Dvidešimt pirmasis (121) posėdis
1997 m. spalio 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Vyriausybės pusvalandis. Sveikatos apsaugos ministras J.Galdikas

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame popietinį posėdį. Bendruoju sutarimu pradedama registracija. Registruojamės, kolegos.

Iš viso užsiregistravo 27 Seimo nariai. Kolegos, registracijų dar bus ir mūsų pagausės. Šiek tiek vėluodami pradedame popietinį posėdį. Aš kviečiu į tribūną sveikatos apsaugos ministrą J.Galdiką. Pusė valandos su sveikatos apsaugos rūpesčiais. Gerbiamieji kolegos, mes vėluojame, prašom nepykti, kad laiku baigsime Vyriausybės pusvalandį.

J.GALDIKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau padėkoti turėdamas progą pasidalinti esamomis problemomis, kurios nori nenori kyla įvedant naują sistemą, įvedant sveikatos draudos sistemą. Norėčiau daugiau kalbėti apie keletą pagrindinių problemų – tai būtent apie pačios reformos problemas.

Kaip žinome, ši reforma yra daugiaplanė, t.y. pirmiausia administracinė reformos dalis, kada įstaigos iš ministerijos pavaldumo pereina apskrities arba savivaldybių pavaldumui. Šis procesas, vadovaujantis įstatymu, turėjo būti užbaigtas spalio 1 d., bet dėl objektyvių priežasčių jis vėluoja. Tikimės, kad visi įstaigų nuostatai bus patvirtinti steigėjų, tiek ministerijos, tiek savivaldybių, lapkričio 1 d. Kodėl jis vėluoja? Viena vėlavimo priežastis – vasara, kita priežastis – kad kartu su administracinio valdymo pakeitimu atliekamas ir įstaigų reorganizavimas į viešąsias įstaigas. Todėl galbūt kai kuriems vadovams, turiu omeny savivaldybių vadovus, buvo sudėtinga šitą darbą atlikti greitai. Turint omeny, kad šių metų pirmą pusmetį, kada vyko diskusijos tiek ministerijoje, tiek Seime, tiek ir apskrityse, ir savivaldybėse, daugelis merų dar nebuvo paskyrę savivaldybės gydytojo. Jie manė, kad ligoninės vyriausiasis gydytojas yra pats geriausias patarėjas, o kiek jau trūks, jie patys, manė, susitvarkys. Todėl daugelis jų dar vis abejojo, ar iš tikrųjų liepos 1 d. mes pradėsime reformą. Kada mes pradėjome, jie pamatė, kad jie daugelio dalykų nežino. Todėl mes važiavome per apskritis liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje, išaiškinome ir, manau, visi sutikome, kad tikrai būtent savivaldybėms teks didelė reformos dalis. Šiuo atveju aš tikrai norėčiau, naudodamasis proga, padėkoti savivaldybių vadovams, kad nors ir vėluodami porą savaičių vis dėlto įstatymą sugebės įvykdyti.

Antra reformos dalis, kaip minėjau, yra reorganizacija į viešąsias įstaigas. Ji vyksta iš esmės paraleliai. Įstaigos yra pertvarkomos, reorganizuojamos ir tvirtinamos kaip viešosios.

Kita reformos dalis, trečioji, yra finansinė reformos dalis. Kaip žinome, įkainiai buvo patvirtinti liepos mėnesį ir pradėjo galioti nuo rugpjūčio l d. Todėl ir rugpjūčio, ir rugsėjo mėnesiais buvo vykdomas avansinis finansavimas, bet ne biudžetinis (nors kažkas bando įteigti, jog biudžetinis finansavimas vykdomas toliau). Tai yra netiesa. Vykdomas draudos principais besiremiantis finansavimas, bet, kaip ir visada būna, pradžioje avansu, o po praeito etapo susumuojami rezultatai. Taip ir IV ketvirtį mes planuojame, kad, remdamosi III ketvirčio rezultatais, IV ketvirtį valstybinės ligonių kasos finansuos jau pagal III ketvirčio rezultatus. Turėtų galbūt išsamiau kalbėti Valstybinė ligonių kasa, nes šiandien dar tik spalio 16 d. ir jie dar neturi visų suvestinių, bet manau, kad privalomo sveikatos draudimo tarybai, kurios posėdis vyks mėnesio pabaigoje, jie jau sugebės pristatyti įstaigų ataskaitas pagal draudimo tarybos nustatytus įkainius.

Medicininė reformos dalis, kada medikai buvo, negaliu sakyti, suskirstyti, bet buvo padalinti medicinos lygiu į pirminį, antrinį ir tretinį sveikatinimo lygius… Taigi medikai kol kas nieko ypatingo lyg ir nepajuto medicinos požiūriu, išskyrus tai, kad ligoniai specialisto konsultacijai (psichiatro, stomatologo, akušerio ginekologo, pediatro, chirurgo) turi turėti apylinkės gydytojo arba, sakykime, pirminio lygio gydytojo siuntimą. Ši reformos dalis, manau, sukėlė daugiausia nesusipratimų ir daugiausia yra priekaištų, kad reikia turėti pirminio sveikatinimo lygio gydytojo siuntimą tam, kad specialistas konsultantas teiktų paslaugas nemokamai arba be papildomo užmokesčio. Mes jau nagrinėjome šitą klausimą (ir jį nagrinėjome jau kolegijoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos) ir priėmėme preliminarų sprendimą, kad sumokėjęs mokestį pilietis gali kreiptis į gydytoją konsultantą be apylinkės gydytojo siuntimo. Be abejo, tai yra tik koncepcija, ją turės patvirtinti privalomo sveikatos draudimo taryba, nes tai yra jų paslaugos, kurios turi būti apmokamos. Tokiu būdu mes tikėjomės išvengti antplūdžio pas bendrosios praktikos gydytojus tų žmonių, kurie gali susimokėti ir kurie nori susimokėti.

Norėčiau pridurti, kad mūsų Vyriausybės programoje ypatingas dėmesys buvo skirtas pirminei sveikatos priežiūrai ir kaimo gyventojams. Taigi pirminė sveikatos priežiūra gauna prioritetą, jai skiriama finansų dalis yra daug didesnė negu buvo iki šiol. Dabar mes planuojame pradėti bendrosios praktikos gydytojų kabinetų įkūrimą, nupirkdami minimalią medicinos įrangą, susidedančią iš 12 pozicijų, kuri taip pat yra angliškai išverstame prospekte, kurį gavo visi Seimo nariai. Vyriausybė šitam tikslui planuoja išskirti lėšų, kad mes galėtume įrengti 300 kabinetų, pradėti įrenginėti jau šiemet. Konkursai netrukus bus paskelbti ir tikimės, kad jie ilgai neužtruks.

Dėl bendrosios praktikos gydytojų perkvalifikavimo jau yra sutarta ir pasirašytas Kauno medicinos akademijos ir Vilniaus universiteto sutikimas, kad šios dvi aukštosios mokyklos pradeda terapeutų, pediatrų perkvalifikavimą į bendrosios praktikos gydytojus. Tai jie planuoja pradėti lapkričio mėnesį, nes visi būtini dokumentai: ir nuostatai, ir tvarka, ir programa, yra patvirtinti. Tikimės, kad tai yra suderinta su aukštosiomis mokyklomis, jie turi pakankamai pedagogų, o šiuo atveju Sveikatos apsaugos ministerija garantuoja finansavimą. Taigi tiek. Gal Seimo nariai turi man daugiau klausimų. Aš pasistengsiu atsakyti.

PIRMININKAS. Vienas kitas klausimas, ministre, yra. Pirmasis klausia Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi kitas Juozas – Olekas.

J.LISTAVIČIUS. Noriu paklausti. Kokias problemas dar šiais metais reikėtų išspręsti įgyvendinant sveikatos draudimą? Ir kaip gali sektis tai padaryti? Ačiū.

J.GALDIKAS. Ačiū. Viena iš pagrindinių problemų, manau, ne tik šiemet, bet ir kitais metais bus įkainis. Todėl mes draudimo taryboje, privalomo sveikatos draudimo taryboje, nutarėme, kad pagal tuos įkainius, kurie šiandien yra patvirtinti (jie buvo rengiami dvejus metus), reikia leisti bent porą mėnesių padirbėti. Tie įkainiai, kaip minėjau, galioja nuo rugpjūčio 1 d., ir ligonių kasa turėtų šio mėnesio pabaigoje pateikti draudimo tarybai rezultatus, kurie ir parodytų, kur įkainis atitinka realią padėtį, kur jis yra per didelis, kur yra per mažas. Galėčiau trumpai pasakyti tiek: ftiziatrijos, t.y. tuberkuliozės, įstaigoms įkainis yra toks, kad labai padidėja jų finansavimas. Intensyviai dirbančių ligoninių, kaip Šv.Jokūbo ligoninė, įkainis yra toks, kad jie gaus jau šiemet papildomai 200 tūkst. Ambulatorijoms, kurios iki šiol turėjo labai gerą finansavimą, nes buvo du trys gydytojai, trys keturios fizioterapijos sesutės, trūksta lėšų. Manau, šiemet tai bus pagrindinė problema dėl to, kad sureguliuotume įkainius. Kaip žinome, privalomo sveikatos draudimo fondas nuo liepos 1 d. padidėjo 100 mln. litų medikų atlyginimams. Iš esmės tai yra tos pačios lėšos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Ruošiasi S.Kaktys.

J.OLEKAS. Pone ministre, mes iš tikrųjų su komitetu apvažiavome, kaip ir jūs, nemažai Lietuvos vietovių, bet nesusidarė tokia graži situacija, kad yra skiriama daug dėmesio pirminei grandžiai, ypač kaimo pirminei grandžiai. Aš manau, problema yra ta, kad buvo pakeistas Sveikatos draudimo įstatymas. Ir kaime apmokama per ligonių kasų sistemą, todėl tų pinigų gaunama tiek, kiek yra prisirašę gyventojų į pirminę grandį.
Tikrai yra tokių nedidelių vietų, kur apie ambulatoriją gyvena 800 ar 1000 žmonių. Faktiškai iš tų surenkamų lėšų jos išsilaikyti negali, nors ten gyvena žmonės. Kitaip jiems tenka važiuoti 20 km ir daugiau. Aš puikiai žinau, pavyzdžiui, Marijampolės rajono vietoves. Ar vis dėlto negalėtumėte sugrįžti prie to klausimo svarstymo ir pirminę grandį palikti finansuoti iš savivaldybių biudžetų, kad vis dėlto būtų galima net ir nutolusiose vietovėse suteikti žmonėms pagalbą? Ekonominiu požiūriu, aišku, taip yra naudingiau finansuoti ir uždaryti tokias mažai dirbančias… Kai kur jau tokie dalykai prasideda. O pagalba žmonėms, man atrodo, sutrinka. Aš tikrai kviesčiau pamąstyti arba padiskutuoti tuo klausimu, kad mes galbūt sugrįžtume prie pagalbos kaimui teikimo. Ačiū.

J.GALDIKAS. Ačiū. Deja, kaip ir gerbiamasis Seimo narys žino, mes paveldėjom tokią situaciją, kad pirminės sveikatos įstaigos, tarp jų ir ambulatorijos, vienuose rajonuose buvo finansuojamos iš savivaldybės biudžeto, kituose rajonuose buvo finansuojamos iš ligoninės biudžeto, dar kituose buvo finansuojamos (kalbu apie šių metų pirmąjį pusmetį) iš Valstybinės ligonių kasos. Žodžiu, Lietuvoje nebuvo vieningos sistemos. Mes tiktai bandome įvesti tą vieningą sistemą. Nežinau, apie kurį rajoną jūs kalbate, koks ten buvo finansavimas, arba, tiksliau, ir šiandien yra, nes mes jo nepakeitėme. Jeigu buvo iš savivaldybių biudžeto pirmąjį pusmetį, vadinasi, jis ir liko iš savivaldybių biudžeto. Jeigu buvo iš ligoninės biudžeto, tada jis dabar finansuojamas iš ligonių kasų biudžeto. Todėl man sunku konkrečiai atsakyti į klausimą. Bet iš esmės prie pirminio lygio finansavimo mes tikrai galime sugrįžti ir privalome sugrįžti. Kitais metais (vakar Vyriausybė pritarė biudžeto projektui, tikiuosi, ir Seimas pritars) sveikatos apsaugai yra skiriama kur kas daugiau lėšų. Mes tikimės, kad mūsų programos prioritetas pirminei sveikatos priežiūrai bus dar geriau realizuotas.

Norėčiau pridurti, kad mes įvedėme papildomai kaime gyvenančiam ir dirbančiam gydytojui 100 litų priedą prie atlyginimo, nepaisydami to, koks yra jo tiesioginis uždarbis.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Ruošiasi A.Salamakinas.

S.KAKTYS. Gerbiamasis ministre, šiandien nebandoma ieškoti konstruktyvių sprendimų dėl sveikatos priežiūros reformos sunkumų. Sprendimų vykdymas, manau, paverčiamas nemažėjančia diskusija dėl diskusijos, tiesiog skandinant esamus gerus sprendimus ginčų, plepėjimų jūroje. Kaip ministerija kontroliuoja reformos vykdymo eigą? Kokiomis priemonėmis aiškinate tai, kas daroma, nes teigiama, kad niekas nežino, kas yra daroma, kaip yra daroma ir ką apskritai reikia daryti?

J.GALDIKAS. Ačiū. Nuo balandžio mėnesio, kai tapo aiškios strateginės draudimo įvedimo kryptys, mes pradėjome reguliarius ir viešus susitikimus, viešas diskusijas Sveikatos apsaugos ministerijoje kiekvieno mėnesio pirmąjį antradienį. Vasarą tos diskusijos buvo suintensyvintos, jos vykdavo kas antrą savaitę. Dabar jos ir toliau vyksta kartą per mėnesį. Savivaldybių gydytojai, vyriausieji gydytojai, netgi merai, kurie neturi savivaldybių gydytojų, pradėjo atvykti ir aiškintis įvairias reformos detales ir netgi atskirus įstatymus. Pastaruoju metu savivaldybės tikrai priima tuos sprendimus, kuriuos reikia priimti kaip įstatymus, bet, deja, vyriausieji gydytojai kai kur eina lengviausiu keliu. Galėčiau pasakyti pavyzdį. Jeigu šių metų pirmąjį pusmetį medicinos įstaigose pirmiausia buvo išmokami atlyginimai, o visa kita, kiek likdavo, tekdavo energetikai, medikamentams, transportui ir kitoms išlaidoms, todėl dažniausiai joms trūko lėšų ir augo skolos, tai dabar įvedant sveikatos draudimą vyriausieji gydytojai metėsi į kitą kraštutinumą. Bijodami, kad neatjungtų elektros, kad nesustabdytų šildymo, jie pirmiausia suskaičiuoja kitas išlaidas, o kas lieka, tas lieka atlyginimams. Be abejo, medikams atlyginimai lyg ir mažėja. Todėl mes ir kreipėmės į vyriausiuosius gydytojus, kad jie nepultų į kitą kraštutinumą. Tikrai jiems neatjunginės elektros, bent jau mes tikimės šiemet tą pasiekt, tikrai jiems neatjunginės šilumos, jeigu tai nėra piktybiniai, sakyčiau, ekonominiu požiūriu veiksniai, kai vyriausiasis gydytojas važinėja puikiausiu automobiliu už kelias dešimtis tūkstančių, o sako, kad medikamentams nėra lėšų. Aš kalbu apie tuos vyriausiuosius gydytojus, kurie nori ūkiškai tvarkytis. Būtent “Kauno dienoje” yra pranešimas, kad Kauno šilumos specialistai stebisi, kad niekas neskambina ir neprašo įjungti šilumos. Sako, praeitais metais čia netilo skambučiai iš medicinos įstaigų. Gydytojai, t.y. vyriausieji gydytojai, pradeda galvoti. Ir tik mes turime kontroliuoti, kad jie nesivadovautų principu – aš ir mano įstaiga, kad jie vadovautųsi principu – pirmiausia ligonis. Ir mūsų ministerijos, kaip steigėjo, pareiga, ir savivaldybių, kaip steigėjų, pareiga yra prižiūrėti, kad pirmiausia nenukentėtų ligonis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Ruošiasi R.Alekna.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis ministre, na, tiek man, tiek rinkėjams ne kartą teko klausyti jūsų aiškinimų, kodėl buvo pakeistas kompensuojamų vaistų sąrašas. Tačiau kai nuvažiuoji į apygardą, vis tiek žmonės šito nesupranta ir jie aiškina kitaip. Sako, juk galima keisti, sakysime, firmą, batus, kitus gali nešioti, ar kepurę, tačiau kai sergantiems onkologinėmis ligomis pakeičiami vaistai ir jie priversti gerti kitus vaistus, vartoti kitus vaistus, jie ir skundžiasi. Aš jums turbūt dar atsiųsiu ne vieną jų skundą. Kodėl taip yra? Vis dėlto norėčiau atsakymo, ar negalima grįžti atgal prie to paties sąrašo, kuris vėl būtų patvirtintas? Kur čia yra esmė?

J.GALDIKAS. Grįžti atgal tikrai negalima, kaip ir istorijos negalima sugrąžinti atgal. O esmė yra ta, kad mes buvom įpratę gydytis patys. Mes buvom įpratę neskaičiuoti jokių gydymo išlaidų. Dabar vaistus skiria gydytojas ir gydytojas sprendžia, kuris vaistas yra efektyvus. Kompensuojamų vaistų sąrašas yra sudarytas būtent specialistų, patvirtintas kolegijos prie ministerijos, kurioje yra vyriausieji specialistai. Tas pats sąrašas yra patvirtintas privalomos sveikatos draudimo tarybos, kurioje yra penkių profesinių sąjungų atstovų, kurioje yra vyriausiųjų gydytojų ir tiktai vienas ministerijos atstovas, ministras. Be abejo, šitas sąrašas nėra optimalus ir jis bus keičiamas. Bet atgal, prie senos tvarkos, grįžtama tikrai nebus.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R.Alekna. Ruošiasi D.Aleksiūnienė.

R.ALEKNA. Gerbiamasis ministre, yra žinoma, kad vaikų poliklinikose ankstyvos korekcijos tarnybose dirba logopedai, psichologai ir kineziterapeutai. Sakykit, ar nenumatot, kad antro lygio specialistų sąrašas bus praplėstas įtraukiant psichologus, logopedus ir kineziterapeutus? Ačiū.

J.GALDIKAS. Planuojant tiek pediatrijos, tiek ir visus kitus įkainius buvo remiamasi išlaidomis. Todėl kalbant apie specialybių ir specialistų pavadinimus vieno ar kito lygio, buvo įvedami būtent medikų, t.y. gydytojų, specialybių pavadinimai. Bet į to specialisto konsultacijos įkainį įeina ir visos kitos pagalbinės tarnybos: ir logopedas, kuris nėra medikas, ir, sakykim, buhalteris, ir vairuotojas, ir visa kita administracija. Todėl manau, kad iš esmės specialybių sąrašas keičiamas nebus. Gali būti tik vienas kitas pataisymas. Bet principas formuojant įkainį buvo toks, kad į pagalbą, į konsultaciją yra įskaičiuojamas ir pagalbinių tarnybų darbas. Taip pat kaip, sakykim, ir laboratorijų darbas, laboratorinių tyrimų darbas.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Aleksiūnienė. Ruošiasi A.Sysas.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamasis ministre, daugelyje savivaldybių yra įkurtos savivaldybės gydytojo tarnybos. Aš žinau, kad šiuo metu kai kuriuose rajonuose yra siūloma savivaldybių gydytojo tarnybą sujungti su kitais skyriais, konkrečiai, su Socialinių reikalų ir darbo skyriumi. Koks jūsų požiūris į tai? Ar toks sujungimas nepakenktų reformos vykdymui? Juk dabar vykdant reformą yra labai daug darbo šioje srityje. Ačiū.

J.GALDIKAS. Ačiū. Pagal Vietos savivaldos įstatymą turi būti įkurta arba įvesta savivaldybės gydytojo pareigybė. Jeigu viena ar kita savivaldybė sugalvojo sukurti dar ir tarnybą tam, kad padėtų savivaldybės gydytojui efektyviau dirbti, tai aš galėčiau tik padėkoti tos savivaldybės tarybai. Jeigu norima ją sujungti su socialinės pagalbos kažkokia struktūra, tai aš manyčiau, kad jie tą tikrai galėtų padaryti kitų metų pirmoje pusėje, apie kovo, balandžio mėnesį, kai pagrindiniai sveikatos reformos dalykai jau bus pabaigti. O kol kas aš tikrai nesiūlyčiau to daryti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Ruošiasi I.Šiaulienė.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr.445 priede Nr.4 Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumo asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų sąraše yra įrašytos Druskininkų sanatorija “Nemunas”, Palangos sanatorija “Jūratė” ir uždaroji akcinė bendrovė “Anykščių šilelis”, kurios Lietuvos Respublikos 1995 m. birželio 8 d. įsakymu pripažintos Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų nuosavybe. Aš norėčiau paklausti, ar jūs neviršijot savo tarnybinių įgaliojimų? Tai yra vienas klausimas. Ir antras klausimas. Į jus tris kartus kreipėsi fondo direktorius su prašymu paaiškinti šią situaciją ir negavo nė jokio atsakymo. Ačiū.

J.GALDIKAS. Ačiū. Tikriausiai tos įstaigos, kurias jūs išvardijot, yra tam priede, ir pagal įstatymą jos turėjo būti perduotos profesinėms sąjungoms, man atrodo, 1995 m. Todėl ir pirmajame šių metų pusmety, kai reforma buvo kuriama, kai mes rengėm įstatymus, mes tikrai neskubėjom jų perduoti profsąjungoms, nes nebuvo aišku, kaipgi čia viskas klostysis.

A.SYSAS. Jos jau seniai perduotos, 1995 metais.

