LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 86
STENOGRAMA
2013 m. spalio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
10.00 val.
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame minėjimą, skirtą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Bronislovo Lubio 75-osioms gimimo metinėms.
Kartu su mumis, Seimo nariais, minėjime dalyvauja velionio artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, garbingi svečiai.
Ponios ir ponai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras B. Lubys gimė 1938 m. spalio 8 d. Plungėje. Lietuvos verslininkas, pramonininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras, chemikas, Kauno technologijos universiteto docentas, Kauno technologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto garbės daktaras, mecenatas, Jonavos rajono garbės pilietis, didžiausios asocijuotos verslo struktūros Lietuvoje vadovas, antro pagal dydį lietuviško kapitalo koncerno „Achemos grupė“ vadovas ir pagrindinis akcininkas.
1946–1957 m. mokėsi Plungės vidurinėje mokykloje. Ją baigęs 1957–1963 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Chemijos fakultete. Įgijo chemijos inžinieriaus specialybę. 1963–1976 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos aspirantūroje, ją baigė apgynęs chemijos mokslų kandidato laipsnį. 1993 m. Lietuvos mokslo tarybos laipsnis nostrifikuotas kaip technikos mokslų daktaro.
1983–1991 m. buvo Kauno politechnikos instituto, vėliau – Kauno technologijos universiteto Chemijos fakulteto Fizikinės chemijos katedros dėstytojas. Nuo 1989 m. – docentas. 1963–1964 m. buvo viešosios įmonės „Azotas“ skyriaus viršininkas. 1964–1971 m. – cecho viršininko pavaduotojas. 1971–1985 m. – vyriausiasis inžinierius. 1985–1991 m. – direktorius, po to – generalinis direktorius.
Nuo pat įkūrimo, nuo 1993 m. – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir akcinės bendrovės koncerno „Achemos grupė“ prezidentas, valdybos pirmininkas. Nuo 1999 m. – akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Klasco“ prezidentas, valdybos pirmininkas.
Prasidėjus Sąjūdžiui, B. Lubys išbandė ir politiko kelią. Per 1990 m. rinkimus į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą B. Lubys balotiravosi kaip nepriklausomas kandidatas ir Neries rinkimų apygardoje Nr. 121 (Jonavos rajonas) buvo išrinktas deputatu.
1990 m. kovo 11 d. – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime B. Lubys dirbo Ekonomikos komitete. Nuo pat įsteigimo priklausė Liberalų frakcijai. 1992 m. liepos 23 d. B. Lubį paskyrus Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko A. Abišalos pavaduotoju, jo kaip Aukščiausiosios Tarybos deputato įgaliojimai buvo apriboti. 1992 m. Seimo rinkimuose B. Lubys nekandidatavo. Rinkimus laimėjusi Lietuvos demokratinė darbo partija naujuoju V Vyriausybės vadovu pasiūlė B. Lubį. Laikinai einančio Respublikos Prezidento pareigas A. M. Brazausko 1992 m. gruodžio 2 d. dekretu B. Lubys buvo paskirtas Ministru Pirmininku. Pasitraukęs iš aktyvios politinės veiklos, B. Lubys grįžo į gamyklą, kurioje prabėgo didžioji jo gyvenimo dalis.
Prašau pagerbti šio signataro atminimą tylos minute.
Tylos minutė
Ačiū.
Kviečiu pasidalinti mintimis ir prisiminimais apie Nepriklausomybės Akto signatarą B. Lubį Lietuvos Respublikos Seimo narį, susisiekimo ministrą R. Sinkevičių.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, signataro Bronislovo Lubio šeimos nariai, signatarai, gerbiamieji kolegos, mieli svečiai!
Šiandien mes minime žmogų, kuris padarė didžiausią proveržį šalies ekonomikoje. Daktaras B. Lubys – politikas, mecenatas, kultūros iniciatyvų rėmėjas, savo veikla padaręs stipriausią įtaką Lietuvos pramonei ir jos ateičiai. Man teko garbė dirbti jo komandoje ir semtis iš jo žinių.
Savo gyvenime sutikau du pačius iškiliausius ir didžiausius mokytojus: politikoje – tai A. M. Brazauskas, versle – B. Lubys. Abu – reikšmingos mūsų laikmečio asmenybės, kiekvienas, sakyčiau, savaip genialus.
Su daktaru B. Lubiu dirbau nuo 1980-ųjų. Tapome ne tik kolegomis, bet ir daugiau negu kolegomis. Susitikdavome iki paskutinių jo gyvenimo dienų. Kalbant muzikos terminais, Bronislovas buvo plataus diapazono žmogus, įvairiapusis ir savo interesais, ir gebėjimais, ir charakteriu. Jis buvo visoks, tačiau geriausiai jo asmenybė, jo svarbiausios savybės atsiskleisdavo ekstremaliose situacijose.
Per 1989 m. „Azoto“ gamyklos avariją, kai žuvo žmonių, kai buvo „uždujintos“ gyvenvietės ir teko evakuoti jų gyventojus, dauguma vadovų pasimetė. Iš Maskvos atvažiavo KGB generolai, partiniai bosai, ir čia, Jonavoje, puolė ieškoti kaltų. O sprogimas įvyko iš esmės dėl gamyklos konstruktorių ir projektuotojų klaidų.
Įvykus nelaimei, B. Lubys ištisas paras dieną ir naktį būdavo gamykloje. Atrodo, kad tos tragedijos metu tik jis vienintelis žinojo, ką daryti, kaip likviduoti sprogimo padarinius. Pasitarimuose jis mus ramino (cituoju): „Kol aš vadovauju gamyklai, padarysiu viską, kad nė vienas mūsų žmogus nesėstų į kalėjimą.“ Jį spaudė, norėjo kaltę suversti kam nors iš mūsiškių, bet B. Lubys buvo toks tikras dėl avarijos priežasčių ir taip tvirtai laikėsi pozicijos, kad svečiai iš Maskvos nedrįso prieštarauti. B. Lubys niekada nebijojo asmeninės atsakomybės. Mačiau Bronislovą skirtingomis aplinkybėmis. Jis visada buvo dalykiškas, griežtas, mąstė racionaliai, savo sprendimus pagrįsdavo ekonomine logika, bet nebijojo ir rizikos. Svarbiausia, kad jo veiksmai būdavo skaidrūs. Jis visą gyvenimą išliko jautrus žmonių skausmui. Matydavau, kaip jis užjaučia kitus, kaip jam spaudžia gerklę girdint apie neteisybę paprastų žmonių atžvilgiu.
Paskelbus nepriklausomybę, visi svajojo apie praturtėjimą, norėjo gerai gyventi ir daug vilčių siejo su privatizavimu. B. Lubiui buvo siūlomi milžiniški pinigai, kad jis nedalyvautų privatizavime. To siekė galingos jėgos ir Lietuvoje, ir kitose šalyse. Bet B. Lubys savo komandos nepaliko, jis norėjo, kad įmonę privatizuotų joje dirbantys žmonės. Taip ir įvyko, B. Lubys įsigijo 19 % įmonės akcijų. Toks akcijų paketas leido valdyti įmonę, kurti strategiją, planuoti ateitį. Gautas pelnas buvo skiriamas gamybos plėtrai. Pastebėsiu: Bronislovas nejuto potraukio pinigams, jį užvaldė aukštesni tikslai, jis azartiškai bandė jėgas stambiuose pasaulio verslo žaidimuose, svajojo iškelti Lietuvą į pirmaujančių Europos pramoninių šalių gretas. Kiekvienas naujas projektas – tai naujas iššūkis. Tačiau gamybos plėtojimo strategija buvo nuodugniai apsvarstoma, grindžiama teorinėmis žiniomis ir užsienio patirtimi.
Sujungus kelis pagrindinius verslus, koncernas „Achemos grupė“ tapo tarptautiniu, išaugo iki didžiausios, daugiau kaip 50 įmonių vienijančios verslo grupės Lietuvoje, kuri ir šiandien dirba chemijos pramonės, gamybos, logistikos, transporto ir krovos, energetikos, žiniasklaidos, sveikatinimo ir kitose srityse. Dažnai B. Lubiui skirtuose sveikinimuose buvo rašoma: „Stulbinanti jūsų gyvenimo sėkmė, svaiginanti karjera.“ Tačiau arčiau jį pažinoję žinojom, kad sėkmė ir karjera buvo jo begalinio darbštumo, vidinės stiprybės, žinių ir išmintingų sprendimų rezultatas. Ką geriausia jis matė kitose šalyse, viską stengėsi diegti „Achemos grupės“ įmonėse. Didžiausią palaimą teikdavo galimybė pasidalinti, padėti žmonėms, daugiau mokėti savo komandai. Vidutinis darbuotojų uždarbis „Achemoje“ visada viršydavo uždarbio Lietuvos įmonėse vidurkį. „Achemos grupė“ viena pirmųjų Lietuvoje prisijungė prie Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo – „United nations global compact“ – ir įsipareigojo laikytis 10 verslo etikos arba socialinio atsakingumo principų: gerbti darbuotojų teises, pripažinti jų teisę į kolektyvines derybas, remti ir skatinti aplinkosaugos iniciatyvas, nenaudoti priverstinio darbo, kitų diskriminavimo formų, prisidėti prie korupcijos mažinimo versle. B. Lubys pasirašė šiuos įsipareigojimus ir sąžiningai laikėsi šių principų, o pasirašytą dokumentą įteikė tuometiniam šalies prezidentui V. Adamkui. B. Lubio pastangomis Lietuvos pramonininkų konfederacija tapo įtakinga, šalies gamintojus vienijanti jėga, kuriai jis vadovavo nuo 1993 m. iki savo mirties. Mano nuomone, B. Lubys konsolidavo nacionalinę pramonę, jis sugebėjo suderinti įvairiausius verslininkų interesus, panaudojo savo autoritetą sprendžiant opias ūkio plėtros problemas tiek mokesčių, tiek teisės aktų srityje. Jo iniciatyva Lietuvoje buvo įsteigta Trišalė taryba, prasidėjo socialinis dialogas tarp darbdavių, valstybės ir profsąjungų. Beje, tokio dialogo ištakos pirmiausia gimė jo vadovaujamame koncerne. Būsiu atviras, vykdavo sunkios derybos su profsąjungomis, kartais jos užtrukdavo iki paryčių, tačiau pasirašius sutartį įmonė savo įsipareigojimus besąlygiškai vykdydavo. Anot B. Lubio, sėkmę versle lemia darbštumas, stipri ir patikima komanda, verslo etika, išsilavinimas, profesionalumas.
B. Lubys buvo daugiau nei 80 išradimų, daugelio mokslinių ir publicistinių straipsnių autorius, apgynė chemijos mokslų daktaro disertaciją, buvo Lietuvos Respublikos mokslinės-techninės premijos laureatas. Jam rūpėjo studijų kokybė, jis ragino mokslo įstaigas atsižvelgti į Lietuvos realijas ir rengti specialistų pamainą mūsų pramonės įmonėms. Jam rūpinantis koncernas „Achemos grupė“ kiekvienais metais skirdavo keliasdešimt tūkstančių litų geriausių KTU Cheminės technologijos fakulteto studentų stipendijoms. B. Lubys tapo mūsų pramonės laimėjimų simboliu. Beje, dar nepriklausomybės aušroje jis ne kartą sakė: „Ekonominė gerovė atsiras ne iš karto po nepriklausomybės, ją reikės ilgai kurti.“ Jis tikėjo Lietuvos žmonių darbštumu, gebėjimu rasti bendrų interesų su užsienio partneriais tiek Vakaruose, tiek Rytuose. B. Lubio išmintis įvertinta ir pripažinta toli už Lietuvos ribų. Tai patvirtina jam įteikti apdovanojimai: Lietuvos Nepriklausomybės medalis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinas, Belgijos Karūnos ordino Didžiojo karininko kryžius, Estijos Baltosios žvaigždės II laipsnio ordinas, yra ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Komandoro kryžiaus kavalierius, Tarptautinės Petro Didžiojo premijos laureatas, Rusijos Lomonosovo premijos laureatas ir kita.
Jam buvo itin svarbūs šalies likimo klausimai. Kur eina Lietuva? Kas bus su lietuvių kalba, istorija, kultūra, jos pramone ir energetika? Jis nuoširdžiai rūpinosi tais klausimais, dosniai rėmė kultūrą, knygų leidybą, meną. Jis garsus mecenatas, ne vienam talentingam menininkui padėjo skintis kelią į pasaulio garso scenas. B. Lubys buvo didis patriotas, nacionaliniams interesams visada skyręs pirmenybę. Žmonės įsiminė B. Lubio atvirą, nuoširdų bendravimą, gebėjimą kalbėtis su skirtingų sluoksnių atstovais. Jis – autoritetas, kurio pastangomis buvo kuriama Lietuvos žmonių gerovė.
Norėčiau padėkoti šio posėdžio iniciatoriams. Jau tapo graži tradicija paminėti iškilius menininkus, politikus, tačiau verslininką pagerbiam pirmą kartą. Matyt, pasikeitėme, subrendome, gebame matyti platesnį vertybių spektrą. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju R. Sinkevičiui. Į tribūną kviečiu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Liudviką Narcizą Rasimą-Rasimavičių.
L. N. RASIMAS-RASIMAVIČIUS. Ponia Jūrate, ponas Žadeika. Gerbiamieji, keli štrichai apie signatarą B. Lubį jo 75-ojo gimtadienio dieną.
Sąjūdžiui laimėjus rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą, vėliau tapusią Atkuriamuoju Seimu, jau pačiomis pirmomis dienomis pajutome, kad turime labai rimtą opoziciją. Laimėjimo džiaugsmai blėso sulig kiekviena diena. Prasidėjo demokratinis parlamentinis darbas. B. Lubys, nebūdamas Sąjūdžio remtu deputatu, drąsiau negu bet kuris kitas bendravo su sąjūdiečiais, neretai paremdavo jų siūlomus įstatymus arba ramiai ir argumentuotai oponuodavo. Buvo matyti, kad atkurta Lietuvos valstybė yra jo gyvenimo tikslas, ir visą likusį gyvenimą didžiavosi, kad buvo jos atkūrėjų gretose. Juk tada niekas pasaulyje taip negarsino Lietuvos kaip Kovo 11-osios Aktas ir beveik trejų metų darbas jį įgyvendinant labai sunkiomis ir pavojingomis sąlygomis. Deputatams išsiskirsčius frakcijomis turėjome beveik patinę situaciją. B. Lubys labai daug prisidėjo, kad parlamentinis darbas ir tokiomis sąlygomis tęstųsi rengiant visus reikalingus įstatymus atkurtai valstybei egzistuoti, o tada jau galima skelbti ir pirmalaikius Seimo rinkimus.
Vėliau gyvenime taip atsitiko, kad su B. Lubiu teko dirbti kartu. Save jis laikė liberalių pažiūrų žmogumi, bet aiškiai skyrė liberalizmą nuo beprincipės liberaliosios tolerancijos, dažnai politikoje gyvenančios tik iš kairės ir dešinės nesutarimų. Dėl principų nesiderama. „Principines gyvenimo nuostatas reikia ginti tvirtai“, – sakydavo jis ir pats taip darė. Buvo žodžio žmogus, buvo paslaugus ir mandagus. Vėliau, jau tvirtai suėmęs stambių ir labai svarbių Lietuvai įmonių vadžias į savo rankas, pasidaręs turtingu žmogumi, jis nepasidarė savanaudžiu, ir tai kartu su gautu puikiu išsimokslinimu jį darė išsilavinusiu inteligentu.
Taip, jis įsigijo televizijos stotį, leido dienraštį, bet tai nepadarė jo oligarchu. Tos žiniasklaidos priemonės nebuvo naudojamos valdžiai pasiekti. Tai buvo lyg prevencinis ginklas apsiginti nuo skleidžiamų prasimanymų, nors tuo ginklu pats retai naudojosi. Taip, jis rėmė politines partijas, bet rėmė visas, o ne kurią nors vieną ar jų grupę. Paremdavo ir kandidatus Seimo ir savivaldybių rinkimuose, bet irgi laikėsi tų pačių principų: visi rinkimuose turi turėti daugmaž vienodas galimybes. Buvo atvejų, kada prašydavo paramos ir išties labai keisti dariniai. Jam vadinamieji valstybininkai ar teisininkų bendruomenės elitas, pasišovęs keisti Lietuvos veidą ir perimti faktišką šalies valdymą, buvo ne mitas, o faktas.
B. Lubys greičiau negu kas kitas suprato, ką reiškia monopolizmas energetikoje. Jis buvo rinkos šalininkas, energetikoje irgi. „Leiskite elektrines statyti tiems, kurie patys tą elektrą naudos, leiskite turėti dujų terminalus tiems, kurie dujų daugiausia sunaudoja. Greičiau sukurkite Baltijos valstybėse elektros tinklų žiedą, atsikratykite BRELL sutartimi nustatytos priklausomybės“ – tai tik maža dalis B. Lubio pasiūlymų, gulusių ant aukščiausiųjų valdininkų stalo. Džiugu, kad bent dalis tų pasiūlymų pradedama įgyvendinti, deja, su didžiausiais trikdžiais ir atsilikimu.
L. Lubienės paprašytas ir paremtas profesorius S. Vaitekūnas yra parašęs tikrai gerą knygą apie B. Lubį. Suraskite laiko ją paskaityti. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą R. Dargį.
R. DARGIS. Gerbiamieji amžinatilsį B. Lubio artimieji, gerbiamieji signatarai, Lietuvos Seimo nariai, gerbiamieji ministrai, gerbiamieji kolegos verslo žmonės, visi, susirinkę čia pagerbti ir prisiminti prieš dvejus metus išėjusį B. Lubį! Daug pasakyta gerų žodžių apie jį ir dar daug bus pasakyta apie jį. Jau taip įprasta Lietuvoje, kad gerais tampama yra tik išėjus.
Su visa energija ir atsidavimu Lietuvos nepriklausomybei Bronislovas dėjo parašą ant Nepriklausomybės Akto ir anksti suprato, kad jo tikrasis pašaukimas ir didžiausias kūrybinis potencialas atsiskleis tik realioje ekonomikoje. Daug kas kalba: bepigu, tokią įmonę privatizavo! Bet ar daug tų privatizuotojų sugebėjo tas savo įmones išlaikyti? Daugiausia turbūt net nebeatsimename, kaip tos įmonės vadinosi, didžiosios jų dalies nebeatsimename. Ir ne įmonės įrengimai čia buvo svarbiausia. Svarbiausia buvo žmogus, sugebėjęs sukurti tokią „Achemą“, kokią jis paliko – vieną stipriausių verslo grupių Lietuvoje.
B. Lubys turbūt vienas pirmųjų buvo pasakęs, kad stipri valstybė – tai visų pirma stiprus valstybės ekonomikos stuburas, ir stiprios valstybės nesukursi, jei nebus dirbama ranka rankon politikų ir verslininkų. Klausantis kai kurių mūsų politikų kartais galima susidaryti vaizdą, kad gerovės valstybė gali būti sukurta teisingai padalijus. Prieš septynerius metus su B. Lubiu ir kitais verslininkais kartu kūrėme iniciatyvą, kuria būtų palaikoma susikalbėjimo ir proveržio iniciatyva. Jau tuomet kalbėjome, kad konstruktyvi visuomenė, ekonomikos ir demokratijos išsivystymo lygis priklauso nuo pilietinio sąmoningumo ir aktyvumo lygio, nuo gebėjimo visoms visuomenės grupėms bendrauti ir kalbėtis.
Jau tada kalbėjome, kad teigiamas požiūris į veiklų, verslų žmogų ir visą verslą apskritai pirmiausia priklauso nuo valdžios požiūrio. Juk verslumas yra visos visuomenės poreikius atitinkanti veikla. Tam pirmiausia mes turime suvokti, kad stipri visuomenė – bendraujanti, kalbanti, nes mūsų demokratija ir ekonomika priklauso nuo mūsų sąmoningumo lygio, nes gerovės valstybė pirmiausia kuriasi iš to paties verslo ir idėjų, kurias galime parduoti pasauliui. Demokratinė stipri valstybė kuriama ant pečių savarankiško, iniciatyvaus, kuriančio žmogaus, kuris šiandien, deja, nėra prioritetas. Tai mes dažnai pamirštame, vis be reikalo sukinėdami valstybės vairą į visas puses.
Neabejoju, kad Bronislovo indėlis kuriant lietuviško verslo istoriją toks pats didelis kaip ir mūsų verslo patriarcho P. Vileišio. Kaip čia neprisiminti klasika tapusios jo frazės: „Dirbkime. Dirbkime, ponuliai, ekonomikai ir kultūrai, ir kai viso šito padaugės, politikos atsiras savaime.“
Šiandien kaip niekad mums reikia (…) lyderystės iš politikų ir iš verslo. Šiandien mums reikia išbristi iš mažaprasmio kalbėjimo ir trumpalaikių projektų liūno. Labiausiai mums reikia racionalios lyderystės. Prisimenant B. Lubį, to ir noriu mums visiems šiandien palinkėti. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui R. Dargiui.
Į tribūną kviečiu Signatarų klubo prezidentę B. Valionytę ir Signatarų klubo kanclerį S. Kašauską.
B. VALIONYTĖ. Laba diena, visi čia susirinkusieji pagerbti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro B. Lubio 75-ųjų gimimo metinių proga. Ypač kreipiuosi į dukterį Jūratę, Bronislovo anūkus Adomą ir Paulių, kad jūs esate šiandieną kartu su mumis.
B. Lubys – žmogus, kuris už Kovo 11-ąją balsavo nedvejodamas, labai tvirtai ir ryžtingai. B. Lubys – žmogus, kuriam pinigai buvo priemonė pasiekti jo tikslą.
Taip susiklostė likimas – dvi savaitės iki jo išėjimo anapilin man teko su juo bendrauti. Aš jo paklausiau, sakau: ką jūs laikote savo gyvenime padarytu svarbiausiu darbu? Kaip visuomet tokiais atvejais, neturėjau su savimi nei diktofono, nei kameros, nei fotoaparato. Jis man taip tiesiai šviesiai sako (daugmaž pasakysiu pažodžiui): „Tai klausyk. Pramonininkų konfederacijos prezidentas, „Achema“ – tai kaip tu miškininkė, čia man darbas.“ Ir traukia iš sekcijos to paties autoriaus profesoriaus S. Vaitekūno parašytą monografiją apie A. Stulginskį, apie kitus iškilius žmones – „Va, aš matau savo idėjų ir darbo tęstinumą.“
Tai buvo žmogus, kuris suprato, ką jis turi padaryti Lietuvai su savo uždirbtais pinigais ir kad jis turi jai duoti tai, ko nepadaro pati Lietuva. Taip jis suprato save. Kovo 11-oji jam buvo gyvenimo kelrodė žvaigždė.
Mieloji Jūrate, mes norime nuo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo B. Lubio 75-ųjų metinių proga jums perduoti šitą mūsų klubo simbolį. Tai yra gražus Vytis, tegul jis primena jums tėvelį, šią dieną, o anūkams noriu pasakyti: prisiminkite, kad jūsų tėvelis yra šios valstybės atkūrėjas. Ačiū jums! (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjams, dėkoju Nepriklausomybės Akto signataro B. Lubio artimiesiems, dėkoju visiems, dalyvavusiems šiame minėjime, skirtame Nepriklausomybės Akto signataro B. Lubio atminimui. Šiandien ant signataro B. Lubio kapo bus padėtos gėlės nuo Seimo.
Skelbiu minėjimą baigtą. 5 minučių pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Laba diena dar kartą, kolegos! Norėčiau paprašyti jūsų visų užimti savo darbo vietas. Pradėsime Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. spalio 8 d. plenarinį posėdį. Taigi plenarinį posėdį skelbiu pradėtą. (Gongas) Kviečiu visus registruotis. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis. Kviečiu visus registruotis, užimti savo vietas.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai.
10.37 val.
