LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 97
STENOGRAMA
2013 m. lapkričio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. AUŠTREVIČIUS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji Seimo nariai, pradėsime vakarinį posėdį. (Gongas)
15.05 val.
Vakarinio posėdžio pirmasis klausimas – Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės atsakymai į Seimo narių Andriaus Mazuronio ir Petro Gražulio 2013 m. spalio 28 d. raštu pateiktus klausimus. Vadovaujantis Statuto 209 straipsnio 5 dalimi atsakymams į iš anksto raštu pateiktus Seimo narių klausimus skiriama 15 min. Prašom, kontroliere. Registracija. Atsiprašau kontrolierės. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Bus galima pagal Statutą viskas, kas bus numatyta.
Iš viso vakariniam posėdžiui užsiregistravo 39 Seimo nariai.
Pagal 209 straipsnio 6 dalį likęs laikas skiriamas atsakymams į papildomai užduodamus klausimus žodžiu. Šiuos klausimus užduoti pirmenybę turi tie Seimo nariai, į kurių raštu užduotus klausimus atsakinėja gerbiamoji kontrolierė. Likęs laikas skirstomas proporcingai frakcijų dydžiui kitų Seimo narių klausimams, pirmieji užduoti klausimus teisę turi Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų seniūnai.
Prašom, gerbiamoji kontroliere.
G. ŠVEDIENĖ. Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pradėdama noriu padėkoti Seimo Seniūnų sueigai už tai, kad esu pakviesta į plenarinį posėdį ir turiu galimybę atsakyti į jus dominančius klausimus. Pirmiausia atsakysiu į Seimo narių A. Mazuronio ir P. Gražulio raštu pateiktus klausimus.
Pirmasis klausimas – dėl savanaudiškumo ir Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybinės etikos kodekso.
Pirma mintis, kuri kyla išgirdus šį klausimą, yra tai, kad imti atlyginimą už darbą taip pat turėtų būti laikoma savanaudiška. Todėl pateiksiu savo požiūrį į šį klausimą iš esmės. Aš, kaip Lietuvos Respublikos pilietė ir Valstybės kontrolės vadovė, gerbiu ir vadovaujuosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 30 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta: „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.“ Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių gynybą turi kiekvienas asmuo, nesvarbu, kas jis būtų: pensininkas, darbininkas, tarnautojas ar valstybės pareigūnas. Ši teisė yra absoliuti ir jos negalima nei apriboti, nei paneigti.
Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Konstitucija netoleruoja tokios teisinės situacijos, kai žmogui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, ji negali būti ginama. Kita vertus, įstatymo leidėjo formuluojamos teisės normos negali prasilenkti su moralės vertybėmis, ir tikiu, kad neprasilenkia. Moralės normos formuluoja pageidaujamą reikalavimą gerbti žmogaus teises, o teisės normos tą pageidavimą paverčia privalomu. Todėl teisėtas veiksmas negali būti nemoralus. Deja, šiandien sėjama abejonė, ar Konstitucijos ir įstatymų laikymasis neprieštarauja moralės nuostatoms?
Ar tai reiškia, kad esama teisinė bazė nebeatitinka moralės principų? Tuomet turėtume peržiūrėti teisių reglamentavimą, kad moralės nuostatos koreliuotų su įstatymų nuostatomis. Mano įsitikinimu, akivaizdu, kad naudojimasis teise ir ne šiaip teise, o Konstitucijoje įtvirtinta teise negali būti traktuojamas kaip amoralus ar savanaudiškas. Todėl šios teisės niekaip negalima priešpriešinti Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybinės etikos kodekse nustatytai pareigai – tarnauti visuomenei ir valstybei.
Antras klausimas – dėl kompromituojančių veiksmų ir nepriekaištingos reputacijos. Valstybės kontrolės įstatyme numatyti reikalavimai valstybės kontrolieriaus nepriekaištingai reputacijai yra susiję su tarnybiniais nusižengimais, tyčiniu nusikaltimu ir piktnaudžiavimu svaiginančiomis medžiagomis.
Lietuvos Respublikos Prezidentei, teikiant mano kandidatūrą į valstybės kontrolieriaus pareigas, o Seimui paskyrus mane į jas, mano nepriekaištinga reputacija buvo pripažinta. Nuo to laiko nesu padariusi jokio nusikaltimo ar nusižengimo, nesu nei pripažinta kalta, nei nuteista, nesu net įtariama padariusi nusikaltimą ar nusižengimą, todėl nesijaučiu praradusi nepriekaištingą reputaciją. Mano kreipimasis į teismą su prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto atitikties Konstitucijai išaiškinimo niekaip negali būti vertinamas kaip institucijų vardo diskreditavimas, o tik kaip siekis įvertinti, mano nuomone, susidariusią legislatyvinės omisijos situaciją, tai yra nerealizuotą galimybę ištaisyti Konstitucijai galimai prieštaraujančias įstatymų spragas valstybės pareigūnų atžvilgiu ir pakoreguoti aplinkybes, kurios suponavo valstybės tarnautojų ir valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydžių disproporcijų bei konstitucinių normų iškraipymą. Savo teisėtais sprendimais nesijaučiu niekaip pakenkusi Valstybės kontrolės autoritetui ar pasitikėjimui šia institucija.
Priešingai, kaip valstybės kontrolierė, kuriai patikėta prižiūrėti valstybės finansų naudojimo teisingumą ir teisėtumą, negalėjau nereaguoti į tai, kad viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio sistemoje atsirado akivaizdus proporcingumo principo pažeidimas, kai nuo spalio 1 d. Seimui ir Vyriausybei priėmus sprendimą atsirado disproporcija tarp Seimui atskaitingų institucijų vadovų ir jų pavaldinių darbo užmokesčio dydžių. Neturėdama galimybės kitaip spręsti susidariusią situaciją, kreipiausi į teismą asmeniškai nuo savęs, žinodama, kad Konstitucinis Teismas savo išaiškinime pasisakys apie visų valstybės pareigūnų situaciją.
Viešojoje erdvėje aptarinėjama mano prašymo dalis dėl kompensacijos už negautą atlyginimo dalį taip pat yra pasekmė sprendimo, kuriuo Vyriausybė yra įpareigota sukurti teisinį kompensavimo mechanizmą tik daliai viešojo sektoriaus darbuotojų. Niekada nesutiksiu, kad viešajame sektoriuje dirbantys žmonės ar šiandien pensijas gaunantys pensininkai, kuriems per sunkmetį buvo sumažintos algos ir pensijos, gali būti kaip nors diferencijuojami. Nesutiksiu, kad vienų atžvilgiu reikia atkurti teisingumą, o kitų ne. Koks bus kompensavimo mechanizmas, kada, kam ir po kiek bus numatyta grąžinti, yra politikų apsisprendimo prerogatyva. Koks jis bus, su tokiu ir sutiksiu. Tačiau teisingumas turi būti atkurtas. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, cituoju: „Teisingumas yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vienos grupės ar vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitų interesus.“ Citatos pabaiga.
Trečias klausimas. Dėl Seimo ir prezidentūros vardo diskreditavimo. Teisingumo sfera apima teisinę tvarką kaip norminę subjektų veiksmus reguliuojančią sistemą. Ji turi būti siejama ir su gėrybių, ir su naštų geru pasidalijimu ir išlyginimu. Kaip tik tokios ir yra mano nuostatos. Kai valstybės buvo kritinė finansinė padėtis, aš solidariai dalinausi krizės naštą, šia našta dalijuosi ir šiandien. Dabar, kai valstybė nusprendė atkurti teisingumą ir grąžinti iš biudžeto atlyginimus gaunančių darbuotojų praradimus, dalį jų paliko paraštėse. Todėl, manau, būdama valstybės pareigūnė, turiu visapusę teisę, taip pat ir pareigą priminti apie savo statuso pareigūnus. Priminimo formą pasirinkau tokią, kokią galėjau, nes inicijuoti įstatymo pataisas neturiu juridinės galios. Pasirinkdama tokį tiesos ieškojimo kelią, kokį man suteikia įstatymai, tikrai nesijaučiu diskredituojanti jokią valdžios instituciją.
Ketvirtas klausimas. Dėl deramo pavyzdžio kitiems valstybės tarnautojams. Visiškai sutinku su teiginiu, kad institucijų vadovai turi, pasakysiu dar griežčiau, privalo rodyti pavyzdį kitiems valstybės tarnautojams, tačiau selektyvus teisingumas yra įteisintas iš dalies atkuriant atlyginimus ir ketinant kompensuoti jų neišmokėtą dalį tik tam tikroms žmonių grupėms. Matydama tokį pavyzdį ir iš atsakingų Vyriausybės pareigūnų išgirdusi, kad nieko kitaip neketinama daryti, pasirinkau tokį kelią, kokį galėjau pasirinki, kad būtų atkurtas teisingumas. Tenka tik apgailestauti, kad savo prašymu teismui galiu apginti tik valstybės pareigūnų interesus. Tačiau geriau daryti tai, ką gali, nei nieko nedaryti.
Šiandien man kelia rūpestį ir tai, kad ši mano kreipimosi į teismą istorija atvėrė duris kalboms be užuolankų apie galimą poveikį visai mano vadovaujamai institucijai. Spalio 30 d., po Seimo valdybos posėdžio, kuriame atsisakiau siūlymo atsiimti prašymą teismui, per televiziją išgirdau nedviprasmišką užuominą apie tai, kad, cituoju, „Seimas atsižvelgs svarstydamas veiklos ataskaitą“. Citatos pabaiga.
Noriu atkreipti dėmesį, kad Seimas svarstys ne valstybės kontrolierės, o Valstybės kontrolės veiklos ataskaitą. Nors įstatyme įtvirtinta, kad Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija, tačiau atskaitingumas ir parlamentinė kontrolė nereiškia pavaldumo, priklausomumo ir galimybės politinei valdžiai kištis į Valstybės kontrolės veiklą.
Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime pasakė, kad Valstybės kontrolė visas jai pavestas funkcijas gali vykdyti tik būdama savarankiška ir apsaugota nuo pašalinės įtakos, pirmiausia, nuo politinės valdžios. Atskaitingumas Seimui negali peraugti į išorinį administravimą, nes tai reikštų pavaldumą bei priklausomumą ir prieštarautų konstitucinei Valstybės kontrolės paskirčiai. Tai prieštarautų ir tarptautiniams audito standartams, aukščiausiųjų audito institucijų patvirtintiems ir išplėtotiems (INTOSAI) Limos ir Meksikos deklaracijose, bei 2011 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijai dėl aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo, kuriai pritarė ir Lietuva.
Todėl, kad ir kaip nepatiktų mano apsisprendimas siekti teisingumo, jis niekaip negali daryti įtakos visos aukščiausiosios valstybinio audito institucijos veiklos vertinimui. Esu tikra, kad taip nenutiks, nes Seimo Pirmininkė prieš savaitę vienoje televizijos laidoje išsakė susirūpinimą dėl Gruzijos parlamento įtakos tos šalies aukščiausiosios audito institucijos veiklai.
Penktas klausimas. Dėl savanaudiškumo ir pagrindinių Valstybės kontrolės funkcijų. Tenka apgailestauti, kad mano kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašant kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui kai kurių Seimo narių yra traktuojamas kaip savanaudiškas poelgis. Seimas ir Vyriausybė ištaisė Konstitucinio Teismo nurodytus pažeidimus valstybės tarnautojų atžvilgiu, deja, nepasinaudojo galimybe taip pat pasielgti ir valstybės pareigūnų atžvilgiu. Dėl tokio teisinio reguliavimo, kuriuo buvo pakeisti teisės aktai, reglamentuojantys tik valstybės tarnautojų darbo užmokestį, susiklostė situacija, kuri prisideda prie dar didesnio valstybės tarnautojų ir valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydžių proporcijų iškraipymo.
Todėl atsižvelgdama į oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas ir manydama, kad gali būti pažeisti konstituciniai proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principai bei Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, kreipiausi į Seimą, prašydama ištirti atitiktį Konstitucijai įstatymo, kuris yra aktualus ne tik man asmeniškai, bet ir visiems valstybės pareigūno statusą turintiems asmenims.
Vadovaudama Valstybės kontrolei, kuri, kaip minėjote, prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, tiesiog negalėjau nesikreipti į teismą, nes susiklosčiusi situacija, kai yra iškreipti proporcingumo ir teisingo apmokėjimo už darbą principai, kai mažesnę atsakomybę turinčių ir siauresnes funkcijas vykdančių valstybės tarnautojų darbo užmokestis yra didesnis už institucijoms vadovaujančių valstybės pareigūnų darbo užmokestį, nesudaro sąlygų teisėtai ir efektyviai naudoti valstybės biudžeto lėšas ir yra nepateisinama jokiais vadybiniais principais. Taip pat manau, kad Valstybės kontrolės, kaip institucijos, uždaviniai ir funkcijos negali būti priešpriešinamos mano, kaip asmens, Konstitucijoje įtvirtintoms teisėms ir galimybėms jas įgyvendinti.
Šeštas klausimas. Dėl mokymo centro. Mokymo centro patalpos yra naudojamos Valstybės kontrolės darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo, apgyvendinimo komandiruočių metu ir institucijos darbuotojų išvažiuojamųjų seminarų ir kitų renginių reikmėms. Kadangi mokymai – sudėtinė valstybinių auditorių darbo dalis, nemanau, kad šio mokymo centro išlaikymas gali būti traktuojamas kaip neefektyvus ir neracionalus valstybės lėšų panaudojimas. Pateiksiu konkrečius skaičius.
Pernai šio centro mokymuose dalyvavo 442 Valstybės kontrolės darbuotojai, mokymai truko 400 akademinių valandų. Suminis darbuotojų išklausytų mokymų kiekis – 10 tūkst. 280 val. Esame apskaičiavę, kad dėl tokio mokymų kiekio Valstybės kontrolė, įsigydama vien tik salės nuomos paslaugas, būtų patyrusi išlaidų, kurios vidutiniškai 2012 m. būtų siekusios 40 tūkst. Lt.
Be to, Valstybės kontrolės vykdomų valstybinių auditų procedūros atliekamos audituojamuose subjektuose siunčiant valstybinius auditorius į tarnybines komandiruotes. Didelė dalis institucijos komandiruočių tenka Klaipėdos regionui. 2012 m. mokymo centre 148 Valstybės kontrolės darbuotojai 297 naktis naudojosi nakvynės paslaugomis. Minėtoms nakvynės paslaugoms viešbučiuose vidutiniškai būtume sumokėję 44 tūkst. Lt.
Vasaros metu, kai dauguma valstybinių auditorių atostogauja ir mokymo centre nevyksta mokymai, institucija sudaro sąlygas savo darbuotojams pasinaudoti minėtomis patalpomis poilsiui. Darbuotojai šiuo atveju padengia visas mokymo centro patalpų eksploatavimo išlaidas. Iš tiesų šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais už komunalines paslaugas buvo sumokėta 32 tūkst. Lt. Tačiau atkreipiu Seimo narių dėmesį, kad darbuotojai už naudojimąsi šio centro paslaugomis į institucijos sąskaitą sumokėjo 34 tūkst. Lt. Taigi neleisdami darbuotojams laisvu nuo mokymo metu naudotis mokymo centro patalpomis turėtume tik išlaidų. Dabar jos yra padengiamos.
Čia pat norėčiau priminti Seimo nariams ir šių patalpų įsigijimo priešistorę. Valstybės kontrolė mokymo centro patalpas gavo prieš 20 metų. Tai buvo sovietų kariuomenės pasieniečių pastato griuvėsiai, kuriuos reikėjo atstatyti ir įrengti, kad būtų galima naudotis. Tuo metu buvo įteisinta nuostata, kad 15 % lėšų nuo visos biudžeto…
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, jūsų laikas baigėsi. Gerbiamoji kontroliere, jūsų laikas baigėsi. Viršijote. Jeigu trumpai, dar kokį vieną sakinį.
G. ŠVEDIENĖ. Tuo metu buvo įteisinta nuostata, kad 15 % lėšų nuo visos į biudžetą sugrąžintos sumos, kurią tuometiniai kontrolieriai nustatydavo kaip neteisėtai panaudotas biudžeto lėšas, būdavo sugrąžinama Valstybės kontrolei ir tuos pinigus buvo galima panaudoti arba darbuotojams skatinti, arba materialinei bazei stiprinti. Kaip tik darbuotojų valia ir buvo nuspręsta atsisakyti premijų ir už gautas lėšas įsirengti pastatą, kuriame auditoriai galės mokytis ir kelti kvalifikaciją. Šiandieninė politinė valstybės nuostata pakito. Formuojama nuomonė, kad turėti tokį mokymo centrą – nepelnyta prabanga. Suprantu, kad valstybinio lygio sprendimai visiems privalomi, todėl ne išimtis ir mes. Todėl jau prieš kurį laiką esame raštu informavę Vyriausybę apie Valstybės kontrolės apsisprendimą mokymo centro pastatą perduoti atitinkamai institucijai iškart, kai tik bus įdiegtas centralizuotas valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo modelis.
Štai tokie mano atsakymai į klausimus raštu. Mano kreipimosi į teismą istorija sukėlė diskusiją dėl viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemos ir kompensavimo mechanizmo. Tikiu, kad ji pasitarnaus visų labui ir bus surasti teisingi ir patys geriausi sprendimai. Ačiū Seimo nariams už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji kontroliere. Dabar teisę paklausti turi pirmiausia iniciatyvos teikėjai. Prašome A. Mazuronį.
A. MAZURONIS (TTF*). Labai dėkui. Gerbiamoji kontroliere, iš tiesų esu didžiai nustebęs ir sukrėstas tokių jūsų atsakymų, kurie, mano nuomone, tikiu, kad ir daugumos čia esančių kolegų nuomone, labai akivaizdžiai atskleidė jūsų, kaip institucijos vadovės, suvokimo ribotumą. Kaip aš supratau, jūs skirtumo tarp sąvokų teisėta, nepriekaištinga reputacija ir Valstybės tarnautojų etikos kodeksas ar kokios nors etikos normos visiškai nematote. Tokiu būdu būtų galima pateisinti ir mūsų buvusius kolegas, oro uoste įvairiausius žygdarbius ir panašiai. Mano klausimas jums būtų labai paprastas: kaip jūs manote, ar po visos šios istorijos ir ypač po šios dienos atsakymų čia, Seimo posėdžių salėje, jūs vis dar turite Prezidentės palaikymą? Aš galėčiau cituoti ne vieną ir ne du jos pasakymus. Kaip jūs manote, kadangi šiemet jau yra patvirtinta jūsų metinės veiklos ataskaita, jeigu Seimas kitais metais prisimins tą jūsų istoriją ir nepatvirtins metinės veiklos ataskaitos, kaip pasielgs Prezidentė tokiu atveju? Ar gins jus, kaip generalinį prokurorą D. Valį, ar vis dėlto bus išgirsti tie atsakymai, kuriuos jūs šiandien pateikėte čia?
