Devintasis (109) posėdis
1997 m. rugsėjo 23 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1997 m. rugsėjo 23 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kviečiu jus pradėti šios dienos rytinį posėdį. Kolegos, reikėtų mums pradėti nuo darbinio klausimo – nuo darbotvarkės aptarimo, bet aš prašyčiau šiandien pabūti mūsų valstybės piliečiais ir pakilti virš kasdienybės, virš kasdieninių politinių ir tarptautinių ginčų bei nesusipratimų, ir prisiminti, kad šiandien yra Žydų genocido diena. Aš prašyčiau šimtus tūkstančių nužudytų mūsų Lietuvos piliečių pagerbti tylos minute. (Tylos minutė) Ačiū.

Kolegos, Seimo nariai, prieš jus yra šios dienos darbotvarkė, kuriai pritarta Seniūnų sueigoje. Ar būtų norinčių pasakyti kokių minčių? Ar galėtume bendruoju sutarimu sakyti, kad šios dienos darbotvarkę turime? Taigi darbotvarkė… (Balsai salėje)

Seimo narys A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad Tarnybinio paso įstatymo projektas, kuris įrašytas į darbotvarkę, buvo svarstytas Užsienio reikalų komiteto posėdyje ir iš esmės buvo jam pritarta. Tačiau paprašyta Užsienio reikalų ministerijos pateikti šį projektą suderintą su rengiamu diplomatijos įstatymo atitinkamu skyriumi, Diplomatinio paso įstatymu ir prieš tai dar paprašyta pateikti komitetui svarstyti.

PIRMININKAS. Mes galėtume atsižvelgti į šitą jūsų ir komiteto nuomonę. Kadangi jau yra darbotvarkėj, mes pradedame svarstyti, darome pertrauką ir darome būsimuosius reikalingus derinimus. Jūs tikriausiai neprieštaraujate? Tai nebus svarstymo pabaiga, ir tas suderintas projektas tikrai atkeliaus pas jus. Mes jokių sprendimų nepriimsime iki tol.

Nėra daugiau norinčių kalbėti. Kolegos, ar galėtume pritarti šios dienos darbotvarkei? Registruojamės. Mat, ne vienas nori įsiamžinti. Šios dienos registracija vyksta. Registruojamės, kolegos!

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto statuto” projektas Nr.P-564(2) (svarstymas)

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Mes visai ramia širdimi galime imti pirmąjį priešpiečio klausimą – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Šiaulių universiteto statuto” projektą, kurio Nr.P-564(2). Svarstymas. Vienintelis užsirašęs kalbėti diskusijoje – Seimo narys J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, mes Švietimo, mokslo ir kultūros komitete kelis kartus svarstėme statutą. Buvo atsižvelgta į mūsų pastabas, taip pat buvo reaguota ir į Juridinio skyriaus išvadas. Apskritai aš asmeniškai esu prieš į besaikį universitetų steigimą. Aš per posėdį paklausiau, kiek dar liko aukštųjų mokyklų ne universitetų. Tikslaus atsakymo negavau, pirmininkas taip pat nežinojo… Nedaug. Reikalas tas, kad tokiu globaliai įsibėgėjusiu universitetų steigimu diskredituojama universiteto idėja. Reikalas vėlgi tas, kad mes neturime pakankamai vadinamojo pedagoginio mokslinio potencialo, kuris (…) pripildytų tuos nuolat steigiamus universitetus. Bet ką darysi – tokia mada. Mums, matyt, reikėjo persirgti. Aš čia nieko baisaus nematau.

Dabar dėl statuto. Aš mačiau vieną statuto trūkumą, ir aš jį pasakiau. Ne tiktai Šiaulių universiteto, bet ir dabar neseniai pateiktame Teisės akademijos statute kažkodėl ignoruojamos studentų teisės. Turiu omeny tokias aukštųjų mokyklų institucijas kaip senatą ir kitas, kuriose studentų atstovybės žmonės gali dalyvauti, tačiau nenurodyta, kad jie gali būti pilnateisiai šitų demokratinių institucijų nariai. Aš manau, kad šitą trūkumą pašalinus, statutas yra visiškai priimtinas. Siūlau jį palaikyti. Dėkui.

PIRMININKAS. Tai visi kalbėtojai. Dabar aš kviečiu į tribūną Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką ir šio projekto teikėją Ž.Jackūną.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš galiu dar kartą trumpai pakartoti, kad iš tiesų 22 d., t.y. vakar, mes dar kartą svarstėme Šiaulių universiteto statuto projektą. Visi kolegos, dalyvavę mūsų posėdyje, įsitikino, kad projektas yra sutvarkytas ir patikslintas atsižvelgiant į Juridinio skyriaus išvadas. Mūsų kolegos nelabai turėjo ką pridurti. Tokie pageidavimai, kad daugelis normų galėtų būti detaliau reglamentuojamos, išsakyti pateikimo metu. Jie yra visiškai suprantami. Bet šiuo metu juos gal ir sunku realizuoti, nes nėra aukštojo išsilavinimo įstatymo, kuriame daugelis dalykų bus tikrai nedviprasmiškai ir aiškiai apibrėžta, ir tada bus galima daug ką pataisyti. Todėl nei pats universitetas, nei mūsų kolegos komiteto nariai nereikalavo tokio išsamaus kai kurių universiteto veiklos teiginių ar aspektų detalizavimo ir apsiribota palyginti gana nedideliais pakeitimais. Pirmiausia padaryti pakeitimai tų netikslumų, į kuriuos atkreipė dėmesį Juridinis skyrius ir kai kurie mūsų kolegos.

Kolega J.Karosas prašė, kad 71 straipsnyje būtų nurodyta, jog studentų savivaldos institucijų atstovai gali deleguoti… gali dalyvauti senato, tarybos veikloje su sprendžiamojo balso teise. Na, šitą normą, mano galva, tokią demokratinę normą, iš tiesų įrašėme. Tam neprieštarauja nei universiteto rektorius, kuris žadėjo netrukus atvažiuoti, bet, matyt, vėluoja, nes labai keičiasi mūsų darbotvarkėje šito klausimo svarstymo laikas. Matyt, pavėluos. Todėl aš dar kartą norėčiau visus kolegas pakviesti patvirtinti šį statutą, kad Šiaulių universitetas pradėtų iš tiesų tokią kūrybišką ir normalią veiklą. Manau, kad statutas tam sudaro visas reikalingas sąlygas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Kolegos, ar pritariame po svarstymo? Seimo narys J.Listavičius – kalbėtojas už…

J.LISTAVIČIUS. Pritardamas statuto projektui, kartu ir Seimo nutarimo projektui, noru išskirti 25 punkto ketvirtąjį papunktį ir 43 punkto aštuntąjį papunktį.

25 punkto ketvirtajame papunktyje nurodyta, kad tvirtina universiteto metinę pajamų-išlaidų sąmatą, naujo biudžeto paskirstymo projektą. Kad tvirtina, tai aišku, o kieno tai parengta? Čia reikėtų, matyt, nurodyti, kas gi tuos projektus ir rengia.

Ir dėl 43 punkto aštuntojo papunkčio. Čia taip pat, matyt, reikėtų patikslinti, kad tvirtina fakulteto metinę pajamų – išlaidų sąmatą bei svarsto naujojo biudžeto paskirstymo projektą. Kadangi aišku, kad tvirtindami svarsto, todėl čia nereikėtų “svarsto ir tvirtina”, o “svarsto” projektą, Bet vėl nematyti, kieno parengti. Todėl papildžius šitus papunkčius, man atrodo, viskas būtų gerai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Pritarimui po svarstymo nėra norinčių prieštarauti. Todėl klausiu, ar reikėtų balsuoti, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Bendru sutarimu po svarstymo pritariame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl Šiaulių universtiteto statuto projekto. Registracijos Nr.P-564(2).

Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-704 (pateikimas)

Antrasis rytmečio klausimas – Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-704. Kviečiu į tribūną projekto iniciatorių Seimo narį S.Pečeliūną.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, referendumo rezultatai skaičiuojami nuo visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių skaičiaus. Tai neatitinka daugelio demokratinių valstybių priimtų normų ir leidžia manipuliuoti neatėjusių į referendumą piliečių balsais. Artėjant ypač svarbiam tautos apsisprendimui dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą ir NATO, būtina pakeisti nuostatą, kad nedalyvavę referendume priskiriami pasisakiusiems prieš. Tokie referendumai vyko ir Šiaurės šalyse ir ten tokių dalykų nebuvo. Todėl jau šiuo metu būtina Referendumo įstatymo pataisa, – kad balsai būtų skaičiuojami nuo dalyvavusių referendume rinkėjų skaičiaus, išlaikant reikalavimą, kad dalyvautų ne mažiau kaip 50 % rinkėjų. Tokią pataisą ir siūlome. Tai yra: referendumas įvykęs ir atsako į klausimą taip, jeigu jame dalyvauja pusė plius vienas visų rinkėjų, daugiau 50% ir daugiau 50%, daugiau pusės, atsako į klausimą “taip”. Tai yra normali norma, tai yra, sakykim, minimali riba. Ir jeigu atsimename Šiaurės šalių referendumus, aiškiai matėme, kad ten kartais sprendimą lemdavo net procentų dalys. Bet norma būdavo skaičiuojama štai tokia. Šito siūlymo esmė yra ta, kad vis dėlto valstybės likimą ir tautos likimą turi lemti aktyvioji visuomenės dalis, kitaip sakant be prievartos piliečiai yra verčiami būti aktyviais. Jeigu turi kitą nuomonę, jeigu nori, kad ji laimėtų, nesėdėk namie ant pečiaus, o eik, balsuok ir reišk savo poziciją, būk aktyvus ir sąmoningas valstybės pilietis. Štai tokia yra šito siūlymo esmė.

Dabar porą žodžių dėl Juridinio skyriaus išvadų, kurios iš esmės yra teigiamos. Čia yra siūloma viena techninė pataisėlė, – ne visas šio įstatymo pataisas minėti, o tik tas, kurios tiesiogiai susijusios su šita siūloma pataisa. Tai techninis dalykas. Dar vienas pasiūlymas, kad galbūt, – ir čia aš norėčiau su jumis pasitarti, jeigu jūs taip nuspręstumėte, jog tai vis dėlto yra svarbus dalykas, – galbūt šitą pataisą reikėtų paskelbti Lietuvos dienraščiuose, kad visuomenė žinotų apie šitą pataisą ir galbūt pareikštų savo nuomonę. Toks yra ir Juridinio skyriaus pasiūlymas, – kad dėl šios problemos būtų galima diskutuoti plačiau. Tai turbūt platesnę diskusiją, kaip paskelbimą, sunkiai mes berasime. Aišku, būtų galima ir čia, Seime, kokią nors diskusiją surengti.

Dar papildydamas visą šitą klausimą turiu pasakyti, kad yra ir kitokių sumanymų, kaip reikėtų taisyti šitą Referendumo įstatymą. Jis parengtas pakankamai seniai, dar LTSR Aukščiausiojoje Taryboje, po to buvo koreguotas Seimo, bet vis dėlto dar jame yra pakankamai daug trūkumų. Galime elgtis ir truputį kitaip. Jeigu pritartume šitam pateikimui, o vėliau atsirastų dar naujų siūlymų taisyti, tobulinti šitą įstatymą, visa tai galėtume sudėti į krūvą, gal net sudaryti kokią darbo grupę, kuri parengtų kapitalinį įstatymo pataisų projektą. Taip, kaip darėme su Rinkimų įstatymu, taip galėtume pasielgti ir su Referendumo įstatymu. Bet jeigu nenorime labai ilgai delsti, – aš manau, kad siūlymas yra pakankamai konkretus, aiškus. Jeigu reikia, skelbkime visuomenei, padiskutuokime ir apsispręskime. Nes tai, kas galioja dabar, kai neaktyvi visuomenės dalis turi sprendžiamąjį balsą, aš manau, nėra gerai. Skatinti piliečius sėdėti namie ant pečiaus, o ne eiti ir būti aktyviems, turbūt nėra gera valstybės pozicija, o juo labiau kad jie, sėdėdami ant pečiaus, nulemia aktyviosios visuomenės dalies balsą. Ačiū. Tiek tenorėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Kolega Pečeliūnai, jūsų nori paklausti 12 Seimo narių. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų minima nuostata, kad nedalyvavę referendume priskiriami pasisakiusiems prieš, niekur neįteisinta, todėl kažin ar verta ja operuoti. Paklausti aš norėčiau štai ko. Kodėl eliminuojama vis dėlto dalis teisę turinčių dalyvauti referendume piliečių iš apskaitos duomenų? Kaltinti juos, kad jie nedalyvauja, gal yra ne visai teisinga. Yra bendras klausimas, – kad reikia auklėti žmones, dirbti su žmonėmis ir palaipsniui jie taps aktyvūs, o ne iš karto juos daryti tokius. Ačiū.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, pone Listavičiau, už jūsų klausimą. Aš norėčiau į jį atsakyti taip. Jūs turbūt puikiai atsimenate, kai buvo ginčas Seime, kokia ta norma turėtų būti savivaldos rinkimuose – ar 40%, ar 50%, ar 25%. Mes tada siūlėme, kad ta norma turėtų būti lygi nuliui. Mūsų argumentas buvo toks, kad tai verstų visuomenę būti aktyvia, eiti ir balsuoti. Tada oponavote, jog taip nebus. Deja, praktika parodė, kad iš 40% padarius 0, kad jeigu ateina 3 rinkėjai, jie ir nulemia, jeigu sėdite namie, tai nieko jūsų balsas nereiškia. Praktika parodė, kad tuose rajonuose, kuriuos mes stebėjome, pakeitus procentą, aktyvumas išaugo iki 5%. Vadinasi, ta nulinė norma visuomenę padarė aktyvesnę. Tai iš dalies yra atsakymas į jūsų klausimą. Dabar dėl to, kad jūs ginčijatės, jog niekur nėra užfiksuota, kad nebalsavę yra priskaičiuojami prie balsų prieš, – tai pats įstatymo mechanizmas taip, kaip dabar surašytas, šitaip padaro. Jeigu jie sėdi namie, o norma yra skaičiuojama du trečdaliai nuo visų, tai jie, sėdėdami namie, prisiskaičiuoja prie tų, kurie yra prieš, nes jie nėra už. Tiesiog aritmetika yra yra. Mes siūlome šitą aritmetiką pakeisti – kad aktyvi visuomenė, ar ji už, ar ji prieš, kad ateitų ir pasakytų. O ne išreikštų savo nuomonę pasyviai sėdėdama namie.

PIRMININKAS. Klausia Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis kolega, kaip galima numatyti, referendumas dėl jungimosi į Europos Sąjungą gali būti aktualus už kokių septynerių arba daugiau metų. Kodėl jūs dabar, taip anksti inicijuojate tokias pataisas, kurios galbūt gali būti pritaikytos visai kitokiems referendumams. Mes turime daug laiko.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš suprantu jūsų klausimą. Mes irgi apie tai galvojome, kada reikėtų panašią pataisą inicijuoti. Bet aš būčiau labai nepatenkintas, jeigu įstatymas būtų keičiamas penkios minutės iki klausimo sprendimo. Jeigu mes dabar deriname mūsų įstatymus su europinėmis normomis, čia aš matau vieną iš normų, kurią nesunkiai galime priderinti prie tų demokratinių mechanizmų. Tai jokios žalos niekam nepadarytų, tai aktyvintų mūsų visuomenę. Jeigu mes bijome, kad mūsų visuomenė kokiu nors klausimu pasakys “ne”, tas dažniausiai priklauso ne nuo visuomenės, o nuo to, kaip tas klausimas yra suformuluotas ir kaip yra visuomenei išaiškinta, ką tai reiškia. Šiuo metu mes pastebime vieną blogą dalyką (ką ir mūsų žurnalistai pastebi), kad apie tai, kas yra Europos Sąjunga, visuomenė nežino ir sunkiai orientuojasi. Mes turime labai didelį darbą – išaiškinti mūsų visuomenei, kokie yra pliusai ir kokie yra galimi pavojai jungiantis į Europos Sąjungą, ką mes turime padaryti, kad tų pavojų išvengtume. Tai yra didelis darbas, ir aš labai norėčiau, kad tų septynerių metų užtektų mūsų visuomenei šviesti. Bet jeigu dirbsime tokiais tempais kaip dabar ir po septynerių metų, net ir esant šitai normai vis dėlto dar lieka klausimas, ar bus atsakyta “taip”.

Aš norėčiau, kad mūsų visuomenė būtų aktyvi, ir Referendumo įstatymas nėra vien jungimosi į Europos Sąjungą ar į NATO įstatymas. Niekas negali žinoti, kokių klausimų gali iškilti, į kuriuos mums reikės žinoti mūsų visuomenės, mūsų tautos atsakymą. Šiuo metu įstatymas suformuluotas taip, kad į jokį klausimą gauti teigiamą atsakymą jau nebegalima. Mitingų laikai praėjo, ir šiuo metu mes į jokį klausimą teigiamo atsakymo negausime, nors ir pats teisingiausias būtų klausimas, nors ir labai aiškiai būtų suformuluotas. Žmonės sakys: ir taip viskas aišku, jie sėdės namie, neis ir taip pasakys “ne”. Štai čia yra, bent mano supratimu, šio įstatymo dabar galiojančios normos problema.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad jūs šiek tiek prieštaraujate sau ir kaltinate dabartinę visuomenę abuojumu, ir suprimityvinate paties referendumo idėją. Galbūt jūsų nuostatos tiktų, jeigu būtų toks įstatymas dėl apklausų, plebiscitų, jeigu būtų patariamieji ar privalomieji vykdyti referendumai. Tada galbūt visuomenė, ta neaktyvesnė, neatėjusi negalėtų nieko kaltinti. Kaip jūs manote?

S.PEČELIŪNAS. Aš nenorėčiau sutikti su pirmąja jūsų klausimo dalimi. Aš tikrai pats sau neprieštarauju, nes išanalizavęs paskutiniuosius referendumus jūs pamatysite. Pakalbėkite su tais žmonėmis, kurie nėjo, – todėl, kad jie nesuprato, kai buvo pateiktas balsuoti, atleiskite už tą pasakymą, laikraštis. Sako, aš už vieną klausimą norėčiau “taip”, už kitą “ne”, bet kadangi čia viskas taip suvelta, aš neisiu. Tokių nuomonių buvo, tai ir yra abuojumas ir atsisakymas dalyvauti šitame svarbiame reikale.

