LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL VILNIAUS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2013-12-11 Nr. XIIP-232 (2)

Vilnius

 

            Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Teikiamo įstatymo projekto pavadinimas dėstytinas taip: „Lietuvos Respublikos Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymas“. Atitinkamai tikslintini ir įstatymo 1 straipsnio pavadinimas bei pakeitimų esmė.

2.    Nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ turi būti dėstomas naujos eilutės centre.

3.    Nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo įstatymo 2 straipsnyje brauktinas perteklinis žodis “Universiteto”, nes sąvokos “statutas” santrumpa įvesta šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje.

4.    Nauja redakcija dėstomu įstatymu tvirtinamo Vilniaus universiteto statuto projekto (toliau šioje išvadoje – statuto projektas) 3 straipsnio 2 dalies formuluotė „viešosios valdžios institucijos“ nėra apibrėžta ir vartojama Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Siūlome šią nuostatą derinti su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

5.    Atsižvelgiant į tai, kad mokslo ir studijų institucijų valstybinio reguliavimo principai, šių institucijų autonomijos turinys bei ribos nustatomos ne tik Konstitucijoje, bet ir specialiajame Mokslo ir studijų įstatyme, statuto projekto 3 straipsnio 5 dalyje po žodžio „Konstitucijoje“ įrašytini žodžiai „ir Mokslo ir studijų įstatyme“.

6.    Statuto projekto 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad viena iš Universiteto veiklos sričių yra žmogaus sveikata, o 2 dalies 5 punkte - kad viena iš veiklos rūšių yra sveikatinimo veikla. Be to, šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šias veiklos sritį ir rūšį apima sąvoka akademinė veikla“. Vertinant šias nuostatas, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, sveikatinimo veikla tai asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą sveikatos priežiūros paslaugas  gali teikti (t.y. užsiimti sveikatinimo veikla) tik turinčios licenciją ir valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre įregistruotos įstaigos. Tuo tarpu aukštųjų mokyklų veiklos prigimtis bei vykdomos funkcijos yra susijusios su studijų, mokslo ir meno organizavimu, o ne su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos Universiteto ligoninėje ar kitame Universiteto klinikinės bazės pagrindu veikiančiame subjekte, tačiau tai yra savarankiški iš valstybės turto įsteigti juridiniai asmenys, su savo žmogiškaisiais ir organizaciniais ištekliais, finansavimu, atskiru specifiniu veiklos reglamentavimu. Kitaip tariant, universiteto ligoninė negali būti traktuojama kaip toks pat struktūrinis Universiteto padalinys, kaip fakultetas, institutas ar laboratorija. Atsižvelgiant į tai, svarstytinos statuto projekto nuostatos, pagal kurias Universitetas užsiima sveikatinimo veikla, kuri suprantama kaip viena iš „akademinės veiklos“ formų.

7.    Statuto projekto 8 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad diplomų, pažymėjimų bei jų priedų forma bei išdavimo tvarka nustatoma Senato tvirtiname Reguliamine, turėtų būti suderinta su Mokslo ir studijų įstatymo 51 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad  diplomų, diplomo priedėlio (priedo) ir pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

8.    Statuto projekto 11 straipsnio 2 dalyje siūlome nurodyti subjektą, įgaliotą tvirtinti 11 straipsnyje minimus Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatus, t.y subjektą, įgaliotą tvirtinti tam tikrą teisės aktą, siūlome nurodyti pirmą kartą minint šį teisės aktą. Atitinkamai turėtų būti patikslinta statuto projekto 32 straipsnio 3 dalis.

9.    Statuto projekto 12 straipsnio 3 dalies formuluotė suponuoja reguliavimą, pagal kurį svarbūs Universiteto klausimai, kurie buvo aptarti visos Universiteto bendruomenės, gali būti papildomai aptariami ne tik Universiteto bendruomenės dalies susirinkimuose (konferencijose), bet ir papildomai atliekant ir visos Universiteto bendruomenės ir Universiteto bendruomenės dalies narių apklausas elektroninių ryšių priemonėmis. Svarstytina, ar toks reglamentavimas yra logiškas ir pagrįstas žmogiškųjų ir organizacinių išteklių naudojimo požiūriu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šioje dalyje vietoj jungtukų derinio „ir (arba)“ vartoti jungtuką „arba“. Kitu atveju siūlome apibrėžti principus, pagal kuriuos tiems patiems klausimams spręsti gali būti naudojamos kelios alternatyvios Universiteto bendruomenės narių nuomonės atsiklausimo formos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad statuto projekto 33 straipsnio 1 dalies 21 punkte nėra numatyti Universiteto bendruomenės dalies susirinkimai (konferencijos) ir Universiteto bendruomenės dalies apklausa.

