Negalutinis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 99
STENOGRAMA
2013 m. lapkričio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai P. AUŠTREVIČIUS ir K. KOMSKIS
PIRMININKAS (P. AUŠTREVIČIUS, LSF*). Mielieji kolegos, laba diena. Leiskite pradėti Lietuvos Respublikos Seimo lapkričio 14 d. vakarinį posėdį. Iš pradžių registruokimės.
Mielieji kolegos, užsiregistravo 46 Seimo nariai. Gera pradžia.
Tęsiame posėdį. Mums iš rytinio posėdžio liko nebaigtas svarstyti vienas klausimas ir nepradėtas kitas. Aš norėčiau su jumis pasitarti ir pasiūlyti štai tokį tolesnį mūsų darbo planą. Mes baigėme vienos rezoliucijos dėl Ukrainos premjerės J. Tymošenko paleidimo į laisvę pateikimo stadiją. Kadangi mes turime kitą projektą, aš siūlyčiau, kad mes dabar pradėtume Seimo rezoliucijos „Dėl integracijos į Europos Sąjungą“ projekto Nr. XIIP-1205 pateikimo stadiją. Tada turėtume bendrą diskusiją, bendrą sąrašą ir atitinkamai priimtume (aš tikiuosi) išmintingą sprendimą. Ar jums priimtinas tas dalykas? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos.
15.02 val.
Tada turiu garbės pakviesti profesorių B. Juodką, Užsienio reikalų komiteto pirmininką, pateikti Seimo rezoliuciją „Dėl Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą“ projekto. Prašau, profesoriau.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, pirmiausia aš norėčiau išreikšti susižavėjimą savo kolegomis Seimo nariais, kurie labai išmano visas veiklos sritis dirbdami Kaimo reikalų komitete, Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, Socialinių reikalų ir darbo komitete. Labai gerai išmano ir užsienio politiką. Bet vis dėlto mes turime kritiškai žiūrėti, kad kiekvienas mes specializuojamės ir karščiausias vietas, naujausias… paskutines užsienio politikos naujienas vis tiek žino Užsienio reikalų komiteto nariai. Todėl aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną klausimą dėl to pirmo pareiškimo, kuris buvo parengtas jau senokai, dėl J. Tymošenko paleidimo.
Prieš kurį laiką ta rezoliucija gal ir turėjo prasmę. Kai mes su Seimo Pirmininkės vadovaujama delegacija buvome Gruzijoje ir grįždami sustojome Kijeve ir susitikome su Rados – ir opozicijos, ir pozicijos – nariais, tuo metu buvo kalbama, kad visų kitų įstatymų, tai yra Prokuratūros, Rinkimų įstatymų, yra faktiškai jau pabaigos stadija ir Radoje bus priimti, išskyrus dėl J. Tymošenko… Iš esmės ne dėl J. Tymošenko, o apskritai dėl įkalintų žmonių galimybės gydytis užsienyje. Tuo metu tokia rezoliucija dėl J. Tymošenko turėjo prasmę.
Bet praėjo jau pora savaičių, o jūs patikėkite, užsienio politikoje… Kaimo politikoje, švietimo, mokslo per parą, per dvi dienas, net per savaitę tikriausiai, ypač pasaulyje ir tuo labiau Lietuvoje, nieko neatsitiks. Užsienio politikoje, turint omeny šiandieną Rytų partnerystės programą, situacija keičiasi kas dieną. Todėl, mūsų nuomone, tas pareiškimas dėl J. Tymošenko išleidimo gydytis, kuris buvo pateiktas iki pietų, šiandieną neturi prasmės, nes nepriimtas nė vienas įstatymas, kuris reikalingas, kad Europos Sąjunga pasirašytų Asociacijos sutartį su Ukraina.
Jūs puikiai žinote, kad vakar… Šiandieną, 14 d., yra paskutinė diena, kai Europos Parlamento misija, vadinamoji A. Kwaśniewskio ir P. Coxo misija, turėjo pateikti rezoliuciją dėl Ukrainos asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymo. Ta A. Kwaśniewskio ir P. Coxo misija turėjo pareiškimą pateikti iki 18 d., pirmadienio, kai susirinks Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų taryba. Deja, A. Kwaśniewskio ir P. Coxo misija savo užduoties neatliko dėl objektyvių priežasčių, todėl jos misija buvo pratęsta iki Vilniaus samito. Todėl visi tie pareiškimai, rezoliucijos šiandieną, mano nuomone, neturi jokios prasmės – nei viena dėl J. Tymošenko, nei ta, kurią aš dabar teikiu. Bet jeigu kai kurie Seimo nariai mano, kad kokios nors rezoliucijos reikia, tai jeigu tokios rezoliucijos reikia, tai tiktai neutralios rezoliucijos, kurią aš teikiu Užsienio reikalų komiteto vardu, nes jis šiandieną iš ryto buvo susirinkęs į tokį ekstra susitikimą, ir jūs turite tos rezoliucijos projektą. Jis yra toks neutralus projektas.
Jeigu norėtumėte išgirsti mano nuomonę, mano nuomone, nereikia nei vienos, nei kitos rezoliucijos. Jūs puikiai žinote, kad mūsų Seimo Pirmininkė kartu su Lenkijos Seimo Pirmininku yra parengę kreipimąsi į Radą. Jūs puikiai žinote, kad yra Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tarpparlamentinė asamblėja. Kartoju, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tarpparlamentinė asamblėja. Yra parengtas Lietuvos parlamento Pirmininkės, Lenkijos parlamento Pirmininko kreipimasis į Rados Pirmininką, t. y. Tarpparlamentinės asamblėjos kolegą, raginantis greičiau priimti įstatymus, taip pat ir dėl J. Tymošenko gydymosi, kad sėkmingai baigtųsi Vilniaus samitas.
Man atrodo, protingiausias mūsų sprendimas būtų pritarti būtent Seimo Pirmininkės ir Lenkijos Pirmininko kreipimuisi į kolegą Ukrainos Rados Pirmininką su raginimu priimti teisingus įstatymus. Bet jeigu jums tokio neužtenka, kartoju, jeigu Seimo vardu siūlome teikti kokią nors rezoliuciją, teikti reikia tiktai tą, kurią jūs turite rankose ir kurios man leiskite neskaityti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, profesoriau. Jums nori užduoti klausimus šeši Seimo nariai. Pirmasis – K. Starkevičius. Prašau, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Profesoriau, tikrai nereikėtų pykti, kad dabar aš užduosiu klausimą, nes jūs lyg taip pasakėte, kad tiktai Užsienio reikalų komiteto čia prerogatyva. Aš taip suprantu ir pritariu šitam jūsų projektui, kurį jūs rengėte, o ne pirmiau, nes jis yra daug platesnis ir juo galima pasiekti geresnių rezultatų, nes, reikia pripažinti, mes irgi turime būti lankstūs, o kadangi Europos Sąjungos šalis, tai turime ieškoti tų išeičių ir pirmi parodyti pavyzdį. Aš už tai ir sveikinu. Ar jūs dabar turite kokias apklausas, kokios yra pačios Ukrainos tautos nuotaikos? Vis tiek rengdami šį nutarimą tai analizavote ir turite kokią nors statistiką. Aš galiu pasakyti: man Ukrainoje teko Oranžinės revoliucijos metais būti, tada apie Europos Sąjungą labai palankiai kalbėjo.
B. JUODKA (LSDPF). Labai ačiū, kolega, už klausimą. Aš labai džiaugiuosi ir laikau garbe, kad mūsų Seimo Pirmininkė buvo įtraukusi mane per oficialų vizitą į Gruziją ir grįždami mes buvome susitikę, kaip kalbėjau, Kijeve. Čia, mūsų Pirmininkės akivaizdoje, galiu konstatuoti, kad ir pozicijos, ir opozicijos atstovai mums sakė, kad maždaug 60 % apklaustų Ukrainos piliečių yra už Europos Sąjungos vektorių.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Jūsų klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų yra tokia lietuviška patarlė: „Išmintis, patirtis ir kompetencija.“ Jūs taip šiandien viską per trumpą laiką aiškiai visiems išaiškinote, kad, man atrodo, nekyla jokių abejonių toliau tęsti šituos vaikiškus žaidimus. Aš norėčiau asmeniškai jūsų, nes jūs esate Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, kadangi jūs balsavote, kad vis dėlto gal reikėtų, bet asmeniškai kaip jums atrodo ir kaip siūlote? Galite neatsakyti, jei klausimas neparankus.
B. JUODKA (LSDPF). Asmeniškai pasakiau, kad užtektų Seimo Pirmininkės ir Lenkijos Seimo Pirmininko, kaip bendros Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos tarpparlamentinės asamblėjos dalyvių, kreipimosi į Rados Pirmininką. Kartoju, jeigu to neužtenka, priimkime rezoliuciją, bet platesnę, kuri apimtų visus, taip pat ir J. Tymošenko problemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V. A. Matulevičių užduoti klausimą.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis profesoriau, ar jūs nesutinkate, kad mes šioje parlamento salėje neįvardijame to, kas iš tikrųjų vyksta? Gal tai padėtų geriau suprasti klausimas, kodėl kai kurie Socialdemokratų frakcijos nariai pasirašė kolegos M. Zasčiurinsko rezoliucijos projektą, o po to savo parašus atsiėmė? Ar ne todėl, kad tas projektas buvo nukreiptas prieš Asociacijos sutarties pasirašymą.
B. JUODKA (LSDPF). Ne, gerbiamasis kolega, jūs visiškai neteisus. Žinote, aš jums (…), ką jau pasakiau. Šiandieninės užsienio politikos realijomis, kai vyksta kova dėl Rytų partnerystės šalių likimo, kiekviena diena atneša savo naujovių. Todėl vakar aš galėjau pasirašyti už vieną, bet jeigu seku procesus, kurie vyksta, aš turiu visą teisę, žinodamas paskutinę informaciją, tą parašą atsiimti. Aš nenoriu gaišinti jūsų laiko. Aš jums pasakysiu, kad sekmadienį Helsinkyje dalyvavau Nordic Baltic, Šiaurės ir Baltijos šalių, užsienio reikalų komitetų pirmininkų vakarienėje. Joje dalyvavo ir Rusijos Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Tai aš jums tiesiai sakau: aš žinau daug daugiau niuansų, kai šeštadienį V. Putinas vakarieniavo su V. Janukovyčiumi. Kartoju, kiekviena diena keičia šios problemos situaciją. Aš nesmerkiu tų žmonių, kurie pasirašė vieną dieną, o atsiėmė kitą. Vadinasi, jie turėjo papildomos informacijos. O tą informaciją aš teikiau frakcijos posėdyje.
PIRMININKAS. Klausimą užduos L. Balsys. Prašau, kolega.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis profesoriau… Aš čia esu! Gerbiamasis profesoriau, kreipimasis Lietuvos Seimo Pirmininkės ir Lenkijos Seimo Pirmininko į Rados pirmininką turbūt yra labai gera idėja ir turėtų būti ne arba, arba, bet ir, ir. Ir šitas kreipimasis kaip nuo Seimo. Viena pastaba.
Kita pastaba. Lietuvos atveju, kaip žinote, Konstitucija sako, kad Lietuvos užsienio politiką nustato ir kartu vykdo Prezidentas su Užsienio reikalų ministerija. Aišku, parlamentinis matmuo čia yra labai svarbus. Mūsų politinė valia yra labai svarbi, bet aš norėčiau paklausti: ar rengdami šitą Seimo Užsienio reikalų komiteto rezoliuciją, kurią aš iš tikrųjų palaikau ir manau, kad jinai labai gerai subalansuota naujame kontekste, pasikeitus situacijai ir pratęsus P. Coxo ir A. Kwaśniewskio misiją, jūs koordinavote savo veiksmus su prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija, kaip dviem tikrai esminiais, pagrindiniais Lietuvos užsienio politikos formavimo ir vykdymo instrumentais?
B. JUODKA (LSDPF). Labai ačiū, kolega. Labai geras klausimas. Jums atsakingai sakau, kad į Užsienio reikalų komiteto posėdžius kviečiama dalyvauti ir Prezidentė, bet ateina jos vyriausioji patarėja. Vadinasi, teksto turinį, kurį aš teikiu, mes deriname su Užsienio reikalų ministerija, kad nebūtų perlenkta vienoje ar kitoje pusėje. Sakau, kol aš dirbu tame komitete, mes koordinuojame veiksmus su ponia J. Neliupšiene, o ministras L. A. Linkevičius, kai tik būna Lietuvoje, visada ateina į Užsienio reikalų komiteto posėdį. Atsakau: tie dalykai yra koordinuojami.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausimą užduos A. Kubilius. Prašau, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, manau, kad jūsų rezoliucija yra gera, ir tikrai kviečiu visus balsuoti už ją be didelių diskusijų, nes jinai kaip tik atliepia šių dienų aktualijas. Ar jūs nemanote, kad Seimui gali tekti pasiruošti papildomiems veiksmams, turiu omenyje tai, kad kaip tik šiandien, tiesą sakant, prabėgomis, pamačiau spaudoje paskelbtą trijų Ukrainos opozicijos lyderių, t. y. J. Tymošenko partijos lyderio pavaduotojo A. Jaceniuko, V. Kličko ir Laisvės partijos lyderio O. Tiagnyboko, kreipimąsi į visus parlamentus prašant padaryti viską, kad Asociacijos sutartis Vilniuje būtų pasirašyta nepaisant visų kitų aplinkybių?
B. JUODKA (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis frakcijos pirmininke. Aš puikiai žinau visą istoriją. Žinau ir viena, kad vakar vienas mūsų Seimo narys (nesakysiu pavardės) Kijeve vakarieniavo su prezidento V. Janukovyčiaus patarėju užsienio politikai. Aš jus informuoju, niekas nežino, ką kalbėjo V. Putinas su V. Janukovyčiumi, ir vakarienės metu Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas man nepasakė, apie ką kalbėjo, sako: nuoširdžiai sakau, nežinau. O aš dabar jau žinau. (Balsai salėje) Jūs nežinote, bet aš žinau, apie ką kalbėjo V. Putinas su V. Janukovyčiumi. V. Janukovyčius nepasidavė, ką padarė Armėnijos prezidentas. Tas opozicijos lyderio kreipimasis labai protingas. Nežinau, ar jūs vakar žiūrėjote tiesioginį rusų žurnalistų, kurie tyčiojosi, tiltą su Ukraina. Tiesioginis tiltas, kur Ukrainai atstovavo V. Kličko, vienas iš trijų opozicijos žmonių. Man buvo gaila žiūrėti ir gaila tų rusų žurnalistų, kurie atvirai tyčiojosi iš Ukrainos, konkrečiai iš V. Kličko. Aš didžiuojuosi V. Kličko, profesionaliu boksininku, kaip jis profesionaliai atsakinėjo į tų vanagų klausimus. Tai, ką jūs sakote, mums tikrai reikia padėti… Ukraina. Aš manau, puikiai žinote, Kwaśniewskio ir Coxo misija pratęsta, bet jaučiu – tai yra politiniai žaidimai. Rezultatas, aš jaučiu vidumi, bus geras.
PIRMININKAS. Dėkoju, profesoriau, jūs atsakėte į visus klausimus. Prašome atsisėsti.
15.14 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko paleidimo į laisvę“ projektas Nr. XIIP-976, Seimo rezoliucijos „Dėl Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą“ projektas Nr. XIIP-1205 (svarstymas)
Mielieji kolegos, dabar mes turėtume apsispręsti, nes diskusiją organizuosime dėl abiejų rezoliucijų projektų. Aš labai norėčiau paprašyti jūsų supratimo, kad kalbėtų po vieną atstovą iš frakcijos. (Balsai salėje) Suteiksime 7 minutes kalbėtojui, išnaudosime visą laiką, bet tuo būdu mes galbūt galėsime sutaupyti laiko ir vis tiek išreikšime frakcijos nuomonę. Aš ypač apeliuoju į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją. Ar nacionalinis konsensusas leistų jums rasti vieną atstovą, kadangi jūs turite keturis kol kas užsirašiusius, kad kalbėtų frakcijos vardu turėdamas 7 minučių limitą? Ir taip pat į visas kitas frakcijas, kurios, jeigu nori, kad skirtų atstovą… Taip pat pareiškiu, kad aš pats išsibrauksiu iš sąrašo, nes turiu laikytis Statuto ir kalbėti negalėsiu. Automatinis sutaupymas. Nebent liberalai rastų kitą atstovą.
Kolegos, ar galime sutarti? (Balsai salėje) Galime. Socialdemokratai sutinka? Darbo frakcija? Sutinka. Matau linktelėjimą. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ sutinka. Mišri Seimo narių grupė nelabai. Rodo, kad sutinka. Sutinkate? Puiku! Labai ačiū.
Pirmasis tuomet kalbėtų kas? Jūs, Audroniau? A. Ažubalis. Pirmasis kalbės frakcijos vardu kolega A. Ažubalis.
Prašau, kolega.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos parlamentarai, šiandienos situacija, kurią gerai pristatė komiteto pirmininkas, iš tikrųjų pasižymi įvairiais pareiškimais, kategoriškais reikalavimais, turint vieną paprastą tikslą – skaldyti pačią Ukrainos visuomenę, priešinti ją, skaldyti politinį elitą, kad nebūtų priimtas politinis sprendimas ir nebūtų išlaikyta ligšiolinė Ukrainos vadovybės linija – pasirašyti Asociacijos sutartį.
Taigi labai ramiai pagalvokime, ar mes vienokiais ar kitokiais pareiškimais neprisidedame prie viso šito erzelio kūrimo. Man sunku įsivaizduoti, arba, tiksliau sakant, visai nesunku įsivaizduoti, kokią reakciją Ukrainoje sukeltų kategoriška Seimo pozicija vienu ar kitu klausimu tada, kai vyksta derybos, kai šiuo metu visos Europos Sąjungos institucijos, pradedant Europos Sąjungos vadovais, Europos Parlamento dviem pasiuntiniais, buvusiu Lenkijos Prezidentu ir buvusiu Europos komisaru, derasi, važinėja, kalba ir rado vieną bendrą vardiklį šiandien, tai yra kad sprendimas būtų atidėtas iki Vilniaus viršūnių susitikimo, tai yra dar mes visi laimėjome laiko. Šiuo atveju, manau, ramybė ir susikaupimas itin reikalingi pačiai Lietuvai, pirmiausia kaip pirmininkaujančiai valstybei, nes yra nerašyta taisyklė – pirmininkaujanti valstybė nekiša, neeksponuoja savo nuomonės, o pirmiausia tarpininkauja, ieško konsensuso ir sutarimo. Šiuo atveju taip ir vyksta. Tiek mūsų ministras, tiek mūsų parlamentarai, komitetai, daro tą darbą kiekvienas pagal savo kompetenciją. Todėl, jeigu save laikome Ukrainos draugais, tai patarkime, paraginkime, bet draugai tai paprastai daro ne viešai, ne ultimatyviu tonu, o draugiškai ir neviešindami vieno ar kito patarimo.