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo 2013 m. spalio 8 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Šiam klausimui yra skirtos 5 minutės. Kokių bus pasiūlymų? Mes Seniūnų sueigoje aptarėme visą darbotvarkę. Pasiūlymų, pastabų nėra? Matau. Gerbiamasis A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seniūnų sueigoje lyg ir tarėmės, kad darbotvarkės 1-18 klausimas nebus įtrauktas į darbotvarkę privaloma tvarka, jeigu paaiškės, kad Seimo narių iniciatyva yra šiek tiek mažesnė, negu buvo galvota. Kiek suprantu, yra sumažėjęs parašų skaičius ir siūlau šiandien šito klausimo nesvarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų… Gerbiamieji kolegos, dar dėl vedimo tvarkos. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis buvęs premjere (visi pradėjo vadinti premjeru A. Kubilių), opozicijos lyderi, ponas A. Kubilius dar nėra Seniūnų sueiga. Jeigu jūs pats su savimi pasišnekėjote, pasikalbėjote, tai nereiškia, kad Seniūnų sueiga nusprendė. Kitas dalykas. Gerbiamasis Kubiliau… Eligijau, netrukdykite, aš kalbu dabar su A. Kubiliumi. Yra papildomai surinkta daugiau nei 10 parašų, taigi gali visi konservatoriai atsiimti. Yra surinkti parašai, klausimas yra darbotvarkėje ir prašome negaišinti laiko.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šitas klausimas gana aiškus. Labai paprasta: gali atsiimti, gali vėl pasirašyti. Tiesiog jeigu yra 36 parašai… (Balsai salėje) Yra 47, bet jeigu yra 36, mes privalome įtraukti. Kito varianto nėra. Tiesiog aš nenoriu…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, ne… Pirmininke!
PIRMININKAS. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš įtariu, kad jūs pataikaujate vienai partijai ir nesate objektyvus. (Šurmulys salėje) Po to, kai parašai yra atiduoti Sekretoriatui, galima tik atsiimti, o papildyti negalima.
PIRMININKAS. Gerai, aišku. Aš vertinu visas nuomones, kad ir kokios būtų Seime, kad ir kokios jos būtų išsakytos, visas gerbiu. Tiesiog taip nėra. Mes darome taip, kaip sako Statutas. Kito varianto nėra. Dėl kitų klausimų gal kokių pastabų, pasiūlymų, dar kažką pasiūlyti norite? (Balsai salėje) Nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti darbotvarkei? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Galime pradėti svarstyti kitus klausimus.
10.39 val.
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Teismų įstatymo 63, 64, 66, 67, 68 ir 105 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-566(2). Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Nėra. Gal tada… (Balsai salėje) Yra. Prašom, Juliau, į tribūną. Įstatymo projektas Nr. XIIP-566(2).
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Teismų įstatymo 63, 64, 66, 67, 68 ir 105 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Buvo vykdomi klausymai. Atsižvelgėm tiek į Teisės departamento, tiek Teisėjų tarybos pastabas, ir komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui. Taip pat atsižvelgėme ir į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam J. Sabatauskui. Kviečiu į tribūną P. Urbšį pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl šio siūlomo įstatymo projekto. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas savo sprendimu iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam P. Urbšiui. Pasiūlymų, pastabų nėra. Norinčių kalbėti už, prieš po svarstymo nėra. Yra galimybė pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu projektui Nr. XIIP-566(2).
10.41 val.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Teismų įstatymo 60 ir 90 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4310(2). Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra dviejų straipsnių papildymo ir pakeitimo projektas. Taip pat atsižvelgęs į pateiktas pastabas, komitetas pritarė bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Kviečiu į tribūną M. Petrauskienę pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Už balsavo 9, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju M. Petrauskienei. Buvo išsakytos komitetų nuomonės. Norinčių kalbėti nėra. Nuomonės už, prieš? Noriu pasakyti, kad jokių kitų Seimo narių pasiūlymų nėra. Taigi po svarstymo ar galime pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4310(2) bendru sutarimu, ar norite balsuoti? (Balsai salėje) Balsuoti norite. Gerai. Prašau. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-4310(2), balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 91, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-4310 pritarta.
Aš dabar norėčiau jūsų paklausti, kadangi didelių diskusijų dėl šių abiejų įstatymų projektų nevyksta, ar galėtume juos priimti ypatingos skubos tvarka, jeigu jūs sutiktumėte? Sutinkate? Bendru sutarimu? Tada kviečiu visus balsuoti, jeigu sutinkate. Atsiprašau, reikia priimti pastraipsniui.
10.44 val.
Dabar dėl pirmojo įstatymo, kurio Nr. XIIP-566. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio. Pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio. Pasiūlymų ir papildymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-566, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 92, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (registracijos Nr. XIIP-566) yra priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Taip pat, kaip sutarėme, ypatingos skubos tvarka priimame įstatymo projektą Nr. XIIP-4310. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą, kurio Nr. XIIP-4310, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-4310) yra priimtas. (Gongas)
10.47 val.
Kitas 1-5 darbotvarkės klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4095. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė, Žmogaus teisių komitetas. Svarstymas. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos! Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pirmiausia noriu priminti, kad šitas projektas, pateiktas Seimo nario A. Syso, jau buvo svarstytas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo siūlęs nepritarti, tačiau Seimo posėdžio metu birželio 25 d. buvo balsuota, kad jį reikia tobulinti.
Projekto rengimą paskatinusios priežastys buvo teisėjos R. Ruškytės atskiroji nuomonė dėl 2011 m. rugsėjo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimo „Dėl valstybės šeimos politikos koncepcijos“. Seimo narys A. Sysas siūlė nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris maksimaliai sumažintų galimybes abejoti teisėjo nešališkumu ir objektyvumu.
Pagrindinis projekto tikslas buvo siekis tobulinti atskirosios nuomonės institutą konstitucinėje justicijoje. Dabartinis Konstitucinio Teismo įstatymo 55 straipsnio 5 dalies reguliavimas sudaro prielaidas abejoti dėl atskirosios nuomonės priėmimo skaidrumo ir teisėjų, pareiškiančių atskirąją nuomonę, nešališkumo ir nepriklausomumo.
Seimo Teisės departamentas buvo pateikęs savo nuomonę, kad formuluotė „atskiroji nuomonė“, kokią teikia Seimo narys A. Sysas, skelbiama kartu su teismo priimtu aktu, yra tikslintina. Motyvai buvo nurodyti keli. Svarbiausias iš jų tas, kad praktinis projektų nuostatų dėl teisėjų atskirosios nuomonės pareiškimo ir perkėlimo įgyvendinimas būtų sunkesnis, nes jo priėmimo ir paskelbimo taisyklės, įtvirtintos Konstitucinio Teismo įstatymo 53, 55 ir 57 straipsniuose, konkrečiai nenumato, paliekamas laiko tarpas pareikšti teisėjui atskirąją nuomonę. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą yra nurodyta, kad nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį baigus nagrinėti bylą.
Žmogaus teisių komitete taip pat buvo išklausytos ir nagrinėtos nuomonės, pareikštos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo. Konstitucinio Teismo nuomone, Konstitucinio Teismo teisėjo atskirojoje nuomonėje yra išdėstoma tik teisėjo asmeninė pozicija, kuri yra jo vidinio nepriklausomumo išraiška. Atskiroji nuomonė savo turiniu ir forma nėra teisės aktas ir ji negali būti tapatinama su Konstitucinio Teismo priimtais aktais, nes nesukelia Konstitucijos 107 straipsnyje apibrėžtų padarinių. O formuluotė „skelbiama kartu“ turi būti tikslinama, nes nėra aišku, ar toks reguliavimas reiškia, kad atskiroji nuomonė turėtų būti perskaitoma teismo posėdžių salėje, ar turi būti paskelbta tik tai, kuris teisėjas ją pateikė.
Be to, Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad panaikinus trijų darbo dienų terminą atskirajai nuomonei pateikti Konstitucinio Teismo teisėjui neliktų laiko įstatymu jam suteiktai teisei tinkamai įgyvendinti, tai yra atskirajai nuomonei ar ją pagrindžiantiems argumentams surašyti, kartu būtų sudarytos prielaidos paneigti šios teisės esmę.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas pareiškė nuomonę, kad teisėjo atskirosios nuomonės pareiškimas vienu metu su skelbiamu Konstitucinio Teismo aktu yra teisiškai nepagrįstas. Pateikti tokie motyvai, kad pirmiausia argumentų išdėstymas negalimas nesant priimto bei paskelbto Konstitucinio Teismo akto, įvertinant ir tą aplinkybę, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 55 straipsnį nutarimo priėmimas ir paskelbimas neapribotas laiko.
Be to, nurodyta, kad turėtų būti atsižvelgta į pareiškėjo, suinteresuoto asmens, visuomenės teisę žinoti apie vieno ar kito teisėjo ketinimą paskelbti atskirąją nuomonę Konstitucinio Teismo išnagrinėtoje konstitucinės justicijos byloje, todėl apie ketinimą skelbti teisėjo atskirąją nuomonę turėtų būti skelbiama kartu su Konstitucinio Teismo priimtu aktu. Pasiūlyta terminą nuo 3 dienų, kuris yra dabartiniame reglamentavime, papildyti iki 5 dienų. Seimo narys J. Razma taip pat pateikė analogišką nuomonę.
Žmogaus teisių komitetas bendru sutarimu siūlo pakeisti, papildyti Konstitucinio Teismo įstatymo 55 straipsnio 5 ir 6 dalis. Aš paties straipsnio, kurio nesiūloma keisti, neskaitysiu, perskaitysiu tik konkrečiai Žmogaus teisių komiteto siūlymus. „Konstitucinio Teismo teisėjas, turintis kitą nuomonę dėl Konstitucinio Teismo priimto akto, turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po atitinkamo akto paskelbimo Teismo posėdžių salėje raštu išdėstyti motyvuotą savo atskirąją nuomonę. Jeigu tokia nuomonė yra gauta ne vėliau kaip iki Konstitucinio Teismo akto paskelbimo Teismo posėdžių salėje, posėdžio pirmininkas apie tai praneša Teismo posėdžių salėje paskelbus Konstitucinio Teismo priimtą aktą. Teisėjo atskiroji nuomonė skelbiama Konstitucinio Teismo interneto svetainėje, pridedama prie bylos ir apie tai pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims ir visuomenės informavimo priemonėms.“ Šią dalį siūloma papildyti, kad skelbiama Konstitucinio Teismo interneto svetainėje, nors šiuo metu iš tiesų Konstitucinio Teismo nutarimai interneto svetainėje yra skelbiami. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi diskusijoje norinčių kalbėti už nėra. Yra Seimo narių pasiūlymų dėl 55 straipsnio. Siūlo Seimo narys J. Razma. Gerbiamoji Rimante, aš prašyčiau gerbiamojo J. Razmos pristatyti savo pasiūlymą. Nėra. Gerbiamoji Rimante, jeigu galima, pakviesiu jus dar į tribūną. Yra J. Razmos pasiūlymas. Tiesiog pasakykite savo komiteto nuomonę, kad jūs šiai pastabai iš dalies pritariate, bet pakomentuokite. Pristatykite ir pakomentuokite, nes nėra J. Razmos.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Jo siūlymas yra toks. „Nelogiška reikalauti, kad teisėjas pareikštų atskirąją nuomonę tuo pat metu, kai skelbiamas Teismo nutarimas. Atskirajai nuomonei parengti, argumentams išdėstyti reikia laiko. Todėl, manau, pakaktų, kad skelbiant Teismo nutarimą būtų paskelbiama, kad vienas ar kitas teisėjas rašys atskirąją nuomonę, kuriai parengti siūlau palikti 5 dienas.“ Kaip matote iš mano pristatyto projekto, taip ir yra siūloma.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme pristatymą ir komiteto nuomonę. Gal pritariame bendru sutarimu komiteto nuomonei, nes komitetas iš dalies pritarė? Galime pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū. Šiam komiteto pasiūlymui pritarta bendru sutarimu. Svarstymo stadija. Vienas – už, vienas – prieš. A. Sysas – nuomonė už. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš iškėliau tą problemą po dalyvavimo Teismo bylose. Aš manau, kad Žmogaus teisių komitetas atsižvelgė ir į teisėjų nuomonę, ir į specialistų nuomonę, ir svarbiausia, kad informacija atsiranda tą pačią dieną, kai skelbiama nutartis, kad vienas ar kitas teisėjas turės savo atskirąją nuomonę. Jos paskelbimas po 3–5 dienų labai gerai, bet svarbiausia, kad visuomenė iš karto sužino, kad gali būti ir kitokia nuomonė, ir ji neatsiranda po savaitės. Aš pritariu ir siūlau priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš nelabai suprantu, kam čia ta iniciatyva keisti Konstitucinio Teismo įstatymą. Ar tai nėra tam tikras noras užčiaupti teisėjus, kad visada būtų bendra nuomonė, nes atskiroji nuomonė tikrai ne visiems patinka. Aš manau, džiugu, kad atsiranda principingų Konstitucinio Teismo teisėjų, kurie išsako savo poziciją. Dabar riboti juos laiku, būtinai tą pačią dieną pasakyti, kad pasakys atskirąją nuomonę, aš manau, vis tiek yra tam tikras suvaržymas. Man kelia labai daug abejonių šio įstatymo pataisų iniciatoriai, todėl iš principo aš pasisakau prieš ir manau, kad tikrai nereikėtų priimti tokio įstatymo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai turėjo galimybę išsakyti nuomonę už ir nuomonę prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr. XIP-4095, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėkoju, kolegos.
Už – 62, prieš – 6, susilaikė 20. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-4095 pritarta.
10.59 val.
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-6 – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju 1 priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-876. Pranešėjas – gerbiamasis A. Dudėnas. Pristatys Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Aplinkos apsaugos komitetas spalio 2 d. svarstė minėtą įstatymo projektą, nusprendė pritarti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju 1 priedu įstatymo projektui Nr. XIIP-879, komiteto pasiūlymui dėl projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. Taip pat komitetas pasiūlė išbraukti projekto 5 straipsnį, kuris kalba apie įsigaliojimą.
PIRMININKAS. Dėkojame A. Dudėnui už komiteto nuomonės pateikimą. Jokių pastabų ir pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nėra. Seimo Teisės departamentas pastabų taip pat neturi. Taigi norinčių kalbėti už po svarstymo nėra. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs sutiktumėte, aš siūlyčiau ypatingos skubos tvarką, kadangi jokių pastabų, pasiūlymų nėra, tai tiesiog laiko klausimas. Ar jūs sutiktumėte? (Balsai salėje) Gerai. Ypatingos skubos tvarka. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą, registracijos Nr. XIIP-876, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Skelbiu balsavimo rezultatus.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 75, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas, projekto Nr. XIIP-876, priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-695(2). Pranešėja – V. Filipovičienė.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė…
PIRMININKAS. Truputį arčiau prie mikrofono, negirdėti.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą, atsižvelgė į pateiktus pasiūlymus ir pastabas. Bendru sutarimu nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju V. Filipovičienei. Buvo pristatyta Sveikatos reikalų komiteto nuomonė. Kviečiu į tribūną V. Aleknaitę-Abramikienę pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Sekundę, tuoj paduosime.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, sprendimas buvo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į gautas pastabas ir tuos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimas – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. Taigi buvo išsakytos dviejų komitetų nuomonės. Norinčių kalbėti dėl šio įstatymo projekto nėra. Norinčių išsakyti savo nuomonę už ir prieš nėra. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui? Aš matau, kad salė tyli. Tada pritarta bendru sutarimu įstatymo projektui po svarstymo.
Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paklausti Sveikatos reikalų komiteto nuomonės. Ar viskas gerai su šiuo įstatymu projektu, daugiau nieko nereikės pataisyti? Ar galėtume šiandien ypatingos skubos tvarka jį priimti? Gerbiamoji Vilija, galima? Oi, tiek iš kairės, tiek iš dešinės pasigirsta balsų, kad galima priimti, ir kalba komiteto nariai, tai, manau, jais reikia tikėti. Aš, kaip pirmininkas, galiu pasiūlyti ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymo projektą. Ačiū. Bendru sutarimu pritarta priimti ypatinga skuba.
Taigi vienas straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Bendru sutarimu galime priimti šį straipsnį? Priimtas bendru sutarimu.
Taigi dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-695, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 82, prieš nėra, susilaikė vienas. Taigi įstatymo projektas, kurio Nr. XIIP-695, yra priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 5 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-298. Pranešėjas – gerbiamasis J. Požela. Pateiks Sveikatos reikalų komiteto nuomonę.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Alkoholio kontrolės įstatymo 5 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gauta Seimo Teisės departamento išvada, į kurią komitetas atsižvelgė ir viskam pritarė. Taip pat Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymai, kuriems buvo pritarta iš dalies. Komiteto priimtas sprendimas – pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Atskirosios komisijos narių nuomonės nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam kolegai. Norėčiau pakviesti į tribūną R. Žemaitaitį. Nėra. Kas galėtų pristatyti Ekonomikos komiteto nuomonę? Kas dirba Ekonomikos komitete? Nėra. Nėra norinčių pristatyti Ekonomikos komiteto nuomonę dėl šio įstatymo projekto?
J. POŽELA (LSDPF). Tai galbūt tada mes patys.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš galėčiau perskaityti komiteto išvadą. Po svarstymo buvo pritarta bendru sutarimu komitete, kaip ir minėjo pranešėjas, gerbiamasis J. Požela. Atskirosios nuomonės nebuvo, visi balsavo vieningai. Galbūt mes taip ir konstatuojame, kad abu komitetai šiam įstatymo projektui po svarstymo pritaria.
Gerbiamieji kolegos, dabar yra diskusija. B. Paužą kviečiu į tribūną. Ruošiasi E. Šablinskas.
B. PAUŽA (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke. Aš ilgai nenoriu kalbėti, bet keletą minčių norėčiau šiuo klausimu pasakyti. Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, net 7 % viso alkoholio rinkos Lietuvoje sudaro kosmetinių gaminių vartojimas ne pagal paskirtį. O visa spiritinių gėrimų šešėlinė rinka sudaro apie 33 %. Ir šitas šiandieninis projektas, kurį mes svarstome, man atrodo, tai yra tiktai dalinis reikalo sprendimas ir nėra visa apimantis klausimas.
Pirmiausia štai dėl ko. Mes norime šitą, kaip čia pasakius, alkoholio tuos visus surogatus uždrausti pardavinėti kioskuose ir kitose laikinose pardavimo vietose. Lyg ir būtų iš vienos pusės pusė bėdos. Tačiau, žiūrėkite, prekybos centruose, kurie turi kur kas didesnę galimybę padaryti nuolaidą šitiems gėrimams, jokių draudimų šiandien nėra. Tada ką mes darome? Pirmiausia šiuo įstatymu mes pažeidžiame Konkurencijos įstatymą, nes sudarome nelygias sąlygas verslininkams.
Kita didelė bėda. Man atrodo, jeigu mes norime išspręsti šitą klausimą, tai pirmiausia teikėjai turėjo tai pasiūlyti ir komitetas maždaug spręsti tą klausimą, kad būtų padarytas koks nors sąrašas šitų draudžiamų vadinamųjų surogatų, ir jie turėtų būti uždrausti visuose prekybos taškuose, nesvarbu, kur jie yra, ar didžiajame prekybos centre, mažesniame ar laikinajame paviljone.
Kitas dalykas. Man atrodo, yra labai daug draudimų, sakykim, alkoholiui, o šitiems gėrimams, jeigu jau mes negalime uždrausti visiškai, tai padarykime šitiems surogatams bent tokius draudimus, kurie yra įteisinti alkoholiui šiandien. Sakykime, po 22 val. negalima nusipirkti, negalima tam tikro amžiaus paaugliams parduoti ir visa kita. Šito taip pat nėra šiandien niekur įteisinta.
Kitas momentas. Man atrodo, pats efektyviausias tai būtų akcizo nustatymas ir padidinimas. Padidinimas akcizo. Mes vis ginčijamės ir visada, kai reikia padidinti vienokiam ar kitokiam alkoholiui akcizo procentą. Tačiau šiuo klausimu mes nė vieną kartą nediskutavome ir tokių pasiūlymų niekas neteikė, kad būtų padidintas akcizas šitiems vadinamiesiems surogatams. Ir jis turėtų būti padidintas iki labai didelio procento, kad tie žmonės, kurie šitą dalyką vartoja, negalėtų paprasčiausiai jo įpirkti, ir pasibaigtų, man atrodo, daug klausimų. Taigi aš negalėsiu pritarti šitam įstatymui dėl to, kad jis yra ne visa apimantis, o tik labai mažą dalį tų smulkių verslininkų, kurie ir taip šiandien labai sunkiai gyvena. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi kviečiu į tribūną E. Šablinską.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pareikšti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 5 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo. Jau aiškinamajame rašte… Galiu pasakyti, kad įstatymo projekto rengimą inicijavo parlamentinė grupė „Už Lietuvą be korupcijos“. Ir kai yra išvardijama labai konkrečiai alkoholio pakaitalai – aviečių, persikų ir panašiai, citrinų, – galiu pasakyti, vargu ar nors vienas Seimo narys yra taip konkrečiai įsigilinęs į šią sritį, kad išsiaiškintų ir surašytų probleminius alkoholio pakaitalus. Antra vertus, kai pasakoma, kad siūlomo projekto teigiamos savybės, teigiami rezultatai – padidės 50 mln. Lt papildomo akcizo, pridėtinės vertės mokesčio pajamų, po tuo slypi kas? Kiek alkoholio bus parduota, kad gautų tokius milžiniškus akcizus?
Svarbiausia, ką aš noriu pabrėžti, uždrausime kioskuose, uždrausime nuo staliukų rajonuose, tai tik sužlugdysime patį smulkiausią verslą. „Maximose“ ir kituose stambiuose prekybos tinkluose šitie jūsų, kas rašė, suminėti pakaitalai visą laiką, jeigu būnat, pasižiūrėkit, yra su akcizais ir nuolaidomis, tik pirkite. Suprantamas dalykas, kad kioske, kuris yra vienetinis, stovi gyvenamajame rajone ar kur kitur, žmonės per langą mato, stebi. O kas mato, kaip didžiuosiuose prekybos tinkluose tie visi paprasti, neįgalintys nusipirkti perka, ir dar mažesnėm kainom.
Vadinasi, čia akivaizdi konkurencija, kurios pažeidimą padarytume, jeigu priimtume šį įstatymą tokį, koks jis pateiktas. Manyčiau, kad jeigu priimat, tai visam verslui turi būti jis vienodas. Smulkus ar didelis, jis turėtų lygiai vienodai ir atsakyti.
Dabar noriu pabrėžti dėl visokių tų odekolonų ir kitų tvarkų – taip, kaip inspekcijos, ir Finansinių nusikaltimų, ir kitos tarnybos dirba gana gerai ir puikiai, išmoko kultūringai elgtis, ateina pas smulkiuosius, paima, patikrina ir, jeigu tai nėra falsifikatai, grąžina atgal. Jau yra vadinamoji kultūra. Dėl paties pirkimo mes gi nieko nepakeisim. Jeigu norim, tokiu būdu galim ir nusikaltimus sumažinti – visus iš anksto pakrypusius vaikučius uždaryti nelaukiant, kol jie pridarys daugiau eibių, kaip dabar iš tikrųjų yra.
Todėl prašau Seimo narius gerai įsigilinti. Įstatymas, sakyčiau, būtų geras, jeigu jis būtų taikytas visiem. O pasekmės, galiu pasakyt, kaip buvo, taip ir bus vienodai. Tokie dalykai. Jeigu žmogus nori išgerti, bus dar blogiau, jeigu jis pradės išvis vartoti kažkokius neaiškius surogatus. Kita vertus, stambieji prekybos centrai kaip moka apeina, pakels kainas vienpusiškai todėl, kad neliks smulkiųjų, ir jie uždirbs, o mes per socialinę aplinką turėsim mokėti tiems smulkiesiems išeitines ir visas kitas pašalpas. Taigi prašyčiau nebalsuoti už šitą įstatymą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Buvo šiuo klausimu išsakytos Seimo narių nuomonės. Taigi norinčių… (Balsai salėje) Ne, ne, vėliau kalbėsim už ir prieš. Dabar pataisos dėl šito įstatymo projekto. Visas pataisas siūlo R. Žemaitaitis. Kadangi R. Žemaitaičio nėra, o… Gerbiamasis Požela, kviečiu jus į tribūną. Gal dar kartą pagal Seimo statutą ir pagal visą Seimo tvarką jūs, kaip atstovaujantis komitetui, turėtumėt pasakyti, ką Seimo narys R. Žemaitaitis siūlo ir kokia yra komiteto nuomonė. Ir kiekvieną pasiūlymą, jeigu galima, labai trumpai pristatyti Seimo nariams.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, kaip minėjau, buvo Teisės departamento išvados, mes joms visoms pritarėme, tai tada turbūt prie jų aš nesustoju.
