LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 117
STENOGRAMA
2013 m. gruodžio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas P. AUŠTREVIČIUS
PIRMININKAS (P. AUŠTREVIČIUS, LSF*). …ir kartu skelbiu, kad gruodžio 19 d. vakarinį posėdį pradedame. (Gongas)
Prašyčiau registruotis.
Mielieji kolegos, užsiregistravo 54 Seimo nariai, tai yra rimtas pagrindas pradėti vakarinį posėdį. Tikiuosi, susirinks ir daugiau.
15.04 val.
Ką gi, 1-12 klausimas, dar rytinio posėdžio dalis, – Konkurencijos įstatymo 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-498(2). Priėmimo stadija. Prašom, kolega.
V. SKARBALIUS (DPF). Darbo partijos frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Būtent dėl Konkurencijos įstatymo 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto? Kolega, ar tai yra frakcijos vardu? Ar yra bendras sutarimas dėl to? (Balsai salėje: „Taip.“) Galime sutarti. Gerai. Kolegos, atidedame iki posėdžio.
15.05 val.
1-14 klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-411(2). Priėmimo stadija. Kviečiu gerbiamąjį D. Ulicką. Turime pasiūlymų, aš supratau. Prašom, kolega.
D. ULICKAS (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu pristatyti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo pakeitimo prasmė yra daugiau techninio pobūdžio, „procentai“ keičiame į „procentus“, „tiekiančių gamintojų ir importuotojų“ keičiami į „tiekiantys gamintojai ir importuotojai“. Tačiau yra gautas gerbiamojo R. Žemaitaičio pasiūlymas. Komitete jis buvo apsvarstytas ir pritartas iš dalies, kad vietoj 25 gerbiamasis R. Žemaitaitis siūlo 10. Komitetas pritarė, kad tai būtų 15 %.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Ar su tuo sutinka R. Žemaitaitis? Ne, kolega? Norite kalbėti, pateikti savo nuomonę. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gaila, kad nėra A. Salamakino, jis paantrintų, nes komitetas iš tikrųjų pritarė 15 % ir iš pradžių buvome, kad gerai… bet surinkę papildomai medžiagos, informacijos pamatėme, kad iš tikrųjų reikia 10 %. Aš negalėjau per naują teikti dėl to 10 %, todėl siūlyčiau Seimui pritarti 10 % ir balsuoti už tą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, pataisos teikėjas nesutinka su komiteto nuomone, tuomet mes turime balsuoti. Ir pirmiausia balsuojame dėl R. Žemaitaičio pateiktos pataisos, kuri vietoj 25 % numato 10 % „visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai teikiamų pakuočių teikiantys gamintojai, importuotojai“. Taip sako tekstas. Mielieji kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate R. Žemaitaičio pataisai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Prašom.
Balsavo 64 Seimo nariai. Už – 42, prieš – nė vienas, susilaikė 22. Pataisai pritarta.
Tokiu būdu, kolegos, mes turime pradėti balsavimą pastraipsniui. Kas pritariate 1 straipsniui su pataisa? Galime bendru sutarimu ar balsuojame? Bendru, ačiū, pritarta.
Tuomet nuomonės už ir prieš. Užsirašiusių kalbėti nematau.
Kolegos, pasiruoškite balsuoti už projektą Nr. XIIP-4011 su atitinkama pataisa, kuri buvo priimta. Prasideda balsavimas. Kas pritariate užregistruotam įstatymo projektui Nr. XIIP-4011, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Mielieji kolegos, balsavo 77 Seimo nariai. Už – 72, 1 – prieš, susilaikė 4. Ką gi, skelbiu, kad Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas (projekto Nr. XIIP-411(2) yra priimtas. (Gongas)
15.09 val.
Kitas įstatymo projektas, kurį svarstysime, tiksliau, darbotvarkės 1-21a klausimas, – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas. Pranešėja – V. Baltraitienė. Mieloji kolege, prašyčiau.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Sveiki. Teikiu labai paprastą įstatymo projektą, nors turbūt labai svarbų. Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio pataisos buvo priimtos dar šių metų sausio mėnesį ir jos turėjo įsigalioti nuo 2014 m. sausio 1 d. Mano siūlymas, kad atidėtume šį įgyvendinimą dar vienus metus. Šis straipsnis kalba apie tai ir dabar galiojančiame įstatyme, kuris galioja iki Naujųjų metų. Yra numatyta, kad viešieji pirkimai gali būti vykdomi per Centrinę perkančiąją organizaciją arba įprasta tvarka, kokia yra. Nuo kitų metų…
PIRMININKAS. Mieloji kolege, jūs turėsite galimybę projekto turinį pristatyti plačiau, dabar tik dėl paties nutarimo trumpai.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Atsiprašau, neišgirdau. Tai nutarimą įtraukime į darbotvarkę, ką čia diskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti V. Bukauskas. Atsisakote. Jūs klausite dėl paties projekto, taip? Dėkoju, kolege, jūs galite trumpam sugrįžti.
Ar galime pritarti nutarimo projektui bendru sutarimu? Ačiū. Norite balsuoti, taip? Supratom. Teisėtas noras. Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kolegos, kas pritariate po pateikimo atitinkamam nutarimo projektui, prašom balsuoti už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 4, susilaikė 30. Nutarimo projektui yra pritarta. Svarstymo stadija. Kolegos, ar galime bendru sutarimu? Ačiū.
Priėmimo stadija. Norinčių kalbėti? Nematau. Kolegos, priėmimo stadija. Pasiruoškite balsuoti. Kas yra už atitinkamą Seimo nutarimo projektą, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš, o kas turi kitą nuomonę, susilaiko. Kolegos, balsavimas pradedamas. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 54, prieš – 5, susilaikė 30. Seimo nutarimo projektui pritarta.
15.14 val.
Kolegos, kitas, arba lydimasis, teisės aktas – Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio papildymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1350. Pranešėja – V. Baltraitienė. Prašom, kolege.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš jau buvau pradėjusi aiškinti, kad yra numatyta, jog nuo sausio 1 d. privalomai turi pirkti tik per Centrinę perkančiąją organizaciją. Mano siūlymas yra pratęsti, kad tai būtų įgyvendinama nuo 2015 m. Kas paskatino, kad teikčiau tokį pasiūlymą?
Pirmiausia į mane ir mūsų komitetą kreipėsi savivaldybės, kurios neįsivaizduoja, kaip bus perkamos paslaugos, prekės ir darbai nuo sausio 1 d. Centrinės perkančiosios organizacijos patvirtintame kataloge yra ne visi darbai. Kaip aiškina Perkančioji organizacija, kad savivaldybė gali pirkti kitu būdu, bet įstatymas šito nenumato, kad gali pirkti kitaip. Yra įrašyta „privalo pirkti“, o jeigu neperka, turi įrodyti, kodėl neperka, jeigu nuperka geresnėmis sąlygomis. Vadinasi, pirma turi įvykdyti pirkimą, pasižiūrėti, kokiomis sąlygomis, tada daryti antrą pirkimą ir pažiūrėti, kur geresnės sąlygos. Yra visiškai neaišku, kaip tą dalyką daryti.
Buvau susitikusi su Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu Ž. Plytniku, buvau susitikusi su Centrinės perkančiosios organizacijos direktoriumi A. Kasperavičiumi, kalbėjomės su ūkio ministerijos viceministre R. Noreikiene. Iš tikrųjų nėra parengta jokių teisės aktų. Vyriausybė, teikdama šį įstatymo projektą, turėjo parengti tvarką, kaip turės pirkti prekes.
Pavyzdžiui, yra užsiregistravę penki degalinių tinklai, iš kurių bus galima pirkti paslaugas, – „Statoil“, „Lukoil“, „Neste“, „Apsaga“ ir „Kvistija“, tiek yra kataloge numatyta. Kaip seniūnijai, kuri yra nutolusi nuo savivaldybės 30 km. ar net daugiau, atvažiuoti nusipirkti kuro į tą kolonėlę, kuri yra rajono centre? Paaiškinimas buvo paprastas: perkate kurą, saugote toje kolonėlėje, kuri yra jūsų kaime, mokate už saugojimą, savivaldybė išrašo važtaraštį, kiekvieną dieną nuvažiuojate ir užsipilate. Išeina taip, kad perki pigiau, bet moki brangiau.
Aš manau, kad šis įstatymas ir poįstatyminiai aktai nėra normaliai sutvarkyti, nėra jokių tvarkų, netgi nesusitarta, kas turi paaiškinti savivaldybėms ar kitoms perkančiosioms organizacijoms, kaip atlikti tuos pirkimus. Todėl siūlau viską atidėti iki 2015 m. ir parengti.
Kitas dalykas. Jeigu gilinamės, kodėl šis įstatymas toks atsirado – pirkti tik per Centrinę perkančiąją organizaciją, manau, yra tikslas proteguoti tam tikras stambias įmones, nes šitaip yra visiškai žlugdomas smulkusis ir vidutinis verslas savivaldybėse, rajonuose, nes negali konkuruoti su stambiaisiais, kad ir statybinėmis organizacijomis. Pavyzdžiui, dabar, vykdant namų renovaciją, suprantu, turi būti kvalifikacija. Užsiregistravo labai mažai įmonių, kurios atitinka šiuos reikalavimus. Sakykim, renovacija, taip, bet yra kiti, smulkesni darbai, bus visokie apdailos darbai, ir tos įmonės negalės dalyvauti konkursuose, iš jų nebus galima pirkti paslaugų.
Antras dalykas. Dabar kataloge numatyta, kad galima pirkti įvairius apšiltinimo darbus, vidaus apdailos darbus, statybos darbų iš viso nenumatyta. Vadinasi, jeigu prie seno pastato statai priestatą, senam pastatui samdai vieną rangovą, renkiesi pagal Centrinės perkančiosios organizacijos paliktus katalogus, o priestato statybai reikia organizuoti atskirą konkursą. Tai gal pati mintis ir gera viską centralizuoti, nors aš tuo labai smarkiai abejoju, nes manau, kad to, kas teikia šį įstatymą, tikslas yra visai kitas, bet kol kas jokių tvarkų neparengta ir niekas nežino, kaip nuo Naujųjų metų vyks tie pirkimai. Todėl siūlau atidėti įsigaliojimą iki 2015 m., per tą laiką turi būti parengtos metodikos, tvarkos, ir pagaliau pati Vyriausybė turi apsispręsti, kas paaiškina savivaldybėms ir visoms perkančiosioms organizacijoms, kaip tie konkursai bus vykdomi toliau. Aš tiek trumpai. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmoji klausia I. Degutienė. Prašom, kolege.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, jūs aiškiai paaiškinote, kodėl jūs tą projektą registruojate, tačiau mane stebina vienas dalykas. Ar jūs neklausėte valdančiosios daugumos, kai būna jūsų koalicijos pasitarimai, ūkio ministro, kodėl nebuvo parengta tvarka tam, kad galėtume ją įgyvendinti nuo kitų metų sausio 1 d., kad savivaldybių pirkimai vyktų per Centrinę pirkimų organizaciją? Dabar jūs paaiškinote, kad atidedama metams, bet kas garantuos, kad Vyriausybė per tuos metus parengs tvarką? Ar nebus taip, kad kitų metų pabaigoje atidėsime dar metams? Gal jūs turite kokią nors informaciją, kodėl jie neparengė tos tvarkos?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš minėjau, su kuo buvau susitikusi kaip komiteto pirmininkė. Pirmiausia jie nesutarė, kas turėtų netgi rengti. Centrinė perkančioji organizacija pasakė, kad ne mūsų reikalas aiškinti, kaip vykdomi tie darbai. Ūkio ministerija patraukė pečiais, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius… Na, jų funkcija yra kontroliuoti, o ne aiškinti, kaip turi būti vykdomi pirkimai. Kaip suprantu, įstatymą sausio mėnesį priėmėme, ir po to niekas nieko nedarė. Tam tikri katalogai yra parengti, savivaldybės ir kitos organizacijos ir dabar perka tuos darbus, kai tikrai mato, kad yra efektyvu pirkti per Centrinę perkančiąją organizaciją, ir perka. Bet tie, kurie… Aš įsivaizduoju taip, kad nesuvokia, ką reiškia kaimiška seniūnija ir savivaldybė. Taip, jeigu mes žiūrime iš ministerijos pusės, apsimoka taip pirkti, bet žiūrint į tai, kas vyksta savivaldybėse, tai tikrai neapsimoka. Tikiuosi, kad per tuos metus, jeigu dabar atidėsim, tas sujudimas bus.
Mano nuomone, tą turėjo kontroliuoti Ekonomikos komitetas, vykdyti parlamentinę kontrolę. Dabar aš galiu drąsiai sakyti, kad perima Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kad šitie visi poįstatyminiai aktai būtų priimti, būtų parengta tvarka, kad žinotų, kaip vykdyti tuos pirkimus, kad neišeitų perkant pigiau mokėti kur kas brangiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pranešėja į mano klausimą beveik atsakė, bet aš norėčiau dar pasitikslinti. Iš tiesų sveikintinas dalykas, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė ėmėsi iniciatyvos ir pastebėjusi, kad yra tam tikrų prieštaravimų, teikia atidėjimą vieniems metams.
Gerbiamoji pirmininke, aš noriu paklausti. Jeigu Vyriausybė nenustatys tvarkos, apie ką jūs dabar kalbėjote, ar jūs, kaip komiteto pirmininkė, ir komitetas imsitės iniciatyvos, kad nuo 2015 m. iš tikrųjų nebūtų prieštaravimų, apie ką jūs dabar kalbate? Ačiū.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Komitetas, kuriame dirbate kartu ir jūs, kreipėsi į Vyriausybę, kad iki liepos 1 d. parengtų tvarką. Jeigu neparengs, tada kitais metais rudens sesijoje siūlysime keisti patį straipsnį, kaip ir dabar yra galiojančiame, kad gali pirkti ir savivaldybės, ir kitos organizacijos, renkasi, kur pigiau. Čia turės būti mūsų komiteto bendras darbas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A. Sysas. Kolega?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, Ministro Pirmininko kalboje buvo aiškiai pasakyta, kad reikia centralizuoti visus pirkimus, jeigu mes norime rimtai kalbėti ir kovoti su korupcija. Jūs kalbate viena, premjeras ir Vyriausybė kalba šiek tiek kitaip dėl šių dalykų. Mano klausimus būtų jums. Ar šitas pasiūlymas buvo kaip nors derintas su Vyriausybe, ar tai paprasčiausiai jūsų, kaip komiteto pirmininkės, iniciatyva? Nors pritariu kai kurių kolegų nuomonei, kad jūs, komiteto pirmininkė, turėjote parlamentinės kontrolės teisę ir reikėjo nuo pavasario spausti, kad visi dokumentai būtų parengti.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ne mes teikėme. Ekonomikos komitetas buvo pagrindinis, bet aš nesiteisinu šituo. Taip, iš tikrųjų pradėjome kreiptis. Mes tada susidomėjome šiuo klausimu, kai pradėjo kreiptis savivaldybės būtent į mūsų komitetą. Su Vyriausybe plačiąja prasme, su premjeru tai nederinta, bet su Ūkio ministerija – pasakiau. Taip, buvo tokia, jie turėjo informaciją ir pripažino, kad nėra viskas padaryta, kad būtų sėkmingai įgyvendintas šitas straipsnis.
Dėl centralizavimo. Dar aš nepaminėjau šito dalyko. Jeigu mes centralizuojame, tai turime iš karto keisti Vietos savivaldos įstatymą. Seniūnijoms netenka prasmės turėti savo sąskaitas, nes jos nieko negalės apmokėti. Perkančioji organizacija pasidaro vienintelė… savivaldybė, kuri perka per čia įsteigtą organizaciją. Mes turime irgi spręsti, ar savivaldą stipriname, ar mažiname, ar smulkųjį verslą skatiname vietoje dirbti, ar atiduodame viską didiesiems banginiams dėl bet kokio tiekimo, bet kokių rangos darbų. Todėl, aš manau, yra labai daug svarstytinų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinioji klausia kolegė A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Atsiradus Centrinei perkančiajai organizacijai ir įstaigoms pradėjus įsigyti prekes šiuo būdu, daugelis jų atpigo 20–30 %, kartais net ir daugiau. Taigi mano klausimas jums: žiūrint į savivaldybes, jūsų nuomone, gal reikėtų ateityje jų iš viso netraukti į šitą sistemą? Nes, kaip suprantu iš jūsų argumentų, joms yra labai sudėtinga tai daryti, beveik neįmanoma.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ne, žiūrint, kokius darbus. Tie, kurie yra stambūs, jeigu bus parengti katalogai, kur reikalinga didelė kvalifikacija, aš nieko nesakau apie namų renovavimą, iš tikrųjų labai gerai parengti katalogai, atrinktos įmonės yra, aišku, nepatenka smulkesnės, bet galbūt ten ir reikia tokių įmonių. Vadinasi, savivaldybės galės. Ir dabar perka, ir kai kurias prekes perka, bet yra tokių dalykų, kurių neapsimoka, nes yra vietos parduotuvėje. Lyg ir išeina, kaip pasakius, čia konkrečiai šneku apie seniūnijas… Jeigu viską pirks tik savivaldybė, tai kokiu nors būdu viską turės perduoti seniūnijai.
Labiausiai tai susiję su tam tikromis paslaugomis ir su tam tikromis prekėmis, to paties kuro pirkimu. Net neįsivaizduoju, nes nėra tų tinklų netgi kiekvienos savivaldybės teritorijoje, kiekvieno tinklo. Dažniausiai yra „Lukoil’as“ ir „Statoil’as“. O kiek yra kaimuose savų degalinių, mažų, nedidelių, kurios niekada negalės konkuruoti Lietuvos mastu? Galbūt kuro kaina ten yra 5–6 ct didesnė, bet kol tu pasiimsi iš tos pigios kolonėlės tą patį kurą, nupirkęs pigiau, tu sumokėsi kur kas brangiau, bet niekas to neskaičiuoja.
Tegul būna, galbūt bus skaičiavimai, bet tegul parengia metodiką, kaip savivaldybė ar seniūnija turi įrodyti, kad jie negali nupirkti pigiau arba geresnėmis sąlygomis, negu siūlo Perkančioji organizacija. Parašyta griežtai – „arba turi įrodyti“. Kaip įrodyti? Tegul pateikia metodiką, kokiais būdais įrodyti. Vadinasi, pirmiau turi padaryti konkursą arba nueiti ir apklausti visus, tada ten daryti konkursą. Tegul parengia metodiką ir… Mes to straipsnio nesiūlome naikinti, siūlome parengti tvarką ir atidėti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Jūs atsakėte į visus jums užduotus klausimus.
Mielieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Galime pritarti? Ačiū. (Balsai salėje) Kažkas nori balsuoti, taip, kolege? Jūsų teisėtas reikalavimas ir pasiūlymas.
Pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio papildymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Kolegos, balsavo 91 Seimo narys: už – 55, prieš – 6, 30 susilaikė. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Seimo Pirmininkė siūlo svarstymą tęsti ypatingos skubos tvarka. Kolegos, ar pritariame? Ačiū. Ką gi… (Balsai salėje) Norite balsuoti? Prašau. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad įstatymo projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, balsuojate už… (Balsai salėje) Atsiprašau, balsavimas stabdomas. Kolegos, balsavimas stabdomas – yra replika. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gal būtų galima pritarti ypatingai skubai, jeigu būtų suprantama, kad priėmimas ne šiandien, o pirmadienį, nes būtų gerai išgirsti Vyriausybės poziciją, ar iš tikrųjų Vyriausybė yra visiškai nepasirengusi ir negali iki sausio 1 d. pasirengti tam įgyvendinimui. Na, tada ką darysi. Bet dabar teikia tik Seimo nariai, kurie gauna signalus iš savivaldybių, bet mes negirdime Vyriausybės nuomonės. Dėl pirmadienio aš galėčiau sutikti.
PIRMININKAS. Kolegos, šiaip ar taip, mes turime apsispręsti dėl ypatingos skubos šiandien. Jeigu ne, tai, ko gero, gali būti tęsiamas svarstymas pirmadienį, jeigu šiandien nepavyktų.
Pasiruoškite balsuoti. Kas už šio įstatymo tolesnį svarstymą ypatingos skubos tvarka, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš ir atitinkamai susilaikote, jeigu turite kitą nuomonę.
Kolegos, balsavo 93 Seimo nariai: už – 44, prieš – 6, susilaikė 43. Ypatingai skubai balsų neužteko.
Kolegos, pritartumėte siūlymui, kad šio klausimo svarstymą perkeltume į pirmadienį? Prieš tai, žinoma, turėtume apsispręsti su komitetu, o komitetas jau numatytų tolesnę svarstymo eigą, ir Seimo Pirmininkė galėtų atitinkamai daryti siūlymus. Kolegos, ar galime pritarti, kad Ekonomikos komitetas būtų pagrindinis? Siūlote, kad Vyriausybės išvada būtų pateikta? (Balsai salėje) Galime pritarti tam? Ačiū. Pirmadienį mes bandysime, jeigu bus parengtos išvados ir atitinkami…
Kolegos, turime tam tikrų procedūrinių klausimų. Aš prašyčiau, kad būtų tyla ir susikaupimas, kad būtų išgirsta visa informacija teisingai ir nebūtų nereikalingų klausimų. Matau K. Daukšį, norintį padaryti pastabą.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėjau išsiaiškinti, ar mes dabar balsuosime už tai, kad pirmadienį būtų pateikta Vyriausybės išvada?