G. ŠVEDIENĖ. Aš norėčiau kalbėti apie save. Aš kreipiausi į teismą, kad būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą taip, kaip numatyta įstatyme, ir taip, kaip numatyta Konstitucijoje. Aš matau viešojo sektoriaus algų sistemos problemą ir aš siekiu ją išspręsti. Siekiu ją išspręsti savo pavyzdžiu. Nenoriu kalbėti apie kitas institucijas ir apie kitų institucijų vertinimą. Aš manau, kad aš turėjau, privalėjau pasielgti taip, kaip valstybės kontrolierė, norėdama išspręsti šitą viešojo sektoriaus problemą. Tai yra vienintelis būdas, kuriuo aš galėjau pasinaudoti. Aš neturiu įstatymų leidimo galios, aš neturiu galimybės inicijuoti teisės aktų pakeitimų. Būtent savo pavyzdžiu mes kreipėmės į teismą tam, kad būtų išspręsta šita atsiradusi atlyginimų sistemos disproporcija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, tikrai man jūsų arogancija, toks pasisakymo būdas, aš manau, yra toks pavyzdys, kaip neturėtų pareigūnas kalbėti bent jau viešojoje erdvėje. Jūs žinote, kad jeigu Seimas taip pat nesilaikytų moralinių nuostatų, o tik laikytųsi įstatymo, galėtų pasikelti atlyginimą, pasididinti kanceliarines išlaidas, bet vis dėlto mes matome, kaip visuomenė gyvena, kad nėra lėšų pakankamai ir kultūros darbuotojams, ir pensininkams, kurie tikrai gauna nedideles pensijas, jos nekompensuotos. Mes elgiamės ne pagal įstatymus, bet pagal tokį moralinio pobūdžio… Seimas solidarumo principu. Seimas sau neatkuria atlyginimų, kurie buvo iki krizės, taip pat kanceliarinių išlaidų. Ar jūs nenorėjote pasekti Seimo pavyzdžiu ir ar toks jūsų, kaip aukščiausio valstybės pareigūno, elgesys tų žmonių, kurių 25 % gyvena žemiau skurdo ribos, nepapiktina? Ar jūs nesigailite dėl šitokio savo žingsnio ir ar nežadate atsiimti šito kreipimosi į teismą? Paskutinis klausimas. Ar jūs nemanote atsistatydinti?
G. ŠVEDIENĖ. Ačiū už klausimus. Taip, aš suprantu sudėtingą pensininkų padėtį, aš suprantu sudėtingą situaciją, kurią šiandien turi daugelis Lietuvos žmonių. Aš labai tikiuosi, kad mano šitos problemos iškėlimas taip pat paskatins diskusiją ir dėl kitų viešojo sektoriaus darbuotojų, pensininkų. Aš labai tikiu, kad bus surasti patys geriausi būdai, kaip šitas visas problemas išspręsti.
Aš neketinu atsistatydinti, nes manau, kad turėčiau atsistatydinti, jeigu nebūčiau kėlusi šios problemos, nes tai yra akivaizdus, mano nuomone, teisės aktų pažeidimas. Aš noriu, kad šita problema būtų išspręsta.
Atsiprašau, buvo dar vienas jūsų klausimas.
PIRMININKĖ. Ar Petras nori patikslinti? Ne. Gerai. Ačiū.
Toliau pagal Statutą – opozicijos lyderis A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji kontroliere, aš čia gal ne tiek jūsų to kreipimosi klausimą norėčiau svarstyti. Aišku, čia kiekvienas turime savo nuomonę, kaip čia valstybės tarnybos lyderiai turėtų tokioje situacijoje elgtis, bet, sakykite, jūs, kaip valstybės kontrolierė, atsakanti už valstybės lėšų racionalų ir tokį planingą panaudojimą, kaip jūs galėtumėte vertinti tą situaciją, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas visiškai neseniai trijų Lietuvos teisėjų byloje išsakė savo nuomonę, kuri, mano manymu, aš nesu teisininkas, bet, mano manymu, pakankamai ryškiai prieštarauja Konstitucinio Teismo koncepcijai? Europos Žmogaus Teisių Teisingumo Teismas labai aiškiai įvardino, kad krizės metu atlyginimų mažinimas… jo proporcingumas reiškia tai, kad našta, kurią gali panešti daugiau uždirbantis, gali būti kur kas didesnė negu našta, kuri tenka mažiau uždirbančiam. Tuo tarpu Konstitucinis Teismas įrodinėjo, kad proporcingumas reiškia, kad visiems našta turi būti vienoda, kitaip sakant, tiktai vienodu koeficientu galima mažinti. Sakykite, jūsų manymu, kas atsitiks su visa Lietuvos finansų tvarka, jeigu paaiškės, kad šioje vietoje Europos Žmogaus Teisių Teismas yra teisus, o ne Konstitucinis Teismas, ir paaiškės, kad štai tie priimti Konstitucinio Teismo sprendimai prasilenkia su Europos žmogaus teisių koncepcija? Tada tie žmonės, kurie dabar nori kompensuoti sau atlyginimus, jie turės grąžinti atgal į biudžetą, kokią čia mes patirsime sumaištį?
G. ŠVEDIENĖ. Aš nesu tiek detaliai susipažinusi su jūsų minimu Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu, bet tiek, kiek aš skaičiau apie šitą sprendimą viešojoje erdvėje, kiek buvo parašyta, suprantu, kad šitas Teismas nekvestionuoja proporcingumo principo. Būtent šitos bylos buvo nenagrinėtos, nes tuo būtent minimu atveju nebuvo pažeistas proporcingumo principas. Šiuo atveju aš kalbu apie proporcingumo principą, apie kurį kalbėjo Konstitucinis Teismas. Aš būtent keliu proporcingumo principo, lygiateisiškumo principo pažeidimo problemą, kurią, mano manymu, aš įžvelgiu dabar egzistuojančioje sistemoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia… K. Glavecko nematau. Toliau… (Balsai salėje) Prašom. K. Glaveckas. Atsiprašau, kolega, ne į tą pusę pažiūrėjau.
K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū, Pirmininke. Pastaruoju metu sumažėjau, aišku, manęs nematyti, bet tikiuosi, kad vis tiek kaip nors dar būsiu matomas.
Mano klausimas iš kelių dalių. Pirma. Aišku, mano supratimu, jūs čia savotišką saviplaką atlikote prieš Seimą. Aš manau, kad daugelis jūsų teiginių yra teisingi, nors iš principo situacija valstybėje susidarė paradoksali. Valstybinės institucijos paduoda valstybę į teismą dėl to, kad yra tas ar tas, ar tas. Kitaip sakant, prasidėjo kova tarp savų, o pagrindiniai ekonomikos žaidėjai, kaip verslas, kuris patiria krizes ir patiria nuostolius, natūralu, tuos nuostolius apsilaižė, suvalgė kiek ar nesuvalgė, nukrito pelnai, nukrito visos atsargos ir taip toliau, jie vis tiek neprašo nieko kompensuoti ir eina į priekį. Tai vienas klausimas.
Antras klausimas. Sakykite, jūsų institucija, mano supratimu, yra gana svarbi tam, kad ją galima būtų vienaip ar kitaip palyginti su kitomis valstybinėmis institucijomis. Mano primityviu lyginimu, pavyzdžiui, ministro atlyginimas yra per 10 tūkst., jūsų, kiek suprantu, yra per 5 tūkst. Lt. Ar tai reikštų, kad jūsų atlyginimas yra jūsų svarba valstybei tvarkant valstybės išteklius, prižiūrint tam tikrą valstybės valdymą, tas funkcijas, kas yra labai svarbu, yra tiek kartų menkesnė negu, pavyzdžiui, ministro, kuris užsiima, nesakau, kad nesvarbu kultūra arba aplinkos apsauga, energetika arba dar kas nors… Mano supratimu, yra gana palyginamos ir ekvivalentiškos funkcijos. Kaip jūs galėtumėte į tą mano klausimą atsakyti? Ačiū.
G. ŠVEDIENĖ. Mes nekvestionuojame kitų institucijų vadovų atlyginimų arba apskritai kitų atlyginimų. Mes netgi nekvestionuojame savo atlyginimo, mes nesprendžiame klausimo, ar jisai yra didelis, ar mažas. Mes šiandien sprendžiame disproporcijos klausimą, kuri atsirado, kai nuo spalio 1 d. buvo atkurti atlyginimai valstybės tarnautojams. Mes sprendžiame šitą klausimą, kad institucijų vadovų atlyginimai šiandien yra iki 30 % žemesni nei institucijoje dirbančių žmonių, kurių atsakomybė yra daug siauresnė negu vadovų.
Kalbant apie verslą ir jo palyginimą su viešuoju sektoriumi, tai vėlgi aš suprantu tą klausimą, kurį keliate, bet Lietuvoje yra tokia teisinė bazė, kuri reglamentuoja viešojo sektoriaus algas. Aš tikrai labai norėčiau, kad verslo atstovai ateitų dirbti į viešąjį sektorių, ateitų dirbti į Valstybės kontrolę, ir labai tuo apsidžiaugčiau. Bet šiuo savo pavyzdžiu aš sprendžiu sisteminę viešojo sektoriaus problemą taip, kaip ją reglamentuoja šiandien teisės aktai ir Konstitucija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Aš manau, kad mes, Seimo nariai, truputį paskubėjome su šiais klausimais. Manau, kad mes galėtume moralizuoti valstybės kontrolierę dėl atlyginimo tik tuo atveju, jeigu nuo Naujųjų metų mums patiems nebūtų atkurti atlyginimai. Jeigu tai neįvyktų, tuomet viskas gerai.
Mano klausimas būtų toks. Gerbiamoji kontroliere, kam jūs užkliuvote? Galbūt užkliuvo kokie nors jūsų tyrimai dėl Valdovų rūmų, ar tai, ką darote dabar, o visuomenė nežino?
G. ŠVEDIENĖ. Mane taip pat stebina šis išskirtinis dėmesys mano asmeniui. Neatmetu ir tokios galimybės, kad galbūt tie auditai, dėl kurių mes pasisakėme kritiškai, galbūt kam nors ir užkliuvo. Šiandien į teismus kreipiasi tūkstančiai valstybės tarnautojų, kreipiasi pareigūnai, galų gale kreipėsi ir Seimo nariai dar 2010 metais, apie ką šiandien rašoma spaudoje, todėl mane tikrai stebina tas išskirtinis dėmesys būtent mano asmeniui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia E. Šablinskas. Ruošiasi K. Daukšys.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, norėčiau jūsų paklausti. Į jus kreipėsi mūsų Energetinių tyrimų komisija dėl ekonominio naudingumo aspektu nagrinėjamo SGD terminalo laivo nuomos sutarties, bet mes taip ir negavome nė vieno skaičiuko. Prašom pakomentuoti.
G. ŠVEDIENĖ. Taip, mes esame gavę tokį kreipimąsi iš Energetikos komisijos. Auditoriai atliko darbą, jie atliko vertinimą. Visus vertinimus, visą mūsų informaciją ir nuomonę, kurią mes surinkome ir kurią mes pagrindėme, mes pateikėme Energetikos komisijai.
PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi V. Kamblevičius.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamoji valstybės kontroliere, iš tikrųjų manyčiau, kad gal Valstybės kontrolės atlyginimai galėtų būti 4–5 kartus didesni pagal tuos uždavinius, kuriuos jai kelia valstybė. Bet aš norėčiau pratęsti savo kolegos klausimą. Didžiuliai valstybės projektai, kuriems reikia būtent Valstybės kontrolės priežiūros, tai arba institucijoje neužtenka supratimo tai priežiūrai atlikti, arba vis dėlto jūs kažkaip tų projektų net nebandote kontroliuoti, ką mes dabar pamatėme Laikinojoje energetikos komisijoje. Aš, iš tikrųjų suprasdamas visą to darbo sudėtingumą, turiu tiesiog pareikšti užuojautą jūsų institucijai, nes valstybei iš to, ką jūs dabar padarėte, praktiškai jokios naudos nėra. Nereikalingas darbas, kuris neatskleidė jokių didelių ir reikalingų faktų, dažniausiai tai yra pasakymai galbūt arba ne. Aišku, tai yra geriau nei kai kurios kitos institucijos, kurios iš viso tyrimų neatliko. Šioje vietoje, manyčiau, jiems reikėtų kaip nors atkreipti dėmesį. Tai irgi yra svarbiausias uždavinys. Ar jūs nemanote, kad… Atlyginimai priklauso nuo kompetencijos ar kompetencija priklauso nuo atlyginimų? Mano klausimas toks būtų.
G. ŠVEDIENĖ. Taip, aš visiškai sutinku, kad atlyginimai priklauso nuo kompetencijos ir Valstybės tarnybos įstatymas numato tokią galimybę. Žinia, jūs žinote, yra ir vertinimo sistema, ir atitinkama atlyginimų sistema.
Jeigu kalbėčiau apie energetikos sektorių, energetikos sektoriaus auditavimą, galiu pasakyti, kad per pastaruosius dvejus metus mes šiam sektoriui skyrėme labai daug dėmesio. Iš viso mes šiame sektoriuje atlikome 13 auditų, palyginti su kitais sektoriais, yra daug daugiau, nes paprastai mes atliekam 1–2 auditus sektoriuje per metus. Bet žinodami šio sektoriaus svarbą, žinodami jo strateginę reikšmę mes auditavome iš esmės viską, ką įmanoma audituoti energetikos sektoriuje, įskaitant net ir pertvarkos procesą. Auditas pertvarkos srityje praktiškai vyko paraleliai su veiksmais, kurie buvo atliekami pertvarkos srityje. Visą informaciją, kurios mūsų prašė Laikinoji energetikos komisija, mes pateikėme. Taip pat ir minėtą jūsų vertinimą mes atlikome ir mes pateikėme taip, kaip auditoriai tą darbą galėjo padaryti, tiek, kiek jie turėjo laiko. Dirbo labai stipri auditorių grupė ir aš tikrai neabejoju tų auditorių, kurie atliko šitą darbą, kompetencija ir žiniomis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamoji kontroliere, sveiku protu nesuvokiamas jūsų padarytas akibrokštas. Ir šiandien kalbant jaučiama arogancija, jūs net nekreipiate dėmesio į Seimo Pirmininkės pastabas. Aš norėčiau jūsų paklausti, kas paskatino jus daryti tokius žingsnius? Yra tokios, sakyčiau, dvi alternatyvos, kai tauta kalba ar žengia tokius „drąsius“… Arba jūs turite stiprų užnugarį, arba antras momentas – jūs nesiruošiate ateityje dirbti? Kaip jums atrodo?
G. ŠVEDIENĖ. Aš jau atsakiau į šitą klausimą, kodėl mes taip pasielgėme, kodėl mes kreipėmės į teismą su prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą, tam, kad būtų išspręstos sisteminės problemos, šiandien egzistuojančios viešojo sektoriaus atlyginimų sistemoje. Būtent kalbu apie pareigūnų, valstybės pareigūnų algas. Būtent dėl to mes kreipėmės į teismą, kad būtų šita problema išspręsta ir būtų pateikta nuomonė.
PIRMININKĖ. Dėkoju valstybės kontrolierei G. Švedienei. Šio klausimo svarstymo laikas baigėsi. Ačiū.
15.40 val.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Rinkliavų įstatymo 1, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIP-3811(2)ES, iš rytinės darbotvarkės. Liko papildomi komitetai. Prašome pristatyti Audito komiteto išvadas V. Saulį.
V. SAULIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, rugsėjo 11 d. apsvarstė Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 1, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą Nr. XIIP-3811(2). Svarstymo metu buvo išnagrinėtos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Joms buvo pritarta. Taip pat buvo atsižvelgta į teigiamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą dėl šio Rinkliavų įstatymo, taip pat buvo išnagrinėti Seimo narių pasiūlymai. Nepritarta Seimo narės K. Miškinienės siūlymui, nes siūloma pritarti įstatymo projekto nuostatai, leidžiančiai išvardytiems asmenims, kuriems nebūtų taikoma valstybės rinkliava už dokumento pagaminimą, pasirinkti vieną asmens dokumentą – pasą ar asmens tapatybės kortelę, – kuris jiems būtų išduodamas nemokamai, taip siekiant užtikrinti piliečių lygiateisiškumą ir galimybę rinktis. Šitam nebuvo pritarta.
Nebuvo pritarta vienam gerbiamojo Seimo nario J. Razmos pasiūlymui. Antram jo pasiūlymui buvo pritarta. Ir bendra komiteto nuomonė – iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo nario J. Razmos pasiūlymą, kuriam Seimo Audito komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiame Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovą S. Jovaišą. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, išnagrinėjęs minėtą projektą, pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamentui. Taip pat iš dalies pritarė Seimo nario J. Razmos pasiūlymui, o kitam Seimo nario J. Razmos pasiūlymui pritarė iš esmės. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu pritarti iš esmės iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-3811.
PIRMININKĖ. Ačiū. Noriu pakviesti pagrindinio komiteto pranešėją R. Tamašunienę. Svarstysime pataisas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Dėl 6 straipsnio 5 dalies yra gauta Seimo nario J. Razmos pataisa. Prašom, gerbiamasis Seimo nary, pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tas mano pasiūlymas lyg ir iš dviejų dalių. Dėl pirmosios dalies aš neprašyčiau balsuoti, nes siūliau, kad būtų nemokamai duodama tik asmens tapatybės kortelė, kadangi ji šiandien išduodant yra gerokai pigesnė negu pasas, bet paaiškėjo, kad Vidaus reikalų ministerija kažką labai įdomiai yra išsprendusi dėl tų asmens dokumentų kainų. Pasirodo, priešingai, paso gamyba yra pigesnė, bet kortelė dotuojama dirbtinai. Todėl ta mano pasiūlymo dalis tikrai nereikalinga.
O antroji dalis buvo grįsta paprasčiausia logika ir teisingumo principu. Jeigu paliekame, tai dabar nemokamai pasą ar asmens tapatybės kortelę gauna vieniši pensininkai, nepriklausomai nuo pajamų. Jeigu pensininkas vienišas, kad ir milijonierius, jam nemokamai duodame. Jeigu du pensininkai, gaunantys kuklias pensijas, bet ne socialiai remtini, dar gyvena susituokę, jie turi už dokumentus mokėti. Aš čia pasigendu paprasčiausios logikos. Arba duokime visiems pensininkams, nepriklausomai, ar susituokę, ar vieniši, arba neduokime nemokamai niekam ir žiūrėkime, kurie yra socialiai remtini, tik tiems.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pagrindinio komiteto nuomonė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Pagrindinio komiteto nuomonė dėl asmens tapatybės kortelės. Kaip jau minėjo gerbiamasis Seimo narys, paliekama žmonėms alternatyva pasirinkti arba pasą, arba asmens tapatybės kortelę, kadangi gamybos kaštai yra labai panašūs. Antram pasiūlymui susiaurinti socialiai jautrių žmonių, turinčių galimybę gauti nemokamai asmens dokumentą, sąrašą siūloma nepritarti, nes šio įstatymo projektu yra siaurinama valstybės rinkliavos lengvata, leidžianti nemokamai gauti vieną asmens dokumentą ir tik bendra tvarka. Aš gal jau į kitą klausimą… Ir lengvata išvardintiems asmenims turėtų būti taikoma nepriklausomai nuo asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo, keitimo priežasčių. Čia bus dar vienas pasiūlymas, nes J. Razma siūlė išbraukti galimybę pasikeisti nemokamai pasą praradus, antrą kartą.
PIRMININKĖ. Čia kitas pasiūlymas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Siaurinti socialinį sąrašą yra netikslinga, tam pritarė Vidaus reikalų ministerija, nes bus labai sudėtinga nuspręsti, ar vienišas žmogus turi geras pajamas, ar jų neturi. Yra socialinė grupė „vienišas žmogus“.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė suprantama. Už ir prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu nepritarti? Yra siūlymas balsuoti. Prašom. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario J. Razmos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 33, prieš – 14, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo narės K. Miškinienės pasiūlymas yra dėl 6 straipsnio 5 dalies. Prašome, gerbiamoji Seimo nare.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mano pasiūlymas taip pat susijęs su nuolaidų taikymu socialiai remtiniems asmenims. Bet kadangi Vidaus reikalų ministerija iš esmės pakeitė įstatymo projektą, tai aš atsiimu savo pasiūlymą.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Komitetas nepritarė Seimo narės pasiūlymui, kadangi…
PIRMININKĖ. Ačiū. Seimo narė atsiėmė savo pasiūlymą. Ačiū.
