LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 98
STENOGRAMA
2013 m. lapkričio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, mielieji bičiuliai. Norėčiau Seimo narių paprašyti užimti darbo vietas. Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. lapkričio 14 d. plenarinio posėdžio pradžią. (Gongas)
Kviečiu visus registruotis. Labai atsiprašau, negalime vykdyti registracijos. Ačiū. Visi registruojamės. Stringa sistema. Truputėlį palaukime. Labai atsiprašau, registracijos vykdyti negalime. Ačiū. Registruojamės. Dėkoju.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
10.06 val.
Darbotvarkės 1-1 klausimas – Seimo 2013 m. lapkričio 14 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Matau, yra norinčių pakoreguoti darbotvarkę. Pirmasis prie mikrofono turi galimybę pasiūlyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas. Prašom. Kolegos, šiek tiek rimties, nes labai negirdėti! Pabandykime kartu, kad girdėtume, ką siūlo, kad paskui dar kartą nereikėtų aiškintis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau grąžinti į darbotvarkę keturis projektus, tiksliau, įstatymų projektų paketą, susijusį su (…) baudos įgyvendinimu, kur yra panaudotos europinės lėšos. Jeigu iki gruodžio mėnesio mes to nepadarome, reikės grąžinti ne milijoną, o dešimtis milijonų atgal į Europos Sąjungos biudžetą. Jau mėnuo kaip įvyko svarstymas, nėra jokių naujų siūlymų. Visiškai nesuprantama, kodėl antrą kartą išbraukiama iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nr. XIP-4718, Nr. XIIP-4719, Nr. XIP-4720 ir Nr. XIP-4721.
PIRMININKAS. Supratau, kolega, viskas užfiksuota stenogramoje, jūsų pasiūlymas bus svarstomas. J. Razma, mačiau, antrasis atsistojo prie mikrofono. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija siūlytų išbraukti iš darbotvarkės 1-7 klausimą – Helsinkio konvencijos ratifikavimą. Turime prieštaravimų iš žemdirbių asociacijų ir frakcijoje norėtume pasigilinti į tą klausimą, į pasekmes. Manom, kad bus tikrai prastai, jeigu Seime staiga tą konvenciją atmesime. Jau geriau nerizikuokime, su tomis abejonėmis nesvarstykime.
Aš pats, kaip autorius, prašau išbraukti iš darbotvarkės patį paskutinį 2-14 klausimą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisų. Aš, atsižvelgdamas į kai kurias gautas pastabas, rengiu patobulintą variantą ir nebūtų tikslinga svarstyti pirminio, netobulo projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, jūsų pageidavimą užfiksavome. Toliau – gerbiamasis A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu prašau įtraukti į darbotvarkę Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2, 5, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1153. Tai yra svarbus klausimas.
PIRMININKAS. Judam toliau. Gerbiamasis B. Juodka.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, prašytume įrašyti į šios dienos darbotvarkę rezoliucijos dėl Ukrainos projektą Nr. XIIP-1205. Čia buvo rezoliucijos variantas dėl J. Tymošenko, bet šiuo atveju mes norime pateikti kitokią formuluotę. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke, jūsų prašymą užfiksavome. Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tiesiog norėčiau nuraminti kolegą J. Sabatauską dėl paketo. Antradienį mes jį galėtume priimti, bet norėčiau patikslinti, kad ten yra problema dėl Mokesčių administravimo įstatymo ir naujo mokesčių mokėtojo objekto atsiradimo, dėl mokesčių norėtųsi pasitarti su finansų ministru. Tikrai ten nėra nieko išskirtinio. Norėčiau tiktai paprašyti, jeigu įmanoma, deklaracijas pradėti svarstyti prieš Vyriausybės valandą arba prieš pertrauką tam, kad po pertraukos galėtume tą bendrą tekstą, vieną tekstą priimti. Tai norėčiau paprašyti…
PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke, supratome. E. Zingeris. Prašom, kolega.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš tik vienu sakiniu dėl to paties, dėl rezoliucijos Nr. XIIP-1205 dėl Ukrainos. Aš manau, kad frakcijos vardu…
PIRMININKAS. Viskas jau pasakyta, Emanueli, jau komiteto pirmininkas pristatė. Gerbiamasis V. A. Matulevičius. Prašom, kolega.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Techninis prašymas. Prašau įskaityti mano registraciją, kažkas nesuveikė.
PIRMININKAS. Jūsų registraciją įskaityti? Taip, mes matome, jūs tikrai dalyvaujate. Fiksuojame. Mačiau, buvo daugiau stovinčių, bet viskas aptarta, aš manau.
Dabar judame…
J. RAZMA (TS-LKDF). Dar vienas patikslinimas!
PIRMININKAS. Dar J. Razma dėl patikslinimo. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl tų rezoliucijų dėl Ukrainos. Ar mes viską supratome, kad Nr. XIIP-1205 įrašoma, o Nr. XIIP-976 išbraukiama?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dar dėl visko balsuosime, neišbraukiama. Jos tiesiog sujungiamos į vieną…
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai mano siūlymas būtų Nr. XIIP-976 išbraukti, kad negaištume laiko, frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kiek supratau, mes iš eilės ir bandysime apsispręsti. Aš prašau jūsų atidžiai klausytis dėl darbotvarkės, nes yra daug pasiūlymų, kad nereikėtų po to daug kartų mums grįžti prie to paties klausimo. Tai galbūt iš eilės pagal tai, kaip buvo teikiami pasiūlymai.
J. Sabatauskas prašo grąžinti įstatymų projektus. Darbotvarkės 1-3a, 1-3b, 1-3c, 1-3d, įstatymų projektai Nr. XIP-418, Nr. XIP-4719, Nr. XIP-4720 ir Nr. XIP-4721. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad grąžintume į pagrindinę darbotvarkę, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos, mes balsuojame dėl pirmųjų keturių įstatymų projektų, kurie yra numatyti darbotvarkėje, ar juos palikti, ar ne. Jeigu siūlote palikti, balsuojate už, jeigu manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 63, prieš – 7, susilaikė 37. Įstatymų projektai, kuriuos ką tik išvardinau, Seimo plenarinio posėdžio valia yra palikti šios dienos darbotvarkėje.
Dabar kiti pasiūlymai. Einu iš eilės pagal darbotvarkę, galbūt ne pagal teikėją. J. Razma siūlo išbraukti Konvenciją. Tai būtų 1-7 darbotvarkės klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-2619. Aš manau, kad pasiūlymas yra gana teisingas, tiesiog nenorėčiau formuoti jūsų nuomonės. Aš manau, būtų visai protinga išbraukti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Aš manau, visose frakcijose buvo tam tikrų nesutarimų, taip? Išbraukiame bendru sutarimu. Konstatuoju, kad bendru sutarimu įstatymo projektas Nr. XIIP-2619 yra išbrauktas.
Dabar dėl rezoliucijos. Yra naujas rezoliucijos projektas dėl Ukrainos. Prašoma įtraukti į darbotvarkę, į rytinės darbotvarkės pabaigą, prieš Vyriausybės valandą. Tai būtų nutarimo projektas Nr. XIIP-1205, kurį pasiūlė Užsienio reikalų komitetas ir kurį pateikė B. Juodka. Ar galime įtraukti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame. Kas už tai, kad įtrauktume šį nutarimo projektą, kurio Nr. XIIP-1205, į darbotvarkę, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, už balsavo 98, prieš – 2, susilaikė 7. Šis nutarimo projektas yra įtraukiamas į darbotvarkę. Kaip prašė Seimo Pirmininkė ir komiteto pirmininkas, kad būtų svarstoma rytiniame posėdyje, rytinio posėdžio pabaigoje.
Dėl kito projekto, kuris buvo pateiktas dėl J. Tymošenko, rezoliucijos Nr. XIIP-967. Reikia apsispręsti, nes Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija prašo išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės. Mes turime apsispręsti. Dėl Seimo rezoliucijos „Dėl buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko paleidimo į laisvę“ projekto, projekto Nr. XIIP-976. Gerbiamasis J. Razma pasiūlė balsuoti. Prašau.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš noriu informuoti. Yra sutarta, kad teikiame abu, tada diskutuojame ir tada gimsta ta rezoliucija, apie kurią kalbėjome. Yra sutarti ir kiti politiniai veiksmai, ir, gerbiamasis buvęs premjere, jeigu jūs stabdote, tada aš nepasirašysiu jokių kitų raštų, kurie yra numatyti kartu su Lenkijos atstovais (pirmininkais) padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Taigi…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar galima dėl…
PIRMININKAS. Taip, aišku, galima. Prašom, Andriau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš nelabai suprantu čia tas emocijas ir kažkokią autorystę, turbūt labai norisi parodyti, kas čia visokių rezoliucijų autoriai. Seniūnų sueigoje sutarėme labai paprastai ir aiškiai: atidėjome rezoliucijos pateikimą iki trečios valandos tam, kad trečią valandą būtų vienas suderintas projektas, kurį parengė Užsienio reikalų komitetas. Jis yra išdalintas, įtrauktas į darbotvarkę, ir taip būtų galima viską išspręsti, jeigu iniciatoriai sutiktų atsiimti pirminį projektą. Jeigu nesutinka, mes siūlome jį išbraukti.
PIRMININKAS. Prašom, Seimo Pirmininke.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamasis Andriau Kubiliau, šiek tiek ne taip buvo sutarta. Buvo sutarta įtraukti rezoliuciją į popietinį posėdį ir nebuvo kalbėta apie procedūrinius dalykus. Kadangi ana rezoliucija yra registruota, turime svarstyti alternatyviai. Jeigu jūs norite iš to daryti politiką, tai darykite. Mes tikrai buvome sutarę, kad galutinis rezoliucijos tekstas bus toks, kokį parengė Užsienio reikalų komitetas. Kokios čia aistros gali būti?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aišku, bendru sutarimu mes nesutarsime. Pagal Statutą dėl bet kokio pasiūlymo mes turime balsuoti. Aš manau, kad būtų teisingas sprendimas (mes taip Seniūnų sueigoje kalbėjome) pritarti kol kas abiem projektams, paskui sujungtume į vieną. Aš manyčiau, kad reikėtų palikti darbotvarkėje. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės, balsuojate prieš, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, rezoliucijos yra paliktos darbotvarkėje, jos bus svarstomos dar kartą visų frakcijų pageidavimu rytiniame posėdyje, tai bus du paskutiniai klausimai. Bus pateikta tiek viena, tiek kita rezoliucija. Judame į priekį.
Dar yra pasiūlymų, kurie nėra apsvarstyti. Tai yra gerbiamojo A. Mitrulevičiaus pasiūlymas. Aš, gerbiamasis Albinai, taip supratau, kad jūs norite vėl palikti darbotvarkėje įstatymo projektą Nr. XIIP-1153, taip? Kad jis liktų darbotvarkėje, nes Seniūnų sueigoje lyg ir buvome nutarę jį išbraukti. Dabar jūs siūlote jį palikti, taip? Jūsų pasiūlymas teisėtas, tiesiog man reikėjo paklausti jūsų, kad suformuluočiau teisingai balsavimą. Kas už tai, kad paliktume darbotvarkėje klausimą dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1153, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. A. Mitrulevičiaus pasiūlymas. Aš taip įsivaizduoju, čia buvo prašoma frakcijos vardu, taip? Frakcijos vardu.
Balsavimo rezultatai: už – 55, prieš – 12, susilaikė 33. Taigi klausimas yra paliekamas… įstatymo projektas Nr. XIIP-1153 yra paliekamas šios dienos darbotvarkėje.
Dar vienas buvo prašymas Seniūnų sueigoje dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1203. Tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios (gerbiamieji kolegos, klausykitės įdėmiai, nežinosite, už ką balsuojate!) tyrimų komisijos dėl 2007 m. Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas. Gerbiamojo P. Gražulio siūlymas. Seimo Seniūnų sueiga įpareigojo apsispręsti plenariniame posėdyje. Tai kaip pirmininkas dabartiniu metu ir darau. Gerbiamasis A. Skardžius – dėl šito klausimo įtraukimo į darbotvarkę. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kadangi gerbiamasis A. Kubilius išties labai reikalingas komisijoje, nes jis buvo premjeru ir žino atsakymus į visus klausimus, aš tikrai siūlyčiau, ir gerbiamasis P. Gražulis tą dalyką turbūt pats patvirtins, palikti jį komisijoje.
PIRMININKAS. Supratome komisijos pirmininko pasiūlymą. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš tiktai vykdžiau Etikos ir procedūrų komisijos nutarimą. Kadangi Etikos ir procedūrų komisija beveik vienbalsiai (gal, man atrodo, pirmininkas V. Stundys susilaikė, aš nežinau) pritarė, kad A. Kubiliui būtų mažiau dvasinių kančių ir jam nereikėtų labiau… kad geriau miegotų ir toje komisijoje nedalyvautų, bet jeigu pirmininkas sako, kad be jo komisijai tikrai daug informacijos nebus pateikta ir ji negalės produktyviai dirbti, tikrai savo šitą siūlymą atsiimu.
PIRMININKAS. Dėkoju P. Gražuliui. Jau einame prie konsensuso, prie susitarimo. Taigi J. Razma irgi ir V. Gapšys. O gal bendru sutarimu galime neįtraukti į darbotvarkę? Taip? Nereikia balsuoti? Atsiima. Jeigu atsiima, dėkoju jums už suteiktą ramybę šios dienos plenariniam posėdžiui. Norėčiau visų jūsų paklausti, jeigu nėra jokių…
2-14 klausimas. Gerbiamasis J. Razma yra… Aš labai atsiprašau. Išbraukti. Tai bendru sutarimu galime išbraukti, jeigu pats autorius siūlo? Išbraukta.
Gerbiamieji kolegos, jeigu mes viską apsvarstėme, priėmėme sprendimus, jūs išreiškėte balsuodami savo valią dėl šios dienos darbotvarkės, gal galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu su visais pakeitimais, pasiūlymais ir tais priimtais sprendimais, kuriuos mes ką tik padarėme? Galime bendru sutarimu? Skelbiu, kad šios dienos 2013 m. lapkričio 14 d. darbotvarkė yra patvirtinta.
10.24 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4718(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, judame į priekį. Darbotvarkės 1-3a klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo, kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4718. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas. Priėmimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gautos Teisės departamento pastabos. Komitetas svarstė pastabas, visoms Teisės departamento pastaboms pritarė ir pasiūlė tam tikrą formuluotę tų straipsnių, dėl kurių buvo pastabų.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Kolegos, priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Pirmininke, prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Teisės departamentas pateikė pastabą, komitetas pritarė, kad nuostatos iš tikrųjų koreguotinos atsižvelgiant į Administracinių teisės pažeidimų registro įstatymo 6 straipsnį ir projekto tam tikrą straipsnį. Tokia būtų redakcija: su administraciniu teisės pažeidimu susiję duomenys – informacija ir dokumentai tvarkomi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų registre vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų registro įstatyme nurodytais teisės aktais.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Vadinasi, komitetas pritarė. Mes taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Taigi dėl 2 straipsnio pastabų, kitų pasiūlymų nėra. Su Teisės departamento pasiūlymais galima 2 straipsnį bendru sutarimu priimti? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 12 pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 13 straipsnio…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …yra pastaba. Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas bendru sutarimu pritarė – papildyti 1 dalyje konstrukciją po žodžių… Ir būtų taip. Aš visos redakcijos neskaitysiu, nes gana ilga. Tiesiog papildytini žodžiai „išdėsčius nutarimu paskirtos baudos vykdymą.“ Komitetas bendru sutarimu pritaria.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs girdėjote komiteto nuomonę dėl Teisės departamento išvados, bet aš manau, kad čia yra pritarta ir mes taip pat negalime kvestionuoti. Galime priimti 13 straipsnį bendru sutarimu.
Dėl 14 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 15 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Yra.
PIRMININKAS. Yra. Dėl Teisės departamento. Taip, prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Yra pastaba. Taip pat komitetas pritarė išbraukti 15 straipsnio, keičiamo 312 straipsnio, 2 pastraipą. Redakcija būtų tokia: „Nutarimą skirti baudą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, antstolis šio Civilinio proceso kodekso, Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 15 straipsnio jūs išgirdote komiteto nuomonę. Yra pritarta Teisės departamento nuomonei. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 16 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru? Priimta bendru sutarimu.
Dabar dėl 17 straipsnio gerbiamasis Seimo narys V. Gapšys yra pateikęs pasiūlymą. Šiandien prieš posėdžio pradžią mes norėjome šitą klausimą išbraukti iš darbotvarkės, bet buvo pageidavimas ir palikome jį Seimo narių valia darbotvarkėje. Tiesiog galbūt reikia paprašyti Seimo narių apsispręsti leisti pristatyti šitą įstatymo… Bet tiktai tiek, kad komitete neapsvarstytas. Nebent frakcijos vardu būtų galima…
Leiskime paaiškinti, gal tikrai reikalinga pastaba ir visi mes priimsime kokį nors sprendimą. Leiskime V. Gapšiui paaiškinti.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pasiūlymo esmė yra tokia, jeigu mes išskaidome, kaip dabar yra numatyta, kad bauda gali būti išskaidyta į dalis, ir dėl jos kiekvienos dalies antstoliai gali imtis išieškojimo veiksmų, tokiu atveju bus taip, kad už tą pačią baudą, jos išieškojimą antstolis keletą kartų gaus atlyginimą. Todėl šiuo atveju gali labai išaugti antstolių pajamos ir žmogaus išlaidos išieškant iš jo baudą. Todėl aš siūlau padaryti taip, kad net ir tuo atveju, kai bauda yra išskaidyta į kelias dalis, išieškojimas būtų vienas ir kad būtų galima tik vieną kartą iš to žmogaus paimti pinigus už tą išieškojimą. Tiesiog nenorime sudaryti galimybės, kad būtų keletą kartų ta pati bauda, tas pats baudos dydis išieškomas ir keletą kartų antstoliai gautų už tai atlyginimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, aš manau, kad pasiūlymas logiškas. Tik tiek, kad Statute aš nematau dabar jokių procedūrinių galimybių. Mes turėtume visi bendru sutarimu nuspręsti. Pažeisčiau Statutą, nes nuo registravimo pradžios turi praeiti 48 val. Tiesiog vadovausiuos Statutu. Bet aš jūsų noriu paklausti. Buvo pristatyta teikėjo nuomonė. Ką komitetas galvoja, ar jūs manote kitaip? Jūs irgi išgirdote.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Yra Teisės departamento pastaba. Galbūt jinai kažkuo ir panaši, nes Teisės departamentas dėl 17 straipsnio pateikė pastabą. Jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama turto, iš kurio gali būti priverstinai išieškota, tai atitinkamas antstolis mokesčio administratoriaus sprendimą išieškoti priverstinai baudą grąžina. Tai vienas dalykas. Bet iš esmės bauda, kuri yra išdėstoma dalimis per metus ar kitą laikotarpį, yra viena bauda. Savo esybe jinai nesikeičia. Tik ji išdėstoma per kelis mėnesius ar per metus, ar per kelerius metus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, ką jūs siūlytumėte daryti dėl V. Gapšio pasiūlymo?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš nematau teksto.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra Teisės departamento, o komiteto pirmininkas ir komitetas neturėjo tokios teisinės galimybės, aš nežinau, man atrodo, bet kokiu atveju, kad ir bus priimtas šitas įstatymas be pataisų, ateityje, jeigu bus Seimo nario valia, bus galima registruoti pataisą ir dar pakoreguoti. (Balsai salėje) Pertrauka nieko neišsprendžia. Reikia 48 valandų ir komitetas turėjo apsvarstyti šitą klausimą. Mes negalime daryti.
Kolegos, ar galime priimti su Teisės departamento pataisomis? (Balsai salėje) Ką manote? (Balsai salėje) Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Pirmininke, iš tikrųjų situacija yra netipinė, nes šiandien ryte, kai aš registravau, tas projektas buvo išbrauktas iš darbotvarkės. Todėl aš turiu tam tikrų lūkesčių, kad jisai bus ne šiandien darbotvarkėje, aš registruoju pasiūlymą. Natūralu, aš sutinku, kad dabar formaliai jis neatitinka, bet tada aš prašyčiau Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinti, ką daryti tokiu atveju, kai projekto neturėtų būti, o jis atsiranda skubiai ir aš negaliu realizuoti savo teisės teikti pasiūlymus. Aš prašyčiau pertraukos, kad išaiškintų Etikos ir procedūrų komisija, ir mes tada galėtume spręsti. Iki kito posėdžio. Po pietų bus galima pratęsti. Aš sutinku, kad projektas yra svarbus. Iš esmės yra svarbus. Aš jam neprieštarauju, bet tikrai bijau, kad susidarys situacija, kai bus keletą kartą iš žmonių išieškoma už tą pačią baudą. Aš nenoriu tokios situacijos ir noriu, kad komitetas tai įvertintų.
PIRMININKAS. Aš manau, kad mes galime pataisyti. Priimtume gerą įstatymą neskubėdami ir viskas būtų gerai.
P. Gražulis.
V. GAPŠYS (DPF). Prašau pertraukos frakcijos vardu iki kito posėdžio. Ir prašau, kad Etikos ir procedūrų komisija išaiškintų, ar gali būti svarstomas mano pasiūlymas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad labai įžvalgi pastaba. Juk mes priimame gyventojus, gauname raštus… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau, Petrai. Atsiprašau, išjungiau jūsų mikrofoną. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). …nuolat dėl antstolių veiksmų. Padarykime pertrauką, atidėkime kitai dieną ir tikrai galėsime apsvarstyti šitą labai svarbią V. Gapšio pataisą. Tikrai vienas iš klausimų, dėl kurių kreipiasi žmonės – antstolių veiksmai. Dabar šita spraga leis dar papildomai vienoje byloje kelis kartus išieškoti, padidinti sau išlaidas. Manyčiau, tikrai raskime išeitį, padarykime pertrauką iki kitos dienos, tai bus iki antradienio, ir nebus jokios problemos.
PIRMININKAS. Žinote, yra statutinė norma, 109 straipsnis ir galime… Etikos ir procedūrų komisijos ir padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl šios vietos, o kitus galime priimti.
PIRMININKAS. Mes kitus galime priimti, aš taip įsivaizduoju. Tik dėl vieno. Gerbiamasis Vytautai, mes galėtume kitus priimti, o šitą atidėti.
V. GAPŠYS (DPF). Manau, kad reikia visus…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, aš, kaip pirmininkas, manau, kad nebus didelių nesutarimų, pasiūlymas yra labai geras, gal padarykime pertrauką iki kito posėdžio ir bendru sutarimu galbūt sutartume, tikrai būtų viskas demokratiška, diplomatiška ir tolerantiška. Kaip, Juliau?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Galime padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Ar pritariate, gerbiamieji kolegos? Bendru sutarimu gal? Pritarta bendru sutarimu, atidedame iki kito posėdžio visus keturis klausimus. Ačiū, kolega. (Balsai salėje) Visus keturis priimsime kitame posėdyje. Aš manau, kad niekas dėl to nepasikeis, yra pasiūlymas, kartu pasvarstytume tą pasiūlymą komitete. Juliau?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mes apsvarstysim.
PIRMININKAS. Taip, komitete pasiūlykite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). O kitus projektus?
PIRMININKAS. Kitus projektus pristatysime kartu antradienį. Manau, nebus jokių problemų, nes didelių kitų prieštaravimų nėra. Gerbiamieji kolegos, galime sutarti bendru sutarimu? Sutarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Iki antradienio posėdžio, gerai, kolegos? Matau, kad prieštaraujančių nėra. Labai ačiū už supratimą. Konstatuoju, kad bendru sutarimu priėmimą šitų keturių įstatymų projektų (Nr. XIP-4718, Nr. XIP-4719, Nr. XIP-4720, Nr. XIP-4721) pratęsime kitame posėdyje antradienį.
10.37 val.
Dabar judame toliau. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Lietuvos Respublikos gaunamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditus“ 1 straipsnio papildymo“ projektas Nr. XIIP-1080(2). Pranešėjas – V. Saulis, Audito komitetas. Prašom, kolega. Svarstymas ir priėmimas.
V. SAULIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Audito komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Lietuvos Respublikos gaunamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditus“ 1 straipsnio papildymo“ projekto Nr. XIIP-1080(2).
Trumpai pasakysiu šio Seimo nutarimo esmę. Jo esmė yra ta, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atliktų ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos institucijų atitikties jų paskyrimo kriterijams auditą ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos veiksmų programos audito institucijos funkcijas. Kaip žinote, Valstybės kontrolė iki šiol atliko ankstesnių periodų gaunamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditus, įgijo didelį šios srities patyrimą, parengė atitinkamos kvalifikacijos darbuotojus, todėl, Audito komiteto nuomone, ši institucija, kaip aukščiausia audito institucija mūsų šalyje, atliktų ir ateinančių finansinių 2014–2020 metų auditus. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadai. Gavome vienintelę Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai pritarėme. Šiam komiteto sprendimui pritarta bendru sutarimu. Todėl prašau jūsų pritarimo pritarti po svarstymo ir šiandien priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai V. Sauliui už nutarimo projekto pristatymą. Po svarstymo norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Po svarstymo gal galime pritarti bendru sutarimu šiam nutarimo projektui? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Seimo Pirmininkė siūlo priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti Pirmininkės siūlymui? Pritarta bendru sutarimu šį nutarimo projektą priimti ypatingos skubos tvarka.
Yra vienas straipsnis. Dėl vieno straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Pastraipsniui baigtas. Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą Nr. XIIP-1080, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 91, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-1080) yra priimtas. (Gongas)
10.41 val.
Darbotvarkės 1-3a klausimas – Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-682. Pranešėja – gerbiamoji D. Mikutienė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Tiesa, dėl 2 straipsnio yra pastabų ir pasiūlymų. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Gerbiamoji pirmininke, išsakykite komiteto nuomonę.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Teisės departamento pastabai nepritarėme. Jų nuomone, žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos paslaugas, audinių banko paslaugas gali teikti ne tik juridiniai asmenys. Sveikatos reikalų komitetas mano, kad vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl paslaugų vidaus rinkoje, kurią įgyvendina Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymas, (…) netaikoma sveikatos priežiūros paslaugoms. Tai turi nustatyti valstybės narių teisės aktai. Mes manome, kad užsienio subjekto sąvokos apibrėžime turi būti nustatyta, kad subjektas gali būti tik juridinis asmuo, nes sveikatos priežiūros paslaugos yra licencijuojamos ir licenciją galima gauti tik turint juridinio asmens statusą.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkei. Komiteto pirmininke, čia yra viso komiteto nuomonė?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Ir bendru sutarimu buvo pritarta. Ar mes galime komiteto nuomonei pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Nematau prieštaraujančių. Tiesiog dėl 2 straipsnio daugiau pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu su komiteto nuomone, kuri buvo išreikšta Teisės departamentui.
Dabar dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra pastabų, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Pirmininke, prašom pakomentuoti.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Sveikatos reikalų komitetas pritarė Teisės departamento pastabai, kurios esmė yra dėl atsiklausimo pirmumo tvarka. Ši tvarka yra aiškiai išdėstyta. Mes patikslinome, kad gavus vieno iš šių asmenų nesutikimą nustatyta pirmumo tvarka mirusio asmens audinius, organus paimti ir atiduoti transplantacijai draudžiama. Pritariame.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Jūs išgirdote komiteto nuomonę, sutampančią su Teisės departamento nuomone. Manau, kad svarstyti kaip ir nereikia. 5 straipsnį su Seimo kanceliarijos pasiūlymu, kuriam pritarė komitetas, galime priimti bendru sutarimu. 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 10 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Mes pritariame Teisės departamento pastabai, išbraukėme perteklinį žodį „atliekami“.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Galime priimti 10 straipsnį su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymu, kuriam pritarė ir komitetas? 10 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dėl 11 straipsnio pastabų ir pasiūlymų bėra. Priimame bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 15 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 16 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Pastraipsniui įstatymo projekto priėmimas yra baigtas. Dėl viso įstatymo projekto yra norinčių kalbėti už, bet nėra norinčių kalbėti prieš. Kalbėsite? Gerai. Kalbėsite, gerai, tokia jūsų parlamentinė valia. Prašom, gerbiamoji profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu visus balsuoti už šį įstatymo projektą, nes jis yra labai svarbus visai medicinos ir pacientų bendruomenei, be to, projektas perkelia europinę direktyvą ir reglamentuoja donorystės ir transplantacijos klausimą išsamiau, o visuomenės nuomonė ir apsisprendimas dėl donorystės ir transplantacijos yra ypač svarbus. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju, profesore. V. Gapšys, nuomonė už.
V. GAPŠYS (DPF). Lygiai taip pat pritariu. Manau, kad donorystė turėtų būti skatinama ir šis įstatymas tam padės.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Aš irgi labai norėčiau pritarti, bet turiu ir klausimą. Atkreipkite dėmesį į Teisės departamento pastabą, labai rimtą, kad jeigu…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes jau svarstėme. Jeigu galima, profesoriau, dėl priėmimo jūs dabar kalbėkite, priimti ar nepriimti.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Esu už tai, bet reikia atkreipti dėmesį į vieną Teisės departamento pastabą.
PIRMININKAS. Jau negalime.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Tai gerai. Pritariame.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad mes atkreipėme dėmesį į Teisės departamento siūlymus, tiesiog…
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Atsiimu. Pritariu.
PIRMININKAS. Truputį gal praleidote tą momentą. Gerai. Buvo išsakytos nuomonės tik už.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-682, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-682) yra priimtas. (Gongas)
Kviečiu į tribūną pirmininkauti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoją A. Sysą. Kol jis ateis į tribūną, noriu pasakyti, kad darbotvarkės 1-3b klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-1151, bus pateikiamas, tačiau nėra gerbiamojo pranešėjo V. P. Andriukaičio, todėl šio klausimo pateikimą atidėsime šiek tiek vėlesniam laikui.
Taigi bus darbotvarkės 1-4 klausimas. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A. Sysas.
10.48 val.
Akcinių bendrovių įstatymo 11, 12, 411, 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-623(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame rytinę darbotvarkę. Svarstome darbotvarkės 1-4 klausimą – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Pranešėjas – A. Mockus. Gerbiamasis Arvydai, kviečiu jus į tribūną.
A. MOCKUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-623. Po svarstymo Seime buvo gauta Teisės departamento išvada, kuriai Ekonomikos komitetas pritarė. Siūlau priimti su Teisės departamento pastabomis. Pritarta vienbalsiai.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, reikia priimti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Priimta.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai pritarta. Galime priimti? Priimta.
Dėl 5 straipsnio pastabų nėra. Priimta.
Norinčių kalbėti yra tik K. Daukšys. Kęstutis rodo, kad jau nekalbės.
Tada balsuojame. Kas pritaria Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Akcinių bendrovių įstatymo 11, 12, 411, 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Svarstome darbotvarkės 1-5 klausimą – Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio patvirtinimo“. Pranešėjai visi. Pirmiausia į tribūną kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką B. Bradauską, o po to visi komitetai.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį klausimą. Mes nutarėm pritarti šiam projektui su išlyga. Kadangi Valstybės kontrolė nustatė, kad Vyriausybė, 2012 m. vykdydama biudžetą, apie 60 mln. padarytų išlaidų nepagrindė reikiamais dokumentais, padarė daug pažeidimų, pasiūlė 7 mln. grąžinti į biudžetą. Dalis jau yra grąžinta, bet dalį prisieis grąžinti jau dabartinei valdančiajai daugumai. Todėl siūlome tvirtinti dokumentų rinkinį su išlyga, kuri yra parengta Valstybės kontrolės ir jums pateikta. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkui. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A. Salamakiną.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė projektą ir bendru sutarimu pritarė išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Audito komitetas – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Audito komitetas svarstė minėtą projektą, buvo pateikęs pasiūlymą rekomenduoti asignavimų valdytojams stiprinti vidaus kontrolės procedūras, siekiant užtikrinti atitinkamą biudžeto lėšų naudojimo teisėtumą. Kiek žinome, į Audito komiteto pastabas pagrindinis komitetas atsižvelgė. Komitete buvo balsuota ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką R. Žemaitaitį. Ruošiasi Europos reikalų komitetas – V. Baltraitienė.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šių metų spalio 16 d. Ekonomikos komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Europos reikalų komitetą. Ruošiasi M. Bastys – Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Europos reikalų komitetas svarstė ir iš esmės pritarė, tik Biudžeto ir finansų komitetui siūlome rekomenduoti Vyriausybei išnagrinėti ir įvertinti Valstybės kontrolės išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio“ ir jos priede pateiktas pastabas ir rekomendacijas, susijusias su Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimu ir įskaitymu į valstybės biudžetą.
Ir antra, užtikrinti spartų bei nustatytu laiku pradėtų 2007–2013 m. laikotarpio Europos Sąjungos finansinės paramos lėšomis finansuojamų projektų veiklų įgyvendinimą, peržiūrint vėluojančių projektų valdymo struktūras; užtikrinti, kad laiku ir efektyviai būtų panaudotos 2007–2013 m. Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos; taip pat ypatingą dėmesį skirti viešųjų pirkimų vykdymo sričiai, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės išvadas ir rekomendacijas bei Europos Audito rūmų nurodytas Europos Sąjungos lėšų panaudojimo klaidų priežastis, ir kritiškai įvertinti Lietuvos teisės aktų proporcingumą siekiamų tikslų atžvilgiu; taip pat įvertinti ir atsižvelgti į 2007–2013 m. Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų panaudojimo patirtį, peržiūrint 2014–2020 m. Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo valdymo ir kontrolės sistemą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu M. Bastį. Ruošiasi B. Pauža.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė projektą „Dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ ir iš esmės pritarė svarstomam įstatymo projektui bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū M. Basčiui. Kviečiu B. Paužą – Kaimo reikalų komitetas. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė šį projektą ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkui. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Pristatys M. Mackevičius. Ruošiasi K. Miškinienė.
M. MACKEVIČ (LLRAF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šį projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Kristinos nematau. Jums leidus, aš, kaip komiteto narys… Ai, atsiprašau, nepamačiau. Kristina, kviečiu. Po to – G. Kirkilas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat svarstė projektą, pagal kuruojamą sritį įrašė protokole keletą siūlymų Vyriausybei, Finansų ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir bendru sutarimu projektui pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Kristinai. Gerbiamasis Gediminai, jums nereikia, Europos reikalų komitetas jau pristatė. Sveikatos reikalų komiteto vardu kalbės A. Matulas. Ruošiasi gerbiamoji A. Pitrėnienė.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkę, kuri dabar diskutuoja. Gerbiamoji Audrone! Gerbiamoji Audrone, ateikite į tribūną pristatyti 2012 metų… (Balsai salėje) Aš jums duosiu išvadą.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Atsiprašau, kad truputį nuklydau.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė projektą „Dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIP-379 bendru sutarimu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską pristatyti išvadą. Į tribūną ateikite, aš jums duosiu išvadą, jeigu neturite. Ne ko, o ateikite į tribūną. Gerbiamieji pirmininkai, dėmesio! Mes svarstome 2012 metų ataskaitą. (Balsai salėje) Mes nežinome.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė nutarimo projektą dėl biudžeto vykdymo ataskaitos, išklausė valstybės kontrolierę ir iš esmės bendru sutarimu pritarė ataskaitai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pirmininkui. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką gerbiamąjį B. Juodką. Nematau. Kas galėtų Užsienio reikalų komiteto vardu? Gerbiamasis A. Ažubalis. Dėkui.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, komitetas svarstė ir pritarė vienbalsiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. V. Bukauską kviečiu į tribūną pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė 2012 metų biudžeto vykdymo ataskaitą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu L. Talmontą pateikti Žmogaus teisių komiteto išvadą.
L. TALMONT (LLRAF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė nutarimo projektą Nr. XIIP-379 ir nutarė pritarti Seimo nutarimo projektui Nr. XIIP-379. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, komitetai pristatė nuomones. Kviečiu į tribūną B. Bradauską. Yra pasiūlymų, mes turime priimti pastraipsniui. Gerai, pirmininke.
Pradedame nutarimo priėmimą. Dėl preambulės yra Seimo Audito komiteto pasiūlymas, kuriam iš esmės pritarta. Aš nematau E. Masiulio, kuris turėtų arba patvirtinti, arba prieštarauti. Reikia suprasti… Yra Audito komiteto narys V. Saulis, tai suteiksime jam žodį.
V. SAULIS (LSDPF). Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes sutinkame su tuo sprendimu, kaip padarė Biudžeto ir finansų komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu preambulei pritarti? Pritarta.
Dėl 1 straipsnio yra Europos reikalų komiteto pasiūlymas. Jam yra nepritarta. Ar Europos reikalų komitetas reikalauja? Yra ir ponas G. Kirkilas, ir ponia V. Baltraitienė. Pirmininkas yra. Gerbiamasis Gediminai Kirkilai, ar jūs prieštaraujate, reikalaujate balsuoti, ar sutinkate su komiteto išvada? Sutinka. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Priimta.
2 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas.
3 straipsnis. Yra Seimo Audito komiteto pasiūlymas, jam iš esmės pritarta. Ne visai, ar… Gerbiamasis Vytautai Sauli, ar jūs, kaip Audito komiteto narys, pritariate Biudžeto ir finansų komitetui? Ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastaba, kuriai pritarta iš esmės. Ar komiteto pirmininkas neprieštarauja ir sutinka su Biudžeto ir finansų komiteto? Sutinka. Ar galime pritarti 3 straipsniui? Pritarta.
4 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta.