Taigi kviečiu atkreipti dėmesį ir į Ukrainos opozicijos vieningąjį kreipimąsi į Užsienio reikalų tarybą, tai yra į užsienio reikalų ministrus, kad pirmadienį, lapkričio 18 d., nepriimtų jokio sprendimo, o dar paliktų laiko derėtis ir tartis. Tikiu, kad Ukrainos politikų, Europos Sąjungos politikų diplomatiniai gebėjimai duos rezultatų.
Taigi siūlyčiau šiandien, jeigu priimtume, tai priimti komiteto siūlomą rezoliuciją, kuri yra santūri, subalansuota, ir joje, kas norės, įskaitys ir tai, kas buvo pateikta ir Darbo frakcijos atstovų rezoliucijoje. Tai padaryta diplomatiškai, džentelmeniškai, neįžeidžiant, nestumiant tos šalies į vieną pusę, tai yra siekiant konsensuso ir supratimo.
Siūlyčiau tikrai neįsitraukti į jokius džiazus. Užsienio politikoje bet kokie džiazai yra labai pavojingi, būkime, kaip ir iki šiol, Rytų Europos politikos rėmėjai ir, sakyčiau, gana sumanūs įgyvendintojai. Todėl dar kartą pasisakau už komiteto pateiktą rezoliuciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui kalbėjusiajam. Dėkui už sutaupytą laiką. Kviečiu Socialdemokratų frakcijos vardu kalbėti gerbiamąją B. Vėsaitę. Prašom, kolege.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šitoje salėje turbūt niekas neabejoja, kad J. Tymošenko įkalinimas tai yra nepagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principams. Beje, jai solidarumą išreiškė ir mūsų šalies Prezidentė D. Grybauskaitė, aplankydama ją ligoninėje. Bet tokių, kaip J. Tymošenko, sėdinčių už savo pažiūras, Ukrainoje yra ne vienas šimtas ir turbūt ne vienas tūkstantis. Ir tikriausiai vieno žmogaus likimo supriešinimas su 46 mln. žmonių likimu tikrai nėra vertas tokio sprendimo, kaip mes norėtume šiandien padaryti su pirmąja rezoliucija.
Gerbiamieji kolegos, Ukrainos būklė tikrai nėra gera nei ekonomiškai, nei finansiškai. Kadangi stebėjau šitos šalies raidą būdama Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, man ir dabar buvo įdomu, kaip vystysis visi įvykiai. Noriu pasakyti, kad man sukėlė didelį nerimą viena žinia, kad viena iš tarptautinių reitingų agentūrų sumažino Ukrainos skolinimosi reitingą. Aš manau, kad tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko padažnėjo V. Putino vizitai į šią šalį.
Tačiau šiandien kamuolys yra V. Janukovyčiaus rankose. Jis yra regionų partijos politinis lyderis ir nuo šitos partijos išrinktas Prezidentu. O šita partija yra Rados koalicijos lyderė. Aš manyčiau, kad labai išmintingai pasielgė Europos Parlamento Komisija, nepriimdama galutinio sprendimo, nepaisydama vakarykščio Rados apsisprendimo ir pratęsdama savo misiją. Bet kuriuo atveju šiandien Ukraina yra ta šalis, kuri turi priimti galutinį sprendimą.
Kadangi nerimo tikrai yra daug, kad ir kaip pasibaigtų, tarkime, šitas trileris, aš noriu pripažinti, kad Lietuva padarė viską, kad Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikime būtų priimtas pozityvus sprendimas ir Ukraina taptų asocijuota nare. Aš manyčiau, kad gal ne viską padarė Europos Sąjunga. Bet tikrai nepraraskime vilties.
Aš labai remiu ir mūsų Užsienio reikalų komiteto parengtą rezoliuciją ir kreipimąsi į Ukrainos Radą nuo Lenkijos ir Lietuvos parlamentų, tai yra iš tikrųjų tie dokumentai. Lapkričio 24 d. yra numatyti opozicijos rengiami mitingai. Aš manyčiau, kad tas spaudimas Ukrainoje, tiesą sakant, atves sveiko proto… į valdančiąją koaliciją. Tikrai turėkime dar optimizmo, laiko šiek tiek turime. O jeigu ir tai neįvyks, mūsų viltys neišsipildys, manyčiau, kad tikrai labai daug padirbėta Ukrainos demokratėjimo labui. Siūlau palaikyti Užsienio reikalų komiteto parengtą rezoliuciją.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai kolegei. Kviečiu P. Urbšį Mišriosios grupės vardu.
P. URBŠYS (MSNG). Prieš rezoliucijų svarstymą Seime teko konsultuotis su Europos Parlamento stebėsenos misijos Ukrainoje dalyviu. Gavau patikinimą, jog šioje jautrioje situacijoje priimtiniausias yra rezoliucijos variantas dėl Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą, todėl kviečiu elgtis labai atsakingai ir nesužlugdyti iniciatyvos pasirašyti asociacijos susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos.
PIRMININKAS. Dėkoju P. Urbšiui. Kviečiu V. Gapšį. Jo salėje nematau. Tuomet P. Gylys, frakcija „Drąsos kelias“. Prašom.
P. GYLYS (DKF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes turime du projektus. Vienas koncentruotas daugiau į žmogaus teises ir čia formuluojama mintis, kad Ukraina turėtų pasistengti išspręsti J. Tymošenko problemą. Šita problema keliama nuolat kalbant apie santykius su Ukraina ir tą procesą, kuris vyksta šiuo metu. Tačiau atkreipiu dėmesį į tai, kad šiandien politinis laikrodis tiksi, ir mes artėjame prie to momento, kada Ukraina apsispręs.
Ukraina apsispręs pati, visi kiti dalyviai teigiamai ar neigiamai gali paveikti šitą procesą, ir, man rodos, kad pirmasis projektas, jeigu jis būtų pasirodęs prieš pusę metų, prieš aštuonis mėnesius, būtų sukėlęs mažiau pavojaus, kad duos priešingą rezultatą užmanytajam. Iš tikrųjų paklauskime, ko mes norime savo pareiškimu? Manau, mes norime, kad Ukraina priimtų jai priimtiną sprendimą. Bet jeigu mes imame spausti, ypač tai darome esant ceitnotinei situacijai, kai viduje padėtis yra gana prieštaringa, taip pat ir tarptautiniu mastu, manau, kad tai gali sudaryti įspūdį, kad Europa yra spaudimo mašina.
Antrojoje rezoliucijoje, kurią parengė komitetas, manau, yra viskas – demokratija, žmogaus teisės ir panašiai, ji yra švelnesnė, mažiau psichologinio spaudimo. Vadinasi, sudaro daugiau erdvės protingam apsisprendimui. Todėl aš manau, kad visa tai įvertinus reikėtų paremti Užsienio reikalų komiteto variantą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V. Gapšį, atstovaujantį daliai Darbo frakcijos. Prašom, kolega.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų spręsti rezoliucijomis užsienio politikos klausimus parlamente nelengva. Kiekviena rezoliucija turi savo prasmę, savo esmę ir savo turinį. Šioje vietoje, kai aš paskaitau dvi rezoliucijas, aš matau turinio nesutapimus, matau tai, kad mes nusisukame nuo tų vertybių, kurios buvo deklaruojamos daugelį mėnesių prieš tai, kai mes pirmininkavome, per tą laikotarpį, kai mes pirmininkavome. Šiandien, kai reikia priimti sprendimus, kai artėja lapkričio 28-oji, mes staiga pradedame laviruoti, kažkur derėtis ir, manau, kartais nusiderėti ne į tą pusę.
Aš visiškai sutinku, kad yra Europos Sąjungos paskirta misija, kad ten yra kalbamasi, bet mes, kaip pirmininkaujanti šalis, turime aiškiai įvardyti vertybes. Aš čia noriu priminti konservatoriams tą žodį „vertybės“, kurias jūs pagavote ir kurias ne kartą teikėte, ir pakalbėti apie selektyvų teisingumą. Aš manau, kad mes turime rezoliucijos tekste aiškiai įvardinti J. Tymošenko vardą kaip to selektyvaus teisingumo pavyzdį, kad būtent to mes ir turėtume vengti. Jeigu mes šiandien to išsižadame, mes išsižadame savo vertybių, mes išsižadame to, ką mes deklaravome tapdami pirmininkaujančia šalimi. Mes išsižadame to, dėl ko mes kėlėme klausimus susitikdami su Ukrainos Prezidentu, su Ukrainos atstovais, ir svarbiausia to, ką konservatoriai, Tėvynės sąjunga, žadėjo opozicijai.
Aš manau, kad mums neverta bėgti į krūmus. Patikėkite, sprendimai žmonių galvose, ypač tokio lygio sprendimai, jau tikrai yra priimti. Todėl tai, kad mes įrašysime į rezoliuciją niekam jau nepakenks. Tai galėjo gal pakenkti prieš pusę metų, prieš metus. Šiandien mes parodome savo tvirtumą ir savo stuburą, ir savo sugebėjimą pasakyti, ar mes norime, kad būtų atsisakyta selektyvaus teisingumo, ar mes norime tiesiog pabandyti išlipti iš tos situacijos ir sumalti visa kita į vieną košę, kurioje nebegalėsime atrasti jokių galų. Jeigu mes to norime, tai mes galime pasislėpti po tokios švelnios rezoliucijos teksteliu. Jeigu mes norime išlikti vertybių saugotojais, jeigu mes norime pasakyti, kad mes matome, kad selektyvus teisingumas ten yra ir kad jo turi būti vengiama, mes rezoliucijos tekste turime aiškiai įvardinti J. Tymošenko, kad jos klausimas būtų sprendžiamas ir kad Ukraina pasirinktų, kokio ji nori sprendimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju V. Gapšiui. Kviečiu A. Mazuronį, atstovaujantį „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai. Kolega, jūs turite 7 minutes, bet sutaupytas laikas visada taps pagyrimu jums.
A. MAZURONIS (TTF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tikrai pasistengsiu sutaupyti laiką, tikiuosi, gana nemažai.
Visų pirma aš nelabai suprantu šios dienos ir mūsų frakcija nelabai supranta šios dienos diskusijos tokiu klausimu tikslo. Jeigu šiek tiek suprantu antrosios rezoliucijos iškėlimo tikslą, kurį matyčiau kaip sušvelninimą ar kaip bandymą sušvelninti pirmąją rezoliuciją, tai yra pateisinama. Žinote, pakartosiu, bet užsienio politika nėra ta sritis, kai galima labai laisvai ir neatsakingai manipuliuoti, kai galim labai lengvai politikuoti.
Iki Rytų partnerystės samito, matyt, niekam ne paslaptis, yra likusios dvi savaitės. Lygiai taip pat, matyt, niekam ne paslaptis, kad Ukrainos Prezidentas per pastarąsias, rodos, dvi savaites tris kartus susitiko su Rusijos Prezidentu. Lygiai taip pat ne paslaptis, kad labai intensyviai vyksta P. Coxo, A. Kwaśnewskio misija, kuri buvo pratęsta, kur žmonės lankosi vos ne kas antrą ar kas trečią dieną. Iš tiesų įvykių vyksta gana daug. Vanduo labai audringas dėl Rytų partnerystės, ypač dėl Ukrainos siekio Asociacijos sutarties pasirašymo. Todėl bet koks, ypač pirmininkaujančios Europos Sąjungai šalies, išankstinis pasisakymas likus tokiam trumpam laikotarpiu man asmeniškai yra visiškai nesuprantamas. Netgi, sakyčiau, priešingai, aš tai vertinu kaip bandymą pakenkti Rytų partnerystės programos sėkmei ir kaip bandymą pakenkti sėkmingiems Ukrainos eurointegraciniams procesams, tikiuosi, sėkmingam siekiui pasirašyti Asociacijos sutartį.
Žinote, tikrai nenoriu brėžti kokių nors ribų ir sakyti, ką padarė Ukraina, ko nepadarė Ukraina, ką padarė Europos Parlamentas, ko nepadarė. Procesas dar vyksta, kas ir ką padarė mes galėsime pasakyti po 3–4 savaičių. Dabar nuo tokių žodžių, matyt, reikėtų susilaikyti, nuo tokių vertinimų. Be abejo, Ukrainos politika negali būti vieno žmogaus situacijos įkaitu. Lygiai taip pat Europos Sąjungos politika ir tam tikri siekiai, Rytų partnerystės programos siekiai, manau, lygiai taip pat negali būti vertinti per vieno žmogaus perspektyvą ar žvelgiant į vieno žmogaus situaciją. Šiandien Ukraina stovi ant istorinių sprendimų slenksčio. Lygiai taip pat, manau, Europa irgi stovi ant istorinių sprendimų slenksčio. Todėl mes, politikai, pirmininkaujančios valstybės politikai, turėtume būti ypač atsargūs svarstydami tokius klausimus.
Manau, mūsų frakcija mano, kad pats protingiausias variantas šiandien būtų iš viso nesvarstyti ir nepriimti jokios rezoliucijos. Palaukti kurį laiką, leisti nurimti situacijai, sprendimai bus priimami bet kokiu atveju ne Vilniuje, sprendimai bus priimami kitose Europos Sąjungos šalių narių sostinėse arba Briuselyje. Nepamirškime, kad mes tik pirmininkaujame, tik moderuojame derybas, sakykime taip, bet jokiu būdu mes nepriimame kokio nors sprendimo.
Bet jeigu jau neįmanomas sprendimas, kad nepriimtume visiškai jokios rezoliucijos, be abejo, matyt, švelni, sušvelninta ir aptakesnė Užsienio reikalų komiteto rezoliucija būtų daug tikslesnė, daug nuosaikesnė. Pakartosiu, kad Ukraina šiandien patiria beprecedentį spaudimą iš vienos šalies, ne paslaptis, kuri tai yra šalis. Manau, kad tokie svarstymai mūsų parlamente neprisideda prie pagalbos Ukrainai atlaikyti tą spaudimą. Todėl kreipiuosi ir raginu emocijas padėti į šoną, ramiai pagalvoti, ramiai apsvarstyti ir padaryti 3–4 savaičių abiejų rezoliucijų svarstymo pertrauką. (Balsai salėje) Jeigu to padaryti nepavyks, tad, be abejo, matyt, reikėtų remti Užsienio reikalų komiteto rezoliucijos variantą. Nepamirškime, kad jokios valstybės ar jokio sąjungos politika neturi remtis ir vadovautis vieno žmogaus konkrečia situacija.
PIRMININKAS. Dėkoju kalbėjusiam. Sutaupytos 2 minutės. Mielieji kolegos, baigiame diskusijas. Visos frakcijos, norėjusios pasisakyti, pasisakė. Dabar, vadovaudamasis tam tikrais Statuto straipsniais, kadangi mes turime du rezoliucijų projektus, aš siūlyčiau sudaryti redakcinę komisiją laikantis nustatytų kvotų – trys frakcijos po du žmones, jie susirinktų, kadangi yra pateikta pataisų. Aš kviesčiau, kad redakcinė komisija baigtų darbą kuo greičiau, tada mes galėtume šiandien balsuoti dėl rezoliucijos.
Matau, kad nori kalbėti P. Gražulis. Prašom, kolega.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Manau, kad jeigu mes nepritarsime po svarstymo rezoliucijos projektui, tai nereikėtų dirbti darbo grupei. Todėl aš siūlau balsuoti, sujungti galėtume tik tuo atveju, jeigu rezoliucijai pritartume po svarstymo. O jeigu nepritarsime, tai redaguoti galėtume priėmimo stadijoje.
PIRMININKAS. Tai ką, tada reikia balsuoti? Ar čia jūsų frakcijos pasiūlymas? Frakcijos pasiūlymas. Kolegos, tada mums nieko nelieka, kaip balsuoti atitinkamai už pirmą rezoliuciją ir už antrą rezoliuciją. Kolegos, pasiruoškite. (Balsai salėje) Gal motyvų nereikia, aš manau, kad diskusijos metu mes išsakėme motyvus, ir pozicijos kaip ir aiškios. Kolegos, netrukdykime vieni kitų, pradėkime balsavimą. Todėl aš kviečiu pasiruošti balsuoti už rezoliuciją, kurios registracijos Nr. XIIP-976, vadinasi Seimo rezoliucija „Dėl buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko paleidimo į laisvę“ projektas. (Balsai salėje) Galima. Kodėl? Viskas gerai. (Balsai salėje) Aišku, kolegos, geriausias variantas būtų, jeigu P. Gražulis, tarkime, gražiai pakalbėjęs ir įdomų siūlymą pateikęs, atsiimtų, tai mes vis dėlto pereitume prie bendro redakcinės komisijos darbo… (Balsai salėje) Labai gerai. Puiku! Kolegos, atsiimta.
Skaitau redakcinę komisiją: M. Adomėnas, P. Auštrevičius, A. Ažubalis, V. Bukauskas, B. Juodka, V. Gapšys, G. Kirkilas, A. Mazuronis, R. Tamašunienė. Kviečiu redakcinę komisiją kuo greičiau pradėti veiklą ir kuo greičiau ją pabaigti, kad mes galėtume priimti galutinį sprendimą.
Tuo tarpu kviečiu Seimo Pirmininkę R. Graužinienę tęsti posėdį. Prašau, kolege.
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Pirmuoju klausimu… (Balsai salėje) Dėl redakcinės nereikia balsuoti, komisija pradėjo darbą. (Balsai salėje) Kur ji renkasi?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Renkasi štai čia.
PIRMININKĖ. Komisija renkasi šioje pusėje.
Klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Gernsio Vyriausybės susitarimo dėl keitimosi su mokestiniais klausimais susijusia informacija ratifikavimo“ projektas XIIP-1086. Mane informuoja, kad nėra pranešėjo, taip? Nėra. (Balsai salėje) Yra? Čia Vyriausybės teiktas projektas.
15.42 val.
Taigi svarstome kitą klausimą – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1150. Pateikimas. Pranešėja – viceministrė R. Cytacka.
R. CYTACKA. Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 985 pritarė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimui.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pakeitimu yra siūloma numatyti išimtį, kuri leistų Nekilnojamojo turto registre įregistruoti administraciniu aktu ar teismo sprendimu nustatytus servitutus sklypuose, kurių savininkai nekilnojamojo turto registre nėra įregistravę savo nuosavybės į tuos žemės sklypus. Poreikis tikslinti įstatymą išaiškėjo įgyvendinant strateginės reikšmės elektros perdavimo linijos „LitPol Link“ statybą ir „NordBalt“ elektros kabelio į Švedijos statybą ir kitus infrastruktūrinius energetinius projektus, kai yra susiduriama su atvejais, kai įstatymu nustatyta tvarka administraciniu aktu ar teismo sprendimu nustačius servitutus, kurie suteikia teisę tiesti inžinerinius infrastruktūrinius tinklus privačiuose sklypuose, nebūna galimybių šių servitutų įregistruoti Registrų centre ir jais naudotis, nes servituto suteikiamos teisės galioja tik įregistravus Registrų centre.