PIRMININKAS. R. Žemaitaičio pasiūlymai?
J. POŽELA (LSDPF). R. Žemaitaičio. Taip. Pirmas pasiūlymas buvo dėl 1 straipsnio. Argumentai: sąvokos „stoginės“, „kioskai“, „kiti laikinieji statiniai“, „ne patalpose įrengti laikinieji įrenginiai“ Alkoholio kontrolės įstatyme nėra apibrėžtos, dėl to gali būti interpretuojamos ir aiškinamos įvairiai. Todėl Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymas buvo pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikoje nestacionariose mažmeninės prekybos vietose ir kitose prekybos vietose prekiauti skysčiais, technologiniais, parfumerijos, kosmetikos, buitinės chemijos pramonės gaminiais ir kitais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 20 %.“ Komitetas pritarė iš dalies. Argumentai: vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnyje reglamentuojamomis sąvokomis, mažmeninės prekybos vietos skirstomos į stacionariąsias ir nestacionariąsias mažmeninės prekybos vietas. Atsižvelgiant į tai, tikslinga pritarti pasiūlymui teikėjo siūlomas sąvokas „stoginės“, „kioskai“, „kiti laikinieji statiniai“ sujungti į sąvoką „nestacionarios mažmeninės prekybos vietos“. Tačiau netikslinga drausti prekybos skysčiais, technologiniais, parfumerijos, kosmetikos, buitinės chemijos pramonės gaminiais ir kitais ir kitose prekybos vietose, nes tuomet pasiūlymo teikėjo siūlomas draudimas būtų prilyginamas totaliam draudimui prekiauti minėtais skysčiais ir prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai ūkinės veiklos laisvei ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsniui. Todėl komiteto pasiūlymas skamba taip: „Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip…“
1 straipsnis, 5 straipsnio pavadinimo pakeitimas ir papildymas nauja 1 dalimi. Pakeisti 5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, gamybos, prekybos, įvežimo, importo ir vartojimo valstybinis reglamentavimas ir jo ypatumai“, ir papildyti 5 straipsnį nauja 1 dalimi. Tai būtų: „Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti skysčiais, technologiniais, parfumerijos, kosmetikos, buitinės chemijos pramonės gaminiais ir kitais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 20 %, nestacionariose mažmeninės prekybos vietose – kioskuose, paviljonuose, kituose laikinuose statiniuose, nuo ne patalpose įrengtų laikinųjų prekybos įrenginių, prekystalių, vežimėlių, iš automobilių, stoginėse ir panašiai. Šis draudimas netaikomas neapmuitinamose parduotuvėse, esančiose laivuose ir orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, taip pat parodose ir mugėse.“
Ir antra Seimo nario…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, truputėlį jūs čia viską iš eilės, nesusisteminote savo komiteto nuomonės. Dėkoju už tą, ką jūs čia pristatė. Aš Seimo nariams tik noriu pasakyti, kad yra trys Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymai, juos visus nuosekliai pristatė komiteto narys, jiems nuosekliai yra pritarta iš dalies, visiems trims pasiūlymams. Tiesiog mes turim apsispręsti dėl kiekvieno pasiūlymo.
Dabar dėl 5 straipsnio: „Produktų, kuriuose yra etilo alkoholio“ ir taip, kaip nurodyta tekste. Aš noriu paklausti Seimo narių: gal pritariam komiteto nuomonei pritarti iš dalies? (Balsai salėje) Balsuojam.
J. POŽELA (LSDPF). Žiūrėkit, Seimo pirmininke, aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad ir pats pasiūlymų autorius gerbiamasis R. Žemaitaitis sutiko su komiteto sprendimu dėl pritarimo iš dalies ir performulavimu.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Nesvarbu, kad sutiko, bet yra Seimo narių kitokia nuomonė. Vienas yra už, kitas – prieš. Nuomonės išsiskyrė. Tai tiesiog mes dabar turėsim kalbėti dėl kiekvienos pataisos. Labai ačiū jums. Kviečiu kalbėti už pirmąją pataisą. Už… Jūs kalbėsit už komiteto nuomonę, taip, Petrai? Petrai! Jūs kalbėsit už tai, ką priėmė komitetas, taip? Už?
P. GRAŽULIS (TTF). Taip.
PIRMININKAS. Taip.
P. GRAŽULIS (TTF). Čia dėl visko ar tik dėl pataisos?
PIRMININKAS. Ne, ne, tik dėl pataisos.
P. GRAŽULIS (TTF). Dėl pataisos nekalbu, aš dėl viso.
PIRMININKAS. Kiti užsiregistravo dėl pataisos ar dėl viso? (Balsai salėje) Dėl viso visi? Dėl pataisos niekas nenorit kalbėt? Niekas nenorit. Tai tiesiog aš ir klausiu. Norit dėl pataisos? Bronius… Bet jūs neužsiregistravot, Broniau. Tuoj, sekundę, mes iš naujo duosim galimybę užsiregistruoti dėl pataisos. Išjunkit, Broniau, savo mikrofoną. Galit kalbėt, prašau. Gerbiamasis Pauža, jūs galit kalbėt.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pakalbėti pritardamas visam R. Žemaitaičio pasiūlymui, ne iš dalies, nes, kaip aš kalbėjau ir tribūnoje, tada apimtų visus prekybos taškus ir viskas atsistotų į savo vietas. Dabar čia komiteto atstovas aiškina, kad tai yra vieniems leidžiama, kitiems bus neleidžiama. Klausykit, kaip taip galima? Vieniems atseit pagal kažkokį įstatymą yra ūkinis privalumas, o kitiems nėra to ūkinio. Aš manau, kad reikėtų suvienodinti šitą dalyką, ir siūlyčiau kolegoms balsuoti už visą R. Žemaitaičio pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas prieš R. Žemaitaičio pasiūlymą? Norite kalbėti, yra norinčių kalbėti? Nėra. Tiesiog pagal mūsų darbo tvarką, mes turime dabar balsuoti už R. Žemaitaičio pasiūlymą. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad pritartume R. Žemaitaičio pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, už R. Žemaitaičio pasiūlymą balsavo 48 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 24. Yra pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamoji profesorė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, jūs blogai iškėlėte klausimą, nes jeigu komitete pataisų rengėjas pritaria komiteto nuomonei, reikėjo iškelti klausimą kitaip: kas balsuojate už komiteto nuomonę ir kas balsuojate grynai už R. Žemaitaičio pataisas. Šitaip reikėjo pasakyti, o jūs taip sureguliavote, nežinau…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, aš noriu… Aišku, mes galime ir perbalsuoti, bet yra tokia tvarka. Iš pradžių visas Seimas balsuoja už Seimo nario pasiūlymą, tik po to už komiteto. Tai mes darėme jau šimtus kartų. Tokia yra tvarka, ir aš laikausi tokios tvarkos. Dabar balsavome už gerbiamojo R. Žemaitaičio pasiūlymą ir mes visi pritarėme.
Dabar dėl 2… Gerbiamasis B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu palaikyti pirmininko išsakytas mintis, kad čia viskas yra gerai. Balsavome, ir baigta, ir nėra ko daugiau kalbėti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dabar norėčiau vėl paprašyti jūsų susikoncentruoti. Antras R. Žemaitaičio pasiūlymas. Remigijus yra. Jūs tiesiog išdėliokite, nes jūsų nebuvo. Gerai. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš dabar, gerbiamasis pirmininke, po ranka neturiu. Čia, kur yra uždraudimas visose prekybos vietose šitų kosmetinių spiritų, dantų skalavimo skysčių, ir yra šita pataisa, nes susidarė situacija, kad šiandieną kioskeliuose jais laisvai prekiauja, o kai kurie prekybos centrai, ignoruodami, laikydamiesi socialinės atsakomybės, šito skysčio neįsileidžia į savo prekybą. Aš siūlau drausti apskritai prekybą šitų gėrimų. Čia ne gėrimai. Laikomi kosmetiniais dalykais, bet dažniausiai vartojami gėrimams.
Kitas dalykas. Mano bent jau mintis, remiama ir Sveikatos ministerijos, kad jeigu žmogui reikalingas kosmetinis spiritas, kad būtų šeimos gydytojo receptas, lapelis, pagal kurį galėtų įsigyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Remigijau, ar jūs pritartumėte komiteto nuomonei pritarti iš dalies? Ar jūs reikalaujate balsuoti? Gerbiamasis R. Žemaitaitis prašo balsuoti. Vėl visiems noriu… Vienas – už, vienas – prieš dar turite kalbėti dėl gerbiamojo R. Žemaitaičio pasiūlymo. Nėra norinčių kalbėti? Kolegos, aš labai noriu jums akcentuoti pagrindinius dalykus, kad mes dabar balsuojame už R. Žemaitaičio pasiūlymą. Jeigu jo pasiūlymui nebus pritarta, balsuosime už komiteto pasiūlymą. Ar supratome? Ir taip visada darysime. Gerai? Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume R. Žemaitaičio pasiūlymui, balsuojate už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos, jūs tarpusavyje šurmuliuojate, neklausote, po to nesuprantate, kaip reikia balsuoti, tiesiog šiek tiek susikaupimo.
Gerbiamieji kolegos, už R. Žemaitaičio pasiūlymą balsavo 45, prieš – 3, susilaikė 27. Antram R. Žemaitaičio pasiūlymui yra pritarta.
Dėl vedimo tvarkos nori kalbėti J. Požėla.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gal jūs galite patikslinti tiksliai, kurį dabar mes R. Žemaitaičio siūlymą svarstėme, nes jeigu tai yra penktas pasiūlymas, teiktas komiteto išvadoje, jo pasiūlymas iš viso buvo neesminis, stilistinis pasiūlymas. Ne apie tą čia… Man atrodo, sumaišėte…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs paklausykite, ką iš tikrųjų R. Žemaitaitis kalba ir ką jis dabar siūlo. Jūs, Remigijau, prieikite, paaiškinkite. (Balsai salėje)
J. POŽELA (LSDPF). Kolegos, R. Žemaitaitis kalbėjo apie pirmą pasiūlymą, už kurį Seimas jau balsavo, o dabar jis šnekėjo apie visai kitą pasiūlymą manydamas, kad kalba apie pirmą. Ir sumaišė visą Seimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Remigijau, prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, teisingai Juras sako, nes esminis pasiūlymas buvo dėl pirmo, o jūs dėl pirmo jau balsavote. Dėl paties pirmo. Tokiu atveju aš nežinau, reikėtų pritarti komiteto nuomonėms, kai buvo iš dalies atsižvelgta.
PIRMININKAS. Tvarka. Dėl pirmo klausimo, pirmo pasiūlymo mes balsavome už. Dėl antro pasiūlymo, kaip suprantu, R. Žemaitaitis pritaria komiteto nuomonei pritarti iš dalies. Taip? Ar galime bendru sutarimu pritarti iš dalies komiteto nuomonei? Ačiū. Pritarta. Todėl ir sakau visiems susikoncentruoti ir kalbėti iš esmės apie tai, kas yra pristatyta pasiūlymuose.
Gerbiamieji kolegos, daugiau pasiūlymų, pastabų neturime. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, negalime. Balsuosime. Kalbėsime dabar dėl motyvų.
Dėl viso įstatymo projekto viena nuomonė – už, viena nuomonė – prieš. P. Gražulis – nuomonė už. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, šiek tiek pataisų autorius R. Žemaitaitis susimaišė, bet iš tikro jo pagrindinei pataisai yra pritarta. Aš manau, kad negali būti išvardinta tokiam Jonui, Antanui ar Petrui negalima prekiauti, o ten kokiems nors kitiems galima prekiauti. Yra suvienodinta. Jeigu matome, kad daro žalą, kad tikrai yra tie produktai kenksmingi žmogaus sveikatai, uždraudžiame visuose prekybos centruose prekiauti ir visur, kur prekiaujama. Tai yra labai logiška. Todėl, kadangi pritarta šitai pataisai, sveikinu Seimą ir balsuosiu už ir kitus raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, po ilgų diskusijų, atrodo, mes, kiek suprantu, priėmėme gerą, teisingą sprendimą. Norinčių kalbėti prieš nėra. Po svarstymo gal galime pritarti įstatymo projektui? Reikia balsuoti. Jau paleista balsavimo mašina. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-298, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 87, prieš – 1, susilaikė 3. Taigi po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-298, yra pritarta.
11.32 val.
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo suvaržyti Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio laisvę“ projektas Nr. XIIP-1053.
Gerbiamieji kolegos, galiu priminti Statutą, kaip yra numatyta Statuto 23 straipsnio 6 dalyje: „Svarstant šį klausimą, taip pat pateiktame rezoliucijos projekte apsiribojama tik teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Diskusijose dėl rezoliucijos projekto dalyvauja komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po du Seimo narius, pasisakančius „už“ ir „prieš“. Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.“ Gerbiamieji kolegos, pristačiau dar kartą Statuto 23 straipsnio 6 dalį ir kviečiu į tribūną pranešėją M. Zasčiurinską.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos! Pateikimo metu teikiu komisijos išvadas. Pirmiausia, kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad pagal įstatymą mes dabar svarstome valstybinės svarbos klausimą, pabrėžiu, tai nėra paprastas klausimas. Laikinųjų komisijų įstatymas aiškiai nurodo, kad tai yra valstybinės svarbos klausimas.
2013 m. rugsėjo 17 d. į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu kreipėsi generalinis prokuroras, kad Seimas duotų sutikimą suvaržyti Seimo nario P. Gražulio laisvę. Pabrėžiu, kreipėsi rugsėjo 17 d., kai policijos kreipimasis buvo rugpjūčio 1 d. Šis argumentas yra gana svarbus, nes jis dar kartą patvirtina, kad Seimo narys P. Gražulis nusikaltimo nepadarė, nes įstatymas reikalauja, jeigu Seimo narys daro nusikaltimą ir jis yra sulaikomas, tokiu atveju tą pačią dieną prokuroras privalo informuoti apie tai Seimą.
Seimas sudarė atitinkamą komisiją ir komisija pradėjo savo darbą. Pirmiausia komisija išanalizavo Generalinės prokuratūros atitinkamame rašte nurodytus faktus, o faktas yra vienas – buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, kuriame nurodyti tokie faktai, kad Seimo narys P. Gražulis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Reikalavimai buvo trys: sustoti, neiti į renginį ir neperžengti specialiosios policijos juostos „Stop, policija!“ P. Gražulis aktyviais veiksmais nevykdė, kaip prokuratūra nurodo, teisėtų policijos nurodymų.
Komisija paprašė atitinkamos medžiagos. Vieną iš tų medžiagų pagaliau mes, kaip Seimas, gavome, tai yra nepertraukiamą vaizdo įrašą. Tą vaizdo įrašą mes jums parodysime. Jis yra labai trumpas. Komisija taip pat susipažino su radijo pokalbių suvestinėmis ir atliko kitą tyrimą.
Pirmiausia kalbėjo prokurorė. Tiesa, noriu taip pat pabrėžti, kad vadovaudamiesi Laikinųjų komisijų įstatymu mes paprašėme ir visi, kurie atėjo į Laikinąją komisiją, pasirašė pasižadėjimą sakyti tik tiesą ir jie buvo perspėti dėl baudžiamosios atsakomybės. Pabrėžiu todėl, kad ne visose komisijose šitas reikalavimas yra vykdomas. Prokurorė nurodė tuos faktus, kurie išdėstyti prokuratūros rašte, ir atkreipė dėmesį, kad policija galėjo riboti kai kurių asmenų patekimą į šį renginį. Po to komisija išklausė, aišku, ir Seimo nario P. Gražulio paaiškinimus. Apie tai aš nekalbėsiu, jis pats, matyt, apie tai pasakys. Mes išklausėme policijos komisaro K. Lančinsko paaiškinimus ir atsakymus į mūsų klausimus.
Koks atkreiptinas dėmesys kalbant apie šį aspektą? Visų pirma mes išsiaiškinome, kas ir taip buvo aišku, kad taip turėjo būti, kad policija, turėdama atitinkamą operatyvinę ir visokią kitokią analitinę informaciją, iš anksto sudarė veiksmų planą, kaip jinai elgsis, kaip jinai užtikrins viešąjį saugumą, parengė planą ir šį planą Vilniaus komisariatas suderino su generaliniu komisaru. Su kitais žmonėmis ar tas planas buvo derintas? Mums pranešė, kad jis nebuvo derintas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip pasakė policijos komisaras, šiame plane nebuvo modeliuota situacija, kas bus, jeigu Seimo narys įvykdys savo ketinimus. Situacija nebuvo modeliuota. Pabrėžtinas šis aspektas.
Toliau atsakydamas į klausimą komisaras atkreipė dėmesį į tai, kad turint informacijos, kad galimai kas nors įvyks, jokio profilaktinio perspėjimo ar kitokio pokalbio su Seimo nariu nebuvo. Taip pat buvo išsiaiškinta ir tai, kad visi kiti, kurie ėjo į šį renginį, buvo apieškomi ir žiūrima, ar jie neturi kokių nors, trumpai šnekant, bombikių ar kažkokių pagalių, lazdų ir panašiai. Seimo narys nebuvo apieškotas.
Toliau policija atkreipė dėmesį, kad jau yra suteikiama teisė riboti asmenų patekimą į tam tikrą erdvę. Taip pat buvo pabrėžta, kad tai buvo viešas renginys viešojoje erdvėje. Į tai atkreipiu jūsų dėmesį todėl, kad 2010 m. buvo atvirkščiai – tai buvo privatus renginys viešojoje erdvėje. Šį kartą tai buvo viešas renginys viešojoje erdvėje.
Kai mes peržiūrėjome filmuką, buvo aiškiai matyti, kad Seimo narys P. Gražulis „Stop“ linijos neperžengė. Jisai priartėjo prie policijos, atsirado policijos užtvara, policija jį tris kartus pastūmė, vėliau jis bandė prasiveržti, bet policijos juostos neperžengė.
Tada policijos komisaras mums paaiškino, kad policijos juosta, arba policijos rikiuotė, yra vienas ir tas pats. Mūsų komisijos nariai teisininkai mums paaiškino, kad tai nėra vienas ir tas pats. Apie tai, kad nebuvo išankstinio instruktažo, plano, kaip elgtis su Seimo nariu, aš jau kalbėjau.
Mūsų komisija dar kartą išklausė teisininkų specialistų informaciją, kas yra imunitetas. Jūs žinote, kad Konstitucijos 62 straipsnyje yra aiškiai parašyta, kad Seimo narys yra neliečiamas asmuo, ir yra pabrėžta, kad negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Čia iškilo klausimas, ar antrankių uždėjimas, paguldymas ant žemės, nešimas Gedimino prospektu ir uždarymas į atskirą patalpą yra koks nors laisvės suvaržymas. Policijos nuomone, tai nebuvo laisvės suvaržymas. Į klausimą, ar jis padarė nusikaltimą, ar nusižengimą, nes Konstitucijoje yra aiškiai parašyta, kad nusikaltimas, buvo atsakyta, kad jis nusikaltimo nepadarė, ir tai patvirtino prokuroro išvada, kad jis kitą dieną nepranešė Seimui apie įvykdytą nusikaltimą.
Ir dar keletas aspektų. Generalinis prokuroras ir policija yra tokios nuomonės, kad P. Gražulio veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų požymių. Komisija konstatavo, kad mums nepavyko surasti jokių duomenų, kad Seimo narys P. Gražulis galimai padarė nusikaltimą. Todėl komisijai kilo pagrįstų abejonių. Po to komisija sprendė balsuodama ir nusprendė vieno balso persvara (tuoj supažindinsiu).
Aš atkreipiu dėmesį dar į štai ką. Mes dabar balsuodami kuriame precedentą, kitaip sakant, šiuo atveju atkreipiu dėmesį į tai, bent jau mano toks požiūris ir komisijoje mes apie tai kalbėjome, kad komisijos narys, eidamas į rinkimus, viešai deklaravo savo politines pažiūras apie vieną ar kitą renginį. Žmonės jį išrinko, jis tapo tautos atstovu ir klausimas, ar jisai, būdamas tautos atstovas, gali eiti į viešą renginį viešojoje erdvėje? Visus praleido, o jo nepraleido. Į šitą klausimą mes irgi bandėme atsakyti, bet dėl to balsuota nebuvo. Kitaip sakant, ar jis dėl savo politinių įsitikinimų nebuvo įleistas į tą erdvę, kur policija buvo nusprendusi? Todėl komisija balsuodama nusprendė…
PIRMININKAS. Mečislovai, liko 1 minutė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …pasiūlyti tokį rezoliucijos projektą, kad Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis atitinkamu Konstitucijos straipsniu, atsižvelgdamas į generalinio prokuroro D. Valio pranešimą dėl laikinojo suvaržymo, sutinka, kad būtų suvaržyta Seimo nario P. Gražulio laisvė. Aš teikiu jums svarstyti tokios rezoliucijos projektą.
Dabar prašau po mano kalbos šiek tiek susitelkti, keletą sekundžių pasižiūrėkite įrašą, kuris buvo mums pateiktas. Įrašas bus be garso, kad būtų mažiau emocijų. Prašau žvilgtelėti.
PIRMININKAS. Mečislovai, po to reikės atsakinėti į klausimus 10 min.
