LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 77
STENOGRAMA
2013 m. rugsėjo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2013 m. rugsėjo 12 d. vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas)
15.01 val.
Darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Egidijaus Bieliūno atleidimo iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo pareigų“ projektas. Balsavimas baigtas. Perskaitysiu protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Egidijaus Bieliūno atleidimo iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo pareigų“. Iš viso išduota 56 biuleteniai, rasta 56, galiojančių – 53, negaliojančių – 3.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 52, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi Seimo nutarimas „Dėl Egidijaus Bieliūno atleidimo iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo pareigų“ priimtas. (Gongas)
Aš dabar norėčiau visų mūsų vardu padėkoti buvusiam Konstitucinio Teismo teisėjui E. Bieliūnui už jo darbą Konstituciniame Teisme ir palinkėti kuo geriausios sėkmės ateities darbuose Europos Sąjungos bendrajame teisme einant teisėjo pareigas. (Plojimai)
E. BIELIŪNAS. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, nuoširdžiai dėkoju už palankius sprendimus ir už šį pastarąjį, kuris buvo priimtas. Naudodamasis šia proga, noriu pasakyti, kad linkiu iš visos širdies, kad jūsų sunkūs parlamentarų darbai būtų sėkmingi, vaisingi ir visiems naudingi. Labai ačiū. (Plojimai)
15.04 val.
PIRMININKĖ. Dabar popietinės darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Prezidentės grąžintas įstatymas. Pranešėjas – N. Udrėnas, Prezidentės patarėjas. Pateikimas.
N. UDRĖNAS. Gerbiamieji Seimo…
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, pranešėjau, visi labai nori registruotis. Gal tada užsiregistruokite.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai.
Prašau, pranešėjau, dabar pateikti grąžintą įstatymo projektą.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien esu įpareigotas jums pristatyti Respublikos Prezidento dekretą dėl grąžinamo pakartotinai svarstyti Seimo 2013 m. liepos 2 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo.
Seimo priimtu įstatymu yra nustatoma, kad valstybės įmonės, esančios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąraše, valdančios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius ir įgyvendinančios ypatingos valstybinės svarbos ar valstybei svarbų ekonominį projektą, yra atleidžiamos nuo pelno įmokų, ar kitaip dividendų, į valstybės ar savivaldybės biudžetą. Pažymėtina, kad, įsigaliojus tokiam teisiniam reguliavimui, valstybė netektų galimybės biudžeto sudarymo metu perskirstyti iš tokio valstybės turto gaunamų pajamų, atsižvelgdama į valstybės ūkio, ekonomikos ir socialinio gyvenimo būklę bei piliečių gerovę, nes šios pajamos nepasiektų valstybės ar savivaldybės biudžetų. Strateginės įmonės statusas ar ypatingas projektas neturi automatiškai, be jokių skaičiavimų suteikti teisės nemokėti dividendų, nes įmonė gali būti pajėgi juos mokėti. Valstybės įmonės yra visų Lietuvos žmonių turtas, todėl jų uždirbamas pelnas turi duoti naudą visiems.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas leidžia valstybei kiekvienu konkrečiu atveju apsispręsti, kaip tinkamiausiai panaudoti pajamas iš valstybės turto, nes Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 15 straipsnio 6 dalis numato, jog „Vyriausybė ir savivaldybės taryba jų nustatyta tvarka gali nustatyti mažesnę įmonės pelno įmoką, jeigu įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą valstybei svarbų ekonominį projektą.“ Tai užtikrina valstybės ir savivaldybės įmonės, kaip įmonės savininkės ir kaip turto valdytojos, svarbaus ekonominio projekto įgyvendintojos, interesų balansą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju Vyriausybė ar savivaldybės taryba nagrinėja įmonės veiklos rezultatus, būtinas investicijas, skolinimosi galimybes rinkoje, kitus su projektų įgyvendinimu susijusius finansinius aspektus ir gali sumažinti pelno įmoką tokiu mastu, kad jos dydis būtų priimtinas ir įmonei, t. y. nepakenktų svarbių ekonominių projektų įgyvendinimui, ir savininkui – valstybei ar savivaldybei, nepriklausomai nuo to, ar įmonė yra įtraukta į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą, ar ne.
Todėl papildomos įstatymo pataisos, Prezidentės manymu, yra nereikalingos. Todėl prašome pritarti Prezidentės pasiūlymui Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 15 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą Nr. XIP-4809 laikyti nepriimtu. Esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Nori paklausti M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas labai paprastas. Aišku, ruošdami tokį įstatymo projektą, dekretą, jūs modeliavote situaciją. Sakykite, apie kokius čia pinigus, jūsų nuomone, yra kalbama? Kokio čia lygio pinigai, lėšos?
N. UDRĖNAS. Kiekvienu atveju reikėtų vertinti, ką įstatymas apibrėžia ir kokiai įmonei tai būtų labiausiai taikomas reguliavimas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš turiu galvoje summa summarum su biudžeto santykiu.
N. UDRĖNAS. Kiek nagrinėjant teko suprasti, yra kalbama apie Klaipėdos uosto galimybes. Čia kiekvienu aspektu būtų vertinama, kiek tų pinigų pateks. Būtų vertinama dešimtimis milijonų, bet, kaip minėjau, tas Vyriausybės mechanizmas vertinimo veikia gana gerai. Pavyzdžiui, „Klaipėdos nafta“ irgi yra panaši įmonė, ir jos dividendai yra tikrai minimalūs, kad jie užtikrintų pakankamą suskystintų gamtinių dujų terminalo finansavimą. Taigi tas mechanizmas veikia, laiku priimami sprendimai ir dabartinė nuostata, mūsų manymu, būtų perteklinė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nėra daugiau norinčių paklausti. Ačiū pranešėjui.
Gerbiamieji kolegos, aš noriu pacituoti Statuto 165 straipsnį, kuriame sakoma, kad „ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu“. Šiuo atveju Ekscelencija Prezidentė siūlo laikyti įstatymą nepriimtu.
Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto nėra. Todėl aš siūlau alternatyvų balsavimą. Tie, kas balsuosite už, balsuosite už tai, kad svarstytume grąžintą įstatymą iš naujo. Tie, kas palaikysite Prezidentės siūlymą, vadinasi, laikyti įstatymą nepriimtu, balsuosite prieš. Siūlau ir kviečiu balsuoti alternatyviai.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 49, prieš – 18. Seimas apsisprendė svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo.
Dabar komitetai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Audito komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas rugsėjo 19 d. Galime pritarti? Jokių naujų siūlymų nėra? Dėkui.
15.11 val.
Kitas klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymas. Irgi Prezidentės grąžintas. Pranešėjas – N. Udrėnas. Prašau. Pateikimas.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū dar kartą, gerbiamoji pirmininke. Šiandien esu įpareigotas pristatyti jums ir kitą Prezidento dekretą dėl grąžinamo pakartotinai svarstyti Seimo 2013 m. birželio 27 d. priimto Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo. Seimo priimtas įstatymas nuo 2015 m. sausio 1 d. nustato lengvatinį 5 % PVM tarifą turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms. Tačiau visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Liuksemburgą, apgyvendinimo paslaugoms taikomas didesnis nei 5 % PVM tarifas.
Antra. Dabar Lietuvoje lengvatinis 5 % PVM tarifas taikomas tik sveikatos ir socialiniais tikslais: vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui. Visoms kitoms prekėms ir paslaugoms, kurioms Lietuvoje taikomas lengvatinis PVM tarifas, yra 9 % lygis, todėl šalies vadovė siūlo apgyvendinimo paslaugoms nuo 2015 m. taikyti ne 5 %, bet didesnį – 9 % PVM tarifą. 9 % PVM tarifas viešbučiams ir kitoms apgyvendinimo paslaugoms atitiktų regione: Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje ir kitur, vyraujantį PVM tarifą ir leistų lengviau konkuruoti dėl užsienio turistų. Taip pat skaičiuojama, kad valstybės biudžetui netekimas būtų apie 10 mln. Lt mažesnis negu taikant lengvatinį 5 % tarifą. Todėl prašome svarstyti šį Prezidentės pasiūlymą. Esu pasirengęs jūsų klausimams.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu, gerbiamasis pranešėjau, paklausti. Iš pradžių pasisakyti, kad iš tikrųjų turizmo sektoriaus ir teikiamų paslaugų PVM lengvata buvo mūsų frakcijos siūlymas dar rengiant Vyriausybės programą. Kaip tik, mūsų skaičiavimais, 9 % PVM mokestis turizmo sektoriui būtų optimaliausias, jis iš tikrųjų turėtų teigiamą poveikį šio sektoriaus plėtrai ir nedarbo mažinimui, būtų realus PVM mokestis, leidžiantis konkuruoti mūsų turizmo paslaugas teikiančioms įmonėms rinkoje. Tačiau šiuo siūlymu taip pat yra siaurinamas turizmo paslaugų, kurios galės pasinaudoti šia mokestine lengvata, spektras. Atsisakoma specialiųjų apgyvendinimo paslaugų, kurios apima kempingus, turizmo centrus, poilsio namus ir sanatorijas. Aš noriu paklausti, kodėl mes siauriname ir ar buvo tai suskaičiuota, kodėl atsisakoma dalies turizmo paslaugų, o lieka tiktai apgyvendinimo paslaugos?
N. UDRĖNAS. Labai ačiū už klausimą. Į apgyvendinimo paslaugų reglamentavimą vis tiek žiūrime regioniniu mastu. Pagal tai, kaip yra suformuluota ir kaip jisai buvo ir kitose šalyse taikomas, manytume, kad toks pasiūlymas ir tokia apimtimi apibrėžtas būtų interesų balansas tarp sektoriaus plėtros ir valstybės biudžeto interesų. Taigi, Prezidentės manymu, tai yra kompromisinis variantas, kurį siūlytume palaikyti, ir matytume, kaip toks reglamentavimas veikia. Išplėtus apimtį iškiltų, matyt, taikymo didesnių problemų. Siūlytume pažiūrėti, kaip 9 % tarifas veikia sektoriaus plėtrą.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto netrukus bus pateiktas biudžetas, be abejonės, su tam tikrais įstatymais, kurie susiję su mokesčių keitimu. Ar teikdama šias pataisas Prezidentė vertino Vyriausybės poziciją, nuostatas, ar konsultavosi su Vyriausybe, ar tai jos asmeninė nuomonė taikant vienu ar kitu atveju PVM arba kitokias lengvatas?
N. UDRĖNAS. Labai ačiū už klausimą. Kiek suprantu, taip, tai buvo aptarta tarp Prezidentės ir Vyriausybės vadovo, kad tai yra kompromisinis pasiūlymas, kuris turi būti pakankamai tenkinantis visas puses. Dėl to mes ir siūlome tokią pataisą, kad būtų ir biudžetui mažesnis nuostolis, bet ir užtikrintų konkurencines sąlygas sektoriui.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, kaip jūs manote, ar čia nenukentėtų turizmo paslaugos ir kartu turistų srautas, kuris reikalingas dėl šitų paslaugų?
N. UDRĖNAS. Ačiū už klausimą. Tikrai tai yra lengvatinio tarifo pasiūlymas, kuris labai dosnus šitam sektoriui. Kaip jau minėjau, daugelyje šalių… gal neminėjau, bet paminėsiu. Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Slovakijoje yra standartiniai 25 % tarifai, Slovakijoje – 20 %, artimas tam, Vengrijoje – 18 % tarifas. Mūsų regione iš tiesų yra šiek tiek mažesni tarifai. Ir kai mes konkuruojame savo geografine padėtimi pagal gana panašių paslaugų pobūdį, tai tikrai investicijoms, viešbučiams galbūt yra svarbu turėti tą lengvatą, kad galėtų lengviau konkuruoti tiek dėl konferencinio, tiek dėl laisvalaikio pobūdžio turistų srauto į Lietuvą, ir tai gana svarbus aspektas. Taigi tai yra tikrai gana geras tarifo lygis sektoriui.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Aš noriu pasitikslinti. Jūs minėjote, kad šitas pakeitimas biudžetui kainuos maždaug 10 mln. Lt, ar aš teisingai supratau?
