LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

III (RUDENS) SESIJOS

posėdžio NR. 75

STENOGRAMA

 

2013 m. rugsėjo 10 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GAPŠYS

 

 

 

PIRMININKAS (V. GEDVILAS). La­ba die­na, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­rė­čiau pa­pra­šy­ti, kad jūs už­im­tu­mėt sa­vo dar­bo vie­tas – lai­kas pra­dė­ti mū­sų pir­mą­jį ple­na­ri­nį po­sė­dį. Aš su­pran­tu, vie­ni ki­tų pa­si­il­got, se­niai ma­tėt vie­ni ki­tus, dėl to toks šur­mu­lys sa­lė­je, bet mums rei­kia pra­dė­ti pir­mą­jį ru­dens se­si­jos po­sė­dį. Ger­bia­mie­ji mi­nist­rai, pra­šom už­im­ti sa­vo vie­tas.

Dar kar­tą la­ba die­na, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai ir sve­čiai. Pra­de­da­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo III (ru­dens) se­si­jos pir­mą­jį po­sė­dį. (Gon­gas)

 

Gie­da­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės him­nas

 

10.04 val.

Pa­lai­min­to­jo Po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II ap­si­lan­ky­mo Lie­tu­vo­je dvi­de­šimt­me­čio pa­mi­nė­ji­mas

 

PIRMININKAS. Šian­dien mi­nė­si­me Pa­lai­min­to­jo Po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II ap­si­lan­ky­mo Lie­tu­vo­je dvi­de­šimt­me­tį.

Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Pre­zi­den­te Val­dai Adam­kau, Apaš­ta­li­nis nun­ci­jau, ar­ki­vys­ku­pe Lui­gi Bo­naz­zi, Lie­tu­vos baž­ny­čių hie­rar­chai ir at­sto­vai, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, esa­mi ir bu­vę Vy­riau­sy­bės va­do­vai ir na­riai, ko­le­gos par­la­men­ta­rai, po­nios ir po­nai, ly­giai prieš 20 me­tų Lie­tu­vo­je su­lau­kė­me iš­ki­lios ir di­džios as­me­ny­bės – Jo Šven­te­ny­bės Po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II. Bu­vo 1993-ie­ji. Lie­tu­va vos prieš dve­jus me­tus at­ga­vo ne­pri­klau­so­my­bę, su­mo­kė­ju­si už ją lais­vės ko­vo­to­jų krau­ju. Iš Lie­tu­vos, li­kus tik ke­lioms die­noms iki Jo Šven­te­ny­bės vi­zi­to, vi­sam lai­kui iš­vy­ko pas­ku­ti­nis Ru­si­jos ar­mi­jos da­li­nys.

Lie­tu­va žen­gė pir­muo­sius vals­ty­bin­gu­mo žings­nius. Lė­tai, ta­čiau už­tik­rin­tai. Vis­gi me­tas bu­­vo sun­kus tiek vals­ty­bei, tiek ir žmo­nėms. Šio­je sa­lė­je ma­tau daug to me­to liu­di­nin­kų, ku­rie tu­rė­tų tai pri­si­min­ti.

Tad Po­pie­žiaus ap­si­lan­ky­mas bū­tent tais ne­leng­vais 1993-iai­siais bu­vo be ga­lo svar­bus ir rei­kš­min­gas ne tik ti­kin­čių­jų ben­druo­me­nei – vi­sai ša­liai. Juo la­biau kad Jo­nas Pau­lius II vi­suo­met pa­lai­kė Lie­tu­vą: mū­sų pa­stan­gas sie­kiant lais­vės, no­rą nu­si­kra­ty­ti so­vie­tų oku­pa­ci­jos jun­go, iš­si­va­duo­ti nuo nuo­sek­liai vyk­dy­to ti­kin­čių­jų per­se­kio­ji­mo ir gniuž­dy­mo. Šven­ta­sis Tė­vas vi­suo­met rei­š­kė so­li­da­ru­mą su „Ty­lin­či­ą­ja Baž­ny­čia“ kraš­tuo­se, kur ti­kė­ji­mas bu­vo var­žo­mas – ką pa­ty­rė­me ir mes čia, Lie­tu­vo­je.

Ne­nuos­ta­bu, kad Jo Šven­te­ny­bę vi­sur ly­dė­jo di­džiu­lės mi­nios, pas­ku­ti­nį kar­tą re­gė­tos ne­bent tik Są­jū­džio mi­tin­guo­se. Žmo­nės rin­ko­si tam, kad bent akies kraš­te­liu pa­ma­ty­tų Po­pie­žių, kad pa­si­mels­tų kar­tu su Juo, kad pa­bū­tų ten, kur ir Jis, kad pa­jus­tų nuo Jo sklin­dan­čią ši­lu­mą ir gė­rį, kad su­ger­tų Jo tei­kia­mą ra­my­bę.

Ta anuo­me­ti­nė dva­sia, ta eu­fo­ri­ja, man re­gis, mu­my­se yra iki šiol. Gal kiek iš­blu­kin­ta me­tų ir įvy­kių gau­sos, ta­čiau gy­va ir ne­ma­ri. Var­gu ar ku­rio nors ki­to žmo­gaus ap­si­lan­ky­mas Lie­tu­vo­je su­tei­kė dau­giau švie­sos ir pa­lai­mos nei Jo Šven­te­ny­bės vieš­na­gė.

Mums la­bai svar­bu, kad apaš­ta­liš­ko­sios ke­lio­nės me­tu Šven­ta­sis Tė­vas sa­vo svei­ki­ni­mo žo­džius, ho­mi­li­jas ir kal­bas sa­kė dau­giau­sia lie­tu­viš­kai. Juk per anks­tes­nius pen­kis de­šimt­me­čius mums vi­sais bū­dais bu­vo bru­ka­ma sve­ti­ma kal­ba, gim­tą­ją sten­gian­tis ig­no­ruo­ti ir eli­mi­nuo­ti, su­teik­ti jai ant­ra­rū­šės ar dar men­kes­nį sta­tu­są.

Pa­ga­liau Lie­tu­vo­je nu­skam­bė­jęs Jo Šven­te­ny­bės pa­reiš­ki­mas, jog „pa­ty­ru­si dau­gy­bę pra­ėju­sių me­tų su­krė­ti­mų, Lie­tu­va tam­pa vals­ty­be – sim­bo­liu, ku­ris ra­gi­na de­ry­bų ke­liu ieš­ko­ti iš­ei­ties iš vi­sų že­my­ną dras­kan­čių kon­flik­tų“, tai – ne kas ki­ta, o mū­sų vi­sų pa­stan­gų įver­ti­ni­mas. Pa­ti­ki­ni­mas, jog ei­na­me tei­sin­gu ke­liu, jog esa­me pa­vyz­dys ki­tiems. Žo­džiai, ku­rių mums la­bai rei­kė­jo tais jau mi­nė­tais 1993-iai­siais. Žo­džiai iš Po­pie­žiaus lū­pų ap­skrie­jo vi­są pa­sau­lį dar kar­tą su­stip­rin­da­mi ir įpras­min­da­mi mū­sų veiks­mus, mū­sų sie­kius, mū­sų pa­si­ry­ži­mą gy­ven­ti taip, kaip no­ri­me pa­tys.

„Ne­bi­jo­ki­te“, – ne kar­tą ir ne du mums vi­siems taip pat sa­kė Jo Šven­te­ny­bė. To Lie­tu­vai rei­kė­jo prieš 20 me­tų – to rei­kia ir šian­dien. At­min­da­mi Jo­no Pau­liaus II pa­ra­gi­ni­mą, ne­bi­jo­ki­me ei­ti į prie­kį kur­da­mi drą­sią, ver­žlią, mo­der­nią ir ta­pa­tu­mą iš­sau­go­ju­sią Lie­tu­vą.

Sei­mo po­sė­džių sa­lės ek­ra­ne de­monst­ruo­jami Jo­no Pau­liaus II ap­si­lan­ky­mo Lie­tu­vo­je vaiz­do įra­šai

 

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar į tri­bū­ną kvie­čiu Apaš­ta­li­nį nun­ci­jų ar­ki­vys­ku­pą Lui­gi Bo­naz­zi ir ku­ni­gą Kęs­tu­tį Smil­ge­vi­čių.

L. BONAZZI. (Kalba anglų kalba)

K. SMILGEVIČIUS. Tė­vas Kęs­tu­tis pa­de­da nun­ci­jui per­duo­ti jums jo žo­džius, sa­ko Jo Eks­ce­len­ci­ja.

L. BONAZZI. Gar­bin­gie­ji Sei­mo na­riai, man di­de­lė gar­bė bū­ti su ju­mis šian­dien, kai mi­ni­me pa­lai­min­to­jo Jo­no Pau­liaus II ap­si­lan­ky­mo Lie­tu­vo­je 20-ąsias me­ti­nes. Ačiū, kad ma­ne pa­kvie­tė­te.

Leis­ki­te man pra­dė­ti apie gy­ve­ni­mą. Po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II mė­go kal­bė­ti apie es­mi­nę žmo­giš­ką­ją pa­tir­tį – mir­tį, ku­ri yra per­ėji­mas iš gy­ve­ni­mo į gy­ve­ni­mą. Jo­nas Pau­lius II yra gy­vas. Jis gy­ve­na Die­ve, to­dėl yra čia, su mu­mis, ir to­liau rū­pi­na­si mu­mis, mū­sų dar­bais. O jums jis pa­de­da jū­sų ypa­tin­go­je mi­si­jo­je.

Šio­je trum­po­je kal­bo­je no­rė­čiau su­telk­ti dė­me­sį į gar­siuo­sius Po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II žo­džius: „Ne­bi­jo­ki­te! At­ver­ki­te du­ris Kris­tui!“

K. SMILGEVIČIUS. Pri­si­min­ki­me, su ko­kia drą­sa šie žo­džiai bu­vo iš­tar­ti pir­mą kar­tą bai­mės pri­slėg­to pa­sau­lio aki­vaiz­do­je 1978 m. spa­lio mėne­sį.

Ir pa­gal­vo­ki­me, ko­kią reikš­mę šie žo­džiai turė­jo, kai Po­pie­žius iš­ta­rė juos čia, Vil­niu­je, 1993 m.: „Ne­bi­jo­ki­te! Pla­čiai at­ver­ki­te du­ris Kris­tui!“ Tai bu­vo jau ki­ti lai­kai: il­gi prie­spau­dos ir kan­ki­nys­tės me­tai jau bu­vo už­lei­dę vie­tą at­gau­tai ne­pri­klau­so­my­bei, o kar­tu su ja – lais­vės, ge­ro­vės, tvir­tos tai­kos pa­ža­dui.

L. BONAZZI. Šian­dien tu­ri­me nuo­lan­kiai pa­klaus­ti sa­vęs: ar šis pa­ža­das iš­si­pil­dė per tuos du de­šimt­me­čius? At­sa­ky­mas čia, Lie­tu­vo­je, kaip ir dau­ge­ly­je ki­tų pa­sau­lio kraš­tų, ge­riau­siu at­ve­ju yra „dar ne“.