10.     Statuto projekto 12 straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „(jo vidiniuose organizaciniuose dariniuose)“, nes Universiteto vidiniai organizaciniai dariniai nėra savarankiški darbo santykių subjektai, savo vardu sudarantys darbo sutartis su Universiteto darbuotojais.

11.     Statuto projekto 12 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog „Statute, Reguliamine ar kituose Universiteto teisės aktuose numatytais atvejais ir tvarka sudarant Universiteto bei jo vidinių organizacinių darinių valdymo (savivaldos) organus dalyvauja ir Universiteto studentai.“ Pastebėtina, jog siūloma nuostatos formuluotė neatitinka Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų. Minėtame įstatyme imperatyviai įtvirtinama studentų teisė dalyvauti sudarant tam tikrus universiteto valdymo (savivaldos) organus, pavyzdžiui, įstatymo 21 straipsnio 5 dalis, todėl tokios teisės realizavimas Universiteto statute neturi būti įtvirtinamas tik kaip tam tikrų Universiteto vidaus teisės aktų suteikiama galimybė, priklausanti nuo Universiteto organų priimtų teisės aktų turinio. Siūlytina tikslinti aptartą formuluotę.

12.     Statuto projekto 15 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „nutraukė darbą“ reikia įrašyti žodžius „nutraukė darbo sutartį“.

13.     Statuto projekto 15 straipsnio 6 ir 7 dalyje reiktų atskleisti kaip vertinamas ir skaičiuojamas nustatytasis privalomasis dėstytojo  ar mokslo darbuotojo 5 metų nepertraukiamo darbo laikotarpis, kai šiose dalyje nurodytais pagrindais jo darbo sutartis keičiama, nutraukiama ar kai su juo, perkėlus į kitas pareigas, sudaroma nauja darbo sutartis. Kitaip sakant, siūlome aiškiai apibrėžti, nuo kada ir kaip skaičiuojamas (tęsiamas) minėtasis 5 metų darbo laikotarpis, kuris yra svarbus nustatant, ar su asmeniu, pakartotinai laimėjus viešąjį konkursą, gali būti sudaroma jau ir neterminuota darbo sutartis.

14.     Statuto projekto tekste, pavyzdžiui, 15 straipsnio 9 ir 10 dalyse, tam tikras metų skaičius nurodomas skaičiais arba žodžiu. Siūlytina vienodinti statuto tekstą ir nuosekliai vartoti metų skaičių nusakantį žymėjimą.

15.     Statuto projekto 15 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad senato tvirtiname Reguliamine nustatytais atvejais ir tvarka gali būti rengiama neeilinė dėstytojų ar mokslo (meno) darbuotojų atestacija. Ši nuostata prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio 6 daliai, pagal kurią mokslo ir studijų institucijų dėstytojams ir mokslo darbuotojams institucijų neeilinė atestacija gali būti rengiama institucijų tarybų nustatyta tvarka.

16.     Statuto projekto 17 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad mokslininkų stažuotojų konkurso organizavimo Universitete tvarka nustatoma senato tvirtiname Reguliamine, derintina su Mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 2 metams.

17.     Statuto 16 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Asocijuotasis dėstytojas ar mokslininkas (menininkas) gali be viešo konkurso grįžti į ankstesnes pareigas.“ Atkreiptinas dėmesys, jog tokia nuostata neatitinka imperatyvios Mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog „Asocijuotasis mokslininkas, jeigu tam pritaria aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ar mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba, gali be konkurso grįžti į ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos“. Siūlytina koreguoti statuto projekto tekstą, kad jis atitiktų imperatyvią įstatymo nuostatą.

18.     Statuto projekto 17 straipsnio 3 dalies, 18 straipsnio 4 dalies, 19 straipsnio 3 dalies nuostatas siūlytume reglamentuoti Statuto projekto 15 straipsnyje, numatant kam netaikomos šio straipsnio nuostatos.