Ši situacija susidarė tuomet, kai atitinkamų sklypų savininkai nebūna įregistravę Registrų centre savo nuosavybės teisių, o nesant įregistruotų savininkų nuosavybės teisių negalima įregistruoti ir naudotis nustatytu servitutu. Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad net įstatymo nustatytais atvejais, nustačius servitutus administraciniu aktu ar teismo sprendimu, kai nereikalingas sklypo savininko sutikimas, galimybė jais naudotis vis tiek priklauso nuo to sklypo savininko valios. Todėl sklypo savininkui nesutinkant įregistruoti savo nuosavybės teisių arba nepavykus jo rasti, kyla grėsmė infrastruktūros poreikiui įgyvendinti arba gali žymiai išaugti projekto įgyvendinimo kaštai ir laiko sąnaudos.
Priėmus siūlomus pakeitimus, būtų nustatytos teisinės prielaidos registruoti ir naudotis administraciniu aktu ar teismo sprendimu nustatytu servitutu nepriklausomai nuo to, ar sklypo savininkas yra įregistravęs savo nuosavybės teisę į tą sklypą ar ne. Tai leistų efektyviau vykdyti infrastruktūros tinklo projektus, nes nebeliktų minėtų formalių kliūčių servitutui įregistruoti ir juo naudotis. Prašome pritarti įstatymo projekto pakeitimui.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjai. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamoji viceministre, prašau pasakyti. Jūs norite pasakyti, kad jeigu jūs per teismą arba kokiu nors kitu būdu privačioje žmogaus žemėje išsimušit servitutą, kai neatlygindami jam jokių nuostolių ir kitų dalykų pabandysit tą servitutą įregistruoti, ir jis bus privalomas? Aš taip suprantu, nes jeigu atlyginate nuostolius, tai žmogus pats normaliai susitvarkys ir įregistruos?
R. CYTACKA. Ačiū už klausimą. Mes nekeisime iki šiol galiojančios galimybės, kaip yra nustatyta. Mes susiduriame su problema, kai tie sklypai yra neregistruoti registre. Tai dėl to mes bandome surasti. Yra tokių atvejų, kai žmogus miręs ir nesutvarkytos nuosavybės teisės, savininkas yra išvykęs, ir negalime kitaip net ir bandyti suderėti dėl kainos. Yra kitų piktybiškai dėl mokesčių mokėjimo, tarkime, nenori įregistruoti registre nekilnojamojo turto nuosavybės. Tai tik tuo atveju mes norime prašyti suteikti galimybę, kad nustatysime tik servitutą. O dėl kitų aplinkybių, kaip yra ir šiandien reglamentuota, tai mes nesiimame, nes mes kitaip negalėsime laiku atlikti savo įsipareigojimų ir vykdyti strateginių projektų.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Klausia B. Bradauskas. Ruošiasi S. Bucevičius.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji viceministre, kartais reikia prisiminti ir tuos gerus laikus, kai buvo kitokia tvarka. Aš prisimenu tuos laikus, kada per tris mėnesius po pirkimo, pardavimo arba kito akto žemės sklypas turėjo būti privalomai įregistruotas. Jeigu jis būdavo neįregistruotas, nuosavybės teisė būdavo panaikinama. Dabar yra palaida bala, kaip jūs sakote, ir dėl mokesčių vengimo, ir dėl viso kito, metų metais neregistruoja savininkai žemės sklypų, tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, ir jokio poveikio jiems nėra. Tai vietoj šito siūlymo, ką jūs dabar siūlote, ar nebūtų tikslingiau ir paprasčiau grįžti prie tvarkos, sakykime, galbūt ne trys mėnesiai, galbūt šeši mėnesiai, bet kad vis dėlto būtų prievolė žemės sklypų savininkams arba kito nekilnojamojo turto savininkams, irgi liečia mokesčius, pastatai ir visa kita, tikrai būtų įregistruoti Registrų centre. Nes dabar daug turto plaukioja, na, nežinioj plaukioja, nėra Registrų centre ir pabandyk tu sugaudyti, nei mokesčių inspekcija, nei niekas. Na, galima notarų kontoras tikrinti, tuos sandorius ir visa kita. Bet tai jau papildomas darbas. Kaip jūs manote, ar nereikėtų grįžti prie tos tvarkos?
R. CYTACKA. Labai ačiū. Jūsų siūlymas tikrai labai geras, mano supratimu. Šiandien aš atstovauju Energetikos ministerijai.
Mes norime atkreipti dėmesį, kad nenorime tvirtinti dabartinių pataisymų, kad mes norime kokiu nors priverstiniu būdu įpareigoti savininkus įregistruoti savo nekilnojamąjį turtą registre. Mes dabar kalbame tik apie galimybės suteikimą įregistruoti servitutą, nes kitaip negalėsime tęsti savo strateginio projekto. Jūsų siūlymas tikrai vertas dėmesio, bet, mano supratimu, visų pirma gal verta kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, nes dauguma tų klausimų susiję kaip tik su dabar dar nebaigtu žemės atkūrimo klausimu. Be abejo, yra ir skirtingų dėl tų procesų… Tarkim, žemėtvarkos projektai jau patvirtinti, bet nėra tos prievolės, kaip jūs labai gerai pastebėjote, kad po trijų mėnesių arba pusės metų savininkas privalo sutvarkyti ir užregistruoti registre savo nekilnojamąjį turtą. Mes negalime kalbėti apie kokią nors prievolę dėl sklypo, bet tik apie servitutus, kad galime įtvirtinti ir Registrų centre užregistruoti servitutą, nes mes negalime į nuosavybės klausimą kištis. Kitaip tariant, gal ne mūsų kompetencija. Bet kad tas klausimas tikrai neišspręstas galutinai…
PIRMININKĖ. Dėkojame. Noriu priminti, kad atsakyti taip pat yra ribotas laikas.
R. CYTACKA. Labai ačiū. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Prašome šiek tiek glausčiau. Klausia S. Bucevičius. Ruošiasi A. Nesteckis.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū. Gerbiamoji viceministre, kuo daugiau jūs atsakinėjat, tuo labiau aš nespėjau rašytis – kai formuluoju sau klausimus, ir vienas, ir kitas susipina. Bet ko dabar kolega Bronius klausė? Klausimas yra teisingas, bet aš noriu tiek atsakydamas dar Broniui… Mes supraskime ir tų žmonių padėtį. Šiandien yra objektyvių priežasčių žmonėms nesiregistruoti. Pirmas dalykas, tai kainuoja lėšų. Antras dalykas, jeigu aš neketinau jo parduoti, ten negyvenu ir nevykdau jokios veiklos, kokią dabar jūs turite teisę man daryti spaudimą, kad aš užregistruočiau vieną ar kitą nekilnojamąjį turtą? Mes suprantame problemą, kad tokie projektai baigiasi. Viceministre, šis klausimas sukasi, matyt, apie jūsų nesusikalbėjimą arba neteisingą atlygį tiems žmonėms, matyt, ko jie dabar nori už savo sklypą arba nekilnojamąjį turtą.
Dar vienas, paskutinis klausimas. Sakykite, ar valstybė visą savo turtą yra užregistravusi Registrų centre, kad pradėsite nuo žmonių?
R. CYTACKA. Tikrai negalėsiu jums pateikti informacijos, ar valstybė yra užregistravusi visą savo turtą. Į tą klausimą gali atsakyti Registrų centras, ne aš. Labai atsiprašau.
Mes dabar kalbam konkrečiai dėl „LitPol Link“ linijos maršruto. Yra 5 sklypai, kurių mums apskritai nepavyksta nustatyti savininkų, su kuo mes galime derėtis. Kalbame apie „NordBalt“, tokių sklypų yra 8. Mes kalbame apie tai, kad negalime nustatyti, kieno nuosavybė. Mes dabar turime kokiu nors būdu nustatyti servituto įteisinimą. Kitaip mes turime savo įsipareigojimą. Jūs prisiminkit, kad mes turime ir europinius… Dabar „LitPol Link“ projektui yra suteiktas europinės reikšmės statusas.
Dėl įsipareigojimų. Jeigu mes uždelsime, privalėsime grąžinti ir pinigus, būsime nepatikimi partneriai mūsų užsienio partneriams ir t. t. Mes kalbame apie servituto nustatymą. Kita praktika, kuri iki šiol galiojo, šiandien ir yra. Galima derėtis dėl kainų, jeigu yra nustatytas sklypo savininkas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju Pirmininkei. Gerbiamoji pranešėja, aš manyčiau, spręsdami tą problemą jūs nuėjote ne tuo keliu, nes jeigu iš tikrųjų mes negalime nustatyti šeimininko, kaip sakė B. Bradauskas, iš tikrųjų tokių dalykų yra, mums procedūra yra labai aiškiai apibrėžta, kad reikia nustatyti bešeimininkį turtą, priimti sprendimą ir paimti valstybės poreikiams tą žemės sklypą. Yra apibrėžta procedūra. Jūs dabar, lyg ir norėdami vieno išvengti, priimate kitokį sprendimą. Ar manote, kad jūsų tas sprendimas yra teisingas?
R. CYTACKA. Jeigu Energetikos ministerija pradėtų kaip nors dabar atimti turtą, irgi būtų blogai. Mes kalbame ne apie apribojimą dėl nuosavybės teisių dėl bendrojo sklypo. Mes tik norime prašyti jūsų sutikimo, kad tame sklype norime… Be abejo, tas servitutas iš dalies yra teisės apribojimas, bet nustatyti tik teisę į servitutą, kad jeigu mes nežinome, kas savininkas, bet vis tiek galime suteikti galimybę tęsti projektą, tai tas servitutas yra privalomas. Kitaip mes negalime. O mes servituto negalėsime įrašyti, kol nebus įregistruotas nekilnojamasis turtas Registrų centre. Yra tokia kebli situacija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjai. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū. Galite grįžti į savo darbo vietą Seime.
Pateikimo stadijoje vienas – už, vienas – prieš. Už kalbėti nėra norinčių. Prieš – K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų aš ne prieš Energetikos ministerijos rūpestį dėl „LitPol Link“, ne prieš kokius nors vienus ar kitus tinklus, bet esu prieš tai, kad valstybei ir žmonėms būtų taikomi skirtingi reikalavimai. Valstybė nesuregistravo savo žemės sklypų. Net jūsų ne visos linijos, atsiprašau, yra įregistruotos registre. Apie ką mes šnekame? Valstybė, būdama pati įstatymų leidėja, sau padaro lengvatines sąlygas, palyginti su privačiais žmonėmis. Čia yra negerai ir taip neturi būti. Ką gerbiamasis Seimo narys A. Nesteckis sakė? Jeigu jūs matote, kad nėra savininko, skelbkite bešeimininkiu turtu, pasiims valstybė savo žinion ir padarysite ten savo visus servitutus.
Dabar paimti dėl 5 sklypų, kurių jūs norite… šitas įstatymas galios visai žemei. Tai galios tada ir visiems „Lesto“ ryšiams, ir „Lietuvos dujų“ visiems ryšiams, ir visiems kitiems. Ar nebijote, kad kada nors atsiras tiek tų tinklų, kad žmogus jau net nežinos, ką jam daryti su savo žemės sklypu? Atiduos valstybei, sakys, tik imkit ir neškitės viską.
Dėl to manau, kad šitas įstatymas iki galo nėra apgalvotas. Čia pirmiausia Finansų ministerijos rūpestis. Vyriausybė turi su Finansų ministerija susitvarkyti, ne energetikos ministrą siųsti, o finansų ministras turi čia stovėti ir aiškintis, kodėl turtas yra neapskaitytas. Todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Dėkojame už jūsų nuomonę. Kiek suprantu, bendru sutarimu negalime priimti.
Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, susilaiko.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 25, prieš – 7, susilaikė 33. Nepritarta.
Reikia apsispręsti, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti. (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu sutarti grąžinti iniciatoriams tobulinti? Ačiū už bendrą supratimą. Grąžiname iniciatoriams tobulinti. Prašom. Minutę! I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Aš labai prašyčiau frakcijos vardu pakartoti balsavimą, nes Vyriausybės projektas, ir grynas pasimetimas. Nesupratau, dėl ko kolegos susibalamūtijo. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra Socialdemokratų frakcijos prašymas dar kartą pakartoti balsavimą. (Balsai salėje) Nekelkite aistrų, nes aš visus jus girdžiu vienu metu. Gal po vieną, jeigu kas norite pasakyti nuomonę? Buvo toks prašymas. Aš dar kartą informuoju. Kadangi skirtumas yra tikrai nemažas, norėčiau girdėti argumentus. Prašom. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų būtų įdomu, dėl ko perbalsuoti, nes ne vieno ir ne dviejų balsų skirtumas.
PIRMININKĖ. Gerai. Dirbame toliau. Seimas apsisprendė, grąžinta iniciatoriams tobulinti. Tikiuosi, kad jie greitai patobulins ir mes dar kartą kitą savaitę galėsime įtraukti į darbotvarkę.
16.00 val.
Kitas darbotvarkės klausimas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2, 5, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1153. Pateikimas. Kviečiu pristatyti projektą ministrą J. Bernatonį.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, projektą rengti paskatino didėjantis asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, ir padaromų nusikalstamų veikų skaičius. Tai garsiai skambantys sukčiavimo atvejai, taip pat Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir įmonėse didėjantis pareigūnų ir kitų darbuotojų padaromų korupcinio pobūdžio ir kitų nusikalstamų veikų, kurioms būdingas latentiškumas, skaičius. Esami teisiniai instrumentai neleidžia optimaliai užtikrinti laisvės atėmimo vietų kriminogeninės būklės valdymo ir visuomenės saugumo, nėra galimybių visiškai ir tinkamai vykdyti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, paskirtas asmenims, esantiems laisvės atėmimo vietose.
Taip pat šiuo projektu Vyriausybė siūlo išspręsti kitą labai svarbų klausimą iš žmogaus teisių srities, kuris ypač aktualus tapo pastarosiomis dienomis, nors Vyriausybė šį projektą rengė prieš trejetą mėnesių. Galiojantis apskundimo mechanizmas yra ydingas, nes asmuo, kurio teisės ir laisvės gali būti pažeistos vykdant kriminalinę žvalgybą, tai skundžia subjektui, inicijavusiam kriminalinės žvalgybos veiksmus, ir nėra nustatyti aiškūs apskundimo terminai ir teismingumas.
Projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas Kalėjimų departamentui ir jam pavaldžių įstaigų padaliniams vykdyti kriminalinę žvalgybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse prie pataisos namų, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą. Taip pat kartu siekiama nustatyti aiškų ir tikslų vykdančių kriminalinę žvalgybą institucijų apskundimo teisės realizavimo mechanizmą dėl asmenų, kurių teisės ir laisvės gali būti pažeistos.
Numatoma, kad kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms priskirtinas ir Kalėjimų departamentas. Kartu numatoma, kad teisingumo ministras pagal savo kompetenciją koordinuos ir prižiūrės Kalėjimų departamento veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad kriminalinė žvalgyba bus vykdoma tik dėl Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse prie pataisos namų rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad prokurorui pavesta koordinuoti kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą, kontroliuoti jų teisėtumą, siekiant apskundimo mechanizmo ir teisingumo teisinio aiškumo, taip pat atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, siūloma atsisakyti galimybės skųsti kriminalinės žvalgybos subjektų galimai neteisėtus veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui ir nustatyti, kad asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, galėtų apskųsti šiuos veiksmus prokurorui. Šiuo metu tokios galimybės nėra. Šis skundas turėtų būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo. Asmuo, nesutinkantis su prokuroro sprendimu, galėtų per 20 darbo dienų nuo jo gavimo paduoti skundą apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje veikia prokuratūra, pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui. Galutinis sprendimas būtų priimamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos.
Šis projektas buvo suderintas su Finansų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Generaline prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentu, Teisėjų taryba, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Seimo Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastabas mes priimame ir pataisysime projektą pagal tas pastabas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame ministrui. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmoji klausia Z. Žvikienė. Ruošiasi R. Šimašius.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, noriu jūsų paklausti. Sakykite, atsiradus naujam subjektui, vykdančiam kriminalinės žvalgybos veiksmus, ar iš tikrųjų tas subjektas bus pasirengęs ir yra pasirengęs tinkamai atlikti tuos veiksmus?
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip, šis subjektas yra rengiamas tinkamai atlikti šiuos veiksmus. Be to, aš noriu dar pabrėžti vieną dalyką – kad daugiau kaip dešimt metų po to, kai Kalėjimų departamentas perėjo į Teisingumo ministerijos žinią, šią funkciją vykdyti buvo pavesta policijai, tačiau labai sudėtinga buvo iš išorės ją įgyvendinti, todėl nusikalstamumas pačiose įkalinimo įstaigose plito. Visų pirma turiu omenyje telefoninį sukčiavimą ir kitus negerus dalykus. Matydami tą situaciją mes suvokiame, kad kitaip negalima sutvarkyti ir įveikti tos kriminogeninės situacijos įkalinimo įstaigų viduje. O žmonių, vykdžiusių šią funkciją, yra ir Kalėjimų departamente. Tai yra gana patyrę žmonės, klausimas dėl pareigų perskirstymo viduje.
PIRMININKĖ. Ačiū ministrui. Klausia R. Šimašius. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų idėja, kurią jūs siūlote, yra suprantama ir tam tikra prasme ne nauja. Kai aš buvau ministru, irgi ne vienas žmogus manė, kad tai turėtų būti įgyvendinta. Aš galiu pasakyti, kodėl niekada neteikiau šios idėjos realizuoti, nors buvo taip manančių. Todėl, kad Kalėjimų departamento ir kalėjimų funkcija yra kita – ne kriminalinė žvalgyba, bet asmenų laikymas nelaisvėje ir rengimas jų teisėtam gyvenimui laisvėje. Bendravimo su policija problemų irgi visą laiką yra, bet iš tikrųjų ar problema neturėtų būti sprendžiama būtent to bendravimo gerinimu ir kalėjimų sistemos sukoncentravimu į savo pagrindinį tikslą, o ne blaškymusi į šias policines funkcijas, kurios nedera? Aš tiesiog vis dėlto norėjau paklausti, ar jūs apsvarstėte šitas rizikas, grėsmes, kurios yra susijusios su tuo, kad įstaigos, užuot persiorientavusios į tai, į ką turi persiorientuoti, truputį grįš į tokios kriminalinės ir baudžiamosios politikos laikus, kai bandoma ne padėti grąžinti į teisėtą gyvenimą žmogų, bet jį tik supančioti ir žvalgyti, žvalgyti, žvalgyti?
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju už gerą klausimą. Iš tiesų aš su jumis sutinku, kad idealiomis sąlygomis galbūt mes be to galėtume apsieiti, jeigu turėtume modernius kamerinio tipo kalėjimus, jeigu turėtume pakankamai prižiūrėtojų, socialinių darbuotojų, kurie užsiimtų. Galbūt tuomet pačios sąlygos trukdytų vykdyti nusikaltimus įkalinimo įstaigose. Deja, šiandien mes turime situaciją tokią, kokia jinai yra. Jinai keisis gana lėtai, nes tai priklauso nuo mūsų valstybės pirmiausia ekonominių galimybių. Palikti, kad būtų tokia kriminogeninė situacija įkalinimo įstaigų viduje, kaip yra dabar, mes, manau, neturime teisės. Mes turime tą klausimą spręsti. O kai kurios funkcijos, aš manau, susijusios su pačiais prižiūrėtojais, išliks ir ateityje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi V. Kamblevičius.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū Pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, ar iš tiesų šio įstatymo priėmimas sumažins nusikalstamas veikas ir kokybiškai pagerins kriminalinės žvalgybos darbą? Kaip jūs manote?
