LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 113
STENOGRAMA
2013 m. gruodžio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
P. AUŠTREVIČIUS ir A. SYSAS
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, leiskite pradėti vakarinį posėdį. (Gongas) Galite užsiregistruoti.
Užsiregistravo 48. Aš spaudžiu mygtuką ir skambutį, kad mūsų kolegos ateitų į salę, nes reikia tęsti rytinę darbotvarkę. Dar yra keletas rytinės darbotvarkės klausimų.
15.01 val.
Pirmiausia 1-3c – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 17, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką B. Bradauską.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir Seimo narių bei Teisės departamento pasiūlymus. Kad būtų greičiau, aš galėčiau pasakyti, kad visiems Seimo narių pasiūlymams komitetas pritarė, nepritarė tik vienam Teisės departamento siūlymui, redakcinio pobūdžio siūlymui dėl finansinės priemonės apibrėžimo. Taigi…
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, priėmimas pastraipsniui. Gal jūs nepalikite tribūnos? Jūs puikiai čia atrodote, mes turėsime apsvarstyti kolegų pateiktus pasiūlymus.
Teisės departamento dėl 1 straipsnio. Mes jo nesvarstome. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Atsiprašau, dar yra Seimo nario A. Nesteckio pataisa, kuriai pritarta.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui su A. Nesteckio pataisa? Priimtas. Dėl 2 straipsnio yra A. Palionio.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Pritarėme.
PIRMININKAS. Jam pritarta. Ir Teisės departamento pastaba. Jai pritarta. Ar galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? Pritarta. Dėl 3 straipsnio A. Palionio. Jai pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Pritarta.
PIRMININKAS. Pritariame. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Ar galime pritarti? Pritarta. Dėl 5 straipsnio Seimo nario A. Palionio siūlymas, kuriam yra pritarta.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Pritarta.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Dėl 6 straipsnio pastabų nėra. Ar galime pritarti? Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, prieš kalba E. Masiulis. Dar rengia kalbą, jo nėra salėje. Norinčių kalbėti už nėra.
Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, pritrūko keleto balsų. Aš spaudžiu skambučio mygtuką, manau, kad kolegos susirinks. Grįšime dar balsuoti vėliau.
15.05 val.
Svarstome 1-3e – Seimo nutarimo „Dėl 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektą Nr. XIIP-1101. Pranešėjas – B. Bradauskas. Sako, pataisų nėra, galite neiti. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, ar bus norinčių kalbėti už, prieš? Teisingai, yra du straipsniai, reikia priimti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas.
Balsuojame dėl viso. Yra norinčių kalbėti dėl viso. Gerbiamasis K. Glaveckas kalba prieš.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro mes pasakėme tokią abejonę dėl trejų metų prognozės, ir labai optimistinės. Tuo labiau, kaip minėjome, Europos Sąjungoje kitų metų ekonominis augimas daugiau primins ekonominį šliaužimą, nes 1–1,5 % ekonominio augimo iš esmės nieko per daug nereiškia. Mes planuojame, kad Lietuvoje bus 3,4 %, bet ta situacija, žinant dabartinę globalinę situaciją, rinkų situaciją, valiutų situaciją, finansinę, gali keistis, ir nebūtinai į gerą pusę. Todėl mes manome, kad iš tikro prognozės galėjo būti ne tokios optimistinės ir atitinkamai galėjo būti pakoreguotos. Todėl Liberalų frakcija nepritars šitam nutarimo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 73, prieš – 3, susilaikė 20. Seimo nutarimas „Dėl 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ priimtas. (Gongas)
15.07 val.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame dar kartą dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, praeitą kartą pritrūko dviejų balsų. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 72, prieš nėra, susilaikė 6. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. (Gongas)
15.08 val.
Svarstome Seimo nutarimą „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Neringai Venckienei pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“. Pranešėjas – V. Saulis. Pateikimas.
V. SAULIS (LSDPF). Laba diena, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. lapkričio 26 d. priėmė nutarimą sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo specialiąją tyrimo komisiją pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei N. Venckienei pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti iš 12 Seimo narių. Šio nutarimo 3 straipsnyje buvo pavesta komisijai tyrimą atlikti ir išvadą parengti iki šių metų gruodžio 5 d.
Komisija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės 2013 m. lapkričio 7 d. teikimą pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei N. Venckienei nurodytų kaltinimų pagrįstumą ir komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsniu ir Seimo statuto 236 straipsnio 3 dalimi, daro išvadą, kad surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Seimo narių grupės teikime nurodyto kaltinimo Seimo narei N. Venckienei be pateisinamos priežasties nedalyvavus 2013 m. balandžio–lapkričio mėnesiais vykusiuose 64 Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 25 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, tuo galimai sulaužius Seimo nario priesaiką ir galimai šiurkščiai pažeidus Konstituciją, pagrįstumą. Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo narei N. Venckienei pateikti kaltinimai yra pagrįsti ir rimti, todėl yra pagrindas pradėti Seimo narės N. Venckienės apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seime.
Todėl šiandien ir teikiu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Neringai Venckienei pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“. Šis Seimo nutarimas susideda iš dviejų straipsnių. 1 straipsnis. „Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Neringai Venckienei pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“. 2 straipsnis. „Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo specialioji tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Neringai Venckienei pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai darbą baigė“. Gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento techninės išvados, į kurias bus atsižvelgta. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmas klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Atsiimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P. Gylys.
P. GYLYS (DKF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš pirmininkui noriu užduoti tokį klausimą. Vis tiek tai yra savotiškas politinis teismas. Bet kokiame procese, kuris siekia teisingumo, kaltinamasis ar kaltinamas žmogus turi teisę į gynybą. Mano nuomone, tokia teisė iš N. Venckienės buvo atimta. Kaip jums atrodo?
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju už klausimą, kuris buvo galbūt vienas iš aktualiausių dirbant šioje komisijoje. Aš noriu pasakyti, kad Seimo komisija, ruošdamasi savo darbui, kvietė N. Venckienę įvairiais mums žinomais adresais, išsiųsdama laiškus politinei partijai, frakcijai Seime, pagal N. Venckienės paskutinę buvimo vietą, buvo išsiųsti elektroniniai laiškai, manome, kad pasinaudojome visomis komunikacijos priemonėmis, kuriomis ponia N. Venckienei galėjo pasinaudoti. Be to, vadovaudamasi mūsų Seimo statutu, Seimo narė gali į Seimo posėdį atsiųsti savo advokatą arba kitą įgaliotą asmenį, kuris atstovautų jai, kaip jūs minėjote, apsigynimo procese. Aš tikrai atvirai noriu pasakyti, kad mes labai laukėm ponios N. Venckienės arba jos advokato, arba jos įgalioto asmens, laukėm iki paskutinės, galima sakyti, Seimo komisijos darbo minutės, tačiau mes taip nieko ir nesulaukėme. Gavome iš politinės partijos, iš frakcijos atsakymus, kuriuose buvo parašyta, kad N. Venckienės buvimo vieta nežinoma. Laiškas, kuris buvo siųstas pagal jos paskutinę deklaruojamą gyvenamąją vietą į Kauno rajoną, nebuvo įteiktas, grįžo atgal į paštą, nes nepavyko įteikti adresatui.
Man atrodo, kad buvo sudarytos visos sąlygos. Be to, mūsų Statutas ir Seimo specialiosios komisijos reglamentas, už kurį mes komisijoje balsavome, numatė, kad šitą klausimą galima svarstyti ir nedalyvaujant kaltinamajam. Dėl to buvo balsuota. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų klausia V. Vasiliauskas.
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis komisijos pirmininke, labai pagirtina, kad jūs atsižvelgėte į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Gal galėtumėte patikslinti, kaip jums pasisekė realizuoti šios konvencijos 6 straipsnio 3 dalį, kuri teigia, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę mažiausiai į šias garantijas: a) kad jam būtų skubiai ir nuodugniai pranešta tokia kalba, kokia jis supranta, apie pareiškiamo jam kaltinimo pagrindus ir motyvus; b) turėtų pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai; c) kad jis galėtų gintis pats arba per savo pasirinktą gynėją; d) kad jis galėtų apklausti kaltinimo liudytojus arba turėtų teisę, kad šie liudytojai būtų apklausti, ir turėtų teisę, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kaltinimo liudytojai. Ar šiuo garantijų minimumu galėjo pasinaudoti Seimo narė N. Venckienė? Ir ar jūs nemanote, kad jūsų pasiųstas laiškas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega – 1 minutė! Ne pirmą kartą.
V. VASILIAUSKAS (DKF). …pasiųstas laiškas buvo panašus į laišką seneliui į kaimą? Ačiū.
V. SAULIS (LSDPF). Jeigu jau, sakykim, jūs, kaip šios frakcijos žmonės, kaip šios partijos žmonės, nežinote, kur yra N. Venckienė, tai leiskite paklausti, kokiu būdu mes jai galėjome įteikti? Aš jau nebenoriu kartoti. Mes, vadovaudamiesi Seimo statutu, specialiosios Seimo tyrimo komisijos reglamentu, kurį mes pasitvirtinome, sudarėme visas sąlygas. Mes kvietėme, aš nebenoriu kartoti, arba ją pačią, arba advokatą, arba kitus įgaliotus asmenis atstovauti jai šios komisijos darbe. O jeigu kalbant tiesiai šviesiai – tai Seimas mus įpareigojo per labai trumpą laiką šitą reikalą padaryti. Reikėjo paprašyti mėnesio, dviejų, trijų arba dar ilgesnio laiko išspręsti visoms šioms problemoms, kurias jūs dabar iškėlėte. Mes tik, dar kartą pakartosiu, labai norėjome, kad viskas vyktų taip, kaip jūs sakėte: kad ji dalyvautų pati, advokatai arba jos įgalioti asmenys. Deja, mums šito padaryti nepavyko. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėjau paklausti, gal jūs turite informaciją, ar yra skaičiuojamas atlyginimas N. Venckienei?
V. SAULIS (LSDPF). Pagal Seimo valdybos sprendimą jis yra sustabdytas. Atlyginimo mokėjimas Seimo narei yra sustabdytas. Tačiau aš noriu pacituoti dar vieną tokį dalyką: „Seimo narė N. Venckienė, be pateisinamos priežasties nedalyvavusi (kaip jau minėjau) tiek Seimo, tiek komiteto posėdžiuose, pažeidė Seimo statuto nuostatas.“ Tai konstatavo ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija, taip pat Seimo valdyba, kuri dar 2013 m. gegužės 24 d. laikinai sustabdė atlyginimo mokėjimą. Tačiau pažymėtina, kad kitų atsakomybės rūšių taikymas neeliminuoja konstitucinės atsakomybės: apkaltos proceso Seime ir pašalinimo iš pareigų taikymo galimybės.
PIRMININKAS. Norėčiau papildyti ir atsakyti Kęstučiui. Valdyba tik… Atlyginimas ir toliau skaičiuojamas. Jis tik nemokamas.
V. SAULIS (LSDPF). Skaičiuojamas.
PIRMININKAS. Klausia B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, spaudoje buvo pasirodę tokie pamąstymai, kad N. Venckienė galėjo dalyvauti sunkesniuose nusikaltimuose, o ne už vaiko neatidavimą, už spyrį į pilvą ar panašiai, buvo rašoma taip, kad jinai nurodė žudynes ir visa kita. Sakykite, ar jūs, komisija, turite kokių nors duomenų dėl mano šitų išsakytų abejonių? Spaudoje, aišku, viena, o jūsų komisija gal turi tikslesnės informacijos?
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Gerbiamasis kolega, tikrai komisija šitų klausimų nenagrinėjo. Mes nagrinėjome Seimo narių grupės, kuri pagal Statuto reikalavimus pasirašė kreipimąsi į Seimą dėl apkaltos proceso pradžios, tik dėl tų klausimų, kad pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Mes tik tai nagrinėjome. Į jūsų keliamus klausimus mes tikrai nesigilinome. Tai nebuvo šios konkrečios komisijos nagrinėjimo objektas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū pirmininkui.
Gerbiamieji kolegos, mes judėsime į priekį priimdami šitą sprendimą rezoliucijų priėmimo tvarka. Dabar gali būti diskusija. Prašome užsirašyti norinčius diskutuoti. Balsuosime tik gale, priimdami nutarimą. Diskusijoje nori kalbėti 8 Seimo nariai. Pirmasis nori kalbėti M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nepasakysiu nieko naujo pirmu sakiniu, kad mūsų valstybė yra parlamentinė Respublika, kad tai yra svarbiausia institucija mūsų valstybėje, kuri išreiškia tautos valią, ir čia darbas ypač svarbus, atsakingas, pasakyčiau, net ir solidus. Mes jau įpratome kalbėti apie Seimo nario neliečiamybės atėmimą. Tuo klausimu mes reikšdavome labai daug emocijų, tai buvo ilgi procesai, kadangi jie spręsdavo vienaip ar kitaip ne tik žmogaus likimą, bet ir spręsdavo mūsų Seimo, kaip Tautos atstovybės, reputacijos klausimus.
Tačiau apkaltos procesas yra nepalyginamai atsakingesnis procesas, nepalyginamai sudėtingesnis procesas. Šitoje mūsų knygoje, kurią jūs visi turite (ji vadinasi „Lietuvos Respublikos Seimo statutas“), apkaltos procesui aprašyti yra skirta net 12 straipsnių. Ir pats jau tas skaičius, straipsnių gausa tikriausiai patvirtinta tuos mano teiginius, kad tai yra išties labai rimtas procesas. Tuo aš savo kalbą baigiu.
Bet aš baigdamas noriu pasveikinti mūsų laikinąją tyrimo komisiją. Tikriausiai reikės po to pasveikinti ir Seimą, nes laikinoji komisija ir mūsų Seimas tikrai pateks į Gineso rekordų knygą, jeigu kas nors turės atkaklumo parengti tenai dokumentus. Nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje neradau, nei kitose pasaulio valstybėse, kiek jų čia vadinasi civilizuotomis, – niekur parlamentaro apkaltos klausimo komisija nesugebėjo išspręsti taip greitai kaip mūsų mylimoje ir gerbiamoje Lietuvoje. Nes Lietuvoje mūsų komisija apkaltos klausimą išsprendė per vieną dieną, su tuo ir sveikinu, nes, matyt, Gineso rekordų knygoje atsiras įrašas – „Lietuvos parlamentaro apkaltos procesą komisija išsprendė per vieną dieną“, tai yra 12–18 kartų greičiau negu neliečiamybės atėmimo metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Aš labai norėčiau pataisyti. Gerbiamieji kolegos, mes kalbame apie procedūrinį veiksmą. Iki apkaltos proceso dar labai toli. Taigi nekalbėkime apie apkaltos procesą, o apie procedūrinius dalykus, kuriuos reikia pradėti, kad būtų galima pradėti. Gerbiamasis Mečislovai, nesiginčykite.
N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Kolegos, norėčiau sulyginti šiandieninį mūsų būsimą balsavimą su antradienį vykusiu balsavimu dėl neliečiamybės atėmimo Seimo nariui R. Ačui.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, beveik kiekvienoje frakcijoje atsirado Seimo narių, kurie ištraukė korteles, kada buvo pagrindinis balsavimas dėl neliečiamybės. Ir tie Seimo nariai, kurie taip padarė, užtikrino R. Ačui tolesnę neliečiamybę, nes nesusirinko 71 būtinas balsas. Atkreipiu dėmesį, beveik visose frakcijose atsirado tokių R. Ačo palaikytojų.
Tai aš dabar kreipiuosi būtent į tokius Seimo narius. Jeigu jūs manote, kad įtakingas, stiprus, psichologiškai ir fiziškai patyręs politikas R. Ačas, turintis savo didžiulį skyrių Raseiniuose, turintis pinigų tikrai daugiau negu N. Venckienė, buvo nedrąsus, nedrįso eiti į teismą, neparodė pakankamos drąsos eiti į teismą kautis su tuo žmogumi, kurį jis ten kažkaip išvadino, ir jeigu jūs, Seimo nariai, ištraukdami korteles pasigailėjote šito drąsaus, stipraus ir turtingo vyro, kodėl jūs nenorite pasigailėti mažesnės, trapesnės, neturtingesnės, mažiau įtakingos N. Venckienės? Kodėl jūs kalbėdami, kad N. Venckienė privalo drąsiai kaip Žana d’Ark stoti prieš lietuvišką teismą ir įrodyti ten savo teisybę, kodėl jūs padarėte išlygą R. Ačui, kodėl netaikėte vienodo teisingumo?
Taigi raginu Seimo narius atsižvelgti į mano pasakytus dalykus ir netaikyti vienodo kriterijaus, ir taikyti vienodą kriterijų, tai yra jeigu pasigailėjote ištraukdami korteles R. Ačo, suvokdami arba galbūt bijodami, kad dėl jo, nežiūrint viso jo patyrimo ir stambaus svorio, lietuviškas teisingumas vis tiek gali kaip nors neteisingai spręsti, tai tuo labiau siūlyčiau pasigailėti N. Venckienės, su kuria dalis lietuviškos teisėsaugos tikrai turi sąskaitų. Ypač noriu priminti, kad nė vienas žmogus Lietuvoje nėra susilaukęs tokio dalyko kaip N. Venckienė, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas G. Kryževičius viešai ją išvadina pūliniu. Žemesnių teismų teisėjai, jų karjeros, be abejo, iš dalies, o kai kurių ir smarkiai, priklauso nuo G. Kryževičiaus. G. Kryževičius tokį žingsnį žengė. Nė vienas politologas, nė vienas teisės profesorius nepasmerkė G. Kryževičiaus už tokį akivaizdų spaudimą būsimiems teismams. Taigi sutikite, kad N. Venckienei, gavusiai tokį G. Kryževičiaus „palaiminimą“, tikrai būtų sunkiau negu R. Ačui teisme.
Atsižvelgiant į tai, siūlau laikyti N. Venckienės Seimo posėdžių nelankymą kaip slapstymąsi nuo tų teismų, kuriuos galimai paveikė G. Kryževičiaus labai nemaloni, labai neteisinga frazė apie jos pūliškumą.
Taigi siūlau pasigailėti N. Venckienės ir šiandien nepalaikyti komisijos išvados.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Vasiliauskas.
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš kalbėsiu tik apie procedūras. Aš suprantu gerbiamąjį komisijos pirmininką V. Saulį, kuris kaip doras inžinierius ir ištikimas partijos kareivis stropiai ir greitai atliko partinę užduotį, kuri atitiko jo įsitikinimus, ir dabar jis miega kietu teisuolio miegu, suprantama, ne šioje salėje. Aš suprantu komisijos narius, kurie irgi balsavo už tas išvadas, nes tai galbūt atitinka jų įsitikinimus ir sąžinę.
Aš tikiu nuomonių pliuralizmu, tačiau atsisakau suprasti mūsų Lietuvos teisės korifėjų S. Šedbarą, kuris irgi pasisakė už šitą teisiškai luošą dokumentą. Nes kas ne kas, bet mano tikrai nuoširdžiai gerbiamas profesorius geriau už mane žino, kad Seimas, pradėdamas apkaltos procedūrą ir spręsdamas Seimo nario mandato panaikinimo klausimą, tampa jurisdikcine institucija. Apkalta yra lygiai toks pat teisinis procesas, kurio prievolė yra tiksliai ir nuodugniai nustatyti bylos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, nuosprendį. Gal gali profesorius pasakyti, kodėl N. Venckienei nepradėtas nagrinėti baudžiamosios atsakomybės klausimas, nors Lietuvoje teisėjų ir prokurorų, norinčių ją nuteisti, yra daugiau negu reikia? Tačiau vis dėlto nepradeda baudžiamosios atsakomybės klausimo nagrinėjimo vien todėl, kad ji nežinia kur šiuo metu esanti.
Kartoju, baudžiamoji atsakomybė nepradėta nagrinėti, nors šiuo atveju yra taikomas senaties terminas galioja, jau pradėjo suktis. O tuo tarpu konstitucinę atsakomybę mūsų spartuoliškas Seimas, vadovaujamas mūsų teisės korifėjų, visu greičiu paleido, nors tuo atveju, kai asmeniui pareiškiama apkalta dėl šiurkštaus Konstitucijos ir priesaikos sulaužymo, senatis netaikoma. Kur mes skubame? Nesuprantama. Ir čia yra visiškai netikslus palyginimas N. Venckienės ir Prezidento R. Pakso, nes R. Paksas atsisakė dalyvauti specialiosios komisijos posėdyje tik todėl, kad tuo metu jis buvo Prezidentas, bet visi žinojo, kur jis sėdi. Jis sėdėjo S. Daukanto aikštėje ir puikiai žinojo, kas vyksta Seime. Kas dabar gali pasakyti, kur šiuo metu yra N. Venckienė? Ar ji žino, kad jai pradėta apkaltos procedūra? Be abejo, nežino.
Tačiau mūsų spartuoliška komisija susidūrė su viena kliūtimi – Seimo statutu, kuris turi įstatymo galią. Iš tikrųjų mūsų Seimo statute yra labai gerbiamos žmogaus teisės ir asmens, kuriam pradėta apkaltos procedūra, teisių gynimas yra prioritetas. Tačiau Seimas, tiksliau, komisija, be skrupulų laužė mūsų Statutą. Aš esu atsinešęs, atsišvietęs Statuto kopiją, čia yra visi straipsniai. Aš jums paskaitysiu truputį.
233 straipsnis – „Specialiosios tyrimo komisijos posėdžiai“. 3 punktas: „Posėdžiuose išklausomi asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimai bei argumentai, apklausiami liudytojai, renkami, tiriami ir vertinami kiti įrodymai, prireikus kviečiami ekspertai, specialistai.“ 4 šio straipsnio punktas: „Posėdžiuose gali dalyvauti asmens, kuriam taikoma apkalta…“
236 straipsnis – „Specialiosios tyrimo komisijos išvados turinys“: „Specialioji tyrimo komisija, baigusi tyrimą, surašo išvadą. Joje išdėstoma: (…) 3) asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimai; 4) įrodymai ir motyvai, kuriais grindžiama išvada.“
Jeigu vis dėlto šį mūsų kreipimąsi priims Konstitucinis Teismas ir sugrįš apkalta į Seimą, tai šis teisinis košmaras toliau tęsis, nes tada Seime vėl prasidės procedūra. 240 straipsnis – „Apkaltos procedūra Seime įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai“. 9 dalyje teigiama…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, 5 sekundės!
V. VASILIAUSKAS (DKF). „Svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų nuo posėdžio, kuriame ši data buvo nustatyta, dienos. Asmeniui, kuriam taikoma apkalta, nedelsiant raštu ir pasirašytinai pranešama apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką…“
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą pabandykime susikoncentruoti: 5 min. – užtektinai laiko pasakyti, ką norime. Neatidėkime pagrindinių minčių į patį galą, iš pradžių pasakykime. P. Gylys. Kviečiu į tribūną.
P. GYLYS (DKF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vakar vakare Kaune įvyko avarija. Į Kedžio, Drąsiaus Kedžio, tėvelių mašiną atsitrenkė sunkvežimis. Abu tėvai sužeisti, buvo ligoninėje. Atrodytų, dar vienas autoįvykis, kokių tikrai slidžiame kelyje yra nemažai. Bet po valandos man paskambino namo mūsų rėmėjas ir sako: ar čia nėra didelio plano dalis? Galbūt yra, galbūt nėra. O planas yra toks: galioja mūsų Seimo priimtas sprendimas atimant teisinę neliečiamybę leisti suimti N. Venckienę.
Tas žodis „suimti“ man sudėliojo daug taškų ir požiūrį į daugelį čia esančių Seimo narių. Jeigu įvyksta avarija, nelaimė, dukra, aišku, veržiasi širdimi namo pas tėvus. O čia kas jos laukia? D. Valys su antrankiais. Kas antrankius įdėjo jam į rankas? Seimas, 80 Seimo narių. Kokiu pagrindu? Falsifikuotu.
Aš gerai žinau tuos įvykius, ir jūs žinote tuos įvykius ne blogiau už mane, kas vyko namuose, kaip buvo nešama mergaitė, kaip buvo laužiamos rankos teisėjai, kodėl tėvai buvo pašalinti iš savo namų. Visa tai buvo falsifikacija, kad N. Venckienę būtų galima apkaltinti, leisti suimti! Auką! Prokuroras falsifikavo, ir aš viešai tuo jį kaltinu. Paneikite, pone prokurore, paneikite, Seimo nariai, kurie čia krykštaujat, reaguodami į mano kalbą, kad taip nebuvo. Jeigu taip nebuvo, tai grįžtame atgal ir pažiūrime tą nelemtąjį vaizdo įrašą, ir pamatysime, kur yra tiesa: laužė ar nelaužė? nešė ar nenešė? išnešė tėvus ar ne?
Aš matau didelę susidorojimo su N. Venckiene mašiną. Ji – iš dviejų dalių: pirmoji yra pedofilija, antroji – politinis susidorojimas. Aišku, kad tai galinga jėga, bet kita galinga jėga yra politikai, kurie nebūtinai yra susiję kaip nors su pedofilija. Tai tenkina jų politinį interesą.
„Drąsos kelias“ – kitokia partija, atėjo ant tam tikros emocinės bangos su teisingumu. Rašėme „Tiesos!“, prašėme tiesos. Aišku, daug kas iš politinio elito mūsų nemėgsta ir tai demonstruoja. (Aš turiu eiti? Ai, dar turiu šiek tiek laiko.)
Aš jums užduosiu klausimą ir atsakysiu ponui B. Bradauskui, jis pas mus detektyvu tapo. Pone Bradauskai, aš noriu jūsų paklausti: jūs dabar galite tiesiai pasakyti, kad D. Kedys žudikas? Pasakykite dabar! Jeigu drįstate šitą pasakyti, įrodykite. Bet niekas neįrodė, kad D. Kedys žudikas. Jis – vienas iš įtariamųjų, taip? Bet jeigu D. Kedys nėra žudikas, tai visos šios istorijos apie organizaciją, kuriai vadovauja N. Venckienė, yra padėtos ant smėlio, ant oro pagalvės.
Kita prielaida – pedofilijos nėra. Jeigu pedofilijos nėra, tai ko buvo supykęs tėvas D. Kedys ir nuo ko gynė N. Venckienė savo brolį ir mergaitę, brolio dukterį? Pedofilijos nebuvo.
Nesueina galai, kolegos! Žmonės, turintys sveiką nuovoką, tą supranta ir tą mato. Jie nori iš Seimo teisingumo. Seimas, kaip niekas, turi žemą reitingą. Tauta nepasitiki savo atstovais. 5 % tautos sako: mes jumis pasitikime, 95 % – ne. Kodėl? Todėl, kad mano, kad mes neatliekame viešojo intereso, valstybės intereso, teisingumo intereso gynimo funkcijos. Mes to nepadarome ir liksime…
PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau, dėkojame. Gerbiamieji kolegos, dar kartą primenu – 5 min. K. Masiulis. Dėl vedimo tvarkos – B. Bradauskas. Nesiginčykit.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Visiškai nesupratau P. Gylio klausimo, kuo dėtas aš. Nei aš teisėjas, nei prokuroras, nei kas. Kas čia, pone Povilai, yra? Aš nesuprantu, į kurią pusę jūs čia lenkiate?
PIRMININKAS. Į medžioklę. (Juokas salėje) Prašom, Kęstuti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš atsiverčiau oficialų Seimo puslapį, štai dabar jis prieš mane, paspaudžiau mygtuką, ant kurio parašyta „Seimo frakcijos“, dar kartą spustelėjau ant užrašo „Frakcija „Drąsos kelias“ ir ką aš matau? Matau, frakcijos seniūnė – parašyta N. Venckienė. Matau kabinetą – II rūmų 412 kabinetas. Matau telefoną, galiu padiktuoti. Matau elektroninį paštą, galiu padiktuoti. Pabandykite paskambinti šiuo telefonu. Išgirsite jos balsą? Neišgirsite. Pabandykite parašyti šiuo elektroniniu paštu. Ji su jumis kontaktuos? Nekontaktuos. Gal ji sėdi čia tarp Drąsiaus kelio frakcijos… „Drąsos kelio“ frakcijos narių? Ne, nesėdi.
Apie ką mes šnekame? Jūs matėte suvirintoją, kuris gautų atlyginimą už tai, kad nevirina? Gal matėte vairuotoją, kuris gautų atlyginimą už tai, kad nevairuoja? Jeigu suvirintojas neateina į darbą, tai jo viršininkas pasipiktina ir atleidžia tokį suvirintoją. Jeigu vairuotojas neateina į darbą, jo viršininkas irgi pasipiktina ir atleidžia tokį vairuotoją, jis yra samdomas tam, kad vairuotų, o suvirintojas tam, kad virintų. Seimo narys ne tik kad yra samdomas tautos, jis dar ir prisiekia tarnauti Lietuvai. Yra skirtas kabinetas, ji turėtų vadovauti frakcijai, frakcija pakrikusi, šneka niekus, kalba apie tai, kad ji nori dirbti, sako, neturi informacijos, su ja nekontaktuoja. Iš kur jūs žinote, kad ji nori dirbti? (Balsai salėje) Šiandien bliūkšta ir frakcijos populiarumo balionas, ir N. Venckienės balionas bliūkšta. Bet ne apie tai kalbame. Mes tik vieną vienintelį dalyką atlikime – neverskime žmogaus dirbti, jeigu jis nenori. Neverskime žmogaus dirbti, jeigu jis nenori. Nešvaistykime valstybės lėšų, atlyginimas jai yra skaičiuojamas ir vėliau ar anksčiau N. Venckienė galės ir turės teisę pasiimti, niekaip tos teisės mes iš jos neatimsim. Kiekvieną dieną už nedarbą mes skaičiuojame visai nemažus pinigus. Nereikia mums to daryti. Vienintelį dalyką turime padaryti – neverskime žmogaus dirbti, jeigu jis nenori.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu E. Masiulį.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos, čia buvo kalbėta apie tai, kad Lietuvos Seimu pasitiki tik apie 5 % Lietuvos gyventojų. Aš norėčiau į klausimą atsakyti klausimu. O kaip gali tauta pasitikėti savo atstovais, kai jos išrinkti atstovai jau daugiau kaip 8 mėnesius nevaikšto į darbą, kaip gali tauta pasitikėti savo atstovais, jeigu jie nežino, kur tie atstovai šiuo metu yra? Visada akivaizdu, kad rodant į kitus reikia pagalvoti apie save.
