Aštuonioliktasis (118) posėdis
1997 m. spalio 14 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

 

 

1997 m. spalio 14 d. (antradienio) darbotvarkė

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame darbą. Pradedame spalio 14 d. rytinį posėdį. Darbotvarkė buvo patvirtinta praeitame posėdyje, dar aptarta Seniūnų sueigoje. Papildomai yra įrašyti trys klausimai: 1-8b – Civilinio proceso kodekso 272 straipsnio papildymas, susijęs su Prezidento rinkimų įstatymo papildymu, 1-9b – Apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, susijęs su profesiniu mokymu, ir trečiasis rezervinis – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Siūlo ponia K.Prunskienė. Tarsimės pateikimo metu, ką toliau darome. Taigi darbotvarkė yra patvirtinta, ir galime pradėti darbą.

 

Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-565(2) (priėmimas)

 

Pirmasis klausimas – Konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-565(2). Priėmimas. Pranešėjas – viceministras J.Rudalevičius. Turiu pasakyti, kad antrąjį darbotvarkės klausimą sukeisime su ketvirtuoju, t.y. antrasis bus ketvirtasis.

Dabar pirmasis klausimas. Prašom, viceministre Rudalevičiau.

J.RUDALEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau jūsų pritarti Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Būtinybė parengti minėtą projektą kilo dėl to, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, nukentėję nuo nusikaltimų ar nelaimingų atsitikimų užsienyje, dažnai neturi galimybių sumokėti konsulinio mokesčio. Dėl to yra siūloma 6 straipsnį papildyti 15, 16, 17 ir 18 punktais.

Užsienio reikalų ministerijos nuomone, siūlomi Konsulinio mokesčio įstatymo papildymai padėtų geriau taikyti Konsulinio mokesčio įstatymą, išspręstų nukentėjusių Lietuvos Respublikos piliečių grąžinimo į Lietuvą procedūrą. Tai būtų tas atvejis, kai mūsų atstovybės užsienyje turėtų galimybę geriau rūpintis mūsų piliečių interesais. Ačiū. Tiek trumpai.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą. Pasiūlymų ir pataisų negauta, išskyrus Juridinio skyriaus pastabą – nukentėjęs dėl nusikaltimo ar nukentėjęs nuo nusikaltimo. Juridinis skyrius siūlo rašyti “nukentėjęs nuo nusikaltimų”. Taigi, gerbiamieji kolegos, mes pradedame… Čia yra redakcinė pastaba, turbūt pranešėjas galės priėmimo.., t.y. kartu su redaktoriais, dar sykį pasižiūrės, kokį žodį reikia vartoti. Pasiūlymų, pastabų nėra. Dėkojame pranešėjui. Pradedame pasisakymus už ir prieš: 4 – už, 4 – prieš.

J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi siūlomos pataisos iš tiesų, man atrodo, mažina, arba lengvina, tam tikrą biurokratinę mašiną, tai aš palaikau šitas pataisas.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komitete. Į pastabas iš esmės atsižvelgta. Kaip čia buvo minėta, tai leis taikyti šio įstatymo nuostatas ir kartu palengvins Lietuvos piliečių grįžimą į Tėvynę, todėl aš pritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. B.Kuzmickas.

B.J.KUZMICKAS. Pritariu šito įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Pritariate. Taigi tuo pasisakymai dėl balsavimo motyvų yra baigti. Prašom registruotis. Balsų skaičiavimo komisiją prašau pasirengti skaičiuoti balsus. Balsuosime dėl Konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo. Registracija vyksta, prašom registruotis, kas neužsiregistravę.

Iš viso užsiregistravo 80 Seimo narių. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 75.

PIRMININKAS. Už – 76. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra.

Taigi, gerbiamieji kolegos, balsavus už 76 Seimo nariams, Konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

 

Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-716 (svarstymas)

 

Dabar svarstysime 3 klausimą. Antrąjį atidedame šiek tiek vėlesniam laikui. Mūsų darbotvarkės 3 klausimas – Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-716. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas – pritarė šiam projektui. Diskutuoti užsirašė ponia J.Sadeikienė Ekonomikos komiteto vardu, taip?

BALSAS IŠ SALĖS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

J.D.SADEIKIENĖ. Ekonomikos komitetas apsvarstė pateiktą Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties ratifikavimo įstatymo projektą ir jam iš esmės pritarė. Svarstymo metu išryškėjo kelios nuomonės, kurias paminėsiu.

Nėra abejonės, kad ši sutartis Lietuvai svarbi ir politine, ir ekonomine prasme. Lietuva be muitų ir kvotų į Turkiją galės išvežti Panevėžio “Ekrane” gaminamus kineskopus. Įvertinant tai, kad šioje įmonėje dirba didelė miesto gyventojų dalis, atsirandanti rinka įmonei labai svarbi.

Šios sutarties ratifikavimas palankus ir Lietuvos baldų pramonei. Šios šakos gaminiams susidarys gana palankios eksporto sąlygos. Sudėtingesnė situacija dėl lengvosios pramonės, būtent tekstilės, gaminių. Dabartiniu metu Turkija yra viena pagrindinių Lietuvos tekstilės konkurenčių. Turkiškų gaminių, lyginant juos su lietuviškais, prastesnė kokybė, bet jie pigesni. Taigi lietuviškoms prekėms, be abejo, vietinė rinka susiaurės, o šiuo metu Lietuvoje realizuojama apie 25% tekstilės produkcijos.

Vyriausybė, suprasdama ir įvertindama ekonomines ir socialines problemas, kurios daro įtaką tekstilės pramonei, atskiru protokolu reglamentavo prekybą tekstilės gaminiais, numatydama galimybę apriboti prekybą. Tai jau šioks toks valstybės rinkos saugiklis. Tačiau rizika, kad lengvosios pramonės įmonės gali patirti žalą, išlieka nemaža ir tos srities ministerijoms tenka didelė atsakomybė. Bet Lietuvos įmonės turi funkcionuoti išsikovodamos sau rinkas lietuviškų prekių kokybe. Todėl Ekonomikos komitetas, apsvarstęs pateiktą Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties ratifikavimo įstatymo projektą, nusprendė jam pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti diskusijoje iš anksto užsirašiusių nebuvo. Dabar kviečiu viceministrą A.Rimkūną.

A.RIMKŪNAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas ir Ekonomikos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties projektą, jam pritarė. Aš norėčiau pasinaudodamas proga trumpai pakomentuoti dėl Turkijos tekstilės gaminių importo režimo galimo pasikeitimo pasirašius šią sutartį. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad sutartis dėl tekstilės gaminių yra asimetrinė, t.y. sutartis leidžia Lietuvai be muitų eksportuoti savo tekstilės gaminius į Turkiją, tuo tarpu Turkijos tekstilės gaminiai negauna jokio preferencinio režimo eksportuojant juos į Lietuvos rinką. Tačiau ši sutartis, kaip aš minėjau ją pristatydamas praeitą kartą, tam tikra prasme yra Lietuvos ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutarties išplėtimo variantas. Todėl Turkija, be abejonės, stengsis ateityje liberalizuoti savo tekstilės gaminių patekimą į Lietuvos rinką. Tačiau šiuo metu, kai sutartis pradės veikti, Turkijos tekstilės gaminiai negaus jokių nuolaidų, palyginti su ta situacija, kuri yra dabar, iki sutarties įsigaliojimo. Ir apibendrindamas tik dar kartą noriu patvirtinti, kad šios sutarties ratifikavimas ir įsigaliojimas yra svarbus ir svarbus ne vien ekonomine prasme, kad Lietuva gauna galimybę eksportuoti be muitų svarbią mūsų gamintojams produkciją į daugiau kaip 60 milijonų gyventojų turinčią rinką, bet yra svarbus ir politine prasme, kadangi laisvosios prekybos sutartys sudaromos su gerus kaimyninius santykius palaikančiomis valstybėmis. O Turkija mums yra svarbi turint omeny jos narystę NATO ir turint omeny jos siekį integruotis į Europos Sąjungą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Ir dabar vienas – už, vienas – prieš Seimo nariai gali pasisakyti, ar pritariame po svarstymo. J.Karosas.

J.KAROSAS. Aš manau, kad pritarti derėtų. Mes žinom, kad Turkija yra tas kraštas, kuris turi tam tikrų problemų politine prasme, bet ši sutartis kalba apie ekonominius dalykus. Manau, kad jie Lietuvai naudingi, todėl siūlau jai pritarti.

PIRMININKAS. Norinčių pasisakyti prieš nėra. Ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galim. Ačiū. Tuo šį darbotvarkės klausimą baigiame.

 

Lietuvos Respublikos Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) sutaikymo ir arbitražo konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-718 (svarstymas)

 

4 darbotvarkės klausimas – Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) sutaikymo ir arbitražo konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-718. Svarstymo stadija. Užsienio reikalų komitetas svarstė ir pritarė. Papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir pritarė. Dabar pradedame svarstymo procedūrą. Norinčių kalbėti, užsirašiusių kalbėti iš anksto nėra. Taigi komitetų nuomonė irgi visus patenkina ir man nieko kito nelieka daryti, o tik pakviesti viceministrą J.Rimkūną tarti apibendrinamąjį žodį dėl šios diskusijos, kuri vyko komitetuose.

A.RIMKŪNAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš manyčiau, kad šios konvencijos ratifikavimas Lietuvai yra iš tiesų svarbus dalykas, kadangi jis leidžia Lietuvai įsijungti į regioninių ginčų sprendimo mechanizmą, kuris numatytas Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos. Taigi konvencijos ratifikavimas suteikia papildomų galimybių Lietuvai spręsti regione kylančius ginčus ir pasinaudoti šios Europoje svarbios organizacijos mechanizmu, t. y. gerokai efektyviau negu iki šiol spręsti ginčus. Dar į vieną dalyką aš norėčiau atkreipti dėmesį. Valstybė, ratifikavusi konvenciją, įgyja teisę deleguoti savo atstovus, sutaikytojus ir arbitrus šešeriems metams į šią ginčų ir ginčų sprendimo mechanizmo instituciją. Manyčiau, tai taip pat yra labai svarbus dalykas, kai Lietuvos teisininkai ir kiti specialistai turės galimybę įgyti tarptautinės patirties dirbdami tokioje svarbioje tarptautinėje institucijoje, sprendžiančioje regioninius ginčus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Ar būtų norinių kalbėti? Dėl balsavimo motyvų. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu konvencijos ratifikavimo įstatymo projektui, tačiau vis dėlto žiūrint į tekstą yra tam tikrų neaiškumų. Jeigu mes pažiūrėsim į aiškinamąjį raštą, tai ten teismo metinis biudžetas yra nurodytas 150 tūkstančių Šveicarijos frankų. Tačiau jeigu mes pažiūrėsim į finansinį protokolą ir jo 3 straipsnį (“Finansiniai metai ir biudžetas”), tai matysim, jog nurodyta, kad metinis biudžetas jau yra 250 tūkstančių frankų. Taigi gal ten yra, kaip sako, techninė klaida, bet šiuo atveju reikia pasitikslinti, kokia iš tikrųjų suma yra ir koks būtų ratifikavusios šią konvenciją valstybės įnašas. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi priėmimui, aš tikiuosi, ši informacija bus pateikta. O dabar yra siūlymas pritarti šiam įstatymo projektui, ir bendru sutarimu mes galime pritarti. Taigi ir šį darbotvarkės klausimą mes baigėme. Lieka 2 darbotvarkės klausimas. Kiek aš žinau, 2 darbotvarkės klausimas tai yra papildoma informacija, kurią žadama tuoj pat išdalinti. Ar galim be jos pradėti priėmimą? Pone viceministre, jeigu galit, prieikit prie mikrofono. Viceministras J.Rimkūnas – dar informacija dėl antrojo klausimo.

 

Seimo nutarimo „Dėl valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti kontroliuojamąsias prekes, ir valstybių, iš kurių draudžiama importuoti kontroliuojamąsias prekes, sąrašų patvirtinimo” projektas Nr.P-667(2) (priėmimas)

 

J.RIMKŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nutarimas, kuris pateikiamas ratifikuoti, tai yra sąrašas valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti strateginės paskirties prekes, ir sąrašas valstybių, iš kurių draudžiama importuoti strateginės paskirties prekes. Pristatydamas šį klausimą aš informavau Seimą, jog šis sąrašas yra sudarytas atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos priimtus sprendimus, ir šio klausimo rengimo metu mes turėjome sąrašą, kuris jums išdalintas.

Pagal jį visas kontroliuojamąsias prekes draudžiama eksportuoti ir importuoti į Irako Respubliką, taip pat į Libijos Didžiąją Liaudies Socialistinę Arabų Respubliką. Ir antra valstybių grupė, į kurias draudžiama eksportuoti visas kontroliuojamąsias prekes, išskyrus dvigubos paskirties (tai yra civilines ir karines prekes, technologijas ir programinę įrangą), yra Angolos Respublika, Liberijos Respublika, Somalio Demokratinė Respublika ir Ruandos Respublikos nevyriausybinės pajėgos. Tačiau vakar mes gavome iš Lietuvos misijos prie Jungtinių Tautų Niujorke oficialų pranešimą apie tai, kad spalio 8 dieną Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, atsižvelgdama į specifinę situaciją Siera Leonėje, priėmė nutarimą apriboti ir uždrausti eksportą bei importą, taip pat įvesti kitas sankcijas prieš šią valstybę, t.y. Siera Leonę.

Aš norėčiau kreiptis į gerbiamuosius Seimo narius patarimo, greičiau patarimo procedūros prasme, kad mes galėtume atsižvelgti į pačią naujausią informaciją, pasiekusią mus iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, ir nepatvirtinti valstybių sąrašo, kuris jau yra šiek tiek pasenęs, todėl aš išdėstau jums situaciją. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos tekstas dėl sankcijų prieš Siera Leonę dabar yra kopijuojamas ir labai greitai bus išdalintas Seimo nariams. Štai jis jau yra dalijamas. Ačiū.

PIRMININKAS. Viceministre, ar jūs siūlote atidėti šito klausimo priėmimą ir tada galbūt jūs išdalintumėte naują teikiamo įstatymo projekto variantą, ar tai užimtų laiko ir reikėtų atidėti kitai dienai?

A.RIMKŪNAS. Gal aš siūlyčiau susitarti Užsienio reikalų komiteto nariams, nes šiame komitete šitas klausimas buvo svarstomas ir vienbalsiai patvirtintas. Mano supratimu, tai yra procedūros klausimas.

PIRMININKAS. Mes 11.30 val. turėsime posėdžio pertrauką, ir jeigu jūs galėtumėte susirinkti su komiteto nariais ir pasitarti, ir pasiūlyti kokį nors sprendimo būdą dar dėl vienos valstybės, tai mes galėtume ir šiandien priimti šitą įstatymą. Arba, jeigu jūs manote, kad tai užims daugiau laiko, tada mes atidėtume kitai dienai.

A.RIMKŪNAS. Gal aš vis dėlto siūlyčiau atidėti kitai dienai, nes reikia ir techniškai parengti šį klausimą, ir išspausdinti naują valstybių sąrašą. Bet aš maloniai priimčiau jūsų pasiūlymą galbūt šiandien su Užsienio reikalų komitetu šį klausimą aptarti ir parengti jį priimti artimiausiame plenariniame posėdyje, bet techniškai parengti reikia tam tikro laiko.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad techninių problemų čia gal ir nebūtų. Tokiu atveju aš siūlau šitą klausimą atidėti ir prašyčiau viceministro pasitarti su Užsienio reikalų komiteto nariais, kokį jūs siūlytumėte sprendimą šiuo klausimu, o vėliau mes galėsime informuoti ir visą Seimą, kaip sprendžiame šį darbotvarkės klausimą. Tai dabar šio klausimo tikrai nesvarstome. Ačiū, viceministre, jeigu galite, pasitarkite ir vėliau informuokite. Gerai? Taigi antrąjį darbotvarkės klausimą atidedame.

 

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 4, 6, 11, 12, 13, 14, 15, 19, 20, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo 111 straipsniu įstatymo įgyvendinimo” projektas Nr.P-549 (priėmimas)

 

Toliau, gerbiamieji kolegos, 1-5a, 1-5b ir 1-5c darbotvarkės klausimai. Pirmasis iš jų yra Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 4, 6, 11, 12, 13, 14, 15, 19, 20, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo 111 straipsniu įstatymo įgyvendinimo” projektas, registracijos Nr.P-549. Priėmimo stadija. Pranešėjas viceministras A.Bartulis. Prašom viceministrą į tribūną.

A.BARTULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums pateiktas pirmasis iš šito bloko Seimo nutarimo projektas. Mes gavome Juridinio skyriaus išvadas šituo klausimu ir sutinkame su jo teikiamomis pastabomis. Jos iš esmės yra redakcinio pobūdžio ir visos yra priimtinos, kaip, tarkim, po žodžių “loterijos ir lošimo” turi būti žodis “įstatymo”, po žodžio “turizmo” turi būti žodis “įstatymo”. Mes priimame šitas pastabas.

Taip pat mes priėmėme pastabą dėl Seimo nutarimo straipsnio patikslinimo formuluotės ir manome, kad į visas Juridinio skyriaus išvadas galima atsižvelgti, ir tai tikrai nėra kliūtis priimti šitą Seimo nutarimą su šitomis pateiktomis pastabomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pradedame nutarimo priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio kas nors norėtų kalbėti? J.Šimėnas dėl 1 straipsnio. Prašom. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Pirmiausia norėčiau pasitikslinti, kurį įstatymo projektą mes dabar svarstome. Ar Nr.P-549?