Toliau yra Informacinės visuomenės plėtros komiteto toks pat kaip ir J. Razmos. Ar galime jo nesvarstyti? Ačiū. Toliau dėl 28 punkto yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, siūlau, kad nebūtų išduodamas nemokamai asmens dokumentas, jeigu jį nemokamai gauti turintis asmuo pameta, praranda. Nes taip išeitų, kad koks bomžas dabar jeigu kas savaitę kreipsis vis naujo paso, jis galės tvarkingai gauti nemokamai, nes parašyta be išlygų. Gali kas savaitę ateiti, sakyti – pamečiau, duokite man vėl nemokamai naują pasą. Ir pagal pagrindinį projektą taip turės būti daroma. Aš siūlau, kad žmogus, nemokamai gavęs tą dokumentą, šiek tiek brangintų, nemėtytų, o jeigu jau taip atsitiko, ką padarysi, tada už kitą gavimą jau turi susimokėti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū. Komitetas nepritarė Seimo nario pasiūlymui, nes vis dėlto turi būti taip, kad žmogus turėtų dokumentą. Jeigu jis bus mokamas, tai atsitiks taip, kad daugelis piliečių Lietuvoje neturės asmens tapatybės dokumento, o įrodyti, ar dėl žmogaus kaltės prarastas dokumentas, ar dėl jo aplaidaus elgesio su dokumentu, yra labai sudėtinga. Ir Vidaus reikalų ministerija palieka lengvatą gauti dokumentą jį praradus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonių už ir prieš dėl pasiūlymo nėra. Gal galime bendru sutarimu nepritarti? Ar reikia balsuoti? Siūloma balsuoti. Prašom. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario J. Razmos pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 35, prieš – 3, susilaikė 32. Lygu.
Reikia perbalsuoti. Dar kartą visi susikaupiame ir dar kartą balsuojame už J. Razmos pasiūlymą. Kas pritaria J. Razmos pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 32, prieš – 9, susilaikė 35. Siūlymui nepritarta.
Daugiau pastabų ir pasiūlymų, kuriuos reikėtų svarstyti posėdžių salėje, negauta. Dabar balsuojame po svarstymo už visą. Motyvai už ir prieš. Už motyvų nėra, prieš – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, užsirašiau kalbėti prieš, išreikšdamas apgailestavimą, kad vis dėlto nebuvo atidžiau apsvarstyti mano pasiūlymai. Bet aš vis tiek balsuosiu už, nes tai yra šioks toks žingsnis į priekį, kad bent jau nebeduosim dviejų dokumentų nemokamai, o tik vieną pasirinktinai tiems, kas turi teisę gauti nemokamai. Nors tokį žingsniuką padarome. Bet kadangi, supratau, tie, kurie balsavo prieš mano pataisas, mano, kad esame labai turtinga valstybė, ypač turtingą biudžetą turi Vidaus reikalų ministerija, tai tikrai galės nemokamai dalinti visiems mėtantiems tuos dokumentus, galės dalinti vienišiems milijonieriams. Ką, jeigu daug pinigų turim, negi gaila?
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Toliau skelbiu balsavimą po svarstymo dėl Rinkliavų įstatymo 1, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projekto. Svarstymo stadija. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Balsavo 80 Seimo narių: už – 75, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
15.55 val.
Rinkliavų įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2268 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Rinkliavų įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2268. Pranešėja – R. Tamašunienė, Biudžeto ir finansų komitetas. Rita, prašome pateikti nuomonę.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komiteto, pagrindinio komiteto, išvados dėl Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Šis įstatymo projektas numato vietinės rinkliavos dydžio ribą už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą. Vietinės reklamos ne ant savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų dydis, planuotas šiame projekte, turėtų būti ne didesnis kaip 1000 Lt. Komitetas, apsvarstęs šį pasiūlymą, atsižvelgęs į Vyriausybės išvadą ir išdėstytus argumentus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektą siūlo atmesti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už nėra. Nuomonė prieš – E. Masiulis. Ar kalbėsite, ar atsisakysite? (Balsai salėje) Kalbėsite. Atsisakote. Ačiū už supratimą.
E. MASIULIS (LSF). Neatsisakau.
PIRMININKĖ. Tada prašom.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad atmetus šį projektą iš tikrųjų ir toliau situacija kai kuriose savivaldybėse išlieka nenormali. Jeigu reklamos užsakovas nori pakabinti reklamos stendą ant savivaldybei nepriklausančio pastato, tai yra ant privataus pastato, jis, aišku, turi suderinti su savivaldybe, kad atitiktų visus reikalavimus, tačiau savivaldybė dabar nustato visiškai iš piršto laužtą rinkliavą, ir tos rinkliavos kartais yra labai didelės.
Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad taip, kaip pasiūlė spręsti šitą klausimą – įrašyti būtent 1000 Lt ribą, gal ir nėra sprendimas, bet problema iš tikrųjų egzistuoja. Manau, kad reikėtų remtis valstybinių institucijų taikoma įvairių pažymų išdavimo praktika, kuri egzistuoja, kada yra paimama rinkliava už tas sąnaudas, kurias savivaldybė patyrė, tai nėra uždarbio forma, tai yra tiesiog patirtos sąnaudos, ir pagal tai nustatyti rinkliavas. Aš kviečiu vis dėlto nepritarti komiteto išvadai ir paskirti kitą komitetą, kad būtų rastas visus tenkinantis sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkojame Seimo nariui už išsakytą nuomonę. Kaip suprantu, bendru sutarimu negalime atmesti. Prašome balsuoti. Kas pritaria Rinkliavų įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę… Atsiprašau, reikia balsuoti dėl komiteto išvados. Kas pritaria atmetimui, komiteto nuomonei atmesti, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Balsavo 80 Seimo narių: už – 28, prieš – 22, susilaikė 30. Atmetimui nepritarta.
Pagal Statutą turime siūlyti kitą komitetą. Prašom. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, turiu prašymą skirti Ekonomikos komitetą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra pasiūlymas skirti Ekonomikos komitetą. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Aš dar kartą pasitikslinu, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū už supratimą. Skiriamas Ekonomikos komitetas.
15.59 val.
Rinkliavų įstatymo 12 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4562. Pranešėja – R. Tamašunienė, Biudžeto ir finansų komitetas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Rinkliavų įstatymo 12 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektą. Šio projekto pagrindinis uždavinys yra papildyti įstatymą nuostata, kad savivaldybės turi atsiskaityti vietos bendruomenei už iš vietinių rinkliavų surinktų lėšų panaudojimą ir numatyti, kad sprendimai dėl naujų vietinių rinkliavų įvedimo įsigaliotų ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Komiteto išvada, įvertinus Vyriausybės išvadą, kad yra perteklinis reikalavimas… ir nustatyta dviejų datų teisėkūros proceso taisyklė, kai visi teisės aktai įsigalioja gegužės 1 d. ir lapkričio 1 d., tačiau ne anksčiau kaip trijų mėnesių nuo paskelbimo, iš tikrųjų įvertinta kaip perteklinė. Komitetas bendru sutarimu siūlo atmesti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjai. Nuomonė už – P. Auštrevičius. Nuomonės prieš nėra, ar Petras nori kalbėti? Prašom. Gerbiamasis P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Aš supratau, kad man vis tiek teks kalbėti už pataisą, ne atvirkščiai. Aš, kolegos, apskritai nelabai suprantu noro kuo paslaptingiau ir paslėptai tvarkyti valstybės finansus. Savivaldybių finansai sudaro vieną iš nacionalinių finansų esminių dalių. Jeigu mes norime kelti reikalavimus, kad jie būtų tvarkomi skaidriau, kad jų nustatomos rinkliavos… Aš pacituosiu, kad „vietinė rinkliava tai yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje“. Jeigu mes manome, kad tos nustatytos rinkliavos yra pagrįstos ir panašiai, tai ką aš siūlau? Aš siūlau, kad savivaldybė malonėtų atsiskaityti tos savivaldybės gyventojams metų pabaigoje, kai ji skelbia savo ataskaitas.
Jeigu jūs, kolegos, pasižiūrėsite į savivaldybių teikiamas finansines ataskaitas, tai jos iš esmės yra parašytos finansininkams. Finansininkams, kurie mažai ką supranta iš tų eilučių ir panašiai. Jeigu jie parašytų, kad štai surinkome tiek rinkliavų, o būkime biedni, bet teisingi, kiekvienai rinkliavai yra kodai, ką, čia būtų papildomi administraciniai kaštai, kaip sako Vyriausybė ar Savivaldybių asociacija? Tai yra melas, tai yra noras bėgti nuo skaidrumo, tai yra noras neatsiskaityti gyventojams, ir mes dar kalbame, kad mes kuriame skaidresnę valstybę! Kolegos, tai yra tinginių mąstymo pavyzdys, kuris yra jokiu būdu netoleruotinas šitoje valstybėje.
Antras dalykas. Aš siūlau, kad Rinkliavų įstatyme būtų normaliai parašyta, kad rinkliava įsigalioja po trijų mėnesių, kada taryba priima sprendimą. Ką, tai yra perteklinis dalykas, ką, mes turime remtis Vyriausybės nutarimais? Kolegos, aš teikiau ir teiksiu tokius pasiūlymus, nes, aš manau, va tokie sprendimai rodo, kad drumstame vandeny lengviau gaudyti žuvis.
PIRMININKĖ. Dėkojame už nuomonę. Kiek suprantu, bendru sutarimu negalėsime pritarti. Prašau balsuoti dėl Rinkliavų įstatymo 12 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projekto. Kas pritaria komiteto nuomonei atmesti, balsuoja už, kas turite kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 53, prieš – 13, susilaikė 20. Pritarta komiteto nuomonei atmesti.
16.05 val.
Dabar grįžtame į rytinę darbotvarkę ir grįžtame prie rezervinio 2 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 m. Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo sudarymo“ 5 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr. XIIP-1187. (Šurmulys salėje) Praėjo trys valandos, pagal Statutą mes privalome grįžti prie šio klausimo svarstymo.
Per šoninį mikrofoną nori kalbėti K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos dėl šio klausimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti pusės valandos pertraukai? (Balsai salėje) Galime. Ačiū už supratimą. Tada vėl grįžtame į pagrindinę darbotvarkę.
16.07 val.
Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-233 (svarstymas)
Svarstome darbotvarkės 1-16a klausimą – Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-233. Pranešėja – Biudžeto ir finansų komiteto narė R. Tamašunienė. Prašom. Gerbiamoji Rita, prašom pristatyti klausimą. Atsiprašau pranešėjos. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Esmė yra ta, kad savivaldybėms būtų galima taikyti rinkliavas rekreacinėse teritorijose, kurios yra dabar priskiriamos visuomeninės paskirties naudojimui… Komitetas, įvertinęs, kad dėl šio projekto yra pateikta labai daug esminių pastabų ir siūlymų, siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, įvertinti visas gautas pastabas ir pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už nėra. Nuomonė prieš – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ta formuluotė, aišku, labai įdomi pateikta. Bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad ta pataisa yra visų savivaldybių laukiama. Mes kalbame ne apie šiaip sau kokį nors rekreacinę infrastruktūrą, bet apie infrastruktūrą, kuri yra iš esmės įteisinta visuose teritorijų planavimo dokumentuose – nuo Valstybės bendrojo teritorijos plano, apskričių bendrųjų planų iki savivaldos bendrojo plano. Tai yra rimtas dalykas, kuris leistų išryškinti kiekvieno regiono savitumus. Tas siūlymas vėl tobulinti ir tęsti šitą procesą tiesiog bus begalinis. Tiesiog reikia ryžtingo žingsnio tokią pataisą toliau priimti ir ją diskutuoti.
PIRMININKĖ. Dėkojame už nuomonę. Nuomonės išsakytos. Prašome balsuoti. Kas pritaria komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 60, prieš – 4, susilaikė 20. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
16.11 val.
Kitas klausimas – Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-234. Biudžeto ir finansų komiteto pranešėja R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū Pirmininkei. Pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė ir parengė išvadą dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Šis įstatymo projektas susijęs su prieš tai minėtu projektu – Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies papildymu. Siūloma savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantį rodiklį R9. Komitetas, atsižvelgdamas į Vyriausybės išvadą ir išdėstytus argumentus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas, siūlo šį projektą atmesti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonių už, prieš nėra. Gal galime atmesti bendru sutarimu? Ačiū už supratimą. Dėl projekto Nr. XIIP-234 svarstymo stadijoje sprendimas – atmesti bendru sutarimu.
16.13 val.
Dabar ketvirtas rezervinis klausimas – Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-847. Pranešėjas – V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pristatyti gana techninį klausimą. Mes esame priėmę Draudimo įstatymo pataisas atsisakyti antspaudų naudojimo tam tikruose dokumentuose, jeigu steigimo dokumentuose nenumatyta draudimo įstaigos, tačiau kadangi įstatymas įsigalioja vėliau, mes turime pataisyti ir dabar galiojantį įstatymo projektą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, peržiūrėjęs visus reikiamus pasiūlymus, pataisas, teikia ir prašo palaikyti Draudimo įstatymo pataisas.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Jūsų niekas nenori paklausti. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomų nesiūloma.
V. GAPŠYS (DPF). Gal Teisės ir teisėtvarkos? Mes svarstėme, rengėme klausymus tuo klausimu.
PIRMININKĖ. Yra pasiūlymas papildomu paskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
V. GAPŠYS (DPF). Ne, tiesiog gal pagrindiniu vieną Teisės ir teisėtvarkos komitetą, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas visada turėjo šitą paketą, ir čia yra tik dėl antspaudų atsisakymo. Tai nėra susiję su finansiniais instrumentais.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome. Ar gerbiamieji Seimo nariai neprieštaraus, kad pagrindiniu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū už supratimą. Siūloma svarstyti gruodžio 10 d.
16.14 val.
Kitas klausimas – įstatymo „Dėl 2001 m. birželio 5 d. Vilniuje pasirašytos Lietuvos Respublikos ir Kuveito Valstybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos papildomo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-844. Ministras negali dalyvauti. Kviečiame klausimą pristatyti užsienio reikalų viceministrą N. Germaną. Prašom.
N. GERMANAS. Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kuveito Valstybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos (pasirašytos 2001 m.) papildomo protokolo ratifikavimo“ projektą. Papildomas protokolas pasirašytas 2013 m. Tai buvo Europos Sąjungos reikalavimas peržiūrėti visas investicines sutartis. Papildomas protokolas nekeičia pačios sutarties. Jis sudaro galimybes apsaugoti investicijas trečiosiose šalyse. Prašytume pritarti papildomo protokolo ratifikavimui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų niekas nenori paklausti. Ačiū pranešėjui. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomų nesiūloma. Ar galime bendru sutarimu Užsienio reikalų komitetą paskirti pagrindiniu? Ačiū. Siūloma svarstyti gruodžio 12 d. Pritarta.
16.16 val.
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 1, 34, 38 ir 43 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1124. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras A. Šešelgis. Prašom.
A. ŠEŠELGIS. Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 1, 34, 38 ir 43 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą. Jo esmė – į nacionalinę teisę perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/98/ES nuostatas. Svarbiausi įstatymo projekto uždaviniai – nustatyti į Lietuvą gyventi ir dirbti atvykusiems trečiųjų šalių ne Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams tokias pat teises socialinės apsaugos srityje, kaip ir Lietuvos piliečiams, jiems išvykus gyventi į trečiąsias šalis. Pensijas mokėti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir gyvenantiems Lietuvoje.
Pagrindiniai pakeitimai. Pirmas. Nustatyti, kad teisę gauti pensiją turi Lietuvoje gyvenantys trečiųjų šalių ne Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems taikoma direktyva trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems į Lietuvą gyventi ir dirbti.
Antra. Aiškiai apibrėžti, kad našlių ir našlaičių pensijos Lietuvoje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams skiriamos taikant tas pačias sąlygas, kaip ir nuolatinai Lietuvoje gyvenantiems. Jei teisė gauti našlių ir našlaičių pensijas įgyjama gyvenant trečiojoje šalyje ne Europos Sąjungos valstybėje ir ne užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos, našlių ir našlaičių pensija skiriama tik tuo atveju, jei mirusysis buvo įgijęs minimalų stažą dirbdamas Lietuvoje.
Dabar dėl lėšų. Įstatymo projekto įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų lėšų iš Valstybės socialinio draudimo fondo biudžeto. Galimas lėšų poreikis našlių ir našlaičių pensijoms mokėti yra apie 90 tūkst. Lt per metus. Lėšos yra apskaičiuotos darant prielaidą, kad apie 5 % skiriamų našlių ir našlaičių pensijų bus mokama į trečiąsias šalis. Į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas bus atsižvelgta, todėl prašome pritarti šiam projektui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti viena Seimo narė – V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums taip žmoniškai atrodo logiška (aš suprantu, čia direktyvos perkėlimas), kad trečiųjų šalių piliečiai gaus lygiai tą patį, ką ir mūsų šalies? O socialinio draudimo įmoką jie mokės ar ne?
A. ŠEŠELGIS. Taip. Jie lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis turės teisę gauti, kaip ir gauna dabar kiti Lietuvoje gyvenantys piliečiai.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjui. Už, prieš nuomonių nėra. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 17 d. Kitų pasiūlymų nėra? Pritarta. Ačiū.
16.20 val.
Kitas darbotvarkės klausimas – Socialinės paramos mokiniams įstatymo 1, 2, 4, 6, 7, 10, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1152. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras A. Šešelgis. Prašom.
A. ŠEŠELGIS. Šio įstatymo projekto esmė yra tobulinti esamą socialinės paramos mokiniams teisinį reguliavimą ir užtikrinti sveikos mitybos reikalavimus atitinkantį mokinių maitinimą. Svarbiausi įstatymo projekto uždaviniai – nuo 2014 m. sausio 1 d. siūloma padidinti nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydžius bei išspręsti įstatymo nuostatų praktinio įgyvendinimo problemas.
Įstatymo projektas yra parengtas atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vartojimo prekių ar paslaugų kainų pokyčius ir statistinę informaciją apie augančias maisto prekių kainas, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas ir socialinę paramą mokiniams administruojančių institucijų pateiktas pastabas dėl Socialinės paramos mokiniams įstatymo nuostatų įgyvendinimo.
Pagrindiniai pakeitimai būtų tokie, kad yra siūloma apie 10 % padidinti vienam mokiniui vienai dienai nemokamam maitinimui reikiamiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydžius. Nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skirti nuo 1,3 % iki 7,7 % bazinės socialinės išmokos dydžio sumą, tai sudarytų nuo 1,69 Lt iki 10,01 Lt. Atsižvelgus į Valstybės kontrolės rekomendacijas nustatyti, kad išlaidoms socialinei paramai mokiniams administruoti lėšos panaudojamos atsižvelgiant į faktines produktams ir mokinio reikmėms panaudotas lėšas. Patikslinti pareiškėjo sąvoką ir nustatyti teisę dėl socialinės paramos mokiniams kreiptis vienam iš bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų. Taip dėl paramos bendrai auginamiems vaikams galėtų kreiptis ne tik vienas iš vaiko tėvų, bet ir vaiką kartu auginantis bendrai gyvenantis pilnametis asmuo arba pilnametis brolis ar sesuo.
Siekiant išvengti praktinių įstatymo nuostatų taikymo problemų ir atsižvelgiant į tai, kad parama mokinio reikmėms įsigyti skiriama ne ilgiau kaip iki spalio 20 d., o sprendimas dėl paramos priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo paraiškos pateikimo, nustatyti, kad kreiptis dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali iki spalio 10 d. Čia būtų redakcinio pobūdžio.
