LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 82
STENOGRAMA
2013 m. spalio 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Norėčiau paprašyti jus užimti savo darbo vietas. Skelbiu 2013 m. spalio 1 d. (antradienio) plenarinio posėdžio pradžią.
Kviečiu visus registruotis. (Balsai salėje) Tuoj, sekundę, sekundę. Mes patys matome, kad neveikia. Tuoj viską padarysime, kad veiktų. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas paskui registruotis, manau, nuo to niekas nepasikeis. Jeigu jūs neprieštaraujate, prieš tvirtindami darbotvarkę, mes turime tokį vieną skaudų pranešimą, mums visiems nemalonų, – netekome iškilaus žmogaus K. Bobelio. Kitas klausimas būtų dėl mūsų kolegų tam tikrų jubiliejų. Grįžo mūsų rinktinė iš Europos parlamentarų varžybų. Taigi viena tokia bloga žinia, kita maloni žinia.
Gerbiamieji Seimo nariai, netekome iškilaus žmogaus. Sulaukęs 90 metų mirė K. Bobelis. Prašom pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Ačiū. Keletą žodžių norėčiau pasakyti apie K. Bobelį.
Aktyvus Lietuvos politikos veikėjas gimė Kaune, baigė „Aušros“ berniukų gimnaziją. 1941 m. K. Bobelis dalyvavo tautos sukilime prieš bolševikus. Naciams likvidavus Laikinąją Vyriausybę, dalyvavo antinacinėje jaunimo veikloje. Vėliau studijavo mediciną Vytauto Didžiojo (Kaune), Graco (Austrijoje) ir Tiubingeno (Vokietijoje) universitetuose.
Jungtinėse Amerikos Valstijose atkūrė Lietuvos ateitininkų organizaciją ir 1949–1952 m. vadovavo Čikagos ateitininkams. 1962–1976 m. buvo JAV Lietuvių Bendruomenės tarybos narys, 1969–1979 m. – Amerikos lietuvių tarybos pirmininkas. Nuo 1979 m. – šios organizacijos grupės garbės pirmininkas. 1979–1992 m. iki Vilniuje įvykusio simbolinio Uždaromojo Seimo – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, vadovavo VLIK’o organizuotoms demonstracijoms, piketams įvairiuose Jungtinių Amerikos Valstijų ir pasaulio miestuose. Pristatydavo Lietuvos nepriklausomybės bylą įvairiose tarptautinėse konferencijose, atstovavo VLIK’ui pasaulio antikomunistinės lygos konferencijose Liuksemburge, Taivane, San Diege.
1989 m. kartu su Sąjūdžio atstovais pasirašė Gotlando komunikatą, kuriame teigiama, kad visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas. 1975–1991 m. atstovavo Lietuvai visose Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos konferencijose. 1995 m. Otavoje išrinktas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentu. 1996 m. Stokholme perrinktas trejų metų kadencijai.
1992 m. grįžo į Lietuvą. 1992–2006 m. – VI, VII, VIII, IX Seimo narys, išrinktas Marijampolės rinkimų apygardoje Nr. 29 kandidatu į Seimą, 1996 m. ir 2000 m. iškėlė Krikščionių demokratų sąjunga. 1992–1996 m. Seime buvo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. 1996–2000 m. – Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų narys. 2000–2004 m. – Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas. VIII Seimo pirmojo posėdžio 2000 m. spalio 19 d. ir IX Seimo pirmojo posėdžio 2004 m. lapkričio 15 d. pirmininkas kaip vyriausias parlamento narys. 1997 m. – kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus.
1976 m. apdovanotas Šaulių sąjungos žvaigždės ordinu. 1984 m. – popiežiaus Jono Pauliaus II Šv. Grigaliaus Didžiojo ordinu už religijos ir tautos laisvės kovą Lietuvoje. 1986 m. – JAV Kongreso „Ellis Island“ medaliu kaip labiausiai nusipelnęs Lietuvai ir Amerikai Amerikos lietuvis. 1995 m. apdovanotas Švedijos karaliaus ordinu. 1993 m., minint VLIK’o veiklos 50-metį, už nuopelnus Lietuvos laisvės kovoje Respublikos Prezidento apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu. 2004 m. – Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi. Savo algą jis skyrė labdarai ir vargšams remti. Be to, dažnai atlikdavo sunkias ir sudėtingas operacijas Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje.
Gausybė apdovanojimų, kuriuos yra gavęs daktaras K. Bobelis, puikiai iliustruoja jo, kaip neeilinio politiko, mediko ir piliečio, gyvenimo kelią ir pasiekimus. Jo mirtis – didelė netektis mums visiems.
10.09 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, dar kita informacija. Lietuvos Respublikos Seimo sportininkai buvo nuvykę į Europos parlamentarų varžybas ir iškovojo pirmąją vietą po Rusijos.
Noriu, kad gerbiamasis A. Sysas pristatytų savo komandą ir įteiktų taurę mūsų Seimo kancleriui. Gerbiamasis Algirdai, žodis jums.
A. SYSAS (LSDPF*). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, prieš savaitę Seimo parlamentarų komanda grįžo iš tarptautinių parlamentarų žaidynių Maskvoje. Kaip minėjo Pirmininkas, mes užėmėme pirmą vietą po Rusijos. Šitą taurę mes gavome visiems laikams. Kas prisimena, stovėjo didelė pereinamoji taurė. Kviečiu visus aktyviai toliau sportuoti ir ruoštis kitų metų varžyboms. Yra galimybė. Norėčiau pakviesti visus komandos atstovus čia, kad fotografai padarytų bendrą nuotrauką, o šitą taurę įteiksime saugoti kanceliarijai. Aš kviečiu kolegas, kurie važiavo į Maskvą. (Plojimai) Dalyvavo 11 komandų. Nors jos vadinosi pasaulinėm, buvo Europos. Buvo turkai, buvo iš Balkanų, iš Baltijos šalių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal galite paploti atsistoję ir pagerbti mūsų komandą. (Plojimai)
A. SYSAS (LSDPF). Gerai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame visai komandai. Dar kartą noriu visus pasveikinti ir palinkėti visiems judėti, rūpintis savo sveikata, užsiimti sveikatos prevencija.
Dabar kitas labai svarbus momentas – kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šiame Europos čempionate užėmė 2 vietą. Ji lankėsi Lietuvos Respublikos Seime ir paliko istorijai atsiminti apie mūsų Lietuvos krepšininkų pergalę Slovėnijoje, kur buvo užimta 2 vieta, su visų krepšininkų parašais… Taip pat atiduodame Seimo kancleriui, kuris padės, aš manau, pačioje geriausioje, gražiausioje vietoje. Tai jau ne pirmas kamuolys, Lietuvos krepšininkų atvežtas į Lietuvą. Dar kartą dėkojame krepšininkams. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, dar turiu labai atsakingą, svarbią ir džiugią misiją. Mūsų kolegų, keturių parlamentarų, yra jubiliejiniai gimtadieniai. Pasinaudodamas ta proga, viso Lietuvos Respublikos Seimo vardu noriu pasveikinti visus jubiliatus, palinkėti jiems kuo geriausios kloties politinėje veikloje, priimti teisingus sprendimus visai Lietuvai, asmeninės laimės, sveikatos ir kuo geriausios kloties. Tai R. Tamašunienė. (Plojimai) A. V. Patackas. (Plojimai) Gėles frakcija perduos. Gerai? A. Anušauskas – labai apvalus jubiliejus. (Plojimai) Tikriausiai pats svarbiausias gyvenime. (Plojimai) Ir M. Mackevič. (Plojimai) Serga? Taip pat frakcijos paprašysime perduoti gėles ir pasveikinti nuo Lietuvos Respublikos Seimo. Ačiū. (Balsai salėje)
10.14 val.
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie pagrindinių darbotvarkės klausimų. Pirmasis klausimas yra darbotvarkės tvirtinimas. Matau, yra pasiūlymų. Registruojamės. Taip, pabandome registruotis. Dėkoju.
Užsiregistravo 113 Seimo narių.
Taigi dėl darbotvarkės tvirtinimo – gerbiamasis J. Razma. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu siūlau keletą projektų išbraukti iš darbotvarkės. Dėl kiekvieno, žinoma, prašysime balsuoti atskirai. Pirmas siūlymas, išbraukti 1-5 – Konstitucijos 74 straipsnio pataisas. Mes manome, kad nereikia imituoti veiklos ir svarstyti straipsnio, kuris tik duoda nuorodą, kad reikia konstitucinio įstatymo. Kai bus konstitucinio įstatymo projektas, kartu dėkime ir svarstykime, o ne dirbtinai imituokime veiklą.
Toliau. Siūlau išbraukti 1-11 klausimą dėl prokuratūros veiklos ataskaitos tvirtinimo. Kadangi, mūsų vertinimu, tai yra projektas – tiesiog ataka prieš Prezidentę, o Seimo Pirmininkas sakė, kad žada to nedaryti, galbūt ir pritars, kad reikia ir tą projektą išbraukti.
Toliau. Siūlau išbraukti 1-12 klausimą dėl referendumo kartelės žeminimo. Manome, kad tikrai netikslinga pereiti prie referenduminio valdymo Lietuvoje. Turbūt būtų tokie siūlymai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal dar kas nors turite pasiūlymų dėl darbotvarkės, kad būtų galima visus pasiūlymus iš karto apsvarstyti, po to apsispręsti balsuojant? Nėra daugiau jokių pasiūlymų? Gerai. Vienintelis pasiūlymas – Tėvynės sąjungos konservatorių frakcija (seniūnas J. Razma) siūlo tris projektus išbraukti iš darbotvarkės. Tiesiog apsispręsime balsuodami.
Dabar visus kviečiu užimti savo darbo vietas. Dar kartą formuluoju klausimą balsavimui. Yra siūlymas išbraukti darbotvarkės 1-5 klausimą – įstatymo projektą Nr. XIP-5001. Kviečiu visus balsuoti. Kas už išbraukimą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 35, prieš – 50, susilaikė 26. Taigi yra nepritarta. Klausimas paliekamas darbotvarkėje.
Kitas pasiūlymas dėl 1-11 klausimo – išbraukti iš darbotvarkės. Taip pat kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės projektą Nr. XIIP-557, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 28, prieš – 52, susilaikė 33. Tiesiog galiu pacituoti Seimo statutą, kad mes turime dėl referendumo būtinai įrašyti į artimiausio posėdžio darbotvarkę.
Dabar dėl klausimo, projekto Nr. XIIP-557(2), paskelbiau rezultatus. Šis klausimas yra paliekamas darbotvarkėje.
Dabar dėl 1-12 klausimo – Seimo nutarimo dėl referendumo. Reikia įtraukti, mes negalime neįtraukti, nes pagal Statutą mes privalome jį įtraukti į artimiausią posėdį. Čia galbūt balsuoti ir nereikia. Atsiimate?
Visi pasiūlymai yra apsvarstyti. Dėl visos darbotvarkės. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru… (Balsai salėje) Ne, balsuojame. Gerai.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad patvirtintume šios dienos darbotvarkę, kviečiu balsuoti. Kas balsuoja už, tas pritaria darbotvarkei, kas balsuoja kitaip, prieš arba susilaiko, nepritaria darbotvarkei.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 85, prieš – 12, susilaikė 14. Spalio 1 d., antradienio, plenarinių posėdžių darbotvarkei yra pritarta.
10.20 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 4, 6, 7, 82, 9, 10, 13, 18, 19, 22, 24, 28, 33, 35, 39, 40, 85, 86, 87, 90, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-545(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 4, 6, 7, 82, 9, 10, 13, 18, 19, 22, 24, 28, 33, 35, 39, 40, 85, 86, 87, 90, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-545(3). Priėmimas. Likęs tik balsavimas. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIIP-545(3), balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Kviečiu visus balsuoti. Kolegos, likęs tik balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 71, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-545(3) yra priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-617GR. Gerbiamieji kolegos, įstatymas buvo grąžintas. 167 straipsnis „Grąžinto įstatymo priėmimas. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.“ (Balsai salėje) Labai atsiprašau. Negirdėti? Gerai. Dabar gerai? Atsiprašome. Pagerinsime kokybę.
167 straipsnis „Grąžinto įstatymo priėmimas. 1 punktas. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. 2 punktas. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė, o už konstitucinį įstatymą – ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių. 3 punktas. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. 4 punktas. Šiuo atveju pakartotinai apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, o už konstitucinį įstatymą – daugiau kaip pusė visų Seimo narių.“ Aš supažindinau su 167 straipsniu, kaip yra vykdomas grąžinto įstatymo priėmimas.
Dabar kviečiu balsuoti, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Balsuojame. Kas balsuoja už, pritaria, kad priimtume visą įstatymą be pakeitimų. Kas balsuoja už. Kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 83, prieš – 5, susilaikė 14. Įstatymas yra priimtas be pakeitimų. (Gongas)
10.24 val.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Konkurencijos įstatymo 13, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-732GR. Priėmimas. Gerbiamieji kolegos, mes pirmą punktą įvykdėm. Pirmiausia buvo balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Buvo balsuota ir nepriimtas. Todėl balsuosime dėl 167 straipsnio 2 punkto, kad pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip… Atsiprašau, 3 punktas, labai atsiprašau. „Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.“ (Balsai salėje) Ar gerbiamasis A. Skardžius dėl balsavimo? Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Taip. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau paklausti dėl vedimo tvarkos. Gal jūs galėtumėte anonsuoti pakeitimus, kuriuos teikia Prezidentė dėl šio įstatymo pakeitimo.
PIRMININKAS. Tikrai, kaip posėdžio pirmininkas… Jau viską svarstėm, liko tik balsavimas. Artūrai, negrįžkime…
K. DAUKŠYS (DPF). Nėra pakeitimų, Pirmininke! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prezidentė siūlo dėl 2 straipsnio… 2 ir 3 straipsnius laikyti nepriimtais. Gerbiamieji kolegos, jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pastabomis ir papildymais. Dar kartą pakartoju tai, ką mes dabar turime atlikti. (Balsai salėje) Kviečiu visus balsuoti. Kas už, tas pritaria Prezidentės pasiūlymams, kas galvoja kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje)
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 32, prieš – 31, susilaikė 47. Yra nepritarta Prezidentės pasiūlymams. Tiesiog lieka galioti senos redakcijos įstatymas. Ačiū.
10.26 val.
Konstitucijos 74 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-5001(2) (I svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Konstitucijos 74 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-5001(2) (I svarstymas). (Balsai salėje) Nepriimtas, koks gongas! Galioja senas įstatymas. Jeigu būtų priimtas, aš būčiau…
Gerbiamieji kolegos, dabar dar kartą susikoncentruojam. Klausykite, Konstitucijos 74 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-5001(2). Pranešėjas – gerbiamasis J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Gerbiamasis Juliau, darbotvarkės 1-5 klausimas – Konstitucijos 74 straipsnio papildymo įstatymo projektas. (Balsai salėje) Galima buvo užsirašyti iki pranešėjo paskelbimo. Toks Statutas, Mečislovai! Užsirašykite, dar atidarykite, užsirašykite kas norite, jeigu norite dalyvauti, kad būtų visiška demokratija.
Prašom, gerbiamasis Juliau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kolegos, gerbiamasis Pirmininke, komitetas svarstė Konstitucijos 74 straipsnio (tiksliau, pirminis projektas buvo 56 straipsnio) pakeitimo įstatymo projektą. Ir komitetas priėmė tokį sprendimą, kad Lietuvos teisėje turėtų būti laikomasi apkaltos instituto vientisumo principo, įskaitant apkaltos instituto teisinius padarinius, kaip apkaltos instituto elementą, ir iš jo išplaukiančio teisinio tikrumo, įtvirtinant konceptualų teisinį reguliavimą, o ne fragmentiškai sureguliuojant personifikuotus pavienius atvejus. Konstitucijos 74 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti trys apkaltos adresatai: parlamento nariai, Respublikos Prezidentas ir tam tikri teisėjai, t. y. Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo. Todėl priimant Konstitucijos pataisas, siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, nederėtų apsiriboti šio Teismo apgintos teisės būti renkamam į parlamentą apimtimi, o reikėtų kartu sistemiškai vertinti ir atitinkamai reglamentuoti apkaltos teisinius padarinius ribojimų užimti atitinkamas pareigas aspektu visų trijų apkaltos adresatų atžvilgiu.
Antra. Oficialioji konstitucinė doktrina gali būti keičiama atsižvelgiant į Konstitucijos teksto pasikeitimą, todėl, įvertinus demokratinėms teisinėms valstybėms, ypač kurių valdymo forma yra respublika, būdingus žmogaus teisių standartus, egzistuoja poreikis pakeisti galiojančią konstitucinę doktriną, sumažinant absoliučių draudimų egzistavimą pozityviojoje teisėje.
Trečia. Priėmus komiteto siūlomą sprendimą atitinkamai papildyti Konstitucijos 74 straipsnį, būtų išvengta dalinio pobūdžio, fragmentiško, sukuriančio konstitucinio teisinio reguliavimo neapibrėžtumą, prieštaringumą, pažeidžiančio konstitucinio teisinio reguliavimo vieningumą, apkaltos teisinių padarinių reguliavimo. Konstitucijos 56 straipsnio pataisos nepakanka, kad būtų galima sureguliuoti visus draudimų, susijusių su asmens pašalinimu iš pareigų apkaltos proceso tvarka, aspektus. Konstitucijoje turėtų būti suformuluotos tokios bendro pobūdžio normos, kurios būtų pagrįstos įvertinus platesnį žmogaus teisių katalogą nei vien pasyvioji rinkimų teisė, sureguliuotų visus draudimų, susijusių su asmens pašalinimu iš pareigų, aspektus.
Ketvirta. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. kovo 4 d. nutarime, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, nei jos papildomi protokolai negarantuoja teisės į darbą valstybinėje tarnyboje. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje „Glasenapp prieš Vokietiją“ konstatavo, kad teisė gauti valstybines pareigas nėra nei konvencijos, nei jos protokolų pripažinta, todėl priklauso konvencijos neginamai teisei į vietą valstybinėje tarnyboje. Tačiau Teismas konstatavo, kad tai nereiškia, kad kitais požiūriais konvencija valstybės valdininkams netaikoma.
Taigi valstybėms yra suteikta didesnė laisvė nacionalinėje teisėje spręsti valstybinės tarnybos reguliavimo klausimus, nustatyti papildomus reikalavimus ir apribojimus, priimant asmenis į darbą valstybės institucijose. Kita vertus, minimų apribojimų pobūdis turi atitikti tikslus, kuriais jie daromi. Šis proporcingumo principas, apribojant teises, laisves, ne kartą buvo pažymėtas Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėtose bylose. Pavyzdžiui, byloje „Vogt prieš Vokietiją“.
Penkta. Vadovaujantis proporcingumo principu, apribojimų pobūdis asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka, turėtų būti diferencijuotas, atsižvelgiant į siekiamų užimti pareigų specifiką ir svarbą, kas Konstitucijos tekste būtų sunkiai įmanoma, siekiant minimalaus įsikišimo į jos tekstą. Atsižvelgus į teisinio tikrumo, teisinio saugumo reikalavimus, t. y. į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, reikėtų išspręsti visuminio apkaltos instituto teisinio reguliavimo spragas, Konstitucijos tekste įtvirtinant blanketinę normą dėl specialaus (konstitucinio) įstatymo priėmimo, kuriame būtų reglamentuoti apkaltos proceso teisiniai padariniai. Atsižvelgiant į tai, kad apkaltos pagrindai, iniciatyvos subjektai ir kiti esminiai apkaltos aspektai yra reglamentuoti ordinarinėje teisėje, t. y. Seimo statute, neturėtų būti kvestionuojamos Seimo galimybės konstituciniame įstatyme nustatyti teisės užimti pareigas, kurioms eiti pagal Konstituciją būtina prisiekti, laikino ribojimo sąlygas ir terminus.