Norinčių pasisakyti?.. Ačiū, pirmininke. (Balsai salėje) Jūs dėl motyvų norite kalbėti? Gerai. Suteikiame žodį dėl motyvų. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kaip jau minėjau, Biudžeto ir finansų komitetas su išlyga pritarė. Bet noriu informuoti visus Seimo narius apie tas sumas, kurios buvo skirtos vykdant biudžetą, pažeidžiant įstatymus: 28,5 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų panaudota pažeidžiant lėšų skyrimą reglamentuojančius teisės aktus; už 23,4 mln. įsigyta prekių, paslaugų neteisingai taikant ir pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas; už 2,9 mln. Lt įsigyta prekių, paslaugų netaikant nė vieno Viešųjų pirkimų įstatymo nurodymo pirkimo būdo; 4 mln. lėšų panaudota nesilaikant valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinio naudojimo ir apskaitos kontrolės taisyklių reikalavimų; 3,1 mln. asignavimų panaudota pažeidžiant finansinę drausmę; 1 mln. panaudotas nesilaikant darbo užmokesčio, kitų išmokų mokėjimo reglamentuojančių teisės aktų ir 0,6 mln. padaryta žala valstybės biudžetui kitais atvejais. Tai štai aš tokią informaciją jums pateikiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Vyksta nutarimo priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 85, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 4311, 2591 ir 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1151 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie 1-4b klausimo – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Atvyko viceministras – G. Černiauskas. Kviečiu į tribūną.
G. ČERNIAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia jums svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 4311, 2591 ir 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šio pakeitimo tikslas yra suderinti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą su Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės transplantacijos įstatymo pakeitimais. Ir viena, ir kita daroma įgyvendinant 2010 m. Europos Sąjungos direktyvą, tikslinančią audinių transplantacijos teisinį norminimą Europos Sąjungoje.
Yra gauta Teisės departamento pažyma, joje iškeliamas vienas klausimas – ar nesusiaurinama kartais atsakomybė? Mūsų nuomone, to susiaurinimo nėra, nes iš esmės ląstelės ir audiniai imami tik pažangiom technologijom. Tradicinės medicininės technologijos tokių priemonių nenaudoja. Be abejo, jeigu rastumėte tam tikrų netikslumų, tai būtų koreguojama.
Dėl to, kad tai yra direktyvinių europinių dokumentų įgyvendinimo dalykas, Vyriausybė prašo svarstyti šitą klausimą skubos tvarka. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Dumčius. Profesoriau, prašau.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti dėl…
PIRMININKAS. Prašom kalbėti į mikrofoną.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti dėl tos Teisės departamento pastabėlės, kai yra žmogaus reikmėms panaudojami, jeigu būtų ne teisiniai aktai, tai neatkreipiamas dėmesys, o tik dėl vaistų gamybos. Čia gerai. Bet neatkreiptas dėmesys dėl žmogaus.
G. ČERNIAUSKAS. Kaip aš minėjau, mūsų nuomone, prieštaravimo nėra, nes anksčiau galiojusioje dalyje, kuri nepakeista, kalbama apie dalykus, kurie išliko, o šitas pakeitimas atsiranda dėl kitų medžiagų, skirtų pažangiai terapinių vaistinių preparatų gamybai net neįvardinant tų medžiagų. Mūsų nuomone, prieštaravimo nėra ir nesiaurinama, bet, aišku, pasižiūrėti būtų galima.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš norėčiau patikslinti tą patį, nes jūs išbraukėte iš dabar galiojančio įstatymo, kad taip pat iš žmogaus gautų audinių ir ląstelių pagamintų produktų, skirtų naudoti žmogui, atsiranda kiti. Ar tai, kas bus jūsų naujojoje dispozicijoje, laikytina sinonimu? Ar jūs manote, kad tam teisiniam aiškumui ir tikrumui bus aiškiau po šito pakeitimo? Man atrodo, kad kaip tik kyla abejonės.
G. ČERNIAUSKAS. Vėlgi, mūsų teisininkų nuomone, taip, be abejo, galbūt koks nors patikslinimas svarstymo stadijoje gali būti, bet, mūsų nuomone, dabartinė siūloma formuluotė yra išsamesnė. Kita vertus, vaistai, be abejo, tiktai žmogui gali būti naudojami. Tai apima visa, kas buvo išbraukta. Tokia yra mūsų teisininkų nuomonė.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Norinčių kalbėti už yra A. Matulas. Ar norite, Antanai, kalbėti? Pasirodo, Antano nėra ir nenori kalbėti. Ačiū, viceministre.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Galime. Vyriausybė siūlo skubos tvarką. Niekas neprieštarauja? Ne. Ačiū. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 3 d.
11.12 val.
Svarstome 1-7 darbotvarkės klausimą – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje ratifikavimo“ projektą. Svarstymo stadija. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto… Pirmininko nematau. Ar galiu pakviesti A. Ažubalį?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitete buvo svarstytas šio įstatymo, susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės dėl bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje ratifikavimo, projektas. Pritarta vienbalsiai. Šis projektas pakeičia 1994 m. susitarimą, nes apima naujas bendradarbiavimo sritis, tokias kaip kibernetinė gynyba, informacinė gynyba, energetinis saugumas, sukonkretina ir detalizuoja bendradarbiavimo formas, taiko naują teisinį reglamentavimą bendradarbiauti ginkluotės srityje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu kalbėti M. Mackevičių.
M. MACKEVIČ (LLRAF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šį projektą Nr. XIIP-1034. Komitetas sprendimas – pritarti pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime. Pirmininkė siūlo priimti ypatingos skubos tvarka. Ar niekas neprieštarauja? Ne.
Priėmimo stadija. Kviečiu Seimo narius į darbo vietą. balsuojant reikia 71 žmogaus. Jeigu norinčių kalbėti nėra, balsuojame dėl įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje ratifikavimo“ projekto. Priėmimas. Pritariantys balsuoja už, kiti, turintys kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje ratifikavimo“ priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Darbotvarkės 1-8 klausimas – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje ir Protokolo, kuriuo iš dalies pakeičiama Konvencija dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje, ratifikavimo“ projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną K. Masiulį. Užsienio reikalų komitetas. Teks vėl kviesti A. Ažubalį. Jis šiandien vienintelis iš Užsienio reikalų komiteto.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ponai kolegos, mūsų pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje ir Protokolo, keičiančio konvenciją dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje, ratifikavimo“ projekto buvo tokia: pritarti vienbalsiai, nes tai padės geriau bendradarbiauti, ypač Europos Sąjungoje, išieškant mokesčių vengėjus.
PIRMININKAS. Dėkoju Audroniui. Dar turėtų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas B. Bradauskas kalbėti. Nematau. Pavaduotojo… Kas yra Biudžeto ir finansų komiteto narys? Kviesčiau į tribūną. Jeigu nieko prieš, tada aš perskaitysiu. Yra. Tada prašom. Jūsų tribūna. Kalba gerbiamasis A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju A. Palioniui, kalbėjusiam Biudžeto ir finansų komiteto vardu.
Gerbiamieji kolegos, ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Galime. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar niekas neprieštarauja? Labai ačiū. Norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Balsuojame. Vyksta balsavimas dėl Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje. Pritariantys balsuoja už, turintys kitokią nuomonę balsuoja kitaip. Neparaginau susirinkti. Balsavimas atidedamas, nes balsavo tik 67 Seimo nariai.
Tada dar kartelį kviečiu visus, kurių nėra darbo vietoje, į darbo vietą. Gerbiamoji Larisa, aš jūsų irgi laukčiau darbo vietoje. Balsuojame dar kartą. Gerbiamoji Orinta, raginčiau skubiai nuspausti mygtuką.
Šio įstatymo priėmimas
Daug geriau. Labai ačiū. Už – 74, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
Įstatymas „Dėl Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje ir Protokolo, kuriuo iš dalies pakeičiama Konvencija dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje, ratifikavimo“ priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Komitetas svarstė ir atsižvelgė į Teisės departamento pasiūlymus, taip pat į Informacinės visuomenės plėtros komiteto, Seimo narių pasiūlymus ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Taip pat siūlo šį projektą Seimo posėdyje svarstyti kartu su komiteto patobulintu Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIP-3573(3) ir šiuos projektus po svarstymo Seimo posėdyje sujungti. Bendru sutarimu buvo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamoji Virginija, likite tribūnoje. Niekas kalbėti diskusijoje neužsirašė. (Balsai salėje) Yra papildomas? Atsiprašau. I. Šiaulienė. Atsiprašau viso komiteto.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, šis projektas yra dar iš praeitos kadencijos. Informacinės visuomenės plėtros komitetas jį svarstė, iš esmės pritarė. Siūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo narių pateiktus pasiūlymus. Kaip pristatė gerbiamoji Virginija, į tai yra atsižvelgta ir tikrai galima pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju I. Šiaulienei.
Kviečiu V. Baltraitienę į tribūną. Yra viena pataisa. Ją pateikė kaip tik V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Yra mano pasiūlyta pataisa. Kaip minėjo Irena, šis projektas įregistruotas ir įvykęs jo pateikimas praeitoje kadencijoje. Siūloma pakeisti datą. Buvo numatyta iki 2012 metų, kadangi tik dabar svarstome, tai mes siūlome įsigaliojimą nuo 2014 m. birželio 30 d. Čia dėl 2 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo.
PIRMININKAS. Aš manau, kad dešimt Seimo narių tikrai parems, nes 2012 m. jau seniai praėję. Ar galime po svarstymo pritarti?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Atsiprašau, čia yra dvi datos: viena nuostata – nuo liepos 1 d., kita – nuo birželio 30 d., kitų metų.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu pritariam įstatymo projektui su pataisa.
11.23 val.
Svarstome Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Vėl kviečiu V. Baltraitienę į tribūną. Svarstymo stadija.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Kaip ir minėjau, juos reikėtų po svarstymo abu sujungti su prieš tai svarstytu. Taip pat komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir, kaip sakiau, siūlo sujungti su anksčiau svarstytu įstatymo projektu. Taip pat yra mano analogiškas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Analogiškas pasiūlymas.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Dėl datų pakeitimo.
PIRMININKAS. Dėl datų.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Manau, kad galima pritarti.
PIRMININKAS. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Papildomo komiteto išvadų nereikia. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti su pataisymais Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo? Ir įpareigojame komitetą sujungti šiuos abu projektus. Dėkoju. Sutariam.
11.25 val.
Svarstome darbotvarkės 1-11 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-760(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Virginiją.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Komitetas svarstė, patobulino ir siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu. Čia yra V. V. Margevičienės siūlymas, kuriam komitetas nepritarė, ir patobulino kaip tik savo. V. V. Margevičienė (aš gal ir pristatysiu už ją) siūlė, kad užuot atsiskaičius kas 3 mėnesius… Dabar savivaldybių tarybų nariai atsiskaito už savo gaunamas išlaidas kas mėnesį, o V. V. Margevičienė siūlė, kad atsiskaitytų kas 6 mėnesius. Tai mes priėjome prie kompromisinio sprendimo, kad per ketvirtį vieną kartą, kas 3 mėnesius yra privaloma atsiskaityti. Komitetas patobulino ir siūlo tam patobulinimui pritarti, įsigaliotų nuo 2014 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pirmininke, jūsų protokole, tiksliau, komiteto išvadoje, yra parašyta, kad Seimo narė V. V. Margevičienė atsiėmė pasiūlymą.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Bet aš čia matau pagal tą įrašyta, todėl ir sakau. Nežinau, kodėl jis čia…
PIRMININKAS. Jūs… (Balsai salėje)
V. BALTRAITIENĖ (DPF). O komitete mes patobulinome ir palikome 6 mėnesius… Atsiprašau, tuos 3 mėnesius.
PIRMININKAS. Gerai. Supratome. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Konflikto nebus, labai gerai. Dėkoju.
11.27 val.
Neišeikite iš tribūnos. Svarstome 1-12 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-442(2). Vėl jūs pranešėja Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip. Komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir visoms komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkoju V. Baltraitienei.
11.28 val.
Svarstome darbotvarkės 1-13 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies ir 46 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-281. Svarstymo stadija. Pranešėjas – A. Strelčiūnas. Kviečiu į tribūną.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies ir 46 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto komiteto išvadą: įstatymo projektą Nr. XIIP-281 grąžinti iniciatoriam tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi jūs siūlote grąžinti iniciatoriams tobulinti, tai vienas – už, vienas – prieš. Nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti dėl grąžinimo iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Sutariam grąžinti bendru sutarimu. Labai ačiū pranešėjui.
11.28 val.
Svarstome 1-14 klausimą. Jūs likite tribūnoje, nes vėl esate pranešėjas. Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-624. Komitetas siūlo atmesti. Prašau pateikti išvadą.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Komiteto išvada: įstatymo projektą Nr. XIIP-624 atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas – už, vienas – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu komitetui? Pritarta. Projektas atmestas.
11.29 val.
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-587. Pranešėja – R. Popovienė. Kviečiu į tribūną. Siūlymas – atmesti.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Taip, komiteto sprendimas projektą atmesti, atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1. Pagrindiniai argumentai yra tie, kad Valstybės tarnybos įstatymo valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į karjeros, politinių (asmeninių), įstaigų vadovų ir statutinių. O politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas nėra tapatus įstaigos vadovui, o savivaldybės administracijos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio yra priskirtas įstaigos vadovui. Komiteto nuomone, nėra čia kolizijos tarp Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies ir Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalies, todėl nepritarė įstatymo projektui palikti dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Norinčių kalbėti prieš yra. S. Jovaiša. Suteikiame jam žodį. Minutėlę, tuoj įjungs, Sergejau. Minutėlę. Įjungta.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Nenorėčiau sutikti su komiteto nuomone, nes, mano matymu, yra pažeidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnis, mes jo nuostatų nesilaikome būtent ta apimtimi, kad savivaldybių administracijos direktoriai ir jų pavaduotojai yra priskiriami politinio (asmeninio) pasitikėjimo kategorijai, nes tokiu atveju lygindami galime kalbėti apie ministerijų ir ministrų atsakomybę, kuri niekuo ne mažesnė negu minėtų savivaldybių direktorių ir jų pavaduotojų. Tačiau viceministrams yra skiriama būtent viena išeitinė. Mano argumentai taip pat paremti ir Vyriausybės išvada, kuri pritarė siūlomam projektui, todėl prašyčiau kolegų balsuoti prieš ir galbūt skirti kitą komitetą iš naujo svarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Minutėlę, atsiprašau, kol kas negalime balsuoti, kažkas atsitiko su kompiuteriais. Negalvosiu, kad tai išpuolis iš kokios nors kaimyninės respublikos. Pakibo kompiuteris. Mūsų darbo tempas šiek tiek greitesnis. Gal pakviesti skaičiavimo komisiją? Kiek ilgai kompiuteris kabos? Žodis „O“ suteikia daug vilties. Yra skaičiavimo komisija. Kompiuteris pakibo. (Balsai salėje: „Neleidžia balsuoti už.“ )
Sergejau, turite labai dideles galias, įjungėme mikrofoną, išjungti negalime ir viskas pakibo. (Balsai salėje) Aš suprantu, kad jo rankos ilgos.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Čia yra daugiau norinčių kalbėti, aš mielai užleisiu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar mes turime laiko ir galimybes užbaigti 1-15 ir čia dėl skubėjimo, ko gero, ir dėl kompiuterio kaprizų mes praleidome įstatymo projektą 1-12. Dar turėsime sugrįžti. Turime gražių rezervų, vakarinė darbotvarkė ilga, taigi viską padarysime, gerbiamasis Petrai, tik jūs neišeikite iš salės.
Gerbiamieji kolegos, kažkam pasisekė, daroma techninė pertrauka iki 12.00 val.
Pertrauka iki 12.00 val. Techninė pertrauka, gerbiamasis Sergejau, grįžę balsuosime.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ar bus galima iš naujo pristatyti, nes visi pamirš.
PIRMININKAS. Aš bijau, kad jeigu jūs dar kartą pristatysite, gali visi mikrofonai degti raudonai ir balsavimas neįvyks.
Pertrauka
12.00 val.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 12 val. Noriu pakviesti į darbo vietas. Pratęsime posėdį, kuris buvo sutrukdytas dėl techninių priežasčių. Kviečiu į darbo vietas. Gerbiamieji kolegos, grįžtame svarstyti darbotvarkės 1-15 klausimą. Komitetas jį siūlo atmesti, ir S. Jovaiša pasisakė prieš. Priminsiu, paskutinė stadija.
Balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kad turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip. Noriu priminti, vyksta balsavimas. Pagrindinis komitetas siūlo atmesti.
Balsavo 45 Seimo nariai: už atmetimą – 29, prieš – 9, susilaikė 7. Atmetimui nepritarta.
Reikia paskirti kitą komitetą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas labai nori svarstyti. Gerai, paskiriame Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir baigiame šį klausimą.
Gerbiamieji kolegos, svarstome… Gruodžio mėnesį numatome datą. Minutėlę, mes nurodysime Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Sprendžiant iš numerio, šitas įstatymas seniai pateiktas ir sunkiai svarstytas. Numatome gruodžio, pavyzdžiui, 6 d., ne, 5. (Balsai salėje) Tuo labiau opozicinė darbotvarkė, S. Jovaišos projektas toje darbotvarkėje tikrai bus. Ačiū.
12.02 val.
Grįžtame prie darbotvarkės 1-12 klausimo – tai Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėja – V. Baltraitienė. Atsiprašau, neįjungiau mikrofono.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Komitetas svarstė ir pritarė komiteto patobulintam Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje)
Atsiprašau. Dar papildomas komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas – R. Tamašunienė. Aš jos nematau. Gal B. Bradauskas? Matau, komiteto pirmininkas yra, galėtų pranešti žinią. Jūsų komiteto išvada dėl Vietos savivaldos įstatymo.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Matysime, kiek žmonių yra, nes mes dar turėsime balsuoti dėl vieno įstatymo priėmimo. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už.
Už – 61, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui pritarta.
12.06 val.
Svarstome 2-7 klausimą – Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio ir 3 priedo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėja – V. Baltraitienė. Pateikimas.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Labai trumpos įstatymo pataisos. Dėl to, kad buvo įsivėlusi techninė klaida, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pavasarį taisė šį Valstybės tarnybos įstatymą, vietoj 10 punkto įrašė 11 ir išbraukė tą dalį, kuri turi likti kaip (…). Atsitiko taip, kad, norint laikinai perkelti tarnautoją į kitas pareigas, nėra nustatyta, kokį atlyginimą mokėti. Mes paliekame, kad laikinai į kitas pareigas perkeltam valstybės karjeros tarnautojui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas užmokestis. Atsitinka taip, kad žmogus yra laikinai perkeltas, ir čia nustatyta, kad galima perkelti ne ilgiau kaip metams. Jis turėjo vienokį atlyginimą, laikinai perkėlė į kitas ir iš įstatymo buvo išbraukta tai, kad mokamas tas pats atlyginimas, kai dėl būtinumo perkeliamas į kitas pareigas. Mes siūlome įrašyti tai, kas per neapsižiūrėjimą buvo išbraukta.
Ir 3 priedėlyje norime suvienodinti pareigybes. Čia irgi visur yra techninis pakeitimas. Buvo įrašyta „Seimo kanceliarijos padėjėjas“, siūlome pataisyti ir įrašyti „padėjėjas Seimo kanceliarijoje“, nes kanceliarijos padėjėjas turbūt negali būti, jis gali būti kieno nors padėjėjas, ne pačios kanceliarijos įstaigos. Siūlome pataisyti, kad turi būti „padėjėjas Seimo kanceliarijoje“ arba „biuro vedėjas Seimo kanceliarijoje“. Čia yra pareigybių pakeitimas priedėlyje. Daugiau jokių pakeitimų čia nesiūloma.