K. SMILGEVIČIUS. Kaip vis­kas pa­si­kei­tė per dvi­de­šimt me­tų! Pa­si­kei­tė tiek, kad šian­dien mū­sų su­dė­tin­ga­me, nuo­lat sku­ban­čia­me, glo­ba­li­zuo­ta­me pa­sau­ly­je drą­sūs Po­pie­žiaus žo­džiai nu­skam­bė­tų kaip pri­mi­ty­vūs, pa­se­nę, pri­tai­ky­ti ki­tiems lai­kams. Sa­ko­ma, kad šian­dien pa­sau­lis yra pa­si­kei­tęs, ki­toks: pri­klau­san­tis nuo ap­lin­ky­bių, nuo­lat be­si­kei­čian­tis, re­lia­ty­vus. Bent taip at­ro­do.

Iš tik­rų­jų iš­šū­kiai, su ku­riais su­si­du­ria­me šian­dien, nė­ra 1993 me­tų ir tuo la­biau 1978 me­tų iš­šū­kiai. Ir mes tik­rai ne­ga­li­me ženg­ti į at­ei­tį tik su gra­žiais pra­ei­ties per­ga­lių pri­si­mi­ni­mais.

L. BONAZZI. Vis dėl­to drįs­tu jums su tvir­tu įsi­ti­ki­ni­mu pa­sa­ky­ti, kad Po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II žo­džiai „Ne­bi­jo­ki­te! Pla­čiai at­ver­ki­te du­ris Kris­tui!“ nė­ra pra­ei­ties žo­džiai, jie ga­lio­ja vi­sais lai­kais.

Sa­vo vi­zi­to me­tu 1993 m. Po­pie­žius pa­skel­bė apie pa­vo­jų, ky­lan­tį iš „skep­ti­ciz­mo“ ir, kaip jis pa­va­di­no, „pa­vo­jin­go prag­ma­tiz­mo“ pa­gun­dos.

K. SMILGEVIČIUS. Jau ta­da Po­pie­žius su­pra­to tai, ko mes ne­tu­rė­tu­me pa­mirš­ti da­bar: kad lais­vė, at­skir­ta nuo tie­sos, la­bai grei­tai nu­ve­da į lais­vės prie­šin­gy­bę, kad „lais­vė, ku­ri nu­trau­kia ry­šį su tie­sa, ve­da į sa­vi­va­lę ir ga­liau­siai pa­si­duo­da pa­čioms že­miau­sioms aist­roms, pri­ei­da­ma iki sa­vęs su­nai­ki­ni­mo.“ Jo­nas Pau­lius II ži­no­jo, kad lais­vė, at­sie­ta nuo tie­sos apie žmo­gų, iš tik­rų­jų nė­ra lais­vė.

L. BONAZZI. To­dėl leis­ki­te man nuo­lan­kiai pa­sa­ky­ti jums – ku­rie, pa­si­rink­da­mi at­si­dė­ti „sun­kiam, bet kar­tu la­bai kil­niam“ po­li­ti­kos me­nui, kar­tu ga­vo­te di­de­lę at­sa­ko­my­bę rū­pin­tis ben­dra pi­lie­čių ge­ro­ve – leis­ki­te pa­sa­ky­ti, jog nė­ra kil­nes­nės veik­los, kaip tap­ti be­bai­miais tie­sos tar­nais.

Tie­sos. Ko­kios tie­sos? Tos tie­sos, ku­rios var­dą ir vei­dą Jė­zus Kris­tus pa­ro­dė mums, pa­sa­ky­da­mas apie sa­ve: „Žmo­gaus Sū­nus at­ėjo ne kad jam tar­nau­tų, bet pats tar­nau­ti ir sa­vo gy­vy­bės ati­duo­ti kaip iš­pir­kos už dau­ge­lį.“

K. SMILGEVIČIUS. Štai to­ji tie­sa: tai mei­lė, tar­nau­jan­ti ne­lie­čia­mam kiek­vie­no žmo­gaus, ku­rį Žmo­gaus Sū­nus pa­mi­lo ir ku­riam tar­na­vo iki gy­vy­bės ati­da­vi­mo, oru­mui. Die­vas yra Mei­lė, Die­vo val­džia yra Mei­lė. Ši Mei­lė yra iš­lie­ta mū­sų šir­dy­se, įga­lin­da­ma mus val­dy­mo pa­rei­gą at­lik­ti ne kaip vieš­pa­ta­vi­mą, bet kaip tar­nau­jan­čią mei­lę.

Tai ir reiš­kia at­ver­ti du­ris Kris­tui: tar­nau­ti, at­ver­ti du­ris Kris­tui, ku­ris tar­nau­ja, ir tap­ti kar­tu su juo „mi­nist­rais“, o tai reiš­kia – tar­nais. To­dėl jums, po­li­ti­kams, skir­ta­me do­ku­men­te Jo­nas Pau­lius II yra pa­ra­šęs: „Po­li­ti­nę val­džią rei­kia grįs­ti tar­na­vi­mo dva­sia, nes tik pas­ta­ro­ji, su­jung­ta su bū­ti­na kom­pe­ten­ci­ja ir veiks­min­gu­mu, pa­da­ro po­li­ti­kų veiks­mus skaid­rius, ati­tin­kan­čius tei­sė­tus liau­dies rei­ka­la­vi­mus. Tai ska­ti­na at­vi­rai ko­vo­ti ir ryž­tin­gai nu­ga­lė­ti to­kias pa­gun­das, kaip ne­są­ži­nin­gu­mas, me­la­vi­mas, ne­di­de­lės gru­pės tur­tė­ji­mas ar ša­li­nin­kų įgi­ji­mas vi­suo­me­nės tur­to są­skai­ta, dvi­pras­miš­kų ar­ba ne­leis­ti­nų prie­mo­nių var­to­ji­mas sie­kiant bet ko­kia kai­na įgy­ti, iš­lai­ky­ti ar su­stip­rin­ti val­džią.“

L. BONAZZI. Vi­sa tai rei­ka­lau­ja tvir­tu­mo, ku­ris la­bai svar­bus ku­riant lais­vą vi­suo­me­nę. Rei­ka­lau­ja vi­di­nės jė­gos ir drą­sos. Di­de­lės drą­sos: drą­sos at­si­lai­ky­ti prieš spau­di­mą, kai ne­ger­bia­ma jū­sų kul­tū­ri­nė ir re­li­gi­nė pra­ei­tis, ne­ger­bia­ma jū­sų tau­ti­nė ta­pa­ty­bė.

K. SMILGEVIČIUS. Ta­čiau pa­sau­ly­je, kur tiek daug abe­jo­nių, mes ga­li­me tu­rė­ti pa­si­ti­kė­ji­mą, rem­da­mie­si pa­ties Kris­taus, ku­ris apie sa­ve yra pa­sa­kęs: „Aš esu Ke­lias, Tie­sa ir Gy­ve­ni­mas“, pa­ža­du, kad tie­sa, o ne kas ki­ta, pa­da­rys mus lais­vus.

L. BONAZZI. Ne­bi­jo­ki­te! At­ver­ki­te du­ris tie­sai, tar­nau­jan­čiai mei­lei. Tai bu­vo di­džio­ji Po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II vil­tis Lie­tu­vai. Tai bu­vo di­džio­ji jo vil­tis vi­sam pa­sau­liui. Te­bū­na tai ir mums vi­siems di­džio­ji vil­tis ir įkvė­pi­mo šal­ti­nis.

Te­gul Pa­lai­min­ta­sis Jo­nas Pau­lius II pa­lai­mi­na jus, te­pa­lai­mi­na šį par­la­men­tą ir kiek­vie­ną iš jū­sų. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Apaš­ta­li­niam nun­ci­jui ar­ki­vys­ku­pui L. Bo­na­zzi’ui ir ku­ni­gui K. Smil­ge­vi­čiui.

Pa­si­da­lin­ti min­ti­mis kvie­čiu Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją J. Nar­ke­vi­čių.

J. NARKEVIČ (LLRAF*). Vi­si di­džiai ger­bia­mie­ji su­si­rin­ku­sie­ji!

Jo­nas Pau­lius II pir­mą kar­tą at­vyks­ta į bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos te­ri­to­ri­ją, į apaš­ta­li­nę ke­lio­nę po Bal­ti­jos ša­lis, ir pir­mą kar­tą ap­lan­ko Lie­tu­vą, ku­rią jis my­lė­jo, už ku­rią nuo­lat mel­dė­si, apie ku­rią nuo­lat kal­bė­jo ir ku­rią sva­jo­jo ap­lan­ky­ti. Vi­sas pa­sau­lis ta­po taip lauk­to įvy­kio liu­dy­to­jais, šio is­to­ri­nio šven­to­jo Pet­ro įpė­di­nio su­si­ti­ki­mo su tau­ta, ku­ri po il­gų lais­vės ap­ri­bo­ji­mų me­tų, o ypač ti­kė­ji­mo su­var­žy­mo me­tų, ir tra­giš­kų tau­tos įvy­kių pa­ga­liau gy­vai ga­lė­jo iš­girs­ti Po­pie­žiaus evan­ge­li­nę ži­nią „Ra­my­bė Jums“.

Iki at­vyks­tant į Lie­tu­vą Po­pie­žius jau bu­vo pa­sau­ly­je pri­pa­žin­tas au­to­ri­te­tas. Vien tai, kad Jo­nas Pau­lius II bu­vo pir­ma­sis per 445 me­tus iš­rink­tas Po­pie­žius ne ita­las ir dar iš ša­lies, pri­klau­sian­čios so­vie­ti­nei sis­te­mai, pa­trau­kė pa­sau­lio dė­me­sį. Tai as­muo, gar­siai pra­bi­lęs apie tai­ką, ti­kė­ji­mo lais­vę, dva­si­nius, so­cia­li­nius ir po­li­ti­nius žmo­ni­jos pri­ori­te­tus. Bū­da­mas pui­kus dva­si­nis te­olo­gas, fi­lo­so­fas, kal­ban­tis įvai­rio­mis pa­sau­lio kal­bo­mis, Jo­nas Pau­lius II ga­lė­jo tie­siai kal­bė­ti į žmo­nių šir­dis su­pran­ta­ma kal­ba kiek­vie­nai tau­tai. Tai bu­vo pir­ma­sis Po­pie­žius, ku­ris net ži­niask­lai­dai per­da­vė šir­dies kal­bą, o ji tai pa­skel­bė vi­sam pa­sau­liui. Kal­bė­da­mas žmo­nių šir­dies kal­ba, sa­vo ke­lio­nė­se pa­ro­dė Ka­ta­li­kų Baž­ny­čią kaip nau­jai re­gi­mą, jau­čia­mą, gir­di­mą, su­pran­ta­mą, to­dėl ne­nuos­ta­bu, kad pon­ti­fi­kas da­rė mil­ži­niš­ką po­vei­kį pa­sau­liui už Va­ti­ka­no sie­nų, kei­tė jo dva­si­nį, mo­ra­li­nį ir ga­liau­siai po­li­ti­nį vei­dą.