Čia buvo kalbėta apie tai, kad niekur pasaulyje nėra valstybės, kur taip greitai yra pradedama inicijuoti apkalta. Aš galėčiau pasakyti taip, kad niekur neradau pasaulyje valstybės, kurios parlamentaras per 8 mėnesius iš eilės praleistų 64 Seimo posėdžius be jokios pateisinamos priežasties, niekur neradau pasaulyje valstybės, kurios parlamentaras pabėgtų į svečią šalį, slapstytųsi nuo tos šalies teisėsaugos, nors pati prieš tai buvo teisėja. Niekur neradau valstybės pasaulyje, kurios parlamentaras, pabėgęs į svetimą šalį, ketina išsižadėti Lietuvos valstybės ir ketina prašyti politinio prieglobsčio.
Man atrodo, kad jau 8 mėnesius mes gyvename kažkokioje iškreiptoje veidrodžių karalystėje, kur budelis atrodo auka, o auka atrodo budelis. Kai čia šnekama, kad N. Venckienė išvyko ne savo valia, tai noriu šitą dalyką paneigti ir labai aiškiai pasakyti: ji turėjo pasirinkimą. Po balandžio 9 d., kai buvo panaikintas jos imunitetas, jos pasirinkimas buvo arba likti čia, dirbti Seimo nario darbą ir toliau dalyvauti išsiaiškinant tiesą, arba pabėgti. Ji pati pasirinko antrą kelią, ir kodėl dabar parlamentas, jeigu turi nors krislelį savigarbos, turi toleruoti tokią situaciją? Kai sakoma, kad yra slapstomasi, tarkime, nuo neteisingų Lietuvos teismų, tai bet kuris Seimo narys, kuris neteko neliečiamybės per šią arba aną kadencijas, ką, turėtų lygiai taip pat elgtis, turėtų dingti iš Lietuvos ir slapstytis nuo teisėsaugos? Deja, mes pirmą kartą turime tokį precedentą, ir manau, kad reikia tinkamai įvertinti Seimo narės N. Venckienės elgesį.
Todėl, gerbiamieji kolegos, aš viliuosi, kad šiandieną bus pritarta laikinosios specialiosios sudarytos komisijos išvadai ir tikrai nereikės laukti 100 ar 150 Seimo posėdžių, juokinti Lietuvą ir jaustis nepatogiai prieš žmones, priimsime sprendimą, vertą Seimo pagarbos, ir tiesiog pašalinsime Seimo narį iš darbo, jeigu jis į tą darbą nevaikšto.
Bandymai vadovautis sąmokslo teorijomis, kolegos, man atrodo, šioje salėje yra netinkami. Jeigu rinkimų kampanijos metu jūsų sąmokslo teorijomis Lietuvoje patikėjo daugiau kaip 100 tūkst., tai į Seimą susirinko ne tie žmonės, kurie patikėtų jūsų sąmokslo teorijomis. Šnekėkime racionaliais, sveiko proto argumentais ir nebandykime į tas sąmokslo teorijas įpinti žmonių, kurie galbūt visiškai nėra susiję su šia istorija. Aš laukiau, kada bus paminėta šita vakar atsitikusi nelaimė su D. Kedžio tėvais. Taip, buvo paminėta iš tribūnos, tai yra absoliučiai ciniška, absoliučiai ciniška bandyti įpinti į visą šitą istoriją žmones, kurie su tais įvykiais nesusiję.
Seimo narys E. Gentvilas šiandien rytą eidamas Seimo koridoriumi paslydo, nes ten buvo šlapia. Kas gali paneigti, kad ten kas nors nepapylė vandens, kad jis paslystų, nes jis yra N. Venckienės komisijos narys? Ar jums neatrodo kvaili tokie argumentai? Nustokime vieną kartą vieni kitus kvailinti ir kviečiu pritarti komisijos išvadoms.
PIRMININKAS. Kviečiu P. Gražulį. Nėra Petro. (Balsai salėje) Nėra Petro. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Šių metų rugsėjo 30 d. Panevėžio apylinkės teismas pripažino kaltais dėl tarnybinių pareigų neatlikimo Kauno miesto Panemunės policijos komisariato buvusį viršininką E. Kuckailį ir tyrėją R. Kairienę. Pripažinti kaltais tie pareigūnai, kurie prieš penkerius metus pagal D. Kedžio pareiškimą pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl jo dukros tvirkinimo. Būtent dėl šių pareigūnų kaltės nebuvo atlikti neatidėliotini ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie būtų leidę nustatyti tiesą byloje. Šio neveikimo kainą žino visa Lietuva – tai žmonių gyvybės, suluošinti Deimantės ir kitų žmonių likimai. Ar dėl šių policijos pareigūnų nusikalstamų veiksmų buvo nors vienas D. Kedžio skundas? Atsakau – nebuvo. Ar N. Venckienė nors kartą yra pasmerkusi tuos policijos pareigūnus? Atsakau – nepasmerkė. Negana to, teisiami pareigūnai prašė, kad Venckai būtų apklausti kaip jiems palankūs liudininkai. Būtent tie pareigūnai, kurių nusikalstamas neveikimas atvėrė tą pedofilijos žaizdą, dėl kurios, pasak jos pasekėjų, N. Venckienė neva buvo išvaryta iš Seimo ir pasislėpė už jūrų marių, tuo parodydama, jog jos jau nebedomina Deimantės likimas, nes ji, ko gero, buvo naudinga tol, kol buvo jos rankose.
Nors N. Venckienė buvo iškėlusi kovos prieš pedofiliją vėliavą, tačiau pedofilijos problema domino ją tiek, kiek lietė asmeniškai. Pedofilijos skandalo įkarštyje už Utenos vaikų namų globotinių tvirkinimą buvo sulaikytas Seimo nario E. Pupinio padėjėjas G. Gaižauskas. Seimo narys neatsisakė savo etatinio padėjėjo sekretoriaus paslaugų, laukė, kol byla bus perduota teismui, nes, anot tuometinio Seimo nario E. Pupinio, tyrimų būna visokių. Jie gali tęstis iki begalybės. N. Venckienė ir jos artimiausia aplinka nereikalavo to Seimo nario politinės atsakomybės už tokį elgesį, nes šis pedofilijos skandalas asmeniškai nesusijęs su ponia N. Venckiene.
Gali atrodyti, jog tai, ką kalbu, nėra susiję su N. Venckienės apkaltos klausimu. Tačiau šie faktai akivaizdžiai parodo, jog pedofilijos tema Seimo narei N. Venckienei aktuali tiek, kiek naudinga jai asmeniškai. Dabar daug kalbama apie priešiškų jėgų suinteresuotumą neleisti N. Venckienei grįžti į Lietuvą, tačiau dalis tų, kurie bet kokia kaina siekia išsaugoti jos Seimo narės statusą, daro viską, kad N. Venckienė negrįžtų, nes būtent kaip Seimo narė ji gali tikėtis palankesnio sprendimo dėl politinio prieglobsčio suteikimo kitoje valstybėje. Gal kuriems jos pasekėjams geriau ir ramiau, kai jie yra už jūrų marių.
Nenustebčiau, jeigu šios dienos svarstymas dėl apkaltos proceso pradėjimo N. Venckienei – tai tik generalinė repeticija dėl Seimo nario V. Uspaskicho, kuris jau buvo pasiprašęs politinio prieglobsčio Rusijoje, kuris nerimastingai laukia Apeliacinio teismo sprendimo ir kuris taip dažnai pastaruoju metu pradėjo važinėti į Rusiją savo asmeniniais reikalais. N. Venckienės atvejis gali tapti precedentu ir V. Uspaskichui. Tada turėsime du Seimo narius užsienyje: vienas – Jungtinėse Amerikos Valstijose, kitas – Rusijoje. Liks tik organizuoti Seimo išvažiuojamuosius posėdžius, kad užtikrintume šių Seimo narių visavertę parlamentinę veiklą. Juokinga, jeigu nebūtų graudu.
Specialiosios komisijos išvados pradėti procesą, kuris apsaugotų Seimą nuo dabartinio ir būsimo dalyvavimo teisiniame absurde, leistų išspręsti šitą problemą ir atsakyti į klausimus, ar Seimo narės siauri asmeniški interesai sutapatinami su ištikimybe duotai priesaikai Lietuvos valstybei.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kalbos baigtos.
Priėmimo stadija. Norintis kalbėti už rezoliuciją, atsiprašau, už nutarimą – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų šįryt eidamas koridoriumi paslydau, gerai, kad greta ėjo S. Jovaiša, kuris pagriebė mane už pakarpos, taip ir nesitėškiau veidu, būčiau susižalojęs, būčiau kūręs sąmokslo teoriją. Taigi nekurkime sąmokslo teorijų tuščiose vietose. (Čia pabaigsiu pajuokavimą.)
Kitas dalykas, sąmoningai bandoma sukergti du procesus, pirmiausia – politinės atsakomybės procesą, kurį svarsto Seimo nariai šiuo metu, tai yra procesą dėl galimo priesaikos sulaužymo. Ir tą procesą, politinės atsakomybės procesą, kaip aš jį vadinu, bandoma sukergti su baudžiamosios atsakomybės procesu, kur yra prokurorų pradėti veiksmai, ir Seimas yra davęs sutikimą patraukti ponią N. Venckienę baudžiamojon atsakomybėn. Aš noriu pasakyti – tie bandymai sujungti tuos procesus, sakyti, kad kol neįvyko anas, tol negalime svarstyti politinės atsakomybės, juridiškai yra beprasmiai ir teisiškai neraštingi bandymai sujungti tuos procesus.
Seimas neturėtų kištis ir, tikiuosi, niekada nesikiš į baudžiamosios atsakomybės procedūras, kurias turi vykdyti prokuratūra. Seimo reikalas yra spręsti dėl politinės atsakomybės. Prisiminkime garsųjį R. Pakso procesą, kur nieko kito Seimas nepadarė, tik priėmė sprendimą (verdiktą) dėl R. Pakso politinės atsakomybės sulaužant priesaiką. Toks pat procesas dabar vyksta ir čia, Seime.
Ir paskutinis dalykas, nors aš nežinau, ar čia reikia ką nors įtikinėti, visi, net ir oponentai, patys tą puikiausiai žino. Suvokiame, kas yra priesaika, ir kaip galima vertinti tos priesaikos laikymąsi N. Venckienės atveju. Mano asmeniniu įsitikinimu, galima vertinti tik kaip…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dvi minutės, nes mes labai vėluojame, todėl būsiu griežtas visiems. Už – N. Puteikis. Prieš, atsiprašau. Prieš kalbės N. Puteikis. 2 minutės, ne daugiau.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Lietuvoje turime tris atvejus, kada netinkamais žodžiais užsipuolami teisėjai. Pirmas tai padarė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas G. Kryževičius, pavadindamas teisėją N. Venckienę pūliniu. Antras atvejis – pati N. Venckienė pasisakė apie teisėjus, ir trečias – V. Uspaskichas apie teisėjus. Dabar Seimo politinė valia tokia: nereaguojame į G. Kryževičiaus pastabą, nereaguojame į V. Uspaskicho pastabą, bet leidžiame Generalinei prokuratūrai kelti baudžiamąją bylą N. Venckienei.
Tokiu atveju man Seimas primena vidurinę mokyklą, kurioje leidžiamos patyčios ir leidžiamas smurtas prieš silpnesnius. Šiuo atveju G. Kryževičius turbūt kaip klasės vadovas, kurio visi bijo, turiu omeny Seimo narius, V. Uspaskichas turbūt kaip klasės seniūnas, kuris per daug įtakingas ir visi bijo, o N. Venckienė – kaip ta pastumdėlė, tokia pati lengviausia auka, kurią galima visiems klasiokams užpulti, pasityčioti ir susidoroti. Jeigu mes G. Kryževičiui nieko nepasakėme, jeigu mes V. Uspaskichui nieko nepasakėme, tai kodėl mes leidžiame susidoroti su N. Venckiene? Siūlau būti visiems vienodai teisingiems ir palikti silpniausią moterį ramybėje.
PIRMININKAS. Už kalbės A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš čia klausausi ir stebiuosi profesoriškomis gražbylystėmis ir kažkokiais visiškai keistais argumentais. Mes turime patys sau atsakyti į klausimą, ką mes čia šiandien svarstome? Svarstome labai paprastą darbo drausmės klausimą, ne ką nors kita. Žmogus nenori lankytis darbe ir nedirba. Bet kokioje įstaigoje ar organizacijoje sprendimas būtų labai paprastas ir aiškus – atleistas iš darbo tą pačią dieną, kai paaiškėja, kad nesilanko darbe. Čia kažkam, atrodo, kyla abejonės iš svarstymo, kas gi yra Seimo nario darbas? Aš tikiuosi, kad didžioji Seimo narių dalis turi sveiko proto ir galvoja, kad Seimo nario darbas tai yra tarnauti rinkėjų interesams, diskutuoti dėl įstatymų, juos svarstyti, balsuoti, ginčytis ir t. t. Vis dėlto kai kam atrodo, kad vienintelis Seimo nario darbas yra slėptis nuo teisingumo.
Kolegos, tikrai su tuo niekaip negalima sutikti. Jeigu Seimo narys, išrinktas rinkėjų, nebenori dirbti, jis paprasčiausiai turi būti atleistas iš šio darbo. Kitu atveju, kaip K. Masiulis sakė, mes negalime užsiimti prievarta ir bandyti priversti nenorintį dirbti asmenį dirbti tą darbą, kurio jis nenori dirbti. Aš noriu priminti, kad Konstitucijos 48 straipsnis labai aiškiai sako: „Priverčiamasis darbas draudžiamas.“ Galite pažiūrėti į Konstituciją, jeigu jūs neatleisite žmogaus, kuris nebenori dirbti, ir versite jį dirbti tą darbą.
PIRMININKAS. V. A. Matulevičius kalbės prieš.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į čia linksniuojamus žodžius: darbas, nedirba darbo, pone Andriau Kubiliau, pravaikštos ir t. t. Ponai politikai, ne jūs V. Venckienės darbdaviai. N. Venckienės darbdavys yra tauta, ir ne jūsų valia ją atleisti, ponai! N. Venckienę rinko tauta, tie 110 tūkst., kurie už mus balsavo, puikiai žinodami, kokia ateitis jos gali laukti. Ir apie tai buvo detaliai šnekama rinkiminės kampanijos metu, kad prieš ją eis volas toliau, kad ją areštuos, kad pasodins ir t. t. Tačiau pasakykite, gerbiamieji kolegos, ar ši tautos dalis jums rašo laiškus? Ar ši tautos dalis protestuoja, kad N. Venckienės nėra Seime? Ar ji reikalauja ją iš čia išmesti? Retorinis klausimas. Niekas nereikalauja. Jūs rengiatės išmesti ir rengiatės išmesti dėl politinių motyvų už tai, kad jūs esate abejingi teisingumui. Puikiai žinote, kiek šioje istorijoje yra žuvusiųjų, o jūs čia sėdite ir kalbate apie paslydimą ant vandens. Kur jūsų sąžinė, ponai? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Už kalbės V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, nemanau, kad posėdžių nelankymas yra politika. Tai yra išrinkto Seimo nario pareiga. Jeigu ji vadovavo frakcijai, jeigu „Drąsos kelias“ atėjo į Seimą, jis turi atlikti savo funkciją. Ji tikrai buvo kvalifikuota teisėja ir puikiausiai gali apsiginti mūsų teisme ir tuo įrodyti, kokia ji yra šaunuolė, ir aš jai paspausčiau ranką. O dabar kviečiu nekrėsti kvailysčių, nejuokinti Lietuvos ir balsuoti už komisijos nutarimą. Klausykite, žmogus nesilanko darbe aštuonis mėnesius, apie ką mes čia kalbame, kokia čia politika?
PIRMININKAS. Prieš kalbės V. Uspaskichas. Viktorai, jums kalbėti.
V. USPASKICH (DPF). Ačiū, pirmininke. Pirmą kartą galiu pritarti V. A. Matulevičiui, tam, ką jis kalbėjo. Darbdavys ar rinkėjai. Ir ne jūs rinkote, ne jūs juos turite atleisti. Vienas dalykas.
Dabar labai įdomi situacija Ukrainoje. Atėjo žmonės ir streikuoja, daro barikadas, palapines, neina į darbą, ir tie patys konservatoriai sako: važiuokite, palaikykite, tegul jie nedirba, streikuoja, tegul neina į darbą. Siunčia visus savo atstovus. Gerbiamieji, vadinasi, tada, kada reikia, dviveidžiai, tegul nedirba, galima neatleisti, o čia užpuolė ir nori, kad atleistų. Tai aš, gerbiamieji, noriu pasakyti: jeigu jūs vadinate demokratine valstybe Lietuvą, tai leiskite, nors ir apsiriko rinkėjai, reikės rinkėjams spręsti tada, kada ateis diena ir data, jie turi tą savo klaidą išspręsti. Aš nesu gerbėjas N. Venckienės. Aš kalbu apie tai, kad demokratinėje valstybėje gali suklysti rinkėjai, bet jie ir ištaisys savo klaidą, o ne jūs, oponentai. Ne jūsų valia atiminėti mandatus. Jūs patys žiūrėkite, atsiskaitinėkite savo rinkėjams, o ne N. Venckienė jums turi atsiskaitinėti.
PIRMININKAS. Už kalbės R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, į mane neseniai kreipėsi moteris, iš varžytinių už laiku nesumokėtą nedidelę skolą parduodami jos gimtieji namai. Nors skolą ji galėtų grąžinti, galėtų grąžinti iš kitų šaltinių negu parduoti namai. Ji tvirtina, kad nežinojusi apie tai, kad skolintojas kreipėsi į teismą, nežinojusi apie bylą teisme, nežinojusi apie tai, kad sprendimas buvo atiduotas antstoliams ir kad antstoliai įspėjo apie vykdomą sprendimą. Tuo metu įstatymai yra ne jos pusėje. Ji buvo įspėta apie tai, kad skolininkas kreipėsi į teismą, ji buvo įspėta apie tai, kad byla nagrinėjama teisme, ir apie visus kitus procesinius veiksmus, nepaisant to, kad ji buvo įspėta, jos tiesiog juose nebuvo.
Taigi grįžtant prie mūsų dabar svarstomo klausimo. Mes nesvarstome, ar mūsų kolegė yra kalta, ar nekalta. Tai teisėsaugos ir teismo dalykas. Mes tiesiog pripažįstame faktą, kad mūsų kolegės jau aštuoni mėnesiai nėra darbe, nėra posėdžiuose, kuriuose dalyvauti yra jos konstitucinė pareiga, kurią vykdyti ji prisiekė davusi priesaiką. Taigi raginu balsuoti už komisijos sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris ir tars galutinį žodį dėl apkaltos. Mes tiesiog pripažįstame, kad mūsų kolegės tiesiog nėra. Dėkoju.
PIRMININKAS. Paskutinis prieš kalbės P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, kam jau kalbėti apie lankomumą, apie stropumą, tik ne R. Žilinskui. Man atrodo, kad jau Etikos komisijoje dėl tavo lankomumo buvo kalbėta ne kartą ir buvo svarstyta tavo, kaip čia pasakyti, posėdžių lankomumas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, kalbėkite apie išvadą, o…
P. GRAŽULIS (TTF). …be pateisinamų priežasčių. Dabar, gerbiamieji, aš noriu kalbėti iš esmės. Kalbame, kad mes teisinė valstybė, kad mes demokratinė valstybė, tegul teismuose žmogus ginasi. Primenu, Gatajevų šeimai suteiktas politinis prieglobstis nuo Lietuvos teisėtvarkos, nuo persekiojimo. Taip pat Amerikoje piliečiams irgi suteikta jau politiniai prieglobsčiai nuo Lietuvos dvejopų standartų, nuo teisingumo.
Gerbiamieji Seimo nariai, pažiūrėkite paskutinius įvykius. Aiškiai prezidentūros atstovas nutekina slaptą informaciją, šiandien dar nepareikšti įtarimai, kadangi tai yra prezidentūros atstovas. Jeigu tai būtų padaręs kitas, seniai būtų pareikšti įtarimai. Vakar laidoje prokuroras K. Vagneris, kuris tiria energetinę bylą, pasakė, jam neduoda, prokurorui nepateikia dokumentų. Kur tai matyta dar viename… pasaulyje, kad prokuroras neturėtų teisės išsireikalauti dokumentų? Ar tai yra teisinė valstybė? Aš jums sakau: nėra teisinė valstybė. Todėl, matydama tai, gerai dirbdama N. Venckienė šitoje teismų sistemoje, matydama, kas darosi, galbūt ir pasitraukė iš Lietuvos. Pagrindinis argumentas, dėl ko aš balsuoju prieš: šitoje byloje yra nužudyta daugiau kaip dešimt žmonių. Kas man gali garantuoti, kad N. Venckienė yra tarp gyvųjų? Susirašinėjimai, rašteliai, nėra… arba kokie nors kiti pateikti…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, 2 minutės. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Buvo pasisakyta: 4 – už, 4 – prieš.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo. Kas pritariate komisijos išvadai, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 74, prieš – 10, susilaikė 22. Seimo nutarimas „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Neringai Venckienei pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ priimtas. (Gongas)
Norėčiau perskaityti 239 straipsnį: „Apkaltos proceso Seime pradžia. Seimas, posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaręs specialiosios tyrimo komisijos išvadai, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime konkrečiam asmeniui ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.“ Todėl svarstysime kitą nutarimą, bet prieš tai suteikiu žodį P. Gyliui.
P. GYLYS (DKF). Pirmiausia aš turiu prašymą posėdžio pirmininkui. Jeigu galite, nerecenzuokite, netaisykite, neredaguokite Seimo narių kalbų.
Antroji dalis. Tenka apgailestauti, kad neužteko Seimui išminties ir sąžinės, nes tuo savo sprendimu faktiškai tie žmonės, kurie balsavo už apkaltą, sulaužė savo priesaiką. Mes davėme priesaiką tarnauti Tėvynei, teisybei, viešajam interesui, nacionaliniam interesui. Dabar mes tarnaujame nežinia kam.
Trečia. Noriu paaiškinti ponui B. Bradauskui. Logika paprasta: jeigu D. Kedys yra žudikas, tada galbūt ir iki P. Gylio prisikasite, bet jeigu nėra įrodyta, kad jis žudikas, tai ir N. Venckienė negali būti logiškai su niekuo siejama. Ar dabar aiškiau? (Balsai salėje)
16.08 val.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, svarstome Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo narei Neringai Venckienei pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektą. Pranešėjas – V. Saulis.
V. SAULIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šį kartą kalbėsiu labai trumpai, kadangi pagal apkaltos proceso procedūrą, kurią čia mūsų kolegos įvardijo, kad ji išvardinta daugelyje mūsų Seimo statuto straipsnių, mes turime priimti Seimo nutarimą, apie ką jau kalbėjo posėdžio pirmininkas. Teikiu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo narei Neringai Venckienei pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektą.
Susideda šitas nutarimas iš dviejų straipsnių. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir Seimo statuto 239 straipsnio 1 dalimi, nutarė:
1 straipsnis. Pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Neringai Venckienei.
2 straipsnis. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo narės Neringos Venckienės konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei Neringai Venckienei pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadoje prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Yra gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento techninės pastabos, į kurias bus atsižvelgta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Seimas nepritarė, kad R. Ačui būtų nuimta neliečiamybė. Dabar N. Venckienei mes čia taikome griežtesnę priemonę – apkaltą. Kaip jūs asmeniškai vertinate Seimo poelgį paliekant R. Ačui apsaugą nuo teismo?
V. SAULIS (LSDPF). Man, kaip žmogui, tikrai ne pirmi metai esančiam Seime, teko šiais metais labai rimtas išbandymas, nes su šiuo klausimu jau susiduriu nuo pat šių metų sausio mėnesio ir niekaip nuo manęs, nuo mano galvos šitas klausimas nenueina. Gerbiamasis kolega, jūs paminėjote visai kitą procedūrą. Tai buvo ta pirmoji procedūra. Buvo kita procedūra R. Ačui. Dabar dėl N. Venckienės mes, vadovaudamiesi Seimo statutu ir atsižvelgdami į Seimo grupės narių kreipimąsi, svarstėme šitą konkretų klausimą. Čia labai daug buvo diskutuota įvairiais klausimais, nuo pačių pirmųjų, nuo J. Furmanavičiaus nužudymo iki dabartinės istorijos, kuri tęsiasi šiuo metu. Mes visi tikriausiai skaitome, domimės ir išgyvename, bet mes nagrinėjame tiktai konkrečius klausimus. Pagal Seimo statutą apkalta gali būti pradėta tiktai trim atvejais: šiurkščiai pažeidus Konstituciją, sulaužius priesaiką ir esant įtarimams padarius nusikaltimą. Du punktai, mūsų nuomone, atitinka N. Venckienei keliamus kaltinimus, todėl mes norime ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Aš nežinau, galbūt Konstitucinis Teismas priims kitokį sprendimą ir paskelbs savo išvadą. Tik po Konstitucinio Teismo paskelbtos išvados mes balsuosime 3/5 Seimo narių dauguma. Tai gana didelis balsų skaičius ir Seimas tada priims galutinį sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis pranešėjau, aš pradžioje norėčiau visiems priminti, kurie girdės šį procesą, kad jūs vadovavote ir komisijai, kuri atėmė iš N. Venckienės neliečiamybę, ir vadovaujate apkaltos komisijai. Tuo, gerbiamasis Sauli, jūs pažeidėte vieną pagrindinių teisinės valstybės principų, nes apkalta yra ne tik politinis, bet ir teisinis procesas. Jūs dalyvaujate dviejų pakopų teisingumo vykdyme. Tačiau mano klausimas būtų štai koks: kuo jūs paaiškintumėte tai, kad prokuratūra, gavusi Seimo sutikimą pradėti procesinius veiksmus prieš N. Venckienę, ištisus devynis mėnesius dėl to nepajudino piršto? Kuo tai paaiškinti? Kas čia per sandoris ar suokalbis? Ačiū.
V. SAULIS (LSDPF). Aš tikrai neturiu jokio sandorio ir suokalbio su Generaline prokuratūra. Man pačiam irgi savotiškai keista, kad mes leidome N. Venckienei jau aštuonis su viršum mėnesio laisvai keliauti po pasaulį ir neatlikti savo Seimo nario konstitucinės pareigos.
Dėl jūsų to, kad aš vadovavau tai komisijai, tai ne aš pats pasiprašiau į tą komisiją. Antrojoje komisijoje dalyvavo septyni Seimo nariai iš buvusios pirmosios komisijos. Matyt, frakcijos ir politinės partijos patikėjo tiems Seimo nariams. Aš tikrai nejaučiu didelio malonumo ir didelės laimės, tačiau noriu pasakyti, kad čia negalima lyginti su ta teismo subordinacija ir eiliškumu. Čia truputį kiti dalykai. Aš konsultavausi su teisės specialistais, man taip išaiškino. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Uspaskichas.
V. USPASKICH (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu užduoti klausimą. Yra demokratinėje valstybėje pripažinta teisė streikuoti. Pavyzdžiui, aš vertinu N. Venckienę dabar streiko procese. Ji streikuoja, ji protestuoja dėl visų tų sprendimų, kuriuos priėmė. Neina į darbą, protestuoja ir pasirinko disidento statusą kitoje valstybėje. Kas gali sutrukdyti demokratinėje teisinėje valstybėje protestuoti už jai atrodytų netinkamus sprendimus? Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Kodėl komisija neiškvietė prokuroro ir nepaklausė, kodėl nepradėtas ekstradicijos klausimas? Kodėl? Aš atsakysiu už jus. Bijo prokuratūra išsiųsti dokumentus, susijusius su pedofilijos byla, į Ameriką, nes skaitys, matys, kokios nesąmonės vyksta mūsų teisėsaugos sistemoje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Viktorai, klausti viena minutė.
V. SAULIS (LSDPF). Kadangi jūs į antrą klausimo dalį atsakėte pats, aš į ją neatsakysiu.
Dėl pirmos dalies noriu pasakyti. Teisingai, žmogus turi teisę streikuoti, bet apie streiką jis turi įspėti darbdavį. Jokio įspėjimo nebuvo. N. Venckienė visą laiką iki šios dienos deklaravo, kad ji dirba Seimo nario darbą, teikia įstatymų projektus. Vadinasi, ji nestreikavo, ji dirbo. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs pats, kaip žmogus, nemanote, kad su neliečiamybės atėmimu vienas dalykas, bet su apkalta paskubėjote, nes šiandien nežinote, nė kokios priežastys? Dabar mes čia spėliojame: streikuoja, o gal nestreikuoja, gal dirba, o gal nedirba. Nei kokius tuos du pažeidimus iš trijų jūsų išvardintų aš niekaip nesuprantu, kur juos jinai padarė. Gal jūs galėtumėte paaiškinti, kur jūs matote čia tuos pažeidimus?
V. SAULIS (LSDPF). Čia gal klausimas adresuotas ne man, kodėl aš apkaltą pradėjau. Apkaltą pradėjo Lietuvos Respublikos Seimas, remdamasis Seimo narių kreipimusi. Tada reikėjo kitaip balsuoti. Aš tiktai pastatytas prieš faktą ir jūsų valia padarytas šios komisijos pirmininku. Padariau tai, ką Seimas savo nutarimu man pavedė atlikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, nerėkaukite iš… Čia ne klausimų ir atsakymų vakaras. Buvo klausimas, yra atsakymas. Viskas! Dėkoju.
