Devynioliktasis (119) posėdis
1997 m. spalio 14 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Vyriausybės pusvalandis. Finansų ministras A.G.Šemeta

PIRMININKAS. Būkite sveiki po pietų. Pradedame posėdį. Pirmasis popietės klausimas, kaip mes ir įpratę, Vyriausybės pusvalandis. Šiandien su mumis bendraus finansų ministras ponas A.Šemeta. Kviečiu jį į tribūną. Galėtume registruotis. Registracija pradėta, o į tribūną kartu įžengia finansų ministras.

A.G.ŠEMETA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, per šios dienos Vyriausybės pusvalandį norėčiau informuoti jus apie šių metų nacionalinio biudžeto vykdymo eigą. Taip pat panagrinėti valstybės skolos iki šios dienos būklę, aptarti tai, kas šiuo metu yra daroma finansiniame sektoriuje, pirmiausia bankų privatizavimo klausimais, ir trumpai apžvelgti pagrindinius įvykius, kurie vyksta šią savaitę, ir numatoma, kad netrukus įvyks finansų srityje. Kalbant apie 9 mėnesių biudžetą, reikia pasakyti, kad 9 mėnesių pajamų planas įvykdytas 100,4% ir gauta 16,4 mln. Lt pajamų daugiau negu buvo planuota gauti per 9 mėnesius. Iš pagrindinių mokesčių geriausiai vykdomas fizinių asmenų mokesčio surinkimas. Fizinių asmenų pajamų mokesčių per 9 mėnesius surinkta 10% daugiau negu buvo numatyta. Juridinių asmenų pelno mokesčio per 9 mėnesius surinkta 9 % daugiau negu buvo numatyta per 9 mėnesius. Kiek prasčiau vyksta pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų surinkimas. Pridėtinės vertės mokesčio planas per 9 mėnesius buvo įvykdytas 94,1%. Atsilikimas surenkant šį mokestį daugiausia sietinas su ryškiu pablogėjimu metų pradžioje, kai sausio-vasario mėnesiais buvo atsiliekama 102 mln. Lt. Vėliau šio mokesčio surinkimas labai pagerėjo ir atsižvelgiant į tai, kad pridėtinės vertės mokesčio pajamos, palyginti su praėjusiais metais, šiais metais auga daugiausia iš visų mokesčių, tai pats pridėtinės vertės mokesčio surinkimo rezultatas yra pakankamai neblogas. Taip pat šiek tiek neįvykdytas akcizų pajamų planas, surinkta 99% numatytų mokesčių. Tai sietina daugiausia su “Mažeikių naftos” sustabdymu rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Dėl to rugsėjo mėnesį žymiai sumažėjo akcizų pajamos iš naftos produktų. Tačiau “Mažeikių nafta” nuo šio mėnesio pradėjo dirbti, ir mes manome, kad akcizų pajamų planas iki metų pabaigos turėtų būti įvykdytas.

Kalbant apie išlaidas, reikia pasakyti, kad per 9 mėnesius išlaidų buvo padaryta 400 mln. Lt mažiau negu buvo numatyta. Tai visų pirma sietina su taupymu, valstybės skolos, aptarnavimo išlaidų sumažėjimu, taip pat pakito kai kurių valstybės institucijų poreikiai. Kaip jūs pamenate, šių metų biudžetas buvo suplanuotas visiškai neturint laiko atsižvelgti į naują politinę padėtį ir dėl to šiuo metu biudžetinės įstaigos laukia Biudžeto įstatymo pataisų, kurios įgalintų jas finansuoti išlaidas taip, kaip yra susiplanavusios. Kartu noriu pabrėžti, kad tos 400 mln. Lt mažesnės išlaidos jokiu būdu nesietinos su Finansų ministerijos nesugebėjimu perduoti asignavimus. Visos paraiškos, kurios teikiamos asignavimams, yra nedelsiant tenkinamos ir nėra jokių nusiskundimų iš biudžetinių įstaigų, kad jų išlaidos būtų nefinansuojamos.

Kalbant apie tolesnį biudžeto vykdymą, šiuo metu pagrindinis dėmesys yra skiriamas tolesniam mokesčių administravimo gerinimui. Kaip aš jau minėjau, pridėtinės vertės mokesčio pajamų ir akcizo pajamų nepakankamas surinkimas reikalauja atkreipti dėmesį į tai, kad būtų pagerintas mokesčių administravimas pagrindinių akcizinių prekių, t.y. alkoholio, tabako ir naftos produktų, taip pat importo, eksporto ir tranzito srityje. Čia norėčiau padėkoti Seimui, kad šiandien buvo priimtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos, kurios įgalins labai sugriežtinti pagrindinių akcizinių prekių eksporto procedūras. Taip pat yra parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, numatantis analogišką tvarką šių prekių tranzito procedūrose, t.y. numatomi papildomi dokumentai, kuriais tranzitą vykdantys asmenys turės įrodyti, kad tranzitas realiai vyko, o ne buvo, sakysim, imituotas ir tranzitinės prekės “nenusėdo” Lietuvoje.

Kita priemonė, kuri yra šiuo metu svarstoma, taip pat yra tranzito maršrutų peržiūrėjimas ir tranzitą vykdančių įmonių vežėjų sustojimų reglamentavimas, kad būtų galima griežtai kontroliuoti, kaip yra vykdomos tranzito procedūros per mūsų šalį. Kita kryptis – tai tranzito geležinkeliu reglamentavimas. Muitinės departamentui duoti pavedimai numatyti papildomas priemones dėl tranzito geležinkeliu. Mes tikimės, kad įgyvendinus minėtas priemones pavyks žymiai pagerinti pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų surinkimą ir pasiekti užsibrėžtus 65 mln. Lt biudžeto pajamų šiais metais daugiau negu buvo planuota metų pradžioje. Taip pat noriu pažymėti, kad yra pagerėjęs savivaldybių biudžetų planų vykdymas. Iki rugsėjo 1 d. nuo savivaldybių biudžetų pajamų plano buvo atsiliekama 18 mln. Lt, o spalio 1 d. šis atsilikimas sumažėjo iki 15 mln. Lt. Turint omeny, kad dar metų viduryje šis atsilikimas sudarė 99 mln. Lt, galima teigti, kad, žymiai pagerėjus fizinių asmenų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio surinkimui, savivaldybių biudžetų pajamų planas bus įvykdytas.

Dabar norėčiau pereiti prie valstybės skolos būklės. Čia norėčiau pažymėti, kad valstybės skola šių metų rugsėjo 1 d. sudarė 20,17% bendrojo vidaus produkto, t.y. buvo daugiau kaip 2,5% mažesnė negu metų pradžioje. Jeigu paimsime valstybės skolą be valstybės garantijų, tai šių metų pradžioje valstybės skola sudarė 16,5% bendrojo vidaus… Atsiprašau. Šių metų pradžioje valstybės skola sudarė 19,5% bendrojo vidaus produkto, o šių metų pabaigoje numatoma, kad ji sudarys 16,5% bendrojo vidaus produkto, t.y. sumažės apie 3%. Ir šiuo metu dar vis girdisi spekuliacijų valstybės skolos tema, nors akivaizdžiai skaičiai liudija ką kita, t.y. tie įsipareigojimai, kurie yra Vyriausybės priimti nedidinti valstybės skolos, o net šiek tiek ją mažinti, yra vykdomi.

Ir jeigu mes pažiūrėsim valstybės skolos dinamiką, skaičiai akivaizdžiai tai liudija. 1992 metais mes neturėjome valstybės skolos, 1993 m. ji sudarė 16% bendrojo vidaus produkto, 1996 m. – 22,6% bendrojo vidaus produkto, šiandien ji sudaro 20,17% bendrojo vidaus produkto. Tas skolos augimas geometrine progresija yra ne tik kad sustabdytas, bet jis yra nuosekliai mažinamas. Ir atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį šių metų skolinimosi sudaro būtent poreikis dengti ankstesniųjų metų neįvykdytus pažadus, t.y. neapmokėtas skolas energetikams, nevykdytus biudžeto pajamų planus, valstybės skola iš tikrųjų, jeigu nereikėtų vykdyti tų įsipareigojimų, būtų dar mažesnė. Visa valstybės skola užsienio valiuta 1997 m. rugsėjo 1 d. sudarė 14,3% planuojamo bendrojo vidaus produkto ir buvo 0,5% mažesnė negu metų pradžioje. Visa vidaus skola rugsėjo 1 d. sudarė 5,8% numatomo bendrojo vidaus produkto, arba net 2,1% mažiau negu metų pradžioje.

Dabar norėčiau pereiti prie finansų sektoriaus, pirmiausia prie bankų klausimų. Bankų privatizavimo padėtis šiuo metu yra tokia. Šią savaitę turėtų būti pasirašyta sutartis tarp konkursą laimėjusios kompanijos konsorciumo (…) dėl finansų patarėjo privatizuojant Žemės ūkio banką. Pagal mūsų numatytus planus šis konsorciumas turėtų parengti Žemės ūkio banko privatizavimo programą iki metų pabaigos, ir kitų metų pradžioje bus paskelbtas Žemės ūkio banko privatizavimas. Dėl Valstybinio komercinio banko šiuo metu vyksta banko paskolų portfelio ir kitų rizikingų aktyvų auditas. Jį atlieka audito kompanija (…) Ir auditas turėtų būti užbaigtas šių metų lapkričio pradžioje. Pasibaigus auditui bus vykdomos konkrečios derybos su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku dėl tolesnio Valstybinio komercinio banko restruktūrizavimo.

Taip pat noriu informuoti, kad yra priimtas Vyriausybės sprendimas parduoti nedidelius likučius privačiuose bankuose. Kaip žinoma, Vyriausybė turi nuo labai smulkių 0,5% paketų iki 5% paketų beveik visuose veikiančiuose bankuose. Yra priimtas sprendimas šiuos likučius parduoti iki kitų metų birželio 30 d.