Siūlau po pateikimo pritarti. Komitetas svarstys, jeigu matys, kad reikia ką nors taisyti, tada. Tai tiek trumpai. Nei koeficientai, niekas, tik priedėlyje keičiamas pavadinimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu aš teisingai supratau, iš popietinės darbotvarkės dabar tas projektas, kuriame yra pridedama lentelė su keičiamais kai kurių…
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Pavadinimais.
J. RAZMA (TS-LKDF). …pareigybių pavadinimais. Aš norėčiau klausti, ar po tuo Seimo kanceliarijos pareigybių formaliu keitimu neslypi darbiečių slaptas sumanymas tuo pagrindu skelbti Seimo kanceliarijos reorganizaciją ir atitinkamai nukreipti politiškai savo parinktus žmones į tas pakeistas pareigybes? Nes prieš kurį laiką, kai mes priėmėme tą lentelę, juk pavadinimai buvo derinti su kalbos redaktoriais. Aš neįsivaizduoju, kad staiga dabar būtų išaiškėję tobulesni, labiau atitinkantys lietuvių kalbą pavadinimai?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ne, ne tik tai tas (…) vienuose įstatymuose… vienur yra taip. Tai suvienodinama, kad visur taip būtų. Aš neįsivaizduoju, kokią jūs čia sąmokslo teoriją išvedėte – ar padėjėjas Seimo kanceliarijoje, ar Seimo kanceliarijos padėjėjas? Čia jokia reforma nevyksta, yra paprasčiausiai… (Balsai salėje) Šito prašė ne Darbo partija, o patys kanceliarijos biurų vedėjai, kurie prašė pataisyti. Mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto padėjėjai rengė šitą pataisą dėl suvienodinimo. Nežinau…
PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš manau, kad svarstymo metu tikrai J. Razma viską išsiaiškins. Klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Virginija, aš irgi dėl tos pačios projekto dalies. Dar su kitu aspektu čia esame susidūrę, kai ir visokios pasienio policijos į Valstybės sienos apsaugos tarnybą pavadinimus keičia be funkcijų pakeitimo ir t. t. Čia, aišku, mažesnė aprėptis, bet juk reikės, matyt, keisti ir tarnybinius pažymėjimus, reikės keisti iškabas ant durų, ir nemažai. Juk čia visur kasdieninės išlaidos. Jos gali būti visai nemažos, turint galvoje, kad tikrai ne geriausius laikus gyvename ir mes, ir kanceliarija. Ar tikrai tas laikas yra, kai reikia daryti? Galų gale ir vizitines korteles žmonėms… Taigi čia masinis reiškinys prasidės. Visi patarėjai ir visi biurų vedėjai…
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Nesuprantu, ką jūs keisite. Jeigu yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto arba Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro vedėjas, tai jis ir liks biuro vedėju.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Na, kaip nekeisime tarnybinio pažymėjimo, juk pavadinimą turime tiksliai įvardinti? Kaip nekeisime? Juk ir registras…
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Tai jūs tą ir įvardinsite.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nediskutuokime. Uždavėte klausimą, prašau atsakyti.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš nesuprantu, ką reikia keisti. Čia pareigybės yra suvienodinamos. Jeigu yra biuro vedėjas, tai jis ir lieka biuro vedėju, jis nepasidarys kitoks biuro vedėjas.
PIRMININKAS. Gerai. Klausia Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų čia įstatymo projektas visai ne su tuo susijęs, bet konservatoriai pasakė tokią žinią, kad yra nuogąstaujama, kad galbūt galėtų būti visi jų žmonės, priimti turbūt per praeitą kadenciją… Kažkokios abejonės. Iš tikrųjų, manau, nuogąstauti nėra ko.
Mano klausimas, gerbiamoji pranešėja, yra susijęs su tuo – dėl perkėlimo kitas pareigas laikinai eiti. Sakykite, ar buvo galvojama apie tai rengiant, jeigu iš tikrųjų tos kitos pareigos, už kurias galėtų būti mokamas daug mažesnis atlyginimas pagal jų pobūdį, sakykime? Kartais atsitinka taip, kad iš aukštesnių pareigų su didesniu atlyginimu žmogui reikia pereiti savo sutikimu į mažiau apmokamas pareigas, tačiau išlieka šitas atlyginimas. Paprastai atlyginimas yra mokamas už darbą. Sakykite, ar tuo santykiu jūs žiūrėjote?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, žiūrėjome. Čia turima omeny, jeigu, pavyzdžiui, žmogaus yra ir ta pati kategorija, ir viskas, bet jis turi klasę ir perkeliamas į kitą pareigybę, tai jam paliks tą atlyginimą tokį, kokį jis gavo.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Man vis tiek nesuprantama, gerbiamoji Virginija, kam čia tas pakeitimas, žodžių ekvilibristika, nes…
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Suvienodiname, vienur taip yra, kitur taip yra. Dėl to, kad suvienodiname.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Palaukite. Tada čia galima galvoti ir apie kitus suvienodinimus, pavyzdžiui, ne Seimo Pirmininkė, bet Seimo Pirmininkė Seimui ar ministras ministerijai. Tada visus turėsime pereiti ir tikslinti kažką. Na, man tikrai nesuprantama, kodėl jūs tą darote.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš jums aiškinu, kad tai būtų suvienodinta visuose pareigybių aprašymuose. Yra pareigybių aprašymai, ką ir sako, t. y. kad kanceliarijoje dirbantis, o čia buvo nepakeista, ir mes čia keičiame.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Svarstant tikrai galėsite teikti siūlymus, žiūrėti. Tikrai nėra jokių paslėptų minčių ką nors atleisti, ką nors įdarbinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš nori kalbėti J. Razma.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Jūs pasižiūrėkite kanceliarijos pareigybes…
PIRMININKAS. Gerbiamoji, viskas, nustokime diskutuoti. Jurgi, prašom kalbėti prieš, jeigu norite.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis dėlto išliksiu su tam tikrais nuogąstavimais žinodamas, kad Darbo partija tikrai pasižymi tuo kryptingu veikimu visur daryti įtaką kadrams ir finansams. Matėme spaudoje jau plačiai aprašytą Socialinio fondo atvejį, kai iš tikrųjų buvo dirbtinai bandoma įsteigti vadovo pavaduotoją, kuris būtų atsakingas už viešuosius pirkimus ir personalą. Seime pradėjus naujai Pirmininkei gali būti ir štai tokių subtiliai apgalvotų planų lyg ir nereikšmingai pakeisti kai kurių etatų pavadinimus, tuo pagrindu darbuotojams išdalinti atleidimo lapelius ir iš naujo konstruoti Seimo kanceliarijos struktūrą. Dėl to aš, nematydamas būtinybės teikiamą projektą priimti dėl kitų dalykų, būčiau linkęs susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės V. Baltraitienė. Jau jūs pristatėte, jūs negalite dėl savo kalbėti. Aš manau, balsuokime, kolegos, ir balsuodami išsklaidysime abejones, kad čia yra koks nors sąmokslas. Balsuojame.
Už balsavo 55, prieš – 1, susilaikė 20. Po pateikimo Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio ir 3 priedo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, papildomais – Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Siūloma svarstyti gruodžio 12 d. Pastabų neturite?
Per šoninį mikrofoną – V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš labai trumpą repliką. Visada yra tokia patarlė: kuo pats kvepi, tuo kitą tepi. Tai turbūt iš savo patirties, ką konservatoriai darė ketverius metus, kai keitė struktūras, priiminėjo savo žmones, dabar įsivaizduoja pagal savo sugedimo laipsnį, kad visi tą patį darys. Iš tikrųjų labai gerai pasižiūrėkite, apie ką jūs čia šnekate, kokios pareigybės yra dabar kanceliarijoje, kai norima jas suvienodinti ir keičiamas priedas paprasčiausiai. Tai jeigu patys tuo smirdite, kitų neterškite.
12.17 val.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ramiai, viskas gerai.
Gerbiamoji Virginija, ar jūs dar norėtumėte ir galėtumėte pristatyti 2-10 klausimą, nes reikia pristatyti Seimo nutarimo projektą ir įstatymo projektą? Ar pasiruošusi? Prašau. Kviečiu į tribūną. 2-10 klausimas.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Čia jau turbūt sąmokslo teorija neįtarsite. Yra V. V. Margevičienės užregistruotas įstatymo projektas. Ji susirgo, prašė, kad aš pasirašyčiau ir pristatyčiau. Matyt, savo kolegomis nelabai pasitiki.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Virginija, pirmiausia nutarimą.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Yra nutarimas, nes neįtrauktas į darbotvarkę šitas klausimas. Tai yra dėl kapinių inventorizavimo, kas buvo savivaldybėms pavesta atlikti iki 2014 m. Atsižvelgdami į finansines galimybes, kad jų tokių nėra, prašome nukelti iki 2017 m. Aš iš karto ir įtraukimą pristatau, ir iš karto pristatau…
PIRMININKAS. Negalima, negalima. Jūs gi pirmininkavote posėdžiams.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Prašau įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl įtraukimo į darbotvarkę norite klausti? Ne. Gerai. Dėkui.
Ar galime pritarti po pateikimo? Pritarta. Ar galime pritarti po svarstymo? Galime. Pritarta.
Svarstome ypatingos skubos tvarka nutarimo projektą. Niekas neprieštarausite? Ne.
Tai balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijos darbų programos papildymo“. Taip. Priėmimas.
Balsuojame. Paskutinis kalbėjo Sergejus, tai po to…
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 71, prieš nėra, susilaikė 4. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ priimtas. (Gongas)
12.19 val.
Gerbiamoji Virginija, dar kartą prašau jus į tribūną pristatyti patį projektą, nors jūs jau tą ir padarėte.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš labai trumpai dar pakartoju, kad turėjo būti iki 2014 m. atlikta kapinių žemės sklypų inventorizacija, bet tam pinigų nebuvo skirta. Mes žinome, kiek kainuoja įregistruoti žemės sklypą Registrų centre. V. V. Margevičienė – įstatymo pataisų iniciatorė siūlo pakeisti 3 punktą, kad „kapinių žemės sklypus, juose esančius statinius iki 2017 m. sausio 1 d. savivaldybės privalo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre“. Aišku, pirmiausia atlikti neveikiančių, riboto laidojimo kapinių inventorizaciją Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat atsižvelgti į kultūros vertybių registrą. Tai pirmiausia padaryti. Siūlau pritarti, nes finansinių galimybių savivaldybės dabar tai padaryti neturi, ypač kai tuos ketverius metus, krizės metus, iš tikrųjų pinigai buvo sumažinti, – 700 mln. savarankiškoms funkcijoms buvo sumažinta. Savivaldybės tikrai tokios galimybės neturėjo. Aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti net penki Seimo nariai. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū pirmininkui. Gerbiamoji pranešėja, jūs turbūt sutiksite, kad kapinės yra valstybės veidas, bet kodėl aiškinamajame rašte nėra apibrėžiama… Taip. Ko jūs juokiatės? Kokios yra kapinės, tokia ir valstybė. (Juokas salėje) Iš principo taip. Prašau pasakyti, kodėl inventorizacija ir inventorizavimas teisės aktuose yra apibrėžiama skirtingai ir aiškinamajame rašte tokių siūlomų pakeitimų esmė neatskleidžiama? Ir kodėl rašote, kad tai nekainuos valstybei? Juk žinote, kiek yra Respublikoje kapinių, kiek jų inventorizuota ir kokios kainos bus inventorizuojant kiekvieną statinį? Čia yra milžiniškas darbas. Ačiū.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aišku, kad kainuos. Nežinau… Aš iš tikrųjų sakiau pačioj pradžioj, aš vietoj V. Margevičienės pristatau, ji ruošė. Aš manau, kainuos… Ji turbūt turėjo omenyje tai, kad savivaldybėms ta funkcija jau buvo seniai pavesta, jos tai turi atlikti, kad savivaldybės specialiai tam papildomai lėšų neskirs. Savivaldybės iš savo biudžeto tai turės atlikti, tik tiek, kad pratęsė terminą. Iš tikrųjų norint jas ir tvarkyti daugeliu atvejų reikia sutvarkyti ir inventorizaciją.
O kuo skiriasi inventorizavimas nuo inventorizacijos tikrai šiandien jums nepaaiškinsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, gal, kaip bendraautorė, jūs vis dėlto žinote, kokiu mastu buvo tas pavedimas, kuris tuoj baigsis, savivaldybėse įvykdytas? Ar yra savivaldybių, kurios iki galo, laiku įvykdė? Ir ar treji metai nėra per daug tam aplaidumui įforminti? Ar neužtektų dar kokių vienerių metų pridėti, kad jau atsilikusios padarytų, ką reikia?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Kad būtų inventorizuoti visi kapinių žemės sklypai, tikrai taip nėra nė vienoje savivaldybėje, nes mes žinome, kiek rajonuose yra mažų ir veikiančių, ir neveikiančių kapinaičių. Nevadinčiau, kad tai yra savivaldybių aplaidumas. Tai iš tikrųjų yra problema – finansai, nes jūs patys žinote, kokie yra Registrų centro įkainiai, kai reikia įregistruoti ir sutvarkyti visus dokumentus. Tikrai čia ne aplaidumas, o pinigų trūkumas. Per tuos ketverius metus gal ir būtų padarę, jeigu, kaip ir visoms valstybės institucijoms, taip ir savivaldybėms, nebūtų sumažintas finansavimas. Nemanau, kad tai yra labai daug – 2017 m. Ketveri metai. Tai dar viena kadencija, bet yra labai daug kapinių, kurios nesutvarkytos.
PIRMININKAS. Klausia I. Rozova.
I. ROZOVA (LLRAF). Ačiū. Iki šios įstatymo pataisos galiojo įstatymas, kuriame buvo parašyta, kad kapinių teritorijose iki 2014 m. sausio 1 d. privaloma atlikti kapinių inventorizaciją. Dabar šioje pataisoje minimos tiktai neveikiančios ir riboto laidojimo kapinės. Mano pirmas klausimas, kaip bus su veikiančiomis kapinėmis?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ne, kodėl, yra, skaitykite: kapinių žemės sklypus, juose esančius statinius iki 2017 m. sausio 1 d. Čia visų, bet pirmiausia atkreipti dėmesį į neveikiančias ir riboto naudojimo, kad tos pirmiausia būtų inventorizuotos, o šiaip tai visas kapines. Nėra, kad tiktai neveikiančias.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, nežinau, ar čia tos kapinės valstybės veidas, bet ar jums neatrodo iš viso kažkokie perdėti biurokratiniai reikalavimai? Man atrodo, kad kapinės yra ta vieta, kur žmonėms reikia leisti ramiai ilsėtis. Dabar mes į nekilnojamojo turto registrus turime įrašyti viską, po to reikės dar turto deklaracijose deklaruoti, kad tu turi paminklą, po to, žiūrėk, dar pradėsime mokesčius nuo to rinkti, po to, jeigu žvakutę uždegsime ant svetimo nekilnojamojo turto, tai dar kokį administracinį teisės pažeidimą gausime. Man atrodo, kad iš viso tai yra perdėtas reglamentavimas. Aš pritariu jūsų siūlymui nukelti, bet ar jūs nesutiktumėte, kad absoliučiai reikėtų atsisakyti tokios perdėtos nuostatos?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ne, tikrai nesutikčiau. Čia ne žmonės yra inventorizuojami. Tai yra kapai, kapinių žemės sklypai. Tie kapai inventorizuojami, kurie yra kaip statiniai, kurie yra kaip kultūros paveldo vertybė. Apie tuos šnekame. Yra žymių žmonių, kurie nei artimųjų, nei nieko… Yra iš seniau likusių kapų, kuriuos prižiūri ne kas nors kitas, o seniūnijos arba savivaldybės. Pagaliau laikas eina, bus taip pat ir su signatarų kapais po kažkiek laiko, jų gal neliks kam prižiūrėti, bet viskas turi būti inventorizuota, sutvarkyta. Mes pirmiausia šnekame apie žemės sklypą, ne apie kiekvieną kapą. O uždegti žvakutę ant svetimo kapo tai nėra nusikaltimas. Turbūt tai daugeliu atvejų yra ir pareiga.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkui pirmininkui. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti, ar jūs iš tikrųjų turite informaciją apie visą savivaldybėje esamą nekilnojamojo turto registravimą Nekilnojamojo turto registre? Ar jis yra padarytas, nes įstatymai taip pat ten buvo numatę terminus, pagal kuriuos turėtų būti įregistruota, ar tiktai čia mes dabar darome išimtį vienai vadinamajai nekilnojamojo turto rūšiai, kuriai mes skiriame lyg ir prioritetą?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Kitas turtas gal ir nėra visas registruotas, bet savivaldybės pirmiausia tvarko kitą nekilnojamąjį turtą, jeigu nori jį parduoti, išnuomoti, nori rekonstruoti, pertvarkyti, gauti europinę paramą. Aišku, kol nėra įregistruotas, sutvarkytas, nieko negali daryti. Tai savivaldybės pirmumo tvarka būtent šitą turtą ir tvarko. Kapinių žemės sklypai dėl pinigų trūkumo iš tikrųjų yra visur paskutinėje vietoje. Aišku, nėra šimtu procentų atlikta, ypač tie, kurie nenaudojami pastatai, nėra suregistruoti, bet vėl tai susiduria su dideliais finansiniais ištekliais.
PIRMININKAS. Dėkojame Virginijai. Už nori kalbėti tik E. Masiulis. Gal jūs atsisakote? Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto po pateikimo.
Kol vyksta balsavimas noriu pasveikinti Šiaulių miesto moksleivius, jų mokytojus ir vadovus, atvykusius paklausyti rimto svarstymo Seime. (Plojimai)
Už balsavo 61, prieš nėra, susilaikė 10. Po svarstymo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi: Biudžeto ir finansų komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 17 d. Kitokių siūlymų nebus? Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, 12.30 val. grįžtame į rytinę darbotvarkę. Kaip ir buvome sutarę, svarstysime rezoliuciją dėl Ukrainos. Man jau praneša, kad vieno pranešėjo nematyti. Taip pat nematyti ir antrojo pranešėjo. Gal tada dar vieną rezervinį? (Balsai salėje) Gerai.
12.29 val.
Rezervinis trečiasis klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-921. Pranešėja – R. Tamašunienė. Kviečiu į tribūną.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pristatau Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šis projektas parengtas siekiant įgyvendinti Vyriausybės programos 395 punkto nuostatas užbaigti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimas yra Lietuvos valstybės prioritetinis uždavinys.
Esama situacija yra tokia. Iš 103 miestų Lietuvoje 46 miestuose nuosavybės teisė į žemę, iš esmės tai yra daugiau nei 99 % prašyme nurodytų žemės plotų, atkurta, tačiau 57 miestuose iki galo nuosavybė taip ir neatkurta. Mažiausiai atkurta nuosavybė yra Vilniaus mieste – 40,3 %, Palangos mieste – 68 % ir Kauno mieste – 74 %. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl didžiuosiuose miestuose nuosavybės teisės atkūrimo procentas toks mažas, – žemės formuoti naujiems sklypams trūkumas. Pagal miestų galiojančius bendrojo plano sprendinius savivaldybių administracijos detaliaisiais planais negali suprojektuoti tiek naujų žemės sklypų individualiai statybai, sodams ir daržams, kad jų pakaktų visiems piliečiams, įrašytiems į pageidaujamų gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus eiles. Atsižvelgiant į tokią sudėtingą situaciją būtina ieškoti būdų nuosavybės teisių atkūrimo procesą miestuose paspartinti.