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip, be abejo. Suprantama, mes ir toliau bendradarbiausime su policija, kaip bendradarbiavom iki šiol, tačiau mes neturėjome galimybės vykdyti operatyvinę veiklą kalėjimų viduje, o policijos galimybės, suprantama, buvo labai ribotos. Todėl jie iki galo negalėjo įvykdyti šitos funkcijos. Mes kalbame tik apie tai, kas vyksta įkalinimo įstaigų viduje ir apie su tuo susijusias nusikalstamas veikas. O, suprantama, tai, kas jau vyksta laisvėje, ne šios institucijos reikalas. Aš panašiai atsakiau į praeitą klausimą – mes tiesiog neturime teisės palikti esamos situacijos, ją reikia spręsti operatyviai, tokiom priemonėm tai galima spręsti. Ateityje, aš įsivaizduoju, kada nors, kai klestės Lietuva, kalėjimai bus gražūs, kiekvienas kalinys sėdės savo kameroje, tai tuomet bus situacija kitokia.
PIRMININKĖ. Dėkojame ministrui už tokį įdomų rakursą. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi E. Šablinskas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs taip pasakėte, kad priėmus šį straipsnį jūs pagal savo kompetenciją koordinuosite ir prižiūrėsite Kalėjimų departamento darbą. Tai, aš įsivaizduoju, jūs ir dabar prižiūrite Kalėjimų departamento darbą, ar aš ne taip supratau?
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip, be abejo, aš tiesiog norėjau pabrėžti pristatydamas šį klausimą, kad dėl šių pakeitimų politinė atsakomybė tenka ministrui. Be abejo, aš koordinuoju departamento darbą ir man norisi, kad tvarkos šiame departamente ir jo įstaigose būtų daugiau.
PIRMININKĖ. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš tai įsivaizduoju, kad šita taryba bus identiška Imuniteto tarnybai prie VPK. Ar ne?
J. BERNATONIS (LSDPF). Dabar tokios Imuniteto tarnybos kaip ir nėra, tai bus viena iš funkcijų. Bet ta funkcija yra platesnė, kadangi tai susiję ir su nusikalstama veika, kurią padaro ne tik darbuotojai…
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Aš neužbaigiau klausimo.
J. BERNATONIS (LSDPF). …bet ir kaliniai.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Neužbaigiau klausimo. Žinant, kad ne vienas pareigūnas iš Kalėjimo departamento viršūnių yra ir atleistas, tos tarnybos skyrimo tvarka, kas jį skirs?..
J. BERNATONIS (LSDPF). Šią tarnybą kuruos, be abejo, pavaduotojas režimui, kuris yra neseniai laimėjęs konkursą. Aš noriu pasakyti, kad kol kas aš dirbu su tais žmonėmis, kurie buvo, nebent kažkas savo noru išeina, aš nieko neatleidinėju. Išeina savo noru, kas nenori dirbti.
PIRMININKĖ. Dėkojame ministrui už pristatymą ir atsakymus į klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš, nėra užsirašiusių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Negalime. Prašau balsuoti. Kas pritaria Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2, 5, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 48, prieš – 1, susilaikė 25. Pritarta po pateikimo.
Komitetai Seniūnų sueigos nėra numatyti. Tačiau Kriminalinės žvalgybos įstatymas pagal Statutą yra priskiriamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kompetencijai. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam pagrindiniam komitetui? Prašome, gerbiamasis S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš siūlyčiau papildomu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kadangi visą Kriminalinės žvalgybos įstatymą kuravome mes, tai bent papildomu prašyčiau įtraukti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime. Ačiū už supratimą. Svarstymo data yra skiriama gruodžio 12 d. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Labai ačiū.
Kitas darbotvarkės klausimas. Jeigu galima, aš pristatysiu kitos savaitės darbotvarkę. Mane pakeis P. Auštrevičius.
PIRMININKAS (P. AUŠTREVIČIUS, LSF). Kolegos, kviečiu Seimo Pirmininkę pristatyti kitos savaitės darbotvarkę. Prašau, gerbiamoji Pirmininke.
16.15 val.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau trumpai pristatyti lapkričio 19 d., antradienio, darbotvarkę. Kaip ir buvo kalbėta, perkeltas visas paketas, šiandien išbraukėme priėmimą, todėl paraginčiau Seimo narius dar atidžiau išnagrinėti tuos klausimus ir pateikti siūlymus.
Antradienį yra ir politinių klausimų, tai jau yra tikrai teisinės neliečiamybės klausimai. Noriu informuoti Seimą. Nors generalinis prokuroras buvo pateikęs visus dokumentus Lietuvos Respublikos Seimui, kad jis yra komandiruotėje, yra labai svarbi konferencija, tačiau šiandien, kai iškilo tam tikrų klausimų, buvo pasitikslinta – prokuroras, pasirodo, neišskrido iš Lietuvos, nors kita delegacija, pakeitusi lėktuvą, išskrido. Jaučiuosi šiek tiek kaip ir apgauta, ir neteisingai informavusi jus, nes generalinis prokuroras pakeitė savo sprendimą ir nevyko į konferenciją, matyt, turėjo savo priežasčių, todėl antradienį yra pažadėta, kad jis dalyvaus, jeigu kas nors dėl jo ar dėl jo darbo neįvyks.
Toliau yra Vyriausybės pusvalandis ir kiti einamieji mūsų darbiniai klausimai.
Ketvirtadienį taip pat yra labai daug svarstymų, atkreipiu dėmesį, ir pateikimai, gal atskirai nedetalizuosiu.
PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Jūsų nori paklausti L. Balsys, jeigu galėtumėte atsakyti į vieną klausimą. Prašau, kolega.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Atsiprašau, kad nespėjau iš anksto. Pirmininke, norėjau paklausti. Šiandien buvo išbraukta iš darbotvarkės labai svarbios Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros apsaugos ratifikavimo procedūra. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų kuo skubiau tai padaryti, nes Lietuva faktiškai vienintelė šalis, kuri to nepadarė, o šitam Baltijos jūros regione tai yra be galo svarbi konvencija ir mums, Lietuvai, taip pat reikalinga. Vien dėl to, kad kai kurie stambūs žemdirbiai tam prieštarauja, norėdami toliau teršti Baltijos jūrą, nemanau, kad tai turėtų būti pagrindas išbraukti jau kelintus metus iš eilės tokį svarbų dokumentą.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš tikrai sutinku su jūsų išsakyta mintim, jisai tikrai bus antradienio darbotvarkėje. Jis ir buvo numatytas kitą savaitę svarstyti, bet kadangi buvo išbraukta nemažai klausimų, tai mes buvome papildomai jį įtraukę į šią dieną, galbūt tas išbraukimas buvo dėl nepasirengimo. Tikrai jis bus kitą savaitę.
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkei už darbotvarkės pristatymą. Kolegos, grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Aš, tikiuosi, mes pritarėme darbotvarkei, nereikės balsuoti? Dėkoju, kolegos.
16.18 val.
2-4 klausimas – Elektroninio parašo įstatymo 2, 4 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1135. Pranešėjas – teisingumo ministras J. Bernatonis. Pateikimo stadija. Prašom, ministre. Gerbiamasis ministre, ar aš galiu jūsų atsiklausti trumpai?..
Mielieji kolegos, mus pasiekė liūdna žinia, kad šiandien po sunkios ligos mirė Aušrinė Burneikienė, kuri anksčiau ėjo aukštas pareigas, buvo kontrolierė, vaiko teisių kontrolierė. amžinam atilsiui išėjusią lygių galimybių kontrolierę A. Burneikienę aš siūlau pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju. Ministre, prašom tęsti.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projektu iš esmės siekiama dviejų tikslų – suteikti teisę ir viešojo, ir privataus sektoriaus sertifikavimo paslaugų teikėjams naudoti elektroninio parašo kvalifikuotuose sertifikatuose asmens kodą, taip pat suteikti asmenims galimybę gauti du kvalifikuotus sertifikatus: vieną su asmens kodu, o kitą be jo bei pagal poreikį tikslingai jais abiem naudotis.
Teikiamu įstatymo projektu siūloma visiškai atsisakyti naudoti elektroninio parašo kvalifikuotame sertifikate asmens kodą, nes šiuo metu valstybės mastu nėra sukurtų kitų būdų ir priemonių tinkamai identifikuoti, autentifikuoti asmenį. Kadangi Lietuvoje elektroninis parašas yra naudojamas dviem tikslais: identifikuoti asmenį ir pasirašyti elektroninius dokumentus, siekiant nedelsiant ir betarpiškai identifikuoti asmenį be papildomų techninių priemonių neįmanoma patvirtinti elektroniniu parašu pasirašančio asmens tapatybės, jeigu šio parašo kvalifikuotame sertifikate nėra nurodytas asmens kodas. Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra atskirtas ir aiškiai reglamentuotas elektroninis parašas ir asmens identifikavimas, autentifikavimas, todėl tie kvalifikuoti sertifikatai, kuriuose nurodytas asmens kodas, ir tie kvalifikuoti sertifikatai, kuriuose jis nenurodytas, nėra ekvivalentūs ir tinkami asmens tapatybei nustatyti ir patvirtinti elektroninėje erdvėje.
Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Komisija yra parengusi ir pateikusi svarstyti Europos Sąjungos Tarybai du naujus pasiūlymus. Vieną – dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, o kitą – dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje. Europos Sąjungos Tarybos darbo grupė šiuo metu abu juos intensyviai svarsto. Kol šie Europos Sąjungos Komisijos pasiūlymai nebus apsvarstyti ir priimti, nacionalinėje teisėje netikslinga kurti naujus elektroninio parašo asmens identifikavimo, autentifikavimo ir asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo modelius, nes anksčiau minėti pasiūlymai gali iš esmės pakeisti didžiąją dalį esminių esamo teisinio reguliavimo normų.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant išsaugoti elektroninio parašo vartotojų ir elektroninių paslaugų teikėjų pasitikėjimą, esamą elektroninio parašo ir kvalifikuoto sertifikato infrastruktūrą ir jos ekonominę naudą valstybei, šiuo įstatymo projektu siūloma leisti visiems rinkos dalyviams patobulinti savo teikiamas sertifikavimo paslaugas ir pagal galimybes sudaryti asmenims sąlygas gauti kvalifikuotus sertifikatus, kuriuose būtų nurodytas asmens kodas, ir kvalifikuotus sertifikatus be asmens kodo ir tinkami juos naudoti praktiškai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojam ministrui. Jūsų paklausti kaip ir niekas nenori. Prašom sėstis atgalios. Kolegos, ar būtų už ir prieš? Už – R. Šimašius. Gal, kolega, atsisakytumėte dėl tvarkos? (Balsai salėje) Ačiū. Kolegos, siūloma, kad pagrindiniu komitetu būtų pasirinktinai arba Informacinės visuomenės ir plėtros komitetas, arba Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) Prašom. Nori kalbėti M. Bastys. Prašom, kolega.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš kaip tik norėjau pasiūlyti, kad pagrindiniu komitetu šiuo svarstomu klausimu būtų Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad tai būtų Informacinės visuomenės ir plėtros komitetas? Matau, kad priimtina. Nesutinkate, kolega, taip, norite išsakyti savo motyvus? Prašom. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi tai susiję su žmogaus teisėmis ir vartotojo asmens duomenimis, tai yra Asmens duomenų apsaugos įstatymo apsaugos sritis, tai yra mūsų komiteto sritis, taigi turėtų svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Sutarta. Kolegos, kadangi yra ir kita nuomonė, siūlyčiau balsuoti. Aš suprantu, kad M. Bastys neatsiima savo pasiūlymo. Kolegos, būtų alternatyvus balsavimas. Aš siūlau balsuoti tokiu būdu: kas balsuoja už, tai būtų Informacinės visuomenės ir plėtros komitetas, kas balsuoja prieš, būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kolegos, pasiruoškite balsuoti.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 49, prieš – 15. Akivaizdu, kad pagrindiniu komitetu bus siūlomas Informacinės visuomenės ir plėtros komitetas. Papildomu gali būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ką aš ir siūlau.
Ar galime pritarti? Dėkoju, kolegos, svarstymo data yra šių metų gruodžio 17 d. Priimtina? Ačiū, kolegos. Klausimo svarstymas baigtas.
Dabar 2-5 klausimas Nr. XIIP-909. Suprantu, kad pranešėjas būtų M. Bastys, bet reikėtų 29 Seimo narių. Kolega, ar jūs turite? Matau, kad neturite. Tuomet svarstymas atidedamas.
16.28 val.
Kolegos, einame prie klausimo 2-6, 2-6a, b, c ir e. Aš siūlau juos svarstyti kartu. Tai būtų klausimai, kurių registracijos Nr. XIIP-1058, Nr. XIIP-1159, Nr. XIIP-1160, Nr. XIIP-1161, Nr. XIIP-1162. Pranešėjas – A. Juocevičius, vidaus reikalų viceministras. Prašom, viceministre, pateikti visus klausimus.
A. JUOCEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, savivaldybės gyventojų skaičiaus nustatymo būdas galiojančiuose teisės aktuose nereglamentuotas, tačiau šis rodiklis yra reikšmingas valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas skirstant į grupes, nustatant savivaldybių merų ir merų pavaduotojų pareiginių algų koeficientus, nustatant savivaldybių tarybų narių skaičių, nustatant savivaldybės tarybos narių, deleguojamų į regionų plėtros tarybą, skaičių, taip pat sudarant savivaldybių biudžetus. Šiuo metu savivaldybės gyventojų skaičius gali būti nustatomas tiek pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis, tiek pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, kurie dažnai nesutampa.
Todėl siūloma įstatymų projektuose įtvirtinti, kad savivaldybės gyventojų skaičius nustatomas vadovaujantis Gyventojų registro tarnybos skelbiamais gyvenamąją vietą deklaravusių ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenimis, kurie yra aktualesni nei statistikos duomenys ir nurodo faktinį savivaldybės gyventojų skaičių konkrečiu metu.
Įstatymų projektuose savivaldybių gyventojų skaičių siūloma vertinti vieną kartą per ketverius metus. Šis terminas nustatomas tam, kad būtų išvengta dažno tos pačios savivaldybės institucijos ar įstaigos priskyrimo visai kitai grupei, dažnų valstybės tarnautojų, savivaldybių merų ir merų pavaduotojų atlyginimų dydžių pokyčių, kuriuos galėtų lemti nedideli gyventojų skaičiaus svyravimai. Taip siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą bei teisėtų lūkesčių apsaugos principo įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose į pateiktas pastabas dėl įstatymo projekto buvo atsižvelgta.
PIRMININKAS. Prašau, kolega, tęsti pristatymus.
A. JUOCEVIČIUS. Aš baigiau.
PIRMININKAS. Pristatėt, taip?
A. JUOCEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymus. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmoji yra V. Baltraitienė. Prašau kalbėti.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Labai ačiū. Labai trumpas pristatymas, gal dėl to liko kaip ir neaiškių klausimų. Turbūt čia visi… Ar kiekvieną atskirai? Aš posėdžio pirmininko noriu paklausti, ar dėl visų galima klausti, ar čia vienas projektas?
A. JUOCEVIČIUS. Dėl visų. Čia buvo pristatyti visi.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Visi, nes čia įrašytas tik vienas. Tada aš du trumpus klausimėlius turiu. Suprantu, kad visur mažėja, kad tą stabilumą užtikrintume, viskas gerai. Kaip jūs spręsite Vilniaus klausimą? Turbūt vienintelio Vilniaus miesto yra kita situacija, gali gyventojų didėti, o ne sumažėti. Ar yra numatyta, kaip bus kompensuojama?
Antras dalykas, kodėl į plėtros tarybas jūs pagal tai nustatote? Aš manau, kad jie ten susitaria patys, kiek atstovauja?
A. JUOCEVIČIUS. Plėtros tarybos irgi reglamentuotos įstatymu.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš žinau, kad reglamentuotos, bet ar reikia? Ką jūs siūlote?
A. JUOCEVIČIUS. Aš manau, kad reikėtų palikti, kaip yra dabar įstatyme. Įstatymo teikiami pasiūlymai liečia ir Vilnių. Tai pokyčiai gali būti ir neigiami, ir teigiami, bet kalbame apie… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas klausiantysis – L. Balsys. Prašau, kolega.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs reaguotumėte, jeigu jūsų asmeniškai alga dabar dirbant ministerijoje?.. (Aš čia esu, štai čia, centre.) Gerbiamasis pranešėjau, jeigu asmeniškai jūsų alga būtų susieta su kokiu nors jūsų namo gyventojų skaičiumi, kaip jūs į tai reaguotumėte? Ar nemanote, kad čia yra diskriminacinis ir nelabai sveiku protu suvokiamas siūlymas? Kuo meras vieno rajono, kuris turi mažai gyventojų, yra prastesnis už to, kuris turi daug gyventojų? Jis ką, kitaip funkcijas atliks? Ar jeigu gaus mažesnę algą, jam bus mažesni kvalifikaciniai reikalavimai? Čia yra neteisingas ir, manyčiau, neteisėtas siūlymas, lygybės principo pažeidimas. Kaip jūs tai vertinate ir iš kur tokia idėja kyla?
A. JUOCEVIČIUS. Šiuo atveju yra siūlymų reaguoti į nežymius pasikeitimus tik tuo atveju, kai pagal Statistikos departamento duomenis mes turime savivaldybių gyventojų skaičių, kuris, kaip mes žinome, yra ilgalaikis. Mes siūlome šitą gyventojų skaičių nustatyti pagal deklaravusių gyventojų skaičių prieš metus iki rinkimų į tarybas ir ketveriems metams palikti tą gyventojų skaičių nepakitusį. Kaip žinome, dabar pas mus migracijos pokyčiai yra dideli, šiuo atveju, žinoma, į neigiamą pusę.
Dėl algų, tai įstatymuose yra nustatyta pagal savivaldybės gyventojų skaičių, atitinkamai yra kategorija skirta savivaldybei ir yra nustatyti atitinkami atlyginimai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis sąraše yra A. Nesteckis. Prašau, kolega, užduoti klausimą.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, aš gal ir sutikčiau su ta jūsų nuostata, jeigu būtų daugiau reglamentuotas Gyventojų registro tvarkymas. Šiandien yra labai daug gyventojų, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą, jie yra registre, tačiau pakeitimų jie nedaro, na, nėra tokios prievolės ir kontrolės, kad jie iš tikrųjų deklaruotų savo tikrąją gyvenamąją vietą. Tai pereinant dabar prie šito, ar nebus labai didelio duomenų iškraipymo?
A. JUOCEVIČIUS. Gyventojų deklaravimo vieta yra reglamentuota. Gyventojas savanoriškai deklaruoja gyvenamąją vietą ten, kur jis didesnę gyvenimo dalį gyvena. Tai šiuo metu yra tokia įstatymo nuostata.
PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Galite sugrįžti į savo vietą. Už ir prieš… Matau tik už – ir keturi. Ar, kolegos, galėtume atsisakyti tokios didžiulės paramos, kuri, atrodytų, tarp mūsų ir taip egzistuoja? Galėtume bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Ką gi, šventa teisė. Prašyčiau, kolegos, pasiruošti. Kurie paremiate atitinkamus penkis projektus, balsuojate už, kurie balsuojate prieš, kurie turite kitą nuomonę, atitinkamai susilaikote. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje)
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 56, prieš – 1, susilaikė 11. Ką gi pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritarta, kolegos, nematau. Papildomų kaip ir nesiūloma, matyt, nereikia. Galime pritarti. Tolesnio svarstymo data siūloma šių metų gruodžio 12 d. Matau, kad pritarta.
Kolegos, baigėme šio klausimo svarstymą.
16.36 val.
Siūlau toliau svarstyti pagal darbotvarkę 2-8 klausimą – Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr. XIIP-1154. Pranešėjas – A. Paulauskas. Prašau, kolega.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šio įstatymo tikslas yra įgyvendinti vieną iš svarbiausių valstybės valdymo nuostatų, kad asmuo personaliai atsako už savo sprendimų pasekmes. Šio įstatymo projektą sukurti paskatino tai, kad šiuo metu Seimo, Respublikos Prezidento paskirtiems institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams, Vyriausybės įstaigų vadovams ir Vyriausybės priimamiems kitiems šių įstaigų pareigūnams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnis, kuris reglamentuoja materialinę atsakomybę ir žalos atlyginimo tvarką, taip pat netaikoma 33 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad institucija regreso tvarka gali reikalauti iš valstybės tarnautojo atlyginti valstybės ar savivaldybės institucijai padarytą žalą dėl tarnautojo neteisėtų veiksmų ir dėl to atsiradusios žalos.
Šiuo projektu yra siūloma įtvirtinti sprendimus priimančio tarnautojo atsakomybę, tiksliau, vadovo, tarnautojo, išplečiant sritį, tai yra mano paminėtų Seimo, Prezidento paskirtų institucijų ir įstaigų vadovų, kitų Seimui Respublikos paskirtų valstybės pareigūnų, Vyriausybės įstaigų vadovų ir Vyriausybės priimamų kitų įstaigų pareigūnų atžvilgiu, materialinę atsakomybę. Esu įsitikinęs, kad šitos pataisos padės ne tik atlyginti iš dalies padarytą žalą, bet ir veiks kaip prevencinė priemonė prieš valstybei žalingus ir neapgalvotus sprendimus. Siūlau pritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis sąraše – V. A. Matulevičius. Prašau, kolega.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip bus nustatoma, kad pareigūnas žalą padarė tyčia? Ir dar toks klausimas. Jūs siūlote 20 % išskaityti už padarytą žalą, ne daugiau kaip 20 % iš valstybės tarnautojui priklausančio mėnesinio užmokesčio. Bet dažnai žalą padarę tarnautojai išeina į privatų verslą ir panašiai. Kaip su šituo?
A. PAULAUSKAS (DPF). Aš noriu pasakyti, kad šiandien galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnis būtent tokias nuostatas ir nustato. Aš tiktai savo projektu manau, kad jos turi galioti ir išplėstam ratui pareigūnų, kuriuos aš specialiai paminėjau. Ir dabar galioja, kad valstybės tarnautojas, padaręs žalą, atlygina. Yra nustatyta, kad ne daugiau kaip 20 % valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti užmokesčio išieškoma ir visos tos nuostatos šiandien jau galioja Valstybės tarnybos įstatyme. Mano tikslas, kad šitos nuostatos galiotų ir Seimo, Prezidento ir Vyriausybės paskirtų įstaigų vadovams ir pareigūnams, kuriuos skiria šitos trys institucijos. O tos nuostatos jau šiandien galioja. Toks ir atsakymas.
PIRMININKAS. Toliau klausia R. Kupčinskas. Prašau.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar jau buvo gauta kokių nors signalų iš visuomenės arba iš paprastų asmenų dėl šio įstatymo projekte numatyto reglamentavimo? Ar jūs darėte kokią nors analizę ir apie kitose valstybėse dėl patirtos žalos dėl vienokių ar kitokių pareigūnų veiksmų irgi tam tikro teisinio reglamentavimo? Ar tai galima kokiais nors dydžiais, visų pirma, finansiniais įvertinti tą žalą, kuri padaryta dėl tam tikrų pareigūnų veiksmų? Ačiū.
A. PAULAUSKAS (DPF). Bendras principas yra toks: jeigu tu esi pareigūnas arba vadovas, tu turi atsakyti už savo priimtus sprendimus. Tarp kitko, dabar teisinis reguliavimas yra labai keistas. Jeigu mano specialiai paminėti tie pareigūnai, kuriuos aš paminėjau, jeigu jie priima sprendimą kolegialiai, galima išieškoti žalą atitinkamai kaip kuris balsavo, bet jeigu jis vienasmeniškai priima sprendimą, atsakomybės nėra. Ar čia yra sąmoningai palikta spraga, ar čia kažkas neapsižiūrėjo, bet taip šiandien yra sureguliuota materialinė atsakomybė būtent šitų pareigūnų.
Kad klausia žmonės, kada už savo sprendimus atsakys tie, kurie juos priima, ar tikrai galima išieškoti bent iš dalies žalą, kurią jie padaro, tai klausia kasdien. Aš tokios analizės tikrai nedariau, kiek dabar yra tos žalos padaryta, bet, kiek žinau, tų ieškinių tikrai yra nedaug. Aš tiktai sutikčiau su Teisės departamento viena iš išvadų, nors irgi ta išvada tokia keista, kai šiandien jau galioja dėl kolegialių sprendimų, jie klausia, kaip tai galėtų būti įgyvendinta, tai šiandien ta nuostata jau galioja, jau toks klausimas neturėtų kilti, bet dėl įstaigų vadovų gal sutikčiau su šita pastaba. Esu parengęs, jeigu jūs pritarsite, jau svarstymo metu dar šiokį tokį patikslinimą, kad būtent Seimo skirtų įstaigų ir institucijų vadovams tuos galimus ieškinius ar reikalavimus reikštų generalinis prokuroras, nes Seimas nėra juridinis asmuo. Su šita pastaba aš sutinku. Dėl kitų yra daugiau teigiamų pasisakymų. Visą laiką žmonės nori, kad atlygintų žalą tas, kas ją padarė.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tokį dvigubą klausimą. Pirmas klausimas. Dėl panašaus reikalavimo įvykdymo dabar vargsta Ukraina, kai buvo J. Tymošenko žala padaryta Ukrainai ir dabar Europa mano, kad taip nereikėjo pasielgti ją nubaudžiant. Aš dabar kitą pavyzdį. Štai valdant socdemams buvo privatizuota „Alita“, paskui tokia įmonė „Bosca“ laimėjo prieš Lietuvos valstybę 32 mln. bylą. Dabar šitas socdemų ministras turėtų atsakyti, kaip aš suprantu. Lygiai taip pat buvo privatizuotos „Lietuvos dujos“. Dabar skaičiuojama, kad neteisingai formulė buvo pasirašyta ir privatizavimas neteisingas. Yra milijoninis, gal netgi multimilijardinis, kelių milijardų nuostolis, dėl kurio Lietuva bylinėjasi Stokholmo arbitraže. Jūs tvirtinate, kad to meto ūkio ar valstybės vadovai irgi turėtų atsakyti panašiai kaip J. Tymošenko. Aš čia pritariu.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū už pritarimą. Tiktai tiek pasakysiu, kad J. Tymošenko ar padarė, ar nepadarė ten kokias nors nusikalstamas veikas, aš negaliu spręsti. Ji yra apkaltinta nusikaltimu, už ką, net nežinau.
O dėl politinių sprendimų, kai Vyriausybė ar ministrai, tai nėra ir šiandien jiems atsakomybės. Mano projektas yra registruotas, gal irgi pateks į darbotvarkę. Jeigu pritarsite, aš būsiu dėkingas, bet šiandien yra kalbama apie Seimo, Prezidento ir Vyriausybės paskirtų įstaigų vadovus arba pareigūnus. Tarkim, jeigu… Tarp kitko, už kolegialius sprendimus šiandien teisinis pagrindas yra jiems atsakyti. Jeigu jūs turite minty Privatizavimo komisiją, ji priėmė kolegialiai. Šiandien įstatymas leidžia iš jų išieškoti. Kiek žinau, P. Malakauskas ar P. Milašauskas (kokia jo pavardė buvo?) buvo patrauktas atsakomybėn, bet teismas jį išteisino. Jis buvo traukiamas atsakomybėn, bet teismas nerado jo kaltės. Ir šiandien galioja šita kolegiali atsakomybės norma. Kas nori, gali taikyti, tiktai kad ji netaikoma.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų, kaip minėjo ir kiti kolegos, dėl šito įstatymo straipsnio nebuvimo mes padarėme šimtus milijonų nuostolių tautai ir niekas neatsakė. Man kyla klausimas jūsų paklausti, ar nebuvo mėginama per tuos 20 metų pateikti kam nors panašų įstatymo projektą, kurį jūs pateikėte, ar jis buvo užblokuotas, ar nuskandintas? Ar jūs iš tikrųjų pirmas šiandien tai darote?
A. PAULAUSKAS (DPF). Aš ieškojau savo oponento J. Razmos. 2002 m. aš pateikiau panašų, bet buvau jaunas politikas ir įrašiau Seimo narius. Iš manęs išsityčiojo, atmetė šitą projektą. Kai dabar teikiau šitą projektą, susiradau tą visą kritiką. J. Razma buvo vienas iš aktyviausių. Šį kartą aš apdairiai neįrašiau Seimo narių. Tikiuosi, kad jūs pritarsite.
PIRMININKAS. Kviečiu užduoti klausimą S. Jovaišą.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar neatrodo, kad šitie paskirti pareigūnai pradės smarkiai abejoti ir atsiras tam tikra jų sprendimų priėmimo baimė. Jie tiesiog bėgs pas savo patronus ir su jais tarsis, ką toliau daryti, o tie ką, kurs darbo grupes? Žodžiu, atsiras tam tikra stagnacija, kuri tam veiksmui pagreičio niekada neduos. Visi bus labai atsargūs ir bijos padaryti kokią nors netyčinę klaidą.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, tada galima į klausimą klausimu? Šiandien yra nustatyta ir galioja materialinės atsakomybės normos, jeigu tai padaro savivaldybės taryba arba bet kokia savivaldybės institucija. Nekyla klausimų. 33 straipsnyje sakoma: „Valstybės tarnautojo padarytą žalą valstybės, savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teise išreikalauti iš valstybės tarnautojo ir iš visų kitų iki 9 vidutinių mėnesinių atlyginimų, o jeigu dėl kaltės, tai ir visą.“ Kažkaip nebijo šiandien savivaldybė nei sprendimų priimti, nei valstybės tarnautojai bijo priimti, bet kažkodėl jeigu Seimo paskirtas pareigūnas, jis tada išsigąs ir nepriims. Aš manau, kad tikrai čia jūsų klausimas nepagrįstas. Manau, kad šiandien galiojanti materialinė atsakomybė dar kartą įrodo, kad tie pareigūnai nebijo ir priima tuos sprendimus.
Kitas klausimas. Kai nėra atsakomybės, galbūt nepagrįstai rizikuoja, bet kiekvienu atveju, kaip ir čia sakoma, 32 straipsnyje: „Jeigu valstybės tarnautojas nesutinka su jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu, jis gali apskųsti teismui.“ Ir teisme įrodyti, kad jis nekaltas ir kad jam nepagrįstai reiškiamos pretenzijos. Persikelia ginčas į teismą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Jūs atsakėte į visus jums skirtus klausimus.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – A. Skardžius. Prašau, kolega.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išties atsakomybės klausimas arba jo nebuvimas turbūt šiandien yra viena didžiausių problemų valstybės įmonėse ar valstybės valdomose įmonėse. Praėjusios kadencijos, t. y. konservatorių valdymo, metu matyti, kad atsirado nauja net valdininkus ginanti sistema – civilinės atsakomybės draudimas. Kas tai yra? Dėl priimamų sprendimų draudžiami už valstybės pinigus didelėmis sumomis ne tik įmonių vadovai, aš kalbu dabar apie energetikos sektoriaus įmones, bet ir valdybų nariai, tie valdininkai, kurie, sakykime, yra politinio pasitikėjimo. Kai kurioms įmonėms net spaudos atstovai vadovauja, valdybų pirmininkai, pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės vadovai.
Kokių mes sprendimų galime tikėtis, jeigu jie slepiasi už civilinės atsakomybės, kuri kainuoja, pavyzdžiui, Ignalinos atominei 350 tūkst. per metus? Ko mes galime pareikalauti iš valdininkų, kurie iššvaistė šiandien kuriant naują Visagino atominę elektrinę 80 mln.? Senaties terminas, kaip sako Generalinės prokuratūros vadovai, kai buvo paprašyti įvertinti viešojo intereso gynimo aspektu, – ai, jau čia buvo, ką mes dabar, mes žiūrime į priekį. Ar tai viešasis interesas, ar ne, bet per krizę išleista 80 mln. perkant pačias keisčiausias paslaugas.
Aš manau, kad turi būti tas reglamentavimas, jį reikia patobulinti galbūt svarstymo stadijoje, bet aš siūlyčiau pritarti, nes seniai reikėjo griežtinti atsakomybę. Manau, kad dabar ir bijo kai kurie, ypač dešinėje pusėje sėdintys, kad nebūtų iš jų pareikalauta tos atsakomybės už priimtus sprendimus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, mes patraukėme Ukrainos keliu ir apskritai biurokratinės valstybės keliu. Jeigu kalbame apie tyčią, tai už tyčią buvo galima bausti ir dabar galima bausti, ir reikia bausti. Bet jeigu mes kalbame apie klaidas, kurių pasitaiko, tai nuo klaidų iš tikrųjų yra draudžiamasi arba jos yra atleidžiamos, nes žmonės daro klaidų.
Aš norėčiau pasakyti, kad dabartinė biurokratinio valdymo sistema tokia, kai žmonės įbetonuojami tiesiog ilgiems metams ir labai sunku juos atleisti. Pasikeičia politinė komanda, reikia pakeisti žmones, yra labai sudėtinga ir neįmanoma lanksčiai vykdyti kadrų kaitos, o tai visiškai paralyžiuoja organizacijos kaitą, pokyčius, modernizavimo procesus ir visa kita. Aišku, kad čia visai nesunku padaryti kokią klaidelę, paskui bylinėtis trejus metus ir turėti kelių šimtų tūkstančių ieškinį.
Jeigu mes manome, kad tai yra teisinga, aš siūlau pagalvoti. Manau, jeigu mes norime atsipalaiduoti nuo tokių problemų, o jas reikia spręsti, tai reikia liberalizuoti viešajame sektoriuje dirbančių žmonių įdarbinimą ir atleidimą, padaryti jį lankstesnį arba padaryti jį terminuotą, kaip yra, tarkim, Šveicarijoje, kur terminai siekia tik trejus metus, kaip ir universitetuose Lietuvoje, kad žmonės iš tikrųjų rūpintųsi savo kvalifikacija, darbo kokybe ir tada per eilinę atestaciją jie nebijos, kad toliau ir dirbs. Tačiau dabar bausti už tokias klaideles ir leisti bylinėtis kelerius metus, ir dar padaryti kaip pareigą – manau, kad mes klaidingu keliu pasukome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Pasiruoškite balsuoti, kolegos.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 55, prieš – 2, susilaikė 10. Pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – šių metų gruodžio 12 d. Pritarta, kolegos. Šio klausimo svarstymą baigėme.
Dabar aš norėčiau pakviesti į tribūną… (Balsai salėje) Ačiū už gerus patarimus, kolega. Jūsų patirtis lemia, iš tikrųjų tai esminiai dalykai.
16.55 val.
Kolegos, tuomet svarstome 2-9a, 2-9b klausimus – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektą Nr. XIIP-1194 ir Žuvininkystės įstatymo 2, 6, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-1166.
Pranešėjas tiesiog veržiasi į sceną. A. Salamakinas. Prašau, kolega.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). (…) rudens sesijoje teikti Žuvininkystės įstatymo pataisų, todėl ir į darbų programą nesiūlėme įtraukti šio projekto, tačiau gyvenimas parodė ką kita. Šiandien per Vyriausybės valandą ir V. Aleknaitė-Abramikienė klausė Vyriausybės dėl Žuvininkystės įstatymo. Todėl siūloma papildyti, kad šis projektas būtų įtrauktas į darbų programą, o patį projektą pateiks komiteto narys R. Paliukas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pirmasis klausimas yra Nr. XIIP-1194. Mes turime tam pritarti.
Jūsų norėtų paklausti A. Skardžius. Taip, kolega?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ne, atsisakau.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Galime.
Svarstymo stadija. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū.
Priėmimas. Nematau norinčių kalbėti. Galime pasiruošti balsuoti. Kas pritariate Nr. XIIP-1194, prašau balsuoti už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta Seimo nutarimo projektui Nr. XIIP-1194.
16.58 val.
Žuvininkystės įstatymo 2, 6, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1166 (pateikimas)
Dabar mes galime svarstyti Žuvininkystės įstatymo 2, 6, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-1166. Kviečiu gerbiamąjį R. Paliuką.
Kartu pasakau, kad prieš tai buvęs teisės aktas bus sujungtas su rytinio posėdžio teisės aktu, kad būtų galima papildyti rudens sesijos darbų programą.
Prašau, kolega.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu jums pateikti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 6, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektą. Šio projekto rengimą patobulino birželio 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio 4 straipsnyje buvo nurodyta pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014 m. sausio 1 d. pateikti su socialiniais partneriais suderintą Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų nustatyti žvejybos kvotų vidaus vandenyse skyrimo ūkio subjektams principai.
Vykdant šitą įpareigojimą įstatymo projektą pasiūlė ir parengė Žemės ūkio ministerija, o siūlome mes, Seimo nariai: G. Mikolaitis, D. Ulickas, A. Salamakinas ir R. Paliukas.
Projekto tikslai ir uždaviniai. Tikslai – nustatyti žvejybos kvotų vandens vandenyse skyrimo ūkio subjektams principus, tokiu būdu užtikrinant Konstitucijoje įtvirtinto principo, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai, ribojimai, darantys esminį poveikį veiklai, turi būti įtvirtinti tik įstatymu. Antra. Patikslinti šiurkščių tikslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų apibrėžtis. Trečia. Pavesti Žemės ūkio ministerijai arba jos įgaliotai institucijai nustatyti žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką ir paskirstyti žvejybos vidaus vandenyse kvotas ūkio subjektams.
Šiuo metu reglamentuojama taip, kad žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato ir kvotas ūkio subjektams paskirsto Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija, tačiau įstatyme nebuvo apibrėžta kvotų ar žvejybos galimybių skyrimo principų, ir tai nebuvo padaryta. Šiuo įstatymo pakeitimu numatoma sugrąžinti Žemės ūkio ministerijai žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarkos nustatymo ir žvejybos vidaus vandenyse kvotų paskirstymo funkciją.
