LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 102
STENOGRAMA
2013 m. lapkričio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame lapkričio 21 d., ketvirtadienio, rytinį posėdį. (Gongas) Prašome registruotis.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai.
10.04 val.
Pirmasis klausimas yra darbotvarkės tvirtinimas. Ar turite kokių pasiūlymų? Nėra. Yra vienas pasiūlymas, kurį mes priėmėme, kuris atėjo iš Seniūnų sueigos, tai P. Gražulio siūlymas įrašyti projektą Nr. XIIP-1093. Kadangi Seniūnų sueiga balsavo, Seimui reikia apsispręsti, ar įtraukiame į darbotvarkę. Prašome Seimui… kviečiu Seimo narius balsuoti. Kas už tai, kad būtų įtrauktas projektas Nr. XIIP-1093 į darbotvarkę? P. Gražulio projektas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67, 138, 139 straipsnių pakeitimo“.
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 4, 52 susilaikė. Šis klausimas į šios dienos darbotvarkę neįtrauktas. Prašom. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF*). Gerbiamoji Pirmininke, mes čia ir Seniūnų sueigoje kalbėjome. Du klausimai. Vienas – 2-6a ir 2-6b – dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo. Aš norėčiau išgirsti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko labai aiškų atsakymą, ar šiandien komitetas gali susirinkti ir priimti Teisės komiteto išvadas, nes be tų išvadų, deja, šitų projektų mes negalėsime svarstyti, nes to neleidžia Statutas. Tai norėtųsi žinoti dienos pradžioje, ar tai gali įvykti, ar to negali įvykti. Antras dalykas. Gerbiamoji Pirmininke, mano ir frakcijos siūlymas (primygtinis!) šiandien baigti komisijos sudarymo klausimą dėl V. Uspaskicho imuniteto panaikinimo, nes procedūra, kaip jūs žinote, antradienį nebuvo baigta, ją reikia baigti ir nėra ko atidėlioti.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Mes informavome apie Seniūnų sueigos nuomonę, komiteto pirmininkas ją išgirdo, dar yra laiko iki popietinio posėdžio. Sutarta buvo, kad lieka darbotvarkėje, o po pertraukos komiteto pirmininkas informuos, jie buvo susirinkę ar ne. Tiesiog duokime laiko, jie iš ryto nespėjo susirinkti.
O dėl nutarimo… dėl neliečiamybės klausimo, tai mes neturime šiandien jokio nutarimo projekto, kurį galėtume svarstyti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Turime. Minutėlę, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Aš nebenoriu diskutuoti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKĖ. Šioje… Jūs pateikite numerį, konkretų skaičių, dabar nėra dėl ko balsuoti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Taip. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Taip. Ačiū. Ar galime?.. Dėl darbotvarkės dar yra pasiūlymų? Prašom, Audrone Pitrėniene.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji Pirmininke, norėčiau paprašyti išbraukti iš darbotvarkės Mokslo ir studijų įstatymo 8, 28 ir 93 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-950. Prašau frakcijos vardu. Yra labai neigiama Teisės departamento išvada, pasiūlymai griauna Lietuvos aukštojo mokslo sistemą.
PIRMININKĖ. Koks eilės numeris, gerbiamoji Audrone?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Kaip?
PIRMININKĖ. Koks darbotvarkės numeris?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Negalėčiau pasakyti. Projektas Nr. XIIP-950. Dienos pabaigoje tai.
PIRMININKĖ. Mokslo ir studijų įstatymo 8, 28 ir 93 straipsnių…
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip, apsispręsime.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dar yra kokių pasiūlymų? Nėra. O kaip tada su… dėl 11, dėl projekto Nr. XIIP-658, dėl 65 straipsnio, Audrone? Yra dar vienas Mokslo ir studijų įstatymo… Ten viskas gerai. Dėl vieno. Supratome. Ir paskutinė yra gerbiamoji R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš frakcijos vardu reikalauju, kad būtų balsuojama dėl A. Kubiliaus antrojo pasiūlymo, kad šiandien į Seimo posėdžio darbotvarkę būtų įtrauktas klausimas, kuriuo pratęstume komisijos dėl V. Uspaskicho neliečiamybės sudarymą. Numerį jūs labai lengvai galite surasti pati, Sekretoriato atstovas sėdi šalia jūsų. Mūsų kompiuteriai rodo, kad tuo metu nebuvo antradienio numerio net parašyta. Taigi čia nėra priežastis. Aš dar kartą sakau, reikalauju, kad Seimas balsuodamas pritartų arba nepritartų mūsų siūlymui šiandien pratęsti komisijos dėl V. Uspaskicho sudarymą.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Aš tiktai noriu pasakyti, kad pagal Statutą yra apibrėžta tvarka. Turi būti naujas nutarimas. Gerbiamieji konservatoriai, Tėvynės sąjungos atstovai, jūs praėjusį kartą bežaisdami prisidarėte problemų, šita komisija šiandien jau būtų baigusi darbą. Netrukdykite Seimo darbo, nes šiandien yra biudžetas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKĖ. Šiandien yra biudžetas ir labai rimti klausimai. Bus nutarimo projektas, bus įtraukta. Aš, kaip Seimo Pirmininkė, parengiau raštą. Šiandien eis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad išaiškintų visą tvarką ir pasibaigtų visos manipuliacijos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKĖ. Viskas. Dėl darbotvarkės daugiau pasiūlymų turite? (Balsai salėje) Nėra. Aš jau matau, kad nėra. Ar galime balsuoti dėl darbotvarkės? (Triukšmas salėje) Prašom. Jeigu turite numerį, konkretų siūlymą, prašom, o jeigu ne, aš tada išjungsiu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Turime.
PIRMININKĖ. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, siūlau paprastą dalyką, kad dabar perimtų pirmininkavimą A. Sysas, nes jūs esate suinteresuota šituo klausimu, todėl mes čia negalime pasiekti normalaus ir racionalaus…
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis Kubiliau, kai jūs pateiksite konkretų nutarimo projektą ir įtrauksite į darbotvarkę, tada aš nusišalinsiu. (Balsai salėje)
Dėl darbotvarkės daugiau yra kokių siūlymų? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad patvirtintume lapkričio… Atsiprašau.
Kas už tai, kad išbrauktume Mokslo ir studijų įstatymo 8, 28 ir 93 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-950, ką siūlė komiteto pirmininkė A. Pitrėnienė? Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Frakcijos vardu buvo. Galime? Ačiū. Išbraukta.
Kas už tai, kad patvirtintume lapkričio 21 d. posėdžių darbotvarkę, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Ačiū.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 74, prieš – 11, susilaikė 26. Pritarta.
10.13 val.
Pirmasis darbotvarkės klausimas yra 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1097. Svarstymo stadija, I svarstymas.
Noriu priminti Statuto 176 straipsnį, kuriame dėl valstybės biudžeto projekto I svarstymo Seime sakoma: „Iki lapkričio 25 d. valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje. Jame išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, taip pat pateikiamos kitų komitetų išvados, frakcijų ir paskirų Seimo narių nuomonės bei pastabos, kurioms nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas.“
Taigi pradedame biudžeto svarstymo procedūrą. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką B. Bradauską pristatyti biudžetą.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė 2014 metų biudžeto projektą, jam pritarė. Taip pat buvo svarstyta daug tiek Seimo komitetų, tiek visuomeninių organizacijų, kurios turi teisę siūlyti Seimui, taip pat ir pavienių Seimo narių pasiūlymų. Žodžiu, buvo pasiūlymų padidinti išlaidas 2 mlrd. 93 mln. Aišku, tai yra didžiulė suma. Biudžeto ir finansų komitetas, be abejo, negalėjo pritarti visiems siūlymams. Ką padarysi! Pinigų visiems neužtenka.
Mes pasiūlėme Vyriausybei svarstyti dėl 79 mln. asignavimų ir galbūt surasti papildomų išteklių ir spręsti pačias aktualiausias problemas. Visų pirma kultūros ir meno darbuotojams siūlome padidinti atlyginimus nuo liepos 1 d. ir tam reikalui surasti 25 mln. Lt.
Taip pat siūlome padidinti Policijos departamentui apie 10 mln. Lt jų problemoms spręsti.
Labai aktualus yra kaimo klausimas. Pasiūlėme 11 mln. papildomai padidinti asignavimus tiesioginėms išmokoms, kurių neužtenka. Be to, pasiūlėme išnagrinėti galimybę užtikrinti gyvulininkystės sektoriaus rėmimo lygį. Pasiūlėme 33 mln. padidinti asignavimus melioracijai, nes melioracijai paprastai būdavo skiriama apie 50–60 mln., o kitų metų biudžete yra numatyta, atrodo, tiktai 27 mln. Mes pasiūlėme 33 milijonais padidinti – iki 60 milijonų.
Taip pat pasiūlėme pagal galimybę svarstyti aplinkos apsaugai, ekonomikai padidinti 231 mln. Lt, viešajai tvarkai – 158, socialinei apsaugai – 33, sveikatos – 312, švietimui ir kultūrai, sportui – 78.
Taigi yra daug tokių siūlymų, kuriuos, aš manau, Vyriausybė išnagrinės, pagal galimybes atrinks pačius opiausius projektus, kuriuos reikia finansuoti.
Be abejo, Biudžeto ir finansų komitetas svarsto galimybę pradėti pensininkams kompensuoti pensijas, atimtas per praėjusį valdymo laikotarpį. Iš tikrųjų tai būtų paspirtis pensininkams, jeigu mes surastume galimybę ir pradėtume kompensuoti jau kitais metais, nuo liepos 1 d. Aš manau, kad mes su koalicijos partneriais surasime tokį būdą ir tokį variantą. Socialiai labiausiai pažeidžiamai grupei tikrai turėtume surasti išeitį. O siūlymų yra įvairių. Šiandien aš apie juos nekalbėsiu, dar nėra apsistota galutinai.
Komitetas taip pat pasiūlė savivaldybių siūlymu didinti metinį savivaldybių grynojo skolinimosi limitą nuo 10 iki 15 %, nes toks drastiškas sumažinimas: šiais metais jie turi limitą 20, ir siūlymas sumažinti iki 10 – perpus būtų savivaldybėms ne visai priimtinas, todėl mes tai ir pasiūlėme.
Buvo ir daugiau siūlymų, bet yra sukelta dėl biudžeto truputį įtampos. Kaip jau ne vieną kartą kalbėta, noriu dar kartą priminti Konstitucinio Teismo sprendimą. Konstitucinio Teismo sprendimas įpareigoja mus numatyti lėšas anksčiau pradėti grąžinti pensininkams pensijas ir pakelti algas kultūros darbuotojams, bibliotekininkams, vidaus reikalų tarnybai, socialinei apsaugai, kur yra patys mažiausi atlyginimai. Deja, mes dėl šito sprendimo turime atidėti kai kurias priemones, bet jų nesiūlome atidėti į kokį nors labai gilų krepšį, o esant galimybei, kaip šiandien ir matysite, bus pateiktas Seimo nutarimo projektas esant viršplaninėms pajamoms pradėti spręsti ir šias problemas.
Biudžetas, kaip visada, yra orientuotas daugiausia į socialines išlaidas – tiek švietimui, tiek… Noriu pasakyti: visoms sritims yra padidėjęs finansavimas. Pagal išgales, be abejo, mes siūlėme Vyriausybei peržiūrėti tai, kas buvo siūloma komitetų ir pavienių Seimo narių.
Aš tiek norėjau pasakyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui B. Bradauskui. Kviečiame Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A. Salamakiną.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė 2014 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Reikia pasidžiaugti, kad turbūt pirmą kartą komitete mes negavome nė vieno Seimo nario siūlymo padidinti ar sumažinti asignavimus, todėl reikia padėkoti ministerijai ir Vyriausybei už tikrai tiksliai suformuotą biudžetą.
Bet mes turime keletą siūlymų. Vienas iš pagrindinių siūlymų yra tai, kad klimato taršos pinigai, kuriuos mes gauname pardavę savo klimato taršos nepanaudotas licencijas… yra numatyta 95 mln. kitiems metams. Komitetas pasiūlė, kad būtų panaudoti visi 200 mln. Ačiū Biudžeto ir finansų komitetui ir ministerijos atstovams, nes jie sutiko, kad būtų skiriama 180 mln. Lt, kurie skirti ne pravalgymui, o yra skiriami klimato taršos mažinimui.
Taip pat Lietuva yra įstojusi į kelias organizacijas ir todėl reikia mokėti mokesčius. Yra Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacija. Mes ratifikavome įstojimo į ją dokumentus. Pasaulio meteorologijos organizacija teikia mums informaciją apie klimato prognozes, ir mums reikia sumokėti narystės mokestį – 1 mln. 651 tūkst. Biudžeto ir finansų komitetas sutiko, kad pusė tos sumos būtų sumokėta.
Taip pat mes siūlome daugiabučių namų modernizavimui vietoj numatytų 23 mln. padidinti asignavimus, nes tai yra vienas iš strateginių šios Vyriausybės projektų, iki 40 mln. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei atsižvelgti. Faktiškai didesnių siūlymų mes neturėjome.
Komitetas balsavo už biudžeto projektą. Iš visų komiteto narių už biudžeto projektą balsavo 8, susilaikė 1. Aplinkos apsaugos komitetas pritarė biudžeto projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiame Audito komiteto pirmininkę J. Vaickienę.
J. VAICKIENĖ (TTF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė 2014 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1097, priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam 2014 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir siūlyti jį patobulinti atsižvelgiant į Valstybės kontrolės išvadas ir rekomendacijas bei Audito komiteto pasiūlymus. Už – 3, prieš – 2, susilaikė 1, todėl sprendimą nulėmė komiteto pirmininko balsas. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkojame Audito komiteto pirmininkei. Kviečiame R. Žemaitaitį, Ekonomikos komiteto pirmininką. Remigijau, prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Lapkričio 6 ir 7 d. Ekonomikos komitetas posėdžiavo ir balsavo už – 5, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkojame Ekonomikos komiteto pirmininkui. Kviečiame V. Baltraitienę. Ne. (Balsai salėje) Atsiprašau, G. Kirkilą, Europos reikalų komiteto pirmininką. Nėra. Gal iš pavaduotojų kas galite? Kas iš Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų gali? (Balsai salėje) Gerai, atidedame vėliau.
Kviečiame Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką M. Bastį pristatyti komiteto išvadas.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė Lietuvos Respublikos 2014 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, pritarė 2014 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, kiek tai susiję su informacinės visuomenės plėtros projektų asignavimu, taip pat Seimo narės V. V. Margevičienės siūlymui skirti 308 tūkst. Lt tikslinius asignavimus VšĮ Lietuvos radijas ir televizija informacinės aplinkos pritaikymui klausos negalę turintiems asmenims Lietuvos radijo ir televizijos laidoms titruoti ir versti į gestų kalbą. Balsavimo rezultatai: už – 3, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkojame pirmininkui. Kviečiame Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoją A. Mazuronį perskaityti savo komiteto išvadą.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Europos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū komiteto pirmininko pavaduotojui. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką S. Bucevičių. Gerbiamasis Sauliau, prašome pristatyti komiteto išvadą.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kaimo reikalų komitetas taip pat svarstė 2014 m. biudžetą. Iš tikrųjų noriu atsakingai pasakyti, kad, kaip ir Aplinkos apsaugos komitete, nebuvo priimtas asmeniškai kiekvieno Seimo nario pasiūlymas. Taip pat noriu pabrėžti, kad bendru sutarimu buvo pritarta visiems mūsų pasiūlymams, nebuvo nei pozicijos, nei opozicijos, ir pasiūlyta pagrindiniam komitetui ir Finansų ministerijai atkreipti dėmesį į mūsų išsakytas nuomones: pirmas dalykas, 11 mln. skirti papildomoms nacionalinėms išmokoms; skirti 59 mln., kurie jau yra numatyti sutartyse ir mes turime ūkininkams sumokėti tas lėšas; trečias momentas, svarbiausias, ką ir kolega B. Bradauskas pabrėžė, tai yra melioracijos neišspręsti klausimai – papildomai 33 mln.; 2 mln. skirti gyvulininkystės sektoriui tobulinti. Aš manau, kad Kaimo reikalų komitetas, išties pagrįstai ir atsakingai apsvarstęs, siūlo pritarti būtent tokiems finansiniams ištekliams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame komiteto pirmininkui. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė 2014 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir iš esmės pritarė rodiklių patvirtinimui, tačiau turi keletą pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto tobulinimo. Neskaitysiu visų, jie yra pateikti mūsų išvadoje, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad Valstybės saugumo departamentui reikėtų papildomų 300 tūkst. Lt lėšų Lietuvos diplomatinių atstovybių užsienyje saugumui užtikrinti. Toks yra priimtas ir komiteto nutarimas, ir Vyriausybės ne vienas nutarimas kalba apie Lietuvos diplomatinių atstovybių saugumo užtikrinimo priemonių įgyvendinimą strategiškai svarbiose diplomatinėse atstovybėse.
STT turi galimybę dirbti vienoje patalpoje, tačiau reikalingos lėšos, kad galėtų nusipirkti ar išsinuomoti šalia atsilaisvinančią patalpą ir taip atlaisvinti dabar kitur užimtas patalpas, ir dirbti vienoje vietoje. Iš esmės tas klausimas su Turto banku ir su Finansų ministerija yra aptartas, pritarta, ir mes siūlome šitam patalpų įsigijimui pritarti ir skirti lėšas.
Noriu atkreipti dėmesį dėl vidaus reikalų. Mes taip pat prašome papildomų asignavimų, ypač policijai. Policija siekia užtikrinti vidutiniškai ne mažiau kaip 2 patrulių ekipažų darbą ištisą parą kiekvienos savivaldybės teritorijoje. Ir jūs suprantate, kad daug metų mažintos biudžeto išlaidos esmingai neigiamai paveikė visuomenės saugumą ir kriminogeninę situaciją. Todėl mes turime stiprinti viešąjį patruliavimą ir stiprinti mūsų žmonių saugumą.
Ir paskutinis mūsų prašymas dėl krašto apsaugos. NATO oro policija yra labiausiai matoma misija Lietuvoje. Yra mūsų siūlymas skirti papildomų lėšų pridėtinės vertės mokesčiui aviacinio kuro saugyklos įrengimo projektui įgyvendinti, jis finansuojamas iš NATO investicinių programų lėšų, o mums reikėtų tik prisidėti. Šios kuro bazės įrengimas sudarys sąlygas NATO oro policijos funkcijai vykdyti. Juo labiau kad dabar yra daug kalbų apie tos oro policijos rotavimą.
Komitetas pritarė su šiais mano išvardintais papildomais pasiūlymais. Už – 6, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkojame komiteto pirmininkui. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę K. Miškinienę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš esmės siūlo pritarti bendru sutarimu parengtam projektui ir pateikė tokius siūlymus. Taigi pirmiausia, savaime suprantama, kad komitetas pasiūlė sistemiškai ir kompleksiškai spręsti mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų bei valstybės tarnautojų, jau čia kolegos minėjo, tai yra socialinių, kultūros darbuotojų, statutinių pareigūnų ir kitų, apmokėjimo klausimą.
Taip pat gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas jau minėjo, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas prašo papildomai skirti apie 30 mln. Lt labai būtinoms paslaugoms, tai yra neįgaliųjų socialinės integracijos priemonėms įgyvendinti. Tai išsamiai išdėstyta, jų yra nemažai, ir tai yra būtiniausias neįgaliųjų poreikis, į jį labai prašome atsižvelgti. Kurčiųjų problema. Tai yra jau minėtas titravimas televizijos laidų, kad kurtieji daugiau galėtų pasinaudoti šia galimybe. Gestų kalbos centrai – kad gestų kalbos paslaugų jiems būtų suteikta daugiau.
Labai prašome atsižvelgti į tai, kad reikėtų padėti spręsti Psichologinės pagalbos tarnybos problemas, susijusias su finansavimu, ir skirti psichologinės pagalbos paslaugoms telefonu papildomai 378 tūkst. Lt.
Taip pat komitetas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad savivaldybėms pagal specialią tikslinę dotaciją labai trūksta lėšų asmenų su sunkia negalia socialinei globai organizuoti. Mes turėjome klausymus, labai prašome mūsų pasiūlymui pritarti.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad jeigu bus pritarta komiteto išvadoms dėl 2014 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, tuomet valstybės biudžete turėtų būti numatyti 585 mln. Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo paskolų palūkanoms padengti ir 454 mln. Lt valstybinio socialinio draudimo įmokoms pensijų fondams. Ir taip pat kitos priemonės, susijusios su Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų įsisavinimu.
Aišku, mes atkreipiame dėmesį, apie tai kalbėjome su visais, į pilotines savivaldybes, kurioms numatyti mažesni asignavimai piniginei socialinei paramai teikti. Labai trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkojame komiteto pirmininkei. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoją, atstovą. Prašome, gerbiamasis K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Laba diena! Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Yra pritarta ir siūloma Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus.
Komitetas siūlo Vyriausybei padidinti valstybės biudžeto skiriamus asignavimus 2014 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, šios lėšos turėtų būti skiriamos siekiant įgyvendinti valstybės funkcijas, teisės aktais priskirtas PSDF biudžetui. Numatoma, kad 2014 m. šių funkcijų įgyvendinimo išlaidas sudarys 346 109 tūkst. Lt, o 2014 m. PSDF biudžeto projekte numatyta valstybės asignavimų suma šioms funkcijoms vykdyti yra 41 060 tūkst. Valstybės asignavimai PSDF biudžetui smarkiai mažinami nuo 2012 m.
Taip pat yra siūloma Seimui parengti iki 2014 m. kovo 1 d. teisės aktų, reglamentuojančių būtinosios medicinos pagalbos teikimą ir finansavimą, projektus. Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 57 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką, yra konstitucinė piliečių teisės nemokamai ir laiku gauti kokybišką, gyvybiškai būtiną medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose garantija, kurios įgyvendinimas turi būti užtikrinamas iš valstybės biudžeto lėšų.
