LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 116
STENOGRAMA
2013 m. gruodžio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS ir
Seimo Pirmininko pavaduotojai P. AUŠTREVIČIUS ir A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradėsime gruodžio 19 d. (ketvirtadienio) rytinį plenarinį posėdį. (Gongas)
10.00 val.
Pirmas darbotvarkės klausimas yra darbotvarkės tvirtinimas. Prašom D. Mikutienę.
D. MIKUTIENĖ (DPF*). Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau projektus Nr. XIIP-1343 ir Nr. XIIP-1342 – tai Seimo nutarimas „Dėl 2014 metų paskelbimo Vaikų sveikatos metais“, nes yra ir priėmimas, ir svarbus klausimas, iš labai vėlaus laiko pakelti po visų priėmimų, kad būtų tokia tvarka, t. y. po 2-10 klausimo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Supratome. Prašom. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš frakcijos vardu siūlau į rytinio posėdžio darbotvarkę įrašyti Seimo nutarimo projektą dėl komisijos sudarymo V. Uspaskicho imuniteto klausimui nagrinėti, atrodo, Nr. XIIP-1264. Man keista, kad Seniūnų sueigoje buvo manipuliuojama kažkokiu 48 valandų reikalavimu, kai žinome Seimo posėdžių praktiką, jog Etikos ir procedūrų komisijos išvados dažnai paprašoma tiesiog per pietų pertrauką ir vakariniame posėdyje ta išvada jau yra naudojamasi. Taigi siūlyčiau neieškoti kokių nors formalių kliaučių, o įrašyti šį projektą. Aš tikėjausi, kad jūs tai jau būsite padariusi po Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tiesiog šiandien Seniūnų sueiga dėl visų tiek įstatymų, tiek nutarimų labai laikėsi Statuto ir valandų klausimo. Aptarsime.
Toliau. Prašom. Gerbiamasis B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, Socialdemokratų frakcijos vardu prašau darbotvarkėje palikti 1-4 klausimą – projektą Nr. XIIP-1166 dėl Žuvininkystės įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo. Motyvai, dėl ko.
Pirmiausia, kad nauji metai ir labai svarbus šitas įstatymas.
Antra. Praėjusį kartą išbraukėme dėl to, kad nebuvo Vyriausybės išvados. Dabar ji yra gauta ir šiandien komitete apsvarstyta. Prašom palikti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Seimas apsispręs, bet čia taip pat buvo ginčas Seniūnų sueigoje dėl valandų.
Gerbiamasis ministras V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, tikrai kviesčiau nepritarti gerbiamojo B. Paužos pasiūlymui. Kaip žinote, Vyriausybės nuostata yra nepritarianti komiteto sprendimui. Ką čia prieš šventas Kalėdas su Vyriausybe kariauti pradėsime. Siūlau išbraukti tą klausimą ir nesvarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame ministrui. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Išties komitetas šį klausimą dėl žuvininkystės svarstė gerokai prieš mėnesį. Vyriausybės išvada vėlavo 19 dienų. Todėl Vyriausybės išvada, kuri yra neprivaloma komitetui, kuri neprivaloma plenariniame posėdyje, išties nėra reikšmingas dalykas. Aš siūlau grąžinti Žemės ūkio ministerijos dispozicijai, ką ir numato Europos Sąjungos teisės aktai, Žemės ūkio ministerijos atstovavimas Europos Sąjungos institucijose, ir pritarti mūsų Jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisijos pateiktai pataisai, kad išties neliktų be darbo vietų Kalėdų laikotarpiu žmonės, kad nereikėtų darbo įrankių suvežti į Aplinkos ministeriją vien dėl to, kad kas nors nori papramogauti ir įsigyti žvejybos įrankių, tinklelių mėgėjai.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytą nuomonę. J. Razma. Prašome.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš taip pat frakcijos poziciją norėčiau išsakyti dėl siūlymo įrašyti žuvininkystės projektą. Praėjusiame posėdyje mes girdėjome labai aiškų ministro pasakymą, kad projektas yra korupcinis. Aš manau, kad tai, ko gero, pirmas atvejis, kai iš ministro lūpų nuskamba toks vertinimas. Prašyčiau šiandien tikrai to projekto neįrašyti ir iki įrašymo pirmadienį prašyti Antikorupcijos komisijos jį įvertinti, nes į ministro oficialų pasakymą mes privalome reaguoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. M. A. Pavilionienė. Prašom.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū, Pirmininke. Būkite maloni, gal galėtumėte paaiškinti, kodėl išbrauktas 2-4 klausimas dėl Švietimo strategijos, nes tai yra labai svarbu? Ačiū.
PIRMININKĖ. Mus informavo iš komiteto, kad ten procedūriškai dar kažkas netvarkinga, ir prašė perkelti į kitą dieną. Ten irgi dėl statutinių valandų.
V. Baltraitienė. Atsiprašau, ne tą įjungiau. Prašom.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Tik norėčiau paprašyti 1-21a ir 1-21b klausimus arba šiek tiek aukščiau pakelti, arba iškart po pietų. Tuo laiku man nelabai išeina pristatyti. Ar šiek tiek anksčiau, apie 11.00 val., arba iškart po pietų, jeigu būtų galima įtraukti.
PIRMININKĖ. Jūs siūlote į rytinį posėdį?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Arba iš karto į popietinį, jeigu niekas neprieštarautų. Ar į rytinį anksčiau.
PIRMININKĖ. Gerai. Išspręsime, jeigu kas nors bus išbraukta.
Daugiau jokių prašymų nėra. Taigi žiūrėsime iš eilės, kokie buvo pasiūlymai.
Pirmas pasiūlymas buvo D. Mikutienės pakelti Seimo nutarimo „Dėl 2014 metų paskelbimo Vaikų sveikatos metais“ projektą į rytinę darbotvarkę po 2-10 klausimo. Ar galime bendru sutarimu sutarti? Galime? Ačiū už supratimą.
Antras pasiūlymas buvo J. Razmos įtraukti Seimo nutarimą, bet Seniūnų sueiga nutarė, kaip ir dėl Tautinių mažumų įstatymo, buvo tikrai preciziškai pasižiūrėta pagal Statutą, kad nebuvo išlaikytos valandos, ir šituo klausimu buvo taip pat nutarta ir jis irgi yra išbrauktas. Bet yra frakcijos prašymas. Aš vis tiek turiu skelbti balsavimą. Po to mes spręsime dėl žuvininkystės klausimo. Ar galime gal bendru?.. Galime balsuoti? (Balsai salėje) Bendru ar kaip? (Balsai salėje) Aš noriu paklausti, ar galime bendru sutarimu pritarti Seniūnų sueigos priimtam sprendimui, dėl Tautinių mažumų įstatymo buvo rastas konsensusas, Tautinių mažumų įstatymas buvo perkeltas į pirmadienį, kad ir šis nutarimas būtų perkeltas į pirmadienį? (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Kviečiu balsuoti. (Balsai salėje) Kas už tai, kad pritartume J. Razmos siūlymui šiandien įtraukti Seimo nutarimą dėl komisijos sudarymo, balsuoja už, kas pritaria Seniūnų sueigos sprendimui, kad abu klausimai: dėl tautinių mažumų ir dėl šio nutarimo, pagal Statutą, laikantis reikalavimo dėl valandų, perkeliami į pirmadienį, balsuoja prieš arba susilaiko. Tie, kurie balsuoja už, pritaria J. Razmos siūlymui įtraukti, tie, kurie balsuoja prieš arba susilaiko, pritaria Seniūnų sueigos sprendimui. Prašome balsuoti.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 34, prieš – 25, susilaikė 45. Taigi pagal Statutą, kaip ir buvo nutarta Seniūnų sueigoje, kartu su Tautinių mažumų įstatymu perkeliamas į pirmadienį. (Balsai salėje) Lygiai taip pat jūsų atstovai Seniūnų sueigoje referavo dėl pagal Statutą nesilaikyto reikalavimo dėl valandų.
Dabar dar buvo vienas prašymas dėl Žuvininkystės įstatymo. Vieni siūlė įtraukti į darbotvarkę, kiti – neįtraukti į darbotvarkę. Kaip suprantu, bendro sutarimo nėra, todėl kviečiu balsuoti. Socialdemokratų partijos frakcijos vardu buvo siūloma įtraukti į darbotvarkę Žuvininkystės įstatymo 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 141, 142, 143, 144 straipsniais įstatymo projektą. Kas pritaria socialdemokratų siūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 107 Seimo narių: už – 61, prieš – 27, susilaikė 19. Įtraukta į darbotvarkę.
Dar buvo V. Baltraitienės prašymas perkelti 1-21 ir 1-22 anksčiau, bet dabar jau… (Balsai salėje) Galbūt dirbdami mes galėsime, nes dabar jau atsiranda Žuvininkystės įstatymas.
Ačiū. Daugiau siūlymų lyg ir nebuvo. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? (Balsai salėje: „Galime!“) Galime. Ačiū už supratimą. (Balsai salėje: „Negalime!“) Negalime. Prašo balsuoti. Kas už tai, kad patvirtintume gruodžio 19 d., ketvirtadienio, posėdžių darbotvarkę, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 77, prieš – 13, susilaikė 15. Darbotvarkė patvirtinta.
10.13 val.
Kitas darbotvarkės klausimas – Metrologijos įstatymo 1, 2, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15, 18, 19, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3678(3)ES. Priėmimo stadija. Pranešėjas – R. Žemaitaitis, Ekonomikos komitetas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Priėmimo stadija. Dabar pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų nėra gauta. Ar galime priimti bendru sutarimu?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Galime.
PIRMININKĖ. Priimta. 2 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Yra atsižvelgta. Yra Seimo narių pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš esmės.
PIRMININKĖ. Gerai. Yra Seimo narių R. Sinkevičiaus, K. Daukšio, M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Prašome. Kas pristatys?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš galiu, posėdžio pirmininke, atsakyti, ko gero, gal nereikėtų…
PIRMININKĖ. Palaukite! Pirmiausia turi pristatyti pasiūlymą. K. Daukšys. Gerbiamasis Kęstuti, ar galite pristatyti savo pasiūlymą?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Atsisakyk.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė, pasakys savo argumentus.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Atsiimk pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Tada galbūt paprašysim pirmininko.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, buvo Seimo narių pasiūlymas dar birželio mėnesį. Mes pakoregavome iš esmės Metrologijos įstatymą, atsižvelgdami į Metrologijos instituto, į Ūkio ministerijos ir Seimo narių pasiūlymus, todėl siūlome nepritarti. Ir kolegos, bent jau kolega K. Daukšys, komitete atsiėmė savo pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū už pagalbą pristatant. Reikalingi 29 Seimo nariai, palaikantys šį pasiūlymą. Balsuojame. Kas palaiko, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne, prieš, prieš, prieš… Birute, prieš! (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Yra 29 Seimo nariai. Pasiūlymas svarstomas. Motyvai – už, motyvai – prieš. Nėra. Balsuojame.
Kas už tai, kad pritartume Seimo narių R. Sinkevičiaus, K. Daukšio, M. Zasčiurinsko ir kitų teikimui, kuriam nepritarė komitetas?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Prieš, prieš, prieš! (Balsai salėje) Mes su B. Vėsaite ištaisėme visą (…) pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Balsavo 83 Seimo nariai: už – 26, prieš – 4, susilaikė 53. Nepritarta.
Kitas… (Balsai salėje) Aš noriu atsiklausti, ar Seimas sutinka, kad iš karto dėl visų, dėl visų 29, kad nereikėtų atskirai balsuoti, ar galime sutikti, kad toliau svarstytume?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip pat, gerbiamoji Pirmininke, noriu pasakyti, kad jeigu mes dabar nepritarėme tiek R. Sinkevičiaus, tiek K. Daukšio, tiek M. Zasčiurinsko, tai visiems… (Balsai salėje) Susiję, jų net neverta svarstyti.
PIRMININKĖ. Pirmininkas informuoja, kad balsuoti nebereikia. Ar teikėjai sutinka? Prašom. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, jeigu nepritarėte šiai pataisai, kitos yra susijusios, tai nereikia gaišti laiko.
PIRMININKĖ. Labai ačiū už supratimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė. Ar pirmininkas dar nori pasakyti?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne, nieko. Po to mes… Jeigu viskas ištaisyta, viskas tinka.
PIRMININKĖ. Seimo nario R. Žemaitaičio. Ar galime pritarti?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tikrai galime, komitetas irgi pritarė.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu pritarti? Toliau yra Seimo narių R. Žemaitaičio ir B. Vėsaitės pasiūlymas. Prašom, Birutė pristatys.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš irgi galiu kaip pirmininkas.
PIRMININKĖ. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Irgi pritarta. Iš dalies todėl, kad vietoj „patikrinimas“ buvo „bandymai“. Kadangi įrašytas ne tas žodis, todėl pritarėme iš dalies. Balsuoti tikrai nesiūlome, nes ištaisėme komitete.
PIRMININKĖ. Jis neaktualus?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Jis aktualus. Kadangi iš dalies pritarė, ištaisė klaidą.
PIRMININKĖ. Ištaisė klaidą. Bet Seimas turi balsuoti ir apsispręsti. Ar galime mes bendru sutarimu pritarti komiteto pataisytam variantui? Galime. Labai ačiū už supratimą.
Kitas siūlymas. Dėl jo nereikia, nes atsiėmė teikėjai. Toliau – Seimo nariai R. Žemaitaitis ir B. Vėsaitė. Pritarta iš dalies. Čia tas pats, apie ką mes kalbėjome?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Tai irgi susiję. Dar kartą klausiu Seimo narių, ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto išvadai? Ačiū. Daugiau pastabų ir pasiūlymų dėl 2 straipsnio nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Ačiū už supratimą.
3 straipsnis. Yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Prašom, pirmininke.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Vyriausybei mes pritarėme. Čia būtent dėl etalono tvirtinimo ir funkcijų perdavimo. Kadangi dabar funkcijos bus perskirstytos, politikos formavimas – Ūkio ministerijai, o prie vienos iš etalonų tarnybos priskiriama šita funkcija, todėl atsižvelgta. Todėl kitas R. Žemaitaičio ir B. Vėsaitės pasiūlymas būtent tai ir išsprendžia.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto išvadai, siūlymui pritarti? Ačiū. Pritarta. Seimo nariai R. Žemaitaitis ir B. Vėsaitė pateikė siūlymus.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, pritarta.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Čia yra siūlymo esmė, ką aš ir kalbėjau dėl politikos formavimo ir kam bus priskiriama ta funkcija. Dar kartą sakau, kolegos, kad politiką formuos Ūkio ministerija, o etalonų laboratorijos įgaliotai institucijai suteikiami šitie įgaliojimai atlikti patikrinimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar Seimo nariai gali pritarti bendru sutarimu komiteto išvadai? Ačiū, pritarta.
Vėl yra R. Sinkevičiaus, K. Daukšio ir M. Zasčiurinsko pasiūlymai, bet čia turbūt tie patys, kurie atsiimti? Supratome. Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip.
PIRMININKĖ. Seimo Teisės departamento pastabai komitetas pritarė. Atsiprašau, čia jau dėl 4. Dėl 3 straipsnio daugiau pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Galime.
PIRMININKĖ. Ačiū, priimta. 4 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, dėl kurios komitetas pritarė. Ar galime 4 straipsnį priimti su Teisės departamento pastaba, kuriai pritarė komitetas?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Galime.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu? Ačiū. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime priimti bendru sutarimu? Atsiprašau. 5 straipsnis. Yra Vyriausybės pastabos ir pasiūlymai. Prašom, pirmininke.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Vyriausybė siūlo, kas yra atsakingas, kad ministerija, kurios ministras atsakingas už metrologijos valdymo sritį… kad konkrečiai Ūkio ministerija bus atsakinga. Pritarta šitam dalykui.
PIRMININKĖ. Aš matau, kad komiteto nuomonė nepritarti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Čia yra Teisės departamento, Pirmininke. Teisės departamentui mes nepritarėme, nes Seimo nariai užregistravo, kad…
PIRMININKĖ. Vyriausybei pritarti?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip.
PIRMININKĖ. Supratome. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto siūlymui? Pritarta.
Toliau yra Seimo narių R. Žemaitaičio ir B. Vėsaitės pasiūlymai. Esmę, pirmininke, prašom trumpai pristatyti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Čia yra platesnis straipsnis. Čia tik detalizuojama, kas yra metrologinio laidavimo sistemos subjektai. Mes pasakome, kas buvo, ir Vyriausybės buvo nuomonėje – lieka atsakinga ta ministerija, kurios ministras atsakingas už meteorologijos valdymo sritį, ir čia atsiranda Nacionalinis metrologijos institutas.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti komiteto išvadai? Ačiū. Pritarta. Viskas.
Dėl 5 straipsnio daugiau pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Ar galime priimti bendru sutarimu 5 straipsnį? Ačiū. Priimtas.
6 straipsnis. Teisės departamento pastabos ir Vyriausybės…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Teisės departamentui komitetas nepritarė, nes pritarė Seimo narių B. Vėsaitės ir R. Žemaitaičio pasiūlymams. Čia yra detaliau kalbama apie politikos formavimą, kontroliavimą, koordinavimą, taip pat užtikrinamas finansavimas ir kontrolė. Kalbama apie Nacionalinį metrologijos institutą, kas jis toks, kaip jis vykdo Vyriausybės pavedimus ir kam atskaitingas. Kadangi pritarė mūsų, tai Teisės departamentui nepritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto siūlymui nepritarti Teisės departamento, tačiau pritarti Vyriausybės ir (konkrečiai jau pristatė) Seimo narių R. Žemaitaičio ir B. Vėsaitės pasiūlymams, kuriuose ir sutvarkomos šio straipsnio nuostatos? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Daugiau pasiūlymų ir pastabų dėl 6 straipsnio nėra gauta. Ar galime priimti 6 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū už supratimą. Priimtas.
7 straipsnis. Yra Teisės departamento pastabos. Prašom, pirmininke.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Teisės departamentui mes siūlome nepritarti. Galiu pasakyti, dėl ko čia yra Teisės departamentui nepritariama. Teisės departamentas teikė išvadą dėl pirminio projekto, o mes, Seimo nariai, teikėme tik gruodžio 4 d., todėl ištaisome visas Teisės departamento išsakytas pastabas.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Ar galime nepritarti Teisės departamentui, pritariant komiteto išvadai ir Seimo narių R. Žemaitaičio ir B. Vėsaitės pasiūlymams, kurie sutvarko šio straipsnio nuostatas? Galime pritarti bendru sutarimu?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tikrai taip, galima.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau pastabų ir pasiūlymų dėl 7 straipsnio nėra. Ar galime priimti 7 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
8 straipsnis. Kadangi pataisas atsiėmė, tai daugiau pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar galime priimti 8 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
9 straipsnis. Dėl 9 straipsnio yra Seimo nario R. Šimašiaus pasiūlymas. Prašom jį pristatyti.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, siūlau 9 straipsnį papildyti 3 dalimi, kurios esmė yra atsižvelgti iš esmės į Europoje vyraujančią naują tendenciją, ir direktyvų projektai atitinkamai rengiami, kad tam tikriems prietaisams, kuriems dabar pagal įstatymą galioja ir pagal projekto bazinį variantą numatyta metrologinė patikra… Einama link tarptautinių susitarimų, kad tam tikriems prietaisams tos metrologinės patikros atlikti nereikėtų, nes visiškai kitas reglamentavimas pagal tarptautines sutartis ir pačių prietaisų pobūdis yra visiškai kitoks. Čia daugiausia yra taikoma telekomunikacijų, IT srityje ir susijusiose srityse. Čia yra paliekama tokia galimybė neužsiimti darbais, kurie neturi jokios prasmės ir brangiai kainuoja. Siūlyčiau papildyti tokia 3 dalimi.
PIRMININKĖ. Prašom, pirmininke.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tikrai mes siūlome nepritarti, nes tai yra labai rizikingas pasiūlymas ir gali turėti gana didelės žalos vartotojams. Nors ir sutinkame, kad gal liberalizavimas toje vietoje yra geras dalykas, bet iškyla gana didelė grėsmė, todėl Ekonomikos komitetas nepritarė R. Šimašiaus pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už. Už pataisą?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. B. Vėsaitė.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne, prieš pataisą.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš būčiau linkusi pritarti R. Šimašiaus siūlymui, nes technologijos, ypač telekomunikacijų srityje, yra šiek tiek toliau pažengusios, negu kad Metrologijos tarnyba dabar turi matavimo prietaisus. Manyčiau, kad tikrai šita nuostata yra perteklinė. Ir tai, ką siūlo ponas R. Šimašius, sakyčiau, yra naujoviška ir šiek tiek palengvintų ir verslo dalią.