Dabar dėl lėšų. Minėtai nuostatai įgyvendinti pats pabrangimas dėl maisto produktų sudarytų 9,1 mln. Lt, tačiau įvertinus tai, kad kasmet mažėja bendras mokinių skaičius ir nemokamą maitinimą gaunančių mokinių skaičius, 2014 m., palyginti su 2013 m., papildomų lėšų iš valstybės biudžeto skirti nereikės. Todėl prašome šiam projektui po pateikimo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia B. Pauža. Prašom.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū Seimo Pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, parama mokiniams skiriama įvertinus pajamas, ir rašote: „…vaiko, jo tėvų ir kitų bendrai gyvenančių asmenų pajamas“. Prašau pasakyti, kaip čia tie bendrai gyvenantys asmenys? Ar jie turi būti deklaravę tą gyvenamąją vietą, ar šiaip, kad jie gyvena kartu? Ir kas nustatys šitą poziciją – kartu gyvenantys asmenys, kas nustatys šitą dalyką? Pažiūrėkite nuo savęs į dešinę, ne į kairę. Ačiū.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū už klausimą. Turi būtinai būti deklaravęs tą pačią gyvenamąją vietą, kaip ir tas vaikas, kuris pretenduoja į tą paramą. Tai nustato savivaldybės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia I. Rozova. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
I. ROZOVA (LLRAF). Ačiū. Aš turiu du klausimus. Pirmas būtų dėl 1 straipsnio dėl įstatymo taikymo. Kaip jums atrodo, ar tas įstatymas turėtų būti taikomas privačioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, turiu omeny privačius darželius, nes mes žinome, kad tėvai už vaikų išlaikymą ten moka nuo 700 iki 1500 Lt? Ar nereikėtų mums pagalvoti apie tai, kad gal tos įstaigos pačios gali organizuoti maitinimą? Tai būtų klausimo pirmoji dalis.
Antroji prie to paties. Siekiant gauti socialinę paramą, reikia pateikti keletą dokumentų, tarp jų ir pažymą apie pajamas. Prašau pasakyti, gal vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į gaunamas pajamas, bet ir į įsiskolinimus, nes dažniausiai vaikus augina jaunos šeimos, jos turi būsto kreditų ir t. t.? Neretai kas mėnesį jos grąžina tam tikrą sumą, dėl kurios gaunama alga sumažėja iki minimalaus ar dar žemesnio lygio. Ačiū.
A. ŠEŠELGIS. Šitą paramą dėl maitinimo turi ikimokyklinukai, kurie lanko pagal ikimokyklinę programą, ir mokiniai nuo 1 iki 4 klasių.
Dėl antro klausimo. Jūs, kiek suprantu, klausiate, kad turėtų būti įvertintas ir pajamų netekimo dydis. Kol kas to nenumatyta, bet… Man būtų labai sunku diskutuoti, kaip tai turėtų būti vertinama, nes tam tikra dalis ir atlyginimų, ir visko, čia jau yra perspektyvos klausimas dėl atkūrimo ir kompensavimo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi R. Kupčinskas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, B. Pauža uždavė labai gerą klausimą. Pavyzdžiui, žinote, kiek landynėse arba Vilniaus mero registruotame viename name ar bute gali gyventi žmonių. Jūs galite su šituo projektu sudegti. Bet aš noriu paklausti. Sveikai mitybai yra keliami didžiuliai reikalavimai. 10 % padidinti tuos reikalavimus vienai dienai vienam vaikui – nemanau, kad mes pasieksime kokybę. Kokybė priklausys nuo to, jeigu mes neišnaikinsime virtuvių, kurios vietoje gamina. Aišku, jeigu reikės mokyklai ar darželiui nusipirkti, pavyzdžiui, 10 maišų grikių, jis nusipirks juos pigiau negu vieną maišą grikių. Tai savaime suprantama. Nežinau, kaip tą kokybę surasti. Kokybė tikrai bus bloga. Ką reiškia 10 %? Kaip jūs manote?
A. ŠEŠELGIS. Ačiū už klausimą. Tarp kitko, labai geras klausimas. Kiekviena įstaiga, kuri administruoja šitą maitinimą, pati sprendžia. Mes tik suteikiame galimybę turėti tam tikras ribas. Iš esmės situacija nesikeičia. Keičiasi tik sumos, pagal kurių ribas bus galima disponuoti organizuojant vaiko maitinimą. Čia kalbama apie kainas tik maisto produktams, o kiek administruojanti įstaiga nusistatys pagal šitas ribas, yra jos dalykai.
Jeigu kalbėtumėte dėl kokybės, be jokios abejonės, kokybės klausimai čia yra besąlygiškai nediskutuojami. Jie turi būti užtikrinami, tam yra normos ir tam tikros institucijos, kurios prižiūri ir griežtai reikalauja laikytis higienos normų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. Kupčinskas. Ruošiasi A. Salamakinas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau čia dėl kai kurių definicijų arba kai kurių nuostatų pasitikslinti. Šis įstatymas netaikomas mokiniams, kurie mokosi ir pagal bendrojo ugdymo, ir pagal profesinio ugdymo programas. Reikia suprasti, kad jeigu mokosi pagal profesinio ugdymo programas, jie gali turbūt papildomai užsidirbti, todėl jie ir nemaitinami.
Dar vienas dalykas dėl 2 straipsnio 4 dalies. Ką reiškia „kuris yra susituokęs arba emancipuotas“? Ką reiškia emancipuotas?
A. ŠEŠELGIS. Dėl pirmo klausimo. Čia kalbama dėl 1–4 klasių moksleivių maitinimo. Kokį jūs straipsnį dabar?.. Aš antro klausimo nelabai supratau. Dėl antro klausimo…
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, norėjau paklausti, ką reiškia emancipuotas, nes čia parašyta „pareiškėju gali būti…“ Čia išvardyta, kas gali būti pareiškėjas, kuris yra susituokęs arba emancipuotas. Tai emancipuotas…
A. ŠEŠELGIS. Kuriam yra paskirta… Kuris yra globėjas arba kuriam yra priskirta globa.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, du trumpi klausimai. Pirmas klausimas. Ar išties yra pagrįsta jūsų prognozė dėl 9 mln., jūs sakote, biudžeto lėšų nereikės, nes 9 mln. tarsi bus sutaupyti?
Antras klausimas. Vienam mokiniui per dieną skiriama nuo 1,56 Lt iki 9,1 Lt. Aš nelabai įsivaizduoju, kaip už 1,56 Lt pamaitinti vaiką. Kiek vis dėlto vienam vaikui skiriama vidutiniškai pamaitinti? Ir ar tose mokyklose leidžiama eiti iš gatvės valgyti, kas nori, ar yra uždara maitinimo įstaiga?
A. ŠEŠELGIS. Ne, kiekvienas šito negali padaryti. Yra tam tikra tvarka. Dabar, sakykim, nuo 1,65 Lt iki 10 Lt. Čia yra tos ribos, jos daugiausiai yra taikomos dienos centrams, kai vaikas ateina, gauna pusryčius, pietus ir pavakarius. Jiems tada gali būti taikoma 10 Lt, bet dažniausiai vaikai, einantys į mokyklą, gauna tiktai pietus, kurių suma dabar padidėjo nuo 3,38 Lt iki 4,68 Lt. Čia yra iš esmės pietų kaina, o 1,65 Lt ir 10 Lt yra ribos.
Dabar jūs klausėte dar ir apie 9 mln. Mes esame paskaičiavę, kad 2013 m. buvo skirta 117,8 mln. Lt. Kadangi vaikų skaičius yra sumažėjęs nuo 133 tūkst. iki 114 tūkst., tai yra sumažėjo apie 20 tūkst. vaikų skaičius. Jeigu nemažinsim finansavimo, mes 2014 m. socialinei paramai mokiniams ir nemokamam maitinimui įsigyti planuojame 115 mln. Lt, tai yra 2,4 %. Sakykime taip, ji susideda iš 105,9 mln. plius 9,1 mln., kuriuos aš paminėjau, tai ir būtų 115 mln. vietoj 117,8 mln., kuriuos skyrėme 2013 metais. Pagal skaičiavimus išeina, kad mes turime 2,8 mln. mažesnę sumą.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Už, prieš nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Yra siūlymas balsuoti. Prašome. Kas už pateikimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 17 d. Ar galime pritarti? Pritariam. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
16.34 val.
Farmacijos įstatymo 15, 561, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1079(2)ES (priėmimo tęsinys)
Toliau. Yra likęs tik priėmimas. Yra pakankamas Seimo narių skaičius. Farmacijos įstatymo 15, 561, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1079(2)ES. Liko balsavimo stadija. Prašome, kas pritaria šiam įstatymo projektui, balsuoti už, kas turi kitą nuomonę, balsuoti prieš arba susilaikyti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.35 val.
Praėjo pusė valandos dėl komisijos, dėl kurios buvo paprašyta pertraukos. Grįžtame prie Seimo nutarimo svarstymo. Dabar prasideda diskusija. Dalyvauti diskusijoje yra užsirašę penki Seimo nariai. Pirmasis – J. Razma. Prašome.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia turiu apgailestauti, kad pastaraisiais metais Seimo laikinųjų tyrimo komisijų idėja, deja, išsigimė. Tai buvo senokai sugalvota, kaip svarbus parlamentinės kontrolės įrankis, kai ir pozicija, ir opozicija galėtų sutarti, jog iš tikrųjų valstybėje išryškėjo koks nors ypatingas atvejis, ypatingas reiškinys, kurį sudėtinga kitoms institucijoms tradiciniais teisiniais metodais įvertinti, ir štai kuriama tyrimo komisija, kad padarytų svarbias išvadas dėl to reiškinio ar fakto. Deja, paskutiniu metu šita laikinųjų komisijų idėja vis labiau tampa tokia primityvaus politikavimo priemone. Šiuo metu mes tą taip pat matėme, kai, matyt, socialdemokratams, pastebėjus, kad buvusiai Vyriausybei pavyko gerai padirbėti ir iš esmės pasistūmėti įgyvendinant strateginius energetikos projektus, kilo noras tą suniekinti, sudirbti, tuo labiau žinant, kad bus galingų rėmėjų su galingais finansais, kurie mielai pafinansuos reikiamus viešuosius ryšius, visokias subjektyviosios žurnalistikos laidas ir panašiai. Štai pagal tą pagundą ir yra veikiama parinkus atitinkamus komisijos vadovus, kurie gal dar gali turėti ir kokių nors savo interesų iš ankstesnio atstovavimo tam tikroms asociacijoms ir taip toliau. Štai dabar teikiamu projektu tą primityvaus politikavimo laikotarpį yra norima dar papildomai pratęsti, nors jau šiandien komisijos pirmininkas iš esmės skelbia išvadas, skelbia komisijos atlikto tyrimo turinį. Tas būtų prieš keletą metų neįsivaizduojamas dalykas, nes tai yra akivaizdus Statuto pažeidimas. Manau, daugeliui turėtų būti aišku, kad šitaip elgiantis komisijos pirmininkui tos komisijos išvados teisine prasme bus niekinės, nes komisija dirba nesilaikydama Seimo statuto. Bet primityviam politikavimui, žinoma, tas tinka, kaip čia iškentėsi iki komisijos darbo pabaigos, taigi norisi nelaukiant tos pabaigos ką nors skelbti ir politikuoti.
Žinoma, būtų galima į tai per daug nekreipti dėmesio. Mes prie to šiek tiek jau ir pripratę. Deja, šiuo primityviu politikavimu yra atakuojami iš tikrųjų svarbūs energetikos projektai. Štai visiškai neseniai „Klaipėdos naftos“ vadovas viešu pareiškimu pasakė, kad dėl puolimo prieš suskystintų dujų terminalą teks skolintis su didesnėmis palūkanomis. Matome, kad gana ilgą laikotarpį nepasirašoma ilgalaikė dujų tiekimo sutartis. Be abejo, kad tai padaryti yra sudėtingiau, kai potencialūs partneriai mato, jog šitas objektas, šitas projektas yra valdančiųjų ir didžiausiojo jų dalyvio, socialdemokratų, taip įnirtingai puolamas. Be abejo, kyla klausimas, koks bus jo likimas. Tokiu atveju, be abejo, apsidraudžiant iškeliamos nepalankesnės mums sąlygos. Kyla klausimas, ar socialdemokratai iš tikrųjų suvokia ką daro, ar premjeras A. Butkevičius valdo situaciją kiek nors. Kai jis bejėgiškai lyg sako, kad komisijos pirmininkas viršijo savo kompetenciją, bet nieko nedaroma, kad priverstų ir savo atstovus toje komisijoje elgtis pagal Statutą, jeigu jau ir duotas toks užsakymas, kad bent sudarytų tvarkingo darbo regimybę. Todėl, žinoma, aš nepritariu siūlymui dar pratęsti šios diskreditavusios save komisijos veiklą. Reikėtų kuo greičiau nutraukti šitą gėdingą procesą.
PIRMININKĖ. Dėkojame J. Razmai. Kviečiame R. Juknevičienę.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, nereikia pratęsti komisijos darbo, nes visi atsakymai seniai gauti – labai išsamūs, sakyčiau, net per išsamūs, su šimtais puslapių angliškai surašytų sutarčių, nežinau, ar visi komisijos nariai moka anglų kalbą, ypač „Klaipėdos naftos“ yra ir labai konkretūs Valstybės saugumo departamento atsakymai dėl Rusijos Federacijos interesų strateginiuose Lietuvos energetiniuose projektuose, visų kontroliuojančių tarnybų, įskaitant Valstybės kontrolės išvadas, audito kompanijų vertinimai.
O jeigu jau reikia pratęsti, tai pratęsti iki pat 2016 m. rinkimų, kad A. Skardžius, jeigu kažkam norisi, toliau kompromituotų valstybę. O jeigu rimtai, tai pratęsti komisijos darbą galima tik su viena sąlyga – būtinai reikia pakeisti jos pirmininką. Svarbiausia todėl, kad suinteresuota jo verslo veikla iki išrinkimo į Seimą buvo susijusi su vienos grupės interesais energetikoje. Beje, šių metų spalio 17 d. Registrų centro duomenimis, gal ten klaida, nežinau, bet ji tuo metu taip rodė, A. Skardžius buvo įmonės Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vadovas. 1107 Lt skolinga šita įmonė „Sodrai“, taip rašo Registrų centras. Skardžius, pirmininkaudamas komisijai ir siekdamas išlaužti iš piršto įrodymus neva buvusi Vyriausybė dirbo neskaidriai, sukėlė tarptautinį skandalą su Norvegijos Karalyste. Jis kartu su V. Vasiliausku per sau palankias propagandines laidas, kurių stilius labai jau panašus į A. Nevzorovo ar, kaip sakė politologai peliukai, į laidą „Čelovekas ir zakonas“, paskleidė melą apie suskystintų dujų terminalui laivą statančią pasaulinio garso Norvegijos kompaniją „Hoegh LNG“. Įsikišus Norvegijos Karalystės ambasadoriui, A. Skardžiaus pilamas melas, žeminantis kompanijos reputaciją, kiek aprimo. Tačiau neatsiprašyta, melas nepaneigtas. Panašu, kad viena iš priežasčių, kodėl norima pratęsti komisijos darbą – sugriuvo jau iš anksto parašytos išvados. Ten, matyt, turėjo būti aprašytas neva skandalas apie laivą, jį regzdamas A. Skardžius šiurkščiai pažeidinėjo komisijos nuostatas, nuolat komentuodamas ir savaip interpretuodamas gaunamą informaciją. Atsiprašyti Norvegijos valstybės A. Skardžius neturi drąsos, bet reikia.
Keletas sakinių apie kompetenciją. Per savo darbą politikoje tokios nekompetencijos, tokio storžieviškumo dar nesu mačiusi. Pavyzdžiui, komisijos vadovas uždarame posėdyje Valstybės saugumo departamento vadovo paklausia, ar aš esu agentas? Lyg pats nežinotų. Gėda sėdėti tokioje komisijoje. Ir ką gi turi pasakyti tas VSD vadovas? Kitas komisijos narys apie listingavimą Oslo biržoje nuolat kartojo sakydamas – lizingavimas Oslo biržoje. Man būdavo gėda prieš sekretoriato darbuotojus, ypač prieš pakviestus dalyvius, dėl to storžieviškumo, jaučiausi lyg kolūkio ar sovietinės gamyklos susirinkime. Pavyzdžiui, į opozicijos siūlymą įtraukti klausimą į komisijos posėdžio darbotvarkę iš pirmininko esame sulaukę ir tokio atsakymo: „Eikite už durų ir įsitraukite.“ O į kritiką dėl netinkamo posėdžio vedimo – „tuoj gausi per sprandą“. Tai yra įrašyta komisijos protokoluose. Dar vienas kompetencijos šedevras, tai pono E. Šablinsko kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl A. Kubiliaus, o ji kaip tyčia šiandien ir pripažino, kad, pasirodo, premjero pareigas ėjęs A. Kubilius turėjo privačią savo tarnybą, kad tai buvo privatu, būti premjeru yra privatu ir todėl, matyt, negali dirbti komisijoje. Tai kodėl, Šablinskai, manęs neapskundei, aš Vyriausybės nare buvau, lygiai taip pat kaip A. Kubilius balsavau dėl įvairių energetikos projektų? Kodėl E. Gentvilo neapskundei, jisai uoste dirbo, vadinasi, irgi priėmė sprendimus dėl terminalo? Taigi A. Skardžius, turėjęs verslo interesų energetikoje, komisijos požiūriu, vadovauti komisijai gali, o štai A. Kubilius, pasirodo, yra privatininkas, dirbęs privačioje struktūroje – Vyriausybėje privačiu Lietuvos Respublikos premjeru. Na, žinote, tokių darbų per 23 metus dar nebuvo ir tokio lygio žmogaus paskyrimas, man atrodo, daro gėdą visai Socialdemokratų partijai. Aš apie juos daug geriau galvojau ir galvoju. Turite iš tikrųjų kompetentingesnių žmonių, nebedarykite gėdos Lietuvai.
PIRMININKĖ. Dėkojame už nuomonę. Toliau A. Kubilius. Prašome.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau iš tikrųjų tarti žodį kaip privatus Lietuvos premjeras 2008–2012 m. privačia iniciatyva ėjęs tas privačias pareigas, kaip čia šiandien nustatė Etikos ir procedūrų komisija. Kadangi toks privatus reikalas mane iš tikrųjų privertė dalyvauti Vyriausybės vadovavime, aš norėčiau ta proga pasakyti keletą žodžių. Iš tikrųjų, jeigu kalbėtume rimtai, tai būdamas privačiu premjeru ne vieną kartą turėjau progą iš Valstybės saugumo departamento ir iš kitų žinybų gauti informaciją, kurios viena iš žinių buvo labai paprasta ir aiški ir tai buvo paliudyta dar kartą ir šitoje komisijoje – Rusija kariauja informacinius karus prieš mūsų svarbiausius energetikos projektus. Tai Rusijos siekis akivaizdus dėl suprantamų priežasčių, dėl nenoro, kad Lietuva išsivaduotų iš tos priklausomybės ir tų informacinių karų tikslas būdavo diskredituoti įvairius projektus. Kai kur pasisekė, pavyzdžiui, kaip su Visagino atomine elektrine ir referendumu, kuriam socialdemokratai pritarė, o dabar išgyvena, kaip čia yra, kad atominė dar nestovi. Lygiai taip pat būdavo atakuojami ir daugelis kitų projektų. Mes tą labai aiškiai matėme, laikėmės, matėme, kokia žiniasklaida su kokiais koncernais susijusi, kaip dirba prieš tuos svarbius projektus, pavyzdžiui, prieš terminalą. Bet ko visiškai nesitikėjau, tai, kad Rusijos informacinių karų instrumentu taps Lietuvos Respublikos Seimo sukurta tyrimo komisija. Aš nematau jokio skirtumo tarp to, ką darė tos Rusijos tarnybos, apie kurias kalbėjo VSD savo pažymose, nuo to, ką dabar daro pono A. Skardžiaus vadovaujama komisija, kurios pagrindinis tikslas yra diskredituoti svarbiausius energetikos projektus, labai sąmoningai meluojant, viešai meluojant. Aš tai tvirtinu čia, salėje, kad ponas A. Skardžius tiesiog meluoja, žinodamas, kad liudijimai yra visiškai priešingi, bet ponas A. Skardžius sau leidžia išeiti į tribūną ir meluoti. Tai kyla klausimas, ko šitokiu darbu yra siekiama? Todėl šiandien apsisprendimas yra paprastas ir aiškus, jeigu valdančiajai koalicijai dar reikia ir norisi pabūti Rusijos informacinių karų instrumentu, tai tada šitai komisijai toliau reikia pritarti. Jeigu tokio informacinio instrumento reikia iki Prezidento rinkimų ar iki Seimo rinkimų, tai reikia tokią datą ir rašyti. Jeigu vis dėlto ir Seime dar yra bent šiek tiek rūpesčio valstybės reikalais ir valdančioji koalicija pati pradeda suprasti, kad galbūt jos nuomone kažkas manipuliuoja ir dėl to valdančioji koalicija pavirsta nevaldomų džigitų būriu, kuris gali bet kokį terminalą čia pat sugriauti, tai tokiu atveju, jeigu yra bent šiek tiek rūpesčio valstybe, šitos komisijos darbą aš siūlau užbaigti šiandien.