Vienas kalba už, vienas – prieš. Prieš kalba N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Vis dėlto, kolegos, ar kuris nors iš jūsų drįstų stoti prieš teismą, jeigu jus Aukščiausiojo Teismo pirmininkas būtų išvadinęs pūliniu toje jūsų darbovietėje, kurioje jūs prieš tai dirbote? Girdžiu vyriškus balsus, kad stotų. O kodėl tada R. Ačui mes palikome tokią galimybę išvengti šitos akistatos su lietuvišku teisingumu? Aš dar kartą raginu pamąstyti apie vertybių skalę. Paskutinės dvi apkaltos buvo L. Karaliui ir jo kolegai. Vienas atostogavo, kitas jį dengė. Ar tikrai N. Venckienės nusižengimai ir nusikaltimai, kaip juos įvardina Generalinė prokuratūra, yra verti apkaltos? Ar mūsų vertinimo skalė yra teisinga? Jeigu pasigailėjome R. Ačo, pasigailėkime ir N. Venckienės.
PIRMININKAS. Ačiū. Per šoninį mikrofoną K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš, kaip Seimo narys, turiu teisę užduoti pranešėjui klausimą ir gauti atsakymą. Jeigu pranešėjas man į klausimą neatsako, tai jūs, kaip posėdžio pirmininkas, turėtumėte jam priminti, kad reikia atsakyti į klausimą, o ne nutraukti atsakinėjimą. Aš jūsų labai prašyčiau ateity taip nesielgti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, priėmimo stadijoje reikėtų priimti… Atsiprašau, nemačiau. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu pasidžiaugti, kaip teigiamai veikia V. Uspaskichą Maskvos oras. Vieną naktį pamiegojo greitai greitai, pasinaudojo auksiniu unitazu, kaip jis rašo spaudoje, ir parvažiavęs jau dabar mus moko, kaip Seimo nariams reikia organizuoti streikus. Geriau jis kvėpuotų Lietuvos oru ir aiškintų mums apie tai, kaip jis pareigingai lanko teismo procesą, teismo posėdžius Lietuvoje, nevilkina bylų ir stengiasi padėti teismui, kuo greičiau savo bylą išnagrinėti. Dabar jis dangsto kitą problemą, kuri tėra darbinė problema. Mes turime žmogų, kuris nenori dirbti, nes jis nesilanko darbe, atleisti iš darbo, ir tiek.
PIRMININKAS. Prieš kalbės V. Uspaskichas. Atsiprašau, vienas – už, vienas – prieš. Balsuojame po pateikimo dėl Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Už – 72, prieš – 11, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta.
Svarstymo stadija. Diskusijoje užsirašė kalbėti penki Seimo nariai. Pirmasis – N. Puteikis. Kviečiu į tribūną.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Aš visus argumentus išsakiau anksčiau kalbėdamas. Ir siūlau, jeigu jau Seimo dauguma, daugiau nei pusė, balsuoja už tai, kad N. Venckienei būtų pradėtas apkaltos procesas, raginu Seimą vis dėlto parengti arba rezoliuciją, arba Seimo nutarimo projektą. Aš kreipiuosi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Prašau, įvertinkime ir G. Kryževičiaus posakį. Aš abejoju, ar Europos valstybėse Aukščiausiojo Teismo pirmininkas liktų be dėmesio pasakęs tokią frazę, kad N. Venckienė (konkreti teisėja) yra pūlinys teismų sistemoje. Jeigu esate tokie drąsūs sutrinti į miltelius Seimo narę moterį, tai būkite, kolegos, drąsūs ir įvertinkite Aukščiausiojo Teismo pirmininko G. Kryževičiaus frazę jos atžvilgiu. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš noriu paprašyti šiek tiek tyliau kalbėti salėje, nes labai didelis triukšmas.
K. Masiulis. Kviečiu. Atsisako. Dėkoju. V. A. Matulevičius. Nėra. Atsisako. V. Uspaskichas. (Balsai salėje) Prašom. Atsiprašau, Viktorai, jūs vėliau. Sekite, kas yra parašyta!
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Negalvojau, kad taip greitai. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto kviesčiau jus, nors jau turbūt per vėlu ir traukinys nuvažiavo, vadovautis šioje istorijoje ne tik protu, logika, bet ir širdimi, ir prisiminti, nuo ko šita istorija prasidėjo ir kas buvo kaltinamasis, jau galima sakyti, kaltinamoji, jeigu apkalta prasidėjo, kas ji buvo iki šios baisios istorijos pradžios? Ji buvo teisėja, kuri stropiai dirbo savo darbą, neturėjo jokių pražangų, neėmė kyšių ir taip toliau, ir panašiai. Ir viskas prasidėjo nuo jos asmeninės dramos, nuo šeimos ir jos artimųjų. Tačiau jeigu N. Venckienė būtų nusiteikusi eiti nusikaltėlišku ar neteisiniu keliu, ji niekuomet nebūtų parašiusi teisėsaugai šimtų skundų.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau vis dėlto neužmiršti vieno dalyko. Gaila, praretėjo Socialdemokratų frakcija, kai jau sprendimas priimtas. Čia sėdėjo jūsų vadovybė, kitaip sakant, mūsų valstybės politinis elitas. Ir jeigu jūs, šio elito nariai, esate sąžiningi, tai ar galima pasakyti, kad mūsų valstybė jau yra teisinė? (Balsai salėje: „Galima.“) Galima? Tai aš matau, kad jūs, ponai, su ta sistema dar nesusidūrėte patys. Jeigu jūs susidurtumėte, manau, šiek tiek pakeistumėte savo nuomonę.
Mes galime apsimesti ir nieko nematyti, tačiau aš norėčiau jums priminti, kad šioje istorijoje, kuri buvo vadinama pedofilijos istorija, arba pedofilijos byla, buvo dvi pagrindinės nusikalstamos veikos, taip? Dviejų žmonių nužudymas ir galima pedofilija – vaiko tvirkinimas. Jūs man pasakykite, ar nors vienas Lietuvos teismas tiesiogiai išnagrinėjo šias nusikalstamas veikas? Neišnagrinėjo. O kodėl? Todėl, kad dviejų žmonių nužudymo byloje įtariamasis buvo rastas negyvas, o prieš tai buvo rastas negyvas pagrindinis kaltinamasis pedofilijos byloje.
Ponai Seimo nariai, aš jau nekalbėsiu apie tai, kiek po to žmonių žuvo. Nejaugi mes dabar sėdėsime šioje salėje ir apsimesime, kad nėra jokios problemos? Lavonų virtinė, virš dešimties žmonių vienoje byloje! Čia iš tikrųjų kažkas seka ir žudo! Kas tai ištirs? Užteko pirmų dviejų įtariamųjų ir kaltinamųjų įtartinos mirties, kad valstybė būtų subūrusi specialiąją tyrimo komisiją ir išsiaiškinusi šitą pėdsaką, išsiaiškinusi, kas žudo žmones šioje byloje. Ir mes dabar sėdime šioje salėje, nenorime matyti tikrovės, nenorime matyti šito kraujo, šitų lavonų ir kalbame apie banalią pravaikštą. Man atrodo, ponai, čia yra arba apsimetinėjimas, arba nenoras skaitytis su tikrove.
Man labai gaila, kad šioje istorijoje savo darbo neatliko prokuratūra, neatliko Seimas. Nepareikalavo, kad N. Venckienei būtų pritaikyta ekstradicijos procedūra. Jau čia buvo minima, dėl kokių priežasčių. Aš galiu papildyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai, jums liko pusė minutės.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Ačiū. Atsiprašau, neapskaičiavau laiko.
Gerbiamieji kolegos, dar kartą prašau, vadovaukitės ne tik protu, bet ir širdimi. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu V. Uspaskichą.
V. USPASKICH (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį į paprastą dalyką: dar kartą grįžti prie tos situacijos, ar turi teisę žmogus protestuoti prieš sprendimus, kurie jam atrodo neteisingai priimami jo atžvilgiu. Aš galvoju, kad demokratinėje valstybėje turi teisę tai daryti.
Aš atsimenu, kada Lietuva siekė nepriklausomybės, mūsų vienas partietis, pirmos kadencijos Europos Parlamento narys iš Lietuvos A. Degutis save prirakino Amerikoje (Vašingtone) su antrankiais, su grandinėmis prie Baltųjų rūmų ir reikalavo šitai valstybei laisvės. Gerbiamieji, kitoje valstybėje jis buvo, kitoje valstybėje būdamas protestavo, ir mes visi plojome, kad teisingai darė. Sveikintinas dalykas.
Kodėl mes negalime leisti N. Venckienei protestuoti prieš tuos spendimus, kuriuos priimame, ir jai tai netinka? Jinai nesutinka su jais. Aš esu įsitikinęs ir norėčiau, kad frakcija „Drąsos kelias“ užtikrintų tikrą tiesą, ar N. Venckienė iš tikrųjų protestuoja prieš tuos sprendimus ir pasišalino iš Lietuvos, nes bijo susidorojimo, ir protestuoja prieš tokius sprendimus. Jeigu jinai vykdo protesto akciją, niekas iš mūsų neturi smerkti šito dalyko.
Aš, gerbiamieji, noriu atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką. Visi sako, darbdavys atleistų. Gerbiamieji, pasakykite man, ar gali „Norfos“ arba „Rimi“ vadovybė atleisti „Maximos“ darbuotojus? Ne. Ne jūs ją priėmėte, ne jums ją atleisti. N. Venckienė neturi sutarties su Seimu ir su jumis, neturi sutarties. Jeigu neturi darbo sutarties, tai apie ką jūs kalbate ir kaip galite save vadinti darbdaviu? (Balsai salėje) Tuo labiau. Seimas atlieka demokratinės valstybės… ir užtikrina tas pareigas.
Kitas dalykas. Atimta N. Venckienės neliečiamybė. Seimas tikrai padarė savo darbą. Kodėl prokuratūra nevykdo tų darbų? Kodėl nevykdo? Todėl, kad ten, pedofilijos byloje, jau tiek yra lavonų, kad jeigu būtų pristatyta šita byla į Ameriką, tai tikrai Lietuva ir Lietuvos teisėsauga nusmuktų į patį galą. Šitoje vietoje, gerbiamieji, iš pradžių reikia priversti prokurorą vykdyti ekstradicijos darbą. Jeigu to nevykdo, tai jau tikrai turi būti prokuroras keičiamas ir priverstas tai daryti. Tai neįmanoma. Kaip čia yra? Todėl, kad iš tos tribūnos, kalbant apie N. Venckienę, labai dažnai minimas ir V. Uspaskichas, kad jis prašė prieglaudos ir t. t.
Noriu pasakyti, jeigu jūs visi tokie teisės žinovai: yra Europos chartija, žmogus, pasiprašęs prieglaudos kitoje valstybėje, turi teisę dalyvauti savo valstybės rinkimuose, nes žmogaus teisės ir Europos chartija užtikrina demokratinį procesą, kad žmogus gali gintis tokiomis priemonėmis, nebūdamas savo valstybėje, jeigu jis jaučia pavojų. Todėl, gerbiamieji, ne jūsų rankoms atimti mandatus ar dar kokius dalykus.
Gerbiamieji, kviečiu balsuoti prieš tokius dalykus. Mažo to, N. Venckienei, jeigu yra galimybė, perduokite: tegul iškabina plakatą, palapinę ir balsuoja. Reikia ir pinigų išsiųsti, kad turėtų ką valgyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (TTF). Nėra žmogaus, nėra problemos. Ir štai dviejų sisteminių partijų toks yra požiūris. Seimas, kaip kiti kalbėtojai pasakė, atliko savo darbą – jis leido prokuratūrai suimti ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Jis buvo pradėtas. Jeigu ji išvažiavo, tai prokuratūros aplaidumas, aplaidus prokuratūros darbas. Čia turi stovėti prokurorai ir aiškintis Seimui. Bet jums nerūpi, jums visiškai nerūpi.
Gerbiamieji valdantieji, socialdemokratai, šiuo atveju dar reikėtų kalbėti su krikščionimis demokratais, kurie krikščioniškas vertybes išpažįsta. Mielieji, ar jūs tikite, kad šitoje byloje, ką prokuratūra per vieną dieną paskelbė, kai… staiga nužudytas D. Kedys ir A. Ūsas po kiek laiko. Vienas pasako… Prokuratūra labai greitai pasako: vienas paskendo savo turinyje, kitas užspringo savo turiniu. Ir jūs tikite šita versija? Ponai krikščionys demokratai, tikite? Aš netikiu šita versija, aš manau, kad jie nužudyti. O jūs tikite? Bet jums tie dalykai nerūpi. Jūs dabar skaitote knygas, raštus. Žmogaus nėra, žmogus yra – jums tas pats. Jūs, užuot čia pasikvietę generalinį prokurorą ir klausę, kodėl jis neskelbia ekstradicijos, kodėl jis neskelbia paieškos, kaltinate N. Venckienę. Šiandien didžiausia kaltė generalinio prokuroro – jo darbo kokybės problema, bet jūs to nematote. Ai, apkaltinsime N. Venckienę, jos neliks ir nebus problemos.
Gerbiamieji, dar vienas dalykas. Aš primenu labai netolimą praeitį šioms dviem sisteminėms partijoms – socialdemokratams ir konservatoriams, kaip jūs entuziastingai, net nepakviesdami ir neleisdami pasiteisinti išrinktiems Seimo nariams – J. Pinskui, Ž. Pinskuvienei ir J. Gaudutienei… Aš užregistravau nutarimo projektą. Leiskite, jeigu atimate jų mandatą, pakvieskite į tribūną. Jūs nubalsavote, kad jų nereikia. Jūs nusprendėte už akių, kad jie kalti. Ikiteisminis tyrimas jų adresu nutrauktas, nes nėra nusikaltimo sudėties, bet jūs, dvi sisteminės partijos, jų mandatus atėmėte. Ar jūs jų atsiprašėte? O jums viskas dzin, jums visiškai nerūpi. Jūs net neatėjote ir neatsiprašėte tų Seimo narių, kuriuos apkaltinote prieš Lietuvą ir atėmėte iš jų mandatą nekaltai.
Gerbiamieji, šiandien, kai šitoje byloje yra vienuolika nužudytų žmonių, vienuolika, kas gali paneigti, kad N. Venckienės taip pat nėra tarp gyvųjų? E. mailai, elektroniniai paštai yra įrodymas, kad ji yra tarp gyvųjų, bet jūs esate tokie abejingi, jūs esate tokie beširdžiai. Žmonės žiovauja išsižioję čia, Seime, niekas nerūpi. Kvieskite čia prokurorą ir aiškinkitės. Jeigu man atvežtų N. Venckienę čia gyvą ir įrodytų šiandien, būtų įrodymai, kad ji yra tarp gyvųjų, aš galbūt keisčiau savo sprendimą, bet mirusio žmogaus arba žmogaus už akių aš tikrai, gerbiamieji, neteisiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Po svarstymo nori kalbėti prieš N. Puteikis. Nėra. A. V. Patackas. Prašom.
A. V. PATACKAS (DKF). Aš kalbėsiu trumpai, bet leiskite vis dėlto užbaigti, jeigu baigsis laiko tarpas.
Galime nemėgti N. Venckienės dėl labai įvairių asmeninių priežasčių, galima tikėti tais kaltinimais, galima galų gale turėti priekaištų kaip politikei ir t. t., ir t. t., bet negalima nematyti, kad ši moteris dėl vaiko, kurį ji pasiėmė globoti po brolio mirties, būtent dėl jo, aš manau, kad tai buvo pagrindinis motyvas, stojo, konfrontavo su teisėsauga. Negalima nematyti, kad ji tą vaiką mylėjo, kad paliko savo karjerą ir ramų gyvenimą, atsidūrė kažkur toli nuo tėvynės.
Aš asmeniškai galiu paliudyti, kad ji tą vaiką mylėjo. Grįždavo iš darbo, mergaitė atsisėsdavo jai ant kelių, myluodavo. Ji tikrai atstojo jai motiną. Tai buvo pagrindinis motyvas – moters meilė savo išaugintai dukrai.
Noriu labai paprašyti jūsų, Seimo narių, kiekvieno asmeniškai: pasigailėkime šitos moters, pabandykime atsidurti jos vietoje. Kaip mes pasielgtume? Kaip mes darytume? Ar mes elgtumės kitaip? Gerbkime meilę, gerbkime ryšius tarp žmonių, aišku, neužmiršdami ir juridinių dalykų, bet širdis turi diktuoti protui, o ne atvirkščiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame po svarstymo dėl Seimo nutarimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už balsavo 66, prieš – 13, susilaikė 17. Seimo nutarimui po svarstymo pritarta.
Priėmimo stadija. Už nutarimą kalba P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai dėkingas Seimo nariams, kad jie suvokia, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą nėra galutinis verdiktas dėl N. Venckienės. Ne Konstitucinio Teismo išvados panaikina Seimo nario mandatą, o Seimo nutarimas, už kurį turi balsuoti ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių. Todėl nebijokime kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes po jo išvadų tikrai turėsime daugiau informacijos priimti galutinį apsisprendimą.
PIRMININKAS. Prieš kalbės V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kaip dar galima pasakyti, kad mano žodžiai pramuštų jūsų kurtumą. Aš pastebiu – jūs kaip bloką pasistatote ir negirdite, kas jums galbūt trikdo ramybę ar neatitinka jūsų nusistatymo. Aš siūlyčiau šia proga, kiek leis laikas, trumpai prisiminti analogišką atvejį. Žinoma, buvo specifinis, skirtingas. Aš turiu omeny Prezidento R. Pakso apkaltos istoriją. Jūs, ponai, puikiai prisimenate, nuo ko prasidėjo ir kuo virto, ir kuo tai baigėsi šios kadencijos Seime. Tie, kurie jį vertė, gaila, dabar pono A. Paulausko nėra, jie visi sėdi kartu. Tai vienos apkaltos istorija. Ir žinote, ką aš pasakysiu. Aš manau, pagalvokime apie tai, kad ir N. Venckienei gal kada teks pažvelgti į akis, o gal kada nors (aš nežinau) ji bus ir politinė partnerė. Pagalvokime apie tai ir nestatykime į nepatogią padėtį Konstitucinio Teismo. Kodėl gimė šis kreipimasis, be visų kitų priežasčių? Todėl, kad prokuratūra nepadarė savo darbo, o Seimas, kuris privalėjo išreikalauti iš prokuratūros, kad įvykdytų savo prievolę ir įstatymą, nereikalavo. 9 mėnesius nieko neveikė, sulaukė, kol N. Venckienė praleis reikiamą skaičių posėdžių ir tada smogė! Ponai, čia susitarimas! Ir dabar mes permetame šitą šunybę, šitą intrigą spręsti Konstituciniam Teismui. Tačiau aš tikrai tikiu Konstitucinio Teismo išmintimi. Jis nebe tas, koks buvo R. Pakso laikais. Patikėkite. Ačiū.
PIRMININKAS. Už kalbės K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tai suprantu, ko taip jaudinasi „Drąsos kelio“ frakcijos atstovai. Jie tikrai čia ne N. Venckienę gina, bet savo interesui atstovauja. Neliks N. Venckienės, neliks šios frakcijos. Ne ta prasme, kad fiziškai neliks, bet nebeliks pačios idėjos. O man įdomiau šiuo klausimu yra santalka, kuri atsiranda tarp „Drąsos kelio“ ir V. Uspaskicho. (Šurmulys, plojimai salėje) Ir aš matau, kaip gražiai ne vertybės, bet interesų santalka atsiranda. Čia man daug smagiau pažiūrėti, kaip ta frakcija, kuri buvo formuojama remiantis dešiniosiomis, neva dešiniosiomis, vertybėmis, aš apie „Drąsos kelią“, staiga susilieja su tokia populistine jėga kaip Viktoro partija ir šneka tuo pačiu balsu, tais pačiais argumentais, o iš tiesų be jokių argumentų, vien tik gina savo interesą.
PIRMININKAS. V. Vasiliauskas – prieš.
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kai nurims aistros, jūs paskaitykite specialiosios komisijos išvadas ir pamatysite, kad ten yra tik perkeltos Etikos ir procedūrų komisijos pažymos. Ši išvada yra paprasčiausias Etikos ir procedūrų komisijos pažymų sąvadas. Iš tikrųjų buvo bandoma šį nedėkingą darbą primesti Etikos ir procedūrų komisijai, tačiau ji nesitepė rankų, šlovė jos pirmininkui V. Stundžiui ir šios komisijos nariams. Nes iš tikrųjų neatsakyta į pagrindinį klausimą: kodėl N. Venckienė nelanko posėdžių? O priežastys gali būti įvairios ir pačios rimčiausios. Galbūt jos nėra tarp gyvųjų, galbūt ji serga, galbūt ji apnuodyta preparatais. Nes juk iki balandžio 9 d., sėdėdama šalia, ji nepraleido nė vieno Seimo posėdžio nei su pateisinama priežastimi, nei be pateisinamos. Ji buvo mokyklos pirmūnė ir liko pirmūnė. Kažkas turėjo nepaprasto atsitikti, kad taip radikaliai ji pasikeitė ir nelanko. Ir mes į šitą negalime atsakyti.
Todėl toks dokumentas, kurį mes siunčiame Konstituciniam Teismui, tai yra nepagarba pirmiausia Konstituciniam Teismui, teisei, žmogaus teisėms ir pačiam Seimui. Ši istorija, prasidėjusi kaip kruvina vaiko ir suaugusių žmonių tragedija su daugybe lavonų, baigėsi kaip lėkšta komedija, į kurią šiandien labai smagu žiūrėti kolegai K. Masiuliui. Apkalta iš tikrųjų jau dabar…
PIRMININKAS. Už kalbės E. Masiulis. Nėra. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Noriu tris dalykus pasakyti. Visų pirma mes, Seimas, neprisiimame sau prievolės ar teisės priimti galutinį sprendimą, kol neverifikuoja šito mūsų apsisprendimo Konstitucinis Teismas. Taigi mes kreipiamės į Konstitucinis Teismą. Išgirdę jo išvadą, priimsime savo sprendimus jau, matyt, kitais kalendoriniais metais.
Antras dalykas. Tikrai, kolegos, labai šiurkščiai ir primityviai bandote sukergti du teisinius procesus: vieną – vykstantį teisme, kitą – vykdomą prokuratūroje ir, beje, turiu pripažinti, blogai vykdomą. Manęs, kaip Seimo nario, tas netenkina, tačiau supraskime, tai yra atskiras procesas, kuris vyksta šiandien. Tai ne baudžiamasis procesas.
Ir trečias dalykas. Ankstesnėje fazėje girdėjau ne kartą sakomą tokią mintį, kad N. Venckienė turėjo pagrindą bijoti, todėl pabėgo. Pagalvokime vėl, kaip pabėgimas iš baimės yra susijęs su priesaika? Vėl pakartosiu, ką vieną kartą sakiau, čia, salėje, dabar yra, rodos, trys Nepriklausomybės Akto signatarai: R. Juknevičienė, A. V. Patackas ir aš. Atvirai pasakysiu: ir aš bijojau Sausio 13-ąją, ir džiaugiausi bent tiek, kad vaikai išvežti į kaimą, visa šeima. O bijojau. O vis tiek neturėjome teisės pabėgti. Kad ir kas būtų, laužyti priesaikos nevalia. Šiandien aš balsuoju, galvodamas, kad N. Venckienė sulaužė priesaiką. Jeigu Konstitucinis Teismas pasakys kitaip, ką gi, tada ir mano nuomonė bus kitokia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės J. Varkala.
J. VARKALA (DKF). Aš, skirtingai nuo daugelio čia esančių, buvau pačių įvykių dažnai viduryje ir ne iš faktų tuos reiškinius žinau… ne iš raidžių žinau, bet aš žinau faktus. Aš matau visą šią problemą taip, kad N. Venckienė yra Seimo narys, pakilęs už tiesą, ir sutrukdytas žmogus vykdyti savo pareigą savo kraštui, kuriam ji prisiekė. Ir šiandien vykdo priesaiką, būdama ištikima tiesai, ieškodama teisingumo tenai toli nuo mūsų galbūt. Bet aš neapeliuoju kokiais argumentais, nes, regis, čia proto daug kas turi, bet sąžinės daug kam trūksta. Tik pasakysiu šiems žmonėms iš dešinės, Jėzus iš Nazareto sakė, taip jūsų turi būti taip, ne – ne. O kas viršaus, tas iš piktojo.“ Taigi susirūpinkite sielų išganymu. Kairei pusei pasakysiu. E. Mieželaitis, prometėjiškos kilnios dvasios žmogus, pasakė: „Žmogus – tai skamba išdidžiai.“ Jums galbūt skamba, žmogus – tai skamba pinigai. Taigi būtų labai gera, kad atsirastų daugiau sąžinės, nes apie šitą kraštą gal kas gins disertacijas, kaip kraštas užvaldomas nusikaltėlių. Galbūt netrukus bus kiti teismai, pamatysime. Justitia sui ipsius vindex. Aš manau, kad tai pamatysime netrukus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalba D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų daug karčių žodžių šiandien buvo pasakyta mūsų teisėsaugos, prokuratūros, teismų atžvilgiu ir daugeliu atveju būtų sunku su tuo ginčytis. Tačiau, kai kolegos sako, kad visiškai niekas nevyksta ir netiriama ši byla, tai turbūt reiktų paprieštarauti. Vyksta teismai ir jų metu liudininkai pasakoja labai įdomius dalykus, kuriems pasitvirtinus iš tiesų visi reikalai įgautų labai skirtingą negu dabar pagreitį. Aš manau, kad galima argumentuoti ir taip, kad Seimo narė pabėgo, išsigando ne kokios grėsmės, o būtent to, kas gali būti pasakyta iš tiesų giliai ir nuosekliai tiriant šią bylą.
Kalbant apie visas mūsų teisėsaugos negeroves, šiandien nuskambėjo, kad turbūt vienintelis Konstitucinis Teismas dar yra vertas pasitikėjimo. Tai mes šiandien svarstome vieną vienintelį klausimą: ar tam vieninteliam, vertam pasitikėjimo, Teismui mes perduodame spręsti šitą klausimą. Ir jeigu mes juo pasitikime, tai manau, kad nekyla jokių abejonių, kad turime balsuoti už ir laukti Konstitucinio Teismo sprendimo.
Dar vienas dalykas. Daug buvo kalbėta apie meilę. Apie meilę vaikui. Jeigu tai meilė, tai buvo nuodinga meilė, nes nei pats pikčiausias priešas šitaip sugadinti šito vaiko gyvenimo turbūt negalėtų kaip tas, kuris dar remiasi ir tokiu motyvu kaip meile.
PIRMININKAS. Prieš kalbės V. Uspaskichas.
V. USPASKICH (DPF). Ačiū, pirmininke. Jau norėjau nekalbėti, bet išgirdęs paskutinę kalbėtojo nuomonę noriu papildyti.
Iš tikrųjų aš visiškai prieš, kad vaikai būtų įtraukiami į tokius malūnus, kur visiškai nesupranta, bet tampa įkaitais. Sakau, nesu tų visų dalykų gerbėjas. Bet dabar mes sprendžiame kitą klausimą – ką turi daryti demokratinės valstybės parlamentas? Esu įsitikinęs, kad parlamentas – ne darbdavys ir ne jam spręsti, atleisti darbuotoją ar ne. Tai yra vienas labai svarbus dalykas. Prieš tai kalbėjusi pranešėja paminėjo, kad spaudoje yra dar įdomesnių dalykų, kad gali dėl to išsigąsti. Noriu pasakyti, kad būtent dėl to reikia būti ten, būtent dėl to reikia sulaukti ekstradicijos, dėl to, kad dar viena demokratinė teisinė valstybė, turinti didžiulę teisėsaugos sistemos patirtį, išnagrinėtų šitą bylą, kad žmogus būtų išduotas pagal visą tvarką, nurodytus straipsnius ir t. t., kad čia, Lietuvoje, žmogui netaikytų kitų straipsnių. Ji, kaip teisininkė, tą puikiai supranta.
Gerbiamieji, Seimas suteikė visas galimybes patraukti žmogų baudžiamojon atsakomybėn, prokuratūra turi atlikti savo darbą ir ne Seimo valia visa tai daryti. Kviečiu balsuoti prieš, nes ne Seimas turi užsiimti tokiais dalykais.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, balsuosime. Priėmimo stadija. Kas pritaria nutarimo projektui, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 70, prieš – 15, susilaikė 20. Seimo nutarimas „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo narei Neringai Venckienei pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, kviečiu replikuoti po balsavimo – P. Gylys.
P. GYLYS (DKF). Jeigu Lietuvos valstybė turėtų stiprius, sąžiningus ir protingus tautos atstovus, mes šito balsavimo nebūtume turėję. Būtume turėję kitą balsavimą dėl to, kad priesaiką sulaužė generalinis prokuroras D. Valys, kuris Seimui atidavė sufabrikuotą medžiagą ir jos pagrindu Seimas buvo suklaidintas. Mes šiandien svarstytume klausimą, kodėl nebuvo duotas vaizdo įrašas, kodėl buvo iškarpyta. Kaip ir dabar, iš sudėtingo klausimo padarėme iškamšą – lankė ar nelankė žmogus posėdžių. Nelankė. Kodėl? Todėl, kad buvo realios grėsmės, ir jas kėlė mūsų teisėsauga, jas kelia politikai, kurie sudarė politinį kartelį. Turiu galvoje konservatorius, socialdemokratus ir liberalus. Į istoriją įeisite, ponai!