Taip pat siūlome, rengiant Valstybės investicijų programą 2015 ir vėlesniems metams, numatyti trumpesnius investicinių projektų įgyvendinimo terminus. Ir taip pat buvo pasiūlyta 2014 m. spręsti dėl investicijų Kauno klinikoms, Klaipėdos respublikinei ligoninei, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms, viešajai įstaigai Pasvalio ligoninei, viešajai įstaigai Vilniaus miesto Lazdynų poliklinikai ir viešajai įstaigai Respublikinės Kauno ligoninės filialo Krikščioniškiesiems gimdymo namams, joms skirti papildomai lėšų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame Sveikatos reikalų komitetui. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą pristato pirmininkė A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-1097 ir iš esmės jam pritaria su komiteto pasiūlymais. Noriu pasidžiaugti ir manau, kad pozityviai nuteikia tai, kad mes radome bendrą kalbą su Biudžeto ir finansų komitetu. Biudžeto ir finansų komiteto nariai iš tikrųjų palaikė komiteto iniciatyvą ir dėl kultūros darbuotojų atlyginimų padidinimo, tai yra labai svarbu, jie tai suprato, įsiklausė ir tikrai nebuvo nesutarimų, ir dėl kultūros tam tikros dalies infrastruktūros finansavimo, nes irgi yra labai svarbu ne tik kas dirba, bet ir kokios yra kultūros darbuotojų darbo sąlygos. Tai taip pat yra svarbu, tai yra kaip viena visuma.
Džiaugiuosi, kad komiteto nariai pritarė dėl tikslinės dotacijos švietimui grąžinimo, tai yra 16,7 mln. Lt į mokinio krepšelį. Mūsų komitetas šiandien gauna nusiskundimų iš įvairių Lietuvos savivaldybių, kad mokytojai yra priversti dirbti išėję nemokamų atostogų. Tai yra daroma prievartiniu būdu. Šitos lėšos leistų savivaldybėms šitaip nesielgti ir mokytojams sumokėti už darbą. Džiaugiuosi bendru sutarimu su Biudžeto ir finansų komitetu.
Bet kad ir kaip džiaugčiausi, kai kada atsiranda ir tas vadinamasis šaukštas deguto. Prisiimu atsakomybę, kad, matyt, mes ne iki galo išdiskutavome su Biudžeto ir finansų komiteto nariais. Jie, būdami daugiau finansininkai negu švietimo atstovai, ko gero, ne iki galo įsigilino ir suformulavo įstatymo 4 straipsnio formuluotę, kuri yra pražūtinga Lietuvos švietimui.
Jūs šiandien atėję į posėdžių salę radote mūsų komiteto protokolo išrašą, kuriame labai aiškiai yra parašyta, kokia negera yra formuluotė, o komiteto siūloma teisinga formuluotė, jeigu mes norime nenuskriausti ir nepadaryti blogio švietimui.
Kolegos, neabejoju, kad tai yra nesusipratimas, aš neabejoju, kad šitoje salėje nėra nė vieno Seimo nario, kuris norėtų pakenkti Lietuvos ateičiai, nes kenkdami švietimui pakenksime Lietuvos ateičiai. Aš manau, tarp mūsų tokių nėra. Toks pat protokolo išrašas yra išsiųstas ir Vyriausybei, aš manau, kad Seimui nereikės taisyti ir Vyriausybė pakeis tą nuostatą į teisingą nuostatą. Juo labiau kad mūsų nuostata garantuoja, kad nebus nusižengta švietimo ateičiai, nebus nusižengta mokinio krepšelio principui ir kad galėsime vykdyti visas švietimo funkcijas. Tikiuosi, kad mes susitarsime. Perskaitykite nuoširdžiai protokolą ir matysite, kad yra taip, kaip aš sakau.
Taigi dėkoju jums už dėmesį. Tikiuosi, kad mums nereikės, o jeigu reikės, mes priimsime teisingą sprendimą.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji pirmininke, norėtume, kad pasakytumėte, kiek balsavo už ir prieš. Bendru sutarimu, taip? Labai ačiū. Kviečiu pristatyti išvadą Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Gerbiamasis Juliau, prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė 2014 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Išnagrinėjęs visų Teisės ir teisėtvarkos komiteto sričių institucijų poreikius ir galimybes priėmė išvadą siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti 2014 m. valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymui, tačiau su komiteto siūlymu siūlyti Vyriausybei svarstyti dėl asignavimų skyrimo komiteto kuruojamoms institucijoms: Teisėjų tarybai papildomai skirti 4 mln. 352 tūkst. Lt, tai yra ta dalis, kuri yra skirta teisėjų ir valstybės tarnautojų priedų už stažą padidėjimui, kurių 2014 m. trūksta, taip pat 1 mln. (…), tarp jų komunalinių paslaugų ir ryšių išlaidų įsiskolinimams padengti, Nacionalinei teismų administracijai – 403 tūkst. Lt informacinės sistemos LITEKO išlaikymui.
Taip pat įstatymo projekte pritarta perskirstyti Nacionalinių teismų administracijai 2014 m. numatytus asignavimus ir iš asignavimų išlaidų 302 tūkst. perkelti iš vienos eilutės į kitą; Generalinei prokuratūrai siūlyti 4 mln. 820 tūkst. Lt, iš jų ir įsiskolinimams darbo užmokesčiui, taip pat 670 tūkst. programinės įrangos licencijų nuomai ir fizinei prokuratūrų apygardų apsaugai pagal teisės aktų reikalavimus patalpose, kuriose turi būti dirbama su slapta informacija; Teisingumo ministerijai papildomai skirti 15 mln. 996 tūkst. Lt, iš jų kreditoriniams įsiskolinimams dėl valstybės garantuojamos pagalbos, taip pat išlaidoms Teismo ekspertizės centro veiklai, Teismo medicinos tarnybos veiklai, Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Kalėjimų departamentui bei Kalėjimų departamento veiklai siekiant padidinti įkalinimo įstaigų pareigūnų, kurių pareigybės nustatytos 2–6 pareiginės kategorijos, vienetų padidinimui; Vidaus reikalų ministerijai papildomai skirti 46 mln. 450 tūkst. Lt, iš jų, kaip minėjau, statutinių pareigūnų pačių mažiausių kategorijų nuo 1 iki 10 padidinimui, tarnybinių uniformų įsigijimui, informacinių sistemų aptarnavimui, komunalinių paslaugų ir kitoms išlaidoms ir metų Parlamentinės Asamblėjos ir Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentų pirmininkų susitikimo Lietuvoje saugumui užtikrinti.
Taip pat naujam pasienio kontrolės punktui Rambynas–Dubkai, kuris atsidaro kitais metais, šešiolikos pareigybių įsteigimui; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, atsisakant pačių žemiausių pareigūnų C1, C2 kategorijų, kurių nėra nė vienoje įstaigoje, o ugniagesiai gelbėtojai dar turi, pakeitimui į C3 kategoriją – 3,5 mln. ir iš tos sumos Privalomojo sveikatos draudimo įmokoms, ypač statutinių pareigūnų sveikatos draudimo įmokoms. Dėl įstatymo pakeitimo, kuriame įpareigojama, kad statutiniai pareigūnai būtų draudžiami sveikatos draudimu, papildomos lėšos neskiriamos. Dėl savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos ir investiciniams projektams, kurie skirti sienos demarkavimui… apsaugos su Rusijos Federacija, pakaitiniams automobiliams, skirtiems papildomai oficialiems svečiams vežti, ir pirmininkavimo investiciniam planui.
Policijos departamentui – papildomai 72, iš jų 9 mln. 977 tūkst. Lt antram patrulių ekipažui visu nakties metu, kad rajonuose, rajonų savivaldybėse galėtų patruliuoti du patrulių ekipažai.
Aš dėkoju Biudžeto ir finansų komitetui, kad jis išskyrė bent šitą eilutę kaip vieną iš prioritetinių. Taip pat dėl pačios žemiausios grandies pareigūnų (nuo pirmos iki dešimtos kategorijos), nors 10 % padidinimo – 32 mln. Lt. Taip pat dėl nusikalstamos veikos prevencijos, dėl papildomo sveikatos draudimo 3 %, aš prieš tai minėjau. Tą įstatymą, kuris buvo priimtas prieš kelerius metus, arba reikia keisti, jis įpareigoja ir statutinius, anksčiau nebuvo pareigos juos drausti sveikatos draudimu, arba tada, jeigu jau įstatymas numato, skirti tas lėšas – 5 mln. 200. Taigi tokie komiteto siūlymai.
Siūlyti numatant tas lėšas iš euro įvedimo programos lėšų, taip pat pirmininkavimo tarpinstitucinės veiklos plano ir pajamų iš dividendų.
Kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį dar į vieną dalyką. Svarstydami komitete, mes dar kartą atkreipėme dėmesį į tai, kad iš Socialinio draudimo fondo lėšų yra išlaikomos valstybės biudžetinės įstaigos, tai yra „Sodros“ ir darbo biržos, jos yra valstybės biudžeto įstaigos. Susidariusį deficitą po to mes dengiame skolindami iš valstybės biudžeto. Bent jau šitą dalį tikrai reikia sutvarkyti.
Ačiū. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame komiteto pirmininkui. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkę V. Baltraitienę.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Taip pat pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kitų institucijų pateiktus siūlymus.
Pagrindiniai siūlymai yra, noriu atkreipti dėmesį, dėl savivaldybių biudžetų, lyg ir skaičiais atrodo, kad jie labai didėja, o iš tikrųjų savarankiškosioms funkcijoms, kai buvo sumažinta kriziniu laikotarpiu maždaug 700 mln. Lt, taip nė kiek ir nepadidinta. Iš tikrųjų savivaldybių situacija labai bloga, nors ir perduota nauja funkcija – socialinės išmokos, tačiau tai neišsprendžia visų savarankiškųjų funkcijų.
Aš norėčiau atkreipti ir Vyriausybės dėmesį į tai, ir visų, kad labai gražiai skamba, kad savivaldybėms didėja tiesiog milijonais, (…) 0,5 mlrd. yra padidinti biudžetai, padidintas atskaitymo procentas gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau tam, ką savivaldybės turi vykdyti savo kaip savarankiškąją funkciją, nėra pridėta nė vieno lito. Patys matome, kaip didėja įvairių paslaugų kainos. Savivaldybių situacija iš tikrųjų nė kiek nesikeičia, netgi prastėja.
PIRMININKĖ. Dėkojame komiteto pirmininkei. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką profesorių B. Juodką.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo projektą ir iš esmės jam pritarė. Kartu pasiūlė pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį patobulinti pagal Seimo Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus. Tie pasiūlymai yra rasti galimybę skirti Krašto apsaugos ministerijai papildomai 30,3 mln. Lt.
Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš nėra, susilaikė 3. Pasiskirsčius balsams po lygiai, priimtas sprendimas, už kurį balsavo komiteto pirmininkas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame komiteto pirmininkui. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką L. Talmontą.
L. TALMONT (LLRAF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-1097 ir iš esmės pritarė šiam įstatymo projektui. Siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į siūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas. Siūlymai.
Pirmas siūlymas – Seimo kontrolierių įstaigai 2014 m. papildomai skirti 99,5 tūkst. Lt, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai 2014 m. papildomai skirti 73 tūkst. Lt., Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai 2014 m. skirti papildomai 175 tūkst. Lt ir nacionaliniam transliuotojui skirti 300 tūkst. tikslinių lėšų laidoms titruoti ir versti į gestų kalbą. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame komiteto pirmininkui. Kviečiu Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininką J. Poželą pristatyti savo išvadą.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, kaip papildoma komisija, svarstė Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Komisijos sprendimas – pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti atsižvelgti į komisijos siūlymus, susijusius su sporto mokyklų ir sporto federacijų bei jaunimo politikos finansavimu. Jie detaliai išdėstyti protokole. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame komisijos pirmininkui. Dabar kviečiu frakcijų atstovus. Kviečiu didžiausios frakcijos atstovą B. Bradauską (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija) kalbėti frakcijos vardu.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš jau pristatydamas biudžeto projektą komiteto vardu pagrindinius dalykus pasakiau, apie tai nekalbėsime. Kadangi, jaučiu, iš dešinės pusės bus pažerta daug kritikos dėl biudžeto, be to niekada neapsieina, tai norėčiau iš karto pasakyti labai trumpus kelis dalykus.
Ankstesnė valdančioji dauguma ir Vyriausybė kažkaip įsigudrino nepaisyti įstatymų ir priėmė daug sprendimų, kurie ir šiandien kelia sumaištį tvirtinant valstybės biudžetą. Visų pirma sumažintos algos, dėl kurių Konstitucinis Teismas pasisakė, kad tai buvo nekonstituciška, šitoms algoms kompensuoti reikia maždaug milijardo; sumažintos pensijos, ko nepadarė nė viena Europos valstybė, ne tik Europos valstybė, bet ir pokomunistinės erdvės valstybės, kurios, atrodo, turėjo labai daug sunkumų, nepadarė nė viena valstybė šito, ką padarė Lietuva. Dabar pensininkams vien tik kompensuoti vėlgi reikia apie milijardo litų, „Snoro“ banko griūtis – 4 mlrd. Lt, savivaldybėms neatiduota pagal jų teisėtas išlaidas – 711 mln. Kelių fondui, nors įstatymas aiškiai numatė atskaitymus nuo akcizo, neatiduota per 1 mlrd. Lt. Tai štai tiktai tokie skaičiai, dar neaišku, kiek reikės, nes vėlgi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl primaltų įvairių sveikatos sistemos dalykų. Esant šitam fonui, aš nemanau, kad dar galėtų išdrįsti dešinieji kritikuoti biudžetą ir aiškinti, kad tai tam per mažai, tai tam per mažai. Tiktai baigėsi jų valdymo laikas ir pasipylė siūlymai: didinti algas, didinti pensijas. O kur buvote visus ketverius metus? Kodėl, išskyrus mažinimą, daugiau nieko? Netgi tokios mūsų kaimynės kaip Estija per krizę sugebėjo padidinti ir pensijas, ir atlyginimus. Štai ką reiškia ekonominis išprusimas ir sugebėjimas, gebėjimas valdyti valstybę ir ypač jos ekonomiką ir finansus. Todėl šiandien mes, netgi ir nerdamiesi iš kailio, negalime iš karto išspręsti visų problemų.
Mes žinome, kad žmonės laukia jau šiandien kardinalių sprendimų, bet mes juos ir darome. Atėję į valdžią iš karto įvykdėme pasižadėjimą padidinti atlyginimus, minimalią algą iki 1000 Lt. Čia mums pasipylė kritikos masė, kad sužlugdysime smulkų verslą ir t. t., ir t. t. Pasirodo, niekas nežlugo ir žmonės patenkinti. Be abejo, 1000 Lt yra aiškiai per mažai. Dabar pasigirsta tokių gandų, kad didinkime pensijas. Be abejo, pensijas reikia didinti, bet pirmiausia pensijas reikia kompensuoti, tai pensininkų nuosavybė. Ir pensininkai, aš manau, ne ta kategorija žmonių, kuri kiekvienu momentu yra pašaukta gelbėti valstybę, ir lengviausia iš jų yra atimti. Visi pensininkai yra atidavę savo jėgas, darbą ir triūsą mūsų valstybės labui, nors vieną kartą mes juos turėtume palikti ramybėje. Kaip ramybėje? Neatimti iš jų teisėtai uždirbtų pensijų, o galvoti, kaip padidinti, nes pensijos vidurkis 800 Lt yra labai mažai, o yra ir tokių, kurie gauna ir 500 Lt, ir dar mažiau. Mes turime galvoti apie tuos žmones, kadangi tai yra pažeidžiamiausia valstybės piliečių dalis. Todėl ir numatome, ir šiandien koalicijos pasitarime tai aiškiai raudona gija ėjo, kad pensijas kompensuoti turėtume pradėti 2014 m. Mechanizmai, kaip mes sudėliosime, dar, kaip sakant, yra svarstomi, bet aš manau, kad tikrai surasime sąlyčio taškų ir pranešime gerą žinią pensininkams.
Kultūra. Be abejo, labiausiai nuskriausta. Keletą metų nedidinami atlyginimai nei bibliotekininkams, nei kultūros, nei socialiniams darbuotojams ir panašiai. Todėl negalime dėl mano jau pasakytų priežasčių iš karto išspręsti šitą problemą iki galo. Todėl numatome nuo liepos 1 d. nors iš dalies didinti kultūros darbuotojų, bibliotekininkų algas, suteikiame dar gi ir galimybę savivaldybėms, ką jos sutaupys iš socialinių pašalpų, leisti irgi didinti savo nuožiūra kultūros darbuotojų atlyginimus. Sudėjus, na, sakykime, negaliu žadėti, kad labai padidės, bet tikrai nemažės. Kad padidės, tai jau irgi geras ženklas.
Gerokai daugiau yra skiriama lėšų žvyrkelių problemai, žvyrkelių programai. Iš tikrųjų mašinų pas mus padidėjo n kartų, keletą metų stovi vietoje šie klausimai ir yra nesprendžiami. Mes, aišku, negalėjome atsisakyti iki galo tos įvestos per ketverius metus tvarkos, kai Kelių fondo lėšos yra atimamos, bet gerokai jas sumažinome, šitą atskaitymą į valstybės biudžetą, padidėjo kelių priežiūrai daugiau kaip 50 mln. Lt. Manau, kad tai tikrai pajusime, ir savivaldybių, ir rajoniniai keliai, ir vadinamieji valstybiniai keliai tikrai pasistūmės iš mirties taško.
Numatomos lėšos namų renovacijai.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, laikas! Jūs jau viršijote savo numatytą laiką visa minute.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Tada labai atsiprašau, nepažiūrėjau į laikrodį. Aš manau, kad šitas biudžetas yra toks, kokį įmanoma buvo jį suprojektuoti, nes tos prielaidos, kurias aš išvardijau pradžioje, neleido mums iki galo išspręsti tų problemų, kurias galėtume išspręsti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame Socialdemokratų frakcijos atstovui. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų Seime vieši Izraelio valstybės parlamento Kneseto ir Lietuvos Seimo Parlamentinių ryšių grupės pirmininkas Y. Razvozov ir Jo Ekscelencija Izraelio valstybės ambasadorė H. Ben-Yaakov. (Plojimai)
Toliau svarstome biudžeto klausimus. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke, ačiū, kad šiandien esate tokia dosni ir mane pavadinote gerbiamuoju. Aš noriu pradėti savo kalbą, atstovaudamas konstruktyviai opozicijai, nuo kitų metų biudžeto pagyrimo. Mano pagyrimas iš tikrųjų labai žmogiškas yra pasakant iš tikrųjų nuoširdų ačiū premjerui ir finansų ministrui, kad jie yra geriausi mitų griovėjai. Žinote tokią gerą laidą? Man ji labai patinka. Ir aš iš tikrųjų štai titulą geriausių mitų griovėjų drąsiai priskiriu premjerui ir finansų ministrui. Iš tikrųjų mitų, kuriuos iki šiol kūrė patys socialdemokratai.
Pirmasis mitas, kurį sugriauna šiuo biudžetu premjeras ir finansų ministras, – mitas, kad Lietuva turi kokius nors socialdemokratus. Aš noriu priminti, ką sakė prieš rinkimus socialdemokratai. Keletas jų skiriamųjų bruožų, cituoju: „Įvesti progresinius mokesčius.“ Antras: „Taikyti PVM lengvatinį tarifą vaistams, knygoms ir kitiems dalykams, bet tarp jų ir kai kuriems būtiniausiems maisto produktams.“ Toliau trečia citata iš socialdemokratų rinkimų programos: „Nuosekliai didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, keisti įstatymų bazę, kad sumažėtų darbo užmokesčio skirtumas viešajame sektoriuje tarp vadovų ir mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų. Atlyginimų didinimą pradėti nuo mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio.“ Labai gera citata. Citatą baigiau. Bet ką matome kitų metų biudžete? Viską priešingai. Biudžetas yra akivaizdus įrodymas, kad iki šiol Lietuva gyveno su mitu, kad socialdemokratai yra už progresinius mokesčius, už PVM lengvatas mėsai ar už mažiausiai uždirbančių biudžetininkų atlyginimų didinimą. Frakcijos vardu noriu padėkoti premjerui ir finansų ministrui, kad jie tokius mitus taip efektyviai sugriovė.
Dar vienas mitas, kuriuo socialdemokratai maitino visą Lietuvą visus krizės metus ir tvirtai sakė savo programoje, cituoju: „Taisyti konservatorių ir liberalų naktinės mokesčių reformos klaidas.“ Noriu čia priminti, kad per prabėgusius metus nė vienos tariamos klaidos netaisė ir kitais metais neplanuoja taisyti. Taigi akivaizdus įrodymas, kad 2008–2009 m. įvykdyta mokesčių reforma jokių klaidų neturėjo. Taigi dar vieną socialdemokratų sukurtą mitą premjeras ir finansų ministras tiek ligšioline veikla, tiek ir pateikdami kitų metų biudžetą labai efektyviai sugriovė. Aš dar sykį noriu pasakyti, jeigu būtume surengę tokį konkursą, kas Lietuvoje yra šiais metais geriausi mitų griovėjai, ir būtų tokia laida, aš drąsiai siūlyčiau nominuoti premjerą ir finansų ministrą už tokį tikrai puikų šito vaidmens atlikimą. Žiūrėdami į tokį efektyvų socialdemokratinių mitų griovimą mes, konservatoriai, galėtume ir pritarti biudžetui.
Dar daugiau – galėčiau pasakyti pagiriamųjų žodžių ir dėl biudžeto kai kurių pagrindinių makroskaičių, pirmiausia dėl deficito skaičių. Sveikintina, kad iš tikrųjų nesiūloma nei labiau praskolinti, nei labiau apmokestinti, nors iš kai kurių premjero ankstesnių kalbų buvo galima manyti, kad toks pavojus gresia. Sakyčiau, kad tuo požiūriu premjeras ir finansų ministras, kaip jau sakiau, tiek dėl kai kurių socialdemokratinių mitų naikinimo, tiek dėl atsakingos deficito politikos elgiasi ne kaip kokie nors socialdemokratai, kurių, kaip paaiškėjo, Lietuvoje ir nėra, o beveik kaip konservatoriai, gal prastesnės kokybės, bet verti pagiriamojo žodžio.
Tačiau, mielieji kolegos, išsakęs visus pagiriamuosius žodžius, toliau norėčiau jau pasakyti, kad vis dėlto, nepaisant visų šitų gerų savybių, mes, Tėvynės sąjunga, už tokį biudžetą negalime balsuoti dėl kelių priežasčių, ir aš jas pabandysiu įvardyti.
Pirmoji priežastis. Be abejo, kad kitų metų biudžetas yra valdžios savanaudiškumo kvintesencija. Prieš rinkimus žadėta, kad bus rūpinamasi kiekvienu žmogumi ir jo interesais, tuo tarpu pagal biudžetą akivaizdžiai matome, kad bus rūpinamasi savais žmonėmis ir savais interesais. Ką reiškia, kad valdžia yra pasirengusi kitais metais didinti savo algas 30 %, bandydama šį savanaudiškumą pridengti kokiais nors quasi konstituciniais aiškinimais? Tai yra savanaudiškumas, ir viskas. Labai paprastai. Sakyčiau, net godus savanaudiškumas. Kai valdžia sau didinasi atlyginimus 30 %, o bibliotekininkams Vyriausybė siūlo nulio didinimą, kitų žodžių mes negalime šitoje vietoje ir pasakyti. Tik mūsų siūlymu čia, Seime, kažkas pradėta žadėti, bet iš Vyriausybės mes dar nieko nežinome, kokia yra jų pozicija.
Antras dalykas, kodėl mes negalime pritarti kitų metų biudžetui. Labai aiškiai galime konstatuoti, kad socialdemokratams, kuriems rūpi tik savi žmonės, pensininkai visiškai nerūpi. Pasižiūrėkime į kitų metų biudžetą. Valdžiai atlyginimai didės 30 %, pagal prognozes bendras atlyginimų vidurkis kils apie 5,2 %, tuo tarpu pensijos didės nuliu. Ką tai reiškia? Dar pasižiūrėkime į „Sodros“ prognozes iki 2016 m. Mielieji, aš supratau, kaip jūs spręsite „Sodros“ problemas. Pensijos bus visiškai nedidinamos, pensininkų pragyvenimo lygis ryškiai smuks. 2012 m. vidutinės pensijos santykis su vidutiniu atlyginimu buvo 47 %, o pagal jūsų prognozę (štai raštu parašyta) 2016 m. tas santykis bus 38,4 %. Su šitokia programa aš suprantu, kaip bus sprendžiamos „Sodros“ problemos: pensininkai neišgyvens, problemų neliks. Mes su tokia perspektyva vėlgi visiškai negalime sutikti.
Dar pora dalykų. Iš tiesų suprantame socialdemokratų vidinių tam tikrų santykių reikalus. Kai kurie dalykai iš to atrodytų visai neblogi, pavyzdžiui, tai, kad V. Andriukaitis kitų metų sveikatos biudžeto gauna 300 mln. Lt daugiau lėšų. Sveikata visiems mums rūpi ir mes tuo galėtume pasidžiaugti. Bet kai dėl kokių nors santykių koalicijoje, kai V. Uspaskichas pasako, kad tai yra pati prasčiausia Vyriausybė per visą Lietuvos istoriją…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tuoj pat baigiu. Viskas!
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …ir dėl to paskui kenčia žemės ūkis, nes lygiai tiek pat – 300 mln. Lt kitais metais žemės ūkiui yra mažiau skiriama, mes galėtume pasakyti, gal kaip nors broliškai pasidalinkite? Nereikia tų politinių simpatijų ir antipatijų užkrauti žmonėms ant pečių.
Paskutinis dalykas. Kitais metais perskirstomų lėšų galimybė didėja 1 mlrd. 200… Lt, o krašto apsauga lieka su tais pačiais – 0,75 nuo BVP. Mielieji, vien šitos priežasties užtenka, kad mes nebalsuotume už biudžetą.
PIRMININKĖ. Ačiū A. Kubiliui. Aplodismentus palikite. Galėjote pasiploti, kai mažinote pensijas.
Toliau – Darbo partijos frakcijos vardu V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Gal jau ekspromtu nesidalinkite, kaip jūs ten pasisakėte? Noriu pasidžiaugti, kad tai yra pirmasis šitos Vyriausybės ir šitos valdančiosios koalicijos biudžetas, nes praėjęs buvo toks, koks buvo suformuotas tada Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, taip pat liberalų. Mūsų valdančioji koalicija negalėjo nieko per tą pusę mėnesio pakeisti, turėjo tvirtinti tokį, koks buvo. Džiaugiuosi, kad šitas biudžetas yra vis dėlto nukreiptas vykdyti pagrindinius šitos Vyriausybės uždavinius.
Galima pasidžiaugti, kad pagrindinėms funkcijoms įgyvendinti yra numatyta pinigų, tačiau noriu pasakyti, kad labai gaila, kad nebuvo rasta apie 300 mln. Lt, kad būtų galima padidinti darbo užmokestį biudžetinių įstaigų darbuotojams, taip pat nors 10 Lt padidinti bazinę pensiją. Bet aš tikiuosi, kad ateinančiais metais bus galimybė tai peržiūrėti, tokia galimybė atsiras.
Taip pat noriu pasidžiaugti, kad didinamas savivaldybių savarankiškumas – perduodama socialinių išmokų funkcija. Savivaldybės pačios galės žiūrėti ir tais pinigais disponuoti atsižvelgdamos į tą situaciją, kokia yra vietoje. Girdime labai daug skundų, kad socialinės išmokos mokamos ne tiems, kam priklauso, o tiems, kurie slepia pajamas, kurie važinėja geriausiomis mašinomis. Iki šiol savivaldybės nebuvo suinteresuotos ką nors daryti, ką nors spręsti, nes visi sutaupyti pinigai buvo pasiimami atgal į valstybės biudžetą, nes tai buvo valstybės deleguota funkcija. Nuo 2014 m. pačios savivaldybės savarankiškai galės tai daryti, ir visi sutaupyti pinigai liks pačios savivaldybės biudžete, aišku, jos galės naudoti kitoms reikmėms. Aš tikiuosi, kad daugelis savivaldybių tikrai apsispręs didinti darbo užmokestį socialiniams darbuotojams, kurie iš tikrųjų yra ant kritikos ribos. Darbas sudėtingas, ir jei norime, kad tą darbą dirbtų, turime ir mokėti žmonėms atlyginimą.
Noriu pabrėžti, kad savivaldybėms savarankiškas pajamas planuoja Mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija, todėl ir atsakomybę už jų vykdymą turi prisiimti Vyriausybė, konkrečiai Finansų ministerija. Galime pasidžiaugti, kad pirmą kartą valstybės biudžete yra numatyta 15 mln. Lt savivaldybėms kompensuoti negautas pajamas, kurios nebus gautos. Nėra užkraunama viskas ant kitų savivaldybių, kurios viršija planuojamas pajamas, kurios deda visas pastangas, kad pritrauktų investicijas, kad sukurtų naujas darbo vietas. Iki šiol iš jų buvo atimami pinigai, jie perskirstomi, atiduodami kitoms savivaldybėms. Dabar valstybės biudžete yra numatyta 15 mln. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlė, kad jeigu reikės daugiau pinigų, turi būti ne drastiškai paimama iš kitų savivaldybių ta likusi suma, bet turi sėsti su Savivaldybių asociacija ir spręsti, kaip tą naštą pasidalyti.
Kaip jau minėjau, pačioms savarankiškoms funkcijoms, neskaitant, kad perduodama pusė milijardo litų socialinėms išmokoms, nėra padidinta nei litu. Mes patys matėme, kiek šiais metais reikėjo eiti neapmokamų atostogų. Kaip čia minėjo, netgi mokytojai yra verčiami eiti neapmokamų atostogų, formaliai išeina neapmokamų atostogų, bet turi dirbti. Ta situacija savivaldybėse nesikeičia. Kaip minėjau, per krizės laikotarpį buvo sumažinta apie 700 mln. Lt ir nėra nei litu padidinta. Siūlėme nors 100 mln. Lt skirti savarankiškoms funkcijoms, padalyti savivaldybėms. Tam nebuvo pritarta. Tik galime tikėtis, kad augant ekonomikai, geriau dirbant verslui daugelis savivaldybių sugebės surinkti tokį gyventojų pajamų mokestį, koks yra suplanuotas, nors jis visoms savivaldybėms nuo 2013 m. plano didėja, vidurkis yra apie 24 %. Turiu tokią viltį, kad tikrai surinks ir galės nors iš dalies padengti tą trūkumą.
Taip pat noriu dar kartą atkreipti dėmesį, kad reikia ieškoti galimybių, kaip padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimus, t. y. peržiūrėti nutarimą Nr. 511, ką turi padaryti Vyriausybė. Manau, kad tikrai bus tų viršplaninių pajamų. Tą turite padaryti nors nuo liepos 1 d.
PIRMININKĖ. Dėkojame V. Baltraitienei. Kviečiu Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovą E. Masiulį, frakcijos seniūną.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų atsakingas momentas – svarstome 2014 m. nacionalinį biudžetą. Per visą šitą svarstymo laikotarpį pats geriausias pagyrimas, kurį girdėjau iš visuomenės atstovų, buvo toks, kad ačiū Dievui, didelių nesąmonių 2014 m. biudžete nėra. Tikrai kokių nors didesnių ditirambų, skirtingai nei mes čia dabar girdime iš valdančiųjų, iš visuomenės atstovų aš negirdėjau.
Šiek tiek atidžiau pažiūrėkime į skaičius, kadangi biudžetas, aišku, pirmiausia yra skaičiai. Taip, pajamos auga, palyginti su 2013 m., daugiau nei 1 mlrd. Lt, arba 4,8 %. Bet iš karto noriu paklausti, ar mes tikrai atsakingai elgiamės ir mokame gyventi, kai pas mus pinigų daugėja? Mes turėjome ne vieną biudžetą, kai sprendėme visai kitus iššūkius, kai ekonominės krizės metu reikėjo dėl stipriai sumažėjusių pajamų ieškoti papildomų resursų. Dabar mes turime situaciją, kai pajamos auga ir skirstymas pinigų tampa tokiu paklodės tampymu iš vienos pusės į kitą.
Bet pažiūrėkime dar giliau, iš kur gi tos pajamos auga? Čia mes pamatome vieną įdomų dalyką. Yra numatoma, kad pajamos iš pelno mokesčio augs 21,4 % ir sudarys 1,6 mlrd. Lt. Iš kur čia tokie stebuklai? Neįsigilinus būtų galima pagalvoti, kad kitais metais mūsų įmonės, kurios kuria darbo vietas, generuoja ekonomiką, staiga turės 21,4 % didesnius pelnus. Nieko panašaus! Pusė, apie 800 mln. Lt, augimo iš pelno mokesčio yra dėl labai konkretaus administracinio žingsnio – siūlymo riboti mokestinių nuostolių perkėlimą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes bloginame sąlygas mūsų ekonomikai, mūsų verslui, tam subjektui, kuris ir kuria darbo vietas. Todėl tai yra vienkartinis mokestinis saldo, vienkartinis efektas, kuris duos efektą 2014 m. Bet ilgainiui dėl šito sprendimo mes iš tikrųjų sumažinsime darbo vietų skaičių, pirmiausia sumažinsime daugiausiai uždirbančių darbo vietų skaičių, ir jau 2015–2016 m. iš tikrųjų matysime gyventojų pajamų mokesčio kritimo tendencijas. Tą tikrai reikėtų įsiminti.
Iš tikrųjų didesnės pajamos virsta didesnėmis išlaidoms. Ir toliau galima konstatuoti, kad gyvename ne pagal kišenę. Nors biudžeto deficitas ir mažėja, tačiau jis vis tiek išlieka deficitinis. Ir vėl mes, matyt, darome panašias klaidas, kurias darėme iki 2008 m., kai augant ekonomikai vis dėlto negalvojome, kaip subalansuoti mūsų išlaidas ir pajamas, nors kai kurios valstybės tuo ekonomikos augimu sugebėjo pasinaudoti netgi sukaupdamos rezervą ir turėdamos pliusinius biudžetus. Šiuo atveju mes ir toliau tą padidėjusį prieaugį kitais metais bandome išdalyti, kas kam norime.
Atkreipus dėmesį į biudžetą, vis dėlto akivaizdžiai matyti, kad yra netinkami prioritetai – didėja valstybės valdymo išlaidos nuo 5,6 % viso biudžeto, tiek sudarė 2013 m., iki 6 %, t. y. 0,4 % didėja valstybės valdymo išlaidos, nors, mielieji kolegos, jūs Vyriausybės programoje esate įsirašę punktą, kad valstybės valdymo išlaidos nedidės. Šiuo atveju akivaizdžiai matyti, kad Vyriausybės programos ta vieta yra pažeidžiama. Akivaizdu, kad tas didėjimas pirmiausia yra susijęs su atlyginimų atkūrimu aukščiausią rangą turintiems valdininkams, politikams, kitiems pareigūnams. Taigi vėlgi neieškoma papildomų resursų, kaip būtų galima sumažinti valstybės išlaidas, norint padidinti tuos atlyginimus, o tiesiog einama valstybės valdymo išlaidų didinimo keliu.
Tačiau liberalai esame ne tik tam, kad kritikuotume. Liberalai iš tikrųjų nori ir pasiūlyti kai kuriuos dalykus, į kuriuos ir finansų ministras gana pozityviai reagavo, ir ne kartą esame girdėję pritarimą. Iš tikrųjų didėjantis biudžetas turi būti aiškiai orientuotas pirmiausia į tuos žmones, kurie dirba, kurie kuria biudžetą ir Lietuvą, kurie augina vaikus ir rūpinasi, kad mokesčių mokėtojų ateityje mūsų valstybėje būtų. Todėl tikrai noriu atkreipti dėmesį į Liberalų sąjūdžio raginimą papildomai skirti 80 mln. dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms. Jūs, aišku, sakysite, kur tuos papildomus 80 mln. surasti? Labai paprastai ir aiškiai sakau: tokių galimybių yra, ir viena iš tų galimybių yra valstybinių įmonių ir akcinių bendrovių pelno mokestis dividendų pavidalu kitais metais.
Atkreipkite dėmesį, kolegos: jeigu 2011 m., kai iš tikrųjų buvo labai sudėtingas ekonominis laikotarpis, mūsų valstybinės akcinės bendrovės pelno dividendų pavidalu į biudžetą sumokėjo 0,5 mlrd. Lt, tai 2014 m. biudžete yra numatyta 184 mln. Lt pajamų iš mūsų valdomų ir kontroliuojamų valstybės įmonių. Dėl to aš manau, kad papildomai 80 mln. pakelti kartelę valstybinėms įmonėms, kad jos solidariau prisidėtų prie valstybės biudžeto, tikrai yra ne tik valdančiosios daugumos, bet ir viso Seimo uždavinys.
Kitas, be jokios abejonės, svarbus momentas yra liberalų siūlymas mažinti valstybės tarnautojų skaičių bent jau 5 %. Mes puikiai suprantame, kad per 10–15 metų apie 0,5 mln. Lietuvos piliečių nebėra Lietuvoje, tačiau valstybės tarnybos darbuotojų skaičius nuolat auga. Šiuo atveju būtų labai konkretus resursas taupyti valstybės biudžeto išlaidas.
Mielieji kolegos, baigdamas noriu pasakyti, kokį signalą mes siunčiame mokesčių mokėtojams tokiu biudžetu. Mes sakome: jūs mokėkite mokesčius, o mes pasirūpinsime, kaip išleisti jūsų pinigus. Esame užsiciklinę, galvojame tik apie tai, kam padidinti ir kiek padidinti. Tai yra neteisingas kelias. Yra atsukama nugara tiems žmonėms, kurie moka mokesčius, kurie nori kurti, nori čia gyventi, nori čia auginti vaikus. Todėl dėmesio centre turi būti dirbantis, kuriantis, vaikus auginantis žmogus. Nesirūpindami jų gerove, mes ateityje neturėsime ką skirstyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Kalbėtojai, prašau laikytis nustatyto laiko!
Kalba frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas P. Gražulis. Prašom. Primenu, kad frakcijos vardu – 7 minutės.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji opozicija, tikrai malonu išklausyti ir jūsų kritiką. Mes, kaip valdančioji dauguma, taip pat norime būti konstruktyvūs ir pasakyti, kad ir kritikoje yra daug racionalumo. (Šurmulys salėje) Tai yra tiesa. Ir tai, kad šiandien teikiamas biudžetas nėra socialiai atsakingas, taip pat mato ir valdančioji dauguma. Bet kodėl jis šiandien socialiai neatsakingas, mes irgi pasakykime visuomenei – dėl jūsų priimtų antikonstitucinių sprendimų. Nors aš, kaip pilietis, kaip Seimo narys, manau, kad tie sprendimai yra teisingi, bet Konstitucinis Teismas pasakė kitaip. Jis pasakė kitaip. Aš manau, kad Konstitucinis Teismas neturėjo teisės pasakyti taip, kaip pasakė. Jeigu būtų mano, kaip politiko, valia, būčiau principingas ir ryžtingas – nevykdyčiau socialiai neatsakingo Konstitucinio Teismo sprendimo. Bet premjero, finansų ministro pozicija kita – teismo sprendimus privalu vykdyti. Pripažinkime, kad šis Konstitucinio Teismo sprendimas sukiršino ir sukurstė visuomenę. Valdančioji dauguma greitai surado pinigų, taip pat ir save kaltinu, tiems, kam numatė Konstitucinis Teismas atkurti koeficientus, ir tie koeficientai atkuriami tik tiems, kurie gauna didžiausius atlyginimus. Valdančiosios daugumos pareiga yra surasti lėšų, kaip ir Eligijus minėjo, ir motinoms, auginančioms vaikus, – 80 mln., ko nesugebėjome padaryti šiame biudžete. Taip pat reikia surasti lėšų ir kompensuoti pensijas, kurios buvo sumažintos krizės laikotarpiu. Taip, yra didelė suma, virš 1 mlrd. Lt, bet vis tiek mes tą žingsnį turime daryti ir turime surasti tiems žmonėms, kurie turi mažiausias pajamas.
Antras dalykas, kas nėra padaryta, taip pat šiame biudžete, deja, nėra atsižvelgta į mažiausias pajamas turinčius kultūros darbuotojus, bibliotekininkus. Valdant socialdemokratams ir kitoms partijoms, kurios turėtų žiūrėti socialiai teisingai, turėtume pasukti galvą ir tikrai surasti, kaip atkurti mūsų valstybėje socialinį balansą, socialinio teisingumo balansą. Šito balanso nėra.
Taip pat priimu kritiką ir gerbiamojo A. Kubiliaus, kai citavo iš programinių nuostatų, – progresiniai mokesčiai. Bet, gerbiamieji konservatoriai, jūs taip pat įsirašę į savo programą progresinius mokesčius. Šį kartą gal jau išbraukėte, bet praeitoje kadencijoje, kada buvote valdžioje, buvo įrašyta. Deja, jūs jų neįgyvendinote. Be abejonės, trūksta politinės valios, ir tą reikia pripažinti. Manau, kad dabartinė valdančioji dauguma vis tiek suras savyje jėgos ir priims progresinių mokesčių sistemą.
Vertindamas biudžetą (galima jį tobulinti, galima jį taisyti), kokią pastebiu tendenciją: kuo daugiau gaunama pinigų, kuo daugiau surenkama pinigų, tuo jų labiau trūksta, kuo biudžetas mažesnis, tuo mažiau ir pinigų, atrodo, trūksta. Kai tik pradeda didėti pajamos, tų pajamų vis labiau trūksta.
Taigi manau, kad šiandien yra toks biudžetas, po svarstymo mes jam pritarkime. Be abejonės, valdančiajai daugumai dar yra tikrai apie ką pagalvoti, kaip surasti lėšų ir bent jau pradėti kompensuoti pensininkams, ir bent jau pradėti mokėti bibliotekininkams, kultūros darbuotojams, tiems, kurie gauna mažiausias pajamas, kaip surasti lėšų. Yra pasiūlytas nutarimo projektas, kad lėšos, kurios bus surinktos virš plano (šiandien tas nutarimo projektas bus priimtas), būtų niekam kitam neskirtos, o skirtos tik kompensuoti pensijoms ir mažiausiai gaunantiems žmonėms būtų padidinti atlyginimai.
Aš manau, kad nepakanka tokio nutarimo projekto, reikia įrašyti biudžete konkrečias eilutes, kaip atkurti socialinį teisingumą. Tikėkimės, dar iki priėmimo stadijos yra laiko, ir premjeras, ir finansų ministras, ir visa Vyriausybė su valdančiąja dauguma pagalvos ir ras konkrečius sprendimus, kaip sudaryti biudžetą, kad būtų socialiai atsakingesnis.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam Petrui, taip pat labai dėkojame už sutaupytą laiką. Kviečiame Lenkų rinkimų akcijos atstovę, seniūnę R. Tamašunienę.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija susipažino, svarstė 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Pirmiausia pozityviai nuteikė tai, kad pajamos auga, kad biudžete numatoma pagal galimybes racionaliai jas panaudoti. Svarbu, kad šių metų biudžetas – tai ne tik minimalus visų viešojo sektoriaus poreikių patenkinimas, bet postūmiai, maži žingsneliai, kad atskiroms sritims skiriama šiek tiek daugiau dėmesio, ir padėtis gerėja.
Frakcija, be abejo, nuo pat pradžių pritarė, kad kultūros, meno darbuotojams, bibliotekininkams atlyginimus reikia padidinti, net geriausiais ekonominio augimo laikais būtent šita sritis buvo pamiršta ir niekuomet šios srities darbuotojams atlyginimai nebuvo padidinti.
