LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 93
STENOGRAMA
2013 m. spalio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J. NARKEVIČIUS
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRAF*). Laba diena, gerbiamieji. Pradedame šios dienos vakarinį Seimo posėdį. Prašau registruotis.
Gerbiamieji, užsiregistravo 35 Seimo nariai.
15.04 val.
Taigi prieš pradedant darbotvarkę… Pagal Seimo statuto 217 straipsnio 3 dalį esame įpareigoti supažindinti jus su Seimo narių pareiškimu. Gautas pareiškimas Nr. V2136965 dėl pasiūlymo atleisti B. Bradauską iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų, šios dienos, pasirašė 40 Seimo narių. Taigi su tuo pareiškimu jus supažindinau.
Jeigu ponia ministrė neprieštaraus ir gerbiamieji Seimo nariai pritars, prašyčiau pradėti vakarinę darbotvarkę nuo 2-8 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projekto. Nebus prieštaravimų? Ačiū.
Tada paprašysime… Aišku, supratau. Ponios Jolitos nėra. Gerai. Tada judame pagal darbotvarkę. (Balsai salėje) Jau viskas, jau nesiblaškysime.
15.05 val.
Darbotvarkės 2-2a klausimas – daugelio įstatymų pakeitimai. Pranešėja – ponia A. Pabedinskienė, socialinio darbo reikalų ministrė. Prašau, ponia Algimanta. O aš perskaitysiu tuo laiku, dabar – Užimtumo rėmimo įstatymo 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1102 ir visi kiti, dėl kurių mes irgi kalbėsime. Prašau, ponia ministre.
A. PABEDINSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia įstatymų projektus nuo Nr. XIIP-1102 iki Nr. XIIP-1109. Jie yra parengti siekiant užtikrinti, kad nedarbo socialinio draudimo lėšos dar vienerius metus būtų naudojamos ne tik Užimtumo rėmimo įstatymo nustatytoms aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti, darbo rinkos paslaugoms teikti, bet ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms, tai Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinėms darbo biržoms išlaikyti iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Šiuo metu galiojančiuose nuostatuose numatoma, kad tik pereinamuoju laikotarpiu, tai yra nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., užimtumo rėmimo politiką įgyvendinanti Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinės darbo biržos yra išlaikomos iš nedarbo draudimo lėšų. O nuo 2014 m. sausio 1 d. – iš valstybės biudžeto lėšų.
2014 m. Lietuvos darbo biržai išlaikyti lėšų iš valstybės biudžeto nėra numatyta. Siekiant išvengti galimų nesklandumų ir trikdžių sistemos funkcionavimo, įstatymo projektu siūloma, kad dar vieneriems metams, tai yra iki 2014 m. gruodžio 31 d., būtų skiriama lėšų užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti. Prašome pritarti pateiktiems įstatymų projektams ir svarstyti juos kartu su valstybės biudžetu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1097. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar klausimai. Pirmasis jūsų nori paklausti ponas R. J. Dagys. Prašau, ponas…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, mano klausimas susijęs su tuo, ko aš anksčiau klausiau. Dabar, pateikusi jūsų biudžetą ir šituos lydimuosius įstatymus, jūs nusprendėte, ne kas nors, ten nėra numatyta, nenumatėte, o numatėte tvarką tokią, kad valstybės kiti ištekliai finansuojami draudikų sąskaita. Socialinio draudimo fondas padidėja 676 mln., kartu jūs dengiate skyles, kurios susidaro iš valstybės biudžeto, nes nedarote „Sodros“ reformos, (…) pensijų ir t. t. Šito jau jūs nedarysite. Klausimas. Kodėl jūs net ir šiomis lėšomis, kurias buvo galima panaudoti kitoms draudimo rūšims, skriausdami draudikus, vis dėlto numatote dengti valstybės skyles?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui. Kaip ir minėjau, iš tiesų mes neturime kitų galimybių. Tai yra viena iš galimybių, iš kur galėtume subsidijuoti darbo biržų veiklą ir aktyviąsias priemones. O nuo 2015 m. mes tą klausimą spręsime kompleksiškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Pirmiausia noriu pasakyti kolegai R. J. Dagiui. Rimai, juk tu puikiai žinai, kaip čia viskas vyksta. Finansų ministerija neduoda lėšų, ir viskas. Ir tada viskas pasikabina ant „Sodros“ biudžeto. Aš galiu sutikti su tuo, kad tai iš tikrųjų yra draudėjų lėšos. Bet šiuo atveju, jeigu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip ir padarė, pateikė pasiūlymą, kad turi būti finansuota dar Darbo birža ir užimtumas iš viso 171 mln. Lt iš valstybės biudžeto, tai Finansų ministerija nusprendė kitaip. Tai čia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai priekaištai tikriausiai būtų nereikalingi.
Mano klausimas toks. Gerbiamoji ministre, štai iš tos temos, kurią pasakiau, negaliu iki galo temos suformuluoti… Kaip jums atrodo, jeigu kas nors kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, kaip Konstitucinis Teismas nuspręstų? Ar jis nuspręstų, kad iš pensininkų pinigų galima finansuoti Darbo biržą?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Iš tiesų jeigu kalbėtume apie Konstitucinį Teismą, tai Konstitucinio Teismo, atsiprašau, Valstybės kontrolės išvadose jau ne pirmi metai yra teikiama ta pastaba, kad mes valstybės biudžete turėtume surasti lėšų ir tikrai šioms dviem priemonėms nefinansuoti iš „Sodros“.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas D. Jankauskas. Jūs galite klausti.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, rytiniame posėdyje kalbant apie kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo projektą vyko diskusijos apie tai, ar turi būti iš „Sodros“ biudžeto toliau išlaikoma visa Lietuvos darbo biržos sistema, kaip ir užimtumo rėmimo priemonės. Mano klausimas iš dalies yra vėlgi su tuo susijęs, nes šiuo metu vyksta blaškymasis ir Lietuvos piliečiams neaišku, kaip apsispręsti dėl savo būsimos pensijos kaupimo – ar likti antrojoje pakopoje, ar grįžti į „Sodros“ sistemą.
Viena vertus, yra tvirtai ir daug kalbama apie tai, kad antroji pakopa neperspektyvi, kad visos garantijos yra tik „Sodroje“. Tuo tarpu jūsų realūs veiksmai ir šiandieninės kalbos rodo ką kita – „Sodros“ deficitą ir toliau didiname, nors jau išeinant iš krizės ir gerėjant ekonominei situacijai valstybės biudžeto sąskaita būtų galima „Sodros“ padėtį gerokai pagerinti. Tai yra tiesiogiai susiję tiek su esamomis, tiek ir su būsimomis pensijomis ir jų dydžiais. Tol, kol „Sodros“ deficitas auga, tol, kol „Sodra“ bus įpareigota numatyti skolų grąžinimą, be abejo, apie pensijų didinimą nei šiandien, nei artimiausioje ateityje drąsiai kalbėti bus neįmanoma.
Taigi ir mano klausimas: ar jūsų asmeniškai, ministre, pozicija yra tokia kaip ir teikiami projektai, ar jūs manote, kad „Sodros“ biudžeto situaciją reikėtų gerinti greičiau?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju. Na, turbūt galėčiau atsakyti nevienareikšmiškai. Kiekvieno žmogaus pozicija būtų tokia, kad tiek pensijų, tiek kitų išmokų, kurios reikalingos socialiai pažeidžiamiems žmonėms… Jų lygis turi atitikti pragyvenimo lygį ir vienareikšmiškai tai turėtume palaipsniui didinti. Tačiau mes dar nesame išbridę iš krizės, ir nors BVP augimas yra 3,7 %, mes neturime biudžete tų lėšų, kad galėtume taip perskirstyti. Pasirenkame tuos instrumentus, kurie, manome, yra gana saugūs. Todėl tas sprendimas ir yra iš „Sodros“ biudžeto finansuoti Darbo biržą ir aktyviąsias priemones, bet, aišku, tai nėra teisinga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinioji – ponia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, aš galbūt užduosiu jums tą patį klausimą, kurį kolegos M. Zasčiurinskas ir D. Jankauskas uždavė. Iš tikrųjų man ir skaudu, ir gaila, nes turbūt jūs esate palaužta Vyriausybėje, jeigu jūs kalbate tiesą, taip, kaip dabar atsakote mums į klausimus, ir neturite savo tvirtos, ryžtingos pozicijos, tai tada, kaip suprantu, „Sodros“ biudžeto deficitas tiktai gilės, o pasvajoti apie tai, kad pensijos bus grąžinamos, tai yra tiktai svajonės. Aš niekaip nesuprantu, kodėl jūs nusileidote, būdama socialinės apsaugos ministrė, kad Darbo birža ir užimtumas, viskas eitų iš Socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų ir valstybė neduotų tam pinigų. Reforma buvo numatyta. Aš suprantu, gerbiamoji ministre, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrui visada yra labai sunku, bet jūs negalite pasiduoti premjero sprendimui ir finansų ministro spaudimui.
PIRMININKAS. Ponia Irena, prašau klausimą, nes laikas klausti baigėsi.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Tai kokia yra jūsų tikroji pozicija, gerbiamoji socialinės apsaugos ir darbo ministre?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajai Seimo narei už klausimą. Iš tiesų aš dar kartą tiktai galiu pakartoti, kad mano pozicija yra tokia, ir jeigu aš galėčiau ir būtų valstybės galimybės, be abejonės, ir pensijos būtų didinamos, ir darbo užmokestis, ir visos kitos, kaip ir minėjau, socialinės pašalpos. Bet mes turime įvertinti savo valstybės biudžeto finansines galimybes ir turime priimti tam momentui adekvačius sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar bus… Galite truputį luktelti, kol bus kitas blokas. Dabar bus motyvai už ir prieš. Priminsiu, kad mes pasisakysime dabar, kas norės, ir balsuosime dėl viso bloko nuo Nr. XIIP-1102 iki Nr. XIIP-1109. Taigi motyvas prieš – ponas R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, socialinio draudimo biudžetas didėja dėl gerėjančios ekonominės ir kitos situacijos 670 mln. Pagal dabartinį projektą nieko nėra skirta siekiant palengvinti draudikų gyvenimą. Maža to, 171 mln. atimama iš biudžeto šituo projektu darbo biržoms išlaikyti. Štai yra realybė. Jeigu mūsų gerbiamoji ministrė neatsilaiko prieš Finansų ministeriją, tai mes čia, Seime, galime padėti jai atsilaikyti. Negalima draudikų lėšomis spręsti valstybės klausimų! Priešingai, Socialinio draudimo sistemos įstatymas numato, kad politikų fantazijos dalykai turi būti finansuojami iš valstybės biudžeto. Valstybės biudžetas yra donoras sprendžiant socialinius klausimus, o ne Socialinio draudimo biudžetas yra donoras sprendžiant valstybės problemas. Absoliučiai priešinga logika!
Mes tikrai neturėtume tokiam dalykui pritarti, ir tikrai nėra neišsprendžiamos problemos. Šita pataisa reiškia 20 Lt per mėnesį vidutinį pensijų padidinimą… minus, nei daugiau, nei mažiau. Ir įsivaizduokite, kad mes tuos pinigus skiriame pensijų pakėlimui, tai visiems valdantiesiems „ačiū“ žmonės pasakys. Bet ne, mes paliekame socialinių reikalų ministrę vieną su Finansų ministerija, kuri sprendžia savo ministerijos problemas. Aš tikrai siūlau nepritarti tokiems dalykams ir ieškoti tos problemos sprendimų, o tuos pinigus kaip tik nukreipti galimam pensijų pakėlimui, na, ne nuo Naujųjų metų, sakykime, nuo metų vidurio, nes dabar pensijos santykinai mažės.
PIRMININKAS. Laikas, kolega. Ačiū. Motyvas prieš išsakytas. Motyvo už nėra. Taigi skelbiu balsavimą dėl keleto šitų… (Balsai salėje) Nespėjau, gerai, grįžtame. Gerai. Ponia I. Degutienė – motyvas prieš.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju aš kalbėdama kreipiuosi į valdančiąją daugumą. Iš tikrųjų padėkime socialinės apsaugos ir darbo ministrės pozicijai apginti mūsų Lietuvos pensininkus, nes tai, kas dabar daroma su Privalomojo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis, tai iš tikrųjų niekada neįmanoma bus atkurti pensijų todėl, kad draudikų lėšomis, tą, ką ir sakė R. J. Dagys, negalime kompensuoti per Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą biudžeto, kaip sakoma, deficito.
Kitas dalykas, iš tiesų reikia padėti socialinės apsaugos ir darbo ministrei tvarkyti ir vykdyti tas reformos gaires, kurios buvo numatytos ir kurios yra tikslingos ir nukreiptos tam, kad žmonėms būtų geriau. Šiuo atveju dėl to, kokie yra pateikti dabar visi projektai, absoliučiai visiems žmonėms yra tiktai blogiau, t. y. tiems, kam reikia ar socialinės paramos, ar nedarbo draudimo, aš jau nekalbu dėl pensijų grąžinimo laiku. Jeigu mes atmestume šituos projektus, galbūt Vyriausybė tada sukrustų ir reaguotų į ministrės teikiamus projektus, tą, ką ji mums čia žodžiu sako. O dabar ji iš tikrųjų yra viena tyruose.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau tikrai motyvai yra išsakyti. Galime pereiti prie balsavimo. Taigi skelbiu balsavimą. Balsuojame dėl įstatymų Nr. XIIP-1102, Nr. XIIP-1103, Nr. XIIP-1104, Nr. XIIP-1105, Nr. XIIP-1106, Nr. XIIP-1107, Nr. XIIP-1108 ir Nr. XIIP-1109 projektų pakeitimo pateikimų. Visi šitie įstatymų projektai yra susiję su Nr. XIIP-1097, su valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Balsavimas baigtas.
Užsiregistravo 70. Balsavo tiek pat: už – 40, prieš – 17, susilaikė 13. Taigi po pateikimo pritarta. Visų minėtų projektų siūloma svarstyti data – lapkričio 26 d. Dėl visų pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kitų pastabų, pasiūlymų nėra? Taigi šį klausimų paketą baigėme nagrinėti.
15.21 val.