Vi­si ži­no­me, kad pon­ti­fi­ko tar­nys­tė tu­rė­jo la­bai reikš­min­gą po­vei­kį ko­mu­nis­ti­nio re­ži­mo žlu­gi­mui ir „ge­le­ži­nės už­dan­gos“ su­grio­vi­mui. Po­pie­žius vie­šai me­tė iš­šū­kius pa­sau­lio to­ta­li­ta­ri­nėms val­džioms, rei­ka­lau­da­mas re­li­gi­nės lais­vės, so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo. Drą­si­no ir su­tel­kė per­se­kio­ja­mus krikš­čio­nis, taip iš­tirp­dy­da­mas to­ta­li­ta­ri­nių val­džių va­do­va­vi­mo lai­ką.

Tuo­me­ti­nė­je at­kur­to­je jau­no­je Lie­tu­vos vals­ty­bė­je, ku­rio­je nuo am­žių su­si­py­nė įvai­rių tau­tų is­to­ri­ja ir kal­bos, pri­pa­žin­ki­me, kad ne vi­sa­da su­ge­bė­jo­me vie­ni ki­tus iš­girs­ti ir su­pras­ti, gal to­dėl Jo­nas Pau­lius II, įžval­gu­mo dva­sios ve­da­mas, kvie­tė mū­sų tau­tą ei­ti vie­ny­bės ke­liu. Tuo me­tu bū­da­mas Vil­niaus Šv. Dva­sios baž­ny­čio­je, iš­gir­dau to­kius Po­pie­žiaus žo­džius: „Ry­to­jaus Lie­tu­va ir Len­ki­ja har­mo­nin­gai augs, jei jūs, kaip Baž­ny­čios vai­kai, as­me­ni­nia­me ir vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me sem­si­tės švie­sos ir iš­min­ties iš Evan­ge­li­jos: jei vi­suo­met ryž­tin­gai ir tvir­tai sek­si­te Kris­tu­mi, ku­ris, Jo žo­džiais ta­riant, yra ,,ke­lias, tie­sa ir gy­ve­ni­mas“. Tai­gi, ver­tin­da­mas is­to­ri­nę tau­tų są­sa­ją, o ypač krikš­čio­niš­kų ver­ty­bių vie­ny­bę, sie­kiant tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mo, ra­gi­no sem­tis iš­min­ties iš Evan­ge­li­jos, ei­nant Kris­taus mei­lės ke­liu.

Šių me­tų ge­gu­žės mėn. Kau­ne vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je, skir­to­je Kau­no ar­ki­ka­ted­ros 600 me­tų ju­bi­lie­jui pa­mi­nė­ti, Po­pie­žiaus ypa­tin­ga­sis pa­siun­ti­nys – Kro­ku­vos ar­ki­vys­ku­pas kar­di­no­las Sta­nisławas Dzi­wis­zas – sa­vo pra­ne­ši­me at­krei­pė dė­me­sį, kad Jo­nas Pau­lius II la­bai lau­kė vi­zi­to į Lie­tu­vą: „Jis la­bai uo­liai ruo­šė­si jam, mo­kė­si lie­tu­vių kal­bos ir su jau­du­liu pa­bu­čia­vo Lie­tu­vos že­mę. Sa­vo kal­bo­se jis nu­švie­tė sun­kią lie­tu­vių tau­tos ir Baž­ny­čios pa­tir­tį, drau­ge nu­ro­dy­da­mas veik­los sri­tis, kad bū­tų at­sta­ty­ta, at­kur­ta tai, ką su­nai­ki­no to­ta­li­ta­ri­nė sis­te­ma, ir drau­ge bū­tų at­si­liep­ta į nau­jus iš­šū­kius.“ To­kia ben­drų mū­sų tau­tų is­to­ri­ja at­spin­di, kad bū­tent Lie­tu­vai pon­ti­fi­kas jau­tė ir sky­rė ypa­tin­gą dė­me­sį: „Kai bu­vau iš­rink­tas į apaš­ta­lo Pet­ro sos­tą, nu­sku­bė­jau į Gai­les­tin­gu­mo Mo­ti­nos lie­tu­vių kop­ly­čią Va­ti­ka­no ba­zi­li­kos po­že­my­je. Ten prie Mer­ge­lės Ma­ri­jos ko­jų mel­džiau­si už jus vi­sus.“ Iš tik­rų­jų Lie­tu­vos žmo­nės, dar prieš pon­ti­fi­kui at­vyks­tant į Lie­tu­vą, jau­tė nuo­la­ti­nį Po­pie­žiaus pa­lai­ky­mą, so­li­da­ru­mą, mal­dą ir pri­mi­ni­mą pa­sau­lio ga­lin­gie­siems apie oku­puo­tas Bal­ti­jos ša­lis.

Inau­gu­ra­ci­jos me­tu jis pa­svei­ki­no su­si­rin­ku­sius bro­lius ir se­se­ris lie­tu­viš­kai ir daž­nai per sa­vo pon­ti­fi­ka­tą pra­bil­da­vo lie­tu­viš­kai. La­bai svar­būs Lie­tu­vai bu­vo de­vy­ne­ri me­tai iki su­si­ti­ki­mo Vil­niu­je: 1984 m. ko­vo 4 d. Ro­mo­je pa­lai­min­to­jo Po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II ini­cia­ty­va bu­vo su­reng­tas iš­kil­min­gas mi­nė­ji­mas šv. Ka­zi­mie­ro mir­ties 500-ųjų me­ti­nių su­kak­ties pro­ga ir po tre­jų me­tų, 1987 m., Lie­tu­vos krikš­to 600-me­čio ju­bi­lie­jaus iš­kil­mės Ro­mo­je, ku­rių me­tu Po­pie­žius pa­skel­bė pa­lai­min­tuo­ju ar­ki­vys­ku­pą Jur­gį Ma­tu­lai­tį.

Dar 1991 m. Po­pie­žius Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je įkū­rė Vil­niaus ir Kau­no ar­ki­vys­ku­pi­jas, šiek tiek anks­čiau vys­ku­pą Vin­cen­tą Slad­ke­vi­čių sky­rė kar­di­no­lu ir Kau­no ar­ki­vys­ku­pu, po ku­rio lai­ko tuo­me­ti­nį apaš­ta­li­nį nun­ci­jų Olan­di­jo­je ar­ki­vys­ku­pą Aud­rį Juo­zą Bač­kį – Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pu met­ro­po­li­tu, ku­ris 1992–1993 m. bu­vo Po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II apaš­ta­li­nės ke­lio­nės Lie­tu­vo­je pa­si­ren­gi­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku. Vė­liau ar­ki­vys­ku­pas A. J. Bač­kis pri­si­mi­nė: „Jis la­bai lau­kė tos ke­lio­nės. Tai bu­vo jo šir­dies troš­ki­mas. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kaip bu­vo prie Auš­ros Var­tų, iš­ei­da­mas man pa­sa­kė: „73 me­tus lau­kiau, kol ga­lė­siu čia at­ei­ti.“ Tai bu­vo jo troš­ki­mas ap­lan­ky­ti Lie­tu­vą mal­din­go­je ke­lio­nė­je. Jis at­ėjo mums at­neš­ti, kaip Jis sa­kė, ra­my­bę, Kris­taus ra­my­bę.“

Ne­abe­jo­ti­na, kad pa­lai­min­to­jo Po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II at­vy­ki­mas į Lie­tu­vą jau sa­vai­me bu­vo ir yra itin svar­bus ša­liai įvy­kis. Jis – pir­ma­sis Po­pie­žius, at­vy­kęs į jau­ną, be­si­for­muo­jan­čią vals­ty­bę, vien jau sa­vo bu­vi­mu pa­lai­kan­tis ša­lies ne­pri­klau­so­my­bę, bet dar svar­biau, kad Po­pie­žius at­vy­ko į Lie­tu­vą liu­dy­ti ti­kė­ji­mo eg­zis­ta­vi­mą, ti­kė­ji­mą sim­bo­li­zuo­jan­tį Lie­tu­vos dva­si­nį at­gi­mi­mą. Ge­rai iš­ma­nan­tis so­cia­lis­ti­nę sis­te­mą ir jos nei­gia­mą įta­ką te­olo­gi­nei do­ro­vi­nei min­čiai, Jo­nas Pau­lius II ap­ta­rė grės­mes, ty­kan­čias per­ėji­mo nuo as­mens, vi­suo­me­nės lais­vę ir oru­mą nie­ki­nan­čios sis­te­mos prie de­mo­kra­tinės tei­si­nės vals­ty­bės kū­ri­mo. „De­mo­kra­tinėms san­tvar­koms gre­sian­tis pa­vo­jus – tap­ti tam tik­ra sis­te­ma tai­syk­lių, ne­pa­kan­ka­mai įsi­šak­ni­ju­sių ver­ty­bė­se, ku­rių ne­ga­li­ma at­si­sa­ky­ti, jos įdieg­tos į pa­čią žmo­gaus es­mę…“

Su­si­ti­kęs su kul­tū­ros ir moks­lo at­sto­vais Vil­niaus uni­ver­si­te­to Šv. Jo­nų baž­ny­čio­je Po­pie­žius kal­bė­jo apie ver­ty­bi­nio mąs­ty­mo są­sa­ją ir pa­ra­gi­no puo­se­lė­ti mąs­ty­mo eti­ką: „…puo­se­lė­ti mąs­ty­mo eti­ką, ku­ri ieš­ko ne vien lo­gi­nio tiks­lu­mo, bet pro­to veik­lai, su­ku­ria dva­si­nį kli­ma­tą, pa­si­žy­min­tį nuo­lan­ku­mu, nuo­šir­du­mu, drą­sa, gar­bin­gu­mu, pa­si­ti­kė­ji­mu, ati­du­mu ki­tiems, at­vi­ru­mu Pa­slap­čiai.“ Kiek to­liau Po­pie­žius pa­ra­gi­no: „Da­bar­ties įvy­kiai ver­čia mus tei­sė­tai gal­vo­ti, jog gy­ve­na­me epo­chi­nę pa­sau­lio is­to­ri­jos lū­žio aki­mir­ką. Šia­me sun­kia­me ke­ly­je į at­ei­tį, ku­rios šian­dien nie­kas ne­ga­li nu­spė­ti ar nu­brėž­ti jos ri­bų, tik­rai le­mia­mą reikš­mę tu­ri in­te­lek­tu­a­lų vaid­muo. Jį rei­kia iš nau­jo pa­brėž­ti, ypač da­bar, kai žlu­gu­sios ide­o­lo­gi­jos su­grio­vė pa­si­ti­kė­ji­mą, o fi­lo­so­fi­nė min­tis, ko ge­ro, pa­kry­pu­si į skep­ti­ciz­mą ir pa­vo­jin­gą prag­ma­tiz­mą. (…) At­nau­jin­tas Baž­ny­čios ry­šys su kul­tū­ros pa­sau­liu, kur bū­tų at­si­žvelg­ta į skir­tu­mus ir tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mą, re­gis, yra bū­ti­nas ir sku­bus. Šis ben­dra­dar­bia­vi­mas pa­dė­tų su­vok­ti to­kią pai­nią mū­sų da­bar­tį ir nu­ma­ty­ti rei­kia­mą kryp­tį at­ei­čiai.“ Jis kal­bė­jo: ,,Jūs, kul­tū­ros ir moks­lo žmo­nės, la­biau nei ki­ti esa­te at­sa­kin­gi, kad pro­tui ne­bū­tų už­tve­ria­mas ke­lias, ve­dąs link pa­slap­ties. Ši jū­sų pa­rei­ga ky­la ne iš ša­lies, tar­si pa­ža­bo­jan­ti moks­li­nį ty­ri­nė­ji­mą ir ap­ri­bo­jan­ti lais­vę. Iš tik­rų­jų ji at­si­ran­da iš nuo­sek­lios, lo­giš­kos mąs­ty­se­nos.“