Ir keletas esminių įvykių, kurie vyksta šią savaitę ir bus numatomi artimiausiu metu. Tai, kaip žinoma, nuo šių metų spalio 13 d. pradėti mokėti indėliai Akcinio inovacinio banko indėlininkams. Nuo spalio 13 d. iki gruodžio 1 d. bus išmokama 2 tūkst. Lt. Nuo gruodžio 1 d. iki metų pabaigos bus išmokama likusi suma iki 4 tūkst. Lt. Ir noriu pabrėžti, kad pinigai šiems indėliams išmokėti yra numatyti, ir indėlininkams tikrai nėra reikalo skubėti atsiimti savo indėlį pirmąją dieną, o tai galima padaryti bet kurią dieną per numatytą laikotarpį. Pinigų tikrai šiam tikslui nepritrūks.

Nuo spalio 15 d. yra numatoma pradėti atidaryti prarastų indėlių atkuriamąsias sąskaitas. Čia taip pat norėčiau pabrėžti, kad nebūtina skubėti atsidaryti sąskaitas pačią pirmąją dieną. Šiuo atveju sąskaitos bus atidaromos visuose Taupomojo banko filialuose ir skyriuose. Tačiau, be abejo, atsižvelgiant į tai, kad indėliai bus atkuriami daugeliui žmonių, t.y. daugiau kaip milijonui žmonių, tai skubėjimas atsidaryti sąskaitą pačią pirmąją dieną taip pat gali sukelti tam tikrų nesklandumų, todėl norėčiau kreiptis, kad nebūtų skubama pačią pirmąją dieną atsidaryti atkuriamosios sąskaitos. Visiems šios sąskaitos bus atidarytos.

Taip pat noriu pasakyti, kad netrukus Seimui bus pateiktas įstatymas, reglamentuojantis valstybės ir savivaldybių įstaigų įsisenėjusių skolų padengimo tvarką. Numatoma siūlyti, kad savivaldybėms, kurios iki šių metų nevykdė pajamų planų ir turi įsisenėjusių skolų, būtų padengtas mažesnis iš dviejų dydžių. Jeigu savivaldybė gavo mažiau pajamų negu buvo numatyta ir šis dydis yra didesnis, sakysim, už skolas, tai bus savivaldybei skirta lėšų įsisenėjusioms skoloms padengti. Bus laikomasi principo, kad ten, kur savivaldybė prisidarė skolų dėl to, kad buvo nevykdomas pajamų planas, tai tos skolos bus padengiamos.

Penktadienį, kaip numatyta Seimo statute, bus pateiktas 1998 metų nacionalinio biudžeto projektas. Ir aš detaliau prie jo nesustosiu. Matyt, kitą savaitę jį teks pateikti Seime plačiau. Taip pat yra rengiamos ir netrukus Seimui bus pateiktos Mokesčių įstatymo pataisos, numatančios neapmokestinti iš pelno grąžinamų investicijoms panaudotų kreditų. Vyriausybė numato, kad šios pataisos turėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios. Taip pat Finansų ministerijoje yra rengiamos Mokesčių įstatymo pataisos, leisiančios išvengti investicinio fondo dvigubo apmokestinimo tam, kad būtų paskatintas institucinių investuotojų kūrimasis Lietuvoje.

Na, ir baigdamas norėčiau padėkoti profesoriui K.Glaveckui už jo vadovaujamos komisijos parengtas Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pataisas. Vyriausybės posėdyje buvo apsvarstytos Vyriausybės pastabos dėl šio įstatymo, ir aš manau, kad šis įstatymas su tam tikrais pakeitimais netrukus bus pateiktas Seime, ir tai taip pat leis pagerinti padėtį vertybinių popierių rinkoje.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Pagal Statutą klausti turime 10 min., jeigu jūs neprieštarausite, dar kokias 10 min. pridėtume, kad visiems pasidarytų aišku. Pirmoji klausia Seimo narė V.Stasiūnaitė. Ruošiasi J.Listavičius.

V.STASIŪNAITĖ. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar pateiktas 1997 m. Biudžeto įstatymo pakeitimo projektas jums nerodo, kad, pavyzdžiui, fizinių, juridinių asmenų pajamų mokestis neaugo ir kad ta žiaurioji mokesčių surinkimo akcija neturėjo apskritai jokios įtakos? Tai rodo ir dabartinis mokesčių surinkimas. Ar jums neatrodo, kad reikėtų dirbti kitais metodais, o ne žiauriomis akcijomis, kad būtų normalus gyvenimas?

A.G.ŠEMETA. Aš nenorėčiau sutikti, kad fizinių ir juridinių asmenų pajamų mokestis neaugo. Kaip tik iš šių mokesčių pajamų planai yra įvykdyti, viršyti daugiausia, t.y. juridinių asmenų pelno mokesčio planas viršytas 9%, fizinių – 10%. Mokesčių administravimo priemonių, kurios yra taikomos, mes šiuo metu jau nebevadiname žiauria akcija. Tai yra nuolatinis mokesčių inspekcijos darbas nuolat gerinant mokesčių administravimą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, kokių neatidėliotinų priemonių bus imamasi, kad kuo skubiau būtų pašalintos valstybės ir savivaldybių biudžeto nevykdymo priežastys? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Savivaldybių biudžeto, kaip aš jau minėjau, atsilikimas nuolat mažėja ir spalio 1 d. jis liko 15 mln. Lt. Atsižvelgdami į fizinių asmenų mokesčio surinkimo dinamiką, mes manome, kad jau artimiausiais mėnesiais tas atsilikimas bus įveiktas ir iki metų pabaigos savivaldybių planai bus įvykdyti. Taip pat, kaip minėjau, yra numatoma pasiūlyti Seimui įstatymą dėl savivaldybių įsisenėjusių skolų padengimo. Tai taip pat turėtų pagerinti savivaldybių finansinę būklę, taip pat ir valstybės.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas. Ruošiasi K.Glaveckas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis ministre, aš manau, ir jūs esate už teisingą mūsų varganų biudžeto pinigų paskirstymą. Turėdamas tai galvoje, aš noriu jūsų komentarų. Kaip jūs komentuotumėte tokį naujai įkurtos Teisės akademijos statuto punktą (aš jį skaitau): “Akademijos pedagogams ir pareigūnams nustatomi tarnybiniai atlyginimai, ne mažesni už teisėtvarkos įstaigų darbuotojų atlyginimus. Pareigūnams mokamos valstybinės pensijos, taikomos socialinės garantijos bei lengvatos, numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose teisėtvarkos institucijų darbą”?

A.G.ŠEMETA. Čia turbūt jūs cituojate įstatymo projektą.

J.KAROSAS. Statuto projektą.

A.G.ŠEMETA. Statuto projektą. Iš klausos komentuoti tai, kas parašyta projekte, be abejo, yra sudėtinga, o šiaip, jeigu jūs pateiktumėte tą projektą, aš galėčiau pakomentuoti.

J.KAROSAS. Čia paprasta.

PIRMININKAS. Kolega J.Karosas asmeniškai ministrui pateikia projektą ir juodu pasišneka. Seimo narys K.Glaveckas. Ruošiasi A.Sysas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų negalima nepastebėti Lietuvoje tam tikrų finansinio reguliavimo srities poslinkių – biudžeto rinkimas ir t.t., bet jūs puikiai žinote, kad vystant pačią finansų sistemą problemų yra labai daug, ir iš esmės jos nėra sprendžiamos arba sprendžiamos labai sunkiai. Aš turiu omeny tokių finansinių institucijų kaip pensijų, investicijų fondų kūrimą ir jų plėtimą. Koks jūsų požiūris į šitą visą finansinių institucijų ir finansų rinkos išplėtimą, nes tiktai plečiant rinką iš esmės galima tikėtis ekonomikos augimo?

A.G.ŠEMETA. Taip, aš visiškai sutinku su jumis. Finansinių institucinių investuotojų būrio išplėtimas yra tikrai be galo svarbus, vienas iš svarbiausių uždavinių. Dėl pensijų fondo. Yra baigiamas projektas dėl pensijų fondo įstatymo, kuriam pritarta dvišalėje taryboje. Aš manau, kad pačiu artimiausiu metu pensijų fondo įstatymas bus pateiktas Seimui svarstyti. Jeigu Seime jis bus pakankamai greitai apsvarstytas, jau nuo kitų metų pradžios, aš manau, mes galėsime matyti pirmuosius privačius pensijų fondus. Dėl investicinių fondų. Įstatymai, susiję su investiciniais fondais, yra sukurti, taisyklės yra pakankamai griežtos. Galbūt tai šiek tiek atbaido investicinių fondų kūrimą. Kaip aš jau minėjau savo pranešime, mes netrukus ketiname pateikti Seimui įstatymų pataisas, susijusius su investicinio fondo apmokestinimu, t.y. kad apmokestinimo klausimai nebūtų investicinių fondų kūrimo stabdys.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Ruošiasi J.Dunauskaitė.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, svarstant biudžeto pakeitimus ir šiandien savo pranešime jūs pasakėte, kad pajamos padidėjo. Aš norėčiau paklausti, gal jūs galėtumėte pasakyti, kokia suma, pinigine išraiška padidėjo pajamos dėl baudų verslininkams vykdant tą žiauriąją akciją ir atliekant normalų mokesčių inspekcijos darbą? Kokia suma buvo išieškota? Ne tik ta, kuri buvo paskirta, bet ir ta, kuri buvo išieškota.