J.GALDIKAS. Dabar, tikrai ne praeitą savaitę, kad neatrodytų, jog mes rengėmės susitikimui, o man atrodo, užpraeitą savaitę, yra sudaryta atskira komisija, kad jinai perduotų visą turtą, kaip numato įstatymas, profesinių sąjungų, tiksliai neatsimenu, atskirai tarybai arba centrui, lyg ir koordinacinei… Tam mes tikrai ruošėmės ir tikrai mes įvykdysim tą įstatymą, kuris jau dveji metai yra nevykdomas. Todėl tikiuosi, kad ir šį klausimą mes pabaigsim išspręsti.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė. Ruošiasi M.Končius.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis ministre, vienas iš sveikatos reformos momentų – įvairių specializacijų gydytojų, pavyzdžiui, terapeutų, pediatrų perkvalifikavimas į bendrosios praktikos gydytojus, jų rengimas šeimos gydytojais. Teigiama, kad jūs sustabdėt iki tol veikusią gydytojų perkvalifikavimo tvarką, nors jūs tuo pačiu metu teigiate, kad iki 2000-ųjų didžioji dalis norinčių persikvalifikuoti gydytojų galės įgyvendinti savo svajonę. Iki 2000-ųjų liko dveji metai. Kaip tuomet ir per kiek laiko perkvalifikuoti ir paruošti apie 2000 šeimos gydytojų, jei kiekvienas iš jų savo eilės laukia po metus? Ačiū.

J.GALDIKAS. Dėl perkvalifikavimo į bendrosios praktikos gydytojus sustabdymo. Man šių metų sausio mėnesį pateikė dokumentus, kad reikia perkvalifikuoti gydytojus tam tikrose medicinos įstaigose. Bet, deja, niekas nepateikė jokio dokumento, kad tų įstaigų gydytojai sutinka dirbti šį darbą. Ir iki šiandien tie, kas organizavo šį perkvalifikavimą, nepateikė, kad daugybės Lietuvos įstaigų gydytojai sutinka, t.y. yra pasirašę sutartį su Vilniaus universitetu arba Kauno medicinos akademija, dirbti šį darbą, nes gydytojų perkvalifikavimas yra aukštųjų mokyklų prerogatyva. Jie privalo būti aukštosios mokyklos darbuotojai, vadinasi, turi būti sudarytos sutartys. Todėl aš buvau pastatytas prieš faktą – arba nusižengti įstatymui, arba priimti kitą sprendimą.

O kalbant apie programą, kad mes iki 2000-ųjų metų planuojam perkvalifikuoti arti 2000 bendrosios praktikos gydytojų, kurie taptų bendrosios praktikos gydytojais, tai mes jau, kaip minėjau, esam susitarę ir su Kauno medicinos akademija, ir su Vilniaus universitetu, ir jo Medicinos fakultetu, kad toks krūvis jiems yra pakeliamas ir jie apsiima, kad jie tą įgyvendins.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius. Prašyčiau sutikti, kad tai būtų paskutinis klausimas.

M.KONČIUS. Gerbiamasis ministre, praėjusiais metais yra patvirtintas nacionalinis sveikatos fondas. Įdomu būtų sužinoti, ar jis veikia, kokios jo apimtys, ką jis finansuoja. Jeigu neveikia, ar jis bus kitų metų biudžeto subjektas? Ir papildomai – iš kokio fondo, šito ministerijos ar sveikatos draudimo – bus finansuojamos gydymo įstaigų nepaprastosios išlaidos?

J.GALDIKAS. Ačiū. Aš manau, jūs turite omenyje Valstybinį sveikatinimo fondą. Tai šio fondo įplaukos pagal įstatymą gali būti biudžeto lėšos, gali būti rėmėjų lėšos ir gali būti kitos lėšos, taip pat ir atskaitymai nuo akcizų, ir būtent šį procentą nustato Seimas. Deja, tvirtindamas šių metų biudžetą mūsų Seimas nepatvirtino akcizų procento, kuris patektų į Valstybinį sveikatinimo fondą. Todėl šiais metais šito fondo lėšų praktiškai nėra. Taigi nėra fondo, nes nėra įplaukų, kurias numato Seimas. Dėl ateinančių metų. Mūsų Vyriausybė suplanavo, kad visos lėšos, kurios bus skirtos programoms vykdyti, bus skirstomos per šį fondą. Ir todėl norėčiau kreiptis į Seimo narius, kad kai bus svarstomas šių metų biudžetas, jie numatytų vieną ar kitą procentą nuo akcizų į šį fondą, nes, kaip žinoma, šis fondas gali finansuoti ir savivaldybių sveikatinimo fondus, kurių nuostatus gerbiamieji Seimo nariai taip pat yra patvirtinę.

PIRMININKAS. Pone ministre, jūs kalbėjote Seime, atsakėte į tris pozicijos ir į šešis opozicijos ar ne pozicijos klausimus. Dėkoju, linkime sėkmės, ryžtingų darbų nepadarytų darbų dirvonuose. Iki pasimatymo kitą kartą per Vyriausybės pusvalandį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 374 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-769 (pateikimas)

Dabar, gerbiamieji kolegos, turime greitai grįžti prie socialinių reikalų. Socialinių reikalų ir darbo viceministras ponas R.Kairelis labai kantriai laukia nuo planuoto laiko 12.40 val. Taigi rezervinis 1 klausimas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 374 straipsnio papildymo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-769. Pateikimas. Tribūnoje – viceministras R.Kairelis. Prašom.

R.KAIRELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 374 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Projekto tikslas įvardinti, kas gali būti rangovu sudarant rangos sutartį pagal Civilinio kodekso nuostatas. Numatyta, jog rangovu gali būti tik asmuo, įsteigęs įmonę arba turintis patentą atitinkamiems darbams atlikti. Užsakovu pagal teikiamą projektą galės būti visi asmenys – tiek fiziniai, tiek juridiniai.

Projektas teikiamas siekiant suderinti Civilinio kodekso nuostatas su Darbo sutarties įstatymo nuostata, apibrėžiančia nelegalų darbą, kuria nustatoma, jog nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas pagal rangos ar kitokias ūkines komercines sutartis, neįsteigus įmonės ir neturint patento, išskyrus darbą pagal autorinę sutartį. Tuo tarpu Civiliniu kodeksu nebuvo apibrėžtos rangos sutarties šalys. Todėl teikiamas projektas turėtų likviduoti šį neatitikimą. Teikiamas projektas yra svarbus ir mažinant nelegalų darbą bei didinant pagal rangos sutartį dirbančių darbuotojų socialinę apsaugą. Jis turėtų skatinti legalizuoti savo veiklą, išperkant patentus bei įsteigiant įmones, kartu įvedant ir atitinkamus socialinės apsaugos mechanizmus tiems darbuotojams. Ši tendencija pastebima ir tarptautinėje teisės praktikoje. Šiais metais Ženevoje vykusioje Tarptautinės darbo organizacijos konferencijoje kaip tik buvo svarstoma ši problema, kaip padidinti žmonių, dirbančių pagal rangos sutartis, socialinę apsaugą. Konvencija nebuvo priimta, tačiau kitais metais bus rengiama atitinkama konvencija šiais klausimais. Taip pat Europos Sąjungos šalys dirba ta linkme, ir klausimyne, kuris buvo atsiųstas mums, buvo keliami klausimai, kaip mes ruošiamės tobulinti darbuotojų apsaugą šioje srityje. Todėl atsižvelgdamas į tai prašau gerbiamąjį Seimą priimti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Pone viceministre, iš pradžių du klausimai. Pirmasis – Seimo nario J.Listavičiaus. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, steigti įmonę, įsigyti patentą trumpalaikiams darbams praktiškai ne visai apsimoka. Kaip čia rasti tą vidurį, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis “ciela”? Ačiū.

R.KAIRELIS. Dėkoju. Mes suprantame, kad įstatymuose yra dar likę spragų, ir kaip tik šiuo metu mes rengiame atitinkamus sprendimus, kaip įteisinti tokius trumpalaikius smulkius darbus, kad nereikėtų sudaryti darbo sutarties arba kitos sutarties. Taip pat kaip elgtis tais atvejais, kai stichinių nelaimių metu ar kt. reikia gelbėti derlių, tikrai nėra kada tartis dėl atitinkamų dalykų įforminimo. Taigi mes taip pat pateiksime atitinkamus siūlymus.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Mano klausimas daugiau techninis. Mes dabar čia tik paaiškiname, kas yra rangos sutarties šalys. Vis dėlto didelis mūsų dokumentas – Civilinis kodeksas, o ar kitų įstatymų nereikia daryti pataisų? Pavyzdžiui, kad ir mūsų įstatymas, kurį visai neseniai čia svarstėme, irgi susijęs su draudimu. Sakykime, agentas buvo traktuojamas kaip tarpininkas, paskui agentą bandėme transformuoti, kad jis gali būti ir tarpininkas, ir gali būti asmuo, dirbantis pagal samdos sutartį. Tai ar neprireiks mums dar kokio nors įstatymo – įmonių ar kurio nors kito – daryt pataisų? Ar nejaučiate dabar to?

R.KAIRELIS. Mes pirmame etape nagrinėjome, lyg ir neturėtų būti pataisų daroma kituose įstatymuose, tačiau, matyt, svarstymo metu tie klausimai iškils ir mes atsižvelgsime, galbūt ir teks kažką taisyti.

PIRMININKAS. Tai buvo visi klausimai. Dėkoju, pone viceministre. O mes sprendžiame, ar pritariame po pateikimo mūsų įstatymo projektui. Seimo narys S.Stačiokas.

S.STAČIOKAS. Ačiū. Aš apgailestaudamas turiu pasakyti, kad pateikiant įstatymo projektą nebuvo informuoti Seimo nariai apie Juridinio skyriaus pastabą dėl šito projekto. O pastaba yra esminė, kad šiuo įstatymo projektu, Civilinio kodekso pakeitimu, iš esmės yra siaurinama rangos sutarties sąvoka – ne tik Lietuvos civiliniame kodekse įtvirtinta, bet ir iš viso tarptautinių teisių rangos sutarties sąvoka. Todėl bent jau reikėjo tai paaiškinti. Aš nepaklausiau, tiesiog nespėjau užsiregistruoti, galbūt ir nedidelė bėda, kad nepaklausiau dėl to, kad buvo atsakyta į kitus klausimus, jog bus pateikti kiti projektai, nustatantys kitus, vadinamuosius smulkius darbus. Dar jie bus, o visą šią problemą reikia spręsti kompleksiškai. Be to, visiškai nepriimtinas motyvas, kad Darbo sutarties įstatyme nustatytos taisyklės atitinkamai suponuoja Civilinio kodekso pakeitimą. Turi būti visiškai atvirkščiai. Civilinis kodeksas, kaip ir visi kiti kodifikuoti aktai, yra antrosios juridinės galios aktas po Konstitucijos. Todėl reikėtų vertinti priešingai.

Dabar mano siūlymas būtų toks: kol kas atidėti šio įstatymo projekto pateikimą ir pateikti autoriams patiems suderinti tą projektą ir kitus projektus su Civilinio kodekso rengimo grupe. Aš žinau išankstinę Civilinio kodekso rengimo grupės nuomonę, bet ji yra neoficiali. Tegu tai padaro autoriai. Primygtinai prašau ir autorių kol kas atidėti šio projekto pateikimą.

PIRMININKAS. Žiūriu į viceministrą, vis tiek dar suteikiu žodį Seimo nariui J.Beinortui. Galbūt jis irgi sutiktų su šiuo siūlymu?

J.BEINORTAS. Aš manau, kad reikėtų šiandien pritarti po pateikimo. O kad kyla klausimų, tai kyla klausimų ne tik Teisės ir teisėtvarkos komitetui, bet ir Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Aš manau, kad pats pristatymas ir bus pradžia mums vis dėlto suvesti civilinės teisės specialistus ir darbo teisės specialistus, nes turime labai tiksliai, visuose įstatymuose vienodai traktuoti ribą tarp tiesioginės samdos ir netiesioginės samdos, t.y. per asmenį, kuris yra rangovas. Aš manau, jog ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaltė, kad jie teikia šitą projektą nesuderinę su Civilinio kodekso specialistais. Tiesiog laikykime, kad tai yra jų iniciatyva, gera iniciatyva, prie kurios komitetai turėtų padirbėti. Aš prašyčiau posėdžio pirmininko, jeigu bus pritarta po pateikimo, paskirti du pagrindinius komitetus, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir mūsų, Socialinių reikalų ir darbo, komitetą. Dėkui.

PIRMININKAS. Dar nestatutinis žodis viceministrui. Prašom.

R.KAIRELIS. Dėkui. Aš norėčiau pritarti pono J.Beinorto pasiūlymui. Galbūt iš tikrųjų šito projekto svarstymas ir paskatintų tokią aktyvią mūsų diskusiją su darbo grupe, kuri rengė Civilinį kodeksą. Mes irgi turime nemažai argumentų už, be to, tas projektas buvo teikiamas kartu su Teisingumo ministerija. Mes jau šiek tiek derinome, bet, aš suprantu, lieka tam tikrų neaiškumų čia.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Aš nelabai jaudinuosi, dera ar ne. Kaip pagrindinį komitetą skiriame Teisės ir teisėtvarkos komitetą, ir viskas. Be jo išvados mes neturime kur toliau žengti.

Gerbiamieji kolegos, ar reikėtų balsuoti? Kolega Stačiokai, ar jūs reikalaujate balsuoti dėl pritarimo po pateikimo? Dėkoju. Ir matau, jog komiteto pirmininkas siūlosi, kad jo komitetas būtų pagrindinis komitetas, kuris nagrinės šituos reikalus, ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip antrasis pagrindinis komitetas. Platesnis nagrinėjimas visą laiką yra geras dalykas. Dėkoju už sutarimą.

Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo projektas Nr.P-91(4) (svarstymo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, dar mes turime iš priešpietės likusius keturis įstatymų projektus, kurių pagrindinis yra 1-9a – Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo projektas Nr.P-91(4). Jį lydi du įstatymų projektai: taisantis Civilinio proceso kodeksą, kitas – Baudžiamojo proceso kodeksą. Dabar mes turime svarstymo tęsinį. Žiūrime, ar yra norinčių kalbėti. Nematau nė vieno, dėl įstatymo projekto norinčio kalbėti. Ar jūs, pone Jackūnai, iš anksto užsirašęs? Ne. Tada dėl motyvų palieku jus, nes tik neseniai užsirašėte.

Kviečiu teisingumo viceministrą. Gal jis turėtų kokių minčių dėl šito įstatymo projekto? Ne.

Gerbiamieji kolegos, tada reikėtų spręsti, ar pritariame po svarstymo iš pradžių Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo projektui Nr.P-91(4). Kolegos, prašome sakyti motyvus, ar pritariame po svarstymo, ar nepritariame.

Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Žalos atlyginimo įstatymas reikalingas. Įstatymo projekte išspręsta daug svarbių klausimų, tačiau, manau, jame reikėjo aptarti pačią žalos sąvoką, jos rūšis. Juk čia pats įstatymas vadinasi “žalos”. Neakcentuotas žalos dėl negautų pajamų skaičiavimas. Tai aktualu todėl, kad, aptariant 480 straipsnio nuostatas, vienu atveju pateikiamas vienoks žalos dėl negautų pajamų skaičiavimas, o kitu atveju tik paminėta bendra, kaip minėjau, sąvoka. Patikslinus minėtus momentus, įstatymo projektui, manau, reikėtų pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti prieš, bet yra iš anksto paprašęs žodžio dėl motyvų Ž.Jackūnas. Prašom.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš taip pat pritariu įstatymui. Manau, jis yra nepaprastai reikalingas, tačiau jį skaitant man iškilo viena tokia abejonė, kuria aš noriu čia pasidalinti. Dalykas tas, kad įstatymas, žinoma, negalioja atgaline data, turiu galvoje įvykius arba atvejus, kai buvo padaryta žala praeityje. Man atrodo, reikėtų atkreipti dėmesį į šitą dalyką ir pagalvoti, ar negalėtų būti atlyginta žala net ir tais atvejais, kai ji buvo padaryta po Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo tokiais neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais. Aš nežinau, koks yra autorių sumanymas šituo požiūriu, bet, man atrodo, tai būtų ne tik teisėta, bet ir teisinga socialinės teisybės požiūriu.

PIRMININKAS. Kolegos, ar reikėtų dėl šio įstatymo projekto balsuoti dėl pritarimo po svarstymo? Bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo projektui Nr.P-91(4). Aš jau paskubėjau manydamas, kad ir jį lydintys trys įstatymų projektai šiandien turi būti svarstomi. Iš tikrųjų jie turėtų būti tik pateikiami.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-777. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 486 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-778. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-779 (pateikimas)

1-9b – Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-777, 1-9c – Civilinio kodekso 486 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.778 ir 1-9d – Baudžiamojo proceso kodekso 64¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.779. Pateikimas.

Dabar kviečiu į tribūną teisingumo viceministrą poną G.Švedą.

G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums teikiami trys įstatymų pakeitimų projektai. Visi yra susiję su įstatymu dėl žalos atlyginimo, kuriam jūs ką tik po svarstymo pritarėte. Visi šie įstatymai (tai Civilinio proceso kodekso) patikslina, kaip turėtų būti elgiamasi, kai prašoma atlyginti žalą procesine tvarka. Baudžiamojo proceso kodekso 64¹ straipsnio naujoji redakcija nustato ir tardytojui, ir kvotėjui, ir prokurorui, ir teisėjui pareigą paaiškinti asmeniui, kaip jis turėtų kreiptis į teismą dėl tokios žalos atlyginimo. Na, Civilinio kodekso pakeitimas tiesiog tiksliau išdėsto principą, kad padaryta tokia žala turi būti atlyginama.

Naudodamasis proga vis dėlto norėčiau atsakyti ir į gerbiamojo Ž.Jackūno iškeltą mintį, ir į Seimo nario J.Listavičiaus pasakytą pastabą. Kas dėl žalos dydžio, mūsų supratimu, Vyriausybė todėl atsiėmė šį projektą, padarė svarstymo pertrauką, kad pirmajame variante buvo nepakankamai tiksliai reglamentuota. Aš manau, kad dabartiniu metu įstatymo 7 straipsnio pirmoji dalis labai aiškiai apibrėžia, ką vis dėlto reikėtų laikyti žala, kurią valstybė įsipareigoja atlyginti, o 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalys nurodo, kaip turėtų būti skaičiuojamos (tai jūsų iškeltas klausimas) negautos pajamos.

Į gerbiamojo Ž.Jackūno klausimą aš atsakyčiau dvejopai. Civilinėje teisėje nėra tokio reikalavimo, kad įstatymas negali būti taikomas atgal; jis gali būti taikomas atgal, bet čia jūs susidursite su kita problema. Civilinėje teisėje yra aiškiai išdėstytas ieškininės senaties terminas, kuris šiuo metu yra vieneri metai. Vadinasi, objektyviai didžioji dalis žmonių tą terminą jau bus praleidę. Dabar teismuose esančios bylos, aš įsivaizduoju, turėtų būti traktuojamos, jeigu šis įstatymas bus priimtas, būtent pagal šį įstatymą.

PIRMININKAS. Pone viceministre, iš pradžių du klausimai. Seimo narys J.Listavičius nori tikslintis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, aš vis dėlto prie 486 straipsnio noriu sugrįžti. Štai nurodėme bendrą sąvoką “žala”. Toliau mes jau matome, kad vienoje pastraipoje kalbama apie moralinę žalą. Ar nereikėtų būtent išvardyti, kokia ta žala, arba bent nurodyti skliausteliuose? Tada atkristų ir ta antroji pastraipa, tada būtų aišku, apie kokią žalą kalbama, o žala, kaip matome, ir moralinė, ir dėl negautų pajamų, ir dėl turto, ir pan. Todėl šitą reikėtų… Ačiū.

G.ŠVEDAS. Ne, iš tikrųjų teisine prasme problemų nekyla, nes Civilinis kodeksas ir dabar skiria dvi žalos rūšis – materialinę ir moralinę. Taip yra ir įvardyta. Taikymo prasme iš tikrųjų jokių problemų nekils, nes taip, kaip mes apibrėžėme specialiame įstatyme, ta žala yra suprantama ir Civiliniame kodekse.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

G.ŠVEDAS. Aš atsiprašau. Čia yra bendroji norma, kai valstybė, priimdama tokią nuostatą, įsipareigoja, o jau tvarką, sąlygas, žalos dydį reglamentuoja atskiras įstatymas.

PIRMININKAS. Dabar Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Ačiū. Jau į mano klausimą atsakyta. Aš klausti nebenoriu.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Mes sprendžiame, ar pritariame po pateikimo iš pradžių Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti? Pritariame bendruoju sutarimu po pateikimo. Civilinio kodekso 486 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Irgi bendruoju sutarimu pritariame. Baudžiamojo proceso kodekso 64¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Po pateikimo taip pat pritariame bendruoju sutarimu. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos.

G.ŠVEDAS. Komitetas jau svarstė ir pritaria šiems projektams.

PIRMININKAS. Kad tik neapsigalvotų, pone viceministre. Ačiū, kolegos.

Lietuvos Respublikos 1997 metų valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-668(3) (antrasis svarstymas)

Dabar jau turime tikrai planinę savo popiečio darbotvarkę. 2-2 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos 1997 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-668(3). Antrasis svarstymas. Aš jums perskaitau Statuto 186 straipsnį, kuriame reglamentuota antrojo svarstymo tvarka: “Antrojo svarstymo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą. Posėdžio metu Vyriausybės atstovas praneša, kurie iš komitetų, frakcijų ir atskirų Seimo narių pasiūlymų bei pataisų įrašyti į biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis ir atsako į Seimo narių klausimus. Po diskusijos balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių”.