PIRMININKAS. Mes jau pritarėme tam, kolega. Jeigu bus Vyriausybės išvada ir komitetas bus apsvarstęs pirmadienį, mes galėsime puikiai svarstyti šitą klausimą.
Prašau. Seimo Pirmininkė.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt visi suprantame, kad pirmadienį Vyriausybės išvados tikrai nebus, nes kol išsiųsime iš Seimo dokumentus, Vyriausybė dėl šito vieno klausimo tikrai nesirinks. Klausimas labai paprastas – prašome atidėti terminą. Kad problemų yra, tai tikrai yra. Galbūt mes priimkime pirmadienį. Dar apsvarstykime iki pirmadienio ir pirmadienį priimkime šitą pratęsimą, nes tikrai nėra čia tas klausimas, kuris labai reikalingas svarstyti Vyriausybei. Tai yra tik termino pratęsimas.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu aš pats nebūčiau girdėjęs A. Butkevičiaus prašymo to nedaryti, tikrai nereikalaučiau Vyriausybės išvados. Jeigu yra kokių nors problemų, Vyriausybė, matyt, turi savo planų, tai reikia aiškiai susitarti, kad nebūtų priėmimo stadijos metu ar priėmus dar didesnių problemų. Nebūtinai tą daryti raštu, bet reikia aiškiai išgirsti Vyriausybės poziciją.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, po pasisakymų aš drįsčiau apibendrinti taip, kad mes Vyriausybės nuomonę turime išgirsti. Kokiu būdu, čia Vyriausybė apsispręs. Ji girdėjo mūsų diskusiją ir apie tai bus informuota. Iki pirmadienio mes turime dar pusantros darbo dienos. Manau, komitetui bus galimybė apsvarstyti ir atitinkamai grįžti su galimybe svarstyti šitą klausimą toliau 23 d.
15.33 val.
Mielieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas 1-20, registracijos Nr. XIIP-1338, – Seimo nutarimo „Dėl lygių galimybių kontrolieriaus paskyrimo“ projektas. Pradėdamas svarstyti šitą klausimą, aš norėčiau pakviesti į tribūną balsų skaičiavimo komisijos pirmininką A. Palionį, kad jis informuotų apie balsavimą ir apie balsavimo rezultatus dėl to, kad mes galėtume priimti atitinkamą sprendimą ir judėti į priekį. Gerbiamasis kolega, jūsų laukia tribūna.
A. PALIONIS (LSDPF). Balsavimo komisija dėl lygių galimybių kontrolieriaus paskyrimo išdavė 95 biuletenius ir balsavimo dėžėje surado 96 biuletenius. Dėl to slapto balsavimo komisija siūlo perbalsuoti – dėl lygių galimybių kontrolieriaus paskyrimo balsavimą kartoti iš naujo.
PIRMININKAS. Minutėlę. Pirmininke, pabūkite trumpam tribūnoje, jums dar gali būti vienas kitas klausimas.
A. PALIONIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl ko komisija taip apsisprendė. Tas 96 balsas turėjo lemiamą sprendimą ir reikšmę, dėl to mes siūlome perbalsuoti iš naujo.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, girdėjote informaciją, kurią jums pateikė balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas: išduoti biuleteniai 95, rasta 96, ir faktiškai vieno balso persvara priimtas ar nepriimtas sprendimas. Aš manau, kad atmestume abejones ir priimtume sprendimą, reikia iš esmės kartoti balsavimą. Kitu atveju liks dvejonių, kurios yra visiškai nepagrįstos, ir mes negalėsime judėti į priekį. Kaip visuomet, P. Gražulis per centrinį. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi išduoti 95 biuleteniai su antspaudais, vienas, 96, biuletenis be antspaudo, tai jis negalioja. Kokia yra čia problema? (Balsai salėje) Su antspaudu? Sako, neantspauduotas. Tai jeigu neantspauduotas, prie negaliojančių, ir tada rezultatas aiškus. Kam reikia perbalsuoti? Aš nesuprantu.
PIRMININKAS. Mielas kolega ir mielieji kolegos, kadangi balsavimo… Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas ir komisija pasiūlė šitą sprendimą – pakartoti balsavimą, todėl aš drįstu teikti jūsų dėmesiui šį pasiūlymą, už kurį siūlyčiau… bendru sutarimu, kad galėtume pakartoti balsavimo procedūrą, pakartoti slapto balsavimo procedūrą. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Taip? Ką gi, kolegos, tuomet apsispręskime balsuodami, aš nematau kitos galimybės, balsų yra ir prieš. Kas už tai, kad pakartotume slapto balsavimo procedūrą dėl lygių galimybių kontrolieriaus paskyrimo ir vėl prašytume komisiją susirinkti ir atlikti slaptą balsavimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš, dėl įvairių motyvų turintys dar trečią nuomonę, susilaikote. Mielieji kolegos, balsavimas prasidėjo.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 87, prieš – 3, susilaikė 10. Kolegos, sprendimas yra aiškus. Balsavimo, slapto balsavimo, procedūra bus pakartota, laikas bus tuoj pat praneštas, ir aš nemanau, kad tam reikės ilgo laiko tarpo. Mielieji kolegos… Dėl vedimo tvarkos – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto manau, kadangi vis tiek čia toks ekstraordinarinis atvejis, tai, man atrodo, būtų logiška nebūtinai šiandien balsuoti, galime pirmadienį, dar žmonės galbūt pamąstys ar kas nors. Na, balsuosime pirmadienį. Ar šiandien jūs norite imtis procedūros? Kuriuo metu? (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš atsisakau tokio pasiūlymo, siūlau pakartoti šiandien, mes turime ir pretendentę į šį postą. Aš manau, mes esame gana susikaupę, ir aš tikiuosi, kad balsų skaičiavimo komisija šį kartą viską atliks taip, kaip turėjo atlikti pirmą sykį. Kolegos, aš siūlau pakartoti nedelsiant.
15.39 val.
Kad pereitume prie šito klausimo, aš siūlyčiau apsvarstyti du prieš tai einančius klausimus, o tai yra 1-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Zeliankos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas. Mielieji kolegos, aš suprantu, kad ilga darbo diena, bet aš prašyčiau jūsų susikaupimo ir dėmesio. (Balsai salėje) Jis bus paskelbtas paskelbus šią informaciją, kurią aš dabar pradedu.
Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Zeliankos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projekto Nr. XIIP-1261(2) priėmimo. Iš viso išduota biuletenių 95. Rasta biuletenių 95, galiojančių – 95, negaliojančių – nė vieno. Už – 44, prieš – 44, susilaikė 7. Balsų skaičiavimo grupės pirmininkas, parašas. Taigi Seimo nutarimui yra nepritarta. Prašau. Per šoninį – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū už suteiktą žodį. Aš noriu, naudodamasis proga, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu pakomentuoti, ką reiškia štai toks balsavimo rezultatas. Gerbiamieji kolegos, čia yra vienas iš tų nedaugelio atvejų Seime, kurį galima pavadinti gėdingu. Balsavimą nulėmė ne dalykinės konkretaus kandidato savybės. Žinant frakcijų ir didžiosios dalies frakcijų narių nuomonę, yra aišku, kad motyvai buvo politiniai. Ir ne paslaptis, kad kandidatas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus buvo susijęs su byla, o toje politinės korupcijos byloje dalyvauja vienas iš koalicijos partnerių. Ir aš manau, mažai kam kilo abejonių dėl tokių aplinkybių, kodėl mes šiandien turime tokį balsavimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų taip pat – N. Puteikis. Prašau, kolega.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Kolega liberale, kuriam pasaulio parlamente penki teisėjai yra skiriami likus 23 val. iki Kūčių? Aš primenu pernykštę situaciją. Jeigu jūs atsimenate, dėl teisėjų kandidatūrų apskritai nebuvo leista kalbėti. Mane patį nutraukė keturis kartus iš eilės. Tie, kas buvote Seimo nariais 1996 m., turbūt atsimenate, kad laikraščiuose buvo spausdinami skelbimai, prašantys piliečius aptarti kandidatus į teisėjus, ir buvo duodami du mėnesiai. Kodėl pasikeitė šita tvarka, kodėl visuomenė iš esmės yra nušalinta nuo teisėjų kandidatų svarstymo? Aš šitą slapto balsavimo rezultatą suprantu atvirkščiai. Aš suprantu, kad dalis Seimo narių suprato ir suvokė, kad europiniai standartai reikalauja ilgesnės teisėjų svarstymo procedūros.
PIRMININKAS. Toliau kalbės P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš taip pat gerbiamajam liberalų atstovui. Jūs žinote, kad balsavimas yra slaptas, ir aš taip pat girdėjau tam tikras kalbas, kad Liberalų frakcija pasisakė slaptu balsavimu prieš šį kandidatą… Tai kokie motyvai? (Šurmulys, plojimai salėje) Na, nežinau, iš to galo sklido tokios kalbos. Taigi, kada slapti balsavimai, prašau nekomentuoti, kaip kuri partija balsavo ir kaip kuris Seimo narys balsavo. Seimo nario mandatas laisvas, pone liberale, o ne privalomas pagal liberalią diktatūrą!
PIRMININKAS. Toliau – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Mane stebina liberalai, kurie susipyko su matematika. Kad ir kaip jūs skaičiuosite, kad ir ką bandysite įtarinėti ir primetinėti, net neatskleidžiant slapto balsavimo rezultatų, aiškiai matyti, kad ne viena frakcija nulėmė balsavimo rezultatus. Net ir teoriškai viena frakcija, bet kuri, tokių rezultatų nulemti negalėjo. Todėl aš prašyčiau jūsų gerbti kitus parlamentarus ir neužsiimti demagogija.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Noriu patvirtinti, kad gerbiame ir bet kokiu atveju apsisprendimą gerbiame. Aš tiktai suabejojau. Vienas iš keturių Seime esančių Petrų pasakė, kad jis jau girdėjo balsus. Atsargiai, Petrai! (Juokas salėje)
15.43 val.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, svarstome 1-19 klausimą, registracijos Nr. XIIP-1262. Leiskite jums perskaityti balsų skaičiavimo protokolą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Sagačio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projekto Nr. XIIP-1262 priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 95, rasta biuletenių – 95, galiojančių – 90, negaliojančių – 5. Už – 72, prieš – 14, susilaikė 4.
Mielieji kolegos, Seimo nutarimas „Dėl Gedimino Sagačio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ priimtas. (Gongas) (Plojimai)
Aš kviečiu Seimo Pirmininkę priimti Aukščiausiojo Teismo teisėjo G. Sagačio priesaiką. Prašau, Seimo Pirmininke.
15.45 val.
Aukščiausiojo Teismo teisėjo Gedimino Sagačio priesaika
L. GRAUŽINIENĖ. Truputį kantrybės. Viskas gerai. Teisėjo priesaika (59 straipsnis): „Teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Prisiekiant asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų.
Aš, teisėjas (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas, sąžiningas, humaniškas, saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas.“ Arba antras tekstas be paskutiniojo sakinio.
„Teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas laikomas teisėjo asmens byloje. Po priesaikos Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu. Respublikos Prezidentui ir Seimui teisėjas prisiekia vieną kartą, jeigu teisėjo įgaliojimai nebuvo nutraukti.“
G. SAGATYS. Aš, teisėjas Gediminas Sagatys, iškilmingai prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas, sąžiningas, humaniškas, saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, skelbiu, kad slaptas balsavimas dėl Seimo nutarimo „Dėl lygių galimybių kontrolieriaus paskyrimo“ pradedamas. Pradedamas 15.50 val., baigiamas 16.10 val. Aš kviečiu balsų skaičiavimo komisiją darbą atlikti atidžiai ir reikiamai. Ačiū.
Pertrauka
16.12 val.
Žuvininkystės įstatymo 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141, 142, 143, 144 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1166(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, slapto balsavimo laikas baigėsi. Tęsiame posėdį. Siūlysiu toliau svarstyti klausimą – Žuvininkystės įstatymo 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 141, 142, 143, 144 straipsniais įstatymo projektą, registracijos Nr. XIIP-1166. Kaip mes žinome, buvo paprašyta pertraukos, jos metu Antikorupcijos komisija turėjo apsvarstyti šitą klausimą ir pateikti mums išvadas.
Mielieji kolegos, turiu informuoti, kad Antikorupcijos komisija negalėjo susirinkti, pritrūko jos narių. Taigi Antikorupcijos komisijos išvados dėl mano minėto įstatymo mes šiuo metu neturime. Iš esmės mes turėtume tęsti projekto svarstymą negavę Antikorupcijos komisijos išvados. Matau iš kairės stovintį J. Razmą. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, tokiomis aplinkybėmis, kai mes negauname šiuo metu Antikorupcijos komisijos išvados, aš frakcijos vardu prašau dar vienos pertraukos iki kito posėdžio. Manau, kad pirmadienio rytą Antikorupcijos komisijos nariai, iš anksto žinodami, tikrai susirinks, bus kvorumas, bus pakviesti visi reikiami pareigūnai, STT. Manau, kad mes tą Seimo pavedimą būsime pajėgūs atlikti, o dabar prašau balsuoti dėl dar vienos pertraukos.
PIRMININKAS. Dėkoju. K. Daukšys – prie centrinio. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš suprantu, kad gerbiamajam Jurgiui kilo didelio darbštumo banga. Aš tikiuosi rytoj 9.00 val. asmeniškai jį pamatyti komiteto posėdyje, nes mus visus dabar privertė tai daryti. Tikiuosi, lygiai taip pat ir visur kitur dalyvausite.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, iš tiesų, kiek galima žaisti tuos žaidimus? Antikorupcijos komisija… Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada yra dėl šio projekto, kuo čia dėta Antikorupcijos komisija, jeigu ponas V. Gailius sako, kad aš negaliu jos surinkti, nenoriu jo svarstyti. Tegul ir nesvarsto. Yra priėmimo stadija. Mes svarstymo stadiją šiandien labai ramiai galime baigti. Tiesiog siūlau balsuoti už pusės valandos pertrauką.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau iš tikrųjų paprašyti visų, taip pat ir Jurgio, klausykite, lieka priėmimo stadija. Kaip minėjo, Specialiųjų tyrimų tarnybos pažyma dėl šio projekto yra. Buvo keletas neesminių pastabėlių, mes jas visas sutvarkėme. Dabar prašom pasakyti, ką duos tas komisijos susirinkimas? Juk jis nieko ir neduos. Lieka priėmimo stadija. Gerbiamasis pirmininke, prašytume tęsti ir užbaigti priėmimo stadiją.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Aš mielai tą daryčiau, bet yra pasiūlymas frakcijos vardu daryti pertrauką iki kito posėdžio. Tokią galimybę Seimo statutas numato, aš tiesiog privalau pateikti jums balsuoti su atitinkamomis balsavimo proporcijomis, kaip jūs žinote, jeigu opozicija teikia tą klausimą.
Mielieji kolegos, pasiruoškite balsuoti, kas už tai, kad remiantys pasiūlymus suformuotų iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos… kad būtų dėl šio įstatymo projekto paskelbta pertrauka iki kito posėdžio, t. y. iki pirmadienio. Prasidėjo balsavimas. Kas už, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, kolegos, susilaikote. Vyksta balsavimas, kolegos!
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 78, balsavo 74: už – 36, prieš – 23, susilaikė 15. Pertrauka iki pirmadienio.
16.16 val.
Kolegos, toliau svarstome Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1113(3). Priėmimo stadija. Mes pritarėme A. Syso pataisai. Šiuo metu mums lieka pasisakymai už ir prieš. Keturi – už, keturi – prieš. Nuomonė už – N. Puteikis. Kolega Nagli Puteiki, jums galimybė pasisakyti už.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Noriu priminti, kad nuo sausio 1 d. čia susirinkusiems alga padidėja vidutiniškai 2 tūkst. Lt. Mums turėtų būti gėda prieš tas moteris, kurios yra balkone, kurioms mes nerandame kelių šimtų litų. Todėl aš raginu kolegas atmesti A. Syso pataisą ir palikti įstatymą… leisti įstatymui įsigalioti nuo sausio 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – kolegė K. Miškinienė. Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš jau prieš tai paaiškinau komiteto poziciją. Išties valstybės biudžete lėšų nenumatyta. Suprantu, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo priimtas tam tikras įstatymas, ir kiekvienas iš mūsų galime dabar tiesiog aukoti, kad būtų surinktos didesnės lėšos, arba tiesiogiai pervesti į tam tikrus fondus. Taigi išties ne vieną sykį teko kalbėti su daugiavaikėmis motinomis ir su Vyriausybės atstovais. Aš manau, kad šiuo metu yra tokios valstybės finansinės galimybės. Taigi tikrai raginu palaikyti komiteto poziciją ir balsuoti už komiteto sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Aš tik noriu dėl protokolo ir mums visiems pasakyti. Tie, kurie pasisako už, iš esmės pasisako prieš A. Syso pataisą.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. O kurie kalba prieš, pasisako už A. Syso pataisą. Čia grynai dėl protokolo.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, aš už ir tokia komiteto pozicija.
PIRMININKAS. Supratau. Nuomonė už – D. Teišerskytė. Prašau, kolege.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Žinote, aš siūlyčiau poniai K. Miškinienei pirmai parodyti pavyzdį ir pervesti pusę savo atlyginimo daugiavaikėms mamoms. Užuot siūlius tokius banalius ir popsinius dalykus, reikėjo laiku susigriebti ir numatyti tas lėšas biudžete. Kartoju, tas klausimas svarstomas treji metai, ir per tuos trejus metus (o jūs jau dirbate daugiau nei metai) galėjote sutvarkyti visa tai.
Apskritai rodyti tokią nepagarbą daugiavaikėms motinoms – man trūksta žodžių įvertinti visą šitą vyksmą, kuris dabar čia atsirado. Staiga pritrūko kelių milijonų, ne keliolikos, kaip jūs teigiate, o kelių milijonų, nes daugiau kaip septynis vaikus auginančios mamos dabar gauna tas pensijas, o tos, kurias jūs žadate pamaloninti, kurioms yra 80 metų, tai yra atviras pasityčiojimas iš pagyvenusių daugiavaikių mamų. Negyvena jos šitiek šioje Lietuvoje! Prašau balsuoti prieš A. Syso pataisą, nes ji yra tiesiog nepadori.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, visi esame šiek tiek nuvargę, ir aš prašyčiau bent tų, kuriems rūpi, kad visa apimtimi įsigaliotų nuostatos dėl valstybinių pensijų mokėjimo daugiavaikėms mamoms, – dabar reikia nepritarti projektui, nes buvo pritarta A. Syso pataisai, kuri labai susiaurino tą projekto apimtį palikdama tokią galimybę tik toms mamoms, kurioms yra per 80 metų.
Aš, matydamas situaciją ir balansą šiuo metu Seime, kviečiu tuos, kurie nori, kad projektas visa apimtimi įsigaliotų nuo sausio 1 d., tiesiog nesiregistruoti, nes abejoju, ar A. Syso rėmėjų šiuo metu salėje bus daugiau kaip 71. Jeigu mes Seime nieko nepriimsime, tai įstatymas visa apimtimi savaime įsigalios nuo sausio 1 d., ir visos mamos, išauginusios 5–6 vaikus, gaus tas valstybines pensijas.
Taigi mes galime nieko nepriimti ir tuomet viskas bus gerai. Vienintelė galimybė tą padaryti tiems, kurie to norime, man atrodo, yra nesiregistruoti, nebalsuoti, ir taip pasieksime rezultatą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, džiaugiuosi, kad konservatoriai iš pradžių priima tokius drastiškus sprendimus, nukelia, o dabar atgailauja ir verkia krokodilo ašaromis. Turėjote visą teisę tai išspręsti. Aš buvau vienintelis, kai mes svarstėme ir priiminėjome, kuris sakiau – persistengiame, turėsime problemų. Todėl man ne gėda žiūrėti toms moterims į akis, nes aš nemelavau tada, kai priiminėjome, ir dabar nemeluoju. Padariau kompromisą su savo sąžine ir sakau – pradėkime, nes, gerbiamasis Razma, puikiai supranti, kad, be Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo, šitas įstatymas nepradės galioti, nes čia yra 100 mln. Lt. Tiktai. Galime pykti, galime nepykti. Paprasčiausiai jūs gi suprantate, Biudžeto įstatymas priimtas. Suradome kompromisą dėl 8 mln. Lt.
Suprantu, aš noriu priminti jums paprasčiausią pasaką apie auksinę žuvelę, kai pradėjome nuo mažo, bet po to panorome skalbimo mašinos su visomis programomis. Jeigu mes norime gauti nors kokį… ir pradėti šitą procesą, padariau išlygą, pasiūliau 8 mln. kitais metais, ir su Vyriausybe sutarėme. Jeigu jūs dabar blokuosite, gerai, įstatymas paprasčiausiai neįsigalios iš viso ir tie 8 mln., kuriuos mes galime išmokėti daliai moterų, nepateks. Jeigu jūs šito norite, tai darykite.