PIRMININKAS. Taip.

J.ŠIMĖNAS. Jeigu taip, tai iš esmės visiškai naujas įstatymo projektas…

PIRMININKAS. Čia yra Seimo nutarimas, jeigu galite, pasižiūrėkite atidžiau.

J.ŠIMĖNAS. Taip, Seimo nutarimas, o ankstesni buvo įstatymai. Įmonių įstatyme buvo siūloma taisyti 4, 6 ir kitus punktus. Žodžiu, kadangi nebesiūloma atsisakyti licencijavimo kai kuriose srityse, o siūloma Vyriausybei parengti tam tikras taisykles, todėl svarstymas tampa visiškai kitoks. Anie įstatymai reglamentavo kai kurių įmonių licencijuotą veiklą, o šis įstatymas to nereglamentuoja, tačiau tai pavedama daryti Vyriausybei. Aš negalėčiau persiorientuoti visiškai priešinga kryptimi, todėl aš susilaikysiu dėl šio nutarimo balsavimo.

PIRMININKAS. Prašom. Viceministras.

A.BARTULIS. Aš galėčiau, jeigu galima, atsakyti. Norėčiau gerbiamąjį Seimo narį patikslinti. Jūs priėmėte Įmonių įstatymo pataisas, o čia jums pateiktas Seimo nutarimas dėl šito įstatymo įgyvendinimo tvarkos. Čia yra du skirtingi dokumentai, iš kurių pirmą jau esate priėmę, o šiuo nutarimu detalizuojama, ką dar turi padaryti Vyriausybė dėl jūsų priimto įstatymo. Čia yra du skirtingi dokumentai ir sprendžia skirtingas problemas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad neaiškumų po viceministro paaiškinimo šiek tiek sumažėjo. Dėl 1 straipsnio daugiau nėra norinčių kalbėti? Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimame.

Ar norėtų kas nors kalbėti dėl 2 straipsnio? Taip pat galime priimti ir 2 straipsnį. Taigi dėkojame viceministrui. Pastraipsniui priėmėme. Kas norėtų kalbėti dėl viso nutarimo? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Būtent dėl Seimo nutarimo. Kaip čia minėjo, įstatymas yra priimtas, ir tam, kad jis būtų įgyvendinamas, čia tiesiog nurodyta, kokius dokumentus turėtų parengti Vyriausybė. Čia nėra absoliučiai jokios problemos, tik konkretizuojame to įstatymo, kuris yra priimtas, įgyvendinimą. Aš čia nematau jokios problemos.

PIRMININKAS. Ačiū. Registruojamės ir pasirengiame balsuoti dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 111 straipsniu įgyvendinimo” priėmimo. Prašom registruotis. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 90 Seimo narių.

Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 61.

PIRMININKAS. Už – 62. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsavus už 62 Seimo nariams, susilaikius 4 Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 111 straipsniu įstatymo įgyvendinimo” yra priimtas.

 

Lietuvos Respublikos ryšių įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-550 (priėmimas)

 

Toliau 1-5b darbotvarkės klausimas – Ryšių įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-550. Priėmimas. Pranešėjas – viceministras A.Bartulis. Prašom.

A.BARTULIS. Šiam įstatymo projektui mes daugiau jokių pastabų negavome. Todėl manome, kad šitokia redakcija jis gali būti priimamas.

PIRMININKAS. Taigi pasiūlymų nėra. Juridinis skyrius pastabų neturi.

Ar yra norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? Ar galime dėl viso? Dėl viso, taip? Taigi pradedame diskusiją dėl viso. Tai yra du straipsniai. Dėl atskirų straipsnių nekalbame. Kalbame dėl viso įstatymo, ir pirmasis kalba A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Ekonomikos komitetas svarstė šį projektą, mes pritarėme, palaikėme ir rekomenduojame balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra.

Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Registracijos iš naujo nebus. Balsuosime dėl Ryšių įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 65.

PIRMININKAS. Už – 66. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Irgi nėra.

PIRMININKAS. Balsavus už 66 Seimo nariams Ryšių įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas yra vienbalsiai priimtas.

 

Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 9, 21, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-551(3) (priėmimas)

 

Ir 1-5c klausimas – Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 9, 21, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-551(3). Priėmimas. Pranešėjas – viceministras A.Bartulis. Prašom, viceministre.

A.BARTULIS. Aš norėčiau informuoti Seimo narius, kad šiam įstatymo projektui po svarstymo irgi daugiau jokių pastabų nebuvo ir yra ta redakcija, kuria mes įstatymą taip pat galėtume priimti.

PIRMININKAS. Taigi pradedame priėmimą. Ar būtų norinčių kalbėti pastraipsniui? Ar galime iš karto dėl viso? V.Stasiūnaitė. Prašom.

V.STASIŪNAITĖ. Aš norėčiau dėl viso. Ekonomikos komitetas svarstė šito įstatymo straipsnių pataisas, teikė savo siūlymus ir šito įstatymo paskutiniame, trečiajame, variante pataisos yra priimtos. Todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, pradedame viso įstatymo priėmimą. Vėl prašom pasiruošti balsuoti.

Norite registracijos? Prašom. Registruojamės. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai.

Balsuojame dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 9, 21, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 70.

PIRMININKAS. Už – 71. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Balsavus už 71 Seimo nariui Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 9, 21, 23 straipsnių pakeitimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas. Taigi 1-5 darbotvarkės klausimus baigėme.

 

Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-641(2) (priėmimas)

 

Dabar 1-6 darbotvarkės klausimas – Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-641(2). Priėmimas. Pranešėjas – viceministras A.Bartulis. Prašom, viceministre, jūsų žodis.

A.BARTULIS. Dėl šio įstatymo projekto mes gavome pastabų iš Juridinio skyriaus. Mes jas priėmėme ir 38 punkte pataisėme. Ankstesniajame variante buvo “ataskaitų duomenys”, o Juridinis skyrius siūlė, kad būtų “išpirkimo procedūrų ataskaitos”. Šitas pastabas mes priėmėme ir pataisėme. Ir jeigu jūs pamenate, buvo gerbiamojo Seimo nario pono J.Valatkos pasiūlymas iš viso išbraukti 39 punktą. Aš pasakiau argumentus šituo klausimu. Seimo narį gerbiamąjį J.Valatką prašyčiau, kad nesiūlytų alternatyvaus balsavimo. Jį būtų galima priimti tokia redakcija. Taip, jis siūlė išbraukti 38 punktą, bet aš argumentus pateikiau. Jeigu juos reikia dar pakartoti, galėčiau tai padaryti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, vis dėlto pataisa yra ir mes tuoj dėl jos apsispręsime.

Bet iš pradžių apsispręskime dėl pirmosios dalies. 1 straipsnio pirmajai daliai pasiūlymų ir pataisų nėra. Taigi pirmąją dalį turbūt galime ir priimti. Taip? Taigi pirmoji dalis priimta.

Dabar antroji dalis ir čia J.Valatka teikia pataisą. Aš prašau poną J.Valatką dėl jos kalbėti. Prašom. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš svarstymo metu kalbėjau apie Viešųjų pirkimų tarnybos darbą ir apie tai, kaip, mano galva, turėtų būti tai daroma. Todėl nesiplėsiu. Aš tik noriu dar kartą priminti, kad gerokai padaugėjo viešųjų pirkimų iš vienintelio šaltinio, ir ypač tokių paslaugų kaip statybos darbai. Todėl tai neramina ir kelia tam tikrą rūpestį. Viešieji pirkimai mūsų valstybėje dar, atrodo, yra inkognito, šiek tiek paslaptingi, nes tai yra gana dideli pirkimai. Iš esmės visos nepaprastosios išlaidos skiriamos tokiems pirkimams. Todėl ši Žyminio mokesčio įstatymo pataisa, kuri nustato, kad už informaciją iš šios tarnybos turėtų būti mokama, mano galva, šiuo metu yra visiškai nepriimtina, nes viešieji pirkimai turi būti absoliučiai skaidrūs, konkurencija turi būti visiems vienoda, nesvarbu, kiek jie turi pinigų, sakykim, informacijai pirkti. Todėl aš siūlyčiau (man labai gaila, kad šie du straipsniai yra viename įstatyme), aišku, pirmajai daliai pritarti, tačiau siūlyčiau išbraukti antrąją dalį, jeigu aš teisingai dabar žiūriu, nes anksčiau buvo 2 straipsnis.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų pasiūlymas aiškus. Du Seimo nariai. J.Listavičius dėl J.Valatkos pasiūlymo.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia kalbant buvo painiojami du dalykai: vienas dalykas – konkursai, o kitas dalykas – apmokėjimas už teikiamą informaciją. Tai, man atrodo, kad dovanų karalius mirė. Esant prekybiniams prekiniams santykiams reikia atsiskaityti, ir čia būtent šitas klausimas yra keliamas. Tai visiškai atitinka šio įstatymo papildymo, jeigu taip sakytume, reikalavimus. Aš pritariu Vyriausybės pateiktai nuostatai ir kviečiu, jeigu neatsiima, už ją balsuoti, nes kito kelio negali būti. Tie viešieji pirkimai, tas konkursas – tai čia yra visiškai skirtingi dalykai. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tai palaikyčiau būtent Vyriausybės teikiamą projektą, vadovaudamasis tais motyvais, kad iš tiesų čia nėra jokio informacijos slėpimo – tai vienas dalykas. Antras dalykas – paskelbti spaudoje apie visus viešuosius pirkimus visą informaciją yra neįmanoma, nes tų viešųjų pirkimų yra labai daug. Dabar kaip tik įvedama tvarka: tas, kuris iš tiesų nori sužinoti informaciją, už ją tiesiog užmoka ir gauna absoliučiai visą dominančią informaciją, o tas, kuris parduoda tą informaciją, prisiima atsakomybę už jos tikslumą, už išsamumą ir kitus dalykus. Tai – vienas dalykas. Antras dalykas – galima tiktai kalbėti dėl tarifo dydžio už tą informaciją. Čia taip, su tuo galima sutikti. Pageidautina, kad tas tarifas būtų palyginus ne aukštas. Štai dėl šito tarifo dydžio galima palinkėti Vyriausybei... O šiaip aš tikrai, manau, bus daugiau tvarkos, ir siūlau palaikyti teikiamą Vyriausybės projektą. Beje, komitetas balsavo: už buvo 9, prieš buvo 4.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl J.Valatkos teikiamos pataisos diskusiją baigiame. Registruojamės. Apsispręsime balsuodami. Dabar registracija. Registracija vyksta, prašom registruotis.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Balsuosime dėl antrosios straipsnio dalies priėmimo. J.Valatka siūlo šią dalį išbraukti. Taigi apsispręsime, ar tokia dalis yra reikalinga, ar ne. Gerbiamieji kolegos, tie, kurie balsuoja už, balsuos už antrosios dalies priėmimą taip, kaip pateikė Vyriausybė. Balsuojantys prieš balsuos prieš antrąją dalį. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra siūloma antrosios dalies nepriimti, tai aš ir teikiu: ar priimame antrąją dalį, ar nepriimam? Neapsukim patys sau galvos. Vyriausybė siūlo priimti antrąją straipsnio dalį, ponas J.Valatka siūlo jos nepriimti. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad antroji dalis būtų priimta, spaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas, prašom balsuoti.

Už balsavo 41, prieš – 14, susilaikė 10, aš savo balsą pridedu prie balsavusių už. Yra 42 iš registruotų 82. Taigi arba registruojamės ne taip, arba balsuojame užmiršdami, kad reikia balsuoti. Taigi antroji dalis lieka. Dabar turime apsispręsti dėl viso įstatymo. Galime 4 kalbėti už, 4 – prieš. Kas nori kalbėti dėl viso įstatymo?

J.Valatka nori kalbėti prieš. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip tik šiuo įstatymu mes dar kartą padidinome mokestinę naštą ūkio subjektams. Kas buvo įsipareigota Vyriausybės programoje, užmirštama, nes tai yra dar papildomas mokestis – tai viena.

Antra. Norėčiau pasakyti, kad buvo kalbama, jog čia yra konkurso reikalas. Čia nereikia painioti sąvokų. Nieko panašaus, čia kalbama tik apie informaciją, apie jos prieinamumą, apie jos pateikimą visiems ūkio subjektams, kurie nori, turi ir gali dalyvauti šituose pirkimuose. Jų gali būti tikrai labai daug. Jeigu tokia informacija bus mokama, aš manau, tai bus kažkoks suvaržymas. Be to, atsiranda ryškios tendencijos nedidelės, o gal ir didesnės korupcijos. Todėl labai gaila, kad šitas papildomas mokestis buvo įvestas. Aš balsuosiu prieš visą įstatymą.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Tuo diskusiją baigiame.

Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 48.

PIRMININKAS. Už – 49. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 10.

PIRMININKAS. Kiek prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 10.

PIRMININKAS. Prieš – 10. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.

PIRMININKAS. Susilaikė 8. Už balsavus 49 Seimo nariams, prieš – 10, susilaikius 8, Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas. Darbotvarkės 1-6 klausimą išsprendėme.

Mes šiek tiek lenkiame laiką. Viceministre, ar darbotvarkės 1-7 klausimą jūs pateiksite, ar kas nors kitas pateiks?

A.BARTULIS. Šitą klausimą turi pateikti mano kolega viceministras V.Valentukevičius. Jūsų konstruktyvaus darbo dėka jūs lenkiate grafiką, todėl jis dar yra Vyriausybėj. Jeigu Seimas sutiktų, aš greit jį surasčiau, būtų galima sukeisti klausimus.

PIRMININKAS. Jeigu Seimo nariai neprieštarauja, mes galėtume pereiti prie 1-8 klausimo – Prezidento rinkimų įstatymo papildymo įstatymo projekto. Dėl 1-7 klausimo – mes palauksime, kol ateis viceministras V.Valentukevičius. Neprieštaraujate?

 

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-736(6) (priėmimas)

 

Taigi darbotvarkės 1-8a klausimas – Prezidento rinkimų įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-736(6). Priėmimas. Pranešėjas A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, priimti yra pateiktas šeštasis variantas, kuris yra suderintas su Juridiniu skyriumi, atsižvelgta į pastabas, buvusias svarstymo metu. Dėl šios redakcijos Juridinis skyrius jokių pastabų neturi, todėl aš jį teikiu priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vienas straipsnis, gana ilgas straipsnis, bet yra pono S.Buškevičiaus pataisa.

A.N.STASIŠKIS. Kodėl aš jos neturiu?

PIRMININKAS. Ji yra penktajam variantui, bet ar pranešėjas ją svarstė?