Taigi man belieka pakviesti į tribūną finansų viceministrą poną E.Žilevičių (matau, jis atstovauja Finansų ministerijai), kad atliktų pagal Statutą reikalaujamas procedūras, t.y. pakomentuotų siūlymus, pasakytų, koks yra dabar biudžeto pataisų variantas. Prašom. Viceministrą galima klausinėti.

E.ŽILEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė, atsižvelgusi į Biudžeto ir finansų komiteto bei kitų komitetų pastabas bei pasiūlymus, apsvarstė juos ir pateikė šį variantą. Gal aš tiesiog pasakysiu, kokie pakeitimai buvo padaryti ir į kuriuos atsižvelgta. Štai papildomai skirta 300 tūkst. Lt Lietuvos Respublikos Seimui paprastosioms išlaidoms ryšium su elektros energijos, šilumos tarifų padidėjimu ir kitoms išlaidoms. Taip pat papildomai skiriama 315 tūkst. Lt Valstybės kontrolei priėmus Vyriausybei atitinkamus sprendimus dėl darbo užmokesčio. Šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų, nuo gruodžio 1 d. planuojama skirti 6 mln. Lt.

Taip pat planuojama skirti 1 mln. 500 tūkst. Lt Lietuvos invalidų reikalų tarybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apmokėti klubo sąnarių protezams. Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra siūloma skirti 43 tūkst. Lt, Šv.Jono bažnyčios stogo konstrukcijai sutvarkyti skiriama 200 tūkst. Lt.

Kaimo reikalų komitetas pasiūlė padidinti asignavimus Žemės ir miškų ūkio ministerijos grūdų perdirbimo įmonėms, superkančioms 1997 metų derliaus maistinius kviečius ir rugius pagal patvirtintas kvotas, grūdų saugojimo išlaidoms padengti. Yra padidinta 2 mln. Lt.

Iš dalies pritariant Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pasiūlymams dėl perskirstymo dėl negautų pajamų pagal Seimo priimtą Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio pataisą dabar siūloma palikti Klaipėdos rajonui 900 tūkst., Rokiškio rajonui – 2 mln. 700 tūkst. ir Zarasų rajonui – 600 tūkst. Lt, atitinkamai padidinant Visagino miesto savivaldybei ir atitinkamai sumažinant Ignalinos rajono savivaldybei 250 tūkst. Lt.

Užsienio reikalų ministerijai reprezentacinėms išlaidoms ir Lietuvos įvaizdžiui formuoti yra skiriama… Bibliotekų ir muziejų darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti nuo šių metų gruodžio 1 d. yra skiriama 783 tūkst. Lt.

Atitinkamai yra sumažinami asignavimai Lietuvos Respublikos Prezidentūrai pagal Valstybės kontrolės pasiūlymus 62 tūkst. Lt, Generalinei prokuratūrai – 200 tūkst. Lt randant laisvų lėšų, Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai – 170 tūkst. Lt. Pagrindinis lėšų šaltinis, kuriuo siekiama padengti visas šias numatytas išlaidas, yra išlaidų, susijusių su vidaus ir užsienio skola, mažinimas 11 mln. 109 tūkst. Jeigu aš ko nors nepraleidau, tiek būtų šio įstatymo pakeitimų ir papildymų.

PIRMININKAS. Gal kelis žodžius dėl siūlymų, kurių jau buvo pateikta.

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų buvo nemažai siūlymų. Jų visų komentuoti nenorėčiau, tačiau Vyriausybė rado tokį lėšų šaltinį, kaip aš minėjau, išlaidas, susijusias su vidaus ir užsienio skola, todėl daugiau galimybių patenkinti visus poreikius nebuvo. Į dalį šių lėšų, sakykim, kaip Švietimo ministerijos ar kitų, kurių nebuvo galima numatyti šiais metais, bus stengiamasi atsižvelgti tvirtinant 1998 metų valstybės biudžeto projektą.

PIRMININKAS. Pone viceministre, jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Bijau, kad visi galime nespėti, nes diskusijai užsirašiusių taip pat yra daug. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis viceministre, 3 straipsnio paskutinėje eilutėje numatyta sumažinti Ignalinos savivaldybei 250 tūkst. Lt. Ar šiuo atveju ministerija, siūlydama šitą projektą, nepažeidžia Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio? Ar tai nėra politinė avantiūra, kadangi šioje savivaldybėje yra didžiausias nedarbo lygis ir didžiulė socialinė įtampa?

E.ŽILEVIČIUS. Matot, dėl to klausimo buvo ilgai diskutuojama. Čia problema ta, kad iš Visagino rajono savivaldybės persiregistravo ar 9, ar 11 įmonių, kurių pajamos pateko į Ignalinos rajono savivaldybę. Todėl natūralu, kad Visagino savivaldybėje atsirado didžiulis pajamų trūkumas, per milijoną 400 tūkst. Lt, o Ignalinos rajono savivaldybė viršijo 250 tūkst. Lt. Todėl mes, nenorėdami daryti problemos kitame rajone sumažinant milijonu 400 tūkst. Lt, nubraukėme tik tas lėšas, kur buvo viršijamas planas ryšium su įmonių persiregistravimu į kitą savivaldybę.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gamtos apsaugos komitetas bei Savivaldybių komitetas siūlė, kad Vilkaviškio rajono bei, atrodo, Širvintų rajono statomiems valymo įrenginiams būtų surastos lėšos, nes šiais metais yra nupirkti įrengimai ir juos reikia sumontuoti. Ar netikslinga būtų per Ūkio ministeriją sužinoti, kurios savivaldybės šiais metais nepanaudos tikslinių lėšų, ir perskirstyti jas kitiems rajonams? Tai vienas klausimas.

Kitas klausimas dėl asignavimų, skirtų kapitalo investicijoms. 20 puslapyje yra numatyta Šiauliams paskoloms, gautoms su valstybės garantija, grąžinti ir palūkanoms mokėti skirti 19 mln. 941 tūkst. Lt. Čia bus rezervas apie 10 mln. Lt, nes šitų lėšų nesunaudos. Sakykite, kokia jūsų nuomonė?

E.ŽILEVIČIUS. Jeigu Ūkio ministerija mums pateiktų realius skaičiavimus, kiek nebus sunaudota lėšų kapitalo investicijoms, aš manau, kad tai iš tikrųjų būtų racionalus pasiūlymas. Dėl Šiaulių iš tikrųjų problema, bet mes neturime jokių raštiškų siūlymų ar motyvų, kad tų lėšų jiems nereikės. Jeigu būtų, prašau.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų biudžeto pakeitimo ir šiaip biudžeto įstatymai yra labai svarbūs. Aš nesu didelis finansų specialistas, bet šiokios tokios logikos esu mokęsis. Aš norėčiau, kad jūs man paaiškintumėte. Štai antrajame priedėlyje (kad būtų lengviau, antra eilutė iš apačios) dėl Vidaus reikalų ministerijos nurodyta, kad asignavimai Vidaus reikalų ministerijai padidinami iš viso 109 tūkst. Lt, paprastosios išlaidos – 104 tūkst. Lt ir iš jų 809 tūkst. Lt skiriama darbo užmokesčiui. Niekaip nesuprantu, kaip galima iš 104 padidinti 809. Toliau nepatingėjau truputėlį, sakau, ne finansistas, bet logikos šiek tiek turiu, pabandžiau šį stulpelį sudėti ir suskaičiuoti įvairiausiais būdais netgi manydamas, jog tai yra aritmetinė klaida arba atspausdinta blogai. Skaičius nei vienaip, nei kitaip neišeina, nes skirtumas geriausiu atveju, net atmetus 809 ar bandant “pririšti” prie 104 arba 109, išeitų 21 tūkst. 997. Tada man jau iš viso kyla abejonė dėl šio projekto teisingumo. Būkite malonus, paaiškinkite man šitai. Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Matyt, man teks atsiprašyti šį kartą už mūsų darbuotojus, bet mes dar patikslinsime. Kaip aš dabar matau, ko gero, gal tai yra klaida.

PIRMININKAS. Logika padeda. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau jūsų paklausti, kodėl vis dėlto nepritarta Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui ir pirmiausia neskiriama asignavimų kompensacijoms vykdant privaloma tvarka Biudžetinės sandaros įstatymo 32 straipsnį – tarpusavio atsiskaitymams, kai sumažėja pajamos dėl įstatymo priėmimo ar dėl kitų Vyriausybės sprendimais padarytų klaidų, o skiriami papildomi asignavimai tiek valstybės, tiek kai kurių savivaldybių reikmėms? Aš noriu konkrečiai pasakyti: Panevėžio miestui 200 tūkst. dėl pelno mokesčio lengvatų, toliau sumažinta Klaipėdos rajonui – milijonas ir pridėta 900 tūkst. Rokiškiui. Dėl Rokiškio sutinku, jiems reikėjo visiškai kompensuoti, bet reikia visiškai ir Klaipėdos rajonui, nors jiems reikia apie 4 mln. norint kompensuoti, o ne 1,9. Tas pats klausimas ir dėl Ignalinos savivaldybės. Taip pat padaryta klaida ir iš viršplaninių taip pat negalima paimti pinigų, nes pagal Biudžetinės sandaros įstatymą viršplaniniai lieka savivaldybėms. Kitu būdu reikia tą Visagino problemą spręsti, bet ar tokiais būdais – nesiremiant įstatymais, o kaip norim, taip ir darom. Jeigu viršplaninių yra, tai nubraukiam, jeigu nėra, tai ne. Jeigu norim, tai nevisiškai kompensuojam, kai įstatymas įpareigoja viską kompensuoti, o skiriame papildomus asignavimus.

E.ŽILEVIČIUS. Matote, mes tų papildomų asignavimų kaip tik neskiriame. Jeigu, sakykime, būtų papildomų, mes skirtume papildomai, o dabar, kaip jūs matote, tai yra perskirstymas. Jeigu perėjo pajamos į Ignalinos rajono savivaldybę, tai jos atitinkamai sumažinamos ir patikslinamos Visaginui.

Dabar dėl to, ką jūs sakėte dėl Klaipėdos ir dėl Rokiškio rajonų. Klaipėdos rajono nevykdymas šiuo metu yra 900 tūkst., o ankstesniame projekte, kaip jūs atsimenate, buvo 1 mln. 800 tūkst. Dėl to 900 tūkst. yra paimama ir atiduodama Rokiškiui, kur iš tikrųjų nevykdymas yra 2 mln. 700 ar 800. Tai yra paprasčiausias perskirstymas tarp savivaldybių, bet tai yra įstatymas, ką jūs ir minėjote. Tai yra lygiai toks pats įstatymas ir įstatymu remiantis tai daroma. Jeigu būtų nepritarta, sakykime, tai taip, bet papildomų asignavimų tam… Jeigu perėjo iš vienos savivaldybės įmonės į kitą, tai iš esmės pajamos yra, čia tik perskirstymo klausimas turi būti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti dėl darbo užmokesčio kitimo. Kodėl teismams skiriamos lėšos, kurios didinamos 12 mln., aiškiai įvardytos priedėlyje, o apie mokytojų atlyginimus, apie kuriuos čia ryte daug kalbėjo Ministras Pirmininkas, mes randame tik bendro biudžeto suvestinėje ir tai užmaskuota eilutėje, kurioje lėšos darbo užmokesčiui, pensijoms, stipendijoms ir pašalpoms indeksuoti? Ar mums labai lengva suskaičiuoti, kiek yra teisėjų ir skirti jiems 12 milijonų, o mokytojų yra tūkstančiai ir mes skiriame, kaip ministras sakė, galbūt 20 mln., o jau šį kartą sakė tik 15% didės darbo užmokestis? Kodėl aiškiai nenurodome, kad švietimui mes skiriame tiek ir tiek lėšų?

E.ŽILEVIČIUS. Sakykime, tai yra biudžeto sudarymo klausimas, nes yra didinamos lėšos, jos atitinkamose eilutėse yra paskirstomos. Čia jokio slėpimo nėra. Paprasčiausiai čia yra paskirstymas tarp atskirų asignavimų valdytojų.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti paskutinę klausėją Seimo narę M.Šerienę.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis viceministre, aš norėjau paklausti dėl Visagino savivaldybės. 250 tūkst. jiems paimame iš Ignalinos. O dar milijonas 200 tūkst.? Ką jūs planuojate padaryti, nes čia yra didelė skriauda ir tiesiog nepakeliama savivaldybei skriauda?

E.ŽILEVIČIUS. Tą klausimą, kaip mes girdėjome, jau keletas Seimo narių kelia. Juk iš tikrųjų nemažai įmonių kiekvieną dieną persiregistruoja iš vienos savivaldybės į kitą, mes negalime kompensuoti dabar. Tada mes turėtume kiekvieną mėnesį keisti įstatymą ir kompensuoti atsižvelgdami į tai, kiek persiregistravo į kitą įmonių. O čia iš tikrųjų susidarė nemažai įmonių, kurios persiregistravo ar nebuvo numatyta, todėl tai ir daroma. Papildomų lėšų nėra tam reikalui.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre, už atsakymus į klausimus. Mes jau 20 min. kalbame šiuo klausimu. Dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. Atsiprašau, ne dėl vedimo tvarkos. Noriu pasakyti rengėjams vieną formalią pastabą. Šiais metais pradėjo veikti Sveikatos draudimo fondas su milijardinėm apimtim. Tačiau projekte jis yra įkištas tarp Raudonojo Kryžiaus draugijų ir kitų, o tai yra visiškai nesolidu iš rengėjų pusės. Jis, aišku, turėtų būti trečiojoje dalyje prie Vyriausybės remiamų fondų.

PIRMININKAS. Dėkoju, galbūt ir kalbėtojai Centro sąjungos vardu dar pabrėš iš tribūnos kalbėdami apie šiuos dalykus.

Kolegos, dabar mes pradedame diskusiją. Prašyčiau sutikti, kad ta diskusija baigtųsi trupučiuką prieš 17 val., kad mes iki 17 val. dar spėtume balsuoti, ar pritariame po antrojo svarstymo. Aš kviečiu kalbėti frakcijų ir komitetų vardu ir tartis frakcijose, kas galėtų kalbėti jų vardu. Ar Alg.Butkevičius galėtų būti frakcijos kalbėtojas? Taip. Jūs esat pareiškęs norą dalyvauti diskusijoje dėl biudžeto. Socialdemokratų frakcijos vardu kalba Seimo narys Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš nekartosiu to, ką kalbėjau praeitą kartą, kada svarstėme aną įstatymo projekto variantą. Tikrai reikia pasakyti, kas yra teigiama. Vis dėlto yra atsižvelgta į Biudžeto ir finansų komiteto kai kuriuos pasiūlymus. Kaip matote, Invalidų reikalų tarybai nuo 2 mln.yra padidinta iki 3,5 mln. Vadinasi, tikrai bus galima padengti įsiskolinimus žmonėms, kurie yra atlikę operacijas už savo pinigus, taip pat, kaip žinote, šiuo metu yra gana ilgoka eilė, kurioje žmonės laukia tam tikrų operacijų. Tai tikrai bus labai didelė paspirtis Lietuvos gyventojams.

Aš norėčiau truputį pakalbėti, kaip minėjau savo klausime, apie biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumą, ypač tų lėšų, kurios yra skiriamos kapitalo investicijoms. Ūkio ministerija formuoja programą kapitalo investicijoms panaudoti, bet, mano manymu, toliau už lėšų panaudojimą turėtų būti atsakinga Finansų ministerija. Ji nuolat turėtų rinkti informaciją, kaip panaudojamos lėšos, skirtos kapitalo investicijoms – tai valymo įrenginiams ir įvairioms statyboms. Dažniausiai šis klausimas iškyla tada, kai pasibaigia metai ir pamatome, kad šitos lėšos yra nevisiškai panaudotos arba apskritai labai mažai panaudotos. Paskui jas reikia išieškoti atgal į valstybės biudžetą ir tada susiduriame su daugeliu problemų. Mano manymu, vis dėlto Ūkio ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija turėtų nuolat teikti informaciją Finansų ministerijai, kad būtų galima atlikti tam tikrus pakeitimus, rengiant tam tikrą įstatymo projektą, ir perskirstyti tas lėšas kitiems rajonams, kurie visiškai panaudoja ir gali panaudoti jų dar daugiau. Mano manymu, iki šio įstatymo projekto priėmimo reikėtų, kad Ūkio ministerija surinktų tą informaciją, pateiktų Finansų ministerijai, o Finansų ministerija pateiktų tam tikras pataisas. Kaip minėjau, buvo diskusija dėl Vilkaviškio rajono valymo įrenginių statybos bei Širvintų rajono valymo įrenginių statybos, nes, anot šių rajonų merų pateiktos informacijos, šiuo metu yra nupirkti įrengimai ir juos atvažiuos montuoti užsieniečiai. Su užsienio valstybėm yra pasirašyti kontraktai. Ir jeigu jie neturės pinigų, tai turės dideles baudas mokėti šioms valstybėms. O tos lėšos ir baudos, aišku, turės būti padengtos iš biudžeto. Taip pat norėčiau pasakyti (ir tikiuosi, kad Finansų ministerija šiuo dalyku pasidomės), kad Šiaulių miestui yra skirta 19 mln. 941 Lt paskoloms, gautoms su valstybės garantija, padengti. Tačiau šiuo metu yra pateikta tam tikra informacija, kad šitos lėšos nebus visiškai panaudotos iki metų pabaigos, ne tik nevisiškai, bet, ne visai galutiniais duomenimis, liks apie 10 mln. Mano manymu, vis dėlto yra blogai, jeigu tos lėšos nebus efektyviai panaudotos. Ir jeigu tikrai Šiaulių miesto savivaldybė pateiks informaciją, kad jinai yra nepajėgi, būtų tikslinga tas lėšas perpaskirstyti kitiems ūkio subjektams ir jos būtų panaudotos pagal tam tikrą paskirtį. Kad nebūtų taip, pasibaigs metai ir jas reikės grąžinti vėl atgal į valstybės biudžetą, nes mes puikiai žinom, kitiems metams tos lėšos nėra perkeliamos. Tai aš nenoriu daugiau kartoti ir sakyti tų minčių, apie kurias anksčiau kalbėjau. Aš tikiuosi, kad į šias mano pasakytas mintis Finansų ministerija atsižvelgs ir iki priėmimo pateiks tam tikrus pakeitimus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Žiūriu dabar į kolegas iš LDDP frakcijos. Kas kalbėtų jūsų vardu? Ar Č.Juršėnas? Seimo narys Č.Juršėnas kviečiamas į tribūną. Bus kalbama frakcijos vardu.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, mielieji nežiniukai, kaip aš girdžiu iš salės. Na, ne, V.Bogušis tai žino, bet tamstos kolega nežino.

PIRMININKAS. Praėjo pusė minutės, kolega Česlovai.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Aš spėsiu ir per 6,5. Mielieji kolegos, mane nudžiugino ir sujaudino du skaičiai, kurie yra šiame įstatymo projekte. Tai pirmiausia tie 65 papildomi milijonai. Labai gražu, gal galėjo ir daugiau būti, o gal ir mažiau, bet džiugu, kad tai yra. Ir antras skaičius išlaidų dalyje, kur kalbama apie Vyriausybės rezervo fondą, 81 milijonas, kaip buvo, taip ir yra. Kodėl šitie skaičiai nudžiugino, aišku. O kodėl sujaudino?

Pirmas dalykas dėl 65 milijonų. Mums būtų, aš manau, labai įdomu ir naudinga, jeigu šie 65 milijonai būtų paskirstyti ir kiekvienas padėtas į savo vietą: kiek papildomai gauta fizinių asmenų, juridinių asmenų, kiek pridėtinės vertės, o kiek visiems įdomaus akcizo papildomai gauta arba konsulinio mokesčio, arba žyminio, arba dar ko nors. Žodžiu, aš labai prašyčiau galutiniam variante šituos 65 milijonus paskirstyti ir padėti ten, kur reikia. Jeigu jums nepatogu, tai bent iki įstatymo priėmimo malonėkit duoti Seimo nariams pažymą, ką reiškia konkrečiai tie 65 milijonai.

Dabar dėl Vyriausybės rezervo fondo. Gal ne visi kolegos prisimena, bet Seimui Vyriausybė iš pradžių pateikė vieną projektą, paskui pateikė kitą. Ir štai tame pirmajame projekte buvo toks įdomus aiškinamasis raštas. Aš jį norėčiau pacituoti. 3 punktas: “Atsižvelgus į tai, kad lėšų iš Vyriausybės rezervo fondo skiriamas valdymo įstaigų darbo užmokesčiui prieštarauja Biudžetinės sandaros įstatymo nuostatoms, siūloma sumažinti Vyriausybės rezervo fondo lėšas ir atitinkamai padidinti asignavimus darbo užmokesčiui Europos reikalų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir t.t.” Dabar gi aš žiūriu, kad tas fondas padidinamas, o rezervas nemažinamas. Tai čia, žinoma, reikia tiktai džiaugtis, kad atsirado dar papildomai pinigų. Bet aš negaliu džiaugtis, man tiesiog liūdna, kad staiga paaiškėjo, jog įstatymai nepažeisti. Pagal pirmąjį variantą Vyriausybės vardu ministras pripažįsta, kad įstatymai pažeisti, o dabar, pasirodo, jau nebepažeisti arba galbūt čia yra nauja interpretacija. Jeigu įstatymas pažeidžiamas savaitę, na, gal mėnesį, o kaip konservatoriams – pusę metų, tai dar ne įstatymo pažeidimas. Jeigu metus arba ketverius metus, kaip kolega J.Sabutis siūlo, tada įstatymo pažeidimas. Tai aš manau, kad mes taip kvailai nerašydavom, gerbiamasis Landsbergi, o jūsiškiai rašo. Kadangi taip nevykusiai rašoma, už tai ir reikia atsakyti. Arba išmokstat rašyti, arba išmokstat gerai dirbti. Yra du variantai. (Balsai salėje) Taigi, mielieji kolegos, aš dar sykį kartoju tai, kas čia jūsų pačių surašyta. Jeigu buvo pažeisti įstatymai, jeigu Vyriausybė priimdama konkrečius Vyriausybės rezervo fondo naudojimo nutarimus pasakė, kad šie pinigai, kurie paimami ne pagal Biudžetinės sandaros įstatymą, bus išbraukti iš Vyriausybės rezervo fondo, tai šitai sąžiningai, korektiškai reikia daryti arba bent pasiaiškinti, kodėl taip atsitiko.

