LIETUVOS RESPUBLIKOS
Prokuratūros įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys
2011 m. birželio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 19, 20, 21, 23, 24, 25, 26, 28, 33, 34, 35, 36, 37, 40, 41, 44, 47, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 34(1), 39(1) straipsniais ir 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (Žin., 2011, Nr. 91-4333). Šiuo įstatymu pakeisto Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (Žin., 1994, Nr. 81-1514; 2003, Nr. 49-1919) 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – Generalinis prokuroras) ir jo pavaduotojų ir jų šeimos narių asmens ar turto apsauga užtikrinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (ne sąlygomis!). Įgyvendinant šį įstatymą Vyriausybės nustatyta tvarka nepertraukiamai ir besąlygiškai turėtų būti saugomi ir Generalinis prokuroras, ir jo pavaduotojai, ir šių asmenų šeimų nariai. Lėšų poreikis vienam tokiam asmeniui, kuriam būtų skiriama bent minimali apsauga, pirmais metais būtų 1 221 365,00 Lt, o kiekvienais kitais metais – 996 555,00 Lt. Šiuo metu pagal faktinę padėtį būtų saugomi du asmenys (generalinis prokuroras ir vienas jo pavaduotojas), taigi lėšų poreikis pirmais metais būtų 2 442 730,00 Lt, o kiekvienais kitais metais – 1 993 110,00 Lt. Pažymėtina, kad, gavus generalinio prokuroro ar jo pavaduotojų šeimos narių prašymus dėl jų asmens apsaugos, lėšų poreikis atitinkamai didėtų priklausomai nuo saugomų šeimos narių skaičiaus.
Vadovaujantis Vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuolatinė asmens apsauga užtikrinama tik Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui bei asmenims, laikinai einantiems jų pareigas. Palyginti su Respublikos Prezidentu, Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku, Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų statusas nėra tiek išskirtinis ar specifinis. Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų statusas galėtų būti lyginamas su kitų aukščiausias pareigas einančių valstybės pareigūnų statusu (pvz., Valstybės saugumo departamento vadovo, policijos generalinio komisaro, teisėjų ir t. t.), taigi ir Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų bei jų šeimos narių asmens ir turto apsauga galėtų būti užtikrinama tik tuo atveju, kai dėl einamų pareigų kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui. Toks teisinis reguliavimas dabar nustatytas Prokuratūros įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad prokurorų, jų šeimos narių asmens ir turto apsauga užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kai dėl einamų pareigų kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui. Šią Prokuratūros įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą būtų galima taikyti ir Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų atžvilgiu atsisakant 23 straipsnio 4 dalyje nustatyto Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų statuso ypatumo, kad teisinis reguliavimas būtų aiškus ir iš esmės neiškraipytų teisinės sistemos, reglamentuojančios asmenų saugojimo sąlygas, saugomų asmenų kategorijas, nevaržytų generalinio prokuroro, jo pavaduotojų šeimos narių privataus gyvenimo, nesukurtų valstybei nepagrįstai didelės finansinės naštos.
2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Įstatymo projekto tikslas – atsisakyti nuolatinės ir besąlyginės Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų ir jų šeimos narių apsaugos.
Įstatymo projekto uždavinys – pripažinti Prokuratūros įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatas netekusiomis galios.
3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų klausimų reglamentavimas
Šiuo metu 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta nuolatinė ir besąlyginė apsauga: „Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų asmens ir jų šeimos narių ar turto apsauga užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Naujų teisinio reglamentavimo nuostatų įstatymo projekte nesiūloma.
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą
Įstatymo projektui įgyvendinti naujų teisės aktų parengti nereikės.
9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi lydimieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai
Pritarus teikiamam įstatymo projektui, lydimųjų teisės aktų parengti nereikės.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas
Įstatymo projektas leis sutaupyti 2 442 730,00 Lt ir kiekvienais kitais metais – po 1 993 110,00 Lt.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų negauta.
14. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerija.
Tiesioginis įstatymo projekto rengėjas – Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento (direktorius Nerijus Rudaitis, tel. 271 7285) Teisėkūros skyriaus (vedėja Indrė Marija Baranauskienė, tel. 271 7105) patarėjas Adomas Puidokas tel. 271 8838).
15. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai
Reikšminių įstatymo projekto žodžių, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, nėra.
Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas