LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 94
STENOGRAMA
2013 m. lapkričio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, mielieji kolegos, malonu visus matyti. Aišku, norėtųsi, kad daugiau būtų žmonių Seimo plenarinių posėdžių salėje. Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. lapkričio 7 d. plenarinio posėdžio pradžią. (Gongas) Kviečiu visus registruotis.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 55 Seimo nariai. Aš manau, kad laikui bėgant mūsų salėje padaugės.
Gerbiamieji kolegos, šiandien turime ypatingą progą – mūsų kolega Seimo narys P. Gražulis švenčia garbingą savo jubiliejų, labai gražūs skaičiai – 55. Gerbiamasis Petrai, viso Lietuvos Respublikos Seimo vardu sveikiname tave su garbingu gimtadieniu, norime palinkėti tau kuo geriausios kloties, kuo geresnių politinių rezultatų ir būti tokiam aktyviam, koks buvai iki šiol. Norime įteikti, Petrai, tau gėlių. (Plojimai)
10.02 val.
Gerbiamieji kolegos, prašau užimti savo darbo vietas. Salėje mūsų daugėja.
Šiandien įvyko Seniūnų sueiga. Buvo pristatyta šios dienos darbotvarkė. Matote, yra šiokių tokių tos darbotvarkės, kurios projektas buvo pateiktas, pokyčių. Seniūnų sueigoje priėmėme bendrą sprendimą ir būtent plenariniam posėdžiui teikiam darbotvarkę, kurią jūs turite ir dėl kurios mums reikia apsispręsti. Gerbiamieji kolegos, aš nematau… Gerbiamasis A. Matulas nori kažką pasakyti dėl darbotvarkės. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu siūlau grąžinti į darbotvarkę 1-3 klausimą – Reklamos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, nes įstatymo projektas yra notifikuotas Europos Komisijos. Tiek Europos Komisija, tiek mūsų Maisto ir rizikos vertinimo institutas atliko energinių gėrimų paplitimo tyrimą. Akivaizdu, kad šis gėrimas, ypač maišant jį su alkoholiniais gėrimais, daro didžiulę žalą jaunimui. Todėl labai prašyčiau frakcijos vardu grąžinti jį į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanai, aš nesuprantu, aš buvau Seniūnų sueigoje, gerbiamasis J. Razma lyg ir siūlė išbraukti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, tuo metu nebuvo to projekto. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau. Jūs dabar siūlote vėl įtraukti, taip? Frakcijos vardu. Gerai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Frakcija aukščiau frakcijos pirmininko pirmojo pavaduotojo.
PIRMININKAS. Supratau hierarchiją. Gerai, kad priminėte. Tiesiog jūsų nuomonė keičiasi, todėl ir norėjau pasitikslinti. Norėjau, kad išgirstų visi esantys plenariniame posėdyje.
Gerbiamasis P. Gražulis, po to – I. Šiaulienė. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Pirma Irena.
PIRMININKAS. Pirma Irena. Džentelmeniška.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gal truputį pritrūko politinio apdairumo ir dėl to tai yra susiję. Nors klausimas dėl banko, bet gali būti susijęs su kitais svarbiais Lietuvos strateginiais tikslais, todėl 1-2 klausimą prašytume šiandien išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Irena, nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektą jūs siūlote išbraukti? Ačiū, supratau.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš tuo pačiu klausimu.
PIRMININKAS. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji Irena, aš tuo pačiu klausimu. Vis dėlto turime rasti kokį nors sprendimą. Buvo tartasi ir su teisininkais, ir su kitais, kad čia tikrai jokiems strateginiams sprendimams nesukliudys, nes Konstitucinis Teismas, kai kreipiasi Seimas, savo išaiškinimą pateikia per mėnesį laiko. Yra tokia praktika ir čia niekas nesugrius. Todėl prašyčiau susitelkti ir priimti šį nutarimo projektą. Tikrai jokių griūčių nebus. Užtenka žaisti tuos politinius žaidimus. Kad ir kokį tu projektą užregistruosi, kad ir kaip tu jį pateiksi, vis kas nors yra blogai. Todėl prašyčiau balsuoti vienbalsiai, kreipkimės, Konstitucinis Teismas išaiškins greitai, tada žinosime, kokius žingsnius žengti toliau.
PIRMININKAS. Supratome gerbiamojo P. Gražulio nuomonę. Gerbiamoji A. Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė. Prašom.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau paprašyti, gal būtų galima rezervinį r-2 klausimą – Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-881 perkelti į mūsų dieninę darbotvarkę, gal net ikipopietinę, kad galėtume suspėti, nes tai yra su biudžetu susiję dalykai, kad dar iki kitos savaitės kaip nors galėtume pajudinti šitą klausimą, apsvarstyti komitete ir salėje? Ar būtų galima?
PIRMININKAS. Taip, gerbiamoji Audrone, mes paklausime Seimo narių. Viskas iš eilės.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Tikiuosi, kolegos, kad palaikysite.
PIRMININKAS. Jūsų siūlymą išgirdome. Visi Seimo nariai, dalyvaujantys plenariniame posėdyje, išgirdo, todėl pradėsime iš eilės. Kaip buvo pasiūlyta Seimo narių papildyti darbotvarkę, tokia tvarka mes ir priimsime sprendimus. Jurgis, atsiprašau, A. Matulas siūlė įtraukti į darbotvarkę 1-3 klausimą, įstatymo projektą Nr. XIP-4092, t. y. grąžinti į darbotvarkę. Gerbiamieji kolegos, gal bendru sutarimu galime? (Balsai salėje) Ne, nėra bendro sutarimo. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad grąžintume į darbotvarkę 1-3 klausimą, įstatymo projektą Nr. XIP-4092, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas už A. Matulo pasiūlymą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Gerbiamieji kolegos, už pasiūlymą – 57 Seimo nariai, todėl šis klausimas į darbotvarkę yra įtrauktas. Ačiū.
Dabar dėl kitų pasiūlymų. Yra pasiūlymas išbraukti. Darbotvarkės 1-2 klausimas, nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas Nr. XIIP-1167. Gerbiamieji kolegos, čia mes turėtume labai rimtai pagalvoti, nes nėra Teisės departamento išvados šiuo klausimu. Jeigu mes jį paliekame, tai pabandome nukelti į vėlesnį laiką. Ar bendru sutarimu galime sutarti? (Balsai salėje) Manau, kad į popietinį posėdį. (Balsai salėje) Jeigu bus išvados. Bendru sutarimu pritarta. (Balsai salėje) Jau yra išvados. Tada apsisprendžiam. Jeigu yra išvados, ar galime sutarti bendru sutarimu, kad paliekame šį klausimą darbotvarkėje? Balsuojame. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad paliekame šį darbotvarkės klausimą darbotvarkėje, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Triukšmas salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 32. Taigi darbotvarkėje šis nutarimo projektas yra paliktas.
Dabar kitas pasiūlymas. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė gerbiamoji A. Pitrėnienė pasiūlė iš rezervinių klausimų įtraukti į rytinį posėdį klausimą, susijusį su projektu Nr. XIIP-881. Gerbiamoji Audrone, jeigu mes tvarkingai judėsime, tą klausimą įtrauksime į rytinį posėdį. Pabandysim. (Balsai salėje) Arba prieš Vyriausybės valandą mes jį įtrauksim. Ar jūs sutinkate su tokiu kompromisiniu variantu? Jeigu Seimo nariai sutinka, tik atsiradus pirmai galimybei iš karto įtraukiame ir svarstome šį klausimą. Gerai? Aš manau, kad mums pavyks padaryti iki popietinio posėdžio. Gerai? Ar gerai, ar tiksliai fiksuojame? Bet jeigu tiksliai fiksuosime, mes negalime šitaip, galime nespėti. Pranešėjas yra ministras. Ar jūs suderinsite su ministru? Suderinsite. Gerai, tada rytiniame posėdyje. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad rytiniame posėdyje panagrinėtume šį klausimą? Pritariame bendru sutarimu, paskutinis klausimas rytiniame posėdyje. Reikia suderinti su ministru. Ačiū. Pritarta. Ačiū už supratimą. Daugiau pastabų ir pasiūlymų dėl darbotvarkės nėra. Galbūt… Dar, matau, gerbiamasis K. Starkevičius. Prašom, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, klausimas dėl bendrosios žemės ūkio politikos. Nutarimas buvo pateiktas dar rugsėjo mėnesį, parengtas ir buvo numatyta svarstyti spalio mėnesį. Traukiant į darbotvarkę, sudarant šios savaitės darbotvarkę, aš Pirmininkės prašiau, buvo įtrauktas į rezervą. Dabar dar atidėtas į rezervą. Vis dėlto spalio mėnuo ir lapkritis, gal pasvarstome šiandien, ten ne toks sudėtingas. Čia yra ir pozicijos, ir opozicijos, daugelio Seimo narių parengtas.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, jums už pastabas. Aš manau, kad šios dienos darbotvarkėje mes tikrai neturime jokių galimybių. Aš paprašyčiau, kad ir jūsų frakcijos seniūnas, gerbiamasis Kazimierai, kad Seniūnų sueigos metu pasiūlytų įtraukti šį klausimą. Tiesiog galima ir raštu nuo frakcijos įtraukti. Ir artimiausiu metu mes galime pasvarstyti. (Balsas salėje) Jis yra išbrauktas iš rezervo, tiesiog galėjote paprašyti, kad jis būtų paliktas šios dienos darbotvarkėje. Aš manau, kad nebus didelių problemų, ir artimiausiuose posėdžiuose mes patenkinsime mūsų kolegų prašymą. Visi pasiūlymai, visos pastabos, kurios buvo pateiktos Seimo narių, yra apsvarstytos. Ar galime bendru sutarimu pritarti su visom pastabom ir pasiūlymais šios dienos darbotvarkei? Ar norite balsuoti? Pritarta bendru sutarimu šios dienos darbotvarkei.
10.12 val.
Pirmasis darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal Konstitucijoje nustatytą priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIIP-1167. Pranešėjas gerbiamasis J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Kviečiame į tribūną. Gerbiamasis pirmininke…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iniciatyva kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl vienos iš Konstitucijos pataisų atsirado po to, kai Seime mes ne taip seniai balsavome dėl Konstitucijos 74 straipsnio pataisos. Pirmojo balsavimo metu per priėmimo stadiją buvo pritarta ir atsirado viešai išreikštų abejonių, kad Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalyje nustatyti konkretūs Konstitucijos keitimo iniciatyvos subjektai, reiškia, kad svarstant Konstituciją Seime jis negali būti keičiamas. Taip išeina, kad, pagal kritikų nuomonę, jis turi būti balsuojamas tik tokios redakcijos, dėl kurios kreipėsi ketvirtadalis Seimo narių. Todėl nėra kito būdo, kaip patikrinti, ar tai nepažeidžia Konstitucijos pagal svarstymo ir priėmimo tvarką, tik kreiptis į Konstitucinį Teismą. Bet šis Konstitucijos pataisų projektas dar nėra galutinai priimtas, dar laukia antrasis balsavimas. Vadinasi, yra galimybė tikrinti tik kitas Konstitucijos pataisas, kurios buvo priimtos anksčiau. Būtent ši pataisa, dėl kurios dabar yra iniciatyva kreiptis į Konstitucinį Teismą, pasikeitė gana ženkliai, pradedant nuo to, kad visiškai kitokia redakcija atsirado priėmimo metu, negu buvo, kai buvo išreikšta iniciatyva ketvirtadalio Seimo narių.
Remiamasi tuo, kad Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalis yra susijusi su Konstitucijos 76 straipsniu, kuriame pasakyta, kad Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas ir Seimo statutas turi įstatymo galią. Seimo darbo tvarkos įstatymas apima ir įstatymų leidybos procedūros reglamentavimą, ir tai buvo nagrinėta Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 8 d. paskelbtame nutarime, 2002 m. sausio 14 d. nutarime. Aiškindamas Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostatą kartu su Konstitucijos 76 straipsnio nuostata, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad abi šios nuostatos reiškia, jog įstatymo priėmimo tvarka gali būti reguliuojama Seimo statutu, taip pat kitais įstatymais. Konstitucinio Teismo 2001 m., 2002 m. nutarimai. Seimo pareiga laikytis Seimo statute apibrėžtų įstatymų priėmimo taisyklių ne tik gali, bet ir turi būti vertinama kaip konstitucinė pareiga, nes ją lemia nuostata, įtvirtinta Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje. Tai yra Konstitucinio Teismo 1993, 2000 ir 2002 m. nutarimai. Seimas, nustatydamas įstatymų priėmimo tvarką, turi paisyti Konstitucijos normų ir principų. Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją turi teisę ketvirtadalis Seimo narių ar 300 tūkst. Lietuvos rinkėjų, ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų, o Konstitucijos 148 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Konstitucijos pataisos dėl kitų, tai yra ne dėl pirmojo ir keturioliktojo skirsnių, kur išimtinai tik referendumu galima keisti, turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka ir laikoma priimta, jeigu už pataisų projektą balsavo ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių.
Konstitucinis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad Seimas, leisdamas teisės aktus, turi žiūrėti, kad jie vienas kitam neprieštarautų, ir cituoju: „Seimas, atstovaudamas Tautai, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas yra savarankiškas tiek, kiek jo galių neriboja Konstitucija bei įstatymai. Neginčytina Seimo prerogatyva yra priimti, pakeisti, papildyti bei pripažinti netekusiais galios galiojančius įstatymus ir poįstatyminius aktus, tačiau tik laikantis Konstitucijoje nustatytos tvarkos ir visuotinai pripažintų teisės aktų suderinamumo principo.“ Įvertinęs visa tai, teikiu Seimui kreipimosi projektą dėl Konstitucijos 125 straipsnio, kurio iniciatyvos metu buvo pateikta iniciatyva, kad pinigų emisijos teisę dėl 2 dalies turi Lietuvos bankas, o galutinė išraiška – 2 dalis, šita iniciatyva buvo visai išbraukta, atsirado toks tekstas, papildant 3 dalį tokiais žodžiais: „Lietuvos banko valdybos pirmininko teisinį statusą bei atleidimo pagrindus.“ Visa ta dalis skambėtų taip: „Lietuvos banko organizavimo ir veiklos tvarką, taip pat įgaliojimus ir banko valdybos pirmininko teisinį statusą bei atleidimo pagrindus nustato įstatymas.“ Kitaip sakant, pasipildė tik ta nuostata, kuri ir taip buvo iki šiol įstatyme. Todėl nėra kito būdo patikrinti, ar procedūra pažeista, svarstant ir priimant Konstitucijos pataisas, kaip kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Norėjau paklausti pranešėjo. Aš suprantu, iš kur kilo tas mūsų smalsumas sužinoti tą tvarką ir visa kita. Ar jūs esate įvertinę, ar pasižiūrėjote, jeigu Konstitucinis Teismas pasakytų, kad prieštaravo, kiek Konstitucijos straipsnių mums reikėtų pakeisti iš naujo? Nes turbūt ne šitas vienas buvo keistas, to straipsnio pakeitimus reikėtų automatiškai priimti iš naujo. Kiek dar Konstitucijos straipsnių reikėtų vėl atgal pakeisti ir sutvarkyti, jeigu Konstitucinis Teismas pripažintų, kad tai prieštarauja Konstitucijai pagal priėmimo tvarką?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Matote, neaišku, kaip pasakys Konstitucinis Teismas. Konstitucinis Teismas kitą sykį įvertinęs, kad procedūra gali būti pažeista, pavyzdžiui, doktrinos paskutiniai pokyčiai, pavyzdžiui, dėl biudžeto priėmimo, yra tokie, kad procedūros buvo pažeistos, bet tie pažeidimai nebuvo tokie esminiai, kad būtų galima vertinti, kad pats įstatymas prieštarauja Konstitucijai pagal priėmimo ir svarstymo tvarką. Jeigu tokių straipsnių, kurie buvo keičiami pasikeitus pirminei iniciatyvai ir galutinei redakcijai, iš devynių iniciatyvų – kas antra, tai yra kas antra iniciatyva buvo žodis žodin tas pats, kas buvo pirminėje iniciatyvoje. Kituose pasikeitimų buvo, bet galbūt jie nebuvo tokie ženklūs kaip šiame straipsnyje, kur visiškai pasikeitė tekstas papildant kai kuriais žodžiais ar sąvokomis.
Bet tai nereiškia, kad jeigu Konstitucinis Teismas pripažintų konkrečios pataisos prieštaravimą pagal procedūrą, kad kitos pataisos taip pat netektų galios, dėl jų taip pat reikėtų kreiptis. Aš visiškai esu įsitikinęs, kad remiantis tuo, ką aš anksčiau išdėsčiau, ir ta doktrina, kuri jau yra nustatyta Konstitucinio Teismo, vis dėlto Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad Seimo konstitucinė pareiga vadovautis Seimo statutu ir jo nustatyta tvarka, todėl kitos tvarkos kaip Statute daugiau nėra. Iš to, ką aš prieš tai kalbėjau apie aiškias Konstitucijos nuorodas…
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Paklausti nori kolega K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš faktiškai ne dėl to įstatymo, bet noriu jūsų paklausti. Ar ne per daug mes kreipiamės į Konstitucinį Teismą? Gal mes patys pajėgūs atsakyti į daugelį klausimų? Jūs teisininkai, jeigu kyla abejonių, matyt, jūs turite kokią nors nuomonę. Ar tikrai mes be jo negalime išsiversti ir taip dažnai apkrauname jį gal tokiu per dažnu darbu?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Šioje kadencijoje dar nė karto nebuvo kreipimosi. Tai ne taip, kaip praeitoje kadencijoje, kai į Konstitucinį Teismą buvo kreipiamasi Seimo kur kas dažniau. Matote, kai buvo viešai išsakytos abejonės ir jūsų frakcijai įvertinus pareiškimą, kad, jūsų įsitikinimu, yra pažeista procedūra, nėra kito būdo, kaip patikrinti procedūros atitikimą, ar Seimo nustatyta procedūra atitinka Konstitucijos nustatytą tvarką, ar ne. Aš nematau kito būdo, kaip patikrinti, ar Seimo statutas, šiuo atveju nustatyta procedūra, keičiant tuos Konstitucijos straipsnius, kuriuos gali keisti Seimas, yra tvarkinga, neprieštaraujanti Konstitucijai.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju jums. Gerbiamieji kolegos, kaip suprantu, motyvai už ir prieš. Motyvai už – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šitą procedūrą vienaip ar kitaip reikia baigti. Jūs žinote, kad yra žmogaus teisių sprendimas, žinote, kad buvo teikta daug įvairiausių iniciatyvų ir vis atsiranda kažkokių kliūčių. Šiuo metu, aš manau, vienintelis kelias, kad išsiaiškintume, ar ši procedūra, dėl kurios suabejojo buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas E. Kūris, prieštarauja Konstitucijai, yra vienintelis kelias kreiptis į patį Konstitucinį Teismą.
Kaip žinote ir kaip kalbėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas, tokių procedūrinių pažeidimų buvo labai nemažai priimant. Ir, kaip žinote, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tai paties įstatymo priėmimo esmės nekeičia. Žinoma, tokių procedūrų pažeidimų neturėtų būti, bet jeigu įstatymas priimtas, tai procedūra nėra aukščiau už įstatymo turinį.
Tikimės, kad Konstitucinis Teismas greitai duos atsakymą ir mes galėsime žengti paskutinį žingsnį balsuodami antrą kartą dėl šios Konstitucijos pataisos priėmimo. Ačiū visiems, kurie paremsite balsuodami.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pateikimo metu gali būti išsakyta tik viena nuomonė už. Nuomonės prieš mes nematėme.
Aš matau, kad Seimo Pirmininkė stovi dėl ypatingos skubos tvarkos. Gerbiamoji Pirmininke, dėl ypatingos skubos, prašom, jūsų nuomonė.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš garbiam Seimui dėl šio nutarimo projekto teikiu ypatingą skubą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmiausia mums vis tiek reikės balsuoti ir priimti po pateikimo šį nutarimo projektą. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume nutarimo projektui Nr. XIIP-1167, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Už – 78, prieš nėra, susilaikė 14. Po pateikimo nutarimo projektui pritarta.
Kaip jūs girdėjote, Seimo Pirmininkė siūlė ypatingą skubą. Pagal Statuto 164 straipsnį… Tiesa, dar reikia balsuoti. Kas pritariate ypatingai skubai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Pacituosim, pacituosim. Pereisime visas procedūras.
Už – 78, prieš – 1, susilaikė 15. Ypatingai skubai yra pritarta.
Dabar cituoju 164 straipsnio 4 punktą: „Svarstant projektą ypatingos skubos tvarka 155 straipsnio reikalavimai netaikomi ir priėmimo procedūra po pateikimo gali būti pradėta ne anksčiau kaip po 3 valandų pertraukos. Per šią pertrauką raštu pateikiamos įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos, Teisės departamento išvada dėl jų ir projektas suredaguojamas Dokumentų skyriuje. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos raštu pateikiamos likus ne mažiau kaip vienai valandai iki projekto priėmimo pradžios.“
Gerbiamieji kolegos, yra galimybė 3 valandas jums teikti įvairius pasiūlymus. Faktiškai 2 valandas, nes per vieną valandą turi pasižiūrėti jūsų pasiūlymus.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar papildomų komitetų, norinčių svarstyti šį nutarimo projektą, nėra? Nėra.
Gerbiamieji kolegos, manau, kad šitą klausimą reikėtų įtraukti pirmuoju numeriu į popietinį posėdį, bet ten yra opozicijos darbotvarkė. Arba tada paskutinį klausimą, jeigu mes turėsime, bet gali būti nepraėjusios trys valandos dėl paskutinio klausimo rytinės darbotvarkės. Tai, aš manau, gal vis dėlto pirmuoju klausimu popietinės darbotvarkės, na ką, padirbėsime ilgiau, jeigu reikės. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
10.30 val.