Jūs minėjote patariamuosius ir kitokius referendumus. Aš manau, kad jūs girdėjote tai, ką aš pradžioje sakiau. Yra dar dalykų, kuriuos reikėtų šitame įstatyme taisyti, ir, matyt, reikėtų turėti ne vieną referendumo kategoriją, bet kelias, atsižvelgiant į klausimą. Gal tiems klausimams turėtų būti ir skirtingos balsavimo normos. Aš sakau – galbūt, bet bazinė norma, aš manyčiau, turėtų būti tokia, kokią aš siūlau. Galbūt konstituciniams keitimams turėtų būti ir ta dabar galiojanti norma, padidinta norma. Bet ar visiems klausimams reikia padidintos normos? Aš manyčiau, bazinė turėtų būti tokia, o išimtinės gali būti ir kitokios.

Mielieji kolegos, nenorėkite, kad aš parengčiau jums visas pataisas. Dirbkime kartu. Aš parengiau vieną, o jeigu jūs manote, kad dar kur nors reikia kaip nors taisyti, prašau – sėskime prie stalo, kurkime grupę, dirbkime kartu ir turėkime naują bendrai parengtą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš matau, kad jau išties įsiliepsnojo diskusija dėl to, ką jūs pateikėte, tačiau mes, kaip jūs patys žinote, turime daug rinkimų įstatymų, gauname pataisų, pastabų, vyksta diskusijos. Ar jums neatrodo, kad būtų geriau, jeigu mes, sakykime, Seime sukurtume grupę visiems tiems įstatymams unifikuoti, tada kiltų mažiau problemų ir nereikėtų, kaip jūs sakote, prieš penkias minutes? Tai gal neapsiribokime viena kokia nors pataisa, o apsispręskime, kad reikėtų tuos visus įstatymus unifikuoti, tada ir balsavimo eiga būtų suprantamesnė žmonėms. Gal tą ir padarykime nediskutuodami dėl vieno straipsnio.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jūsų pasiūlymas tikrai vertas dėmesio, bet kol kas buvo truputį kita praktika. Mes pradėdavome taisyti kurį nors rinkimų įstatymą ir tada sudarydavome grupę, ir ta grupė parengdavo totalinius pakeitimus suderindama tarp įvairių politinių sluoksnių, įvairių nuomonių. Ar įmanoma sukurti tokią grupę, kuri taisytų visus su kokiu nors balsavimu susietus įstatymus? Nežinau, klausimas diskutuotinas. Nesakau, kad iš anksto atmestinas, bet mano iniciatyva ir buvo, kad mes vis dėlto pradėtume žiūrėti į tą tikrai seną, seniai parengtą Lietuvos įstatymą, o tai, kad jis nėra tobulas, turbūt kiekvienas iš jūsų perskaitęs mato. Ten yra ir daugiau taisytinų vietų. Mes, Demokratų partija, Demokratų frakcija, matome esminę štai šitą vietą. Jeigu kiti mato kitas, sėskime prie stalo ir darykime bendrus dalykus. Aš nesu prieš jūsų pasiūlymą, bet ar tai nebūtų tam tikras sprendimo atidėjimas į neribotą ateitį? Nes dabar jau yra rengiamos ir Prezidento rinkimų įstatymo, ir Seimo rinkimų įstatymo kai kurios pataisos, anie įstatymai kelis kartus taisyti ir atnaujinti, o šitas vis laukia savo eilės. Manau, kad ta eilė jau atėjo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, jūs porą kartų akcentavote, kad rinkėjai darosi neaktyvūs, t.y. jie sėdi ant pečiaus. Suprantama, jie ant pečiaus sėdi todėl, kad ten šilta, o mes kompensuojame šildymo išlaidas. Jeigu mes norime, kad jie nuo ten nuliptų, mes turime pasakyti, kad yra ir geresnių vietų. Mano atmintis sako, kad iki šiol pavyko tie referendumai, dėl kurių iš tikrųjų tauta buvo ir susikalbėjusi, ir įsitikinusi. Bent trys referendumai mums buvo teigiami – ir 1991, ir 1992, ir 1993 m. O nepavyko tie, kur tauta nebuvo pasirengusi atsakyti vienaip ar kitaip. Aš nenoriu kartotis, bet ar nenupigintume mes dabar tų savo referendumų, tų trijų referendumų, kurie, mano nuomone, labai esminiai, jeigu staiga nuleistume dalyvių kartelę iki 30% ar 40% ir tą sprendimą vadintume referendumu, o ne kokia nors apklausa?

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš tai irgi šiek tiek minėjau. Įvykę referendumai iš esmės buvo konstituciniai referendumai. Joks kitas nekonstitucinis referendumas Lietuvoje negavo atsakymo “taip”. Aš tą ir sakiau. Aš norėčiau, kad tai būtų bazinė norma, o konstituciniam galėtume palikti tą dabar galiojančią, t.y. aukštesnę, kartelę. Mano siūlymas yra toks: principinė nuostata visiems yra šita, o Konstitucija yra išimtinis atvejis, ir jam galima taikyti išimtinę normą. Aš nesu užsispyręs. Šis pasiūlymas yra kaip provokacija diskusijai, kad vis dėlto reikia tą įstatymą keisti. Ar visose dalyse taip, kaip mes siūlome, ar palikti Konstitucijai aukštesnę normą, aš nenorėjau būti visažinis ir jums pateikti galutinį atsakymą į tuos klausimus, į kuriuos turi atsakyti ne vienas S.Pečeliūnas, ne viena Lietuvos partija, bet visas Seimas. Tai yra Lietuvos politinių jėgų ir Lietuvos Seimo susitarimo reikalas. Sėskime ir susitarkime. Šitas siūlymas yra kaip provokacija susitarti gerąja prasme.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis pranešėjau, galima sutikti su tuo, kad įstatymas yra iš tikrųjų taisytinas. Tačiau man kyla toks klausimas ir abejonės, kodėl būtent dabar jūs pasirinkote šios pataisos pateikimą? Ar tai nesietina su specifinių klausimų sprendimu, su įvairių referendumų pasiūlymu, parašų rinkimu ir t.t.? Aš manyčiau, kad pats blogiausias būdas teikti kokias nors pataisas yra tada, kai yra koks nors ketinimas spręsti specifinius klausimus. Galbūt jūs galėtumėte atsiimti, ir mes galėtume nuspręsti Seime vėliau ir tą įstatymą peržiūrėti. Jūs pateikėte vieną, kitas – kitą, trečias – trečią. Reikia iš esmės peržiūrėti ir priimti tokį įstatymą, koks yra.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis pone Katkau, aš nenorėčiau sutikti su tuo, ką jūs pradžioje pasakėte, kad šis pateikimas yra derinamas prie kažkokių kitų dalykų. Jeigu jums taip atrodo, tai yra jūsų asmeninė nuomonė. Prie nieko nėra derinama.

Rinkimai Lietuvoje vyks nuolat. Yra jau nusistovėjęs grafikas. Jeigu neatsitiks kas nors kito, tai metai iš metų vyks arba savivaldybės, arba Seimo, arba Prezidento rinkimai. Jau yra, kaip sakoma, slenkantis stabilus grafikas. Tik kurį mėnesio savaitgalį visa tai vyks, kai ateis tas grafiko laikas? O referendumai neįrašomi į jokius grafikus ir prie jokių rinkimų nederinami. Klausimas tada atsiranda, kai jis atsiranda. Net ir Seimas gali nuspręsti surengti kokį nors referendumą. Aš manau, dėl jungimosi į Europos Sąjungą turbūt nereikės rengti referendumo dėl referendumo. Seimas paskelbs tokį referendumą savo balsų dauguma ir tai visai normaliai bus padaryta. Aš su niekuo nesieju, su niekuo nėra derinama, tiesiog anksčiau nebuvo progos tai daryti. Mes nuolat taisėm kurį nors Rinkimų įstatymą ir dar pridėti Referendumo įstatymo pataisas, kai buvo tuomet kaip tik renkami parašai ir kitokie dalykai, kaip tik nenorėjom. Šiuo metu nėra renkami jokie parašai, negirdėti jokių iniciatyvų rengti kokį nors referendumą. Aš manau, yra pats tinkamiausias laikas ramiai apsvarstyti šito įstatymo pataisas, kad nebūtų jokių insinuacijų. Laikas pasirinktas dėl visai priešingų priežasčių, negu jūs sakot.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, klausimams jau skyrėme 16 min. Prašyčiau atleisti, kreipiuosi į tuos, kurie negalėjo paklausti. Mums reikia nuspręsti, ar pritariame po pateikimo S.Pečeliūno inicijuojamam Referendumo įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Ačiū. Iš anksto yra užsirašiusių kalbėti už ir prieš daug. Gal sutariam: du – už, du – prieš. Seimo narys N.Medvedevas. Užsirašęs iš anksto.

N.MEDVEDEVAS. Turbūt reikėtų pritarti šitam reikalui, tačiau čia aiškėja, kad atsiranda tokia būtinybė sukurti tikrai grupę, kuri imtųsi peržiūrėti visus tuos įstatymus, susietus su rinkimais, balsavimais, ir sukurtų bendrą strategiją. Aš manau, ponas S.Pečeliūnas pritartų tokiai idėjai, kad šita grupė užsiimtų ne tik šituo referendumu, bet sukurtų tokią strategiją. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Argumentai prieš.

S.KAKTYS. Manau, kad teikiama Referendumo įstatymo pataisa nėra būtina ir aktuali šiandieną. Įstatymo pataisa orientuota ne į ateitį, o į dabartį. Šios dienos visuomenės abejingumas nereiškia abejingumo ateityje. Yra suprimityvinama pačio referendumo idėja, atsiranda galimybė tartis su visuomene nebūtinai dėl tautos valios būtinu spręsti klausimu. Juk tartis galima dėl visko, tęsti dėl svarbių klausimų apsisprendimo procedūrą ir panašiai. Kitas momentas, kad šita teikiama pataisa disonuoja su Konstitucijos 147, 148 straipsniais. Referendumai turėtų būti konstituciniai, dėl ypač svarbių valstybei klausimų. Galima pono S.Pečeliūno įstatymo leidimo iniciatyvą realizuoti per apklausų, plebiscitų arba referendumų įstatymų pataisas, nurodančias patariamųjų, privalomų vykdyti referendumų organizavimą. Dėl šitų motyvų, aš siūlyčiau, kad reikėtų atmesti siūlomą pataisą.

PIRMININKAS. Siūlymas atmesti. Ir žodžiu ir raštu, prašęs žodžio Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Iš pradžių aš norėčiau truputį replikuoti geram kolegai J.Beinortui. Kodėl 1992, 1993, 1994 m. įvykę referendumai buvo rezultatyvūs? Jie rezultatyvūs buvo dėl to, kad visuomenės ir liaudies nuomonė tais klausimais buvo ir taip aiški. Iš esmės jokių referendumų daryti ir nereikėjo. Tai buvo daigiau politinis žingsnis parodyti pasauliui, ką mes galvojame.

Šitas įstatymo projektas rengtas, ir aš dalyvavau pirmojo projekto rengime, dar 1988 m. Jeigu neklystu, rengėme pirmąjį projektą. Ir šis skaičius – 50% nuo sąrašų buvo įrašytas visiškai kitais motyvais, negu dabar kalbame. Tai buvo įrašyta dėl to, kad buvo rengiamasi ir iš tikrųjų galvojama, ar neprireiks referendumo paskelbti Nepriklausomai Lietuvos valstybei. Ir tuo metu reikėjo spręsti klausimus, ką daryti su tais, kurie prieš Lietuvos Nepriklausomybę ir kurie netrukus išvyko. Tai todėl ir buvo įrašyti šitie 50%. Dabar, aš manau, iš tikrųjų ta mintis, kad konstituciniams dalykams spręsti galėtų būti kita ar galėtų būti palikta šita pati norma galbūt ir verta dėmesio. Bet drįsčiau teigti, kad visais kitais klausimais joks referendumas dabar absoliučiai neįmanomas. Įmanomas vieninteliu klausimu dar kartą, jeigu reikėtų kada nors pasisakyti nepriklausomybės klausimu. Tada nuliptų iš tikrųjų ir nuo pečiaus. Bet tai tik šiais klausimais. O šiaip barjerų yra atitinkamų: bet kokiu klausimu taigi nebus referendumo, 300 tūkstančių parašų surinkti sugebės ne kiekviena partija. Ir jeigu Seimas nepriims sprendimo šituo klausimu (pats Seimas nemanys), tai referendumą sušaukti yra itin sudėtinga. Aš siūlyčiau pritarti pateikimui. Neskubėti su priėmimu, bet inicijuoti politinę diskusiją, nes tai politinis klausimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.A.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, šiandien labai aštrios diskusijos. Manyčiau, kad tai yra diskusijos, o ponas S.Pečeliūnas faktiškai jau inicijuoja įstatymo priėmimo procedūrą. Ir daug yra tokių abejonių, net ir pačiame pranešime. Pavyzdžiui, kartelių aukštis. Vienam referendumui – viena kartelė, svarbesniam referendumui – kita kartelė. Vis dėlto turi būti nustatytos sąlygos ir turi būti nustatytos projekte. Aš manyčiau, kad šį klausimą yra aktualu svarstyti tarp partijų, bet jį dar reikia palikti diskusijoms, o ne šiandien pritardami dar inicijuokime tolimesnę eigą. Aš siūlau, kad jį reikia grąžinti atgal, nes jis ne laiku ir blogai parengtas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Užsiregistravę apsispręsime, ar pritariame po pateikimo Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, registracijos Nr.P-704. Šį projektą teikia Seimo narys S.Pečeliūnas. Registracija vyksta.

Iš viso užsiregistravo 85 Seimo nariai. Pritariantys S.Pečeliūno inicijuoto įstatymo projekto… Blogai formuluoju. Balsuojantys už palaikys S.Pečeliūnų inicijuojamą įstatymo projektą ir balsuos už svarstymo procedūrą. Balsuojantys prieš prieštaraus S.Pečeliūno teikiamam įstatymo projektui. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 79 Seimo nariai. Už – 28, prieš – 39, susilaikė 12. Taigi įstatymo projekto svarstymo procedūra nebus pradedama. Mums reikia apsispręsti, ką toliau darome su tuo įstatymo projektu. Ar atidedame įstatymo pateikimo procedūrą, ar iš viso atmetame šitą įstatymo projektą? Seimo narys S.Kaktys sako nuomonę dėl to, ką toliau mes darome su įstatymo projektu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ar jūs reikalaujate kartoti balsavimą? (Šurmulys salėje) . Ar galėtume balsuoti antrą kartą kompiuteriais?

Gerbiamieji kolegos, dar sykį prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Visi būkit atidūs ir spausdami mygtukus, ir registruodamiesi. Tai pirmas atvejis, kai naujoji mūsų sistema neveikia. Šiaip ji dabar padaryta visai nebloga.

Pareikšta tokia nuomonė, kad kažkas negerai užsiregistravo. 81 Seimo narys. Dabar aš prašyčiau balsuoti: už – palaiko S.Pečeliūno projektą, prieš – prieštarauja jo svarstymui. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 76 Seimo nariai: už – 26, prieš – 39, susilaikė 11. Dar sykį kartoju, kad po pateikimo įstatymo projektui nepritariama. Dar sykį klausiu, ar atidedame pateikimo procedūrą, ar apskritai atmetame projektą?

Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Vis dėlto manyčiau, kad reikėtų atmesti, nes yra suprimityvinama paties referendumo idėja, yra diskusija su Konstitucija. Klausimas yra visiškai neparengtas ir ne laiku.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad visiškai atmesti negalima. Norėčiau grįžti kelerius metus atgal, t.y. į 1994 m., kai ponai konservatoriai siūlė lygiai tą patį, ką dabar siūlo S.Pečeliūnas, t.y. dėl jų rengiamo referendumo dėl indėlių privatizacijos ir dėl visų kitų. Manau, kad konservatoriai pakels dokumentus, paskaitys, ką jie siūlė prieš dvejus metus, ir pritars tam projektui po patobulinimo.

PIRMININKAS. Diskusija, gerbiamieji, baigėsi. Dabar prašyčiau būti atidiems. Spaudžiantys mygtuką “už” balsuos už tai, kad bus atidėta projekto pateikimo procedūra, balsuojantys prieš palaikys nuomonę, kad įstatymo projektą reikia atmesti. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 75 Seimo nariai: už tai, kad būtų atidėta projekto pateikimo procedūra, 26, prieš, t.y. už tai, kad būtų atmestas projektas, 38, susilaikė 11. Taigi S.Pečeliūno inicijuotas Referendumo įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra atmetamas ir galės patekti į mūsų darbotvarkę tik po pusmečio. Manau, kad tas pusmetis bus reikalingas dabar čia keltoms diskusijoms rengti.

Seimo narys S.Pečeliūnas repliką po balsavimo.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Norėčiau replikuoti po balsavimo. Aš apgailestauju dėl dviejų dalykų. Dėl pirmo, kad vis dėlto galioja norma – ne tas tribūnoje ir ne tas pasiūlė, ir neapgailestauju, kad konservatoriai tikrai pasielgė konservatyviai. Vis dėlto blogai, kad jūs visiškai negirdėjote, ką aš sakiau. Kad šita pataisa nebus priimta rytoj, kad mes jos nepriimsime po mėnesio, kad tai yra akstinas sėsti ir diskutuoti, bet diskutuoti įstatymo apibrėžtuose rėmuose. Galbūt reikėtų ir čia, Seime, tos diskusijos, gal reikėtų sudaryti grupę. Dabar mes šitą dalyką atmetėme, nes ne tas buvo tribūnoje. Ką tik čia priminė, visai neseniai jūsų kolegos siūlė tą patį. Taigi, kaip sakoma, ta pati mechanika galioja. Lietuvoje nieko naujo, ir demokratijos lygis Lietuvoje vis dėlto dar yra pakankamai žemas. Iki supratimo, kas tai yra demokratija, dar toli toli, mums visiems reikia mokytis ir konservatoriams taip pat.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė dar vieną repliką po balsavimo.

I.ŠIAULIENĖ. Aš tikrai pritariu išsakytoms gerbiamojo S.Pečeliūno mintims. Gaila, kad konservatoriai nepasinaudojo savo konservatyvumu, kuris reiškia nuoseklumą. Tuo labiau kad precedentas buvo, jų pačių inicijuotas, persvarstyti referendumo nuostatas ir tai, kas šiandien buvo pateikiama, formuoti komisiją ir komplektiškiau svarstyti šitą klausimą. Mes būtume tikrai turėję puikų šansą kolektyviai mūsų visų labui, mūsų Tėvynės labui, demokratijos tobulinimui grįžti prie šito klausimo, tuo labiau kad šiuo momentu joks referendumas negresia. Mes tam turime sočiai laiko. Aš labai apgailestauju konservatorių nenuoseklumu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega Pečeliūnai ir kolege Šiauliene, prašome žiūrėti į kompiuterį, kas balsavo prieš. Jūs atsimenate vieną žodį “konservatoriai”.

Prašom, pone Sigitai Kakty.