A.G.ŠEMETA. Pati paskirtų baudų suma sudarė keliasdešimt milijonų litų, tačiau daugelis verslininkų pateikė teisminius ieškinius. Šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl paskirtų sankcijų. Išieškota yra apie 1,5 mln. Lt.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Dunauskaitė. Ruošiasi P.Gražulis.

J.DUNAUSKAITĖ. Aš norėjau paklausti dėl susidariusių skolų savivaldybėse, kurios negavo pajamų į biudžetą 1996 m., bet gerbiamasis ministras atsakė, taigi aš baigiu.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis. Ruoštis galėtų K.Prunskienė.

P.GRAŽULIS. Aš norėjau jūsų paklausti dėl paskolų. Žemės ūkiui paremti yra skirta iš Pasaulio banko 30 mln. dolerių paskola. Deja, šitos paskolos yra sunaudota tik 1 mln. dolerių. Pagrindinė priežastis, dėl kurios nėra naudojamos šios lėšos, yra ta, kad susidaro nemažos palūkanos, o palūkanos susidaro dėl vienos didelės priežasties. Kai ūkininkai ima kreditą ne valiuta, o litais, valstybė dar uždeda 4 % palūkanų per metus, taip pat ministerija 1,5% uždeda ir susidaro daugiau kaip 12% ar 15% palūkanų. Ką žada daryti Vyriausybė? Gal žada vis dėlto, suteikdama paskolas, nedėti tokių didelių palūkanų kaip 4%?

A.G.ŠEMETA. Apskritai palūkanų klausimas, kai paskolos yra imamos iš Pasaulio banko, yra dvišalio susitarimo objektas ir mes nesame visiškai laisvi, nustatydami palūkanas konkrečiu atveju. Tačiau šiuo metu mes deramės dėl daugelio kredito linijų. Sakysime, šiais metais pavyko sumažinti būsto kredito linijos palūkanas nuo 15% iki 11%. Šiuo metu mūsų darbuotojai derasi su Pasaulio banku dėl tolesnio palūkanų sumažinimo. Analogiški darbai yra vykdomi ir su kitomis kredito linijomis, bet to vienašališkai mes padaryti negalime. Turi būti susitarimas tarp Finansų ministerijos ir Pasaulio banko.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė. Ruošiasi L.Sabutis.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis ministre, Finansų ministerija atsako už šalies finansinius įsipareigojimus. Tai yra labai svarbi ministerijos misija. Kaip jūs žiūrit į tą aplinkybę, kad dar jums nesant Vyriausybės nariu valstybės garantijų skyrimo klausimai buvo perkelti iš jūsų ministerijos kompetencijos į kitą ministeriją? Ar jūs nejaučiat tos spragos, ar tai iš tikrųjų nekliudo jūsų ministerijos funkcijų kompleksiškumui? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Yra turbūt nevisiškai taip, kaip jūs sakote. Valstybinei paskolų komisijai, kuri teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės garantijų suteikimo, vadovauja Europos reikalų ministrė L.Andrikienė. Aš manau, kad tai yra teigiamas dalykas, nes jeigu visi paskolų klausimai būtų sukoncentruoti vien Finansų ministerijoje ir nebūtų ministerijos, kuri yra neutrali tuo klausimu, turbūt būtų tik blogiau. O šiuo atveju mes turime dar papildomą priežiūrą, kad paskolos būtų teikiamos tiktai efektyviausiems projektams.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis. Ruošiasi R.Kupčinskas.

L.SABUTIS. Labai gerai, kad iki pateikiant 1998 metų biudžetą svarstyti pateikiama informacija, įstatymų projektai ir mes galim pasikeisti savo nuomonėmis dėl vykdymo. Jūs kalbėjote apie savivaldybių problemas, bet gal galėtumėte paprognozuoti, kaip Vyriausybė galėtų finansinėmis investicijomis padėti savivaldybėms? Nes yra nemažai tokių, kurios yra pradėjusios – ir ne dėl dabartinės administracijos kaltės – įvairiausias statybas, kurios yra vilkinamos. Sakykime, Plungėje kai kurie objektai statomi jau septinti metai, per tą laiką jie pabrango 2 milijonais. Vilkaviškyje ta pati problema dėl vandens valymo ir daugelio kitų objektų. Žinoma, labai gerai, kad LDDP valdymo spragas užpildom dabar, gaudami daugiau pajamų į valstybės iždą. Jūs jau minėjot, kad bus nemažai padaryta ir grąžinta tų skolų, bet konkrečiai dėl statybų, ypač susijusių su energetika, kokia čia galėtų būti, sakysim, parama savivaldybėms, kad jos išmoktų ūkininkauti ir tvirtai atsistotų ant kojų?

A.G.ŠEMETA. Šiuo metu baigiamoje parengti valstybės investicijų programoje 1998-2000 metams nebaigtų statybų finansavimas yra svarbiausias dalykas. Toms statyboms, kurios yra nebaigtos, lėšos bus skiriamos pirmiausia ir apskritai bus siekiama neskirti lėšų naujoms statyboms tol, kol esamos statybos bus nebaigtos. Tai čia tiek, kiek numatoma per valstybės investicijų programą paremti ir savivaldybes kaip iš valstybės biudžeto finansuojamas įstaigas.

Finansų ministerijoje ir Valstybės paskolų komisijoje buvo aptartas klausimas (susitikimuose su savivaldybėmis tai jau buvo minėta), kad energetikos ūkio pertvarkymas yra viena iš prioritetinių krypčių, kuriai bus teikiamos valstybės garantijos paskoloms gauti tam, kad šį ūkį savivaldybės galėtų pertvarkyti. Šiuo metu grįžta Pasaulio banko paskolos, išduotos praeitais ir užpraeitais metais. Jų grąžinimas Pasaulio bankui yra numatytas 2005-2007 metais. Mes ketiname tas grįžtančias Pasaulio banko paskolas pirmiausia panaudoti savivaldybių energetikos ūkiui pertvarkyti. Mes raginame savivaldybes teikti investicinius projektus ir išnagrinėjus ekspertams, nustačius, kad jie tikrai yra efektyvūs, bus teikiamos paskolos energetikos ūkiui pertvarkyti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas. Ruošiasi A.Salamakinas. Kolega Kupčinskai, ar jūs žadat klausti?

R.KUPČINSKAS. Laba diena, dar kartą norėjau pranešėjo paklausti dėl savivaldybių viršplaninių biudžetų lėšų, kaip bus dėl jų grąžinimo į valstybės biudžetą? Šis klausimas, man atrodo, yra labai aktualus, ypač jeigu 1996 m. biudžeto planas nebuvo įvykdytas pagal tikslinius lėšų skyrimus. Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Iš tikrųjų šių metų Biudžeto įstatyme yra priimta nuostata, kad pagal tikslinę paskirtį nepanaudos savivaldybių biudžeto lėšos turi būti grąžintos į valstybės biudžetą, tačiau svarstant Vyriausybėje šį klausimą buvo natūraliai pažiūrėta į tai, kad daugelis savivaldybių nepanaudoja lėšų pagal tikslinę paskirtį. To jos negalėjo padaryti, nes savivaldybėse nebuvo vykdomi pajamų planai ir natūralu, kad pirmiausia buvo stengiamasi išmokėti darbo užmokestį ir socialines pašalpas, o jau vėliau naudoti lėšas statyboms. Todėl buvo priimtas sprendimas ir pateiktas Seimui su šiuo šių metų biudžeto tikslinimu dėl to, kad grąžinti reikės tik skirtumą, susidariusį tarp 1996 metų…, kad buvo neįvykdytas planas, ir šiais metais, jeigu jis buvo viršytas, tai, sakysim, jeigu viršyta šiais metais daugiau negu neįvykdyta praeitais metais, tai tą skirtumą reikės grąžinti į valstybės biudžetą, nes, kita vertus, tai yra tam tikros finansinės drausmės reikalavimas. Tokių savivaldybių nėra daug, jų turbūt bus dvi ar trys, kurių padėtis bus tokia.

R.KUPČINSKAS. Atsiprašau, ar…

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega Rytai, aš jau išjungiau jūsų mikrofoną. Seimo narys A.Salamakinas. Ruošiasi M.Končius.

A.SALAMAKINAS. Kadangi niekas neklausia dėl žemės ūkio finansavimo, posėdžio pirmininkui leidus aš perleidžiu paklausimo teisę ponui V.Einoriui.

PIRMININKAS. Čia nauja forma. Prašom, pone Einori.

V.EINORIS. Labai dėkingas. Prieš klausimą noriu priminti, kad šįmet dėl tam tikrų pertvarkymų žemdirbiai gaus mažiau per 100 milijonų už parduotus grūdus, per 100 milijonų už parduotą pieną, apie 30-40 milijonų už parduotą galvijieną, apie 200 milijonų negauna dėl to, kad pertvarkytas PVM.

Dabar bus klausimas. Formuojant kitų metų biudžetą, pajamos, sakysim, ir išlaidos didėja per 15%, o žemės ūkiui skiriama 1,8% mažiau. Tai vienas dalykas. Jums, man atrodo, geriau žinoma negu man, kad po žeme yra užkasta turto melioracijos įrengimų pavidalu per 20 mlrd. Lt. Jiems eksploatuoti mažų mažiausiai reikia per 300 mln., nors kitiems metams biudžete įrašyta 80 mln. Kaip jums atrodo, kai šita spraga labai padidės, kas ją tada užpildys?