A.N.STASIŠKIS. Kadangi yra penktajam variantui, tai aš nemanau, kad galima… Iš esmės galima svarstyti, bet ji vis tiek, mano supratimu, netinka į straipsnio kontekstą. Galbūt iš esmės ji gali būti svarstoma, bet atskirai, o ne su šita redakcija. Bet aš nežinau. Reikia apsispręsti balsuojant, jeigu būtina ją svarstyti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, pataisa buvo penktajam variantui ir formaliai mes jos neteikiam balsavimui. Dabar kalbam dėl viso 2 straipsnio. Dėl viso straipsnio, kuris pateiktas priėmimui. Tuo pranešėjo darbas ir baigtas. Dėkojam, ponas Stasiški. Jūs gal galėsite dar pabaigoje tarti žodį. Du Seimo nariai užsirašę kalbėti už, vienas Seimo narys užsirašė kalbėti prieš. Gali kalbėti keturi – už, keturi – prieš. J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau kalbėti ne visai už ir ne visai prieš. Pati idėja, man atrodo, niekam nekelia abejonių, bet yra keletas dalykų. Būtent penktajame variante ir ankstesniuose variantuose, man atrodo, buvo siūlomas šitos problemos civilizuotas, korektiškas sprendimas, o šeštasis variantas tą yra praradęs būtent dėl to, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai pavedama teisinės institucijos funkcija. Penktajam projekte tie visi dalykai buvo perduoti teismui. Aš manau, kad tai nepamatuota. Antra pastaba, kuri yra šiek tiek įžeidžianti, kad kiekvienoje rinkiminėje agitacinėje medžiagoje turi būti kartojamas tas pats faktas kaip koks prakeikimas. Aš manau, kad užtektų to, kas buvo anksčiau numatyta, t.y. oficialiam rinkiminiam plakate. Aš manau, kad šeštasis variantas yra kur kas blogesnis, negu kad buvo ankstesni. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip matote iš įstatymo projekto variantų, klausimas buvo sprendžiamas, kad jis maksimaliai patenkintų juridinius aspektus. Šiuo atveju įstatymo projektas suderintas ir aš jam pritariu. Tačiau čia autorius gal galėtų pasižiūrėti priešpaskutinėje pastraipoje, kur Vyriausioji rinkimų komisija teismo nustatytą faktą gali viešai paskelbti ne vėliau kaip likus 72 val. iki balsavimo pradžios. Iš viso visa ta aritmetikos kalba, o ir iš viso būtų geriau, kad šiek tiek anksčiau. Jeigu ne mažiau kaip prieš 12 dienų užsibaigia ta visa ceremonija po teismo ir likus dar laisvam laikui, aš sakyčiau, kad čia ne valandos, čia gali būti ir šešios dienos iki balsavimo pradžios. O šiaip, kaip sakiau, atitinka juridinės technikos reikalavimus ir pritariu. Gyvenimo praktika rodo, kad norint pamiršti, kiti neleidžia pamiršti šitų klausimų ir, matyt, prie jų gal ir rimtesniu aspektu reikėtų grįžti, nes kai kam niežti nagai imtis savo buvusios veiklos ir jos nenori pamiršti. Gal čia ir yra vienas iš tų momentų, kad prisimenama. Aš pritariu įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Šeštasis variantas buvo tik šiandien išdalintas, todėl aš norėčiau, kad jūs svarstytumėt ir mano pasiūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip rodo data, išdalinta yra vakar. Aš neturiu ką pridurti. Jūs galėjote tuo metu pateikti tą patį variantą kaip pataisą šeštajam variantui, bet mes dabar negalim nagrinėti to, kas buvo teikiama kitiems variantams. K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Man atrodo, kad mes truputį pavėlavom priimti šį įstatymą. Bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada. Jeigu būtume priėmę anksčiau, tai iš tikrųjų mes būtumėm jau šiandieną apvalę tą purvo srautą, kuris užplūdo ir mūsų visuomenę, ir mūsų Lietuvą. Todėl aš sveikinu su šio įstatymo pateikimu ir kviečiu visus balsuoti už šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mano įsitikinimu, šis įstatymas ne padeda apvalyti purvą, bet kaip tik provokuoja vienų to purvo pylimą ant kitų. Tai šiandieną ypač akivaizdžiai vyksta. Šis įstatymas yra siejamas ir paskutinis punktas kaip tik ir skelbia apie jo ryšį su jau žinomu įstatymu dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo. Aš neseniai išdėsčiau savo požiūrį į to įstatymo prieštaringą veikimą, į galimas visiškai absurdiškas šio įstatymo taikymo pasekmes ir labai skirtingas interpretacijas, labai skirtingą įstatymo taikymą vienam ar kitam asmeniui, Seimo nariui ar pretendentui į Prezidentus, todėl, mano įsitikinimu, šis įstatymas, kuris dabar turi ir papildo ano įstatymo spragas, ne tik spragas, bet ir tą prieštaringumą, iš tikrųjų visiškai nereikalingas. Aš nesakau, kad nereikia ieškoti sprendimo, apie kurį kolegos kalbėjo, tačiau toks sprendimas taip pat nėra sprendimas. Manau, kad reikia sumuoti visus tuos įstatymus, kurie taip suvelia mūsų politinę aplinką, sukelia daug įvairių nesutarimų, įtarinėjimų, ir iš tikrųjų spręsti kur kas solidžiau, šiuolaikiškiau, negu kad buvo prieita 1991 m. Dėkoju už dėmesį. Atsiprašau, nepasakiau, aš susilaikysiu. Aš neremsiu tokio įstatymo ir kviečiu kolegas iš esmės svarstyti šitą rimtą problemą kompleksiškai. Ne vieną fragmentą atskirai. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi baigiame diskusiją. Registruojamės ir apsispręsim balsuodami, ar priimam šį įstatymą. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsuojame dėl Prezidento rinkimų įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 60.

PIRMININKAS. Už 61. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 1.

PIRMININKAS. Prieš – 1. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.

PIRMININKAS. Susilaikė 11. Už balsavus – 61, prieš – 1, susilaikius 11, Prezidento rinkimų įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymas yra priimtas.

 

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 272 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-787(2) (pateikimas)

 

Ir kviečiu į tribūną A.Stasiškį pateikti 1-8b darbotvarkės klausimą – Civilinio proceso kodekso 272 straipsnio papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr.P-787(2). Pateikimo stadija.

A.N.STASIŠKIS. Taip, čia yra lydinti pataisa, nes mes ką tik priimto Prezidento rinkimų įstatymo pataisa įvedėm procedūrą, kad teismas turės nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie nuslėpimą ir nenuslėpimą tam tikrų duomenų. Todėl reikia papildyti Civilinio proceso kodekso 272 straipsnio tą sąrašą, kuriame yra nurodyta, kokius juridinę reikšmę turinčius faktus nustato teismas, papildyti sąrašą tiesiog šituo faktu. Todėl yra mano teikiamas 15 papildomas punktas, kuris skamba: “dėl nustatyto fakto, kad pretendentas į kandidatus (...) ar kandidatas duomenų anketoje nuslėpė ir neteisingai nurodė duomenis apie savo darbą, mokymąsi ir bendradarbiavimą su SSSR ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB bei kitų užsienio valstybių atitinkamomis tarnybomis ar struktūromis”. Tokia yra formali pataisa, kuri būtina, kad galėtų pradėti veikti mūsų priimta įstatymo pataisa.

PIRMININKAS. Ir vienas Seimo narys nori paklausti. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Neprieštaraudamas dėl pateikimo aš norėčiau patikslinti. KGB, manau, kad yra atitikmenys kitų užsienio valstybių tarnybų, o NKVD, MGB ir NKGB tikriausiai nėra atitikmenų, tai reikėtų svarstant pabandyti rasti gal ir šiek tiek kitokį formulavimą.

A.N.STASIŠKIS. Šitas dalykas buvo svarstytas su teisininkais ir mes priėjome išvadą, kad šita formuluotė yra tinkama, be to, šituo atveju jis yra nesvarstytinas, nes čia tiesiog pakartota ta formuluotė, kuri yra ką tik mūsų priimtame įstatyme. Kadangi turima galvoje bet kokios užsienio valstybės, tai vienos ir buvo įvairių laikotarpių atitikmenys, galų gale čia nebūtinai visoms, bet atitinkančioms savo turiniu tarnyboms, turima omenyje slaptosios tarnybos, tik čia jos yra išvardintos Sovietų Sąjungos atžvilgiu. Kitose valstybėse bus vienas atitikmuo, dar kitose – gal kitas, bet kažkas iš tų atitikmenų bus.

PIRMININKAS. Dėkojame, pone Stasiški. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritariame po pateikimo? Pritariame? Taip. Taigi bendru sutarimu pritariame po pateikimo, pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip šį darbotvarkės klausimą išsprendėme.

 

Lietuvos Respublikos Sutarties tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės dėl operatyvaus informavimo apie branduolines avarijas ir pasikeitimo informacija apie branduolinius objektus ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-644 (pateikimas)

 

Dabar galime grįžti prie 1-7 darbotvarkės klausimo – Sutarties tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės dėl operatyvaus informavimo apie branduolines avarijas ir pasikeitimo informacija apie branduolinius objektus ratifikavimo įstatymo projekto, registracijos Nr.P-644. Pranešėjas – viceministras V.Valentukevičius.

V.VALENTUKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto penktosios dalies 19 skirsnio 140 straipsniu pateikiame Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės sutartį dėl operatyvaus informavimo apie branduolines avarijas ir pasikeitimo informacija apie branduolinius objektus. Aiškinamajame rašte Seimo nariams yra gana smulkiai paaiškinta šitos tarpvalstybinės sutarties esmė. Norėčiau gerbiamiesiems Seimo nariams truputį pakomentuoti, kad Lietuva, kaip ir daugelis Vakarų Europos šalių, yra prisijungusi prie Vienos konvencijos, kuri reglamentuoja būtent tokio pobūdžio informacijos keitimosi tvarką, nuostatus bei keitimąsi informacija, kuri susijusi su branduolinių jėgainių eksploatavimu. Tokios sutartys yra pasirašytos su daugeliu šalių. Jos esmė yra ta, kad tiek Lietuva, tiek Norvegija įsipareigoja viena kitą informuoti apie situacijas, apie, sakykim, įvairius galimus incidentus arba atsitikimus mūsų jėgainėse, taip pat teikti kitą informaciją, kuri yra susijusi su branduolinių jėgainių, bandomųjų reaktorių arba kitų tyrimų, kai naudojama atominė energija, panaudojimu.

Prašome Seimą šiandieną pritarti šitos sutarties ratifikavimo įstatymo pateikimui ir, matyt, jeigu bus klausimų, komitetuose bus galima ją detaliau nagrinėti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ir nori paklausti vienas Seimo narys. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, nors sutartis yra pasirašyta ir kažin ar ją būtų galima keisti, tačiau jeigu pasižiūrėsime į sutarties 4 straipsnį, tai ten rašoma, kad kiekviena šalis nedelsdama tiesiogiai informuoja kitą šalį, jeigu jos teritorijoje bus užregistruotas nenormaliai aukštas radiacijos lygis. Ką tai reiškia – normaliai ir nenormaliai? Šiuo atveju turbūt vis tiek yra matuojama tam tikra tvarka, ir reikėjo nurodyti, kad būtų kiekvienam aišku. Dabar kiekviena spėlios: ar normaliai, ar nenormaliai. 7 straipsnyje – Energetikos ministerija, kurios jau nėra. Kaip tuos klausimus būtų galima spręsti? Ačiū.

V.VALENTUKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Dėl 4 straipsnio galiu labai paprastai pakomentuoti. Kiekvienos šalies, ir Lietuvos, yra nustatyta tvarka reglamentuoti normalūs arba, sakykim, įprasti fonai, lygiai taip pat yra reglamentuoti Norvegijos tam tikrais įstatymais, todėl sutartyje yra priimta būtent tokia formuluotė. Normalus – tai, vadinasi, lygis, kuris yra nustatytas kiekvienoje iš susitariančių šalių.

Dėl Energetikos ministerijos. Aš manau, kad tai įrašyta tada, kai sutartis buvo pasirašoma, tai jokios esminės įtakos neturi, bet mes galėsime papildomai su teisininkais panagrinėti jūsų šitą pastabą, galbūt ją bus galima įvertinti. O šiaip, aš manyčiau, labai svarbu, nes Norvegija yra viena iš Šiaurės Ministrų Tarybos susitarimo šalių, kuri taip pat žada skirti tam tikrus fondus ir lėšas būtent energetikos klausimams Baltijos valstybėse spręsti. Aš manau, mums labai svarbu su Norvegija taip pat turėti tokį parafuotą susitarimą. Labai ačiū, jeigu atsakiau.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus, kurių buvo tik vienas. Dabar turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritariame bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas, matyt, Nacionalinio saugumo komitetas. Taip? Ačiū. Tuo šį darbotvarkės klausimą irgi baigiame.

Gerbiamieji kolegos, mes baigėme visus klausimus, kuriuos turėjome aptarti prieš pertrauką. Vieną klausimą atidėjome pertraukos metu aptarti Užsienio reikalų komitetui. Mes galėtume pradėti Profesinio mokymo įstatymo priėmimo procedūrą ir dar 20 minučių šią procedūrą tęsti, o toliau turėtų būti pusės valandos pertrauka, jeigu neprieštaraujate. Gerai. Tada galime šitą darbą pradėti.

 

Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo projektas Nr.P-373(4) (priėmimas)

 

1-9a darbotvarkės klausimas – Profesinio mokymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-373(4). Priėmimas. Kviečiu į tribūną pranešėją poną Ž.Jackūną.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, atėjo laikas priimti Profesinio mokymo įstatymą, kuris buvo rengtas palyginti labai ilgai, buvo nemažai svarstomas. Dabartinis jums teikiamas variantas yra sutvarkytas atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto, Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto bei Juridinio skyriaus siūlymus. Įstatymo tekstas yra redaguotas atsižvelgiant į Seimo redaktorių pataisas, todėl manyčiau, kad įstatymą galėtume pradėti priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Taigi galime 1 straipsnį priimti, taip?

1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. 2 straipsnio ketvirtoji dalis. Čia Juridinis skyrius turi pastabėlę dėl termino “įmonė”. Ar jūs ją žiūrėjote?

Ž.J.JACKŪNAS. Taip. Mes svarstėme su ministerijos atstovais ir su tais žmonėmis, kurie rengė. Mes vis dėlto laikomės savo nuomonės todėl, kad būtent įmonė šiuo atveju apibrėžiama šio įstatymo kontekste ir iš tiesų ji apibendrintai reprezentuoja įvairioms institucijoms, kuriose gali būti vykdomas profesinis mokymas. Manome, kad keisti pagal Juridinio skyriaus siūlymus netikslinga.

PIRMININKAS. Ir 2 straipsnio dešimtoji dalis… Ne? Irgi Juridinis skyrius klausia dėl kompetentingos įstaigos.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip. Kompetentinga įstaiga šiuo atveju irgi apibrėžiama būtent šio įstatymo bendrajame kontekste. Visiškai suprantama, kad Pramonės, prekybos ir amatų, Žemės ūkio ar kiti rūmai arba, sakysim, socialiniai partneriai – profsąjungos – iš tiesų yra vienu aspektu socialiniai partneriai, o kitu atveju, pagal šio įstatymo nuostatas, yra ir kompetentinga institucija. Yra du skirtingi aspektai. Viename kontekste ta pati institucija gali būti traktuojama, išlieka ta prasmė, kai atsiskleidžia kaip socialinis partneris, kitu atveju – kaip kompetentinga įstaiga. Mes nusprendėme šito dalyko taip pat nekeisti.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis… Jeigu dar galėtumėte pakomentuoti Juridinio skyriaus 2 straipsnio dvyliktosios dalies pastabą dėl valstybės pripažintų kvalifikacijos pažymėjimų.

Ž.J.JACKŪNAS. Kvalifikacijos pažymėjimai ir teikiamo išsilavinimo lygmuo yra dvi gerokai skirtingos sąvokos. Taip pat pasitarę, pasvarstę mes nutarėme, kad labai svarbu pasilikti būtent prie tų formuluočių, kurios yra pateiktos teikiamame įstatymo variante.

PIRMININKAS. Taigi mes aptarėme visas Juridinio skyriaus pastabas ar tam tikrus pasiūlymus.

Dabar galime kalbėti, nes nebuvo jokių Seimo narių pasiūlymų, jokių pataisų dėl viso 2 straipsnio. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Pranešėjo atsakymai, man atrodo, įtikino, jog nors ir kėlė juristams abejonių kai kurios formuluotės, tačiau tai yra specialus įstatymas. Aš pritarčiau. Tačiau kiek tai yra susiję su rūmais gal reikėtų parašyti, jog Prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Žemės ūkio rūmai. Juos reikia įvardyti atskirai, o ne vienu sakinėliu bendrai pasakyti “rūmai”. Visa kita, man atrodo, tinka, redakcija gera ir galima priimti.

PIRMININKAS. Taigi norinčių prieštarauti 2 straipsniui nėra.

Ar galima 2 straipsnį priimti po visų išsakytų nuomonių? Galime priimti, taip? 2 straipsnį priimame.

3 straipsniui pastabų ir pasiūlymų nematome. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 3 straipsnio? Nėra. 3 straipsnį galime priimti.

4 straipsnis. Čia matau pono P.Papovo ir L.Sabučio pataisą. Taip. P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Kiek aš suprantu, gerbiamieji rengėjai, gerbiamasis komiteto pirmininkas ir komitetas priima šią pataisą. Aš ir komitetas labai dėkingi, kad taip įvyko. Noriu pabrėžti, kad iš tikrųjų įvyko konstruktyvus komitetų dialogas. Tai pavyzdys ateičiai, kaip galima suderinti ir susitarti tokiais svarbiais klausimais.

PIRMININKAS. Taigi pranešėjo nuomonė.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kad dėl tos pastabos tikrai mes neprieštaraujame, bet aš noriu atkreipti dėmesį į Juridinio skyriaus siūlymą, kad projekto 4 straipsnio antrosios dalies 4 punkte reikėtų atsisakyti žodžių “gali veikti”. Iš tiesų aš pritariu tam siūlymui. Jų galima atsisakyti todėl, kad jau yra ir dabar veikia, sakysim, Radviliškio specializuota mokymo įstaiga, ir mums čia nėra jokio reikalo turbūt palikti žodžius “gali veikti”.

PIRMININKAS. Taigi dėl dviejų pastabų yra bendras sutarimas. Pirmoji pataisa buvo P.Papovo antrojoje dalyje po žodžio “valstybinėse” įrašyti žodį “savivaldybių” profesinio mokymo įstaigose, ta pataisa yra priimta, ir Juridinio skyriaus pataisa iš trečiosios dalies 3 punkto išbraukti žodžius “gali veikti”. Taigi šitie žodžiai yra išbraukiami.

Dėl 4 straipsnio daugiau norinčių kalbėti nėra. 4 straipsnį galime priimti, taip? 4 straipsnį priimame.

5 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Taigi 5 straipsnį galime priimti.

6 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. 6 straipsnį galime priimti.

Jeigu kalbėtume apie 7 straipsnį, yra Juridinio skyriaus abejonių dėl profesinio mokymo tarybos.

Ar galite pakomentuoti, pranešėjau?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, jog mes, įrašydami, kad tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina Vyriausybė, galėtume iš esmės atsakyti į tas abejones, kurios yra suformuluotos Juridinio skyriaus pastabose. Dalykas tas, kad ir Švietimo įstatyme taip pat nėra nurodyta, prie ko ji veikia. Galiojančiuose tarybos nuostatuose nurodoma, kad tarybos darbą remia ir tarybos išlaidas apmoka Švietimo ir mokslo ministerija. Man atrodo, to visiškai užtenka, todėl mes nusprendėme likti prie tos formuluotės, kuri čia yra pateikta.

