju aš supratau, jog tai yra sprendimas, ir, matyt, po to sutarimo reikalas bus kitus pavadinimus ir punktus pervardinti – ne priskyrimo, o visur perdavimo. Tokia yra Seimo valia, ir tada mes galėtume toliau keliauti. Dėl 1 įstatymo straipsnio, man atrodo, pataisų nebuvo.

PIRMININKAS. Pataisų nėra. Gerai. 2 straipsniui teikia P.Papovas. Prašom. Dar teikiat? Paspauskit mygtuką. P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, aš nematau prasmės priiminėti šį įstatymą, nes tuomet reikia aną įstatymą palikti galiojantį, nes nebus tokio įstatymo, kuriuo turtas priskirtas. O pagal Civilinį kodeksą ir Vietos savivaldos įstatymą tiktai priskirtas turtas yra nuosavybė. Aš manau, reikėtų… Pertraukos antrą kartą, matyt, daryti negalima. Bet vis tiek reikėtų sustoti. O mano 2 straipsnio pataisa yra, atsižvelgiant į Juridinio skyriaus pasiūlymus… 2 straipsnio dabartinė redakcija neatitinka 1 straipsnio, kadangi 1 straipsnyje – “Įstatymo paskirtis” yra aiškiai pasakyta, kad šis įstatymas nustato valstybės turto priskyrimo savivaldybių nuosavybėn dalį ir jo perdavimo tvarką. Tuo tarpu apie valdymą… Šio įstatymo nėra paskirtis reglamentuoti valdymą. Todėl aš ir siūlau pirmąją ir antrąją dalis išbraukti, o palikti tik trečiąją dalį, kad valdomas įstatymų.

PIRMININKAS. Taigi dėl P.Papovo siūlymo, ministre, jūsų nuomonė.

A.ČAPLIKAS. Na, aš dabar žiūrėdamas ir prisimindamas paskutinį Seimo sprendimą (nors anksčiau mes nepritarėm pono P.Papovo siūlymams), žiūrėdamas į šias formuluotes manau, jog priskirto turto valdymas iš tikro netenka prasmės, nes priskirto turto nebeliks. Įvyksta tiesiai pats perdavimas. 3 punktas ir nusakytų, jog savivaldybės nuosavybėn perduotą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja, vadovaudamosi įstatymais ir kitais teisės aktais. Tai būtų tada visiškai aišku, jog 1 ir 2 punktai netenka prasmės. Nors vis dėlto prisimindamas, jog šiandien dar galioja, sakykime, tie du įstatymai, kurie reglamentuoja perdavimo ir priskyrimo procedūrą, ir yra turto, kuris yra priskirtas, bet neperduotas, manyčiau, kad vis dėlto reikėtų palikti 1, 2 ir 3 punktus.

PIRMININKAS. Ir K.Šavinis dėl P.Papovo pasiūlymo.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mes čia truputį supainiojome sąvokas ir dabar ministras “įstrigo”. Tai, ką sako ponia E.Kunevičienė, tarsi logiška, tačiau truputį pagalvokime apie tą sąvokų reikšmę. Pirmiausia, man atrodo, šituose etapuose (tai apie faktus) yra priskyrimas ir perdavimas – dokumentų konstatavimas, kai tik įvyksta perdavimas. Tačiau yra tarpinis laikotarpis, kai vyksta objektų inventorizavimas ir kai nustatomas perdavimo tikslingumas ir savininkas. Pirmiausia savivaldybė turėtų gauti garantiją, kad jai priskiriamas šitas turtas, jį inventorizuoti, numatyti inventorizavimui gana dideles lėšas. Bet dažnai dar yra tokių atvejų, kai savivaldybės turte, sakykim, pastate yra įsikūrusių privačių firmų ir ten tas tikras priskyrimas sukeltų tam tikrų teisinių nesusipratimų. Manau, kad šitos sąvokos turėjo būti tokios, kaip siūlė ministras. Pirmiausia yra priskyrimas, inventorizacija, kurios duomenimis remiantis galima atlikti perdavimą, o perdavimas – galutinis faktas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad mes nevisiškai susikalbame. Tai, ką sakė ponia E.Kunevičienė, reiškia, kad iš esmės negali būti priskirto turto, kuris nebus perduodamas. Vadinasi, perdavimas – visada galutinis rezultatas, ir todėl įvardydami žodžiu “perdavimas” mes apimame ir žodį “priskyrimas”. Perdavimas nėra momentinis veiksmas, vadinasi, iš pradžių vyksta priskyrimas, tas turtas laikinai valdomas, o toliau įvyksta perdavimas. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Dėl P.Papovo pataisų – E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Šita pataisa mūsų komitete nebuvo svarstyta, taigi mes jai negalime pritarti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime dėl P.Papovo pataisos. Iš viso užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsuojame dėl P.Papovo pataisų. Kas remia P.Papovo pataisas, spaudžia mygtuką “už”. Kas mano, kad jų nereikia, t.y. kad liktų toks įstatymo tekstas, koks yra, spaudžia mygtuką “prieš”. Vyksta balsavimas. Už P.Papovo pataisą – 19, prieš – 42, susilaikė 10. Pataisai nepritarta.