19.     Derinant statuto projektą su Mokslo ir studijų įstatymo 61 straipsnio 1 dalimi, statuto projekto 18 straipsnio 2 dalį siūlome papildyti, nurodant, kad su kviestiniu dėstytoju ar mokslo (meno) darbuotojo sudaroma ne ilgesnė kaip 2 metų terminuota darbo sutartis.

20.     Statuto projekto 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad profesoriui emeritui mokėtina mėnesinė išmoka nustatoma senato tvirtinamuose Emeritūros, afiliacijos ir garbės vardų nuostatuose, derintina su Mokslo ir studijų įstatymo 63 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatančia, kad profesoriui emeritui mokama aukštosios mokyklos tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.

21.     Statuto projekto 21 straipsnio 2 dalis, pagal kurią studento pažymėjimo forma, išdavimo tvarka, universiteto studentų atstovybei pritarus, nustatoma Reguliamine, derintina su Mokslo ir studijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

22.     Statuto projekto 21 straipsnio 5 dalyje siekiama nustatyti, kad studentų ir klausytojų teisės ir pareigos Universitete, atsakomybė nustatomos Reguliamine. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinės Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančių studentų teisės ir pareigos įtvirtintos Mokslo ir studijų įstatymo 55 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, statuto projekto 21 straipsnio 5 dalis turi būti atitinkamai pildytina.

23.     Statuto projekto 24 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad universiteto garbės vardai, jų suteikimo sąlygos ir tvarka nustatomi senato tvirtinamuose Emeritūros, afiliacijos ir garbės vardų nuostatuose, derintina su Mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 7 punktu, įtvirtinančiu, kad garbės vardų suteikimo tvarka turi būti nustatoma pačiame aukštosios mokyklos statute.

24.     Siekiant teisinio aiškumo, statuto projekto 25 straipsnio 1 ir 3 dalyse reiktų atskleisti ne tik ginčų pobūdį, nulemiantį ar ginčas būtų nagrinėjamas centrinėje ginčų nagrinėjimo komisijoje ar kamieninių akademinių padalinių ginčių nagrinėjimo komisijoje, tačiau ir kamieninių akademinių padalinių komisijų sprendimų privalomumą bei jų apskundimo galimybę centrinei ginčų nagrinėjimo komisijai.

25.     Statuto projekto 25 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje nurodoma, kad ginčų nagrinėjimo komisijos pirmininkas skiriamas senato arba padalinio tarybos sprendimu. Tačiau paskutinis šios dalies sakinys suponuoja tai, kad kiekvienam posėdžiui gali būti ad hoc renkamas (skiriamas) pirmininkaujantis komisijos narys. Šias nuostatas siūlome suderinti tarpusavyje.

26.     Statuto projekto 25 straipsnio 4 dalis, pagal kurią šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų ginčų nagrinėjimo komisijų darbo tvarka, įgaliojimai ir sprendimų įgyvendinimas, kiek to nereglamentuoja Statutas, nustatomi senato tvirtinamuose šių komisijų nuostatuose, nesiderina su Mokslo ir studijų įstatymo 55 straipsnio 8 dalimi, kurioje imperatyviai nurodoma, kad ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato aukštosios mokyklos statutas.

27.     Statuto projekto 27 straipsnio 2 dalis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad universiteto tarybos nario pareigų užėmimo ir jų netekimo sąlygos yra įtvirtintos Mokslo ir studijų įstatyme, kuris nenumato, kad išrinktasis (paskirtasis) tarybos narys, formaliai pats neatsisakęs ankstesnių pareigų senate, netenka ir naujųjų pareigų taryboje. Siūlome nustatyti tokį reglamentavimą, kad išrinktasis į tarybą senato narys, pradėdamas eiti tarybos nario pareigas savaime netenka senato nario statuso. Atkeiptinas dėmesys, kad pats straipsnio pavadinimas – „vėliausio mandato taisyklė“ – suponuoja, kad asmuo, formaliai turintis teisę užimti dvi pareigas, užima tas pareigas, į kurias jis paskirtas (išrinktas) vėliausiai.