Aš atvirai sakau sėdinčioms balkone: po to nepykite ant šitos pusės, o pykite ant konservatorių, nes jie padarys sprendimą, kuris atsisuks prieš jus pačias. Štai ir viskas! Aš aiškinu labai paprastai: pinigai ant medžio neauga, pinigai yra biudžete. Ir jeigu numatyta ir sutarta dėl 8 mln., tai 8 mln. bus. Daugiau nepažadu, štai ir viskas. Todėl galite nebalsuoti, galite nedalyvauti, bet padarysite meškos paslaugą toms mamoms, kurios čia tris vakarus ir tris dienas sėdėjo.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau tiesiog nusistebėti socialdemokratų logika. Jeigu kada nors socialinė atskirtis ir mažėjo per pastaruosius dešimt metų, kaip rodo tarptautiniai tyrimai, tai buvo konservatorių valdymo metais, 2010 m. ir 2011 m. Tada A. Sysas ir kairioji pusė šūkaliojo prieš naktinę mokesčių reformą, kaip čia žmonės skurdinami, kaip ką. Aš jau maniau, kai ateis socdemai, tai parodys gazą, jau kaip pradės mažėti atskirtis! Ne, atskirtis tik didėja. Į biudžetą – papildomas milijardas, iš to milijardo nei pensininkams, nei daugiavaikėms motinoms neatsiranda nė sūrio kampelio. Sau yra atsiriekiama po pora tūkstančių. Čia socialdemokratai sako: mus Konstitucinis Teismas įpareigojo. Žinote, nieko ten taip neįpareigojo.
Jeigu kalbėtume vėlgi teisybės žodžiais, tai šis įstatymas seniai priimtas, jis turėjo įsigalioti. Socialdemokratai puikiai žinojo, kad jis įsigalioja. Tai ką dabar daro? Paprasčiausiai pasiskyrė sau geresnį gyvenimą, bando nukelti įstatymo įsigaliojimą kada nors, neribotai į ateitį, pasiūlė truputį patrupinti trupinėlių toms motinoms, kurioms yra per 80 metų. Tai yra negarbinga ir nesąžininga jų atžvilgiu. Yra negarbinga apskritai socialinio solidarumo atžvilgiu vykdyti tokią politiką. Ir kas yra baisiausia, kad aš, konservatorius, turiu mokyti socialdemokratus socialinio solidarumo.
PIRMININKAS. Nuomonė už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Artėja Kalėdos. Kalėdų proga konservatoriai galėtų nekalbėti tokių dalykų ir nevesti į krūmus, kai tų krūmų net niekur nėra. Jūs pradėkite atgailauti, pasakykite, per 4 metus jūs taip sugriovėte valstybę, kad valstybė po 4 metų… net 2014 m. valstybės biudžetas bus daug mažesnis negu 2008 m. biudžetas. Paimkite skaičius, pažiūrėkite! Dabar jūs lyg gyvenate internetiniuose padebesyse ir jums atrodo, kad yra visai kiti skaičiai. Pažiūrėkite dar kartą, 2008 m. valstybės biudžetas buvo didesnis negu 2014 m., ir pradėkite atgailauti, tada aš suprasiu, kad jūs tikrai tobulėjate ir turite šansų po tam tikro laiko būti šiek tiek naudingi mūsų valstybei. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas dėl tos temos, apie kurią kalbame. Gerbiamieji kolegos, aš pasisakau, kaip ir komitete, už šį pasiūlymą, už šią įstatymo pataisą, nes jeigu mes tos įstatymo pataisos nepriimsime, tai rezultatas bus paprastas – mamytės, kurios vargo, augino, garbingai išaugino jaunąją kartą, iš viso negaus nė vieno lito. Tai kuris variantas yra geresnis? Ar tas patriotinis ir kalbos, kad jos gaus, o iš tikrųjų nieko negaus? Todėl aš siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų svarstykime šį klausimą daug platesniame kontekste, kontekste po Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Kai įpareigojo gaunantiems po 5–6 tūkst. Lt atlyginimus asmenims padidinti koeficientus ir dar pridėti po 2 tūkst. Lt, Vyriausybė ir Seimas labai greitai surado kelis šimtus milijonų litų. Aš pats augau daugiavaikėje šeimoje, mes, 15 vaikų, išaugome. Man dabar prieš tas motinas, kai matome, kokia yra mūsų demografinė situacija, kai tikrai yra viena iš opiausių problemų mūsų valstybėje šiandien… Nesurasti tų pinigų, kai kalba vieni, kad 20 mln. trūksta, A. Sysas, kad 100 mln… Nėra pateikta aiškių skaičių, kiek iš tikrųjų reikėtų, kokios tai būtų sumos, kad visoms motinoms, kurios augina dorus ir daugiau kaip 5 vaikus, nuo kitų metų pradžios būtų mokamos valstybinės pensijos. Todėl aš balsuoju prieš Vyriausybės ir prieš A. Syso nutarimą, manau, kad Biudžeto ir finansų komitetas ir Finansų ministerija dar gali paieškoti lėšų, iš kažkur paimti ir teikti Seimui. Tikrai mokėkime daugiavaikėms motinoms tuos pinigus, kuriuos užsitarnavo. Aš manau, tai yra net ne pinigų klausimas, o požiūrio klausimas į daugiavaikes motinas. Prašom parodyti tą gailestingumą, tą atjautą prieš Kalėdas.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Visi, kurie norėjo pasakyti nuomones už ir nuomones prieš, išsisakė. Matau, dar per šoninį – I. Šiaulienė. Prašom, kolege.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau šio klausimo priėmimo pertraukos.
PIRMININKAS. Iki kada, mieloji kolege?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Kolegos, pateiktas pasiūlymas. Pertrauka iki kito posėdžio. Aš suprantu, kad yra skirtingos nuomonės, todėl mes turime apsispręsti balsuodami. Prašau balsuoti už tai, kad būtų padaryta šio klausimo priėmimo pertrauka iki kito posėdžio. Kas balsuojate už pertrauką, balsuojate už, kas balsuojate prieš, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Kolegos, užsiregistravo 90 Seimo narių. Balsavo 89 Seimo nariai: už – 52, prieš – 28, susilaikė 8. Pertrauka iki kito posėdžio, tai yra iki pirmadienio, gruodžio 23 d.
Po balsavimo dėl balsavimo motyvų – kolega A. Mockus. Prašom.
A. MOCKUS (LSDPF). Labai ačiū, kad padarėte pertrauką. Manau, kad daug čia buvo žmonių, kurie kalbėjo, kurie dirbo anksčiau, praeitą kadenciją, kurie dabar. Iš tikrųjų daug gražių žodžių girdėjau, kaip kažkas pagaliauti išeina ir t. t. Gaila, kad kažkas ketverius metus grybavo, aš taip pat stebėjau ir piktinausi. Manau, kad ši pertrauka yra tam, kad tie žmonės, kurie dirba, labai aktyviai žiūri į balkoną ir po to bėgioja, per tą laiką galėtų parašyti pareiškimą, kad tą, ką gauna kaip priedus, kitais metais galėtų pervesti vienai ar kitai mamai. Aš tai pasižadu ir tikrai padarysiu. Pažiūrėsiu, kaip jūs padarysite iš tos pusės. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, leiskite moterims duoti pirmenybę. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, pažiūrėkite į tas moteris, tris dienas sėdi Seime, ir dar jūs siūlote pirmadienį. Sąžinės turėkite taip negerbti moterų! Užbaikime tą procedūrą.
PIRMININKAS. N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Už ką mano išjungėte? Kolegos, noriu priminti, kad skaičius, kuriuos šiandien minėjo K. Miškinienė ir ponas A. Sysas, teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jie yra klaidingi, jie yra daug kartų padidinti. Šių moterų tokioms pensijoms reikia daug kartų mažiau, negu iki šiol būdavo pateikiama Vyriausybei ir jūsų frakcijai. Jeigu iš tikrųjų yra pertrauka, gal jūs priverskite ministeriją galų gale pateikti tikslius skaičius, nes moterys turi sąrašus pavardėmis, jie rodo, kad joms užtektų 22 mln.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties pertrauka tai yra išsigelbėjimas nuo to, ką siūlė būtent dešinieji, opozicija. Pirmadienį sprendimą galima bus priimti ramiai, šviežia galva. Bet aš norėčiau pasakyti gerbiamiesiems kolegoms, vis dėlto neatsakingas skolinimasis už 7–9 %, užuot iš Tarptautinio valiutos fondo pasiskolinus už 2,5 %, privedė prie to, kad skolos aptarnavimas dabar yra 2,5 mlrd. Lt už 2012 m., už 2013 taip pat. Tai štai tos ambicijos, kai buvo pasakyta, pasiskolinsim iš savų bankų, galbūt ne už ačiū. Neužteko pinigų nei pensininkams 1,2 mlrd., nes skolos aptarnavimas pabrango daugiau negu 1,5 mlrd. Lt per jūsų laiką. Išties buvo galima visoms motinoms mokėti tuos pinigus. Būkite atsakingi, mielieji.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš nenoriu komentuoti šio ką tik kalbėjusio didžiojo ekonomisto žodžių, jam reikia tiesiog paskaityti pradžiamokslį ir prisiminti savo kalbas apie tai, kad reikia skolintis daugiau ir daugiau, ir daugiau.
Norėjau pasakyti. Gerbiamieji kolegos, aš nesuprantu, kodėl jūs darote pertrauką. Ir čia buvo tokių argumentų, kad biudžete nėra numatyta. Biudžete numatyta… nenumatyta ir su A. Syso pataisa, ir be jos, nei taip, nei taip lėšų nenumatyta, o priėmus įstatymą jis vis tiek turės veikti. Ta argumentacija šiuo atveju yra tuščia. Reikėjo kur kas anksčiau priimti šį įstatymo projektą, kai buvo svarstomas biudžetas. Dabar ir tas, ir tas variantas, kurį mes svarstome, yra lygiaverčiai, tik vienas dosnesnis, o kitas ne.
PIRMININKAS. Paskutinysis pastabas pasakys K. Masiulis. Prašom, profesoriau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Noriu pasakyti, kad socdemų milijonieriai, vieni pardavę sklypus rusams, kiti šiaip turintys verslą, gali gyventi ir be atlyginimų ir elgiasi taip, kaip bajorai prie Aušros Vartų. Šioms moterims, kurios sėdi balkone, nereikia jūsų išmaldos, nereikia jūsų tų pinigėlių, kuriuos jūs patrupinsite, nes visoms bus tik centai. Nereikia jūsų išmaldos! Jūs čia daug nešūkaliodami eikite ir tyliai išmaldą prie Aušros Vartų įmeskite, „Caritui“, kam tik norite, samariečiams, ką ir aš darau. Tuo nereikia puikuotis ir jokių pažadų dalinti.
Čia mes kuriame sistemą. Jeigu mes sukuriame sistemą, tai sukuriam. Jūs jos atsisakote ir sakote: aš tos sistemos nesukūręs duosiu 2000 Lt išmaldos. 2000 ar 10 mln. yra skirtumas. Tai gal A. Skardžius visus savo Rusijai parduotus pinigus… atiduos, arba jūs gal užrašykite verslo pinigus. Mes esame dirbantys ir gyvenantys iš darbo pajamų, ir aš nesiruošiu taip, kaip jūs, elgtis su savo pajamomis kaip su išmalda. Jeigu kam duodu išmaldą, tai duodu tyliai. Išmalda nėra reklamos elementas.
PIRMININKAS. Kolegos, laikas replikoms baigtas. Leiskite visų mūsų vardu atsiprašyti Lietuvos mamų, kurios dalyvavo šios dienos Seimo posėdyje. Aš labai atsiprašau, kad tiek užtruko laiko ir jums teks dar kartą 23 d. atvykti į Seimo posėdį, bet taip susiklostė. Iki pasimatymo.
16.37 val.
Mielieji kolegos, leiskite perskaityti balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl lygių galimybių kontrolieriaus“ projekto Nr. XIIP-1338 priėmimo. Iš viso išduota biuletenių 106, rasta biuletenių 106, galiojančių – 104, negaliojančių – 2.
Už – 47, prieš – 42, susilaikė 15. Taigi šio Seimo nutarimo svarstymą tuo ir baigiame. Nutarimas nepriimtas.
16.38 val.
2013 m. gruodžio 23 d. (pirmadienio) darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Mielieji kolegos, leiskite pakviesti Seimo Pirmininkę pateikti kitos savaitės darbotvarkę. Prašom, Seimo Pirmininke.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmadienis yra paskutinė mūsų rudens sesijos darbo diena pagal Konstituciją. Kaip ir buvau žadėjusi, darbotvarkė tikrai buvo suplanuota ir Seniūnų sueigos patvirtinta iki 13 val. Tačiau, kaip šiandien matome, persikėlė ir žuvininkystės klausimas, persikėlė ir motinų klausimas, todėl darbotvarkė pasipildys, ir vargu ar mes sugebėsime spėti baigti 13 val. Perkėlus du klausimus, labai tikiuosi, kad naujų pasiūlymų pirmadienį bus kuo mažiau, mes galėsime užbaigti darbotvarkę anksti ir visi galėsime išvykti pasiruošti šventėms, Šv. Kūčioms ir Kalėdoms.
Turbūt nieko daug nekomentuosiu, nes čia yra vien priėmimo stadijos, priėmimai. Jeigu konstruktyviai dirbsime, galbūt tikrai laiku suspėsime užbaigti. Norėtųsi Kalėdas sutikti namie.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis – V. Stundys. Prašom, kolega.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, mano klausimas susijęs su 1‑19 klausimu – Tautinių mažumų įstatymo projektu. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Seime yra įregistruoti dar du analogiški įstatymo projektai – Nr. XIIP-1201 ir Nr. XIIP-1204. Jie yra taip pat siūlantys reglamentuoti tautinių mažumų teises ir įvesti tam tikras jų apsaugos normas. Mano prašymas, remiantis Statuto 137 straipsniu, sudaryti galimybę pateikti ir kitus šio įstatymo analogiškus projektus. Tą siūlo labai aiški Statuto norma. Arba iš viso atsisakyti šioje sesijoje šio įstatymo svarstymo.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui už išsakytas mintis. Noriu pasakyti, kad tie jūsų minėti projektai nėra įrašyti į sesijos darbų programą, skiriasi stadijos. 1-19 klausimo yra svarstymo stadija, kitų projektų būtų pateikimo stadija. Mes dabar konsultuojamės su teisininkais, išsiaiškinsime darbo eigoje.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Šitas projektas irgi neįrašytas į darbų programą.
PIRMININKAS. Jūsų klausia A. Skardžius.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš tik pasakysiu, kad šis projektas yra svarstymo stadijos.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
L. GRAUŽINIENĖ. Jūs pasitikslinkite.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, norėčiau paklausti dėl Konkurencijos įstatymo 33, 39 straipsnių. Frakcijos vardu buvo paprašyta pertraukos iki kito posėdžio, projektas Nr. XIIP-498. Yra likęs tik priėmimas. Žvelgdamas į išdalytą darbotvarkę aš jo nematau. Gal galėtumėte įtraukti, jeigu…
L. GRAUŽINIENĖ. Jeigu buvo pertrauka, tai pagal statutines normas viskas bus įrašyta.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pirmininke, jau V. Stundys klausė. Jūs sakote, kad mes turime mažai laiko, pirma reikėtų baigti, kad vien priėmimai. Tai vis dėlto kokiu tikslu atsiranda vienas projektas – Tautinių mažumų įstatymo projektas, vienas iš kelių, kuris iš tikro siūlo spręsti tą reikalą. Matyt, čia reikės daug šnekėti, daug kompromisų ieškoti ir jūsų politinės valios, ir tarimosi, kokiu keliu eiti. Kokiu tikslu prieš Kalėdas jūs įrašote šį įstatymo projektą, kuris tikrai nesukelia kalėdinių nuotaikų?
L. GRAUŽINIENĖ. Įrašyta ne mano iniciatyva. Seniūnų sueigoje jūsų kolegos ir gerbiamasis V. Stundys argumentavo iš šios dienos darbotvarkės išbraukti, nes nebuvo suėjusios 48 val. Remiantis Statuto nuostata jau Seniūnų sueigoje šis klausimas buvo perkeltas į pirmadienį, todėl aš jį ir pristatau.
PIRMININKAS. Dėkoju, Seimo Pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus. Klausimo svarstymą baigėme. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Negalite, norite balsuoti, taip? Supratau.
Pasiruoškite balsuoti dėl kitos savaitės darbotvarkės. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas nepritariate, prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai, balsavo 82: už – 62, prieš – 9, susilaikė 11. Pritarta.
16.44 val.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektas Nr. XIIP-493(3) (priėmimas)
Kolegos, siūlau svarstyti 2-2 klausimą – Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektą, registracijos Nr. XIIP-493(3). Priėmimo stadija. Pradedame vakarinį posėdį, vėluodami beveik dvi valandas.
Pradedame pastraipsniui. Kolegos, ar galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū.
Dėl 2 straipsnio turime Seimo nario P. Gylio pataisą. Komiteto nuomonė – nepritarti, tačiau reikia surinkti 29 pritariančius, kad galėtume svarstyti. Mielieji kolegos, pasiruoškite… Galbūt P. Gylys pristatys, tuomet mes balsuosime toliau. Prašau, kolega.
P. GYLYS (DKF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Manau, kad šiame įstatyme yra viena didelė yda – nevyriausybinės organizacijos sumaišomos, supinamos su valstybinėmis institucijomis. Nevyriausybinės organizacijos yra nevyriausybinės organizacijos, jos gali bendradarbiauti ar kontroliuoti valstybines institucijas. Mes gi čia sukuriame darinį, kuris veikia viename. Mano supratimu, pati esmė nevyriausybinių organizacijų tokiu atveju yra išplaunama.
Mano pasiūlymas yra išbraukti valstybines institucijas ir įstaigas iš Nevyriausybinių organizacijos tarybos, nes priešingu atveju ta taryba nėra nevyriausybinė – ji yra vyriausybinė, susipynusi su nevyriausybinėmis organizacijomis. Mano supratimu, esminis nesusipratimas.
PIRMININKAS. Gerai, kolega, ačiū. Jūs pristatėte savo pataisą. Pasiruoškite balsuoti, kolegos. Ar turime 29, remiančius P. Gylio pateiktą pataisą? Vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 62, balsavo 59: už – 27… Pritrūko.
Toliau 2 straipsnio 4 dalis, taip pat P. Gylio pateikta pataisa. Kolega, ar norėtumėte pristatyti ją? Analogiška…
P. GYLYS (DKF). Analogiška mintis – nepainiokime valstybinių institucijų su nevyriausybinėmis organizacijomis. Sugadiname visą genetiką nevyriausybinių organizacijų, patikėkite tuo.
PIRMININKAS. Aišku. Ar turime 29, remiančius dėl 2 straipsnio 4 dalies? Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad dėl 2 straipsnio 4 dalies pateiktai P. Gylio pataisai būtų pritarta, kad būtų galima tęsti svarstymą? Prašau.
Užsiregistravo 54, balsavo 51: už – 24. Nesvarstome.
Dėl 2 straipsnio 7 dalies taip pat mes turime P. Gylio pataisą. Kolega, ar norėtumėte ją pristatyti? Ar galime iš karto balsuoti, ar ją svarstome toliau? Norite. Prašau.
P. GYLYS (DKF). Na, žinote, aš čia nesu toks kategoriškas. Vartojamas žodis „skėtinė organizacija“. Šiaip jis naujas Lietuvai, bet yra toks terminas umbrella organization. Tai aš nesu toks kategoriškas ir daryčiau nuolaidą dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Supratau, jūs atsiimate. Dėkoju.
Kolegos, ar galime tuomet pritarti šio įstatymo 2 straipsniui? Ačiū.
3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio 7 dalies mes turime Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Komiteto nuomonė – pritarti. Ar galime pritarti 3 straipsniui? Ačiū.
Kolegos, ar galime pritarti 4 straipsniui? Ačiū. Ar galime pritarti 5 straipsniui? Ar galime pritarti 6 straipsniui? Ačiū.
Dėl 7 straipsnio 1 dalies mes turime Seimo nario P. Gylio pataisą. Kolega, ar norite ją pateikti?
P. GYLYS (DKF). Čia tiesiog tai, ką aš nuolat sakau: negalima maišyti, formaliai suvedant į vieną instituciją, valstybės ir nevyriausybinių struktūrų. Mano supratimu, Seimas daro klaidą, kurią teks taisyti. Man atrodo, Prezidentės patarėjos neįsigilino į valstybinių organizacijų esmę. Prašau paramos.
PIRMININKAS. Supratau, kolega. Mes nepritarėme pirmais dviem balsavimais jūsų šiai pataisai. Tai gal laikykimės tokios nuostatos? Ačiū.
Dėl 2 dalies taip pat mes turime jūsų, tai yra P. Gylio, pateiktą. Čia yra ir tai, ką jūs minėjote, – ir skėtinės organizacijos apibrėžimas. Kolega, ar jūs norite pristatyti ją, ar galime vadovautis ta pačia nuostata, kad buvo nepritarta anksčiau? Ačiū.
Mielieji kolegos, ar galime pritarti 7 straipsniui? Ačiū. Ar galime pritarti 8 straipsniui? Ar galime pritarti 9 straipsniui? Ačiū. 10 straipsniui? Dėkoju.
Dėl viso keturi – už ir keturi – prieš. Nuomonė už – K. Miškinienė. Prašau, kolege.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, dar sykį komiteto vardu kviečiu jus palaikyti šį svarbų įstatymo projektą. Noriu pasakyti tiems, kurie įžvelgė čia dalyvavimą. Dalyvavimas tik tų valstybės institucijų, kurios koordinuoja nevyriausybinių organizacijų veiklą, ir tam, kad būtų numatytas finansavimas nevyriausybinėms organizacijoms, nes mes labai tikimės, kad būtent nevyriausybinės organizacijos padės plėtoti pilietinę visuomenę, kad mūsų piliečiai dar labiau įsitrauktų į sprendimų rengimą, priėmimą. Taigi, kolegos, labai kviečiu pritarti šiam projektui. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Nuomonė prieš – P. Gylys. Prašau, kolega.