Dėl 2 straipsnio yra dar norinčių kalbėti? P.Papovas dar nori kalbėti dėl 2 straipsnio. Prašom.

P.PAPOVAS. Ar mano pataisa priimta, ar nepriimta, didelės esmės, žinoma, nesudaro. Iš esmės aš noriu pasakyti, kad šito įstatymo priėmimas nereikalingas, čia nieko iš to neišeis. Jeigu bus tik perdavimas įteisintas, turto nebus priskirta, nežinia… Kaip įstatymu galima perduoti turtą, įstatymu galima tik priskirti, o aktu galima perduoti.

A.ČAPLIKAS. Gal aš galėčiau patikslinti. Šiuo momentu aš klausiau… Mes balsavome tik dėl įstatymo pavadinimo. Jeigu mes dabar pritariame 2 straipsniui, einame prie 2 skirsnio. Čia jau bus kalbama apie savivaldybių nuosavybėn priskiriamo turto sąvoką. Bet kuriuo atveju, matyt, esant tokiai Seimo valiai mes Vyriausybės nutarimu turėtume išaiškinti visą tą tvarką, reglamentuoti.

PIRMININKAS. Ar dėl 2 straipsnio jau galime?.. 2 straipsnį priėmėme, taip? Taip. Gerai.

Dėl 3 straipsnio. E.Kunevičienės pataisos.

A.ČAPLIKAS. Komitetas siūlė savivaldybių nuosavybėn priskirtą turtą… 3 straipsnio pavadinimą. “Priskiriamą turtą” siūlė pavadinti “savivaldybių nuosavybėn perduodamu turtu”. Mes manėme, jog galėtų išlikti savivaldybių nuosavybėn priskiriamas turtas. Tai yra pavadinimas, kuris ir buvo patvirtintas Vyriausybės.

PIRMININKAS. Dėl pavadinimo. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Aš nežinau, gal ne tik dėl pavadinimo. Mes dabar bandome tartum įvertinti nesuderintas sąvokas. Nepamirškime, kad mes dar nebalsavome dėl valstybės ir savivaldybės turto valdymo, disponavimo įstatymo, dėl privatizavimo ir dėl šito įstatymo. Visos tos sąvokos buvo suderintos ir Vyriausybės specialistų: teisininkų ir ekonomistų, taip pat ir finansininkų, taip pat ir šitas tekstas buvo suderintas. Aš vis dėlto gerbiamajam ministrui siūlyčiau galbūt daugiau nepateikinėti, o suderinti tekstą su kitais įstatymais ir tada siūlyti priimti.

A.ČAPLIKAS. Jis neprieštarauja jūsų minėtiems rengiamiems įstatymams. Iš tikrųjų šitas įstatymas neprieštarauja, jame kalbama apie visai kitus dalykus. Jame kalbama apie turto priskyrimą ir perdavimą, o dėl disponavimo ir valdymo yra kiti įstatymai, kurių sąvokos nesusijusios. Kiek įmanoma, yra suderinta.

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Aš tik norėčiau, kad būtų akcentuotos Juridinio skyriaus pastabos tam straipsniui, nes jų čia buvo keletas.

A.ČAPLIKAS. Juridinis skyrius pateikė pastabą dėl 3 straipsnio pirmosios dalies. Įstatymo projekto nuostatos, mūsų manymu, neprieštarauja nei Civilinio kodekso 28² straipsniui, nei 29 straipsniui. Įstatymo projekte… Juridinio skyriaus pastabos… (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Jūsų pirmajam projektui.

A.ČAPLIKAS. Dėl įstatymo 3 straipsnio trečiosios dalies. Taip. Turite omenyje dėl neaiškios sąvokos, kur projekto… Vartojama netinkama sąvoka “kitos teisinės valdžios institucijos bei jų padaliniai”. Tą turite omenyje?

J.RAZMA. Ir šitą, ir prieš tai…

A.ČAPLIKAS. Įstatymo projekto 3 straipsnio trečiojoje dalyje numatyta, kad savivaldybėms perduodamas, priskiriamas patikėjimo teise valdomas turtas, tai yra turtas, kurį savivaldybės valdo patikėjimo teise, todėl apie jokius kitus fizinius ar juridinius asmenis negali būti ir kalbos. Dėl šio turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn sprendimus priims tos pačios institucijos, kaip ir dėl kito turto. Tai yra visiškai aišku.

Dėl pastabos, kad neaiški sąvoka “teisinės valdžios institucijos bei jų padalinių…” Tai ši formuluotė yra suderinta su Teisingumo ministerija, kurios reguliavimo srityje yra šie klausimai ir kuri dažniausiai susidurs su perduodamo turto problema. Jokių pastabų nebuvo gauta ir jiems šita formuluotė yra tinkama.