Šešta, galutinė. Konstitucinio, ne ordinarinio, įstatymo tikslingumas pateisinamas siekiu apsaugoti teisinius santykius, kurių nebūtų galima modifikuoti, pasikeitus politinei daugumai.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė patobulintam Konstitucijos pirminio projekto 56 straipsnio papildymo įstatymo projektui ir teikia Seimui Konstitucijos 74 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui gerbiamajam J. Sabatauskui už komiteto nuomonės pristatymą. Kviečiu į tribūną A. Strelčiūną, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narį.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos teisės instituto, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto pastabas, kurioms pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną R. Šalaševičiūtę pristatyti Konstitucijos komisijos nuomonę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos komisija 2013 m. birželio 19 d. svarstė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti minėtą projektą, pasiūlė papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnį nauja 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.
Asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką ir kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, aštuonerius metus nuo tokio Seimo sprendimo priėmimo dienos negali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurioms eiti pagal Konstituciją būtina prisiekti.“
Komisija, atsižvelgdama į tai, kad Konstitucija turi būti keičiama kiek įmanoma minimalesne apimtimi ir tik tuomet, kai tai yra būtina, mano, kad toks papildymas leidžia tinkamai įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje „Paksas prieš Lietuvą“.
Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas rugsėjo 11 d. taip pat pritarė komisijos sprendimui tobulinti nurodytą projektą ir iš dalies pritarė siūlymui keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnį.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei R. Šalaševičiūtei už Konstitucijos komisijos nuomonės pristatymą. Kviečiu į tribūną kalbėti J. Razmą. Ruošiasi P. Gražulis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija puikiai supranta, kad yra Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas ir klausimą dėl priesaikos sulaužymo pasekmių reikia spręsti, atsižvelgiant į Teismo sprendimą. Žinoma, pats Konstitucinis Teismas galėjo tą dalyką išspręsti, pripažinti, kad persistengė su aiškinimais ankstesniu laikotarpiu, ir naujai pažiūrėti po minėto Europos Teismo sprendimo situaciją. Gaila, kad to nebuvo padaryta. Priminsiu, kad praėjusioje kadencijoje mes bandėme tą klausimą išspręsti įstatymo lygiu, bet tai vėlgi nepavyko. Šiuo metu pateikta abstrakti Konstitucijos pataisa, kuri visiškai nepasako, kiek metų, kokios kitos sąlygos bus asmeniui, sulaužusiam priesaiką vėl norint kandidatuoti Prezidento ir Seimo rinkimuose.
Todėl mūsų frakcija abejoja, ar galima pritarti tokiam projektui, kurio turinys visiškai neaiškus. Jeigu apie metus svarstęs tą klausimą Teisės ir teisėtvarkos komitetas šalia šiandien teikiamos Konstitucijos pataisos būtų padėjęs ir lydimąjį įstatymo projektą, kur mes matytume konkrečius terminus, tai jau būtų kitas dalykas. Dabar mes galime tik fantazuoti, kaip atrodys tas reikalingas konstitucinio įstatymo projektas. Todėl mūsų frakcija nėra linkusi palaikyti tokio neapibrėžto dalyko. Daug kas turbūt nedalyvaus balsuojant, kiti gal susilaikys. Mes manome, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas deramai neatliko savo pareigų.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną P. Gražulį. Ruošiasi J. Sabatauskas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, kitais metais, 2014 m., sukanka 10 metų nuo įvykdyto mūsų valstybėje perversmo, kai buvo, manau, neteisėtu būdu apkaltintas Prezidentas ir padarytas perversmas.
Nežiūrint į tai, kad Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, išaiškino Konstituciją taip, kad apkaltos būdu pašalinti iš pareigų asmenys negali, neturi teisės kandidatuoti visą gyvenimą, būti renkami Seimo nariais, į kitas atsakingas institucijas, Prezidentas R. Paksas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Buvo išaiškinta, kad tai yra neadekvati bausmė. Nežiūrint į tai, jau greitai bus… taip pat 2011 m. Žmogaus Teisių Teismas priėmė tokį sprendimą. Jau praėjo daugiau kaip dveji metai, deja, Seimas neturi politinės valios išspręsti šį klausimą.
Aš pritarčiau ponams konservatoriams, kad būtų aiškiausia, paprasčiausia aptarus įrašyti į Konstituciją metus ir baigti šitą klausimą. Dabar gi yra pasirinktas kitas kelias, kad keičiame Konstituciją, kad konstituciniame įstatyme būtų įvardinta, kiek metų negali kandidatuoti po apkaltos vienas ar kitas asmuo. Be abejonės, procesas pailgės, vėl reikės rengti naują konstitucinį įstatymą, vėl bus daug diskusijų, vėl bėgs laikas. Manau, iš dalies yra vilkinamas šitas klausimas, nenorima spręsti, nenorima, kad ypač šiuose artėjančiuose Prezidento rinkimuose kandidatuotų Prezidentas R. Paksas. Manau, reikia pasirinkti kokį nors kelią ir ieškoti išeities, įvykdyti Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, o ne trypčioti vietoje.
Todėl, manyčiau, būtų gerai, kad pritartų šitam projektui Seimo nariai ir iš dešinės, konservatoriai, o po to mes galėtume įpareigoti nutarimo projektu, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas parengtų konstitucinį įstatymą, kad per antrąjį svarstymą, prieš keisdami šitą konstitucinę nuostatą, mes galėtume skubos tvarka nevilkint ir priimti konstitucinį įstatymą. Manau, taip šitą klausimą galėtume užbaigti. Tikiuosi bendro sutarimo sprendžiant šį svarbų mūsų valstybei klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną J. Sabatauską. Ruošiasi K. Masiulis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo jau praėjo nemažai laiko. Praeitoje kadencijoje buvo bandoma spręsti tą problemą priėmus įstatymo pataisą, bet įstatymas buvo apskųstas Konstituciniam Teismui. Konstitucinis Teismas pasakė vėl tą patį, kad įstatymu negalima įveikti Konstitucinio Teismo nutarimo, tam reikia Konstitucijos pataisos.
Pirminė iniciatyva buvo Konstitucijos pataisa nustatyti bendrus reikalavimus. Bet iš tiesų peržiūrėjus visą paketą siūlymų, įvertinus, kad reikalavimai Konstitucijos 74 straipsnyje dėl apkaltos proceso yra Respublikos Prezidentui, Konstitucinio Teismo teisėjams, Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjams bei Seimo nariams, akivaizdu, kad visų šių grupių asmenims, kuriems gali būti taikoma apkalta ir apkaltos proceso tvarka jie gali būti pašalinti iš pareigų, reikalavimai gali skirtis. Ir rašyti dabar kiekvienam Konstitucijos skirsnyje arba kiekvienus detalius reikalavimus iš tikrųjų neverta, nes galioja toks principas, kad Konstitucijos pataisos turi būti minimalios, jeigu jų reikia. Kadangi jų tikrai reikia, tą jau pasakė Konstitucinis Teismas, mes neturime kitos išeities.
Todėl šiandien komitetas teikia minimalią Konstitucijos pataisą pasakydamas, kad konkrečiai tokie reikalavimai turi būti nustatyti konstituciniame įstatyme, ne paprastame įstatyme, kurį mes galime priimti. Kaip žinote, kad būtų kvorumas, yra reikalaujama 71 Seimo nario dalyvavimo ir galima priimti 36 balsais. Dėl konstitucinio įstatymo reikalavimas yra griežtesnis – už turi balsuoti 71 Seimo narys. Todėl, manau, šitas kelias tikrai racionalus.
Dėl kritikos, kad nepateiktas konstitucinis įstatymas. Kolegos, jūs balsavote, būtent žiūriu į tą pusę, iš kurios kalbėjo kolega J. Razma, jūs balsavote praeitoje kadencijoje už paprastą įstatymą. Tai galime vieną dalyką ir preziumuoti, arba daryti prielaidą, kad panašūs reikalavimai bus ir konstituciniame įstatyme. Aš galiu, jeigu iš tikrųjų to reikia, iki priėmimo stadijos įregistruoti konstitucinio įstatymo pataisą, rytoj pasitarsime komitete, kokie būtų reikalavimai apskritai visiems tiems subjektams, kuriems gali būti taikoma apkalta. Bet apskritai kalbėti prieš, vadinasi, kalbėti apskritai prieš problemos sprendimą. Tai reiškia, kad nenorime išspręsti problemos, kuri jau tempiasi trejus metus. (Balsai salėje) Jūs pratempėte metus, nes jūs turėjote absoliučią daugumą, kolegos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal truputėlį tolerancijos?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Todėl aš prašau kolegų balsuoti už svarstymo stadijoje. Mes turime laiko dar iki priėmimo stadijos. Toliau dar turime tris mėnesius iki pakartotinio balsavimo. Mes tikrai galime per tą laiką ir apsvarstyti, ir priimti, po to, žinoma, po Konstitucijos pataisų patvirtinimo, ir konstitucinį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju J. Sabatauskui. Kviečiu į tribūną K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, niekaip negaliu pritarti tokiam siūlymui, niekaip. Ar galima pro adatos skylutę prakišti kupranugarį? Laisvai, jeigu tą darys teisininkai. Gabūs teisininkai tikrai pro adatos skylutę prakiš kupranugarį. Ir aš dabar matau, kad tikrai jis visai telpa, bandoma prakišti.
Priimti Konstitucijos pakeitimą joks parlamentas, ar šis, ar kitas, negali, nes reikės du kartus balsuoti, reikės 94 balsų. Neįmanoma! Puikiai suprantate. Nei R. Paksas, nei A. Sacharukas, nei L. Karalius – visi šitie žmonės, kurie Konstitucinio Teismo buvo pripažinti pažeidę Konstituciją… (Balsai salėje) A. Sacharukas irgi Konstitucinio Teismo buvo pripažintas pažeidęs Konstituciją. Taigi visi jie negali niekaip kitaip tapti Seimo nariais, tik po Konstitucijos pakeitimo.
Dabar, pasirodo, yra gudresnis variantas. Užtenka taip abstrakčiai, visiškai neįareigojančiai imti ir parašyti, kad mes siūlome tą spręsti konstituciniu įstatymu. O konstituciniam įstatymui užtenka 71 balso. Vadinasi, bet kuri parlamentinė dauguma gali kaip nori suorganizuoti. Šita, tarkim, po trejų metų gali kaip nori pakeisti. Šitą įstatymą mes galime keisti kaip tinkami. Iš pradžių gali nustatyti, čia mums pavaizduoti, pateikti, kad nuramintų, kad čia bus po 20 metų, ir tada aš jau pagalvosiu, gal gerai, 20 metų jau tinka, o paskui kitą rytą atnešate ir sakote: ne, ne, mes pajuokavome. Yra pataisa. Čia, žiūrėkite, priėmimo stadija, mes siūlome visai kitaip. Žiūrėkite, iš rimtų dalykų pasidaro labai nerimti dalykai arba išeina labai prasta teisė. Aš manau, kad šitaip gudraujant atsiranda erdvė ir galimybė politikuoti ir kiekvienai daugumai kiekvieną kadenciją priimti kokius nori pakeitimus, nes visados užteks 71 balso. Teisybė? Aš juokais siūlau tada čia… Žiūrėkite, Konstitucinio Teismo teisėjai nutarė, kad jų atlyginimas yra šventa karvė, kurios niekaip negalima paklibinti. Tai įrašykim, kad jų atlyginimas yra keičiamas konstituciniu įstatymu. Mes galėsime kas dvi savaites keisti kaip tinkami. Šitaip negalima spręsti rimtų dalykų. Tarp kitko, aš siūliau išeitį. Nesu joks R. Pakso nei gerbėjas, nei simpatikas ir manau, kad žmogus tik vieną kartą prisiekia, o jeigu sulaužė priesaiką, karo atveju sušaudomas, o taikos atveju – antrą kartą jau nebeprisieksi. Bet jeigu jau mus įpareigoja Europos Žmogaus Teisių Teismas kažką daryti, tada tarkimės dėl termino. Aš priklausyčiau tai grupei žmonių, kad tas terminas turi būti maksimalus, bet sutikčiau su kompromisu. Kažkas nori labai trumpo termino. Ieškokime sutarimo. Aš siūliau net padaryti Seimo narių apklausą ir atrastume, kurioje vietoje nusistovi 94 Seimo narių kartelė. Ji nebus trumpa ta atkarpa, arba tas terminas nebus trumpas, bet kur nors bus. Bet kada nenorima ieškoti, o norima prastumti, tada yra gudraujama. Bet mes nesame naivūs žmonės ir mes gudravimus atpažįstame. Aš siūlau nebalsuoti už gudravimus, nebalsuoti už šitokį Konstitucijos išdarkymą, kai Konstitucija pasidaro lengvai įveikiama. Mes dabar galėsime padarę šitokį genialų atradimą, kur tiktai yra kas nors sunkiau, rašyti konstitucinį įstatymą ir tada keisime, kiek mums noro atsiranda. Aš vis dėlto manau, kad Konstitucija yra rimtas dalykas, priesaika irgi yra rimtas dalykas. Nesvarbu, kad dabar ne viduramžiai ir kad pažadai ir priesaikos daug kam atrodo, kad yra toks dalykas, kurį čia davei, čia atsiėmei, savininkas, bet taip nėra. Jeigu mes prisiekėme (yra toks institutas), tai rimtai žiūrėkime į tas pareigas, kurias atliekame, o jeigu taip jau įvyko, kad jos buvo sulaužytos, tai tegul būna ir atsakomybės našta už tą padarytą nusižengimą gana sunki.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi visi norintys parlamentarai pasakė savo nuomonę dėl šio įstatymo projekto.
Kviečiu dabar pastraipsniui dėl pasiūlymų. Gerbiamasis J. Sabatauskas… Juliau! Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką noriu pakviesti į tribūną. Dabar yra įvairių Seimo narių pasiūlymai ir reikės juos svarstyti. Jūs turėsite pasakyti savo komiteto nuomonę. Seimo narys R. Žemaitaitis. Gerbiamasis Remigijau, jūsų pasiūlymas. Prašom pristatyti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš galiu tik tiek pasakyti, kadangi pritarė, yra bendra pozicija, tai nereikėtų tokiu atveju net ir balsavimo daryti.
PIRMININKAS. Jūs atsiimate ar kaip?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip, taip, nes yra…
PIRMININKAS. Visus atsiimate, taip?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Labai jums ačiū. Lieka kieno čia dar pasiūlymas? Konstitucijos komisijos pasiūlymas. Gal R. Šalaševičiūtė pristatytų komisijos pasiūlymą? Iš vietos.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Prašom pakartoti man užduotį, ką aš turėčiau pristatyti.
PIRMININKAS. Konstitucijos komisija teikia pasiūlymą dėl 74 straipsnio. Jūs galėtumėte pristatyti, o komiteto pirmininkas atsakytų.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš tą pasiūlymą pristačiau kalbėdama. Kadangi mes svarstėme tris alternatyvas…
PIRMININKAS. Formaliai jūs turite pristatyti, nes tai yra…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerai. Tuoj, minutėlę. Mūsų pasiūlymas buvo papildyti 74 straipsnį 2 dalimi: „Asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką ir kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, aštuonerius metus nuo tokio Seimo sprendimo priėmimo dienos negali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurioms eiti pagal Konstituciją būtina prisiekti.“ Mes svarstėme tris alternatyvius variantus ir Konstitucijos komisija priėjo prie išvados, kad toks yra pats geriausias. Buvo svarstoma dėl 8 ir 10 metų ribojimo termino. Iš tiesų tiktai viena komisijos narė balsavo už 10 metų, kiti balsavo, kad būtų suvaržyta 8 metams teisė kandidatuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už yra. Nuomonės prieš nėra? Atsiprašau, nori komiteto pirmininkas. Pasakykite komiteto nuomonę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip ir prieš tai aš pristatydamas išvadą… Galbūt argumentų buvo ir daugoka, bet vienas iš argumentų yra toks, kad vis dėlto yra penki subjektai, kuriems taikoma apkalta ir kurie apkaltos proceso tvarka gali būti atleisti iš pareigų ar kuriems atimtas mandatas. Mūsų manymu, kiekvienam subjektui galėtų būti diferencijuoti reikalavimai. Čia Konstitucijos komisija nustato visiems vienodus reikalavimus. Aš pateiksiu pavyzdį. Vienas dalykas yra asmuo, kuris yra visos tautos renkamas į pareigas, t. y. Seimo narys, Respublikos Prezidentas, ir kitas dalykas – asmuo, kuris yra skiriamas į pareigas. Manyčiau, kad skirtumai tikrai turėtų būti tiems subjektams, ir komitetas tam pritarė. Būtent kad nedarytume labai didelių ir detalių Konstitucijos pakeitimų, komitetas nepritarė Konstitucijos komisijos siūlymui ir siūlo, kaip aš jau pristačiau, blanketinę normą, kad visi tie reikalavimai būtų nustatyti konstituciniu įstatymu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji Šalaševičiūte, ar jūs sutinkate su komiteto nuomone, ar jūs norite, kad Seimas balsuotų? Tuoj, sekundę, įjungsime. Tuoj, sekundę. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš manau, kad Konstitucijos komisijos nariai, balsuodami Seime, išreikš savo nuomonę konkrečiai. Asmeniškai aš vis dėlto pabuvusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto organizuotuose klausymuose ir komiteto posėdyje pritariu Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Jūs savo pasiūlymą atsiimate?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ten Konstitucijos komisija.
PIRMININKAS. Balsuojame. Gerai. Bus aiškiau, dėl visko balsuosime. Gerbiamieji kolegos, visus kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume komisijos pataisai, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Kas už Konstitucijos komisijos pataisą, už pasiūlymą, balsuoja už, kas mano kitaip, susilaiko arba balsuoja prieš.
Gerbiamieji kolegos, už – 7, prieš – 11, susilaikė 74. Nepritarta Konstitucijos komisijos pasiūlymui.
Dabar motyvai dėl viso už, prieš. K. Daukšys – nuomonė už. Prašom, kolega.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų klausiausi čia kai kurių kalbų ir taip nusprendžiau, kad 25 mlrd. Lt per metus išdalinti 71 Seimo narys gali, o nuspręsti, kiek, pažeidus priesaiką, negalima užimti pareigų, tai jau negali. Aš suprantu, kad konservatoriams kai kurie dalykai yra kur kas svarbiau kaip politinis kerštas, kaip dar kas nors, o ne esmė. Iš esmės žiūrint, tai tas biudžeto, valstybės sandaros tvarkymas – tie dalykai yra kur kas svarbiau negu šiuo atveju konkretaus žmogaus atsakomybės klausimas – ketverius metus, penkerius ar dešimt metų.
Aš vis dėlto palaikau įstatymo pakeitimą ir manau, kad visi protingai, galvojantys žmonės turėtų balsuoti už. O kas nori kerštauti ar ką nors kita daryti, tai čia jau ne balsavimas, o tik politikavimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Man tai čia labai daug kas neaišku. Pavyzdžiui, aš pasigedau nuostatos, kiek kartų bus galima tą Konstituciją pažeisti ir kiek kartų bus galima tą priesaiką sulaužyti, kad paskui, praėjus tam tikriems apribojimams, vėl galėtum kandidatuoti į pareigas, dėl kurių reikia duoti priesaiką. Ir ką? Tada vėl ją laužai, vėl praeina nustatyti apribojimai po apkaltos ir vėl laužai. Aš manau, kad čia yra labai daug neapgalvotų dalykų. Be abejonės, dėl ko pasisakė Konstitucinis Teismas prieš trejus metus, mes tikrai turėtume surasti politinės valios ir tą išspęsti. Bet tik tą reikėtų išspręsti labai aiškiai, neatmestinai atliekant darbą. Šiuo metu aš matau labai atmestinai, labai paviršutiniškai atliktą darbą. Tikrai, kaip jau minėjau, tam tikri labai svarbūs aspektai yra visiškai nenumatyti.