Taip pat manome, kad savivaldybės pagerins kelių būklę. Pagal naują Kelių plėtros programos lėšų paskirstymą vietinės reikšmės keliams padidės finansavimas iki 25 % šiais metais, ir lieka numatyta perspektyva, kad nuo 2015 m. padidės iki 30 %. Manome, kad savivaldybių motyvacija racionaliai panaudoti lėšas savo poreikiams taip pat yra numatyta šiame biudžete, kadangi savivaldybėms numatytas negautų pajamų kompensavimo mechanizmas, lankstesnis moksleivio krepšelio lėšų panaudojimas ir nauja funkcija, perduodama visoms savivaldybėms, – socialinių pašalpų mokėjimo funkcija, ji taip pat paskatins efektyviai panaudoti lėšas ir sutaupytas lėšas panaudoti būtiniausiems savivaldybės poreikiams.
Manau, kad pirmiausia turėtų mažėti savivaldybių skolos, o jos yra iš tikrųjų labai rizikingos, o savivaldybės, kurios tvarkosi geriau, galbūt galėtų pagalvoti ir apie atlyginimų didinimą viešojo sektoriaus mažiausiai uždirbantiems darbuotojams.
Finansinės prognozės iš tikrųjų yra palankios ir pozityvios. Planuojama surinkti viršplaninių lėšų. Mūsų frakcija, be abejo, galvoja, kad yra labai svarbu atitikti Mastrichto kriterijus ir laikytis Fiskalinės drausmės įstatymo. Bet kadangi jau prognozuojama turėti viršplaninių lėšų, tai pirmiausia bus skirta svarbiausiajai valstybės skolai, tai yra pensininkams neišmokėtų pensijų per krizę daliai grąžinti, kad būtent pirmiausia viršplaninės lėšos sulauks tvarkos ir mechanizmo, kaip tai bus atliekama.
Manau, kad socialaus jautrumo šiame biudžete nėra ypač daug, bet mūsų frakcija įvertina dabartinę situaciją ir palaikys šių metų biudžetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame R. Tamašunienei. Kviečiame frakcijos „Drąsos kelias“ atstovą P. Gylį.
P. GYLYS (DKF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pradėsiu nuo vienijančios opozicijos remarkos – norėčiau paremti bent jau dalį pono A. Kubiliaus pasisakymo, ypač tą dalį, kurioje jis išsklaido mitus, du mitus: apie tai, kad Lietuvoje, Seime, yra galinga Socialdemokratų partija. Nėra.
Kitas mitas, kad atėjusi dauguma ateina su nauja mokesčių filosofija. Neatėjo. Sena filosofija, čia aš galiu pasakyti, gerbiamojo pono A. Kubiliaus suformuota, tebegalioja šitame Seime.
Tai yra neoliberali filosofija, pagal kurią kuo mažesnis biudžetas, tuo ekonomikai geriau. Galiu sveikinti visą Seimą, visas partijas su tuo, kad mes, lietuviai, esame pirmoje vietoje Europoje pagal biudžeto dalį bendrajame vidaus produkte. Niekas neturi tokio mokesčių rojaus, kaip turi mūsų verslas pirmiausia – nesiekia 27 %. Klausimas, kaip iš tokių mažų lėšų užtikrinti bendro gėrio kūrimą šitoje valstybėje? Bendrajam gėriui kurti reikalingi pinigai. Jų reikia bažnyčioms, labdaros organizacijoms ir t. t. Niekas negali apsieiti be pinigų. Per šitą svarstymo laikotarpį mes nesugebėjome užduoti sau fundamentalių klausimų, kiek mums reikia pinigų, kad būtų galima patenkinti pačius svarbiausius mūsų šalies bendruosius arba viešuosius poreikius. Tuo metu, kai mes šitą galėjome daryti, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ilsėjosi šiltuose kraštuose. Aš manau, kad tai pats rimčiausias argumentas, kuris tuo metu, kai buvo keliamas klausimas dėl tinkamumo, turėjo būti iškeltas. Tai buvo laikas, kai mes turėjome svarstyti viešųjų finansų filosofiją. Kas iš to išėjo? Mes biudžete matome tik išlaidas, skirstome tam, tam, tam ir baigiame tuo – ne, šitam nėra. Klausimas. Kodėl mes rimtai nesvarstėme pajamų? Juk biudžetas yra pajamų ir išlaidų balansas. Seime susidaro įspūdis, kad egzistuoja tik išlaidos, pajamų nėra.
Kai kalbame apie biudžeto dydį, neturėtume užmiršti ir teisingumo klausimo. Ar šitas biudžetas yra teisingas socialine prasme? Iš karto pasakysiu, ne, nes jis yra regresinis. Tai yra didžioji mokesčių naštos dalis gula ant neturtingų žmonių pečių, jie išlaiko valstybę.
Paaiškinsiu. Netiesioginiai mokesčiai, PVM ir akcizas, išskyrus akcizą prabangos prekėms (prabangos prekių neturtingi neperka), yra regresiniai. Tai vadovėlinė tiesa, kurios per dešimt metų viešojoje erdvėje niekaip negaliu išaiškinti ir pakeisti mentaliteto. Tiesioginių mokesčių dalis yra nepaprastai maža. Maža to, tiesioginiai mokesčiai pas mus yra proporciniai ir tie pyptelėjimai iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ dėl progresinių mokesčių įvedimo Socialdemokratų partijos nebuvo išgirsti, beje, kaip ir krikščionių.
Išvada tokia: Lietuvos Seimas yra liberalų tėvonija… (Plojimai) Liberalų garbei galiu pasakyti, kad jie vieninteliai nuoširdžiai ir sako – mes liberalai! Garbė jiems už tai, kad jie prisipažįsta. Visi kiti liberalai kairėje ir dešinėje dedasi arba socialdemokratais, arba tėvynę mylinčiais krikščionimis. Ir tai yra mitas. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame profesoriui P. Gyliui. Mišrios Seimo narių grupės vardu kviečiame kalbėti R. Baškienę.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, išties atrodo, kaip ir viskas pasakyta. Vis dėlto Mišrios grupės Seimo narių vardu norisi pasakyti keletą akcentų ir pastabų.
Konstitucinio Teismo sprendimas ir yra tas netolygumas, kuris žeidžia kiekvieną žmogų, ir tai labiausiai mato mūsų žmonės, kai mes atvykstame į susitikimus ir nelabai randame paaiškinimą. Turėjo ar galėjo mūsų Vyriausybė taip nuosekliai vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą? Aš manau, nebūtinai turėjo. Lieka taip, kaip lieka.
Tačiau pagrindinį ir esminį dalyką noriu iškelti. Ar mūsų valstybėje yra prioritetai? Vėlgi norisi tikėti, kad yra ir kad jie teisingai sudėlioti. Štai viena pastaba. Kai estai pamatė, kad baigia sunykti kaip tauta, jie kultūrą įrašė pirmuoju prioritetu. Ne taip, kaip dabar pas mus kultūra yra podukros vietoje. Estai pasakė, kad tai pirmiausias ir svarbiausias jų tautos išlikimo garantas. Apie tai ne vieną kartą yra kalbėjęs ir mūsų kultūros ministras, kuris iš tikrųjų, reikia pasakyti, nuosekliai ir pažangiai siekia, kad mūsų Lietuva nesunyktų. Tiek estai, tiek latviai krizės metu nemažino lėšų kultūrai. Bendrojo vidaus produkto dalis Estijoje yra 1,2 %, Latvijoje – 1,1 %, pas mus kultūrai – tik 0,6 %.
Tai štai ir klausimas. Kol mes nevertinsime kultūros ir ją kuriančių žmonių, tol risimės į moralinę krizę, į daugelį kitų blogų dalykų. Šiandien pozityvu, kad kultūros darbuotojams žadama surasti 25 mln. O kodėl ne 49 mln., kurie buvo žadėti, ir kiek vilčių buvo suteikta tiems mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms?
Antra pastaba dėl pensininkų. Pats laikas aiškiai ir paprastai, kad kiekvienas žmogus suprastų, pasakyti, kad nuo tada ir tada, tokiomis dalimis bus sprendžiamas kompensavimo klausimas. Šita Vyriausybė gali tai padaryti, ir aš žinau, kad nori padaryti. Tada pasakykime labai paprastai ir aiškiai, konkrečiai ir tiksliai, tada mums visiems bus lengviau, nes mes turėsime viltį ir supratimą, kaip visa tai spręsti.
Ar galime ir privalome kitomis akimis pažiūrėti į savivaldą? Privalome. Ne veltui siūlėme ir aš pati teikiau siūlymą, atsižvelgdama į Savivaldybių asociacijos pageidavimus. Štai iki 2011 m. galiojo Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodika, pagal kurią gyventojų pajamų mokesčio prieaugis buvo padalijamas tarp savivaldybių ir valstybės biudžeto. Krizės metu buvo pakeista ir šitą gyventojų pajamų prieaugį gavo tik valstybės biudžetas. Tuo pagrindu savivalda prarado, neteko 711 mln. Ten esančios problemos gilios ir skaudžios. Atsisukime į savivaldybes ir kitaip pažvelkime į jas, padėkime joms išgyventi ir kartu spręsti problemas. Aišku, kyla klausimas – iš kur paimti lėšų visiems, kam reikia? O reikia iš tikrųjų labai daug.
Aš manau, kad euro įvedimas yra svarbus ir esminis, tačiau tai neturi būti svarbiau už mūsų žmonių gyvenimus ir jų, kaip prioriteto, matymą. Mastrichto kriterijai iš tikrųjų svarbūs, bet ar mūsų valstybės biudžetas, dabar esantis 1,9 % biudžeto deficitas, negalėtų būti 2,9 %? Ir mes Mastrichto kriterijų nepažeisime, o turėdami daug didesnį kiekį lėšų, didesnę lėšų sumą galėsime išspręsti esminius mūsų žmonių prioritetus.
Todėl dar kartą sakau: matykime prioritetus ir sudėliokime juos taip, kad tiek kultūra, tiek mokytojai, tiek pensininkai pajaustų šitos valstybės rūpestį ir dėmesį. Ir nepamirškime to, ką žadame. Nuoširdžiai tikiu, kad Vyriausybei siunčiamas patobulinti valstybės biudžetas iš tikrųjų bus iš esmės peržiūrėtas ir bus išgirsti tie prašymai ir reikalavimai, kurių mes tikimės. O tada Mišri Seimo narių grupė priims sprendimą, kaip balsuoti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame R. Baškienei. Dabar norėčiau su jumis pasitarti. Liko 20 minučių šio klausimo svarstymui ir yra labai daug užsirašiusių kalbėti, ypač daug iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų. Gal galime susitarti, kad iš visų frakcijų po vieną ir kai tik baigsis laikas… (Balsai salėje) Aš tik tariuosi, jūs nepykite, aš su jumis tariuosi. Jeigu yra prieštaraujančių, tada galime iš eilės. Jeigu nėra kitų pasiūlymų, tada dirbame taip, kaip numatyta Statute. Pirmąjį kviečiame kalbėti B. Paužą.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, čia opozicijos lyderis labai plačiai propagavo mitų griovėjus. Aš manau, prie tų mitų griovėjų reikėjo pridėti ir tikruosius ekonomikos griovėjus. Šitas dalykas būtų labai tikęs. Mes po naktinės reformos sakėme, kad bus blogai be jokio pasiruošimo padidinti mokesčius, mes nesakome, kad jų nereikėjo didinti, bet be jokio pasiruošimo padidinus mokesčius dalis (ypač silpnesnių) įmonių buvo priverstos arba bankrutuoti, arba nueiti į pogrindį. Tada, sumažėjus mokesčių mokėtojų bazei, mes neturėjome iš kur surinkti į „Sodrą“.
Kitas dalykas dėl atlyginimų, vidutinių atlyginimų, didinimo. Jūs atsiminkite, kaip derėjomės dėl 50 Lt, jūs nesutikote padidinti. Dabar, kai naujoji valdžia padidino, kas sugriuvo? O vidaus vartojimas didėja. Štai jums ir tikrieji griovėjai, nereikia šito dalyko užmiršti.
Dabar aš noriu keletą žodžių apie žemės ūkį dėl to, kad šioje salėje, mielieji, paprastai apie žemės ūkį mažai kas kalbame. Aš noriu pradėti štai nuo ko.
Lietuvoje žemės ūkyje šiuo metu dirba apie 10 % viso kiekio dirbančių, ir jie sukuria virš 8 % bendrojo vidaus produkto. Žemės ūkio produkcijos gaminama maždaug už 10 mlrd. Lt. Visą žemės ūkio ir maisto eksportą sudaro apie 15 mlrd. Lt. O viso Lietuvos prekių eksporto žemės ūkio ir maisto produktai sudaro apie 19 %. Aš noriu pasakyti, labai džiugu, tik po profesoriaus P. Gylio kalbos nesupratau dabar, ar čia džiugu, ar ne džiugu, kad mūsų bendras biudžetas didėja. Tai prie šito didėjimo, noriu pasakyti, nemažą indėlį prideda ir žemės ūkio ir maisto darbuotojai.
Keletą minčių dėl biudžeto. Naujuoju finansiniu laikotarpiu, 2014–2020 m., kaip jūs žinote, žemės ūkiui didėja 3,2 mlrd. Lt, tačiau kitiems metams, 2014 m., numatyta skirti 363 mln. Lt mažiau. Aš štai noriu, čia ir gerbiamasis A. Kubilius šitą skaičių minėjo, šiek tiek paaiškinti, iš kur tas dalykas susidaro.
Pirmiausia – tai kofinansavimo reikalai. Trūkstant 204 mln. Lt nacionalinio biudžeto lėšų, mes negalime paimti, ar, tiksliau sakant, nesuplanuota 419 mln. Europos Sąjungos lėšų. Mes svarstėme ir Kaimo reikalų komitete, manome, kad bent 59–60 mln. Lt, kad galėtume padengti šių metų projektų įvykdymą, reikėtų skirti papildomai. Kitus pinigus, suprasdami, kad nėra daugiau galimybių, mes, be abejo, perkelsime, finansų ministras gerai tą dalyką supranta, į 2015 metus. Tačiau šitas klausimas, man atrodo, yra labai labai svarbus, kad mes privalome paimti europinius pinigus.
Dėl melioracijos sena bėda. Aš nenoriu aiškinti, kodėl ji yra. Bet prisiminkime tuos laikus, kai melioracijai buvo skiriama iš nacionalinio biudžeto 70–80 mln. Lt. Dabar nuolat kelerius metus skiriama po 25–27 mln. Lt. Melioracija, manoma, yra susidėvėjusi apie 60 % ir t. t. Bet kai metai bus ypač sunkūs dėl to, kad europinių pinigų, kaip jūs žinote, naujo periodo – 2014–2020 metų – kol kas nebus galima panaudoti, bus daromi tik projektai. O 27 mln. Lt mes visiškai skylių negalėsime užkaišioti. Taigi prašymas pridėti bent 30–33 mln. Lt.
Baigdamas aš noriu pasakyti, kad panašiems mūsų siūlymams, mūsų Kaimo reikalų komiteto siūlymams, pritarė Biudžeto ir finansų komitetas. Grąžinant Vyriausybei šį Biudžeto įstatymo projektą, mes norime paprašyti Vyriausybės ir finansų ministro rasti vis dėlto galimybę dėl žemės ūkio, ko mes prašome, labai kukliai prašome, kad atsižvelgiant į valstybės galimybes būtų surastos tos lėšos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkojame Seimo nariui B. Paužai. Kviečiame pasisakyti V. Stundį.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, kiek kitu kampu į biudžeto skaičiukus. Ekonomikos atsigavimas, kai jau iš esmės grįžtama į ikikrizinę būklę, jo atsigavimo teikiama nauda biudžetui visiškai aplenkia vieną iš pamatinių valstybės sektorių – švietimą ir kultūrą. Šių sričių finansavimas lieka iš esmės krizės nulemtas ir nedidėja. Per milijardą papildomai skirstomų pajamų nukeliauja visiškai į kitas sritis. Taigi vienas kitas skaičius.
2011 m. švietimo asignavimai sudarė 5,7 % BVP, 2012 m. – 5,17 % BVP, 2013 m. – 4,9 % BVP, 2014 m. projekte – tik 4,6 % BVP. Taigi augant BVP švietimo sektoriaus asignavimai yra iš esmės įšaldomi, ir prioritetai tampa visiškai kiti.
Nors Valstybės švietimo strategijos projekte, kuris diskutuojamas Seime, deklaruojama, kad per kelerius metus švietimo asignavimai pasieks 6 % ribą, jokių realių žingsnių šia linkme valdančioji koalicija nesiryžta žengti, priešingai – įšaldydama finansines apimtis švietimui palieka šią 6 % siekiamybę visiškai neįgyvendinama utopija.
Baisiau, be abejo, yra kitkas. Švietimas ir kultūra vis dar valstybės politikos nėra suvokiamos kaip tos sritys, kurios lemia valstybės pažangą, kurios lemia mūsų visuomenės sėkmę ir mūsų visų galimybę konkuruoti globaliame pasaulyje. Simptomiška ir šiek tiek nustebina tai, kad netgi planuojami asignavimai mokslui ir studijoms 2014 m. yra kur kas mažesni bene 10 % už tuos asignavimus, kurie šiai sričiai skiriami šiais metais. Taigi mažinamos lėšos ten ir tam, kas yra susiję su Lietuvos pažanga, su mūsų inovatyvumo politika ir intelektualiniu konkurencingumu. Nesinori tikėti, kad tai naujosios valdančiosios koalicijos nauja politikos kryptis.
Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas, nepaisant visą pusmetį viešai girdėtų pažadų spręsti darbo užmokesčio kultūros ir meno darbuotojams klausimus, šios problemos nesprendžia. Lėšų biudžeto projekte tam visiškai nenumatyta.
Apskritai jau nebedrįstama viešai kalbėti apie trejų metų šios srities darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programą, kuriai kasmet reikėtų papildomai maždaug po 50 mln. Lt. Taigi per trejus metus apie 150 mln. Lt tam, kad šio sektoriaus darbuotojų atlyginimas priartėtų prie švietimo sistemos vidurkio. Nesiryžtama koreguoti ir darbo užmokesčio koeficientų Vyriausybės nutarimu.
Šiandien Seime nuskambėjęs raginimas Vyriausybei surasti 25 mln. Lt nesprendžia problemos, priešingai – toliau didina kultūros lauko darbuotojų ir kūrėjų socialinę atskirtį, dar labiau juos nustumia į socialinį paribį. Kai daugiau uždirbantiems bent iš dalies dar didinami atlyginimai, kultūros žmonės vėl lieka laukti dar geresnių laikų. Gaila, kad kitiems surandama, o kultūros žmonėms – niekaip, ir jie vis lieka paskutinėje eilėje. Tad visiškai nieko vertos mūsų politinės deklaracijos apie kultūros prioritetą ir galimybių stygių jį įtvirtinti. Stygius yra ne lėšų, stygius yra supratimo ir valios srities.
Atkreipčiau dėmesį dar į vieną momentą, labai detalų momentą, kuris rodo, kad biudžeto projekto svarstymas turi tam tikros paslapties šydą. Turbūt pirmą kartą per biudžeto svarstymo istoriją komitetuose mes neturėjome komitete Kultūros ministerijos pateiktos Investicijų programos projekto. Šitas dokumentas lieka visiškoje paslaptyje ir nežinioje, neatmetama galimybė, kad biudžetas…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs gerokai viršijote laiką.
V. STUNDYS (TS-LKDF). …biudžetas tampa tam tikrų partinių pasiskirstymų objektu. Ir paskutinė replika. Taip, savivaldybių įsiskolinimai didėja, taip, bet nepamirškime, kad padidinę minimalią algą savivaldybėms neskyrėme bene 60 mln. Lt ir šiandien turime tas pasekmes, kurias turime. Prisiimkime atsakomybę.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs kalbate savo kolegų sąskaita. Taip. Prašom. Paskutinė – R. Juknevičienė. Ir laikas, skirtas premjerui, kuris prašosi taip pat pasisakyti. Prašom, Rasa.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ponia Pirmininke, aš vis dėlto siūlau pratęsti diskusijas, tai yra svarbiausias šių metų Seimo klausimas, visi turi teisę išsisakyti. Aš pati kalbėsiu apie sritį, kurios net nėra daugelio dabartinių valdančiųjų partijų programose, apie ypač neįdomią ir nesvarbią šiai Seimo daugumai sritį – krašto apsaugos finansavimą. Taip, tai yra giliai įsisenėjusi Lietuvos bėda nuo pat įstojimo į NATO. Krizė, deja, pagilino problemą, tačiau jau 2012 m., svarstydama šių metų biudžetą ir pirmą kartą per savo kadenciją turėdama 500 mln. Lt papildomų pinigų, mūsų Vyriausybė padidino gynybos biudžetą 50 mln. Lt. Dabar gi dėl A. Kubiliaus Vyriausybės priimtų sprendimų, ekonomikai augant sparčiausiai Europoje ir turint galimybę paskirstyti 1 mlrd. 400 mln. Lt, gynybos biudžetas tedidėja tiek pat, o procentas bendrojo vidaus produkto ne tik kad neaugs, bet dar ir šiek tiek mažės.
Jeigu neturite valios vykdyti pažadus, tai geriau nežadėkite. Kad apgausite savo rinkėjus, kuriems prieš rinkimus žadėjote dar šiais metais minimalią algą pakelti iki magiško skaičiaus – 1509, įvesti progresinius mokesčius, tuoj pat susiderėti su Europos Sąjunga ir sumažinti akcizus degalams, ką B. Vėsaitė kalbėjo prieš antrąjį turą radijo laidose, kitą dieną po rinkimų atšaukti blogąją mokesčių reformą ir t. t., ir t. t., buvo aišku iš karto. Tačiau taip įžūliai apgaudinėti NATO generalinį sekretorių, kurio vizito išvakarėse šiais metais iškilmingai pažadėjote iki 2016 m. pasiekti bent 1 % nuo BVP, yra aukščiausias melavimo pilotažas. Šiandien akivaizdu, kad melavote, nes, norint iki 2016 m. pasiekti 1 %, per artimiausius dvejus metus krašto apsaugai turėsite paskirti mažiausiai 400 mln. Lt papildomų pajamų. Tai yra visiškai nerealu.
