Penktasis (105) posėdis
1997 m. rugsėjo 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas F.PALUBINSKAS ir A.VIDŽIŪNAS

1997 m. rugsėjo 16 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji Seimo nariai, jau reikėtų pradėti rytinį posėdį. Iš pat pradžių prašyčiau pažvelgti į šios dienos darbotvarkę. Seimo vadovybės vardu ir Seniūnų sueigos vardu lyg ir atsiprašau, kad yra pasikeitimų – šiandien nebus priimamas Profesinio mokymo įstatymas. Su savivaldybininkais dar turėtų mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pasikalbėti, kad būtų išsiaiškintos visos neaiškios pozicijos, ir jau tada teikiamas tas dalykas.

Mums reikėtų atsiprašyti, kad V.Knašio 1-3 klausimas bus prieš kavos pertrauką, po ministro I.Lazdinio. Jis turi spaudos konferenciją ir norėtų atvykti vėliau. Gal nebus prieštaraujama.

Du nauji įstatymų projektai, teikiami Finansų ministerijos ir Biudžeto ir finansų komiteto. Kaip matote, dvi žvaigždutės. Dėl tų dviejų žvaigždučių nėra jokių didesnių diskutavimų. Manau, kad mums pavyks ypatingos skubos tvarka šituos įstatymų projektus priimti.

Šiandien Vyriausybės pusvalandyje negali dalyvauti teisingumo ministras V.Pakalniškis, nes jis turi trišalės tarybos rimtą posėdį, susijusį su įvairiais bankrotais ir fondais. Labai prašė, kad jo mes nekviestume. Kadangi visi aktualūs ministrai ateis ketvirtadienį, tai šiandien – susisiekimo ministras A.Žvaliauskas.

Ir dar – nebus Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Dar reikia kai ką derinti, mes trupučiuką paskubėjome įrašyti. Ir ministrė I.Degutienė prašė neįrašyti dviejų įstatymų projektų, kurie taip pat buvo jos pateikti. Galbūt mums šiandien pasiseks baigti anksčiau negu 18 val.

Aš prašyčiau ir Seniūnų sueigos vardu sutikti, kad dirbtume pagal tokią darbotvarkę. Ji buvo patvirtinta šiandien. Nuoširdžiai dėkoju. Nematau didelių prieštaravimų.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos” projektas Nr.P-707(4) (priėmimas)

Šios dienos pirmasis klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos” projekto Nr.P-707(4) priėmimas.

Aš kviečiu pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją F.Palubinską, o pats žengiu į tribūną pasakyti dar kelis žodžius, nors šiaip jau ten beveik viskas aišku. Prašom.

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Ačiū. Prašau Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Vidžiūną pateikti mums Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos” projektą Nr.P-707.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, prieš jūsų akis ketvirtasis variantas to darbų programos sąrašo – registruotų dokumentų sąrašo ir neregistruotų. Aš tikiuosi, kad jūs nutarimą priimsite be didelių diskusijų. Aš tik dar kelis dalykus norėčiau pastebėti. Jeigu jūs dabar žvilgteltumėte į registruotų dokumentų sąrašą, tai galbūt kam nors būtų ramiau, nes tų svarstysimų ir įregistruotų dokumentų projektų yra mažiau. Mes tiesiog visus teiktus pakeitimus mėginome surašyti į vieną vietą. Kaip ir buvo ankstesnio Seimo tradicija, visas ratifikuosimas sutartis taip pat pateikėme vienu punktu.

Dėl siūlymų. Įtraukėme, galėtume sakyti, na, beveik visus siūlymus. Beveik visus dėl to, kad kai kurie siūlymai kartojosi. Sakysime, yra numatyta Seimo rezoliucija dėl mirties bausmės panaikinimo. Seimo narys A.Salamakinas – Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto vardu siūlo surengti diskusiją šituo klausimu. Mes manome, gal nebūtų tikslinga, juo labiau kad ta rezoliucija yra suplanuota Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Galbūt galėtume kokios kitos formos paieškoti, bet atskirai mums planuoti nelabai išeitų.

Antras dalykas. Įrašėme tokį platesnį teiginį į programą, kad mes rengsime diskusijas dabar, sakysime, nelabai konkrečiu… Ketvirtasis klausimas antrosios dalies – Seimo frakcijų, valdybos, komitetų, Vyriausybės pasiūlytos diskusijos svarbiomis temomis. Visokiausių aktualių temų mums atsiras ir, manau, darbo tvarka galėsime padiskutuoti.

Dar sykį kartoju: visi įstatymų projektai, kurie buvo teikti, yra įrašyti. Tai buvo mano tokia pozicija. Galbūt ji nėra labai principinga, bet aš dar sykį kartoju, kad ir Vyriausybė, ir atskiri Seimo nariai turi teisę teikti, turi teisę registruoti dokumentus, ir jie turi teisę būti įrašyti į sesijos darbų programą. Kartoju: prioritetiškai į darbotvarkę bus teikiami tie įstatymų projektai, kuriuos siūlo komitetai ir kuriuos siūlo Vyriausybė. Vis dėlto tam tikri kasdienos prioritetai turėtų būti.

Tai aš norėjau tiek baigiamųjų pastabų. Kadangi yra tiktai vienas nutarimo punktas, aš prašyčiau leisti vėl man sėsti prie pirmininko stalo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Vidžiūnai. Yra vienas klausimas. (Balsas salėje) Toliau posėdžiui vadovaus gerbiamasis A.Vidžiūnas. Ačiū.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Apgailestauju, kolega Vaišnorai, kad dabar jau nėra klausimų, yra tik kalbos dėl motyvų. Dabar prašyčiau turėti prieš akis mūsų nutarimą dėl sesijos darbų programos ir prašyčiau registruotis ir kalbėti dėl motyvų.

Programą norėtų paremti Seimo narys A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau paremti šitą mūsų sesijos darbų programą. Tuo labiau kad čia yra tų tiesioginių klausimų, kurie yra Gamtos apsaugos komiteto reikalų reguliavimo sferoje. Mes vakar svarstėme vieną labai svarbų Atliekų tvarkymo įstatymą. Tiktai noriu pastebėti vieną dalyką, kad gali atsirasti kai kurių papildomų įstatymų, kurie gali lydėti vieną arba kitą įstatymą. Nes svarstant Atliekų tvarkymo įstatymą mums dėl jo įgyvendinimo kilo idėjų, dėl jo realizavimo reikėtų priimti dar du papildomus įstatymus, kurie čia dar neįrašyti. Jeigu komitetas teiks, aš tikiuosi, kad Seimo valdyba tam pritars. Aš esu už visą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, rudens sesijos darbų programa apima 251 poziciją. Jeigu mes pasižiūrėsime, tai atskiros iš jų taip pat dar apima kelis įstatymų projektus. Taigi pritardamas šio nutarimo projektui aš palinkėčiau, kad ši programa būtų maksimaliai įgyvendinta. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, aš irgi pritariu tai programai. Tik prašyčiau, jeigu būtų būtinybė, kad kai kuriuos programoje numatytus įstatymus būtų galima paskubinti. Aš turiu galvoje Vaiko globos įstatymą, kurį numatyta svarstyti lapkričio mėnesį. Prašyčiau, jeigu būtų galima, padaryti gerokai anksčiau, tarkime, spalio mėnesį, jeigu įstatymo rengėjai parengtų. Ar būtų tokia galimybė? Aš tikiuosi, kad būtų.

PIRMININKAS. Šimtaprocentinė. Seimo narys I.Uždavinys.

I.S.UŽDAVINYS. Aš visai nesikreipiau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Nacionalinio saugumo komitetas pritarė sesijos darbų programai, tačiau buvo tokia išlyga – siūlyti įtraukti į nutarimo projektą komiteto siūlymą dėl Seimo statuto 66 straipsnio pakeitimo. Tačiau mes paskutiniame projekto variante nematom įtraukto šito varianto.

PIRMININKAS. Labai apgailestauju. Jau mes įrašėme į vieną vietą visus Statuto pakeitimus. Kadangi sudaryta Statuto esminio peržiūrėjimo grupė, tai ji turėtų atsižvelgti ir į jūsų teikiamą projektą. Tikrai visi projektai bus panaudoti, bet kompleksiškai, ne kaip atskiras, nes kaip atskiras įstatymo projektas galėtų būti tikrai svarstomas. Tikrai jis bus, nes yra įregistruotas.

Seimo narė K.Prunskienė. Prašyčiau dėl motyvų už ar prieš.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš esu už programą. Žinoma, pasigedau keleto punktų, kuriuos siūliau frakcijos vardu ir papildomai savo vardu. Tačiau, matyt, tai bus galima padaryti vėliau. Manau, ta proga būtų svarbu numatyti pačios programos įgyvendinimo patobulinimą, turint galvoje didesnį komitetų vaidmenį ir suinteresuotų atitinkamų sferų, struktūrų įtraukimą į įstatymų projektų svarstymą ir priėmimą.

Ačiū.

PIRMININKAS. Keturi kalbėjo už. Seimo narys K.Bobelis dar norėtų.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš matau, kad vėl yra labai toli nutęstas Diplomatinės tarnybos įstatymas. Tai yra vienas iš svarbiausių įstatymų. Aš nežinau, kodėl jis nėra įtrauktas. Bendrai programa gera, bet Diplomatinės tarybos įstatymas turi būti svarstomas kaip galima anksčiau.

PIRMININKAS. Tai priklausys nuo teikėjų, kas paskubins – ar Užsienio reikalų komitetas, ar Užsienio reikalų ministerija. Jeigu ji laikys, kad tai yra prioritetas, mes galime kitą savaitę jį svarstyti, jeigu jis yra parengtas pateikti. Tai grynai preliminarus rašymas. Šitie mėnesiai mums daugiau įsivaizdavimui, kaip galėtume išmėtyti, bet nėra jokių išankstinių politinių nusiteikimų nedėti įstatymo projekto. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.

Kviečiu balsų skaičiavimo komisiją į savo vietas.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Ir 96 Seimo nariai dabar turėtų balsuoti dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos”, susidedančio iš vieno punkto. Taigi galėtume balsuoti dėl viso nutarimo. Kas už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 78.

PIRMININKAS. Už – 78. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Susilaikė 1.

Kolegos Seimo nariai, už nutarimo projektą balsavus 78, niekam neprieštaraujant, susilaikius 1 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos” yra priimtas.

Dabar aš turiu teisę suteikti tik repliką po balsavimo. Repliką po balsavimo – A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Ne repliką, bet aš trumpą informaciją. Per pirmąją pertrauką Lietuvos – Čekijos parlamentinės grupės nariai renkamės čia pat, salėje, į pirmąjį susirinkimą. Prašom.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji. Taip sutartinai patvirtinot programą, tikiuosi, kad sutartinai mes dirbsime ateityje. Kaip ir sakiau, 1-2a klausimo – Profesinio mokymo įstatymo projekto – dabar nėra. 1-2. Žiūriu į Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pirmininką L.Sabutį. 1-2 -Apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-738. Pateikimas. Tribūnoje – L.Sabutis.

Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-738 (pateikimas)

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, jums yra įteikti projektai. Jie papildo, arba, teisingiau, patikslina, jau priimtų arba galiojančių įstatymų nuostatas. Be to, mus, komitetą, paskatino tai padaryti teikiamas Profesinio mokymo įstatymas. Apskritai jis labai reikalingas, aktualus. Mes norėtume, kad šis įstatymas taip pat sėkmingai padėtų savivaldybėms ir apskritims spręsti žmonių užimtumo klausimus. Tokia nuoroda yra ir Konstitucijoje, ir kituose įstatymuose. Deja, iki šiol du įstatymai vienas kitam, arba viena nuostata tų įstatymų, prieštaravo. Viename įstatyme, t.y. Švietimo įstatyme, yra įrašyta, jog apskričių, savivaldybių viršininkų kompetencija yra tokia, jog jie gali, sutikus Švietimo ir mokslo ministerijai, steigti, reorganizuoti ir likviduoti apskrities valstybines švietimo įstaigas, išskyrus aukštąsias mokyklas. Štai tokia yra Švietimo įstatymo nuostata. Jeigu pasižiūrėtume į Apskrities valdymo įstatymo pirmojo punkto reikalavimus, kuriais taip pat nusakoma apskrities viršininko kompetencija, ten rasite ką kita. Mūsų aiškinamajame rašte tai surašyta. Tačiau aš noriu perskaityti šią nuostatą, kuri faktiškai pakartoja Švietimo įstatymą su tam tikra susiaurinta teise: “įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines švietimo, kultūros, kūno kultūros, sporto, socialinės paramos, globos įstaigas bei tarnybas, taip pat specialiųjų socialinių paslaugų institucijas, išskyrus aukštesniąsias ir profesines mokyklas”. Štai šitas dalykas ir neatitinka nei gyvenimo, nei Švietimo įstatymo reikalavimų. Mes manome, kad apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio pirmajame punkte turi likti tokia pat nuostata – išskyrus aukštąsias mokyklas. Visa kita spręsti, sutikus ministerijai, turėtų turėti teisę apskrities viršininkas. Štai dėl ko mes tiekiame Apskrities valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą prieš priimant Profesinio mokymo įstatymą – kad būtų atitikimas. Manau, kad šiuo atveju mes tik atsakytume į Konstitucijos nuostatą, kurioje taip pat yra įrašyta, jog vienodai šiame procese turi teisę dalyvauti ir savivaldybės. Tačiau šiandien mes kalbame tik apie apskrities viršininko kompetenciją.

Štai taip trumpai norėjau pateikti šio įstatymo redakciją.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai.

L.SABUTIS. Beje, Seimo nariams galiu pasakyti, jog taip pat gavome ir Juridinio skyriaus išvadą – jokių priekaištų dėl redakcijos ir kompetencijos nėra.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius klausia pirmasis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte jūs minite, kad Švietimo ir mokslo ministerijai raštu sutikus steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines švietimo įstaigas. Aš noriu paklausti, ar steigimas ir reorganizavimas bus vykdomi Švietimo ir mokslo ministerijos, ar apskrities sąskaita? Ačiū.

L.SABUTIS. Finansavimo yra skirtingi dalykai. Čia, kaip sakoma, sprendžia tam tikra prasme Seimas, Vyriausybė. Mums svarbiausia tai, kad iš tikrųjų apskritis gali tai daryti tik Švietimo ir mokslo ministerijai sutikus, ir sutikus ne bet kaip, o raštu. Taip yra Švietimo įstatyme, ir šita nuostata lieka. Mes tik akcentuojame, jog nebūtų draudžiama. Beje, labai aktualu ir vertinant pagal Europos standartus, jog iš tokio svarbaus mokymo, parengimo žmonių atitinkamoms darbo vietoms proceso pašalinamos savivaldybės ir apskritys.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti. Kadangi čia kuria, reorganizuoja, likviduoja profesines mokyklas, norėčiau sužinoti, ar numatyta, kad apskritis tiria rinką, specialistų poreikį tos apskrities rinkai, nes vis tiek planus, poreikį, kiek reikės specialiosioms profesinėms mokykloms parengti specialistų, turi žinoti apskritys. Ir dar vienas nedidelis klausimėlis. Profesinio mokymo įstatyme pasakyta, kad savivaldybės finansuoja profesines mokyklas, bet, deja, apie jų kompetenciją niekur nėra užsiminta. Ačiū.

L.SABUTIS. Šiandien mes dar nevertinam Profesinio mokymo įstatymo projekto. Kaip girdėjot, jis nebus priiminėjamas ir svarstomas šiandien. Dar turėtume kai kuriuos finansavimo klausimus patikslinti iš tikrųjų. Ir Seimo nariai, ir komitetas siūlo, kad būtų kartu ir iš savivaldybių biudžeto. Tačiau jeigu apie bendrą, sakysim, tyrimą, tai iš tikrųjų apie tai kalbama trijuose įstatymuose: Vietos savivaldos įstatyme, Apskrities valdymo įstatyme ir Švietimo įstatyme, – todėl būtina sąveikauti šiuo atveju merams, apskričių viršininkams ir ministerijai.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš klausimo neturiu. Jeigu būtų diskusija dėl pritarimo dėl balsavimo motyvų. O šiaip raginčiau bendru sutarimu pritarti.

PIRMININKAS. Pasižymėjęs Seimo narys J.Mocartas. Ar jūs norėjote klausti? Ne. Ačiū.

Dabar mums reikėtų apsispręsti, ar pritariame po pateikimo šitam įstatymo projektui. Prašom žymėtis už ar prieš. Kažkas negerai su kompiuteriu.

Seimo narys F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Pritariu.

PIRMININKAS. Pritaria. Seimo narys A.Švitra.

A.ŠVITRA. Pritariu.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių prieštarauti? Norėjo kalbėti Seimo narys P.Papovas. Prašom. Dėl motyvų.

P.PAPOVAS. Aš neprieštarauju, nes dviprasmybių įstatymuose negali būti. Jeigu Švietimo įstatyme yra parašyta, kad steigia, reorganizuoja, tai turėtų būti ir Apskrities įstatyme. O atskiros ministerijos kol kas yra steigėjos ir jos lieka, jeigu tos teisės nebus perduotos apskritims. Bet naujas steigti reikėtų suteikti teisę apskritims.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių prieštarauti? Reikėtų spausti mygtuką “prieš”. Nėra norinčių prieštarauti. Matau daugiau Seimo narių. Gal užsiregistruojame, o aš tuo metu paklausiu. Registracija pradėta. Dar registruojamės. O aš klausiu, ar negalėtume po pateikimo pritarti bendruoju sutarimu šitam įstatymo projektui? Taigi kol registruojamės, aš galiu pasakyti, kad bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Pagrindiniai komitetai galėtų būti du – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas. Reikėtų derinti jūsų nuostatas, pozicijas, kad tai nebūtų vien savivaldybininkų požiūris.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta po pateikimo.

Dabar, kaip sakiau, mes laukiame ministro V.Knašio, bet džiaugiamės, kad anksčiau atvažiavo gamtos apsaugos ministras I.Lazdinis.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo projektas Nr.P-288(2) (svarstymas)

Taigi 1-4 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-288(2). Žiūriu, ar yra norinčių kalbėti svarstymo metu. Užsirašė kalbėti iš anksto keturi Seimo nariai.

Taigi kviečiu į tribūną Seimo narį K.Šavinį.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! 7 straipsnio antrojoje dalyje pasakyta, kad “buitinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir jų rūšiavimą organizuoja savivaldos vykdomosios institucijos”, tačiau visiškai neaišku, kas ir ką daro toliau su surinktomis ir surūšiuotomis atliekomis, kas organizuoja buitinių atliekų priėmimą ir saugojimą, jų nukenksminimą, kas organizuoja saugojimo vietų įrengimą, jų rekultivaciją ir kt. Be to, nenustatyti santykiai tarp savivaldybių ir juridinių asmenų, “pagaminančių” atliekas. Pernelyg daug vietos skiriama apskaitai ir per daug mažai tvarkymui.

8 skyriuje nurodyta, kad “normatyvinius dokumentus rengs ir jų reikalavimų įgyvendinimą kontroliuos keturios ministerijos, neskaitant apskričių viršininkų ir savivaldybių”. Normatyviniai reikalavimai turi būti sukaupti viename dokumente, o kontroliuojančių šešių institucijų taip pat per daug.

34 straipsnyje keista apskričių viršininkų funkcija – “koordinuoja antrinių žaliavų surinkimą, pavojingų ir buitinių atliekų tvarkymą”, o 35 straipsnio antrojoje dalyje jau savivaldybės organizuoja jų surinkimą ir rengia atliekų tvarkymo programas. Ką dar gali apskrities viršininkas koordinuoti nedalyvaudamas nei kuriant programas, nei dirbant kitus darbus?

Visiškai neapibrėžtos savivaldybės galios dėl tarifų nustatymo atliekoms tvarkyti visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Keistai skamba 36 straipsnio įvairių fondų minėjimas. Atrodo, kad vis tikimasi pinigų iš įvairių labdaringų organizacijų, ir fondų kūrimas vyksta be paliovos. Na, o jei jau fondai, tai būtinai juos imasi skirstyti Vyriausybė, kuriai tikrai neįmanoma objektyviai atlikti tokį darbą. Nesuprantama, kodėl vėl reikia biudžeto lėšų?

Atskaitymai iš mokesčių, kuriuos turi sumokėti atliekų turėtojai, turi būti tokio dydžio, kad pakaktų atliekoms tvarkyti. Tikslinį finansavimą galima nebent numatyti iš biudžeto iki šiol užterštai gamtai švarinti pagal atskiras programas, nes dabar miškai, grioviai, pakelės, o ypač priemiestinės teritorijos, katastrofiškai užterštos.