Ko­mu­nis­ti­nė­se vals­ty­bė­se vy­ra­vo ten­den­ci­ja, kad ti­kin­tis žmo­gus yra ne­va tam­sus, ne­iš­si­la­vi­nęs, ne­ga­lin­tis rei­kia­mai in­ter­pre­tuo­ti jo su­pan­čio pa­sau­lio. Ne­va tik ate­is­tas ga­lė­jo, rem­da­ma­sis mo­ks­lu, įžvelg­ti ir su­vok­ti tik­ro­vę. Po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II iš vie­nos pu­sės bu­vo nuo­lan­kus ir ti­kin­tis pi­lig­ri­mas, mal­di­nin­kas, o iš ki­tos – eru­di­tas, fi­lo­so­fas, pa­sau­li­nio ly­gio mąs­ty­to­jas, pri­pa­žin­tas moks­lo au­to­ri­te­tas. Jo­nas Pau­lius II, ge­bė­da­mas ,,su­tai­ky­ti“ ti­kė­ji­mą ir moks­lą, nuo­šir­džia mal­da įro­dė, kad iš­si­la­vi­ni­mas ir ti­kė­ji­mas yra vie­nin­gi. „Žmo­gus, pa­sak Po­pie­žiaus, įgau­na tik­rą­sias ži­nias ir su­tvir­ti­na gy­ve­ni­mo pa­grin­dą tik rem­da­ma­sis ti­kė­ji­mu.“

Jo­nas Pau­lius II pa­ti­kė­jo Lie­tu­vos žmo­nėms ypa­tin­gą mi­si­ją. Įver­ti­nęs mū­sų pro­tė­vių did­vy­riš­ku­mą, pa­si­au­ko­ji­mą ir iš­ti­ki­my­bę dva­si­nėms ver­ty­bėms, ku­rių dė­ka pa­vyk­da­vo iš­ken­tė­ti vi­sas ne­gan­das ir iš­ban­dy­mus, pa­kvie­tė mus bū­ti lais­viems sa­vo dva­sia ir ja aug­ti. Po­pie­žius lin­kė­jo: „Kaip tik da­bar la­biau­siai rei­kia di­džia­dvasiš­ku­mo. Rei­kia dva­siš­kai at­gim­ti.“ Bū­tent tas dva­si­nis at­gi­mi­mas, tu­rin­tis Kris­taus ke­lio kryp­tį, tu­rė­jo ap­sau­go­ti mus ir mū­sų vai­kus nuo ty­kan­čių at­ei­ties ver­ty­bių nei­gia­mų iš­krai­py­mų. Pa­sak Po­pie­žiaus, „jau­ni­mo bu­vi­mas kar­tu su ti­kė­ji­mu yra dva­siš­kai lais­vos tau­tos vi­zi­jos pa­ma­tas“. Ei­ti tuo ke­liu nė­ra leng­va, ypač ta­da, kai at­si­da­ro ga­li­my­bės be­ver­tėms pa­sau­lie­tiš­koms, nau­jo­viš­kai ma­din­goms, ta­čiau ydin­goms įta­koms. Kaip tik ta­da, stip­ri­nant mo­ra­li­nį at­spa­ru­mą ver­ta ir rei­kia pri­si­min­ti Jo­no Pau­liaus II pa­mąs­ty­mus.

Šian­die­ni­nė­je Lie­tu­vo­je at­ran­da­me dau­gy­bę žen­klų, liu­di­jan­čių pa­lai­min­to­jo Po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II apaš­ta­li­nę ke­lio­nę Lie­tu­vo­je: įvai­rūs lei­di­niai, pa­min­kli­niai įra­šai, Jo­no Pau­liaus II mo­kyk­los, gat­vės, aikš­tės, Lie­tu­vos vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jos, skir­tos Jo­no Pau­liaus II pi­lig­ri­mi­nio ke­lio at­mi­ni­mui.

Štai ko­kia įdo­mi is­to­ri­nė se­ka ir su­ta­pi­mai: a) pir­ma­sis ka­rū­nuo­tas Ma­ri­jos pa­veiks­las is­to­ri­nė­je Lie­tu­vo­je, do­va­no­tas Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čio Vy­tau­to Di­džio­jo, yra Tra­kų Ma­ri­ja – Lie­tu­vos Glo­bė­ja, 1718 m. rug­sė­jo 4-oji; b) 1993 m. rug­sė­jo 4-oji – Jo­nas Pau­lius II at­vyks­ta į Lie­tu­vą; c) 2010 m. rug­sė­jo 4-ąją da­bar­ti­nis Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pas met­ro­po­li­tas Gin­ta­ras Gru­šas, Po­pie­žiaus ke­lio­nės į Lie­tu­vą vie­nas iš or­ga­ni­za­to­rių, kon­sek­ruo­tas vys­ku­pu, jau pa­svei­ki­no Tra­kų Die­vo Mo­ti­ną – Lie­tu­vos Glo­bė­ją.

Pa­tys ar su gar­bin­gais sve­čiais at­vy­kę į Tra­kų pi­lį, ne­jau­čia­me po­rei­kio ar tie­siog pa­mirš­ta­me ap­lan­ky­ti se­niau­sią Die­vo Mo­ti­nos – Lie­tu­vos Glo­bė­jos at­vaiz­dą? Di­džiuo­ja­mės at­sta­ty­to­mis pi­li­mis, Val­do­vų rū­mais, ta­čiau ne vi­sa­da ge­ba­me įver­tin­ti tai, prieš ką klau­pė­si ne tik pro­vin­cia­lūs, ne­iš­si­la­vi­nę, ti­kin­tys žmo­nės, bet ir vi­si di­di­kai, pra­de­dant Vy­tau­tu Di­džiuo­ju – tai Die­vo žen­klai.

Taip pat ne­įsi­vaiz­duo­ja­me sa­vo tau­tos is­to­ri­jos be kry­žiaus žen­klo. Po­pie­žius pa­ste­bi ir liu­di­ja ypa­tin­gą Lie­tu­vo­je kry­žiaus ver­tę. „Ne­se­niai pa­mi­nė­ju­si še­šių šim­tų me­tų Krikš­to su­kak­tį, Lie­tu­va šiuo me­tu įžen­gė į at­sa­kin­gą il­gos ir gar­bin­gos sa­vo is­to­ri­jos lai­ko­tar­pį. Lau­kai ir pa­ke­lės čia nu­sta­ty­tos kry­žiais, to­dėl ši že­mė pa­va­din­ta „kry­žių ša­li­mi.“ Įdo­mus pa­ste­bė­ji­mas – Lie­tu­vos žmo­nės kaip kan­čios, pa­dė­kos ir at­gi­mi­mo sim­bo­liu kry­žiais žen­kli­na pa­ke­les, lau­kus, o Kry­žių kal­no reikš­mė sim­bo­li­zuo­ja lie­tu­vių fun­da­men­ti­nį at­si­da­vi­mą krikš­čio­niš­ko­sioms ver­ty­bėms. Bū­ti­na pa­sa­ky­ti, kad Kry­žiaus kal­ną ga­li­me pa­va­din­ti ir Pri­si­kė­li­mo kal­nu. Kry­žius – tai ne tik­tai kan­čia, bet ir pri­si­kė­li­mo žen­klas – ma­no as­me­ni­nio, ma­no šei­mos, ma­no ben­druo­me­nės, ma­no tau­tos. Ta­čiau kaž­ko­dėl žmo­nių gar­bi­na­mam at­gi­mi­mo sim­bo­liui ne­at­si­ran­da vie­tos tų pa­čių žmo­nių iš­rink­tos val­džios bu­vi­mo pa­tal­po­se. Juk ne tik kan­čios, bet ir pri­si­kė­li­mo kry­žiaus ne­tu­ri­me ne tik Sei­mo cen­tri­niuo­se rū­muo­se ar po­sė­džių sa­lė­se, bet net ir Sei­mo Po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II au­lo­je. Gal dėl to, kad esa­me nau­jo­viš­ki pa­sau­lie­čiai, ši gar­bin­go at­mi­ni­mo pa­tal­pa yra net­gi au­la, kai kam šian­dien at­ro­do, kad ją pa­va­din­ti kop­ly­čia su tin­ka­mu tu­ri­niu bū­tų pro­vin­cia­lu ir ne­pa­sau­lie­tiš­ka. Kop­ly­čios ga­li bū­ti ir yra, pa­vyz­džiui, li­go­ni­nė­se, kur li­go­niai bei jų ar­ti­mie­ji pra­šo iš­tver­mės ir iš­gi­ji­mo ma­lo­nės. Ma­tyt, mums at­ro­do, kad esa­me per­ne­lyg svei­ki ir dar ne­jau­čia­me tų mū­sų tau­tai svar­bių žen­klų, sim­bo­lių po­rei­kio. O taip no­rė­tų­si, kad tai bū­tų ta vie­ta, kur mes ga­li­me at­ei­ti su sa­vo var­gais ir džiaugs­mais, pra­ra­di­mais ir at­ra­di­mais, mir­ti­mi ir pri­si­kė­li­mu… Bet mes tu­ri­me Sei­me au­lą, Jo­no Pau­liaus II au­lą. O gal vis dėl­to drįs­ki­me sa­ky­ti: mes tu­ri­me kop­ly­čią, kop­ly­čią, ko­kios yra ir li­go­ni­nė­se, ir oro uos­tuo­se, ir kal­nų vir­šū­nė­se? O ma­ty­da­mi kry­žiaus nai­ki­ni­mą pliu­ra­lis­ti­nė­je pa­sau­lio vi­suo­me­nė­je, net ne­įžvel­gia­me grės­mės sa­vo fun­da­men­ta­lioms ver­ty­bėms.

Esu įsi­ti­ki­nęs, kad prieš dvi­de­šimt me­tų Jo­no Pau­liaus II at­vy­ki­mas į Lie­tu­vą ir pa­lin­kė­ji­mai, skir­ti Lie­tu­vos žmo­nėms, yra es­mi­nė ne­pri­klau­so­mos, dva­siš­kai at­gims­tan­čios Lie­tu­vos vals­ty­bės da­bar­tis ir at­ei­tis.