Taigi darbotvarkės 1-3a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIIP-1149. Pranešėja – gerbiamoji A. Stancikienė. Kviečiame, kolege, į tribūną. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Gerbiamieji kolegos, teikiu Seimo nutarimo projektą, papildantį 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimu patvirtintą Seimo III (rudens) sesijos darbų programos antrąją dalį 130 ir 131 punktais, tai yra įtraukti į rudens sesijos darbų programą įstatymų projektus, kurių Nr. XIIP-1129 ir Nr. XIIP-1143.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai kolegei už nutarimo projekto pristatymą. Nuomonės už ir prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, mes vykdome pateikimą, svarstymą ir priėmimą. Gal po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Diskutuoti užsirašė N. Puteikis, todėl, kolega, kviečiu jus į tribūną.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Generalinė prokuratūra naudojasi parlamentinės kontrolės nebuvimu. Paskutinis pavyzdys – ji netiria sistemos 112 neveikimo, kur akivaizdu, kad pinigai yra išleisti, o Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, dirbantys Bendrosios pagalbos centre arba Priešgaisrinės apsaugos departamente, pasirašė aktus, kad sistema veikia. Bet sistema neveikia. Generalinė prokuratūra šito tyrimo nevykdo. Tai yra vienas iš pavyzdžių, kai ji negina viešojo intereso, todėl randa labai daug laiko užsiimti tokiomis smulkmenomis kaip siemkės ir elektros lemputės.
Tai, kolegos, arba mes esame civilizuotos Vakarų europinės parlamentinės demokratijos dalis, arba nesame. Jeigu esame, tai neleiskime, kad specialiosios tarnybos, teisėsauga ir kiti Prezidentės teikimu skiriami pareigūnai užsiimtų tik tais uždaviniais, kuriuos gauna iš Daukanto aikštės, o užsiimtų tuo, kas parašyta įstatyme. Seimas yra garantas. Jeigu mes neturėsime svertų, poveikio šitiems pareigūnams ir šitoms teisėsaugos įstaigoms, tai jos toliau užsiims smulkmenomis. Todėl aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Norinčių kalbėti daugiau nėra.
Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu nutarimo projektui? Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų ir pastabų. Priimtas bendru sutarimu. Nutarimo projekto priėmimas pastraipsniui baigtas.
Gerbiamieji kolegos, gal… Nagli, kalbėsite, taip? Tai prašom. Ne, nes nuomonių prieš lyg ir nėra.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą Nr. XIIP-1149, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš – 1, susilaikė 19. Taigi nutarimo projektas Nr. XIIP-1149 priimtas. (Gongas)
10.35 val.
Kitas darbotvarkės klausimas 1-3b – Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1129. Pranešėja – gerbiamoji A. Stancikienė. Prašom, kolege, į tribūną.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Gerbiamieji kolegos, priėmus Seimo statuto pataisas, kurios numato, kad Seimas tada, kai nepritaria metinei Generalinės prokuratūros ataskaitai, gali teikti Prezidentui nutarimo projektą su siūlymu atleisti generalinį prokurorą, liko visiškai nesuderinta tarpusavy tokia teisinė kolizija: Konstitucijos 118 straipsnio 6 dalis aiškiai numato, kad generalinis prokuroras gali būti atleidžiamas tik pagal įstatyme numatytą tvarką, o įstatymas numato aštuonis atvejus, kada prokuroras ir jo pavaduotojas gali būti atleidžiami, bet į tuos aštuonis atvejus nepatenka tas atvejis, kuris šiuo metu jau yra įteisintas Seimo statute. Taigi visiškai neaišku, kaip šiame procese dalyvauja Seimas.
Todėl manau, kad ne imperatyvią nuostatą, bet kaip galimybę, kad taip atsitikus ir kai prokuroro darbas yra vertinamas blogai, kai Seimas pasiūlo Prezidentui, vis dėlto prokuroras gali būti atleidžiamas. Tai siūlau papildyti Prokuratūros įstatymo 22 straipsnį nauja dalimi, numatančia tokią galimybę.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Jonyla. Prašom, kolega.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, sakykite, dabar lyg ir buvo nepatvirtinta generalinio prokuroro ataskaita. Tai šitas įstatymas… jeigu būtų priimtos pataisos, tai jos įsigaliotų nuo kitų metų. Ar jos galiotų šitam prokurorui dėl to, kad mes nepritarėme ataskaitai, ar čia paprasčiausiai ateityje tas įstatymas galiotų? Kaip tai bus? Ačiū.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Šituos dalykus, kada ir kokia nuostata, ir kokiu atveju pradeda galioti, iš tikro turėčiau aiškinti ne aš. Bet aš manau, kadangi tas procesas su generalinio prokuroro siūlymu Prezidentei svarstyti dėl jo atleidimo iš tikro dar nėra Seime priimtas ir dar nėra nusiųstas Prezidentei, tai aš nematyčiau čia kažkokio, vadinkime, kad jis negali būti šiuo atveju taikomas. Tikrai, aš tų teisinių aiškinimų negaliu jums pateikti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega B. Pauža. Ruošiasi N. Puteikis.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji pranešėja, jūs turbūt gerai žinote, kad Seimui yra atskaitinga ne tik Generalinė prokuratūra, bet ir daugiau valstybės institucijų.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Taip.
B. PAUŽA (LSDPF). Tai prašau pasakyti, dėl kokių priežasčių išskiriama vien Generalinė prokuratūra? Gal būtų galima kartu išspręsti tuos klausimus ir dėl kitų valstybės institucijų, pavaldžių, atskaitingų Seimui? Ačiū.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Be abejonės, jūs labai tiksliai ir labai teisingai pasakėte, taip ir reikėtų daryti. Aš norėčiau paklausti, kodėl tiek Teisės departamentas, tiek komitetai, kurie užsiima, na, kaip jūs pasakėte, konkrečių Seimui atskaitingų valstybės įmonių, vadinkime, parlamentine kontrole, neteikia tokių siūlymų? Aš nežinau. Aš negaliu atsakyti, kodėl šitas Prokuratūros įstatymo pataisas turėjo teikti… Iš tikro teikiame mes, Seimo nariai, pavyzdžiui, kurie nedirbame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tai nėra konkrečiai mano kuruojama sritis. Tiesiog aš manau, kad, be abejonės, peržiūrėti tų įstaigų, atskaitingų Seimui, sąrašą ir pataisyti tuos įstatymus, kuriuos jūs ką tik paminėjote, galbūt reikėtų, tikrai reikia. O tas klausimas visiškai nėra naujas. Prisiminkime, kad Antikorupcijos komisija praeitoje kadencijoje labai aiškiai savo išvadose pasisakė dėl Prokuratūros įstatymo keitimo, kai buvo akivaizdu, kad net ir tais atvejais, kai Generalinės prokuratūros veikla visiškai netenkina parlamentinę kontrolę vykdančio Seimo, vis tiek nėra jokių būdų reikalauti tą veiklą gerinti, nes bet kokie Seime priimami dokumentai yra tiktai formalūs, iš esmės juos galima mesti tiesiai į šiukšlyną. Šiuo atveju aš tiesiog vykdau tai, ką jau praeitoje kadencijoje Antikorupcijos komisija numatė.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Klausia kolega N. Puteikis. Ruošiasi P. Gylys. Prašom.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Ar teisingai suprantu, kad generalinis prokuroras yra vienintelis Lietuvos Respublikos pareigūnas, kuriam negalima surengti apkaltos? Prezidentei galima, Seimo nariui galima, Aukščiausiojo Teismo teisėjui galima, o čia padaryta išimtis?
A. STANCIKIENĖ (DKF). Taip, jūs teisingai pasakėte ir jūs, be abejonės, žinote, kad tokia situacija yra, nes praeitoje kadencijoje irgi dalyvavote ir Antikorupcijos komisijoje, ir esate vienas iš šito įstatymo teikėjų. Be abejonės, tokia situacija yra, ji yra visiškai netoleruotina. Faktiškai vienintelis pareigūnas valstybėje, kurio atleidimo mechanizmas yra labai sudėtingas. Netgi tuo atveju, kai Prezidento, pavyzdžiui, netenkina jo darbas, pasižiūrėkime, jeigu nepatenka į tuos 8 punktus, įvardintus Prokuratūros įstatyme, 8 atvejai, kada prokuroras gali būti atleidžiamas, tai net Prezidentas negali teikti jo atleidimo. Aš manau, kad tai yra visiškai netoleruotina situacija valstybėje, tuo labiau kad parlamentas iš tikro vykdo parlamentinę kontrolę. Įsivaizduokite, jeigu mes matome, kad, pavyzdžiui, tam tikrų teisėsaugos institucijų darbas mūsų netenkina, absoliučiai nieko negalime padaryti, tai čia tiesiog mes skatiname neveikimą kai kurių institucijų vadovų, kadangi jie žino, kad jie vis tiek negali būti niekaip baudžiami.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P. Gylys. Ruošiasi L. Balsys.
P. GYLYS (DKF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, visuomenėje yra gana stipri nuostata, kad parlamentinė kontrolė, apskritai parlamento vaidmuo yra nepakankamas šitoje valstybėje de facto. Ir tai, ką minėjo gerbiamasis N. Puteikis, kad prokuroras yra lyg už Seimo kontrolės ribų, ar tai nėra tam tikras teisinės konstitucinės sandaros pažeidimas, nenuoseklumas, kad Seimui nesuteikta galimybė kaip antram subjektui po tautos kontroliuoti šitos institucijos? Juolab kad jūsų pasiūlymas yra švelnus, nėra imperatyvas Seimo, bet tiesiog tokia galimybė, kad prokuroras, generalinis prokuroras, gali būti atleistas, jeigu ataskaitai Seimas nepritaria. Kaip jūs reaguojate į, sakysim, kai kurių teisininkų išankstines atakas šitame viešosios erdvės fragmente?
A. STANCIKIENĖ (DKF). Aš nesu teisininkė, bet pasakysiu savo nuomonę. Aš manau, kad tas kai kurių Prezidentei atstovaujančių ir politikų, ir žiniasklaidos atstovų tvirtinimas, kad Prezidentė laisva elgtis kaip tinkama, iš tikro yra gana, vadinkim, teisiškai nepagrįstas dėl to, kad tautos suverenitetas yra įgyvendinamas kaip tik per parlamentinę kontrolę. Aš taip suprantu, kad parlamentinė kontrolė yra neatskiriama konstitucinės demokratijos dalis. Jeigu dingsta tokios kontrolės galimybė arba ją uzurpuoja koks nors vienas asmuo, arba gal dariniai, na, šiuo atveju tam tikri teisininkų arba žiniasklaidos dariniai, tai iš viešojo gyvenimo dingsta tautos suvereniteto atstovavimas. Iš tikro galima tai prilyginti parlamentinės demokratijos dingimui iš valstybės. Aš manau, kad tautos suverenitetas negali būti skaidomas, Seimo nario įgaliojimai lygiai taip pat ir todėl pagal Konstituciją jie negali būti ribojami. Seimo nariai turi teisę pareikšti savo nuomonę apie… vykdydami parlamentinę kontrolę, pareikšti savo nuomonę apie jų skiriamų pareigūnų arba institucijų darbą. Tai prievolė, mano nuomone, net ne pareiga, o prievolė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji Aurelija, aš irgi vienas iš teikėjų, tai, be abejo, pritariu šitam siūlymui. Generalinis prokuroras turi būti nepriklausomas, tai yra įtvirtinta įstatymu ir tai yra gerai teisinėje valstybėje, tačiau tas nepriklausomumas, be abejo, negali šiaip savaime teoriškai egzistuoti, jis turi būti kaip nors subalansuotas, subalansuojant ir valdžios institucijų galias. Tai tas siūlymas, be abejo, tą atlieka, subalansuoja ir galbūt galima tikėtis ir, pavyzdžiui, tokių telefoninės teisės atvejų sumažėjimo, ir t. t., ko tikrai būtų galima linkėti.
Bet mano klausimas kartu jums ir turbūt pačiam sau kaip teikėjui: ar ne per švelniai vis dėlto tas teikimas skamba, kad „gali būti“? Nes visi kiti punktai tiesiog įvardina, kada yra atleidžiamas (…), tada tada yra atleidžiamas, tai gal natūraliai skambėtų, kad tiesiog Seimui nepatvirtinus yra atleidžiamas, o ne „gali būti“. Gal būtų daugiau parlamentarizmo mūsų šalyje, jeigu būtų labiau imperatyvus tas pasakymas. Ačiū.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Kadangi jūs esate teikėjas, žinote, kad mes ilgai svarstėme, ar įrašyti imperatyvią nuostatą, ar įrašyti kaip galimybę. Matote, aš pasakysiu, kad mes negavome iš teisininkų aiškaus atsakymo, ar įrašius kaip imperatyvią nuostatą būtų tikrai labai aiškus prieštaravimas Konstitucijai ir Prezidento galių ribojimas arba, kaip čia pasakius, kad Seimas nurodinėja konkrečiai Prezidentui, ką jis turi daryti. Todėl mes įrašėme kaip galimybę, bet, be abejonės, kiekvienas Seimo narys dėl įstatymo projekto po pateikimo gali teikti pasiūlymus. Jeigu vis dėlto jūs rasite teisinių argumentų dėl tų pasiūlymų teisėtumo, tai prašau, aš su mielu noru pritarsiu ir griežtesnei normai. Tuo labiau kad paskutiniu metu Seimas tikrai savo galias, kaip parlamentinę kontrolę vykdančios institucijos galias praktiškai beveik visuose įstatymuose labai smarkiai mažina. Tai galių didinimas, be abejonės, manau, yra labai svarbus dalykas.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. Jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Nuomonės už, nuomonės prieš po pateikimo. N. Puteikis – nuomonė už. Prašom, kolega.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Užvakar Alfa.lt tinklalapyje paskelbta informacija, kad labai stambus kontrabandininkas pas ikiteisminio tyrimo tyrėją buvo atvežtas vieno iš apygardos prokurorų automobiliu tam prokurorui lydint ir kad tai šokiravo bylą tyrusius pareigūnus. Tai buvo užvakar. Generalinė prokuratūra nereaguoja į tokį skandalingą faktą. Jeigu taip būtų atsitikę bet kurioje Europos šalyje, tai Seimas turbūt būtų surengęs neeilinį posėdį arba generalinis prokuroras jau būtų pateikęs paneigimą, arba būtų atleidęs tą apygardos prokurorą, bet ponas D. Valys absoliučiai nereaguoja į tokias žinias. Tai jeigu prokurorai aptarnauja kontrabandininkus ir trukdo ikiteisminio tyrimo tyrėjams atlikti pareigas, tai kaip Seimas gali nereaguoti? Aš, kolegos, siūlau kuo greičiau priimti šitą pataisą, nes čia nežinia kuo baigsis, gal visa Generalinė prokuratūra in corpore pradės atstovauti kontrabandininkams ir biudžeto lėšų grobikams.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už nuomonę. Nuomonė prieš – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, apskritai šis pasiūlymas, šis projektas yra daugiau negu keistas. Visų pirma turbūt negali būti įstatymai rašomi vienam žmogui, o jeigu yra abejonių dėl pareigūno veiklos, tai turi būti atliekamas tyrimas, tai yra buvę, ir atitinkami sprendimai priimti. Tai čia akivaizdu, kad bandoma rašyti vienam žmogui dėl tam tikrų aplinkybių. Tokiu atveju mes turime žiūrėti sistemiškai – ir ką Teisės departamentas parašė, ir Konstitucijos požiūriu. Visų pirma tai, kaip pastebėjo ir Teisės departamentas, nei atleidimo pagrindas, nei kokia nors kitokia formuluotė, kuri galėtų sukelti teisines pasekmes, tai yra deklaracija į Prokuratūros įstatymą, kuri jokios teisinės padėties pakeisti negali. Tai vienas dalykas. Atleidimo pagrindai yra visai kitoje vietoje ir jeigu jau tokius atleidimo pagrindus pildytume, tai tą reikėjo ir daryti.
Kitas dalykas. Jeigu 2003 m. parlamentas apsisprendė pakeisti Konstitucijos 118 straipsnį ir prokuratūrą ir generalinį prokurorą prilyginti iš esmės teismo valdžiai, tai arba reikia keisti Konstituciją ir nuo to pradėti, jeigu tokia iniciatyva yra, arba gerbti Konstituciją. Beje, jeigu šitas įstatymas rašomas vienam asmeniui, tai galiu priminti Konstitucinio Teismo nutarimą, kad paties įstatymo pakeitimas negali būti pagrindas atleisti generalinį prokurorą. Tokia situacija jau buvo, ir šių pasekmių projekto rengėjai tikrai nepasieks.
Apskritai paėmus, jeigu mes norime turėti kišeninį prokurorą, t. y. parlamentinį prokurorą, kuris darys taip, kaip reikia politinei daugumai arba Seimo nariams, žinoma, tokiam pasiūlymui mes galime pritarti. Jeigu mes gerbiame Konstituciją ir jos 118 straipsnį, tai toks pasiūlymas yra antikonstitucinis. Aš manau, artimiausiu metu Konstitucinis Teismas tai ir pasakys.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Buvo galimybė visiems kalbėti už ir prieš po pateikimo. Gal bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Pritarta bendru… (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-1129, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 63, prieš – 5, susilaikė 22.
Seimo Pirmininkė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Aš siūlau ypatingą skubą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs išgirdote Seimo Pirmininkės nuomonę. Kokių būtų pasiūlymų? Gal bendru sutarimu pritariame? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu taikyti ypatingą… (Balsai salėje) Negalime? Prašoma balsuoti.
Kviečiu visus. Kas už tai, kad taikytume ypatingą skubą dėl šio įstatymo projekto, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 63, prieš – 7, susilaikė 18. Šiam įstatymo projektui yra taikoma ypatinga skuba. Aš nežinau, ar reikia perskaityti dar kartą 164 straipsnį, nes šiandien jau kartą skaičiau? (Balsai salėje) Nereikia, taip? Gerai. Taikoma ta pati tvarka, turi praeiti trys valandos. Po trijų valandų pasiūlymus turi apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir tada pagal visas statutines procedūras judėsime priimdami šį įstatymo projektą. Popietiniame posėdyje mes pabandysime jį priimti. Kitų pasiūlymų nėra.
10.54 val.
Judame toliau. Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl valstybės įmonės „Kauno aerouostas“ ir valstybės įmonės Tarptautinis Palangos oro uostas reorganizavimo“ projektas Nr. XIIP-884. Priėmimas. Pranešėjas – gerbiamasis A. Mockus. Prašom, kolega.
A. MOCKUS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji seniai matyti kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo „Dėl valstybės įmonės „Kauno aerouostas“ ir valstybės įmonės Tarptautinis Palangos oro uostas reorganizavimo“ projektą. Buvo gauti Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinio pobūdžio patikslinimai, kuriais atkreipiamas dėmesys, jog siūlomu įstatymo projektu valstybės įmonės „Kauno aerouostas“ ir Tarptautinis Palangos oro uostas yra ne reorganizuojamos Civilinio kodekso nustatyta tvarka, o tik gaunamas Lietuvos Respublikos Seimo sutikimas, pritarimas jas reorganizuoti, o sprendimą priims Susisiekimo ministerija. Siekiant teisinio aiškumo, siūlyta projekto pavadinime ir projekto 1 straipsnyje apibrėžiant įstatymo paskirtį vartoti „sutikimo reorganizuoti“ formuluotę. Ekonomikos komitetas pritarė šiai pastabai.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už komiteto nuomonės pristatymą.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti, priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Taigi įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto yra norinčių kalbėti. Nuomonė prieš – R. Kupčinskas. Prašom, kolega.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau pasakyti vieną kitą mintį dėl šių oro uostų sujungimo. Be abejo, ir aiškinamajame rašte, ir ne vienoje kalboje buvo kalbama, kad tikrai bus pasiektas tam tikras finansinis, ekonominis efektas sujungus šiuos aerouostus, bet noriu atkreipti dėmesį, kad dažnai reorganizacijos, reformos vyksta, bet, deja, nelabai aiškiai matoma perspektyva, vis dėlto kokia veikla bus įvykdžius šią reformą.
Noriu atkreipti dėmesį. Vis dėlto, man atrodo, vienas iš šių aerouostų – „Kauno aerouostas“, kuris yra gana geros techninės būklės ir faktiškai pagal savo visas technines charakteristikas yra labai perspektyvus, šiuo atveju, prijungtas prie Vilniaus aerouosto, savo veikla bus nuskriaustas.