Tas pats yra pasakytina dar dėl vieno dalyko. Jūs puikiai žinot, kad birželio 17 d. buvo priimtas nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo” pakeitimo”. Šito nutarimo 1 straipsnio 4 punktas buvo toks: “Atsižvelgiant į susidariusias darbo apmokėjimo disproporcijas, iki įstatymo įsigaliojimo nedidinti atlyginimų taip pat ir aukštiesiems valstybės pareigūnams, kitoms atskiroms pareigūnų bei darbuotojų grupėms”. Primenu, kad birželio 17 d. buvo 1997 m., ne 1996 m. Tai padarė šitas Seimas. Ir aš esu įsitikinęs, kad dalis Seimo narių – ministrų balsavo už šį nutarimą. O po to nuėjo į kitą posėdžių salę, t.y. į Vyriausybės posėdžių salę, ir balsavo atvirkščiai, ir vieną po kito priėmė kelis nutarimus, pažeisdami šito nutarimo 1 straipsnio 4 punktą, padidindami algas ir sau, ir daug kam kitam, visų pirma, teisėsaugai, teisėtvarkai. Aš manyčiau, kad gal taip ir reikia daryti. Bet tada, mielieji, jūs gi dauguma, nesunku jums susitarti. Tai gal nereikia priimti tokio nutarimo, kurio po to daugumos atstovai ministrai taip grubiai, akiplėšiškai nevykdo. Tai juk sarmata šitam Seimui. Ne anas Seimas priėmė šitą nutarimą apriboti, o šitas Seimas priėmė. Vyriausybė daro, kaip jai patinka, o Seimas tyli, patenkintas, kad Vyriausybė taip daro, kaip jai patogiau, ir faktiškai tyčiojasi iš Seimo. Aš manyčiau, kad galutiniam variante tikrai turėtų būti sumažintas, kaip pati Vyriausybė siūlė, Vyriausybės rezervo fondas. Pinigus galima skirti mokslo reikalams arba, čia buvo labai gražiai pasakyta kolegos, aplinkos apsaugai – valymo įrenginiams. 3 milijonai – ne smulkmena. Juos galima būtų gražiai sunaudoti, o ne palikti Vyriausybės rezerve, juo labiau kad pati Vyriausybė siūlė. Ir, žinoma, paskirstyti tuos 65 milijonus. O už įstatymų nevykdymą, už, kaip čia pasakius, gėdos darymą Seimui, tikiuosi, kad konservatoriai su savo Vyriausybe bent šiek tiek pasišnekės. Ačiū. (Balsai salėje) Į centristus taip pat. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Švitra. Kalbėtų komiteto ar frakcijos vardu? Prašom. Komiteto vardu.

A.ŠVITRA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Sveikatos reikalų komitetas, remdamasis Valstybinės ligonių kasos privalomo sveikatos draudimo fondo formavimo duomenimis ir vykdymu, surinktais duomenimis, prašė Biudžeto ir finansų komitetą papildomai skirti dar 19 milijonų. Būtent kodėl? Kad Valstybinė ligonių kasa užbaigtų savo metų biudžetą be deficito, jiems reikėtų, pagal jų skaičiavimus, 164 milijonų. 45 milijonai yra surinkti daugiau iš fizinių asmenų pajamų mokesčių įnašų, o nesurinkti iki galo 19 milijonų yra iš save draudžiančių, taip pat iš ūkininkų. Prašėm pakartotinai Valstybinę ligonių kasą patikslinti duomenis po to, kai Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė mūsų siūlomai pataisai. Gavom lygiai tuos pačius skaičius. 164 mln. reikalingi medicinos darbuotojų atlyginimų indeksavimui. Kitų skaičių negavę, mes vėl teiksim savo projekto pataisą. Kviesčiau Seimo narius ją palaikyti.

PIRMININKAS. Žiūriu į Seimo narį K.Trapiką. Seimo narys K.Trapikas Liberalių reformų frakcijos vardu.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien po optimistinės premjero kalbos apie socialinės-ekonominės programos vykdymą, nesuprantamai skamba šio įstatymo 3 straipsnio paskutinė citata: “Dėl neteisingo įmokų paskirstymo sumažinti Ignalinos savivaldybės biudžeto lėšas 250 tūkst. Lt sumai”. Pirma. Tai pažeidžia Vietos savivaldos įstatymo straipsnį, kuriuo savivaldybė yra apginta nuo valstybės institucijų dėl biudžeto neliečiamumo. Toliau. Kur yra moralinė atsakomybė valstybės institucijų, kai šiame krašte yra didžiausias nedarbas, kai reikia daug įmokų socialinėms pašalpoms mokėti dėl nederlingų žemių, kai šiame rajone yra paslėpta socialinė bomba, būtent Didžiasalio miestelis.

Todėl aš tik tikiu gera Seimo valia ir remiuosi Savivaldybės komitetu, kad šita socialinė ir teisinė neteisybė bus likviduota ir Ignalinos rajono biudžetas bus nepaliestas. Tačiau džiaugiuosi neblogu įformintu lobizmu, nes skiriamos lėšos bažnyčios remontui. Seimo narių norėčiau paklausti, kodėl šiandien lėšos neskiriamos Molėtų bažnyčiai arba Ignalinos bažnyčiai. Neseniai lankiausi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir teko studijuoti lobizmą. Taigi lėšos, kurių trūksta, sakysim, socialinėms išmokoms, arba kėsinamasi į savivaldybių biudžetus, deja, lobistiškai skiriamos įvairioms bažnyčioms. Todėl galbūt visiems Seimo nariams, atstovaujantiems apygardoms, proporcingai skirkime lėšų religinių bendruomenių reikalams. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas žadėjo kalbėti Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto vardu.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Vyriausybės atstovai, Vyriausybė iš dalies atsižvelgė į Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto, taip pat Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, tačiau iš esmės į kai kuriuos mūsų pasiūlymus vis dėlto neatsižvelgta. Aš jau pateikdamas klausimus konstatavau, kad įstatymai neleidžia nekompensuoti iš valstybės biudžeto toms savivaldybėms, kurios prarado pajamų šaltinius dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų sprendimų. Tai privaloma pilnai kompensuoti vadovaujantis Biudžetinės sandaros įstatymo 32 punktu. Čia tarpusavio atskaitymai vykdomi ne tarp savivaldybių biudžetų, o tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų. Aš noriu kalbėti apie Panevėžio, Rokiškio ir Zarasų savivaldybes. Rokiškio ir Zarasų iš dalies, galbūt ir pilnai kompensuojama dėl pelno mokesčio lengvatų investicijoms, o Panevėžio savivaldybei iš 200 tūkst. nėra nė lašo.

Toliau dėl Klaipėdos rajono. Klaipėdos rajono savivaldybės ir Visagino miesto. Čia kita situacija, čia truputį kitaip. Sakykim, Visagine. Dėl blogų Vyriausybės sprendimų formuojant fizinių asmenų ir juridinių asmenų kontingentus 1997 m. padaryta klaidų. Čia taip pat Vyriausybės sprendimai. Galų gale Seimas padarė klaidų patvirtindamas atskaitymų normatyvus ir dotacijas tiek Visagino savivaldybei, tiek ir Ignalinos rajono savivaldybei. To klausimo taip pat negalima taip spręsti, kad paimam viršpelnį Ignalinos savivaldybės 250 tūkst. ir atiduodam Visaginui. Visagino reikia išspręsti ne 250 tūkst. klausimą, o 1,4 mln. ir tai reikia daryti arba iš valstybės biudžeto lėšų, arba perskirsčius atskaitymo normatyvus ir dotacijas, nes šitaip iš viršpelnio niekas neleidžia iš tikrųjų, kaip čia kalbėjo gerbiamasis K.Trapikas, skirstyti savivaldybių biudžetų. Yra metodika, yra tvarka ir tos tvarkos reikia laikytis.

Dabar dėl Klaipėdos rajono. Vėl kita situacija. Čia, kaip sakė viceministras, persiregistravo ūkio subjektai, tik ne į Rokiškį persiregistravo, bet į kitą savivaldybę, į Kretingos ar kokią kitą savivaldybę. Todėl negalima paimti iš Klaipėdos ir duoti Rokiškiui, nėra jokio tarpusavio savivaldybių ryšio. Dėl persiregistravimo 4 mln. netenka, o ne 1,9. Sakykim, jeigu prašo 1,9 mln. , tai reikia tiek ir skirti, o ne 900 tūkst. Sakoma, kad bus viršpelnis ar bus vykdomas, bet visiškai negalima sieti su viršpelniu. Visiškai negalima. Čia yra biudžeto formavimo metodikos reikalas ir jeigu taip suplanuota, taip ir turi būti. Jis lieka savivaldybei. O kodėl kokia kita savivaldybė pasiima 4 mln.? Užplanuoti 4 mln. buvo Klaipėdos rajonui, ne Kretingai, ne kitai savivaldybei, tai negalima imti iš viršpelnio, o reikia normatyvus taisyti arba iš valstybės biudžeto skirti tas lėšas, bet ne lengviausiu būdu žygiuoti. Aš siūlyčiau vis dėlto rimtai laikytis įstatymų. Yra viskas reglamentuota, kaip reikia sutvarkyti, kaip daryti tarpusavio atskaitymus tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų ir pagal kokią metodiką formuoti savivaldybių biudžetus. Iš tikrųjų jie yra neliečiami, o jeigu paliečiami, tai turi būti kompensacija iš valstybės biudžeto. Nors Biudžeto ir finansų komitetas mūsų komitetui nepritaria, bet mūsų nuostata lieka ta pati, kad reiktų išbraukti 6 straipsnį ir nesumokėtų, negrąžintų, kitiems tikslams panaudotų tikslinių asignavimų problemas spręsti 1996 m. biudžetinės apyskaitos svarstymo metu. Tai yra 1996 m. problema. Seime bus svarstoma 1996 m. biudžeto apyskaita ir tada reikia spręsti ką daryti. Ką daryti? Aš manau, kad nereikia sieti tų dalykų su viršpelniu, o jeigu jau atleidžiam savivaldybes nuo nemokėjimo, negrąžinimo valstybei, tai atleidžiam. Nes atrodo, kad mes kėsinamės į viršpelnį, kuris turi likti. Mūsų Biudžeto ir finansų komitetas prašė susumuoti visus asignavimus, kurie atiteks savivaldybėms dėl atlyginimų ir kitų kompensacijų už šilumą ir t.t. Lyg ir buvo sutikta ir pažadėta, bet antrajam svarstymui tų dalykų mes neturime.

Baigdamas aš, jeigu nebus atsižvelgta į šias pastabas, o tos pastabos yra esminės, susietos su įstatymų vykdymu, tai po antrojo svarstymo tiesiog komitetas, žinoma, nesvarstė, neturėjo galimybių. Komiteto vardu aš nieko negaliu sakyti, matyt, mes svarstysime pirmadienį, bet asmeniškai aš, kaip Seimo narys, tikrai negaliu pritarti, nes nebuvo atsižvelgta į tuos dalykus, kurie aiškiai rodo, kad buvo pažeisti įstatymai skirstant finansinius išteklius.

Norėčiau atsakyti, kadangi viceministras sakė, jog nėra skiriama papildomų asignavimų. Yra skiriami papildomi asignavimai. Papildomi asignavimai yra skiriami, 65 mln. papildomų pajamų, ir tie 65 mln. yra paskirstyti kaip papildomi asignavimai tiek valstybės išlaidoms, tiek savivaldybių išlaidoms. Kai kurie asignavimai savivaldybių išlaidoms yra papildomi. Tuo tarpu tie asignavimai, apie kuriuos aš kalbėjau, kompensacijos, tai nėra papildomi asignavimai, tai yra atsiskaitymas su savivaldybėmis už priimtus Seimo arba Vyriausybės sprendimus mažinant savivaldybių pajamas. Ačiū.

PIRMININKAS. Daugiau nematau sąraše, žinau, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė dar galėtų kalbėti. Ar yra norinčių kalbėti frakcijos ar komiteto vardu? Labai atsiprašau, tiesiog nematau jūsų savo kompiuteryje.

Seimo narys J.Beinortas norėtų kalbėti frakcijos vardu. Prašom. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Dėkui. Aš tikrai buvau užsirašęs 15 numeriu ir, matyt, eilė atėjo. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai ir gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Finansų ministerijos pareigūnai, atvirai kalbant, Socialinių reikalų ir darbo komitetas nori atkreipti jūsų dėmesį, jog verkiant būtina parama Invalidų reikalų tarybai. Gal ne visai taip, kaip mes prašėme, bet džiaugiamės, kad vis dėlto buvo rasta galimybių padidinti asignavimus. Manau, kad daug žmonių mums dėkos už endoprotezus ir už kompensacinę techniką, kurią pavyks įsigyti dar šiais metais, arba susimokėti skolas, kurias mes turime. Taip pat aš manau, kad čia nebus problemų, sakykim, ir dėl tokios apmaudžios klaidos, kai iš Švietimo ir mokslo ministerijos nebuvo gauta papildomai ir pakankamai asignavimų Vilniaus jėzuitų gimnazijai, nes iš tikrųjų ta gimnazija yra pilnavertė, netgi, sakyčiau, tapo prestižine Vilniaus mokykla, o mokytojų algoms išmokėti ten trūko apie 158 tūkst. Lt. Ir aš manau, kad nors biudžete dar nėra tos pataisos, bet tikiuosi, kad tai nedidelė suma.

Dabar frakcijos vardu aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus, kurie, mes manome, neturėtų likti visiškai be dėmesio. Pirmasis dalykas tai yra tarnyba, kurios darbą mes norime matyti gerą, teisingą, reikšmingą Lietuvai, – tai Valstybinė tabako ir alkoholio tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Mes manėme, kai priiminėjome šituos įstatymus, kad ta tarnyba iš tikrųjų vykdys valstybės politiką – mažins alkoholio vartojimą ir tabako paplitimą, ypač tarp jaunimo, kad šitoji tarnyba stovės mūru prieš pinigus dosniai dalijančius reklamai platintojus ir gaminančias firmas, tačiau pasirodo, kad ji šito darbo, deja, nedaro, ką neseniai parodė mūsų frakcijos susitikimas su VTAKT tarnybos viršininku. Motyvuojama, kad nepakanka teisinių aktų, bet nė piršto nepajudinama dėl tų teisinių aktų iniciatyvos. O štai mūsų biudžete nei iš šio, nei iš to šitai tarnybai vien atlyginimams padidiname maždaug 200 tūkst. Lt. Ji jų nesunaudos, ji negali tiek sunaudoti. Jie pripažįsta, kad jų papildomiems poreikiams, susijusiems su tos tarnybos plėtimu, gali užtekti iki 170 tūkst. Lt. O čia yra jau jiems atseikėta beveik 600 tūkst., kurių jie iš tikrųjų nesunaudos. Ir aš manau, kad kiekvieną šimtą tūkstančių reikia taupyti. Mano nuomone, ministerija galėtų vis dėlto pasižiūrėti ir neskirti tų pinigų, kurie nereikalingi.

Antras dalykas – tai yra mūsų frakcijos pozicija, apie kurią aš jau anksčiau kalbėdamas sakiau ir dabar sakau, jog mes esame prieš tai, kad iš mūsų valstybės sąrangos struktūrų iškeliama viena struktūra. Jinai neproporcingai lepinama, neproporcingai didinami jos atlyginimai. Tokia struktūra yra mūsų teismų sistema. Vis dėlto vien tik Lietuvos teismams 11 mln. 500 tūkst. Lt didinami atlyginimai dabar perskirstant biudžetą. Ką tai gali reikšti? Vadinasi, pirma, tai iš tikrųjų nepamatuotas šitas atlyginimų didinimas lyginant su visais kitais biudžetinių įstaigų darbuotojais. Antra, tai yra ne tas darbas, kurį būtų galima pamatuoti, pasverti, išmatuoti kokiais nors rodikliais, nes mūsų nusikalstamumas, deja, negali sumažėti vien nuo teisėjų darbo. Teisėjų darbas visų pirma yra ne šiaip darbas, tai yra darbas davus priesaiką, tai ne darbas pagal darbo sutartį, o darbas pagal priesaiką. Todėl vis dėlto reikia galvoti, kad labai apsirinkame, jei manome, kad tokių kategorijų darbuotojus, kurių darbas turi daugiau būti dirbamas pagal priesaiką, sąžinę, užpylę pinigais galime siekti geresnių rezultatų. Gerbiamojo A.Butkevičiaus pasiūlymas labai kukliai atrodo, tačiau vis tiek bent 3 mln. Lt sutaupytume, jeigu pritartume jo pasiūlymui, nors aš manau, kad ir tai ne riba.

Norėčiau prisidėti prie tų dviejų siūlymų, kurie čia buvo pasakyti. Pirmasis siūlymas – būtent ar reikia mums dabar planuoti Vyriausybės rezervą 81 mln. Lt metams baigiantis. Gal iš tikrųjų nereikia tiek palikti? (Balsai salėje) Iš to dokumento nematyti, kad jos jau išnaudotos. Tai viena. Antras dalykas – pono M.Končiaus pastaba. Mes turėjome iki šiol tik valstybės biudžetą ir socialinio draudimo biudžetą. Dabar mes turime visiškai fiksuotą, įvairiais įstatymais apibrėžtą ligonių kasų arba sveikatos biudžetą. Jo iškėlimas ir visų išmokų, susijusių su ligonių kasa, sugrupavimas jau į visiškai atskirą struktūrą mums rodytų, kokia gi iš tikrųjų ten yra padėtis.

Žodžiu, aš galiu pasakyti tik tiek, kad jeigu būtų apsispręsta ir nebūtų didinami visų kategorijų teisėjų atlyginimai, mūsų frakcija palaikytų šito biudžeto pataisymą. Priešingu atveju mes liksime prie savo nuomonės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes buvome taip gražiai taręsi 17 val. truputį pratęsti posėdį, 17 val. skirti vieną valandą šitiems svarstymams. Jeigu dabar sutartume, tai liktų vienas komitetas, viena frakcija ir vienas pagal eilę užsirašęs Seimo narys – R.Dagys, arba jeigu jo nėra, Seimo narys A.Sysas. Jeigu toks sutarimas būtų, galėtume manyti, kad toks kelias yra geriausias. Dėkoju, kolegos, dėkoju, kad sutinkate.

Kviečiu kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu Seimo narę E.Kunevičienę.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Labai malonu, kad vienintelis iš kalbėjusių – ponas Č.Juršėnas pasidžiaugė pasiektais šitos Vyriausybės rezultatais ir kad jis neužmiršo, jog šiais metais tai Vyriausybei pavyko surinkti per milijardą pajamų… negu buvo surenkama praėjusiais metais ir anksčiau, ir nedidinti skolų. Todėl pirmiausia ir atsakysiu į jo klausimus, nes jis pastebėjo gerus dalykus ir iškėlė klausimus.

Tamsta paklausėte, dėl kokių pajamų surinkimo planuojamos arba kaip surenkamos pajamos? Jos neslepiamos. Jūsų frakcijos atstovas ponas A.Plokšto yra Biudžeto ir finansų komitete. Kiekvieną dieną komitetas gauna duomenis apie biudžeto vykdymą. Padarysime. Dabar aš tik jums pasakysiu, kiek aštuonių mėnesių… aš turiu tą lentelę, buvau išdalijusi tiems, kas prašė, bet aš jums tik pasakysiu bendrą vaizdą rugsėjo 1 dieną: fizinių asmenų pajamų mokestis – 110%, juridinių asmenų pelno mokestis – 113%, pridėtinės vertės mokestis neįvykdytas – 93%, akcizai – 100,6%, žyminis mokestis – 106%, konsulinis mokestis – 66,4%. Iš viso įvykdytos pajamos 100,5%. Jeigu skaičiuotume, kad taip seksis vykdyti iki metų pabaigos, nes metų pabaigoje planuojamas didesnis planas ir surinkimas, tai atsižvelgiant į 9 mėnesių plano įvykdymo procentą, kad 0,5% yra viršytas planas nuo 6 mlrd., tai tas viršijimas iki metų pabaigos turėtų būti maždaug 30 mln. Iki rugsėjo mėnesio buvo viršyta 29 mln. 676 tūkst. Lt. Jie planuoja, nes paskutinėmis dienomis buvo atsilikimas, jau ne taip gerai sekėsi surinkti kai kuriuos mokesčius, planas dabar jau yra didesnis, tai jie planuoja 25 beveik realiai, kadangi tai yra pagrįsta 9 mėnesių plano vykdymu, o 45 mln. iš tų 65 – tai pajamos, kurių nebuvo planuojama gauti arba susigrąžinti iš valstybinių komercinių bankų. Aiškinamajame rašte jie nieko nenuslėpė ir parašė. Tai ponui Č.Juršėnui informacija raštu. Jeigu dar pageidausite – pateiksime, bet tie duomenys aiškinamajame rašte.