Rodomas Seimo nario P. Gražulio sulaikymo vaizdo įrašas
Pirmasis klausia A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, laikinųjų tyrimo komisijų, panašaus pobūdžio komisijų, pagrindinis tikslas, matyt, yra nustatyti, ar prokuratūros pateiktoje medžiagoje yra ar nėra kokių nors politinių aspektų ar politinių bylos aplinkybių. Tai mano klausimas būtų jums labai paprastas. Ar komisija nagrinėjo tik atskirai tą epizodą, kai P. Gražulis bandė veržtis ar kirsti liniją, ar žiūrėjo šiek tiek plačiau ir ar nagrinėjo policijos pareigūnų tolesnį elgesį, t. y. surakinimą antrankiais, paguldymą, nešimą, ir kokios nors politinės potekstės čia nematė, ar komisija mano, kad jeigu P. Gražulio vietoj būtų buvęs A. Kubilius, Policijos departamentas būtų elgęsis lygiai taip pat? Ir trečias klausimas, ar nemanote, kad po Policijos departamento tam tikrų viešų pasisakymų, vadovybės viešų pasisakymų, kuriuos aš vertinu asmeniškai, kuriuos pasiklausius man kilo mintis, kad tie asmenys ruošiasi dalyvauti artėjančiuose savivaldos ar Prezidento rinkimuose, juos irgi reikėtų vertinti kaip tam tikrą politinį gestą, o ne teisingumo ieškojimą?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Komisija išnagrinėjo visą tą medžiagą, kurią mes turėjome, šitą medžiagą, kurią gavome, ir savo klausimais bandė nagrinėti tuos aspektus, kuriuos jūs palietėte. Ten buvo pažymėti tokie dalykai, kad Seimo narys viešai deklaravo savo politines, aš pabrėžiu, politines pažiūras, Seimo narys viešai deklaravo tuos veiksmus, kad jis reiškė savo nepasitenkinimą, pabrėžtinas atvejis, kad policija su juo jokių profilaktinių veiksmų neatliko, nei išvakarėse, nei tą pačią dieną jo neperspėjo, kad gal jūs kaip nors darykite ir panašiai, ir panašiai. Žodžiu, mums susidarė toks vaizdas, kad šita situacija, Seimo nario sulaikymas buvo sumodeliuotas iš anksto. Nes sunkiai tikėtina, kad tokie profesionalai, kokie yra Lietuvos policininkai, negalėtų vykdyti iš anksto duotų nurodymų. Tai šitas aspektas. Kartu komisija suprato, balsavimas buvo 6:5, vienu balsu, bet komisija suprato, kad dėl šitos pozicijos šiuo atveju yra kažkas negerai…
PIRMININKAS. Mečislovai, iki 2 min.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …todėl papildomai kreipėsi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą protokoliniu nutarimu, kuriuo prašė išsiaiškinti: pirma, ar tame renginyje policijos pareigūnų veiksmai prieš Seimo narį P. Gražulį buvo adekvatūs jo galimai daromam administracinės teisės pažeidimui; antra, ar panaudodami specialias policijos priemones Seimo nariui ir pašalindami, jį išnešdami iš įvykio vietos, policijos pareigūnai nepažeidė Konstitucijos 62 straipsnio. Ir antras kreipimasis – kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją siūlant atlikti Seimo nario P. Gražulio elgesio tuo metu tyrimą, nes kai kurie komisijos nariai mano, kad tai yra ne nusikaltimas, tai yra ne pažeidimas, o galimi prasilenkimai su etika.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paprašyti, nes laikas labai greitai bėga, klausti – 1 min., atsakyti – 2 min. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamasis komisijos pirmininke, jeigu jūs žinote, Konstitucijos 62 straipsnyje pasakyta: „Seimo nario asmuo neliečiamas“, „Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip…“ Dabar, kai komisijos metu tiek gerbiamasis Vilniaus komisaras, tiek prokurorai sako, kad nebuvo pažeistos mūsų Seimo… kaip pono P. Gražulio teisės, kaip jūs tai galėtumėte vertinti? Aš ne prieš tai, P. Gražulio veiksmus, iš karto pasakau, kad tam yra Valstybės politiko elgesio kodekso įstatymas, kuriuo mes jį galėtume gerai nulinčiuoti. Kaip jūs dabar vertinate, ar po tokių pasisakymų, mums nubalsavus už tai, kad būtų atimta jam ir atiduota teisėsaugai, kitiems Seimo nariams, atsitikus panašiems dalykams, bus galima uždėti antrankius, guldyti ant žemės ir visaip kitaip elgtis, o po to paleisti ir pasakyti – nieko tokio neatsitiko? Dėkui.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Žinote, dėl to aš ir pabrėžiau, kad mes dabar spręsdami šį klausimą kuriame precedentą. Čia buvo klausimas, o kas būtų, jeigu?.. Aš komisijos posėdyje kalbėjau apie tai. Užmirškime P. Gražulio pavardę, užmirškime savo politines partijas, o žiūrėkime, kad Seimo narys. Pavyzdžiui, buvo klausimas, jeigu tas Seimo narys būtų A. Kubilius? Aš to klausimo nepaliečiau. Ar jam būtų galima uždėti antrankius ir t. t., ir t. t., išnešti kažkur, sulaikyti, ar ne? Tai mūsų šios dienos sprendimas ir parodys, koks mūsų požiūris į Seimo nario laisvės suvaržymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamasis kolega, aš, kaip Seimo laikinosios komisijos narys, noriu irgi pateikti keletą klausimų. Ar „Stop“ juostos kirtimas, kaip aiškina policijos atstovai, buvo tik menamas, ar ne, nes tokios juostos, iš paaiškinimo matyti, iš viso nebuvo? Kodėl policijos būrys paprasčiausiai sumanė staigiai blokuoti šaligatviu einantį Seimo narį P. Gražulį su bendraminčiais ir provokavo Seimo narį, stumdydami jį? Taip pat kodėl prieš tai ėję piliečiai buvo praleidžiami, ar nebuvo Seimo nario P. Gražulio sulaikymas ir jo kolegų sulaikymas grynai selektyvus policijos veiksmas? Ar Seimo nariui P. Gražuliui antrankių uždėjimas, jo lokalizavimas, jo prispaudimas prie žemės būrio policininkų nėra laisvės apribojimas ir laisvės suvaržymas? Ar galėjo policijos pareigūnai, nesant požymio apie atliekamą nusikaltimą, atlikti tokius policijos veiksmus be tam gauto Seimo sutikimo? Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, viena minutė, yra prašymas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Kalba yra tokia. Prokuratūra grindžia savo kreipimąsi, kad Seimo narys P. Gražulis pažeidė draudimą peržengti (cituoju) „specialios policijos juostos „Stop policija!“… kad jis pažeidė. Vaizdo medžiagoje mes matėme, kad jis tos juostos neperžengė. Tada policijos komisaras paaiškino, kad policininkų rikiuotė ir yra ta „Stop“ linija. Komisijoje mūsų teisininkai, kurie diskutavo, taip pat pabrėžė, kad juosta ir policijos rikiuotė yra du skirtingi dalykai. O į kitus jūsų klausimus aš galiu pasakyti tik tiek, kad šios dienos balsavimas ir parodys, kaip Seimas žiūri į Seimo nario padėtį, kaip žiūri į antrankių uždėjimą, jo teisės suvaržymą.
PIRMININKAS. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ponas M. Zasčiurinskas čia turi kalbėti kaip komisijos pirmininkas, o ne savo asmeninę nuomonę dėstyti. Bet jis nuolat dėsto savo asmeninę nuomonę, todėl aš siūlau nutraukti klausimus, nes kaip komisijos pirmininkas jis jau viską pasakė. Komisija nubalsavo už tai, kad imunitetas būtų panaikintas. Siūlau toliau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad jau laikas baigiasi, visiškai nedaug, vienas klausimas beliko, tai tiesiog mes buvome nusprendę, niekas neprieštaravo, kad 10 min. bus skirta klausimams ir atsakymams. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš atsisakau žodžio, nes gerbiamasis R. Sargūnas mano klausimus uždavė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis E. Gentvilas, aš manau, paskutinis, kuris klausia.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis Zasčiurinskai, ar jūsų komisija analizavo išankstinius, dar iki to parado buvusius, P. Gražulio pasisakymus, iš kurių lyg ir buvo galima suprasti, kad jis kažką planuoja daryti per šitą paradą, t. y. jo nusiteikimas buvo toks akivaizdus ką nors daryti, kad man, kaip Lietuvos gyventojui, nekilo abejonių – ką nors darys. Taigi, ar analizavote, vertinote jo buvusius pasisakymus iki parado, o ne pačią tą pargriovimo ir pašūkavimo sceną, kurią ką tik vėl matėme?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, mes žinojome P. Gražulio išankstinį, ką jūs ir sakote, nusiteikimą ir panašiai, todėl mes ir klausėme policijos pareigūnų, ar jie darydami planą sudarė, modeliavo situaciją, kas bus, jeigu P. Gražulis įvykdys savo ketinimus. Mums buvo atsakyta, kad jie nemodeliavo šios situacijos. Žinodami jo išankstinius pareiškimus, mes taip pat klausėme, ar… Žodžiu, mes įvertinome šitą situaciją ir gavome atsakymą, kad šita situacija nebuvo modeliuota, kad jis nebuvo perspėtas ir kad jis buvo sulaikytas tik momentiškai, kai priėjo prie policininkų. Atsakydamas į kolegos A. Kubiliaus pasakymą, aš, kaip komisijos pirmininkas, supažindinu su ta informacija, kuri buvo mūsų laikinojoje komisijoje, o savo nuomonės aš nesakau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame kolegai M. Zasčiurinskui. Baigėsi laikas klausimams ir atsakymams. Į tribūną noriu pakviesti P. Gražulį, jis turi galimybę kalbėti.
P. GRAŽULIS (TTF). Ką gi, už Lietuvą, vyrai! Aš šiandien nustebau. Kas pirmininkauja posėdžiui, ar A. Kubilius, ar vis dėlto gerbiamasis V. Gedvilas, bet tai ne esmė.
Tai, kas šiandien vyksta Seime, yra šalutiniai dalykai ir pasekmės viso to, kas darosi mūsų valstybėje. O atsakomybę už visa tai, kas vyksta, turi prisiimti šita institucija – Seimas. Seimas, priimdamas įstatymus, kurie prieštarauja Konstitucijai, leidžia rengti renginius, kurie prieštarauja pagrindinėms konstitucinėms nuostatoms, Seimas padarė nusikaltimą. Aš todėl noriu pacituoti Konstitucijos 28 straipsnį: „Mūsų valstybės pagrindas yra šeima. Tėvystę, motinystę ir vaikystę saugo valstybė.“ Deja, homoseksualų himne vienas iš pagrindinių akcentų – mes sugriausime jūsų šeimą. Jie, gerbiamieji, demonstruoja homoseksualinius iškrypimus ir pateikia tai kaip normą. Taip pat aš noriu pasakyti, kad Seimas priėmė tokius įstatymus, kur pamindamas Konstituciją ir Konstitucijos nuostatą sudarė galimybę jiems žygiuoti ir demonstruoti niekšybę, niekšybę pateikti kaip dorybę. Taip pat noriu jums pacituoti ir Konstitucijos 25 straipsnį, kur sakoma, kad „Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės, socialinės neapykantos (…) kurstymu…“. Tačiau negalima organizuoti tokių renginių, jei jie gali būti pavojingi žmogaus sveikatai, garbei, orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ir ginti konstitucinei santvarkai. Štai šie renginiai prieštarauja mūsų krikščioniško krašto dorovei. Gerbiamieji, jūs gi pamynėte, jūs, Seimo nariai, priimdami įstatymų paketą, pamynėte Konstitucijos pagrindines nuostatas ir leidote paminti visas vertybes, kurias puoselėjo mūsų tauta tūkstantmečius. Tai, ką daro policija, tai tik pasekmės, dar kartą sakau, tik pasekmės.
Aš esu pateikęs keletą įstatymų pataisų ir, deja, Seimas ir praeitos kadencijos, ir šios kadencijos neturi politinės valios priimti tokių įstatymų, kad šios niekšybės nebūtų demonstruojamos. Apie tai reikia kalbėti, apie homoseksualizmą, apie kitus seksualinius iškrypimus, bet reikia kalbėti kaip apie socialinį blogį ir dėti pastangas, kad jo būtų mažiau, o ne atvirkščiai – jį propaguoti su Seimo palaiminimu.
Gerbiamieji Seimo nariai, viešojoje erdvėje ne vienas Seimo narys ir iš kairės, ir iš dešinės sako: o, P. Gražulis daro piarą. Gerbiamieji Seimo nariai, P. Gražulis niekada apie tai nekalbėjo, kol nebuvo eisenų. Uždrauskite, priimkite tuos įstatymus, kuriuos aš siūlau, ir P. Gražulis nekalbės. Bet jūs anksčiau bijojote Maskvos, pataikavote Maskvai, dabar pasikeitė politinė santvarka, iš Vakarų eina įvairus brudas ir purvas su homoseksualais ir visokiais kitokiais ir jūs vėl pataikaujate. Jūs neturite savo pozicijos, jums pagrindinis dalykas – įsiteikti bet kokiai imperijai. Kad ir kokia būtų, bet pagrindinis dalykas – pataikavimas. Paimkime Europos Sąjungos Konstituciją. Niekas nepriėmė, o Lietuva – pirma ir ta Konstitucija liko nepriimta. Mes visur pirmaujame.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jums pasakyti dar vieną svarbų aspektą. Jūs sakote, kad aš kalbu dėl to, kad mano argumentas yra politikavimas ir pigios propagandos siekimas. Štai prieš mane yra byla. 1988 m. buvau sulaikytas ir nuteistas, kad atsisakiau tarnauti sovietinei armijai. Buvau nuteistas ir teismo posėdyje kaip ir dabar pasakiau žodžius: subrendau, supratau, Lietuva okupuota, kad ir kokios būtų pasekmės, bet okupacinei armijai netarnausiu. Tai pasakiau teismo posėdyje. Buvau nuteistas. Lygiai taip pat, prisimenu, gyvenime du kartus buvo uždėti antrankiai. Tada, kaip žinote, ir sovietiniais laikais teismo posėdžiuose teisiamajam būdavo suteikiamas paskutinis žodis. Ir kai čia iš kairės šaukia, laikas, nekalbėk, Gražuli, nes kažkam labai nemalonu… 1988 m. vasario 2 d. teismo metu paraginau žmones aktyviai dalyvauti Vasario 16-osios minėjime, nepabūgti sovietinių represijų, kovoti už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Šiame teismo protokole yra užfiksuoti mano žodžiai. Taip, teismo metu buvau nutrauktas, kaip dabar bando mane kai kurie nutraukti, nors mano kalbos laikas nereglamentuotas Statuto. (Balsas salėje: „Reglamentuotas.“) Aš noriu pasakyti, taip, tada apipurškė dujų balionėliu, nudegino veidą, uždėjo antrankius, bet manęs netrypė keliais ir automobilyje nuėmė antrankius. Šiandien mano atžvilgiu sovietinė milicija… elgėsi daug grubiau negu sovietinė milicija. Tada aš buvau antitarybininkas, o dabar žmonių išrinktas Seimo narys. Štai koks yra požiūris. Jus pažemino policija, ne mane, pažemino Seimą, pažemino tuos, kurie už mane balsavo.
Gerbiamieji, aš jums sakau, kad šiandien noriu pateikti palyginimą. Jūs žinote, kad šita propaganda nesustos. Štai Prancūzijoje priimtas įstatymas, kad galima tuoktis homoseksualams. Vieno Prancūzijos miestelio meras (…) pasakė: tegul mane geriau pakars, bet nelaužysiu savo tradicijų ir aš netuoksiu homoseksualų. Jam gresia 5 metų laisvės atėmimo bausmė, bet jis geriau pasiryžęs net būti pakartas, negu išduoti vertybes.
Kitas klausimas. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs man atsakykite, sovietmečiu aš buvau nuteistas. Ar aš teisingai buvau nuteistas? Pagal sovietinius įstatymus buvau teisingai nuteistas, bet pagal vertybinius dalykus aš kovojau už Lietuvos laisvę, už nepriklausomybę, už demokratiją ir todėl aš džiaugiuosi. Aš už tai džiaugiuosi. Taip, atgavus nepriklausomybę, mane reabilitavo, suteikė man laisvės kovų dalyvio statusą, bet šiandien? Šiandien vėl esu teisiamas, kad ginu vertybes. Nes Europos Sąjunga, kaip anuo metu Sovietų Sąjunga, neša savo „vertybes“. Ar galima pasiduoti šitokiai madai?
Pabaigai noriu pasakyti. Džiaugiuosi, kad turiu ryžto ir jėgų pasakyti tiesą, kad turėjau ryžto ir jėgų sovietmečiu pasakyti tiesą, kad Lietuva okupuota, netarnavau ir netarnausiu. Šiandien jums sakau, kad džiaugiuosi dėl savo pozicijos, savo pozicijos neatsisakau, pasielgiau principingai gindamas Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir ateityje, nesvarbu, kokios būtų bausmės ir sankcijos, aš kitaip nesielgsiu.
Gerbiamieji Seimo nariai, kaip aš balsuosiu? Kadangi ne tik aš vienas esu baudžiamas administracinėmis baudomis, bet ir kiti piliečiai, kurie dalyvavo kartu su manimi, aš solidarizuojuosi su jais, nesidangstysiu Seimo nario imunitetu ir balsuosiu už tai, kad būtų panaikintas imunitetas. Noriu čia būdamas padėkoti visiems žmonėms, kurie palaikė mane už mano akciją, ir tikiuosi, kad ir ateityje Lietuvos žmonės pritars.
Taip pat noriu dar porą žodžių pasakyti apie teismo sprendimą. Teismas gali vadovautis ne tik įstatymu, bet ir protingumo kriterijumi. 96 % žmonių nepritaria, kad šita eisena būtų organizuojama, bet nežiūrint į tai demokratinėje valstybėje teismas, nežiūrėdamas tautos valios, pamynė ir sutrypė tautos valią ir išdavė, įpareigojo savivaldybę išduoti leidimą. Mes esame neteisinė valstybė ir negerbiame savo Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje gali dalyvauti, nuomonę už pasakyti du Seimo nariai ir du Seimo nariai – prieš. Tam yra skirta po 5 minutes.
Noriu pirmąjį pakviesti į tribūną E. Masiulį.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas.
E. MASIULIS (LSF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Na, jeigu mes paklaustume, kas visgi labiausiai Lietuvoje laukia homoseksualų eitynių, tai aš vienareikšmiškai atsakyčiau, kad P. Gražulis. Ir tą jis daro labai nuosekliai jau ne pirmus metus, iš anksto ruošdamasis tam. Iš tikrųjų keista, ar į Seimo nario pareigas įeina šlitinėti Gedimino prospektu apsirengus neaiškios kilmės kombinezonu, užsidėjus kažkokios neaiškios kilmės statybinį šalmą? Petrai, kartais pasižiūrėk iš šono į save, kaip pats atrodai. Niekas nekvestionuoja P. Gražulio teisės reikšti savo nuomonę. Ir aš, kaip liberalas, taip pat gerbiu visokias nuomones. Bet niekas nesuteikia teisės P. Gražuliui, netgi jo Seimo nario mandatas, įžeidinėti kitaip mąstančius žmones, tyčiotis iš kitaip besielgiančių žmonių. Aš manau, kad būdami Seimo nariais mes turime reikalauti vieni iš kitų civilizuotos diskusijos, mes turime rodyti pavyzdį, kad savo nuomonę galima reikšti labai civilizuotais metodais. Deja, kai žmogus nepajėgia kurti, jam belieka vienintelis dalykas – griauti. Ir P. Gražulis yra būtent tos politikos tipažas. Manau, pažiūrėkime, ką mes turime.
Šiandien mes turime aibę įtrauktų žmonių į P. Gražulio politinį veikimą. Sudaryta Seimo narių komisija, kuri eikvoja brangų Seimo narių laiką, tuo metu Seimo nariai galėtų užsiimti kur kas svarbesniais Lietuvai dalykais. O ir aukščiausi teisėsaugos pareigūnai kviečiami į komisijos posėdžius, užuot aiškinęsi nužudymų Dembavoje ar kur nors kitur dalykus, tyrę rezonansines bylas. Yra drebinama viskas, kas tik įmanoma, dėl vieno P. Gražulio tam tikrų įgeidžių.
Man atrodo, kolegos, čia jokių ilgų diskusijų neturėtų būti. Liberalų sąjūdžio frakcija labai aiškiai pasisako už tai, kad reikia pritarti laikinosios sudarytos komisijos nuomonei patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ir kartu parodyti pavyzdį, kad Seimo nariai, nors ir kokios jų nuomonės būtų, kad ir kiek jie būtų vienoje ar kitoje stovykloje, vis dėlto turi turėti ir tam tikros politinės kultūros, turi gerbti policijos pareigūnus.
Ką mes matome iš tų vaizdų? Ar iš tikrųjų nebuvo P. Gražulio… Taigi P. Gražulis pats šito norėjo. Kaip prieš tai su K. Uoka irgi ėjo, per tvoras lipo, tai lygiai taip pat pats nėrė į policininkų glėbį. Taigi viso šito reikia. Šito reikia.
Gerbiamasis Petrai, yra visiškai kitos, normalesnės, civilizuotesnės priemonės savo pozicijai išreikšti. Aš manau, kad reikia P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Galbūt tai bus tam tikra pamoka ir kartu parodymas Lietuvos žmonėms, kad Seimas nėra priedanga žmonių, politikų, kurie dėl savo politinių tikslų gali tyčiotis iš kitų žmonių.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Į tribūną kviečiu V. Vasiliauską.
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš priimdami sprendimą pritarti ar nepritarti laikinosios komisijos išvadoms, pagalvokime, ar savo sprendimu mes atversime duris teisingumui, ar atvirkščiai – atversime duris neteisingumui, kurio Lietuvoje ir taip yra daugiau, ir bus dar daugiau, jeigu mes šitą sprendimą priimsime. Ar tai vis dėlto nėra teisingumo imitacija, kuri taip pat yra tam tikra neteisingumo forma? Ar neverta paklausti generalinio prokuroro, ką jūs veikiate čia, Seime, ieškodami to, ko nepametę, kai Lietuva yra užtvindyta nusikalstamumo bangos, kai jau Lietuvoje mūsų vaikus nusikaltėliai ne tik prievartauja, bet ir degina gyvus?
Ar prokuroras neturėtų paklausti policijos generalinio komisaro, kad užteks irgi žaisti teisingumu, kai vėl keliasi organizuotos gaujos, kai vėl jos užvaldo valstybę? Deja, mes priėmėme šitas žaidimo taisykles ir dabar bandome imituoti teisingumą. Aš taip pat, gerbiamasis Eligijau, taip nekalbėčiau kaip Petras, taip nesielgčiau, pagaliau ir nesugebėčiau, aš neturiu tokių gabumų.
Tačiau vis dėlto pagalvokime kitaip. Jeigu šitą performansą būtų surengęs koks eilinis menininkas arba šiaip vilnietis, kuo visa tai būtų baigęsi? Juk tai truko tik kelias sekundes, ir to būtų niekas net nepastebėję. Tačiau čia populiarus Seimo narys! Vadinasi, prokuratūra ir policija pasinaudojo proga, sukeldamos šitą rezonansinį įvykį ir pridengdamos savo neveiklumą ir bejėgiškumą garsiu Seimo nariu.
Ir dar. Vis dėlto niekas negali, neturi jokios teisės užčiaupti P. Gražulio ir jam nurodyti, kokiomis priemonėmis jis turi savo pažiūras reikšti. Tai yra nurodyta konstitucinio Seimo nario statuso, kuris ne kartą yra apibrėžtas Konstitucinio Teismo ir konstitucinės justicijos bylose. Konstitucinis Seimo nario statusas integruoja visą Seimo nario atsakomybę, visas teises ir pareigas. Jis yra grindžiamas laisvu mandatu, kuris yra ne privilegija, o būtent teisinė priemonė, garantuojanti jam visišką savarankiškumą ir nepriklausomybę. Tačiau laisvas Seimo nario mandatas liks tik tuščia deklaracija, kaip ir daug kas Lietuvoje yra tuščia deklaracija, be Konstitucijos 62 straipsnio, kuris sako, kad Seimo narys yra neliečiamas, jo negalima suvaržyti, negalima suimti be Seimo sutikimo. Tačiau šis 62 straipsnis irgi kai kurios nebrandžios buitinės sąmonės yra traktuojamas kaip kažkokia vos ne (…) atgyvena. O tai yra Konstitucijos vertybė, ir mes šitą vertybę esame daugelį kartų paniekinę.
Dabar Seime yra įsigalėjusi praktika, kad kas tik paprašo – prašau, imkite tą teisinę neliečiamybę, ji yra kaip neverta sudilusio skatiko. Manau, šiandien mes galėtume ir turime progą šitą neteisingą praktiką baigti ir branginti šitą vertybę, kurią mums suteikė tauta, priimdama referendumu Konstituciją.
Gerbiamieji kolegos, pagalvokime šiandien, tai vis dėlto nėra juokai, ir balsuokime taip, kaip liepia mūsų sąžinė, kaip liepia mūsų laisvas mandatas, o ne kokie nors susitarimai arba partijos disciplina. Balsuokime prieš šitą Laikinosios komisijos nutarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija, kaip ir kitais atvejais, kai kreipiasi generalinis prokuroras dėl Seimo nario imuniteto panaikinimo, balsuoja palaikančiai, taip balsuosim ir šį kartą. Žinoma, reikia apgailestauti, kad dėl tokių galimo smulkaus chuliganizmo atvejų, kur dalyvauja Seimo nariai, mums tenka svarstyti čia imuniteto klausimą. Aš manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų peržiūrėti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir nepalikti ten tiek daug dabar esamų arešto galimybių, jau geriau padidinti baudas. Valstybė sutaupytų lėšų, jeigu tų areštų taikymų būtų mažiau. Žinoma, šiuo atveju nemanau, kad tai būtų realios grėsmės Seimo nariui, bet tos teorinės prielaidos verčia prokurorą atlikti tą procedūrą.
Na, o man toks įspūdis, kad mes čia toliau dalyvaujam vieno Seimo nario reklaminėj akcijoj, ta reklaminę akciją labai efektyviai pradėjo mūsų policija, kuri, beje, pavaldi tos pačios partijos kaip ir P. Gražulis ministrui, galiu aš čia daryti prielaidas, kad buvo toks reklaminis užsakymas – pranešti horizontalioj padėty Seimo narį, sudarant galimybes filmuoti visoms kameroms. Matyt, kai tai padaroma per tokią jautrią temą, geresnės reklamos galimybės ir nesugalvosi. Toliau tą reklaminę akciją pratęsė generalinis prokuroras, o toliau čia mes visi turbūt ją tęsiam. Kaip žinom, reklaminė akcija yra sėkminga, tiek paties P. Gražulio, tiek jo partijos reitingai per tą laikotarpį yra išaugę ir, matyt, toliau augs. Tai čia tokios ramios, objektyvios prielaidos.