Dar vienas dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, yra vadinamasis 1,2 mln. teigiamas ekonominis efektas, kuris bus gautas atsisakius 23 žmonių. Iš esmės aerouostuose vis tiek turės likti tam tikros tarnybos, kurios garantuos tų aerouostų funkcionavimą. Be abejo, negalima neatkreipti dėmesio, kad „Kauno aerouostas“ padarė teigiamą įtaką, kai atėjo „Ryanair“, viso regiono ekonominei ir socialinei plėtrai. Man regis, vis dėlto jungiant šiuos aerouostus nebuvo pakankamai giliai išanalizuotos visos to sujungimo perspektyvos. Tuo labiau kad prijungiama prie Vilniaus aerouosto. Vilniaus aerouostas bus suinteresuotas savo ekonominės veiklos išvystymu, o ne „Kauno aerouosto“ veikla. Galima pasakyti, kad panašiai išėjo…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų laikas baigiasi.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). …su „Lietuvos avialinijomis“. Taigi aš pasisakau prieš šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, man, kaip kaunietei, labai svarbu, kad „Kauno aerouostas“, be abejo, plėtotųsi, turėtų skrydžių. Problema turbūt ne ta, kas administruos vieną ar kitą oro uostą, bet apskritai problema, ar tų skrydžių bus. Jeigu mes sutelksime administracines lėšas į vieną saują, o ne švaistysime jas, ir prisiminsime tą žalingą praktiką, kai „Ryanair“ buvo iškeltas iš Kauno oro uosto į Vilnių, jeigu susikoncentruosime, kad tų skrydžių atsirastų daugiau ir jų būtų ir Kauno oro uostas drauge su „Rail Baltica“, plius logistikos centru taptų dar ir krovinių perdavimo oro uostu, aš, tiesą sakant, manyčiau, kad sprendimas protingas ir tikrai nėra dėl ko nuogąstauti. Taigi siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Ačiū pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, tai reiškia dviejų įmonių likvidavimą ir jų turto perdavimą kitai. (…) dabar Lietuvos Respublikoje labai paplitusi restruktūrizacija. Mes matome, kai didelės įmonės ar ligoninės restruktūrizuojamos, viena kitą suvalgo, taip, jeigu galima šiurkščiai pasakyti, čia lygiai tas pats bus. Kodėl Kauno? Tai plėtokim „Kauno aerouostą“. Kodėl jis turi kentėti, kodėl viskas Vilniuje? Vilniaus aerouostas nėra taip išplėtotas kaip „Kauno aerouostas“. Yra visos sąlygos jį toliau plėsti, yra labai gera administracija, jinai pajėgi tą daryti. Todėl aš esu prieš sujungimą, mes sumažinsime vieną ar du etatus ir jokio ekonominio efekto neturėsime. Perspektyvos aš nematau. Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės gerbiamasis K. Starkevičius. Nuomonė prieš.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų ilgai galvojau, koks būtų geriausias sprendimas. Tačiau manęs neįtikino viceministro aiškinimai, kad sujungus dvi įmones bus didesnis efektyvumas. Konkurencija diktuoja savo sąlygas. Ir dar vienas momentas. Vilniaus, Kauno ir Palangos (kadangi jie jungiami) oro uostai buvo valstybiniai, vis tiek „kepurė“ buvo ministerija, bet kažkodėl buvo priimtas sprendimas dėl „Ryanair“, kur Birutė kalbėjo, kad dalis skrydžių atsidūrė Vilniuje, nes jie sudarė geresnes sąlygas. Ir tada buvo galimybė įrodyti, kad štai yra valstybė, nes ir čia bus valstybinė įmonė, ir jinai sprendžia nekonkuruodama su kitais oro uostais, norėdama, kad jie irgi būtų išsilaikantys, juo labiau pastatyti pagal šiuolaikinę infrastruktūrą pastatai ir bazę „Ryanair“ kūrė, bet štai prasidėjo tos vilionės. Bet vėlgi tai buvo valstybės politikos nebuvimas. Valstybinę įmonę įkūrus, manau, vis tiek pagrindinius srautus stengsis nukreipti į centrą. Jeigu mes dar daug kalbame apie regioninę politiką, kad jinai būtų efektyvi, tai šiuo atveju matau tam tikrą pražūtį šioje srityje jai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš suprantu kolegų kauniečių rūpestį dėl Kauno oro uosto. Bet lygiai taip pat yra ir energetikos srityje, kai matyti, kad bendra, didelė sistema yra efektyvesnė ir našesnė negu atskiros įmonės. Ką sėkmingai padarė jūsų Vyriausybė, beje. Todėl manyčiau, kad ir oro uostų ūkio sumažinti išlaidas, suvienyti pastangas Lietuvai, tokiai nedidelei valstybei, būtų naudinga – turėti vieną valstybinę įmonę, kuri tą visą dalyką aptarnautų. Todėl balsuosiu už.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė prieš – A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Noriu pateikti tokį klausimą: kas yra Kaunas pagal ekonominę erdvę, geopolitiką? Tai yra ta vieta, per kurią eina Europos antrasis ekonominis transporto stuburas „Via Baltica“, dabar „Rail Baltica“ numatoma. Taip pat čia labai reikalingas galingas ir, beje, paties Kauno organizuotas oro uostas, nes transporto padavimas į kitas šalis žemyn ir į šonus per šitą antrąjį ekonominį transporto stuburą yra būtinas. Dabar pradės Vilnius reguliuoti visus šiuos dalykus. Nieko čia gero iš to neišeis. Yra skriauda šitam ekonominiam transporto stuburui – Kaunui. Aš tikrai balsuoju prieš ir siūlau visiems tą padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonę už išsakys kolega A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Manyčiau, kad šiandien tai jau yra pasekmė. Tuo labiau kad Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės iš tikrųjų galvoja apie Kauno oro uosto plėtrą, kartu buvo pasirašytas susitarimas su „Ryanair“ dėl jo plėtros, dėl darbo vietų kūrimo. Tačiau ankstesni priimti sprendimai, nesilaikant Vyriausybės programos, kaip buvo sudėliota, kad iš tikrųjų kiekvienas oro uostas turi savo specifiką ir savo nišą, pažeidus šitą specifiką, susidarė tokia situacija, kad šiandien Vilniaus oro uostas dominuoja. Įsileido ir pigių skrydžių oro linijas, taip pat vykdo kitą veiklą. Kaunui beliko iš tikrųjų tik merdėti. Todėl šiandienis sprendimas yra tik iš bėdos sprendimas, šiandien mes nebeturėtume ginčytis, kad reikia priimti kitokį sprendimą. Manyčiau, kad po viso šito Vyriausybė iš naujo turėtų grįžti prie oro uosto veiklos strategijos, tuomet būtų galima spręsti ir dėl oro uosto specifikos ir išsilaikymo. Šiandien, manau, privalau balsuoti už vien dėl to, kad jau yra pasekmė, nes Vyriausybė nesilaikė savo programos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė už – gerbiamasis R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Kolegos, šiam verslui Lietuva yra per maža valstybė, per mažai žmonių, per mažai veiklos, kad būtų išdraskyti du ar daugiau oro uostai. Tik sukoncentravus į vienas rankas, manau, gali šis verslas konkuruoti su kitų valstybių ir pritraukti keleivių. Aš balsuosiu už ir jus kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms. Buvo išsakytos keturios nuomonės už, keturios nuomonės prieš. Vyksta priėmimas. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-884(2), balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Dėkoju. Už – 57, prieš – 15, susilaikė 17. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-884(2) yra priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Energetikos įstatymo 2, 8, 36 straipsnių ir priedo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-879(2)ES. Priėmimas. Pranešėjas K. Daukšys pristatys Ekonomikos komiteto nuomonę. Gal mes, Kęstuti, rasime, jums padėsime. Duosime, Kęstuti, jums išvadas. Viskas gerai.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė Energetikos įstatymo 2, 8, 36 straipsnių ir priedo papildymo ir pakeitimo įstatymą ir siūlymus ir jiems pritarė. Einam papunkčiui ar kaip darom?
PIRMININKAS. Dėkoju K. Daukšiui. Komiteto nuomonė pristatyta. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio. Gerbiamasis K. Daukšys pristatys savo pasiūlymą. Tokia procedūra, matau, kad komitetas pritarė. Gerbiamasis kolega, jeigu galima, iš tribūnos, nes, aš taip įsivaizduoju, jūs ir siūlote, ir atstovaujate komiteto nuomonei. Turėsite pats pristatyti ir komiteto nuomonę, ne tik savo pasiūlymą. Iš eilės.
K. DAUKŠYS (DPF). Pirmasis pasiūlymas – pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2, 8, 26, 34 ir 36 straipsnių ir priedo papildymo ir pakeitimo įstatymas. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, reikia 29 balsų. Kas palaiko, balsuoja už. Reikia 29 balsų todėl, kad vyksta priėmimas, yra pasiūlymų. Už kiekvieną pasiūlymą reikia 29 balsų. Tik po pritarimo galime svarstyti. Priėmimas. Čia priėmimas. Tokia yra tvarka, Kęstuti.
Turime palaikymą. Komiteto nuomonė? Komitetas pritaria. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritaria. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti K. Daukšio pasiūlymui, kuriam pritarė ir komitetas? Pritarta bendru sutarimu.
Kitas – Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Gerbiamasis Kęstuti, jeigu galite.
K. DAUKŠYS (DPF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dabar dėl 1 straipsnio. Taip pat gerbiamojo K. Daukšio pasiūlymas. Prašom pristatyti pasiūlymą.
K. DAUKŠYS (DPF). 1 straipsnis – 2 straipsnio papildymas ir pakeitimas (…) energetikos papildyti 2 straipsnį, 4 dalis „(…) energetinės rinkos dalyvis“. Ir 2 straipsnis – 8 straipsnio papildymas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti, dabar dėl 2 straipsnio – 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo. Kviečiu. Reikia 29 balsų. Kas už tai, kad toliau priimtume šį pasiūlymą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
K. DAUKŠYS (DPF). Čia yra, kad gali būti dvi kadencijas, ne ilgiau.
PIRMININKAS. Pritarimas yra. Prašom, Kęstuti. Komiteto nuomonė.
K. DAUKŠYS (DPF). Čia yra papildomas, keičiamas 8 straipsnis. Rašoma: „Tas pats asmuo komisijos pirmininku ir nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijom iš eilės.“
PIRMININKAS. Komitetas pritaria. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu? Pasiūlymas priimtas bendru sutarimu.
Kęstuti, antrasis pasiūlymas dėl 8 straipsnio 7 dalies. Prašom pristatyti.
K. DAUKŠYS (DPF). Yra pasiūlymas, kad komisijos pirmininkas ir jo nariai gali būti skatinami šiais atvejais: už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą kalendoriniais metais ir atlikus vienkartines, ypač svarbias užduotis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, reikia 29 balsų. O gal galime bendru sutarimu, kad svarstome? Bendru sutarimu. Nėra prieštaraujančių. Gerai, bendru sutarimu. Komiteto nuomonė, aš taip įsivaizduoju, pritarti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta ir šiam K. Daukšio pasiūlymui bendru sutarimu.
Toliau yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Toliau vėl Kęstučio pasiūlymas. Kęstuti, reikėtų jums trumpai pristatyti savo pasiūlymą. Papildyti 8 straipsnį nauja…
K. DAUKŠYS (DPF). 8 straipsnį nauja 91 dalimi. Komitetas pritarė iš dalies ir tinka taip, kaip komitetas.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė iš dalies ir jūs pritarėte? Taip. Ar galime bendru sutarimu pritarti šitam pasiūlymui? Šitas pasiūlymas dėl šio įstatymo projekto priimtas.
Kitas pasiūlymas taip pat Seimo nario K. Daukšio. Trumpai prašom pristatyti.
K. DAUKŠYS (DPF). 8 straipsnio nauja 16 dalis, kad komisija, atlikdama jai pavestas energetikos veiklos reguliavimo priežiūros ir kontrolės funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, taip pat laikosi visų teisiškai privalomų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros, veikiančios pagal 2009 m. liepos mėn. Europos Parlamento Tarybos reglamentą, įsteigiant Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, ir Europos Komisijos sprendimų bei įgyvendina Komisijos vykdomų konsultacijų, nacionalinio bei bendradarbiavimo principus, nustato įstatymo 26 straipsnio, (…) energetikos sektorių veiklai reglamentuoti įstatymai ir nuostatos. Tai yra perkeliama direktyva.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu? Jeigu yra bendras sutarimas, balsuoti nereikia. Yra bendras sutarimas. Pritariame komiteto nuomonei, tai yra Seimo nario K. Daukšio pasiūlymui, kuriam pritaria ir komitetas, ir mes pritariame. Kitas pasiūlymas dėl 3 straipsnio 26 straipsnio papildymo. Taip pat, Kęstuti, pristatykite.
K. DAUKŠYS (DPF). Irgi yra integracinis įstatymas, papildymas, kur komisija turi teisę pranešti Europos Komisijai apie kiekvienos valstybės narės reguliavimo institucijos priimtą sprendimą, reikšmingą tarpvalstybiniams elektros energijos mainams, ir t. t., ir t. t.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas taip pat pritaria pasiūlymui bendru sutarimu. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu? Gerbiamieji kolegos, aš truputėlį grįšiu į pradžią. Aš nepaminėjau, kad yra kiekvieno straipsnio priėmimas, todėl kiekvieną straipsnį… Ar galime priimti 1 straipsnį su visais pasiūlymais ir pastabomis bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Kur yra 2 straipsnis? 1 straipsnį mes matome čia. Čia tikriausiai bus redakcinė klaida, nes 1 straipsnis yra, mes dabar matome raštą, o 2 straipsnio nėra, tik 3 straipsnis.
K. DAUKŠYS (DPF). Taip, 3 straipsnis yra.
PIRMININKAS. Tiesiog gal supainioti straipsniai? Ar čia 2 straipsnis? Tikriausiai papildymas, taip?
K. DAUKŠYS (DPF). 3 straipsnis yra nuo 36.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl to mes truputį čia nesupratome priėmimo pastraipsniui. Dėl 2 straipsnio taip pat visi pasiūlymai buvo pristatyti, bendru sutarimu buvo pritarta. Gal galime priimti ir 2 straipsnį bendru sutarimu? 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Ir dabar 3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio tuojau pažiūrėsime.
K. DAUKŠYS (DPF). Ten 36 straipsnio pakeitimas buvo, bet jis…
PIRMININKAS. Šitas straipsnis jau buvo pristatytas ir jam buvo pritarta bendru sutarimu. Paskutinis pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Tiesiog visi pasiūlymai dėl 2 straipsnio buvo pristatyti. Taip pat papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip. Gerbiamasis Kęstutis taip pat pristatė ir mes galime pritarti bendru sutarimu šitam pasiūlymui ir komiteto nuomonei? Pritarta. Visi pasiūlymai dėl 2 straipsnio buvo aptarti. Mes galime priimti bendru sutarimu? Taip. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio. Pasiūlymų ir pastabų nematau. Kęstuti, dar yra taip, dėl 4 straipsnio – 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo taip pat yra jūsų pasiūlymas. Komiteto nuomonė yra pritarti. Gal jūs trumpai pristatykite jį. Nes jūs dėl 34 straipsnio pakeitimo… 4 straipsnis – 34 straipsnio pakeitimas ir papildymas. 5 puslapis, jeigu atitinka mūsų dokumentai, 5 puslapis. Viskas gerai.
K. DAUKŠYS (DPF). Čia dėl skundų nagrinėjimo? Taip. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Tiesiog mes norime pristatyti protokoliškai.
K. DAUKŠYS (DPF). Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, priimdama sprendimą dėl pareiškėjo skundo ir prašymo, išspręstų ginčą, pateiktų reikalavimų pagrįstumą ir jų patenkinimą, taip pat teikdama pasiūlymą dėl ginčų sprendimo, teikiamo tarpininkavimo procedūros metu, visais atvejais privalo įvertinti vartotojo patirtas ir prašomas grąžinti ar kompensuoti išlaidas, ir patenkinus šį reikalavimą, įpareigoja energetikos įmonę atitinkamai grąžinti ar kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ar jų dalį. Toks yra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia dėl to toks nestandartinis dokumentas, kadangi yra siūlomi nauji straipsniai, ir tie nauji straipsniai keisis po to, kai mes priimsime. Tai dėl 4 straipsnio, 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo, kuriam pritaria komitetas, mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl 3 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekto 3, 4 ir 5 straipsnius laikyti atitinkamai 5, 6 ir 7 straipsniais. Jurgi, dabar kažkaip… Pagal konsoliduotą tekstą. Dėl 3 straipsnio. 36 straipsnis. 3 straipsnis, 36 straipsnio pakeitimas: pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip.
K. DAUKŠYS (DPF). Čia yra sankcijos ir jų taikymo tvarka. Straipsnis yra ilgas ir, aš manau, jo skaityti dabar nereikia, visi mato.
PIRMININKAS. Pasiūlymų, pastabų dėl šio straipsnio nėra. Galime priimti bendru sutarimu?
K. DAUKŠYS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Priimtas bendru sutarimu. Dabar dėl 4 straipsnio, įstatymo priedo papildymas 16 punktu. 5 straipsnis – Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies taikymas.
Gerbiamieji kolegos, kadangi pastabų ir pasiūlymų dėl 4 straipsnio nėra, galime priimti bendru sutarimu, taip? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario K. Daukšio pasiūlymas. Prašom, Kęstuti.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia yra tik ištaisomas straipsnio numeris. Kadangi įstatyme tas straipsnis vietoj 3 pasidarė 5, tai keičiam numerį.
PIRMININKAS. Supratom. 7 straipsnis – Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies taikymas. Šio įstatymo 3 straipsnį pakeisti 5, taip?
K. DAUKŠYS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Pasiūlymų ir pastabų dėl šito pasiūlymo nėra. Čia techniniai dalykai, kuriuos mes privalome priimti. 5 straipsnis su pakeitimais gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Taigi įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto. Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Gerai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes per tas pataisas kažkaip bėgom. Aš norėčiau paklausti, ar yra priimti pono K. Daukšio pasiūlymai dėl komisijos narių premijavimo? (Balsai salėje: „Taip!“) Aš negirdėjau jų pristatymo iš tribūnos. Tai buvo parašyta pagal pasiūlymą dėl 8 straipsnio, o tokio straipsnio nėra. Aš nelabai supratau, ką jūs dviese čia sušnekėjote ir ką jūs priėmėte.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…
J. RAZMA (TS-LKDF). Buvo pristatoma tikrai labai suveltai, nebuvo pristatomas pasiūlymo turinys ir šito pristatymo aš išreikštai negirdėjau. Parodykite, kada mes ten…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti, mes galime patenkinti gerbiamojo J. Razmos prašymą. Tiesiog tą straipsnį, apie kurį kalbėjo, dar kartą pristatykite ir dar kartą galime priimti sprendimą, kad nebūtų kokių nors nesusipratimų. Kęstuti, prašom, dar kartą pristatykite tai, ko J. Razma neišgirdo. Kitą kartą galbūt to nedarysime, bet šį kartą pakartokime.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų, Jurgi, aš pristačiau ir sakiau, kad komisijos pirmininkas ir jo nariai gali būti skatinami šiais atvejais: už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą kalendoriniais metais ir atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis. Visa tai buvo įvardyta garsiai, aiškiai ir balsavome.
PIRMININKAS. Galbūt dėl viso įstatymo jūs kalbėsite, gerai? (Balsai salėje) Dėl šito pasiūlymo? Prašom. Čia būtų pakeisti Energetikos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti taip, kaip pristatė pranešėjas.
Gerbiamieji kolegos, dėl šito pasiūlymo J. Razma nori pasakyti nuomonę, bet aš galiu pasakyti, kad aš tikrai girdėjau, šitą pasiūlymą Kęstutis pristatė, perskaitė taip, kaip yra nurodyta tekste, ir mes priėmėme bendru sutarimu, nes komitetas taip pat priėmė. Bet išimties tvarka leisime jums kalbėti. Prašom. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos – B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tie, kurie neklausėte ir negirdėjote, pataisa buvo ir pristatyta, už ją nubalsuota…
J. RAZMA (TS-LKDF). Nebuvo balsuota.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Na, ką jūs kalbate?
PIRMININKAS. Bendru sutarimu mes priėmėme.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). 29 balsai buvo palaikantys ir paskui buvo paklausta, ar galime pritarti, buvo pritarta bendru sutarimu. Jeigu tamsta…
PIRMININKAS. Mes balsuoti nebalsuosime.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). …žiovavote, tai ką padarysi.
PIRMININKAS. Birute, mes nebalsuosime. J. Razma gali tik išsakyti savo nuomonę, nes procedūriškai, tikrai prisimenu, mes viską teisingai padarėme, net balsavome ir rinkome 29 balsus. Aš tikrai nepriimsiu tokio sprendimo balsuoti. Prašom, Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tegul bus, kad čia man išimčių nedarytumėte, mano pasisakymas dėl viso projekto. Iš tikrųjų aš ponui K. Daukšiui palinkėčiau kaip nors išraiškingiau kalbėti, nes kai ką nors sumurma prie mikrofono, tai labai sunku suprasti, ką jis ten teikia. Kai jūs dviese kalbatės ir kažką tarpusavyje susikalbate, na, ne visi čia girdime.
Dėl tos pataisos, kuri, manau, sugadino visą projektą. Iš tikrųjų projektas yra eurointegracinis, reikalingas ir visiškai nebuvo skirtas komisijos narių premijavimo klausimams spręsti. Aš manau, kad visų Seimui atskaitingų institucijų, visokių komisijų premijavimo klausimus reikėtų spręsti vienodai, atskirais projektais, nekišant tokių nuostatų į visai kitokio pobūdžio pirminį projektą. Man atrodo keistai, kai komisijos pirmininkė galės premijuoti savo visus narius, o jie atsilygindami susirinks, nubalsuos ir premijuos savo pirmininkę. Nemanau, kad čia yra surastas pats geriausias mechanizmas, ir todėl dėl tos pataisos, manau, visas projektas yra sugadintas.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš dėkoju Jurgiui už pastabą. Kitą kartą tikrai stengsiuosi aiškiau pasakyti specialiai į jį kreipdamasis ir kitą kartą tikrai taip nebus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia prieštaravimų didelių negalėtų būti, nes ir komitetas pritarė visiems K. Daukšio pasiūlymams vienbalsiai, ir jūs visiems pasiūlymams pritarėte bendru sutarimu, jūs turite visą tekstą. Galbūt mūsų kolega kartais kokį žodį neaiškų pasako, bet yra tekstas ir jį galima skaityti. Dėl to, man atrodo, visų procedūrų nepažeidėme ir viską teisingai padarėme, nes prieštaravimų didelių nebuvo.
Dabar dėl viso įstatymo projekto – nuomonės už, nuomonės prieš. B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų komitetas labai atidžiai apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir pataisą dėl narių premijavimo. Galbūt tos sisteminės tvarkos trūksta dėl kitų komisijų, bet tai yra ypatinga komisija, ypatinga komisija, nuo kurios, tiesą sakant, priklauso įmokos už energiją, už vandenį, už kitus dalykus. Šitie žmonės, gaudami labai riboto dydžio atlyginimus, nusipelno ir finansavimo. Aš nemanau, kad mes padarėme čia didelę klaidą. Siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju B. Vėsaitei. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš esmės jau pasisakiau kaip ir dėl viso projekto. Dabar išties yra keblu apsispręsti, kaip balsuoti, nes kitos nuostatos tikrai reikalingos. Matyt, teks balsuoti už. Seimo vadovybėje yra vienas Seimo Pirmininko pavaduotojas, kuris atsakingas už Seimui atskaitingų institucijų priežiūrą. Galėtų vieną sykį nuosekliai pasižiūrėti į tų institucijų atlyginimų reglamentavimo ir premijavimo klausimus, kad mes nepultume atskirai spręsti, kai į darbotvarkę pakliūva koks nors su ta institucija susijęs projektas. Aš manau, geresnis sprendimas būtų nustatyti deramus atlyginimų koeficientus tokioms svarbioms komisijoms kaip Kainų ir energetikos kontrolės komisija, o ne tai, kad dabar jie patys save premijuos, nes jų darbas kasdien turi būti aukšto lygio ir deramai atlyginamas. Kaip čia dabar nustatyti, kad jie dirbo ypač daug, ir premijomis spręsti dėl jų apmokėjimo?
PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms. Buvo išsakytos nuomonės už ir prieš dėl įstatymo projekto, kurio Nr. XIIP-879. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Išsakytos nuomonės. Balsuojame.
Kas už tai, kad su visais pataisymais ir pasiūlymais, kuriuos apsvarstė komitetas (komitetas visiems pasiūlymams pritarė)… balsuoja, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIP-879, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš – 1, susilaikė 20. Taigi įstatymo projektas Nr. XIIP-879 yra priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, aš dėl protokolo nepaminėjau dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1129, kuris komitetas bus pagrindinis, todėl norėčiau paskelbti ir paprašyti jūsų pritarti, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tiesiog dėl stenogramos to aš nepranešiau. Ar galime pritarti bendru sutarimu pagrindiniam komitetui? Ačiū. Taigi pagrindinis komitetas, svarstant įstatymo projektą Nr. XIIP-1129, yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
11.32 val.
Kiti darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1‑6 klausimas – Reklamos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4092. Pranešėja – gerbiamoji V. M. Čigriejienė. Kolege, kviečiu į tribūną. Priėmimas pastraipsniui.
Taigi dėl 1 straipsnio…
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Laba diena.
PIRMININKAS. …yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Komiteto nuomonė, profesore?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta. Mes galime pritarti bendru sutarimu Teisės departamento pasiūlymui? Pritarta.
Dėl 1 straipsnio taip pat yra Seimo nario gerbiamojo K. Kuzminsko pasiūlymas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Manau, kad K. Kuzminskas gal galėtų atsiimti…
PIRMININKAS. Ir tokia pati Seimo nario… Atsiprašau, profesore!
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). …nes komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Profesore, labai atsiprašau, aš tikrai jums pasakysiu, kada reikės kalbėti, paprašysiu jūsų, gerai? Tiesiog noriu, kad Seimo narių ir K. Kuzminsko, ir R. Žemaitaičio yra tokie pat pasiūlymai. Tiesiog Seimo narį K. Kuzminską norėtume išgirsti, po to prašysime palaikymo. Jeigu bus palaikymas, priimsime.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas svarstė mano pataisą. Aš tikrai bijojau, kad nebūtų paslėpta reklama, tačiau komitete išsiaiškinome, todėl atsiimu savo siūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys gerbiamasis R. Žemaitaitis pasakys savo nuomonę dėl šio pasiūlymo.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tas pasiūlymas gimė susitikus su atstovais Ekonomikos komitete, kur buvo išaiškinta pozicija, dėl ko reikalinga šita nuostata, nes šiandien esantis užrašas yra būtent paslėpta reklama. Na, kaip buvęs dėstytojas būtent reklamos srities, tai paslėpta reklama ir slypi ne tik čia, dėl energinių gėrimų, kad parašyta, kad draudimas, bet ir dėl kitų. Aš manau, kad komitetas netinkamai suprato mano pataisą. Kaip tik mano pataisa ir mėgins išspręsti dėl paslėptos reklamos buvimo. Tai tikrai, kolegos, siūlau pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, reikia 29 Seimo narių, kurie palaikytų gerbiamojo R. Žemaitaičio pasiūlymą. Kas palaiko, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aišku, prieš balsuok, nepalaikyk.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra pritarimo, todėl toliau nėra galimybių svarstyti šį pasiūlymą.
Seimo nariai A. Matulas ir V. Čigriejienė taip pat turi pasiūlymą. Paprašysiu gerbiamojo A. Matulo pristatyti šį pasiūlymą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Mes irgi atsiimame savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau yra Seimo narės gerbiamosios D. Mikutienės pasiūlymas. Gerbiamoji Dangute, kviečiu jus pristatyti savo pasiūlymą.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas pritarė šiam mano pasiūlymui. Tai buvo dėl straipsnių dalių pakeitimo redakcinio pobūdžio pasiūlymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Matau, kad komitetas tikrai pritarė. Mes galime pritarti bendru sutarimu šitai redakcinei pastabai? Pritarta bendru sutarimu šiam pasiūlymui.
Taigi dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra Seimo narės D. Mikutienės pasiūlymas. Prašom, kolege, pristatyti savo pasiūlymą. Komiteto išvadą pasakys gerbiamoji profesorė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymo projektas buvo notifikuojamas ir ilgai užtruko notifikavimas, tai tiesiog redakcinio pobūdžio pasiūlymas, kad įsigaliotų nuo 2014 m. sausio 1 d., o 1 straipsnio 2 dalis – nuo liepos 1 d.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, taip, profesore?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Taip. Ar galime pritarti bendru sutarimu D. Mikutienės pasiūlymui, kuriam pritarė komitetas? Pritarta bendru sutarimu.
Kitas pasiūlymas dėl to paties straipsnio – Seimo nario R. Žemaitaičio. Gerbiamasis Remigijau, gal jūs galite pakomentuoti savo pasiūlymą? Atsisakėte savo pasiūlymo?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė, taip?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Gal trumpai, keletą sakinių, kodėl nepritarė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė Seimo narės D. Mikutienės, todėl nepritarė R. Žemaitaičio pasiūlymui.
PIRMININKAS. Supratau. Čia dėl datų?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Taip, kad visiems būtų aišku. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Taigi įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Ačiū, gerbiamoji profesore, jums.
Dėl viso įstatymo projekto yra norinčių kalbėti už ir prieš. Nuomonė už – D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas perėjo ilgą svarstymą, diskusijų kelią, taip pat buvo notifikuotas. Mes gavome visus Ūkio ministerijos, Standartizacijos departamento raštus, kad jokių esminių pastabų nebuvo gauta ir šis įstatymas gali būti priimtas.
Noriu dar pabrėžti, kad Lietuva, pirmininkaudama Europos Tarybai, iškėlė iniciatyvą, vadovaudamasi reglamentais ir kitais teisės aktais, vadovaudamasi Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija ir Raportu dėl maisto saugos, kad energiniai gėrimai būtų reglamentuoti – tiek reklama, tiek jų pardavimas. Šių metų rugsėjo 25 d. Vilniuje vyko Europos maisto saugos tarnybos susitikimas su visų Europos Sąjungos šalių maisto ir veterinarijos tarnybų atstovais. Iš tiesų Lietuvos ši pozicija buvo labai teigiamai įvertinta, todėl labai prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. Žemaitaitis. Remigijaus nematau. Kolega A. Mitrulevičius – nuomonė prieš.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Reklamos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas, manau, turėtų būti svarstomas kartu su Maisto įstatymu, nes susijęs su tuo pačiu klausimu, tada paderinus būtų galima priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė už – V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, šitą įstatymą tikrai reikia priimti, nes jis yra notifikuotas, ir čia nieko nėra. Komiteto nariai gana kompetentingai pasižiūrėjo, viską pataisė ir jokio lobizmo neliko. Dėl ko mes galime jo nepriimti? Siūlau priimti, nesiblaškyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Nuomonė prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ir šiame, ir ankstesniuose Seimuose niekada netrūko kovotojų už gėrį. Tačiau pasirinktas būdas per draudimus, neadekvačius, neproporcingus, niekada neduoda rezultato. Kažkas užsidėsite sau pliusiuką, atrodysite pasirūpinę ar pakovoję už kilnius tikslus, bet, kolegos, nemanau, kad tai yra ta vieta ir ta sritis – energiniai gėrimai, kur turėtume nukreipti savo jėgas ir dėmesį. Todėl aš noriu pasakyti, kad Liberalų frakcija nebalsuos už tokį žmonių sąmoningą pasirinkimą ribojantį sprendimą. Ir manau, kad, kolegos, suraskime rimtesnių temų, kur galėtume pasiekti efektyvesnių rezultatų nei kova su šitais vėjo malūnais.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms. Išsakytos nuomonės už, prieš. Taigi kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymą Nr. XIP-4092, Reklamos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas (projekto Nr. XIP-4092) yra priimtas. (Gongas)
11.41 val.
1-7 darbotvarkės klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-672 – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 69 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – gerbiamasis D. Petrošius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Priėmimas.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 69 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir gautus pasiūlymus. Yra gautas vienas pasiūlymas iš Teisės departamento, jam komitetas pritarė. Pasiūlymas yra redakcinio pobūdžio, susijęs su lydimaisiais įgyvendinamaisiais teisės aktais.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Labai ačiū. Jūs savo misiją baigėte.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio jau minėjo kolega savo pranešimo metu, kad yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam pritarė bendru sutarimu. Aš manau, kad mes irgi galime pritarti bendru sutarimu, taip? Pasiūlymui pritarta. Dėl 2 straipsnio daugiau pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-672, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-672) yra priimtas. (Gongas)
11.44 val.
1-8 darbotvarkės klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-1024 – Elektroninių ryšių įstatymo 12, 62 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – gerbiamasis P. Žeimys. Kolega, kviečiu į tribūną.
P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos Seimo nariai, po svarstymo dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 12, 62 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto pasiūlymų negauta, Teisės departamentas taip pat pastabų neturi.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi girdėjome komiteto nuomonę. Norinčių kalbėti už, prieš nėra, nes pasiūlymų nėra.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-1024, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1024) yra priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1424, 225, 2252, 237, 269 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4697(3) (priėmimas)
1-9 darbotvarkės klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-4697 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1424, 225, 2252, 237, 269 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Pranešėjas – J. Sabatauskas.
Kolegos, matau, nėra, bet turiu šį įstatymo projektą, ir mes galime pradėti priėmimą pastraipsniui todėl, kad pasiūlymų, pastabų nėra, todėl mums šiek tiek lengviau bus, aš manau, apsispręsti.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti dėl šio įstatymo projekto už, prieš nėra. Taigi kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIP-4697, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 63… Nėra, nėra. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, apgailestauju, liko balsavimas, nėra 71 Seimo nario. Galbūt galite savo kolegas pakviesti į salę, nes priėmimas vyks ir toliau, labai gaila, kad jūs taip anksti nutarėte palikti šią salę, nepabaigę savo tiesioginio darbo.
11.49 val.
Kitas 1-10 darbotvarkės klausimas – įstatymo projekto Nr. XIIP-845 priėmimas. Pranešėja – gerbiamoji V. Baltraitienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė. Kviečiu į tribūną.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Gerbiamoji Virginija, kviečiu jus į tribūną. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra? Yra. (Balsai salėje) Nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio… Administracinės naštos mažinimo įstatymo 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas. Taip? Tai dabar dėl Teisės departamento pasiūlymo. Čia yra pritarta, komitetas pritarė, ir mes galime pritarti, taip, bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Taigi dėl 2 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu su Teisės departamento pastabomis. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio. Gerbiamoji Virginija, jūs ir esate siūlytoja.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Čia yra dėl datos pakeitimo…
PIRMININKAS. Kaip?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). …įsigaliojimo, nes kol mes svarstėme, kol vyko priėmimas, praėjo nustatyta data, kuri buvo įstatymo projekte. Siūlome vėlesnę datą.
PIRMININKAS. Supratome. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu V. Baltraitienės pasiūlymui? Čia dėl datos pakoreguota. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėkoju komiteto… (Balsas salėje) Tiesiog formalumas, reikėjo pristatyti ir pasakyti savo komiteto nuomonę.
Nuomonių už, prieš nėra. Bandome balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-845, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Ir savo kolegas pakvieskite, jeigu turite galimybių. Reikia 71 balso. Ačiū, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIIP-845) yra priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1424, 225, 2252, 237, 269 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4697(3) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie kito įstatymo projekto. Kviečiu jus balsuoti, nes užtenka, kvorumas yra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIP-4697, kviečiu balsuoti. Kas už, prieš ir susilaikote. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIP-4697, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Čia mes nebalsavome, trūko balsų. Tiesiog, kolegos… Gerbiamasis Broniau, paskubėkite balsuoti, mums labai trūksta balsų. Prieš tai buvęs įstatymo projektas, dėl kurio trūko balsų.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIP-4697) yra priimtas. (Gongas) Ačiū. Šiek tiek pasitaisėme.
11.53 val.
Dabar darbotvarkės 1-11 klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4095. Čia pranešėja yra R. Šalaševičiūtė, bet galbūt aš nekviesiu pranešėjos, nes čia viskas atrodo gana aišku. Vienas straipsnis. Priėmimas pastraipsniui. Pastabų, pasiūlymų nėra. Pastraipsniui priėmimas baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto kalbančių už, prieš nėra. Turime galimybę apsispręsti balsuodami. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIP-4095, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Kolegos, dar kartą noriu visų paprašyti. Kadangi vyksta priėmimas, šiek tiek pakentėkime, būkime salėje, nes labai reikalingi balsai. Tiesiog reikės atidėti kitam kartui.
Gerbiamieji kolegos, ką tik buvo kvorumas. Atidedame balsavimą. Būkite kantrūs. Jūs esate salėje, aš matau, kad užtenka balsų, tiesiog paspauskite klavišą ir pasakykite balsuodami savo nuomonę. Pabandykime dar kartą. Gerai? Galbūt rūkymo pertraukėles darykite, kai vyksta kita stadija – svarstymo arba… Tiesiog noriu dar kartą visus pakviesti. Kas už tai, kad priimtume įstatymą, projekto Nr. XIP-4095, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėkoju.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 73, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIP-4095) yra priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, matote, kad mūsų Seimo potencinės galimybės yra didžiulės.
11.56 val.
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2012 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-913. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Matau gerbiamąjį komiteto pirmininką. Kviečiu į tribūną. Yra vienas straipsnis. Dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymo.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ekonomikos komitetas vakar svarstė šitą klausimą, pritarė Teisės departamento pasiūlymui ir pakoregavo pagal jo pateiktas pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Mes taip pat galime, manau, pritarti bendru sutarimu, nes čia didelių prieštaravimų nėra.
Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti 1 straipsniui? Taigi 1 straipsnis priimtas.
Dėl viso nutarimo projekto kalbančių už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą Nr. XIIP-913, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas (projekto Nr. XIIP-913) yra priimtas. (Gongas)
Kiti darbotvarkės klausimai. Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę lyg ir nedidelė pertraukėlė turėtų būti, bet gal niekam nepadės ta 5 minučių pertrauka ar ne? Galime toliau dirbti? (Balsai salėje) Labai ačiū už pritarimą. Dirbame toliau.
11.57 val.
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3, 6, 7, 10, 11, 13, 14, 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-968. Pranešėja – gerbiamoji V. Baltraitienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė įstatymo projektui, patobulino atsižvelgdamas į Teisės departamento pasiūlymus, Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymus ir Seimo narių pasiūlymus. Pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkei. J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, arba galbūt kas nors gali pavaduoti Julių iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto? Gerbiamasis S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šį projektą spalio 23 d. Bendru sutarimu už pritarė šiam projektui ir pateikė savo pasiūlymus. Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną V. Baltraitienę, nes reikės pasakyti komiteto nuomonę. Yra pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto. Svarstymas. Kaip aš jums kalbėjau, dabar jau vyksta svarstymas. Aišku, jeigu Pirmininkė leis, galbūt ypatingos skubos tvarka jis bus priimtas. Tiesiog dabar dėl 1 straipsnio. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas. Prašom.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip. Į jį yra atsižvelgta. Toliau kitam pasiūlymui Seimo…
PIRMININKAS. Gerbiamoji pirmininke, labai atsiprašau. Dabar dėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Aš matau, kad čia yra nepritarti. Taip? Jūsų komitetas nepritarė?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš iš eilės. Aš turiu tas visas išvadas.
PIRMININKAS. Reikia viską iš eilės.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Mano iš eilės…
PIRMININKAS. Gal ne tą turite?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Teisės departamento išvados. Nereikia?
PIRMININKAS. Ten yra dėl 1 straipsnio. Dabar mes kalbame apie 1 straipsnį. Yra dėl 1 straipsnio, keičiamo 3 straipsnio, 8 dalies 5 punkto. Ten yra Teisės departamento… (Balsai salėje) Konsoliduotą dokumentą jūs paimkite.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš pagal visas išvadas turiu ir norėčiau iš eilės.
PIRMININKAS. Ką darom? Vis tiek svarstymas visada vyksta pagal straipsnius. Tiesiog visi straipsniai eina iš eilės.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Teisės ir teisėtvarkos komiteto?
PIRMININKAS. Taip, aš dabar kalbu dėl 1 straipsnio, keičiamo 3 straipsnio, 8 dalies 5 punkto.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Aš galiu perskaityti, jeigu reikia.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš turiu.
PIRMININKAS. Taip.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nepritarė, nes siūloma tokią formuluotę, kokia yra įstatyme, ir palikti.
PIRMININKAS. Taip. Mes supainiojome tvarką…
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Palikti įstatymo formuluotę, kokia yra. Todėl nepritarėme. Mes manome…
PIRMININKAS. Supratau, pirmininke.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). …departamentas neturėjo.
PIRMININKAS. Aš tiesiog noriu paklausti. Mes čia truputį sukeitėme tvarką. Paprašysiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Galbūt gerbiamasis S. Šedbaras galėtų pasakyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymo esmę?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kadangi nėra pagrindinio pranešėjo, aš dabar nepamenu pačios esmės.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Čia yra dėl užklausos. Asmens užklausos metu per Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinę sistemą gaunamus duomenis gauti ir…
PIRMININKAS. …ir taip toliau. Taip.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Būtent šitai pajuodinta yra. Bet mes turime savo formuluotes, iš esmės nieko nekeitėme, palikome savo formuluotę, kokia buvo iš karto įstatyme.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Bet su duomenų apsaugos reguliavimu viskas gerai?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, suderinta su Duomenų apsaugos inspekcija.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai gerai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei? Taip, pritarta bendru sutarimu. Liekame prie komiteto nuomonės. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra.
Toliau dėl 3 straipsnio yra J. Razmos pasiūlymas.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Aš kviečiu Jurgį pristatyti. Gerbiamasis Jurgi…
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Kuris dabar būtų? Dėl 3 straipsnio…
PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio, 7 straipsnio pakeitimas. (Balsai salėje) Tuoj aš perskaitysiu. Seimo nario J. Razmos pasiūlymas išbraukti 5 punktą.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, matau.
PIRMININKAS. „Jeigu partijų pasiūlyti kandidatai atitinka šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, Seimas negali pasiūlyti kandidatūrų atmesti.“
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad autoriai nori pabrėžti tą partijų teikimo svarbą. Bet vis dėlto man atrodo, kad negalime Seimo nario prievarta priversti balsuoti taip ar kitaip. Todėl aš esu įsitikinęs, kad tokia nuostata iš esmės yra antikonstitucinė, nes suvaržo Seimo nario laisvą mandatą. Nemanau, kad Seimo nariai piktnaudžiautų savo teise laisvai balsuoti, ir nematau nieko tragiško, jeigu, nepatvirtinus vieno partijos kandidato, partija pateiktų kitą ir tą kitą patvirtintų. Aš nelaikau šios pataisos esmine, bet man atrodė, kad iš konstitucinės pozicijos žiūrint reikėtų išbraukti tą nuostatą.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Komitetas tam nepritarė, nes iš tikrųjų čia yra parašyta: „Jeigu atitinka visus reikalavimus, kokie yra keliami Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams, siūlomiems partijų“. Jeigu viską atitinka, kaip galima partijų nuomonę kvestionuoti? Teisės departamentas neįžvelgė jokių prieštaravimų Konstitucijai ir nesiūlė nieko keisti. Beje, taip buvo ir ankstesniame.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Jūs išgirdote gerbiamojo J. Razmos pasiūlymą ir išgirdote komiteto pirmininkės atsakymą. Mums reikia balsuoti dėl gerbiamojo Seimo nario J. Razmos pasiūlymo, nes nuomonės išsiskyrė. Kviečiu visus balsuoti. Kas balsuos už, pritars gerbiamojo J. Razmos pasiūlymui, kas balsuos prieš arba susilaikys, nepritars šiam pasiūlymui. Jeigu už, pritariate J. Razmos pasiūlymui, jeigu prieš arba susilaikote, nepritariate pasiūlymui. (Balsai salėje)
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 15, prieš – 16, susilaikė 35. J. Razmos pasiūlymui yra nepritarta.
Kitas J. Razmos pasiūlymas. Kviečiu Jurgį, prašom pristatyti. Tai dėl to paties straipsnio, 3 straipsnio.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš gal nevarginsiu Seimo tais pasiūlymais, kuriems komitetas nepritarė. Aš dėkingas, kad kai kuriems pritarė. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tuomet jūs mano mikrofono nejunkite, aš neprašysiu balsuoti dėl tų, dėl kurių komitetas nepritarė. Reikia taupyti laiką.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamasis kolega, už supratimą. Nepritarta J. Razmos pasiūlymui. Tuo labiau kad jis ir atsiėmė. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra.
Dėl kitų straipsnių pasiūlymų ir pastabų nėra. Yra tik Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas. Bet čia yra pritarta iš dalies…
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. …manau, kad nereikia. Pastraipsniui baigtas šio įstatymo projekto svarstymas. Motyvai už, prieš. Nuomonė už – V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Kadangi nėra prieš, aš siūlau pritarti, pirmininke.
PIRMININKAS. Jūs pritariate po svarstymo šiam įstatymo projektui. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Po svarstymo gal galime pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Įstatymo projektui Nr. XIIP-968(2) po svarstymo yra pritarta bendru sutarimu.
12.08 val.
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-969(2). Pranešėja – gerbiamoji V. Baltraitienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė. Ruošiasi I. Šiaulienė. Matau, kad Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas M. Bastys.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, Seimo narių pasiūlymus ir kitų komitetų pasiūlymus, patobulino ir pritarė Prezidento rinkimų įstatymui.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį M. Bastį, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką, pristatyti komiteto nuomonę.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė kaip papildomas komitetas projektą Nr. XIIP-969(2), iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-969(2) pakoregavus jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Kviečiu į tribūną J. Sabatauską. Taip pat nėra. Galbūt gerbiamasis S. Šedbaras mums padės ir pateiks komiteto nuomonę dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-969(2)? (Balsai salėje)
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas spalio 23 d. svarstė šį įstatymo projektą. Bendru sutarimu už pritarė jam, taip pat pateikė daug savo pasiūlymų, keturis pasiūlymus, ir apskritai siūlo pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, jūs išgirdote komitetų pristatytą nuomonę. Dabar pasiūlymai dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-964.
Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų. Dėl 2 straipsnio nėra. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra. Dėl kitų straipsnių nėra pasiūlymų. Sekundę, tuojau pažiūrėsime, dėl kurių straipsnių yra pasiūlymų. 31 straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų sąrašus. Siūlo Seimo narys J. Razma. Kviečiu į tribūną V. Baltraitienę. Ruošiasi J. Razma pristatyti savo nuomonę, o V. Baltraitienė pasakys komiteto nuomonę. Prašom įjungti J. Razmos mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymas yra dėl rinkėjų sąrašų sudarymo principų, tiksliau, dėl tų rinkėjų, kurie yra atsidūrę užsienyje. Dabar pagrindiniame projekte yra norima juos visus prirašyti kaip Vilniaus piliečius Vilniuje. Dėl šito įstatymo, sakykime, dar būtų pusė bėdos, bet aš įsivaizduoju, kad mes vis dėlto turėsime tokius vieningus rinkėjų sąrašus, tinkančius visiems rinkimams, taip pat ir Seimo rinkimams. Man atrodo, kad vis dėlto geriau rinkėją įrašyti toje savivaldybėje, iš kur jis išvyko. Ir tai nebūtinai yra ilgalaikis išvykimas į užsienį. Sakykime, kokios nors įmonės darbuotojai keliems mėnesiams, būna, keli šimtai žmonių komandiruojami tam tikriems darbams į kitą Europos Sąjungos šalį, kur laimi konkursą. Dabar jie jau būtų, jeigu tuo metu pasitaiko rinkimai, prirašomi prie vilniečių, nors, tarkime, visa įmonė ir darbuotojai išvyko iš Lazdijų. Aš manau, kad reikia palaikyti tą išvykusių piliečių ryšį su gimtąja vieta, kad tai atsispindėtų balsavimo sąrašuose, net ir patikrinti lengviau, jeigu jis kažkada buvo kokių Prienų ar Lazdijų sąraše. Pažymime, kad išvykęs, ten yra atskira skiltis, ir man atrodo, kad viską čia galima administruoti, nes kažkaip keistai atrodo, kad lyg ir padarome visus vilniečiais arba Seimo rinkimuose visus surašome į Naujamiesčio apygardą, nors galbūt ta Naujamiesčio apygarda tikrai jiems nerūpi.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, komitetas nepritarė, kadangi dabar svarstėme tik Prezidento rinkimų ir Europos Parlamento. Jokios įtakos neturi, ar žmogus būtų Vilniaus sąraše, Klaipėdos, Telšių ar Skuodo, nes tiek Prezidento rinkimų yra viena apygarda, tiek Europos Parlamento. Visa Lietuva yra kaip viena apygarda ir rezultatų nekeičia. Svarstant Seimo rinkimų, aš manau, prie šito klausimo būtinai reikia grįžti, bet iš tiesų reikėtų paskaičiuoti, kiek kainuotų nustatyti tą vietą. Bet mes šiandien nekalbame apie Seimo rinkimus. Dėl Seimo rinkimų sutinkame, bet Europos Parlamento rinkimų įstatyme ir Prezidento tą numatyti tikrai, manau, būtų betikslis reikalas, nes visos Lietuvos rezultatai skaičiuojami, neišskiriant. Vis tiek yra bendras rezultatas.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Mes turėtume taip pat apsispręsti, aš manau, balsuodami, nes nuomonės išsiskyrė. Ta pati procedūra. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario J. Razmos pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Tai yra prieš arba susilaiko yra komiteto nuomonė.
Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, J. Razmos pasiūlymui pritarimo nėra, taigi liekame prie komiteto nuomonės. Už balsavo 20, prieš – 13, susilaikė 37. Nepritarta. Daugiau pasiūlymų…
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Pabaigoje yra tik Teisės ir teisėtvarkos komiteto, jam iš dalies yra pritarta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote komiteto pirmininkės nuomonę, kad iš dalies Teisės departamento išvadai pritarta, ir mes galime pritarti bendru sutarimu šitam pasiūlymui? Tiesiog svarstymo stadijoje pastabų ir pasiūlymų nėra. Baigėme apsvarstyti šį įstatymo projektą. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Po svarstymo gal galime pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-969 bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Gerbiamieji kolegos, todėl kad mes gavome dar V. Skarbaliaus ir V. Fiodorovo, mūsų Seimo narių, pasiūlymą, tai ypatingos skubos procedūrą galime atlikti popietiniame posėdyje. Mes derinome su opozicijos Liberalų sąjūdžiu, lyg ir seniūnas mums tokį sutikimą davė. Pritariame tam? Nereikia balsuoti? Ačiū. Priimsime šitą įstatymo projektą po pietų. Ačiū, pirmininke.
Gerbiamieji kolegos, žinote, klysti truputėlį, žinoma, žmogiška, man sudėtinga visus tekstus perskaityti iki galo. Tiesiog komitetas neparengė iki galo dokumento, o mes įstatymo projektą priėmėme. Tai būtų įstatymo projektas Nr. XIP-4697. Dėl turinio ten jokių problemų nėra, bet dėl įsigaliojimo datos, matyt, paliko įsigaliojimo datą ne tą, tai yra lapkričio 1 d. Tai yra visiškai nelogiška, o mes jį priėmėme. Tiesiog mes turime ištaisyti savo klaidą. Tikrai nei jus kaltinu, nei aš kaltas. Komiteto pirmininko nėra, mes tiesiog… Ar galėtume bendru sutarimu į popietinį posėdį, kada jie suredaguos datą ir pasakys, kokios datos reikia. Ar jūs pritariate bendru sutarimu? Dar kartą primenu, įstatymo projekto Nr. XIP-4697 priėmimas atšaukiamas bendru sutarimu. Taip. Kolegos, labai ačiū už supratimą. Mes grįšime prie šito įstatymo projekto.
12.18 val.
Kitas darbotvarkės 1-15 klausimas – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-970. Pranešėja gerbiamoji V. Baltraitienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių pasiūlymus, kitų komitetų ir Teisės departamento pasiūlymus, patobulino ir pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkei. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį M. Bastį, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Informacinės visuomenės plėtros komitetas kaip papildomas svarstė Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-970. Iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-970 ir siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui dėl Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-970, pakoregavus jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. J. Sabatausko nematome salėje. Gal V. Skarbalius galėtų perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę dėl šito įstatymo projekto, nes aš nelabai matau šito komiteto atstovų. Tiesiog perskaitykite komiteto išvadą.
V. SKARBALIUS (DPF). Taigi Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir bendru sutarimu – už.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai už pagalbą. Jūs išgirdote visų trijų komitetų nuomonę, visi trys komitetai pritarė šiam įstatymo projektui. Norinčių kalbėti nėra. Dabar svarstymas pastraipsniui. Pasiūlymų dėl 1 straipsnio, 2 straipsnio nėra.
33 straipsnis. Komiteto pirmininkę V. Baltraitienę kviečiu į tribūną. Yra kolegos J. Razmos pasiūlymas. Gerbiamasis Jurgi, prašom. (Balsai salėje) Nebereikia? Ačiū, nebereikia, atsisako.
Dar yra pasiūlymų dėl 38 straipsnio. Seimo narė M. Petrauskienė. Kolege, prašom pateikti savo pasiūlymą dėl 38 straipsnio. Sekundėlę, tuoj įjungsiu.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū. Aš siūlau atsisakyti Rinkimų komiteto pavadinimo taip užtikrinant, kad nebūtų galimybės pasinaudoti reguliavimo dėl pavadinimo atitikties teisės aktų reikalavimams nebuvimu ir kad nebūtų piktnaudžiaujama pasirenkant Rinkimų komiteto pavadinimą, kadangi Rinkimų komitetas nėra juridinis asmuo, todėl nėra registruojamas Juridinių asmenų registre. Dėl šios priežasties nėra galimybės patikrinti Rinkimų komiteto pavadinimo atitikimą. Kad nebūtų galimybės piktnaudžiauti ir nebūtų pasirinkti komitetų pavadinimai, labai panašūs į politinių partijų pavadinimus.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Komitetas pritarė iš dalies ir siūlo rašyti – duoti ne numerį, o duoti raidę. Jeigu mes Rinkimų komitetui duotume numerį 1, numerį 2, numerį 3, o rinkimuose išsitrauktų eilės numerį, pavyzdžiui, 10, tai bijom, kad žmonėms būtų labai neaišku, ar tai 10 numeris, ar tai 3. Mes siūlome pakeisti į raidę, kad būtų komitetas A, komitetas B, komitetas C, neskaitant tų visų, kurios yra su papildomais ženkliukais – „š“, „į“. Pagal abėcėlę duoti raides. Jeigu duosime skaičius, rinkėjai gali sumaišyti, kuris iš tikrųjų yra eilės numeris, o kuris yra pavadinimo skaičius. Siūlome rašyti raides.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Gerbiamoji Milda irgi neprieštarauja, taip? Pritarta bendru sutarimu.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Daugiau pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nebuvo.
Gerbiamieji kolegos, aš darau labai trumpą pertrauką ir noriu pateikti vieną informacinį pranešimą. Mes turime garbingą svečią, kuris yra aukštai, mūsų žurnalistų ložėje. Tai yra garbės svečias, legendinis Tel Avivo „Maccabi“ krepšinio komandos kapitonas Talis Brody’s. Galime jam paploti. (Plojimai) Brody’s buvo Tel Avivo „Maccabio“ žaidėjas ir daugelio legendinių rungtynių su „Žalgiriu“ dalyvis. Dabar mūsų svečias vyksta padėti gėlių prie mūsų parlamento gynėjų paminklo. Dėkojame jums, kolega, ir linkime kuo geriausios sėkmės. Ačiū jums. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-970 yra pritarta bendru sutarimu.
12.24 val.
Politinių partijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-971(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-16a klausimas – Politinių partijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-971. Kviečiu į tribūną gerbiamąją V. Baltraitienę pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę. Ruošiasi N. Puteikis.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atsižvelgdamas į pasiūlymus patobulino ir pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Taigi kviečiu į tribūną kolegą N. Puteikį.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Audito komitetas iš esmės pritarė iniciatorių parengtam Politinių partijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai, ačiū už pristatytą komiteto nuomonę. Mes džiaugiamės, kad plenarinių posėdžių salėje pasirodė J. Sabatauskas. Tiesiog daug įstatymų projektų dabar buvo svarstoma, bet noriu padėkoti jūsų komiteto kolegoms, kurie puikiai atliko darbą vietoj jūsų. Mes džiaugiamės, Juliau, jus matydami ir kviečiu į tribūną. (Balsai salėje) Dėl ko? Dar kartą pakartosiu. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-971 – Politinių partijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Pristatykite Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Gerbiamasis Juliau, jūs galite ateiti, gal mes greičiau rasime. Mums svarbiausia matyti jus.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, už komiteto darbo organizavimo pagyrimą.
Teikiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą dėl Politinių partijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui kai kuriuos pasiūlymus, iš esmės pritaria Politinių partijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir, reaguodamas į Teisės departamento pastabas, siūlo tam tikrus siūlymus. 6 ir 20 straipsnius papildyti, kad partijos nario mokestis…
PIRMININKAS. Atsiprašau. Juliau, jūs perskaitykite šiuo metu tik išvadą, jūsų galutinę išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mes siūlome pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento pastabas ir tas pastabas, kurias mes suformulavome kaip savo komiteto pasiūlymus.
PIRMININKAS. Iš esmės jūs pritariate šiam įstatymo projektui?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, iš esmės pritariame.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Komitetų nuomonės buvo pristatytos. Dabar svarstymas ir įvairūs pasiūlymai dėl įvairių įstatymo projekto Nr. XIIP-971 straipsnių.
5 straipsnis. Yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Ta pati tvarka – pasiūlykite, pasakykite savo pasiūlymą, o komiteto pirmininkė išsakys komiteto nuomonę. Taigi dėl politinių partijų įsteigimo, gerbiamasis Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, tiek, kiek komitetas pritarė, man pakanka ir aš neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Komitetas iš dalies pritarė, ten tik atstovavimą…
PIRMININKAS. Mes irgi galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei, taip? Pritarta komiteto nuomonei.
Dėl 6 straipsnio – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas. Prašom, pirmininke.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Irgi esame pritarę iš dalies. Pritarėme, kad politinės partijos nario mokestį sudaro stojamasis nario mokestis ir periodinis nario mokestis ir kad būtų palikta, kad įstatuose nustatyta tvarka, kaip mokamas nario mokestis…
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir komitetas pritaria pagrindinio komiteto nuomonei pritarti iš dalies?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pirmininke, jeigu…
PIRMININKAS. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mes šiek tiek kitaip siūlėme. Mes kaip tik nesiūlėme palikti nuorodos, nes įstatai ir taip nustato tvarką, tačiau buvo pastaba dėl nario mokesčio, kad nario mokestis yra stojamasis ir periodinis.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Tai mes tą palikome, kad yra stojamasis ir periodinis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Bet buvo siūloma išbraukti mokesčio dydžio nustatymo, mokėjimo, naudojimo tvarka nustatoma įstatuose. Štai šitą frazę siūloma išbraukti. Jūs pritariate tam?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Jūs siūlote išbraukti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, pritariame.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tada taip, sutinku…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, ar jūs reikalaujate balsuoti? Ne? Ačiū. Pritariame komiteto nuomonei pritarti iš dalies Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos. Pritarta bendru sutarimu komiteto nuomonei.
Toliau žengiame į priekį. 8 straipsnis. Seimo Audito komitetas teikia pasiūlymą. Aš manau, kad Audito komiteto pirmininkė turėtų pristatyti komiteto siūlymą. Prašom, kolege.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Audito komitetas siūlė, kad pati politinė partija informuotų ne vėliau kaip per 10 dienų Teisingumo ministeriją apie pasikeitusį skaičių. Kadangi pagrindinis komitetas nepritaria, mes neprašome balsuoti, neprašome už savo.
PIRMININKAS. Jūs pritariate komiteto nuomonei.
J. VAICKIENĖ (TTF). Taip.
PIRMININKAS. Tiesiog jūs atsiimate savo pasiūlymą?
J. VAICKIENĖ (TTF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū už supratimą. Dėl to balsuoti nereikia, pritariam komiteto nuomonei nepritarti.
Dabar kiti straipsniai. 9 straipsnis. Nieko.
Dabar 13 straipsnis. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komiteto pirmininkas. Gerbiamasis Juliau, dabar jums reikės labai daug kalbėti, tiesiog būkite pasiruošęs.
Dėl 13 straipsnio. Projekto 13 straipsnį jūs siūlote išdėstyti… ten truputėlį koreguoja dėl visų rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų kandidatų…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas siūlo papildyti 13 straipsnio antrą sakinį, kad rinkimų metu visuose rinkimuose dalyvaujančių partijų kandidatų sąrašams ir kandidatams. Kad būtų išryškinta. Aš taip suprantu, kad pagrindinis pritaria?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Pritaria iš dalies. Bet taip yra. Mes palikome, kas yra galiojančiame įstatyme, bet ten yra numatyta. Visą laiką buvo, kad vienodomis sąlygomis visi, kurie dalyvauja rinkimuose. Laiko trukmė yra nustatyta, ir traukia burtus Vyriausioji rinkimų komisija…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi antras sakinys kalba apie teisę naudotis nemokamai Nacionalinio radijo ir televizijos laiku, tai būtent paryškinta…
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Tai tas ir yra paliekama.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuoti nereikia. Aš taip suprantu, kad pritarta pagrindinio komiteto nuomonei. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Taip? Nereikia balsuoti? Nereikia. Taigi pritarta komiteto nuomonei pritarti iš dalies. Mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl 21 straipsnio. Komiteto pirmininką kviečiu pristatyti savo pasiūlymą. 21 straipsnis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 20 straipsnio…
PIRMININKAS. Dėl 21 straipsnio. Dėl 11 dalies.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). 21 straipsnyje, atsižvelgdamas į Teisės departamento pasiūlymą, komitetas siūlo išbraukti… Kažkaip čia trūksta žodžių.
PIRMININKAS. 11 dalį jūs siūlote išbraukti – „Į valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą negali būti nukreiptas jokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.“ Jūs siūlote išbraukti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Būtent.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininke, prašom.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, komitetas siūlė išbraukti. Mūsų komitetas tam nepritaria, nes manome, kad tai yra vienintelė valstybės biudžeto lėšų sąskaita, į kurią iš tikrųjų negali… Taip yra, buvo galiojančiame įstatyme ir dabar galiojančiame iki tol, kol mes to nekeitėme. Siūlome toliau palikti ir to netaisyti. Nežinau, dėl kokių motyvų komitetas siūlė…
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas gal sutinka su komiteto nuomone?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne.
PIRMININKAS. Nesutinkate? Kviečiate balsuoti? Taip. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad pritartume Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, dar kartą primenu: balsuojame dėl 21 straipsnio 11 dalies – yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas, kuriam nepritaria pagrindinis komitetas. Mes dabar balsuojame už tai, ką siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuojame už, kas kitaip mano, balsuoja prieš. (Balsai salėje) Jeigu jūs balsuosite už, pritarsite Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei, jeigu kitaip balsuosite, pritarsite pagrindiniam komitetui.
Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai aiškūs – nėra pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei. Mes liekame prie pagrindinio komiteto nuomonės.
Dėl 24 straipsnio. Seimo nario A. Paulausko siūlymas. A. Paulausko, matau… Tada V. Gapšys pristatys šitą siūlymą.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Kadangi A. Paulauskas yra išvykęs, prašė manęs pristatyti, kad politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinį galėtų pasirašyti arba pirmininkas, arba partijos valdymo organo paskirtas atsakingas asmuo. Nors yra teigiama, kad tai galimai perteklinė nuostata, tačiau praktikoje susidaro situacija, kadangi įstatyme taip nurodyta, ir partijoms realiai neleidžia pasirinkti šito, o pirmininkas ne visada sugeba tai padaryti fiziškai dėl to, kad paprastai partijų, ypač parlamentinių partijų, pirmininkai yra užimti, ir tai sukelia ir praktinių problemų. Todėl, aš manau, įgalioti asmenys turėtų turėti teisę pasirašyti finansinių ataskaitų rinkinį, kaip realiai numato įstatymai, bet turėtų būti įrašyta aiškiau.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Komitetas svarstė, kaip minėjo ir V. Gapšys, buvo prieita, kad tai gali būti perteklinė, nes įstatuose ir dabar leidžiama numatyti, kas gali pasirašyti visus finansinius ir politinius dokumentus. Valdymo organas gali įgalioti bet ką kitą arba iš karto numatyti įstatuose, kam tai yra pavesta. Tada siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Balsuoti, taip? Balsuojame. Motyvai už ir prieš. Motyvai prieš – V. A. Matulevičius. Būtent dėl tos pataisos, taip?
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Kolegos, aš siūlau nepalaikyti šito siūlymo, kadangi tai yra bandymas sukurti tokias teisines prielaidas, kad partijų lyderiai neatsakytų už finansinę partijų veiklą, arba, pavyzdžiui, būtų pasirenkamas žmogus, na, vos ne fiktyvus, kuris prisiimtų atsakomybę. Galbūt ne už ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria A. Paulausko pasiūlymui, kurį pristatė V. Gapšys, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 39, prieš – 4, susilaikė 22. Taigi pasiūlymui, kurį teikė A. Paulauskas ir pristatė V. Gapšys, yra pritarta.
Dėl 25 straipsnio. Yra Seimo Audito komiteto pasiūlymas. Kviečiu komiteto pirmininkę pristatyti pasiūlymą. Tuoj turėsite galimybę pasakyti, ką jūs, matau, tyliai pasakėte.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Sakė, sutinka. Pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Vis tiek reikia dėl protokolo pristatyti.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Kadangi pagrindinis komitetas pritaria iš dalies, mes sutinkame su jo pasiūlymu. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Mes taip pat galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei pritarti iš dalies. Taigi pritarta iš dalies – pritarta komiteto nuomonei.
Daugiau, gerbiamoji pirmininke, pasiūlymų kaip ir nėra, ar ne? Pasiūlymų nėra dėl kitų straipsnių.
Taigi svarstymas baigtas. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Ar galime pritarti įstatymo projektui su visais pataisymais, kuriuos mes… Jūs norite kalbėti? Gerai. Kalbės gerbiamasis P. Urbšys po svarstymo. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Dar kartą partijos bando įteisinti savo dabartinį monopolį, nes būtent padidinimas steigėjų skaičiaus nuo 1 iki 2 tūkst. naudingas dabartinėms partijoms. Tokiu būdu jūs atimate galimybę žmonėms kurti naujus politinius darinius, kurie galėtų sudaryti konkurenciją dabartinėms partijoms… ir būtų naudingos dabartinėms partijoms, nes verstų atsinaujinti ir pelnyti didesnį žmonių pasitikėjimą. Todėl aš balsuoju prieš įstatymą, pataisą.
PIRMININKAS. Nuomonė už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Povilai, tu nesunkiai surinktum 3 tūkst. parašų Panevėžio apylinkėse ir laisvai įsteigtum savo vadovaujamą partiją be jokių problemų. Todėl aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, už, prieš nuomonės buvo išsakytos. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-971, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 53, prieš – 10, susilaikė 14. Įstatymo projektui Nr. XIIP-971 po svarstymo yra pritarta.
12.41 val.
1-16 darbotvarkės klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-972 – Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – gerbiamasis N. Puteikis. Ruošiasi J. Sabatauskas.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Audito komitetas pritarė patobulintam Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-972 (2). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Taigi kviečiu J. Sabatauską išsakyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas nagrinėjo įstatymo projektą. Iš esmės pritardamas įstatymo tikslams ir pačiam projektui, siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento, Europos teisės departamento ir Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė. Bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Aš taip supratau, kad pritarė, taip? (Balsai salėje) Gerai, gerai. Ačiū. Supratome. Nes labai tyliai, kažkaip nebuvo girdėti, ką jūs pasakėte. Kviečiu V. Bukauską. Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovų, kurie galėtų išsakyti?.. Galbūt Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė V. Baltraitienė? Galbūt galite išsakyti nuomonę jūsų komiteto dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-972, nes Valentino nematau salėje?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė, atsižvelgė… teikė ir savo pasiūlymus ir atsižvelgė į kitus pasiūlymus, ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. Taigi buvo išsakytos visų komitetų nuomonės. Norinčių diskusijoje kalbėti nėra.