PIRMININKAS. Dabar dėl pataisų. E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlyčiau įvardyti pavadinime “perduoto”, nes paskui reikės perduoti ir nuspręsti, kiek perduoti, – nuo to priklauso visas turinys. O priskyrimą mes jau užfiksavome 1 ir 2 straipsniuose, todėl 3 straipsnyje reikėtų kalbėti apie perdavimą.

PIRMININKAS. Taigi jūs teikiate pataisą – vadinti straipsnį “Savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas”.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip. Kadangi nuosavybėn, jau atsiras savivaldybės nuosavybė.

PIRMININKAS. “Perduodamas turtas”… Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio. P.Papovas nori pritarti šiai pataisai? Gerai. Prašom, kalbėkite.

P.PAPOVAS. Aš prieštarauju šiai pataisai, ir prieštarauju kategoriškai. Niekur mes neįteisinome, nepriskyrėme turto, tik konkrečiu įstatymu turtą galime priskirti, o įstatymo paskirtį galima tik pasakyti, kad kalbama apie priskyrimą, o toliau nekalbama… Toliau kalbama tik apie perdavimą. Reikia konkretų turtą įstatymu priskirti. 3 straipsnyje yra konkretus turtas priskiriamas įstatymu ir taip pat nustatoma perdavimo tvarka kituose straipsniuose. Aš nesuprantu, kompleksiškai visos problemos buvo išspręstos, Juridinis skyrius pasakė, kad tai atitinka visus įstatymus, o jeigu dabar mes nepriskirsime 3 straipsniu turtą, tai jo ir negalėsime perduoti. Konkretų turtą reikia priskirti įstatymu, o paskui nustatyti perdavimo tvarką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes jau susitarėme, kad žodis “perdavimas” apima ir žodį “priskyrimas”. Daugiau, man atrodo, prie to negrįžkime ir apsispręskime balsuodami, ar pritariame 3 straipsnio pavadinimo pakeitimui. Balsavimas pradėtas.

Kas už tai, kad būtų priimta E.Kunevičienės pataisa, prašom balsuoti.

Už E.Kunevičienės pataisą – 25, prieš – 21, 14 susilaikė, jeigu aš neklystu. Tokiu atveju pataisai nepritarta.

Ar galima dabar paprašyti?..

A.ČAPLIKAS. Aš jau bandžiau derinti. Jeigu jūs pamenate, vieną kartą prašiau atidėti šio įstatymo priėmimą. Mums nepavyksta suderinti, nors mes manome, kad esame teisūs. Civilinio kodekso normos reikalauja būtent tokios procedūros, bet aš tokiu atveju nežinau, ką toliau daryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau vis dėlto balsuoti rankomis, nes aš matau, kad ypač kairėje pusėje daug balsuojančių ne tik už save.

Gerbiamieji kolegos, prašom dar sykį pasiruošti, ir balsuosime dėl E.Kunevičienės pataisos. Prašom pasiruošti. Balsuojame dėl E.Kunevičienės pataisos 3 straipsnio pavadinimui.

Kas už tai, kad ši pataisa būtų priimta, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 36 – už.

PIRMININKAS. Už – 37. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 24 – prieš.

PIRMININKAS. Prieš – 24. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.

PIRMININKAS. Balsavus už 37, prieš – 24, susilaikius 10 pataisa yra priimta.

Dėl pirmosios dalies yra sutarta, ar ne?

A.ČAPLIKAS. Taip. Yra sutarta. Kad nesipainiotume dar daugiau, išbraukime žodį “valstybės”.

PIRMININKAS. Gerai. Žodis “valstybės” išbraukiamas.

Tada 3 straipsnio pirmosios dalies 6 punktui yra pataisa. Taip?

A.ČAPLIKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar jūs jos nepriimate?

A.ČAPLIKAS. Tuoj, minutėlę.

PIRMININKAS. E.Kunevičienės pataisa.

