Trisdešimt ketvirtasis (134) posėdis
1997 m. lapkričio 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Vidžiūnas

Vyriausybės pusvalandis. Statybos ir urbanistikos ministras A.Čaplikas

PIRMININKAS. Pradedame popietinį šios dienos posėdį. Prašyčiau registruotis.

Kol kas užsiregistravo 50 Seimo narių. Su jais dabar Vyriausybės pusvalandį turės statybos ir urbanistikos ministras ponas A.Čaplikas. Prašom. Pusė valandos jūsų kalbai ir atsakymams į Seimo narių klausimus.

A.ČAPLIKAS. Pone Seimo Pirmininko pavaduotojau, mielieji kolegos, pusvalandžio aš tikrai nekalbėsiu, pasistengsiu palikti laiko klausimams, jeigu jų bus. Norėčiau apžvelgti mūsų ministerijos nuveiktus darbus, suskirstydamas juos į tris grupes: teritorijų planavimo darbai, būsto sritis bei privatizavimo arba tai, kaip mūsų ministerija vykdo Vyriausybės programą ir ruošiasi privatizuoti įmones.

Teritorijų planavimo srityje pirmąjį šių metų pusmetį ministerija baigė pirmąjį bendrojo Lietuvos plano darbų programos etapą. Parengta tikrosios būklės analizė, atliktas jos įvertinimas, spręstinų problemų formavimas. Šitą medžiagą, man atrodo, mes esame išdalinę visiems Seimo nariams, jūs turėjote gauti. Ministerijoje įvyko seminaras-pasitarimas, kur dalyvavo visų žinybų, apskričių atstovai bei kviesti kai kurie Seimo nariai. Čia buvo aptartas atliktas darbas ir įvertinta jo kokybė.

Pagal sudarytą programą darbas dabar aptariamas su visuomeninėmis organizacijomis, valstybės institucijomis, vyksta konferencijos apskrityse ir savivaldybėse. Jau pradėjome antrąjį šių darbų etapą.

Šiuo metu, atsižvelgiant į gausias pastabas, pradedama rengti raidos prognozė ir tikslai. Toliau rengiami teritorijų planavimo, normų sąvadų dokumentai. Šiais metais numatome baigti susisiekimo sistemos dalį, baigiamos rengti specialiųjų planų taisyklės.

Peržvelgdamas šio departamento darbą, aš galiu tik priminti, jog mes buvome pateikę Seimui Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimus, kurie yra Seimo priimti. Įstatymas įsigaliojo ir tuo mes baigėme pirmąjį reorganizavimo etapą, t.y. sujungėme valstybinę kadastro įmonę su paslaugų ir inventorizavimo biurais. Pradeda gyvuoti vieninga viso nekilnojamojo turto registravimo sistema, už kurios darbų kokybę ar duomenų tikrumą atsakys viena įmonė – Valstybinė žemės kadastro ir registro įmonė.

Žvelgiant į mūsų bendradarbiavimą tarptautiniu mastu, galime tik pasigirti arba jus informuoti, kad ministerija dalyvauja įgyvendinant Baltijos jūros regiono programą “Baltijos jūros regiono vizija ir strategija 2010 m.” Kartu tai ir 1996 m. aukščiausio lygio (…) bei užsienio reikalų ministrų (…) susitikimuose Baltijos regiono šalių tarybos parengtos bendradarbiavimo strategijos dalis. Viena sudedamoji dalis buvo parengta mūsų.

Kaip Europos Tarybos narė, Lietuva dalyvauja šalių – Europos Tarybos narių – ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą, konferencijoje.

Taip mes plečiame bendradarbiavimą. Įvyko konferencija (…), kurioje dalyvavo viceministras J.Janonis. Man pačiam teko dalyvauti konferencijoje Amsterdame, kurioje buvo aptarti subalansuoto būsto statybos politikos klausimai, teko susipažinti su Europos Sąjungos ministrų darbu, jų požiūriu į mus.

Šnekant apie valstybės turto privatizavimą, vykdydami Vyriausybės programą mes esame nusprendę, kad iki 1998 metų mes turime visas įmones, kuriose ministerija atstovauja valstybiniam kapitalui, įtraukti į privatizavimo programą. Šiandien iš įdomesnių ar svarbesnių įmonių yra pasiūlyta privatizuoti akcinė bendrovė “Panevėžio stiklas” bei akcinės bendrovės “Akmenės cementas” 20% likusio valstybinio kapitalo. Šių įmonių privatizavimo programos yra parengtos, jos jau yra įtrauktos į privatizavimo biuletenius ir artimiausiu metu bus privatizuotos.

Ką pavyko mums padaryti su mūsų kolegomis kitose šalyse? 1997 m. gegužės 15 d. mes pasirašėme programinį susitarimą su Danijos būsto ir statybos ministerija dėl aplinkos apsaugos mažinant energetines gyvenamosios statybos sąnaudas, 1997 rugsėjo 11 d. sudarytas susitarimas tarp Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos bei Lenkijos Respublikos būsto ir miesto plėtros valdybos, kuriuo numatytas bendradarbiavimas būstų, komunalinės politikos, teritorinio planavimo, nekilnojamojo turto, ūkio ir miesto plėtros srityse.