A.G.ŠEMETA. Na, bandant susumuoti skaičius, kuriuos jūs paminėjote, taip išeina, kad negauta beveik šeštadalis viso biudžeto. Nežinau, koks biudžetas galėtų tokias jūsų minėtas sąnaudas pakelti. O dėl kitų metų biudžeto aš noriu pasakyti, kad apskritai mes keičiame investicijų finansavimo tvarką ir faktiškai biudžeto projekte (jis, tiesa, oficialiai nėra pateiktas Seimui, kaip aš jau minėjau, jis bus pateiktas penktadienį ir dar trečiadienį mes svarstysime jo galutinę redakciją Vyriausybėje) siekiama kaip galima daugiau atsisakyti tiesioginio subsidijavimo. Iš esmės tų valstybės įmonių ar akcinių bendrovių, kurioms subsidijuoti anksčiau biudžete buvo numatytos didžiulės sumos, naujajame biudžete jūs nepamatysite. Žemės ūkiui šiuo atveju daroma išimtis ir žemės ūkiui tos subsidijos biudžete yra paliekamos. Tačiau, kita vertus, yra siekiama nuo kitų metų pritaikyti naują žemės ūkio rėmimo mechanizmą, t.y. per garantijų instituciją suteikti kredito garantijas ūkininkams tam, kad jie galėtų įsigyti reikiamą techniką, galėtų pagerinti savo ūkio efektyvumą. Šiems tikslams, mūsų skaičiavimais, atsižvelgiant į suteikiamų garantijų dydį, papildomai prie to, kas yra tiesiai iš biudžeto numatoma, bus galima panaudoti daugiau kaip 200 mln. Lt ir tokiu atveju bus sudaryta Žemės ūkio reguliavimo įstatymo numatyta 10% riba žemės ūkiui finansuoti.

PIRMININKAS. M.Končius, ruošiasi paskutinis klausėjas J.Avyžius.

M.KONČIUS. Gerbiamasis ministre, nuo lapkričio 1 d. specialios apskaitos dokumentų blankus pradės platinti Mokesčių inspekcija. Dabar tai atlieka akcinė bendrovė “Blankų leidyba”. Ši bendrovė blankus gamina pagal Finansų ministerijos užsakymą ir dabar savo produkcijos, t.y. blankų ir specialios paskirties popieriaus, turi už nemažą pinigų sumą. Natūralu, kad Mokesčių inspekcija perims šią produkciją iš “Blankų leidybos,” tačiau kyla klausimai, ar yra parengta blankų perėmimo tvarka, ar Mokesčių inspekcija turi tam lėšų, ar lapkričio 1 d. Mokesčių inspekcija turės blankus ir nesutriks atsiskaitymai tarp ūkio subjektų, o minimalus terminas – 3 d., ar nesusiklostys taip, kad “Blankų leidyba” ims pardavinėti blankus be apskaitos?

A.G.ŠEMETA. Šis klausimas yra aptarinėjamas kiekviename mano susitikime su Mokesčių inspekcijos viršininke ir kitais pareigūnais, ir pagal tą būklę, kuri yra šiandien, galiu patikinti, kad lapkričio 1 d. jokių sutrikimų neturėtų būti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Avyžius.

J.AVYŽIUS. Gerbiamasis ministre, dabar ypač svarbu mūsų valstybei taupyti kiekvieną litą. Koks jūsų požiūris į taupymo politiką ir kokius numatote taupymo šaltinius formuojant biudžetą?

A.G.ŠEMETA. Jeigu jūs kalbate apskritai apie taupymą, tai šiuo metu yra rengiama bendra taupymo skatinimo programa. Ji apimtų pirmiausia taupymą tarp gyventojų, kad gyventojai būtų skatinami taupyti lėšas. Čia turėtų prisidėti, be abejo, Indėlių draudimo įstatymo pataisos, kurios jau kitais metais padidins draudžiamų indėlių sumą nuo dabar pakankamai menkų 4 tūkst. Lt iki 15 tūkst. Lt.

Dabar dėl biudžeto. Nuo kitų metų įsigalioja, pradės visiškai funkcionuoti iždo sistema. Iždo sistemoje vienas iš svarbiausių komponentų yra išlaidų kontrolės komponentas. Šiuo metu Finansų ministerijos Iždo departamentas rengia vidaus kontrolės taisykles, t.y. nuo kitų metų bus numatytos tokios procedūros, kad kiekviena biudžetinė įstaiga privalės turėti vidaus kontrolės padalinį, kuris bus atskaitingas Finansų ministerijos Iždo departamentui, ir taip bus kontroliuojama biudžetinių įstaigų išlaidų dalis. Galima sakyti, kad jeigu šiais metais pagrindinis dėmesys buvo skiriamas atkurti biudžeto pajamoms, tai yra daugiausia dėmesio buvo skiriama mokesčių administravimo klausimams, tai kitais metais vieni iš svarbiausių tikslų bus išlaidų kontrolės sugriežtinimas per vidaus kontrolės mechanizmus biudžetinėse įstaigose, taip pat valstybės kontrolės efektyvesnis panaudojimas kontroliuojant biudžetinių įstaigų išlaidas.

PIRMININKAS. Visų klaususių ir nepaklaususių Seimo narių vardu dėkoju, pone ministre, jums už dalyvavimą mūsų Vyriausybės pusvalandyje. Linkiu sėkmės darbuose. Biudžetą – šių metų pagrindinį darbą – su jūsų galva ir padėjimu parengsime visai gerą, aš tikiuosi.

A.G.ŠEMETA. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš viso ministrą paklausė 13 Seimo narių. Apgailestauju, kad visi nespėjome to padaryti. Kitą kartą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 85¹, 199⁴, 306¹, straipsniais įstatymo projektas Nr.P-649(2). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 188¹¹ ir 205¹ straipsniais bei 221, 224 ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-650(2) (svarstymas)

Antrasis ir trečiasis popietės klausimai. 2a – Baudžiamojo kodekso papildymo 85¹, 199⁴ ir 306¹straipsniais įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-649(2). Svarstymas. Ir kito įstatymo svarstymas – tai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 188¹¹ ir 205¹ straipsniais bei 221, 224 ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-650(2). Kartoju – svarstymas. Ar būtų norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti dėl pirmojo – dėl Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projekto. Tada gal reikėtų žvilgtelėti į kitą įstatymo projektą – į Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo projektą. Jeigu ir dėl jo nėra norinčių kalbėti, tada viceministras dėl abiejų projektų. Nėra norinčių kalbėti diskusijoje nei dėl 2a, nei dėl 2b. Ar teisingumo viceministras ponas G.Švedas norėtų kalbėti? Taip pat nenorėtų kalbėti. Komiteto išvados pakankamai geros.

Gerbiamieji kolegos, gal būtų bent norinčių kalbėti dėl motyvų? Ar pritariame po svarstymų šiems įstatymų projektams? Pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 85¹, 199⁴ ir 306¹ straipsniais įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-649(2), ir po svarstymo pritariame Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 188¹¹ ir 205¹ straipsniais bei 221, 224 ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-650(2).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-783 (pateikimas)

Dar yra vienas lydintis įstatymo projektas. Tai 2-2c – Baudžiamojo proceso kodekso 37 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-783. Jo dabar yra tik pateikimas. Taigi dabar aš kviečiu į tribūną teisingumo viceministrą poną G.Švedą pateikti dar dviejų Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pataisas.

G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra teikiamas papildomai vienas lydintis įstatymo projektas, nes tiek po svarstymo komitete, tiek ir rengėjai pritarė Juridinio skyriaus pastabai, kad Baudžiamąjį kodeksą papildžius naujais straipsniais… Tai yra pakankamai pavojingi nusikaltimai ir jų tyrimas nėra labai lengvas… kad šitokius nusikaltimus tirtų prokuratūros tardytojai, o tokios bylos būtų nagrinėjamos pirmąja instancija – apygardos teisme. Todėl jums ir teikiamas būtent toks Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų ir papildymų įstatymo projektas.

PIRMININKAS. Jeigu viskas, pone viceministre, tai turiu apgailestaudamas pareikšti, kad niekas nenori jūsų klausti. Dabar reikia, kolegos, tik apsispręsti, ar pritariame po pateikimo šioms Baudžiamojo proceso kodekso pataisoms. Pritariame bendruoju sutarimu po pateikimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui P-783. Pagrindinis komitetas, aišku, – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Linkime sėkmės darbuose su šiuo įstatymo projektu.

Lietuvos Respublikos Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-717

Tada 3 popietės klausimas – Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-717. Turėtų būti svarstymas. Nėra norinčių kalbėti svarstymo metu. Pone viceministre, ar norėtumėte dėl šitos konvencijos tarti žodį? Ir viceministrui viskas aišku. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Po svarstymo bendru sutarimu pritariame Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo ratifikavimo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-717.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102, 372 ir 373 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-770 (pateikimas)

Ar ir 4 klausimas jūsų, pone viceministre? Taip. G.Švedas su mumis bendrauja toliau. 4 popietės klausimas – Civilinio proceso kodekso 102, 372 ir 373 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-770. Pateikimas. Kolegos, prašom rengti klausimus.

G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Alkoholio kontrolės bei Tabako kontrolės įstatymai numato, kad valstybinė institucija, kuri kontroliuoja šių dviejų įstatymų įgyvendinimą, numato, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi teisę neginčo tvarka daryti išieškojimus iš ūkinių subjektų arba fizinių asmenų, kurie pažeidžia nurodytų įstatymų reikalavimus, bei, savaime suprantama, turi teisę teikti ieškinius, kad būtų išieškota ta žala. Dėl to yra siūloma papildyti Civilinio proceso kodeksą trim nuostatom. Pirmiausia atleisti, kaip ir kitas valstybines institucijas, nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kai ji teikia ieškinius dėl delspinigių išieškojimo, bei papildyti vykdytinų dokumentų bei vykdytinų sprendimų sąrašus būtent šios institucijos sprendimais dėl neginčo tvarkos išieškomų sumų. Tokie papildymai leistų priverstinai antstolių kontoroms vykdyti priimtus šios institucijos sprendimus. Su Seimo Juridinio skyriaus išvada aš esu susipažinęs. Iš tikrųjų čia reikia suderinti, kad nuo 1998 m. sausio 1 d. nebekiltų jokių problemų. Manau, kad iki svarstymo stadijos tą tikrai galima labai paprastai padaryti.