Sa­vo pa­mąs­ty­mus baig­siu Jo­no Pau­liaus II iš­sa­ky­tais žo­džiais in­te­li­gen­ti­jai Vil­niaus uni­ver­si­te­to Šv. Jo­nų baž­ny­čio­je: „Ger­bia­mie­ji po­nai, jū­sų uni­ver­si­te­tas tam­pa reikš­min­gu sim­bo­liu. Jis įkur­tas ge­og­ra­fi­nia­me cen­tre Eu­ro­pos, pa­šauk­tos į vis ar­ti­mes­nę vie­ny­bę, kad pa­si­tar­nau­tų pa­sau­lio tai­kai“ (Vil­nius, 1993 09 05, sek­ma­die­nis).

Tarp kit­ko, ar ne sim­bo­liš­ka, kad Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mas ES Ta­ry­bai su­tam­pa su Po­pie­žiaus at­vy­ki­mo į Lie­tu­vą dvi­de­šimt­me­čiu, ir bū­tent rug­sė­jo 5, 6 d. Vil­niu­je, Sei­me, vyks­ta ben­dra Už­sie­nio ir sau­gu­mo po­li­ti­kos bei sau­gu­mo ir gy­ny­bos po­li­ti­kos kon­fe­ren­ci­ja, ku­riai rug­sė­jo 5 d. pir­mi­nin­kau­ja da­bar­ti­nis Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, tuo­me­ti­nis Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos pre­zi­den­tas ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to il­ga­me­tis rek­to­rius. O pa­grin­di­nė kon­fe­ren­ci­jos te­ma – sau­gu­mas ir tarp­tau­ti­nis ben­dra­dar­bia­vi­mas dėl tai­kos. Šven­ta­sis Tė­vas, nu­ma­tęs Lie­tu­vos tarp­tau­ti­nės mi­si­jos ver­tę, lyg bū­tų jo­se da­bar da­ly­va­vęs, tę­sė: „Se­nas ir gi­lus Eu­ro­pos ry­šys su kri­k­š­čio­ny­be taip pat stip­ri­na tai­ką.“

Su įvy­kiu sie­ja­mas vie­nas su­ta­pi­mas – tai tie­siog at­si­tik­ti­nu­mas, bet jei­gu tų su­ta­pi­mų yra ke­lio­li­ka, tai jau žen­klas, ska­ti­nan­tis mus su­si­mąs­ty­ti. Šiuo at­ve­ju su Jo­no Pau­liaus II vi­zi­tu į Lie­tu­vą su­si­ju­sių su­ta­pi­mų yra kur kas dau­giau, ir nuo kiek­vie­no iš mū­sų pri­klau­so, ar no­rė­si­me į juos įsi­skai­ty­ti.

Esu įsi­ti­ki­nęs, kad prieš dvi­de­šimt me­tų Jo­no Pau­liaus II at­vy­ki­mas į Lie­tu­vą ir lin­kė­ji­mai, skir­ti Lie­tu­vos žmo­nėms, yra es­mi­nė ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bės da­bar­tis ir at­ei­tis.

Baig­da­mas su­si­ti­ki­mą Vil­niaus uni­ver­si­te­te, Po­pie­žius iš­ta­rė: „Ne­bi­jo­ki­te, bi­čiu­liai, at­ver­ti du­rų Kris­tui. Jis pa­žįs­ta žmo­gaus šir­dį ir mo­ka at­sa­ky­ti į skau­džiau­sius jo ne­ri­mo klau­si­mus. Jis kvie­čia mus kar­tu dar­buo­tis ir kur­ti tik­rai lais­vą, vie­nin­gą žmo­ni­ją.“

Dė­ko­ju ir aš, kad ati­džiai ir nuo­šir­džiai klau­sė­tės. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jui J. Nar­ke­vi­čiui. Kal­bės Sei­mo na­rė V. Ab­ra­mi­kie­nė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). „Vieš­pa­tie, kas yra žmo­nės, kad jie Tau rū­pi? Kas gi tie Ado­mo vai­kai, kad apie juos Tu gal­vo­ji?“ (144 psal­mė (Do­vy­do). Ka­ra­liaus mal­da už tau­tą.)

Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Pre­zi­den­te, Eks­ce­len­ci­ja apaš­ta­li­nis nun­ci­jau, Eks­ce­len­ci­ja vys­ku­pe, bran­gie­ji Lie­tu­vos ku­ni­gai, ki­tų Lie­tu­vo­je vei­kian­čių kon­ce­si­jų va­do­vai ir at­sto­vai, Eks­ce­len­ci­jos am­ba­sa­do­riai, ger­bia­mie­ji Vy­riau­sy­bės na­riai, gar­bie­ji Sei­mo ko­le­gos, Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­rė­jai sig­na­ta­rai, mie­lie­ji sve­čiai! Taip, tai tie­sa, 1993 m. rug­sė­jo 4-ąją Vil­niaus oro uos­te lėk­tu­vu iš Ro­mos at­skri­dęs žmo­gus bal­tais rū­bais nu­si­lei­do lėk­tu­vo tra­pu ir pri­klau­pęs pa­bu­čia­vo že­mę. Bal­ta­sis Vys­ku­pas ir Bal­ta­sis Po­pie­žius, kaip jis va­di­na­mas pra­na­šys­tė­se, at­sku­bė­jo lyg pa­si­il­gęs tė­vas pas sa­vo iš­va­duo­tą­jį vai­ką, Šven­to­sios Ro­mos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios duk­rą Lie­tu­vą.

Vi­sa, ką yra da­ręs ir kal­bė­jęs pa­lai­min­ta­sis Jo­nas Pau­lius II, bu­vo ryš­ku ir di­du, pil­na gi­lios ir iš­kal­bin­gos sim­bo­li­nės pras­mės. Ir jo vi­zi­tas Lie­tu­vo­je – tar­si ge­ni­jaus su­kur­ta ir ge­nia­liai at­lik­ta par­ti­tū­ra, ku­riai nie­kuo­met ne­lem­ta nu­skęs­ti lai­ke, nes ir po dvi­de­šim­ties me­tų kiek­vie­nas jo ta­da pa­sa­ky­tas žo­dis skam­ba, lyg bū­tų iš­tar­tas šian­dien.

Iš ko­mu­nis­ti­nės Len­ki­jos ki­lęs Šven­ta­sis Tė­vas kaip nie­kas ki­tas su­pra­to Lie­tu­vos bū­se­ną. Nuo pat pon­ti­fi­ka­to pra­džios jis nuo­sek­liai sie­kė Ry­tų Eu­ro­pos, taip pat ir gim­to­sios Len­ki­jos ir Lie­tu­vos iš­lais­vi­ni­mo sa­vo už­ta­rian­čia mal­da, ak­ty­via di­plo­ma­ti­ja bei ryž­tin­gais ad­mi­nist­ra­ci­niais po­tvar­kiais. Jis ne­lei­do so­vie­ti­niam ca­rui Lie­tu­voje pa­rink­ti re­ži­mui pa­klus­nių vys­ku­pų ir į gar­bin­gas baž­ny­ti­nes pa­rei­gas pa­ky­lė­jo Die­vo tau­tos iš­ti­ki­muo­sius: V. Slad­ke­vi­čių, J. Tu­nai­tį, S. Tam­ke­vi­čių. Jam rū­pė­jo tei­sin­gu­mas ir Lie­tu­vos vals­ty­bės at­ei­tis, to­dėl len­kas po­pie­žius už­bai­gė Lie­tuvos by­lą, įsteig­da­mas Vil­niaus baž­ny­ti­nę pro­vin­ci­ją ir pa­skir­da­mas jai va­do­vau­ti sa­vo ar­ti­mą ben­dra­žy­gį A. J. Bač­kį. Ne tik Len­ki­jai, bet ir Lie­tu­vai žen­giant iš­si­lais­vi­ni­mo ke­liu, jis jau­tė ne­ri­mą dėl ga­li­mos so­vie­tų ag­re­si­jos. Kai Krem­lius 1990 m. ko­vo 15 d. įsak­miai pa­rei­ka­la­vo at­šauk­ti Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­tą, ša­liai iš­ki­lo grės­mė. Ir tuo­jau pat, prieš Šv. Ve­ly­kas, V. Land­sber­gio var­du Lie­tu­vą pa­sie­kė Jo­no Pau­liaus II svei­ki­ni­mas. Tai ir vėl bu­vo žen­klas: aš esu su ju­mis. Ne­bi­jo­ki­te!

Iš nau­jo skai­ty­da­mas mū­sų ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės at­kū­ri­mo is­to­ri­ją ma­tai to­je is­to­ri­jo­je nuo­lat lai­mi­nan­tį ir vei­kian­tį pon­ti­fi­ką, jau­ti jo ly­din­tį žvilgs­nį. Po­pie­žius, kaip tai­kos pi­lig­ri­mas, Lie­tu­vo­je tę­sė tau­tų lais­vės skel­bė­jo mi­si­ją. Jis kal­bė­jo: „Di­džių­jų vals­ty­bių in­te­re­sai nie­ka­da ne­tu­ri pri­vers­ti ma­žos vals­ty­bės tap­ti sve­ti­mos ga­lios sa­te­li­tu ar­ba at­im­ti iš lais­vos tau­tos va­lią pa­čiai nu­spręs­ti sa­vo li­ki­mą.“ Už­si­mi­nęs apie tai, jog tau­tų at­min­ty­je tu­ri iš­lik­ti nei­gia­mi pra­ei­ties di­plo­ma­ti­nių są­jun­gų re­zul­ta­tai, pa­smer­kęs „slap­tus pak­tus“ bei „gė­din­gas są­jun­gas“, pon­ti­fi­kas, be abe­jo­nės, tu­rė­jo ome­ny­je Mo­lo­to­vo-Ri­ben­tro­po pak­tą, pa­li­ku­sį mū­sų ša­ly­je ir ki­to­se re­gio­no val­sty­bė­se dau­gy­bę skau­džių pa­tir­čių. Siek­da­mas tau­tų su­si­tai­ky­mo, vi­suo­me­nių pa­žan­gos bei tei­sin­ges­nių tarp­tau­ti­nių san­ty­kių, jis nuo­lat ra­gi­no ne­pa­mirš­ti žmo­giš­ko­jo mat­mens bei pri­gim­ti­nės tei­sės pir­mu­mo. „Ge­o­po­li­ti­ka, eko­no­mi­niai ir fi­nan­si­niai mai­nai, kul­tū­rų dia­lo­gas be žmo­giš­ko­jo mat­mens bū­tų ri­bo­ja­mi vien in­te­re­sų lo­gi­kos, ku­ri nie­ka­da ne­bu­vo nu­to­lu­si nuo jė­gos lo­gi­kos“, – sa­kė Vil­niu­je Jo­nas Pau­lius II.