Svarstymas pastraipsniui. Taigi dėl… Kviečiu pagrindinio komiteto… gerbiamąjį N. Puteikį į tribūną. Jūs išsakysite savo komiteto nuomonę dėl įvairių pasiūlymų. Taigi dėl šio įstatymo pirmasis pasiūlymas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Komiteto pirmininkė galbūt trumpai pasiūlymą galėtų pristatyti? Gerbiamoji Virginija Baltraitiene! Vytautai! Gerbiamoji Virginija Baltraitiene, komiteto nuomonę… ar galbūt man pristatyti?
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Aš galiu tada.
PIRMININKAS. Aš žinau, kad jūs viską galite, bet pagal Statutą teikėjai turi pristatyti. Prašom, Virginija. Jūsų mikrofonas įjungtas.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Apie kurią čia dabar?
PIRMININKAS. Dabar apie įstatymo projekto Nr. XIIP-972 antrą straipsnį, ten yra jūsų pasiūlymas dėl…
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). 2 straipsnio 21 punktas – Visuomeninis rinkimų komitetas. Jūs pasiūlėte vietoj asmenų rinkėjų.
PIRMININKAS. Čia 21 – visuomeninių…
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Neturiu šito…
PIRMININKAS. 21 punktas – Visuomeninis rinkimų komitetas.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Tai aš galbūt taip…
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Man jį patį… neturiu.
PIRMININKAS. Kadangi jūsų pasiūlymui pritarė komitetas, aš manau, kad mes irgi galime pritarti bendru sutarimu. Tiesiog… Bet jūs… Ir pagrindinis komitetas… Pagrindinio komiteto atstovas tegul paaiškina.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Nes aš dabar nepasiėmus, nežinau, apie kurią šneka.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Puteiki, jūs paaiškinkite ir siūlymą, ir jūsų sprendimą.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlė 21 punkte žodį „asmenų“ pakeisti žodžiais „rinkėjų grupė“, ir mūsų komitetas pritarė tam.
PIRMININKAS. Taip. Ir mes galime pritarti bendru sutarimu.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip. Čia yra formalus pakeitimas, ne „asmenys“, o „rinkėjai“.
PIRMININKAS. Nesvarbu, jūs turite vis tiek pateikti.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Nes asmenys tai yra, aš noriu pasakyti, asmuo gali būti nebūtinai rinkėjas. Rinkėjas yra apibrėžta, kas gali būti rinkėjas. Tai mes siūlome palikti vis dėlto „rinkėją“, o ne „asmenį“.
PIRMININKAS. Taip, taip, pritarė. Jūsų pasiūlymui yra pritarta.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Nes ne visi asmenys turi teisę būti rinkėjais.
PIRMININKAS. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu? Motyvai labai aiškiai… Tada pritarta komiteto nuomonei, Seimas pritarė bendru sutarimu.
Dabar dar yra vienas pasiūlymas. Čia yra dėl 5 straipsnio. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pirmininke, prašom.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Nežinau, neturiu to. Negaliu…
PIRMININKAS. Gerai. Čia irgi pritarta bendru sutarimu. Gerbiamasis Puteiki, jūs pristatykite.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 5 straipsnio 4 punkto 2 papunktyje siūlo vietoj frazės „įgalioto asmens“ vartoti sąvoką „atstovo (koordinatoriaus)“. Mūsų komitetas pritarė tokiam pasiūlymui.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Kad Rinkimų komitetas turėtų savo atstovą…
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Taip, vietoj įgalioto asmens atstovą arba koordinatorių.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). …kuris visus jų… kadangi komitetas yra visuomeninis…
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, galime.
PIRMININKAS. Taip? Pritarta bendru sutarimu komiteto nuomonei. Dėl 6 straipsnio – Vyriausioji rinkimų komisija. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymą. Tai mes paprašysime, gerbiamasis kolega, pristatykite. Dėl 6 straipsnio. Vyriausioji rinkimų…
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Vyriausioji rinkimų komisija pasiūlė terminą pakeisti. Jie pasiūlė svarstyti klausimą, ar 6 straipsnio 1, 2 dalies penktuose punktuose nereikėtų nustatyti termino, iki kada priėmus VRK sprendimą dėl šiurkščių pažeidimų kampanijos dalyvis praranda savarankiško dalyvio statusą, ir jie tai siūlė susieti su VRK sprendimų apskundimo Vyriausiajam administraciniam teismui terminais. Mūsų komitetas nusprendė pritarti iš dalies. Mes siūlome vietoj 15 dienų 9 dienas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime šitam Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymui pritarti iš dalies? Tiesiog komitetas siūlo vietoj 15 dienų 9 dienas, sutrumpinti laikotarpį. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu komiteto nuomonei.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Ir analogiškai 23 straipsnio 3 dalyje: vietoj 14 – 7 dienos.
PIRMININKAS. Taip, 7 dienos. Taip pat sutrumpina Vyriausioji rinkimų komisija. Irgi komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu ir dėl 23 straipsnio 3 dalies išdėstymo – vietoj 14 dienų įrašytos 7 dienos. Taigi pritarėme bendru sutarimu.
Toliau yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Čia irgi dėl 6 straipsnio 2 dalies 5 punkto… Tai, gerbiamasis Puteiki, gal jūs tada ir pristatykite, ir išsakykite komiteto nuomonę.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Taip. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo 6 straipsnio 2 dalies 5 punktą išdėstyti išbraukiant 15 dienų terminą, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai panaikinus savarankiško politinės kampanijos dalyvio registraciją dėl šiurkščių įstatymo pažeidimų… Šitoje vietoje komitetas siūlo pritarti iš dalies ir vietoj 15 dienų įrašyti vėlgi tas 9 dienas.
PIRMININKAS. Panaši situacija, kaip ir buvo prieš tai, apie ką mes kalbėjome. Galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Toliau dėl 4 punkto. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Čia, aš manau, komitetas pritarė. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu? Tiesiog argumentai. Pritartina Teisės departamento pasiūlymui projekto 6 straipsnio 4 dalį papildyti nuostata dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. Pasiūlymas. Projekto 6 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalies 5 punkte nurodyti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai per 5 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.“ Šitas paskutinis sakinys yra siūlomas. Komitetas visiškai pritarė šitam pasiūlymui. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Toliau žiūrime, kokie yra pasiūlymai. Dėl 13 straipsnio. Taip pat yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Čia, kaip ir tekste, tik 5 punkte – išrinktiems į Europos Parlamentą, valstybės ar savivaldybių institucijas asmenims draudžiama atstovauti aukotojų privatiems interesams ir priimti išskirtinius jiems palankius sprendimus. Per Europos Parlamento rinkimus šitas sprendimas galios. Taigi komitetas pritarė šiam pasiūlymui. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu.
Toliau. 14 straipsnis. Seimo narė Z. Žvikienė. Malonu, kad Seimo narė yra savo darbo vietoje ir pristatys savo pasiūlymą.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, mano siūlymas yra toks pusiau techninis. Iš tikrųjų manau, kad nei politinėms partijoms, nei individualiai asmeniui, kaip politinės kampanijos dalyviui, nereikėtų įstatyme nustatyti prievolę uždaryti sąskaitą, nes, teikiant ataskaitas politinės kampanijos dalyviui, tiek politinei partijai, tiek asmeniui, iš tikrųjų ataskaitoje ir toje sąskaitoje turi būti nulis, finansiškai kalbant, vienokiu ar kitokiu atveju. Be abejo, išlieka nuostata, kad dalyvaujantys kituose rinkimuose tie patys subjektai turės atidaryti naują sąskaitą. Todėl, jeigu šitie subjektai nori banke naudoti šitą sąskaitą kitiems reikalams, manau, tam nereikėtų trukdyti. Tiesiog visiškai jokių kliūčių nesudaro ir nėra reikalo apriboti šias teises.
PIRMININKAS. Kolega, prašom pakomentuoti komiteto nuomonę.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Audito komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ir mes galime pritarti bendru sutarimu, nes bendras sutarimas yra? Pritarta bendru sutarimu Z. Žvikienės pasiūlymui.
Toliau dėl 16 straipsnio Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymas. Komitetas šitam pasiūlymui pritarė. Tiesiog noriu… Gerbiamasis kolega, pritarė, taip?
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Taip, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Galbūt mes irgi galime pritarti Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymui, kuriam pritarė komitetas? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu dėl 16 straipsnio, dėl kurio buvo pateiktas pasiūlymas.
Toliau. 23 straipsnis. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pateikė pasiūlymą dėl 23 straipsnio 3 dalies, siūlo išdėstyti taip: „Šio straipsnio 2 dalyje priimtą sprendimą politinės kampanijos dalyvis per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.“ Komiteto nuomonė.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Pritariame.
PIRMININKAS. Pritarė šiam Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui. Mes tikriausiai galime pritarti bendru sutarimu šitam pasiūlymui. Pritarta.
Visi pasiūlymai išnagrinėti, visi pasiūlymai turi savo sprendimą, kurį mes priėmėme. Taigi svarstymo stadija baigta. Visi pasiūlymai išnagrinėti.
Kviečiu visus kalbėti už šį įstatymo projektą. Nuomonė už – V. Bukauskas. Nematau. Nuomonė prieš – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes ką tik svarstėme Politinių partijų įstatymą ir ten sudarėme galimybę partijų vadovams neatsakyti už politinių partijų finansinę veiklą. Kitaip sakant, pasiskirti kokį nors fiktyvų asmenį, kuris bus auka ir atsakys už tai, kas ten vyksta. Dabar mes vėl paliekame galimybę tokias nuostatas šiame projekte… pavyzdžiui, siūloma įteisinti, kad politinių asignavimų sąskaitai nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad tiek ta nuostata iš Politinių partijų įstatymo, tiek ši yra sudaranti korupcines sąlygas korupcinei veiklai politinėse partijose. Mes darome kažkokias išimtis. Kodėl kitiems juridiniams asmenims gali būti taikomos, jeigu įtariama nusikalstama veika, laikinosios apsaugos priemonės dėl sąskaitos – areštuotos sąskaitos, o partijai ne? Kokios čia išimtys? Ką reiškia biudžeto? O jeigu tos biudžeto lėšos panaudojamos nusikalstamai, pone Gapšy? (Balsas salėje) O jeigu ne nusikalstamai, tada viskas gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasakyta nuomonė prieš. Nuomonės už neturime, bet apsispręsime balsuodami. Galbūt ir gerai – greičiau judėsime į priekį. Tiesiog kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymą, projekto Nr. XIIP-972, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsas salėje) Svarstymas. Labai atsiprašau. Ačiū, kad pataisėte. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-972 su visais pataisymais ir pasiūlymais, kuriuos mes priėmėme svarstymo metu, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 49, prieš – 2, susilaikė 13. Taigi po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-972 yra pritarta.
12.58 val.
Darbotvarkės 1-17a klausimas – Prezidento rinkimų įstatymo 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-647. Pranešėja – gerbiamoji V. Kravčionok. Atstovauja Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui ir pasakys komiteto nuomonę. Svarstymas.
V. KRAVČIONOK (LLRAF). Po vieną?
PIRMININKAS. Prašau? Jūs norite visus pristatyti? Galbūt taip, nes ir taip…
V. KRAVČIONOK (LLRAF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 43 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIP-647 išvada: atsižvelgdamas į rinkimų proceso svarbą demokratinėje valstybėje renkant valstybės vadovą ir į tai, jog siekiant sukompromituoti kandidatus galimos įvairaus pobūdžio provokacijos, komitetas pripažįsta kandidatų imuniteto svarbą ir siūlo įstatymo projektą atmesti. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 2 – prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs išgirdote komiteto nuomonę. Kur gerbiamasis J. Sabatauskas? Ačiū jums, kolege. Gerbiamasis Juliau, iš vietos. Jūs norite kalbėti prieš? Prašom. Nėra čia jūsų kaip papildomo komiteto.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas, kaip ir kiti lydimieji, atsirado, kai Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagal Statute nustatytas pareigas komitetui, nagrinėdamas Konstitucinio Teismo sprendimus, pamatė, kad yra problema, kurią turime spręsti, nes Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės turi tik Konstitucijoje nurodyti asmenys: Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, Vyriausybės nariai ir teisėjai. Niekas kitas daugiau negali turėti imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės. Rinkimų įstatymuose nustatyta, kad imunitetą turi dar ne Seimo nariai, ne Prezidentas, ne Europos Parlamento nariai, įdomiausia, kad net kandidatams į savivaldybių tarybų narius, kuriems išvis nėra jokio imuniteto, tas imunitetas yra. Pagrindinis komitetas pasiūlė atmesti šiuos projektus, pasakė, kad tai gali būti provokacijos. Kokios provokacijos? Atvirkščiai, kai yra nustatytas imunitetas, prokuroras turi kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kiekvieną kartą klausimas yra eskaluojamas. Dabar neturės jie imuniteto, nereikės prokurorui kreiptis ir nebus kliudoma tyrimui, bet, kita vertus, nebus kliudoma kandidatui kandidatuoti. Tai nėra garantija, kuri nustatyta Konstitucijoje. Todėl aš manyčiau, kad pagrindinio komiteto išvada atmesti yra nepagrįsta ir netgi prieštaraujanti Konstitucinio Teismo doktrinai ir pačiai Konstitucijai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, šiek tiek trumpiau, nes mes truputį vėluojame. J. Razma – nuomonė už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, pagal dabar išreikštus savo samprotavimus autorius galėtų įregistruoti patobulintą projektą, kad iš tiesų tais atvejais, kai kandidatas pats sutinka, nemato jokių problemų, kad joks imunitetas jo negintų, tuo labiau kai jūs sakėte, kad ta procedūra dėl imuniteto, viešinimas gali kandidatavimą neigiamai paveikti. Bet jeigu kandidatas vis dėlto manytų, kad jis yra dirbtinai atakuojamas teisėsaugos ir būtent norima jį tokiu būdu sužlugdyti, gal tokiu atveju vis dėlto imunitetas galėtų būti. Aš manau, kad čia galima paieškoti kompromisų, o tokiam tiesmukam imuniteto panaikinimui gal tikrai nereikėjo pritarti. Aš pritariu komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto nuomonei atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-647, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamuosius Vyriausybės narius kviečiu užimti savo vietas. Tuoj pat pradėsime Vyriausybės valandą ir apsitarsime dėl trukmės ir dėl reglamento.
Gerbiamieji kolegos, konstatuoju balsavimo rezultatus: už – 35, prieš – 7, susilaikė 16. Reikia 36 balsų, kad būtų atmestas įstatymo projektas. Gerbiamieji kolegos, reikia paskirti kitą pagrindinį komitetą, kuris toliau svarstys šį įstatymo projektą. Yra pasiūlymas Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti. Komiteto pirmininkas išreiškė norą. (Balsai salėje) Jeigu nėra kitų pasiūlymų, tiesiog gal galime… Yra. Gerbiamasis Petras.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manyčiau, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) A, buvo mūsų komitetas! Bet vieno balso skirtumu. Balsuokime, nes kiti Seimo nariai kalba ir nebalsuoja.
PIRMININKAS. Jūs frakcijos vardu prašote perbalsuoti? (Balsai salėje) Petrai, iš tikrųjų mes balsuosime, kol jūsų norus patenkinsim. Supraskite, kad kokių nors problemų nebuvo. Visi Seimo nariai yra sąmoningi. Aš siūlau nebalsuoti. Tiesiog kitas komitetas pasvarstys, pažiūrėsime, koks bus šio įstatymo projekto likimas. Baigiam šitą svarstymą.
Paskiriam pagrindiniu Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Svarstymo data. Kada būtų galima svarstyti, gerbiamasis Juliau? Svarstyti šį įstatymo projektą. Kitame komiteto posėdyje? (Balsai salėje) O plenariniame? Kitą savaitę spėsit? Ketvirtadienį. Tai čia būtų kokia diena? Lapkričio 14 d. Gerbiamieji kolegos, ar sutiktumėte, kad plenariniame posėdyje šis klausimas toliau būtų svarstomas lapkričio 14 d., nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas prisiėmė tą naštą būti pagrindiniu komitetu ir svarstyti šį įstatymo projektą. Gerai, dėkoju. Baigėm.
Gerbiamieji kolegos, šiandien mums truputį sunkiau sekasi įgyvendinti savo darbotvarkę, mes šiek tiek vėluojame. Mano pasiūlymas. Kadangi Vyriausybei yra skirta valanda, jeigu opozicijai leistume pusę valandos ir po to toliau svarstytume, būtų gerai? Gerbiamieji kolegos, pusę valandos. Opozicija neklauso. Tiesiog dėl trukmės, trūksta laiko. Bendru sutarimu galime sutarti? Labai ačiū.
13.05 val.
Gerbiamieji Vyriausybės nariai, turime pusę valandos. Seimo nariai turi galimybę jūsų paklausti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, pirmasis turi galimybę paklausti J. Razma, frakcijos vardu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Labai gaila, kad nematau nei premjero, nei energetikos ministro. Nemanau, kad pavaduojantys gali taip efektyviai atsakyti dėl to, ko norėjome klausti.
Gal aš tuomet paklausiu vidaus reikalų ministro, kuris dabar nusisukęs, dėl Bendrojo pagalbos centro reikalų. Iš tikrųjų susidaro įspūdis, kad jūs pabandėte problemą išspręsti pasiekęs, kad atsistatydino centro vadovas, tačiau kažkaip negirdėti jūsų principingos reakcijos į tas keliamas problemas, kad investicijos buvo panaudotos abejotinai, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos vadovas savo struktūros naudai skiria jas. Ir apskritai negirdėti jūsų pozicijos, kas toliau bus daroma, kad tas Bendrasis pagalbos centras tikrai efektyviai veiktų, pateisintų mūsų lūkesčius ir dėl santykių su medikų inicijuojamais protestais, norint dar alternatyvią sistemą turėti. Tikiuosi, kad jūs koncentruotai turėsite atsakyti.
D. A. BARAKAUSKAS. Labai labai ačiū už klausimą. Tikrai jūs išvardijote visas karščiausias vietas. Aš labai trumpai pasakysiu. Šią savaitę yra derinamas audito išvadų projektas su Bendruoju pagalbos centru. Į tą klausimą, kaip buvo panaudoti pinigai per dešimt metų, aš šiandien tikrai negaliu atsakyti, nes Vidaus reikalų ministerija atliko vidaus auditą. Jūs žinote, Bendrasis pagalbos centras, jūs esate teisus, tikrai yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos dalis, mes tą klausimą, kuris stringa dešimt metų, esame perkėlę į Vyriausybės lygį. Per dvi savaites įvyko Vyriausybės Strateginio komiteto posėdis, kuriame buvo duoti Ministro Pirmininko ir Strateginio komiteto narių nurodymai, kas turi būti padaryta. Jūs esate teisus, kad telefonu 112 visoje Europoje, dabar jau ir Rusijoje tris savaites, žmonės turi gauti trijų skirtingų rūšių pagalbą, t. y. priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, policijos ir greitosios medicinos pagalbos. Aš noriu pabrėžti, greitosios medicinos pagalbos, kuri yra reikalinga kaip greitoji pagalba įvykio vietoje. Šiuo metu pagrindinė problema yra ta, kuri ir buvo visus dešimt metų, ką turėjo padaryti Vidaus reikalų ministerija ir ministras, kad į Bendrąjį pagalbos centrą būtų integruota Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba ir policijos tarnyba, tai yra padaryta. Aš noriu, kad jūs žinotumėte, kad šiandien didžiausia problema, kuri nėra Vidaus reikalų ministerijos kompetencija, yra problema, susijusi su greitąja medicinos pagalba. Jie yra sukūrę atskirą sistemą ir Ministro Pirmininko pavedimu yra sudarytas 2014–2016 metų, bet dar nepatvirtintas, priemonių planas, kuriame bus išdėstyta, kaip telefonu 112, per Bendrąjį pagalbos centrą, būtų integruotos visos šitos trys funkcijos.
Dabar dėl finansų. Dėl finansinių dalykų, kurie vyko valdant įvairioms Vyriausybėms, aš šiandien tikrai nenorėčiau komentuoti. Aš turiu palaukti iš Audito skyriaus galutinės ataskaitos apie atliktą auditą, nes šiuo metu yra tik projektas, kuris yra derinamas su Bendruoju pagalbos centru. Turi būti suderintos pozicijos ir tada bus pateikta man, tada aš galėsiu atsakyti.
Galiu pasakyti, mes suradome galimybę, kad nebūtų sustabdytas europinis projektas, tai yra 20 mln. Lt, ir iš esmės čia buvo televizijos laida. Labai gaila, kad nėra salėje tos laidos bendraautorių, kurie buvo Panevėžyje. Aš noriu pasakyti, kad nustatyti telefono vietą pagal bokštą tik labai retais atvejais tai yra būtina, tai nėra pagrindinė problema. Tą gali padaryti šiuo metu tik du pagrindiniai centrai, kurie yra finansuoti iš Europos Sąjungos pinigų, tai yra Vilniaus centras. Ir jūs labai puikiai, gerbiamasis Seimo nary, žinote, kad antras centras yra Klaipėdoje. Dar trečiasis centras turėtų būti Alytuje ir ketvirtasis centras turėtų būti arba Panevėžyje, arba Šiauliuose. Tačiau visas valdymas visų pajėgų turėtų vykti per Vilniaus ir Klaipėdos centrą. O dėl medikų, jie ten yra išsakę keletą pretenzijų, kad jie nenori būti pareigūnais, mes sudarysime jiems sąlygas, kad jie liktų medikais, bet jie tikrai turėtų įsitraukti į visą šitą sistemą. Aš noriu pakartoti dar kartą, labai prašau visų Seimo narių, vieną prašymą turiu, mes turime suvokti, kad greitoji medicinos pagalba nėra vidaus reikalų ministro kompetencija. Todėl tas klausimas yra perkeltas į Vyriausybės lygį. Tačiau aš manau, kad tos problemos bus sutvarkytos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, tikrai ačiū. Norėčiau visų paprašyti. Norinčių paklausti yra daug, laikas labai greitai bėga, po 5–10 min. Mes neatsakysime, kiti būsite nereikalingi. Kviečiu klausti D. Kuodytę. Minutė klausti, dvi minutės atsakyti.