Ponia ministre, prašau pristatyti antrą paketą susijusių klausimų. Tai projektai nuo Nr. XIIP-1110 iki Nr. XIIP-1117. Prašau, ponia ministre.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamais įstatymų projektais siūloma nuo 2014 m. sausio 1 d. perduoti vienos iš piniginės socialinės paramos rūšių – socialinės pašalpos teikimą savarankiškajai savivaldybių funkcijai ir kitoms 55 nebandomosioms savivaldybėms. Pritarus šiems įstatymų projektams, 55 savivaldybės socialinę pašalpą taip pat, kaip ir bandomosios savivaldybės, teiktų vykdydamos savarankišką savivaldybių funkciją, kuri būtų finansuojama iš savivaldybių biudžetų skiriant 2012 m. socialinei pašalpai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotų valstybės biudžeto lėšų sumą. Kompensacijas teiktų vykdydamos valstybinę funkciją, finansuojamą iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, nes dėl kuro kainų pokyčių savivaldybės negali tiesiogiai turėti įtakos piniginės socialinės paramos išlaidoms, susijusioms su kompensacijų už būsto šildymą teikimu.
Penkiose bandomosiose savivaldybėse socialinės pašalpos ir kompensacijų teikimas išliktų nepakitęs, nes nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. vykdomas bandomasis projektas ir ši parama teikiama vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją ir finansuojamą iš savivaldybių biudžetų lėšų.
Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Vyriausybės 2012–2016 m. programos įgyvendinimo prioritetinę priemonę, numatančią didinti piniginės socialinės paramos tikslingumą ir veiksmingumą ir nustatyti nuo 2014 m. socialinės pašalpos teikimo perdavimą savivaldybių savarankiškajai funkcijai.
Atsižvelgta į penkių bandomųjų – Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų – savivaldybių gerąją praktiką ir rezultatus dalyvaujant bandomajame projekte, kai veiksmingesnė individualių atvejų analizė, bendruomenių įsitraukimas, aktyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas leido piniginę socialinę paramą teikti taikliau ir kur kas efektyviau. Pavyzdžiui, 2013 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2012 m. pirmuoju pusmečiu, socialinės pašalpos gavėjų skaičius šiose savivaldybėse sumažėjo 17,7 %, t. y. nuo 17,5 tūkst. asmenų iki 14,4 tūkst. asmenų, o išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 25,1 %: nuo 21,9 mln. iki 16,4 mln. Lt.
Taip pat atsižvelgta į Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos pritarimą, kad socialinė pašalpa savivaldybių gyventojams taikliau ir veiksmingiau gali būti skiriama suteikiant savarankiškumą savivaldybių taryboms.
Jeigu kalbėsime apie lėšas, tai atsižvelgus į 2012 m. socialinei pašalpai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotų valstybės biudžeto lėšų sumą, perdavus socialinės pašalpos teikimą vykdyti savarankiškajai funkcijai, o 2014 m. iš savivaldybių biudžetų reikės skirti maždaug apie 576 mln. Lt.
Įstatymų projektais taip pat atliekami redakcinio pobūdžio atskirų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų pakeitimai. Pavyzdžiui, patikslintas ratas subjektų, kuriems savivaldybė turi teisę nustatyti laikotarpį neteikti piniginės socialinės paramos ar nutraukti jos teikimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už 2-2a 2-2b klausimų pristatymą. Dabar jūsų klausia R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aišku, norėjau pasitikslinti. Jau anksčiau ministerija, Vyriausybė pritarė mano teiktam įstatymo projektui, kuris yra analogiškas. Nežinau, kas čia yra naujo, kuo skiriasi, bet čia kaip tik… Norėjau pasitikslinti, kokia ta pinigų suma, nes čia santykinai kalbama apie tai, kad savivaldybių biudžetai didėja? Bet savivaldybių biudžetai nedidėja, jeigu minusuotume šitą funkciją. Ar aš teisus? Kokia ta pinigų suma perduodama dabar savivaldybėms? Kokia yra suderėta suma?
A. PABEDINSKIENĖ. 2012 m. faktas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų klausimas baigtas, taip? Jūs baigėte klausti? Ar baigėte? Jeigu baigėte klausti, tada pranešėja atsako, o jūs klausote. Ačiū, kolega.
Ačiū. Jau nediskutuojame. (Balsai salėje) Aš klausiu, ar jūs baigėte klausimą, ar diskutuojate? Aš dabar jums suteiksiu galimybę baigti klausti. Tvarka. Suteikiu galimybę.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). 20 sekundžių. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau, kad jūs tiksliai pasakytumėte, nes jūs geriausiai valdote skaičius, kokia ta pinigų suma, kuri dabar nukeliauja į mūsų savivaldybes?
A. PABEDINSKIENĖ. 781 mln. Lt. Tai yra maždaug 75,4 % visų piniginei socialinei paramai skirtų lėšų.
PIRMININKAS. Ačiū už racionalų klausimą ir atsakymą. Ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, mano klausimas toks. Aš puikiai suprantu, kad kai konservatoriai pradėjo tų penkių savivaldybių eksperimentą, jį politizavo ir visuomenei parodė, kad ten yra didžiulis ekonominis efektas, mums dabar nieko kito neliko, kaip tiktai tęsti jų tą kryptį. Mes jos jau negalėjome pakeisti. Savivaldybės šitai krypčiai pritarė, kad joms būtų perduota.
Mano klausimas yra toks. Prašau pasakyti, anksčiau ar vėliau mes prie to prieisime, bet jeigu šiandien būtų nuspręsta, kad visas lėšas, kurias savivaldybės atseit sutaupys neskirdamos socialinei paramai šitų lėšų, jos privalės grąžinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kaip jūs prognozuotumėte, ar tokiu atveju savivaldybės pritartų tokiam sprendimui?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Man labai sunku pasakyti, ką nuspręstų kiekviena savivaldybė. Bet aš manau, kad yra tikslinga, kad savivaldybės gali panaudoti savo reikmėms lėšas, nes jos taip pat gerina gyvenimo kokybę ir aplinką. Iš tiesų tie sutaupyti pinigai, manau, išsprendžia daugelį problemų. Be abejonės, pirmiausia akcentas turėtų būti socialinių paslaugų teikimui, nes tai yra tas krepšelis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia ponia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, reaguodama į tai, ką kalbėjo M. Zasčiurinskas, aš manau, kad iš tikrųjų socialinėje politikoje politikuoti nereikia, nes tai yra žmonėms skirta politika. Žmonėms visai nesvarbu, kokia politinė jėga yra tuo metu valdžioje. Šiuo atveju turbūt tikrai reikia pasidžiaugti, kad nebuvo sužlugdytas šitas projektas, nes eksperimentas parodė, kad efektas yra tikrai geras, ir jūs jį toliau tęsiate. Natūralu, kiek aš žinau, savivaldybės tuo labai patenkintos. Tiktai man kyla kitas klausimas. Ar jūs leisite laisvai, panašiai kaip ir M. Zasčiurinskas klausė, tas nepanaudotas tikslines lėšas, kurios dabar yra skirtos piniginei socialinei paramai nepasiturintiems žmonėms, jeigu sutaupys savivaldybė tų pinigų, ar ji galės savo reikmėms bet kam išleisti, ar kitoms socialinėms reikmėms? Ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų valstybės pinigai negali būti išleidžiami bet kam. Kadangi, kaip ir minėjau, tai yra socialinės krypties, socialinės paskirties lėšos, manau, kad didžioji dalis tų lėšų savivaldybėse turėtų būti teikiama socialinėms reikmėms – ar paslaugų teikimui, ar panašiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas E. Jonyla. Prašau.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, šitų penkių savivaldybių eksperimentas iš esmės nesibaigė. Dar metai, joms buvo pažadėti treji metai, bet kai pasižiūri į ateinančių metų biudžetą, pasirodo, kad jos bus apgautos, nes Biudžeto projekte numatoma lėšų suma yra sumažėjusi, vadinasi, tos pačios savivaldybės, sutaupiusios lėšų, šį kartą gaus daug mažiau. Ar nebus tas pats ir su kitomis savivaldybėmis? Ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Iš tiesų ir į Seimo narius, ir į pačią ministeriją kreipėsi tų penkių savivaldybių merai. Mes šitą problemą žinome. Iš tiesų aš jau derinau su Finansų ministerija, mes tikrai surasime kompromisą ir tos savivaldybės, kurios prisiėmė tą atsakomybę ir tapo tomis bandomosiomis savivaldybėmis, nebus nuskriaustos. Aš pažadu, kad tas klausimas bus išspręstas.
PIRMININKAS. Ponas D. Jankauskas. Jūsų klausimas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Pratęsiu kolegos klausimą. Įstatymo nuostatos įpareigoja išlaikyti trejus metus tą lygį, kuris buvo tose penkiose savivaldybėse finansuojant piniginę socialinę paramą. Bet mano klausimas šiek tiek kitas. Iš tikrųjų ačiū, kad yra tęsiamas projektas. Jaudina ir skaičiai, iš dalies tai, ką kolegos pastebėjo ir atkreipė dėmesį. Mano klausimas konkretus, ministre. Ar jūs pati bandysite užtikrinti, kad vietos bendruomenės tiesiogiai būtų įtrauktos į piniginės socialinės paramos organizavimą, nes tai yra ir socialinio jautrumo, ir socialinio teisingumo klausimai? Kiek pati visuomenė, kuo didesnė visuomenės dalis bus socialiai jautri ir teisinga savo visuomenės nariams, kiek bendruomenės turės galimybę ne tik kaip numatytą funkciją, kokią prievolę, tarkim, dirbti komisijose, bet ir realiai spręsti socialinius klausimus, tiek tai, matyt, bus vienas iš sėkmės garantų. Ar bus bendruomenės įtrauktos į piniginės paramos organizavimą?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Iš tiesų bendruomenės tai yra toje pačioje savivaldybėje gyvenantys žmonės. Be abejonės, jie turėtų būti įtraukti, ar tos bendruomenės įtrauktos, priimant sprendimus, būtent skiriant tas lėšas. Ar tai būtų, dar kartą pakartosiu, socialinėms paslaugoms, ar kitoms socialinėms reikmėms, mes visada einame į socialinį dialogą ir matome jo stiprumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia ponas A. Dumbrava. Prašau.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Čia bus ne klausimas, o tiesiog vėlgi prisidedu prie dviejų paskutinių kolegų dėl penkių eksperimentinių savivaldybių. Tikrai, ministre, yra įstatymu nustatyta, kad trejus metus jų finansavimas išliks toks pats. Mes, jeigu kas nors neišeitų, manau, kviesime Socialinių reikalų ir darbo komitetą svarstyti tą klausimą, kad savivaldybės nebūtų apgautos. Tik tiek norėjau. Ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Viskas. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ponia ministre, dėkojame, prašome atsisėsti ir lukterėti. Vėliau mes pristatysime kitus klausimus.
Dabar mes išklausysime motyvus. Šį kartą yra motyvas už – ponas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai motyvai už. Gal būčiau nekalbėjęs, tiesiog mūsų Posėdžių sekretoriatui būtų korektiška priminti tai, kad panašiam įstatymo projektui jau yra pritarta. Todėl juos reikėtų sujungti svarstant, nes jo jau yra kita stadija – svarstymo Seime. Vyriausybė yra jam pritarusi. Mes jau svarstėme šitą eksperimento pradėjimą nuo sausio mėnesio. Tai grynai techninė pastaba, kad po to jis mums nekabėtų kaip atskiras klausimas ir jo mums nereikėtų svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitete.
Kitas dalykas. Iš tikrųjų noriu pasveikinti šiuo atveju ministeriją, kad jinai ryžosi tą dalyką daryti. Tik tiek, kad būtų gerai, kad šitą projektą pasvarstytų ir Biudžeto ir finansų komitetas tam, kad socialinių įsipareigojimų savivaldybėms mes nediskredituotume, kad tos lėšos nebūtų taupomos, kad dėl to taupymo po to būtų nebaudžiamos pačios savivaldybės, kad jos aiškiai matytų finansinę perspektyvą ir galėtų sutaupytas lėšas skirti socialinėms reikmėms. Turbūt čia reikėtų labai atidžiai pasižiūrėti visus mechanizmus, kad šitas eksperimentas pasiteisintų, pasiteisintų ne eksperimentas, o mūsų praktika.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai Rimantui Jonui. Kadangi motyvų prieš nėra, tai gal mes galėtume pritarti bendru sutarimu pateiktiems projektams? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai. Jūsų teisę mums vykdyti. Balsuojame. Skelbiu balsavimą. Balsuojame dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-1110 ir Nr. XIIP-1111.
Užsiregistravo 76, balsavo 75: už – 69, prieš nėra, susilaikė 6. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Dabar nagrinėsime, kada svarstysime. Svarstymo laikotarpis ir dėl vieno, ir dėl kito būtų lapkričio 26 d. Prieštaravimų nėra? Dėl komitetų. Pirmą pateiktą projektą siūloma svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetui kaip pagrindiniam, papildomi būtų Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl šito problemų, nesutarimų nėra? Taigi užfiksuota.
Dėl kito projekto pagrindinio komiteto turėtume apsispręsti. Socialinių reikalų ir darbo komitetas ar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Prašau, kolege.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, jeigu būtų galima, iš esmės mes tas pačias nuostatas čia svarstome, todėl prašome, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų pagrindinis, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat gali svarstyti, bet kaip papildomas.
PIRMININKAS. Ačiū, ponia Kristina. Ar mes galime sutarti, kad pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomi Biudžeto ir finansų komitetas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip dėl prieš tai buvusio projekto? Nesutarimų nėra. Ir vieną, ir kitą klausimą baigėme svarstyti po pateikimo.
15.37 val.