Kadangi man nėra aišku, kiek kartų bus galima tą priesaiką laužyti, gal tai bus galima daryti visą gyvenimą be sustojimo, norint diskredituoti tam tikras pareigas, manau, kad balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo išsakytos kolegų nuomonės už ir prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas po pirmojo svarstymo pritaria Konstitucijos 74 straipsnio papildymo įstatymo projektui, balsuoja už, kas mano kitaip, susilaiko arba balsuoja prieš. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, visi balsuojam.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 78, prieš – 7, susilaikė 20. Po pirmojo svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-5001(2) yra pritarta. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar jūs galite mums tiksliau pasakyti, ką reiškia toks balsavimas ir pasakymas, kad po pirmojo svarstymo pritarta? Aš noriu priminti, kad, man atrodo, Konstitucijos pataisos yra priimamos tokiu būdu, kad du kartus turi būti balsuojama su konstitucine dauguma. Čia kokia stadija dabar buvo?
PIRMININKAS. Svarstymas. Priėmimo metu – taip, du kartus balsuojama.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Čia svarstymas?
PIRMININKAS. Taip.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne priėmimas? Gerai. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Taip. Nieko, viskas gerai! (Balsai salėje) Viską darome pagal Statutą, galite būti ramūs!
11.02 val.
Sveikatos draudimo įstatymo 1, 2, 6, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-917(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, dabar mūsų darbotvarkės 6 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 1, 2, 6, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-917(2). Pranešėjas – gerbiamasis K. Kuzminskas, Sveikatos reikalų komitetas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiu Sveikatos reikalų komiteto, kaip pagrindinio komiteto, įstatymo projektą – Sveikatos draudimo įstatymo 1, 2, 6, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu ir priedu įstatymo projektą, kurį svarstėme rugsėjo 25 d. Svarstymo metu nagrinėjome Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymus, Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymus, taip pat ir patys, Sveikatos reikalų komitetas, pateikėme kai kuriuos siūlymus ir priėmėme sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nėra norinčių kalbėti. (Balsai salėje) Kolegė K. Miškinienė nori kalbėti. Išsakyti komiteto nuomonę. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę K. Miškinienę prašome pristatyti komiteto nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat rugsėjo 25 d. svarstė minėtą projektą dėl Europos direktyvų perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę. Komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui. Buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkei. Taigi komitetų nuomonės buvo pristatytos. Norinčių kalbėti nėra. Dėl motyvų. (Balsai salėje) Gerbiamasis Antanai, čia visi pritarė, ar jūs kalbėsite? Gerai, prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti, kad čia yra direktyvos perkėlimas. Galbūt komiteto pirmininkė sutiktų ir galėtų paprašyti, kad šiandien ir priėmimą padarytume, nes pastabų, pasiūlymų nėra?
PIRMININKAS. Taip ir yra nurodyta darbotvarkėje. Ačiū. Ačiū už nuomonę.
Gal po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Priėmimas. Taikoma ypatingos skubos tvarka. Priėmimas. Dėl 1 straipsnio bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galima priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Ir dėl 7 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto nuomonės už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-917, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 91, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-917(2) yra priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26, 33, 40, 41, 53, 104, 109, 113, 125 straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas Nr. XIP-4566(2). Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Gerbiamasis J. Sabatauskas. Ar Julių Sabatauską… Galbūt pabandysime pakviesti A. Paulauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. Po to galbūt kur nors jį surasime. Kolegų norėčiau paprašyti, kad paieškotų.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, įstatymo projektu siūloma suderinti įstatymo nuostatas su Pilietybės įstatymo nuostatomis, nustatyti palankesnes leidimo gyventi išdavimo sąlygas asmenims, kurie pagal Pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės. Taip pat pasiūlyta sutrumpinti užsieniečių prašymų išdavimo leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminus.
Vertinant projektą nelegalios migracijos aspektu, pasakytina, kad siūloma nustatyti galimybę taikyti sulaikymą užsieniečiui, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvą arba neteisėtai joje yra, ir jeigu jam nėra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis. Sudaryti galimybę užsieniečiams, kurie neteisėtai atvyko į Lietuvą ar neteisėtai joje yra, tačiau yra pažeidžiami asmenys arba prieglobsčio prašytojai, pasirinkti savanorišką grįžimą į užsienio valstybę, padedant tarptautinei ar nevyriausybinei organizacijai.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šį projektą, tačiau pirminiame projekte pasiūlytos nuostatos dėl fiktyvių įmonių identifikavimo buvo įvertintos kaip nepakankamos. O tokių svarbių sričių, kaip atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečių leidimą gyventi, pagrindai projektu apskritai nesiūlyti tobulinti. Todėl komitetas pasiūlė atsisakyti keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalies pakeitimo ir išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnį, atitinkamai pakeičiant ir įstatymo pavadinimą. Tokiam komiteto siūlymui pritarė visi komiteto nariai bendru sutarimu. Noriu pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė mūsų pasiūlymams. Taip pat mes pasiūlėme ir vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Štai tiems pakeitimams komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui A. Paulauskui. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską pristatyti komiteto nuomonę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų įstatymo projektas buvo parengtas darbo grupės, galima sakyti, dar praeitos kadencijos Seimo, daug buvo dirbta prie jo. Komitete taip pat vyko klausymai, juose dalyvavo ir žmogaus teisių organizacijų atstovai, ir tarptautiniai pabėgėlių komisaro atstovai, ir kiti asmenys. Komitetas per galutinį svarstymą, atsižvelgęs į Žmogaus teisių komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, taip pat Seimo narių siūlymus, pritarė patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kviečiu į tribūną Užsienio reikalų komiteto pirmininką B. Juodką, jis pristatys komiteto nuomonę.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, birželio 19 d. Užsienio reikalų komitetas svarstė šio įstatymo atskirus paragrafus. Komiteto sprendimas ir siūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pastabas, kurioms pritarė Užsienio reikalų komitetas, ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju Užsienio reikalų komiteto pirmininkui. Kviečiu į tribūną kolegę R. Šalaševičiūtę, ji pristatys Žmogaus teisių komiteto nuomonę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas birželio 19 d. svarstė projektą ir bendru sutarimu iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui, tačiau buvo siūlyta pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Vyriausybės siūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Tarptautinės migracijos organizacijos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro regioninio biuro Baltijos ir Šiaurės šalims siūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju Rimantei. Visi komitetai pristatė nuomonę. Yra pataisų. J. Sabatauską norėčiau pakviesti į tribūną, jums reikės pakomentuoti savo komiteto nuomonę. Visų pirma dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymo pakeisti 33 straipsnio 1 dalies pirmą punktą ir jį išdėstyti taip: „dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytą atvejį, – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamai institucijai dienos.“ Čia jūs pritariate iš dalies. Prašom pakomentuoti savo komiteto nuomonę dėl šito Vyriausybės pasiūlymo. Čia 2 straipsnis, 33 straipsnio 1 dalies pakeitimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas pritarė iš dalies Vyriausybės siūlymui. Nekeičiant siūlomo teisinio reglamentavimo, komiteto nuomone, tikslinga visą dalį suformuluoti kitaip, o ne keisti atskirų punktų, nes keičiasi daugiau nei pusė pirmos dalies punktų. Priešingu atveju liktų 11 punktas ir neliktų 2 punkto. Todėl galimi kartais kylantys nesusipratimai. Todėl komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti Vyriausybės siūlymui ir pakeisti bendrą formuluotę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Noriu paklausti Seimo narių, ar pritariame Vyriausybės pasiūlymui? Ar pritariame komiteto pasiūlymui?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas atsižvelgė į Vyriausybės siūlymą.
PIRMININKAS. Jeigu komiteto pasiūlymui pritariame, tai galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei, nes iš dalies komitetas atsižvelgia. Ar tinka? Taip. Gerai, ačiū, pritarta komiteto nuomonei.
Toliau, kiti pasiūlymai dėl…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kitiems pasiūlymams… pritarė.
PIRMININKAS. …Lietuvos Respublikos Vyriausybės… Pritariate?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas 5 straipsniui pritaria.
PIRMININKAS. Turiu omeny 7 straipsnį.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). 7 straipsnyje siūlė aiškiau nustatyti 109 straipsnio 1 dalyje komisijos teisinį statusą. Mes kaip tik… Komisijos teisinis statusas ir sudėtis yra išsamiau nustatyta, ir šiuo klausimu kaip tik ir komitetas…
PIRMININKAS. Čia taip pat reikia mums apsispręsti, ar mes pritariame komiteto nuomonei, ar pritariame Vyriausybės nuomonei. Kokių būtų pasiūlymų? Galime kaip ir pirmuoju variantu, kadangi iš dalies yra pritarta, pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu komiteto nuomonei.
Kitas pasiūlymas dėl 10 straipsnio – taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Prašom, pirmininke. 10 straipsnis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 10 straipsnio. Vyriausybė siūlė, kad įsigaliotų 2013 m. rugsėjo 1 d., siūlė vėlesnį laiką, bet, įvertindami tai, kad rugsėjo 1 d. jau atėjo ir praėjo, mes pasiūlėme, kad įsigaliotų 2014 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu komiteto nuomonei. Svarstymas pastraipsniui… Visi pasiūlymai, kurie buvo pateikti, yra apsvarstyti. Dėkoju komiteto pirmininkui. Nuomonės už ir prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, galbūt po svarstymo mes galime pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
11.17 val.
Mes truputį lenkiame laiką. Aš galiu… Mes turime vieną rezervinį klausimą, r-1 – Azartinių lošimų įstatymo 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1023. Pranešėjas – B. Bradauskas. Pateikimas. Prašom, kolega.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, esame priversti teikti įstatymo pataisą. Ji yra susijusi su lažybų organizavimu, kadangi Administracinis teismas priėmė sprendimą, kad lažybininkai, jeigu taip galima pavadinti, vykdo neteisėtą veiklą, organizuodami lažybas internetu, kas yra nenumatyta dabartiniame įstatyme. Todėl, kad tas verslas nepasitrauktų iš Lietuvos ir nemokėtų lėšų į kitus biudžetus, mes teikiame pasiūlymą, kad lažybininkams būtų leista organizuoti lažybas nuotoliniu būdu, tai yra internetu. Štai toks pasiūlymo turinys, jis susijęs su šia situacija.
O šiaip yra rengiamos kardinalios Azartinių lošimų įstatymo pataisos, yra darbo grupės, baigiamas parengti variantas, ir jeigu mes suskubsime, tai bus galima paskui sujungti ir priimti platesnį įstatymą, inkorporuojant ir šitą pataisą. Labai prašau šiai pataisai pritarti. Ir prašysiu nuo Biudžeto ir finansų komiteto Pirmininko, kad būtų taikoma skubos tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui. Norinčių paklausti jūsų nėra. Tiesiog jūsų klausiu, ar po pateikimo mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl komiteto, kuris svarstys šias įstatymo pataisas, prieštaraujančių nėra? Nėra.
Dėl svarstymo datos. Svarstysime spalio 15 d. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis Broniau, ar gerai svarstyti spalio 15 d.?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Jeigu būtų galima ketvirtadienį, būtų gerai.
PIRMININKAS. Ketvirtadienio darbotvarkę mes jau faktiškai priėmėme. Tiesiog gal nuo frakcijos ateis pasiūlymas į Seniūnų sueigą, ir mes tada apsvarstysime, gerai?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerai. Mūsų frakcijos seniūnė pasiūlys.
PIRMININKAS. O spalio 8 d.?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Na, matot, faktiškai jau turi užsidaryti tos lošimo bendrovės ir nevykdyti veiklos. Kuo greičiau mes priimtume tą įstatymą, tuo greičiau įvestume tvarką. Delsimas čia yra toks dalykas.
PIRMININKAS. Supratau. Taip, gerbiamasis…
J. RAZMA (TS-LKDF). Jūs visai negirdite. Sau pasakote, kad pritariama bendru sutarimu. Aš nemanau, kad visi Seimo nariai lengva ranka pritaria azartinių lošimų įteisinimui internete be jokio reglamentavimo, be jokios tvarkos! Tai čia tikrai prašau duoti balsuoti.
PIRMININKAS. Jokių problemų. Balsuosime, jeigu taip yra. Aš tikrai negirdėjau, kad kas nors kitaip mąstytų. Tiesiog buvo tyla salėje. Aš visada duodu. Galime balsuoti? (Balsai salėje)
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Jurgi, iš tikrųjų šiandien yra įregistruota dar viena pataisa, kuri įveda šio reikalo kontrolę. Kadangi čia skubos tvarka buvo daroma, tai buvo praleistas šis momentas. Bet šiandien iš Finansų ministerijos gavome pasiūlymą, ir yra mano vardu įregistruota dar viena pataisa, kuri reglamentuos šituos dalykus.
PIRMININKAS. S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Manyčiau, kad nereikėtų aplenkti Informacinės visuomenės plėtros komiteto, kaip papildomo komiteto, svarstyti.
PIRMININKAS. Gerai. Pritariame. Tiesiog balsuojame, nes buvo Tėvynės sąjungos (konservatorių) frakcijos prašymas balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Azartinių lošimų įstatymo 10, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1023?
Dėkoju. Taigi įstatymo projektui, 45 balsavus už, prieš – 2, susilaikė 39, po pateikimo pritarta.
Dar kartą noriu pasakyti, kad… Prašom. Replika po balsavimo.
P. GYLYS (DKF). Manau, kad mes darome broką, nes, pasakę a, nepasakome b. Iš tikrųjų įteisiname dalyką, kuris niekaip nėra aptartas, reglamentuotas ir t. t. Valdančiajai koalicijai toks priekaištas: reikėjo jau dabar pateikti azartinių lošimų internete bloką su visomis normomis, o dabar mes paleidžiame nežinia ką. Iš tikrųjų tai yra nesolidu!
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad pateikimas yra pradžių pradžia. Dar yra svarstymas, dar bus kalbama komitetuose apie tai, mes turime puikią galimybę išsiaiškinti dėl šio pateikto įstatymo projekto.
Dėl komitetų. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip S. Jovaiša pasiūlė, – papildomas komitetas. Dėl komitetų nebūtų pastabų? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti. Pačiu artimiausiu metu, spalio 8 d., nes, kaip įstatymo projekte yra numatyta, nuo kitų metų lyg ir sausio 1 d. įsigalioja šis įstatymo projektas. (Balsai salėje) Gerai. Dar yra laiko iki svarstymo. Kolegos, grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės.
11.23 val.
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-715. Pranešėja – gerbiamoji M. Petrauskienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ruošiasi A. Pitrėnienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiuo nutarimu Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą siūloma įtraukti į šį sąrašą ir priskirti ją antrajai grupei.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį klausimą ir nutarė pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 3 – prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A. Pitrėnienę, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkę.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui Nr. XIIP-715 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui teikti Seimui svarstyti. Bet išėjo taip (pranešėja, prieš mane kalbėjusi, nepasakė), kad pagrindinis komitetas nepasisakė, pagrindinis komitetas pakeitė sprendimą ir nutarė, patvirtino ir teikia jums, kad Akademinės etikos kontrolieriaus tarnyba būtų įrašyta ne į antrąją kategorijų grupę, bet į trečiąją, kas yra esminis skirtumas nuo teikto projekto. Komitetas, mes, pasisakėme, liekame prie savo nuomonės ir prašome Seimą, kad palaikytų mūsų komitetą, kad Akademinės etikos kontrolieriaus tarnyba būtų įrašyta ne į trečiąją, o liktų, kad įrašytume į antrąją kategoriją dėl įvairiausių labai daugelio priežasčių: ir darbų apimties, ir tarnybos darbo svarbos. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Taigi yra norinčių kalbėti šiuo klausimu. Kviečiu į tribūną M. A. Pavilionienę. Dėl vedimo tvarkos – V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau patikslinti, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nepritarė – iš trečiosios į antrąją kategoriją, paliko trečiąją kategoriją. Komiteto balsavimas buvo toks.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū už pastabą. Taigi gerbiamoji M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš manau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas neįsigilino į reikšmę mūsų visuomenei šių tarnybų, kurios atlieka visuomenės moralės gydymo funkciją ir korupcijos iš švietimo ir mokslo šalinimo funkciją. Lietuvos visuomenė ne visada yra patenkinta žiniasklaidos ir akademinės etikos lygiu Lietuvoje.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atlieka labai svarbią misiją – užtikrina, kad visuomenės informavimo srityje būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, keliamas visuomenės teisinis sąmoningumas, skatinama viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų atsakomybė. Inspektoriaus tarnyboje nėra daug žmonių, tačiau jie sugeba atlikti sunkų jiems patikėtą darbą, nagrinėdami asmenų skundus, ginti pažeistą žmogaus garbę ir orumą. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba prižiūri, kaip Lietuvoje įgyvendinamas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. Tarnyba pasitelkia ekspertus, kurie analizuoja spaudos leidinius, radijo ir televizijos programas, audiovizualinius kūrinius ir ieško juose visuomenės moralę pažeidžiančio pobūdžio informacijos. Tarnyba gina žmonių lygybę, viešina netolerancijos ir nesantaikos pradus. Tarnyba Seimui teikia siūlymus, kaip tobulinti Lietuvos teisės aktus, inspektoriaus tarnybos darbą, palaiko bendradarbiavimą su Europos Sąjungos valstybių analogiškomis institucijomis. Todėl prašau Seimo narių palaikyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nutarimą pakelti tarnybą į antrąją pareigybių kategorijos grupę.
Taip pat noriu atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, jog būtina palaikyti ir Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą ją taip pat perkeliant į antrąją pareigybių kategorijos grupę, nes Lietuvos aukštosiose mokyklose etikos situacija ne visada yra gera. Vis dar pasitaiko plagijavimo atvejų, perkami mokslo darbai, egzistuoja priekabiavimo ir smurto atvejai. Taigi dar kartą kviečiu palaikyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nutarimą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. Taigi buvo išsakytos nuomonės. Kviečiu gerbiamąją A. Pitrėnienę. Labai atsiprašau. Dar jūs, aš taip įsivaizduoju, pasakysite savo asmeninę nuomonę.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų norėčiau dar kartą jums paaiškinti, kad Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba yra nauja, tik dabar sukurta tarnyba. Kai mes pateikėme projektą, mes iš karto ir pageidavom, ir įrašėm į nutarimą, kad šita tarnyba turi būti įrašyta būtent į antrąją kategorijų grupę.
Dėl kokių priežasčių, kodėl tai yra taip svarbu? Pirmiausia nėra jokios šio darbo patirties. Tarnyba turi pradėti darbą nuo pirmojo laiptelio, suformuoti praktiką. Noriu atkreipti dėmesį, kad tarnybos darbas bus labai ypatingas, tarkim, ir dėl tokios priežasties, kad šita tarnyba turės dirbti švietimo institucijose: aukštosiose, kolegijose ir universitetuose, institucijose, turinčiose labai didelį nepriklausomumą. Tai suponuoja labai subtilų, sunkų darbą. Labai noriu, kad visi įsigilintume, pagalvotume ir suteiktume, kad išreikštume savo nuomonę, kad šita tarnyba turi būti įrašyta į antrąją kategorijų grupę. Labai ačiū visiems.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei. Aš noriu pakviesti į tribūną gerbiamąją M. Petrauskienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovę. Reikia balsuoti dėl pataisos. Gerbiamoji Milda, jeigu jūs galite, pakomentuokite šitą pataisą Seimo nariams, kad būtų aiškiau?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Kaip aš ir sakiau, mes siūlome pritarti komiteto patobulinto Seimo nutarimo projekto išvadoms. Pasiūlymas būtų toks: priskirti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą prie Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos trečiajai grupei.
PIRMININKAS. Vienu žodžiu, išsiskyrė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonės.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip, mes nepritariame. Mūsų siūlymas yra priskirti trečiajai grupei. Mes Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui nepritarėme.