S.KAKTYS. Aš nenorėčiau, kad klausytojai ir Seimo nariai susidarytų klaidingą nuomonę, kad konservatoriai kažko šiandien bijo, kad bus organizuojamas koks nors referendumas ir tarytum sužlugs visi planai, idėjos ir kokios nors rinkimų programos. Man atrodo, kad yra rengiamos arba dažnai plaukioja tokios idėjos rengti kokį nors provokacinį mechanizmą įtraukti visuomenę į ūkinius ginčus. Šiandien yra toks nepasitikėjimas visuomene, kad ji yra neaktyvi, ir net stengiamasi ją aktyvinti, kad dalyvautų visose gyvenimo politinėse realijose, diskusijose. Tai irgi yra klaidinga nuostata. Tą nuostatą reikėtų ne palaikyti, o atvirkščiai, visuomenę reikėtų skatinti. Manau, kad šiandien mūsų balsavimas rodo teisingesnę poziciją.

PIRMININKAS. Ir žodis Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Norėčiau pasiūlyti, kad mūsų Etikos komisija patikrintų, ar tikrai kada nors prieš metus, ar prieš dvejus iš šitos pusės yra buvę tokių pasiūlymų, kaip šiandien teikia ponas S.Pečeliūnas. Man tai atrodo labai abejotina. Aš žinau, kad kai kurie kolegos mėgsta kalbėti iš lubų bet ką, kad tik prieš konservatorius. Todėl būtų gerai patikrinti.

Lietuvos Respublikos sutarties dėl žvejybos santykių tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos ir šios sutarties protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-349 (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 1-3 klausimas – sutarties dėl žvejybos santykių tarp Lietuvos Respublikos ir Europos bendrijos ir šios sutarties protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-349. Priėmimas. Aš kviečiu į tribūną Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorių R.Survilą.

R.SURVILA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šios sutarties ratifikavimas jau buvo aptartas, svarstytas ir nekelia abejonių ta prasme, kad Lietuvos žvejai turės didesnes galimybes žvejojant, modernizuojant laivyną, sustiprės mūsų žvejybos, žuvininkystės pozicijos tarptautinėje bendrijoje. Tai, be abejo, padės greičiau integruotis į Europos Sąjungą.

Šią sutartį jau ratifikavo Europos Sąjungos šalys. Prašau šiandien pritarti šiam projektui, nes tai atveria naujas galimybes Lietuvai kaip jūrų, kaip žvejybos valstybei. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, įstatymas turi vieną straipsnį, tai galėtume kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Seimo narys V.Zabukas. 4 – už, 4 – prieš. Ačiū, pone Survila.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti tai, ką sakė viceministras, kad Lietuva iš visų Baltijos šalių turi mažiausias ekonomines zonas, kur galima žvejyba. Lietuvos žvejai negali persekioti žuvų būrių, kai jos išplaukia į kitų valstybių vandenis, nes faktiškai dar nėra pasirašyta jokių sutarčių. Manau, kad ratifikavimo įstatymo priėmimas leis išplėsti žvejybos Baltijos jūroje rajoną, taip pat sudarys geresnes sąlygas žvejams grįžti su didesniu laimikiu. Siūlau pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas taip pat nori pritarti.

J.KAROSAS. Kadangi kalbame apie jūrų vandenis, ramia sąžine pritariu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos ratifikavimas reikalingas. Prisijungus Švedijos karalystei ir Suomijos Respublikai prie Europos Sąjungos, su kuriomis Lietuvos Respublika buvo sudariusi sutartis, Lietuvos Respublikai šiuo metu reikia ratifikuoti sudarytą sutartį su Europos Sąjunga.

Sutarties ratifikavimas sudarys sąlygas Europos Sąjungai, o ypač Lietuvos Respublikos žvejams išplėsti žvejybos plotus Baltijos jūroje. Žuvies ištekliai Lietuvos ištekliai Lietuvos Respublikos ekonominės zonos plotuose yra riboti ir jų neužtenka Lietuvos Respublikai kvotose numatytam žuvų kiekiui sugauti. Todėl šios sutarties ratifikavimas padės įvykdyti Lietuvai kvotos ribose žuvų sugavimą ir tai sudarys geresnes ekonomines sąlygas. Pritariu sutarties ratifikavimo įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Esu už. Kviečiu kolegas taip pat balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, 4 kalbėjo už. Norinčių prieštarauti nėra. Sutarties ratifikavimui reikia 71 mūsų balso. Aš tikiuosi, kad bus balsuojama vieningai. Kolegos, dabar registruojamės. Registracija pradėta. Balsų skaičiavimo komisija pasirengusi.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kolegos, prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Sutarties dėl žvejybos santykių tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos ir šios sutarties protokolo ratifikavimo įstatymą? Kas už, balsuoja dabar. Balsavimas pradėtas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 75.

PIRMININKAS. Už – 76. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Susilaikė 1.

Suklydau sakydamas, kad reikia 71 balso. Reikia 57 balsų. Tuo maloniau konstatuoti, kad už balsavus 76, niekam neprieštaravus, susilaikius 1 Sutarties dėl žvejybos santykių tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos ir šios sutarties protokolo ratifikavimo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kariuomenės būrio LITPLA-6 dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” projektas Nr.P-640 (svarstymas ir priėmimas)

1-4. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos kariuomenės būrio LITPLA-6 dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” projektas. Registracijos Nr.P-640. Šiandien – svarstymas ir priėmimas.

Mielasis Sekretoriate, prašyčiau pakeisti klausimą. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Kviečiu į tribūną Krašto apsaugos ministrą Č.Stankevičių.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po pateikimo dėl nutarimo projekto jokių pasiūlymų negauta. Į pateikimo metu užduotą klausimą dėl Lietuvos kariuomenės būrio, dalyvaujančio Bosnijoje, išlaidų jums, gerbiamieji Seimo nariai, yra išplatintas atsakymas raštu. Daugiau neturėčiau ką pridurti, tik prašyčiau Seimą priimti šį nutarimą.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, mes dabar apsispręsime, ar priimame nutarimą, ar ne. Jis turi tik vieną straipsnį. Taigi dėl viso nutarimo projekto 4 – už, 4 – prieš. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Seimo Nacionalinio saugumo komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė jam. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Pritariu, bet reikėtų padaryti, kad nereikėtų… Būrys yra tik keičiamas, nereikėtų Seimo trukdyti ateityje šitokiais… Jeigu dalyvaujama naujoje akcijoje arba naujas dalinys, o dabar tik žmonių pakeitimas. Reikėtų padaryti, kad šito nebūtų.

PIRMININKAS. Taip, jeigu mes nenurodytume nutarime datos, tai tada galėtume tai daryti. Tai, matyt, ateities dalykas, galėtume iš tikrųjų apsispręsti. Tai būtų daug solidžiau, negu kiekvieną kartą čia mums šnekėti. Seimo narys M.Briedis.

M.BRIEDIS. Taip pat siūlyčiau palaikyti ir norėčiau pastebėti, kad kitą kartą, kai bus ruošiami panašūs nutarimai, labai būtų gerai, kad iš karto būtų šita informacija, kurią mes gavome apie mūsų kariuomenės išlaidas. Tai sudaro tam tikrą vaizdą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus. Prieš.

M.PRONCKUS. Aš dar kartą kartoju, kad nepritariu ir nepritarsiu niekada Lietuvos pinigų švaistymui kariškiems žaidimams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Registruojamės. Tuojau balsuosime ranka, ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos kariuomenės būrio LITPLA-6 dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje”.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kas už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 65.

PIRMININKAS. Už – 66. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. Susilaikė 3. Kas nebalsavo, neskaičiuosime. Kolegos, susilaikius 3, 1 prieštaraujant, o 66 balsavus už Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos kariuomenės būrio LITPLA-6 dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos tarnybinio paso įstatymo projektas Nr.P-566(2) (svarstymas)

Penktas rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos tarnybinio paso įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-566(2). Norinčių kalbėti diskusijoje nėra, bet aš dabar kaip tik pakviesčiau kalbėti Užsienio reikalų komiteto atstovus, kurie buvo pareiškę savo nuomonę iš anksto. Seimo narys A.Ažubalis norėtų dar sykį pakartoti savo nuomonę. Seimo narys A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Aš norėčiau kolegas informuoti, kad šio mėnesio 9 d. komiteto posėdyje buvo nuspręsta iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos tarnybinio paso įstatymo projektui Nr.566(2) ir paprašyti Užsienio reikalų ministerijos suderinus teikiamą įstatymo projektą su Diplomatinio paso įstatymu ir rengiamu Diplomatinės tarnybos įstatymu pateikti komitetui svarstyti su reikalingomis pataisomis. Noriu pasakyti, kad pataisos, naujasis variantas komitetui buvo pateiktas tik penktadienį, komitetas dar nespėjo apsvarstyti. O Nr.566(2) – tai yra senasis variantas. Naujasis variantas, kurį pateikė komitetui ir kuris dar neišdalintas Seimo nariams, skiriasi. Aš siūlyčiau padaryti pertrauką.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš kviečiu dabar į tribūną užsienio reikalų viceministrą poną A.Rimkūną. Jis sako savo nuomonę, kaip mes turėtume elgtis. Manyčiau, kad siūlymas daryti pertrauką, jeigu yra kokių nors abejonių, yra visiškai pamatuotas. Tai yra grynai techninis dalykas, gal jūs susitartumėte. Kokia jūsų nuomonė, pone viceministre?

A.RIMKŪNAS. Pone pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Užsienio reikalų ministerija sutinka su dabar nuskambėjusiu Užsienio reikalų komiteto siūlymu, atsižvelgia į Užsienio reikalų komiteto pastabas.

Mes pateikėme naują variantą. Derinimas su rengiamais diplomatinės tarnybos įstatymu ir su diplomatinio įstatymo projektais yra būtinas, todėl mes prašytume dar atidėti dar šio klausimo svarstymą plenariniame posėdyje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Sutarimas yra mielas. Kolegos, ar būtų prieštaraujančių, kad mes dabar padarytume svarstymo pertrauką? Taigi daroma Lietuvos Respublikos tarnybinio paso įstatymo projekto svarstymo pertrauka. Techniniai dalykai… bus keli įstatymo projektai suderinti. Užsienio reikalų komitetas pateikia išvadą, ir tada mes jį toliau svarstome.

Seimo nutarimo „Dėl valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti kontroliuojamąsias prekes, ir valstybių, iš kurių draudžiama importuoti kontroliuojamąsias prekes, sąrašų patvirtinimo” projektas Nr.P-667 (svarstymas)

Šeštas klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti kontroliuojamąsias prekes, ir valstybių, iš kurių draudžiama importuoti kontroliuojamąsias prekes, sąrašų patvirtinimo” projektas Nr.P-667. Svarstymas.

Norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Man lieka vėl pakviesti užsienio reikalų viceministrą į tribūną. Gal jis turėtų kokių savo baigiamųjų pastabų dėl kontroliuojamųjų prekių sąrašų?

A.RIMKŪNAS. Ačiū, pirmininke. Iš esmės, pateikdamas šį dokumentą, aš pateikiau argumentus, kurie, atrodo, įrodė, kad šio dokumento priėmimas, patvirtinimas Seime yra svarbus. Aš tiesiog kviesčiau Seimo narius patvirtinti, ratifikuoti šį dokumentą.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Ar būtų norinčių svarstyti ar pritariame po svarstymo, ar nepritariame? Nėra norinčių kalbėti. Taigi bendruoju sutarimu pritariame Lietuvos Respublikos nutarimo “Dėl valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti kontroliuojamąsias prekes, ir valstybių, iš kurių draudžiama importuoti kontroliuojamąsias prekes, sąrašo patvirtinimo” projektui po svarstymo.

Lietuvos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos draugiškų santykių ir bendradarbiavimo pagrindų sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-669 (svarstymas ir priėmimas)

Ir dar vienas Užsienio reikalų ministerijos teikiamas projektas – Lietuvos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos draugiškų santykių ir bendradarbiavimo pagrindų įstatymo projektas Nr.P-669. Šiandien turėtų būti svarstymas ir priėmimas. Ar yra norinčių diskutuoti? Nėra norinčių diskutuoti. Pone viceministre, prašom sakyti savo žodį svarstymo pabaigoje.

A.RIMKŪNAS. Ačiū. Šios sutarties projektas buvo svarstytas Užsienio reikalų komitete. Buvo vienbalsiai pritarta, kad sutartis būtų siūloma ratifikuoti plenariniame posėdyje. Taigi aš čia ir neturėčiau daugiau ko pridėti, tiesiog kviečiu gerbiamuosius Seimo narius patvirtinti šią sutartį, kuri iš esmės yra viena iš bazinių sutarčių, nustatančių dvišalius Lietuvos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos santykius. Ji atitinka tarptautinių sutarčių dvasią. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl motyvų, ar pritariame šiam įstatymui, ar priimame visą įstatymą, nes jis yra iš vieno straipsnio. 4 – už, 4 – prieš.

Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi siūlomas sutarties projektas, man atrodo, visiškai dera su mūsų bendra užsienio politikos – gerų santykių su valstybėm – pozicija, todėl aš siūlau jį palaikyti ir balsuoti už. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza.

R.ZUOZA. Kadangi iš tiesų tai yra svarbus santykių su Bulgarija sprendimas, siūlau pritarti, nes jokių pretenzijų ir…

PIRMININKAS. Atsiprašau, kad per anksti išjungiau. Siūlymas pritarti. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, sutarties ratifikavimas leis Lietuvos Respublikai integruotis į Europos struktūras bei institucijas ir pačią Europos Sąjungą, todėl pritariu sutarties ratifikavimo įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Briedis.

M.BRIEDIS. Taip pat pritariu ir kviečiu kolegas vieningai palaikyti.

PIRMININKAS. Maloni vienybė. Visi pasiilgome gražaus sutarimo po vieno čia svarstyto klausimo. Kolegos Seimo nariai, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Registruojamės, ir tuojau balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos draugiškų santykių ir bendradarbiavimo pagrindų sutarties ratifikavimo įstatymą.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kas už tai, kad aptariamas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 57.

PIRMININKAS. Už – 58. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Susilaikiusių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra.

Kolegos, niekam neprieštaravus, niekam nesusilaikius, 58 balsavus už, Lietuvos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos draugiškų santykių ir bendradarbiavimo pagrindų sutarties ratifikavimo įstatymas yra priimtas.

Jeigu žvilgtelėtumėte į darbotvarkę, tai iki skambaliuko, laikrodžio ir kavos puodelio mes jau esame priėję. Dabar noriu jūsų klausti, ar darome pertrauką pagal projektą, ar galėtume iš pabaigos imti kokį įstatymo projektą ir mėginti jį pateikti, būtent 2-5a, 2-5b, 2-5c, nes aš matau Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją? Ar dabar galėtume imti šituos klausimus, ar reikėtų laukti jų darbotvarkės laiko? (Balsai salėje) Ar tikrai yra kategoriškai prieštaraujančių? Kategoriškai prieštaraujančių nėra. Dėkoju, ponia Šiauliene, už nuolankų būdą.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-752. Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 8 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-753(2). Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 26 ir 40 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-754 (pateikimas)

Taigi 2-5a, 2-5b ir 2-5c – Lietuvos Respublikos informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-752, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 8 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-753(2) ir Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 26 ir 40 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-754. Man malonu, kad Seimas sutiko dabar daryti pateikimą. Aš kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau trumpai pateikti teikiamus įstatymų projektus ir išsakyti keletą akcentų.

Kaip rodo mūsų patirtis, naujasis Visuomenės informavimo įstatymas ir naujasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas turi tam tikrų spragų, kurias reikėtų užpildyti, išspręsti tam tikras šių įstatymų ir kitų galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų neatitikimo problemas, pirmiausia ar atitinka galiojantį Darbo sutarties įstatymą. Dėl to mes ir pasiūlėme šias pataisas. Aš noriu priminti, kad Darbo sutarties įstatymo 9 straipsnio trečioji dalis sako, kad su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus skiria į darbą renkamieji organai, darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų kadencijos laikui. Tai nebuvo numatyta Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo atitinkamuose straipsniuose, todėl, taikant šį įstatymą, kilo tam tikrų problemų.

Taigi mūsų pagrindinis siūlymas ir yra suderinti Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą su galiojančiu Darbo sutarties įstatymu, t.y. susieti tarybos skiriamo generalinio direktoriaus įgaliojimų laiką su tarybos įgaliojimu laiku.

Taip pat tarybai suteikti tuos teisinius instrumentus, kuriuos turi kitos analogiškos institucijos. Sakysime Vyriausybė turi teisę atistatydinti. Iki šiol Nacionalinio radijo ir televizijos taryba neturėjo tokios teisės atsistatydinti, mes siūlom ją suteikti. Taip pat iki šiol buvo neaiškiai suformuluotas Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos santykis su generaliniu direktorium. Atstatydinimo procedūros buvo, mūsų manymu, ne visiškai tiksliai formuluojamos. Be to , Nacionalinio radijo ir televizijos taryba neturėjo to paprasto instrumento, kurį turi net ir Seimas, – kai gali pareikšti vienam ar kitam savo paskirtam pareigūnui nepasitikėjimą. Mes siūlome analogišką teisinį instrumentą suteikti Nacionalinio radijo ir televizijos tarybai. Tai ir yra pagrindiniai siūlymai, kuriuos mes teikiame šiuose įstatymuose.