PIRMININKĖ. Ačiū B. Vėsaitei. Nuomonės prieš nėra. Kadangi nuomonės išsiskyrė, komitetas siūlo nepritarti, o kiti pasakė nuomonę už, todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario R. Šimašiaus pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Zbignevai, jūs susilaikote? Mes susilaikome. Susilaikykite. Birute, ne! Susilaikykite. Arvydai, tu irgi, nes pats gi žinai, bus blogai.
PIRMININKĖ. Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 1, susilaikė 27. Pataisai pritarta.
Ar galime priimti 9 straipsnį su Seimo nario R. Šimašiaus pataisa? Ar galime bendru sutarimu?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Galim, galim.
PIRMININKĖ. Ačiū. 9 straipsnis priimtas.
10 straipsnis. Čia vėl yra Seimo narių R. Žemaitaičio ir B. Vėsaitės pataisos, bet, kiek suprantu, čia viskas kartojasi pagal eigą. Komitetas pritaria. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu… priimti 10 straipsnį?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Galime.
PIRMININKĖ. Ačiū už supratimą. 10 straipsnis priimtas.
11 straipsnis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Atsiėmė.
PIRMININKĖ. Atsiėmė. Daugiau pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti 11 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.
12 straipsnis. Čia taip pat yra Seimo narių R. Žemaitaičio ir B. Vėsaitės pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė. Jie taip pat sutvarko šį straipsnį pagal kitus straipsnius. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip, nes čia yra numatomas finansavimas.
PIRMININKĖ. Ačiū, pritarta. Ar galime bendru sutarimu priimti 12 straipsnį? Ačiū. Priimtas.
13 straipsnis. Vyriausybės yra siūlymai ir Seimo narių R. Žemaitaičio ir B. Vėsaitės siūlymai. Prašom, pirmininke, trumpai.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Yra mūsų siūlymas, kad Vyriausybė šiuo metu parengtų Valstybinės metrologijos tarnybos reorganizavimo išdalijimo būdu tvarką ir jau kitame straipsnyje pasakoma, kad iki 2014 m. liepos 1 d. turi tai padaryti ir pateikti būtinus teisės aktus.
PIRMININKĖ. Ačiū komiteto pirmininkui. Ar galime pasiūlymams, kuriems pritarė komitetas, pritarti? Ačiū, pritarta. Ar galime 13 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta.
14 straipsnis. Taip pat yra Vyriausybės siūlymai ir Seimo narių siūlymai. Prašom, pirmininke, trumpai.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Mes ir sakome, kad iki liepos 14 d. tas įstatymas įsigalioja ir Vyriausybė turi parengti visą tą tvarką įgyvendinimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta. Ar galime priimti 14 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.
Ačiū komiteto pirmininkui.
Motyvai už, prieš dėl viso įstatymo projekto. Nuomonė už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, siekdami sumažinti administracinę naštą, perkeldami metrologijos politikos formavimą į Ūkio ministeriją, manau, mes padarėme gerą darbą ir patobulinome Metrologijos įstatymą, todėl siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų įstatymo projekte numatyta daugybė svarbių dalykų, daugeliu atvejų gana technologinių dalykų, bet aš noriu priminti, kad projektas negimė vakar. Jis turi ilgą uodegą.
Gerbiamoji Pirmininke, gal galėtumėte paprašyti kolegų tyliau, nes aš girdžiu juos garsiau negu save.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai nei mes girdime, nei patys Seimo nariai girdi… Jūs jau patys nebegirdite, ką kalbate vienas su kitu. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime šiek tiek tylos salėje? Ačiū. Prašom.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Labai ačiū, Pirmininke. Iš tiesų gerbiamiems kolegoms noriu priminti, kad šis įstatymo projektas turi ilgą uodegą. Dar ankstesnė Vyriausybė teikė įstatymo projektus ir dėl įvairiausių Seimo narių atskirų iniciatyvų, dėl įvairių frakcijų iniciatyvų jis buvo vis vilkinamas.
Noriu priminti, kad viena iš pagrindinių idėjų, teikiant tą projektą, buvo konsoliduoti institucijas, apie ką šnekėjo ir buvusi Vyriausybė, ir dabartinė Vyriausybė. Vienas iš punktų prie Ne maisto inspekcijos prijungti Metrologijos inspekciją. Dabartinė Vyriausybė savo programoje lygiai taip pat užsirašė, kad reikia institucijas konsoliduoti, verslą prižiūrinčias institucijas mažinti, numatė, kad svarstoma bus tai. Nors daugeliui iš jūsų dabar neatrodo, kad būtų aktualu Vyriausybės programa, bet aš noriu priminti…
Gerbiamieji kolegos iš kairės pusės! Kadangi dar turiu 20 sekundžių, tai palauksiu, kol kolegos pasistengs išgirsti šitai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai labai prašau dar kartą tylos salėje! Dar kartą prašau tylos salėje, nebeįmanoma girdėti, ką kas kalba, o aš, sėdėdama čia ir pirmininkaudama, girdžiu jūsų visas paslaptis, kuriomis dalinatės su kaimynu. Prašom.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Labai ačiū, Pirmininke.
Gerbiamieji kolegos, kadangi laiko dar turiu turbūt kokias 5 sekundes, noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas prieštarauja kairiosios Vyriausybės programai, nes ten numatytas institucijų sujungimas, o pirminis projektas, kurį pateikė ankstesnė Vyriausybė ir kur numatyta prie Ne maisto inspekcijos prijungti Metrologijos inspekciją… Ši pagrindinė projekto idėja yra išmesta. Aš manau, kad toks projektas vis dėlto neatitinka savo pirminio tikslo, ir dėl to siūlau balsuoti prieš jį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame už nuomonę. Nuomonė už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Išties tiek Ūkio ministerija, tiek Ekonomikos komitetas surado teisingą būdą, kaip galima mažinti administravimo išlaidas, kad metrologijos politiką formuotų Ūkio ministerija, ir galų gale buvo sutrukdyta siekiui sujungti Metrologijos inspekciją su Ne maisto produktų inspekcija. Šiuo siekiu praėjusi Vyriausybė, tai yra praėjusios Vyriausybės iniciatyva atsirado projektas, kaip gerai pasakė kolega R. Šimašius, siekė šias inspekcijas sujungti.
Sunku įsivaizduoti tiems, kurie susiduria su šia veikla, kaip būtų atrodžiusi Lietuva, ką būtų reikėję daryti šilumos įmonėms, visoms kitoms institucijoms, kurios atlieka funkciją. Jų prietaisai ir jų veikla būtų pakišta, sakykime, po kilimu ir nebūtų institucijos, kuri galėtų kontroliuoti ir kartu atstovauti vartotojams, kad prietaisai išties rodo tiek, kiek jie turi rodyti, kad yra kontroliuojami, nes Ne maisto produktų inspekcijos tikslas ir paskirtis yra visai kitokie. Bet kažkas siekė panaikinti Metrologijos inspekcijos funkcijas, panaikinti jos priežiūrą, kažkas labai nenorėjo, kad ji veiktų aktyviai, kaip veikė iki šiol. Manau, prie Ūkio ministerijos perkėlus politinį vadovavimą, šios inspekcijos darbas bus dar stipresnis ir inspekcija bus stipresnė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, tenka vis tiek išgirsti tokius argumentus, kad džiaugiamasi savo nesėkme. Tai vienas iš tų atvejų, kai mes džiaugiamės, kad padarėme blogą sprendimą. Prieš tai kalbėjęs Seimo narys dėlioja argumentus, iš kurių gali susidaryti vaizdą, kad mes norime šieną sujungti su ugnimi, ir kai tik sudės į vieną vietą, viskas sudegs ir nieko neliks.
Jeigu Seimo narys A. Skardžius galvoja, kad į Lietuvos teritorijoje esančias degalines, kurių vartotojai visi mes esame, Ne maisto tarnyba atvažiuoja ir patikrina, tarkime, benzino oktaninį skaičių, o Metrologijos tarnyba atvažiuoja ir tikrina prietaisų standartus, ir tai yra normalu? Tai ką gi, nesėkmė yra mūsų rezultatas. Mielieji kolegos, neteisingas sprendimas, aš neabejoju, kad prie šito įstatymo reikės sugrįžti greitai. Noriu priminti tik vieną dalyką. Kiekvienais metais valstybės yra klasifikuojamos pagal pažangą verslo srityje, investicijų srityje ir panašiai. Tai štai 2012 m. Lietuva, atsiprašau, 2013 m., Lietuva palypėjo kiek į viršų faktiškai dėl sprendimų, padarytų 2012 m. Linkiu visiems sulaukti šitų lentelių 2014 m. ir pamatyti, kaip Lietuva eina žemyn, nes 2013 m., darydami tokius sprendimus, mes šauname sau į kojas. Kas žvelgs į Lietuvą, kur administracinė našta lieka tokia pati ir dar didėja, kai galėjome padaryti priešingą sprendimą. Kolegos, apgailestauju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis Petrai, ko gero, šiandien pačiam turėtų būti didelė gėda, nes kalbėjai apie įstatymą, kuris buvo balandžio mėnesį. Aš suprantu, kad nėra laiko ruoštis posėdžiams, aš suprantu, kad neturite laiko paskaityti, ką komitetas pataiso, pakoreguoja. Po šio posėdžio siūlau atsisėsti ir pažiūrėti, kas yra padaryta.
Ir dar. Mielasis kolega, jeigu žinote, nuo kitų metų, jeigu mes šiandien nepriimsime šio įstatymo, jo nesutvarkysime, tai prarasime ir sertifikatus, ir leidimus. Tokiu atveju Lietuvai niekas neatstovaus. Kolega, nedarykite išvedžiojimų, o balsuokite už. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Nuomonės prieš nėra. Nuomonė už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis įstatymas nėra tobulas ir, ko gero, mes prie jo turėsime grįžti ir grįžti. Vien tik mechaninis sujungimas, prijungimas ir dar kas nors gero rezultato neduos, bet vis tiek tai yra komiteto pataisytas įstatymas, ir aš siūlyčiau už jį šį kartą balsuoti, turint minty, kad vėliau reikės grįžti.
Dabar dėl to, kad vienas žmogus viską darytų: ir prietaisų metrologiją, ir nustatytų (…), ir kitus dalykus. Suprantu, kad liberalų požiūriu žiūrint, galima būti, kaip rusai sakydavo, ir siuvėju, ir pjovėju, ir kitokiu, bet taip nėra. Žmonės turi būti specialistai, ir didžiausia bėda Lietuvoje yra, kad dalies prietaisų, kuriuos reikia sertifikuoti, mes Lietuvoje neturime kur metrologiškai patikrinti, neturime kur, juos reikia vežti tikrinti į užsienį. O tokius dalykus, pavyzdžiui, dujų pardavimas, naftos pardavimas… Kaip mes tuos dalykus, kurioje vietoje mes tikrinsime tuos prietaisus? Apie tai reikia galvoti, o ne apie tai, kaip čia mechaniškai, liberaliai pasakyti, kad kuo mažiau bus tikrintojų, tuo bus geriau. Labai gaila, bet dažnai būna atvirkščiai.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones. Balsuojame. (Balsai salėje) Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas Nr. XIIP-3678, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 84, prieš – 3, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Teismo ekspertizės įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 16, 20, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41, 241 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-1118(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Teismo ekspertizės įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 16, 20, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 41, 241 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-1118. Priėmimas. Jokių pasiūlymų ir pastabų nėra. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. 2 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 4 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 5 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 6 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 7 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 8 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 9 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 10 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 11 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 12 straipsnis. Ar galima priimti bendru sutarimu? Priimta. 13 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. 14 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 15 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 16 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 17 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas Nr. XIIP-1118(2)ES priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Žuvininkystės įstatymo 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141, 142, 143, 144 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1166(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žuvininkystės įstatymo 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 141, 142, 143, 144 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1166. Svarstymo stadija. Pranešėjas – pagrindinio komiteto pirmininko pavaduotojas B. Pauža. (Šurmulys salėje) Aš atsiprašau, gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą labai prašau jūsų tylos ir ramybės, nes klausimas labai svarbus ir atsakingas. Prašom, pranešėjau.
B. PAUŽA (LSDPF). Kaimo reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Žuvininkystės įstatymo 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektą ir visus pasiūlymus ir bendru sutarimu jam pritarė. Šiandieną taip pat buvo apsvarstyta gauta Vyriausybės išvada, kurią sudaro trys punktai. Šiems trims punktams komitetas bendru sutarimu nepritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Kviečiame pristatyti išvadą papildomo Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją R. Paliuką.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Aplinkos apsaugos komitetas lapkričio 20 d. svarstė Žuvininkystės įstatymo 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti šio įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir gautus pasiūlymus, kuriems Aplinkos apsaugos komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos išvadą taip pat pristatys R. Paliukas.
R. PALIUKAS (DPF). Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija gruodžio 2 d. taip pat svarstė šio į statymo projektą ir nusprendė siūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui tobulinti šio įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komisija pritarė. Komisijos sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Diskusijoje užsirašė dalyvauti keturi Seimo nariai. Pirmasis – A. Skardžius. Ruošiasi V. Mazuronis.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šių metų birželio 20 d., priėmus Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymą, žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo, žuvų išteklių naudojimas, funkcijos iš Žemės ūkio ministerijos buvo perduotos Aplinkos ministerijai. Tai yra lygiai prieš pusę metų. Dėl tokių pakeitimų, susijusių su ministerijos pavestų funkcijų perskirstymu, nebuvo prašyta nei Lietuvos Vyriausybės išvados, ši nuostata nebuvo suderinta nei su Aplinkos, nei su Žemės ūkio ministerijomis, todėl negalėjo būti tinkamai įvertintos tokios funkcijų perskirstymo pasekmės ir poveikis valstybės biudžetui, verslui, galų gale žmonių gyvenimo būdui.
Lietuvoje pagrindinė institucija, įgyvendinanti Europos Sąjungos bendrijos žuvininkystės politikos nuostatas ir valdymo principus, yra Žemės ūkio ministerija. Taip pat Žemės ūkio ministerijos kompetencijai priklauso Europos žuvininkystės fondo lėšų planavimas ir paskirstymas. Kaip matyti, visi Europoje priimami sprendimai dėl žuvininkystės, dėl verslinės žuvininkystės, yra sprendžiami būtent Žemės ūkio ministerijos.
Šiuo įstatymo projektu siūloma iki 15 metų laikotarpiui, remiantis istoriškumo principu, tai yra ūkio subjektų anksčiau vykdyta žvejybos veikla ir jos apimtimis, ūkio subjektams suteikti perleidžiamąsias žvejybos teises. Tokia teisė suteiktų ūkio subjektui garantiją dėl jo žvejybos veiklos tęstinumo, leistų investuoti į verslą, rūpintis žuvų išteklių būkle, o ne siekti kuo greičiau viską išgaudyti, nes kitais metais galbūt jau nebeturės kvotos.
Pamario krašte, Kuršių marių teritorijoje, Neringoje, gyvena daugybė žmonių, kurie per šimtmečius gaudė ten žuvis. Tai buvo pagrindinis pragyvenimo būdas. Ir dabar pasakyti jiems, kad štai atvažiuoja verslininkai, jie varžysis konkurse dėl ko? Dėl įrankių, tai yra galimybės pasistatyti tinkliuką, jie galės pasiūlyti bet kokią kainą, kuri pramogai visai neturi jokios konkurencinės prasmės lyginant su versline žuvininkyste, su šeimos verslu, ir, be abejo, jie laimės. Ką tada reikės daryti toms šeimoms, kurios, nuo seno šimtmečius gyvendamos ten, vertėsi tokia žuvininkystės praktika? Tai buvo jų gyvenimo būdas.
Europos Sąjungos valstybės… Teko kalbėtis su ponu Š. Keserausku, Konkurencijos tarybos vadovu. Jie nevertino to dalyko, bet jie mano, kad tai prieštarautų konkurencijai. Europos Sąjunga seniai tą įvertino, ir daugelis Europos Sąjungos valstybių turi neribotą laiką, ne 15 metų, o neribotą laiką. Liko tik tie žvejai, kurie atsisakė europinės paramos, kad pasitrauktų iš šios srities. Jie šiandien sunkiai verčiasi. Kažkas sako, mažai moka mokesčių, brakonieriauja. Tai visai kitų institucijų reikalas. Bet dabar atiduoti tik pramogautojams šį Žemės ūkio ministerijos kuruojamą verslą, šią ūkio šaką, būtų tiesiog neatsakinga. Nepriimkime tokių sprendimų skubotai. Pagalvokime. Aš siūlau šiandien balsuoti už subalansuotas pataisas ir atiduoti Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentui, tegul jie rūpinasi tais ištekliais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame A. Skardžiui. Kviečiame V. Mazuronį išsakyti savo nuomonę. Ruošiasi E. Gentvilas. Atsiprašau dar gerbiamojo ministro. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš šio posėdžio pradžioje sakiau, kad girdėjome aplinkos ministro žodį praėjusiame posėdyje, kad šis projektas yra korupcinis. Dėl to aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, kad per pietų pertrauką Antikorupcijos komisija atsakytų, ar čia yra korupcijos apraiškų, ar nėra. Toks kaltinimas nuskambėjo ne iš paprasto piliečio, o iš paties ministro lūpų. Aš manau, į tai turime žiūrėti rimtai. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal mes galime sutarti, kad užsirašę kalbėti galėtų išsakyti savo nuomonę, tada balsuotume dėl jūsų pasiūlymo? Tik abejoju, ar per pertrauką galės įvertinti. Galbūt tyrimas gali būti ilgesnis. Pirmiausia gal jūs sutinkate, kad užsirašę nariai baigtų kalbėti? Prašom, ministre, tada mes apsispręsime.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Ačiū posėdžio pirmininkei. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tiek Aplinkos ministerija, tiek aš, kaip ministras, kviečiu nepritarti siūlomam įstatymo projektui. Noriu pasakyti, kad visi žinotume, šiai nuomonei nepritarti teikiamam projektui vakar pritarė ir Vyriausybė. Kitaip sakant, jeigu bus pritarta siūlomam Žvejybos įstatymo projekto pakeitimui, tuomet bus balsuojama prieš vakar Vyriausybės posėdyje priimtą nuomonę.
Pabandysiu paaiškinti, kodėl, man atrodo, tikrai to nereikia ir negalima daryti. Iš esmės šiuos siūlymus sudaro du klausimų blokai. Vienas blokas – tai atimti ar perimti (kaip norime, taip vadinkime) iš Aplinkos ministerijos žvejybos gėluose vandenyse reguliavimą ir perduoti jį Žemės ūkio ministerijai.
Antras siūlymų blokas – iš esmės atkurti prieš metus buvusią kvotų dalinimo tvarką, tik, mano manymu, dar ydingesniu variantu, nes ten yra ir tas 15 metų, ir paveldima ir perleidžiama teisė, ir panašiai.
Taigi pradėsiu nuo pirmosios dalies – nuo atėmimo iš Aplinkos ministerijos žvejybos gėluose vandenyse reguliavimo. Kodėl, mano nuomone, tam negalima pritarti, kaip ir šiam įstatymui? Tai, ką sakė kolega Artūras, yra daliniai dalykai. Esminis dalykas tai yra bandymas šiuo įstatymo projektu žlugdyti pradėtą politiką, kurią vykdo Aplinkos ministerija žvejybos gėluose vandenyse srityje, tarp jų ir kovą su brakonieriavimu. Aš teigiu, kad verslo įmonės (aš paskui pateiksiu faktus) šiandien yra šešėlinio verslo atstovai, ir didelė dalis tos visos jų veiklos yra šešėlis.