Skaičiuojant lėšas, reikalingas atliekoms tvarkyti, reikėtų laikytis principo, kad visi, kurie atveža šiukšles į sąvartyną, neturėtų mokėti už tai, kad jas priima, atvirkščiai – jiems turėtų būti sumokėta, kad šiukšles atvežė. Gamtoje užterštų plotų valymas ir teršiančiųjų kontrolė kainuoja brangiau negu jų tvarkymas ir priežiūra specialiai tam skirtose vietose. Tiktai tokiu keliu eidami galime tikėtis švaresnės aplinkos.

Dėl tokios sistemos dabar yra daug pavyzdžių, kai šiukšlių, atliekų surinkimą organizuoja privačios firmos, ir tas atliekas dėl formos nuveža kokį kartą į sąvartyną, nes jos turi ten mokėti, nukonkuruoja savivaldybių organizuotą šiukšlių surinkimo tvarką, o kitą dalį labai sėkmingai nuveža į miškus ir į griovius ir taip nenumaldomai gamtos tarša toliau didėja. Tai kalbu iš savo praktikos, todėl labai prašyčiau atkreipti į tai dėmesį.

Savo pastabas komitetas įteikė įstatymo projekto rengėjams ir manome, kad į tai bus atsižvelgta. Apskritai šiam įstatymo projektui pritariame, tačiau tikimės, kad mūsų pastabos yra gana svarbios, ir jeigu į jas nebus atsižvelgta (o mes vis dėlto labai susirūpinę, kad visas atliekų tvarkymas pernelyg gula tik ant savivaldybių institucijų), mes, matyt, tada pareikšime atskirą nuomonę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu diskusijoje kalbėti Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nuo tinkamai sutvarkyto finansavimo priklauso daugelio įstatymų sėkmingas įgyvendinimas. Tai pasakytina ir apie pateiktą svarstyti įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo projekte pateikta finansavimo tvarka, mano nuomone, taisytina. Finansavimo šaltiniai sujaukti, perkrauti nereikalinga apyvarta, neaiškūs.

Pasižiūrėkime į 36 straipsnio 2 punktą: “Juridiniai ar fiziniai asmenys, užsiimantys atliekų tvarkymu, turi teisę gauti paramą iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, atliekų tvarkymo fondo, aplinkos apsaugos investicijų fondo, savivaldybių gamtos apsaugos bei kitų fondų ir kitų finansavimo šaltinių”. Taigi tikslas vienas, o lėšų šaltinių jam finansuoti, galima sakyti, dešimtis. Vien pagalvojus, kaip minėti fondai bus sudaromi, apskaitomi, naudojami bei kontroliuojamas jų naudojimas pagal tikslinę paskirtį, bus aišku, kad nuo tokios tvarkos reikia kuo toliau trauktis.

Pasižiūrėkime, iš ko sudaromas atliekų tvarkymo fondas (37 straipsnis). O jis sudaromas iš penkių šaltinių. Pirmasis yra valstybės ir savivaldybių biudžetai. Taigi juridiniai ar fiziniai asmenys gali gauti paramą tiesiog iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba iš tų pačių biudžetų sudaryto atliekų tvarkymo fondo. Kam tada tokio žaidimo reikia?

Panaši padėtis ir sudarant kitus šaltinius. 37 straipsnio 2 punkto 3 papunktyje nurodyta, kad “atliekų tvarkymo fondą sudarys atskaitymai iš mokesčių, numatytų šio įstatymo 38 straipsnyje”. Cituoju 38 straipsnį: “Atliekų prevencijos skatinimui ir lėšų atliekas tvarkyti kaupimui atskirais Lietuvos Respublikos įstatymais įvedami mokesčiai už medžiagų ir gaminių, tarp jų taros ir pakuotės, gamybą, importą, prekybą ir naudojimą”. Kadangi tokie nauji mokesčiai dar neįvesti, o ir išvis ar jų reikia, šis įstatymo projektas yra nevisiškai parengtas, tuo pačiu ir nesvarstytinas.

Manau, kad svarstomo įstatymo projekto 36, 37, 38, 39 straipsnius reikėtų peržiūrėti, paieškoti daug paprastesnio, aiškesnio, mažiau darbui imlaus finansavimo varianto. Vienu iš tokių variantų galėtų būti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų šaltinių lėšų sudaryta atliekų tvarkymo pajamų ir išlaidų sąmata. Įstatymo projekte esanti atliekų tvarkymo finansavimo tvarka neleidžia pritarti pateiktam įstatymo projektui po svarstymo. Taigi arba mes turėtume būtent šituos straipsnius daugiau pataisyti, arba finansavimo klausimai lieka visiškai neišspręsti ir tokiam įstatymo projektui, kaip minėjau, pritarti negaliu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti A.Vaišnorą, Gamtos apsaugos komiteto pirmininką.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasakyti, kad komiteto nuomonę dėl šio įstatymo projekto komiteto sprendimu pateiks mūsų kolega Seimo narys J.Šimėnas. Aš norėjau pasakyti keletą pastabų dėl pačios problemos visumos.

Atliekų tvarkymo įstatymas iš tiesų yra svarstytinas, nes tai yra problema, kurią reikia išspręsti, ir ne tik Lietuvoje. Jis yra svarbus netgi valstybiškai ir ne tik aplinkos apsaugos politikos prasme. Atliekos kiekvienoje civilizuotoje valstybėje yra griežtai įstatymiškai tvarkomos, jeigu nenorima, kad šalis išties taptų sąvartynu. Kol kas Lietuvoje turime ne kokią padėtį: beatodairiškai teršiami miškai buitinėmis ir kitokiomis atliekomis, turime problemų su pesticidais, cheminėmis medžiagomis, įvairia tara ir t.t. Galima vardinti ir vardinti, tačiau ne tam mes čia esame ir diskutuojame, nes problemą suvokiame. Be abejo, tokia padėtis priklauso ir nuo visuomenės bendrosios bei ekologinės kultūros, kuri turi būti formuojama nuo jaunumės. Tai yra visų mūsų rūpestis ir ne tik Seimo narių rūpestis.

Mano nuomone, įstatymas buvo pakankamai diskutuotas visais lygiais. Į jo svarstymą Gamtos apsaugos komitete buvo kviečiami visi suinteresuoti asmenys, nevyriausybinių organizacijų atstovai, privatūs asmenys. Be abejo, mes atsižvelgsime ir į tas pastabas, kurias pateikė svarstymo metu mūsų kolegos Seimo nariai, ir tą įstatymą bandysime kartu su jūsų ir visuomenės pagalba tobulinti. Aš manau, kad mano kolega ponas J.Šimėnas pasakys pagrindinę Gamtos apsaugos komiteto nuostatą.

Žinoma, tas įstatymas vienas neveiks (toks, koks jis yra, dabartiniu pavidalu), mes jį turėsime ne tik tobulinti, bet ir pasistengsime, kad Vyriausybė priimtų daug poįstatyminių aktų, ir turbūt dar diskutuosime dėl poros įstatymų, kurie turės lydėti šitą įstatymą, kad jis būtų visiškai įgyvendintas. Tačiau atliekų tvarkymo procesas šiuo metu jau vyksta. Pats procesas yra prasidėjęs ir man labai džiugu, kad atsiranda išties daug privačių iniciatyvų, kurie ne tik suprasdami šitą problemą, bet matydami, kaip ją spręsti, ir dar gaudami naudos iš atliekų tvarkymo pradėjo tai daryti. Manau, kad šitiems žmonėms yra labai reikalinga valstybės parama ir įstatymų parama.

Šiuo metu aš norėčiau atkreipti dar visų mūsų dėmesį (ir galbūt ne tik Seimo narių, bet ir visuomenės dėmesį) į dar vieną problemą, kuri yra labai akivaizdi. Šių metų rugsėjo pradžioje Nidoje vyko Baltijos šalių Asamblėjos komitetų posėdis. Gamtos apsaugos ir energetikos komitetas priėmė kreipimąsi į Baltijos šalių Vyriausybes, kuriame kviečiama sustiprinti iš Vakarų plūstančios senos technikos, vaistų, maisto, rūbų ir kitokių vakarietiškų, jeigu galima pasakyti, “gėrybių”, kurios ateina vienokiu arba kitokiu būdu į Lietuvą, kontrolę.

Mano nuomonė ir mūsų nuomonė išreikšta tame kreipimesi: yra daroma ne tik tam tikra žala, sakykim, aplinkos apsaugai, nes šitų daiktų dalis greitai nusidėvi, vienokiu ar kitokiu būdu patenka į sąvartynus ir tai yra didelis atliekų šaltinis. Mes manome, kad mūsų visuomenę toks procesas žeidžia ir morališkai, nes žmonės jaučiasi vargšais, žmonės jaučiasi antrarūšiais piliečiais naudodami tą, kas jau yra panaudota kitų ir yra nereikalinga. Aš tik norėjau atkreipti jūsų visų dėmesį, kad šita problema yra. Jinai, be abejo, nebus išspręsta Atliekų tvarkymo įstatyme, tačiau tą efektyviai gali kontroliuoti mūsų Vyriausybė. Suprantame ir sudėtingą ekonominę situaciją, bet šitą problemą taip pat turime išspręsti, todėl aš norėjau atkreipti jūsų dėmesį ir pateikti informaciją apie Baltijos Asamblėjos priimtą kreipimąsi, kuris taip pat yra šitame atliekų tvarkymo kontekste. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gamtos apsaugos komiteto vardu kalbės Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Atliekų tvarkymo įstatymas susijęs su kiekvienu Lietuvos gyventoju, tarp jų su mumis, Seimo nariais, nes šiuo įstatymu pirmą kartą bandoma rimtai, civilizuotai pradėti tvarkyti atliekas, kad Lietuva netaptų sąvartynų valstybe. Pagrindinis principas, kurį bandoma įgyvendinti šiame įstatyme, tai principas – teršėjas, vartotojas moka. Jeigu vartoji prekę, jeigu vartoji pakuotę, jeigu ją naudoji, tai privalai už ją sumokėti. Gal pagaliau Lietuvoje atsiras rinkos principas, kai žmonės pradės rinktis tą pakuotę, kuri yra lengviau utilizuojama, tą prekę, kuri mažiau kainuoja ir panašiai. Šis įstatymas iš esmės buvo dar kartą rengiamas po pateikimo, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus ir visas taisykles. Aš norėčiau jums pateikti keletą momentų, kas šiame įstatyme yra dar pateikta.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad įstatymo pagrindinėse sąvokose labai aiškiai apibrėžiama, kas yra kas ir kas už ką atsako. Sakykime, dažnai žmonės painioja, kas gi yra atliekų turėtojas ir kas gi yra atliekų gamintojas. Čia yra labai aiškiai išskiriama. Atliekų gamintojas yra bet kuris juridinis ir fizinis asmuo, kurio ūkinėje veikloje susidaro atliekų, o atliekų turėtojas – tai atliekų gamintojas arba asmuo, kuris atliekų turi, jų įsigyja, nebūtinai jas gamina, bet jų įsigyja. Ir štai atsakomybė šitiems dviem juridiniams arba fiziniams asmenims yra skirtinga.

Taip pat apibrėžimuose yra labai aiškiai pasakyta, kas yra atliekų tvarkymas, atliekų utilizavimas arba antrinis perdirbimas, nes tai susiję su tolesniu atliekų panaudojimu arba atliekų tvarkymu. Taip pat yra išskirtos buitinės, pavojingos atliekos ir antrinės žaliavos.

Antrame skyriuje yra surašyti atliekų tvarkymo prioritetai. Norėčiau vis dėlto atkreipti dėmesį, kad prioritetai yra štai kaip sudėlioti. Pirmiausia mes neturime galvoti, kur jas dėti ir kaip deponuoti, ir panašiai, bet turime galvoti, kaip sumažinti atliekų kiekį, kad jų būtų mažiau, o jeigu bus mažiau – bus mažiau rūpesčių toliau jas tvarkyti. Antra. Utilizuoti – tai perdirbti, panaudoti dar kartą buvusias atliekas. Sakykime, dabar visi matome, kad yra labai daug plastikinės taros, kuri iš esmės Lietuvoje dar neperdirbama. Gaila, bet Lietuvoje dar neperdirbama, nors turime gamybinių pajėgumų, turime įmonių, kurios galėtų perdirbti šitą plastikinę tarą. Todėl įstatymas turėtų suinteresuoti tokias įmones, kad jos būtų ekonomiškai suinteresuotos perdirbti Lietuvoje atsirandančias atliekas. Taip pat turime didelių galimybių panaudoti atliekas energijai gauti, nes didelė dalis atliekų (sakykim, ir popierinės, ir plastmasinės, ir naftos produktų turinčios atliekos) turi nemažai energetinės vertės, todėl mes turime pajėgumų ir galimybių. Štai sudėlioti prioritetai.

Toliau yra saugiai laidoti ir, sakyčiau, dar reikėtų įrašyti vieną prioritetą – kontroliuoti poveikį aplinkai po to, kai mes jas palaidojome. Kas toliau vyksta? Mes žinome faktų, kad Šalčininkų rajone yra palaidoti pesticidai, ir štai jau dabar mes fiksuojame, kad po 20 metų gruntiniame vandenyje bus randama pesticidų pėdsakų. Todėl mes turime taip palaidoti, kad paskui juos kontroliuotume ir kad jie nedarytų aplinkai poveikio.

Trečiajame skyriuje yra apibrėžiama atliekų prevencija. Štai 4 straipsnyje atliekų tvarkymo planai, planavimas yra parengtas pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Savo ūkinę veiklą turime planuoti, kad iš tikrųjų atsižvelgtume į atliekų tvarkymo prioritetus, t.y. mažintume atliekų gaminimą.

Toliau yra atliekų apskaita, atliekų tvarkymas. Aš turbūt detaliau nenagrinėsiu, jūs galėjote paskaityti.

6 skyriuje yra išskirtas pavojingų atliekų tvarkymas. Pavojingos atliekos – tai tos atliekos, kurios turi ypatingą reikšmę aplinkai ir žmonių sveikatai, todėl jos yra atskirame skyriuje.

Na, ir norėčiau išsakyti šiuo atveju ne komiteto, o asmeninę savo nuomonę dėl 8 skyriaus – atliekų tvarkymo valdymo, ką pasakė čia kalbėjusieji Seimo nariai. Iš tikrųjų tai reikėtų dar tobulinti, galbūt nereikėtų čia palikti keturių ar penkių kontroliuojančių ministerijų, o kur kas geriau reikėtų paskirstyti atliekų valdymą.

Ir turbūt vienas svarbiausių klausimų, vienas svarbiausių skyrių yra 9 skyrius – atliekų tvarkymo ekonominės ir finansinės priemonės. Jeigu neveiks ekonominis mechanizmas, jeigu nesurinksime mokesčių iš atliekų gamintojų ir atliekų tvarkytojų, iš kur mes skirsime lėšų atliekų rūšiavimui, atliekų perdirbimui, atliekų naikinimui? Todėl šitas skyrius susilaukė labai daug diskusijų. Rengėjai ieškojo įvairių variantų, ir komitete mes turėjome daug pastabų. Nemanau, kad jis ir dabar tobulai parengtas. Dar šitą skyrių, aišku, reikės tvarkyti.

Norėčiau atkreipti dėmesį į 39 straipsnį, į kurį žiūrint iš šalies galbūt ne visą laiką atkreipiamas toks didelis dėmesys. Tai yra labai sunkus reikalavimas – pavojingų atliekų nukenksminimo garantas. Norint nukenksminti pavojingas atliekas, reikia turėti atitinkamą bazę, reikia turėti atitinkamų lėšų arba atitinkamą draudimo įstaigos garantą. Kad neatsitiktų taip: sakykime, norėjai padaryti gerus darbus, gavai kreditų arba lėšų iš valstybinio atliekų tvarkymo fondo, tačiau paskui kažkokiu būdu bankrutavai, o atliekos liko sąvartynu, pavojingu aplinkai ir žmonėms.

Apbendrindamas norėčiau pasakyti: norint, kad atliekų tvarkymo mechanizmas pradėtų veikti ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymą būtų vykdomos tos funkcijos, kurios numatytos šiame įstatyme, reikėtų parengti dar tris įstatymus. Pirmiausia Medžiagų ir gaminių mokesčių įstatymą, įskaitant tarą ir pakuotę, gamybą, importą, prekybą ir naudojimą. Kol mes neturėsime lėšų už prekes, pereinančias per sieną, importuojamas prekes, už tai, kad jos atėjo stiklo taroje ar kitoje pakuotėje, kol mes neapmokestinsime, sakysime, pieno kombinatų už tetrapakus arba plastmasinius indus, galutinai aišku, mes, patys vartotojai, mokėsime šitą sumą, nes ji bus įkalkuliuota į produkcijos sumą. Tačiau turime šituo keliu eiti, nes kitaip mes negalėsime skirti lėšų atliekoms, tarp jų pavojingoms atliekoms tvarkyti.

Būtina galutinai apsispręsti. Komiteto nuomonė yra gana vieninga: atliekų tvarkymo fondas turi būti valstybiniu atliekų tvarkymo fondu, kuris vis dėlto turėtų būti Vyriausybės įgaliotos institucijos prižiūrimas. Mes manome, kad valstybinis atliekų tvarkymo fondas, fondo nuostatai turi būti reglamentuojami atskiru įstatymu. Todėl dar ir toks įstatymas būtinas.

Dar manau, kad reikia (čia komiteto nuomonė) įstatymo dėl šio įstatymo įsigaliojimo, nes būtina dar kartą peržiūrėti institucijas išsiaiškinant, kas už ką atsakingas, ir duoti pavedimus, kas ką turėtų padaryti. Ir antra – nustatyti terminus, nuo kada kas įsigalioja. Sakykime, jeigu šis įstatymas galėtų pradėti galioti nuo 1998 m. sausio 1 d., tai surinkti lėšų, įkurti fondą taip greitai, aišku, nepavyks. Todėl reikia labai aiškiai apibrėžti ir numatyti tuos terminus.

Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra pateiktas Aplinkos apsaugos ministerijos parengtas poįstatyminių aktų, reikalingų atliekų tvarkymo įstatymą įgyvendinti, sąrašas. Kaip matote, tų aktų yra gal apie dvi dešimtis, per dvi dešimtis aktų. Todėl norėdami, kad šis mechanizmas veiktų tobulai, o ne tik, kad mes nusiramintume, kad priėmėme Atliekų įstatymą ir viskas gerai, turime parengti labai rimtą atliekų tvarkymo mechanizmą.

PIRMININKAS.Gerbiamasis kolega, jūsų laikas baigėsi.

J.ŠIMĖNAS. Tuoj baigiu, taip. Todėl komitetas prašo daryti šio įstatymo svarstymo pertrauką. Kaip matote, ir Seimo nariai teikia pasiūlymų, ir komitetas turi dar papildomų pasiūlymų ir patobulinimų. Po to siūlau numatyti antrąją šio įstatymo svarstymo dalį, po pertraukos. Tai yra pirmasis svarstymas.

PIRMININKAS. Nespėju užsirašyti diskutuoti. Seimo narys A.Grumadas. Aš jį taip pat kviečiu į tribūną.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, nors svarstomasis įstatymas ir vadinasi Atliekų tvarkymo įstatymu, tačiau iš esmės jo paskirtis yra kita. Tai yra įstatyminis aktas apie ekonominius mechanizmus, kurie leidžia išvengti atliekų, tarp jų ir buitinių, vadinamųjų šiukšlynų atliekų. Be abejo, pagrindinė mintis, kuri yra šiame įstatyme, tai yra tie svertai ir ekonominiai mechanizmai, kurie gali, vadovaujantis Europos standartais, padėti tvarkytis šiandieniniame mūsų tikrai negražiame veiklos bare, kaip šiukšlių tvarkymas, kaip šiukšlynai, kurie yra apgulę didžiuosius miestus, tarp jų ir didesniuosius rajonų centrus.

Šis įstatymas, be abejo, yra “žalias”. “Žalias” ta prasme, kad jis yra teikiamas pirmą kartą, Lietuvoje anksčiau nieko panašaus į šį dokumentą, taip pat į praktiką, grindžiamą Europos standartais, iki šios dienos nebuvo. Todėl, kiek laiko mes jį betobulintume, mes visą laiką rasime, ką pakeisti ir ką pataisyti, juolab kad ir Europos standartai nėra stagnaciški, jie visą laiką po truputį keičiasi. Netgi ir šio akto įstatyminio rengimo metu mus rengėjai supažindino su kai kuriais pakeitimais, kurie turėjo būti padaryti dėl to, kad ir visi pasauliniai standartai taip pat po truputį keičiasi.