Taip pat aš nepaminėjau dar keleto tokių paprastų siūlymų, lygiagrečiai su šiais paprastais siūlymais, tokių kaip tie, kad įstatyme buvo daug neaiškių teisinių, vadinkime, kategorijų. Tokių kaip vienoje vietoje teigiama, kad “Nacionalinio radijo ir televizijos taryba tvirtina direktorių”, kitoje, kad “skiria”, trečioje vietoje, kad “renka ir tvirtina”. Mes siūlom tuos terminus suvienodinti ir visur vartoti vieną teisinę kategoriją – “skiria”. Ir taip pat siūlome papildyti Darbo sutarties įstatymą tam, kad ir pačiam Darbo sutarties įstatyme neliktų vidinių prieštaravimų. Nes, kaip aš minėjau, 9 straipsnio trečioje dalyje numatyta, kad “darbuotojų, kuriuos skiria renkamieji organai, įgaliojimai nutrūksta kartu su renkamųjų organų, arba renkamųjų institucijų įgaliojimais”. Tačiau to nebuvo numatyta Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnyje, kuriame nurodoma, kokiais pagrindais gali nutrūkti darbo sutartis. Tokie yra mūsų pasiūlymai, ir aš siūlau jiems pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti 12 Seimo narių. Kiek tilpsim į 10 min. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad visiems aiškūs siūlomų įstatymų patikslinimų ar pakeitimų tikrieji motyvai, dėl to čia lyg ir nėra abejonių. Klausimas toks – ar šitie pakeitimai, kurių tikrieji motyvai aiškūs, nereikš, kad Seimas įsijungė į kovą su teismo sprendimais. Ačiū.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, aš nežinau, kokius motyvus jūs turite omeny. Aš turiu vienintelį motyvą – įstatymų nesuderinamumas ir įstatymų spragos, kurias reikia užpildyti. O Lietuva yra teisinė valstybė, santykiai tarp institucijų ir teismų yra aiškiai apibrėžti įstatymų. Įstatymai privalo būti vykdomi, nepaisant to, kad jie po to, pavyzdžiui, pripažįstami Konstitucinio Teismo kaip neatitinkantys Konstitucijos.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Tikrai, man atrodo, kad ketinimai ir motyvai, kodėl dabar teikiami tokie pasiūlymai, yra aiškūs. Ir tenka tik apgailestauti, jog jums vėl labai staigiai reikia keisti poziciją, tuo labiau kad taryba buvo neseniai suformuota, įdėtos didelės pastangos, kad jos formavimas vyktų pagal kitus principus. Bet aš abejoju, ar jūs čia taip gražiai sureguliuojat šituos klausimus. Tuo labiau kad renkamuose organuose yra tarpusavio priklausomybė, ir pavyzdžiui tai, kad yra bendras toks juridinis principas, – kas neuždrausta įstatymo, tas leidžiama. Taryba ir be šitų pakeitimų galėjo atsistatydinti. O tai, kad tarybos atsistatydinimas sukelia ir Radijo bei televizijos generalinio direktoriaus atsistatydinimą, reiškia, kad vėlgi valdžių pusiausvyra ir pasidalinimas yra panaikinami, kas šiaip demokratinėje visuomenėje ir pagal bendrus valdymo principus nėra sveikintina, ir nelieka net savotiško perimamumo. Kaip jūs manot, ar jūs tikrai įsitikinęs savo pozicijų teisumu?

A.KUBILIUS. Jūsų klausimas man visiškai neaiškus, savo pozicijų teisumu aš esu įsitikinęs ir raginu ir jus įsitikinti. Bet jeigu jūs kalbat apie valdžių atskyrimą ir kitus dalykus, tai Seimui atsistatydinus, atsistatydina ir Vyriausybė. Tą reikėtų žinoti. Taigi šiuo atveju, man atrodo, turėtume laikytis paprasto principo. Šiuo atveju Darbo sutarties įstatymas aiškiai nurodo, kaip reikia elgtis.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Neseniai Seime pristatinėjant Referendumo įstatymą buvo girdėti konservatorių balsų, kad ne laiku tas įstatymas pristatinėjamas. Aš prie to laiko ir grįšiu. Ar jums taip pat neatrodo, jog konservatoriai elgtųsi kur kas etiškiau, jei tie įstatymai būtų pristatinėjami po to, kai V.Kvietkauskas praktiškai pradėtų eiti savo pareigas.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, aš raginčiau nesikišti į Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos veiklą. Ji yra visiškai savarankiška, nepriklausoma nuo Seimo ir ji atsako už savo veiksmus. Ir nei Seimas, nei kokie nors Seimo nariai neturėtų vertinti, kaip ir ką ji turi daryti. Šiuo atveju aš su jumis sutinku – įstatymą buvo galima priiminėti kur kas anksčiau.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nebūtų teisingiau, jeigu didesnis visuomeninių organizacijų skaičius deleguotų ne tarybos narius, o savo atstovus, o tarybą rinktų vėliau. Ačiū.

A.KUBILIUS. Na, man atrodo, kad tai šiandien nėra mūsų diskusijos objektas, mes nesiūlom to svarstyti. Seimas praeitų metų pabaigoje apsisprendė, kad Nacionalinio radijo ir televizijos taryba turi būti visiškai savarankiška, joje neturi būti valstybinių institucijų atstovų, ir mes manom, kad tai geras principas. O ar pakankamai atstovų yra iš įvairių visuomeninių organizacijų, tą parodys gyvenimas ir mes galėsim prie to klausimo grįžti kada nors vėliau. Man atrodo, kad dabar Nacionalinio radijo ir televizijos taryba yra gerai funkcionuojanti institucija, lemianti tai, kad Nacionalinis radijas ir televizija iš tikrųjų yra visuomeninė organizacija.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia turbūt visiems aišku, dėl ko tai daroma. Posakis – “noras išlaikyti gražų veidą, nors ir blogas lošimas”, – visiems akivaizdus, turbūt ir jums, ir mums, ir visiems kitiems. O mano klausimas toks, ar jūs nenorėtumėt grąžinti Prezidento teisės, kad jis irgi galėtų siūlyti žmones į tarybą?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, man vėl nesuprantama, kokius motyvus jūs turite omeny, aš įtariu, kad jūs kažką planuojate, kažką negero ir negražaus ir turite visi kažkokį bendrą supratimą. Aš dar kartą raginu galvoti tik apie įstatymo suderinamumą, o jeigu kas nors turi kokių kitų motyvų, aš raginčiau prisiminti tą seną lietuvišką patarlę,- jeigu kam nors rodosi, reikia žegnotis.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad toks klausimo pateikimas, kai taip skubiai įtraukiama į darbotvarkę ir kai darbotvarkėje sukeičiamas laikas, yra neetiškas. Ir sprendžiamas ne iš esmės įstatymo pakeitimas, o vėl Seimui “užmetamas” sprendimas, kurį išsprendė teismas ir tereikia jį vykdyti.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai nekvestionuoju teismo sprendimo ir to, kad teismas turi aiškintis santykius su institucija taip, kaip numato įstatymai. Mes tos problemos tikrai nesprendžiam, ir aš raginu jos nespręsti. Ne Seimo reikalas aiškintis, kaip Lietuvoje viena ar kita institucija privalo vykdyti teismo sprendimus. Tam yra įstatymai, tam yra teismo įgaliojimai ir tam yra Lietuvoje teisinė sistema, kuri privalo veikti. Aš galiu pasakyti savo tam tikrus pamąstymus, kad iš tikrųjų mes susiduriam su pakankamai keista situacija, kai neteisėtai priimto į darbą asmens atleidimas pripažintas neteisėtu. Iš tikrųjų šiandien turim tokią situaciją, kai neteisėtai priimtas į darbą asmuo yra neteisėtai atleistas. Ką padarysi, tai yra mūsų teisinės tradicijos tam tikro formavimosi problemos. Bet šiuo atveju aš visiškai ne tą siūlau svarstyti. Mes nesiūlom priimti kokio nors nutarimo, kaip turi elgtis Nacionalinio radijo ir televizijos taryba, kai teismas priėmė sprendimą, kuris apskųstas kasacine tvarka. Šiuo atveju mes siūlom spręsti tik tam tikras įstatymo problemas, ir aš raginu apie tai ir kalbėti, o nekalbėti apie tą konkrečią pragmatinę situaciją.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad mes trupučiuką gal ir dabar darome sudėtingą Darbo sutarties įstatymo redakciją, kai kalbame apie darbuotojo paskyrimą į darbą arba jo patvirtinimą eiti pareigas. Juk iš esmės kalbama apie darbdavį ir darbuotoją. Šiuo atveju darbdavys yra toji institucija, o darbuotojas – tas, kuris ar konkurso, ar kitokiu būdu buvo pasamdytas. Tai ar nebūtų galima paprasčiau parašyti, kad tai …kuri sudarė sutartį su juo?

Dabar kitas klausimas, ar toji sutartis yra terminuota, ar neterminuota? Jeigu ta institucija sudarė sutartį savo įgaliojimų laikotarpiui, vadinasi, sutartis yra terminuota. Tada man kyla klausimas, kodėl mes norime 26 straipsnyje daryti šitą pataisą, kai tas dalykas išsprendžiamas visai kitame Darbo sutarties įstatymo straipsnyje?

A.KUBILIUS. Aš tik noriu priminti, kad Darbo sutarties įstatymo 9 straipsnis, kuriame kalbama apie darbo sutarties terminą, sako, kad su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus skiria į darbą renkamieji organai, darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui. Įgaliojimai gali būti apibrėžti įstatymu penkeriems metams, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių ar to, kaip nevisiškai lietuviškai vadiname, organo atsistatydinimo įgaliojimai gali baigtis anksčiau. Tokiu atveju ar to skirto darbuotojo įgaliojimai tęsiasi toliau, ar jo įgaliojimai irgi baigiasi? Mes siūlome suvienodinti, kad jeigu baigiasi skiriančiosios institucijos įgaliojimai, turi baigtis ir jų paskirto darbuotojo įgaliojimai. Ir atitinkamai tą problemą išspręsti Darbo sutarties įstatyme. Aš kalbėjau su teisininkais, čia yra šiokia tokia problema, kadangi ne visų darbuotojų įgaliojimai baigiasi. “B” kategorijos darbuotojų, kurie paskirti net ir renkamosios institucijos, įgaliojimai turėtų nesibaigti ir tuo reikėtų papildyti tą mūsų 26 straipsnio pataisą.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Čia jau buvo minėta, kai svarstėme Referendumo įstatymą, kad ne laikas ir ne vieta, dabar kaip tik ta pati situacija, kai iš tikrųjų šitų įstatymų bloko priėmimas bus naudojamas konkrečiai problemai išspręsti. Aš norėčiau, kad jūs atsakytumėte štai į kokį klausimą. Aš sumodeliuosiu situaciją, o jūs pasakykite, ar teoriškai pagal šį įstatymą tai įmanoma susiejus visa tai su dabartine situacija. Taryba susirenka į posėdį, priima sprendimą atleisti poną A.Ilginį iš generalinio direktoriaus pareigų. Taryba taip pat tame pačiame posėdyje priima sprendimą sugrąžinti į ankstesnes pareigas poną V.Kvietkauską. Tame pačiame posėdyje taryba priima sprendimą atsistatydinti ir kartu atleisti poną V.Kvietkauską. Taryba tame pačiame posėdyje priima sprendimą laikinai pavesti eiti generalinio direktoriaus pareigas ponui A.Ilginiui. Po to formuojama nauja taryba faktiškai tos pačios sudėties, kuri ir įteisina galutinai susidariusią situaciją. Teoriškai pagal šį bloką įmanoma tokia situacija? Ačiū.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs būtumėte Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys ir aš juo būčiau, mes galėtume dėl to klausimo diskutuoti. Aš nesu teoretikas šiuo atveju, aš teikiu Seimo įstatymo pataisą ir siūlau ją svarstyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras – paskutinis klausėjas.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad pagal nesuderintus įstatymus ne tik radijui ir televizijai dirbti nepatogu, bet ir visai Lietuvai, jeigu taip yra. Susidaro gyvenimiškos kolizijos. Aš pritariu šitam įstatymų blokui, tik norėjau paklausti, ar iš radijo ir televizijos darbuotojų kreipėsi kas nors dėl tam tikrų įstatymų neatitikimų, trukdančių jų darbui?

A.KUBILIUS. Manęs tokie kreipimaisi nepasiekė. Aš nežinau, ar kreipėsi, ar ne.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmasis Seimo Pirmininko pavaduotojau. Mums reikia dabar apsispręsti, ar pritariame po pateikimo? Ar galėtume kalbėti apie visus įstatymo projektus? Gerbiamieji kolegos, dėl Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Aš ne tą paspaudžiau, labai atsiprašau. Norėjau paspausti prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Gerbiamieji kolegos, būtinai pritarsiu šitiems įstatymo projektams. Dar 1990-1991 metais nebūčiau pritaręs, nes tuo metu buvo vienintelis televizijos kanalas. Dabar, kai Lietuvoje yra keletas alternatyvių televizijos kanalų, aš manau, kad toks Lietuvos valstybinės televizijos šturmas ypatingos politinės reikšmės neturi. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė nori kalbėti prieš.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Tikrai, nors jūs ne taip seniai džiaugėtės mano nuolankumu, vis dėlto, kaip matote, drįstu prieštarauti. Prieštarausiu todėl, kad aš iki šiol nemačiau Juridinio skyriaus išvadų, nepaisant visų tų išsakytų nuogąstavimų ir samprotavimų, kuriuos pristatant įstatymų bloką išsakė Seimo nariai. O pagal mūsų Statutą, kol nėra Juridinio skyriaus išvadų, mes turime daryti pertrauką po pateikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo kalbos dėl motyvų. Registruojamės. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Girdžiu du šūksnius. Dėl vedimo tvarkos ir bendruoju sutarimu Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ponios I.Šiaulienės pastaba yra visiškai teisinga. Aš žinau, kad Juridinis skyrius rengia tas pastabas, ir vien dėl to, kad mes šiek tiek sukeitėme savo darbo tvarką, aš siūlau palaukti iki popietinio posėdžio ir tada balsuoti. Aš tikiuosi, jau bus Juridinio skyriaus išvados.

PIRMININKAS. Tada dėl viso įstatymo projekto, kolegos, ar būtų pritarta šitam siūlymui? Dėkoju, kad balsavimą atidedame tam laikui, koks ir buvo. Aš atsiprašau, jog nepastebėjau tokių dalykų. Tiesiog maniau, kad galime trupučiuką paskubinti ir po pietų darbus anksčiau baigti.

Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12 valandų 20 minučių.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Kauno savanorių ir buvusių savanorių nepaklusnumo ir protesto akcijos 1993 m. rudenį tyrimo komisijos” projektas Nr.P-742(3) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą. 1-8 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimas “Dėl kai kurių Kauno savanorių ir buvusių savanorių nepaklusnumo ir protesto akcijos 1993 m. rudenį” projektas. Registracijos Nr.P-742(2). Trečiasis variantas. Taigi svarstome trečiąjį variantą. Svarstymo ir priėmimo stadijos. Ar yra norinčių kalbėti svarstymo metu? Ponia I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Iš principo pritardama komisijos sudarymui, mūsų frakcija nori atkreipti dėmesį, kad yra siūlomos pataisos redaguoti Seimo nutarimo pavadinimą vadovaujantis 1997 m. liepos 3 d. priimtu Seimo nutarimu dėl Seimo laikinosios komisijos 1993 m. rudens įvykiams Pakaunės miškuose ir jų priežastims ištirti sudarymo. Dabartiniame nutarime formuluojama, jog tai savanorių nepaklusnumo ir protesto akcija. Man atrodo, komisija galės nustatyti, kokia čia buvo akcija. Jau iš karto suponuojama, kas čia buvo. Tam mes prieštaraujame ir siūlome, kad Seimas atsižvelgtų į tai, ir, nors tai yra jau trečiasis nutarimo projektas, vis dėlto siūloma 1993 m. rudens įvykiams tirti, o rašoma 1996 m. rudenį. Yra korektūros klaida.

PIRMININKAS. Dėl šitų dalykų mes spręsime jau priėmimo metu. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Nenoriu.

PIRMININKAS. Nenorite, taip? Gerai, taigi diskusiją baigėme. Ar pritariame po svarstymo? Pritariame. Kviečiu į tribūną Seimo kanclerį J.Razmą ir pradedame priėmimą.

J.RAZMA. Iš tiesų yra gautos minėtos pataisos. Aš manau, kad mes galėsime dėl jų balsuoti. Jos susijusios su pavadinimo formulavimu ir preambule. Aš sutinku, kad preambulėje yra korektūros klaida, kur buvo paminėti ne 1996 m., o 1993 m., tai sutarkim, kad tai yra ištaisyta. Na, dėl šito siūlymo. Aš nenorėčiau jam pritarti, nors jeigu mes žiūrėsim į pirmąjį Seimo nutarimą, aš sutinku, kad tam tikra galimybė tokį siūlymą teikti gali būti konstatuojama. Nors pavadinime ir preambulėje buvo pažymėta, kad tai Kauno savanorių ir buvusių savanorių nepaklusnumo bei protesto akcija, taip mes ir supratom, kad turi būti toks ir dabar siūlomos komisijos pavadinimas, tačiau 1 straipsnyje buvo daugiau pažymėta, ką ta komisija turi ištirti, o ne pakartotas jos pavadinimas. Tačiau tas jos tyrimo turinys dabar autorių yra siūlomas į pavadinimą. Aš nemanyčiau, kad reiktų keisti mano pateiktą projektą. Aš atkreipčiau dėmesį, kad dauguma komisijos narių buvo susirinkę ir 2 straipsnyje jau yra įrašyti jų pasiūlymai dėl komisijos pirmininko ir pavaduotojo. Taip pat yra, jeigu lyginsime su ankstesniu projektu, pasikeitęs Socialdemokratų frakcijos atstovas, anksčiau buvo R.Dovydėnienė, dabar, jūs matote, yra J.Oleka. Tačiau čia frakcijos valia, ką pasiūlyti.

PIRMININKAS. Yra siūlymas keisti pavadinimą. Kas pateikia pataisą? Ponas A.Salamakinas ar ponia I.Šiaulienė? I.Šiaulienė, taip?

Taip, kol kas negaliu… Gerai. Kalba ponia I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Aš nenoriu sutikti su išsakytais pranešėjo samprotavimais ir norėčiau, kad būtų laikomasi nuoseklumo. Seimo nutarimas buvo priimtas sudaryti laikinąją komisiją 1993 m. rudens įvykiams pakaunės miškuose bei jų priežastims ištirti, todėl siūlome, kad dabar teikiamas nutarimo pavadinimas būtų “Dėl Seimo laikinosios komisijos 1993 m. įvykiams pakaunės miškuose, bei jų priežastims ištirti sudarymo”.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas nori kalbėti dėl motyvų. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Taip, aš noriu pritarti poniai Šiaulienei. Jeigu griežtai juridiškai laikytumės klausimo, tai būtent tokią Seimo laikinąją komisiją mums pavesta sudaryti 1997 m. liepos 3 d. nutarimu – būtent tokią, o ne kitokią. Ir nors pačioje preambulėje parašyta konkrečiai: “dėl kai kurių Kauno savanorių ir t.t.”, čia parašyta teisingai, nes tas nutarimas buvo būtent toks. Bet komisijos pavadinimas ir komisija turėtų vadintis visiškai kitaip, negu mums nurodyta. Beje, apie tai buvo kalbėta Teisės ir teisėtvarkos komitete. Bent tuo metu tos mūsų teikiamos pastabos būtent dėl to buvo priimtos. Tiesa, nutarimas šiuo metu yra kitoks. Taigi siūlau pritarti ponios Šiaulienės pasiūlymui. Tada juridiškai bus viskas teisinga. Arba reikia formuluoti dar vieną straipsnį, kuriame parašytume, kad reikia pakeisti tos komisijos pavadinimą į tokį, tokį, tokį. Tada būtų bent jau juridiškai korektiška. Dabar tai tikrai nekorektiška. Ačiū.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti nėra? Seimo Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, man šiek tiek sunku suprasti kolegų pasiūlymus, kai yra labai aiškus Seimo nutarimas su labai konkrečiu pavadinimu ir įpareigojimu. Dabar reikia tik patvirtinti komisijos sudėtį ir tuo pretekstu bandoma pakeisti ankstesnio Seimo jau priimtą nutarimo pavadinimą. Tai ką, mes turėsim du nesutampančius nutarimus? Aš manau, kad čia yra visai bereikalingas drumstimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, apsispręsim balsuodami. Registruojamės. Registracija vyksta. Prašom registruotis.