Visai neseniai, lapkričio 4 d., Lietuvoje viešėjo Suomijos aplinkos apsaugos ministras, su kuriuo mes irgi pasirašėme protokolą ir numatėme bendradarbiauti teritorinio planavimo, būsto ir statybos srityse. Artimiausiu laiku, lapkričio 21 d., mes laukiame Latvijos ir Estijos ministrų, atsakingų už būstą bei teritorinį planavimą, vizito į Lietuvą, kurio metu mes žadame pasirašyti protokolą. Jame aptartume tolesnį bendradarbiavimą tarp Latvijos, Lietuvos ir Estijos.

Būsto srityje Seime buvo pateiktas visas Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pataisų kompleksas, Seimas jam pritarė ir įstatymas įsigaliojo. Jame numatyta atskira eilė jaunoms šeimoms, lengvatinis jų kreditavimas iš komercinių bankų išteklių dengiant palūkanų skirtumus tarp rinkos ir lengvatinių palūkanų. Parengtas ir jau priimtas Vyriausybės nutarimas dėl gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo kreditavimo tvarkos, teikiant lengvatines paskolas piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą iš bankų kredito išteklių. Vakar mes pasirašėme bendrą įsakymą su finansų ministru ponu A.Šemeta, sudarėme komisiją, kuri turėtų nuspręsti, kurie komerciniai bankai dalyvautų mūsų programoje.

Kartu konstatuojame, kad pirmoji, paruošiamoji, šio etapo dalis jau baigta. Yra parengtas naujas Bendrijų įstatymas, kuris dabar derinamas tarp ministerijų, parengtas naujas Būsto įstatymas, kurio projektą mes pradėsime oficialiai derinti kitą savaitę ir, aš manau, iki Naujųjų metų jis turėtų pasiekti Seimą. Tiek trumpai. Laukiu klausimų.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Pirmasis užsirašęs (nematau, negaliu suteikti jam žodžio). Tada pirmasis – Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, kaip sekasi panaudoti 1997 m. valstybės biudžeto nepaprastąsias lėšas gyvenamiesiems namams, butams statyti, kitoms investicijoms, paskolų procentų skirtumams dengti ir panašiai? Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Dar mes neturime visos analizės ir negalime apžvelgti visų metų darbų. Norėčiau pabrėžti, kad ne ministerija naudoja ir skirsto kreditus, o biudžeto lėšos yra paskirstytos savivaldybėms. Bet iš pirmųjų duomenų ar žinių, kurios grįžta į ministeriją, akivaizdu, kad kai kurios savivaldybės nesugeba panaudoti tų lėšų, t.y. nesugeba paskolinti žmonėms pinigų, kurie yra skirti biudžete. Tarp jų ir Vilniaus savivaldybė. Kiek žinau, šiandien yra 3 mln. laisvų litų ir jų prašymu Vyriausybė leido tuos pinigus panaudoti socialiniam arba savivaldybės butų fondui formuoti, t.y. namų statybai. Taip, tai yra problema, jog savivaldybės nesugeba greitai ir operatyviai panaudoti net ir tų nedidelių, arba ne tiek daug tų skiriamų lėšų, kurios yra numatytos piliečiams kredituoti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P.Papovas. Ruošiasi J.Beinortas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, man visiškai lengva paklausti po jūsų tam tikro atsakymo. Aš manau, kad ne savivaldybės nesugeba panaudoti lengvatinių kreditų, o gyventojai nesugeba jų panaudoti todėl, kad labai sunki jų panaudojimo tvarka. Reikia turėti nemažai lėšų pradiniam įnašui arba dalį nuosavų pinigų reikia panaudoti įsigyjant būstą arba statant butą. Jūs sakėte, kad yra priimtas įstatymas, yra priimtas Vyriausybės nutarimas. Bet kas iš to? Jūs pats sakėte, kad šiais metais reikėjo perskirstyti kitoms savivaldybėms. Žmonės nepajėgūs panaudoti. Tuo tarpu kitų metų biudžete yra numatyta lengvatinių kreditų palūkanoms dengti, o savivaldybių butų fondui tik 10 mln. Lt, nors šiais metais be paskirtų asignavimų tam tikslui perskirsčius bus panaudota 24 mln. Lt.

A.ČAPLIKAS. Aš supratau.

Mes visi suvokiame (aš manau, bent Seimo nariai suvokia), kad kreditą visada reikia grąžinti, kreditą gaunant reikia turėti turto, kurį galėtume užstatyti komerciniam bankui. Tai, matyt, yra elementarios kreditavimo taisyklės. Deja, bėda arba, sakykim, šios dienos situacija yra pasikeitusi, lyginant su 1992, 1993 m., ir įstatyme aiškiai buvo pasakyta, jog skolinami tik pinigai, bet nebuvo taip aiškiai suformuluota, jog dalis žmonių, ir nemaža dalis žmonių, gali ir neimti kreditų, nereikia jų versti imti kreditus. Tam reikalingas savivaldybių butų fondas, kaip jūs minėjote, ir ta linkme mes dirbame. Tai visiškai akivaizdu ir naujajame įstatyme mes tą akcentuojame, t.y. skiriame… (Balsas salėje) Pinigai. Aš galiu pasakyti, kad šiemet iš to paties bendrojo paramos fondo savivaldybių butų fondo formavimui skirta arti 25 mln. Lt. Tai nėra mažai, tai yra visiškai naujas mūsų, sakykim, naujų savivaldybių naujiems vadovams reiškinys ir, matyt, nederėtų skirti labai didelės sumos, nors, aišku, aš būčiau linkęs, kad tų pinigų būtų daugiau, bet kaip eksperimentui, pradžioje pažiūrėti, kaip jie sugeba susitvarkyti su lėšomis, matyt, pakaktų ir šių lėšų. Nors vėlgi mano interesai yra kiti: kiek leistų biudžeto lėšos ar formuojant biudžetą aš sutikčiau, kad jų būtų kuo daugiau.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Ruošiasi K.Glaveckas.