PIRMININKAS. Pone viceministre, ponas J.Listavičius norėtų jūsų paklausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, noriu paklausti, ar nereikėtų neginčo tvarka išieškojimus pradėti vis dėlto mažinti, o ne plėsti, nes tai nėra vienas iš geriausių išieškojimo būdų?

G.ŠVEDAS. Aš visiškai pritarčiau jūsų nuostatai, bet šiuo atveju tai ne Civilinio proceso kodekso dalykas. Šita teisė yra numatyta Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymuose ir šiuo atveju mes turime remtis tų įstatymų nuostatomis.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Jūs pateikėte įstatymo projektą, kuris turėtų būti, jūsų įsivaizdavimu, toliau svarstomas. Kolegos Seimo nariai neturėtų nieko daugiau pareikšti dėl pritarimo po pateikimo. Taigi bendru sutarimu po pateikimo pritariame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102, 372 ir 373 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr.P-770. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-771 (pateikimas)

Rezervinis 2 klausimas. Turime porą laisvų minučių. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuris užregistruotas Nr.P-771. Pateikimas. Kviečiu į tribūną viceministrą G.Švedą.

G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra teikiamas Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šio įstatymo esmė yra ta, kad Seimo valdyba yra priėmusi sprendimą, kaip turėtų atrodyti teikiami pakeitimų ir papildymų įstatymų projektai, siekdama įteisinti ir, sakykim, įpareigoti tam tikra prasme tokį Seimo valdybos sprendimą vykdyti ir Vyriausybę, ir visas kitas institucijas, kurios turi teisę teikti įstatymų projektus Seimui, kad visa ta įstatymų projektų teikimo forma ir tvarka būtų vienoda visiems. Dėl to ir yra siūloma pakeisti mano minėto įstatymo 11 straipsnio pirmąją dalį. Aš galbūt jos neskaitysiu, nes ji iš tikrųjų yra daugiau tokio techninio pobūdžio. Turiu atkreipti dėmesį, kad Seimo Juridinio skyriaus išvadose yra viena pastaba, sakyčiau, principinė ir pakankamai diskutuotina. Aš manau, kad svarstant komitetuose bus galima priimti principinį sprendimą dėl šitos nuostatos ir pasirinkti arba dabar galiojančią tvarką, t.y. kai keičiant tik kelis žodžius reikėtų išdėstyti tos dalies ar to punkto visą naują redakciją, arba priimti tą nuostatą, kaip siūlo Vyriausybė. Bet manau, kad tai nėra esminis skirtumas, tiesiog komitetuose bus galima sutarti dėl principinio šios problemos sprendimo būdo.

PIRMININKAS. Vienas klausimas. Jį pateikia Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Norėjau pasiteirauti, kodėl siūloma keisti būtent šį įstatymą, o ne kartu bandoma padaryti, sakysim, kur sudaryta yra darbo grupė ir dėl Seimo statuto? Nes ten taip pat nemaža yra atskirų siūlymų dėl svarstymo išvadų ir visa kita. Man atrodo, tie du, sakysim, teisės aktai turėtų būti tarpusavyje suderinti.

G.ŠVEDAS. Aš su jumis sutinku, bet šiuo atveju Vyriausybė neturėtų spręsti Seimo vidaus, savaime aišku, įstatymo, manyčiau, kad tai yra daugiau Seimo prerogatyva. Aš nemanau, kad šitas įstatymo projektas yra labai degantis. Jeigu Seimas priimtų tokį sprendimą, kad reikėtų taisyti kartu, galima, sudarius bendrą grupę, parengti abiejų šių įstatymų pakeitimo ir papildymo projektą.

PIRMININKAS. Tiek buvo klausimų, pone viceministre. Kolegos, ar pritariame po pateikimo? Po pateikimo bendru sutarimu pritariame Lietuvos Respublikos… Gerbiamasis kancleri, nevienodu greičiu mes spaudome mygtukus. Seimo narys J.Razma nori kalbėti dėl motyvų ir prieštarauti šiam įstatymo projektui. Dėkoju, pone viceministre.

J.RAZMA. Aš iš tikrųjų manyčiau, kad gal procedūriškai būtų paprasčiau pritarti po pateikimo, o po to jį ilgam padėti. Galimas ir toks kelias. Bet tikrai čia dar… jeigu iš tiesų šiandien norėčiau pritarti pakeitimo esmei, aš to negalėčiau padaryti. Man atrodo, ta ankstesnė buvusi trumpa ir aiški redakcija visai neblogai tiko. Mes iki šio momento tokius formalius įstatymų pateikimus beveik baigėme, kai keitėsi ministerijų pavadinimai, apskrities valdytojas pakeitė apskrities viršininką ir pan. Tolesniam tokiam neįprastam darbui, man atrodo, ankstesnė redakcija visai nebloga buvo.

PIRMININKAS. Argumentai prieš. Daugiau nėra norinčių kalbėti, todėl aš turiu klausti. Ar, pone kancleri, reikalausite balsuoti dėl pritarimo po pateikimo? Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registracija pradėta. Registruojamės ir spręsime, ar pritariame šiam įstatymo projektui po pateikimo. Tas įstatymo projektas – tai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Kolege Jadvyga, registruojamės.

Iš viso užsiregistravo 66 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame. Ar pritariame po pateikimo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Kas pritaria projektui, balsuoja už, kas prieštarauja, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 46 Seimo nariai. 35 – už, 8 – prieš, susilaikė 3. Taigi suteikiame daug plačių galimybių Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kurio narys yra ir Seimo kancleris, toliau svarstyti šito įstatymo projektą. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritariama. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 485 straipsnio pakeitimo ir papildymo  įstatymo projektas Nr.P-660(3). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio  papildymo įstatymo projektas Nr.P-661(2). Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 35 straipsnio  papildymo įstatymo projektas Nr.P-662(2) (svarstymas)

Kolegos, 2-5a, 2-5b ir 2-5c. Trijų įstatymų projektų svarstymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 485 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-660(3), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas, turintis registracijos Nr.P-661(2), ir 2-5c – Valstybės kontrolės įstatymo 35 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-662(2). Žiūrime, ar yra norinčių kalbėti dėl pirmojo įstatymo projekto. Nėra norinčių kalbėti. Tada prašyčiau leisti perbėgti dabar greitai per visus įstatymų projektus. Jeigu yra norinčių kalbėti, kalbam, paskui pakviečiam apibendrinti visus tris įstatymų projektus ministrą, dalyvaujantį posėdyje. Dėl 2-5b ar būtų norinčių kalbėti diskusijoje? Ir dėl šio įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti diskusijoje. Ir 2-5c. Nėra pareiškusių kalbėti nė dėl vieno įstatymo projekto diskusijoje. Žiūriu į valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministrą. Ar jis norėtų pareikšti kokių nors baigiamųjų pastabų? (Balsas salėje) Iš vietos greičiau. Tada man reikia ieškoti Seimo nario K.Skrebio ir kartu valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro. Ministras K.Skrebys. Baigiamosios pastabos dėl trijų įstatymų projektų.

K.SKREBYS. Pateikimo metu buvo iškeltas klausimas dėl Juridinio skyriaus išvadų. Mes iki svarstymo pataisėm tuos projektus pagal Juridinio skyriaus rekomendacijas, ir kad niekas nenori kalbėti, turbūt visiems jau tinka šis variantas. Todėl siūlyčiau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, iš pradžių pirmasis įstatymo projektas. Civilinio kodekso 485 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Dėl motyvų, ar pritariame po svarstymo. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Taip, po svarstymo aš pritarčiau, bet vis dėlto yra viena mintis, į kurią, aš manau, reikėtų vienaip ar kitaip atsižvelgti arba bent labai rimtai pagalvoti. O šiuo atveju kalbama apie negautas pajamas. Kaip jos atlyginamos? Negautos pajamos atlyginamos ne daugiau negu priklausytų palūkanų suma ir t.t. Nelabai jau galima su tuo sutikti. Juo labiau kad moralinė žala, kaip matot, visiškai konkrečiai yra atlyginama nuo 300 iki 5 tūkst. Paskaičiavus tas palūkanas, čia jau ne moralinė žala, čia konkrečiai, visiškai realiai pinigais per kišenę. Dabar, sakykim, tas ar kitas nubaustas arba patyręs žalą gali visiškai konkrečiai paskaičiuoti, kiek jis tūkstančių prarado, o mes iš tų tūkstančių tiktai tuos procentėlius. Todėl aš ir siūlyčiau vis dėlto projekto autoriams čia pagalvoti, kad bent jau, kaip sakoma, proto ribose galima būtų tilpti, kad tai maždaug vienodas lygis su moraline, o aš sakyčiau, kad šitų negautų pajamų atlyginimas turėtų būti vis dėlto šiek tiek didesnis negu moralinės žalos atlyginimas. Tai tiek. O šiaip pritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius nereikalauja balsuoti. Gal jam dar pasiseks įtikinti ministrą, kad jo siūlomas variantas yra geresnis. Taigi bendru sutarimu po svarstymo pritariame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 485 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Dabar kitas įstatymo projektas – Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Kolegos, dėl motyvų. Bendru sutarimu pritariame ir šiam įstatymo projektui. Ir 2-5c – Valstybės kontrolės įstatymo 35 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Nėra norinčių kalbėti. Bendru sutarimu ir šiam įstatymo projektui pritariame.