PIRMININKAS. Gerai, reikės balsuoti. Liko vienintelis kelias, nes išsiskyrė komitetų nuomonės. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonei, balsuoja už, kad į antrąją kategoriją, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Kas už tai, kad pritartume Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonei? Iš pradžių balsuojame už Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę. Jie siūlo priskirti antrajai kategorijai šitą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos instituciją. (Balsai salėje) Jūs klausykite. Jeigu jūs kalbatės vietoje, nieko neklausote, paskui šaukiate iš vietos, atrodo, kad aš kažką neteisingai darau. Jūs paklausykite. Aš galiu dešimt kartų… Jau kartoju trečią kartą. Dar kartą kartoju. Kas už Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę, kad Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių tarnybą priskirtume antrajai grupei, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašau, Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete buvo nagrinėjama ne žurnalistų etikos inspektoriaus pareigybės kategorijos pakėlimas, bet dviejų tarnybų, tai yra Žurnalistų savivaldos institucija… Jai buvo svarstoma… Aš nežinau, kurį dabar mes klausimą… O buvo pristatomas žurnalistų inspektoriaus pareigybės kategorijos pakėlimo klausimas. Dabar žiūrėkite… Dar dėl vedimo tvarkos. Apskritai nėra tvarkos. Yra dvi institucijos, sprendžiančios tą patį klausimą ir finansuojamos iš biudžeto. Čia yra netvarka. Pagrindinis komitetas turi išspręsti šitą klausimą, palikti tik inspektoriaus instituciją.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, jūs truputėlį painiojate žanrus. Čia yra Mokslo ir studijų įstatymas, kuris įpareigoja Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą įsteigti būtent instituciją. Dabar yra kalbama…
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Akademinės etikos…
PIRMININKAS. …kontrolierius.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip. Čia visiškai nieko bendro su žurnalistų inspektorium.
PIRMININKAS. Taip, visiškai nieko bendro. Čia dabar yra kalbama dėl kategorijų, ar antrajai, ar trečiajai kategorijai. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kontrolierių siūlo priskirti antrajai kategorijai. Dabar mes už tai ir balsuojame, už Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę, kad priskirtume antrajai kategorijai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo priskirti trečiajai kategorijai. Apsisprendžiame balsuodami, ir viskas. Pirmą balsavimą laikome negaliojančiu, nes buvo dar daug įvairių neaiškumų. Kviečiu visus balsuoti. Supratote? Viskas aišku. Balsuojame. (Balsai salėje) Jeigu už – už antrąją kategoriją, priskirti antrajai kategorijai. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 39, prieš – 5, susilaikė 36. Nepritarta. Lieka Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė, kad priskirtume trečiajai kategorijai šią kontrolierių tarnybą.
Motyvai už, prieš. Nuomonė už – P. Gražulis. Prašom, Petrai. Ne, ne, iš vietos. Dabar motyvai dėl šito… (Balsas salėje) Tvarka. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Reikia balsuoti? Gerai. Balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume nutarimo projektui Nr. XIP-715, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, už – 61, prieš – 3, susilaikė 15. Nutarimo projektui po svarstymo yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu pertrauką iki 12.00 val.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Aš labai atsiprašau, norėjau balsuoti prieš, nes ir pasisakiau prieš. Iš tikrųjų nesuvokiamas šiandien man yra mūsų balsavimas, nes įsteigėme naują, turinčią labai didelę atsakomybę instituciją ir ją nužeminame patys nežinia dėl ko. Nežinau, nesuprantu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradėsime darbą 12.00 val. Dabar skelbiu pertrauką.
Pertrauka
12.01 val.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame rytinį posėdį.
Svarstome darbotvarkės 1-9 klausimą. Valstybinių pensijų įstatymo 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-360(5). Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė nemažai siūlymų: tiek Teisės departamento gautas pastabas, tiek Vyriausybės nuomonę, kuri iš esmės buvo palanki dėl įstatymo projekto, tiek konkrečių Seimo narių pasiūlymus, kai kuriems nepritarė, ir teikia jums tokį savo sprendimą, jis yra šiek tiek platesnis, su tam tikru paaiškinimu. Leiskite man jį perskaityti, nes tai yra komiteto sprendimas – pritarti komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam įstatymo projekto variantui.
Papildomai atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma tikslinti pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyvių žūties aplinkybes, suderinti teisinę bazę. Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytos rezistencijos dalyvių žūties aplinkybės buvo analogiškos nurodytoms Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyvių šeimos paramos įstatyme. Patikslinus Paramos įstatymą, Pensijų įstatymas atitinkamai nebuvo pataisytas. Rezistencijos dalyviai, žuvę baudžiamųjų akcijų metu ar okupacinės valdžios vykdomos slaptos operacijos metu. Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro, kaip institucijos, kuriai pavesta tirti ginkluoto/neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, nuomonė niekuo nesiskiria nuo Pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių žuvusių rezistencijos dalyvių, kuriems po žūties pripažintas kario savanorio ir laisvės kovų dalyvio teisinis statusas. Taigi žuvusių vaikams ir sutuoktiniams turėtų būti taikomos analogiškos nukentėjusių asmenų, valstybinių našlių, našlaičių pensijų skyrimo sąlygos. Centro duomenimis, įstatymo projektui įsigaliojus dėl aplinkybės – žūtis baudžiamųjų akcijų metu – į nukentėjusių asmenų, valstybinę našlių ir našlaičių pensiją galėtų pretenduoti trys asmenys. Atkreipiu dėmesį. Dėl aplinkybės – žūtis okupacijos valdžios vykdytos slaptos operacijos metu – šiuo metu nėra nustatyta nė vieno tokio atveju. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūlomos nuostatos neturėtų būti traktuojamos kaip nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų gavėjų grupių plėtimas, nes iš esmės yra suvienodinama valstybės paramos teikimą žuvusių rezistencijos dalyvių šeimoms reglamentuojanti teisinė bazė. Komitetas suredaguotam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbėti nori A. Dumčius. (Balsai salėje) Atsiprašau. Dar komiteto vardu gerbiamasis R. Markauskas. Minutėlę. Užleiskite vietą tribūnoje. (Balsai salėje) Po to.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patikslinti įstatymo galiojimo datą, tai yra nuo 2014 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar kartą kviečiu A. Dumčių į tribūną. Atsiprašau dar kartą.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš trumpai noriu pasinaudodamas tribūna padėkoti Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kadangi jie įsigilino į mūsų teiktą įstatymo projektą. Šitas įstatymas leidžia pasirinkti valstybinę pensiją dviem grupėms: našlių, našlaičių arba nukentėjusių asmenų pensiją. Iš tiesų, kaip R. J. Dagys minėjo, kad rezistencijos dalyviai, žuvę baudžiamųjų akcijų metu ar okupacinės valdžios vykdytų operacijų metu, niekuo nesiskiria nuo Pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies. Todėl suvienodinimas, analogiškumas nukentėjusių asmenų grupių ir duoda tokią labai gerą versiją priimti tą įstatymą, juo labiau kad, kaip irgi buvo minėta, visiškai neišplečia nukentėjusių grupių. Praktiškai neišplečia. Taigi labai prašyčiau gerbiamųjų kolegų pritarti šiam įstatymui ir taip pat siūlyčiau pritarti ir ką tik pasakytam šio įstatymo įsigaliojimo terminui, tai yra 2014 m. sausio 1 d. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu komiteto pirmininką, nes yra pataisų, atsiprašau, pasiūlymų.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, yra vieno, jeigu neklystu, Seimo nario A. Syso pasiūlymas, kurį kolega pristatys, o aš tada pasakysiu komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Pasinaudosiu mikrofonu ir labai trumpai pristatysiu, aš nesigilinsiu. Noriu priminti, kad visada buvau prieš valstybinių pensijų plėtimą. Noriu priminti, kad 1997 m. buvo kalbama apie šimtą žmonių, dabar jų daug daugiau, jau tūkstančiais skaičiuojama. Aš manau, kad prisiminkime pensijų reformų gaires, kur parašyta juodu ant balto, kad mes valstybinių pensijų rato neplėsime. Nesvarbu, trys, vienas, penki žmonės ar dešimt, tuo mes nebaigiam, mes visą laiką surandame dar vieną ar kitą grupę, kurią… Toliau daugiau nekalbu. Ačiū.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Leiskite pristatyti komiteto nuomonę. Komitetas mano, kad tai nėra nauja grupė. Vertinant sistemiškai nukentėjusių asmenų, valstybinė našlių ir našlaičių pensija priklausytų nuo žuvimo rezistencijos dalyvių, nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis kovodami su okupacija žuvo rezistentai, tiesiog suvienodinamos įstatymo nuostatos, kurios jau galioja minėjote ir skaitytoje komiteto išvadoje ir kitame įstatyme, todėl manome, kad tikrai nėra žuvusiųjų rato plėtimas. Pritariame Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuomonei ir Vyriausybės pozicijai. Siūlome nepritarti šitai pataisai, juo labiau kad dabar mes dar matome keletą kitų įstatymų, kur vėlgi tos valstybinės pensijos, bet čia kitas klausimas. Šiuo atveju ratas tikrai neplečiamas.
PIRMININKAS. Už ir prieš norinčių kalbėti nėra. Balsuojame už A. Syso pataisą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Už pataisą balsavo 42, prieš – 16, susilaikė 14. Pataisai pritarta.
Daugiau pataisų nėra. Balsuojame už visą įstatymą. Motyvai dėl viso. Sakyti motyvus dėl viso nėra užsirašiusių. Balsuojame.
Kas pritaria įstatymui, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas, nesikalbėkite. Balsuojame už įstatymo projektą, kurį priėmėme su pataisa, po svarstymo. Dar bus priėmimo stadija.
Už balsavo 29, prieš – nėra, susilaikė 42. Po svarstymo nepritarta. Jau buvome kartą grąžinę. Dar kartą grąžiname komitetui svarstyti. (Balsai salėje) Yra pasiūlymas balsuoti, ar grąžiname, ar atmetame. Jeigu grąžinsime, tada nuspręsime, komiam komitetui. Sutariame? Alternatyvus balsavimas. Balsuojame. Už balsuoja tie, kurie nori grąžinti tobulinti, prieš balsuoja tie, kurie siūlo atmesti. Balsavimas.
Už balsavo 39, prieš – 32. Grąžiname tobulinti. Susilaikiusių neskaičiuojame, nes buvo alternatyvus balsavimas. Dabar nuspręskime, kuriam komitetui grąžiname tobulinti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, nesiginčykime, buvo alternatyvus balsavimas. Mes sakėme, kas balsuoja už, tai balsuoja, kad grąžiname tobulinti, kas balsuoja prieš, tai yra atmetame. Kadangi balsavusiųjų už atmetimą buvo mažiau, grąžiname tobulinti. Nesiginčykime.
Kuriam komitetui dabar? Gerbiamieji kolegos, siūlykite komitetą. Pagrindiniam komitetui. Viskas. Baigiame. Grąžiname Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti. Baigiame šitą klausimą.
Žodis – per šoninį.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke, tik apgailestauju, kad jau baigėme šio klausimo svarstymą, nes tikrai buvo kolegų ir mūsų frakcijoje, kurie balsuodami susilaikėme, nes supratome kaip balsavimą prieš. Paprastai praktiškai, kai balsuojame alternatyviai, būna aktyvuoti tik du mygtukai „už“ arba „prieš“. Tai šiuo atveju buvo ir „susilaikome“, ir jūs tuos balsus atmetėte kažkur, tuo tarpu kolegos net ir iš mūsų frakcijos suvokė balsavimą susilaikant kaip balsavimą prieš.
PIRMININKAS. Suprantu, kad frakcija reikalauja perbalsuoti. Balsuojame dar kartą. Alternatyviai, susilaikiusiųjų neskaičiuosime. Dar kartą. Už balsuoja tie, kurie nori grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti, prieš balsuoja tie, kurie siūlo atmesti.
Už (grąžinti tobulinti) balsavo 37, už atmetimą balsavo 49. Įstatymo projektas yra atmestas. (Gongas)
R. J. Dagys, replika.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji daugumos atstovai, jūs dabar nubalsavote ir už tai, kad žmogus negalėtų pasirinkti jam palankesnės pensijos, jeigu jam mokamos, iš dviejų pasirinkti geresnės. Nes tas įstatymo projektas buvo ir su tuo susijęs. Jūs, atmesdami šitą, paliekate blogesnę tvarką mūsų žmonėms. Tai štai ir jūsų balsavimo pasekmė neįsigilinus, už ką jūs balsuojate ir ką jūs kalbate. Ir kitas dalykas, jūs visiškai atmetėte savo Vyriausybės vienbalsę poziciją. Tai jūsų darbo rezultatas! Ir taip jūs rūpinatės žmonėmis ir jų gerove.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad yra galimybė registruoti įstatymų projektus ir svarstyti toliau juos, siūlyti pasirinkimą ar dar ką.
Per šoninį – A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Tik noriu pasakyti, kad politinės ambicijos šiandien paneigė savo Vyriausybės siūlymą. Tam įstatymui yra pritarta, taip pat socialinio teisingumo principui. Ką jūs padarėte, tai pagalvokite šiuo metu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, svarstome 1-10 – Valstybinių pensijų įstatymo… Atsiprašau. A. Salamakinas nori.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai nenorėjau stotis prie mikrofono, bet kadangi A. Dumčius irgi nebalsavo už įstatymą, o susilaikė, tai aš kažko nesuprantu, profesoriau. Pažiūrėk, kaip balsavai. (Balsai salėje)
12.15 val.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, svarstome 1-10 klausimą – Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pranešėja – G. Purvaneckienė.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, yra priimtas, bet turėtų įsigalioti nuo Naujųjų metų įstatymas, kad motinoms, pagimdžiusioms, įvaikinusioms 5 ir daugiau vaikų, išauginusioms juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusioms, būtų mokamos valstybinės pensijos. Šiomis įstatymo pataisomis gerbiamasis R. Žemaitaitis siūlė prijungti taip pat ir globojusias, nenurodant, kiek globojo, kada globojo, gal vienus metus ar dar kiek nors. Ir, svarbiausia, panaikinama sąlyga – išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios. Kitaip sakant…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Salamakinai, gerbiamasis Dumčiau, gerbkite savo koleges, nesiginčykite garsiai.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Kitaip sakant, užtenka pagimdyti 5 vaikus ir būtų galima, jeigu būtų pataisos priimtos, ir neauginant vaikų pretenduoti į valstybinę pensiją. Todėl logiškai ir Vyriausybė nepritarė, ir papildomas komitetas siūlė atmesti, ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu taip pat siūlo atmesti šį projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš. R. J. Dagys. Neatsisako? J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, R. Žemaitaičio projektas pateiktas, matyt, skubotai, iš tikrųjų jis turi čia įvardytus trūkumus. Ir data parašyta, kad jis įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 d., aišku, dabar atrodo absurdiškai, ir kad būtų išbrauktas tas sakinys, ne sakinys, o keli žodžiai, kad būtų išbrauktas reikalavimas gerai išauginusias. Bet tuos dalykus komitetas lengvai galėjo pataisyti. Galėjo pataisyti, kad liktų tie žodžiai, tas reikalavimas, bet palikti pagrindinį dalyką, kad antrojo laipsnio valstybinę pensiją gautų motinos, kurios išaugino ir gerai išauklėjo penkis vaikus, tai yra pažeminti truputį tą dabartinę kartelę ir pagerbti tas motinas. Tikai nedidelė suma. Antrojo laipsnio valstybinė pensija, žinome, yra labai nedidelė.
Aš dėl to pasisakau prieš atmetimą, kad būtų galimybė projektą patobulinti nepaneigiant pagrindinės esmės – rūpinimosi daugiavaikėmis šeimomis, rodant joms valstybės pagarbą ir dėmesį. Tada mes ar kitą komitetą skirtume, ar kaip ir ištaisytume kai kuriuos projekto trūkumus.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu priminti, kad įstatymas dėl penkis išauginusių jau yra priimtas, ir jis visą laiką neįsigalioja. Čia yra kitokia redakcija.
Gerbiamieji kolegos, už komiteto nuomonę kalbės G. Purvaneckienė.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Aš tiesiog dar kartą noriu pakartoti tą, kad visi išgirstų: kad penkis vaikus išauginusios ir gerai išauklėjusios motinos gautų valstybinę pensiją, įstatymas yra priimtas. Šita pataisa nieko neduoda tam. Tas įstatymas yra priimtas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria komiteto nuomonei atmesti, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už atmetimą balsavo 40, prieš – 31, susilaikė 19. Komiteto nuomonei nepritarta.
Skiriame naują komitetą. Kokį komitetą siūlote? Biudžeto ir finansų komitetą turbūt reikia kaip pagalbinį? (Balsai salėje) Žmogaus teisių komitetą, aš girdžiu. (Balsai salėje)
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš siūlau nedelsiant keisti komitetą, nes Socialinių reikalų ir darbo komitetas negali normaliai dirbti, susirinkti medžiagos. Jie paima medžiagą iš Statistikos departamento, bet nepaima iš savivaldybių faktiškai esančių skaičių. Rengdamas tą pastabą, aš specialiai paklausiau visų savivaldybių, ir skaičiai yra tris kartus mažesni, negu pateikė Statistikos departamentas. Tai atiduokite Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas paklaus asociacijos ir pačių savivaldybių. Ir visi, kolegos, siūlau teikti pataisas, pasiūlymus, ką ir sakė gerbiamoji G. Purvaneckienė, kad ne visos mamos gautų šituos pinigus, o gautų tos, kurios dorai ir tinkamai išlaikė, ir tas įstatymas įgaus normalią galią. Bet komitetas galėjo pasiūlyti, o ne atmesti. (Balsai salėje)
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas labai gerai dirba. Jis turi pakankamai informacijos, pakankamai įsigilina. Visiškai nepritariu kolegos štai tokiems pasakymui, kad mūsų komitetas visai niekam tikęs. Pagal Statutą šita sritis yra mūsų, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, todėl jam reikėtų grąžinti iš naujo svarstyti šį klausimą. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ne. Gerbiamasis Mečislovai, mūsų Statutas reikalauja tokiu atveju, kai nepritarta pagrindinei nuomonei, skirti kitą komitetą. Kadangi siūlomas buvo Žmogaus teisių komitetas, galime skirti, jeigu neprieštaraujat, Žmogaus teisių komitetą. Bet dar kartą, gerbiamieji kolegos, šita įstatymo nuostata galioja, jau priimta. Jos įgyvendinimas yra nukeltas iki gruodžio 31 d., pačių konservatorių irgi buvo keliama du kartus, nes jis priimtas prieš penkerius metus, ir mes laužiamės pro duris. Aš manau, svarstant biudžetą, reikia paprasčiausiai toliau nepratęsti šito įstatymo neįsigaliojimo, ir viskas bus išspręsta.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlau šitą klausimą svarstyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, alternatyvus balsavimas. Kas balsuoja už, pritaria Žmogaus teisių komitetui, kas balsuoja prieš, pritaria Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.
Gerbiamieji kolegos, akivaizdžiai matyti, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui kaip pagrindiniam pritarta: 80 – už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, 14 – už Žmogaus teisių komitetą.
12.24 val.
Svarstome darbotvarkės 1-11 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2012 metų veiklos ataskaitos“ projektą. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Gerbiamasis J. Razma – dėl motyvų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, frakcijos vardu noriu prašyti pertraukos iki kito posėdžio ir prašyti, kad per pertrauką susirinktų Etikos ir procedūrų komisija ir atsakytų į klausimą, ar dėl prokuratūros ataskaitos balsuodami nepatirs interesų konflikto Darbo partijos Seimo nariai, kadangi, kaip žinome, šios partijos atstovams prokuratūra yra iškėlusi baudžiamąją bylą, taip pat tie Seimo nariai, dėl kurių imuniteto yra kreipęsis generalinis prokuroras. Na, o po pietų mes galėtume spręsti žinodami, kas gali balsuoti, kas negali. Prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Reikalavimas yra teisėtas. Vyksta balsavimas. Kas pritaria, kad svarstome Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2012 metų veiklos ataskaitos“ projektą, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Už svarstymo pertrauką balsuoja už, kiti – kas…
Pritarta pertraukai. Už balsavo 29, nedaryti pertraukos – 52, bet vienas trečdalis yra. Atsiprašau, vienas penktadalis dalyvaujančių, ir pertrauka daroma iki popietinio posėdžio.