Balsuosime dėl Seimo narės I.Šiaulienės pateiktos pataisos nutarimo pavadinimui.

Iš viso užsiregistravo 83 Seimo nariai. Taigi prašom pasirengti balsuoti. Balsuosime dėl ponios I.Šiaulienės pateiktos pataisos pavadinimui. Kas už tai, kad ši pataisa būtų priimta, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jos nereikia, spaus mygtuką “prieš”. Balsavimas vyksta. Prašom balsuoti.

Už pataisą – 21, prieš – 39, susilaikė 6. Taigi pataisai nėra pritarta. Ir pavadinimas lieka toks, koks buvo. Replikos po viso balsavimo. Dabar preambulėje taip pat… Ponas A.Salamakinas nori kalbėti dėl preambulės. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Man truputį keista, kad mes, sudarydami komisiją, iš sykio vardiname, kad tai nepaklusnumo ir protesto akcija. Galbūt komisija nustatys kitaip ir teks pačiai komisijai atsakyti už tai, už ką mes balsavome? Gal nebuvo nei nepaklusnumo, nei protesto, gal buvo kažkoks trečiasis variantas? Ir keisti tai, ką mes jau priėmėme pavasario sesijoje, išties nėra logiškas sprendimas. Seimo Pirmininkas kažkodėl tikrai suklydo šioje vietoje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręsim balsuodami. Ar siūlote nepriimti preambulės? Ponas A.Salamakinas siūlo nepriimti preambulės. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš norėčiau patikslinti, kad dėl viso nutarimo preambulės jokių pataisų nėra. Yra dėl 1 straipsnio preambulės, nes nutarimo preambulėje tik cituojamas pavadinimas. Čia niekas nieko nesiūlė.

PIRMININKAS. Tai dėl to nesiūlot balsuoti, taip?

J.RAZMA. Dėl nutarimo preambulės, aš kartoju, jokių pastabų nėra. Tik dėl 1 straipsnio preambulės.

PIRMININKAS. Taigi balsuoti dėl preambulės nereikia. Tada einam prie 1 straipsnio. Ir čia, aš suprantu, ponas Salamakinas irgi siūlė pataisą. Jūs siūlote pataisą. Tai mes galime irgi dėl tos pataisos pasitarti. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Aš dėl 1 straipsnio. Ten dar reikėtų prirašyti: “…1993 m. rudenį ir apdovanojimo …”

PIRMININKAS. Ponas Čepai, jūs galėtumėt savo tokias mįslingas pataisas pateikti raštu, kad būtų aiškiau, ką jūs norite pasakyti. Aš suprantu, kad jūs pritariat pono Salamakino pataisai. Tai prašom apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų pritarta pono Salamakino pataisai 1 straipsniui, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas vyksta. Prašom balsuoti. Kas už pataisą, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jos nereikia, spaudžia mygtuką “prieš”.

Iš viso balsavo… Už balsavo 18, prieš – 44, susilaikė 3. Taigi pataisai nėra pritarta. Ir dėl viso 1 straipsnio. Ar būtų norinčių kalbėti? S.Pečeliūnas, taip? Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Norėčiau pasakyti, kad aname balsavime aš nedalyvavau, bet ten rodo, kad aš kažką veikiau. Ar už, ar prieš – dabar nežinau. Čia su ta aparatūra nėra viskas gerai.

PIRMININKAS. Jūs išsiaiškinkite su savim, ką jūs veikėt tuo metu. (Balsai salėje)

Galbūt geltona spalva rodė, kad registruotas ir nedalyvavote balsavime. Gerbiamieji kolegos, dėl 1 straipsnio kalbančiųjų daugiau nėra, ar galime pritarti 1 straipsniui? Galime. Pritariame 1 straipsniui, sudėtis patvirtinta.

Dėl 2 straipsnio. Ar būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. 2 straipsnį taip pat galime patvirtinti.

3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio ponas A.Salamakinas nori kalbėti, taip? Prašom. A.Salamakinas dėl 3 straipsnio.

A.SALAMAKINAS. Kadangi mes preambulėje jau įvardijome dėl ko tas viskas vyko, tai vargu ar reikalinga čia gruodžio 23 d. ir baigti komisijos darbą net kitų metų kovo 31 d. Aš manau, kad tai yra mėnesio laiko darbas ir viskas bus aišku. Todėl siūlau trumpinti laiką, ir gan smarkiai.

PIRMININKAS. Jūs siūlote trumpinti, bet jūs nepateikėte tokio siūlymo. Galite pasiūlyti balsuoti prieš 3 straipsnį.

A.SALAMAKINAS. Taip, aš siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti prieš. Prašom, gerbiamieji kolegos, pasiruošti balsavimui. Balsuojame dėl 3 straipsnio. Kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis, prašom balsuoti.

Už balsavo 58, prieš – 6, susilaikė 2. 3 straipsnis yra priimtas.

4 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. 4 straipsnį galime priimti.

Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Ponas A.Salamakinas nori kalbėti prieš. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Aišku, komisijai galima pritarti, tačiau kai patys viską apverčiame aukštyn kojom, neišeina pritarti visam nutarimo projektui. Noriu paskaityti tai, ką Seimas priėmė 1997 m. liepos 3 d. Nutarimas Nr. 406: “Sudaryti laikinąją komisiją 1993 m. rudens įvykiams pakaunės miškuose bei jo priežastims ištirti”. Apie jokią nepaklusnumo akciją nebuvo nė kalbos. Todėl telieka kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji ištirtų, ar šitas pakeitimas neprieštarauja mūsų Statutui. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Zuoza.

R.ZUOZA. Iš principo negaliu pritarti tokios komisijos sudarymui, nes manau, kad kiekviena institucija turėtų užsiimti savo darbu. Todėl aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. S.Kaktys. Už?

S.KAKTYS. Aš palaikyčiau šitą Seimo nutarimą. Manau, kad jis yra net pavėluotas, jis galėjo būti jau anksčiau, kai apie šituos klausimus buvo diskutuojama, net praėjusioje kadencijoje. Buvo bandyta svarstyti, tačiau nebuvo politiškai įvertinta, kokią įtaką ta akcija, sakykim, savanorių nepaklusnumo, turėjo mūsų valstybingumui, ar grėsmė valstybei buvo ar nebuvo. Tiriant J.Abromavičiaus žūties aplinkybes, prie jų reikia grįžti. Galbūt ištakos šito įvykio yra ir šiuose įvykiuose. Aš siūlau priimti šį nutarimą.

PIRMININKAS. A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Siūlyčiau Seimo nariams pritarti šitam mūsų nutarimui jau vien dėl vienos tokios paprastos politinės sąlygos. Šiuo metu yra spekuliuojama šitų įvykių atgarsiais ir pačiais įvykiais. Aš manau, kad šita komisija turėtų viską labai tvarkingai ištirti, pabaigti tyrimą, išdėstyti ir tada tos politinės spekuliacijos galbūt jau sustotų. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Iš esmės sutinku, kad tokia komisija reikalinga. Galų gale iš tikrųjų reikia viską iki galo išsiaiškinti. Tam aš neprieštarauju, bet tik, kaip šiandien jau ne vieną kartą buvo kartota, ar tas laikas, ar ta vieta? Aš norėčiau paaiškinti tai, ką norėjo paaiškinti V.Čepas. Tas pavadinimas iš tikrųjų kartais sukelia minčių, kad galbūt reikėtų prie šito prirašyti punktą – ne tik ištirti tuos įvykius, bet ir priimti sprendimus dėl apdovanojimo.

PIRMININKAS. Dabar jau liko aišku. J.Razma.

J.RAZMA. Be abejo, pritardamas savo projektui, kartu norėjau paprašyti, kad būtų galima pavadinime padaryti nedidelę redakcinę pataisą. Jeigu mes paliekame tokį pavadinimą kaip dabar, tai jis yra identiškas mūsų ankstesniam pavadinimui. Reikėtų gale prirašyti žodžius “tyrimo komisijos”. Čia jokia nauja prasmė neatsiranda, bet mes tada išvengiame nutarimo su absoliučiai tuo pačiu pavadinimu.

PIRMININKAS. Negirdėti dėl to protestuojančių. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Registruojamės ir balsuosime dėl Seimo nutarimo “Dėl kai kurių Kauno savanorių ir buvusių savanorių nepaklusnumo ir protesto akcijos 1993 m. rudenį tyrimo komisijos”.

Registravosi 83 Seimo nariai. Kas už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti. Prašom skaičiuoti balsus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 60 Seimo narių.

PIRMININKAS. Už – 61. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 2.

PIRMININKAS. Prieš – 2. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. Susilaikė 5. Taigi balsavus už 61 Seimo nariui, prieš – 2 ir susilaikius 5, Seimo nutarimas “Dėl kai kurių Kauno savanorių ir buvusių savanorių nepaklusnumo ir protesto akcijos 1993 m. rudenį tyrimo komisijos” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijos srityje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-633 (svarstymas ir priėmimas)

Toliau, 1-9 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijos srityje ratifikavimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-633. Pagrindinis Užsienio reikalų komitetas pritaria. Papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria. Ar yra norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Galime pritarti. Ar ministerijos sekretorius ponas A. Svetulevičius norėtų tarti žodį? Jeigu norite, prašom. Neturit ką pridurti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijos srityje ratifikavimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 69.

PIRMININKAS. Už – 70. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Balsavus už 70 Seimo narių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijos srityje ratifikavimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Noriu priminti Seimo nariams, kurie neprisimena Statuto, kad reikia 56 Seimo narių balsų, norint ratifikuoti kokią nors sutartį.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju” 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-646 (svarstymas)

Darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymo “Dėl paramos mirties atveju” 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas, kurio Nr.P-646. Svarstymo stadija. Iš anksto užsirašę yra Seimo nariai A.Sysas, D.Aleksiūnienė, R.Melnikienė. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė, Biudžeto ir finansų komitetas – papildomas komitetas pritarė su išlyga.

Dabar ar iš vietos kalbėsite, pone Sysai, ar?.. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija svarstė šitą įstatymo pataisą ir jai pritarė. Kadangi buvo nelabai normali situacija žmonių, kurie buvo bedarbiai, nes iki šios dienos mirties atveju speciali laidojimo pašalpa 6 MGL buvo mokama tiktai invalidui, pensininkui ir socialinę pašalpą gaunančiam šeimos nariui. Kai mirdavo bedarbis, aišku, toms šeimoms iškildavo problema. Šis pasiūlymas yra labai pavėluotas, bet jis ištaiso tą klaidą, kuri buvo padaryta priimant šitą įstatymą. Todėl aš kviečiu kolegas pritarti šitam įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. D.Aleksiūnienė.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, mes visi neabejojame, kad padėti nelaimėje privalo ne tik kaimynas kaimynui, brolis broliui ar geras draugas, padėti žmogui nelaimėje privalo ir mūsų valstybė. Ir kai žmogus gimsta, dažnai jo, ateinančio į pasaulį, laukia dauguma, o kai numiršta, nebūna ne tik kam žvakutės uždegti, bet ir palaidoti. Šis įstatymas iš tikrųjų palengvins bedarbių dalią.

Tačiau aš prieštaraučiau tam, kad visi bedarbiai yra sulyginami. Ne visi bedarbiai yra vienodo lygio: vieni yra tikri, kiti formalūs. Jeigu aš paanalizuočiau šiek tiek Trakų rajono pavyzdį, tai matyti, kad bedarbių skaičius išauga tada, kai reikia pateikti pažymas kompensacijai vaistams gauti, socialinei pašalpai arba kai yra skaičiuojamos kompensacijos už šildymą. Sakykim, spalio mėn. ir sausio mėn., kai reikia pateikti pažymas kompensacijai už šildymą, Trakų rajone kreipiasi iki 500 bedarbių, registruojasi Darbo biržoje. Birželio-liepos mėnesiais, kai to nereikia, registruojasi 200 bedarbių. O kad jie yra formalūs bedarbiai, matome dar ir iš to, kad jeigu per metus yra registruojama 4160 bedarbių, tai 3 tūkst. iš jų, t.y. 80% bedarbių būna nutraukta darbo paieška, nes jie atsisako darbo, atsisako mokytis, atsisako viešųjų darbų. Tada juos pagal šį įstatymą reikėtų remti.

Centro frakcija, aišku, šitą įstatymą palaikys, tačiau mūsų principinė nuostata yra ta, kad skiriant pašalpas būtinai reikia atsižvelgti į šeimos pajamas. Jeigu šeimoje yra vienas bedarbis, galbūt vyras ar žmona gauna 2000 litų atlyginimą. Aš manau, kad šiame procese sutiktų dalyvauti ir Darbo birža, kuri išduodama pažymą pažymėtų, ar bedarbis atleistas darbdavio valia, ar jis nedirba savo noru. Jie tą žino. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Kolegos, aš esu įpareigota kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Komitetas pritarė šiam įstatymui, tačiau siūlo patikslinti redakciją ir formuluoti 2 straipsnio antrąją dalį taip: “mirus invalidui, pensininkui, bedarbiui, įsiregistravusiam Darbo biržoje, socialinę pašalpą gaunančiam šeimos nariui mokama dviguba šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto dydžio pašalpa”. Dėkui.

PIRMININKAS. Ir Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš visiškai palaikyčiau šitą pataisą, taip pat ir motyvus, kuriuos pasakė Centro frakcijos Seimo narės, bet matau dar vieną problemą. Kaip ir kai kuriuose kituose panašiuose įstatymuose, čia kalbama apie pašalpos suteikimą šeimai, kai miršta invalidas, pensininkas, bedarbis ir pan. Bet lygiai taip pat tos pašalpos reikia tai pačiai šeimai, jeigu miršta ne šis asmuo, o tos šeimos kitas narys. Todėl nors ir suprantu, kad čia kalbama apie lėšas, reikalingas šio įstatymo vykdymui, tačiau elementari logika, socialinė logika, mano įsitikinimu, reikalautų šią nuostatą praplėsti, t.y. ir mirus pačiam asmeniui ar jo šeimos nariui. Tokiu atveju būtent aktyvus vaidmuo, sprendžiant laidotuvių ir kitas problemas, iškilusias mirties atveju, kaip tik atitenka būtent tam invalidui, tam bedarbiui ir t.t., kai miršta jų šeimos narys, o ne jie patys. Aš manau, kad aš aiškiai suformulavau savo pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar norėtų tarti baigiamąjį žodį Vyriausybės atstovai? Viceministrė V.Blinkevičiūtė. Prašom į tribūną.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atsakyti į kalbėjusių Seimo narių pareikštas pastabas dėl šio įstatymo mirus bedarbiui, įsiregistravusiam Darbo biržoje, siūlomo pakeitimo.

Pirmiausia dėl ponios D.Aleksiūnienės pastabos, kur siūloma, jog ši mirties pašalpa išmokama tiek bedarbiui, tiek, matyt, ir kitiems asmenims, kurie gauna laidojimo pašalpą, būtų skiriama nepaisant turimų pajamų. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad visi asmenys Lietuvoje, jeigu miršta žmogus, pagal šitą įstatymą turi teisę gauti MGL dydžio vienkartinę laidojimo pašalpą, neatsižvelgiant į tai, dirbi ar nedirbi, gauni pajamas ar negauni, šeimoje 10 vaikų ar vienas. Tai yra visi Lietuvos nuolatiniai gyventojai turi teisę į tokią išmoką. Šiuo atveju mes tiktai siūlėme padidinti tą pašalpą bedarbiui, įsiregistravusiam Darbo biržoje, nuo 3 MGL iki 6 MGL. Vyriausybė mano, jog dėl objektyvių priežasčių žmogus šiuo metu nedirba ir neturi su darbo santykiais susijusių pajamų.

Antra vertus, dar noriu atkreipti dėmesį, jeigu skaitytume tą visą įstatymą, tai ta pašalpa turi būti išmokama per 24 val. mirus žmogui. Jūs įsivaizduokite, dar pateikti pažymas, deklaruojančias, kokias pajamas turi, kokių pajamų neturi. Man atrodo, kad tai būtų nelabai logiška.

Dabar dėl ponios R.Melnikienės pastabos, kurią pateikė Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Mes dalyvavome tame komitete ir sutinkame pataisyti redakciją. Nors mums, specialistams, kurie dirba, atrodo lyg ir viskas aišku, sukeitus vietom esmė lyg ir nesikeičia. Bet, žinoma, atsižvelgiant į tai, kad taip būtų patogiau tiems, kurie vykdys tą nuostatą, būtų suprantamiau, mes galime perkelti ir pataisyti. Su šiuo pastebėjimu sutinkame.

Dėl ponios K.Prunskienės pastabos. Aš manau, galbūt iš esmės atsakiau komentuodama ponios D.Aleksiūnienės pastabą, kad tokią pašalpą gauna visi Lietuvos gyventojai, nepaisant pajamų dydžio ar šeimos narių skaičiaus, bet tiktai 3 MGL dydžio. Ir tiktai atskiroms socialinėms grupėms yra numatyta padidinto, t.y. dvigubo dydžio pašalpa.

Atsižvelgiant į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pastebėjimą siūlyčiau po svarstymo pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už nori kalbėti A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Aš esu už, neturiu papildomų argumentų. Viskas yra teisingai pasakyta.

PIRMININKAS. J.Dunauskaitė.

J.DUNAUSKAITĖ. Aš siūlau pritarti šiam įstatymo pakeitimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime, taip? Nėra reikalo balsuoti. Taigi pritariame po svarstymo ir siūlome rengėjams dar sykį suderinti, pasitarti su Biudžeto ir finansų komitetu, ar išlyga yra priimama, ar ne. Taigi pritarta po svarstymo.

Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-664. Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-664A (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, dabar 1-11 darbotvarkės klausimas – Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo papildymo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-664. Svarstymo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė, Biudžeto ir finansų komitetas pateikė alternatyvų projektą. Mes turėsime apsispręsti, ką darome.