A.ČAPLIKAS. Taip, mes jos nepriimame, nes manome, kad šios mažmeninės prekybos įmonės, kur šiandien valstybės kapitalui atstovauja savivaldybės, jos ir turėtų būti perduotos toliau savivaldybių nuosavybei. Manome, kad tai jau yra šioks toks savivaldybių teisių suvaržymas ir jų galių apribojimas. Tuo labiau kad, kiek man teko pasidomėti, dalis savivaldybių jau planuoja gautas pajamas už šių įmonių privatizavimą panaudoti savo reikmėm. Jis nėra toks efektyvus. Aš nemanau, kad jų yra tiek daug. Kiek man teko šnekėti su Vilniaus meru… Nors yra siūlymas, tektų balsuoti, bet dar kartą kartoju, manau, kad galėtų likti ši formuluotė. Tuo labiau kad 2/3, sakykim, savivaldybių šitas procesas jau įvykęs ir tas turtas yra perduotas savivaldybių nuosavybėn.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš vis dėlto siūlyčiau Seimui atsižvelgti ir į tai, kas jau yra priimta. Yra priimtas Santaupų atkūrimo fondo įstatymas, ir santaupoms atkurti reikia priskirti valstybės turtą. Jeigu jūs dabar tiktai nubalsuosite, kad atiduodame visą turtą savivaldybėms, mes turėsime padalyti, santaupų atstatymo fondą paskirstyti visoms savivaldybėms, kad jos privatizavusios turtą atitinkamą dalį atiduotų. Ar jums šitos makalynės reikia? Ar jūs šito norite, kad santaupų atkūrimą mes dar padalytume savivaldybėms? Todėl čia ir nustatyta, kad ten, kur 1/3 privatizuota turto pagal Privatizavimo įstatymą, jį atiduodame savivaldybėms, bet ne visą turtą. Iš ko santaupas kompensuosime, mielieji Seimo nariai? Prašau pritarti…

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Iš tikrųjų pritarčiau tokiai nuostatai, jog dalį privatizuojamo turto reikėtų skirti į santaupų atkūrimo fondą. Taip ne kartą yra kalbėję merai, su kuriais buvau susitikęs. Tačiau šiandien įstatymo ta redakcija nesuderinta. Dar kartą prašau Seimo ir pranešėjo daryti pertrauką ir toliau nepriiminėti šito įstatymo. Aš negaliu nei už, nei prieš kalbėti. Tuo labiau kad priimamos vieno komiteto pataisos. Savivaldybių reikalų komitetas svarstė du kartus. Jums yra išdalyta, mes pritarėme pagrindinei Vyriausybės redakcijai.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, apsisprendžiame balsuodami, ar pritariame pataisoms.

Registruojamės! Prašom registruoti tik save. Registracija vyksta. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai.

Balsuojame dėl E.Kunevičienės pataisos 3 straipsnio pirmosios dalies 6 punktui. Kas už šią pataisą, prašom balsuoti.

Už pataisą – 37, prieš – 22, 16 susilaikė. Aš pridedu savo balsą. Vėl yra lygu – 38, 22 ir 16. Taigi balsuojame pakeldami rankas. Kas už E.Kunevičienės pataisą, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 37.

PIRMININKAS. Už – 38. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 26 – prieš.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.

PIRMININKAS. Balsavus už 38, prieš – 26 ir susilaikius 10 pataisa yra priimta.

Toliau.

A.ČAPLIKAS. Kita pataisa yra dėl 3 punkto redakcijos. Aš manau, tai jau yra išspręsta – savivaldybių nuosavybėn (mūsų redakcijoje buvo) priskiriamas patikėjimo teise valdomas turtas. Komiteto siūlymas: “savivaldybių nuosavybėn perduodamas jų patikėjimo teise valdomas turtas”. Aš manau, kad čia jau turbūt yra išspręsta balsuojant.

PIRMININKAS. Jau apsispręsta balsuojant dėl 3 punkto, taip?

A.ČAPLIKAS. Taip, dėl 3 punkto pavadinimo. Dėl 3 punkto 2 papunkčio siūlymų… Mes siūlome, jog savivaldybėms būtų perduoti ir kiti pastatai, ir negyvenamosios patalpos, kurias įstatymo tvarka… Tai yra šitą pataisą, turėdami omeny, kai yra daug turto, tarkim, Vilniaus senamiestyje… Jo nėra tiek daug – turto be šeimininkų ar to turto, kurį valdo žinybos, bet joms visiškai nereikia šio turto. Ir manome, kad savivaldybės turėtų prigimtine teise tą turtą valdyti ir už jį atsakyti, todėl šitas turtas turėtų būti perduotas joms.

PIRMININKAS. Ir E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Negalima taip rašyti, kad paskui nežinai, už ką balsuoji. Turi būti konkrečiai išvardytas tas turtas, kuris bus ne tik perduotas, bet ir priskirtas – ir perduotas, ir priimtas. Todėl mes atitinkamą pataisą ir siūlome, kad viskas būtų konkrečiai, o ne kaip kam išeis.

PIRMININKAS. Taigi dėl E.Kunevičienės. Ir M.Končius. Palaukit, dar dėl pataisos. Prašom.

M.KONČIUS. Nemanau, kad gerbiamosios E.Kunevičienės paaiškinimas yra tiesingas. Čia yra išvardijama objektų nomenklatūra ir visai nėra reikalo galvoti, kad tai yra konkretūs pavadinimai.

PIRMININKAS. Na, bet nomenklatūra… “kiti pastatai” apima ir mano gyvenamąjį namą.