Šiandien yra labai aiškus padalinimas, ką gerbiamasis A. Skardžius ir sakė, sakykim, europiniai dalykai ir jūros žvejyba, kas susiję su tarptautiniais dalykais, priklauso – tiek kvotos, tiek limitų davimas – Žemės ūkio ministerijai. Kas susiję su gėlais vandenimis, mano nuomone, turi priklausyti taip, kaip ir yra reguliavimo sritis, tai yra aplinkosauga ir žvejyba – Aplinkos ministerijai. Perdavimas labai paprastas. Kai kam nepatinka ta politika, kurią mes vykdome. Mato, kad su Aplinkos ministerija ir ministru susitarti neišeina, lengviau atrasti Seime lobistus, permesti, atimti visą veiklą ir sugrąžinti tai, kas buvo. Mano manymu, to daryti negalima ir nereikia.
Mūsų, Aplinkos ministerijos, pagrindinė pozicija, arba supratimas, kai kalbame apie žvejybą gėluose vandenyse, iš karto noriu pasakyti, čia nekalbama apie Kuršių marias, apie kurias ponas Artūras kalba. Ten žvejyba, istoriškumas, visi kiti dalykai pasilieka. Bet visuose kituose, mes manome, prioritetas turi būti rekreacija, kaimo turizmas, mėgėjiška žūklė. Tie vandens telkiniai kaip tik tam turi tarnauti, o gamybai maisto produktų jie ir šiandien netarnauja.
Aš šiandien pasakysiu keletą pavyzdžių. Mes kalbame apie verslinę žvejybą. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas yra pasakęs, aiškiai pasakęs, norint, kad minimali žvejybos įmonė išgyventų, ji turi turėti minimum 50 tūkst. Lt įplaukų per metus, tai yra 4 tūkst. Lt per mėnesį. Kas žinote tas kainas… bet jie tokias davė.
Šiandien nė viena verslinės žvejybos įmonė nerodo, kad ji turi tokių įplaukų. 35 įmonės rodo, kad per metus turi 10 tūkst. Lt įplaukų, tai yra 800 Lt per mėnesį. Taip, jos užsiima kitomis veiklomis, bet mes kalbame apie tų įmonių rentabilumą, tai yra grynas nuostolis. 39 įmonės rodo, kad per mėnesį gauna nuo 800 iki 2,5 tūkst. Lt. Jūs man pasakykite, kokia įmonė gali išgyventi už tokius pinigus, jeigu už to nėra paslėpta kokių nors kitų dalykų?
PIRMININKĖ. Ministre, gal galėtumėte jau artėti prie pabaigos, nes laikas jūsų…
V. MAZURONIS (TTF). Atsiprašau, diskusijos laikas neribojamas. (Juokas salėje) Atsiprašau. Gerai. Trumpinsiu. Iš tiesų mes kalbame apie… Kai kalbame apie ežerus, mes kalbame apie 10 ežerų, kur sustabdysime tą žvejybą, mes kalbame apie 17 įmonių ir oficialiai deklaruojamų 30 darbuotojų. Įmokų į įžuvinimus, visus kitus dalykus tos įmonės 2012 m. sumokėjo 4 tūkst. Lt. Iš žvejų mėgėjų mes jau surinkome 5 su viršum mln. Lt ir panašiai. Nesakysiu daugiau apie įmones ir kodėl nereikia atimti iš Aplinkos ministerijos.
Keletą žodžių pasakysiu apie kvotas. Kvotų skirstymas ir grąžinimas prie tos tvarkos, kuri buvo, aš jums pasakysiu, mielieji kolegos, ką reiškia. Specializuota seliavų žvejyba – 41 vietoje, anksčiau 20 vietų buvo skirstoma be konkurso, t. y. pusė. Unguriai – iš 51 vietos 34 buvo skirstomos be konkurso. Stintos – iš 105 – 40. Ką tai reiškia? Kai įvyko konkursai, ežeruose… Galvės ežeras – be konkurso ir konkurso metu gautos lėšos į valstybės biudžetą skyrėsi 81 kartą. Kartą! Akmenos ežeras – 51 kartas. Vievis – 30. Ir t. t.
Todėl, mielieji kolegos, aš kviečiu pritarti Aplinkos ministerijos nuomonei nepritarti siūlytai nuomonei. Aš kviečiu pritarti Vyriausybės nuomonei, aš kviečiu pritarti 200 tūkst. žvejų mėgėjų nuomonei ir nepritarti komiteto siūlomam sprendimui.
Pabaigoje aš noriu pasakyti, kad panašius įvertinimus su panašiomis pastabomis yra pateikęs Seimo Teisės departamentas, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, STT ir Konkurencijos taryba. Ačiū. Tikiuosi išmintingo balsavimo.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Dėkoju Seimo nariams už supratimą išklausant ministrą. Kviečiu E. Gentvilą. Ruošiasi S. Bucevičius.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Tai, ką dabar išdėstė aplinkos ministras, tikrai, atrodo, ir skandalingų dalykų yra kvotų skirstymo tvarkoje, ir tikrai yra taisytinų dalykų, ir, matyt, reikia pripažinti, kad verslinėje žvejyboje yra ir nesąžiningų duomenų fiksavimo, ir t. t. Tačiau esminis dalykas, apie kurį šiandien šnekame arba dėl ko susikerta pozicijos, yra toks: kieno rankose bus verslinės žvejybos kvotų skirstymas? Ką aš noriu pasakyti? Iki šių metų liepos 1 d. buvo Žemės ūkio ministerijos rankose, niekas apie jokią korupciją nekalbėjo, dabar kvotų paskirstymo teisė pakliuvo į Aplinkos ministeriją, galbūt atrado ką nors blogo prieš tai buvusių tvarkų.
Tačiau, gerbiamasis ministre, gerbiamas ir gerai mano vertinamas ministre Valentinai Mazuroni, na, žiūrėkite, kai jūs kalbate apie tai, kad verslinės žvejybos verslininkai neparodo tikrųjų sugavimų ir t. t., tai visada Aplinkos ministerijos funkcija buvo gaudyti ir bausti tuos, kurie ką nors negerai daro. Ar kvotų paskirstymo teisė bus vienos ministerijos rankose, ar kitos ministerijos rankose, neatima iš jūsų teisės ir, beje, prievolės tikrinti tuos nesąžiningus verslininkus, kurie neparodo tikrųjų laimikių. Tai esminis dalykas – šiandien susidaro toks įspūdis, kad egzistavo tvarka, kuri dabar pusę metų egzistuoja kitokia, ir jeigu vėl grįžtume prie buvusios tvarkos, tai baisi korupcija.
Mano manymu, tai yra ne tas argumentas. Mano manymu, yra nepakankamas Aplinkos ministerijos darbas vykdant inspektavimo funkciją, tikrinant, ar gerai žvejai parodo savo laimikius, ar negerai.
Ką dabar siūlo ponas ministras labai aktyviai propaguodamas, aš pasakyčiau, man irgi nelabai gerai atrodo šiuo metu pusmetį egzistuojanti tvarka, kai limitų nustatymas vidaus vandens telkiniuose priklauso Aplinkos ministerijai, kvotų paskirstymas yra ir nori, kad būtų išsaugotas Aplinkos ministerijai, inspektavimas, kova su brakonieriais (ar tai būtų žvejai mėgėjai, ar tai būtų verslinė žvejyba) – taip pat Aplinkos ministerijai. Man atrodo, kad tai nėra gera sistema.
Aš pasisakau, kaip ir ponas A. Skardžius, už tai, kad kvotų paskirstymas būtų grąžintas Žemės ūkio ministerijai.
Tačiau greta to noriu pasakyti. Aplinkos ministerija yra parengusi kvotų skirstymo tvarką, kuri, mano manymu, yra gera. Tačiau tas kvotas ir tas taisykles, kvotų skirstymo taisykles, turėtų perimti Žemės ūkio ministerija, vadovaudamasi gera praktika, kurią sukūrė, pradėjo kurti, Aplinkos ministerija. Priešingu atveju, jeigu viskas lieka Aplinkos ministerijoje, mano manymu, korupcijos galimybė yra tik dar didesnė, kai viena įstaiga, viena institucija nuo a iki z viską kontroliuoja. Gąsdinimas korupcijos baubu dėl to, kad ne mes skirstysime, man atrodo, yra nepakankamas argumentas.
Labai vertinu analitinį darbą, kurį atliko Aplinkos ministerija per tą pusę metų, gavusi šitą funkciją, ir čia mums yra pavyzdys, kur gali būti žvejybos, verslinės žvejybos, problemų. Tai nepaleiskime šitų iniciatyvų, nepamirškime tų faktų, kad jeigu kas nors yra blogai, tai ir darykime. Aplinkos ministerija turi visus instrumentus – tai limitų nustatymas, remiantis mokslininkų rekomendacijomis, tyrimais, ir inspektavimas, ar viskas vyksta gerai. O kas skirsto kvotas, mano manymu, yra antraeilis dalykas. Ministerijos, Aplinkos ministerijos, noras turėti viską, kaip sakau, nuo a iki z, man taip pat neatrodo labai simpatiškai, nepaisant to, kad ministerija mato tas problemas, kurias valstybė per įstatymą turi spręsti.
Taigi aš pasisakau už šitą įstatymo projektą. Nenorėčiau, kad čia būtų tokios aršios priešpriešos ir konfrontacijos tarp dviejų ministerijų. Jeigu vakar Vyriausybė priėmė vienokią poziciją, nenorėčiau, kad balsavimas už šitą įstatymą, t. y. prieš Vyriausybės nuomonę, būtų kaip nors vertinamas kaip oponavimas Vyriausybei. Tiesiog vakar nebuvo nei žemės ūkio ministro, nei viceministro, atsakingo už žvejybos klausimus, Vyriausybė pasiėmė šitą poziciją, aš jai nepritariu.
PIRMININKĖ. Ačiū E. Gentvilui. Kviečiu S. Bucevičių. Ruošiasi B. Pauža.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kolegos ir garbūs žvejai, tie, kurie tribūnoje plojote, kai kalbėjo V. Mazuronis, ir kiti, kurie kalbėjote būtent apie verslinės žvejybos uždraudimą. Aš, kaip komiteto pirmininkas, noriu pasakyti keletą pastabų, kodėl aš taip pat norėčiau pritarti šiam įstatymo projektui, kurio iniciatorius buvo A. Salamakinas, taip pat kolega R. Paliukas ir dar keli Seimo nariai, kurie pasirašė. Aš noriu pasakyti, kad dėl šio įstatymo projekto nebuvau pasirašęs, bet kai buvo nagrinėjamas šis klausimas, išties pakartosiu, galbūt ir E. Gentvilo išsakytomis mintimis… mums komitete arba man susidarė įspūdis, kad kai reikėjo prieš gerą pusmetį priimti įstatymą arba kvotų skirstymą atimti iš Žemės ūkio ministerijos ir paskirti kolegai V. Mazuroniui, Aplinkos apsaugos ministerijai, tuokart Vyriausybės išvados nereikėjo. Kolegos, noriu priminti, Vyriausybės išvados buvo prašyta ir buvo rekomenduota iki gruodžio 2 d., kad būtų pateikta. Deja! Išvada buvo neteikiama, kol buvo mūsų ministras. Tiktai mūsų ministro nebuvo – vakar vakare apie 17.00 val. Vyriausybė priima išvadą būtent tokią ir gerbiamasis premjeras sako: mes su kolega V. Mazuroniu per pertrauką pasitarėme ir nutarėme iš tikrųjų priimti kolegos V. Mazuronio pasiūlymą.
Gerbiamasis Valentinai, pasakykite man, ar tai yra etiška, kai nėra ministro, jūsų kolegos žemės ūkio ministro, priimti tokius sprendimus? Aš manau, kad ne. Ką pasakė E. Gentvilas, dėl ko mes taip konfrontuojame, aš nelabai suprantu. Jūsų kompetencija buvo visus brakonierius sugaudyti ir pateikti statistiką. Ar jūs šiandien tai padarėte? O norite ir kontroliuoti, ir skirstyti, ir visas funkcijas atlikti. Jūs dabar prašote, nes yra korupcinių apraiškų? Aš kreipiuosi dabar į J. Razmą, aš nežinau, J. Razma kreipėsi dėl buvusios praktikos ar dėl esamos šiandien korupcijos įvertinimo. Jurgi! (Balsai salėje) Dėl projekto? (Balsai salėje) Dėl ministrų nuomonės?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai…
S. BUCEVIČIUS (DPF). Be jokios abejonės, tada, gerbiamasis Jurgi, reikėtų padaryti. Bet ar per pusvalandį, ar per valandą galės įvertinti visas grėsmes? Aš manau, kad nelabai galės įvertinti. Tiktai dar kartą mes pasakykime arba atsakykime sau, gerbiamasis Valentinai. Skirstydami, kontroliuodami ir visas kitas funkcijas darydami jūs norite pasakyti, kad jums čia viskas bus gerai? Mano giliu įsitikinimu, nebus gerai. Kai jūs kaltinate nesveiku lobizmu, jūs man pasakykite, A. Salamakinas, visas komitetas, kuris yra… taip pat jūs lankotės savo komitete, Kaimo reikalų komitetas užsiima lobizmu? Aš manau, gerbiamasis Valentinai, jūs stipriai apsirinkate. Dar kartą peržiūrėkite savo kompetencijos ribas ir ką jūs kalbate, jeigu kaltinate du komitetus užsiimant lobizmu. Aš dar kartą kviečiu visus turint sveiką protą ir žiūrėti į šio įstatymo projektą.
Gerbiamieji kolegos, taigi aš pritariu kolegų pasiūlymams, o brakonierius dar kartą prašau vertinti ir dar griežčiau vertinti kolegą V. Mazuronį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų išsakytą nuomonę. Kviečiu B. Paužą taip pat išsakyti savo nuomonę.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš ilgai nekalbėsiu, bet noriu keletą akcentų vis dėlto pasakyti, nes šito reikalo katile jau ne pirmą kadenciją verdu ir esu į šį tą įsigilinęs. Tikrai neturiu jokių lobistinių interesų dėl šių reikalų, nes net ir meškerės neturiu. Taigi man jokių, gerbiamasis Valentinai, negalite pareikšti priekaištų dėl šio klausimo.
Dabar štai ką aš noriu pasakyti. Gdansko konvencija, apie kurią gerai žino ministerija, aš manau, jūs suprantate, kad ji daugiausia reguliuoja jūrinės žuvininkystės reikalus, tačiau ji nurodo dėl vidaus vandenų žuvininkystės klausimų sprendimo. Remiantis tuo, nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje nėra draudžiama verslinė žvejyba. Žiūrėkite, kokie procentai: Lenkijoje – 70 % vidaus vandenų yra leidžiama verslinė žvejyba, Latvijoje – apie 40 %, pas mus kol kas tik 3 % vidaus vandenų leidžiama naudoti. Čia ir pats ministras pasakė, kad tik 10 ežerų ir dar 17… Mes kelinti metai svarstome šitą klausimą. Kur čia yra bėda? Žiūrėkite, ką jūs padarėte vienašališkai uždraudę šitą verslinę žvejybą, gerbiamasis Valentinai, kad ir tose Kauno mariose? Dalis tų smulkesnių žuvų rūšių, kurios negaudomos yra ir mėgėjai jų nepagauna, o tik tie verslininkai jas pagauna, paprasčiausiai tame vandenyje supūna ir pasibaigia visa žvejyba. Taigi aš nežinau, kodėl šitaip yra daroma.
Dabar žiūrėkite – perleidžiamoji teisė, kurią mes dabar norime įteisinti. Lygiai tas pats, jeigu paskelbtume apie žvejybą ežeruose ir atėję iš miesto turtingieji pasiimtų šitą visą žvejybą, pasiimtų tas kvotas ir pasibaigtų… tas žmogelis, kuris ten gyvena, kuris dar ten kiek iš tos žvejybos prisiduria, nors aš nesutinku dėl to, ką ministras sakė, kad čia kažkokie procentai… Žinote, jam ta žvejyba yra tik pagalbinis reikalas. Jis augina kopūstus, bulves ir t. t. Jis čia prisiduria kažkiek. Man atrodo, šitiems žvejams mes turėtume didžiulę padėką pareikšti. Aš manau, kad tie, kurie buvome, matėme šitą žvejybą žiemą ir kokiomis ten sąlygomis tie žmonės dirba, man atrodo, jiems reikėtų tikrai pareikšti didžiulę padėką.
Baigdamas aš norėčiau pasiūlyti, kad yra didesnių bėdų, gerbiamasis ministre, dėl žvejybos klausimų. Pirmiausia tai kormoranai, kurie sulesa daug daugiau žuvų, negu šitie verslininkai jų pagauna, bet tai kažkaip kelintą kartą vis apeiname, balioniuką pakabiname ir manome, kad kormoranus tas balionėlis nubaidys. Niekada taip nebuvo ir nebus. Aš siūlau užsiimti rimta kontrole, tą jūs labai rimtai dabar pradėjote daryti. Aš šimtu procentų pritariu šitam klausimui. Aš manau, kad viskas atsistos į savo vietas, jeigu tie verslininkai ir yra kur padarę griekų, tai, man atrodo, inspektoriai, kai jūsų dabar tokios didelės jiems teisės suteiktos, tikrai gali šituos klausimus sutvarkyti.
Baigdamas noriu pasakyti ir paprašyti visų: palaikykite šitą įstatymą, nes ateina Naujieji metai ir reikia pradėti dirbti žvejams, o ne derėtis mums čia atsisėdus salėje. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visos nuomonės išsakytos. Labai trumpai ministras – repliką. Prašome. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Kadangi, Pirmininke, ne kartą buvo kreiptasi tiesiai į mane, aš negaliu nereaguoti. Nereaguosiu į detales, bet pasakysiu labai paprastą dalyką. Tie, kurie kalba apie kovą su brakonieriavimu ir pritars šitiems siūlymams, jie meluoja. Pritarimas šiam siūlymui reiškia atgaivinimą, atnaujinimą tų brakonieriavimo tendencijų, šešėlinio verslo ir panašių dalykų. Taip, Seime jie turi lobistų. Taip, pone Bucevičiau, ir jus aš priskiriu būtent prie tokių lobistų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos siūlymas dėl pertraukos. Taigi kviečiu… Galbūt galime bendru sutarimu sutarti? (Balsai salėje) Ne, buvo frakcijos prašymas iki kito posėdžio.
Kviečiu balsuoti. Kas pritariate svarstymo stadijos pertraukai iki kito posėdžio, prašome balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 55, prieš – 21, susilaikė 24. Pritarta pertraukai.
Buvo dar vienas siūlymas – kreiptis į Antikorupcijos komisiją, kad per pertrauką įvertintų. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Nėra bendro sutarimo. Buvo prašymas frakcijos vardu kreiptis į Antikorupcijos komisiją. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 70, prieš – 8, susilaikė 20. Pritarta. Seimas kreipiasi į Antikorupcijos komisiją. (Balsai salėje) Seimas pritarė pertraukai iki kito posėdžio. Prašome, A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, skaitykite papildomus dokumentus šiuo klausimu. Buvo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnyba parašė savo išvadą. Dabar mes kreipiamės dar kartą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pakartotų savo išvadą. Aš nelabai suprantu, kur ir dėl ko mes čia dabar kreipiamės? (Balsai salėje „Į Antikorupcijos komisiją.“)
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Seimas balsavo, apsisprendė. Grįšime popietiniame posėdyje.
11.20 val.
Kitas darbotvarkės klausimas – Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-856(2). Pranešėja – pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė minėtą projektą ir pritarė patobulintam projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkojame pirmininkei. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją R. Markauską. Nėra. Kas iš Biudžeto ir finansų komiteto galėtų pristatyti išvadą? Iš Biudžeto ir finansų komiteto! Prašome. P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Biudžeto ir finansų komitetas atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir siūlo pritarti. Išnagrinėjo Europos teisės departamento pataisas ir siūlo atsižvelgti.
PIRMININKĖ. Ačiū kolegai. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešėją R. Baškienę.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui. Siūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininką J. Poželą.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Jaunimo ir sporto reikalų komisija svarstė Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Į Teisės departamento išvadą atsižvelgta. Komitetas sprendimui pritarė vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Diskutuoti niekas nebuvo užsirašęs. Nuomonė už – V. Gedvilas. Prašom.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Aš manau, kad įstatymo projektas, būtent Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, pataisytas laiku. Tai susiję tik su dviem sportininkėm – V. Beseliene, kuri tapo olimpine čempione, pasaulio ir Europos čempione, ir A. Danilovič, kuri yra du kartus Europos čempionė. Papildomų lėšų įgyvendinant šį įstatymo projektą nereikės. Tiesiog rentų biudžete yra numatytos tos lėšos ir papildomų lėšų nereikės. Visus kviečiu balsuoti ir palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū V. Gedvilui. Prieš nuomonės nėra. Po svarstymo ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Reikia balsuoti. Prašome. Kas pritariate po svarstymo Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta. Teikiu ypatingą skubą ir siūlau priimti. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Ačiū už supratimą.