Šį Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 5 straipsnio pakeitimą ir papildymą inicijuoti paskatino nuolatiniai gyventojų, visuomeninių organizacijų, Lietuvos žemės savininkų sąjungos prašymai ir nusiskundimai dėl labai sunkios padėties atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ypač atkuriant nuosavybės teises į miesto teritorijose turėtą žemę.
Siūloma įstatymą papildyti ir išdėstyti taip, kad miesto teritorijos neužstatyta žemė, kuri išnuomota fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms, grąžinama natūra nutraukiant valstybinės žemės sutartis prieš terminą. Miesto teritorijoje užstatyta žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonės nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
Kokių rezultatų laukiama? Iš tikrųjų tai vienas iš būdų, kuris kainuoja valstybei mažiausiai. Taip pat būtų supaprastintas išnuomotos fiziniams ir juridiniams asmenims grąžinimas natūra, sumažėtų dabar esančios korupcijos galimybės. Svarbiausia, toks teisinis reguliavimas gerokai padidintų grąžinamos natūra žemės kiekį ir sumažintų valstybės įsipareigojimų išmokėti kompensacijas apimtį, nes valstybė, priėmusi Restitucijos įstatymą, yra skolinga piliečiams.
Tokios pataisos neturėtų neigiamos įtakos ir verslo aplinkai. Dabar valstybinę žemę nuomojančios įmonės ir fiziniai asmenys dažnai yra neapibrėžtos ir nestabilios būsenos, nes yra priklausomi nuo valdininkų sprendimų. Įsigaliojus teikiamoms pataisos, dabartinių žemės nuomininkų ir nuomotojų santykius reguliuotų veikiančios Civilinio kodekso normos.
Priimto įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. Kaip tik bus sutaupyta. Galima prognozuoti, kad bus gerokas biudžeto lėšų sutaupymas, kadangi grąžinus žemę natūra bus panaikinta valstybės prievolė išmokėti kompensacijas negrąžinamos žemės savininkams. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū Ritai. Jūs perskaitėte įstatymą ir visą aiškinamąjį raštą. Tikėjausi, kad klausiančiųjų bus mažiau, bet vis tiek užsiregistravo dešimt Seimo narių. Pirmasis klausias S. Šedbaras. Nėra. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, jūs kalbate apie grąžinimą natūra, o, tarkim, kompensacijos klausimas, jeigu jis būtų adekvatus žemės vertei, kad hektaras nebūtų 10 tūkst. Lt, rinkos kaina yra daug didesnė, ar yra tokia galimybė? Tenkintų ar netenkintų tokie variantai?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Iš tikrųjų tai siūlomas kaip dar vienas papildomas būdas grąžinant žemę natūra. Dabar yra keturi pagrindiniai būdai: grąžinti natūra, grąžinti lygiavertį sklypą, išmokėti kompensaciją ir ketvirtas būdas – suformuojant naujus sklypus. Tai būtų viena iš galimybių pasinaudoti žeme natūra po esamais statiniais, kurie dabar pritaikyti komercijai arba kitoms reikmėms.
PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėkoju pranešėjai. Aš noriu paklausti, ar be šių jūsų teikiamų įstatymo pataisų negalima nutraukti nuomos sutarties, jeigu tik būtų politinė valia ir atitinkamas administracinis sprendimas?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Taip.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kita mano klausimo dalis. Kiek tai kainuotų? Kas turėtų sumokėti nutrauktų nuomos sutarčių kompensaciją? Paprastai nuomos sutartys numato ir tokį dalyką.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Iš tikrųjų šiuo įstatymu neplanuojama nutraukti nuomos sutarčių, bet pakeisti nuomos sutarčių šalis. Teisėtas savininkas ir nuomotojas, nekeičiant nuomos sutarties sąlygų.
PIRMININKAS. A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, be abejo, yra problemų su žemės nuosavybės atkūrimu miestuose. Dar tik apie 80 % yra atkurta. Vienas iš būdų yra tai, ką jūs siūlote, bet aš manau, kad mes sukelsime pasipriešinimą tų žmonių, kurie turėjo nuosavybę ir jiems ji nebuvo atkurta. Jie jau gavo kompensaciją kitu būdu ir jeigu mes tą dabar padarysime, tai liks nepatenkinta ta dalis žmonių, kurie…
PIRMININKAS. Kalbėkite per mikrofoną!
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū. Iš tikrųjų pasiūlytais būdais, kaip matote, pasinaudojo mažesnis procentas žmonių, nei liko neatkurtos nuosavybės. Žmonės, kurie pasirinko kitą būdą: ar atitinkamu sklypu, ar kompensacija pinigais, jau pasinaudojo valstybės nuosavybės atkūrimo teise ir investavo tuos pinigus, panaudojo, jie patys pasirinko tokį būdą. Be to, tas lygiavertiškumo principas turėtų būti išlaikytas, todėl tos pataisos dėl šio įstatymo buvo teikiamos ne vieną kartą. Žinome, kad kompensavimo pinigais būdas atsirado vėliau. Kas nors pasiėmė sklypą, o vėliau atsirado galimybė atkurti pinigais, tai irgi siūloma kaip vienas iš būdų ir galimybė greičiau grąžinti žemę miestuose.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, jūs galite pasakyti dar paprasčiau. Sakykite, šiandien vienaip ar kitaip žemė natūra tiems, kuriems trūksta, jinai yra… lygiavertis sklypas taip pat duodamas. Jeigu tu nori kompensacijos, ji taip pat yra išmokama. Ką šiomis pataisomis jūs norite pasiekti, jūs galite dar kartą pasakyti labai paprastai ir aiškiai, kad visi čia sėdintys suprastų ir, matyt, klausantys prie ekranų?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Esamieji būdai iš tikrųjų galioja, bet jie teisėtų savininkų netenkina. Jie nesutinka gauti nuo 6 tūkst. iki 10 tūkst. už hektarą, turėtą miestuose, arba likusį žemės pelkyną, raistyną kaime. Iš tikrųjų tie būdai jų netenkina, ieškoma galimybės, kad vis dėlto restitucija Lietuvoje būtų įgyvendinta po 20 ir daugiau metų.
PIRMININKAS. Klausia R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamoji kolege, iš daugelio, kurie išsinuomojo 99 metams žemę, viena pusė, aišku, tuo naudojasi ir piktnaudžiauja, bet yra įmonių ir įstaigų, kurios turi planų ir investavę ar planuoja investuoti į ten esančias, daugiausia tai yra įstaigos, gamyklėlės, įmonės. Ir jūs tikrai tikite, kad, grąžinus savininkui, užteks teisinių priemonių susitarti su būsimu nuomotoju, kuris dabar ten investuoja ir dirba?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Dar kartą noriu pabrėžti, kad iš tikrųjų nuomos sutartys be pakeitimų, būtų perrašytos tik sutarties šalys. Esminių pakeitimų nuomos sutartyse įgyvendinti nebūtų galima, be to, iš tikrųjų svarstysime ir komitetuose. Matyt, Žemės ūkio ministerija sureguliuos, kad numatytų ir vėliau nuomos maksimalią ribą, kad žemės savininkai negalėtų piktnaudžiauti. Taip panašiai yra įgyvendinta Vokietijoje, Latvijoje, tai jų išbandyta. Tokios grėsmės aš nematau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, mano klausimas labai panašus į gerbiamojo R. Markausko klausimą. Kaip jūs minėjote, bus sutartys tęsiamos. O ką jūs darysite su tais, kurių sudaryta sutartis 99 metams? Koks tikslas ir kaip išspręsti tą problemą?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Tos sutartys taip pat bus pratęstos. Jūs kalbate apie ilgalaikes nuomos iš valstybės sutartis? Tai jos taip pat bus pratęstos. Nuomotojas ir nuomininkas… nuomotojas bus teisėtas savininkas, nuomininkas – tas, kas nuomojasi, o žemės mokestį mokės savininkas.
PIRMININKAS. Klausia A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, ar jūs nemanote, kad jau vien įstatymo pataisymu, kai buvo leista žemę kilnoti iš vienos vietovės į kitą, buvo supriešinta labai daug žmonių? Šiuo atveju aš sutikčiau su jūsų pasiūlymu, kad jeigu tai yra miesto teritorijoje neužstatyta žemė, būtų galima suformuoti sklypus ir grąžinti ją savininkui. Ta nuostata visiškai normali, tačiau dėl tos žemės, kuri nėra suformuota prie pastatų, nekilnojamojo turto, manyčiau, jūs matote, dėl ko tai įvyko. Įvyko daugiausiai dėl to, kad niekaip negali susitarti padalyti pagal esamas ribas, ypač miestų centruose, tos žemės pasidalyti pagal esamą plotą. Šiandien būti formuojami žemės sklypai pagal esamą nekilnojamojo turto plotą niekaip negali. Ar jūs šiuo atveju negalvojate, kad jūs savo pasiūlymu supriešinsite dar likusio nekilnojamojo turto savininkus su žemės savininkais, kurie iš tikrųjų pareikš pretenzijas ir niekaip negalės susitarti dėl žemės sklypo suformavimo?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Labiau supriešinti, negu prieš tai buvo padaryta, man atrodo, jau negalima, nes, kaip jūs minėjote, būtent tokia žemės reforma, kokia buvo Lietuvoje, precedentų neturi. Ir vis dėlto reikia atsiminti, kad ir pagal Europos žmogaus teisių pagrindinę apsaugos konvenciją, jeigu valstybės priėmė Restitucijos įstatymą, jos privalo jį vykdyti visiškai, jokios socialinės, ekonominės priežastys negali būti pagrindas to nedaryti. Iš tikrųjų problemų yra, bet jeigu žinome, kad yra daug valstybinės žemės po pastatais, aš kalbu apie komercinės paskirties pastatus ir kitos paskirties pastatus, žinoma, tik ne apie gyvenamosios paskirties pastatus, to mes tikrai čia neliečiame ir nekalbame, būtina leisti turėti galimybę pasinaudoti tokia galimybe susigrąžinti žemę natūra, tapti žemės nuomotoju ar kitokiu teikėju tam, kas dabar disponuoja ta žeme.
PIRMININKAS. Klausia V. Filipovičienė.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Gerbiamoji kolege, jūs sakėte, kad teisėtų savininkų netenkina 6–7 tūkst. Lt už hektarą. Dabar atgavo jie tą žemę, sakykime, mieste ir nuomotojas, kuris nuomoja dabar tą žemę, turi pasiėmęs ją 99–77 metams. Kaip jūs įsivaizduojate, kad teisėti žemės savininkai, pasikeitus savininkui, laikysis tos pačios sutarties? Ar tai nesukels dar didesnės sumaišties, negu ta, kurią mes sukėlėme grąžindami žemę kitoje vietoje? Realiai savininkas, būdamas tos žemės šeimininku, vis tiek į tą žemę reikš savo pretenzijas ir kaip savininkas jis norės kažko kito. Kokią jūs prognozuojate ateitį?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū už klausimą. Jau buvo panašus klausimas. Reikia nustatyti reguliavimo mechanizmą, kad žemės savininkas negalėtų piktnaudžiauti ir esamos nuomos ar panaudos sutarčių keisti. Tas mechanizmas yra labai nesudėtingai sukuriamas, nustatant tam tikrus apribojimus jam, kaip savininkui, disponuoti ta žeme.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes išnaudojome 10 min., nes atėjo pranešėjai anksčiau skelbto klausimo. Dabar vienas – už, vienas – prieš, jeigu yra tokių norinčiųjų. Prieš kalba S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Už nėra, galbūt aš nevisiškai norėjau prieš kalbėti, norėjau dar keletą motyvų pasakyti, tokių abejonių dėl šio įstatymo projekto, bet tiek to, nekalbėsiu.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Ačiū Ritai.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Lauksiu palaikymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyksta balsavimas.
Už balsavo 40, prieš – 3, susilaikė 29. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Prašoma Vyriausybės išvados, viskas teisingai. Pagrindiniu siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 19 d. Per šoninį mikrofoną – S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nuosavybės teisių atkūrimas, kiek pamenu, būdavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Kaimo reikalų komitetas galėtų būti papildomas.
PIRMININKAS. Sutinku. (Balsai salėje) Sutinku, nėra ginčo. Seniūnų sueiga pasiūlė, aš perskaičiau, kas buvo pasiūlyta. Jeigu yra siūlymas pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, jeigu neprieštarauja, paskiriame pagrindiniu, Kaimo reikalų komitetą – papildomu. (Balsai salėje: „Prieštaraujame.“) Prieštaraujate. Balsuojame. Alternatyvus balsavimas. Kas pritaria Kaimo reikalų komitetui, spaudžia „pliusą“, kas pritaria Teisės ir teisėtvarkos komitetui, spaudžia „minusą“.
Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, aš jau minėjau, jeigu neklystu, svarstysime gruodžio 19 d.
Gerbiamieji kolegos, nors nedaug liko laiko rezoliucijoms, bet mes turime jas pradėti. Labai gaila, kad mūsų abu pranešėjai vėlavo nustatytu laiku. Todėl pirmą kviečiu M. Zasčiurinską. Paprašyčiau trumpai ir aiškiai.
12.48 val.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų čia būtų galima kalbėti labai trumpai ir aiškiai, kadangi šis klausimas iki skausmo visiems žinomas, tačiau vis tiek norėčiau tarti keletą žodžių.
Kaip žinote, Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungai, vyko daug renginių, tie renginiai ir jų organizavimas yra vertinamas, kiek teko girdėti, gerai. Tačiau lapkričio 28–29 d. Vilniuje vyks Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuris yra vienas iš svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių. Ten tikimasi pasirašyti Asociacijos sutartį ir tikimasi, kad ją pasirašys Ukraina, tačiau Europos Sąjungos šalys perspėja, kad iki viršūnių susitikimo, jeigu nebus paleista kalinama ekspremjerė J. Tymošenko, kai kurios Europos Sąjungos valstybės Asociacijos pasirašymo sutartį sieja su tuo. Todėl, remdamiesi Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, Europos Parlamento priimtomis rezoliucijomis, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų Senato rezoliucija, pažymėdami, kad žmogaus teisės yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos reikalavimų, pabrėžiam, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo priimtame nuosprendyje taip pat pasisakė šiuo klausimu. Aš manau, kad buvo būtina vertinti ir tai, kad mūsų Lietuva yra parlamentinė Respublika. Tiek Prezidentė ne kartą aiškiai išsakė savo nuomonę dėl Asociacijos sutarties pasirašymo ir dėl santykių su buvusia ekspremjere J. Tymošenko, kad ją būtina paleisti, tiek mūsų vykdomoji valdžia, pavyzdžiui, ir užvakar užsienio reikalų ministras L. Linkevičius taip pat labai aiškiai, nedviprasmiškai pasakė tą pačią nuomonę. Mano nuomone, yra būtina, kad ir mes, kaip parlamentinės respublikos parlamentas, aiškiai ir atvirai pasakytume savo nuomonę šiuo klausimu. Todėl aš, teikdamas grupės narių nutarimo projektą, prašau jam pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia V. A. Matulevičius. Nematau. M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, šis nutarimo projektas kelia daug klausimų. Kada jūs susidomėjote žmogaus teisėmis? Kažkaip nei praeitame parlamente, nei šio parlamento ankstesnėje dalyje nebuvo matyti tokio rūpinimosi žmogaus teisėmis nei Ukrainoje, nei Baltarusijoje, o dabar staiga netikėtai. Kyla net klausimas, kam iš tiesų ta rezoliucija būtų labiau naudinga? Man atrodo, akivaizdu, kad trukdydama įeiti į asociaciją su Europa, sudarytų tik daugiau prielaidų pasilikti itin mažai žmogaus teises gerbiančios Rusijos orbitoje. Aš norėčiau paklausti, kas paskatino imtis šitos rezoliucijos formulavimo? Kiek žinau, įvairūs Seimo nariai sulaukė skambučių iš neparlamentinių organizacijų, siūlančių pateikti būtent tokią rezoliuciją. Kas paskatino šios rezoliucijos parengimą (ir netgi parašė jos tekstą), inicijavimą?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis kolega. Aš nežinau, ką jūs žinote ir kas jums skambino, ir kas ką sakė, aš tik galiu pasakyti taip. Šitą rezoliuciją bent mane paskatino pasirašyti, kai jūs keli Seimo nariai grįžote iš Kijevo ir mums iškilmingai pranešėte, kad viskas gerai, Asociacijos sutartis bus pasirašyta. Aš su kitais kolegomis pagalvojau, kad tokiu atveju tai reikia padaryti skaidriai, atvirai ir demokratiškai demokratinėje parlamentinėje respublikoje.
PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Posėdžio pirmininke, ačiū už suteiktą žodį. Gerbiamasis pranešėjau, prieš dešimt dienų Lietuvoje lankėsi grupė užsienio žurnalistų iš Briuselio. Tarp jų vyravo Rytų partnerystės valstybių žurnalistai. Po susitikimo prezidentūroje Prezidentė D. Grybauskaitė pasakė: J. Tymošenko paleidimas nėra sąlyga Ukrainai eiti ir pasirašyti Asociacijos ir kitas sutartis su Europos Sąjunga. O prie to aš norėčiau pridėti dar vieną dalyką. Esti ir kitų kriterijų, kurių netenkina Ukraina. Pavyzdžiui, selektyvus teisingumas, nepakeistas Prokuratūros įstatymas, Rinkimų įstatymas nepakeistas ir panašiai. Mano klausimus jums yra toks. Kodėl jūs reikalaujate, kad Ukraina vien tik paleistų J. Tymošenko? Ar tai, jūsų manymu, išspręstų visas kitas bėdas ir Ukraina galėtų drąsiai žengti į priekį?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Iš tiesų mes norėtume, kad Ukraina drąsiai žengtų į priekį ir aiškiai apsispręstų, kuriuo keliu ji nori eiti. Tai pirmas teiginys.
Antras teiginys. Prezidentė šiuo klausimu, jūs dabar citavote jos nuomonę, yra pareiškusi kur kas daugiau kartų savo nuomonę apie tai, kas yra parašyta šioje rezoliucijoje. Ji tai pareiškė ne kartą.
Trečias momentas. Aš manau, kad galima labai paprastai ir primityviai žiūrėti į diplomatijos žingsnius šiuo atžvilgiu, bet galima padaryti šiek tiek sudėtingiau ir leisti Ukrainai ir jos žmonėms išlikti garbingiems, o ne tik vykdyti kieno nors instrukcijas.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų užsienio politika yra nepaprastai jautri sritis ir užsienio politikoje labai dažnai vyksta įvairiausi procesai, kurie ne visada matomi viešumoje. Liko dvi savaitės iki Rytų partnerystės samito, kuris turi būti Vilniuje. Mes esame pirmininkaujanti Europos Sąjungos valstybė. Jūs dabar siūlote tokią rezoliuciją, kuri man asmeniškai irgi, švelniai tariant, atrodo šiek tiek įtartinai.
Gerbiamasis Mečislovai, klausimas labai paprastas. Vėlgi pakartosiu, matyt, jau buvo sakyta. Kas paskatino tokios rezoliucijos atsiradimą?