Kokia padėtis aplinkui Lietuvą? Estija skiria 2 % bendrojo vidaus produkto, ir NATO ją vertina kaip labai patikimą partnerę. Latvijos procentas dvigubai didesnis nei Lietuvos – 1,4 %. Lenkija, beje, turi fiksuotą biudžetą, yra specialus įstatymas, kuris nurodo, kad biudžetas turi būti 1,95 %. Esame paribio valstybė, ne Šveicarija ir ne Liuksemburgas. Šalia mūsų – sparčiai savo ginkluotąsias pajėgas modernizuojanti, ypač savo vakarinių sienų link, Rusijos Federacija. Šalia mūsų yra turbūt tankiausias tinklas pasaulyje taktinio branduolinio ginklo. Kaliningrade pernai dislokuotas raketų kompleksas F400. Tai reiškia, kad 400 km spinduliu gali būti numuštas bet koks taikinys mūsų oro erdvėje. Tik laiko klausimas, kada Baltijos valstybės bus apsuptos „Iskander“ tipo raketų. Rusija kasmet leidžia, šiais metais leidžia 4,4 % bendrojo vidaus produkto.
Taip, mes esame NATO nariai, partneriai mums tikrai ateis į pagalbą, bet mes patys duodame pagrindą rimtoms abejonėms, ar esame patikimi partneriai, ar rimtai žiūrime į gynybą. Kodėl kas nors turi mus ginti savo sąskaita? Ar ten, tose valstybėse, nėra pensininkų, nėra vaikų, nėra neįgaliųjų, ar ten motinos mažiau myli savo vaikus, tarnaujančius jų kariuomenėse, ir turi norėti leisti juos aukoti savo gyvybes dėl krašto, kurio politikai nenori skirti bent minimalių pinigų savo pačių saugumui?
Ir pabaigoje. Politinės valios stoka dėl gynybos biudžeto net ir augant ekonomikai yra silpnos Vyriausybės pasekmė. O silpna Vyriausybė – didžiausia grėsmė krašto saugumui. Būtent todėl Kremlius savo informacinėmis atakomis ir kitokiomis priemonėmis, keldamas chaosą Lietuvoje, ir bando testuoti, ar dar šita… ar dar stipri šita valstybė su tokia silpna Vyriausybe.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajai Rasai. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš frakcijos vardu norėčiau pateikti pasiūlymą. Jeigu mes dabar nutrauksime diskusijas dėl biudžeto, tai turėsime tam tikrą antirekordą, taip trumpai nesame niekada jo svarstę. Todėl aš siūlau pratęsti diskusijas atsisakant Vyriausybės valandos.
PIRMININKĖ. Ačiū už pastabą, tačiau noriu pasakyti, kad laikas biudžetui svarstyti visada būna vienodas, tikrai ne trumpiau negu kitus kartus. Bet buvo frakcijos pasiūlymas, reikia balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome balsuoti. Yra siūlymas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlo pratęsti diskusijas dėl biudžeto… (Balsai salėje) Atsisakant Vyriausybės valandos. Kas pritariate tokiam siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys. Už – 30, prieš – 25, susilaikė 36. Nepritarta. Taigi svarstymas baigtas. Kadangi premjeras turi teisę kalbėti, prašome gerbiamąjį premjerą A. Butkevičių pasisakyti dėl biudžeto. (Balsai salėje)
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems už išsakytas mintis, nors kai kurios mintys visiškai prasilenkia su biudžeto formavimo principų logika, tiek pajamų, tiek išlaidų, daugiau tam tikros, pasakyčiau, politikos demonstravimas, pasinaudojant ta galimybe, kai yra svarstomas toks svarbus įstatymas, bet kitą kartą kalbant apie biudžetą ir nukrypstant į šalį. Manau, kad daugelis, kurie supranta, kaip yra formuojamas biudžetas, tai tam tikrų politikų yra įvertinama kompetencija.
O jeigu kalbėtume apie biudžetą, tikrai biudžetas yra ekonomikos atspindys. Pirmiausia norėčiau pasakyti: yra labai blogai, kad yra formuojamas biudžetas ir reikia įvertinti praeities padarytas klaidas. Tai yra pati tragiškiausia situacija, kai tokie atvejai atsitinka šalyje, nes biudžetas yra sudaromas pagal Vyriausybės nubrėžtas kryptis ir prioritetus. Kai ekonomika auga ir pagal ekonomikos augimą yra formuojamos tam tikros pajamos visų biudžetų, vadinasi, yra tam tikras pyragas, kuris yra skiriamas viešajam sektoriui finansuoti. O aš jau nekalbu apie tai, kad reikia formuoti strategiją ilgalaikiam procesui plėtoti. Ir jeigu tu galėtum sukaupęs dalį lėšų nukreipti į greitesnį ekonomikos skatinimą, į ekonomikos plėtrą, tai tau reikia grįžti atgal ir padengti konservatorių ir liberalų, ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos padarytas klaidas. Tai tą reikia įvertinti, reikia atvirai jums pasakyti ir atgailauti prieš žmones, kad, mielieji, tasai progresas bus lėtesnis, nes reikia įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimus. Čia ir turime žinoti, kad dalį sukurto pyrago dėl sėkmingo ekonomikos plėtojimosi reikės atiduoti praeityje padarytoms klaidoms finansuoti. Čia yra ekonominė logika. Čia jau yra ne politinė logika. Mielieji, aš manau, tai turime suvokti. Kuo greičiau visa tai suvoksime, tuo būsime progresyvesni žiūrint į perspektyvą ir galvojant apie mūsų šalies plėtrą, socialinę padėtį, pensijų kompensavimą.
Norėčiau opozicijos lyderiui priminti, kad mokesčiai tikrai buvo pakoreguoti. Ir gerai, kad pagaliau mes kapitalo dalį pradedame apmokestinti iš esmės tokiais pačiais mokesčiais kaip ir žmones, kurie gauna mažus atlyginimus, yra apmokestinamos darbo pajamos.
Mielieji, nematėte, kad iš vertybinių popierių verslo gaunamos pajamos buvo neapmokestinamos? Lietuvos apyvarta vertybiniais popieriais dar nėra tiksliai suskaičiuota, bet tiek, kiek suskaičiuota, sudarė virš 2 mlrd. Lt. Skolintos lėšos įmonėms arba fiziniams asmenims ir už tai gaunamos pajamos buvo neapmokestinamos.
Taip pat noriu pasakyti, kad šita Vyriausybė padidino neapmokestinamąjį pajamų dydį iki 570 Lt, taip pat vaikus auginančioms šeimoms iki 200 Lt, o buvo 100 Lt. Kryptis – padėti žmonėms, kurie gyvena iš darbo pajamų, kurių atlyginimas siekia iki 3200 Lt. Jiems sudarytos sąlygos kitais metais gauti realesnes pajamas.
Apie švietimo sistemą. Melas skambėjo iš pono V. Stundžio lūpų. Kitais metais palikta 60 mln. Lt savivaldybėms papildomai… (Balsai salėje) Bet pagal visas metodikas tos lėšos turėjo būti nukreiptos kitai sričiai. Perduota socialines paslaugas atlikti pačioms savivaldybėms. Aš manau, kad taip irgi bus sutaupytos didžiulės lėšos.
Pagaliau žengtas žingsnis ir pradėtas spręsti savivaldybių skolų klausimas, jos susikaupė iki didžiulių sumų. Kai kurios savivaldybės jau stovi ties bankroto slenksčiu. Gerbiamasis Masiuli, matote, Vilkaviškyje ne socdemai dabar valdžioje, jums, kaip politikui, reikėtų apie tai žinoti. Ir atsirado problemų, kai jau kiti atėjo į valdžią, jeigu jus tai domina.
Noriu pabrėžti, kad ateinančių metų biudžetas didina savivaldybių pajamas ir išlaidas. Taip pat laikomės griežtos fiskalinės drausmės, ką įvertino tarptautinės finansinės institucijos. Taip pat išaugo kaimo mokyklų tinklas regionuose. Noriu pabrėžti, kad 117 mln. Lt papildomai yra numatyta Vidaus reikalų ministerijai, policijai dar 37 mln., kurie bus nukreipti darbo užmokesčiui didinti.
Taip pat, aišku, suprantame kultūros sistemoje dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio dydžius. Ir šitoms sritims, ir socialinėje srityje dirbantiems žmonėms tikrai bus ieškoma galimybių (noriu pasakyti, ne populistinių galimybių, bet realių galimybių, turint finansines galimybes) realiai padidinti darbo užmokestį. Nebus priimami sprendimai, kurie būtų vienadieniai, patrauklūs visuomenei, o ilgalaikiame procese mes vėl kristume į bedugnę. Mes matėme, kokia buvo daroma būnant bedugnėje mokesčių reforma, kaip buvo planuojamos išlaidos ir kad iš 21 jau Konstituciniame Teisme išnagrinėto teisės akto 18 pažeidžia Konstituciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame gerbiamajam premjerui A. Butkevičiui. Svarstymas baigtas. (Balsai salėje) Duokite man paskaityti Statutą. Pagal 177 straipsnio pirmą dalį, „ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.“ Taigi pagal mūsų patvirtintą darbų grafiką II svarstymas Seime vyks gruodžio 5 d. (Balsai salėje) Šio klausimo svarstymas baigtas. (Triukšmas salėje) Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKĖ. Prašome nešaukti. Aš viską girdžiu. 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto svarstymas baigtas. (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos! Pirmininke, jūs perskaitėte 177 straipsnį, pažiūrėkite į 176 straipsnio 2 dalį, kaip yra vykdomas biudžeto I svarstymas. Noriu pacituoti. Ir tai yra speciali norma. Tai nėra bendra diskusija, kokia rengiama dėl kitų įstatymų. Yra speciali Statuto norma ir prašau ją vykdyti. Štai kas sakoma Statuto 176 straipsnio 2 dalyje: „Posėdyje išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas (tai buvo padaryta), taip pat pateikiamos kitų komitetų išvados (tai buvo padaryta), frakcijų ir paskirų Seimo narių nuomonės bei pastabos, kurioms nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas.“
Prašom sudaryti galimybę paskiriems Seimo nariams pasakyti savo nuomonę bei pastabas. Jūs nesudarėte tos galimybės – daliai Seimo narių neleidote pasakyti savo nuomonės ir pastabų. Šiurkščiai pažeidėte Statutą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis opozicijos lyderi, jeigu turite pastabų, kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją. Visą laiką taip svarstėme Statutą… ir jūsų vadovavimo, premjeravimo laiku buvo lygiai taip pat. Taigi nereikia grįžus iš premjero posto į opozicijos lyderio postą keisti savo nuostatų. To klausimo svarstymas baigtas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pavaduotojas A. Sysas.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Laba diena, kolegos, su kuriais dar nesisveikinom. Pirmiausia suteiksiu žodį damai. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Kadangi esu vienintelė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė, nuoširdžiai noriu padėkoti gerbiamajam premjerui už parodytą dėmesį ir priskiriant mus prie buvusios valdančiosios koalicijos kažkada, ir tam tikrus nuopelnus. Manau, kad šita pastaba, ko gero, susijusi su tuo, kad B. Ropė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos yra iškeltas kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Matyt, prasideda rinkimų kampanija.
PIRMININKAS. Ačiū. Replika per šoninį mikrofoną – opozicijos lyderis A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėjau pasakyti repliką, kol dar Seimo Pirmininkė buvo pagrindinėje tribūnoje. Aš noriu jai padėkoti už nuoseklų pamokslų žanro šioje Seimo salėje vystymą ir plėtojimą, bet kaip krikščionių demokratų lyderis noriu pasakyti, kad pamokslų šiaip jau mes klausomės sekmadieniais bažnyčioje.
PIRMININKAS. Dėkojame, kad pranešėte, kad lankotės bažnyčioje. V. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Seimui pradedama vadovauti diktatūriniais metodais: neduodama kalbėti, Seimo nariai nutraukiami. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, jeigu su tuo susitaikysime, tapsime Seimo Pirmininkės pavaldiniai, tačiau Seime mes visi esame lygūs ir turime teisę kalbėti. Seimo Pirmininkė yra viena iš Seimo narių ir tik vadovauja mūsų darbo procedūrai. Siūlau su tuo nesusitaikyti. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū Vytautui. Gerbiamieji kolegos, žodį suteikiau visiems, kas norėjo kalbėti, bet noriu priminti, kad mes turime Statutą ir kartais vertėtų pažiūrėti jo procedūras. Reikėtų prisiminti praktiką. Kai atsistojam ir pradedam šnekėti nebūtus dalykus, nors Seime 12 metų (ne apie jus kalbu, Vytautai, apie kitus piliečius, kurie čia kalbėjo), ir pradedame įvesti naujas taisykles, šiek tiek keistai skamba.
12.20 val.
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie darbotvarkės. Svarstome darbotvarkės 2 klausimą – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10, 12, 13 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1098(2). Pranešėjas – A. Nesteckis. Kviečiu į tribūną. Svarstymas.
A. NESTECKIS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Buvo gauti Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymai. Komitetas pritarė, kad reikia atsižvelgti į Teisės departamento siūlymus. Taip pat buvo gauti Lietuvos savivaldybių asociacijos prašymai. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies dėl 1 straipsnio 1 dalies, dėl 3 straipsnio 1 dalies komiteto nuomonė nepritarti. Taip pat buvo Savivaldybių asociacijos prašymas kompensuoti iki 2014 m. negautas lėšas. Komitetas nepritarė, nes tai yra susiję su valstybės biudžeto papildomų lėšų poreikiu.
Buvo gauti ir atskirų Seimo narių prašymai. Seimo nario A. Mazuronio prašymui komitetas nepritarė. Buvo gautas prašymas dėl Vilniaus miesto procento sumažinimo – vietoje 48 % įrašyti 45 %. Taip pat buvo gautas Seimo narės R. Baškienės prašymas. Komitetas iš dalies pritarė siūlymui dėl 1 straipsnio. Taip pat buvo Seimo narės R. Baškienės siūlymas dėl 3 straipsnio. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Pirmininke, jūs jau baigėte? Nesupratau, nes pauzė.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dar ne, noriu pasakyti, kad buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymai: dėl 3 straipsnio 1 dalies komitetas nepritarė, dėl 3 straipsnio 2 dalies komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, mes pataisas atskirai svarstysime. Dabar kalbame apskritai.
A. NESTECKIS (LSDPF). Apskritai įstatymo projektui Biudžeto ir finansų komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovę V. Baltraitienę.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms ir siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo narės R. Baškienės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktus pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, taip pat Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiktiems siūlymams. Kaip girdėjau, ne visiems pritarė. Matyt, svarstant pasiūlymus kalbėsiu dėl jų.
PIRMININKAS. Dėkojame.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kviečiu A. Nesteckį į tribūną. (Balsai salėje) Atsiprašau, Antanai. B. Vėsaitė. Jūs užsirašėte diskusijai. Ar jau apsigalvojote?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš esmės pritardama įstatymo projektui, aš manyčiau, kad Vyriausybė priėmė tikrai svarbius sprendimus dėl savivaldybių įsiskolinimo mažinimo. Tai yra skolų grandinė, kai savivaldybės yra skolingos verslininkams. Tai atsiliepia apskritai valstybės biudžetui, atlyginimams.
Ir dar ko norėčiau palinkėti savivaldybėms? Joms dabar yra perduoda funkcija iš finansavimo mokėti socialines pašalpas. Be abejo, tai yra nepaprastai svarbu, bet mano siūlymas – kad būtent šios funkcijos finansavimas po truputį mažėtų, nes dabar regionuose… Be abejo, mes galime pliekti tuos žmones, kiek norime, kad jie gyvena iš pašalpų, bet jeigu tų darbo vietų nėra pakankamai, tai kur tiems žmogiukams dirbti?
Iš tikrųjų manyčiau, kad tai, kaip dabar yra sukonstruotas 2014 m. Lietuvos biudžetas, jis yra orientuotas į regionų vystymą, į darbo vietų kūrimą. Iš tikrųjų aš manyčiau, kad kitais metais mes turėsime daug palankesnį vaizdą. Pritariu įstatymo projektui ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Nesteckį į tribūną. Svarstysime Seimo narių pataisas.
Pirmąją pataisą dėl 1 straipsnio yra pateikusi R. Baškienė. Komitetas iš dalies pritarė. Ar ponia R. Baškienė nori kalbėti? Prašom. Pritariate? Jūs sutinkate?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū, kad nors iš dalies pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Sutinkate. Gerai. Dėl 3 straipsnio yra jūsų pastaba, kuriai komitetas nepritarė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš manau, visi tikrai žinome sudėtingą savivaldybių situaciją. Tiesiog noriu, kad išgirstumėte argumentus, leiskite juos perskaityti, kuriuos teikia ir Savivaldybių asociacija. Savo ruožtu aš jiems pritariu ir motyvuoju, kad, atsižvelgdama į Lietuvos savivaldybių asociacijos argumentus, siūlau nepritarti sprendimui nustatyti, kad jeigu valstybės biudžete nėra patvirtinta asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti būtų privaloma tvarka naudojamos savivaldybių biudžetų viršplaninės pajamos.
Savivaldybės neturi esminės įtakos savo biudžetų mokestinių pajamų planavimui ir jų surinkimo užtikrinimui. Didžioji dalis tokios kompensacijos yra pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Finansų ministerijai. Be to, pagal atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą savivaldybės įpareigojamos nepanaudotas ir viršplanines lėšas skirti pirmiausia esamam įsiskolinimui už suteiktas paslaugas, atliktus darbus ir įsigytas prekes padengti ir paskoloms grąžinti, todėl ta metodika iš tikrųjų dar labiau pažeistų savivaldybių finansinę situaciją.
PIRMININKAS. Prašom pateikti komiteto nuomonę.
A. NESTECKIS (LSDPF). Komitetas nepritaria šiam siūlymui, nes valstybės biudžetas yra nepajėgus kompensuoti visų negaunamų pajamų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra norinčių pasisakyti. V. Baltraitienė remia R. Baškienės pasiūlymą.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, aš visiškai pritariu. Nors mes komitete patys pasiūlėme truputį kitokią, bet aš, jeigu pritartų R. Baškienės, o jeigu nepritartų, tuomet komiteto… Kaip matau, Biudžeto ir finansų komitetas nei vienam, nei kitam nepritarė. Iš tikrųjų negalime drastiškai iš savivaldybių, kurios gauna viršplaninių pajamų, atimti lėšas ir atiduoti toms savivaldybėms, kurios negavo. Jeigu valstybė pati planuoja… Kaip minėjau aš ir Rima minėjo, ne savivaldybės savo pajamas suplanuoja, o Mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija. Jeigu blogai suplanavo, tada tegul ir prisiima atsakomybę. Aš ir minėjau, kitų metų biudžete jau yra numatyta 15 mln. Nelabai suprantu Biudžeto ir finansų komiteto, kodėl nepritarė nei R. Baškienės pasiūlymui, nei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui. Aš siūlau balsuoti dėl šio pasiūlymo ir pritarti, o jeigu nepritars, tuomet prašysiu pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, balsuojame. Kas pritaria R. Baškienės pasiūlymui dėl 3 straipsnio, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Už pataisą balsavo 63, prieš – 2, susilaikė 32. Pataisai pritarta.
Svarstome Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą, kuriam nepritarta. Ar komiteto pirmininkė?.. Gerbiamoji Virginija, prašom, žodis jums.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Apie mūsų siūlymą?
PIRMININKAS. Taip, dabar mes jūsų.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Kuris? Dėl 3 straipsnio pirmos?
PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio, einam iš eilės.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, mes atsisakome savo, nes pritarėme R. Baškienės pasiūlymui, tada mūsų buvo tarpinis…
PIRMININKAS. Mes to ir norėjome, kad jūs atsisakytumėte.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, šito mes atsisakome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sutariame. Ar galime… Už visą kol kas nereikia balsuoti. Dėl 2 dalies yra Seimo narės R. Baškienės pasiūlymas, jam nepritarta. Prašome pakomentuoti 3 straipsnio 2 dalį, kur jūs siūlote beveik viską išbraukti, o tiksliau, viską.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Čia pritariame.
PIRMININKAS. Kam pritariate?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Kadangi pritarta pirmam, tai dėl šito nereikia balsuoti.
PIRMININKAS. Ar jūs atsiimate? Mes nesuprantame, nes tai yra du skirtingi žanrai. Pirmoje dalyje buvo vieni dalykai, antroje dalyje yra visiškai kiti dalykai, todėl aš ir klausiu jūsų, ar jūs norite teikti balsuoti, ar ne?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Taip, galime balsuoti. Labai ačiū. Vieną minutėlę!
PIRMININKAS. Jūs turite pateikti savo pasiūlymą. Matote, tokio žanro nėra paaiškinti kitiems žmonėms. Suteikiu…
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš ne apie balsavimą. Iš tikrųjų, jeigu yra pritarta Rimos pasiūlymui dėl 3 straipsnio 1 dalies, tai 2 dalies nereikia. Taip pat bus ir komiteto – tą procentą, kokį tik buvo galima atimti iš savivaldybių, kad ne visas lėšas. Tai kadangi yra pritarta pirmam, antros nereikia balsuoti.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš jums tai ir norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes nesame tokie protingi, todėl reikia viską išaiškinti. Dėkoju. R. Baškienė atsiima savo pasiūlymą dėl 2 dalies, teisėtai, taip mes formuluojame. Kiek aš supratau, ir komitetas atsiima.
A. NESTECKIS (LSDPF). Taip, kadangi nėra diskusijų, nes mes nubalsavom už tai, kad būtų kompensuota.
PIRMININKAS. Svarstome 4 straipsnį. Dėl jo yra A. Mazuronio pasiūlymas vietoj 48 įrašyti daug geresnį skaičių – 45. Prašom, pateikite.