Priėmimo stadijoje pasiūlymų, pastabų nėra gauta. Kviečiu pritarti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Motyvai dėl viso už, prieš. Niekas pasisakyti nenori.
Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 77, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-856(2) priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1180(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1180(2)ES. Priėmimo stadija. Pranešėja – V. Aleknaitė-Abramikienė.
Nėra pataisų. Ar galime priimti pastraipsniui? 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 3 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 4 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ar reikia balsuoti? Nereikia.
5 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 6 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 7 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 8 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 9 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 10 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 11 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 12 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 13 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 14 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 15 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 16 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 17 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 18 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 19 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 20 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 21 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 22 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 23 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 24 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 25 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 26 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 27 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Nuomonės dėl viso įstatymo. Nuomonių už ir prieš nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1180, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Gedvilas.
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Man didelė garbė toliau tęsti plenarinį posėdį.
11.30 val.
Kiti darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1-6b klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2, 4, 5, 14, 15, 37, 40 straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1181. Pranešėja… Tiesa, jokių pasiūlymų ir pastabų nėra, todėl pranešėjos nekviesime į tribūną.
Prasideda priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-1181, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 74, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1181) yra priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Baudžiamojo kodekso 7 ir 216 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4535(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas 1-7 – Baudžiamojo kodekso 7 ir 216 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4535. Priėmimas. Taip pat nekviesiu pranešėjo, nes čia viskas labai aišku.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu su Teisės departamento išvada, kuriai komitetas pritarė bendru sutarimu. Tiesiog su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymu galime pritarti bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIP-4535, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad tikrai yra salėje reikiamas skaičius žmonių, tačiau jūs kažkaip neatsakingai nebalsuojate. Dar kartą noriu visų paprašyti: aš matau vaikščiojančių, judančių salėje žmonių, bet jūs nebalsuojate. Gerbiamieji kolegos, kartojame balsavimą. Aš matau, ten vaikšto Lenkų rinkimų akcijos žmonės. Pirmadienis bus sunkus, jeigu mes šiandien nepadirbėsime.
Kviečiu dar kartą balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIP-4535, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos, visi užimame savo darbo vietas ir būtinai balsuojame, nes ką tik buvo viskas gerai. Balsuojame! Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Vyksta balsavimas. Gerbiamasis Mečislovai, jūs balsavote? Mečislovai!
Šio įstatymo priėmimas
Dėkoju. Pasirodo, šiandien rezervų mes dar gana daug turime. Už įstatymo projektą balsavo 77, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-4535) yra priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 2013 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1233(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8a klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 2013 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1233. Priėmimas.
Pastabų ir pasiūlymų taip pat čia nėra.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Noriu pranešti, kad komitetas nepritarė Teisės departamento išvadoms, todėl tik konstatuoju, kad toks buvo komiteto sprendimas.
Nuomonės už ir prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą (gerbiamieji kolegos, užimkite savo vietas!) Nr. XIIP-1233, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos, vyksta priėmimas įstatymo projekto ir reikia maksimaliai mobilizuotis. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus užimti vietas ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1233) yra priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1072, 237, 2413 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1075 straipsniu įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1234(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8b klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1072, 237, 2413 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1075 straipsniu įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1234. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto kalbėti už ir prieš nėra.
Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-1234, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti! Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Išreikškite savo nuomonę balsuodami. Vyksta priėmimas.
Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Mečislovai, prabalsuokit prašom. (Balsai salėje: „Prabalsuoti yra pro šalį…“).
Šio įstatymo priėmimas
Dėkoju. Už šį įstatymo projektą balsavo 74, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIP-1234) yra priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Gerbiamasis pranešėjau, mano kolegė sufleruoja, kad būtų galima priimti Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“, nes mums reikia Seimo narių pakankamo skaičiaus, kad mes galėtume priimti šį projektą. Pristato Lietuvos Respublikos Seimo narė D. Mikutienė. Jūs dabar projektą dėl sesijos darbų programos papildymo. Jūs norite įtraukti klausimą dėl Vaikų sveikatos metų.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, prašau jūsų papildyti Seimo darbų programą Seimo nutarimo „Dėl 2014 metų paskelbimo Vaikų sveikatos metais“ projektu Nr. XIIP-1342.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Tuoj, sekundę. Ar norinčių klausti nėra? Nėra. Labai ačiū. Po pateikimo gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai.
1 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti priimti? Priimtas. 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą Nr. XIIP-1343, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu, kad prabalsuotumėte. Gerbiamasis Petrai, Mečislovai, gerbiamieji kolegos, kad balsuotumėte. Prašom balsuoti. Matau, kad čia yra lietuvių kalbos specialistų. Taip, mes pasitaisysime. Bet jus taip pat pataisysiu, kai bus proga. Gerai? Vieni kitus.
Šio nutarimo priėmimas
Dėkoju, kolegos. Už nutarimo projektą balsavo 75 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi nutarimas (projektas Nr. XIIP-1343) yra priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, toliau būtent su tuo nutarimo projektu susiję klausimai, tai būtų darbotvarkės 2-11a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIIP-1343 ir 2-11b klausimas. Atsiprašau, ne tą perskaičiau, šitas yra priimtas.
11.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2014 metų paskelbimo Vaikų sveikatos metais“ projektas Nr. XIIP-1342 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
2-11 b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2014 metų paskelbimo Vaikų sveikatos metais“ projektas Nr. XIIP-1342. Pranešėja – gerbiamoji D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, teikiu jums šį Seimo nutarimą. „Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į XVI Vyriausybės 2012–2016 metų programoje įtvirtintą siekį ypač daug dėmesio skirti vaikų sveikatai, siekdamas pagerinti vaikų sveikatos rodiklius, skatinti su sveika gyvensena susijusių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi, nutaria: 1 straipsnis. Paskelbti 2014 metus Vaikų sveikatos metais. 2 straipsnis. Pasiūlyti Vyriausybei iki 2014 m. sausio 31 d. patvirtinti 2014 m. Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių planą ir numatyti lėšas šioms priemonėms įgyvendinti.“
Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. buvo paskelbęs Sveikatingumo metais. Įgyvendinant šias Sveikatingumo metų priemones buvo iš tiesų sutelktos didžiulės pajėgos: savivaldybės, Savivaldybių asociacija, nevyriausybinės organizacijos. Beveik visos mūsų Vyriausybės ministerijos buvo įtrauktos į šią veiklą. Sveikatos reikalų komitetas bent porą kartų svarstė, kaip yra įgyvendinamos šios priemonės, ir paskutiniajame posėdyje buvo priimtas toks sprendimas, kad šiuos metus reikėtų paskelbti Vaikų sveikatos metais.
Vaikų sveikatos metai buvo paskelbti daugiau nei prieš dešimtmetį. Iš tiesų, manome, per tuos dešimt metų, įvertinant ir dabartinę situaciją, koks yra sergamumas, kokių yra grėsmių, (…) sutelkti mūsų visuomenę ir tęsti tą gerą veiklą, kuri buvo 2013 m. Beveik visos institucijos išsakė lūkesčius tikėdamosi, kad šios priemonės bus tęsiamos. Todėl labai prašau jūsų visų pritarti šiam gražiam siekiui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi A. Pitrėnienė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, iš tikrųjų simpatišką idėją mums siūlote. Aš norėčiau gal pasiūlyti jums pakoreguoti šiek tiek. Žinote, Katalikų bažnyčia, kitos konfesijos siūlo šiuos metus paskelbti Šeimos metais. Ar jūs, kaip Sveikatos reikalų komitetas, negalėtumėte žiūrėti ne į vieną vaiką, bet Šeimos sveikatos metus padaryti. Man atrodo, tikrai būtų prasminga diskusija, ir mes neištrauktume vaiko iš to konteksto, be kurio jis sveikas niekada būti negali.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Mes manome, kad vaikai ir šeima yra neatsiejami dalykai, ir kai kalbame apie vaikų sveikatą, be abejonės, tai paliečia ir visas šeimas. Todėl, įvertindami situaciją, kad mes turime priešpaskutinį posėdį, mes labai prašytume solidariai pritarti šiam nutarimo projektui. O priemonės, žinoma, apima šeimą. Pagaliau ir mūsų visuomenė yra tikrai labai subrendusi, ir iš bendruomenių išeina daug puikių iniciatyvų, jos taps neatsiejama šių priemonių įgyvendinimo dalimi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė A. Pitrėnienė. Ruošiasi V. Stundys.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Norėčiau, kolege, paklausti, ar yra numatytas priemonių planas ir ar numatytos lėšos programai ar planui įgyvendinti?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Šias priemones numatys Vyriausybė. Tiesiog tai bus kaip skėtinė programa, kadangi tiek Sveikatos ministerija, tiek Švietimo, Socialinė ministerija ganėtinai daug skiria dėmesio vaikams. Tiesiog tai apjungs visas šias priemones, nes biudžete įvairioms programoms yra lėšų. Ši programa daugiau būtų organizacinė, jungianti, kaip minėjau, ne tik ministerijas, bet ir savivaldybes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Mano klausimėlis gal būtų tradicinis. Iš tikrųjų 2014 metai jau paskelbti keliomis intencijomis. Aišku, pati svarbiausioji – K. Donelaičio metai, Teatrų metai ir staiga – Kalėdų išvakarėse, kai jau biudžetas yra patvirtintas, Vaikų sveikatos metai. Be abejo, idėja kilni, labai prasminga, atkreipianti dėmesį. Bet ar tai nėra nereikalingas skubėjimas ir iš esmės geros idėjos jau palaidojimas, nes ji nebus niekaip paremta ir aprūpinta? Ir, be abejo, per vėlyva.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Nemanyčiau, kad per vėlyva, nes tos priemonės, kurios buvo patvirtintos įvairių institucijų, bus tęstinės priemonės. Tik akcentas daugiau būtų skiriamas vaikams, tai yra ir konkrečios priemonės, ir lėšos. Nes mes turime daug raštų iš įvairių ministerijų, jos būtent to dalyko ir pageidavo.
O kiekviena sritis, tarkime, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, skelbia vienus metus, kitos institucijos – kitus metus. Žinau, kad ir nevyriausybinės organizacijos bando tai daryti. Tai tiesiog yra akcentas iš kiekvienos srities. Labai puiku ir pas mus buvo atėję, net tarmiškai pašnekėjo – žemaitiška paruokavo, kaip reikia vaikų sveikatą žiūrėti.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. Jūs pristatėte ir atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, daug metų jau Seime atsirado tradicija skelbti įvairių sričių metus: ir kultūros srities, ir sveikatos, ir štai – Šeimos metai. Visa tai, manau, nesikerta vienas su kitu dėl to, kad jeigu mes tik paskelbsime K. Donelaičio metais, vadinasi, mes dirbsime tik vienoje srityje. Vaikų sveikata Lietuvoje nuosekliai blogėja, deja, taip yra. Vaikai – mūsų ateitis. Jeigu mes nesutiktume, kad 2014 m. būtų paskelbti Vaikų metais… Tie Seimo nutarimai vis dėlto naudos duoda, ir mes tuo įsitikinome, kai prieš porą metų paskelbėme Sveikatingumo metus. Atrodė, lyg ir nieko neįvyko, bet dar praeitos Vyriausybės buvo parengtas priemonių planas, ši Vyriausybė dar papildė, ir kai mums per praeitą posėdį, kaip minėjo komiteto pirmininkė, ministerija pristatė, kas yra padaryta, kas buvo padaryta, pasirodo, padaryta ne taip ir mažai.
Raginu visus pritarti, tie dalykai nesikerta ir, man atrodo, tradicija paskelbti kelių sričių (dviejų, trijų, keturių ar penkių) metus nesidubliuoja. Vaikų sveikatos metus koordinuos Sveikatos apsaugos ministerija, visuomenės sveikatos biurai, todėl visus raginu ir prašau jūsų pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Be abejo, kalbėti prieš gerą idėją, kilnią idėją yra sudėtinga. Suprasdamas ir suvokdamas, kad vaikų sveikata yra mūsų sveikatos sistemos ir visuomenės problema, vis dėlto aš turiu gilių abejonių, kad toks skubotas metų paskelbimas Vaikų sveikatos metais yra labai efektingas ir racionalus. Tiesiog uždedame kepurėlę, o viskas vyks, kaip vykę. Tai viena.
Antra. Biudžetai yra suformuoti, pasidairykime po ministerijų biudžetus ir nustebsime, kad tokioms galimoms priemonėms ten yra visiškai likutinės lėšos. Taigi kaip bus vykdomi darbai ir ką iš esmės pakeis metų paskelbimas tokia intencija?
Trečias dalykas. Aš neabejoju, kad tai yra vykdomosios valdžios ir sveikatinimo programų objektas, ten sutelkime dėmesį ir per programas bandykime spręsti tas problemas, kurios yra aktualios visuomenei. Mano supratimu, taip yra nedaroma ir taip pasakome, kad metų skelbimas tampa tik tokiu populiariu veiksmu Seime siekiant atkreipti dėmesį į kurią nors sritį. O šiaip metų skelbimas kokia nors intencija turi kitų prasmių ir negalima lyginti K. Donelaičio ar M. K. Čiurlionio metų, ar M. Lukšienės metų su sveikatos reiškinio metais. Tiesiog giliai abejoju, bet stokodamas aiškių argumentų, kad tai bus programinis veiksmas, aš tikrai negalėčiau balsuoti už šią idėją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Pateikimo metu galima išsakyti tik vieną nuomonę – už, vieną – prieš. Todėl reikia balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume nutarimo projektui Nr. XIIP-1342, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, po pateikimo už balsavo 65, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi po pateikimo nutarimo projektui pritarta.
Svarstymas. Siūloma ypatinga skuba. Ar galime pritarti ypatingai skubai bendru sutarimu? Ypatingai skubai pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Po svarstymo norinčių kalbėti už, prieš… (Balsai salėje) Rašykitės, viskas yra leidžiama. Jeigu viena nuomonė, gal atsisakytumėte? Kalbėsite? Prašom, kalbėkite.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kalbėdamas pozityviai vis dėlto noriu atkreipti mūsų salėje esančių žmonių dėmesį į tokių skubotų sprendimų prasmingumą. Mes galime iš tikrųjų šiek tiek diskredituoti tuos klausimus. Kolegė atsakė, kad yra numatytos programos Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje, kitur, bet vaikų programoms lėšų nepadidėjo, jokio prioriteto ten nematyti ir mūsų komiteto siūlymui dėl šio klausimo nepritarta. Niekas nepadidėjo. Visuomeninės organizacijos, Bažnyčia paskelbė Šeimos metus. Šeimai kitais metais Socialinių reikalų ir darbo ministerija įvairioms programoms skyrė net pusę milijono, o kitos srities propagandai – kur kas didesnę sumą. Mes savo paskelbimais kartais šiek tiek ir apgaudinėjame mūsų žmones. Jeigu mes būtume tą iniciatyvą svarstę anksčiau, tai gal būtume galėję ir padidinti lėšas toms programoms, kurios susijusios su tuo klausimu. Dabar biudžetas patvirtintas ir mes kalbame tik apie tai, ką turime. Nežinau, ar mes galėtume taip drąsiai paskelbti Vaikų metus, kai tam nieko papildomai neskyrėme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). R. J. Dagys kalbėjo prieš, o užsirašė – už. Bet aš neseksiu jo pavyzdžiu. Aš manau, kad mums reikėtų kaip nors mažiau skelbti įvairių metų. Mes paskelbėme šiuos metus K. Donelaičio metais, dar yra, nepamenu, kokie metai. Jūs pamenate, kokie dar kiti metai? (Balsai salėje) Kokie? Teatro metai. O dabar dar Vaikų sveikatos metai, dar Senelių sveikatos metai. Žiūrėkite, idėjos visos gražios: ir teatras gražu, ir sveikata gražu. Bet kai mes paskelbiame keliolika idėjų ir net neprisimename, kad paskelbėme, ir tai nesusiejame su biudžetu, tai devalvuojame pačią idėją. Mano toks požiūris.
Aš netgi norėčiau pasiūlyti (gal net įregistruosiu kokią nors pataisą pamastęs), ar verta, na, nedauginkime tų metų, kad per metus būtų kokia nors viena idėja, kurią ir pažymėtume. Tada visi labiau susitelktume ir žinotume. Dabar, kai pridauginame tų idėjų, tikrai yra devalvuojama, pati metų idėja devalvuojama. Ne todėl aš nepritariu, kad vaikai turėtų būti sveikatinami, kad čia reikia apie tai galvoti, manau, kad visą laiką reikia apie tai galvoti, bet kad idėja nebūtų devalvuojama, aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume nutarimo projektui Nr. XIIP-1342, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už – 70, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo nuarimo projektui yra pritarta.
Noriu jūsų paklausti. Mes galime priimti šį įstatymo projektą po 3 valandų. Ar jūs norėtumėte dabar? (Balsai salėje) Galima dabar? Jeigu jūs visi sutinkate… Nė vieno nėra prieš? (Balsai salėje) Gerai, tvarka. Bendru sutarimu galime pritarti tam, kad priimtume iš karto. (Balsai salėje) Gerai. Ačiū.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas pritaria, kad priimtume nutarimo projektą Nr. XIIP-1342, balsuoja už, kas mano kitaip, prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 4. Nutarimas, projekto Nr. XIIP-1342, priimtas. (Gongas)
11.59 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 291, 88, 127, 128, 134, 135, 136, 139, 140, 169, 1806, 1809, 18025 ir 214 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1279(2) (priėmimas)
Toliau. Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 291, 88, 127, 128, 134, 135, 136, 139, 140, 169, 1806, 1809, 18025 ir 214 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1279. Priėmimas. Pranešėjas – gerbiamasis J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Noriu atkreipti dėmesį, kad priėmimas vyks pastraipsniui – dėl kiekvieno straipsnio reikia 71 balso, kad jis būtų priimtas. Kviečiu balsuoti.
Priėmimas pastraipsniui. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas už tai, kad priimtume 1 straipsnį, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, už – 71, prieš nėra, susilaikė 4. 1 straipsnis yra priimtas.
Dėl 2 straipsnio balsuojame. Kas už tai, kad priimtume 2 straipsnį, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Dabar užimkite savo vietas. Visą laiką reikės 71 balso. Gerbiamieji kolegos, nepanikuokite, ramiai balsuokite ir tiek. Balsuojame už visus straipsnius be jokios panikos, be jokių priekaištų, laikomės Statuto. Dėkoju.
Už 2 straipsnį balsavo 72, prieš nėra, susilaikė 1. 2 straipsnis priimtas.
Dėl 3 straipsnio kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume 3 straipsnį, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Aš tiesiog sustabdysiu balsavimą, nes matau, nėra Seimo narių. Du straipsniai yra priimti.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Laba diena. Per šoninį mikrofoną – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, tam, kad čia neįstrigtume su Statutu, dėl šio straipsnio aš siūlau frakcijos vardu pakartoti balsavimą, nes trūko trijų balsų. Bet yra vieningas palaikymas. Šiaip siūlyčiau toliau Statuto nepriimti. Tokius projektus reikia įrašyti į darbotvarkės pirmą poziciją, kai Seime būna daug žmonių. Dabar pietų laikas, na, žinome Seimo narių įpročius. Rizikinga duoti toliau balsuoti. Gal nukelkite į 15 val., žiūrėkite, gal po pietų susirinks daugiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs visiškai teisus, niekas nenori ginčytis. V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad jau šios dienos plenarinio posėdžio pradžioje mes kalbėjome, kad reikia mobilizuotis ir reikia dalyvauti balsuojant. Visi puikiai tą žino. Tiesiog trūksta sąmoningumo, nereikia čia mūsų agituoti ir ieškoti kokių nors pasiteisinimų. Mūsų pareiga yra ateiti ir balsuoti. Šiandien priimame labai svarbius įstatymus. Tiesiog neieškokime čia kaltų, mes patys esame kalti. Pabandykime, mobilizuokimės, pakvieskime savo visus kolegas ir dirbkime prieš Kalėdas, nes išeisime pikti ir kuo nors nepatenkinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau ramybės, viską ramiai galime padaryti. Dar kartą balsuojame. Iš naujo balsuojame už šitą straipsnį.