PIRMININKAS. V. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Aš turiu tik trumpą repliką dėl K. Masiulio žodžių. Gerbiamasis Kęstuti, niekas neišdavė jokių nuostatų ir principų, be reikalo jūs čia tai įžvelgėte. Aš jums siūlau spręsti ne iš žodžių, o iš darbų, nes mūsų visų liežuviai gerai dirba. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš, čia tų aistringų kalbų pasiklausęs, manau, kad ir ponas A. Sysas, pasinaudodamas savo pareigomis, galėtų kreiptis į Seimo Informacijos ir analizės skyrių ir paprašyti, kad Seimui būtų pateikta, man atrodo, britų patirtis. Tai šalis, turinti didelę demokratinę istoriją, demokratinę patirtį, ji, ko gero, ne vieną panašią problemą ir anksčiau yra sprendusi, ir dabar ji savo Statute turi labai paprastą nuostatą: jeigu Vestminsterio parlamentaras nelanko posėdžių 5 kartus iš eilės, parlamento pirmininkas jį atleidžia iš pareigų. Ne kokie nors Seimo sprendimai, apkaltos ir komisijos, tiesiog pirmininkas atleidžia iš pareigų. Jeigu ponia L. Graužinienė po to suteiktų tokią teisę A. Sysui, priėmus atitinkamai visas reikalingas Konstitucijos ir Statuto pataisas, manau, viskas čia spręstųsi labai civilizuotai ir racionaliai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, ačiū už pasitikėjimą. Norinčių kalbėti atsiranda vis daugiau. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš tik noriu paprašyti, kad mano balsas būtų užfiksuotas už, nes nespėjau paspausti mygtuko.
PIRMININKAS. G. Steponavičius už. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš kalbėsiu labai trumpai. Noriu tik priminti ponui A. Kubiliui, kad Lietuvoje egzistuoja ne Anglijos Konstitucija, o Lietuvos Konstitucija. Norint jūsų pasiūlymą realizuoti, pirmiausia reikėtų referendumu pakeisti Konstituciją. Gal jūs pamiršote, kad Konstitucija Lietuvoje yra egzistuojantis darinys. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū visiems už kalbas. Kviečiu Seimo Pirmininkę pristatyti kitos savaitės darbotvarkę. Gerbiamoji Loreta, yra galimybė tarp tokių karštų klausimų.
16.56 val.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Aš pasistengsiu labai greitai. Tai yra paskutinė tokia darbinga savaitė. Gruodžio 17 d. yra labai daug svarstymų. Norėtųsi, kad jie vyktų sklandžiai, kad galėtume užbaigti ir priimti. Taip pat yra klausimo dėl lygių galimybių kontrolieriaus paskyrimo projektas, kur reikia priimti sprendimus, kad žmogus galėtų pradėti dirbti, nes vaiko teisių apsaugos kontrolierei labai sunku eiti dvejas pareigas, tai yra didelės apimties darbai. Yra ir kitų nutarimų.
O ketvirtadienį, tikiuosi, bus priėmimai. Aš jau matau, kad šios dienos pateikimai irgi persikels į kitos savaitės darbotvarkę. Labai norėtųsi konstruktyvaus kitos savaitės darbo tam, kad pagal Konstituciją galėtume laiku baigti sesiją, 23 d. galėtume tai padaryti apie pietus ir sugiedoti himną. Norėtųsi kitą savaitę konstruktyvaus darbo, kad galėtume daug ką padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis Razma, gerbiamasis Šedbarai, nekalbėkite taip garsiai arba eikite šiek tiek toliau, nes čia toks triukšmas… Mes jau gana ilgai dirbame… (Balsai salėje) Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, yra įstatymo projektas Nr. XIIP-963, tai yra Valstybės tarnybos įstatymo 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija jau baigta, jokių ginčų nebuvo. Manau, būtų tikslinga jį įtraukti ir kitame posėdyje būtų galima priimti tą įstatymo projektą. Ar būtų galima jūsų paprašyti, kad šis įstatymas būtų įrašytas į darbotvarkę?
L. GRAUŽINIENĖ. Mes pasižiūrėsime, jeigu komitetas yra viską išpildęs, jeigu dar liks laiko, tikrai įtrauksime.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, pritardamas jūsų pateiktai darbotvarkei, noriu paklausti du klausimus. Ar mes pirmadienį dar dirbsime, ar 23 d. bus darbo diena?
L. GRAUŽINIENĖ. Taip.
J. OLEKAS (LSDPF). Tada labai prašyčiau į ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti Žvalgybos įstatymo pataisas dėl Vyriausybinių ryšių centro, jį mes trečiadienį apsvarstytume ir pateiktume. Mes dabar jau priėmėme biudžetą ir reikia, kad tos įstatymo dalys būtų priimtos. Labai ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū už pateiktą siūlymą. Mes pasistengsime, ir jeigu ne ketvirtadienį, tai gal pirmadienį, nes be galo plati darbotvarkė. Gal pirmadienį mes dar aptartume? Kiek aš žinau…
PIRMININKAS. A. Nesteckis klausia.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerai, mes pasitarsime, nes tas klausimas pirmadienį dar bus diskutuojamas.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji Pirmininke, vakar kaip tik Europos Taryba patvirtino direktyvos pataisą dėl draudimo įstatymo pakeitimo. Buvome pateikę, reikėtų priimti įstatymo pataisą, susijusią su ta direktyva. Mes esame priėmę įstatymą, kuris įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d., o tą direktyvą pataisė, ją vakar pasirašė Taryba, kad įsigaliotų tas mokumo įstatymas nuo 2016 m. Jeigu mes nepriimsime iki 2016 m., tada tas įstatymas neatitiks direktyvos reikalavimų.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerai. Ačiū. Sekretoriatas turbūt užfiksavo, mes būtinai pasižiūrėsime. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš noriu paklausti, ar yra kitos savaitės darbotvarkėje klausimas, dėl kurio mes keliame klausimą kiekvieną rytą, tai yra ar bus tęsiama procedūra dėl V. Uspaskicho neliečiamybės panaikinimo, sudarant komisiją taip, kaip reikalauja galiojantys įstatymai? Jūs aną kartą minėjote, tuomet, kai nutrūko ryšys tarp mūsų, kad po biudžeto priėmimo prieš šito klausimo bus grįžta. Taigi kitą savaitę biudžetas nebebus svarstomas, paskutinė savaitė iki Kalėdų, aš reikalauju, kad šitas klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę. Gal aš ko nors neperskaičiau, tai tada dovanokite.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū, gerbiamoji Rasa, kad jūs gulatės ir keliatės su meile V. Uspaskichui. Aš tikrai atsakysiu labai rimtai. Dėl biudžetų. Dar nepriėmėme nei „Sodros“, nei sveikatos biudžeto. Taigi šiandien darbo dar yra labai daug.
Dėl jūsų klausimo. Tikrai Seimas yra apsisprendęs, kad turi pasvarstyti, ir šiandien vėl balsavome, vėl Seimas tą patį… net nepritarė įtraukti. Aš labai tikiuosi, kad rytoj po valdybos posėdžio, po antradienio Etikos ir procedūrų komisija, po mūsų susitikimo, pradės dirbti normaliu ritmu. Jeigu antradienį visi klausimai bus išspręsti, aš nematau jokios problemos, sulaukus išvadų, atsakymų, kad ketvirtadienį ar pirmadienį mes tą klausimą įtrauktume. Kaip tik bus laiko, galės išnagrinėti, dar rinksimės ir tarp sesijų. Tai viską galima padaryti be pykčio, ramiai, gražiai, su šypsena. Nemanau, kad čia kas nors… valstybei pats svarbiausias klausimas yra dėl tos komisijos. Aš manau, kad svarbesnis klausimas yra sutarti dėl finansinių dalykų, dėl klausimų, liečiančių paprastus Lietuvos žmones.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ar galime? (Balsai salėje) Dar vieną klausimą? J. Požela – per šoninį.
J. POŽELA (LSDPF). Aš atsiprašau, pirmininke, nespėjau užsiregistruoti. Buvo planuota ir buvo kalbėta, kad gruodžio 19 d. galima priimti Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimą, tai yra susiję su rentų mokėjimu dviem mūsų sportininkams. Komitetai pritaria, tai liečia iš principo žmonių pajamas. Jeigu mes nukeltume į kovą… Gal būtų galima ten greitai jį panagrinėti ir netgi skubą padaryti, nes buvo paskutinės svarstymo stadijos? Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Viskas priklauso nuo komitetų. Jeigu komitetai spės sutvarkyti dokumentus, tikrai nematau problemų išspręsti jūsų klausimą.
PIRMININKAS. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Aš tik labai trumpai norėčiau paklausti, kad būtų mums visiems irgi aišku. Ar mes šiandien dirbsime iki pergalingo galo prie visų klausimų, kurie numatyti, ar kažkaip dalis jų bus perkelta galbūt potencialiai į atitinkamai dar likusius posėdžius, kad galėtume irgi čia planuoti sau artimiausiu…
PIRMININKAS. Norėčiau priminti, kad darbotvarkė numatyta iki 20 valandos.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Tai gerai, bet pagal…
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Aš tikiuosi, kad visi priėmimai šiandien bus atlikti. Jeigu bus perkelta iš pateikimų kas nors į kitą savaitę, stengsimės viską įtraukti. Bet norėtųsi, kad labai svarbūs klausimai, kuriuos privalome sutvarkyti, būtų šiandien priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, neužmirškite, kad pas mus šiandien dar yra teisėjai, ten bus dar slaptas balsavimas. Tai dar bus pertraukos, nes reikės išduoti biuletenius.
Ar galime bendru sutarimu pritarti Pirmininkės pateiktai kitos savaitės darbotvarkei? (Balsai salėje) Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, paskutinis rytinės darbotvarkės klausimas. Atkreipiu dėmesį, rytinės! Mes vėluojame daugiau kaip keturias valandas.
17.05 val.
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1287. Pranešėja yra viceministrė Ž. Juodkienė. Kviečiu į tribūną.
Dėl vedimo tvarkos – D. Teišerskytė.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Labai noriu paprašyti kolegų ir jūsų, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad klausimą – projektą Nr. XIIP-1113(3), susijusį su valstybinėmis pensijomis, būtų galima perkelti anksčiau, nes balkone sėdi daugiavaikės motinos, suvažiavusios iš visos Lietuvos, ir joms grįžti bus gana vėlu, kol mes iki to klausimo ateisime.
PIRMININKAS. Gerai, kai užbaigsime šitą klausimą, tada Seimas nuspręs. Čia Seimo valia. I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Bet mes, rytą tvirtindami darbotvarkę, balsavome dėl 1-6 klausimo. Lyg ir išbrauktas iš darbotvarkės šiandien? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau. Aš neišgirdau.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Mes balsavome šiandien ryte, tvirtindami darbotvarkę. Buvo siūlymas išbraukti ir nubalsavome, kad nebūtų šios dienos darbotvarkėje šito klausimo, kad nevyktų pateikimas.
PIRMININKAS. Nebuvo. Šiandien nebuvo dėl to balsuota. Čia buvo antradienį išbraukta, šiandien nebuvo balsuota, todėl yra pateikimas.
Gerbiamoji viceministre, prašom. Jums žodis.
Ž. JUODKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ačiū už suteiktą žodį. Šiuo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti keturias labai svarbias nuostatas.
Visų pirma numatoma papildyti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą lėšomis, gautomis už Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą. Priešingu atveju tokia galimybė atsiras tik 2018–2019 m., kai Ignalinos atominei elektrinei bus išduota eksploatavimo nutraukimo licencija. Tačiau jau 2014 m. fondas bus tuščias, o Lietuva yra įsipareigojusi skirti nuosavų lėšų Ignalinos atominės elektrinės vykdomai veiklai finansuoti: tiek eksploatavimo nutraukimo procesui apskritai, tiek 2014–2020 m. finansinei perspektyvai. Be to, mes turime žinoti, kad dėl Europos Sąjungos paramos galime būti tikri tiktai iki 2020 m. Taip pat ne visos Ignalinos atominės elektrinės uždarymo bei išlaikymo veiklos yra finansuojamos iš Europos Sąjungos lėšų. Nemaža dalis yra finansuojama iš šio fondo. Todėl numatoma, kad lėšos, kurios bus gautos už Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą, būtų skirtos tik Ignalinos atominės elektrinės vykdomoms priemonėms finansuoti ir fondui administruoti.
Antra, siūloma optimizuoti fondo administravimo veiklą ir taupyti šiam tikslui skiriamas lėšas, tai yra fondo administravimas būtų pavedamas vienam vietoj šiuo metu esamų dviejų administratorių, t. y. valstybės įmonei Energetikos agentūrai. Atkreipiu dėmesį, kad Energetikos agentūra jau iki šiol administruoja ir administravo apie 70 % fondo lėšų, būtent Ignalinos atominės elektrinės vykdomas priemones bei projektus, kuriems ir numatyta skirti prioritetą ateityje.
Toliau. Atsižvelgiant į faktinę fondo situaciją, ypač situaciją su lėšomis, konkrečiau apibrėžiamos socialinės priemonės, kurios gali būti finansuojamos fondo lėšomis, tai yra elektros energijos lengvata Ignalinos atominės elektrinės regiono gyventojams ir papildomos išeitinės išmokos atleidžiamiems iš atominės elektrinės darbuotojams 2014 m. Taip būtų racionaliau naudojamos fondo lėšos. Ir galiausiai atsisakoma nebeaktualių įstatymo nuostatų, susijusių su elektros energijos gamyba Ignalinos atominėje elektrinėje, kuri ir šiaip jau nebevykdo elektros energijos gamybos.
Prašome pritarti šiam įstatymo projektui ir svarstyti jį kartu su patobulintu 2014 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Tam, kad fondas būtų pildomas pajamomis jau 2014 m., t. y. pajamomis, gautomis už atominės elektrinės parduotą turtą, teikiamas įstatymo projektas turi būti priimtas kartu su 2014 m. biudžeto įstatymo projektu. 2014 m. fondo lėšų sąmatos projekte, kuris bus patvirtintas Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, šiame projekte jau yra numatyta 4 mln. lėšų pajamų iš Ignalinos atominės elektrinės parduoto turto. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame, viceministre. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Bet aš norėčiau pranešti Seimo nariams ir atsiprašyti atvykusių mūsų garbių svečių, kaip man pranešė Sekretoriatas, Vyriausybė iki šiol nepateikė išvados, pažadėjo tik ketvirtadienį, todėl šitas klausimas bus nesvarstomas šiandien, nes nėra Vyriausybės… Mes prašėme Vyriausybės sprendimo, išvados dėl to įstatymo ir jis iki šiol negautas. Kaip man pranešė Sekretoriatas, jis yra ministerijoje, ir Vyriausybė pažadėjo tik ketvirtadienį. Ketvirtadienį. Todėl svarstysime ketvirtadienį, bet aš manau, kad mielos moterys pamatė, kaip dirba Seimas, irgi buvo naudingas procesas.
Gerai. Prašom. Nerėkite visi iš karto, po vieną, tai tada mes išspręsime. Per šoninį mikrofoną – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Taip. Norėjau pasiteirauti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar tvirtinant šios dienos darbotvarkę nebuvo aišku dėl Vyriausybės išvados?
PIRMININKAS. Nebuvo. Jeigu jūs pasižiūrėsite, darbotvarkėje parašyta: „Laukiama Vyriausybės išvada.“ D. Teišerskytė.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Noriu atsiprašyti mamų, sėdinčių balkone, kad mes taip ir neišmokome gerbti motinystės ir apskritai Lietuvos piliečių. Labai skaudu ir labai gaila, tikrai labai nuoširdžiai jūsų atsiprašau visų mūsų vardu.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamoji viceministre, jūsų klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamoji viceministre, jūs pasakėte, kad atsiras galimybė papildyti fondą lėšomis už parduotą turtą. Tai aš noriu pasakyti, kad tokia galimybė buvo ir iki šio laiko, jūs tiktai truputį pakeičiate kelis žodžius.
Kitas dalykas. Jūs sakote svarstyti kartu su biudžetu. Biudžetas jau šiandien mūsų yra priimtas ir yra numatyta fondo sąmata, kurią šiandien Seimas 9 priedėliu patvirtino. Tai kad būtų būdų, kad jūs būtumėte siūlymus teikę anksčiau, iki biudžeto, tai aš suprantu, tada būtų koreguojamas tas biudžetas, bet dabar jau biudžetas patvirtintas.
Ir galbūt vienas toks klausimas iš esminių. Vis dėlto aš manau, kad ministerija, priimdama tokius sprendimus arba siūlydama Seimui tokius sprendimus, vis dėlto turėtų paderinti su regionu, su regiono valdžia, paderinti su Regiono plėtros agentūra ir priimti atitinkamus sprendimus. Dabar gi viso to nebuvo daroma. Tai sakykite, ar ateityje mes vis dėlto galėsime susitikti, draugauti, kalbėti apie tuos aktualius klausimus, ar sprendimus priims tiktai viena ministerija ir manys, kad ji yra neklystanti? Ačiū.
Ž. JUODKIENĖ. Ačiū už klausimą. Pirmiausia pradėsiu dėl eksploatavimo, dėl Ignalinos atominės elektrinės turto. Kaip ir minėjau pristatydama šį projektą, yra atliekamas labai svarbus pakeitimas. Jeigu jūs pastebėjote, anksčiau galiojusiame įstatymo projekte yra sakoma, kad už eksploatavimo nutraukimo metu realizuotą parduodamą turtą, tačiau Ignalinos atominė elektrinė šiuo metu nevykdo eksploatavimo nutraukimo. Tam, kad jį galėtų vykdyti, reikalinga eksploatavimo nutraukimo licencija. Tokia licencija galėtų būti gauta tiktai 2018–2019 m., t. y. kai panaudotas branduolinis kuras bus patalpintas į radioaktyvių atliekų saugyklą. Šiuo momentu Ignalinos atominė elektrinė vykdo eksploatavimo užbaigiamuosius darbus. Todėl tam, kad jau dabar pradėtume pildyti fondą lėšomis, mes numatome, kad tiesiog už parduotą elektrinės turtą, nenaudojamą elektrinės turtą, bet ne už eksploatavimo nutraukimo metu. Nes priešingu atveju mes turėsime laukti 2018–2019 m., o tai reiškia, kad jau nuo 2014 m. mes nebegalėsime vykdyti savo įsipareigojimų Europos Sąjungai dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos kofinansavimo nuosavomis lėšomis.
Dėl projekto derinimo. Tai nėra Energetikos ministerijos projektas, tai yra Vyriausybės teikiamas projektas, ir šis projektas buvo derinamas Vyriausybės reglamento nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Klausia M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš vis dėlto noriu paklausti, kodėl viešoji įstaiga Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūra, kur dirba žmonės, ten vietoje dirba, yra centralizuojama, viskas perkeliama į Vilnių? Na, iš tikrųjų, ar yra išklausyti tie žmonės, tų žmonių argumentai, ar aptarta? Norėčiau išgirsti.
Ž. JUODKIENĖ. Agentūra buvo įsteigta 2002 m. Šios agentūros steigėjos ir dalinininkės yra trys savivaldybės ir Ūkio ministerija. Tai yra tik… Fondo administravimas yra tik viena iš šios agentūros funkcijų, todėl mes, na, aš bent jau asmeniškai tikrai nematau priežasčių, kodėl praradusi vieną funkciją ši agentūra neturėtų tęsti toliau savo darbo ir toliau atlikti dalininkams reikalingų funkcijų ir veiklų.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Viceministre, noriu jūsų dėmesį nukreipti į įstatymo projekto tikslą ir uždavinius čia aiškinamajame rašte. Štai cituoju, kad už gautas lėšas už parduotą turtą, už jas siekti racionalesnio fondo lėšų naudojimo, detalizuojant socialines priemones regione. Tai ką, jos bus naudojamos plėsti įvairioms socialinėms priemonėms, taip? Nes aš, matot, esu vizitavęs tą kraštą, tada lėšos buvo naudojamos dėl nutraukimo, buvo gautos iš Europos Sąjungos. Pristatyta korpusų, ligoninių korpusų, kurie neturi ligonių, tušti korpusai, ir dar daugiau, dar daugiau. Jūs žinote, kiek lėšų dingo kaip niekur nieko, atsiųstų nutraukti, ir šiandien niekas negali įrodyti kur. Ar čia irgi panašiai bus daroma?
Ž. JUODKIENĖ. Nutraukimui visos Europos Sąjungos skirtų lėšų nedingo nė vienas euras, nes yra griežta kontrolė. Dabar dėl to, kad lėšos, kurios bus skirtos iš Ignalinos atominės elektrinės parduoto turto, tai jos bus skirtos konkrečiai Ignalinos atominės elektrinės veiklai, saugiai toliau uždaryti Ignalinos atominę elektrinę ir vykdyti techninius Ignalinos atominės elektrinės projektus.
Socialiniams projektams labai konkrečiai įstatymo projektu apibrėžiama. Kadangi, kaip jau minėjau, jau 2014 m. fondo lėšų nebelieka, o mūsų įsipareigojimai yra žinomi, t. y. įnešti savo lėšų į Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą, tai iš šio fondo likučio bus finansuojamos tikslinės socialinės priemonės, t. y. elektros energijos kainos tarifo lengvata Ignalinos atominės elektrinės regiono gyventojams ir išeitinės kompensacijos atleidžiamiems iš atominės elektrinės darbuotojams 2014 m. Nuo 2015 m. fonde nebelieka lėšų šioms priemonėms finansuoti ir jos galėtų būti finansuojamos iš kitų nei fondas šaltinių.
PIRMININKAS. K. Daukšys klausia.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, klausimas mano toks. Ar jūs patvirtinate, kad nepaisant to, jog iš agentūros bus paimta viena funkcija, t. y. pinigų, ji vis tiek liks, ir jūs, kaip dalininkė, liksite agentūroje, tie žmonės nebus atleisti iš darbo? Regioninės agentūros.
Ir antras dalykas. Ar nepriėmus šito įstatymo iš tikrųjų nebeliks pinigų pačiame fonde, nes nebus iš kur jų paimti, kadangi negalėsime skirti iš elektrinės privatizuoto turto?
Ž. JUODKIENĖ. Fonde, nepriėmus šio įstatymo, pinigų nebelieka, pinigų lieka lygiai nulis, t. y. mes nebegalime vykdyti savo įsipareigojimų Ignalinos atominės elektrinės techniniams projektams finansuoti. Nuolat sulaukiame pastabų ir signalų iš Europos Komisijos, kad mes skiriame nepakankamai dėmesio ir nepakankamai finansavimo būtent eksploatavimo nutraukimui ir skiriame pernelyg daug dėmesio iš šio fondo socialinėms reikmėms.
Dėl agentūros. Tai Energetikos ministerija nėra šios agentūros dalinininkė. Dalininkės yra trys savivaldybės ir priklauso nuo šių savivaldybių sprendimo, ar agentūra toliau tęs veiklą, arba jos veikla bus, sakykime, koreguojama, reorganizuojama.
PIRMININKAS. Gerbiamieji vyrai, tiesiai priešais mane, Petrai, Artūrai, aš labai prašau jūsų, na, nedarykite turgaus ten tokio, gerbkite viceministrę, ji aiškina jums, o jūs ten anekdotus pasakojate. Paskutinis klausia R. Kupčinskas. (Balsai salėje: „Streikuoja.“)
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, jūs neseniai paminėjote, kad tikrai senka lėšos šiame elektrinės eksploatavimo nutraukimo fonde. Dabar norėčiau paklausti. Kaip dažnai buvo daromas tų lėšų ir to fondo veiklos auditavimas ir kokios paskutinės išvados, bent preliminarios, dėl šio fondo lėšų naudojimo? Ačiū.
Ž. JUODKIENĖ. Fondo lėšų naudojimas audituojamas kasmet. Auditą atlieka Valstybės kontrolė, ir visos išvados buvo besąlyginės – fondo lėšos naudojamos pagal paskirtį ir teisėtai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus dominančius klausimus. Už šitą įstatymą nori kalbėti K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų regionas, kuriame yra Visagino atominė elektrinė, atominė elektrinė, yra tam tikra prasme socialiai pažeidžiamas, nes turi potencialiai pavojingą objektą, kuris daro įtaką to regiono visam gyvenimui. Viena vertus, turėtos jo lengvatos dėl elektros energijos kainų, dėl kitų dalykų – dėl tam tikrų paramų verslui ir kitų reikalų yra labai svarbu. To regiono gyvenime dabar lieka uždarymas. Dėl to tas gyvenimas iš tikrųjų nepagerėja, iš tikrųjų tų pinigų reikės.
Kita vertus, nacionaliniame Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fonde, kuriame buvo pinigų, pinigai baigėsi ir reikia juos kaip nors papildyti. Todėl ministerija ir siūlo įstatymo pakeitimą, kuris leistų iš Ignalinos atominės elektrinės parduoto turto skirti pinigus būtent to fondo veiklai. Kodėl jie tai daro prie ministerijos, įstatyme yra aiškiai paaiškinta. Nes jeigu mes šito įstatymo šiandieną nepriimsime, realiai kitais metais iš viso tų 15 mln. nebus, nes nebus iš kur jų paimti.
Antras dalykas, kurį reikia pasakyti ir apie kurį reikia šnekėti, tai pati agentūra ir jos veikla. Manyčiau, kad mes šiandieną turėtume po pateikimo šitam įstatymui pritarti, bet po to paieškoti galimybių, kaip išsaugoti tų žmonių darbo vietas ir galbūt toje vietoje rasti kokį nors kompromisą. Aš manyčiau, kad Ekonomikos komitete svarstydami šitą klausimą ar Energetikos komisijoje mes rasime kokią nors galimybę tuos reikalus sutvarkyti. Aš tik siūlyčiau šiandieną po pateikimo pritarti, o po to aktyviai dirbti Seime žiūrint, kad nebūtų nuskriausti to regiono gyventojai, nes tai yra labai svarbus dalykas.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Galbūt yra pagrindinė ministerijos klaida, kaip aš ir kalbėjau, nesusišnekėjimas arba nenoras bendrauti. Gaila, kad viceministrė nepripažino to, kad mes mažai bendravome tuo klausimu. Vis dėlto tame regione yra 80 tūkst. gyventojų, trys savivaldybės, įsteigta agentūra, veikianti nuo 2000 m. Aišku, mums reikia daugiau kalbėti, kad mes geriau vieni kitus suprastume, nereikėtų salėje aiškintis. Būtų daug geriau.
Tas dalykas, kurį, jūs sakote, reikia papildyti, taip, aš sutinku, ir mes visi suprantame, kad negali fondas likti be pinigų. Bet man yra labai skaudu, kad mes nepasitarę nuo kitų metų kovo 1 d. uždarome agentūrą, sumažiname socialinėms, ekonominėms pasekmėms skirtus asignavimus, t. y. juos apribojame sumažindami finansavimą. Iš esmės iš aštuonių priemonių, kurios buvo numatytos pirmame plane 2010–2014 m., iš aštuonių priemonių iš eksploatacijos nutraukimo fondo mes paliekame tik dvi priemones – išeitines pašalpas ir kompensaciją už elektrą.
Kad ir kaip ten būtų, kolegos, aš tikrai negalėčiau pritarti tam įstatymo projektui, nes matau, kad yra daroma taip gana vienpusiškai, ir norėčiau, kad ateityje, nes reikės mums dirbti… Aš manau, kad dar bus statoma elektrinė, dar bus 2015–2020 m. programa. Tas regionas niekur iš mūsų žemėlapio nedings. Galbūt ir prireiks mums turėti šitą agentūrą? Kodėl dabar ministerija nusprendė, kad reikia uždaryti būtent Ignalinos agentūrą? O galbūt reikia Vilniuje uždaryti Energetikos agentūrą ir visą administravimą perkelti į Ignalinos regioną? Čia diskusijų turėtų būti labai daug. Aš manau, mes neturime taip žeminti tų žmonių, kurie dirba regione, sakyti, va, mes jus atleidžiame ir viską vėl centralizuojame Vilniuje. Mes turime vis dėlto pažiūrėti visapusiškai, atsižvelgti į regionus ir suteikti jiems galimybę dirbti būtent tame regione, kuriame yra atominė elektrinė. Taigi siūlau nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo pataisoms, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Manau, kad svarstymo metu tikrai bus galima atsakyti į visus klausimus.
Už balsavo 54, prieš – 3, susilaikė 16. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Audito komitetas, papildoma – Energetikos komisija.
K. Daukšys dar mums nori kažką pasakyti.
K. DAUKŠYS (DPF). Gal iš tikrųjų Audito komitetas čia ir būtų geriausia, bet gal bent kaip papildomą ir Ekonomikos komitetą įrašyti?
PIRMININKAS. Prašom. Galime įrašyti. Mes neprieštaraujame. (Balsai salėje)
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, kadangi Ekonomikos komitetas jau svarstė per pasiūlymus, kai buvo biudžete, aš manau, kad reikėtų tada palikti kaip pagrindinį.
PIRMININKAS. Jūs reikalaujate Ekonomikos komitetą kaip pagrindinį?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip, taip, nes…
PIRMININKAS. Bet ten ekonomikos jau nėra, ten jau visas uždarymas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tegu būna Audito komitetas, mes papildomas.
PIRMININKAS. Jūs būsite papildomas. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai norėčiau, kad dar būtų pasiūlytas Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas, nes bus svarstomos socialinės, ekonominės pasekmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Galime, sutinkame, bet noriu priminti, Algimantai, kad dėl darbuotojų yra atskiras įstatymas. Yra specialus Socialinių garantijų įstatymas.
A. DUMBRAVA (TTF). Aš kalbu dėl regiono gyventojų, ne dėl darbuotojų.
PIRMININKAS. Supratau, supratau. Gerai. Įrašome pagrindinį Audito komitetą, papildomus – Ekonomikos ir Socialinių reikalų ir darbo komitetus ir Energetikos komisiją. Numatoma svarstyti turbūt pavasario sesijoje. Taip? Niekas neprašo anksčiau. Čia, sako, prie biudžeto. Aš manau, tada komisijos greitai turi apsvarstyti. Kitą savaitę. Atsiprašau, mane pataiso. Jis susijęs su biudžetu, todėl visi komitetai turėkite omeny, kad turėsite apsvarstyti šitą įstatymo projektą.
Gerbiamieji kolegos, pagaliau pradedame popietinę darbotvarkę.
17.27 val.