Be­je, la­bai nau­din­gu Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos vals­ty­bėms Po­pie­žius pa­va­di­no jų da­ly­va­vi­mą tarp­tau­ti­nė­se Eu­ro­pos or­ga­ni­za­ci­jo­se – Eu­ro­pos Ta­ry­bo­je ir tuo­me­ti­nė­je Eu­ro­pos sau­gu­mo ir ben­d­­ra­dar­bia­vi­mo kon­fe­ren­ci­jo­je. Jis iš­reiš­kė vil­tį, kad tai pa­dės že­my­ne su­kur­ti pla­čius ir il­ga­lai­kius kai­my­nys­tės san­ty­kius. Man ma­lo­nu pa­žy­mė­ti, jog Lie­tu­vos par­la­men­ta­rai, vei­kian­tys mi­nė­to­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, kai ką iš Jo­no Pau­liaus II pa­lies­tų te­mų yra at­spin­dė­ję sa­vo veik­lo­je. Pa­vyz­džiui, 2009 m. va­sa­rą Vil­niu­je ESBO Par­la­men­ti­nė Asam­blė­ja pri­ta­rė lie­tu­vių pa­reng­tai re­zo­liu­ci­jai dėl to­ta­li­ta­ri­nių re­ži­mų, tuo pa­mi­nė­da­ma 70‑uosius me­tus nuo Mo­lo­to­vo-Ri­ben­tro­po pak­to pa­si­ra­šy­mo. 2011 m. pir­mi­nin­kau­jant Lie­tu­vai su­ren­gtos net trys kon­fe­ren­ci­jos dėl re­li­gi­jos lais­vės, skir­tos krikš­čio­ny­bei, is­la­mui ir ju­daiz­mui. Ta­čiau šian­dien nei Lie­tu­va, nei Eu­ro­pa, de­ja, ne­ga­li pa­si­gir­ti nuo­šir­džiai ir rim­tai vyk­dan­čios Pa­lai­min­to­jo tes­ta­mentą. Tai aiš­ku kiek­vie­nam, at­vi­ro­mis aki­mis žvel­gian­čiam į tik­ro­vę.

Bū­da­mas Lie­tu­vo­je Šven­ta­sis Tė­vas vi­sų pir­ma ban­dė įsi­žiū­rė­ti į Lie­tu­vos vei­dą. Ką jaus­tų kiek­vie­nas tė­vas, pa­ga­liau at­ga­vęs sa­vo vai­ką, ku­rį ke­lis de­šimt­me­čius prie­var­ta ir ap­gau­le auk­lė­jo jo prie­šas? Mei­lės aša­ros ir su­si­ti­ki­mo džiaugs­mas ne­apa­kin­tų rū­pes­tin­go tė­vo, pro jo akis ne­pra­slys­tų jo­kia vai­ko el­ge­sio de­ta­lė, kan­try­be ir mei­le jis ban­dy­tų pa­laips­niui at­kur­ti tai, kas me­lu ar bai­me iš­trin­ta iš vai­ko at­min­ties, kas at­im­ta ir su­nio­ko­ta.

Jo­nas Pau­lius II 1993 m. ru­de­nį ma­tė Lie­tu­vos vi­suo­me­nę to­kią, ko­kia ji bu­vo, ir apie tai at­vi­rai kal­bė­jo. „50 ate­iz­mo ir prie­var­ti­nio evan­ge­li­jos slo­pi­ni­mo me­tų dau­ge­ly­je sie­lų ir vi­suo­me­nės vi­du­je pa­li­ko pėd­sa­kus, ku­riuos iš žmo­nių ir vi­suo­me­nės iš­trin­ti te­ga­lės vien at­ras­tas Die­vas ir Jo Žo­dis“, – sa­kė Po­pie­žius. To­dėl jam rū­pė­jo pa­ša­lin­ti vi­sas kliū­tis dva­si­niam tau­tos at­gi­mi­mui. Rug­sė­jo 4 d., vos at­vy­kęs, Vil­niaus oro uos­te jis pri­mi­nė, kad re­li­gi­jos lais­vė yra vi­sų ki­tų žmo­giškų ir vi­suo­me­ni­nių lais­vių pa­grin­das. At­si­svei­ki­ni­mo kal­bo­je rug­sė­jo 8 d. įsak­miai pa­ra­gi­no: „Evan­ge­li­nio pa­li­ki­mo – te­bū­na vi­siems ta­tai aiš­ku! – nie­kad ne­ga­li var­žy­ti ide­o­lo­gi­niai, so­cia­li­niai ar kul­tū­ri­niai rė­mai.“ Re­li­gi­jos lais­vės te­mą sa­vu bū­du jis pa­lie­tė su­si­ti­ki­muo­se su vi­so­mis įta­kin­go­mis vi­suo­me­nės gru­pė­mis – po­li­ti­ne kraš­to val­džia, pa­švęs­to­jo luo­mo at­sto­vais, pa­sau­lie­čiais in­te­li­gen­tais.

Apie tai jau bu­vo kal­bė­ta, bet dar kar­tą pri­min­siu, jog Ro­mos Po­pie­žiaus ap­si­lan­ky­mas Vil­niaus uni­ver­si­te­te bei Šv. Jo­nų baž­ny­čio­je jo pa­sa­ky­ta kal­ba ver­ta at­ski­ros di­de­lės kon­fe­ren­ci­jos. Uni­ver­si­te­te, ku­rį XVI a. Lie­tu­vo­je įkū­rė Jė­zaus drau­gi­ja, įvy­ko ne tik Ro­mos Po­pie­žiaus, bet ir vie­no per­so­na­lis­ti­nės fi­lo­so­fi­jos gran­dų Ka­ro­lio Woj­ty­łos in­te­lek­ti­nė aki­sta­ta su ate­iz­mu, mark­siz­mu ir lai­cis­ti­nės Eu­ro­pos kul­tū­ra. Jis pa­ra­gi­no puo­se­lė­ti mąs­ty­mo eti­ką ir iš­sau­go­ti at­vi­ru­mą pa­slap­čiai, kad pro­tui ne­bū­tų už­tve­ria­mas ke­lias, ve­dąs link pa­slap­ties. Jis pa­smer­kė to­ta­li­ta­ri­nius re­ži­mus pa­gim­džiu­sias ide­o­lo­gi­jas – na­ciz­mą ir mark­siz­mą, tuo ne­tie­sio­giai pa­drą­sin­da­mas siek­ti ir ko­mu­niz­mo nu­si­kal­ti­mų pa­smer­ki­mo. Kar­tu at­vi­rai per­spė­jo ir dėl de­mo­kra­tinėms san­tvar­koms gre­sian­čių pa­vo­jų. Jis kal­bė­jo apie so­cia­li­nius mo­de­lius, kur lais­vės prin­ci­pas ne vi­sa­da ei­na kar­tu su mo­ra­li­ne at­sa­ko­my­be, ir to­dėl de­mo­kra­tijai gre­sia tap­ti sis­te­ma tai­syk­lių, ne­įsi­šak­ni­ju­sių ver­ty­bė­se. Kar­to­ju tai, ką jau sa­kė ma­no mie­las ko­le­ga. Ver­ty­bių, pa­sak Jo­no Pau­liaus II, ne­ga­li­ma at­si­sa­ky­ti, nes jos įdieg­tos į pa­čią žmo­gaus es­mę. Tai­gi jo­kia dau­gu­ma, taip pat ir jo­kia par­la­men­ti­nė dau­gu­ma, ne­ga­li jų at­mes­ti ne­su­kė­lu­si žmo­gui ir vi­suo­me­nei pra­gaiš­tin­gų pa­sek­mių.

De­ja, tie žo­džiai šian­dien skam­ba kaip liūd­na pra­na­šys­tė. Di­džio­ji po­stko­mu­nis­ti­nių vi­suo­me­nių dra­ma ir yra ta, kad in­teg­ra­ci­ja į Eu­ro­pą joms ne­su­tei­kė taip lauk­tos dva­si­nės at­gai­vos. De­mo­kra­tinėje Va­ka­rų Eu­ro­po­je mū­sų pi­lie­čiai šian­dien ma­to ka­vi­nė­mis pa­vers­tas baž­ny­čias ir krik­ščio­ny­bei vis la­biau prie­šiš­ką kul­tū­rą. Nors Eu­ropo­je šian­dien nė­ra to­kios bru­ta­lios jė­gos, ku­ri po­ka­rio me­tais Lie­tu­vo­je pa­grin­di­nę tau­tos šven­to­vę ke­ti­no pa­vers­ti trak­to­rių dirb­tu­vė­mis, ta­čiau krikš­čio­niš­ko­sios at­min­ties pra­ra­di­mas jo­je kar­tais reiš­kia­si ne ma­žiau šo­ki­ruo­jan­čio­mis for­mo­mis. Kry­žių ši kul­tū­ra at­me­ta, nes ji ven­gia tie­sos apie Die­vą ir žmo­gų. Kaip ka­dai­se ka­ra­lius Ero­das, ji mėgs­ta efek­tus, triu­kus ir pi­gius ste­buk­lus, bet bi­jo tie­saus Kris­taus žvilgs­nio, kad ne­tek­tų pri­si­pa­žin­ti jo­je esant nuo­dė­mės. Pra­bė­gus 10 me­tų nuo ap­si­lan­ky­mo Lie­tu­vo­je, sa­vo apaš­ta­liš­ka­me pa­ra­gi­ni­me „Ec­cle­sia in Eu­ro­pa“ Di­dy­sis Pon­ti­fi­kas su kar­tė­liu ra­šė, jog eu­ro­pie­čiai gy­ve­na be dva­si­nių šak­nų ir pa­ly­gi­no juos su įpė­di­niais, iš­švais­čiu­siais is­to­ri­jos jiems pa­ti­kė­tą pa­li­ki­mą.

Ger­bia­mie­ji, Eu­ro­pos nu­krikš­čio­nė­ji­mas šian­dien jau yra ne tik re­a­ly­bė ir ne vien grės­mė, bet iš­ti­sa blo­gų pa­sek­mių gran­di­nė. Abe­jin­gu­mas žmo­gaus gy­vy­bei, so­li­da­ru­mo sto­ka, mo­ra­li­nis pa­kri­ki­mas, ko­rup­ci­ja, pa­ga­liau de­mo­gra­finė kri­zė – tai tik ke­lios iš dau­gy­bės tų pa­sek­mių, ku­rios są­ly­go­ja sa­vo ruož­tu vis nau­jas sis­te­mi­nes pro­ble­mas. Šian­dien jau ky­la pa­grįs­tų abe­jo­nių net­gi dėl pa­čios Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­jos li­ki­mo.

Pa­ša­li­nus as­mens trans­cen­den­ci­ją ir kar­tu at­ėmus jo, kaip Die­vo pa­veiks­lo, oru­mą, ga­li­ma im­ti kė­sin­tis ir į as­mens pri­gim­ti­nes tei­ses bei lais­ves. Tai šian­dien ir vyks­ta, kai įta­kin­gi eli­tai, iš­veng­da­mi de­mo­kra­tinio pro­ce­so bei at­skai­to­my­bės, per sau pa­klus­nius vie­šuo­sius vei­kė­jus pri­meta iš­ti­soms tau­toms ir kar­toms, jų pri­gim­čiai pra­žū­tin­gus so­cia­li­nio el­ge­sio mo­de­lius. Kai de­mo­kra­tiškiausioje pa­sau­lio vals­ty­bė­je krikš­čio­niš­ką gy­dy­mo įstai­gą įstei­gę gy­dy­to­jai ne­be­ga­li ne­bau­džia­mi lik­ti iš­ti­ki­mi sa­vo są­ži­nei, tai to­kia san­tvar­ka tik­rai slys­ta į de­mo­kra­tinį to­ta­li­ta­riz­mą, kaip tai yra api­bū­di­nęs vie­nas žy­dų kil­mės ho­lo­kaus­tą Eu­ro­po­je iš­gy­ve­nęs ame­ri­kie­čių mąs­ty­to­jas. Jo pa­var­dė bu­vo Ja­co­bas Tal­mo­nas. Kai tur­tin­go­je Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bė­je tė­vai, bū­da­mi ne imig­ran­tai at­ei­viai, bet pa­grin­di­nės, ti­tu­li­nės tą ša­lį su­da­ran­čios na­ci­jos at­sto­vai jau bi­jo leis­ti sa­vo vai­kus į vie­šą­sias mo­kyk­las, ku­rios ig­no­ruo­ja ir griau­na tė­vų pa­stan­gas auk­lė­ti sa­vo vai­kus kla­si­ki­nių do­ry­bių pa­grin­du, tai, po­nios ir po­nai, yra skan­da­lin­ga.