28.     Statuto projekto 28 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys tikslintinas, nes jos nuostata, pagal kurią vidiniai organizaciniai padaliniai yra pavaldūs rektoriui, yra ydinga. Galbūt norėta pasakyti, kad vidinių organizacinių darinių valdymo organai yra pavaldūs rektoriui.

29.     Statuto projekto 28 straipsnio 4 dalyje reikėtų atskleisti, ar rektorius gali neskirti jam teikiamos slaptu balsavimu išrinktos kamieninio akademinio padalinio vadovo kandidatūros. Taip pat siūlome nurodyti, ar su kamieninio akademinio padalinio vadovu sudaroma darbo sutartis dėl šių pareigų užėmimo, tuo pačiu nurodant, ar buvusi darbo sutartis dėl jo užimamų dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigų nutraukiama.

30.     Siekiant teisinio aiškumo, statuto projekto 28 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „esamų kamieninių akademinių padalinių nuostatus“ siūlome įrašyti žodžius „veikiančių kamieninių akademinių padalinių nuostatų pakeitimus“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata nesiderina su statuto projekto 33 straipsnio 1 dalies 28 punktu, kuriame nustatyta, kad veikiančių kamieninių akademinių padalinių nuostatus senatas tvirtina rektoriaus teikimu, pritarus kamieninio akademinio padalinio tarybai.

31.     Statuto projekto 30 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Ligoninės pavadinime naudoti Universiteto vardą – teisę vadintis Universiteto ligonine – turi tik tos viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurių visuotiniame dalyvių susirinkime Universitetui priklauso ne mažiau kaip 50 procentų balsų.“ Pastebėtina, jog siūloma nuostata kelia abejonių dėl reguliavimo turinio atitikties reguliavimo tikslui, nes visuotinio dalyvių susirinkimo dalyvių skaičius yra kintantis dydis ir priklauso nuo to, kiek į visuotinį dalyvių susirinkimą atvyksta dalyvių. Manytina, jog, šiuo atveju, turėtų būti kalbama apie tam tikrą procentą nuo visų dalyvių balsavimo teisių. Analogiška pastaba išsakyti ir dėl statuto projekto 34 straipsnio 5 dalies.

32.     Statuto projekto 33 straipsnio 1 dalies 11 punkte, derinant šį punktą su Mokslo ir studijų įstatymu bei statuto projekto 38 straipsnio 1 dalies 16 punktu, vietoj žodžio „Rektoriui“ įrašytinas žodis „Tarybai“.

33.     Statuto 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžio „konstatuoja“, atsižvelgiant į šio statuto 27 straipsnį, reikia įrašyti žodžius „priima nutarimą“.

34.     Siekiant teisinio aiškumo, statuto projekto 33 straipsnio 1 dalies 31 punkte siūlome nurodyti senato pritarimo su išlygomis prašymams sudaryti terminuotas darbo sutartis ne ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui pasekmes.

35.     Vertinant statuto projekto 33 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią senatui pareiškus nepasitikėjimą rektoriumi pakartotinai, taryba privalo priimti sprendimą atleisti rektorių iš pareigų, atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatymas nenumato valstybinio universiteto rektoriaus atskaitingumo senatui. Pagal įstatymą rektorius yra renkamas ir tiesiogiai atskaitingas pagrindiniam universitetų valdymo organui – Tarybai ir būtent šio valdymo organo kompetencijai priklauso sprendimo dėl rektoriaus  atleidimo iš pareigų nesibaigus kadencijai priėmimas. Atsižvelgiant į tai, minėta statuto projekto 33 straipsnio 3 dalies nuostata tikslintina, kaip nesiderinanti su Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintais rektoriaus atšaukimo iš pareigų principais. Atitinkamai diskutuotina ir statuto projekto 44 straipsnio 20 daliai.

36.     Siekiant teisinio aiškumo, statuto projekto 33 straipsnio 4 dalies nuostatas siūlome derinti su to paties straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktais, reglamentuojant atvejus, kada šiuose punktuose nurodytais klausimais senatas priima sprendimus mažesne nei dviejų trečdalių visų senato narių balsų dauguma bei nurodant tokių sprendimų, nesant nustatyto privalomo kvorumo, teisinę galią.

37.     Statuto projekto 33 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „turi būti“ įrašytini žodžiai „gali būti“.