Ponas K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai prašau, kad Konservatorių partija oficialiai deklaruotų, keliems jos nariams yra iškeltos baudžiamosios bylos prokuratūroje ir ar jie gali balsuoti dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti prašymą, kad per pertrauką susirinktų Etikos ir procedūrų komisija ir atsakytų į klausimus, nes po pietų vėl kils diskusijos.
Toliau svarstome darbotvarkės 1-12 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ projektą. Pranešėjas – P. Gražulis. A, šitas klausimas išbrauktas. (Balsai salėje) Neišbrauktas. (Balsai salėje) Neišbrauktas. P. Gražulį kviečiu į tribūną. (Balsai salėje) Petro nėra. Tai šitą svarstymą atidedame.
A. Stancikienė – per šoninį mikrofoną.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Jeigu galima, dar prie to paties kreipimosi į Etikos ir procedūrų komisiją. Gal Etikos ir procedūrų komisija gali pasvarstyti, ar nevertėtų nušalinti visą Tėvynės sąjungos frakciją, nes jų iždininkui, kaip žinome, prokuroras lygiai taip pat yra pareiškęs įtarimus? (Balsai salėje) Ar čia vėlgi nėra kokių nors mainų ir susitarimų, reikėtų pasiaiškinti.
PIRMININKAS. Aš manau, kad Etikos ir procedūrų komisija susirinks ir nuspręs viską teisingai. Atsirado P. Gražulis. Minutėlę, Petrai. Turiu suteikti žodį damai R. Juknevičienei per šoninį.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ponia Stancikiene, Tėvynės sąjunga neturi jokio iždininko. Prašyčiau sapnų nepasakoti šitoje salėje.
12.27 val.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, jūs buvote pakviestas pristatyti Seimo nutarimą „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo.“
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, ši iniciatyva rodoma ne pirmą kartą ir ne tik Seime registruojama tokia pataisa. Ir praėjusioje kadencijoje buvau parodęs tokią iniciatyvą. Jūs žinote, šiuo metu taip pat iniciatyvinė grupė… irgi vienas iš klausimų, taip pat siūloma, kad, norint surengti referendumą, būtų mažesnis skaičius parašų. Šiuo metu Konstitucijoje yra nurodyta, kad 300 tūkst. parašų. Tik tada, iniciatyvinei grupei surinkus tuos parašus, galėtų būti rengiamas referendumas. Kaip žinome, tie referendumai faktiškai nėra įgyvendinami, tos idėjos, nes nesurenkamas toks skaičius parašų.
Aš manau, jūs puikiai žinote, kad nemaža dalis mūsų piliečių išvyko iš Lietuvos, Lietuvoje gyvena daug mažiau gyventojų, todėl tikrai be didelių diskusijų prašyčiau, kad šitai nuostatai būtų pritarta. Manau, jeigu mes pritartume šitai nuostatai, kaip jūs žinote, ir šiuo metu vykdoma ta iniciatyva, žmonėms palengvintume dalią. Tą teisę turi referendumą surengti… matot, Konstituciją keisti ne tik referendumu. Tokią teisę turime mes, Seimas. Todėl aš manau, kad Seimo nariai pritars šiai nuostatai ir mes numatysime mažesnį skaičių.
Kaip žinote, įvairiai yra įvairiose pasaulio šalyse, taip pat ir Europos Sąjungoje, vienoks modelis yra Vokietijoje, kitoks modelis yra Šveicarijoje, tačiau mes esame demokratinė valstybė. Konstitucijoje apie tai kalbama, bet manau, kad tikrai nerealus skaičius yra 300 tūkst., nė vienai iniciatyvinei grupei nepavyko surinkti tokio skaičiaus parašų.
Kitas dalykas. Taip pat yra nemaži reikalavimai, kad būtų rašomas ne asmens kodas, nes Duomenų apsaugos įstatymas to neleidžia rašyti. Reikia rašyti dokumento – paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, o tikrai žmogus nesinešioja su savimi. Labai nelengva surinkti 300 tūkst. parašų. Manau, kad tikrai jūs vienbalsiai po pateikimo pritarsite šiai iniciatyvai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų nori klausti net 12 Seimo narių. Pirmasis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, yra valstybių, pavyzdžiui, Vokietija, kuri neturi referendumo; ji referendumo keliu buvo atvedusi A. Hitlerį į valdžią. Referendumas nėra jokia panacėja ir nėra vienintelis demokratijos instrumentas. Aš noriu jūsų paklausti, ar nebijote, kad, nuleidus reikalavimų kartelę organizatoriams, taip pat sumažinus skaičių, bus atvertas kelias pigiam politikavimui, reklamavimuisi? Tokio reklamavimosi referendumo sąskaita ir taip užtenka.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis kolega, aš manau, jeigu mes pakeisime šitą nuostatą, kokių nors grėsmių, kokių kilo Vokietijoje, Lietuvoje neiškils ir koks nors A. Hitleris į valdžią negrįš mūsų valstybėje. Aš manau, kad Vokietijos dėl istorinės patirties yra tokia Konstitucija, kad referendumai nerengiami, bet mes pažiūrėkime į Šveicariją. Ten faktiškai su kiekvienais rinkimais yra organizuojami referendumai. Kaip matome, viena demokratiškiausių, viena turtingiausių ir geriausiai gyvenančių valstybių. Manau, mes mūsų valstybės, mūsų piliečių tos iniciatyvos tikrai nevaržykime.
PIRMININKAS. Klausia R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Kolega Gražuli, ar jūs esate šį pasiūlymą apsvarstęs, apmąstęs nacionalinio saugumo požiūriu? Ar esate susitikęs ir kalbėjęs, sakykim, su Valstybės saugumo departamento ekspertais? Turiu omeny tai, kad paprastai per referendumus, tą rodo patirtis Latvijos, kuri kaip tik svarsto galimybę pakeisti savo įstatymus ir sugriežtinti referendumo rengimo tvarką, nes visai neseniai jie turėjo referendumą dėl kalbos, kur buvo siūloma rusų kalbą padaryti valstybine… Pats gynybos ministras yra pasakojęs, kokią didžiulę įtaką Rusijos Federacija darė per šitą referendumą. Taigi ar jūs esate rimtai apmąstęs šį klausimą ir ar jums neatrodo, kad tai bus labai geras įrankis daryti įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui ir manipuliuoti žmonių mintimis netgi galbūt mūsų geopolitine kryptimi?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manyčiau, neatsitiktinai mes šiandien frakcijoje turėjome Lietuvos saugumo vadovą gerbiamąjį G. Griną ir, deja, kokių nors… Ta iniciatyva yra viešai žinoma. Kad būtų pasakyta, kad kyla mūsų valstybei pavojai, tikrai į tai neatkreipė mūsų dėmesio. Aš, tarp kitko, galiu pasakyti. Galbūt 100 tūkst. yra per mažas skaičius, gal reikėtų 150 tūkst. Jūs galite įregistruoti įstatymo pataisas. Aš manau, kad ir komitetas, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (tikrai šita iniciatyva kyla ne vieną kartą ir ne vieną kadenciją) galėjo išanalizuoti ir pateikti jūsų nacionalinio saugumo aspektu požiūrį, jeigu bus sumažintas parašų skaičius. Aš nematau jokių grėsmių mūsų valstybei, kad atsirastų kokių nors grėsmių, jeigu būtų mažesnis skaičius žmonių parašų surinktas, kad būtų privalomas referendumas. Tik būtų rengiamas referendumas, o po to tauta balsuoja, ar pritaria, ar nepritaria.
Mano mintis tokia: esame demokratinė valstybė, norime, kad mūsų piliečiai būtų aktyvesni, kad tiesiogiai galėtų dalyvauti priimant sprendimus, tai tokią teisę suteikime. Aš nematau čia kokių nors grėsmių. O jeigu jūs jas įžvelgiate ir analizavote, galite ir čia, Seime, pasakyti, kokios tos grėsmės mūsų valstybei, jeigu bus sumažintas parašų skaičius, kad būtų surengtas referendumas.
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau tik padėkoti už gerą iniciatyvą, nes iš tikrųjų galiu garantuoti ir paliudyti, kad daugybei žmonių tai yra labai aktualu. Tas visuomeninis subruzdimas ir sujudimas, kuris dabar matyti dėl įvairių klausimų, iš tikrųjų reikalauja tokių pataisų, tuo labiau kad kitose šalyse tas cenzas nuo gyventojų procento iš tikrųjų yra daug daug mažesnis negu buvo Lietuvoje. Ar nemanytumėte, kad reikėtų dar ir pailginti laiką (čia su Konstitucija gal ir nesusiję), ne trys mėnesiai, bet dvylika mėnesių, kaip yra kitose šalyse? Aš esu panašią pataisą įregistravęs. Kaip jūs manote, ar būtų tikslinga?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manyčiau, trys mėnesiai yra tikrai per mažai. Gal galėtų būti ne metai, gal koks pusmetis ar kiek, nes nesuspėjama surinkti tam tikro skaičiaus parašų, numatytų Konstitucijoje, bet jeigu mes priimtume tokią pataisą ir pakeistume Konstitucijos nuostatas, tokiu atveju, aš manau, nereikėtų kaitalioti terminų. Yra taip pat ir kitų iniciatyvų parodyta, ne tik kad būtų pailgintas terminas, bet yra pateikta (aš irgi pritarčiau), kad nebūtinai tik paso ar kortelės, bet, pavyzdžiui, kokio kito dokumento – vairuotojo pažymėjimo ar ko, kur yra nuotrauka, būtų įrašytas numeris, kad tikrai tas žmogus pasirašė. Tai tikrai šiek tiek palengvintų tą parašų rinkimo procedūrą.
PIRMININKAS. Klausia D. Petrulis.
D. PETRULIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega Petrai, iš tikrųjų labai sveikintina iniciatyva, nes, kaip žinome, nepriklausomoje Lietuvoje piliečių inicijuotas referendumas niekada ir neįvyko. Iš tikrųjų labai gerai, bet, kita vertus, kodėl pasirinktas 100 tūkst., prieš tai buvo 300 tūkst., tai maždaug 10 % nuo visos mūsų populiacijos, o dabar tas 100 tūkst.? Mano toks klausimas.
Kitas klausimas. Ar išanalizavote kitų šalių patirtį, kiek, tarkim, nuo gyventojų skaičiaus yra kitose valstybėse? Tarkim, Baltijos šalyse ir Europos Sąjungoje. Jeigu mes dabar paliktume 100 tūkst., tokį skaičių, atsirastų tokios trys grėsmės: galimas populizmas, pigus politikavimas ir, aišku, našta valstybei, nes organizuojant referendumą yra didelės lėšos valstybei užkraunamos. Ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). Iš tikro, aš manyčiau, kartu reikėtų siūlyti pataisą, kad referendumai rengiami ne bet kada, bet reikėtų sutapatinti su Prezidento, Europos Parlamento, Seimo rinkimais. Čia mes galėtume galbūt pateikti pasiūlymą ir dėl šios Konstitucijos pataisos.
Kitas dalykas. Tai yra tik pateikimas. Jūs galite registruoti 200, 150 tūkst. Seimas apsispręs, kiek. Kodėl aš užregistravau 100 tūkst.? Aš manau, užregistravau mažiausią skaičių, nes jūs žinote, ir šiandien iniciatyvinė grupė, kuri renka parašus, reikalauja, kad būtų 100 tūkst. Tai yra atspirties taškas. Toliau mes galėsime diskutuoti. Svarstymo stadijoje Seimo nariai gali rodyti iniciatyvas ir teikti kitus skaičius, nebūtinai 100 tūkst. Mane gal tenkintų 150 tūkst., kiti gal siūlo 200 tūkst. Net Europos Sąjungos šalių patirtis yra labai įvairi, nuo tikrai labai minimalaus skaičiaus iki net neleidžiamų referendumų, kaip minėjau, Vokietijoje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, būtent referendumo dėka Tauta gali priimti vienokį ar kitokį klausimą. Aš manau, kad nereikėtų mažinti apklaustųjų skaičiaus, savo nuomonę pareiškusiųjų. Būtent kokie kriterijai, nors čia jūs ir atsakėte į daugelį klausimų? Kokie būtų tie pagrindiniai kriterijai vis dėlto, ką mes galėtume rasti, kad apsispręstume, kuri žmonių dalis galėtų tą padaryti?
P. GRAŽULIS (TTF). Iš dalies aš jau atsakiau į šitą klausimą. Konstitucijoje yra pasakyta, kad mūsų valstybėje svarbiausiais klausimais sprendimus priima Tauta. Dabar žiūrėkite, kiek iniciatyvų rodyta gana svarbiais klausimais, deja, to nepavyksta įgyvendinti, t. y. 300 tūkst. parašų pagal dabar keliamus reikalavimus nepavyksta surinkti. Aš manyčiau, kad iš dalies dėl to ir tas pilietiškumas mūsų visuomenės labai mažėja. Manau, kad tikrai reikėtų mažinti šitą kartelę. Aš sakau, nebūtinai 100 tūkst., kalbėkime apie kitą skaičių, bus paskirtas pagrindinis komitetas, galbūt pateiks kitų variantų, bet tikrai reikia žengti šitą žingsnį ir priimti gana logiškus sprendimus.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų iniciatyva, mano požiūriu, sveikintina, nes jeigu per 23 nepriklausomybės metus patiems piliečiams nė vieno sykio nepavyko surinkti reikiamo skaičiaus parašų, tai rodo, kad Lietuvos Respublikoje referendumo institutas neveikia, jis yra tik teorinis. O jeigu kolegos politikai bijo, kad referendumo mechanizmas gali būti nukreiptas prieš mūsų valstybę ir kas nors taip darys įtaką Lietuvai, tai aš manau, kad tai daug lengviau daro per mus, Seimo narius, per politikus. Pažiūrėkime, kas dedasi energetikos srityje, ir viskas bus aišku.
Bet mano klausimas štai koks, gerbiamasis pranešėjau. Jūs žinote, kad dabar jau mūsų valstybėje grupė piliečių savo iniciatyva renka parašus tuo pačiu klausimu. Kaip bus su jų pastangomis, nuoširdžiomis pastangomis, kaip jūs tai suderinsite?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manyčiau, jeigu mes pritartume šitai nuostatai, tai tikrai mes jiems pagelbėtume ir nereikėtų rinkti parašų. Į pirmąją klausimo dalį aš atsakyčiau jums: iš tikrųjų nereikia bijoti Tautos. Mes – demokratinė valstybė, ir bijome Tautos. Tauta, vis dėlto mūsų valstybės Konstitucijoje pasakyta, tikrai priima sprendimus svarbiausiais klausimais. Tai ir yra per ką? Per referendumą. O jo neįmanoma įgyvendinti, kartelė taip pakelta, kad jo neįmanoma įgyvendinti. Todėl aš ir siūlau iniciatyvą, kad būtų sumažintas parašų skaičius, kad būtų vykdomas referendumas. O per referendumą žmonės pasakys, pritars arba nepritars iniciatyvai.
PIRMININKAS. Dėkojame P. Gražuliui. Laikas, skirtas šiam klausimui, baigėsi.
Už norėtų kalbėti A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų pasiūlymas yra labai logiškas ir labai racionalus, nes bet kuriuo atveju šiandien reikėtų kalbėti apie Konstitucijos keitimą, kas liečia referendumo iniciatyvos teisę, reikėtų kalbėti arba į vieną, arba į kitą pusę, arba išvis naikinti piliečių galimybę turėti tokį įrankį kaip referendumo sušaukimas, arba jeigu ne naikinti, tai reikia mažinti reikalingų parašų skaičių referendumui sušaukti, nes dabartinė nuostata dėl 300 tūkst. parašų yra neveiksminga ir neveikianti. Tiems oponentams, kurie sako, kad čia referendumais valdysim šalį, kad čia galimos kokios nors įtakos iš šono ir panašiai, tai labai paprastas Europos Sąjungos valstybių pavyzdys: Italija su 60 mln. gyventojų turi 500 tūkst. ribą, Liuksemburgas – 25 tūkst., Portugalija su 10,5 mln. gyventojų – 75 tūkst. ribą, Slovėnija su 2 mln. – 40 tūkst., Šveicarija su 7,7 mln. – 100 tūkst., Vengrija su 10 mln. – 200 tūkst. Gerbiamieji kolegos, nepamirškime, kad 300 tūkst. parašų skaičius Konstitucijoje buvo įtvirtintas tuo metu, kai gyventojų skaičius Respublikoje buvo visiškai kitas. Pagal paskutinius surašymus mums net Europos Parlamente vieną vietą atėmė, sumažino dėl to, kad valstybėje sumažėjo piliečių. Logiška ir racionalu būtų kalbėti ir diskutuoti apie 300 tūkst. piliečių parašų skaičiaus surinkimo mažinimą iki 100 tūkst. Tai yra labai normali proporcija. Iš tiesų tam reikėtų pritarti.
Petras sako, kad 200 tūkst. Nepritariu, Petrai. 200 tūkst. – lygiai taip pat neįveikt, kaip ir 300 tūkst. Tuomet išvis nereikia kišti nagų prie tos Konstitucijos ir jos kaitalioti. Ko mes bijome, kad ypatingai svarbiais klausimais?.. Jūs pabandykite surinkti 100 tūkst. parašų.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs viršijate savo laiką.
A. MAZURONIS (TTF). Per Prezidento rinkimus 20 tūkst. vos tesurenka konservatoriai, apie 100 tūkst. kalbėti išvis būtų nerealu.
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū.
Prieš kalbės R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svarstome labai pavojingą nacionalinio saugumo požiūriu siūlymą. Kodėl? Todėl, kad prisidengiant demokratija suteikiamas įrankis interesų mūsų regione turinčioms kaimynėms valstybėms veikti Lietuvoje, daryti įtaką krašto politiniam gyvenimui ir netgi bandyti keisti jos dabartinę geopolitinę orientaciją. Turiu omenyje valstybes, kurios jau dabar čia rengia informacines atakas, skiria tam didžiulius pinigus. Mūsų teisėsaugos, žvalgybinės institucijos nėra gana stiprios, kad galėtų efektyviai užkardyti įtakas iš šalies. Referendumo kartelės nuleidimo labai laukia europietišką Lietuvos kryptį sustabdyti siekiantis Kremlius. Matėme, kokios įtakos iš Rusijos Federacijos buvo latviams, kai taip pat prisidengus demokratija buvo siekiama rusų kalbą įteisinti kaip valstybinę. O lietuviškus referendumus dėl atominės, kai per ketverius metus totaliai pasikeitė žmonių nuomonė apie branduolinę energetiką tik todėl, kad naujos atominės projekte nebeliko Rusijos dalyvavimo, vadinčiau klasikiniu informacinio karo pavyzdžiu. Kaip žinote, Vokietijoje referendumai uždrausti įstatymu nuo tada, kai ši tauta suprato propagandinių manipuliacijų tragiškas pasekmes. Hitleris pasiekė absoliučią valdžią būtent per referendumus. Todėl aš, būdama įsitikinusi demokratijos šalininkė, kviečiu dabartinės daugumos Seimo narius permąstyti šį pavojingą siūlymą, neatverti kelio manipuliacijoms, nesudaryti dar geresnių sąlygų informaciniams karams Lietuvoje rengti.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Kas pritaria kolegos P. Gražulio nutarimo projektui, balsuoja už, kas turite kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Už – 62, prieš – 21, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas pagrindiniu Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Konstitucinė komisija. Siūloma svarstyti lapkričio 26 d. Kitokių pasiūlymų nebus? Nebus.
Dėl vedimo tvarkos P. Gylys?
P. GYLYS (DKF). Repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Repliką po balsavimo. Prašau.
P. GYLYS (DKF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš neseniai išgirdau tokių politologinių naujienų, kurios prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijos pirmieji straipsniai aiškiai sako, kad suverenas yra Tauta, jinai ir valdo. O referendumas yra tiesioginės demokratijos instrumentas, per kurį Tauta gali pasakyti, ką jinai galvoja.
Antra. Čia yra didelis nepasitikėjimas Tauta iš dešinės. Aš galiu pasakyti, kad sukvailinti Tautą arba ją papirkti beveik neįmanoma, bet kokią nors frakciją ar partiją – galima.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Plojimai) Gerbiamieji kolegos… Ačiū. Bet mes sutarę, kad plojimų šioje salėje nebūna. Ačiū.