Antras dalykas. Ar nemanote, kad tokios rezoliucijos priėmimas likus dviem savaitėms iki samito gali ženkliai prisidėti prie būsimo renginio galimos nesėkmės? Žinoma, sėkmė ar nesėkmė ne tik nuo mūsų priklauso, bet tokios rezoliucijos priėmimas gali stipriai palenkti svarstykles į vieną pusę.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju už klausimą. Žinoma, mūsų nuomonė buvo, kad tokią rezoliuciją mes, Seimas, turėjome priimti gerokai anksčiau. Deja, yra taip, kaip yra, šiandien tik buvo įrašyta į darbotvarkę, todėl aš ją ir teikiu.
Dabar dėl rezoliucijos teksto. Aš iš dalies padariau tokią suvestinę, kokios organizacijos pasaulyje ir Europos Sąjungoje turi tokią pačią nuomonę, tačiau siūlome Seimui apsispręsti kokių sričių. Pirma, pabrėžti būtinybę užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principams Ukrainoje, siekiančiai integruotis į Europą. Yra lyg ir šventas dalykas. Raginame Ukrainos Vyriausybę išlaisvinti (ten detalės jau ar išleisti gydytis ir panašiai) J. Tymošenko, remiantis Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio mėnesio verdiktu. Toliau raginame Europos Sąjungos valstybes nares ir toliau nuosekliai tą išlaisvinimą laikyti vienu iš esminių kriterijų. Kitaip sakant, siūlomi sprendimai faktiškai yra santrauka tų dokumentų, kurie jau yra priimti tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek Europos Sąjungoje.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar kitos Europos Sąjungos šalys, jų parlamentai galvoja ar negalvoja, ar mes čia esame pirmieji su tokia rezoliucija ir kodėl kitų Europos Sąjungos šalių parlamentai tyli? Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Atsiprašau, pakartokite.
A. DUMBRAVA (TTF). Kodėl neprisijungia kiti Europos Sąjungos parlamentai, kodėl jie tokios iniciatyvos neišreiškia, o būtent mes? Ar kitų valstybių parlamentai irgi taip pat galvoja, tarkim, prisijungti prie mūsų rezoliucijos? Ačiū.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū. Atvirai šnekant, aš kitų parlamentų apklausos nepadariau ir Parlamentinių tyrimų departamentas taip pat nepadarė. Mes, Lietuva, siūlome kaip atskira valstybė, kad mūsų parlamentas atvirai išreikštų savo nuomonę. O Europos Sąjungos nuomonė ne kartą yra pasakyta ir tuose dokumentuose, kuriuos aš išvardinau. Pavyzdžiui, 2012 m. gegužės mėnesį Europos Parlamento priimta rezoliucija ir panašiai. Man atrodo, kad šito pakanka.
PIRMININKAS. Klausia A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti teikėjo. Ar jūs prieš teikdami štai šį dokumentą čia, Seime, konsultavotės su savo Vyriausybe, konkrečiai su premjeru, ministrais, užsienio reikalų ministru? Jeigu taip, tai kokia jų nuomonė? Nes, šiaip ar taip, jūs atstovaujate valdančiajai koalicijai.
Ir antras klausimas. Kas konkrečiai iš Seimo narių rašė šios rezoliucijos projektą? Ar galėtumėte įvardyti pavardes? Ačiū.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Aš teikiu šios rezoliucijos projektą atstovaudamas grupei Seimo narių. Tų Seimo narių pavardės pas jus yra išdėstytos ir jas kartoti, na, aš nematau reikalo. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Netriukšmaukime, išklausykime atsakymo.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Galiu perskaityti visas pavardes, bet ar to reikia.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Mečislovai. Paskutinis klausia L. Balsys. (Balsai salėje) Gerbiamasis Ažubali, jūs kitas būsite tribūnoje. Netriukšmaujame! Prašau.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū posėdžio pirmininkui už tvirtą ranką. Gerbiamasis pranešėjau, jūs parengėte jautrią tokią žmogaus teises ginančią rezoliuciją, pristatėte. Būtų galima ją suprasti, iš tikrųjų J. Tymošenko reikia paleisti. Kaip jums atrodo, vis dėlto čia yra užsienio politikos sritis, labai jautri ir labai atsakinga. Turint omeny, kad tai nėra Lietuvos ir Ukrainos santykių subjektas, tai yra Europos Sąjungos ir Ukrainos santykių subjektas, apie ką mes čia kalbame, Vilniaus samitas, viršūnių susitikimas, taip pat yra Europos Sąjungos renginys, ar jums neatrodo, kad tame kontekste, kai situacija keičiasi labai greitai… Jūs žinote, kad vakar Europos Parlamentas pratęsė P. Coxo ir A. Kwaśniewskio misiją, o tai reiškia, kad bus dar ieškoma diplomatinių būdų.
Ar jums neatrodo, kad jūsų šita rezoliucija šiuo metu yra truputėlį iškrentanti iš to konteksto, kai reikia atsargumo, daugiau diplomatiškumo? Ir lyginant su Užsienio reikalų komiteto rezoliucija, kuri yra subalansuota, ir iš tikrųjų galbūt ją reikėtų priimti, ar jūs nemanote, kad gal jums reikėtų tiesiog atsisakyti kuriam laikui šitos labai tiesiog J. Tymošenko atveju…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Linai, minutė klausimui.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, jūs daug teisingų minčių pasakėte, kad yra jautri sritis ir t. t. Aš manau, kad atsisakyti šitos rezoliucijos projekto tikrai netikslinga. Aš esu šalininkas to, kad parlamentas parlamentinėje respublikoje atvirai ir skaidriai reikštų savo nuomonę.
Tuo labiau galiu pacituoti užvakar mūsų užsienio reikalų ministro pasakytus tokius žodžius: „Ukrainiečiams sakau, kad jiems gali tai patikti ar nepatikti, jie gali dėl to piktintis, bet yra faktas. J. Tymošenko klausimas yra laikomas itin svarbus tam tikrose Europos Sąjungos valstybėse. Todėl geriausias sprendimas būtų paleisti ją iš arešto ir leisti gydytis užsienyje. Ukrainiečiai turi šansą ir turi juo pasinaudoti. Būtų kvaila tą šansą praleisti.“ Tai vykdomosios valdžios atstovas pasakė tokius žodžius.
Aš manau, kad Seimas, kaip Tautos atstovybė, gali ir privalo išreikšti savo nuomonę šiuo skaudžiu ir slidžiu diplomatijai atveju. Tuo labiau kad Europos Sąjungai Lietuva dabar pirmininkauja.
PIRMININKAS. Dėkojame M. Zasčiurinskui.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi atėjo šventas reikalas – Vyriausybės valanda, darome šio klausimo pertrauką. Pateikus kitą rezoliuciją svarstysime. Diskusija bus bendra. Kadangi Vyriausybė susirinko, tai mes turime dirbti pagal darbotvarkę.
Matau K. Daukšį, keliantį ranką. Prašau. Kalbėkite.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlau pabaigti bent jau šitą klausimą. Tai užims ne daugiau kaip 6–7 min., o Vyriausybė gali ir palaukti.
PIRMININKAS. Mes negalime svarstyti vienos rezoliucijos. Mes galime tada suteikti kitą žodį, vėl klausimai, bendros diskusijos, tikrai tai ne 6 minutės. Todėl kviečiu ministrus užimti vietas. (Balsai salėje: „Už ką balsuoti!“) Už ką balsuoti? Nėra už ką balsuoti. Gerbiamieji kolegos, dar diskusijos nebuvo. (Balsai salėje)
13.04 val.
Gerbiamieji ministrai, prašau užimti vietas. Vyriausybės valanda. Gerbiamieji ministrai, aš labai jus kviečiu, pradėsime Vyriausybės valandą. (Balsai salėje) Nesipiktinkite, jūs žinote, kad Lietuva pirmininkauja. Premjeras kažkur pirmininkauja. Gal galite paneigti, kad nepirmininkauja? Dešinė pusė turėtų stipriai nudžiugti – premjeras čia.
Gerbiamieji kolegos, pradedame Vyriausybės valandą.
Kaip visada pirmasis klausia opozicijos lyderis A. Kubilius. Du klausimai. Klausimui minutė, atsakymui – dvi, tada visi paklausite.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Premjere, norėčiau užduoti pirmą klausimą, susijusį su ta pažyma, dėl kurios čia yra kilę tiek daug nesusipratimų. Bet nesusipratimai kyla dėl paieškų, kas ją išplatino viešai. O aš noriu paklausti dėl turinio. Kaip skelbiama BNS informacijoje, toje pažymoje rašoma ir apie valdančiosios koalicijos partiją Lietuvos lenkų rinkimų akciją. Cituoju: „VSD duomenimis, pernai Rusijos Prezidento administracijos tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdyboje yra lankęsi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos rusų sąjungos atstovai.“ Tai yra jūsų viena iš koalicijos partnerių lankėsi prieš rinkimus, kaip suprantame, ir derino veiksmus Kremliaus administracijoje.
Sakykite, ar jūs šitą faktą esate aptaręs su kolega V. Tomaševskiu? Ir kaip jūs šį faktą vertinate, kad viena iš valdančiosios koalicijos partijų derina savo veiksmus ne su Briuseliu, o su Kremliumi?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia aš nenorėčiau komentuoti slaptos informacijos turinio. Bet aš galiu pasakyti, kad su juo esu kalbėjęs apie tam tikrus, kaip jūs kitą sykį sakote, „signalus“. Jis aiškiai pabrėžė, kad tai yra kažkokia sąmokslo teorija, kuri kuriama kovai prieš tam tikrus politikus. Galiu pasakyti tą, ką jis man pasakė, galiu perduoti jums.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Kyla labai didelis klausimas, ar buvęs premjeras dabar nepažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, nes šita informacija nebuvo niekur skelbta.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Skelbta, iš BNS pranešimo. Gerbiamieji, skaitykite BNS pranešimus, jeigu galite.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Aš dar kartą kartoju: mes tą klausimą vakar svarstėme komitete ir dar nebuvo niekur atskleista.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, ruoškitės, kas nors gali ateiti.
Klausia antrą klausimą. Prašom. Minutėlę.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu dar sykį pakartoti, kad tai, ką citavau, citavau iš BNS informacijos. Jeigu neskaitote BNS informacijos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, tai, deja, tenka apgailestauti.
Baigdamas šitą klausimą premjero aš norėčiau paklausti: tokiu atveju jus netikite Saugumo departamentu, aš taip supratau? Jeigu jie paskelbė, jeigu jie rašo savo pažymoje, jūs po to paklausiate V. Tomaševskio, jis tariamai paneigė, ir jūs tuo baigėte visą savo veiklą. Tai tenka labai apgailestauti.
Mano antras klausimas, premjere, jau iš kitos srities. Premjere, jūs žinote, kad mes, mūsų frakcija, esame įregistravę įstatymų projektus, kuriais Seimo nariams ir ministrams būtų įšaldyti atlyginimai dar vieniems metams. Kiek suprantame iš jūsų viešų pasisakymų, jūs tam pritariate. Seimo Pirmininkė pasakė, kad ji tam nepritars. Seimo Pirmininkės vadovaujamas Teisės departamentas šituose rūmuose blokuoja šitų įstatymų svarstymą įtardamas, kad tariamai tai pažeidžia Konstituciją. Leisti svarstyti gali jūsų partijos atstovo pono J. Sabatausko vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar jūs paraginsite…
PIRMININKAS. Viena minutė!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Baigiu. Ar jūs paraginsite savo partijos narius Teisės ir teisėtvarkos komitete…
PIRMININKAS. Jis suprato jūsų klausimą.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia aš norėčiau dėl jūsų tam tikros įžangos, kuri nesusijusi su šituo klausimu. Ten nėra parašyta, kad jis tikrai susitiko. Gali, galėjo būti, manoma, vos ne spėliojama, žinot. Aš mėgstu, kai yra aiškiai parašyta: tada jis susitiko su tuo ir t. t.
Dabar dėl darbo užmokesčio. Taip, aš aiškiai pasakiau savo poziciją ir jos nekeičiu, o Seimo teisė yra priimti įstatymus ir balsuojant parodyti savo valią.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti: klausti – viena minutė ir prašau ministrų irgi atsakinėti trumpiau – per 2 minutes. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, girdėjome jūsų tokį gana principingą pasisakymą dėl laikinosios komisijos vadovo A. Skardžiaus, kad jis viršija įgaliojimus. Manau, po to jūs pastebėjote „Klaipėdos naftos“ vadovo pasisakymą, kad komisijos pirmininko kalbos apsunkina svarbaus suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimą, gali branginti skolinimąsi ir apskritai kenkia ir kitiems strateginiams projektams. Norėčiau jūsų teirautis, ar jūs ketinate kaip nors daryti įtaką komisijos pirmininkui, gal čia galite dar konkrečiau įvertinti jo veiksmus, kad jis savo veiksmais nekenktų strateginiams energetikos projektams, kad tie projektai būtų sėkmingai įgyvendinti, jeigu jums tai rūpi, ir pagaliau būtų laikomasi Statuto, kad jokios išvados neskelbiamos, kol komisija nebaigė darbo? Lauksime jūsų principingo žodžio.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia turiu paaiškinti, kad teko man susitikti su laikinosios tyrimo komisijos vadovu, ir čia reikia atskirti du dalykus. Mes susitarėme, kad jokių kaltinimų Norvegijos kompanijai, kuri yra laimėjusi konkursą dėl laivo statybos, negali būti ir neturi būti daromi tam tikri pareiškimai. Dėl to yra susitarta.
Kita pusė tiriamosios dalies, kur yra išleisti milijonai samdant tam tikrus ekspertus, apmokant už jų darbą, atliekant tam tikrus auditus… Vieną sykį visi politikai turi suprasti, kad atsiskaitomumas demokratinėje šalyje yra privalomas. Tada, kai mes suvoksime, kad kiekviena institucija, kuri naudoja mokesčių mokėtojų pinigus, pasibaigus tam tikram laikotarpiui – ar metams, ar biudžetiniams metams, privalo pateikti išsamią informaciją visuomenei… Jūsų valdymo laikotarpiu tai buvo netgi slepiama, kai kada netgi buvo dedami tam tikri grifai, kad tai yra slapta informacija, riboto naudojimo informacija. Čia jau yra blogai ir su demokratija, ir su viešumu, ir su skaidrumu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, netriukšmaukite salėje. Klausia E. Masiulis. Ruošiasi V. Matulevičius. Ateis ir jūsų laikas. O kortelę įdėjote? Prieikite prie šoninio tada, jeigu nesunku. Neveikiančio banko kortelės nedėkite.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labai apgailestauju, kad šitaip opozicijai nesuteikėte galimybės iš darbo vietos paklausti, bet norėčiau, aišku, klausti premjero pono A. Butkevičiaus.
Viena iš Vyriausybės programoje įrašytų priemonių yra nedidinti valdymo institucijų išlaikymo išlaidų, ir tai jūs puikiai žinote. Žiūrint į 2014 m. valstybės biudžeto projektą labai aiškiai matyti, ir tai patvirtino Valstybės kontrolės preliminarus vertinimas, kad valstybės biudžeto asignavimai institucijoms išlaikyti didėja 0,4 % – sudarys iki 6 % viso biudžeto. Viena vertus, laužote Vyriausybės programos punktą. Suprantama, kad tai yra 240 mln. Lt, kurie bus paskirti daugiau uždirbančių valstybės tarnautojų bei teisėjų ir politikų atlyginimams padidinti.
Gerbiamasis premjere, tenka klausyti jūsų, kaip stebėtojo iš šalies, komentarų, kad jūs lyg ir nelabai pritartumėte tokiam didinimui, kad tai nėra svarbiausias klausimas. Aš noriu paklausti, ar jūs, kaip premjeras, imsitės ryžtingų veiksmų 2014 m. biudžete peržiūrėti šitą sumą taip, kad ir mažiau uždirbantiems tarnautojams galėtų augti atlyginimas?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ne tik rengiamės numatyti, bet mes jau ir numatėme. Pavyzdys: Policijos departamente dirbantiems statutiniams darbuotojams, kurių yra mažiausi atlyginimai, kitais metais didės 10 %. Nežiūrint to, kad įstatymai šiuo metu jiems ir neleistų didinti, bet pagal vidinę tam tikrą tvarką yra sutarta su vidaus reikalų ministru ir Policijos departamento vadovu, kad tie atlyginimai padidės.
Dabar dėl darbo užmokesčio fondo padidėjus… Reikia jums prisiimti kaltę dėl to, kad mes turime spręsti jūsų priimtas klaidas, kurias įvertino Konstitucinis Teismas. Ne kartą man jau ir pastaruoju metu, tikriausiai per tris savaites, teko kalbėti netgi su pačiu Konstitucinio Teismo pirmininku, kaip surasti galimybę, kad tą sprendimą būtų galima nukelti į perspektyvą, o dabar įgyvendinti socialinio teisingumo principą ir skirti šitą sumą tiems darbuotojams, kurių atlyginimai santykinai yra mažesni arba mažiausi, bet kol kas teisininkai aiškiai sako, kad Konstitucinio Teismo sprendimas yra privalomas. Tokių sprendimų, kaip jūs žinote… Iš 21 jau išnagrinėto Konstituciniame Teisme įstatymo 18 įstatymų yra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.
PIRMININKAS. Klausia V. Matulevičius. Aš turiu atsiprašyti P. Gylio. Frakcijos vardu vėliau paklausite. Ruošiasi L. Balsys.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, kiek aš galiu spręsti, visuomenė visiškai nesupranta padėties dėl atominės elektrinės. Ar galite atsakyti į klausimą, ar ji vis dėlto bus, ar nebus? Jeigu jums tai priimtina, gal galėtumėte įvertinti procentais, kiek procentų, kad bus, ir kiek, kad nebus? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Kaip tik praėjusį penktadienį Ministrų pirmininkų taryboje Rygoje buvo kalbama ir apie visų Baltijos šalių energetikos sinchronizavimą su Vakarų tinklais, taip pat buvo kalbama ir apie Visagino atominę elektrinę. Noriu pasakyti, kad pačiu aukščiausiu lygiu yra ekspertų komisija, kuriai pavyko susitarti su Latvija ir Estija. Jie padarys analizę ir Ministrų pirmininkų tarybos posėdžio metu vasario mėnesį pateiks informaciją. Galiu pasakyti, kad buvo ir Latvijos, ir Estijos pusės reikalavimai, kad būtų aiškūs ekonominiai pagrindimai. O tai, kas čia buvo kalbama anksčiau, tai buvo burbulas, išpūstas be kolegų pritarimo.
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys. Ruošiasi J. Požela.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Noriu padėkoti kolegai Vytautui už gerą klausimą ir premjerui už atsakymą, tik gaila, kad premjeras ir vėl pamiršo paminėti, kad buvo piliečių referendumas ir kad jo valios derėtų paisyti. Bet tiek to.
Aš norėjau paklausti dėl kitko. Gerbiamasis premjere, jūs turite gerą planą ir sakote, kad nieko negalite keisti dėl politikų algų padidinimo, t. y. jūsų, ministrų, mūsų, Seimo narių, bet ar turite kokį gerą planą, kaip vis dėlto atkurti socialinį teisingumą ir grąžinti pensijas, atimtas iš pensininkų, ir kompensuoti, būtent dar kompensacijas?