Dabar norėčiau pasakyti dėl darbo užmokesčio didinimo mokytojams ir kitiems, dėl ko buvo socialdemokratų siūlymas ir pretenzijos. Tie atsiskaitymai, kurie daromi ne tiesiogiai per skaičiavimus ir sąmatos patvirtinimą, o per tam tikrus vienkartinius padidinimus, jie nedaromi pagal bendrą struktūros pakeitimą, o yra numatoma bendra suma ir Finansų ministerija nutarimais paskui paskirsto pinigų, surinktų iš iždo, sąskaita. Yra tokia tvarka, jinai buvo ir bus. Kai mes tvirtinome 1997 m. biudžetą, jūs žinote, ten irgi buvo numatyta bendra suma, jeigu vyks indeksavimas, nes į biudžetą galima konkrečiai įtraukti Švietimo ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, kai yra pastovi skaičiuotina suma, o kai keičiasi per metus, tai priimamas nutarimas ir tuo priimtu nutarimu, kam priklauso, tiems ir perveda tas sumas, kurios priklauso pagal nutarimus.

Dabar buvo dar vienas jūsų klausimas dėl rezervo. Vyriausybės rezervas yra sunaudotas. Kadangi jis nebuvo nei didinamas, nei mažinamas, nereikėjo jums teikti ir jokios informacijos. Jeigu jis būtų paliestas ir jeigu jis būtų didinamas arba mažinamas, tada būtų reikėję aiškintis, nes čia ne naujo biudžeto pakeitimas, o tik tie pakeitimai, kurie vykdomi.

Dabar noriu atsakyti ponui Č.Juršėnui. Atsakysiu, pone Juršėnai, nebarkite. Atsakysiu. Dėl darbo užmokesčio. Taip, darbo užmokestis jau faktiškai mokamas. Labai gaila, kad mūsų nutarime, kuris buvo priimtas, mes truputį nesuderinome laiko su Vyriausybe – ten buvo trijų dienų laikotarpis. Jeigu mes būtume anksčiau tai padarę bent pora savaičių, neuždelsę savo komisijos darbo, aš tikiuosi, kad jie nebūtų to padarę. Tikrai. Taip sakė ir premjeras. Sakė, atsiprašau, bet nesuderintas laikas.

Dėl darbo užmokesčio darbuotojams teisėsaugos institucijų. Mielieji mano, argi reikia džiaugtis, kad Lietuvoje nemažėja nusikalstamumas ir dėl to nereikia imtis jokių priemonių – tegul jis ir didėja. Kokiomis priemonėmis Vyriausybė gali mažinti nusikalstamumą? Stiprindama teisėsaugos darbuotojų darbo atsakomybę, o tą atsakomybę galima stiprinti, jeigu yra konkurencija. Jeigu teisėjams konkurencija susidaro, tai manau, kad kiekvienas teisėjas dirbs atsakingiau, o jeigu jūs jiems duodate 600 Lt atlyginimą, tai kokia gali būti konkurencija. Jie eina dirbti apsaugos darbuotojais į bet kokią firmelę ir gauna 10 tūkst. Nereikia klaidinti Lietuvos žmonių, kad visų teisėsaugos darbuotojų atlyginimai yra po 10 tūkst. Tai netiesa, ir neklaidinkite Lietuvos žmonių neteisinga informacija. Tai tik kai kuriems viršininkams, kurių darbas atsakingas ir jie priima galutinius sprendimus, reikalaujančius aukščiausios kvalifikacijos. Tas 10 tūkst. atlyginimas jiems susidaro ne dėl to, kad iš karto nustatytas toks atlyginimas, o dėl to, kad jiems taikomas koeficientas 2,5. Ar daug, ar mažai bus tokių žmonių Lietuvoje? Apie 30. O kas gi buvo iki šiol? O iki šiol buvo taip: tas pats darbo užmokesčio fondas buvo tik kitaip skirstomas – buvo palikta teisėsaugos darbuotojų priklausomybė nuo premjero arba nuo viršininko, buvo dalijami tie patys 10 tūkst. Lt, bet tik premijomis ir tik saviems draugams nepriklausomai nuo to, kaip žmogus dirbo ir kokia buvo jo kvalifikacija. Šita priklausomybė… Na, gerai. Atsimenate poną A.Paulauską, kai jis sugrąžino paimtas premijas? Ar užmiršote kiek? 30 ar 60 tūkst. net sau buvo pasiėmęs premijomis, todėl jūs jau nesakykite, kad neatsimenate. Viskas buvo dalijama premijomis. O dabar bus nustatytas normalus atlyginimas pagal atitinkamą kvalifikaciją. Todėl aš jūsų labai prašyčiau po pateikimo pritarti, nes jeigu mes nepritarsime ir bus uždelsta, žinokite, kad tada ne tik mokytojams, gydytojams ir pensininkams nebus padidinti atlyginimai, bet ir subsidijų už šildymą nebus iš ko mokėti, nes tai yra numatyta kaip tik šituose pakeitimuose. Prašau jūsų pritarti labai svarbiems socialiniams klausimams.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pirmininke. Žiūriu į Seimo narį R.Dagį – jis paskutinis pagal eilę galėtų kalbėti. Seimo narys A.Sysas. 5 minutės. Drįstu dar sykį priminti: 5 minutės, kolega.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aišku, mes šiandien išgirdome labai daug gražių skaičių. Aš tikrai nenorėčiau savo kalba klaidinti Lietuvos piliečių ir Lietuvos žmonių, bet manau, kad mūsų šios dienos kalbos, kai mes svarstėme Vyriausybės ataskaitą ir kai mes šiandien svarstome biudžeto perskirstymą, manau, sukelia tam tikrą neaiškumą žmonių galvose, nes, viena vertus, mes lyg ir kalbame apie tai, kad mes turime skirti pinigų darbo užmokesčiui didinti… čia ką tik iš tribūnos pasakė, kad šitie pinigai sunaudoti, jų nėra, o mes turime tik pasakyti post factum: taip, reikia teisėjams skirti tuos pinigus, nes jie jau juos gavo. Tai kodėl tada ir iš tribūnos ir lydinčiuose aiškinamuosiuose raštuose visur kalbama būsimuoju laiku? Koks čia yra nesutapimas? Aišku, kai mes sakome, jog teisėjams mes didiname darbo užmokestį 100% ir skiriame 12 mln. Lt, aišku, viską suprantu. Kartu mes iš pradžių sakome 25%, po to 20%, po to 15% didinsime darbo užmokestį švietimo darbuotojams, mokytojams, o eilutėje niekur nerandame tų pinigų, nes jie kažkodėl yra Finansų ministerijos eilutėje, jie, noriu pabrėžti, yra skirti ir darbo užmokesčio, ir pensijų, ir stipendijų, ir pašalpų kompensavimui. Tam yra skiriami 65 mln. Lt. Aš noriu pasakyti, kad jau yra duoti pažadai, kad bazinė pensija didėja, kartu keisis ir pensijos, ir stipendijos, ir tai kainuos ne vieną milijoną litų. Man kyla klausimas, ar užteks tų pinigų, kurie skirti mokytojams? Aš labai norėčiau, kad mieli kolegos Seimo nariai pasižiūrėtų į paskutines statistikos suvestines, kuriose aiškiai matyti, kaip kinta darbo užmokestis. Rugpjūtį jis mokytojams sumažėjo. Jeigu apskritai Respublikoje sumažėjo 2,3%, tai bendrojo lavinimo mokyklų darbuotojų darbo užmokestis sumažėjo 4,6 ir dabar yra 663 Lt. Žinome, kad aukščiausios valdžios valdymo institucijų, ministerijų, departamentų darbuotojų darbo užmokestis padidėjo ir tą mėnesį, ir dabar siekia 1500 Lt. Tai yra tik vidutiniai darbo užmokesčiai. Bet jeigu mes kalbame apie konkrečias sumas, kurias gauna vieni ar kiti pareigūnai, tai, aišku, jos labai nelygiavertės. Todėl mes negalim pritarti, kad tą diferenciaciją įtvirtintume savo nutarimais. Aš gerai prisimenu nusistebėjimą Ministro Pirmininko kalboje, kai jis pasakė, kad socialdemokratai prieštarauja atlyginimų didinimui. Taip, mes prieštaraujame tokiai diferenciacijai biudžetinėje srityje, nes tai nenormalu, nes visais kitais įstatymais, kuriuos mes po to priimsim, mes negalėsim pavyti to susidariusio skirtumo. Ir tada bus bergždžias reikalas kalbėti apie Darbo užmokesčio įstatymo priėmimą, nes elementariai jo vykdymas atsidės ne metams, ne dviem, o dešimtmečiams.

Taigi aš negaliu pritarti tokiems biudžeto perskirstymams, kuriuos siūlo Finansų ministerija ir Vyriausybė. Ačiū.

PIRMININKAS. Tėvynės sąjungos frakcijos vardu paskutinis kalbėtojas A.Kubilius. Aš skaitau Statuto 109 straipsnį: “Nutarus diskusiją nutraukti (dėl to niekas neprieštaravo), posėdžio pirmininkas privalo leisti pasisakyti pagal eilę dar vienam Seimo nariui ir visiems, kurie dar turi teisę kalbėti pagal šio Statuto 107 straipsnį”, t.y. frakcijos, komitetai, Vyriausybė, Prezidentūra ir visa kita. A.Kubilius, Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau tarti tik keletą žodžių. Man atrodo, ponia E.Kunevičienė, kalbėjusi komiteto vardu, viską pasakė, aš tik norėčiau atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Aš niekaip nesupratau šiandieninės diskusijos ir ypač mūsų kolegų, kalbėjusių iš kairės, kurių aš nenorėčiau vadinti “kairiukais”, nes aš gerbiu opoziciją. Niekaip negaliu suprasti, ar tikrai jie galvoja, kad mokytojų atlyginimų didinimas 15 ar 20% yra blogai. Man visiškai nesuprantama tokia logika ir, aš sakyčiau, kad iš tikrųjų Vyriausybės veiksmai ir kryptingumas šioje srityje turėtų būti aiškiai sveikintini. Mes galėtume pageidauti, kad būtų dar daugiau didinama, bet mes puikiai suprantame, kad finansinės galimybės tokios, ir ačiū Dievui, kad Vyriausybė per šiuos metus sugebėjo išmokėti daugelį skolų, kurios buvo paliktos nuo praeitų metų, ir rado dar papildomai lėšų padidinti atlyginimus ir mokytojams, ir medikams, ir kitiems.

Dabar dėl teisėjų. Aš suprantu, kad labai populiaru šnekėti, girdi, nedidinkim teisėjams atlyginimų, teisėjai blogi, už ką mes jiems atlyginimus didiname ir t.t., ir t.t. Tokia linija labai populiari ir, be abejo, sunku yra kalbėti kitais žodžiais. Tačiau pasižiūrėkim į realią situaciją, pasižiūrėkim į situaciją, kokia yra teisėsaugoje, ir vieną sykį apsispręskime taip, kaip ir priklauso tiems, kurie išrinkti į Seimą. Jeigu norim realiai pakeisti teisėsaugos padėtį, jeigu norim realiai pakeisti teismų padėtį, jūs pasakykit kokį nors kitokį receptą, kaip galima tą padėtį pakeisti nedidinant atlyginimų ir neieškant kitų, geresnių, gabesnių specialistų, kurie galėtų pasiekti persilaužimą. Be abejo, geriausias būdas yra nieko nemokėti, ponas Bičkauskai, ir mes jau žinome, kuo tas baigėsi. Paskaitykit bet kurią knygą apie korupciją ir apie korupcijos prevenciją, ir pamatysit, kad viena iš pagrindinių sąlygų yra normalių atlyginimų mokėjimas tiems, kurie priima sprendimus valstybės vardu. Tai yra aksioma, kurią pasaulis jau seniai žino.

Todėl aš siūlau, gerbiamieji kolegos, neieškoti šimto kitų būdų, tą šimtą kitų būdų mes matėme paskutinius ketverius metus, kai buvo bandoma teisėsaugą tvarkyti, ir vieną sykį pagaliau supraskime, kad vienintelis būdas spręsti teisėsaugos problemas yra rasti žmonių, pasiryžusių dirbti, ir jiems tinkamai atlyginti ir iš jų reikalauti visiškos atsakomybės. Kito kelio nėra. Todėl aš kviečiu visus Seimo narius pritarti biudžeto pataisoms, ypač susijusioms su šiais klausimais ir ypač tuos Seimo narius, kurie visą laiką rūpinosi teisėsaugos situacija Lietuvoje.

Ir paskutinis dalykas, kas man rūpi ir ką, aš manau, galbūt galima būtų dar ir šiose biudžeto pataisose ištaisyti. Tai knygų leidybos reikalai. Mes visi žinome, kad pernai, priėmus Visuomenės informavimo įstatymą ir įsteigus specialų fondą remti laikraščių ir knygų leidybą, taip jau išėjo, kad didžioji dalis pinigų, skirtų paremti šį fondą, buvo skirta paremti laikraščius. Knygų leidyba, ta, kuri buvo remiama visą laiką paskutiniais metais, buvo remiama valstybės, ir ta knygų leidyba faktiškai sustojo. Tai įvyko dėl to, kad buvo įsteigtas naujasis fondas ir jo pinigai, kaip aš minėjau, buvo nevisiškai tinkamai paskirstyti. Kiek aš žinau, iki šiol buvo sakoma, kad bent milijonas litų knygų leidybai bus rasta svarstant šias naujas biudžeto pataisas, bet, atrodo, kad ir dabar šiose naujose biudžeto pataisose to nematome. Todėl aš tikrai galvoju, kad reikėtų rasti galimybių šią biudžeto eilutę bent vienu milijonu litų papildyti.

Tai tiek. Ačiū už dėmesį ir aš raginu visus balsuoti už šį biudžetą.

PIRMININKAS. Kolegos, tuojau spręsim, ar pritariam po svarstymo ir ar priimame kokiame nors artimiausiame posėdyje. Aš žiūriu į kolegą R.Dagį – jis buvo kviestas jėga į tribūną, į tribūną nėjo. Taigi dėl vedimo tvarkos. Vienas iš LDDP frakcijos, vienas iš Socialdemokratų frakcijos. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Išklausius gerbiamojo A.Kubiliaus kalbą, man dar kartą tapo aišku, kad jeigu būtumėt leidę kalbėti visiems opozicionieriams, tai opozicijai daug kas būtų paaiškėję. Aš apgailestauju, kad negavau teisės kalbėti, matyt, mane paliksite kalbėti dėl balsavimo motyvų, o prie to porą skaičių. Gerbiamoji E.Kunevičienė sakė, teisėjai gauna 600 Lt atlyginimą. Aš pasakysiu: paprasti Apeliacinio teismo teisėjai dabar gauna 4560 Lt, jiems numatoma mokėti 9780 Lt. Tai čia turbūt ne 600 Lt.

PIRMININKAS. Kolega, jūs kalbate ne dėl vedimo tvarkos. Viskas. Visi kalbės po balsavimo. Dėkoju. Ir dar repliką Seimo narys V.Zabukas.

V.ZABUKAS. Aš noriu atkreipti ir posėdžio pirmininko, ir ypač opozicijos dėmesį į tai, kad visose kalbose yra žongliruojama, žongliruojama tiek skaičiais, tiek faktais. Štai ponas A.Sysas kalbėjo apie pedagogų atlyginimų sumažėjimą rugpjūčio mėnesį. Tačiau rugpjūčio mėnesį pedagogai atostogavo ir jiems buvo mokami atostoginiai, kurie skaičiuojami pagal visai kitą metodiką…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs taip pat kalbate ne dėl vedimo tvarkos.

V.ZABUKAS. Norėčiau, kad nebūtų klaidinami Lietuvos žmonės.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Zabukai, tai, kad čia dažnai kalbama bet kas, aš pajutau pirmą dieną atsisėdęs prieš jus. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų dėl šių metų biudžeto pataisos. Jau yra du, norintys kalbėti prieš. Pirmasis buvo prašęs žodžio Seimo narys E.Bičkauskas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai norėčiau, kad prieš kalbant dėl motyvų (ir, man atrodo, po svarstymo yra tokia tvarka) įstatymo projekto autorius galėtų pasakyti savo pastabas, nes buvo ir klausimų. Galbūt jis atsakys į tuos klausimus. Tada aš kalbėsiu dėl motyvų. Dėkui.

PIRMININKAS.Pagal Statutą jis gali atsakyti ir gali kalbėti.

E.BIČKAUSKAS. Aš norėčiau, kad jūs paklaustumėte, ar jis pageidauja kalbėti.

PIRMININKAS. Pone viceministre, mano kaltė, kad aš jūsų nepakviečiau. Ar turėtumėte dar ką patikslinti? Taigi pakankamai plačiai buvo svarstyta. Ar daugiau nekalbėsite, pone Bičkauskai?

E.BIČKAUSKAS. Kalbėsiu. Aš turbūt nediskutuosiu dėl pačios esmės, bet kai kurios kalbos, ypač pono A.Kubiliaus, apie tai, kad yra motyvas, jog visi teisėjai blogi ir pan... Bent iš manęs tokio motyvo nebuvo. Kalbant dėl būdo, aš manau, tikrai ne vienintelis būdas keisti kriminogeninę situaciją, situaciją teisėtvarkoje yra vien tiktai atlyginimų didinimas. Aš manau, kad labai vertėtų pasvarstyti, ar nereikėtų tų pinigų, bent dalies tų pinigų, kurie numatyti atlyginimams didinti, skirti ir nepilnamečiams, kurie šiuo metu parduoda laikraščius visose Vilniaus gatvėse ir neina į mokyklas. Galbūt taip mes sušvelnintume kriminogeninę situaciją bent po trijų mėnesių. O kad teisėtvarkos darbuotojai privalo uždirbti normaliai, tai iš tikrųjų aksioma, kaip, atrodo, sakė ponas A.Kubilius, bet tik normaliai. Nė viena valstybinė struktūra nė vienoje pasaulio valstybėje nesugebėjo mokėti savo teisėtvarkos darbuotojams daugiau, negu gali sumokėti privačios arba nusikalstamos struktūros. Štai čia iš tikrųjų yra aksioma – nė viena valstybės struktūra.

Kadangi aš klausiau, ar ponas…

PIRMININKAS. Kolega, prašom žvilgtelėti į laikrodį.

E.BIČKAUSKAS. Taip. Klausiau, ar ponas viceministras norės kalbėti. Aš klausiau paprasčiausiai dėl to, kad skaičiai lentelėse visiškai nesutampa. Kas jau kas, o Finansų ministerija privalo skaičiuoti. Bent jau aš tikrai negalėsiu balsuoti už tą biudžeto pakeitimo projektą, kur Finansų ministerija nesugebėjo aritmetiškai sudėti skaičių. Ačiū.

PIRMININKAS. Pagal Statutą 1 – už, 1 – prieš, bet kadangi žodžio prašė M.Pronckus, tai tada 2 – už, 2 – prieš.

Dabar Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, 1997 m. valstybės ir savivaldybių biudžetus reikėjo tikslinti ir tai dabar daroma. Įstatymo projekte valstybės biudžetas keičiamas 298,5 mln. litų. Didesnė dalis, kaip matome iš keitimų, yra perskirstytos pajamos. Įstatymo projekte iš dalies atsižvelgta į Biudžeto ir finansų komiteto bei Seimo posėdyje svarstymo metu pateiktas pastabas bei siūlymus. Be abejo, nėra daug galimybių čia, ir matote, daromi nedideli perskirstymai, bet daryti didesnių pakeitimų tiesiog nebuvo realių galimybių.

Aš norėčiau reaguoti į pasakytas kai kurias mintis. Čia jau buvo minėta apie žongliravimą skaičiais. Pavyzdžiui, būsimos pajamos ir mini sunaudoti rezervai. Dabar kalba apie darbo užmokesčio indeksavimą ir 62 mln. skirsto visiems metams. Jeigu jau jūs skirstote visiems metams, tai reikėjo paimti metinį biudžetą ir pasižiūrėti, kad ten yra 368,5 mln. Tai kam reikalingas tas žongliravimas? Ar tam, kad reikia gražiau pasirodyti ir klaidinti žmones, kad atlyginimai staiga sumažėjo? Mano supratimu, reikėtų skirti, kur atlyginimai ir kur atostoginiai. Ir apskritai ar girdėjo kas nors apie atlyginimų mažinimą? Štai kas išeina. Ko kas siekia ir kokio tikslo siekia? Arba čia pasakyta mintis – vaikams, seneliams. Iš tikrųjų būtų gražu, jeigu kas bepaprašytų, mes ir skiriame pinigų. Tačiau reikia pasižiūrėti, kur tie pinigai buvo paskirstyti prieš dvejus trejus metus. Štai tada iš tikrųjų žinosime, kaip juos skirstyti.

Nors yra daug visokių nepasitenkinimų, o dar daugiau – siūlymų, aš pritariu įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Apie agrarinius reikalus nekalbėsiu, nors man tektų kalbėti, tačiau aš kalbėsiu apie kai kuriuos kitus.

Iš kai kurių pateiktų ataskaitų matyti, kad iš ministerijų ir departamentų šiais metais buvo atleisti 687 valdininkai. Vien tiktai kompensacijoms išmokėti sunaudota 1 mln. 252 tūkst. litų.

Praėjusiais metais buvo kritikuota, kad mūsų valdininkai gauna labai didelius atlyginimus. Pavyzdžiui, tuo metu Finansų ministerijos sekretoriai gavo 1910 litų (vidutinis atlyginimas). Šiuo metu sekretorių ir viceministrų atlyginimai yra 5147 litai ir 5700 litų. … išaugo 2,7 – 3 kartus. Keturis kartus yra padidintas valstybės rezervas – 80 mln. litų. Visiškai suprantama, kad jis reikalingas stichinių nelaimių padarytai žalai kompensuoti. Bet kai 17 mln. litų sunaudojama ministerijoms ir departamentams, kyla klausimas, kokios ten įvyks stichinės nelaimės. Visą laiką aiškina, kad mokytojams mes skiriame tam tikrą sumą. Tačiau mokytojų atlyginimų padidėjimas 22 mln. sutampa su valdininkų tokia pat suma – 21 mln. darbo užmokesčiui didinti.