N. UDRĖNAS. Mažiau nei kainuotų kitu atveju. Jeigu 5 %, būtų didesnis nuostolis biudžetui, o dabar…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, bet minusas 10 %?
N. UDRĖNAS. Ne, ne, didesnis.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Atsiprašau, 10 mln. Mano klausimas būtų toks, kaip jūs modeliuojate situaciją? Priėmus jūsų siūlymą, kaip pasikeistų turistų srautas, sumažėtų, padidėtų, maždaug kiek?
N. UDRĖNAS. Tiesioginės įtakos turistų srautui tai neturėtų, tik rinkodaros prasme viešbučiai, apgyvendinimo paslaugas teikiantys subjektai galėtų lanksčiau laviruoti dėl pasiūlymų ir galbūt savo konkurenciniais pasiūlymais taip daryti įtaką. Taip pat daugiau pinigų jiems liktų investicijoms, teoriškai kalbant. Tiesioginės įtakos srautui tai tikrai neturės. Ilgainiui, didinant investicijas į šitą sektorių, didinant bendradarbiavimo visokių formų skaičių, tai taip, tikėtina. Turistai atvyksta į Lietuvą daugiau dėl pažinimo, dabar dėl pirmininkavimo renginių, dėl sporto renginių. Tas gebėjimas užtikrinti paslaugų kokybę ir siekti, kad tie turistai vėlgi grįžtų, yra labai svarbus. Prisiminkime, kaip ispanų krepšininkas visiems išplatino savo įspūdžius apie viešbučio interjerą. Kai viešbučiai galės daugiau investuoti, pasiūlyti platesnį spektrą paslaugų, tai galbūt tuo atkreips dėmesį ir bus domino efektas vėlesniais laikais, bet dėl tiesioginės įtakos sunku būtų skaičiuot.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar irgi pagal Statutą prieš balsavimą gali kalbėti tik dėl balsavimo motyvų, 2 – už, 2 – prieš. Už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro ekonomiškai ir praktiškai lengvatos nėra toks geras dalykas, bet, deja, situacija yra tokia, kad aplinkinės rinkos, turint omeny ir Lenkiją, Latviją, Estiją, ir kitas valstybes, yra tokia realija, ir Europos Sąjungos daugelis valstybių turi viešbučiams lengvatas. Prezidentė teikia korekciją nuo 5 iki 9. Laikantis tos tradicijos, kad pagrindinė vis dėlto lengvata, kurią mes Lietuvoj taikydavom, būdavo, išskyrus šildymą ir vaistus, 9%, manau, kad vertėtų palaikyti tokį siūlymą. Juo labiau kad biudžeto pajamoms jis būtų mažiau skausmingas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Na, matyt, aš tai, ką profesorius K. Glaveckas kalbėjo, taip pat turėčiau kaip buvęs Biudžeto komiteto narys kalbėti. Bet aš noriu atkreipti dėmesį gerbiamojo N. Udrėno ir visos, matyt, prezidentūros. Jeigu mes kalbame tik apie pridėtinės vertės mokestį, kuris palies turizmo sektorių, matyt, mes turėtume kalbėti, dar kartą sugrįžti prie visų pridėtinės vertės mokesčių. Ar 9% šiandieną yra tas, kaip pasakyti, ar tas procentas yra pats reikalingiausias, kaip dabar sakote? Kiek tai palies? Na, nežinome, kiek palies, ir t. t. Tai aš tiek kolegas, sėdinčius čia, salėje, tiek gerbiamą prezidentūrą vis tiek kviečiu dar kartą išanalizuoti visus pridėtinės vertės mokesčio… Ką mes turėsime pasakyti vaisių, daržovių augintojams, ką mes turėsime pasakyti mėsos perdirbėjam ir t. t., ir t. t.?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar turim balsuoti taip, kaip jau ir dėl pirmojo atvejo skaičiau. Pirmiausia tada balsuojame, ar grąžinti įstatymą svarstyti iš naujo. Arba balsuojam taip pat alternatyviai, kaip ir aną kartą. Tie, kas balsuojate už, tai balsuojate už tai, kad grąžintume įstatymą svarstyti iš naujo. Kas balsuojate prieš, tai balsuojate už tai, kad laikytume įstatymą nepriimtu. Tai balsuojam.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai, balsavo 76. Už – 72, prieš – 4. Taigi šis įstatymas bus svarstomas iš naujo. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų. Numatomas svarstymas rugsėjo 19 d.
15.23 val.
Dar vienas grąžintas įstatymas – Konkurencijos įstatymo 13, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Vėlgi kviečiu į tribūną N. Udrėną.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū. Esu įpareigotas pristatyti jums Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo Lietuvos Respublikos Seimui yra grąžinamas pakartotinai svarstyti Seimo priimtas ir Lietuvos Respublikos Prezidentei pateiktas pasirašyti ir oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 13, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymas. Seimo priimtos pataisos, inter alia, nustato, kad kai Konkurencijos tarybos nutarimas apskundžiamas teismui, sustabdomas Konkurencijos tarybos paskirtos baudos vykdymas, o ūkio subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Visų pirma, tokios įstatymo nuostatos sudarytų prielaidas ūkio subjektams piktnaudžiauti savo teisėmis ir skųsti Konkurencijos tarybos nutarimus ne dėl to, kad jie siektų apginti savo teises teisme, bet vien tam, kad atidėtų baudos mokėjimo terminą. Nesąžiningi ūkio subjektai, net ir sutikdami su bauda, būtų suinteresuoti kreiptis į teismą ir vilkinti teismo procesą. Tokie ūkio subjektai galėtų metus ar kelis nemokėti į valstybės biudžetą jiems paskirtų kartais milijoninių baudų, kitaip sakant, būtų daroma žala ir valstybės biudžetui, ir visiems mokesčių mokėtojams. Taip pat pažymėtina, kad atsirastų prielaidos dirbtinai didinti teismų ir kitų valstybės institucijų darbo krūvį, kas reikštų, kad neefektyviai naudojami valstybės žmogiškieji ir materialieji ištekliai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priimtos įstatymo nuostatos iš esmės laikytinos perteklinėmis. Juk šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas leidžia įvertinti kiekvieno ūkio subjekto finansinę padėtį ir esant pagrindui atidėti ar sustabdyti Konkurencijos tarybos paskirtos baudos mokėjimą. Pavyzdžiui, teismas gali sustabdyti Konkurencijos tarybos nutarimo dalies, kuria paskirta bauda, vykdymą pagal Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnį. Be to, pati Konkurencijos taryba, esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui, gali baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki 6 mėn. pagal Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad pagal daugelio Europos Sąjungos valstybių narių, pavyzdžiui, Belgijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Bulgarijos, Čekijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Kroatijos, Maltos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos, įstatymus skundų dėl konkurencijos institucijų sprendimų pateikimas automatiškai nestabdo šių konkurencijos institucijų sprendimų dėl paskirtų baudų vykdymo, t. y. daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių aptariamas klausimas reglamentuojamas analogiškai, kaip ir pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą.
Taigi, atsižvelgdama į šiuos argumentus, Lietuvos Respublikos Prezidentė siūlo įstatymo 2 ir 3 straipsnius laikyti nepriimtais. Labai ačiū už dėmesį. Pasiruošęs jūsų klausimams.
PIRMININKĖ. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kiek jau tokių teisminių ginčų atvejų? Nes vienaip ar kitaip mes suprantame visi, matyt, reikalo esmę, kad jeigu konkurencija buvo pažeista, turi už tai atsakyti, bet teismai pripažįsta, na, pinigus turi sumokėti, po to teisminiai ginčai ir tos įmonės, mokėdamos tokius pinigus, nebeturi jų savo tiesioginėms funkcijoms atlikti, jos ne viena yra bankrutavusios. Sakykit, kiek turite arba ar jūs turite tokių duomenų, kiek tokių įmonių buvo, kad jos teisminius ginčus yra laimėjusios ir jie yra tiesiogiai nukentėję būtent kad… na, apie ką mes dabar ir kalbam?
N. UDRĖNAS. Labai ačiū už klausimą. Mūsų statistika rodo, kad 2011–2012 m. teismui išnagrinėjus ginčus liko galioti Konkurencijos tarybos paskirtų net 78% baudų, t. y. iš 12,5 mln. baudų liko galioti apie 10 mln. baudų. Vadinasi, mūsų teismai labai atsakingai ir preciziškai žiūri, o verslo subjektai tikrai ne patys neturtingiausi, pasisamdo labai gerus advokatus. Konkurencijos tarybos sprendimai ir baudų lygis rodo, kad yra gana optimalu ir teisinga, nes tik apie 20 % baudos apimties sumažina teismai. Mūsų manymu, jeigu būtų automatinis stabdymas, šios sumos – apie 10 mln. Lt kasmet pagal buvusių paskutinių dvejų metų situaciją patektų į biudžetą kur kas vėliau ar tam tikrais atvejais išvis nepatektų. Prisiminkime ir kitus atvejus Lietuvoje, tą tokį feniksų fenomeną, kai įmonės dirbtinai bankrutuoja, restruktūrizuojasi vilkindamos procesą. Mažesnės įmonės, kurioms jų geras vardas ne toks svarbus, tokiu atveju lengvai galėtų išvengti tų nuobaudų. O konkurencijos teisė ir laisvė, sąžiningos konkurencijos užtikrinimas yra vienas iš pamatinių principų, laisvosios rinkos ir vartotojų gerovės užtikrinimo elementų. Taigi nereikia pamiršti, kad skaičiai, kurie paminėti, galėtų išaugti, nes atsirastų dar daugiau nesąžiningų asmenų, kurie bylinėtųsi tik tam, kad nukeltų mokėjimus, ir tokiu atveju biudžeto nuostoliai būtų dar didesni. Tuo labiau kai mūsų ekonomika vis labiau augtų, didėtų, tas baudos mastas taip pat už tokius labai svarbius pažeidimus irgi turėtų didėti.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Išties jūsų teikiami projektai yra labai įdomūs. Iš tiesų ten 22 %, kurie yra neteisėtai ir neteisingai apkaltinti konkurencingumo pažeidimais, jie kenčia, ar ne? Nes jiems reikia, kaip kolega sakė, ir apyvartinių lėšų, neturi, skolinasi iš bankų, sudaro bankams sąlygas uždirbti, nes reikia mokėti palūkanas ir t. t. Kitaip sakant, mes dėl 78 %, kur teismai patenkina, aukojame tuos 22 % ir sakome, kad sudarome lygias sąlygas.
Bet mano klausimas yra šiek tiek kitas. Logika tokia. Jūs čia išvardinote daugybę kitų šalių ekonomikų, kurias vargu ar galima lyginti su Lietuvos ekonomika. Mano klausimas. Sakykite, gal turite tokią informaciją, kiek tose šalyse vyksta teismo procesai ir kiek vyksta Lietuvoje? Ar taip pat kaip Lietuvoje – metų metus, ar ten yra specialių priemonių, kad ženkliai greičiau viskas vyksta? Taigi teisminių procesų terminai.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū. Kiek teko žiūrėti šitą klausimą, teismai Lietuvoje vyksta vidutiniškai ir galbūt net greičiau negu kitose šalyse.
Kitas dalykas, kas pažymėtina ir šiuo atveju tiesiogiai liečia mūsų nagrinėjamą klausimą ir susijusį, kad yra nemažai šalių, kurios ima palūkanas ir net delspinigius tokiais atvejais, kad atgrasintų nuo bylinėjimosi. Jeigu Konkurencijos taryba, institucijos kitų šalių, pavyzdžiui, Europos Sąjungos institucijos, mato, išnagrinėja daug medžiagos ir paskiria baudą, vadinasi, yra labai stiprūs argumentai. Čia patikslinu dėl tos statistikos. Ne 78 % atvejai pasitvirtina, bet daug daugiau procentų pasitvirtina, tiktai baudos dydį šiek tiek teismai sumažina. Randa kūrybingi advokatai galimybių tas baudas sumažinti pasinaudodami įvairiais argumentais, bet konkurencijos sprendimų didelė dalis, dauguma, daug didesnis procentas yra teismų palaikomas. Taigi tikrai, ką rodo pavyzdžiai ir užsienyje, jie dar griežčiau bando bausti tuos, kurie nori vilkinti procesą tik dėl proceso vilkinimo, kaip Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ar Islandijoje, kuriose tokiu atveju yra imami delspinigiai. Taip pat, kaip sakau, esame Europos Sąjungos nariai ir Europos Sąjungos konkurencijos institucijos taisyklės mums būtų taip pat pavyzdys. Jų reglamentavimas yra panašus į Lietuvos.