Dar norėčiau pabrėžti, kad šio balsavimo mes tikrai nevertinam kaip balsavimo už ar prieš tradicines vertybes, šeimos vertybes, kaip norėjo parodyti čia kalbėjęs P. Gražulis. Parlamentaro teisės, galimybės ir pareigos turėtų skatinti ne tokiais chuliganiškais metodais vaizduoti tų vertybių gynimą. Mes čia, Seime, per praėjusią kadenciją balsavom dėl Konstitucijos pataisos, ji galėjo įtvirtinti tradicinės šeimos apibrėžimą Konstitucijos lygiu, nebūtų likę jokios erdvės samprotauti apie Lietuvoj galimas netradicinės orientacijos asmenų santuokas ir būtų užtekę vieno P. Gražulio balso, kad ta pataisa būtų priimta. Bet, deja, šito energingo tradicinių šeimos vertybių gynėjo kaip tyčia salėj neatsirado.
O šiaip, aš manau, kad būtent toks P. Gražulio elgesys, kurį mes stebim per šitą santykį su netradicinės orientacijos žmonėm, yra naudingiausias tų radikaliausių netradicinės orientacijos asmenų lyderiams. Jiems labai patogu pasiimti tokius štai vaizdo įrašus su P. Gražulio veiksmais, kalbomis ir reikalauti kuo didesnės finansinės paramos iš savo skėtinių organizacijų Europoje, prisikviesti kitus toms organizacijoms atstovaujančius politikus į Lietuvą ir t. t. Tai aš manau, kad jie būtų labai nelaimingi, jeigu tokios laikysenos P. Gražulis būtų kažkaip iš tos temos nusišalinęs ar pradėtų elgtis išmintingai. Tai dėl to šiuo atveju, kaip minėjau, frakcija balsuoja už tai, kad būtų sudaryta galimybė teisėsaugai atlikti savo darbą, o pats kontekstas visos šitos istorijos verčia išsakyti daug apgailestavimų.
PIRMININKAS. Dėkojam. Kviečiu V. Uspaskichą. Nėra. Tada K. Daukšį.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Seimo pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu P. Gražulis būtų toks, kaip jis čia pavaizduotas, tiktai dabar tapęs, tai aš irgi sakyčiau: daro žmogus piarą, stengiasi pasirodyti kuo geriau politikoj ir kiti dalykai. Bet jis toks visą laiką buvo. Jis dar tais tarybiniais laikais, kai visi nepyptelėdavom, o sėdėdavom suglaudę ausis, jau tada buvo teisme. Aš manyčiau, kad jo toks charakteris, ir čia nieko nepasakysi. Ir tai, kad jis savo įsitikinimus gina, taip pat ir kitą kartą galbūt ne visai, na, priimtinom priemonėm, tai nereiškia, kad jis tai daro specialiai. Jis nemušė savo žmonos girtas, jis nevogė iš parduotuvės, jis kitų dalykų nedarė, jis gynė savo įsitikinimus ir tą reikia pripažint, ir už tai jį reikia gerbt.
Dabar apie tuos visus paradus. Ar jums nekeista, kad Lietuvos teismas, kuris taip labai sunkiai išgimdo sprendimą, kitą kartą per metus laiko, čia per tris dienas rado, kaip išspręst? Jūsų šitas neužgauna kaip Seimo narių? Ar jūsų neužgauna kaip Seimo narių tai, kad iš viso mes kažkaip sureikšminam tuos dalykus? Ar neužgaudavo jūsų, kaip žmonių, paradai, kurie buvo lapkričio 7 d., arba paradai, kurie buvo gegužės 9 d.? Ar šito mes neatsimenam? Ir ar mes dabar… Aš nelyginu tų dalykų, bet jeigu skauda dūšia, tai kodėl mes turim jam pasakyt, kad tu esi paprastas kriminalinis nusikaltėlis, kurį reikia teist? Aš matau, kad kai kam tas pats yra – ar vienaip, ar kitaip, svarbu, kad didesni ir svarbesni pasakė, svarbu, kad mes nuvažiavom kažkur ir pasitarėm. Aš net galvoju, kad kai kurioms partijoms niekaip neišeina būti Lietuvos partijomis, joms svarbiau būti kažkieno partijomis. Tai aš tikrai galvoju, kad P. Gražulis priėmė labai teisingą sprendimą, jis pats balsuos už tai, kad iš jo atimtų neliečiamybę, už tai, kad jis galėtų su tais žmonėm, su kuriais jis dalyvavo tam įvykyje, dalyvauti visuose (…) teismuose, bet mes, kaip Seimo nariai, neturim leisti iš Seimo nario P. Gražulio, kuris gynė savo įsitikinimus, o ne darė kokių nors kriminalinių nusikaltimų, tą neliečiamybę atimti. Aš manau, kad tie, kurie supranta, apie ką kalbama, ir kurie neapsimeta, kad jiems čia viskas tas pats, ir kurie supranta, kad yra tam tikros vertybės, kurių negalima peržengti ir kurių negalima paneigti, tie balsuos prieš komisijos sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkojam. Motyvai dar, už, prieš. Gal galim susitarti, kad nesikartotume, nes čia kartosis? (Balsai salėje) Gal galėtume balsuoti? (Balsai salėje) M. Zasčiurinskas. Jūs kalbėjot čia gan ilgai, aš girdėjau. (Balsai salėje) Ne, tai aš klausiu, jeigu galima praleisti šitą procedūrą, tai sutrumpinsim laiką. (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Specialus straipsnis. Pirmininke, balsuojam.
PIRMININKAS. Gerai. Siūlau balsuoti. Balsuojame. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalim, Statuto 22, 23 straipsniais ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro D. Valio pranešimą, Seimo laikinosios tyrimų komisijos dėl sutikimo suvaržyti Lietuvos Respublikos Seimo nario P. Gražulio laisvę 2013 m. spalio 2 d. pažymą, sutinka, kad būtų suvaržyta Seimo nario P. Gražulio laisvė. Už tai ir balsuojame.
Už balsavo 59, prieš – 36, susilaikė 5. 71 balso nėra. Nepritarta. Rezoliucija nepriimta ir mes tuoj žiūrime į Statutą: „Jeigu rezoliucijos projekte numatyta patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.“ To nebuvo. Vadinasi, rezoliucija nepriimta.
Padėkos žodis – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš balsavau už, tačiau jūs balsavote taip, kaip ir K. Daukšys sakė, pagal savo supratimą. Dėkoju ir ponams konservatoriams, kurie nuosekliai, tik deklaratyviai, gina vertybes.
Dar vienas dalykas. Pone Jurgi, ką jūs kalbėjote, jūsų Konstitucijos pataisa iš esmės nieko nekeičia, todėl jūs ją ir pateikėte. Kai aš pateikiau Konstitucijos pataisas, kurios iš esmės keičia situaciją, jūs nė vienas nebalsavote už tas Konstitucijos pataisas. Taigi jūs čia neapsimetinėkite šventais, ginančiais vertybes. Jūs tik deklaruojate jas, jomis dangstotės, visomis dorybėmis, visais kilniausiais dalykais jūs dangstote savo niekšybes.
PIRMININKAS. Svarstome kitą darbotvarkės… R. Dagys per šoninį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, aš tikrai, jūs žinote, nesmerkiu jūsų už kai kurias jūsų pažiūras, bet jūs neturėtumėte iškraipyti pačios esmės. Konstitucijos pataisas, kurias jūs manote, kad jos nieko nekeičia, rengė daugelis nevyriausybinių organizacijų. Taip pat rengė Katalikų Bažnyčios teisininkai ir jie mano, kad šitos Konstitucijos priėmimo pataisa buvo esminė, o visa kita yra pridėtinė. Taigi per daug nesusireikšminkite ir kitą kartą ištaisykite savo klaidą. Bus tokia proga.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau.
V. GAILIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, visada pasisakiau prieš formalų įstatymo taikymą, prieš tiesmuką įstatymo taikymą ir norėjau kalbėti kitose stadijose dėl šio klausimo. Šiuo atveju mes buvome įpareigoti išlaidauti ir gaišti savo laiką dėl to, kad pareigūnai, kurių kompetencija yra priimti sprendimus, teikė Seimui klausimą, kurio, jeigu situacija būtų taikoma neformaliai, mes galbūt Seime net nebūtume svarstę.
Aš kalbu apie tai, kad per pastaruosius kelerius metus neprisimenu administracinių bylų, kai būtų buvęs pritaikytas areštas už straipsnius, numatytus dėl šio pažeidimo. Prokuroras, gavęs kreipimąsi, formaliai kreipiasi numesdamas nuo savęs atsakomybę. Teismas turėjo visas galias administracinio proceso metu, ir šiuo atveju nereikėjo taikyti jokių suvaržymų gerbiamajam P. Gražuliui, teismas turėjo pakankamą laisvę rinktis, kokią sankciją taikyti, ir teismas galėjo šią administracinę bylą išnagrinėti. Aš manau, kad mes turėtume atsakingai žiūrėti į pareigūnų kompetenciją ir į formalų tiesmuką įstatymo taikymą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju V. Gailiui.
12.28 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, aš dar norėčiau perskaityti keletą pranešimų. Dėl Seimo nario V. Gedvilo prašymo: „Informuojame, kad spalio 8 d. Darbo frakcijos posėdyje buvo svarstytas Seimo nario V. Gedvilo prašymas dėl narystės Darbo partijos frakcijoje atkūrimo. Bendru frakcijos narių sutarimu šiam prašymui buvo pritarta.“
Kitas pranešimas dėl Darbo partijos frakcijos seniūno pasikeitimo: „Informuojame, kad šių metų spalio 8 d. Darbo partijos frakcijos posėdyje buvo svarstytas Darbo partijos frakcijos seniūno prašymas dėl atsistatydinimo iš Darbo partijos frakcijos seniūno pareigų. Bendru frakcijos narių susitarimu šiam prašymui buvo pritarta. Taip pat nutarta naujuoju Darbo partijos frakcijos seniūnu paskirti frakcijos narį V. Gapšį.“
12.29 val.
Gerbiamieji kolegos, svarstome darbotvarkės 1-10 klausimą – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Pranešėja – V. Baltraitienė, darbo grupės vadovė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Laba diena visiems. Jums šiandieną teikiami penki įstatymų projektai, kurie buvo pagal koncepcijoje nustatytus laiko etapus parengti ir kuriuos mes turime dar šioje sesijoje priimti, kad galėtume pradėti rengtis artėjantiems rinkimams.
Pirmasis iš įstatymų yra Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimas ir papildymas. Labai trumpai pristatysiu pačią esmę, kas čia keičiasi. Turbūt patys pagrindiniai pakeitimai yra tie, kaip naujoje kadencijoje yra formuojama Vyriausioji rinkimų komisija. Yra siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 dienų ir ne daugiau kaip 200 dienų, nes po Seimo rinkimų yra gana ilgas tarpas iki Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų. Naujai suformuota komisija, jeigu yra pakeitimų (matome, kad dažnai gali būti keičiamas ne tik pirmininkas, bet ir kiti komisijos nariai), gali iš tikrųjų įsitraukti į normalų darbą ir pasirengti artėjantiems rinkimams, ne taip, kaip dabar būna, kad pakeičiame ir tuoj pat jau yra kiti rinkimai, nauji žmonės nespėja tam pasiruošti ir komisija nesusistyguoja.
Kitas gana rimtas pakeitimas, kurį siūlo darbo grupė. Jūs žinote, kad anksčiau į komisiją savo atstovus deleguodavo Teisingumo ministerija, teisingumo ministras ir Teisininkų draugija (po keturis). Būdavo traukiami burtai ir jie būdavo patvirtinami balsuojant Seime. Dabar yra siūloma, kad, be teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos, kurie siūlo po du kandidatus, teisę siūlyti taip pat turėtų finansų ministras ir vidaus reikalų ministras.
Kodėl mes ėmėmės šitokių siūlymų? Tiesa, ne tik (…), bet už juos būtų balsuojama slaptai, nebūtų traukiami jokie burtai, nes kiekvienas, kas deleguoja atstovus į Vyriausiąją rinkimų komisiją, turi prisiimti visišką atsakomybę už šituos žmones, kad nebūtų parengti per kokius nors tinklalapius, per savo kokius nors asmeninius… turi prisiimti visišką atsakomybę.
Siūlome, kad finansų ministras teiktų tokį kandidatą, kuris turėtų atitinkamą išsilavinimą, taip pat būtų susijęs su mokesčių administravimu, dirbęs toje srityje. Vidaus reikalų ministras taip pat turėtų deleguoti tokį asmenį, kuris turėtų teisinį išsilavinimą ir būtų dirbęs viešojo saugumo sistemoje toje srityje, nes kai mes diskutavome su Vyriausiąja rinkimų komisija, labiausiai šito ir trūksta – šitų konsultacijų.
Teisingumo ministras pateikia du kandidatus, Teisininkų draugija – du kandidatus. Politinės partijos taip, kaip ir buvo, teikia savo kandidatus, bet reikalavimai irgi yra sugriežtinami. Turi būti ir išsilavinimas, ir rinkimų patirtis, nebūtinai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, bet kad būtų dirbę apygardų ar savivaldybių komisijose, kad ateitų žmonės ir iš politinių partijų, ir turėtų tam tikrą kvalifikaciją.
Mes neiname tuo keliu, kaip nuėjo kitos valstybės, kad turi ir testus laikyti, ir egzaminus, bet vis tiek atsakomybę ir partijos turi prisiimti. Taip pat turi būti nepriekaištingos reputacijos šitie asmenys.
Turbūt pagrindiniai tokie siūlymai, neskaitant to, kad informacija turi būti teikiama viešai, turi būti prieinama, turi būti atsiskaitoma praėjus ne mažiau kaip 120 dienų po visų galutinių rezultatų patvirtinimo, kad būtų daugiau skaidrumo ir viešumo.
Kitas dalykas. Siūloma, jeigu apsisprendžia ir Seimas balsuoja, bet įstatyme numatyta, kad gali būti nuolat dirbantis Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas. Ne valandinis darbo skaičiavimas turėtų būti, jeigu taip būtų atsispręsta. Tiek trumpai. Tokie pakeitimai, kurie suderinti su Vyriausiąja rinkimų komisija ir mūsų darbo grupėje vienbalsiai buvo priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Virginija, teikiamame jūsų VRK įstatymo projekte siūloma keisti (apie ką jūs ir kalbėjote) VRK sudarymo tvarką. Taip ir lieka neaišku, ar ši komisija bus renkama ketverių metų įgaliojimų laikotarpiui, kaip iki šiol, nors kai frakcijos reiškėme nuomonę ir poziciją dėl koncepcijos, tai buvo siūloma, kad išliktų tokios pats trukmės, ketverių metų, kadencija.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ketveri metai, nes Seimo rinkimai vyksta kas ketveri metai. Ir parašyta: po Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 dienų ir ne daugiau kaip 200.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Bet parašyta – ir po pirmalaikių.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Jeigu tokie būtų, tada taip, kadencija keistųsi, bet po kitų rinkimų… Šiaip ketveri metai. Pirmalaikių pas mus dar tokių kaip ir nėra, gal nebus tokios praktikos. (Balsai salėje) Vieni buvo, bet dabar nėra.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, aš visiškai sutinku, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai turi būti neatsitiktiniai žmonės. Man nepriimtina, kai komisijos nariai renkami, pavyzdžiui, Darbo biržoje ar internete duodant skelbimą, kas norite, ateikite ir panašiai. Aš pritariu, kad reikia sugriežtinti reikalavimus tokiam kandidatui. Prašau pakomentuoti, ką reiškia nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis? Nepriekaištingos reputacijos.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Apibrėžimas yra kituose įstatymuose, kad tai turi būti neteistas, pasibaigęs teistumas. Jeigu žmogus buvo teistas, teistumas turi būti pasibaigęs, ir neatleistas už priesaikos arba pažado sulaužymą. Jeigu dėl to buvo atleistas, turi būti praėję daugiau kaip treji metai. (Balsai salėje) Ir už tą, jeigu jis dėl to buvo atleistas iš darbo.
PIRMININKAS. Klausia K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, Vyriausioji rinkimų komisija yra valstybės institucija, kuri turi viešojo administravimo teises. Valstybės tarnautojai taip pat turi viešojo administravimo teises. Kodėl asmenims, pretenduojantiems tapti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais, taikomi kitokie nepriekaištingos reputacijos reikalavimai negu valstybės tarnautojams?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Todėl, kad jie nedalyvauja konkurse, jiems yra taikomi šiek tiek kitokie, mes negalime visiškai sulyginti su visais kitais komisijos nariais. Tiems komisijos nariams, kurie dirba nuolat, yra taikoma lygiai tas pats kaip visiems valstybės tarnautojams. Šitie kitokiu būdu ateina, tai yra ketverių metų kadencijai. Juos arba siūlo ir Seimas už juos slaptai balsuoja, jie jokiame konkurse nedalyvauja, arba partijos, kurios siūlo savo atstovus, išvis nedalyvauja, partija pati apsisprendžia ir niekas neturi teisės pasiūlyti keisti šitą atstovą, jeigu jis atitinka šiuos reikalavimus. Tie žmonės, kurie dirba Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, kaip jūs sakote, viešojo administravimo institucijoje, jiems reikalavimai taikomi visiškai tokie patys kaip ir visiems valstybės tarnautojams. Jie dirba nuolat, nesvarbu, vyksta rinkimai, nevyksta rinkimai. Nuolat dirbantys žmonės. Tie, kuriuos deleguoja, yra laikinai dirbantys.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkei. Yra kalbančių tik už. Gal galiu paprašyti iš karto balsuoti dėl pritarimo po pateikimo? Balsuojame.
Už – 51, prieš nėra, susilaikė 9. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatyta svarstyti lapkričio 7 dieną.
12.39 val.
Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-969 (pateikimas)
Svarstome darbotvarkės 1-11 klausimą – Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-969. Pranešėja – V. Baltraitienė, darbo grupės vadovė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Dėl Prezidento rinkimų iš tikrųjų darbo grupė pateikė naują įstatymo projektą, daugelio straipsnių yra tam tikri pakeitimai, bet jie visi yra techninio pobūdžio. Visiškai nėra, kad keistume ar sistemą, ar kas gali kandidatuoti, kas negali, kad keistume agitacinį laikotarpį, kaip galima agituoti – tokių esminių pakeitimų nėra. Tik pasakysiu, kad mes visur įteisinome, kad rinkėjų pavėžėjimas yra apmokamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, kad tai paskatintų kuo aktyviau žmones dalyvauti. Negalima palikti kaip buvo vienų rinkimų metu, kad savivaldybėms pinigų tam neskyrė, o niekam kitam pavėžėjimo organizuoti neleido. Vežė kas norėjo, kaip norėjo, jokios kontrolės nebuvo. Turime įstatyme numatyti, ir visuose rinkimų įstatymuose bus tas pats. Ir Prezidento rinkimų įstatyme, ir kai kuriuose savivaldos rinkimų. Seimo rinkimų jau buvo kai kurie pakeitimai, šitie pakeitimai yra įkeliami ir į Prezidento rinkimų įstatymą.
Taip pat užtikrinama, kad kai vyksta balsavimas paštu, vokai yra grąžinamai ne pašto darbuotojams, bet jau komisijai, atiduodama savivaldybių ar apygardos komisijai. Manau, kad šie komisijos nariai prisiima atsakomybę, jie yra atsakingi už savo darbą, o pašto darbuotojai tokios atsakomybės neprisiima. Po balsavimo visi dokumentai patenka į komisijas, kur yra saugomi, o ne pašte. Būtent komisijoje.
Daugiau nežinau, gal aš į klausimus atsakysiu, jeigu yra, nes čia daugiau techniniai dalykai. Pačios sistemos, kandidatų kėlimo, jų dalyvavimo agitaciniu laikotarpiu, kaip vyksta jų rinkimai, niekas nekeičiama. Gali dalyvauti, kaip ir partijų iškelti kandidatai, ir patys išsikėlę. Tiek trumpai apie Prezidento rinkimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti kaip visada M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, mano klausimas dėl rinkimų agitacijos. Ten rašoma, kad bet kokia rinkimų agitacija yra draudžiama rinkimų dieną, t. y. panaikinamos išimtys nuolatinei vaizdinei agitacijai. Ar tai reiškia, kad mes turėsime nuimti tuos plakatėlius?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš tuoj paaiškinsiu. Iš tikrųjų Teisės departamentas pasakė, kad labai neaiškiai išdėstyta šita nuostata. Jeigu žiūrėsime Prezidento rinkimus, 49 straipsnyje ir po to per kitus įstatymus labai aiškiai parašyta, kad neleidžiama agituoti, išskyrus vaizdinę agitaciją. Anksčiau buvo: išskyrus vaizdinę agitaciją, kuri pakabinta likus 48 val. O dabar dėl visos vaizdinės agitacijos, nesvarbu, ar jinai nuo pat agitacinio laikotarpio pradžios kabėjo, ar jinai pakabinta prieš 48 val., jos nuimti nereikia, jinai galioja visą laiką. Gali būti. Išskyrus rinkimų vietose ir 50 metrų apie rinkimų apylinkes, ten negali būti, tas, kas buvo, ir lieka įstatyme. Bet čia mes panaikiname, nes niekas nesugebėjo kontroliuoti, ar agitacinis plakatas prieš 48 val. atsirado, ar prieš mėnesį, kai leidžiama pradėti agitaciją. Mes tą panaikinome, nes visi pripažino, kad nėra jokios kontrolės. Čia tik aiškinamajame rašte labai neaiškiai parašyta ir galima suprasti, kad reikia visą panaikinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, kad visi supratome. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už balsavo 55, prieš nėra, susilaikė 5. Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Numatytas pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 7 d.
12.44 val.
Svarstome Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Prašom, Virginija.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Teikiamas dar vienas Rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris irgi yra labai svarbus, artėja rinkimai. Čia pakeitimų yra šiek tiek daugiau. Pirmiausia noriu pradėti nuo to, kad Konstitucinis Teismas išaiškino, jog rinkimuose į Europarlamentą turime sudaryti sąlygas dalyvauti ne tik partijų iškeltam sąrašui, pateiktam sąrašui, bet ir tiems žmonėms, kurie nepriklauso vienai ar kitai partijai. Ilgai svarstėme ir buvo nuspręsta rinkimų sistemos nekeisti, lieka proporcinė rinkimų sistema. Nei čia vienmandačius įvesi, nei čia padarysi kažkaip kitaip. Siūlome, kas yra ir daugelyje kitų valstybių, tokia patirtis yra, įvesti naują, kaip čia pasakius, sąrašą, kurį galėtų sudaryti visuomeninis rinkimų komitetas. Tai reiškia, kad žmonės, grupė žmonių, sukuria šitą komitetą būtent vieniems rinkimams. Jeigu tas komitetas dalyvauja Europarlamento rinkimuose, nesvarbu, jis nebūtinai gali dalyvauti savivaldos rinkimuose, arba jeigu nedalyvauja Europos Parlamento rinkimuose, laisvai galės dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose.
Ką reiškia visuomeninis rinkimų komitetas? Lygiai taip pat kaip dėl referendumo susikuria iniciatyvinė grupė, taip ir dėl šitų rinkimų susikuria iniciatyvinė grupė, kurią vienija kažkokia bendra idėja. Sakykime, ką mes Seime labai svarstėme, branduolinę energiją vystyti ar atsinaujinančią energiją. Ir grupė žmonių, kurie nori kandidatuoti į Europos Parlamentą, teikti savo kažkokius pasiūlymus, kovoti už vieną ar už kitą idėją, susikuria, reikalavimai yra tokie pat kaip ir partijoms, likus 65 dienom iki rinkimų, viskas tas pats kaip partijoms, turi užsiregistruoti, įsisteigti, įsiregistruoti Teisingumo ministerijoje ir dalyvauti rinkimuose. Lygiai taip pat negali pateikti daugiau kaip 22 kandidatų sąraše, lygiai taip pat turi mokėti tokį pat užstatą kaip ir partijos. Noriu pasakyti, kad darbo grupė siūlo sumažinti užstatą iki 5 vidutinių darbo užmokesčio dydžių. Buvo 10, darbo grupė nusprendė, kad tai yra per didelis mokestis, kad būtų mokama tik 5.