PIRMININKAS. Taigi ar būtų norinčių kalbėti dėl 7 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. 7 straipsnis priimamas toks, koks yra pateiktas pranešėjo.

Dėl 8 straipsnio vėl Juridinio skyriaus tam tikra abejonė, pastaba.

Ar galite pakomentuoti?

Ž.J.JACKŪNAS. Projektas…

PIRMININKAS. Dėl to, ar Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencija atitinka Švietimo įstatymo 31 straipsnį.

Ž.J.JACKŪNAS. Mes pasižiūrėjome atidžiai, ir aš prašiau Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrą gerbiamąjį R.Pusvaškį tai labai atidžiai peržiūrėti, ar nėra čia tam tikrų neatitikimų ar prieštaravimų. Jis mane labai užtikrino, taip pat mes patys žiūrėjome ir neįžvelgėme iš esmės jokių prieštaravimų tarp tų dviejų įstatymų, todėl tiesiog likome prie tų formuluočių, kurios čia yra pateiktos.

PIRMININKAS. Ir jūs, kiek aš žinau, priimate ir P.Papovo pataisą 8 straipsnio antrajame punkte po žodžio “valstybinių” įrašyti ir “savivaldybių”.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip, nes savivaldybių iš tiesų yra ne valstybinės pagal mūsų galiojančius įstatymus. Visiškai logiška įrašyti tai.

PIRMININKAS. Aišku. Taigi 8 straipsnis yra aptartas, galime jį priimti? Priimame.

Dėl 9 straipsnio vėl Juridinio skyriaus dvi pastabos dėl užmokyklinio papildomo… Ar galima pakeisti žodžiais “papildomo mokymo”?

Ž.J.JACKŪNAS. Pats terminas “užmokyklinis” gal nėra taip labai vykęs, bet mes tikrai nesuradome kito žodžio pažymėti tam, kad profesinis orientavimas ar konsultavimas vyksta už mokyklos sienų, o ne pačioje profesinėje mokykloje. Tuo tarpu terminas “papildomas ugdymas” turi visai kitą prasmę. Pagal užsienio terminus tai būtų neformalaus ugdymo sistema, įvairūs būreliai – turi visai kitą prasmę, todėl nusprendėme pasilikti prie žodžio “užmokyklinis”.

PIRMININKAS. Ir Juridinis skyrius abejoja dėl termino “pavaldžios”. Paliekate tą patį terminą ar…?

Ž.J.JACKŪNAS. Mes esame linkę daug kur parašyti “pavaldžios“ todėl, kad savivaldybių mokyklos nėra valstybinės, bet yra tiesiogiai pavaldžios savivaldybėms. Todėl keisti, pavyzdžiui, į “valstybinės” daugeliu atvejų visiškai negalima. Manau, kad terminas “pavaldžios” yra visiškai priimtinas. Jis yra plačiai vartojamas Lietuvos švietimo įstatyme, todėl aš nemanau, kad būtų kokios nors didelės prasmės jį keisti.

PIRMININKAS. Ačiū. 9 straipsniui niekas daugiau pastabų neturi. Visi yra įtikinti pranešėjo argumentų. 9 straipsnį galime priimti, taip? Priimame.

10 straipsnis. Dėl 10 straipsnio

Juridinio skyriaus pastabos turbūt jau yra aptartos. Lieka P.Papovo pataisa. Jau jos nebėra ar yra dar? Turbūt jau įtraukta.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš siūlyčiau 1 straipsnį suredaguoti taip: gali steigti, reorganizuoti ir likviduoti pavaldžias profesinio mokymo įstaigas. Savaime suprantama, kad sprendžiant iš pavadinimo ten įeina apskričių, ministerijų, departamentų ir savivaldybių mokyklos. Užtenka pavaldžių. Reikia išbraukti žodį “valstybinės”. Aš tą siūlyčiau, ir tada viskas atrodytų korektiškai.

PIRMININKAS. Prašom. Iš pradžių – P.Papovas. Jeigu galite, iš karto apie pranešėjo pasiūlymą.

P.PAPOVAS. Aš sutinku su pranešėjo pasiūlymu – esmė ta pati. Arba išbraukti “valstybinės”, tuomet lieka esmė, kad ten įeina ir savivaldybių, arba, jeigu neišbraukiame, tai tada reikia savivaldybių. Esmė ta pati.

PIRMININKAS. Ir L.Sabutis pritaria pranešėjo pasiūlymui?

L.SABUTIS. Taip, pritariu.

PIRMININKAS.Taigi siūlymas yra išbraukti 10 straipsnio pirmajame punkte žodį “valstybinės”. Niekas dėl to neprieštarauja, ir tą žodį išbraukiame. Ar daugiau dėl 10 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. 10 straipsnis priimtas.

Toliau 11 straipsnis. 11 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti 11 straipsnį? Priimam.

12 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. 12 straipsnį galime priimti ir priimame.

13 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti? Priimame.

14 straipsniui pasiūlymų nėra. Priimame.

15 straipsnis. Priimame.

16 straipsnis. Priimame. Na, aš tada pradedu greičiau vardyti, nes aš daugiau nematau pastabų iki 40 straipsnio.

25-am yra pastaba, taip? Taigi 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23 ir 25 straipsniai yra priimti, nes niekas nenori dėl jų diskutuoti.

25 straipsniui yra Juridinio skyriaus pastaba. Ir pranešėjo nuomonė dėl šios pastabos.

Ž.J.JACKŪNAS. Čia yra dėl 14 ar 15 metų – kokio amžiaus vaikai gali būti priimami į profesines mokyklas. Pagal dabar galiojantį Švietimo įstatymą, vaikai gali būti priimami tik 15 metų. Bet ministerijos nuomonė pasikeitė. Jie yra linkę grįžti prie to varianto, kuris buvo priėmus pirmą kartą,priėmus Švietimo įstatymą 1991 m pradžioje. Ten norma buvo 14 metų. Manoma, kad pačiose mokyklose šiuo metu yra nemaža vaikų, tūkstančiai 14 metų vaikų, ir ministerija mano, kad tą situaciją reikia įteisinti, kad ankstesnis sprendimas buvo labiau pagrįstas ir labiau motyvuotas negu vėliau padarytas sprendimas. Dėl to siūloma įtvirtinti čia 14 metų normą turint omeny, kad tuoj pat turi būti pakeista ir atitinkama Švietimo įstatymo norma. Švietimo įstatymo pataisas mes jau esame vakar užregistravę ir daug kartų svarstę. Aš manau, kad tuoj pat bus padaryta.

PIRMININKAS. Aišku. Jūsų pozicija aiški. Ar galime 25 straipsnį priimti? P.Papovas dėl 25 straipsnio, taip?

Prašom.

P.PAPOVAS. … pranešėjo pasiūlymų… Bet reikėjo šiandien įrašyti į darbotvarkę ir Švietimo įstatymo pataisą, kaip lydintį dokumentą, tada nebūtų jokių problemų.

PIRMININKAS. Mes šiandien nesame pasirengę, į darbotvarkę nesame įtraukę, bet pranešėjas užtikrino, kad tokia pataisa yra įregistruota, ir mes artimiausiu metu galėsime svarstyti.

Taigi 25 straipsnį galime priimti? Priimam.

Einame toliau. 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39 straipsniai yra priimami.

40 straipsnis. J.Listavičius. Yra jo pataisų. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip matyti iš šio įstatymo projekto, pagrindinis profesinio mokymo lėšų šaltinis yra valstybės ir savivaldybių biudžetai. Tokiu atveju, manau, nėra absoliučiai jokio pagrindo iš biudžeto formuoti profesinio mokymo fondą ir profesinį mokymą finansuoti iš to fondo – ir vėl iš biudžeto. Tai kam tada toks žaidimas? Pervestos į fondą lėšos būtų tam tikra prasme užšaldytos. Visai nenaudinga atitraukti ir taip nepakankamas biudžeto lėšas. Todėl aš ir siūlau iš 40 straipsnio pirmojo punkto trečiąjį papunktį ir iš 40 straipsnio antrojo punkto antrąjį papunktį – Profesinio mokymo fondą išbraukti ir palikti iš tikrųjų vienintelius šaltinius, pagrindinius. Aš turiu minty tuos, kurie yra nurodyti – tai valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetas, ir neužsiiminėti nereikalingais papildomais dalykais, kurie nesuteikia aiškumo, o tiktai sukelia painiavą. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi dėl J.Listavičiaus pataisos. Pirmiausia dėl pirmosios pataisos – iš 40 straipsnio pirmojo punkto išbraukti trečiąjį papunktį ir iš antrojo punkto išbraukti antrąjį papunktį, t.y. išbraukti profesinio mokymo fondą.

Prašom, pranešėjau, jūsų nuomonė.

Ž.J.JACKŪNAS. Šitos pataisos buvo teiktos ir anksčiau kolegos J.Listavičiaus. Mes jas svarstėme kartu su viceministru R.Pusvaškiu. Vis dėlto nusprendėme, kad būtų neblogai palikti profesinio mokymo fondą dėl tokių priežasčių. Pirmiausia dabar labai yra akivaizdu tai, kad , jungdamasi į Europos Sąjungą, į Europos Tarybos struktūras, į įvairius tarptautinius fondus, Lietuva galėtų gauti nemaža lėšų ir jas pervesti į šitą fondą, šiame fonde kaupti ir po to naudoti įvairioms reikmėms, kurios čia yra nurodytos apačioje. Jeigu toks fondas nėra sudarytas( iš esmės visuomeninio pobūdžio fondas), tai tarptautinės organizacijos ir vyriausybinės organizacijos, tarptautinius projektus remiantys fondai nelabai noriai perveda tas lėšas. Tai mes, atsižvelgdami į tą aplinkybę, ir pasiūlėme, kad būtų visai neblogai turėti tokį fondą. Suprantama, kad jis neatstos jokių pagrindinių finansavimo šaltinių, kurie iš tiesų turi išlikti biudžetiniai. Štai toks buvo pagrindinis motyvas dėl siūlymo išlaikyti tokį fondą.

PIRMININKAS. L.Sabutis dėl J.Listavičiaus pataisos. Prašom.

L.SABUTIS. Dažnai svarstydami dėl fondų įsteigimo arba įkūrimo mes iškeliame tokią tezę, jog jų reikia atsisakyti. Tačiau šandien kol kas tokio projekto neturime. Kokie liks fondai, taip pat neaišku. O čia yra specialus fondas. Vietos savivaldos įstatyme mes parašėme, ir Seimas padarė pataisą, jog gali būti steigiami įvairūs fondai, tik turi būti nustatytos jų naudojimo taisyklės. Manau, kad komitetas ir ministerija visai nesunkiai, kaip ir Juridinis skyrius rašo, parengs formavimo šaltinius ir naudojimo nuostatas. O toks šaltinis kaip fondas šalia kitų šaltinių padėtų profesiniam techniniam orientavimui ir žmonių užimtumui skatinti. Todėl aš pritarčiau tai pataisai, kuri yra projekte.

PIRMININKAS. Ar jūs pritariate J.Listavičiaus pataisai, ar?..

L.SABUTIS. Pranešėjo pozicijai.

PIRMININKAS. Pranešėjo, taip. R.Zuoza. Prašom.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tiesų nepritariu gerbiamojo Seimo nario J.Listavičiaus pataisai ir nekartosiu komiteto pirmininko motyvų. Šitas projektas vis dėlto parengtas ir pagal PHARE programos reikalavimus, ir ekspertai konsultavo. Tokio fondo reikalingumas, manau, yra tikslingas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir J.Karosas dėl J.Listavičiaus pataisų. Ar turite, pone Justinai, kokių nors pastabų?

J.KAROSAS. Aš pritariu mūsų gerbiamojo komiteto pirmininko siūlomam variantui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime apsispręsti balsuodami.

Registruojamės. Apsispręsim balsuodami dėl J.Listavičiaus pataisos. Prašom registruotis. Balsuosime dėl J.Listavičiaus pataisos 40 straipsniui, kurioje siūloma išbraukti “profesinio mokymo fondą” iš numatomų finansavimo šaltinių profesiniam mokymui.

Iš viso užsiregistravo 83 Seimo nariai. Balsuojam dėl J.Listavičiaus teikiamos pataisos. Kas pritaria šiai pataisai, spaus mygtuką “už”, kas galvoja, kad tokios pataisos nereikia, kad turi likti taip, kaip siūlo pranešėjas, spaus mygtuką “prieš”. Prašom pasirengti balsuoti. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už pataisą balsavo 15, prieš – 37, susilaikė 14. Taigi pataisai nėra pritarta. 40 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse lieka žodžiai “profesinio mokymo fondas”. Dabar, gerbiamieji kolegos, jeigu mes dar kelias minutes padirbėtume, tai galėtume apsispręsti dėl kitų J.Listavičiaus pataisų. 40 straipsnio 3 punkte J.Listavičius siūlo papildymą. Prašom. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Daug kur yra nurodoma, kad nustatyta tvarka, ir ta tvarka bus, bet kokie turi būti suinteresuotos organizacijos dokumentai? Čia nurodyti papildomi žodžiai tikrai konkretizuoja tuos dokumentus ir tada viskas atsistoja į vietą.

Porą žodžių dėl balsavimo. Nors aš paskui kalbėsiu dėl viso įstatymo projekto, bet man atrodo, kad prie to mes dar grįšime, ir dar kartą ir dar kartą galima tvirtinti, kad nebus tokio žaidimo, ir tas žaidimas nieko neduos. Todėl žaisti gal ir reikia, bet tik ne pinigais. Ačiū.

PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė dėl šios pataisos 3 punktui.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš pasitikiu kolegos J.Listavičiaus kompetencija šioje srityje ir manau, kad galima priimti tą tvarką, bet man atrodo, kad tai savaime suprantama. Tačiau jeigu galvojama, kad tai verta pabrėžti, aš neprieštaraučiau.

PIRMININKAS. Taigi jūs priimat tą pataisą? 40 straipsnio 3 punktas yra papildytas. Dėl viso 40 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Ar galime priimti? Priimame 40 straipsnį.

41 straipsnis. J.Listavičius siūlo visą straipsnį išbraukti. Dėl to jau lyg ir apsisprendėm. 41 straipsniui Juridinis skyrius turi pastabų. Ar gali pranešėjas atsakyti į tas pastabas? Čia turbūt tiesiog konstatuojama?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kad fondo nuostatuose, kuriuos tvirtins Vyriausybė, bus aptarti finansavimo šaltiniai ir tie dalykai savaime susitvarkys.

PIRMININKAS. Taigi 41 straipsniui daugiau pastabų nėra išskyrus J.Listavičiaus siūlymą išbraukti visą straipsnį. Ar ponas J.Listavičius reikalauja balsuoti? Nereikalauja. Taigi 41 straipsnis priimtas. Dėkojam pranešėjui. Dabar, gerbiamieji kolegos, gali kalbėti keturi – už, keturi – prieš visą įstatymą. Norinčių kalbėti… Nedirba? Aš atsiprašau. Prašom dar kartą. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, toks įstatymas tikrai reikalingas ir, kaip rodė jo priėmimas, jis atitinka visus reikalavimus, tačiau finansavimo klausimas liko neišspręstas, o įgyvendinant šį įstatymą tai nėra paskutinis klausimas ir tai, kas balsavimu padaryta, dar nereiškia, kad teisingai padaryta. Mes žinom, kaip būna su finansiniais klausimais.Taigi aš pritarsiu visam įstatymo projektui, tačiau kadangi šaukštas deguto sugadino bačką medaus, todėl aš jam pritarti negalėsiu ir balsuodamas susilaikysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar keturi Seimo nariai nori kalbėti už. R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau pritarti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymui, kadangi tai projektas, ilgai derintas tiek su Biudžeto ir finansų, tiek suValdymo reformų ir savivaldybių komitetu. Taip pat atsižvelgta ir į Juridinio skyriaus siūlymus. Manau, kad tai svarbus visos švietimo grandies įstatymas. Mūsų laukia dar kitas įstatymas, t.y. Aukštojo lavinimo įstatymas, tada švietimo sistemoje bus kur kas lengviau orientuotis. Todėl pasisakau už ir kviečiu kolegas pritarti šitam įstatymui.

PIRMININKAS. R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Aš taip pat siūlyčiau pritarti įstatymo projektui, kadangi jis daug kartų buvo svarstytas komitete (svarstant dalyvavo ir pedagogai praktikai), taip pat atsižvelgta į Juridinio skyriaus išvadas bei daugelio Seimo narių pastabas. Nepaisant nedidelių trūkumų, siūlyčiau priimti.

PIRMININKAS. S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamieji kolegos, malonu pastebėti, kad šiandien priiminėjamas Profesinio mokymo įstatymas atitinka šiuolaikinę dvasią, ir įvairūs šio įstatymo straipsniai leidžia į profesinį mokymą įtraukti vis daugiau visuomenės, sakykim, į profesinį mokymą įtraukiamos darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos. Naujieji subjektai, tokie kaip Prekybos, pramonės ir amatų bei Žemės ūkio rūmai taip pat turės įtakos profesiniam mokymui Lietuvoje, ir šios naujos institucijos tikrai pagerins pačią profesinio mokymo kokybę. Siūlau pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Ir M.Končius paskutinis.

 M.KONČIUS. Pritardamas įstatymui, pritariu ir jo 40 straipsniui, ir profesinio mokymo fondui. Prisimenu panašų ginčą ir dėl sveikatos fondų, tačiau manau, kad protestuojantys kolegos turi realių argumentų protestuoti. Ne pro šalį būtų vieną kartą susėsti prie stalo ir reglamentuoti fondų buvimą bei jų veikimo tvarką.