Kadangi Aplinkos ministerijos vienas iš strateginių tikslų yra užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, išsaugant ir biologinę įvairovę, todėl manome, kad Aplinkos ministerijos pagrindinė funkcija turėtų būti prižiūrėti ir kontroliuoti žuvų išteklių naudojimą vidaus vandenyse. Tačiau žvejybos kvotų paskirstymas ūkio subjektams, kas gali lemti jų ekonominį gyvybingumą, verslo tęstinumą ir nėra susijęs su išteklių išsaugojimo tikslu… Tarp Žemės ūkio ministerijos tikslų yra tikslas sudaryti palankias sąlygas žuvininkystės sektoriaus konkurencingumui ir plėtrai, o viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti yra racionalus žvejybos kvotų paskirstymas, todėl šios funkcijos turėtų būti pavestos Žemės ūkio ministerijai. Ji turėtų rūpintis verslo sąlygų gerinimu ir stabilumo užtikrinimu.
Santykinis žvejybos veiklos stabilumas, atsižvelgiant į laikiną išteklių biologinę padėtį, turėtų būti užtikrintas, kad būtų tenkinami konkretūs regionų, kurių vietos bendruomenės yra ypač priklausomos nuo žuvininkystės ir su ja susijusios veiklos… ir į jas būtų visapusiškai atsižvelgta.
Siekiant šių bendrosios žuvininkystės politikos tikslų, šitame projekte numatoma įrašyti naują sąvoką – „perleidžiamoji žvejybos teisė“. Pagrindinis perleidžiamosios žvejybos teisės elementas yra gana ilgas jos galiojimo laikotarpis. Žuvų išteklių naudotojai, turintys ilgą laiką užtikrintą teisę į tam tikrą žvejybos kvotų dalį, žino, kad šiandieniniai veiksmai turės įtakos jų pajamoms ateityje, todėl būtų suinteresuoti palaikyti tvarią žuvų išteklių būklę, be to, galėtų planuoti savo veiklą, didinti efektyvumą ir investicijas. Žvejai, kurie norėtų atsisakyti savo verslo, galės gauti gana geras kompensacijas už perleistas žvejybos teises, nes jos būtų pagrindinė šio verslo sąlyga. Todėl teisės į žvejybą užtikrinimas ilgesniam laikotarpiui paskatintų ir naujas investicijas į šią ūkio šaką.
Kadangi verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotos yra sudėtinės (žuvų kiekis, žvejybos vietos ar dienos ir žvejybos įrankiai), todėl perleidžiamųjų žvejybos teisių sistema turi būti pritaikyta pagal limitavimo pobūdį – tam tikruose vidaus vandens telkiniuose nustatoma žvejybos perleidžiamoji teisė, išreikšta didžiausio galimo sugauti žuvų kiekio dalimi, o kituose – žvejybos įrankiais. Kas dėl žvejybos įrankių, tai dėl jų bendro skaičiaus mūsų teikiamame projekte toliau paliekama, kad negali viršyti Aplinkos ministerijos nustatyto limito. Taip pat, kad nebūtų kvotos sutelktos vieno ūkio subjekto, Žemės ūkio ministerijai turi būti suteikta teisė nustatyti didžiausią galimą vieno ūkio subjekto valdomą perleidžiamąją žvejybos teisę. Priėmus šitą įstatymą išlieka galimybė, kad laisvas kvotas būtų galima paskirstyti aukciono būdu.
Dar vienas esminis momentas – šitame projekte numatoma, kad per vienus metus padarius 3 šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus galima panaikinti teisę vykdyti verslinę žvejybą, todėl mes manome, kad yra tikslinga peržiūrėti šio įstatymo 16 straipsnyje įrašytus pažeidimus, kurie yra laikomi šiurkščiais. Kaip šiurkštūs vienareikšmiškai yra numatomi žvejyba be leidimo draudžiamu metu, draudžiamose vietose ir draudžiamais įrankiais, sugautų žuvų slėpimas ar neapskaitymas. Tačiau gali būti, kad žuvų išteklių naudotojai gali netyčia viršyti šiuo metu nustatytas žvejybos vidaus vandenyse kvotas – 10 proc., nes kai kurių žuvų kiekis yra mažas ir tie 10 proc. gali greitai susidaryti. Mes siūlome, kad pažeidimas, viršijus kvotą iki 20 proc., neturėtų būti laikomas šiurkščiu. Taip pat, kalbant apie svorio paklaidas, šiurkščiu neturi būti laikomas, kuris viršija ne daugiau kaip 10 proc.
Šio įstatymo įgyvendinimas teigiamai atsilieptų žvejybos verslui. Verslo sąlygos pagerės, nes išteklių naudotojai galės planuoti savo veiklą.
Taip pat noriu informuoti Seimo narius, kad buvo išvažiuojamieji Aplinkos apsaugos komiteto posėdžiai – Molėtų rajone susitikimas su vidaus vandenų verslinės žvejybos žvejais, taip pat Šilutės rajone mūsų Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija susitiko su pamario žvejais. Pagrindinis jų reikalavimas buvo, kad kuo greičiau mes sutvarkytume šitą įstatymą, kaip buvo numatyta, iki sausio 1 d., kad jie galėtų normaliai žvejoti, turėti kvotas ir žinoti savo verslo ateitį.
Jeigu priimsime šitą įstatymą, tai reikės parengti Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo taisykles, ir tai turėtų įgalioti atitinkama institucija – Žemės ūkio ministerija.
Taip trumpai. Kviečiu palaikyti šitą įstatymo pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu pateikimą.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kolegos, matyt, Lietuvoje tiek nėra žuvies, kiek domimasi šita žuvimi. Iš tiesų sąrašas klausėjų labai ilgas. Aš prašyčiau laikytis reglamento. Kuo trumpesni klausimai, kuo trumpesni atsakymai, tuo daugiau galėsime patenkinti smalsumą. Pirmasis – S. Bucevičius. Nematau. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, du labai trumpi klausimai. Pirmas klausimas, ar derinote savo įstatymo pakeitimo nuostatas su Konkurencijos tarnyba ir ar jums žinoma, kad tos nuostatos, kurias jūs siekiate įtvirtinti šiuo įstatymu, labai šiurkščiai pažeidžia esminius, pamatinius konkurencijos veikimo principus?
Ir antras dalykas. Kadangi jūs siekiate šiuo įstatymo projektu perskirstyti kompetencijas tarp ministerijų, ar jūs derinote savo įstatymo nuostatas kokiu nors būdu su Vyriausybe? Jeigu nederinote, ar sutiktumėte su tuo, kad vis dėlto reikėtų paprašyti Vyriausybės išvados, jeigu būtų pritarta po pateikimo jūsų įstatymo projektui?
R. PALIUKAS (DPF). Kaip mane informavo Žemės ūkio ministerija, su Konkurencijos tarnyba buvo šitos nuostatos derintos. Dėl jūsų antrojo klausimo. Man atrodo, tikrai galima prašyti Vyriausybės išvados… (Balsai salėje) Mane informavo, kad derintos.
PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau tylos.
R. PALIUKAS (DPF). Taip pat aš manau, kad Vyriausybės išvados čia nemaišytų, jeigu jos būtų gana greitai parengtos. Aš manau, dabar yra tik pateikimas. Aš tikiu, kad dėl šito įstatymo dar bus ir papildymų, ir įvairių siūlymų, todėl komitetai ir komisijos, kurie bus paskirti, galės tai apsvarstyti. Bet geriau daryti žingsnius ir eiti prie tikslo, negu vėl kažko laukti, kai mes matome, kad šitą pusmetį šitas klausimas stovėjo vietoje.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tikriausiai žinote, kad vyko ambicingas projektas Aplinkos ministerijoje dėl žvejų rojaus, dvi savivaldybės iškovojo tą garbingą titulą. Prašom pasakyti, jūsų manymu, kaip tai pasitarnaus būtent tam tikslui – veisti žuvis, įžuvinti ežerus, pritraukti turistų, kad žmonės galėtų atvažiuoti, pailsėti? Kaip tai dera su tuo, ką jūs sakote, kad greičiau reikia padaryti, reikia kvotas, verslinę žuvininkystę vėl plėtoti tuose ežeruose? Ką iš to turės paprasti gyventojai, kurie norės atvažiuoti, galbūt pažvejoti ir t. t.? Labai ačiū.
R. PALIUKAS (DPF). Aš atsakysiu labai paprastai: nereikia Lietuvoje priešinti verslinės žvejybos vidaus telkiniuose su mėgėjiška žvejyba. Sklaido įvairios nuomonės, kad mūsų vidaus žvejybos ištekliai lyg ir mažėja, tačiau kiek per mūsų susitikimus teko klausyti mokslininkų pranešimų, tai jie nemato to drastiško sumažėjimo, tiktai būna tam tikri svyravimai, kuriuos galima ir gamtos sąlygomis pateisinti. Aš manau, kad jeigu Zarasų ir Molėtų rajonai bus žvejų rojus, o kai kuriuose ežeruose bus plėtojama ir verslinė žuvininkystė, turėtų būti natūrali simbiozė. Tik čia, aišku, yra didelis dalykas kontrolė ir tą kontrolę pagal savo funkcijas turėtų vykdyti Aplinkos ministerija. O savo kontrolę, kad gerai vyktų šitas verslas, turi turėti ir patys verslininkai, kontroliuoti ir teisingai vesti apskaitą.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Vis dėlto kadangi kalbama apie Kuršių marias, apie Nemuno deltą, didelę žalą žvejams mėgėjams, verslinei žuvininkystei daro paukščiai kormoranai. Kitos valstybės turi labai griežtas taisykles dėl kormoranų. Kaip žinote, statistika teigia, kad vienas kormoranas sunaikina apie pusę tonos žuvies per sezoną. Kodėl pas mus tas išskirtinis paukštis turi tokias išskirtines šiltnamio sąlygas, kaip jūs manote, gerbiamasis pranešėjau?
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū už klausimą. Mano žiniomis, kormoranas iki šiol Europos Sąjungoje buvo laikomas saugomu paukščiu. Tačiau dabar aš negaliu tiksliai pasakyti, ar jau priimtas Europos Komisijos sprendimas, ar jis tik baigiamas priimti, bet kormoranai bus išbraukti iš saugomų paukščių sąrašo, tada, manau, mes turėsime svarstyti, kaip mažinti jų populiaciją. Visi baidymai, balionai, visokios patarškos efekto nedavė. Mūsų Jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisija, kurios narys esate ir jūs, gerbiamasis Artūrai, per artimiausią posėdį yra numačiusi svarstyti ne tik kormoranų, bet ir kitų gyvių daromą žalą žuvų ištekliams, čia aš turiu omeny tam tikrą ruonių žalą ir kitų gyvūnų. Manau, šitą klausimą ateityje svarstysime ir bus priimti teigiami sprendimai.
PIRMININKAS. K. Daukšio nematau salėje. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau, kolege. Ponia Vilija, jūs norėjote pasidomėti žuvimi taip pat.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš tikrai sveikinu jus, nes jūs socialiai jautriai reaguojate į realias krašto problemas, o nesivadovaujate kokiomis nors abstrakčiomis schemomis, kaip kai kam norėtųsi. Sakykite, aš matau, kad yra nesutarimų pačios Vyriausybės viduje – tarp Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos. Kadangi dalis funkcijų paliekama Aplinkos ministerijai, prižiūrint tą patį verslą, tą pačią verslo sritį, o dalis – Žemės ūkio ministerijai, ar neatsitiks taip, kad žvejai taps nesutarimų įkaitais ir jų problemos iki galo nebus išspręstos? Ačiū.
R. PALIUKAS (DPF). Aš tikiu, kad priėmus šias įstatymo pataisas bus aiškiai nubrėžtos atskirų ministerijų funkcijos, ir manau, kad tos ministerijos tikrai sugebės funkcijas teisingai vykdyti: Aplinkos ministerija – saugojimo, kontrolės, išteklių gausinimo, o Žemės ūkio ministerija žiūrės, kad žvejyba vyktų ekonomiškai pagrįstai, teisingai, kartu su tuo, kad patys žvejai irgi būtų suinteresuoti ilgalaike savo verslo perspektyva ir prisidėtų prie išteklių gausinimo.
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Daugelis dalykų jau turbūt buvo paklausta. Bet, gerbiamasis kolega, iš tikrųjų tai yra labai sudėtinga tema, be galo, mes turėjome diskusijų ir Aplinkos apsaugos komitete, ir visur, ir visuomenė diskutuoja, diskutuoja ir žvejai mėgėjai, ir verslininkai. Atskyrimas (iš dalies Vilija paklausė) Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos. Ar jūs manote, kad bus pakankamas, efektyvus bendradarbiavimas dėl žuvų išteklių, dėl ežerų šių dviejų ministerijų, turint omeny mūsų labai menką administracinio gebėjimo lygį Lietuvoje ir nebendravimo tarp institucijų kultūrą? Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Ar manote, kad jūsų siūlymai dabar dėl verslo žuvininkystės yra pakankami, tiksliau, ar jau bus pakankamai suderinti santykiai su žvejais mėgėjais, kurie irgi yra ekonomikos šaka ir pagal savo apyvartą yra daug didesnė negu verslinė žuvininkystė?
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū. Atsakydamas į jūsų pirmąjį klausimą, pakartosiu: manau, kad kuo mes daugiau išgryninsim ministerijų funkcijas, kad ta pati ministerija nekontroliuos ir nevykdys ūkinės veiklos, tai bus tik geriau. Kiekviena ministerija turės dirbti pagal savo funkcijas. Dėl to ir yra Vyriausybė, kad koordinuotų tų ministerijų darbą, jeigu bus priimti atitinkami Seimo įstatymai.
Antra klausimo dalis dėl supriešinimo mėgėjiškos žūklės ir pramoninės verslinės žuvininkystės vidaus vandenyse. Aš dar sykį pasiremsiu mokslininkais. Yra tam tikrų žuvų rūšių, kurių mėgėjai negaudo, pavyzdžiui, ežeruose seliavos. Jeigu mes jų negaudysime, tai irgi bus tam tikras poslinkis ekosistemoje. Jūs, kaip ekologas, tą tikriausiai žinote.
Antras dalykas, man atrodo, kad prie to paties ežero puikiausiai gali išsitekti ir žvejai mėgėjai, ir verslininkai, nes, kaip žinote, verslinėje žuvininkystėje irgi yra labai daug ribojimų: laiko ribojimas, sugautų žuvų kiekis. Aš dar kartą kartoju: verslinei žuvininkystei būtina kontrolė ir ne tiek Aplinkos ministerijos kontrolė, kiek savikontrolė, kad jie patys deklaruotų, kiek jie pagavo, kiek jie gali pagauti, nes mes visi žinome – laimikio nuslėpimas paskui grįžta antru lazdos galu, tada mažėja ir kvotos, ir panašiai.
PIRMININKAS. Dėkui, kolega. Laikas, skirtas šiam klausimui svarstyti, baigėsi. Ką gi aš galiu pasakyti? Aš žinau, kad daugelis iš jūsų esate prisiekę, žymūs ir kraštui nusipelnę žvejai, bet, kolegos, reglamentas yra reglamentas. Dėkojame pranešėjui. Prašau jūsų sėstis į vietą. Už ir prieš. Matau, tik už. Ar galime žuvų labui atsisakyti už? (Balsai salėje) Galime. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Matau, norą balsuoti. Čia tikro žvejo pareiga. Iš tiesų, kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-1166, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Prašau, kolegos.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 55, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymo projektui pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Kaimo reikalų komitetą, papildomais komitetais – Aplinkos apsaugos komitetą ir Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją. Ar galime tam pritarti? Matau, repliką nori tarti kolega A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Komitetai – gerai, bet, gerbiamasis posėdžio pirmininke, pranešėjas neprieštaravo, kad būtų pateikta Vyriausybės išvada, būtų ramiau trupučiuką.
PIRMININKAS. Jūs prašote frakcijos vardu?
A. DUMBRAVA (TTF). Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūsų noras yra teisėtas. Ir nori papildyti K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Manyčiau, kad papildomas komitetas būtinai turėtų būti Aplinkos apsaugos komitetas.
PIRMININKAS. Kuris?
K. KOMSKIS (TTF). Aplinkos apsaugos komitetas.
PIRMININKAS. Aplinkos apsaugos komitetas, kolega, yra paminėtas. Ką gi, kreipiamės Vyriausybės išvados. Dėkojame. Tolesnis svarstymas būtų šių metų gruodžio 10 d. Kolegos, šio klausimo svarstymą baigėme.
Mielieji kolegos, turiu pasakyti pastabą, kad prieš tai buvęs nutarimas, registracijos Nr. XIIP-1194, tai yra Seimo nutarimo dėl sesijos darbų programos papildymo priėmimas, turėjo būti palydėtas gongu. Jūs jį dabar išgirsite. (Gongas). Ačiū.
Ir dar viena menka pastaba. Dėl nutarimo, registracijos Nr. XIIP-1159, papildomas komitetas šalia pagrindinio komiteto turėtų būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Aš, tikiuosi, jūs neprieštaraujate, nes tai labai susiję dalykai. Ačiū, kolegos.
17.19 val.
Grįžtame prie klausimo, kurio mes visi laukiame. Tai yra Seimo rezoliucija „Dėl Ukrainos įsipareigojimų ir jos siekių integruojantis į Europos Sąjungą“. Kviečiu kolegą profesorių B. Juodką perskaityti trumpą pranešimą, ir toliau tęsime procedūras. Prašau, kolega.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, jūsų nutarimu buvo sudaryta redakcinė kolegija, kuri peržiūrėjo dvi rezoliucijas ir pagrindu paėmė būtent Užsienio reikalų komiteto rezoliucijos variantą, jį truputį patobulino. Pirmiausia pakeistas pavadinimas. Vietoj „Dėl Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą“ siūloma rezoliucija „Dėl Ukrainos įsipareigojimų ir jos siekių integruojantis į Europos Sąjungą“. Dar vienas nedidelis pataisymas. Cituojama, kad reikėtų atsižvelgti į Europos Parlamento stebėsenos misijos su Ukraina 2013 m. lapkričio 13 d. pareiškimą, tai yra A. Kwaśniewskio ir Coxo pareiškimą, kuriame kaip tik tarp kitų dalykų minima ir ponios J. Tymošenko problema. Taigi teikiame tokį variantą, kuris jums išdalintas.
PIRMININKAS. Dėkoju, profesoriau, už lakonišką pristatymą. Iš tiesų yra priėmimo stadija. Nuomonė už ir nuomonė prieš. Nuomonė už – L. Balsys. Prašau, kolega.
L. BALSYS (MSNG). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano manymu, pirmas Užsienio reikalų komiteto variantas buvo gal kiek ir geresnis negu kompromisinis, bet kompromisinis irgi geras. Todėl aš pasisakau balsuoti už jį, nes tikiu, kad šita Seimo rezoliucija taps konsoliduojančiu signalu tiek Europos Sąjungai, tiek Ukrainai ir kad atsiras stimulas per tą likusį laiką iki aukščiausiojo lygio susitikimo bandyti siekti to kompromiso.