38.     Statuto projekto 34 straipsnio 6 dalies 4 punktas turėtų būti suderintas su Mokslo ir studijų įstatymu, nurodant, kad ne mažiau kaip penktadalį senato narių turi sudaryti docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas užimantys asmenys.

39.     Statuto projekto 34 straipsnio 6 dalies 5 punkte reikėtų reglamentuoti atvejus, kai nei vienas kandidatas negauna daugiau nei pusės rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio punkto paskutinis sakinys savo turiniu yra nelogiškas, nes sistemiškai įvertinus jį su nuostata, kad išrinktu laikomas kandidatas turi gauti ne mažiau nei pusę dalyvavusių rinkimuose balsų, suponuoja, kad keli kandidatai gali gauti daugiau nei pusę rinkikų balsų.

40.     Statuto projekto 35 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „pirmąjį naujos kadencijos senato posėdį šaukia“ įrašytini žodžiai „pirmojo naujos kadencijos senato posėdžio datą nustato“. Atitinkamai tikslintinas ir statuto projekto 36 straipsnio 5 dalies 1 punktas bei 40 straipsnio 3 dalis.

41.     Statuto projekto 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj žodžių „nutraukia Rektoriaus įgaliojimus“ įrašytini žodžiai „atleidžia iš pareigų Rektorių“.

42.     Statuto projekto 38 straipsnio 1 dalies 8-10 ir 25 punktuose nustatyti Tarybos įgaliojimai tikslintini, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintą bendrąjį universitetų valdymo principą, kad Taryba yra pagrindinis universiteto valdymo organas, kuris svarbiausius universiteto valdymo ir veiklos organizavimo klausimus priima įvertinęs senato nuomonę, o ne pritarus senatui. Kitaip sakant, tam tikrų sprendimų priėmimas priklauso išimtinai Tarybos kompetencijai, o senatas atlieka tik patariamąją funkciją.

43.     Statuto projekto 38 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostata, kad Tarybai nepatvirtinus universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos, ji turi būti parengta iš naujo, savo turiniu yra nelogiška ir ydinga, nes praėjusių metų sąmatos įvykdymo ataskaita konstatuoja jau įvykusį faktą (kaip buvo paskirstytos ir išleistos lėšos), kuris negali būti ištaisytas ar patikslintas (nebent sąmatos įvykdymo ataskaita būtų klastojama). Atitinkami tikslintini ir kiti statuto projekto straipsniai, numatantys pakartotinį sąmatos įvykdymo ataskaitos rengimą.

44.     Statuto projekto 38 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodytas minimalus Tarybos narių balsų kvorumas, reikalingas tam, tam tikri klausimai būtų laikom priimtais, nesiderina su Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad Taryba savo sprendimus priima dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Taip pat pažymėtina, kad statuto projekto 38 straipsnio 3 dalis neatitinka Mokslo ir studijų įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto principo, kad rektorius gali būti atleidžiamas 7 tarybos narių balsų dauguma (kai Tarybą sudaro 11 narių).

45.     Statuto projekto 39 straipsnio 6 dalyje nustatytini ir su Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 4 ir 5 dalimis nederantys apribojimai kandidatams į Tarybos narius brauktini, o dalies turinys derintinas su įstatymo tekstu, eliminuojant iš statuto įstatymu nepagrįstus ribojimus.

46.     Statuto projekto 39 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad  likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki Tarybos kadencijos pabaigos senato pirmininkas inicijuoja naujos Tarybos sudarymą, o 9 dalyje nurodoma, kad likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki tarybos kadencijos pabaigos skelbiama, kad pradedamas kandidatų kėlimas. Sistemiškai vertinant šias dvi nuostatas, yra neaišku, kokie veiksmai ar procedūros gali būti atliekami nuo Tarybos sudarymo inicijavimo (likus ne mažiau 6 mėnesiams iki kadencijos pabaigos) iki paskelbimo apie kandidatų kėlimą (likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki kadencijos pabaigos). Statuto projekto 40 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią tarybos pirmininkas renkamas paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 8 daliai, nustatančiai, kad Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką.

47.     Statuto projekto 40 straipsnio 5 dalį reikėtų tikslinti, nes Mokslo ir studijų įstatymas nenumato kvalifikuotos dalyvaujančiųjų Tarybos narių daugumos, kad posėdis sprendžiant šioje dalyje numatytus klausimus būtų laikomas teisėtu.