PIRMININKAS. Tuo kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Registruojamės dar kartą ir prašom pasirengti balsuoti. Balsuosime dėl Profesinio mokymo įstatymo priėmimo. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Kas už tai, kad Profesinio mokymo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Vyksta balsavimas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 79.

PIRMININKAS. Už – 80. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Už balsavus 80 Seimo narių, susilaikius 1, Profesinio mokymo įstatymas yra priimtas ir pertrauka iki 12.15 val.

 

Pertrauka

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pertrauka baigėsi. Tęsiame posėdį.

Taigi 1-9a klausimas išspręstas prieš pertrauką.

 

Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-738 (svarstymas)

 

1-9b – Apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-738. Svarstymas. Pagrindinis komitetas – Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas. Jame buvo nuspręsta pritarti, tačiau taip pat pagal mūsų protokolą buvo nustatyta, kad ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas yra pagrindinis komitetas. Aš nematau Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvados. Ar kas nors iš šio komiteto gali tarti žodį? Ponas Ž.Jackūnas. Prašom. Galite iš centrinės tribūnos, galite iš vietos. Kaip jums patogiau.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas iš esmės turėtų pritarti siūlomam Apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo įstatymo projektui, nes jis iš tiesų nustato tiktai tai, kad apskritis turi teisę Švietimo ir mokslo ministerijai raštu sutikus … reorganizuoti ir likviduoti apskrities valstybines švietimo įstaigas, išskyrus aukštąsias mokyklas. Tai iš esmės atitinka tai, ką mes dabar priėmėme dėl profesinių mokyklų, ir tokia analogiška nuostata yra įteisinta ir priimama Profesinio mokymo įstatyme.

Taip pat tokia norma neprieštarauja ir Lietuvos švietimo įstatymui, kuris leidžia tiek apskritims, tiek ministerijoms, tiek privatiems asmenims steigti įvairaus pobūdžio ir lygio švietimo įstaigas, išskyrus aukštąsias mokyklas. Todėl Švietimo įstatymas nenustato jokių kitų apribojimų. Vadinasi, čia siūloma pataisa visiškai atitinka ir Švietimo įstatymo dvasią, ir šiuo metu priimto Profesinio mokymo įstatymo dvasią. Todėl reikia tik pritarti.

Bet aš norėčiau atkreipti mūsų kolegų dėmesį, kad dėl šito įstatymo pataisos šiek tiek nerimauja Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat profesinės ir aukštesniosios mokyklos, galvodamos, kad tai bus dar viena dingstis Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai perimti profesines ir aukštesniąsias mokyklas savo žinion. Tam kategoriškai prieštarauja visos profesinės mokyklos, jų profesinės organizacijos. Iš esmės panašioms tendencijoms, kurios dabar išryškėjo Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos veikloje, prieštarauja Kultūros ministerija. Su tuo nesutinka Žemės ir miškų ūkio ministerija. Ir aš, pasinaudodamas šia tribūna, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų komitetas taip pat tam nepritarė. Kiek mes žinome, nepritarė ir Kaimo reikalų komitetas. Ir iš viso Valdymo ir savivaldybių reikalų ministerijos vykdomas valdymo centralizavimas iš tiesų kelia vientisą daugelio švietimo institucijų ir daugelio valdymo institucijų protestą.

Aš noriu atkreipti dėmesį, kad Europos Sąjungos išvadose … Lietuvos regioninė plėtros politika iš esmės vertinama labai negatyviai. Tiesiog sakoma, kad dabartiniu metu regioninė politika nevykdoma Lietuvoje. Regioninės politikos instrumentų (siaurąja prasme) Lietuvoje nėra. Neatrodo, kad Lietuvos valdžia svarstė regioninės politikos įgyvendinimo šalies teritorijoje klausimą, ir artimiausiu metu neketino kurti regioninės politikos. Lietuvos pasiekta pažanga kuriant diferencijuotą plėtros politiką yra labai ribota. Štai tokie pateikti Europos Sąjungos ekspertų išvadose labai negatyvūs vertinimai. Tuo tarpu Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija visiškai iš esmės nesvarsto tokio principinio mūsų regioninės politikos klausimo. Iš esmės iki šiol nėra jokio apsisprendimo dėl tos politikos plėtotės tolesnės krypties ir, nepaisant viso to, iš tiesų einama prie labai drastiško susiklosčiusios švietimo sistemos draskymo, kuriam niekas iš esmės nepritaria.

Aš noriu atkreipti Seimo narių, taip pat ir frakcijos narių dėmesį į tai ir aš manau, kad mums dera šiuo atveju nedelsiant labai aiškiai apsispręsti dėl pagrindinių mūsų regioninės politikos principų. Bet visiškai nekelia abejonės siūloma pataisa, kurią teikia Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, po Profesinio mokymo įstatymo priėmimo beveik ir nereikėtų kalbėti, nes tame įstatyme yra įteisinta nuostata, kad profesines mokyklas turi teisę steigti, reorganizuoti ir likviduoti ir apskričių administracijos. Be to, kaip čia jau pažymėjo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, tokia teisė apskritims suteikta ir Švietimo įstatymo 9 ir 32 straipsniais.

Tačiau aš taip pat noriu atkreipti dėmesį į profesinių mokyklų bei ministerijų būgštavimus dėl kažkokio reorganizavimo šiuo metu. Iš tikrųjų teisingai pasakė komiteto pirmininkas, kad šis įstatymas arba kiti įstatymai – tiek Švietimo, tiek Profesinio mokymo įstatymas – nereglamentuoja dabartinių profesinių mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir t.t. Negali nei apskritys, nei savivaldybės užsiimti reorganizavimu arba likvidavimu neturėdamos steigėjo funkcijų. Pirmiausia steigėjo funkcijos turi būti įgytos, o po to tiktai galima daryti kažkokius reorganizavimus. Todėl tie būgštavimai yra nepagrįsti.

Kitas dalykas – kaip Vyriausybė elgsis reorganizuojant, sakykim, dabartines profesines mokyklas. Tam reikia Vyriausybės sprendimo. Yra nustatyta tvarka, kaip galima reorganizuoti ir perduoti, sakykim, profesines ir kitas mokyklas apskritims arba savivaldybėms. Tai yra visiškai kitu – Biudžetinių įstaigų įstatymu arba Vyriausybės nutarimu patvirtinta reorganizavimo arba likvidavimo tvarka.

Tačiau aš vis dėlto… Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas kalbėjo apie regioninę politiką. Visiškai kitu aspektu Europos Sąjungos ekspertai vertina Lietuvos nacionalinę regioninę politiką. Iš esmės šalyje valstybės mastu yra vykdoma tik nacionalinė politika, o ji nevykdoma regionų pagrindu, nes ir biudžetas yra sudaromas tiktai valstybės mastu, nėra sudaromi atskiri biudžetai regionams, tiktai asignavimai yra skiriami apskričių administracijoms išlaikyti ir jų funkcijoms atlikti. Tuo tarpu į apskričių biudžetus neįeina socialinės, ekonominės ir kitos programos. Šitos programos yra valstybės mastu apskritai. Tai yra visiškai skirtingi dalykai. Kaip tik ekspertai ir Europos Sąjunga pritaria, kad būtų vykdoma nacionalinė politika. Taigi žiūrėdami šiuo aspektu, jeigu mes apskritis laikytume tais regionais, pagal kuriuos būtų vykdoma nacionalinė politika, tai kur kas daugiau įvairių teisių turėtume atiduoti iš centro į apskritis. Taigi nacionalinė politika regionuose kaip tik reikalauja daugiau teisių, o ne atvirkščiai, kad mažintume tas teises regionuose.

Taigi pagal minėtus motyvus, be abejo, neturėtų būti abejonių, kad Seimo komiteto, mūsų komiteto, teikiamiems pakeitimams negalima pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai buvo du Seimo nariai, užsirašę iš anksto. Dabar, gerbiamieji kolegos, dar du Seimo nariai spėjo užsirašyti, įjungus kompiuterį. Bet jie galėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Aš kviečiu L.Sabutį dabar apibendrinti diskusiją, o po to kalbėsime dėl balsavimo motyvų.

L.SABUTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, yra nuoseklu, jog mes iš tikrųjų, priimdami Profesinio techninio mokymo įstatymą, taip pat pasižiūrėjome, ką apskritai sprendžia Švietimo įstatymas ir kokias galias šioje srityje turi savivaldybės bei apskritys.

Apskritys šiuo metu koordinuoja tam tikrų savivaldybių veiklą ir ypač jaunų žmonių arba apskritai žmonių užimtumo dalykus. Jeigu Švietimo ir mokslo įstatymas paveda, ministerijai sutikus, apskritims steigti, reorganizuoti ir likviduoti apskričių valstybines švietimo įstaigas, išskyrus aukštąsias mokyklas, taip pasakyta įstatyme, tai Apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnyje, kaip pamenate (aš jums jau buvau pranešęs), parašyta, jog ne tik išskyrus aukštąsias mokyklas, bet ir aukštesniąsias bei profesines technikos mokyklas. Tai yra aiškus prieštaravimas, todėl jis šiandien turi būti pašalintas.

Dėl pasakytų nuostatų, kiek čia yra centralizacijos ir kiek yra decentralizacijos. Iš tiesų mes tuos klausimus svarstysime visus ketverius metus, kol šis Seimas dirbs. Labai sunkiai ministerijos suteikia galimybę vietos valdžiai spręsti jai rūpimus ir Konstitucijos pavestus klausimus. Konstitucijoje, kuri taip pat priimta referendumu, yra nuostata, jog savivaldybės ir administraciniai padaliniai, kurie vienija savivaldybes, taip pat gali steigti ir organizuoti ne tik bendrojo lavinimo mokyklas, bet ir profesinio techninio arba kitokio pobūdžio amatų mokyklas. Todėl šie įstatymo projektai yra tarpusavy suderinti. Jokių kitokių pasiūlymų komitetas negavo. Dar kartą vertinome ir kiek galėjome prisidėjome prie jau priimto Profesinio techninio mokymo įstatymo. Manau, kad šiuo atveju, papildę Apskrities valdymo įstatymą (tai aš jau minėjau), kad jis atitiktų reikalavimus… Be to, ir apskritys šiandien geriausiai gali žinoti, kur, kokioje vietoje ir kaip dirba viena ar kita profesinio techninio orientavimo mokykla. Manau, kad ministerija vis dėlto, nusileidus tam tikra prasme, ar atskiri valdininkai, nusileidę šio įstatymo, kurį priėmėme, pataisoms ir Apskrities įstatymo pataisoms, padarys būtent tą žingsnį, kuris ir vadinasi decentralizacija, arba vietinės valdžios ir žmonių dalyvavimas mokyme, darbe ir kituose reikaluose.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų – J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad siūloma pataisa, tam tikras pakeitimas čia nėra ypatinga problema tiesiogiai žiūrint. Matyt, reikalas truputį sudėtingesnis, todėl iškyla kai kurių būgštavimų ir kai kurių abejonių. Reikalas tas, mano galva, tai matyti ir iš diskusijų, kurios šituo klausimu dažnai girdimos, jog baiminamasi, kad palaipsniui, pamažu apskričių viršininkai taps savotiškais gubernatoriais, o žinome, yra labai svarbių dalykų visos valstybės mastu. Todėl jeigu mes tuos dalykus suskaldysime, jų sprendimas, tų problemų sprendimas bus pakankamai sudėtingas. Būtent iš čia kyla baiminimasis. Ypač svarbu, kai kalbama apie švietimo sistemą, kurioje gubernatorystė yra labai pavojingas dalykas.

Dar daugiau – sklando mintys, kad yra pasiūlymų perkelti į apskritis taip pat paveldo dalykus. Kur vėl atsidurs institucijos? Žodžiu, čia kalbama prieš tą tendenciją. Todėl aš, palaikydamas šitą pakeitimą, vis dėlto ir toliau baiminsiuosi, kad tie dalykai nesiplėstų. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ir vienas Seimo narys gali dar kalbėti prieš. Ar yra norinčių kalbėti prieš šio įstatymo projektą, ar galime pritarti po svarstymo bendruoju sutarimu? Pritariame, taip? Taigi šį darbotvarkės klausimą išsprendėme.

 

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4, 5, 6, 16, 17, 19, 20, 23, 25, 29, 35 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-728(3) (priėmimo tęsinys)

 

Dabar darbotvarkės 1-10 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-728(3). Priėmimo stadija, priėmimo tęsinys. Pranešėja – viceministrė V.Latvienė.

Kviečiame viceministrę į tribūną. Aš noriu priminti, kad mes turime apsispręsti dėl įstatymo 1 straipsnio, kuriuo keičiamas 4 straipsnis, 13 punkto ir dėl viso šio straipsnio, ir taip pat dėl 5 straipsnio.

Taigi prašom, ponia viceministre, jūsų pozicija.

V.LATVIENĖ. Papildomai išnagrinėjusi siūlomą 4 straipsnio 13 dalies pataisą, Vyriausybė priėmė sprendimą laikytis savo anksčiau pateikto projekto, kuris buvo pakoreguotas Biudžeto ir finansų komitete, t.y. palikti lengvatą tik tradiciniams dailiųjų amatų dirbiniams, kuriems tarpžinybinė tradicinių dailiųjų amatų ekspertų komisija nustatyta tvarka suteikia šių dirbinių statusą. Vis dėlto siūlome nepritarti siūlymui neapmokestinti profesionalaus meno dirbinių. Pirmiausia, aišku, laikantis tos pozicijos, kad Vyriausybės programoje yra įrašyta ateityje mažinti lengvatų skaičių, o ne plėsti. Šios lengvatos įvedimas vis dėlto būtų lengvatų plėtimas. Bet tai dar nėra pagrindinė priežastis.

Pagrindinė priežastis yra ta, kad tai būtų ne tik neįmanomas, bet ir per brangus, nepasiteisinantis šios lengvatos administravimas. Pirmiausia norėčiau pasakyti tokį paprastą pavyzdį dėl dailininkų. Ir patys puikiai matote, kad parduotuvėse yra labai daug vadinamojo kičo – neprofesionalių dailininkų dirbinių. Vadinasi, prekybinė organizacija, gavusi dirbinius, turės žiūrėti, ar tas dailininkas yra sąrašuose, ar jo tas dirbinys yra sąrašuose. Taip bus užkraunama našta ne tik mokesčių administratoriui, bet ir tai įmonei, kuri užsiims šitų dirbinių prekyba. Iš tikrųjų mokesčių administratorius, aišku, susitvarkytų, bet vis dėlto administravimo sąnaudos būtų kur kas didesnės negu nauda, kurią dailininkas laimėtų iš to, turėdamas šią lengvatą. Ir vis dėlto labai prašome įsigilinti į šią problemą ir nepritarti tokio pobūdžio lengvatoms, nes jos tikrai niekaip negali pasiteisinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dabar svarstysime 1 straipsnio, kuriuo keičiamas 4 straipsnis, 13 punktą. Aš noriu priminti, kad Vyriausybės projekte jis yra išdėstytas taip: “Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų teikiamos paslaugos, už kurias aukojamos lėšos, už tradicinius dailiųjų amatų dirbinius, kuriems tarpžinybinė tradicinių amatų ekspertų komisija nustatyta tvarka suteikia šių dirbinių statusą.” Tai yra 13 punktas, ir tai reiškia, kad šioms paslaugoms arba šiems dirbiniams nėra taikomas PVM. Dabar S.Pečeliūno pataisa šiam punktui. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Yra ir mano, ir pono Ž.Jackūno pataisa, kurios iš esmės nėra skirtingos, truputį skiriasi redakcija. Aš turėčiau apgailestauti, kad tai, dėl ko buvome kalbėję, kad sueitų į frakcijas ir pasitartų šituo klausimu, nebuvo atlikta. Vyriausybė pati su savimi pasitarė ir nusprendė. Ką gi padarysi. Tačiau, mieloji pranešėja, jūs elementariai čia, iš tribūnos, sakėte netiesą, kad labai sudėtinga nustatyti, kad turės kažkuo užsiiminėti. Skaitykite, kas parašyta, Vyriausybės patvirtintos viena ar kelios ekspertų komisijos. Tos organizacijos visais laikais turėdavo meno tarybą, kuri tikrai profesionali, ir tam kičui, apie kurį jūs kalbėjote, niekada tos privilegijos nesuteikdavo, kad tikrai yra meno kūrinys. Tai nejaugi jūs nepasitikite mūsų dailininkais profesionalais, kurie tikrai sugeba atskirti kičą nuo dailės kūrinio? Tikiuosi, kad pasitikite. Jeigu jūs sakote, kad bus sudėtinga administruoti, manau, kad tai yra netiesa, nes ta ekspertų komisija pateiks labai konkretų sąrašą ir kiekvienas dailės kūrinys gaus tą pažymą, kad jis yra meno kūrinys ir jam tas mokestis netaikomas. Tai yra tikras dokumentas ir visiems bus aišku. Kas to dokumento neturi – neturi jokių lengvatų. Kai jūs sakote, kad norite, kad Lietuvoje iš viso nebūtų jokių lengvatų, tai, deja, iki šito mes niekada neateisime, nes visos valstybės rūpinasi savo menais ir vienokių ar kitokių lengvatų randa, nes kitu būdu profesionalusis menas be dotacijų, be palaikymo sunkiai gali išgyventi. Lygiai taip pat, kaip ir, sakykim, mokslas, rimtasis mokslas, kuriam reikia didelių pinigų ir ilgalaikių tyrimų, ir rezultatas būna gal tik po dešimtmečių, bet jeigu nebus tyrimų, tai išvis nieko nebus. Aš manyčiau… Kreipiuosi į Seimo narius, kad jie palaikytų šitą pataisą, ar vieną redakciją, ar kitą, ar mano teikiamą, ar pono Ž.Jackūno, bet tai yra klausimas iš esmės. Jeigu Vyriausybė nori susipykti su menu, gali. Tuo labiau kad kultūros ministras…

PIRMININKAS. Laikas.