Pritariu nuomonei, kad reikia daryti svarstymo pertrauką, nes vėluoja trys įstatyminiai aktai, iš kurių pats svarbiausias tai yra raktas į ekonominį mechanizmą, tai yra raktas mokesčiams už atliekų gaminimą, jų įvežimą, eksportą, importą. Be jo dokumentas liks tiktai gražiomis juodomis raidėmis baltame popieriuje, tačiau jokiu būdu negalės funkcionuoti.

Todėl manyčiau, jeigu komitetas sugebėtų iki Naujųjų metų gauti ir aprobuoti tuos dokumentus ir kitų metų viduryje dokumentas pradėtų funkcionuoti, tai būtų, ko gero, patys optimaliausi terminai.

Dabar grįždamas prie konkretaus įstatymo teksto. Mano pagrindinė pastaba būtų dėl 8 skyriaus. Tai yra atliekų tvarkymo valdymas. Šiuo metu yra numatytos penkios ministerijos, kurių išrašytos vienokios ar kitokios priedermės, realizuojant šio įstatymo nuostatas. Mano giliu įsitikinimu, tai yra visiškai nereikalinga. Juo labiau kad turės būti keistinos, jeigu kitos vyriausybės keis pačios Vyriausybės struktūrą arba keisis vyriausybinės programos. Todėl manyčiau, kad penkis, nuo 29 imtinai iki 33 straipsnio, reikia sujungti į vieną ir įvardyti kaip Vyriausybės funkcijas. Taip pat reikia atskirai papildyti ir apskričių administracijų funkcijas, kurios gali būti išskirtos į atskiras funkcijas lygiai taip pat, kaip ir savivaldybių funkcijos.

Šias pastabas aš pateiksiu raštu. Aš manau, kad mūsų antrajame svarstymo etape mes galėsime joms pritarti arba nepritarti.

Be abejonės, reikia pažymėti, kad ir viena pagrindinė 38 straipsnio formuluotė taip pat turėtų būti keistina. Šiandien teisingas… Mes girdėjome mūsų kolegos J.Listavičiaus pastabas, kad ši formuluotė jam visiškai neaiški ir jis, dirbantis Biudžeto komitete, nelabai gali suvokti, ką ji po savimi slepia. Todėl aš manau, kad ši formuluotė taip pat turi būti taisytina ir vietoj atskirų įstatymų turi būti įvardytas labai konkretus įstatymas, kuris ir nusakytų, kokiu būdu pagrindinės lėšos patenka į atliekų tvarkymo fondą. Tai ir būtų pagrindinės pastabos šiuo svarstymo etapu. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju diskutavusiems ir kviečiu baigiamųjų pastabų sakyti Aplinkos apsaugos ministrą poną I.Lazdinį.

I.LAZDINIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirma noriu padėkoti visiems kalbėjusiems už pastabas, kurios buvo pasakytos. Taip pat reikia sutikti su Gamtos komiteto pasiūlymu padaryti pertrauką. Mes suprantam, kad reikia daug ką tobulinti, norėjom kuo greičiau padaryti kažką panašaus į įstatymą, kad būtų galima pradėti darbą toliau. Bet aš nemanau, kad būtų didelė tragedija. Mes iki Naujųjų metų, ko gero, esam pajėgūs parengti tris papildomus pagrindinius įstatymus. Pirma, kai kalbama apie ekonomines priemones. Vis dėlto tas fondo įstatymas, ar kaip jis bus pavadintas, aš manau, turi būti parengtas. Ir toliau, manau, mes galėsime tęsti pradėtąjį darbą. Taigi aš ilgai jūsų negaišinsiu, dėkoju už pastabas ir manau, kad tęsim darbą. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gražus sutarimas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų. Vienas siūlymas – daryti svarstymo pertrauką, sutartinis siūlymas. Nematau norinčių kalbėti. Galime sakyti, kad bendru sutarimu darome svarstymo pertrauką Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo projekto. Ministerijos pasirengimas ir Gamtos apsaugos komiteto pasirengimas toliau bendrai dirbti yra gražus ir sveikintinas.

Lietuvos Respublikos vandens įstatymo projektas Nr.P-418 (svarstymas)

Kolegos Seimo nariai, kitas mūsų klausimas – Vandens įstatymo projektas, registracijos Nr.P-418. Taip pat svarstymas. Diskutantų iš anksto užsirašiusių nėra. Kviečiu ministrą I.Lazdinį pareikšti baigiamųjų minčių dėl Vandens įstatymo projekto. Jam pritaria ir Gamtos apsaugos komitetas, ir Sveikatos reikalų komitetas. Seimo narys A.Vaišnoras užsirašė dabar. Replika paskui. Prašom. Gerbiamieji kolegos, dabar jokių klausimų būti negali, o dėl motyvų registruosimės paskui. Prašom, pone ministre.

I.LAZDINIS. Aš jūsų daug negaišinsiu, tik dar kartą noriu pabrėžti, kad šito įstatymo tikslas būtų reguliuoti Lietuvos Respublikos vidaus vandens telkiniuose esančių vandens išteklių valdymo, naudojimo, apsaugos, vandens telkinių savininkų ir vandens naudotojų santykius, juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas naudojant vandens išteklius. Šis įstatymas naujas tuo, kad vis dėlto jis apims keletą iki šiol galiojusių normatyvinių aktų. Aš manau, kad gyvenime juo vadovautis bus kur kas lengviau ir paprasčiau. Taigi, jeigu jūs neturite ko nors man ypatinga, tai ačiū už jūsų supratimą, kad jūs pritarėt mūsų parengtam įstatymo projektui. Dar kartą dėkoju jums.

PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra, vis tiek reikėtų kalbėti dėl motyvų. Buvo norinčių sakyti replikų, gal į kalbas dėl motyvų tilptų Seimo narys A.Vaišnoras. Iš pradžių V.Zabukas nori kalbėti už.

V.A.ZABUKAS. Taip, aš noriu pasakyti, kad pritariu šiam svarstymui. Šitas įstatymas yra gana sudėtingas. Gal pasakyčiau, kad kai kurie kampai ir neužbaigti, nes jie rišasi…

PIRMININKAS. Siejasi, kolega, siejasi.

V.A.ZABUKAS. …su nepriimtais įstatymais, kaip monitoringo, gamtos, jūros aplinkos apsaugos, bet vis dėlto jie turi vieną, galima sakyti, svarbiausią liniją – naudotojų teisių, nuosavybės ir apsaugos. Todėl kaip gana kardinaliam ir labai svarbiam įstatymo projektui siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Vienas kalbėjo už, galėčiau jau kitiems žodžio nesuteikti, bet L.Sabutis ir A.Vaišnoras norėjo reikšti savo nuomonę. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Galėčiau pasakyti, kad pritariu šiam įstatymo projektui. Kadangi dalyvauja ministras, taip pat prašyčiau atkreipti dėmesį, tartum būtų ir prieštaravimas Valdymo reformų komiteto, nes nepateikiami Seimui šiandien jokie variantai, bet būtina taip pat nustatyti savivaldybių teises, pareigas dėl joms priskiriamų arba turimų nuosavybės teise vandens išteklių. Šios normos įstatyme nėra, todėl manau, kad pateikiant priėmimui į tai bus atsižvelgta.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, jeigu nebuvo užsirašiusių diskutuoti dėl šio įstatymo projekto mūsų komiteto narių arba kitų Seimo narių, tai nereiškia, kad jis nėra diskutuotinas. Mes, be abejo, kalbėjome apie šį įstatymą Gamtos apsaugos komiteto posėdyje, ir manau, kad mes konstruktyviau padirbėsime ir išsiaiškinsime su visais suinteresuotais asmenimis, Valdymo reformų ir savivaldybių komitetu ir su ministerija. Kai bus pateikiamas įstatymas priėmimui, be abejo, mes atsižvelgsime į visas pastabas, kurios bus atėjusios į Aplinkos apsaugos komitetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai buvo visos kalbos dėl motyvų. Nes galėjo būti kalbama tik vienas – už, vienas – prieš. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Taip. Nereikia balsuoti. Dėkoju. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-418, po svarstymo pritarta bendru sutarimu.

Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo projektas Nr.P-508 (svarstymas)

Ir dar vienas iš šitos eilės įstatymo projektas, būtent Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo projektas, registracijos Nr.P-508. Svarstymas. Norėtų kalbėti svarstymo laiku vienas Seimo narys, būtent Seimo narys P.Papovas. Kviečiu į tribūną.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pavedimu. Iš esmės komitetas pritaria pateiktam įstatymo projektui su dviem išlygom. Dėl pirmos išlygos prieš svarstymą pasikonsultavus man tenka susilaikyti, komitetas dar pasvarstys išlygą, ar verta ją siūlyti, tačiau norim atkreipti dėmesį į antrąją išlygą, kurioje kalbama apie tai, kad reiktų baudų, mokesčių mokėjimo ir išieškojimo tvarką suderinti su Mokesčių administravimo įstatymo 17 straipsnio pirmosios dalies penktu punktu. Ten nekalbama apie baudų mokėjimą nuo pelno, o kalbama apie mokėjimą iš sąskaitų. Tai tokia būtų bendra komiteto pastaba.

Dabar aš asmeniškai norėčiau atkreipti dėmesį ir su ministrais jau kalbėjau, kad vis dėlto ūkio subjektas – Ignalinos valstybinė atominė elektrinė yra vienintelė Lietuvoje ir ji pastatyta ant trijų savivaldybių pakraščių ribos, viename, sakykime, taške, sankryžoje. Įstatyme parašyta, kad 50% moka į savivaldybių gamtos fondą. Ne į vienos savivaldybės, tačiau, žinoma, pirmiausia yra mokama į tos savivaldybės, kurios teritorija yra. Bet kadangi čia tokia teritorija pakraštyje yra trijų savivaldybių – tai Ignalinos, Zarasų ir Visagino, aš manau, kad reikėtų padaryti išimtį ir tą 50% paskirstyti 3 savivaldybėms. Nors Finansų ir biudžeto komiteto atstovas neužsirašęs kalbėti, bet kadangi jų išvada yra šalia mūsų išvados, tai man irgi atrodo, kad vis dėlto mokesčių tarifai pagal Konstituciją ir pagal Biudžetinės sandaros įstatymą turėtų būti nustatyti įstatymu, o ne Vyriausybės. Tai tiek pastabų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Gal tada dėl motyvų kalbės Biudžeto ir finansų komiteto atstovai? Kviečiu ministrą I.Lazdinį pasakyti savo nuomonę taip pat ir dėl to Biudžeto ir finansų komiteto neigiamo vertinimo. Koks jūsų siūlymas? Ar mes galėtume daryti pertrauką, ar jūs manote, kad jau reikėtų skubėti?

I.LAZDINIS. Ačiū dar kartą už dėmesį. Dėkoju už tas pastabas, kurios buvo pasakytos. Vis dėlto noriu prašyti Seimo pritarti šitam projektui. Mes bandysime ir su Biudžeto ir finansų komitetu suderinti tą klausimą, kuriam jie nepritarė. Manau, kad tai išsprendžiamas dalykas, tik reikia mums kartu pasėdėti. Manau, galbūt mūsų darbuotojų kaltė, kad mes per mažai dalyvavome komiteto posėdžiuose ir per mažai tarėmės ir kalbėjome. Iš esmės aš siūlau pritarti šitam projektui, nes tai irgi būtų mums šioks toks pagrindas, kad mes galėtume toliau daryti tai, kas reikalinga. Kaip sakė ponas J.Šimėnas ir daugelis čia kalbėjusių, jūs patys puikiai matote, jog reikia pradėti tvarkyti atliekas, galų gale teršimą. Mes negalime ilgiau laukti, nes po kelių metų jau bus per vėlu. Dėkoju dar kartą visiems ir prašau jūsų pritarti.

PIRMININKAS. Ministro siūlymas aiškus. Jį remia Gamtos apsaugos komitetas, pagrindinis komitetas, su išlygom pritaria Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas nori prieštarauti. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau sakyti savo nuomonę dėl šito įstatymo projekto. Norintys kalbėti už, spaudžia “už”, norintys kalbėti prieš, spaudžia “prieš”. Seimo narys J.Listavičius norėtų paremti įstatymo projektą.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų paremti reikėtų, bet reikėtų paremti Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą. Juk mes matome, kad, sakykim, 7 straipsnio pirmame punkte yra nurodyta, kad mokesčių už aplinkos teršimą tarifai nustatomi 5 metams. Ir 5 straipsnio septintame punkte, kad mokesčių už aplinkos teršimą tarifas ir koeficientas Aplinkos apsaugos ministerijos teikimu tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Kartu vėl toliau matome, kad 50% šito mokesčio patenka į valstybės biudžetą. Tada ir kyla klausimas, ar tokius ilgalaikius tarifus ir iš viso mokesčius formuoja Seimas, ar Vyriausybė. Ir atsakymas, matyt, visiškai paprastas, aiškus ir konkretus. Aš sakyčiau, kad reikėtų gal net pagalvoti, ar 5 metams. Juk jeigu mes dabar kalbame ir ruošiamės formuoti biudžetą 3 metams, tai, matyt, ir šitas terminas turėtų būti ne 5, o 3 metai, ir, be abejo, šituos tarifus tvirtina Seimas. Tai aš tiek norėčiau. Be tokio pataisymo, žinoma, bus sunku susikalbėti priėmimo metu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasidžiaugti šitų visų trijų įstatymų paketų, kartu ir šito paskutinio įstatymo, pateikimu. Iš tiesų tai jau yra seniai pribrendęs dalykas. Norėčiau pritarti jam. Manau, kad mes bendruoju sutarimu, kaip ir prieš tai dviems įstatymams, pritarsime. Norėčiau pritarti vis dėlto pono J.Listavičiaus pasiūlymui ir palinkėti Aplinkos apsaugos ministerijai kuo greičiau parengti poįstatyminius aktus ir suderinti visas pastabas bei kuo greičiau priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Čia buvo kalbos, lyg viena labiau prieš, kita – už. Kalbėtojai dėl motyvų. Dabar reikėtų registruotis. Registracija pradėta. Aš klausiu, ar reikėtų balsuoti, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Labai maloni nuostata, juo labiau kad ministras pasižadėjo artimiau bendrauti su Biudžeto ir finansų komitetu ir įtikinti ar bent pasikeisti nuostatomis. Gerbiamieji kolegos, registruojamės.

Iš viso užsiregistravo 75 Seimo nariai, bet balsuoti nereikia. Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo projektui Nr.P-508 po svarstymo yra pritariama bendruoju sutarimu.

Replika po balsavimo. A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, išties mes dar ir Aplinkos apsaugos komitete diskutuosime apie šito įstatymo atskirus punktus. Apie tai, ką sakė ponas J.Listavičius, dėl 3 ar 5 metų tarifų nustatymo, ir dėl to, kas turi nustatyti mokesčių tarifus. Be to, yra tam tikra problema su savivaldybėmis, kurios pagal šitą įstatymą gauna į savivaldybių gamtos apsaugos fondus 50% mokesčių už aplinkos teršimą. Jos jaučiasi šiek tiek nuskriaustos. Tačiau, manau, kaip visada vyksta mūsų diskusijos, kurios yra atviros, kur kviečiame visas suinteresuotas šalis ir net ne (…) visuomenines organizacijas bei jų atstovus, mes pabandysime tuos klausimus išsiaiškinti ir priėmimui pateiksime jau galbūt labiau subalansuotą įstatymo projektą. Ačiū.

Lietuvos Respublikos sutarties dėl žvejybos santykių tarp Lietuvos Respublikos
ir Europos Bendrijos ir šios sutarties protokolo ratifikavimo įstatymo projektas
Nr.P-349 (svarstymas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos Seimo nariai, 1-3 klausimas – Sutarties dėl žvejybos santykių tarp Lietuvos Respublikos ir Europos bendrijos ir šios sutarties protokolo ratifikavimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-349. Svarstymas. Iš anksto yra užsirašęs kalbėti vienas Seimo narys. Seimo narys S.Slavickas. Ne? Klaida. Nėra norinčių kalbėti diskusijoje. Tada kviečiu tarti baigiamųjų pastabų Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorių R.Survilą.

R.SURVILA. Gerbiamieji Seimo nariai, daug nesiplėsdamas norėčiau akcentuoti 3 dalykus, kurie svarbūs, kad ta sutartis būtų ratifikuota. Šita sutartis suteiks papildomų galimybių Lietuvos žvejams, sustiprins Lietuvos pozicijas tarptautinėse žvejybos organizacijose. Ši sutartis bus svarbus žingsnis integruojantis į Europos Sąjungos struktūras. Šią sutartį jau ratifikavo Europos Sąjungos šalys. Prašau ją ratifikuoti, nes tolesni mūsų žingsniai plėtojant žvejybą, žuvininkystę labai priklausys nuo mūsų šito bendradarbiavimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Nematau norinčių prieštarauti. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Bendruoju sutarimu pritariame Sutarties dėl žvejybos santykių tarp Lietuvos Respublikos ir Europos bendrijos ir šios sutarties protokolo ratifikavimo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-349.

Kitas klausimas. Mano atsiprašymas, kad mes taip sutartinai dirbame. Pietų pertrauka bus ilgesnė. Toliau posėdį tęsime 12 valandą. (Balsai salėje) Taip. Pietų pertrauka. Kavos pertrauka iki 12 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.

Registruojamės, kolegos. Užsiregistravo 55 Seimo nariai.

Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-565 (svarstymas)

Prieš mūsų akis 1-7 klausimas – Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-565. Svarstymas. Diskutuoti šituo klausimu nėra norinčių.

Taigi man telieka pakviesti į tribūną užsienio reikalų viceministrą poną J.Rudalevičių, kad jis supažindintų su savo baigiamosiomis pastabomis. Labai atsiprašau, pone viceministre, mūsų kompiuteris meluoja. Užsirašęs šituo klausimu kalbėti Seimo narys Algirdas Butkevičius. Prašom trupučiuką luktelės.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš kalbėsiu Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Biudžeto ir finansų komitetas vakar svarstė Konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymus. Komitetas pritarė, kad šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr.1135 31 punkto trečioji, ketvirtoji ir penktoji nuostatos būtų perkeltos į Konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnį ir aprašytos 15, 16 ir 17 punktuose. Tačiau turiu pasakyti ir tai, kad komitetas nepritarė šio įstatymo 18 punkto papildymui. Komitetas siūlo šią problemą spręsti nekeičiant Mokesčių įstatymo ir šias lėšas numatyti Užsienio reikalų ministerijos biudžete kaip nenumatytoms išlaidoms finansuoti.

Taip pat komitete diskutavome ir apie tai, kad vis dėlto Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai galėtų pagalvoti, kaip išsiieškoti šiuos pinigus iš Lietuvos piliečių, kai jie grįžta į Lietuvą. Tiesiog kad tos lėšos būtų grąžinamos. Vienbalsiai buvo pritarta šiems pasiūlymams. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau tikrai kviečiu į tribūną užsienio reikalų viceministrą poną J.Rudalevičių.

J.RUDALEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau jūsų pritarti Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymui. Šio įstatymo pirmieji 14 punktų pakartoja anksčiau galiojusį, tik čia yra redakcinio pobūdžio pataisų, gramatinio, redakcinio pobūdžio, o pagrindiniai jums siūlomi pakeitimai būtų 15, 16, 17 ir 18 punktai. Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė mūsų pataisai, o Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę dabar kaip tik išsakė gerbiamasis Seimo narys Alg.Butkevičius. 18 punkte numatoma, kad asmens grįžimo pažymėjimo išdavimas asmenims, kurie dėl svarbių priežasčių – nelaimingo atsitikimo, ligos ar nukentėję nuo nusikaltimo – neturi galimybės sumokėti konsulinio mokesčio ir kurie pateikia oficialiai šį faktą patvirtinantį dokumentą...

Dabar, jeigu iliustruotume skaičiais, kokios čia yra sumos, tai per metus (mes turime statistiką) į visas mūsų ambasadas užsienyje dėl šių problemų kreipėsi 1600-1700 žmonių, kurie yra nukentėję. Iš jų susimokėti negali apie 7-10%, t.y. ne daugiau kaip 70-80 mūsų šalies piliečių. Kadangi vienam piliečiui mokestis yra 5 doleriai, tai iš viso per metus yra 1000-1200 Lt. Manau, kad šio įstatymo priėmimas palengvintų tas procedūras ir nesusipratimus, kurie iškyla ambasadose, kai mūsų konsulinių įstaigų darbuotojai yra priversti iš savo asmeninių lėšų sumokėti žyminį mokestį.