J.BEINORTAS. Pone ministre, Baltijos Asamblėja, vykusi čia, Vilniuje, be kitų klausimų svarstė ir bendravimą per sienas. Žinodami jau mūsų parengtus projektus bendrauti pasienio regione tarp Lenkijos ir Lietuvos… Vis dėlto noriu jūsų klausti, kas gi dabar turėtų inicijuoti, kad būtų parengtas, vadinkim, Lietuvos ir Latvijos pasieniui išplėtoti ir geresniam žmonių bendravimui projektas? Ar turėtų inicijuoti jūsų ministerija, kuri rengia tokius projektus, ar Kultūros ministerija, kuri yra suinteresuota mažumų, gyvenančių kitapus sienos, integravimusi, ar tai galėtų būti iniciatyva, kylanti iš kokios nors tarpvalstybinės organizacijos, sakykim, Baltijos Asamblėjos? Kokiu pavidalu mes galėtume tikėtis sulaukti Lietuvos ir Latvijos pasienio bendravimo, vadinkim, palengvinimo projekto?

A.ČAPLIKAS. Aš jau minėjau, jog kitą savaitę mes planuojame, kad į Lietuvą atvyks ministrai, atsakingi už teritorinį planavimą ir būsto statybos politiką. Būtent remdamiesi Baltijos Asamblėjos dokumentais mes ir norime pratęsti bendradarbiavimą toje srityje, už kurią mes esame atsakingi. Belieka konstatuoti ar apgailestauti, kad darbas su Lenkija mums sekėsi daug geriau ir įdirbis yra didesnis negu su mūsų kaimynais latviais. Taip yra. Per šį susitikimą mes esame aptarę, kad galėtume nagrinėti tą sritį, už kurią esame atsakingi, t.y. pasienio zonų teritorijų planavimą, aptarti su latviais galimybę dirbti kartu.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Glaveckas. Ruošiasi K.Trapikas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministre, mes visi žinome, kad ekonomikos augimas yra susijęs su gyvenamųjų namų statybos augimu. Amerikoje tai vienas iš pagrindinių indikatorių, kiek parduodama namų ir kiek yra tiesiogiai parduodama mašinų. O kokia individualių gyvenamųjų namų statybos iš visų finansavimo šaltinių per pastaruosius dvejus metus situacija Lietuvoje ir kiek numatoma pastatyti šiais metais? Jūs galėtumėte tokius skaičius pateikti? Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Tokių tikslių šių metų skaičių tikrai negaliu pateikti, tačiau žiūrint į praėjusių metų analizę aišku, kad visi individualūs namai turėtų būti statomi iš privačių asmenų lėšų. Yra vienas bet. Būtų tvarka, taip ir turėtų būti, deja, palankios kreditavimo sistemos statyti individualų namą pas mus šiandien neegzistuoja. Bet, jeigu prisimintume, bene prieš mėnesį Seimas mūsų teikimu priėmė įstatymą ir jame yra įrašyta sąvoka, jog kreditą galima gauti ir gyvenamajam namui, kurio dydis neviršija 120 m². Tokios sąvokos anksčiau nebuvo.

K.GLAVECKAS. O skaičiaus jūs negalėtumėte pasakyti? Mane daugiau domina skaičius, kiek pastatyta praėjusiais metais ir šiais metais?

A.ČAPLIKAS. Ne. Skaičiaus aš dabar jums tikrai negalėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas. Ruošiasi Ž.Jackūnas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis ministre, kitų metų biudžete būsto kreditavimo fondui numatyti 9 mln. Ar tų lėšų pakanka ir koks būtų realus būsto kreditavimo fondo poreikis?

A.ČAPLIKAS. Pagal dabartinę mūsų situaciją, aš manau, šitų lėšų visiškai pakaks, turint omenyje, kad šios lėšos skiriamos būstui renovuoti ir šiltinti. Deja, mes norėtume, jog tas procesas ar tas bendras projektas su Pasaulio banku plėtotųsi labai sparčiai ir bendrija atsiimtų kreditus. Deja, labai didelio noro gauti tuos kreditus nėra, nors po Vyriausybės nutarimo, kai buvo sumažintas palūkanų dydis nuo metinių 15% iki 11%, šioks toks pagyvėjimas jaučiamas ir bendrijos jau labiau ryžtasi, rizikuoja imti tuos kreditus. Taip įvertinus visą situaciją, manau, kad tų 9 mln. būsto kreditavimo fondui, turint omenyje ir renovaciją, ir šiltinimą, kitiems metams turėtų užtekti.

PIRMININKAS. Seimo narys Ž.Jackūnas. Ruošiasi J.Valatka.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis ministre, kiek man žinoma, jūsų vadovaujama ministerija vykdo, tiksliau, organizuoja kai kuriuos paminklų apsaugos darbus, pavyzdžiui, restauruodama ar konservuodama kai kuriuos architektūros paminklus. Norėčiau sužinoti, kiek šiems metams ministerijoje tam tikslui buvo numatyta lėšų ir kaip jos yra panaudojamos?