Mes turime atkreipti dėmesį bent į du labai svarbius faktorius, kai kalbame apie Ukrainos eurointegraciją. Pirmiausia situacija Ukrainoje yra labai trapi. Anksčiau kolega K. Starkevičius klausė, ką galvoja Ukrainos žmonės. Pagal maždaug mėnesio senumo statistiką ir nuomonių apklausas Vakarų Ukrainoje 69 % yra visiškai už eurointegraciją, tačiau Rytų Ukrainoje maždaug tiek pat, t. y. 68 %, yra visiškai prieš. Bendras balansas yra apie 40 %. Taigi iš tikrųjų situacija labai trapi, mes turime būti diplomatiški, ryžtingi ir siekti kompromiso.
Kitas svarbus aspektas. Bus pasirašomi iš esmės du dokumentai, tai yra Asociacijos sutartis ir išplėstinė laisvosios prekybos sutartis, kuri (labai svarbus momentas) įsigalios iš karto, kai tik bus pasirašyta, jos nereikės ratifikuoti. Šito laukia verslas tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje. Tikrai ne visas Ukrainos verslas yra nusiteikęs prieš euro rinkos atsivėrimą ir ne visas Rusijos verslas nusiteikęs prieš euro rinkos atsivėrimą. Šitas dalykas būtų labai svarbus, dėl to reikėtų šitos rezoliucijos. Na, o Asociacijos sutartis, kurią reikės ratifikuoti, lieka savotiškas instrumentas daryti tolesnį spaudimą ir reikalauti to, ko mes nesakome atvirai šioje rezoliucijoje, tai yra paleisti J. Tymošenko ir galbūt ne ją vieną, bet ir kitus politinius kalinius. Raginu balsuoti už, nes tai yra gera rezoliucija. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė prieš – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šiandien kova dėl Ukrainos buvo persikėlusi į šią mūsų Seimo salę. Aš esu įsitikinęs, kad ankstesnis projektas, kurį pasiūlė kolega M. Zasčiurinskas, buvo lagaminas su dvigubu dugnu. Siūlymas pirmininkaujančios šalies parlamentui tiesiogiai sieti Asociacijos sutarties pasirašymą su J. Tymošenko išlaisvinimu tai yra šio pasirašymo torpedavimas, nes visi puikiai žinome, kas dabar vyksta. Kaip ką tik Aukščiausioji Rada nesutarė dėl J. Tymošenko išlaisvinimo ir kad Ukrainos Prezidentas nusišalino nuo šio reikalo po susitikimo su V. Putinu. Sako, tegul sprendžia Rada specialiu įstatymu. Tas įstatymas užstrigo ir štai tame fone pasirodė ši kolegos M. Zasčiurinsko iniciatyva.
Norėčiau padėkoti, kad užteko atsakomybės Socialdemokratų frakcijai, ji sugebėjo neutralizuoti šią iniciatyvą, ir pridurti, kad kadangi ta iniciatyva jau neutralizuota, ši rezoliucija iš esmės praranda prasmę. Todėl aš pritarčiau čia nuskambėjusiai kolegų A. Ažubalio ir A. Mazuronio nuomonei, kad geriausia būtų kaip pirmininkaujančiai šaliai esant šiai subtiliai situacijai nesikišti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už išsakytą nuomonę. Mielieji kolegos, aišku, būtų idealu šitą rezoliuciją priimti bendru sutarimu, nes Lietuva tikrai ir politiškai, ir visomis kitomis prasmėmis jaučia atsakomybę ir remia Ukrainos siekius arčiau Europos, arčiau transatlantinės erdvės.
Pagal procedūras mes turime balsuoti. Aš tikiuosi, kad mūsų balsavimo rezultatai bus įtikinantis ir stiprus signalas Ukrainai, kartu ir parama.
Dėl balsavimo motyvų? Seimo Pirmininkė. Prašau, kolege.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš labai prašau visų Seimo narių, jeigu tie, kurie turi šiek tiek kitokią nuomonę, vis dėlto sutikti, kad Seimas šią rezoliuciją priimtų bendru sutarimu. Aš kaip tik pasirašau kitą raštą, kurį Lenkijos pirmininkas jau yra pasirašęs, ir mes labai gražiai galėtume užbaigti šitą dalyką. Aš prašau Seimo pritarimo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Vienaip ar kitaip, mes privalome balsuoti pagal procedūras. Aš tikiuosi, kad balsavimo rezultatai bus bendru sutarimu, kitaip sakant, nuomonių „ne“ ir susilaikymų nebus. Kolege Vilija, ar jūs norite kalbėti? Ne. Ačiū.
Kolegos, siūloma balsuoti dėl Seimo rezoliucijos, kurios registracijos Nr. XIIP-1205(2). Aš tikiuosi, kaip ir sakiau, kad viską parodys mūsų rezultatai. Pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kiti variantai nesvarstomi.
Šios rezoliucijos priėmimas
Mielieji kolegos, balsavo 68 Seimo nariai: už – 67, prieš – idealiai nė vieno, susilaikė vienas Seimo narys. Kolegos, rezoliucija priimta. Skelbiu jos priėmimą gongu. (Gongas)
Trumpa replika po balsavimo – Seimo Pirmininkė. Prašau, Seimo Pirmininke.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū gerbiamajam Petrui. Noriu padėkoti visam Seimui, noriu padėkoti Užsienio reikalų komitetui, Europos reikalų komitetui ir redakcinei komisijai, kad buvo rastas kompromisas, ir šiandien mes tikrai baigėme šią procedūrą labai gražiu rezultatu. Labai ačiū visiems.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jūsų bendras laiškas su lenkų kolegomis tik sustiprina šitos rezoliucijos prasmę ir įtaką. P. Gražulis. Prašau, kolega.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis kolega posėdžio pirmininke Petrai, ačiū, kad man suteikėte žodį. Aš manau, kad suradome kompromisą. Bet pasakysiu vieną pastabą. Lietuvos ir Ukrainos istorijos vingiai buvo gana platūs, buvo bendra Didžioji Kunigaikštystė. Mes galėjome įterpti gražų istorinį bendros mūsų valstybės tarpsnį ir galėjome priminti apie tai, ir susieti su šiandiena, kad mes vėl einame tuo pačiu keliu, norime tapti vienos bendros sąjungos nariais. Ta rezoliucija būtų šiltesnė, deja, ji tapo labai formali. Vis dėlto aš manau, kad tokia rezoliucija yra tikrai priimtina.
PIRMININKAS. Dėkui, kolega, už gerus žodžius. Ačiū. Baigiame šito klausimo svarstymą. Aš kviečiu Seimo vicepirmininką K. Komskį toliau perimti pirmininkavimą ir atitinkamai pirmininkauti Seimo vakariniam posėdžiui. Prašau, kolega.
17.28 val.
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF). Labas vakaras, kolegos. Kitas 2-5 klausimas – Elektroninio parašo įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėja – I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šis įstatymo projektas, įregistruotas M. Basčio, yra panašus į projektą, kurį truputėlį anksčiau pristatė teisingumo ministras J. Bernatonis. Čia kalbama apie kvalifikuotų elektroninių parašų su nurodytu asmens kodu arba be jo sudarymo ir išdavimo galimybę. Šis projektas buvo įregistruotas anksčiau, negu teikė ministerija. Ir reakcija į tai, kad 2012 m. gruodžio mėnesį Vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje nustatydamas, kad nedraudžiama naudoti asmens kodą kvalifikuotuose sertifikatuose, jeigu toks naudojimas atitinka tam tikras sąlygas, t. y. jeigu yra gautas duomenų subjekto sutikimas naudoti jo asmens kodą, jei asmens kodas nėra skelbiamas viešai ir jeigu asmuo turi galimybę pasirinkti, kokį kvalifikuotą sertifikatą jam naudoti – su asmens kodu ar be jo. Todėl įstatymo projektu yra norima nustatyti kelių rūšių kvalifikuotų sertifikatų, t. y. su asmens kodu ar be jo, sudarymo, išdavimo galimybę, kuri leistų asmeniui pasirinkti, kokį kvalifikuotą sertifikatą jis norėtų gauti sudarant jam teisines ir technines sąlygas, prielaidas tinkamai jį naudoti vėliau siekiant gauti viešojo ir privataus sektoriaus elektronines paslaugas arba pasirašyti elektroninius dokumentus. Kvalifikuotų sertifikatų teikėjas turės sudaryti galimybę gauti kvalifikuotą sertifikatą, kurį būtų galima naudoti atskleidžiant asmens kodą arba neatskleidžiant asmens kodo, o už kvalifikuotų sertifikatų su asmens kodu naudojimo priežiūrą įstatymų tvarka būtų atsakinga Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Tiek, kolegos.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia R. Šimašius. Nenori klausti. Ačiū pranešėjai.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, kolegos. Prašau pritarti, kad pagrindiniu komitetu būtų Informacinės visuomenės plėtros komitetas?
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū. Kadangi prieš tai dėl 2-4 klausimo pagrindiniu komitetu buvo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, siūlau tą patį komitetą palikti, papildomu paskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, svarstyti šį klausimą gruodžio 17 d. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū. Pritarta po pateikimo.
17.32 val.
2-12 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektas. Pranešėja – R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Iš tiesų įstatymo tikslas labai paprastas – noras padėti nukentėjusiems nuo gaisro Lietuvos gyventojams, kad būtų skirta lėšų iš Vyriausybės rezervo fondo papildžius Valstybės biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnį 6 punktu, būtent sąvoka ir tokiu teiginiu, kad gaisro padarytiems nuostoliams iš dalies padengti. Kaip jūs žinote, šiuo metu Vyriausybės rezervo fondas yra naudojamas ekstremalioms situacijoms likviduoti, įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, vykdant arbitražo ar teismų sprendimus, taip pat išlaidoms ginant valstybės interesus, žymių Lietuvos visuomenės veikėjų laidotuvių išlaidoms padengti ir humanitarinei pagalbai teikti. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad 2012 m. gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 2 tūkst. 22 gaisrai, šiais metais – jau 1 tūkst. 456.
Iki 2011 m. nukentėjusieji nuo gaisro galėjo tikėtis gauti valstybės paramą iš Vyriausybės rezervo fondo ir ją gaudavo. Džiugu buvo tai, kad 2008 m. Vyriausybės rezervo fondas siekė 40 mln. Lt. Aišku, jis mažėjo ir 2010 m. jau sudarė 8,8 mln., bet net 1,3 mln. buvo skirta gaisro padarinių nuostoliams likviduoti ir padėti žmonėms. 2011 m., 2012 m., 2013 m., o ir 2014 m. numatyta tik 3,89 mln., gaisrams likviduoti lėšų jau neskiriama. Tie, kurie turite susitikimus su gyventojais, dažnai susiduriate su šita nuostata, kad savivaldybės yra nepajėgios padėti žmonėms tiek, kiek žmonės prašo šitos pagalbos. Ne kiekvienas žmogus gali kreiptis į draudimo kompanijas ir apsidrausti savo gyvenamąjį būstą, nes tai kainuoja nemažas lėšas, todėl išskirtinis kreipimasis ir galimybė padėti žmonėms, kad ir retais atvejais, būtų iš tikrųjų nuoseklus ir puikus. Aš manau, kad Valstybės rezervo fondas neturėtų būti naudojamas, kaip kad praktika diktuoja, kai 2013 m. buvo skirta, pavyzdžiui, 200 tūkst. Lt teisėjams neišmokėtoms valstybinėms pensijoms ar darbo užmokesčiui iš dalies atlyginti. Kur kas geriau būtų, jeigu tai būtų panaudota gaisro padariniams likviduoti ir pagelbėti mūsų Lietuvos žmonėms. Todėl siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, jūs pirmu punktu paminėjote, kad priklauso rezervui ekstremalios situacijos, galbūt stichinės nelaimės, vėjas, visokie taifūnai. Gal čia turėtų įeiti ir gaisras? Kodėl šioje vietoje nėra gaisrų? Pavyzdžiui, jeigu audra nunešė stogą ir t. t, galima gyventojams kompensuoti, o jeigu gaisras, negalima? Iki šio laiko taip buvo?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Taip, iš tikrųjų jūs visiškai teisingai pasakėte. Jeigu į šitą ekstremalių situacijų punktą būtų įrašytas žodelis ir „gaisrams“, tada Vyriausybė galėtų. Asmeniškai kreipiausi į Vyriausybę klausdama. Buvo išaiškinimas toks, kad dabartinis Biudžeto sandaros įstatymas jiems nesuteikia galimybės padėti žmonėms, nukentėjusiems nuo gaisro.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamoji kolege, iš tikrųjų čia taikoma tiktai gyventojams, o dabar paprastas dalykas yra, matyt, čia taip atsitinka ar kas nors padega metai iš metų Lietuvoje medines bažnyčias. Kaip dėl bažnyčių reikalai čia? Jūsų manymu, ar reikia padaryti, ar ne?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Ačiū. Labai puikus jūsų klausimas. Nuostatoje, kurią siūlau, nesakau, kad gyventojams. Yra parašyta „gaisro padarytiems nuostoliams iš dalies padengti.“ Vadinasi, tai galėtų būti Vyriausybės sprendimu įvairiems objektams.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, prašau pasakyti, ar jums neatrodo, kad tiek dabar padaugėjo tų gaisrų ir visokių padegimų, asocialiai gyvenančios šeimos neatsargiai elgiasi, rūko lovoje ir padega, ir nukenčia kiti gyventojai, kad, man atrodo, visas Rezervo fondas vien tik tam bus panaudotas? Ar jums neatrodo?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Ne. Manau, kad Vyriausybė tam skirs tam tikrą procentą. Nuo nelaimingų atsitikimų nė vienas iš mūsų nesame apsaugotas, tie nelaimingi žmonės, kurie galbūt dėl socialinės padėties negali, kaip kolega čia replikavo, apsidrausti ir sumokėti draudimo kompanijai tam tikrą sumą, iš tikrųjų atsiduria labai sudėtingoje situacijoje. Savivaldybė padėti negali, jie lieka tokioje situacijoje visiškai be pagalbos. Labai ačiū. Daugiau klausimų nėra.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų dėl viso kolegų nėra užsirašiusių. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū. Bet, aš manyčiau, yra Seniūnų sueigose siūlomas pagrindiniu Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 12 d. Ar, kolegos, nereikėtų prašyti Vyriausybės?.. Reikėtų prašyti. Galime sutarti, kad prašome…
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Aš norėčiau patikslinti. Mielieji kolegos, lėšų čia iš valstybės biudžeto nedaugėja, tik tų 3,89 mln. Lt dalies lėšų paskirstymas tarp skirtingų punktų. Aš nežinau, ar čia reikia?
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi vis dėlto ta tvarka buvo pakeista prieš tai buvusios Vyriausybės, aš manyčiau, kad šitos Vyriausybės reikėtų atsiklausti. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Ačiū. Yra pritarta.
17.39 val.
Maisto įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4104(3)ES (pateikimas)
2-13 klausimas – Maisto įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Mielieji kolegos, išties vėl prieš jus tribūnoje, nes noriu tiesiog įsiklausyti į Lietuvos nevyriausybines organizacijas, dirbančias ekologijos skatinimo srityje, ir noriu, kad mūsų gyventojai turėtų išsamesnę, tikslesnę informaciją, tikslią, aiškią ir lengvai suprantamą informaciją apie produktus, kurie yra naudojami gaminant patiekalus viešojo maitinimo įstaigose. Europos Sąjungoje galioja vienodos prekių etikečių žymėjimo taisyklės, kurios įpareigoja gamintoją ir pardavėją aiškiai surašyti maisto produktų sudėtį ir naudojamus maisto priedus, tačiau jokios taisyklės nereglamentuoja, kokia informacija privalo ir kokia ji pateikiama viešojo maitinimo įstaigų valgiaraščiuose.
2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento Tarybos reglamente taip pat akcentuojama ta pati sąvoka, kad informacija apie maistą turi būti tiksli, aiški ir lengvai suprantama vartotojui. Būtent šitą sąvoką ir siūlome įrašyti į mūsų teikiamo Maisto įstatymo projekto 5 straipsnį, jį papildant, kad vartotojams turi būti teikiama, pabrėžiu, tiksli, aiški ir lengvai suprantama informacija apie maistą. Užsienio šalių ir kai kurių Lietuvos viešojo maitinimo įstaigų jau yra geroji praktika, kad valgiaraščiuose jie taiko tokią informaciją, apie visus maisto produktus pateikia, apie gaminamus patiekalus, kokie priedai dedami, naudoja specialius simbolius ir tai nesudaro jiems problemų. Iš tikrųjų tokią praktiką taiko ir mūsų Lietuvos pažangūs visuomeninio maitinimo įstaigų kolektyvai. Atkreiptinas dėmesys, 2012 m. Aplinkos ministerija užsakė tokią reprezentacinę gyventojų apklausą ir paaiškėjo, kad 51,6 % respondentų pageidauja gauti kiek galima daugiau informacijos apie maisto produktų priedus, 27 % pageidauja, kad būtų iš dalies pateikta ir pateikta labai aiškiai. Tik 6 % sakė, kad mums tai nėra svarbu. Vadinasi, gyventojų nuomonė akivaizdžiai yra suprantama.
Įstatymo projektu siūloma, kad ženklinimo etiketėse arba valgiaraščiuose turi būti nurodyta, jeigu patiekalo sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. Aš noriu atkreipti dėmesį ir dar kartą jums visiems padėkoti, kad 2013 m. balandžio 11 d. Seimas beveik vienbalsiai pritarė rezoliucijai „Dėl nuoseklios valstybės politikos genetiškai modifikuotų organizmų atžvilgiu“, kur iš tikrųjų raginome Vyriausybę ir radome puikų sutarimą nustatyti teisinius pagrindus ženklinimo, kontrolės taisyklių, sudarant prielaidas gyvūninių maisto produktų, pieno, kiaušinių, mėsos, žuvies ir kitų produktų gamintojams savarankiškai, jeigu jie turi tokią iniciatyvą, ženklinti savo produkciją ženklu „Išauginta be GMO“. Prašėme ir Vyriausybė tam pritarė – nuolat informuoti Lietuvos gyventojus apie sveikos gyvensenos ir sveiko maisto privalumus. Tiek jūs, tiek aš daugelyje konferencijų taip pat girdėjome, kaip svarbu, kad ženklinimu skatintume sveikų, maistingų, vietos ūkininkų užaugintų produktų vartojimą. Europos Sąjungos reglamente įpareigojama taip pat priimti nuostatas, kad apie genetiškai modifikuotus organizmus ir kitų priedų buvimą turi būti informuotas galutinis vartotojas. Šiuo atveju visuomeninio maitinimo įstaigos kaip tik ir atsiduria tokioje pozicijoje, kad yra galutinis vartotojas, kuris pateikia produktą. Europos teisės departamentas pateikė išvadą dėl mano teikiamo įstatymo projekto ir jis sveikina šitą iniciatyvą sakydamas, kad tai yra gerai. Siūlomas reglamentas, manau, paskatins naudoti kokybiškus maisto produktus. Tikėtina, kad maitinimo įstaigos sulauks didesnio lankytojų skaičiaus ir labiausia – pasitikėjimo. Aišku, paskatins, kad verslas ir kontroliuojančios įstaigos sulauks tam tikro galbūt didesnio tarpusavio dialogo.