Svarstome 2-1 įstatymo projektą – Užimtumo rėmimo įstatymo 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pranešėja – K. Miškinienė. Nereikia. Sako, galite sėdėti. Yra vienas straipsnis, kuriame keičiamos tik datos. Gerbiamieji kolegos, ar… (Balsai salėje) Matot, yra norinčių kalbėti už, prieš. (Balsai salėje)
Už kalba K. Miškinienė. Prieš kalbės R. J. Dagys.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, svarstydami valstybės biudžetą jau girdėjome, kad valstybės finansinės galimybės tam, kad vykdytume visus finansinius įsipareigojimus, yra ribotos, todėl šis projektas, susiję „Sodros“ projektai, pagal kuriuos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo… Trumpiau tariant, darbo biržos išlaikymas perkeliamas dar vieniems metams į „Sodros“ biudžetą. Taigi tiesiog prašau pritarti.
PIRMININKAS. Prieš kalba R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Administracines išlaidas turės padengti mūsų pensininkai ir kiti draudikai. Tai nieko daugiau nereiškia. Noriu priminti visiems Seimo nariams, kad mes atmetėme socialinio draudimo biudžetą pirmą kartą teikdami. Viena iš pagrindinių priežasčių ir buvo ta, kad mes finansuojame valstybės reikmes draudikų lėšomis. Negalima pritarti tokiam įstatymo projektui, kuris prieštarauja baziniams principams, kuris prieštarauja daug metų rašomai Valstybės kontrolės vienareikšmei išvadai, kad šitos paslaugos turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto. Todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes vėluojame tik keturias valandas, bet jeigu mes visi daug kalbėsime, tai dar keturias vėluosime.
J. Olekas – už. Prašom. Gal trumpai drūtai.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Jeigu mes norime, kad užimtumas būtų atliekamas tinkamai, tą darbą reikia apmokėti. Aš manau, kad skirtos papildomos lėšos yra teisingai paskirtos. Kviečiu pritarti, nes mes susiduriame su žmonių neprieinamumu, kitais dalykais, kurie susiję su nepakankamu apmokėjimu.
PIRMININKAS. Prieš kalba M. Zasčiurinskas. Jis turi ką pasakyti tautai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš ne tik noriu atkreipti jūsų dėmesį, kitaip sakant, atlieku pareigą, kad šis įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai ir prieštarauja Valstybės kontrolės išvadoms. Nuramindamas galiu pasakyti tai, kad tas prieštaravimas per praeitą kadenciją buvo vykdomas ne vienus metus. Kadangi mes balsuoti ruošiamės šiandien, tai kiekvienas ir įvertinkime, ar mes padėjome ranką ant Konstitucijos, pasakėme, kad ją pripažįstame ir vykdysime, ar ne. Ir darbais, ne žodžiais prašau vykdyti Konstitucijos nurodymus. Ačiū.
PIRMININKAS. D. Jankauskas – prieš.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš raginčiau kolegas nesielgti panašiai kaip prieš ketverius–penkerius metus, kai buvo kalbama visais klausimais tas pats ir net neįsigilinus. Šiuo atveju taikau ką tik pasisakiusiems Vyriausybės nariams. Siūloma toli gražu ne padidinti kaip nors apmokėjimą arba papildomų lėšų skirti – tiesiog ateinančiais metais iš „Sodros“ biudžeto išlaikyti Lietuvos darbo biržos sistemos ir Užimtumo fondo finansavimą. Todėl manau, kad nėra logikos pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate Užimtumo rėmimo įstatymo 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 55, prieš – 10, susilaikė 12. Užimtumo rėmimo įstatymo 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus P. Auštrevičius.
17.32 val.
PIRMININKAS (P. AUŠTREVIČIUS, LSF). Mielieji kolegos, tęsiame mūsų darbą. 2-1b klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Kaip suprantu, jokių pakeitimų nėra. Mielieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui.
Ar galime pritarti 1 straipsniui? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Ačiū. 2 straipsniui? Ačiū.
Mielieji kolegos, už, prieš? Matau, užsirašęs R. J. Dagys. Nebandysime pakeisti jo nuomonės. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Trumpinu argumentaciją ir mūsų laiką. Argumentai yra panašūs: iš tikrųjų mes pažeidžiame visas bazines savo draudimo taisykles, dar labiau išbalansuojame „Sodros“ biudžetą ir finansuojame valstybės reikmes mūsų pensininkų ir kitų draudikų sąskaita, suplakdami viską į krūvą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už. Nematau užsirašiusių. Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, atitinkamai susilaikote. Pradėtas balsavimas, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 72 Seimo nariai: už – 51, prieš – 8, susilaikė 13. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui (projektui Nr. XIIP-1103(2) pritarta. Priimtas. (Gongas)
17.34 val.
Kolegos, 2-1c klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 22 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1104(2). Priėmimo stadija. Suprantu, nėra pasiūlymų. Iš esmės iš vieno straipsnio. Ar galime jam pritarti, kolegos? (Balsai salėje) Taip, pritarta.
Tuomet priėmimo stadija. Prašau balsuoti. Kas už, balsuojate už, kas balsuojate prieš, pasisakote prieš, atitinkamai susilaikote. Kolegos, vyksta balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 71 Seimo narys: už – 52, prieš – 7, susilaikė 12. Kolegos, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 22 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-1104(2) yra priimtas. (Gongas)
17.35 val.
Kolegos, darbotvarkės 2-1d klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1105(2). Priėmimo stadija.
Kolegos, esu informuotas, kad jokių pakeitimų ir pasiūlymų negauta, tik vieno straipsnio pakeitimas. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Kalbėti užsirašiusių nėra. Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate – už, kas nepritariate – prieš, kas turite dėl kokių nors sumetimų kitą nuomonę, susilaikote. Vyksta balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 56, prieš – 7, susilaikė 12. Kolegos, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-1105(2) yra priimtas. (Gongas)
17.37 val.
Kolegos, darbotvarkės 2-1e klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1106(2). Priėmimo stadija. Pasiūlymų negauta. Kolegos vienas straipsnis. Galime pritarti? Pritarta.
Kolegos, pasiruoškime balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate – prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Prašau, vyksta balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 66, prieš – 1, susilaikė 7. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-1106(2) yra priimtas. (Gongas)
17.38 val.
Kolegos, 2-1f klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 17 ir 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1107(2). Priėmimo stadija. Kaip ir minėjau, priėmimo stadija. Pasiūlymų negauta. Įstatymo vieno straipsnio pakeitimas. Ar galime pritarti? Dėkoju.
Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate atitinkamam įstatymo projektui, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš, kad turite kitą nuomonę, susilaikote. Prasidėjo balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 77 Seimo nariai, 57 iš jūsų pasisakė už, prieš – 7, 13 nutarė susilaikyti. Ką gi, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 17 ir 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra priimtas. (Gongas)
17.40 val.
Darbotvarkės 2-1g klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1108. Priėmimo stadija. Pasiūlymų ir pakeitimų negauta.
Kolegos, ar galime pradėti priėmimo stadiją pastraipsniui? Ačiū. Ar pritariame 1 straipsniui? Ačiū. Kas iš jūsų drįs pritarti 2 straipsniui? Visi. Ir 3 straipsniui, aš matau, yra solidus pritarimas. Ačiū, kolegos.
Balsuojame dėl viso. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-1108, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Kolegos, vyksta balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už pasisakė 52, prieš – 8, susilaikė 11. Mielieji kolegos, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui yra pritarta. (Gongas)
17.41 val.
Darbotvarkės 2-1h klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1109. Priėmimo stadija. Pasiūlymų ir pakeitimų negauta. Įstatymas vieno straipsnio. Ar galime pritarti? Ačiū.
Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Norinčių kalbėti nėra. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Prašau, vyksta balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už pasisakė 56, prieš – 8, susilaikė 12. Kolegos, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta. (Gongas)
17.43 val.
Kolegos, judam link darbotvarkės 2-2 klausimo – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2014 metais, įstatymo projektas Nr. XIIP-1112. Priėmimo stadija. Kolegos, jokių pasiūlymų ir pakeitimų negauta.
Įstatymas trijų straipsnių. Galime pradėti pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui? (Balsai salėje) Ar galime pritarti 2 straipsniui? 3 straipsniui? Dėkoju.
Kolegos, pasiruoškite… Minutėlę, pažiūrėsime dėl norinčių kalbėti dėl motyvų. Norinčių kalbėti, matau, tik prieš. Ar R. J. Dagys, kuris šiuo metu yra salėje, neatsisako šito malonumo? Prašau, Rimantai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nežinau, ar tai yra malonumas, bet aš noriu vis dėlto pasakyti kelis žodžius, kadangi mes balsuojame dėl bazinės algos koeficiento dydžio, tai nėra šiaip koks nors balsavimas. Šis balsavimas lemia, kad mes iš esmės į dalies žmonių poreikius padidinti atlyginimus tikrai neatsižvelgėme, neužteko drąsos ir išminties mums nubalsuoti taip, kad didesni atlyginimai būtų mažinami (…), o kartu bazinį dydį būtų galima pakelti. Buvo sprendimo būdas, deja, nepasinaudojome ir todėl siūlau nepritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra norinčių kalbėti ir už – V. Baltraitienė. Prašau, Virginija.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš iš tikrųjų siūlau pritarti šitam siūlymui atidėti dar metams, nes jeigu mes padidiname bazinį dydį, tai padidėja atlyginimas visiems. Ir labiausiai jis padidėja tada tiems, kurie gauna didžiausią atlyginimą, nes padidinę kad ir 20 ar 30 Lt ir daugindami iš koeficiento ir vėl mes padidintume daugiausiai gaunantiems tiems patiems teisėjams, valstybės tarnautojams ir sau. Iš tiesų tai būtų neteisinga. Bus kitas įstatymo projektas, kur yra siūloma pakelti apatinės šakutės dalį valstybės tarnautojams, kurių kategorija yra iki 11, 1–10, tai ten ir išspręsime tų, kurie gauna mažiausią atlyginimą, atlyginimo padidėjimą. Čia suvienodinti tikrai mes dar negalime, nes skirtumas, kaip ir buvo tarp daugiausiai ir mažiausiai apmokamų, taip ir liks.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kas norėjo išsakyti nuomonę, išsakė. Bet aš matau, kad atsirado ir M. Zasčiurinskas, kažkodėl jis nori pasisakyti prieš…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš tik pasakysiu vieną sakinį, kad šio įstatymo priėmimas taip pat pažeidžia konstitucinį reikalavimą dėl atkūrimo. Atkurti nuo 450 iki 490, aišku, yra nerealu, bet parodyti gestą ir atkurti tam tikrą dalį mes galėjome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norintys išsakė savo nuomonę. Mielieji kolegos, pasiruoškite balsuoti dėl Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2014 metais, įstatymo projekto. Balsavimas prasidėjo. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate balsuojate prieš, turintys kitą nuomonę susilaikote. Prašom, kolegos.
Balsavo tik 65 Seimo nariai. Negalime konstatuoti, kad balsavimas laikomas įvykusiu. Ką gi, teks palaukti geresnių laikų. Prašau Sekretoriato paskelbti rūmuose Seimo narių paiešką gongu ir informacija. (Balsai salėje) Kolega, aš žinau savo pareigas ir atsakomybę.
17.47 val.
Kolegos, tuomet koncentruojamės į darbotvarkės 2-4 klausimą – Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1117. Priėmimo stadija.
Mielieji kolegos, mes turime apsispręsti dėl kai kurių pasiūlymų ir pakeitimų. Todėl kviečiu pranešėją, tai yra M. Petrauskienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašom, kolege.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės tarnybos įstatymo 3 priede siekiama nustatyti pareigybių pavadinimus ir nurodyti įstaigą, kurioje šios pareigybės gali būti steigiamos. Čia yra siūlymas J. Sabatausko, kad valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše pareigybių pavadinimai būtų nusakomi kilmininku. Todėl pavadinimai „Seimo kanceliarijos biuro vedėjas“ ir „Seimo kanceliarijos padėjėjas“ yra tinkami ir vartotini.
Mes siūlome, komitetas siūlo, kad toks ir panašus modelis, skliaustuose nurodant, kam taikomas pareigybės pavadinimas, Valstybės tarnybos įstatymo 3 priede jau yra vartojamas… Pavyzdžiui, generalinis direktorius yra taikoma įstaigos vadovui. Ir seniūnas (savivaldybėje), seniūno pavaduotojai (savivaldybėje). Visi kiti siūlymai susiję.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Mielieji kolegos, mes turėtume eiti pastraipsniui. Įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra šešių straipsnių. Yra J. Sabatausko pasiūlymas dėl atitinkamų straipsnių. Kolegos, pasiruoškite balsuoti, ar pritariate 1 straipsnio pakeitimams, kurie yra pateikti kolegos J. Sabatausko. Tam, kad juos svarstytume, reikia 29 remiančiųjų. Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Mes balsuojame dėl J. Sabatausko pateiktų siūlymų dėl jų svarstymo. Turi būti 29 remiantys.
Ką gi, kolegos, 51 tikrai yra daugiau negu 29. Svarstome J. Sabatausko… J. Sabatausko nėra, gal kas kitas galėtų? Tuomet turime apsispręsti. Vienas – už, vienas – prieš. Matau, kad prieš yra užsirašiusi V. Baltraitienė. Pradėkime nuo jos. Prašom, kolege.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, aš iš tikrųjų užsirašiau prieš, kadangi to įstatymo pataisą ir teikiau, ir čia tas pats, kur prašėme, kanceliarija pati prašė personalo ir atnešė išaiškinimą. Jeigu mes paliekame taip, kaip dabar siūlo J. Sabatauskas, tai kaip vadinsis pareigybė? Seimo kanceliarijos Sveikatos reikalų komiteto biuro kanceliarijos padėjėjas. Mano siūlymas buvo, kad paliktume „Seimo kanceliarijos Sveikatos reikalų komiteto biuro padėjėjas“. Čia yra kalbos žaidimas, ir jeigu skliausteliuose įrašoma „kanceliarijoje“, tai nereiškia, kad tą žodį turime visur rašyti. Tai, ką siūlo J. Sabatauskas, ir paliks tokį rašymą. Kaip vadinsis? Seimo kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro kanceliarijos padėjėjas. Mes siūlome šitą keisti. Čia nėra jokių paslėptų minčių, nieko. Nieko neįvyks. Aš prašau nepritarti J. Sabatausko siūlymui, o palikti taip, kaip yra įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – S. Šedbaras. Prašom, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia yra ne J. Sabatausko, čia yra viso mūsų komiteto siūlymas, tik J. Sabatauskas pasirašė. Mes specialiai klausėme Kalbos komisijos ir gavome išaiškinimą. Mano žiniomis, visiems Seimo nariams ar elektroniniu, ar popieriniu būdu buvo išplatintas Kalbos komisijos vakar dienos išaiškinimas.
Problema yra ta, kad yra siūloma vietoj normalaus pavadinimo „Seimo kanceliarijos biuro patarėjas ar padėjėjas“ vadinti „biuro padėjėjas ar patarėjas (Seimo kanceliarijoje)“. Vietininkas apskritai yra nerekomenduotinas, daugybę metų taip buvo. Mes vakar diskutavome su Seimo kanceliarijos personalo vadove, ji sutiko ir surado modelį, kaip reikėtų pataisyti, kad du kartus nesikartotų žodis „Seimo kanceliarijoje“. Aš manau, kad tikrai šiam J. Sabatausko pasiūlymui reikia pritarti, po to mes susitarsime, kaip pataisyti tą pareigybių sąrašą lentelėje. Bet toks siūlymas tikrai prieštarauja kalbos taisyklėms. J. Sabatausko pasiūlymą reikia palaikyti, kolegos.
PIRMININKAS. Prašom. Papildomai V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Kitaip negaliu paaiškinti, pasakyti tik iš čia. yra Kalbos inspekcijos paaiškinimas. Jie nepaėmė „Seimo kanceliarijoje“ į skliaustelius. Tai yra paaiškinama, kur pareigybė steigiama. Lygiai taip pat kaip „seniūnas“ parašyta ir skliausteliuose parašyta „savivaldybėje“. Tai ne pareigybės pavadinimas „kanceliarijoje“. Nurodyta, kur tas padėjėjas ar biuro vedėjas dirba. Aš nemoku kitaip jums paaiškinti. Aš irgi turiu personalo pateiktą lentelę, kaip vadinasi tos pareigybės. Mes mušamės dėl kažkokios nesąmonės.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Virginija, jau du kartus tikrai jus išgirdome. Mielieji kolegos, mes turime apsispręsti dėl J. Sabatausko pasiūlymo balsuodami. Aš noriu atkreipti visų dėmesį – mes balsuojame dėl pakeitimo, pasiūlymo, kurį pateikė J. Sabatauskas. Išgirdome dvi nuomones. Balsuodami už jūs pritariate J. Sabatausko pateiktam siūlymui, balsuodami prieš – nepritariate arba balsuojate kitaip. Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Balsavimo būdas yra paaiškintas. Vyksta balsavimas.
Balsavo 79 Seimo nariai. Už balsavo 36, prieš – 13, susilaikė 30. Tenka konstatuoti, kad pasiūlymui nepritarta. Kolegos, 36 yra mažiau negu 43. A. Sysui primenu šią matematikos formulę. Kolegos, nepritarta siūlymui. Noriu pasakyti, kad visuose šešiuose straipsniuose, kurie sudaro šio įstatymo projektą, yra lygiai tas pats. Mums balsuoti nereikia, nebent jūs labai norite, bet aš siūlyčiau to nekartoti. Mes padarėme vieną balsavimo procedūrą, ir tiek.
Kolegos, ar galime pritarti 1 straipsniui? Negalite? Norite balsuoti. Ką gi, kolegos, pasiruoškime balsuoti dėl šio įstatymo 1 straipsnio.
Kolegos, balsavo 77 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 8, susilaikė 12. Pritarta 1 straipsniui.
Ar galime pritarti 2 straipsniui? Ačiū. Galime pritarti 3 straipsniui? Ar galime pritarti 4 straipsniui? 5 straipsniui? Ar galime pritarti 6 straipsniui? Ačiū. Kolegos, pastraipsniui balsavimas baigtas.
Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš visą įstatymą? Tokių nerasta. Kolegos, pasiruoškite balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Kas balsuojate už, pritariate įstatymo projektui, kas balsuojate prieš – nepritariate, manantys kitaip susilaiko. Prasideda balsavimas.
Balsavo tik 65 Seimo nariai. Kolegos, trūksta balsų. Ką gi, teks atidėti balsavimą ir jį pakartoti, susirinkus atitinkamam skaičiui Seimo narių.
17.58 val.
Tokiu atveju, kolegos, prieš atitinkamą Seimo nutarimą dėl teisėjų siūlyčiau įveikti 2-5 klausimą arba bent pabandyti tai padaryti. Tai yra Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1115(2). Priėmimo stadija. Negauta nei pasiūlymų, nei pakeitimų. Įstatymas vieno straipsnio. Ar galime pritarti tam vieninteliam straipsniui? Ačiū, galime. Tuomet dėl viso. Matau, kad norinčių pasisakyti tikrai yra. Nuomonė už – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atsisakau. Už.
PIRMININKAS. Dėkoju. M. Zasčiurinskas turi galimybę pakartoti tą patį.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš ilgai neagituosiu, pasakysiu tik tiek, kad šio įstatymo priėmimas taip pat prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui, tai viena. Ir antra, jis įtvirtina vieną iš baisiausių konservatorių priimtų įstatymų projektų, kai visiškai suplokštino sistemą ir privertė žmones eiti į šešėlį ir nemokėti „Sodrai“ mokesčių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, nuomones išklausėme. Kolegos, pasiruoškite balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai, atsiprašau, 80 Seimo narių: už – 72, prieš – 2, susilaikė 6. Įstatymo projektui Nr. XIIP-1115 pritarta. (Gongas) Įstatymas priimtas.
18.00 val.
Kolegos, ar galime grįžti ir balsuoti dėl projekto Nr. XIIP-1117? (Balsai salėje) Aš siūlyčiau pasiruošti balsuoti. Pritrūkom balsų.
Kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1117. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Tuoj bus paskelbtas balsavimas, jis jau vyksta.
Balsavo tik 60 Seimo narių. Ką gi, nematomų kepurių Seime daugėja.
18.02 val.
Siūlau pereiti prie 2-8 klausimo – prie Seimo nutarimo „Dėl pritarimo laikinai perkelti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją Dalią Višinskienę į Lietuvos apeliacinį teismą“ projekto Nr. XIIP-1258(2) svarstymo ir vėliau priėmimo. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą S. Šedbarą. Prašom, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs ir posėdžio pirmininkas leistumėte, aš pateikčiau visas tris išvadas, nes priėmimas bus slaptas.
Komitetas visus tris nutarimo projektus svarstė vakar. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Mielieji kolegos, mes svarstome tam tikrus sprendimus, susijusius su personalijomis, prašyčiau pagarbos, tylos ir susikaupimo. Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas vakar dienos posėdyje svarstė visus šiuos tris nutarimų projektus, tai yra dėl pritarimo laikinai perkelti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją D. Višinskienę į Lietuvos apeliacinį teismą, taip pat dėl pritarimo skirti A. Kartanienę Apeliacinio teismo teisėja ir dėl pritarimo skirti D. Kačinskienę taip pat Apeliacinio teismo teisėja, ir bendru sutarimu už pritarė visiems trims nutarimų projektams.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Šedbarai. Norinčių kalbėti nematau. Nuomonės už ir prieš. Aš kreipiuosi į gerbiamuosius teisėjus, ar norėtų kalbėti? Ačiū. Užfiksuoto noro nėra.
Užsirašiusių kalbėti dėl motyvų taip pat nematau. Ačiū, kolegos.
Bus paskelbtas po kurio laiko slaptas balsavimas, tokia yra procedūra.
18.04 val.
Kolegos, galime pereiti prie 2-11 klausimo – prie Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Vytą Milių iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projekto Nr. XIIP-1327. Į tribūną kviečiu Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją R. Svetikaitę. Prašom.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, gruodžio 10 d. buvo priimtas Seimo nutarimas, kuriuo V. Milius buvo paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju. Šias pareigas V. Milius pradės eiti nuo gruodžio 18 d.
Konstitucijos 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, prieš pradėdamas eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teisėjas Seime prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Šiuo metu V. Milius dirba Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, todėl, atsižvelgdama į Konstitucijoje nustatytą reikalavimą, kad visi nesuderinamumai su Konstitucinio Teismo teisėjo pareigomis turi būti pašalinti iki priesaikos Lietuvos Respublikos Seime, Respublikos Prezidentė dekretu, vadovaudamasi Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 4 punktu ir Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 4 punkto 4 ir 7 dalimis, kreipiasi į Seimą pritarimo atleisti V. Milių iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų paskyrus jį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju patarėjai. Ar nori kas nors paklausti? Užsirašiusių nematau. Dėkoju.
Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū.
Svarstymo stadijoje užsirašiusių kalbėti taip pat nematau. Galime tai įskaityti.
Priėmimas, o po to mūsų lauks slaptas balsavimas, todėl dėl šių keturių klausimų mums reikės apsispręsti vienu metu. Ką gi, kolegos, pritarta.
Mielieji kolegos, mums teks apsispręsti dėl slapto balsavimo biuletenio. Jis bus visiems vienodas dėl atitinkamų nutarimų – už, prieš ir susilaikoma. Balsavimo metodas yra aiškus: užbraukiate tą, kam nepritariate, o tam, kam iš trijų pritariate, paliekate neužbrauktą. Kolegos, turiu priminti balsų skaičiavimo komisiją: G. Steponavičius, R. Ačas, D. Jankauskas, M. Mackevičius, R. Žemaitaitis, A. Palionis, R. Sargūnas ir J. Varkala. Jie atliks savo pareigą.
Mielieji kolegos, slaptą balsavimą pradėsime dabar ir skirsime jam 25 minutes. Tikiuosi, tam laiko užteks.
Gerbiamasis kolega A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke, kad išvardinote slapto balsavimo balsų skaičiavimo komisiją, bet daugelio tų kolegų nėra. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ko nėra? (Balsai salėje)
A. PALIONIS (LSDPF). Balsų skaičiavimo komisiją perskaitėte, bet tų kolegų čia nėra. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, komisija buvo paskelbta. Prašom. Kolega E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Kolegos, kas ant mano stalo palikote stiklinius akinius su auksiniais rėmeliais?
PIRMININKAS. Jie niekam nereikalingi, kolega, kadangi auksiniai. Kolegos, balsavimas prasidės 18.10 val. ir baigsis 18.35 val. (Balsai salėje)
Pertrauka
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tęsiame mūsų vakarinį posėdį. Matydamas tuos ištikimus ir atsakingus Seimo narius, aš siūlyčiau pasitikslinti ir balsavimo metu, ar mes čia esame. O tuos, kurie yra, prašau nuspausti balsavimo mygtuką ir patvirtinti registracijos faktą.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Turėtume pagal darbotvarkę svarstyti klausimą 2-6a ir atitinkamai 2-6b. Bet 2-6a klausimu, nuo kurio turėtume pradėti, aš nematau komiteto pirmininkės gerbiamosios K. Miškinienės. Gal galėtų kas nors pasirūpinti kolege ir perduoti jai tą žinią?
18.37 val.
Kol, kolegos, pasirodys komiteto pirmininkė, aš siūlau nesitrukdyti ir pereiti prie 2-12 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Zeliankos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projekto, registracijos Nr. XIIP-1261. Tai yra pateikimo stadija. Maloniai kviečiu R. Svetikaitę, Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją į tribūną.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidentė, vadovaudamasi Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Teismų įstatymo 73 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko gerbiamojo G. Kryževičiaus siūlymu ir pritarus Teisėjų tarybai, teikia Seimui skirti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją V. Zelianką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.
Gerbiamasis V. Zelianka yra teisininkas praktikas, besispecializuojantis civilinės teisės ir civilinio proceso srityje. Savo profesinę veiklą jis pradėjo kaip kandidatas į teisėjus Zarasų rajono apylinkės teisme. Nuo 2000 m. pabaigos tapęs šio teismo teisėju, nuosekliai kilo karjeros laiptais. Nuo 2001 m. rugsėjo mėnesio buvo Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo teisėjas, 2008 m. gruodį tapo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju, o nuo 2012 m. rugpjūčio iki šiol eina ir šio teismo pirmininko pareigas.
Kandidato atitiktį aukščiausiems kasacinio teismo keliamiems reikalavimams įrodo ne tik gilios profesinės žinios, nuoseklios pastangos tobulėti mokantis Lietuvoje ir užsienyje, bet taip pat ir asmeninės savybės – nepriekaištinga reputacija, gebėjimas sėkmingai derinti teisėjo ir teismo vadovo pareigas, dalyvavimas teismų savivaldos institucijų veikloje. Jis yra buvęs Teisėjų garbės teismo narys, šiuo metu Teisėjų tarybos narys, kartu ir grupės, atstovaujančios Lietuvai Europos Teismų Tarybos tinkle, narys.
Visi šie kandidatą apibūdinantys duomenys leidžia spręsti, kad V. Zelianka savo dalykinėmis ir asmeninėmis savybėmis atitinka Aukščiausiojo Teismo teisėjui keliamus reikalavimus ir jo patirtis įvairių grandžių teismuose ir sukauptos profesinės žinios pasitarnaus vienodo teisės aiškinimo ir taikymo užtikrinimui mūsų valstybėje. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju patarėjai. Aš kviečiu į tribūną V. Zelianką. Jis turi galimybę iki dešimties minučių kalbėti ir išdėstyti tai, ką jis norėtų pasakyti Seimui. Prašau, Vytai.
V. ZELIANKA. Labas vakaras. Mane pristatė. Net nežinau, ką aš galėčiau ir turėčiau dar pasakyti. Tiesiog esu pasiryžęs atsakyti į klausimus, jeigu tokių kiltų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmas, kuris norėtų jums užduoti klausimą, yra mano didžiai gerbiamas kolega K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Bet aš norėjau užduoti klausimą Prezidento patarėjai.
PIRMININKAS. Deja, galimybės ribotos užduoti. Jūs turite klausti V. Zeliankos. Kolegos, daugiau klausimų neturime. Dėkojame V. Zeliankai. Procedūros yra tokios, kad mes turime paskirti pagrindinį komitetą. Yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kolegos, ar galime pritarti? Ačiū. Ar reikia papildomo komiteto? Ne. Siūlome svarstyti šių metų gruodžio 19 d. Aš tikiuosi, galime sutikti su tuo.
18.40 val.
Kolegos, einame prie kito darbotvarkės 2-13 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Sagačio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas, registracijos Nr. XIIP-1262. Aš vėlgi kviečiu R. Svetikaitę, Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją, į tribūną pateikti šį klausimą.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė vieninga teisės aiškinimą ir taikymą mūsų valstybėje užtikrinanti teisminė institucija. Todėl tiek solidžią patirtį turinčių teisininkų praktikų, tiek ir mokslininkų skaičiaus balanso užtikrinimas, formuojant Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, yra labai svarbus uždavinys. Galime didžiuotis tuo, kad šiandien Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dirba pačios aukščiausios kvalifikacijos teisėjai, kurių gretas papildyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko siūlymu ir Teisėjų tarybos pritarimu Respublikos Prezidentė teikia Seimui socialinių mokslų daktaro G. Sagačio kandidatūrą.
Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas gerbiamasis G. Sagatys yra teikiamas kaip mokslininkas ir civilinės bei šeimos teisės specialistas, savo turimas žinias išbandęs taikyti ir praktikoje, dirbdamas advokatu. Praktinių žinių patirties kandidatas taip pat sėmėsi ir dirbdamas Seimo kanceliarijos Teisės departamente, Krašto apsaugos ministerijoje. G. Sagatys yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Civilinės justicijos instituto docentas.
Laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2011 m. yra paskelbęs 16 mokslinių publikacijų. Taip pat jis yra teisingumo ministro sudarytos Civilinio kodekso priežiūros komiteto narys, yra dalyvavęs rengiant teisės aktų projektus, išvadas dėl projektų. Aktyvi gerbiamojo G. Sagačio mokslinė veikla, gebėjimas derinti mokslinį ir praktinį darbą bei asmeninės kandidato savybės atitinka Aukščiausiojo Teismo teisėjui keliamus reikalavimus, todėl Respublikos Prezidentė, kaip numato Konstitucija ir Teismų įstatymas, gavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko siūlymą ir Teisėjų tarybos pritarimą dėl G. Sagačio kandidatūros, teikia Seimui skirti jį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai patarėjai. Pagal nustatytas procedūras kviečiu gerbiamąjį G. Sagatį tarti žodį. Jūs turite 10 minučių, kolega.
G. SAGATYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš esu Gediminas Sagatys. Trumpai mano pagrindiniai biografijos faktai buvo pristatyti. Pretenduoju į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kaip teisės mokslininkas. Kartu paraleliai turiu teisės praktinio darbo patirtį, analogišką mano, kaip teisės mokslininko ir kaip teisės pedagogo, praktinei patirčiai, t. y. nuo pat universiteto baigimo 2000 m. teko dirbti teisinį darbą Krašto apsaugos ministerijoje iki 2003 m., atstovavau ministerijai teismuose. Vėliau nuo 2003 m. iki 2007 m. dirbau Seimo kanceliarijos Teisės departamente, padėjau rengti teisės aktų projektus ir atstovavau Seimui Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme. Net dvylikoje bylų teko atstovauti Lietuvos Respublikos Seimui. O nuo 2007 m. iki dabar verčiausi advokato praktika. Tai yra paralelinis darbas šalia mokslinio ir pedagoginio darbo, kurį dirbu, kaip minėjau, nuo 2000 metų. Manau, kad mano sukaupta patirtis, žinios gali būti naudingos Aukščiausiajam Teismui, gali būti naudingos atliekant teisėjui priskirtas funkcijas.
Tiek būtų trumpai apie save. Jeigu būtų klausimų, mielai pasiruošęs atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tokių norinčių jūsų paklausti aš matau penkis Seimo narius. Pirmasis – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, tikrai gerbiu jūsų drąsą ir jaunystę. Pasakykite, ar jūs tikrai manote, kad jums nepritrūks gyvenimiškos patirties dirbant Aukščiausiajame Teisme? Nes tai vis tiek yra ne tik mokslo žinių reikalaujantis dalykas ar praktikos kokių nors žinių, bet dar ir tam tikro susitvardymo, susilaikymo ir gyvenimo supratimo. Tai čia man kyla jums klausimas.
PIRMININKAS. Prašau.
G. SAGATYS. Ačiū už klausimą. Tikrai aš tą klausimą pats sau buvau uždavęs. Prieš priimdamas sprendimą, aš jį tikrai svarsčiau. Ką aš matau paskutiniaisiais metais? Tai teismų sistemos teisėjų korpuso atsinaujinimo ir kartu atsijauninimo tendenciją. Matyt, aš esu tų tendencijų sudėtinė dalis. Beje, nebūčiau jauniausias teisėjas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, jeigu mano kandidatūrai būtų pritarta.
Aš manau, kad tiesiog tiek diskutuojant su kolegomis, tiek pačiam stebint ir vertinant teisininkų darbą, kiekviena specialybė, taip pat ir teisininko, turi tam tikrą, sakykim taip, lipimo į kalną ir karjeros piko, vėliau leidimosi į pakalnę galbūt, jeigu taip galima įvardinti, kreivę. Ir panašu į tai, kad pats produktyvumas, pats darbingumas teisininko yra tarp 35 ir 45 metų. Tai yra įvertinant tą dabartinę teisę, kuri yra sparčiai besikeičianti, įvertinant tai, kad Lietuvos teisinė sistema inkorporuoja daug Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuos reikia ne tik perskaityti ir žinoti, bet ir juos sistemiškai matyti, manau, kad tai yra pats geriausias amžius eiti į Aukščiausiąjį Teismą.
Aišku, galima klausti, ar Aukščiausiasis Teismas yra ta instancija, kurioje reikėtų realizuoti savo praktines žinias, savo teorinius įgūdžius. Tai čia yra atskiras atsakymas į šitą klausimą. Aš apie tai galvojau ir žiūrėjau, ar mano asmeninės savybės ir mano žinios, mano sukaupta patirtis, moksliniai tyrimai atitinka tą profilį teismo, į kurį aš kandidatuoju. Manau, kad tai yra būtent tas teismas, kuriame būdamas galėčiau geriausiai realizuoti save kaip teisininką. Nes to teismo funkcijos, to teismo paskirtis ir misija Lietuvoje yra unikali ir specifinė. Tai yra teismų praktikos vienodinimas. Ir tam, kad tą vienodinimą būtų galima daryti kokybiškai, reikia tam tikro analitinio matymo, kad sprendimas ne tik konkrečioje byloje, bet gali turėti ir precedentinę galią, kokias jis pasekmes gali turėti Lietuvos Respublikos tolesnei raidai. Taigi, manau, kiek galėjau, aš į tą klausimą pasistengiau jums atsakyti, nežinau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kandidate, aš norėčiau paprašyti, kad jūsų atsakymai būtų kiek trumpesni, nes mes dar turime keturis norinčius paklausti, tuo tarpu svarstymo laikas yra labai ribotas.
Kviečiu profesorių A. Dumčių. Prašau, kolega.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Na, nelabai mane įtikinote, nes jūs esate ir pedagogas, mokslininkas, docentas, turite pasiekimų ir turite tam tikros teisėjo darbo praktikos. Motyvacija. Kodėl jūs pasirinkote būtent praktinį darbą, nes jis užgoš, man atrodo, tas rutininis darbas Aukščiausiajame Teisme, kuris yra sunkus, o kodėl nenorite motyvacijos nukreipti į mokslinio, pedagoginio darbo piko siekį? Kodėl nenorite to?
G. SAGATYS. Matote, teisė yra toks, kaip čia pavadinti, mokslas ir profesija, geras praktikas neišvengiamai yra kartu ir tam tikra prasme mokslininkas. Nes kad priimtum gerą praktinį sprendimą, turiu omenyje, būdamas teisėju, priimtum gerą sprendimą, tu turi taikyti beveik tuos pačius metodus, kuriuos taikome ir mes, mokslininkai, analizuodami teisę. Tai yra tu turi lyginti teisės normas, kurias tau reikia taikyti, tarpusavyje, tu turi jas lyginti su tarptautinės teisė aktais, tu turi jas sistemiškai žiūrėti, tu turi žiūrėti teleologiškai, t. y. ką įstatymų leidėjas norėjo pasakyti ta norma, tu turi į jas žiūrėti istoriškai, t. y. iš kur jos kilo, kokia buvo jų atsiradimo priežastis ir kokie buvo svarstymai Seime dėl tų normų. Taigi teisės praktikas, geras praktikas, be mokslinių metodų neišsiverčia, iš principo neįmanoma išsiversti.
Taigi teisė yra toks specifinis dalykas, tai nėra technikos, technologiniai mokslai, kur labai aiški takoskyra tarp mokslo ir praktikos. Šiuo atveju geras praktikas kartu turi būti tam tikra prasme ir mokslininkas. Taigi aš manau, kad tai papildantys vienas kitą dalykai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinioji jūsų klaus, noriu pabrėžti, profesorė V. M. Čigriejienė. Prašau.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pretendente, prašau pasakyti, kaip jūs derinsite savo mokslinį, pedagoginį ir praktikos darbą būdamas Aukščiausiojo Teismo teisėjas? Mano klausimas šiek tiek panašus į A. Dumčiaus. Ir kokiose teisinėse srityse jūs toliau žadate vystyti mokslinę veiklą? Jeigu galite, pasakykite, nes jūs man tikrai panašus į moksliuką, tokį, žinote, kaip yra terminas mokyklose, tikrai taip.
G. SAGATYS. Ačiū už klausimą. Deja, bet tikriausiai mokslinė veikla pradėjus, bent jau pačioje praktinio darbo pradžioje, kol, na, tai nėra visiškai svetimas… Teismai tai nėra man svetimas darbas, kadangi aš nuo 2000 m. teismuose, bet vis tiek profilis keičiasi. Aš manau, kad tam tikra prasme neišvengiamai nukentės mokslas. Bet laikui bėgant aš manau subalansuoti šituos du dalykus. Praktinė patirtis, atliekant teisėjo funkcijas, aš manau, ateityje mano mokslinės produkcijos kokybę galėtų tiktai pagerinti, bet ne pabloginti. O mano sritys, kuriose aš darau mokslinius tyrimus ir dėstau studentams, tai yra civilinė teisė, šeimos ir paveldėjimo teisė. Tai yra mano mylimiausios sritys, tos sritys, kuriose aš geriausiai jaučiuosi.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kandidate, aš laikausi nuostatos, kad jūsų atsakymas į klausimus ir buvimas Seime taip pat formuoja jūsų praktiką. Ir kad praturtintume jūsų praktiką, aš matau, kad dar jūsų nori paklausti du gerbiamieji Seimo nariai. Ir jums nuo to karjera bus tik lengvesnė, atsakius į jų klausimus.
Tuomet S. Jovaiša pirmasis. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pretendente, smalsumas, aš manau, yra tokia savybė, kuri kartais dalykiniuose santykiuose yra labai teigiama, pagirtina. Tai norėčiau sužinoti, kiek jūs esate smalsus? Eidamas į šitą tikrai sunkų darbą, ar jūs nagrinėjote aktualią Seimo įstatymų raidą, ar matėte juose bent jau neoficialiai kokių nors antikonstitucinių dalykų? Šiandien vienas mūsų Seimo narys sakė, kad mes balsuojame už įstatymus, kurie prieštarauja Konstitucijai. Kaip jūs reaguojate šiuo aspektu į vieną ar kitą, na, nevisiškai aiškų klausimą? Ačiū.
G. SAGATYS. Ačiū už klausimą. Kiek jėgos ir laikas leidžia, aš seku teisėkūrą. Be kita ko, aš tam tikra prasme ir dalyvauju teisėkūroje kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirtas Civilinio kodekso priežiūros komiteto narys. Tais atvejais, kai Teisingumo ministerijos iniciatyva yra rengiamas Civilinio kodekso arba su civilistika susijęs projektas, su mūsų komitetu yra konsultuojamasi, mes galime išreikšti savo nuomonę, pritarimą, nepritarimą arba pastabas.
Na, sakyti, kad aš detaliai susipažinęs su kitų sričių projektais, išeinančiais už civilinės teisės ribų, sakykim, tiek, kiek priklauso teisininkui, normaliam vartotojui, aš esu susipažinęs. Mano vertinimas. Kiekvienu atveju aš turiu nuomonę. Jeigu būtų konkretus klausimas apie konkretų projektą, aš ta nuomone mielai galėčiau pasidalinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinysis – G. Mikolaitis. Prašau, kolega.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, kaip jūs minėjote, dirbote čia, Seime, advokatu, teisėju išvis nedirbote. Mano klausimas trumpas. Prezidentės teikimu. Tokių kaip jūs – ne vienas Lietuvoje. Kaip jūs galvojate, kodėl Prezidentė pasirinko teikti jus į Aukščiausiojo Teismo teisėjus?
G. SAGATYS. Ačiū už klausimą. Deja, į tą klausimą turbūt būsiu nepajėgus atsakyti. Aš nelaikau savęs protingiausiu, neklystančiu ir, sakykim, kandidatu be konkurencijos. Aš manau, kad iš tiesų Lietuvos teisininkų bendrija yra parengusi ir jau ateina gana rimta banga teisės mokslininkų, kurie tikrai sudarys rimtą konkurenciją ateityje tiems patiems teisėjams kandidatuojant į aukštesnes pozicijas. Teisės mokslas vystosi gan stipriais ir greitais žingsniais. O kalbėti apie save ir sakyti, kuo aš geresnis, aš tikrai nelinkęs, juo labiau kad, kaip minėjau, tikrai manau, kad galbūt yra ir geresnių už mane.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkojame G. Sagačiui.
G. SAGATYS. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom grįžti į savo vietą. Kolegos, siūlomas pagrindiniu Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš manau, mes tam galime pritarti? Papildomu joks nesiūlomas. To, ko gero, užteks. Siūloma svarstyti gruodžio 19 d. Tuo šio klausimo pateikimas turėtų būti baigtas.
18.56 val.
Mielieji kolegos, grįžtame prie 2-6a klausimo – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto, registracijos Nr. XIIP-1114. Kviečiu gerbiamąją K. Miškinienę. Svarstymo stadija. Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gruodžio 11 d. Socialinių reikalų ir darbo komitetas savo posėdyje svarstė ir rezultatu 7 – už, prieš – 2 pritarė patobulintam socialinio draudimo biudžetui su pasiūlymu, kuris jums visiems išdalytas, t. y. patvirtinti fondo veiklos sąnaudų kompensaciją už pensijų draudimo įmokų ir papildomų dalyvio lėšomis mokamų įmokų surinkimą ir pervedimą pensijų kaupimo bendrovėms 0,45 % nuo surinktų ir pervestų įmokų sumos. Toks buvo balsavimas, ir mes gavome dar siūlymų.
PIRMININKAS. Po to pasiūlymus mes, kolege, apsvarstysime. Dėkoju. Kviečiu J. Vaickienę, Audito komiteto pirmininkę.
J. VAICKIENĖ (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1114(2) ir priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui su komiteto išvadomis. Mūsų balsavimo rezultatai buvo 4 – už, 2 – prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkei.
Diskusija. Pirmasis užsirašęs E. Masiulis. Nematau jo salėje. Tada R. J. Dagys. Prašau, kolega, pasakyti savo nuomonę.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, kalbėsim, nes iš tikrųjų turbūt būtų nedovanotina nematyti to, kas dabar vyko su socialinio draudimo biudžetu.
Niekada dar nėra buvę čia, Seime, kad socialinio draudimo biudžetas būtų atmestas po pirmojo pateikimo tobulinti Vyriausybei dėl labai aiškių priežasčių, kurias aš paskui pakartosiu. Jis grįžo vėl atgal pas mus, į Seimą, fundamentaliai patobulintas – pakeistos pajamos 400 tūkst. Lt. Seimo atmetimo kaina – 400 tūkst. Lt. Taip mus vertina Finansų ministerija, taip įvertino Vyriausybė mūsų valingą norą pataisyti socialinio draudimo biudžetą. Čia klausimas turbūt susijęs šiek tiek ir su mūsų savigarba. Kam mums tada atmesti tą biudžetą, jeigu mes sutinkame su bet kuo, kas mums yra pateikiama?
O dėl ko buvo atmestas biudžetas ir dėl ko dauguma čia sutarėme dėl to? Sutarėme dėl principo, kad negalima draudėjų, pensininkų pinigais dengti valstybės išlaidų, nes Socialinio draudimo fondas dirba pagal aiškų principą, kad tai, kas yra virš jo galimybių, galimo balanso, turi būti padengta valstybės, o dabar mes iš „Sodros“ biudžeto dengiame valstybės lėšų stygių ir paskui verkiame, kad „Sodra“ eina į dugną, kad jos skola didėja.
Ką tai reiškia? 58 mln. padidėjusios išlaidos… sutaupytos lėšos dėl pensinio amžiaus ilginimo. Tai yra pradėtos reformos pasekmė. Jos dengia valstybės biudžetą. 71 mln., nubalsavome, – Darbo biržos išlaidos, kurios turėjo būti padengtos iš biudžeto. Jos nuėjo valstybės biudžeto skolų kamšymui. 475 mln. – kompensavimas iš pervedimų į pensijų fondus. Kas net krizės sąlygom buvo dengiama iš biudžeto, kai trūko pinigų, vis tiek yra dabar perkelta ant pensijų. 500 mln., gerbiamasis Bradauskai, palūkanų, kurias turėtų dengti valstybė pagal įstatymą ir Valstybės kontrolės išvadas, valstybės biudžetas – lygiai tą patį darome.
M. Zasčiurinskas yra visiškai teisus, kad iš esmės biudžetą turėtume subalansuotą. Dabar viską sudėjus – 1 mlrd. 200 mln. (Balsai salėje)… 280 mln. Tai pasakė komitetas, tam jūs visi čia pritarėte. Mes gavome biudžetą su 400 tūkst. korekcija. Čia yra… Nežinau, kokio pažeminimo mes turėtume sulaukti. Galbūt mums viskas iš principo tinka, bet net ir dėl tų skaičių šito biudžeto komitetas nepritaria mano siūlymui tą sutaupytą dalį – 58 mln. ir 71 mln., skirtą Darbo biržai, kad jis dabar būtų mokamas mokamoms pensijoms padidinti, nes mes dabar neįsipareigojome pensijų pagal įstatymą kompensuoti. Galbūt jūs grąžinsite, galbūt ne – niekas nežino, bet galėjome bent jau jų indeksavimą pakelti tiek, kad jos neatsiliktų nuo vidutinio darbo užmokesčio, kuris pagal tokią tendenciją vietoje 47 % 2012 m. 2016 m. bus 38 %. Kiekvienais metais dabar jis ne krizės sąlygomis 2 % mažėja.
Aš siūlau tikrai… Negali būti net kalbos, kad mes galime pritarti tokiam socialinio draudimo biudžetui, jeigu mes nors šiek tiek gerbiame savo sprendimus. Tada nereikėjo atmesti „Sodros“ biudžeto pirmą kartą, jeigu mes sutinkame, kad ten trūko 400 tūkst. Galėjome pataisyti, ir viskas. Kam tą reikėjo daryti? Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielasis kolega, jūs paminėjote pono B. Bradausko pavardę, o jis negali likti abejingas ir iš karto prie mikrofono.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš tikrai netraukiau už liežuvio gerbiamojo Rimanto paminėti mano pavardę, bet jis paminėjo. Tai, ką jis kalbėjo, viskas tiesa, bet viską padarė jie patys – štai kur yra problema. Jūs sukūrėte šitą problemą ir dabar norite numesti ant kieno nors pečių. Būkite bent kiek… Sakau, politika yra purvinas reikalas, bet būkite bent kiek sąžiningesni ir pripažinkite savo klaidas, atsiprašykite žmonių, kurie ten stovėjo, čia sėdėjo, ir pasakykite: mes nesugebėjome grąžinti, mes sugebėjome tik atimti, o dabar atėjo valdžia, kuri sugeba duoti. Štai ir viskas.
PIRMININKAS. Dėkojame už pastabas. Kalėdų metas bus refleksijų ir tam tikrų žodžių pasakymo laikas.
Ponas M. Zasčiurinskas. R. Dagys minėjo jus labai dažnai, tai, aš įsivaizduoju, jūsų kalba bus kiek trumpesnė, nes iš esmės jūsų vardu kalbėjo.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerai. Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, praėjusį kartą aš kalbėdamas jums pranešiau ypač slaptą žinią. Dabar, atrodo, visi jau ją žino, kad 2014 m. „Sodros“ biudžetas yra visiškai subalansuotas, bet kadangi taip negali būti, nes kaip – vienus metus pozicija padirbėjo ir staiga subalansavo „Sodros“ biudžetą, tada 1 mlrd. 200 užrašė „Sodrai“, kad ji turi finansuoti tai, kas jai nepriklauso.
Konstitucinis Teismas ne vieną kartą yra išaiškinęs, kad socialinio draudimo sistema yra draudimo sistema ir kad jos surinktos įmokos turi būti naudojamos tiktai draudiminiams įvykiams. Dabar yra, kaip žinote, visur čia skalambijama, ir čia buvo sakoma, kad „Sodros“ deficitas yra 1 mlrd. 200 Lt. Kas jį sudaro? Jį sudaro tai, kas nepriklauso ir nesusiję su draudiminiais įvykiais: 100 mln. Lt – Užimtumo rėmimo fondas, 71 mln. – Darbo birža, 454 mln. – šventas dalykas – privatiems kaupiamiesiems fondams būtinai 600 mln. reikia atiduoti, nesvarbu, kad vakar galų gale paskelbta oficialiai, apie ką mes kalbėjome prieš pusantro mėnesio, kad Lenkija jau nacionalizavo privačius kaupiamuosius fondus. Mes dar laukiam. 5,2 mlrd. Lt ten, atsiprašau, jau sukišom iš pensininkų pinigų, bet mes neturime pinigų. Tai ką, mes pasiskoliname iš banko, atiduodam jiems, kadangi bankų padaliniai tuos pinigus… vėl patenka į banką ir antrą kartą skolina mums už didesnes palūkanas. Kas dar? Dar 585 mln., ką Rimas jau minėjo, t. y. palūkanos. Taip susidaro 1 mlrd. 210 mln. Lt ir apie tai mes kalbame, na, nesubalansavome „Sodros“. Kas iš to seka? Iš to mes siunčiame į pasąmonę žmonėms paprastą informaciją: jūs imkite vokelius, nesidrauskite nuo nedarbo įmokų ir jums taip bus geriau. Tai viena.
Tačiau viešojoje erdvėje skamba ir kitas deficito skaičius – 10 mlrd., 11 mlrd. Lt. Pažiūrėkime, kas jį sudaro? Jį sudaro 5,2 mlrd. Lt, ką mes, aš turiu galvoje, Seimas, atidavė privatiems kaupiamiesiems fondams. Toliau, 3,02 mlrd. tai, ką reikia padengti: 715 mln. grąžinti paskolą Finansų ministerijai už jų palūkanas. Jeigu „Sodra“ skolinasi, skolinasi maždaug už 1,1–1,2 palūkanas, jeigu Finansų ministerija, jinai perskolina virš 2–2,4. Toliau, 1 mlrd. palūkanų reikia grąžinti bankams ir taip toliau. Ką dar turi finansuoti „Sodra“?
Mums reikia žinoti, kas jai nepriklauso ir kas nėra draudiminis įvykis. Taigi pasakysiu. Pavyzdžiui, „Sodra“ turi finansuoti, kas jai nepriklauso, 4,125, tai 4 mlrd. Lt, bazinę pensiją, jinai turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto. Toliau, visų rūšių pensijų priedai už stažą – 591 mln. ir taip toliau, ir taip toliau. Ir mes paskui kalbame apie tai, kad su „Sodra“ yra blogai. Mes kalbame, kad su „Sodra“ yra blogai, tik vienu vieninteliu atveju – kad kažkam būtų moralinis pagrindas mėtyti pinigus į privačius kaupiamuosius fondus. Į tai norėjau atkreipti dėmesį.
Tačiau, kad nebūtų taip visiškai, ką daryti? Amžinas klausimas. Ką daryti? Paruošėm sprendimą, jungtiniame frakcijų posėdyje visos frakcijos tam pritarė. Deja, per naktį viskas pasikeitė ir iš ryto buvo pasakyta, kad to daryti negalima. Ką mes siūlėme? Mes siūlėm panaudoti formulę vienas plius nulis plius nulis, t. y. privatiems kaupiamiesiems fondams sumažinti 1 %. Mes išloštume, turėtume 227 mln. Lt, 130 mln. atiduotume pensijoms didinti, t. y. parodytume savo požiūrį į pensininkus, kad mes juos gerbiam, ir taip toliau. Pradėtume procesą, o likusius 100 mln. mes skirtume atlyginimams didinti, nes bazinis mėnesinis atlyginimas, kaip žinote, yra 122–128, jeigu mes jį padidintume, tai paliestų apie 200 tūkst. žmonių, žmonių, kurių atlyginimai yra maži. Dar 90 mln. valstybės biudžeto lėšų būtų sutaupyta, taip pat būtų skirta atlyginimams. Ar tai būtų gerai? Man atrodo, kad žmonės dėl to tik pasidžiaugtų. Ir dar liktų apie 100 mln. Lt, jeigu kas skaičiuojate. Tai mes siūlome padidinti dirbantiems pagal darbo sutartį ir dirbantiems valstybės tarnyboje, kurių koeficientai yra nuo 1 iki 12 kategorijos, t. y. tiems, kurie gauna mažą atlyginimą.
Tokie buvo mano norai – atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį į tikrąją socialinio draudimo ir „Sodros“ padėtį. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega, jūs pasakėte netgi daugiau išnaudodamas laiko, negu galėjote. Bet D. Jankauskas, manau, sutaupys visų mūsų bendrą laiką. Prašau, kolega. Tikime jumis!
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai man nereikės 5 min., kad pasakyčiau, ką galvoju apie „Sodros“ biudžeto projektą, juolab kad iš visų pasisakiusių diskusijoje matyti, kad nebus pritariančių projektui, bent jau iš tų, kurie kalbėjo diskusijoje. Juk tikrai ne kasmet taip būna, kad ir papildomi, ir pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas su labai aiškiais ir konkrečiais siūlymais pasiūlė projektą grąžinti Vyriausybei. Tam Seimas pritarė.
Ką gavome iš Vyriausybės? Kokį projektą mes dabar svarstome? Daug buvo jau kalbėta ir iš tikrųjų tame projekte nei širdies, nei proto su žiburiu nerasi. Bet iš viešo kalbėjimo, iš tų pažadų, kurie buvo ir prieš metus, ir vakar, ir šiandien dalijami, aš drįstu vis dėlto įvardyti, kad projektas yra ir veidmainiškas, ir nesąžiningas. Nuolat kalbame apie čia pat, po mėnesio, po dviejų didinamas pensijas, apie didinamas algas, apie minimalios algos didinimo galimybes. Noriu pasakyti, kad vakar, svarstant papildomame Audito komitete, į klausimą dėl planų kaip nors peržiūrėti minimalios algos dydį 2014 m. labai aiškiai ir tvirtai ir Finansų ministerija, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasakė, kad tokių planų tikrai nėra, biudžetas planuojamas toks, koks planuojamas pagal šiandieninę padėtį.
O dėl to, ką kalbėjo prieš mane pasisakiusieji, dėl papildomos naštos „Sodros“ biudžetui, tai ji per sunkiausius krizės metus nebuvo uždedama, šiandien, deja, taip veidmainiškai yra skirtingai, nei kalbama viešojoje erdvėje, planuojamos papildomos išlaidos „Sodrai“ tam, kas turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto. Tai ir tie virš 450 mln. pervedimų į antrosios pakopos pensijų fondus, tai ir jau minėtas 100 mln. Užimtumo fondui, virš 71 mln. Lietuvos darbo biržos sistemai išlaikyti ir 585 mln. palūkanoms, t. y. paskoloms, aptarnauti.
Tokia našta yra „Sodrai“ projektuojama kitiems metams. Tai yra darbai, o žodžiais mes didinsime, gerinsime, gražinsime. Manau, kad Lietuvos žmonės tuos pažadus irgi prisimins. Negalima pritarti tokiam neištesėtų pažadų ir nuviltų lūkesčių biudžetui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega, jūs sutaupėte laiko. Mielieji kolegos, žvelgiant į atitinkamo įstatymo projektą ir pateiktus siūlymus, reikia konstatuoti, kad yra iš esmės trys pasiūlymai, pataisymai, kuriuos teikia R. J. Dagys, bet jų pačių formatas neatitinka reikalavimų. Kadangi šiandien yra svarstymo stadija, kolega, jeigu jūs tą sugebėsite iki priėmimo stadijos, kuri bus, žinoma, ne šiandien, sutvarkyti ir įforminti laikydamasis reikalavimų, manau, svarstymas plenarinių posėdžių salėje įvyks. Šiandien mes to negalime daryti, nes jų formatas, kaip ir minėjau, neatitinka.
Kolegos, tuo mes svarstymo stadiją baigiame. Vienas – už, vienas – prieš. Matau, kad už pasisakys kolegė K. Miškinienė. Prieš automatiškai kalbės – R. J. Dagys. Jeigu jūs atsisakytumėte, mes sutaupytume laiko.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Aš…
PIRMININKAS. Jūs atsisakote?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ne.
PIRMININKAS. Tuomet prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išklausius oponentus… Išties „Sodros“ biudžeto sandara buvo ir pernai, ir užpernai labai panaši. Kuo jis skiriasi? Tuo, kad Stabilizavimo fonde nebeliko lėšų, ir mes turėjome apsispręsti, ar daryti pervedimus privatiems pensijų fondams, ar ne. Taigi, mielieji, mes žinome, kiek žmonių dalyvauja privačių pensijų fonduose, tai ar šiandien mes galėjome spręsti kitaip? Taigi mes tiesiog ieškojome išeičių iš susidariusios situacijos, kad vis dėlto laikytumės įsipareigojimų.
Taigi išties nemanau, kad šis biudžetas kuo nors skiriasi nuo ankstesnių „Sodros“ biudžetų. Suprantama, kad yra visų mūsų noras, viso Seimo, manau, kad nebūtų nebūdingų funkcijų, finansuojamų per „Sodros“ biudžetą, bet, deja, šiandien, kad ir Lenkiją paminėjote kažkas, mes turime žiūrėti į „Sodros“ biudžetą kaip į viešuosius finansus. Vis dėlto tai taip pat yra mokesčių mokėtojų pinigai ir lūkesčiai. Tiesiog turime pasakyti ačiū, kad demografinę situaciją šiek tiek stabilizavome pensinio amžiaus pailginimo dėka, bet apskritai problemos išlieka labai didelės. Taigi šiandien mes nematome kitos išeities, kaip pritarti tokiam projektui ir spręsti tas problemas, kurios susikaupė ne per vienus metus, o per ilgą laiką.
Taigi prašau pritarti projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolege, ačiū. R. J. Dagys. Prašau, kolega, nuomonė prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai šaunus praregėjimas per dvi savaites ir pozicijos apsivertimas į priešingą pusę. Pasitenkinimas 400 tūkst. Lt padidinimu. Baikite juokinti pasaulį. Jeigu būtų palikta taip, kaip anksčiau formulavo Vyriausybė… Stabilizavimo fondas yra biudžetinės lėšos, iš kur norite, iš ten galite paimti, galite iš Stabilizavimo fondo, galite paimti iš valstybės išlaidų, čia neturi reikšmės. Tada deficitas būtų beveik 600 mln. Lt mažesnis, jeigu būtų laikomasi tų senųjų taisyklių, neįskaitant Darbo biržos finansavimo ir kitų dalykų. Tai yra faktas. 600 mln. Lt, net lyginant su praėjusia Vyriausybe, jūs pasiėmėte sau žvakių fabrikėliui, taip galima pasakyti.
