Trisdešimt devintasis (139) posėdis
1997 m. lapkričio 25 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

1997 m. lapkričio 25 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, labas rytas. Pradedame lapkričio 25 d. antradienio rytinį plenarinį posėdį. Dėl darbotvarkės. Darbotvarkė jums yra išdalyta. Šiandien Seniūnų sueigos pasitarime ji dar sykį buvo aptarta. Papildomai yra įrašyta (15.30 val.) ministro V.Žiemelio ir generalinio prokuroro K.Pėdnyčios informacija dėl neteisėtos kratos (ar bent nepanašios į teisėtą kratą) Seimo nario A.Petrusevičiaus bute. Taip pat papildomai įrašytas 2-8 – Prezidento rinkimų įstatymo 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-858(2) ir įrašyti dar du projektai – tai 2-12, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto pateikimas, čia per skubėjimą nenurodytas registracijos numeris, jis yra P-874, taip pat įrašytas Seimo nutarimas dėl atlyginimo sumažinimo Seimo nariams projektas, kurio registracijos Nr.P-877(2). Ir papildomai įrašytas rezervinis 4 klausimas – Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, t.y. vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (čia galbūt ne visiškai tiksliai užrašytas pavadinimas). Jo registracijos numerio dar nėra, bet tai yra Seniūnų sueigoje aptartas klausimas. Vėliau patikslinsime ir pavadinimą, ir registracijos numerį.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 1996 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” projektas Nr.P-369(3) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, jeigu neprieštaraujate, ar mes galime pradėti darbą. Prieštaraujančių nėra, taigi pradedame darbą. Pirmasis darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” projektas, kurio registracijos Nr.P-369(3) ir trys pranešėjai – E.Kunevičienė, ministras A.Šemeta ir valstybės kontrolierius V.Kundrotas. Dabar reikia išsiaiškinti, kas iš tikrųjų pateiks priėmimui. Gal ponia E.Kunevičienė? Prašom. Kviečiu balsų skaičiavimo komisiją užimti savo vietas, nes reikės daug balsuoti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Po svarstymo pataisyta, atsižvelgta į visas pastabas, kurios buvo, ir Juridinis skyrius pritarė, todėl kviečiu tik balsuoti už tą nutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimo procedūrą. Du straipsniai, galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Dėl atskirų straipsnių nėra norinčių kalbėti? Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo projekto? Norinčių kalbėti dėl viso nutarimo projekto taip pat nėra, taigi galime pasiruošti priimti. Dabar registruojamės. Vyksta registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo” Dėl Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” priėmimo. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 62.

PIRMININKAS. Už – 63. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų nėra.

PIRMININKAS. Taigi balsavus už 62 Seimo nariams, Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” vienbalsiai priimtas.

Lietuvos Respublikos laikinojo įvežimo konvencijos (Stambulo konvencijos) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-812 (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, mes gana greitai įveikėme pirmąjį darbotvarkės klausimą. Kol kas ministro nėra. Galėtume spręsti trečiąjį darbotvarkės klausimą, kol atvyks ministras, ir galėsime pradėti svarstyti biudžetą. Trečiasis darbotvarkės klausimas – Laikinojo įvežimo konvencijos (Stambulo konvencijos) ratifikavimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-812. Priėmimo stadija. Pranešėjas viceministras E.Žilevičius. Kviečiame į tribūną pranešėją.

E.ŽILEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas Laikinojo įvežimo konvencijos (Stambulo konvencijos) ratifikavimo įstatymas, kuriam po svarstymo pritarta. Jokių pastabų ir pasiūlymų nebuvo. Prašome pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ačiū pranešėjui, aš noriu priminti, kad Ekonomikos komitetas svarstė ir pritarė, Užsienio reikalų komitetas svarstė ir pritarė, ir įstatymas yra visiškai aiškus. Du straipsniai. Turbūt galime kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo. Ar yra norinčių kalbėti? V.Stasiūnaitė. Prašom.

V.STASIŪNAITĖ. Komitetas svarstė šitą konvenciją, išnagrinėjo ir Seimui siūlo pritarti, nes tai reglamentuos Europos Sąjungos valstybėse ir kitose šalyse priimtas taisykles (jau 24-iose valstybėse ši konvencija galioja), laikinąjį prekių įvežimą, išvežimą, judėjimą per Lietuvos teritoriją ir muitinių darbą. Tai pagreitins mūsų transporto sistemos integravimąsi į Europos Sąjungą ir į jos sistemą. Todėl aš siūlau Seimui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar sykį registruojamės. Registracija vyksta. Vyksta registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Laikinojo įvežimo konvencijos (Stambulo konvencijos) ratifikavimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 74 – už.

PIRMININKAS. Už – 75. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Balsavus už 75 Seimo nariams Laikinojo įvežimo konvencijos (Stambulo konvencijos) ratifikavimo įstatymas vienbalsiai priimtas.

Gerbiamieji kolegos, mes dirbame sparčiai. Kuo arčiau Prezidento rinkimai, tuo sparčiau dirbame.

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 7, 8 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-636 (pateikimas)

Dabar aš siūlyčiau pereiti prie rezervinio antrojo klausimo – Patentų įstatymo 7, 8 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, registracijos Nr.P-636. Pateikimas. Pranešėjas – S.Malkevičius. Kviečiu į tribūną S.Malkevičių.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, 1994 m. buvo priimtas Patentų įstatymas, kuris sėkmingai veikė iki šiol, tačiau jame buvo nevisiškai išspręstas vienas klausimas, t.y. klausimas, susijęs su tarnybiniais išradimais. 8 straipsnyje buvo įrašyta nuostata, kad “santykius tarp darbdavio ir išradėjo, susijusius su tarnybiniais išradimais, nustato atskiras įstatymas”. Buvo bandyta parengti atskirą įstatymą, vėliau diskutuota su patentotyrininkais, taip pat su Išradėjų draugija ir nuspręsta, kad nėra tikslo rengti atskirą įstatymą, užtenka ištaisyti tą patį ir papildyti jį tam tikromis nuostatomis. Pasitarę su patentotyrininkais iš Patentų biuro, su Išradėjų draugija, su Patentotyros asociacija mes radome tokią bendrą formuluotę, kurią aš ir teikiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Niekas nenori jūsų paklausti. Taigi tuo apsiribojame. Ačiū už jūsų pristatymą.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Niekas nenori kalbėti. Taigi, matyt, galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą. Tokiu atveju taip ir nutariame – pradedame svarstymo procedūrą. Pagrindinis komitetas, matyt, Ekonomikos komitetas. Taip? Taigi rezervinį antrąjį darbotvarkės klausimą taip pat baigėme.

Gerbiamieji kolegos, mes vis tiek dar pralenkiame laiką. Dirbame greičiau, negu buvo suplanuota. Todėl aš pradėčiau nuo mūsų darbotvarkės pabaigos arba nuo tų klausimų, kurie mūsų darbotvarkėje yra lengvesni.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo” pakeitimo” projektas Nr.P-876(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

2-7 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo” pakeitimo” projektas, registracijos Nr.P-876(3). Pranešėjas – A.Kubilius. Todėl kviečiu A.Vidžiūną, jeigu būtų galima, užimti pirmininko postą.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo” pakeitimo” projekto Nr.P-876(3) pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Tribūnoje – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, tai nutarimas, kurį parengė Seimo kancleris, ir tai yra mūsų vidaus nutarimas, kuriuo siūloma V.A.Zabuką iš Gamtos apsaugos komiteto perkelti į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, o į Gamtos apsaugos komitetą įrašyti naująjį mūsų kolegą S.Kubiliūną. Toks trumpas ir aiškus nutarimas.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių klausti? Klausti norinčių nėra.

Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių svarstyti pateiktą nutarimą? Nėra norinčių svarstyti.

Jeigu kas norėtų kalbėti dėl viso nutarimo projekto, būtų gera. Apgailestauju, kad nėra norinčių kalbėti.

Gerbiamieji kolegos, tada prašyčiau registruotis. Registracija prasidėjo. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo” pakeitimo”. Registruojamės, kolegos!

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Taigi, gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 90 Seimo narių.

Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo” pakeitimo” priėmimo. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 74 už.

PIRMININKAS. Už – 75. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Balsavus už 75 Seimo nariams Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo” pakeitimo” priimtas vienbalsiai.

Dabar turime dar keletą klausimų, kuriuos gali pateikti Seimo nariai. Todėl siūlome, kol dar turime sutaupę laiko, tai ir padaryti.

Lietuvos Respublikos valstybės skolos piliečiams, turintiems teisę į kompensaciją pinigais už valstybės išperkamą žemę, pripažinimo ir padengimo įstatymo projektas Nr.P-881 (pateikimas)

Taigi 2-11 darbotvarkės klausimas – Valstybės skolos piliečiams, turintiems teisę į kompensaciją pinigais už valstybės išperkamą žemę, pripažinimo ir padengimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-881. Pateikimas. Pranešėja – E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pagal įstatymą su Lietuvos gyventojais, iš kurių valstybė išpirko žemę, turėjo būti atsiskaityta per 15 metų. Orientuojantis į tai, kad kiekvienais metais turėjo būti skirta tam tikra pinigų suma iš biudžeto. Kai mes patikrinom, nuo 1993 m. susidarė labai didelis skirtumas tarp skirtų pinigų ir tų, kuriuos priklausė skirti, jeigu skaičiuotume proporcingai kiekvieniems metams po 1/15 dalį. Jūs žinot, kad dabartiniu metu ta skola yra apie 800 mln. Bet mes imam tik už praeitą laikotarpį, kurio skolą siūlom pripažinti valstybės skola. Taip, kaip darėm su skolomis už energetiką dėl 1997 m. biudžeto nevykdymo pajamų skolų pripažinimo. Dabartiniu metu tas pats daroma ir su ta skola, kuri susidarė už valstybės išperkamą žemę. Aiškinamajame rašte yra pateikti duomenys. 1993 m. lėšų poreikis buvo 75 mln., kurių nebuvo skirta nė kiek. 1994 m. – 75 mln. skirta – 5 mln. Lt, skola – 70. 1995 m., jeigu imtume 75 mln., kuriuos man pateikė Žemės ūkio ministerijos atstovai, turintys tuos visus skaičiavimus, skirta ne visi 5 mln., irgi yra 70 mln. skola. 1996 m. jau skirta daugiau – 19 mln., bet vis tiek liko skola – 56. 1997 m. irgi liko skola – 30 mln., kadangi buvo skirta 46, o reikėjo 75. Todėl teikiu šitą įstatymo projektą Seimui svarstyti. Reikia atsiskaityti su žmonėmis ir reikia pripažinti tą skolą, kuri palikta, nes dėl jos vis tiek reikės spręsti. Per vienerius metus nė viena Vyriausybė, jeigu paliksim ateičiai, nesugebės priimti sprendimų dėl tų skolų ir atsiskaityti už jas. Tai reikia daryti palaipsniui, kiekvienais metais likviduojant nors po truputį tas skolas ir numatant jų padengimą. Siūlyčiau pritarti po pateikimo, o paskui svarstydami dėl sumų dar išsiaiškinsim. Aš pateikiau tuos duomenis, kuriuos man davė Žemės ūkio ministerija.

PIRMININKAS. Taigi aštuoni Seimo nariai nori paklausti. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamoji pranešėja, toks įsipareigojimas per 15 metų išpirkti iš savininkų žemę buvo, jis ir yra. Bet kodėl jūs skaičiuojat 1/15 dalį – kiekvienais metais po 75 mln.? Juk žinom, kad iš pradžių valstybės finansinė ekonominė padėtis… buvo didžiulė infliacija ir t.t. Turi būti apskaičiuojama proporcingai bent pagal bendrojo vidaus produkto augimą. O dabar štai: ir 1993 m. – 75 mln., ir po penkiolikos metų – 75 mln. Tai būtų vienas klausimas.

Antras. Sprendimas buvo priimtas 1993 m. pabaigoje, kai biudžetas jau buvo suformuotas, todėl kaip 1993 m. galėjo būti skirta biudžeto lėšų? Ačiū.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia jūs pats gerai žinot, kad tos lėšos skirtos ne dėl to, kad nebuvo suformuotas biudžetas, o dėl to, kad net nebuvo bandoma tai daryti. Jūs gerai žinot, ir 1994 m. rodiklis… jeigu jau tai būtų priežastis, kad buvo suformuotas biudžetas. Jūs matot ir vėlesnius metus, todėl ne ta priežastis. Priežastis ta, kad kai jūs buvote valdžioje, apgaudinėjote žmones. Jiems žadėjot, bet nenumatėt biudžete, netvirtinot ir tas skolas palikot ateinančioms Vyriausybėms, o dabar tą skolą reikia pripažinti ir reikia atsiskaityti su žmonėmis. Kitos išeities nėra.

Dabar dėl to, kad yra infliacija. Taip, 1993 m. jau buvo pristabdyta infliacija ir buvo indeksavimas atliekamas. Čia tos sumos suskaičiuotos atsižvelgiant į indeksavimą, nes indeksavimas susijęs su infliacija, viršijančia kas ketvirtį daugiau kaip 1,5%. Nuo 1998 m. arba net ir šiais metais indeksavimas jau nebetaikomas, nes infliacija yra mažesnė, negu tomis sąlygomis buvo numatyta. Orientuodamiesi į ateitį, manom, kad ta suma lyg ir įšaldoma, nes, manom, kad infliacija neviršys tų ribų, kurios nustatytos. Įstatyme tos ribos nustatytos, kai perskaičiuojama pagal infliaciją. Bet tam, kad būtų taikoma infliacija, per metus turi būti 15-16%. Aš tikiuosi, kad nebus tokios infliacijos, jeigu kitais metais planuosime tik 6%. Tai čia būtų atsakymas į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. K.Vaitukaitis.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamoji pranešėja, nuo 1993 m. iki 1997 m. kiekvienais metais nurodoma lyg ir vienoda lėšų poreikio suma – 75,5 mln., tačiau 1998 m. biudžeto projekte numatoma tik 45 mln. Taigi mes lyg ir planuojame 30 mln. skolą? Ar čia taip skaičiai sutampa, ar tą skolą vėl reikės skaičiuoti?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia tikrai jūs teisingai pasakėte. Tai yra Žemės ūkio ministerijos duoti duomenys. Tolygiai paėmus 800 mln. (maždaug 800 mln., ponas M.Pronckus žino, mes skaičiavom) ir tą sumą padalijus… reikės patikslinti, kai svarstysim, ir aš prašysiu, kad patikslintų tas sumas. O dėl šių metų, tai man irgi iškilo klausimas, kad 30 mln. faktiškai nenumatyta. Jeigu imtume po 75, biudžete turėtų būti numatyta dar 30 milijonų.

PIRMININKAS. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, aiškinamajame rašte jūs minite 1 mlrd. 132 mln. Lt., kiek reikėtų išmokėti. Dabar, kai šiemet priėmėm naują įstatymą dėl teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir į žemę atkūrimo, atsirado šiek tiek kitokių galimybių, galėjo keistis ir gali keistis bent iki metų pabaigos žmonių motyvacijos apsisprendžiant dėl susigrąžinimo ir kompensavimo būdų pasirinkimo. Ar tai ta suma, kur įvertinti tie pokyčiai, ar čia dar ta suma, kuri buvo apskaičiuota tam pradiniam variante? – tai pirmoji klausimo dalis. Antroji – kai pripažįstama 302 mln. skola, jos grąžinimas, per kokį laikotarpį yra numatytas pasivijimas? Ačiū.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Mes siūlom tai nustatyti Vyriausybei, bet tokią sumą, kuriai Seimas pritartų, galima būtų įrašyti. Aš noriu, kad tai būtų padaryta per kokius trejus penkerius metus. Negalim ilgiau tęsti, nes liko tik septyneri aštuoneri metai. Jeigu įrašysim, įrašysim. Aš nedrįsau įrašyti, nes reikia ir Vyriausybės pritarimo. Aš norėčiau, kad tas mūsų projektas šiandien po pateikimo, ar protokolinis, ar kitoks sprendimas, patektų į Vyriausybę. Jie patikslintų ir tas sumas, kurias jūs minite. Aš paminėjau 800 mln., tai, ką mes su ponu M.Pronckum skaičiavom ir analizavom. Čia užrašyta, ką man davė Žemės ūkio ministerija, – 1 mlrd. 132 mln. Jeigu orientuotumės į 800 mln., kur liko, tai ta suma irgi turėtų sumažėti ir tada užtektų 45, kaip ir šiais metais. Todėl aš jums dar kartą… Nesiginu, tai ne mano tie skaičiai, man juos pateikė Žemės ūkio ministerija. Norėčiau, kad Vyriausybė juos apsvarstytų ir patikslintų.

PIRMININKAS. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Iš dalies mano klausimą uždavė ponas R.Vaitukaitis. Tik aš klausdamas noriu šiek tiek patikslinti. Čia numatyta tie 45 mln., tačiau ne atskira eilute, o kitoms žemės ūkio priemonėms, iš to skaičiaus kompensacijai už žemę. Vis dėlto kokia liks galutinio rezultato suma? Neaišku, ar 30 mln., ar 20, ar daugiau. Norėčiau paklausti, ar vis dėlto neišmirs visi tie žmonės, laukiantys kompensacijų už žemę?

Nuo to, kad valstybė pripažįsta savo vidaus skola, nė kiek tiems žmonėms nėra lengviau ir jie tų pinigų negauna.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Dėl biudžeto. Yra įrašyta atskira eilutė pačioje programoje. Ne pačiame biudžete, bet žemės ūkio programoje, kur yra finansavimas. Atskira eilutė – 45 mln. numatyti.

Ar sulauks tie žmonės? Dėl to ir darome, kad sulauktų. Aš siūliau, kad Vyriausybė peržiūrėtų ir pasiūlytų įstatyme numatytą išmokėjimo tvarką. Negalima vien apsiriboti, kad tik I grupės invalidams arba kurie jau numiršta. Reikia visiems mokėti. Na, iki 3 ar 5 tūkst. galima iš karto sumokėti, čia nebus didelių bėdų. Visi kiti, kur daugiau turėjo žemės, vis tiek kiekvienas žmogus turi gauti atitinkamą savo dalį. O jeigu mes suteikiame prioritetą, pavyzdžiui, I grupės invalidams arba mirties atveju, tai ir turime numatyti papildomai lėšų, bet kiekvienas žmogus kompensaciją turėtų gauti jau nuo kitų metų. Kad kiekvienas žmogus gautų. Šitas įstatymas, jeigu mes jį priimsime, turės pajudinti ir kompensacijų išmokėjimo tvarkos pakeitimą.

PIRMININKAS. A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamoji pranešėja, man teko susidurti su keletu atvejų, kai žmogui grąžinama žemė miesto teritorijoje. Pvz., jis turėjo kelis hektarus – 4-5 ha, jam grąžinama 20 a, ta žemės yra miesto centre, įvedus įvairius koeficientus, jam susidaro dideli mokesčiai. Prašau pasakyti, ar negalėtų ta skola padengti tuos mokesčius. Iš tikrųjų problema yra labai rimta, net dalis žmonių atsisako savo žemės mieste.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Man labai gaila. Ponas A.Sėjūnas, mano kolega, supainiojo skirtingus dalykus. Jūs supainiojote dabartinę įstatymo tvarką, numatytą dėl nuosavybės teisės atkūrimo, su ta skola, kurią mes skaičiuojame už jau vadinamąją išpirktą žemę, kur su žmonėmis jau sudarytos sutartys ir atkurta nuosavybės teisė, kur mokėta pinigais. Dabar atimti iš tų žmonių ir atiduoti kitiems žmonėms tą dalį iš skolos, tai kas bus. Čia yra tas, kas priklauso, kas žmonėms paskaičiuota ir jau priklausė. Jūs tiktai laukėte, nes jums nuosavybės teisė atkurta pinigais, bet jūs jų negavote, o žemę valstybė jau perėmė ir disponuoja arba už čekius pardavė, ar dar kitaip sutvarkė. Čia yra du skirtingi dalykai.

Dabar, ką jūs kalbate apie miestų žemę. Pagal dabartinį įstatymą nenumatyta jokių kompensacijų už miesto žemę. Todėl negalite pretenduoti į to įstatymo lėšų panaudojimą. Čia yra viskas aišku, kokiems tikslams – tiems žmonėms, kuriems buvo atkurta nuosavybės teisė ir kurie pareiškimuose buvo parašę, kad jie sutinka gauti kompensaciją pinigais, o valstybė užrašė, kad jiems nuosavybės teisė suteikta ir žemė išpirkta, nors faktiškai neapmokėta.

PIRMININKAS. Aš norėčiau tik pasakyti, kad miestuose negali grąžinti kelių hektarų žemės.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Atsiprašau, aš išjungiau. Tuoj pat R.Karbauskį grąžinsime. R.Karbauskis.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamoji pranešėja, mes pripažįstame valstybės skolą, ji šiais metais tikriausiai dar išaugs, trūkstama suma 30 mln. Klausimas yra kitas. Valstybei arba Vyriausybei teks nustatyti tvarką ir rasti tuos pinigus. Tikriausiai vėl bus privatizavimo fondas, iš privatizavimo pinigų. Jūs man paaiškinkite, iš kur tie pinigai, tokios sumos atsiras?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia ne privatizavimo fondas, nes čia valstybės skola. Bus pasiskolinta, o ateityje turėsime dengti iš biudžeto. Per kiek laiko numatys tos skolos padengimą? Čia ir ponia K.Prunskienė to klausė. Pirmas dalykas, per kiek laiko skolinsis, kad tą skolą padengtų, nes reikės skolintis, ar 3 metus, ar 5 metus. Jeigu 3 metus – tai po 100 mln. per metus. O padengimas, jeigu kasmet bus dengiama bent po 20 ar 30 mln., tai per laiką išsidėstys į bendrą valstybės skolos padengimo tvarką.

PIRMININKAS. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamoji pranešėja, kai žiūri ir gretini 1991 m. įstatymą su vėlesniu, tai truputį yra ne taip, kaip jūs aiškinate. Pirmiausia 1991 m. įstatymas įsipareigojo išpirkti žemę įvairiais būdais. Ten yra toks pasakymas, kad dengiant skolas žmonių valstybei. Man įdomu, kaip galima padengti skolas be pinigų. Ten buvo tiktai vienas toks draudimas – nenaudoti biudžeto lėšų. Pagal įstatymo rengėjų sumanymą, atrodo, kad jie tikėjosi staiga privatizuoti turtą, gauti daug pinigų ir su visais atsiskaityti. Tačiau taip neišėjo. Tai mano klausimas būtų toks. Jeigu jau mes matome, kad valstybė 1991 m. pasižadėjo išpirkti žemę, tai galbūt tą skolą reikėtų nuo pirmų metų ir daryti. Pirmaisiais metais – 75 mln., 1992 m. – taip pat 75 mln., tada jau būtų ne 300, bet jau apie 500 mln., tada būtų teisinga, tai, ką valstybė pažadėjo.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jūs labai teisus. Jeigu nebūtų įvykdyta “prichvatizacija”, apie kurią jūs gerai žinote, jeigu mes būtume laimėję referendumą, kur kvietėme visus Lietuvos žmones, tikiuosi, kad ne tik būtų užtekę kompensuoti už žemę, bet būtų užtekę ir santaupoms vienas su vienu visiems visiems žmonėms, visiems būtų užtekę tų lėšų, kurias valstybė galėjo gauti. Nebūtų reikėję biudžeto lėšų. Jūs dabar prisiminėte 1991 m. įstatymą, tai jūs tą įstatymą pakeitėte 1993 m., įsipareigojote mokėti iš biudžeto, ir pakeitėte neatsitiktinai, kad susidarytų sąlygos “prichvatizacijai”, kad nereikėtų kontroliuoti turto pardavimo ir sudaryti valstybės fondų. Todėl negalėčiau pritarti jūsų pretenzijoms.

PIRMININKAS. Ir A.Salamakinas, paskutinis.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji pranešėja, dėl “prichvatizacijos” tai turbūt čia atskira diskusija. Man būtų labai įdomu, ministras V.Babilius už 6 mln. ar “prichvatizavo”, ar privatizavo. Valdžioje yra tokių žmonių, kurie galbūt savo valia dabar grąžintų tą “prichvatizaciją”, bet kažkodėl šito nedaro ir kandidatuoja į Seimą. Tai tiktai pirmoji klausimo pusė. Mano klausimas toks. Vis dėlto šiuo metu tie, kurie buvo anksčiau padavę pareiškimus gauti kompensaciją, dabar atsiima žemę. Šitas skaičius kinta. O jūs pateikėte skaičius, kad štai tiek reikės tų pinigų, o tas skaičius kis. Aš norėčiau, kad truputį pakomentuotumėte, kaip čia bus.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš jau jums sakiau, kad mes po pateikimo tą įstatymo projektą nusiųsime Vyriausybei. Ji turės pagrįsti, kiek pakito pareiškimų, kuriuos gavo. Jie turi visus tuos duomenis. Man davė Žemės ūkio ministerija, ne aš pati sugalvojau.

Dabar dėl jūsų pasiūlymo, kad jeigu neteisėtai kas nors pasisavino turtą, ypač tie, kurie įsigijo turtą iš kai kurių bankų, iš firmų išvogtus pinigus, tai labai gerai, kad yra priimtas liepos mėn. įstatymas dėl turto, pajamų įsigijimo teisėtumo. Mes labai greitai komitete darysime posėdį, kviesime prokuratūros darbuotojus ir aiškinsimės, kodėl taip ilgai užsitęsė to įstatymo įgyvendinimas. Tikrai šituo užsiimsime.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo ir pradedame svarstymo procedūrą.