48.     Statuto projekto 42 straipsnio 5 dalies nuostata, suteikianti teisę rektoriui dalį savo įgaliojimų perduoti vykdyti kitiems asmenims derintina su Mokslo ir studijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, nustatant, jog įstatymo nuostatoje išvardintų funkcijų vykdymas negali būti perduotas jokiems kitiems asmenims.

49.     Statuto projekto 43 straipsnio 1 dalies 19 punktas, pagal kurį rektorius tvirtina universiteto vidaus tvarkos taisykles, derintinas su Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nustatančiu, kad universiteto vidaus tvarkos taisykles tvirtina universiteto Taryba.

50.     Statuto projekto 43 straipsnio 1 dalies 35 punktas dėstytinas taip: „užtikrina Universiteto, kaip juridinio asmens dalyvio, turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą“.

51.     Statuto projekto 44 straipsnio 1 dalies nuostata, kad rektoriumi gali būti renkamas asmuo per pastaruosiuos 10 metų ne mažiau kaip penkerius metus ėjęs profesoriaus pareigas universiteto statusą turinčioje mokykloje, nesiderina su Mokslo ir studijų įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais minimaliais reikalavimais rektoriaus pareigoms užimti. Svarstytina, ar toks reglamentavimas pagrįstai užkirstų kelią į universiteto rektoriaus pareigas kandidatuoti asmenis, tenkinančius įstatyme įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.

52.     Statuto projekto 44 straipsnio 7 dalies nuostata, nustatanti, kad senatas teikia Tarybai privalomas išvadas dėl asmenų atitikties statuto reikalavimams rektoriaus pareigoms užimti, nesiderina su Mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 10 punktu, nustatančiu, kad senatas svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas, t.y. įstatymas numato, kad senatas teikia savo nuomonę dėl kandidato tinkamumo užimti pareigas, o ne dėl jo atitikimo nustatytiems reikalavimams. vadovaujantis bendraisiais viešojo konkurso organizavimo principais, kandidatų atitikimą keliamiems reikalavimams turi įvertinti ir užtikrinti pats konkursą organizuojantis subjektas. Tuo tarpu projekte siūlomas reglamentavimas nesiderina su Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintais universiteto veiklos organizavimo principais, pagal kuriuos senatas tam tikrais  klausimais (įskaitant ir siūlymus dėl kandidatų tinkamumo užimti rektoriaus pareigas) atlieka tik Tarybos patariamąją funkciją.

53.     Statuto projekto 44 straipsnio 8 dalies nuostata, nustatanti kvalifikuotą dalyvaujančiųjų posėdyje Tarybos narių balsų skaičių renkant rektorių, nesiderina su Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta taisykle, kad Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių (t.y. 8 nariai, jeigu Tarybą sudaro 11 narių). Atitinkamai tikslintina ir statuto projekto 44 straipsnio 9 dalis, nustatanti, kad rektorius laikomas išrinktu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 7 tarybos nariai (pagal Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 9 dalį Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma).

54.     Statuto projekto 44 straipsnio 21 dalyje nustatyti rektoriaus įgaliojimų pasibaigimo prieš terminą pagrindai nesiderina su Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintais valstybinių universitetų rektorių atleidimo iš pareigų pagrindais. Manome, kad valstybinių universitetų rektoriai, be Mokslo ir studijų įstatyme su aukštųjų mokyklų veiklos specifika susijusių atleidimo iš pareigų pagrindų, gali būti atleisti iš rektoriaus pareigų vadovaujantis tik bendraisiais darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pagrindais.

55.     Sistemiškai vertinant statuto projekto nuostatas bei atsižvelgiant į statuto projekto 46 straipsnio 6 dalį, nustatantį, kad kanclerio atleidimui iš pareigų taikomi bendri darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, svarstytina, kodėl tokia nuostata nenumatyta ir rektoriaus bei prorektorių veiklą reglamentuojančiose statuto projekto nuostatose.

56.     Statuto projekto 48 straipsnio 2 dalies 4 punkte po žodžio „ištekliai“ įrašytini žodžiai „išskyrus valstybės biudžeto lėšas“.