A.ČAPLIKAS. Tokiu atveju reikėtų skaityti tai, kas parašyta įstatyme, o ne skaityti vieną sakinį. Čia yra aiškiai pasakyta, kas yra kiti pastatai, išskyrus tai, kas yra neperduodama: pastatus ir patalpas, kurias nuomoja, ir kitaip teisėtai, ir t.t. Yra visiškai aiškiai pasakyta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vėl apsispręskime balsuodami. Kas už E.Kunevičienės… Registracijos prašo. Taigi prašom registruotis. Kol vyksta registracija, K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš vis dėlto dar kartą prašyčiau atkreipti dėmesį į Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pirmininko pastabą, prašyčiau sustabdyti to įstatymo priėmimą, nes mes ignoruojame Juridinio skyriaus išvadas. Juridinis skyrius prieštarauja E.Kunevičienės pataisoms. Yra gausybė pastabų, mes vėl klimpstam į juridinių sąvokų nesuderinamumą. Aš vis dėlto siūlyčiau… čia jokios priešpriešos neturėtų būti, dalykiškai priimkim, pagrįskim, sustabdykim. Grynai juridinių sąvokų nesusipratimas. Na, kam bristi į tą balą ir tarp mūsų sėti nepasitenkinimą? Tikrai beprasmis reikalas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes jau aiškinomės. Pagrindinės pastabos buvo dėl terminų “priskyrimo ir perdavimo”. Mes tą dalyką esam jau čia, Seimo salėje, aiškinęsi. Taigi dabar prašom pasiruošti ir balsuoti dėl E.Kunevičienės pataisos trečiosios dalies antrajam punktui. Kas už tai, kad šios pataisos būtų priimtos, spaudžia mygtuką “už”. Prašom balsuoti.

Už E.Kunevičienės pataisą – 43, prieš – 18, susilaikė 8. Taigi antrosios dalies pataisos yra priimtos.

Dabar ketvirtoji dalis, taip?

A.ČAPLIKAS. Na ką gi, mes, nenorėdami visai painiotis, pritariame šiai pasiūlytai pataisai su viena išlyga, jog “Vyriausybė arba jos įgaliota institucija”. Dviejose vietose “Vyriausybė arba jos įgaliota institucija”.

PIRMININKAS. Gerai. Jūs priimat šią pataisą, taip?

A.ČAPLIKAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Ketvirtajai daliai priimta. Ar dėl 5 straipsnio yra pastabų?

A.ČAPLIKAS. Nėra.

PIRMININKAS. Ar galim 5 straipsnį priimti? Priimam. Ir tada 6 straipsnio nauja redakcija, kurią siūlo E.Kunevičienė.

A.ČAPLIKAS. Mes sutikome. Iš karto sutinkame.

PIRMININKAS. Sutinkat, taip?

A.ČAPLIKAS. Aš sakiau…

PIRMININKAS. Ačiū, gerai.

A.ČAPLIKAS. Sutinkam su žodžiais “Vyriausybė arba jos įgaliota institucija”.

PIRMININKAS. Gerai. Ir 7 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra?

A.ČAPLIKAS. Nėra.

PIRMININKAS. 8 straipsniui taip pat nėra.

A.ČAPLIKAS. Nėra.

PIRMININKAS. Taigi straipsniai priimti. Ar dėl viso įstatymo būtų norinčių kalbėti? V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai (savo vardu) apgailestauju, kad yra pateikiamas toks nuosavybės priskyrimo ir neperdavimo savivaldybėms įstatymas. Mūsų frakcija svarstė, vieni pritarė, kiti nepritarė. Iš esmės mūsų frakcija yra už turto priskyrimą savivaldybėms ir atidavimą realiai valdyti tą turtą. Tačiau už šitokį įstatymą, kuriuo savivaldybėms turtas ne atiduodamas, o tik žadama atiduoti, bus atiduotas tik tada, kai jos bus geros, klausys, bus paklusnios, t.y. tada, kai Vyriausybė galės jas valdyti šituo turtu, nukeldama datas, kada atiduoti, tokiam įstatymo projektui ir jo tokiai dvasiai pritarti nebūtų galima. Taip pat negalima pritarti tokiam punktui, kai neperduodamos patalpos, kurias savivaldybės šiandien patikėjimo teise valdo, kuriose jos, vykdydamos savo pilietines pareigas kurti visuomenės savivaldos institucijas, galėtų panaudoti visuomenės pilietinimo ir saviraiškos klausimams spręsti. Visos patalpos, kuriose galima tą padaryti, yra perduodamos valdyti Vyriausybei ir apskritims, t.y. iš toli lyg ir geriau matyti, bet iš toli labai mažai matyti. Kiek yra daug prirašyta punktų dėl šito turto inventorizavimo, tuo tarpu valstybė nėra suskaičiavusi savo turto. Šiandien jis visas turėjo būti inventorizuotas ir suskaičiuotas, o toks kausimas į įstatymą neturėjo būti įrašytas. Išeina taip, kad valstybė, neturėdama turto, įstatymu Seime perdavinėja turtą savivaldybėms. Vis dėlto šiandien patikrinus, kam tas turtas yra paskirtas, būtų galima rasti, kad jis visiškai nepriklauso valstybei, o ji, to turto neturėdama, juo disponuoja. Todėl šitokiam įstatymui ir tokiom nuostatom… Tą įstatymą reikėtų bent jau atidėti, ypač dėl to, kad buvo tiek daug pataisų. Tokio priėmimo nereikėtų organizuoti ir tokia skuba.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pastebėti, kad mes visiškai neskubėjome ir kelias savaites atidėliojome šį įstatymą. O dėl to, ką jūs, kolege Stasiūnaite, kalbėjote, man atrodo, kad priėmus E.Kunevičienės pataisas atsižvelgta į jūsų nuogąstavimą, ir turtas tikrai turi būti perduodamas. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Gal pirma tegul pasisako už?