Kur ta­tai es­ti kon­sti­tu­ci­nės val­džios ga­lių ap­ri­bo­ji­mo prin­ci­pas, ku­riuo iki šiol taip di­džia­vo­mės, ku­riuo di­džia­vo­si tei­si­nės vals­ty­bės? Kon­sti­tu­ci­nis val­džios ap­ri­bo­ji­mas ben­drą­ja pras­me ky­la ne iš kur ki­tur, o tik iš pri­gim­ti­nės tei­sės, ku­ri pri­pa­žįs­ta Die­vo-Kū­rė­jo pir­mu­mą as­mens ir val­džios at­žvil­giu. Jis ky­la iš mo­ra­li­nio pa­si­rin­ki­mo pri­im­ti kiek­vie­ną as­me­nį kaip sau ly­gį bro­lį. To­dėl ir Baž­ny­čia gi­na ne sa­vo par­ti­ku­lia­ri­nį in­te­re­są, kaip kai kam pa­to­gu sa­ky­ti, bet Die­vo bal­są sau­gan­tį as­me­nį nuo val­džios sa­vi­va­lės. Nuo bet ko­kios val­džios ir bet ko­kios ide­o­lo­gi­jos. To­dėl Baž­ny­čios ir re­li­gi­jos, ar­ba re­li­gi­jų, lais­vė yra es­mi­nis žmo­gaus lais­vės sau­gik­lis. Jo­kia val­džia – nei au­to­ri­ta­ri­nė, nei iš­rink­ta de­mo­kra­tiniuose rin­ki­muo­se – ne­ga­li in­stru­men­ta­li­zuo­ti as­mens. Tai žmo­gaus lais­vių ir tei­sių es­mė, ky­lan­ti iš Va­ka­rų krikš­čio­ny­bės tra­di­ci­jos.

No­rė­tų­si ma­ny­ti, jog Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­ba, šių me­tų bir­že­lio 24 d. Liuk­sem­bur­ge pa­tvir­ti­nu­si Gai­res dėl re­li­gi­jos ir ti­kė­ji­mo lais­vės, tuo ma­ni­fes­ta­vo sa­ve kaip Va­ka­rų krikš­čio­ny­bės tra­di­ci­jos bei mi­si­jos pa­sau­ly­je te­sė­ją. To­ji tra­di­ci­ja lė­mė, kad net­gi ab­so­liu­tiz­mo epo­cho­je ka­ra­lius bu­vo lai­ko­mas Die­vo mi­nist­ru, at­skai­tin­gu vi­sų pir­ma tam, ku­ris lei­do jam bū­ti ka­ra­liu­mi. Tai to­ji tra­di­ci­ja, iš ku­rios ki­lo „tau­tos tei­sė su­kil­ti“ ir ku­ri, gin­da­ma Baž­ny­čios lais­vę nuo pa­sau­lio ga­liū­nų, kar­tu ap­gy­nė ir kiek­vie­no as­mens ne­at­ima­mas tei­ses bei oru­mą.

No­rė­tų­si ti­kė­ti, kad ir Va­ka­rų tei­sės tra­di­ci­ja at­lai­kys iš­ban­dy­mus, ta­čiau da­ry­ti iš­va­das bū­tų ge­ro­kai per anks­ti. Mes gy­ve­na­me in­ter­pre­ta­ci­jų am­žiu­je, kai tarp­tau­ti­niai ir na­cio­na­li­niai teis­mai kar­tais ap­ver­čia aukš­tyn ko­jo­mis net­gi kon­sti­tu­ci­nes nuo­sta­tas, su­ve­re­nių tau­tų pa­tvir­tin­tas re­fe­ren­du­muo­se. Ta­čiau, – sa­kė mums Bal­ta­sis Ro­mos Vys­ku­pas, – lais­vė šauk­tis Vieš­pa­ties var­do yra ne­at­ima­ma. „Die­vo sie­ki­mas yra bū­ties įsta­ty­mas, ku­rio jo­kia san­tvar­ka nie­ka­da ne­ga­lės nu­slo­pin­ti, o lauk­to­ji Baž­ny­čios ir kul­tū­ros san­tar­vė tu­rės iš­sklai­dy­ti tam­są ir at­ver­ti du­ris švie­sai.“

Jau­čia­me, kaip la­bai Lie­tu­vai ir vi­sai Eu­ro­pai šian­dien trūks­ta Jo­no Pau­liaus II. Trūks­ta jo ly­de­rys­tės, jo tė­viš­kos mei­lės, jo at­vi­ro žo­džio ir iš jo sklin­dan­čios vil­ties. Be jo­kios abe­jo­nės, Di­džio­jo Pon­ti­fi­ko at­vy­ki­mo į Lie­tu­vą ne­ga­li­ma lai­ky­ti tik po­li­ti­niu įvy­kiu ar­ba vien at­kar­pa is­to­ri­nio lai­ko tėk­mė­je. Ban­dy­da­mi su­vok­ti šio ap­si­lan­ky­mo gi­li­ą­ją pras­mę, tu­rė­si­me dar ne kar­tą drau­ge su Pa­lai­min­tuo­ju min­ti­mis nu­ke­liau­ti jo lie­tu­viš­kuo­ju pi­lig­ri­mys­tės ke­liu. Ir vi­sur, kur jo bū­ta, pus­la­pis po pus­la­pio mums sklei­sis Jo­no Pau­liaus II dva­sinio tes­ta­mento Lie­tu­vai, Eu­ro­pai bei pa­sau­liui tu­ri­nys.

Vi­sos jo ke­lio­nės ašis ir cen­tras – Kry­žių kal­nas, ta­sai ne­by­lus sie­lų šauks­mas, pa­sak pa­ties Pa­lai­min­to­jo, liu­di­ji­mas, duo­tas sa­vo is­to­ri­jai ir vi­soms Eu­ro­pos bei pa­sau­lio tau­toms. Kry­žių kal­no pa­pė­dė­je jis pri­si­mi­nė vi­sus, ka­dai­se nu­teis­tus ir įmes­tus į ka­lė­ji­mą, iš­siųs­tus į kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­las, iš­trem­tus į Si­bi­rą ar į Ko­ly­mą, nu­teis­tus my­riop. Pa­ger­bė Lie­tu­vos vys­ku­pus kan­ki­nius – Vin­cen­tą Bo­ri­se­vi­čių, Te­ofi­lį Ma­tu­lio­nį, Me­čis­lo­vą Rei­nį. Šio „kraš­to žmo­nėms ir šei­moms pa­si­kar­to­jo ir iš­si­pil­dė tai, kas jau bu­vo at­si­ti­kę Gol­go­to­je,“ – sa­kė Šven­ta­sis Tė­vas. (…) „Bet­gi Kry­žius kar­tu yra ir „iš­aukš­ti­na­mas“ (…) Per jį iš­aukš­tin­tas net la­biau­siai pa­nie­kin­tas ir su­tryp­tas žmo­gus.“ Tai bu­vo di­din­ga ir jau­di­nan­ti Eu­cha­ris­ti­ja, vi­sų lai­kų Lie­tu­vos kan­ki­nių kū­no ir krau­jo au­ką su­vie­ni­ju­si su vi­sos žmo­ni­jos At­pir­kė­jo au­ka. Sa­vo pa­moks­lą Kry­žių kal­ne Jo­nas Pau­lius II už­bai­gė žo­džiais: Ave Crux! („Svei­kas, kry­žiau!“) Šis pir­muo­sius krikš­čio­ni­jos kan­ki­nius me­nan­tis krei­pi­nys – Ave Crux! – tar­si per­kir­to ho­ri­zon­ta­li­ą­ją lai­ko tėk­mę ir Šven­to­jo kry­žiaus ver­ti­ka­lė­je at­vė­rė am­ži­ny­bės per­spek­ty­vą, tai, ką pats Jo­nas Pau­lius II sa­vo kny­go­je „At­min­tis ir ta­pa­ty­bė“ įvar­di­no kaip ver­ti­ka­lų­jį, ar­ba trans­cen­den­ti­nį, is­to­ri­jos mat­me­nį. Sa­vo pa­moks­lu Kry­žių kal­ne, tarp kuk­lių lie­tu­viš­kų pie­vų, pat­sai Ro­mos Po­pie­žius ta­po ga­lin­gu Evan­ge­li­jos liu­di­ji­mu, gy­vu ir re­gi­mu Kris­taus vie­ti­nin­ku. Jo var­du vėl iš nau­jo įžen­gian­čiu į žmo­ni­jos is­to­ri­ją, pa­čia Baž­ny­čia, esan­čia čia ir da­bar, pra­ei­ty­je ir da­bar­ty­je. Jis kal­bė­jo: „Iš ši­to Kry­žių kal­no no­riu pa­svei­kin­ti vi­sas jū­sų tau­tos kar­tas – pra­ėju­sias, da­bar­ti­nes, taip pat ir tas, ku­rios at­eis. Vi­sus Lie­tu­vos že­mės gy­ven­to­jus: lie­tu­vius, len­kų, bal­ta­ru­sių, ru­sų kil­mės bei tau­ty­bės Lie­tu­vos pi­lie­čius ir ki­tus. Taip pat no­riu pa­svei­kin­ti vi­sas krikš­čio­niš­ko­sios Eu­ro­pos tau­tas. Te­gul šis Kry­žių kal­nas ant­ro­jo tūks­tant­me­čio pa­bai­go­je liu­di­ja ir skel­bia nau­ją, tre­či­ą­jį tūks­tant­me­tį, skel­bia Iš­ga­ny­mą ir At­pir­ki­mą, ko nie­kur ki­tur ne­ra­si­me, kaip tik mū­sų At­pir­kė­jo Kry­žiu­je ir Pri­si­kė­li­me.“

Ryž­tin­gu mos­tu pa­sta­ty­da­mas Kry­žių Lie­tu­vos, Eu­ro­pos ir pa­sau­lio cen­tre jis pa­ky­lė­jo pa­tį pa­sau­lį jo Kū­rė­jo aki­vaiz­don. Iš­aukš­tin­da­mas Kry­žių ne ste­ri­lio­je erd­vė­je, bet vi­so­je prieš­ta­rin­gos bū­ties tirš­tu­mo­je ne­dvip­ras­miš­kai pa­liu­di­jo, kad Kry­žius nie­kuo­met ne­bu­vo ir ne­bus pra­ei­ties, bet vi­suo­met tik da­bar­ties žen­klas. Tie­sos ir Mei­lės žen­klas, nu­bloš­kian­tis sa­viap­gau­lės iliu­zi­jas ir krei­pian­tis žmo­gaus žvilgs­nį į tik­ro­vę.