Dabar gerbiamoji Seimo Pirmininkė prašo pristatyti r-10 klausimą. Prieštaravimų nėra? Prašau, ponia Pirmininke. Ponia L. Graužinienė pristato Seimo 2013 m. lapkričio 7 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkę. Prašau.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Lapkričio 7 d. (ketvirtadienio) darbotvarkėje tikrai yra nemažai priėmimų. Tikrai prašau Seimo narių aktyviai dalyvauti, kad galėtume užbaigti įstatymų svarstymo baigiamąją stadiją. Turbūt nevardysiu visų, visi jie yra svarbūs. Išskirti norėčiau vieną politinį klausimą, tai 1-12 klausimą. Kaip mane informavo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jie jau bus apsvarstę Seimo nutarimą „Dėl siūlymo Respublikos Prezidentui atleisti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Darių Valį iš einamųjų pareigų“, būtų svarstymas ir priėmimas. Ir daugelio įstatymų projektų svarstymo stadija. Tikrai reikšmingas Europos Sąjungos direktyvos kontekste Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, toks, dėl kurio tikrai posėdžių salėje vyks diskusijų. Referendumo įstatymas. Ir daug pateikimų, kurie taip pat numatomi tą dieną. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai Pirmininkei. Jūsų nori paklausti. Klausia ponia R. Juknevičienė. Prašau.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, visų pirma sveikinu už tokį atvirumą, kad pripažinote, kad prokuroro atleidimas yra politinis klausimas. Ne dėl jo darbo prokuratūroje, ne dėl kokių nors kitų argumentų, bet būtent politinis klausimas. Tikrai labai ačiū už tokį atvirumą. Nesitikėjau.
Norėjau paklausti, kodėl nėra darbotvarkėje, jums įteikėme 40 parašų, dėl Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko atleidimo iš jo pareigų. Labai prašau įrašyti, netgi reikalauju tų 40 žmonių vardu, kad šis klausimas būtų įrašytas.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū, gerbiamoji Rasa. Visi klausimai, kurie susiję su parlamentine kontrole, yra politiniai. Tai nėra įstatymų projektai, aš tai turėjau mintyje, gal jūs be reikalo taip iš anksto apsidžiaugėte. Tai labai aiškiai ir visada, kai mes svarstome ataskaitas, yra procedūriniai dalykai dėl tų ataskaitų, tai Seimas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, vertina atitinkamos institucijos veiklą. Ir Seimas jau yra įvertinęs tą veiklą, dabar mes turime pabaigti procedūrą pagal Statutą.
Dėl jūsų klausimo antrosios dalies. Taip, jūs esate pateikę, aš tikrai susipažinsiu, išnagrinėsiu pagal Statuto normas, jisai bus pateiktas tada, kaip numato Statutas. Statutas neįpareigoja, kiek mane informavo teisininkai, patį pirmąjį posėdį pateikti. Manyčiau, kad artimiausiu metu jis bus įtrauktas. Ačiū už iniciatyvą, mes ją vertinsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, rugsėjo mėnesį mes, grupė Seimo narių, beveik visas Kaimo reikalų komitetas, esame užregistravę nutarimą dėl bendrosios žemės ūkio politikos. Jis buvo planuotas svarstyti spalio 10 d., vis atidedamas. Iš tikrųjų šitą klausimą įtraukime, jisai nėra sunkus, bet kaip tik šiuo metu yra daug diskutuojama Seime ir visuomenėje apie mūsų bendrąją žemės ūkio politiką, kokia ji bus. Tai būtų tikrai geras Seimo žingsnis.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū už pasiūlymą, mes išnagrinėsime, nes kažkaip tikrai niekas nesikreipė, galbūt anksčiau buvo kalbėta. Pažiūrėsime darbine tvarka, mes tikrai pasižymėsime.
PIRMININKAS. Paskutinis jūsų nori klausti ponas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, jūs pati kalta, kad akcentavote, jog šitoje darbotvarkėje yra ir politinis klausimas dėl prokuratūros ataskaitos. Jeigu pagal valdančiųjų Seimo narių pasisakymus dar buvo galima iki šiol galvoti, kad yra ir kažkokių dalykinių priekaištų prokuratūrai, tai dabar, matyt, reikės akcentuoti, kad prokuratūros atstovai politiškai neteisingai laikėsi Darbo partijos bylos atžvilgiu ir susilauks politinio įvertinimo. Gerai, kad jūs taip atsiskleidėte.
Bet mano klausimas būtų, kodėl taip skubiai Referendumo įstatymo pataisos čia įtraukiamos, kuri referendumo iniciatyva taip labai rūpi, kad norima palengvinti tas sąlygas vidury proceso?
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Jurgi. Dar kartą jus noriu nuvilti, klausimas dėl personalijų. O antra, mes jau kalbėjome ir nagrinėjome prokuroro pateiktos ataskaitos turinį, tai buvo ne šio nutarimo klausimas ir mes turinį Seime visi jau išnagrinėjome. Dabar yra klausimas dėl jo tinkamumo eiti ar neiti pareigas. Čia jau tikrai yra, kaip ir dėl kiekvienos personalijos, politinis apsisprendimas. Tai į jūsų pirmą dalį. Ir visiškai aš čia nesiginu to žodžio „politinis“. Noriu priminti, gerbiamasis Jurgi, kad generalinis prokuroras Darbo partijos bylos nagrinėjime ir teismuose nedalyvavo. Čia visiškai nesusiję dalykai. Suprantu jūsų šmaikštumą, norisi įkąsti, bet šį kartą šiek tiek pro šalį.
Gerbiamoji buvusioji ministre, visada vertinome, kai buvote ministre, už korektiškumą, bet kažkaip opozicijoje jį dabar pamiršote. Iš esmės manau, kad tas klausimas yra svarbus ir mes Seimo posėdžių salėje jį išnagrinėsime.
PIRMININKAS. Dėkojame poniai Seimo Pirmininkei, pristatėte ir atsakėte į visus klausimus, susijusius su ketvirtadienio darbotvarke. Bendru sutarimu? Ne. Jūs norite dėl pritarimo. Ponas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasitikslinti, iki kada ponas B. Bradauskas Seimo valdybos sprendimu yra išleistas į Jungtinius Arabų Emyratus? Galbūt dėl jo atostogavimo nėra traukiamas klausimas dėl interpeliacijos B. Bradauskui į darbotvarkę. Gal galite pasakyti, iki kada Seimo valdyba išleido poną B. Bradauską paatostogauti biudžeto svarstymo laikotarpiu?
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakyti jums dabar negaliu, tačiau valdybos sprendimai yra vieši. Bet jeigu jums reikės individualaus atsakymo, Sekretoriatas pateiks. Gerai? Ačiū.
Grįžtame prie darbotvarkės tvirtinimo. Kiek supratau, bendru sutarimu nepavyks, taigi balsuojame. Kas pritaria pateiktai lapkričio 7 d. darbotvarkei, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Ačiū. Iš 78 užsiregistravusiųjų balsavo tiek pat. Už – 57, prieš – 5, susilaikė 16. Pateikta darbotvarkė yra patvirtinta.
15.46 val.
Judame prie kito darbotvarkės klausimo. Gal ponia ministrė leis vieną klausimą dabar mums? Labai ačiū. Pakartotinai Seimo kolegų prašau, ar pritarsite, kad dabar būtų 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projekto. Prieštaravimų nėra. Prašom ponią J. Vaickienę pateikti būtent Audito komiteto nuomonę. Primenu, svarstymo stadija.
J. VAICKIENĖ (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektą Nr. XIIP-1010 ir bendru sutarimu pritarė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs pateikėte Audito komiteto nuomonę. Dabar norinčių kalbėti nėra. Motyvų už ir prieš nėra. Siūlau bendru sutarimu… Ne. Balsuojame. Gerai, pone Kęstuti, balsuojame dėl minėto projekto, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projekto. Svarstymas.
Balsavimas įvyko. Balsavo 75 Seimo nariai: už – 69, prieš – 1, susilaikė 5. Po svarstymo yra pritarta.
Seimo Pirmininkė siūlo ypatinga skuba prieiti prie priėmimo stadijos. Prieštaravimų negirdžiu. Priėmimas. Pasiūlymų nėra. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Bendru sutarimu pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu pritarta.
Dėl viso nutarimo projekto skelbiu balsavimą. Balsavimas vyksta dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projekto Nr. XIIP-1010(2)
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Balsavo 75 Seimo nariai: už – 69, prieš – 1, susilaikė 5. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
15.50 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2014 metais, įstatymo projektas Nr. XIIP-1112 (pateikimas)
Grįžtame prie mūsų darbotvarkės. Ponia ministre, prašom į tribūną toliau pristatyti 2-4 klausimą. Atsiprašau, 2-3 klausimą – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2014 m., įstatymo projektą Nr. XIIP-1112. Prašom, ponia ministre.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2014 metais, įstatymo projektą. Įstatymo projektas parengtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo ir Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatomis, kad turi būti patvirtintas pareiginės algos bazinis dydis kitiems metams.
Siekiant nedidinti asignavimų darbo užmokesčiui ir išsaugoti šalies finansinį stabilumą, siūloma 2014 m. nekeisti bazinio dydžio ir palikti tą patį, kuris galiojo 2013 m., t. y. 450 Lt. 2014 m. patvirtintas pareiginės algos bazinis dydis būtų taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareigines algas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimus ir karių tarnybinius atlyginimus bei kitas teisės aktais nustatytas išmokas: karių tarnybinių atlyginimų priedus, priedus už diplomatinį rangą, su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijas diplomatams. Tokių asmenų Lietuvoje yra apie 55 tūkst. Jeigu nebūtų priimtas įstatymas dėl pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo 2014 m., įstatymai nenumato galimybės taikyti 2013 m. nustatytą bazinį dydį.
Yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kad įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir juridinės technikos taisyklių reikalavimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Klausimai. Ponas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kiek kainuos tas pareigūnų ir politikų algų pakėlimas? (Balsai salėje: „Nekelia!“)
A. PABEDINSKIENĖ. Atsiprašau, gal galite pakartoti klausimą?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tada tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas nuskambėjo, atsakymas irgi. Klausia ponas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, mes paliekame tą patį bazinį dydį iš esmės nereguliuodami ir nedarydami nieko, nes nėra jokio įstatymo projekto, kuris kokiu nors pavidalu reguliuotų mažuosius atlyginimus. Kodėl toks sprendimas yra priimtas?
A. PABEDINSKIENĖ. Iš tiesų bazinės algos dydis yra nedidinamas atsižvelgiant į finansinius valstybės įsipareigojimus, nepaisant to, kad darbo užmokestis padidėjo 4,8 % arba BVP išaugo 3,75. Be abejo, jeigu žiūrėtume tik matematiškai, galime suskaičiuoti ir sakyti, kad bazinį dydį lyg ir galėtume pakelti iki 464 Lt, bet valstybei tai papildomai kainuotų. Pavyzdžiui, jeigu pakeltume nuo 450 iki 455 Lt, bent jau 5 Lt, tai valstybei papildomai kainuotų 30 mln. Tai viena.
Kita vertus, man atrodo, kad mes vis dėlto turėtume kompleksiškai peržiūrėti ir bazinės mėnesinės algos lygį. Jeigu kalbame apie 450 Lt, tai tada turėtume kalbėti ir apie 122. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia ponas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, jūs pati pasakėte, kad ne tokie jau dideli tie biudžetiniai poreikiai, norint šiek tiek pakelti bazinę algą. Na, 10 Lt pakeltume, tai pagal jus išeitų apie 60 mln. Tai nėra dideli pinigai, palyginti su išlaidų išaugimu 1,3 mlrd. Aš priminsiu, kad dar 2011 m., kai ekonomika buvo kokiais 7 % žemiau negu dabar, jūsų Darbo partijos frakcijos nariai tada, prieš dvejus metus, siūlė pakelti iki 475 Lt. Kas atsitiko, kad dabar jūsų frakcija to nesiūlo? Ar jūs kaip ministrė neįtikinote, kad sugebėsite tą įgyvendinti, ar čia premjeras silpnesnis, kas čia yra, kad Darbo partijos pozicija taip atsitraukė, lyg tarnautojams nereikėtų to atlyginimo padidinimo esant išaugusiai per tą laiką infliacijai?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Darbo partija tikrai neatsitraukė iš tos pozicijos, dar yra tik pirmieji metai, ir manau, kad mes prie šio klausimo dar sugrįšime. Aš dar kartą noriu pakartoti, kad Darbo partija mato būtent kompleksinį sprendimą – mes tada turėtume galvoti ir apie 450, ir apie 122. 122 apima apie 200 tūkst. Lietuvos piliečių, 450, apie kuriuos šiandien kalbame, 55 tūkst. Manau, kad mes vis dėlto turime vieną kartą priimti kompleksinius sprendimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia ponas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji ministre, aš norėčiau užduoti klausimą pamąstymui iš esmės. Tik atgavus nepriklausomybę valstybės biudžetas nesiekė nė 10 mlrd. Lt, mokyklų buvo daugiau kaip tūkstančiu daugiau, medicinos įstaigų buvo kur kas didesnis skaičius, iš Europos Sąjungos negavome jokios paramos ir biudžeto lėšų užteko. Gyventojų buvo beveik vienu milijonu daugiau. Dabar lyg ir gyventojų mažėja, išlaidos turėtų būti mažesnės, papildomai gauname nemažai lėšų iš Europos Sąjungos ir vis tiek tų lėšų stinga, kaip matome svarstydami biudžetą, visoms ministerijoms. Ar nesvarstėte iš esmės klausimo, kas vyksta mūsų valstybėje?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Jis yra turbūt labai sudėtingas ir daugialypis. Socialinės politikos ministras turbūt negalėtų atsakyti už visos valstybės biudžetą. Jūs turbūt puikiai žinote, kad socialinės politikos sričiai, kad ir kokia Vyriausybė būtų, visada stinga pinigėlių.