S.PEČELIŪNAS. (Taip. Aš baigiu.) …aname posėdyje palaikė šitą pataisą ir prašė, kad toks susitikimas įvyktų. Deja, jis neįvyko. Dėl to aš labai apgailestauju ir siūlau paremti šitą pataisą.

PIRMININKAS. J.Listavičius. Kol J.Listavičius nepradėjo kalbėti, aš noriu pasakyti, kolegos, kad iš tikrųjų yra ir pono Ž.Jackūno pataisa, bet pono S.Pečeliūno pataisoje neliko tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir jų teikiamų paslaugų. (Balsas salėje) Aš jau išjungiau, gal tada vėliau per centrinį mikrofoną. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėja jau minėjo, kad tai būtų papildoma lengvata. O kad čia buvo minėta, kad daro kitos valstybės, tai dar ne Lietuva. Kita vertus, aiškiai, kaip ir pataisoje, matyti, kad vieną keičiame kita, todėl aš pritariu Vyriausybės pasiūlytam punktui ir kviečiu balsuoti už, o visi argumentai jau buvo sakyti. Už. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš pradžiai pasakysiu tokią bendresnę pastabą. Man labai nesmagu, kad Vyriausybė prekybą paveikslais prilygina arba laiko tokiu pačiu dalyku kaip prekyba bulvėmis. Šiek tiek skiriasi šitie du dalykai. Kai kalbame apie prekybą paveikslais ir šiuo atveju PVM, taikomą tai prekybai, lygiai taip pat kaip apie prekybą bulvėmis, man truputį nejauku. Aš manau, kad techniniai dalykai atsipirks daugiau negu šimtą kartų, jeigu mes nežudysime meno, o padėsime jam. Aš visiškai nelaikau rimtais argumentų, kad bus labai sunku parduotuvėse pasižiūrėti į sąrašą ir nustatyti, ar tas paveikslas patekęs, ar ne. Jeigu mes tiesiai sakome, kad meno kūriniai mums nesvarbu, visam pasaulyje iš tiesų yra mecenuojami, remiami, tada taip ir sakykime, bet nereikia kalbėti apie tai, kad bus techniškai sunku šitą dalyką realizuoti. Aš niekaip nesuprantu, kodėl taip daroma. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad šiuo atveju Vyriausybė siūlo toje vietoje palikti galiojantį įstatymą ir ponas J.Karosas, matyt, neužmiršo to, kad menas ir ankstesnės Vyriausybės buvo laikomas menu, o šiuo atveju mes kalbame tik apie PVM, bet ne apie mecenavimą ir kitus dalykus. S.Pečeliūnas, jeigu gali, dar dėl religinių bendruomenių. Prašom. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Trumpai. Dėl religinių bendruomenių aš ne prieš, tik, manyčiau, kad tą reikia išskirti į atskirą punktą. Sudėti į vieną krūvą ir meną, ir religines bendruomenes turbūt nederėtų. Tik tokia pastaba. Bet čia… Dėl to nerašiau.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš siūlysiu apsispręsti dėl to, ar 13 punktą priimame nekeistą, tokį kaip siūlo Vyriausybė, ar jį keičiame. Jeigu keičiame, tada galvosime, kaip keisime. Paskutinis žodis viceministrės. Siūlote keisti punktą, ar ne? Kaip jūs?

V.LATVIENĖ. Siūlau nekeisti, nes vis dėlto… Buvo pasakyta, kodėl sudėtinga administruoti, o todėl, kad PVM yra imamas pardavimo momentu. Įsivaizduokite, kaip apskaičiuoti parduotuvėje PVM? Vis dėlto aš remiuosi prekybos tašku, galutiniu PVM surinkimo tašku. Pavyzdžiui, tik 20% bus, kur prekiauja profesionalų meno dirbiniais. Buhalteris turės tikrinti kiekvieno paveikslo pardavimo dokumentą, kad nustatytų, ar teisingai yra paimtas PVM. Tegu būna 100 tūkst. apyvarta, nebus 18% PVM nuo to, gal tik nuo bendros sumos bus 10%. Kad įsitikintum, reikės versti kiekvieną pardavimo dokumentą ir žiūrėti, ar iš tikrųjų nuo to, kurio reikia, nepaimtas pardavimo momentu PVM. Man atrodo, nepatenkintųjų bus daug daugiau priėmus tokią lengvatą, negu tų, kam jinai reikalinga – menininkų. Jų yra mažiau negu bus prekiaujančių ir kokia našta bus dedama mokesčių administratoriui… Čia nesulyginami dalykai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Vyksta registracija. Apsispręsime balsuodami. Dėmesio! Vyksta registracija. Prašom registruotis.

Gerbiamieji kolegos, prašom visus sėsti į savo vietas, laikinai užmiršti visas kitas problemas. Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl 13 punkto, dėl kurio vyksta karšti ginčai. Prezidento rinkimus siūlome laikinai atidėti, vėliau šitą Prezidento rinkimų klausimą… Prašom. Balsuojame dėl PVM. Gerbiamieji kolegos, prašome sėsti į vietas. Pone Vidžiūnai, kolega Vidžiūnai, trečią kartą, kolega Vidžiūnai. Aš jūsų vardą miniu trečią kartą. Mes matome… Labai prašau šiuo momentu Prezidento rinkimų temą atidėti. (Triukšmas salėje)

Iš viso užsiregistravo 80 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, siūlome balsuoti dėl 1 straipsnio, kuriuo keičiamas 4 straipsnis, 13 punkto. Balsuosime taip: tie, kas spaus mygtuką “už”, yra už tai, kad 13 punktas būtų priimtas toks, kokį siūlo Vyriausybė. Tie, kurie balsuoja prieš, yra už tai, kad punktas būtų keičiamas. Kokiu būdu keičiamas, mes spręsime vėliau. (Balsas salėje) Susilaikę neskaičiuojami. Yra už ir prieš. Dėmesio! Už yra už tai, kad būtų priimtas toks, kokį pateikė Vyriausybė, prieš – kad būtų keičiamas. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už balsavo 44, prieš – 16, susilaikė 5. Taigi 13 punktas yra nekeičiamas ir jis yra priimtas.

Dabar, gerbiamieji kolegos, galima kalbėti dėl viso 1 straipsnio. Vienas – už, vienas – prieš. S.Pečeliūnas nori kalbėti už straipsnį?

S.PEČELIŪNAS. Ne. Nori kalbėti prieš, bet jeigu taip, tai tiek to. Miela pranešėja, aš esu prieš šitą straipsnį, bet aš nenorėčiau, kad jūs klaidintumėte, kad administravimas tikrai yra toks sudėtingas. Nurodykite, kad būtų surašyti į vieną žiniaraštį tie, kurie su nuolaida, o į kitą – tie, kurie be nuolaidos. Reikės tik patikrinti, ar nėra apgaunama, ar ne į tą įrašė, ir viskas. Jeigu ekspertų komisija nustatys, padarykite atskirą skyrių, kur pardavinėjami ekspertų nustatyti tikri dailės kūriniai. Norint sprendimą galima rasti. Vyriausybė tingi galvoti, kaip padėti menininkams. Tai yra jūsų problema. Dėl to aš esu prieš šitą straipsnį. Galų gale gal mes priversim Vyriausybę galvoti.

PIRMININKAS. Vyriausybės priversti galvoti nereikia. Reikia priversti galvoti kai kuriuos Seimo narius, kurie iki šiol nesupranta, kodėl PVM mokestis turi būti toks. J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, man tikrai labai gaila, kad nei Vyriausybės atstovai, nei Seimo dauguma nesuprato šitos balsavimo prasmės, todėl aš pasisakau prieš dabar priimamą straipsnį.

PIRMININKAS. Dauguma Seimo buvo įtikinta dar praeitos Vyriausybės, kad čia lengvatų nereikia daryti. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš nenorėčiau, kad būtų suklaidinti menininkai, jog jie neremiami. Jie ir nebuvo remiami tuo mokesčiu, nebuvo jiems suteikta tokia lengvata ir nėra ko naikinti, o paliekama tik ta lengvata, kuri buvo, nenaikinama. Nes dabar kalbama ne apie papildomų lengvatų suteikimą. Nėra nė vieno atvejo, kad pridėtinės vertės mokesčiu buvo suteikta nors viena papildoma lengvata, nes visos lengvatos turės būti panaikintos, bet tik reikia žiūrėti, kada. Tikriausiai tada, kai bus keičiamas tarifas, bet įvedinėti papildomų lengvatų tikrai nėra nei prasmės, nei tikslo, nei galimybių. Todėl neklaidinkite nei menininkų, nei kitų žmonių, kad dauguma arba Vyriausybė neremia. Finansų ministras kalbėjo, kad ieškos galimybių lėšomis, skirtomis iš biudžeto, paremti menininkus ar sudaryti jų paramos fondą, ar pagal tikslinę programą paremti, bet nereikia klaidinti ir čia nereikia daryti didelės politikos iš šito. Todėl aš prašau pritarti Vyriausybės variantui.

PIRMININKAS. Taigi diskusiją šiuo klausimu baigiam. Gerbiamieji kolegos, registruojamės dar kartą, ir apsispręsime, ar pritariam 1 straipsniui. Prašom, registruojamės. Visos kalbos gali būti po balsavimo. Registruojamės ir balsuojam.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl 1 straipsnio, kuriuo keičiamas 4 straipsnis. Kas už 1 straipsnį, prašom balsuoti.

M.Končius, jeigu aš gerai suprantu, nori pasakyti repliką. Tai gal tada prieš… Aš galiu ir iš čia leisti, bet per šoninį mikrofoną. Prašom.

Už 1 straipsnį balsavo 49, prieš – 10, susilaikė 6. Taigi 1 straipsnis yra priimtas.

M.Končius, replika po balsavimo. Prašom.

M.KONČIUS. Aš atsiprašau, kad nespėjau pataikyti laiku. Gerbiamoji Latviene, praeitą kartą svarstant šitą straipsnį kažkodėl buvo praleista pirmoji dalis, dėl kurios buvo pataisa dėl valstybinių ir privačių sveikatos įstaigų. Dabar Sveikatos reikalų komitetas tą pataisą atsiėmęs. Tačiau taip, kaip čia yra pirmame punkte suformuluota, yra neteisingai – nėra valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, yra viešosios. Bet viešosios yra ir privačios, ir tos vadinamosios buvusios valstybinės. Atleidžiam tik valstybines. Kaip tada sprendžiami konkurencijos klausimai, kodėl neprotestuoja Konkurencijos tarnyba? Atrodo, kad ji protestavo ir siuntė ministerijai savo protestą, bet reakcijos jokios nebuvo. Kaip bus – ar valstybinės, ar viešosios?

PIRMININKAS. Jeigu gali viceministrė dar paaiškinti šitą klausimą, nors 1 straipsnis jau yra priimtas, – prašom.

V.LATVIENĖ. Dabar dėl konkurencijos. Čia vis dėlto siūloma, sutinku su ta sąvoka, kad įsigaliojus tam įstatymui reikia patikslinti, kad ne tai kad valstybinės, bet mintis yra ta, jog jeigu tarifai taikomi valstybės institucijų nustatyti, jos turės lengvatą, bet kad privačios sveikatos priežiūros firmos turi teisę tarifus didinti 60%. Ir jeigu tarifai taikomi didesni, mūsų nuomone, nebūtų prasmės atleisti ir nuo PVM.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu aš gerai suprantu, pirmas punktas buvo iš viso nekeistas, jis yra toks, koks galiojo iki šiol. Jeigu iš tikrųjų vykstant sveikatos priežiūros reformai reikės keisti, tai viceministrė sako, kad tai bus keičiama. Bet tai bus daroma atskiru pasiūlymu. Taigi 1 straipsnį priėmėm.

Lieka 5 straipsnis. Ar pataisų, viceministre, turime? Neturim pataisų.

V.LATVIENĖ. Ne, projektas pakoreguotas Biudžeto ir finansų komiteto.

PIRMININKAS. Dėl 5 straipsnio. Gal per mikrofoną pasakykit.

V.LATVIENĖ. Siūlome pritarti Vyriausybės pateikto projekto 5 straipsniui, atitinkamai pakoreguotam Biudžeto ir finansų komiteto, kad PVM grąžinamas, jeigu jis susidaro dėl prekių ir paslaugų eksporto. Toliau siūlom papildymą: “šiuo atveju eksportuotojas, PVM mokėtojas, įregistruotas valstybinėje mokesčių inspekcijoje, turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad prekės pripažintos eksportuotomis pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytą tvarką. Dėl akcizais apmokestinamų eksportuojamų alkoholinių gėrimų, tabako gaminių, naftos produktų bei prekių, nurodytų Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąraše, eksportuotojas turi papildomai pateikti užsienio valstybės, į kurią išgabentos prekės, importo deklaracijos kopiją su tos šalies muitinės žymomis ar kitus dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais. Jeigu eksportuotojas negali pateikti įrodymų, reikalingų prekėms pripažinti eksportuotomis, arba paaiškėja, kad buvo pateikti neteisingi duomenys, suklastoti dokumentai, tos prekės apmokestinamos pagal 13 straipsnio antrame punkte nustatytą tarifą”. Tai yra bendra tvarka.

Kaip jau buvo sakyta ir pristatant šią pataisą, vis dėlto mes siūlome jai pritarti, papildomai dar susitikus ir su įmonėm, kurioms bus taikomas šis atvejis, ir įrašėm papildomai būtent tokią sakinio dalį: “ar kitus dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais”. Iš tiesų iškilo atvejų, pavyzdžiui, “Mažeikių naftai” eksportuojant naftą laivais bus tokių situacijų, kad negalės būti pateikiami tie dokumentai, juo labiau kad nafta dažnai prekiaujama Roterdamo biržoje. Mes šitą dalyką būtent išspręsim Vyriausybės nutarimu. Ir su “Mažeikių naftos” gamykla ši redakcija buvo suderinta, dėl ko jie pirma buvo labai neramūs.

Ir tik norėčiau akcentuoti, kad šitie papildomi dokumentai bus naudojami tik trijų prekių atžvilgiu – tai naftos produkcija, tabako gaminiai ir alkoholiniai gėrimai. Ir vis dėlto reikia pripažinti, kad šios prekės yra labai brangios, jos tikrai nėra parduodamos atsitiktiniams pirkėjams, šių prekių pirkėjai visada firmoms yra gerai žinomi. Kaip mums parodė praktika, turim tokių atvejų, kai lyg ir eksportuota alkoholinių gėrimų, naftos produktų į užsienį, o patikrinę, padarę priepriešinį patikrinimą nustatom, kad nėra nei tokios firmos, nei tos prekės gautos. Ir kol nebuvo tai įteisinta PVM įstatyme, mes jų atžvilgiu negalėjome taikyti mokesčių, paimdami mokesčius kaip už fiktyviai realizuotą eksportą. Todėl siūlome pritarti šiai pataisai, kuri tikrai turėtų prisidėti administruojant PVM įstatymą, kad produkcija, kuri tikrai buvo eksportuota, ji ir būtų eksportuota, o ne “nusodinta” Lietuvoje.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai. S.Kaktys. Prašom.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, nuostata, reikalaujanti, kad eksportuotojas papildomai pateiktų užsienio valstybės, į kurią išgabentos prekės, importo deklaracijos kopiją su tos šalies muitinės žymomis, yra reikalinga, teoriškai teisinga. Tačiau sunku ją realizuoti nesant tarpvalstybinių susitarimų, netinka naftos produktų eksporto, kaip kalbėjo viceministrė, ypač didmeninei prekybai, ypač išvežimui laivais. Pasitarime su premjeru, ūkio, finansų ministrais klausimas buvo aptartas – nuostata negalios iki nebus nustatyta užsienio šalių importo deklaracijų pateikimo tvarka ir atvejai. O dėl tabako ir alkoholio nuostata veiks, manau, trumpai, kol nusistovės stabilūs korupciniai ryšiai tarp išvežančiųjų ir kitos šalies muitininkų. Reikia daryti tvarką Lietuvos muitinėje, o ne vien uždėti deklaratyvią sankciją. Todėl atsiimdamas savo pataisą arba neteikdamas jos trečiajam variantui, aš vis dėlto dėl šito straipsnio susilaikysiu.

PIRMININKAS. Algirdas Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, priėmus šitą nuostatą, bus sumažintos pardavėjo apyvartinės lėšos. Turime puikiai suprasti, jog jeigu produkcija eksportuojama į tolimą užsienį, tai kol negrįš importo deklaracijos kopija, tol jam nebus grąžinamas PVM.