PIRMININKAS. Nėra jokio skirtumo. Prašau. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Šitas įstatymas leis ne tik savivaldybėms, bet ir Vyriausybei išspręsti labai sudėtingą problemą. Jeigu dabar mes lauksime, kol bus atlikta inventorizacija ir patikrinimas… Kaip mums sakė teikiantis to įstatymo pateikėjas, reikėtų apie 250 mln. Lt vien tik tam tikslui skirti. Biudžetas tokių lėšų negali skirti, kai gali susitvarkyti vadinamasis savas biurokratinis aparatas. Savivaldybė žino, kieno yra steigėja, kokiu turtu ji disponavo iki šiol, ką turi pagal panaudos sutartis. Jei pagrindę visą šitą informaciją pateiks Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai, įvyks ne tik priskyrimas, bet ir perėmimas, perdavimas. Vyriausybėje arba valstybės institucijoje liks medžiaga, gauta iš savivaldybių, ką savivaldybė perima. Savivaldybė tą patį turtą turės užpajamuoti, liks dvigubos apskaitos ir dvigubos kontrolės pagrindas. Valstybė nurašys perduotą iš savo balanso, vadinkim, turtą, o savivaldybė užpajamuos į savo balansą tuo pačiu pagrindu – savivaldybių pagrįsta medžiaga, kurią jos pateiks. Todėl šiandien tie, kurie kalba apie visuotinę inventorizaciją… Mes Biudžeto ir finansų komitete svarstėme tą galimybę, mes svarstėm net ir tai, kad reikėtų tą turtą realiai įkainoti, bet kai mums pasakė viso to kainą, mes nusileidome ir siūlome paprastesnį variantą. Dabar Vyriausybė leis perduoti tą turtą galbūt ir nominalia verte, ta, kuri yra, bet jeigu savivaldybės privatizuos, jis turės būti atitinkamai įvertintas realia kaina. Sudarom visas galimybes, bet be jokio paslėpimo, be jokio nuslėpimo, o atvirai, ir sudarom galimybę Valstybės kontrolei kontroliuoti to turto perdavimą ir priėmimą. Todėl prašyčiau balsuoti už visą šitą įstatymą, nes jis leidžia ir savivaldybėms turėti nuosavybę bei tvarkyti turtą, ir valstybei normaliai perduoti be jokio piktnaudžiavimo.

PIRMININKAS. A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Aš atsiprašau, netyčia.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Mes dar kartą visiškai neatsižvelgiame į teisininkų pastabas. Po to daug kalbėsime, iš kur atsiranda teisinis nihilizmas. Iš čia ir atsiranda. Jeigu iš pradžių iš tikrųjų buvo galima ir galvoti, ir pritarti pateiktam projektui, tai po visų šių pastabų, matyt, belieka jam nepritarti.

PIRMININKAS. K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, šį kartą įrodinėjimui pasitelkiama superaukštoji matematika. Turbūt galima viską kalbėti, aiškintis, tačiau nepainioti elementarių dalykų, nepasitelkti šitokių aukštų frazių. Ir esmės tai, ką ponia E.Kunevičienė sako, tarsi principai tikrai priimtini, tačiau mes juk neperduodam turto, mes net nenorim jo įkainoti, nenorim inventorizuoti. Na, kažkokį chaosą numetam ir manom, kad tai gerai. Jeigu Juridinio skyriaus išvadas ignoruojam, tai, matyt, jis mūsų Seime nereikalingas. Tikrai negalima taip ignoruoti teisinių dalykų. Ir priimti įstatymą neteisiniu pagrindu… nežinau, nesuprantu aš tikrai šito. Ir dar vienas dalykas. Kodėl, kai kalbama apie turtą, o Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas vis dėlto pagrindinis, visiškai jo nuomonė ignoruojama?

PIRMININKAS. Biudžetas ir turtas yra susiję dalykai ir Biudžeto komiteto nuomonė irgi yra svari. O Juridinio skyriaus nuomonės mes tikrai neignoruojam. Mes pusę valandos šiandien diskutavom čia, Seimo posėdyje, dėl tų pastabų, kurias pasakė Juridinis skyrius. Taigi, gerbiamieji kolegos, diskusija baigiasi, registruojamės, ir balsuosim dėl įstatymo priėmimo. Registracija vyksta. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Balsuojame dėl Valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 55.