PIRMININKAS. Ir paskutinioji klausia ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, vis dėlto jūs atstovaujate Socialinių reikalų ir darbo ministerijai, todėl jums ir atitinkamas klausimas. Jūs labai rūpinatės socialiai remtinais žmonėmis. Sakykite, kodėl jūs neapgynėte tos idėjos, kad bazinį dydį pirmiausia reikia didinti gaunantiems mažus atlyginimus, o ne pradėti nuo teisėjų? Labai ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajai Seimo narei. Mes vadovaujamės Konstitucinio Teismo nuostatomis, kurios teikė tas rekomendacijas, ir tiesiog yra eiliškumas dėl atkūrimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai. Motyvai yra prieš. Prašom. Ponas K. Masiulis. Ačiū. Atsisakė. Ponas J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad valstybės tarnautojams neįmanoma atsakyti į paprastą klausimą, kodėl šiandien, kai ekonomika sugrįžo į 2008 m. lygį, kai pensijos jau dveji metai kaip atkurtos 2008 m. lygį, valstybės tarnautojams mes niekaip negalime atkurti jų bazinės algos dydžio į tą lygį, kai BVP ekonomika yra jau sugrįžusi į tą lygį. Juo labiau kad per tą laiką pridėtinės vertės mokestis jau yra padidintas 3 %, taigi yra galimybė gauti daugiau įplaukų, akcizai, palyginti su 2008 m., padidinti. Atrodytų, kad Vyriausybei reikėtų kaip nors rasti tų lėšų, o ne pulti pirmiausia atkurti tuos didžiuosius aukštųjų pareigūnų koeficientus. Kaip tai atrodo šiame kontekste, kai ten labai uoliai, labai greitai viską padarėm neišnaudodami tos pauzės, kurią buvo davęs Konstitucinis Teismas, o čia negalime bent simboliškai, bent kažkiek padidinti valstybės tarnautojams tos bazinės algos dydžio, kad tą pagerėjimą galų gale pajustų ir žemesnių kategorijų valstybės tarnautojai, ir kiti biudžetiniai darbuotojai. Tai tikrai tokia pozicija nesuprantama ir negalima balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar yra motyvas už. Ponas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, svarstant biudžetus pasirodo tokia tendencija, – kuo daugiau pinigų, kuo į biudžetą papildomai daugiau surenkama lėšų, tuo jų lyg daugiau ir trūksta. Jeigu dar papildomai būtų kokia pora milijardų, dar tų pinigų labiau trūktų ir dar poreikių nebūtų galima patenkinti. Taigi, aš manyčiau, kas yra iš tikro… Aš jau ministrės klausiau, kas čia yra? Biudžetas, atgavus nepriklausomybę, nesiekė nė 10 mlrd. ir biudžeto, vienu žodžiu, pinigų lyg ir užteko. Šiandien jau biudžetas triskart yra didesnis ir pinigų trūksta. Man atrodo, mes, visi politikai, turime susimąstyti, kas darosi mūsų valstybėje. Tuo labiau kad ir gyventojų apie pusę milijono sumažėjo ir, atrodo, reikėtų mažiau išlaidoms, ir pensinis amžius yra ilginamas, atrodo, ir pensijoms reikėtų mažiau, bet vis tiek tų pinigų trūksta. Aš manau, vis dėlto ministerija pateikė bandydama patenkinti visas socialines grupes kiek įmanoma.
Be abejonės, aš pritarčiau tam, ką J. Razma kalba, kad tas Konstitucinio Teismo sprendimas iškreipė veidą, kai pareikalavo savo sprendimu atkurti ir padidinti koeficientus pirmiausia turtingiausiems, o pamiršo visus vargšus. Taigi matome tą iškreiptą veidą mūsų aukščiausios teisingumo institucijos – Konstitucinio Teismo, jį privalome vykdyti, bet Socialinių reikalų ir darbo ministerija ieško išeičių, kaip subalansuoti biudžetą ir patenkinti visas suinteresuotas puses, todėl palaikau šį biudžetą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už ir prieš išsakyti. Taigi balsuojame. Skelbiu balsavimą. Bendru sutarimu tai nepavyks.
Ačiū. Iš 83 užsiregistravusių 81 balsavo: už – 57, prieš – 15, susilaikė 9. Taigi pagal aritmetiką yra pritarta po pateikimo.
Siūlomas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, svarstyti lapkričio 26 d. Prieštaraujančių nėra. Vadinasi, 2-3 klausimas baigtas.
2-4 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Jūsų, kolega, nepastebėjau. Replika po balsavimo. Prašau, pone Jonai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, gerbiamieji kolegos iš valdančiosios daugumos, aš jus galiu „paguosti“. Kai kurie Konstitucinio Teismo teisėjai bent jau diskusijoje sako, kad jie nereikalavo įgyvendinti nuo spalio 1 d. šito nutarimo. Jie tik priėmė nutarimą, kada norėjote, galėjote padaryti. Jūs tuoj tapsite atpirkimo ožiais.
16.04 val.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, ponia ministre. Dabar pereiname prie 2-4 pristatyto klausimo pateikimo. Prašau.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu įstatymo projektą, kurio tikslas atidėti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatos įsigaliojimą, kuria numatomos Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) ir išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 5 ar 6 vaikus, iki 2016 m. sausio 1 d.
Įstatymo projektas parengtas įvertinus viešųjų finansų situaciją Lietuvoje ir tai, kad valstybė privalo siekti vykdyti anksčiau priimtus įsipareigojimus. Papildomų lėšų reikia pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą sumažintų išmokų – valstybinių pensijų, slaugos ir priežiūros, pagalbos išlaidų tikslinių kompensacijų – dydžiams atkurti. Taip pat atsižvelgiant į Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatas, pagal kurias vidutiniu laikotarpiu turi būti siekiama perteklinio ar artimo subalansuotam valdžios sektoriaus, artimiausioje perspektyvoje bus ribotos valstybės išlaidų didinimo galimybės.
Pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui iš valstybės biudžeto 2014 m. papildomai prireiktų 30 mln., o 2015 m. – 78 mln. Lt.
Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo, kuriuo numatoma papildoma teisė į valstybinę pensiją motinoms už 5 ir 6 vaikus, įsigaliojimo terminas buvo 2009 m. ir priimtas 2008 m. lapkritį. Tačiau šis terminas, deja, buvo atidėtas keturis kartus. Turbūt didžiausias klausimas čia yra dėl to, kad, priimdami įstatymą, vadovaujamės Statistikos departamento duomenimis, o jo duomenų bazėje tokių daugiavaikių mamų yra 19 tūkst. 492, gimusių iki 1952 m. ir pagimdžiusių 5 ar 6 vaikus.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos (400 Lt) yra skiriamos mamoms, pagimdžiusioms ir įvaikinusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų. 2013 m. spalio 1 d. duomenimis, šias pensijas gauna 2 tūkst. 633 daugiavaikės motinos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi dabar atsakymai į jums užduotus klausimus. Ponas R. J. Dagys – šiandien aktyvus.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). (…) šiandien daugiausia klausimų tenka. Gerbiamoji ministre, aš tikrai neabejoju, kad jūs atstovaujate rimtai partijai. Aš dabar pasižiūrėjau į stenogramas. Šiuo klausimu jūsų partijos nariai vienareikšmiškai sakė, kad tai galima jau įgyvendinti, nereikia nukelti, galima įgyvendinti ir 2009 m. svarstant, ir 2010 m. svarstant, ir 2011 m. svarstant. Tuo metu, kai buvo krizė, tai jie sakė, kad realiai šitą sumą mes galime surasti. Kas dabar atsitiko, be to, kad pradėjo atsigauti ekonomika, kad to realiai padaryti nebegalima?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Aš ne be reikalo atkreipiau jūsų dėmesį į tą skaičių, kad yra beveik 20 tūkst. Statistikos departamento registruotų tų mamų. Mes manome, kad tikrai toms mamoms turėtų būti teikiamos tos pensijos, tačiau mes dirbame su savivaldybėmis ir prašome įsitraukti į šį procesą jų ir identifikuoti tikrus skaičius, koks yra savivaldybėse skaičius mamų, pagimdžiusių 5 ar 6 vaikus, ir tada mes galėsime teikti naujai pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, pirmiausia ne jums, bet vėl kolegai R. J. Dagiui. Rimai, tu puikiai žinai, kas vyksta. Ministrė, stovėdama šioje tribūnoje, atstovauja ne sau, ji atstovauja Vyriausybės pozicijai. O Vyriausybės pozicija, atstovaujama finansų ministro, yra tokia, kad pinigų nebūtų duodama, ir viskas, ir neduoda. Tai būkime biedni, bet būkime teisingi. Dabar kažkaip atrodo, kad mes… Juk mūsų pozicija su jūsų sutampa. Mes palaikome tradicinę šeimą ir palaikome, kad šeimai reikia ir finansus pagerinti, ir panašiai. Bet finansų ministro yra tokia pozicija, na, ir viskas.
Mano klausimas gerbiamajai ministrei šiek tiek kitoks. Sakykite, čia tos mamytės yra išauginusios vaikus iki 8 metų. Ar jums neatrodo, kad iki 8 metų laikotarpis per trumpas?
A. PABEDINSKIENĖ. Iš tiesų tą jūsų pasiūlymą, gerbiamasis Seimo nary, galėtume svarstyti. Turbūt iki pilnametystės jaunam žmogui, kol formuojasi, didžiausią įtaką turi šeima. Todėl ačiū už jūsų pastabą. Aišku, tai reikėtų įvertinti ir apsvarstyti kaip pasiūlymą. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir ponas D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolega M. Zasčiurinskas už visą valdančiąją daugumą atsakė, aš klausimo ministrei nebeturiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame poniai ministrei. Taigi dabar nuomonės už, prieš.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra nuomonė prieš. Ponas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai trumpai. Turiu pasakyti, iš tikrųjų neišgirdau atsakymų, nė vieno atsakymo, kodėl staiga tai, kas anksčiau buvo galima, dabar, pasirodo, nebegalima. Tikrai silpnas gerbiamojo Mečislovo argumentas, kad jūs nedarote to dėl to, kad finansų ministras neleidžia. Taigi yra koalicija, yra Vyriausybė, jeigu jūs nuspręsite, tai finansų ministras turi vykdyti jūsų valią, arba čia kažkas yra ne taip. O kadangi aš nežinau, kas čia pas jus yra ne taip, todėl siūlau nepritarti šitam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir nuomonė už – ponia K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Aš tiesiog labai prašyčiau palaikyti šį sprendimą. Kolega R. J. Dagys puikiai žino, kad visos Vyriausybės ir visų mūsų, čia esančių, pozicija yra pirmiausia atkurti visa tai, kas buvo sumažinta, ir vėliau, kai bus atkurta ir kompensuota, tuomet mes galėsime kalbėti apie didesnes lengvatas, tiesiog plėsti tą grupę. Šiuo metu pateiktas racionalus siūlymas, kad, deja, papildomų galimybių kol kas nėra, nes yra ir kitų valstybės įsipareigojimų daugeliui mūsų piliečių. Taigi kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Balsuojame. Skelbiu balsavimą dėl Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Ačiū. Užsiregistravo 79, tiek pat balsavo. Už – 46, prieš – 19, susilaikė 14. Taigi po pateikimo yra pritarta. Prieš kalbant dėl komitetų, pone Nagli, norite repliką po balsavimo? Prašau.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Noriu Seimo nariams pasakyti, kad socialinės apsaugos ministrė jums pateikė klaidingus skaičius. Seimo narys iš „Tvarkos ir teisingumo“ yra surinkęs duomenis iš savivaldybių, jie yra nuo 1,5 iki 2 kartų mažesni, kitaip tariant, sumos, kurias minėjo ministrė, iš tikrųjų realiai yra kelis kartus mažesnės. Ir kada jūsų Vyriausybei pateikiami tokie duomenys, kada Vyriausybė, matydama tuos milijonus, priima sprendimą, kad jie per dideli, jūs iš esmės patys save suklaidinate, suklaidinate ir Seimo narius, ir visus rinkėjus. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad taip sprendimai neturėtų būti priiminėjami.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ponas R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų, ką Naglis sako, tai yra tiesa, ir aš manau, kad didžiausia bėda yra ta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje yra darbuotojų, kurie ima duomenis iš Statistikos departamento, bet neima duomenų iš savivaldybių. Ir jeigu palygintume skaičius, kokius mes gavome iš Šilutės, Šilalės, Tauragės ar Raseinių, ar Pagėgių, jie kardinaliai skiriasi nuo Registrų centro pateiktų duomenų. Pinigų poreikis būtų daug mažesnis, nei koks yra realus. Aš siūlyčiau ir prašyčiau ministrės pasižiūrėti, kas ministerijoje tvarko šituos dalykus ir galų gale gauti faktiškus skaičius iš savivaldybių, užklausti socialinių skyrių ir jums pasakytų, kiek tokių mamų yra ir kiek tokių mamų gautų, o jums teikia bendrus skaičius.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, į visa tai bus galima atsižvelgti svarstymo stadijoje. (Balsai salėje) Ponia ministre, jūs norėtumėte pasisakyti? Prašau prieiti prie šoninio, gerai?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamiesiems Seimo nariams už pastabas, bet jūs puikiai žinote, kad mes tą ir darome. Rašėme raštus savivaldybėms, kreipdamiesi į juos, kad jie surinktų tą informaciją, bet aš turiu informacijos, kad ne visos savivaldybės savanoriškai teikia tuos skaičius. Tai viena. Kiti labai abejoja dėl teisėtumo to, ko mes paprašėme, todėl, kad tai yra susiję su žmogaus duomenų apsauga. Todėl tas procesas nėra toks labai paprastas, kaip atrodo. Ir trečia, noriu pasakyti, kad dėl kiekvieno teisės projekto, kurį teikiame, mes vadovaujamės Statistikos departamento duomenimis, o kokius turime, tokius juos turime, bet tai yra oficialūs duomenys, kuriais mes galime pagrįsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju poniai ministrei. Kadangi klausimas yra jautrus, taigi leidau sau, kad ponia ministrė pasakytų savo nuomonę ir kad tas diskusijų pasikeitimas įvyktų dabar, bet, kaip pasakiau, prieš mus dar svarstymo stadija. Dabar turime apsispręsti, kuriuose komitetuose bus svarstoma. Be abejo, pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Prieštaravimų, pasiūlymų nėra. Svarstymo data – lapkričio 26 d. Ačiū. 2-4 klausimas baigtas.
16.17 val.