Taigi užsirašė Seimo nariai A.Sysas, V.Aleknaitė, M.Šerienė. Prašome. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcijos vardu noriu pareikšti, kad frakcija pritaria šiam įstatymo papildymo projektui. Mes džiaugiamės, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, galima sakyti, pradėjo spręsti ir demografines problemas, kurios dabar labai aktualios Lietuvoje, nes sociologiniai tyrimai parodė, kad vargingiausiai gyvena būtent tos šeimos, kurios augina vaikus. Kai tų vaikų daugiau, aišku, valstybės parama tokioms šeimoms turi būti būtina. Galbūt skeptikams pasirodys, kad tas vienas MGL, dėl kurio mes ir darome šitą pataisą, kuri bus skiriama tris arba keturis ir daugiau vaikų turinčiai šeimai, yra labai nedidelė suma, nes MGL yra 110 Lt, bet aš manau, kad tų šeimų, kurios turi daug vaikų biudžete šita suma irgi yra nemaža. Mes frakcijoje svarstėme ir alternatyvų projektą. Mes tikrai labai džiaugsimės, jeigu mūsų valstybė ir dabartinė Vyriausybė ras papildomų lėšų ir bus galima mokėti pašalpas motinoms, kurios turi tris ir daugiau vaikų, o ne taip, kaip buvo pirmajame projekte, – keturis ir daugiau. Aš norėčiau pasakyti, jog viskas remiasi pinigais. Ministerijos skaičiavimai rodo, kad motinoms, kurios turi keturis ir daugiau vaikų, jeigu įstatymas bus priimtas, o aš tikiuosi, kad tai bus padaryta, per metus papildomai reikia maždaug 20 mln. Lt. Jeigu mes ribą mažiname – tris ir daugiau vaikų, papildomai reikia apie 76 mln. Lt. Taigi mes tikrai džiaugiamės, jeigu kitų metų biudžete (ir jau iki šių metų pabaigos) bus rasta tokių lėšų ir tie pinigai bus skirti daugiavaikėms šeimoms. Aš kviečiu savo kolegas pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nors darbotvarkėje ir yra numatyti atskirai klausimai, t.y. 664 ir 664A, mes iš tikrųjų iš karto turėtume kalbėti apie abu projektus ir apsispręsti, kurį projektą mes pasirenkame po svarstymo, kaip numato Seimo statutas, kad po svarstymo yra pritariama arba iniciatorių parengtam, arba komiteto patobulintam projektui. Aš tiesiog siūlyčiau ir poniai E.Kunevičienei ruoštis dabar iš karto ir kalbėti. V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Papildomai norėčiau pridurti prie to, ką pasakė ponas A.Sysas, jog Socialinių reikalų ir darbo komitete Vyriausybės teikiamam projektui buvo pritarta vienbalsiai, tačiau, kad kolegos suprastų šiek tiek geriau svarstomo klausimo esmę, aš noriu priminti, kaip šis projektas buvo svarstomas Vyriausybėje. Vyriausybė savo pirmajame variante buvo įrašiusi, jog norima remti šeimas, auginančias tris ir daugiau vaikų, mokant už tris vaikus vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio pašalpą, o už kiekvieną paskesnį vaiką ši pašalpa didinama trečdaliu minimalaus gyvenimo lygio. Gerai prisimenu, kaip pavasarį, tiksliau vasarą, Vyriausybėje finansų ministras būgštavo, jog nesuras lėšų būsimųjų metų biudžete, nes, kaip jau buvo pasakyta, lėšų čia reikia nemažai. Po svarstymo Vyriausybė sustojo ties kuklesniuoju variantu – remti šeimas, auginančias keturis ir daugiau vaikų, laipsniškai didinant pašalpą už kiekvieną paskesnį vaiką. Tuo tarpu alternatyviame Biudžeto ir finansų komiteto projekte, kurį siūloma laikyti papildančiu arba gerinančiu Vyriausybės projektą, aš nerandu vieno punkto. Lieka ne visai aišku, ar šeima, gaudama vieno MGL pašalpą už tris vaikus, gaus papildomai pinigų už kiekvieną paskesnį vaiką. Aš manau, jog visi sutiktų, kad, remdami šeimas, auginančias tris vaikus, mes remiame didelę dalį savo visuomenės, mes pradedame spręsti savo tautos demografines problemas. Tačiau kyla tokia abejonė, tuo labiau kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas dar nesvarstė šios alternatyvos, ar mes pasielgtume visiškai teisingai, mokėdami visoms šeimoms nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus vienodą pašalpą. Priminsiu dar ir tai, jog svarstymų metu, dar prieš pateikiant Vyriausybei šį projektą (svarstymai vyko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje drauge su daugiavaikių šeimų galvomis, su Vilniaus šeimyna, kitomis organizacijomis), buvo išnagrinėtos kelios problemos, pavyzdžiui, ar ši pašalpa turėtų būti susieta su žmogaus darbo pajamomis. Po svarstymo nusprendėme, kad ne. Tai yra demografinė pašalpa, ir su žmonių uždarbiu mes jos nesiesime. Manau, kad tai buvo teisingas sprendimas, išreiškiantis valstybės požiūrį į šeimą. Taigi tam, kad mes galėtume apsispręsti, aš manau, tikslinga būtų išgirsti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkės ponios E.Kunevičienės poziciją dėl to, ar bus didinamos išmokos už kiekvieną paskesnį vaiką. Tai padėtų mums apsispręsti. Mano požiūriu, turėtų būti pridedama taip, kaip siūloma Vyriausybės projekte. Ačiū.

PIRMININKAS. M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Kalbėsiu Krikščionių demokratų partijos vardu… frakcijos vardu. Mes siūlome panašiai kaip ponia Vilija – palikti tokį įstatymą: motinoms už tris vaikus iki 16 metų ir vyresnius mokama vieno MGL pašalpa kiekvieną mėnesį, už kiekvieną paskesnį vaiką pašalpa didinama 0,3 MGL. Aš žinau, kad Biudžeto ir finansų komiteto projekte tos nuostatos neliko. Svarstant šį įstatymo projektą mūsų komitete, aš viena nepritariau tokiam įstatymo projektui, kurį pateikė mūsų komitetas. Posėdyje dalyvavo ir finansų ministras ponas A.Šemeta, ir socialinės apsaugos viceministrė ponia V.Blinkevičiūtė. Įstatymo projekte, kuriam pritarė Vyriausybė, buvo numatoma remti šeimas, auginančias keturis vaikus. Apsidžiaugiau, kai komiteto pirmininkė kalbėjo, kad Lietuvoje reikia remti šeimas, auginančias tris vaikus. Džiugu, kad ponia E.Kunevičienė ryžtingai pažadėjo, svarstant šalies biudžetą, rasti tam dar papildomai 53 ar 56 mln. Lt. Pagal Vyriausybės pateiktą projektą šioms pašalpoms mokėti per metus būtų prireikę apie 20 mln.Lt, pagal Biudžeto ir finansų komiteto pateiktą alternatyvą – apie 76 mln. Tiesa, komiteto posėdyje finansų ministras suabejojo, ar pavyks rasti šalies biudžete tam papildomai daugiau kaip 50 mln., bet komiteto nariai pritarė pirmininkei, kad, svarstydami biudžetą, pašalpoms šeimoms mokėti numatys visą šią sumą, t.y. apie 76 mln.

Mūsų šalyje yra 8 tūkstančiai šeimų, auginančių 4 vaikus. Tik 8 tūkstančiai. Ir 4 tūkstančiai – daugiau kaip 4 vaikus. Jeigu paliktume Vyriausybės projekte numatytą nuostatą, – už kiekvieną paskesnį vaiką pašalpa didinama 0,3 MGL dydžiu, tam punktui įgyvendinti prireiktų apie 7 mln. Lt. Tai labai maža suma, palyginus su 73 mln. Labai norėdami mes tikrai galėtume surasti dar 7 mln. ir paremti daugiavaikes šeimas, atsižvelgdami į vaikų skaičių. Tai labai maža materialinė parama šeimai, bet labai didelė moralinė parama tėvams, pasiryžusiems šiais laikais auginti gausią šeimą. O to labai reikia mūsų Lietuvai, kad nemažėtų gyventojų skaičius, kad tėvai, auginantys gausią šeimą, gautų materialinę paramą, ir motina jaustųsi pagerbta už savo motinišką vargą.

Krikščionių demokratų frakcija nepritaria tai minčiai, jog gausių asocialių šeimų motinos gimdys vaiką tam, kad už jį, už kiekvieną paskesnį vaiką gautų 33 Lt per mėnesį. Jos gimdo ir gimdys ir be tos pašalpos. Krikščionių demokratų frakcija griežtai neigia kalbas apie tai, kad daugiavaikės šeimos dažniausiai būna asocialios. Mes manome, kad daugiavaikėse šeimose užauga geresni, darbštesni ir jautresni vaikai, ir geresni šalies piliečiai. Taigi mes parengsime, jeigu reikės, dar vieną alternatyvą, sudėtą iš tų dviejų projektų.

PIRMININKAS. S. Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Taip, ačiū. Mane truputį stebina tai, kad atsirado alternatyva tarp Vyriausybės ir komiteto. Ar nebuvo įmanoma šitų dalykų suderinti, nes iš esmės tai yra ta pati dauguma? Ir kaip bus pasielgta, jeigu mes prisiminsim konservatorių priimtą dokumentą, kaip yra nustatomi santykiai tarp Vyriausybės, frakcijos ir komiteto?

PIRMININKAS. Jūs kalbėkite apie projektą, ne apie…

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš kalbu apie projektą. Pone pirmininke, prašom netrukdyti. Aš kalbu apie projektą. Aš būčiau labai apsidžiaugęs, jeigu būtų pasielgta taip, kaip siūlė krikščionys demokratai, – vis dėlto susėsta ir rastas bendras kompromisinis sprendimas. Mes turim remti daugiavaikes šeimas. Čia yra turbūt neginčytina. Ir visi su tuo sutinka. Kokiu būdu, kiek valstybė turi pinigų, kad tai neliktų tuščia deklaracija, tai yra jau klausimas specialistams. Turi sėsti prie stalo ir rasti tą sprendimą. Kaip aš supratau, krikščionys demokratai tą ir siūlo padaryti. Ir jeigu nesusės ministerija su komitetu, tai jie, tą atlikę, pasiūlys tą sprendimą. Kas trukdo negaišinti Seimo laiko tais bergždžiais balsavimais, o atlikti šitą darbą ir atnešti čia suderintą ir ekonomiškai pasvertą sprendimą? Tuo labiau kad – priminsiu tai, ką sakiau: daugumos, Vyriausybės ir komiteto santykiai yra aiškiai reglamentuoti, kur pasakyta: jeigu teisus, tai elgiamės šitaip, jeigu neteisus, skaityk pirmą punktą. Tai pažiūrėsim pagal…

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamasis Seimo nary, aš jus turiu nutraukti. Jūs kalbate ne iš esmės ir dvi minutės kalbėjęs taip ir nepasakėt, už kurį projektą jūs kalbate. Aš raginčiau kitą sykį susikaupti labiau ir pasakyti, kuriam projektui jūs pritariat. A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Aš norėčiau patikslinti dvi sąvokas. Viena yra gausi šeima. Gausi šeima pas mus laikoma keturi ir daugiau vaikų, ir ji yra remtina. Kita sąvoka būtų, kaip čia pavadinus, – pageidautina ar ideali šeima. Tokia yra trijų vaikų šeima, tada valstybė vykdo teisingą demografinę politiką ir t.t., ir t.t. Būtų gerai, kad mes atsižvelgtume į tuos abu dalykus. Vadinasi, remdami vadinamąjį idealų modelį, aišku, neužmirštume ir gausių šeimų, tai yra tų, kurios turi keturis ir daugiau vaikų. Būtų labai gražu, jeigu surastume pinigų. Ir, man atrodo, kad ponios M.Šerienės pataisos šitai apima. Belieka ieškoti pinigų.

PIRMININKAS. Taigi visi norėję kalbėti, kalbėjo. Ir aš kviečiu į tribūną E.Kunevičienę.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pritardama ponui A.Patackui, kad ideali šeima yra auginanti tris vaikus, norėčiau kalbėti ne idealistiniu požiūriu, o realiu, valstybiniu. Lietuvoje reikia kalbėti apie realią galimybę auginti vaikus ir užtikrinti jų auginimą. Jūs žinot, kokios dabar yra Lietuvos šeimų vidutinės pajamos. Todėl netenka kalbėti apie idealistinius variantus, kad Lietuvoje daugelis šeimų turi realias materialines sąlygas auginti dešimt ir daugiau vaikų, nors Lietuvai tai būtų labai gerai, nes Lietuva gali pramaitinti ir dešimt milijonų. Realios sąlygos yra tokios, kad dabar taip yra, jog daugiausia šeimų gali auginti tik tris vaikus. 55 tūkst. šeimų augina tris vaikus. 55 tūkst. Arti 200 tūkst. vaikų auga kaip tik tokiose šeimose. Ir atsižvelgiant, kad konservatorių politika kaip tik ir yra nukreipta į tokios šeimos paramą ir skatinimą, kad būtų auginami ne mažiau kaip trys vaikai, todėl pradėti nuo trijų aš Biudžeto ir finansų komitete ir pasiūliau.

Dėl pono S.Pečeliūno pastabų. Kodėl nesuderinom. Kaip tik ir suderinom. Ir suderinom. Buvo ir finansų ministras komitete, taip, jis prieštaravo, kad dabar nėra lėšų, bet aš pasakiau, kai svarstysim biudžetą, mes jam padėsim lėšų surasti. 1998 metai bus taupaus ir racionalaus valstybės biudžeto naudojimo metai. Ir Prezidentūroje, ir Seime, ir Vyriausybėje, ir kitur pabandysim po dešimtį milijonų arba po kiek sutaupyti, ir atsiras… Tada Biudžeto ir finansų komitete vieningai buvo pritarta. Sutinku su mano oponente iš Krikščionių demokratų partijos, kad ji vienintelė nebalsavo. Bet ji nebalsavo turbūt ne visiškai iš karto supratusi skirtumus. Ji balsavo už pirmąjį variantą, kuriame buvo, kad tiktai keturių vaikų šeima būtų šelpiama, o ne už tai, kad mūsų variantas būtų patobulintas. Apie jokius patobulinimus Biudžeto ir finansų komitete nei ji, nei ponia M.Šerienė nekalbėjo, ir mes jos pasiūlymų tikrai neatmetėm. Jeigu būtų buvę tokių pasiūlymų, tikrai būtume nagrinėję komitete, nes pas mus taip nėra, kad mes atmestume nenagrinėję gerus pasiūlymus.

Ir jeigu jūs šiandien pritarsit mūsų komiteto pateiktam variantui, kad šeimoms būtų mokama pašalpa pradedant nuo šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, tai iki priėmimo gali būti ir Vyriausybė sutarusi, ir komitetai sutarę, ir frakcijos. Priėmimui gali būti ir diferencijuota priklausomai nuo to, kiek vaikų augina. Bet aš pateikiau tą įstatymo projektą, kad dabar tik spręstume apskritai šeimos, ne vaikų problemą, o šeimos problemą. Juk jūs matot, kad čia taip ir vadinasi: “Valstybinė pašalpa šeimai, auginančiai tris ir daugiau vaikų”. Neatsižvelgiant, ar devynis, ar dešimt. O Vyriausybė yra pavedusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengti paramos šeimai programą. Ir mes turėsim svarstyti įstatymą. Paramos šeimai programoje turės būti numatyta… gal kai kuriais atvejais ir už vieną vaiką reikės mokėti, jeigu pajamos bus tokios, kad ir vienam vaikui neužtikrinamas gyvenimas, gal ir jam tomis sąlygomis bus numatyta, ir dviem, ir devyniem, ir dešimčiai. Bet tas klausimas turi būti ne čia sprendžiamas, o įstatyme, Paramos šeimai įstatyme. Ir jeigu mes šiandien arba rytoj priimsim tą mano pateiktą projektą, žinoma, visiškai neišbraukiamas tas klausimas, apie kurį kalbėjo ponia V.Aleknaitė ir ponia M.Šerienė, – kad jeigu aštuoni ar septyni vaikai, turi būti priedas. Bet mes tada skubiai pareikalausim, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žinos, kad kol biudžetas dar nepriimtas mums skubiai turi pateikti tą normalų paramos šeimai įstatymą, kur viskas ir būtų išspręsta, kokiomis sąlygomis, kiek ir kada mokama. Aš taip manau. Į tai atsižvelgiant tas projektas ir atsirado. Nes jeigu mes čia dabar įrašome, kad tiktai už keturis, už penkis, už šešis… Juk būna tokių sąlygų, kai viena mama augina (na, vyras žuvo, vyras kariuomenėje) du vaikus. O gal tai mamai reikia jau ir už du vaikus mokėti? Pavyzdžiui, vyrą paėmė į kariuomenę, o ji liko su dviem vaikais. Štai tokiomis sąlygomis. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi mums pateikti tą konkretų įstatymą su konkrečiomis sąlygomis. O pirmai pradžiai, jog būtų atkreiptas dėmesys, kad mes tikrai remiame šeimas, auginančias tris ir daugiau vaikų, prašyčiau pritarti mano variantui. O dėl priėmimo, jeigu jūs nuspręsite kitaip, spręskime kartu.

PIRMININKAS. Kviečiu viceministrę ponią V.Blinkevičiūtę tarti baigiamąjį žodį.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dar kartą, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pasakyti, kad Vyriausybė labai aktyviai ir nuoširdžiai svarstė dabartines galimybes, kokia politika vadovautis remiant gausias šeimas ir kokios yra realios finansinės galimybės įvesti naują paramos šeimai paramos rūšį, būtent pašalpą gausioms šeimoms. Mes diskutavome, ar turėtų būti remiama šeima, kuri turi tris ir daugiau vaikų didinant atitinkamą išmoką už kiekvieną vaiką po trijų vaikų, ar pradėti tokį rėmimą pagal ekonomines ir finansines valstybės galimybes nuo keturių vaikų ir daugiau. Iš valstybės iždo tai pareikalaus 20 mln. Lt. Buvo apsistota ties pasiūlymu įvedant naują pašalpų rūšį gausioms šeimoms remti tik tas šeimas, kurios turi keturis ir daugiau vaikų. Mes diskutavome mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitete ir tokiam pasiūlymui buvo pritarta.

Aš dalyvavau ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, turėčiau pasakyti, kad ministerija ir Vyriausybės yra ne prieš, jog būtų pradėtas ir tų šeimų, kurios turi tris ir daugiau vaikų rėmimas. Aš tikrai esu dėkinga poniai E.Kunevičienei už tai, kad taip energingai buvo pasakyta, jog įmanoma surasti gausioms šeimoms paremti 50 ar daugiau milijonų litų. Sveikintina, jeigu taip iš tiesų, tačiau vis dėlto aš siūlyčiau apsvarstyti tokią galimybę, kaip buvo pasakyta ir ponios V.Aleknaitės, ir kai kurių kitų Seimo narių, ar nebūtų tikslinga, jeigu mes visų kitų gausių šeimų atžvilgiu parengtume tokį vieną socialiai teisingą bendrą projektą mums dar kartu padiskutavus. Juk turėtų būti remiamos tos šeimos su trim ir daugiau vaikų, atitinkamai didinant tam tikru dydžiu, kaip mūsų buvo siūlyta, galbūt 0,3 MGL, už kiekvieną paskesnį vaiką. Manau būtų nevisiškai socialiai teisinga, jeigu ir ta šeima, kuri turi tris vaikus, gaus 1 MGL, šiuo metu 110 Lt, ir ta šeima, kuri turi, sakykim, šešis arba keturis, arba penkis vaikus, nesvarbu, kokios jos pajamos, irgi gaus 110 Lt. Vis dėlto turi būti tam tikra politinė strategija, pagrįsta ir finansiškai.