57.     Statuto projekto 48 straipsnio 3 dalies sakinys „Universiteto teisinės formos ar pavadinimo pakeitimas nepanaikina ir nepakeičia Universiteto teisių į turtą, valdytą iki tokio pakeitimo“. Brauktinas kaip perteklinis ir neturintis teisinio krūvio, nes jame kalbama apie juridinio asmens pertvarkymą, o teisinius santykius, susijusius su juridinio asmens pertvarkymu bei asmens teises ir pareigas po pertvarkymo reguliuoja Civilinio kodekso 2.104 straipsnis ir kitos nuostatos.

58.     Statuto projekto 48 straipsnio 4 dalis derintina su Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis valstybinės aukštosios mokyklos gali steigti ir į juos investuoti aukštosios mokyklos tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka tik tuo atveju, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su valstybinės aukštosios mokyklos vykdoma studijų organizavimo ar mokslinių tyrimų veikla ir būtinas šiems tikslams pasiekti.

59.     Statuto projekto 48 straipsnio 6 dalies paskutinis sakinys brauktinas, kaip prieštaraujantis bendriesiems valstybės turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo principams, pagal kuriuos valstybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko teises ir pareigas įgyvendinantiems Seimui ir Vyriausybei nėra būtinas valstybės turto valdytojų sutikimas priimant sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ar disponavimu.

60.     Derinant statuto projekto 51 straipsnio 2 dalies nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymu, šios dalies pirmasis sakinys dėstytinas taip: „2. Seimas sprendimą dėl Universiteto reorganizavimo priima Tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs Tarybos nuomonę“. Atitinkamai tikslintinas ir 52 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys bei pildytina 53 straipsnio 1 dalis.

61.     Taip pat reikėtų tikslinti statuto projekto 51 straipsnio 2 dalies ir 52 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Seimas sprendimą dėl reorganizavimo (pertvarkymo) ir naują statutą tvirtina priima laikantis Universiteto statute nustatytų procedūrų, nes Seimas, priimdamas atitinkamus sprendimus dėl reorganizavimo pertvarkymo) vadovautųsi bendraisiais  Civiliniame kodekse bei specialiame Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintais juridinių asmenų (aukštųjų mokyklų) reorganizavimo pagrindais ir sąlygomis, o tvirtindamas universiteto statutą – Seimo statute nustatytomis įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimą reglamentuojančiomis normomis.

62.     Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Seimas, kaip valstybinio universiteto steigėjas, turi teisę priimti sprendimus ne tik dėl paties Universiteto reorganizavimo, tačiau ir dėl jo dalyvavimo kitų asmenų reorganizavime, svarstytina ar statuto projekto 51 straipsnio 3 dalyje nereikėtų nustatyti, kad sprendimą dėl pritarimo Universiteto dalyvavimui kitų juridinių asmenų reorganizavime priima Seimas.

63.     Svarstytinas statuto projekto 52 straipsnio, reglamentuojančio Universiteto pertvarkymą, tikslingumas, nes Mokslo ir studijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, nustatanti, kad valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga. Be to, Civilinio kodekso 2.104 straipsnio 3 dalis aiškiai nustato, jog viešasis juridinis asmuo, negali būti pertvarkomas į privatųjį juridinį asmenį. Atsižvelgiant į tai, valstybinį universitetą pertvarkyti į kitos teisinės formos juridinį asmenį, nėra teisinio pagrindo, o siūloma nuostata neturi teisinio krūvio.

64.     Statuto projekto 53 straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti, kad sprendimai dėl universiteto likvidavimo gali būti priimami tik po to, kai juos susirinkimuose yra apsvarsčiusi universiteto akademinė bendruomenė. Šią nuostatą reiktų patikslinti nurodant, kuris universiteto valdymo organas (ar senatas teikdamas siūlymus Tarybai ar Taryba, tvirtindama likvidavimo planus) sprendimą dėl universiteto likvidavimo turi priimti po to, kai šį klausimą susirinkime apsvarsto universiteto akademinė bendruomenė.

65.     Statuto projekto 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta kvalifikuota Tarybos narių balsų dauguma teikiant Seimui tvirtinti universiteto statuto pakeitimus nesiderina su Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma.

 

 

 

Teisės departamento direktorius                                                                      Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

E. Mušinskis

D. Zebleckis

A. Ožiūninenė