Remdamasis visu šituo aš galiu tik tiek pasakyti: kas gali paneigti, kad dalis vyriausybės rezervų ir kitų papildomų dalykų neeikvojama tam tikrai valdininkų kastai papirkinėti, auginant tam tikrą pataikūnų kastą? Todėl aš tam biudžeto projektui pritarti negaliu.

PIRMININKAS. Ir paskutinė kalbėtoja dėl motyvų – Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ir pirma kalbėjau, ir dabar. Prašau balsuoti už pritarimą po antrojo svarstymo 1997 m. valstybės biudžeto įstatymo pakeitimams ir paskirti kitą savaitę, antradienį, priėmimą.

PIRMININKAS. Drįstu nuvaryti visus nuo mikrofonų paskelbdamas registraciją. Registracija pradėta. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Tuojau balsuosime. Kaip rašoma Statute, bus balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių. Valdiška kalba. Balsuosime dėl pritarimo po svarstymo ir dėl to, kad šitas įstatymas būtų priimamas ateinantį antradienį. Tai visiškai tas pats, tiesiog… (Balsas salėje) Gerbiamasis kolega, tiesiog tvirtinant biudžetą apskritai nėra balsavimo dėl pritarimo po svarstymo. Formuluojama yra taip: po antrojo svarstymo diskusijos balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių posėdžių.

Gerbiamieji kolegos, iš viso užsiregistravo 94 Seimo nariai. Balsuojantys už balsuos dėl įstatymo priėmimo artimiausiame Seimo posėdyje, balsuojantys prieš balsuos prieš. Balsavimas pradėtas. Kolega Sigitai Čirba, balsuojame! Kolega Rimantai Dagy, balsuojam!

Gerbiamieji kolegos, už – 52, prieš – 5, susilaikė 16. Taigi šių metų, turiu tikslinti, Lietuvos Respublikos 1997 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų pakeitimų įstatymo projektui nestatutiškai pritarta po svarstymo. Jo priėmimas paskirtas ateinantį antradienį.

Replikos po balsavimo, seniai prašytos. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį į kai kurių pranešėjų kalbas. Manau, kad Europos komiteto pirmininkas gerbiamasis A.Kubilius turėtų įsivaizduoti, kokie yra pareigybinių atlyginimų santykiai Europos Sąjungoje tarp teisėjų ir mokytojų – tikrai ne 11. Tai yra vienas aspektas.

Jau ne kartą esu minėjęs, kad visos Europos Sąjungos valstybės eina kitu keliu – socialinių garantijų didinimo keliu, bet ne atlyginimų mokėjimo keliu, ką dabar siūlo mūsų Vyriausybė. Nežinau, kaip mes nueisime atgal, ištaisysime tas klaidas, nes tikrai mes negalėsime tų proporcijų pasiekti.

Kita, kas yra labai svarbu. Šitie pakeitimai buvo padaryti nesilaikant įstatymų ir juos padarė ne šiaip sau institucija, juos padarė ne šiaip sau žmonės, bet žmonės, susiję su teisėtvarka, ir tai yra labai svarbus momentas. Lygiai taip pat seniau prokuratūra sau išsimokėjo 60 tūkst. Lt premijas, o ir mums, ir Seimo Ekonominių nusikaltimų komisijai dabartinis kandidatas į Prezidentus paaiškino, kad jis paprasčiausiai nepastebėjęs tokios klaidos. Jau kelintą kartą atstovaujantys teisingumo institucijoms nepastebi klaidos, kuri padidina jų kišenių svorį. Tai tikrai neramina. Ačiū.

PIRMININKAS. Ne neramina, o kelia nerimą, gerbiamasis kolega.

Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, aš visai nesistebiu, kad svarstant iš naujo šių metų biudžetą kyla tam tikrų nesutarimų tarp frakcijų, tarp Seimo narių ir ypač opozicija yra nepatenkinta šituo svarstymu. Jie daugiau nepatenkinti dėl politinių priežasčių negu dėl kokių nors kitokių. Artėja Prezidento rinkimai, reikia kelti triukšmą, kiekvienas iš jų turi savo kandidatus. Bet aš manau, kad šiandien mes išties buvome labai reikšmingų dviejų dalykų Seime pateikimo ir svarstymo metu.

Pirmasis buvo, jeigu pastebėjote, Vyriausybės ataskaita už metus. Aš manau, kad tai yra susiję su dabartiniu biudžeto svarstymu, nes man neteko prisiminti per praėjusius metus, kai valdė mūsų dabartiniai oponentai, kad nors vieną kartą per ketverius metus būtų svarstomas biudžeto pagerinimas. Aš prisimenu, buvo svarstoma Vyriausybės veikla interpeliacijos prasme, kai dirbo ponas A.Šleževičius, kuris dabar važinėja dėl pono A.Paulausko rinkimų kampanijos. Čia įdomūs dalykai. Manau, kad iš tiesų šita Vyriausybė dirba geriau. Todėl mes persvarstome biudžetą ir persvarstome biudžetą suteikdami žmonėms naujų vilčių, kad kitais metais jis bus dar didesnis.

Dabar dar noriu pasakyti vieną dalyką, dėl kurio čia kairioji pusė labai pyksta. Atlyginimai keliami, jie įsivaizduoja, tiktai tam, kad tie atlyginimai būtų didesni. Seimo narė ponia E.Kunevičienė pasakė kiekį žmonių, kuriems bus pakelti šitie atlyginimai, apie kuriuos kalba ir ponas R.Dagys, ir visi kiti opozicionieriai. Tačiau aš manau, kad kartu su atlyginimais bus ir yra sugriežtinta atsakomybė, nes žmogus, gaudamas didesnį atlyginimą, stengsis geriau atlikti ir savo tiesiogines pareigas, nes tai yra tam tikras garantas. Pone Dagy, ir socialinis garantas, kad jis turės geriau dirbti ir visuomenės, ir valstybės, ir kiekvieno mūsų labui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi dešinioji pusė labai nori, kad būtų giriama Vyriausybė, tai aš galiu pasakyti štai ką: šita Vyriausybė dirbo geriau negu visos Vyriausybės ir dirbs geriau negu visos galimos ir būsimos Vyriausybės.

Dabar replika iš dviejų dalių. Pirmiausiai mane stebina, kad gerbiamieji konservatoriai yra didesni materialistai už tuos, kurie galėtų būti materialistai, ir visiškai nepripažįsta idealių motyvų reikšmės, sakykim, valdininko gyvenime, apie kuriuos kalbėjo gerbiamasis J.Beinortas.

Taip pat antroji pastabėlė. Gerbiamieji konservatoriai, prisiminkite, kaip jūs blokavote bet kokį atlyginimų pajudinimą pozityvia prasme represinių struktūrų darbuotojams. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto ta euforija, kuri yra kilusi perskirstant šitą mūsų biudžetą, turbūt nėra tokia didelė. 65 mln. Lt mes bandome perskirstyti, o visa kita jau paimame iš esamų asignavimų valdytojų – tai viena vertus.

Kita vertus, aš norėčiau pasakyti apie procentus. Na, nekalbėkime procentais – 15% pradinių klasių mokytojams. 500 Lt atlyginimas plius 15% – 75 Lt. Pasižiūrėkime, apie ką mes kalbame.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis replikuotojas – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš ne repliką, o todėl, kad mano vardą minėjo. Ir aš tikrai… (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Posėdžio pabaigoje, kolega Kubiliau. (Triukšmas salėje)

A.KUBILIUS. Ne, ne. Tai dabar jau pertrauka. Aš tikrai nekalbėsiu apie A.Šleževičiaus ir A.Paulausko bendras keliones. Jūs galite nesijaudinti dėl to. Aš tikrai negaliu suprasti socialdemokratų, kurie, atrodo, surinko 65 mln. Lt, o konservatoriai juos ne taip skirsto.

Gerbiamieji kolegos, apie ką mes šiandien kalbame ir kodėl mes kritikuojame tą perskirstymą? Galų gale pažiūrėkime realiai į situaciją. Kada iki šiol Lietuvoje per paskutiniuosius penkerius metus buvo surinkta daugiau pinigų, negu buvo numatyta biudžete? Tai niekad biudžetas nebuvo įvykdomas. Mes svarstydavome, iš ko paimti 100 mln. Lt ir kaip tas skolas perduoti ateinančioms Vyriausybėms.

Pone Karosai, aš noriu pasakyti labai aiškiai ir paprastai: nereikia lyginti šitos Vyriausybės su kitomis būsimomis Vyriausybėmis, nes nebus su kuo lyginti. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nors jau tikrai prasidėjo įdomūs dalykai, turiu paskelbti 15 min. pertrauką. (Balsai salėje)

Pertrauka

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos ir Austrijos parlamentinių ryšių grupės” projektas Nr.P-765 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tęsiame vakarinį posėdį.

Kol nėra Seimo kanclerio pono J.Razmos, mes imame 4 popietės klausimą. Būtent Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos ir Austrijos parlamentinių ryšių grupės sudėties, grupės pirmininko ir pavaduotojo patvirtinimo” projektą. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Seimo narė V.Aleknaitė-Abramikienė jau tribūnoje. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man labai malonu teikti jūsų dėmesiui šį nutarimo projektą, nes iš tikrųjų verta draugauti su Austrija – puikia šalimi, kuri pernai šventė savo valstybės gyvavimo tūkstantmetį.

Kita vertus, gal yra truputį nekuklu, nes šiame nutarime esu įvardyta kaip šios grupės pirmininkė ir jeigu jūs patvirtinsite, aš ja tapsiu. Pavaduotoju yra siūlomas Centro frakcijos atstovas ponas A.Grumadas.

Dar norėčiau pasakyti, jog šis Seimo narių sąrašas, kuris yra išspausdintas, dar šią popietę pasipildė (mums labai didelė garbė), nes Seimo vicepirmininkas ponas F.Palubinskas panoro įsitraukti. Be abejo, tie grupės narių sąrašai visuomet yra atviri ir bet kada norintys gali įsitraukti į šios grupės veiklą. Tai ir viskas, ką aš galėčiau pristatydama nutarimo projektą pasakyti.

PIRMININKAS. Nėra norinčių klausti. Nori klausti Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamoji ponia Vilija Aleknaite, aš norėjau paklausti, ar kuriant šitą grupę tai buvo derinama su Austrijos parlamentu? Ar yra jau preliminarūs kontaktiniai ryšiai?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Galiu pasakyti, jog drąsos teikti šį nutarimo projektą kaip tik ir suteikė Austrijos parlamentarės laiškas. Būtent ponios Marijos Rauch – Kallat, kuri yra Austrijos konservatorių, ar kaip jie save vadina, Liaudies partijos generalinė sekretorė.

Taip pat Europos reikalų ministerijos surengtos konferencijos metu teko bendrauti su austrų parlamentaru, kuris taip pat išreiškė tokį norą, kad mūsų parlamentams turbūt verta glaudžiau bendradarbiauti. O jeigu šitie ryšiai būtų prasidėję anksčiau, galbūt šiandien Austrijos pozicija dėl Europos Sąjungos plėtimosi būtų kiek aiškesnė, gal ta lobistinė veikla būtų turėjusi šiokios tokios įtakos. Kaip žinote, šiandien Austrijos poziciją yra gana sunku nusakyti. Bet mes manome, kad Liuksemburge ji bus palanki.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja ir būsimoji ryšių su Austrija grupės pirmininke.

Kolegos, ar pritariame po pateikimo? Pritariame po pateikimo.

Ar galėtume bendru sutarimu pradėti svarstymo ir priėmimo procedūras? Ačiū.

Ar nebus norinčių kalbėti? Seimo narys J.Razma. Klausimai baigėsi.

Taigi dėl motyvų dėl viso nutarimo – dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos ir Austrijos parlamentinių ryšių grupės sudėties, grupės pirmininko ir pavaduotojo patvirtinimo”. Vienas straipsnis, antrasis formalus. Taigi dėl motyvų. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Atrodo, ir galutiniame projekte liko visas tos grupės sąrašas. Kiek mes iki šiol tvirtinome tokių nutarimų, tvirtinome tik pirmininką ir pavaduotoją. Reikėtų to sąrašo tiesiog nedėti į šitą nutarimą, jis paprastai pasipildo dar panorus vienam ar kitam Seimo nariui. Tik turėtų būti pirmininko ir pavaduotojo patvirtinimas ir viskas, o nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.

PIRMININKAS. Seimo kancleris nori pažeisti mūsų Statutą ir teikia siūlymą žodžiu. Žiūriu į kairę pusę, ar mes priimsime? Taip!

Taigi 1 straipsnis. Pirmininke siūloma V.Aleknaitė-Abramikienė, pavaduotoju – A.Grumadas. Nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta, o balsų skaičiavimo komisija tuojau skaičiuos, ar mes priimame šitą nutarimą.

Iš viso užsiregistravo 51 Seimo narys. Taigi kas būtų už tai, kad ką tik pateiktas nutarimas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 50 Seimo narių.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš visai rimtai prašau skaičiuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 50.

PIRMININKAS. Už balsavo 51 Seimo narys. Kas prieš? Kas susilaikė? Būtų gerai, kad kas nors susilaikytų, balsavimo rezultatai būtų anuliuoti. Gerbiamieji kolegos, niekam neprieštaraujant ir niekam nesusilaikius, o 51 balsavus už Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos ir Austrijos parlamentinių ryšių grupės sudėties” priimamas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos” 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-727(2) (svarstymas)

Nematau tribūnoje pono H.Varno. Taigi dabar trečiasis popietės klausimas – Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos” 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-727(2). Svarstymas. Nėra nė vieno, norinčio kalbėti. Žiūriu į Seimo kanclerį, ar jis tartų baigiamųjų pastabų. Tribūnoje Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Keletas sakinių. Aš atsižvelgiau į pasiūlytą pataisą – Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto redakcinio pobūdžio pataisą, t.y. išbraukti frazę “kitoks pilietybės dokumentas”, nes šiuo metu be paso nėra tokio kito pilietybės dokumento, kuris būtų duodamas pirmą kartą, kai reikėtų duoti priesaiką. Taip pat atsižvelgiau į pirmajame pateikime buvusį pasiūlymą vietoje “savo valstybės” įrašyti “Lietuvos valstybės”, nes iš tikrųjų iškiltų problema tiems piliečiams, kurie turi dvigubą pilietybę. Būtų neaišku, už kurios valstybės nepriklausomybę jie prisiekė. Dar yra žodžiu pateiktas pasiūlymas, kur priesaikos tekste yra “laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų”, pridėti “laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų”, nes Konstitucija nėra toks paprastas įstatymas ir ją galima būtų atskirai pažymėti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone kancleri. Kolegos, sprendžiame, ar pritariame po svarstymo? Bendru sutarimu po svarstymo pritariame Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos” 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-727(2). Kol kas tribūnoje nematau viceministro H.Varno.

Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo projektas Nr.P-420(2) (svarstymas)

Taigi 6 popietės klausimas – Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo projektas, registracijos Nr.P-420(2). Diskusijoje užsirašęs kalbėti Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu pažiūrėsime į šiandienos darbotvarkę, aš neprisimenu, kad per buvusius ketverius metus būtų tiek priimama ir svarstoma aplinkos apsaugos įstatymų. Man, kaip Gamtos apsaugos komiteto atstovui, ypač džiugu. Džiugu, kad tokią aktyvią poziciją užima Aplinkos apsaugos ministerija ir Vyriausybė dėl aplinkosaugos sistemos tobulinimo. Einame į civilizuotą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo ir valdymo sistemą, tuo labiau kad mūsų Konstitucijos 54 straipsnio reikalavimai vis labiau ir labiau vykdomi. Jis skamba šitaip: “Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai”. Apie aplinkos apsaugą kalbama ir kituose mūsų Konstitucijos straipsniuose, tai 53, 47, 46, apie saugojimą mus supančios aplinkos. Manau, kad saugodami supančią aplinką, saugome kiekvieno iš mūsų gyvenimą, sveikatą ir turime vis geriau ir geriau jaustis. Žinoma, įstatymai nėra panacėja, tam reikalingi pinigai, ir mūsų Vyriausybė suranda, kaip mes matėme svarstydami biudžetą, daugiau aplinkosaugos priemonėms finansų.

Laukinės gyvūnijos įstatymo projektas skirtas reglamentuoti laukinės gyvūnijos išsaugojimą, taip pat jos naudojimą. Šiame įstatyme yra skyriai, kuriuose kalbama apie gyvūnų apsaugą, apie jų naudojimą, apie apskaitą, kadastrą, apie valstybės kontrolę ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Yra reikšminga dar ir tai, kad priėmus šitą įstatymą neteks galios dar sovietmečiu, 1981 metais, priimtas Gyvūnijos apsaugos ir naudojimo įstatymas. Viena iš svarbiausių skiriamųjų linijų tarp šių įstatymų yra tai, kad laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise, kaip ir daug kas, jau nebepriklauso valstybei. Kaip ir daug kas anais laikais, faktiškai ir žmogus, jai priklausė, jau nekalbu apie gyvūnus. Tai nauja, tai demokratiška civilizuotoje visuomenėje. Reikia pasakyti, kad šitas įstatymas, kurį mes dabar visi turime, buvo ne kartą svarstytas Gamtos apsaugos komitete ir paskutinis jo svarstymas buvo praėjusį pirmadienį. Mes buvome pakvietę Aplinkos apsaugos ministerijos atstovų, teikėme pastabas, dėl kurių aš nediskutuosiu. Laukinės gyvūnijos įstatymas, pateiktas priėmimui, bus kitas projektas. Aš manau, kad jis dar bus patobulintas po mūsų diskusijų. Siūlau šitą įstatymą po svarstymo priimti, nes jame yra daug tiksliau ir daug, sakykim, pamatuočiau reglamentuojama laukinių gyvūnų apsauga, naudojimas atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir į įstatymo numatytas normas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS.

Daugiau diskutuojančių nėra. Pone viceministre Lygi, ar jūs tarsite kokių baigiamųjų pastabų dėl šito įstatymo projekto? Ar mes galime apsispręsti, kad pritartume po svarstymo? Kolegos, mums reikia apsispręsti, ar pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo projektui.

Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Laukinės gyvūnijos įstatymas reikalingas. Jame aptarta gyvūnijos apsauga, gyvūnijos naudojimas, valstybinė laukinių gyvūnų apskaita ir valstybinės gyvūnijos registras, gyvūnijos apsaugos ir naudojimo kontrolė. Taigi, galima sakyti, visi aktualūs šiandien laukinės gyvūnijos išsaugojimo, geresnio naudojimo klausimai jame yra aptarti. Aš pritariu šio įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nematau, kad kolegos reikalautų balsuoti. Taigi po svarstymo bendruoju sutarimu pritariame Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo projektui Nr.P-420(2).

Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių bei bendrijų įstatymo projektas Nr.P-421 (svarstymas)

Popietės 7 klausimas – Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių bei bendrijų įstatymo projektas Nr.P-421. Svarstymas. Ar yra norinčių kalbėti? Yra norintys kalbėti du Seimo nariai.

Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau labai trumpai. Mane kalbėti apie tai įpareigoja ne tik mano darbas Gamtos apsaugos komitete…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, reikia kalbėti iš tribūnos svarstymo metu.

A.VAIŠNORAS. Ar būtina?

PIRMININKAS. Prašom toliau.

A.VAIŠNORAS. … bet ir tai, kad šitas įstatymas yra naujas mūsų įstatymų leidybos praktikoje ir gal kam nors gali atrodyti nereikšmingas.

Iš tiesų Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių bei bendrijų įstatymas apibrėžia labiausiai nykstančius arba prie nykimo ribos esančius gyvūnus, augalus ir kitas gyvūnijos rūšis. Yra apibrėžiama, kaip bus saugomos jų populiacijos, kad mūsų bioįvairovė nebūtų skurdi, kad mes galėtume turėti tai, ką turime dabar, gausinti bioįvairovę ir kad paliktume tai ne tik savo vaikams, bet galbūt, jeigu vaikai bus tokie pat rūpestingi kaip ir mes, Lietuva kuo toliau, tuo bus turtingesnė gamtos išteklių, gyvūnų ir augalų. Tai aš nesileisdamas į detales noriu visus pakviesti pritarti šitam įstatymui po svarstymo.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Suprantama, palaikau įstatymą ypač dėl to, kad jis gins nykstančius gyvūnus, augalus ir grybų rūšis. Man truputį užkliūva šito įstatymo formuluotė. Aš suprantu, kad gali būti gyvūnų bendrija. Žodis “bendrija” taikoma gyviems daiktams, bet bendrija – grybų bendrija, augalų bendrija… Man tie žodžiai filologiškai nelabai tinka. Labai atsiprašau.

A.VAIŠNORAS. Pone viceministre, prašom. Ponas viceministras D.Lygis. Kelios baigiamosios pastabos dėl ką tik svarstyto įstatymo projekto.

D.LYGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau trumpai atsakyti į Seimo nario J.Karoso pastabą, kad grybų ar augalų bendrijų nėra. Tai yra bendrai priimta tokia sąvoka. Mes nežadame jos atsisakyti, ji yra plačiai taikoma. Aš pakviesčiau visus pritarti šito įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikėtų balsuoti dėl pritarimo po svarstymo? Ne. Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių bei bendrijų įstatymo projektui Nr.P-421.

Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo projektas Nr.P-422(3) (svarstymas)

8 klausimas – taip pat gamtos apsauga. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo projektas Nr.P-422(3). Nori kalbėti vienas Seimo narys, užsirašęs diskutuoti. Seimo narys A.Vaišnoras. Į tribūną, kolega!