P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, suprantama, kad iš savininkų yra neišpirkta žemė, tačiau ar galima šiandien toliau šį įstatymą svarstyti, kai dar neaišku, kiek žemės paims ir atsisakys žmonės kompensacijų. Tai viena.

Antras klausimas. Kodėl šita skola nesiejama su bendrojo vidaus produkto augimu? Juk iš tikrųjų 15 metų ir kiekvienais metais skaičiuoti po vieną penktadalį vienodai nėra realu.

Pažiūrėkime, kokia buvo biudžeto apimtis 1993 metais ir kokia dabar apimtis, kiek milijardų padidėjo? Turbūt per pusę padidėjo nacionalinis biudžetas – nuo 5 mlrd. iki 10 mlrd. Ar galima taip skaičiuoti vieną penktadalį, nesusiejus šitų skaičių su bendrojo vidaus produkto didėjimu? Aš siūlyčiau vis dėlto padaryti pateikimo pertrauką iki tol, kol bus aišku, pabaigtas tas prašymų iš savininkų rinkimo dėl žemės susigrąžinimo vietoj kompensacijos procesas. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi vienas siūlymas – daryti pateikimo pertrauką, kitas siūlymas buvo pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Vyksta registracija, prašom registruotis. Apsispręsime balsuodami, ar pritariame po pateikimo. Prašome registruotis! Gerbiamieji kolegos, vyksta registracija! Prašom registruotis, dar kartą kartoju.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Taigi apsispręsime balsuodami, ar pritarime po pateikimo Valstybės skolos piliečiams, turintiems teisę į kompensaciją pinigais už valstybės išperkamą žemę, pripažinimo ir padengimo įstatymo projektui, kurį pristatė E.Kunevičienė. Kas pritaria po pateikimo, spaudžia mygtuką “už”, kas galvoja kitaip, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Prašome balsuoti.

Už balsavo 52, prieš – 5, susilaikė 9, taigi pritarta po pateikimo. Pradedama svarstymo procedūra. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas, matyt, Kaimo reikalų komitetas, taip? Taip ir sutariame. Šį klausimą baigėme.

Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-797(2) (antrasis svarstymas)

Pradedame 2a, 2b, 2c darbotvarkės klausimus. 2a – 1998 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-797(2), antrasis svarstymas. Pranešėjas – ministras A.Šemeta. Kviečiu į tribūną ministrą.

Kol ministras ateis, aš tiesiog dar sykį priminsiu Seimo nariams, ką mes turime dabar daryti toliau tvirtindami biudžetą. Taigi Statuto 186 straipsnis – ne vėliau kaip per 10 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis (jį šiandien ir rengiame), kurio metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą. Posėdžio metu Vyriausybės atstovas praneša, kurie iš komitetų, frakcijų ir atskirų Seimo narių pasiūlymų bei pataisų įrašyti į biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis ir atsako į Seimo narių klausimus.

Šią procedūrą dabar ir vykdysime. Po diskusijos, kurią surengsime po to, kai ministras atsakys į visus klausimus, balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių. Taigi štai šias procedūras dabar ir pradedame realizuoti. Prašom, ministre, jūsų žodis.

A.G.ŠEMETA. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė trečiadienio posėdyje apsvarstė Seimo komitetų, frakcijų ir atskirų Seimo narių pasiūlymus dėl 1998 m. nacionalinio biudžeto projekto. Šiandien aš trumpai referuosiu tas pataisas, kurias Vyriausybė siūlo padaryti teikiamame 1998 m. biudžeto projekte, atsižvelgdama į Seimo komitetų, frakcijų ir atskirų Seimo narių pasiūlymus.

Pirmiausia pajamų dalyje Vyriausybė pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui padidinti nacionalinio biudžeto pajamas 150 mln. Lt fizinių asmenų mokesčio pajamomis, atsižvelgdama į tai, kad pradiniame projekte fizinių asmenų pajamų mokestis buvo prognozuojamas pagal 1997 m. 6 mėnesių duomenis. Atlikus papildomus skaičiavimus pagal 10 mėnesių duomenis ir faktinį fizinių asmenų pajamų mokesčio surinkimą yra prieita prie išvados, kad Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio padidinimo 150 mln. Lt yra realus ir priimtinas. Kadangi fizinių asmenų pajamų mokestis yra skiriamas savivaldybėms, tai šio padidinimo suma atitinkamai siūloma sumažinti bendrąją dotaciją savivaldybėms, o susidariusias papildomas pajamas paskirstyti taip: numatyti 70 mln. Lt PVM mokesčio kompensavimui už energijos tiekėjų pateiktą šilumą ir karštą vandenį ir 70 mln. Lt numatyti rezervui sudaryti tiems atvejams, kai savivaldybės nevykdo savo pajamų planų ir metus tą rezervą naudoti savivaldybių negautoms pajamoms kompensuoti, o antrajame pusmetyje, atsižvelgiant į prognozuojamą savivaldybių pajamų plano vykdymą, atitinkamai skirti asignavimus toms savivaldybėms, kurios pagal prognozes gali neįvykdyti savo biudžeto pajamų planų. Šio rezervo nepanaudojus savivaldybių pajamoms kompensuoti jo likutis būtų naudojamas atitinkamai valstybės biudžete negautoms pajamoms kompensuoti, o jeigu ir po šio panaudojimo liktų rezerve atitinkama suma, pirmiausia siūloma skirti 10 mln. Lt būsto statybai, socialiai remtiniems asmenims savivaldybėse, o likusią sumą, jeigu dar liktų, perkelti į Vyriausybės rezervo fondą.

Taip pat Vyriausybė atsižvelgė į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą nuo 1998 m. įgyvendinti taupymo politiką ir siūlo sumažinti vienu procentu paprastąsias išlaidas visiems asignavimų valdytojams, netaikant šios nuostatos dotacijoms savivaldybėms, valstybės skolos aptarnavimui, žemės ūkiui ir socialinei apsaugai, globai bei rūpybai. Be to, Vyriausybė siūlo papildomai sumažinti vienu procentu darbo užmokestį valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms. Sumažinus šiuos mano minėtus asignavimus, bendra suma sudarytų 52 mln. 23 tūkst. litų. Šią sumą siūlome toliau panaudoti pagal Biudžeto ir finansų komiteto ir kitų komitetų siūlomą asignavimų perskirstymą.

Taip pat Vyriausybė pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymams sumažinti asignavimus Vyriausiajai rinkimų komisijai 5,8 mln. Lt dėl prognozuojamo referendumo, sumažinti asignavimus Standartizavimo departamentui 400 tūkst. Lt ir sumažinti asignavimus Seimo kontrolierių įstaigai 479 tūkst. litų.

Taigi sumažinus asignavimus kai kuriems asignavimų valdytojams ir 1% paprastąsias išlaidas visiems asignavimų valdytojams bei išlaidas darbo užmokesčiui valstybinės valdžios ir valdymo įstaigoms, papildomai skirstoma suma nuo asignavimų sudaro beveik 93 mln. Lt – 92 mln. 906 tūkst. litų. Šią sumą Vyriausybė siūlo paskirstyti atsižvelgiant pirmiausia į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, t.y. visiškai arba iš dalies pritarti tiems pasiūlymams, kuriems pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat kitų komitetų pasiūlymams, kurie buvo teikti numatant atitinkamą šaltinį asignavimams didinti.

Apibendrindamas noriu pažymėti, kad iš šių beveik 93 mln. Lt daugiau kaip 60 mln. Lt numatoma papildomai skirti kultūrai ir sportui, konkrečiai, kultūrai ir sportui didinami asignavimai daugiau kaip 22 mln. litų. Pirmiausia norėčiau paminėti papildomus asignavimus bibliotekoms sutvarkyti. Šiam tikslui siūloma skirti daugiau kaip 2,4 mln. litų. Knygoms leisti numatoma skirti papildomai 2,5 mln. Lt, taip pat vaikų sporto aikštelėms įrengti, įgyvendinant kovos su nusikalstamumu ir narkomanija programą, siūloma papildomai skirti 4 mln. litų. Taip pat iš tos papildomai skirstytinos sumos labai didinami asignavimai žemės ūkiui – 18 mln. litų. Pirmiausia yra numatoma didinti asignavimus per apskritis žemės reformos darbams. Šiam tikslui siūloma papildomai skirti 16 mln. Lt, taip pat padidinti asignavimus kaimo rėmimo fondui 3 mln. litų.

Trečioji pozicija, kuriai yra skirta pagrindinė papildomų asignavimų dalis, yra socialinė apsauga ir rūpyba. Šiai sričiai siūloma papildomai skirti apie 21 mln. litų. 12 mln. Lt iš šios sumos reikia numatyti vaikų globos įstatymui įgyvendinti, kuriam jau buvo pritarta Vyriausybėje ir kuris įsigalios nuo kitų metų vidurio. Taip pat 9 mln. Lt asmenims, nukentėjusiems… pasipriešinimo okupacijai 1940-1990 m. dalyviams. Šiam tikslui numatoma papildomai skirti 9 mln. litų. Taip pat 5 mln. Lt siūlomame pakeisti biudžete yra numatoma skirti žalai, padarytai neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginti pagal neseniai Seime priimtą atitinkamą įstatymą. Detalūs pasiūlymai, į kuriuos Vyriausybė siūlo atsižvelgti, yra pateikti aiškinamajame rašte prie pataisyto biudžeto projekto.

Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad Vyriausybė siūlo pritarti arba iš esmės pritarti visiems Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymams, t.y. tiems pasiūlymams, kuriems pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat kitų komitetų pasiūlymams, kuriuose buvo numatytas realus šaltinis papildomiems asignavimams skirti.

Norėčiau trumpai pakomentuoti kitas pataisas, kurios yra pateiktos pataisytame biudžeto projekte. Papildoma nuostata, kuri yra įrašyta į įstatymą, yra siūloma suteikti teisę Vyriausybei perskirstyti asignavimus, kai atitinkamai yra perduodamos funkcijos. Čia pirmiausia turima omeny vykstanti administracinė reforma, kai dalis ministerijų funkcijų yra perduodama apskritims. Iki šiol galiojusi praktika, pagal kurią perduodant funkcijas buvo perduodami atitinkami asignavimai, be abejo, buvo netinkama, nes apskritys negalėjo atitinkamai kvalifikuotai vykdyti perduotų naujų funkcijų.

Taip pat pataisytame biudžeto projekte yra atsižvelgta į Valstybės kontrolės pasiūlymą projekte nurodyti valstybės skolinimąsi, t.y. pajamų ir išlaidų dalyje atitinkamai nurodyti pajamas iš paskolų ir išlaidas paskoloms padengti. Tai yra įrašyta paskutiniajame Biudžeto įstatymo straipsnyje. Grynasis skolinimasis sudaro 1,2 mlrd. Lt: 695 mln. Lt yra biudžeto deficitui finansuoti ir 574 mln. Lt yra valstybės investicijų programai įgyvendinti. Tai yra jau grynasis skolinimas.

Tokios būtų pagrindinės pataisos, kurios yra pateiktos pataisytame biudžeto variante.

Taip pat noriu paminėti, kad prie aiškinamojo rašto yra pridėta papildoma informacija apie asignavimų paskirstymą pagal valstybės funkcijas. Kaip matyti iš šios papildomos lentelės, valstybės biudžeto asignavimai valdžios ir valdymo institucijų išlaidoms kitais metais mažėja nuo 3,6% iki 3,5%. Mokslui ir studijoms, kurie yra bendroje valstybės valdymo pozicijoje, asignavimų lyginamasis svoris didėja nuo 1,5% iki 1,6%.

Taip pat yra papildomai išskaidytos išlaidos, nepriskirtos pagrindinių funkcijų grupėms. Šių išlaidų didžiąją dalį sudaro dotacija savivaldybėms. Ši dotacija sudaro 9,7% valstybės biudžeto. Išlaidos, susijusios su vidaus ir užsienio skola, įskaitant palūkanas, sudaro 8,5% valstybės biudžeto. Taigi kitos išlaidos, nepriskirtos pagrindinių funkcijų grupėms, sudaro mažiau kaip 5% daugiau kaip 5% valstybės biudžeto išlaidų. Taip pat norėčiau pasakyti, kad pasiūlymai, kurie buvo pateikti komitetų ir frakcijų dėl papildomų asignavimų skyrimo tam tikroms reikmėms, nenurodant papildomo šaltinio, buvo išnagrinėti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad biudžeto pajamos yra nedidinamos, o papildomam perskirstymui galima buvo numatyti tik 92 mln. Lt, kad šie pasiūlymai yra nurodyti be šaltinio ir kad tai pasiūlymai, kuriems nepritaria Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, šiems pasiūlymams Vyriausybė siūlo nepritarti. Tai tiek turbūt norėčiau pasakyti pristatydamas pataisytą biudžeto projektą.

Pabaigoje dar kartą noriu paminėti, kad pataisytame Biudžeto projekte makroekonominiai rodikliai lieka tie patys, t.y. biudžeto deficitas, kaip ir buvo planuota, paliekamas 1,6%, nekeičiamas. Padidėja savivaldybių dalis nacionaliniame biudžete – nuo 31,62% iki 31,77% dėl rezervo, kuris numatytas savivaldybių negautoms pajamoms kompensuoti, numatymo savivaldybių tikslinėje dotacijoje. Tai tiek norėjau pristatydamas pataisytą biudžeto projektą.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš prašau dėmesio, kompiuteryje yra užsirašę 16 Seimo narių. Bet aš įtariu, kad Seimo nariai negirdėjo, kai aš kalbėjau apie procedūrą. Dabar Seimo nariai gali užduoti klausimus ministrui. Tai ar visi, kurie užsirašė, nori tik klausti, nes man atrodo, kad tas pats sąrašas užsirašiusių yra ir kalbėti. Ar pradžioje paklausit, po to kalbėsit? Taip. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, maždaug pusę valandos skiriame klausimams. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis ministre, pagal Vyriausybės sprendimą, bankrutavusio LAIB turtas buvo išdalintas biudžetinėms organizacijoms. Aš nekvestionuosiu teisingai ar ne padaryta. Tačiau tame pačiame sprendime buvo parašyta, kad iš tų biudžetinių organizacijų, kurios gavo LAIB turtą, bus atskaitomos iš biudžeto lėšos ir pervestos į indėlių grąžinimo fondą, kiek aš žinau. Dabar šios eilutės nematyti. Kaip čia atsitiko, kad nėra šitų pinigų? Jeigu yra, ar jūs galite pasakyti, kiek tų pinigų yra atskaičiuota iš biudžetinių organizacijų, kurios gavo LAIB turtą?

A.G.ŠEMETA. Na, Vyriausybės sprendime buvo ne taip suformuluota, o buvo nustatyta, kad bus atitinkamai sumažinti asignavimai tiems asignavimo valdytojams, kurie gavo tą turtą, ir tai yra padaryta teikiant šį biudžeto projektą.

A.SALAMAKINAS. Kiek?

A.G.ŠEMETA. Konkrečią sumą jums galėsime pateikti tvirtinant biudžetą.

PIRMININKAS. J.Dringelis. Ar klausimą norit, ar kalbėti norit? Tai aš ir klausiu, kas yra užsirašę klausti dabar? P.Gražulis. Klausti? Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis ministre, kompensacijoms už žemę išmokėti yra numatyta 45 mln. Lt. Ir šios lėšos yra numatytos Žemės ūkio ir miškų ministerijos eilutėje. Tačiau, kaip jūs puikiai žinot, žemė išperkama tiek miesto gyventojų, tiek kaimo gyventojų. Ar teisinga, kad būtų įrašyta į Žemės ir miškų ūkio ministerijos eilutę?

A.G.ŠEMETA. Pagal funkcinę klasifikaciją žemės išpirkimas yra priskiriamas žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, ir veterinarijos funkcijai ir pagal šią klasifikaciją asignavimai būtent ir yra skirti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad yra išperkama tik kaimo vietovių žemė. Už miestų žemę nėra mokami pinigai, nėra mokamos kompensacijos pinigais, yra kitaip kompensuojama. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, mums visiems žinoma, kad savivaldybių biudžetai yra savarankiški biudžetai. Skiriama valstybės tikslinė dotacija pagal įstatymą taip pat įeina į savarankišką biudžetą ir įeina tiek į pajamas, tiek į išlaidas. Kodėl jūs siūlot 70 mln. kreditams ir kitiems tikslams naudoti iš savarankiško savivaldybių biudžeto ir valstybinėms įstaigoms, ir valstybei, jeigu nebus gautos mokestinės pajamos? Atrodytų, kad procentinė dalis 31,77 su tais 70 mln., bet jeigu nereikės, jeigu pajamos bus gerai vykdomos, savivaldybėms nereikės, tai visi 70 mln. atiteks valstybei ir tuomet koeficientas per metus keisis. Kodėl taip padaryta? Jeigu jau reikia to rezervo, tai gal tegu jis lieka valstybės rezerve, o ne savivaldybių biudžete. Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Savivaldybėms nepanaudojus – šis rezervas yra priskirtas prie tikslinės dotacijos. Pagal Biudžetinės sandaros įstatymą, nepanaudojus asignavimų pagal tikslinę paskirtį, jie yra numatomi grąžinti į valstybės biudžetą. Tai šiame pateiktame įstatymo projekte, pataisytame, šis mechanizmas yra įgyvendinamas.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, jūs savo pranešime sakėt, kad, panaudoję kitą skaičiavimo metodiką, jūs papildomai suradote 150 mln. Lt. Ar tai nedaroma specialiai, kad po to būtų galima patenkinti ir kodėl kiekvieną kartą skaičiuojant naudojama kitokia metodika? Galbūt reikėjo imti 10 mėnesių ir tada būtų rasta ne 150 mln., o 200.

A.G.ŠEMETA. Aš nesakiau, kad naudojama kita metodika, o sakiau, kad teikiant pirmąjį biudžeto variantą buvo remtasi šešių mėnesių ataskaitiniais duomenimis. Po šešto mėnesio, t.y. 7, 8, 9, 10 mėnesiais, pajamos iš fizinių asmenų mokesčio kur kas padidėjo, ir tai leido perskaičiuoti prognozuojamas pajamas kitiems metams naudojantis ta pačia metodika, tačiau baze imant ne šešių mėnesių duomenis, o jau dešimties mėnesių faktinius duomenis. Ir tai leidžia numatyti papildomai 150 mln. Lt. Apie jokius metodikos pasikeitimus dėl pajamų šiuo atveju nekalbama.

PIRMININKAS. K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis ministre, visas valstybės skolas, kurios susidarė prie LDDP Vyriausybės, jūs vis dėlto bandot vienaip ar kitaip išspręsti, tačiau jūs visiškai nepaaiškinat, kaip bus su savivaldybių paskolomis, kurios paimtos su Vyriausybės garantija. Kokie bus sprendimo būdai?

A.G.ŠEMETA. Pasaulio banko paskola, kuri buvo suteikta savivaldybėms sumokėti už energetinius išteklius, yra įtraukta į savivaldybėms padengiamų skolų įstatymą, ir šios skolos pagal tą patį mechanizmą bus padengtos. Dėl kitų paskolų, kurios buvo suteiktos su valstybės garantija. Teikiant tas paskolas, savivaldybės turėjo planuoti, kad jos turės būti grąžintos iš atitinkamų metų pajamų, todėl papildomai asignavimų šiam tikslui biudžete nenumatyta.

PIRMININKAS. V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis ministre, jūs pranešime kalbėjote, kad 1% siūlot sumažinti valdytojams atlyginimus ir šituos pinigus panaudoti pagal Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus.

Tačiau ar nemanote, kai atlyginimai yra nevienodi, sakysim, ministerijose jie svyruoja nuo 70% iki 11, visiems tas procentas nėra vienodas, kad čia reikėjo žiūrėti diferencijuotai?

A.G.ŠEMETA. Teikiant biudžeto projekto pirmąjį variantą buvo stengtasi maksimaliai sulyginti valstybinės valdžios ir valdymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestį. Tai nėra paprasta padaryti per vienerius metus. Ankstesnė diferenciacija iš tikrųjų buvo kur kas didesnė. Šiuo metu teikiamame biudžeto projekte tiems asignavimų valdytojams, kurių darbo užmokestis buvo mažiausias iki šių metų, asignavimai darbo užmokesčiui yra didinami daugiau negu kitiems asignavimų valdytojams. Mes manome, kad palaipsniui tos disproporcijos bus išlygintos. Taip nebuvo, kad kuriam nors asignavimų valdytojui būtų mažinami asignavimai darbo užmokesčiui. Dėl to sumažinimas 1% visiems asignavimų valdytojams yra, mano požiūriu, logiškas.

PIRMININKAS. G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis ministre, Panevėžio savivaldybei mokesčių inspekcija netiksliai apskaičiavo nekilnojamojo turto mokestį. Aš kreipiausi konkrečiai į jūsų ministeriją ir į jus, jog būtina atsižvelgti į nurodytas priežastis ir sumažinti šį mokestį Panevėžio savivaldybei. Ar tai buvo padaryta?

A.G.ŠEMETA. Taip, buvo padaryta.

PIRMININKAS. A.Bartkus. Pone Bartkau, ar klausite, ar… Kalbėsite, taip? Dabar neklausite, taip? M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamasis ministre, kaip matau, nacionalinio sveikatos fondo nėra, nors ir numato Sveikatos sistemos įstatymas. Norėčiau sužinoti, ar buvo svarstytas šio fondo galėjimas būti biudžete ir kokiais argumentais atmestas?

A.G.ŠEMETA. Pagal įstatymą yra numatoma, kad šiam fondui gali būti skirtos lėšos iš valstybės biudžeto. Šiuo atveju šis klausimas buvo svarstytas, tačiau tam skirti lėšų nebuvo galimybių.

PIRMININKAS. R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamasis ministre, patikslintame valstybės biudžeto projekte numatyta sumažinti 1%, kaip jūs minėjote, paprastąsias išlaidas. Ten skliausteliuose paminėta išskyrus kam. Yra mokslas ir studijos, deja, dingo švietimas. Nejaugi ir švietimo įstaigoms, ir mokykloms taip pat bus mažinama 1%? Tai toks klausimas. Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Aš minėjau pozicijas, kurioms asignavimai nėra mažinami, t.y. mokslas ir studijos, žemės ūkis, socialinė globa ir rūpyba, taip pat dotacijos savivaldybėms. Valstybės skolos aptarnavimo išlaidos kitoms pozicijoms yra sumažintos.

PIRMININKAS. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis ministre, Ekonomikos komitetas siūlė Vyriausybei investicinius projektus, kuriems finansuoti yra skirti lengvatiniai užsienio kreditai ar garantai su sąlyga, kad atitinkamą projekto dalies finansavimą užtikrina Vyriausybė, įtraukti į valstybės investicijų programą, kuri finansuojama iš biudžeto. Vyriausybė nepritarė tam siūlymui, priešingai – “Lietuvos geležinkeliams” papildomai lėšų neskirta, o “Lietuvos dujoms” pirmajame projekte buvo numatyta 14 mln., dabar ir tos sumos išbrauktos.

Klausimas toks: ar jūs garantuojate tinkamą valstybės įsipareigojimų vykdymą, kai bus finansuojama ne iš valstybės biudžeto, bet, kaip jūs numatote, iš kreditų? Tai būtų pirmas klausimas. Ar yra jūsų tvirtos garantijos, kad tų objektų finansavimas vyks tinkamai?

Antras klausimas. Taip pat buvo Ekonomikos komiteto nuomonė, kad šiuo metu eksporto plėtrą ir nekokybiškų prekių, ypač maisto, importo ribojimą gali užtikrinti tik tinkama kokybės kontrolės sistema. Mes tuo Ekonomikos komitete esame beveik visi įsitikinę. Todėl mes siūlėme šios problemos sprendimui skirti iš eksporto skatinimo ir pagaliau iš žemės ūkio programos lėšų tam, kad tą sistemą kuo sparčiau, kuo greičiau įdiegtume, nes tam reikalingos nemažos lėšos ir eksporto bei importo reguliavimui tai yra labai aktualu. Vyriausybė tiktai pačiai programai parengti numatė skirti simbolinę lėšų sumą.

Kokia jūsų nuomonė, ar tai Vyriausybės požiūriu ne tokia jau labai svarbi problema, ar jūs numatote kokius nors būdus ją spręsti, ar iš privačių lėšų, neskiriant lėšų iš biudžeto? Mes siūlėme tik perskirstyti tas pačias lėšas, mes neprašėme daugiau lėšų. Pakomentuokite tuos porą klausimų, kuriuos labai akcentavo Ekonomikos komitetas.

A.G.ŠEMETA. Mes atidžiai išstudijavome sutartis su užsienio kreditoriais finansuojant jūsų minėtus ir “Lietuvos dujų”, ir “Lietuvos geležinkelių” projektus. Šios sutartys nenumato tiesioginio finansavimo iš biudžeto. Yra numatyta, kad tam tikrą dalį valstybė turi įsipareigoti įnešti. Aš galiu patvirtinti, kad tie įsipareigojimai, kurie yra numatyti tarptautinėse sutartyse, bus vykdomi abiejų projektų atžvilgiu.