Ir dar vienas dalykas, kad visi, lygiai taip pat ar partijų sąrašai, ar visuomeninis komitetas, turi surinkti 10 tūkst. parašų, kad už šitą sąrašą tiek pasisakytų. Mūsų priminiame projekte šito nebuvo pasiūlyta, bet visuomenininkai, kurie atstovavo ir kurie dalyvavo darbo grupės darbe, pasiūlė, kad visiems vienodai būtų taikomas šitas reikalavimas. Nes jūs žinote, kad jeigu vienmandatininkas pats išsikelia, jis turi surinkti 1 tūkst. parašų vienoje savo apygardoje. Tai mes manome, kad 10 tūkst. nėra labai didelis skaičius parašų, juos reikia surinkti per visą Lietuvą. Prezidento rinkimuose yra taikomas 20 tūkst. Buvo įvairių pasiūlymų, labai ilgai svarstėme, paskui apsistojome prie 10 tūkst. Negaliu sakyti, kad taip buvo vienbalsiai nutarta, bet būtent dėl kiekio parašų, kiek rinkti.
Daugiau visi kiti pakeitimai susiję su bendrais rinkimų… ne sistema, bet lygiai ta pati agitacija turi būti šalinama ir kiek ji gali galioti, kaip turi būti rinkėjai pavežami. Daugiau esminių pakeitimų nėra. Rinkimų užstatas grąžinamas visiems, nesant pažeidimų. Jeigu nėra pažeidimų rinkimų metu, šitas sąrašas nepadarė kokių nors pažeidimų, po rinkimų užstatas yra grąžinamas visiems. Tiek trumpai apie Europarlamento rinkimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmoji klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasitikslinti, gerbiamoji pranešėja. Jūsų teikiamame įstatymo projekte yra nustatomas apribojimas savivaldybės administracijos direktoriaus teikiamiems asmenims būti partijos nariais, bet nenustatomas apribojimas būti rinkimų komiteto nariais. Ar partijos nariai galės būti, ar ne?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Rinkimų komiteto?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Taip.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, mes tai labai ilgai svarstėme ir steigėju gali būti, kaip aš suprantu, bet… Toks yra, žinau, mes svarstysime, kai Teisės departamentas mums paaiškins. Labai ilgai svarstėme, kaip čia būtų ir kaip kontroliuoti. Kas gali uždrausti, jeigu jis nėra tame sąraše, pavyzdžiui, rinkimų sąraše vienos partijos, bet jis atsiranda komiteto sąraše, nerandame galimybės uždrausti jam dalyvauti. Čia yra sudėtingas dalykas. Seimas turės apsispręsti, ir manau, sulauksime labai daug pasiūlymų. Svarstymo metu turėsime rimtai pasvarstyti ir komitete, ir visur.
PIRMININKAS. Klausia M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Rinkimų įstatyme yra numatyta, kad rinkimų komiteto pavadinimas negali būti tapatus politinių partijų pavadinimui. Bet rinkimų komitetas nėra juridinis asmuo, todėl jis nėra registruojamas juridinių asmenų registre. O registruojant rinkimų komitetą Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, jo pavadinimo atitikimo teisė (…) keliamiems reikalavimams, netikrina nei notaras, nei Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija, nei Teisingumo ministerija, kaip tai daroma dėl visų juridinių asmenų ir politinių partijų. Ir čia kyla klausimas, ar nebus piktnaudžiavimo pasirenkant komitetų pavadinimus, kurie gali klaidinti visuomenę. Pavyzdžiui, yra Liberalų sąjūdis, na, bus kokia Liberalų sąjunga, Liberalų susivienijimas arba Darbo sąjunga. Čia bus klaidinami rinkėjai. Ar jums taip neatrodo? Ačiū.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, gali būti, jūs irgi buvote darbo grupėje, mes labai ilgai svarstėme, kaip tą padaryti. Tai palikome taip, kaip yra daug kur, kad tapatus negali būti. O panašus? Vienam toks bus panašus, kitam toks bus. Buvo svarstoma, kad netgi partijos pavadinimo, to žodžio, kaip sakote, liberalų nebūtų, darbo, socialdemokratų nebūtų ar Tėvynės sąjungos. Aš čia siūlau palikti svarstant ir teikiant pataisas. Darbo grupėje mes palikome, kad tik tapatus, kaip yra ir daugelyje kitų Europos valstybių.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, klausimas toks. Ar turės teisę kandidatai gauti rinkėjų sąrašus? Ir dar vienas momentas. Ar rinkimų stebėtojo pažymėjimo išdavimas yra būtinas, jūsų nuomone, tarptautiniams rinkimų stebėtojams?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš manau, kad visiems stebėtojams reikia, negali būti… Kai atvažiuoja tarptautiniai stebėtojai, jeigu yra, jie užsiregistruoja ir jie turi kitokį pažymėjimą. Gal ne tokį kaip mūsų pažymėjimą, bet jie šiaip nesugalvoja atvažiuoti be Vyriausiosios rinkimų komisijos žinios stebėti. Tada, vadinasi, jie ne stebėtojai ir negali būti balsavimo patalpoje. Visiems kitiems, aš manau, kad reikia būtinai, kad galėtume atskirti, nes kitaip neatskirsi, kuris stebėtojas, kuris ne. O rinkėjų sąrašų mes nesvarstėme, manau, kad ne. Mano asmeninė nuomonė. Bet darbo grupė šito nesvarstė, kad visiems kandidatams būtų pateikiami rinkėjų sąrašai.
PIRMININKAS. Klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamoji Virginija, tikrai gerbiu visą šią platformą Europos Parlamento rinkimų taisymo, bet jūs galėtumėte dar sykį pakartoti, kam buvo reikalingi šitie su visuomeniniu komitetu susiję pataisymai. Aš žinau, kad jūs turite argumentų, bet jūs galėtumėte paprasčiausiai pasakyti, kuo senas dalykas, senasis įstatymas buvo blogas? Būkite gera.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Senas buvo blogas tuo, kad buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą klausiant išaiškinimo, ir iš tikrųjų Europarlamento rinkimuose negalėjo dalyvauti žmonės, nesantys partijų sąraše. Gal nenori eiti nė su viena partija, nenori priklausyti tai partijai, nenori būti jų sąraše ir vykdyti jų programos, o turi savo. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą turėjome sudaryti galimybę, kad galėtų dalyvauti ne politinių partijų atstovai. Kitokio būdo neradome. Tai sugalvojome ne patys, tai kitų valstybių patirtis, kad būtent vieniems rinkimams susikuria iniciatyvinė grupė ir įsteigia tą visuomeninį rinkimų komitetą.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, aš dėl tų 10 tūkst. prašų surinkimo. Ar nemanote, kad yra per didelis partijoms? Partijos lyg ir gali surinkti, problemų, ko gero, nėra, bet kam be reikalo tuos žmones erzinti, judinti? Ko gero, ir jūs esate rinkę, ir kitos politinės partijos, ir žinote, kad žmonės labai neigiamai reaguoja į tuos parašų rinkimo lapus arba bent jau rinkimus. Ar nevertėtų atsisakyti tų dalykų, juo labiau politinėms partijoms?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Kaip minėjau, buvo pasiūlyta taip, kaip ir vienmandatininkas, pats save iškėlęs, turi susirinkti parašus, kai jo nedeleguoja partija. Taip ir buvo pirminiame projekte, kad ir visuomeninis rinkimų komitetas, kad nebūtų prisisteigusių ten visokių neaišku kokių… Kaip sako, yra baimė, kad viena laiptinė sugalvojo, šiaip sau žmonės sugalvojo, užsiregistravo visa gyvenamojo namo laiptinė ir dalyvauja rinkimuose. Užstatą sudedame, o paskui mums jį vis tiek grąžins, ir tokį vos ne cirką padaryti. Tai buvo pasiūlyta, kad jie turi surinkti 10 tūkst. parašų. Tada, kaip ir minėjau, visuomenininkai ir pasiūlė: o kuo mes skiriamės nuo politinių partijų? Jeigu mus įvedate, tai mes lygiai taip pat visi vienodai ir surenkame. Partija, taip, savo turi, bet yra… Čia mes tokią didesnę demokratiją padarome ir suvienodiname labiau, neišskiriame partijų – uzurpavusios savo rinkėjus ar savo turimus narius ir nerinks tų parašų. Aš čia nieko blogo nematau. Visi turės padirbėti, ne tik visuomenininkai.
PIRMININKAS. Klausia V. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Pagal Europos Sąjungos sutartį Lietuva turės suteikti teisę dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečiams. Kaip tai atsispindi jūsų projekte? Man atrodo, kad čia nekalbama visiškai apie tai, apie jų teisę. Jeigu, pavyzdžiui, suteikiama teisė kurti visuomeninius rinkimų komitetus Lietuvos piliečiams, tai lygiai taip pat Briuselis įpareigos tą teisę suteikti ir Europos Sąjungos piliečiams.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Buvo mūsų toks sprendimas, kad mes per maža valstybė ir šito neteikiame, o žiūrėsime, ar mums bus kokių nors priekaištų, ar nebus dėl šito. Aš tik noriu pasakyti, kad tie, kurie nuolat gyvena Lietuvoje, kurie yra, jie gali dalyvauti rinkimuose ir būti kandidatais. Bet mes šiandien dar kartą svarstėme, kad jeigu jie gyvena, sakykime, Vokietijoje ar dar kur nors, tai kurti čia visuomeninį rinkimų komitetą pagal ką nors darbo grupė nesiūlo. Jeigu bus tokių Seimo narių pasiūlymų, taip, tada svarstysime, bet darbo grupė to nesiūlo.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamoji pranešėja, parašų rinkimas visada kelia tam tikrą visuomenės susierzinimą. Kokia jūsų nuomonė, ar tai nesumažins rinkimuose dalyvaujančių rinkėjų skaičiaus ir jų aktyvumo rinkimuose?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Kad kelia susierzinimą, manau, kad taip, tai kelia, bet vėlgi viskas priklauso nuo to, kaip tu renki tuos parašus. Jeigu bruki per prievartą, tai vienas dalykas, jeigu eini, dėstai savo poziciją, kitas dalykas tuos parašus surinkti. Bet kad dėl to padidėtų ar sumažėtų aktyvumas, aš nemanau, nes parašų rinkimas to nei sumažina, nei padidina. Gal kaip tik, sakyčiau, padidina, žmonės daugiau sužino.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Bukauskas. (Balsai salėje) Balsuojame. Vyksta balsavimas.
Už – 47, prieš – 1, susilaikė 12. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kaip ir kitus įstatymus, siūloma svarstyti lapkričio 7 d.
12.58 val.
Politinių partijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-971 (pateikimas)
Svarstome Politinių partijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėja – V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Yra padaryta, kad techniškai atskiriamas vienas įstatymas į dvi dalis. Jūs žinote, kad kodeksas yra konstitucinis įstatymas ir į konstitucinį įstatymą įtraukti Partijų finansavimo įstatymą, manome, yra netikslinga, išskyrus į Rinkimų kodeksą, turėtume įtraukti Politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymą. Yra techninis dviejų įstatymų atskyrimas. Prieš kelerius metus buvo sugalvota, kad juos reikia sujungti. Manau, kad buvo padaryta klaida, nes konstitucinis įstatymas, kodeksas nėra taip lengvai keičiamas, o čia vyksta partijų visokia migracija, visokie keitimai. Politinių partijų finansavimo įstatymas nieko bendra su rinkimais neturi. Tas pirmasis – Politinių partijų finansavimo įstatymas – yra grynai iš bendrojo įstatymo išimamos nuostatos ir paliekama tik tai, kas yra būdinga Politinių partijų finansavimo įstatymui.
Iš karto pasakysiu apie kitą įstatymą. Taip pat techniškai lieka Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme, plius atsiranda visuomeniniai komitetai, nes jie lydi, bet čia jau prie politinių kampanijų finansavimo. Visuomeninių komitetų prie partijų finansavimo nėra.
Čia aš negalėčiau nieko daugiau pasakyti, nes daugiau nekeičiame nė vienos nuostatos. Aš žinau, kad yra pasiūlymų, yra noras teikti pataisas, tai po pateikimo, manau, sulauksime nemažai pataisų keičiant tiek vieną, tiek kitą įstatymą. O dabar yra tik techninis: vienas atsiduria kodekse, o kitas, kaip ir visi įstatymai, kuriems reikia, kad balsuotų 71 ir tas 71 būtų daugiau kaip pusė. O dėl Rinkimų kodekso yra jau visai kiti reikalavimai, taip lengvai įstatymų nepakaitaliosi. Jeigu turite pasiūlymų, turėsite teikti.
PIRMININKAS. Klausia V. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamoji pranešėja, projekte siūloma, kad į valstybės biudžeto asignavimo sąskaitą negali būti nukreiptas jokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad politinė partija, kuri pažeidė įstatymus, ne pagal paskirtį panaudojo lėšas ir panašiai ir prieš ją pradėtas baudžiamasis persekiojimas, vadinasi, teisėsauga pagal jūsų siūlomą projektą negalės areštuoti tokios partijos sąskaitos. Kaip tai suprasti?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš noriu pasakyti, kad mes nesiūlome šito. Tai jau buvo galiojančiame įstatyme. Yra techniškai atskirti du įstatymai. Aš sakau, jeigu yra norinčių ką nors keisti, tai jau dabar, svarstymo stadijoje, turime registruoti. Kaip ir sakiau, kiek suprantu, bus daug pasiūlymų. Ir jūsų turbūt atsiras toks pasiūlymas. Bet tai yra galiojančiame įstatyme, mes juos tik techniškai… Darbo grupė neįtraukė nė vienos nuostatos, išskyrus, kad į kampanijų finansavimą įtraukė visuomeninius rinkimų komitetus. Daugiau jokių pasiūlymų, pataisų neteikė. Pažiūrėkite į galiojantį ir matysite, kad dabar tai galioja ir dabar negalima taikyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbėti norinčių už ir prieš nėra. Balsuojame.
Už – 37, prieš – 1, susilaikė 15. Politinių partijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Audito komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
13.03 val.
Svarstome Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėja – V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Kaip ir minėjau, tai yra lygiai tas pats atskirtas techniškai, tik plius prie politinių partijų atsiranda visuomeniniai rinkimų komitetai, jų kampanijų finansavimas ir kontrolė. Daugiau nėra pakeitimų. Jeigu kažkam kažkas nepatinka dabar galiojančiame, tai prašome teikti siūlymus, ir visi trys komitetai svarstys.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Ačiū, Virginijai.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Svarstome kompleksinį darbotvarkės 1-14 klausimą… Atsiprašau. Šiam įstatymui svarstyti pagrindinis – Audito komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas numatytas lapkričio 7 d.
13.04 val.
PIRMININKAS. Kviečiu J. Sabatauską pristatyti kompleksinį Prezidento, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių rinkimų įstatymų paketą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, projektą registravau aš, tačiau jis buvo svarstytas Teisės ir teisėtvarkos komitete po Konstitucinio Teismo vieno sprendimo, kuriuo Konstitucinis Teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą nagrinėti dėl to (pacituosiu), kad „nėra numatytas politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės“. Konstitucinis Teismas motyvavo tuo, kad ne tik kad nebuvo aiškių teisinių motyvų, bet pažymėjo, kad „neatsižvelgė į visuomeninį imunitetus įtvirtinantį konstitucinį teisinį reguliavimą ir jo turinį atskleidžiančią oficialią konstitucinę doktriną“.
Konstitucinis Teismas jau anksčiau savo nutarimuose, 2002 m. gruodžio 24 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d., yra konstatavęs, kad Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybės nariams ir teisėjams tam, kad jie galėtų vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas įgyvendindami valstybės valdžią, Konstitucijoje yra numatytas ypatingas teisinis statusas, tai jiems tiesiogiai yra įtvirtinti imunitetai.
Šiuo atveju šalia išvardintų asmenų, kurie numatyti Konstitucijoje, įstatymuose dar numatyta ir kandidatams į Respublikos Prezidentus, Europos Parlamento narius, Seimo, savivaldybių tarybos narius. Anksčiau minėti, tai yra Prezidentas, Europos Parlamento ir Seimo nariai turi imunitetą, o savivaldybių tarybos apskritai neturi tokio imuniteto. Tai dar kandidatams… Žodžiu, komitetas, įgyvendindamas savo priedermę vykdyti Konstitucinio Teismo nutarimus, pavedė man registruoti tokius projektus, ir aš tą pareigą įgyvendinau. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti tik V. Matulevičius. Prašau.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs pateikėte revoliucinį projektą, galima sakyti. Gal tada reikėtų siūlyti ir Seimo nario neliečiamybės atsisakyti. Kuo mes čia geresni už kitus piliečius? Gal reikia palikti teisėjams, jie iš tikrųjų svarsto įvairias bylas, o kuo mes skiriamės nuo kitų?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Seimo nariams, skirtingai negu kandidatams, yra numatytas imunitetas pačioje Konstitucijoje. Kitiems asmenims tikrai to imuniteto nėra. Kartais atrodo labai keistai, kai Vyriausioji rinkimų komisija nagrinėja dešimtis atvejų, kai asmenys, kurie turi pareigą deklaruoti savo teistumą, tokio dalyko nedeklaruoja. Tada juos šalina iš kandidatų sąrašų arba, reaguodama į generalinio prokuroro prašymą, svarsto jų imuniteto klausimą, tai yra visiškai bergždžias nereikalingas darbas, juo labiau kad pagal Konstituciją tokie asmenys tikrai neturi teisės į imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuo administracinės, kaip žinote, niekas neturi imuniteto, išskyrus vieną asmenį valstybėje – tai Respublikos Prezidentas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Už ir prieš norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Už balsavo 46, prieš – 4, susilaikė 7. Įstatymų paketui dėl Prezidento, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų pritarta po pateikimo.
Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatyta svarstyti taip pat lapkričio 7 d.
13.09 val.
Svarstome kitą darbotvarkės klausimą. Kviečiu R. Tamašunienę į tribūną pristatyti irgi keturių įstatymų rinkinį: Prezidento, Savivaldybių, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą kai kurių straipsnių įstatymų projektus.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau projektus, kurie nustato, kad rinkimų į Respublikos Prezidentus, savivaldybių tarybas, Seimą ir Europos Parlamentą rengimo ir vykdymo tvarka negalėtų būti keičiama likus mažiau kaip vieneriems metams iki rinkimų, išskyrus atvejus, kai būtina pašalinti iš jų įstatymų ar jų dalių prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Tokį įstatymo projektą paskatino pirmiausia Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos rekomendacijos dėl rinkimų proceso tobulinimo bei rinkimų geroji praktika, kai aktualios rinkimų nuostatos buvo keičiamos likus vos kelioms savaitėms iki rinkimų ir sukeldavo proceso sumaištį, ir galimai pažeisdavo jame dalyvaujančių subjektų teisėtus lūkesčius.
Įstatymų projektais siekiama sukurti teisines prielaidas, kurios leistų užtikrinti Lietuvos Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų, Seimo ir Europos Parlamento rinkimų tvarkos stabilumą. Šiuo metu įstatymuose nenumatyti jokie apribojimai keisti įstatymų iki rinkimų datos, tik Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas numato, kad rengimo ir vykdymo tvarka negali būti keičiama likus mažiau kaip šešiems mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą dienos.
Tikėtina, kad vis dėlto atsižvelgti būtina į tarptautinę praktiką, nes ESBO rašomos rekomendacijos nerašomos dėl to, kad jų neskaitytų ir niekas neatsižvelgtų, o kad Europos šalys ir šalys, netgi yra tokia praktika, kad šalys, pretenduojančios tapti Europos Sąjungos narėmis, jau taiko gerąją rinkimų praktiką.
Taip pat Europos Tarybos Venecijos komisijos Gerosios praktikos kodekso antroji pastraipa, ten labai daug straipsnių sudaro, bet aš labai trumpai apžvelgsiu, nurodo, kad pamatinės rinkimų įstatymų nuostatos, ypač nuostatos, reglamentuojančios rinkimų sistemą, rinkimų komisijos narystę, rinkimų apygardų ribas, neturėtų būti keičiamos likus metams iki rinkimų arba jos turėtų būti įrašytos į Konstituciją ar kitą už paprastą įstatymą viršesnį teisės aktą. Na, čia nesiūloma įrašyti į Konstituciją, bet siūlomos pataisos būtent dėl rinkimų įstatymų. Gerosios praktikos rinkimų kodekse įspėjama, kad „dažnai keičiamos taisyklės, įstatymai, tvarkos, ypač esminės, darančios įtaką rinkimų proceso organizavimui, gali atgrasyti rinkėjus dalyvauti rinkimuose. Pirmiausia rinkėjams gali susidaryti įspūdis, kad rinkimų teisė yra tiesiog valdžios įrankis, kuris ir sprendžia rinkimų baigtį, o rinkėjų balsas nieko nereiškia. Dažnai vykdomi esminiai rinkimų pakeitimai, net jeigu ir nesiekiama, neturima blogų kėslų manipuliuoti ar neturima jokių interesų, vis tiek rinkimų teisę turinčių piliečių bus suprantami kaip pakeitimai, siekiant sudaryti palankias sąlygas tam tikrai partijai.“
Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos komisija siūlo išsklaidyti tokias rinkėjų abejones ir tokių dalykų kaip rinkimų įstatymo, rinkimų komisijos sudėties, apygardų ribų keitimo neleisti likus mažiau negu metams iki rinkimų. Tuo ir siekiama įtvirtinti tokią nuostatą mūsų rinkimų įstatymuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmoji klausia V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš, ponia Rita, norėjau tik paklausti tokio dalyko. Iš tikrųjų metai ar nėra per daug? Pusė metų, kaip Prezidento rinkimuose, viskas gerai, maždaug prieš pusę metų paskelbiama ir pasirašomas dekretas dėl Seimo rinkimų, tada aš sutinku, kad jokių pakeitimų nebegalėtų būti. Bet gal metai yra per daug? Tuo labiau kad kodeksą ne taip lengvai ir pakeisim, jeigu reikės, bet visko atsitinka, kad kažkas politiniame gyvenime ir visoje valstybėje vyksta. Ar nebus per daug metai ir po to jau tikrai negalėsim nieko daryti?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū už klausimą. Gal metai ir per daug, aš manau, kad bus diskusija šiuo klausimu, bet vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad esminiai dalykai, kurie yra nusistovėję, ir yra jau ir mūsų šalies praktika, be to, atsižvelgiame į bendras tarptautinės teisės rekomendacijas, neturėtų keistis likus metams iki rinkimų.
PIRMININKAS. Klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū. Jūs pateikimo metu paminėjote, kad jūs siūlydama rėmėtės tarptautine praktika, tačiau gal jūs galėtumėte konkretizuoti? Neseniai lankėsi tarptautiniai rinkimų stebėtojai ir jie pateikė išvadas. Ar tose išvadose yra pastaba, kad tikslinga nustatyti terminą, iki kurio nebūtų galima keisti nuostatų? Jeigu galėtumėt, pakomentuokit šitą momentą.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Kaip jau minėjau, ESBO ataskaitoje ir paskutinėje ataskaitoje, pristatytoje čia, mūsų Seime (dalyvavo daug Seimo narių), buvo pabrėžta, kad vis dėlto geroji rinkimų praktika tai yra ta praktika, kai rinkėjas žino stabilią rinkimų sistemą ir yra garantuotas, kad viskas vyks taip, kaip jis tikisi, kokie yra jo lūkesčiai, o ne manipuliuojama, dėl to siūloma atsižvelgti į tokią rekomendaciją. Kitoms šalims tai savaime suprantama norma ir net nekyla kažkokių pasiūlymų ta tema.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji kolege, išties rinkimų stabilumas yra tikriausiai bene svarbiausias faktorius, kuris pozityviai nuteikia žmones, kad jie išvis ateitų į rinkimus, nes nelabai į juos vaikšto. Bet klausimas toks: jeigu Europa nebūtų rekomendavusi, jūs taip pat teiktumėte tokią įstatymo pataisą? Tai vienas niuansas. Kitaip sakant, aš noriu pasitikrinti, ar jūs tarnaujate Europai, ar Lietuvai?