Meniu papildymas, kas atrodo galbūt labai sudėtinga, iš tikrųjų praktiškai, kaip teigia tie, kurie pradeda tai daryti, nesudaro daug laiko sąnaudų, o valstybės biudžeto lėšų tam visiškai nereikia. Todėl labai prašau įstatymo projektui po pateikimo pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Klausia V. Filipovičienė.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Gerbiamoji kolege, aš matau, kad jūs tikrai analizavote šitą klausimą ir aš visiškai pritariu, kad galutinis vartotojas turi žinoti, ką jisai valgo. Mano toks klausimas, jūs kalbėjote apie Europos Sąjungos patirtį. Gal jūs galėtumėte pateikti konkrečių pavyzdžių, kokiose šalyse kaip yra reglamentuojama, kaip valgiaraščiuose nurodoma. Sakykim, aš įsivaizduoju, kad valgiaraštyje galima nurodyti E, bet pagal jūsų pateiktą, kaip nurodyti GMO, kiekvieną ingredientą, kur įeina į patiekalą ir kad jame yra GMO, man kažkaip sunkiai suprantama. Gal jūs galėtumėte paaiškinti? Ačiū.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Taip, jūs puikiai žinote, kad genetiškai modifikuotų organizmų kiekis Lietuvoje nėra leidžiamas arba leidžiamas, tik jeigu tai sudaro 0,9 %. Todėl tokių atvejų bus išskirtinai mažai, o aš manau, kad jų ir nebus. Šitą nuostatą mes įrašėme siekdami dar kartą pakartoti esminį mūsų principą ir norą, kad to nebūtų.
O praktika. Man teko bendrauti su Vokietijoje dirbančiais visuomeninio maitinimo įstaigų darbuotojais, pačiai matyti situaciją, kaip paprastai įdedamas papildomas lapelis, tiesiog surašant, kokie priedai naudoti vieno ar kito produkto. Kitoje vietoje buvo labai paprasta situacija, žymėjimas atitinkamais simboliais ir po to valgiaraščio apačioje išaiškinimas. Tai jie laiko kaip prestižu – pateikti daugiau informacijos gyventojui, atėjusiam pas jį lankytojui, pabrėžiant, kad štai mes gaminame patiekalus iš labai sveikų, labai ekologiškų maisto produktų arba vietinių ūkininkų produktų. Būtų tiek.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, niekas žmogaus neverčia eiti į kavinę ar kur valgyti, jeigu tu bijai apsinuodyti. Jeigu nepasitiki kavine, tai neik ir nevalgyk, gaminkis namie.
Kitas dalykas. Klausykit, jeigu pradėsi visą receptūrą prie kepsnio ar kokios bulvės, iš kur kastos, kaip virtos, kaip darytos, tai prie kiekvieno recepto dar lapas priedo bus. Kol perskaitysi. Nežinau, ar neatšals tas kepsnys, kol perskaitysi, kai atneš, kaip gamino, kaip ruošė ir panašiai. Aš jau geriau namie valgysiu.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Jūsų pasirinkimo teisė valgyti namie ir tai labai sveikintina. Juo labiau jūs suvoksite maisto gaminimo džiaugsmą. Iš tikrųjų puiku!
Mielasis kolega, jeigu jūs skaitytumėte tai, ką aš siūlau, pagal dabartinę redakciją vartotojams turi būti teikiama teisinga informacija. Aš išplėčiau šitą sąvoką. Tiksli, aiški ir lengvai suprantama. O noras ir reikalavimas jau ir dabar galiojančiame Maisto įstatyme yra, kad turi būti pateikiama informacija. Tik mano siūlyme ji turėtų būti platesnė ir atribojanti nuo negatyvių dalykų. Teko kalbėtis su visuomeninio maitinimo įstaigų kai kuriais darbuotojais Lietuvoje, jie šito nesibijo, jie tai laiko, kaip minėjau kolegei, gana pažangiu dalyku.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio primininke. Gerbiamoji pranešėja, įstatyme parašyta, kad informacija apie maistą turi būti tiksli, aiški ir lengvai suprantama, bet turint omenyje lietuvaičių išradingumą aš nežinau, kaip to bus galima pasiekti. Manau, kad lietuviai pasižymi tuo, kartais mes būname ir nesąžiningi, ne mes, bet apskritai Lietuvoje daug tokių atvejų, tai išras ką nors, nes čia papildomas darbas. Kokį raktą dar įdėti, kad tai tikrai būtų ir to įstatymo laikytųsi? Ar jums neatrodo, kad visuomenės sveikatos centrai turėtų suaktyvinti veiklą, nes kitaip nieko nebus, aš taip įsivaizduoju, įstatymas bus pasmerktas žlugti.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Puiki pastaba, kad tam tikra kontrolė. Ne tam tikra, o, sakyčiau, esminė kontrolė yra ir ją atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba apsilankydama ir pasižiūrėdama, kaipgi ten viskas vyksta. Sąžiningumo koeficiento lygio pakėlimas, aš manau, mūsų visų bendras reikalas.
PIRMININKAS. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Gerbiamoji pranešėja, jūs sakėte, kad vartotojams turi būti teikiama tiksli ir aiški informacija. Klausimas. Meniu bus parašyta ta informacija?
Kitas klausimas. Jeigu meniu bus parašyta, tai kokiomis raidytėmis bus parašyta, ar sugebės kas nors įskaityti tą informaciją?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Būtent ir sakome, aiški ir lengvai įskaitoma. Aš visą laiką žiūriu į klausimus pozityviai. Ką man pavyko matyti Vokietijoje, aš manau, kad galime pritaikyti ir Lietuvoje. Tiesiog palaukime rezultato.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamoji kolege, iš tikrųjų mes Seime priimame visokių įstatymų pakeitimų, bet ar jūs pastebėjote, metai iš metų mes nuolat sunkiname normaliems verslininkams sąlygas. Vis tiek bus tam tikros išlaidos, reikia daug dėmesio skirti. O lietuviai yra labai išradingi. Tie, kurie sąžiningi, tai jie gali rašyti kiek nori visokių sudėčių ir t. t., o kurie yra aferistai, tai jie tau gali parašyti, kad čia viskas idealiai, bet vis tiek nieko taip nebus.
Tai ką noriu pasakyti? Yra sočiai kontroliuojančių įstaigų, jų darbas, ir netrukdykime joms dirbti, tegu atlieka tą funkciją. Ką veiks tada šitie, kurie kontroliuoja? Čia viskas bus surašyta. Sakys, viskas surašyta, nereikia kontroliuoti.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Mielas Vytautai, mielas kolega, aš labai vertinu jūsų nuomonę, jūs manote taip. Kai kurie mano kitaip. Yra noras tiesiog matyti, kas surašoma maisto produktų… O tas surašymas įpareigoja gamintoją labai atsakingai ruošti maisto produktus ir juos patiekti mūsų visuomenei, ypač vaikams.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Už – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Manau, kad čia visai geri pasiūlymai, ir nėra bėdos, jeigu kas negali paskaityti arba kam nors visiškai nesvarbu, ką jis valgys. Nes šiais laikais iš tikrųjų nauji produktai gali būti ir pavojingi, todėl žinoti, kas pas mus ant stalo, bus visai ne pro šalį.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad toks rūpinimasis, ypač tuo, kad būtų saugus maistas, kokybiškas maistas, kad nebūtų jokių modifikuotų produktų… Amerika tikrai šioje srityje viena iš lyderių, ir Amerikos gyventojai gyvena ilgiausiai. Kitas dalykas, tose šalyse (Pietų Afrikos), kuriose vartoja visiškai natūralų maistą, kur nėra jokių GMO, gyvenimo lygis – apie 40–50 metų. Man atrodo, kad konservantų vartojimas kaip tik užkonservuoja žmogų, jisai nesensta, sako, net karste nepūva. Man atrodo, kad čia nereikėtų labai jau nerimauti. Aš, beje, galiu pasakyti, kad Vietnamo kare taip amerikiečius ir atpažindavo – kurie lavonai nepūdavo, tai tie būdavo amerikiečiai. Tikrai nereikėtų labai rūpintis tais dalykais. Man atrodo, čia perlenkta kažkiek lazda. Žmogus gali pasirinkti. Technologijos eina į priekį, ir žmogus šiandien turi būti laisvas. Nesuvaržykime taip labai maisto produktų gamybos.
PIRMININKAS. Ačiū Petrui Gražuliui. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Balsavo 44 Seimo nariai: už – 26, prieš – 1, susilaikė 17. Pateiktam projektui yra pritarta.
Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 12 d. Kolegos, ar galime pritarti?
Jeigu prašysime Vyriausybės išvados, tikrai nespėsime. Kolegos, gal neprašome Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Prašome? Kadangi yra dvi nuomonės, balsuojame. Kas už tai, kad prašytume Vyriausybės išvados, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas, kolegos!
Balsavo 40 Seimo narių: už – 23, prieš – 11, susilaikė 6. Prašoma Vyriausybės išvados. Kolegos, aš manyčiau, siūloma svarstymo data yra netinkama. Reikėtų svarstyti pavasario sesijoje. Ar sutariame taip? Sutariame, nes tikrai Vyriausybės išvados taip greitai nebus. Ačiū.
17.54 val.
Kitas klausimas – rezervinis 5. Vietoj Seimo Pirmininkės kviečiu Seimo vicepirmininką P. Auštrevičių, kad pristatytų Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ 2, 5, 8, 9, 11, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektą. Prašom.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, kolega. Mielieji kolegos, išties daugiau administracinio pobūdžio procedūriniai klausimai. Pirmasis susijęs su tuo, kad siūloma Seimo Energetikos komisijos narį Š. Birutį pakeisti V. Gedvilu. Ir kitas nutarimas yra susijęs su tuo, kad reikia pakeisti kai kuriuos pavaduotojus. Jums yra pateikta šita informacija, aš nesiruošiu jos skaityti ir trukdyti jūsų dėmesio. Prašau jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Kolegos, yra vienas užsirašęs paklausti. S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega pranešėjau, gal galite atsakyti, kodėl ne visi komitetai turi savo pavaduotojus? Yra toks praktinis pavyzdys. Gal aš ko nors nežinau?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Man atrodo, kolega, visi komitetai turi savo pavaduotojus, bet neįtraukti, ne visuose pasikeičia. Mano žiniomis, visi turi pavaduotojus.
PIRMININKAS. Kolegos, yra būtent toks reikalavimas, kad visi turėtų pakaitinius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Paprasčiausiai ne visi keičiami, todėl ne visi įtraukti į šitą sąrašą, jeigu jūs suskaičiavote.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į klausimus.
Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Nors čia ir vienas, ir kitas iš karto buvo pristatyti, dabar svarstysime r-5, būtent dėl komitetų narių pavaduotojų.
Kolegos, svarstymo stadija. Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Pritarta.
Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Ačiū. 4 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 5 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 6 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 7 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 8 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Kolegos, balsuojame už visą. Kas pritariate nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Balsavo 44 Seimo nariai, už – 44. Pritarta Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ 2, 5, 8, 9, 11, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo“. (Gongas)
17.58 val.
Kolegos, kitas klausimas – tai r-6, kurį jau pristatė. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Svarstymo stadija. Ar galime pritarti, kadangi nėra užsirašiusių, bendru sutarimu? Pritarta.
Kolegos, priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Kolegos, visas. Ar galime balsuoti?
Kas pritariate šiam nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 44 Seimo nariai, balsavo 43: už – 43, susilaikė 1. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas priimtas. (Gongas)
18.00 val.
Kolegos, 1 rezervinis klausimas – Prezidento rinkimų įstatymo 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Kviečiame Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Svarstymas, kolegos. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). O kam man popieriai? Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitete įstatymo projektas buvo apsvarstytas ir komitetas pritarė bendru sutarimu po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kolegos, kadangi yra vienas prieš, prašom. J. Razma. Nematau. Kolegos, kadangi vienas buvo, tai prašom balsuoti. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai, balsavo 46: už – 30, prieš – 1, susilaikė 15. Prezidento rinkimų įstatymo 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
18.01 val.
Rezervinis 2 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komitetas. Gal P. Narkevičius galėtų pateikti šį klausimą? Petrai, prašom čia. Mes viską duosime, tik pateikite.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį klausimą ir bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui su Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadomis.
PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Kolegos, dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Komiteto nuomonei bendru sutarimu pritarta.
18.02 val.
Rezervinis 4a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas. Pranešėjas – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, prašau papildyti rudens sesijos darbų programą numatytais klausimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galim. Ačiū. Pritarta. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Kolegos, priėmimas. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Už – 36, susilaikė 2. Kolegos, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas priimtas. (Gongas)
Šį nutarimą pridėsime prie kitų dviejų jau šiandien priimtų nutarimų, kad jie būtų sujungti.
18.04 val.
Rezervinis 4b klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, kartais mus stebina Konstitucinio Teismo sprendimai, ir ne tik stebina, bet kiršina visuomenę, didina socialinę atskirtį. Ypač paskutinis Konstitucinio Teismo sprendimas, manau, sukėlė tam tikrą visuomenės sąmyšį, kai sprendimas įpareigojo atkurti koeficientus tiems, kurie gavo didžiausius atlyginimus. Jis tikrai nesulaukė visuomenės pritarimo ir, be abejo, nesulaukė Seimo pritarimo. Kaip žinote, po to pasipylė įvairiausi Seimo narių ir opozicijos siūlymai, ir valdančioji dauguma buvo priversta ieškoti papildomų lėšų susidariusioms problemoms spręsti.
Mes gana dažnai matome, kad Konstitucinis Teismas priima sprendimus gana neatsakingai, todėl aš pasiūliau, kad būtų bendresnis, kolegialesnis Konstitucinio Teismo teisėjų darbas. Šiuo metu reikalaujama, kad balsuotų, dalyvautų, du trečdaliai visų teisėjų, tai yra 6, o aš siūlau ir pakėliau kartelę iki 8. Buvo mintis siūlyti ir veto teisę, kad sprendimai būtų priimami bendru sutarimu. Noriu pasakyti, kad kai teko kalbėtis su buvusiu Konstitucinio Teismo teisėju gerbiamuoju S. Šedbaru, jis manęs klaus, jis pasakė iš savo patirties, kad buvo gal vienintelis atvejis, kai buvo balsuojama, o visi sprendimai buvo priimami konsensusu.
Manau, jeigu pažiūrėsime į mūsų Seimą, įstatymų leidimo instituciją, tai nutarimai priimami balsų dauguma, priimant įstatymus būtinai turi būti 71 Seimo narys, yra išlaikytos tam tikros procedūros. Konstitucijos pakeitimas yra ypač sudėtingas – reikalaujama, kad apsvarstytų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir sudaryta komisija Konstitucijos pataisoms rengti, balsavimai vien tik per priėmimo stadiją yra du, reikalaujama, kad būtų ne mažiau kaip 94 Seimo narių iš 140 balsai, taip pat daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka, balsuojama antrą kartą ir tik po mėnesio įsigalioja priimtas Konstitucijos pakeitimas.
Manau, kad Konstituciniam Teismui suteiktos labai didelės galios. Faktiškai jis turi teisę aiškinti Konstituciją, galima sakyti, perrašyti Konstituciją. Manau, kad tas kolegialesnis ir bendresnis darbas gal reikalaus didesnių diskusijų, bet pereinant prie to, kad būtų bendru sutarimu priimami sprendimai, darbas bus tikrai kokybiškesnis ir, manau, atsakingesnis.
Žinoma, kiti Seimo nariai gal siūlo eiti kitu keliu – konstituciniame įstatyme apibrėžti taip, kad Konstitucinis Teismas neturėtų priimti ekonominių sprendimų, pavyzdžiui, pasiūlė, kad šiuo metu būtina atkurti koeficientus, ypač tiems, kuriems labiausiai sumažinta. Nepaminėjo, kad jie gavo didžiausius atlyginimus, ir net nenurodė, iš kokių šaltinių ir kaip atkurti tuos atlyginimus. Kai pamirštama ta dalis visuomenės, kuri gavo mažiausias pajamas, ypač pensininkai, kuriems dar neišmokėtos kompensacijos, tai situacija mūsų šalyje tikrai gana sudėtinga, ir Seimas esant tokiai teisinei situacijai turi ieškoti sprendimų, kurių neįmanoma surasti, kad būtų patenkinta visuomenė.
Manau, jeigu pritarsite po pateikimo, pagrindinis komitetas, be abejo, bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gal jie ras kitokių būdų, bet nieko nedaryti mes negalime.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 2 Seimo nariai. Klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, sutikdamas su kai kuriais išsakytais teiginiais, aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad Konstitucijoje kalbant apie kitas valdžias, Vyriausybė ten minima – balsų dauguma, Seime yra keli modeliai: daugiau kaip pusė, du trečdaliai, trys ketvirtadaliai. Trys ketvirtadaliai Konstituciniame Teisme būtų, jeigu, aš čia greitai suskaičiavau, 6,6, tai 7. Gal jums teko kur nors girdėti apie tam tikrą kvalifikuotą daugumą kitų šalių institucijose, ar jūs čia taip sau sugalvojote padidinti tą atstovavimą?
P. GRAŽULIS (TTF). Noriu pasakyti, kad klausiau mūsų Seimo Informacijos ir analizės skyriaus, kaip yra kitose šalyse, bet atsakymo kol kas negavau, nesurinko. Gerbiamasis Stasy, yra tam tikrų organizacijų, kurios priima gana svarbius sprendimus pasauliniu lygiu, turi net veto teisę – tai ir Kinija, ir Rusija, ir Jungtinės Valstijos. Yra tokia praktika. Manyčiau, jeigu Konstituciniame Teisme būtų koks 50 teisėjų ar panašiai, būtų labai platus spektras nuomonių, nereikėtų taikyti tokios aukštos ribos. Bet šiandien jie priima labai atsakingus sprendimus, kurie sulaukia labai didelio rezonanso visuomenėje. Manau, jeigu pagrindinis komitetas bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jūs jame būsite, siūlykite kitus variantus. Gal jūs pasiūlysite, kad būtų 7, bet vis tiek reikia ieškoti kokių nors būdų, kad tie sprendimai būtų kokybiškesni.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas. Juliau!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš irgi norėjau paklausti apie pasaulinę praktiką, bet, kaip supratau, kolega dar negavo atsakymo. Ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, dar negautas atsakymas. Manau, jeigu pritarsite po pateikimo, tai atsakymas bus gautas ir juo galės pasinaudoti Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvų dėl viso nėra. Kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ne, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 40 Seimo narių, balsavo 40: už – 21, prieš – 2, susilaikė 17. Konstitucinio Teismo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Siūloma, kad pagrindiniu ir vieninteliu komitetu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti jau pavasario sesijoje. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Kadangi visi klausimai yra apsvarstyti, prašom registruotis.
Užsiregistravo 41 Seimo narys.
Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. lapkričio 14 d. plenarinių posėdžių vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Visiems ačiū.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.