A.VAIŠNORAS. Aš pirmiausia turiu šiek tiek apgailestauti, kad priimant tokius, mano supratimu, svarbius ir reikšmingus įstatymus labai mažai dalyvauja Seimo narių. Nors iš tiesų galiu šitą suprasti. Čia politikos nėra ir nėra opozicijai kaip prieštarauti: apie grybus nepareikši, apie šunis nepareikši, galima pareikšti tiktai apie Vyriausybę, apie kandidatus į Prezidentus. Mes puikiai matome, kaip yra politizuojami tie dalykai, kuriuos galima bent šiek tiek politizuoti. Tai, pone Karosai, iš tiesų grybų bendrija yra ne politinė.

Dabar kalbant apie šitą įstatymą noriu pasakyti viena, kad Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo projektas, kuris yra čia pateiktas, iš tiesų yra šiek tiek kontroversiškas populistine prasme. Čia jau galima pradėti lošti ir politiką. Čia yra pastaba mūsų opozicijai. Mes esame turbūt ne vienas skaitęs, girdėjęs ir per radiją, ir per televiziją apie šunų apkandžiotus vaikus, apie pasiutusias kates miestuose. Šiame Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme yra iš tiesų reglamentuojami tie dalykai, kaip savininkas turi elgtis su savo laikomu gyvūnu, kuris yra jo nuosavybė, ir jo atsakomybė, kokią jis, augindamas gyvūną, prisiima atsakomybę už tai, kad jis būtų prižiūrėtas ir kad jis nepakenktų šalia jo gyvenantiems piliečiams. Tai yra toks įstatymas, kuris yra priimtas visose civilizuotose Europos ir kitose pasaulio šalyse. Mes palaikėme labai gerus ryšius su žmonėmis iš Gyvulių globos draugijos. Jie patys pirmieji pateikė šito įstatymo projektą. Daug nesileisdamas į detales tikiu, kad iš to politikos nepadarysite ir po svarstymo pritarsite. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone viceministre, jūs kalbėsite?

D. LYGIS. Ne.

PIRMININKAS. Baigėme. Dėl motyvų pasižymėjo ponas V.Cinauskas po svarstymo kalbėti. Ar pritariame po svarstymo? Tiesiog jūs negalėjote kalbėti svarstymo metu, tai aš siūlau jums dabar kalbėti dėl motyvų.

V.A.CINAUSKAS. (…) straipsnio 6 punktas dėl žemės gelmių panaudojimo ir savininko. Aš suprantu iš šio įstatymo, jog žemės savininkas ir naudotojas neturi teisės, gyvendamas Akmenėje, savo žemėje turėdamas kalkakmenų, juos deginti ir parduoti, taip? Arba, pavyzdžiui, turi žvyro karjerą, irgi negali parduoti – jis tik savo reikmėms tai turi, ar ne? Toks būtų mano klausimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bendruoju sutarimu galėtume pritarti ir šiam įstatymui po svarstymo? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo projektui Nr.P-422(3).

Popietės 9 klausimas – Lietuvos Respublikos (Juokiasi) … Tiesiog labai sunku susilaikyti. (Salėje juokas) Kai visi rimtai kalbam apie gamtą, staiga išgirstu – registruojamės!

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 4, 5, 14, 15, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-424(2) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, 9 klausimas – Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 4, 5, 14, 15, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ar yra norinčių diskutuoti?

Seimo narys A.Vaišnoras kviečiamas į tribūną. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Na, gal dabar aš atsisakau diskutuoti, perleidžiu ponui J.Šimėnui. Jis labai į šitą įstatymą įsigilinęs, jis jį kuravo. Aš maniau, kad jo nebus šiame posėdyje, todėl užsirašiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi turime surimtėti ir laikytis Statuto. Aš kviečiu kalbėti iš tribūnos svarstymo metu ir nesižymėti tiktai todėl, kad būtų parodyta kompiuteryje pavardė.

Kolega Jonai Šimėnai, jums 7 min. ar 5 min., kiek norėsite, dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke, norėčiau pasakyti kelias pastabas dėl Žemės gelmių įstatymo 4, 5, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Šis įstatymo projektas iš esmės reglamentuoja žemės gelmių naudojimo valdymą, t.y. kas išduoda leidimus naudotis požeminiu geriamu ir techniniu vandeniu ir kas juos derina. Iki šiol Žemės gelmių įstatyme buvo numatyta tokia tvarka, jog leidimus naudoti geriamą vandenį išduoda apskrities administracija, suderinusi su Aplinkos apsaugos ministerija. Deja, kai šitas įstatymas buvo priiminėjamas, apskričių administracijų ir tokių apskričių dar iš viso nebuvo, todėl leidimus naudoti geriamą požeminį vandenį išduodavo Aplinkos apsaugos ministerijos institucijos regioniniai departamentai. Tokia dabar yra praktika, tačiau šitą praktiką ir nori įteisinti Aplinkos apsaugos ministerija teikiamu projektu dėl Žemės gelmių įstatymo 4, 5, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo.

Deja, šiandien yra kita situacija. Mes turime apskritis, kurios galėtų vykdyti šias funkcijas. Aš visiškai nesuprantu Aplinkos apsaugos ministerijos pozicijos, kai ji atsisako derinti leidimus, o nori prisiimti vykdomosios valdžios funkciją išduoti leidimus. Teikiamame projekto 14 straipsnio antrosios dalies pakeitime kalbama apie tai, kad Aplinkos apsaugos ministerija, suderinusi su apskrities viršininko administracija, išduoda leidimus naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei gelmių šilumą. Apverčiama aukštyn kojom piramidė. Aplinkos apsaugos ministerija yra gamtos išteklių naudojimo kontrolės institucija, tačiau šiuo atveju kontrolė perduodama apskrities viršininko institucijai, t.y. Aplinkos apsaugos ministerijos departamentai išduotų leidimus suderinę su apskrities viršininku. Aš jokiais būdais negaliu pritarti tokiai pozicijai, kai Aplinkos apsaugos ministerija imasi vykdomosios valdžios funkcijų, o kontrolė atiduodama apskrities administracijai.

Kaip žinote, šiuo metu yra labai daug svarstoma, kokias funkcijas reikėtų atiduoti apskričių administracijoms. Aš manau, kad šis projektas neatitinka dabartinės susidariusios realios padėties ir šias funkcijas tikrai galėtų vykdyti baigiančios visiškai susikomplektuoti apskričių administracijos, o Aplinkos apsaugos ministerija turėtų pasilikti tiktai derinimo arba kontrolės funkcijas. Iš esmės visi kiti šio įstatymo pakeitimo straipsniai susiję su šiuo esminiu pataisymu.

Aš negaliu pritarti šiam įstatymo projektui ir siūlyčiau Seimo nariams įdėmiai apsvarstyti ir priimti sprendimą, ar apskrities administracijos yra vykdomoji institucija, ar Aplinkos apsaugos ministerija.

PIRMININKAS. Pone viceministre, žiūriu į jus. Vis tiek bus atsakymų. D.Lygis tribūnoje.

D.LYGIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau paaiškinti Seimo nario J.Šimėno pasakytas mintis, kodėl mes darome pakeitimą. Tai susiję su Vandens įstatymu. Mes norime paaiškinti, išsklaidyti tą painiavą, kuri yra atsiradusi priėmus Apskričių viršininko įstatymą. Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme nustatyta, kad įmonės, užsiimančios ūkine ir gamybine veikla arba eksploatuojančios gamtos išteklius, privalo turėti leidimą naudoti gamtos išteklius. Pagal galiojančią tvarką gamtos išteklių naudojimo leidime nustatomi tiek paviršinio, tiek požeminio vandens išteklių naudojimo, išleidžiamų į aplinką nuotekų ir teršalų emisijų į atmosferą normatyvai ir sąlygos, taip pat ir naudingųjų iškasenų gavybos, žemės rekultivavimo ir atliekų tvarkymo sąlygos. Taigi tam pačiam ūkio subjektui gauti bendrą leidimą naudoti gamtos išteklius iš vienos valstybinės institucijos, o leidimą naudoti požeminį vandenį – iš kitos sudarytų keblumų, todėl mes ir suvienodiname tą sistemą, nes jeigu išleidimui bus iš vienos institucijos, bus sudėtinga tvarkyti apskaitą. Leidimų išdavimas, kaip mes suprantame, yra kaip kontrolės forma. Ministerija šitą funkciją vykdo ir nori toliau ją vykdyti, kadangi yra Aplinkos apsaugos įstatyme mums šita funkcija patikėta. Aš prašyčiau pritarti po svarstymo šitam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar ir šiam įstatymo projektui bendruoju sutarimu galėtume pritarti po svarstymo? Ne.

Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registracija pradėta. Registruojamės, ir tuojau kalbėsime dėl motyvų. Ir dėl balsavimo motyvų. Tiksliau, reikėjo iš pradžių kalbėti dėl jų, bet tiek to. Kolegos, registruojamės.

Iš viso užsiregistravo 45 Seimo nariai.

Dabar kalba dėl motyvų, kas už, kas prieš šitą svarstytą įstatymo projektą. Seimo narys L.Sabutis – už.

L.SABUTIS. Taip, galėčiau ir už kalbėti, tačiau aš manau, kad teikiant priimti galutinę redakciją vis dėlto bus atsižvelgta į tai, ką mes, svarstydami šituos projektus, sakėme rengėjams Valdymo reformų ir savivaldybių komitete, jog šiandien mes neturime nei žemesniosios, nei aukštesniosios pakopos savivaldos institucijų, o tai vėl yra minima šitame 14 straipsnyje.

Antra. Vis dėlto sutartis reikėtų derinti ne apskritai su apskrities viršininko administracija, o su konkrečiu pareigūnu. Geriausiai būtų su apskrities viršininku, o kam jis paves, jau jo reikalas. Pritariu ir manau, kad galima svarstyti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas. Prieš.

J.ŠIMĖNAS. Aš dar kartą norėčiau pakartoti, kad čia valdymo piramidė apverčiama aukštyn kojom. Aplinkos apsaugos ministerija, išduodama leidimą naudoti geriamąjį požeminį vandenį, turės derinti su apskrities viršininku. Vadinasi, apskrities viršininko institucija yra aukščiau už Aplinkos apsaugos ministeriją. Jeigu iš tikrųjų norima palikti Aplinkos apsaugos ministerijai išduoti leidimus, tai bent parašykime, kad apskrities viršininko teikimu. Tegul teikia viršininkas, o ministerija išduoda. Bet kai dabar tekste yra parašyta “išduoda leidimą Aplinkos apsaugos ministerija, suderinusi su viršininku”, tai galbūt greit reikės derinti ir su savivaldybe, ar pan. Juk tai yra aukščiausioji aplinkosaugos institucija – ministerija.

PIRMININKAS. Baigėme kalbas dėl motyvų.

Kolegos, balsuojame, ar pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 4, 5, 14, 15, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, balsuoja už, kas prieš – prieš. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 35 Seimo nariai. Už – 28, prieš – 5, susilaikė 2. Taigi svarstytam įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.

Savaitės (nuo 1997 10 20) darbotvarkės projektas. 1997 m. spalio 21 d. (antradienio) darbotvarkės projektas

Dabar į tribūną kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių, kad jis mums pateiktų kitos savaitės ir antradienio darbotvarkę.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalinta savaitės darbotvarkė. Joje viskas aišku ir aptarta Seniūnų sueigoje, tačiau noriu pasakyti, kad papildomai į savaitės darbotvarkę mes turime įrašyti, taip, kaip reikalauja Seimo statutas, 1998 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų projekto pateikimą, taip pat Vyriausybės pranešimą apie 1996 m. biudžeto įvykdymo apyskaitą ir valstybės kontrolieriaus pranešimą apie tą pačią apyskaitą. Šiais trim darbotvarkės klausimais reikėtų papildyti savaitės darbų sąrašą. Į savaitės darbotvarkę, deja, mes iki šiol negalime įrašyti tikslesnio opozicinės LDDP frakcijos numatytų projektų sąrašo. Kol kas lieka įrašas, kad kitą ketvirtadienį bus opozicinė LDDP frakcijos darbotvarkė. Ponas Č.Juršėnas žadėjo, kad toks sąrašas bus pateiktas, deja, iki šiol jo nėra. Bet aš tikiuosi, kad LDDP frakcija turės ką pasiūlyti kitą ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Ar atsiras kas, tuo abejoja?

A.KUBILIUS. Antradienį turėtume baigti svarstyti šių metų Valstybės ir savivaldybių biudžetų pakeitimo įstatymą. Taip pat numatyta daug kitų įstatymų, kurie yra pateikti arba bus pateikiami ir kuriuos Seimas turėtų svarstyti arba priimti. Tai tiek.

PIRMININKAS. Penki klausimai, penki siūlymai. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš pastebiu, kad kelintą kartą darbotvarkės klausimai, kurie kalba apie kultūrą ir mokslą ir panašius dalykus, atsiduria darbotvarkės gale. Aš labai prašyčiau antradienio darbotvarkės klausimą 2-12 – dėl Lietuvos teisės akademijos statuto patvirtinimo sukeisti su 2-7 – dėl Kelių fondo, tai būtų lyg ir ne dienos pabaigoje, o viduryje. Man atrodo, tas klausimas pakankamai svarbus, kartu parodytume ir savo poziciją, kad mes gerbiam mokslą, kultūrą ir panašius dalykus, o ne Kelių fondą.

A.KUBILIUS. Aš suprantu, kad jūs pritariat Teisės akademijos statutui taip pat kaip ir Teisės akademijos kūrimo idėjai. Aš nematau problemos, tikrai galime sukeisti su kuo tik norim, bet tai nereikš, kad mes ką nors gerbiame mažiau negu Teisės akademiją.

PIRMININKAS. Seimo narys Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau prašyti įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę Švietimo įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymą. Priimant Profesinio mokymo įstatymą, aš minėjau, kad esama prieštaravimo tarp priimto naujojo įstatymo ir dabar galiojančio Švietimo įstatymo. Yra taip pat kitų svarbių Švietimo įstatymo pataisų, dėl to mes labai prašytume nedelsti ir įtraukti Švietimo įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymą, kurio projekto Nr.P-315(2).

A.KUBILIUS. Mes tikrai galim tai padaryti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paprašyti, kad 1-3a, 1-3b klausimus iš antradienio išbrauktumėt, kadangi Biudžeto ir finansų komitetas pateikė kai kuriuos savo pasiūlymus ir šitas įstatymo projektas gali virsti Iždo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektu. O jeigu čia nėra kuo užimti, aš galėčiau pasiūlyti klausimą dėl turto ir pajamų deklaravimo.

A.KUBILIUS. Gerai, mes pasižiūrėsim, ir jeigu jūs sakot, kad reikia išbraukti, tikrai išbraukti galim. O dėl papildymo pažiūrėsim.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, mes įtraukėme į antradienio darbotvarkę 45 klausimus be rezervinių. Aš norėčiau paklausti, kur riba? Be rezervinių, su rezerviniais daugiau. Aš norėčiau paklausti, kur yra riba?

A.KUBILIUS. Ponas A.Grumadas vieną sykį prašė 100. Mes norėtume tą prašymą kaip nors išpildyti.

PIRMININKAS. Aš tik tiek noriu pasakyti, kad mes pakankamai tvarkingai dirbame, kartais penktą valandą baigiam, kartais pusę penkių, ir tiesiog sąžinė ima graužti, kad tie pusvalandžiai nenusimestų. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Savaitės darbotvarkėje 22-uoju įtrauktas (…) antradienio darbotvarkėje (…) vadinama pateikimo stadija. Iš tikrųjų jau buvo pateikimo stadija, čia jau yra svarstymas.

A.KUBILIUS. Čia klaida, čia svarstymo stadija.

PIRMININKAS. Visi klausimai, visi siūlymai. Kolegos, iš pradžių dėl savaitės darbotvarkės ar būtų norinčių kalbėti, ar pritariam? Savaitės darbotvarkę pasitvirtinam, o dėl antradienio darbotvarkės? Ir antradienio darbotvarkę pasitvirtinam.

Dar likęs vieno įstatymo (2-5) svarstymas. Viceministras ponas H.Varnas, aš tikiuosi, spės iki mūsų posėdžio pabaigos.

Seimo narių pareiškimai

Dabar kolegos, 10 popietės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Penki pareiškėjai. Kviečiu kalbėti Seimo narį R.Karbauskį.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmasis pareiškimas bus asmeninis, kitas frakcijos vardu.

Šiandieninis įvykis, kai posėdžio pirmininkas savo nuožiūra, prieštaraujančia Seniūnų sueigos sprendimui, nutraukė Vyriausybės ataskaitos aptarimą neleisdamas savo nuomonės pasakyti keturių mažesniųjų frakcijų atstovams, aišku, jau nė vieno nestebina. Nors pagal Statutą frakcija yra frakcija, tačiau posėdžio pirmininkas, turėdamas didelę galią, gali mažų frakcijų atstovų ir nepastebėti. Suprantu, kad trys gerokai mažiau negu 70, tačiau Seimo statutas ir demokratinės nuostatos skirtos tarnauti nuomonių laisvei ir jokiu būdu negalima to ignoruoti. Jeigu dabartinė Seimo dauguma tokios demokratijos nesupranta, tai turi pakeisti Seimo statutą bei Seimo rinkimų įstatymą.

Kita vertus, nesuprantu, kokia teise posėdžio pirmininkai gali replikuoti po Seimo narių kalbų. Tai yra neetiška ir netoleruotina. Aš prašyčiau posėdžio pirmininkų būti pakankamai pakantiems kolegų atžvilgiu, o jeigu sakoma netiesa arba šmeižtas, tam yra Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Tai būtų asmeninis pareiškimas.

Dabar aš noriu perskaityti tai, ką norėjau pasakyti po Vyriausybės ataskaitos.

“Gerbiamieji Seimo nariai, Jungtinė frakcija dar negali daryti apibendrinančių išvadų dėl Vyriausybės darbo sėkmės, nes praėjęs laikotarpis yra labai trumpas. Problema, kurią verta išskirti vertinant Vyriausybės darbą, būtų perdėtas entuziazmas norint įstoti į Europos Sąjungą. Dirbdami Seime jau ne sykį pastebėjome, kad Vyriausybė, skirdama didžiulį dėmesį įstatymų harmonizavimo su Europos Sąjungos pateikta baltąja knyga tempams, pamiršta padaryti pilnavertę pasekmių, kurios turės įtakos visų šalies gyventojų ateičiai, analizę. Pateiktiems Seime priimamiems įstatymams tokios analizės tikrai labai stinga.

Suprantama, kad tokios analizės parengimas pareikalautų nemažai finansinių ir intelektualinių jėgų, tačiau akivaizdu, kad Lietuvos gyventojai tikrai nustebtų sužinoję, kad mes aklai deriname savo įstatymų bazę su Europos Sąjungos įstatymų baze. Kaip galima vertinti plačiai spaudoje cituojamą Ministro Pirmininko pareiškimą, kad Lietuva pasirengusi įvykdyti visus Europos Sąjungos reikalavimus? Mus toks požiūris tiesiog pribloškia.

Analizuojant žemės ūkio reformos problematiką stojimo į Europos Sąjungą perspektyvoje darosi aišku, kad Lietuvoje nėra apibrėžtos kaimo vystymo strategijos bei tikslų derybose su Europos Sąjunga. Tai drįstu teigti ir kaip buvęs komisijos ryšiams su Europos Parlamentu pirmininko pavaduotojas. Prisiminkime, kas buvo parašyta apie žemės ūkio padėtį Europos Parlamento komisijos rašte apie Lietuvos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje. Be abejonės, ši komisija padarė nemažai klaidų, tačiau išvada, kad Lietuvos žemdirbiai ir perdirbimo pramonė neišlaikys konkurencijos įstojusi į Europos Sąjungą, yra visiškai teisinga. Tuo mūsų specialistai nė trupučio neabejoja.

Kita vertus, stebina, kad kritikuodami minėtos komisijos darbą Lietuvos valdininkai nebando įtarti, kad toks atsainus Briuselio valdininkų požiūris į Lietuvą išliks ir ateityje, net ir tapus Europos Sąjungos nare. Aš norėčiau priminti, kad netolimoje praeityje tas buvo būdinga ir Sovietų sąjungos valdininkams, kurie Maskvoje lygiai taip pat žiūrėjo į Lietuvos reikalus. Daugeliui Seimo narių ir šalies gyventojų tikrai trūksta normaliai pateiktos informacijos apie Europos Sąjungos organizacinę struktūrą, apie teisinę bazę. Šiandien valstybės vadovai dega entuziazmu stojimo į Europos Sąjungą perspektyvai ir tuo entuziazmu apipila Lietuvos gyventojus. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad į daugelį labai konkrečių klausimų šiandien mūsų vadovai iš tikrųjų negalėtų atsakyti.

Norėtume, kad Vyriausybė į tai atsižvelgtų, nes pakeliui į Europos Sąjungą dar teks įveikti Lietuvos gyventojų nuomonės barjerą – referendumą, o aklai, manau, Lietuvos gyventojai tokių sprendimų nepriiminės.” Ačiū.

PIRMININKAS. Palikite pareiškimo tekstus. Kviečiu kalbėti Seimo narį S.Buškevičių.

S.BUŠKEVIČIUS. “Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien spalio 16 d., mininti Mažosios Lietuvos (Karaliaučiaus krašto) gyventojų genocido pradžią 1944 m. Kaip ir visoje Lietuvoje, čia sovietų okupantai kankino ir žudė Mažosios Lietuvos gyventojus. Ištisi miestai ir kaimai nušluoti nuo žemės paviršiaus, šimtai tūkstančių nukankintų niekuo nekaltų žmonių. Tai genocidas – išžudyta ir ištremta per 1,2 mln. gyventojų. Lietuvių tautos dalis, 700 metų atlaikiusi germanizavimo tvaną, per stebėtinai trumpą laiką sovietų okupantų buvo sunaikinta savo pačios žemėje. Pavyzdžiui, dar iki spalio 16 d., 1944 m. spalio 11 d. prasiveržę dukart Sovietų sąjungos didvyrio generolo Ivano Černiachovskio 3-ojo Baltarusijos fronto raudonarmiečiai užėmė 11 km į pietvakarius nuo Gumbinės miesto esančią Nemirskiemio gyvenvietę. Ant per Nemirskiemį einančio plento gulėjo tankų suvažinėti civiliai gyventojai. Prie vienos daržinės durų kabojo kryžmai prikaltos nuogos mergaitės. Kitame gyvenvietės name gulėjo 72 sadistiškai nužudytos moterys. 84 metų moteriškei su kareivišku kastuvėliu buvo nuskelta pusė galvos, kitoje vietoje buvo suversti 50 sušaudytų prancūzų karo belaisvių.