Ir dar vienas klausimas. Jūs siūlote likus mažiau kaip vieneriems metams iki rinkimų, kad to dalyko nebūtų, ar ne? Tai dabar jūs įsivaizduokit, šiandien mes dar nežinom, kokios apygardos apskritai bus Lietuvoje, nes dabar ruošiamas apygardų keitimas, ir kol procesas pajudės, po dvejų metų priims tokį sprendimą, kaip Seimo nariui dirbti šitoj naujoj apygardoj? Aš vedu prie to, kad, pavyzdžiui, gal reikėtų išvis per kadenciją apriboti sistemos keitimą vieną kartą, pavyzdžiui, per kadenciją vienas kartas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Į pirmąją jūsų klausimo dalį atsakysiu. Tarnauju aš Lietuvai, be abejo, ir aš norėjau pasakyti, kad kitos Europos Sąjungos šalys turi nusistovėjusią rinkimų praktiką. Tai susiję su tuo, manau, kad jie turi kur kas gilesnes demokratines tradicijas nei mūsų šalis. Mes dar tiktai lygiuojamės į tas senąsias Europos Sąjungos šalis, ir tai yra rekomendacija, paremta geraisiais pavyzdžiais. Tuos geruosius pavyzdžius, man atrodo, mums reikia išbandyti, nes, matyt, tos šalys, išbandžiusios gerąją praktiką, mano, kad iš tikrųjų tai yra gerai, tai yra gėris ir tarptautinė organizacija rekomenduoja tai visoms kitoms šalims. Nors tokių šalių iš tikrųjų nėra daug. Be abejo, džiugina, kad ir valdžia supranta, kad rinkėjams yra svarbu suprasti, kad jų, rinkėjų, teisė yra reglamentuota ir teisėta, taip pat ir lūkesčiai, ir jie žino, kaip elgtis rinkimų metu, kad nebus nieko naujo ir keičiamo.
O dėl kitos… Gal priminkite, ko klausėte, pamiršau. (Balsai salėje) Dėl apygardų. Iš tikrųjų keičiame bendrąsias visų rinkimų nuostatas, bet jeigu atsirastų, tarkime, Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas ar ką, be abejo, paliekama galimybė keisti tuos įstatymus. Jūs dar kartą patvirtinate mano siūlymą, kad nereikėtų keisti, nes jūs, kaip Seimo narys, nuogąstaujate, ar iš tikrųjų apygardų ribos bus pakeistos tinkamai ir t. t. Dabar turime dar daug laiko, dar turime daugiau kaip 3 metus iki Seimo rinkimų, bet jeigu tai būtų daroma likus metams, be abejo, man atrodo, jūs, kaip Seimo narys, ypač jeigu yra vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių, jie nebūtų patenkinti tokiais pakeitimais. O rinkėjai juo labiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs pristatydama paminėjote, kad teikiate šitas pataisas dėl to, kad nebūtų, pavyzdžiui, keičiamos apylinkių ir apygardų ribos, bet kaip tada bus suderintas… Visuose rinkimų įstatymuose nustatyta, kad konkrečių apygardų ribos ir apylinkių ribos nustatomos, rodos, likus 100 dienų iki rinkimų. tiksliau, tikslinamos. Ir tada pagal rinkėjų skaičių jos pasislenka į vieną ar į kitą pusę. Kartais būna, kad viena apygarda apima dvi savivaldybes ir atitinkamai nustačius tokią tvarką gali būti pasikeitusios ribos. Kaip, jūsų manymu, būtų įmanoma keisti?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Man atrodo, dabar atsiradęs rinkimų kodeksas, rinkimų kodekso koncepcija ir visi taisomi įstatymai sudėlios viską į savo vietas ir iš tikrųjų nėra nieko gero ir sveikintino, jeigu mes keičiame apygardų ribas. Manau, čia toks diskusinis klausimas, galima kažkokias išlygas numatyti dėl kažkokių demografinių pokyčių, bet iš tikrųjų, jeigu mes nustatysime ribas, atitinkančias tarptautinės teisės siūlomas (…) pagal rinkėjų skaičių, jos neturėtų, man atrodo, keistis per kiekvienus rinkimus.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimą paklausė. Dėkui. Paklausė mano klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti už, prieš…
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Prieš nori kalbėti J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, na, iš tikrųjų keistai atrodo štai tokios iniciatyvos. Tarsi šiandien mes būtume protingesni ir suvoktume, kad nereikia beprasmiškai kaitalioti rinkimų įstatymų likus nedaug laiko iki rinkimų, o atėjus tam laikui galbūt mes nesusigaudysim ir pulsim keisti. Todėl šiandien prisiimam, kad nekeisime. Na, tikrai keistai atrodo toks savęs auklėjimas, ir aš manau, kad toks įstatymo priėmimas nieko neduoda. Jeigu atsiras kokių nors svarbių aplinkybių ar įtakingų iniciatorių, tai jie pasiūlys pirma panaikinti tą dabar siūlomą metų moratoriumą ir paskui pateiks reikiamas pataisas. Jeigu partijos nori visuomenei paskelbti, kad be reikalo nekeitinės tų įstatymų, tai yra kitos formos. Partijų vadovai gali padaryti pareiškimą, viešai pasižadėti, kad žiūrės, jog tokių iniciatyvų nebūtų, ir čia viskas būtų gerai.
Manau, kad mes tokiais suvaržymais, apribojimais, na, mes negalime riboti Seimo nario, nes jeigu koks nors Seimo narys likus mažiau negu metams iki rinkimų staiga pastebės kokią nors reikšmingą spragą ar nuostatą, galinčią sukelti neigiamas pasekmes galiojančiame įstatyme, tai kaip pasakyti, kad jis negali siūlyti taisyti tą vietą likus mažiau kaip metams? Manau, kad negalima. Dėl to aš siūlau balsuoti prieš ir kuo mažiau tokių iniciatyvų, kur Seimas užsidėtų sau kokius nors apribojimus.
PIRMININKAS. Už kalbės V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Girdžiu, Mečislovas komentuoja, kad čia ne apribojimas, o tvarka. Iš tikrųjų, kaip čia Jurgis pasakė, kad negi mes jau tokie neprotingi? Turbūt visokių pasitaiko mūsų Seime ir per kelias kadencijas. Aš manau, kad ta tvarka iš tiesų turi būti, tiktai, kaip ir sakiau, gal metai yra per daug. Kodėl vienuose rinkimų įstatymuose yra numatyta, kad pusė metų, kituose išvis nėra numatyta? O kad atsiranda iniciatyvų prieš rinkimus, tikrai, Jurgi, čia ne paslaptis. Tas iniciatyvas teikia kas tik netingi.
Aš siūlyčiau pritarti, komitetuose svarstyti. Aš iš tikrųjų asmeniškai esu prieš metus, užtektų pusės metų, kai yra paskelbiamas, duodamas startas rinkimams, ir to laikotarpio užtenka, nekeisti. Jeigu įtrauksime į kodeksą, ne taip lengvai ir pakeis. Ponia Rita ir šnekėjo, čia iš esmės, jeigu ką nors norime keisti. Jeigu, kaip sakote, įsivėlė kokia nors klaida, tai nėra esminiai dalykai. Tuos galėtume ir keisti, jeigu prieštarauja vienas ar kitas, bet, esant mums tokiems protingiems, tokių klaidų neturėtų atsirasti. Aš siūlau pritarti ir paskui svarstyti.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Už balsavo 47, prieš – 2, susilaikė 25. Įstatymų paketui po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti posėdyje lapkričio 7 d.
13.25 val.
Svarstome darbotvarkės 1-16 klausimą – Politinių partijų įstatymo preambulės, kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – viceministras S. Stripeika. Pateikimas. Prašau į tribūną. Gerbiamasis pranešėjau, minutėlę! Nepastebėjau K. Masiulio – replika po balsavimo. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, pasistengsiu prognozuoti, kas bus. Jeigu jūs priimsite šitą įstatymą (jūs sudarote daugumą, ir ne kas nors kitas, o dauguma ir keičia tuos rinkimų įstatymus), jūs patys šitą įstatymą ir panaikinsite likus kokiems metams iki rinkimų, pradėsite keisti įstatymus.
PIRMININKAS. Dėkojame. (Balsai salėje) Atsiprašau, viceministre, prašom dar kartą į tribūną.
S. STRIPEIKA. Laba diena. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas parengtas siekiant išvengti galimo Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų nesutikimo su Europos Sąjungos teisės aktais ir nutraukti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūras.
Europos Komisija šių metų balandžio 25 d. pateikė Lietuvai oficialų pranešimą, kuriuo atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos teisės aktų nuostatos dėl teisės steigti politinę partiją ir teisės tapti politinės partijos nariu neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punkto ir 22 straipsnio.
Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo yra garantuojama, kad kiekvienas Europos Sąjungos pilietis, kuris gyvena valstybėje narėje ir nėra tos valstybės pilietis, turi teisę balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento rinkimuose ir vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje gyvena tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai. Nors pagal Lietuvos nacionalinės teisės aktus Europos Sąjungos piliečiams, kurie nėra Lietuvos piliečiai, suteikiama teisė būti kandidatais vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose, tačiau Europos Komisija pažymi, kad, nesant galimybės šiems piliečiams įsteigti politinę partiją ar tapti politinės partijos nariais, jie rinkimų procese atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su kandidatais, kurie yra Lietuvos piliečiai.
Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiams, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, nebus draudžiama tapti politinės partijos nariais arba steigti partijas, todėl jie turės lygias galimybes kartu su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politinėje veikloje ir rinkimų metu būti išrinkti į Europos Parlamentą arba vietos savivaldos tarybas. Taip Lietuva galės užtikrinti savo įsipareigojimų įgyvendinimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punktą ir 22 straipsnį.
Pažymėtina, kad net ir priėmus šiuos pakeitimus Europos Sąjungos piliečiai politinių partijų veikloje galės dalyvauti tik rinkimuose į Europos Parlamentą arba savivaldybių tarybas. Pristatymą baigiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš žiūriu, kad leidimu dalyvauti Europos Sąjungos piliečiams, kurie nuolatos gyvena Lietuvoje, manau, vis dėlto siaurinamas mūsų valstybės suverenitetas. Man regis, kad atstovai ar į vieną valdžios instituciją, ar į kitą, ar į Europos Parlamentą turi būti renkami ir turi juos rinkti tiktai tie, kurie gyvena mūsų nepriklausomoje valstybėje, t. y. Lietuvos piliečiai, kurie gyvena ir turi Lietuvos piliečio statusą. Aš manau, kad čia yra ribojamas mūsų valstybės suverenitetas, mūsų piliečių konstitucinės galios. Ką jūs manote apie tai?
S. STRIPEIKA. Ačiū už klausimą. Kaip prieš tai savo pristatyme pasakiau, mes gavome pastabą iš Europos Komisijos, kad yra nesutikimų su mūsų nacionalinės teisės įstatymais. Mes gavome oficialų paklausimą. Mes atsakėme, kad yra rengiamas įstatymo pakeitimo projektas ir kol kas Europos Sąjungos teisės… Jie įžvelgė, kad čia yra pažeidimo procedūra, ir prašo tokių pakeitimų, o mes siūlome tokį variantą.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Neabejotinai Europos Komisijos atstovai mums gali siūlyti įvairius pasiūlymus. Čia kalbos nėra. Jie gali turėti savo nuomonę, bet mes turime ir savo argumentus. Jūs taip nuolankiai iš karto mėginate pataisyti įstatymus taip, kaip Komisija mano, bet aš norėčiau jūsų paklausti. Gal galėtumėte tiksliai pacituoti Europos Sąjungos Lisabonos sutarties punktą, kuris įtvirtina tokią balsavimo teisę? Ne Komisijos išmąstymus, bet sutartį, kurią mes esame pasirašę.
S. STRIPEIKA. Ačiū už klausimą. Nepasiėmiau šito dokumento ir negalėčiau atsakyti į šitą klausimą.
PIRMININKAS. V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, tol, kol nepamatysiu juodu ant balto originalo kalba atsiųsto Komisijos prašymo, tikrai nė per nago juodymą nepatikėsiu, kad tokius keistus siūlymus Europos Komisija gali daryti. Ne pirmas kartas, kai mūsų Vyriausybė išplėstai traktuoja tam tikrus Europos Komisijos pasakymus jiems politiškai naudinga linkme.
Klausimas toks. Ar jums neatrodo, kad jūsų siūlymas būtų labai lengvai panaudojamas Lietuvos dezintegracijai, taip pat ir teritorinei dezintegracijai, ir ar jūs ministerijoje apskritai mąstote apie tokius dalykus? Juk prisiekėte irgi ranką padėję ant Konstitucijos, kaip ir mes, ginti mūsų valstybės teritorinį vientisumą, suverenitetą ir panašiai.
S. STRIPEIKA. Ačiū už klausimą. Mūsų ministerija, sakau, skaito įstatymus, tiek teisininkai, tiek Vyriausybės teisininkai. Nematau, kad mes čia ką nors siūlytume prieš Lietuvą. Yra tokia situacija. O aš sakau jums… Jūs sakėte, juodu ant balto. Artimiausiu metu tik grįžęs persiųsiu tai, ko jūs prašėte.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, prašau pasakyti, jūs teigiate, kad Europos Sąjungos teisė įžvelgia pažeidimą. Kodėl mes negalime oponuoti prieš? Man atrodo, mes sukelsime chaosą šitoje srityje, ir kaip čia atrodys? Mes absoliučiai su viskuo sutinkame. O gal vertimas padarytas neteisingai, kaip dažnai būna? Ačiū.
S. STRIPEIKA. Aš manau, kad vertimas yra geras. Mes galėsime… (Balsas salėje) Kaip sakote? Skaitė ministerijos specialistai.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, prašom nediskutuoti. Ačiū. Noriu padėkoti viceministrui. Už kalbančių nėra. Prieš kalbės J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes nepritariame šiam projektui, nes manome, kad per partijas, per narystę jose sprendžiamas esminis piliečių santykis su savo valstybe. Man sunku įsivaizduoti, kaip kitos Europos Sąjungos šalies piliečiai, tapę mūsų partijų nariais, galėtų pradėti daryti įtaką, kaip mums tvarkyti valstybės gyvenimą. Manau, kad nėra būtinybės tokią narystę numatyti. Reikėtų vis dėlto turėti omenyje ir tuos pavojus, kurie buvo iškelti teikiant klausimus.
PIRMININKAS. Už kalba I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man daugiau negu keistas kolegų konservatorių apsimetimas, kad pirmą kartą girdi ir nežino. Juolab kad jau seniai bendruomenės nariams užsieniečiams, turintiems nuolatinio gyventojo teises, suteikėme teisę dalyvauti savivaldos rinkimuose. Nėra joks čia išsigalvojimas. Todėl yra siūloma Europos Sąjungos piliečiams, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, netaikyti draudimo tapti politinės partijos nariais arba steigti partijas. Siūlau pritarti ir svarstyti, jeigu reikia, tobulinti.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Už – 36, prieš – 19, susilaikė 20. Įstatymo projektui nepritarta. Ką siūlome? (Balsai salėje) Ačiū, išgirdau. Dėl pasiūlymo V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš ne pasiūlymą. Aš labai trumpą repliką. Viską Irena labai gerai pasakė, tik reikia nepamiršti, kad ten yra įrašyta „nuolat gyvenantis Lietuvoje“. Jie gali nebūti Lietuvos Respublikos piliečiai, gali dalyvauti rinkimuose, visur, bet „nuolat gyvenantis“, o čia yra siūloma visai kas kita.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, kas balsuoja už, siūlo atmesti, kas balsuoja prieš, siūlo tobulinti. Alternatyvus balsavimas, susilaikę neskaičiuojami. Už – atmesti, prieš – tobulinti.
Siūloma tobulinti, už tai balsavo 43, atmesti siūlė 31.
13.37 val.
Svarstome darbotvarkės 1-17 kompleksinį klausimą – Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1013 ir Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1014. Pranešėjas – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų du susiję įstatymų projektai, kurie, drįstu sakyti, yra labiau techniniai. Labai trumpai pabandau nusakyti problemą. Politinių partijų įstatyme yra pasakyta, kad politinės partijos kartą per metus Teisingumo ministerijai praneša duomenis apie savo partijos narių skaičių, t. y. vieną kartą per metus yra patikrinama, ar ta partija turi tūkstantį narių ir ar ji dar gali būti politinių partijų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos turimus duomenis, pasižiūri, taip, šita partija turi daugiau kaip tūkstantį narių ir yra gavusi daugiau kaip 3 % rinkėjų balsų per pastaruosius rinkimus, todėl šita partija gali gauti biudžeto asignavimus. Kas atsitinka po to? Balandžio 1 d. duomenimis, partija gali gauti biudžeto asignavimus. Gauna tuos asignavimus du kartus per metus, t. y. iki balandžio 15 d. ir dar kartą rudenį, iki lapkričio 15 d., gauna antrąją pusę. Mano siūlymas yra toks, prieš antrosios biudžeto dotacijos paskirstymą reikia išsiaiškinti, ar ta partija ir toliau tebeturi tūkstantį narių. Jeigu ji turėjo tūkstantį narių balandžio 1 d., gali būti taip, kad ta partija suskilo, persiorganizavo ir lapkričio 1 d. jau ji nebeturi tūkstančio narių. Kas tada atsitinka? Antroji metinė biudžeto dotacija ir toliau yra skiriama tai partijai, nors ta partija faktiškai nebeatitinka politinėms partijoms keliamų reikalavimų, t. y. nebeturi tūkstančio narių. Todėl čia yra tokie, kaip sakau, techniniai pasiūlymai. Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio papildymas. Du kartus per metus iki einamųjų metų kovo 1 d. ir spalio 1 d. politinės partijos pateikia Teisingumo ministerijai duomenis apie savo narių skaičių. Atitinkamai Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatyme pasakyti, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai Teisingumo ministerija pateikia duomenis apie politinių partijų narių skaičių taip pat du kartus per metus, iki balandžio 1 d. ir iki lapkričio 1 d. Tada atsiras normali situacija. Iki balandžio 1 d. partijos deklaruoja, kad jos dar tebėra gyvos, gyvybingos, atitinkančios įstatymą, ir iki balandžio 15 d. gauna dotaciją, jeigu toms partijos priklauso pagal rinkimų rezultatus. Ateina ruduo, iki lapkričio 1 d. vėl Vyriausioji rinkimų komisija susirenka duomenis iš Teisingumo ministerijos, taip, šita partija ir toliau tebėra gyvybinga. Jai pagal rinkimų rezultatus – 3 % rinkėjų balsų – priklauso biudžetinis finansavimas ir skiria antrą dozę.
Jau manęs klausinėja žurnalistai, prieš ką čia nukreipta. Gerai, suprantu, kolegos, čia kažkas gali įžvelgti, kad dabar prieš ką nors nukreipta, tačiau teoriškai mes jau turėjome praėjusioje kadencijoje. Vadinamoji Valinsko partija, kaip ji vadinosi, Tautos prisikėlimo partija suskilo deklaravusi duomenis iki balandžio 1 d., po balandžio 1 d. ji iš esmės nebežinia, ar beturėjo tą tūkstantį narių, tik tiek, kad jie susijungė su Liberalų ir centro sąjunga, nepaisant to, lapkričio mėnesį gavo antrąją biudžetinio finansavimo dalį. Šita tvarka tokiom išnykusiom ar sumažėjusiom partijom nebeleistų gauti antrosios biudžetinio finansavimo dalies. Du kartus finansuojame, du kartus ir patikrinkime. O šiandieninė situacija yra tokia: finansuojame du kartus per metus, bet skaičių patikriname tik vieną kartą per metus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolega, iš tikrųjų jūsų pasiūlymas reiškia, kad šiek tiek daugiau darbo turės komisija, Teisingumo ministerija. Problema kaip ir aiški, jeigu narių skaičius balansuoja arti tūkstančio ir yra rizika, sakykit, ar nebūtų paprasčiau įstatyme pabandyti įtvirtinti prievolę arba pareigą partijai pačiai deklaruoti, jeigu jos narių skaičius sumažėjo ir liko mažiau nei tūkstantis? Tokiu atveju tokių tikrinimo galimybių arba pareigų visai nereikėtų.
E. GENTVILAS (LSF). Sutinku, galima būtų taip siūlyti. Tik nemanykime, kad čia labai daug darbo Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vyriausioji rinkimų komisija gauna iš Teisingumo ministerijos ne vieną laišką per metus, bet du laiškus per metus, kuriuos partijos dar atitinka tūkstančio narių reikalavimą. Daugiau problemų galbūt yra politinių partijų sekretoriatams: ne vieną, bet du kartus per metus suskaičiuoti savo viščiukus ir pateikti Teisingumo ministerijai.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, popierizmo, man atrodo, kad bus daugiau, nors jūs to nesigąsdinate. Sakykite, ar jūs nemanote, kad čia bus partijos gyvybingumo prevencija?
E. GENTVILAS (LSF). Manau, kad tai yra partijos gyvybingumo prevencija. Partija turi mobilizuotis, jeigu mato, kad ten jau trupa, lieka 900 narių, tai turi pasirūpinti, kad iki lapkričio 1 d. vėl atsirastų šimtine daugiau, būtų bent tūkstantis, kad gautų finansavimą. Bet pagrindinė mano prevencija čia yra štai kokia: kad nebūtų skiriami biudžeto pinigai partijoms, kurios neatitinka Politinių partijų įstatyme reikalaujamo kriterijaus, tai yra turėti 1 tūkst. narių. Nes teoriškai gali būti taip, kad partija išsilakstė po kažkokių nuotykių, įvykių, joje liko 200 save vadinantys partiečiais. Partija juridiškai turėtų būti panaikinta, nepaisant to, dar gali gauti biudžeto lėšų. Štai kur yra prevencija.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis kolega, juk čia du kartus išauga vadinamasis administracinis krūvis, apkrovimas. Du kartus išauga, nes partijos turės tą patį darbą atlikti du kartus. Jos juk neatlieka to darbo šiaip sau – lentynėlėje gulėjo sąrašas ir jį atidaviau. Visą laiką partijos patikrina, sutikrina, per skyrius dirba ir t. t. Tai krūvis išauga du kartus. Tai viena.
Antra, tai, ką jūs kalbate, jūs kalbate pozityviai, juk tai yra suprantama ir norisi pritarti. Bet jūsų tekste yra parašyta taip, kad galima suprasti, kad visos partijos du kartus teikia tuos sąrašus, tarp jų ir partijos, kurios turi 20 tūkst. žmonių, kurių didesnis žmonių skaičius. Tai kaip jūs galvojate, pavyzdžiui, dėl krūvio gal reikėtų išskirti partijas pagal kokias nors grupes, pagal dydį ar dar kažką, jeigu siekiate tik finansinių tikslų?
E. GENTVILAS (LSF). Aišku. Nemanau, kad partijoms prie to darbinio krūvio, kokį turi dabar, dar kartą suskaičiuoti savo narius yra labai didelis papildomas darbas. Partijų sekretoriatai dirba daug daugiau darbų, negu vien skaičiuoja savo partijos narius. Tuo požiūriu tai tikrai neapsunkins.
Antras aspektas, aš tikrai siūlau neskirstyti partijų į kokias nors dideles, mažas, pirma, antra, trečia lyga, aukščiausioji lyga. Jeigu jos atitinka Politinių partijų įstatymo reikalavimus, tai yra turi 1 tūkst. narių, viskas gerai. Ir nereikia jų skirstyti į rizikingas, nerizikingas. Bet, kaip minėjau, gali būti, kad biudžeto pinigus sumokėsime ar sumokėjome kažkada partijoms, kurios jau neegzistavo, žiūrint pagal skaičiaus kriterijų. Dar noriu pabaigti, gali atsitikti taip, kad partija balandžio 1 d. deklaravo 1 tūkst. 10 narių, nepaisant to, ji gali per metus labai išaugti – 5 tūkst., bet svarbu, kad ji atitiktų. Problema, jeigu liko 990.