PIRMININKĖ. Dėkojame už jūsų nuomonę, tai jūsų nuomonė. Kviečiame P. Auštrevičių. Ruošiasi P. Gražulis.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, mielieji kolegos, iš vienos pusės kaip ir nieko naujo, esame jau pripratę ir tapome liudininkais daugybės darbo grupių, komisijų, tai tiesiog darbo stilius. Darbo stilius, matyt, turint vieną tikslą – tęsti, užtęsti, mažai padaryti, bet turėti pasiteisinimą, vis tiek vyko darbas, vis tiek visi buvo užimti ir kažko ieškojo. Logiška tikrai būtų pratęsti šitos komisijos veiklą iki 2016 m. spalio mėnesio, ypač geriau, kad tai sutaptų su antrojo rinkimų turo data. Ir tuomet visi būtume patenkinti, vieni ieškojo ir nerado, tačiau darbas ėjo ir kažkas vyko. Kolegos, aš turiu tokį įtarimą, kad ši laikinoji tyrimų komisija trukdo dirbti Vyriausybei. Kadangi, kam kurti komisiją, jeigu ji nepateiks kokių nors rezultatų arba išvadų. Kol nėra išvadų, Vyriausybė negali priimti tolesnių sprendimų, ratas užsidaro. Komisija dirba, Vyriausybė laukia, Vyriausybė laukia, komisija toliau intensyviai dirba. Tai iš tikrųjų ne tai, ko reikia šitai valstybei.
Kolegos, jeigu šaržuočiau, tai šiai komisijai labiau tiktų pavadinimas Energetinių svajonių ir vilčių fundamentalioji tyrimų komisija. Puikiai galėtų paskęsti esminiuose paieškų ir galų suvedimo procesuose. Iš tiesų energetika yra sudėtinga sritis. Valstybės, priimdamos sprendimus, privalo juos pagrįsti. Yra daug modelių, daug priežasčių. Tiesiog pasileidai ir niekada nesustojai.
Ir baigdamas visiškai rimtai. Kolegos, apie komisijos veiklos metodą sako valstybės tarnautojų, tiksliau, kanceliarijos atitinkamo komisijos skyriaus vertinimai. Valstybės tarnautojai nenori dirbti šioje komisijoje. Jie nesupranta, kaip organizuojamas darbas ir kodėl jie tampa tais, kurie privalo kentėti. Komisijos nariai ir vadovybė turėtų atsižvelgti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame P. Auštrevičiui. (Balsai salėje) Paskutinis kalbės P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, kada „Mažeikių nafta“ buvo parduodama „Williamsui“, tie, kurie pasisakė prieš, kad „Mažeikių nafta“ būtų parduota tokiomis sąlygomis, visi buvo prakeikti ir išvadinti KGB agentais. Taip. Kada mes pasisakėme prieš strateginių objektų pardavimą, Vakarų ir Rytų skirstomųjų tinklų atskyrimą ir pardavimą privačioms struktūroms, taip pat buvome KGB agentai. Kada mes pasakėme, kad nereikia uždaryti atominės elektrinės ir reikia turėti tvirtą politinę valią, kad nebūtų dviejų nesaugių atominių elektrinių – vienos Karaliaučiuje, kitos Baltarusijoje, – taip pat buvome prakeikti ir vadinami KGB agentais ir valstybės priešais.
Grįžkime į artimesnius laikus. Praeitoje kadencijoje staiga, per vieną naktį, buvo uždarytas „Snoro“ bankas, valstybei padaryta mažiausiai 4 mlrd. žalos. Jeigu teismą laimės V. Antonovas su R. Baranausku ne Rusijos, bet Londono arbitraže, dar priteis daugiau kaip 10 mlrd. Žodžiu, tie, kurie išdrįso apie tai kalbėti, buvo tautos prakeiktieji, KGB agentai ir valstybės priešai. Kai užsiminėme, kad S. Freakley per vieną dieną gauna 2 mln. Lt atlyginimo, A. Kubilius šaukė, kad yra labai mažos pajamos, tai tiesiog mizeris ir apie tai nereikia net kalbėti, ir visi, kurie kalba, yra valstybės agentai, tarnaujantys KGB. Galų gale sudarėme komisiją dėl „Snoro“. Pasiimkite jūs savo retoriką! Kai mes sudarėme komisiją dėl „Snoro“ banko ir vėl tie, kurie pasisakė už tai, kad būtų sudaryta komisija dėl „Snoro“ banko, buvo šaukiama, kad mes tarnaujame rusams. Galų gale šiaip taip pavyko komisiją sudaryti, dabartinis aplinkos ministras V. Mazuronis vadovavo, tačiau kelis kartus mes bandėme patvirtinti tos komisijos išvadas Seime, na, niekaip nepavyko. Ir vėl tie patys keiksmažodžiai, kad tie, kurie balsavo už komisiją, yra tautos išdavikai, priešai, KGB agentai.
Dabar vėl mes norime išsiaiškinti, norime žinoti ne tik mes, bet ir visuomenė, kokią naudą mūsų valstybei davė visa ta konservatorių sukurta strategija. Aš tik viena žinau, kad „Gazpromas“ uždirbo 5 mlrd. Lt dėl to, kad perteklines dujas pirko iš Lietuvos ir pirko tokia didele kaina, 25 % ar brangiau negu visa Europos Sąjunga. Viešpatie Dieve, aš manau, kad tokį priešą tikrai norėtume turėti kiekvienas. Pavyzdžiui, aš pardavinėčiau ką nors, ir man mokėtų dešimt kartų brangiau, ir aš sakyčiau, kad aš didžiausias to pirkėjo priešas.
Čia demagogijai nėra ribų. Kaip dirba komisija, aš tikrai neturiu informacijos, bet yra pritarta, komisijos pirmininkas prašo, kad būtų pratęsta. Mes matome, kokią destrukciją Seime daro konservatoriai. Jūs įsivaizduojate, kaip jie šaukia komisijoje? Aš įsivaizduoju, kad nei komisijos nariai negali dirbti, kai konservatoriai šaukia, nei biuro darbuotojai, nes matote, koks šaukimas yra čia. Bet tokios retorikos šiek tiek išmoko ir liberalai. Mokosi liberalai, geri mokytojai, P. Auštrevičius, žiūriu, irgi jau pramoko. Dar trūko užbaigti kalbą, kad rusai puola, ir viskas bus, kaip sakoma, į dešimtuką.
Man, kaip žmogui, irgi nesuprantamos tokios kainos, kai vien tik strateginių projektų rengimui, konsultacijoms – apie 300 mln. Lt. Nejaugi toje ministerijoje dirba visi, atsiprašant, kvailiai, kad negali nė vieno žingsnio padaryti be konsultanto? Reikia milijoninių sumų, kad konsultuotų kiekviename žingsnyje – kaip eiti, kaip balsuoti ir panašiai.
O dabar dėl gerbiamojo A. Kubiliaus. Gerbiamojo A. Kubiliaus, kaip Vyriausybės vadovo, vadovavimo metu buvo priimti tie sprendimai. Manau, kad A. Kubilius tikrai nori daryti įtaką komisijai. Galbūt net energetikos ministras tokių sprendimų pats nepriėmė, aš manau, derino su premjeru, ir todėl dabar premjeras labai šaukia, kad šita komisija neatliktų darbo kokybiškai ir kad nepateiktų objektyvių, teisingų išvadų, kad remdamasi tomis išvadomis ir valdančioji dauguma žinotų, kokia kryptimi eiti, kad priimtų teisingus sprendimus tarnauti ne Maskvai, bet Lietuvai ir Lietuvos žmonėms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame P. Gražuliui už jo išsakytą nuomonę. Pereiname prie pataisų svarstymo. Gauta J. Razmos pataisa dėl 3 straipsnio, tačiau 3 straipsnis nėra keičiamas, todėl ji nesvarstoma. Gautas pasiūlymas dėl 5 straipsnio. Prašom, gerbiamasis Razma, pateikti savo pastabą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, aš jums parodyčiau ne vieną atvejį, kai pataisos yra svarstomos ir dėl tų straipsnių, kurie pagrindiniame projekte nekeičiami, jūsų elgesys kažkodėl būna kitoks. Siūlydamas pakeisti straipsnį, siūliau Seimui reaguoti, kad yra gera proga, jeigu mes jau prisiliečiame prie to nutarimo, pakeisti komisijos pirmininką ir iš 3 straipsnio išbraukti A. Skardžiaus pavardę. Komisija galėtų išsirinkti kitą vadovą ir mėginti kaip nors garbingai baigti įgyvendinti šį Seimo pavedimą.
Kita pataisa. Aš siūlau numatyti trumpesnį, iki gruodžio 2 d., komisijos darbo laiką, nes jau matome, kad išvados vis tiek kažkur parašytos, nežinau, ar „Gazpromo“ būstinėje, ar kur nors kitur. Komisijos pirmininkas jas jau iš esmės skelbia, tai kam čia dar gaišti laiką ir imituoti tą komisijos darbą 4 savaites?
PIRMININKĖ. Dėkojame. Vis dėlto aš laikausi nuomonės, kaip ir įstatyme, ir kitais atvejais, kad nesvarstome to, kas nėra keičiama. Nuomonės už, prieš dėl 5 straipsnio, dėl datos pakeitimo iš gruodžio 16 d. į gruodžio 2 d. Ar yra už, prieš, ar čia dėl viso užsirašę? (Balsai salėje) Prašom. Kas norite dėl pataisų?
Gerbiamoji R. Juknevičienė – už. Prašome.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ponia Pirmininke, jūs gniaužiate demokratiją ir neleidžiate svarstyti pataisų, kurias pateikė J. Razma. Aš suprantu, kad čia buldozeriu galima pervažiuoti per viską, tačiau aš leidžiu sau kalbėti apie tai, kad būtina svarstyti J. Razmos pataisą dėl pirmininko jau vien todėl, kad jūs, kaip Seimo vadovė, turėtumėte susirūpinti šios komisijos sekretoriato sveikata. Tie žmonės neatlaikys tokių nesąmonių ir tokios nekompetencijos, kokią demonstruoja A. Skardžius. Patikėkite, gėda būti komisijoje, matyti ir dar žinoti, kokius neteisėtus reikalavimus yra pateikęs sekretoriatui šitas žmogus. Ačiū Dievui, kad jie dar atsilaiko. Iš tikrųjų yra kompromituojama ne tik Lietuva, mūsų valstybė, sukeltas tarptautinis skandalas su labai draugiška Lietuvai valstybe Norvegija, yra šiurpinamas tas pasaulis, ta dalis, kuri dalyvauja šiame versle. Yra visiška nekompetencija, žmogus storžievis, įžeidinėja visus aplinkui ir komisiją. Jau minėjau, kad vien toks pasakymas kolegai, komisijos nariui, kad jeigu tu dar kalbėsi, gausi per sprandą, atsiprašau, čia jau yra viršūnė, kokios dar nėra buvę. Taigi aš reikalauju, kad būtų balsuojama dėl A. Skardžiaus visiškos nekompetencijos ir dėl jo atstatydinimo iš komisijos pirmininko pareigų.
PIRMININKĖ. Dėkojame už nuomonę. Noriu reaguoti ir atsakyti, kad su Seimo kanceliarijos darbuotojais aš, kaip Seimo Pirmininkė, buvau susitikusi, buvau susitikusi su kancleriu, mes viską išsiaiškinome. Komisijos nariai, kurie yra deleguoti iš kanceliarijos, pasiruošę dirbti ir jie tą patvirtino. (Balsai salėje) Ar yra nuomonė prieš pataisas? Yra. Prašom. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kaip komisijos narė noriu paneigti kai kurias, na, opozicijos keliamas abejones. Turėdami daugiau laiko komisijos sekretoriato darbuotojai drauge su komisijos nariais kvalifikuotai suformuluos išvadą, gerbiamoji ponia Juknevičiene, o A. Skardžiaus, kaip komisijos pirmininko, tikrai nerekomenduojame keisti, nes jis geriausiai įsigilinęs į dokumentus ir daugiausiai laiko jiems skiria. Taigi, gerbiamieji, siūlyčiau nepritarti J. Razmos pataisai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar kartą kaip posėdžio pirmininkė noriu pasakyti, dėl ko mes balsuosime. Taigi 3 straipsnis nėra svarstomas, balsuojame dėl pasiūlymo dėl 5 straipsnio, kuriame sakoma: „nustatyti, kad komisija iki gruodžio 2 d. pateikia Seimui išvadas ir pasiūlymus“. Vietoj 16 dienos siūloma 2 diena. Prašome. Kas pritariate J. Razmos siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 32, prieš – 53, susilaikė 13. Taigi nepritarta.
Svarstymo stadija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Tai prašome balsuoti. Atsiprašau, motyvai už ir prieš. Motyvas už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, siūlau nekelti panikos ir pratęsti Energetikos komisijos darbo laiką, kurio reikia suformuluoti išvadoms. Kuo didesnis projektas, tuo didesnis paslapties šydas jį dengia.
Noriu pasakyti, kad konservatorių vykdytuose energetikos projektuose labai maža ekonomikos, o pasekmė – mokame daugiausiai už elektros energiją ir dujas. Aš manau, yra konservatoriams dėl ko nervintis, nes iš užsklandos lenda šimtai milijonų galimai neleistinai išleistų litų. Apie tą kalbėjo išorinis auditas, pradėtas prokuratūros tyrimas, taigi yra dėl ko nervintis. Man atrodo, mes paskelbsime tuos duomenis, ir didžiausias šios komisijos ginklas bus viešumas. Su tuo, ko negalėsime paskelbti, galėsite, gerbiamieji Seimo nariai, nueiti ir susipažinti. Tikrai nėra ko nervintis, nėra ko šmeižti pirmininko.
Kadangi jūs naudojate patyčias ir visokius vedimo iš kantrybės metodus, A. Skardžius, aišku, neatlaiko šitos įtampos. Bet mes norėtume sužinoti, kas gi tie architektai, kurie šitokius brangius projektus suprojektavo, ir norėtume, tiesą sakant… A. Sekmoką aš pažįstu, jis tikrai protingas žmogus. Labai teisingai pasielgė Etikos ir procedūrų komisija, kuri nušalino A. Kubilių, nes jis buvo premjeras ir uždavė toną dėl visos energetikos politikos formavimo. Taigi, aš manyčiau, komisija turi dirbti, paskelbti savo didvyrius. Tauta turi juos žinoti.
PIRMININKĖ. Dėkojame B. Vėsaitei. Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kadangi čia ponia Birutė uždavė toną dėl architektų ir dėl ko Lietuvos kai kurie energetikos reikalai yra taip pabrangę, tai aš noriu įvardinti. Pirmasis architektas, kodėl dujos yra tokios brangios, tai yra amžinąjį atilsį Prezidentas ir premjeras A. Brazauskas, nes jam valdant buvo labai nesėkmingai parduotos „Lietuvos dujos“ tiek „Gazpromui“, tiek EON’ui, labai nesėkmingai pasirašyta sutartis dėl kainų. Kaip tik dėl tos kainų formulės, kuri yra įrašyta toje sutartyje, Lietuva prarado 5 mlrd. Lt, tai prarado vartotojai, ir dabar mes pradėjome arbitraže siekti tuos 5 mlrd. susigrąžinti. To architektas yra A. Brazauskas.
Toliau dėl kitų projektų, pavyzdžiui, Ignalinos uždarymo, kur iš tikrųjų šimtai milijonų nuostolių, milijardiniai pinigai pakibę, projektai neina į priekį. Vėlgi tenka pripažinti A. Brazausko, kaip architekto, indėlį į šį projektą, kadangi jam valdant direktorius ponas V. Ševaldinas, nekviesdamas anglų teisės konsultantų, pasirašė visiškai absurdišką sutartį, dėl ko Lietuva praranda daugybę pinigų ir praranda Europos Sąjungą. Tai įvardinkime tuos architektus. Įvardinkime tada, iš kur atsirado tos didžiosios problemos nuo 2001–2003 m., kas tuo metu buvo valdžioje.
Kalbėkime labai atvirai ir šviesiai. Jeigu jau nagrinėjame, kad tie, kurie buvo kažkuriuo metu valdžioje, negali dirbti šioje komisijoje, tai, ponia Vėsaite, jūs negalite būti toje komisijoje, nes buvote komiteto pirmininkė, ponas K. Daukšys negali būti šioje komisijoje, nes buvo ministras, ponas A. Skardžius, kaip privatus asmuo, daręs didžiulį lobistinį darbą ir pavertęs Atsinaujinančios energetikos įstatymą pačiu nešvariausiu ir neskaidriausiu įstatymu, dėl ko Lietuva patyrė daugybę nuostolių. Tai ponas A. Skardžius čia galėtų savo nuopelnus pripažinti. Galima vardinti nemažai kitų komisijos narių. Rasa jau sakė pati, kad nenori, jeigu jau taip žiūrime. Gal tada peržiūrėkime visą komisiją. Aš siūlyčiau komisijos nariu paskirti vieną P. Gražulį. Kadangi jis žino, kokias išvadas reikia priimti, ir jis priims tas išvadas.
PIRMININKĖ. Dėkojame A. Kubiliui už nuomonę. Aš manau, kad jūs nepaminėjote savęs, kaip buvusio premjero, ir kitų Vyriausybės narių. (Balsai salėje)
Dabar noriu prašyti balsuoti. Prašome balsuoti po svarstymo. Kas pritariate pateiktam projektui, kad pratęstume komisijos darbą iki gruodžio 16 d., po svarstymo? Prašom. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 67, prieš – 27, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.
Priėmimo stadija. Motyvai už… Tuoj, palauksime. Motyvai už ir prieš. Už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Išties aš, per visą laiką nuo 2000 m. dirbdamas, negirdėjau tokio šlykštaus melo dėl mano asmens. Kaip parlamentaras… Tai yra išvis… na, tokios demagogijos, ką šiandien demonstravo A. Kubilius ir R. Juknevičienė… Jie tą drįsdavo sakyti tik uždaruose posėdžiuose. Sugalvoja kažkaip iškreiptu mąstymu žodžius, kurie, sakykime, prie nieko nedera, tai yra nesusiję nei su svarstymu, nei su kompetencija, na, žmogaus, mano asmens ar kitų komisijos narių. Tai yra viešųjų ryšių akcija nuolatinė. Vien konservatorių pareiškimais visas posėdis vyksta. Du spaudos atstovai sėdi už durų, nors tai yra uždaras posėdis čia, rūsyje, specialioje raštinėje, barbena į duris, kad A. Kubiliui atneštų pareiškimą, kurį jis perskaitys komisijos metu. Tai išties šitų žmonių dalyvavimas komisijoje, tiek R. Juknevičienės, tiek gerbiamojo A. Kubiliaus, yra tiesiog gynybinė pozicija bijant, kad jiems žemė slysta iš po kojų dėl tų milijonų, 250 mln., kurie buvo išleisti bado metu, kai visi veržėsi diržus, mėtė konsultantams tokiems, kad parinktų investuotoją ir padarytų susitikimus su jais. Na, 10 mln. reikia, duosime daugiau. Tie duomenys jau seniai yra prokuratūroje. Nežinau, ar užteks prokurorams ryžto ištirti. Bet išties esminės pastabos, aš manau, jau šiandien ryškėja ir per tą laikotarpį, kurį skirs Seimas, aš manau, tikrai bus konkrečios ir nemažai duomenų tikrai atsidurs prokuratūroje. Šito labiausiai ir bijo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame už nuomonę. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, seniai nedirbau tokioje neefektyvioje komisijoje, kokia yra šita. Man teko dirbti A. Sacharuko ir L. Karaliaus komisijoje, tai buvo pirmasis mano Seimas ir po pirmo posėdžio aš, kaip pirmininkas, ėmiau kažką ir pakomentavau išorėj, gavau pastabų, atsiprašiau komisijos, daugiau nė vieno komentaro nebuvo.