P. GYLYS (DKF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Na, bandysiu išvengti labai aštrių žodžių.
Tie žmonės, kurie palaiko šitą siūlymą, kai į vieną valdymo struktūrą sujungia valstybę ir nevyriausybines organizacijas, manau, nelabai suvokia nevyriausybinių organizacijų pačios esmės, nes dviem būdais valdžia gali kontroliuoti nevyriausybines organizacijas, kurios pačios turi kontroliuoti valdžią, tai yra per pinigus ir per tiesioginę politinę valdžios kontrolę, tai va, tai mes dabar ir turėsime. Aš manau, kad tai yra labai rimtas žingsnis į šalį nuo demokratijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš labai norėčiau, kad mes vis dėlto pabandytume pasitikėti tais, kurie rengė šitą įstatymą, o įstatymą rengė nevyriausybinės organizacijos. Ne Vyriausybė įstatymą šitą teikė, o nevyriausybinės organizacijos, ir jų diskusijose, kurios truko daugiau turbūt kaip 5 metus, dalyvavo visi, kas norėjo. Aišku, idealaus įstatymo parengti, kaip visada… labai norėtume… ypač kai jis mažiau apibrėžtas, čia ne kokie mokesčiai, kur tiksliai gali sudėlioti dydžiais, o tai yra padėti procesui, padėti nevyriausybinėms organizacijoms surasti vietą, įsitvirtinti.
Niekas šitame įstatyme nenumato kontroliuoti nevyriausybinių organizacijų. Išvis niekas neverčia kurtis nevyriausybinių organizacijų, ir šita iniciatyva atėjo, kad toks įstatymas turi būti, iš nevyriausybinių organizacijų. Sakau, tai va… O mes paskaitome kontekstą ir, jeigu ten yra kur nors sąlyčio taškų Vyriausybės ir nevyriausybinių organizacijų, iškart manome, kad lyg ir čia kažkas kažką nori kontroliuoti. Tai patikėkite, kas dalyvavo klausymuose, svarstymuose, pačių nevyriausybinių organizacijų atstovai prašė, kad šitas įstatymas kuo greičiau būtų priimtas ir būtų surasti kompromisai, nes tarp pačių nevyriausybinių organizacijų vyko ilga diskusija. Išėjo toks produktas.
Niekas mums netrukdys, jeigu bus kokių nors kliuvinių pradėjus veikti šitam įstatymui, sugrįžti prie jo ir tobulinti. Bet šito įstatymo pirmiausia prašo nevyriausybinės organizacijos. Nei Vyriausybė, nei ministerijos, nei Seimas tikrai… gali tik padėti, o ne trukdyti, todėl aš pritariu įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas. Kolega!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Policija prašo priimti Policijos įstatymą, kiti prašo priimti kitokį įstatymą. Dabar nevyriausybininkai prašo priimti šį įstatymą, ir Seimas, kaip pageidavimų koncerto dalyvis, uoliai puola vykdyti šitą įstatymą. Aš nekalbu apie tai, kad nevyriausybinės organizacijos valstybės valdyme turi atlikti kažkokį vaidmenį, bet, kolegos, mūsų valstybėje chaoso jau yra tiek daug, kad šitas įstatymas jį tikrai padidins. Aš nenoriu čia motyvuoti. Kas įsigilinote, tas matote, kas neįsigilinote, vis tiek nespėsite paskaityti. Ir po to reikės dar kartą grįžti, po to dar kartą grįžti, taisyti, muštis į krūtinę, kas gi tokį kvailą įstatymą čia prakišo, atsiprašau už tokį pasakymą, ieškoti kaltininkų, ir vėl visi turėsime darbo.
Prisiminkime, kaip anoje kadencijoje analogišku atveju buvo kalbama apie Lietuvos ekonomikos išsigelbėjimo kelią, t. y. Mažųjų bendrijų įstatymą. Kaip jis buvo propaguojamas, kaip apie jį buvo gražiai kalbama, koks jis geras, kaip jis padės, visi suklestės ir t. t.! Ką mes dabar darome? Girdime dejones, kad jis yra blogas, kad jis nekvalifikuotai, nekompetentingai parengtas, vėl puolame jį taisyti, taisome, pudruojame, nors aiškiai žinome, kad Mažųjų bendrijų įstatymo mes jau pataisyti negalime, nes esmės jame nėra.
Todėl, kolegos, aš konstatuoju: ir taip Lietuvoje pakanka to chaoso, prieš Kalėdas nėra ko čia priimti skubos tvarka tokių įstatymų ir nėra ko didinti netvarkos mūsų valstybėje, jos ir taip yra pakankamai. Todėl, kolegos, aš kviečiu dar kartą: pamąstykite, susimąstykite, kas galite per porą sekundžių perskaitykite tą įstatymą ir balsuokite prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jeigu šitas įstatymas bus toks kaip Mažųjų bendrijų įstatymas, kai jis patyrė sėkmę ir gerą vertinimą tiek iš šalies, tiek iš išorės, tai, duok Dieve. Aš nesu toks didelis optimistas, nors siūlau balsuoti už šitą įstatymą. Nes jį kūrė tikrai šį kartą labai daug: tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek prezidentūra, iš jos atėjo tas įstatymas, mūsų komitete buvo darbo grupės klausymai. Aišku, kad jį įgyvendindami turėsime tam tikrų problemų ir tikrai grįšime prie jo, nes turbūt sunku įvertinti visas jo pasekmes per tokį trumpą svarstymą, bet bėdos, kurios buvo susikaupusios, yra akivaizdžios. Reikėjo apibrėžti tas organizacijas galbūt kitaip, na, dabar mes turime chaosą.
Jums turbūt dalyvauti teko įvairiose diskusijose. Sėdi atstovai lyg ir tos pačios visuomeninės organizacijos to paties svorio, o viena yra skėtinė organizacija, kuri kalba kokių 30 tūkst. narių vardu, kitoje pusėje lygiai taip pat, tokiu pačiu svoriu oponuoja, kalba trijų žmonių organizacija. Siūlau tiesiog eiti į priekį ir ieškoti sprendimų, nes problemų yra. Galbūt ne visos yra išspręstos, tikrai problemų čia matau, bet vertinu pastangas ir valdančiosios daugumos pastangas tas problemas po truputį spręsti, tikrai neidealizuodamas ir matydamas kai kuriuos pavojus, ką ir P. Gylys sakė.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai dėkui. Aš sutinku su kolegomis, kurie pasisakė prieš, tikrai labai rimtų motyvų išsakyta. Kalbant apie nevyriausybines organizacijas, turbūt daugelis jūsų prisimena, kad įvairioms sritims atstovavo anuomet visuomeninės organizacijos, paskui buvo priimtas Asociacijų įstatymas, dabar Nevyriausybinių organizacijų įstatymas. Kiekvieną kartą, priimant naują įstatymą, faktiškai visoms toms vienokiai ar kitokiai visuomenės nuomonei atstovaujančioms organizacijoms tenka persiregistruoti, neišvengiama labai daug biurokratinių kliuvinių. Ir čia iškyla labai rimta problema. Vieną kartą vis dėlto mes turime kalbėti apie įstatymų kokybę, kad mes turime priimti tokius įstatymus, kurie nesukeltų didelio erzelio visuomenėj, o iš tiesų veiktų ir pagerintų tos srities vienokios ar kitokios veiklos reglamentavimą.
Ne vienas žmogaus teisių organizacijų atstovas irgi kelia tokį klausimą arba išreiškia savo nuomonę, kad vis dėlto šiuo įstatymu bandoma kontroliuoti vienokiai ar kitokiai visuomeninei nuomonei atstovaujančias organizacijas. Be abejo, jų ir skirstymas į vienokias ar kitokias grupes, kaip jau numatyta šiame įstatyme, irgi nėra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas. Čia galima apie daug ką kalbėti, bet vis dėlto man regis, kad šioje sferoje, kai bandoma per visuomenines organizacijas išreikšti, demokratiškai išreikšti, visuomenės nuomonę pačiais aktualiausiais valstybės ir tautos gyvenimo klausimais, tai yra nepaprastai svarbu, ir bet kokia valstybės kontrolė, man atrodo, yra nepriimtina. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinysis nuomonę už pareikš L. Kazlavickas. Prašau, kolega.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, šio įstatymo priėmimas yra pirmas rimtas žingsnis apibrėžti, kas yra nevyriausybinės organizacijos. Apibrėžę mes galėsime formuoti kryptingą nevyriausybinių organizacijų plėtros politiką, o tai reiškia, kad valstybė galės kryptingai pasitelkti nevyriausybines organizacijas teikti viešąsias paslaugas. Kol šita sąvoka nėra patvirtinta, arba kol apie ją mes kalbame tiktai abstrakčiai, mes negalime turėti ir kryptingos politikos.
Kalbant apie tai, jog reikės kokių nors nuostatų ar statutų pataisymų, tikrai šitas įstatymas to nereikalauja ir nereikalaus. Jis yra išdiskutuotas, atitinka nevyriausybinių organizacijų lūkesčius, atitinka nevyriausybinių organizacijų poreikius ir jis yra kompromisinis variantas, susitartas per keletą metų. Tad siūlyčiau šitą įstatymą palaikyti ir leisti nevyriausybinių organizacijų sektoriui plėtotis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visos nuomonės už ir prieš yra išsakytos. Aš, kolegos, tiktai darau vieną pastabą dėl 2 straipsnio 7 dalies. Buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai visiškai pritarė komitetas. Mes laikome, kad štai su ta pastaba šis įstatymo projektas dabar bus teikiamas galutiniam balsavimui. Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate šiam įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsavo 80: už – 68, prieš – 4, susilaikė 9. Mielieji kolegos, Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Repliką po balsavimo – P. Gylys.
P. GYLYS (DKF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Anksčiau ar vėliau mes grįšime prie šito įstatymo. Nusistebėjau jaunu politiku L. Kazlavicku, jis mano, kad čia apibrėžėme, kas yra nevyriausybinės organizacijos. Šiame įstatyme nevyriausybinė organizacija yra valstybės nemažu laipsniu, netotaliai kontroliuojama organizacija, atstovaujanti sveikatos apsaugos, gamtosaugos ir t. t. interesams. Gaila, kad neįsiklausėme į kitų nevyriausybinių organizacijų, kurios nebuvo pamalonintos Prezidentės aplinkos, balsus. Jie sako, kad šitas projektas iš esmės yra ydingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, už įstatymą balsavo 67 Seimo nariai. Dar kartą noriu patvirtinti – solidi dauguma.
17.04 val.
Judame prie kito darbotvarkės 2-3 klausimo – Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, registracijos Nr. XIIP-847. Mielieji kolegos, įstatymas susideda iš dviejų dalių. Ar pritariame 1 straipsniui? Ačiū. 2 straipsniui? Dėkoju, kolegos.
Dėl viso nuomonės už, prieš nėra.
Balsuojame. Kas pritariate Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo įstatymui, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Kolegos, vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 70. Balsavo 69: už – 66, prieš nė vieno, susilaikė 3. Trūksta vieno kito balso.
Kolegos, jeigu galėtų sugrįžti į salę daugiau, mes galėtume balsuoti, bet atidedame dėl šito įstatymo… (Balsai salėje) Kažkam nesuveikė, taip? Aš tikiuosi, kad dabar suveiks. Kolegas P. Saudargą ir J. Kvetkovskį prašyčiau grįžti į balsavimo vietą. Kolegos, pakartokime balsavimą dėl įstatymo projekto, registracijos Nr. XIIP-847. Skelbiu pakartotinį balsavimą. Mielieji kolegos, du socialdemokratus, sėdinčius ant atbrailos (A. Mitrulevičių ir A. Palionį), prašyčiau sugrįžti į darbo vietas ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, užsiregistravo 71 Seimo narys. Balsavo 71: už – 69, prieš nė vieno, susilaikė 2. Įstatymo projektui yra pritarta ir jis yra priimtas. (Gongas)
Mielieji kolegos, aš labai prašyčiau, kadangi dabar priėmimo stadija ir teks daug priimti, kitaip tariant, nesinorėtų tuščiai kalbėti ir atidėlioti, ar būtų galima paskambinti kolegoms (aš kalbu apie seniūnus) ir kitais būdais, kad ateitų į salę daugiau Seimo narių? Aš matau, kad telefonai rankose – yra galimybė. Aš ypač žvelgiu į valdančiųjų koaliciją sudarančias frakcijas. Tikiuosi, kad tuščių vietų nebus, o jeigu bus, tiktai viena kita.
17.07 val.
Kolegos, nenutrūkstamai einame prie 2-4a klausimo – Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, registracijos Nr. XIIP-1196. Įstatymas susideda iš dviejų dalių. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū. 2 straipsniui? Ačiū.
Dėl viso norinčių kalbėti nematau. Pasiruoškite balsuoti, kolegos. Kas pritariate Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Kolegos, vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 70. Balsavo 70: už – 69, nė vieno prieš, susilaikė 1. (Balsai salėje) Kaip sakote, kolega? (Balsai salėje) Kartojame balsavimą. Ir jūsų ne? Supratau. Kolegos, kartojame balsavimą.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 72. Balsavo 72: už – 72, prieš nė vieno, taip pat ir susilaikiusių nė vieno. Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas. (Gongas)
17.10 val.
2-4b – Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-1197. Vienas straipsnis. Ar galime jam pritarti? Pasiruoškite balsuoti, nes norinčių kalbėti nematau. Kolegos, grįžkime į balsavimo vietas. Jeigu galime… Kreipiuosi ir į R. Dagį, ir į M. Adomėną, taip pat į V. Bukauską. Kolegos, vyksta balsavimas. Kolegos, trūksta balsų – užsiregistravusių ir balsavusių. Vienas šiuo atveju nieko nekeičia. Atidėkime balsavimą geresniems laikams.
17.11 val.
Tada 2-4c. Mielieji kolegos, aš labai prašyčiau seniūnų ir tų, kurie atsakingi už drausmę, pakviesti. 2-4c – Draudimo įstatymo 93, 114, 127 straipsnių pakeitimo ir 228 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-1198. Priėmimo stadija. Vieno straipsnio projektas. Galime jam pritarti?
Kolegos, pasiruoškite balsuoti dėl viso, nes norinčių kalbėti nebuvo. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Balsavo 72: už – 69, prieš nė vieno, susilaikė 3. Kolegos, Draudimo įstatymo 93, 114, 127 straipsnių pakeitimo ir 228 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas yra priimtas. (Gongas)
17.13 val.
Kolegos, grįžkime ir balsuokime dėl Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Skelbiu balsavimą. Vyksta balsavimas. Kas pritariate įstatymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Kolegos, vyksta balsavimas. Kolega Dumbrava, prašyčiau balsuoti. Taip pat ir kolege Tamašuniene, prašyčiau grįžti į darbo vietą ir balsuoti, nes jūsų balsas gali būti lemiamas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 74, balsavo 74: už – 70, prieš nėra, susilaikė 4. Kolegos, Draudimo įstatymo… Atsiprašau, Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas. (Gongas)
17.14 val.
Darbotvarkės 2-4d klausimas – Draudimo įstatymo 91, 93, 94, 96, 97, 164 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1199(2). Mielieji kolegos, šeši straipsniai. Ar galime pritarti 1 straipsniui? (Balsai salėje) Ačiū. 2 straipsniui? (Balsai salėje) 3 straipsniui? 4 straipsniui? 5 straipsniui? 6 straipsniui? Visiems straipsniams pastraipsniui yra pritarta.
Mielieji kolegos, pasiruoškite balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Kolegos, vyksta balsavimas.
Mielieji kolegos, trūksta balsų. (Balsai salėje: „Pakartokime!“) Aš nelabai matau atsiradusių salėje. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, garsiai rėkdami mes nesukursime nei daugiau darbo vietų, nei balsavimo rezultato. Kolegos, atidėkime, manau, mes tą galėsime pakartoti. (Balsai salėje) Moterys gelbsti Lietuvą, taip pat ir Seimą. Kolegos, pakartokime tuomet balsavimą dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1199(2). Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Vyksta balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71, balsavo 71: už – 66, prieš nėra, susilaikė 5. Kolegos, Draudimo įstatymo 91, 93, 94, 96, 97, 164 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, projekto Nr. XIIP-1199(2), yra pritarta. Jis priimtas. (Gongas)
17.17 val.
Darbotvarkės 2-4e klausimas – Profesinių pensijų kaupimo įstatymo 38, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1200(2). Vieno straipsnio projektas. Kolegos, ar galime pritarti? Galime.
Balsuojame dėl viso. Mielieji kolegos, kas pritariate atitinkamam įstatymo projektui, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Vyksta balsavimas. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 74, balsavo 74: už – 71, prieš nėra, susilaikė 3. Mielieji kolegos, Profesinių pensijų kaupimo įstatymo 38, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymui yra pritarta. Jis priimtas. (Gongas)
17.18 val.
Mielieji kolegos, darbotvarkės 2-5a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-705(2). Ar galime pastraipsniui? Galime pritarti 1 straipsniui? Ar galime pritarti 2 straipsniui? Ačiū. Pastraipsniui priimta. Kolegos, pasiruoškite balsuoti dėl viso Seimo nutarimo projekto. Kas už, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Kolegos, vyksta balsavimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 72, balsavo 72: už – 70, prieš nėra, susilaikė 2. Kolegos, Seimo nutarimas „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ yra priimtas. (Gongas)
17.20 val.
Darbotvarkės 2-5b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-706(2). Vieno straipsnio. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Taip.
Mielieji kolegos, pasiruoškite balsuoti. Turite motyvų? Mielas ministre, mes… Ačiū, kad atsisakote. Pasiruoškite balsuoti. Vyksta balsavimas. Kas pritariate Seimo nutarimui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 71, balsavo 71: už – 69, prieš nėra, susilaikė 2. Kolegos, Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priimtas. (Gongas)
17.21 val.
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6, 7, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4734(3). Svarstymo stadija. Pranešėjas – V. Stundys. Prašau, kolega.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas, paprašęs pertraukos, svarstė įstatymo projektą ir jį patobulinęs jam pritarė bendru sutarimu. Viskas.
PIRMININKAS. Taip, kolega. Prašau, galima pastraipsniui? Prašau. 3 straipsnis?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Pradėkite, kolega.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėl 3 straipsnio buvo kolegos J. Poželos pataisa, bet, kiek žinau, jis yra atsiėmęs.
PIRMININKAS. Taip, kolega J. Požela atsiima savo pataisą. Aš įsivaizduoju, kad balsuoti ir nereikia. Kolega, jūs galite linktelėjimu patvirtinti? Ačiū. Prašau, kolega, toliau.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau yra J. Razmos pataisos. Iš esmės dvi pataisos. Aš siūlyčiau pradėti nuo pirmosios, esminės…
PIRMININKAS. Prašau.
V. STUNDYS (TS-LKDF). …kuria kolega siūlo palikti iš esmės dabar galiojančią LRT finansavimo tvarką ir išbraukti tą siūlomą procentuotę. Komitetas, be abejo, negalėjo pritarti tokiai pataisai, nes iš esmės situaciją užkonservuojame ir tampa neaiškios finansavimo apimtys ir ilgalaikio finansavimo perspektyva. Tai visiškai neatitinka paties įstatymo sumanymo. Plius kolega dar, be abejo, siūlo, kad neliktų reklamos. LRT finansinė situacija tampa dar sudėtingesnė. Pritarti jokiu būdu negalime.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Ačiū. Prašom toliau, kolega.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau yra kolegos J. Razmos analogiškas siūlymas, kaip ir buvo atsiėmusio pataisą J. Poželos, jis siūlo mažinti procentuotę nuo akcizų pajamų iki 1 %. Komitetas nepritarė tokiam siūlymui, kadangi ta procentuotė iš esmės reikštų finansavimo apimčių sumažėjimą, jis nėra santykinai didelis, tačiau LRT institucijai jis yra labai svarbus. Tai būtent dėl to mes negalėjome pritarti, nes nauja finansavimo sistema turi startuoti dermai ir užtikrinti visas finansines galimybes LRT įgyvendinti savo misiją.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau yra mano pataisa dėl įsigaliojimo termino. Jis siūlomas nuo 2015 m. sausio 1 d. Suprantama, kad 2014 m. jau yra biudžetą turintys, todėl yra neįmanoma. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Aš suprantu, kad čia pritarimas yra gautas. Viskas, jūs pateikėte visus pakeitimus ir pataisas. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū.
Mielieji kolegos, Seimo Pirmininkė siūlo svarstyti šį klausimą ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti? Ačiū.
Kolegos, pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū. 2 straipsniui? 3 straipsniui? 4 straipsniui? Ačiū.
Kolegos, pasiruoškite balsuoti dėl viso. Aš matau, dėl nuomonių nėra. Ar galime balsuoti? Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, kolegos, susilaikote.
Kolegos, trūksta balsų. Darome, ką galime, aš nežinau, gal kažkas išsiskirstė, išėjo. Aš manau, kad mes sugrįšime prie šito balsavimo, ir sugrįšime netrukus.
17.26 val.
Kolegos, darbotvarkės 2-7 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kuveito Valstybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos papildomo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-844. Svarstymas. A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šitam projektui Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis pritarė vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už išsakytą nuomonę. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galime. Ačiū, kolegos.
Priėmimo stadija. Mūsų ratifikavimo įstatymas vieno straipsnio.
Galime balsuoti dėl viso? Kolegos, pasiruoškite. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kolegos, skelbiu balavimą. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turte kitą nuomonę, susilaikote.