PIRMININKAS. Klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Tikimybė, kad partija, turinti apie 1 tūkst. narių, plius minus kažkiek gaus valstybės dotacijos, yra gana maža. Bet ar jūs kaip liberalas nemanote, kad čia yra biurokratinės naštos padidinimas? Reikės valdininkams skirti papildomą darbo laiką, sutikrinti, sužiūrėti. Ir dėl to mes pūsime valstybės tarnybą, valstybės sektorių dėl labai menkos funkcijos, juo labiau kad aš manau, kad teisingumo ministras pagal įstatymą, jeigu ir kyla toks įtarimas, kad partija neturi 1 tūkst. narių, gali pradėti bet kuriuo metu tos partijos likvidavimo procesą, ir tikrai dotacijos negaus. Tai yra tą tikslą galima pasiekti esamomis teisinio reguliavimo priemonėmis.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Buvęs teisingumo ministras R. Šimašius neleis pameluoti. Balandžio 1 d. jis gauna duomenis, kad partija turi 1 tūkst. narių. Iš kur jam gali kilti kažkokių abejonių, dar turi ar neturi, jeigu nėra tos prievolės, kad pati partija deklaruotų, jog dar turi 1 tūkst. narių? Aš tikrai nemanau, kad kolega R. Šimašius kada nors praėjusių metų rudenį puolė tikrinti, ar tos partijos, kurios pretenduoja į biudžetinį finansavimą, dar tebeturi 1 tūkst. narių. Manau, kad nei jis, nei dabartinis ministras to nedaro. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Netriukšmaujame!
E. GENTVILAS (LSF). Leiskime arba nurodykime partijoms, kurios nori gauti pinigus iš biudžeto, įrodyti, kad jos dar tebeegzistuoja kaip politinės partijos.
PIRMININKAS. R. Markauskas klausia.
E. GENTVILAS (LSF). O atperka tuos dalykus tai, kad mes galime sukišti pinigus visiškai juridiškai nepagrįstai.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs tikrai neigiate, kad tai nukreipta į atskiras partijas, pavyzdžiui, į liberalcentristus?
E. GENTVILAS (LSF). Jeigu kur nors man asmeniškai kilo abejonė, aš vėl būsiu sąžiningas. „Drąsos kelias“. Aš apie tai pagalvojau. Duok Dieve, tikiu, kad jie turi ir 1 tūkst., ir 2 tūkst. narių. Balandžio 1 d. deklaravo, kad turi virš 1 tūkst. narių. Gavo rudeninę išmoką iš biudžeto. Tai aš nežinau, niekas netikrino, gavo ir gavo. Bet kad ateityje nebūtų tokių abejonių. Dėl liberalcentristų tikrai neabejoju, jie tikrai dar turi apie 3 tūkst. narių.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ačiū, pranešėjau. Kaip suvalkietis turiu pasakyti – labai gerai iniciatyva. Jeigu mes galėsime sutaupyti mūsų rinkėjų, mokesčių mokėtojų pinigų, tai tikrai geras dalykas. Kitas dalykas, aš nemanau, kad čia didelė mokestinė našta. Turbūt daugelis partijų veda savo narių elektroninę apskaitą. Teisingumo ministerija taip pat iš mūsų reikalauja pateikti elektroninę versiją. Tai faktiškai tereikia peržiūrėti, ar duomenys yra teisingi, ir dar vieną kartą paspausti vieną iš klavišų, įrašyti ir nunešti tą diskelį, arba ateityje gal bus galima pasiųsti.
Aš tik norėjau paklausti, ar visos datos čia gerai, nes sakote, kad lieka tik 15 dienų pinigus pervesti. Ar nereikėtų truputį anksčiau? Tiesiog kad techniškai būtų visiems labai aišku, nes gali kilti diskusija dėl to, ar yra tų narių, ar reikia patikrinti tą narystę. Ačiū už atsakymą.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Abejotinais atvejai gali pritrūkti to laiko, bet Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę sulaikyti, kol nėra įsitikinta, ar tikrai ten yra 1 tūkst. narių, ar nėra.
O, beje, jūsų prieš tai replika iš esmės duoda atsakymą ir V. Gapšiui: neužsikrauna čia papildoma biurokratinė administracinė našta. Esamame įstatyme yra pasakyta, kad yra pridedamas ir diskelis. Taigi partijai po pusės metų, kaip ir Teisingumo ministerijai, antrą kartą per metus patikrinti duomenis tikrai nebūtų administracinė našta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Už nori kalbėti J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš kviečiu kolegas pritarti pateiktam įstatymo projektui. Galbūt galėtume pasitikslinti ir techniškai būtų paprasčiau nenešti diskelio ar popierinio varianto, o tiesiog atidaryti prieigą Teisingumo ministerijai, kad ji galėtų pažiūrėti, kiek yra tą dieną partijoje narių, ir visa biurokratinė našta iš karto atpultų. Tai galbūt tobulinimui dar yra vietos, bet manau, kad tikrai žinoti, ar pinigai skiriami tiems, kurie atitinka įstatymus, yra labai svarbu, todėl palaikau kolegos iniciatyvą.
PIRMININKAS. V. Baltraitienė – prieš.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Tikrai prieš, Augi. Ir pasakysiu kodėl. Dotacija yra skiriama ne už tai, kiek yra partijoje narių, dotacija yra skiriama už tai, kokius rezultatus ta partija pasiekė. Dabar visą laiką tikrinti, jeigu ji pasiekė tuos rezultatus… Yra kitas būdas patikrinti, ar ta partija gali egzistuoti, ar ji turi 1 tūkst., ar neturi. Kasmet patikrina ir mato. Kitas dalykas, kas pusę metų prirašyti 10, 15 ar pagaliau 100 žmonių daugiau, sako, nėra našta. Teisingumo ministerija turi patikrinti ne sąrašinį skaičių, o turi natūroje patikrinti, ar yra tie žmonės, ar nėra.
Tai aš patį principą matau neteisingą. Ne už narių skaičių skiriama, o skiriama už rezultatus. Ir jeigu ta partija sugebėjo iškovoti, nesvarbu, ar tai A. Valinskas, ar „Drąsos kelias“, ar dar kažkas, ir turi savo išrinktus asmenis Seime ar savivaldoje, tai aš manau, kad vien dėl šito keisti neverta. Kitas dalykas, pinigai yra skiriami metams, juos galima išmokėti visus iš karto. Čia tik tiek, kad tolygiai biudžetas būtų paskirstytas. Aš manau, po tokios iniciatyvos, jeigu pritars pačiam, atsiras iniciatyva, kad iš karto visą dotaciją pervestų metų pradžioje, kada yra paskirta. Nežinau, ar čia teisinga taip. Didelės nuomonės neturiu, aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Už balsavo 39, prieš – 15, susilaikė 31. Nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, kas balsuoja už – tobulinti, kas prieš – atmesti, bus trumpiau.
Už – 56, prieš – 25. Kviečiame kolegą tobulinti. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, kadangi rytinėje darbotvarkėje dar liko vienas klausimas, privalomas, noriu pasakyti, pagal Statutą, todėl siūlau pratęsti posėdį, kol mes baigsime, ir pakviesti mažiau kalbėti, o pristatyti ir balsuoti. Į tribūną kviečiu P. Urbšį.
13.54 val.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo dėl galimai neteisėto poveikio valstybės institucijoms faktinių aplinkybių nustatymo bei organizuotos asmenų grupės galimų sąsajų su Valstybės saugumo departamentu ištyrimo“ projektą. Šią komisiją siūloma sudaryti atsižvelgiant į įsiteisėjusius teisinius sprendimus dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus V. Gailiaus ir jo pavaduotojo V. Giržado neteisėto atleidimo iš pareigų, įvertinus kylančias grėsmes valstybės stabilumui dėl visuomenėje paskleistos ir oficialiai nepaneigtos informacijos apie ilgalaikę galimai neteisėtą Valstybės saugumo departamento įtaką politiniams ir ekonominiams procesams.
Pateiktame nutarimo projekte siūloma atsakyti į 14 klausimų. Keturi klausimai susiję su įvertinimu kelių komisijų darbo. Įvertinti tai nereiškia iš naujo tirti. Įvertinimas daugiau susijęs su parlamentinės kontrolės efektyvumo nustatymu ir pasižiūrėjimu, ar tuose tyrimuose nėra informacijos apie įvykius ar asmenis, figūruojančius to skandalingo atleidimo atveju. Aštuoni klausimai tiesiogiai susiję su V. Gailiaus ir V. Giržado atleidimo aplinkybėmis, kurios paaiškėjo po Generalinės prokuratūros priimtų procesinių veiksmų ir teismų sprendimo. Vienas klausimas yra susijęs su Baltarusijoje žuvusio V. Pociūno atveju, nes norima ištirti ir nustatyti atsakingus VSD asmenis, piktnaudžiavusius tarnybos įgaliojimais teikiant teismui ir prokuratūrai melagingus duomenis, jog V. Pociūnas nebuvo komandiruotas į Baltarusiją kaip oficialus VSD atstovas. Paskutinis klausimas susijęs su teisinio reguliavimo peržiūrėjimu ir nustatymu, ar reikia keisti įstatymus ir kitus teisės aktus, siekiant išvengti piktnaudžiavimo valdžia skiriant ir atleidžiant pareigūnus į aukštus postus ir priimant valstybei svarbius sprendimus ir, esant reikalui, parengti teisės aktų pakeitimų projektus. Tai toks trumpas pateikimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Klausimams skiriama 10 minučių. Gal galime atsisakyti? (Balsai salėje) Per šoninį mikrofoną – V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi aštuoni klausimai teikiamame projekte yra susiję su manimi, todėl diskusijose ir balsavime aš nedalyvausiu. Aš nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio po pirmų palankių teismo sprendimų, po prokuratūros nutarimų, kur įvardinta, kad asmuo buvo persekiotas neteisėtai, kadangi nepadarė tokių veikų, bandau priversti prokuratūrą dirbti su teismų pagalba, du teismai pasisakė, dabar vyksta dar vienas apeliacinis procesas. Tam, kad teismai nagrinėtų tų asmenų, kurie padarė nusikaltimus šioje istorijoje, klausimą, reikia, kad teisėsaugos institucijos dirbtų, kol kas šioje istorijoje man sekasi sunkiai. Bet apskritai, žinant šios istorijos autorius ir režisierius, tai man ir mano kolegai gana pasisekė, nes iš nesenos istorijos, kurią dabar tik išgirdome… iš gana senos istorijos, kurią dabar išgirdome, apie penkerius metus Lietuvoje neteisėtai kalintą M. Campbellą, o jis dabar Apeliacinio teismo buvo išteisintas, tai taip pat tų pačių, fiziškai tų pačių VSD pareigūnų tirta byla su atitinkamomis provokacijomis. Ačiū. Aš posėdyje nedalyvausiu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, ar klausiame, ar balsuojame? (Balsai salėje) Balsuojame. Ne, viena pusė… Jeigu kas nors prieštarauja, tai… Klausite. Gerai. Pirmasis klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu klausti jūsų ir kreipiuosi į jus, kaip į buvusį Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotoją. Jūs, be abejo, turi teisinį išsilavinimą. Pateikdamas tokį klausimą, jūs turbūt puikiai žinote, kad teismuose dar yra nagrinėjamos tam tikros bylos, ir pats kolega V. Gailius dabar tai patvirtino per šoninį mikrofoną. Prašom pasakyti, ar tikrai nebus per anksti kurti tokio pobūdžio komisiją, tuo labiau kad šituos klausimus kaip parlamentinę kontrolę gali atlikti ir Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, taip pat gali ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, taip pat Žmogaus teisių komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Mes jau ne kartą esame įsitikinę, kad šios komisijos ir komitetai savo darbą atlieka neblogai. Tuo labiau, kaip minėjau…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, žiūrėkite į laikrodį – viena minutė, aš išjungsiu klausimus ir atsakymus. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl nagrinėjamų bylų teisme. Jokia byla teisme nenagrinėjama. Teismas, kuris išnagrinėjo atleidimo procedūras, priėmė sprendimą, kad sprendimas buvo neteisėtas. Taip, V. Gailius bando per teismą išreikalauti, kad prokuratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl VSD neteisėtų veiksmų atliekant operatyvinį tyrimą, bet kol kas jam nepavyksta. Tuo labiau, jeigu jūs atidžiai atkreipėte dėmesį į tuos klausimus, tie klausimai daugiau apima parlamentinės kontrolės sritį, nes keturi klausimai, kaip minėjau, yra susiję, kad reikia įvertinti ankstesnių komisijų padarytas išvadas.
Aš norėčiau net priminti vieną atvejį dėl komisijos sudarymo. Pavyzdžiui, man atrodo, ir šiandien yra aktuali 2006 m. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo išvada, kur nurodyta, kad parlamentinio tyrimo metu nustatyti tam tikri požymiai leidžia daryti prielaidas, kad kai kurie VSD tyrimai, vadovų ir pareigūnų veiksmai vienais atvejais galėjo būti atliekami arba jų rezultatai naudojami tam tikrų politinių grupių naudai, kitais atvejais – pačių politinių grupių ar politikų poreikiui. Ta problema yra valstybinės reikšmės problema.
Jūs manęs klausėte kaip buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo. Jeigu mano pavaldumo pareigūnas būtų atėjęs su tokia pažyma, kurios pagrindu buvo sankcionuoti V. Gailiaus, V. Giržado telefonų paklausymai, aš jį būčiau išvijęs iš kabineto, nes ta pažyma buvo paremta vien tik prielaidomis, įspūdžiu po pokalbio. Ar jūs norėtumėte, kad jūsų atžvilgiu būtų inicijuoti telefono… po pokalbio su saugumo darbuotoju, nes jam pasirodys, kad jūsų klausimai ne tokie, kokie turėtų būti, kad jūs kažką slepiate?
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, galbūt kitomis aplinkybėmis aš ir kitaip mąstyčiau, bet dabar aš jūsų paklausiu šitaip. Ar jūs nemanote, kad pats tyrimas, juo labiau galimi rezultatai, bet ir pats tyrimas jau yra instrumentas Prezidento rinkimų kampanijai? Jeigu tai yra instrumentas, tai kaip jis bus naudojamas, jeigu galite pakomentuokite. Jūs esate politikas, o ne tyrėjas, tai aš, kaip politikas, laukiu politinio atsakymo.
P. URBŠYS (MSNG). Matote, net ir nebūnant Seime, bet būnant Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotoju, kai buvo atskleidžiami politinės korupcijos faktai ar piktnaudžiavimai, visada tai sukeldavo tam tikras politines pasekmes. Todėl neigti, kad tai gali turėti politines pasekmes, būtų tikrai neatsakinga. Aš jums norėčiau priminti, kai būtent Konservatorių frakcija inicijavo tą minėtą parlamentinę komisiją dėl VSD veiklos, tada irgi buvo tam tikrų politinių pasekmių. Dar aš galiu net priminti tuometinį kontekstą, kuris buvo Lietuvoje. Ypač iš Rusijos buvo prasidėjęs spaudimas dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo lenkų kompanijai, net buvo nutrauktas naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“. Ar jūsų inicijuoti dalykai nebuvo tokie, kad turėtų politinių pasekmių, kurios gali būti nenaudingos valstybei? Bet mes, Seimo nariai, turime nustatyti, kas yra svarbu. Ar mums svarbu tas piktnaudžiavimas, tas susidorojimas, kuris buvo atliktas aukščiausio tarnybos vadovo atžvilgiu, nes buvo įvardinta, kad tai yra valstybinė krizė. Aš manau, bet kokiu atveju tie politikai, kurie yra susiję su neteisėtu sprendimu, visada gali paaiškinti ir pasakyti, kad klydo priimdami sprendimą, ir taip išvengti spekuliacijos, kaip jūs minėjote, prezidento rinkimų kampanijos metu.
PIRMININKAS. Klausia E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų pažiūrėjus į klausimus, kurie yra suformuluoti laikinajai tyrimų komisijai, akivaizdžiai matyti, kad tai apima labai didelį laikotarpį, ir netgi jau anksčiau vykusius parlamentinius tyrimus, nes yra prašoma įvertinti ir praėjusios kadencijos Antikorupcinės komisijos išvadas. Kaip jūs manytumėte, ar, paaiškėjus kažkokioms naujoms aplinkybėms ar pono V. Gailiaus įvardijimui dėl gaujų, būtų galima pasitikėti dabar veikiančiais Seimo padaliniais, tai yra tiek Žvalgybos komisija, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, ir tą patį klausimyną suformuluoti jiems ir pavesti toms institucijoms tuos tyrimus atlikti?
P. URBŠYS (MSNG). Aiškus klausimas. Man atrodo, sutiks visi čia dalyvaujantys Seimo nariai, kad Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymas buvo priimtas tam, kad aiškiai nustatytų parlamentinę kontrolę nustatant, kad laikinųjų tyrimų komisijos yra aukštesnio lygio parlamentinės kontrolės išraiška. Komitetai ir komisijos, kurios yra, tikrai pagal tą įstatymą negali turėti tų įgaliojimų.
Jūsų siūlomame variante nėra taip, kad tam komitetui ar komisijai suteiktume laikinosios komisijos statusą. Jūs siūlote tik atlikti parlamentinį tyrimą. Tai vis dėlto yra žemesnio lygio, kaip aš minėjau, parlamentinės kontrolės išraiška.
Aš esu tos nuomonės, kad tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tiek Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija negalėtų vertinti iki tol atlikto komisijų darbo. Tai reikalautų vis dėlto platesnio požiūrio ir didesnės kompetencijos.
Kita vertus, aš abejoju, ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pajėgtų objektyviai ištirti šitą atvejį. Aš galiu pacituoti 2013 m. birželio 6 d. komiteto pirmininko nuomonę dėl FNTT vadovų atleidimo ir jų atžvilgiu inicijuoto operatyvinio tyrimo. Toje viešai paskelbtoje informacijoje buvo pareikšta taip: kritikuodamas tuometinio vidaus reikalų ministro R. Palaičio sprendimą atleisti FNTT vadovus, A. Paulauskas kartu sakė, kad institucijoms dėl atliktų veiksmų priekaištų neturintis. Jeigu jis jau iš anksto išreiškė savo nuostatą, tai kokio objektyvumo galime tikėtis iš jo?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 10 min. išnaudota. (Balsai salėje) Motyvai. Jūs galite paklausti, bet pranešėjas galės ir neatsakyti, nes yra 10 min.
Dėl motyvų – 1 – už ir 1 – prieš. V. Vasiliauskas – už.
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, pone pirmininke. Jeigu šita komisija būtų sudaryta, tai pagal pateiktą klausimyną pirmiausia tai būtų mūsų Seimo ankstesnių kadencijų veiklos revizija. Mes patikrintume mūsų veiklos prasmę ir rezultatus, nes tai apimtų, kaip minėta, net iki 2006 m. mūsų priimtas išvadas. Taip pat patikrintume praėjusios kadencijos Laikinosios komisijos, kuriai vadovavo ponas V. Mazuronis, išvadas, kurias Seimas dviem balsais atmetė, nors tyrimas buvo tikrai labai stiprus. Šiuo atveju susidarė paradoksali, labai būdinga Lietuvai teisinė situacija, kai teismas savo įsiteisėjusiais sprendimais nustatė, kad V. Giržadas ir V. Gailius yra nekalti, tačiau iš tikrųjų nusikaltėliai, kurie nutekino informaciją, yra nesurasti, nusikaltimas yra neišaiškintas. Vadinasi, teisingumas šį kartą vėl yra neįvykdytas. Todėl, matyt, tai ir paskatino poną V. Gailių pareikšti tokią drastišką išvadą viešai, kad Lietuvą valdo buvusių ir esamų saugumiečių gauja.
Dabar atsakydamas į priekaištus, kad jau buvo neva tirta ir kad galima mūsų esamomis pajėgomis, Seimo padaliniais, šitą klausimą ištirti, nieko panašaus, nes…
PIRMININKAS. Prieš kalbės M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Taip, aš noriu kalbėti prieš. Visų pirma noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad šioje istorijoje dar yra ir tam tikrų teisminių procesų, kitaip tariant, jeigu prokuratūra atsisakė tirti, kai kreipėsi kolega V. Gailius, tai šis klausimas yra nagrinėjamas teismuose. Manau, tai yra pagrindinis argumentas, kodėl mums dar ankstoka būtų sudaryti tokias specialias komisijas.
Antras dalykas. Kaip aš jau minėjau, iš tiesų Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija gali atlikti tokią parlamentinę kontrolę. Manau, kad to visiškai šiandien pakaktų. Taigi aš siūlau kol kas susilaikyti nuo tokių sprendimų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Replika. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, po to… Balsavimas.
Už komisiją balsavo 40, prieš – 20, susilaikė 30. Komisijai nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Už balsuoja tobulinti, prieš – atmesti. Balsavimas. Kartoju, kas nori, kad būtų tobulinama, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas. Gerbiamieji kolegos, nubalsavome, kad Seimo nutarimas būtų tobulinamas. (Balsai salėje) Per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Vis dėlto aš pasinaudosiu savo teise ne tik replikuoti, bet ir tam, ką norėjau užduoti per tą pusę minutės. Vis dėlto gerbiamajam P. Urbšiui aš patarčiau, kai yra reikalas, ateiti į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžius, nes į penkis klausimus buvo duodami atsakymai būtent komiteto posėdžio metu. Jūs nedalyvavote, jūs nežinote, bet kiti Seimo nariai tai žino ir dalyvavo. Todėl tie klausimai atrodė labai keistai, juolab kad keletas iš jų suformuluoti iš anksto nurodant kaltininką. Parlamentiniam tyrimui iš anksto nurodyti kaltininkus išties nedera, nes kam tada pats tyrimas?
PIRMININKAS. Ačiū. Per centrinį – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, labai gaila. Be abejonės, aš konservatorius suprantu, nes čia yra komisijai įpareigojimas peržiūrėti „Snoro“ banko komisijos išvadas, ir jeigu būtų reikalas, jas tvirtinti Seime. Tai tas labai skauda Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Bet socialdemokratai, aš nesuprantu, kodėl jie nebalsavo už šitos komisijos sudarymą. Juk mes supraskime, patys aukščiausi pareigūnai atleisti iš pareigų, teismas pripažino, kad neteisėtai, aukščiausi pareigūnai pasako, kad mūsų valstybėje veikia neoficiali, neteisėta grupuotė, kuri priima svarbiausius sprendimus, ir Seimas, tik Seimas, sudaręs komisiją, gali į šituos klausimus duoti atsakymą. Bet, deja, nei konservatoriams, nei socialdemokratams nerūpi tai, kas vyksta valstybėje, jiems tegul veikia tos neformalios grupuotės, tegu traiško pačius aukščiausius pareigūnus. Tai kokia mes teisinė valstybė? Gėda Seimui dėl šito sprendimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip tik E. Masiulis stovi prie šoninio mikrofono. Jūs pateikėte protokolinį nutarimą. Dabar aš norėčiau paklausti, ar jūs norėtumėte, kad mes už jį balsuotume? Komisija nesudaryta, tai niekas nedraudžia komisijoms, komitetams svarstyti. Ar reikalingas dar protokolinis nutarimas? Tai yra Statute. Gerai. Suteikiame žodį.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi klausimai, kurie yra keliami, iš tikrųjų yra svarbūs ir reikalaujantys atsakymo, palikti jų be atsakymų tikrai negalime, todėl Seimo narių grupė ir siūlo protokoliniu nutarimu pavesti Seimo kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai kartu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu atlikti parlamentinį tyrimą pagal tuos klausimus, kurie buvo nurodyti nepatvirtintame Seimo projekte.
14.12 val.
Seimo protokolinio nutarimo priėmimas
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar pritariame Lietuvos Respublikos Seimo protokoliniam nutarimui pavesti Seimo kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai kartu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nutarimo projekte Nr. XIIP-1065 nurodyto klausimo. Balsuojame.
Protokolinis nutarimas priimtas. Už jį balsavo 36, prieš nebuvo, susilaikė 3.
Per šoninį mikrofoną – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Gražuli, aš vėl šiandien priverstas jus tikslinti. Kai parlamentinė Antikorupcijos komisija tyrė V. Gailiaus atvejį ir priėmė tokį patį sprendimą, kokį dabar teismai priėmė, visi konservatoriai palaikė tokią poziciją ir už galutinį projektą balsavo visi, išskyrus N. Puteikį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, rytinis posėdis yra baigtas. (Gongas) Pertrauka iki 15 val.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.