Čia yra ištisas politikavimas ir viešųjų ryšių akcija, kurios tikslai po truputį kinta, nes tie tikslai yra aptapšnoti buvusius projektus. Kadangi tokie tikslai yra iškelti A. Skardžiui – patapšnoti, aptapšnoti, o jo charakteris yra chamiškas, darbo organizavimas yra chaotiškas, nepagarba dalyviams yra demonstruojama ištisai ir nepaliaujamai, dirbti šioje komisijoje yra nervų gadinimas ir neaiškus tikslas. Rezultatas bus patapšnojimas. Kadangi patapšnoti jisai moka, bet ir mes mokame atsakyti į tokius darbus tokiais pačiais darbais, rezultatas bus toks, kad žmonės sužinos, kad politikai riejasi, kad nieko ten gero nėra.
Jeigu yra, gerbiamieji ponai, jeigu atradote ką nors rimto, darykite taip, kaip aš darau, – skųskite prokuratūrai, laukite, kol prokurorai išaiškins ir nuteis žmones, kurie blogai padarė. Dabar mes galime mėtyti tą karštą bulvę į dešinę, į kairę, lyg nėra valstybėje ką veikti. Man tokių komisijų kūrimas parodo, kad neturite jūs, socialdemokratai, ir visa dauguma, neturite ką veikti, neturite jokių darbų ir gaišinate brangų mūsų laiką tokiais niekais. Jeigu reikia kariauti, mes kariausim. Atsakysim, priimsim tą iššūkį. Jeigu reikia, chamui pasakysim, kad jis yra chamas. Bet tikrai galėtume užsiimti rimtesniais darbais. Dabar man gaila, kad tai yra skiriama viešųjų ryšių akcijoms, kurios neduos jums jokios naudos. (Šurmulys, šūksniai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis profesoriau, laikas. Labai ačiū, ačiū už nuomonę. Nuomonė už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu jums priminti, kad šita komisija tiria 2008–2012 m. laikotarpį. Jeigu manęs atmintis neapgauna, taip pat ir jūsų, šiuo laikotarpiu valstybei vadovavo A. Kubilius. Tikrai aiškėja labai daug nemalonių faktų ir skaičių. Bet kuriuo atveju, jeigu prokuratūra ir neištirs, ištyrė jau kai kuriuos audito kompanijos, ištyrė Valstybės kontrolė, jau pasakė savo išvadą. Tai šitie, gerbiamieji, dalykai, bus paskelbti. Mane iš tikrųjų stulbina kai kurie skaičiai, būtent tie, kurie buvo mokami teisininkams, konsultantams pačiu krizės įkarščiu. Vadinasi, buvo švaistomasi valstybės lėšomis į kairę ir į dešinę, kai iš pensininkų buvo atimamos pensijos. Tai iš tiesų labai šiurpina. Taigi siūlau pratęsti komisijos darbo laiką, nesikarščiuokite. Mes paskelbsime išvadas, jūs galėsite paskelbti savo atskirąją nuomonę, jeigu tokia bus, ir tautai paskelbsime, kas yra kas.
PIRMININKĖ. Dėkoju B. Vėsaitei už nuomonę. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, tam, kad valdantieji kažką išsiaiškintų dėl energetikos projektų, tikrai nėra jokio reikalo kurti Seimo komisijų. Jūs turite savo Vyriausybę, ten galite gauti visą reikalingą informaciją. Jeigu dar ko nors reikia, Vyriausybė gali paprašyti ir specialiųjų tarnybų, viską galite ten sužinoti ir išsiaiškinti. Bet, matyt, ne tas yra siekis, nenorima kokios nors objektyvios tiesos, o tikslai gali būti dvejopi. Gali būti, kaip minėjau, tas primityvus noras tiesiog politiškai apdergti politinius konkurentus, sėkmingai vykdžiusius Energetikos strategiją, tai gali būti ir suinteresuotų struktūrų, ir tikrai mums ne pačių draugiškiausių, tam tikras revanšo siekis, kai buvo patiriami pralaimėjimai buvusiai Vyriausybei kryptingai einant į priekį su energetikos svarbiausiais projektais.
Tokios yra tos tikros priežastys, ir, kaip matome, komisijos pirmininkas ir šiandien pademonstravo, kad jis išvadas faktiškai jau iš anksto formuluoja. Kam reikalinga ta imitacija ir darbo pratęsimas, kad daugiau papolitikuotumėte? Pasitvirtinsite politizuotas išvadas ir politikuosite kiek norėsite. Kad kreiptumėtės į prokuratūrą ir teisėsaugą ar dar kur nors, jeigu yra pagrindo, nereikia komisijų. Imkite kokią nors informaciją, išvadas, jeigu tokių randate, kur kas nors pažeista, ir pirmyn! Kaip mūsų buvusi Vyriausybė kreipėsi, sakykim, dėl ankstesnės suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos imitacijos, yra rezultatyvi baudžiamoji byla – yra nuteisti konkretūs asmenys. Siūlau tikrai nepritarti ir nebežaisti tų žaidimų.
PIRMININKĖ. Dėkojame J. Razmai už jo nuomonę. Nuomonę už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien svarstome labai paprastą klausimą – ar duoti komisijai laiko kvalifikuotai išdėstyti savo išvadas ir parengti normalius pasiūlymus? Ir nereikia čia laužyti milžiniškų iečių, kelti iš kapo A. M. Brazausko, kalbėti apie tai, kokie čia komisijos pirmininkai blogi ar geri, kokie mes didvyriai, kad sulaikėme rusų tankus, puolančius Europą, ir kitus dalykus.
Klausimas yra paprastas. Aš suprantu, kad labai nepatogu kai kuriems konservatorių atstovams, kai yra žiūrima į po jų atliktus darbus, ką jie darė. Jie labai norėtų, kad šitą dalyką darytų Vyriausybė ir nieko neveiktų, o ne Seimas, nes Vyriausybė turėtų tada užsiimti tik jų politikos peržiūrėjimu. Aš manau, kad teisingiausias dalykas šiandien būtų komisijos darbą pratęsti, baigti vienam ant kito pilti purvą.
Man labai patinka A. Kubilius ir R. Juknevičienė toje komisijoje. Man užtenka į juos pasižiūrėti ir iš karto matau, ar pataikėme ten, kur jiems skauda, ar ne. Šioje vietoje indikatorius nuostabus. Manyčiau, kad ta komisija turi tvarkingai pabaigti savo darbą, pateikti savo pasiūlymus. Jeigu reikės ir dar pratęsti laiką, jeigu tokia būtinybė bus, nes tai visos Lietuvos pinigai, visų Lietuvos piliečių, ne A. Kubiliaus, ne R. Juknevičienės, ne K. Daukšio, o milijardai pinigų, sudėtų į projektus, dėl kurių reikia pasakyti: arba jie buvo geri, ir mes sakome – valio tai Vyriausybei, arba juos reikia pataisyti, arba jie jau yra tokie, kad reikėtų iš viso perdaryti iš naujo. Ir viskas! Ir nereikia čia kelti isterijų.
PIRMININKĖ. Dėkoju K. Daukšiui už nuomonę. Nuomonė prieš – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu kas ir kelia isteriją viešai Lietuvoje ir sukelia tarptautinius skandalus, tai esate jūs ir komisijos pirmininkas. Mums mažiausiai yra dėl ko nervintis, nes atsakomybė už tuos energetinius projektus dabar yra jūsų. Atsakykite man į vieną klausimą. Jeigu tokie blogi šitie projektai, ypač terminalas, tai kam jį statote? Kodėl jį toliau tęsiate? Kodėl nepakeitėte nė vieno akto, kodėl nepakeitėte nė vienos sutarties, visi metai jau vyksta? Apie ką jūs čia dabar kalbate?
O A. Skardžiui, žinoma, ačiū už įvertinimą. Mane prilygino A. Kubiliui, o jam pačiam iš tikrųjų iki A. Kubiliaus toli, toli, kaip iki kosmoso. Bet A. Skardžius pasakė ir šventą tiesą – ši komisija yra viešųjų ryšių akcija, kurią sukūrė jis pats ir jūs, valdantieji. Panašiai buvo, kai mus darė teroristais, po to laimėjome rinkimus. Taigi, ačiū.
Yra Lietuvoje ir rimtų žmonių, beje. Negalvokite, kad visi tokie kvailiai ir nemato, kas čia vyksta ir kokias nesąmones jūs į viešumą skleidžiate. Net dabartinės Vyriausybės energetikos ministras komisijoje nedviprasmiškai ne kartą sakė – agresyvi veikla ir iš komisijos sklindančios žinios nepadeda svarbiausių energetinių projektų įgyvendinimui. R. Masiulis, „Klaipėdos naftos“ vadovas, viešai per televiziją sakė – partneriai atidžiai stebi sudėtingo SGD terminalo eigą. Reikia pasirašyti svarbias sutartis, laukia sutartys dėl suskystintųjų dujų. Visos iš komisijos einančios neigiamos žinios yra kliūtis, kliuvinys jų darbui.
Pabaigoje pacituosiu R. Staselį – žinomą Lietuvos žurnalistą, kuris tikrai išmano apie energetiką. Jis praėjusį pirmadienį vienoje laidoje apie A. Skardžiaus komisiją pasakė labai trumpai: „Kliedesiai ir blėniai.“ Netęskime kliedesių ir blėnių.
PIRMININKĖ. Ačiū R. Juknevičienei už nuomonę. Jūsų laikas baigėsi. Nuomonė už – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Net konservatorių iš anksto pasirašyti tekstai ir turbūt viešųjų ryšių pašlifavimai nepadeda įtikinti noro nuslėpti visos tiesos nuo Lietuvos gyventojų. Negaliu niekaip suprasti, kaip savo demagogija galite dangstyti tokius dalykus! Taip, aš balsavau už terminalą ir aš esu už terminalą ir, manau, daugelis iš čia sėdinčių taip pat, bet niekas negali tuo pateisinti pinigų iššvaistymo, kuris galimai atsiskleis ištyrus šitai komisijai. Aš manau, kad ta komisija yra būtina. Mes turime būtinai suteikti jai laiko. Negalime leisti trukdyti buvusiems, tiems, kurie prisidėjo prie šito terminalo tokių keistų energetinių sprendimų priėmimo, kai pinigai ėjo į dešinę ir į kairę įvairiausiems konsultantams šimtais milijonų litų… Aš negaliu suprasti ir paaiškinti savo rinkėjams, kurie balsavo už mane. Manęs kiekvieną sykį prašo pasiaiškinti už tai, ką padarėte jūs. Todėl aš manau, kad šita komisija tai yra tas darbas, kuris gali atsakyti į tuos klausimus, atsakyti rinkėjams ir parodyti, kokie tie sprendimai buvo ir kiek jie realiai kainuos Lietuvos gyventojams. Todėl aš už tai, kad būtų pratęstas komisijos darbo laikas.
PIRMININKĖ. Dėkojame V. Gapšiui už išsakytą nuomonę. Nuomonė prieš – E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Pirmiausia norėčiau gerbiamajam ekspremjerui pasakyti aiškią frazę – atskirkite Rusijos informacinius karus, savo premjeravimą ir asmenines pinigines. Viena.
Antra. Gerbiamieji, jeigu šitoje komisijoje nebūtų trijų asmenų iš mano gerbiamos Konservatorių partijos – gerbiamojo A. Kubiliaus, Raselės ir Kęstučio, mes jau seniai būtume pabaigę.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Eduardai, jūsų nuomonė prieš?
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Todėl aš ir esu prieš tų trijų asmenų dalyvavimą komisijos posėdžiuose.
PIRMININKĖ. Aš leisiu sau jus sustabdyti. Nuomonę prieš išsako E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, aš viliuosi, kad nebuvo čia daug žmonių, kurie stebėjo mus iš šono ir visą šitą diskusiją. Iš tikrųjų paklausykime, kas čia skamba ir kas čia yra kalbama. Aš matau tik revanšą, tik sąskaitų suvedinėjimą. Seimas iš tikrųjų yra tapęs savotiška politinių santykių, batalijų aiškinimosi vieta. Klausimas yra toks: kiek šitos komisijos darbas atpigins šilumą Lietuvos žmonėms, kiek šitos komisijos darbas užtikrins galimybę Lietuvai pigiau įsigyti dujas, kiek šitos komisijos darbas leis žmonėms už elektros sąskaitas mokėti pigiau? Užuot savo energiją, savo protą, savo išmanymą ir tai, ko iš mūsų rinkėjai tikisi ir laukia, nukreipę kitur, t. y. įkūrę komisiją padėti Vyriausybei spręsti visas tas energetines problemas, su kuriomis mes šiandieną susiduriame, užuot galėję teikti konstruktyvius siūlymus ir pagaliau svarstyti Seime energetikos strategiją, kurios jau metus nesvarstome ir išvis neaišku, kokia Lietuvos energetinė strategija, mes užsiimame tokiais, sakyčiau, tuščiais politiniais burbulais. Aišku, jūsų valia, gerbiamieji valdančiosios daugumos atstovai, tačiau, mano supratimu, ar mes dar mėnesį pratęsime šitos komisijos darbą, ar metus, ar trejus metus, iš esmės tai nieko konkretaus ir apčiuopiamo neduos konkrečiam Lietuvos žmogui.
Dar daugiau. Tos komisijos darbas, išgirdus „Klaipėdos naftos“ generalinio direktoriaus pasakymą, gali pabranginti tam tikras „Klaipėdos naftos“ paskolas, kurios šiuo metu imamos iš banko, nes abejonių, ar tas projektas bus galutinai realizuotas po tokių svarstymų, tikrai atsiranda vis didesnių. Pirmiausia jos atsiranda bankuose. Aš kviečiu prisiminti jūsų lyderio premjero A. Butkevičiaus žodžius, kad terminalas turi būti pastatytas, jis yra reikalingas Lietuvai, o šitokių komisijų veikla yra tuščias laiko švaistymas.
Gerbiamieji kolegos, gerbkite savo, kaip Seimo nario, pareigas, savo, kaip Seimo nario, darbą.
PIRMININKĖ. Dėkojame E. Masiuliui už išsakytą nuomonę prieš. Motyvai priėmimo stadijoje už ir prieš yra išsakyti.
Skelbiu balsavimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 m. Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo sudarymo“ 5 straipsnio pakeitimo“. Priėmimo stadija. Kas pritaria nutarimo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 66, prieš – 26, susilaikė 4. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus mano kolega P. Auštrevičius. Ačiū.
PIRMININKAS (P. AUŠTREVIČIUS, LSF). Matau, kad nori pasakyti replikas. Pirmasis – K. Daukšys. Prašau, Kęstuti.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu pasakyti kolegai E. Masiuliui. Kaip šitos komisijos darbas atsilieps, dar nežinau, bet kad jūsų Vyriausybė pabrangino 250 Lt dujas už tūkstantį kubinių metrų visiems gyventojams ir 7 ct už elektrą, šitai jau aišku. Tie nuostoliai yra aiškiai padaryti jūsų Vyriausybės.
PIRMININKAS. Dėkoju K. Daukšiui. Centre stovi P. Gražulis. Negali to nepastebėti. Prašau, Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš kartu ir repliką, ir dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis pirmininke, yra beveik vienbalsis Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas, kad komisija negali vykdyti darbo (yra didžiulė destrukcija), ir tai, kad buvęs premjeras A. Kubilius negali būti šitoje komisijoje. Yra Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas. Todėl aš siūlau, kad būtų balsuojama, kad jis iš šitos komisijos būtų pašalintas. Tai yra Etikos ir procedūrų komisijos įpareigojimas. Mes ir pateikėme tokį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Mes išgirdome P. Gražulio nuomonę, bet komisija turi vykdyti veiklą. Aš dabar suteikiu žodį iš dešinės gerbiamajam A. Skardžiui, paskui profesoriui P. Gyliui.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Dėkoju visiems koalicijos nariams už balsavimą ir už tas patyčias, kurias valdančiosios daugumos atžvilgiu jums šiandieną teko išgirsti. Mes kiekviename koalicijos posėdyje nematome konstruktyvaus darbo. Girdime tik tuos pačius politinius pareiškimus, tuos pačius keiksmažodžius. Aš manau, kad kiekvienas keiksmažodis, išėjęs iš gerbiamojo A. Kubiliaus ar Rasos, ar K. Masiulio lūpų, yra komplimentas ir dar kartą patvirtina tai, kad komisija dirba išties kryptingai ir, manau, rezultatą tikrai pasieks. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar profesorius P. Gylys.
P. GYLYS (DKF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Stebi tą procesą, nesi labai didelis dalyvis ir stebiesi dėl to, kad mes prasiginčijome dėl to, ar pratęsti komisijos darbą mėnesiui, dėl klausimo, ar iš tikrųjų sąžiningai, protingai buvo leidžiami pinigai. Kiek laiko sugaišome! Tiesą pasakius, aš pasipriešinimo nesuprantu. Gal praeis 3–4 metai, bus sudaryta kita komisija, kuri žiūrės, kaip kita dauguma elgėsi energetikos srityje. Tas pasipriešinimas kelia įtarimą. Nežinau, gal paaiškės, ar yra pagrindo tiems įtarimams pasitvirtinti po kurio laiko. Linkiu komisijai sėkmės!
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu R. Dagį tarti žodį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, tos komisijos darbas jau taip aiškiai visiems parodė jos beprasmiškumą, kad ji gali ką nori skelbti, neatsiras žmonių, kurie normaliai galės ja patikėti grynai dėl nesugebėjimo vadovauti ir dirbti komisijai. O suskaičiuoti labai paprasta, ponia Vėsaite. Nereikia jokių tyrimų. Vien už tai, kad jūs taip aktyviai prastūmėte vamzdį „Gazpromui“, kiekviena šeima jau permokėjo ne mažiau kaip 7 tūkst. Lt, o čia labai paprastai suskaičiuojama.
PIRMININKAS. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš po šitų audringų diskusijų ir visų pasisakymų noriu pacituoti vieną tekstą, manau, kad visiems tikrai verta įsiklausyti: „Aš ne tik kaip ekonomistas, bet ir kaip eilinis pilietis nerimauju dėl to, kad mes daugelį svarbių projektų „užtempiame“, sugadiname arba visai neįvykdome.“ Toliau. „O kol šokinėjame neapsispręsdami ir nė vieno darbo iki galo nepadarydami, esame fantastiška šalis kaimynams – latviai ir estai mums parduoda savo elektrą, rusai – elektrą ir dujas. Iš Lietuvos išeina realūs pinigai, kurie galėtų ir, svarbiausia, turėtų čia pasilikti. Jeigu mes veiktume nesiblaškydami, 2017 metais jau galėtume turėti savo atominę elektrinę. Ir turėtume elektrą – kaina būtų maždaug 22 centai, o dar po dešimties metų atpigtų iki 8 centų, ir viskas išsispręstų. Tačiau panašu, kad vėl lipsime ant to paties grėblio ir pradėsime naujus projektus, kurie prisidės prie tų nebaigtųjų.“ K. Daukšys. Kaip „Chevron“ įsikūrė Ukrainoje, o mes skaičiuojame padarytas klaidas. Šios dienos tekstas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū visiems, kurie norėjo pasisakyti. Visi mikrofonai buvo panaudoti.
17.33 val.