Dėl jūsų antrojo klausimo. Vyriausybei svarstant šį klausimą, kilo diskusija dėl to, kad vis dėlto nėra aiški suma, kuri bus reikalinga tuomet, kai bus parengta programa. Tai yra parengus programą, joje bus matyti konkretus asignavimų dydis, kiek reikės skirti pačiai programai įgyvendinti. Todėl mes siūlome šiame etape skirti 20 tūkst. Lt pačiai programai parengti. Kadangi jūsų pasiūlymas yra iš eksporto rėmimo fondo, tai kai bus konkretūs pasiūlymai, ką reikia padaryti įgyvendinant tą programą, bus galima panaudoti pinigus tam tikslui iš to paties fondo. Taip pat ir kitai programai, kuri buvo siūlyta Ekonomikos komiteto. Mes taip pat siūlome pirmiausia parengti programas, suskaičiuoti, kiek šiam tikslui reikės lėšų, ir tada skirti asignavimus.

PIRMININKAS. R.Karbauskis.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas šiek tiek siejasi su pono A.Šimėno išsakyta abejone dėl finansavimo šaltinių. Konkrečiai aš turiu omeny melioraciją, kuriai skirta 48 mln. lėšų iš privatizavimo fondo. Mums Kaimo reikalų komitete kyla tokia abejonė, kad ne tik tai programai, bet ir daugeliui programų iš ten yra numatyta lėšų. Pavyzdžiui, jeigu ta programa vyktų nepakankamai sparčiai ir tų lėšų pritrūktų, betgi melioracijai šitos lėšos yra būtinos. Ten nėra tokio klausimo… Ir ten numatyta iki 48 mln., dar toks klausimas iki. Iki negali būti šituo atveju. Lėšų ir taip per mažai. Jeigu ir tų nebus, tai kas bus?

A.G.ŠEMETA. Tie 48 mln., kurie yra numatyti iš privatizavimo fondo, sudaro truputį daugiau negu trečdalį reikalingų bendrųjų asignavimų melioracijai. Kitaip sakant, jų prireiks 1998 m. antrojoje pusėje. Mes esame tikri, kad iki to laiko stambiausi objektai, kurie yra numatyti privatizuoti, bus privatizuoti, o pajamos bus privatizavimo fonde. Todėl aš nemanau, kad kiltų kokia nors problema finansuoti melioraciją būtent iš privatizavimo fondo.

PIRMININKAS. M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis ministre, ateinančiais metais aštuonios savivaldybės turės grąžinti kreditus užsienio bankams, kuriuos jos buvo gavusios gamtos apsaugos objektams statyti. Tie kreditai paimti su Vyriausybės garantija. Kaip jūs manote, iš kokių lėšų savivaldybės grąžins tuos kreditus, kuriuos buvo gavusios gamtos apsaugos objektų statybai?

Antras klausimas. Šiaulių apskrityje šiais metais įvyko neeilinis šimtmečio įvykis – įkurta vyskupija. Buvo Vyriausybės pažadėta vyskupijai įsikurti skirti nemažai lėšų. Deja, šiais metais tradicinių religinių bendrijų reikalams pinigų skirta mažiau negu pernai. Taigi tikrai Šiaulių vyskupijai iš tų lėšų neteks pinigų. Ar jūs nežinote tos problemos dėl Šiaulių vyskupijos įkūrimo? Jeigu mes skirtume iš biudžeto, jie gautų patys dar be mūsų nemažai lėšų iš Amerikos vyskupų konferencijos.

A.G.ŠEMETA. Pataisytame biudžeto projekte yra numatoma papildomai tradicinių religijų poreikiams tenkinti daugiau kaip 1 mln. Lt ir bendra suma, skiriama kitiems metams, yra didesnė, negu numatyta šių metų biudžete. Dabar dėl šio konkretaus atvejo. Galbūt mes galėtume atskirai išnagrinėti jį ir vykdant kitų metų biudžetą, aš manyčiau, šiuo atveju problemas galima būtų spręsti.

PIRMININKAS. R.Didžiokas.

A.G.ŠEMETA. Aš iš dalies į šį klausimą atsakiau minėdamas, kad savivaldybės, imdamos tokio pobūdžio kreditus, turėtų numatyti ir šių kreditų grąžinimą iš tam tikrų metų biudžeto. Todėl būtent finansinės drausmės reikalavimai neleidžia šiam tikslui papildomai numatyti lėšų iš valstybės biudžeto.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis ministre, jūs galbūt žinote Šiaulių Zoknių oro uosto finansavimo problemas? Šiuo metu ten yra panaudoti kreditai, tačiau dabar svarstomame biudžete nenumatytas tolesnis finansavimas. Galbūt jūs galėtumėte pakomentuoti tą situaciją? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Biudžete iš tikrųjų šiam tikslui lėšų nenumatyta, tačiau (matau gerbiamąjį ministrą A.Žvaliauską) galbūt šis projektas galės būti iš dalies kitais metais finansuojamas papildomai iš kelių fondo?

PIRMININKAS. I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Aš labai atsiprašau, aš norėsiu kalbėti, klausti nenoriu.

PIRMININKAS. Taigi ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, pradedame diskusiją. Yra užsirašę 24 Seimo nariai. Diskusiją mes turėtume baigti maždaug 13.30 val., nes po to dar turime apsispręsti dėl dviejų įstatymų, kurie lydi biudžetą. Taigi aš turėsiu skirstyti laiką proporcingai opozicijai ir valdančiajai koalicijai ir turėsiu bandyti išlaikyti šias proporcijas. Dabar aš pabandysiu paskelbti pirmuosius penkis kalbėtojus. Tai būtų K.Šavinis, V.Stasiūnaitė, P.Gražulis, P.Gylys, K.Skrebys. Kviečiu K.Šavinį. Noriu priminti, kad diskutuojančiam skiriamos 5 minutės.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu dėl savivaldybių biudžeto. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į išlaidų didėjimą valstybės ir savivaldybių biudžetuose. Jis rodo tai, kad savivaldybių biudžeto dalis nacionaliniame biudžete nuo 1996 m. mažėja. Taigi 1996 m. išlaidų biudžetas padidėjo tik 15%, o valstybės – 20%. 1997 m. savivaldybių sumažėjo 4, valstybės 27% padidėjo. 1998 m. padidėja savivaldybių biudžetas tik 15%, valstybės vis tiek didėja 12%. Suprantama, kad savivaldybių biudžeto sumažėjimas iš dalies pateisinamas dėl sveikatos sistemos finansavimo pokyčių. Tačiau sveikatos priežiūros kaštai sudaro tik apie 7%, tai, matyt, vis dėlto savivaldybių biudžeto išlaidos turėtų didėti labiau negu siūlomame projekte. Nors ir skelbiama, kad savivalda stiprinama, tačiau iš savivaldybių biudžeto dalies nacionaliniame biudžete to nematyti, o atvirkščiai, 1995 m. jis sudarė 39%, 1996 – 37%, 1997 m. – 31%, kitąmet bus 31,8%. Dėl teisybės reikėtų paminėti vėlgi sveikatos sistemos principų pakeitimą finansavimo požiūriu, tačiau vis dėlto savivaldybių biudžeto dalis mažėja, bet ne didėja. Įvertinant visas leidžiamas darbo apmokėjimo garantijas, energetinius išteklius ir visas išlaidas, savivaldybėms skirtas dėl būtiniausių asignavimų, taip pat dėl statomų gamtosaugos objektų, pradėtų švietimo, sveikatos priežiūros statybų užbaigimo, savivaldybių biudžeto dydis nacionaliniame biudžete turėtų būti per 40%. Neatsižvelgta į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, kurios buvo bendrame finansų, valdymo reformų ir savivaldybių ministrų ir asociacijos prezidento derybų protokole dėl savivaldybių biudžeto pajamų dydžio ir biudžeto išlyginimą lemiančių rodiklių nustatymo. Nors finansų ministras, pristatydamas įstatymo projektą, teigė, kad su asociacija viskas suderinta, vargu ar galima tai būtų vadinti suderinimu, kai šalia parašo pridedamos pastabos, iš esmės darančios įtaką, reikalaujančios esminės biudžeto peržiūros. Todėl reikėtų sakyti, kad į Savivaldybių asociacijos pastabas nekreipiamas joks dėmesys. Šios pastabos pateiktos spalio 10 d., po kasmetinio biudžeto įstatymo projekto kosmetinio pakoregavimo lapkričio 10 d. Savivaldybių asociacija pakartojo tas pačias pastabas, į kurias neatsižvelgiama iki šiol. Nenorėdamas minėti rašto turinio, nenorėdamas jo kartoti, nes jūs, gerbiamieji kolegos, jį turite, aš atkreipiu dėmesį į tai, kad savivaldybių biudžeto apimtis turėtų sudaryti bent jau 37% nacionalinio biudžeto apimties. Taip būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 14 d. nutarime numatytas biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų atlyginimų skaičiavimas, kur akcentuojamas neįvykdytas Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų įsipareigojimas peržiūrėti darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo tvarką. Pagal minėtą nutarimą darbo užmokesčiui reikėtų per 6 mln. Lt, miestui tvarkyti už rankų darbą vien tik minimaliems atlyginimams išmokėti reikėtų dar apie 100 mln. Lt. Nenumatytas savivaldybių paskolų lėšų, paimtų su Vyriausybės garantija, grąžinimas. Tai sudaro 46 mln. Lt. Galima pasidžiaugti, kad valstybės skolomis pripažįstamos paskolos, paimtos atsiskaitymams už energetinius išteklius. Tačiau gaila, kad tos savivaldybės, kurios tas paskolas grąžino, atsisakydamos kai kurių labai svarbių išlaidų savo mokyklų, kultūros įstaigų ar kitų savivaldybės institucijų elementariai priežiūrai, negauna nieko. Atrodo, kad kai kada už skrupulingą atsakingumą yra baudžiama. Kai kurioms savivaldybėms šiemet buvo planuotos nepakankamos išlaidos. Iš tokios padėties neišgelbės ir taikoma praktika, kai išlaidos už paskutiniuosius mėnesius būdavo perkeliamos į kitus metus. Galima sutikti su Vyriausybės vadovo nuomone, kad profesionaliems valdininkams turi būti gerai atlyginta, tačiau to nereikėtų suabsoliutinti. Dabartinė situacija rodo, kad lėšos valdymui pernelyg didinamos. 1997 m. padidėjo 20%, 1998 m. – 18%, o per dvejus metus valdymo išlaidos padidėjo net 41%, kai nacionalinis biudžetas didėjo tik 32%. Vien darbo užmokestis valdymui 1998 m. didėja net 25,5%.

Su siūlomu biudžeto įstatymu sutikti tikrai negalima dėl tokių priežasčių: 1. Pernelyg didelis atlyginimų išbalansavimas, nenormaliai dideli Vyriausybės specialistų, viceministrų, krašto apsaugos, teisėjų atlyginimai. 2. Nesuprantama, kodėl Krašto apsaugos ministerijai skiriami 37 mln. Lt statyboms, na, matyt, 21 mln. Lt skyrimas pagrindinėms priemonėms būtų pateisinamas. Vidaus reikalų ministerijai skiriami 24 mln. Lt statyboms, kai abiejoms ministerijoms šiemet buvo skirta po keliolika milijonų litų. 3. Be pėdsakų dingo didžiulis LAIB turtas, perduotas jėgos ministerijoms, kuris turėjo sumažinti šių metų biudžeto išlaidas. Ką tik prieš mane kalbėjęs ministras A.Šemeta į šį klausimą neatsakė, net neįvardijo, kokia tai suma. Žodžiu, tos lėšos ištirpo, jų nėra. 4. Biudžete nesprendžiamas valstybės įsipareigojimas dėl nekilnojamojo turto grąžinimo pagal asignavimus. Bus pastatyta tik apie 200 butų, o jų reikia beveik 5 tūkstančių. Jei tokie tempai, tai po 25 metų problemą bus galima išspręsti. Tą įsipareigojimą būtina spartinti. Galima konstatuoti, kad pirminis biudžeto projektas buvo pateiktas kaip tvirtai sumūrytas iš atsparių plytų mūras, tačiau su neteisinga geometrija. Mūsų svarstymo metu pateikti pasiūlymai, atrodo, tiktai pabraižė tą mūrą, tačiau jokios įtakos jo konstrukcijai nepadarė. Supratau, kad biudžeto svarstymas vyko nepakankamai dalykiškai ir mes visi, gerbiamieji kolegos, nesusikaupėme šiam, manyčiau, pačiam rimčiausiam mūsų darbui.

PIRMININKAS. Kviečiu V.Stasiūnaitę. Ruošiasi P.Gražulis.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto svarstymas buvo ganėtinai skubotas ir pateiktas, bent pačioje pradžioje, jis ne visas. Vadinasi, jam ir nebuvo pasirengta. Tai rodo ir padarytos klaidos – apie 150 mln. Lt. Kas gali paneigti, kad negalėtume rasti jų daugiau, jeigu būtume palaukę dar porą mėnesių?

Bet aš norėčiau kalbėti ne apie tai. Pasigedau konservatorių rinkimų 17 programų įdėjimo, ryškaus jų matymo šitame biudžete, o tuo jis ir turėjo skirtis nuo ankstesnių biudžetų kaip kitos partijos valdymo ir organizavimo išvada. Šito nebuvo. Tačiau kai kurių skirtumų yra, ir jie, mano galva, nėra tokie teigiami, kaip norėtųsi naudojant mūsų biudžetą ir skirstant. Tai investicijų iš biudžeto išbraukimas, skyrimas per kreditus. Tai nėra pats geriausias dalykas. Yra valstybės reikalas, kaip plėsti infrastruktūrą, kaip plėtoti valstybę, apie tą mes, atrodo, visi kartu vienodai sutarėme ir pritarėme, tačiau iš pinigų dalijimo šito nematyti. Tačiau įvairioms programoms yra skiriama per įvairius fondus. Ten, kur dalijimas, ten, aišku, skiriama būna bent šiek tiek subjektyviai. Tai rodo mūsų gyvenimas ir įvairūs akivaizdūs faktai. Visas biudžetas toliau yra susietas su visų valstybės funkcijų vykdymu, buvusiomis visomis sukurtomis institucijomis ir jų tolesniu plėtimu. Reikia ar nereikia tų valstybės valdymo funkcijų, bet jos iš esmės nebuvo peržiūrėtos ir nebuvo akcentuotos nė pristatant biudžetą, nė jį pakeičiant.

Tačiau aš norėčiau pažiūrėti per kitą prizmę – per atlyginimų didinimo ministerijoms prizmę. Tai gana akivaizdžiai rodo, į kurias ministerijas yra investuojama daugiau, į kurias mažiau. Vadinasi, vienos yra svarbesnės, kitos ne tokios svarbios arba visai nesvarbios. Ir pasižiūrėti, kaip pačiose ministerijose auga vidutinis atlyginimas. Iš šito, sulyginus šituos skaičius, matyti, kurios ministerijos plečiasi ir ryškiai plečiasi. Vadinasi, auga valdininkų skaičius. Paanalizavus matyti, kad Europos reikalų ministerija labai smarkiai plėsis. 70% auga darbo užmokesčio bendrasis fondas ir 25% auga vidutinis atlyginimas. Vadinasi, didės darbuotojų skaičius. Lygiai tą patį galima pasakyti apie Finansų ministeriją. Vidutinis atlyginimas auga tik 16%, o Finansų ministerijos darbo užmokesčio fondas – 60%. Krašto apsaugos ministerija visais aspektais: auga ir fondas, ir atlyginimai. Ir vienas, ir kitas skaičius yra apie 70%.

Pasižiūrėjus į atlyginimų vidurkius, šiemet jis yra 1480 Lt. Kitais metais planuojama – 2550 Lt. Tačiau kitų ministerijų atlyginimai yra kur kas mažesni. Tai apie šitas ministerijas. Kitos – Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijos, aišku, nėra taip mylimos ir nėra taip mylima šita sritis. Švietimo ir mokslo ministerijos pats fondas net mažėja, nors atlyginimas auga. Tai rodo, kad bus mažinamas žmonių skaičius, tačiau ar reikia šitokių švietimo permainų.

Tą patį galima pasakyti ir apie Sveikatos apsaugos ministeriją, kuri atlyginimais, atlyginimų didėjimu ir plėtimusi negali pasigirti, kai sveikata yra tikrai mums labai svarbi sritis.

Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija gauna pakankamai didelius atlyginimus. Toks akcentas nagrinėjant tuos dokumentus: ministerijos per 200 tūkst. Lt šiemet atlyginimas, tačiau kuruodama apskritis labai nevienodai žiūri į jų padėtį. Tarkim, Panevėžio apskrityje vidutinis atlyginimas 1115 Lt, o Klaipėdos – 655 Lt. Ką, ten ne tokie pat specialistai, ne tokias pat funkcijas atlieka? Aišku, tokias pat funkcijas, tačiau turbūt ministras savo miestą myli labiau, bet to nereikėtų išreikšti pinigais. Šituos skaičius mes galime pamatyti.

Norint padaryti iš šitų atlyginimų išvadą, man peršasi viena tokia: būtina ginkluotis, alkani, išskyrus valdininkus, su griežta finansine kontrole – į Europą, bet nei apsišvietę, nei kultūringi. Todėl šitokiam biudžeto projektui pritarti tikrai negalima.

PIRMININKAS. Kviečiu P.Gražulį.

P.GRAŽULIS. Laba diena, posėdžio pirmininke ir Seimo nariai. Dėl 1998 metų savivaldybės biudžeto įstatymo projekto Nr.2. Kitų metų valstybės biudžeto projekto pirmajam variantui Kaimo reikalų komitetas nepritarė. Aš buvau vienas iš tų komiteto narių, kuris balsavo už tokį sprendimą. Tokį sprendimą pasirinkau todėl, kad kai kurios žemės ūkio finansavimo siūlomos pozicijos tiesiog neišlaikė kritikos. Vyriausybė siūlė skirti nacionalinei žemės ūkio plėtros programai kitiems metams mažiau lėšų negu buvo numatyta skirti 1997 metais.

Antra. Lėšų apskritims žemės ūkio reformai vykdyti buvo siūloma tik 14,8 mln. Lt. Tuo tarpu jų poreikis, apskričių viršininkų pateiktais duomenimis, yra kelis kartus didesnis. Juk reikia parengti šimtus tūkstančių projektų, tiek pat sklypų išmatuoti vietose. Be to, nereikia pamiršti, kad šių darbų matininkų armija gerokai padidėjo, parengta daugiau nei 400 žmonių. Reformos stabdymas stabdytų visą ūkininkų įsikūrimo procesą, žemės rinką, pagaliau pasirengimą ūkininkauti pagal europinius reikalavimus.

Trečia. Melioracijos ir rūgščių dirvų kalkinimo darbams buvo siūloma skirti iš biudžeto 48 mln. Lt mažiau negu skirta šiais metais. O juk apleidus melioracijos sistemas, žemės ūkis būtų nuskurdintas per labai trumpą laiką.

Ketvirta. Žemės ūkio rūmams buvo siūloma tik 200 tūkst. Lt, o tai aiškiai rodė žemdirbių savivaldos ignoravimą. Man visiškai nesuprantama, kodėl Žemės ir miškų ūkio ministerija taip nuolaidžiavo ir nesugebėjo įtikinti Vyriausybės, kad žemės ūkiui būtina skirti bent šiek tiek daugiau lėšų.

Seimas neseniai svarstė Europos Sąjungos Komisijos nuomonę dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą, taip pat ir Europos Tarybos parengtą Europos kaimo vietovių chartiją. Abiejuose dokumentuose akcentuojama būtinybė pertvarkyti ir remti žemės ūkį ir kaimo plėtrą. Juk reikia gerinti kelius, ryšius, aptarnavimą, reikia kurti naujas darbo vietas, reikia padėti ūkininkaujantiems blogesnėse žemėse.

Išanalizavus antrąjį įstatymo projektą, matyti, kad mano minėtos svarbios pozicijos jau pakoreguotos. Nacionalinei žemės ūkio plėtros programai jau siūloma skirti 2 mln. Lt daugiau, negu skirta šiems metams. Žemės reformai siūloma jau maždaug 2 kartus daugiau, negu buvo siūloma pirmajame variante. Žemės ūkio rūmams asignavimai padidinti iki 2,4 mln. Lt. Iš pirmo žvilgsnio viskas lyg ir gražu, tačiau paanalizavus giliau paaiškėja, kad dalis lėšų minėtoms kryptims didėja todėl, kad siūloma sumažinti skiriamas lėšas žemės ūkio kitoms priemonėms. Štai, pavyzdžiui, 2,4 mln. Lt mažinamos lėšos valstybės maisto rezervui sudaryti. O juk tai reiškia, kad iš ūkininkų bus mažiau superkama pagrindinių žemės ūkio produktų garantuotomis sąlygomis. 200 tūkst. Lt mažinami asignavimai veterinarijos reikmėms. Tai visiškai nesuprantama. Lietuva iki šiol negali plėsti maisto prekių eksporto į Europos Sąjungą, nes neturime Europos standartus atitinkančios kokybės kontrolės laboratorijos. Be to, dauguma žemės ūkio srities aktų Europos Sąjungoje yra būtent iš veterinarijos ir kitų panašių reikalavimų sričių. Taigi mes mažiname lėšas priemonėms, būtinoms pertvarkyti mūsų žemės ūkį stojant į Europos Sąjungą, kitaip sakant, dirbtinai mažinam galimybę plėsti mūsų prekių rinkas Vakaruose. Per mažai skiriama lėšų ir veterinarijos medikamentams. Taigi kyla reali grėsmė, kad plis infekcinės gyvulių ligos, problemiška bus kovoti su pasiutlige bei kitomis labai pavojingomis ligomis.

Krikščionių demokratų frakcija siūlė Vyriausybei didesnį dėmesį skirti mokslui ir švietimui. Ir štai koks atgarsis – net 7 mln. Lt skiriama mažiau asignavimų žemės ūkio švietimui. Vėl paradoksalus atvejis, nes šviesti ūkininkus, mokyti dirbti rinkos sąlygomis kaip niekada yra būtina. Be to, neišlaiko jokios kritikos tai, kad asignavimai kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę mokėti numatyti bendroje Žemės ir miškų ūkio ministerijai skirtų asignavimų sumoje, nors kompensacijos skirtos daugiausia miestų gyventojams. Nesuprantama ir tai, kad kompensacijoms už žemę kitiems metams siūloma tik 45 mln. Lt. Jeigu tokiais tempais atsiskaitinėsime su savininkais, kai kuriems iš jų teks laukti net 23 metus. Taigi net ir pataisytas biudžeto projektas vis dėlto neatitinka realių žemės ūkio ir kaimo plėtros poreikių.

Šiandien ryte Kaimo reikalų komitetas vėl svarstė biudžeto antrąjį projektą. Aš buvau už pataisytą, šiek tiek papildytą biudžeto projektą, tačiau dariau tai su skaudama širdimi. Manau, kad jis dar bus pakoreguotas pagal Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus. Asignavimus žemės ūkiui didinti būtų galima padidinus planuojamas gauti nacionalinio biudžeto pajamas, visų pirma akcizo alkoholiui ir tabakui sąskaita, padidinus valstybinės, ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokesčius bei pagerinus mokesčių administravimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu P.Gylį. Ruošiasi K.Skrebys.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, nagrinėdami 1988...

PIRMININKAS. 1998 m.

P.GYLYS. … 1998 m. biudžetą mes susiduriam su kai kuriais paradoksais. Vienas iš jų – tai koalicijos partnerių elgesys. Mes girdim koalicijos partnerių aštriausią kritiką, nepasitenkinimą kai kuriais principiniais klausimais. Kyla klausimas, ar negali koalicijos partneriai suėję į vieną vietą pasitarti ir atnešti į Seimą daugiau ar mažiau aptartą biudžeto projektą, o nesiginčyti čia visos auditorijos ir Lietuvos akivaizdoje. Užduodu klausimą, ar mes turim principingų koalicijos partnerių Vyriausybę? Nes kai kurie klausimai yra principiniai, pavyzdžiui, dėl socialinės nacionalinio biudžeto orientacijos. Turiu galvoje kritiką, kuri girdima iš krikščionių demokratų, taip pat iš centristų. Kalbama ne tik apie socialinę orientaciją, bet ir apie biudžeto formavimo principus.

Antras dalykas. Premjeras G.Vagnorius prieš metus yra pažadėjęs, kad Lietuvos ekonomikoje įvyks sisteminių pokyčių. Jie turėjo įvykti metų viduryje. Dabar jau metų pabaiga. Nematau aš ekonomikos sisteminių pokyčių ir nematau požiūrio į ekonomiką, konkrečiai, į nacionalinio biudžeto sudarymo principus, sisteminių pokyčių. Aš matau, kad remiamasi tam tikra inercija, kuri eina nuo pirmųjų nepriklausomybės metų. Aišku, gali konservatoriai ir kiti valdančiosios koalicijos vadovai pasakyti, kad mes darom kaip jūs. Bet jūs atėjot daryti geriau. Deja, to pagerinimo, tobulinimo biudžeto aspektu nematau. Nors tai, ko negalima buvo padaryti trečiaisiais nepriklausomybės metais, galima padaryti septintaisiais ar aštuntaisiais nepriklausomybės metais. Nepasikeitė požiūris į pajamas. Niekas rimtai, matyt, ir koalicijoje nesvarstė, koks būtų tiesioginių ir netiesioginių mokesčių santykis. Dabartinis santykis yra netiesioginių mokesčių naudai. O netiesioginiai mokesčiai paprastai yra regresyviniai, t.y. jie didesne našta užgula vargingesnę gyventojų dalį, nes mokesčius už benziną ar už tabaką ir daugelį kitų prekių labiau junta mažiau apmokamos šeimos. Ir tai yra vadovėlių lygiu įrodyta. Nekalbėta taip pat ir apie tiesioginius mokesčius – ar juos ir toliau paliekam proporcinius, ar judam į progresyvinių mokesčių sistemą. O kaip tik tokia ir vyrauja visame moderniajame pasaulyje. Tai būtų papildomos lėšos, kurios galbūt ir galėtų būti skiriamos socialiniams poreikiams tenkinti.