A.ČAPLIKAS. Aš galiu trumpai atsakyti. Paminklų apsaugos srityje restauravimo ar tvarkymo darbai yra ne mūsų ministerijos kompetencija. Už šiuos darbus ir pinigus atsakinga Kultūros ministerija, konkrečiai, Kultūros vertybių ir apsaugos departamentas. Mes neatliekame jokių ūkinių funkcijų kaip ministerija, mes neužsakome darbų, neremontuojame ir netvarkome.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka. Ruošiasi L.Sabutis.

J.VALATKA. Gerbiamasis ministre, atrodo, jūsų ministerijos iniciatyva buvo atlikta studija apie stambiaplokščius namus. Čia kaip tik yra problema, susijusi su renovacija. Vieni ekspertai aiškina, kad vis dėlto šituos senus stambiaplokščius namus yra geriau griauti, negu visiškai atstatyti jų inžinerinius tinklus, pakeisti langus, duris ir visa kita. Kokia jūsų nuomonė? Ar jūs vis dėlto manote, kad tikslinga šituos stambiaplokščius namus renovuoti, skiriant dideles lėšas, o gal iš tikrųjų geresnis problemos sprendimas būtų kai kuriuos pradėti griauti ir statyti šiuolaikinį būstą?

A.ČAPLIKAS. Tik pradėjus dirbti mums visiems kilo daug abejonių dėl stambiaplokščių namų, ir tos, pavadinčiau švelniai, nuolatinės spekuliacijos ir aistrų kėlimas spaudoje – grius, negrius, mums kėlė nerimą ir abejones. Mes iš tikrųjų sudarėme darbo grupę, pasikvietėme į ją statybininkų, kurie statė stambiaplokščius namus, projektuotojų, kurie juos projektavo, žmonių, kurie atliko techninę priežiūrą, ir mokslininkų – tai yra asmenis, kurie galėjo kompetentingai atsakyti visiems – grius namai ar negrius namai, primityviai kalbant. Komisijos išvada buvo viena – namai yra patvarūs, jie stovės, jie bent artimiausiais 30 – 40 m. tikrai negrius. Tai yra komisijos išvada. Yra atliktas didžiulis darbas, todėl tolesnė darbų eiga vis dėlto buvo svarstyti, ką su jais daryti. Mūsų manymu, šiandien juos reikėtų renovuoti ir tvarkyti, aišku, prieš tai atliekant elementarią šių namų priežiūrą. Yra būsto kreditavimo fondas, yra numatyti pinigai tam, kad bendrijos galėtų pasiskolinti ir tvarkyti namus. Galbūt šios minėtos sąlygos nėra visai palankios. Jeigu skolintųsi pinigų visiškai namo renovacijai, tai šiuo atveju gyventojai negalėtų jų taip lengvai grąžinti. Mes dabar svarstome galimybę ir, jeigu mums pavyks per pirmą 1998 m. pusmetį parengti programą arba studiją, mes, matyt, kreipsimės į Vyriausybę dėl galimybės paskatinti bendrijų gyventojus, imančius tą kreditą. (…) bendrijas. Mes manome, kad dalį darbų renovuojant šiuos pastatus galėtų subsidijuoti valstybė, t.y. biudžetas. Pažiūrėkime į kaimynus lenkus, vokiečius – tokiu pačiu būdu stambiaplokščiai namai yra renovuojami iš biudžeto. Taip, tai nėra sukraunama ant gyventojų pečių, o didžiąją lėšų dalį moka valstybė, pripažindama tam tikrą dalį atsakomybės už jų masinę statybą. Apie griovimą šiandien nedrįstu ir nesiryžtu kalbėti, manau, nėra tikslinga to daryti, bet renovuoti ir tvarkyti juos būtina.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis. Ruošiasi M.Stankevičius.

L.SABUTIS. Gerbiamasis ministre, jūsų ministerija turbūt viena iš tų konkrečiausių, kurios turi bendradarbiauti su savivaldybėmis. Ar nepasakytumėte (kadangi ne tik mes klausomės, bet ir Lietuvos žmonės), kokiais fondais disponuoja ministerija, nes dažnai mums rašo tokius prašymus, ir ar negalėtų būti tarpininkas, sakysim, Vyriausybė ar ministerija, sudarant sutartis su savivaldybėmis, kad išbristų iš šio… atvirai pasakius, gyvenamųjų plotų, gyvenamųjų namų atstatymo balasto, kuris yra likęs, ir niekaip žmonės negali pradėti, nes yra nepajėgūs paimti kredito ir t.t.? Ar čia pradžioje nederėtų, bendrai sujungus interesus, jėgas ir finansus, išjudinti šitą dalyką?

A.ČAPLIKAS. Atsakyti galiu, jog ministerija nedisponuoja jokiais fondais ir jokiais pinigais, ir tuo aš, kaip ministras, esu labai patenkintas.