Šią 18 punkto formuluotę (taip pat pritaria šitam mūsų siūlomam pakeitimui) pateikė mums Teisingumo ministerija. Mes buvome pasiūlę formuluotę, kad konsulas turėtų teisę atleisti nuo konsulinio mokesčio, tačiau Teisingumo ministerija paliko formuluotę tokią, kokia yra jums siūloma. Aš suprantu Seimo nario pono Alg.Butkevičiaus mintį, kad būtų numatyta Užsienio reikalų ministerijos biudžete nenumatytoms išlaidoms. Teko konsultuotis su finansininkais. Čia, be abejonės, iškyla tam tikrų kolizijų su norminiais dokumentais. Iš ministerijos biudžeto privatiems asmenims mokėti yra nelengva.

Dėl lėšų susigrąžinimo. Turėčiau pasakyti, kad daugumai piliečių, iš kurių būtų neimamas mokestis, tas variantas, kad jie, pasirašę pasižadėjimą ir grįžę į Tėvynę, į Lietuvą, galėtų kompensuoti šitą 5 dolerių, arba 20 Lt, sumą, būtų galimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone viceministre. Jūsų argumentai įtikina, kad tas pinigas ten nėra didelis. Dėkoju. Jums nebūtina būti tribūnoje.

Kolegos, prašyčiau sakyti savo nuomonę, savo argumentus, ar pritariame po svarstymo Konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektui.

Seimo narys J.Listavičius norėtų paremti.

Pone viceministre, ačiū.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau ir buvo išsakyta Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė, visą įstatymo projektą paremti, išskyrus 18 straipsnį ar punktą, galima.

Dėl 18 punkto. Kaip jau čia ir buvo minėta, dėl 1000 Lt keisti įstatymus ir keisti patį biudžetą netikslinga, todėl aš pritariu visam įstatymo projektui be 18 punkto. Siūlau būtent 18 punktui nepritarti, o kitam įstatymo projektui pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Iš esmės tai kalba už įstatymo projektą ir už būsimąsias Biudžeto ir finansų komiteto ir ministerijos derybas. Tai buvo visos kalbos už ir prieš.

Ar reikėtų balsuoti, ar balsuosime, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-565. Bet iki balsavimo dar reikėtų mėginti paderinti, kad paskui mums nereikėtų balsuojant kankintis žinant dvi nuomones – Biudžeto ir finansų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Dabar turiu tam tikrų sunkumų, nes dar 7 min. iki kito klausimo svarstymo. Krašto apsaugos ministro Č.Stankevičiaus aš nematau. Su šituo klausimu reikėtų luktelėti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵, 172¹, 173¹, 246¹, 247⁵, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo 163¹² bei 173¹² straipsniais įstatymo projektas Nr.P-723 (pateikimas)

1-9 klausimas – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵, 172¹, 173¹, 246¹, 247⁵, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo 163¹² bei 173¹² straipsniais įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-723. Kviečiu į tribūną finansų viceministrę V.Latvienę ir sakau, kad Vyriausybė prašo skubos tvarkos, kad mes ketvirtadienį galėtume šitą įstatymą priimti.

Prašom, ponia viceministre.

V.LATVIENĖ. Laba diena! Šiuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimu Vyriausybė siekia sugriežtinti mokesčių mokėjimo kontrolę, sustiprinti patį prevencijos darbą.

Kad tai būtų įgyvendinta, reikia priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas. Siūlomame projekte yra išskaidoma, išskiriama šiuo metu galiojanti nuobauda už pateiktų ataskaitų, dokumentų apie savo ar įmonės pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarką. Šiuo metu galiojanti nuobauda už tai yra šimto tūkstančių litų bauda. Mes siūlome šitą straipsnį išskaidyti į atskiras dalis ir nuobaudą reglamentuoti pagal pažeidimo pobūdžio dydį. Jeigu pažeidimas būtų padarytas dėl kokio nors aplaidumo ar klaidos ir turėtų įtakos nesumokėtiems mokesčiams, siūlome tik 1000 Lt baudą. Jeigu ta pati veika būtų padaryta siekiant nuslėpti mokesčius, baudą jau siūlome nuo 10 iki 20 tūkstančių. Jeigu šitos nuobaudos būtų taikomos esant aplaidžiam buhalterinės apskaitos tvarkymui, baudą siūlome taip pat nuo 10 iki 20 tūkstančių ir esant apgaulingam buhalterinės apskaitos tvarkymui siūlome baudą nuo 50 iki 100 tūkstančių litų.

Šiuo metu (163 straipsnio penktoji dalis) yra numatyta nuobauda tik įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovams už pažeidimus, nustatytus eksploatuojant kasos aparatus. Tačiau, kaip parodė praktika, labai dažnai tai yra daroma ne su įmonės vadovo žinia, o su struktūrinio padalinio vadovo žinia, todėl tokiais atvejais siūlome sankciją taikyti ir struktūrinių padalinių vadovams.

Taip pat siūlome skirti nuobaudą už neregistruoto kasos aparato, kuris dubliuoja registruotą kasos aparato ar pakeistos konstrukcijos ar programos kasos aparato naudojimą. Šiuo atveju jau vadovams taikyti 10 tūkstančių litų baudą.

Taip pat siūlome 163¹² straipsnį, numatantį nuobaudas ir kasos aparatus aptarnaujantiems specialistams. Jeigu su jų žinia yra padaryti kažkokie pakeitimai naudojant elektroninius kasos aparatus, pastarųjų atžvilgiu siūloma bauda nuo 3 iki 5 tūkstančių litų. Jeigu tai būtų padaryta pakartotinai, bauda nuo 5 iki 10 tūkstančių, o įmonės vadovui, nesiėmusiam priemonių, kad kasos aptarnavimo specialistai laikytųsi nustatytų taisyklių, būtų taikoma 10 tūkstančių litų bauda.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse nebuvo numatyta atsakomybė pažeidus alkoholinių produktų gamybos ir prekybos licencijavimo tvarką. Siūlome papildyti 173¹² straipsnį numatant už šio pobūdžio pažeidimus baudą nuo 5 iki 10 tūkstančių litų.

Šiuo metu valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai neturi teisės surašyti protokolų, nustatant pažeidimus darbuotojų įdarbinimo atlyginimo mokėjimo klausimais, gabenant prekes be važtaraščių. Siūlome atitinkamai papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą numatant, kad už šio pobūdžio pažeidimus protokolus gali surašyti ir valstybinių mokesčių inspekcijų darbuotojai. Šiuo metu galiojantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksas reglamentuoja, kad apskųsti apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje apeliacine tvarka apygardos teismui gali tik tas asmuo, kurio atžvilgiu priimtas administracinio teisės pažeidimo sprendimas.

Yra nemažai atvejų, kai administracinių teisės pažeidimų protokolus, kuriuos surašo mokesčių inspekcijų pareigūnai, nagrinėja apylinkių teismai, o ne mokesčių inspekcijos. Todėl siūlome 291 straipsnio pataisą, kad teisė apskųsti sprendimą būtų suteikta ir surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą asmeniui.

Šie pakeitimai leistų drausminti teisės pažeidėjus, pagerinti verslo sąlygas sąžiningai komercinę, ūkinę veiklą vykdantiems ir mokesčius mokantiems objektams, kartu padėti jiems nelygioje konkurencinėje kovoje su nemokančiais mokesčių.

Mokesčių administratoriaus darbas mokesčių surinkimo, teisės pažeidimo prevencijos srityje turėtų tapti efektyvesnis.

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, jūsų paklausti nori… Prašom atleisti, aš išjungiau diskusiją. Prašau pasižymėti iš naujo keturis Seimo narius. Dėkoju. Jūsų paklausti nori 5 Seimo nariai. L.Sabutis slapta įlindo, bet aš neturiu ką sakyti. Pirmasis klausia Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš norėjau jūsų paklausti. Čia baudos yra diferencijuotos. Bus mokama bauda nuo 10 iki 20 dėl aplaidumo, kita bauda nuo 20 iki 100 tūkstančių litų. Ir dar vienas variantas dėl nepiktybinės klaidos. Kas tai nustatys? Ar yra reglamentuota, kas tai yra piktybinė bauda, kas yra tyčinis buhalterijos vedimas, kad išvengtų mokesčių, ar tai nustatys atvykęs patikrinti valdininkas, ar yra tai reglamentuota? Ir dar noriu paklausti, ar jūs negalvojot, kad vis dėlto 100 tūkstančių litų bauda kokiam nors kioskeliui ar mažai įmonei, kurios apyvarta per metus siekia tik 50 tūkstančių,… Ar nebandėt diferencijuoti vis dėlto tų baudų atsižvelgiant į įmonės apyvartą?

V.LATVIENĖ. Pirmiausia dėl to, kaip mums pavyks atskirti, koks tai yra pažeidimas. Mes šiose kodekso pataisose bandėme tai įrašyti, kad nekiltų abejonių. Jeigu tai yra aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, jau yra reglamentuota Mokesčių administravimo įstatyme ir aplaidus laikomas tuo atveju, jeigu į biudžetą nesumokama daugiau kaip 15 % mokesčių, kurie turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. Jeigu į biudžetą yra sumokama dėl klaidingo apskaitos tvarkymo mažiau kaip 15%, tai bus taikoma mūsų 1 straipsnio dalyje numatyta pati mažiausia, pati minimaliausia bauda. O kas yra apgaulingas apskaitos tvarkymas, taip pat reglamentuota. Piktybiniai pažeidimai taip pat reglamentuoti Mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnyje.

Toliau dėl to, kad pagal apyvartos dydį bandytume taikyti tas sankcijas. Mes vis dėlto siūlome tai daryti ne pagal apyvartą, o pagal pažeidimo pobūdį. Tiek esant mažai, tiek didelei apyvartai, jeigu padaromi piktybiniai mokesčių įstatymo pažeidimai, turėtų būti taikomos vienodos sankcijos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, 2 įstatymo projekto straipsnyje numatyta atsakomybė įmonių vadovams, kai jie nesusitvarko su savo darbuotojais. Norėčiau paklausti, ar ne teisingiau būtų tokių įmonių veiklą nutraukti, kadangi jie, sumokėję 10 tūkstančių, ir toliau pažeis įstatymus? Ačiū.

V.LATVIENĖ. Šią pastabą tikrai reikia priimti, tik aš manau, kad jiems nebus suteikiama teisė.

Administratorius jiems neduos leidimo prekiauti tais aparatais, jeigu bus užfiksuoti tokie pažeidimai, ir užsiimti šita veikla. Jinai licencijuojama.

PIRMININKAS. Prašom atleisti, antrą kartą iš eilės suklystu. Pone Beinortai, prašome paspausti dar sykį mygtuką.

Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamoji pranešėja, aš noriu truputį paklausti dėl mokesčių traktavimo ir čia iš to kylančių baziniame kodekso 259¹ straipsnyje išvardytų institucijų, kurių pareigūnai turi teisę į šituos, sakykim, pažeidimų protokolus.

Mano klausimas konkrečiai toks: jeigu mokesčiai, privalomi mokesčiai pagal mūsų Valstybinį socialinio draudimo įstatymą, yra buhalteriškai klastojami, tai irgi yra toks pat pažeidimas, kaip ir klastojimas mokesčių, mokamų pagal juridinių asmenų pelno mokestį. Kodėl jūs čia (ar aš nerandu) nepadarėte pataisos, kad turėtų teisę surašyti administracinių pažeidimų protokolus greta Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų taip pat ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai?

V.LATVIENĖ. Aš dabar jums negalėčiau atsakyti į šitą klausimą, bet pasitikslinsiu. Man atrodo, kad jie turi teisę surašyti, jeigu jie tikrina ir nustato pažeidimus. O jeigu iš tikrųjų neturi, tai aš būtinai pasiaiškinsiu su “Sodra” ir galbūt pateiksime tą pataisą.

J.BEINORTAS. Čia turima omeny…

V.LATVIENĖ. Aš supratau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji pranešėja, išties reikia pripažinti, ir turbūt visi sutiksime, kad visi turi mokėti mokesčius. Tačiau kada vos ne kas mėnesį mes griežtiname mokesčių surinkimą, susidaro tokia nuomonė, kad mūsų valstybėje neliko sąžiningų žmonių, tik vieni niekdariai, kurie nenori mokėti. Ir kiekvieną kartą, kai jus pamatome tribūnoje, aišku, kad jūs vėl įvesite kažkokias sankcijas už mokesčių nemokėjimą. Tų sankcijų jau tiek įvedėme, kad iš Seimo tauta juokiasi. Sako, kai kaimynas kaimynui padeda bulves nukasti, tai reikia mokėti mokesčius. Jūs turbūt irgi tą anekdotą žinote, apie kurį kalbėjo ir Seimo Pirmininkas, irgi nesuprato, kas čia darosi.

Mano klausimas toks: ar jūs vis dėlto galite pateikti Seimui, ką jūs pasiekėte griežtindami mokesčius? Ar jūs gaunate minusinį rezultatą, ar pliusinį? Kaip daktaras K.Bobelis sako, jau mes tikrai pralenkėme Ameriką dėl šitų mokesčių griežtinimo.

PIRMININKAS. Pone viceministre, čia ministro pusvalandžio klausimas, visiškai nesusijęs su šios dienos tema, daug platesnis. Aš manau, kad jūs sugebėsite atsakyti Seimo nariui A.Salamakinui.

Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mano klausimas, deja, šiek tiek panašus į pono A.Salamakino. Vis dėlto gavusi žodį aš norėčiau paklausti. Ar iš tikrųjų jūs nemanote, kad reikia keisti nuostatą, kuri buvo įtvirtinta padarant pataisas Mokesčių administravimo įstatyme, kai buvo įvesta bauda: pirmiausia 25%, paskui – 10% ir pasiliko minimum 50 tūkst. bauda, visai neįvertinant kaltės masto, padarytų nuostolių masto, o matuojant tiktai procentais? Čia būtų ilga kalba. Kokios yra pasekmės ir apskritai pati logika, neįvertinant kaltės masto (tiktai tą minimalią ribą ten dabar dviem punktais fiksuojame) ir matuojant procentais, kas, be abejo, reiškia galimybę dėl smulkaus pažeidimo įmonei bankrutuoti.

Iš principo manau, kad ministerija turėtų peržiūrėti šitą nuostatą (ir mes turėtume padaryti atitinkamas pataisas, liberalizuojančias visą sistemą) ir iš tikrųjų keisti tą drakonišką užgaidą visada pačiu žiauriausiu būdu nubausti verslininkus. Ačiū.

V.LATVIENĖ. Iš tiesų šitas klausimas yra sudėtingas. Mes svarstėme ir netgi buvome pakvietę vyriausiuosius mokesčių administratorius, inspekcijų viršininkus ir apie tai diskutavome. Vis dėlto buvo prieita nuostatos, kad ši sankcija yra taikoma už labai siaurą pažeidimų ratą. Jeigu žiūrėsime, praktikoje ji taikoma, kai iš tikrųjų randami nemaži mastai. Aš šiandien nepasirengusi tam, aš neturiu duomenų, kokio dydžio baudos paskirtos, kiek randama nepajamuotų prekių. Tam įmonė sąmoningai ryžosi iš anksto žinodama. Aš nenorėčiau sutikti su tuo, kad tokių įmonių atžvilgiu reikėtų vėl prisirišti prie kažkokios apyvartos, kai ta apyvarta yra visiškai netikra. Jie tiesiog nerodo tų pajamų, nuo kurių nepaimama mokesčių. Jeigu mes tą sankciją mažintume (šiuo atveju jau kalbama apie tą 50 tūkst. litų) tų stambių įmonių atžvilgiu, kurias mes randame, jie moka kur kas daugiau nei 50 tūkst. litų. 10% – nesakė nė vienas administratorius, kad tai yra didelė suma. (Balsas salėje) Nuo paskutinių 12 mėnesių apyvartos. Nes kitu atveju, aš sakau, mes nerasime, nesurasime paslėptų pajamų.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti L.Sabutį.

L.SABUTIS. Dėkoju. Iš tiesų šitas kodeksas labai dažnai buvo ir bus keičiamas ir siūlomi įvairūs variantai. Tačiau jūsų siūlomose pataisose aš nematau, kad kokią nors įtaką galėtų daryti apskričių administracijų pareigūnai, arba tai neįrašyta, arba tai yra diskutuota ir atsakyta. Tačiau labai dažnai būtent tų asmenų, kurie turėtų teisę surašyti pažeidimų protokolą ir vertinti, kaip jis vykdomas, mes neįrašome. Pavyzdžiui, čia yra vietos savivaldos vykdomų institucijų arba įgalioti pareigūnai. O kokius meras įgalios, kaip sakoma, tai jo reikalas, tačiau apskritims arba apskričių administracijai nė kiek neskirta vietos. Ar tai bus ateityje, ar apskritai atsisakyta šito?

V.LATVIENĖ. Mūsų teikiamos pataisos su to kodekso šiuo straipsniu yra susijusios tik tiek, kiek tai liečia mokesčių administratorių, mokesčių inspekciją. Dėl taikymo apskritims aš negalėčiau atsakyti. Tai ne mūsų klausimas.

PIRMININKAS. Ir Seimo Pirmininko pavaduotojo F.Palubinsko klausimas.

F.PALUBINSKAS. Aš sutinku su tais, kurie jau prieš mane kalbėjo, kad vis dėlto nusikaltime yra du aspektai, t.y. intencija ir kiekybė. Man atrodo, kad baudose tas turėtų taip pat atsispindėti. Ar buvo intencija nusikalsti, ar nebuvo nusikalsti – turėtų būti skirtumas. O kiek buvo nusikalsta (ar daugiau, ar mažiau), tai taip pat turėtų matytis.

V.LATVIENĖ. Bet mes tai ir bandome įteisinti. Aš pirmiausia ir pristačiau 172¹ straipsnio pataisas, kuriose už apskaitos pažeidimus mes jau bandome diferencijuoti, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, į dydį, į tai, kiek nesumokėta mokesčių dėl to apgaulingo ar neteisingo apskaitos vedimo. (Balsas salėje) Mano nuomone, tai būtent tai ir įteisinta, kad ir mastas , ir pažeidimo pobūdis atsispindėtų baudoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Viceministre, atsiprašau, kad aš dar tris kartus suklydau dirbdamas kompiuteriu ir vis atsiranda norinčių registruotis kalbėti diskusijoje. Prašyčiau kalbėti dėl motyvų. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame po pateikimo pateiktam įstatymo projektui?

Seimo narys A.Sakalas nori kalbėti už.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs pastebite, pas mus įsigalioja tokia praktika, kad kiekviena ministerija teikia kokias nors pataisas ar Baudžiamajam kodeksui, ar Administraciniam kodeksui, ar kitam. Aš labai norėčiau prašyti, manau, kad galima galbūt pritarti šitam variantui, nors man kyla rimtų abejonių, bet aš tiesiog reikalaute reikalaučiau, kad visos šitos pataisos būtų suderintos su kodekso rengimo grupe, kuri, be abejo, yra, ir kad nė vienas kodekso keitimas nebūtų be tos grupės išvados, rekomendacijos, analizės ar pasiūlymų, kad iš tų visų įstatymų neišeitų raizgalynė, visokie keitimai, kurie per dažnai būna nesuprantami. Kita vertus, neturi būti dedamos tokios baudos, kurios žlugdytų verslą, o dabar, deja, aš turiu pasakyti, kad labai daug nukentėjo dėl greitos, griežtos, arba žiaurios, akcijos pakankamai daug dorų verslininkų, kuriems, tarkim, tai buvo pragyvenimo šaltinis. Jie tiesiog buvo sužlugdyti. Taigi aš siūlyčiau labai atsargiai į šitą įstatymą žiūrėti. Manau, kad jam būtų galima pritarti po pateikimo, bet po to turi būti labai rimta tiek Ekonomikos komiteto, tiek ir kitų komitetų analizė. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Argumentai prieš.

A.SALAMAKINAS. Be abejonės. Jeigu teigiama, kad 10% nuo apyvartos yra labai maža bauda, tada aš vargiai ar galiu ką nors komentuoti. Reikia paklausti tų verslininkų, ypač smulkiu verslu užsiimančių žmonių, ir jie jums pasakys, kas tai yra. Praktiškai tai yra jų įmonių sužlugdymas. Todėl pritarti tokiam projektui, aišku, negalima. Aš už tai, kad reikia daugiau pasitikėti, o ne imtis kažkokių policinių priemonių: bausti, bausti ir bausti. Aš tikrai prieš šitai ir kviesčiau kolegas nepritarti.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Tuojau apsispręsime, ar pritariame po pateikimo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo dviem straipsniais įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-723. Registruojamės, kolegos.