Šešėlinė ekonomika. Apie ją daug kalbėjo, atsimenu, ir A.Šimėnas, įkvėpė mane praeitų metų pabaigoje. Šitų metų pabaigoje to įkvėpimo nėra. Šešėlinė ekonomika lieka tokio pat lygio, nematau šešėlinės ekonomikos legalizavimo proceso, o tai, mūsų paskaičiavimais, galėtų duoti, net jeigu mes nedidelę dalį – 10% legalizuotume, 300, 400 mln. litų.

Apie išlaidas. Kai kas bijo socialinės biudžeto orientacijos. Aš manau, kad jeigu mes galvojam apie savo valstybės ateitį, apie ilgalaikę perspektyvą, tai kaip tik taip orientuotas biudžetas ir bus mūsų valstybingumo pagrindas, kad žmonės nenusiviltų, kad formuotųsi pilietinė sąmonė, kad nebūtų didelės visuomenės narių dalies, nustumtos už skurdo ribos. Taip yra. Tai reikia matyti ir imtis atitinkamų priemonių, bet to nedaroma. Man gaila, bet turiu pasakyti, kad buvęs LKP CK sekretorius mato didelę socialistinio požiūrio į biudžetą žalą. Aš tokios žalos nematau. Be socialinės orientacijos, manau, mes neužtikrinsim savo valstybės ateities. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai sekretoriai turbūt išsiaiškins visi kartu susėdę. O dabar kviečiame K.Skrebį. Toliau kalbės A.Šimėnas, A.Matulas ir R.Zuoza. Ne? Nekalbėsit? Taigi A.Matulas ir R.Zuoza. Dabar kviečiu K.Skrebį. Ne. Ponas Matulai, palaukit. K.Skrebys.

K.SKREBYS. Laba diena! Gerbiamieji Seimo nariai, šiek tiek pavėlavau ateiti į tribūną, nes norėjau patikslinti vieną skaičių ir replikuoti ponui P.Gyliui apie tai, ką jis kalba apie šešėlinę ekonomiką ir kad jokių pokyčių neįvyko. Tai atleiskit, galima sakyti netiesą, bet viskam turi būti ribos. Per šių metų rugsėjo, lapkričio mėnesius į valstybės biudžetą surenkama 40% daugiau lėšų negu metų pradžioje, pavyzdžiui, per sausio, vasario mėnesius. Tai labai aiškiai rodo, kad didelės dalies tų pajamų, kurios buvo slepiamos, dabar paslėpti nepavyksta. Ir tos lėšos skiriamos svarbiausiems valstybės poreikiams. Aišku, opozicijai labai malonu kritikuoti ir šnekėti, kad nepaprastai auga išlaidos bendrajam valstybės valdymui ir panašiai. Bet vis dėlto, kad būtų visiškai tikslu, aš siūlyčiau išsiaiškinti, kas telpa į sąvoką ir kas įeina į tą biudžetinę eilutę, kur yra būtent lėšos valstybės valdymui. Bendrajam valstybės valdymui priklauso valstybės valdymo išlaidos, fundamentalieji moksliniai tyrimai, valdžios ir valdymo institucijų aptarnavimas. Norėčiau pateikti keletą skaičių. Iš tos eilutės daugiausiai didinamos išlaidos būtent Užsienio reikalų ministerijai – 20 mln. Lt dėl naujų ambasadų steigimo ir veikiančių veiklos plėtimo. Aš manau, kad tai yra visiškai aiškus mūsų valstybės prioritetas. Tame pačiame Užsienio reikalų komitete būtent opozicijos nariai prašė padidinti šitas lėšas. Dabar yra klykiama apie tai, kad yra didinamos valdymo išlaidos. Stipriai didėja išlaidos Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos. Tai irgi, be jokios abejonės, yra vienas iš prioritetų siekiant apriboti kontrabandą ir uždaryti sieną. Taip pat didėja išlaidos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos darbuotojų tarnybiniams atlyginimams didinti, nes buvo atsisakyta materialinio skatinimo už konfiskuotas prekes ir išieškotus mokesčius, ir pan.

Taip pat labai didėja fundamentaliesiems mokslo tyrimams – apie 16 mln. litų. Aš manau, irgi yra labai aiškus valstybės prioritetas. Iš šitų 16 mln. Lt beveik 8 mln. Lt tenka mokslo darbuotojų tarnybiniams atlyginimams padidinti nuo 1998 m. balandžio 1 dienos. Tai štai kokia yra valstybės valdymo išlaidų didėjimo esmė. Kai mes šnekame apie šitų išlaidų didinimą, tai labai aiškiai pasakykime, kam būtent yra skiriamos šitos lėšos. O iš bendrųjų valstybės valdymo funkcijų, atmetus fundamentaliųjų mokslo tyrimų ir netiesioginės valstybės valdžios bei valdymų institucijų išlaidas, lyginamoji dalis valstybės valdžios ir valdymo institucijoms išlaikyti sumažėja nuo 3,6% 1997 m. iki 3,5% 1998 metais.

Kitas dalykas. Kalbėdamas apie valdymo pertvarkymą, valstybės administravimo pertvarkymą, aš norėčiau labai aiškiai pacituoti Europos Komisijos išvadą, kurioje yra toks sakinys: “užmokestis ir darbo sąlygos valstybės sektoriuje yra kur kas blogesnis negu privačiame, o tai lemia žemą moralę ir blogą materialinį skatinimą”. Yra labai aiški Europos Komisijos pretenzija mūsų viešajam administravimui. Man atrodo, visos Seimo frakcijos yra sutariusios, kokie yra valstybės prioritetai ir kurlink mes einame. Jeigu mes norime integruotis į Europos Sąjungą, mes turime daryti tam tikras korektyvas, nors galbūt jos nėra visiškai populiarios.

Dar daugiau – Europos Komisija konstatuoja: “Lietuvos valstybės administravimą varžo išteklių stoka”. Tai irgi yra Europos Komisijos rekomendacija, tačiau vėlgi Vyriausybė stengiasi pataisyti šituos dalykus per daug nedidindama valdymo išlaidų.

Kitas populiarus opozicijos arkliukas yra tas, kad neva didėja valdininkų skaičius, neva didėja valdymo personalas. Aš galiu labai paprastai pateikti konkrečius skaičius: ministerijose iki šių metų sausio 1 d. dirbo 2100 žmonių, iki šių metų lapkričio 5 d. dirbo 1792 žmonės. Sumažėjo 308 valdininkais, arba ministerijų personalas buvo sumažintas apie 15%. Aišku, galima cituoti, ir tie skaičiai bus tikri, kad kai kuriose ministerijose padidėjo darbuotojų skaičius. Jis padidėjo būtent Socialinės apsaugos, Finansų, Europos reikalų ministerijose, bet jis padidėjo dėl to, kad kitose ministerijose sumažėjo. Tarkime, Ūkio ministerijoje darbuotojų sumažėjo 55, Susisiekimo – 57, ir pan., juo labiau kad bendrai sumažėjo 15%, arba 308 valdininkais. Paprasčiausiai valstybės personalas perskirstomas į prioritetines valstybės veiklos sritis.

Dar vienas toks jau visiškai anekdotinis ponios V.Stasiūnaitės skaičius, kad Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje vidutiniškai uždirbama po 2000 litų. Kai aš grįšiu ir manęs paklaus, kur tie pinigai, aš duosiu jos namų telefoną, tegul mano darbuotojai kreipiasi į ją ir teiraujasi. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Matulą, ruošiasi R.Zuoza.

A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš dar kartą noriu pasakyti, kad mūsų komitetas tikrai džiaugiasi, jog labai didėja sveikatos draudimo fondo lėšos ir lėšos vienam valstybės draudžiamam asmeniui. Dar kartą noriu pasakyti, kad, mūsų manymu ir ligonių kasų skaičiavimu, šitos sumos – 250 Lt vienam draudžiamam asmeniui, o patikslinus biudžetą 242 Lt vienam draudžiamam asmeniui – nepakaks. Tenka apgailestauti, kad vis dėlto nebuvo atsižvelgta į mūsų komiteto siūlymus.

Taip pat labai daug diskusijų ir įvairių minčių sukelia kapitalo investicijų paskirstymas sveikatos objektams užbaigti. Mūsų manymu, komiteto manymu, prioritetai yra šiek tiek skirtingi, negu galbūt mano Finansų ministerija ar Sveikatos apsaugos ministerija. Mes dar kartą norime akcentuoti dėl Šiaulių chirurgijos korpuso, vaikų chirurgijos korpuso, tokio, koks jis dabar yra pradėtas, statybos tęstinumo tikslingumo. Dar kartą sakau, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir kituose stambesniuosiuose miestuose vaikų chirurgijos problema sprendžiama viename skyriuje. Čia mes žadame užbaigti pradėtą didžiulio objekto statybą, nors iš karto aišku, jog pacientų šitai ligoninei tikrai trūks.

Mes palaikome ir prašome, kad lėšos būtų skiriamos Eišiškių ligoninei užbaigti. Tai palaiko ir gerbiamasis Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Jis prašė pabrėžti, kad šitą objektą būtinai reikia kitais metais baigti statyti. Šiek tiek keista, kad iš pradžių daugelis komitetų pritarė idėjai, jog objektui užbaigti skirti lėšų iš biudžeto ir iš paskolų, t.y. iš abiejų šaltinių, bet šiandien vėl viskas paskirstyta arba iš paskolų, arba iš biudžeto. Krenta į akis, kad tiems objektams, kurių statyba sustojo prieš dvejus trejus metus, kitais metais bus skiriama iš biudžeto po kelis milijonus, o tų objektų, kurie dabar statomi, statybos tęsimas numatytas iš paskolų ir neaišku, kada tas paskolas bus galima gauti. Vadinasi, turės būti nutraukti statybos darbai.

Komitetas dar kartą prašo vis dėlto išspręsti Panevėžio tuberkuliozės dispanserio statybos perkėlimo problemą. Mes sveikiname Panevėžio apskrities viršininko administracijos iniciatyvą, surastą galimybę palyginti labai pigiai perkelti Tuberkuliozės dispanserio patalpas į buvusio reabilitacijos korpuso patalpas. Mes dar kartą prašome visų kolegų kitais metais šitą įsisenėjusią problemą būtinai išspręsti.

Neaišku, kodėl padidintos lėšos Greitosios pagalbos ligoninei statyti. Nežinau, kas siūlė iš biudžeto skirti per 8 mln., bet mes manome, kad tą objektą reikia būtinai pabaigti imant paskolas.

Taip pat mes apgailestaujame, kad yra neatsižvelgta (vis dėlto prašome Finansų ministerijos atsižvelgti) į galimybę suformuoti valstybinį sveikatos fondą iš akcizų už alkoholį ir tabaką. Taip mes galėtume paremti ir finansuoti ne vieną programą, taip mes galėtume paremti ne vieną nevyriausybinę organizaciją, kuri padėtų išspręsti daugelį Lietuvos problemų.

Komitetas abejoja, ar tikrai tikslinga tęsti Marijampolės vaikų poliklinikos statybą. Šiandien man teko kalbėtis su vyriausiuoju gydytoju, kuris sakė, kad ligoninėje atsilaisvina visas korpusas. Būtų gerai kelioms ministerijoms susėdus apgalvoti to objekto paskirtį.

Komitetas neseniai lankėsi Birštone ir matė, kad objekto – Birštono gydyklų statyba… objekto paskirtis keičiama, statomas reabilitacijos su kazino ir visokiais golfo aikštynais… Todėl mes praėjusią savaitę savo nutarime pasiūlėme, kad Ūkio ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija nuvyktų į vietą ir pažiūrėtų, ar tikslinga statyti tą reabilitacijos objektą, pakeistų objekto paskirtį, nes šiandien 500 reabilitacijos lovų tuščios.

Dar kartą noriu akcentuoti, kad labai mažėja lėšos, skirtos programoms finansuoti. Reikia, kad šitoms programoms finansuoti būtų numatytas bent praėjusių metų lygis. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu R.Zuozą, ruošiasi A.Sysas, R.Melnikienė, P.Papovas.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų švietimas yra prioritetinė sritis, kaip nurodo Švietimo įstatymas. Todėl Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, dar kartą aptaręs komiteto posėdyje 1998 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, vis dėlto netgi ir dabar nesutinka ir su tuo pataisytu projektu ir turi nemažai pasiūlymų ir pastabų.

Pirmiausia aš neminėsiu to, ką minėjo daugelis Seimo narių ir mūsų komiteto narių komiteto posėdyje, kad neproporcingai didinami atlyginimai civilinėms jėgos struktūroms, palyginti su mokytojų atlyginimais. Tai yra pagrindinis dalykas, todėl ir svarbus politinis apsisprendimas. Jeigu kalbėsime konkrečiai, tai švietimo srityje didinant atlyginimus, kaip numatyta biudžete – 20%, darbo užmokesčio fondui papildomai reikia 6,5 mln. Lt būtent apmokėti pedagoginiams darbuotojams už kvalifikacines kategorijas.

Taip pat visi mes minime (ir švietimo ir mokslo ministras mini), kad Pietryčių Lietuva yra švietimo prioritetas. Ir jeigu apleisime Pietryčių Lietuvą… kas nenumatyta šių metų biudžete. Galiu pavardinti, kokioms mokykloms būtinai reikia lėšų. Tai Visagino lietuvių vidurinės mokyklos priestatas, vidurinė mokykla Kalveliuose, vidurinė mokykla Pavilnyje, taip pat gyvenamieji namai Vilniaus apskrityje, Pietryčių Lietuvoje, kur lietuvių mokytojai tiesiog neturi kur gyventi, o vietiniai gyventojai dažnai nepriima jų gyventi, netgi nenuomoja jiems butų. Neskyrus lėšų šiems prioritetiniams objektams, būtų sužlugdytas lietuviškų mokyklų darbas šiose vietovėse, padaryta neatitaisoma žala tų rajonų integravimui.

Mokslo ir studijų sritis. Pataisytame projekte iš tiesų yra keletas pataisymų, tačiau manytume, kad būtų tikslinga Vilniaus pedagoginiam universitetui 3,2 mln. Lt padidinti paprastosioms išlaidoms skirtas lėšas mokyklų antrųjų specialybių rengimui. Vytauto Didžiojo Universitetui – 1,5 mln. Lt padidinti nepaprastosioms išlaidoms skirtas lėšas Katalikų teologijos fakulteto atstatymo darbams, Vilniaus Dailės akademijai – 900 tūkst. Lt padidinti nepaprastosioms išlaidoms skirtas lėšas korpuso, esančio Jasinskio gatvėje, kapitaliniam remontui.

Kitas svarbus dalykas vykstant aukštojo mokslo reformai – Švietimo ir mokslo ministerijai skirti papildomai 0,5 mln. Lt. Iš jų – 170 tūkst. Lt nepaprastosioms išlaidoms naujai kuriamam Studijų ir mokslo departamentui stiprinti. To departamento iš tiesų reikia. Dabar jame dirba keli darbuotojai. Norint plėtoti ir stiprinti mūsų aukštojo mokslo strategiją, būtina skirti papildomų lėšų šiam departamentui.

Kultūros sritis. Valstybinei paminklų apsaugos komisijai svarstomame projekte siūloma skirti 848 tūkst. Lt. Iš jų nepaprastosioms išlaidoms – 300 tūkst. Lt. Deja, pateiktame projekte skaičiai jau yra pasikeitę, nors buvo pritaręs Biudžeto ir finansų komitetas. Matyt, Vyriausybė rado argumentų, kodėl reikia mažinti lėšas šiai paminklų apsaugos komisijai. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas prašo nepaprastųjų išlaidų sumą padidinti iki 755 tūkst. Lt, kaip siūloma ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje. Argumentai tokie, kad Valstybinei paminklų apsaugos komisijai skirtame administraciniame pastate (Rūdninkų 13) atliekami statybos ir rekonstrukcijos darbai, šiems darbams užbaigti (pastogei ir stogui) būtinai reikia minėtos sumos.

Svarbiausias dalykas, gerbiamieji Seimo nariai, tai yra pastatas, kuris yra šalia Seimo rūmų. Tai yra Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Svarstomame 1998 metų valstybės biudžete komitetas siūlo skirti 15, 6 mln. Lt, kad būtų galima baigti statyti Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Jeigu šios investicijos nebus… Dabar biudžete numatyti tik 5 mln. Lt. Vadinasi, reikia padidinti iki 10 mln. Lt. Iš tiesų argumentų labai daug, kodėl reikia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Ir jeigu į ją nebus laiku investuota, ji vieną kartą užgrius ant Seimo rūmų, o ne ant Vyriausybės rūmų. Todėl aš agituoju kaip prioritetą būtinai persvarstyti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos statybos darbus.

Dėl bibliotekos dar galima daug kalbėti. Mes turime vienintelę nacionalinę biblioteką ir esame atsilikę nuo Latvijos ir Estijos, nes knygų komplektavimas iš esmės bibliotekoje nevyksta. Jūs, Seimo nariai, esate gavę raštą, parengtą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, jame argumentų išdėstyta pakankamai daug. Todėl būtina skirti 2,4 mln. Lt (ir tai yra ne viskas) knygoms ir mokslinių serialų leidiniams komplektuoti. Komitetas yra nurodęs lėšų šaltinius. Jūs šituos dokumentus esate gavę, todėl aš to nekartosiu. Komitetas yra pasirengęs pirmadienį posėdyje dar tikrai rimtai svarstyti, ar buvo atsižvelgta į komiteto pasiūlymus, ir kategoriškai reikalauti, kad į tuos pagrindinius pasiūlymus iš tiesų būtų atsižvelgta, ir komitetas spręs, ar pritars tokiam pateiktam ir pataisytam Vyriausybės teikiamam naujam projektui.

Trumpa pastaba. Aš klausiau ministro dėl 1%, kai manoma sumažinti paprastąsias išlaidas, iš tiesų mūsų komiteto pozicija yra tokia, kad švietimo įstaigos taip pat būtų įrašytos. Nejaugi mes vėl skriausime tas pačias vargšes mokyklas, kurios ir taip vos išsilaiko? Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Sysą. Ruošiasi R.Melnikienė, P.Papovas, J.Dringelis.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Norėčiau pradėti gal su humoru ir apginti mano bendrasuolės garbę ir orumą be teismo ir ponui K.Skrebiui pasakyti, kad mano rankose yra dokumentas, kurį mes gavome iš Finansų ministerijos. Aš noriu perskaityti 24 eilutę, kurioje sakoma: “Valdymo, reformų ir savivaldybių reikalų ministerija. 1997 m. patikslintas planas: 50 darbuotojų, vidutinis tarnybinis atlyginimas su priedais ir priemokomis – 1557 Lt.” 1998 m. projektas. Darbuotojų skaičius toks pats. Vidutinis tarnybinis atlyginimas su priedais ir priemokomis planuojamas – 2 tūkst. 238 Lt.

Aš manau, kad ponui K.Skrebiui bus įdomi ir kita eilutė – 31. Panevėžio apskrities viršininko administracija. Jos vidutinis atlyginimas – 1115 Lt, nuo kitų administracijų vidutinis darbo užmokestis skiriasi maždaug 300-400 Lt. Todėl nereikia pykti, o reikia žiūrėti į skaičius, kuriuos mes turime.

Aš norėčiau pradėti nuo to, kad negalėčiau pritarti tokiam biudžetui. Apie tai kalba mano kolegos, mano opozicija. Aš manyčiau, kad jeigu mes paskelbiame vieną ar kitą skaičių, tai galbūt reikia paskelbti visų opozicijos narių telefonų numerius, kad piliečiai galėtų skambinti. Nes ta disproporcija, kuri yra būtent darbo užmokesčio sferoje šitame biudžete (jau ne vieną kartą aš apie tai kalbėjau), yra nesvietiškai didelė. Skaičiai kalba apie tai, kad Lietuvoje mes einame militarizavimo, jėgos struktūrų stiprinimo keliu. Kaip tik šitoms struktūroms daugiausia didinamas darbo užmokestis. Vidutiniškai darbo užmokesčio didėjimo tendencija Lietuvoje yra 23%, o kai kurių ministerijų darbo užmokestis šokteli net 72%. Aš kalbu apie Krašto apsaugos ministeriją. Kad ir kaip keista, išlaidos didinamos ir kitoms ministerijoms, pavyzdžiui, Europos reikalų arba Finansų ministerijoms. Deja, jeigu mes paskaičiuosime, pasižiūrėsime į darbuotojų skaičių, tai pamatysime, kad šitose ministerijose (pavyzdžiui, Finansų ministerijoje darbo užmokestis didėja 16%)… Kadangi didinamos kitos išlaidos, vadinasi, didinsime valdininkų skaičių šitose ministerijose. Nors jeigu prisiminsime, kai mes priėmėme sprendimą dėl Europos reikalų ministerijos įkūrimo, mums aiškiai buvo pasakyta, kad tai bus labai mobili, nedidelė ministerija, kurioje dirbs 30-35 žmonės. Jau šiandien dirba per 40, o žiūrėdami į tuos skaičius, mes matome, kad žmonių bus priimta dar daugiau.

Tai pirmasis punktas, kodėl negalima pritarti tokiam biudžetui. Aš jau nekalbėsiu apie tai, kokius mažus darbo užmokesčius gaus pagal šituos skaičius tokios sritys kaip švietimas ir sveikata. Iš tų lėšų, kurios skirstomos, aš manau, yra per didelė dalis skiriama Vyriausybės rezervui. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į tas eilutes, kurios jau yra pateiktos mums, kad šiais metais buvo planuota 3 mln. valstybinio rezervo, kitiems metams planuojama 80, tačiau jūs puikiai žinot, kad jau šiemet išnaudota daugiau negu 90 mln. Lt rezervo paskirstymo, ir jeigu tokiais tempais mes didinsime nuo 80 mln., tai aš neįsivaizduoju, kokią sumą perskirstys Vyriausybė. Manau, kad tas lėšas reikėtų griežtai riboti.

Man nesuprantama, kodėl šiame biudžete nenumatyta dotacija socialinio draudimo fondui. Visiems aišku, kad socialinio draudimo fondas dėl mūsų priimtų (noriu pabrėžti – mūsų) kai kurių įstatymų pataisų reikalavo papildomų išlaidų. Surinkta kol kas tiek nėra, jau nekalbu apie tuos 450 mln., tas deficitas tęsiasi jau ketverius metus, yra vadinamasis einamasis beveik 150 mln. deficitas ir jam padengti valstybė privalėtų numatyti lėšas. Juo labiau kad ir iš Vyriausybės programos, ir iš žodžių matyti, kad vykdoma socialinė politika. Vadinasi, išlaidos gali tik didėti, jokiu būdu ne mažėti.

Tai patvirtino ir ketvirtadienio svarstymas – kai aš pasiūliau sumažinti tam tikras socialinio draudimo išlaidas, mano kolegos nepritarė tokiam pasiūlymui. Vadinasi, valstybės biudžete būtina numatyti lėšas “Sodros” biudžeto deficitui padengti.

Ir paskutinis dalykas, į kurį aš norėčiau atkreipti dėmesį. Man nesuprantama, pagal kokį principą kai kurioms visuomeninėms organizacijoms skiriami pinigai. Pavyzdžiui, kodėl paskirta tik Vilniaus apskrities visuomeninio judėjimo “Stabdyk nusikalstamumą” koordinaciniam štabui, kodėl nepaskirta jokiam kitam visuomeniniam judėjimui, o skiriama tik tokiam? Atsakymo aš negavau iš paaiškinimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu R.Melnikienę. Ruošiasi P.Papovas.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis biudžetas – pirmasis naujosios Vyriausybės veiklos fiksavimas. Mes, kalbėdami apie praeitų metų biudžetą, galėjome remtis ta nuostata, jog jį suformavo praeita Vyriausybė ir Vyriausybė galėjo apsiginti, jog ji negali pakeisti tų skaičių, jai jau buvo lyg ir suformuoti tam tikri reikalavimai, o šiuo biudžetu Vyriausybė jau demonstruoja savo politiką.

Aš norėčiau aptarti šį biudžetą dviem aspektais. Pirmiausia finansų politikos prasme, ir, antra, kaip šis biudžetas atliepia Vyriausybės programai, valstybės lūkesčiams ir iš viso kokius valstybės politikos prioritetus demonstruoja.

Noriu pažymėti tam tikrų teigiamų pokyčių, jeigu mes kalbame apie finansų politiką arba apie biudžeto formavimo technikos dalykus. Visų pirma šių metų biudžetas diegia naują tvarką, t.y. trejų metų biudžeto formavimo tvarką, kada bus tam tikras biudžeto perimamumas. Priimta ir įdiegta naujoji savivaldybių pajamų nustatymo metodika, kuri eliminuoja subjektyvumo elementą, nors, aišku, trūkumų dar nėra… tikimės, kad jie bus ištaisyti.