Kitas dalykas dėl pašalpų sunkius ligonius slaugantiems žmonėms. Tai yra labai svarbu, nes kai kuriems tas nurėžimas iš jų ir kol kas atsisakymas atkurti reiškia, pavyzdžiui, tik vienas sauskelnes sunkiam ligoniui per dieną, kai reikia dvejų sauskelnių. Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėl pensijų kompensavimo viso mechanizmo. Jisai bus pristatytas, kiek žinau, iki ateinančių metų gegužės 1 d., nes pensijos yra atkurtos jau nuo šių metų sausio 1 d. į ankstesnį lygį. Dėl socialinių išmokų, apie kurias jūs kalbėjote, aš manau, kad nuo ateinančių metų sausio 1 d. šita suma pasikeis.
PIRMININKAS. Klausia J. Požela. Ruošiasi A. Dumbrava.
J. POŽELA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Gerbiamoji ministre, Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse jaunimo politikos srityje, už kurią jūs atsakote, yra toks punktas: „Parengti jaunimo užimtumo didinimo veiksmų plano projektą, skirtą Europos Komisijos jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti.“ Numatytas įgyvendinimo laikotarpis – 2013 m. II ketvirtis. Tai ypač svarbus strateginis dokumentas realiam jaunimo darbo mažinimui. Tačiau, nepaisant daugelio Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos raginimų bei pasiūlymų, šis svarbus dokumentas iki šiol nepriimtas. Mano klausimas: dėl kokių priežasčių vėluojant pusmetį iki šiol nepatvirtinta jaunimo garantijų įgyvendinimo sistema ir kada ruošiatės tai padaryti?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Aš labai apgailestauju, kad jūsų informacija yra labai sena. Mes iš visų Europos Sąjungos valstybių narių, t. y. 28 valstybių, pirmieji, kurie šešetuke, esame pateikę jaunimo garantijų įgyvendinimo schemas, ir jos yra Europos Komisijoje. Iš Europos Komisijos mes esame gavę pastabų ir pagal tas pastabas šią savaitę iki galo yra taisomos jaunimo garantijų įgyvendinimo schemos. Taip pat noriu pasakyti, kad, ko gero, būsime vieni iš pirmųjų, kurie tai padarysime ir pateiksime. Tai viena.
Mes bendradarbiaujame su Švietimo ir mokslo ministerija, su Ūkio ministerija, taip pat mes labai bendradarbiaujame su Darbo birža todėl, kad jaunimo garantijų iniciatyvos daugiausia bus įgyvendinamos per darbo biržas. Taip pat mes modeliuojame mechanizmą, kaip dirbti su socialiniais partneriais, t. y. verslo sektoriumi, be kurių pagalbos mes iš tiesų negalėsime įgyvendinti jaunimo garantijų. Taigi visas procesas vyksta. Viskas yra padaryta. Noriu pasakyti, kad mes II ketvirtį vieni iš pirmųjų taip pat pradėjome startuoti su tuo planu, jį modeliuoti, nors neturėjome pagrindinių įžvalgų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi R. Tamašunienė.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Norėčiau klausti susisiekimo ministro. Gerbiamasis ministre, nežinau, kaip Respublikoje, bet mano apygardoje yra tokia problema dėl nelegalių keleivių vežimo. Anksčiau Lietuva dėjo labai daug pastangų, kad tų žmonių nebebūtų, kad viskas būtų legalu, tačiau yra tokia problema. Prašom pasakyti, ar jūs nenagrinėjate tos problemos, ar galima būtų ką nors keisti, nors tuose nuostatuose, rodos, ministro įsakyme (dabar bijau pasakyti) yra labai švelnios baudos tiems nusižengėliams, rodos, nuo 100 iki 200 Lt. Galbūt būtų galima baudas didinti arba imtis kokių nors priemonių, nes tas šešėlis iki galo neišgyvendintas. Jeigu pateikčiau siūlymus, ar jūs juos priimtumėte, ar patys ką nors žadate daryti? Labai ačiū jums.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą, gerbiamasis Seimo nary. Žinoma, jeigu tokia situacija yra, kada vežėjai neturi licencijų arba veža nenustatytais maršrutais, tai yra problema. Bet kokia jūsų iniciatyva, kuri užkardytų tokius dalykus, būtų sveikintina. Manau, kad čia reikėtų sujungti pastangas ne tik Susisiekimo ministerijos, bet ir Vidaus reikalų ministerijos. Jeigu gerai apgalvotume sistemą, galbūt galėtume ką nors pakeisti.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū. Pirmiausia noriu reaguoti į opozicijos lyderio, kuris neturi kuo užsiimti, o tik naujomis provokacijomis ir turbūt nesiorientuoja politiniame Lietuvos gyvenime… Pirmiausia noriu pasakyti, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąraše buvo Rusų aljanso kandidatų. Rusų sąjunga yra Darbo partijoje. Tai vienas dalykas.
Mano klausimas yra socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Yra išleistas jūsų 2013 m. spalio 4 d. įsakymas A1559. Šiuo įsakymu jūs keičiate Darbo biržos viešųjų darbų, taip vadinkime, seniūnijose apmokėjimo tvarką. Mano klausimas: kodėl jūs tai darote? Buvo taip, kad 60 % mokėjo Darbo birža, 40 % – seniūnijos arba savivaldybės pagal asignavimų valdytojus, ir tas mechanizmas puikiai veikė. Šiuo įsakymu jūs nusprendėte, kad pirmiausia savivaldybės apmokės už viešųjų darbų etatus įdarbintiems žmonėms, o tik po to Darbo birža, t. y. jums pavaldi įstaiga, darys apmokėjimus ir savivaldybei kompensuos tą dalį, kurią turės sumokėti Darbo birža. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad savivaldybė nėra bankas, kuris teikia beprocentes paskolas. Jie gyvena iš gyventojų pajamų atskaitymų į savivaldybių biudžetus…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Rita, suformuluokite klausimą per minutę.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajai Seimo narei už klausimą. Iš tiesų viešųjų darbų klausimas yra labai aktualus. Mes žinome, kad jis pakankamai kuria pridėtinę vertę, ypač savivaldybėse, bet ta tvarka yra padaryta dėl lėšų paskirstymo skaidrumo, tai viena. Iš tiesų noriu pasakyti, kad Europos Komisija apskritai nesiūlo finansuoti viešųjų darbų. Yra tokia metodika, yra tokia tvarka, ir mes turėtume jos laikytis. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi nėra švietimo ministro, tai mano klausimas būtų gerbiamajam premjerui. Šiuo metu labai diskutuojama apie lietuvybės židinius Pietryčių Lietuvoje, kas turi ypatingą reikšmę, susidaro įspūdis, kad vien tik visuomenininkams rūpi, o ne mūsų valstybei. Todėl ir noriu jūsų, gerbiamasis premjere, paklausti, kada bus imamasi konkrečių veiksmų prieš lietuvių diskriminavimo politiką Pietryčių Lietuvoje, nes savivaldybių savivaliavimas pažeidžia įstatymus ir Konstituciją, kas, mano nuomone, yra netoleruotina. Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, profesore už klausimą. Noriu pasakyti, kad jau imtasi veiksmų tolerantiškai spręsti šias problemas. Kaip jūs žinote, tikriausiai nuo ateinančių metų sausio 1 d. lietuviškoms mokykloms, esančios šiame krašte, yra 10 % padidintas finansavimas. Nenorėčiau sutikti, kad mes nesiimam jokių veiksmų. Informaciją, kuri mus pasiekė, turi ir Švietimo ir mokslo ministerija, ir, kiek vakar informavo švietimo ir mokslo ministras, tikrai jie lankosi dabar ir lietuviškose, ir lenkiškose, ir rusiškose mokyklose, taip pat mūsų pirmasis vicekancleris R. Motuzas irgi yra atsakingas dėl išsiaiškinimo, ar ta informacija, kuri yra skleidžiama, yra teisinga. Taip pat yra duotas pavedimas lankytis ne tik tokiais atvejais, bet kad nuolat būtų lankomasi, taip pat, kad būtų įtraukti, kaip aš sakau, ne vien tik politikai, bet ir akademinės bendruomenės, visuomenės nariai, tokie kaip ambasadoriai, ne vien ieškant kokios nors nesantaikos, bet tiesiog kalbantis ir susitinkant su bendruomenės nariais, neišskiriant nei vienų, nei kitų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs galite kalbėti tik dėl vedimo tvarkos. Čia ne įstatymo svarstymas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų pertvarka vykdoma pagal įstatymus, ir visos mažosios mokyklos…
PIRMININKAS. Čia ne dėl vedimo tvarkos, atsiprašau. Nueikite pas V. M. Čigriejienę ir pasiaiškinkite. Per Vyriausybės valandą atsakinėkime… (Balsai salėje)
Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi P. Gylys. (Balsai salėje) Gerbiamasis Kęstuti, klauskite.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas gerbiamajam Ministrui Pirmininkui. Iš tikro mūsų retorikoje ištisai girdime žodžius: krizė, kompensacijos, atkūrimas, neteisingumas, Konstitucinio Teismo sprendimai, ir tai gal visiškai natūralu, bet jeigu pasižiūrėsime iš esmės, tai ekonomikos dalyviai yra ne tik viešasis sektorius, bet ir privatus verslas, kuris sukuria 70 % mūsų bendrojo vidaus produkto. Jis, kaip matome, tos retorikos arba naudoja, arba bent naudos… nekalba apie jų verslo nuostolių kompensacijas, jis pats jas patiria ir pats jas kompensuoja. Klausimas būtų toksai. Sakykite, gerbiamasis Ministre Pirmininke, ar iš tos bendros retorikos neatrastumėte vietos ir daugiau dėmesio verslui, ir ne tik dėmesio, bet ir daugiau garantijų plečiant jiems rinkas, kovojant dėl rinkų, taip pat dėl mokesčių tam tikros…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti, aš suprantu, kad jūs profesorius, galite daug kalbėti. Klausti – viena minutė.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas – ar jūs nemanote, gerbiamasis Ministre Pirmininke, kad reikėtų ir kitai pusei, ne mažiau svarbiai, skirti?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis profesoriau, 101 % sutinku su jumis. Ir man ta retorika yra visiškai nepriimtina, kai reikia kalbėti apie praeitį. Tai pirmiausia. Kai reikia kalbėti apie kompensacijas, apie grąžinimus, mes negalime kalbėti tiek apie trumpalaikį, tiek ilgalaikį strateginį planavimą, mes negalime aiškiai užsibrėžti planų arba planuose numatyti, kaip kis darbo užmokestis mūsų rinkoje, kaip keisis pensijos, įvertinus makroekonominę politiką ir prognozuojant fiskalinius dalykus. Vieną žingsnį žengiame į priekį ir, žiūrėkite, jau vėl turime kažkokius įstatymus, vėl turime numatyti kompensavimus dėl kokių nors praeities klaidų dengimo. Aš norėčiau, kad visa tai greičiau pasibaigtų, pradedant nuo rublinių indėlių atkūrimo. Mes turime visi tai suvokti, todėl ir verslui kai kada kyla tam tikros abejonės, kada mes naudojame tokią retoriką. Bet čia gal ne retorikos esmė, nes teismų sprendimai, kurie yra priimami, turi būti vykdomi. Turime suprasti, kad tam tikra dalis to pyrago, kuri turėtų būti panaudojama ateičiai, yra naudojama praeičiai.
PIRMININKAS. Klausia P. Gylys. Ruošiasi R. Ačas. Jeigu jo nebūtų, M. Bastys.
P. GYLYS (DKF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės dviejų tarpusavyje susijusių klausimų. Pirmas klausimas, ar „Sodrai“ reikia pinigų? Negirdžiu reakcijos, lyg ir nelabai. Antras klausimas, kaip jūs, ministre, žiūrėtumėte, jeigu aš jums pasiūlyčiau 630–640 mln. Lt? Nuo tų pinigų, aišku, ne tik ministerijos, valstybės, bet ir jūsų asmeninis autoritetas tikrai visuomenėje išaugtų. Iš kur aš juos radau? Ogi radau mūsų biudžeto plane. Ten 545 mln. yra skirti remti antrąją pensijų pakopą, kuri, mano supratimu, prieštarauja Konstitucijai, apskritai viešųjų finansų logikai. Dar 90 mln. randu kitai daliai, t. y. kai žmogus eina į privačius…
PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau, viena minutė, nors ir jaučiu pagarbą.
P. GYLYS (DKF). Ačiū už pagarbą.
PIRMININKAS. Dešimt sekundžių.
P. GYLYS (DKF). Ačiū. Kaip jūs žiūrite? 640 mln. Lt. Imkite!
A. PABEDINSKIENĖ. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Iš tiesų „Sodrai“ (labai gaila, bet tenka tai pripažinti) reikia tų pinigų, būtų džiugu, kad jų nereikėtų. Jeigu gerbiamieji Seimo nariai suras mums tuos 630 mln., mes labai džiaugsimės. Apie tai, ką jūs kalbėjote, apie antrąją pakopą, apie pervedimus į pensijų fondus, jūs turbūt puikiai žinote, kad buvo praeitos Vyriausybės nuostata, ir jie naudojosi tuo rezervu, kuris buvo, būtent tiems 2 % dengti. Deja, šiandien valstybė tos atsakomybės neprisiėmė ir ta 2 % kompensavimo suma pakliuvo į „Sodros“ biudžetą. Aišku, mes galime surasti, mes puikiai žinome, kad ir Darbo biržos išlaikymas (beveik 72 mln.) galėtų pereiti į valstybės biudžetą, ir aktyviosios priemonės. Bet aš dar kartą noriu pasakyti, kad įvertindami esamą situaciją mes iš tiesų nuosekliai, žingsnis po žingsnio, eisime link to, kad ir Darbo birža būtų išlaikyta iš valstybės biudžeto ir, be abejonės, ir aktyviosios priemonės, ir kitos. Dėkoju, mes mielai lauksime tų milijonų.
PIRMININKAS. Klausia M. Bastys. Ruošiasi A. Mazuronis.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimą adresuoju vidaus reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti dėl Kibernetinio saugumo įstatymo, ką galėtumėte pakomentuoti? Šis įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Seime pagal darbų planą turėjo būti pateikiamas lapkričio mėnesį, kol kas to įstatymo mes neturime. Sakykite, kokios yra priežastys, dėl ko yra vėluojama? Dėkoju.
D. A. BARAKAUSKAS. Ačiū už labai gerą klausimą. Man atrodo, panašus klausimas buvo užduotas per užpraeitą Vyriausybės susitikimą su Seimo nariais. Šiuo metu yra sudaryta galimų kibernetinio saugumo incidentų pasekmių valdymo grupė, kurios uždavinys yra ne vien įstatymo projekto parengimas, grupėje atstovaujama faktiškai visoms institucijoms, ir jūs žinote, kad mes projektą deriname su jūsų komitetu. Šitos grupės tikslas yra valdyti galimai kilsiančio kibernetinio saugumo incidento pasekmes, koordinuoti incidento šalinimo veiklas, dalyvauti užtikrinant visuomenės informavimą apie incidentus ir jų šalinimą. Pasirodo, pradiniu metu tame projekte, kurį mes buvome parengę, šitų dalykų nebuvo. Mes juos esame įtraukę, yra atiduota derinti visoms institucijoms ir yra pateikta labai daug pasiūlymų ir pamąstymų, nes Lietuva, kaip ir Europos Sąjunga, labai didelės patirties dėl kibernetinės saugos neturi.
Antras dalykas, užsitęsė dėl to, kad Vidaus reikalų ministerija ir aš asmeniškai susisiekiau su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, nes jie turi pačią didžiausią patirtį dėl kibernetinės saugos, ypač dėl problemų, kurios gali atsirasti, apie ką mes visiškai nežinojome. Tų problemų gali atsirasti bet kurios valstybės infrastruktūrai ir mes norime, kad tas Kibernetinės saugos įstatymas būtų kokybiškas ir padėtų išspręsti galimas grėsmes, kurios gali būti Lietuvos valstybėje. Aš manau, kad tikrai yra vėluojama, bet priežastis yra ta, kad paprasčiausiai Lietuva nežinojo apie visas galimas grėsmes ir jų šalinimo būdus, o tai turi atsirasti įstatyme. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi V. Aleknaitė-Abramikienė.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis premjere, viešumoje netyla kalbos apie dešimtis ar net daugiau išleistų milijonų įvairiausioms galimybių studijoms dėl energetinių projektų, suskystintų dujų terminalo, VAE. Sakykite, ar jūs jau kreipėtės į Generalinę prokuratūrą dėl atsakingų asmenų patraukimo vienon ar kiton atsakomybėn, ir, jeigu kreipėtės, galbūt yra kažkokie atsakymai iš Generalinės prokuratūros, nes visuomenė jų labai laukia.
Ir labai trumpas klausimėlis, jeigu galima, sveikatos reikalų ministrui. Labai trumpas. Paklausius opozicijos lyderio pono A. Kubiliaus ir E. Masiulio klausimų, gerbiamasis ministre, ar jūs nemanote, kad jeigu ne visai opozicijai, tai bent jau jos lyderiams Seime būtų galima įvesti privalomą skiepijimąsi nuo populizmo?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju. Žinoma, šiuo atveju reikėtų pagalvoti apie jūsų pasiūlymą, nes, matote, aš nežinau, kokios vakcinos čia padėtų. Visų pirma reikėtų pagaminti vakciną, tai nėra taip paprasta, reikėtų nemažai mokslinių tyrimų. Ir vėl galimybių studijų reikėtų, o tada galimybių studijas kas nors vėl netyčia laimės, ir vėl bus pinigai. Tai jeigu juokaujame.
O jeigu nejuokaujame, aš manau, tektų pasidžiaugti, kad teismuose po truputį įveikiama tai, ką ankstesnė Vyriausybė buvo pridariusi. Kaip jūs žinote, neseniai buvo laimėtas teismas prieš švietimo ir mokslo ministro išorinio vertinimo sistemos sprendimus. Šiandien, aš manau, tai turės daug neigiamų pasekmių, reikės iš naujo kelti atsakomybės klausimą tų žmonių, kurie taip elgiasi. Kaip žinote, neseniai Konstitucinis Teismas pripažino ligoninių restruktūrizacijos etapo konstitucinius pažeidimus. Žinote, susidaro įspūdis, kad ankstesnioji Vyriausybė ne populizmu sirgo, o tiesiog buvo teisiškai neraštinga. Čia yra didesnė bėda, čia vakcinos nepadės.
PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Atsakysiu į jūsų klausimą. Generalinės prokuratūros vienas prokuroras šiuo metu kaip tik atlieka tyrimą. Šią savaitę informavo, kad jis yra surinkęs nemažai medžiagos ir vienam iš generalinio prokuroro pavaduotojų yra įteikęs atlikto tyrimo visą medžiagą. Kaip jis man aiškiai pasakė, jis yra paprašęs, kad jam toliau būtų leidžiama tirti ir kituose objektuose (pirmiausia tyrimas buvo pradėtas dėl Visagino atominės elektrinės), nes jis mato tam tikras tolesnes sąsajas. Jis dabar laukia atsakymo iš generalinio prokuroro pavaduotojo.