D. KUODYTĖ (LSF). Mano klausimas labai trumpas, labai konkretus socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Gerbiamoji ministre, dar ankstyvą pavasarį mes frakcijoje su jumis kalbėjome apie vaikų globos institucionalizavimo planą. Buvo pažadėta rudenį jį pateikti, paviešinti. Deja, mes jo nematėme, aš tikiuosi, kad jis vis dėlto yra, ir mano klausimas kryptų į pinigus. Kaip tas institucionalizavimo planas atsispindi skirstant europinius pinigus jau 2014 m. Nes, kaip žinome, jeigu į didelių globos namų pastatus bus investuojamos europinės lėšos, vadinasi, planai iš tiesų nusikelia labai tolimai ateičiai. Ar galėtumėte trumpai paaiškinti?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų mes to žodžio, kuris labai visuomenėje nepatraukliai skamba, „deinstitucionalizacija“, atsisakėme, kad negąsdintume visuomenės. Mes sakome, tai yra pertvarka globos namų, kompleksinė, ne tik vaikų, bet ir senelių ir kitų globos namų, kuriuos mes turime, pertvarka. Taip, mes minėjome, kad mes rudenį turėsime ir iki lapkričio 15 d. Iš tiesų ta data yra fiksuota, mes turime turėti programą. Prieš porą savaičių, nežinau, ar jūs dalyvavote, ar ne, mes turėjome diskusiją, kurioje buvo tie visi matymai pristatyti ir ta pati pagrindinė programa. Ji iš tiesų yra ir tikrai bus.
Kaip konkrečiai atsilieps 2014 m. biudžete Europos struktūrinė parama, skaičių tikrai negalėčiau įvardinti. Bet yra dalis programų, kurios yra skirtos globos namų paslaugų kokybei gerinti ir efektyvinti. Apie naujų kažkokių globos namų, kaip jūs minėjote, didelių, tikrai jų yra pakankamai Lietuvoje pristatyta. Mes tik turime tokį iššūkį, kad vyksta licencijavimas ir nuo 2015 m. visi globos namai turėtų būti licencijuoti. Tai dalis tų investicijų, tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš Europos krepšelio, tikrai bus skirta būtent licencijavimo pasiruošimui. Jūs turbūt puikiai žinote, ne vieną kartą teko lankytis tiek vaikų globos namuose, tiek senelių namuose, kad kai kurios sąlygos tikrai neatitinka reikalavimų. Mes tai turime įvykdyti ir įvykdyti ne vien tik perkeldami europinės teisės kažkokias nuostatas, bet galvodami apie mūsų piliečius, kurie yra globos namuose, tai yra apie jiems teikiamų paslaugų kokybę ir aplinką. Tai tiek trumpai galėčiau atsakyti. Dėl konkretesnių skaičių tikrai mielai pasidalinsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi ministrai, žiūriu, išmoko kalbėti, gerai kalba ir daug kalba. Tiesiog dvi minutės, dar kartą prašau jūsų. Klausia gerbiamasis V. A. Matulevičius. Ruošiasi gerbiamoji R. Baškienė.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamieji Vyriausybės nariai, nežinau, kurio šiuo atveju klausti. Mano klausimas susijęs su suskystintų dujų terminalu. Ekspertų tvirtinimu darbai beviltiškai vėluoja, net yra manoma, kad tie darbai vėluoja ištisus metus ir terminalo kitų metų pabaigoje nebus, o užsakytas laivas atkeliaus į Lietuvą, už kurio nuomą mokėsime labai reikšmingas lėšas. Ką jūs apie tai galite pasakyti?
R. ŠADŽIUS. Aš, kaip pavaduojantis premjerą, energetikos ministro nėra, susisiekimo ministro irgi nėra… Iš tikrųjų suskystintų dujų terminalas yra be galo sudėtingas projektas. Jūs esate teisus, jis yra kompleksinis, jame dalyvauja labai daug šalių, suderinti viską vienoje vietoje yra pakankamai sudėtinga, tačiau aš manau, kad mums pavyko surasti, suformuoti didelę komandą profesionalų, kurie tai daro. Todėl panikieriai, kurie sako, kad čia kažkas sugrius, kažkas nepavyks, tegu jie pasilieka savo nuomonę sau. Esu tikras, mes padarysime viską, kaip ne kartą esame įrodę Lietuvoje, kad galime, padarysime viską, kad terminalas laiku atsirastų ir pradėtų veikti.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Klausia kolegė R. Baškienė. Ruošiasi profesorė V. M. Čigriejienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Norėčiau paklausti aplinkos ministro. Gerbiamasis ministre, vakar Europos Komisijos nariai pritarė, kad dar viena genetiškai modifikuotų kukurūzų veislė, kuri, beje, vertinama ganėtinai prieštaringai, galėtų būti aprobuota komerciniam auginimui visoje Europos Sąjungoje. Kaip jūs žinote, dabar taip pat leidžiama auginti vieną veislę kukurūzų Lietuvoje, tik ūkininkai, šaunu, kad jie to nedaro. Dėl minėto Europos Komisijos pritarimo, antrosios modifikuotos kukurūzų veislės auginimo yra numatyta surengti diskusiją Europos Taryboje su Europos šalių atstovais šių metų gruodžio 13 d. ir tik po to, išklausius juos, priimti galutinį sprendimą. Tikėtina, jūs ten dalyvausite. Ir labai svarbu, kaip jūs balsuosite. Tad klausimas ir kartu prašymas būtų, ar jūs laikysitės šiais metais balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seime priimtos rezoliucijos dėl valstybės nuoseklios pozicijos genetiškai modifikuotų organizmų klausimu, kur nedviprasmiškai Seimas pasisakė, kad nepageidauja tokių augalų auginti. Labai ačiū.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū už klausimą. Aš balsuosiu taip, kokius įgaliojimus turėsiu. Jūs žinote, kad balsuoti mes gauname nuostatus ir įgaliojimus Europos reikalų komitete, mūsų bendra pozicija. Iš tikrųjų konkrečiai apie tą aš kol kas, atvirai pasakysiu, neturiu informacijos ir sprendimo nežinau. Bet aš manau, suprantu, kad Komisija konsultuojasi, ir vyksta tam tikros kol kas konsultacijos, po to, matyt, šitas klausimas bus perduotas tiek Tarybai, tiek Parlamentui, kaip paprastai būna. Ir išdiskutavus visas pozicijas bus priimamas sprendimas. Aš tikrai laikysiuosi visų nuostatų, kurias yra priėmęs ir aprobavęs Seimas ar Vyriausybė. Manau, kad diskutuoti, aiškintis ir ieškoti variantų visais klausimais reikia. Bet aš asmeniškai manau, kad ypač tais klausimais apie modifikuotų naujų produktų įvedimą mes turime būti labai atsargūs ir pakankamai išmintingi. Tokia būtų pozicija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė gerbiamoji V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti, aišku, švietimo ministro, bet jo visada nėra. Todėl klausimą užduosiu V. Mazuroniui. Esu aštrių pojūčių mėgėja, ypač poledinės žūklės, todėl noriu jūsų paklausti. Kaip žinote, žvejai turi savo tradicijas, ypač Kuršių mariose, turėjo kvotas, o dabar Aplinkos ministerija numato įvesti aukcionus. Nugalėtoju taps, be abejo, tas, kas atstovauja stambiam verslui. Ar jūs nemanote, kad bus pažeista šeimos tradicija ir mes liksime prie suskilusios geldos? Ačiū.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai nemanau, kad mes liksime prie suskilusios geldos, tikrai nemanau, kad reikia laužyti tradicijas, ypač susijusias su šeima. Bet aš noriu pasakyti, kad apie kvotų dalijimą mariose, kaip sakote, yra Konkurencijos tarybos išvada (jau buvo parašyta Žemės ūkio ministerijoje, dabar mes ją turime), teigianti apie tai, kad toks kvotų dalijimas, koks buvo dabar, pažeidžia Konkurencijos įstatymo, dabar neatsimenu, man atrodo, 4 straipsnį ir turi būti peržiūrėtas.
Mes, reaguodami į Konkurencijos tarybos raštą, į kurį privalome reaguoti, skelbsime aukcionus. Skelbiant aukcionus bus taikoma formulė, dabar mes konkrečiai diskutuojame, taip pat ir su pačiais žvejais, apie tą formulę, kurioje bus atsižvelgiama į tuos dalykus, apie kuriuos jūs kalbate. Tai yra ir tradicijos, tai yra ir vietinių gyventojų buvimas, ir panašiai. Tai duos pirmumą, duos akivaizdų pirmumą šiuose aukcionuose, bet, neabejotinai, paliks šiokią tokią konkurencijos galimybę. Kažin ar būtų teisinga, jeigu mes tas kvotas, kaip buvo iki šiol, priskirtume iki gyvos galvos ir netgi ten gyvenantiems, bet kitiems žvejams. Tikrai saugosim tradicijas, saugosim vietinių gyventojų interesus ir pirmumą, bet neatiduosime mūsų viso turto iki gyvos galvos, tarsi tai būtų jų nuosavybė, kaip buvo iki šiol.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Klausia L. Balsys. Ruošiasi gerbiamasis K. Starkevičius.
L. BALSYS (MSNG). Labai ačiū, pirmininke. Turiu klausimą aplinkos ministrui ponui V. Mazuroniui. Gerbiamasis ministre, jūsų ministerija rengia valstybinį atliekų tvarkymo planą tvirtinti Vyriausybei. Rengdami tą planą jūs buvote sukūrę tokį Priežiūros komitetą. Priežiūros komitetas iš penkių ar septynių projektų buvo atrinkęs tvirtinti vieną planą, kuriame numatyta viena atliekų deginimo gamykla Lietuvoje ir dešimt mechaninio biologinio apdorojimo, tai yra rūšiavimo, gamyklų. Dabar jūs teigiate ir kalbate, kad teiksite Vyriausybei planą, kuriame yra trys atliekų deginimo gamyklos, tarp jų ir Vilniuje, Lazdynuose.
Kodėl jūs ignoravote Priežiūros komiteto sprendimą, turint omeny, kad dabar viena gamykla, esanti Klaipėdoje, jau ieško šiukšlių Vilniuje? Šiukšlių trūksta, ir pastačius tris gamyklas Lietuva taps atliekų importavimo šalimi. Ačiū.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū už klausimą. Aš tikrai niekur nemačiau ir sugrįžęs būtinai paklausiu, kad mes nurodome konkrečią gamyklą Vilniuje, konkrečioje vietoje ir galbūt dar su konkrečiu užsakovu. To tikrai nėra.
Šiandien galiojančioje tvarkymo strategijoje yra numatytos trys gamyklos. Yra numatyta Klaipėda, Vilnius ir Kaunas. Iš tiesų buvo numatyta dešimt atliekų rūšiavimo gamyklų, iš kurių šiandien, manau, mes sugebėsime pastatyti arba pradėti statybą aštuonių. Dar dėl dviejų artimiausiomis savaitėmis vyks diskusijos, tiksliau, galbūt dėl dviejų trijų. Tai yra Šiauliai, Kaunas ir, man atrodo, Marijampolė. Ten yra teisminiai dalykai, ar jie išsisuks, ar ne ir panašiai. Manau, po to turėtume susidėlioti, kiek mes turėsime išrūšiuotų atliekų, kurios tiktų deginti. Šiandien, deja, mes to kol kas neturime. Ir turėtume nusistatyti galimybę reguliuoti galbūt ne tik deginimo gamyklų skaičių, bet ir jų galingumą, jų dydį. Tai irgi labai svarbu. Sakykime, pagal tą planą, kuris buvo patvirtintas, Klaipėdos „Fortumas“ yra du kartus galingesnis, Vilnius lyg ir lyg, Kaune planuojamas irgi vos ne du kartus galingesnis.
Tuos teisės aktus, įgaliojančius tai daryti (šiandien tokių nėra), mes rengiame ministerijoje. Ir iš tikrųjų tas balansas tarp rūšiavimo ir paskutinio laiptelio – deginimo turėtų būti reguliuojamas ir nustatytas minimalus tam, kad mes degintume atliekas, bet nesudarytume prielaidų jas įvežti ir Lietuvai tapti savotiška Europos šiukšlių surinkimo valstybe. Tai tokie pagrindiniai principai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Liko 6 minutės. Norinčių paklausti dar yra. Nežinau, noriu paklausti. Gerbiamasis E. Gentvilas buvo išėjęs, kai jo eilė buvo atėjusi. Ar kolegos nepyks, jeigu sugrąžinsime jį į eilę?
Klausia E. Gentvilas. Prašom, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Norėjau paklausti ministro R. Sinkevičiaus dėl uosto einamųjų rezultatų, tačiau gal gerbiamasis ministras…
PIRMININKAS. Tas klausimas buvo, bet jūsų, gerbiamasis Eugenijau, nebuvo. Galbūt būtų neetiška…
E. GENTVILAS (LSF). Dėl einamųjų krovos rezultatų aš kalbu.
PIRMININKAS. Krovos? Aš nežinau, nėra ministro. (Balsai salėje)
E. GENTVILAS (LSF). Mano klausimas toks. Per pastaruosius 15 metų niekada nebuvo tokio ilgo smukimo laikotarpio. 7 mėnesiai iš eilės yra mažėjantys krovos rezultatai. Gal tiesiog perduokite klausimą ministrui R. Sinkevičiui, kad pateiktų informaciją, koks jo matymas, dėl kokių priežasčių 7 mėnesiai…
PIRMININKAS. Supratome, gerbiamasis kolega, laikas mus labai riboja.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mano klausimas bus finansų ministrui. Kaip žinote, komitetuose svarstome biudžetą. Praėjusiais metais iš Seimo biudžetas į Vyriausybę, į naują Vyriausybę grįžo papildomomis nacionalinėmis tiesioginėmis išmokomis padidintas iki 117 mln. Premjeras pažadėjo, kad šiais metais, kai bus sudaromas biudžetas ir sudarys jau ši Vyriausybė, tai papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms bus numatyta 117 mln. Grįžo, jūs jau parengėte šį biudžetą, deja, tų pinigėlių vėl nėra, trūksta 11 mln. Kaimo reikalų komitetas vakar svarstė ir pritarė pasiūlymui, kad vis dėlto būtų tas 117 mln., ir premjero garbė, orumas ir duotas žodis būtų išsaugotas. Ar bus to laikomasi?
R. ŠADŽIUS. Gerbiamasis Kazimierai, jums teko garbė atlikti labai rimtus ir iš tikrųjų sunkius darbus praėjusioje Vyriausybėje, kurios kai kurie sprendimai, deja, pakliuvo į Konstitucinį Teismą ir ten buvo pripažinti antikonstituciniais. Deja, tai pakoregavo ir mūsų biudžeto sudarymo planus. Todėl tai, apie ką šnekėjome metų pradžioje, ir tai, ką realiai galime padaryti šiandien, yra skirtingi dalykai. Bet, be abejo, kada biudžetas sugrįš į Vyriausybę, mes labai įdėmiai svarstysime ir šį klausimą taip pat.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V. Juozapaitis. Atsiprašau, klausia R. Kupčinskas, nes aš jūsų nemačiau Rytai, tuo momentu nebuvote savo vietoje.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Jeigu galima, aš norėčiau paklausti žemės ūkio ministro. Gerbiamasis ministre, dabar kaip tik renkami parašai dėl referendumo dėl žemės pardavimo, tiksliau, nepardavimo užsieniečiams. Ar daromi kokie nors teisės aktų pakeitimai atsižvelgiant į visuomenės nuomonę ir į visą susiklosčiusią situaciją dėl žemės paskirties žemės pardavimo? Ačiū.
V. JUKNA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų jau padaryta pavasarį, ir Seimas pritarė tiems papildomiems saugikliams, kurie įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d. Aš pakartosiu, nes apie tai nemažai kalbėjau pavasario sesijos metu. Tiesiog ten atsiranda sąvoka „susijusių asmenų“, atsiranda pirmumo teisės, kas gali įsigyti tą žemę, taip pat atsiranda prievolė deklaruoti pinigus, už kuriuos įsigyjama žemė, kai sandorio suma didesnė už 50 tūkst. Lt. Be abejo, dabar taip pat diskutuojame, ką dar galima papildomai padaryti, tiek su savivaldos institucijomis, tiek su Kaimo reikalų komitetu, ir ieškome būdų. Bet, kaip minėjau, pavasarį pateiktiems pasiūlymams, tiems vadinamiesiems saugikliams, buvo pritarta ir jie įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia kolega V. Stundys. Išbraukėme jus, nes buvote kažkur išėjęs. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ne, ne, aš nedidelis, nelabai matausi. Kad nenuobodžiautų teisingumo ministras J. Bernatonis, klausimas būtų jam. Kaip žinome, Valstybinė kalbos komisija atsakymą dėl vardų ir pavardžių rašymo jau yra pateikusi. Be abejo, tebegyva Vyriausybės programos nuostata, kad ieškos būdų, kaip tautinių mažumų kalba rašyti vardus ir pavardes asmens dokumentuose. Ką jūs dabar darysite, kai Kalbos komisija pasakė aiškią poziciją? Ar tebebus ieškoma būdų, kaip apeiti Konstituciją, ar jau, na, bandysite sustoti ir Konstituciją tiesiog vykdyti, nes esame visi prisiekę? Kokia dabar jūsų pozicija?
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkui. Labai geras klausimas. Visų pirma noriu pasakyti, kad mes visuomet stengiamės vykdyti Konstituciją. Juo labiau aš, kaip teisingumo ministras, noriu priminti, kad praeitame Seime praeitos Vyriausybės buvo pateiktas įstatymo projektas, kuris prieštaravo Konstitucijai. Dėl to jis turbūt Seime buvo nepriimtas. Todėl mes ieškome sprendimų, kaip pagal galiojančią Konstituciją išspręsti tas problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos Respublikos piliečiai.
Dabar labai trumpai dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atsakymo. Aš noriu pasakyti, kad kreipėsi Vyriausybė ir buvo užduoti du klausimai. Komisija atsakė į vieną klausimą, į kitą neatsakė. Dabar aš laukiu Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Kadangi jūs tuo klausimu domitės, tai, aš manau, žinote, kad kaip teisingumo ministras, turėdamas tokią teisę, kreipiausi į Konstitucinį Teismą. Tikiuosi, kad bent pagal Konstitucinio Teismo planus lapkričio mėnesį toks išaiškinimas turėtų būti. Tuomet mums bus aišku, kaip tęsti tą darbą. Dar kartą dėkoju už gerą klausimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju visiems Vyriausybės nariams, ministrams ir Seimo nariams, opozicijai už pateiktus klausimus, už jūsų atsakymus. Linkime jums kuo geriausios kloties, stiprybės ir kuo geriausių rezultatų.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu Seimo narius į plenarinių posėdžių salę, tęsiame rytinį posėdį. Turime dar keletą klausimų, dėl kurių norėtume iki pietų, iki 14 val., pasiekti rezultatą. Seniai laukia pas mus kultūros viceministras, svečiuojasi.
13.32 val.
Darbotvarkės 1-20 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-881. Pranešėjas – kultūros viceministras D. Mažintas.
D. MAŽINTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės nariai, čia gal grynai techninis dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, truputėlį arčiau mikrofono, kad visiems būtų…
D. MAŽINTAS. 2012 m. spalio 31 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1322 dėl nacionalinio statuso suteikimo Kauno valstybiniam dramos teatrui. Dabar liepos 24 d. Vyriausybė nutarė, Nr. 678… Įstatymo projekto tikslas buvo papildyti asignavimų valdytojų sąrašą ir taip įgyvendinti Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, siekiant valstybės biudžeto asignavimus Kauno nacionaliniam dramos teatrui išlaidoms, jų darbo užmokesčiui ir turtui įsigyti Lietuvos valstybės biudžete nurodyti atskira eilute.
Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą Kauno nacionalinio dramos teatro asignavimų valdytojas šiuo metu yra Kultūros ministerija. Taigi priėmus šį įstatymo projektą šiam teatrui asignavimai Lietuvos valstybės biudžete bus skirti atskira eilute. Tai mes prašytume pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Jūsų nori paklausti gerbiamasis V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Sveikindamas, kad tą formalią klaidą ištaisome, reaguodami taisome, aš klausčiau paprasto dalyko: ar suspėsite, jeigu Seimas priima šią Biudžeto sandaros įstatymo pataisą, jau kitiems, 2014, metams Kauno dramos teatro finansavimą įteisinti atskira eilute? Ar dėl to bus tam tikrų problemų, juo labiau kad tai nesusiję su lėšų padidinimu, o tik su atskyrimu iš jūsų institucijos bendrųjų asignavimų?
D. MAŽINTAS. Dėkoju už klausimą. Teiksime Finansų ministerijai patikslinimą, kad 2014 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme būtų įtraukti atskira eilute asignavimai šiam teatrui. Čia grynai techninis dalykas. Mes konsultavomės su ministerija, neturėtų kilti problemų.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Jūs atsakėte į klausimą, pristatėte įstatymo projektą. Daugiau norinčių paklausti nėra. Tiesiog nuomonė už. Gerbiamieji kolegos, jeigu nuomonė už, Rokas gal atsiimtų savo?
Po pateikimo ar galime pritarti bendru sutarimu? Pirmininkė siūlys skubos tvarka, tai yra lapkričio 14 d. pabandysime kultūrai šiek tiek padėti ir galbūt priimsime šitą įstatymo projekto pataisą. Taigi pritarta bendru sutarimu po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar skubos tvarkai pritariame bendru sutarimu? Labai ačiū, kolegos, už supratimą. Ačiū gerbiamajam ministrui D. Mažintui už projekto pristatymą. Labai ačiū jums, geros kloties.
13.36 val.