Biudžeto ir finansų komitete buvo suformuotas aiškus reikalavimas, jog valstybės investicijos turėtų būti skiriamos pirmiausia baigiamiems objektams. Labai gaila, kad šitas reikalavimas buvo suformuotas jau Seime svarstant biudžetą ir jo nepasisekė iš esmės įgyvendinti. Gaila, kad Vyriausybė, t.y. Ūkio ministerija, nepasirengė tam iš esmės, tačiau į dalį pasiūlymų buvo atsižvelgta.

Pozityvu ir tai, kad toliau vyksta iždo koncepcijos įgyvendinimas, ir visi šitie darbai leis taupiau, efektyviau naudoti biudžeto lėšas. Manyčiau, jog artimiausiu metu dar reikėtų parengti išlaidų normatyvus, kada yra planuojamos visų valdymo institucijų išlaidos. Biudžeto ir finansų komitete tokie pasiūlymai kartu su Valstybės kontrole suformuoti ir Vyriausybei yra pateikti.

Daugelis sričių, įmonių naudojasi mokesčių lengvatom. Vyriausybė laikosi pozicijos, jog lengvatų turi būti atsisakyta. Aš manau, kad tokia pozicija yra teisinga, tačiau iki šiol nebuvo vykdoma lengvatų apskaita. Tai yra nebuvo nustatoma, kiek biudžete tenka tų lengvatų. Tokį biudžetą (čia jau yra biudžeto technikos dalykas), tokią apskaitą reikėtų turėti, tada būtų galima geriau įvertinti, kiek kokioms sritims tenka daugiau lėšų, nes nesumokėti mokesčiai tai yra dotacija. Taigi tiek apie finansų politiką.

Beje, dar kaip vieną pozityvų dalyką galėčiau paminėti tai, jog šiais metais mažėja biudžeto deficitas. Tai tiek apie finansų politiką.

Sakyčiau, nelabai gera situacija planuojant pajamas ir išlaidas, nustatant valstybės prioritetus. Pirmiausia apie pajamas. Biudžeto ir finansų komitete mums pateikė skaičius, jog fizinių asmenų pajamų mokestis yra didinamas 150 mln. Tai yra gerai, kad taip galima didinti, rodo ekonominiai rodikliai, jų augimas. Tačiau pažiūrėkime, paanalizuokime iš esmės biudžeto pajamas. Biudžeto pajamose yra įskaitytas akcizų augimas, kuris dar nėra realiai įtvirtintas įstatymais. Tai yra biudžeto pajamos iš akcizų yra didinamos ne dėl makroekonominių rodiklių augimo, o dėl to, jog ten yra įvertintas būsimasis akcizų padidinimas. O jeigu įstatymas bus nepriimtas, kaip tuomet?

Man labai gaila, kad šiame biudžete nė kiek neatsispindi mokesčių mažinimo politika, kurią įsipareigojo vykdyti Vyriausybė. Buvo kalbama, buvo išsakyti ir finansų ministro pažadai, jog fizinių asmenų investicijos nebus apmokestinamos. Šitas įstatymas, kuris padėtų tai įgyvendinti, turėtų būti pateiktas šiais metais. Vadinasi, mokesčių mažinimo politika nukeliama tam tikram laikotarpiui, sakykime, priešrinkiminiam laikotarpiui, girdi, dividendus mes sumažinome, mus rinkite, tačiau ūkis praranda ir dar daug metų praras savo galimybę didinti savo potencialą.

Dabar trumpai apie išlaidas. Aš pritariu daugeliui čia išsakytų pastabų, bet noriu atkreipti dėmesį, kad biudžeto išlaidos yra neskaidrios. (Aš tuoj baigiu.) Aš noriu pasakyti vieną pavyzdį. Mes labiausiai kritikavome valstybės valdymo institucijų išlaikymo augimą, bet išanalizuokime tas išlaidas iš esmės. Iš tikrųjų jos kitų metų biudžete sudaro ne 9,2%, o daugiau kaip 10%. Kodėl? Todėl, kad greta centrinių valstybės valdymo institucijų dar yra tokia pozicija – centrinių ir savivaldybių institucijų išlaikymas. Čia patenka visos šakinės ministerijos, nemažai departamentų ir atsivertę aiškinamojo rašto 112 psl. mes pamatysime, kad suma yra daugiau kaip procentu didesnė negu nurodyta oficialiai.

Čia galima būtų dar kalbėti apie tai, kad iššifravus valdymo institucijų išlaidas mes rasime ten švietimą, socialinę rūpybą ir t.t. Aš nežinau, ar galima priskirti švietimui tai, kad valdininkai mokosi? Juk tai yra valdymo išlaidos, o ne švietimo.

Man labai gaila, kad Vyriausybė, turėdama metų laikotarpį tam tikriems naujiems savo prioritetams suformuoti, iš esmės tęsia, įgyvendina tuos prioritetus, kuriuos suformavo A.Šleževičiaus Vyriausybė. Tai yra tie patys prioritetai, tų pačių išlaidų didinimas, kaip ir buvo anksčiau.

Todėl Centro frakcijos vardu aš esu įpareigota pareikšti, kad šitam biudžetui mes negalime pritarti.

PIRMININKAS. P.Papovas, J.Dringelis.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šį kartą aš kalbėsiu savo vardu, ne komiteto, ir kalbėsiu truputį kitais aspektais. Aš visiškai sutinku su Socialdemokratų frakcijos atstovės pastaba, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų projektai, tiek pirmasis, tiek antrasis variantai, yra pateikti Seimui skubotai, tinkamai nepasirengus. Dėl to padaryta klaidų, apie kurias aš truputį kalbėsiu. Dėl kai kurių įstatymų pažeidimų atidžiai neišnagrinėti Savivaldybių asociacijos ir kai kurių savivaldybių pasiūlymai. Dėl to savivaldybių biudžetų procentinė dalis nacionaliniame biudžete yra tik apie vieną trečdalį ir yra nepakankama. Štai jau buvo sakyta, kad dėl tam tikrų klaidų buvo neplanuojama 150 mln. pajamų iš fizinių asmenų pajamų mokesčio. Na, gerai, kad tai pastebėta, tačiau blogai, kad 150 mln. – tai fizinių asmenų pajamų mokestis, kuris patenka į savivaldybių biudžetų pajamas, ir vis dėlto tokia dalimi yra atitinkamai sumažinta bendroji valstybės dotacija. Kaip tik padidinus 150 mln. (dar ir tiek, žinoma, mažai), vis dėlto būtų galima pagerinti savivaldybių biudžetų išlaidų ir pajamų procentinę dalį nacionaliniame biudžete.

Dėl pajamų metodikos pažeidimų. Aš manau ir tai vis dėlto rodo pateikti skaičiavimai ir tam tikra medžiaga, priedai prie biudžeto, kad asignavimai kapitalo investicijoms skiriami Vyriausybei iš anksto nepatvirtinus valstybės kapitalo investicijų programos. Turbūt nesunku paaiškinti, kad dabar pateiktame antrajame variante savivaldybių kapitalo investicijų, taip pat ir valstybės kapitalo investicijų projektuose yra daromi pakeitimai, galima sakyti, labai svarbūs pakeitimai. Sakykim, Šilutės savivaldybei nebuvo planuojama valymo įrenginiams apie 5 mln., o štai dabar jau antrajame variante tai numatoma. Taigi kaip tai atrodo? Labai staigiai pasikeitė kapitalo investicijų programa, ar aišku, kad jos nebuvo, o ji sudarinėjama dabar, kartu skiriant asignavimus kapitalo investicijoms. Paimsiu kitą pavyzdį – Telšių rajono savivaldybę. Apie 5 mln. buvo pirmajame variante, dabar lieka per 2 mln., tuo tarpu kita dalis – 2,8 mln. perkeliama į Telšių apskritį. Man atrodo, kad čia yra perkeliama ne šiaip sau, kad funkcijos pasikeitė ir rajono centrinė ligoninė pradėjo priklausyti apskričiai, tačiau dėl to, kad reikia paslėpti ir sumažinti Telšių apskričiai skiriamus kapitalo asignavimus. Štai, pažiūrėkim, 2,8 mln. Kas lieka? 850 tūkst. – Telšių muziejaus “Alka” priestato statybai užbaigti, tuo tarpu investicijų programoje niekada nebuvo šito objekto. Tai buvo statoma iš savivaldybės kapitalinių investicijų. 800 tūkst. – Telšių Žemaitės vidurinės mokyklos kapitaliniam remontui. Kapitaliniai remontai niekada nebuvo daromi iš valstybės investicijų programos ir niekada nebuvo numatyti. Na, o gražiausia – tai 1 mln. 200 rajono mokyklų stogams, langams remontuoti. Šios lėšos visuomet buvo ir dabar yra planuojamos kaip bendros savivaldybių kapitalo investicijos. Telšiai – Žemaitija, o ne Rytų Lietuva, kad būtų galima pagal kažkokią programą, sakykim, Rytų Lietuvos programą, skirti lėšų langams ir stogams remontuoti. Tuo tarpu pagal Rytų Lietuvos programą skiriama tik 14 mln., o Visagino miesto lietuviškos mokyklos priestatui taip ir nesurandama lėšų.

Toliau. 4 mln. vaikų sporto aikštelėms atstatyti, Kūno kultūros ir sporto departamentui. Aš tikiu, kad reikia skirti asignavimų tokiems tikslams, bet aikštelės yra savivaldybių aikštelės. Kas po to, atstačius tas aikšteles, jas tvarkys ir prižiūrės, jeigu ne savivaldybės. Tuo tarpu šių asignavimų nenumatyta savivaldybių asignavimuose. Štai paimkim Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 16 straipsnį, kur pasakyta, kad asignavimai pagal specialias tikslines dotacijas turi būti skiriami savivaldybių biudžetams. Tuo tarpu bendra suma savivaldybių biudžetams paskiriama, o atskiroms savivaldybėms asignavimai nepaskirstomi, tai paliekama padaryti Vyriausybei. Tvirtinam biudžetą, tvirtinam pagrindinius rodiklius savivaldybėms ir paliekam po mėnesio, sakykim, per mėnesį paskirstyti Vyriausybei tuos asignavimus, lyg nebuvo galima to padaryti iki šio laiko. Vadinasi, dar reikalingas tam mėnuo. Ir iš esmės tai prieštarauja metodikai, nes tuos rodiklius ir specialiąją tikslinę dotaciją atskiroms savivaldybėms tvirtina Seimas, o ne Vyriausybė.

Toliau. Visiškai neskiriami, nenumatomi asignavimai gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti savivaldybių biudžetuose. (Matau, greitai baigsiu.) Tai numatoma valstybės biudžetuose, nors yra aiškiai parašyta 9 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto d papunktyje, kad yra tokie asignavimai ir turi būti. Žinoma, yra numatyta savivaldybių butų fondui formuoti labai maža dalis – 10 mln., bet tai ne tie dalykai yra.

Norėtųsi kalbėti apie 70 mln. rezervą, kaip tikslinę specialiąją dotaciją savivaldybėms. Jeigu ji nebus panaudota savivaldybėms, tai bus panaudojama Vyriausybės rezervui didinti. Ir taip jau Vyriausybės rezervas yra didelis – 78 mln. Dar 70 mln., na, geriausiu atveju gali būti, sakykim, ne 70mln., o 60 mln., nes 10 mln. paliekama butų fondui. Tuo tarpu pagal metodiką yra numatyta, jeigu pajamos nevykdomos, nenumatytiems atvejams turi būti planuojamos bendrosios dotacijos lėšos, o ne tikslinės dotacijos. Ir 16,6 mln. buvo numatyta, vadinasi, ten reikia padidinti iki 70 mln. ir palikti bendrojoje dotacijoje. Tai pagal įstatymą būtų bendroji dotacija nenumatytiems atvejams, jeigu negaunamos planinės pajamos į savivaldybių biudžetus.

Kadangi posėdžio pirmininkas jau duoda signalą, tai atsiprašau ir turiu baigti. Baigdamas noriu pasakyti, kad nesilaikoma ir Europos vietos savivaldos chartijos reikalavimų. Ten pasakyta, kiek galima mažiau tikslinių dotacijų turi būti skiriama atskiriems objektams statyti. Tuo tarpu pagal antrąjį variantą net tikslinės dotacijos apimtis didinama ir sudaro 50% visos valstybės dotacijos. Tokiam įstatymo projektui aš negaliu pritarti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Jūs kalbėjote 9 min. 18 sekundžių. Per daug ilgai. Kviečiu kalbėti Seimo narį J.Dringelį, ruoštis Seimo narę I.Degutienę.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, malonūs kolegos! Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas 1998 m. biudžeto projektą svarstė jau kelis kartus. Stengiamės atsižvelgti į Savivaldybių asociacijos ir kai kurių savivaldybių prašymus skirti daugiau lėšų labai svarbioms savivaldybių programoms finansuoti. Gaila, kad dėl to sulaukėme kai kurių jūsų priekaištų. Nors ne visi mūsų pasiūlymai galėjo būti įvykdyti, nes finansinė šalies būklė gerėja ne taip sparčiai, kaip mums norisi, tačiau mes siekiame stiprinti savivaldą, o be ekonominio pagrindo, be galimybių finansuoti savivaldybių teritorijų raidos dalykus negali būti kalbos. Štai kodėl mes stengėmės ir jus visus raginome ieškoti galimybių pagerinti savivaldybių finansinę būklę, nes daugelyje komiteto posėdžių svarstytų problemų ir pasiūlymų jau išsakė kolegos P.Papovas ir K.Šavinis, aš priminsiu tik svarbiausia. Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas pritarė 1998 m. mūsų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui (5 balsavo už, 1 susilaikė) su šiomis išlygomis: papildyti 2 straipsnio antrąją dalį šia pastraipa: “Asignavimus gyvenamiesiems namams, butams statyti ir pirkti pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą – 31 tūkst. 400 Lt” ir 10 straipsnio trečiąjį punktą šiuo papunkčiu: “Asignavimus gyvenamiesiems namams, butams statyti ir pirkti pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą”.

Antra. Išbraukti iš 2 straipsnio antrosios dalies priešpaskutinės pastraipos žodžius “valstybės ir”. Tada ten lieka “savivaldybės”. Džiaugiuosi, kad daugelio Seimo narių kalbose buvo ir susirūpinimo Rytų Lietuvos raida gaidelių. Naudodamasis proga noriu pritarti Sveikatos apsaugos komiteto pirmininko A.Matulo pasiūlymui – skirti lėšų Eišiškių ligoninės statybai užbaigti ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotojo pono R.Zuozos pasiūlymui paskirti reikiamas lėšas Visagino ir (…) vidurinių mokyklų statybai bei Martyno Mažvydo bibliotekos neatidėliotiniems poreikiams statybai ir fondų turtinimui papildomai 10 mln. Lt. Rasti šias lėšas mūsų rūpestis ir pareiga. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu I.Degutienę, ruošiasi V.Einoris.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Svarstant 1998 m. valstybės biudžetą, iš tiesų įdomu klausytis, kai vieni Seimo nariai interpretuoja, kad jis labai socialiai orientuotas, kiti Seimo nariai interpretuoja, kad jis per mažai socialiai orientuotas. Tai dar kartą įrodo, kad iš tiesų socialinė apsauga yra viena iš prioritetinių sričių ir kad kiekvieną Seimo narį, susitinkantį su savo rinkėjais, pirmiausia užplūsta lavina klausimų, būtent socialinių klausimų. Tuomet kiekvienas iš jūsų bendraudamas su rinkėjais galvojate, kokiu būdu jiems padėti ir kreipiatės į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, rašote laiškus ar prašote keisti įstatymus ar tiesiogiai padėti jūsų rinkėjams.

Kodėl aš taip kalbu? Iš tiesų turbūt pirmą kartą per septynerius nepriklausomybės metus socialinei apsaugai, globai ir rūpybai mūsų biudžete, nacionaliniame biudžete, yra skirta net 10,3%. Jeigu imsime šių metų, tiksliau, 1998 m. valstybės biudžete numatomus skaičius, tai socialinei apsaugai, globai ir rūpybai yra numatyta skirti 8,2% lėšų. Pernai buvo 7,9, prieš tai buvo 7, prieš tai buvo dar mažiau. Iš tiesų tai dar kartą įrodo, kad Lietuvoje yra problemų, kad mums reikia jas šiandieną spręsti, kad kiekvienas nori valgyti, kad problemų per septynerius metus ne sumažėjo, o padaugėjo, kad reikia rūpintis ne tiktai žmonėmis, kurie yra pensinio amžiaus, bet reikia pradėti rūpintis nuo vaikų ir baigti žmonėmis, kurie iš tiesų jau šiandien yra sulaukę garbingo amžiaus.

Pritariau aš šiam biudžetui svarstant jį Vyriausybėje, pritariu ir dabar. Noriu pasakyti, kad turbūt pirmą kartą irgi buvo mąstoma programiškai formuojant šitą biudžetą, o ne manant, kad kažkokie pinigai bus skiriami pravalgyti. Kai kas komentuoja, kad šitas biudžetas yra socialiai orientuotas, tai yra gerai. Tai yra naujas valstybės mąstymas. Investicija į žmogų – tai investicija į Lietuvos ateitį, tai yra ilgalaikė investicija. Mes pirmą kartą nevienadieniškai mąstome ir ne vienai dienai formuojame biudžetą. Ir vieną iš tokių pavyzdžių norėčiau pasakyti, kad šiame biudžete yra numatyta programinis finansavimas – socialinių paslaugų infrastruktūros išplėtimo programai yra skirta 5 mln. lėšų. Tai bus kompleksinė programa, bet valstybė pirmą kartą susirūpino. Kiekvienai savivaldybei nereikės prašyti iš valstybės rezervo senelių namų įkūrimui, vaikų namų įkūrimui. Tai bus aiškios programos, per kurias mes turėsime finansavimą. Turėdami valstybės biudžete tokius pinigus, mes jau galime kviestis valstybės donorus ir imti kreditus šitos programos išplėtimui.

Toliau norėčiau pasakyti, kad iš tiesų buvo atsižvelgta į visus tokius probleminių klausimų sprendimus, t.y. numatytos lėšos ir politinių kalinių ir tremtinių namų ir butų statybai ir grįžimui, toliau, yra numatytos lėšos “Būsto” programai, globojamiems vaikams, šitų struktūrų išplėtimui. Kad vaikas būtų globojamas namuose, tai yra ne tiktai socialinė orientacija, bet tai yra ir žmogaus, kaip piliečio, ugdymas ir mokymas šeimoje. Toliau, aišku, yra skirtos lėšos ir invalidams, ir jaunimui, ir daugiavaikėms šeimoms. Na ir, be abejo, vienintelis, bet šiandien tikrai aktualus klausimas, kaip kartais sakoma, kad skirtos lėšos pravalgymui, taip, šiandien mūsų vaikai yra nepavalgę, ypač tie, kurie auga socialiai remtinose šeimose. Jų maitinimui mokyklose pietums ir pusryčiams yra paskirta net 60 mln. Aš manau, kad nors šiandien tie mūsų vaikai pavalgys mokyklose ir pravalgys tuos pinigus, bet jie augs sveiki. Mes šiandien turime jais rūpintis.

Buvo daug diskusijų apie ministerijų finansavimą. Be abejo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiandien galbūt savo atlyginimams norėtų gauti ir daugiau lėšų, tačiau šitas klausimas yra peržiūrimas. Vyriausybės posėdyje taip pat buvo svarstoma, kaip perskirstyti lėšas, kad visos ministerijos galėtų tolygiai turėti lėšų valdymo išlaidoms. Tačiau per septynerius metus ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje atlyginimai bus didesni, negu buvo iki šiolei. Aš dar kartą pritariu šitam biudžeto projektui ir kviečiu savo kolegas balsuoti už šį projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Einorį, ruošiasi K.Kuzminskas. Vėliau – V.Lapė, J.Avyžius.

V.EINORIS. Gerbiamasis pirmininke, kolegos. Prisijungdamas prie Seimo nario pono P.Gražulio pasakytų kritinių pastabų ir nesikartodamas, aš noriu tik dar kartą priminti, kad pateiktas kitų metų biudžeto projektas yra diskriminuojantis agrarinę sistemą. Apie tai akivaizdžiai patvirtina jame pateikti skaičiai. Pavyzdžiui, 1998 m. išlaidų suvestinėje pagal valstybės funkcijas visame valstybės ūkyje, palyginti su 1996 m. numatomomis tai pačiai paskirčiai išlaidomis, jos didėja 1 mlrd. 982 mln. Lt, arba 25%. O tuo tarpu agrošakai per šį laikotarpį jos sumažėja 44 mln., arba 6,2%. Ryškiai sumažėja šiems tikslams išlaidų lyginamasis svoris bendrose biudžete skirtose valstybinių funkcijų išlaidose. 1996 m. jos sudarė 12,4%, o kitiems metams jų lyginamasis svoris sudaro vos 8,6%.

Pateiksiu kitus skaičius. Nacionalinio biudžeto išlaidas kitiems metams planuojama padidinti, palyginti su 1996 m., 29%, o tuo tarpu agrošakai, jos pagrindinėms kryptims, pavyzdžiui, nacionalinei žemės ūkio programai, žemės ūkio produkcijos valstybės rezervams sudaryti, melioracijai ir rūgščioms dirvoms kalkinti jos sumažinamos 83 mln. Lt, arba 15%.

Argi apie tokią paramą kalba Ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme priimtos nuostatos? Žemdirbiai ypač sunerimę, tokius valdžios veiksmus vertina blogai ir teisėtai klausia, kada Seimas nustos ignoruoti savo priimtus įstatymus. Argi galima paneigti, kad ne taip yra? Aš esu įsitikinęs, kad jeigu ir toliau į kaimo reikalus žiūrėsime kaip dabar, neišvengsime labai neigiamų, sunkiai prognozuojamų pasekmių.

Aš už tokį biudžetą balsuoti negaliu. Mūsų su ponu M.Pronckum pasiūlymai Seimui yra pateikti.

Aš noriu pasakyti tik vieną pavyzdį, kokie procesai vyksta kaime dėl neteisėtai sumažintų minimalių supirkimo kainų pažeidžiant Ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymą ir dėl kitų lengvatų panaikinimo. Žemės ūkis jau dabar yra praradęs per 0,5 mlrd. litų. O jeigu taip bus skiriamos lėšos ir iš biudžeto, tai jūs galite įsivaizduoti, kas dabar kaime dedasi. Aš norėčiau, kad jūs pasikalbėtumėte su koncerno vadovu, Seimo nariu ponu R.Karbauskiu, kuris man išdėstė, kad, pavyzdžiui, žemdirbiai žiemkenčių sėjai trąšų pirko tik tiek, kiek koncernas galėjo parduoti skolon. Kai tokie procesai vyksta, galima tikėtis ir panašių pasekmių.

PIRMININKAS. Kadangi K.Kuzminsko nėra, kviečiu V.Lapę. Ruošiasi J.Avyžius ir A.Vaižmužis. Taigi V.Lapė, prašom.

V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kam šiuo metu nereikia pinigų? Aš manau, kad reikia visiems. Apie tai šiuo metu kalbame ir Seime. Be galo, žinoma, reikėtų pinigų ir žemės ūkiui, ir kaimui apskritai. Mes labai ilgai ir energingai diskutavome Kaimo reikalų komitete dėl 1998 metams numatytai nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai ir valstybinių santykių reguliavimo programai skiriamų lėšų. Žinoma, kiek žmonių, tiek protų, bet vis dėlto mes iki vakar vakaro buvome nusiteikę šiek tiek paspausti finansų ministrą ir mūsų Vyriausybę, jeigu ji prisidėjo reguliuodama šitą projektą. Tačiau vakar vakare gavus naują projektėlį šiek tiek nuomonės keitėsi, ir mes šiandien ryte surengėme naują mūsų komiteto posėdį ir šiokias tokias išvadas padarėme.

Mūsų komiteto netenkina tai, kad žemės ūkio tikslams buvo numatyta mažiau lėšų negu praeitais metais, kaip čia mano kolegos kalbėjo, nors biudžeto išlaidos kitiems metams gerokai didesnės visose kitose srityse. Mūsų netenkina lėšos, numatytos žemės reformos darbams, Žemės ūkio rūmų išlaikymui, Mokslo ir technologijų parko prie Žemės ūkio universiteto įrengimui ir kiti straipsniukai. Labai gaila, kad Žemės ūkio ministerija labai mažai skyrė dėmesio gindama kaimo ir žemdirbių poziciją, tikrai vien gražiais žodžiais mes žmonių ir kaime, ir mieste nepamaitinsime. Truputėlį reikia ir finansų. Gaila, kad ir Finansų ministerija vis dėlto nerado reikalo ir būdų, kaip šitų lėšų padidinti, o panaudojo tokį lengvą žaidimo būdą – iš vieno straipsnio įrašė į kitą ir taip “atsimušė” nuo mūsų gana, sakyčiau, argumentuotų reikalavimų. Bet ką padarysi, matyt, tų lėšų trūksta visur, ir mes suprantame – mūsų Kaimo komitetas, Tėvynės sąjungos frakcija, kad kaimas gavo nemažai lėšų vis dėlto per kitas finansavimo sritis: per socialinį aprūpinimą, per sveikatos aprūpinimą ir per kitas, pavyzdžiui, kultūros, sritis. Mes manome, kad kaimas gaus lėšų, jeigu mūsų ministerija peržiūrės kaimo rėmimo fondo naudojimą (tai nemažos sumos), ir galėsime iš ten nemažai pasinaudoti. Be to, atsirado labai plačios galimybės mūsų ūkininkams jau nuo sausio 1 d., o galbūt ir nuo šios dienos, jeigu kas norėtų, gauti lengvatines paskolas su valstybės garantu. Tai teikia labai daug galimybių, kartu ir vilčių.