A. MAZURONIS (TTF). Daug geresnį skaičių siūliau įrašyti ir labai keista, kad komitetas nepritarė. Gerbiamieji kolegos, tikrai siūlyčiau atkreipti dėmesį. Nepamirškime, kad visų savivaldybių, tarp jų ir Vilniaus, pagrindinė funkcija yra rūpintis, kad mieste užtektų ugdymo įstaigų, kad jos būtų prieinamos, kad būtų vaikų darželių, kad susisiekimo infrastruktūra, inžinerinių komunikacijų infrastruktūra puikiai veiktų ir būtų tinkamos kainos, o jokiu būdu nesteigti komercinių struktūrų, tokių kaip „Avialinijos“, nepirkti pono J. Mačiūno meno kolekcijos, kuri, rodos, 7 mln. dolerių kainavo. Noriu priminti, paskutinis vaikų darželis, pastatytas Pilaitėje, rodos, kainavo 5 mln. Lt. Iš tiesų sumos įspūdingos. Natūralu, kad savivaldybės įsiskolinimas atsiranda dėl Vilniaus miesto valdžios vykdymo savivaldybei nebūdingų funkcijų, lygiagrečiai nevykdant to, ką jie privalo vykdyti. Tai yra iš gretimų savivaldybių vaikų vežimo iki ugdymo įstaigų kompensavimas, jam nesuranda lėšų, neįgalių vaikų pavėžėjimas iki socializacijos centrų ir aibė kitų funkcijų, kurioms lėšų nėra randama, o šiuo atveju randama gana daug.
Taip, aš sutinku, kad Vilniaus sudėtinga situacija, bet, mielieji kolegos, aš nemanau, kad, padidinus gyventojų pajamų mokesčio atskaitymo dalį Vilniaus savivaldybei, tos problemos bus išspręstos. Aš manau, ir noriu nuliūdinti Finansų ministeriją, kad net padidinus GPM atskaitymą Vilniui iki 100 %, kol Vilniaus miesto meras bus A. Zuokas, Vilnius net ir tuo atveju neišsikrapštys iš skolų. Todėl, norėdama padėti, Finansų ministerija gali tai daryti per kažkokias tikslines dotacijas, padengti tiesiai įsiskolinusiems kredito subjektams, kreditoriams, bet jokiu būdu nedidinti gyventojų pajamų mokesčio ir neturėti tinkamos kontrolės, kur tos lėšos bus leidžiamos. Net euro zonos valstybės, kai skyrė pinigus Graikijai, irgi gavo tam tikrų saugiklių, kad tie pinigai bus išleisti tinkamai. Todėl siūlau pritarti mano pataisai. O norint skirti tuos pinigus, tikrai yra aibė būdų, kaip savivaldybei galima padėti, neskiriant taip laisvai disponuoti tais pinigais.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
A. NESTECKIS (LSDPF). Komiteto nuomonė yra nepritarti Seimo nario A. Mazuronio siūlymui, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimas daro įtaką ir kitų savivaldybių kreditų gavimui iš bankų, kadangi yra vertinimas bankų dėl bendrų savivaldybės įsiskolinimų. Aš sutinku, kad iš principo mes galėtume kalbėti apie tai, kad savivaldybė nevisiškai racionaliai išlaidauja, tačiau šiuo atveju komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. V. Baltraitienė kalbės prieš.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš tikrai nepritariu Andriaus pasiūlymui, mes negalime viso Vilniaus miesto vertinti vieno mero aspektu. Tai iš tikrųjų yra gyventojai, yra žmonės, ir dėl to, kad čia jiems bus padidintas, tikrai nenukentės savivaldybės. Kitoms savivaldybėms taip pat yra padidinta gyventojų pajamų mokesčio paliekama dalis, visu 10 % yra padidinimas. Ir aš tikrai siūlau pritartai tam, kas yra numatyta, ir svarbiausia, kad tai yra padengti įsiskolinimams, ne, kaip jūs sakote, kažkam naujam kurti, kažkokiems projektams, o būtent, kad jie bus skirti tik įsiskolinimams bankams dengti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau grįžti į vietas. Balsuojame, ar pritariame A. Mazuronio siūlymui. Kurie pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Komitetas nepritaria.
Už balsavo tik 21, prieš – 18, susilaikė 53. Vilnius išgelbėtas.
Svarstome Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą dėl 6 straipsnio, jam iš dalies pritarta. Gerbiamoji pirmininke Baltraitiene, ar jūs pritariate, kad būtų iš dalies pritarta? 6 straipsnis.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, mes pritarėme, nes siūlome Vyriausybei iki kovo 1 d. pateikti Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Nereikalaujame.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Yra paskutinis… Čia jau nereikia. Į komiteto nuomonę atsižvelgta. Dėkojame komiteto pirmininkui. Ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Atsiprašau, Rimantai Jonai, nepastebėjau jūsų. Prašom kalbėti prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, galbūt ir nebūčiau kalbėjęs dėl šios vietos, bet noriu atkreipti dėmesį, kad dėl šitos Savivaldybių metodikos jau dabar kilo klausimų, kad toms eksperimentinėms savivaldybėms, kurios dalyvauja pašalpų mokėjimo eksperimente, nebus užtikrintas bazinis principas, kad tam tikrą laiką visos lėšos, kurios joms skirtos, joms ateis ir paskui tas sutaupytas lėšas bus galima naudoti kitom socialinėm reikmėm.
Ką aš turiu omeny? Mechanizmas, kuris yra pasirinktas, yra susietas su tam tikra rodiklių manipuliacija. Kai kurioms savivaldybėms yra užkeltas rodiklis, pajamų rodiklis, kad jie gaus daugiau pajamų mokesčio, prie to pridėtos lėšos. Tai jeigu jis suplanuotas yra per didelis, o tai jos mums įrodė ir komitete, tokiu atveju tiesiog kompensavimas neteks prasmės. Maža to, dabar ponia B. Vėsaitė kalbėjo iš tribūnos ir pasakė, kad apskritai reikia kuo greičiau dotacijas šitam pašalpų mokėjimui mažinti. Tai nuosekliai tos visos savivaldybės, (…) eksperimentą, pašalpoms iš viso neturės pinigų. Tai yra, pasirodo, toks planas, nes tai buvo ką tik pasakyta iš tribūnos. Tai mano įtarimai, kad taip ir bus pasielgta, dabar tik sustiprėjo. Tokiu atveju aš tikrai siūlau nepritarti ponios B. Vėsaitės siūlymui nutraukti pašalpų mokėjimus, kurie pereina savivaldybėms laikui bėgant… Aš kalbu apie tai, kad mes turime racionaliau jas naudoti, bet racionalumą užtikrina aiškūs rodikliai, ką mes vakar Kauno rajono savivaldybei siūlėme. Jie sakė, kad toks paskirstymas netinkamas ir tokie saugikliai yra…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, 2 minutės!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Todėl aš siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Baigėte laiku, dėkoju. Jūsų nesustabdyk, tai kalbėsite 4 minutes. V. Baltraitienė – už.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Tai nėra iš tikrųjų tas svajonių biudžetas visoms savivaldybėms. Kaip minėjau, savarankiškoms funkcijoms nė kiek nėra padidinta, bet aš nenoriu pritarti R. J. Dagio pasakymui, kad savivaldybėms blogai, kad atidavė mokėti socialines išlaidas. Aš manau, kad tai yra labai gerai, ir niekas nesiruošia jų apgaudinėti. Tos lėšos lieka. Aišku, galvojant apie 2015 m., reikia šnekėti turbūt tada, kai bus 2015 m. biudžetas ir kiek bus numatyta socialinėms pašalpoms, bet dabar tai yra teigiamas dalykas.
Aš siūlau balsuoti, nes tos savivaldybės, kurios iš tikrųjų gerai dirba, gerai tvarkosi, pritraukia investicijas, kuria naujas darbo vietas, iš jų pinigai nebus paimti siekiant kompensuoti kitoms savivaldybėms negautas pajamas dėl blogo planavimo ar dėl blogo savivaldybių darbo. Tai yra didelė paspirtis savivaldybėms, todėl siūlau pritarti šiam projektui ir balsuoti. Juo labiau kad yra sutarta su Finansų ministerija ir siūloma keisti jau per kitus metus Savivaldybių biudžetų nustatymo metodikos įstatymą. Tikiuosi, kad tie pakeitimai tikrai bus naudingi savivaldybėms.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame už visą įstatymo projektą po svarstymo.
Už – 71, prieš – 1, susilaikė 28. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo trijų straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
12.42 val.
Svarstome 1-2c klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 17, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pranešėjas – B. Bradauskas. Svarstymo stadija.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Gyventojų pajamų mokesčio išvardintų straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomo komiteto nėra. Gerbiamasis pirmininke… Diskusijoje nori dalyvauti K. Daukšys. Nėra? Gerbiamasis Broniau, grįžkite į tribūną, yra pasiūlymų, mes juos greitai apsvarstysime. Gerbiamieji kolegos, dėl keleto straipsnių yra grupės narių pasiūlymų. Formaliai reikia 10 Seimo narių palaikymo, todėl balsuojame, ar yra 10 žmonių, kurie palaiko tas pataisas. Balsuojame, kad galėtume svarstyti. Palaikymas yra.
Palaiko 54 Seimo nariai.
Svarstome ne patį pirmąjį, o antrąjį pasiūlymą dėl siūlymo išdėstyti 11 straipsnį kitaip. A. Palionis įrašytas pirmuoju. Pagrindinis komitetas, kaip matau, pritaria.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Iš tikrųjų komitetas pritaria visiems…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Broniau, jūs kalbėsite po to. Dabar kalbės iniciatorius.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš labai trumpai bandysiu papasakoti. Pagal dabar galiojantį įstatymą kiekvienas žmogus, pridavęs metalo laužą į supirkimo punktą… supirkėjas atskaito pajamų mokestį ir jį perveda į valstybės biudžetą. Žmonės, deklaruodami pajamas, jeigu per metus pridavė už mažesnę negu 8 tūkst. Lt sumą, susigrąžina tą sumokėtą pajamų mokestį. Pavyzdžiui, 2012 m. supirkėjai pervedė į valstybės biudžetą 38 mln. Lt, gyventojai 30 mln. jau susigrąžino ir dar turi penkerių metų laikotarpį iš tų likusių 8 mln. susigrąžinti dar 5 mln. Išeina, kad valstybės biudžetas gaus tik 3 mln. Lt pajamų.
Todėl šis pasiūlymas ir yra toks, kad sumažintume pajamų mokestį ir panaikintume tą 8 tūkst. lengvatą. Pagal tai, kiek dabar sumoka ir kiek susigrąžina, valstybės biudžetas gauna 3,2 % pajamų mokesčio, būtų 5 % ir mes nešaldytume legalaus verslo apyvartinių lėšų, ką jie privalo iš karto pervesti – 15 %, lygiai taip pat jie galėtų konkuruoti su šešėliniu verslu, nes šešėlinis verslas, kuris superka metalą, nešaldo pajamų mokesčio dalies. Siūlau visiems pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ar aš teisingai supratau, kad jūs pritariate komiteto pritarimui, taip? Dėkui. Dėl 2 straipsnio taip pat yra… Ar galime pirmam pasiūlymui pritarti? Galime. Pritariame.
Dėl 2 straipsnio irgi yra grupės Seimo narių pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat pritaria. Kalbama apie netauriųjų metalų laužą. Sutinkate? Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Dėkoju pirmininkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti visam įstatymui? Galime. Pritariame. Ačiū. Balsuojame. J.Razma prašo balsuoti. Balsuojame. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas.
Už – 82, prieš nėra, susilaikė 8. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 17, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Noriu atkreipti dėmesį, kad kartu, pritardami Seimo narių grupės pasiūlymui, į įstatymo pavadinimą įrašome ir 6 straipsnį. Prie šoninio mikrofono – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nuo kito klausimo svarstymo aš nusišalinu ir pranešėju siūlau A. Palionį. Ten yra paminėtos draudimo kompanijos, todėl dėl šventos ramybės nusišalinu, bet pritariu Vyriausybės siūlymui 50 % sąnaudų perkelti į kitus metus.
12.49 val.
PIRMININKAS. Dėkojame. Taigi svarstome Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Kviečiu į tribūną A. Palionį pateikti komiteto išvadą.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Komitetas svarstė šį projektą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo 8, prieš – 3, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dalyvauti diskusijoje užsirašė 4 Seimo nariai. Pirmiausia į tribūną kviečiu D. Kreivį.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybei toliau kuriant darbo grupes, atidėliojant mūsų valstybei svarbius sprendimus ir marinant strateginius projektus stalčiuose bei imituojant darbą, Seimui pateikiamas visai ekonomikai kenkiantis ir darbo vietas naikinantis įstatymas. Tenka apgailestauti, kad ši Vyriausybė nuosekliai tęsia visų socialdemokratinių vyriausybių tradiciją – užkardyti ir neįleisti į mūsų šalį investicijų. Tą geriausiai demonstruoja „Chevron“ kompanijos išvarymas ir vakarykštis puolimas prieš agentūrą „Investuok Lietuvoje“.
Kaip socialdemokratinės investicijų vaikymo politikos tęstinumo patvirtinimas yra ir šis dabar svarstomas įstatymo projektas, kuris pirmiausia palies investuotojus. Kaip žinote, investicijos į gamybinius objektus turi tam tikrą atsipirkimo ciklą. Gamybinės įmonės pirmuosius kelerius metus dažniausiai dirba nuostolingai. Draudimas tą nuostolį kompensuoti ateities pelnu didins bendrą investicijų poreikį ir stabdys investicijas į regionus, būtent tokias investicijas, kurias jūs labiausiai propaguojate ir norite pritraukti į Lietuvą.
Noriu priminti, kad tik investicijos gali sustabdyti išvažiavimą iš Lietuvos, sustabdyti emigraciją. Tik investicijos gali grąžinti jaunus žmones į Lietuvą. Kaip to pavyzdys – dešimtys tūkstančių naujų gerai apmokamų darbo vietų, kurios investuotojų buvo sukurtos per paskutiniuosius kelerius metus. Deja, panašu, kad šiai daugumai investuotojai nereikalingi, kad šiai daugumai naujos gerai apmokamos darbo vietos nereikalingos. Šiai daugumai reikalingi pašalpų gavėjai, kurie bus priklausomi nuo to, ar geraširdė valdžia suteiks jiems pašalpas. Mąstantys savarankiški žmonės šiukštu gali už juos ateity nebalsuoti.
Taigi, gerbiamieji, kviečiu nekurti išlaikytinių armijos, suteikti galimybę žmonėms kurti darbo vietas, ypač regionuose dirbantiems dirbti ir užsidirbti. Labai kviečiu dar kartą pagalvoti, už ką balsuojame, ir nepalaikyti šių įstatymo pataisų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu R. Šimašių, kol vyksta derybos užkulisiuose.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, ypač kreipiuosi į kairiąją pusę, kurią P. Gylys pakrikštijo irgi liberalia, galbūt tas epitetas padės išgirsti argumentus.
Tiesą sakant, dažniausiai stengiuosi pastebėti ir teigiamus, ir neigiamus įvairių įstatymų projektų dalykus. Deja, šis projektas yra vienas iš tų retų atvejų, kai nieko teigiamo pamatyti nepavyksta.
Pirmasis pakeitimas, kuris siūlomas, kad įmonės galėtų mažinti savo apmokestinamąjį pelną praėjusių metų nuostoliais tik 50 %, t. y. panaikinama tvarka, kuri buvo iš tiesų viena palankiausių verslui ir investicijoms visoje Europoje kartu su kitomis keliomis šalimis. Aišku, šita tvarka padėjo pritraukti vieną kitą investuotoją. Turiu iš karto pasakyti, nenustebkime, po kurio laiko investuotojų srautas gali sumažėti, kai priimsime tokius pakeitimus.
Šiaip realybė yra kokia? Jeigu mes norime, kad Lietuvoje darbuotojas uždirbtų tiek, kiek Norvegijoje ar Šveicarijoje, na, mes tikrai nebūkime naivūs. Mūsų žmonės nėra prastesni ir prasčiau dirbantys. Ko mums trūksta? Mums trūksta kapitalo, mums trūksta darbo įrankių, mums trūksta konkurencijos dėl darbuotojų, kad dėl darbo būtų varžomasi, kad kapitalas varžytųsi dėl darbo. Tam reikia sudaryti geras sąlygas kapitalui ateiti į Lietuvą.
Taigi, ką mes štai čia turime? Vienas dalykas, kas atsitiks, tai įmonės bus verčiamos investuoti nebent į tokius verslus, kurie duoda greitą grąžą, bet ne į ilgalaikius projektus, kurie daugeliu atvejų pirmus, antrus, trečius, ketvirtus metus yra nuostolingi ir tik po to išlipa į pelningumo zoną. Mes nubaudžiame tas įmones ir neleidžiame atsiimti tų nuostolių, neleidžiame sudaryti sąlygų įvertinti ir praėjusį nuostolingą laikotarpį, kai ateina laikas jau šiokiam tokiam pelningumui.
Kas dar atsitinka? Mes iš tikrųjų panaikiname verslui visas galimybes bent kiek amortizuoti ekonomikos nuosmukius. Štai ir dabar, gerbiamieji, ypač socialdemokratai, jūs daug šnekėjote apie krizę, apie ekonomikos nuosmukį. Įmones, kurios nebankrutavo, kurios ėmė iš bankų paskolas, verslininkus, kurie užstatė savo asmeninį turtą, viskuo rizikavo ir išgyveno šitą sunkų laikotarpį, nors ir su nuostoliais, ir dabar jau pradeda gauti pelną, – mes būtent šitas įmones baudžiame. Mes paskatiname tas įmones, kurios taikė Fenikso sindromą, tuos verslininkus, ir baudžiame tas įmones, kurios bando kapanotis, bando išgyventi ir palikti darbo vietas, jas didinti.
Kas dar atsitinka? Mes iš tikrųjų elementariai pažeidžiame teisėtų lūkesčių principą. Jeigu nuostolius galima kilnoti penkerius metus, o prieš ketverius metus į Lietuvą atsikraustė įmonė, kuri investavo į sritį, kuri, žinojo, bus nuostolinga, tarkime, penkerius metus, o tik paskui bus pelnas, ji planavo tam tikrus dalykus dėl ateities. Kas dabar atsitinka? Mes staiga pakeičiame veiklos sąlygas. Tai yra ne kas kita kaip teisėtų lūkesčių pažeidimas.
Dar noriu atkreipti dėmesį ir į kitą nuostatą, kuri yra siūloma. Siūloma apmokestinti iš ne gyvybės draudimo investicines pajamas. Noriu jus informuoti, galbūt B. Bradauskas dėl to ir nusišalino nuo šito siūlymo, kad Lietuvoje yra kelios lietuviškos ne gyvybės draudimo įmonės ir nemažai užsienio draudimo įmonių filialų.
Kas atsitiks, jeigu bus priimtas šitoks siūlymas? Mes tiesiu taikymu rodome lietuviškoms bendrovėms, kad jos turi perkelti savo centrines būstines iš Lietuvos į gretimas šalis, tarkime, į Estiją. Aš galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad visi iš karto sės ir tai planuos, neduok Dieve, bet greičiausiai tą ir padarys, jeigu bus priimtas šitas siūlymas.
Kas dar atsitiks? Atsitiks tai, kad saugiai investuojamos apdraustųjų lėšos bus papildomai apmokestintos, o tai reiškia didesnes draudimo įmokas ir mažesnes išmokas. Ar mums to reikia? Man atrodo, kad nereikia.
Ir summa summarum sudėjęs to įstatymo nuostatas, kurios yra iš esmės apie šiuos du dalykus, aš labai apgailestaudamas turiu pasakyti, kad nėra nė vienos geros nuostatos ir šitą įstatymą reikia tiesiog atmesti, už jį nebalsuoti.
Jeigu kam nors kyla abejonių dėl 2014 m. biudžeto konteksto, turiu atkreipti dėmesį, kad pelno mokestis yra mokamas už praėjusius metus, pajamos už tą mokestį neturi būti įskaičiuojamos, aš tikiu, kad jos nėra įskaičiuotos į kitų metų biudžeto pajamas. Taigi mes iš tikrųjų nesugriausime kitų metų biudžeto pajamų plano, jeigu šis projektas bus nepriimtas. Bet mes neatbaidysime darbo vietų kūrimo paskatų tiems investuotojams, kurie vis dar galvoja apie darbo vietų kūrimą Lietuvoje. Ačiū jums. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Minutėlę, užbaigsime diskusiją. (Balsai salėje) Nesinervinkime taip. Normaliai, aš matau ir girdžiu, po vieną kalbame, viskas gerai. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Galų gale. Aš norėčiau pažymėti, kad Seimo Pirmininkė, įtraukdama šį klausimą į darbotvarkę, pažeidė Seimo statutą. Komitetas yra nebaigęs šio projekto svarstyti, yra neišsakęs pozicijos dėl P. Auštrevičiaus ir K. Glavecko pasiūlymo, kuris buvo laiku įregistruotas, net lapkričio 4 d. Yra paprašyta Vyriausybės išvados, jos, kaip suprantu, negauta, ir komitetas nebaigė procedūros. Taigi visa šita iki šiol vykdyta šio projekto svarstymo procedūra yra neteisėta. Jeigu mes toliau taip judėsime, mes akcentuosime, kad šitas projektas priimamas pažeidžiant Seimo statutą. Dabar aš siūlau nutraukti procedūrą ir sugrįžti atsižvelgiant į Statutą, o komitetas tegul baigia savo darbą dėl pasiūlymų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tą mes ir padarysime, kadangi K. Daukšio, paskutinio užsirašiusio kalbėti diskusijoje, nėra, taigi darome šio įstatymo pertrauką.
Svarstome darbotvarkės 1-3a klausimą – Valstybinio socialinio draudimo… (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Vyriausybės valanda pirma. Šventas reikalas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Mes nežiūrime į laikrodį, mes laimingai gyvename. Gerbiamieji kolegos, priimu pastabą, kad jau pirma valanda. Dar ne pirma, dar kelios sekundės, galėjome pradėti svarstyti.
12.59 val.