Už balsavo 79, prieš nėra, susilaikė 1. 3 straipsnis priimtas.
Gerbiamieji kolegos, jūsų kalbos mobilizuotis padėjo. Tęsiame Statuto priėmimą.
4 straipsnis. Balsuojame. Noriu pakviesti. Kas dar galiorkoje ten yra, ateikite balsuoti. Gerbiamasis Pauliau, Agne!
Už balsavo 79, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 4 straipsnis priimtas.
Balsuojame už 5 straipsnį. Gerbiamasis Rimantai, nuolatos spaudžiu mygtuką ir visus kviečiu į salę.
Už balsavo 78, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 5 straipsnis priimtas.
Stebiu salę, niekas neišeina, bet po vieną balsuotoją vis mažėja.
6 straipsnis. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Neužmirškite. Mečislovai Zasčiurinskai, jūs galite pakenkti visai Lietuvai. Grįžkite į salę ir balsuokite.
Už balsavo 79, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 6 straipsnis priimtas.
7 straipsnis. Balsuojame. Mečislovai, aš dar kartą jus stabdau.
Už balsavo 79, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 7 straipsnis priimtas.
Balsuojame už 8 straipsnį. Noriu atkreipti Darbo partijos frakcijos dėmesį – jūsų nariai kažkur traukiasi. Atsiprašau, stabdau balsavimą. Dėl 8 straipsnio yra pasiūlymas. Stabdau balsavimą. Gerbiamieji kolegos, yra J. Razmos pataisa ir mes turime ją apsvarstyti. Atsiprašau Jurgio ir komiteto pirmininko. Tai pirmiausia žodis J. Razmai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau, kad nebebūtų numatoma Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, jeigu Teisės departamentas mato, kad gali būti prieštaravimas Konstitucijai, kad gavus tokią Teisės departamento pastabą mes Seime iškart spręstume balsavimu, ar pritariame tai pastabai, ar kitaip manome. Kodėl aš taip manau? Manau, kad Teisės komiteto Seimo nariai nėra kuo nors ypatingesni, jiems nekeliami nei teisinio išsilavinimo reikalavimai, nei Konstitucijos egzaminų išlaikymo reikalavimai ir panašiai. Ir kaip išeina? Sakykim, iš susirinkusių 5 Teisės komiteto narių 3 balsuoja už, 2 – prieš, tarkim, kad prieštarauja Konstitucijai. Tai Seime dabar, kad įveiktume šitą jų poziciją, reikia 71 Seimo nario. Tai išeitų, kad 3 Teisės komiteto nariai yra reikšmingesni negu 70 kitų Seimo narių. Tai aš dėl to siūlau atsisakyti dabar esančios nuostatos. Na, aš suprantu, kad tradiciškai tame komitete visada būdavo nemažai teisinį išsilavinimą turinčių žmonių, bet joks Statutas, joks įstatymas to negarantuoja. Ir palikti, kad mes būtume visi Seime lygiateisiai… gavę abejonę iš Teisės departamento, čia iškart dėl jos ir spręstume.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia turime apsispręsti, ar 29 Seimo nariai palaiko J. Razmos pasiūlymą. Ir mes balsuojame… Yra dar dėl kitų straipsnių siūlymai. Tai iškart balsuojame dėl visų J. Razmos pataisų. Balsavimas, ar yra 29, palaikantys J. Razmos siūlymą.
Už balsavo 35, prieš – 3, susilaikė 14. Svarstome. Komiteto nuomonė. J. Razma šitą pataisą jau išdėstė. Komiteto nuomonė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, kolega siūlo taisyti 139 straipsnio 1 dalį. Tačiau ji sistemiškai susijusi su 138 straipsniu, kurio kolega nesiūlo taisyti, o ten yra pareiga – po Teisės departamento pastabos ten yra pareiga Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti tokią Teisės departamento pastabą ir pateikti išvadą Seimui. Tik po tokios išvados paskelbimo jau yra dėl kito straipsnio, kurį kolega siūlo taisyti, balsavimas Seime.
Ir dar labiau turiu pasakyti, kad Konstitucinis Teismas… Konstituciniame Teisme buvo patikrintos šios Statuto normos. 2013 m. vasario 15 d. jis konstatavo, kad Seimo priimti įstatymai turi atitikti Konstituciją, o 2005 m. sausio 19 d. konstatavo, kad įstatymų, kitų Seimo priimtų teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ne tik Konstitucinio Teismo vykdoma Seimo priimtų teisės aktų konstitucinė kontrolė, bet ir Seimo išankstinis… vidinė išankstinė kontrolė, kad būtų užkirstas kelias leisti priimti įstatymus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai.
Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalies ir 139 straipsnio 1 dalies nuostatos sudaro Konstitucinio Teismo nutarimu įvykdytą vidinę prevencinę kontrolę. Taip pat Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Seimo vidinė prevencinė įstatymų atitikties kontrolė turi būti įgyvendinama ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Taigi komitetas bendru sutarimu, t. y. visais balsais, nepritarė siūlymui. Ne 3 balsais, kaip kolega minėjo. Iš tikrųjų komitete dabar tik vienas Seimo narys neturi teisinio išsilavinimo, visi turi teisinį išsilavinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 1 – už, 1 – prieš. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, tokią pačią Statuto nuostatą aš pats teikiu ne pirmą kartą. Manau, Teisės komitetas yra iškeltas aukščiau viso Seimo. Noriu pailiustruoti paskutinį Teisės departamento svarstymą, kai užregistravau įstatymo pataisą, kad seniūnijos būtų asignavimų valdytojai. Dabar 50 % rajonų savivaldybių seniūnijų yra asignavimų valdytojai, 50 % – nėra. Tai Teisės departamento balsai pasiskirstė po lygiai: 3 balsavo, kad neprieštarauja, 3, kad prieštarauja, ir komiteto pirmininko balsas nulėmė, kad ši nuostata prieštarauja Konstitucijai. Tai įsivaizduokite, po lygiai balsų, o paskui Seime mes turime įveikti 71 balsą, kada po pietų Seime nėra tiek sėdinčių. Gerbiamieji, aš manau, absurdiška situacija, tai yra antstatas viso Seimo, tai yra Seimo, kaip įstatymo leidėjo, pagrindinių funkcijų, teisių suvaržymas ir antikonstitucinė nuostata. To negali būti. Ir pažiūrėkite, visi teisininkai užsirašė prieš. Tai teisininkų klanas. Nesvarbu čia, iš kurio sparno, ar iš kairės, ar iš dešinės, teisininkų klanas aukščiau politinių partijų ir politinio valstybės intereso. Todėl, aš manau, jie neturėtų teisės nei kalbėti, nei pasisakyti ir balsuoti neturėtų teisės dėl šito įstatymo.
Manau, kad yra logiška. Palikime paprastą balsų daugumą. Jeigu Teisės departamentas pasakė, kad įstatymas galimai gali prieštarauti Konstitucijai, Seimas paprasta balsų dauguma apsisprendžia. Tai pasiremkime ne jėga, bet, kaip čia pasakyti, Teisės departamento autoritetu. Čia palikime teisę teisininkams apginti Teisės departamento išvadą. Balsuokime už šią pataisą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, taupykime laiką, mes vėluojame pagal grafiką jau 2 val. Suprantu, kad mes visi mokame kalbėti. Petrai, prašau jūsų asmeniškai trumpinti kalbas. G. Steponavičius. (Balsai salėje) Ne paskutinis, žinau.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Sveikinu J. Razmos ir P. Gražulio sąjungą kovojant su teisininkų klanu. Bet dar sykį aš noriu pasakyti, kolegos, kai mes kalbame apie Konstituciją, ne sykį ir mano asmeninė patirtis rodo, kad, daugelį metų dirbant Teisės ir teisėtvarkos komitete, geriau turėti dar vieną papildomą saugiklį ir filtrą, jeigu yra pagrindo abejoti arba reikia išsklaidyti tam tikras abejones. Ir nieko dėl to ydingo ar dramatiškai blogo nematau. Tikrai, kolegos, realizuokite savo sumanymus tose srityse, kur opesnės yra problemos, negu pasilengvinsite savo kai kurioms neva antikonstitucinėms iniciatyvoms kelią. Taigi aš jau matau, kad jau niežti nagai čia vienam kolegai iš kairės ir toliau stumti visokio abejotino plauko iniciatyvas susipaprastinus pakeliui procedūras.
Tikrai dažniausiai būtent sveikas protas ir vyrauja komitete. Ir pačių įvairiausių atvejų ir precedentų yra buvę, jie parodo, kad tikrai nėra žiūrima siaurai ar dogmatiškai. Todėl aš tikrai kviečiu nepritarti šitai iniciatyvai.
PIRMININKAS. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, kas pritariate J. Razmos pataisai, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip.
Už pataisą – 28, prieš – 23, susilaikė 35. Pataisai nepritarta.
Balsuojame dėl viso 8 straipsnio. Ne, dar dėl 8 straipsnio kitos dalies yra pasiūlymų. Atsiprašau, pasirodo, kitam puslapyje dar yra dvi J. Razmos pataisos, jos turi visos skirtingą reikšmę.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tiksliau, viena, ten kitos tik numeraciją keičia.
PIRMININKAS. Siūlymas išbraukti per pastaruosius šešis mėnesius Seime atmestą įstatymo projektą. Mes apie tai nekalbėjome. Ar J. Razma nori pristatyti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš nemanau, kad Seimui reikia taip apsiriboti, kad jeigu projektas per šešis mėnesius atmestas, jau yra kliūtis teikti analogišką projektą. Aš manau, kad visi Seimo nariai čia elgiasi atsakingai, mato Seimo valią. Jeigu neiškils naujų aplinkybių, kurios leistų kitaip vertinti situaciją ir to projekto perspektyvą, tai ir neteiks. Jeigu mes įsivaizduojame, kad tokios nuostatos nesant kažkas kiekvieną posėdį vėl registruos tam tikrą projektą ir vėl jį bandys teikti, turbūt taip nebus. Tiesiog, aš manau, tegu galioja bendros normos dėl galimybės Seimo nariui reikšti iniciatyvą dėl projektų, ir kokių nors apribojimų čia, manau, nereikia.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, čia yra paprastas saugiklis dėl to, kad kitą dieną po viso Seimo sprendimo atmesti įstatymo projektą jis nebūtų vėl teikiamas Seimo posėdyje. Jūs sakote, sveikas protas. Čia sveikas protas ir įrašytas į Seimo statutą. Priešingu atveju mes turime daug pavyzdžių, kai po šešių mėnesių, nė vieno žodžio nepakeitus, lygiai toks pat projektas būna teikiamas. Todėl šeši mėnesiai, manyčiau, yra gana racionalus, ne per ilgas laikotarpis pamąstyti ir pasikonsultuoti, pasitarti su kolegomis, parengti tobulesnį projektą, kuriam Seimas pritartų.
Kita vertus, jeigu mes išbrauktume šešis mėnesius, tarsi visiškai nuvertintume bet kurį Seimo sprendimą. Štai, ką tik Seimas nepritarė tokiam projektui, kitą dieną jis jau vėl teikiamas. Todėl, kolegos, gerbkime patys save. Todėl komitetas bendru sutarimu nepritarė tokiam siūlymui.
PIRMININKAS. Už kalbės R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai neįtikinantys komiteto pirmininko argumentai. Jeigu jau Seimas atmetė įstatymo projektą, jis turi visas galias niekada neįtraukti artimiausiu metu į jokį posėdį to paties klausimo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Parašai. Įtraukia.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Visiškai nėra tokios būtinos prievolės. Šiuo atveju aš nežinau, ar tas saugiklis yra gana reikalingas, ta pusė metų? Kartais atmetimai įvyksta irgi lygiai taip pat priklausomai nuo kokios nors labilios kompozicijos, ir sustoja procesas.
Galiu paminėti pavyzdį. Praėjusiais metais mes atmetėme pono V. Andriukaičio įstatymo projektą, nuo kurio priklausė atlyginimai sveikatos apsaugos sistemoje, nes jis kalbėjo ne apie tai, ką jis siūlė pataisyti, ir dabar turime problemą dėl finansavimo. Mes, atmetę šitą projektą, būtume negalėję pusę metų nieko keisti ir tvarkyti, nes tai buvo emocinis balsavimas ir buvo padaryta klaida. Ką mes tada galime daryti? Kam tas saugiklis toks reikalingas? Nes kartais tokios klaidos įvyksta. Jeigu tada būtų galima kokias nors kitokias procedūras taikyti…
Pusės metų moratoriumas yra taikomas mokesčių įstatymams, kurie susiję su žmonėmis, kuriems reikia pasirengti. Bet mes patys sau uždedame tam tikrą apynasrį manydami, kad a priori mes visą laiką priimame kvailus sprendimus. Aš manau, mes gerbkime patys save. Jeigu jau sykį atmetėme, jeigu tai buvo reikšmingas atmetimas, mes jo ir nesvarstysime posėdžių salėje, nes saugikliai dėl pusės metų yra susiję su visuomenės interesais, kad mes jos nebalamūtintume kas pusę metų naujom pataisom, o ne prieš mūsų darbą.
PIRMININKAS. Už kalbės G. Purvaneckienė.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Atsiprašau, prieš.
PIRMININKAS. Atsiprašau, prieš.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Man atrodo, kad to saugiklio būtinai reikia. Tokie atvejai, kaip minėjo ponas R. Dagys, yra išimtiniai atvejai. Žinoma, autoriams yra labai nemalonu, kai atmeta. Jie paprastai būna įsitikinę, kad buvo labai geras jų projektas. Ankstesnėje mano kadencijoje man irgi pasitaikė.
Bet aš manau, kad vis dėlto saugiklio reikia, nes, mielieji kolegos, pagalvokite apie tai, kiek dabar eina visokiausių nelabai gerai apgalvotų, neparengtų, netinkančių prie visos sistemos, išbalansuojančių teisinę sistemą projektų. Surenka 29 balsus, o dažnai ir neskaitę pasirašo. Tai labai būdinga mūsų Seimui. Tiesiog ateina žmogus, prašo, pasirašyk man, ir pasirašo. Surinkęs 29 balsus gali vos ne kas antrą dieną teikti įvairius nelabai pagrįstus projektus. Todėl aš labai agituoju palaikyti komiteto nuomonę ir nepritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame už antrą J. Razmos pataisą.
Už balsavo 21, prieš – 16, susilaikė 45. Antrajai J. Razmos pataisai nepritarta.
Trečioji J. Razmos pataisa.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ji dėl numeracijos dalies.
PIRMININKAS. Supratau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nereikalinga.
PIRMININKAS. Nesvarstome. Gerai. Kolegos, dabar balsuojame dėl viso 8 straipsnio. Ar bus motyvai? Balsuojame.
Už balsavo 76, prieš – 2, susilaikė 8. 8 straipsniui pritarta.
Balsuojame dėl 9 straipsnio.
Už balsavo 87, prieš – 1, susilaikė 1. 9 straipsniui pritarta.
10 straipsnis. Balsavimas.
Už balsavo 85, prieš nėra, susilaikė 2. 10 straipsniui pritarta.
Balsuojame dėl 11 straipsnio.
Už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. 11 straipsnis priimtas.
Balsuojame dėl 12 straipsnio.
Už – 85, prieš nėra, susilaikė 2. 12 straipsnis priimtas. Ne, 11 straipsnis priimtas.
Balsuojame dėl 12 straipsnio.
Už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. 12 straipsnis priimtas.
Balsuojame dėl 13 straipsnio.
Už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. 13 straipsnis priimtas.
Balsuojame dėl 14 straipsnio.
Už – 85, prieš nėra, susilaikė 2. 14 straipsnis priimtas.
Paskutinis, 15, straipsnis. Balsuojame.
Už – 80, prieš nėra, susilaikė 2. 15 straipsnis priimtas.
Dėl viso Statuto kalbėti norinčių nėra. Balsuojame dėl viso Statuto.
Šio Statuto priėmimas
Už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 49, 59, 591, 60, 64, 65, 224, 225, 226 straipsnių pakeitimo ir papildymo, trisdešimt septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 2261, 2262 straipsniais“… nutarimas priimtas. (Gongas)
12.34 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 49, 59, 591, 60, 64, 65, 224, 225, 226 straipsnių pakeitimo ir papildymo, trisdešimt septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 2261, 2262 straipsniais“ projektas Nr. XIP-4112(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, dar yra vienas Seimo statutas Nr. XIIP-4112(2). Seimo statuto 49, 59 ir kitų straipsnių papildymo… Jokių pataisų nėra. Gerbiamieji kolegos, reikia paprasčiausiai balsuoti dėl kiekvieno straipsnio ir priimti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tiesų labai trumpai. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, čia yra pataisos, susijusios su audito ataskaitų svarstymu. Reikia papildyti kiekvieno komiteto kryptis, kompetenciją. Tiek. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Finansų ministras. Visi žinote, kas teikia, ir klausiate, kas teikia? Finansų ministras.
Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, nesiginčykime.
Yra motyvai? A. Skardžius nori kalbėti už. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Esmę turbūt pasakė komiteto pirmininkas, kad išties reikia papildyti, nes komitetai neturi šalintis audito ataskaitų svarstymo proceso. Taškas!
PIRMININKAS. Prieš kalba V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Man kažkaip keista, kad Statuto pataisas teikia ministras, kad ir koks jis būtų – ar finansų, ar ne finansų. Žinote, man kelia nerimą! Ačiū. Aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi tik keletas subjektų, o čia kalbama apie konsoliduotas ataskaitas, tai, ką mes svarstėme komitetuose.
Prašome balsuoti. Balsuojame dėl 1 straipsnio. (Balsai salėje) Kol valdžioje – leidžia, kai išeina iš valdžios – neleidžia.
Už – 54, prieš – 6, susilaikė 21. Straipsnis nepriimtas.
Gerbiamieji kolegos, matau, kad komiteto pirmininkas siūlys nesvarstyti toliau. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš labai apgailestauju, kad toks svarstymas ir matymas. Pagal Seimo statutą įstatymų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus turi teisę teikti visi Konstitucijoje įstatymų iniciatyvos teisę turintys subjektai, t. y. Seimo nariai, Vyriausybė, Respublikos Prezidentas ir 50 tūkst. piliečių. Taigi šitas Statuto projektas yra lydimasis projektas, atėjęs su kelių įstatymų paketu, tik jis užtruko svarstant dėl tokių abejonių, kurias dabar išsakė kai kurie kolegos, bet jis papildo būtent kiekvieno komiteto kompetenciją dėl atitinkamų projektų svarstymo arba dėl finansinių ataskaitų, nes toks gyvenimas. Mes jas bet kokiu atveju turime svarstyti, tik pasakome, kuris komitetas yra dėl vienos ar dėl kitos ataskaitos pagrindinis. Vien dėl motyvo – kodėl mums teikia Vyriausybė? – tikrai nei šis, nei tas, kad mes nepriimame šitų, kurios yra reikalingos. Šiuo atveju tada… Jeigu iš tikrųjų toks nusiteikimas, prašau pakartoti balsavimą arba tada neteikti toliau balsuoti. Pirmininke, gal pakartokime balsavimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Kalba S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu perteikti diskusiją, kuri buvo ir komitete. Mes, turbūt daugelis iš kolegų, esame girdėję apie parlamentinio suvereniteto doktriną. Anglijos karalienė, atvykusi atidaryti sesijos, iki šios dienos beldžiasi į parlamento duris, kad parlamentas įleistų. Taip yra pabrėžiamas parlamento, kaip tautos atstovybės, statusas. Seimo statutas Konstitucijoje taip pat yra išskirtas į visiškai atskirą lygmenį – Seimas sprendžia, koks jis bus. Ir valstybės vadovas jo nepromulguoja. Mes siūlėme labai paprastą išeitį, kurią buvo galima padaryti jau turbūt prieš dvi savaites, jeigu neklystu. Komiteto vardu tą patį įregistruojame, pateikiame, apsvarstome ir priimame. Tai dar galima padaryti. Mes taip ir buvome sutarę komitete, ir kolega V. Gapšys, kuris pirmas tą klausimą iškėlė, aš jam irgi visiškai pritariu… Kolegos, siūlyčiau neteikti papildomai balsuoti, o atlikti korektiškai procedūrą ir priimti šitas pataisas, Seimo valia pradėtas svarstyti.