PIRMININKAS. Už – 56. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 20.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.

PIRMININKAS. Balsavus už 56 Seimo nariams, prieš – 20, susilaikius 6 Valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo 2, 3, 4, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-899. Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo įgyvendinimo projektas Nr.P-900 (pateikimas)

Ir, gerbiamieji kolegos, kaip aš sakiau, dar turime dešimt ar penkiolika minučių skirti rezerviniams 3 a ir b klausimams. (Balsai salėje) Posėdį tęsime po pietų pertraukos 16 val. Dabar dar penkiolika minučių posėdžio. Kam neįdomūs šie klausimai, galite rasti ir kitų užsiėmimų. Kviečiu ministrą A.Šemetą pateikti rezervinį 3a klausimą – Akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo 2, 3, 4, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą projektą Nr.P-899 ir jį lydintį rezervinį 3b – įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo įgyvendinimo projektą, Nr.P-900.

A.G.ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, šis pateikiamas įstatymas galbūt yra daugiau techninio pobūdžio. Įgyvendinant priimtą pavasarį LAIB likvidavimo įstatymą išaiškėjo tam tikrų problemų ir trūkumų, kuriuos siūloma šiuo teikiamu įstatymu pašalinti. 1995 m. LAIB indėlininkams buvo garantuotas LAIB esančių lėšų išsaugojimas, tačiau ne visos lėšos buvo asmeninėse sąskaitose, o dalis lėšų buvo, taip sakant, kelyje, t.y. iškeliavusios iš asmeninių sąskaitų ir atsidūrusios banko tranzitinėse sąskaitose, parengtos, sakysim, pervedimui į kitus bankus ar atsiskaitymams ir užstrigusios tose tranzitinėse sąskaitose. Pagal anksčiau galiojusią įstatymo redakciją išeitų, kad tokios santaupos, tokie indėliai nekompensuojami. Todėl siūlome pataisyti įstatymą, kad ir indėliai, kurie iškeliavo iš asmeninių sąskaitų į tranzitines sąskaitas, taip pat būtų kompensuoti.

Kitas pakeitimas yra susijęs su išduodamais Vyriausybės vertybiniais popieriais. Kadangi šių vertybinių popierių apyvarta yra draudžiama, atsiranda praktinio pobūdžio problemų juos paveldint ar jeigu vertybiniai popieriai yra išduoti įmonei, kuri vėliau yra reorganizuojama ir likviduojama, todėl siūloma įstatyme numatyti atvejus, kai išleisti LAIB indėlininkams vertybiniai popieriai gali pakeisti savo savininką. Tai yra tuo atveju, kai jie yra paveldimi, jeigu ir yra išduoti įmonei, kuri yra likviduota, reorganizuota, tai Vyriausybės nustatyta tvarka tie vertybiniai popieriai turės būti perduoti kitam savininkui.

Kitas momentas – tai yra užstrigę mokesčiai LAIB, ir siūloma juos … LAIB nesumokėtus mokesčius, kuriuos LAIB turėjo sumokėti į biudžetą, nurašyti kaip beviltišką skolą. Įstatymas anksčiau to nenumatė. Kaip pamenate, įstatyme yra numatyta kitas biudžetinių įstaigų įstrigusias lėšas taip pat nurašyti kaip beviltišką skolą. Tačiau nebuvo numatyta, kad pats LAIB taip pat buvo skolingas biudžetui, todėl faktiškai reikia priimti tą patį sprendimą kaip ir dėl kitų biudžetinių lėšų.

Taip pat įstatyme yra keičiama nuostata, reglamentuojanti jau vertybinių popierių išpirkimą. Tai yra ankstesnėje įstatymo nuostatoje buvo numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam išduoti vertybiniai popieriai dešimčiai metų, laiku neatsiima jam numatytų lėšų, tai valstybės įsipareigojimai yra panaikinami. Įstatymu yra siūloma nustatyti bendrai civilinėje praktikoje nustatytą terminą, kad tie valstybės įsipareigojimai yra panaikinami per trejus metus nuo išpirkimo termino pabaigos.

Ir taip pat lydintis įstatymas, kuris yra teikiamas, yra daugiau procedūrinis įstatymas. Buvo nustatyta, kas atstovauja Vyriausybei civilinėse bylose dėl LAIB turto. Ir įstatymo projekte siūloma, kad tai būtų pavesta atlikti akcinei bendrovei “Turto bankas”. Ir dar vienas pataisymas yra susijęs su disponavimu areštuotu turtu. Jo esmė yra ta, kad yra nustatoma konkreti tvarka, kaip likvidavus banką yra disponuojama anksčiau areštuotu turtu, t.y. kad nebūtų pasinaudota, sakysim, atsinaujinančiomis bylomis ir per tai nusavintas vienokiu ar kitokiu būdu LAIB areštuotas turtas. Tai tokia būtų dviejų teikiamų įstatymų esmė. Vyriausybė prašo šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka.