Kviečiu Vyriausybės narius užimti vietas. Pradėsime Vyriausybės valandą. Aš labai prašyčiau visus, norinčius kalbėti su ministrais, atidėti šituos pokalbius vėlesniam laikui, o ministrus į pirmą eilę. (Balsai salėje) Valanda. Norėčiau paprašyti bičiulių, kad surastų premjerą. (Balsai salėje) Kažkur arti čia. Nes opozicijos lyderis klaus tiktai jį. Aš turiu atsiprašyti opozicijos, nes vyko kažkoks labai slaptas posėdis, ir premjeras atvyksta. Ačiū. Dabar jau rimtai vyks Vyriausybės valanda. Kaip visada, pirmasis klausia A. Kubilius. Tiktai noriu paprašyti, klausti – minutė, atsakyti – būtų labai gerai dvi minutės. Tada visi…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, aš noriu paklausti dėl jūsų šiuo metu pasakytų, šiandien pasakytų žodžių iš ryto dėl čia tų garsiųjų pažymų ir visų nutekinimų. Čia aš cituoju jūsų žodžius: „Manau, šiuo metu klausimas turi būti svarstomas ne apie pažymoje esančio turinio esmę…
PIRMININKAS. Kalbėkite į mikrofoną, ne į kompiuterį.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …ne apie pažymoje esančio turinio esmę, bet turi būti įvertinta, kad tokia pažyma buvo nutekinta, kaip kalbama.“ Teigia A. Butkevičius, taip skelbia spauda. Premjere, pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė garantuoja valstybės saugumą. Kodėl, jūsų manymu, pažymoje aprašytas grėsmes, kad Kremlius įkūrė specialią valdybą ir planuoja daryti įtaką Lietuvos Prezidento rinkimų rezultatams, jūsų manymu, Vyriausybė šitos pareigos svarstyti tokias grėsmes nebeturi?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad aš neturiu teisės viešai išsakyti pažymoje esančių surašytų minčių arba atskleisti turinį. Tai dėl to norėjau ir pabrėžti, ir aš tą esu pasakęs, nes jeigu tokia informacija iš mano lūpų nuskambėtų, tikriausiai čia būtų šitas klausimas svarstomas visiškai ne taip. (Balsai salėje) Prašau?
PIRMININKAS. Kolegos, klausimas, atsakymas, nediskutuokime iš vietų. Antrasis gerbiamojo opozicijos lyderio klausimas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, aš norėčiau paklausti asmeninio požiūrio jūsų, kaip Vyriausybės vadovo, kaip Socialdemokratų partijos lyderio, į tai, kad jūsų partijos kolegos nuosekliai stengiasi sunaikinti gerai dirbančias institucijas, kurios rūpinasi tiek investicijų pritraukimu, tiek eksportu. Jau tą pasisekė padaryti su „Verslios Lietuvos“ vadovybe, dabar siekiama tą patį padaryti su „Investuok Lietuvoje“ vadovybe ir ponia M. Dargužaite. Sakykite, ar tai yra Socialdemokratų partijos nuostata šitokiu būdu stabdyti užsienio kapitalo investicijų pritraukimą, ar tai yra asmeniškai B. Vėsaitės kerštas, ar tiesiog yra draugų, kuriuos reikia į tą vietą pasodinti?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia nei Socialdemokratų partija, nei frakcija šito klausimo nesvarstė. Kiek žinau, tai buvo diskutuojama Ekonomikos komitete. Tikrai neturiu šitos informacijos, vakar aš ją gavau, Vyriausybė visiškai nesirengia priimti jokių sprendimų, kurie galėtų pakenkti arba rinkų paieškai ar investicijų pritraukimui.
PIRMININKAS. Klausia opozicinės frakcijos seniūnas J. Razma. Ruošiasi E. Masiulis. J. Razmos nėra. Prašom, Eligijau. Ruošiasi P. Gylys.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, na, iš tiesų pastarąsias savaites, o gal jau ir visą mėnesį, visa Lietuva stebi, mano galva, labai negatyvų reiškinį, t. y. jūsų koalicijos vienos iš vadovių – Seimo Pirmininkės L. Graužinienės nuolatinį bandymą konfrontuoti su Lietuvos Respublikos Prezidente. Akivaizdu, kad toks viešas santykių aiškinimasis neskatina jokio darbo pozityvumo tarp aukščiausių valstybinių institucijų. Norėčiau jūsų, kaip premjero, kaip vieno iš trijų valstybės vadovų, paklausti. Ar jūsų darbui, jūsų, kaip Vyriausybės ir kaip visos politinės koalicijos lyderio, darbui, šitas viešas santykių aiškinimasis neturi įtakos? Ir kaip jūs iš viso kaip lyderis vertintumėte šitą procesą?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš savo poziciją jau ne vieną kartą esu išsakęs. Aš pasisakau ir manau, kad tas kelias yra pats teisingiausias, kad visos institucijos, jeigu kalbame apie prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę, aš turiu minty ir ministerijas, turi dirbti kaip viena komanda.
PIRMININKAS. Klausia P. Gylys. Ruošiasi L. Balsys.
P. GYLYS (DKF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš finansų ministrui norėčiau užduoti 2.1… kitą klausimą. Pirmas klausimas labai paprastas. Kokios jūsų pažiūros politiškai? Antras klausimas, kai turėsite jau atsakymą: kodėl pas mus iki šiol nėra progresinių mokesčių ir kodėl biudžeto mokestinės pajamos yra mažiausios pagal bendrojo vidaus produkto procentinį dydį Europos Sąjungos mastu? Kaip suderinti jūsų galimas pažiūras su esama padėtimi?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Aš Socialdemokratų partijoje, kaip jūs gerai žinote, esu labai seniai, partijų nekeičiau. Mano buvimas partijoje mano pažiūroms neprieštarauja, atvirkščiai, aš toje partijoje esu nuoširdžiai, ir ne todėl, kad, sakykim, kažkas kažkada pasiūlė didelį postą. Politikoje, kaip jūs žinote, aš gerokai vėliau atsiradau.
Dabar konkretus klausimas dėl pajamų. Taip, perskirstomo BVP per mūsų viešuosius fondus procentas yra pats mažiausias. Kaip pačią didžiausią priežastį vis dėlto matau šešėlį. Ne apmokestinimo progresiškumas yra didžiausia kliūtis, o tai, kad didžiuliai (…) ir įmonių, na, įmonių tikrąja to žodžio prasme, galbūt neformaliai nemoka jokių mokesčių. Manau, kad mūsų jėgos turėtų būti labiausiai nukreiptos su tuo reiškiniu kovoti. Šešėlis išaugo, beje, ir krizės metu, ir tai… čia susidėjo ir objektyvios, ir subjektyvios priežastys. Objektyvios, kad krizės metu iš tikrųjų paaštrėjo šešėlis. Subjektyvios priežastys šiandien buvo įvardintos, ir premjero taip pat, svarstant biudžetą.
Dėl progresinių mokesčių. Gyventojų pajamų apmokestinamo progresiškumas egzistuoja ir dabar. Jis nuo kitų metų sausio 1 d. didėja. Jeigu jūs šnekate apie progresinį tarifą ir progresinio tarifo įvedimą, kaip aš ne kartą esu sakęs, mes šitą variantą svarstome, tačiau jis gali būti svarstomas tik kompleksiškai su Socialinio draudimo fondo reforma, Socialinio draudimo fondo restruktūrizavimu. Mes planuojame pateikti tam tikrus pasiūlymus Seimui svarstyti, nes Seimas priima galutinius sprendimus, kitų metų pavasarį, kad nauja sistema įsigaliotų nuo 2015 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys. Ruošiasi E. Šablinskas. Nėra. A. Dumbrava.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Klausimas būtų finansų ministrui ir premjerui dėl biudžeto, ką šiandien svarstome, svarbiausio dalyko. Mišrios grupės vardu buvome išreiškę tam tikrą kritiką arba konstatavome, kad šiek tiek neryžtingai siūlote kompensuoti pensijas ir kelti algas jautriausiems visuomenės sluoksniams – biudžetininkams.
Suprantu, kad vyksta pasirengimas euro įvedimui. Kiek, jūsų manymu, Mastrichto kriterijai, ypač tokie kaip valdžios sektoriaus skola, biudžeto deficitas, palieka jums dar erdvės truputėlį daugiau laviruoti stengiantis ryžtingiau kompensuoti pensijas ne nuo liepos 1 d., o nuo metų pradžios, didinti algas biudžetininkams irgi ryžtingiau? Ar nematote, kad čia dar yra tam tikrų galimybių…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Linai…
L. BALSYS (MSNG). …interpretuoti ir laviruoti nepažeidžiant Mastrichto kriterijų?
R. ŠADŽIUS. Svarbiausia šneka turi būti ne apie Mastrichto kriterijus. Be abejo, Mastrichto kriterijai ir jų atitikimas – taip pat tam tikras faktorius, kuris tiesiogiai nulemia mūsų viešojo sektoriaus išlaidas, labai konkrečią jų eilutę – skolos aptarnavimo išlaidas. Esu minėjęs, kad dėl vykdomos fiskalinės politikos ir mūsų ryžto įgyvendinti Fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimą pagerinti fiskalinį deficitą kitais metais šitos eilutės išlaidos kitais metais mažėja. Visur mes norėtume didinti išlaidas. Šitos eilutės išlaidos truputį mažėja.
Tačiau pagrindinis tikslas yra sveikas ekonomikos vystymasis. Mano svajonė yra, kad tuos didelius milijardus, tą didelį krūvį, kurį mes dabar dedame ant lėkštutės tiems, kurie mums skolina pinigus, mes galėtume ženkliai sumažinti, o atsilaisvinusias lėšas nukreipti realioms mūsų viešojo sektoriaus reikmėms, kurių yra labai daug. Euro įvedimas yra taip pat viena iš priemonių siekti šitos sveikos ekonomikos būklės. O sveikos ekonomikos būklės reikia ne tik 2015 m. sausio 1 d., bet ir 2016 m., 2017 m., 2020 m., 2028 m. ir 2045 m., ir ne tiktai mudviem, bet mudviejų vaikams taip pat.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju pirmininkui. Norėčiau užduoti klausimą žemės ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, kaimiškuose rajonuose žmonės klausia, yra susirūpinę dėl vadinamųjų Sosnovskio barščių. Ar būtų kokia politika, ypač kur yra valstybės žemė? Sako, labai užsisėja. Žmonės nusivylę, nežino, kaip kovoti. Ar bus kokia nors valstybės politika galbūt kitoje finansinėje perspektyvoje? Kokių planų turite? Ačiū.
V. JUKNA. Iš tiesų šioje perspektyvoje jau tikrai nieko negalėsime padaryti, o kitoje perspektyvoje… Taip, mes kalbamės ir su socialiniais partneriais. Be abejo, žinome tą problemą, kurią jūs minite. Ji ne viename rajone, daugelyje rajonų kyla. Kiek leis turimos lėšos, nes, kaip žinote, kaimo plėtros vokas yra sumažėjęs, bet, be abejo, tą problemą spręsime. Deja, jau naujuoju finansiniu laikotarpiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi ponas R. Šimašius.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamasis premjere, visą laiką šiandien Seime kažkodėl buvo kalbama apie Vilniaus miestą, tačiau noriu priminti, kad yra toks Kaunas, todėl apie jo problemą noriu jūsų paklausti.
Įvertinus Kauno miesto savivaldybės skolą, kuri planuojama 179,3 mln. Lt, arba 39,7 % planuojamų patvirtinti 2014 m. savivaldybės biudžeto pajamų, nuo kurių skaičiuojami savivaldybių skolinimosi limitai, ar jums neatrodo, kad Kauno miesto savivaldybė ir toliau galėtų priimti gerus sprendimus skolintis tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, vykdyti atsižvelgiant į tai? Nes kitu atveju savivaldybei būtų užkirstos galimybės įgyvendinti Kauno miestui tokius svarbius projektus kaip Panemunės tilto, mokyklų, darželių, kiemų, taip pat kelių renovavimas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Spėjote.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, profesore, už klausimus. Yra svarstoma dėl skolinimosi limito padidinimo. Noriu pasakyti, kad pasiskolinti būna gana paprasta, kai kada ir lengva. Kai kada parengiami projektai nepagalvojant apie tai, kokia bus kapitalo grąža, įvertinus tos skolos grąžinimą.
Aš pastebėjau, kad šitoje finansinėje perspektyvoje nemažai savivaldybių turėjo tikslą kuo daugiau gauti lėšų iš finansinės paramos, investuoti įgyvendinant kai kuriuos projektus, o įgyvendinus tuos projektus pasirodė, kad jų eksploatavimas, priežiūra reikalauja papildomų lėšų. Kai prašoma tokio finansavimo, kažkodėl Lietuvoj dar nėra įvertinama, kokiom lėšom visa tai bus išlaikoma ir po to finansuojama.
Mes dar skiriamės nuo vakarietiško planavimo. Ten yra aiškiai pabrėžta, kad pirmiausia tu turi pasakyti arba atlikti ekonominius finansinius pagrindimus, kaip tas objektas bus finansuojamas ir išlaikomas.
Pritariu jūsų idėjai, kai jūs pasakėte, kad darželiams renovuoti, infrastruktūros plėtrai, kas yra neišvengiama ir būtina, nes tai yra savivaldybės funkcija ir ją turi įgyvendinti. Bet aš noriu pasakyti, kad nuo 2014 m. mes sukūrėme dar vieną programą – Viešųjų investicijų plėtros agentūrą prie Finansų ministerijos, kuri iš dalies vykdys ir Europos investicinio banko funkcijas. Ta agentūra po 3–4 metų turi tapti vos ne kaip atskiras bankas.
Čia savivaldybės irgi galės dalyvauti su savo projektais. Jau faktiškai mes esame numatę ir bendrabučių renovaciją. Netgi ir gruodžio mėnesį dar iš šitos perspektyvos bus 30 mln. patvirtinta bendrabučiams renovuoti. Po to miestų, gatvių apšvietimo pertvarka, komunalinio ūkio pertvarka, kultūros centrų, bibliotekų. Tai yra ta programa, kuri faktiškai turi būti labai sėkmingai pradėta įgyvendinti 2014 m. Aš manau, kad Kauno miestas irgi galėtų sėkmingai įsitraukti.
Dėl tilto. Kiek aš žinau, su susisiekimo ministru buvo pokalbis, bet tikiuosi, kad ateinančiais metais šito klausimo dėl finansavimo tiltui atstatyti ar rekonstruoti neturėsime.
PIRMININKAS. Klausia R. Šimašius. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Aš norėčiau paklausti kultūros ministro. Gal kultūros ministras ir nustebęs, bet… Šiandien pasirodė žinia žiniasklaidoje apie tai, kad V. Butkus atsisako savo idėjos dėl Šiuolaikinio meno centro statymo Vilniuje dėl labai paprastos priežasties – Vilniaus miesto savivaldybė nesugebėjo partneriauti, sutvarkyti žemės dokumentų ir t. t. Ar jums neatrodo paradoksali tokia situacija, kai didžiausia privati kultūrinė investicija, ateinanti į Lietuvą, yra nustumiama į kelkraštį, tuo tarpu ir toliau kalbama apie įvairius kosminius laivus, kurie bus statomi už mokesčių mokėtojų pinigus?
Jūs, kaip kultūros ministras, jeigu iš tikrųjų manote, kad tas centras turėtų atsirasti tenai ar kitur, ar galvojate imtis kokių nors priemonių aiškintis situaciją ir kaip nors padėti privatiems filantropams dovanoti Lietuvai tokias kolekcijas, kurių spraga iš tikrųjų yra labai akivaizdi meno kolekcijų pasaulyje?
Š. BIRUTIS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų man pasakėte naujieną. Čia, matyt, Vilniaus miestas ar dar kas nors tai paskelbė. Aš to negirdėjau.
Aš visada už privačios ir viešosios partnerystės projektus. Todėl mes ieškome galimybių, kaip pritraukti. Kalbame ir, matyt, grįšime diskutuoti ir čia apie Kultūros mecenavimo įstatymą, todėl galiu pasakyti savo nuomonę: tikrai esu už, kad tokie projektai, ir ne tik projektai, bet ir meno vertybės, kurių yra užsienyje ir kurių valstybė tikrai neįstengtų nupirkti pati, tačiau kitomis sąlygomis, t. y. pastačius vienokį ar kitokį infrastruktūros objektą, būtų galima jas gauti… Todėl aš esu suinteresuotas ir ta linkme mes dirbame.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius. Ruošiasi A. Mitrulevičius. Jo nematau. D. Kreivys.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Norėčiau paklausti. Nors čia Vyriausybės valanda, vis dėl to mano klausimas Socialdemokratų partijos pirmininkui. Lietuvoje pamažu pradedama kalbėti apie apkaltą valstybės vadovei. Jeigu apie tai kalbėtų tik kolegos žurnalistai ar dar kas nors, galima būtų nekreipti dėmesio, bet apie tai kalba jau patys aukščiausi valstybės pareigūnai. Prieš kurį laiką mes irgi netikėjome, kad apskritai galima nušalinti ar nuversti valstybės vadovą, bet R. Pakso atveju tai buvo padaryta, kai susitelkė tam tikra kritinė masė ar nepatenkintų, ar priešininkų, ar politinių oponentų. Kaip jūs vertinate šį klausimą ir šią perspektyvą?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš vertinu labai neigiamai. Aš manau, apie apkaltą Lietuvos Respublikos Prezidentei negali būti jokių minčių ir kalbų.
PIRMININKAS. Klausia D. Kreivys. Ruošiasi P. Auštrevičius.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, vakar valdančiosios daugumos balsais Ekonomikos komitete priimtas sprendimas rekomenduoti Vyriausybei naikinti agentūrą „Investuok Lietuvoje“. Man žinoma, kad šis sprendimas priimtas klausimą iš anksto aptarus ir suderinus, bent jau komiteto lygiu. Jūs vakar žurnalistams teigėte, kad nesiruošiate greitai naikinti agentūros. Ar galima jūsų atsakymą suprasti, kad, bijodami aštrios visuomenės reakcijos, šią agentūrą ruošiatės naikinti lėtai?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Galiu pasakyti: nei lėtai, nei greitai. Šiuo metu yra duotas mano, kaip Ministro Pirmininko, pavedimas peržiūrėti visas biudžetinių įstaigų, esančių prie ministerijų, atliekamas funkcijas. Aš nekalbu čia apie „Versli Lietuva“ ar „Investuok Lietuvoje“. Yra pasiūlymas kai kurias institucijas netgi sujungti. Artimiausiu metu turi būti Saulėlydžio komisijos pateikti pasiūlymai. Bet neturiu jokių minčių apie „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“ sujungimą – kaip tik toms institucijoms yra keliami didžiuliai uždaviniai. Jeigu kalbėtume apie „Verslią Lietuvą“, yra stipriai dirbama dėl naujų rinkų su Kinija, Indija, Brazilija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kitais metais su Pietų Afrikos Respublika. O dėl investicijų pritraukimo – tai yra pats svarbiausias klausimas. Ypač pastaruoju metu, kada baigiasi finansinė parama, savaime suprantama, ir investicijų pritraukimas, arba jų įsisavinimas, arba plėtra, irgi yra daug mažesnis. Tai yra mano galutinis atsakymas.
PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius. Ruošiasi V. Stundys.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Turiu klausimą susisiekimo ministrui. Gerbiamasis ministre, Automobilių kelių direkcijos vadovas pareiškė, kad pavasarį kone penktadalis kelių bus sunkiai arba beveik neišvažiuojami. Šiaip žmonės visada laukia pavasario, bet po tokios žinios pavasario laukti nesinori arba reikėtų keisti automobilį į traktorių. Lietuvoje jau pradėjo traktoriais vežioti ir laidotuvių procesijas. Ministre, ką, jūsų manymu, reikėtų daryti, ypač atsižvelgiant į ateinančią Europos Sąjungos perspektyvą – didesnė lėšų dalis infrastruktūros plėtrai, kelių statybai ir taisymui? Ką iš tikrųjų būtų galima padaryti, nes ši žinia yra sunki? Mums, kaip valstybei, turinčiai tranzito ambicijų, tai gali būti dvejopa nelaimė.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Jūs iškėlėte iš tikro opią problemą. Bet žodis „neišvažiuojami“ gali būti suprantamas skirtingai – neišvažiuojami visai ar neišvažiuojami sunkiajam transportui, kurio svorį gali tekti riboti. Matyt, Automobilių kelių direkcijos vadovo pasisakymas buvo daugiau dėl transporto svorio ribojimo, atsižvelgiant į kelių būklę pavasarį. Žinoma, tai labai priklausys nuo oro sąlygų, kokią turėsime žiemą, kokį turėsime pavasarį. Bet šiaip, nežiūrint visokių paaiškinimų, problema egzistuoja ir be didesnio finansavimo vargu ar galima kokiu nors būdu išspręsti. Ieškoma įvairių būdų, įskaitant savivaldybių finansavimą, įskaitant kaimo plėtros programas, kurias finansuoja Europos Komisija, įskaitant ir privačių lėšų pritraukimą į partnerystę viešajam interesui tenkinti. Tiek trumpai, nors čia būtų galima labai ilgai atsakinėti.
PIRMININKAS. Klausia V. Stundys. Ruošiasi A. Kašėta.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Klausiu kultūros ministrą dėl labai paprasto dalyko. Visada kai kurie įstatymų projektai stringa, kai Vyriausybė laiku nepateikia savo išvados. Tokių atvejų yra ne vienas. Tarkim, labai ilgai buvo stumdomasi dėl valstybinių pensijų galimybės nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatams įteisinimo, bet, ačiū Dievui, viskas išsisprendė. Dabar kažkaip keistai negauname išvados dėl Teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo, kuriuo siūloma įteisinti kompensacines išmokas ir jas padidinti iš esmės. Ar bus ta išvada, nes žmonės laukia? Tai yra labai svarbus klausimas kūrėjams, artistams, kad kuo greičiau jisai būtų išspręstas. Bendromis pastangomis tą galime padaryti. Ar kliūtis yra Kultūros ministerijoje, ar kliūtis yra kitoje gatvėje ir kitoje ministerijoje?