Iš viso užsiregistravo 71 Seimo narys. Prašyčiau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už, kas – prieš, tas – prieš. Balsavimas pradėtas. Balsuojame.

Iš viso balsavo 59 Seimo nariai: už – 45, prieš – 4, susilaikė 10. Taigi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo dviem straipsniais įstatymo projektui, kurio Nr.P-723, pritarta po pateikimo. Du komitetai pagrindiniai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas.

Aš dabar perduodu Vyriausybės prašymą šitą įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Ketvirtadienį mes galėtume daryti svarstymą, o antradienį – priimti.

Gerbiamasis sekretoriate, aš noriu, kad jūs grįžtumėte prie praeito klausimo. Mes norime pasitarti dėl to, ar taikome skubos tvarką, ar ne. Gerbiamieji kolegos, niekas nepritaria. Aš noriu, kad dabar būtų kalbama, ar siūloma tvarka pritariame skubos tvarkai, ar nepritariame? (Balsai salėje) Taigi yra siūlymų, kad pritariame. Už aš matau pasirengusius kalbėti A.Sakalą, E.Kunevičienę, A.Salamakiną ir V.Zabuką. Seimo narys A.Sakalas. Prašyčiau argumentus per savo mikrofoną už skubos tvarką. Tada kitą kartą prašyčiau spausti mygtuką “prieš”.

A.SAKALAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, tokių įstatymų skubos tvarka tikrai negalime priiminėti. Reikia gauti, kartoju, kodekso rengimo grupės išvadą, negalima daryti taip, kaip užsigeidžia kuri nors ministerija ar žinyba, ir staiga viską priimti. Manau, kad 3, 4 dienos, kurios prisidėtų priimant įstatymą normalia tvarka, neapvers mūsų Lietuvos ūkio, todėl aš kategoriškai prieš skubos tvarką tokių svarbių įstatymų, kurie gali iš esmės pakeisti žmonių gyvenimą.

PIRMININKAS. Prieš tvarką, tai vadinasi, kad mes turėsime dar kokias 5 dienas iki antradienio ir galėsime pakankamai suderinti. Seimo narė E.Kunevičienė. Ji galėtų kalbėti už.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš kalbu už ir prašyčiau paskirti mūsų komitetą (pagrindinis turbūt bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas) bent jau šalutiniu arba antru komitetu, kad mes svarstytume.

PIRMININKAS. Ir kad būtų, žinoma, su kodekso rengimo grupe derinami taip pat šitie dalykai. Taigi buvo argumentai už, argumentai prieš. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau rengtis balsuoti. Kas už tai, kad būtų taikoma Vyriausybės prašoma skubos tvarka, tie balsuoja už, kas – prieš, tas – prieš. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 61 Seimo narys: 32 – už, 24 -prieš, susilaikė 5. Taigi įstatymo projektas bus svarstomas skubos tvarka. Ketvirtadienį mes turbūt svarstyme, jeigu iki to laiko Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Biudžeto ir finansų komitetas susirinks ir jį apsvarstys, o antradienį mėginsime kalbėti apie priėmimą. Ačiū, gerbiamieji kolegos, dėl šito klausimo.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kariuomenės būrio LITPLA-6 dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” projektas Nr.P-640 (pateikimas)

Prašyčiau grįžti dabar prie 8 priešpiečio klausimo – prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos kariuomenės būrio LITPLA-6 dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” projekto, kurio registracijos Nr.P-640. Pateikimas. Aš kviečiu į tribūną krašto apsaugos ministrą Č.Stankevičių.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės vardu teikiu Seimo nutarimo projektą “Dėl Lietuvos kariuomenės 6-ojo būrio dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje”.

Seimas jau ne kartą yra patvirtinęs savo sprendimą dalyvauti šioje Jungtinių Tautų mandatą turinčioje operacijoje, patvirtindamas vieną po kito nutarimus dėl konkrečių karinių vienetų pasiuntimo. Dabar 5-asis būrys baigia savo 6 mėnesių misiją (spalio viduryje jis turėtų baigti) ir mes jau rengiame Danijoje 6-ąjį būrį, dėl kurio pasiuntimo aš prašyčiau Seimo nutarimo. Tą būrį sudarys 44 kariai, kurie yra tarnavę kariuomenėje, yra specialiai apmokyti šitoms operacijoms. Prašyčiau Seimą tokį nutarimą priimti.

PIRMININKAS. Pone ministre, jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte yra tokia nuostata, kad Lietuvos Respublikos kariams mokės atlyginimus, apmokės transportavimo į misijos vietą ir atgal išlaidas bei dalį būrio buvimo misijoje išlaidų. Tai aš norėčiau paklausti, kokių išlaidų ir kokią dalį? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Faktiškai karių parengimas, kuris vyksta ne užsienyje, yra Lietuvos Respublikos biudžeto sąskaita, o kokią dalį misijos metu apmokės, aš dabar negaliu pasakyti. Mes finansuojame dalį amunicijos, bet kokią dalį konkrečiai, aš turėčiau jums specialiai pranešti. Šiaip jau pagrindinės mūsų išlaidos yra atlyginimo, nugabenimo ir pargabenimo, taip pat atostogų išlaidos, dalinės amunicijos išlaidos irgi yra mūsų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti. Ar jūs turite tokį planą, kad dalyvausite iki pat pabaigos toje misijoje, kaip numatyta, 18 mėnesių, tai yra po LITPLA-6 bus LITPLA-7 ir -8, ar mes turime tokią bendrą strategiją? Vis dėlto norėčiau patikslinti pono J.Listavičiaus klausimą: kiek gi kainuoja to vieno būrio išlaikymas mūsų biudžetui tos misijos metu?

Č.V.STANKEVIČIUS. Atsakydamas į antrąją klausimo dalį, aš galiu pasakyti, kad Vyriausybė yra patvirtinusi apmokėjimo sąlygas. Kario atlyginimas priklauso nuo jo laipsnio ir yra maždaug nuo… Aš dabar gerai neprisimenu, neatsinešiau tos lentelės, sakysim, apie 800-900 dolerių per mėnesį. Tai yra atlyginimas, kurį karys gauna. Tai yra pagrindinės išlaidos. Jeigu jūs sutiktumėte, aš galėsiu atsiųsti Seimo nariams atsakymą ir išplatinti, būtent konkrečiai paskaičiuosime ir pridėsime amunicijos, kipiruotės išlaidas ir pasakysime, kiek kainuoja.

Į pirmąjį jūsų klausimą… Aš tai pateiksiu ketvirtadienio posėdyje, jeigu galima. Į pirmąjį klausimą aš atsakyčiau taip: kadangi yra įsteigtas Baltijos batalionas ir Lietuva yra šio bataliono dalyvė, mūsų kariuomenės daliniai nuolat dalyvauja. Batalionas yra baigiamas steigti kaip stambesnis vienetas, būtent kaip batalionas. Bosnijos operacijose šiuo metu yra dalyvaujama būrio dydžio vienetu. Yra buvusi mūsų kuopa – 141 karys. Tai buvo didžiausias kontingentas, kurį siuntėme. Šiuo metu mes orientuojamės į kuopos dalyvavimą. Manau, dar bus prašoma ir toliau, kad Lietuva siųstų savo būrį. Taip pat ateityje gali būti kreipiamasi į Lietuvą prašant pasiųsti Baltbato batalioną ar tam tikrą didesnę negu būrys dalį. Bet tai reikalauja atskiro, specialaus svarstymo, nes gali būti… Jeigu operacijos Bosnijoje būtų nutrauktos, galimas dalykas, kad Jungtinės Tautos prašys Lietuvos dalyvavimo kitose operacijose. Tokie variantai gali būti. Bet tai yra… Dar kol kas negalėčiau pasakyti, kad tikrai taip bus. Aš manau, kad po šio būrio dar bus reikalas siųsti būrį į Bosniją. Man taip atrodo. Nors tokio oficialaus sprendimo šiuo metu nėra dėl tolesnio Jungtinių Tautų pajėgų dalyvavimo operacijoje Bosnijoje. Reikalingumo ir dydžio.

Kaip žinote, po to, kai Lietuvos kuopa grįžo, buvo priimtas sprendimas sumažinti karių kontingentą. Tokiu būdu ir Lietuvos dalyvavimas buvo sumažintas iki būrio.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis ministre, ar jau yra suderinta šito būrio išvykimo data spalio mėn.?

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš atsiprašau.

J.A.KATKUS. Išvykimo data.

Č.V.STANKEVIČIUS. Tai yra spalio vidurys. Tikslios dienos aš dabar negaliu pasakyti. Spalio mėn. vidurys.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamasis ministre, man truputį keistai nuskambėjo vienas jūsų sakinys, kad šiuo metu šis būrys jau rengiamas Danijoje ir dabar prašoma Seimo sutikimo. Faktiškai tas būrys yra parengtas ir reikia tik sutikimo. Ar nereikėtų kitaip procedūriškai šitą klausimą spręsti, kad sutikimas turi būti duodamas dar prieš šį būrį rengiant šiam tikslui? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš taip nemanau, nes yra Lietuvos sprendimas ir rengiamas ne tik šis būrys. Apskritai yra rengiamas visas batalionas ir Lietuvos kontingentas batalione keičiasi, nes mes priimame karius terminuotai tarnybai šitame batalione ir jų parengimas vyksta kaip bataliono sudėtinės dalies. Seimas yra priėmęs sprendimą, kad Lietuva tokį batalioną yra įsteigusi, patvirtino šitą sprendimą. Mes rengiame būrį ir Seimo valia spręsti, ar jį pasiųsti, ar ne. Tačiau mūsų kompetencija ir mūsų pareiga yra jį parengti, o Seimas yra laisvas nuspręsti.

PIRMININKAS. Po gerbiamojo ministro argumentų ir atsakymų į klausimus mums, kolegos Seimo nariai, reikia apsispręsti, ar pradedame svarstymo procedūrą, t.y. ar pritariame po pateikimo.

Seimo narys A.Kašėta nori kalbėti už.

A.KAŠĖTA. Lietuvos kariuomenės dalyvavimas NATO remiasi taikos stabilizavimo procesais, demonstruoja, kad mes ne tiktai žodžiais, deklaracijomis, bet ir konkrečiais veiksmais iš tikro stengiamės integruotis į Vakarų gynybines struktūras. Todėl siūlau pritarti šio projekto pateikimui.

PIRMININKAS. Vienas už. Ar būtų norinčių prieštarauti? Nėra norinčių prieštarauti.

Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš visada pasisakydavau ir dabar pasisakau prieš tokius vaikiškus žaidimus siunčiant mūsų žmones kariniams reikalams, kai mes turime visokių kitokių problemų. Todėl aš visada balsuoju prieš tokius dalykus.

PIRMININKAS. Po kalbų dėl motyvų, gerbiamieji kolegos, reikėtų registruotis. Registracija pradėta. Tuoj balsuosime, ar pritariame po pateikimo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos kariuomenės būrio LITPLA-6 dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” projektui Nr.P-640. Ar pritariame šito nutarimo projektui po pateikimo? Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 80 Seimo narių.

Prašyčiau rengtis balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo šitam nutarimui būtų pritarta, balsuoja už. Kas prieš – tas prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 64 Seimo nariai. Už – 62, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimo projektui po pateikimo pritariama. Įpareigojamas Nacionalinio saugumo komitetas toliau atlikti pagal Statutą reikiamas procedūras. Dėkoju.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4, 5, 6, 16, 17, 19, 20, 23, 25, 29, 35 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-728 (pateikimas)

Kolegos Seimo nariai, vėl grįžtame prie finansinių dalykų. 1-10 klausimas – Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4, 5, 6, 16, 17, 19, 20, 23, 25, 29, 35 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-728. Pateikimas. Kviečiu į tribūną finansų viceministrę V.Latvienę.

V.LATVIENĖ. Atsižvelgdami į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, į užsienio šalių ekspertų rekomendacijas ir į tai, su kokiomis problemomis susiduriame administruodami pridėtinės vertės mokestį, teikiame šio įstatymo pataisas.

Dėl PVM įstatymo 4 straipsnio. 4 straipsnyje yra nustatytos PVM lengvatos. Dalis jų šiuo metu prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms. Kad įgyvendintume Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, siūlome atsisakyti šiuo metu galiojančių kai kurių labai nedidelio skaičiaus PVM lengvatų. Pirmiausia tai tradicinių dailiųjų amatų dirbinių, kuriems tarpžinybinė tradicinė dailiųjų amatų ekspertų komisija nustatyta tvarka suteikė šių dirbinių statusą. Finansų ministerijos ir Vyriausybės nuomone, norint paremti tradicinių dailiųjų amatų gamintojus, būtų galima ieškoti kitų rėmimo būdų, o rinkoje visiems gamintojams mokant mokesčius sudaryti vienodas konkurencines sąlygas.

Taip pat šiuo metu galioja ir turizmo įmonių teikiamų įvažiuojamo turizmo paslaugų lengvata. Ši PVM lengvata visiškai nesiderina su Europos Sąjungos direktyvomis. Europos Sąjungos išvadoje yra paminėta būtent šita lengvata, kaip prieštaraujanti. Todėl mes siūlome atsisakyti šios PVM įstatymo lengvatos.

Taip pat yra susiaurinama knygų ir žurnalų spausdinimo, leidybos ir platinimo PVM lengvatos taikymo apimtis. Siūloma neapmokestinti tik knygų, turinčių Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kultūros ministerijos ekspertų komisijų privalomus grifus ir vaikų literatūros spausdinimo, leidybos, platinimo; taip pat neapmokestinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą nekomercinių kultūros ir mokslo žurnalų spausdinimo, leidybos ir platinimo ir nustatyti lengvatą laikraštiniam popieriui.

Siekiant gerinti mokesčių administravimą, tikslinama darbų ir paslaugų, atliekamų už paaukotas lėšas, PVM taikymo nuostata. Šita pataisa yra daugiau redakcinio pobūdžio, esmės ji nekeičia.

Taip pat siaurinama kilnojamųjų, nekilnojamųjų kultūros vertybių restauravimo ir konservavimo darbų, finansuojamų iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto, lengvatos taikymo apimtis. Siūloma neapmokestinti tik kultūros paminklų restauravimo ir konservavimo darbų, kurie finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.

Toliau. 4 straipsnis papildytas punktu, kuriame nustatoma, kad neapmokestinamos tradicinių Lietuvos bendruomenių ir bendrijų atliekamos paslaugos, už kurias aukojamos lėšos.

5 ir 6 straipsniuose siūlomi redakcinio pobūdžio pakeitimai, tikslinantys pajamų sąvoką. 17 straipsnio pirmosios dalies pataisa. Pataisos esmė yra tokia, kad šiuo atveju eksportuotojas, PVM mokėtojas, įregistruotas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, prieš atgaudamas PVM atskaitą, turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad prekės pripažintos eksportuotomis pagal Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatytą tvarką. Kartu griežtinama atskaitos taikymo tvarka toms įmonėms, kurios eksportuoja akcizais apmokestinamas prekes: alkoholinius gėrimus, tabako gaminius, naftos produktus bei prekes, nurodytas Finansų ministerijos sąraše. “Prekes, nurodytas Finansų ministerijos sąraše” – siūlome tokią pataisą todėl, kad kiekvienu laikotarpiu atsiranda skirtingų prekių, kurios daugiausia yra įvežamos nemokant mokesčių. Ir šiandien įvardyti ir pasakyti – šiandien aktualu gal vištų šlaunelės, rytoj gal vėl kažkas kitas… Mes siūlome leisti spręsti Finansų ministerijai. Eksportuojant šitas prekes eksportuotojas turėtų papildomai pateikti užsienio valstybės, į kurią išgabentos prekės, importo deklaracijos kopiją su tos šalies muitinės žymomis. Jeigu eksportuotojas negali pateikti įrodymų, reikalingų prekėms pripažinti eksportuotomis, arba išaiškėjo, kad buvo pateikti neteisingi duomenys, suklastoti dokumentai, tos prekės apmokestinamos PVM įstatyme nustatytais tarifais ir tvarka.

Norėdami gerinti mokesčių administravimą ir aiškiai išdėstyti PVM įstatymo nuostatas, siūlome naikinti 19 straipsnio 6 punktą ir antrąją dalį, nes tai riboja pirkimo PVM įtraukimą į atskaitą.

20 straipsnyje nustatyti redakcinio pobūdžio pakeitimai, o 23 straipsnis pildomas punktu, kuriame nustatoma importo PVM lengvata prekėms, susijusioms su Lietuvos Respublikos nacionaline gynyba ir saugumu. Ši lengvata būtų taikoma tik vienkartiniais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais.

Taip pat sukonkretinamas 25 straipsnio antro punkto taikymas, nustatant nulinį tarifą tik eksportuojamų prekių vežimo paslaugoms ir tik tuo atveju, kai maršruto galutinis punktas yra už Lietuvos Respublikos ribų.

29 straipsnis tikslinamas bei pildomas nuostata, kad už eksportuotas prekes paimtas PVM nemokamas į biudžetą.

35 ir 38 straipsnių nuostatos derinamos su Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, nustatant vienodas sankcijas tiek už per mažai sumokėtą į biudžetą PVM, tiek už per daug grąžintą iš biudžeto PVM.

Siūlome pritarti šiam projektui ir svarstyti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Pirma susitariame dėl pritarimo po pateikimo, o paskui – kokiu keliu einame. Gerbiamieji kolegos, jūsų net 18 norėtų paklausti. Turiu pasakyti, kad pagal Statutą klausimams – 10 minučių. Kas spės, tas spės.

I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs puikiai žinote, kad knygų rinka sudaro tik labai nedidelę visos Lietuvos rinkos dalį, ir PVM įvedamas knygoms. Savaime aišku, kad jos brangs maždaug 30%, ir tai bus smūgis ir šiaip vos gyvuojančiai mūsų skaitančiajai visuomenei, kultūrai, apskritai švietimui ir t.t. Prašom pasakyti, kokį jūs planuojate efektyvumą iš

PVM įvedimo būtent knygoms, kokie jūsų paskaičiavimai? Nes leidėjų asociacijos ir kiti kultūros atstovai prognozuoja, kad jūs iš to PVM įvedimo turėsite ne efektyvumą, o minusą, nes leidyklos dabar vos išsilaiko. Jos užsidarys, ir neteksite nei pelno mokesčio, nei pajamų, nei Sodros… ir t.t. Ar jūs prognozavote negatyvias PVM įvedimo pasekmes?

V.LATVIENĖ. Aš pirmiausia norėčiau akcentuoti tai, kad šitame straipsnyje aiškiai sakoma, jog bus neapmokestinamos knygos, turinčios Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kultūros ministerijos ekspertų komisijos privalomus grifus. Čia tikrai nepateks švietimo, mokslo literatūra. (Balsas salėje) Ir grožinė literatūra atitinkamai… Čia jau spręs Švietimo ir Kultūros ministerijos. Sutikit, kad pas mus yra labai daug privežta knygų, kurios nepriskiriamos nei grožinei literatūrai, nei… sunku pavadinti. (Balsai salėje) Tai kaip tik turėtų pasitarnauti mūsų leidybai, kaip tik turėtų duoti priešingą rezultatą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Avyžius, o ne V.Čepas. Prašom. Seimo narys J.Avyžius.

J.AVYŽIUS. Jūs pasakėte, kad kai kurios knygos neturi literatūrinės vertės. Kas nusprendžia, kas jas atrenka?

V.LATVIENĖ. Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kultūros ministerijos ekspertų komisija.

J.AVYŽIUS. Atsiprašau. Aš nekalbu apie vadovėlius, aš kalbu apie literatūrą. Aš jums pasakysiu pavyzdį: V.Hugo “Vargdieniai”. Kokiai kategorijai priskirtų šitą knygą?

V.LATVIENĖ. O Kultūros ministerija, aš manau, ir svarstys tos grožinės literatūros atitikimą. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turėjome per ilgą pertrauką.

Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, nors atskaitomybė teikiama už metus, tačiau 2 ir 3 straipsniuose akcentuojami dar paskutiniai 12 mėnesių. Noriu paklausti, ar nevertėtų apsiriboti vien metais, kadangi metai ir 12 mėnesių turi skirtingas reikšmes? Ačiū.