Nors, kaip jūs žinote, LAIB likvidavimo procesas jau yra iš esmės pasibaigęs, šiuo metu laikinasis administratorius yra neatleistas iš pareigų, nes trūksta šių įstatymų pataisų. Todėl prašome priimti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Taigi 3 Seimo nariai nori jūsų paklausti. J.Listavičius nori paklausti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, dėl įstatymo įgyvendinimo paskutinis sakinys yra toks: “Grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojas kreipiasi per vieną mėnesį į LAIB likvidatorių dėl likusios dalies reikalavimo patenkinimo”.

Aš norėčiau paklausti, kaip tada elgtis, jeigu neliko kuo tenkinti tų reikalavimų? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Tuoj, vieną minutėlę. “Kreipiasi per vieną mėnesį į LAIB likvidatorių dėl likusios dalies reikalavimų patenkinimo”. Jūs sakėte, jeigu neliko reikalavimų ar neliko turto?

J.LISTAVIČIUS. Aišku, jeigu neliko turto.

A.G.ŠEMETA. Jeigu neliko turto, tai atitinkamai reikalavimas yra netenkinamas.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasitikslinti, ar čia iš tikro staiga šitas klausimas iškilo? Negi jūs anksčiau nežinojote, kad reikės tokių įstatymo pataisų ir negi negalėjote anksčiau normalia, o ne ypatingos skubos tvarka pateikti šitas būtinas pataisas Seimui aprobuoti?

A.G.ŠEMETA. Kadangi Seimas numato dirbti tiktai dar vieną kartą, tai yra kitą antradienį, todėl iš esmės šis įstatymas yra teikiamas. Tačiau iš tikrųjų tie trūkumai išaiškėjo banko likvidavimo procedūros metu, nes tai iš esmės pirmasis pagal įstatymą likviduojamas bankas. Nenuostabu, kad tam tikrų netikslumų, kurie nėra esminiai pakeitimai, vis dėlto išaiškėjo ir juos reikia ištaisyti. Todėl mes ir prašome priimti šį įstatymą. Tai tikrai nėra, sakysim, įstatymo esmės pakeitimas, tai yra procedūriniai klausimai, kuriuos galbūt iš anksto buvo sudėtinga numatyti. Jie iškilo jau įgyvendinant įstatymą.

PIRMININKAS. Ir F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis ministre, ar aš teisingai supratau, kad taip pat norima kompensuoti pinigus, kurie iš banko jau buvo išsiųsti? Ir jeigu taip, tai kodėl?

A.G.ŠEMETA. Ne, kurie jau išsiųsti, jie nekompensuojami. Kompensuojama tada, kai iš asmeninės sąskaitos padarytas pavedimas, tačiau tie pinigai yra įstrigę banko tranzitinėse sąskaitose, tame pačiame banke. Tai yra indėlininkas darė pavedimą, sakysim, sumokėti už komunalines paslaugas ir sumokėta nebuvo, o pinigai įstrigo tranzitinėje sąskaitoje. Pagal dabar galiojantį įstatymą, kadangi tie pinigai jau buvo iškeliavę iš indėlio sąskaitos, tai tokiam indėlininkui būtų nekompensuojama. Priėmus šį įstatymą, tokiam indėlininkui būtų kompensuota. Papildomai išnagrinėję ankstesnį įstatymą, kuriame buvo suteiktos garantijos indėlininkams, teisininkai padarė išvadą, kad reikėtų šią nuostatą priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.

Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą? Galime.

Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad svarstymas… Vyriausybė prašo ypatingos skubos tvarkos, bet mes turbūt vis dėlto ir komiteto prašysime svarstyti, ir kitą antradienį svarstytume, ir tada apsispręstume, ar priimame, ar ne tokį įstatymą. Tai skubos tvarka, o po to jau ypatingos skubos. Gerai. Tai gal sutariame, kad mes dabar pritariame skubos tvarkai. Tai yra komitetas svarsto ir antradienį priiminėjame, o kitą antradienį apsispręsime dėl Vyriausybės siūlymo taikyti ypatingą skubą.

A.G.ŠEMETA. Gerai.

PIRMININKAS. Galbūt po svarstymo iš karto ir balsuosime. Ačiū, ministre. Pagrindinis komitetas, be abejo, Biudžeto ir finansų komitetas. Taip?

A.G.ŠEMETA. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi tuo baigiame rytinį plenarinį posėdį. Pertrauka iki 16.00 val.

16.00 val. (aš noriu atkreipti dėmesį) pradedame nuo teisėjų, ir tada vėliau grįšime, nes teisėjai bus atvykę, prie Vyriausybės pusvalandžio ir ministro V.Knašio atsakymo į paklausimą. O 17.00 val., jeigu mes paskirsime teisėjus, bus teisėjų priesaika.