Š. BIRUTIS (DPF). Ačiū už klausimą. Sakykim taip: kitą savaitę tas klausimas Vyriausybės posėdyje bus svarstomas. Vyko tam tikri derinimo darbai. Kaip žinote, labai ir nebuvo skubama, nes tai šiek tiek, ne šiek tiek, bet yra susiję su biudžetu. Todėl, kai iš Seimo į Vyriausybę grįš biudžetas, tas klausimas kitą savaitę bus svarstomas.
PIRMININKAS. Ačiū. Budrūs Liberalų sąjūdžio nariai pasakė, kad aš paskubėjau. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi R. Juknevičienė.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš premjero noriu paklausti grynai politinį klausimą ir beveik pajuokaudamas. Šiandien aš matau, kad didėja žmonių nusivylimas dėl to, kad politinės partijos viena kitą talžo. Iš jūsų retorikos tas irgi dažnai nuskamba: buvusi valdžia, buvusi Vyriausybė, šiandien net ir vargšus valstiečius, žaliuosius apkaltinote Lietuvos sugriovimu. Tačiau iš tiesų juokaudamas dėl tos dalies… Ar neatrodo, jog būtų sveikiau, galvojant apie ilgalaikę Lietuvos ateitį, kada nors dviem didelėm partijom – socialdemokratams ir konservatoriams – sudaryti bendrą Vyriausybę, padaryti daug gerų darbų? O jeigu bus padaryti ir kokie nevykę darbai, nebeskambės tie vienų kaltinimai kitiems, kurie dažnu atveju niekur neveda. Tikrai nėra naudos valstybei iš tokio antausių daužymo vieni kitiems.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Turiu pasakyti, kad labai gera pastaba, ir tai ne vien tik pajuokavimas, bet ir geras pasiūlymas. Aš manau, tol, kol iš tribūnos skambės kaltinimai vienų kitiems… Aš noriu paklausti, kas šiandien šioje tribūnoje pradėjo kaltinimus? (Balsai salėje) Kas pirmiausia? Kas šitą retoriką naudoja šioje tribūnoje? Kur yra tolerancija, mielieji, politinė kultūra? Aš visada ne tik kalbu, bet ir manau, kad kiekvienas politikas turi turėti asmeninių vertybių, kad iš šitos tribūnos būtų pagarba vienas kitam, tolerancija, aukšta kultūra vienas kito atžvilgiu. Paprasta taisyklė: ten, kur emocijos, ten paskui logikai lieka mažai erdvės. Sako, kad žmogus ir taip 90 % vadovaujasi emocijomis, tai jeigu ir tą 10 % išstumiame, tai tikrai to nėra. Aš valstiečių neapkaltinau, jų balsams prisidedant kaip tik ir buvo sumažintos pensijos. Tai čia yra tiesa, būkime teisingi ir nebijokime to pasakyti ir prisipažinti, o ne po kurio laiko kalbėkime visiškai atvirkščiai, viską pamiršdami.
PIRMININKAS. Klausia R. Juknevičienė. Ruošiasi A. Kašėta.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išgirdau, kad tolerancija turi būti tada, kai socialdemokratai valdžioje. Kai socialdemokratai opozicijoje, tolerancijos nulis. Gerai.
Gerbiamasis premjere, ar jūsų patarėjai jau rašo atsiprašymo laišką NATO generaliniam sekretoriui? Jį pavasarį jūsų Vyriausybė paprasčiausiai apgavo, kai paskelbė, jog Lietuvos gynybos biudžetas iki 2016 m. pasieks 1 %. Jeigu ne, tai gal tada galite šiandien patvirtinti, kad tikrai 2015 m. biudžete planuojate skirti maždaug 400 mln. Lt gynybai, kad pasiektų 1 %?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Galiu pasakyti, kad mes nesiruošiame rašto rašyti, tikrai mes buvome tris kartus susitikę su generaliniu sekretoriumi, turėjome puikią diskusiją, ir ne vieną diskusiją. Puikiai supranta, kokia yra situacija. Bet aš manau, kad mes mąstome pozityviai, žiūrėdami į perspektyvą, o kas gali paneigti, kad 2016 m. Lietuvoje nebus tokie, kada mes jau galėsime tą pyragą skirstyti ir krašto apsaugai biudžete numatyti daug didesnę sumą? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Minutėlę, Rasa. Reikia dar kartą patikslinti. Per šoninį.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, noriu patikslinti, ar tai reiškia, kad tas jūsų protokolinis nutarimas, surašytas raštu, kad 2016 m. bus 1 %, jau negalioja?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Visi mūsų nutarimai galioja, bet šiuo metu yra 2013 m., kol kas.
PIRMININKAS. Klausia A. Kašėta. Ruošiasi V. Juozapaitis.
A. KAŠĖTA (LSF). Mano klausimas gerbiamajam švietimo ministrui. Gerbiamasis ministre, prieš keletą dienų jūs susitikime su Seimo Krikščionių demokratų ir Liberalų frakcijomis drąsiai, vienareikšmiškai pasisakėte, kad Šiaulių universitetas, taip pat ir Edukologijos universitetas prastai dirba ir kaip tokie nereikalingi. Vakar jūs televizijos laidoje minėjote, kad valandos pokalbis su liberalais ir konservatoriais išmušė jus iš vėžių ir jūs pasikarščiavote. Aš noriu paklausti, ar vis dėlto šiuo atveju mums jau nerizikuoti jūsų kviestis į frakcijas, kad vėl kokių nors netikėtų pareiškimų nepadarytumėte, o jeigu rimtai, ar nemanote, kad vis dėlto neatsakinga kiršinti universitetų bendruomenes, čia liečia visą Šiaulių regioną, tokiais neatsakingais pareiškimais?
D. PAVALKIS. Labai ačiū už klausimą, gerbiamasis Seimo nary. Kvieskite į frakcijų posėdžius, tas parodo ir kitą pusę, leidžia suprasti, kas rūpi ir opozicijai. O dėl Šiaulių ir Edukologijos universitetų uždarymo – aš nesakiau, buvo peržiūrėti įrašai. Taip, aš išreiškiau susirūpinimą, kad jie dirba ne visai taip, kaip turėtų, ir kad taip neturėtų būti. Tas automatiškai nereiškia, kad juos reikia uždaryti. Kodėl Edukologijos universitetas? Todėl, kad jis yra tas, kuris rengia mokytojus mūsų ateities vaikų mokymui, ir jeigu mes neužtikrinsime, kad Edukologijos universitetas dirbtų labai labai gerai, mes po 5 metų, 7 metų, kada ateis į darbo rinką surinkti ne patys geriausi mokytojai, parengti ne pačiais geriausiais metodais, tada Lietuva tikrai turės problemų. Tas ir sąlygojo. O šiaip su šiuo segmentu, aš visiškai sutinku, reikia dirbti, bet tikrai aš manau (keista, kad liberalas taip siūlo), kad diskutuoti šitas problemas viešai, atvirai, ir spaudoje, ir susitikimuose, ir visur kitur reikia, kad ir visuomenė žinotų, kokių problemų yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi A. Ažubalio nėra, klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi R. Baškienė.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Mano klausimas buvo, bežiūrint į Edukologijos universitetą, lygiai toks pats profesoriui D. Pavalkiui. Ačiū už jūsų atsakymą. Bet vis dėlto aš niekur nemačiau atviroje, viešojoje erdvėje paneigimo jūsų žodžių, jeigu kas nors juos išplatino ne taip, kaip jie buvo pasakyti. Taigi kitą kartą juos reikėtų tiesiog paneigti.
Tada aš adresuoju klausimą kultūros ministrui, tiksliau, aš jį įgarsinu, nes dabar jau pakeliui rengiu paklausimą raštu, dėl Panevėžio J. Miltinio dramos teatro padėties, nes žinoma, kad ten jau kuris laikas, netgi ne mėnesiais, o, ko gero, ir metais, vyksta kažkokie šiek tiek nesuprantami dalykai, bent jau tikrai visuomenė nėra informuota iki galo, kaip ten yra. Ar jūs buvote suformavęs kokią nors kompetentingą, pabrėžiu, ne ministerijos atstovų, bet iš viešosios erdvės, turiu omeny teatralus, profesionalus, komisiją, kuri galėtų įvardinti egzistuojančią problemą?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai!
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Jau baigiau.
PIRMININKAS. Labai ačiū.
Š. BIRUTIS (DPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tikrųjų, matyt, visa Lietuva žino, kad Panevėžio dramos teatras turi problemų, ir tos problemos atėjusios ne iš mūsų Vyriausybės laikų, atėjusios kur kas iš anksčiau. Tačiau šiandien įstatymų bazė neleidžia taip, pagal ministro norą ar net komisijos norą, labai lengvai spręsti personalijų klausimų. Kitas dalykas dėl pačios komisijos. Komisijos buvo, ir ne viena, buvo ir ministerijos, buvo daromas ir auditas ne ministerijos, Valstybės kontrolės. Nedideli finansiniai pažeidimai, kurie buvo, buvo pataisyti, kai kurie dar taisomi, nes reikalingas laikas. Manęs netenkina šito teatro veikla visiškai, bandysime iš tikrųjų, kaip jūs sakote, dar kartą ieškoti teisinių galimybių, pabrėžiu, teisinių galimybių, o ne emocinių, spręsti klausimą. Jeigu jūs norėtumėte dalyvauti grupėje, prašom, mielai mes jus įtrauksime.
PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi ponas K. Starkevičius. Nėra.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Norėčiau klausti gerbiamojo premjero…
PIRMININKAS. Minutėlę, ponia Rima. R. J. Dagys. A. Dumčius.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis premjere, ar nemanote, kad iš tikrųjų reikėtų ieškoti būdų, kaip spręsti problemas siekiant nepriešinti visuomenės, šiuo atveju ką ir kalbėjau tribūnoje, konkrečiai numatyti kompensavimo tvarką. Jūs dabar vėl kaltinate valstiečius, kad valstiečių balsais buvo sumažintos pensijos. Tai netiesa, tai visiškas melas. Reikia paimti dokumentus ir pažiūrėti teiktus įstatymų projektus. Dėl sumažinimo mes balsavome prieš. Po metų, kai socialdemokratai siūlė ganėtinai populistiškai atkurti ir Prezidentė D. Grybauskaitė taip pat nepritarė tokiai pozicijai, štai tada mes susilaikėme, ir susilaikė 6 Seimo nariai. Šešiais balsais nebuvo priimtas šitas atkūrimas po metų. Todėl teigti, kad mūsų balsais tai įvyko, iš tikrųjų tiesiog negarbinga. Bet noriu paklausti ir prašyti…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Rima, minutė klausimui.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). …ieškokime būdų, ar tie būdai jau yra surasti, konkretūs, aiškūs, o ne tokie, kad jeigu bus, tada bus.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia mes galėsime pateikti tam tikras stenogramas, nors aš praeitimi negyvenu ir rekomenduoju kitiems negyventi, aš manau, žmonės nori pozityvo. Problemas mes galime įvertinti, mes esame dabar valdžioje ir mes turime suprasti, kokios yra tos problemos. Aš manau, geriausia, kada dominuoja protas, idėjos, pasiūlymai ir po to surandame iš tų daugelio pasiūlymų patį geriausią pasiūlymą, tikrai aš sveikinčiau, kad tokie atvejai ir šitoje tribūnoje skambėtų. Bet galiu pasakyti, aš niekada nepritarsiu pasiūlymams, kurie politiškai gali būti patrauklūs, bet jie gali būti vienadieniai, o po to gali pakenkti ekonomikos tvarumui ilgalaikiame procese. Aš gana pragmatiškai žiūriu į tuos dalykus pirmiausia kaip ekonomistas. Tikrai kviečiu, kad Lietuvos politiniame gyvenime įvyktų lūžis, kad mes galėtume kalbėtis. Nuomonių įvairovė gali būti, bet reikia kalbėtis žiūrint į perspektyvą.
Konkrečiai dėl pensijų kompensavimo mechanizmo, taip, yra dirbama, specialistai dirba, ir šiandien kalbėjau su finansų ministru. Aš manau, kaip ir yra įpareigota Vyriausybė, iki gegužės 1 d. bus pateiktas konkretus mechanizmas.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi ponas R. Kupčinskas. Technika… Gerbiamasis, prie šoninio… Pagaliau įsijungė. Viskas gerai.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, aš labai atsiprašau, bet norėtųsi prašyti, kad iš Kelių priežiūros fondo, kadangi Vyriausybė implantavo 128 mln. į bendrąsias lėšas… Žinote, kelių būklė yra nekokia. Ar nebūtų galima tų 128 mln. implantuoti atgal?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš paprašysiu finansų ministro, kad atsakytų į šį klausimą.
R. ŠADŽIUS. Finansų ministras nesusijęs su implantavimo operacijomis. Deja, ne, nes tie 128 mln. yra išleidžiami kitose biudžeto eilutėse, kurios ne mažiau svarbios, ir, norėdami implantuoti atgal, mes turėtume nubraukti kažkokias bendrąsias biudžeto išlaidas. Deja, tokių galimybių neturime. Jūs analizavote biudžeto projektą ir Seimo nariai tokių galimybių nepasiūlė.
PIRMININKAS. Klausia ponas R. Kupčinskas. Ruošiasi I. Degutienė.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau pateikti tokį gal truputį apibendrintą klausimą finansų ministrui. Čia visi klausia daugmaž dėl konkrečių dalykų. Kadangi aš esu Biudžeto ir finansų komiteto narys, turiu pasakyti, kad ne vienoje kadencijoje ir ne vieną kartą aš siūliau pasižiūrėti truputį globaliau arba kompleksiškiau į mūsų visas valstybės problemas. Jūs puikiai žinote (ir premjeras, ir jūs), kiek įvairių pasiūlymų teikia ir Seimo nariai, ir įvairios organizacijos, asociacijos ir savivaldybės. Daugelis tų dalykų yra įvertinami kaip nelabai svarbūs ir atmetami. Bet tos problemos, kurios keliamos aptariant šiuos klausimus, vis aštrėja.
Baigdamas, kadangi duoda minutę paklausti, ar tų aštriausių, aktualiausių ir neatidėliotinų problemų…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tuojau baigiu.
PIRMININKAS. Mes tuoj už jus užbaigsime.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). …bus ir, man regis, kad vis dėlto…
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Gerbiamasis Rytai, iš tikrųjų jūs palietėte skausmingą stygą. Kai mes pradėjome planuoti 2014 m. biudžetą, atsispirdami nuo 2013 m. biudžete išrašytų išlaidų, mes turėjome papildomų paraiškų už 5,5 mlrd. Lt. Visi turbūt supranta, kad tokios papildomos sumos 2014 m. absoliučiai nėra iš kur paimti. Kita vertus, peržiūrėjus visus tuos pasiūlymus, jie visi yra svarbūs.
Tikrai negalėčiau sutikti su jumis, kai jūs sakote, kad kai kurie pasiūlymai laikomi nelabai svarbiais, visi jie labai svarbūs. Kitas dalykas, kad mes priversti pasirinkti prioritetus, priversti išdėlioti tuos poreikius tam tikru stulpeliu, ir labai gaila, bet to stulpelio pačiame viršuje, kadangi jis yra labai aukštas, turime užbrėžti raudoną brūkšnį. Tą mes darome ir, beje, man atrodo, kad tie mechanizmai, kurie valstybėje jau veikia ne dvejus, trejus, bet turbūt gerą dešimtmetį, yra gana efektyvūs. Ar visi patenkinti? Be abejo, ne. Ar visi pasiūlymai galų gale yra patenkinami? Tikrai ne. Ar išsprendžiame visas problemas? Tikrai ne. Bet mes neturime kito pasirinkimo, kaip pradėti spręsti problemas nuo pačių sudėtingiausių, pačių rimčiausių, pačių prioritetiškiausių. Tą mes ir darome.
PIRMININKAS. Klausia I. Degutienė. Ir paskutinis klaus D. Jankauskas.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Aš irgi noriu klausti finansų ministro. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų jau šiek tiek premjeras atsakė, bet norėtųsi, kad politikai užsiimtų konkrečiais dalykais ir pažadai būtų ne oro burbulai žmonėms, o realūs. Mano klausimas būtų apie pensijų kompensavimą.
Šiandien darbotvarkėje yra pateiktas Seimo nutarimo „Dėl pensijų kompensavimo“ projektas. Jūsų atsakymas man padės apsispręsti, kaip balsuoti. Taip, aš suprantu, kad reikėtų tą daryti, bet aš ne kartą girdėjau kalbant ir jus, ir premjerą, kad tam nėra finansinių galimybių. Tuo tarpu Darbo partijos frakcijos politikai visi in corpore pasirašė po šiuo Seimo nutarimo projektu ir įpareigoja Vyriausybę nuo liepos 1 d. kompensuoti pensijas. Premjeras ką tik sakė, kad mechanizmas turėtų būti parengtas iki gegužės 1 d. Kokia yra reali situacija, nes tada reikia peržiūrėti 2014 m. biudžetą, kai bus pateiktas antrajam svarstymui, ar tikrai ta galimybė bus reali, o jeigu nebus, mes čia turėsime atitinkamai elgtis. Ačiū už atsakymą.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare. Jeigu įdėmiai perskaitysite tą Seimo nutarimo projektą, ten yra formuluotė ne „įpareigoti Vyriausybę“, o „pasiūlyti Vyriausybei“. Čia iš tikrųjų yra svarbus punktas. Manau, visiems akivaizdu, kad pensijų kompensavimo klausimai yra įrašyti gana aukštai į politinę darbotvarkę. Tai yra klausimas, dėl kurio iš esmės kiekvienas politikas vienaip ar kitaip apsisprendžia.
Dėl finansinių galimybių. Galiu tikrai patvirtinti, kad šiandien aš tokių finansinių galimybių nematau. Bet Seimo pasiūlymą Vyriausybei nagrinėti, pirmaeiliškumo tvarka nagrinėti, šį klausimą tomis sąlygomis, kurios ten pasakytos – atsirandant finansinėms galimybėms, galbūt renkant papildomas, viršplanines biudžeto pajamas, tą pasiūlymą mes tikrai labai rimtai svarstysime. Bet tai nėra ir negali būti Seimo įpareigojimas Vyriausybei, jeigu mes konstruktyviai bendradarbiaujame tarpusavyje. Tie klausimai turėtų būti sprendžiami tam tikrais teisės aktais ir, aš manau, dvi institucijos, dvi valdžios šakos – įstatymų leidžiamoji ir įstatymų vykdomoji, atsižvelgdamos į finansines sąlygas, suras gerą būdą šią aktualią problemą išspręsti.
PIRMININKAS. Gal norėtų papildyti? (Balsai salėje) Minutėlę, gerbiamoji Irena, tuoj įjungsime mikrofoną. Tikrai suteiksime. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jūs man neatsakėte į klausimą. Kokia yra darbo grupė, kuri iki gegužės 1 d. turi parengti kompensavimo tvarką?
R. ŠADŽIUS. Šitą kompensavimo tvarką, t. y. visas kompensavimo tvarkas, įstatymu yra pavesta mums parengti iki gegužės 1 d. Ji susijusi su valstybės tarnautojais. Tai ne konkreti darbo grupė, bet yra institucijų visuma: Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir, kadangi tai susiję su atlyginimais, Vidaus reikalų ministerija. Be abejo, svarstant teisinius klausimus, o tai gana sudėtingas teisinis klausimas, Teisingumo ministerija bus vienas iš svarbiausių žaidėjų. Vyriausybėje mes darbus tarp ministerijų koordinuojame gana efektyviai, ir taip bus ir ateityje.
PIRMININKAS. Nediskutuokime, gerbiamoji Irena. Klausia D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Norėjau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės. Gerbiamoji ministre, jums, be abejo, puikiai žinoma, kad pagal Piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą greitai jau bus dveji metai, kai 5 savivaldybės, vadinamosios bandomosios, piniginę paramą organizuoja savarankiškai, turėdamos lėšų savo biudžete, ir tai organizuoja kartu su bendruomenėmis. Tuoj bus dveji metai ir šios kadencijos Seimo komiteto nariai dar vis nustemba, kai kur nors savivaldybėje, pavyzdžiui, Kauno rajone, pamato visuomeniškai sukurtas komisijas dėl paramos suteikimo organizavimo. Tai nėra jokia naujiena tose minėtose savivaldybėse. Šiek tiek kelia nerimą siūlymas kartu su Vyriausybės apsisprendimu nuo kitų metų visoms savivaldybėms perduoti į savivaldybių biudžetus socialinių pašalpų lėšas, kai lygiagrečiai yra kalbama, kad sutaupius galima didinti atlyginimus kultūros ar socialiniams darbuotojams, jau kaip ir nurodoma, kokioms reikmėms sutaupytos lėšos turėtų keliauti…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Donatai, pažiūrėkite į laikrodį!
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Paskutinis sakinys. Klausimas ministrei. Ar jūs žinote, kad pagal įstatymo nuostatą trejus metus tos penkios savivaldybės turėjo gauti finansavimą pagal 2011 metų…
PIRMININKAS. Žino šitą!
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Taip, tikrai žinau, kad šitos penkios eksperimentinės, bandomosios, kaip mes jas pavadintume, savivaldybės tikrai turi gauti finansavimą 2011 metų pagrindu. Dar galiu pasakyti, kad kreipėsi kelios, kurių finansavimas buvo pateiktas ne pagal 2011 metus. Mes su finansų ministru apie tai kalbėjome, ir tas klausimas tikrai bus išspręstas.
PIRMININKAS. Ačiū Vyriausybei. Gerbiamieji kolegos, mes dar šiek tiek turime rytinio posėdžio laiko.
Kitas klausimas yra grąžinti iniciatoriams tobulinti „Sodros“ biudžetą. Jeigu neprieštarautumėte, mes galėtume… Pranešėjai yra čia. Matau, kad visi kyla ir nelabai nori dirbti. Jeigu visi pakyla ir išeina, tai tikrai mes penkiese negalime priimti tokių sprendimų.
Baigiame Lietuvos Respublikos Seimo lapkričio 21 d. rytinį posėdį. Jis baigtas. (Gongas) Pertrauka. Vakarinis posėdis prasidės 15.00 valandą.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.