Antras momentas – kas eksportuotoją apsaugos nuo tam tikros rizikos? Konkurentas, įsiregistravęs neapmokestinamą firmą užsienyje, sudarys kontraktą, nupirks didelį kiekį produkcijos ir specialiai negrąžins importo deklaracijos kopijos. Kas už tai atsakys? Aš manau, kad su kontrabanda turi kovoti muitininkai ir pasienio policija. Aš – prieš.

PIRMININKAS. Ir A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš balsuosiu už šią nuostatą dėl to, kad aš tikiuosi, jog Vyriausybė sutvarkys tuos visus dalykus, visą tą mechanizmą ir verslininkams pateiks, kokie turi būti dokumentai, kurie yra gaunami iš adresatų. Mes iš tikrųjų kontroliuosime, kad kuo greičiau būtų šita nuostata įgyvendinta ir tas mechanizmas būtų pateiktas verslininkams. Aš siūlau balsuoti už tai. Ji bus naudinga sustabdant kontrabandą į Lietuvą.

PIRMININKAS. Ir pranešėja. Dar sykį jūs galite tarti žodį.

V.LATVIENĖ. Vis dėlto kovojant su kontrabanda iš tikrųjų yra labai svarbus teisinis sureguliavimas. Kaip aš minėjau, šiandien įstatymai leidžia nebaudžiamam užsiimti kontrabanda. Mes turim tikrų duomenų, kad išvežtos prekės ten nepateko, negautos, ir mes jo negalime patraukti atsakomybėn. Aš manau, šitą vietą tikrai reikia sureguliuoti ir padaryti taip, kad būtų užkirsti įstatymais tokie dalykai, aišku, kartu kovojant, tvarkant darbą ir muitinėje. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Taip. Dabar apsispręsime balsuodami, ar pritariame 5 straipsniui. Registruojamės. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti dėl 5 straipsnio. Kas už tai, kad 5 straipsnis būtų priimtas toks, kokį jį pateikė Vyriausybė, o juo yra keičiamas 17 straipsnis, 17 straipsnio pirmoji dalis, tas spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad toks straipsnis yra netinkamas, spaudžia mygtuką “prieš”. Prašom pasiruošti, ir balsuojam. Balsavimas vyksta. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl 5 straipsnio.

Už 5 straipsnį balsavo 46, prieš – 14, susilaikė 2. 5 straipsnis yra priimtas, kartu yra priimtas visas įstatymas pastraipsniui. Dėkojame pranešėjai.

Dabar pasisakymai dėl viso įstatymo: 4 – už, 4 – prieš. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai reikalingi. Dalis įstatymo projekto straipsnių leidžia sumažinti PVM už laikraštinį popierių, darbus ir paslaugas, paaukotų lėšų sąskaitą, už realizuotas prekes bei suteiktas paslaugas iki atitinkamos sumos. Sustiprinta PVM mokėtojo veiklos kontrolė, kai reikalaujama pagrįsti pateisinamaisiais dokumentais eksportuojamus gėrimus, tabako gaminius ir naftos produktus, taip pat leis šiuos klausimus sureguliuoti ir neleis žlugdyti PVM surinkimo užduočių. Suteiktos lengvatos įsigyti importo prekes nacionalinei gynybai, saugumui, sugriežtinta apskaita taikant nulinį tarifą eksportuojamoms prekėms, padaryti įstatymo pakeitimai ir papildymai leis geriau PVM administruoti ir išvengti anksčiau buvusių trūkumų. O dar likę PVM mokėjimo trūkumai papildant ir tikslinant kitus įstatymus, matyt, ir šį įstatymą, bus išspręsti teigiamai. Aš pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. P.Gylys. J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi, šiaip ar taip, kad ir kaip galvosi, kad ir kaip suksi, siūlomas įstatymas, arba priimamas įstatymas, ir jo pakeitimai didina mokesčius, savaime suprantama, aš negaliu tokio įstatymo, tokių pakeitimų palaikyti, todėl aš prieš.

PIRMININKAS. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Daugumą įstatymo punktų aš vertinu teigiamai, turėdama minty, kad ypač sukonkretinamos lengvatos, jų taikymo atvejai. Be abejo, tokie patikslinimai buvo reikalingi. Tačiau nesu labai didelė to įstatymo entuziastė, nors bendra prasme remiu jo priėmimą todėl, kad iš tikrųjų neišvengta daug spragų. Tarp jų dar aš pabrėžčiau nepaminėtą 10 straipsnį, kuriame praslysta tokia bendra valdžios struktūrų ideologija, kai į kokius nors netikslumus, padarytus mokėtojo valstybės nenaudai, yra žiūrima labai griežtai (žinoma, taip ir turėtų būti), bet netikslumai, dėl kurių nukenčia pačių mokėtojų interesai, iš esmės yra jau nekompensuojami. Tai toks skirtingas požiūris į valstybės interesus ir ūkinių įmonių interesus iš esmės man nelabai priimtinas visuose įstatymuose, ne tik šiame. Bet čia tokia bendra linija, apie kurią mums teks dar ne kartą kalbėti darant vienokias ar kitokias šių įstatymų pataisas. Taigi mano pasirinkimas svyruoja tarp susilaikymo ir palaikymo, bet šiuo atveju, paremdama bendrą Vyriausybės darbą ar pastangas konkretinti įstatymus, aš vis dėlto balsuosiu už. Ačiū.

PIRMININKAS. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, šiandien mes priimame antrą įstatymą, kuriuo didinama mokesčių našta. Aš šia proga noriu priminti konservatoriams jų pažadus prieš metus, kad jie, atėję į valdžią, mažins mokesčius.

Man būtų visiškai suprantama, jeigu mokesčiai didėtų vykstant normaliam ekonominiam procesui, tačiau mes matome, kad pramonės produkcija per 8 mėnesius sumažėjo 1%, nieko gero nėra ir kitose šakose, todėl bandymas išlupti tuos sunkiai uždirbtus žmonių centus, aš manau, yra neteisingas žingsnis, todėl aš pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Jūs siūlote nemokėti pensijų, taip reikia suprasti? J.Avyžius.

J.AVYŽIUS. Su nereikšmingom išlygom aš pritariu šiam mūsų visapusiškai aptartam projektui, bet noriu pastebėti, kad mane, ir turbūt ne mane vieną, gana nemaloniai nuteikė Biudžeto ir finansų komiteto pritarimas, kad būtų panaikintos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos knygoms leisti. Tokia negatyvi pozicija kultūros atžvilgiu nieko negali džiuginti. Tiesa, sveikas protas nugalėjo, bet antikultūrinės tendencijos tebėra gyvos. Tą rodo tarp biudžetininkų populiari nuomonė, kad ateityje knygų leidybai bus taikomas 100% pridėtinės vertės mokestis, nes taip yra visoje Europoje. O visoje Europoje, gerbiamieji pinigų skaičiuotojai, yra ir tokių kultūringų valstybių, kuriose spaudos leidiniams neuždedami jokie pridėtinės vertės mokesčiai. Gal artimiausioje ateityje orientuokimės į šias, o ne į visas Europos valstybes. Galiu tik pritarti šio įstatymo projekte priimtai pataisai, kuri numato netaikyti mokesčių lengvatų žalingiems žmonių, ypač jaunimo, sąmonę teršiantiems spaudos leidiniams. Kai kas lengvabūdiškai žiūrintis į visuomenės dorovę smerkia šią pataisą kvalifikuodamas ją kaip cenzūros priemonę. Kodėl gi tai cenzūra? Juk tokie leidiniai nedraudžiami, nekupiūruojami. Kiekvienas, kuriam dvasios šiukšlinimas malonus, galės įsigyti tokį leidinį tik šiek tiek brangiau sumokėjęs. Natūralu, nes šiukšlių išvežimas irgi kainuoja. Dėkui.

PIRMININKAS. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, atrodo, nuosekliai nesilaikoma pažadų, mokesčių bazė neplečiama, o mokesčių našta didinama. Ši diena visa tai labai ryškiai rodo. Labiausiai kelia nerimą priimtas 5 straipsnis – eksporto skatinimas. Mes jokiu būdu taip traktuodami įstatymą eksporto neskatinsime. O papildomi dokumentai, kuriuos turės pateikti eksportuotojai, nemanau, kad jiems padės. Vis dėlto reikia prisiminti, jog turime savo tarnybas pasienyje, jos turi atlikti darbą, nes jos naudoja biudžeto lėšas, todėl papildomi biurokratiniai popieriai turėtų būti visiškai nereikalingi. Kategoriškai pasisakau prieš.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlyčiau pritarti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi šiandieną dar kartą išgirdome iš valdančiosios daugumos, kad visos lengvatos, kurios buvo iki šiol, bus panaikintos, tampa aišku, kad mokesčiai dar didės. Aišku, reikia didinti pensijas, reikia surinkti joms pinigų, tačiau galbūt paieškotume kitų rezervų, galbūt nereikia teisėjams mokėti po 15 tūkst. Lt per mėnesį, o kažkiek atiduoti pensininkams. Mes matome tik vieną sritį – biudžetininkus ir pensininkus, tačiau pagalvokime apie tą žmogų, kuris dirba ir iš kurio atimamos jo lėšos. Mes niekuomet nekalbame apie jį. Todėl aš kategoriškai pasisakau prieš mokesčių didinimą ir siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuo baigiasi diskusija. Registruojamės.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Balsuosime dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 52.

PIRMININKAS. Už – 53. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 10.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Balsavus už 53, prieš – 10, susilaikius 4 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.

 

Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 2, 3, 71 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-774 (pateikimas)

 

Dabar 1-11 darbotvarkės klausimas – Valstybės skolos įstatymo 2, 3, 71 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-774. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras R.Survila. Kviečiame į tribūną pranešėją.

R.SURVILA. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Lietuvos Respublikos Vyriausybė siunčia svarstytiną Valstybės skolos įstatymo 2, 3, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriam buvo pritarta Vyriausybės posėdyje. Aš norėčiau pabrėžti, kad įgyvendinant valstybės vykdomą verslo rėmimo politiką ir vadovaujantis senu Valstybės skolos įstatymu buvo nustatyta, jog Vyriausybė turi teisę steigti garantijų institucijas. Steigiant paaiškėjo, kad daugeliu atvejų garantijų institucijas tikslinga steigti kaip draudimo įmones, todėl yra tikslinga priimti Valstybės skolos įstatymą ir nustatyti, kad valstybė turi teisę steigti garantijų institucijas arba draudimo įmones ir garantuoti už šių institucijų ir įmonių teikiamas garantijas. Todėl siūlome pataisyti 3 straipsnio 4 punkto žodžius “pramonės, smulkaus verslo ir ūkininkų rėmimo projektus”, nes jeigu pramonės, smulkaus verslo ir ūkininkų rėmimo projektai bus patvirtinti kaip valstybės programos, dėl kurių finansavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Finansų ministerija skolinsis finansinius išteklius ir kredituos šias programas, tai šie projektai ir bus apibrėžiami kaip valstybinės programos.

Kadangi valdant valstybės skolą Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija ir perskolinusi valstybės vardu gautas paskolas pagal paskolos sutartis viena sutarties šalis (…) yra Finansų ministerija, todėl papildant 3 straipsnio 13 dalį yra nurodoma, kad perskolinimo sutartis turi teisę pasirašyti finansų ministras arba jo įgalioti Finansų ministerijos pareigūnai. Dirbant išryškėjo, kad 3 straipsnio 15 dalies apribojimai yra nepakankami, todėl būtina papildyti šios dalies 3 punktą ir 6 punktą, kad būtų nurodytos visos disponavimo turtu funkcijos, kurių skolininkas negali atlikti be raštiško Finansų ministerijos sutikimo iki visiško paskolos grąžinimo.

10 straipsnį mes siūlome papildyti atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pasiūlymus ir jiems pritarus. Apskritai šitas įstatymo pakeitimas ir papildymas praplėstų garantinių institucijų sąvoką, patikslintų, kas galėtų pasirašyti paskolos sutartį su skolininkais, taip pat apibrėžtų, kas įvertina Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą ataskaitą apie valstybės skolą. Manytume, kad šios pataisos neturėtų jokių neigiamų pasekmių, taip pat nereikėtų keisti nei panaikinti kitų šią sritį reglamentuojančių teisinių aktų. Taip pat šis įstatymas neprieštarautų Europos Sąjungoje galiojantiems teisės aktų standartams, o papildant šį įstatymą jokių papildomų poįstatyminių aktų priiminėti nereikėtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori paklausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti dėl 10 straipsnio papildymo. Ar nebūtų tikslinga dar papildyti keliais žodžiais po “valstybės kontrolė”, o būtent: “Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė tikrina paskolų naudojimą pagal tikslinę paskirtį”. Toliau tęsti: “įvertina Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą ataskaitą apie valstybės skolą” ir t.t. Vadinasi, kuo remiantis įvertina, nes ji tikrina, o dabar, vienu žodžiu, ne viskas aišku. Ačiū.

R.SURVILA. Manyčiau, kad tai yra įrašyta Valstybės kontrolės įstatyme ir tuose poįstatyminiuose aktuose, kurie nustato jų veiklos funkcijas, kad jie turi teisę tikrinti. Jie įpareigoti šitą daryti pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus, todėl… o kita vertus, atsakant į jūsų pastabą, įvertinti galima tik tuomet, kai yra patikrinta, panaudojama… man atrodo, kad šis žodis tiksliai apibrėžia jūsų nurodytas funkcijas. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš taip pat norėjau jūsų paklausti klausimą, susijusį su Valstybės kontrole. Aiškinamajame rašte parašyta, kad įstatymui įgyvendinti papildomų poįstatyminių aktų nereikia. Aš manyčiau, kad 10 straipsnio dalis, kitaip sakant, 4 straipsnis, kuriuo papildomas 10 straipsnis, turėtų atsispindėti ir Valstybės kontrolės įstatyme, nes šiuo atveju išsiplečia Valstybės kontrolės funkcijos. Kokia būtų jūsų nuomonė, ar netikslinga būtų ir į Valstybės kontrolės įstatymą įtraukti tokią pataisą?

R.SURVILA. Man atrodo, kad dabar galiojantys teisės aktai apsprendžia visa tai ir papildyti jais Valstybės kontrolės veiklą reguliuojančius įstatymus nėra prasmės. Nors, matyt, svarstant būtų galima atsižvelgti į šias pastabas ir tuomet, jeigu reikia, galima būtų suderinti šiuos aspektus.

PIRMININKAS. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų aiškinamajame rašte, taip pat ir įstatymo 1 straipsnyje, kalbama apie įsteigtas garantijų institucijas arba draudimo įmones. Man nėra aišku, kokios tos institucijos, ir galų gale dėl draudimo įmonių, kiek aš čia susipažinau su Juridinio skyriaus išvadomis, taip pat yra abejonių. Gal jūs galėtumėt jas išsklaidyti ir paaiškinti, kuo skiriasi institucijos nuo tų draudimo įmonių, kokios jos bus steigiamos ir ar tai atitinka draudimo įmones, ar atitinka Draudimo įstatymą? Ačiū.

R.SURVILA. Draudimo įmonės, kurios savo veikloje vadovausis Draudimo įstatymu… Kartu mes numatome, kad jos galėtų… Tos draudimo įmonės, t.y. eksporto, kredito ir kitos, kurios būtent šiais principais steigiamos, galėtų prisiimti dalį rizikos. Tai būtų kaip valstybės skatinimo programa eksportui vystyti ir kitos priemonės. Pagal visą schemą kuriama įstaiga, kuri iš principo vadovausis Draudimo įstatymais ir garantuos už tam tikrus ūkio subjektus, o valstybė, kaip steigėjas, prisiims papildomą turtinę riziką ir atsakomybę. Todėl reikia išplėsti šitą sąvoką. Kita vertus, draudimo įstaigos ir įmonės teiks tam tikras garantijas, todėl šitos sąvokos pateikiamos kompleksiškai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Jūs atsakėt į visus klausimus. Ačiū. Jūs galite sėsti į savo vietą. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą? Galim. Taigi pradedam šio įstatymo projekto svarstymo procedūrą. Pagrindinis komitetas turbūt Biudžeto ir finansų komitetas, taip? Taigi šį klausimą išsprendėm. Biudžeto ir finansų komitetas yra pagrindinis.

 

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-758(2) (priėmimas)

 

Dabar 1-12 darbotvarkės klausimas – Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-758 (2). Priėmimas. Pranešėjas – ministras A.Čaplikas. Prašom į tribūną.

A.ČAPLIKAS. Ponas Seimo Pirmininko pavaduotojau, mielieji kolegos, svarstant jokių pastabų nebuvo gauta. Juridinio skyriaus išvados yra teigiamos. Redakcija pateikta, ji yra suderinta su visais Seimo nariais. Manyčiau, kad šitą įstatymo projektą galima būtų priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymų nėra. Vienas straipsnis. Dėkojame ministrui. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio įstatymo priėmimo? 4 – už, 4 – prieš. Norinčių kalbėti nematyti. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Iš pradžių registruojamės. Vyksta registracija. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Taigi balsuojame dėl Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 55.

PIRMININKAS. Už – 56. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi balsavus už 56 Seimo nariams Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymas vienbalsiai priimtas.