Dabar paprašysiu pritarti ir nagrinėti rezervinį klausimą, gal ponas ministras neužpyks. Rezervinis 9 klausimas. Ponas R. Žemaitaitis. Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektas. Vieną minutėlę. Dar pasakysiu, kad aš paprašiau pono ministro supratimo, jis yra gautas, iš kitos pusės, galėčiau to nedaryti, nes mes viršijame, turime laiko. Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandieninėje rytinėje darbotvarkėje mes balsavome dėl Konstitucijos įstatymo, tiksliau, dėl Konstitucijos pataisos, o čia yra grynai konstitucinis įstatymas, susijęs su 74 straipsnio 2 dalies įgyvendinimu. Kas susipažinote, esminis dalykas yra tas, kad yra išvardintas pareigybių sąrašas, kad prezidentas, Seimo narys, ministras pirmininkas, ministras, valstybės kontrolierius, Konstitucinio Teismo teisėjai ir kitų teismų teisėjai negalėtų užimti arba būti renkami į tas pareigas, ir yra nustatyti metai. Pirmiems keturiems pareigūnams yra po 8 metus, valstybės kontrolieriui siūloma 5 metus. Tai tiesiog paties įstatymo įgyvendinimas.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimo pristatymą. Jūsų klausia ponas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš informuoju, kad netrukus registruosiu pataisą dėl jūsų pasiūlymo, kad priesaiką sulaužęs asmuo, prieš atgaudamas teisę suėjus terminui vėl kandidatuoti, privalėtų viešai nustatyta forma atsiprašyti tautos už priesaikos sulaužymą. Ar jūs pritartumėte tokiam pasiūlymui, kad toks aktas būtų reikalingas norint toliau kaip niekur nieko kandidatuoti?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš manau, kad taip, ir tikrai palaikysiu, ir jeigu jūs parengsite, aš galiu ir pasirašyti. Vienas dalykas, jeigu jau žmogus pripažino, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tai yra tas argumentas, dėl ko jis turi kreiptis dėl atsiprašymo. Aš manau, kad tai yra normalus dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Taigi motyvas už. Ar tikrai ponas Petras nenori? Už, prieš motyvų nėra. Siūlau bendru sutarimu. (Balsai salėje) Ne? Gerai, balsuojame. Vyksta balsavimas. Primenu, balsuojame dėl Nr. XIIP-1121 (9 rezervinio klausimo) – Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto. Pateikimo stadija.
Ačiū už balsavimą. 71 užsiregistravo, balsavo mažiau – 68, bet už – 60, prieš – 1, susilaikė 7. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 26 d. Ačiū. Rezervinis devintas klausimas išnagrinėtas.
16.21 val.
Grįžtame prie darbotvarkės. Kadangi sveikatos ministras yra, paprašysime pristatyti 2-5 klausimą, nors viršijame laiką. 2014 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1116. Pranešėjas – ponas V. P. Andriukaitis. Pateikimas. Prašau, pone ministre.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man Posėdžių sekretoriatas pranešė, kad turiu atvykti anksčiau, todėl aš ir atvykau. Dėkoju už galimybę pristatyti šį projektą.
Kaip iš projekto aiškinamojo rašto galite matyti, planuojama, jog 2014 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas bus subalansuotas, kaip to reikalauja įstatymas, ir be lėšų likučio jis sudarys 4,4 mlrd. Lt bendra suma. Palyginti su 2013 m., yra padidėjimas 322 mln. 800 tūkst. Lt arba 7,9 %, palyginti su praėjusių metų biudžetu. Pagal apyvartos lėšų likučius, jeigu žiūrėtume į 2014 m. sausio 1 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. tų rodiklių būklę, apyvartos lėšų likutį sudarys po 20 mln. Lt, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas 2014 m. pradžioje ir pabaigoje bus 272 mln. Lt. Šio biudžeto pajamų augimą daugiausia lems pirmiausia dėl didėsiančio šalies vidutinio darbo užmokesčio ir mažėsiančio nedarbo lygio numatomos „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų išaugimo tendencijos. Palyginti su 2013 m. patvirtintu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu, numatoma, kad kartu sudėjus šias įmokas turėtų padidėti 264 mln. 300 tūkst. Lt arba 9,7 %.
Taip pat ateinančiais metais planuojama valstybės biudžeto įmokų ir asignavimų padidėjimo tendencija. Šios lėšos, palyginti su 2013 m. patvirtintu biudžetu, turėtų padidėti 37,5 mln. Lt arba 2,8 % pagal tą eilutę. Šį augimą daugiausia lems didėjanti metinė valstybės biudžeto įmoka, mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų draudimą. Ši įmoka ateinančiais metais turėtų padidėti 42 Lt. Tai siektų 804 Lt ir 30 ct. Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto pajamų išaugimas, kitų pajamų išaugimas, palyginti su 2013 m., turėtų sudaryti 20 mln. 900 tūkst. Lt.
Kaip siūloma skirstyti šias išaugusias Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas? Jas numatoma skirti šiems tikslams.
Neabejotinai asmens sveikatos priežiūros paslaugoms iš viso numatyta 269 mln. 800 tūkst. Lt daugiau, nei skyrėme 2013 m. Tai sudaro 9,4 % augimą. Šiomis papildomomis lėšomis ateinančiais metais numatoma mažiausią teisės aktų nustatytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertę atkurti nuo 0,89 ct iki 0,92 ct mažiausiai. Prognozė gali būti ir palankesnė. Galbūt turėsime ir kiek optimistiškesnį scenarijų.
Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms iš viso numatoma skirti apie 13 mln. 600 tūkst. Lt daugiau, arba 1,7 % daugiau. Šis lėšų augimas bus dengiamas vaistų gamintojų planuojamomis grąžinti į privalomąjį sveikatos draudimą biudžeto lėšomis pagal sutartį, sudarytą su Valstybine kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Medicininei reabilitacijai, sanatoriniam gydymui iš viso numatoma skirti 8,3 mln. Lt daugiau nei numatyta 2013 m. biudžete. Žinoma, šiuo atveju mes atsižvelgiame į Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybos priimtą sprendimą ir planuojame 2014 m. išlaikyti 0,89 Lt dydžio balo vertę, tačiau užsakyti daugiau reabilitacinių paslaugų.
Taip pat sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms iš viso numatoma skirti 15,4 mln. Lt daugiau, arba tai yra 7,6 % augimas, palyginti su šiais metais. Šios lėšos planuojamos atsižvelgiant į tai, kad numatoma mažiausia balo verte – 0,92 Lt atkurti sveikatos paslaugų (išskyrus dantų protezavimo paslaugas), teikiamų pagal sveikatos programas, apmokamas bazinėmis kainomis, balo vertę.
Atsižvelgiant į Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybos siūlymą, ateinančiais metais dantų protezavimo paslaugų bazinio dydžio balo vertė išliks ta pati – 0,89, tačiau vėlgi sudaroma galimybė šiuo atveju pirkti daugiau paslaugų.
Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą ir Vyriausybės priimtus sprendimus dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų, susidarančių dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, kompensuoti iš viso numatoma skirti 15,6 mln. Lt daugiau nei numatyta 2013 m. biudžete. Šios išlaidos sudarys 1,4 % visų Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų.
Paminėtina ir tai, kad ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti ateinančiais metais numatoma skirti 50 mln. Lt. Iš jų, kaip ir šiais metais, 35 mln. Lt planuojame skirti einamaisiais metais pagamintoms ir išduodamoms priemonėms kompensuoti, o 15 mln. Lt – neapibrėžtiems įsipareigojimams padengti. Tai yra 2009–2011 m. pagamintoms ir išduotoms ortopedijos techninėms priemonėms kompensuoti.
Taigi 2014 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektas išsiskiria tuo, kad pirmą kartą po šio ilgo ekonominio sunkmečio atsiranda finansinė galimybė (nors ir diferencijuotai) užtikrinti ateinančių metų sausio 1 d. teisės aktų nustatytą asmens sveikatos priežiūros bazinių kainų balo vertę atkurti nuo 0,89 Lt iki 0,92 Lt mažiausiai, o gali būti ir optimistiškesnių prognozių. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū už išsamų pristatymą. Klausimai. Ponas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš tikrai džiaugiuosi, kad šiek tiek didėja finansavimas iš biudžeto už valstybės draudžiamus asmenis, bet man yra keista, kad visiškai nebandoma įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimo tam tikrų nuostatų. Jūs pats kreipėtės į Konstitucinį Teismą ir Teismas išaiškino, kad būtinoji pagalba turi būti apmokama visiems, nesvarbu – draustas ar ne, iš valstybės biudžeto. O aiškinamajame rašte jūs aiškinate, nurodote, kad valstybės deleguotos funkcijos yra apmokėti būtinąją pagalbą nedraustiems asmenims. Kas davė teisę ir kodėl visiškai neįgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuo vadovaujantis atidėtas jo įgyvendinimas?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis kolega. Išties Konstitucinio Teismo nutarimas neatidėtas. Jis įgyvendinamas. Dabar, jeigu galima, pateiksiu informaciją, aš ją pateiksiu ir komitetui.
Kaip žinote, darbo grupė, sudaryta premjero potvarkiu, dirba. Darbo grupė kreipėsi į ekspertus, kurie pateikė jau pirmąją sampratą apie tai, kas yra gyvybės išsaugojimo ir išgelbėjimo apimtys, kurias turėtų finansuoti biudžetas. Šios sąvokos klinikinėje sampratoje yra išvardyti klinikiniai sindromai, ir šiandien kaip tik turime toliau diskutuoti, kiek tai turėtų kainuoti valstybės biudžetui. Jie dar iki galo nėra aprašyti.
Antras dalykas. Aš kreipiausi į Konstitucinį Teismą dėl papildomų sąvokų išaiškinimo. Parašiau išaiškinimą ir įteikiau Konstituciniam Teismui darbo grupės vardu, nes yra labai daug, kaip sakyti, labai skirtingų konstitucinės teisės specialistų interpretuojamų dalykų, mes norime gauti oficialią išaiškinamąją nuomonę. Mes ir nurodėme Konstituciniam Teismui, kad nutarimą privalome vykdyti. Vykdant nutarimą, mūsų nuomone, reikia keisti aštuonis įvairių įstatymų straipsnius ir naujų įstatymų redakcijas, todėl taip pat kreipėmės, kad Teismas atsižvelgtų į tai, kad reikia gauti kuo greičiau atsakymą.
Jeigu jus domintų, tai mano kreipimasis yra oficialiai išsiųstas, mes jums jį pateiksime, galime pristatyti visą medžiagą, kuri dabar yra. Išties labai sudėtingas kompleksinis klausimas. Kaip aš jau minėjau šį pavasarį, manau, kad Konstitucinio Teismo nutarimą bus įmanoma įgyvendinti gavus atsakymus į mano visus minėtus dalykus, tiek dėl sąvokos išaiškinimo ir jos realaus turinio medicinine prasme, tiek dėl būtino, kaip sakyti, išsklaidymo visų abejonių, kurias darbo grupės nariai iškėlė ir į kurias atsakyti tegali tik pats Konstitucinis Teismas. Šis išaiškinimas yra pateiktas, mes komitetui taip pat jį persiųsime. Toliau įgyvendindami šį sprendimą, išties turime atsakyti, turi Teismas pasakyti dėl tų sąvokų, kurias jis nutarime mini, tačiau dėl kurių yra ginčų. Netgi tokių ginčų, kurie iškyla, ar tinklo įstaigos privalo būti finansuojamos iš biudžeto, o tik paslaugos gali būti finansuojamos iš Sveikatos draudimo fondo, tuomet biudžeto apimtys būtų visai kitokios. Žodžiu, yra labai rimtų klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūs tikrai išsamiai atsakote, tik prisiminkite dėl laiko. Klausia ponas A. Kubilius. Nėra. Ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs visą laiką tvirtinate, kad A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė skyrė nepakankamą finansavimą prevencinėms programoms. Bet pagal jūsų siūlomą projektą irgi stebimas tik simbolinis lėšų padidėjimas, neatitinkantis to, ką teigiate. Kodėl neskiriate lėšų mokykloms, vietos savivaldybėms? Tiek projektų prirašyta, kaip čia tada bus? Užmiršote ir onkologiją, konkrečiai tiesiosios žarnos prevenciją, kas yra labai aktualu. Kaip galima tą paaiškinti? Labai ačiū.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji kolege, turbūt ne visai tiksliai traktuojate projektą. Storžarnės vėžio profilaktinė programa yra. Jos finansavimas didinamas. Šiemet tos programos lėšos nebuvo iki galo išnaudotos, kaip žinote, dėl labai svarbios priežasties, dėl to, kad apskričių struktūrai trūksta specialistų, kai kur trūksta infrastruktūros ir kitų dalykų. Kaip jau žinote, mes trijose apskrityse inicijavome, kad programos būtų pradėtos greičiau realizuoti. Jūs teisi kalbėdama apie sveikatinimo programų nepakankamą finansavimą. Deja, ir dabar yra ta pati problema, ji didėja, bet didėja nežymiai, tačiau mes dėl sveikatinimo veiklos programų numatėme 2014–2020 metų perspektyvą iš struktūrinių fondų. Štai iš struktūrinių fondų, kai kartu nagrinėsime ir Vyriausybės pateiktą horizontalųjį finansinių struktūrinių fondų paskirstymą, sveikatinimo programoms skiriama didelė suma. Iš biudžeto tų asignavimų nėra, struktūriniai fondai čia neparodomi, nes tai yra atskiras finansavimo šaltinis. Mes kartu aptarsime, nes mes šitą paraišką dėl sveikatinimo veiklos programų finansavimo Vyriausybei esame pateikę.
PIRMININKAS. Ačiū, pone ministre, jūs atsakėte į klausimus. Dabar motyvai. Dėkoju. Yra motyvai prieš. Ar tikrai lieka noras išsakyti motyvus? Lieka. Ponas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu lygintume skaičius, tai mes matome, kad kitais metais planuojamas biudžetas – 4 mlrd. 425 mln., bet šių metų planuojamas įvykdymas yra 4 mlrd. 539 mln. Vadinasi, apie 14 mln. šiais metais faktinis finansavimas bus didesnis nei kitais metais planuojamas. Tiesa, pridedamos kažkokios mistinės rezervo lėšos – 272 mln., kai neaišku, ar mes jas surinksime ir ar turėsime. Jeigu turėsime, duok Dieve, bet jeigu neturėsime, vadinasi, finansinė situacija kitais metais bus blogesnė nei šiais metais.
Kitas dalykas. Išties profesorė V. M. Čigriejienė teisi, visiškai nenumatoma lėšų sveikatos priežiūrai mokyklose. Praeitais metais buvo skirta 9 mln., kitais metais nieko. Šiais metais skiriama visuomenės sveikatos programoms savivaldybėms 3 mln., kitais metais nieko. Labai aktuali problema dantų protezavimas – nedidėja nė litu. Storosios žarnos programai – mažėja 1 mln. Be to, kaip sakiau, nėra įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, nebent ministrui pavyks komitete įrodyti, kokiu pagrindu ministrų kreipimasis į Konstitucinį Teismą sustabdo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo terminą.