V.LATVIENĖ. Ne visą laiką sutampa metai su 12 mėnesių. Jeigu verslą pradeda ne nuo metų pradžios, tada bus vartojama 12 mėnesių, jeigu nuo metų pradžios, sutaps metai. Todėl mes ir siūlome taip.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš norėjau jūsų paklausti. Čia buvo daug diskusijų dėl knygų. Čia yra nustatyta, kad Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryta komisija spręs, nustatinės tuos grifus. Ar nereikėtų įtraukti kažkokios vyskupų konferencijos, nes yra ir religinė literatūra. Aš manau, kad tai irgi turėtų įeiti į šitą visų knygų kategoriją.

Dar norėjau paklausti vieną klausimą. Štai jūs pati komentavote, kad 25 punktas sudaro privilegijas transporto įmonėms, teikiančioms paslaugą į užsienį. Pavyzdžiui, įmonė, kuri registruota Lazdijuose, nuveš į Suvalkus krovinį, jai PVM nėra, o nuveš į Klaipėdą – PVM yra. Aš manau, kad transporto įmonės šiandien yra vienos rentabiliausių, geriausiai dirbančių, tikrai išplėtotas transportas. Siūlyčiau, kad vis dėlto jos būtų vienodai apmokestintos PVM mokesčiu. Kaip jūs į tai žiūrite?

V.LATVIENĖ. Dėl antrosios dalies, dėl transporto. Čia vėl yra Europos Sąjungos direktyvos bendra nuostata, kad darbai, paslaugos, prekės, išvežtos į užsienį, yra neapmokestinamos. Ir neatsižvelgiant į tai, koks tos transporto įmonės pelningumas, mes negalime nepaisyti bendrų nuostatų. Jeigu galutinis maršrutas yra užsienyje, mes turime taikyti PVM lengvatą. Ir transporto paslaugoms lygiai taip pat, kaip ir bet kurioms kitoms prekėms ar darbams, atliktiems užsienyje.

PIRMININKAS. Seimo narys Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamoji pranešėja, gal jūs galėtumėte pasakyti, kokiais motyvais vadovaudamasi ministerija pasiūlė šiais metais, būtent jubiliejiniais knygos metais, sumažinti mokesčių lengvatas knygoms? Tai viena. Ir kitas – kodėl visiškai neišrankiai taikoma šita norma laikraščiams ir laikraštiniam popieriui, kai akivaizdu, kad dalis laikraščių yra grynai komercinės, švelniai kalbant (o gal ir ne taip švelniai, ir kitaip būtų galima pasakyti), paskirties?

V.LATVIENĖ. Galima dėl šito straipsnio diskutuoti, vienaip jį pakreipti, kitaip. Vis dėlto laikraščiai yra informacijos šaltinis ir tiesiog, kad nebūtų ribojamas informacijos prieinamumas visiems vartotojams, siūlome šito neliesti. Vėl aš nelabai norėčiau sutikti su šituo, kad bus labai susiaurinama lengvata knygoms. Čia daugiau bus klausimas, kaip bus žiūrima į tai, kaip vertinama, kuri knyga bus pripažinta, kuriai bus suteikti tie Kultūros ir Švietimo ministerijos grifai.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamoji viceministre, jūs rėmėtės Europos Sąjungos dokumentais, tačiau Europos Tarybos dokumentai sako, kad skaitymo, kaip intelektinės nuosavybės, apmokestinimas yra nepriimtinas, todėl minėtos informavimo priemonės turi būti atleistos nuo visų apmokestinimo formų ir turėti nulinį pridėtosios vertės mokesčio variantą. Kitas dalykas – 1996 m. Lenkija įvedė PVM mokestį knygoms, kurį dabar atšaukia, nes tai turėjo neigiamų pasekmių.

Trečias dalykas. Man įdomu, kodėl taip “dega” šito projekto priėmimas ir kuri vieta dega Vyriausybei, kiek kainuos tokių Kultūros ministerijos, Švietimo ministerijos ekspertų komisijų sudarymas. Švietimo ir mokslo ministerija aiškiai pasakė, kad jie grifų niekur nesirengia dėlioti, nes tai yra cenzūros elementas. Iš tiesų atsakykit į tuos klausimas, kiek kainuos tie ekspertai. Kitas dalykas – galiu pasakyti, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas jau vakar nepritarė šitom teikiamom pataisom.

V.LATVIENĖ. Kiek kainuos, tikrai atsakyti aš jums negalėčiau. Šitos pataisos buvo derinamos ir su Kultūros, ir su Švietimo ministerija. Niekas nekėlė klausimo, kad būtų problema įvertinti tai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamoji viceministre, šitame projekte yra toks žodis: “tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės”. Ar nereiktų patikslinti šitos sąvokos, kas tai yra? Kitas klausimas. Mes Vyriausybės programoje aiškiai numatėme, kad eksportas bus skatinamas. Turime muitinę, muitinės pareigūnus ir visus kitus pareigūnus. Ar jums neatrodo, kad kai kurių eksporto prekių apskaitos sugriežtinimas paveiks eksportą?

V.LATVIENĖ. Dėl pirmosios dalies. Kas yra tradicinės religinės bendruomenės ir jų atliekamos paslaugos, yra parašyta Konstitucijoje. O dėl antrosios, eksporto apribojimo. Vis dėlto norėčiau akcentuoti, kaip ir sakiau, kad bus taikomas reikalavimas tik labai siauroms prekių grupėms: alkoholio, tabako ir naftos produktams. Tai prekės, su kuriomis Lietuva turi didžiausių problemų, kurios vis dėlto įvežamos kaip kontrabanda ir realizuojamos be mokesčių. Tai ne visos prekės, todėl nereikėtų sakyti, kad tai kažkoks eksporto apribojimas Lietuvoje, ir tai nėra kažkas neįmanoma. Įvežant prekes į užsienio šalį, bet kurioje šalyje yra pildomos importo deklaracijos. Nemanyčiau, kad būtų sudėtinga su tiekėju susitarti, kad būtų pateikta ta deklaracijos kopija. Nieko neįmanomo nereikalaujam.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamoji viceministre, dar kartą norėjau gerbiamojo R.Zuozos klausimą priminti. Jis klausė, kas gi dega, kad ypatingos skubos tvarka yra priiminėjamas šis pakeitimas. Būtent Kultūros, mokslo ir švietimo komitete buvo nutarta, jog išvis nereikia jokių Kultūros ir Švietimo ministerijų ekspertų komitetų, kad bus papildomi skyriai, kurie bus apkrauti darbu, ir tai absoliučiai jokio ekonominio efekto neduos. Labai konkrečiai norėčiau paklausti: o koks bus nuostolis padarytas Lietuvos kultūrai, mokslui ir švietimui? Ačiū.

V.LATVIENĖ. Aišku, kaip bus suformuluotas klausimas. Jūs formuluojat, kad bus padarytas nuostolis. Mes, teikdami šį projektą, tikrai negalvojam apie nuostolį ir tikrai neturim tikslo apmokestinti knygų, kurios turi kultūros, mokslo ar švietimo vertę, paskirtį. Dėl degimo. Ne tai kad dega, bet tiesiog norim imtis tokių priemonių, kurios užtikrintų mokesčių administravimą, kurios padėtų kovoti su mokesčių nemokėjimu. Bet koks laukimas, bet koks delsimas atneša biudžetui minusą tą dieną. Tokia yra ir šios skubos esmė, kad kiek laukiam, tiek prarandam.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas klausia paskutinis.

J.BEINORTAS. Gerbiamoji ponia viceministre, aš suprantu, kad ypatingai skubant pataisyti ginčytiną pridėtosios vertės mokesčio taikymą ir išplėsti bazę – tai maždaug atitinka Vyriausybės išankstinę programą, tačiau mano klausimas būtų toks: kada jūs pateiksite mums dėl bendrojo pridėtosios vertės mokesčio tarifo dydžio sumažinimą? Ar dar daug reikia tą bazę plėsti, kad būtų galima sumažinti tarifą?

V.LATVIENĖ. Aišku, kad būtų sumažintas tas tarifas, pirmiausia reikia surinkti, o kad surinktume, mes ir teikiam tokias pataisas, kurios mums leistų tai padaryti – efektyviausiai surinkti tą mokestį.

PIRMININKAS. Ponia viceministre, tai visi klausimai, kiek mes galėjom paklausti jūsų per 12 minučių. Ačiū, kolegos. Reikia apsispręsti, ar pritariame po pateikimo dabar šiam įstatymo projektui. Seimo narė I.Šiaulienė. Argumentai už.

I.ŠIAULIENĖ. Deja, bus argumentai prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jūs pažeidžiate Statutą. Seimo narė I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau buvo pasakyta, pakeitimų ir papildymų reikia, kad būtų įgyvendinamos Europos Sąjungos direktyvų nuostatos, tvarkant pridėtinės vertės mokesčio rinkimą. Čia buvo keliami klausimai, kas dega ir kas skubina. Visų pirma, kaip jau ir buvo čia minėta, reikia užtikrinti mokesčių administravimo problemos sprendimą. Kita vertus, kiekvienas Seimo narys turėtų žinoti, kad šiuo metu yra rengiami kitų metų biudžetai. Taigi kaip mes kalbėsim, sakykim, konkrečiai ir apie 1998 m., jeigu neturėsime įstatymų bazės? O jau 1998 m. biudžetas rengiamas ne šiandien. Todėl toks klausimo kėlimas, sakyčiau, ne visai vietoje. Atsižvelgdamas į čia išsakytas pastabas, aš pritariu šio įstatymo projektui, kviečiu už jį balsuoti teigiamai. Kartu, kadangi iš paties projekto matyti, kad čia pakeitimai, sakykim, nelabai gal net ir dideli, ir, jeigu taip jau sakytume, pusė jų į teigiamą pusę, pusė į neigiamą pusę, pritarčiau ir svarstymui ypatingos skubos tvarka. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Plokšto. Argumentai prieš.

A.PLOKŠTO. Na, visų pirma aš bendrai esu prieš mokesčių įstatymų priėmimą ypatingos skubos tvarka. Čia yra fundamentalūs įstatymai, kurie lemia valstybės biudžetą. Negalima tokių sprendimų priiminėti per pusvalandį, išklausius iš tribūnos, kas maždaug bus priimta. Tas įstatymas apskritai dar nebuvo Biudžeto ir finansų komitete, todėl, aš manau, jokiu būdu jo negalima priiminėti. Dėl skubos. Aš įtarčiau, kad tikriausiai pinigai baigėsi, ponai Vyriausybėje, o kažką reikia išmokėti, todėl taip suskubta. Faktiškai jeigu jau įvedam naujus mokesčius, tada įveskim nuo sausio 1 d., kai bus naujas biudžetas, o ne įgyvendinkim vidury metų. Todėl aš esu prieš ypatingą skubą ir už normalią diskusiją.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, dabar mes nekalbam apie ypatingą skubą. Aš taip pat manau, kad čia yra daugybė problemų ir mes galėtume atidėti priėmimą iki kitos savaitės, bet dėl to apsispręsim. Prašyčiau neakcentuoti dabar tų dalykų, bet iš esmės. Buvo kalba už įstatymo projektą ir kalba prieš įstatymo projektą. Gerbiamieji, registruojamės, tuoj balsuosim. Registracija pradėta. O tuo metu nori replikuoti Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi rytoj šitą projektą turėtų svarstyti Biudžeto komitetas, mes prašome, t.y. Socialdemokratų frakcija prašo padaryti pertrauką, t.y. nepriiminėti, padaryti pristatymo pertrauką.

PIRMININKAS. Suprantamas daiktas. Komiteto nesvarstyta, gerbiamieji kolegos, susitarsime. Registruojamės. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dėl ypatingos skubos mes dabar nekalbėjome. Kalbėjo dabar tik ministerijos atstovė. Mums kol kas reikia tik apsispręsti, ar pritariame po pateikimo šitam įstatymo projektui. Pritariantys po pateikimo balsuoja už, prieštaraujantys – prieš. Balsavimas pradėtas. Kol kas tik dėl to, ar pritariame po pateikimo.

Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 42, prieš – 32. Susilaikė 4. Taigi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-728, pritarta po pateikimo.

Dabar aš kreipiuosi į Biudžeto ir finansų komitetą, kuris nesvarstė, bet svarstys rytoj. Kreipiuosi taip pat į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, kad jie suderintų, kiek įmanoma, šituos diskutuojamus dalykus.

Ypatingos skubos tvarkos mes šiandien, matyt, netaikysime vien dėl to, kad yra labai daug diskutuojama.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume tartis dėl skubos tvarkos? Ketvirtadienį svarstymas, antradienį priėmimas, ir visi derinimai galėtų būti atlikti. Kas norėtų pasakyti nuomonę? Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip, galima tartis dėl skubos, bet ne dėl ypatingos skubos. Prašyčiau, kad mūsų Biudžeto ir finansų komitetą paskirtumėte pagrindiniu. Mes rytoj apsvarstysime. Pateikimui jo dar nereikia svarstyti, bet mes apsvarstysime rytoj ir kitą savaitę galima organizuoti svarstymą ir priėmimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Konkrečiai ar dėl skubos, ar dėl normalios eigos?

A.SALAMAKINAS. Taip, aš konkrečiai dėl skubos. Teisus A.Plokšto sakydamas, kad mokesčių taip niekas neįvedinėja. Ir dabar skubiai, staiga… Pažiūrėkime, kokie atsakymai buvo į Seimo narių klausimus. Juk pranešėja iš esmės į nieką neatsakė. Sakė, kad ministerija nustatys, kurios knygos yra populiarios, kurios nepopuliarios. Buvo viena valstybė pasaulyje, kuri nustatė, kokias knygas deginti, kokias palikti. Panašiai bus ir pas mus. Su mokesčiais taip nedaroma. Niekur neskubėkime, ir jeigu iš tiesų kažkas kažkur dega, tai galvokime kitaip, nes informacijos mes neturime. Gal iš tiesų valstybės biudžetas bankrutavo? Aš norėčiau gauti atsakymą.

PIRMININKAS. Informacijai: dar iki priėmimo liko trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis, šeštadienis, sekmadienis, pirmadienis ir antradienis. Taigi, kolegos, buvo argumentai už ir prieš. Dabar aš vis tiek prašau jūsų bendro sutarimo dėl skubos. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad būtų taikoma skubos tvarka, balsuoja už, kas prieš, tas prieš. Skubos tvarka tai bus priėmimas antradienį. Balsavimas pradėtas.

Ir komitetai. Pagrindinis, žinoma, Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Be abejo, geriausia, kad jie kartu šituos dalykus išdiskutuotų. Balsuojame, kolegos.

Balsavo 72. Už – 25, prieš – 37, susilaikė 10. Skubos tvarkos nebus. Mūsų paskirti komitetai lieka. Aš manau, kad kitą antradienį mes galėsime svarstyti, o turėdami daugiau argumentų priimti kitą ketvirtadienį.

Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybinio komercinio banko restruktūrizavimo įstatymo papildymo 6 ir 7 straipsniais įstatymo projektas Nr.P-729(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Ačiū, gerbiamieji kolegos. Du komitetai turi darbo. 11 priešpiečio klausimas – Lietuvos Respublikos valstybinio komercinio banko restruktūrizavimo įstatymo papildymo 6 ir 7 straipsniais įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-729(2). Pateikimas. Aš kviečiu į tribūną finansų ministrą A.Šemetą.

A.G.ŠEMETA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pradėdamas aš tiesiog norėčiau nuraminti, kad biudžetas nebankrutavo ir yra pakankamai lėšų visoms išlaidoms finansuoti. Yra siūloma priimti sprendimus dėl alkoholinių gėrimų ir naftos kontrabandos pažabojimo. Todėl buvo siūloma ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Šiauliene, aš prašyčiau ramybės.

A.G.ŠEMETA. Pateikiame jums įstatymo projektą, kuriuo siūloma padaryti Valstybinio komercinio banko restruktūrizavimo įstatymo pataisas. Kaip žinome, įvyko du šio banko privatizavimo konkursai, ir nors konkurso dokumentus buvo įsigiję keli potencialūs investitoriai, tačiau suėjus konkurso terminui, deja, paraiškų dalyvauti privatizuojant nebuvo gauta, ir šis įstatymas yra susijęs su tolesne Valstybinio komercinio banko veikla.

Jo reikalingumas ir prašymas jį svarstyti ypatingos skubos tvarka yra susijęs su tuo, kad rugsėjo 19 d. pagal priimtą Komercinių bankų įstatymo pataisą baigiasi administratoriaus darbo terminas, ir nepriėmus šio įstatymo susidarytų tokia situacija, kad administratorius negalėtų vykdyti savo funkcijų. Todėl ir teikiamas šis įstatymas, kuris leistų pratęsti administratoriaus įgaliojimus. Be to, dar 1996 m. Valstybiniam komerciniam bankui buvo suteikta 90 mln. Lt paskola, kurios grąžinimo terminas baigiasi. Valstybinis komercinis bankas šiuo metu pajėgus grąžinti 45 mln. Lt šios paskolos, o likusią dalį prašo pratęsti tam tikram laikotarpiui.

Pagrindinis argumentas, dėl kurio yra teikiamas šis įstatymas, yra tas, kad yra gautas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pasiūlymas dalyvauti restruktūrizuojant šį banką, investuojant į šio banko akcinį kapitalą ir taip leidžiant bankui įvykdyti Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Šio įstatymo 1 straipsnyje yra konstatuojama ta padėtis, kuri yra susiklosčiusi banke iki šių metų pradžios, t.y. iki šios Vyriausybės kadencijos pradžios, fiksuojami nuostoliai, kuriuos bankas yra patyręs, taip pat kiek yra įdėta valstybės lėšų į šį banką tam, kad ateityje būtų galima matyti, kaip toliau bankas plėtoja savo veiklą.

Taigi turbūt viską pasakiau apie tai, kas yra teikiama šiuo įstatymo projektu, ir dabar atsakysiu į klausimus. Dar kartą norėjau pakartoti: prašome svarstyti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Vakar įstatymo projektas buvo apsvarstytas Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Komitetas šiam projektui iš esmės pritarė ir padaręs redakcines pataisas šiandien teikia pataisytą šio įstatymo redakciją.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūsų klausti nori 9 Seimo nariai. Seimo narys K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministre, vakar komitete vyko debatai dėl šito banko likimo. Iš tikrųjų, atrodo, bankas yra miręs, artimieji jį palieka, o komisija, skirta jį palaidoti, nežino ką daryti. Tai pirmas klausimas, man atrodo, turėtų būti toks. Jūs puikiai žinote, kad visa banko veikla eina žemyn ir jis kiekvieną dieną darosi vis nuostolingesnis.

Antras aspektas susijęs su (…) paskola, lyg ir numatoma, iliuzorine, ar tikra. 35% akcinio kapitalo reiškia, kad Lietuvos Vyriausybė turės skirti 65%, t.y. 240 mln. Lt. Ar jūs juos turėsite? Ir trečias klausimas yra susijęs su tuo: jeigu šis planas nepavyks, ar jo likvidavimas pavasarį bus pigesnis negu likvidavimas dabar? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Atsakydamas į klausimą, kad Vyriausybė turės investuoti, kaip jūs sakote, 240 mln. Lt, turiu pasakyti, kad taip nėra. Pagal šiuo metu turimą banko ataskaitą, jeigu po viso paskolų portfelio audito padėtis būtų tokia, kokia yra fiksuota dabar, tai banko rodikliams atkurti pakanka 90 mln. Lt. Europos rekonstrukcijos banko pradinis įsipareigojimas yra investuoti apie 30 mln. JAV dolerių ir tiek užteks. Pakaktų vien Europos rekonstrukcijos banko investicijų tam, kad bankas galėtų vykdyti Lietuvos banko nustatytus rodiklius.

Dabar dėl to, kad nuostoliai didėja. Iš banko šių metų veiklos matyti, kad bankas per aštuonis mėnesius yra gavęs 8 mln. Lt pelno ir iš principo nuo šių metų banko veiklos rodikliai neblogėja. Tą aš galiu atsakingai pasakyti. Visa tai, kas buvo banke, kaip jūs sakėte, padaryta: ir nuostoliai, ir, tiesiai reikia sakyti, vagystės, buvo padaryta iki šių metų ir šiais metais pavyko banką išlaikyti stabiliai, kad banko būklė nepablogėtų. Todėl aš manau, kad jeigu Europos rekonstrukcijos bankas dalyvaus šio banko restruktūrizavime, yra galimybė šį banką pastatyti ant kojų.

