LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO PRIEDĖLIO PAPILDYMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Projektų rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – projektai) parengti atsižvelgiant į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos kreipimąsi dėl savivaldybės gyventojų skaičiaus nustatymo reglamentavimo ir Lietuvos Respublikos Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo.

Savivaldybės gyventojų skaičius yra rodiklis, kuriuo vadovaujantis:

- valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, į kurias atsižvelgiama nustatant valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas atitinkamai institucijai ar įstaigai;

- nustatomas taikytinas savivaldybių merų ir merų pavaduotojų pareiginių algų koeficientas;

- nustatomas savivaldybių tarybų narių skaičius;

- nustatomas savivaldybės tarybos narių skaičius, deleguojamas į regionų plėtros tarybą;

- išlyginami ateinančių biudžetinių metų savivaldybių gyventojų pajamų mokestis ir išlaidų struktūrų skirtumai.

Šiuo metu savivaldybės gyventojų skaičiaus nustatymo būdas teisės aktuose nėra reglamentuotas, todėl savivaldybės gyventojų skaičius gali būti nustatomas vadovaujantis tiek Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Gyventojų registro tarnyba), tiek Lietuvos statistikos departamento kaupiamais duomenimis (pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą), kurie dažniausiai nesutampa. Projektuose savivaldybės gyventojų skaičių siūloma nustatyti vadovaujantis Gyventojų registro tarnybos skelbiamais gyvenamąją vietą deklaravusių ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenimis, kurie yra aktualesni nei statistiniai duomenys ir nurodo faktinį savivaldybės gyventojų skaičių konkrečiu metu.

Savivaldybės gyventojų skaičiaus nustatymo ir jo pokyčių fiksavimo momentas turi įtakos sudarant savivaldybių biudžetus bei nustatant valstybės tarnautojų, savivaldybių merų ir merų pavaduotojų atlyginimų dydžius. Atsižvelgiant į tai, projektuose savivaldybių gyventojų skaičių siūloma nustatyti vieną kartą per 4 metus. Šis terminas nustatomas tam, kad būtų išvengta dažno tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos priskyrimo vis kitai grupei, dažnų valstybės tarnautojų, savivaldybių merų ir merų pavaduotojų atlyginimų dydžių pokyčių, kuriuos lemia nedideli gyventojų skaičiaus svyravimai. Taip siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą bei teisėtų lūkesčių apsaugos principo įgyvendinimą.

2. Parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Projektų tikslai:

- užtikrinti teisinio aiškumo, tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų įgyvendinimą;  

- užtikrinti vienodą teisės aktų taikymą nustatant savivaldybės gyventojų skaičių.

Projektų uždavinys – teisės aktuose reglamentuoti gyventojų skaičiaus nustatymo būdą ir periodiškumą.

3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami projektuose aptarti klausimai

Pagal šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnį ir 2 priedą gyventojų skaičius yra vienas iš rodiklių, kuriuo vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, į kurias atsižvelgiama nustatant valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas atitinkamai institucijai ar įstaigai, tačiau nereglamentuota, kaip ir kokiu periodiškumu jis turi būti nustatomas.

Galiojančio Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje įtvirtinti savivaldybių merų ir merų pavaduotojų pareiginių algų koeficientai, kurie taikomi atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių, tačiau nereglamentuota, kaip ir kokiu periodiškumu jis turi būti nustatomas.

Galiojančio Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta, jog savivaldybių tarybų narių skaičius nustatomas pagal savivaldybės gyventojų skaičių, tačiau nereglamentuota, kaip ir kokiu periodiškumu jis turi būti nustatomas.

Galiojančio Regioninės plėtros įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta, jog savivaldybių tarybų narių, deleguojamų į regionų plėtros tarybą, skaičius nustatomas pagal kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičių, tačiau nereglamentuota, kaip ir kokiu periodiškumu jis turi būti nustatomas.

Galiojančio Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybės gyventojų skaičius, demografinių, socialinių ir kitų rodiklių duomenys, kuriais vadovaujantis išlyginami ateinančių biudžetinių metų savivaldybių gyventojų pajamų mokestis ir išlaidų struktūrų skirtumai, imami tokie, kokie buvo paskelbti praėjusių biudžetinių metų oficialių statistinių leidinių duomenų bazėse.

4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Projektuose siūloma reglamentuoti gyventojų skaičiaus savivaldybėje nustatymo būdą bei periodiškumą:

- gyventojų skaičių siūloma nustatyti vadovaujantis Gyventojų registro tarnybos skelbiamais gyvenamąją vietą deklaravusių ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenimis;

- gyventojų skaičių siūloma nustatyti vieną kartą per 4 metus, t. y. kiekvienais kalendoriniais metais, einančiais prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti savivaldybių tarybų rinkimai. Atsižvelgiant į tai, jog savivaldybių biudžetai formuojami kiekvienais metais, gyventojų skaičiaus ir kitus su juo susijusius rodiklius, kuriais vadovaujantis išlyginami ateinančių biudžetinių metų savivaldybių gyventojų pajamų mokestis ir išlaidų struktūrų skirtumai, siūloma nustatyti tuo pačiu periodiškumu, t. y. kasmet.

5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus projektus neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Projektuose savivaldybės gyventojų skaičiui nustatyti pasirinktas momentas – kalendoriniai metai, einantys prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti savivaldybių tarybų rinkimai, leis išvengti dirbtinio gyventojų skaičiaus konkrečioje savivaldybėje padidinimo (sumažinimo) prieš pat savivaldybių tarybų rinkimus.

7. Kokią įtaką įstatymai turės verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymų priėmimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą

Įstatymų projektuose tikslinamos ir papildomos šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatos, siūlomo teisinio reguliavimo veikimas suderintas su kitų galiojančių įstatymų nuostatomis, todėl papildomai šių įstatymų projektų inkorporuoti į teisinę sistemą nereikės.

            9. Ar projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų.

10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys

Priėmus projektus reikės papildyti Gyventojų registro tarnybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 454, nustatant pareigą Gyventojų registro tarnybai skelbti kiekvienų metų sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, šių duomenų skelbimo terminus bei tvarką. Taip pat Vyriausybė ir kitos institucijos, įvertinusios projektų nuostatas, pagal kompetenciją priima kitus šiuos projektus įgyvendinančius teisės aktus.

12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas

Įstatymų įgyvendinimui nereikės papildomų biudžeto lėšų.

13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai

            Projektų rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Projektus parengė Vidaus reikalų ministerija.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc

Reikšminiai projektų žodžiai: „gyventojų skaičius“, „savivaldybių tarybų rinkimai“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

                                                            _______________________