Toliau dėl valstybės asignavimų. Mes buvome labai kritikuojami, kad per krizę sumažinome valstybės asignavimus už nebūdingas pavestas funkcijas, bet, kaip matome, yra numatyta tik simbolinis valstybės asignavimų padidėjimas, tuo tarpu Privalomajam sveikatos draudimo fondui pavesta vykdyti funkcijas už kelis šimtus milijonų, nors buvo numatoma skirti 45 mln. Dėl mano įvardytų priežasčių ir dar kitų, kurių aš nespėsiu dabar įvardyti, jas pasakysiu komitete, aš susilaikysiu, nebent ministrui pavyks ką nors paaiškinti ir įrodyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Motyvas prieš buvo. Dabar ponia A. Monkauskaitė – motyvai už.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad kolega A. Matulas truputį netiksliai kai kuriuos dalykus sako.
PIRMININKAS. Prašau arčiau mikrofono.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Sakykim, 9 mln. mokykloms. Šiemet šiek tiek keičiasi teisinė bazė ir šitie pinigai bus valstybės biudžete, o ne Privalomojo sveikatos draudimo biudžete. Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Reikia žinoti tai, kad ir kitais metais bus rezervas. Šiemet rezervas buvo ir kitais metais rezervas auga 272 mln., tai yra gana didelė suma. Tų pinigų iš tikrųjų sveikatos apsaugai yra mažai, bet reikia atsižvelgti į situaciją valstybėje, reikia žinoti, kad krizė dar nesibaigė, jinai dar tebestovi už kampo. Manau, kad biudžetas pagal tas sąlygas, kokiomis gyvename, yra gana protingai, profesionaliai parengtas. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame, gerbiamieji Seimo nariai. (Balsai salėje) Balsuojame ramiai, be triukšmo dėl 2014 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Pateikimo stadija.
Balsavo 73, tiek pat užsiregistravo: už – 54, prieš – 1, susilaikė 18. Taigi po pateikimo yra pritarta. Komitetai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis. (Balsai salėje) Atsiprašau, Sveikatos reikalų komitetas. Dėkoju už tai, kad stebite procesą. Sveikatos reikalų komitetas. Papildomų komitetų nėra. Svarstymas lapkričio 26 d. Kitų pastabų nėra, replikų nėra, pritarta. 2-5 klausimą baigėme.
16.39 val.
2-6 klausimas. Yra gerbiamasis ministro pavaduotojas ponas A. Juocevičius. Prašome į tribūną pristatyti Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP-1117. Pateikimo stadija. Prašau, pone viceministre.
A. JUOCEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įgyvendinant 2013 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje, susidarius itin sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuo 2013 m. spalio 1 d. buvo atkurti iki 2009 m. gegužės 1 d. galioję valstybės tarnautojų atlyginimų koeficientų ir priedų dydžiai. O tai reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas, kuriuo siūloma laikinai atsisakyti nuo 2014 m. numatyto valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijų intervalo mažinimo, taip užtikrinant, kad nebus dar labiau didinami valstybės biudžeto asignavimai darbo užmokesčiui. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir sistemiškumo, projektu siūloma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedą išdėstyti nauja redakcija, integruojant pakeitimus, kurie buvo įsigalioję nuo 2014 m. sausio 1 d. O Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymą ir jį keitusius įstatymus pripažinti netekusius galios. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pastabų ir pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori paklausti. Ačiū, gerbiamasis viceministre, jūs pristatėte klausimą. Klausiančiųjų nėra. Dėkojame ponui A. Juocevičiui. Motyvų už ir prieš irgi nėra. Gal bendru sutarimu? Po pateikimo pritariame. Ačiū. Pagrindinis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data lapkričio 26 d. Prieštaravimų nėra, judame toliau. 2-6 klausimas baigtas.
16.42 val.
Farmacijos įstatymo 15, 561, 69 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1079ES (pateikimas)
Prašome vėl į tribūną poną ministrą kolegą Seimo narį V. P. Andriukaitį pristatyti Farmacijos įstatymo 15, 561, 69 straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimas. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kaip jūs žinote, 2012 m. Seimas perkėlė Europos Sąjungos dvi direktyvas dėl farmakologinio budrumo ir papildė farmacijos teisės aktų reguliavimą. Dabar, eidami toliau, mes turėtume išspręsti vieną labai svarbų ir, be to, labai reikalingą tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai klausimą. Tai klausimas, susijęs su Europos Sąjungos procedūrų taikymu, kai yra vadinamieji skubūs atvejai, kai skubiais atvejais farmacijos rinkodaros teisės turėtojai, jeigu įvyksta nesklandumų, nutrūkimų, pasikeitimų, turi skubiai informuoti mūsų Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą ir Europos Sąjungos institucijas apie tai, kad, tarkime, įvyksta rinkodaros pažymėjimo galiojimo pasikeitimai ar vaistinio preparato tiekimo nutraukimas dėl kokių nors skubių priežasčių.
Dėl skubios Europos Sąjungos procedūros. Kad būtų užtikrintas pagrįstas ir proporcingas skubios Europos Sąjungos procedūros taikymas, siūloma atsisakyti reikalavimo taikyti šią procedūrą tuo atveju, kai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, svarstydama būtinybę pakeisti rinkodaros pažymėjimo sąlygas, siekia įtraukti naują kontraindikaciją, sumažinti rekomenduojamą dozę ar apriboti indikacijas. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad svarbūs vaistinių preparatų saugumo klausimai būtų tinkamai išnagrinėti Europos Sąjungos mastu ir būtų imamasi koordinuotų priemonių visuomenės sveikatai apsaugoti, siūlome papildyti reikalavimu inicijuoti tuo atveju skubią Europos Sąjungos procedūrą, kai gaunamas vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo pranešimas, kad jis neatnaujina rinkodaros teisės dėl vaistinio preparato saugumo sumažinimo. Kaip jūs žinote, rinkodaros teisės turėtojas turi garantuoti tiekiamo vaisto saugumą ir, jeigu jis jo negarantuoja ar jo neatnaujina, skubiai privalo pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
Dėl įpareigojimo vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojui. Jau dabar jis praneša ir taip pat jam kyla įpareigojimai. Siekdami užtikrinti, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose registruotas vaistinis preparatas, įgaliotos institucijos ir Europos vaistų agentūra gautų visą informaciją apie veiksmus, kurių imasi rinkodaros teisės turėtojas dėl vaistinio preparato, ir tų veiksmų priežastis bei atitinkamai galėtų priimti sprendimus dėl priemonių, būtinų visuomenės sveikatai apsaugoti, įgyvendinimo, siūlome įpareigoti rinkodaros turėtoją nedelsiant pranešti apie veiksmus, kurių jis ėmėsi, kad būtų nutrauktas vaistinio preparato tiekimas ar inicijuotas vaistinio preparato atšaukimas iš rinkos, kad būtų panaikintas rinkodaros arba registracijos pažymėjimo galiojimas ar neatnaujinama rinkodaros teisė, būtinai nurodant rinkodaros teisės turėtojui priežastis, dėl ko jis tai daro. Nes, kaip suprantate, vaistas yra labai gyvybiškai svarbi prekė. Siūloma nustatyti, kad apie tokius veiksmus būtų pranešama ir tais atvejais, kai jie atliekami ne tik toje šalyje, kurioje rinkodaros teisės turėtojas prekiauja, bet ir trečiojoje šalyje, kad būtų galima gauti visą informaciją. Siūloma įpareigoti vaistinio preparato rinkodaros turėtoją, kad jis ne vėliau kaip prieš du mėnesius informuotų Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, tarkim, ir apie laikiną arba visišką preparato tiekimo rinkai nutraukimą, ir būtinai nurodytų priežastis. Siūloma numatyti išimtis, kad dėl objektyvių priežasčių, susijusių su nenumatytais gamybos sutrikimais, tarkim, ar veikliųjų medžiagų trūkumo, ar vaistinio preparato kokybės, rinkodaros teisės turėtojas negali prieš du mėnesius numatyti tokių kliūčių, tada ta išimtimi, suprantama, logiška, jis turi pasinaudoti, nes yra ir force majeure, nenumatytų atvejų. Tokiu atveju pranešimas pateikiamas nedelsiant po to, kai rinkodaros teisės turėtojas sužino, kad vaistinio preparato nutraukimas įvykęs, sužino nutraukimo datą.
Įstatymo projektas suderintas su Teisingumo ministerija, su Europos teisės departamentu, su Finansų ministerija, Ūkio ministerija. Kadangi šios direktyvos nuostatos turi būti taikomos nuo 2013 m. spalio 28 d., tai yra siūloma, kad Seimas šitą įstatymą svarstytų skubos tvarka. Čia yra Vyriausybės siūlymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Klausia ponas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš noriu paklausti, ar buvo Lietuvoje tokių atvejų, ar buvo nutrūkęs vaistų tiekimas ir nebuvo pranešta iš anksto. Ir jeigu mes perkeliame šitas direktyvų nuostatas į mūsų įstatymus, ar yra numatytos kokios nors sankcijos, jeigu vis dėlto gamintojas, tiekėjas nepraneša apie vaisto galimą tiekimo nutraukimą.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kaip jūs žinote, šiuo atveju nutrūkimo priežastimi gali tapti tai, kad įsigaliojus falsifikatų direktyvai, Europos Sąjunga arba Europos Sąjungos gamintojai turi labai daug sutarčių su Indija, su Kinija ir su kitom, kuriose turi būti medžiagų, iš kurių Europos Sąjungoje gaminamas vaistas. Kitaip sakant, pusfabrikačiai, jie turi atitikti geros praktikos reikalavimus. Kol kas Europos Komisija derėjosi ir nutraukimo atvejų nėra. Bet, kaip jau žinote, dabar tie reikalavimai įsiteisėjo, kadangi pasaulinė rinka, tokių nutraukimų gali būti. Šiuo atveju norint, kad prevenciškai jau būtume susitvarkę, tai turim tą daryti. Kol kas mes dar neturėjome tokių faktų, kad būtų dėl to nutrūkę. Dabar neabejotinai yra numatyta atsakomybė už pažeidimus ir ta atsakomybė yra reglamentuota Administracinių teisės pažeidimų kodekse, kituose. Šiuo atveju dabar dar diskutuojama dėl Farmakologinio budrumo direktyvos Europos Sąjungos mastu. Tame kontekste taip pat žiūrėsime, kokia bus galimų sankcijų sistema, kadangi mes dabar kaip tik diskutuojame tuos mokesčių klausimus ir Farmakologinio skaidrumo ir budrumo direktyvos klausimus. Manau, kai kompleksiškai anie klausimai pajudės, greičiausiai mums reikės papildyti ir mūsų teisės aktus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, labai ačiū, kad taip operatyviai ir greitai teikiate. Iš tikrųjų farmakologinio budrumo įstatymas mums yra nepaprastai svarbus. Jūs turbūt žinote, kad mes turbūt vienintelė arba viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kurioje leidžiama, kad vaikai reklamuotų vaistus, pažeidžiant Vaiko teisių konvenciją. Aš noriu jūsų paklausti. Ar turime Lietuvoje tarnybą, kuri gebėtų skubiai sužinoti tą farmakologinį budrumą? Pavyzdžiui, jau spaudoje rašė, kad yra vaistų, kurių sudėtyje yra narkotiko amfetamino. Tai yra pseudoefedrino darinys. Kaip jis kenkia mūsų gyventojams? Ar turime tokią tarnybą, ar bandysime ją įsteigti? Kas mums taip greitai tą farmakologinį budrumą turėtų užtikrinti? Ačiū.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba yra. Žinoma, jos pajėgumai turėtų būti stiprinami, bet patys puikiai suprantame, kad tai yra ir biudžeto reikalai, finansavimo ir t. t.
Tačiau, kolegos, išties turėtume kartu nutarti, kaip mums reikia elgtis dėl taip išplitusios vaistų reklamos, kuri Lietuvoje niekaip nereglamentuota, reklamuojami vaistinių tinklai, reklamuojamos valandos, kada visiems vaistams nuolaidos, reklamuojami papildai ir dar kas nors, ir jokios reglamentacijos nėra.
Mes manome, kad reikia vis dėlto žengti žingsnį, keisti įstatymus ir pasielgti taip, kaip yra kaimyninėse šalyse. Jūs žinote, Lenkijoje tokia reklama yra uždrausta ir nei vaikai, nei niekas nereklamuoja. Vaistas yra specifinė prekė, apie vaistą gali teikti informaciją žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis vaistinėje, ir turėtų būti aišku, ką ir kaip vartoti. Tai padidintų budrumą.
Aš esu pasiryžęs tokiems pasiūlymams ir juos teiksiu Vyriausybei. Jeigu bus visuotinis pritarimas, manau, kad mes turėtume sugriežtinti reglamentavimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū ponui ministrui, kolegai Seimo nariui. Yra tik motyvas už. Tai gal mes vis dėlto… Gerai. Ponas A. Matulas – už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš, be abejo, pritariu teikiamam įstatymo projektui, pritariu, kad jis būtų svarstomas skubos tvarka, kad suspėtume perkelti direktyvos nuostatas. Bet aš kalbu todėl, jog noriu pasakyti, kad vaistų reklama pastaraisiais metais Lietuvoje yra gerokai sugriežtinta.
Noriu, kad žinotų visuomenė ir Seimo nariai, kad kompensuojamųjų ir receptinių vaistų reklama Lietuvoje yra draudžiama. Iš esmės jus visus klaidina, kad reklamuojami maisto papildai, kurie įvardijami kaip… vaistą vartokite pasitarę arba perskaitę. Čia mes, ministre, susėdę galime pagalvoti, kaip išmušti reklamos agentūroms tuos argumentus, kurie klaidina žmones. Dažniausiai reklamuojami maisto papildai, kurių aš raginu žmones nevartoti ir nešvaistyti pinigų vėjais.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvų prieš nėra. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Jau buvo pritarta, pone Jurgi. Gerai. Jūsų pageidavimas mūsų vykdomas. Balsuojame dėl Farmacijos įstatymo 15, 561, 69 straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto.
Užsiregistravo 70 Seimo narių, balsavo 70: už – 69, prieš nėra, susilaikė 1. Dėl to vieno, matyt, ir balsavome.