12.49 val.
Gerbiamieji kolegos, mes šiek tiek lenkiame darbotvarkę. Kviečiu į tribūną pranešėją P. Gylį, kuris pristatys popietinės darbotvarkės 2-12 klausimą – Susirinkimų įstatymo 6, 7… Taip, taip, prašom dabar į tribūną. Kadangi mes lenkiame grafiką, yra pranešėjai, juos ir kviečiu.
P. GYLYS (DKF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, matau, kad baudžiate mane už aktyvumą.
PIRMININKAS. Ne.
P. GYLYS (DKF). Juokauju. Ačiū už žodį.
Noriu pristatyti įstatymą, kurio tikslas yra iš tikrųjų sustiprinti demokratinius režimus šitoje valstybėje, nes joje esama tam tikrų apribojimų, nesklandumų, kai žmonės, norėdami išreikšti valią, realizuodami susirinkimo laisvės principą, susiduria su kliūtimis, su biurokratinėmis kliūtimis, kartais su politinėmis kliūtimis ir t. t. Taigi, pasiūlymas yra mano keleriopas, kad žmonės galėtų rinktis į tuos susirinkimus, kad pareigūnai negalėtų dirbtinai stabdyti tokios iniciatyvos, kad nebūtų baudžiami mitingų organizatoriai dėl to, kad būna įvairių provokacijų, patiriami nuostoliai ir t. t. Taip pat šalia tokių įprastinių atvejų, kai yra prašomas leidimas susirinkimams, ir demokratinės institucijos šalies tokį leidimą duoda, reikėtų dar pagalvoti, mes čia siūlome šituo įstatymo projektu skirti specialias vietas miestuose, savivaldybių centruose, kur galima atskirai be jokių leidimų, bet, aišku, laikantis viešosios tvarkos, rinktis, be atskirų įspėjimų ir t. t. Taigi, aš manau, kad tos pataisos pašalina tas kliūtis. Iš kitos pusės, šitame įstatyme aiškiai sakoma, kad viešoji tvarka, viešasis interesas viešosios tvarkos požiūriu labai svarbus ir kad ir organizatoriai, ir valstybės institucijos stengiasi paklusti įstatymui, viešajai tvarkai. Aš manau, kad šiame įstatymo projekte dabar yra didesnis balansas tarp žmonių teisių į susirinkimus ir besirenkančių žmonių pareigų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis profesoriau, aš norėčiau vis dėlto, kad patikslintumėte. Ar pagal tą jūsų siūlomą tvarką, kad vietos bus numatytos, aš viską supratau, bet ar savivaldybė galės daryti nors kokią įtaką, ar apskritai nebus taip, kad vis rinksis kažkoks būrys žmonių ir tada pasidarys visokie nesankcionuoti mitingai, susirinks ir tam tikros orientacijos, ir galų gale turime visokių aštrių judėjimų, ar nebus tokia betvarkė, kurios niekas nereguliuos, ir tik turėsime daugiau problemų negu naudos?
P. GYLYS (DKF). Gerbiamasis Seimo nary, tikrai Lietuvoje niekas nesiūlo panaikinti įstatymų, kurie reglamentuoja viešąją tvarką. Taip pat savivaldybė čia turi savo funkcijas, ji gali leisti, gali ir neleisti. Bet ne taip, kaip dabar neleisti, iš esmės nepateikdama rimtų argumentų. Aš buvau vieną kartą, tapau auka tokios situacijos, kai tapau nusikaltėliu, buvau teisiamas. Šita situacija turi būti naikinama, savivaldybių pareigūnai turi aiškiai argumentuoti, kad iš tikrųjų kyla grėsmė viešajai tvarkai, žmonių saugumui ir t. t. Viskas išlieka, valstybinė tvarka galioja.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad susirinkimo organizatoriai ir taip patiria išlaidų, nes skelbimai, kvietimai, įgarsinimas, suradimas salės, salės apmokėjimas, viskas juk kainuoja. Tiesioginė pareiga viešosios policijos yra užtikrinti tvarką. Ir aš manau, ar tikrai jau šita pataisa reikalinga, ar ji išspręs tą problemą? Ačiū.
P. GYLYS (DKF). Iš tikrųjų policijos funkcijos išlieka. Organizatoriai pagal tam tikras ribas atsako. Bet, pavyzdžiui, čia įrašytas teiginys, kad jeigu, sakysime, atsiranda provokatorių, neblaivių žmonių ir t. t., o jų, beje, elgesio organizatoriai negali objektyviai kontroliuoti, tai tokiu atveju jie nėra baudžiami. Aš žinau vieną labai garsų atvejį, kai buvo teisiami organizatoriai, tai buvo vieną garsią, rodos, sausio 16 d., kai niekuo dėti organizatoriai, mano supratimu, galbūt už provokatorių sukeltus veiksmus turėjo atsakyti. Tai aš manau, tai nėra normali situacija.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Norėčiau vis dėlto pasitikslinti. Jūsų yra įrašyta, kad susirinkimo metu organizatorių, jų įgaliotų asmenų teisė… tiems reikalavimams nepaklūstantys asmenys nustatyta tvarka traukiami baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir t. t. Tai vis dėlto kokius jie įgaliojimus turi? Įsivaizduokite, kad demonstraciją daro kokią nors, aš nežinau, su sovietine simbolika ir jūsų nustatytoje, iš anksto siūlomoje savivaldybės nustatytoje, vietoje be išankstinio pranešimo, ir jie, vadinasi, prieš tuos žmones, kurie priešinsis, protestuos prieš kokios nors sovietinės simbolikos demonstravimą, jie ką, juos trauks baudžiamojon atsakomybėn? Aš nesuprantu, kokie čia įgaliojimai jiems atsiranda?
P. GYLYS (DKF). Aš atkreipčiau dėmesį, kad Lietuvoje gyvena ne vien Lietuvos priešai. Dauguma Lietuvos gyventojų yra Lietuvos piliečiai, kurie išgyvena dėl nacionalinio intereso. Tai pirma.
Antra, visi kiti įstatymai galioja. Aš atsakiau, įstatymai galioja. Jeigu kažkas įvyks…
PIRMININKAS. Nediskutuokite. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Visiems norintiems jūs atsakėte. Dėkoju, galite eiti į savo vietą. Už šį įstatymą pasisako E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tik nespėjau užsirašyti prieš tai, bet norėjau kartu paklausti apie laisvą pranešimo formą savivaldybei. Kas tai iš viso yra? Telefonu, elektroniniu paštu ar raštu? Turėtų būti labai konkretizuota. Bet dėl paties įstatymo. Šis įstatymas yra išties toks kaprizingas, dažnai kaitaliojamas, ir manyčiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų išsamiau pažiūrėti, ir vis dėlto, kad tas įstatymas padėtų ir teisėsaugos struktūroms, ir tiems, kurie rengia tuos renginius. Dėkui.
PIRMININKAS. Prieš kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad šiandien galiojantis Susirinkimų įstatymas yra pakankamai gerai aprašantis tokių renginių organizavimą ir, kas normaliai organizuoja, niekam čia neiškilo jokių problemų. O pateiktas projektas tikrai yra su įvairiom keistenybėm. Pavyzdžiui, kad visi turėtų paklusti susirinkimų organizatorių reikalavimams. Būna įvairių susirinkimų organizatorių, ir nežinia, kokių reikalavimų jie gali prisigalvoti. Dabar tas nuolatinės vietos nustatymo reikalavimas savivaldybėms, kur susirinkimai būtų besąlygiškai leidžiami. Kuo tai iš viso pavirs, jeigu mes tai numatysime? Tai paskirs savivaldybės vietą kažkokiame užkampyje, kur niekas to susirinkimo nematys, nežinos, ir bus išsprendusios tą problemą. Žodžiu, aš manau, kad čia tie siūlymai tikrai prasilenkia su logika, nėra būtini ir siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria kolegos P. Gylio įstatymui, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už balsavo 36, prieš – 17, susilaikė 35. Nepritarta.
Ar siūlome grąžinti tobulinti kolegai? (Balsai salėje) Tobulinti. Bendru sutarimu tobulinti. Negirdžiu iš dešinės.
Alternatyvus balsavimas. Už tobulinimą balsuoja už, už atmetimą balsuoja prieš. Balsuojame.
Balsavo 86: už tobulinimą – 44, už atmetimą – 42. Grąžiname iniciatoriui tobulinti.
13.00 val.
Grįžtame į rytinę darbotvarkę. Darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Pranešėjai – R. Šadžius ir G. Švedienė.
Pirmiausia kviečiu į tribūną finansų ministrą.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji valstybės kontroliere, leiskite man trumpai pristatyti Seimo nutarimo projektą, kurį mes teikiame dėl valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio. Šis rinkinys buvo pateiktas Vyriausybėje šių metų kovo 20 d., atliktas detalus Valstybės kontrolės auditas.
2012 m. į valstybės biudžetą mes surinkome 17 mlrd. 892 mln. Lt pajamų, neskaitant Europos Sąjungos paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Tai rodiklis, kuris rodo mūsų mokesčių surinkimo drausmę. Tai 124 mln. Lt mažiau nei prognozuota. Europos Sąjungos, kitos finansinės paramos lėšų gauta, įskaitant visus sektorius, virš 6 mlrd. Lt (6 mlrd. 333 mln. Lt), beveik 800 mln. Lt mažiau negu buvo planuota. Tačiau galite įsivaizduoti, kokią reikšmę Europos Sąjungos parama turi mūsų valstybei.
Didžiąją dalį sudarė prekių ir paslaugų mokesčiai. Čia paminėtina, kad pridėtinės vertės mokesčio, kurio surinkta apie 8 mlrd. 700 mln. Lt, nesurinkta 211 mln. Lt planuotų pajamų, nors surinkta daugiau negu 2011 m. Pridėtinės vertės mokesčio surinkimo problemos prasidėjo 2012 m. antroje pusėje.
Sėkmingiausiai įvykdytas pelno mokesčio planas: gauta virš 267 mln. Lt viršplaninių pajamų. Tai rodo, kad kai kurios įmonės po gilios krizės pradėjo dirbti pelningai. Tai atsispindi ir valstybės biudžete.
Mokesčių lengvatos turbūt įdomus punktas. Gyventojų pajamų mokestis, deklaravus jį, yra grąžinamas, dėl to nacionalinis biudžetas, kadangi ir savivaldybių, ir valstybės biudžetas gauna gyventojų pajamų mokesčio įplaukas, neteko, na, sąlyginai, sakyčiau, neteko apie 240 mln. Lt. Tai reikšminga suma, tai mastas, kuriuo gyventojų pajamų mokestis įgyvendina savo reguliuojamąją ir asmenų motyvuojamąją funkciją. šito mokesčio funkcijos svarbios, jos skatina studijuoti aukštosiose mokyklose, taip pat ir šeimos narius skatina drausti savo gyvybę ilgam laikui. Tai iš tikrųjų yra svarbūs instrumentai.
Akcizų lengvatos žemės ūkiui skirtiems degalams sudarė 273 mln. Lt, ir tai parama Lietuvos žemės ūkiui. Per mokesčius, per mažesnius mokesčius, per mokesčių lengvatą ji irgi labai ženkli. Dėl galiojusių pridėtinės vertės mokesčių lengvatų, mūsų skaičiavimais, negauta 380 mln. Lt PVM pajamų.
Asignavimų išleista per 2012 m. 24 mlrd. 370 mln. Lt, iš jų 5 mlrd. 800 mln. Lt, kaip minėjau, Europos Sąjungos lėšų išlaidų. Kai kurie asignavimai (1 mlrd. 427 mln. Lt planuotų asignavimų, įskaitant Europos Sąjungos lėšas) 2012 m. nebuvo panaudoti dėl įvairių priežasčių, jie yra sutaupyti.
Valstybės skola 2012 m. pabaigoje, įvertinus sudarytus išvestinius finansinius sandorius, pasiekė 46 mlrd. Lt. Tai sudarė 40,5 % bendrojo vidaus produkto, 2012 m. bendrojo vidaus produkto. Per metus valstybės skola nominalia išraiška padidėjo 5 mlrd. 100 mln. Lt, bet procentinis santykis, žinoma, padidėjo mažiau atitinkamai augant BVP, per metus padidėjo 2,2 %. Tikimės, kad mes pasiekėme lūžio tašką, ir ateityje skolos procentas, palyginti su BVP, nors nominalia išraiška skola augs, bet procentas pradės pamažu mažėti.
Mes dėkingi Valstybės kontrolei, kuri atliko detalų šitų ataskaitų auditą ir pareiškė sąlyginę nuomonę. Sąlyginę nuomonę todėl, kad konstatuota, viena vertus, kad visais reikšmingais atžvilgiais valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys parengtas ir pateiktas pagal mūsų reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau Valstybės kontrolė pasigedo tam tikrų duomenų iš tam tikrų institucijų. Mes tikrai tobulinsime valstybės finansinių ataskaitų sudarymo mechanizmus.
Kaip žinote, viešojo sektoriaus finansinės atskaitomybės reforma yra įsibėgėjusi, tačiau mes dar matome gana daug sunkumų įgyvendinant ir ataskaitų konsolidavimą, ir patį finansinių ataskaitų teikimo mechanizmą. Manau, kad bendromis jėgomis, kadangi tam tikri įstatymų projektai registruoti ir Seime, mums pavyks šitą procesą patobulinti.
Ačiū jums už dėmesį. Prašyčiau jūsų pritarimo po pateikimo Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju finansų ministrui. Kviečiu kontrolierę G. Švedienę į tribūną papildyti.
G. ŠVEDIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vykdydama Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybės kontrolės ir kitų įstatymų nuostatas teikiu Seimui išvadą dėl 2012 metų valstybės finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, valstybės skolos ataskaitų ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimo.
Šioje išvadoje pareiškėme tris nuomones dėl 2012 metų valstybės biudžeto vykdymo ir skolos ataskaitų bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių teisingumo ir dėl valstybės biudžeto vykdymo teisėtumo. Visais atvejais nuomonės buvo sąlyginės. Tai yra visais reikšmingais atžvilgiais 2012 metų valstybės biudžeto vykdymo ir skolos ataskaitos bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai yra teisingi, o biudžetas buvo vykdomas teisėtai, išskyrus nustatytus dalykus, kuriuos toliau ir apžvelgsiu.
Dėl valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teisingumo. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys sudarytas remiantis valstybės institucijų ir įstaigų sudarytomis biudžeto vykdymo atskaitomis. Finansinių teisėtumo auditų metu patikrinome 25 valstybės institucijų ir įstaigų, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, parengtus ir Finansų ministerijai pateiktus 2012 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius: valstybės iždo, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės mokesčių fondų teikiamus duomenis, atlikome pagrindines audito procedūras kitose atsirinktose institucijose ir įstaigose.
Valstybės institucijos ir įstaigos, kuriose atlikome visos apimties finansinius teisėtumo auditus, panaudotojo 22 tūkst. 943 mln. Lt valstybės biudžeto asignavimų. Tai yra 94,2 % visų panaudotų valstybės biudžeto asignavimų. Pažymėtina, kad didžioji dauguma audituotų institucijų ir įstaigų biudžeto vykdymo ataskaitas sudarė teisingai. Jiems buvo pareikšta 19 besąlyginių ir 6 sąlyginės nuomonės.
Audituotų institucijų ir įstaigų biudžeto vykdymo ataskaitose nustatėme neatitikimų tarp išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnių ir kitų netikslumų, kurių suma sudarė 531 mln. Lt ir turėjo įtakos valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenų teisingumui. Valstybės biudžeto ataskaitų rinkinyje buvo nurodyta neteisinga informacija apie bendrą prisiimtų įsipareigojimų dėl Mokslo ir studijų įstatyme numatytų valstybės remiamų paskolų sumą, atskleista ne visa informacija apie mokesčių ir kitų įmokų permokas valstybės biudžetui.
Nuomonė dėl valstybės finansinių ataskaitų rinkinio teisingumo. Sąlyginę nuomonę dėl valstybės finansinių ataskaitų rinkinio teisingumo lėmė tai, kad į šį rinkinį konsoliduotose viešojo sektoriaus subjektų ataskaitose nustatėme reikšmingų neištaisytų iškraipymų. Finansinių teisėtumo auditų metu vertinome 484 subjektų finansinių ataskaitų duomenis, kurie konsoliduoti į 2012 m. valstybės finansinių ataskaitų rinkinį. Šių subjektų turtas sudarė 151 tūkst. 655 mln. Lt, tuo tarpu visas 2012 m. valstybės finansinių ataskaitų rinkinyje nurodytas turtas sudaro 166 tūkst. 295 mln. Lt. Dėl šių rinkinių teisingumo pareiškėme 16 besąlyginių, 11 sąlyginių, 2 neigiamas nuomones. Dviem atvejais nuomones atsisakėme pareikšti, nes negalėjome patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fondo ir Švietimo ir mokslo ministerijos konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenų teisingumo. Nustatėme, kad neužregistruota 125 mln. Lt valstybės įsipareigojimų piniginių kompensacijų mokėjimams, o dalis ilgalaikių valstybės įsipareigojimų užregistruoti kaip trumpalaikiai.
Nuomonė dėl valstybės biudžeto vykdymo teisėtumo. Pateikdama valstybės biudžeto vykdymo teisėtumo vertinimą, atkreipiu dėmesį, kad 26 mln. Lt valstybės išlaidų apmokėta tiesiai iš skolintų lėšų, tai yra neperskirsčius jų per valstybės biudžetą, todėl jos neįskaitytos į 2012 m. panaudotus asignavimus. Tai ydinga praktika. 2012 m. valstybės kapitalo investicijoms faktiškai panaudota 17,8 mln. Lt daugiau lėšų, nei nurodyta valstybės investicijų programos vykdymo ataskaitoje. 2012 m. rodiklių įstatymu patvirtintai valstybės investicijų 2012–2014 m. programai Privatizavimo fondo lėšų šaltinis nebuvo numatytas, todėl 2012 m. Vyriausybės priimti sprendimai dėl Privatizavimo fondo lėšų programų, kurių įgyvendinimas atitinka valstybės kapitalo investicijų tikslus, finansavimo prieštarauja rodiklių įstatymui. Valstybės kapitalo investicijoms panaudota 1,7 mln. Lt Privatizavimo fondo lėšų. Valstybės institucijose ir įstaigose, įvertinę valstybės biudžeto asignavimų naudojimo teisėtumą, nustatėme, kad 63,4 mln. Lt buvo panaudota pažeidžiant lėšų skyrimą ir naudojimą, viešuosius pirkimus, darbo užmokesčio bei kitų išmokų mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai gerokai mažesnis skaičius, palyginus jį su 2011 m., kai nustatėme 471 mln. Lt neteisėtai panaudotų asignavimų. Siekdami užkirsti kelią pasikartojančioms viešojo sektoriaus subjektų klaidoms, darančioms įtaką valstybės ataskaitų teisingumui ir lėšų naudojimo teisėtumui, Finansų ministerijai rekomendavome stiprinti metodinio vadovavimo funkciją, iš esmės spręsti klausimą dėl kitų subjektų finansavimo, peržiūrėti neįgyvendintas aktualias rekomendacijas biudžetinių įstaigų pajamų srityje. Siekdami, kad būtų užregistruoti visi valstybės prisiimti įsipareigojimai, Finansų ministerijai pasiūlėme šį procesą koordinuoti raštu informuojant subjektus, kurie šiuos įsipareigojimus privalo užregistruoti.
Vykdydami Valstybės kontrolės ir kitų įstatymų nuostatas, Seimui pateikėme išvadą ir apie nacionalinio ataskaitų rinkinio auditą. Nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį Finansų ministerija rengė pirmą kartą. Jis sudarytas konsolidavus 4030 viešojo sektoriaus subjektų finansines ataskaitas. Finansinių teisėtumo auditų ir savivaldybių kontrolierių atliktų auditų metu buvo vertinami 3671 subjekto finansinių ataskaitų, konsoliduotų į 2012 m. nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį, duomenys. Dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio duomenų teisingumo pareiškėme sąlyginę nuomonę. Pagrindinė priežastis, dėl kurios modifikavome nuomonę, yra reikšmingi neištaisyti iškraipymai žemesnio lygio viešojo sektoriaus subjektų ataskaitose. Tai rodo, kad subjektai, tvarkydami apskaitą ir atlikdami konsolidavimo operacijas pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus, dar daro klaidų.