Mūsų komitetas vis dėlto nusprendė pritarti Lietuvos Respublikos 1998 m. valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektui. Žinoma, balsų buvo 4 – už, 4 – prieš, bet kadangi pirmininkas buvo už, manome, kad nusvėrė realistiškai mąstančioji pusė.

Mes prašome finansų ministrą ir Vyriausybę, kad dar vis dėlto pamąstytų, galbūt būtų galima padaryti tam tikrus pakeitimus (…) neteisėtai nuimta veterinarinei tarnybai… Veterinarinė tarnyba yra viena iš svarbiausių šiuo momentu žemės ūkio tarnybų, kuri labai, sakyčiau, yra priversta integruotis į Europos Sąjungos tas sritis arba struktūras, ir ji yra pasiekusi gana nemažai laimėjimų, bet ir jai yra keliami reikalavimai. Kai sumažinamos lėšos, ji negalės išlaikyti tiek žmonių, kiek reikalaujama, kad visi reikalavimai būtų nepriekaištingai vykdomi. Mes, žinoma, norėtume, mes ir pernai kalbėjome su Finansų ministerijos atstovais ir su ministru, kad kompensacijos už žemę lėšos nebūtų rodomos vis dėlto nacionalinėje žemės ūkio plėtros programoje. Tai yra valstybinė priemonė ir ji galėtų būti tiesiog pačios Finansų ministerijos struktūroje, jos išlaidų ar kur kitur, bet tik ne žemės ūkio.

Labai prašau dar pagalvoti. Nelabai daug mes prašome lėšų, o tik 120 tūkst. Lt Žemės ūkio universitetui, Technologinio parko parengimo projektui sudaryti.

Jeigu atsižvelgsite į tuos labai nedidelius prašymus, mes būsime patenkinti, o žemės ūkis kartu su visu kaimu žengs nemažą žingsnį ir su tomis lėšomis. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu J.Avyžių. Ruošiasi A.Vaižmužis, R.Dagys ir A.Plokšto.

Dabar kviečiame J.Avyžių.

J.AVYŽIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš visiškai pritariu čia kalbėjusio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu R.Zuozos visoms pastaboms. Taip pat norėčiau atskirai pareikšti savo nuomonę biudžeto formavimo klausimu.

Gerbiamieji Seimo nariai, po Seimo rinkimų praėjusį rudenį buvome priversti susitaikyti su faktu, kad 1997 metus turėsime pragyventi su iš LDDP Seimo daugumos paveldėtu valstybės biudžetu, kurio subalansavimas neatitiko valstybės interesų. Reikėjo principinio lūžio orientaciniams prioritetams nustatyti, kad biudžeto piramidė, gerokai pakrypusi ant šono, būtų pastatyta ant savo pagrindo. Ir tai bus padaryta, manėme, bent jau aš taip maniau, kai, nuėmę naujosios Vyriausybės veiklos “derlių” metų gale, turėsime iš ko suformuoti savo biudžetą. Deja, jau šių metų valstybės ir savivaldybių biudžetų patikslinimas parodė, kad jokio lūžio nebus, apie jį net negalvojama.

Tiesa, Vyriausybės garbei reikia pripažinti, jog valstybės iždas papilnėjo, palyginti su praėjusiais metais, tačiau taip pat ne paslaptis, kad iš jo gausiau semiama, ir dažnai ne tiems, kam labiausiai reikia. Trumpalaikės, apčiuopiamos naudos ieškojimas, nustūmus į paskutinę vietą dvasinę žmogaus veiklos sferą, kartais atsigręžia prieš tikslą, kurio siekiama, ir tada nepastebima, kad tas aukso kapšas, kuriuo, sudarius neva pelningą sandėrį, tikimasi papildyti valstybės iždą, gali būti neapdairus pasirašymas ant jaučio odos, kaip, sakysime, ir kažkieno įtartinas sumanymas statyti tiltą į Kuršių neriją.

Formuojant valstybės ir savivaldybių biudžetus išleistas iš akių svarbiausias dalykas – kad Lietuva pavargo nuo pernelyg užsitęsusio skurdo, kad tauta nukraujavo, ir tas procesas tebesitęsia nuo nesutramdomo organizuotų nusikaltėlių gaujų siautėjimo, nuo kruvinų savižudybių bumo, neturinčio sau lygaus pasaulyje; pagaliau jos jėgos senka nuo tūkstančių nepagimdytų ir nužudytų kūdikių, kurie, užuot augę Lietuvos ateities kūrėjais, tampa nevilties aukomis; kad mūsų valstybės kūnas vis labiau silpsta, o dvasia menkėja nuo daugybės skurdo alinamose šeimose alkstančių vaikų, be paliovos plūstančių į daugiatūkstantinę beglobių armiją gatvėse ir šiukšlynuose; kad tik čia, šitų valstybės atstumtųjų mafijoje, giliai įleistos nuolat augančio nusikalstamumo šaknys, kurias tręšia nedovanotinas mūsų abejingumas. Kol tos šaknys nepakirstos, nėra ko tikėtis, kad pradės džiūti organizuoto nusikalstamumo medis. Jas pakirsti gali tik valstybės parama nelaimingiesiems, sudarymas jiems normalių gyvenimų sąlygų, skiriant iš pradžių, sakysim, kokius 20% lėšų iš milijardinio represinėms jėgoms skirto biudžeto.

Įsigilinus į 1998 metų valstybės ir savivaldybių biudžetus…

Atsiprašau. Galbūt tada geriau steigti globos namus ir imtis kitokių priemonių siekiant išsaugoti Lietuvai ateities jaunąją kartą, o ne statyti naujus kalėjimus, iš kurių išėjęs žmogus dažniausiai esti brangiai kainuojanti našta valstybei.

Įsigilinus į 1998 metų valstybės ir savivaldybių biudžetus galima padaryti dar vieną liūdną išvadą: kultūra, kuri turėtų laiduoti tautos gyvastingumą, būti tautos išlikimo pamatas, kaip buvo, taip ir liko pastumdėlės vietoje. Vyriausybė, sukūrusi originalią teoriją teisėsaugos pareigūnų sąžiningumui skatinti, nepagailėjo 23 mln. Lt jų atlyginimams didinti, nors prašomos labai jau kuklios, vos ne 4 kartus mažesnės sumos normaliems atlyginimams… Čia yra knygų leidyba. Nebuvo skirta knygoms leisti.

O ką jau kalbėti apie normalų atlyginimų padidinimą skurstantiems kultūros darbuotojams, negaunantiems nė dešimtadalio to, ką gauna, tarkim, koks nors apylinkės teisėjas? Likimo valiai palikti tokie švietimo židiniai kaip viešosios bibliotekos, metų metus maldaujančios iš valdžios lėšų ir neturinčios už ką papildyti savo fondų naujomis, vertingomis knygomis. Palyginti su šių metų biudžetu, kultūrai padidinta tik tiek, kad padidinimas vargu ar padengs numatomą infliacijos procentą. Mielieji pinigų skaičiuotojai vis dar nenori suprasti, kad per kišenę žmogaus sąžinės nepasieksi, jeigu jis jos neturi. Tai galima padaryti tik per kultūrą. Tik ji šitą sumaterialėjusių pragmatikų stumdomą Pelenę gali išmokyti žmogaus garbės ir padorumo kodekso, įdiegti nepakantumą viskam, kas amoralu. Tokiais laikais, kai gyvas vienadienio kompleksas, daug kam, deja, sunku suvokti, kad kultūra – tai visuomenės veiklos sritis, į kurią investavus šiandien negalima tikėtis jau rytoj dividendų, ypač tokiu metu, kai Lietuva, perfrazuojant Maironį, nusimetusi seną rūbą, kurį užvilko svetimi, dar labai sunkiai gaubiasi nauju rūbu, negailestingai plėšiamu nuo jos kūno savanaudžių vaikų.

Gerbiamieji Seimo nariai, ką šiandien į kultūrą įdėsime, pradės atsipirkti gal po 10 metų, po 15 metų, bet išliks mumyse ir mūsų vaikų vaikuose amžiams. Juk ne ginklai prikėlė Lietuvą tautinio Atgimimo Sąjūdžio metais, o kultūros dėka išsilaikiusi lietuvybės dvasia. Valstybės ir tautos sunykdavo ir žūdavo ne tik nuo kardo, bet ir dėl žemos kultūros.

Aš siūlau dar kartą labai atsakingai pakoreguoti šį valstybės ir savivaldybių biudžetų projektą ir atsižvelgti į realią valstybės ir tautos būklę.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Vaižmužį. Ruošiasi R.Dagys ir A.Plokšto. Vėliau – K.Trapikas.

A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo, Vyriausybės nariai, posėdžio svečiai! Šiandien svarstome 1998 m biudžetą. Tai vienas iš svarbiausių įstatymų, nuo kurio labai priklausys visų Lietuvos žmonių gyvenimas kitais metais. Aš, kaip žemdirbys, kaip Kaimo reikalų komiteto atstovas, negaliu sutikti, kad biudžetas žemės ūkiui kitais metais būtų mažesnis, negu jis buvo 1997 metais. Pagerėjimo kaime tikrai nėra, o, kaip minėjau, lėšų biudžete ir kitais metais skiriama menkai, kai apskritai viso liaudies ūkio biudžetas kitais metais išaugs apie 13%. Atmetus planuojamą 6% infliaciją, realus augimas bus apie 7%.

Kad žemdirbiui vis sunkiau, galiu pailiustruoti statistikos duomenimis. Štai per šių metų 9 mėnesius dėl parduodamos produkcijos kainų sumažėjimo, kitų priežasčių žemdirbiai neteko (aš pasakysiu tiktai keletą skaičių): sakysim, už pieną – 62 mln. Lt, už gyvulius – 37 mln. Lt, už grūdus – 75 mln. Lt, daug neteko dėl PVM suvienodinimo, dėl elektros pabrangimo – nuo 14 iki 19 už kilovatą, ir pan. Buvo konstatuota, kad žemdirbiui bus daugiau išmokama už gerą produkcijos kokybę. Deja, statistikos duomenys irgi rodo visiškai ką kita. Todėl, kaip ir buvo prognozuota, žemdirbiai per 1997 metus neatgaus apie 500 mln. litų. Dėl minėtų priežasčių šį rudenį pasėta 22 tūkst. ha mažiau žieminių ir liko nesuartų dirvų, palyginti su praėjusiais metais 43 tūkst., arba suarta 78% praeitų metų lygio. Ir turbūt svarbiausia – trečdalis tautos gyventojų nusivylė ir dabartine valdžia. Jei ne tiesą sakau – nuvažiuokite į bet kurį rajoną, sukvieskite ūkininkus, žemdirbius ir su jais pasikalbėkite. Tarp kitko, vis aštrėja supriešinimas kaimiečių, kartu ir miestiečių, tęsiant žemės reformą. Manau, kaimiškuose rajonuose pretendentams į Prezidentus sunku bus įtikinti kaimietį, kad reikalai žemės ūkyje gerėja, nes taip nėra. Tiesa, socialinėje srityje juntamas šioks toks pagerėjimas. Žemdirbiai dėkingi poniai I.Degutienei, socialinės apsaugos ir darbo ministrei, kuri jautriai reaguoja į svarbiausias kaimiečių, ir ne vien jų, problemas ir ieško būdų žmonėms padėti. Kaimo reikalų komitetas, jo nariai atsidūrė kryžminėje ugnyje tarp Vyriausybės, Finansų ministerijos, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ir mūsų atstovaujamo žemės ūkio. Vieninteliai buvome atmetę (bemaž visi vieningai)1998m. biudžeto projektą žemės ūkiui. Patvirtinus anksčiau siūlomą, manome, žemdirbiams nereikalingi buvome nei mes – Kaimo reikalų komitetas, nei Žemės ir miškų ūkio ministerija. Su tokiu biudžetu nepakeliui į Europos Sąjungą, juk mes gaminame keturis kartus mažiau nei Europos Sąjungos narės vidutiniškai. Ko gero, atotrūkis dar didės.

Šiandien dar kartą svarstėme biudžetą, jis truputį geresnis negu pirminis variantas. Deja, jis yra mažesnis, negu buvo skirta praeitais metais. Norint per trejus ketverius metus įvykdyti žemės reformą, kas numatyta valdančiosios partijos programoje, apskričių paskaičiavimais, reikės – 309 mln. Lt. Kitais metais būtina skirti ne mažiau kaip 60 mln. Skirta – 30. Manau, reforma buksuos ir tikrai nebus reikiamai vykdoma.

Milijardais skaičiuojamas melioracijos įrenginių turtas. Jeigu nesugebėsime jo prižiūrėti, po keleto metų valstybė patirs didžiulius nuostolius. Šiai sričiai reikia skirti ne mažiau kaip pernai – 128, o turint galvoje infliaciją – 136 mln. Dalis skiriama iš privatizavimo. Jeigu valstybė duoda tokį garantą, kad tikrai skirs, mes irgi nebūtume prieš.

Suprantama, mums sudėtinga nurodyti, iš kokių šaltinių rasti prašomų pinigų, bet manome, reikia didinti pajamas už alkoholį, tabaką, už muitus įvežamai produkcijai, žinoma, ir už baudas kontrabandinėms prekėms bei neteisėtus finansinius sandėrius, apgaunant valstybę, kai nemokami pinigai mokesčių inspekcijai.

Manome, būtina taisyti biudžetą, kad nebūtų duomenų iškraipymo. Istorijoje neturi likti, kaip dabar yra storoje 1998 m. biudžeto projekto knygoje, kad žemės ūkiui skirta per 1 mlrd., arba 10,12%, po pataisymo net 10,52% nacionalinio biudžeto. Būtina ieškoti būdų, kad kompensacijai už valstybės išperkamą žemę būtų rasta kasmet bent po 100 mln. Tuo atveju gal per 80 metų atsiskaitytume su žemės savininkais, ir tai yra labai svarbu. Šis rodiklis (tiek lėšos švietimui, mokslui ir mokymui, valdymui) turi eiti atskira eilute, nes tai ne vien žemdirbių problema.

Baigdamas noriu priminti, kad žemdirbių pozicija nepalanki teisėsaugos darbuotojų algų nepagrįstam padidinimui. Supraskite, rajone tos struktūros žmonės jausis ne itin jaukiai kasdieną bendraudami su dešimtimis kartų mažesnį atlyginimą gaunančiais rajono vadovais, kurių, manau, darbas dabar yra sunkesnis tarp kitų darbuotojų, nekalbant apie žemdirbius, pensininkus ir panašiai. Žmonės su humoru siūlo keisti Teisingumo ministerijos pavadinimą, nes mano, kad ši ministerija elgiasi neteisingai, tiek moraliai, tiek valstybiškai.

Taigi pritariame, reikia stiprinti Krašto apsaugos ministeriją, ypač muitines, tik apgalvotai. Bet, deja, kaip skelbia spauda, radijas, jeigu sunkiai uždirbtus visų Lietuvos žmonių pinigus išleisime pirkdami senus rusų gamybos tankus iš Lenkijos, būsime nesuprasti, po metų kitų šauksime, kad sena, netobula ginkluotė, su kuria į NATO nepriims. Susimąstykime. Būtina žvelgti į priekį, matyti gal bent dešimties metų viziją. Manome, būsime Europos Sąjungos nare, o tuo atveju muitines teks siaurinti, o kai kurias gal net ir naikinti. Kur dėsime muitinių darbuotojus, brangius statinius ir panašiai.

Nors taip ir nebus, bet vis dėlto viliuosi, kad suprasite žemdirbių padėtį ir paremsite Kaimo reikalų komiteto, Žemės ir miškų ūkio ministerijos prašymą padidinti biudžetą nacionalinio žemės ūkio plėtotei iki pernykščių metų lygio. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu R.Dagį. Ruošiasi A.Plokšto, K.Trapikas ir A.Sakalas. Kviečiu R.Dagį. Ne. Tada kviečiu A.Plokšto. Ruošiasi K.Trapikas.

A.PLOKŠTO. Gerbiamieji! Aš šitą biudžetą kritikuosiu iš dešinės, nes man susidaro toks įspūdis, kad šiame Seime trūksta būtent dešiniosios opozicijos. Todėl aš nežinau, ar man pavyks iki galo, bet aš vis dėlto šnekėsiu iš tos pusės apie biudžetą.

Visų pirma, reikia pažymėti, kad mes šnekam apie perdėjimą iš vienos kišenės į kitą tų pačių pinigų, bet visiškai nešnekam apie bendrą Lietuvos ekonomikos būklę, o formuojant biudžetą tai turėtų būti vienas iš pagrindinių rodiklių. O kokia situacija yra pas mus? Yra einamosios sąskaitos deficitas, kuris siekia 1,8 mlrd. Lt, ir tai sudaro 10,4 bendrojo vidaus produkto. Jis susidaro dėl užsienio prekybos deficito, kuris siekia 2 mlrd. Lt. Jeigu bus keliami argumentai, kad dėl to importas yra investicinis, tai galiu pasakyti, kad mašinų įrengimų deficitas išaugo 77%, o gatavų maisto produktų – šešis kartus. Ir koks tai yra importas, iš to galima lengvai matyti.

Mūsų ūkyje faktiškai vyrauja paskolos. Nėra tokio lygio tiesioginių investicijų, kad būtų saugu, o visuminė paklausa auga greičiau negu vidaus pajamos. Visuminė paklausa padidėjo 27%. Kita vertus, jeigu mes pažiūrėsim į mūsų vertybinių popierių biržą, matysim, kad didesnį laikotarpį akcijos krenta ir paklausiausių įmonių akcijos siekia žemiausią lygį per visus šiuos metus.

Man nereikia šnekėti, kuo dar pasižymi šie metai. Buvo krizė Čekijoje. Krizė Tailande, Honkonge “lūžo” birža. Dabar Estijoje yra tas pats. Faktiškai nepastebėti, kad pasaulis šiais metais pasikeitė, jau tikrai yra sunku. Kaip pavyzdį dar galiu pasakyti, kad Centrinio banko terminuotų indėlių aukcionas buvo surengtas vieną kartą, iš pasiūlos 40 ir 30, t.y. 70 mln., buvo pirkta tik 18 už 3%. Iš to galima padaryti išvadą, kad karštų pinigų, kurių nėra kur dėti, Lietuvoje yra tikrai daugiau, negu tie pasiūlyti 70 mln., net jeigu už 3% įdėjo.

Galima trumpai pašnekėti, koks tolesnis scenarijus, jeigu toliau bus ta kryptis, kuria einama. Visų pirma yra įmanomas užsienio investorių bėgimas iš Lietuvos. Jie dabar valdo 30% vertybinių popierių, tai sudaro 1,5 mlrd. Lt, o kartu su akcijomis turi 1,2 mlrd. Lt. Tai sudaro 58 % biržos apyvartos. Užsienio investorių bėgimas nėra būtinas, tai galima palyginti su, pavyzdžiui, sėdėjimu sename kine. Visi sėdi kine ir žiūri įdomų filmą, visi žino, kad pastatas gali griūti kiekvienu momentu, kartais kokie nors signalai ateina, bet visi sėdi, tačiau užtenka staigaus vieno žiūrovo judesio ir iš karto išbėga visi. Tai yra būtent užsienio investorių bėgimas. Aišku, galimas antras variantas – tai užsienio investorių ataka, kai jie nebėga, bet neperka. Jie nustoja pirkti ir laukia, kada Vyriausybė padarys žingsnį, padidins palūkanas, kad uždirbtų. Tai yra tikslus spekuliatyvaus biznio ėjimas, kuris irgi yra įmanomas. Tokiu atveju, jeigu pasitraukia užsienio investoriai, pas mus staiga pasirodo, jog nėra pinigų deficitui finansuoti, nes mes staigiai pusę milijardo litų iš kišenės neištrauksime. Bankuose tiek laisvų pinigų nėra. Kai nėra kam finansuoti deficito, pradeda visi visur skolinti ir susidaro situacija, kad visiems reikia paskolinti, o pinigų iš tikrųjų niekas neturi.

Kitas žingsnis yra kreditinių portfelių pablogėjimas, neišvengiamas tokiu būdu, o kitas žingsnis – tai yra banko žlugimas.

Bankų žlugimas (jau vieną kartą mes tai matėme) – tai nebuvo tas bankų žlugimas, kuris yra įmanomas, nes jis buvo sukeltas administraciniu būdu. Dabartinis bankų žlugimas bus jau ne keli procentai bendrojo vidaus produkto, o kur kas daugiau. Ir vis tiek bankus gelbėsime, nes tai yra ekonomikos kraujo apytaka. Dabar mūsų yra tokia padėtis, kad viskas gali prasidėti nuo vieno kokio nors valdžios viršūnėje esančio neatsargaus žodžio. Jeigu pakankamai atsakingas žmogus netyčia pasakys, kad devalvuojame litą, tai jau bus pakankamas impulsas, kad prasidėtų šita griūtis. Aš pakartosiu: pasaulyje krizės prasidėdavo maždaug nuo 8% deficito. Lenkijoje yra 4%. Jie dabar labai rimtai dirba didindami refinansuoto kredito palūkanas. Mes turime 10% ir kol kas užsimerkiame ir vaidiname, kad viskas gerai.

Ką galima padaryti esant tokiai būsenai? Galimi monetariniai ir fiskaliniai žingsniai. Aišku, galima žaisti kursu, galima padidinti palūkanas, galima įvesti griežtą fiskalinę politiką. Pirmųjų dviejų dalykų mes padaryti negalime, kadangi pas mus veikia Valiutų valdyba ir centrinis bankas neturi svertų, kad veiktų šioje rinkoje. Iš tikrųjų mums lieka vienas žingsnis – tai fiskalinė politika. Kas yra fiskalinė politika? Tai yra biudžetas, tai yra vienintelis mūsų svertas, kuriuo mes galime šiek tiek reguliuoti einamosios sąskaitos balansą. Todėl, turėdami tokį deficitą, mes šį biudžetą jau turėtume turėti be deficito. Čia ne tas pats deficitas. Ten einamosios sąskaitos, čia biudžeto.

Aišku, tai yra labai sunku, tai yra skaudūs sprendimai. Jeigu mes norėtume turėti subalansuotą biudžetą, tai mums pirmiausia reikėtų sumažinti išlaidas, nes sunku tikėtis įplaukų padidėjimo, kadangi išlaidų sumažinimas neišvengiamai sustabdys augimą. Jau tų 7% nebus, kurie sudaro pagrindinius įplaukų rodiklius.

Antra. Reikia įvairiais būdais skatinti privatų taupymą. Pas mus dabar tik 17% bendrojo vidaus produkto yra sutaupoma, o išsivysčiusiame pasaulyje yra kelis kartus daugiau: Lenkijoje – 30%, Čekijoje – 100%.

Trečia. Centrinis bankas turi tapti aktyvesnis ir bandyti nugriebti visus “karštus” pinigus. Ką mes matome šiame biudžete? Šitas biudžetas yra toks pat kaip praeitų, užpraeitų ir dar ankstesnių metų biudžetas, taip pat padarytas, tai yra tipiškas socialistinis biudžetas, kur viską mes finansuojame, nieko nekeičiame. Aš manau, kad už tokį biudžetą šiandien negalima balsuoti. Jeigu niekas iš išorės nepasikeistų, tiek to, dar būtų galima. Bet nepastebėti to, kad pasaulis pasikeitė ir mums gresia galima krizė (aš nesakau, kad būtina, – galima)… Vienintelė išvada: faktiškai šis žingsnis tikrai Lietuvos valstybės padėties nepagerins. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu K.Trapiką, ruošiasi A.Sakalas ir A.Stasiulevičius.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Liberaliųjų reformų frakcijos vardu esu įgaliotas kalbėti apie kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektus. Frakcija palaiko pozityvius savivaldybių biudžetų formavimo principus ir numatomus taikyti nuolatinius atskaitymų normatyvus jų biudžetams. Frakcija tebepritaria teorinei valstybės investicijų finansavimo struktūrai, t.y. biudžeto lėšas daugiausia naudoti socialinių paslaugų srityje ribojant ūkinio sektoriaus biudžetinį finansavimą, taip pat daugiau skolintis. Tačiau frakcija abejoja, ar Finansų ministerija pasirengusi kitais metais gauti ir panaudoti numatomą per milijardą užsienio paskolų. Frakcija žada domėtis, ar nebus sužlugdyti dujofikavimo, geležinkelio modernizavimo, taip pat kiti valstybei svarbūs infrastruktūros objektai, prie kurių prisideda ir kitos pasaulio finansinės institucijos.

Frakcijos nuomone, šis biudžeto projektas neatspindi biudžeto bei valstybės funkcijų politikos, neužtikrina valstybės išlaidų tikslingumo, sistemiškumo ir efektyvumo. Absoliučiu dydžiu beveik nemažėja biudžeto deficitas, kuris siekia 10% valstybės pajamų. Mokestinių pajamų nepagrįstumas išlaidoms yra didžiulė biudžeto yda, kuri nuolat užprogramuoja valstybės skolinimosi, taip pat valstybės išlaidų skolai aptarnauti didėjimą.

Antra. Frakcija mano, kad šis biudžetas yra ne darbo skatinimo, o šios problemos likvidavimo biudžetas. Suprantama, kodėl depresiniuose Rytų Lietuvos rajonuose kuriasi piliečių bendrijos su aiškiu ir konkrečiu pavadinimu “Noriu dirbti”. Reikia kuo skubiau pakeisti šios srities įstatymų bazę, taip pat padidinti gyventojų užimtumo programų finansavimą.