PIRMININKAS. Tikiuosi, kad Lietuvos karalienei neteks belstis į mūsų duris. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų mes jau vieną kartą susidūrėme su tokiu supaprastintu, kaip gerbiamasis J. Sabatauskas siūlė, požiūriu į Seimo galias, kai svarstėme klausimą, susijusį su buvusio kolegos R. Pakso vardu, kai reikėjo būtent Seimo iniciatyvos vėl iš naujo registruoti pataisas, nes tai išimtinė Seimo kompetencija, ir Konstitucinis Teismas kaip tik taip ir išaiškino, nors jis galvojo, kad tai yra paprastai, tik komitetas tą dalyką padarys. Seimo statutas irgi yra mūsų išimtinė kompetencija, todėl jis nėra taip pat traktuojamas, kaip kiti įstatymai. Todėl šiuo atveju tikrai reikia pradėti visą procedūrą nuo pradžios, kad niekam nekiltų abejonių ir nebūtų precedento.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš supratau, kad mes nutraukiame šito Statuto priėmimą ir toliau nesvarstome, nes tik gaišime laiką. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos? P. Gražulis – dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, čia replikavo visi, ir dėl vedimo tvarkos aš noriu taip pasakyti…
PIRMININKAS. Aš gi sakiau, kad kalbėsite antrą kartą.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, Anglijos karalienė dvi savaites laukė priėmimo į Anglijos parlamentą, o mes metų metus laukiame, kol vieną ar kitą teisės aktą mūsų Teisės departamentas išaiškins, kad jis neprieštarauja Konstitucijai. Nuo jų malonės priklauso ir nuo Teisės ir teisėtvarkos komiteto malonės…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai Gražuli, tai ne dėl vedimo tvarkos, neapgaudinėkite manęs!
12.41 val.
Gerbiamieji kolegos, 1-19 klausimas– Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Zeliankos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Prašom į tribūną. Dėl V. Zeliankos, būkite įdėmesnis, gerbiamasis komiteto pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke, už pastabą. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė V. Zeliankos kandidatūrą į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas ir bendru sutarimu pritarė, kad V. Zelianka būtų skiriamas Aukščiausiojo Teismo teisėju. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstymo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti… Nereikia pritarimo. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį, kuriame bus parašyta: dėl Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Zeliankos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“. Kaip visada bus trys langeliai: už, prieš ir susilaikoma. Paliekate vieną langelį, kas jums prie širdies: ar už, ar išbraukti prieš, ar susilaikyti.
Motyvų nėra. Balsavimo pradžia numatyta 14.00 val. Pabaiga 14.20 val. Balsų skaičiavimo grupę galiu priminti: R. Ačas, K. Glaveckas, D. Jankauskas, M. Mackevičius, A. Mazuronis, A. Palionis, R. Sargūnas, J. Varkala.
12.43 val.
Svarstome 1-20 klausimą – Seimo nutarimą „Dėl Gedimino Sagačio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“. Pranešėjas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė G.Sagačio kandidatūrą į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas ir taip pat bendru sutarimu pritarė, kad G. Sagatys būtų skiriamas Aukščiausiojo Teismo teisėju. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas neužsirašė diskusijose. Gerbiamieji kolegos, turime patvirtinti tokį patį biuletenį, nekartosiu, jūs gausite atėję balsuoti, balsų skaičiavimo komisija išduos. Balsavimas 14.00 val. Balsavimui bus skirta 20 min.
Motyvai dėl viso. Nėra. Dėkoju.
12.44 val.
Svarstome 1-21 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl lygių galimybių kontrolieriaus paskyrimo“ projektą. Frakcijų atstovai… Ar nori kas kalbėti iš frakcijų atstovų? Aš pradėjau klausti nuo frakcijų, jeigu frakcijų atstovų nebus… Frakcijos vardu – V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). 5 min.?
PIRMININKAS. Taip. Jeigu mažai, kalbėkite.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano kalba bus labai trumpa. Mes buvome susitikę su kandidate, paklausinėjome, padiskutavome, bandėme įsitikinti, ar jos asmeninės savybės, vertybinės pozicijos yra tos, kurios tiktų lygių galimybių kontrolieriaus vadovo pozicijai. Be abejo, pozicija labai svarbi, labai jautri, tai nėra tiktai formalūs teisės dalykai, yra ir kitų giluminių principų ir pozicijų. Tai frakcijos pozicija, be abejo yra labai rezervuota, labai atsargi, suprantant ir tai, kad po šviesaus atminimo A. Burneikienės kitam žmogui yra be galo sudėtinga, vis tiek neišvengiamai mes matuojame su ta asmenybe, kuri ilgus metus vadovavo šiai tarnybai. Taigi frakcija laikosi atsargios, rezervuotos pozicijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. V. Patackas, frakcija „Drąsos kelias“.
A. V. PATACKAS (DKF). Mes neabejojame kandidatės į lygių galimybių kontrolierės postą akademiniais nuopelnais ir titulais. Bet tai yra labai specifinė pareigybė, labai svarbi. Visų pirma ji yra ideologinė, ir turėčiau klausimų gerbiamajai pretendentei. Kaip ji žiūri į tai, kada vaikas laikomas pradėtas, ar nuo pačios pradžios, ar nuo gimimo? Kaip ji žiūri į klausimą, ar gali socialinė aplinka nulemti lytį, ir apskritai, kaip žiūrima į genderizmo ideologiją? Šitie klausimai yra susiję su lygių galimybių klausimu. Norėtume, kad kandidatė viešai pasisakytų šiais labai svarbiais klausimais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusija baigta. Gerbiamieji kolegos, noriu perskaityti pastabą, pasiūlymą, kurią pateikė I. Šiaulienė. Reikia susitarti ir apsvarstyti. Nutarime yra parašyta: nutarimas įsigalioja nuo 2014 m. vasario 10 d. Šitą nuostatą siūlo išbraukti ir parašyti tiksliai, kad Lyra Jakulevičienė lygių galimybių kontrolieriaus pareigas pradeda eiti 2014 m. vasario 10 d., kaip reikalauja mūsų teisės aktai. Tai niekas neprieštaraus? Nepatvirtinta. Patvirtinsime. Ar galime sutarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti dėl šito pakeitimo? Balsuojame. Balsuojame, bus greičiau, bus daug kalbų. Už I. Šiaulienės… Kas pritaria, kad įrašytume taip, kaip reikalauja teisės aktai, kad gerbiamoji Lyra pradeda eiti pareigas, o ne nutarimas įsigalioja?
Už balsavo 74, prieš – 2, susilaikė 1. Pasiūlymui pritarta.
Gerbiamieji kolegos, dabar tokia pati procedūra, kokia buvo su teisėjais. Biuletenis bus analogiškas, jame bus trys langeliai, vieną reikės palikti, du užbraukti. Balsavimas vyks 14 val. ir truks iki 14.20 val. Dėl motyvų – A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (DKF). Mes neišgirdome atsakymų į tuos klausimus, kuriuos aš pasakiau iš tribūnos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs žinote Statuto procedūras. Reikėjo užduoti klausimus pateikimo stadijoje ir kalbėtis frakcijoje. Dabar jokių diskusijų Seime negali būti.
Kolegos, aš dar turėčiau pasitaisyti. Kai mes balsavome už visą Statutą, aš perskaičiau ne tuos straipsnių numerius, aš norėčiau pasitaisyti, kad mes priėmėme projektą Nr. XIIP-1279(2), kuriame buvo svarstomi Seimo statuto 291, 88, 127, 128, 134, 135, 136, 139, 140, 169, 1806, 1809, 18025 ir 214 straipsniai.
12.51 val.
Svarstome Prokuratūros įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1032(2). Kviečiu J. Sabatauską. Kadangi pataisų nėra, pirmininko buvimas tribūnoje nebūtinas. Gerbiamieji kolegos, ar galime pradėti balsuoti, ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų?
Balsuojame. Balsuojame dėl Prokuratūros įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš. Siūlymas į šitą straipsnį po žodžio „tvarka“ įrašyti žodžius „ir sąlygomis“.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 79, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Prokuratūros įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu P. Auštrevičių patalkinti man, nes manau, kad reikėtų apsvarstyti Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, dėl kurio mūsų svečias čia trečią dieną leidžia ir domisi Seimo darbu. Kviečiu toliau pirmininkauti P. Auštrevičių, nes man reikės pristatyti komiteto išvadą.
12.53 val.
PIRMININKAS (P. AUŠTREVIČIUS, LSF). Mielieji kolegos, svarstome 1-17 klausimą – Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1113(3). Priėmimo stadija. Kviečiu pranešėją A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, jūs prisimenate, kad svarstymo metu buvo priimtas sprendimas dėl kolegės D. Teišerskytės pataisų, nors iš principo tų pataisų ir nereikia. Jeigu prisimenate, įstatymo galiojimo terminas baigiasi gruodžio 31 d., t. y. ne įvedimo… galiojimo tvarka. Mūsų komitetas svarstė, nes aš užregistravau pataisą ir bandysiu ją pagrįsti. Komitetas pritaria po pateikimo, kad mes grįžtume prie diskusijos, prie pataisos apie tai, kad jeigu mes norime vykdyti tam tikrus savo įsipareigojimus, Vyriausybė siūlo šio įstatymo įgyvendinimą atidėti dar dvejiems metams.
Aš manau, kad tas procesas turi prasidėti, todėl ir pasiūliau komitete. Pirmą kartą buvo pritarta ir dabar, kad nuo sausio 1 d. šis įstatymas įsigaliotų mamoms, kurios pagimdė penkis ir daugiau vaikų (šešis, nes dėl septynių jau galioja), kurioms sukako 80 metų ir yra nustatytas nuo nulio iki 40 % darbingumo lygis arba nustatytas didelių ir vidutinių specialių poreikių lygis.
Noriu pasakyti, kodėl aš tą siūlau. Viso įstatymo įgyvendinimui reikia daugiau kaip 100 mln. Lt, aišku, tokių lėšų biudžete nenumatyta. Noriu priminti, kad Lietuvoje buvo atvejų, turiu omeny praeitą Vyriausybę, kai Seimas nubalsavo už vieną įstatymą, iškart sausio pradžioje sustabdė jo galiojimą, nes jis pareikalavo didesnių lėšų, negu numatyta biudžete. Todėl Vyriausybė pritaria mano pateiktam siūlymui (jam pritaria ir komitetas), kad būtų laipsniškas šito įstatymo įsigaliojimas. Ši pataisa kitais metais pareikalautų tik 8 mln. Lt.
Nenoriu dabar grįžti prie skaičiavimų, komiteto nuomonė yra pritarti mano pataisai, ir aš siūlau kolegoms elgtis atsakingai. Aš norėčiau, kad šis procesas vis dėlto pajudėtų, nes kitu atveju gali vėl būti sustabdytas ir iš viso niekas nieko negaus. Aš manau, kad jau 2015 m. mes galime išspręsti šią problemą galutinai, o iškilo ji dar 2007 metais.
PIRMININKAS. Dėkui, kolega. Jūs pateikėte savo siūlomą pataisą, kuriai, aš supratau, pritarė Vyriausybė. Kadangi tai yra priėmimo stadija, mums reikia 29 pritariančiųjų. Pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate A. Syso pateiktai pataisai, kad ją svarstytume toliau, reikia 29 balsų. Pasiruoškite balsuoti. Balsavimas vyksta, kolegos.
Mielieji kolegos, balsavo 55 Seimo nariai. Už – 41, prieš – 5, susilaikė 9. Svarstymas. Pritarta, kad svarstytume. Už, prieš? Už – nematau, bet prieš yra nemažai. Pirmasis – J. Razma. Prašom, kolega. Kalbėkite, Jurgi Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svarstymo stadijoje mes Seime apsisprendėme, kad ryžtamės, jog nuo kitų metų galų gale įsigaliotų tas įstatymas dėl valstybinių pensijų daugiavaikėms mamoms. Šiandien, deja, vėl sulaukėme tas mamas nuviliančio A. Syso siūlymo, nes ką reiškia mokėti tas valstybines pensijas tik po 80 metų? Tikrai nėra labai daug tokio amžiaus sulaukiančiųjų, kad ir kaip būtų gaila, nes ne pats lengviausias gyvenimas auginant būrį vaikų. Aš kviečiu nebegrąžinti jų į tą nusivylimo būseną, palikti tai, kas yra, ir tikrai valstybės biudžetas nebankrutuos dėl tų 30–40 mln. Lt, kiek jų gali reikėti. Jau buvo parodyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo perdėtai aukštus skaičius ir kad jie nėra patikimi. Šiemet matome, kad „Sodros“ biudžetas turi per 300 mln. įplaukų perviršį, valstybės biudžetas taip pat vykdomas. Čia visi kalbėjome apie viršplanines įplaukas, kur jas dėsime. Čia tikrai nėra jokios bėdos, nėra čia jokio pavojaus eurui, jeigu tas Valstybinių pensijų įstatymas įsigaliotų visa apimtimi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – kolegė K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai negaliu sutikti su kolegos J. Razmos siūlymu, nes viršplaninės lėšos… Mes patys kalbėjome apie tai, kad būtina kompensuoti pensijas, būtina didinti darbo užmokestį mažiausiai uždirbantiems žmonėms. Dar kartą primenu, kolegos, kad, deja, lėšos daugiavaikėms mamoms, užauginusioms 5 ar 6 vaikus, 2014 m. valstybės biudžete nenumatytos. Mūsų komitetas surado kompromisinį variantą, kurį ką tik pateikė kolega A. Sysas, pagal kurį būtume pradėję šį procesą. Priešingai, mes galime priimti įstatymą, bet finansų tam nenumatyta. Taigi jis tiesiog neįsigalios, nes nėra lėšų. Turbūt reikėtų taisyti ir kitus įstatymus ir tuomet numatyti lėšas valstybės biudžete.
Kolegos, suprantu opoziciją, kad populizmas… teks vykdyti Vyriausybės priimtus įstatymus, todėl būkime atsakingi. Labai prašau ir daugiavaikių mamų suprasti, kad pagal galimybes mes pasiūlėme, kad šis procesas prasidėtų. Tikiuosi, jeigu bus pritarta mūsų pasiūlymui, tuomet dalis mamų atgaus, beveik 4 tūkst. mamų, gaus valstybines pensijas, o 2015 m. jos bus išmokėtos visiems. Taigi prašau palaikyti komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, nuomonės yra išsakytos. Kviečiu visus susirinkti į posėdžių salę, bus rimtas balsavimas. Mielieji kolegos, formuluoju balsavimo… (Balsai salėje) …straipsnį. Kas už tai, kad pritartume atitinkamiems straipsnio pakeitimams, kuriuos pasiūlė A. Sysas, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Mielieji kolegos, pradedame balsavimą. Balsavimas vyksta.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 40, prieš – 19, susilaikė 18. A. Syso pataisai yra pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma, iš kairės. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikiuosi, kad dar nėra išnaudotos visos pertraukos svarstant šį projektą. Tokiu atveju aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, kad visi pamąstytų, kaip neteisingai čia balsavo.
PIRMININKAS. Gerai. Pasiūlymas teisėtas. Reikia apsispręsti, reikia balsuoti. D. Teišerskytė. Pašom, kolege.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Man gėda už jus. Jūs galėsite tuos laiku neatiduotus pinigus, kai žmogui sukaks 80 metų, nunešti jam į kapelius. Lietuvoje gyvenimo vidurkis yra 74,5 metų. Ką jūs darote? Jūs negerbiate žmonių, kurie ateityje jums patiems uždirbs pinigus. Žmogus. Ir apskritai, ponia Miškiniene, tai nėra nesuplanuotos pajamos. Įstatymas turėjo įsigalioti nuo sausio 1 d. ir jūs turėjote tam pasiruošti, o ne išsisukinėti paskutinę minutę pateikdami nesąmoningas pataisas, kad pensiją žmogui pradės mokėti nuo 80 metų. Jūs pagalvokite, ką jūs šnekate ir ką jūs darote.
PIRMININKAS. I. Šiaulienė. Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kreipiuosi personaliai į gerbiamąjį J. Razmą. Gal nereikia tokio demagogijos lygio? Jeigu mes galime padėti daliai motinų, tai padarykime iš karto, o ne laikykime balkone ir prašykime pertraukos. Jūs ką tik virkavote. Kolegos, kalbama apie valstybinę pensiją. Visų pirma prašau baigti svarstymą ir spręskime šią problemą.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji opozicija ir gerbiamieji liberalai, ne kas kitas, o jūs, būdami valdančioji dauguma, priėmėte tokias įstatymo nuostatas, jūs atėmėte valstybines pensijas iš daugiavaikių motinų ir dabar, kai esate opozicijoje, esate tokie gailestingi. Tai yra fariziejiškumas. Jūs turėjote valdžią ir nereikėjo atimti, nukelti įstatymo, kad nuo tų ar tų metų vėl bus mokamos valstybinės pensijos.
Kita vertus, aš manau, tai nėra milžiniški pinigai ir dabartinė valdančioji dauguma tuos pinigus galėjo rasti ir nuo šių metų pradėti pilnai mokėti valstybinę pensiją. Kaip surado teisėjams, visiems turtingiausiems, taip ir šitiems galėjo surasti. Manyčiau, nieko neatsitiktų ir ištaisytų liberalų, konservatorių valdančiosios daugumos padarytas klaidas. Bet truputėlį pritrūko politinės valios.
PIRMININKAS. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Gerbiamoji Miškiniene, jūs sakote, kad nėra pinigų, ir sakote, kad kreipiatės į moteris, kurios yra balkone, prašote jų supratimo, kad nėra pinigų. Bet pinigų yra pridėti po 2000 Lt visiems aukštiems politikams ir teisėsaugininkams. Mes negalime taip sakyti toms moterims. Visi kartu įveskime progresinius mokesčius gaunantiems per 6000 ir tų pinigų kaip tik užtektų daugiavaikėms motinoms. Aš siūlau padaryti pertrauką, nes trūksta tik trijų balsų normaliam, žmogiškam solidarumui pasiekti.
PIRMININKAS. D. Jankauskas, ir tai bus paskutinis pasisakymas. Per šoninį mikrofoną.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kad būtų tikslu, prašau protokole pažymėti mano balsą prieš šitą pateiktą siūlymą. Noriu atkreipti valdančiosios koalicijos dėmesį, kad įstatymas taip ir nebuvo įsigaliojęs iki šiol, todėl tolesnis jo atidėjimas dėl daugiavaikių mamų yra neadekvatus dėl biudžeto situacijos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo pateiktas konservatorių-krikščionių demokratų pasiūlymas dėl pertraukos, tai yra teisėtas siūlymas, siūlau apsispręsti balsuojant. Kolegos, kas už tai, kad būtų daroma pertrauka iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, pasirenkate tinkamą balsavimo būdą. Prašom, kolegos.
Kolegos, yra pritarta pertraukai iki kito posėdžio, t. y. vakarinio posėdžio.
Kolegos, šio klausimo svarstymą baigėme. Toliau pirmininkaus A. Sysas. Prašom, kolega.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Dėkoju Petrui už pagalbą. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasitarti. Mes vėluojame gana daug. Pirmadienį iki 13 val. numatyta krūva priėmimų. Jeigu mes taip vėluosime ir nepriimsime, tai dirbsime visą pirmadienį. Todėl galbūt opozicija sutiktų nedaryti Vyriausybės valandos? (Balsai salėje) Jūsų teisė, jūsų teisė. Pusę valandos, kad mes galėtume dar ką nors priimti. (Balsai salėje) Ar aš teisingai supratau, kad pozicija neklausia, pusę valandos klausinėja opozicija, ir po to mes dar turėsime 20 minučių laiko priimti kitus įstatymus. Labai ačiū. Sutarėme.
13.08 val.
Gerbiamoji Vyriausybe, yra pusvalandis. Klausia tik opozicija. Po to tęsime posėdį. Labai prašau visus Seimo narius, kurie dabar išeina, nenori klausti Vyriausybės, 13.40 val. grįžti į salę, nes reikės priėmimus daryti.
Taigi pirmasis turėtų klausti opozicijos lyderis, bet jis Briuselyje, tai J. Razma, kaip opozicinės frakcijos seniūnas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, aš pratęsiu praeitos savaitės savo klausimą, nes jūsų aiškaus atsakymo neišgirdau. Noriu klausti dėl to referendumo, dėl kurio dabar Vyriausioji rinkimų komisija diskutuoja, ar surinkti, ar ne visai surinkti 300 tūkst. parašų.