Gerbiamieji Seimo nariai, 16.05 val. Mes viršijom visus savo planus. Prašyčiau sutikti, kad būtų daroma pertrauka iki 16.30 val. Sekretoriatas pažadėjęs visus… Ministras yra. Pamatęs rūstų susisiekimo ministro A.Žvaliausko žvilgsnį, sutinku, kad pertrauka dar yra ne laiku. Dar mes turime iki kavos puodelio keliolika minučių. Galbūt spėsime per jas baigti visus šios dienos darbus.

Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-764 (pateikimas)

2-6 klausimas – Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-764. Pateikimas. Tribūnoje – susisiekimo ministras A.Žvaliauskas.

A.ŽVALIAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Galbūt žvilgsnis ir ne toks rūstus, kaip ką tik posėdžio pirmininkas pasakė, tačiau, žinoma, laikas brangus ir labai ačiū, kad jūs suteikėt galimybę man dabar pateikti šį klausimą.

Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas vykdant galiojančio įstatymo 2 straipsnio penktosios dalies nuostatą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.778 “Dėl Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo įgyvendinimo” 3.4 punkto nuostatą, nurodančią, kad nuo 1998 m. sausio 1 d. turi būti mažinami atskaitymai į Kelių fondą nuo realizavimo pajamų ir įvedami mokesčių tarifai už lengvuosius automobilius bei autobusus. Rengiant šį įstatymo pakeitimo įstatymo projektą pirmiausia buvo atsižvelgta į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, taikomus transporto priemonėms, kurios naudojasi automobilių keliais ir jų infrastruktūra. Kartu, kaip to reikalauja šie dokumentai, lėšų kaupimo į Kelių fondą šaltiniai įvardijami ne kaip atskaitymai ir mokesčiai už transporto priemones, o kaip mokesčiai ir atskaitymai už naudojimąsi automobilių keliais ir jų infrastruktūra. Teikiamame įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatoma palikti Kelių fondo lėšų kaupimo galiojančią tvarką, nes naujų mokesčių įvedimas, t.y. už naudojimąsi keliais, lengvaisiais automobiliais ir autobusais, sukeltų didžiulį Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą ir kartu žymiai sumažintų Kelių fondo lėšas. Įstatymo projekte diferencijuojami mokesčių tarifai už naudojimąsi keliais stambiagabaritėms ir sunkiasvorėms transporto priemonėms, įvertinant važiavimo atstumą ir laiką. Manome, kad, priėmus teikiamos redakcijos įstatymo pakeitimus, įstatymas taps aiškesnis ir atitiks pagrindinius Europos Sąjungos dokumentų reikalavimus ir transporto priemonių savininkų interesus.

Aš noriu dabar galbūt dar trumpai prie šito, ką pasakiau, pridėti, kad iš tikrųjų mes sulaukėm tiek Seimo narių, tiek daugelio žmonių tokių priekaištų, kad nuo ateinančių metų žadama įvesti mokestį už lengvuosius automobilius, už autobusus. Aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų, mūsų ministerijos manymu, toks mokesčio įvedimas yra netikslingas, nes jeigu mes atsižvelgsime į tuos žmones, ypač pensinio amžiaus, kurie išvažiuoja tik keletą kartų per metus, tai iš tikrųjų jiems to šimto litų ar kiek per metus mokestis būtų iš tikrųjų neteisingas. Mūsų yra tokia nuostata, kad vis dėlto turi mokėti daugiau tas, kas daugiau važiuoja. Mes vadovaujamės tokiu principu ir tikimės, kad nuo 2000 metų atskaitymai į Kelių fondą turėtų būti pervedami tik nuo akcizo, kuris imamas už benziną. Tai, manom, būtų teisinga bet kuria prasme. Taip yra taikoma pasaulio praktikoje. Mes, aišku, esame numatę, kad nuo 2000-ųjų bus panaikintas mokestis nuo realizacijos ir paliktas kaip pagrindinės lėšos tiktai mokestis nuo akcizo. (Balsas salėje) Na, Amerikoje nežinau, kas yra.

PIRMININKAS. Šeši klausimai, pone ministre.

A.ŽVALIAUSKAS. Prašom.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, būtent aš ir norėčiau jūsų paklausti dėl 2 straipsnio paskutinės pastraipos arba nuostatos, kur buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet mažina atskaitymų nuo realizuojamų pajamų tarifus taip, kad iki 2000 metų šie atskaitymai būtų panaikinti pamažu, įvesdama mokestį už lengvuosius automobilius ir autobusus. Aš iš dalies sutinku, kai jūs sakote, kad ne už lengvuosius automobilius ir autobusus, o buvo galima pratęsti pagal sunaudotus degalus. Mažinti… apmokestinti realizavimo pajamas tai yra vos ne muilo burbulas. Jeigu mes “persijungtume” į grynąsias pajamas arba apmokestinamas pajamas, tai būtų reikalas, o dabar jūs žinote, kaip galima išpūsti realizavimo pajamų apyvartą ir nieko iš to neturėti. Tai vis dėlto tą nuostatą išbraukę jūs paliekate toliau nepaliestą realizavimo pajamų mažinimą. Kaip derėsimės svarstant? Ačiū.

A.ŽVALIAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad tas “muilo burbulas” kitais metais – 260 mln. Lt, 1999 m. – 280, o 2000 m. – 30 mln. Tai jeigu jūs matote, iš kur padengti tas sumas, aš nieko prieš. Bet iš ko mes padengsime? Kitas dalykas – mes jau kitais metais turėsime pradėti grąžinti kai kuriuos kreditus, ir aš nemanau, kad reikia taip neatsakingai elgtis. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų, kai iki 2000 metų akcizas nuo benzino kainos pasieks tą maksimalią planuojamą ribą – 50%, tada, žinoma, be jokių išlygų tą mokestį už realizaciją panaikinsim, o šiuo metu, deja, jokios galimybės jį panaikinti aš nematau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti jūsų dėl 8 ir 10 straipsnių. 8 straipsnyje įrašoma nauja formuluotė “metinėse sąmatose gali būti numatytas iki 5 % Kelių fondo lėšų rezervas kitoms valstybės reikmėms kelių šakoje finansuoti”. Norėčiau paklausti, ką turėtų reikšti tas “kelių šakoje”, kokios tos reikmės gali būti?

Ir antras klausimas, susijęs su tuo. Ar neprieštarauja šitai nuostatai 10 straipsnio nuostata, kur aiškiai pasakyta, kad Kelių fondo pajamos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba panaudotos kitoms valstybės reikmėms finansuoti? Ačiū.

A.ŽVALIAUSKAS. Aš noriu jums iš karto atsakyti. Pirmiausia dėl ko mes manome, jog reikalingi tie 5%. Jūs turbūt puikiai žinote, kad buvo prieš keletą metų iš Kelių fondo paliekami įvairūs rezervai stichinėms nelaimėms ir pan. Mes manome, kad nieko blogo neatsitiks, jeigu Kelių fondo 5% bus panaudoti Vyriausybės nutarimu atsižvelgiant į situaciją, jeigu iš tikrųjų kažkur būtinai reikia tam tikrų lėšų. Nežinau, be abejo, Seimas svarstys, priims savo pasiūlymus ir galutinį sprendimą, bet mes manome, kad tai nėra labai blogai.

Kita vertus, jeigu jūs manote, kad prieštarauja kitam punkui, tai aš noriu pasakyti, kad šitie 5 % bus panaudoti tik keliams, ir daugiau niekam – jokioms biudžeto spragoms užpildyti ir pan.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Kaip jūs minėjote, šiuo metu mokesčio už kelius yra įkalkuliuota viena dalis į benzino kainą, kai pirkdamas benziną moka dalį už kelius, taip pat yra pajamų mokestis – įmonė, nesvarbu, ar ji turi, ar neturi transporto priemonės, moka 0,5% kelių mokestį. Ir dabar dar yra numatoma kasmet irgi už automobilį įvesti…

A.ŽVALIAUSKAS. Panaikinamas jis.

P.GRAŽULIS. Panaikinamas. Aš norėjau paklausti, ar neįmanoma būtų, kad jau nuo ateinančių metų visa kaina būtų įkalkuliuota į benzino kainą ir iš viso nebūtų mokama 0,5% pajamų mokesčio – nuo 1998 m. pradžios?

A.ŽVALIAUSKAS. Matote, gerbiamieji kolegos, norint į benzino kainą įkalkuliuoti, reikia priimti sprendimą ir padidinti akcizą. Dabar akcizas nuo benzino kainos yra maždaug 33%. Jeigu mes jį padidinsime iki 50%, jūs patys puikiai suprantate, kiek padidės benzino kaina. Vis dėlto tą akcizą reikėtų didinti iki 2000 m. po truputį. Tai viena.

Kitas dalykas – žinoma, tas 17% iš akcizo, turint omenyje, kad mes gausime nuo tos sumos atitinkamai 35 ateinančiais metais, po to – 45% ir po to 50%, žinoma, nepadengs to, ką mes gauname iš realizacijos. Aš suprantu, kad realizacija yra toks nelabai populiarus ir geras dalykas, bet turint omenyje šiandieninę situaciją, turint omenyje, kad mums iš tikrųjų reikia dar daug įdėti į kelius, ir galų gale tos pačios įmonės galbūt ne visos važinėja ar panašiai, bet jos naudojasi tais keliais. Kol kas aš tikrai didelio pasipriešinimo nesulaukiau iš tų įmonių.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Dar per anksti pasipriešinimo sulaukti, ministre. Bet aš ne to norėčiau paklausti. Šitą įstatymą lydi keletas priedėlių ir ten matyti skaičių žaidimas – vienur padidinti, kitur – sumažinti. Aš norėčiau žinoti, kiek tų skaičių pasikeitimai nulems fondo lėšų padidėjimą ar sumažėjimą procentais?