Į 2012 m. nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį turėjo būti įtrauktos 4038 viešojo sektoriaus subjektų finansinės ataskaitos, tačiau 8 liko neįtrauktos, nes subjektai nepateikė konsolidavimui reikiamų duomenų. Audituotų subjektų finansinėse ataskaitose nustatyta reikšmingų neištaisytų iškraipymų, kurie turėjo įtakos Valstybės kontrolės ir savivaldybių kontrolierių išvadose dėl konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinių reiškiamoms nuomonėms. Dėl šių rinkinių teisingumo pareikšta 32 besąlyginės, 19 sąlyginių, 5 neigiamos nuomonės ir vienu atveju nuomonę atsisakyta pareikšti.
Vertindami nacionalinius finansinius duomenis, kartu apžvelgėme biudžetų formavimo ir vykdymo bei valstybės skolos valdymo procesus ir pateikėme pastabas dėl valstybės biudžeto vykdymo stebėsenos, valdžios sektoriaus deficito, valstybės skolos. Pagal Fiskalinės drausmės įstatymą, keičiant biudžetą, Vyriausybė turi parengti išvadą dėl keičiamų finansinių rodiklių atitikties paskutinėms galiojančioms Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijoms ir nuomonei, tačiau keičiant 2012 m. valstybės biudžetą to nebuvo padaryta. Faktinis 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas buvo didesnis, nei planuotas, ir sudarė 3,2 % bendrojo vidaus produkto. Viena iš užduoties neįvykdymo priežasčių yra neigiamas vietos valdžios sektoriaus rezultatas, dėl kurio Valstybės kontrolė įspėjo teikdama išvadą dėl 2012 m. valstybės…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kontroliere, aš labai atsiprašau, jūs viršijote laiką. Ar dar labai daug skaitymo?
G. ŠVEDIENĖ. Visiškai baigiu.
PIRMININKAS. Prašom.
G. ŠVEDIENĖ. Nors Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas buvo didesnis, nei Europos Sąjungos nustatytas rodiklis, tačiau biudžeto deficito perviršio procedūra Lietuvai buvo nutraukta, nes Vyriausybė ir toliau numato deficitą nuosekliai mažinti. Valstybės skola 2012 m. pabaigoje sudarė 46 tūkst. 36 mln. Lt ir jos santykis su BVP išliko mažesnis, negu Mastrichto sutartyje nustatyta riba. Audito metu atkreipėme Finansų ministerijos dėmesį, kad 2012 m. rodiklių įstatymo nuostatas dėl savivaldybių skolinimosi limito apskaičiavimo Finansų ministerija ir savivaldybės taikė skirtingai, todėl, siekdami aiškumo ir teisingo duomenų atskleidimo, rekomendavome šį klausimą teisės aktuose reglamentuoti detaliau. Vyriausybė 2012 m., prisiimdama naujus skolinius įsipareigojimus, laikėsi 2012 m. rodiklių įstatyme nustatytų limitų.
Baigdama noriu padėkoti Finansų ministerijai už konstruktyvų bendradarbiavimą ir teiktą informaciją. Seimo nariams dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išlaikant lyčių lygybę savo vietoje… Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti 225 straipsnį, kuriame po pateikimo neklausinėjama. Bet aš matau, kad norintieji užsirašė. Jums leidus, 10 min., ne daugiau, jeigu labai norite. Pirmas klausia M. Zasčiurinskas. Jeigu klausimai bus neįdomūs, mes nuspręsime kitaip. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas finansų ministrui. Labai gražūs žodžiai, bet mano klausimas toks. 2012 m. biudžetas buvo suformuotas taip, kad paprastas Lietuvos Respublikos žmogus dar labiau nuskurdo, tikriausiai dėl to niekas nesiginčys. To laikinojo, vadinamojo naktinio, įstatymo nuostatos buvo pratęsiamos, tas toliau skurdino Lietuvos žmogų. Nukentėjo pensininkai, šeimos, vaikai, neįgalieji. Konstitucinio Teismo nurodymai dėl pensijų taip pat nebuvo vykdomi. Toliau buvo skolinamasi „labai gerais“ procentais, o juk Lietuvos Respublikos biudžeto pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad žmogui būtų geriau čia gyventi, o ne atitinkamus skaičiukus sudėlioti į atitinkamas lentynėles. Finalas viso mūsų biudžeto ir jo vykdymo – Lietuva šiandien yra viena iš skurdžiausių valstybių Europos Sąjungoje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Mečislovai!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Mano klausimas toks.
PIRMININKAS. Pirma klausimas, po to…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kodėl jūs vertinate praėjusių metų biudžetą teigiamai, jeigu Lietuvos žmonės dar labiau nuskurdo dėl tokio biudžeto sudarymo?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Matyt, vertinimai gali būti įvairiais aspektais. Gali būti politinis vertinimas, ir sutinku su daugeliu jūsų išsakytų minčių, tačiau tai, ką mes darome, mes vertiname ataskaitų rinkinį. Ataskaitos atspindi tą realybę, kaip pinigai buvo išleidžiami, tai yra finansinis požiūris. Finansiniu požiūriu svarbiausia yra užtikrinti teisėtumą, ne tik įmokų surinkimo, bet ir surinktų pinigų išleidimo pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Valstybės kontrolė taip pat atliko šį įvertinimą ir dabar mes šiame nutarime, kuris jums teikiamas, apsiribojame finansiniu, teisiniu įvertinimu. Politinis įvertinimas yra kitų dokumentų, pavyzdžiui, Vyriausybės ataskaitos svarstymo dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Sveikinu ministrą, kuris ką tik pritarė labai iškalbingai minčiai, kuri buvo išsakyta mano kolegos M. Zasčiurinsko. Ir sėkmingai pratęsus tas visas blogybes, kurias išvardijo nuosekliai, dar ir valdininkams padidinus atlyginimus daugiau nei kitiems… Bet grįždamas prie jūsų ataskaitos norėčiau paklausti. Jūsų vertinimu, kurios institucijos turėjo daugiausia biudžeto vykdymo problemų ir liko nepanaudotų lėšų arba jos panaudotos netikslingai?
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jums. Jeigu neišgirdote, noriu pakartoti.
R. ŠADŽIUS. Ne, aš klausimą išgirdau. Bet iš tikrųjų vertinimą pateikė Valstybės kontrolė ir čia turbūt Valstybės kontrolės atsakymas būtų pats vertingiausias. Jeigu šnekame apie finansinę atskaitomybę, apie jos sudarymą, apie finansinių ataskaitų konsolidavimą, apie lėšų planavimą ir atsiskaitymą už jas, sakyčiau, kad šiandien problemiškiausias sektorius yra municipalinė valdžia, t. y. mūsų savivaldybės. Ten iš tikrųjų dar labai daug darbo reikia nuveikti, kad viskas atsistotų į savo vietas. Beje, turėčiau pasakyti, kad savivaldybės taip pat labai skiriasi viena nuo kitos. Tas metodinis darbas, kurį mus pakvietė vykdyti Valstybės kontrolė, bus vykdomas. Mes dėkingi Valstybės kontrolei už jos įžvalgas. Stengsimės į jas atsižvelgti toliau tobulindami finansinių ataskaitų konsolidavimo procesą ir finansų apskaitos reformą.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui.
Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad šias ataskaitas svarstys visi komitetai ir jūs turėsite progą visko paklausti.
Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų dėl žemdirbių. Jūs paminėjote kaip naštą žemdirbius, nes štai už akcizą… nes žemdirbiams yra žalias, ne akcizinis kuras, ten 280 mln. nesumokėta. Bet jūs pamiršote, kad žemdirbiai, nes jie moka mokesčius, prisideda prie mūsų ekonomikos kėlimo. Praėjusiais metais sumokėjo, atrodo, per 300 mln. Lt įvairių mokesčių. Premjero A. Butkevičiaus patarėjas R. Ruckis yra aiškiai savo tyrimuose apskaičiavęs, kad įdėtas 1 Lt per žemės ūkį sugrąžina 1,5 Lt, tai parodė ir krizės metai. Kai visi sektoriai krito, ekonomika krito 15 %…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, klauskite!
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …(…) augo 1,6. Ar ir toliau manote, kad žemės ūkis yra našta Lietuvai?
R. ŠADŽIUS. Pirmiausia, gerbiamasis Seimo nary, aš vengiu daryti pastabas Seimo nariams, bet šiuo atveju nesusilaikysiu. Jūs visiškai neįdėmiai klausėtės mano pranešimo. Aš apie naštą nešnekėjau. Faktas, kad mūsų žemės ūkis yra apmokestinamas mažiau, faktas, kad žemdirbiai naudojasi mokestinėmis lengvatomis. Kiek jos pagrįstos, kiek jos duoda naudos mūsų valstybei, iš tikrųjų atskiros diskusijos, ekonominės ir politinės diskusijos objektas. Tačiau svarstant nacionalinį ataskaitų rinkinį būtina fiksuoti, kad akcizo lengvata yra didžiausia – 273 mln. Lt, žemės ūkio sektorius gauna akcizo lengvatą naudodamas neakcizinį dyzeliną. Kitos lengvatos: gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, pelno mokesčio lengvatos, taip pat yra taikomos žemės ūkio subjektams. Beje, pažymėčiau, kad Lietuvoje šiuo požiūriu lengvatos yra didesnės negu aplinkinėse šalyse. Pavyzdžiui, Estija faktiškai netaiko jokių lengvatų, išskyrus dyzelino lengvatą.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis ministre, XV Vyriausybės buvo numatytos lėšos (jūs žinote) grąžinti į pirmykštę padėtį nukentėjusiųjų grupėms valstybinę pensiją. Kur tos lėšos jūsų buvo panaudotos, nes to nebuvo padaryta politiniams kaliniams, tremtiniams?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Tikrai XV Vyriausybės tokios lėšos nebuvo numatytos, todėl ir iššvaistyti jas nebuvo jokių galimybių.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui ir valstybės kontrolierei. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – visi kiti komitetai. Siūloma svarstyti lapkričio 14 d.
Balsuoti po pateikimo nereikia. Dėkojame.
Mačiau, atėjo aplinkos apsaugos ministras ir krašto apsaugos ministras. Mes galime svarstyti 1‑14 klausimą.
13.26 val.
Krašto apsaugos ministro J. Oleko ir aplinkos ministro V. Mazuronio atsakymai į Seimo narių klausimus (pagal Seimo statuto 208 str. 13 ir 14 dalis). Aš pirmiausia kviečiu, kaip parašyta nutarime, J. Oleką, krašto apsaugos ministrą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų dėkoju už galimybę rudens sesijoje atsakyti į jūsų klausimus. Šie metai krašto apsaugos sistemai buvo tikrai geri, mes užbaigėme svarbią ir sudėtingą misiją Afganistane, Goro provincijoje. Ne taip seniai grįžo mūsų kariai. Dėkoju tiems, kurie dalyvavo juos pasitinkant. Taip pat buvo paskirtas didesnis finansavimas krašto apsaugos sistemai. Mes surengėme…
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, kadangi tik 20 min., atsakykite į klausimus.
J. OLEKAS (LSDPF). …nemažai vasaros stovyklų mūsų jaunimui. Nemaža dalis jų buvo karinėse teritorijose. Tai susiję su klausimais. Kaip žinote, Lietuvos krašto apsaugos sistema, ministerija ir kariuomenė nuo pat atsikūrimo atvirai bendradarbiauja su visuomene tiek kariniuose daliniuose, tiek už jų ribų, ir tai įpareigoja net mūsų įstatymai. Mes turime gražias tradicijas leisti pasinaudoti karinėmis teritorijomis įvairioms organizacijoms. Ilgą laiką Kairių poligone savo renginius rengdavo Lietuvos žurnalistų sąjunga. Štai mano rankose 2009–2010 m. vykę renginiai Pagudonės poligone, Gaižiūnų poligone, Kazlų Rūdos poligone, įvairių organizacijų, jie vyko. (Balsai salėje) Gražią tradiciją mano kolegė, buvusi krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė pradėjo praeitais metais, kai buvo organizuoti Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vado administracijos sąskrydžiai Pabradės poligone. Aš manau, kad tai tikrai yra gražūs renginiai, kuriuos reikia tęsti toliau. Todėl, kai mes gavome Aplinkos ministerijos prašymą organizuoti jų renginį Pajuosčio karinio aerodromo teritorijoje, kuri šiuo metu nėra naudojama kaip aerodromas, turėdami gražias bendradarbiavimo tradicijas su aplinkosaugininkais, tiek saugojant dirvoninį kalviuką Pabradėje, tiek kitus renginius, aš tokį prašymą persiunčiau kariuomenės vadui, kariuomenės vadas atitinkamais kanalais persiuntė toliau, ir mes suteikėme tokią galimybę, kad toks renginys vyktų.
Atsakau į klausimą, ar tai karinio dalinio teritorija. Ne, tai ne karinio dalinio teritorija, karinis dalinys, Mindaugo batalionas (Husarų) yra šalia, gretimoje saugomoje teritorijoje, o čia yra teritorija šalia anksčiau buvusio karinio aerodromo. Krašto apsaugos sistema šiam renginiui lėšų neskyrė. Ši teritorija nėra saugoma, ji yra atvira, yra likę kai kurių senų aptvarų. Vykstantiems per bataliono postą iš miesto pusės yra apsaugos postas, čia prižiūrimas įėjimas į Mindaugo batalioną, per jį galima įvažiuoti į šią teritoriją. Bet iš kitų pusių į šią teritoriją galima atvykti laisvai.
Pagal mūsų gautą prašymą mes įrengėme renginio organizatoriams palapines, kad jie galėtų pasislėpti nuo nepalankaus oro, kaip tik toks oras tą popietę ir buvo. Mūsų kariai nė biotualetų, nė kitų darbų nevykdė, renginio organizatoriai patys organizavo savo programą ir maistą.
Dėl alkoholio vartojimo. Karinio dalinio teritorijose alkoholio vartojimas yra draudžiamas. Tokio leidimo mes nedavėme, aš tikrai negaliu informuoti, kiek ten to alkoholio buvo, man neteko dalyvauti tame renginyje. Bet iš man pateiktos informacijos, kurią pateikė kariai, mes esame dėkingi aplinkosaugininkams, kad jie prieš renginį labai gražiai sutvarkė teritoriją, kurią naudoja mūsų kariai savo renginiams, ir po renginio paliko labai tvarkingą teritoriją. Kokie nors signalai, kad buvo kas nors per daug pavartojęs alkoholio toje teritorijoje, mūsų nepasiekė. Pagal tą pačią informaciją renginys, prasidėjęs penktadienio popietę, penktadienio vakare ir baigėsi. Todėl manau, kad pats renginys, kiek yra mums, kariškiams, žinoma, vyko labai tvarkingai.
Dėl kariuomenės ir NATO deklaruojamų moralinių principų atitikties ir karių pasitikėjimo. Aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų mes leidimą suteikėme aplinkos apsaugos sistemos darbuotojams, jų seminarui ir suvažiavimui, o ne kokiam nors kitam renginiui. Jeigu ten buvo vartojama to alkoholio, kurio neturėjo būti vartojama, aš iš tikrųjų šiek tiek apgailestauju. Paminėsiu, kai mes turėjome panašų Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų renginį, tai mes tokio skysčio vartojimo išvengėme. Siūlau sekti mūsų pavyzdžiu.
Ar nemanote, kad tokie veiksmai menkina jau menką pasitikėjimą politikais ir valstybės tarnautojais? Noriu pasakyti, kad pasitikėjimas krašto apsaugos sistema ir ypač kariuomene auga, mes tuo džiaugiamės. O visi veiksmai, kurie neatitinka priimtų visuomenės normų, vertybių ar prieštarauja įstatymams, yra netinkami ir nepriimtini mums, politikams. Lygiai taip pat, kaip ir valstybės tarnautojams bei visiems Lietuvos piliečiams.
Dėl klausimo apie valstybės lėšų panaudojimą tokiems renginiams turiu pasakyti, kad krašto apsaugos sistema neskyrė šiam renginiui jokių lėšų. Aš manau, kad naudotis tarnybine padėtimi yra neleistina, krašto apsaugos sistemos žmonės tokia padėtimi nesinaudoja.
Jeigu kalbėtume apie moralinį aspektą apskritai dėl renginių organizavimo ir neatkurtų pensijų, mažų atlyginimų, tai aš turiu pasakyti, kad mano kolegė, kuri čia pirmoji klausė, R. Juknevičienė praeitais metais daugiausia reprezentacinių lėšų skyrė būtent tokiems pavalgymams organizuoti. Ir tų visos Vyriausybės lėšų, palyginti su kitos Vyriausybės nariais, buvo sunaudota beveik penktadalis. Čia turime kiekvienas pažiūrėti į save. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu V. Mazuronį į tribūną.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš tikrai noriu padėkoti klaususiems opozicijos nariams. Nors man atrodo, kad čia tikrai nėra svarbiausias valstybės klausimas, iš tikrųjų viešojoje erdvėje gana daug informacijos, bet galbūt pasiaiškinti, išsiaiškinti, kas vyko, kaip vyko, reikia. Matau iš to didelio triukšmo, mano manymu, iš nieko, dvi priežastis. Aplinkos ministerija, matyt, labai gerai dirba ir kažkam stipriai pradeda trukdyti. O antra, galbūt iš tikrųjų įdomu kolegoms pasiaiškinti. Aš supratau klausimų esmę ir pabandysiu atsakyti, kas vyko, kur vyko, iki kada vyko, kas mokėjo ir kuo čia dėtas ponas B. Bradauskas su niekam nežinoma uniforma.
Noriu pradėti nuo paskutinio. B. Bradauskas buvo pakviestas organizatorių, šiuo atveju Panevėžio (…), kaip pirmasis aplinkos apsaugos ministras. Jis atvažiavo išsaugojęs savo pirmąją aplinkos apsaugos ministro uniformą, su antpečiais ir su žvaigždėm, kokia ji buvo tada, kai jis buvo ministras, norėdamas parodyti aplinkosaugininkams, kokia buvo mūsų istorija. Manau, kad tai yra gerai.
Dabar prie esminių dalykų, kas įvyko, kas vyko. Tai tradicinis 23-iasis aplinkosaugininkų seminaras-sąskrydis. Tokie sąskrydžiai nuo pačių pirmųjų metų rengiami kasmet. Ten susitinka visi Lietuvos aplinkosaugininkai, ne vadovai, ne viršininkai, o visi aplinkosaugininkai, tai yra inspektoriai, RAAD’o darbuotojai ir t. t. Ir susirenka tam, kad pasikeistų informacija, pašnekėtų apie per metus nuveiktus darbus. Antroji dalis, kuri vyksta po darbo valandų, tai yra kultūrinė programa, prisistatymas, parodymas vienokios ar kitokios išmonės. Neabejotinai, po to būna neformalus bendravimas, koks vyksta visų partijų sąskrydžiuose, visų institucijų ir panašiai.
Noriu pasakyti, kad tokie sąskrydžiai vyko ir tuo metu, kai mes tikrai išgyvenome krizę ir valstybę valdė A. Kubilius vadovaujama Vyriausybė. 2009 m. toks aplinkosaugininkų sąskrydis vyko Klaipėdoje – Girulių stovyklavietėje. 2010 m. Alytuje – kaimo turizmo sodyboje. 2011 m. Šiauliuose – kaimo turizmo sodyboje. 2012 m. Vilniuje – Taujėnų dvare. Ta tradicija, kuri aš manau… Tokie sąskrydžiai ir susibūrimai žmonių, dirbančių aplinkosaugos srity, beje, yra naudingi, reikalingi. Nemačiau jokios prasmės arba reikalo nutraukti 22 metų tradiciją. Priešingai aš manau, kad ir visi iki manęs buvę ministrai tai darė, ir teisingai darė. Tuos sąskrydžius organizuoja ne ministerija, o organizuoja (…), kaip jūs pastebėjote, eilės tvarka.