Kolegos, trūksta vieno balso. Nežinau, ar kolega su telefonu rankoje balsavo. Deja, taip įvyko. Kolegos, atidedame neilgam, tikiuosi, sugrįšime. Tuo tarpu norėtų Kuveito draugų grupės vardu R. J. Dagys kalbėti per šoninį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau vis dėlto tokį istorinį faktą užfiksuoti. Kaip galima valdančiajai daugumai paskutinę sesijos dieną, kai priimami įstatymai, turėti mažesnį lankomumą negu opozicijai? Praėjusį kartą nebuvo vienų frakcijų, mes turėjome savo balsais kvorumą gelbėti, dabar socialdemokratų nėra. Kas darosi? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Supratau, kad atsakymas ateina. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mes pasitikime labai geru pirmininkavimu ir konstruktyvia opozicija.
PIRMININKAS. Rimantai Dagy, jūs sukėlėte audrą komentarų. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Manau, turbūt opozicijai Kuveito klausimai yra svarbesni.
PIRMININKAS. Supratome. Tik aš priminsiu, kad tai Lietuvos ir Kuveito susitarimas, tai svarbu abiem valstybėms, manau, vienodai.
Kolegos, atidedame laikinai ir grįšime prie šio balsavimo.
17.28 val.
Darbotvarkės 2-8 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Gernsio Vyriausybės susitarimo dėl keitimosi su mokestiniais klausimais susijusia informacija ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-1086. Svarstymo stadija. Prašom. Užsienio reikalų komiteto vardu – A. Ažubalis. Prašom, kolega.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, taip pat dėl šio įstatymo ir susitarimo su Gernsio Vyriausybe komitetas pritarė vienbalsiai.
PIRMININKAS. Vieno straipsnio projektas. Ar galime pritarti?
Kolegos, pasiruoškite balsuoti dėl viso. Pasitikrinkime, kas gi buvo teisus dėl dalyvavimo… Atsiprašau, ar galėtų kas nors išsakyti nuomonę Biudžeto ir finansų komiteto vardu? Kolega A. Nesteckis gelbsti komitetą.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, pritarė šiam pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Pritarta. Vieno straipsnio susitarimo ratifikavimo įstatymas. Ar galime pritarti?
Pasiruoškite balsuoti dėl viso. Kolegos, kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Vyksta balsavimas. Kolegos, prašyčiau atkreipti dėmesį.
Vėlgi trūksta vieno balso. Ką gi, matyt, R. J. Dagio žodžiai turėjo racijos, kai darė pastabą mums visiems. Jūsų neveikė, Dangute? Prašau pakartoti balsavimą. Štai ir R. J. Dagys pasirodė salėje, darydamas pastabas kitiems, jis ateina balsuoti taip pat. Ačiū, gerai. Kolegos, pasitikslinkime dar vienu balsavimu. Vyksta balsavimas.
Kad ir kaip būtų, bet trūksta. Gerai, atidedamas geresniems laikams balsavimas.
17.32 val.
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1325. Svarstymo stadija. Kviečiu pranešėją A. Strelčiūną, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jo nėra salėje. Kas gali pakeisti, pavaduoti kolegą? Prašom. V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė, pritarė komiteto patobulintam Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1325 ir atsižvelgė į Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę pristatys kolega S. Šedbaras. Kolega, prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė projektą gruodžio 18 d. Bendru sutarimu už iš esmės pritarė projektui ir pagrindiniam komitetui pateikė pasiūlymą, kuriam buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū jums. Šį įstatymo pakeitimo įstatymo projektą pasiūlyta priimti ypatingos skubos tvarka. Vienas straipsnis. Ar galime pritarti vienam straipsniui? Ačiū.
Dėl viso norinčių kalbėti nematau.
Pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote.
Auksinių balsų trūkumas.
17.35 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2, 3, 5, 6, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 23, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1323(2) (svarstymas)
Kolegos, darbotvarkės 2-10 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2, 3, 5, 6, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 23, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1323. Svarstymo stadija. Kviečiu V. Baltraitienę pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Komitetas dėl šio klausimo buvo susirinkęs kelis kartus, svarstė pasiūlymus ir pataisas. Komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už – 5, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Ačiū. Antikorupcijos komisijos nuomonę pateiks komisijos pirmininkas V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Antikorupcijos komisija papildomo komiteto teisėmis gruodžio 18 d. svarstė įstatymo projektą ir balsų dauguma, atsižvelgdama į Teisės departamento ir komisijos pastabas, siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Diskusijose kalbėti užsirašė 2 Seimo nariai. Pirmoji – A. Bilotaitė. Labai laukiame jūsų.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia man kyla klausimas, kodėl šis įstatymo projektas taip buldozeriu bandomas priimti, negi šiuo metu mūsų valstybėje iš tikrųjų nėra svarbesnių klausimų?
Kitas dalykas. Šiomis pataisomis Vyriausioji tarnybinės etikos komisija siekiama padaryti kišenine, politizuota, neefektyviai veikiančia institucija. Ir kodėl? Pirma. Dabar į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją po vieną narį deleguoja penkios institucijos. Pagal šio įstatymo siūlymus Seimo Pirmininkas turės galimybę deleguoti ne vieną, o du atstovus, taigi trečdalį komisijos narių. Žinoma, gal čia ir nieko bloga, bet kadangi mes suprantame, kad tuos kandidatus galės siūlyti frakcijos, taip pat suprantame, kad ši institucija, žinoma, taps politiškai subjektyviai žiūrinti į sprendimus.
Kitas dalykas šiame įstatymo projekte, kad sprendimus komisija priims balsuojant ne mažiau kaip 5 komisijos nariams. Ką tai reiškia? Kad 2 komisijos nariai, tai yra mažuma, galės primesti savo sprendimus ir savo valią daugumai. Kodėl? Pavyzdžiui, jeigu vienas komisijos narys sirgs ir nedalyvaus, o kitas komisijos narys nuspręs balsuoti kitaip, komisija negalės priimti sprendimo. Kam nors galbūt tai bus labai patogu.
Kitas dalykas, kuris kelia daug nerimo, yra tai, kad bus varžoma Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario teisė viešai skelbti atskirąją nuomonę ir išsakyti savo argumentus.
Na, ir blogiausias, svarbiausias dalykas, kas siūloma šiame įstatymo projekte, yra tai, kad gana gudriai yra suformuota tokia nuostata, pagal kurią Vyriausioji tarnybinės etikos komisija negalės kreiptis į teismą dėl darbo sutarčių ir sandorių, supainiojus viešuosius ir privačius interesus, nutraukimo.
Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui, juolab kad jį siekiama priimti ypatingos skubos tvarka. Padiskutuoti. Galbūt Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nėra šiuo metu labai efektyviai ir gerai veikianti institucija, bet šiais siūlymais siekiama padaryti šią instituciją visiškai neveiksnią, neefektyvią ir politizuotą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau kalbės R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš matau kai kuriuos čia sėdinčius kolegas, su kuriais mes užpraeitą kadenciją, atrodo, priėmėme Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatas, kur (…) turėjo rasti visi. Tada iš esmės buvome sutarę, kad šita institucija reikalinga. Ir pagrindinis tikslas buvo, ką ir Specialiųjų tyrimų tarnyba tuo metu siūlė, padaryti tokią instituciją, kuri galėtų autoritetingai įvertinti įvairius nusižengimus, kuriuos galimai padaro žmonės valstybės tarnyboje. Valstybės tarnyboje žmonės susieti politiniais ir kitais saitais, administracijos dauguma yra tai vienų, tai kitų pusėje, ir niekas nenorėjo, kad ši institucija būtų politizuota. Darbo grupė dirbo su tokiu projektu.
Deja, Seime jau tada mums nepavyko iki galo apginti, vis tiek atsirado noras skirti savo atstovą tai premjerui, tai Seimo Pirmininkui, tai Prezidentui. Tas projektas jau tada buvo nuėjęs ne visai gera linkme.
Dabar mes visiškai norime pereiti prie principo, kad iš esmės politinės institucijos skiria savo atstovus. Ką mes turėsime? Tokią instituciją, kuria niekas nepasitikės. Kiekviena pusė galės sakyti: jie ten savo žmones pastatė, čia nieko bloga nepadarė. To moralinio autoriteto, vertintojo autoriteto ši institucija niekada neturės. Jeigu mums reikia persekiojančių institucijų, kurios baudžia už tam tikrus nusižengimus, tai mes jų turime kalną. Turime prokuratūrą, turime STT, FNTT – visą spektrą kokių tik nori institucijų. Mums nereikia antros prokuratūros, mums nereikia antros STT, mums nereikia antros FNTT ar ko nors kito, nes jau yra. Tarnybinės etikos komisija turėjo būti sudaryta iš žmonių, kurie turi tam tikrą autoritetą.
Mums kaip tik reikėtų žengti kita linkme ir išbraukti visas politines institucijas, o palikti nepriklausomiems visuomeniniams dariniams, atstovaujantiems teisininkų ir kitoms organizacijoms, suformuoti tą instituciją. Tada ji atitiks tą vertinamąjį kvalifikuotą pobūdį ir mums nereikės ginčytis, ar čia buvo pritraukta ar nepritraukta išvada. Man atrodo, mes einame visiškai klaidingu keliu.
Primenu, kad Antikorupcijos komisija, kuri sudaryta iš įvairių frakcijų atstovų, nepritaria šiam įstatymo projektui ir siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Bet kuriuo atveju siūlau daugumai įsiklausyti ir neforsuoti priėmimo, nes mes tą instituciją padarysime dar viena politine institucija, kurią tampys, kas norės. Dabar vieni turi daugumą, priims vienus sprendimus, ateis kiti – kitus sprendimus. Ar mums tokios institucijos reikia? Siūlau dabar tikrai negrįžti prie šio svarstymo, o po Naujųjų metų turėsime gražaus laiko, galima per tą laiką tada pasikeisti argumentais ir grįžti prie to įstatymo svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi norintys diskusijoje kalbėjo. Kolegos, kadangi yra plati nuomonių įvairovė, mums reikės pastraipsniui peržiūrėti visus pasiūlymus.
Dėl 1 straipsnio. Pristatys kiti. Ponia Virginija, jūs galėsite atlikti už komitetą? Labai laukiame. Prašau. 1 straipsnis.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Čia ne priėmimas. Tai 1 straipsnis, kur yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento…
PIRMININKAS. Minutėle, kolege, jums…
V. BALTRAITIENĖ (DPF). A, konsoliduotas, atsiprašau. Yra Antikorupcijos komisijos siūlymas. Gal tegul, aš nežinau, kas pristato.
PIRMININKAS. Gal komisijos pirmininkas?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Turbūt.
PIRMININKAS. Kolega Gailiau, ar galėtumėte savo teikiamą pataisą pristatyti iš vietos?
V. GAILIUS (LSF). Kaip Seimo nario pataisą, taip?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ne, Antikorupcijos komisijos. Čia yra, iš kur išlaikomas VTEK’as.
V. GAILIUS (LSF). Dėl fondo?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip.
V. GAILIUS (LSF). Mes siūlėme išbraukti fondą, o jūs nepritarėte komitete mūsų siūlymui.
PIRMININKAS. Tai pasiūlymo esmę, kolege, trumpai.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Pasiūlymo esmė yra tokia, kad įstatymo projekte yra parašyta, kad VTEK’as yra iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga. Antikorupcijos komisija siūlo išbraukti „kitų valstybės pinigų fondų“, palikti tiktai „iš valstybės biudžeto“. Komitetas tam nepritarė, nes yra, kaip ir visos kitos biudžetinės įstaigos, juridinis asmuo. Buvo įrašyta lygiai taip pat, kaip Biudžetinių įstaigų įstatyme, kaip yra išlaikoma, todėl ir nepritarė, nes niekuo nesiskiria nuo kitų biudžetinių įstaigų.
PIRMININKAS. Supratau. Kolegos, yra nuomonių skirtumas. Komitetas siūlo nepritarti Antikorupcijos komisijos nuomonei. Apsispręsime balsuodami. Už…
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ne, yra…
PIRMININKAS. Supratau, dar yra norinčių pasisakyti už ir prieš. Už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, komitetas tikrai neįvertino Antikorupcijos komisijos siūlymo. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kaip ir kitos institucijos, kurios susijusios su tam tikrais etiniais vertinimais, interesų konfliktų sprendimų institucijos ir panašiai, negali būti saistomos kokiais nors… arba kitų fondų finansavimu, išskyrus biudžetinį finansavimą, nes tai gali suponuoti nepasitikėjimą tom pačiom organizacijom ir menkinti jų autoritetą. Tokios visos institucijos finansuojamos tik iš biudžeto. Kad jos dalyvauja kai kuriose Europos Sąjungos programose ir panašiai, tai jau mums svarstant Antikorupcijos komisijoje buvo aiškiai pasakyta, kad tas netrukdo, jeigu nebus šitos nuostatos dalyvauti įvairiose europinėse programose. Ir dabar tos visos institucijos dalyvauja programose. Bet šita institucija – ne bet kokia institucija, ne viešoji įstaiga ir panašiai. Tai yra Tarnybinės etikos komisija, ir ji turi būti išlaikoma valstybės. Jeigu atsiras įrašas „ir kitų fondų“, tai nereiškia europinių lėšų – tai reiškia ir kitokius visus fondus, kurie tik egzistuoja. Paskui kas nors netyčia parems Tarybinės etikos komisiją, ir pats tas fondas atsidurs kokioje nors… nagrinėjimo aspektu. Tai ką – visa komisija turės nusišalinti nuo to svarstymo? Tai mes nesukurkime precedento dėl šio fondo, nestatykime jo į keblią padėtį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kolegos, nuomonės prieš nematau. Pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate komiteto… Už pasiūlymą, atsiprašau. Teisingai, už pasiūlymą, kurį suformulavo Seimo Antikorupcijos komisija. Kas pritariate Antikorupcijos komisijos nuomonei, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. (Balsai salėje) Kas pritariate Antikorupcijos komisijos nuomonei? (Balsai salėje)
Užsiregistravo 63, balsavo 62: už – 38, prieš – 5, susilaikė 19. Antikorupcijos komisijos pasiūlymui yra pritarta.
2 straipsnis. Pasiūlymų negauta. 3 straipsnis – taip pat.
5 straipsnis. Aš suprantu, kad Antikorupcijos komisijos suformuotas pasiūlymas yra labai nekonkretus ir nesvarstytinas.
4 straipsnis. Turime Seimo nario J. Razmos pasiūlymą, taip, gerbiamoji kolege?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Kieno? J. Razmos?
PIRMININKAS. Taip, J. Razmos.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip. Yra esminis pasiūlymas. J. Razma siūlo… Nematau jo paties, gal kas nors kitas pristatys. J. Razma siūlo, kad VTEK’ą sudarytų ne šeši nariai, kaip yra numatyta įstatymo projekte, o penki, taip pat kad siūlytų po vieną… kad Seimo Pirmininkas siūlytų ne du, o vieną kandidatą.
PIRMININKAS. Dėkoju.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Komitetas tam nepritarė, balsavo. Komiteto nuomone, turi likti taip, kaip yra įstatymo projekte – šeši nariai ir du narius siūlo Seimo Pirmininkas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už ir nuomonė prieš. Už – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip ir minėjau, čia iš esmės iškreipiama situacija – Seimas įgyja ypač dideles galias. Žinoma, suprantu, kad esame parlamentarai ir esame už tai, kad parlamentas turėtų kuo didesnę galią, bet atsiranda, kaip ir minėjau, didžiulė tikimybė, kad ši institucija bus politizuota ir nepateiks objektyvių sprendimų. Tikrai siūlau nepalaikyti. Manau, turėtų būti išlaikytas tas pats principas, kad kiekviena institucija deleguotų po vieną atstovą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, esame parlamentinė valstybė. Vieną kartą pradėkime patys save gerbti. Seime – 141 Seimo narys. Kitoms institucijoms atstovauja vienas arba keli žmonės. Mes esame viešiausia institucija. Manyčiau, tai, kad Seimas deleguoja du atstovus, tikrai yra objektyvu, tikrai yra teisinga. Manau, balsuokime prieš J. Razmos pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Pasiruoškite balsuoti, kolegos. Kas pritariate J. Razmos pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Vyksta balsavimas, kolegos.
Užsiregistravo 63, balsavo 63: už – 17, prieš – 20, susilaikė 26. J. Razmos pasiūlymui nepritarta.
Toliau yra V. Gailiaus siūlymas. Kolega!
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano siūlymas – skatinti teismų savivaldos veiklą ir 6 straipsnyje vietoje Aukščiausiojo Teismo Pirmininko įrašyti teismų… Teisėjų tarybą, kuri, kaip ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, atrinkusi iš Teisininkų draugijos siūlomą kandidatą, teiktų VTEK’ui. Prašau palaikyti mano siūlymą. Pagrindinio komiteto argumentai, kad keičiama teikimo forma, yra netinkami, kadangi aš nesiūlau išbraukti Teisininkų draugijos, o siūlau tiktai pakeisti subjektą, skiriantį iš pasiūlytų kandidatų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Komitetas nepritaria, nes yra numatyta, kad siūlo Ministras Pirmininkas… kad siūlo Prezidentas, Ministras Primininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Savivaldybių asociacijos prezidentas ir Seimo Pirmininkas. Visur yra numatyta, su kuo jie turi suderinti ar pasitarti. Ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas siūlo vieną iš Lietuvos teisininkų draugijos siūlomų kandidatų. Aišku, kad turi derinti su Teisininkų draugija. Dabar išeitų taip, kad Teisėjų taryba turėtų derinti su Lietuvos teisininkų draugija ir siūlyti. Tai arba turėtų būti, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas vieną iš Teisėjų tarybos, jeigu būtų abi pataisos… Tai mes manome, kad, kaip ir visur, siūlo pats asmuo, tas, kuris užima pareigas, bet suderinęs su kokia nors organizacija, kuri teikia siūlymus. Mūsų nuomone, nereikėtų šito keisti, palikti taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – S. Šedbaras. Kolega!
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mes truputį su kolega Vitalijumi diskutavome. Vis tiek teismo valdžia šiek tiek yra specifinė, ir Teismo pirmininkas, nors mes kartais sureikšminame, jis yra tik administratorius, o kaip teismo valdžios atstovas, kaip tam tikras parlamentas yra Teisėjų taryba ir tokiu būdu nepriklausomumo išraiška.
O mechanizmas yra toks, jis man labai gerai žinomas: šiaip jau Teisininkų draugija svarsto ir siūlo vieną arba du kandidatus, kuriuos Teismo pirmininkas ir Teisėjų taryba ir siūlo. Tai pirminis iniciatorius yra draugija, ne Teisėjų taryba kažkur derina su kažkuo. Žinoma, gali likti ir sena norma, bet, kaip aš supratau, čia buvo paties pirmininko toks siūlymas, čia Teisės ir teisėtvarkos komitete ta diskusija kilo, kad gal būtų geriau, kad tai būtų Teisėjų taryba, kaip tam tikra atstovaujamoji institucija. Jeigu Teismas to nori, aš siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, čia nebuvo kokio nors principinio prieštaravimo, bet paprasčiausiai, kaip ir mūsų komiteto pirmininkė aiškina, kad visur kitur numatyta, kad skyrimas yra vienasmenis teikiant tam tikrai institucijai. Ir Teisininkų draugija apima ne tik žmones iš teisėjų, bet visus teisininkus, tiek ir teisėjus, yra platesnė institucija, todėl ir buvo palikta lyg ir ta pati nuostata, bet galite apsispręsti laisvai, kokį priimsite variantą, čia didelio skirtumo nėra. Jeigu pritarsite pono V. Gailiaus pasiūlymui, čia nebus jokios tragedijos. Jeigu jie taip mano, kad būtų plačiau ir objektyviau, prašom, balsuokite ir už tą variantą. Aš manau, balsuokime laisvai.
PIRMININKAS. Kolegos, P. Gražulis demonstruoja puikų kalėdinės tolerancijos nuotaikos pavyzdį. Iš tikrųjų, kolegos, apsispręskime dėl balsavimo… dėl šio pasiūlymo balsavimo būdu. Kas pritariate V. Gailiaus pateiktam pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Vyksta balsavimas, kolegos.
Užsiregistravo 59, balsavo 58: už – 46, prieš – 1, susilaikė 11. Ką gi, V. Gailiaus pasiūlymui yra pritarta.
Dėl to paties 4 straipsnio 2 dalies turime ir Seimo Antikorupcijos komisijos nuomonę.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Tai aš nežinau, gal V. Gailius pristatys.
PIRMININKAS. Kolega V. Gailius, kaip komisijos pirmininkas, galėtų pateikti esmę, išaiškinti ją. (Šurmulys salėje)
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Gal aš pristatysiu, čia yra toks… Seimo Antikorupcijos komisija siūlo, kad išbrauktume, kad nebūtų paskelbta komisijos tinklalapyje kandidatų į VTEK’o narius sąrašas, kad nebūtų pateiktos pavardės. Įstatymo projekte yra numatyta, jeigu yra siūlomi nauji kandidatai, kad jų pavardės būtų skelbiamos ir tinklalapyje. Antikorupcijos komisija siūlo, kad nereiktų skelbti šito. Aš nežinau, gal galėtų komisijos pirmininkas pristatyti, kodėl jie siūlo, kad nereikia skelbti. Mūsų komiteto nuomonė buvo, kad tai didesnis skaidrumas sudarant, kad matytume, kas kandidatuoja ir kas buvo pasirinktas. O komisija, nežinau, kaip jie, ar vienbalsiai, ar kaip, nutarė išbraukti tą, kad nebūtų skelbiamos pavardės. Motyvai gal, kad nebūtų… Nežinau, kodėl.