Mes apskaičiavome, jog tokiu atveju, jeigu remiam tik tris vaikus ir daugiau nedidinam už kiekvieną paskesnį vaiką, tai valstybės iždui turėtų kainuoti maždaug 76 mln. Lt. Jeigu laikytumės to principo, kad už kiekvieną paskesnį vaiką reikėtų padidinti, tuomet reikėtų dar papildomai 8 mln., ir tai, mūsų apskaičiavimais, kainuotų 82 mln. Lt.

Matyt, sprendimą turėtų priimti Seimo nariai. Ar bus įmanoma rasti papildomai lėšų, kad būtų priimta tokia nuostata, jog būtų remiamos šeimos, kurios turi tris ir daugiau vaikų. Aš siūlyčiau tai dėl to, jog manau, kad kiekviena politika, juo labiau paramos šeimai ir vaikams politika ir tos nuostatos, kurios yra priimamos, pirmiausia yra išdiskutuojamos su tomis gausiomis šeimomis, su tais atstovais, kurie turi tuos vaikus. Mes diskutavome tikrai labai ilgai ir labai aktyviai ir apsistojome ties ta nuostata, kad turi būti didinama už kiekvieną vaiką, nes toks buvo pageidavimas gausių šeimų, tokia buvo ir Vyriausybės nuostata.

Mes taip pat svarstėm, kad atsižvelgiant į kitas galimybes (yra toks protokolinis sprendimas ir pavedimas mūsų ministerijai) pradedant nuo 1999 m. galėtų atsirasti tokia pašalpa už tris ir daugiau vaikų. Jeigu Seimo nariai surastų tam lėšų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visiškai pritaria tam, kad turėtų būti remiamos šeimos su trim ir daugiau vaikų atitinkamai didinant tą pašalpą už kiekvieną paskesnį vaiką. Mes manome, jog tai būtų socialiai teisingiau ir sumažintų tam ikrą įtampą mūsų valstybėje. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Taigi ačiū viceministrei. Iš tikrųjų mes susiduriame su šiokia tokia nedidele procedūrine problema. Aš manau, kad galima suformuluoti aiškiai išsakytas alternatyvas. Viena alternatyva yra ta, kad mokėtume už kiekvieną papildomą vaiką papildomai 0,3 MGL pašalpą. Čia yra alternatyva – ar mokėti tokią papildomą pašalpą už kiekvieną vaiką, ar ne. Ir kita alternatyva – ar pradėti tokias pašalpas mokėti nuo keturių ar trijų vaikų. Iš esmės dabar yra pateikti du projektai, tačiau jie skiriasi tik ta viena formuluote, daugiau niekas nesiskiria. Jeigu mes šiandien priimtume kokį nors sprendimą, aš bijau, kad mes nesame tam tinkamai pasirengę. Jeigu aš pasiūlyčiau iš esmės pritarti šiam projektui ir atidėti apsisprendimą priėmimui ar neprieštarautumėte, nes tai būtų pasirinkimas tarp dviejų konkrečių formuluočių? Ir dar pasiūlyti Biudžeto ir Finansų komitetui, Socialinių reikalų ir darbo komitetui bei ministerijai bandyti tuos dalykus derinti, kad mums nereikėtų tokių sunkių sprendimų daryti čia, Seimo salėje. Aš prašau tada E.Kunevičienę, o tada dar J.Beinortas. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš prašyčiau dabar pritarti po svarstymo abiem variantams ir pasiūlyti priėmimui parengti bendrą projektą pagal tuos visus pasiūlymus, ir kad priimant nereikėtų svarstyti, ar alternatyvinis, ar nealternatyvinis. Kaip pagrindą prašyčiau priimti mūsų alternatyvinį variantą ir jį patobulinti atsižvelgiant į tuos pasiūlymus, kuriuose buvo numatyta didinti pašalpas šeimoms auginančioms daugiau vaikų. Todėl aš sutinku, kad iki priėmimo būtų parengtas ir su ministerija, ir su Vyriausybe, ir su Socialinių reikalų ir darbo komitetu suderintas bendras projektas.

PIRMININKAS. Aš noriu konstatuoti, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė galvoja, jog būtų galima parengti tokį projektą, pagal kurį pašalpos būtų mokamos šeimoms nuo trijų vaikų ir už kiekvieną vaiką didinant. Tada mes beveik viską ir priimam. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš manau, kad mes čia dalyvaujam dosnumo varžybose. Tai labai gerai, tačiau pirminį projektą teikė Vyriausybė. Pagrindinis komitetas buvo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė savo variantą. Aš dabar nematau kitos išeities, kaip daryti svarstymo pertrauką, kad Vyriausybė, kaip šio projekto iniciatorė, parengtų suderintą projektą, o jau tada tame projekte gali būti ir alternatyva, sakykim, viename ar kitame punkte. Aš tai matyčiau kaip realiausią išeitį. Kita vertus, vis tiek, kaip mes bedarytume, mes turim gauti Vyriausybės išvadą, nes kada manipuliuojam 72 milijonais, 80 milijonais, tai yra gana ženkli suma mūsų kad ir būsimam biudžetui, ir Vyriausybės išvada bus būtina. Aš siūlyčiau aryti pertrauką, palikti pagrindinį ir papildomą tuos pačius komitetus, ir įpareigoti Vyriausybę pateikti naują, suderintą variantą.

PIRMININKAS. Ir A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Aš tam nepritarčiau.

Šiandien ką tik Vyriausybės atstovas pasakė, kad jie pritaria tam… Ministerijos atstovas ir yra Vyriausybės atstovas. Kaip kitaip suprasti? Pritaria, kad jie pasistengs ieškoti pinigų, Seimas irgi gali šiek tiek spustelėti ir šiandien priimame sprendimą. Kam atidėlioti?

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Aišku, ką pasiūlė J.Beinortas, yra vienintelė statutinė išeitis nedarant čia kažkokių varžytuvių. Po svarstymo negalime mes abiem pritarti, nes Statutas reikalauja pasirinkti. Taigi turime laikytis Statuto. Aš tik norėčiau pasakyti poniai E.Kunevičienei, jeigu posėdžio pirmininkas leis, kad mes nemanipuliuotume kai kuriais teiginiais dėl ėmimo ar neėmimo į kariuomenę. Mūsų šaukimo komisijos tikrai ieško ir randa tas išeitis, jeigu yra vienas ar daugiau vaikų. Šitie vyrai į kariuomenę nekviečiami, kol jų vaikams nesueina tam tikras amžius ir pati mama gali jais pasirūpinti. Tai mes nesakykime, kad mūsų karo tarnyba yra tokia žiauri ir ardo Lietuvos šeimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ministrė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Aš prašyčiau Seimo nedaryti svarstymo pertraukos, nes tai iš tiesų yra aktualus klausimas. Daugiavaikės šeimos, kurios augina ne vieną vaiką, laukia mūsų sprendimų ir laukia piniginės paramos. Aš labai prašyčiau Seimo narių dar kartą susimąstyti ir svarstymo pertraukos nedaryti. Iš tiesų buvo labai aiškiai diskutuota, kad pirminiame etape mes išmokas darome vieno MGL dydžio šeimoms, auginančioms keturis vaikus. Už kiekvieną paskesnį mokama 0,3 MGL. Nuo kitų metų siūlome pradėti mokėti toms šeimoms, kurios augina tris vaikus. Vadinasi, viskas būtų palaipsniui. Man atrodo, kad šis klausimas buvo suderintas ir su finansų ministru. Vyriausybėje visi vieningai pritarė šitam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai vis tiek lieka du… A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Posėdžio pirmininke, aš irgi pritarčiau ministrės žodžiams, kad nedarytume pertraukos. Pritarkime abiem projektams. Sako, negalima abiem pritarti. Aš manau, jeigu leistų procedūra, reikia pritarti. Jeigu ne, tai pasirenkame vieną projektą, bet būtent tą alternatyvų projektą, kurį pateikė E.Kunevičienė. Galų gale jį galima bus toliau tobulinti, pataisyti, perkelti iš pirmojo ir panašiai. Aš vis dėlto siūlyčiau bet kuriuo atveju šiandien svarstymą baigti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taigi mes turime apsispręsti ir daryti sprendimą. Buvo keletas pasiūlymų. Aš tik noriu pastebėti, kad vis tiek pagal bet kurį įstatymo variantą tos pašalpos pradedamos mokėti nuo sausio 1 dienos. Ar pagal vieną, ar pagal kitą nelabai čia kas nors ir įvyks, jeigu mes padarysime pertrauką. Bet šiuo atveju, aš manau, esminiai skirtumai tarp dviejų projektų nors ir yra pakankamai dideli, tačiau tekstiniu požiūriu jie nedideli. Kurio varianto mes nepasirinktume, vis tiek kitos idėjos šalininkai pateiks siūlymus priimti, siūlydami būtent priėmimo metu paremti jų teikiamą, sakykim, pataisą. Šiuo atveju aš siūlyčiau apsispręsti balsuojant alternatyviai. Už kurį variantą pasisakys dauguma, tas ir bus priimamas. Tačiau kitos idėjos šalininkai visiškai nelieka nušalinti nuo teisės pasiūlyti priimti jų variantą. Gerbiamieji kolegos, ar dar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar jau galime tiesiog apsispręsti balsuodami. Apsisprendžiame balsuodami, taip?

Taigi registruojamės. Registruojamės ir balsuosime alternatyviai. Registruojamės. Mygtukas “už” bus balsavimas už Vyriausybės teiktą projektą, mygtukas “prieš” – už ponios E.Kunevičienės pateiktą Biudžeto ir finansų komiteto siūlomą alternatyvų projektą. Dar sykį kartoju. Mygtukas “už” – už Vyriausybės teikta projektą, tai yra 4 vaikai, turint keturis vaikus mokamos pašalpos. Mygtukas “prieš” yra Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas, tai yra turint tris vaikus ir daugiau. Taigi dar sykį kartoju: mygtukas “už” – Vyriausybės projektas, mygtukas “prieš”, aš sutrumpintai sakau – ponios E.Kunevičienės projektas.

Iš viso užsiregistravo 79 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti ir apsispręsti, už kurį projektą pasisakote. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti. Prašom balsuoti. “Už” – už Vyriausybės projektą, “prieš” – už E.Kunevičienės projektą.

Iš viso balsavo… Nežinau, kiek čia iš viso balsavo, nesuprantu aš tų kompiuterių, bet už balsavo 22, tai yra už Vyriausybės variantą, prieš – 47. Taigi tolesniam priėmimui pasirenkamas E.Kunevičienės pateiktas variantas. Kviestume jį toliau derinti su Vyriausybe, su ministerija ir su komitetais. Taigi šį darbotvarkės klausimą beveik baigėme.

Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-665 (svarstymas)

Lieka 1-11c klausimas – Santuokos ir šeimos kodekso 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-665. Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis komitetas pritaria. Papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas pritaria. Taigi norinčių… J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pritarė šiam įstatymo projektui, tačiau vis dėlto išlieka neaiškumas. Kur bus dedamas tas skirtumas ir kokių lėšų sąskaita bus išmokamas, kuris sudarys mokant tą koeficientą 1, o ne 0,4 MGL, nes vis tiek iš to, kuris privalo mokėti mes galėsime išskaičiuoti tik pusę uždarbio, o sudėjus visus MGL išeis skirtumas? Tai turbūt reikėtų šitą paminėti ir įrašyti, o toliau pritariu. Ačiū.

PIRMININKAS. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Manau, kad minimalaus alimentų padidinimas nuo 0,4 iki vieno minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui yra nepaprastai svarbus, nes iš tikrųjų yra daug šeimų, kai vienas iš tėvų, dažniausiai motina, augina vaikus. Šis klausimas nepaprastai aktualus. Žinoma, palaikau įstatymą. Labai gaila, kad vien šiuo įstatymu mes niekaip neįveiksime labai paplitusios ydingos praktikos, kai tėvai apskritai vengia mokėti alimentus, visaip slėpdami savo atlyginimą arba slapstydamiesi nuo šeimos. Čia jau yra kitų įstatymų reikalas. Manau, kad Seimas turėtų tarti griežtesni žodį šių žmonių atžvilgiu. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, Socialdemokratų frakcijos vardu aš noriu pritari Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Kaip minėjau, svarstėme prieš tai klausimą, kad būtent sunkiausiai gyvena šeimos, kurios augina nepilnamečius vaikus, o kai augina vienas tėvas, tai, aišku, ta problema būna dar didesnė, todėl mes pasisakome, kad būtent minimalus alimentų dydis būtų padidintas iki 1 MGL dydžio kiekvienam vaikui. Tačiau mes suprantame, kad ir toliau lieka problemiškas alimentų išieškojimo klausimas. Šitas įstatymas nesvarsto šito išieškojimo klausimo, todėl mes kviečiame kolegas pritarti 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir viceministrė V.Blinkevičiūtė. Ar norėtumėte tarti žodį? Viskas aišku. Ačiū. Čia praktiškai buvo kalbos dėl balsavimo motyvų, nes niekas nebuvo užsirašęs iš anksto. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui? Įstatymo projektui po svarstymo pritariame. Ačiū. Tuo šį darbotvarkės klausimą baigiame.

Lietuvos Respublikos 1993 metų Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-672 (pateikimas)

1-12 darbotvarkės klausimas – 1957 metų Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje ratifikavimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-672. Pateikimas. Pranešėja viceministrė V.Blinkevičiūtė. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už galimybę jums pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą “Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti 1993 m. Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje”. Norėčiau atkreipti dėmesį, jog pagrindiniai šios konvencijos tikslai – tai garantuoti, kad tarptautinis įvaikinimas būtų vykdomas atsižvelgiant į vaiko interesus ir pagrindines jo teises, kaip tai yra pripažįstama pagal tarptautinę teisę. Pirmiausia garantuoti, kad jeigu netekusio tėvų globos vaiko nėra galimybės įvaikinti šiuo atveju Lietuvoje arba, kitaip sakant, toje valstybėje, kurioje jis gimė, nėra sąlygų suteikti jam auklėtis ir augti šeimoje, tokiu atveju gali galioti tarptautinio įvaikinimo normos ir tokiam vaikui turi būti ieškoma šeima ir sudaromos galimybės įvaikinti šeimai iš kitų užsienio valstybių.

Taip pat šios konvencijos tikslas yra nustatyti, kad konvenciją pasirašiusių valstybių bendradarbiavimo sistema būtų tokia, kad būtų laikomasi tų garantijų, tų normų ir tų nuostatų, kurios yra numatytos konvencijoje. Tai yra, kad būtų gaunama atitinkama informacija, tam tikra kontrolė, kad viena ar kita valstybė, kurios yra ratifikavusios šią konvenciją, galėtų suteikti atitinkamą informaciją ir kontroliuoti, kad vaikas netaptų pagrobimo, pardavimo ar kokios nors kitos kontrabandos įrankiu. Taip pat garantuoti, kad valstybė, ratifikavusi konvenciją, pripažįsta tarptautinį įvaikinimą.

Aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad Lietuvoje galioja tarptautinė įvaikinimo sistema. Tai yra vykdoma ir numatyta Santuokos ir šeimos kodekse bei Civilinio proceso kodekse. Taigi pas mus yra pripažintas tarptautinis įvaikinimas. Be to, Lietuva 1995 m. ratifikavo Vaiko teisių konvenciją. Šios konvencijos 26 straipsnyje taip pat yra numatyta, kad ta šalis, dalyvė, kuri ratifikavo konvenciją, pripažįsta tarptautinį įvaikinimą. Taigi jeigu yra tos normos ir tie įstatymai, kuriuose pripažįstamas tarptautinis įvaikinimas, vadinasi, mes turėtume ratifikuoti šią konvenciją, nes šios konvencijos pagrindu mūsų valstybė turės teisę kreiptis į kitas valstybes, kurios įvaikina Lietuvos vaikus, ir gauti tam tikrą informaciją apie tai, ar su tuo vaiku elgiamasi taip, kaip priklauso, ar nėra kaip nors pažeidžiamos jo teisės. Todėl mes siūlome, kad šią konvenciją Lietuvai būtina ratifikuoti. Norėčiau pasakyti, kad, tarkim, dar pernai… Gali iškilti klausimas, ar yra tikslinga, ar reikia? Mes turime galvoti apie tai, kad mes esame ta valstybė donorė, iš kurios yra išvežami vaikai ir yra įvaikinami tam tikra nustatyta tvarka. Taigi pernai iš viso Lietuvoje buvo įvaikinta 418 vaikų. Iš jų 104 vaikai buvo įvaikinti iš užsienio valstybių. Tai tiktai tuo atveju yra griežta ir reglamentuota įvaikinimo tvarka. Tiktai Vilniaus apygardos teismas priima sprendimą, kad vaikas gali būti įvaikinamas asmenų iš kitų valstybių. Mes manome, jog būtų tikslinga šią konvenciją ratifikuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir 6 Seimo nariai nori paklausti. Turbūt čia… Aš tik norėčiau pasakyti, kad turbūt mūsų darbotvarkėje įsivėlė klaida. Tai yra ne 1957 m. konvencija, o 1993 m.

V.BLINKEVIČŪTĖ. 1993 m.

PIRMININKAS. Taip, 1993 m. Mūsų darbotvarkėje yra klaida.

Ir J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, noriu paklausti, ar buvo aiškintasi, ar išvežant vaikus iš Lietuvos į užsienį buvo sutvarkyti dokumentai pagal šios konvencijos reikalavimus arba išvis kokių buvo pažeidimų? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Norėčiau pasakyti, kad įvaikinimo tvarka, ir tarptautinio įvaikinimo, kuri galioja Lietuvoje, kuri patvirtinta Vyriausybės nustatyta tvarka, ji atitinka šios konvencijos nuostatas, nes priešingu atveju Vyriausybė nebūtų kreipusis į Prezidentą, kad dekretu kreiptųsi į Seimą, kad būtų galima ratifikuoti šios konvencijos nuostatas.