Tikrai manau, kad ministerija surado savo vietą, kaip ir privalu ministerijai, konkrečiai nedalyti, neskirstyti pinigų. O fondai, kurie egzistuoja šalia ministerijos ar prie Finansų ministerijos, kurie susieti su būsto kreditavimu ir finansavimu, tai yra bendrasis paramos fondas prie Finansų ministerijos ir būsto kreditavimo fondas, egzistuojantis prie mūsų ministerijos. Be jokių išlygų ir tiktai kartu mums bei savivaldybėms dirbant galima išspręsti ir pajudinti šią problemą. Praeitą savaitę mes jau organizavome pasitarimą su savivaldybių atstovais – darbuotojais, kurie atsakingi už kreditų panaudojimą, būsto sritį savivaldybėse, t.y. mes jau pradėjome ruoštis netgi naują įstatymą įgyvendinti. Tą įstatymą, kurio dar nėra. Mes išdalijome jiems naują įstatymo projektą, mes kartu aptarėme naująją kreditavimo tvarką, kuri įsigalios nuo Naujųjų metų, mes aptarėme, kokios galimybės po Seimo priimto įstatymo pakeitimų kredituoti jaunas šeimas. Vakar Vyriausybės nutarimu savivaldybėms buvo skirta nemažai lėšų tam, kad jos galėtų paskolinti ir jaunoms šeimoms pinigų šiais metais iš biudžeto. Tas darbas yra daromas, galbūt norėtųsi glaudžiau bendradarbiauti, bet savivaldybių yra tiek daug, jog mes manytume, kad darbas turėtų vykti su Savivaldybių asociacija. Tai būtų konkretesnis ir mums labiau suvokiamas ir apčiuopiamas darbas. Deja, negalėčiau pasakyti, jog Savivaldybių asociacija funkcionuoja taip, kaip ji turėtų funkcionuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Stankevičius. Ruošiasi M.Šerienė.

L.M.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, gal mano klausimas siejasi su kolegos L.Sabučio klausimu. Kitų metų biudžete … šaltinių, kurie vienaip ar kitaip sprendžia tą problemą, lėšos iš esmės per pusę mažinamos. Viename iš aiškinamųjų dokumentų teigiama, kad jau pačiu artimiausiu laiku jaunos šeimos ir žmonės, jeigu šiurkščiai pasakyčiau, ims kreditą statyboms, nes yra sukurtas kreditavimo mechanizmas. Man, atvirai pasakius, kelia didelį susirūpinimą pats mechanizmas. Ar neatrodo jums, jeigu Vyriausybė dengs palūkanų skirtumą, kad tai bus dar vienas bankų pasipelnymas, kuris gali gerokai padidinti palūkanas už paimtus…

A.ČAPLIKAS. Aš nežinau, kurį jūs dokumentą komentuojate ir kuriame pasakyta, kad jaunos šeimos ims kreditą ar piliečiai ims kreditą. Mūsų pozicija ir nuostata – Vyriausybė privalo sudaryti palankias sąlygas žmogui pasiskolinti. Tai yra principas – vieną kartą gyvenime pilietis turi teisę gauti valstybės paramą dėl būsto. Ir to principo, tos nuostatos mes laikomės, tvirtai laikomės. Jūs šnekat apie tai, jog biudžete lėšų yra sumažinta. Aš nedrįsčiau to teigti, nes, sakykime, eilutės – specialios dotacijos savivaldybių biudžete savivaldybių butų fondui formuoti aš neprisimenu. Neprisimenu, ar kada nors ji iš viso buvo biudžete. Tai yra naujas dalykas. Visiškai dar nepatikrinta, kaip jis veiks gyvenime. Aš manau, kad šioks toks laimėjimas, kad yra bent 10 milijonų, o galbūt po svarstymo bus dar daugiau, yra. Jeigu šnekam apie berods 31,4 milijono palūkanoms padengti, tai jeigu komerciniai bankai sutiks dalyvauti programoje, tai kreditų suma išaugs iki 500-600 mln. Lt. Dėl jūsų nuogąstavimų dėl komercinių bankų pasipelnymo iš šios programos. Na, jei bijai vilko, neik į mišką. Aš manau, visko gali būti. Visko gali būti. Bet aš nemanau, kad tai yra tos sumos ar tai ta sritis, kur nedori, nesąžiningi žmonės galėtų taip jau labai pasipelnyti. Juoba kad mūsų patvirtintas mechanizmas yra ganėtinai griežtai reglamentuojantis tų pinigų panaudojimą.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė. Ruošiasi R.Kupčinskas.