PIRMININKAS. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė-Abramikienė. Ruošiasi E. Gentvilas.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš taip pat norėčiau kreiptis į premjerą ir palinkėti jam galų gale po metų buvimo Vyriausybėje suprasti, kad jūs nesate opozicija ir kad tauta, rinkėjai iš jūsų tikisi, kad jūs dirbsite čia ir dabar.
Mano klausimas yra susijęs su jūsų, kaip kabineto vadovo, veikla ir su jūsų, kaip socialdemokratų, socialiai jautrios politinės partijos, profiliu. Aš neseniai lankiausi pamaryje, Neringos savivaldybėje, teko išklausyti labai didelį žvejų susirūpinimą, galbūt jūs žinote tą problemą. Aplinkos ministerija nuo kitų metų skelbs žvejybos Kuršių mariose aukcioną, ir tikėtina, kad per tą aukcioną labiausiai nukentės būtent Neringos gyventojai, tie tradiciniai smulkieji žvejai. Savivaldybės administracijos nuomone, iš karto atsirastų net 200 bedarbių, jeigu stambieji…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Vilija!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …rykliai ateitų į šį verslą.
PIRMININKAS. 5 sekundės.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Klausimas štai koks. Šiandien mes pradėsime svarstyti Žuvininkystės įstatymo pataisas, deja, nei…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare, įpraskime išnaudoti minutę. Prašom, Ministre Pirmininke, atsakyti.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą, aš supratau jūsų klausimo esmę ir skaičiau kai kuriuos straipsnius. Noriu pasakyti, kad sveikinu aplinkos ministrą, kad jis šioje srityje ėmėsi ryžtingų veiksmų. Jis turi surinkęs labai išsamią analizę. Žinote, yra visiškai nesuprantama, gal aš paskui paprašysiu aplinkos ministro, kad paaiškintų, kaip gali žvejybos bendrovė, kurioje dirba keletas žmonių, vykdyti veiklą ir išgyventi, kai deklaruojamos 4 tūkst. Lt metinės pajamos. Kažin kuris čia iš jūsų ar iš mūsų sutiktų dirbti už tokius pinigus? Nekalbu jau apie brakonieriavimą ir kitus dalykus. Jeigu jūs neprieštarausite, manau, aplinkos ministras jums išsamiau paaiškins.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Aš noriu nuraminti ir kolegę Viliją, ir visus, kuriems rūpi šie klausimai. Pirmas dalykas dėl tų kvotų skirstymo iki gyvenimo pabaigos, ką bandoma įtvirtinti, beje, šiandien teikiamame Žuvininkystės įstatyme. Yra labai aiškiai parašytas Konkurencijos tarybos raštas, kad tai prieštarauja Konkurencijos įstatymui ir jis turi būti keičiamas. Aš jums, gerbiamoji Vilija, šitą raštą atsiųsiu. Jeigu jūs kviečiate nesilaikyti Lietuvos įstatymų, tai aš to nedarysiu. Iš tiesų pagal tą schemą, kurią mes dabar parengėme, bus pirmumo teisė, dalis tų įrankių bus nemokamai išdalinti vietiniams gyventojams, dėl kitos dalies bus skelbiamas aukcionas suteikiant pirmenybę vietiniams gyventojams. Šitą mūsų schemą mes pristatėme Konkurencijos tarybai, kuri ją pripažino tinkama, maksimaliai sudarančia sąlygas tas kvotas skirstyti laikantis pagrindinių konkurencijos principų. Jeigu jūs manęs klausiate, ar mes sutinkame, kaip tame įstatyme siūloma, dalinti žvejybos kvotas, paveldimas iki gyvenimo pabaigos, mano manymu, gerbiamoji kolege, jūs užsiimate lobizmu kažkokių privačių firmų. Išsiaiškinkite, kokių ir kokiais pagrindais.
PIRMININKAS. Ačiū ministrams. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi E. Šablinskas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas Ministrui Pirmininkui. Gerbiamasis premjere, lapkričio 5 d. Lietuvos radijo laidoje jūs, kalbėdamas apie uosto direkcijos veiklą, buvusios uosto direkcijos vadovybės veiklą įgyvendinant SGD terminalo projektą, pasakėte štai tokią frazę: „Visi konkursai buvo sustabdyti, Vyriausybei teko skelbti viešuosius konkursus iš naujo.“ Būkite malonus, išvardinkite tuos konkursus, kuriuos dėl SGD terminalo statybos teko sustabdyti ir skelbti iš naujo.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia aš kalbėjau ne apie buvusios uosto direkcijos vadovybės darbą, bet aš buvau paklaustas apie jūsų interviu „Lietuvos ryto“ dienraščiui. Buvo pasakyta, kad iki šios Vyriausybės buvo įgyvendintas tik vienas sėkmingas konkursas – laivo statybos. Visi kiti konkursai įvyko arba konkursai buvo pabaigti tik pradėjus dirbti šiai Vyriausybei. Galėčiau, jeigu domina, pasakyti ir datas. Ir uosto gilinimas, ir krantinės statyba, ir dujotiekio jungtis su magistrale. O jeigu kalbėtume apie dujotiekio tiesimą nuo Klaipėdos iki Kuršėnų, nebuvo visiškai jokios pradžios.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas. V. Kamblevičiaus nematau. R. J. Dagio nematau. Ruošiasi A. Matulas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Belaukdamas eilės, su keturiais ministrais aš spėjau išsiaiškinti visus man rūpimus klausimus. Todėl dėkoju premjerui ir ministrams už tikrai gerą darbą ir linkiu jiems sėkmės. Dėkoju.
PIRMININKAS. Puiku. Klausia A. Matulas. Ruošiasi A. Kašėta. Nematau. A. Mitrulevičius.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos ministrai, šiek tiek man gaila klausyti, kad į visus atsakymus į klausimus gaunamas atsakymas, kad kas nors buvo kaltas anksčiau, o daugeliu atvejų iš esmės nieko nedaroma. Norėčiau paklausti finansų ir žemės ūkio ministrų, bet kadangi finansų ministro nėra, klausiu premjero. Gavau raštą iš Melioracijos asociacijos, kad…
PIRMININKAS. Atsiprašom, nutrūko, minutėlę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gavau raštą iš Melioracijos asociacijos, kad šiurkščiai vėluojama atsiskaityti už įgyvendintus europinius projektus. Pavyzdžiui, mano regione viena įmonė, kuri įgyvendino projektų už 2,5 mln., neatsiskaito, 2–3 mėnesius nemoka atlyginimų, „Sodra“ užblokavo sąskaitas. Priežastis – valstybės kofinansavimo lėšų trūkumas, tą ministras vakar patvirtino. Labai prašau jūsų atkreipti į tai dėmesį ir pasakyti, kokios yra galimybės, nes situacija išties yra labai sudėtinga.
Noriu paklausti ir sveikatos ministro. Gerai, kad bandoma išieškoti asmeniškai iš kaltų asmenų už žalą, bet gal galite pasakyti, kaip jūs įgyvendinsite teismo sprendimą dėl elektroninės sveikatos įgyvendinimo? Kas tada buvo ministru, kuris priėmė sprendimą nutraukti šitą konkursą beveik už 2,5 mln.? Ar jūs taip pat principingai elgsitės ir kitais atvejais?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanai!
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Žinau šią problemą. Šiandien mane finansų viceministras ponas E. Žilevičius informavo, kad peržiūrėtos visos lėšos, skirtos kofinansavimui ir Žemės ūkio ministerijos programoje rasta per 17 mln. Lt. Aš manau, artimiausiu metu ši problema bus išspręsta. (Balsai salėje) Kol kas 17 mln., mane taip informavo.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kalbant apie etnomediją, apie teismo sprendimą, teismo sprendimą mes vykdome. O kalbant apie tai, ką reikia daryti, aš jau pereitą savaitę pasirašiau pavedimą pradėti tyrimą, kad mes galėtume nustatyti kaltus asmenis ir kelti klausimą dėl išieškojimo. Taigi jokių dvigubų standartų nėra. Elgsiuosi taip, kaip elgiausi ankstesniais atvejais. Tyrimas pradėtas, yra parašyti pavedimai, ir turėsime išsiaiškinti viską iki pat detalių. Tiesa, teismo procesas užtruko labai ilgai, nežinau, kiek, penkeri ar daugiau metų. Bet vis tiek vienaip ar kitaip atsakymus į tuos… klausimus aš pats iškėliau ir noriu gauti atsakymus. Jeigu bus bent kokios teisinės aplinkybės, menkiausios, aš kelsiu klausimą atsakomybės ir išieškojimo.
PIRMININKAS. Klausia A. Mitrulevičius. Ruošiasi K. Kuzminskas.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Ačiū. Kadangi nėra švietimo ir mokslo ministro, norėjau tiesiogiai jį paklausti, atsisakau klausimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Kuzminskas. Ruošiasi V. Saulis.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gaila, kad išėjo aplinkos ministras. Mes prieš tai truputį derinome, tačiau galutinai nesuderinome šio klausimo. Dėl daugiabučių bendrijų mokesčių mokėjimo. Gal premjeras taip pat atkreips dėmesį. Šiuo metu faktiškai savivaldybės, daugiabučių namų bendrijos administruoja ir sprendžia klausimus dėl mokesčių mokėjimo. Tačiau į mane kreipiasi žmonės, kurie gyvena 3–4 kambarių butuose vienas arba du žmonės. Ir faktiškai jiems mokesčiai imami nuo ploto. Pavyzdžiui, mokamas administravimo mokestis nuo buto ploto, šiukšlių išvežimas mokamas nuo buto ploto, vamzdynų priežiūros mokesčiai mokami nuo buto ploto. Keitė laiptinėje duris, spynas – nuo buto ploto. Aš raštu galbūt kreipsiuosi į ministrą, kad peržiūrėtų Bendrijų įstatymą…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kazimierai,..
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). …ir atitinkamai spręstų šį klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimą iš pradžių, po to – komentarą.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą ir tiesiog už pasiūlymus tikriausiai. Aš kiek atsimenu, lyg ir savivaldybių tarybos pačios sprendžia arba joms suteikta teisė spręsti, kokį variantą pasirinkti, ar nuo ploto, ar tiesiog nuo gyventojų skaičiaus. Puikiai atsimenu, kai vyko diskusija Seime praeitoje kadencijoje ir buvo kai kurių Seimo narių pasiūlyta, kad įstatyme būtų tai numatyta ir aiškiai apibrėžta, kaip, kokia turi būti taikoma tvarka savivaldybėse. Bet lyg ir buvo traktuojama, kad tai prieštarauja Savivaldos pagrindų įstatymui.
Mano, aišku, asmenine nuomone, vis dėlto šiukšlina žmonės ir kitos išlaidos tikriausiai labiau priklauso ne nuo ploto, bet nuo gyventojų skaičiaus.
PIRMININKAS. Klausia V. Saulis. (Balsai salėje) Nediskutuojame dabar. Palaukite. Gerbiamasis Kazimierai, tvarka yra tokia – minutė klausti. Jeigu per minutę negalime suformuluoti klausimo, tai tada yra problema. Klausia V. Saulis. Ruošiasi R. Ačas.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Aš norėčiau, kad truputį dėmesį atkreiptų socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Mano klausimas, galbūt ne klausimas, o tiesiog būtų prašymas. Aš vienoje iš Vyriausybės valandų tą patį prašymą buvau pateikęs ir sveikatos apsaugos ministrui. Kadangi jūs tada nebuvote, aš norėčiau jį priminti, tai dėl pagreitinimo apgyvendinant stacionariuose socialinės globos namuose žmonių, kurie, galbūt aš vienintelis Lietuvoje savo rajone turiu tą problemą, priverstinio gydymo pacientai, visiškai baigę gydymo kursą, dar labai ilgai laukia apgyvendinimo stacionariose socialinės globos įstaigose. Naudojami jūsų kolegos V. Andriukaičio pinigai, nors ten gydymas jau nebevykdomas. Ačiū. Aš tik norėčiau paprašyti sprendimo, jeigu galima, nes ten nustatyta bendru jūsų dviejų ministerijų įsakymu. Ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Iš tiesų galbūt dėkojame už klausimą. Mes su gerbiamuoju ministru buvome susitikę su savo specialistais ir šitą klausimą jau iškėlėme kaip vieną iš prioritetinių sprendžiant tą klausimą. Tikrai turėsime sprendimą mūsų abiejų vardu. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Ačas. Ruošiasi A. Dumčius.
R. AČAS (MSNG). Gerbiamasis premjere, praeitos kadencijos Vyriausybė penkias savivaldybes buvo sugundžiusi dalyvauti socialinės paramos projekte, bandomajame projekte, tuo metu būdamas meru ir aš susigundžiau. Tada buvo pažadėta, kad sutaupyti pinigai lieka ir mes naudojame, kaip norime. Deja, jau buvusi Vyriausybė vieną kartą apgavo, nes tada sumažino, nors įstatymas konkrečią sumą nurodė, buvo sumažinta 4 %, dabar šių metų biudžete iš viso tai, ką savivaldybės praktiškai sutaupė, tokia pinigų suma yra nubraukta, likę tik tiek, kiek jie išleisdavo. Tai iš esmės tos savivaldybės, kurios pasinėrė į šitą projektą, yra apgautos. Ir sudarytas precedentas, kad ateity niekados nereikia tikėti esama Vyriausybe, ką ji pažada. Ar jūs bandysite atkurti tą teisingumą, ar… nes dabar praktiškai Raseinių savivaldybė gauna pagal šį projektą 5 mln. mažiau.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkui už klausimą. Aš kiek žinau, lyg ir ruošiasi tas sumas atkurti toms savivaldybėms. Tikiuosi, kai grįš Biudžeto įstatymo projektas į Vyriausybę, nes jau buvo tokia diskusija ne vieną kartą, ir netgi yra kai kurių Seimo narių kreipimaisi ir į Finansų ministerija. Aš manau, norint atkurti pasitikėjimą, pažadai turi būti įgyvendinti.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi A. Skardžius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, pora minčių dėl biudžeto. Vietinės reikšmės keliams tikslinio finansavimo lentelėje Kauno nėra. Toliau. Pirmą kartą per 20 metų Rezervo fondo lėšų Kaunui nėra. 15 mln. žadėta Panemunės tiltui, čia net rūpinosi ir Vyriausybės apskrities atstovas, nėra. Noriu paklausti. Kodėl dėl Kauno taip jūs užmirštate? Žiūrėkite, mes esame koalicijoje Kaune su socialdemokratais, jie irgi rūpinasi miestu. Tai negalima Kauno visiškai apleisti.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis parlamentare, ar galima, aš tiesiog paprašyčiau susisiekimo ministro. Žinote, man, kaip buvusiam susisiekimo ministrui, na, šiek tiek yra nekorektiška ką nors nurodyti arba reikalauti. Aš kiek žinau, juk Kauno miesto meras buvo susitikęs su susisiekimo ministru, ir jis tiesiog paaiškins, kaip ten yra iš tikrųjų.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius…
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ar galėčiau, pirmininke, atsakyti?
PIRMININKAS. Labai atsiprašau ministro. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis profesoriau, man, tiesą sakant, na, prižiūrint egzistuojančią ir kuriant naują transporto infrastruktūrą ne tiek yra svarbu, kokioje savivaldybėje kokia koalicija yra. Tai turbūt įtakos neturi.
Antras momentas. Jeigu jūs parodytumėte dokumentą, kieno nors prisižadėjimus finansuoti iš Kelių plėtros ir priežiūros programos Panemunės tilto statybą praeitos Vyriausybės, užpraeitos ar šios, aš būčiau labai laimingas. Man nepavyko tokio pasižadėjimo atrasti.
Trečias dalykas. Panemunės tiltas iš tikro yra svarbus projektas. Kiekvienais metais mes jam skiriame 5, 5,5 iki 6 mln. Lt. Klausimas, kiek skiria savivaldybė šitam reikalui?
Ir ketvirtas dalykas. Kai jūs pasakote, kad yra skirstomas rezervas, lėšų likutis 7,8 mln., ir Kaunui nepaskirta, tai jūs žiūrite tik į vieną šitą veiksmą. Vilniui, tarp kitko, taip pat nepaskirta. Jeigu žiūrėtume į visumą, praeitą savaitę aš pasirašiau tikslinių lėšų skirti Savanorių prospektui arba gatvės nuokalnei remontuoti virš 2 mln. Lt, pasirašiau K. Petrausko g. nuo Vydūno alėjos ir toliau atkarpai pabaigti 2,5 mln. Tai jau šitie pinigai išeina kaip ir ne Kaunui, ir ne pinigai. Reikia žiūrėti į visumą. Reikia žiūrėti ir europinius pinigus, ir Kelių priežiūros ir plėtros programą, ir regioninę plėtrą. Taigi komentuodami mes turime būti korektiški.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Ir, ko gero, paskutinis klausiantysis.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išties nematau energetikos ministro, todėl, jeigu galima, paklausiu susisiekimo ministro pono R. Sinkevičiaus.
„Rail Baltica“ tiesiama per Lenkiją, paisoma įvairiausių gamtos apsaugos reikalavimų, ribojami greičiai. Tas kelias per Lenkiją nėra toks tiesus, jis vingiuotas. Vis dėlto antrame etape dabar yra projektuojamas kelias per Lietuvą. Ar būtų įmanoma pasirinkti ekonomiškesnį maršrutą, jungiantį Varšuvą, pavyzdžiui, su Vilniumi, su naujai pradėtu intermodaliu terminalu Paneriuose?
Ką jūs manote, gerbiamasis ministre, ar nereikėtų vėl apsvarstyti šį klausimą ir Lietuvai suteikti galimybę taip pat būti tranzitine šalimi perkraunant krovinius, kurie būtų skirti Rytų rinkai Maskvos kryptimi, Minsko kryptimi iš Vilniaus terminalo, kad ne iš Rygos tie kroviniai pasiektų adresatą? Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū Seimo nariui komiteto pirmininko pavaduotojui už klausimą. Iš tikro „Rail Balticos“ greitosios vėžės maršrutas šiandien nėra patvirtintas, todėl svarstytinos įvairios to maršruto galimybės ir įvairūs variantai. Tam yra atlikta daugybė palyginamųjų studijų, atliktas strateginio poveikio aplinkai vertinimas. Galbūt to vertinimo kai kuriais galimais maršrutais nepakaks, gal jį reikės gilinti ir papildomai atlikti tam tikras studijas, bet svarstytini yra visi variantai. Aš manau, kad tokia galimybė bus sudaryta ir Vyriausybei, Susisiekimo ministerija teiks, ir Seimo Ekonomikos komitetui, ir, jeigu norės, pats Seimas išgirs apie šio projekto detales. Šiuo metu yra derybinis etapas dėl bendros įmonės kūrimo, dėl įvairių sąlygų. Džiaugiamės tuo, kad yra bent jau ministrų sutarimas arba pasirašytas dokumentas, leidžiantis nagrinėti ir Vilniaus prijungimo prie „Rail Balticos“ schemos variantą.
PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui, ministrams. Labai jums ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, rytinis posėdis baigtas. Registracija.
Ačiū. Užsiregistravo 27 Seimo nariai. Pertrauka. Vakarinis posėdis 15.00 val. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.