PIRMININKAS. Nuomonės už, nuomonės prieš. Matau tik nuomonę prieš. Petrai Gražuli, tikrai norite kalbėti? Nelabai. Ačiū. Nenorite.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Gal bendru sutarimu galime komiteto nuomonei nepritarti ir… komiteto nuomonei pritarti, kad nepritaria komisijos nuomonei. Nes aš nelabai supratau motyvų kodėl.
PIRMININKAS. Supratau. Kolegos, apsispręskime balsuodami. Kas pritariate Antikorupcijos komisijos pateiktam siūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas kitą nuomonę turite, susilaikote.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai, balsavo 52: už – 12, prieš – 10, susilaikė 30. Antikorupcijos komisijos pasiūlymui yra nepritarta. Pasiūlymai dėl 4 straipsnio 1 ir 2 dalies ir straipsnio toliau yra susiję su A. Anušausko pateiktu siūlymu. Kolega, ar galite pristatyti savo siūlymą? Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jau nusistatoma palikti 6 narius, mano siūlymas, kadangi Seimas yra vienintelė institucija, kurioje atstovaujama ir pozicijai, ir opozicijai, sprendimai priimami bendrai, aš vis dėlto siūlau, kad vienas iš siūlomų Seimo kandidatų būtų opozicijos frakcijų bendru siūlymu. Tik, aišku, negaliu sutikti su tuo, kas yra parašyta komentaruose kaip komiteto atsakymas, kad tokiu atveju suponuos, kad VTEK’o narys atstovauja politinei partijai, frakcijai ar dar kam nors, nes reikalavimai įstatyme labai aiškiai apibrėžti, kas gali būti VTEK’o nariu, kad jis negali būti politinių organizacijų narys. Mano siūlymas yra toks.
PIRMININKAS. Komitetas.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Komitetas nepritarė. Motyvas buvo toks, kad mes skirstome, kaip yra projekte numatyta, kad su visomis frakcijomis yra derinama ir Seimas balsuoja. Jeigu dabar Seimo Pirmininkui teikia vieną kandidatą pozicija, kitą – opozicija, tai nereiškia, kad būtinai turi būti partijos narys, bet mes matome galimybę, kad tai yra vis tiek pagal politines nuostatas, pagal savo politinį atstovavimą. Atstovavimas tai nereiškia, kad yra narys. Atstovauti galima vienai ar kitai politinei partijai ir nebūnant nariu. Todėl mes ir nepritariame, nes tada jau iš tikrųjų… Jau šiaip jau yra baimė, kad nebūtų politizuojama, tai šiuo atveju tai tikrai būtų politizuojama, nes teiktų opozicija ir pozicija. (Balsai salėje) Na, mūsų tokia komiteto yra išvada.
PIRMININKAS. Ačiū komitetui.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Tarp kitko, po lygiai pasiskirstė balsai, galbūt ir Seime… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nuomonė… Rimantai Dagy, prašyčiau nediskutuoti su V. Baltraitiene, aš manau, prie kavos galėsite aptarti ir daugiau naujienų. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – R. Šimašius. Kolega!
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šita institucija bet kokiu atveju yra politizuota, nes ji sprendžia ir politinius klausimus, tai yra svarbūs vieši klausimai. Ir šiuo atveju, kai Seimo Pirmininkas gali skirti du žmones, iš tikrųjų yra labai paprasta: ar jis skirs du, kuriais pasitiki pats, kad ir po konsultacijų su frakcijomis, ar vis dėlto vienas iš jų bus tas, kurį teikia opozicinės frakcijos. Motyvų gali būti kuo įvairiausių: skirtingas požiūris į tai, kuo turi užsiimti VTEK’as, skirtingas požiūris į tai, kokias moralines savybes turi atitikti kandidatai, skirtingas požiūris į tai, kokiais kriterijais vienu ar kitu atveju turi vadovautis, skirtingas pasitikėjimo laipsnis vienu ar kitu kandidatu.
Todėl, mano supratimu, argumentas, kad tai bus neva politizavimas, yra iš tikrųjų netinkamas, nes bet kokiu atveju tai yra paskyrimas, kurį skiria politikai. Klausimas tiktai, ar nereikėtų vis dėlto turėti balanso, kai pozicija ir opozicija gyvena draugiškai, o ne buldozerio principu. Aš kviečiu ne buldozerio principu, bet iš tikrųjų sutarimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Gražulis
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad vis dėlto Seimo Pirmininkė teikia, frakcijos visos svarsto, apsvarsto ir apsisprendžia, kaip Seime balsuoti. Tikrai nereikėtų šito klausimo labai politizuoti, ir aš manyčiau, kad nepritarkime gerbiamojo A. Anušausko siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, pasiruoškite balsuoti ir apsispręsti balsavimo būdu. Kas pritariate A. Anušausko pataisai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite dar kitą nuomonę, susilaikote. Kolegos, vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 55. Balsavo 55: už – 18, prieš – 8, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau turime Seimo nario J. Poželos pasiūlymą.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Jis siūlo… Nematau. Yra. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašau, kolega. Aš matau Jurą salėje.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamieji pirmininkai, kadangi komitetas svarstė pasiūlymus ir jiems nepritarė, aš juos visus atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū jums už supratimą. Dėkoju. 5 straipsnis. Neturime.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Dėl 6 straipsnio nėra.
PIRMININKAS. 6 straipsnis. Neturime. 7 straipsnis. Aš suprantu, kad Seimo Antikorupcijos komisijos pasiūlymas yra labai nekonkretus, jo negalima išversti į teisinę kalbą, jis nėra svarstytinas.
Toliau dėl to paties 7 straipsnio 13 dalies vėlgi yra Seimo Antikorupcijos komisijos siūlymas. Aš kreipiuosi į…
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Toks pat lygiagretus, koks ir buvo, man atrodo, 1 straipsnyje dėl fondų kitų valstybės…
PIRMININKAS. Taip, iš esmės analogiškas… (Kalba visi kartu) Komiteto nuomonė?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti, nes yra… antras siūlymas, tik aš dabar neatsimenu, mes už jį jau balsavome.
PIRMININKAS. Mes už jį balsavome. Matyt, nereikėtų kartotis.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). O kaip mes balsavome? Mes pritarėme ar nepritarėme?
PIRMININKAS. 1 pritarėme.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Tada ir dabar pritariame. Jeigu pritarėme 1, tai analogiškai pritariame ir šitam.
PIRMININKAS. Ačiū. 8 straipsnis. Turime J. Razmos siūlymą. J. Razmos, matyt, nėra. Gal komiteto pirmininkė galėtų?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Jis siūlo dėl sprendimų priėmimo. Čia turbūt panašiai, kaip ir J. Požela siūlė, gal šiek tiek kitoks. Įstatymo projekte numatyta, kad priimamas sprendimas, jeigu iš šešių 5 balsuoja už šitą sprendimą. Yra J. Razmos siūlymas, kad komisijos… laikomi priimtais, jei 4 komisijos nariai balsavo. Kiti komisijos sprendimai čia tie, kur… 1 dalyje 1 ir 2 punktuose, o kituose, jeigu trys. Vadinasi, ne mažiau kaip 3 balsuoja. Dėl 3 nelabai suprantu. Mūsų komiteto nuomonė – nepritarti, kad irgi nebūtų žaidžiama, kad dalyvauja iš 6, pavyzdžiui, 4, daugiau kaip pusė, ir 3 nulemia sprendimą. Visokių buvo nuomonių. Aišku, norint ką nors daryti, visada gali rasti, ar ten tiek, ar tiek sprendimų priimti. Aš manau, kad čia yra sprendžiami ir žmonių likimai. Vis dėlto turėtų būti didžiąja dauguma, kad priimta.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Nuomonė už, nuomonė prieš. Už – kolegė A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ką tai reiškia? Aš jau šiandien pasakiau, kad yra labai bloga situacija, nes sprendimus galės priimti 5 žmonės. Gali susidaryti tokia situacija, kad, tarkim, kaip aš ir minėjau, vienas asmuo suserga, o kitas balsuoja visai kitaip. Tada komisija negalės priimti jokio – nei vieno, nei kito sprendimo. Kas gali paneigti, kad tai nebus susitarimas, sąmoningai skirtas vienam ar kitam pareigūnui ar politikui? Bus situacija, kad mažuma galės diktuoti savo sąlygas daugumai. Gerbiamieji kolegos, tikrai siūlau pritarti J. Razmos pasiūlymui, nes šio įstatymo projekto pirminis variantas iš tikrųjų yra absurdiškas.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad siekiant didesnio objektyvumo, tada, kai didesne kvalifikuota balsų dauguma priimamas sprendimas, jis yra labiau kvalifikuotas. Aš manau, kad būtų labai gerai ir dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos priimti nuostatą, kad priimtų sprendimus ne paprasta balsų dauguma, o kad priimtų, pavyzdžiui, 2/3. Apskritai reikėtų, kad VTEK’as bendrai konsensusu priimtų sprendimus, diskutuotų tol, kol būtų bendras sprendimas. Žinoma, gali atsirasti įvairių charakterių žmonių. Bent jau 5 balsuoja, tai beveik absoliuti dauguma, tik tada sprendimas priimtas.
Gerbiamoji Agne, tokiu atveju, jeigu ir jūsų koks nors žmogus bus svarstomas ir atsiras pora žmonių, kurie matys, kad nėra objektyvu, ir sprendimas nebus priimtas. Jau geriau tegu nepriima jokio sprendimo, negu priima sprendimą, apkaltinantį žmogų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Kolegos, pasiruoškite balsuoti ir balsavimo būdu nuspręsti, ar pritariate J. Razmos pateiktai pataisai. Kas balsuojate už, pritariate, kas balsuojate prieš, nepritariate, kas turite kitą nuomonę, susilaikote.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Balsavo 52: už – 22, prieš – 7, susilaikė 23. J. Razmos pasiūlymui nėra pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – R. Dagys. Prašau, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad vėlyvas laikas ir mes tikrai jau nepajėgūs normaliai svarstyti. Dėl šitos pataisos, kad nebūtų korupcinių prielaidų, kai vienas žmogus gali užblokuoti komisijos darbą… Visos institucijos Antikorupcijos komisijos prašė šitą nuostatą pakeisti ir buvo pasiektas konsensusas, kad tą kvalifikuotą daugumą sumažintume, nepaliktume 5. Visi dėl to sutarėme. Dabar mes vėl balsuojame taip. Aš frakcijos vardu, matydamas, kad mes jau čia nesusišnekame lygioje vietoje, lyg ir sušnekėjome Antikorupcijos komisijoje, siūlau daryti šio svarstymo pertrauką. Frakcijos vardu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Frakcijos vardu yra suformuluotas teisėtas kolegos pasiūlymas. Aš supratau, iki kito posėdžio. (Balsas salėje: „Taip, taip!“) Viskas aišku.
Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų daroma pertrauka iki posėdžio svarstant klausimą, registracijos Nr. XIIP-1323, balsuojate. Kas už, pritariate pertraukai, kas prieš, nepritariate.
Kolegos, užsiregistravo 56. Balsavo 56: už – 18, prieš – 13, susilaikė 25. Pertrauka iki kito posėdžio. Ačiū mielai kolegei Virginijai.
18.12 val.
Mielieji kolegos, kažkas sakė, kad vėlyvas laikas, kai mes svarstome 2-10 klausimą. Aš pažiūrėsiu, koks bus laikas, kai svarstysime 2-25 klausimą. Džiugiai pereiname prie darbotvarkės 2-11 klausimo, registracijos Nr. XIIP-1287. Aš kviečiu E. Zingerį su apelsinu rankoje pasilikti Seimo salėje. Klausimas yra svarbus. Jūsų dalyvavimas taip pat. Tai yra Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo 2, 3, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu Audito komiteto pirmininkę J. Vaickienę. Prašau, kolege. Labai laukiame jūsų.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos paminėjote.
PIRMININKAS. Kolega, bus laiko.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkojame, posėdžio pirmininke.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ne, ne. Negalite!..
J. VAICKIENĖ (TTF). Audito komitetas svarstė Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1287. Buvo priimtas sprendimas pritarti pagal Energetikos komisijos pasiūlymus komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Antra. Atsižvelgiant į tai, kad projektas yra susijęs su 2014 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1097(2), turi būti priimtas III (rudens) sesijoje. Siūlyti Seimui projektą svarstyti skubos tvarka. Ir mūsų balsavimo rezultatai. Buvo alternatyvus balsavimas: a – pritarti Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros tarybos (…) komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, už balsavo 1; b – pritarti pagal Energetikos komisijos pasiūlymus komiteto patobulintam įstatymo projektui, už – 4. Todėl pasirinktas b variantas.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkei. Energetikos komisijos vardu kalbės R. Žilinskas. Prašau, kolega, pateikti komisijos nuomonę. Čia Ekonomikos komiteto bus, taip? Atsiprašau.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą. Iš esmės jam pritarė ir nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pateiktą įstatymo projektą pagal Teisės departamento pastabas ir tuos pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas. Balsavimo rezultatai: už – 10, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę K. Miškinienę pateikti nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė minėtą projektą ir atsižvelgė į Atominės elektrinės regiono plėtros tarybos siūlymus, kad administratoriai būtų du, tai yra ne tik valstybinė įmonė, bet ir Regiono plėtros agentūra, nes, mūsų manymu, vis tiek funkcija išlieka, t. y. funkcija neigiamiems socialiniams ir ekonominiams padariniams švelninti. Taip pat komitetas siūlė patobulinti įstatymo 4 straipsnį. Posėdyje dalyvavo 7 komiteto nariai. Visi balsavo už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Energetikos komisijos vardu išsakyti nuomonę kviečiu K. Daukšį.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Energetikos komisija kaip papildoma svarstė šitą klausimą ir nusprendė patobulinti tą įstatymo pataisą taip, kad įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1 d. ir būtų duota laiko Vyriausybei pasižiūrėti, iš kokių pinigų toliau socialinius reikalus spręs, o iki to laiko būtų viskas kaip dabar. Nuo liepos 1 d. Energetikos ministerija užsiimtų atominės elektrinės uždarymu, nes tame fonde tiek pinigų ir lieka ir jokių socialinių reikmių nebus iš ko spręsti. O dėl socialinių reikmių ir kitų dalykų, neuždarant jokios agentūros, reikia rasti Vyriausybei pinigų per programas, per kitus dalykus, kaip tą dalyką spręsti.
Todėl mes siūlėme iki liepos 1 d. atidėti įstatymo įsigaliojimą, pasiūlytą ministerijos. Kita vertus, siūlėme, kad ten būtų įtrauktos ir kitos Vyriausybės programos, jeigu tokios Vyriausybės programos bus.
Ačiū už dėmesį. Toks yra komisijos vienbalsiai priimtas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Dėkoju K. Daukšiui. Diskusija. Joje norėtų pasisakyti A. Dumbrava. Kolega, laukiame jūsų.
A. DUMBRAVA (TTF). Labas vakaras, mielieji kolegos. Labai trumpai. Visas tas įstatymo pakeitimas yra geras, bet aš norėčiau pasakyti keletą minčių dėl 1 straipsnio, apie ką mes čia visi, ir pagrindinis komitetas, ir Kęstutis, kalbame. Prašyčiau vis dėlto dar tuos metus palikti dvi agentūras: Energetikos agentūrą ir Regiono plėtros agentūrą, kadangi finansavimas šioms agentūroms yra numatytas biudžete (9 priede), ir yra labai skriaudu, kad prieš Kalėdas mes dabar turime žmonėms, kurie dirba Ignalinos regiono plėtros agentūroje, sukelti įtampą.
Mes puikiai suprantame ir regionas puikiai supranta, kad reikia ieškoti finansavimo šaltinių, ir mes jų ieškosime, niekas negali kvestionuoti tų dalykų. Tačiau tikrai nenorėčiau, kad mes skubintume tuos (…), žmonės dirbo gerai, jie turėjo funkcijas, jie jas vykdė ir tikrai, manau, nėra būtinybės skubinti.
Jeigu mes surasime kitą finansavimo šaltinį, apie ką buvo kalbama, aišku, mes galbūt ir I ketvirtyje atsisakysime Eksploatavimo nutraukimo fondo paslaugų ir surasime kitų finansavimo šaltinių ir agentūrai, ir visam regionui. Tačiau šiandien aš nematau tokios būtinybės ir tikrai dėkoju ir Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kad pažiūrėjo tolerantiškai, kad nereikėtų žmonių atleisti skubant. Prašau šio įstatymo 1 straipsniui nepritarti. Ačiū. O visam kitam, aišku, būtų galima pritarti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau užsirašiusių nematau. Mielieji kolegos, tuomet mes turime eiti pastraipsniui. Nežinau, komiteto pirmininkė gali ateiti į tribūną, tačiau, kaip aš suprantu, 1 straipsnio pakeitimą, kurį teikia Seimo narys A. Dumbrava, jis atsiima. (Balsai salėje) Pone Algimantai, aš… Kolega Dumbrava, jūs atsiimate savo pasiūlymą dėl 2 straipsnio, kuris virto 1 straipsniu? Taip aš suprantu.
J. VAICKIENĖ (TTF). Ne, jis neatsiėmė.
A. DUMBRAVA (TTF). Taip.
PIRMININKAS. Jūs atsiimate. Gerai. Dėl 2 straipsnio nėra pasiūlymų. (Balsai salėje)
J. VAICKIENĖ (TTF). Jeigu atsiėmė, gerai.
PIRMININKAS. Kolega A. Dumbrava vis dėlto nori pasisakyti. Prašau.
A. DUMBRAVA (TTF). Yra parengtas alternatyvus Regiono plėtros agentūros siūlymas. Jis toks pat, kaip ir mano siūlymas. Visiškai teisingai, jų siūlymas lieka. Aš savo atsiimu, bet mūsų siūlymai yra panašūs.
PIRMININKAS. Supratau, jūs atsiimate Socialinių reikalų ir darbo komiteto naudai.
A. DUMBRAVA (TTF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Jo tekstas, jūs manote, yra analogiškas.
A. DUMBRAVA (TTF). Taip.
PIRMININKAS. Pirmininke, mes tikime tuo, ką sako Seimo narys.
2 straipsnis. Pasiūlymų negauta. 3 straipsnis. Pasiūlymų negauta. 4 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Atsiprašau, dėl 4 straipsnio 6 dalies Seimo narys A. Dumbrava atsiima. Tuomet yra Ekonomikos komiteto pasiūlymas. (Balsai salėje) Ar R. Žilinskas galėtų pateikti ir paaiškinti Ekonomikos komiteto pasiūlymą? Iš dalies yra siūloma pritarti.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, pirmininke, dėl kurio straipsnio?
PIRMININKAS. Iš dalies siūloma pritarti.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. 5 straipsnis. Seimo narys A. Dumbrava atsiima savo pasiūlymus. Aš tik noriu informuoti, kad Seimo narys A. Dumbrava yra užregistravęs dar vieną pasiūlymą dėl 5 straipsnio 1 dalies, bet jis neatitinka laiko reikalavimų, todėl nagrinėsime priėmimo stadijoje. Kolega, tokie yra reikalavimai.
Tuomet po svarstymo nuomonė – už, nuomonė – prieš. (Balsai salėje)
J. VAICKIENĖ (TTF). Tai viskas. Apie ką aš jums sakau. Nėra jokio jūsų pasiūlymo.
PIRMININKAS. Norėtumėte repliką?
K. DAUKŠYS (DPF). Norėčiau paklausti, kaip dabar atrodo tas įstatymas, už kurį mes sakysime prieš arba už? Ar jis yra, kaip komitetas pasiūlė, ar kaip?
PIRMININKAS. Taip, kaip pasiūlė komitetas.
K. DAUKŠYS (DPF). Audito komitetas.
PIRMININKAS. Audito komiteto pasiūlymų pagrindu yra svarstomas tolimesnis arba netgi šiuo metu svarstomas įstatymo projektas. Nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė prieš – A. Dumbrava. Kolega.
A. DUMBRAVA (TTF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisakote, taip? Dėkoju. Nuomonė už – K. Daukšys. Jūs atsisakote taip pat. Dėl vedimo tvarkos – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš visiškai nesuprantu procedūros, kaip pagrindinis komitetas galėjo ateiti į svarstymo stadiją ir nepateikti išvadų dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto konkrečių siūlymų, nes mes negalėjome pristatyti nė vieno siūlymo, kuriuos pateikė komitetas. Tai yra visiškas nesusipratimas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pateikė savo siūlymus, už juos turėjo būti balsuojama. Mes nebalsavome nė už vieną Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą. (Balsai salėje) Atsiprašau, siūlymų buvo. Tai yra visiškas nesusipratimas, todėl siūlau frakcijos vardu taip pat iki kito posėdžio daryti pertrauką.
PIRMININKAS. Kolegos, minutėlę, aš tuoj informuosiu apie tikrąją padėtį. Kolegos, informuoju taip, kaip yra. Kadangi Socialinių reikalų ir darbo komitetas turėjo iš esmės pateikti tik išvadą, jūs jokių pasiūlymų nesate įregistravę, mano žiniomis, tai patvirtina ir mūsų protokolas, todėl, suprantama, mes nesvarstė konkrečių pasiūlymų, kurie būtų pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Jūsų išvada buvo pritarti ar nepritarti. Tiek žinių šią valandą. Bet aš informuoju, kolegos, kad priėmimo stadijoje mes turėsime galimybę vėl svarstyti visus tuos siūlymus, kurie yra įregistruoti.