Na, o jeigu nepavyktų šis projektas… Atsižvelgdamas į tai, kad, kaip jau minėjau, šiais metais bankas dirba pelningai, t.y. toliau nuostoliai nėra didinami, aš nemanau, kad reikės priimti kitus sprendimus pavasarį, kaip įstatymo projekte yra teikiama, kad banko būklė bus blogesnė, negu yra šiuo metu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis ministre, kad bankas yra iššluotas, turbūt niekam nekyla abejonių. Jūs siūlote pripažinti 223 mln. Lt nuostolį ir taip pat toliau siūlote pripažinti nuostolį, kuris gali atsirasti atlikus visų iki 1996 m. gruodžio 31 d. išduotų paskolų ir kitų aktyvų nepriklausomą auditą. Kokia tai galėtų būti dar papildoma suma, nes mes čia nieko nematome? Tai vienas klausimas.

Antras klausimas. Priimtame Valstybinio komercinio banko ir Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo įstatyme, 2 straipsnyje, yra numatytas privatizavimo būdas: Lietuvos valstybinis komercinis bankas privatizuojamas skelbiant viešą konkursą. Tačiau šitose pataisose, kurias jūs mums teikiate, yra numatomas akcinio kapitalo didinimo būdas aplenkiant Akcinių bendrovių įstatymą. Vadinasi, valstybės dalis šitame banke visiškai sumažės, o tai irgi privatizavimas, ne kas kita. Kaip jūs tai paaiškintumėte?

A.G.ŠEMETA. Na, atsakysiu į antrą klausimą. Trečiojoje dalyje yra teikiama Akcinių bendrovių įstatymo pataisa, numatanti galimybę sumažinti valstybės dalį žemiau 70%, tačiau reikalavimas, kad valstybės dalis liktų ne mažesnė kaip 50%, išlieka. Ir šiuo atveju tai būtų kapitalo didinimas, ne privatizavimas. Šia pataisa yra siūloma atsižvelgti į Europos rekonstrukcijos banko nustatytus limitus, kiek Europos rekonstrukcijos bankas gali investuoti, t.y. įsigyti iki 35% akcinio kapitalo. Vadinasi, būtų peržengta procentų riba, bet, dar kartą kartoju, valstybė po šio restruktūrizavimo turėtų daugiau kaip 50% akcijų ir yra didelė tikimybė, kad restruktūrizavus banką tą valstybės akcijų paketą vėliau galima būtų parduoti už kur kas didesnę kainą, negu galima gauti dabar. Gal galėtumėte priminti pirmą klausimą?

J.VALATKA. Neįvardintas nuostolis, kuris gali atsirasti atlikus visų blogų paskolų auditą. Kiek tai dar galėtų būti?

A.G.ŠEMETA. Kai banke yra atliekamas reguliarus metinis auditas, tai banko paskolos yra tikrinamos atrankos būdu ir pagal patikrintas paskolas yra skaičiuojama, ar teisingai yra padaryti atidėjimai, ar neteisingai padaryti. Ištisinio paskolų patikrinimo reguliaraus audito atveju nėra daroma. Šiuo atveju ir yra tikslas padaryti ištisinį paskolų ir kitų abejotinų aktyvų (gali būti garantijos ir laidavimai, kiti balansiniai įsipareigojimai) auditą, kad iš tikrųjų prieš priimant sprendimą Europos rekonstrukcijos bankui būtų visiškai aiški šio banko padėtis. Na, šiandien pasakyti, kiek tie nuostoliai padidės, patikrinus visas banko paskolas, yra turbūt sudėtinga. Kad kažkiek jie gali padidėti, tikimybė yra.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis ministre, kaip jūs minėjote, viena įstatymo dalis yra taisoma dėl personalijos, t.y. administratorius per ilgai buvo laikinojo administratoriaus vietoje. Ar jūs suradote tokį puikų administratorių, patenkintą tokiu darbu, kad būtent dėl šito žmogaus reikia pakeisti įstatymą? Ar reikėtų tada iš viso pakeisti Komercinių bankų įstatymą, kad laikinasis administratorius būtų neterminuotas, jeigu taikytume visiems tokią nuostatą?

A.G.ŠEMETA. Na, galbūt ne visai taip. Tai yra administratoriaus termino klausimas. Pagal dabar esantį, vasarą pataisytą Komercinių bankų įstatymą, komercinio banko administratorius gali būti skiriamas trims mėnesiams ir vėliau tas terminas gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams, t.y. maksimaliai penkiems mėnesiams. Šiuo atveju gi siūloma, kad tas maksimalus limitas nebūtų taikomas, bet tai nereiškia, jog netaikomas limitas personalijai. Yra netaikomas limitas tiesiog administratoriaus terminui, kad būtų galima paskirti administratorių ilgesniam terminui, negu nustatyta Komercinių bankų įstatyme. Atsižvelgiant į tai, jog problemos banke yra susikaupusios anksčiau, į tai, kad Europos rekonstrukcijos bankas taip pat siūlo, kad nebūtų atsisakyta administratoriaus tol, kol nebus padaryta investicija, ir teikiamas šis pasiūlymas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau užduoti du trumpus klausimus. Ar galėtumėte pasakyti, dėl kokių operacijų bankas gavo tuos 8 mln. pelno?

Ir antras klausimas būtų: jei bankas dirba pelningai, tai kodėl bankui neleidžiama teikti kreditų?

A.G.ŠEMETA. Operacijos. Pirma, banko veikla, kaip jūs žinote, yra apribota, jis neturi teisės teikti kreditų. Pelnas, kuris susidarė banke per aštuonis mėnesius, yra dėl to, kad bankas pelningai investuoja į Vyriausybės vertybinius popierius. Ir antras šaltinis – sugrįžo kai kurios banko blogos paskolos, kurioms buvo padaryti 100% atidėjimai. Dabar į jūsų klausimą, kodėl negalima atstatyti banko funkcijos. Būtent dėl to, kad ir toliau “kabo” šis nuostolis, kuris yra 223 mln. Iš principo kol nėra bankas restruktūrizuotas, jo visų funkcijų negalim atstatyti.

PIRMININKAS.Seimo narys J.Listavičius – paskutinis klausėjas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kiek laiko numatoma atidėti 90 mln. paskolų grąžinimą? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Kaip aš jau minėjau, pagal banko pateiktus duomenis bankas šiandien yra pajėgus grąžinti 45 mln. litų ir ta dalis paskolos bus grąžinta. Likusių 45 mln. litų grąžinimą mes siūlome, kaip ir čia numatyta, pratęsti 12 mėnesių.

PIRMININKAS.Dėkoju ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Mes turime pasitarti, ar pritariame po pateikimo jūsų pateiktam įstatymo projektui. Seimo narys A.Butkevičius nori kalbėti už.

ALG.BUTKEVIČIUS. Socialdemokratų frakcija svarstė šitą įstatymo projektą. Po pateikimo pritarė, bet nepritarė ypatingos skubos tvarkai, nes reikia detaliau išanalizuoti šį įstatymo projektą. Yra tokių dalykų, kad operacijos valiuta bankui duoda labai didelį nuostolį. Tai yra nesuprantamas dalykas. Reikia pažymėti tai, kad vis dėlto palūkanų pajamas sudaro daugiausia grąžintos paskolos. Reikėtų pagalvoti, ar ne laikas keisti administratorių. Reikėtų, kad Finansų ministerija pateiktų labiau detalizuotą planą dėl šio banko reorganizacijos.

PIRMININKAS. Dabar kalbam tik dėl to, ar pritariame po pateikimo. Seimo narys A.Plokšto nori nepritarti.

A.PLOKŠTO. Taip, noriu nepritarti po pateikimo. Pirmiausia apie patį banką. Pastaba, kad dabar paskolų portfelis staigiai mažėja ir lėšos pereina į vertybinius popierius. Vertybiniai popieriai dabar duoda apie 6% pelno, o banko operacinės išlaidos yra 6,6%. Kažkaip sunkiai galima šnekėti, kad tas bankas toliau turės pelno. Tuo labiau kad tai vienintelis Lietuvoje bankas, kurio palūkanų skirtumas yra neigiamas – minus 0,1%. Jis brangiau moka už depozitus, negu gauna iš pagrindinės veiklos. Kita vertus, dar įvertinant to banko blogų paskolų portfelį galima pasakyti, kad faktiškai šito banko veikla generuoja nuostolį tolimesnėje perspektyvoje. Aš abejoju, ar šito banko kapitalizavimas jį tikrai išgelbės. Mano manymu, tai yra lavonas, kuris dabar yra reanimuojamas, nepaisant to, kad jis seniai miręs. Kaip žinia, mirusiam žmogui reanimacija jau nepadės.

Aš dar pasakyčiau, kad buvo skubama privatizuoti, bet iš to nieko neišėjo. Dabar ypatinga skuba dar ten 160 mln. litų norim įdėti. Aš noriu pasakyti, kad aš pirmiausia prieš ypatingą skubą. Čia jau laikas sustoti ir rimtai pašnekėti, ką toliau su tuo banku daryti. O dėl rimtos skubos net negalim pateikti pataisų, nes 2 straipsnis yra teisingas ir jį reikėtų priimti. Mes negalim pusę įstatymo priimti esant ypatingai skubai. Todėl aš esu prieš ypatingą skubą ir už tai, kad galima būtų šitą įstatymą pataisyti. O dėl paties įstatymo, tai aš dar nemačiau tokio absurdo – pripažinti nuostolį, kuris gali atsirasti. Tuo labiau kad ir Juridinis skyrius irgi tai pastebėjo, kad formuluotė šiek tiek egzotiška. Todėl baigdamas pasakysiu, kad su lavonais reikia elgtis taip, kaip reikia elgtis su lavonais, t.y. laidoti, ponai, o ne reanimuoti.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė, Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pirmiausia man tenka apgailestauti, kad LDDP frakcijos atstovas šiandien kalba apie lavoną, bet jis tylėjo prieš dvejus metus, kai tą lavoną padarė LDDP valdžia. Kai išparceliavo ir išvogė šitą banką, nei Biudžeto ir finansų komitete nebuvo svarstoma, nei Seime. Taip, mes perėmėm ne geriausią palikimą ir jūs tai žinote. Tą palikimą turim fiksuoti ir žmonės tai turi žinoti. Negalim už jus prisiimti sau atsakomybės nei už išvogtus bankus, nei už išvogtas kredito įmones, nei už kitas firmas. Šitas bankas buvo išvogtas LDDP valdymo metu ir todėl tos visos sumos, kur yra nuostoliai, kurie dar pasitvirtins, jeigu bus daugiau, privalo būti užfiksuoti. Jeigu mes šito nepadarysim, jūs paskui kalbėsite, kad konservatoriai numarino banką. Numarinot jį jūs, o mes stengiamės atgaivinti, kad nebūtų Lietuvos biudžetui nuostolių, o nuostoliai gali būti didžiausi.

 Europos rekonstrukcijų bankas ne vien tik Lietuvoje stengiasi gelbėti, bet ir Čekijoje gelbėjo panašų banką, gelbėjo Lenkijoje. Tikiuosi, kad išgelbės ir Lietuvoje. Taip, pelno jie porą metų negaus, nes to pelno sąskaita bus padengti nuostoliai, bet biudžetui nuostolių nebus tokių, kokius jūs šiandien norėtumėte matyti. Todėl aš visų prašyčiau ypač labai rimtai elgtis, reikia ypatingos skubos tvarkos, nes jeigu mes nepriimam, administratoriaus statuso laikas baigiasi ir to banko padėtis “pakimba” ore. Jūs norite slapta forma padaryti taip, kad nebūtų išeities. Nieko šiandien negalim slėpti. Padėtis yra tokia, kokia yra. Tą banką reikia reanimuoti, reikia gelbėti, jeigu tik Europos rekonstrukcijos bankas investuos apie 30 mln. dolerių. Ir tai reikia daryti.

Aš prašyčiau šiandien balsuoti už pateikimą, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė, pritarė. Mes jau svarstėm, kodėl sako, kad negalėjo pataisų pateikti? Ir ponas A.Plokšto žinojo, ir Butkevičius – visi žinojo. Mes Biudžeto ir finansų komitete svarstėme, tai kodėl frakcijos negalėjo pateikti savo pastabų. Atstovus Biudžeto ir finansų komitete tai turite, todėl viską buvo galima suspėti, bet jeigu nenorėjote, neprimetinėkit savo galvos skausmo kitiems. Apie lavonus reikia kalbėti lavoninėje arba Sveikatos apsaugos ministerijoje, o čia yra finansai ir valstybės finansai. Todėl aš prašau pritarti ypatingai skubai ir svarstymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mums reikia balsuoti. Iš pradžių registruojamės. Registracija pradėta. Tuojau balsuosime, ar pritariame po pateikimo Lietuvos valstybinio komercinio banko restruktūrizavimo įstatymo papildymo 6 ir 7 straipsniais įstatymo projektui, registracijos P-729(2). Tokiam variantui, kuris atsirado po svarstymo Biudžeto ir finansų komitete ir, kaip sako jo pirmininkė, kuriam galėjo pateikti visi, kas tik norėjo, pasiūlymų ir pastabų. Iš viso užsiregistravo 83 Seimo nariai. Kolegos, prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už, kas – prieš, tas – prieš. Balsavimas pradėtas. Kas pritaria po pateikimo? Kolega Olekai, socialdemokratų frakcija pareiškė, kad balsuos už pateikimą.

Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 13, susilaikė 15. Taigi pateikimui pritarta.

Dabar mums reikėtų apsispręsti, ar pritariame ypatingai skubai, kurią siūlo Finansų ministerija, Vyriausybė bei Biudžeto ir finansų komitetas. Seimo narys A.Butkevičius jau kalbėjo prieš. Ir Seimo narys… Nėra norinčių kalbėti nei už, nei prieš. Seimo narys A.Plokšto prieš.

A.PLOKŠTO. Taip, prieš.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš jau sakiau, kad aš už, ir prašyčiau poną A.Plokšto balsuoti už.

PIRMININKAS. Diskusijos baigiamos. Kolegos, prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad būtų taikoma Biudžeto ir finansų komiteto bei Vyriausybės siūloma skubos tvarka, tie balsuoja už, kas – prieš, tas – prieš. Balsavimas pradėtas. Vyriausybė, Prezidentas ir Seimo Pirmininkas. Prašom ateiti, aš parodysiu raštą.

Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 41, prieš – 31, susilaikė 6. Daugiau nei ketvirtadalis palaiko siūlymą. Taigi šitas įstatymas yra toliau svarstomas skubos tvarka, atsisakome svarstymo procedūrų.

Dabar kviečiu kalbėti dėl viso įstatymo projekto, o balsų skaičiavimo komisija tuoj rengsis skaičiuoti. Dėl viso įstatymo projekto Seimo narys Alg.Butkevičius. Keturi – už, keturi – prieš.

ALG.BUTKEVIČIUS. Dėl viso įstatymo?..

PIRMININKAS. Dėl ypatingos skubos tvarkos! Aš suklydau sakydamas, kad dėl skubos tvarkos. Dėl ypatingos skubos tvarkos. Prašom, dabar dėl viso įstatymo projekto.

ALG.BUTKEVIČIUS. Socialdemokratų frakcija, kaip minėjau, svarstė šį įstatymo projektą ir pasisakė prieš, nes išanalizavus pelno, nuostolių ataskaitą, matyti, kad šis bankas iš esmės pajamas gauna tik iš sugrąžintų paskolų ir įsigytų Vyriausybės vertybinių popierių bankams restruktūrizuoti. Tačiau labai didelį nustebimą sukėlė mūsų frakcijai, kad operacijos su užsienio valiuta duoda nuostolį. Liepos 1 d. nuostolių buvo 19 tūkst. Lt, o rugpjūčio 1 d. jau sudarė 50 tūkst. Reikėtų pasidomėti tuo, kad šis bankas pardavė Vokietijos markes, kai Lietuvoje buvo pats žemiausias kursas – už 2,11 Lt. Ar įmanoma, kad bankas galėtų stipriai finansiškai stovėti? Ir antras motyvas yra tas, kad vis dėlto kai tokioje srityje gaunami nuostoliai, toks administratorius toliau vadovauti negali. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Siūlau balsuoti ir pritarti to įstatymo priėmimui. Šiandien mes svarstom ne administratoriaus atleidimą. Šitas administratorius tikrai apvalė šį banką, o ne nuostolius padarė. Nuostolius padarė ne administratorius, o žinot, kas padarė. Ir dabar E.Petrikas ieškomas, o kai kas dar ir neieškomi, tie, kurie pridarė tų nuostolių. Todėl labai jus kviečiu šiandien pritarti tam įstatymui, duoti dar vieną bandymą, kad išvengtų Lietuva didelių nuostolių.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Aš norėčiau pasakyti, kad faktiškai čia yra sunkus klausimas, nes mes esam už 2 straipsnį, kuris yra objektyvus ir tikrai reikia išspręsti laikino administratoriaus problemą. Mes esam prieš 1 straipsnį, nes taip staiga 160 mln. Lt be jokios garantijos, kad tikrai tas bankas gyvens ir bus nauda, negalima. Aš manau, kad mūsų frakcija balsuojant vis dėlto susilaikys.

PIRMININKAS. Taigi dėl 1 straipsnio dar yra norinčių kalbėti? Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėjau kalbėti dėl šito įstatymo taip, kaip ir buvo užsirašyta, – prieš, o priežastys labai paprastos. Norėčiau priminti, mes svarstėm patį pagrindinį įstatymą irgi labai didelės skubos tvarka ir dabar tą labai didelės skubos tvarka priimtą įstatymą vėl taisom ypatingos visokios skubos tvarka. Jau praktika parodė: kuo skubesne tvarka tvarkom bankų įstatymus, tuo daugiau bėdų tuose įstatymuose ir tuose bankuose atsiranda. Aš manyčiau, geriau ilgiau mes pasvarstykim, gaukim visas išvadas, pažiūrėkim visus variantus, kaip kas išeis, ir tiktai tada darykim sprendimą, bet ilgam. Todėl aš esu prieš ypatingą skubą ir negaliu pritarti dabar šitiems visiems straipsniams, nes jeigu jiems pritarsim, tai ir vėl nuvažiuosim į tyrus labai labai skubėdami.

PIRMININKAS. Tai buvo visi argumentai už ir prieš dėl 1 straipsnio. Kolegos, prašyčiau pasirengti balsuoti. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, balsuoja už, kas prieš, tas prieš. Už 1 straipsnį. Reikėtų balsuoti kompiuteriu. (Balsai salėje) Prašom atleisti. Mūsų kompiuteris truputį pavargo ir aš laukiu, kad galėčiau balsuoti. Dovanokit, pradedu iš naujo. Prašyčiau rengtis balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis. Balsavimas pradėtas. Balsavimas pradėtas dėl 1 straipsnio. Balsuojame dėl 1 straipsnio.

Už 1 straipsnį balsavo 41, prieš – 28, susilaikė 5. Taigi 1 straipsnis yra priimtas. 2 straipsnis. Prašyčiau kalbėti dėl 2 straipsnio. Seimo narys Algirdas Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Socialdemokratų frakcija 2 straipsniui pritaria.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Pritariam 2 straipsniui.

PIRMININKAS. Ar galėtume 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? 2 straipsnis priimamas bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, dabar diskusija dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Seimo narys Algirdas Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Socialdemokratų frakcijos vardu išsakiau visus motyvus, kad mes susilaikysim.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pritariu įstatymo projektui, o motyvai buvo sakyti ir ne dabar. Kaip sakoma, tie rezultatai auga arba dygsta, kuriuos mes šiandien turim. Apie juos čia jau buvo minėta, reikėjo kalbėti žymiai anksčiau, būtų žymiai aiškiau ir laiko buvo daugiau negu šiandien. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Faktiškai argumentai yra išsakyti. Čia yra būtent tas atvejis, kai prie vieno objektyvaus straipsnio yra prikabinamas antras, su kuriuo niekaip negalima sutikti. Ir mes esam tokioj padėty, kad arba visas įstatymas, arba nieko. Aš manau, kad LDDP frakcija susilaikys priimant šį įstatymą. Norėčiau pasakyti dar viena, dėl to, kas buvo pasakyta, jog anksčiau reikėjo galvoti. Tikrai anksčiau reikėjo galvoti, bet, deja, mes toliau tęsiam tą pačią taktiką nepriimdami sprendimo iš tikrųjų.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Prašau priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys S.Pečeliūnas, pasižymėjęs kaip kalbėtojas už.