PIRMININKĖ. Klausia R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs teikdamas šio įstatymo pakeitimą nematote, kad jo taikymas stabdys dirbančių ūkio subjektų veiklą, taip pat blokuos ūkio subjektų galimybes apginti savo teises teismuose ir darys gana didelę finansinę žalą tų ūkio subjektų kolektyvams ir tolesnei ūkinei veiklai? Mes turime tai įvertinti žinodami mūsų Lietuvos teismų užimtumą ir vykdomų teismo proceso terminus.
Dar norėjau paklausti, ar valstybė, kai būna sulaikytos lėšos iš verslo subjektų, žada mokėti palūkanas? Ačiū.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū už klausimą. Kaip minėjau, jau esamas reglamentavimas nustato, kad teismas gali išnagrinėti situaciją, pateiktą medžiagą. Jeigu kartais bauda tokia, kad verslo subjektas bankrutuos ir tai galbūt pablogins situaciją ne tik to subjekto, bet ir visos rinkos, gali ir priima tokius sprendimus mūsų teismai. Tie terminai… Yra gana greitai išnagrinėjama. Taigi yra pakankama apsaugos priemonė, kad tokius atvejus išnagrinėtų ir priimtų tam tikrą sprendimą. Konkurencijos vertė, galimybė sąžiningai konkuruoti ir apsidrausti prieš kartelius, kad jų nebūtų, tai daug didesnė gerovė valstybei ir vartotojams, negu kad toks automatiškas teisinio proceso reglamentavimas, kuris dar labiau pakirstų verslo, ypač smulkaus verslo, galimybes patekti į rinką. Konkurencija yra vienas iš pamatinių kuo mažesnių kainų užtikrinimo elementų. Todėl tie, kas piktnaudžiauja viena iš kertinių laisvių, nori ją apriboti karteliniais susitarimais ir kitokiais, o Konkurencijos taryba tam turi instrumentus, išnagrinėja ir pateikia įrodymus, jie turi sulaukti tam tikros nuobaudos, o dabar… Jeigu, kaip minėjau, yra kitokių argumentų, teismas gali išnagrinėti ir atitinkamai pakoreguoti tarybos sprendimą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. S. Bucevičius nori kalbėti už.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Prieš niekas nekalba, tai aš tuokart tada ir nekalbėsiu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš esmės lygiai ta pati Statuto norma. Aš siūlau alternatyvų balsavimą, nes Prezidentė siūlo įstatymo 2 ir 3 straipsnius laikyti nepriimtais. Iš esmės tada 1 straipsnis lieka priimtas, bet jūs turite apsispręsti balsuodami alternatyviai. Kas balsuojate už, vadinasi, grąžinti įstatymą svarstyti iš naujo, kas balsuojate prieš – laikyti įstatymą nepriimtu. Balsuojame.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 55, prieš – 25. Taigi įstatymas grąžintas svarstyti iš naujo. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Svarstymas numatomas rugsėjo 19 d.
15.37 val.
Užimtumo rėmimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-789, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-790, Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-791 (pateikimas)
Dar yra pagrindinis ir du lydintieji Prezidentės grąžinti įstatymų projektai. Teikimai. Pagrindinis įstatymo projektas – Užimtumo rėmimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo projektas. Lydintysis – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas ir dar vienas lydintysis – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – N. Udrėnas.
N. UDRĖNAS. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums pateikti minėtus įstatymus. Yra kalbama apie jaunimo galimybes rasti savo karjeros kelią, rasti tą pirmą darbo vietą, kur jie galėtų pritaikyti savo įgūdžius. Taigi šių projektų tikslas – užtikrinti 16–29 metų amžiaus jaunuolių teisinę apsaugą tais atvejais, kai jie savarankiškai įgyja praktinių įgūdžių darbo vietoje. Projektais siekiama sukurti sąlygas įvairesnėms jaunimo užimtumo formoms, kad jaunuoliai galėtų įgyti praktinių įgūdžių savarankiškai sudarydami dvišalę sutartį su juridiniu asmeniu. Manome, kad pritarus teikiamiems projektams ir juos įgyvendinus būtų palengvintos jaunimo galimybės įsidarbinti, kad jaunimas lengviau įsitvirtintų Lietuvos darbo rinkoje. Tai padėtų spręsti vieną didžiausių darbo rinkos Lietuvoje problemų – itin aukštą jaunimo nedarbo lygį.
Įstatymo projektais siūloma numatyti, kad asmenys praktinių įgūdžių įgijimo sutarties galiojimu laikotarpiu būtų draudžiami sveikatos ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis. Siekiant užtikrinti, kad sudarant tokias sutartis būtų išvengta piktnaudžiavimo, siūloma nustatyti, kad sutarties ar bendras praktinių įgūdžių įgijimo sutarčių terminas būtų ne ilgesnis nei keturi mėnesiai per vienus metus. Kartu siūloma nustatyti, kad vienas asmuo tuo pačiu metu galėtų įgyti praktinių įgūdžių pagal ne daugiau nei vieną praktinių įgūdžių įgijimo sutartį. Praktinių įgūdžių įgijimo sutartį būtų draudžiama sudaryti su juridiniais asmenimis, kurie per vienus metus nutraukė darbo sutartis su daugiau nei dešimtadaliu darbuotojų. Asmuo iki 18 m. turėtų teisę sudaryti praktinių įgūdžių įgijimo sutartį tik jeigu tam neprieštarautų vaiko atstovas pagal įstatymą. Siūloma, kad juridinis asmuo, su kuriuo yra sudaryta praktinių įgūdžių įgijimo sutartis, turėtų teisę mokėti praktinių įgūdžių įgyjančiam asmeniui stipendiją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Pagrindiniai argumentai ir aspektai. Dabar tikrai jaunimo nedarbas yra dvigubai didesnis nei vidurkis, todėl siekiant spręsti jaunimo nedarbo problemą Lietuvoje būtina numatyti daugiau jaunimo įsidarbinimo galimybių, įvairių formų, kurios padėtų jiems įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje, rasti tą pirmą karjeros laiptelį, užmegzti ryšius su geriausiais Lietuvos darbdaviais ir likti Lietuvoje. Juk ne visada darbdaviai turi laisvų darbo vietų, tačiau jiems priėmus į tokią praktiką jaunus asmenis galbūt jie pasireikštų, parodytų savo gebėjimus ir užsitikrintų savo įdarbinimą.
Savarankiškų praktinių įgūdžių įgijimas šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktais nėra reglamentuotas. Pasitaiko atvejų, kai savarankiškos praktikos trunka neribotą laiką – metus ar panašiai, o jaunas asmuo tuo metu lieka be jokios teisinės ar socialinės apsaugos. Be to, reikalinga net ir studentams, nes studijų metu mokykla ne visada užtikrina praktikos vietą kiekvienam studentui. Taip, studijų metu yra vadinamosios trišalės sutartys tarp asmens, institucijos ir darbdavio, tačiau yra ir tokių, kurie neturi tokių galimybių studijų metu įgyti tokios praktikos. Kita vertus, galbūt baigusiems atsiranda minčių, kaip šalia panašios specialybės, bet ne tokios, ką jie studijavo, įgyti darbo įgūdžių. Yra įvairių gyvenimiškų situacijų, reikia suteikti jiems galimybę pabandyti tokius darbo įgūdžius įgyti.
Statistikos departamento duomenimis, 30 % viso jaunimo neturi praktinių įgūdžių. Apie 30 %, t. y. apie 17 tūkst., 16–29 m. amžiaus bedarbių nesiregistruoja Darbo biržoje. Jie patys ieško tų galimybių. Šitas įstatymas jiems suteiktų tą įrankį ir darbdaviams galimybę juos priimti. Kartu mes matytume ir geresnę statistiką, kaip tie žmonės pradeda savo pradinį darbą. Prezidentės iniciatyva (tikslus pavadinimas „Savarankiškų praktinių įgūdžių įgijimo rėmimas“) padės tokiam jaunimui susirasti darbą. Tai nauja galimybė įgyti praktinių įgūdžių, įsidarbinti be tarpininkų. Lieka ir senos galimybės: universitetai, profesinės mokyklos, kolegijos, darbo biržos instrumentai.
Tai būtų laisvos formos praktika, nes gyvenimui tampant sudėtingesniam vis daugėja tokių tarpdisciplininių darbo galimybių. Tai pirmas karjeros laiptelis jaunimui – galimybė įgyti realių darbo įgūdžių darbo rinkoje, ir tai padės pačiam jaunam žmogui apsispręsti, kur nori atlikti praktiką, padidins įsitraukimo į darbo rinką galimybes. Nauja iniciatyva neįpareigos jaunuolio ir darbdavių, tačiau suteiks socialines garantijas jaunimui šių praktikų metu, o darbdaviams suteiks galimybę pagal aiškias taisykles išsirinkti geriausius darbuotojus, juos užsiauginti ir taip didinti viso mūsų ūkio potencialą ir svarbiausia – užtikrinti šių žmonių galimybę pasiekti karjerą Lietuvoje. Tai tiek trumpai. Esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad reikia mažinti jaunimo bedarbystę, bet man tiesiog yra keista, kodėl vėl bandoma daryti sveikatos draudimo sąskaita. Dabar devyniolika kategorijų žmonių valstybė draudžia. Tai beveik 2 mln. Bet sugeba sumokėti tik trečdalį sumos, kurią sumoka drausdamiesi privalomuoju sveikatos draudimu savarankiškai dirbantys žmonės. Dabar jūs siūlote, kad dar vieną kategoriją žmonių, galbūt ir nelabai didelę, dvidešimtą, draustų valstybė. Vakar mes komitete girdėjome, kad gydymo įstaigos klimpsta į didžiules skolas, nes dabartinė valdžia nesugeba užtikrinti bent jau praeitų metų balo vertės. Kaip jūs manote, ar reikėtų priimti įstatymus darant lengvatas leisti Sveikatos draudimo fondo pinigus?
N. UDRĖNAS. Labai ačiū. Kaip aš žinau, jeigu tokie jaunuoliai užsiregistruotų Darbo biržoje, jie būtų draudžiami valstybės lėšomis. Čia kalbama apie tokią ribotą, kaip minėjau, 15–17 tūkst. jaunuolių grupę, kuri galbūt nenori registruotis Darbo biržoje dėl tam tikrų priežasčių. Jie nori savarankiškai, atsakingai ieškoti savo karjeros galimybių. Ta suma, apytikriais skaičiavimais, tikrai būtų nedidelė – apie 2,5 mln., jeigu visi vienu metu iš karto kreiptųsi.
Bet noriu atkreipti dėmesį. Įvairiais statistiniais skaičiavimais, kai žinomi darbo pasiūlymai, kurie skelbiami laikraštyje, tai įmonės tik 20 % tų darbo vietų yra sukuriama, kai aiškūs yra tokie kriterijai, kad reikia jau darbo vietos. Dažniausiai ypač Vakaruose (čia yra statistika) tos darbo vietos atsiranda tokių praktikų metų, tai ateina jaunas žmogus (mato iš išorės – jis gali padaryti tam tikrą darbą) ir sako: aš jums suteiksiu naudą dar ir kitoje vietoje, ir kitokiu būdu. Tai naudinga ir pačiam asmeniui, ir darbdaviui, nes vis daugėja galimybių iš šalies pažiūrėti į tuos pačius procesus ir jaunom šviežiom akim suteikti naudą darbdaviams. Po tokių praktikų labai dažnai užsienyje jaunuoliai yra įdarbinami. Jeigu mes turėtume omenyje, kad 4 mėnesiams priimtas tokiai praktikai asmuo užsitikrina labai gerai motyvuotu savo darbu, yra priimamas, tai automatiškai per darbo užmokestį ir per įmokas į Sveikatos draudimo fondą tokie asmenys jau apsimokėtų ir, kaip sakiau, pirmiausia užtvirtintų jų galimybes siekti karjeros Lietuvoje. Taigi bendras efektas turėtų būti labiau teigiamas Sveikatos draudimo fondui negu neigiamas.