Trečia. Šios biudžeto išlaidos ir pajamos prognozuoja intervenciją į normalią konkurenciją per žemės ūkio rinkos ekonominį reguliavimą, taip pat muitų režimą. Šio biudžeto projekto aiškinamajame rašte dažnai akcentuojama, kad veiksmingiausia kovoti su nusikalstamumu ir korupcija didinant tarnybinius atlyginimus. Liberalų nuomone, yra kitas, pigesnis variantas, – reikia suteikti įstatymuose daugiau laisvės, taip pat mažinti valstybės reguliavimą skirstant lėšas, ribojant jų ūkinę veiklą.

Frakcijai nesuprantama, kodėl Valstybės saugumo departamentas gauna mažiau lėšų nei Lietuvos valdžios vadovų ir oficialių svečių apsaugos departamentas, taip pat specialiųjų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.

Liberaliųjų reformų frakcija, išsakydama šias pastabas, atsižvelgdama į tai, kad esminių biudžeto sudarymo pokyčių kitų metų biudžete nėra, kad vyrauja subjektyvus išlaidų paskirstymas pagal politinį svorį ir tai, kad vėl atidėta biudžeto sudarymo reforma, apgailestauja ir sako, kad šitam projektui nepritaria.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Sakalą, ruošiasi A.Stasiulevičius ir A.Bartkus.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, daugelis Seimo narių išanalizavo skaičius ir juos įvairiai įvertino, todėl aš nenorėčiau dar kartą apie tai kalbėti. Aš norėčiau pakalbėti apie tris dalykus: apie biudžeto formavimo principus (ar jis toks, koks turėtų būti, ar jį jau reikėjo seniai keisti), apie tendencijas visuomenėje, tendencijas, kurios gali atsirasti formuojant tokį biudžetą, ir pagaliau trečia, ar šitas biudžetas tikrai kuria solidarią visuomenę, solidarią ir stabilią visuomenę.

Kalbant apie biudžeto formavimo principus galima konstatuoti, kad mes nematome šiame biudžete daug valstybinių programų, o ir tų pačių programų finansavimas yra mažinamas. Taigi tokį biudžetą vadinti programiniu biudžetu mes negalime.

Mes taip pat nematome ir stabilaus procento, tarkime, skiriamo švietimui, mokslui, kultūrai, krašto apsaugai, pagaliau valdymui, nors apie tai jau buvo kalbama gal prieš penkerius metus. Biudžetas turi būti taip formuojamas, kad tam tikras procentas būtų nustatomas švietimui, pavyzdžiui, 8% ar 10%, ar kiek nors procentų, ir jeigu biudžetas yra viršijamas, vadinasi, švietimo įstaigos gauna daugiau, o ne kažkokią fiksuotą sumą. Šito, deja, taip pat nėra. Vadinasi, biudžetas yra neprocentinis, ir šitam biudžeto formavimui panaudotas senas principas, t.y. siauros antklodės tampymo į visas puses principas. Nemanau, kad tai pats geriausias būdas formuoti biudžetą, bet taip jau šiandien yra, ir, matyt, niekas čia nebus pakeista.

Ką dabar gali duoti toks biudžeto formavimo principas ir kokios tendencijos išryškėja svarstant ir priimant šitą biudžetą? Buvo galima eiti dviem keliais: vienas kelias – biudžetą taip formuoti, kad vystytųsi mokslas, švietimas, kultūra, verslai, ir apie tai daug kalbėjo rašytojas J.Avyžius. Kitas principas – stiprinti jėgos struktūras, statyti naujus kalėjimus, auginti represinę visuomenę. Pirmasis principas kurtų intelektualią visuomenę, o intelektuali visuomenė su dideliu intelekto potencialu jau pati vengia nusikalstamumo didėjimo. Nusikalstamumas tokioje visuomenėje mažėja. Tokia visuomenė yra pageidautina ir Europos Sąjungoje. Su tokia visuomene ne gėda mums eiti į Europos Sąjungą. Jeigu pasirenkame antrąjį principą, stipriname jėgos struktūras, statome kalėjimus ir t.t., tai šita visuomenė darosi represinė, tokią visuomenę jau turėjome ir su tokia visuomene galima nueiti nebent į NVS, bet ne į Europos Sąjungą. Deja, pasirinktas antrasis principas. Tokia tendencija, biudžeto tendencija, matyt, bus ir šį kartą. Deja, šitas pasirinktas metodas nepakeis nusikalstamumo tendencijų į priešingą pusę, nepradės nusikalstamumas mažėti dėl to, kad mes daugiau teisėjų arba daugiau policininkų remsime didesnėm algom. Deja, aš prognozuoju, kad tai neįvyks. Man regis, kad tie, kurie biudžetą rengė, padarė esminę klaidą.

Na ir pagaliau paskutinis klausimas. Ar tas biudžetas kuria solidarią visuomenę? Solidarią visuomenę mes turėtume, jeigu mažėtų skirtumas tarp pajamių žmonių ir pajamų, kurias gauna vargingi žmonės, įvairūs tarnautojai, kurie gyvena iš savo kuklios algelės. Šitas biudžetas, deja, šito skirtumo nešvelnina, nemažina, vadinasi, mes negalime kalbėti, kad visuomenė bus priėmusi tokį biudžetą ir jį vykdydama bus solidaresnė. Todėl solidarios visuomenės kūrimo nematau čia ir, aišku, tokiam biudžetui aš pritarti negaliu, nors, be abejo, jis bus priimtas, tam balsų tikrai pakaks. Mums belieka palinkėti, kad priėmusieji biudžetą įrodytų, kad aš apsirikau. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Stasiulevičių, ruošiasi A.Bartkus.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, tikriausiai nesuklysiu sakydamas, kad daugiausia priekaištų šiuo metu sulaukiama dėl teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų darbo. Todėl visiškai logiška, kad valstybė šiai sričiai skiria padidintą dėmesį. 1998 m. biudžete didžiausia nacionalinio biudžeto išlaidų dalis – 15,8% skiriama viešajai tvarkai palaikyti ir visuomenės apsaugai garantuoti. Palyginus su šiais metais, daugiau lėšų numatoma dėl to, kad įgyvendinant Seimo nuostatas dėl mokesčių administravimo bei kriminogeninės situacijos pagerinimo įsteigtos naujos tarnybos. Tai – Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba kovai su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir nusikaltimais valstybės tarnybai, specializuotas kovos su kontrabanda ir narkotikais padalinys. Šiems padaliniams išlaikyti numatyta 33,5 mln. litų. Pažymėtina, kad minėtų padalinių darbas jau davė gerų rezultatų ir pateisino jų įkūrimą.

Be abejonės, daugiausia diskusijų sukėlė teisėjų tarnybinių atlyginimų padidinimas 2,5 karto. Tačiau akivaizdu ir tai, kad labiausiai šiuo metu skundžiamasi teismų darbu. Tenka pasakyti, kad kol kas kitokių svertų negu finansiniai teismų darbui pagerinti nėra. Ne be reikalo Jungtinės Tautos išplatino 1994 m. rekomendacijas dėl teisėjų nepriklausomumo, jų veiklos efektyvumo ir vaidmens visuomenėje. Viena iš nepriklausomumo garantijų yra materialinis teisėjų nepriklausomumas. Pakėlus teisėjų atlyginimus, atsiras konkurencija šiai pareigybei, pakils jos prestižas, pagerės teisėjų kvalifikacija ir darbas, atsiras galimybė visuomenei ir valstybei rinktis ir griežtai reikalauti. Tesės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas 1998 m. biudžetą, laikėsi pagrindinės nuostatos neviršyti atskiroms institucijoms planuojamų lėšų. Išnagrinėjęs jų poreikį, komitetas pasiūlė perskirstyti Vidaus reikalų ministerijai planuotas lėšas ir tokiu būdu sumažinti lėšas Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, taip pat Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Jų sąskaita pasiūlė atitinkamai padidinti 1,5 mln. paprastąsias išlaidas, tarp jų Priešgaisrinės apsaugos departamento darbo užmokestį ir 0,5 mln. Lt – paprastąsias išlaidas, tarp jų Pataisos reikalų departamento darbo užmokestį. Taip pat komitetas pritarė Vidaus reikalų ministerijos prašymui 1998 m. biudžeto įstatyme atskira eilute įrašyti Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos. Be to, komitetas pritarė, kad Valstybės kontrolei būtų padidinti asignavimai 1784 tūkst. litų paprastosioms išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui – 1300 tūkst. litų.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu siūlau pritarti patikslintam 1998 m. biudžeto projektui ir dėkoju už dėmesį. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Bartkų. Vėliau kalbės A.Kubilius, E.Kunevičienė ir ministras. Dabar A.Bartkus.

A.BARTKUS. Valstybės biudžetas yra svarbus dokumentas, kuriuo privalo vadovautis visi biudžetinių lėšų naudotojai. Pajamos ir išlaidos. Daugelis populiariai kalbančių teikia siūlymų didinti išlaidas, tačiau nenurodo, kaip padidinti pajamas. Todėl populiarios kalbos ir lieka tik populiariomis kalbomis. Biudžeto ir finansų komitetas gavo daug pasiūlymų, kur buvo nurodyti realūs šaltiniai ir jie buvo pateikti Finansų ministerijai. Kaip girdėjome iš ministro kalbos, Vyriausybė nuodugniai išnagrinėjo visus pasiūlymus ir juos įvertino. Ateinančių metų biudžetas yra tikrai socialiai orientuotas. Šių išlaidų lyginamoji dalis, neskaitant mokslo ir švietimo išlaidų, sudaro vieną trečdalį biudžeto. Tuo tikrai labiau turėtų būti patenkinti socialdemokratai negu liberalai. Bet, mano manymu, ši proporcija turi būti priimtina visiems. Be to, jau praėjusį kartą kalbėjau, kad nuraminčiau kai kuriuos garsius agrarininkus dėl paramos žemės ūkiui. Manau, mums ir jums turėtų būti aišku, kad kreditiniai ištekliai taip pat yra piniginės lėšos, realios lėšos, kuriomis gali naudotis žemdirbiai. Beveik 400 mln. Lt yra tokia nevisiškai maža suma. Ponas V.Einoris turėtų subalansuoti visas kaimui skirtas lėšas ir palyginti absoliučius skaičius. Tai būtų daug didesnės lėšos negu jų valdymo metais. Be to, norėčiau dar kartą patikinti ir kalbėjusius kolegas, kurie be reikalo sielojasi dėl savivaldybių biudžeto. Ankstesniais metais Vyriausybė priskirtoms funkcijoms vykdyti numatydavo savivaldybių biudžetų lėšų, o dabar daugelį funkcijų, kaip ir priklauso, Vyriausybė vykdys pati. Tai, be abejo, ir šitas lėšas naudos. Aš jau minėjau, kad galima savivaldybių biudžetų lyginamąją dalį bendrame nacionaliniame biudžete padidinti, bet tada reikėtų savivaldybėms prisiimti ir funkcijas. Vargu ar savivaldybės norėtų daugiau darbų? Tokiu atveju, be abejo, reikėtų keisti ir kai kuriuos įstatymus – Savivaldos įstatymą, Apskrities įstatymą ir kai kuriuos kitus. Be to, priimtas lėšų perskirstymo tarp savivaldybių papildomas gyventojų skaičiaus rodiklis. Tuo būdu pagerėja didžiųjų savivaldybių finansavimas. Tai yra logiška. Nereikėtų pavydėti finansavimo krašto apsaugai ir sienų saugumui, nes jis per praėjusius ketverius metus buvo sumažintas iki juokingai mažos sumos, todėl dabar norint išlyginti bent iš dalies per ketverius metus darytą skriaudą tenka šiek tiek padidinti. Ir tenka priminti, kad sienų apsauga ir krašto apsauga yra ne šalies atributas, bet būtina mūsų valstybės gyvenimo sąlyga, to prašė ir valstybės Prezidentas ir Gynybos taryba, kurie ne tik kalba, bet ir daro žygius link NATO.

Na, kolega iš LDDP ponas P.Gylys sako, kad nemato sisteminio ekonomikos pokyčio. Bet ar infliacijos sumažėjimas iki 6% nėra ekonomikos pokytis? Ar bendrojo vidaus produkto augimas nuo 5% šiais metais iki 7% planuojamo kitais metais nėra ekonomikos augimas, ekonomikos pokytis? Taigi į šiuos pagrindinius makroekonominius rodiklius atsižvelgiant ir buvo planuojamos biudžeto pajamos ir išlaidos. Bet kolegos, kurie valdė šalį ketverius metus ir ją nuskurdino bei praskolino, dabar reikalauja nebe augimo, bet stebuklingo šuolio, užmiršdami skolas.

Apie valdymo išlaidas jau kalbėjo ir, atrodo, aiškiai pasakė ponas K.Skrebys, bet tie, kurie nagrinėjo biudžetą, netgi gal nesuprato, kad valdžios ir valdymo institucijų valdymo išlaidos nedidėja. Neprisimenu, kada LDDP valdymo laikais 20% buvo didinami atlyginimai mokytojams ir medikams. O tai jau padaryta šiais metais ir planuojamas tolygus atlyginimų didėjimas ir kitiems metams. Mielieji kolegos, manyčiau, kad šis biudžetas yra gana kompetentingai ir atsakingai parengtas, planuojama realiai įgyvendinti taupumo politiką ir padidinti atsakomybę už lėšų panaudojimą ne pagal paskirtį ir jų švaistymą. Todėl siūlau pritarti šiam 1998 metų biudžeto projektui ir linkiu geresnių ir turtingesnių 1998 metų visiems Lietuvos žmonėms.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių, o ruoštis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkę E.Kunevičienę.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad buvo pasakyta tikrai vertingų pastabų ir norėčiau kalbėti ne apie jas, tačiau beklausydamas šios diskusijos nutariau, kad reikėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Visų pirma, aš manau, kad iš tikrųjų mes galėtume sutarti, kad biudžeto rengimo koncepcija yra keičiama, bent jau skaičiuojama trejiems metams, atsiranda vis daugiau programinio projektavimo. Taip sakant, Vyriausybė keičia biudžeto rengimo tvarką, tačiau klausydamas Seimo diskusijos iš tikrųjų galiu konstatuoti vieną dalyką, kad Seimo svarstymas yra visiškai nepasikeitęs. Toks vaizdas, kad daugelis Seimo narių yra išmokę atmintinai keletą leitmotyvų, kuriuos kartoja kelinti metai iš eilės. Pirma, sakysim, kad biudžetas yra neskaidrus. Aš neįsivaizduoju, kokio reikia skaidrumo daugiau? Kokio reikia dar? Trigubai storesnę knygą parengti, ką reikia dar padaryti, kad jis būtų skaidrus? Ar akinius nupirkti opozicijai? Kad biudžetas yra neprograminis. Ką reiškia neprograminis biudžetas? Ar atlyginimai mokytojams yra programinis dalykas, ar neprograminis? Ką reikia dar čia suprogramuoti daugiau? Kad reikia keisti biudžeto koncepciją, jo sudarymo principus. Kažkokia sakralinė frazė. Ką tai reiškia? Aš nežinau. Neįsivaizduoju, ką galima keisti, jeigu biudžetas yra sudaromas iš pajamų ir yra projektuojamos išlaidos. Ką dar galima keisti? Kad trūksta lėšų visoms sritims be išimties. Be abejo, trūksta. Bet mes juk ne Norvegija, kur svarstoma parlamente, kur dėti surinktas pajamas, nes per daug yra surenkama. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų man gana keista. Kad per daug lėšų skiriama valdymui ir policijai. Tą kartojame kiekvienais metais, be abejo. Bet manau, kad valstybės viena iš pagrindinių funkcijų ir yra saugoti tvarką ir valdyti tai, kas yra priskirta valstybei valdyti.

Ir antras dalykas, į ką aš noriu atkreipti dėmesį, tai į keletą nuolat kartojamų klaidų visos diskusijos metu. Visų pirma apie tą amžiną palyginimą mokytojų atlyginimų ir kitų valdininkų. Iš diskusijos atrodo, kad mokytojų atlyginimai nuo kitų metų mažės. Aš noriu dar sykį kategoriškai pasakyti, kad mokytojų atlyginimai ne mažės, o labai padidės. Lapkričio 1 d. padidėjo 20%, kitų metų pradžioje didės dar 20%. Tokio padidėjimo per praėjusius metus niekas negali prisiminti. Tai iš tikrųjų yra dramatiškas padidėjimas ir aš galiu garantuoti, kad ir toliau taip pat bus didinami mokytojų atlyginimai, kai tik bus randama tam lėšų. Bet reikia fiksuoti vieną aiškų dalyką – mokytojų atlyginimai iš tikrųjų ženkliai ir dramatiškai didėja. Antras dalykas – valdymo išlaidos ne didėja, kaip kai kurie Seimo nariai nori teigti, o aiškiai mažėja. Tą parodė K.Skrebys, ir aš jau nebenoriu kartoti. Mano įsitikinimu, kaimas, apie kurį tiek daug kalbėjome, iš esmės gaus daugiau lėšų, negu iki šiol gavo, nes yra įsteigtas kreditų garantijų fondas ir ūkininkai galės iš tikrųjų gauti tas lėšas, kurios šiandien yra sukauptos komerciniuose bankuose. Todėl aš ypač opozicijai siūlau atsisakyti šiek tiek įkyrėjusių stereotipų ir klišių svarstant biudžetą, atsisakyti tokios švelnios demagogijos ir tai iš tikrųjų būtų esminė biudžeto rengimo ir svarstymo reforma. Tikiuosi, kad svarstydami kitų metų biudžetą mes įgyvendinsime šią reformą, ir manau, kad kolega A.Plokšto iš tikrųjų parodė, kaip gali būti diskutuojama ir opozicijos dėl biudžeto problemų, gaila tik, kad jo frakcijos kolegos kalbėjo dažniausiai visiškai priešingai. Siūlau šitą reformą irgi įgyvendinti.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narę E.Kunevičienę. Pabaigoje kalbės finansų ministras A.Šemeta.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau padėkoti visiems, labai aktyviai svarstantiems Lietuvos valstybės biudžetą. Biudžetas – tai pats svarbiausias valstybingumo rodiklis. Ir vienas iš rodiklių, kuris apibūdina Vyriausybės darbą. Kai praėjusiais metais svarstėme biudžetą ir Vyriausybė priėmė biudžetą beveik 40% didesnį negu 1996 m., aš sakiau jums, iš kur ta drąsa tokią užduotį prisiimti. Bet tai buvo būtinybė norint sustabdyti Lietuvos žmonių skurdinimą ir šešėlinės ekonomikos maitinimą. Šie metai tai padarė. Žiauriomis, sunkiomis priemonėmis, jos dabar bus lengvinamos, bet tai įvykdyta. Ar galėjo tai patikti vadinamajai opozicijai? Žinoma, kad ne. Kaipgi jiems gali patikti, jeigu 1997 m. biudžetas padidėjo apie 2 milijardus negu 1996 m.? Kaip jie nekalbės apie pažadus mažinti mokesčius ir neprisimins, kaip 1997 m. verslo, investicijų mokesčiai sumažėjo. Tai čia viskas normalu ir suprantama. Opozicija yra opozicija, tik gaila, kad neatkreipė dėmesio į vieną, kad biudžetai – tai pinigais išreikšta politika, o ne pinigų politika. Čia reikėtų, kad ir opozicija, ir geranoriškai kalbantys, ir piktybiškai kalbantys kalbėtų skaičiais. Tenka apgailestauti, kad Biudžeto ir finansų komitetas nė iš vienos frakcijos nesulaukė pasiūlymo, kaip sudaryti geresnį biudžeto projektą. Kalbėti mes mokame, taip, mes, politikai, parlamentarai. Bet biudžetas mėgsta skaičiavimus. Aš jus noriu patikinti, jeigu jūs dar mane paliksit Biudžeto ir finansų komitete kitiems metams, kad nė vienas toks pareiškimas kaip šįmet kitąmet nebus net svarstomas, nes teikiami pareiškimai: skirkit mums 200 mln. Lt, 100 mln., 300… Priskaičiavom milijardus ir daugiau – be jokios sąmatos, be jokio plano, be jokio skaičiavimo. Aš sakiau jau ne kartą ir dar kartą pakartosiu: jeigu senutė ateina į savivaldybę prašyti 100 Lt pagalbos, tai yra sudaroma komisija, einama, tikrinama, ar ji neturi garažo, ar ji neturi mašinos, ar ji neturi dar kitokių pajamų, vaikų pajamų, kad galima būtų skirti 100 Lt. Dėl valstybės biudžeto tokius reikalavimus visi parlamentarai užmiršo, kad taip nedera elgtis, kad kiekvieną sumą reikia pagrįsti.

Ir todėl, kai svarstė Biudžeto ir finansų komitetas, mes atsižvelgėm į tuos pasiūlymus, kurie buvo pagrįsti, ir nuo kitų metų pradėkim visi sutartinai kalbėti jau apie taupų ir racionalų, rezultatyvų valstybės lėšų panaudojimą. Niekad gyvenime mes nepasieksim Norvegijos lygio, kad Lietuvoje būtų per daug pajamų. Mes išėjom iš vadinamojo komunizmo, taip, išėjom arba išeinam, o Norvegijoje jo nebuvo, ten įpratę skaičiuoti lėšas ir ten nevaikšto prašyti be pagrindimo, todėl jie pajamų turi daugiau negu reikia išlaidų. Mes šito nepasieksim. Turim labai griežtai reikalauti iš visų taupaus, racionalaus ir rezultatyvaus valstybės lėšų naudojimo. Ir mes, Biudžeto ir finansų komitetas, pasiūlėm Vyriausybei šiais metais dar tiems būtiniems išlaidų padengimams, kur buvo pareiškimai, kad jie priimtų mūsų pasiūlymą vieną procentą lėšų skirti, kad būtų sutaupyta iš tų prašytų. Jeigu 100 Lt buvo projekte numatyta, kad iš to 100 Lt vieną litą atiduotų kultūrai, švietimui, sveikatai, sportui, socialiniams klausimams ir savivaldybėms. Ačiū Vyriausybei, kad mūsų pasiūlymus priėmė, į daugelį atsižvelgė. Bet tiktai vienas būtų toks mano prašymas, kad iki priėmimo atsižvelgtų ir dar į vieną mūsų siūlymą, į kurį neatsižvelgta.

Mes siūlėm sudaryti trejų metų bibliotekų atgaivinimo programą. Trejų metų. Ir kitais metais pradėti tos programos įgyvendinimą. Bibliotekas finansuoja ne tik savivaldybės, bet ir Kultūros ministerija. Mes siūlėm skirti po 2 mln. ir savivaldybėms, ir Kultūros ministerijai. Savivaldybėms priėmė tą mūsų pasiūlymą, savivaldybių bibliotekoms bus tos lėšos, o Kultūros ministerijai nenumatyta. Vėl atsiras disproporcijos ir šnekos: aha, o kodėl ten bibliotekoje sėdintis bibliotekininkas geresnis negu sėdintis Mažvydo bibliotekoje? Todėl aš labai prašau Vyriausybės atsižvelgti į mūsų tą pasiūlymą, kur buvo decentralizuota, kad ir savivaldybėms, ir Kultūros ministerijai reikia skirti lėšų bibliotekoms atgaivinti.

Dar vienas pasiūlymas buvo profesoriaus K.Glavecko, kad reikia Lietuvoje spręsti jaunimo problemą ne tik Vidaus reikalų ministerijos jėgomis, bet ir kultūros jėgomis, ir kad reikia steigti sveikatingumo ir kultūringumo centrus, kur jaunimas, vaikai galėtų dalyvauti. Ateityje, kai jie bus įsteigti, ten galės būti ir bilietai, galės paremti ir rėmėjai, bet kad ta pradžia bent apskrityse būtų padaryta. Mes irgi siūlėm, kad būtų skirtos lėšos, bet tai iš dabartiniu metu svarstomo projekto iškrito.

Daugiau aš didelių pretenzijų neturiu, kur į mūsų pasiūlymus neatsižvelgė, nes Finansų ministerija turėjo geresnius pagrindimus, skaičius, kur galėjo geriau pagrįsti ir sumažinti mūsų komiteto siūlymus. Čia nesiginčiju. Bet dėl bibliotekų, dėl sveikatingumo centrų aš prašyčiau iki priėmimo vis dėlto dar pakoreguoti. O visų prašau – ir pozicijos, ir pozicijos – pritarti šiandien po svarstymo tam biudžetui, nes jis labai įtemptas ir labai įpareigojantis Vyriausybę kitais metais labai atsakingai dirbti.

PIRMININKAS. Ir baigiamasis žodis finansų ministro A.Šemetos.

A.G.ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt tokia jau mano dalia, kad kai svarstomas biudžetas, reikia išklausyti be galo daug pelnytos ir nepelnytos kritikos dėl jo. Ir čia turbūt jau nieko nepadarysi, taip buvo per amžius visose valstybėse, taip vyksta pas mus, ir taip turbūt vyks Lietuvoje dar daugelį metų. Aš galbūt nebegrįšiu prie tų konkrečių pozicijų, apie kurias buvo kalbėta. Aš išklausiau visų Seimo narių kalbas dėl kitų metų biudžeto ir noriu dar kartą atkreipti dėmesį tik į keletą esminių punktų, kurie, mano manymu, yra svarbūs apsisprendžiant dėl balsavimo.