M.ŠERIENĖ. Aš dirbau savivaldybėje ir žinau, kaip žmonės džiaugiasi gavę tą kreditą, ir tikrai žinau, kad bankas tuo nepasinaudoja, nes palūkanos yra numatytos. Bet yra kita problema dėl užstato. Pavyzdžiui, gauna butą našlaitis. Jis šalia to buto, kurį perka, dar turi užstatyti 30% kažkokio turto, kurio jis neturi. Iš esmės jis negali tuo kreditu pasinaudoti. Ar nemanot, ministre, kad galėtų savivaldybė sudaryti fondą, iš kurio galėtų duoti garantiją bankui, o paskui pati kaip nors su tuo žmogum atsiskaityti? Ir dar vieną klausimą noriu… Kaip jums atrodo, ar pakankamai mes Lietuvoje vykdome tą būsto apšiltinimą? Aš jaučiu, kad nepakankamai, nes mūsų gyvenamuosius namus nesistengiama apšildyti taip, kaip reikėtų. Patys žmonės turbūt nesistengia. Manau, kad gal mums reikėtų labiau pereiti prie mokyklų apšiltinimo pagal visą tą programą. Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Dėl fondo sudarymo prie savivaldybių. Mes tiktai džiaugtumės, jeigu savivaldybių tarybos matytų galimybę sudaryti tokius fondus iš biudžete joms skirtų lėšų. Tai būtų … Mums tai tiktai padėtų. Bet aš norėčiau tik priminti, jog mes truputėlį pakeitėm naujos kreditavimo iš komercinių bankų tvarkos, kuri yra patvirtinta Vyriausybės, sąlygas. Mes bandysime dengti palūkanas tokiu principu, kad pilietis galėtų įmokėti 10% kreditavimo sumos. Bet vėlgi suvokiam, kad tai yra nemaži pinigai. Todėl jūsų minėtais asmenimis, našlaičiais ar daugiavaikių šeimų žmonėmis, kurie neturi didelių pajamų, reikėtų valstybei rūpintis nesuteikiant jiems kreditų, o vis dėlto statant jiems butus nuomoti. Na, mes suvokiam, kad … kreditą reikės grąžinti. Jeigu jis neturi nuolatinio ir gerai mokamo darbo, tai labai paprasta matematika – jis jo niekada negrąžins. Komerciniai bankai kaip vienos iš sąlygų, matyt, reikalaus iš tikro pajamų deklaravimo.

Dėl šiltinimo ir renovacijos. Aš minėjau, kad labai norėtųsi, jog sparčiau vyktų. Aš paminėjau, koks galimas kelias, kaip paspartinti ar padaryti “sprogimą”, t.y. valstybei prisidėti savais pinigais. Dėl mokyklų bei darželių ar poliklinikų šiltinimo ir renovacijos, mes šiuo metu tai ir darėme. Iš šių metų biudžetui skirtų lėšų dalis mokyklų yra jau renovuojama. Jūs turbūt girdėjote apie Kauną, tai yra per mūsų būsto kreditavimo fondą, Vilniaus savivaldybei buvo skirti pinigai pagal sutartį su Pasaulio banku. Deja, Vilniaus savivaldybė nesugebėjo sutvarkyti reikiamai visų dokumentų ir pradėti darbus. Ta linkme mes einame. Yra numatyta, mūsų suskaičiuota, jog dar šiemet mes galbūt sugebėsime su dviem trim savivaldybėm sudaryti sutartis dėl paskolų mokykloms renovuoti ir šiltinti. Bet vėlgi aš primenu, kad iniciatyvą, norą ir sprendimą turėtų deklaruoti pačios savivaldybės. Savivaldybių tarybos turi apsispręsti, kiek jos gali pasiskolinti ir, jeigu skolinasi, kuriai sričiai.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas. Ruošiasi V.Bogušis.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dabartinėje ekonominėje situacijoje savivaldybėms labai aktualus darosi naujų bendrųjų planų, transporto išplėtimo schemų, vandentiekio, kanalizacijos išplėtimo schemų rengimas. Aš norėčiau sužinoti, kokia yra ministerijos nuostata ir galimybės lėšomis padėti savivaldybėm? Aš turiu galvoje pirmiausia didžiųjų miestų, nes tai pati aktualiausia problema jų savivaldybėm padėti rengti šias schemas. Nes jūs turbūt patys žinot, pavyzdžiui, skaitmeniniai žemėlapiai yra rengiami jau daug metų. Iš karto labai greitai jų parengti negalima, nes pritrūksta savivaldybės lėšų. Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Galbūt mes pavadinkime tai, suformuluokime problemą, jog tai yra detalieji planai, už kurių parengimą turėtų atsakyti savivaldybės. Detalieji planai, kurie apima visas tas sritis, kurias jūs paminėjote. Mes galim tik pritarti. Aš galiu jums pritarti, kad tai išties yra problema ir savivaldybės, na, neskyrė reikiamų pinigų detaliesiems planams parengti. Aš jų nekaltinu. Aš suvokiu, jog biudžeto situacija yra labai prasta… Mes vakar apžvelgėme, sakykime, bendrą Lietuvos vaizdą ir matome, jog kai kurios savivaldybių tarybos iš viso nė cento 1997 metais nėra skyrusios šioms lėšoms. Ministerija negali planuoti ir neplanuoja savivaldybių lėšų. Mes tiktai bandom įrodyti merams, kad jie privalo planuoti biudžetuose tas lėšas, jie privalo vykdyti tuos darbus. Aš manau, kai prasidės žemės grąžinimo procesas realiai, tai bus pirma problema. Tos savivaldybės, kurios skyrė tam dėmesio ir buvo parengusios detaliuosius planus, turės mažiau problemų, negu tos savivaldybės, kurios neskyrė nė cento 1996-1997 metais. Aš nenoriu sakyti garsiai, bet vakar pažiūrėjęs į tą suvestinę, galiu pasakyti, kuriose savivaldybėse bus daug problemų dėl žemės grąžinimo. Tai visiškai aišku, nes arba jos grąžins chaoso principu, t.y. kur nori, be apribojimų, be žemės paskirties, arba turės rengti detaliuosius planus ir sugaiš daug daug laiko. Pačios savivaldybės turi kovoti už savo pinigus. Jos turi numatyti ir turi įrodyti, aš suprantu, ir per asociaciją, ir Vyriausybei, ir Seimui, jog tos lėšos yra būtinos ir tie darbai yra būtini.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis ministre, iš labai konfidencialių šaltinių turiu labai svarbios informacijos dėl tilto statymo iš Klaipėdos į Neringą, arba pagarsėjusio liaudyje Marijampolės tilto. Na, gal bus tunelis? Turiu informacijos, kad vis dėlto Vyriausybė, arba, kitaip tariant, kai kurios ministerijos, turi parengti įpareigojimą, na, priešplaninius projektus. Tarp jų, aš žinau, yra ponas A.Žvaliauskas, tačiau kartu, kiek žinau, yra ir jūsų ministerija. Aš norėčiau truputį šiokio tokio komentaro ir jūsų ne tik kaip ministro, bet kaip ir piliečio pozicijos šiuo konfidencialiu klausimu. Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Turbūt man nedera komentuoti tuos garsus ar gandus, kurie sukasi apie šį tiltą ar būsimą tiltą ar tilto perspektyvą. Kiek aš žinau, oficialiai nėra jokių dokumentų, jokie darbai nėra prasidėję. Man sunku vertinti tai, ko aš nemačiau, ir tai, ko aš nežinau. Aš tik skaitau laikraštyje, kad kažkas kažką pasakė, girdžiu, kad kažkas šneka, bet nenorėčiau komentuoti, tuo labiau kad tikrai nežinau, ar mano kolega ponas A.Žvaliauskas yra tikrai nusprendęs trūks plyš statyti tą tiltą. Tačiau manau, kad svarstyti ar analizuoti įvairias galimybes, tarp jų ne tik tilto, matyt, valdžiai taip pridera: ir Vyriausybės nariui, ir man, ir ponui A.Žvaliauskui. Matyt, reikėtų atsiriboti nuo tų rutininių procesų, rutininių darbų, o pažiūrėti plačiau į krašto perspektyvą ir atsakyti už tą sritį, už kurią atsakai. Todėl ta prasme, aš manau, galima matyti ir tilto statybos perspektyvą ir, sakykime, įvairių kitų projektų galimybes. Savo, kaip piliečio, poziciją, kai mes oficialiai svarstysime tikrą dokumentą ir kai bus apie ką šnekėti, tada, manau, ir pareikšiu.