PIRMININKĖ. Klausia P. Auštrevičius. Ruošiasi K. Miškinienė.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų reikėtų imtis bet kokių įmanomų ir tikslingų efektyvios politikos priemonių jaunimo nedarbui mažinti. Aš turiu tokį klausimą, susijusį su kolegijomis, profesinėmis mokyklomis, kurios bando daryti ir vystyti programas, susijusias su praktinių įgūdžių vystymu, su pameistrystės programomis ir panašiai. Jeigu mes tokią jaunimo kategoriją išskiriame, sakykim, galbūt net tų kolegijų sąskaita, ar tai nebus savotiška konkurencija, nedora konkurencija? Nes tos kolegijos irgi rūpinasi, kaip organizuoti tuos kursus ir panašiai. Ar teko kiek nors paanalizuoti, kokią tai turėtų įtaką šiuo metu esančioms pameistrystės programoms, kurių imasi kolegijos, ir panašiai? Nors jaunimo praktinių įgūdžių vystymui aš tikrai pritariu.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū. Kaip minėjau, yra įvairaus pobūdžio praktinių įgūdžių įgijimo sutartys. Kaip žinome, dantistams, gydytojams privalomos tokios praktikos su priežiūra, kad tikrai žinotų, ką daro. Yra tos trišalės sutartys tarp universitetų, kolegijų, darbdavio, moksleivių, jaunuolių ir švietimo institucijos. Čia kalbama virš to, šalia kokios nors institucijos… Tarkime, na, baigia asmuo filologijos studijas ir galbūt jis Lietuvių kalbos institute atliko praktiką, bet jis – veržlus, jaunas jaunuolis nori žurnalistiką pabandyti, ir tuo metu, praktikos metu, nebuvo jam suteikta galimybės padirbėti laikraštyje. O laikraštis irgi neturi pakankamų resursų ir gana retai skelbia priėmimą į darbą, gavęs galimybę tokį žmogų pabandyti 4 mėnesius ar vasarą, atrastų galbūt tų naujų kontaktų, naujų galimybių ir po kurio laiko jį įdarbintų. Taigi čia yra toks nišinis pasiūlymas, kuris kitų santykių nekeičia ir nedaro didelė įtakos.
Čia ne studijų proceso dalis, net ne Darbo biržos tų teikiamų instrumentų dalis, tai yra laisva sutartis, be tarpininkų, bet tada orientuota į smulkias įmones, į aukštesnes galbūt pridėtinės vertės įmones, mažesnes, kurios galėtų tokiu būdu rasti tuos pirmuosius talentus, užmegzti pirmuosius ryšius. Būtų daug daugiau drąsos ir darbdaviams priimti, ir jaunuoliams, žinant, kad jie yra draudžiami nelaimingų atsitikimų, sveikatos draudimu, ir valstybė kartu stebi ir užtikrina tam tikrą apsaugą. Nes, kaip dabar minėjau, tų praktikų gali būti įvairių, ir piktnaudžiavimo. Studijuojantys trečiosios šalies praktikantai stato pastatus, taip, yra užkertamas kelias tokiems piktnaudžiavimams, bet užtrunka laiko. Įtvirtinus šitą reglamentavimą, jis būtų aiškus, skaidrus, valstybei daug nekainuotų, o kaip tik net teigiamą įtaką turėtų ir biudžetui, ir „Sodros“ įplaukoms, ir tikrai užtikrintų didesnę jaunuolių ir darbdavių kontaktų galimybę.
PIRMININKĖ. Klausia K. Miškinienė, ruošiasi A. Dumbrava.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų diskutuojant su jaunimu minėtu klausimu paaiškėjo labai didelės spragos profesinio orientavimo srityje. Studijų metu mūsų jaunimas įgyja nepakankamai praktinių įgūdžių, todėl neabejoju, kad šis projektas padėtų, pagerintų galimybę jaunimui tiesiog pradėti savo darbinį gyvenimą, įsilieti į darbo rinką. Bet mano klausimas būtų toks: ar, įvertinant mūsų valstybės finansines galimybes, jūs nemanytumėt, kad gal pakanka vieną kartą jaunuoliui tokią praktiką atlikti nuo 16 iki 29 metų, nes jeigu kiekvienais metais atlikinės, vis dėlto tai bus gana didelė finansinė našta? Ačiū.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū. Tikrai galima būtų svarstyti tokius pasiūlymus, jeigu jūs pritartumėt šitai įstatymo pataisai. Komitete, manau, tikrai galėsim plačiau padiskutuoti dėl reglamentavimo, ar vieną kartą per jaunuolio karjerą leisti, ar du kartus, bet čia jau, kaip sakoma, konkrečių diskusijų klausimas. Mūsų pasiūlymas… Matant, koks yra dabartinis jaunimas, kad jis yra tikrai veržlus, žinantis savo teises, norintis iššūkių, tikėtina, kad tokių atvejų, kai jiems reikėtų dar antrą ar trečią kartą tokios praktikos, bus ganai mažai, bet galbūt tam tikras, kad ir nedidelis, procentas atsiras jaunuolių, kurie norės vieną kartą galbūt žurnalistiką pabandyti, kitą kartą galbūt valstybės tarnybą, gali įvykti įvairių karjeros posūkių. Aišku, to reglamentavimo ribojimus galima svarstyti ir tikrai būčiau dėkingas už konstruktyvų bendradarbiavimą komitete svarstant šitą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava, ruošiasi M. Zasčiurinskas.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai manyčiau, kad laiku pateiktas įstatymo projektas, ir tikrai aš manau, kad galbūt tie nuostoliai, kurie, mes dabar manom, galėtų būti dėl draudimo ir dėl visko, atsipirktų ir tikrai jaunimui atsirastų galimybė truputį realiau pažiūrėti ir matyti tokį valstybės rūpestį. Tai tikrai yra labai smagu. Bet aš norėčiau paklaust kita linkme. Žinant ir Prezidentės vizitus į kai kurias mūsų įmones, kai ji nustebo, kad, tarkim, rengiami specialistai ateina į įstaigą ir darbdavys pats rengia specialistus, kadangi niekas daugiau tokių nerengia, tai vis dėlto kokia jūsų nuomonė būtų apie glaudesnį bendradarbiavimą mokymo įstaigos ir potencialių darbdavių. Nes, pavyzdžiui, jūs gal žinot, kad Vakarų šalyse net žmonės su negalia, jau mokydamiesi mokykloje arba kolegijoje, turi tam tikrą ryšį su darbdaviais ir jau praktiškai žino, kad baigę tą kolegiją vienur ar kitur galės įsidarbinti.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū. Jūsų klausimas šiek tiek nesusijęs su šituo įstatymu, šitų įstatymo pasiūlymų apimtimi, bet tikrai su malonumu atsakysiu, kad pagal konkurencingumo tyrimus tos šalys, kurios sugeba mažinti atstumus tarp mokyklos, kolegijos suolo ir darbo vietos ir labiau artina tuos procesus, jos yra konkurencingos: Suomija, Vokietija, Austrija, Šveicarija. Tai yra tie modeliai, kai yra suderinamas tiek darbas, tiek mokymasis.
Rinka keičiasi labai sparčiai, pasaulis vystosi labai sparčiai, ir tie receptai, kurie buvo prieš 20 metų pramoninės, galbūt industrinės, visuomenės, dabar jau šiek tiek keičiasi, reikia tuos rinkos įgūdžių poreikius jausti daug geriau. Tai yra tie įvairūs instrumentai, kaip dalyvavimas mokyklos valdyme, galbūt tam tikri kitokie finansiniai instrumentai, suteikiantys darbdaviams daugiau įtakos formuojant įgūdžių poreikius. Faktas tas – reikia kalbėtis, reikia kalbėtis įvairiom institucijom, mokymo įstaigom, darbdaviams, kad būtų jaučiamas tas gyvenimo pulsas, nes dabar galime auginti eksportą dešimtimis procentų, įmonės sako. Turime nemažai 100, 200 žmonių įmonių, kurios jau turi ir įgūdžius, ir procesus, gerai sudėliotus, ir tradiciją, gerą kokybę savo produktų, bet trūksta kvalifikuotų žmonių su įgūdžiais ir tai stabdo mūsų plėtrą. Ir kai mes neužimsime tos rinkos, nesugebėsime išpildyti tų užsakymų, jie nukeliaus kažkur kitur, tai tikrai labai rimtas, svarbus klausimas, kaip rasti tuos instrumentus, kad įgūdžiai būtų formuojami tokie, kokie reikalingi rinkai dabar. Bet čia, kaip minėjau, su šitais pasiūlymais nesusiję klausimai.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas, ruošiasi V. M. Čigriejienė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Mano toks klausimas. Aš suprantu puikiai, kad jaunimo nedarbo problema yra horizontali ir ji yra labai iš tiesų plati, tačiau prisiminkim, 2009 m., 2010 m., kai jaunimo nedarbas labai smarkiai didėjo, Lietuvoje buvo tylima. Kai Europos Sąjunga 2010 m. atkreipė Lietuvos dėmesį į jaunimo nedarbą, tik 2013 m. buvo pradėtas rengti Vyriausybės priemonių planas dėl jaunimo nedarbo mažinimo. Mano klausimas yra toks: ar jums žinomos tos priemonės, kurios dabar yra svarstomos Vyriausybėje, ir kaip jūsų siūloma priemonė įsikomponuoja į jaunimo nedarbo problemos sprendimo visą vaizdą? Tai vienas klausimėlis. Ir dar vienas niuansas. Jūs puikiai žinot, mes siekiam, kad „Sodra“ mokėtų tiktai socialinio draudimo išmokas, tai yra mokėjai mokesčius – gauni išmokas. Dabar jūs norit vėl toliau eiti tuo keliu – išbalansuoti sistemą, aš sutinku, kad suma yra nedidelė, bet ant „Sodros“ užkrauti dar papildomus mokesčius. Be to, jie dar turės nuostolių per administravimą. Taigi mano du klausimai. Pirmas – dėl Vyriausybės priemonių, ar jums jos žinomos ir kaip jūsų siūloma priemonė įsikomponuoja. Ir antras – ar jūs numatote spręsti „Sodros“ finansavimo problemas?