 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-691. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 158, 1592, 160, 161, 1892, 1893, 224, 2463, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo 1897, 1898, 1899 straipsniais įstatymo projektas Nr.P-692. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 114, 389, 391 straipsnių pakeitimo ir trisdešimt trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-693 (pateikimas)

 

Toliau – 1-13a, 1-13b, 1-13 c darbotvarkės klausimai – tai Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-691, 1-13b – Administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymas, registracijos Nr.P-692, ir Civilinio kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo ir 33 skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, registracijos Nr.P-693. Visus tris įstatymų projektus vienu metu pateikia ministras A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Teikiamų įstatymų projektų tikslas yra suvienodinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme vartojamas pagrindines sąvokas – “statinys”, “normatyvinis statybos dokumentas”, “projektavimas”, “statyba”, “rekonstravimas”, “remontas”, “statytojas užsakovas”, “projektuotojas” ir “rangovas”. Papildymų tikslas, mūsų manymu, nustatyti administracinę atsakomybę statybos proceso dalyviams, pažeidusiems statybos autorinės ir techninės priežiūros projektų derinimo ir tvirtinimo ekspertizės bei rangos konkurso taisyklių reikalavimus.

Kas yra naujo? Šiais pakeitimais yra numatyta atsakomybė ir tarnautojams arba valdininkams, kurie, išduodami leidimus statyti arba griauti, nesilaikė reikalaujamos tvarkos. Nustatyta baudžiamoji atsakomybė projektuojant, statant ir naudojant statinius visiems statybos proceso dalyviams, papildoma atsakomybė statybos proceso dalyviams už padarytą žalą per garantinį terminą, kuris nustatomas tik sutartimi bei Statybos įstatymu.

Šie įstatymų projektai buvo pateikti praeitos kadencijos Seimui. Jie labai ilgai gulėjo Seime, todėl ne visai atitinka dabar keliamus reikalavimus. Mes esame gavę Juridinio skyriaus išvadas, į kurias reikėtų tikrai atsižvelgti, nes nuo 1996 metų situacija tikrai pasikeitė ir kai ką reikėtų pakoreguoti ir atsisakyti kai kurių nuostatų. Bet manau, kad tai galima būtų padaryti svarstant komitetuose. O dabar siūlyčiau Seimo nariams pritarti teikiamiems pakeitimams, nes kai kurie yra būtini kuo greičiau.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori paklausti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš dėl… 1899 straipsnio. Čia nurodyta, kad statinių projektų derinimo, tvirtinimo, ekspertizės ir leidimo statyti ten ir t.t., ir užtraukia baudą nuo 500 iki 2 tūkst., arba tik įspėjimą. Aš noriu paklausti, ar ne per švelni bauda už minėtus pažeidimus, kadangi mes žinom ir matom, kur tie pažeidimai yra atlikti ir, matyt, tie pažeidėjai su tokiomis baudomis nelabai ir skaitytųsi.

Jeigu jie šimtais tūkstančių daro išlaidas, tai ką reiškia 500? Todėl tokiems pažeidėjams tikrai reikėtų tą baudą gerokai padidinti. Ačiū. Kokios jūs nuomonės?

A.ČAPLIKAS. Aš manau, kad galėtume jums pritarti. Aš tik primenu, kad pakeitimai buvo pateikti prieš metus. Tai ir kainos buvo visai kitos. Tik jūsų minimas straipsnis, jeigu aš teisingai supratau, bus taikomas tarnautojams ir valdininkams, kurie nesilaikė nustatytos tvarkos ir išdavė leidimą statyti ar griauti, kartu sukeldami didžiulę painiavą. Tai yra tai, kas yra naujo. Bet aš manau, kad kainas iš tikrųjų reikės suderinti ir pažiūrėti jau pagal šių dienų reikalavimus.

PIRMININKAS. A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš norėjau du klausimėlius pateikti. Pirmas būtų dėl Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio, kuriame yra įvardytas savavališkas remontas. Vis dėlto ar nereikėtų čia išskirti anksčiau vartotą terminą “einamasis remontas”, kuris tikriausiai nereikalauja kažkokių ypatingų leidimų, sakykim, dažymo darbai ir t.t.?

Ir antras klausimas būtų dėl Civilinio kodekso 114 straipsnio. Šiame straipsnyje numatyta civilinė atsakomybė asmenims, kurie, turėdami neteisėtai išduotą leidimą, ir t.t… Mano supratimu, tas žmogus, kuris turi leidimą, nieko dėtas. Jis negali atsakyti už tai, ar tas leidimas teisėtas, ar ne. Čia turbūt reikėtų taikyti atsakomybę pareigūnams, išdavusiems tokį leidimą. Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Dėl Baudžiamojo kodekso straipsnio… Mums vis tiek reikės jį suderinti su Baudžiamojo kodekso rengimo grupe. Dėl jūsų pasiūlymo pakoreguoti sąvokas. Mes redaguojame pagal tai, kaip yra priimta Statybos įstatyme. Statybos įstatyme yra parašyta “Statinio statyba – tai yra statinys, rekonstravimas, remontas arba griovimas”. Tai mes tą ir turėjome omenyje nesiplėsdami ir nebandydami koreguoti paties Baudžiamojo kodekso straipsnio, tai yra suderinti su šiandien galiojančiomis juridinėmis sąvokomis, kurios yra fiksuotos Statybos įstatyme.

Tą patį aš galėčiau pasakyti ir apie 114 straipsnį, kurį jūs minėjote. Ten iš esmės pakeitimai yra redakcinio pobūdžio, vėlgi keičiant pavadinimus, suderinant juos su Statybos įstatymu.

PIRMININKAS. R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote, kad nuobaudos, tarp jų ir laisvės atėmimas, ir panašiai, gali būti taikomos ne tik tam, kuris atlieka savavališką statybą, rekonstravimą ir t.t., bet ir tiems, kurie išdavė leidimą.

Dabar aš norėčiau dar pasitikslinti, ar administracinės nuobaudos pirmame etape turi būti taikomos tam, kuris savavališkai statė statinį, ar ir tiems, kurie išdavė tą leidimą? O po to, jeigu dar kartą kartojama atitinkama veika, baudžiama laisvės atėmimu. Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Ne, statybai, jei ji yra savavališka, asmuo neturi leidimo. Mes norėjome sugriežtinti reikalavimus tarnautojams, kurie išduoda leidimus. Jiems yra numatyta tik civilinė atsakomybė. Tokios griežtos baudžiamosios atsakomybės jiems nėra numatyta. Savavališka statyba yra tada, kai nėra leidimo. Todėl susieti šiuos du dalykus… Yra dvi pažeidėjų grupės: tarnautojas, kuris žinodamas sąmoningai pažeidžia tvarką ir nesąmoningai ją pažeidė ir tuo sukėlė painiavą, ir pilietis, kuris žino nustatytą tvarką, stato be leidimo. Čia dvi skirtingos grupės, nes jeigu pilietis gavo leidimą iš tarnautojo, kad ir neteisėtai, tai šiuo atveju ne jo atsakomybė yra, o tarnautojo.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar galima dėl visų įstatymų kalbėti už ir prieš. Už ir prieš norinčių kalbėti nėra. Taigi galime pritarti bendru sutarimu šiems įstatymų projektams. Pagrindinis komitetas visiems trims įstatymų projektams, be abejo, yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas. (Balsas iš salės) Ekonomikos siūlote? Ekonomikos, taip? Gerai. Tai papildomas komitetas yra Ekonomikos komitetas ir tuo šį darbotvarkės klausimą baigiame.

 

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-689 (pateikimas). Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymo 3 ir 4 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-690

 

Dabar ministras pateiks du rezervinius klausimus: rezervinį 1a ir rezervinį 1b. Tai Vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimų įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-689, ir Žyminio mokesčio įstatymo 3 ir 4 straipsnių papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-690. Ar jūs iš karto abu pateiksite, ar?..

A.ČAPLIKAS. Pradėčiau nuo Vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimų. Vėlgi šie įstatymai Seime yra jau bene metai. Jų tikslas ar teikimo prasmė – tai Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai ir papildymai parengti siekiant suvienodinti sąvokas ir sampratas pagal Teritorijų planavimo įstatymą, kuris buvo priimtas 1995 m. Sąvokos “generalinis planas” ir “generalinės schemos” keičiamos į “bendrasis planas”, “detalusis planas” ir “specialusis planas”, t.y. pagal Teritorijų planavimo įstatymo numatytas planų rūšis. Taip pat 18 straipsnyje, 6 punkte, patikslintos savivaldybės funkcijos: rengia teritorijų planavimo dokumentus ir statybos projektus, išduoda planavimo sąlygas, projektavimo sąlygas, derina parengtą statybos projektą. Iš 6 punkto išbraukiamos funkcijos, priskirtos apskrities viršininko administracijos kompetencijai, t.y. kontroliuoja, kaip laikomasi visų objekto statybos kraštovaizdžio ir kultūros paminklų apsaugos reikalavimų.Tai tiek yra apie Savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimus.

Žyminio mokesčio įstatymo 3 ir 4 straipsnių papildymo įstatymo projektą vėlgi teikiame vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio šeštąja dalimi… Nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys informaciją apie planuojamą objektą arba atliktų tyrimų duomenis teikia ir gauna už atlyginimą, kuris nustatomas tarpusavio susitarimu. Informaciją teritorijų planavimui organizuoti valstybės valdymo institucijos valstybiniu registru, kadastru, klasifikatoriumi, specializuotu… Duomenų banko tvarkytojai, taip pat valstybinių programų bendrojo, detaliojo ir specialiojo planavimo organizatoriai yra valstybės ir savivaldybės institucijos… Privatiems juridiniams ir fiziniams asmenims jų prašymu teikia už nustatytą žyminį mokestį.

24 straipsnio penktąją dalį mes koreguojame taip, jog visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis, atitinkamą registrą tvarkančia institucija ir už nustatytą žyminį mokestį gauti jų kopiją.

26 straipsnio antrąją dalį mes siūlome koreguoti, jog visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su rengiamais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, planavimą organizavusia institucija ir gauti jų brėžinių kopijas už nustatytą žyminį mokestį, jeigu planavimo organizatorius yra valstybės ar savivaldybės institucija. Kiti planavimo organizatoriai teikia kopijas už atlyginimą, kuris nustatomas tarpusavio susitarimu.

Naudodamasis proga aš norėčiau pakviesti Seimo narius rytoj į mūsų ministerijoje vyksiantį bendrojo plano pristatymą. Konferencijos pradžia yra 10.30 val. Jeigu Seimo nariai turėtų laiko, kviesčiau apsilankyti ir paklausyti ataskaitos apie rengiamą bendrąjį Lietuvos planą. Yra surinkta išties įdomi medžiaga, mes įteiksime kiekvienam Seimo nariui trumpą darbo santrauką, bet susipažinti su tuo darbu, kurį mes atlikome, manau, vertėtų visiems ir būtų įdomu.

PIRMININKAS. Jus nori paklausti dėl teikiamų įstatymų projektų J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, 2 straipsnio 1 punkto 6 papunktyje nurodyta… “Tvirtina kompleksinį statybos dokumentą, su projektavimo sąlygomis ir reikalavimais derina parengtą statybos projektą”. Norėčiau paklausti, ar nereikėtų šito darbo susieti su skirtais finansiniais resursais ir čia nurodyti, nes kitu atveju kas tas derinimas bus ir priėmimas, jeigu resursai bus visiškai kitokie? Todėl susiejus, orientuojantis ar kaip kitaip reikėtų išskirti tuos finansinius resursus. Tai, matyt, geriau išspręstų klausimą. Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Aš manau, svarstant būtų galima geriau atsižvelgti į jūsų pastabą, tačiau turėčiau pabrėžti, jog savivaldybės privalėtų rūpintis savo teritorijų bendraisiais planais ir numatyti finansavimą biudžete jau pačiam planui parengti.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nematyti. Taigi galime pritarti abiem projektams bendru sutarimu ir pradedame svarstymo procedūrą.

Vietos savivaldos įstatymui pagrindinis komitetas – Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas, o Žyminio mokesčio įstatymui pagrindinis komitetas, matyt, tas pats. Ar Biudžeto ir finansų komitetas nori būti? Čia tik… Biudžeto ir finansų komitetas bus pagrindinis komitetas Žyminio mokesčio įstatymui, o visi kiti komitetai irgi gali svarstyti.

Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau dabar dar rezervinį 3 klausimą. Jeigu ponia K.Prunskienė dabar galėtų pateikti rezervinį trečią klausimą, tai mes tada tuoj baigtume posėdį.

 

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-763 (pateikimas)

 

Taigi rezervinis 3 – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusių nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-763. Pateikimas. Pranešėja K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlomas pateikimas iš tikrųjų yra labai elementarus ir, mano įsitikinimu, savaime suprantamas. Kalbama apie galiojančio įstatymo 21 straipsnio antrąją dalį, kur yra rašoma: “Piliečiai, kurių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurtos pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” (t.y. anksčiau galiojusį, dabar jau nebegaliojantį įstatymą), turi teisę per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo įsigaliojimo dienos kreiptis ir pateikti prašymus Vyriausybės įgaliotai institucijai dėl papildomo sprendimo priėmimo pagal šį įstatymą”. Trys mėnesiai jau praėjo, vadinasi, šio straipsnio antroji dalis jau nebegalioja, procesas turėtų būti pasibaigęs. Tačiau iš tikrųjų jis dorai net neprasidėjo, nes pirmiausia tos institucijos turėjo gauti visus reikiamus Vyriausybės nutarimus ir instrukcijas ir pagaliau patys žmonės vasarą turėjo susigaudyti dėl savo interesų ir apsispręsti. Mes priėmėme įstatymą, apie kurio korektyvą kalbama, kad žmonės galėtų jį panaudoti. Ne tik tie, kuriems naujai atsiranda teisė arba kuriems dar neatkurta teisė, nors pareiškimai jau buvo įteikti, o tokių žmonių tikrai nemažai, bet ir tie, kuriems anksčiau atkurta teisė neatrodo visiškai palanki. Būtent ta konkreti pusė, kuriai atsiranda galimybė pateikti savo pretenzijas dėl vienokių ar kitokių korektyvų. Juo labiau kad šitokią teisę iki metų pabaigos dar turi tie, kuriems dar teisė nėra atkurta, vadinasi, kurie dar neatgavo šito turto. Suvienodinę tuos terminus iki gruodžio 31 d., kaip yra siūloma šiame projekte, mes sudarytume realias galimybes pasinaudoti mūsų vasarą priimtu įstatymu, juo labiau kad daugeliui žmonių dabar kaip tik po darbymečio atsiranda tam laiko.

Aš domėjausi kai kuriose seniūnijose, kaip vyksta šio įstatymo konkretūs darbai. Iš tikrųjų paaiškėjo, kad piliečiai dar tik domisi savo galimybėmis, kad dar tik rugsėjo mėnesį yra gauti reikiami dokumentai iš pačios Vyriausybės. Vadinasi, šita pataisa būtų labai aktuali, laiku ir ji nesukeltų jokių prieštaravimų tarp įstatymo straipsnių ir jų punktų. Juridinio skyriaus išvada yra teigiama. Prieš eidama į tribūną aš kalbėjau su gerbiamuoju ministru ponu V.Knašiu, kuris taip pat dabar, kaip matote, palaiko ir galbūt pasakys savo požiūrį į šitą pataisą. Aš siūlyčiau labai nedelsiant toliau daryti kitus žingsnius, kurie gal ir nebūtinai turėtų būti skubos tvarka. Tai yra artimiausiu metu šitas pataisas priimti, kad atitinkamos institucijos turėtų informaciją, aiškumą, teisinį pagrindą priimdamos ir spręsdamos dėl piliečių pareiškimų, susijusių su šituo konkrečiu straipsnio punktu. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Nori paklausti J.Karosas.

J.KAROSAS. Aš noriu paklausti, kiek maždaug žmonių, koks žmonių skaičius čia galėtų patekti?

K.D.PRUNSKIENĖ. Sunku pasakyti, aš manau, kad niekas šiandien nepasakytų. Tik faktas tas, kad didelio srauto būtent šituo punktu suinteresuotų žmonių turbūt neatsiras, nes pagrindinė problema, ypač kaime, kad anksčiau įteikti pareiškimai dažnai dar nebuvo net pradėti svarstyti. Bet paraleliai, vykstant šiam procesui, atkuriant teises tiems, kurie dar nepadavė arba kurie padavė, bet jų pareiškimai nepatenkinti, gali atsirasti korektyvų, dėl kurių sutartų netgi interesais susieti asmenys, vadinasi, būtų reikalas pakoreguoti ir tiems, kuriems teisės jau yra atkurtos. Turint minty, kad atsirado naujų pretendentų arba kad atkuriant tiems, kuriems teisės dar neatkurtos, bet pareiškimai jau pateikti, reikia naujai pasitarus kažką pakoreguoti. Jeigu šis punktas negaliotų, atsirastų kliūčių tai atlikti, bet būtent šis punktas nėra dabartiniame procese dominuojantis.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar galima pasisakyti už ir prieš pateikimą arba galima pritarti bendru sutarimu ir pradėti svarstymo procedūrą. Niekas nenori kalbėti, vadinasi, pradedame svarstymo procedūrą. Pagrindinis komitetas turbūt yra Kaimo reikalų komitetas, nes tai daugiausia susiję su žemės klausimu? Kaimo reikalų komitetui siūlome būti pagrindiniu komitetu, o kiti komitetai gali irgi svarstyti. Taigi šį klausimą išsprendėme ir kartu baigėme rytinį plenarinį posėdį. Pertrauka iki 15 val.