PIRMININKAS. Laukiame Seimo nario R.Zuozos. Jis pasirodė ir paskutinis klausimas.

R.ZUOZA. Norėjau klausti kultūros ministro, bet statybos… tai dabar nežinau.

PIRMININKAS. Kultūros ministras buvo vakar iki 11 val. Dėkoju, pone ministre. Sėkmingai toliau statykite tiltus ir namus.

Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-695(2) (priėmimas)

O mes einame prie antrojo klausimo – Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-695(2). Šiandien turime priėmimą. Kviečiu Valstybinio patentų biuro direktorių poną R.Naujoką į tribūną padėti mums šitą įstatymą priimti. Gal turėtumėte dar kokių nors komentarų?

R.NAUJOKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš pasiruošęs pradėti priimti. Šio svarstymo metu visi klausimai buvo išspręsti ir parengtas galutinis tekstas. Kadangi įstatymo projektas laukia priėmimo nuo praeitų metų liepos mėnesio, tai aš tiesiog prašyčiau jį priimti.

PIRMININKAS. Į Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pastabas atsižvelgta?

R.NAUJOKAS. Taip, praeitame svarstyme išlyga, siūlyta Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto, nebuvo priimta. Čia yra tekstas, kurį siūlė Vyriausybė ir kuris buvo aprobuotas praeitame posėdyje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turime įstatymą, kuriame yra vienas straipsnis. Taigi prašyčiau kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Dėkoju, pone direktoriau. Prašome luktelti šalia. Jūs dar turėsite porą klausimų. Kolegos, prašyčiau kalbėti dėl viso įstatymo projekto. (Balsai salėje) Nėra norinčių kalbėti. Tada tenka registruotis. Registracija prasidėjo ir tenka kreiptis į balsų skaičiavimo komisiją, kad būtų dėmesinga. Registruojamės. Dėkoju, direktoriau, prašome šalia kur nors luktelti.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai.

Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 53.

PIRMININKAS. Už – 54. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Vienas. Komiteto pirmininkas, išlygos autorius. Gerbiamieji kolegos, vienam susilaikius, vienam prieštaraujant, 54 balsavus už, Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Budapešto sutarties dėl tarptautinio mikroorganizmų deponavimo pripažinimo patentavimo procedūros reikmėms ratifikavimo” projektas Nr.P-829 (svarstymas)

Ir pora svarstymų. Trečiasis popietės klausimas – Budapešto sutarties dėl tarptautinio mikroorganizmų deponavimo pripažinimo patentavimo procedūros reikmėms ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-829. Šiandien turime svarstymo procedūrą. Nėra norinčių kalbėti svarstymo procedūroje. Pone Valstybinio patentų biuro direktoriau, ar jūs turėtumėte kokių nors baigiamųjų pastabų?

R.NAUJOKAS. Ne.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui? Bendru sutarimu po svarstymo pritariame Budapešto sutarties dėl tarptautinio mikroorganizmų deponavimo pripažinimo patentavimo procedūros reikmėms ratifikavimo įstatymo projektui Nr.P-829. Jeigu dar pavyktų pakeisti ir padaryti normalų šitos sutarties pavadinimą, mano supratimu, būtų visai neprasta.

Dėl vedimo tvarkos Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Dėl vedimo tvarkos. Ekonomikos komiteto pirmininkas norėtų pasiūlyti skubos tvarką. Kiek aš žinau, LDDP frakcija pritartų.