A.ŽVALIAUSKAS. Jūs čia turite priedą ir matote, kad pagal šiuos pasiūlymus numatyta ateinančiais metais 586 mln., 1999 m. – 703 mln. ir 2000 m. – 790 mln. Turint omenyje, kad reikės jau ateinančiais metais apie 70 mln. grąžinti kreditų, tai nėra jau tokia labai didelė suma, kaip kam atrodo. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų tai … Gerbiamieji kolegos, turiu šitiek prašymų, ir visi Seimo narių. Šitiek prašymų turiu. Jeigu jūs manote, kad jūsų prašymų įvykdyti nereikia, tai tada mes…

PIRMININKAS. Kai kas parašė po du, matyt. Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Savivaldybių keliams visada skiriamas mažesnis dėmesys negu derėtų iš tikrųjų. Ar jūs nemanote, ministre, kad 20% yra tikrai mažas procentas iš Kelių fondo? Ar jis negalėtų didėti?

A.ŽVALIAUSKAS. Aš jums galiu garantuoti, kad tie 5%, jeigu jūs patvirtinsite, irgi nueis savivaldybėms.

V.STASIŪNAITĖ. Taip ir parašykite.

A.ŽVALIAUSKAS. Tai ir taip aišku.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Aš taip pat norėčiau, ministre, paklausti dėl 9 straipsnio, dėl Kelių fondo lėšų naudojimo vietiniams keliams ir gatvėms tvarkyti. Kartu norėčiau jums padėti dėl šitos krūvos raštų ir visokių prašymų. Manau, kad skirtingose savivaldybėse yra surenkamas skirtingas lėšų į Kelių fondą kiekis. Jis tik iš dalies parodo, koks krūvis yra vietos keliams ir gatvėms, kiek jie potencialiai gali amortizuotis. O lėšų skiriama į tai neatsižvelgiant. Kriterijai šiuo metu yra – žemės ūkio naudmenų plotas ir gyventojų skaičius. Ką reiškia žemės ūkio naudmenų plotas, man nelabai aišku, o gyventojų skaičius, pėsčiųjų arba važiuotų, galbūt čia ir galima surasti kokį nors kriterijų. Ar nėra galimybės šį 20% normatyvą diferencijuoti pagal surinktų lėšų kiekį arba numatyti rimtesnius kriterijus, tada nebūtų gal nemotyvuotų prašymų?

A.ŽVALIAUSKAS. Jūs turbūt neabejojate, kad jeigu imtume pagal tokį kriterijų, tai pirmautų Marijampolė, bet kadangi aš pats iš Marijampolės, aš negaliu pritarti vien dėl to šitam jūsų siūlymui. Tačiau iš tikrųjų buvo įvairių variantų, įvairių skaičiavimų. Aš manau, kad vis dėlto toks Kelių fondo skirstymo principas, kaip yra biudžete, yra pats geriausias, bent jau šiuo metu mes nieko geriau nesugalvojame. Šiemet tikrai jis pasiteisino. Aš suprantu, kad Mažeikiams reikia daug pinigų, jūs jų nemažai ir gavote, bet patikėkite, per vienerius metus visų gatvių išasfaltuoti neįmanoma, taigi mes tą turime suprasti.

PIRMININKAS. Dėkui už atsakymus į klausimus. Mes sprendžiame, ar pritarti po pateikimo. Kolegos, sakykite – už ar prieš? L.Sabutis džiaugiasi, kad toks įstatymas bus priimtas. Ministre, nebūtina atsakinėti …

A.ŽVALIAUSKAS. Ne, aš tik noriu paprašyti posėdžio pirmininko, kad būtų kaip galima greičiau priimtas šitas įstatymo pakeitimas, kadangi vis dėlto tas Kelių fondas turėtų būti susijęs su biudžetu, jo sąmatos tvirtinimas.

PIRMININKAS. Mes kitą savaitę, kokį antradienį, skubėdami galėsime priimti.

Kolegos, bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui P-764. Koks pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas? Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomas komitetas – Ekonomikos komitetas ir Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas. Vyrai, tik dirbkit, mielieji!

Lietuvos Respublikos 1957 metų Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-671 (pateikimas)

7 popietės klausimas… iki pertraukos dar turime 9 min. ir galbūt spėsim iki pertraukos du klausimus. 7 popietės klausimas – 1957 metų Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ratifikavimo įstatymo projektas P-671. Pateikimas. Tribūnoje susisiekimo viceministras ponas A.Račkauskas. Prašom.

A.RAČKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums teikiamas Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais ratifikavimo įstatymas. Lietuvos Respublika 1995 m. gruodžio 7 d. prisijungė prie Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais. Šis prisijungimas padeda Lietuvos vežėjams, vežantiems pavojingus krovinius, integruotis į Europos transporto rinką. Vadovaujantis Europos Sąjungos direktyva 9455 AC, šalys turi suvienodinti savo nacionalinius įstatymus pagal pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais taisyklių reikalavimus. Taigi, ratifikavus šią sutartį, bus įteisinti tarptautiniai pavojingų krovinių vežimo reikalavimai ir šalies viduje. Šiuo metu pavojingiems kroviniams vežti šalies viduje dar galioja pasenę, buvę Sovietų Sąjungos reikalavimai, kurie net pačioje Rusijoje nebetaikomi ir pakeisti naujesniais.

Ši sutartis Lietuvos vežėjams supaprastina patį vežimą, t.y. vežant pavojingus krovinius per šios sutarties šalis nares (tai beveik visos Vakarų ir Rytų Europos šalys: Austrija, Baltarusija, Belgija, Bosnija, Hercegovina, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Latvija ir kitos šalys), reikia vadovautis vienodomis taisyklėmis, o ne kiekvienos šalies, per kurią vežamas pavojingas krovinys, nacionalinėmis taisyklėmis. Tačiau jeigu kuri nors Europos šalis nėra šios sutarties dalyvė, jai galioja kiekvienos šalies, per kurią vežami pavojingi kroviniai, nacionalinės taisyklės. Ratifikavus šią sutartį, Lietuvai nekils papildomų problemų dėl jos įgyvendinimo, kadangi Lietuvoje jau galioja transporto priemonių, vežančių pavojingus krovinius, sertifikavimo tvarka ir techninių apžiūrų centrai nuo 1997 m. balandžio 1 d. atlieka transporto priemonių, vežančių pavojingus krovinius, techninę apžiūrą pagal sutarties reikalavimus. Parengta ir patvirtinta vairuotojų mokymo ir egzaminavimo tvarka, kuri įsigaliojo nuo š.m. rugsėjo 1 d., bei parengtas ir įteisintas transporto priemonių ir krovinių ženklinimo pavojaus ženklais standartas. Siūlome, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ratifikavimo įstatymui.

PIRMININKAS. Pone viceministre, jūsų klaus vienas Seimo narys – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti. Prie sutarties yra pasirašymo protokolas. Taigi ar prie sutarties esantis pasirašymo protokolas ir yra visi papildymai prie šios sutarties, ar dar koks protokolas turėtų būti teikiamas mums ratifikuoti?

A.RAČKAUSKAS. Prie sutarties yra vadinamieji “A”, “B” priedai, kurie sudaro du tomus. Taigi jie yra kartu prie sutarties.

PIRMININKAS. Visi klausimai. Kolegos, ar pritariame po pateikimo? Po pateikimo bendruoju sutarimu pritariame 1957 metų Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ratifikavimo įstatymo projektui P-671. Koks pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas ar Gamtos apsaugos komitetas? Užsienio reikalų komitetas pagrindinis, Gamtos apsaugos komitetas papildomas. Tikiuosi, kad dėl šito įstatymo projekto nebus jokių sunkumų Seime. Dėkoju, pone viceministre.

Norėjau vienai minutei kviesti dabar vieną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių, kad jis pateiktų ketvirtadienio darbotvarkę, o tada užsigardžiuoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimais.

1997 m. spalio 16 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

Kitos dienos darbotvarkė. Gerbiamieji kolegos, tribūnoje A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, šioje sesijoje mes dirbam ypač konstruktyviai. Jau tampa tradicija, kad mes dienos darbus paprastai baigiam anksčiau negu būnam suplanavę, todėl ketvirtadienio darbotvarkė gana anksti šiandien pateikiama. Ji buvo aptarta Seniūnų sueigoje. Keli esminiai dalykai dėl šios darbotvarkės. Visų pirma yra 1997 m. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pakeitimo įstatymo projekto antrasis svarstymas. Tai vienas svarbus dalykas. O pats svarbiausias dalykas – pirmą kartą Seimų istorijoje Vyriausybė pateikia ataskaitą apie Vyriausybės 1997 – 2000 metų veiklos programos įgyvendinimą. Tam mes skirsime ketvirtadienį pusantros valandos. Ši ataskaita jus turėtų pasiekti šiandien, vėliausiai rytoj iš ryto. Kai kas jau esame matę beveik parengtą jos variantą. Ketvirtadienį mes turėsime galimybę šią ataskaitą detaliai išnagrinėti ir išgirsti Ministro Pirmininko šia proga tartą žodį bei turėsim galimybę užduoti klausimus. Tai tiek apie darbotvarkę. Siūlom jai pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš turiu du klausimus dėl Pirmininko ataskaitos. Ar tik klausimai bus, ar bus galima ir kalbėti frakcijos vardu? Antras klausimas dėl biudžeto svarstymo. Čia yra numatyta labai mažai laiko. Ar jūs garantuojate, kad tie visi, kurie užsirašė anksčiau, per šį svarstymą turės galimybę kalbėti?

A.KUBILIUS. Dėl laiko. Mes su jumis sueigoje patikslinsim laiką, kiek yra užsirašiusių ir kiek yra norinčių kalbėti dėl biudžeto svarstymo…

PIRMININKAS. Pone pirmasis pavaduotojau, per antrąjį svarstymą daug kalbų nebūna pagal Statutą.