Mielieji kolegos, aš siūlyčiau arba pakartotinai įregistruoti, arba pasitikėti dėl tų siūlymų, kurie yra pateikti. Tiek žinių, kolegos.
Ar galime bendru sutarimu pritarti 2-11 klausimui? Ačiū.
18.26 val.
Klausimas 2-12 – Socialinės paramos mokiniams įstatymo 1, 2, 4, 6, 7, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1152. Svarstymo stadija. Kviečiu pranešėją A. Dumbravą pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Gerbiamasis Algimantai, dabar jau kitas klausimas, jums reikia pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl Socialinės paramos mokiniams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Prašom, kolega.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, komiteto sprendimas ir siūlymas dėl Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto būtų toks: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimas: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. R. Tamašunienę kviečiu pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kreipiuosi į Seimo narius. Kas galėtų Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą pateikti? Kas iš čia esančių priklauso Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui? Gerbiamasis V. Stundys gelbsti komiteto garbę. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Mūsų komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Užsirašiusių norinčiųjų kalbėti diskusijoje nematau. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, kolegos. Tuo šio klausimo svarstymą ir baigiame.
18.29 val.
2-13 – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1334. Svarstymo stadija. Taikoma ypatingos skubos tvarka. Kviečiu pranešėją A. Paulauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kolega!
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Trumpai, kad jūs suprastumėte, apie ką kalbama. Kalbama apie dujinius pistoletus, kurie nuo sausio mėnesio turi būti įregistruoti ir kuriems laikyti išduotas leidimas, tačiau, kaip visada… Beje, treji metai buvo tam, kad žmonės tai padarytų. Bet, kaip visada, paskutinę dieną yra daug nespėjusiųjų ir didelės eilės, dideli nepasitenkinimai. Mūsų kolega R. Ačas siūlo pratęsti šį terminą iki kitų metų liepos 1 d. Komitetas svarstė. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 2. Šiam projektui yra pritarta. Siūlau pritarti. Pusė metų yra pakankamas terminas, kad žmonės galėtų susitvarkyti dėl savo dujinių pistoletų.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke.
A. PAULAUSKAS (DPF). Yra viena pataisa. Yra vienas pasiūlymas, tai yra kolegos P. Čimbaro, kuris siūlo iki kitų metų sausio 1 d., t. y. pratęsti metus. Komitetas mano, kad pakanka pusmečio, ir šitam siūlymui nepritaria. (Balsai salėje) Nežinau. Gerai, jeigu atsiima.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nematau. Ar yra nuomonė už? Netgi dvi nuomonės. Ar nori kalbėti R. Ačas? Už pasiūlymą.
R. AČAS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai dėl laiko stokos. Kadangi vakar komitete svarstėme, kad maždaug žinotumėte situaciją, tokių ginklų dabar yra, policijos duomenimis, apie 100 tūkst. Susitvarkiusių dabar, šiandien, na, ne šiandien, tokie duomenys buvo gal prieš savaitę, kad yra 35 tūkst.
PIRMININKAS. Supratau. Dėl nuomonės prieš nematau. Gerai. Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū.
Prašom teikti toliau.
A. PAULAUSKAS (DPF). Aš noriu jums pristatyti dėl to paties įstatymo, dėl to paties straipsnio dviejų Seimo narių – R. Šimašiaus ir V. M. Čigriejienės pasiūlymą. Jie irgi pabandė spręsti šią situaciją. Jų buvo pasiūlymas toks: paskubinti žmones, kad jie teiktų pareiškimus, jų nebausti sausio 1 d., o leidimus išduoti vėliau. Bet kadangi mes pratęsėme, tai iš esmės šitas pasiūlymas netenka prasmės, mūsų nuomone. Ačiū.
PIRMININKAS. Atsiprašau, pirmininke, jūs peršokote jau į kitą klausimą. Mes nebaigėme svarstymo procedūros, bet reikia laikytis nusistovėjusių procedūrų ir reikalavimų. Aš supratau, mes pritarėme komiteto nuomonei pirmuoju klausimu, taip, kolegos? Pusei metų – iki 2014 m. liepos 1 d. bendru sutarimu. Viskas, svarstymą baigiame.
18.33 val.
Tuomet 2-15, tas pats įstatymas. Iš esmės pakeitimai jau pateikti, ar ne? Dėl R. Šimašiaus ir V. M. Čigriejienės pasiūlymų. Nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė prieš – R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Prieš komiteto sprendimą.
PIRMININKAS. Jūs prieš komiteto sprendimą. Prašom, kolega.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Kolegos, aš suprantu, kad vėlyvas vakaras ir toks tarsi palengvėjimas, kad problemą išsprendėme, uch, viskas gerai, norisi judėti tolyn, bet būkime atviri sau. Atidėta pusei metų, vėl bus ne 70 tūkst., bet 15 tūkst., kurie paskutinę savaitę bus. Vasaros vidury policija vėl bus perkrauta. Siūlymo esmė yra labai paprastas principas: jeigu pareigūnai nespėja, jeigu žmonės irgi susizgribo paskutiniu metu, šiurkščiai tariant, atsiuntė laišką, kad aš noriu registruoti ginklą, arba elektroniniu paštu policijai gali padaryti, kad aš noriu registruoti ginklą. Jeigu tai padaryta trys dienos iki termino pabaigos, kad nebūtų žmogus baudžiamas pasibaigus terminui po vienos dienos, kad būtų penkios dienos po termino pabaigos prašymui išnagrinėti, kad žmogus jaustųsi saugus. Mano siūlymas ar sausio 1 d., ar liepos 1 d. yra taip pat aktualus, kviečiu jį palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kolega, čia ne visai tas atvejis, čia kalbama apie tuos atvejus, kuriuos reikia įregistruoti, kurių policija nežino. Mes pakeitėme savo taisykles. Anksčiau galiojo vieni normatyvai, kuriems nereikėjo registracijos, dabar normatyvai, kuriems reikia. Mes pakeitėme tam tikrus kovinius dalykus, ir į mane irgi kreipiasi žmonės, kurie tik dabar išsiaiškino situaciją, kad jiems irgi reikia registruoti, nes pradėjo visokius dalykus skaičiuoti. Aš suprantu, kad yra tam tikras antplūdis žmonių, kurie dabar išsiaiškino. Manau, galima šiek tiek ir pratęsti. Aišku, mūsų žmonės irgi pratę viską daryti paskutinę minutę, ir žmonės prieš šventes bus nepatenkinti. Tą savo principingumą, aišku, galima šiek tiek ir sumažinti porai mėnesių.
PIRMININKAS. Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas nepritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 36 Seimo nariai, balsavo 36: už – 29, prieš – 3, susilaikė 4. Mielieji kolegos, nesurinko 36 reikalingų. Reikia keisti komitetą.
Ar galime pasiūlyti Teisės ir teisėtvarkos komitetą? (Balsai salėje) Deja, bet balsavimo aritmetika yra nepalanki bendro sutarimo reikalaujančiam sprendimui. Kolegos, ar galime sutarti, kad prašysime Teisės ir teisėtvarkos komiteto, matyt, arčiausiai esančio pagal kompetenciją šiuo klausimu?
R. Šimašius – dėl balsavimo motyvų.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, nors aš labai apgailestauju, kad nėra sutarimo dėl šio projekto, nes tai yra elementariai sveiko proto principas, kuris ir be įstatymo turėtų galioti, bet kad negaišintume laiko, aš atsiimsiu šį projektą. Tikiuosi, kad V. M. Čigriejienė lygiai taip pat. Nes pusę metų vis dėlto gelbsti, bent jau iš dalies.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs išgelbėjote tolesnes procedūras. Toliau kaip ir nereikia svarstyti. (Balsai salėje)
18.37 val.
Kolegos, 2-16 klausimas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2, 5, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1153(2). Pranešėjas – A. Paulauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Prašom, kolega.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu jums Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2, 5, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas apsvarstė šį projektą, pritarė iniciatorių pateiktam projektui, taip pat atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymus dėl patobulinto įstatymo projekto. Kad jūs suprastumėte, tai kriminalinė žvalgyba yra leidžiama Kalėjimų departamentui. Prašau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kas galėtų pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą? Kas yra iš komiteto? Ar turime bent vieną Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį, šiuo metu esantį plenarinių posėdžių salėje ir galintį pateikti išvadas?
Gerai, kolegos, tuomet aš norėčiau supažindinti jus su Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadomis. „Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2, 5, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu buvo už.“
Kolegos, pasiūlymų ir pataisų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. (Balsai salėje) Atsiprašau, yra norinčių kalbėti? Nematome jūsų. Jūs norėjote kalbėti dėl motyvų? Prieš norėjote kalbėti. Prašau. Prašom kalbėti iš vietos, kolega.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Kolegos, aš pasakysiu trumpai. Kriminalinės žvalgybinės funkcijos yra labai specifinės, yra daugybė institucijų, kurios susiduria su nebūtinai gerais žmonėmis. Kalėjimų departamento funkcija yra paprasta – laikyti žmones uždarytus, kad jie niekur nepabėgtų, ir pasistengti padaryti, kad jie išeitų iš kalėjimo geresni žmonės. Žvalgyba yra visiškai kita funkcija ir nieko bendra neturi su Kalėjimų departamento tikslais. Aš suprantu, kad iš eigos mes dabar visi pavargę nubalsuosime už, bet tikrai labai kviečiu per savaitgalį pamąstyti iki pirmadienio, kai bus balsavimas, ar tikrai tai yra sprendimas, kuris galiausiai turi būti priimtas. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Paulauskas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, kad jūs suprastumėte, kas čia yra, tai nuo 2000 m. Kalėjimų departamente buvo atsisakyta kriminalinės žvalgybos funkcijos ir, kaip pasirodė, tai yra per anksti. Ten vyksta labai daug kriminalinių veikų, pradedant sukčiavimu, žmonių apgaudinėjimu, nužudymai ir visa kita. Kitos institucijos, policija ar kitos, kurios turi kriminalinės žvalgybos funkcijas, paprasčiausiai ten nedirba. Vertinant susidariusią situaciją ir norint efektyviai kovoti, reikia… To prašo ir teisingumo ministras, ir tai yra Vyriausybės teikiamas projektas. Mes išklausėme daug pareigūnų, buvo tam tikrų abejonių, bet įsitikinome, kad šiandien tai padaryti reikia. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, pasiruoškite balsuoti, kadangi nuomonės išsiskyrė. Kas pritariate projektui, registracijos Nr. XIIP-1153(2), balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote.
Užsiregistravo 38 Seimo nariai, balsavo 38: už – 27, prieš – 4, susilaikė 7.
Ypatingos skubos procedūra, bet balsuoti negalime, nėra prasmės. Ką gi, atidedame iki geresnių laikų. Tačiau pastraipsniui mes privalome svarstyti.
1 straipsnis. Ar galime pritarti? 2 straipsnis. Galime pritarti? 3 straipsnis. 4 straipsnis. 5 straipsnis.
Dėl viso balsuoti negalime, nes, deja… Pabandyti galime, bet… (Balsai salėje) Ką sakote? Norite išsakyti motyvus. Ką gi, tai yra svarbus dalykas. Keturi – prieš, keturi – už.
Už – J. Olekas. Prašom, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Supratome raginimo prasmę. Nuomonę prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Mielieji kolegos, politinės tarybos vardu siūlau balsuoti prieš, nes šis klausimas buvo apsvarstytas politinėje taryboje ir politinė taryba nepritarė šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Ką gi, mums, paprastiems mirtingiesiems, sunku suprasti, kokioje politinėje taryboje jūs balsavote. Mes, laikydamiesi laisvo mandato ir atskaitomybės tautai, balsuosime atitinkamai, kolegos, kadangi neinformavote, kokioje politinėje taryboje vyko tokie reikalai. Tai, mielieji kolegos, atidedame galutinį balsavimą kitam kartui.
18.44 val.
Darbotvarkės 2-17a klausimas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-775, ir atitinkamai lydintysis – Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu J. Sabatauską, bet jo salėje nematau. Kviečiu atstovaujantį Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Ar turime ką nors, atstovaujantį tam komitetui? Ne. Tai man teks supažindinti su šio komiteto sprendimu. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatas – bendru sutarimu už.
Tuomet kviečiu A. Paulauską pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. Atsiprašau, kolega.
A. PAULAUSKAS (DPF). Mes neseniai papildėme Baudžiamąjį kodeksą naujom veikom, kurios skirtos kovai su terorizmu. Atsiradus Baudžiamajame kodekse šiems straipsniams, mes būtent šiais straipsniais siūlome papildyti Kriminalinės žvalgybos įstatymą, kad būtų galima žvalgyti ir aiškintis šitas kriminalines veikas. Komitetas apsvarstė ir bendru sutarimu už. (Balsai salėje) Nesijaudinkite ir nesinervinkite išgirdę žodį „žvalgyba“. Čia nieko blogo nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už ir nuomonė prieš. R. Šimašius – nuomonė prieš.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Ačiū. Nenoriu nuomonės.
PIRMININKAS. Jūs atsisakote kalbėti. Tai po svarstymo, kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Girdžiu, kad ne. Tai pasiruoškite balsuoti. Kolegos, dabar balsuojame dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kas pritariate jam, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, jeigu turite kitą nuomonę, tada susilaikote.
Užsiregistravo 35, balsavo 35: už – 28, prieš – 2, susilaikė 5. Pritarta.
Taikoma ypatingos skubos procedūra. Ar sutinkate, kolegos? Ačiū.
Tuomet vieno straipsnio… Dėkoju. Galutinį balsavimą atidedame geresniems laikams. Ar norite kalbėti dėl motyvų už ir prieš? Tuoj žvelgiu į ekraną. Skuba viršija technines galimybes. Nematau norinčių kalbėti, todėl baigiame ir šią stadiją.
18.48 val.
Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-776 (svarstymas)
Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską. Kolega!
A. PAULAUSKAS (DPF). Iš karto noriu nuraminti, kad komitetas nepritarė šiam projektui, kad nebūtų aistrų be reikalo, pagrindiniam komitetui pasiūlė atmesti, atsižvelgiant į VSD ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymą, nes šitas veikas bus galima tirti vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymu. Komitetas bendru sutarimu atmetė šitas pataisas. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių kalbėti už ir prieš nematau. Kolegos, ar galime bendru sutarimu atmesti šį įstatymo projektą? Dėkoju.
18.48 val.
Civilinės saugos įstatymo 2, 8, 12, 14, 15, 21, 26, 27, 28, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-4525. Svarstymo stadija. Pranešėjas – A. Paulauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Kolega!
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Civilinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą komitetas svarstė ir turėjo keletą pataisų, tačiau bendru sutarimu pritarė. Pagrindinis turbūt pakeitimas šio įstatymo – kad ekstremali situacija, kuri trunka ilgiau negu pusmetį ir kurią skelbia savivaldybė, turėtų peraugti į valstybinio lygio ekstremalią situaciją, o visi kiti pakeitimai daugiau techninio pobūdžio. Svarbiausias yra šis. Komitetas prašo pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Norinčių kalbėti nematau.
Taikoma ypatingos skubos tvarka. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos.
Pradedame priėmimą pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui? 2 straipsniui? 3 straipsniui? 4 straipsniui? 5 straipsniui? 6 straipsniui? 7 straipsniui? 8 straipsniui? 9 straipsniui? 10 straipsniui? Ir 11 straipsniui?
Dėkoju, kolegos. Pastraipsniui priėmimas baigtas.
Motyvai dėl viso. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime laikyti, kad tuo šią stadiją baigėme? Balsavimą atidedame geresniems laikams.
18.51 val.
Mielieji kolegos, aš siūlyčiau svarstyti rezervinį 2 klausimą, tai yra Valstybės apdovanojimų įstatymo 4, 7, 11, 19, 42 straipsnių papildymo ir pakeitimo, įstatymo papildymo septintuoju skirsniu įstatymo projektą, registracijos Nr. XIIP-686. Svarstymo stadija. Pranešėjas – V. Stundys, jis tuoj pasieks tribūną.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Tik vienas sakinys: komitetas svarstė ir, iš esmės pritardamas idėjai, siūlo iniciatoriams grąžinti tobulinti, kad būtų galima ir kituose teisės aktuose šitą problemą – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių problemą – įteisinti taip, kaip dera. Tai prašom sutekti galimybę.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Norinčių kalbėti už ir prieš nematau. Ar galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti? Ačiū jums. Grąžiname iniciatoriams tobulinti šitą įstatymą – tokia mūsų sprendimo esmė.
18.52 val.
Kolegos, judame prie 2-19a, 2-19b, 2-19c, 2‑19d klausimų. Pirmasis – Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-1069. Svarstymo stadija. Pranešėjas – A. Paulauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Kolega! Aš manau, kad jūs galite dėl visų, dėl kurių yra atitinkamai pateiktos komiteto nuomonės ir išvados.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų čia yra visi kiti lydimieji įstatymai, o pagrindinis yra Žvalgybos įstatymo 2 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kad suprastumėte, apie ką kalbama, tai yra Vyriausybės ryšių centras.
Komitetas apsvarstė, iš tiesų daug įvairiausių pataisų, pastabų, į jas atsižvelgė ir balsavo: 5 – už, prieš nebuvo, 2 susilaikė. Pritarta Žvalgybos įstatymo pakeitimui.
Kiti įstatymai – tai dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo. Mūsų komitetas nebuvo pagrindinis. Jis yra papildomas. Jam taip pat pritarė 5, prieš nebuvo, 2 susilaikė.
Tas pats ir dėl principinės kariuomenės struktūros. Čia jau mūsų komitetas vėl buvo pagrindinis. Balsavimo rezultatai tie patys: 5 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Projektui pritarta.
Ir paskutinis tai yra Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos… Čia toks ilgas, gal aš jo neskaitysiu, pirmininkas pristatė. Taip pat mūsų komitetas nėra pagrindinis, papildomas dėl šio projekto. Ir komitetas apsvarstęs tokia pat balsų dauguma, 5 – už, prieš nebuvo, 2 susilaikė, projektui pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dėkoju už pristatymą. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą. Kas galėtų nudžiuginti pasirodymu? Nematau. Gal Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė galėtų savo išvadas ir matymą pateikti?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pateiktam įstatymo projektui pritarė. Pagal pradinį variantą siūlė nukelti įstatymo įsigaliojimą iki kovo 1 d., bet vakar dienos posėdyje vyko svarstymas, ir balsų dauguma sutikome, kad įstatymas įsigaliotų nuo sausio 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju, aš supratau, kad jūs pritariate pagrindiniam komitetui – sausio 1 d., o anksčiau manėte, kad kovo 1-oji būtų tinkama data.
Kolegos, leiskite jus supažindinti su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Jo sprendimas yra toks: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir pastabas, kurioms pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Balsavimo rezultatai: 9 – už, prieš nebuvo, 1 susilaikė. Taigi išvadas žinome.
Diskusija. Pirmasis norėtų kalbėti J. Olekas. Didingas sprendimas, aš manau, kolegos įvertins jus kitais atvejais. Ir daugiau norinčių kalbėti nematau. Supratau.
Kolegos, tuomet mes turėtume pritarti, kad 2-19b ir 2-19d įstatymų projektuose iš kovo 1 d. keliame įsigaliojimo datą į 2014 m. sausio 1 d. Socialinių reikalų ir darbo komitetas tam pritarė. Ar mes galime bendru?.. (Balsai salėje) Jūs nepritariate, norėdami pasisakyti… Matau, nuomonė už. J. Olekas. Prašau, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kadangi visi darbuotojai ir visa sistema turėtų dirbti vienodai visais metais, tai tikrai būtų ydinga, kad mes paliktume dar trims mėnesiams kokią nors kitą sistemą ir tik nuo kovo 1 d. pradėtume įgyvendinti mūsų sprendimą. Todėl aš kviečiu, kad mes pradėtume tą nuo sausio 1 d. Visi parengiamieji darbai yra padaryti, jeigu šiandien priimsime sprendimus, bus galima tą įgyvendinti ir nuo sausio 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. J. Dagys. Kolega!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kad ir kiek mes parengiamųjų darbų darytume, bet darbo teisė yra darbo teisė, ir jūs tiesiog nespėsite to dalyko padaryti. Kovo 1 d. – tai yra ir įspėjimo laikotarpiai, visa kita. Jūs nesate niekada garantuotas, kad šiuo atveju kas nors vienas nenorės ginti savo teisių, nepaprašys laikytis darbo teisės numatytų terminų, įspėjimų ir visa kita. Todėl pirminis siūlymas, gaila, kad jis yra pakeistas, kovo 1 d. ir buvo labai racionalus laikas. Tai netrukdo jūsų reorganizacijai, bet tikrai mes turime vadovautis mūsų įstatymais. Čia nėra koks atvejis.
Net ir tuo atveju, jeigu mes ir priimtume tokį įstatymą, visi galėtų kreiptis į bet kurį teismą ir išsireikalauti tų darbo terminų, nes kodekso straipsniai yra aukščiau už mūsų priimamą įstatymą. Aš nesuprantu, kodėl mes dabar turėjome tą pakeisti datą. Gaila, kad to svarstymo metu aš komiteto posėdyje nedalyvavau, bet mes padarėme didžiulę klaidą, nes Civilinis kodeksas yra aukščiau atskirų norminių aktų.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Apsispręsime balsavimu būdu. Taigi skelbiu, kad mes balsuosime dabar dėl dviejų teisės aktų iš karto, nes analogiškos pataisos. Yra pateiktas pasiūlymas, jį pateikė Seimo narys A. Paulauskas, kitaip tariant, 2 straipsnį išdėstyti taip, kad šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. vietoj kovo 1 d. Dabar balsuosime dėl 2-19b ir dėl 2-19d darbotvarkės klausimų. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote, kolegos.