N. UDRĖNAS. Labai ačiū už klausimą. Kelios pastabos. Kaip minėjau, jeigu 10 tūkst. asmenų vienu metu kreiptųsi dėl šitos priemonės, tai išlaidos nuo nelaimingų atsitikimų darbe draudimui kainuotų 80 tūkst. Lt, sveikatos draudimui, pažymėsiu, 2,5 mln. Lt. Tik sveikatos, čia „Sodrai“, kaip minėjau, būtų pliusas po to, kai jie būtų įdarbinti, ir didelė tikimybė, kad nemaža dalis tokių jaunuolių būtų įdarbinta gana greitai, nes jie motyvuoti, jie nori parodyti save. Tos priemonės, kaip jau minėjau, viena iš jų, pirmojo darbo projektas, kuris dabar vykdomas, tai yra tam tikros valstybinio socialinio draudimo įmokos nėra mokamos tais atvejais, kai asmuo yra įdarbinamas pirmą kartą gyvenime – vienas iš tokių sėkmingų pavyzdžių, kuris leido sumažinti jaunimo nedarbo didelį procentą. Yra ir kitokių priemonių, tokių kaip verslumo skatinimas ir daugiau. Tikrai teko susipažinti su užimtumo planu, veiksmų planu, kuris yra rengiamas, ir šita priemonė tikrai negriauna tų priemonių plano pasiūlymų, ideologijos, o yra tiktai greitas nišinis, apimantis gana siaurą, bet labai svarbią jaunuolių dalį, jis užtikrintų jiems tos pirmosios karjeros galimybę, nes daugelis darbdavių nori praktinių įgūdžių. Tai galimybė įsirašyti į gyvenimo aprašymą, kad aš jau atlikau praktiką ten ir ten, ir prašome, čia yra telefonas, kam galite paskambinti, jeigu ta pati įmonė ir neįdarbino to jaunuolio. Tai jau yra didžiulis žingsnis. Paskambinęs darbdavys galės paklausti, kaip tas jaunuolis atliko praktiką, kaip jam sekėsi. Tai labiau skatins tuos darbdavius juos įdarbinti. Kaip minėjau, tai nekainuos daug. Tai kaip tik ilgainiui turės teigiamą įtaką ir „Sodrai“, ir tai dera su dabar svarstomais užimtumo veiksmų plano projektais.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi A. Mitrulevičius.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, jaunimo nedarbas jaudina mus kiekvieną. Be abejo, aš su jumis sutinku, kad mūsų jaunimas veržlus, žinantis savo teises. Bet, deja, baigęs aukštąją mokyklą, jis nori būti tik vadybininku ar tikruoju inžinieriumi. Jis nenori kito darbo, o praktikos neturi. Dabar verslininkai rodo pavyzdį, savo pavyzdžiu parodo, kaip jaunimui galima įsidarbinti. Prašau pasakyti, ar nebūtų išspręsta ta problema, jeigu su universitetų rektoriais, su kolegijomis būtų aptartas tas klausimas? Juk jeigu universitetai neišgyvena, jie jungiasi, o kolegijos nesijungia. Irgi neuniversitetinis aukštasis mokslas. Kur įgis praktikos? Turi būti numatyta studijų programose, nes kitaip nieko nebus. Aš turiu omeny tuos, kurie baigė mokslą. Paimkite teisininkus. Sakykite, kuri aukštoji mokykla jų nerengia? Kiek aš žinau, beveik visos. Ačiū.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai vėlgi pažymėsiu, kad šitas klausimas šiek tiek išeina už šio įstatymo pasiūlymo rėmų, bet tikrai pritariu, kad tų kalbų, bendrų pasitarimų, sprendimo tarp asocijuotų struktūrų, profesinių sąjungų, verslo darbdavių, universitetų, kolegijų reikia daugiau. Žiūrėti pagal regiono poreikius ir tada bandyti prisitaikyti prie regione esančių įmonių įgūdžių rengimo. Tikrai tų sprendimų yra. Matome, kaip sugeba suomiai. Jie ne per toliausiai nuo mūsų. Galima tikrai pasižiūrėti, pasimokyti, kaip jie gyvena, o mūsų ekonominė struktūra labai panaši į Suomijos. Skandinavijos šalys turi mums didelę… mes turime ten rinką. Tikrai sinchronizuodami tuos procesus galėtume pasiekti daug spartesnį ekonominį augimą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mitrulevičius. Ruošiasi A. Dumčius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, tikrai šitai iniciatyvai, manau, dauguma pritars, bet mano klausimas. Praktikos atlikimo metu, šiaip ar taip, jaunuoliai yra gana suaugę ir jiems turi būti atlyginta už tą darbą, kurį jie padarys dirbdami per praktiką. Čia yra momentas, nurodyta, kad turėtų teisę mokėti stipendiją. Aš manau, ne turėtų, o turi mokėti stipendiją praktikos atlikimo metu arba bent gauti minimalų atlyginimą už savo atliktą darbą. Mano mintis yra tokia. Kaip jūs žiūrite į tai?
N. UDRĖNAS. Labai ačiū. Kaip minėjau, tokiu atveju įmonės kartais neturi laisvų darbo vietų. Jos pasirengusios priimti… Kaip minėjau, žiniasklaida, pavyzdžiui, kai kurie rajoniniai laikraščiai tikrai turi ribotus išteklius, tačiau vis tiek jiems reikia naujų korespondentų, naujų žurnalistų. Kaip jiems atsirinkti? Priimti į darbą ir iškart mokėti santykinai jiems didžiulį atlyginimą, kuris galbūt iš karto į minusą pasiųs pajamų srautą? Tai yra gana rizikinga, todėl nėra kuriama daug tokių darbo vietų. Suteikiama galimybė reiškia, kad tikrai, jeigu įmonė pamatys, kad tas jaunuolis vertingas, tai ir įdarbins, nes, kaip minėjau, dabartiniu laikotarpiu, kai tiek yra visokių ryšių, komunikacijos priemonių, gana lengvai galima įsidarbinti. Čia kalbama apie tuos jaunuolius… Dažnai po universiteto, antrame, trečiame kurse jie pagal savo specialybę dirba ir jau yra labai paklausūs, jie jau turi darbdavį ir gauna atlyginimą. Čia kalbama apie tuos jaunuolius, kurie galbūt savo specialybės mokosi, bet neranda to darbo, ir galbūt šiek tiek paraleliai, darbdaviui ne tiek drąsu jį priimti ir nori patikrinti, ar jis turi tuos įgūdžius, turi motyvaciją išmokti naujų įgūdžių. Tiems suteikiama galimybė. Jeigu užkrausime darbdaviui iš karto stipendijos mokėjimo prievolę, gali dar labiau atbaidyti priimti tuos asmenis. Taigi čia reikia žiūrėti balanso interesų.
Labai ačiū už supratimą ir pasiūlymą, kurį, aišku, reikėtų svarstyti, bet siūlytume suteikti teisę patiems darbdaviams apsispręsti, kada jau mokėti atlyginimą, per 4 mėnesius.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumčius. Ir paskutinė ruošiasi L. Graužinienė.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Labai dėkui. Iš tiesų įstatymas būtų labai naudingas, ypač besimokančiam jaunuoliui. Aš duodu pavyzdį. Sakykim, rengiasi jaunuolis į kolegiją įgyti dantų techniko arba kokią nors inžinerinę specialybę ir jam reikia atlikti praktinių įgūdžių egzaminą. Čia ypač gerai, ruošiant sutartis praktiniams įgūdžiams įgyti gali būti labai naudinga.
O dėl stipendijos čia gali būti didelis stabdis priimant darbdaviams. Gali būti toks nenoras ir reikėtų tada iš tų pačių jaunuolių tėvų ir panašiai paramos prašyti. Šita vieta yra sudėtingiausias dalykas, o šiaip įstatymas labai naudingas ir laiku teikiamas.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū už pasiūlymą. Dar norėčiau pažymėti, kad tikrai galima kūrybingai pažiūrėti į Europos Sąjungos lėšas, kurios bus skirtos naujame periode, ir pabandyti pritaikyti papildomas schemas, kaip galbūt ir tas stipendijas mokėti tam tikromis sąlygomis, bet čia jau ministerijos įdirbio klausimas. Pinigus mes gausime jau naujoje perspektyvoje, pavyzdžiui, per Socialinį fondą, kaip jas tikslingai panaudoti, nes matome ir pirmojo darbo projektą, kuris dabar pasiteisino. Atrodytų, jis buvo paremtas ir Europos Sąjungos lėšomis. Taigi tikrai vertingas uždavinys pasižiūrėti, kaip panaudoti ir europines lėšas tokiam projektui įsukti.
PIRMININKĖ. Klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai geras projektas. Aš su kolegomis sutinku, tačiau man norėtųsi, kad šis projektas būtų atneštas žvelgiant kompleksiškai. Jeigu mes kalbame apie jaunimo nedarbą ir nekuriame papildomų darbo vietų, o šie projektai neskatina kurti, tiktai tas pačias, iš karto jaunas žmogus, kuris tikrai patiks darbdaviui, išstums vyresnio amžiaus žmogų iš darbo rinkos. Šalia, kai visą laiką kalbame apie jaunimo nedarbą, iš karto, mano nuomone, turi eiti ir kompleksas priemonių dėl tų žmonių, kuriems iki pensinio amžiaus liko 5, 10 metų. Darbdavys tikrai ims jauną, energingą žmogų išstumdamas iš rinkos tą žmogų, kuriam po to taip pat bus problemiška įsidarbinti, ir jis vėl stos į bedarbių gretas. Man norėtųsi, kad tie socialiniai projektai eitų sistemiškai, apmąstyti. Tvarka, aš už jaunimą, jie turi problemų, bet iš karto galvokime apie kitų socialinių grupių pasekmes. Norėtųsi, kad šalia šio gero projekto dar būtų ir kitas, galvojantis apie tuos žmones, kurie iškris iš rinkos. Ar jūs sutinkate su manimi ir ar negalvojate ta linkme taip pat ką nors pasiūlyti? Ačiū.
N. UDRĖNAS. Sutinku, kad tai yra nišinis pasiūlymas, ir irgi noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu dabar Darbo biržos teritoriniame skyriuje registruojasi šiek tiek vyresni asmenys, asmens individualiame užimtumo, veiklos plane yra numatomas darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, yra elementų, kaip tų vyresnių asmenų kitokių įgūdžių įgijimas. (Balsai salėje) Ponia Loreta, tikrai ačiū už pasiūlymą ir idėją, bet tų darbo vietų dabar lankantis ir nagrinėjant yra gana daug. Mes turime apie 2 tūkst. IT specialistų poreikį, 2 tūkst. vairuotojų poreikį, metalo apdirbimo sektoriuje vėlgi apie 1,5 tūkst., tarsi yra tų poreikių tikrai daug. Reikia surasti tą gebėjimą, kaip tuos įgūdžius kuo greičiau suteikti tiems žmonėms, kurie gali juos įgyti. Tikrai reikia kartu ieškoti tų būdų. Labai ačiū už pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių klausti. Aš noriu atsiklausti kolegų, kurie nori kalbėti tik už. Gerbiamoji Miškiniene, gal galite nekalbėti, nes prieš nėra? Ačiū už supratimą.
Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojam. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume projektams Nr. XIIP-789, Nr. XIIP-790, ir Nr. XIIP-791, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 3.
Po pateikimo pritarta projektams Nr. XIIP-789, Nr. XIIP-790, ir Nr. XIIP-791. Pirmuoju atveju pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Antruoju atveju – irgi Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi: Biudžeto ir finansų komitetas ir Sveikatos reikalų komitetas. Dėl projekto Nr. XIIP-791 pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomi: Biudžeto ir finansų komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatomas svarstymas spalio 22 d. Ar galime tam pritarti? (Balsai salėje) Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tinka? Gerai. Ačiū.
16.12 val.
Toliau Užimtumo rėmimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-676. Pateikimas. Kviečiu E. Žakarį.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, remiantis Užimtumo rėmimo įstatymu, viešieji darbai vasaros atostogų metu gali būti organizuojami bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams. Mes siūlome papildyti šią nuostatą, kad tokie patys darbai galėtų būti organizuojami ir studentams. Turbūt puikiai visi suprantame, kad studentams, ypač gyvenantiems atskirai nuo šeimų, tikrai nėra finansiškai lengviau gyventi, ypač tiems, kurie moka už mokslą. Juo labiau kad ne visi studentai gyvena ir studijuoja Vilniuje, kur tikrai lengviau yra šiek tiek rasti darbo, provincijoje, be abejo, tai yra daug didesnė problema. Kalbant apie finansus, tai papildomų finansų tikrai nereikėtų, nes mes manome, kad darbo biržose visa tai būtų galima spręsti panaudojant esamus asignavimus, be abejo, nustatant tam tikrus kriterijus, kur jie galėtų dirbti, kur jiems būtų sudaryta tokia galimybė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, išties pritariu jūsų idėjai. Tačiau įvertinant tai, kad lėšų kiekio, kuris yra skiriamas viešiesiems darbams, nepakanka, o tai reiškia, kad galimų įdarbinti skaičius irgi bus ribotas, kokia tikimybė, kad būtent studentai bus paskirti dirbti viešuosius darbus, o ne kiti šiame straipsnyje įvardyti asmenys, t. y. bedarbiai arba asmenys, įrašyti į ekonominių įmonių sąrašus, patiriantys sunkumų ir taip toliau? Kaip vis dėlto su tais prioritetais, kad jūsų tikslas pasiektų rezultatą, kad iš tikrųjų būtent studentai galėtų dirbti?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Manau, kad principas būtų tas pats, kuris yra dabar, nes tos kuklios lėšos, kurios yra dabar gaunamos viešiesiems darbams, ir dabar yra paskirstomos įvairioms žmonių grupėms. Paprasčiausiai atsirastų dar viena grupė žmonių, tik paprasčiausiai reikėtų numatyti kriterijų. Be abejo, kad labai maža dalis studentų gautų paramą, bet manau, kad ir dėl tos dalies verta daryti pakeitimus, nes tikrai yra studentų, kuriems nelabai lengva gyventi.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, viešieji darbai šiuo metu yra viena iš sudedamųjų dalių, kai skiriami valstybės pinigai sprendžiant bedarbių problemas. Jeigu žmogus dirba viešuosius darbus, gauna už tai pinigus, dar (…) dalykus, tokiu atveju pašalpų mokėjimai, kiti yra pristabdomi. Jeigu šiuo atveju mes suteiksime, trūkstant tų pinigų viešiesiems darbams, tai tada bedarbiui, turinčiam bedarbio statusą, mes turėsime mokėti papildomus pinigus per kitas išmokas. Esate vertinę, kiek tai maždaug kainuos mūsų biudžetui?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Kiek mes konsultavomės, tai manome, kad galima. Be abejo, kuo daugiau būtų skiriama lėšų, tuo geriau, bet bent jau darbo biržos mano, kad galėtų tą klausimą spręsti naudodamos esamus asignavimus. Na, o dėl kitokių papildomų išmokų aš nelabai įsivaizduoju, kokių dar galėtų būti, juo labiau kad analogiškos galimybės yra sudarytos mokiniams. Jeigu nebūtų mokiniams, gal nekeltų klausimo ir studentai. Bet dabar kyla klausimas, kodėl mokiniams, kurių didžioji dalis tikrai, gal išskyrus tuos, kurie mokosi profesinio rengimo įstaigose, gyvena šeimose, tai yra, be abejo, šiek tiek lengviau, o studentai, kurie gyvena atskirai nuo šeimų, taip pat mokosi, jie neturi tokios galimybės.