Kolegos, grįžtame prie darbotvarkės. 2-6 klausimas – Civilinės saugos įstatymo 2, 8, 12, 14, 15, 21, 26, 27, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4525. Kviečiu vidaus reikalų viceministrą Ž. Pacevičių. Pateikimo stadija. Prašau, viceministre.
Ž. PACEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Viena iš svarbiausių rengimą paskatinusių priežasčių yra teisinės problemos, susijusios su atskirų ekstremaliųjų situacijų, kilusių pastaruoju metu Lietuvoje, valdymu. Kitus pateikimus lėmė civilinės saugos sistemos subjektų veiklos civilinės saugos srityje ir jų priežiūros ir kontrolės mechanizmo tobulinimo būtinybė.
Įstatymo projekto tikslai yra šie.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Vyriausybė neturi teisės skelbti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl užsitęsusios savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos, nebent jos išplitimo ribos viršija trijų savivaldybių teritorijų ribas. Toks reglamentavimas neleidžia Vyriausybei perimti užsitęsusios, o tai reiškia didelį pavojų gyventojų saugumui sukeliančios savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo. Todėl siūloma nustatyti, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama, kai savivaldybės ekstremalioji situacija trunka ilgiau nei šešis mėnesius.
Užtikrinti pagalbos gyventojams suteikimą laiku ir optimalų valstybės finansinių ir materialinių išteklių naudojimą ekstremaliųjų situacijų atvejais.
Patikslinti sveikatos priežiūros įstaigų padėtį tarp civilinės saugos sistemos subjektų.
Įstatymo projekte siūloma papildyti Civilinės saugos įstatyme esančią sąvoką „kita įstaiga“ taip, kad į ją patektų sveikatos priežiūros įstaigos, kurios pagal savo veiklos pobūdį turėtų vykdyti Civilinės saugos įstatyme kitoms įstaigoms nustatytas funkcijas.
Suteikti gelbėjimo darbų ar ekstremaliosios situacijos operacijų (…) teisę neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai, apriboti gyventojų nuosavybės ir būsto neliečiamumo teises.
Nustatyti galimybę skelbti sustiprintą ir visiškos parengties civilinės saugos sistemos parengties lygį ne tik gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, bet ir tuomet, kai, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, būtina sustiprinti civilinės saugos sistemos parengtį.
Sudaryti tinkamas sąlygas administracinių teisės pažeidimų bylų dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1922 straipsnyje numatytų pažeidimų teisenos uždaviniams įgyvendinti.
Nustatyti pareigą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriui reglamentuoti departamento ir jam pavaldžių įstaigų duodamų privalomų vykdyti nurodymų valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams pašalinti civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, davimo ir vykdymo tvarką.
Valstybės ir savivaldybių tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymas darbo vietoje – itin svarbi civilinės saugos mokymo proceso sudedamoji dalis. Todėl siūlome nustatyti pareigą savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymą darbo vietoje.
Prašome pritarti siūlomam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs pateikėte atitinkamą įstatymo projektą. Jūsų nori paklausti E. Šablinskas. Prašau, kolega.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Aš norėčiau paklausti dėl keičiamo 28 straipsnio 4 dalies, kur sakoma, kad gelbėjimo darbų vadovas, esant pavojui gyvybei, sveikatai, turtui, aplinkai, gali naudotis ekstremaliajam įvykiui ir ekstremaliajai situacijai likviduoti reikalingais materialiniais ištekliais, neatsižvelgdamas į jų nuosavybės formą, taip pat bet kuriuo paros metu turi teisę… į bet kokias negyvenamąsias patalpas ir teritorijas, tik gyventojų sutikimu į gyvenamąsias patalpas. Kyla klausimas, o kaip bus, jeigu ekstremalioji situacija – dega bankas ir jis įeina pasinaudoti materialiniais banko ištekliais? Čia vis dėlto yra apsauga ir visa kita, kaip tokiu atveju būtų?
PIRMININKAS. Prašau, viceministre.
Ž. PACEVIČIUS. Be jokios abejonės, jeigu tektų tai daryti banke, kaip ir jūs pats sakėte, būtų pakankama apsauga, kuri turėtų užtikrinti tą saugumą. Tačiau iškyla daug atvejų, kai iš tikrųjų reikėtų pasinaudoti ar įeiti į patalpas, nes šiandien pagal esamas tvarkas tik gali, sakykim, kur yra kokių nuodingų medžiagų ar kur, dažniausiai apriboti ten žmonių patekimą. Paprašyti, kad jie išeitų iš tam tikrų patalpų ar panašiai, neturi teisės. Šiame įstatymo projekte siūloma, kad tokią teisę jie turėtų.
PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre, jūs atsakėte į klausimą. Prašau sugrįžti į savo vietą.
Už, prieš nematau užsirašiusių. Mielieji kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Sutaupysime laiko. Galime. Dėkoju už jūsų pasitikėjimą.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galime pritarti? Papildomo komiteto nematau. Norinčių taip pat. Kolegos, galime pritarti tokiam sprendimui. Siūloma svarstyti 2013 m. gruodžio 19 d. Dėkoju. Baigėme šito klausimo svarstymą.
17.38 val.
Profesinio mokymo įstatymo 22, 23, 24, 31 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1087 (pateikimas)
2-7 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo 22, 23, 24, 31 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1087. Pranešėjas – taip pat vidaus reikalų viceministras. Pateikimo stadija. Prašau, viceministre.
Ž. PACEVIČIUS. Projektu siūloma nustatyti, kad Vidaus reikalų ministerija rengia vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką, o vidaus reikalų ministras šią metodiką teikia tvirtinti Vyriausybei. Nustatyti, kad mokymo lėšos vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomam formaliam profesiniam mokymui skiriamos taikant Vyriausybės patvirtintą vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką. Atsižvelgus į tai, kad vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomos profesinio mokymo programos finansuojamos iš Vidaus reikalų ministerijai ar Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos skirtų biudžeto asignavimų, projektu siūloma patikslinti, kad Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ūkio ministerija nevykdo vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomų programų finansavimo iš valstybės biudžeto. Įstatymas derinamas su Vyriausybės įstatymo nuostatomis.
PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Jūsų nenori niekas paklausti, matyt, atidėsime svarstymo stadijai. Dėkoju, galite sugrįžti.
Mielieji kolegos, pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Galime pritarti? Papildomi du komitetai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kolegos, galime pritarti? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju. Tuomet svarstymo data – 2013 m. gruodžio 17 d. Priimtina. Ačiū. Baigėme šio klausimo svarstymą.
17.40 val.
Toliau 2-8 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1133. Pranešėjas – vidaus reikalų viceministras Ž. Pacevičius. Pateikimo stadija. Prašau, viceministre.
Ž. PACEVIČIUS. Europos Parlamento ir Tarybos universaliųjų paslaugų direktyvos 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad atitinkami ūkio subjektai sudarytų galimybę skubios pagalbos iškvietimo skambučius ir paslaugas tvarkančiai institucijai nemokai naudotis skambinančiojo vietos nustatymo duomenimis, kai tik ta institucija gauna tokį skambutį. Šią direktyvą įgyvendinantis Elektroninių ryšių įstatymas kaip tik ir nustato, kad operatoriai kiekvieno pagalbos skambučio atveju neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis, tačiau už įrangą, kuri būtina teikti šiuos duomenis, ir jos palaikymą bei kitas sąnaudas šiuo metu yra kompensuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.
Bendrosios pagalbos centras ir Ryšių reguliavimo tarnyba apklausė per 20 Europos Sąjungos šalių ir visos pranešė nemokančios pinigų privatiems komunikacijų operatoriams už tokią įrangą ir vietos nustatymo duomenų teikimą. Taigi projektu siūloma šio kompensavimo atsisakyti, paliekant pareigą operatoriams ir toliau neatlygintinai teikti vietos nustatymo duomenis. Dėl šio sprendimo bus sutaupyta apie 700 tūkst. Lt valstybės lėšų kasmet.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis sąraše – N. Puteikis. Prašom, kolega.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Kaip jūs vertinate tą faktą, kad „Bitei“ ir „Omniteliui“ buvo mokama du kartus daugiau negu „Tele2“, nors „Tele2“ parodo skambinančiojo telefonu 112 buvimo vietą, o „Omnitelis“ ir „Bitė“ ne?
Ž. PACEVIČIUS. Iš tikrųjų aš negalėčiau pasakyti, kodėl taip yra, bet per pirminį etapą buvo sumokėta už operatorių įrangą, vėliau tos sumos buvos skirtingos. Tačiau paskutiniais metais šita suma nuo 600 tūkst. padidėjo iki 700 tūkst. Lt. O kodėl skirtingi operatoriai nurodė tokias sumas, aš tikrai negalėčiau atsakyti.
PIRMININKAS. Kviečiu klausimą užduoti kolegę V. M. Čigriejienę. Prašom, kolege.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, kokios sankcijos bus numatytos, jeigu nevykdys šito įstatymo, ir per kiek laiko po įstatymo priėmimo tai bus įgyvendinta? Labai ačiū.
Ž. PACEVIČIUS. Galėčiau pasakyti dėl sankcijų, kad šiuo metu yra užregistruotas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 15215 straipsniu ir kodekso 246 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurį priėmus bus nustatyta administracinė atsakomybė įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams, jeigu jie neužtikrins Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų pareigų dėl galimybių naudotis (…) paslaugomis vykdymo bei vietos nustatymo duomenų paslaugos vykdymo. Paslauga dėl šito neturėtų suprastėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prašom grįžti atgal. Kolegos, užsirašiusieji kalbėti už ir prieš. Aš matau tik už, kolegos Šablinskai ir Puteiki, gal jūs atsisakytumėte, ar tikrai norite? Atsisako kolega… Ne, jūs norite. Prašom, kolega E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Aš ne tai, kad žinau, kad visi balsuos už, kreipčiausi vis tiek į mūsų valdybą, kad skubos tvarka šis įstatymas būtų priimtas, jis pagerintų situaciją. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, atitinkamai kreipsimės ir atkreipsime dėmesį į jūsų pasiūlymą. Baigiame klausimus.
Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti šitam įstatymo projektui? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju už jūsų supratimą. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Galime pritarti? Ačiū. Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nėra prieštaraujančių? Dėkoju. Ir siūloma svarstyti šių metų gruodžio 17 d. Dėkoju, kolegos.
Kitas darbotvarkės klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Nėra. Ką gi, kolegos, tenka atidėti svarstymą ir pereiti prie kito darbotvarkės klausimo.
17.44 val.
2-10a – Metropoliteno koncesijos įstatymo projektas Nr. XIP-4842. Kviesčiau vieną iš daugelio, parėmusių šitą įstatymą, ir autorių K. Daukšį. Pateikimo stadija. Kolega, gal jūs galėtumėte ir lydintįjį įstatymą, ar tai neįeina į jūsų planus?
K. DAUKŠYS (DPF). Gal tada abu iš karto?
PIRMININKAS. Abu iš karto. Dėkoju.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamieji kolegos, grupė Seimo narių teikia Lietuvos Respublikos metropoliteno koncesijos įstatymą. Kas paskatino šitą įstatymą teikti? Pirmiausia niekam ne paslaptis, kad didžiojo Lietuvos miesto – Vilniaus problema yra susisiekimas, gatvėse spūstys ir brangus susisiekimas autotransportu, kuris daro laiko ir energijos nuostolių Lietuvos ūkiui, todėl visuomeninio transporto plėtra ir galimybės suteikimas dėl greitesnio ir saugesnio transporto būtų privalumas. Parengto projekto tikslai yra sukurti teisines prielaidas inicijuoti ir plėtoti metropoliteną bei paskirstyti metropoliteno įgyvendinimo funkcijas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybės, strateginio investuotojo arba metropoliteno projektą įgyvendinančios bendrovės. Ir mes siūlome tokį įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Kolega, čia buvo dviejų pateikimas. Minutėlę, mes pasitikslinsime, ar nori kas jūsų paklausti. Nėra užsirašiusiųjų, visiems, matyt, suprantamas klausimas, pritarimą kaip ir turime. Kolegos, matau, norinčių kalbėti už ir prieš tikrai turime. Pradedame nuo už. K. Masiulis. Prašom, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, Vilniaus viešojo transporto klausimas gana aštrus ir seniai svarstomas. Tai, kad reikalingas kitoks pervežimo būdas, irgi yra labai seniai diskutuojama. Dabartinis meras A. Zuokas jau ne vieną kartą yra kėlęs tramvajaus klausimą, tačiau aš esu ir visą laiką buvau tramvajaus priešininkas. Manau, kad tai yra utopinė idėja, nes tramvajus, kaip viešojo transporto nauja sistema, atima vieną gatvę ir kartu ne viešą, o privatų srautą perkelia į kitas gatves. Galime įsivaizduoti, kaip tada atrodytų Vilnius. Yra vienintelis būdas Vilniuje spręsti klausimą, tai perkelti jį į kitą dimensiją, į požemius arba į padanges. Yra du būdai, ir ne vienoje konferencijoje šiuo klausimu man teko dalyvauti. Jos buvo rengiamos savivaldybėje, buvo rengiamas atitinkamas bendrasis planas, buvo mokslininkai. Ir kas įdomiausia? Kad mokslininkai nustatė, kad metro yra patraukliausia alternatyva, aukščiau pagal prioritetą esanti negu tramvajus, bet kažkodėl miestas apie tą pamiršdavo diskutuoti.
Kitas svarbus argumentas, dėl ko šitas projektas galėtų būti paremtas, raginčiau ir savivaldybę, ir mus jį paremti. Dėl tos aplinkybės, kad čia yra koncesijos projektas. Vadinasi, yra skelbiamas konkursas, jeigu ateina strateginis investuotojas su savais pinigais ir savo finansiniu projektu, jisai ir stato. Jeigu nėra, vadinasi, klausimas yra išspręstas, ko nepasakysi apie tramvajų ar kitą alternatyvią transporto priemonę. Ten reikia valstybės arba miesto finansinių srautų, ką miestas ir valstybė sunkiai gali skirti. Šita viltis iš tikrųjų suteikia didelį prioritetą, arba pirmenybę, kitų projektų atžvilgiu. Aš siūlyčiau paremti ir suteikti šansą tam, kad atsirastų toks projektas, būtų išbandyta, ar jis yra gyvybingas, ar ateina koks strateginis investuotojas, ar ne.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal nebūčiau taip kategoriškai prieš. Su iniciatoriais yra tekę susitikti, jie nuoširdžiai tiki tuo projektu. Bet vis dėlto aš manau, kad Vilniaus viešojo transporto problema yra perdėtai pučiama. Teko ir pačiam piko valandomis važiuoti viešuoju transportu, nėra jau taip, kad čia, Vilniuje, būtų labai blogai, kad žmonės būtų labai susigrūdę autobusuose ar troleibusuose.
Kitas dalykas, mes vis dėlto atkreipkime dėmesį, kad lietuviai turi tokią savybę – vis dėlto labai mėgsta važiuoti asmeniniu automobiliu, kuo labiau pragyvenimo lygis auga, tuo tokių piliečių vis daugėja. Ir Vilniaus viešojo transporto projektuotojams aš pirmiausia linkėčiau galvoti apie sėdinčiuosius prie privataus automobilio vairo, daugiau galvoti apie dviejų lygių sankryžas, apie naujas juostas privatiems lengviesiems automobiliams, o ne apie metro. Aš nesu tikras, kad bus reikiami srautai tų, kurie sės į tą metro Pilaitė–Centras ar dar į Valakampius per pirmąjį etapą.
Jeigu tai privatus investuotojas vien savo pinigais darytų, bala nematė. Bet pažiūrėkime į skrajutę, kurią visi gavome, apie 5–10 % europinių pinigų numatyta. Jeigu tai būtų iš kažkur tokie papildomi europiniai pinigai kaip „Rail Baltica“ – valio, imkime ir darykime! Bet tai bus iš tų pačių pinigų, skirtų Lietuvai, tai bus atimta iš kokio nors Kauno, Lazdijų ar kitų rajonų transporto sektoriaus. Čia mes sudėsime pusę milijardo į Vilniaus abejotiną metropoliteną europinių pinigų, o kiti tų pinigų neteks. Aš dėl to ir turiu tam tikrų abejonių, ar tikrai reikia…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
J. RAZMA (TS-LKDF). …pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi buvo du klausimai, tai aš esu linkęs duoti kalbėti dviem kolegoms – atitinkamai už ir prieš. Nuomonė už – L. Balsys. Prašom, kolega.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Mielieji kolegos, noriu paraginti balsuoti už. Bendras po šiuo projektu pasirašiusių narių skaičius yra tikrai labai didelis. Europoje yra ne vienas daug mažesnis miestas, daug mažesnis už Vilnių, kuris po ne vienų metų diskusijų vis dėlto apsisprendė turėti mažąjį lengvąjį metropoliteną, koks turbūt būtų ir Vilniuje, kurio bilieto kaina tikrai nekiltų panaudojus šitą naują, unikalų, labai įdomų koncesijos finansavimo būdą įtraukiant tiek privatų, tiek viešąjį kapitalą.
Bet yra ir kitas labai svarbus dalykas, kuris, man atrodo, svarbu žinoti, kad tai nėra vien Vilniaus projektas, tai yra visos Lietuvos projektas, nes įgalintų įgyvendinti jau seniau Seimo patvirtintą Lietuvos teritorijos bendrojo plano įstatymo nuostatą – sujungti Vilnių ir Kauną greito transporto sistema. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad atsirastų galimybė Vilniui irgi tapti „Rail Baltica“ dalimi ir galų gale išsipildytų svajonė iš Vilniaus nuvažiuoti į Varšuvą „Rail Baltica“, ne vien iš Kauno. Tai būtų iš tikrųjų didelis pliusas. Metro yra labai patraukli investicija investuotojams, būtų sukurta labai daug darbo vietų statybų sektoriuje, paskui aptarnavimo sektoriuje, nes paprastai ten, kur yra požeminis metro, ten klesti smulkus verslas, nutolę miesto rajonai susijungia su centru ir tokiu būdu visas miestas tampa, na, patrauklus gyventi, padidėja nekilnojamojo turto kaina, beje, tose vietose, kur yra metro linijos ir stotelės. Tai yra labai rimti argumentai, mano supratimu, ir raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Neturime greitkelio, greitojo geležinkelio tarp Vilniaus ir Klaipėdos, o čia koncesinis modelis. Balsių mokykla tris su puse kartų brangiau kainavo, jeigu būtų skolinusi valstybė pati iš savęs šiai mokyklai. Jeigu čia darysime koncesiją, tai kiek kainuos? O jeigu darysime iš Europos Sąjungos pinigų, tai aš agituočiau už greitąjį traukinį, pavyzdžiui, pakabintą vidurinėje juostoje virš autostrados tarp Vilniaus ir Klaipėdos.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Nuomonės išsakytos. Tai, matyt, reiškia, kad mums šį kartą teks balsuoti, o gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galim bendru sutarimu? Ne. Matau nuomonę prieš. Ką gi, pasiruoškite balsuoti. Kolegos, matyt, galime balsuoti už abu. Kas už atitinkamus du projektus, balsuojate už, kas pasisakote prieš – prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Balsavimas pradėtas, kolegos. (Balsai salėje)
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 46, prieš – 2, susilaikė 7. Kolegos, reikia konstatuoti, kad pažanga ateina ir į Lietuvą.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti? Dėkoju. Papildomi – Biudžeto ir finansų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai dėl abiejų projektų. Kolegos, dėkoju. Baigėme svarstyti šį klausimą.
Turiu jus informuoti, kad darbotvarkės 2-12, 2-12b klausimų teikėjai atsisako šiandien pateikti, nukeliame į ketvirtadienį.
17.55 val.