A.KUBILIUS. Turbūt ponas A.Vidžiūnas geriau žino, kiek galės kalbėti, bet dėl laiko stokos tikrai mes čia neturėtume skųstis. O dėl Vyriausybės ataskaitos mes irgi su jumis sueigoje tarsimės, kaip ta procedūra turi atrodyti. Manau, kad gali būti pačių įvairiausių formų, bet tą rytoj mes Seniūnų sueigoje aptarsim.

PIRMININKAS. Ir Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau prašyti (tikiuosi, kad galėtų būti tai padaryta) įtraukti nutarimą dėl Lietuvos teisės akademijos statuto patvirtinimo. Mes jį jau vakar apsvarstėm, jam iš esmės pritarta, tik nebaigtas įregistruoti. Tą rytoj iš ryto padarome.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasitikslinti, ar jis įregistruotas.

Ž.J.JACKŪNAS. Dar neįregistruotas, bet rytoj iš ryto dar kartą parodysim savo komiteto nariams jau gerai suredaguotą tekstą ir tuoj pat užregistruosime.

A.KUBILIUS. Aš siūlau kitą savaitę pradėti ir niekur nebėgant, per daug neskubant šį klausimą apsvarstyti.

PIRMININKAS. Visi klausimai. Kolegos, ar galime pritarti? Bendruoju sutarimu ketvirtadienio darbotvarkę turim.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 225 ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-773 (pateikimas)

8 klausimas, svarbus 8 klausimas liko – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 225 ir 259¹ straipsnių dalinio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-773. Pateikimas. Aš kviečiu į tribūną vidaus reikalų viceministrą poną J.Adomaitį.

J.ADOMAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas įstatymo projektas dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 225 ir 259¹ straipsnių dalinio pakeitimo yra susijęs su noru pašalinti tam tikrus prieštaravimus tarp galiojančios licencijavimo tvarkos ir veiklos kontrolės tvarkos. Pateikiamas įstatymo projektas yra susijęs su specifine ūkine veikla, t.y. asmenų ir turto apsauga. Kaip žinome, asmenų ir turto apsaugos veiklos licencijavimas yra pavestas Policijos departamentui, tuo tarpu ūkinės komercinės veiklos ir ūkinės komercinės veiklos pažeidimų kontrolė iki šiol pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą buvo priskirta rejestro tvarkytojui. Taigi matome, kad šitas pateikiamas projektas nesukuria kažkokių naujų administracinių teisės pažeidimų normų, tik papildo procesinius straipsnius, suteikiant teisę policijos pareigūnams kontroliuoti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su asmens ir turto sauga.

Tiek trumpai galiu pasakyti dėl teikiamo įstatymo projekto. Kaip matote iš aiškinamojo rašto, papildomų pakeitimų kituose įstatymuose daryti nereikės, kažkokių papildomų pasekmių įstatymas neturėtų sukelti.

PIRMININKAS. Pone viceministre, du klausimai ir viena replika iš salės. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Pasižiūrėjęs į teikiamą pataisą, manyčiau, kad ją būtų galima paremti, nes teisiniu požiūriu su žmogaus teisių pažeidimais tai nesusiję, čia daugiau ūkinis dalykas. Dėkui.

PIRMININKAS. Tai šiek tiek paskubinta kalba dėl motyvų. J.Listavičius, tikiuosi, tikrai klaus.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kokių rezultatų artimiausiu laiku būtų galima laukti sustiprinus asmens bei turto saugos veiklos kontrolę? Ačiū.

J.ADOMAITIS. Rezultatų skaičių išraiška, finansine ar kitokia? Rezultatų galima laukti tokių, kad policija realiai turės teisę kontroliuoti ir kontroliuos privačias struktūras, užsiimančias asmens ir turto apsauga. Iki šiol jų ūkinės veiklos policija neturėjo teisės kontroliuoti, o tai ir yra prieštaravimas, kad licencijas išduoda Policijos departamentas, o kontroliuoja rejestro tvarkytojas. Šitas plyšys leidžia daryti pažeidimus, kurių nepastebės rejestro tvarkytojas, nes tai yra specifinė veikla.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, ar būtų norinčių diskutuoti, ar pritariame po pateikimo? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 225 ir 259¹ straipsnių dalinio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-773. Teisės ir teisėtvarkos komitetas turbūt pagrindinis ir vienintelis komitetas, kuris rūpinsis šituo įstatymo projektu.

Seimo narių pareiškimai

Toliau 9 popietės klausimas (tiesiog džiugu jus matyti taip sutartinai dirbančius) – Seimo narių pareiškimai. Pora norinčių pareikšti ypač svarbių dalykų. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Šakalinį.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, turiu jums perskaityti Lietuvos regioninių organizacijų, Visagino darbininkų sąjungos, Kauno krašto darbininkų sąjungos, Utenos darbininkų sąjungos, Panevėžio apskrities darbininkų sąjungos, Alytaus darbininkų sąjungos, valstybinės įmonės Lietuvos elektrinė darbininkų sąjungos ir Vilniaus darbininkų sąjungos tarybos 1997 metų spalio 11 dienos pareiškimą.

“Išpuoliai prieš Seimo Pirmininką yra seniai apgalvoti ir inspiruoti tų politinių jėgų, kurios jau nuo pat 1990 metų kovo 11-osios kėlė Lietuvoje nepasitenkinimą atkurta ir apginta nepriklausomybe. Tai ne vien sovietų atviros agresijos organizatoriai, bet ir “savi” kolaborantai, pakeitę savo spalvas sąjūdininkų jūroje, įvaldę okupacinio penkiasdešimtmečio cinišką mokėjimą kvailinti, persidažyti, intriguoti, provokuoti ir bet kokia kaina išlikti valdžioje, kad ir toliau, skaudindami ir trypdami visų dorų žmonių viltis ir tikėjimą savo valstybe, jos autoritetais, vykdytų savo juodas užmačias korupciniams mafijoziniams tikslams realizuoti.

Mūsų visų atmintis sunkiuose Lietuvos 1990-1992 metų išlikimo išbandymuose neleidžia užmiršti tų nuopelnų, kurių vertas gerbiamasis profesorius V.Landsbergis, vadovavęs Sąjūdžiui, o vėliau ir Aukščiausiajai Tarybai – Atkuriamajam Seimui. Su didžiausia pagarba vertiname tą atliktą milžiniškai prasmingą darbą, dirbant Lietuvos valstybės atkūrimo darbus vidaus ir pasaulio valstybių užsienio politikoje.

Visada rėmėme ir toliau aktyviai dalyvausime pritardami dešiniųjų politinių jėgų – Lietuvos konservatorių, krikščionių demokratų ir kitų idėjoms ir darbams įtvirtinant Lietuvos valstybę ir kuriant jos žmonių gerovę, kiek galėdami prisidėsime prie doros politikos ir teisingumo.

Gėdingą Lietuvos Respublikos Seimo narių A.Butkevičiaus, V.Čepo ir A.Sakalo šmeižto kampaniją vertiname kaip antivalstybinę veiklą, nesuderinamą su Seimo nario priesaika.

Išlaikyti tiesioginę jėgos agresiją moraliai daug lengviau – tą įrodėme 1991 metų sausio-rugpjūčio dienomis.

Šiandien mūsų visų išbandymas – atsilaikyti ir sustabdyti nepasotinamo godulio persisunkusių politikų savanaudiškus revanšo tikslus, kuriuos demonstruoja A.Butkevičiaus, V.Čepo, A.Sakalo ciniškai įžūli veikla. Tai jau ne politikų, o apgailėtinų nelaimėlių, “vienadienių karžygių” triukai, kurie įgauna pavojingą ir nesveiką pobūdį.

Reikalaujame ir laukiame, kad šį Seimo narių elgesį deramai įvertintų Seimo Etikos ir procedūrų komisija, o šmeižikišką kampaniją – teisėsaugos institucijos.

Regioninių organizacijų koordinatoriai: Visagino darbininkų sąjunga – V.Triševskis, Kauno krašto darbininkų sąjunga – B.Bučelis, Panevėžio apskrities darbininkų sąjunga – Daugailis, Povilonis, Alytaus darbininkų sąjunga – V.Leonavičius, Utenos darbininkų sąjunga – B.Akopian, valstybinės įmonės Lietuvos elektrinės darbininkų sąjunga – R.Saidys, Vilniaus darbininkų sąjunga – Č.Kuliešius. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu savo pareiškimą skaityti Seimo narę I.Šiaulienę.

I.ŠIAULIENĖ. Seimo kancleriui J.Razmai. Paklausimas. “Šių metų spalio 6 dieną Seimo valdyba nusprendė pasirašyti su akcine bendrove Lietuvos taupomasis bankas sutartį dėl Seimo narių, jų padėjėjų- sekretorių bei Kanceliarijos darbuotojų darbo užmokesčio pervedimo į mokėjimo kortelių “Globus” sąskaitas. Mus jaudina, kad prasidėjusi kampanija vykdoma vadovaujantis ne laisvanoriškumo principu, t.y. pasirenkant dabar esančią darbo užmokesčio mokėjimo tvarką arba pervedimo į mokėjimo kortelių “Globus” sąskaitą ar pasirenkant kitą kortelę. Ypač tai neramina Seimo aparato darbuotojus, nes jiems daromas spaudimas, leidžiama suprasti, kad nevykdysiantys Seimo valdybos sprendimo gali tapti netinkantys dirbti Seime.

Be to, ar šis sprendimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio trečiosios dalies, kurioje kalbama, jog darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos gali būti keičiamos tik raštišku darbuotojo ir darbdavio susitarimu? LLDP frakcijos vardu I.Šiaulienė.” Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, kad ir kaip reikėtų apgailestauti, šios dienos posėdis baigtas.