PIRMININKĖ. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Labai ačiū, iš tikrųjų labai gera įstatymo pataisa. Aš bendravau ir kalbėjau su Darbo biržos atstovais. Kartais labai sudėtinga įkalbinti bedarbį, kad jis eitų dirbti viešuosius darbus. Bet aš norėčiau jūsų paklausti: ar nereikėtų kokio nors papildomo atskiro kontrolės mechanizmo, kad iš tikrųjų studentams būtų sudaryta galimybė? Labai daug yra viešuosius darbus dirbančių bedarbių, kur nueina vieną dieną dirbti tą viešą darbą, o paskui suserga, paskui nėra, paskui negali, o tik vėliau, po kiek laiko, paaiškėja, kad nebuvo net galimybės išnaudoti pinigėlių ir padėti. Kaip čia, gal tiesiog Darbo biržos darbuotojams reikėtų kokią kvotą nustatyti ar ką nors, kad tiksliai tie studentai, kaip ir dabar moksleiviai, gautų tas išmokas?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Manyčiau, kad čia viskas remiasi finansais. Jeigu būtų galimybė skirti daugiau, tai manyčiau, kad ir tos galbūt atskiros eilutės galėtų atsirasti. Dabar, ko gero, būtų sudėtinga. Man lengviau kalbėti Šiaulių atveju, jeigu vasarą yra įdarbinama apie 50–60 mokinių atlikti viešuosius darbus, tai, be abejo, yra labai maži skaičiai. Ir dar. Jeigu tektų dalintis su studentais, be abejo, tie skaičiai dar šiek tiek pasikeistų. Bet ateityje, gerėjant finansinei situacijai, manyčiau, kad būtų galima, be abejo, prie jūsų siūlymo grįžti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. (Balsai salėje) R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš principo idėja yra tikrai svarstytina, galima būtų prie jos sugrįžti ir žiūrėti, ir nagrinėti. Bet bėda yra ta, kad mes įstrigę su visos socialinio draudimo sistemos paketu. Visai bedarbių problemai spręsti, įskaitant ir šiuos viešuosius darbas, yra skiriamas tarifas dabar 0,2 % nuo socialinio draudimo įmokų. Jos nedengia lėšų, reikalingų amortizuoti visam nedarbui. Vadinasi, šitoj vietoj, jeigu mes iš čia dar kažką semiam, reikia suprasti, kad tie žmonės per šitą sistemą negaus pinigų, vadinasi, mes turėsime imti pinigus iš socialinių pašalpų, norėdami palaikyti normalų gyvenimą tų, kurie bus išstumti iš tos darbo vietos. Iš principo galima būtų sureguliuoti per tarifą, tada nebūtų problemų, galima būtų įtraukti tas grupes, kurias mes norėtume įtraukti, bet šitų įstatymų nėra ir esant dabartinei situacijai nežinau, kaip mes galime tą svarstyti, nes tiesiog mes neturime finansinio vertinimo. Bet kuriuo atveju, jeigu ir dauguma apsispręstų, kad reikia dabar būtent tą įstatymą svarstyti, reikia Vyriausybės išvadų, nes tai kainuoja pinigus.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Užimtumo rėmimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių. Už – 65, prieš nėra, susilaikė 5. Užimtumo rėmimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo. Numatomas svarstymas – spalio 22 d. Yra pasiūlymas, kad reikia iki tol gauti Vyriausybės išvadą. Ar pritariate tam? (Balsai salėje) Prašom Vyriausybės išvados iki svarstymo.
16.21 val.
Visuomenės informavimo įstatymo 25, 341, 38, 39, 40, 401 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-788 (pateikimas)
Pagal darbotvarkę klausimas 2-6, bet nematau pranešėjo sveikatos apsaugos ministro, todėl siūlau dabar pateikti 2-7 darbotvarkės klausimą. Projektas Nr. XIIP-788 – Visuomenės informavimo įstatymo 25, 341, 38, 39, 40, 401 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – kultūros viceministras R. Jarockis. Dėl vedimo tvarkos – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Čia buvo teikiamas prezidentūros klausimas dėl jaunimo užimtumo. Jis išties labai svarbus, bet aš norėjau pasitikslinti, ar kolega Masiulis buvo salėj, ar ne? Aš lyg ir jo nemačiau, kad jo nėra, bet balsuota už jį yra. Gal aš prašyčiau jūsų, kaip pirmininkės, pasiaiškinti tą klausimą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tiek, kiek aš mačiau, jis prie šoninio mikrofono balsavo.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tai prašau pasiaiškint.
PIRMININKĖ. Gerai, pasiaiškinsim. Prašau.
R. JAROCKIS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ponios ir ponai, Lietuvos Respublika teikia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 25, 341, 38, 39, 40, 401 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Projekto tikslas – užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatų įgyvendinimą. Pagal direktyvos nuostatas projektu siūloma tikslinti galiojančias Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas dėl: pirma, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos bendradarbiavimo procedūros su kitomis Europos Sąjungos valstybių narių už televizijos transliuotojų veiklą atsakingomis institucijomis. Antra, į visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą įtraukti įvykių ir renginių transliavimo sąlygų ir pereinamojo laikotarpio taikymą. Trečia, vaistų, kuriems išleisti į apyvartą reikalingas leidimas, bei gydymo paslaugų, teleparduotuvių draudimo. Visi išvardyti pakeitimai yra padaryti siekiant tinkamo direktyvos nuostatų įgyvendinimo. Į tai, kad direktyva yra įgyvendinama netinkamai, Lietuvos dėmesį atkreipė Europos Komisija. Atsižvelgiant į tai, kad perkelti direktyvos nuostatas vėluojama, prašoma svarstyti įstatymo projektą skubos tvarka. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, noriu jūsų paklausti. Jūs pasakėt, kad bus deramasi arba yra įrašyta dėl vaistų ir bus kalbama dėl vaistų reklamos. O maisto papildai neįeina? Nes dabar tai, kas vyksta Lietuvos televizijoje ar žiniasklaidoje, kai yra reklamuojami maisto papildai net per krepšinio varžybas ir visur kitur, ar tai irgi bus sureguliuota ar tik vaistams taikoma?
R. JAROCKIS. Taip, man ir jums, kaip Lietuvos Respublikos piliečiams, ta reklama yra įgrisusi, bet iš tikrųjų vaistai, kuriems išleisti į apyvartą reikalingas leidimas, tai yra receptiniai vaistai. Šiuo atveju turim omeny receptinius vaistus. O dėl jūsų minėtos pastabos, aš manau, čia turėtumėm kaip nors patys apsispręsti, spręsti nacionaliniu lygmeniu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į klausimą. Daugiau nėra norinčių klausti. Dėkoju pranešėjui. Dabar po pateikimo 1 – už, 1 – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai. Už – 65, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-788 yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros. Svarstymas numatomas spalio 15 d. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galim tam pritarti? Pritarta. Dėkoju.
16.27 val.
Sveikatos draudimo įstatymo 1, 2, 6, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-917 (pateikimas)
Grįžtame prie darbotvarkės 2-6 klausimo – projektas Nr. XIIP-917 – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu ir priedu įstatymo projektas. Pranešėjas – sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Sveikatos draudimo įstatymo 1, 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu ir priedu įstatymo projektą.
Kaip mes visi žinome, Europos Sąjungos direktyvos jau numato, kad nuo spalio 1 d. jos įsigali Europos Sąjungos šalyse narėse ir pacientų judėjimas iš vienos šalies į kitą, galimybė naudotis sveikatos paslaugomis, galimybė naudotis draudimu, galimybė gauti draudimo apmokamas paslaugas tose šalyse įsigalioja, ir Lietuva turi adaptuoti savo sveikatos draudimo įstatymus pagal tos direktyvos veikimą. Taip pat ši problema jau yra iškelta Lietuvoje ne vieną kartą Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovės. Buvo daugybė darbo grupių posėdžių ir diskusijų. Šiuo atveju mes jums teikiame šį projektą jau parengtą.
Perkėlus į Sveikatos draudimo įstatymą Europos Sąjungos 2011 m. 95-osios direktyvos nuostatas, siekiama suvienodinti Lietuvos Respublikos gyventojų ir užsieniečių, gavusių laikiną ir papildomą apsaugą Lietuvoje, privalomojo sveikatos draudimo sąlygas ir tvarką. Įgyvendinant šią direktyvą Sveikatos draudimo įstatyme bus apibrėžta tarpvalstybinės sveikatos priežiūros sąvoka ir tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo tvarka. Perkėlus šios direktyvos nuostatas Lietuvos Respublikos apdraustiesiems bus suteikta galimybė gauti kompensuojamas tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas kitose Europos ekonominės erdvės šalyse. Priėmus pakeitimus dėl tarpvalstybinės sveikatos priežiūros, Lietuvos apdraustieji galės vykti sveikatos priežiūros paslaugų į kitas šalis, o ligonių kasos kompensuos apdraustiesiems asmenims suteiktų tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Šias paslaugas gavę apdraustieji ne vėliau kaip per vienus metus nuo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, vaistų, medicinos prietaisų, medicinos pagalbos priemonių išdavimo Europos ekonominės erdvės valstybėse galės nustatyta tvarka kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl šių sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo. Tuo tarpu ligonių kasos prireikus galės kreiptis į tuos atitinkamus valstybės sveikatos priežiūros specialistus, gauti reikiamą ir tikslią informaciją teisėtam sprendimui dėl tokio kompensavimo priimti. Direktyvoje numatyta, kad visi Europos Sąjungos piliečiai turi teisę gyventi kitoje valstybėje narėje ilgiau kaip 3 mėnesius, jei yra darbuotojai ar savarankiškai dirbantys priimančioje valstybėje narėje.
Be to, direktyva reglamentuoja, kad Europos Sąjungos pilietis, kuris nėra darbuotojas ar savarankiškai dirbantysis, išlaiko darbuotojo ar savarankiškai dirbančiojo statusą, jei jis užregistruotas priimančiosios šalies Darbo biržoje. Atsižvelgiant į tai, kad dirbantieji pagal darbo sutartis ar savarankiškai dirbantieji sveikatos draudimu yra draudžiami priimančioje valstybėje narėje, o asmenys, išlaikę darbuotojo ar savarankiškai dirbančiojo statusą, yra prilyginami darbuotojams ar savarankiškai dirbantiesiems, pagal projektą asmenys, netekę darbo ir įsiregistravę Darbo biržoje kaip bedarbiai, iki bedarbio statuso netekimo bus draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės biudžeto lėšomis.