Manau, kad tokie panašūs sąskrydžiai ar susibūrimai vyksta daugelio valstybinių institucijų, įstaigų ir panašiai. Ir manau, kad tai yra gerai.
Dabar konkrečiai klausimas. Pirmas dalykas, ar tikrai karinio dalinio teritorijoje aplinkos apsaugos renginys? Apie renginį aš jau papasakojau, kieno iniciatyva, aš jau pasakiau. Ministro, ko gero, B. Bradausko prieš 23 metus pradėta ta tradicija. Su kieno leidimu? Tai mūsų Panevėžio RAAD’as susiderino su vietiniais atstovais, kurie ne karinėje bazėje, o greta karinės bazės aerodromo teritorijoje tam, kad būtų toliau, kad būtų mažiau triukšmo, suderino, kad leis daryti tokį renginį. Manau, kad triukšmo pas mus buvo tikrai mažiau, negu kada gerbiamoji R. Juknevičienė 2011–2012 m. Kazlų Rūdos iš esmės tokiame pačiame aerodrome leido daryti baikerių šventes. Aplinkosaugininkai tikrai kultūringiau ir korektiškiau susirinkę elgėsi.
Kitas klausimas. Kiek lėšų buvo skirta šiam renginiui? Kiek renginys kainavo? Šitie ir tokie seminarai – sąskrydžiai pagal ministerijos, kaip sakiau, kadangi 23-čia susiklosčiusi tradicija, buvo finansuojami iš dviejų šaltinių. Vienas buvo Aplinkos apsaugos rėmimo fondo skiriami pinigai, nes susirenka aplinkosaugininkai pasitarti, susirenka pabendrauti. Ir antra, tai savanoriškas dalyvio mokestis.
Noriu pasakyti, kad 2009 m., aš noriu pasekti, kada buvo krizė, kada ji grįžta, auga, Klaipėdoje, Girulių stovyklavietėje, iš Aplinkos rėmimo fondo buvo skirta 25 tūkst., 2010 m. Alytuje – 28,4 tūkst., 2011 m. Šiauliuose – 30 tūkst., Vilniuje iš Aplinkos fondo – 30 tūkst., Panevėžyje dabartiniu metu mūsų yra sunaudota 34 tūkst. 572 Lt iš šito fondo. Tie pinigai buvo panaudoti vietai įrengti, biotualetams, garsinimui, scenai ir panašiai. Iš dalyvių mokesčio buvo surinkta 12 tūkst. 900 Lt, kiekvienas dalyvaujantis savanoriškai mokėjo po 30 Lt.
Esminis klausimas. Ar reikia rengti tokius seminarus-sąskrydžius? Manau, taip. Tai yra naudinga, tai yra dėmesys eiliniams darbuotojams. Mes negalime šiandien mokėti taip, kaip E. Masiulis pasakė, kad kas valdiškoje tarnyboje negauna 5 tūkst., tas yra kvailas arba dar kažkoks. Šiandien mūsų inspektoriai uždirba 1,5 tūkst. Lt. Todėl ministerija, darydama, šiek tiek padengdama jų susibūrimo, dalyvavimo, pasikeitimo informacija renginius, manau, elgiasi teisingai. Jeigu bus klausimų apie lėšas, papildysime.
Ar ši teritorija saugoma, dalyviai buvo praleidžiami? Aplinkos ministras atsakė. Aš ne kariškis. Mano nuomone, teritorija, kuri yra greta karinės bazės, aš kalbėjau su prižiūrinčiu tą teritoriją, jie nori ją išbraukti iš Krašto apsaugos ministerijos… Gal ir logiška daryti ten kažkokį visuomeninį centrą ir panašiai. Šiandien į tą bazę patekimas yra laisvas. Pagrindinis takas, per kurį mes važiavome, iš dalies ėjo per teritoriją todėl, kad būtų patogiau privažiuoti. Viskas.
Ar tikrai kariuomenė savo lėšomis įrengė palapines, biotualetus ir panašiai? Apie palapines ir važiuojamąją virtuvę, kurią mums, labai dėkojame, paskolino Krašto apsaugos ministerija… O visos kitos išlaidos – biotualetai, visi kiti dalykai, aš jau minėjau, buvo įrengti mūsų ir iš mūsų.
Dėl karių darbo. Čia aš turbūt neatsakysiu.
Ar tikrai, kaip rodoma žiniasklaidos nufilmuotoje medžiagoje, renginyje buvo vartojamas alkoholis, įskaitant stiprius gėrimus, ir t. t.? Mielieji, aš kviečiu visus dar sykį pažiūrėti, ką rodė žiniasklaida. Žiniasklaida nerodė ir negalėjo rodyti, kaip vartojamas alkoholis. Nes tada, kai buvo filmuojama, tai buvo maždaug tarp 17 ir 18 val., alkoholis vartojamas nebuvo. Iš tiesų „Kakadu“, beje, ne slaptai, o 11 val. iš ryto aš kalbėjau su „Kakadu“ korespondentu ir pakviečiau jį atvažiuoti į mūsų renginį, kadangi ir dabar, manau, kad jis reikalingas, gražus, gaila, kad nenufilmavo, filmavo ir rodė, kaip yra nešamas maistas, tą rodė. Filmavo ir rodė, kaip yra dengiami stalai. Rodė. Ir iš tiesų tai rodė ir kalbėjo už kadro. Jokio lėbavimo, alkoholio upių ar delikatesų kalnų, apie kuriuos kalbėjo už kadro vedantieji, nebuvo. Iš tiesų po oficialios dalies 17.30 val. prasidėjo kultūrinė programa. Po kultūrinės programos, taip, žmonės laisvu laiku už savo pinigus, noriu pabrėžti, nė vienas alkoholio lašas nebuvo pirktas iš pinigų, apie kuriuos aš anksčiau minėjau, tai buvo visų surinkti, sudėti pinigai, susėdo, pabendravo, beje, labai kultūringai. Aš asmeniškai išvažiavau apie 21 val. Nė vieno girto ar kitokio nemačiau, nebuvo jų. Šiek tiek priešingai, gerbiamasis Masiuli, negu jūsų kai kurie kolegos darbo metu vidury dienos ne tik mūsų valstybėje, bet po visą Europą vaikštinėja, švelniai tariant, akivaizdžiai girti… (Balsai salėje) Tai iš tikrųjų daro gėdą.
Toliau. Apie žiniasklaidą pasakėme. Beje, aš noriu pasakyti, kad „Kakadu“ yra tikrai labai šauni laida, aš noriu pagirti ją ir jos korespondentus, tai yra meninė laida su tam tikrais dokumentiniais elementais. Todėl į tai, ką jie rodė, karinius lėktuvus, skraidančius virš Panevėžio, kurių ten niekada nebuvo ir būti negali, ten įsteigtas karines bazes arba alkoholio upes ir panašiai, kviečiu žiūrėti atsargiai ir atitinkamai vertinti. Kaip buvo, aš pasakiau. Aš ten buvau.
Ar nemanote, kad išgertuvės valstybės tarnautojų… Dar sykį kartoju, pirmas dalykas, nebuvo girtavimų ir išgertuvių. Normalus bendravimas prie bokalo alaus, taurės vyno ar taurelių stipresnio gėrimo, pakartosiu, savo laiku už savo pinigus nėra tragedija. Aš taip maniau iki šiol. Jeigu kas nors mane įtikins kitaip, galbūt bus galima kitaip. Arba kuris manote kitaip, atsistokite čia, ypač liberalai.
Taigi prašome iš Seimo tribūnos atsakyti, ar moralu naudotis tarnybine padėtimi… Tikrai nemoralu, bet nieko to mūsų organizuotame renginyje nebuvo. Ačiū už dėmesį. Pasiryžęs atsakyti į visus jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Noriu priminti, kad buvo skirta 20 min., beveik visas išnaudojome. Statute parašyta, kad likęs laikas skiriamas atsakyti į papildomus užduodamus klausimus žodžiu. Yra užsirašiusių labai daug, tai dar keletą minučių galime skirti. R. Juknevičienė yra pirmoji užsirašiusi. (Balsai salėje) Na, taip, jūs ir užduodate klausimą. Jie turi savo mikrofonus, nebus problemos.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos ir…
PIRMININKAS. Gerbiamieji ministrai, būkite geri, gal ateikite į Vyriausybės ložę, tai matys jus.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). O laiką galima iš naujo skaičiuoti?
PIRMININKAS. Gerai. Klausimui skiriama viena minutė, atsakymui – dvi. Gerbiamieji kolegos, dėmesio, klausia R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu, kad laiką nustatytumėte. Gerbiamieji kolegos, vietoj nuoširdžių atsakymų – išsisukinėjimas ir demagogija. Aš taip supratau, kad dabar kiekviena ministerija karinėse teritorijose galės rengti savo sąskrydžius, nepaisant to, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnis draudžia vartoti alkoholinius gėrimus karinėse teritorijose. Ir stiprių gėrimų vartojimą šis įstatymas draudžia apskritai visuose masiniuose renginiuose. Aš jau nekalbu apie ATPK 178 straipsnį, kuris netgi baudą numato už alkoholio vartojimą viešosiose vietose.
Ministras J. Olekas nuslėpė – kariai ne tik palapinę pastatė, kariai tvarkė teritoriją, įrengė praustuvus, elektros paskirstymo skydus, maskuojančius tinklus, buvo skirtas transportas priemonėms nuvežti. Tai nėra karių darbas. Manau, kad pažeidimai yra akivaizdūs.
Aš noriu paklausti, ar jums buvo žinomi šitie įstatymai ir ar prisimenate, kad jūs prisiekėte gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus?
J. OLEKAS (LSDPF). Dar kartą ačiū, gerbiamoji kolege. Aš sakau, aš pratęsiau jūsų tradiciją leisti ir, tarp kitko, ne visų ministerijų, o čia buvo prašymas aplinkosaugos darbuotojų, ne ministerijos renginys. Ministerijos renginius karinio poligono teritorijoje jūs pradėjote. Aš manau, kad galima tai padaryti, kaip ir kitiems, ne tik ministerijos kolektyvams, nes karinis poligonas yra reikalingas kariuomenei mokymų metu, o laisvu nuo mokymų metu jame galima grybauti, uogauti, rengti renginius, ir čia jokio nusižengimo nėra. (Balsas salėje) Ten yra net ir ne poligonas, net ir ne mokymo teritorija. Ten buvęs naudotas aerodromas, bet dabar ta teritorija administruojama kariuomenės. Aš manau, kad mes už tą administravimą esame atsakingi. Todėl žmonės, kurie prašo, nori renginius organizuoti ir mano, kad ta vieta jiems tinkama, ir netrukdo kariškiams atlikti jų pareigą mokytis, jie gali tuo pasinaudoti. Mes tikrai kariuomenėje tai darėme, ir aš manau, kad ateityje darysime.
Dėl alkoholio vartojimo. Aš manau, kad iš tikrųjų jį reikėtų vartoti saikingai arba jo nevartoti. Dar kartą pakartosiu, kad mūsų Krašto apsaugos ministerijos renginys Pabradės poligone šiais metais vyko be alkoholio vartojimo, ir mums užteko linksmumo. Viskas praėjo gerai, atvažiavo žmonės su savo šeimų nariais, ir tai buvo, man atrodo, sektinas pavyzdys. Bet kituose renginiuose jis vartojamas. Aš manau, kad mes, visų frakcijų Seimo nariai, galėtume parodyti pavyzdį, kaip galima to alkoholio vartojimo išvengti ir turėti labai normalius renginius. Todėl aš ir manau, kad šitas renginys tikrai nesugadins visuomenės ir kariuomenės bendravimo. Kadangi aš nedalyvavau tame renginyje, aš negaliu pasakyti, kiek jo buvo. Dabar iš kolegos išgirdome, kad buvo saikingai pavartotas alkoholis. Bet šiaip kariniuose daliniuose (taip, jūs teisi) jo vartojimas draudžiamas, ir mes už tai baudžiame ir karius, ir civilius, kurie jį vartoja.
V. MAZURONIS (TTF). Jeigu galima, aš noriu pasakyti. Iš tiesų gal aš ir kaltas, kad pratęsiau buvusios Vyriausybės tradiciją ir nesustabdžiau tų renginių, nors aš manau, kad ta tradicija gera ir stabdyti renginių nereikia. Kultūrinės programos metu mes žiūrėjome, dalis žiūrėjo krepšinio varžybas tarp Lietuvos ir Kroatijos, kurios, kaip atsimenate, labai sėkmingai Lietuvai baigėsi. Nežinau, kaip aš būčiau atrodęs, jeigu ten, prie didelio ekrano, stovėję žmonės ir laikę taurę alaus, kas visame Vilniuje yra ir panašiai, man atrodo, kad, žinoma… Dar sykį kartoju, nebuvo jokių įvykių, nebuvo jokių nesaikingų dalykų.
Kalbant apie viešąją erdvę, manau, kad tai buvo uždara erdvė, iš šalies žmonių nebuvo. Tai buvo erdvė priešingai ir skirtinga negu oro uosto teritorija… Todėl aš manau, kad jokie įstatymai pažeisti nebuvo.
PIRMININKAS. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji ministrai, kažkaip man šiek tiek gaila čia klausytis tos jūsų demagogijos, kad čia buvo ir jūs tęsiat. Ar jūs negalite taip vyriškai labai paprastai šiandien pasakyti, kad jūs manote, kad tai buvo klaida, ir kad jūs, būdami ministrais, padarysite viską, kad daugiau tokia klaida nesikartotų? Jūs galite tai pasakyti ar negalite? (Balsai salėje)
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Andriau, jeigu jūs dabar vyriškai ir tvirtai visiems pasakysite, kad Konservatorių partijos sąskrydžių jūs daugiau nedarysite – vyriškai ir tvirtai, – aš pakartosiu paskui jus. (Balsai salėje) Blogis ar dėl renginio, ar dėl dalinio?
PIRMININKAS. Gerbiamieji ministrai ir gerbiamieji Seimo nariai, yra klausimas, yra atsakymas. Patinka, nepatinka – čia kitas dalykas. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, ne sąskrydis yra blogis, bet tai, kaip yra daroma. O čia jūsų pasiaiškinimas iš viso nėra logiškas. Yra geriamas alkoholis dėžėmis, bet, sako, ne išgertuvės. Sakoma, kad teritorija yra kareivių saugoma, bet nesaugoma teritorija, čia aš girdėjau. Ne karinio dalinio, bet saugo kariai. Kariai tualetų nevalė, bet tik aptarnavo: statė palapines, pašlavė, dar kažką. Aš dabar ir noriu paklausti, ar už biudžeto pinigus profesionalios tarnybos karių pareigos yra statyti palapines šitiems išgėrinėjantiems žmonėms?
Kitas labai paprastas klausimas.
PIRMININKAS. Po vieną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš matau du ministrus. O Aplinkos apsaugos rėmimo fondo lėšos ir yra skirtos pasimaitinti, biotualetams pastatyti ir panašiai, pasišokti ir krepšinį pažiūrėti darbo metu? Tie atlyginimai sumokami žmonėms darbo metu ir yra skirti sąskrydžiui? Kai mes važiuojame į sąskrydį, mes važiuojame už savo lėšas ir ne darbo metu.
J. OLEKAS (LSDPF). Gal aš pradėsiu atsakyti. Iš tikrųjų mes, kariuomenė, negalime teikti komercinių paslaugų. Čia galbūt ir yra tam tikra problema. Galėtume išnuomoti, galėtų kažkas darytis. Pavyzdžiui, politinių kalinių ir tremtinių sąskrydis Ariogaloje. Atvažiuoja kariuomenė, pastato palapines, atsiunčiame orkestrą, dalyvaujam. Man atrodo, kad tai yra gerai. Lygiai taip pat, kaip ir šioje teritorijoje, kur yra miškas, pamiškė, aerodromo pakraštys, vyksta renginys. Ir vėlgi kariuomenė ateina… Aš sakiau pavyzdžių. Aš tik dėl laiko stokos nepasakiau. 2009 m., ponios R. Juknevičienės ministravimo metu, medžiotojų sąskrydis su šeimos nariais nenaudojant medžioklinių ginklų, bet pabuvimas kartu. Vyksta tokie renginiai. Tai yra normalu. Aš manau, kad žmonės gali naudotis. Kariuomenė turi užimti tokias poligonų, miškų teritorijas ir nieko ten neįsileisti? Taip, prie įvažiavimo vartų stovi apsauga. Irgi (…) negerai? Nes mokymų metu mums reikia išplėsti ir saugoti žmones. Tai ir ateityje bus. (Balsai salėje)
Dėl alkoholio vartojimo, ar daug jo, ar mažai, aišku, kiekvienas turi savo matymą. Dar kartą pakartosiu: aš siūlyčiau jo vartoti mažiau, nes tai sugadina ir santykius, ir įvaizdį. Jeigu dabar ponas A. Kubilius klausia, ką mes darysim, tai mes suteikdami teritorijas arba suteikdami ateityje palapines dalyvauti… paprašysime, kad būtų atsakingesni žmonės, kurie dalyvauja ir rengia. Deja, bet alkoholis vartojamas mūsų tautos, jis yra gana populiarus, ir tokių renginių metu be jo beveik niekur neapsieinama. Dėl to galima pasakyti, kad gaila, ir rodykim geresnį pavyzdį patys politikai, įvairių frakcijų Seimo nariai.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. J. Dagys.
V. MAZURONIS (TTF). Jeigu galima, aš Kęstučiui noriu užakcentuoti, nes jis čia viską bando sumaišyti. Darbo metu nuo 14.00 iki 17.00 val. (primenu, kad tai buvo penktadienis, darbo laikas baigėsi 15.45 val.) vyko seminaras, kurio metu buvo iš visos Lietuvos suvažiavę beveik 450 aplinkosaugininkų. Iš tiesų kalbėjosi, keitėsi patirtim ir panašiai. Suvažiavimo į vieną vietą proga iš tiesų 17.30 val. prasidėjo kultūrinė dalis. Buvo labai gražus scenos atidarymas. Beje, gaila, kad jo nenufilmavo, gal kitąkart „Kakadu“ nufilmuos, parodys. Labai išradingi koncertai ir panašiai. Po to žmonės normaliai pabendravo ir išsiskirstė. Kas čia blogo? Aš nieko blogo nematau.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū. Gal ministras paskui patikslins vieną informaciją, nes pasakė, kad po 30 Lt buvo renkama iš vieno žmogaus. Tai surinkta 12 tūkst. 900 Lt pinigų, o tai reiškia, kad turėjo būti užregistruoti viešai 430 asmenys, sumokėję tokią sumą. Norėtume pamatyti tuos sąrašus, ar iš tikrųjų tokie dalykai buvo.
Klausimas abiem ministrams. Alkoholinių gėrimų vartojimo ribojimo įstatymas aiškiai pasako, kur galima vartoti alkoholį, kokiuose renginiuose iš viso, t. y. vykstančiuose oficialiuose priėmimuose, kituose protokoliniuose renginiuose, santuokų registravimo ceremonijoje, taip pat šių institucijų patalpose, kur yra išduotos licencijos, arba savivaldybių tarybų įmonėms nustatyta tvarka. Ar šita jūsų pasirinkta teritorija atitinka kokį nors šitą reikalavimą? Ar tai santuokų registravimo vieta, ar kokia kita? Nes taip parašyta įstatyme, dėl kurio mes visi čia vieningai nubalsavome su dideliu entuziazmu.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Iš tiesų aš ir sakiau, man atrodo, pristatydamas, kad dalyvių buvo apie 430–450. Nežinau, ar yra sąrašai, galėsiu paklausti organizatorių. Galiu tikrai jums atsakyti, kad šito mūsų sąskrydžio metu jokių vestuvių nebuvo. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū ministrams.
Gerbiamieji kolegos, rytinis posėdis baigtas. Pertrauka. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.