S.PEČELIŪNAS. Man atrodo, tamsta neskiriat spalvų. Čia yra raudonai parašyta, o raudonieji yra blogiečiai pagal jau nusistovėjusią pas mus tradiciją. Aš būsiu tas blogietis. Štai pakartosiu tai, ką ką tik sakiau, tik truputį kitu aspektu. Kai mes tą įstatymą priėmėm, buvo ta labai didelė skuba, ir tai, ką dabar atliekam, ką sakė ir kolegos, kad vienas straipsnis priimtinas, o kitas nežinia ką reiškiantis, tai kas trukdė tada taip labai neskubėti ir tą reikalingą straipsnį pagalvojus įrašyti jau tada, o ko nereikia, to nerašyti. Trukdė vienas dalykas – nenoras galvoti, o noras skubėti. Man atrodo, aš dabar susilaikysiu, kad tie skubantys dar kartą įsitikintų, jog greitas darbas ne visada geras darbas. Dažniausiai ne, dažniausiai blogas.

PIRMININKAS. Tai buvo kalbos dėl motyvų. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Užsiregistravę balsuosim, ar priimam šiandien Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybinio komercinio banko restruktūrizavimo įstatymo papildymo 6 ir 7 straipsniais įstatymą. Ar priimame, tuojau reikės balsuoti. Kreipiuosi į balsų skaičiavimo komisiją. Kol kas vyksta registracija.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Žiūrėsim, kiek balsuos. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos valstybinio komercinio banko restruktūrizavimo įstatymo papildymo 6 ir 7 straipsniais įstatymo projektas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 45.

PIRMININKAS. Už – 46. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 2.

PIRMININKAS. Prieš – 3. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 30.

PIRMININKAS. Susilaikė 30. Kolegos Seimo nariai, 30 susilaikius, 3 prieštaraujant, o 46 balsavus už Lietuvos Respublikos valstybinio komercinio banko restruktūrizavimo įstatymo papildymo 6 ir 7 straipsniais įstatymas yra priimtas.

Repliką po balsavimo Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ačiū, kad balsavot. Tai didžiulė atsakomybė Vyriausybei ir Finansų ministerijai. Bet noriu informuoti ir jus, ir Lietuvos žmones, kad buvo pasiūlyta ir Vyriausybė priėmė protokolinį sprendimą, kad visais tais padarytais nuostoliais ir visomis vadinamomis blogomis paskolomis užsiimtų prokuratūra.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas. Dar vienas replikuotojas.

V.ČEPAS. Aš ir dar pora Seimo narių balsavo prieš. Ir kai šitas bankas sužlugs, prašyčiau atkreipti dėmesį, kad vis dėlto buvo trys žmonės, kurie valstybės pinigus taupė. (Plojimai)

PIRMININKAS. V.Čepas, matyt, turi suvalkiečių kraujo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 134, 135 straipsnių pakeitimo ir papildymo 135¹, 135² straipsniais įstatymo projektas Nr.P-720. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo 207¹, 207², 207³, 207⁴, 207⁵ straipsniais įstatymo projektas Nr.P-721 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, liko dar du klausimai iki pietų. Ir aš prašyčiau atleisti, jeigu trupučiuką užtęsime. Tai priklausys nuo mūsų. 1-12 a ir 1-12b – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 134 ir 135 straipsnių pakeitimo ir papildymo 135¹ ir 135² straipsniais įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-720. Ir 1-12b – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo 207¹, 207², 207³, 207⁴, 207⁵ straipsniais įstatymo projektas Nr.P-721. Šitie įstatymų projektai mums teikiami Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu. Jie prašomi svarstyti skubos tvarka.

Dabar kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Prezidento patarėją A.Abramavičių.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš dabar norėčiau atsiklausti gerbiamojo posėdžio pirmininko ir jūsų, gal aš galėčiau iš karto pateikti abudu įstatymų projektus, kadangi jie yra susiję tarpusavyje?

PIRMININKAS. Mes labai to prašytume.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma aš norėčiau trumpai pasakyti, kas nulėmė šių įstatymų projektų pateikimą jums svarstyti. Visų pirma reikia pažymėti, kad jeigu jūs pasižiūrėtumėte Baudžiamąjį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, tai pamatytumėte, kad dabar atsakomybė už rinkimų teisių pažeidimus yra nustatyta labai nekonkrečiai, labai abstrakčiai. Dabartiniu metu net Administracinių teisės pažeidimų kodekse iš viso nėra numatyta atsakomybės už rinkimų įstatymų pažeidimus. Toks vienas argumentas. Antras argumentas. Jeigu jūs pasižiūrėtumėte, kada paskutinį kartą buvo keičiami Baudžiamojo kodekso straipsniai, reglamentuojantys atsakomybę už rinkimų įstatymų pažeidimus, tai jūs pamatytumėte, kad tai buvo 1990-91 metai, t.y. iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo ir iki naujų rinkimų įstatymų priėmimo. Taigi antra problema yra dabar galiojančių rinkimų įstatymų nuostatų suderinimas su Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų straipsniais. Tai čia antra prielaida, kuri lėmė tai, kad Respublikos Prezidentas pasiūlė tam tikras BK ir ATPK pataisas.

Konkrečiau kalbėdamas apie pačių pataisų esmę, labai trumpai norėčiau apibūdinti tas pataisas. Visų pirma Respublikos Prezidento dekretu siūloma pakeisti Baudžiamojo kodekso tam tikrus straipsnius ir Baudžiamąjį kodeksą papildyti naujais straipsniais. Dėl turinio. Visų pirma, jeigu jūs pasižiūrėtumėte Baudžiamojo kodekso 134 ir 135 straipsnius, kurie, kaip aš minėjau, iš esmės buvo keičiami tik 1990-91 metais, tai ten numatyta baudžiamoji atsakomybė už kliudymą rinkėjui pareikšti savo valią, taip pat už rinkimų dokumentų suklastojimą yra labai nekonkreti, neapibrėžta ir nediferencijuota. Pavyzdžiui, kliudymas pareikšti rinkėjui savo valią gali pasireikšti įvairiais būdais – tiek nesmurtiniais, tiek smurtiniais. Taigi Respublikos Prezidentas siūlo tokius veiksmus diferencijuoti nustatant griežtesnę atsakomybę, pavyzdžiui, už kliudymą rinkėjui pareikšti savo valią, kai tas kliudymas pasireiškia tam tikrų smurtinių veiksmų atlikimu. Taip pat siūloma Baudžiamąjį kodeksą papildyti dviem naujais straipsniais, kurių tikriausiai reikėtų, kadangi faktiškai yra spraga reglamentuojant atsakomybę už rinkimų įstatymų pažeidimus. Tai pirma. Siūloma papildyti Baudžiamąjį kodeksą straipsniu, reglamentuojančiu atsakomybę už tyčinį rinkimų ar referendumo dokumentų sugadinimą, sunaikinimą, paslėpimą, taip pat šių dokumentų pagrobimą. Antra, už netikrų rinkimų biuletenių gaminimą, taip pat užsakymą gaminti šiuos biuletenius. Tiek trumpai dėl Baudžiamojo kodekso pataisų.

Dabar – dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų. Reikėtų pasakyti, kad apskritai yra nonsensas, nes Administracinių teisės pažeidimų kodekse dabar faktiškai visiškai nėra administracinės atsakomybės už rinkimų įstatymų, referendumo įstatymų nuostatų pažeidimus. Būtent teikiamame projekte ir siūloma už mažiau pavojingus pažeidimus rinkimų organizavimo srityje nustatyti administracinę atsakomybę. Konkrečiai siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už rinkėjų sąrašų, balsų skaičiavimo protokolų, rinkimų ar referendumo biuletenių praradimą. Toliau – už rinkimų referendumo agitacijos tvarkos pažeidimus, už kliudymą rinkimų komisijos nariams atlikti jiems pavestas pareigas, už rinkimų ar referendumo stebėtojų teisių pažeidimus ir už neteisėtą rinkimų biuletenių išdavimą. Tai tiek dėl motyvų ir dėl pačių įstatymų projektų turinio.

Aš prašyčiau gerbiamųjų Seimo narių po pateikimo pritarti šiems įstatymų projektams. Dar norėčiau papildomai pasakyti, kad yra Juridinio skyriaus išvada dėl abiejų projektų. Pastabos, aš manyčiau, tikrai yra daugiau redakcinio pobūdžio negu esminės, ir su daugeliu iš jų galima sutikti.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti dėl dviejų įstatymų projektų nori 5 Seimo nariai. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų mane domino pataisa dėl rinkimų agitacijos pažeidimo. Galbūt į tą jūsų siūlymą ir įeina tas klausimas, kurį aš noriu jums pateikti. Taip atsitinka, kad pas mus daugelis partijų ar pavienių kandidatų, sportiniu terminu kalbant, per anksti startuoja su rinkimų agitacija, o po to negali sustoti ir agituoja net rinkimų dieną arba dieną iki rinkimų, ką draudžia įstatymas. Norėčiau jūsų paklausti, ar į tą punktą, kur jūs siūlote, įeis šitas pažeidimas, kad vis dėlto būtų baudžiami žmonės, pavieniai žmonės arba rinkimų komisijos nariai, kurie pažeidinėja agitacijos laiką, ir, sakysim, masinės informacijos priemonės, kurios irgi kartais padaro pažeidimus?

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš norėčiau pasakyti, kad visa tai, ką jūs pasakėte, apims 207² straipsnis, kuriame yra pasakyta: rinkimų ar referendumo įstatymuose numatytos rinkimų ar referendumo agitacijos tvarkos pažeidimas. Tai būtent bet kurie pažeidimai, kurie yra numatyti šiuose įstatymuose, užtrauks administracinę atsakomybę. Jeigu paimsime Seimo rinkimų įstatymą, ten yra aiškiai pasakyta, pavyzdžiui, 53 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi. Toliau. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną ir pan. Įstatymai numato tam tikrą agitacijos tvarką, o būtent už tos agitacijos tvarkos, bet kokios tvarkos pažeidimą numatoma administracinė atsakomybė.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti dėl 135¹ straipsnio, kuris teigia, jog neteisėtas rinkėjų sąrašų, balsų skaičiavimo protokolų, rinkimų ar referendumo biuletenių sugadinimas, sunaikinimas ar paslėpimas, padaryti tyčia... Šita sąvoka – “paslėpimas, padarytas tyčia”. Ar gali būti paslėpimas netyčia? Kodėl čia yra vartojama šita formuluotė?

A.ABRAMAVIČIUS. Norėčiau pasakyti dėl šitos formuluotės. Ir Juridinis skyrius pasakė dėl neteisėto sugadinimo, sunaikino ar paslėpimo. Irgi pasakė, kad ar gali būti sugadinimas, sunaikinimas, paslėpimas teisėtas. Bet dėl “tyčinio” aš norėčiau paaiškinti. “Tyčinis” yra taikomas daugiau sugadinimui ir sunaikinimui. O šiaip jūsų pastaba yra teisinga. Toliau tobulinant šio straipsnio redakciją gal būtų galima paslėpimą iškelti už to “tyčinio”, nes teisingai, paslėpti neatsargiai negalima. O tas “tyčia” yra išskirtas todėl, kad, mūsų manymu, pavyzdžiui, prarandami rinkimų biuleteniai dėl neatsargumo, tai turėtų būti administracinė atsakomybė. O kai tyčia, tai veika yra pavojingesnė, tai turėtų būti baudžiamoji atsakomybė. Kodėl mes įrašėme žodį “neteisėtai”? Matot, rinkimų, referendumo dokumentai gali būti naikinami ir teisėtai, pavyzdžiui, biuleteniai, jeigu jie išlieka. Tam, kad nebūtų tos dviprasmybės, bandėme šioje dispozicijoje numatyti objektyviosios pusės požymius ir neteisėtą tyčinį šių veikų atlikimą. O toliau konstruojant, tobulinant tą redakciją, galima ją padaryti tobulesnę.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 720-ojo įstatymo projekto visuose straipsniuose numatyta baudžiamoji atsakomybė – pataisos darbai, tačiau mes žinome, kad dabar tai nelabai realizuojama. Ar negalima būtų kuo nors pakeisti arba visiškai atsisakyti ir sustiprinti baudžiamąją atsakomybę, sakykim, laisvės atėmimu arba bauda? O iš viso tai gal geriau būtų bauda, tiktai gal šiek tiek reikėtų ją apibrėžti, šiek tiek konkrečiau nurodyti sumas? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, dėl baudos sumų aš tik norėčiau jums pasakyti, kad šiuo metu galiojančių baudžiamųjų įstatymų specialiojoje dalyje baudų sumos nenurodomos, o yra Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje atskiras straipsnis, kuriame yra pasakyta, kad bauda gali būti taikoma nuo tiek… nuo 100 MGL iki 500 MGL. Šita taisyklė yra taikoma visuose straipsniuose, kuriuose kalbama apie baudą. Konkrečios sumos nenurodomos. O dėl pataisos darbų aš manau, kad vis dėlto pataisos darbai dar nėra visiškai dar išgyvendinti iš mūsų bausmių vykdymo teisės. Yra dar vykdoma šita bausmė. Numatyti, pavyzdžiui, už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas laisvės atėmimą, aš manau, vis dėlto gal nebūtų visiškai teisinga, nes mūsų baudžiamoji politika ir taip yra labai griežta. Respublikoje dažniausiai, kaip jūs žinote, nusikalstamumui, nusikaltimo nedarymui didesnės įtakos turi ne bausmės griežtumas, o bausmės neišvengiamumas. Būtent už tokias nusikalstamas veikas, kai nėra smurto, yra nesmurtinės, mano manymu, dažniau turėtų būti taikomos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti dėl 135 straipsnio. Mano supratimu, paprastai bausmės dydis nurodomas didėjimo tvarka: nuo – iki. Štai dabar 135 straipsnyje rašoma, kad baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki dviejų metų. Na, savaime suprantama, kad pataisos darbai turbūt yra mažesnė bausmė. Ar nebūtų logiška sukeisti vietomis? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš norėčiau pasakyti dėl to, kad nuo tiek iki tiek, dėl pirmosios jūsų pastabos. Konstruojant baudžiamosios teisės normas ir konstruojant sankcijas, yra vadinamosios santykinai apibrėžtos sankcijos. Jos yra dvejopo pobūdžio: sankcijos, kuriose nurodoma minimali bausmė ir maksimali, pavyzdžiui, nuo 2 iki 5 metų; santykinai apibrėžtos sankcijos, kuriose nurodoma tik viršutinė riba, nes žemutinė riba tos bausmės rūšies jau yra numatyta bendrojoje dalyje, pavyzdžiui, laisvės atėmimo minimali riba yra 3 mėnesiai. Jeigu mes rašome iki 2 metų laisvės atėmimas, vadinasi, nuo 3 mėnesių iki 2 metų, nes mažiau būti negali. O dėl tos jūsų pastabos, tai, matyt, ji tikrai racijos turi. Matyt, reikėtų pirma švelnesnę, paskui griežtesnę. Taip galima būtų konstruoti sankcijas.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Žinoma, labai gerai, kad šitos pataisos yra daromos ir kad čia jungiami tokie punktai, kaip apgaudinėjimas, papirkimas ir tai taip pat laikoma kliudymu rinkėjui pareikšti savo valią. Tačiau kartais ginčo metu gali būti tas papirkimas transformuojamas kaip nors kitaip ir nebūti traktuojamas kaip kliudymas. Ar nemanote, kad papirkinėjimas šiuo atveju yra ne tik kliudymas pareikšti savo valią, bet, sukliudžius pareikšti savo valią, kartu tai yra ir rinkimų rezultatų klastojimas, nes dėl to, be abejo, pasikeičia balsavimo rezultatų proporcijos? Ar užtenka to vieno žodžio šiose pataisose, kad būtų užkirstas kelias tiems negražiems dalykams, kurie buvo įrodyti Švenčionių rajone, bet, deja, neapsiribojo vien Švenčionių rajonu ir vien tik savivaldybių rinkimais? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamoji Seimo nare, aš manyčiau, kad dabartinė 134 straipsnio pirmosios dalies dispozicija apimtų tuos atvejus. Jūs teisingai pastebėjote, kad būtent apgaudinėjimo, papirkimo ar kitokio nesmurtinio poveikio, pavyzdžiui, Lietuvos piliečiui siekiant sukliudyti pareikšti rinkimų ar referendumo metu savo valią, taip pat smurtinio poveikio pasekmė visada yra, kaip čia pasakyti, tautos valios iškraipymas, nes faktiškai jo valia yra viena, bet, veikiant tam tikroms aplinkybėms, ta valia iškraipoma. Bet teisiškai tai vadinti klastojimu, man atrodo, nelabai išeitų. Taip, to pasekmė – neteisingi rinkimų rezultatai, bet vadinti tai klastojimu teisiškai, man atrodo, nelabai būtų galima.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai, pone patarėjau. Mums reikia apsispręsti, ar pritariame po pateikimo šitiems įstatymų projektams. Gal pirmiausia dėl Baudžiamojo kodekso. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Oi, atleiskite, prašyčiau dar sykį. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Seimo narys A.Sakalas. Gal galėtume bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Baudžiamojo kodekso 134, 135 straipsnių pakeitimo ir papildymo 135¹ ir 135² straipsniais įstatymo projektui P-720 ir skiriame Teisės ir teisėtvarkos komitetą kaip pagrindinį ir ir vienintelį. Ir dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso … (Balsai salėje “bendru sutarimu”) Bendruoju sutarimu taip pat pritariame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektui P-721. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū, kolegos.

Dabar dėl Prezidento siūlomos skubos tvarkos. Ar jūs laikotės savo noro?

A.ABRAMAVIČIUS. Taip, prašytume skubos tvarka.

PIRMININKAS. Dėl skubos tvarkos, gerbiamieji kolegos. Ar galėtume pritarti skubai? Taigi jeigu dar ne pagal Statutą motyvų išgirstume, tai tada galėtume lengviau apsispręsti, pone patarėjau.

A.ABRAMAVIČIUS. Mes prašytume skubos tvarka, nes kaip tik šitos įstatymų pataisos pradėtų veikti iki artimiausios rinkimų kampanijos pradžios.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, prašyčiau sakyti savo nuomonę dėl motyvų. Seimo narys A.Sakalas norėtų paremti? (Balsas salėje) Seimo narė V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Atvirai kalbant, aš nesuprantu, kam reikalinga skubos tvarka – juk mes ir taip spėsime priimti šitas pataisas. O kadangi aš nesugebėjau užsirašyti paklausti, tai pasakysiu, dėl ko…

PIRMININKAS. Klausti dabar jau negalima.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš žinau. Pasakysiu, kodėl suabejojau. Man labai baugu, kad kokia nors močiutė, netyčia sugadinusi biuletenį, bus pagal kurį nors kodeksą persekiojama, nes man nebuvo aiškiai atsakyta, kokie sugadinimai čia turimi galvoje. Aš manau, kad tai verta apsvarstyti.

PIRMININKAS. Tai buvo lyg ir kalba prieš skubos tvarką. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, na, iš tiesų, įstatyme apie močiutes nekalbama. Ji galės sugadinti ar išsinešti tą biuletenį, ir jai tikrai nieko nebus. Čia kalbama apie komisijos narius ir kitus asmenis, kurie tiesiogiai dalyvauja rinkimuose. Manau, kad kiekviena partija turi nė per patrankos šūvį neleisti savo partijos narių į rinkimų komisiją, tada iš tiesų ir tų įstatymo pataisų nereikės. Bet įstatymo pataisos išties reikalingos, ir aš pritariu skubos tvarkai. Mes galėtume ginčytis tik dėl bausmės, kiek jam skirti – dvejus metus, trejus metus, – o straipsniui juk mes pritarėme. Todėl pataisas spėsime iki kitos savaitės pateikti, jeigu kam atrodo, kad ar per maža bausmė, ar per didelė, ir galima kitą savaitę priimti.

PIRMININKAS. Ar reikėtų balsuoti dėl skubos tvarkos? (Balsai salėje) Reikėtų balsuoti. Kolegos, prašyčiau balsuoti. Registracija pradėta. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir apsispręsime, ar taikysime skubos tvarką, ar svarstysime dairydamiesi į šonus? Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad jau eina pietų pertrauka ir yra noro net Prezidento rinkimus atidėti, bet papietausime, kolegos, gal ir kitų argumentų bus.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Prašyčiau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų taikoma skubos tvarka, balsuoja už, kas prieš, tas prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 44 Seimo nariai. Už – 17, prieš – 23, susilaikė 4. Šitiems įstatymo projektams bus taikoma normali procedūra, t.y. ir Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimui ir papildymui, ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksui.

Ačiū, gerbiamieji kolegos, priešpietinį posėdį baigiame. Prašyčiau rinktis 15.15 val. Posėdis baigtas.