Kaip jūs žinote, mes jau dabar esame sukaupę tam tikras lėšas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete, kurios yra rezervuotos, kad direktyva pradėtų veikti ir mes galėtume kompensuoti mūsų piliečių, kurie yra apsidraudę Lietuvoje, bet gauna paslaugas kitose šalyse, sąskaitas. Taip pat galėsime priimti ir iš kitų šalių atvykstančius žmones, po to komunikuoti su jų draudimo ar kitomis apmokėjimo sistemomis ir gauti iš jų finansavimą už Lietuvoje suteiktas paslaugas. Čia įeina ir medicininio turizmo aspektai, ir visi kiti klausimai.
Kadangi direktyva įsigalioja spalio mėnesį, tai Vyriausybė prašo šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas. Ruošiasi V. M. Čigriejienė. Nėra A. Matulo. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi A. Dumčius.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, nors aš pritarsiu šitam jūsų siūlomam įstatymui, tačiau noriu jūsų paklausti. Kadangi vakar Sveikatos reikalų komitete mes svarstėme biudžeto reikalus ir sveikatos sistemos yra bloga padėtis, šiandien sužinojau, kad skubios pagalbos ligoninės balas yra 0,65, o ne 0,89. Dabar atsiras dar papildomų žmonių, jiems bus teikiama pagalba ir juos reikės drausti. Prašom pasakyti, kiek tai gali kainuoti sveikatos sistemai ir kaip jūs iš tos padėties išeisite? Ačiū.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gal aš patikslinčiau klausimą. Išties Lietuvos apdraustieji, jeigu jie nėra pabėgę nuo draudimo, tuo tarpu Lietuvoje turime padėtį, kai maždaug 300 tūkst. žmonių yra prapuolę iš apskaitos, tai dėl tų 300 tūkst. žmonių yra maždaug 60 mln. Lt nuostolis, jeigu vidutiniškai, jie turėtų draustis po 2330 Lt skaičiuojant metams. Aišku, šiuo atveju mes galime laimėti du dalykus. Pirma, jeigu jie kažkur legalizuosis, bus galima juos iškart įtraukti į apskaitą ir tada išieškoti regreso tvarka tai, nuo ko jie yra pabėgę, ypač po Konstitucinio Teismo gegužės 16 d. sprendimo, kur jau dabar labai aiškiai pasakyta, kad tai konstitucinė prievolė. Todėl čia mes kalbėkime apie tai, kad galime net ir sau palengvinti, žinoti apskaitoje esančius žmones, kurie šiuo metu galbūt išvykę, galbūt dar kur nors, ir mes neturime apie juos duomenų. Čia aš matau pliusą.
Dabar tai, kad jau nuo spalio 1 d. prasideda, maždaug skaičiuojama, kiek gali atvažiuoti iš kitų šalių, tarkim, čia gauti paslaugas. Jau tvirtinant sveikatos draudimo biudžetą buvo numatyta keliasdešimt milijonų litų tam, kad lapkričio–gruodžio mėn., jeigu būtų tokių atvejų, būtų galima iš Lietuvos pusės padengti…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, bet jau laikas atsakyti baigėsi.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš, kadangi klausimas labai sudėtingas… Dėl greitosios balo mes padiskutuosime, nes medžiagą aš jums pateikiau.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, panašus klausimas. Saldo – kada atiduodam ir gaunam? Jūs jau truputį paaiškinote. Kaip jums atrodo, plius minus, ar į naudą mums eitų, nes ir užsieniečiai, ir mūsiškiai?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ko gero, kol kas būtų sunku atsakyti į tai, nes mes iš tiesų nežinome, kiek mūsų yra emigracijoje, kad jie yra mokesčių mokėtojai, kad jie nepasislėpę ir nepabėgę nuo privalomojo draudimo įmokos. Bet tikrai negaliu pasakyti, kad būtų labai didelis atvažiuojančiųjų antplūdis į Lietuvą. Kol kas, manau, dabartiniame biudžete plius minus išlaikytų tai, ką mes jau atskira eilute esame išskyrę, bet dėl apskaitos ateičiai tikrai padėtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar vienas – už, vienas – prieš po pateikimo. A. Matulo nematau.
Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Sveikatos draudimo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo projektui Nr. XIIP-917 pritarta. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatomas svarstymas spalio 1 d. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate tam? Pritariate.
16.37 val.
Gerbiamieji kolegos, aš noriu pakviesti gerbiamąjį A. Skardžių pateikti protokolinį Seimo nutarimą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Laba diena, gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos. Leiskite pateikti Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo priimtą sprendimą kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą, kad Seimas priimtų protokolinį nutarimą, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sprendimą, nutartų tenkinti komisijos prašymą rengti uždarus posėdžius. Kadangi tikrai didelė dalis, mano įsitikinimu, gal ne visai tinkamai pažymėtos informacijos patenka į mūsų specialiąją raštinę vadovaujantis, pavyzdžiui, kaip galiu pacituoti, „pagal galiojančius bendrovės lokalius teisės aktus yra bendrovės komercinė gamybinė paslaptis ir prašome ją nagrinėti, susipažinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais“, grifas „konfidencialiai“, todėl labai trukdo komisijos darbui tokia medžiaga.
Kaip žinote, komisijoje dalyvauja žurnalistai, ir nieko nevalia išprašyti, todėl prašome Seimo sutikimo, kad tokie klausimai būtų nagrinėjami uždaruose posėdžiuose, nes atėję pareigūnai (aš čia kalbu apie valstybės įstaigas, įmones ir t. t.) tiesiog nesiryžta atskleisti informacijos. Vakar posėdžiaudami keturias valandas (posėdis truko iki 18.00 val. vakaro) išties ne kartą girdėjome tokį priekaištą, kodėl posėdžiai atviri, mes nekalbėsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Atiduokite dokumentus.
Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų Statutą yra vienintelis uždavinys – apsispręsti balsuojant Seime, ar leidžiame komisijai rengti uždarus posėdžius.
Taigi dėl to ir balsuojame dabar. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate, arba kas sutinkate, kad Seimas leidžia komisijai rengti uždarus posėdžius, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiamieji kolegos, kad komisija nutarė, tai jinai nutarė, bet tam pagal Statutą dar reikia Seimo pritarimo, dėl to mes ir balsuojame. Skaitykite Statutą! (Balsai salėje)
Balsavo 66: už – 61, prieš – 2, susilaikė 3. Pritariame komisijos prašymui, tai yra priimtas protokolinis Seimo nutarimas.
16.39 val.
Dabar kviečiu V. Gapšį pristatyti r-2 klausimą.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Seimo nariams yra išdalinta kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkė, todėl detaliau nepristatysiu. Yra ir grąžintų Prezidentės įstatymų, Teismų įstatymo visas blokas, Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, antradienį prokuroro pranešimas, jis numatytas dėl imuniteto panaikinimo. Klausimai jums yra žinomi, jeigu turite man klausimų, pasiruošęs atsakyti.
PIRMININKĖ. Ar turite klausimų? Neturite. Niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu pritarta rugsėjo 16 d. prasidedančiai plenarinių posėdžių darbotvarkei. Darbotvarkė patvirtinta.
16.41 val.
Liko dar vienas klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11, 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-804. Pranešėja – D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, daugelio Seimo narių – A. Matulo, A. Monkauskaitės, V. M. Čigriejienės ir savo vardu teikiu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jo tikslas – panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo nuostatą, pagal kurią privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo išlaidos Valstybinio socialinio draudimo fondui kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis. Turiu pasakyti, kad šį įstatymo projektą mes pateikėme po to, kai praėjusių metų gruodžio 20 d. buvo priimtas šio įstatymo pakeitimas, kuriuo buvo nustatyta prievolė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuoti PSD įmokų administravimo išlaidas „Sodrai“. Šis įstatymas turi įsigalioti nuo 2014 m. sausio 1 d. Sveikatos reikalų komitetas nebuvo paskirtas kaip papildomas, taip pat nebuvo klausta Sveikatos apsaugos ministerijos, kiek žinau, ministras irgi apie šiuos dalykus nežinojo. Šį įstatymo projektą mes su kolegomis pateikėme atsižvelgdami į keletą tokių aspektų.
Įpareigojimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis mokėti sveikatos draudimo įmokų administravimo mokestį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsniui, kuris ir numato, kas sudaro PSDF biudžeto išlaidas. Taip pat toks įpareigojimas prieštarauja ir viešojo administravimo principams, nes reikalavimas atlyginti už tiesioginių, teisės aktais pavestų (pagal Sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį) funkcijų vykdymą šalies mastu didina visas bendras viešojo administravimo institucijų išlaidas. Tarpinstitucinis abipusis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija yra visų viešojo administravimo institucijų funkcija ir pareiga, būtina tinkamam valstybės valdymui.
Analogiška teisė – nemokamai gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų reikiamą informaciją Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijoms vykdyti yra nustatyta ir PSDF biudžeto lėšas administruojančioms institucijoms pagal Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnį. Kadangi įmokų administravimas ir informacijos teikimas kitoms institucijoms yra viena iš valstybės institucijų funkcijų, ji turi būti vykdoma iš jai skirtų lėšų, šiuo atveju – iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Priešingu atveju panašios praktikos, t. y. apmokestinti duomenų teikimą valstybinėms institucijoms, galėtų imtis ir kitos institucijos, pavyzdžiui, atsakingos už Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro, Sveikatos draudimo registro, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro ir taip toliau valdymą.
Taip pat noriu pasakyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų teikimas, pavyzdžiui, Valstybinės ligonių kasos administruojamam Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrui nėra vienašalis. Suvestiniai pastarojo registro duomenys neatsiejamai reikalingi, teikiami ir naudojami Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administruojant privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Be to, visų sveikatos sektoriuje veikiančių gydymo įstaigų personalas neatlygintinai pildo įvairias formas, atlieka medicinos ekspertizes, būtinas būtent Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis garantuojamoms socialinėms išmokoms administruoti ir mokėti. Iš tiesų negi mes už tai irgi paprašysime mokesčio?
Turiu pasakyti, kad toks nepagrįstas PSDF biudžeto lėšų naudojimas atsiskaitant, jeigu tai būtų už Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų vykdomas funkcijas, pažeidžia draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu interesus. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį PSDF biudžetą daugiausia sudaro draudėjų ir apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu įmokos, o šios PSDF biudžeto lėšos yra skiriamos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už apdraustiesiems asmenims teikiamas įvairias paslaugas, išduotus vaistus ir medicinos pagalbos priemones.
Įvertinant tai, kokia yra sudėtinga situacija sveikatos sektoriuje, kai nuolat yra mažinamas finansavimas, tai toks dar nepagrįstas norėjimas išskaityti iš PSDF biudžeto už administruojamas funkcijas, mano nuomone, būtų iš tiesų netinkamas. Todėl prašau kolegų pritarti įstatymui po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Pirmasis klausia R. J. Dagys. Ruošiasi K. Miškinienė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, jūs turbūt įsivaizduojate, kad draudimo sistema yra kitokia negu kokia valstybinė pašalpų mokėjimo sistema. Tai yra draudikų pinigai, sumokėję piningus, gauna paslaugą senatvėje ir visur kitur. Šitas fondas yra skirtas pensininkams, motinoms, bedarbiams ir nelaimingiems atsitikimams. Jūs siūlote atimti 14 mln. Aš matau, kad Sveikatos apsaugos ministerija niekada šito dalyko nesuprato, bet aš klausiu jūsų, čia minėjote daug pažeidimų aktų, ar jūs esate susipažinę su Valstybės kontrolės išvadomis ir rekomendacijomis, taip pat tarptautinių institucijų rekomendacijomis, taip pat jūsų pačių priimtom, patvirtintom ir pritartom Socialinio draudimo reformos pertvarkos gairėm?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš tikrai esu susipažinusi su Valstybės kontrolės išvadomis. Ir dėl visos šitos istorijos, netgi pasakyčiau, detektyvinės istorijos, Valstybės kontrolė atsiuntė Sveikatos apsaugos ministerijai liepos 10 d. išaiškinimą dėl rekomendacijos, kur aiškiai yra parašyta, kad Valstybės kontrolė, teikdama 1.14 rekomendaciją, nenurodė, iš kokių lėšų minėtos sąnaudos turėtų būti kompensuojamos, ir jinai tikrai nenurodė, kad tai turėtų būti padaryta iš PSDF biudžeto. Tačiau, kaip aš jau minėjau jums pristatydama, tą mes išsamiai parašėme ir aiškinamajame rašte, didžiąją dalį PSDF biudžeto lėšų sudaro draudėjų ir apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu įmokos, kurios yra skirtos paslaugoms iš PSDF biudžeto apmokėti. Tai čia mes nekalbame apie pensijas ir taip toliau, mes kalbame apie sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą. Reikėtų pasižiūrėti tada, kas sudaro PSDF biudžeto išlaidas ir kas sudaro pajamas. Yra aiškios eilutės, kaip ateina pinigai. Ir mano nuomone… Aš tai dar labai norėčiau sužinoti, kas pirmininkavo gruodžio 20 d. posėdžiui, kad šitoks dalykas buvo padarytas.