Dabar gerbiamajam B. Bradauskui noriu pasakyti. Baikite klaidinti žmones. Nuo 2011 m. iki 2012 m. vidutinės pensijos išaugo 75 Lt. Dabar per tą laiką išaugo 3,50 Lt, štai jums ir aritmetika, visa kita yra emocijos. Norėčiau pasakyti, kad baikite kalbėti, gerbiamasis Zasčiurinskai, apie privačius kaupiamuosius fondus. Aš ką tik pažiūrėjau „Sodros“ puslapyje, Seimo narių atlyginimas, per tą laiką, kurį jie dirbo Seime, iš jūsų paminėtų 5 mlrd. kiekvienam Seimo nariui yra maždaug 32–35 tūkst. Lt sukaupta jų kišenėse jūsų privačių pensijų fondų. Tai yra jų konkrečios kišenės. Tai ką, jūs iš jų žadate atimti tuos pinigus? Kalbėkime iš esmės. Todėl aš siūlau po svarstymo nepritarti tokiam biudžetui, kuris visiškai neatsižvelgia į mūsų siūlymus, visų mūsų siūlomus, ne mano vieno.
PIRMININKAS. Kolegos, išgirdome nuomones už ir prieš. Pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate atitinkamam įstatymo projektui, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš, susilaikius atitinkamai taip pat. Kolegos, vyksta balsavimas.
Kolegos, balsavo 60 Seimo narių: už – 46, prieš – 7, susilaikė 7. Pritarta po svarstymo. Priėmimo stadija bus vėliau.
Kolegos, leiskite jus informuoti, kad slapto balsavimo komisija pateikė atitinkamus protokolus ir aš prašau jūsų dėmesio, norėčiau perskaityti protokolus.
19.19 val.
Pirmasis – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo laikinai perkelti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją Dalią Višinskienę į Lietuvos apeliacinį teismą“ projektas Nr. XIIP-1258(2). Išduota biuletenių – 85, rasta – 84, galiojančių – 78, negaliojančių – 6.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 75, prieš – 2, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Plojimai)
Kolegos, aš siūlau taupyti laiką, mes pasveikinsime visus pabaigoje.
19.20 val.
Antrasis protokolas – dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Audronę Kartanienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-1259(2). Priėmimas. Išduota biuletenių – 85, rasta – 85, galiojančių – 79, negaliojančių – 6.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 77, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Plojimai)
19.20 val.
Ir pagaliau Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Dalią Kačinskienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-1260(2). Išduota biuletenių – 85, rasta – 85, galiojančių – 79, negaliojančių – 6.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 77, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Plojimai) Visiems pritarta. (Gongas) Jūsų nekantrumui nėra ribų.
19.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Vytą Milių iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIP-1327. Priėmimas. Iš viso išduota biuletenių – 85, rasta – 84, galiojančių – 78, negaliojančių – 6.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 77, prieš nėra, susilaikė 1. Atitinkamas nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Kolegos, leiskite jūsų vardu pasveikinti tris teisėjus su atitinkamais paskyrimais. (Plojimai)
19.22 val.
Kolegos, grįžtame į darbo vagą. Klausimas 2-6b – Pensijų kaupimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1326. Pateikimo stadija. Pranešėjas – gerbiamasis A. Sysas. Kolega, tribūna jūsų.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, leiskite pristatyti Pensijų kaupimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jį reikia priimti kartu su „Sodros“ biudžetu, nes reikia suderinti Pensijų kaupimo įstatymo ir rodiklių įstatymo nuostatas. Šiuo metu įmokų surinkimas, kuris reikalauja daugiau lėšų negu tik jų apskaičiavimas arba pervedimas, yra nevienodai parašytas dviejuose įstatymuose. Viename parašyta: surinkimas, apskaičiavimas ir pervedimas, kitame parašyta tik apskaičiavimas ir pervedimas.
Šitas įstatymo projektas buvo derintas su „Sodra“ ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Mes šiandien daug kalbėjome apie „Sodrą“, apie jos deficitą, todėl manau, kad šitą įstatymą reikia skubiai priimti kartu su „Sodros“ įstatymu, nes jeigu mes to nepadarysime, „Sodra“ praras vidutiniškai dar maždaug 2,4 mln. Lt. Už viską reikia mokėti. Noriu priminti, kad mes antradienį priimame PSDF įstatymo pataisą ir PSDF mokės 13 mln. Lt, čia kalbama apie mažesnę sumą, bet aš manau, kad teisės aktuose terminai turi būti suvienodinti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jau kuris laikas didelės emocijos verda dėl privačių kaupiamųjų fondų. Visi žymiausi Lietuvos specialistai, visi, išskyrus tuos, kurie vienaip ar kitaip susiję su bankais… vienu atveju jie būna patarėjai, padėjėjai, ekspertai, ekonomistai ir panašiai, visų nuomonė yra vieninga. Tokie privatūs kaupiamieji fondai, kokie yra Lietuvoje, kai pinigus jiems atiduoda valstybė, yra visiška priešingybė, kas yra Vakaruose. Jų visų nuomonė yra vienoda: privatūs kaupiamieji fondai yra blogis ir jie turi būti likviduoti. Lenkijoje tas veiksmas jau yra įvykdytas. Jūsų nuomone, kadangi jūs daug metų dirbate šitoje srityje, sakykite, kada ši banga ateis į Lietuvą?
A. SYSAS (LSDPF). Pirmiausia aš norėčiau, Mečislovai, nebūti toks kraštutinis ir negaliu pasakyti, kad antra pensijų fondų pakopa yra blogis, jis yra ir gėris kitose šalyse, tik ten jis kitaip organizuotas. Ten yra privatūs darbuotojo ir darbdavio pinigai, profesiniai pensijų fondai veikia visoje Europoje, veikia visai neblogai ir kai kuriose šalyse kai kurių profesijų sudaro iki 30 % būsimosios pensijos. Čia viskas gerai. Tas modelis, kurį mes pasirinkome, aš manau, akivaizdžiai parodo, kad jis turi didelių trūkumų, nes dviejose šalyse – Čilėje ir Argentinoje – šitas eksperimentas buvo sustabdytas. Noriu priminti, kas šiek tiek daugiau domėjosi tuo klausimu, kad Centrinėje ir Rytų Europoje pirmoji šalis, kuri vedė tokią tvarką 1988 m., buvo Vengrija, o 1989 m. – Lenkija.
Lietuvoje mes priėmėme įstatymą, jis įsigaliojo 2003 metais. Vengrijoje panaikinta, nacionalizuota prieš turbūt dvejus metus, Lenkijoje – šiais metais. Jeigu laikytumės tos tendencijos, tai dar po trejų metų mes galime ateiti iki tos ribos. Bet aš manau, kad mes turėtume spręsti šią problemą anksčiau. Paprasčiausiai rimtai peržiūrėti pervedamas lėšas ir tvarumą. Nes pagal tai, kokios lėšos pervedamos, kokius uždarbius turi Lietuvos žmonės, paprasčiausiai didžioji dalis negaus anuiteto. Vadinasi, prie pensijos nebus nuolatinės priemokos. Nepasieksime tikslo, ko mes siekėme įvesdami šią sistemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti kolegė R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš labai trumpai. Jūs savo aiškinamajame rašte nurodėte vieną neigiamą pasekmę, kad bus nepatenkinti pensijų kaupimo veiklą vykdantys juriniai asmenys, tai yra bendrovės. Ar nėra kitų neigiamų pasekmių? Ar nenukentės fondų dalyviai, nes padidės tų įmonių sąnaudos ir kaštai, savaime suprantama, tarkime, per administravimo mokesčio pakėlimą ar kitokiais būdais? Jūsų nuomone, pakeitus šį Pensijų kaupimo įstatymą, ar nenukentės pirmiausia fondų dalyviai?
A. SYSAS (LSDPF). Mano žodžiai pasitvirtino, lyg aš žiūrėčiau į vandenį. Nes tik spėjau užregistruoti, kitą dieną pasirodė neigiami pensijų fondų valdytojų atsiliepimai. Bet aš norėčiau, kad mes gerai įsivaizduotume, kokius mokesčius ir kur mokame. Mes, kaip dalyviai, mokame metinę įmoką, kuri sudaro 1 % (aš vis siūlau ją sumažinti nuo sukauptos sumos), ir įeinamąjį mokestį (jis dabar yra sumažintas 0,6, iki 2017 m. pereis iki nulio). Todėl šitie kaštai į mūsų mokesčius neįeis, nes tai yra visiškai atskirtas dalykas. Čia yra kaštai, kuriuos jie išleidžia, gaudami iš mūsų surinktų mokesčių. Tai yra maždaug 52 mln. metinio mokesčio, galime paskaičiuoti, ir maždaug per 10 mln. įeinamųjų mokesčių. Tai yra 60 mln. Jeigu jūs pasidomėsite, mūsų komitete yra surinkta medžiaga, kaip jie išleidžia tuos 60 mln. arba anksčiau buvusius 50 mln., jūs pamatysite labai įdomių dalykų. Nes ieško būdų, kaip išleisti.
Noriu pasakyti, kad vidutinis atlyginimas šioje sistemoje buvo 5 tūkst. Lt, o vadovų – nuo 20 iki 40 tūkst. Lt. Vienas iš būdų: Raudų sienos, automobiliai. Todėl aš ir matau: būdas yra toks, kad šie pinigai turi patekti į „Sodrą“ už darbą. Nes „Sodros“ žmonės turi surinkti, administruoti, paskaičiuoti ir pervesti. Už viską reikia mokėti. Pensijų fondai anksčiau iš viso nemokėjo tokio mokesčio.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Algirdai, pradėjai mane stebinti visiškai. Tiek visokių netikslumų dabar kalboje, kad aš manau, mes turėtume iš viso sustoti. Jau seniai mes turime ne Čilės modelį, o pusiau estišką variantą su kofinansavimu. Pinigai eina iš biudžeto ir jūs puikiai žinote kam, kad palaikytume didesnes pensijas, ir t. t., ir pan.
Bet klausimas. Norėčiau jums užduoti dėl paties skaičiavimo dydžio. Kai mes anksčiau apkarpėme, atlyginimai dideli ir panašiai buvo anksčiau, kai buvo kiti mokesčių dydžiai, mes pritarėme jūsų siūlymui praėjusį kartą sumažinti daugelį pajamų, apkarpydami koeficientus. Mes nebuvome tiksliai įvertinę šios administravimo kaštų sumos. Aš nesu prieš tokio mokesčio įvedimą, bet ar tikrai tas yra paskaičiuota ir įvertinta realiai, susieta su realiais kaštais? Nes tai keliama problema. Ar jie yra tik taip sugalvoti mūsų dabar?
A. SYSAS (LSDPF). Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad estiškas variantas atsiras tik nuo sausio 1 d. Iki sausio 1 d. yra dar visiškai ne estiškas, o Lotynų Amerikos, kuris atėjo iš Čikagos ekonomikos mokyklos. Taigi, būkim biedni, bet teisingi. Kas įvyks po Naujųjų metų, mes dar pamatysime.
Dabar mes nieko neapkarpėme. Aš noriu priminti, kad jūs atmetėte visus mano siūlymus. Pritarėme Vyriausybės pateiktoms pataisoms dėl įeinamųjų mokesčių laipsniško mažinimo. Todėl, gerbiamasis Rimantai, jūs užmiršote, kam… Dėl visko sutinku, bet ar teisingai paskaičiuoti? Taip, teisingai, nes mokesčiai paskaičiuoti ir Ligonių kasoms, ir Pensijų fondams už tuos darbus, kuriuos atlieka. Yra tam tikri normatyvai, pagal kuriuos skaičiuoja atliktas paslaugas. Aš manau, jūs buvote ir ministru, ir komiteto pirmininku, tikrai žinote, kiek darbo turi įdėti „Sodra“ surinkdama mokesčius. Reikia pasveikinti „Sodrą“, nes „Sodra“ kur kas geriau surenka už Mokesčių inspekciją. Tam, kad toks surinkimas būtų, reikia įdėti darbo. Dėkoju buvusiems ministrams, kurie spaudė „Sodrą“, ir ji rezultatą turėjo gerą. Kodėl mes neatiduodame mokesčių surinkimo Mokesčių inspekcijai? Todėl, kad ten 5 % mažesnis… Turint 1 mlrd. biudžetą… 10 mlrd. biudžetą, galite paskaičiuoti, koks praradimas būtų.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Mielieji kolegos, gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Vyriausybės išvadą? Ar reikalinga Vyriausybės išvada, kolegos? (Balsai salėje) Vyriausybė siūlo. Sako, Vyriausybė siūlo. Viskas suderinta.
Ką gi, kolegos, pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti? Ar reikalingas papildomas? (Balsai salėje) Ne. Siūloma, kad tai būtų skubos tvarka žinant, kad šios sesijos metu mes turėsime grįžti prie svarstymo ir priėmimo. Taip, galime pritarti. Kolegos… (Balsai salėje) Prašau, prašau. Ką jūs norite pasakyti?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nežinau, su kuo Algirdas derino, galbūt ir derino, aš nekvestionuoju jo sąžiningumo šiuo atveju, bet formaliai vis tiek tai yra susiję su pinigais, su tam tikrais… Tikrai būtų gerai, kad mes turėtume Vyriausybės išvadą. (Balsai salėje) Atsiprašau, bet tai yra vis dėlto susiję su draudimo sistema, iš kurios paimami pinigai, iš draudikų. Bet kuriuo atveju tas dalykas… Manau, Vyriausybė pateiks savo išvadas. Man kelia daugiausia abejonių ne pats faktas, bet ar tikrai skaičius yra toks, kokio reikia, ir Vyriausybė galėtų pasakyti, kad tikrai yra tokie kaštai, kuriuos mes turėtume panaudoti. Vyriausybės išvada nepakenks tikrai, mažiau ginčysimės čia.
PIRMININKAS. Iš centro – Mečislovas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad Vyriausybės išvados šioje stadijoje nereikia. Komitetas svarstydamas ir apsispręs. Jeigu apsispręsime, kad reikės, paprašysime. Nes šiandien situacija yra aiški. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, vis dėlto, kadangi yra pasiūlymas, aš siūlyčiau apsispręsti, ar reikia Vyriausybės išvados, paprastai balsuojant. Kas pritariate, kad reikia Vyriausybės išvados, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš. Kitą nuomonę turintieji susilaiko.
Balsavo 49. Už – 12, prieš – 23, susilaikė 14. Išvada akivaizdi – nereikia Vyriausybės išvados. Ką gi, kolegos, svarstymo stadiją tuo mes ir pabaigėme.
Aš jums garbingai pranešu, kad toliau vakariniam Seimo posėdžiui vadovaus ir pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas. Prašom, kolega.
19.35 val.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, nereikia muštis ir ginčytis. Labai trumpą klausimą A. Skardžius pristatys, po to svarstysime privalomojo sveikatos draudimo biudžetą. Minutėlę, įjungiu. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išties klausimas jau ne kartą svarstytas Seime. Rezervinis 4 klausimas – Konkurencijos įstatymo projektas Nr. XIIP-498(2). Kažkada Prezidentė jį buvo vetavusi, bet kadangi K. Daukšys yra pateikęs dėl šio pataisą, yra Konkurencijos įstatymo 33, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymo stadija. Gal gerbiamasis kolega K. Daukšys galėtų pristatyti savo pataisą, kuriai komitetas pritarė? Komitetas dėl šio įstatymo išvadą teikdamas taip pat balsavo komitete ir pritarė: 10 – už, 1 – prieš. Gal galėtų gerbiamasis K. Daukšys pristatyti pataisą, kuriai pritarė komitetas? (Balsai salėje) Reikės balsų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu jus nuliūdinti, nes pasiūlymas pristatytas per vėlai, priėmimo stadijoje mes jį apsvarstysime, nes dabar negalime svarstyti. (Balsai salėje) Taip. Priėmimo stadijoje apsvarstysime.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Siūlyčiau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, diskutuoti užsirašiusių nėra. Ar galime bendru sutarimu, ar balsuojame? (Balsai salėje) Galim. Bendru sutarimu pritarta. Dėkoju.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū.
19.36 val.
PIRMININKAS. Svarstome… (Balsai salėje) Gerbiamieji, neskubėkite. 2-7, jūs nepataikėte. 2014 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Pranešėja – D. Mikutienė. Dangutės nėra. Mus ir Sveikatos reikalų komitetą išgelbės A. Matulas. (Balsai salėje)
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi mano kolegė pirmininkė nelabai gerai pasijuto, paprašė manęs įvykdyti nerealią misiją – pritarti pozicijos projektui, kuriam komitete aš ir mano frakcijos kolegos nepritarė.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė 2014 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir 3 balsavus prieš, 6 – už jam pritarė. Buvo gauta viena Teisės departamento pastaba, kurią realizuodama kolegė pirmininkė D. Mikutienė pateikė pasiūlymą ir mes šiam siūlymui pritarėme bendru sutarimu. Todėl komitetas daugumos balsais prašo pritarti biudžetui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanai, jūs užsirašėte diskutuoti, tai gal pratęskite. Ar jau nenorite diskutuoti? Prašom, tęskite, nes… (Balsai salėje)
A. MATULAS (TS-LKDF). Leiskite nueiti į vietą ir grįžti, nes dabar…
PIRMININKAS. Aš taupau laiką.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, aš labai trumpai. Gal iš tiesų reikia ir pasidžiaugti, kad valstybė rado galimybę padidinti privalomą sveikatos draudimo biudžetą per 300 mln. Lt, bet ta suma tikrai neleis kur kas geriau gyventi kitais metais sveikatos priežiūros įstaigoms. Kodėl? Todėl, kad visiškai nebuvo ieškoma galimybių pritraukti papildomų lėšų į privalomą sveikatos draudimo biudžetą. O tų papildomų lėšų, kurios cirkuliuoja įvairia nelegalia forma, vieni ekspertai skaičiuoja, yra apie 1,5 mlrd., kiti – apie 3 mlrd. Lt. Tai žmonės legaliai, nelegaliai sumoka gaudami paslaugas, nes sveikatos priežiūros įstaigos neįperka kai kurių medikamentų, medicinos priemonių, nes finansinė situacija sveikatos priežiūros įstaigose šiais metais ypač pablogėjo. Praėjusiais metais 2012 m. gruodžio 31 d. apie 30 % įstaigų turėjo beveik 35 mln. skolų, šiandien įstaigos skolingos per 100 mln. Lt. Priežastis ta, kad Vyriausybė tiesiog neatsižvelgia į Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymus dar panaudoti dalį virš plano sukauptų ir rezerve esančių lėšų, kurių šiuo metu yra apie 270 mln. Lt, bet kažkodėl atsižvelgia į Finansų ministerijos argumentus ir turėdami pinigų mes nesprendžiame finansinių problemų. Privalomo sveikatos draudimo biudžeto projekte jau yra numatyti 4 mlrd. 425 mln. 52 tūkst. Lt išlaidų ir pajamų su 20 mln. Lt apyvartinių lėšų ir lygiai 272 mln. Lt rezerve. Vadinasi, lygiai tiek, kiek dabar yra sukaupta virš plano ir rezerve. Iš to galima daryti išvadą, kad šiais metais įstaigų siaubingų įsiskolinimų klausimas nebus sprendžiamas. Tai viena iš rimčiausių priežasčių, dėl kurios aš negalėsiu balsuoti už kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
Kita priežastis yra ta, kad pati ministerija, ministras V. P. Andriukaitis, kurį aš labai gerbiu, dažnai pasako daug įdomių ir racionalių minčių, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, aš jam oponavau, buvau oponentas. Šių metų gegužės 16 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kad visa būtinoji pagalba turi būti finansuojama iš biudžeto, nesvarbu, ar žmogus draustas privalomo sveikatos draudimo biudžeto, ar ne. Mes kitų metų biudžete nematome jokių pastangų įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą. Priešingai, Vyriausybė sudarė darbo grupę pateikti siūlymus, kaip spręsti Konstitucinio Teismo nutarimą, ir pavedė jai tik 2015 m. pateikti siūlymus. Kokiu pagrindu šio nutarimo įgyvendinimas atidėtas dvejiems metams? Nors kokia nors tendencija būtų, nors būtų numatyta dalis lėšų įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, nes kitų priežasčių, kitų prieštaravimų Konstitucijai Konstitucinis Teismas ir nematė.
Kita problema, dėl kurios irgi reikia suabejoti, ar balsuoti už kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Buvome labai kritikuojami, kad ženkliai sumažinti asignavimai už valstybės pavestų funkcijų vykdymą. Tokių funkcijų valstybė privalomajam sveikatos draudimo biudžetui yra pavedusi daugiau kaip už 300 mln. Lt. Per krizę asignavimai buvo sumažinti iki 21 mln. Kitais metais numatyta skirti 41 mln., bet papildomai dar pridėtos dvi funkcijos iš išeina, kad asignavimai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dar mažėja, nes didinamos administravimo išlaidos. Kažkodėl sugalvojome ir 14 mln. skyrėme „Sodrai“ už mokesčių administravimą. Faktiškai tai yra valstybės administravimo išlaidų didinimas. Dėl tų priežasčių aš susilaikysiu, bet išties kitų metų PSDF biudžetas yra šiek tiek didesnis ir, jeigu dar būtų paieškota galimybių, kaip ištraukti…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanai!
A. MATULAS (TS-LKDF). …dalį lėšų iš šešėlio, situacija tikrai būtų kur kas geresnė. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti už… Dar yra pataisos. Gerbiamasis Antanai, dabar jau grįžkite. Yra D. Mikutienės pataisa, kuriai pritarta, ir Teisės departamento, kurioms pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ne, tai nereikia. (Balsai salėje) Nereikia aiškinti, viskam pritarta, mes taupome laiką. Antanai, jūs taip gerai paaiškinote, kad… Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuoti? Antanai, atsiprašau. Gerai. Balsuojame. Kas pritaria 2014 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymui, spaudžia mygtuką „už“, kas turi kitokią nuomonę, kaip Antanas…
Už – 43, prieš – 1, susilaikė 3. 2014 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymui pritarta su D. Mikutienės pasiūlymais.
Reikia patikslinti prieš tai svarstytą įstatymo projektą, kurį pateikiau aš. Dokumentų skyrius prašo, kad mes fiksuotume, jog šį įstatymą svarstytume dar šioje sesijoje.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto toliau nesvarstome, priėmimo nedarome, nes nedarome svarstymo ir atidedame antradieniui.
19.46 val.
Gerbiamieji kolegos, 2-14 klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Į tribūną kviečiu B. Paužą. (Balsai salėje)
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, noriu pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą.
Esmė štai kokia. Pirmiausia kas paskatino? Yra du straipsniai, kaip minėjau. 1 straipsnis, tai yra 7 straipsnis. Siūlomas pakeitimas: vietoj 1 % mokėti 0,5 % mokesčio už tą neapmokestinamą dalį, kuri viršija tą nustatytą dydį. Ir kitas straipsnis, tai yra 7 straipsnis, nuo 1 mln. padaryti, kad būtų 750 tūkst. turto vertė.
Kas paskatino šitą dalyką padaryti? Pirmiausia tai, kad būtų praplečiamas ratas tų žmonių, kurie galėtų mokėti tuos minėtus mokesčius. Nes kai buvo 1 mln., tai buvo suplanuota šiems metams, tai yra 2013 m., surinkti 18 mln. Kol kas yra surinkta tik apie 3 mln. Kaip matote, jokio efekto valstybė iš to negavo.
Man atrodo, reikėtų pabandyti, kad vis dėlto didesnis skaičius žmonių galėtų mokėti tuos mokesčius, nors ir sumažintus, ir iš to valstybė išloštų.
Teisės departamentas parašė išvadas, iš esmės susijusias su įsigaliojimo terminu. Mes buvome parašę, kad nuo sausio 1 d., tai, be abejo, nerealu, tai yra teisinga. Mes siūlysime nuo liepos 1 d., ir tai bus galima pataisyti. Tiek aš turiu pristatyti. Prašau klausti.
PIRMININKAS. Pasirodo, klausimas sudomino Seimo narius. Jie suaktyvėjo. Pirmiausia klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti dviejų dalykų. Klausimas yra esminis – kiek? Kiek padaugės naujų mokesčių mokėtojų, jeigu bus sumažintas bendrosios turto vertės neapmokestinamasis dydis? Antras klausimas, kiek bus surinkta į valstybės biudžetą tų lėšų, jeigu mes sumažinsite patį tarifą nuo 1 iki 0,5 %? Ar čia iš tikrųjų yra nauda? Ar jūs suskaičiavote, ar rėmėtės Nekilnojamojo turto registro duomenimis? Kuo jūs rėmėtės? Ačiū.
B. PAUŽA (LSDPF). Aš gal nuo antrojo klausimo. Kaip aš ir minėjau, buvo nedidelis planas 18 mln., ir tai jis visiškai nebuvo vykdomas. Kitas dalykas, jeigu pažiūrėtume į tą visą struktūrą, kai buvo perregistruojama, įvairiausi dalykai vyko, tai jūs pažiūrėkite, tas turtas pasidarė maždaug 850, 950, na, žodžiu, tas turtas pasidarė nesiekiantis milijono, daugiausia taip atsitiko. Aš manau, kad žmonės su dideliu noru… Galbūt ir nebūtų to mokėjimo, bet vis dėlto būtų kur kas didesnis noras mokėti.
Jeigu nuo to, kas buvo, tai nuo 1 mln., jeigu viršija, tai jau 10 tūkst. susidaro. Tai vis dėlto reikėjo mokėti didelę sumą. Nežinau, ar…
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis kolega, su jūsų patirtimi… Čia priešais, Broniau, štai čia. Su jūsų patirtimi, gyvenimo patirtimi, su jūsų protu – aš esu nustebintas, kad jūs siūlote tokį dalyką. Gal geriau apmokestinkime orą? Jūs į pirmą vietą iškeliate klausimą, o ką dar apmokestinti? Apmokestinkime žmones, kurie turi nekilnojamojo turto, kurie įsigijo nekilnojamąjį turtą už legalius pinigus. Čia tokia yra siūlymo esmė. Ir jūs sakote – valstybė išlos. Aš noriu pasakyti, kaip jūs manote, kada valstybė išlošia, ar tada, kai ji skurdina savo žmones, ar tada, kai ji savo gyventojus, piliečius daro turtingesnius? Kada valstybė išlošia, jūsų nuomone?
B. PAUŽA (LSDPF). Na, žinote, čia požiūrio reikalas. Aš pirmiausia manau, mokesčiai valstybei yra mokami tų žmonių, kurie turi vis dėlto didesnį turtą, ir jie turi daugiau sumokėti. Tai čia pagrindinis, man atrodo, būtų požiūris. Tie, kurie turi mažiau, aš turiu galvoje tuos, kurie daugiabučiuose mieste gyvena, tie socialiniai sluoksniai silpnesni, tai, be abejo, jų niekas nepalies. Taigi čia, Mečislovai, galime dar pasiginčyti. Aš manau, tai būtų teisingas požiūris, kad vis dėlto išplėstume tą ratą.
PIRMININKAS. Mečislovai, priklausomai nuo to, kiek žmonių norime padaryti laimingus.
Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų sumažinti mokestį yra teisingas dalykas iki 0,5 %. Suma, nuo kurios imsite mokestį, mano galva, vis tiek yra tuščiai nereikalinga, nes ji per didelė, tai lies faktiškai galbūt vieną kitą kvartalą Kaune arba Klaipėdoje ir kokį ketvirtadalį Vilniaus namų, visi kiti nemokės. Ar jūs nemanote padaryti kitaip, pavyzdžiui, 0,1 %, bet nuo 100 tūkst.? Tai yra kad mokėtų kiekvienas žmogus, kuris gyvena didmiestyje. Ir tam tikra prasme stabdytume šitą važiavimą į didžiuosius miestus, paliktume žmonėms galimybę normaliai gyventi kaimuose arba miesteliuose, kur mažiau būtų mokesčių.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū už klausimą. Kaip mes galvojome, taip pateikėme. Pasiūlymus bus galima parengti ir kitose stadijose jie bus apsvarstyti ir bus arba priimti, arba atmesti. Manau, visi laisva valia gali pasireikšti.
PIRMININKAS. B. Bradauskas nori pasidalinti įžvalgomis.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš tikrai sveikinu jūsų pasiūlymą. Aš ne vieną kartą esu sakęs ir dabar pakartosiu, kad mokesčiai turi būti tokie, kuriuos mokėtų, o ne slėptų. Taigi tas nepamatuotas konservatorių akibrokštas 1 % patyrė visišką nesėkmę – iš 18 mln. surinko tik ne visus 3 mln. Tai yra klasikinis neapgalvoto veiksmo pavyzdys. Čia nėra kokia nors šventa karvė…
PIRMININKAS. Broniau, klauskite. 10 sekundžių!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …ir aš manyčiau, jūsų pasiūlymas yra teisingas. Eksperimentas gali būti. Jeigu bus kitaip, bus galima pakeisti. Aš jus sveikinu. (Balsai salėje)
B. PAUŽA (LSDPF). Klausimo nebuvo. Bet aš irgi taip galvoju. Jeigu nepasiseks šitas variantas, niekas mums nedraudžia jį kada nors pataisyti. Kaip matote, ir dabar jis yra taisomas.
PIRMININKAS. Reikėjo vienas kitą pasveikinti.
B. PAUŽA (LSDPF). Siūloma…
PIRMININKAS. G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Mano klausimą paklausė kolegė R. Tamašunienė…
PIRMININKAS. V. Filopovičienė.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). …bet aš norėčiau kitą. Dabar sakote, 900, 850 vertinimas. Kaip jūs manote, ar nebus 690, 720? Kaip pakontroliuoti tą nekilnojamojo turto vertinimą? Ar galima jį sukontroliuoti, ar nelabai?