Pirmiausia dėl paties biudžeto reformos. Na, patikėkite, kad iš tikrųjų biudžeto reforma yra labai sudėtingas dalykas ir tai padaryti per keletą mėnesių yra neįmanoma. Kitų metų biudžetą formuojant yra daroma esminė reforma, kuri nebuvo daryta nuo pat nepriklausomybės atgavimo laikų. Tai yra savivaldybių biudžeto reforma. Ir būtent akcentas planuojant kitų metų biudžetą ir buvo padaryti objektyviai planuojamą savivaldybių biudžetą. Vyriausybės programoje toliau numatyta rengiant 1999 metų biudžetą nuosekliai parengti ir valstybės biudžeto reformą. Ir tai tikrai bus padaryta. Jau dabar yra rengiami projektai, jau dabar yra rengiama išlaidų normavimo sistema, ką ir siūlo Biudžeto ir finansų komitetas. Yra rengiama valstybės institucijų vidaus kontrolės sistema, kuri leis atidžiai nagrinėti, kaip valstybės institucijos naudoja joms skirtus asignavimus, ir atitinkamai planuoti ne pagal pasiektą lygį, o pagal tai, kiek realiai tų lėšų reikia kitų metų biudžete. Yra rengiama etatų skaičiaus normavimo sistema, kuri taip pat leis planuoti valstybės ir savivaldybių biudžetus atsižvelgiant į realų darbuotojų poreikį, o ne į tai, kiek jų dirba šiuo metu. Reforma yra tęstinis procesas. Šiais metais savivaldybių biudžeto reformos esminiai pokyčiai formuojant valstybės biudžetą – atsisakoma panaudoti valstybės investicijų programos lėšas įmonėms finansuoti, o naudojamos lėšos būtent biudžetinėms įstaigoms finansuoti. Tai yra taip pat esminis skirtumas nuo ankstesnio biudžeto. Todėl manyčiau, kad tikrai negalima kalbėti, jog kitų metų biudžetas niekuo nesiskiria nuo ankstesniųjų metų biudžetų, kaip bandoma teigti.

Kitas svarbus momentas – tai yra makroekonominė dalis. Ir čia, manyčiau, tikrai galbūt nevisiškai sąžiningai kalbama apie makroekonominę biudžeto pusę, t.y. pirmą kartą po nuolat didėjančio biudžeto deficito dvejus metus iš eilės nuosekliai mažinamas biudžeto deficitas. Ir kiekviena valstybė, vykdanti tokią programą, žino, ką reiškia mažinti biudžeto deficitą. Praeitais metais, t.y. šių metų biudžete, buvo 1,9% biudžeto deficitas, kitų metų biudžetas numato 1,6% deficitą. Atsižvelgiant į tai, kad šalyje yra pereinamojo laikotarpio ekonomika ir biudžeto išlaidas iš esmės sumažinti yra nedidelės galimybės, vadinasi, visa biudžeto deficito mažinimo našta gula ant mokesčių administravimo gerinimo, nes Vyriausybės programoje yra numatyta būtent nedidinti mokesčių, ir tai yra nuosekliai įgyvendinama. Kitas makroekonomikos dalykas, į kurį kažkodėl nekreipiama dėmesio, tačiau jis brangiai kainuoja planuojant atitinkamų metų biudžetą, yra valstybės skola. Jeigu mes pažiūrėsim, kaip valstybės skola didėjo per pastaruosius kelerius metus, kaip šiais metais yra sustabdytas jos augimas ir numatoma jos nedidinti kitais metais, tai kalbėti apie tai, kad, prognozuojant makroekonomikos rodiklius, yra neatsižvelgiama į situaciją, neatsižvelgiama į einamosios sąskaitos deficitą, na, yra mažų mažiausiai neatsakinga.

Taip pat norėčiau tarti keletą žodžių dėl biudžeto orientacijos. Be abejo, biudžeto orientacija kritikuojama visų: jis yra socialiai orientuotas, kai kurių Seimo narių pavadintas socialistiniu, kitų narių pavadinta militaristiniu. Gerbiamieji Seimo nariai, būkime realistai ir pasižiūrėkime į tai, kokie numatomi kitų metų biudžeto asignavimai, kaip jie paskirstyti valstybės funkcijoms. Pamatysime, kad auga būtent tų pozicijų lyginamasis svoris, kurios orientuotos į socialinę, švietimo, kultūros sritį. Visų švietimo pozicijų lyginamasis svoris auga 0,3%, sveikatos apsaugos – 2,7%, socialinės apsaugos, globos ir rūpybos – 0,3%, sveikatingumo, sporto, rekreacijos ir kultūros auga 0,3%. Nenoriu sutikti, kad tai yra, kaip kai kas vadina, socialistinis biudžetas. Kol mes nepasiekėme socialinėje srityje tam tikro lygmens, tam tikro finansavimo lygio, kalbėti apie išlaidų socialinei sferai mažinimą būtų be galo sudėtinga. Pasižiūrėkime, kam mažėja išlaidos. Būtent tai parodo Vyriausybės orientaciją formuojant biudžetą. Mažėja asignavimai ūkio šakoms tiesiogiai ūkiui finansuoti iš valstybės biudžeto. Tai mes laikome ydinga praktika. Ateityje šie asignavimai tiesiogiai ūkiui finansuoti iš biudžeto nuosekliai mažės. Jau kitais metais mažėja asignavimai mineralinių išteklių gamybai, pramonei ir statybai, transportui ir ryšiams, kuro ir energijos tiekimo paslaugoms, būtent tam, kas yra ūkinės išlaidos ir ką turi finansuoti privatus sektorius, o ne būti finansuojama iš valstybės biudžeto. Todėl aš manyčiau, kad kitų metų biudžeto orientacija yra pakankamai aiški – tai yra socialiai orientuotas biudžetas, kuriame taip pat numatyti papildomi asignavimai toms reikmėms, kurioms visi Seimo nariai ir visos Seimo frakcijos vieningai pritarė, – didinami asignavimai krašto apsaugai, numatant mūsų perspektyvą stoti į NATO. Todėl aš dar kartą, naudodamasis proga, norėčiau pakviesti visus Seimo narius vieningai balsuoti ir pritarti kitų metų biudžetui, kuris iš tikrųjų yra gana įtemptas. Jį bus pakankamai sudėtinga vykdyti, bet mes tvirtai tikime, jog jeigu jis bus priimtas toks, koks pasiūlytas, Vyriausybė jį sugebės įvykdyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gerbiamieji kolegos, tuo diskusiją baigiame. Po diskusijos, kaip numatyta Statute, turime balsuoti dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo priskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių. Gerbiamieji kolegos, yra siūloma tokį priėmimą skirti gruodžio 2 d., kitos savaitės antradienį. Taigi vienas pasiūlymas yra paskirti priėmimą gruodžio 2 d., ir dėl to balsuosime. Ta alternatyva, kurią, matyt, išsakė opozicijos atstovai… Statute sakoma taip: jeigu yra daug svarbių pastabų dėl biudžeto projekto, jis gali būtų grąžintas Vyriausybei pataisyti. Taigi vienas siūlymas yra paskirti biudžeto priėmimą gruodžio 2 d., bus mygtukas “už”, mygtukas “prieš” yra siūlymas grąžinti Vyriausybei patobulinti. Dabar registruojamės. Registracija vyksta, prašom registruotis. Dar kartą kartoju: mygtukas “už” yra už pritarimą po svarstymo ir priėmimo paskyrimą gruodžio 2 d., mygtukas “prieš” yra už siūlymą grąžinti biudžetą Vyriausybei pataisyti.

Užsiregistravo 101 Seimo narys.

Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame arba dėl priėmimo datos paskyrimo, arba dėl grąžinimo taisyti. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už balsavo 66, prieš – 21, nė vienas nesusilaikė. Taigi biudžeto priėmimas skiriamas gruodžio 2 dieną. Prašom visus tai įsidėmėti. Taigi gruodžio 2 d. bus eilinis plenarinis posėdis, kuriame bus sprendžiama dėl biudžeto priėmimo. Tuo šį darbotvarkės klausimą, gerbiamieji kolegos, baigiame, bet iki pietų pertraukos pradžios, šiek tiek užtęsdami laiką, turime priimti du svarbius įstatymus, susijusius su biudžetu.

Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 1998-2000 metams įstatymo projektas Nr.P-799(2) (priėmimas)

1-2b darbotvarkės klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 1998-2000 metams įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-799(2), priėmimas. Pranešėjas – ministras A.Šemeta. Taigi įstatymo projektas jums yra išdalintas, registracijos Nr.P-799(2). Du straipsniai, įstatymas labai nedidelis. Bet yra viena Seimo nario P.Papovo pataisa. Taigi pradedam priėmimo procedūrą. Ministre, ar norėtumėte prieš tai dar tarti žodį?

A.G.ŠEMETA. Šis įstatymo projektas lydi nacionalinio biudžeto įstatymo, kuriam ką tik pritarta, projektą. Šiuo įstatymu tiems metams būtų nustatyta savivaldybių dalis nacionaliniame biudžete, taip pat patvirtinti koeficientai, lemiantys bendrosios dotacijos ir tikslinės dotacijos paskirstymą savivaldybėms. Kaip jau posėdžio pirmininkas minėjo, dėl šio įstatymo 1 straipsnio pasiūlymų negauta, ir aš siūlyčiau jam pritarti.

PIRMININKAS. Taigi 1 straipsnis. Ar ponas P.Papovas dėl 1 straipsnio? Prašom. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš pataisos nepateikiau, bet, ministre, gal jūs galėtumėte truputį paredaguoti pabaigą: “nekeičiant praėjusiais metais patvirtintųjų”. Šiais metais nebuvo patvirtintų, kitais metais tą formuluotę galima taikyti, o šie metai yra pirmieji, todėl nereikėtų rašyti “nekeičiant praėjusių metų patvirtintų rodiklių”.

A.G.ŠEMETA. Galbūt kaip redakcinio pobūdžio pastabą ją būtų galima išnagrinėti po priėmimo, ta prasme ištaisyti redakciją.

PIRMININKAS. Redaktoriai gal dar sykį pasižiūrės. Tokiu atveju galime priimti 1 straipsnį, taip? Galime.

2 straipsnis. Vėl prašau P.Papovą pateikti pataisą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, man atrodo, dėl mano pataisos daug motyvų išsakyti nereikėtų. Visų pirma šio rodiklio nesuderino, o jį derino su pastabom Lietuvos savivaldybių asociacija. Jie siūlė, kad procentinė dalis iš pradžių būtų 42%, po to 37%. Aš vis dėlto siūlau, kad savivaldybių biudžetų išlaidų ir pajamų procentinė dalis būtų padidinta nuo 31,77 iki 34%.

Tai padaryti yra visiškai paprasta netgi nedidinant pajamų, o tik kai kurias išlaidas perskirsčius tarp valstybės ir savivaldybių biudžeto. Tai štai konkrečiai reikėtų padidinti 273 mln., iš kurių 150 mln. jau yra fizinių asmenų pajamų didėjimas, bet, žinoma, nemažinant bendrosios dotacijos. Toliau, į savivaldybių biudžeto išlaidas įtraukti bendras paramos butų fondui – 31,4. Pagal metodiką šios lėšos ir turėtų būti savivaldybių biudžete. Toliau pasiūlytas 70 mln. rezervas nenumatytiems atvejams, arba, kaip jūs nesilaikydami metodikos aiškinate, valstybės ir savivaldybių pajamoms išlyginti 70 (150 jau sakiau), ir dar nemažinti asignavimų kūdikių namams išlaikyti, aikštelėms atstatyti, kur numatyta Kūno kultūros ir sporto departamentui, žodžiu, susidarytų maždaug 273 mln. Aš kviesčiau kolegas pritarti mano pasiūlymui.

PIRMININKAS. A.Salamakinas nori paremti jūsų pataisą.

A.SALAMAKINAS. Aš palaikau pataisą ir norėčiau priminti, kad mes patys priėmėme įstatymą, kuriame sakoma, kad įstatymai, susiję su vietos savivaldos struktūromis, derinami su Savivaldybių asociacija. Jeigu, kaip teigia P.Papovas, tai nebuvo suderinta su Savivaldybių asociacija, mes turime ieškoti kompromiso ir rasti su jais bendrą kalbą. Todėl aš palaikau P.Papovo pataisą.

PIRMININKAS. Derinami nereiškia suderinti. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į žodžių skirtumą. Ministras A.Šemeta.

A.G.ŠEMETA. Aš ir noriu kalbėti apie kompromisą, kuris čia yra teikiamas. Jis jau yra kompromisinis. Jeigu žiūrėsime į pirmąjį variantą, kuris buvo derintas su Savivaldybių asociacija, tai savivaldybių išlaidos nacionaliniame biudžete buvo numatomos beveik 31%. Pristatymo metu teiktame projekte buvo siūloma šias išlaidas numatyti 31,62%, dabartiniame projekte yra 31,77%. Tai yra kompromisas su Savivaldybių asociacija, ir jeigu mes priimtume gerbiamojo P.Papovo pasiūlymą padidinti šį procentą iki 34 mln. Lt, tam reikėtų papildomai apie 300 mln. Lt. Tokiu atveju nacionalinio biudžeto projektas, kuriam ką tik pritarta, turėtų būti iš esmės taisomas ir atsižvelgiant į tai, kad kitų metų nacionalinis biudžetas yra apskaičiuotas realiai, prognozuojant pajamas, aš manyčiau, kad toks papildomas pakeitimas būtų negalimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami. Registruojamės. Vyksta registracija. Prašom registruotis. Balsuosime dėl P.Papovo pataisos 2 straipsnio pirmajam punktui. Prašom registruotis, gerbiamieji kolegos.

Iš viso užsiregistravo 96 Seimo nariai. Kas už tai, kad P.Papovo pataisa pirmajam punktui būtų priimta, spaudžia mygtuką “už”, kas galvoja, kad jos nereikia, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti, dar kartą kartoju. Balsuojame dėl P.Papovo pataisos.

Už pataisą – l8, prieš – 49, susilaikė 8. Taigi pataisai nepritarta.

Dabar, gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti dėl viso 2 straipsnio, ar galime priimti, nes pataisa jau apsvarstyta. Galime priimti 2 straipsnį? A.Salamakinas nori kalbėti prieš. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aišku, tai naujas įstatymas, kuris 3 metams nustatys savivaldybių biudžetus, tačiau diskutuojant su savivaldybių merais jie nebuvo patenkinti tais skaičiais, kurie čia įrašyti. Išeina taip, kad jeigu savivaldybėje yra daug pelkių ir miškų, tai tai savivaldybei išties naudinga gauti biudžetą. Tuo tarpu jeigu yra labai tankiai apgyvendinta savivaldybė, jiems biudžetas nedidėja ir jie yra skriaudžiami. Labai gerai, kad jau kartą Finansų ministerija pažiūrėjo į tai ir praėjusią savaitę vis dėlto truputį pakoregavo tuos skaičius. Vis dėlto dar nėra pasiektas optimalus tikslumas, optimali teisybė, ir manau, kad kitais metais jį reikės dar kartą koreguoti, nors 1 straipsnyje kalbama, kad tai yra priimama 3 metams. Todėl aš esu prieš ir jeigu jau taip tiksliai, susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ir P.Papovas dėl 2 straipsnio.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, kad mano pataisa buvo nepriimta, tai suprantama, tačiau aš noriu atkreipti ministro dėmesį, kad vis dėlto tie koeficientai MR ir ypač paskutinis MR 0,4 yra apskaičiuoti ne pagal metodiką, o pagal metodikos pakeitimo projektą, bet metodikos pakeitimo projektas dar nepriimtas. Jeigu mes šitą įstatymą priimsime, tai priimsime remdamiesi neaišku kokiu įstatymu, kokia metodika. Dėl to yra problema. Reikėtų pateikti šiandien tą įstatymo projektą, ir aš už tai, kad tas įstatymo projektas dėl metodikos pakeitimų būtų priimtas, bet tai reikia daryti kartu.

A.G.ŠEMETA. Seimo narys A.Butkevičius jį pateikė ir jis šiandien bus kartu svarstomas.

PIRMININKAS. Dar E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlyčiau pritarti tam projektui, kuris dabar yra, ir prašyčiau leisti, kad skubos tvarka mes paskui priimtume metodikos pakeitimą, nes atsižvelgti į gyventojų skaičių tikrai reikia. Mes derinome ir su savivaldybėmis, ir su asociacija, ir su Finansų ministerija, kad kartu būtų priimta iki biudžeto priėmimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime dėl 2 straipsnio sutarti ir priimti 2 straipsnį? Galime. Taip. Taigi ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Dėl viso įstatymo E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas ir, konkrečiai, Iždo pakomitetis tikrai ilgai dirbo, kad būtų viskas pagrįsta, apskaičiuota, ir parengė bei suderino su Finansų ministerija tuos pakeitimus. Todėl Biudžeto ir finansų komiteto vardu prašyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš kviesčiau balsuoti prieš ir nesutinku su finansų ministro pastaba, kad jeigu padidintume procentinę dalį iki 34, viskas lyg ir būtų griaunama. Nieko panašaus, tik kai kurios išlaidos būtų perkeltos iš valstybės biudžeto į savivaldybių biudžetą pagal metodiką ir pagal įstatymus. Tai bendrasis paramos būsto fondo 30,4, 70 milijonų rezervas ir 150 milijonų fizinių asmenų pajamų mokestis. Taigi nebūtina didinti valstybės išlaidų, o reikia atiduoti savivaldybėms ir nemažinti kai kurių išlaidų, kurios buvo numatytos savivaldybėms pirmajame variante. Dabar norima perkelti jas į apskritis ir kitas valstybės institucijas. Visiškai normalu būtų, bet aš manau, kad dėl šio įstatymo dabar negalime balsuoti, nes nepriimtas metodikos pakeitimas. Tik priėmę metodikos pakeitimą galėtume balsuoti už visą šį įstatymą, nes dabar bus neaišku, pagal kokią metodiką mes sudarėme šį įstatymą.

PIRMININKAS. M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Siūlau palaikyti šį projektą ir balsuoti. Ministras teisus sakydamas, kad jeigu mes dirbtinai tą procentą pakeltume, kaip siūlo ponas P.Papovas, iki 34, tai tikrai visa skaičiavimo metodika griūtų, nes mes priėmėme liepos mėnesį įstatymą, pagal kurį dabar yra suskaičiuota. Nebekelkime dirbtinai tų procentų, nes vis tiek pinigai bus tie patys, o kas iš to, kad didesnį procentą gautume, anot pono P.Papovo. O dėl metodikos ponas P.Papovas pritaria, kad R5 labai reikalingas. Taigi ir patvirtinkime tą bendrai susitarę, o metodiką paskui pataisysime.

PIRMININKAS. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, man tai nevisiškai aišku. Čia daug sėdi tarp mūsų buvusių saviavaldybių merų ir jie taip lengvai ir labai ramiai priima tokios metodikos numatytus perskirstymus, kuriuos Vyriausybė galės daryti ir daryti įtaką jiems patiems. Todėl aš negalėčiau jokiu būdu pritarti, nes vien perskirstyti numatyta apie 800 milijonų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi visi dėl balsavimo motyvų kalbėjo. O tą problemą, kurią iškėlė P.Papovas, kad reikia pakeisti ir Savivaldybių biudžeto skaičiavimo metodikos įstatymą, tai aš siūlau išspręsti galbūt tokiu būdu: mes dabar galėtume balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo, tačiau Seimo Pirmininkas jo nepasirašys, kol nebus patvirtintos kito įstatymo pataisos. Vadinasi, jeigu mes čia padarome pataisą, tai mes jau lyg ir priimame politinį sprendimą, kad tokią pataisą darysime ir kitame įstatyme, bet šito įstatymo neįforminsime, kol nepadarysime ten pataisos. Ar taip galime sutarti? Galime. Gerai.

Registruojamės. Vyksta registracija. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 1998-2000 metams įstatymo priėmimo.

Registravosi 89 Seimo nariai. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 63.

PIRMININKAS. Už – 64. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 10.

PIRMININKAS. Prieš – 10. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.

PIRMININKAS. Susilaikė 4. Už balsavus 64 Seimo nariams, prieš – 10, susilaikius 4, Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 1998-2000 metams įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų ir akcinės bendrovės „Lietuvos energija” skolų pripažinimo valstybės vidaus skola ir šios skolos padengimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-798(2) (priėmimas)

Paskutinis rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas – 1-2c – Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų ir akcinės bendrovės “Lietuvos energija” skolų pripažinimo valstybės vidaus skola ir šios skolos padengimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-798(2). Priėmimas. Pranešėjas – ministras A.Šemeta. Pirmininkauja A.Vidžiūnas.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Prašom ministre, gal turite kokių baigiamųjų… Aš pasiūlymų nematau, išskyrus Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą dėl savivaldybių lentelės.

A.G.ŠEMETA. Šis įstatymo projektas yra pataisytas atsižvelgiant į Seimo Juridinio skyriaus išvadą. Šiuo įstatymu siūloma kompensuoti iš valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų ir iš savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų skolas, kurios susidarė dėl 1994-1996 metais neįvykdytų biudžeto pajamų planų. Bendra suma, kuri yra numatoma šiame įstatyme, yra 442 mln. litų. Iš jų papildomai numatoma per 200 mln. Lt konkrečiai savivaldybių ir iš valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų skoloms padengti. Kitos pozicijos, jau anksčiau priimtos Seime, t.y. energetikos įsiskolinimams padengti 85 mln. Lt, šiame įstatyme yra pakartojamos. Siūloma, kad būtų numatytas šaltinis šioms skoloms padengti – Vyriausybės vertybinių popierių išleidimas. Atitinkamai gavus lėšų už išleistus Vyriausybės vertybinius popierius, būtų padengti susidarę įsiskolinimai. Aš manau, kad šis įstatymas turėtų žymiai pagerinti tiek iš valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų, tiek savivaldybių finansinę būklę. Pavyzdžiui, vien Vilniaus savivaldybei pagal šį įstatymo projektą bus skirta papildomai apie 73 mln. litų. O iš viso visoms savivaldybėms kartu paėmus – 134 mln. 538 tūkst. litų. Kviečiu Seimo narius pritarti. Kaip jau minėjau, įstatymo projekte yra atsižvelgta į Seimo Juridinio skyriaus pastabas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prieš jūsų akis šitas įstatymas. Jis turi vieną straipsnį, bet tame straipsnyje yra visas kitas įstatymas, pakeistas šešių dalių įstatymas. Gerbiamieji kolegos, tada iš pradžių dėl viso to naujo straipsnio. Dėl įstatymo paskirties. Pirmiausia 1 straipsnis, 2 straipsnio trečioji dalis ir tada pereiname prie balsavimo dėl viso įstatymo. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlyčiau balsuoti ne tik už tą pirmąją dalį, bet iš karto už visą įstatymą, nes ilgai mums su Finansų ministerija teko vargti skaičiuojant savivaldybėms reikalingą kompensacijų sumą. Ji atsirado dėl to, kad nuo 1994 m. buvo nevykdomi savivaldybių pajamų planai, nebuvo pervedamos net dotacijos ir tos skolos paslėpta forma buvo likusios. Bet dėkoju ministrui, kad pagaliau jis viską suskaičiavo ir šiandien tikrai pagrįstus duomenis teikia, kad priimtumėte tą įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių kalbėti. Taigi 1 straipsnis yra priimtas.

2 straipsnis yra priimtas.

3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Priimtas.

6 straipsnis. Priimtas.

Gerbiamieji kolegos, prašyčiau kalbėti dar dėl papildomo priedėlio, dėl lentelės. Taip pat niekas jokių pastabų nėra pateikęs. Priimta.

Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo projekto prašyčiau kalbėti: 4 – už, 4 – prieš. Dėkoju, pone ministre. Nėra norinčių kalbėti. Prašom registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų ir akcinės bendrovės “Lietuvos energija” skolų pripažinimo valstybės vidaus skola ir šios skolos padengimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.P-798. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 62.

PIRMININKAS. Už – 63. Kas prieš? Gerbiamieji kolegos, posėdis nesibaigė.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.

PIRMININKAS. Prieš – 4. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.

PIRMININKAS. Susilaikė 8. Kolegos Seimo nariai, 8 susilaikė, 4 balsavo prieš, 63 – už. Taigi Lietuvos Respublikos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų ir akcinės bendrovės “Lietuvos energija” skolų pripažinimo valstybės vidaus skola ir šios skolos padengimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Kolegos Seimo nariai, ypač svarbiu klausimu kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man tenka džiugi galimybė paskelbti, kad dar vienas Seimo narys įsijungė į garbingą keturiasdešimtmečių klubą, į kurį man teko beveik prieš metus patekti. Aš daugiau nenoriu nieko ir kalbėti, nes mes visi jį labai gerai pažįstame, visi jį labai gerbiame, šiandien jis turi daug atsakingų pareigų – tai R.Pleikys, kurį visi mes nuoširdžiai sveikinam. (Plojimai)

PIRMININKAS. Linkiu gerbiamajam kolegai atlaikyti tas lavinas visų frakcijų Seimo narių, kurie dabar puls jį sveikinti. O pats turiu pasakyti, kad Belgijos grupė per pertrauką, dabar, tuojau, prie centrinės tribūnos renkasi pasišnekėti. Posėdis baigiamas. Kitas, popietinis posėdis 15.30 val.