PIRMININKAS. Klausia K. Miškinienė. Ruošiasi A. Dumbrava.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji kolege, iš tiesų pagal solidarumo principą Valstybės socialinio draudimo fondui tokias įmokas moka Užimtumo fondas, privačių pensijų fondai. Kaip žinom, visi turbūt žinote, kad savivaldybės Registrų centrui už tai, kad gauna duomenis, moka milžiniškus pinigus. Ar tai būtų socialiai teisinga, kad žinant, kokia yra šiuo metu „Sodros“ ir Socialinio draudimo fondo situacija, tiesiog būtų padaryta išimtis būtent Sveikatos fondui? Ačiū.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Nemanau, kad tai būtų išimtis Sveikatos fondui. Aš tada norėčiau paklausti, ar, jūsų nuomone, yra socialiai teisinga, kai tokia situacija sveikatos sistemos sektoriaus dėl finansavimo. Tai mes galbūt dabar nepradėsim čia plėšyti tos prakiurusios paklodės ir sakyti, kam labiau reikia. Reikia ir „Sodrai“, reikia ir PSDF biudžetui. PSDF biudžetas yra netekęs 2 mlrd. nuo krizės, kai buvo įvestas „plaukiojantis“ balas. Pasižiūrėkite, vakar mes taip pat svarstėm Sveikatos komitete, Panevėžyje yra 200 lovų, slaugos ligoninėje 40 lovų stovi tuščių, Vilkpėdės ligoninėje – 300 lovų, irgi maždaug toks pat skaičius tuščių lovų, nes nėra pinigų, virškvotinės paslaugos. O slaugos ir paliatyvios slaugos eilės yra didžiulės. Jums reikėjo vakar pasižiūrėti mūsų komitete, kaip kalbėjo tų įstaigų vadovės. Aš noriu pasakyti, kaip socialinio solidarumo principu… tada mes lygiai taip pat pateiksime „Sodrai“ sąskaitą už ekspertizes, už įvairių pažymų rašymą, už tai, be ko jūs negalite pinigėlių skirstyti. O šitą funkciją atlieka gydytojai, jie atitraukia savo laiką nuo tiesioginio pacientų gydymo.
PIRMININKĖ. Klausykit, gal nesikalbėkite iš vietos. Yra tribūnoje pranešėja, ji jums atsako. Nepatenkinti komitete išsiaiškinsite. (Balsai salėje) O šiaip aš, kaip pirmininkė, galiu pasakyti, klausimas yra labai aktualus ir būtų gerai, kad du komitetai susitartų, nes tai yra žmonių klausimų sprendimas. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Tai gal aš čia nieko naujo nepaklausiu, bet pirmininkės žodžiai teisingi buvo, galbūt reikia kaip nors susitarti ar komitetams, ar dar kam nors. Na, mums, pavyzdžiui, Socialinių reikalų komitetui, irgi truputį yra, na, nesmagu, kodėl fondas turi prarasti tiek daug pinigų. Manyčiau, čia reikėtų gal kur kas rimčiau padirbėti, galbūt ne dabar, ne posėdžių salėje, bet susitarti vieną kartą, nes aš žinau tą problemą, nuolat tokia iškyla ir ji dabar plaukioja kaip ta karšta bulvė. Tai kaip jūs manote, ar dar įmanomas koks nors dialogas galbūt ataušus bandyti susitarti?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Žinoma, kolegos, dialogą reikia rasti. Iš tiesų mus, na, lyg ir užgavo, kad be mūsų, be Sveikatos komiteto, net nepaskiriant papildomų, buvo atimti pinigai ir priimtas įstatymas, o po to kolega M. Zasčiurinskas įregistravo Sveikatos draudimo įstatymą, kadangi mūsų įstatymuose nėra nurodyta tokios prievolės mokėti. Vyriausybė, turiu pasakyti, rugsėjo 10 d. pasitarime, kadangi yra kreiptasi į Vyriausybę dėl išvados, ji turėjo parengusi nutarimą nepritarti tokiam kolegos Mečislovo registruotam Sveikatos draudimo įstatymo projektui, bet Vyriausybė jį atidėjo dar papildyti argumentais. Aš matau oficialiai, ta prasme, dokumentą, kuriame taip yra parašyta, natūralu, kad dėl šito irgi reikės Vyriausybės išvados. Tai čia tiesiog sulauksime, tegu Vyriausybė sužiūri, sudėlioja. Jeigu reikia mokėti, tai tada tegu ir skiria papildomus asignavimus. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Iš valstybės biudžeto asignavimų PSDF biudžetui 2009 m. buvo 500 mln., 2010 m. – 400 mln., 2011 – 110 mln., 2013 m. – 21,5 mln. Iš valstybės biudžeto asignavimų PSDF biudžetui. Ir dabar mes dar turim pagal skaičiavimą atiduoti 14 mln. Na, tai gal iš viso išbraukite tą sveikatą iš visų biudžetų, iš visko, na, tegu gyvena žmonės kaip išeina. Aišku, reikia rasti kompromisą. Bet tiesiog reikia suvienodinti svarstymo stadijas, kad Vyriausybė ir komitetai rastų sutarimą. Pinigai vis tiek iš to paties krepšelio.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji kolege, aš esu priverstas paklausti jūsų taip, kaip dabar klausiu. Praėjusią kadenciją trejus metus tas klausimas buvo svarstomas. Ar jums žinoma tai? Buvo nagrinėjami variantai, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruotų Sveikatos apsaugos ministerija. Tada buvo pateikti skaičiavimai, kad toks administravimas Sveikatos apsaugos ministerijai kainuotų, atrodo, apie 112 mln. Lt. Tada buvo nuspręsta kaip kompromisą užkrauti šitą PSD administravimą „Sodrai“. Konstitucinio Teismo išaiškinimai ir Valstybės kontrolė aiškiai nurodė, kad iš pensininkų pinigų finansuoti bet kokių fondų administravimą yra draudžiama. Taip, kaupiamieji fondai dabar taip pat atskaitomi ir jie moka pinigus „Sodrai“.
Šita mano registruota pataisa buvo grynai techninio pobūdžio, nes trijuose įstatymuose buvo numatyta, kad iš PSD turi būti finansuojama PSD administravimas, tačiau ministerija pareiškė, kad dar viename įstatyme yra praeitos Vyriausybės praleistas vienas įstatymas. Tai aš ir pateikiau techninį klausimą prie keturių įstatymų dar vieną atitaisyti. Dabar gi jūs keliate kažkokių pažymų, kažkokio finansavimo klausimus, kurie neturi absoliučiai jokio ryšio su tuo klausimu. Tai mano klausimas: ar jums žinomi tie faktai, kuriuos aš dar kartą, ketvirtą kartą, jums dabar išdėsčiau?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Na, pasišnekėjom kaip aklas su kurčiu. Kaip jūs manęs paklausėte, taip aš jums ir atsakysiu. Jūs sumokėkite man, kad aš atsakyčiau, o aš sumokėsiu jums, kad jūs manęs vėl paklaustumėte. Aš manau, mes turime rasti kompromisą, abu komitetai ir ministerija.
PIRMININKĖ. Vargšas Lietuvos žmogus. Ačiū pranešėjai. Dabar po pateikimo 1 – už, 1 – prieš. Už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už. Pranešėja atsakė išsamiai. Du komitetai susitiks, išnagrinėsim tą klausimą, nes tai tikrai liečia žmonių likimus. Todėl po pateikimo pritarkim, o svarstysim ir žiūrėsim, kaip toliau elgsimės. Ačiū.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jau ne vieną kartą šis klausimas yra svarstytas visais lygiais, ir Vyriausybės, ir kitais lygiais. Ir Valstybės kontrolė yra ne kartą pareiškusi: sveikatos draudimo biudžetas susideda iš dviejų dalių, pusė jo yra… trečdalis iš „Sodros“, du trečdaliai iš pajamų mokesčio. Tai yra draudėjų pinigai, plius dar jiems duodama valstybinė dotacija visiem kitiem, taip pat ir administravimui. „Sodros“ dalis, kur ji yra, taip pat lygiai per gaires yra sutvarkyta. Administravimo kaštai ir visi kiti papildomi dengiami valstybės. Šita sistema yra sutvarkyta. Draudikų pinigai negali būti liečiami nei pagal draudimo principų apibrėžimą, nei jokiais kitais būdais. Tai yra draudėjų pinigai, pensininkų pinigai, motinų pinigai, bedarbių ir kitų, kuriais yra mokama. Jeigu valstybė nori sureguliuoti kaštus, tai yra leidžiama tiek pagal Sveikatos draudimo įstatymą, tiek pagal įstatymus, kuriuos reguliuoja „Sodra“, t. y. valstybė iš savo biudžeto reguliuoja kaštus. Taip, yra ir Valstybės kontrolės išvados.
Šito dalyko per ketverius metus Sveikatos ministerija niekaip negali suprasti, nes visą laiką kvestionavo, kad tai yra valstybinė… gyvena dar pagal valstybės sveikatos draudimą, nors jau seniai jie turi tuos pačius draudimo principus, kurių niekaip negali įsisavinti.
Gerbiamoji, jūs teikite Vyriausybei arba Seimo pataisą, kad administravimo kaštus dengia Vyriausybė, arba iš biudžeto dengiami šitie kaštai, bet ne iš pensininkų pinigų, nes tai iškraipo visą sistemą. Seimo priimti įstatymai ir mūsų gairės vienareikšmiškai apie tai kalba, ir ne pirmą kartą čia diskutuoti ir balsuoti. Aš siūlau nepritarti šitam projektui, kadangi tai daugelį mūsų nutarimų ir susitarimų jau sugriauna.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 60 Seimo narių. Už – 25, prieš – 6, susilaikė 29. Nepritarta po pateikimo. Ką siūlot, kolegos? Tobulinti ar grąžinti iniciatoriams tobulinti? Negirdžiu. (Balsai salėje) Tobulinti. Tai galim bendru sutarimu pritarti, kad grąžinam iniciatoriams tobulinti? Taigi įstatymo projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Repliką po balsavimo – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Vyko tikrai labai aštrios diskusijos, bet aš noriu pasakyti, kad buvo normaliai veikianti sistema, kai Mokesčių inspekcija administravo ir surinkdavo sveikatos draudimą. Nebūtų kilę šitų problemų, bet buvo priimta bendra nuostata, kad čia nėra mokestis, o čia, kaip ir gerbiamasis R. Dagys aiškino, veikia panašiai kaip ir „Sodros“ sistema. Taip, aš su tuo sutinku. Tokiu atveju Privalomojo sveikatos draudimo fondas pats ir turėtų surinkti ir administruoti. Tam turi visą sistemą ligonių kasų, kuri veikia. Ligonių kasos nėra pinigų pervedimas tik išmokoms skirstyti. Ji, kaip ir „Sodra“, turi veikti tuo pačiu principu – sukaupti pajamas, gauti iš valstybės dalį, kuri ateina, ir jas paskirstyti. Jeigu mes matome, kad tai yra fondas, tai fondas ir turi veikti taip, kaip jam priklauso veikti, o dabar čia yra iškreipta. Kuo čia dėta „Sodra“ ir sveikatos draudimas? Šiuo atveju kiekvienas fondas turi veikti pagal savo apimtį ir jokios problemos nebus.
PIRMININKĖ. Dėkui už pasisakymą.
Gerbiamieji kolegos, visus šios dienos darbotvarkės klausimus baigėme.
Seimo narių pareiškimų nėra, todėl siūlau registruotis. Baigiamoji registracija.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai.
Taigi 2013 m. rugsėjo 12 d. vakarinį plenarinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.