LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMO „DĖL VILNIAUS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą.
Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. balandžio 30 d. priimto Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – MSĮ) 93 straipsnio 8 dalies nuostata numato, kad „valstybinės aukštosios mokyklos privalo būti pertvarkytos iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas iki 2011 m. gruodžio 31 d.”. 2011 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo įregistruotas ir pradėtas svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo įstatymo projektas XIP-3105, tačiau dėl Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimo, kuriuo dalis tiesiogiai su Statuto turiniu susijusių Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, projekto svarstymas buvo sustabdytas, ir Vilniaus universiteto pertvarkymo iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą procedūros negalėjo būti atliktos nustatytu laiku.
Nesuspėjus laiku patvirtinti Vilniaus universiteto statuto, įtvirtinančio šios aukštosios mokyklos kaip viešosios įstaigos statusą, Registrų centras, remdamasis Mokslo ir studijų įstatymo 93straipsnio 8 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.105 straipsnio 2 dalimi, 2012 m. sausio 3 d. atliko privalomą Vilniaus universiteto pertvarkymą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.
Privalomas pertvarkymas neatleidžia viešosios įstaigos dalininkų (savininko) nuo pareigos patvirtinti su galiojančiais įstatymais suderintus pertvarkyto juridinio asmens steigimo dokumentus, todėl Seimui teikiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo turi būti patvirtintas Vilniaus universiteto kaip viešosios įstaigos statutas, pataisytas ir papildytas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimo nuostatas.
Pirminis Įstatymo projekto siūlytojas yra Vilniaus universiteto Senatas – aukščiausioji kolegiali Universiteto savivaldos institucija, kurios išimtinei kompetencijai priklauso Universiteto Statuto ir jo pakeitimų priėmimas ir teikimas Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti.
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai – užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucija šiai aukštajai mokyklai suteiktą autonomiją bei sudaryti tinkamą teisinį Vilniaus universiteto, kaip viešosios įstaigos, veiklos pagrindą.
Pažymėtina, kad Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalies nuostata nedraudžia, atsižvelgiant į įvairius svarbius kriterijus, diferencijuoti skirtingų tipų aukštųjų mokyklų teisinio statuso ir to paties tipo aukštųjų mokyklų teisių bei autonomijos ribų. Ši nuostata yra konstatuota ir Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimu (žr. šio nutarimo VII skyriaus 7.2 punkto antrąją pastraipą) - „pagal Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalį tam tikrais atvejais konkrečioms aukštosioms mokykloms gali būti nustatomos specialiosios jų teisės, autonomijos ribos, organizacinę ir valdymo struktūrą apibrėžiančios normos, besiskiriančios nuo tų, kurios nustatytos taikant bendrą įstatymų nustatytą visų aukštųjų mokyklų teisinį reguliavimą.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai.
Vilniaus universiteto statutas ir jo pakeitimai tvirtinami priimant Lietuvos Respublikos įstatymą. Iki šiol buvo priimti šie įstatymai:
1. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. birželio 12 d. įstatymas Nr. I-281 „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo”;
2. Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. balandžio 23 d. įstatymas Nr. IX-860 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo” pakeitimo;
3. Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. gegužės 25 d. įstatymas Nr. X-624 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo” 2 straipsnio papildymo”.
Vilniaus universiteto Statutas buvo patvirtintas įstatymu ir tokia statuto tvirtinimo forma atitiko anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, nedetalizavusias kokia forma Lietuvos Respublikos Seimas turėjo tvirtinti valstybinio universiteto statutą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nepriklausomos Lietuvos valstybės ir teisės istorijoje visą laiką, kai reikėdavo spręsti Vilniaus universiteto autonomijos teisinio statuso klausimą, tai būdavo daroma Lietuvos Respublikos įstatymu pripažįstant istorinį Vilniaus universiteto įsteigimo faktą (Vilniaus universitetas, įsteigtas 1579 m. balandžio 1 dienos Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro privilegija, yra vienas 150 seniausių pasaulio universitetų) ir jo veiklos tęstinumą.
Tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. balandžio 30 d. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme nebuvo nustatytos jokios specialios nuostatos dėl Vilniaus universiteto Statuto panaikinimo bei tai, kad valstybinės aukštosios mokyklos statuto tvirtinimas žemesnės teisinės galios aktu reikštų Konstitucijos 40 straipsnyje aukštosioms mokykloms laiduotos autonomijos susiaurinimą, reikalauja vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, bet ir bendraisiais teisės principais bei ankstesniais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais sprendimais. Daugelyje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų konstatuojama, kad Seimas yra saistomas Konstitucijos bei savo paties išleistų įstatymų ir tai yra esminė konstitucinio teisinės valstybės principo nuostata.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma patvirtinti Vilniaus universiteto statuto naują redakciją ir nustatyti Vilniaus universiteto naujųjų valdymo organų suformavimo terminus. Naujoji Statuto redakcija ir naujųjų valdymo organų suformavimas yra būtini įstatymų leidėjo teisiniai žingsniai, siekiant tinkamo Vilniaus universiteto, kaip viešosios įstaigos, veiklos reglamentavimo.
Įstatymo projekto priėmimas taip pat reikštų Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės įsipareigojimo stiprinti aukštųjų mokyklų autonomiją – svarbiausią aukštosios mokyklos veiklos principą bei panaikinti Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančius aukštųjų mokyklų valdymo iškraipymus (žr. Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės programos“ patvirtintos Vyriausybės programos 210 punktą). Toks Įstatymo projektu siūlomo Vilniaus universiteto statuso įtvirtinimas būtų neabejotinai teigiamas siūlomo teisinio reguliavimo rezultatas.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo projekto priėmimas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. Siūlomu Įstatymo projektu patvirtinus Vilniaus universiteto statuto naują redakciją bus sukurtas teisinis pagrindas realiai įgyvendinti Statute įtvirtintus skaidraus išteklių paskirstymo, skaidraus ir subsidiaraus sprendimų priėmimo, lygių galimybių ir sąžiningos konkurencijos, atvirumo, atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei bei Universiteto veiklos principus. Šių principų įgyvendinimas neabejotinai mažins korupcijos galimybes mokslo, studijų ir su jomis susijusiose kitose visuomenės gyvenimo srityse.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Kadangi naujasis Vilniaus universiteto Statutas sudarys sąlygas tinkamai universiteto veiklai, nauja Universiteto valdymo sąranga neabejotinai padės stiprinti mokslo ir verslo ryšius, Įstatymo projekto priėmimas netiesiogiai gerins verslo sąlygas ir skatins jo plėtrą.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.
Priėmus Įstatymo projektą, bus pakeistas, išdėstant nauja redakcija, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. birželio 12 d. įstatymas Nr. I-281 „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo” ir neteks galios 2002 m. balandžio 23 d. įstatymas Nr. IX-860 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo” pakeitimo“ bei 2006 m. gegužės 25 d. įstatymas Nr. X-624 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo” 2 straipsnio papildymo“.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Taip.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Teikiamas Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus, ypač atkreipiant dėmesį į Europos Komisijos 2006 m. gegužės 10 d. komunikatą (COM(2006) 208) „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
Nereikia.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai).
Papildomų biudžeto lėšų priimto Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Negauta.
14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai.
Įstatymo projektą parengė Vilniaus universiteto Senatas.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc.
„Universitetas“, „Mokslo įstaiga“, „Statutas“, „Autonomija“, „Viešoji įstaiga“, „Universiteto taryba“, „Senatas“, „Rektorius“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra pateikta.
Teikia
Seimo nariai
Irena Šiaulienė
Vydas Gedvilas
Audronė Pitrėnienė