Kaip suprantu, replika po balsavimo – ponas V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau atkreipti visų Seimo narių dėmesį. Jeigu atidžiai stebėsite televiziją, jūs perskaitysite štai tokį tekstą: „Šiandien Camelia vaistinėje nuolaidos visiems vaistams nuo 10 iki 15 %“. Nuolaidos visiems vaistams. Ten taip pat pakliūva ir tai, apie ką kalbėjo kolega A. Matulas. Kadangi mes detaliai nagrinėjome tuos klausimus, mano nuomone, laikas reglamentuoti griežčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetai. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Atkreipsiu dėmesį, kad Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka, todėl artimiausia data, beveik artimiausia, yra lapkričio 12 d. Nėra pastabų. Dėkojame. 2-8 klausimas baigtas.
16.56 val.
Judame toliau. 2-9a, 2-9b, 2-9c, 2-9d klausimai, daug klausimų, ir ponas viceministras M. Velička pateiks Žvalgybos įstatymo pakeitimus, Pareigūnų ir karių ir t. t. Taigi pateikimo stadija. Prašom, pone Mariau.
M. VELIČKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pateikti paketą įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimo projektų, kurie yra susiję su Vyriausybinių ryšių centro prie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, toliau vadinamo VRC, pertvarka.
Šių keturių įstatymų, kurie yra teikiami, projektų aš nevardysiu, tik pasakysiu, jog šie projektai yra parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta parengti teisės aktus, reglamentuojančius VRC teisinį statusą ir funkcijas.
Teikiamo projekto tikslas yra reglamentuoti VRC statusą ir įtvirtinti šios įstaigos funkcijų tęstinumą, kartu užtikrinti šios įstaigos tarnautojų tarnybos santykių tęstinumą valstybės tarnyboje ir po VRC pertvarkos į statutinę valstybės tarnybą priimtų asmenų garantijas. Šiais projektais yra siekiama nustatyti, kad VRC pavaldumas yra perduodamas Krašto apsaugos ministerijai, nustatyti VRC tarnautojų priėmimo į civilinę krašto apsaugos tarnybą ar karjeros valstybės tarnautojų pareigas, priklausomai nuo jų vykdomų funkcijų, tvarką, užtikrinti į civilinę krašto apsaugos tarnybą priimtiems VRC tarnautojams turėtų garantijų, darbo užmokesčio ir teisės į pareigūnų valstybinę pensiją tęstinumą, patikslinti KA statutinių valstybės tarnautojų skaičių 2014–2019 m., jį padidinti ir taip sudaryti sąlygas į civilinę krašto apsaugos tarnybą priimti daugiau asmenų.
Ir penkta, VRC išbraukti iš Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos, Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu. Prašau šiems pateiktiems projektams pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti viena Seimo narė – ponia R. Juknevičienė. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, tas klausimas nėra toks paprastas, kaip kad jūs čia paprastai žmonėms, Seimo nariams pabandėte pateikti. Sakykite, kodėl buvo atsisakyta idėjos įsteigti Vyriausybės įstaigą, o ne perduoti tą centrą krašto apsaugai, galima sakyti, netgi kariuomenei? Vienas dalykas, tai kainuos didelius pinigus. Ar jūs galite pasakyti, kiek krašto apsauga iš savo skurdaus biudžeto galės skirti pinigų šitai tikrai visai pasenusiai technikai atnaujinti ir šiam centrui išlaikyti? Viena iš priežasčių, kodėl Valstybės saugumo departamentas norėjo perduoti tą funkciją kam nors kitam, buvo būtent finansai. Iš kur jūs gausite tų pinigų? Iš savo skurdaus biudžeto? Nuimsite nuo sausumos pajėgų? Atsisakysite rezervo dalies mokymo? Ar jūs svarstėte tokį klausimą, gal galite plačiau išdėstyti?
M. VELIČKA. Dėkoju už klausimą. Aš manau, kad jūs galbūt neteisingai šį klausimą suprantate. Šio klausimo pristatymas per pateikimo stadiją yra labai paprastas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimų protokole yra numatyta šiuo metu spręsti šio Vyriausybinių ryšių centro perdavimą Krašto apsaugos ministerijai. 2 punkte yra numatyta pavesti Krašto apsaugos ministerijai kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis papildomai išnagrinėti įslaptintos informacijos, apsaugos politikos formavimo klausimus ir, prireikus Vyriausybei atitinkamų sprendimų, atsižvelgti į pateiktus siūlymus ir tada spręsti šitos institucijos perdavimą, arba, sakykime, reorganizavimą, kaip institucijos prie Vyriausybės. Šiuo metu šita institucija su visais darbuotojais ir su jos biudžetu pereina Krašto apsaugos ministerijai. Šioje institucijoje šiuo metu dirba 90 žmonių. Šiandien Vyriausybės yra priimtas būtent toks sprendimas ir ne koks nors kitoks.
Kiek tai papildomai kainuos? Kaip aš jums sakiau, šita institucija pereina su savo biudžetu, jis šiandien eina paskui šią instituciją. Papildomų tokių skaičiavimų, kuriuos jūs man šiandien pateikėte, šioje stadijoje, projektų pateikimo stadijoje, aš neturiu ir nemanau, kad man juos reikia šiuo metu turėti. Aš jums tik paaiškinu Vyriausybės sprendimą, pagal kurį yra teikiami įstatymų projektai. Šitas Vyriausybės sprendimas ir yra kaip pasekmė to, kad mes esame įpareigoti tai padaryti įstatymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Taigi dėkojame už pristatymą ponui viceministrui M. Veličkai. Ačiū.
Dabar motyvų išsakymas. Matau tik motyvus prieš. Malonu. Ponia R. Juknevičienė. Prašau.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, galvojau susilaikyti, bet dabar po šitokio nekompetentingo pristatymo, aš turbūt būsiu priversta balsuoti prieš, nes supratau, kad viceministras net nėra įsigilinęs, kokį klausimą, ir nelengvą klausimą, jam iš tikrųjų pavedė pristatyti. Negavau atsakymo į pagrindinį klausimą apie finansavimą. Iš tikrųjų šita institucija reikalaus daug pinigų. O kad Krašto apsauga turėtų pinigų ateity, visiškai nematyti.
Dar vienas svarbus dalykas, momentas, į kurį noriu atkreipti dėmesį. Šiuo sprendimu perduodant Vyriausybinių ryšių centrą į krašto apsaugą, taigi struktūrą, kurios pavaldumo yra kariuomenė, kariuomenė ar apskritai visa sistema gali būti pastatoma į nelabai jaukią situaciją, netgi, sakyčiau, į priešiškos propagandos tam tikrą taikiklį. Tik paklausykite: vyriausybiniai ryšiai kontroliuojami kariškių!
Kaip žinote, kam ryšių tarnyboje dirba kariškiai? Aš kariuomene pasitikiu ir žinau, kad ten tarnauja vakarietiškos demokratijos principus išpažįstantys žmonės. Tačiau pats principas pasirinktas iš esmės neteisingai. Civilinė ir politinė kontrolė yra taikoma kariuomenei, o ne kariuomenė turėtų valdyti tokią struktūrą kaip Vyriausybinių ryšių centras. Tai buvo pagrindinis ginčas dvejus metus, kai dirbau Vyriausybėje, kodėl turi būti Vyriausybės struktūroje šita institucija. Tai jūs pamąstykite gerai prieš priimdami tokį sprendimą. Jeigu po pateikimo pritarsite, tai bent jau… Aš nežinau, duokite aiškų atsakymą, kodėl reikėjo priimti tokį sprendimą, kai buvo kitokios galimybės pasiūlytos, ir įsteigti būtent struktūrą prie Vyriausybės, perduoti Vyriausybei, kas ir yra Vyriausybinių ryšių centras!
PIRMININKAS. Ačiū poniai Rasai. Kadangi yra ne vienas projektas, tai dar motyvai prieš. Ponas V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, viena žvalgybos institucija, kuri tuo metu dar vykdo ir kriminalinę žvalgybą, laikydama, kad tai yra visiškai biurokratinė ir techninė funkcija, jos atsisako, ir valstybė perduoda tą funkciją vykdyti karinės žvalgybos institucijai, iš esmės vykdančiai tiktai žvalgybą. Tačiau ta pati kriminalinės žvalgybos institucija palieka savo žinioje kitas biurokratines ir technines funkcijas, tai yra įslaptintos informacijos administravimo techninę priežiūrą, tai yra, ar atitinka reikalavimus pastatai, ar atitinka reikalavimus kabinetai, ar tinkamai pildomi dokumentai, taip pat pasilieka kitą tokią funkciją, kaip leidimų dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija išdavimas. Tai vėlgi grynai techninė funkcija – surinkti informaciją iš kitų žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijų. Lieka daug biurokratinių funkcijų kitose ministerijose. Atsiranda naujų institutų, tai ir kibernetinio saugumo poreikis, pagal teikiamus Seime projektus galimai bus priimtas teisės aktas, reglamentuojantis žvalgybos inspektoriaus veiklą.
Todėl kolegės R. Juknevičienės išsakyta nuomonė, kad įstaiga būtų prie Vyriausybės, kad ji būtų tikrai ne statutinė ir ne žvalgybinė institucija, o vykdytų grynai techninę, savotiškai biurokratinę funkciją, tai būtų labai racionalu ir labai valstybiška. Todėl aš balsuosiu prieš. Manau, kad sprendimas turėtų būti kardinaliai kitoks, turėtume sugrįžti prie racionalaus siūlymo tokią įstaigą steigti prie Vyriausybės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Du motyvai išsakyti. Ponas J. Razma – dar motyvas prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų, kaip jau buvo sakyta, jeigu tokiam sprendimui pritartume, kad ir kaip žiūrėsi, tai tam tikra prasme politikų, valstybės vadovų, pareigūnų pokalbių kontrolė atiduodama karinėms struktūroms. Tai kažkaip labai savotiškai skamba toks sprendimas. Aš manau, be paminėtų čia sprendimų, kad įstaiga gali būti prie Vyriausybės, tai gali būti įstaiga prie kurios nors ministerijos, ar Susisiekimo, ar Vidaus reikalų, kur informatikos ir ryšių klausimai pakliūva, su, žinoma, atitinkamais reikalavimais dėl tų ryšių specifikos. Visa tai yra išsprendžiama. Aš manau, kad po tuo teikimu slypi ten dirbančių dalies darbuotojų noras turėti statutinių darbuotojų privilegijas. Nors aš nemanyčiau, kad bent vienam ten reikia turėti tą statusą, tai yra vis dėlto techninė struktūra iš esmės. Dėl to net ir valdantiesiems siūlyčiau tiesmukai tikrai nežiūrėti, kad čia Vyriausybės teikimas, būna gal kartais skubotai padarytų teikimų, ir balsuoti mąstant.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Skelbiu balsavimą. Balsuojame dėl viso bloko 2‑9a, 2-9b, 2-9c, 2-9d klausimų, pateiktų projektų Nr. XIIP-1069, Nr. XIIP-1070, Nr. XIIP-1071, Nr. XIIP-1072.
Užsiregistravo 71, balsavo 70: už – 37, prieš – 12, susilaikė 21. Taigi po pateikimo yra pritarta. Po pateikimo pritarta.
Dabar apsispręsime dėl komitetų. Taigi dėl Nr. XIIP-1069 projekto ir dėl Nr. XIIP-1070 projekto komitetai siūlomi tokie patys, vadinasi, pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ačiū. Pritarta.
Dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-1070 ir Nr. XIIP-1072 siūlomas pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 10 d. Pastabų nėra. Taigi visą šį įstatymų projektų bloką baigėme.
17.10 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 ir 97 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1073, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1074 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10a ir 2-10b klausimai. Ministras, mūsų kolega Seimo narys J. Bernatonis pristatys Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 ir 97 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Prašau, pone Juozai.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos Seimo nariai, šiais įstatymų projektais siekiama, kad Lietuvos valstybės teismuose priteisus mokėti dideles sumas tokių sprendimų vykdymas neišbalansuotų valstybės biudžeto ir kad tokių teismų sprendimų vykdymas būtų suderintas su pagrindiniais valstybės biudžeto planavimo, kaupimo ir naudojimo principais. Šiais projektais siekiama paskatinti teismų sprendimų, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, kai tokios sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, atidėjimą ilgesniam terminui, iki ateinančių biudžetinių metų kovo 1 d.
Nors galiojančio Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos suteikia teismams galimybę kiekvienu individualiu atveju nustatyti kitokį nei numatytas bendras 15 dienų terminas, per kurį turi būti įvykdytas teismo sprendimas, administraciniai teismai paprastai priimto sprendimo įvykdymo terminą atideda ne iki kitų biudžetinių metų, kaip to prašo atsakovas valstybė, bet keturiems mėnesiams.
Civilinio proceso kodekse taip pat numatyta sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo sprendimo vykdymo tvarka, taikoma kai kurių bylų, kuriuose atsakovas yra valstybė, atveju. Įstatymų projektais siūloma papildyti galiojančias Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso nuostatas, numatant galimybę motyvuotu atsakovo prašymu iki ateinančių biudžetinių metų kovo 1 d. atidėti teismų sprendimų, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos ir tokios sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, įvykdymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų projektuose teismams paliekama diskrecijos teisė įvertinus atsakovo, šiuo atveju Lietuvos valstybės, motyvuotame prašyme nurodytus argumentus dėl konkretaus teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes, priimti konkretų sprendimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo iki ateinančių biudžetinių metų kovo 1 d.