Kaip girdėjome, Seimo Pirmininkė labai aiškiai pasakė, kad ji pasirašė už tą referendumą, pritarė jo turiniui, kaip suprantu, jeigu jis vyks, balsuos už. Jos teigimu, nieko čia tokio, už tai mus iš Europos Sąjungos neišmes. Aš norėčiau klausti, kokia yra jūsų pozicija, jeigu tektų balsuoti už referendumą, jeigu būtų tie parašai? Pagaliau Seimas gali skelbti ir jų trūkstant. Kaip jūs matytumėte po to galimybę įgyvendinti tą turimo referendumo turinį dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, tarp jų Europos Sąjungos piliečiams? Kaip atrodytų Vyriausybės praktiniai veiksmai įgyvendinant tą turinį?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Praeitą kartą, aš manau, irgi labai aiškiai atsakiau, mes, Lietuva, esame Europos Sąjungos narė, mes esame pasirašę Stojimo sutartį, mes esame suderinę su visomis kitomis Europos Sąjungos šalimis, ką įgyvendinsime. Manau, kad šis klausimas, kuris yra pateiktas dėl referendumo organizavimo, prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Manau, kad tie užsieniečiai, kurie norėjo nusipirkti žemę arba nori nusipirkti ir šiuo metu sėkmingai tą žemę įsigyja, sėkmingai tą žemę nusiperka, tokių pavyzdžių galima pateikti labai daug. Manau, kad tai yra daugiau pateiktas klausimas, kuris, atrodo, šiek tiek yra politinis.
Manau, tie įstatymai buvo priimti dėl tam tikrų apribojimų arba suvaržymų, kad žemė netaptų spekuliatyviu finansiniu instrumentu, pasinaudojant ta tam tikra žmonių kai kada silpnybe, kad šiandien reikia pinigų, o greitai galima gauti pinigų pardavus tą žemę. Žemė yra pats pagrindinis mūsų nacionalinis turtas. Jeigu vyktų referendumas, tai, aišku, tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuvos būtų labai kebli situacija. Tikrai niekas, aš manau, nesiruoštų su visomis Europos Sąjungos šalimis šio klausimo derinti. Aš manau, reikia daugiau išminties, matau spekuliacijų, ypač artėjant vieniems arba kitiems rinkimams.
PIRMININKAS. Klausia G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamasis premjere, noriu paklausti jūsų. Jau liko dvi savaitės iki formalaus Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai. Galima jus ir Vyriausybę pasveikinti išlaikius šį nelengvą ir svarbų…
PIRMININKAS. Atsiprašome, techninė klaida.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Tik pradedi girti iš opozicijos tribūnos ir išjungia mikrofoną. Nesupratau. Pabaigsiu sakinį. Tikrai galima pagirti už tai, bet turbūt pirmininkavimo pabaigoje yra gera proga suskaičiuoti ne tik nuveiktus darbus ar trūkumus dalykine prasme, bet ir finansinę pusę. Ne sykį esame kėlę klausimą dėl valstybės tarnautojų skaičiaus peržiūrėjimo.
Gerbiamasis premjere, ar viešai patvirtintumėte ketinimus, kad nemažos dalies tarnautojų, kurie iš esmės pastarąjį laikotarpį darbavosi prie parengiamųjų pirmininkavimo darbų, galėtų tas skaičius mažėti? Taip pat apimu ir politinio lygmens pareigūnus, kalbu apie viceministrus, šiais metais darbavosi bent jau 11 viceministrų daugiau nei prieš metus. Ar esate pasiryžę šia linkme padaryti žingsnius, juoba kad lengva ranka radote 140 mln. Lt tarnautojų atlyginimui didinti, tai tam tikra prasme žmonėms parodyti, kad yra vidinių rezervų spręsti klausimus, parodyti tokią politinę valią, kai ir funkcijų, ir darbų bus mažiau?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimus, turiu pasakyt, ir dėkoju už pasveikinimus. Bet nenoriu sutikti su ta išsakyta mintim dėl lengvos rankos arba radimo atlyginimams padidinti. Pirmiausia reikia pasakyti, kad tai yra praeitos kadencijos padarytos klaidos ir jos brangiai kainuoja. Jeigu teisininkai sako, kad neturime laikytis Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų, tai būtų man kažkaip keistai suprantama, kalbant apie Lietuvos teisinės demokratinės šalies principus.
Konkrečiai atsakau į jūsų užduotą klausimą. Galiu pasakyti, kad kovo mėnesį jau bus pateikti kai kurie įstatymų projektai pirmiausia sujungiant kai kurias viešąsias ir biudžetines organizacijas. Taip pat yra baigta atlikti analizė, įvertintos visos esančios biudžetinės ir viešosios įstaigos prie ministerijų. Jau yra pateikti pasiūlymai, kiek žinau, ūkio ministras (…) paketą turi, kiek maždaug šiuo metu yra tokių įstaigų ir kiek jų galėtų sumažėti. Yra labai radikalūs pasiūlymai, bet visa tai dar turės būti svarstoma ir Strateginio komiteto, ir per Vyriausybės pasitarimą. Bet tikrai vyks reformos dėl viceministrų.
Mes viceministrų darbą ir departamentų vadovų darbą vertiname pagal tai, ar… kokie pirmiausia yra jų įgaliojimai, kokie yra numatyti jiems atlikti darbai, kaip jie pasiekia jiems suformuotus tikslus, arba kaip juos įgyvendina, kokie yra pasiekiami rezultatai. Jeigu matome, kad veiklos baras yra labai platus, tai ir didžiulė atsakomybė, ir dideli įgaliojimai, ir yra didžiulė grįžtamoji grąža, tada tie darbuotojai toliau sėkmingai dirbs. Jeigu tie darbuotojai turi nepakankamą krūvį, tai, suprantama, bus tų darbuotojų pareigybės peržiūrėtos.
PIRMININKAS. Klausia A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (DKF). Klausimas švietimo ministrui. Jau praeitą kartą buvo jūsų klausta dėl programos „Laimingos dienos“ („Happy days“) įvedimo Vytauto Didžiojo universitete. Klausimas būtų toks. Dabar jūs turbūt jau daugiau turite informacijos, yra renkami parašai prieš šią programą. Kaip gali atsitikti, kad eilinė Tarptautinių ryšių departamento valdininkė primeta universitetui programą, kurioje atvirai reiškiama genderistinė ideologija? Kuo dėtas universitetas ir vaikų darželiai? Ar apskritai yra šioje srityje kokia nors kontrolė iš ministro pusės?
D. PAVALKIS. Ačiū už klausimą. Kadangi mes gavome oficialų kelių Seimo narių užklausimą, mes į jį normaliais terminais išsiaiškinę atsakysime. Aš galiu pakomentuoti tik tiek, kad šitas projektas yra vykdomas pagal Comenius programą, tai yra tarptautinis projektas. Mūsiškai dalyvauja tik partnerio teisėmis. Apie universiteto autonomiją ir ministro galimybes kištis į jų užklasinę veiklą, čia galima sakyti, tai jūs tikriausiai žinote ne blogiau negu aš. Bet reagavo: turiu ir VDU rektoriaus pasirašytą raštą, turiu visus. Spaudimą mes jiems galime daryti, bet jokiu būdu ne tiesioginį, o daugiau moralinį ir viešojoje erdvėje. Taigi mes tą darome. Aš manau, pateiksiu visą išsamią medžiagą.
PIRMININKAS. Klausia kolegė R. Baškienė. Ruošiasi kolegė V. M. Čigriejienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Norėčiau klausti gerbiamojo premjero. Gerbiamasis premjere, jums tikriausiai žinoma Susisiekimo ministerijos pozicija teikti Vyriausybei Kelių įstatymo projektą, sukėlusį nerimą tarp žemdirbių, nes ruošiamasi įvesti naują mokestį už važiavimą keliais su žemės ūkio technika. Šitas projektas nebuvo aptartas, jo rengimas su žemdirbiams atstovaujančiomis organizacijomis, ir manoma, kad šito proceso administravimas iš tikrųjų būtų sudėtingas ir abejotina nauda.
Gerbiamasis premjere, norėčiau tiesiog girdėti jūsų nuomonę, nes girdėjome ir pažadus, kad nebus didinami ir naujų mokesčių įvedimas nebus sprendžiamas, ir tai buvo pasakyta žemdirbių suvažiavime. Tad kokia jūsų pozicija šituo klausimu ir kodėl gi nesitariama su žemdirbiams atstovaujančiomis organizacijomis? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Visa mokesčių sistema bus peržiūrima ateinančiais metais. Reikia pripažinti, kad šitas klausimas gal ir per staiga buvo pateiktas ministrų pasitarime, per mažai buvo suteikta informacijos. Susipažinus su informacija matyti, kad tikrai buvo įdomiai interpretuojama, įvairiai interpretuojama, kad visa žemdirbių technika, sunkioji technika bus apmokestinama. Nors tame teisės akto projekte buvo tik numatyta, kad čia yra kalbama apie tai, jeigu naudosis keliais, tai turi būti išperkamos vadinamosios vinjetės arba sumokamas mokestis už naudojimąsi tik keliais, magistraliniais keliais.
Aš manau, kad šitas klausimas yra atidėtas vėlesniam laikotarpiui. Tikrai jis artimiausiu metu bus svarstomas, nes reikia įvertinti ir tai, kad Lietuva – viena iš šalių, kuri dažnai yra kritikuojama, jeigu kalbėtume apie bendrą mokesčių politiką Europos Sąjungoje, dėl mažų mokesčių. Bet Vyriausybė laikosi tos pozicijos, kad augant ekonomikai maži mokesčiai yra kaip skatinimo priemonė, pritraukianti ir investicijas, o kalbant apie žemdirbius, sudaranti sąlygas kovoti toje didžiulėje konkurencinėje aplinkoje tiek plečiant savo veiklą, tiek realizuojant savo paslaugas arba prekes. Šiuo metu šitas klausimas yra atidėtas.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi E. Gentvilas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis premjere, labai džiaugiuosi, kad jūsų komandos narys, sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis taip gerai atstovavo Lietuvai (aišku, ir jo komanda) ir tą įrodė Sveikatos reikalų komitete. Tačiau aš noriu jums užduoti tokį neįprastinį klausimą. Ar jūs esate susipažinęs su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento R. Dargio raštu dėl nelegalaus palaikų išvežimo kremuoti į užsienio valstybes? Kreipimasis man kelia nerimą, nes trūkstant poįstatyminių aktų klesti nelegalus, t. y. šešėlinis, verslas, kontrabandiniai kroviniai yra pervežami per sieną, svarbiausia – nesurenkami mokesčiai. Ar neturėtų Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos nustatyti periodinių patikrinimų tvarką ir kontrolę, o Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijos priimti poįstatyminius aktus, įgyvendinančius 2012 m. lapkričio 6 d. 22 straipsnio…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, laikas!
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerai, laikas. Tai aš ir klausiu, ar susipažinęs.
PIRMININKAS. Viskas, išjungiame mikrofoną, paklausėte.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerai, gerai, junkite.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Labai dėkui už klausimą. Prisipažinsiu, aš turėčiau tiesiog jį išnagrinėti. Aš labai dėkoju už jo aktualumą ir pasistengsiu susipažinti. Jeigu galima, jūs man perduokite savo klausimą raštu, mes būtinai sureaguosime. Aš tiesiog nesu girdėjęs apie Pramonininkų konfederacijos prezidento laišką. Man naujiena tai, ką jūs sakote, bet aš pasistengsiu pasidomėti. Aš atsakysiu jums…
PIRMININKAS. Premjeras atsakys ir perduos jums laišką.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju profesorei už klausimą. Taip, yra duotas pavedimas Finansų ministerijai. Kol kas dar neturiu atsakymo, ar jie yra išnagrinėję ir kokių ėmėsi priemonių.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi K. Starkevičius.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Nors pakalbėjau su žemės ūkio ministru, šiek tiek jau pasakė, bet, manau, klausimas tikrai aktualus ir viešai pasakyti. Referendumas, nežinau, įvyks, neįvyks, vis dėlto yra aktualu, kokius saugiklius mes turėsime pardavinėdami žemę užsieniečiams. Aš manau, kad tų saugiklių, kurie įdėti laikinojo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4, 6 straipsnių įstatymo pakeitime, nepakanka. Tai tiesiog noriu viešai išgirsti ministro pasižadėjimą, kad ministerija darys dar kokį nors saugiklių įstatymą, nes priešingu atveju mums, Seimo nariams, reikia imtis tų dalykų. Beje, aš manau, kad pasirodęs geras vadinamųjų saugiklių įstatymas galbūt nuramintų ir tuos žmones, kurie labai aktyviai trokšta šito referendumo. Kai matys saugiklius, gal sakys, viskas čia yra gerai.
V. JUKNA. Taip. Ačiū už klausimą. Iš tiesų gaila, kad mes apie tuos saugiklius kalbame likus tiek nedaug laiko, iki kai bus galimybė įsigyti žemės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, į mikrofoną kalbėkite, jūs jį dar nulenkėte.
V. JUKNA. Tai iš tiesų vėluojame labai į traukinį. Mes jau pavasarį pateikėme tą vadinamąjį saugiklių įstatymą, kuris įsigalioja nuo sausio 1 d., jau įvedėme tam tikrus apribojimus. Bet didžiausia problema yra, kad per tą laikotarpį, kaip ir buvo minėta pradžioje premjero, daug yra įsigyta žemės per tarpininkus, per įvairias dirbtinai sukurtas bendroves ir visa kita. Taip, Žemės ūkio ministerija galvoja, diskutuoja su žemdirbių savivaldos institucijomis, kokius dar tikslinga įvesti saugiklius, kad sudarytume geriausias sąlygas mūsų ūkininkams, mūsų žmonėms, kurie ją dirba, įsigyti žemę. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi kolega R. Šimašius. Jo nėra. Ponas K. Glaveckas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mano klausimas bus gerbiamajam premjerui. Gerbiamasis premjere, na, opozicija yra kaip tie sarginiai šunys, ir, kaip žinote, sarginis šuva padeda ir ūkyje, jeigu jis yra geras. Tai šiuo atveju jūs kartais reaguojate į mūsų pastabas. Štai iš dalies reagavote dėl technikos apmokestinimo, atidėjote tą klausimą. Tikiuosi, įsitikinsite ir žemdirbių neskriausite.
Bet dabar yra kitas klausimas, kur vėlgi šunys loja, bet nenorime, kad karavanas eitų. Joniškio rajone kartu su kolega V. Gailiumi beviešint buvo iškeltas kitas. Tai darbo saugos anketa, kur yra 280 klausimų. Ir ko ten tik nerasime! Ir matyti, kad su ta anketa norima nuvesti ūkininkus ir visą smulkųjį verslą, nes jie neturi darbo saugos inžinierių, į privačias kompanijas, kurios po to bus kaip stogas. Ar jūs toleruosite šiuos žingsnius?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia dėkoju už klausimą. Tikrai nesu susipažinęs su tokiu klausimynu. Tikrai būtų labai įdomu pamatyti ir kas yra autoriai, tik tada būtų galima atsakyti į šitą klausimą, bet nenorėčiau komentuoti to, ko nesu matęs.
PIRMININKAS. Klausia ponas K. Glaveckas. Ruošiasi gerbiamoji R. Juknevičienė.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas užsienio reikalų ministrui. Jis toks neklausiamas sėdi, nors, atrodo, klausimų turėtų labai daug. Bet klausimas iš finansinės srities. Kadangi mes pirmininkaujame Europos Sąjungai, Vadovų taryba buvo dabar, papildomai ministerijai buvo skirta šiems metams 96 mln. Lt, taip? Kitiems metams jūsų biudžetas iš tų 96 mln. papildomų sumažintas 66 mln. Kitaip tariant, kitų metų, 2014 m., biudžetas, palyginti su 2012 m. biudžetu, padidėja 36 mln. Lt. Sakykite, gerbiamasis ministre, ar jūs nemanote, kad tai yra?.. Aš suprantu, kad jūs rasite argumentų, kad to dar trūksta, bet iš tikro toks didžiulis jūsų biudžeto padidinimas, palyginti su ta situacija, kuri yra Lietuvoje, su tais įsipareigojimais, kurie yra, atrodo labai labai negražiai. Ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS. Ar galiu patikslinti klausimą? Negražiai, kad per mažas ar kad per didelis? Per didelis.
Per didelis? Bet prieš tai jūs sakėte, kad, palyginti su tais įsipareigojimais, kurie Lietuvai tenka, kurių ženkliai daugėja… Bet aš nesiginčysiu, jeigu galima, profesoriau, mes palyginsime skaičius, nes, mano žiniomis, nėra taip, kaip jūs sakote. Ir mes iš tikrųjų dabar toliau karpome ir savo etatus, ir mes prisiėmę tikrai dar daugiau įsipareigojimų labai sunkiai išgyvename, bet čia yra mūsų visų tokia dalia.
Ir kadangi mes priėmėme sprendimą Vyriausybėje kolektyviai, tai tikrai dabar nepradėsime čia pirštais rodyti vieni į kitus. Visiems buvo sunku, visiems buvo nupjauta, visi taupome, ir tikrai nėra taip, kaip jūs sakote. O įsipareigojimų tikrai daugėja, deja, bet mes juos įvykdysime.
PIRMININKAS. Klausia R. Juknevičienė. Ruošiasi A. Dumčius.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mano klausimas premjerui. Lietuvoje ir aplinkinėse valstybėse diskutuojama dėl Rusijos planų dislokuoti puolamojo pobūdžio raketas „Iskander“ Karaliaučiaus krašte. Tokie Rusijos Federacijos planai nėra didelė naujiena, tačiau nustebino jūsų pasakymas, neva tokie planai nekelia grėsmės Lietuvos saugumui. Šią nuomonę įsidėjo Rusijos žiniasklaida į savo antraštes, išplatino visa Rusijos Federacijos propagandinė žiniasklaida, na, o šiandien Briuselyje prasidedančiame Europos Sąjungos vadovų susitikime dėl Europos Sąjungos saugumo Prezidentė D. Grybauskaitė žada kelti klausimą ir susirūpinimą dėl Kaliningrado srityje ir visame regione vykstančių procesų. Mes ne kartą tą klausimą jau anksčiau ir visada keliame NATO kontekste, todėl atsirado ir NATO gynybos planai, todėl vyksta mūsų regione ir svarbios NATO pratybos. Mano trumpas klausimas…
PIRMININKAS. Laikas!
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ar Vyriausybės oficiali pozicija yra ta, kurią jūs išdėstėte?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia dėkui už klausimą. Taip, sekmadienį turėjau pokalbį su atsakingais pareigūnais. Kai pamačiau šitą informaciją, iš karto buvo jie paklausti, kas vyksta, kodėl yra pateikta tokia informacija. Buvo, aišku, suformuluotas klausimas, ar tai jau yra tam tikra grėsmė Lietuvai. Aš aiškiai pasakiau: pagal atsakingų pareigūnų pateiktą informaciją šiandien dar negalima teigti, kad yra grėsmė Lietuvai. Jeigu kitaip parašė, tegul tie žmonės, kurie rašė, ir prisiima atsakomybę.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi V. Juozapaitis. Nematau. Tada M. Adomėnas.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis premjere, aš žiūriu dabar į Vyriausybę. Dauguma arba gimė, arba mokėsi, arba sukūrė šeimas Kaune ir iš Kauno atvyko štai čia. Žinoma, ačiū, kad padidinote skolos limitą. Ačiū. Ačiū, kad Sporto šlovės alėjai techniniam… skirti kitiems metams pinigai, bet žmonės vis dėlto labai sunerimę dėl tų grašių, katino ašarų Panemunės tiltui. Tikrai reikėtų vis dėlto daugiau gerbti ir mylėti Kauną. Reikėtų daugiau negu 5 mln. paskirti Panemunės… Užsitęs statyba labai daug metų.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, profesoriau. Pagal tą informaciją, kurią aš turiu, yra numatyta, kad statybos darbai bus atlikti per kuo trumpesnį laikotarpį, kad statybinė organizacija yra įsipareigojusi tiltą iš dalies finansuoti savo lėšomis. Mes esame jau ne vieną projektą įgyvendinę įvairiose savivaldybėse, kai finansavimas yra išdėstomas per kelerius metus apmokėti už tam tikrus projektus. Su Kauno miesto meru mes esame sutarę ir šitą klausimą visiškai suderinę. Jis man pasakė, kad šitas sprendimas jį tenkina.