Skubiai sukviesta tarptautinė gydytojų komisija nustatė, kad visos nužudytosios, net ir 8 – 12 metų mergaitės ir ta 84 metų senutė, buvo išprievartautos. Šios komisijos akto per 1946 m. Niurnbergo teismą anglai ir amerikiečiai nesutiko skelbti, nes manė neetiška kelti savo sąjungininko karinius nusikaltimus. Bolševizmas nebuvo teisiamas.

Masinės žudynės Karaliaučiaus krašte buvo iš anksto subrandinta niekšybė. Vienas iš jų ideologų buvo generolo I.Černiachovskio štabo propagandistas, 53 metų revoliucinės prozos rašytojas Ilja Erenburgas. Atsišaukime į karius jis rašė: “Nėra nieko, kas vokiečiuose būtų be kaltės – nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų. Raudonarmiečiai, šventai vykdykite draugo Stalino nurodymą ir sumindžiokite fašistinį žvėrį jo urve. Sulaužykite germaniškųjų moterų rasinį pasididžiavimą, pasiimkite jas sau kaip teisėtą grobį. Žudykite, narsieji raudonarmiečiai! “

Šiuos atsišaukimus ant pilkšvai mėlynų atvirutės dydžio lapelių šimtatūkstantiniu tiražu išspausdino Kauno ir Vilniaus spaustuvės. Ir taip pajūryje raudonžvaigždžiai lėktuvai bombardavo pabėgėlių vilkstinę, Karaliaučiuje raudonarmiečiai vertė vaikus kasti didžiulę duobę ligotiems ir išsekusiems žmonėms gyviems užkasti.

Netoli Ragainės miesto, dabar rusiško Nemano, 20 rusų kareivių išprievartavo lietuvę jos mažų vaikų akivaizdoje, po to apipylė benzinu ir sudegino. Karininkai, tiesa, taip nesielgė. Jie pasirinkdavo sau gražesnes, duodavo užvalgyti, pagirdydavo, o pergulėję ir paleisdavo. Užsiėmusių plėšikavimu, moterų prievartavimu ir civilių, ypač vyrų, žudymu raudonarmiečių disciplina visai pakriko ir net ištisi daliniai dėl to vėluodavo į nustatytas fronto pozicijas. Todėl dalinių vadovybė buvo priversta žudynes apriboti.

Po tokio civilių gyventojų teroro išlikę buvo gaudomi ir varomi į lagerius. Jų būta prie Įsruties ir kitur. Lageriuose nelaimingieji kentė alkį, šaltį, ligas.

Nuo 1945 m. iki 1948 metų Ylavos lageryje buvo numarinta per 10 tūkst. žmonių. Karaliaučiaus lageryje 1945 m. gegužės viduryje buvo apie 14 tūkst. žmonių: vyrų, moterų ir vaikų, o birželio pabaigoje liko tik apie 6 tūkst. – kiti atsigulė į didžiulius griovius už lagerio tvoros.

1939 m. Karaliaučiaus krašte gyveno 950 tūkst. gyventojų. Iš jų apie 410 tūkst. – lietuvių kilmės žmonės. Kiek jų liko atėjus frontui, nežinia. 1945 m. rudenį prasidėjo krašto kolonizavimas.

Lietuvių tauta neturi pamiršti praeities – savo didvyrių, kankinių ir ypač genocido aukų. Lietuva jau susigrąžino iš sovietų gulagų mirusių ir nukankintų savo sūnų ir dukterų palaikus, tačiau vis dar lieka pamiršti per milijoną žmonių, nužudytų Mažojoje Lietuvoje nuo 1944 iki 1947 m.

Žlugus komunistinei priespaudai Rytų ir Centrinėje Europoje Lietuvai atsivėrė platesnės galimybės neprievartiniais būdais atkurti istorinę tiesą. Remdamiesi Vilsono tautų apsisprendimo teise turime kreiptis į pasaulio tautų ir jų vadovų sąžinę vardu tų nelaimingųjų, kurie patys kalbėti jau nebegali. Juk dar 1943-1944 metais Maskva radijo bangomis pasauliui skelbė, kad Mažoji Lietuva – tai kraštas, nuo amžių lietuvių gyventas, ir jis bus grąžintas Lietuvai. Deja, šie žodžiai pamiršti, o apie genocidą net nenorima kalbėti.

Jei mes ir pasaulis nutylėsime Mažosios Lietuvos (Karaliaučiaus krašto) tragediją, jeigu neįvardinsime genocido vykdytojų, jeigu mums pritrūks drąsos ir sąžinės, ar šis tylėjimas nepasitarnaus naujiems nusikaltimams?

Mes, Lietuvos žmonės, negalime ir neturime moralinės teisės tai pamiršti. Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę ir prašome įteisinti spalio 16 d. kaip Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną ir ją minėti valstybiniu lygiu.

Kreipiamės į Rusijos Federacinės Respublikos Prezidentą B.Jelciną ir Rusijos Vyriausybę kviesdami Rusiją tinkamai pagerbti nužudytuosius ir jų vardan išvesti iš Karaliaučiaus krašto kariuomenę. Taip Rusija, Potsdamo tarptautinės taikos konferencijos nutarimu laikinai tebeadministruojanti šį kraštą, žengtų pirmą žingsnį į istorinės tiesos bei teisingumo atkūrimą.”

Pasirašo: Demokratų partija – S.Pečeliūnas, Nacionalinė partija “Jaunoji Lietuva” – S.Buškevičius, Nepriklausomybės partija – V.Šapalas, Lietuvos politinių kalinių partija – Z.Medineckas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga – P.Musteikis, Lietuvių tautininkų sąjunga – V.Antanaitis, Lietuvos žalioji partija – R.Gajauskaitė.

Taip pat Lietuvių nacionalinės partijos “Jaunoji Lietuva” vardu siūlau Lietuvos Respublikos vadovybei inicijuoti tarptautinę konferenciją Karaliaučiaus krašto ateities klausimu, kuri galėtų būti surengta Vilniuje.

Pabaigoje kviečiu visus Seimo narius tylos minute pagerbti visus žuvusius Mažosios Lietuvos gyventojus. (Tylos minutė) Ačiū.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį J.Karosą.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu perskaityti pareiškimą “Ar toliau bus einama ir savivalės keliu?”

“Elementarus kiekvienos demokratinės valstybės pamatas – griežtas ir nuoseklus įstatymų gerbimas ir laikymasis. Jau ne kartą esame kalbėję apie tai, kad šita nuostata, deja, labai dažnai mūsų valstybėje ignoruojama.

Jeigu, kaip rodo Prezidento rinkimų kampanijos pradžia, negerbiama net Konstitucija, tai ką jau kalbėti apie pagarbą įstatymams. Prisiminkime vis dar nesibaigiančią teisinėje valstybėje neįsivaizduojamą Lietuvos radijo ir televizijos direktoriaus istoriją, kai sąmoningai nevykdomi teismo sprendimai. Negali nekelti nerimo išankstinis, teismo dar nesankcionuotas vienų ar kitų piliečių viešas paskelbimas kaltais ar nekaltais. Šituo teisiškai nepamatuotu veiksmu naudojasi net paties aukščiausio rango politikai. Dar daugiau – kai politikui ar partijai naudinga, iš esmės tie patys dalykai laikomi įrodymu, o kai nenaudinga – šmeižtu. Šitai galima pasakyti ir apie liudininkų parodymų vertinimą.

Dar viena savivalės tendencija mums kelia nerimą. Toliau tęsiamas jau senokai krašto apsaugos ministro pradėtas informacijos žiniasklaidai apribojimo vajus.

Šiomis dienomis vidaus reikalų ministras V.Žiemelis ir generalinis prokuroras K.Pėdnyčia jų vadovaujamų institucijų pavaldiniams išsiuntinėjo telegramas, kuriose įsakoma riboti žurnalistams teikiamą informaciją apie nusikalstamumą.

Kaip rašo spauda, “neįstengdami įvykdyti pareigų ir pažaboti nusikaltėlių, šie mokesčių mokėtojų išlaikomi pareigūnai nutarė savaip kovoti su nusikalstamumu – slėpti jį nuo visuomenės”. Žinant, kad žiniasklaida yra labai svarbus ginklas kovojant su nusikalstamumu, toks Visuomenės informavimo priemonių įstatymo ignoravimas negali būti toleruojamas. Lygiai taip pat, kaip ir karštligiškas įstatymų kaitaliojimas pritaikant juos konkrečiai situacijai ar konkrečiam asmeniui. Kadangi Prezidento rinkimų kampanijai įsibėgėjant savivalės ir įstatymų nepaisymo siekiant politinių tikslų gali dažnėti, mes kviečiame visas valdžios institucijas ir atskirus politikus atsisakyti savivalės ir būti nepriekaištingo įstatymų laikymosi garantu”. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį S.Kaktį.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, remiantis Seimo statuto 95 straipsniu, noriu kreiptis į jus, manau, nedeklaratyviu, svarbiu valstybei klausimu. Noriu pateikti Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti informaciją.

“Baudžiamojoje byloje Nr.20-9-002-97 “Dėl J.Abromavičiaus 1997 m. sausio 31 d. žūties aplinkybių tyrimo”, atlikus pirminę ir papildomas įvykio vietos apžiūras, teismo medicininę, pirotechninę, trasologines ekspertizes, apklausus liudytojus, atlikus tardymo eksperimentą, taip pat pritaikius operatyvines priemones, šiuo metu nustatyta: nužudant panaudotas sprogmuo, jo pritvirtinimo prie J.Abromavičiaus automobilio “Volkswagen Passat” laikas ir vieta, sprogdinimo mechanizmas, asmenys, kurie gali būti įtariami turėję priežasčių organizuoti J.Abromavičiaus nužudymą ir jį įvykdyti. Šiuo metu trūkstant tiesioginių įrodymų konkretiems asmenims pareikšti kaltinimus tardymo ir operatyviniai veiksmai tęsiami, nuolatos organizuojami prokuratūros, Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato ir Valstybės saugumo departamento Kauno apygardos skyriaus pareigūnų, dalyvaujančių tardymo grupėje, pasitarimai, analizuojama gauta operatyvinė informacija ir derinami tolesni veiksmai.

Išvados. Komisija pažymi, kad: 1. J.Abromavičiaus nužudymas – tai kryptingai suplanuota, iš anksto parengta, profesionaliai įvykdyta akcija.

2. J.Abromavičiaus tyčinio nužudymo aplinkybės ištirtos dar ne visos. Nusikaltimas lieka neišaiškintas, nusikaltimą įvykdę asmenys nenustatyti.

3. Nerezultatyviam tyrimui įtakos turėjo:

3.1. Tardymo grupės, atlikusios šioje byloje pirminius neatidėliotinus tardymo veiksmus bei įvykio vietos apžiūrą, veiksmų neišbaigtumas, koordinacijos ir tyrimo kryptingumo stoka.

3.2. Operatyvinių tarnybų tam tikrų veiksmų derinimo stoka, žinybiškumas.

3.3. Operatyvinių tarnybų, prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos tarnybų vadovų iniciatyvumo stoka mobilizuojant savo tarnybas kryptingai ir nuosekliai ieškoti informacijos apie nusikaltimo organizatorius ir vykdytojus.

3.4. Silpna specialiųjų ekspertizių tyrimo bazė, nevisiškai panaudotos specialistų žinios, jų silpnas pasiruošimas dirbti sudėtingomis sąlygomis.

4. Tiriant nusikaltimą Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento vadovai neišvengė išankstinio įvykio vertinimo, visuomenės nuomonės formavimo. Tai sudarė prielaidas politizuoti tyrimo aplinkybes, formuoti niekuo nepagrįstus kaltinimus kai kurioms organizacijoms bei asmenims.

Pasiūlymai: 1. Būtina įkurti sprogdinimų ir sprogmenų, šaunamųjų ginklų panaudojimo nusikalstamiems tikslams, organizuotų nusikaltimų prieš valstybines, teisėsaugos institucijas tyrimo specializuotas grupes, dirbančias apygardose ir turinčias pakankamą kvalifikaciją.

2. Prie Vidaus reikalų ministerijos būtina įkurti specializuotą, aprūpintą šiuolaikine įranga specialių ekspertizių laboratoriją.

3. Laikinajai komisijai pavestas nusikaltimo dėl J.Abromavičiaus žūties aplinkybių tyrimas netikslingas.

4. Tolesnę teisėsaugos institucijų veiklos, tiriant šią bylą, kontrolę perduoti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos ir Nacionalinio saugumo komitetams.

5. Komisija siūlo išvadas ir pasiūlymus aptarti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo komitetui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Papildomai norėčiau pasakyti: 1. Komisija mano, kad teisėsaugos institucijų tardymo ir operatyviniai veiksmai tęsiami iš inercijos.

2. Netiki, kad nusikaltimas bus greitai išaiškintas, įvardija priežastis, kodėl, jos manymu, taip yra. Taip pat pabrėžia, kad nusikaltimo tyrimo pradžioje Generalinės prokuratūros ir, kaip minėjau, Valstybės saugumo departamento vadovai neišvengė dviprasmiškų vertinimų, išprovokavo kaltinimus įvardintiems pareigūnams ir asmenims. Dėl šio politizavimo net teko Seimui įkurti specialią laikinąją tyrimo komisiją.

Taip pat kartu komisija siūlo, ką šiuo metu aktualu ir būtina daryti valstybės mastu, nes sprogdinimams, organizuotam nusikalstamumui galo nematyti. Netgi turime konstatuoti tam tikrą teisėsaugos institucijų bejėgiškumą. Tuo Seimo laikinoji komisija savo, kaip Seimo detektyvų, darbą baigė”.

PIRMININKAS. Pareiškimą skaitys Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. “Lietuvos Respublikos Seimo valdybai. Paklausimas.

Gerbiamoji valdyba, 1997 m. spalio 9 d. Nepriklausomybės Akto signatarui ponui Z.Vaišvilai nebuvo leista surengti spaudos konferencijos Seimo spaudos konferencijų salėje. Visiškai sutinku su tuo, kad ne kiekvienam panorėjusiam turi būti leista rengti spaudos konferencijas Seimo spaudos konferencijų salėje. Tačiau įsitikinęs, kad Nepriklausomybės Akto signatarams ši teisė turi būti suteikta. Tai reikėtų padaryti jau vien todėl, kad Nepriklausomybės Aktas buvo paskelbtas būtent šiuose Seimo rūmuose.

Būsiu dėkingas, jeigu Seimo valdyba apsvarstys šį klausimą ir mane informuos, ar ji ir toliau lieka prie tos pačios nuomonės, jog ponui Z.Vaišvilai negalima suteikti teisės surengti spaudos konferenciją Seimo spaudos konferencijų salėje. Jeigu sprendimas būtų neigiamas, norėčiau sužinoti, kokiais argumentais buvo remtasi.

Pagarbiai – Seimo narys E.Bičkauskas.”

Nebūčiau niekados skaitęs tokio pareiškimo, jeigu šiandien nebūčiau susidūręs su tam tikra situacija. Kai aš pabandžiau šį paklausimą nunešti Seimo kancleriui ponui J.Razmai, jo sekretoriato darbuotojai jį atsisakė priimti todėl, kad viršuje parašyta “Paklausimas”. Į mano klausimą, ar galėčiau pavadinti šitą laišką užklausa, paklausa, laišku ar kaip nors kitaip, taip pat buvo atsakyta neigiamai ir pasiūlyta kreiptis į Seimo Priimamąjį. Tą aš, beje, ir padariau. Aš tikiuosi, kad ponas kancleris tai greičiau gaus, kai paskaitys šį pareiškimą. Šiaip, matyt, teks su Seimo vadovybe susirašinėti galbūt per miesto paštą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis pareiškimo skaitytojas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš pareiškimo neskaitysiu ir Statute nėra nurodyta, kad pareiškimus privaloma skaityti. Juos galima ir pasakyti.

Mano pareiškimas bus iš trijų dalių.

Visų pirma, gerbiamieji kolegos, paklausimai yra labai aiškiai apibrėžti Seimo statute. Tai galioja ir ponui E.Bičkauskui. Ir kas yra paklausimas visiems reikia labai gerai žinoti.

Taip pat reikia Seimo nariams žinoti, kaip yra nutraukiama diskusija.

Aš cituoju Seimo statuto 109 straipsnį: “Seimas gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų kiekvienu klausimu trukmę”. Tai ir buvo padaryta šiandien iš ryto, kai ta trukmė buvo viršyta visą valandą.

Trečias dalykas. Aš šiandien skaitau spalio 16 d. BNS pranešimą, kuriame pranešama, kad spaudos konferencijoje šiandien kalbėjo ponas S.Buškevičius ir radikaliųjų jaunalietuvių lyderis A.Kubilių pavadino išdaviku ir ne lietuviu. Taigi aš visiškai gerai atsimenu, kai neseniai kolega E.Zingeris buvo pavadintas ne žydu. Aš žinau, kas yra Zuroffas. Man nevisiškai aišku, kas esate jūs, pone Buškevičiau? Aš džiaugiuosi, kad ir šiandien su savo senu bičiuliu E.Zingeriu galiu būti toje pačioje barikadų pusėje, kitoje, negu yra tie, kurie save laiko grynosios rasės gynėjais.

PIRMININKAS. Repliką Seimo narys A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Tiksliau, dvi. Pirmoji dėl pono J.Karoso pareiškimo, kuriame ginami vargšai piliečiai, nes negali būti liudininkai. Gerai žinome, kas tie vargšai piliečiai. Didžiausias jų turi generolo laipsnį, mažiausias – majoro. Gerai, kad dar kartą Lietuvos žmonės išgirdo jų gynėjus, jų simpatijas, jų norus, kad tie žmonės ir toliau mums būtų liudininkai. Dėl antrojo, dėl E.Bičkausko. Aš pritarčiau, kad signataras turėtų daugiau negu kad teisę būti nemokamai palaidotam, t.y. turėtų teisę pasakyti tą, ką jis nori, šituose rūmuose.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas taip pat repliką. Nors po pareiškimų nereplikuojama.

E.BIČKAUSKAS. Aš tokiu asmeniniu klausimu, kadangi ponas A.Kubilius…

PIRMININKAS. Tada posėdžio pabaigoje, kolega.

E.BIČKAUSKAS. Dar mes tęsime posėdį?

PIRMININKAS. Taip, dar turim vieną klausimą.

E.BIČKAUSKAS. Na, jeigu leisite…

PIRMININKAS. Gerai, prašom.

E.BIČKAUSKAS. Mūsų ankstesnės kadencijos Seime buvo labai daug teisininkų, ypač stiprių teisininkų, kaip J.Bernatonis, kuris nežinau kur mokėsi teisę. Dabar atsirado dar žymesnių teisininkų. Aš noriu pasakyti ponui, pavardės nesakysiu, kad irgi nekalbėtų asmeniniu klausimu, kas tai yra paklausimas. Pasiūlyčiau paskaityti Seimo statuto 214 straipsnį ir pamatysite, kad yra arba paklausimas Vyriausybės nariui, arba kitos valstybės institucijos vadovui, bet ne kolegialiai institucijai. Man, kaip Seimo nariui, visiškai laisva, kaip pavadinti mano kreipimąsi, paklausimą, užklausą, paklausą ar dar kaip norite, bet aš tikiuosi, kad Seimo kanclerio kanceliarija Seimo narių laiškus, paklausas, užklausas ar kaip pavadinsim vis dėlto priims ir nedarys biurokratinių kliūčių. Dėkui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo telekomunikacijų, pašto ir informatikos srityse ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-670 (svarstymas)

PIRMININKAS. Kolegos, liko 5 popietės klausimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo telekomunikacijų, pašto ir informatikos srityse ratifikavimo įstatymo projektas P-670. Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti svarstymo metu. Taigi aš kviečiu ryšių ir informatikos viceministrą poną H.Varną. Gal jis turėtų kokių minčių.

H.VARNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pristatyti nagrinėtą Seimo Užsienio reikalų komitete ir prieš tai jau pristatytą svarstymui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo telekomunikacijų, pašto ir informatikos srityje. Šis susitarimas, pasirašytas š.m. gegužės mėn., yra pagrįstas mūsų tam tikru bendradarbiavimu, t.y. nuo 1995, 1996 m. bendrais techniniais ir finansiniais susitarimais, kurie buvo realizuoti statant stotis Visagine, Lazdijuose ir kitur. Šiuo metu yra ir buvo organizuojamas konkursas “Lietuvos telekome”, atviras konkursas, kuriame taip pat pareiškė norą dalyvauti Izraelio kompanija (…). Tai yra bevielio telefono ryšio konkursas. Bendradarbiavimas grindžiamas bendrosiomis normomis, kurias apibrėžia Tarptautinė pašto sąjunga ir Tarptautinė elektros ryšių sąjunga. Todėl prašome Seimą pritarti.

PIRMININKAS. Pone viceministre, svarstome, ar pritariame jūsų pateiktai sutarčiai. Nėra norinčių kalbėti. Taigi bendru sutarimu po svarstymo pritariame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo telekomunikacijų, pašto ir informatikos srityse ratifikavimo įstatymo projektui P-670.

Kolegos, posėdis baigtas.