PIRMININKAS. Gerai, kai komiteto pirmininkas turi tarpininką, kuris gali pasakyti arba pasiūlyti, ar ne. Seimo narys A.Šimėnas dėl vedimo tvarkos.

A.ŠIMĖNAS. Iš tiesų gerbiamasis kolega pasakė tikrą tiesą. Aš tik norėčiau kreiptis ir manau, kad mes sutaupytume laiko, nes čia nėra kokių nors dalykų, kurie reikalautų ilgesnių svarstymų. Įvertinant tai, kad mūsų apsisprendimas galėtų būti padarytas jau šiandien, siūlyčiau skubos tvarką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes kalbam apie skubą. Tai reiškia, kad galėtume priimti kitame posėdyje. Ypatingos skubos mes neturim galimybių siūlyti, bet dėl skubos tikriausiai niekas neprieštarautų ir antradienį galėtume 5 minutes skirti šito įstatymo projekto priėmimui. Taigi Budapešto sutarties dėl tarptautinio mikroorganizmų deponavimo pripažinimo patentavimo procedūros reikmėms ratifikavimo įstatymo projektas bus priimamas ateinantį antradienį skubos tvarka.

Lietuvos Respublikos sutarties dėl prekių ženklų įstatymų ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-830 (svarstymas)

Kolegos, liko 2-4 klausimas – Sutarties dėl prekių ženklų įstatymų ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-830. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar kalbėtų ponas R.Naujokas, Valstybinio patentų biuro direktorius? Jis taip pat nenori kalbėti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų? Dėl motyvų Seimo narys A.Šimėnas. Ar pritariame po svarstymo?

A.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau vėl pasiūlyti tą patį, ką ir prieš tai buvusiam įstatymui, taip pat taikyti skubos tvarką.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi dėl pritarimo po svarstymo niekas neabejoja. Pritariame po svarstymo Sutarties dėl prekių ženklų įstatymų ratifikavimo įstatymo projektui. Ekonomikos komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Niekas neprieštarauja. Antradienį šita sutartis bus priimama.

Savaitės (nuo 1997 11 17) darbotvarkės projektas. 1997 m. lapkričio 18 d. (antradienio) darbotvarkės projektas

Kolegos Seimo nariai, liko pareiškimai, bet prieš tai aš kviesčiau į tribūną Seimo kanclerį J.Razmą, kad jis supažindintų mus su kitos savaitės ir ateinančio antradienio darbotvarkėmis.

J.RAZMA. Nuo kurios turėčiau pradėti?

PIRMININKAS. Nuo savaitės. Abi kartu.

J.RAZMA. Aš manau, kad kitą savaitę mūsų posėdžiai bus ilgesni negu šiandien. Yra didelės apimties projektų, tokių kaip biudžeto pirmasis svarstymas. Aš tikiuosi, kad nepaisydami jų gausos mes pajėgsime juos įveikti. Kokių nors klausimų aš čia nenorėčiau išskirti. Jeigu būtų kokių nors pastabų, gal iš karto galėtume jas ir aptarti.

PIRMININKAS. Pastabų nėra, nėra siūlančių. Kolegos, ar galime pritarti kitos savaitės ir antradienio darbotvarkei? Galim. Seimo narys P.Papovas šiek tiek vėluodamas, bet su rimtais siūlymais.

P.PAPOVAS. Aš siūlau pritarti, tik man nepatinka biudžeto svarstymo tvarka.

Paraleliai su 7a turėtų būti svarstomas 7c, o ne 7b, kadangi pagrindiniai dalykai valstybės ir savivaldybių biudžetuose yra išlyginimo rodikliai – savivaldybių biudžetuose, taip pat ir, žinoma, valstybės biudžete.

J.RAZMA. Aš sutinku, pastaba teisinga. Mes galėsime sukeisti.

PIRMININKAS. Nėra daugiau norinčių kalbėti. Taigi kitos savaitės ir ateinančio antradienio darbotvarkę turime. Dėkui, pone kancleri.

Seimo narės pareiškimas

Liko Seimo narių pareiškimai. Nėra užsirašiusių, bet yra žodžiu pareiškusi pareiškimą perskaityti Seimo narė I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Demokratinės darbo frakcijos Seime pareiškimas “Dėl militaristinių nuotaikų Seime.

Seimo kancleris J.Razma, neaišku kokių ketinimų skatinamas, prieš kurį laiką kreipėsi į Seimo narius ragindamas pareikšti nuomonę dėl ginklų įsigijimo. Išsiaiškinusi Seimo narių militaristines nuotaikas, Seimo konservatorių frakcija nusprendė nevykdyti Seimo kanclerio ginklavimosi programos. Galima tik įtarti, kad ji šiuo metu gali neatitikti didžiųjų strateginių tikslų. Tik įdomu, ką darys spėję apsiginkluoti dešinieji Seimo nariai? Mes, Lietuvos demokratinė darbo partijos frakcija, taip pat esame už pacifistinių nuotaikų puoselėjimą Lietuvos Respublikos Seime”. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tai yra geras uogienės sluoksnis visai rimtam šios dienos mūsų darbui. Gerbiamieji kolegos, nuoširdžiai dėkoju už bendrą sutartinį šios dienos darbą. Šios dienos posėdį baigėme.