Kadangi įstatymų projektuose numatyti pakeitimai gali turėti įtakos teismų sprendimų iš patvirtinto šių metų valstybės biudžeto vykdymui, prašome įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka. Nors Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas spalio 15 d. išvadose nurodė, kad įstatymų projektuose siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir neturi teisinio krūvio, taip pat neatitinka projektams keliamų tikslų, manome, kad įstatymų projektuose siūlomos nuostatos tikslingos siekiant paskatinti teismus atsižvelgti į valstybės finansinę padėtį ir ilgesniam terminui atidėti teismų sprendimų, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, kai tokios sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, vykdymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Taigi klausimai. Ponas R. Šimašius. Prašau.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų aš visiškai suprantu priežastis, dėl ko yra teikiamas toks projektas. Sunku valstybei planuoti, ypač tais atvejais, kai prasideda didelės sumos. Jos gali prasidėti, kaip suprantu, dėl didelius atlyginimus, tarkime, gaunančių asmenų kreipimosi į teismą po Konstitucinio Teismo… irgi kaip vienas iš niuansų, tokia galimybė yra. Visa tai suprantama, bet vis dėlto ir ATPK, ir Civilinio proceso kodekse yra numatyta galimybė teismui, atsižvelgiant į šalių materialinę padėtį, į įvairias kitas svarbias aplinkybes, sprendimų vykdymą atidėti ir taip. Dabar klausimas: kodėl šiuo atveju valstybė padaroma ypatingu proceso dalyviu? Kodėl, jeigu priteisiama suma iš fizinio asmens, kuriam irgi yra sunku planuoti, jis negali atidėti, o valstybė gali atidėti iš esmės metams? Kodėl galiausiai nereikia atsižvelgti į interesus tos šalies, kurios naudai buvo priteista suma? Kodėl valstybė turi tapti išskirtiniu asmeniu? Mano klausimas toks. Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, dėkui už gerą klausimą. Iš tiesų aš nemanau, kad šiuo atveju valstybė tampa išskirtiniu asmeniu. Šiomis nuostatomis mes tik norėtume paskatinti teismus dažniau atsižvelgti į tuos argumentus, kurie dėstomi. Aš manau, kad visi turi gyventi pagal savo kišenę, tiek fiziniai asmenys, tiek valstybė. Kai valstybės biudžetas suplanuotas, jame paprastai numatoma tam tikra suma lėšų, skirta šioms reikmėms, kad būtų kompensuota būtent pagal teismų sprendimus, tačiau tie pinigai iš niekur neatsiranda. Galbūt kas nors galvoja, kad valstybei iš kažkur tie pinigai nukrenta, gal iš dangaus, aš nelabai suprantu, todėl susidaro tokia situacija, kad biudžeto įstatymas mums neleidžia įvykdyti tuos teismų sprendimus, kurie nepamatuotai yra skubinami.
Valstybė savo finansus planuoja biudžetiniams metams. Aš jau minėjau, kad mes numatome ir tai yra būtent mūsų Teisingumo ministerijos eilutė, tam tikros lėšos, bet kai tos lėšos gerokai viršijamos, aš neįsivaizduoju, iš kur tie pinigai gali atsirasti. Todėl mes ir siūlome, bet teismas kiekvienu atveju galės priimti atitinkamą sprendimą. Buvo, beje, svarstant šį klausimą drastiškų siūlymų, kad apskritai būtų atidėtas vykdymas, jeigu biudžete nėra tam numatytų lėšų. Mes manome, kad tai būtų tam tikras teisių ribojimas, todėl siūlome tokį švelnų variantą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis ministre, iš tikro jūs sakote, pinigai iš niekur neatsiranda biudžete ir dėl tų priteistų pinigų turi būti kažkokia logika, turi būti atidėjimas, bet privačiam asmeniui, žmogui, ir juridiniam asmeniui taip pat pinigai iš niekur neatsiranda. Juk tūkstančiai žmonių išvažiavo tik dėl to, kad buvo pasiėmę iš bankų paskolas, vėliau, atėjus krizei, negavo darbo, išvažiavo į Ispaniją, į Angliją, į Airiją, susirado darbą ir dirba ten, kad atidirbtų už paimtą paskolą. O čia jūs nematote, kad reikėtų kokių nors lengvatų? Ar turi valstybė sudaryti skirtingas sąlygas mūsų valstybės piliečiams? Aš manau, kad tai nėra labai sąžininga.
Antras dalykas. Ar jūs nemanote, kad reikia griežtinti atsakomybę, taip pat kad dalį atsakomybės, bent dalį, prisiimtų valdininkas arba institucija, dėl kurios buvo priteistos tos lėšos? Tai galbūt atsakingiau vadovaus ir galbūt mažiau bus priteisimų? Kaip jūs manote? Jeigu bent 10 % tos sumos valdininkas gautų iš savo kišenės pakrapštyti?
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju. Labai geras klausimas. Iš tiesų teismai atideda ir fiziniams asmenims, netgi baudų mokėjimą fiziniai asmenys, suderinę su mokesčių inspekcija, gali atidėti, atsižvelgiant į jų finansinę padėtį. Taip kad jokiu būdu valstybei tuo nesudaroma kokia nors išskirtinė situacija. Bet jūs puikiai suprantate, kad valstybė negali išvažiuoti į Angliją užsidirbti, ji čia renka mokesčius, ir tiek, kiek surenkame, tiek galime išleisti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ponas V. Kamblevičius.
J. BERNATONIS (LSDPF). Aš atsiprašau. Dėl valdininkų, mano galva, atsakomybė yra numatyta pakankama, įstatymai yra, yra taikymo problemų. Aš manau, kad iš atitinkamų ministrų, kurie atleido darbuotojus ir jiems teko sumokėti kompensacijas, galima išieškoti tas sumas, tik reikia vykdyti tuos įstatymus, kurie galioja.
PIRMININKAS. Dėkui už papildymą. Ką gi, dabar ponas V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis ministre, konstituciniai adresatai – teismai, tai darydami… Aš norėjau paklausti, kada jie bandys atidėti šituos mokėjimus, su kokia konkrečia institucija jie tai turėtų derinti? Tai pirma. Ir antra: nuo kokios ribos arba sumos tai reikėtų derinti?
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkui už klausimą. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad tai paliekama teismų diskrecijai. Kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar atidėti, ar neatidėti. Mes tik norime atkreipti dėmesį į tai, kad ir valstybė turi gyventi pagal savo biudžetą, ir norime paskatinti, kad teismai ir tą klausimą spręstų, kai nustatomos tam tikros kompensacijos ar kiti dalykai, nes jos kartais būna beveik nepakeliamos valstybei.
PIRMININKAS. Ponas A. Nesteckis. Prašau.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Mano klausimas būtų daugiau susijęs su P. Gražulio diskusija dėl žalos, kuri atsiranda, arba tų pinigų kiekio trūkumo, kuris atsiranda institucijų biudžetuose dėl padarytos žalos. Aš galiu garantuoti, tai yra žala dėl netinkamo įstatymų taikymo, tai yra dėl tarnautojų ar valstybės pareigūnų atleidimo iš darbo. Viena. Kita žala iš tikrųjų susidaro dėl sprendimų, neteisėtai priimtų. Trečia žala, kurią šiandien mes turime didžiausią, yra dėl to, kad Seimo buvo priimti, patvirtinti sprendimai dėl koeficientų mažinimo, dėl ko dabar mes privalome atlikti kompensavimą. Aš suprantu, kad tai yra labai svarbūs dalykai, kurie kitais metais lems institucijų veiklą.
Ar jūs nematote galimybės, kad vis dėlto žalos išieškojimo taikymas būtų vienas iš prioritetų, koreguoti įstatymus, kad ta žala būtų išieškoma?
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų sudėtingiausia išieškoti žalą iš mūsų – iš Seimo narių, kurie priimame tam tikrus sprendimus. Tačiau vykdomosios valdžios atstovai – iš kiekvieno, nes tai paprastai būna to asmens sprendimas. Tą žalą galima išieškoti ir pagal dabartinius įstatymus, tačiau mes neturime tokių tradicijų. Galbūt reikėtų kokiu nors būdu paskatinti. Mes pagalvosime, kaip paskatinti, kad tie įstatymai, kurie dabar yra, būtų įgyvendinami, nors aš nemanau, kad tai kaip nors būtų galima pritaikyti Seimui, kuris dažniausiai priima tuos galutinius sprendimus, jie po to skundžiami ir atitinkamai valstybei brangiai kainuoja.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia ponas R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau tik pasitikslinti. Vis dėlto yra tam tikra programa, pagal kurią biudžete yra numatomos lėšos, kad tokiu atveju, jeigu piliečiai arba fiziniai asmenys, o galbūt ir juridiniai, jausdami arba kai teismas nustato įstatymų pažeidimą, tam tikrą sumą išsiieško. Iš esmės jeigu yra planuojama, turbūt planuojama pagal praėjusių, kitų metų analogą. Kažkokiu principu tos lėšos yra numatomos tam tikroje programoje, ar ne?
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju už gerą klausimą. Išties tos lėšos, kurios skiriamos šitai programai, žalai, padarytai valstybės institucijų, atlyginti, yra labai kuklios. Mes galime biudžeto svarstymo metu pateikti, kiek realiai jų reikėjo ir kiek buvo skirta Teisingumo ministerijai pagal šią programą. Kitais metais didinama, bet vėlgi, mano supratimu, tai bus tikrai nepakankami skaičiai. Mes šias lėšas labai greitai išnaudojame dar nepraėjus pusmečiui ir po to, žinoma, skiriamos lėšos ir iš Vyriausybės rezervo, bet Vyriausybės rezervo fondas taip pat dabar yra labai apribotas. Taigi čia aš sutinku su jumis, kad tai finansavimo klausimai. Ta situacija yra paveldėta dar po buvusios ir tebesitęsiančios krizės, bet stengiamės ir toms reikmėms asignavimus šiek tiek didinti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui ponui J. Bernatoniui. Jūs pristatėte projektus ir atsakėte į klausimus.
Motyvai už ir prieš. Gal ponas J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Matot, esame konstruktyvi opozicija. Kai Vyriausybė pateikia racionalų pasiūlymą, pasisakome ir už, nors galėtume pasakyti, kad Vyriausybė privalo gerai dirbti, viską tiksliai susiplanuoti ir numatyti, kiek, kur, kas prisiteis, bet taip nesakome. Suprantame, kad būna netikėtumų, turbūt niekam neužtektų fantazijos įsivaizduoti, kad valstybės kontrolierė dėl savo algos kreiptųsi į teismą. Suprantame, kad Vyriausybei gali būti sudėtingumų, ir reikia tokią išlygą numatyti. Raginčiau visus pritarti tam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvas prieš – ponas R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamasis Jurgis jau anonsavo, kad yra konstruktyvi ir ne tokia konstruktyvi opozicija. Aš iš tikrųjų atliksiu tą truputėlį kietesnės opozicijos vaidmenį.
Turiu pasakyti, kad tikrai girdžiu visus motyvus, kuriuos ministras sako. Visa tai yra suprantama. Tiktai yra viena bėda su šitais argumentais, kad kartais gali nebūti suplanuotų lėšų. Visa tai galioja ir valstybei, ir bet kokiam kitam teisinių santykių subjektui. Tai galioja ir atskiram fiziniam asmeniui, kurio naudai yra priteistos sumos arba kuris pralaimėjo tam tikras sumas. Tai galioja ir įmonei, kurių ne viena per krizę ir į bankrotą nukeliavo, deja, dėl to, kad nesugebėjo laikytis įsipareigojimų.
Iš tikrųjų aš suprantu, kad valstybė yra… Mes, susirinkę Seime, tarsi atstovaujame (…), bet iš tikrųjų mes atstovaujame būtent valstybei, t. y. visiems jos piliečiams ir visiems juridiniams asmenims, o ne tik Vyriausybei, kaip dariniui. Valstybė iš tiesų turi vieną labai aiškų ir suprantamą visiems įrankį, kaip daryti esant tokiai neapibrėžtai situacijai. Ji gali planuoti, kad vis tiek gali tekti dalį lėšų sumokėti pagal teismo sprendimus ar administracinėse, ar civilinėse bylose. Nėra jokios bėdos, jeigu valstybė suplanuotų didesnes lėšas, o metų pabaigoje nepanaudotos lėšos grįžtų į biudžetą.
Tai, kad mes nesugebame to padaryti, tai jau yra atskira problema, nė kiek nesusijusi su teisinėmis procedūromis, kurias čia siūloma taisyti. Mano išvada, deja, yra tokia, kad Vyriausybė sau sukurdama išskirtines teises administraciniame procese ir civiliniame procese iš esmės elgiasi nesąžiningai. Taip mes tiktai paliudijame, kad sąžiningo teismo proceso nelabai galima tikėtis, nes valstybė ir muziką užsako, ir pati šoka, ir pati groja.
Iš tiesų norint objektyvumo mano siūlymas yra šitam, nors ir su tam tikrais pagrįstais argumentais, pasiūlymui nepritarti ir vis dėlto pasitikėti, kad visi teisinių santykių dalyviai turi būti lygiateisiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ponas Vytautas kalbės? Ne. Gal dar… (Balsai salėje) Grįšime, grįšime. Nėra problemų, nes… Tada ačiū.
Balsuojame. Skelbiu balsavimą dėl minėtų įstatymų projektų Nr. XIIP-1073 ir Nr. XIIP-1074.
Balsavo 63: už – 45, prieš – 3, susilaikė 15. Taigi po pateikimo minėtiems projektams pritarta. Siūlomi komitetai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis. Kitų pastabų nėra. Svarstymo data būtų lapkričio 19 d. Kadangi Vyriausybė prašo svarstyti skubos tvarka, ta data ir parinkta. Ačiū. Minėtas klausimas – blokas 2-10a–2-10b – baigtas.
17.29 val.
Baigėme pagrindinę darbotvarkę. Dar mums liko vienas rezervinis klausimas – antras klausimas, nes dėl rezervinio pirmo nėra surinkta pakankamo skaičiaus Seimo narių parašų. Taigi rezervinis antras – Elektroninių ryšių įstatymo 12, 62 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1024(2)ES. Ponas P. Žeimys. Svarstymas. Pristatote Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonę. Prašau.
P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos Seimo nariai, Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 12, 62 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvų pasakyti irgi nėra norinčių. Gal bendru sutarimu pritariame? (Balsai salėje) Balsuojame? Supratau. Skelbiu balsavimą.
Balsuojame dėl Elektroninių ryšių įstatymo 12, 62 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto po svarstymo.
Ačiū. Po svarstymo yra pritarta.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 56, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi po svarstymo pritarta.
Pagrindinė ir rezervinė darbotvarkė baigta. Liko Seimo narių pareiškimai, kurių yra labai daug, tai reiškia – nulis.
Registruojamės, gerbiamieji Seimo nariai. Registruojamės, paskelbta registracija. Gerai, kad dabar kai kurie esate atidūs.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai.
Ačiū už bendradarbiavimą, gero vakaro. Popietinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.