Teismo ekspertizės įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 16, 20, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41, 241 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-1118ES (pateikimas)
Rezervinis 6 klausimas. Gerbiamasis ministras J. Bernatonis kviečiamas į tribūną. Jis pristatys… Tuoj atsiversime.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 16, 20, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 41, 241 straipsniais ir priedu įstatymo projektą.
Šiuo projektu siekiama perkelti Tarybos pamatinio sprendimo nuostatas, sudarant sąlygas keistis DNR analičių ir datiloskopinių duomenų ekspertinių tyrimų duomenimis tarp valstybių narių. Teismo ekspertizės įstaigų akreditacija pagal vieną tarptautinį standartą suteikia rezultatų patikimumo garantiją ir užtikrina saugesnį ir efektyvesnį keitimąsi šiais rezultatais tarp valstybių narių.
Lietuvoje praktinių problemų įgyvendinti pamatinį sprendimą neturėtų kilti, nes pagal šį standartą yra akredituoti minėtų tyrimų metodai Lietuvos teismo ekspertizės centre, Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje ir Kriminalistinių tyrimų centre.
Praktika rodo, kad daugėja nusiskundimų dėl teismo ekspertų, ypač privačių teismo ekspertų, kurių veikla nekontroliuojama, veiksmų. Vienas iš sprendimo būdų būtų privalomo visiems teismo ekspertams Etikos kodekso priėmimas. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai suteikiami įgaliojimai nagrinėti skundus dėl šio kodekso pažeidimų ir priimti sprendimus – pareikšti įspėjimą, pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį vienus metus skelbiama teismo ekspertų sąraše, siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš sąrašo.
Taryba taip pat turės teisę siūlyti kvalifikaciją suteikusiai institucijai svarstyti teismo eksperto kvalifikacijos patikrinimo klausimą, jeigu pažeidimai bus susiję su specialiųjų žinių panaudojimu. Teismo ekspertizės aktų pagrįstumą ir teisėtumą, kaip ir iki šiol, vertins tik teismas.
Taip pat siekiama patikslinti galiojančio Teismo ekspertizės įstatymo nuostatas; praktikoje įtvirtinamas teismo ekspertizės įstaigose taikomas pasirengimo įgyti teismo eksperto kvalifikaciją reikalavimas; taip pat siekiant užtikrinti kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo nepertraukiamumą numatoma, kad, likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki išduoto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo termino dienos, ekspertas privalo kreiptis dėl jo pratęsimo; papildomi išbraukimo iš teismo ekspertų sąrašo atvejai; numatomas laikinas išbraukimas iš sąrašo, jeigu sustabdomas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas, ir įtvirtinama pareiga teismo ekspertui pranešti užsakovui ir Teisingumo ministerijai apie bet kokius jo teisės atlikti teisines ekspertizes suvaržymus, duomenų teismo ekspertų sąraše pasikeitimus ir kita.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė vieną pastabą dėl projekto, mes su ja sutinkame.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui už pristatymą įstatymo projekto, kurio Nr. XIIP-1118.
Taigi, kolegos, norinčių paklausti nematau. (Balsai salėje) Norinčių kalbėti už ir prieš nėra, taip? Tai gal bendru sutarimu po pateikimo? Balsuojame. (Balsai salėje) Gerai, gerbiamasis Jurgi, įsiklausome į jūsų nuomonę. Ir kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1118, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Dėkoju, kolegos. Opozicijos balsais mes priėmėme po pateikimo labai neblogą nutarimą, pritarta po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1118. Pagrindinis komitetas svarstant šį įstatymo projektą bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl kitų komitetų? Nėra. Siūloma svarstyti lapkričio 26 d. Dėl komiteto ir dėl svarstymo datos galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
13.41 val.
Taigi kaip tik yra finansų ministras, laikinai einantis premjero pareigas, kviečiam jį į tribūną, ministras turi galimybę pateikti įstatymo projektą Nr. XIIP-525 – Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Pateikimas. Prašom, gerbiamasis ministre.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia tam tikrą šio įstatymo patikslinimą, kuris atsirado įvertinus Valstybės kontrolės išvadas. Trumpai tariant, siūloma atskirai suformuluoti, kad fondo valstybinį auditą atlieka ir audito išvadą Valstybės kontrolė Lietuvos Vyriausybei pateikia kasmet iki tam tikros datos, iki vasario 10 d. Ir dar vienas papildymas, taip pat atsižvelgiant į tas išvadas, vadovaujantis užsienio šalių praktika, kur veikia analogiški fondai, leisti fondui iš investicinių pajamų, t. y. iš pajamų, gautų investavus fondo lėšas, apmokėti atitinkamas fondo veiklos išlaidas tiksliniams projektams finansuoti ir fondo administravimo išlaidoms padengti. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti kolegė D. Kuodytė. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis ministre, kaip žinome, labai panašus įstatymo projektas jau buvo pateiktas Seime ir tada buvo kalbama apie tai, kad vis dėlto toks lėšų panaudojimas, arba galbūt mažiau kontroliuojamas lėšų panaudojimas, prieštarauja pačiai įstatymo esmei. Ar jūs matėte Teisingumo ministerijos išvadą, kuri kaip tik ir patvirtina tą mintį, kad įstatyme nėra numatyta jokių kitokių būdų panaudoti valstybės pervedamas lėšas kaip tik tiems dalykams, kurie yra numatyti įstatyme? Apie jokį administravimą, apie jokias palūkanas, apie jokius bankus ten nėra kalbama. Ar jūs nemanote, kad šiomis pataisomis jūs suponuojate situaciją, kai bus žymiai naudingiau ne panaudoti žydų bendruomenės reikmėms pinigus, o juos laikyti bankuose ir gauti palūkanas, ir tada jau jas naudoti kokiems nors neaiškiems tikslams? Kodėl nėra, kaip tada buvo prašyta, STT išvados dėl šio projekto?
R. ŠADŽIUS. Ačiū gerbiamajai Seimo narei. Iš tikrųjų antikorupcinio įstatymo projekto įvertinimo galėtų prašyti Seimas arba atitinkami Seimo komitetai. Rengdami Vyriausybėje šituos teisės aktus, mes įvertinome visas aplinkybes, svarbiausia – Valstybės kontrolės išvadas. Manome, kad jos gana pagrįstos. Dabar, palyginus su anksčiau teiktu projektu, šitas yra patobulintas, su anksčiau pateiktu projektu. Iš tikrųjų lieka Valstybės kontrolės teisė atlikti auditą, o dėl įtarimo, kad fondo lėšos gali būti specialiai laikomos tam, kad uždirbtų palūkanas, kurias po to būtų galima kam nors naudoti, na, šiaip pagal paties fondo esmę, aš manau, kad tai perdėtas įtarumas.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, už įstatymo projekto Nr. XIIP-525 pateikimą. Yra norinčių kalbėti po pateikimo. Nuomonė prieš – D. Kuodytė. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų neatsitiktinis šitas mano klausimas. Man regis, kad labai nedaug skiriasi šitas projektas nuo to, kas buvo pateikta praeitą kartą, kalbant apie turinį. Taip, Valstybės kontrolės tam tikra funkcija išlieka, tačiau vis dėlto tai yra neperdėtas įtarumas, bet įstatyme neturi likti tokių spragų, kurios sukeltų tokius įtarimus, kaip ministras mane apkaltino perdėtu įtarumu. Man regis, kad tai yra visiškai akivaizdu, kad jeigu bus numatyta tokia galimybė, tai taip ir bus. Apie tai kalba ir kitos žydų organizacijos, ir ne tiktai Lietuvoje esančios žydų organizacijos, kurios jau turi patirtį panašios fondų veiklos, ir visi kalba apie tai, kad turi likti kuo mažiau dviprasmybių, kuo mažiau pagrindo kokiems nors įtarimams, tokiems kaip mano. Aš vis dėlto prašyčiau nepritarti, tuo labiau kad Teisingumo ministerijos viceministro pasirašytame rašte labai aiškiai yra pasakoma, kad palūkanos ir jų panaudojimas fondo nuožiūra jau yra tų pinigų (o jų panaudojimas labai aiškiai apibrėžtas įstatyme) panaudojimas ne pagal paskirtį, ne pagal fondo turinį, tų pinigų turinį, kaip yra numatyta įstatyme.
Kitas dalykas, į ką yra atkreiptas dėmesys, tai yra, pavyzdžiui, kodėl minimi tik Europos ekonominės erdvės valstybių bankai? Visiškai neaišku, kuo remiantis yra įrašyta tokia nuostata. Man regis, kad reiktų atsižvelgti ir į tai, kad apie tai, kaip viskas bus, t. y. šiandien atneštas projektas, jau vakar apie tai buvo paskelbta fondo spaudos konferencijoje. Tai aš vis dėlto siūlyčiau vertinti projektą kritiškai ir jam nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi buvo išsakyta nuomonė. Kviečiu visus… gal bendru sutarimu po pateikimo galime pritarti? (Balsai salėje) Ne. Tai kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-525, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 1, susilaikė 4. Taigi po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-525 yra pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Audito komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas, abu komitetai. Tai tiesiog yra pasiūlymas, kadangi negali būti du pagrindiniai komitetai, tai vienas iš jų. Kuris galėtų būti pagrindinis, kokia jūsų nuomonė? (Balsai salėje) Biudžeto ir finansų komitetas turėtų būti pagrindinis. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 19 d. Kokių būtų pasiūlymų dėl svarstymo datos? Pritariame bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu dėl svarstymo datos.
Galime paimti kitą rezervinį klausimą, kurio… Taip. Prašau, Dalia.
D. KUODYTĖ (LSF). Ar galėčiau frakcijos vardu paprašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados dėl šito projekto?
PIRMININKAS. Vyriausybės išvados prašydavome. Galime ir paprašyti…
D. KUODYTĖ (LSF). Praeitą kartą iš tiesų buvo prašoma, buvo pasakyta, kad tokia išvada bus.
PIRMININKAS. Aš manau, kad galime, jeigu… Mes viską galime, mes aukščiausia institucija…
D. KUODYTĖ (LSF). Gal galime balsuoti, nes aš manau, kad vis dėlto aiškumas turėtų būti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar pritariate? Bendru sutarimu pritariame, kad galime kreiptis. Gerai, pritarta. (Balsai salėje) Ne? Tai tada balsuojame. Kas už D. Kuodytės prašymą, kad būtų kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą išvadų, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. Už, jeigu jūs pritariate D. Kuodytės prašymui.
Kolege, pritarta jūsų pasiūlymui. Jį palaikė 27 nariai. Mes kreipsimės prašydami išvadų dėl šito įstatymo projekto.
Dar tik grįšiu prie to, kurio pateikimas įvyko. Dar yra norinčių svarstyti šį įstatymo projektą. Papildomu komitetu dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-525 yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš manau, kad galime pritarti bendru sutarimu. Ir Audito komitetas. Tie du papildomi komitetai, nes buvo pasirinkimas tarp Audito komiteto ir Biudžeto ir finansų komiteto. Aš manau, kad logiška. Aišku, pagal Statutą gali bet kuris komitetas svarstyti, jie turi tokią iniciatyvą, bet jeigu mes nurodome, tie komitetai būtinai turi svarstyti. Gerai. Ačiū už supratimą.
13.50 val.
Kitas rezervinis klausimas yra r-4 – Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-682. Svarstymas. Kviečiu į tribūną D. Mikutienę, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, kuris yra parengtas siekiant įgyvendinti Europos Parlamento Tarybos direktyvą. Apsvarstė Teisės departamento išvadas, neetatinių ekspertų, įvairių institucijų, asociacijų ir Seimo narių siūlymus, pakoregavo įsigaliojimo datą ir pritarė jam bendru sutarimu. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei. Kviečiu į tribūną V. Aleknaitę-Abramikienę Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu išreikšti nuomonę. Ruošiasi R. Šalaševičiūtė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Noriu pasakyti, jog šis įstatymo projektas sulaukė nemažai dėmesio ir pasiūlymų, kuriuos pateikė ne tik Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, bet ir piliečiai, asociacijos, kiti suinteresuoti asmenys. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė didžiumai tų pastabų ir pagal tas pastabas dabar yra pateiktas jums naujas variantas, kuriam ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju Vilijai už komiteto nuomonės pristatymą. Kviečiu į tribūną R. Šalaševičiūtę pristatyti Žmogaus teisių komiteto nuomonę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas susipažino su pateiktais siūlymais, išvadomis. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai yra siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą atsižvelgus į gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju R. Šalaševičiūtei už komiteto nuomonės pristatymą.
Gerbiamieji kolegos, svarstymas. Yra dėl 4 straipsnio… Tiesa, dar yra norinčių diskutuoti. Kviečiu į tribūną V. M. Čigriejienę dalyvauti diskusijoje svarstymo stadijoje.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, vicepirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, po Transplantacijos įstatymo priėmimo 1996 m. mūsų gyvenime įvyko daug pokyčių. Pasikeitė visuomenės požiūris į donorystės ir transplantacijos procesą, įsitraukė vis daugiau gydytojų. Šioje srityje aktyviai bendradarbiaujama su kolegomis iš Europos Sąjungos. Keičiamės patirtimi, dalyvaujame tarptautiniuose projektuose, todėl turime suvienodinti teisinę bazę. Direktyva ir nubrėžia gaires visoms šalims.
Kai kuriose šalyse narėse yra liberalesnių įstatymų, tačiau atsižvelgus į tradicijas, mentalitetą, tikėjimą ir kitus dalykus šiuo įstatymu yra pasiektas maksimalus rezultatas. Jis buvo kuriamas siekiant praplėsti donorystės ribas ir kartu pasiekti, kad visuomenė jaustųsi saugiai, kad neliktų spragų neteisėtiems veiksmams. Dėl įstatymo projekto buvo išsamiai diskutuota Sveikatos reikalų komitete, įvertintos įvairių institucijų ir ekspertų pastabos ir pasiūlymai, todėl įstatymo projekto svarstymas buvo ilgas. Šis įstatymo projektas perkelia europinę direktyvą bei reglamentuoja donorystės ir transplantacijos procesą išsamiau.
Keičiantis laikmečiui, tobulėjant technologijoms reikia įvertinti ir naujas galimybes pasirašyti sutikimą donoro kortelei gauti. Tai didžiulė žmogaus gyvenimo dalis, tvarkoma virtualiai, panaudojant elektroninius valdžios vartus. Ši sistema yra įteisinama ir donoro kortelės pasirašymo tvarkoje. Taip yra prieinama visuomenei, nes sutikimui pasirašyti reikia asmens dokumento, jį ne visi su savimi turi. Į polikliniką specialiai eiti dėl sutikimo vėlgi nėra kasdieninis dalykas.
Visuomenės nuomonė ir apsisprendimas dėl donorystės ir transplantacijos proceso yra ypač svarbus. Nuo visuomenės pozicijos priklauso, ar bus donorinių organų, ar ne. Šiandien visuomenės suvokimas ir pasitikėjimas organų ir audinių donoryste yra išaugęs, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, nes daugėja transplantacijų. Vis daugiau žmonių pasirašo sutikimus dėl organų ir audinių donorystės po mirties. Todėl kviečiu balsuoti už šį projektą, kuris labai svarbus visai medicinos ir pacientų bendruomenei. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame profesorei V. M. Čigriejienei, kuri tikriausiai geriausiai išmano šį klausimą. Jūsų nuomonė, aš manau, mums visiems labai svarbi.
Tiesiog yra vienas pasiūlymas dėl 4 straipsnio. Yra Seimo narės D. Mikutienės pasiūlymas. Aš tik noriu pasakyti, kad komitetas iš dalies pritarė. Ar D. Mikutienė pritaria ir nereiškia jokių pretenzijų dėl komiteto nuomonės? Taip. Mes taip pat galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies D. Mikutienės pasiūlymui. Taip?
Kolegos, kiek matau, daugiau dėl šio įstatymo projekto jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti yra. Gal, profesore, jeigu jūs nieko prieš, bendru sutarimu sutartume? Aš manau, kad jūsų čia pasakyta nuomonė visiems buvo labai svarbi. Po svarstymo galime pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-682 bendru sutarimu? Taip? Labai ačiū, kolegos.
13.57 val.
Turime viceministrą. Darbotvarkės r-8 klausimas – Prokuratūros įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1032. Matau, jau yra tribūnoje vidaus reikalų viceministras Ž. Pacevičius.
Ž. PACEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Taigi šiuo metu yra nustatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka nepertraukiamai ir besąlygiškai turėtų būti saugomi tiek generalinis prokuroras, tiek jo pavaduotojai, tiek šių asmenų šeimų nariai. Šiuo metu pagal faktinę padėtį būtų saugomi du asmenys – generalinis prokuroras ir vienas jo pavaduotojas. Tad lėšų poreikis pirmais metais būtų 2 mln. 442 tūkst. 730 Lt, o kiekvienais kitais metais – 1 mln. 993 tūkst. 110 Lt. Gavus šeimos narių prašymus, lėšų poreikis padidėtų.
Projekte siūloma atsisakyti nuolatinės apsaugos ir taupant lėšas nustatyti tokią tvarką kaip ir dėl kitų aukščiausias pareigas einančių valstybės pareigūnų. Pavyzdžiui, dėl Valstybės saugumo departamento vadovo, policijos generalinio komisaro, teisėjų ir t. t. Taigi ir generalinį prokurorą, jo pavaduotojus bei šeimos narius saugoti tik tuo atveju, kai dėl einamų pareigų kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui. Esant tokiai grėsmei būtų vadovaujamasi galiojančiomis Prokuratūros įstatymo nuostatomis.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra informavo, kad įstatymo projekto rengimo iniciatyvą palaiko. Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre, už įstatymo projekto pateikimą. Norinčių jūsų paklausti nėra. Labai jums dėkojame.
Tiesiog noriu dabar kreiptis į Seimo narius. Norinčių už, prieš kalbėti nėra. Ar galime po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui? Ne.
Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-1032, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Koks balsavimas buvo? Z. Žvikienė?
Gerbiamieji kolegos, už – 26, prieš – 4, susilaikė 9. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kokių būtų kitų pasiūlymų? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta. Papildomi komitetai. Nėra norinčių. Siūloma svarstyti gruodžio 12 d.
Gerbiamieji kolegos, mes turime galimybę dar kokių 10 min. padirbėti, jeigu jūs nieko prieš?
14.01 val.
Akcinių bendrovių įstatymo 11, 12, 411, 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-623(2) (svarstymas)
Darbotvarkės r-3 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo 11, 12, 411, 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-623(2). Pranešėjas – gerbiamasis A. Mockus. Ruošiasi Z. Žvikienė.
A. MOCKUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas svarstė Akcinių bendrovių įstatymo 11, 12, 411, 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Buvo pateiktos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat Europos teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabos. Ekonomikos komitetas priėmė pastabas ir pritarė įstatymo projektui vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną Z. Žvikienę, kuri pristatys Audito komiteto nuomonę.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Akcinių bendrovių įstatymo 11, 12, 411, 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Komiteto išvada yra bendru sutarimu iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 11, 12, 411, 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-623(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Audito komiteto pasiūlymus, kuriems pritarė Audito komitetas. Audito komitetas teikia tokius du korekcinius siūlymus, kuriems Europos…
PIRMININKAS. Dėkoju. Kokios komiteto išvados? Pritarti?
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Pritarti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Komiteto išvada – pritarti. Išklausėme dviejų komitetų nuomones. Jokių pastabų ir pasiūlymų nėra. Aš siūlau po pateikimo… atsiprašau, po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-623(2) pritarti bendru sutarimu. Galime? Labai ačiū.
Dar vieną klausimą, jeigu jūs nieko prieš, tada galėsime išdidžiai eiti pietauti ir šiek tiek pailsėti. Galime, jūs man leidžiate? Aš matau, kad geriausiai fiziškai pasirengę yra salėje.
14.03 val.
Prokuratūros įstatymo 9, 10, 17, 28, 34, 341, 36 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-572(2) (pateikimas)
Rezervinis klausimas. Aš žiūriu į poną A. Nesteckį. Jūs, kol aš rasiu šito įstatymo… Darbotvarkės r-9 klausimas (teisingai, šitas įstatymo projektas?) – Prokuratūros įstatymo 9, 10, 17, 28, 34, 341, 36 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-572(2). Pranešėjas – D. Petrošius arba A. Nesteckis. Gerbiamasis Antanai, prašom.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Teikiami Prokuratūros įstatymo projekto pakeitimai, mūsų manymu, yra trūkumų šalinimas. 1994 m. priimtas Prokuratūros įstatymas, pagal kurį apylinkių prokuratūros buvo įtrauktos į apygardų prokuratūrų sudėtį. Pagal šiandien galiojantį įstatymą liko reikalavimas, kad priimant naujus prokurorus į apygardos prokuratūrą reikia trejų metų darbo stažo. Norint priimti į apylinkių prokuratūras naujus specialistus, jiems nėra galimybės gauti tokį stažą, nes apylinkės prokuratūros įeina į bendrą apygardų prokuratūros sudėtį ir visas įstatymas yra taikomas bendrai apygardos prokuratūrai. Tokie esminiai pakeitimai ir kai kurie redakciniai pataisymai. Teisės departamento išvados yra teigiamos. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam A. Nesteckiui už įstatymo projekto pateikimą.
Gerbiamieji kolegos, norinčių paklausti nėra, norinčių kalbėti už, prieš nėra. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju jums visiems.
Konstatuoju, kad įstatymo projektui Nr. XIIP-572(2) po pateikimo bendru sutarimu yra pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl pagrindinio komiteto? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Galbūt yra papildomų komitetų, norinčių pasvarstyti? Nėra. Siūloma svarstyti kitoje sesijoje. (Balsai salėje) Gal kitą datą? Nežinau, bet manau, kad bus kitoje sesijoje, nes šioje sesijoje yra ką veikti.
Gerbiamieji kolegos, rytinės darbotvarkės nebaigėme, bet išnagrinėjom daug rezervinių klausimų. Mes labai gerai padirbėjome. Dėkojame jums visiems, kurie likote šioje salėje, ir kviečiu visus registruotis.
Patys ištvermingiausi 28 Seimo nariai. Skelbiu lapkričio 7 d. rytinį plenarinį posėdį baigtą. Popietinio posėdžio pradžia 15 valandą. Labai ačiū.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.