Dabar dėl Kauno miestui, jeigu kalbėtume, skiriamų lėšų. Aš noriu pasakyti, pasiūlyti ir informuoti, kad nuo 2014 m. dar bus įgyvendinama viena programa, tai yra Viešųjų investicijų plėtros agentūra yra steigiama prie Finansų ministerijos. Ji iš dalies administruos ir Europos investicinio banko lėšas, ir JESSICA programos lėšas, ir pradės viešosios paskirties objektų renovavimą. Priklausys nuo savivaldybės darbuotojų kompetencijos, kaip laiku jie pateiks tuos projektus, apsigins ir pritrauks lėšas į savo savivaldybes. Aš manau, kad visoms savivaldybėms yra sudarytos vienodos sąlygos. Tikrai nėra, mano manymu, jokių išimčių arba skirstymų žiūrint, kas toms savivaldybėms vadovauja.
PIRMININKAS. Klausia M. Adomėnas. Ruošiasi R. Dagys.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Noriu paklausti gerbiamojo premjero, pratęsdamas per praėjusią Vyriausybės valandą užduotą klausimą dėl situacijos Druskininkuose.
Kaip žinote, šiandien Druskininkų opozicija ir pilietinė visuomenė paskelbė pareiškimą, kad tame mieste, kuriam vadovauja jūsų partijos pavaduotojas, susiklostė demokratinės valstybės principų neatitinkanti politinė, ekonominė ir socialinė padėtis. Iš tiesų sunku su tuo nesutikti, kai Druskininkų meras, jūsų pavaduotojas, paduoda į teismą ir kelia baudžiamąją bylą žurnalistui už tai, kad jis pastebėjo faktą, jog Druskininkų mero naujoji žmona yra kaip du vandens lašai panaši į buvusiąją, tiktai atjauninta versija, ir tai yra pagrindas baudžiamajai bylai. Bet labai konkrečiai tame pareiškime skundžiamasi tuo, kad mokesčių mokėtojų lėšomis leidžiamas Druskininkų valdžios propagandinis leidinys „Mano Druskininkai“, sąmoningai norint sužlugdyti nepriklausomą regioninę žiniasklaidą, naudojamas kaip savivaldybės valdžios įrankis politiniam, ekonominiam susidorojimui, politinei savireklamai. Gal pavyko išsiaiškinti…
PIRMININKAS. Laikas!
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). …ar…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sakau…
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Taip, po praėjusios Vyriausybės valandos man teko susitikti su Druskininkų savivaldybės meru. Jis mane informavo (tikrai tą pačią dieną turėjome susitikimą ir pokalbį), kad šitas leidžiamas laikraštis yra ir bus finansuojamas ne iš mokesčių mokėtojų lėšų, tik buvo pažymėta gal viena problema – kad jo būstinė yra įsikūrusi lyg ir Švietimo ir mokymo centre. Šitą problemą jis irgi tikriausiai yra išsprendęs. Mes sutarėme, kad tikrai nebūtų naudojamasi nei patalpomis, kurios yra išlaikomos mokesčių mokėtojų lėšomis, taip pat neturi būti finansuojamas mokesčių mokėtojų lėšomis.
PIRMININKAS. Klausia R. Dagys. Ruošiasi A. Matulas. Nematau. R. Kupčinskas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, rengiau klausimą ministrui, bet kadangi ministras mėgino pateisinti tą Happy Days programą, kad mes nelabai galime daryti įtaką mūsų universitetų programoms, aš noriu atkreipti dėmesį, kad, mano galva, tai yra Vyriausybės planingas ėjimas. Jūs anksčiau pritarėte konvencijai, kurioje įteisinta socialinė lytis, o dabar visiškai neseniai sužinojome, kad Vyriausybė pasiūlė atmesti Seimo pateiktą įstatymo projektą, kuriame siūloma įteisinti vaiko teisę turėti skirtingų lyčių tėvus – vyrą ir moterį. Prašom paaiškinti jūsų poziciją, nes tokiu atveju nėra ko teisintis. Tai yra jūsų tikslinė politika sugriaunant normalią…
PIRMININKAS. Laikas!
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Kiek žinau, šitas klausimas yra atidėtas. Buvo bandoma įtraukti į darbotvarkę, bet jis buvo išbrauktas, nebuvo svarstomas Vyriausybės posėdžio metu. Mano vertybės yra išsakytos jau daug anksčiau, jos nesikeičia. Tame projekte tokių dalykų, kuriuos jūs čia irgi paminėjote, kiek aš turiu informacijos, tikrai nėra numatyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėjau paklausti švietimo ir mokslo ministro. Be abejo, jūs puikiai žinote, kad vyko ir ankstesniais metais, ankstesnių kadencijų Vyriausybei esant, mokyklų renovavimas, bet reikia pripažinti, kad renovuojamos mokyklos dažniausiai buvo kompleksiškai iki galo nerenovuotos, nes trūko lėšų ir panašiai. Be abejo, laukia savo eilės ir darželiai, ir panašiai, mokyklų sporto aikštynai. Kaip jūs dabar, esant naujai finansinei perspektyvai, kada numatoma visą šitą finansinę perspektyvą realizuoti, kokie teisės aktai bus reikalingi ir kokie pasiūlymai savivaldybei teks realizuojant šitą programą? Ačiū.
D. PAVALKIS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų smagu, kai opozicija kritikuoja buvusią valdžią, bet šitas momentas, iš tikrųjų pripažįstu, yra. Yra panaudotos apšiltinimo lėšos, mokyklų vidus nesutvarkytas. Mes esame jau pateikę paklausimą savivaldybėms, kad susiorientuotume, koks apskritai yra poreikis, kiek yra investuota lėšų ir kiek yra likę, nes lėšų visam periodui yra apie 250 mln., bet čia ir mokykloms, ir kolegijoms, ir universitetams. Taigi tai yra tikrai nedidelės lėšos. Artimiausiu laiku kvietimai teikti paraiškas bus paskelbti.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną dar R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai atsiprašau, gerbiamasis ministre, čia ne kritika esmė. Aš norėčiau, kad ir jūs suprastumėte tai, tai yra visos valstybės. Aš lygiai taip pat galėčiau pasakyti ir dėl susisiekimo ministro, ką kalbėjo profesorius A. Dumčius… Tai yra mūsų problema…
PIRMININKAS. Nediskutuokite, ministras suprato.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Minutėlę, pirmininke! Čia ne opozicijos ar pozicijos, o visos valstybės problema ir ją reikia spręsti, o ne taip, kad…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nediskutuokime. Yra klausimas – yra atsakymas. Aš suprantu, kad ne visada atsakymas patinka, bet nieko nepadarysi – demokratija toks dalykas.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Jeigu galima.
PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas dar.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš norėčiau papildyti švietimo ir mokslo ministrą. Kolegos, aš jau minėjau, kad yra sukurta nauja programa, ir artimiausiu metu Vyriausybės posėdyje bus patvirtinti asignavimai pagal atskiras ministerijas. Ką kolega kalbėjo apie mokyklas, apie darželius, tai tie objektai irgi papuls į šią programą ir jie bus vertinami pirmiausia dėl to, kad yra numatyta viena iš priemonių – energetinio efektyvumo priemonė. Jeigu bus įrodyta, kad tie darželiai sutaupo dalį energijos, taip pasakyčiau, tai tikrai jie pirmiausia ir bus pasirenkami.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Dėkoju gerbiamajai Vyriausybei. Tiems, su kuriais nepasimatysime, linkiu linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų, o visus kitus Seimo narius kviečiu pirmadienį susirinkti, nes turėsime dar ilgai ir gražiai dirbti.
13.40 val.
Gerbiamieji kolegos, grįžtame į darbotvarkę. Svarstome darbotvarkės 1-11 klausimą – Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1133(2). Pranešėjas – M. Bastys. Kviečiu į tribūną. (Balsai salėje) O tu salėje buvai?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadijoje buvo pateiktas kolegos J. Razmos siūlymas, numatantis įstatymo įsigaliojimo terminus. Kolegos J. Razmos pasiūlymui buvo nepritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos, norėčiau pataisyti pirmininką. Priėmimo stadijoje buvo svarstomas.
M. BASTYS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, svarstome pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galima.“) Galime. Priimta. Dėl 2 straipsnio yra J. Razmos pataisos. J. Razmos nėra. Aš noriu pasakyti, kad siūloma vienais metais paankstinti viską, vietoj 2016 m. – 2015 m., vietoj 2017 m. – 2016 m. Tokia pataisos esmė. Komitetas… Reikia 29 balsų. Balsuojame, ar yra 29, palaikantys J. Razmos pasiūlymus.
Nėra 29. Nesvarstome. Ar galime dėl 2 straipsnio pritarti bendru sutarimu? Negalime? (Balsai salėje)
M. BASTYS (LSDPF). Galime, galime.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritariame 2 straipsniui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Gerbiamieji Seimo nariai, kurie kalbasi su ministrais, aš labai prašyčiau balsuoti. Valentinai Bukauskai, būkite geras, eikite balsuoti! Trūksta žmonių. Aš suprantu, kad jūs laisvas. (Balsai salėje)
Dėl 2 straipsnio už – 36, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, motyvai dėl viso. (Balsai salėje) Motyvų dėl viso nėra. Atidedame priėmimą vėlesniam laikui, kai susirinks reikiamas Seimo narių skaičius.
Svarstome 1-12 klausimą – Konkurencijos įstatymo… (Balsai salėje) Šitą nukeliame po pietų, prašė.
13.44 val.
Svarstome 1-13 klausimą – Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1165(2). Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Nėra. Gerbiamieji kolegos, yra vienas straipsnis. Pataisų nėra. Pataisos esmė – vietoj 297 straipsnio siūloma įrašyti 300. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, niekas nenori pasisakyti. Vienam straipsniui pritarėme. Reikia balsuoti dėl viso. Atidedame balsavimą.
Svarstome 1-14 klausimą – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-411(2). Pranešėjas – D. Ulickas. Irgi nėra. Yra pataisa, kuriai iš esmės pritarta. Bet ir R. Žemaitaičio nėra, o jis siūlė.
13.45 val.
Valstybės tarnybos įstatymo 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-963(2) (priėmimas)
Svarstome 1-15 klausimą – Valstybės tarnybos įstatymo 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-963(2). Pataisų nėra. Vienas straipsnis. Teisės departamento pastaboms pritarta. Motyvų nėra. Atidedame balsavimą vėlesniam laikui.
13.46 val.
Svarstome 1-16 klausimą – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3765(2). Pranešėja – K. Miškinienė. Kristina, pasiūlymų nėra, gal…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). …parengtam projektui. Patobulintam.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime? (Balsai salėje) Negalime. Matau, sako, kad negalime. Reikia balsuoti dėl 2 straipsnio. 2 straipsnyje atsiranda 2 dalis. Noriu perskaityti. „Šio įstatymo nuostatos taikomos ir tiems pareigūnams bei kariams, kurie buvo pašalinti iš tarnybos dėl jų pačių kaltės iki šio įstatymo įsigaliojimo.“ Pagal teisės principus, įstatymas dažniausiai atgal negalioja, galioja į priekį. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad dėl to… Reikia balsuoti dėl 2 straipsnio. Kas pritaria 2 straipsniui, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už – 41, prieš – 9, susilaikė 10. 2 straipsniui pritarta. Motyvai dėl viso. K. Miškinienė – už.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kolegos, tokiu būdu būtų atkurta konstitucinė teisė nusižengusiems pareigūnams po trejų metų reabilituotis ir taip pat gauti valstybinę pensiją. Taigi prašau pritarti šiam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu pareigūnams ir kariams, atleistiems iš tarnybos dėl pačių kalbės, jeigu ta kaltė neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, iš esmės sudaromos palankesnės sąlygos įgyti teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, pavyzdžiui, palyginus su kitais pareigūnais ir kariais, atleistais dėl sveikatos, nes pastarieji teisę į šią pensiją įgyja tik tuomet, kai atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, įskaitant ir amžių iki išėjimo iš tarnybos dienos. Pažymėtina, jog teisėjams, kurie savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, todėl buvo atleisti iš einamų pareigų, valstybinė pensija iš viso neskiriama, o paskirtoji nemokama. Tuo tarpu pareigūnų pašalinimo iš tarnybos dėl paties kaltės atveju valstybinė pensija nėra atimama, tik yra nustatyta papildoma sąlyga – pensija skiriama sulaukus atitinkamo amžiaus. Dabar, priėmus šį projektą, bus sudarytos sąlygos dėl pačių kaltės atleistiems iš tarnybos pareigūnams jau po trejų metų gauti valstybinę, pabrėžiu, valstybinę, pensiją, kuri skiriama už gerą tarnybą, o ne už nusižengimus.
Prašau atmesti projektą, nes priešingu atveju kyla įvairių abejonių, kokių tikslų yra siekiama šiuo projektu? Taip pat norėčiau paklausti, ar buvo šis projektas vertinamas antikorupciniu požiūriu?
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuoti negalime, atidedame balsavimą. Dar motyvai už – R. J. Dagys. Atsiprašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Man atrodo, mes šiek tiek painiojamės su šio įstatymo projektu. Čia kalbama apie tai, kad vyksta aiškinimasis, kaip jisai nusižengė ar nenusižengė, ir tik po to priimamas sprendimas. Jeigu mes taikysime tokią nuostatą, kad aiškinimo procesas suteikia tam tikras grėsmes gauti valstybinę pensiją, tai taip mes visai žmones išeliminuosime iš valstybinių pensijų sistemos. Kalbama apie tai. Valstybinė pensija yra ne nuopelnų, šiuo atveju pareigūnų, o tam tikros jų papildomos socialinės garantijos. Jos yra prarandamos labai aiškiai visomis numatytomis tvarkomis, ir nuo statutinės tarnybos čia niekas nekeičia nuostatų iš esmės. Nežinau, kaip suprasti kolegos P. Čimbaro prieštaravimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, įdėmiai perskaitykite 2 dalį. J. Sabatauskas – už.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, atkreipkite dėmesį, kas yra keičiama ir kas buvo, dabar tebėra galiojančiame įstatyme. Galiojančiame įstatyme yra, kad pareigūnai, kariai, dėl jų pačių kaltės pašalinti iš tarnybos, jiems skiriama valstybinė pensija tada, kai jie yra ištarnavę 20 metų ir sukakę įstatymo nustatyto amžiaus, išėjimo į pensiją amžiaus. Dabar atsiranda naujas papildomas kriterijus „ir po atleidimo iš tarnybos dienos praėjo treji metai“. Vadinasi, ir šiandien gauna tie asmenys, kurie anksčiau buvo atleisti, tokią valstybinę pensiją. Ir jeigu mes dabar pridėję papildomą kriterijų asmenims, kuriems jau seniai tie treji metai praėję, jie buvo atleisti anksčiau ir jie iki šiol gaudavo statutinę pensiją, kuri buvo jiems paskirta, ją nubrauksime, iš esmės, aš įsitikinęs, jie visi eitų į teismą ir laimėtų, nes mes įstatymo pakeitimu atimtume iš jų tai, ką jie gavo iki šiol. Todėl ir yra 2 straipsnyje tas papildomas sakinys, kad tai taikoma ir tiems asmenims. Iš esmės į ateitį sugriežtinama, kad būtų aiškinamasi, kad naujai skiriama pensija būtų tik po trejų metų praėjus po atleidimo, kad būtų ta galimybė pasiaiškinti. Štai kodėl. Aš manau, kad tikrai reikia pritarti tokiai pataisai. Ačiū.
PIRMININKAS. Z. Žvikienė – už.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš iš tikrųjų noriu pakviesti palaikyti gerbiamojo J. Sabatausko išsakytą nuomonę, nes jis labai aiškiai paaiškino, kad jeigu mes nepritarsime šitai nuostatai, iš esmės mes pažeisime tam tikrus konstitucinius teisės lūkesčius, ir teismuose pareigūnai iš tikrųjų išloštų. Be to, yra šiek tiek sugriežtinama dėl šių trejų metų. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, matau įdėtas tik 62 korteles, balsuoti nėra tikslo, atidedame balsavimą.
Registracija. Kviečiu Seimo narius, besiblaškančius po salę, sėsti į savo vietas ir balsuoti.
Puikiai užsiregistravome, net 72. Balsuojame dėl šio įstatymo. Kas pritaria Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymui, balsuoja už.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 63, prieš – 1, susilaikė 5. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas. (Gongas)
13.55 val.
Valstybės tarnybos įstatymo 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-963(2) (priėmimo tęsinys)
Balsuojame dėl Valstybės tarnybos įstatymo 181 straipsnio pakeitimo įstatymo. Palaikantys balsuoja už.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 72, prieš nėra, susilaikė 3. Valstybės tarnybos įstatymo 181 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas. (Gongas)
13.56 val.
Balsuojame dėl Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Balsuojame. Kompiuteris nepajėgia taip greitai dirbti, kaip mes.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 75, prieš nėra, susilaikė 1. Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Balsuojame dėl Konkurencijos įstatymo… Po pietų. Atsiprašau.
13.57 val.
Balsuojame dėl Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 73, prieš nėra, susilaikė 1. Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas. (Gongas)
13.58 val.
Gerbiamieji kolegos, mes dar turime kelias minutes, todėl siūlau apsvarstyti Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ projektą. Gerbiamąjį pranešėją V. Stundį kviečiu į tribūną.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Baigiasi Etninės kultūros globos tarybos kadencija. Nustatyta tvarka Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas organizavo naujos tarybos sudarymą ir teikiame nutarimo projektą, kuriame matome visą Etninės kultūros globos tarybos sudėtį. Komitetas savo ruožtu irgi vadovaudamasis nuostatais išrinko savo deleguojamą atstovą iš keturių kandidatų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes siūlėme neklausti, bet jeigu jau labai norite, A. Dumčius. Nėra. Džiaugiuosi. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Labai trumpai. Ar visi pretendentai žino, kad jie čia yra siūlomi, ar neturite kokių nors atsarginių kandidatų? Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Pagal nustatytą tvarką jie tiesiog privalo žinoti, kadangi juos deleguoja atitinkamos institucijos. O komiteto deleguojamas kandidatas buvo klausomas, kalbinamas, už juos buvo balsuojama. Todėl tai yra vieša ir žinoma visiems.
PIRMININKAS. R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto tam tikra ne visai aiški situacija susiklosto, nes čia dabar renkama nauja Etninės kultūros globos taryba, bet, deja, pirmininkas artimiausiu laiku nebus renkamas. Juo labiau kad numatomi ir Etninės kultūros pagrindų įstatymo pakeitimai, ir visi kiti, susidaro tam tikra teisinė kuriozinė situacija: dabartinė taryba jau neturi teisės dirbti, pirmininkė dar dirba, o naujoji taryba artimiausiu metu nesiruošia rinkti pirmininko. Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kolega, čia du dalykus jūs minite. Pirmas dalykas, kalbate apie kažkokius galimus, būsimus įstatymų pakeitimus. Kalbame apie būsimąjį laiką, neaišku, ar tai įvyks, nes komitetas svarstė įstatymų pataisas ir jas grąžino iniciatoriams tobulinti. Taigi tobulinimas ir pati procedūra gali užtrukti dar metus ar daugiau laiko. O taryba privalo dirbti. Patvirtinus sudėtį iš karto komitetas organizuos pirmąjį posėdį ir pirmininkas bus išrinktas. Jokių kliuvinių ar kokių techninių dalykų čia neturėtų įvykti.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Ar galime po pateikimo pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar galime sutarti? (Balsai salėje) Pritariame.
Ar galime pritarti svarstymo stadijai? Pritariame. Balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl Etninės… Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis, todėl balsuojame už visą nutarimą. Ar yra norinčių kalbėti? A. Dumčius, aišku, pritaria ir išėjo iš salės. Taigi balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 62, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, skelbiu slapto balsavimo pradžią. Balsuoti yra skirta 20 min. Jūs gausite tris biuletenius. Skelbiama pertrauka iki 15 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (P. AUŠTREVIČIUS, LSF). Mielieji kolegos, noriu pranešti, kad baigiame rytinį posėdį.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.