Darbotvarkės 2-14a, 2-14b klausimai – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 7, 8, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1170 ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1171. Pranešėjas – D. Kreivys. Pateikimo stadija. Prašom, kolega.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kartus su R. Šimašiumi ir R. Žemaitaičiu teikiu Socialinio draudimo įstatymo pataisas, kurios iš esmės spręstų situaciją, kuri susidarė todėl, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigalios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos, priimtos dar 2010 m., ir dėl šių įstatymo pataisų reikšmingai didės mokestinė našta pačiam smulkiausiam verslui. Norėčiau priminti, kad pirmiausia mokestinė našta kris mažosioms bendrijoms. Seimas, sukurdamas naujos teisinės formos juridinį asmenį – mažąją bendriją, siekė spartinti verslo pradžią, padrąsinti jauną žmogų imtis iniciatyvos kurti darbo vietas sau, savo šeimos nariams ir artimiesiems. Mažoji bendrija kaip tik užpildė nišą tarp individualiosios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės ir sudarė galimybę vykdyti supaprastintos formos verslo įregistravimą, organizavimą ir veiklą, grįstą asmeninio pasitikėjimo principu. Taigi nuo 2014 m. pradžios mažųjų bendrijų nariai, kaip ir individualių įmonių bei tikrųjų ūkinių bendrijų ir (…) nariai, bus privalomai draudžiami, per mėnesį mokamos draudimo įmokos privalės būti skaičiuojamos nuo minimalios algos, tai yra nuo 1000 Lt. Vadinasi, už kiekvieną mažosios bendrijos narį kas mėnesį įstatymo nustatyta tvarka turės būti sumokama po 263 Lt įmoka „Sodrai“ ir 90 Lt Socialinio draudimo fondui, Socialinio draudimo fondo įmoką mažosios bendrijos moka ir dabar. Per metus tai sudarys 4236 Lt už vieną asmenį, o dažnai mažąją bendriją sudaro ir 2, ir 3 asmenys. Taigi suma gali būti ir daugiau nei 10 tūkst. Mes turime turėti omeny, kad 90 % mažųjų bendrijų apyvarta siekia tik 10 tūkst. Lt. Tai automatiškai mes gauname tai, kad visas neracionalus apmokestinimas iš esmės gali sugriauti visą mažųjų bendrijų ekonominę sistemą.
Taip pat noriu priminti, kad dažnai mažąsias bendrijas kuriantys asmenys turi kitas darbo vietas ir jau moka socialinio draudimo įmokas. Praėjusią savaitę paskelbtas vienas žinomiausių pasaulio valstybių konkurencingumo indeksas „Doing Business“, Lietuva šoktelėjo dešimt pozicijų į priekį ir, kaip žinote, aplenkė Estiją, Latviją, taip pat ir Vokietiją. Tačiau mažajai bendrijai kartu ir visai Lietuvos pozicijai dėl „Doing Business“ indekso yra reali grėsmė, kad kitais metais tai gali pasikeisti ir nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios įstatymo pataisos mažąją bendriją iš patraukliausios mažajam ir smulkiajam verslui teisinės formos gali paversti į absoliučiai beprasmišką.
Suprasdamas socialinio draudimo sistemos reikšmę, Seimo narius kviečiu keleriems metams atidėti įstatymo normos įgyvendinimą ir bendromis jėgomis parengti kompleksinį problemos sprendimo variantą. Tai tiek pristatymo.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už lakonišką pristatymą. Jūsų nori paklausti kai kurie kolegos. Nematau salėje B. Vėsaitės. Tuomet – K. Masiulis. Ruošiasi K. Miškinienė, jeigu ji yra.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš nebenoriu klausti.
PIRMININKAS. Jūs nenorite, Kęstuti, klausti, labai gerai. K. Miškinienės taip pat nematau. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš norėjau paklausti. Ar jūs nemanote, kad šalia to datos pratęsimo, kuris yra visiškai suprantamas, vis dėlto reikėtų papildomai, galbūt protokoliniu sprendimu, tiksliau suformuluoti užduotį Vyriausybei, kokiais principais remdamasi ji turėtų sutvarkyti tą apmokestinimo problemą, kuri atsiranda visiškai natūraliai tokioms mažosioms bendrijoms bandant pritaikyti kažkokias egzistuojančias įstatymų nuostatas, ir tokiu atveju žmogus, kuris net visiškai negauna pajamų iš tos mažosios bendrijos, turi mokėti mokesčius? Kitaip sakant, ar nemanote, kad Vyriausybei, kadangi mes tą bandėme padaryti, bet mūsų laikas baigėsi, kadencija, kad Vyriausybei reikėtų pasiūlyti tam tikrus principus, kaip ji turėtų ieškoti tų sprendimų?
PIRMININKAS. Prašom, kolega.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad kaip papildomą komitetą bandysime siūlyti taip pat ir Ekonomikos komitetą. Ekonomikos komitete tą nuostatą pasistengsime įtraukti. Galbūt kartu komitete padėti suformuluoti tas esmines ekosistemines nuostatas, kurios galėtų turbūt kartu su Vyriausybe būti pateiktos Seimui per tą ateinančių dvejų metų laikotarpį, kai šias įstatymo pataisas mes prašome… įsigaliojimą prašome atidėti.
PIRMININKAS. Klausia D. Jankauskas. Prašau, kolega.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tikrųjų turėjau panašų klausimą, kadangi šiais metais ir buvo numatyta, kad bus parengta kompleksinė socialinio draudimo įmokų sistema smulkiajam verslui, taip pat ir mažosioms bendrijoms. Kadangi to nėra padaryta, tai mano klausimas gal šiek tiek ir pasikartojantis. Ar jūs tikite tuo, ką baigdamas pateikimą sakėte, – bendromis jėgomis Seime per tuos dvejus metus parengti kompleksinę socialinio draudimo sistemą mažųjų įmonių atžvilgiu, ar vis dėlto būtų logiškiau galbūt papildomame ar pagrindiniame komitete suformuluoti pagrindinius principus, pagal kuriuos Vyriausybė su ministerijomis ir parengtų reikiamus pakeitimus?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš apie tai ir kalbėjau – komitetuose pabandyti suformuoti bendras ekosistemos nuostatas, pagal kurias Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galėtų parengti jau konkrečius įstatymų projektus.
PIRMININKAS. Salėje matau gerbiamąją K. Miškinienę. Ji – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė. Jeigu kolega A. Mitrulevičius džentelmeniškai sutiktų, galbūt leisime damai užduoti klausimą. Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Iš principo mano klausimas buvo labai panašus į gerbiamojo D. Jankausko. Nes Seimo rudens programoje buvo numatyta kompleksiškai peržiūrėti, ir Vyriausybė turėtų pateikti išvadas. Tai tiesiog labai tikėčiausi, kad į tai turėtų būti atsižvelgta.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip, mano pasiūlymas ir yra, kad atidėtume laikinai ir kad per tą laikotarpį mes rastume tuos bendrus sprendimus. Juo labiau kad Socialinių reikalų ir darbo ministerija buvo parengusi planą, kaip per 2013 ir 2014 m. tą sistemą pakeisti. Tai aš manau, kad bendromis tiek jūsų komiteto, tiek Ekonomikos komiteto pastangomis mes galėtume tą rezultatą pasiekti.
PIRMININKAS. Klausia A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, būtent Ūkio ministerija teikė šitą įstatymą dėl mažųjų bendrijų, jis buvo priimtas. Mane domintų klausimas, kiek vis dėlto verslo atstovų pasinaudojo šituo Mažųjų bendrijų įstatymu ir kiek jų maždaug įsisteigė? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Nuo rugsėjo mėn. – 3300. Tai yra pati populiariausia forma, dabar daugiausia besisteigiančios įmonės.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Prašau, kolega.
A. DUMBRAVA (TTF). Taip, aš manau, šitas jūsų siūlymas yra teisingas. Man atrodo, jis pasitvirtina, nes mes jau aną kadenciją apie tai kalbėjome ir darėme nemažai. Tačiau aš nelabai supratau. Gerbiamasis pranešėjau, kokios būtų tos įplaukos, tarkime, privalomojo sveikatos draudimo ir „Sodros“?.. Ką mes prarandame, sakykime taip. Ir kodėl atidedame dvejiem metams, o ne metams? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Noriu pasakyti, kad mes teiravomės Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, kokios būtų biudžeto netektys. Noriu pasakyti, kad šitos pajamos išvis nebuvo įtrauktos į biudžetą. Nulis! Tai tiek.
Koks kitas klausimas, atsiprašau? Matote, metai prabėga labai greitai. Jeigu pažiūrėtume, koks yra pateiktas planas, tai atlikti sistemos analizę… Aš bijau, kad kitų metų gale mes vėl atsidurtume tokioje pačioje situacijoje. Mano matymas toks, kad dvejų metų, jeigu mes ateinančiais metais kartu Seime tą ekosistemos visą apžvalgą, plius gautume analitinę medžiagą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir dar beveik metai užtruks, kol parengsime įstatymo pataisas…
PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Galite sugrįžti.
Mielieji kolegos, užsirašiusių kalbėti už ir prieš matau tik šešis, kurie labai įsitikinę už. Ar galima paprašyti jūsų nekalbėti? Dėkui. Kolegos, galime sutarti bendru sutarimu? Labai ačiū jums.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl abiejų projektų, čia yra suprantamas dalykas. Papildomo kol kas nėra. Gal Ekonomikos komitetas norėtų? Ekonomikos komitetas norėtų. Ir Biudžeto ir finansų komitetas. Siūlote kreiptis Vyriausybės išvados. Galime pritarti? Na, sako, nori. (Balsai salėje) Aš manau, gal kreipsimės ypatingos skubos tvarka, jeigu tikrai norite. Taip. Dėkoju.
Siūloma svarstyti gruodžio 12 d., atitinkamai Vyriausybė turės suspėti pateikti išvadą ir kitą informaciją.
Kolega D. Kreivys. Prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš gerbiamiesiems Seimo nariams noriu priminti, ką ir sakiau iš tribūnos, kad šitos įplaukos į kitų metų biudžetą iš šito papildomo apmokestinimo nėra numatytos. Yra nulis.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Mes laikomės to, ką sutarėme. Baigiame abiejų klausimų svarstymą.
Mielieji kolegos, buvo numatyta, kad Seimo posėdis baigsis 18 val. 10 min. Mes turime dar iš esmės apsvarstyti tris klausimus. Aš prašau jūsų sutikimo, kad mes galėtume darniai ir kolektyviai greitai apsvarstyti šiuos klausimus. Matau jūsų akyse užsidegimą. Dėkoju.
18.07 val.
Kolegos, rezerviniai 1a, 1b ir 1c klausimai, atitinkamai – Etninės kultūros globos tarybos įstatymo projektas ir Seimo nutarimo „Dėl Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas bei Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas. Svarstymo stadija.
Maloniai kviečiu V. Stundį. Prašau, kolega.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Komitetas bendru sutarimu nutarė, kad visus tris įstatymų projektus reikia grąžinti iniciatoriams tobulinti. Argumentai labai paprasti. Pritardamas idėjoms ir sumanymams komitetas pasigenda teisės aktų precizijos, tam tikro suderinamumo su kitais teisės aktais ir įvertina, be abejo, Teisės departamento ir Vyriausybės išvadas. Taigi siūlymas – grąžinti tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkui, kolega. Ar galime bendru sutarimu? Sutaupytume laiko. Ačiū, kolegos, už jūsų supratimą. Pritarta.
18.09 val.
Trečias rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos“ projektas Nr. XIIP-824. Pateikimo stadija. Pranešėjas – K. Starkevičius. Kolega, tribūna laukia jūsų.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Labas vakaras, gerbiamieji kolegos! Aš teikiu šį klausimą kartu su kitais Seimo nariais, tai E. Gentvilu, A. Vidžiūnu, V. Kamblevičiumi, J. Kondrotu, P. Čimbaru, E. Jonyla, B. Pauža, M. Basčiu ir K. Grybausku. Šis klausimas buvo planuotas svarstyti dar spalio mėnesį, bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad. Mūsų tikslas dėl šio klausimo yra iškeltas ir Ūkininkų sąjungos šių metų birželio 7 d. įvykusiame suvažiavime priimtoje rezoliucijoje bei 2013 m. kovo 22 d. vykusiame visuotiniame žemdirbių suvažiavime.
Galiu pasakyti, kad šie klausimai yra aktualūs šiandien, nors tas nutarimas yra parengtas anksčiau. Mano manymu, tai parodys mūsų bendrą Seimo, Seimo narių darbą, Kaimo reikalų komiteto narių darbą su Vyriausybe ir padės išsiaiškinti tuos klausimus, kur dar šiandien yra takoskyros. Jeigu mes visi vieningai įgyvendinsime šį nutarimą, tai bus paskatinta ir gyvulininkystės plėtra, gal rasime ir būdų mokėti subsidijas už pagamintą ir realizuotą gyvulininkystės produkciją, daugiau Europos Sąjungos paramos lėšų bus skirta vietinės reikšmės kelių remontui ir naujų kelių tiesimui kaimo vietovėse, atsisakant neperspektyvių kelių remonto. Pagal naująją finansinę perspektyvą bus sudarytos geresnės sąlygos kaimo veiklos grupei (…) kaimo bendruomenes aktyviai dalyvauti veikloje, finansuojamoje iš įvairių Europos Sąjungos fondų.
Dar galėčiau vardyti daug šio nutarimo pliusų, bet svarbiausia turbūt, kaip matote, šį klausimą teikia įvairių frakcijų nariai, tai parodysime bendrą nuomonę mūsų Seimo, kalbant apie žemdirbius ir mūsų kaimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Jūsų projektu susidomėjo dvi kolegės. Pirmoji – I. Šiaulienė. Prašom, kolege.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nutarimo projektas gal ir nėra blogai, mąstant apie mūsų žemės ūkio padėtį, bet vis dėlto aš norėčiau paklausti jūsų, kad Lietuva – žemės ūkio kraštas, ir štai dabar mes importuojame pieną, mėsą, grūdų lyg ir pagaminame, bet visi yra parduodami. Kaip su mūsų žemės ūkio gamyba?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Tikrai ji nėra… yra gero lygio. Aš galiu pasakyti, kad mums pieno produktų šiandieną užtektų, tik 50 %. reikėtų melžti, kiek mes šiandien melžiame. Mes iš tikrųjų dar atsivežame iš užsienio ir po to jau pagamintą galutinį produktą, ar tai sviestą, ar tai varškę, eksportuojame į kitas šalis. Tai vėlgi išsaugoti gamybiniai pajėgumai, nes, žinome, jie buvo sukurti dideli ir per šitą laiką yra sustiprinti iš Europos Sąjungos lėšų. Šitas nutarimas ir padėtų, kad kuo daugiau mes turėtume ir savo žaliavų, kad nereiktų įsivežti tos pačios mėsos ir po to perdirbus į galutinius produktus ją eksportuoti. Bet jūs puikiai suprantate, kad daugiausia laimi ta šalis, kuri ne žalią produktą parduoda. Jūs labai teisingai paminėjote grūdus, bet jeigu ar jau pagamintą mėsą, ar pieno produktus, labai jau perdirbtus, parduodame, tai sukuriame daug didesnę pridėtinę vertę. Grūdus – taip. Per šį laiką labai išaugų mūsų… Jeigu 1990 m. mes grūdų nė 3 mln. tonų neužauginome, dabar 4,8, šiemet 4,4 bus. Ir tas didelis eksporto kiekis – 2,5 yra žaliavos eksportas. Aišku, reikia daugiau gyvulių, tada mes daugiau pagaminsime produkcijos ir eksportuosime, bet visuomet mes… Dabar visose srityse mes pagaminame daugiau, negu reikia Lietuvos poreikiams. Galvoju, tai yra gerai, nes tai papildomos darbo vietos, mūsų pramonė dirba. Svarbiausia – produkciją gaminant reikia pasiekti, kad kuo daugiau iš savo žaliavų gamintume.
PIRMININKAS. Kolega, jūsų ilgi atsakymai apie maisto produktus mus verčia vėlyvą vakarą pradėti nerimauti. Aš prašyčiau pagarbos kolegoms.
V. M. Čigriejienė. Prašom, kolege.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano kaimyne, sakykite, kaip jūs galvojate, kokios Europos Sąjungos lėšos turėtų būti skiriamos kaimui, kad kaimo gyventojai, ne tik ūkininkai, pajustų Europos Sąjungos paramą ir skirtumai tarp kaimo ir miesto išnyktų, kaip yra, pavyzdžiui, Vokietijoje? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Yra ir mūsų nutarime vienas punktas. Aš galvoju, kaip tik per diskusijas bus galima pasiekti, kad iš II ramsčio, kur skirta kaimo programoms, projektams, būtų daugiau skirta vietos veiklos grupėms, per kurias ir yra įgyvendinami šie projektai. Jeigu bendrai dirbsime, galvoju, 2020 m. dar geresnį vaizdą pamatysime mūsų kaime, ir tas atotrūkis tarp miesto ir kaimo mažės.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prašau sugrįžti. Tuo pateikimą baigėme.
Kolegos, ar galime pritarti šitam projektui bendru sutarimu, nes norinčių klausinėti nėra? (Balsai salėje) Jūs norite balsuoti? Tikrai, čia principinė nuostata. Konstitucinę teisę taip pat turite. Kolegos, pasiruoškite balsuoti atitinkamai dėl Seimo nutarimo „Dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos“ projekto. Kas už, kas prieš ir kas susilaikote, atitinkamai pareikškite savo nuomonę.
Kolegos, balsavo 46 Seimo nariai: už – 46, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Puikus rezultatus, sveikinu teikėjus. Kolegos, pagrindiniu siūloma skirti Kaimo reikalų komitetą, papildomu – Europos reikalų komitetą. Galime pritarti? Dėkoju. Svarstymo diena – 2013 m. gruodžio 3 d. Šio klausimo svarstymą ir baigiame.
18.17 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Aleksandro Jegorovo peticijos“ priėmimas
Kolegos, paskutinysis šios darbotvarkės klausimas toks, koks yra suformuluotas, tai yra 7 rezervinis – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Aleksandro Jegorovo peticijos“ projektas. Kviečiu P. Čimbarą, Peticijų komisijos pirmininką, pateikti šitą klausimą. Prašom, Petrai.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
Vadovaudamasis Peticijų įstatymu ir Peticijų komisijos nuostatais, teikiu išvadą dėl A. Jegorovo peticijos „Dėl teisės aktų, reglamentuojančių vienkartinių išmokų bei pensijų mokėjimą nukentėjusiems asmenims, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės avarijos padarinius“ priėmimo.
Šią peticiją komisija išnagrinėjo lapkričio 6 d. ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą papildyti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą nuostata, jog valstybinę pensiją turėtų teisę gauti ir nukentėję asmenys, dalyvavę likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, tačiau neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės.
Motyvai, kodėl (…) buvo atmestas, jums yra išdėstyti išvadoje, tik norėčiau pažymėti, kad visos valstybinės pensijos yra mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams, o nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija yra mokama Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, ir būtina sąlyga – kad jiems būtų pripažintas nuo 1939–1990 m. okupacijų nukentėjusių asmenų teisinis statusas. Šis statusas gali būti pripažintas taip pat tik Lietuvos Respublikos piliečiams. Tai numato Asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, teisinio statuso įstatymas. Taigi net ir pakeitus Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnį, kaip siūlo pareiškėjas, jis valstybinės pensijos negalėtų gauti, nes negalėtų gauti nukentėjusio asmens teisinio statuso.
Prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kolega, jūsų nenori paklausti nė vienas Seimo narys, nenori išsakyti savo nuomonės, todėl mums reikia pritarti. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos.
Ką gi, man yra malonu paskelbti, kad dabar turime galimybę pareikšti savo nuomonę pareiškimų žanro srityje. Ar yra tarp mūsų norinčių suformuluoti vieną ar kitą pareiškimą? Nematau.
Kolegos, aš norėčiau pasveikinti jus visus už tai… už jūsų kantrybę ir užsidegimą. Pripažindamas jūsų dalyvavimą Seimo posėdyje, skelbiu registraciją.
Kolegos, užsiregistravo 43 Seimo nariai. Tuo 2013 m. lapkričio 12 d. posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Gero vakaro, kolegos.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.