Užsiregistravo 35 Seimo nariai, balsavo 34: už – 27, prieš – 2, susilaikė 5. Pataisai yra pritarta. Kolegos, kadangi dėl 2-19a ir 2-19 c pritarta buvo pagrindinio komiteto nuomonei, mes jau pritarėme, komitetai išreiškė pritarimą, o šiuo metu balsuodami pritarėme ir 2-19b, 2-19d, tai 2-19, keturių įstatymų kompleksui, yra pritarta. Svarstymo stadiją baigiame.
19.01 val.
Kolegos, darbotvarkės 2-20a ir b klausimai – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 7, 8, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-1170, ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1171(2). Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją A. Dumbravą. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas.
A. DUMBRAVA (TTF). Nr. XIIP-1170, taip?
PIRMININKAS. Taip.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu komiteto sprendimus ir siūlymus, Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir komiteto išvadoms. Ir pasiūlymai: siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 7, 8, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1170(2) skubos tvarka; siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014 m. balandžio 1 d. pateikti Seimui įstatymų pakeitimus dėl individualių įmonių, tikrųjų ūkinių bendrijų, komanditinių ūkinių bendrijų ir mažųjų bendrijų statuso, apmokestinimo ir jų savininkų bei narių socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 2 – prieš.
Ir Nr. XIIP-1171 dabar, taip?
PIRMININKAS. Taip, prašau.
A. DUMBRAVA (TTF). Jie eina kartu. Taip pat yra sprendimas pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir komiteto išvadoms ir siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1171 skubos tvarka. Ir tas pats, kas ir pirmame siūlyme dėl pirmo įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Ekonomikos komiteto vardu kviečiu A. Mockų.
A. MOCKUS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas taip pat svarstė, iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento, Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pasiūlymų nebuvo. Balsavo 7 už, 3 susilaikė. Tokie rezultatai.
PIRMININKAS. Dėl abiejų projektų?
A. MOCKUS (LSDPF). Kitą klausimą taip pat svarstėme. Taip pat pasiūlyta pritarti projektui. Balsavo 7 už, 3 susilaikė. Pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą A. Palionį pateikti komiteto sprendimą.
A. PALIONIS (LSDPF). Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo narių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus, t. y. šiuo metu galiojančią valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimo tvarką, kai individualių įmonių savininkai, ūkininkų bendrijų tikrieji nariai ir mažųjų bendrijų nariai gali valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėti nuo išsiimamų asmeniniams poreikiams pajamų sumų, pratęsti vieneriems metams. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija. Norinčių kalbėti… Ačiū, kolega. Jūs, nematydamas amžinojo oponento A. Syso, tapote visiškai kitoks. Ačiū. Atsisakėte žodžio. Po svarstymo galime pritarti? Ačiū. Buvo pasiūlyta ypatinga skuba. Ar galime pritarti? Dėkoju.
19.05 val.
Tada pastraipsniui. Ar galime pritarti įstatymo projekto, registracijos Nr. XIIP-1170, 1 straipsniui? Ačiū. Ar galime bendrai pritarti? Ačiū. Norinčių kalbėti dėl motyvų… Kad taip dažniau. Pastraipsniui pritarta ir bendrai pritarta.
19.07 val.
Tada einame prie antrojo projekto. Ar galime pastraipsniui pritarti? Ačiū.
Dėl motyvų norinčių kalbėti nematau. Susilaikote. Kolegos, sveikintinas noras. Tada svarstymo stadija tuo ir baigta. Balsavimus atidedame geresniems laikams. Tikimės, pirmadieniui.
19.07 val.
Bibliotekų įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31, 61 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-882(2) (svarstymas)
Mielieji kolegos, 2-21 klausimas – Bibliotekų įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31, 61 straipsniais įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-882. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovą V. Stundį pateikti sprendimą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui ir siūlo Seimui jį svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę pateiks kolega A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-882. Siūlymas pagrindiniam komitetui: įstatymo projektą Nr. XIIP-882 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo nario V. Juozapaičio pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto ir Lietuvos leidėjų asociacijos pastabas ir pasiūlymus.
Antra. Svarstyti galimybę parengti naujos redakcijos Bibliotekų įstatymo projektą įvertinus pastarąjį dešimtmetį bibliotekų sistemoje įvykusius pokyčius ir siekiant sudaryti sąlygas modernių bibliotekų plėtrai.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nematau. Aš kviečiu V. Stundį pateikti tuos siūlymus ir pataisas, kurias šiuo metu aš matau dėl 6 straipsnio. Prašau, kolega.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tiesiog iš eilės. Teisės departamento pastaba dėl 5 straipsnio. Komitetas pritarė ir pasiūlė tikslesnę formuluotę. Ji yra išvados tekste.
Toliau dėl 5 straipsnio yra kita Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė, nes ji yra perteklinė. Minėtus teisinius santykius reglamentuoja Vyriausybės nutarimu patvirtinta tvarka, todėl nėra jokio pagrindo dar įdėti perteklinę normą.
Toliau yra pastaba 12 straipsnio 2 daliai. Komitetas taip pat nepritarė, nes visais kitais atvejais, kurių yra valstybės sandaroje, jokios kitos normos nėra, kaip ta, kuri yra įrašyta ir įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Supratau. Kolega, dabar…
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dabar bus siūlymai.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narių pateikti pasiūlymai.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Yra siūlymų ir ne tik Seimo narių. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto siūlymas…
PIRMININKAS. Ne, kolega. Tiktai Seimo narių. Aš matau, yra du Seimo nario V. Juozapaičio pasiūlymai dėl 6 straipsnio tam tikrų dalių.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Seimo narys kolega V. Juozapaitis 1 straipsnio 1 daliai… komitetas pritarė. Jis tikslina bibliotekų veiklos sampratą. Jokių klausimų nebuvo. Bendras sutarimas.
PIRMININKAS. Kolega, iš karto, kur nepritarta. Pritarimai yra… Taip, dėl 6 straipsnio.
V. STUNDYS (TS-LKDF). 5 straipsnio 1 daliai nepritarta, nes pats komitetas pakeitė straipsnio formuluotę ir kolegos siūlymas neteko aktualumo. Pats kolega pritarė tam nepritarimui.
Toliau nepritarėme kolegos…
PIRMININKAS. Palaukite, kolega. Ar dabar galėtume apsispręsti dėl 6 straipsnio dėl Seimo nario V. Juozapaičio pateiktos pataisos? Ar galėtume pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Pats kolega pritarė. Toliau nepritarėme kolegos siūlymui dėl 5 straipsnio 2 dalies, nes baigiamosiose įstatymo projekto nuostatose yra nustatyta įgyvendinimo tvarka, todėl jo siūlymas neatitinka tos tvarkos ir siaurina galimybes. Jo siūlomas terminas – nuo sausio 1 d., o baigiamosiose nuostatose – po penkerių metų. Pats kolega sutinka su nepritarimu.
PIRMININKAS. Supratau. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pozicijai, nes iš esmės įstatymo projektą patobulinome, ir tos pastabos tiesiog yra neaktualios.
PIRMININKAS. Supratau. Kolega, čia yra mažiau konkretus komiteto pasiūlymas. Mes neturėtume apsispręsti. Kolegos, pastraipsniui mes pritarėme. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam projektui? Ačiū, kolegos. Tuo 2-21 klausimo svarstymą ir baigėme.
19.12 val.
2-22 – Šilumos ūkio įstatymo 19 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-1231. Aš kviečiu S. Dmitrijevą pateikti Ekonomikos komiteto išvadą.
S. DMITRIJEV (DPF). Ačiū, pirmininke. Dėl Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XIIP-1231. Komitetas svarstė ir mes pritarėme. Buvo pritarta Seimo Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastaboms. Pastabų negauta. Pritarta. Kitų komiteto narių nuomonių nėra. Viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Diskusijoje kalbėti užsirašiusių nematau. Ar galime pritarti pastraipsniui po svarstymo? Dėkoju. Kolegos, galime pritarti ypatingai skubai? Ir galime pritarti pastraipsniui? Ačiū, pritarta.
Dabar dėl viso įstatymo projekto ypatingos skubos. Už, prieš. Nematau. Pritarta ir galutinis balsavimas atidėtas geresniems laikams.
19.15 val.
Kolegos, darbotvarkės 2-23a, 2-23b, 2-23c klausimai – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4158(2), Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-4159(2) ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4160(2). Pateikimo stadija. Kviečiu aplinkos viceministrą A. Petkų.
A. PETKUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite pristatyti įstatymų paketą, susijusį su Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymu, ir du lydimuosius – tai anksčiau galiojusio įstatymo pripažinimo netekusiu galios projektą ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnį, kuriame numatyta, kad savivaldybės tvirtina šalto vandens kainas. Šią nuostatą reikia išbraukti. Taigi dėl pristatomo projekto.
Teikiamo projekto tikslas – aiškiai reglamentuoti savivaldybių geriamojo vandens tiekėjų, vartotojų, abonentų santykius, atsirandančius išgaunant, naudojant, tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas; sumažinti paslaugų miestuose ir kaimuose plėtros netolygumus, sustabdyti vandens paslaugų kainų augimą, užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą gyventojams.
Projekto konkretūs pasiūlymai: paskirti viešuosius vandens tiekėjus, atsisakant konkurso, stambinti vandens įmones, įvesti privalomą vandens įmonių licencijavimą, pavesti kainas nustatyti Kainų ir energetikos komisijai, atsisakyti vienkartinio prijungimo mokesčio, įvesti garantinį vandens tiekėją, reglamentuoti privačių nuotekų tvarkymą, nustatyti baudas vandens tiekėjams už paslaugų kokybės reikalavimų pažeidimus.
Taip pat siūloma nustatyti nuotekų transportavimo, infrastruktūros, statybos priežiūros, individualaus vandens išgavimo, individualių nuotekų tvarkymo, sutarčių sudarymo ir atsiskaitymo už paslaugas reikalavimus.
Šiandien pasirodė Teisės departamento išvada dėl įstatymo. Į išvadoje pateiktą didžiąją dalį pasiūlymų, manome, reikia atsižvelgti. Likusią dalį reikia svarstyti komitetuose svarstymo metu. Siūlau pritarti po pateikimo ir mielai atsakysiu į užduotus klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kolega, ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – R. Markauskas. Prašau, kolega.
R. MARKAUSKAS (DPF). Ačiū. Kaip jūs suprantate vandens įmonių stambinimą? Jų visų steigėjas yra savivaldybės. Kiekviena savivaldybė turi. Aš labai abejoju, ar kaimynystėje esanti kita savivaldybė sutiks, kad šitos įmonės būtų sujungtos.
A. PETKUS. Šiandien Lietuvoje veikia per 350 vandens tiekėjų. Įstatyme yra numatyta galimybė – vienas vandens tiekėjas vienoje savivaldybėje, tai yra minimalus poreikis. Tolesnis dviejų, trijų ir daugiau savivaldybių įmonių jungimasis – tai jau paliekama evoliucijai ir tolimesniems santykiams tarp įmonių. Šiandien mes matome 60 savivaldybių – 60 įmonių.
PIRMININKAS. Kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Prašau sėstis. Nuomonė už, nuomonė prieš. Prieš matau P. Narkevičių. Prašau, kolega.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nespėjau paklausti, tai noriu pasakyti nuomonę prieš. Iš tikrųjų anksčiau tradiciškai savivaldybė, kaip steigėjas, kaip pagrindinis akcininkas tų įmonių, kurias vadiname viešojo vandens tiekimo įmonėmis, turėjo teisę taryboje priimti sprendimą dėl kainų, tiksliau, tas kainas priimdavo Valstybinė kainų ir energetikos komisija, o taryba dar tvirtindavo. Aš manau, kad taryba turi turėti teisę vis dėlto išsakyti savo nuomonę dėl kainų toje teritorijoje lygio, nepaisant to, kad ir Valstybinė kainų ir energetikos komisija pasisakė. Tai čia būtų vienas momentas.
Antras. Aš manau, kad stambinimas… Vėlgi čia aiški to įstatymo kryptis – įmonių stambinimas, savivaldos lyg ir nebelieka, nes įstatymas labai konkrečiai ir aiškiai reglamentuoja, kad tai bus teritoriniu pagrindu sujungta. Nėra nei įstatymo įgyvendinamųjų kokių nors aktų, nei minčių, nei strategijos, aš taip įsivaizduoju. Bent jau tokios negirdėjau ir pristatyme nėra.
Mano tokia pastaba, kad, matyt, reikėtų susipažinti rimčiau tam, kad galima būtų priimti teigiamą sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės už nematau. Kolegos, pasiruoškite balsuoti, nes nuomonių… Ar galime bendru sutarimu, Petrai Narkevičiau? Ne. Principinės nuostatos yra principinės nuostatos, ypač politikoje, jos yra vertintinos. Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad pritariate trims teisės aktų projektams, tai yra pateikimo stadija, mes turėsime pakankamai laiko jiems išnagrinėti, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote, kolegos.
Užsiregistravo 27, balsavo 27: už – 20, prieš – 1, susilaikė 6. Žymia persvara yra pritarta.
Mielieji kolegos, tuomet siūlymas svarstyti visus tris teisės aktus jau IV (pavasario) sesijoje. Dėl pirmojo teisės akto, registracijos Nr. XIIP-4158, pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, antrasis būtų Kaimo reikalų komitetas. Galime pritarti? Ačiū.
Dėl antrojo teisės akto, registracijos… Atsiprašau, antras papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Atsiprašau.
Dėl antrojo teisės akto, registracijos Nr. XIIP-4159, pagrindinis būtų Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar užtektų? Galime pritarti? Dėkoju.
Dėl trečiojo teisės akto, registracijos Nr. XIIP-4160, pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Užtektų? Galime pritarti?
Repliką po balsavimo – V. Kamblevičius. Prašau, kolega.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Aš už.
PIRMININKAS. Jūsų balsas už. Dėkoju. Tai smarkiai pakeičia balsavimo rezultatus. Kolegos, baigėme šių trijų klausimų svarstymą.
19.22 val.
Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 13, 15, 16, 17 straipsnių, Įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 41, 42 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-1318ES, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1319 (pateikimas)
Pereiname prie 2-24a, 2-24b – Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 13, 15, 16, 17 straipsnių, įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 41, 42 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-1318ES ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1319. Pateikimo stadija. Kviečiu sveikatos reikalų viceministrą E. Matačiūną pateikti teisės aktus. Prašom, kolega.
E. MATAČIŪNAS. Labas vakaras. Supratau. Teikiame Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 13, 15, 16, 17 straipsnių, įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 41, 42 straipsniais ir priedu įstatymo projektą ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Abu įstatymai yra skirti perkelti į įstatymus 1974 m. birželio 4 d. Tarybos direktyvų 74/556 ir 74/557 nuostatas dėl darbo su toksiškais produktais, toksiškomis medžiagomis. Kompetencijos nustatymas. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Jūsų paklausti nėra norinčių, nematau. Galite sugrįžti.
Norinčių išsakyti nuomones nematau. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Darna didėja. Ačiū.
Tuomet siūloma šiuos abu klausimus svarstyti jau IV (pavasario) sesijoje. Abiem atvejais pagrindiniu komitetu siūloma skirti Sveikatos reikalų komitetą. Ar galime pritarti? Ar reikalingas papildomas komitetas? Ne. Ačiū, kolegos, tuo būdu šių abiejų klausimų svarstymas yra baigtas.
19.25 val.
Tuomet darbotvarkės 2-25 klausimas – Paramos mirties atveju įstatymo 3, 5, 6 straipsnių papildymo ir pakeitimo ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1308. Pranešėjas – socialinės apsaugos viceministras A. Šešelgis. Prašom, kolega.
A. ŠEŠELGIS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Paramos mirties atveju įstatymo 3, 5, 6 straipsnių papildymo ir pakeitimo ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektą, kuriuo siekiame į nacionalinį teisės aktą perkelti 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/98 nuostatas. Pagal jas trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems dirbti ir gyventi į Lietuvą, būtų sudarytos vienodos sąlygos gauti paramą mirties atveju, kaip ir valstybės narės piliečiams. Tai pirma.
Antra, nustatyti teisinį pagrindą skirti laidojimo pašalpą, kai vaikas gimė gyvas, tačiau mirė nesulaukęs 3 mėnesių ir jo gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje.
Trečia, nustatyti teisinį pagrindą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų skirti laidojimo pašalpą tais atvejais, kai mirusio asmens gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje.
Projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės, nes tai yra vienetiniai atvejai. Specialiosios tikslinės dotacijos, kurios yra skiriamos iš valstybės biudžeto savivaldybių biudžetui, yra pakankamos ir šiems projekto pakeitimu numatomiems atvejams finansuoti. Projektą rengdami negavome jokių teisinių pastabų, todėl prašome pritarti šiam projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už pateikimą, jūsų nori paklausti kolegė K. Miškinienė. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Aš labai atsiprašau kolegų, labai trumpai. Gerbiamasis viceministre, jūs žinote, kad savivaldybių finansinė situacija yra labai sudėtinga ir pinigų trūksta visoms funkcijoms. Primetame papildomas funkcijas ir sakome, kad pinigų nereikės. Aš manau, kad čia tikrai tų pinigų reikės. Kaip reikėtų spręsti konstruktyviai šią problemą, jūsų manymu?
A. ŠEŠELGIS. Aš manau, kad mes numatome tik galimybę savivaldybėms pačioms atskirais atvejais priimti sprendimus ir pasirengti tvarką, ko anksčiau nebuvo numatyta. O iš valstybės biudžeto pinigų, kurie yra numatyti kitiems metams kaip specialiosios tikslinės dotacijos, tikrai pakaktų, nes pagal mūsų turimus duomenis per metus tai būna iki 100 atvejų, ir ne daugiau, o gal net ir mažiau.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Už ir prieš norinčių nematau. Jūs atsakėte į tą klausimą. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū jums, kolegos.
Siūloma: svarstyti šį klausimą jau pavasario sesijoje, pagrindiniu komitetu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kuris galės atsakyti į kolegės K. Miškinienės užduotą klausimą taip pat.
Mielieji kolegos, tuo pateikimo stadiją baigiame.
2-6 klausimas. Turiu jums gerą naujieną, kadangi A. Syso nėra salėje, klausimas nebus svarstomas.
19.29 val.
Tai leidžia mums iš karto pereiti prie 2-27 klausimo – prie Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67, 138 ir 139 straipsnių pakeitimo“ projekto Nr. XIIP-1093. Nespėjau pranešti, bet P. Gražulis jau užėmęs tribūną ir padarys jums pateikimą. Prašom, Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, nenoriu trukdyti jūsų laiko. Po pateikimo prašau pritarti, ir šitas klausimas bus svarstomas pavasario sesijoje. Manau, kad savo pastabas ir pasiūlymus galėsite pareikšti po pateikimo. Prašau neklausti. Rimantai, neklausk.
PIRMININKAS. Mielasis kolega Gražuli, derėtis čia ne vieta. Nebent R. J. Dagys nori atsisakyti. Viskas aišku, supratau.
Kolegos, kadangi klausimų nėra, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Kaip sakote? Ne. Matau tvirtą socialdemokratų „ne“. Mielieji kolegos, pasiruoškite tuomet balsuoti, ir balsuoti dėl P. Gražulio ką tik pateikto Seimo projekto. Kas pritariate P. Gražulio projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Kolegos, vyksta balsavimas.
Mielieji kolegos, užsiregistravo 29 Seimo nariai. Balsavo 29 Seimo nariai: už – 18, prieš – nedrįso niekas prieš P. Gražulį, susilaikė 11. Tokiu būdu pritarta. Svarstysime šį klausimą toliau, bet jau, Petrai Gražuli, tik pavasario sesijos metu. Pagrindiniu komitetu, jums gera naujiena, bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris sugebės įsigilinti į jūsų projekto esmę ir, aš tikiuosi, pateiks objektyvią ir kompetentingą nuomonę.
Mielieji kolegos, pagrindinė darbotvarkė yra baigta. Rezervinis 3 klausimas negali būti svarstomas, nes nėra pranešėjos, atidedamas geresniems laikams. Tuo pagrindinė darbotvarkė yra baigta.
19.31 val.
Informaciniai pranešimai
Kolegos, aš atsiprašau, turiu pavedimą perskaityti ir supažindinti jus su Seimo narių pranešimu dėl Seimo parlamentinės metro idėjos paramos grupės sudarymo. Jis skelbia, kad „Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 2 dalies aštuntojo skirsnio 42 straipsniu, įkūrėme Seimo parlamentinę metro idėjos paramos grupę. Seimo parlamentinės metro idėjos paramos grupės pirmininku išrinktas A. Skardžius, pavaduotojais – R. Paliukas, G. Mikolaitis ir A. Palionis.“ Sveikiname esančius čia tos metro grupės vadovybės narius. Ir atitinkamai pridedamas sąrašas, parašas – Seimo narys A. Skardžius.
Mielieji kolegos, aš siūlau registruotis. Iki metro dar toli, bet idėja jau gyva.
Mielieji kolegos, užsiregistravo 28 Seimo nariai iš 141, aš noriu pabrėžti. Aš jums esu dėkingas, linkiu gero vakaro ir skelbiu, kad gruodžio 19 d. vakarinis posėdis skelbiamas baigtas. Gero vakaro, kolegos!
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.