PIRMININKAS. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamoji pranešėja, mūsų visuomenėje apskritai informaciją apie tai, kad užsieniečiai įvaikina Lietuvos vaikus, visada įgauna negatyvų atspalvį. Šitas atspalvis vien todėl, kad Seimas ratifikuos šitą konvenciją, nepasikeis. Matyt, yra gilesnės šaknys. Matyt, toji giliausioji šaknis yra nacionalinė gėda, kad štai mes Lietuvoje pristeigę daugybę vaikų globos namų, “kinderdorfų”, vaikų globos šeimynų vis dėlto per mažai praktikuojame, populiariname įvaikinimą pačioje Lietuvoje. Aš noriu jūsų klausti, ar mes esame pasirengę konkuruoti informacijos srityje, kurią gauna Lietuvos žmonės apie galimus įvaikinti vaikus, su ta informacija, kurią susirenka čia užsienio agentūros, siekiančios rasti, gauti pasiturinčioms šeimoms tą padaryti? Jeigu mes tos informacijos, kaip aš bijau, lygiavertės neturime, ką ministerija siūlytų mums padaryti, kad įvaikinamas vaikas iš Lietuvos išvažiuotų tik tada, kai jau iš tikrųjų Lietuvoje per penkias paieškas nebuvo kas jį įvaikintų čia?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Iš tikrųjų pirmiausia mūsų, Vyriausybės ir mūsų ministerijos, ir visų galiojančių įstatymų nuostata, kad prioritetas yra suteikiamas įvaikinti vaikus Lietuvoje. Jeigu mes pasižiūrėsime į tą tendenciją, kuri vyravo, tai mes matysime, kad po truputį įvaikinamų vaikų skaičius užsienyje mažėja. Aš manyčiau, pirmiausia, žinoma, yra suinteresuotumas Lietuvoje, kad vaikas šeimą atrastų Lietuvoje. Suinteresuotumas, matyt… Taip reikia sakyti. Tikslinga būtų, kad šeima gerėjant Lietuvos ekonominėms gyvenimo sąlygoms, pragyvenimo lygiui, turėtų pakankamai pinigų ir galėtų išlaikyti tuos vaikus. Aš manau, kad vienas iš tokių esminių dalykų, kur tai galėtų pasitarnauti (mūsų darbo grupė jau baigia rengti), tai Vaikų globos įstatymas. Viena iš nuostatų ten kaip tik bus, kad reikia skatinti imti vaikus globoti šeimoms. Ne institucinę globą. O po to galbūt pasiekti dirbant su tomis šeimomis, kurios paėmė į globą, kad jos tuos vaikus įvaikintų.

Antra vertus, dėl informacijos aš sutinku. Matyt, kad informacija ne vien tik šioje srityje yra labai galingas ginklas, bet ir visose kitose gyvenimo srityse. Aš manau, jog čia galėtų kryptingiau ir tikslingiau dirbti būtent savivaldybės, nes būtent savivaldybių vaikų teisių apsaugos tarnybos… Deja, dar turiu pripažinti, mums nepavyksta pasiekti, kad visose savivaldybėse būtų atskiri vaikų teisių apsaugos tarnybų padaliniai (dar kai kur jie yra sujungti su kai kuriais kitais struktūriniais savivaldybių padaliniais), kad būtų dirbamas būtent tas aiškinamasis darbas, kad būtų dirbamas prevencinis darbas su šeimomis. Tai yra labai svarbu mums pasiekti. Mes tikimės, kad iš lėto, derindami bendrus interesus, bendradarbiaudami ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, su šeimomis dirbdami prevencinį darbą, aš manau, kad mes ilgainiui pasieksime, giliai įsitikinusi, kad po metų, kitų ar dar daugiau iš tikrųjų iš Lietuvos vaikai nebus išvežami. Jie suras šeimą Lietuvoje.

PIRMININKAS. I.Uždavinys.

I.S.UŽDAVINYS. Aš dėl tų metų tiktai norėjau, bet dabar, kai jūs pataisėte, tai neturiu ko klausti.

PIRMININKAS. Ar, pone Sakalai, klausite, ne? Dėl motyvų. Gerai. Tai tada Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamoji pranešėja, ar dabar egzistuojantys vaikų globą reglamentuojantys įstatymai, taip pat rengiamas naujas Vaikų globos įstatymas, ar jie yra pakankami ir ar jie suderinti su šitos jūsų teikiamos konvencijos nuostatomis?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip. Su šita konvencija, be abejo, nes ji reguliuoja įvaikinimą, o ne globą. Globa yra truputėlį kitaip. Kai vaikas nėra traktuojamas kaip savas vaikas, kai jam tiktai yra suteikiamos sąlygos augti, lavintis ir t.t. Bet globėjas ir tėvas arba įtėvis yra skirtingos sąvokos.

PIRMININKAS. Ar V.Aleknaitė norėjo klausti, ar norėjote kalbėti? Ponia Aleknaite, norėjote klausti ar kalbėti dėl balsavimo motyvų? Palaukite. Gal dar tada paspauskite mygtuką. Prašom. Taip.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš labai atsiprašau. Kartais tenka dirbti keletą darbų. Bet norėčiau paklausti, kaip manytų gerbiamoji viceministrė, ar svarstant šios konvencijos ratifikavimą, mums nevertėtų išgirsti Vaiko teisių apsaugos tarnybos ataskaitos apie tai, kokia buvo įvaikinimo praktika Lietuvoje pastaraisiais metais, nes ir iš spaudos, ir iš televizijos, ir šiaip iš piliečių esama įvairių pastabų, yra tokia gana plačiai pasklidusi nuomonė, kad kartais sudaromos kliūtys, ypač vietiniu lygiu, įvaikinti vaiką Lietuvos šeimai ir kad visada plačiai atveriamos durys užsieniečių šeimai? Ir yra įvairių interpretacijų.

Aš manau, atėjo laikas apsvarstyti šį klausimą iš esmės. Aš pritariu, žinoma, tam, kad reikia ratifikuoti konvenciją, kuri atveria mums kelius tarptautiniam bendradarbiavimui. Tačiau kartu noriu pasakyti, jog Europos komisija ir ypač komisarė Gradin savo kai kuriuose dokumentuose ir kalbose perspėja šalis-nares apie tai, kad įvaikinimas kartais gali būti panaudojamas ir piktam. Jeigu jau Europos komisija į savo dokumentus įrašė tokius sakinius, tai, aš manau, Lietuva, kaip šalis-donorė, neturėtų likti abejinga šitam perspėjimui. Todėl svarstydami mūsų tarptautinio bendradarbiavimo galimybę ir perspektyvą mes vis dėlto turim turėti labai aiškų vaizdą, kaip mes tvarkomės namuose. Ar jūs tam pritariate?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Be abejo, aš tam pritariu ir niekada nenorėčiau, kad apskritai sklandytų tokios nuomonės ar gandai, jog Lietuvoje ar tam tikros institucijos, ar kiti asmenys, ar dar kažkas pasipelno iš to, kad vaikai yra išvežami, parduodami ar pagrobiami. Aš manau, kad tai parodo apskritai mūsų tautos ir valstybės tam tikrą lygį. Man, be abejo, gaila, jeigu taip iš tikrųjų yra. Žinoma, aš jokiu būdu ne prieš tai, kad išklausytume tą instituciją, kuri šiuo metu pagal nustatytą tvarką atlieka tam tikrą darbą, t.y. Vaikų teisių ir apsaugos tarnyba tvarko apskaitą užsienio piliečių šeimų, norinčių įvaikinti vaikus. Manau, kad tokią ataskaitą mes galim išklausyti, tik nelabai žinau, kokios čia yra procedūros, ar plenarinio posėdžio metu, galbūt mūsų komiteto posėdžio metu, kai mes svarstysim, toks dalykas gali būti išklausytas ir pateiktas. Matyt, tos įstatyminės nuostatos (aš perskaičiau ir susipažinau) nėra visiškai blogos, kad neatitiktų vienos ar kitos konvencijos nuostatų. Bet yra Lietuvoje bendra problema, kurią, man atrodo, pamažu sekasi išgyvendinti. Tų pačių nuostatų, aišku, netrūksta, bet mes turėtume pasižiūrėti ir išklausyti, kaip jos yra įgyvendinamos. Aš tiesiog manau, kad tokios interpretacijos neturėtų būti, o tie asmenys, jeigu tokių yra ir jeigu yra tokių duomenų, tai jie nustatyta tvarka, baudžiamąja tvarka turėtų už tokius dalykus atsakyti labai griežtai.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar kalbėsime dėl balsavimo motyvų, ar pritariame po pateikimo. Pirmasis užsirašė kalbėti A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau pritarti po pateikimo ir greičiau šitą konvenciją ratifikuoti. Mano motyvai būtų tokie. Šiandien, kaip žinoma, važinėja įvairūs “pirkliai” iš užsienio, pasirenka vaiką, po to gauna administracinių institucijų sutikimą ir tą vaiką išsiveža. Tolesnis šito vaiko likimas nežinomas. Ir nėra institucijos, kuri kontroliuotų, kaip tas vaikas adaptavosi ar apskritai jis yra kur nors. Ratifikavus šitą konvenciją “pirklių” srautas iš karto nutrūksta, nes prasideda bendradarbiavimas tarp valstybės institucijų, ir norintis įsivaikinti vaiką Lietuvoje kreipsis į savo valstybės atitinkamą instituciją, prašydamas jam surasti vaiką iš Lietuvos ar iš kitos valstybės. O Lietuvoje esanti institucija paieškos to vaiko ir ji sutiks perduoti užsieniui tik tuo atveju, jeigu Lietuvoje neatsiras norinčių tą vaiką įvaikinti. Tai vienas dalykas, dėl kurio tą konvenciją reikėtų skubiai ratifikuoti.

Kitas dalykas. Mes vis dėlto turime pagalvoti ir apie tvarką. Šiandieną, kaip minėjau, mes nežinome, kas yra atsitikę su mūsų vaikais, kurie užsienyje, o pagal ratifikuotą konvenciją kiekvienas vaikas užsienyje bus prižiūrimas tos pačios valstybės atitinkamos institucijos. Ir jeigu su vaiku bus elgiamasi blogai, jis gali būti perduotas kitiems įtėviams arba netgi blogiausiu atveju grąžinamas į Lietuvą. Taigi vaikai bus prižiūrimi, juos stebės atitinkamos tarnybos ir neleis, kad tie vaikai kažkur dingtų ar būtų kaip nors panaudoti neaiškiems tikslams. Mielieji kolegos, aš siūlau šitą konvenciją kaip galima greičiau ratifikuoti.

PIRMININKAS. Kalbėti prieš nori Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Lietuva yra maža tauta ir mes turime rūpintis, kad mūsų vaikai liktų lietuviškose šeimose. Jeigu mes pasirašysime tą tarptautinę Hagos konvencijos ratifikaciją, tai mes taip pat įsipareigosime, kad mūsų vaikai gali eiti į visai skirtingų tradicijų, skirtingų pažiūrų šeimas. Pavyzdžiui, gali net negrų šeimos adaptuoti lietuvių vaikus. Todėl aš norėčiau dėl šios konvencijos ratifikavimo apsisaugoti, kad būtų kokie nors saugikliai, kaip ir kur mūsų vaikai galėtų būti adaptuojami arba įvaikinami. Todėl aš pritarčiau kolegės V.Aleknaitės-Abramikienės siūlymui, kad reikėtų dar daugiau pastudijuoti, apsisaugoti ir pažiūrėti, kad nepadarytume savo tautai žalos, leisdami svetimšaliams mūsų vaikus įvaikinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi vienas Seimo narys kalbėjo už, vienas – prieš. Tuo kalbos dėl balsavimo motyvų baigiamos. Ar galim pritarti pateikimui bendru sutarimu ir pradėti svarstymo procedūrą, ar reikia balsuoti? Galim pritarti, taip? Gerai. Tada pagrindiniai komitetai -Socialinių reikalų ir darbo komitetas… Teisės ir teisėsaugos komitetas pagrindinis? Gerai. Tada Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis, o papildomi komitetai – Teisės ir teisėsaugos komitetas bei Žmogaus ir piliečio teisių komitetas. Gerai, tam pritariam ir šį darbotvarkės klausimą baigiam. (Balsas salėje)

Taip, prie šoninio mikrofono, jeigu galite. A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Posėdžio pirmininke, aš taip pat siūlyčiau išklausyti arba įrašyti, ką dar turėtų pasakyti Šeimos ir vaiko teisių komisija.

PIRMININKAS. Mes jos tikrai lauksim ir tikėsimės, kad tokia nuomonė irgi bus. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių paso nuostatų pakeitimo ir papildymo” projektas Nr.P-577 (pateikimas)

Tada paskutinis darbotvarkės klausimas 1-13 – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo” projektas, registracijos Nr.P-577. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras R.Kilikauskas. Kviečiame į tribūną poną R.Kilikauską. Prašom.

R.KILIKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad aš, kaip ministerijos atstovas, pirmą kartą stoviu Seimo tribūnoje ir tai man yra labai didelė garbė. Aš norėčiau šiandien pristatyti pasiūlymą.

Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 5 d. pavedimą, Vidaus reikalų ministerija parengė Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo projektą. Atsižvelgiant į tai, kad jau daugiau kaip pusė Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų ir straipsnių buvo pakeisti, siūloma nauja piliečio paso nuostatų redakcija.

Naujame Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų projekte numatyta panaikinti spaudą apie paso galiojimą užsienyje. Aš manau, mes visi esame susipažinę su tuo spaudu, apie kurį yra daug kalbėta. Šiuo metu tokius spaudus į pasą deda arba naikina migracijos tarnybos. Iš esmės tai yra piliečio teisių varžymas. Sprendžiant pagal išduotų Lietuvos Respublikos pasų kiekį, 1997 m. migracijos tarnyba turėtų pratęsti apie 600 tūkstančių piliečių pasų galiojimo užsienyje laiką, 1998 m. apie 1 mln. 900 tūkst. pasų. Tai nemažas ir, manau, nereikalingas darbas. Siekiant apriboti išvykimą iš šalies tų piliečių, kuriems įstatymo vardu ta teisė turi ir gali būti apribota, siūloma nustatyti, kad tardymo kvotos organai ir teismai nustatyta tvarka padarytų atitinkamus įrašus. Tai ir yra numatyta šio projekto 7 punkte.

Kartu naujame Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų projekto 8 punkte siūloma sutrumpinti paso galiojimo terminus iki 10 metų, nuo 20 metų iki 10 metų. Siūloma Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų projekto daugelyje punktų padaryti redakcinio pobūdžio pakeitimus. Jie nėra labai svarbūs, tik redakciniai pakeitimai.

Vidaus reikalų ministerija dažnai gauna piliečių prašymus palikti jiems negaliojančius pasus. Pagal dabar esamą įstatymą mes to padaryti negalim. Užsienio praktika rodo, kad negaliojantis pasas grąžinamas asmeniui. Todėl naujame Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų projekto 11 punkte siūloma galimybė palikti piliečiui negaliojantį pasą. Ir paskutinis punktas – šio projekto 4 ir 5 punktuose padaryti pakeitimus dėl 1995 m. spalio 3 d. ir 1997 m. liepos 2 d. padarytų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimų. Taigi teikiu jums šį projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, visų pirma, pagal Seime nusistovėjusią tvarką, reikėtų atskirti nutarimą nuo nuostatų, o nuostatus pridėti tiktai, sakykim, nurodant 1 straipsnyje ar kuriame kitame... Paklausti aš norėčiau dėl 8 punkto. Ten yra nurodyta: esant svarbioms priežastims, Vidaus reikalų ministerija gali pratęsti turimo paso galiojimo laiką iki vienerių metų. Tai gal galėtumėt pasakyti, kokios tos svarbios priežastys? Ačiū.

R.KILIKAUSKAS. Pasui pratęsti, aišku, gali būti daug priežasčių: gali žmogus gyventi užsienyje, gali studijuoti – galima numatyti visokių priežasčių, dėl kurių reikėtų žmogui pratęsti paso galiojimą. Aš manau, mes negalim numatyti visų tų priežasčių, bet pakankamai daug jų bus, aš esu įsitikinęs.

PIRMININKAS. I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti, kuo jūs motyvuotumėt (ta nuostata išlaikoma ir teikiamose naujosiose nuostatose) įrašo apie asmens nuolatinę gyvenimo vietą būtinybę pase? Ar jis dar yra reikalingas mums šiandien?

R.KILIKAUSKAS. Asmens nuolatinė gyvenimo vieta yra labai reikalinga. Aš manau, tai yra tarptautinis reikalavimas. Žmogus keliauja į užsienį, gali nelaimė atsitikti, gali visokių įvykių įvykti. Užsienio tarnybos turi žinoti, kur tas žmogus gyvena, kur jį reikia surasti ir kur jo gimines galima surasti.

PIRMININKAS. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Į mano klausimą jau iš dalies atsakė, bet kaip jūs manote, ar registravimo vieta yra susijusi su visais rinkimais, piliečių nuomonės išraiška, ar tai nėra dalinis žmogaus teisių apribojimas?

R.KILIKAUSKAS. Žinot, yra klausimas – piliečių registravimas Lietuvoje. Mes numatom gal dar šiais metais pateikti projektą dėl tos procedūros pakeitimo. Man atrodo, tai yra palikimas sovietinių laikų. Aš su ta registravimo procedūra esu pakankamai susipažinęs ir manau, kad ją tikrai reikia padaryti kultūringesnę ir žmoniškesnę. Žmonės ateina į įstaigas, pareiškia, kur jie gyvena, pasirašo, ir to turėtų užtekti. Nereikia visokių patikrinimų, nereikia žmonių stumti iš vienos žinybos į kitą, į trečią, į ketvirtą, kad jie galėtų užsiregistruoti.

PIRMININKAS. Ir A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, ar Vidaus reikalų ministerija galvoja imtis kokių nors techninių ir juridinių priemonių dėl pasų padirbinėjimo, nes dabar yra daug tokių atvejų, kai padirbami? Galbūt reikėtų juos apsaugoti?

R.KILIKAUSKAS. Gerbiamasis pone Katkau, taip, apie tai mes labai galvojame. Aš sakiau, yra antrasis mūsų projektas, kurį mes netrukus pateiksim. Mes galvojam pirmiausia parengti identifikavimo korteles visiems Lietuvos piliečiams, o ne pasus, kad kiekvienas pilietis galėtų su ta identifikavimo kortele važiuoti, ne tik Lietuvoje savo reikalus atlikti, bet po to, kai mes įstosim į Europos Sąjungą, važiuoti į Šengeno valstybes. Tikiu, ne už ilgo. Ir antras dalykas – parengsim naujus pasus. Mūsų pasai baigiasi. Dabar liko milijonas pasų. Manoma, kad tai daug, bet nėra daug. Jie per tris metus bus sunaudoti. Mes turim parengti naują pasą. Mes jau dabar tariamės su vokiečiais ir su kitom valstybėm, kurios turi daug pasų spausdinimo patirties. Mes norim parengti tokį pasą, kokį pripažins visa Europos Sąjunga.

PIRMININKAS. Taigi jūs atsakėt į visus klausimus. Dėkojame. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim pradėti svarstymo procedūrą? Galim pritarti po pateikimo. Pradedam svarstymo procedūrą. Ačiū. Ir pagrindiniai komitetai. Turbūt pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus ir piliečio teisių komitetas. Taip? Taigi tuo baigiame šį klausimą, kartu baigiame rytinį plenarinį posėdį. Pertrauka iki 15 val.