B. PAUŽA (LSDPF). Aš manau, pirmiausia klausimas yra ne tas. Bet jūs žinote, kad tas turto perkainojimas, tiksliau sakant, įkainojimas vyko, kai buvo priimtas šitas įstatymas dėl nekilnojamojo turto mokesčio, kai buvo 1 mln. Aš nemanau, kad praėjus metams ar kažkiek laiko tas turtas bus vėl perkainojamas. Tai čia jau nebus ir pagrindo tą daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsiprašau Vilijos. Dabar suteikiu jums žodį.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Prašom pasakyti, ar jūs analizavote, kiek bus tokių mokančių, kurių turto vertė 750 tūkst., kiek surinksite mokesčių nuo šitos turto vertės? Aš suprantu, kad mokestis buvo nuo 1 mln. kaip solidarumo mokestis, kad turtingesni turi mokėti, o tie, kurie neišgali, tai yra mažiau turtingi, nemokėti.
Ir dar vienas papildomas klausimas. Ar jūs domėjotės, kiek jaunų žmonių yra nusipirkę, įsigiję turtą, kurio vertė 750 ir daugiau, naujos statybos ir prisiėmę kreditų, ir kaip atsilieps tas mokestis jiems?
B. PAUŽA (LSDPF). Ne, žinoma, aš tokių dalykų negaliu jums pasakyti. Jeigu aš šiek tiek ir domėjausi, tai nėra statistika, kurią būtų galima čia dabar sakyti ir dėl to, kad ji nevisiškai tiksli būtų, ir čia yra įvairiausių, įvairiausių variantų. Jūs turbūt žinote, kad įstatymo prie kiekvieno žmogaus negalima taikyti. Aš supratau, į kurią jūs pusę sukate – kad tas, kuris turi banko paskolą, turi įsigijęs, jam vėl reikės mokėti. Žinoma, šitas klausimas yra labai svarbus. Aš manau, kad taip vis dėlto svarstant dar reikėtų pagalvoti šituo klausimu.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Gerbiamasis Broniau, pasakysiu, tikrai jūsų pasiūlymas patirs fiasko, nes 1 mln. ir 750 tikrai mažai kuo skiriasi, bet aš norėčiau paklausti: čia nukentės jaunos šeimos, pirkdamos butus, namus, o tie, kurie turi, gyvena, kurių turtas 1 mln., 1,5, jie ir nemokėjo, jie išsisuks. Vadinasi, jūs tuo savo pasiūlymu bandote jaunas šeimas dar apmokestinti.
B. PAUŽA (LSDPF). Gerbiamasis Petrai, čia panašus klausimas, ką aš supratau ir iš Vilijos klausimo. Čia yra labai svarbus momentas, žinoma. Aš tikrai nenoriu prie to sustoti, kadangi nėra tikslių skaičių, kaip čia yra. Nėra tikslių skaičių. Juos, žinoma, gauti bus nelengva svarstant, nes suprantate, kaip yra – bankai, visa kita.
PIRMININKAS. Dėkojame, pirmininke. Jums nori pritarti V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš esmės pritariu pačiai idėjai mažinti mokesčius. Ten 750 tūkst. ar 958 tūkst., ar 1 mln., ar 1 mln. 100 tūkst. – jokio skirtumo. Iš esmės puikiai suprantame, kad šiandien nekilnojamojo turto vertinimas yra vertintojo rankose ir, atsižvelgiant į tai, kaip suformuluota užduotis, taip bus ir įvertintas. Aš tai pritariu pačiai idėjai, kad reikia mažinti mokesčius, bet ribą, ko gero, reikėtų ne žeminti, o aukštinti, t. y. ne 1 mln., o 1 mln. su trupučiu, kokie 1,5 mln. Manyčiau, tai būtų naudinga ir žmonėms, nes gal valstybė ir praras kažkiek mokesčių, bet nebereikės galvoti, kaip manipuliuoti dokumentais. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Tai jau tikrai prieš kalbėsiu. Esu visiškai nustebęs dėl kolegų, partnerių socialdemokratų. Užuot kalbėję, kad reikia ginti skurdžiausius gyventojų sluoksnius, jie siūlo įvesti naujus mokesčius. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad nereikia kalbėti iš turtingųjų pozicijų. Pastatykite jūs save nors kartą į vargšų poziciją.
Ką aš turiu galvoje? Žiūrėkite, praeitą kadenciją tyliai perėjo Žemės mokesčio įstatymas. Atsimenate, mes visi kalbėjome: negalima to mokesčio įvesti prisidengus tuo, kad mes kalbame, kad žemę reikia tvarkyti. Šiais metais atsigavo, pradėjo šnekėti, kad 10 kartų žemės mokestis išaugo. Dabar prisiminkime, kaip vyko šito mokesčio įvedimas, kolegos, kurie buvote praeitą kadenciją. Pirmiausia buvo užregistruota įstatymo pataisa apmokestinti objektus, kurių vertė yra daugiau kaip milijonas. Tada į trasą išbėgo viena komjaunuolė, nesakysiu čia jos pavardės, jos dabar čia nėra, ir pasiūlė: ne, ne vieno objekto vertė, o reikia susumuoti visos šeimos turtą ir tada apmokestinti tą milijoną. Įsivaizduojate, kaip gimė tas mokestis? Iš tokio komjaunuoliško patriotizmo.
Dabar žiūrėkite, kas yra Lietuvoje šiandien. Lietuva yra viena iš skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių, čia yra didžiulis skurdas. Bet mes turime skirtumą, principinį skirtumą, nuo Vakarų Europos šalių: Vakarų Europoje privatizuotas gyvenamasis fondas, tas, kur gyvena žmonės, sudaro maždaug 27–28 %, o mūsų mylimoje ir gerbiamoje Lietuvoje privatizuota 98–99 % gyvenamojo fondo, ir mes siūlome jį apmokestinti, suminį. Kiekvienas žmogus… Dar turiu laiko? Kiekvienas žmogus turi butą, turi sodą, turi galbūt garažą, galbūt močiutė jam paliko dar kokį nors, ir mes siūlome jį apmokestinti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, na, jūs kalbėkite į temą, nes jūs… Apie baubus kalbame. Na, daugiabučių gi šitas įstatymas neapmokestina. Jeigu dabar kokia močiutė klausė… Balsuojame. (Triukšmas salėje) Balsuojame. Infarktą įvarys kam nors šiandien beklausant. Ar nusišalinote, kas turite privačius ir viešuosius interesus?
Už balsavo 24, prieš – 9, susilaikė 12. Po pateikimo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymui pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nėra. (Balsai salėje) Na, jeigu M. Zasčiurinskas sako, tai turbūt žino, kad čia labai daug socialinių reikmių yra. Turtingi irgi verkia, teisingai. Ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstysime pavasario sesijoje.
Taip. Dabar per šoninį mikrofoną – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Mečislovai, matau, kad teks tau mokėti mokestį, todėl taip įnirtingai priešiniesi. Sumokėsi ir nieko neatsitiks. Bet mane stebina konservatorių balsavimas. K. Masiulis, jų frakcijos narys, pasiūlė 750, bet kodėl jūs dabar balsavote prieš, tai nežinau.
O šiaip čia yra pateikimas ir nereikia daryti kokios nors tragedijos, yra atviros durys visiems siūlymams. Bet aš dar kartą kartoju: bet kuris mokestis, kuris yra nustatomas, turi būti mokamas, o ne slepiamas. Jeigu mes nustatome mokestį, kuris yra slepiamas, mes turime tokį variantą, kokį turime, – iš 18 mln. planuotų vos 3 surinkome. Aš garantuoju, kad jeigu bus tai, ką siūlo Bronius, aišku, galima koreguoti, galima tą ribą į vieną, į kitą pusę, bet tarifas 0,5 – pamatysite, kaip bus surinkta to mokesčio penkis kartus daugiau negu esant 1 % tarifui.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išties aš balsavau už tą įstatymą, bet su tokiu labai dideliu avansu, kadangi negalima eksperimentuoti. Apmokestinome 1 mln. – neišėjo, apmokestinkime dabar 750, bet 0,5 % apmokestinkime. Tai galų gale mes turime Finansų ministeriją, turime tų ekspertų, galime samdytis. Tiesiog reikalingas normalus modeliavimas, toks, kad mokestis būtų socialiai teisingas, kad būtų pakeliamas, o svarbiausia, kad biudžetui būtų didžiausia nauda ir visuotinis mokėjimas. Tai štai ko reikia siekti. O dabar pabandėme metus – neišėjo, dabar bandome kažką kitą, po to bandysime dar kažką. Na, surimtėkime, Seimo nariai, ir galų gale… Tai aš siūlau…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nediskutuojame. Gerbiamieji kolegos, nediskutuokime, mes dar nesvarstome šito įstatymo projekto. Yra replikos po balsavimo, bet nesvarstykime to įstatymo, koks dydis turi būti. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, bet vis tiek pagal Statutą Seimo narys turi teisę pasakyti repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Tai sakykite.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tai jeigu Artūras sako, man atrodo, jis turi tam teisę kažkaip, ir tas komentaras ir panašiai… Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mes čia nelabai gal susigaudėme visi. Sako: daugiau surinksime į biudžetą. Tai pasakykime, atsakykime sau į klausimą: iš ko mes surinksime į tą biudžetą? Iš vargšų pinigų, nes 88 % žmonių neturi šitų pinigų? Tai yra viena mano replika.
Ir kita replika. Na, kolegos, prieš Kalėdas, prieš Naujuosius metus nusiunčiame žinią į viešąją erdvę, kad socialdemokratai didina mokesčius. Labai puiku. Gerai, kad nors Darbo partija pasisako prieš. Ačiū. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Na, aš matau, kad mes tikrai visi pavargome, vis dėlto 20 val. Norėčiau… (Balsai salėje) Aš… Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pratęsti dar pusvalandį posėdį, daugiau netęsime, pusvalandį, nes matau, kad jau stogas eina. Po to susipyksime labai stipriai. Tai dar du per šoninį mikrofoną. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau atsakyti kolegai, kodėl nebalsavau už. Paprasčiausiai yra tokių atvejų, kai žmogus, ypač jaunas, perka išsimokėtinai, į skolą. Kas mokės tuos mokesčius – ar jis, jau prasiskolinęs, ar bankas, kuriam dar teoriškai priklauso tas nekilnojamasis turtas? Dar tie atvejai – palikimo variantai. Kaip aš išsimokėsiu neturėdamas? Gyvenimui aš turiu, bet dar mokėti mokestį, atsiprašau, per daug. Žodžiu, reikia dar pasvarstyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. R. J. Dagys, kuris irgi turi namą, nori pasakyti nuomonę apie tai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Neturiu namo. Noriu pasakyti, kad A. Skardžius pasakė tai, ką aš apskritai norėjau pasakyti. Tikrai nesitampykime ir nesiblaškykime su mokesčiais, juos reikia sistemiškai pateikti. Prašyčiau gerbiamąjį Bronių, jeigu jis nenori, kad mes kalbėtume, visą laiką mūsų nekibinti dėl Masiulio ir kitų dalykų, nes mes irgi laisvi žmonės su laisva fantazija, bet frakcija tam nepritarė.
PIRMININKAS. Važiuojame toliau. Gerbiamieji kolegos, pratęsiau posėdį iki 20.30 val. Daugiau nepratęsime. Kiek suspėsime, nes čia matau kolegas, kurie sėdėjo ir laukė savo eilės. Kviečiu į tribūną K. Daukšį.
K. DAUKŠYS (DPF). Jeigu kas nežinote, kol kas „Žalgiris“ laimi 50:48. Teikiu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pačiame įstatyme taip teigiama: „Tik įregistravus valstybės teisę į nekilnojamąjį…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs skubate. Pirma reikia nutarimo projektą, kad mes įtrauktume tą klausimą į rudens sesiją.
20.07 val.
K. DAUKŠYS (DPF). Labai atsiprašau. Gerbiamasis pirmininke, siūlau įtraukti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymą į šios sesijos darbų programą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar turite klausimų? Nėra. Bendru sutarimu po pateikimo pritarta.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ar svarstymo stadijoje kas nors nori diskutuoti? Nenorite. Priimta. Galime sutarti bendru sutarimu? Pritariame. Priėmimo stadija. Vienas – už, vienas – prieš. (Balsai salėje) Kairė, dešinė nenori.
Balsuojame. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kol jūs balsuojate, noriu pasakyti, kad R. Meilutytė – vicečempionė.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 41, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ priimtas. (Gongas)
20.09 val.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nekilnojamojo turto registro įstatymas teigia, kad, įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės. To pavyzdys – kaip servitutai. Šituo įstatymo pataisymu siūlau, kad šita nuostata nebūtų taikoma tais atvejais, kai įregistruojama teismo sprendimu nustatytą servitutą ar administraciniu aktu nustatytą servitutą, gavus teismo leidimą. Šie atvejai reikalingi tada, kai tiesiami valstybinės reikšmės tinklai ir nėra nustatomas savininkas arba tas savininkas būna kur nors išvykęs ir būna neįregistravęs Registrų centre savo turto. Todėl tai sutrukdo servitutų įregistravimą ir negalima tų tinklų tiesti. Todėl siūlau ištaisyti šitą klaidą ir siūlau tokį pataisymą.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti V. Simulikas. (Balsai salėje) Jau nenorite? Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar pritariame Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Paskelbiau balsavimą.
Už balsavo 38, prieš nėra, susilaikė 2. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
20.12 val.
Svarstome 2-16 kompleksinį klausimą – Mokslo ir studijų įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-231 ir kartu įstatymo „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo projektą Nr. XIIP-232. Pranešėja – A. Pitrėnienė. Pateikimo stadija.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu grupės Seimo narių Mokslo ir studijų įstatymo 28 straipsnio 4 dalies pakeitimo projektą. Istoriškai Lietuvos teisės sistemoje susiklostė, kad dalis valstybinių universitetų statutų yra patvirtinti skirtingais būdais. Dalį jų tvirtino Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu, o Vilniaus universiteto statutas dar nuo 1990 m. patvirtintas įstatymu. Tai tapo tarsi tradicija, kuri įvertinant ypatingą Vilniaus universiteto reikšmę šalies mokslui ir kultūrai bei saugant šimtmečiais nuo 1579 m. formuotas ir patikrintas Vilniaus universiteto tradicijas galėtų būti išsaugota.
Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalies nuostata nedraudžia, atsižvelgiant į įvairius svarbius kriterijus, diferencijuoti skirtingų tipų aukštųjų mokyklų teisinio statuso ir to paties tipo aukštųjų mokyklų teisių bei autonomijos ribų. Pati Vilniaus universiteto bendruomenė išreiškė norą, kad jų statutas ir vėl būtų tvirtinamas įstatymu. Tarptautinė praktika rodo, kad mes nesame vieninteliai. Įstatymu tvirtinamas Estijos Tartu universiteto statutas, tokia praktika Airijos šalyje, yra ir Suomijoje. Siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti daug Seimo narių, bet, matau, V. Stundžio nėra. B. Juodka atsisako. E. Šablinskas. Atsisako. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti. Ačiū pirmininkui. Gerbiamoji Audrone, prašau pasakyti, kaip gali kiti universitetai jaustis? Aš suprantu, aš Vilniaus universitetui jaučiu sentimentus, bet, pavyzdžiui, Kaune yra Vytauto Didžiojo universitetas, kuris turėjo milžinišką Medicinos fakultetą, Veterinarijos, Technikos universitetą. Tai irgi galėtų įstatymu būti patvirtintas. Jūs laužote buvusio ministro G. Steponavičiaus nuostatą, dėl kurios mes kovojome, bet nieko neiškovojome, nes jis mano, kad visi universitetai turi būti pagal vieną kurpalį, kad statutas turi būti patvirtintas Seimo…
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamoji kolege. Gal pirmiausiai dėl buvusio ministro nuostatų laužymo. Iš tikrųjų aš manau, kad Seimas buvo pasisakęs, ir šiandieną teikiame taip pat Seimo narių grupės pasiūlymą. Būkime, kaip liaudyje sako: biedni, bet teisingi. Vis tiek mes turime pripažinti – pirmasis mūsų universitetas, tas, kuris yra vienintelis toks ir kito tokio nėra. Manyčiau, kad čia nedidelė nuodėmė, jau taip imant, kad jis taptų ir jo statutas būtų išskirtinai įteisintas įstatymu.
PIRMININKAS. Klausia V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji kolege, pritardamas jūsų pataisai, vis dėlto norėčiau grįžti prie tos idėjos, kaip jūs sakėte, išskirtinis universitetas, antro tokio nėra. Kodėl nėra nacionalinio universiteto statuso? Ačiū.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Čia reikia diskutuoti. Kolega, dėkoju už klausimą. Diskutuosime. Jeigu susitarsime, ir bus.
PIRMININKAS. Klausia L. Kazlavickas.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Klausimas būtų susijęs su autonomija. Ar, rengdami šitą įstatymo pasiūlymą, vertinote aplinkybes…
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Negirdžiu, kolega.
PIRMININKAS. Į mikrofoną kalbėkite, tiesiai į mikrofoną, tada girdės.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Ar, rengdami įstatymo projektą, vertinote aplinkybę, kad statuto tvirtinimas įstatymu leidžia Seimo nariams kištis į statuto turinį, juk taip būtų pažeista aukštosios mokyklos autonomija.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju jaunajam kolegai.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pirmininke, aš prašysiu…
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Iš tikrųjų ar tvirtinsim statutą įstatymu, ar mes juos jau tvirtinome visų kitų universitetų nutarimu, Seimas neturi galių įsikišti į statuto formulavimą, nes tai daro senatas. Tvirtinimas vyksta čia, bet visus pakeitimus, atsižvelgiant… Tarkim, daug pastabų yra Teisės departamento, bet visas jas turi taisyti pats senatas, pats universitetas. Ne komiteto nariai, ne komitetas ir ne Seimo nariai. Taip, kad čia nėra skirtumo ir grėsmės.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Ačiū jums už pateikimą. Daugiau klausti nėra norinčių.
Gerbiamoji vyrų galiorka: gerbiamasis Broniau, gerbiamasis Mečislovai, aš norėčiau paprašyti – pakentėkite dar 10 minučių, baigsime posėdį. Labai triukšmaujate! Pirmininkės negerbiate.
Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, matau, yra norinčių. Prašau, Rimantai. E. Šablinskas nori kalbėti už?
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Už, už. Viskas!
PIRMININKAS. R. J. Dagys nori kalbėti prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norėdami gero universitetui iš esmės jam darote meškos paslaugą. Kad ir ką jūs sakytumėte, kad ir ką jūs pasakotumėte, gerbiamoji komiteto pirmininke, įstatymo priėmimo procedūra yra vienareikšmė – Seimas gali keisti, ką nori. Kai mes tvirtiname statutą, tai mes tvirtiname in corpore viską, ką paruošė, jūs teisi. Bet įstatymo priėmimo procedūra leidžia keisti, kaip mums patinka. Nuo mūsų įsikišimo tas universiteto statutas gali būti toks, kad jie patys atbėgs pas mus prašydami atkeisti tvarką atgal. Visiškai!
Kitas dalykas. Jeigu visi universitetai turi tarpusavyje konkuruoti, tai turi konkuruoti vienodomis sąlygomis. Visus tuomet tvirtinkime ta pačia teisine tvarka. Tada aš pritarsiu.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomones. Kolegos, balsuojame. Balsuojame iš karto už abu įstatymus – Mokslo ir studijų ir įstatymą „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo“. Ponia Audrone, jūs galite eiti balsuoti į savo vietą. Jau balsuojame.
Už – 39, prieš – 1, susilaikė 3. Mokslo ir studijų įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-231 ir įstatymo „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo projektui Nr. XIIP-232(2) pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Daugiau jokie komitetai nenori svarstyti? Mečislovai, Socialinių reikalų ir darbo komitetui nereikia svarstyti? Nereikia. Gerai, supratome. Svarstymas – pavasario sesijoje.
20.20 val.
Gerbiamieji kolegos, paskutinysis šios dienos darbotvarkės klausimas. Virginijos nėra.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektas Nr. XIIP-493(3). Svarstymo stadija. Pranešėjas – L. Kazlavickas. Ruošiasi J. Vaickienė ir P. Urbšys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Atsiprašau, per mikrofoną.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms: už – 9, prieš – 1. Tiek užtenka ar ne?
PIRMININKAS. Aš manau, jeigu jūs pasakėte tai, kas svarbiausia, ir niekas neprieštarauja, tai užtenka.
Kviečiu į tribūną J. Vaickienę.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektą Nr. XIIP-493(3) ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektui. Siūloma pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymams. Dėkui.
PIRMININKAS. Ar iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto dar kas nors posėdyje dalyvauja? (Balsai salėje) Albinas ateis perskaityti.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir pritarė.
PIRMININKAS. Balsavo už. (Balsai salėje) Pritarta iš esmės.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją į tribūną. Gerbiamieji kolegos, dėl kitų klausimų aš turiu labai mažai vilties, nes dėl šio yra per 40 pataisų.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Mes… (Balsai salėje) Ką reiškia nesvarstome? Mes pradėjome svarstyti.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Reikia, reikia!
PIRMININKAS. Ką reiškia nesvarstome?
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Priėmimas ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Svarstymo stadija. Gerbiamieji kolegos, pradedame pastraipsniui. Yra pasiūlymas dėl pavadinimo, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, jam pritarta iš dalies. Ar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas neturės pasiūlymų? (Balsai salėje) Nėra. Vadinasi, pritarta. 1 straipsnis. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritarta iš dalies. Atsiprašau, pranešėjau, M. Zasčiurinskas dėl vedimo tvarkos.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš dėl vedimo tvarkos. Noriu pasakyti štai ką. Šitas įstatymas nėra toks paprastas, kaip dabar atrodo. Šitas įstatymas turi labai gilias pasekmes ir mes dabar, 21 valandą, svarstysime 40 pasiūlymų, kai salėje yra tik 30 žmonių. Jauskime atsakomybę! Bus analogiškas atvejis kaip su žemės mokesčiu praeitoje kadencijoje – nekaltai pateikė. Šitas įstatymas tikrai turi dideles pasekmes. Atkreipkite dėmesį, panagrinėkite kas nors daugiau.
PIRMININKAS. Mečislovai, dėkojame už pašnekėjimą, bet jūs nieko nepasiūlėte, todėl tęsiame toliau. (Balsai salėje) A. Skardžius per šoninį mikrofoną.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Aš siūlau netęsti naktinės reformos. Jau žinome, kokias pasekmes ji sukėlė. Siūlau pertrauką.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). O kam? Geras įstatymas…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes pradėjome, pertrauką galime daryti iki… (Balsai salėje) Atsiprašau, sako, galima.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Bet frakcija neprašo, prašė tik asmeniškai A. Skardžius.
V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pats sakei, kad jau visiems eina stogas, frakcijos vardu siūlau pertrauką. Gana čia! (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritariate? Bet tada baigsime posėdį. (Balsai salėje)
Už – 32, prieš – 5, susilaikė 5. 1/3 tikrai užtenka. Pertrauka iki kito posėdžio, t. y. iki antradienio.
Gerbiamieji kolegos, pratęstas laikas baigėsi. Jeigu mes norime pratęsti posėdį, tada reikia balsuoti. Jeigu reikalaujančių nėra… (Balsai salėje) Ačiū, pertrauka jau paskelbta. Balsuojame dėl posėdžio pratęsimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už pratęsimą balsavo 24, prieš – 12, susilaikė 6. Posėdis pratęsiamas, kol baigsime visus klausimus. (Balsai salėje)
20.27 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 2013 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1233(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1072, 237, 2413 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1075 straipsniu įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1234(2) (svarstymas)
Kitas rezervinis – Administracinių teisės… J. Sabatausko nematau. (Balsai salėje) Kas? Nėra. Ar mes galime surasti nors vieną Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį? (Balsai salėje) Nėra.
Gerbiamieji kolegos, kadangi pataisų ir pasiūlymų jokių nėra, už bendru sutarimu komitetas pritaria, ar galime po svarstymo pritarti? Galime. Pritarta.
Taip pat ir dėl antrojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekto jokių pasiūlymų ir pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Po svarstymo abiem projektams – Nr. XIIP-1233(2) ir Nr. XIIP-1234(2) – pritarta.
20.28 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 291, 88, 127, 128, 134, 135, 136, 139, 140, 169, 1806, 1809, 18025, 214 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1279(2) (svarstymas)
Seimo statuto projektas Nr. XIIP-1279. Vėl nėra J. Sabatausko. Pažiūrime. Pasiūlymų ir pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo Statuto pakeitimui? Galime. Pritarta.
20.28 val.
Svarstome rezervinį 5 kompleksinį klausimą, trys klausimai. Pirmiausia kviečiu R. Žemaitaitį dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projekto.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai trumpai. Yra siūloma įtraukti į rudens programą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio pakeitimą. Viskas.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, klausti niekas nenori? Ar galime bendru sutarimu? Galime.
Svarstymo stadija. Pasisakančių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo?
Nutarimo priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Ar galime sutarti? Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 23, susilaikė 10. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ priimtas. (Gongas)
Ir juos abu sujungsime, prieš tai mes dar vieną tokį priėmėme.
20.30 val.
Kviečiu į tribūną R. Žemaitaitį pristatyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolegos, čia yra susiję su tuo, kad mes praeitą sesiją buvome nustatę 105 suminę galią. Į mūsų komitetą kreipėsi pramonininkų atstovai, kalbėjo, kad 105 šiandien neužtenka, net tie, kurie yra pateikę paraiškas. Ir toje vietoje yra biodujos. Dabar yra gana didelė diskusija. Su premjeru ir šiandien, ir pirmadienį diskutavome, aš manau, bet kokiu atveju dėl šio įstatymo projekto reikia Vyriausybės išvados. Manau, kad šitame įstatyme turi būti diferencijuota suminė galia pagal kiekvieną išteklių atskirai, o ne bendrai, kad nekiltų interesų konfliktų, kad nesakytų: veikiami politikai, ministrai ir pan., ir pan. Tiesiog aš siūlau pritarti po pateikimo, kreiptis į Vyriausybę, kad Vyriausybė pateiktų tuos ar 200, ar 150, kiek jie pasiūlys, išskirstyti pagal kiekvieną šaką, tada nekils niekam jokių diskusijų ir kaltinimų.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, manau, kad pritars šiam įstatymo projektui. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų, kad į šio įstatymo svarstymą įsitrauktų ir Energetikos komisija?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Iš tikrųjų aš dar kartą sakau, čia turi ir Aplinkos apsaugos komitetas būti, ir Ekonomikos komitetas, ir Energetikos komisija. Ir dar kartą sakau, turime galų gale padėti tašką šitoms manipuliacijoms ir suskirstyti, dar kartą sakau, ar bus 150, ar bus 135, ar bus 200. Nes tikrai nenoriu aš, kaip komiteto pirmininkas, prisiimti atsakomybės ir paskui klausytis visokių vertinimų. Tai yra Vyriausybės pozicija ir galų gale turi būti taškas. Jeigu pasakėme 105, o, pasirodo, išdavėme leidimų jau 135. Turi būti aiškiai pasakyta, kokiai šakai ir kiek mes duodame. Jeigu šiandien yra biodujos už borto, kuras už borto, tai tokiu atveju turi būti aiškiai pasakyta, kokia suminė galia jiems atitenka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Gerbiamieji kolegos, kiek aš supratau, iš karto prašome Vyriausybės išvadų. Vis tiek Vyriausybė svarstys. Siūlome pagrindiniu Aplinkos apsaugos komitetą. Svarstymo laikas – pavasario sesija. Ir Energetikos komisiją. Sutariame.
Gerbiamieji kolegos, kito klausimo dėl loterijų svarstyti negalime, nėra pono V. Skarbaliaus. P. Gražulio irgi nematau. Nebus, labai džiaugiamės.
20.33 val.
Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Nikolajaus Jadovo peticijos“
Liko tik P. Čimbaras ir trys peticijos. Kiekvieną atskirai. Pirmiausia dėl N. Jadovo. Pono N. Jadovo.
P. ČIMBARAS (DPF). Aš tikrai jūsų ilgai nevarginsiu. Vadovaudamasis Peticijų įstatymu, komisijos nuostatomis, pristatau komisijos išvadą dėl N. Jadovo peticijos ir Seimo protokolinio nutarimo projektą dėl jos.
Komisija priėmė sprendimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą, atsižvelgus į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę, nes, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas Konstitucijos 31 straipsniu…
Atsižvelgus į tai, prašyčiau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticiją pateikti pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimų neturite. Ar galime bendru sutarimu atmesti? Tiksliau, pritarti komiteto išsakytai nuomonei atmesti peticiją. Pritarta.
20.34 val.
Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Rolando Čiapo peticijos“
Kitas protokolinis nutarimas dėl R. Čiapo peticijos.
P. ČIMBARAS (DPF). Dėl R. Čiapo. Komisija priėmė sprendimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą, atsižvelgus į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir motyvus, išdėstytus komisijos išvadoje, kurioje tie motyvai yra labai detaliai išdėstyti.
Atsižvelgus į tai, prašyčiau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pateiktą pasiūlymą pakeisti Baudžiamojo kodekso procesą taip, kaip siūlo pareiškėjas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausti niekas nenori? Ar galime bendru sutarimu atmesti? Pritarta Peticijų komisijos nutarimui? Pritarta atmesti peticiją.
20.35 val.
Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“
Seimo protokolinis nutarimas dėl A. A. Miškinio peticijos.
P. ČIMBARAS (DPF). Komisija tokį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Teisės departamento, Teisingumo (…) pateiktas nuomones, nes, remdamiesi teisėkūros principais, teisėkūros subjektai privalo užtikrinti teisės akto sistemiškumą, reiškiantį, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.
Atsižvelgus į tai, prašau pritarti komisijos išvadai atmesti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos nuomonei? Sutarėme.
Registracija.
Užsiregistravo 31 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, leiskite užbaigti gruodžio 12 d. vakarinį posėdį. (Gonga)
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.