Mie­lie­ji, baig­da­ma no­riu jums pa­sa­ky­ti, mes ne­sa­me vie­ni­ši. Vil­niaus Ar­ki­ka­ted­ro­je Ba­zi­li­ko­je su mu­mis vi­suo­met yra Šven­ta­sis Ka­zi­mie­ras, į jus žvel­gia Jur­gis Ma­tu­lai­tis, mo­kęs įveik­ti blo­gį ge­ru­mu. Is­to­ri­ja lė­mė, kad cen­tri­nio al­to­riaus pa­veiks­le vi­suo­met ma­ty­tu­me ir Pran­ciš­kaus Smug­le­vi­čiaus dra­ma­tiš­kai­siais 1799 m. nu­ta­py­tą Len­ki­jos glo­bė­ją, po Krikš­to pa­skelb­tą ir Lie­tu­vos glo­bė­ju, Šven­tą­jį Sta­nis­lo­vą. Kaip ir Ka­ro­lis Woj­tyła, jis bu­vo Kro­ku­vos vys­ku­pas. Mi­rė per­kirs­tas kar­du, nes drą­siai tei­gė Die­vo pir­mu­mą prieš sa­vo že­miš­ką­jį val­do­vą – iš­drį­so ryž­tin­gai pa­si­prie­šin­ti Len­ki­jos ka­ra­liaus Bo­les­lo­vo amo­ra­liam el­ge­siui jį eks­ko­mu­ni­kuo­da­mas.

Šven­ta­sis Sta­nis­lo­vas bu­vo svar­bus pa­vyz­dys ir kel­ro­dis stu­den­to ir ak­mens­kal­džio, po­eto ir fi­lo­so­fo, Kro­ku­vos vys­ku­po ir Apaš­ta­lų Sos­to įpė­di­nio K. Woj­tyłos, Jo­no Pau­liaus II, gy­ve­ni­me. Vie­na­me svar­biau­sių sa­vo po­ezi­jos cik­lų, skir­tų Šven­ta­jam Sta­nis­lo­vui, K. Woj­tyła ra­šė, kad per šį žmo­gų jo že­mė ta­po su­riš­ta su dan­gu­mi. Jis ži­no­jo, ką sa­kė, nes pats ta­po mis­ti­niu to su­ri­ši­mo įro­dy­mu. To­dėl, ti­kiu, la­bai grei­tai mes iš­gir­si­me apie nau­ją šven­tą­jį. Tie­są sa­kant, jau se­niai tai iš­gir­do­me, kai Jo­no Pau­liaus II mir­ties va­lan­do­mis dau­gia­tau­tė mi­nia Šven­to Pet­ro aikš­tė­je Ro­mo­je skan­da­vo: San­tos su­bi­to! San­tos su­bi­to!

Ne­se­niai lėk­tu­vu grįž­tant iš Ro­mos ša­lia sė­dė­jo af­ri­kie­čių kil­mės ka­ta­li­kų ku­ni­gas, da­li­no­mės įspū­džiais apie Šven­tą­jį Tė­vą Pran­ciš­kų, Po­pie­žių Be­ne­dik­tą XVI ir, ži­no­ma, apie Jo­ną Pau­lių II. „Mes su tams­ta juk ži­no­me, kad jis jau da­bar yra šven­ta­sis, pa­sa­kiau tam ku­ni­gui, gi­mu­siam Zim­bab­vė­je ir pa­krikš­ty­tam sla­viš­ku Vac­lo­vo var­du. „Mes jau se­niai se­niai tai ži­no­me“, – re­pli­ka­vo ku­ni­gas Vac­lo­vas, ir mes abu­du džiū­ga­vo­me kaip ma­ži vai­kai, o sau­sas eko­no­mi­nės kla­sės da­vi­nys mums ta­po bro­liš­kos ben­drys­tės duo­na.

Taip ir bus – vi­sos ša­lys vi­suo­se že­my­nuo­se, ku­rias jis pa­lie­tė sa­vo lū­po­mis, vi­si, kas tik jį su­ti­ko, sa­kys: tai yra mū­sų šven­ta­sis, jis mus pa­lai­mi­no, pa­kei­tė, jis kal­bė­jo mū­sų kal­ba.

Koks tad tu­ri bū­ti žmo­gus, ku­ris aki­mirks­niu at­ve­ria pa­sau­lio žmo­nių šir­dis ir pa­da­ro juos broliais?

Mes jį tu­rė­jo­me, tai ko­dėl vis dar ne­sa­me bro­liai ir se­se­rys?

Žvel­giau pa­vy­mui tė­vui Vac­lo­vui iš Zim­bab­vės, ku­ris iš Ro­mos yra siun­čia­mas skelb­ti ge­ro­sios nau­jie­nos Va­ka­rų Eu­ro­po­je. Gal­būt čia pra­si­de­da nau­ja šven­tu­mo is­to­ri­ja, bet…

Šian­dien mes len­kia­mės Jo­nui Pau­liui II, ir aš no­riu tai pa­da­ry­ti per­skai­ty­da­ma tris ei­lu­tes iš K. Woj­tyłos ei­lė­raš­čio apie Šven­tą­jį Sta­nis­lo­vą:

Bū­ta žmo­gaus, ku­rio dė­ka ma­no že­mė at­ra­do dan­giš­kuo­sius sa­vo sai­tus.

Bū­ta to­kio žmo­gaus, bū­ta žmo­nių… ir jų vis dar es­ti…

Jų dė­ka že­mė ma­to sa­ve, kaip nau­jo­sios būties sak­ra­men­tą.

Ačiū už dė­me­sį. Ačiū Vieš­pa­čiui! (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me Sei­mo na­rei V. Alek­nai­tei-Ab­ra­mi­kie­nei. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, jū­sų vi­sų var­du no­rė­čiau pa­dė­ko­ti Jo Eks­ce­len­ci­jai Pre­zi­den­tui V. Adam­kui, Apaš­ta­li­niam nun­ci­jui ar­­ki­vys­ku­pui L. Bo­naz­zi’ui, Lie­tu­vos baž­ny­čių hie­­rar­chams ir at­sto­vams, jų eks­ce­len­ci­joms įvai­rių už­sie­nio vals­ty­bių am­ba­sa­do­riams, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rams, esa­miems ir bu­vu­siems Vy­riau­sy­bės va­do­vams ir na­riams, ko­le­goms par­la­men­ta­rams, vi­soms po­nioms ir po­nams.

No­rė­čiau pri­min­ti, kad šian­dien ren­gi­niai, skir­ti Pa­lai­min­to­jo Po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II ap­si­lan­ky­mo Lie­tu­vo­je 20-me­čiui, dar ne­si­bai­gė. Sei­mo I rū­mų Vit­ra­žo ga­le­ri­jo­je jūs ga­li­te su­si­pa­žin­ti su Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos pa­reng­ta fo­to­gra­fi­jų pa­ro­da „Ne­bi­jo­ki­te! At­ver­ki­te du­ris Kris­tui!“, ku­rią pa­pil­do ori­gi­na­lių do­ku­men­tų eks­po­zi­ci­ja, liu­di­jan­ti Lie­tu­vos ir Šven­to­jo Sos­to ry­šius nuo pat Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo.

13 val. ma­lo­niai kvie­čia­me Sei­mo II rū­mų ga­le­ri­jo­je at­ver­ti nuo­trau­kų eks­po­zi­ci­ją ,,Liu­dy­ki­te Kris­tų“. Tai yra Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo J. Nar­ke­vi­čiaus ini­cia­ty­va or­ga­ni­zuo­ja­mas ren­gi­nys Po­pie­žiaus ap­si­lan­ky­mui pa­mi­nė­ti.

Taip pat Sei­mo po­sė­džiui pa­si­bai­gus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas P. Aušt­re­vi­čius Vil­niaus Ant­akal­nio ka­pi­nė­se pa­dės gė­lių prie Žu­vu­sių už Lie­tu­vos lais­vę pa­min­klo, kur Pa­lai­min­ta­sis Po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II mel­dė­si.

Skel­biu mi­nė­ji­mą baig­tą. To­liau po­sė­dį tę­si­me po 10 min. per­trau­kos. Ačiū.

Per­trau­ka

 

PIRMININKAS. La­ba die­na, ko­le­gos, dar kar­tą. Kvie­čiu vi­sus už­im­ti sa­vo dar­bo vie­tas, pra­dė­sim ple­na­ri­nį po­sė­dį. Tuoj re­gist­ruo­si­mės. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kvie­čiu vi­sus už­im­ti sa­vo vie­tas ir pra­dė­sim sa­vo pir­mo­jo ple­na­ri­nio po­sė­džio ru­dens se­si­jos re­gist­ra­ci­ją. Tai, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, re­gist­ruo­ja­mės. Re­gist­ruo­ja­mės, ko­le­gos, vyks­ta re­gist­ra­ci­ja. Dė­ko­ju. Už­si­re­gist­ra­vo 92 Sei­mo na­riai. Tai­gi, mie­lie­ji ko­le­gos, pra­de­da­me ru­dens se­si­ją. Tu­rim svei­ki­ni­mą nuo Jos Eks­ce­len­ci­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tės D. Gry­baus­kai­tės. Leis­ki­te man šį svei­ki­ni­mą per­skai­ty­ti.

„Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, krei­piuo­si į jus no­rė­da­ma pa­lin­kė­ti ryž­tin­gos, vie­nin­gos ir sėk­min­gos se­si­jos. Lap­kri­tį skai­čiuo­si­me me­tus, kai po­sė­džiau­ja jū­sų ka­den­ci­jos Sei­mas. Tik jū­sų veik­los vai­siai įro­dys, jog tau­ta pa­si­rin­ko tei­sin­gai, skir­da­ma jus sa­vo at­sto­vais. Šį pus­me­tį sto­vi­me prie Eu­ro­pos Są­jun­gos vai­ro, to­dėl jū­sų veik­la svar­bi ir Lie­tu­vos žmo­nėms, ir Eu­ro­pos part­ne­riams. Reikš­min­giau­sias šios se­si­jos dar­bas bus ki­tų me­tų biu­dže­to įsta­ty­mas. Kaip ir kas­met, lin­kiu at­sa­kin­gai pa­ma­tuo­ti vals­ty­bės ga­li­my­bes skirs­tant lė­šas, ku­rių dau­gu­mą su­da­ro mū­sų žmo­nių su­mo­kė­ti mo­kes­čiai. Pa­kei­tę an­ti­kri­zi­nį 10-osios ka­den­ci­jos Sei­mą, jūs esa­te lū­kes­čių Sei­mas. Su­ma­žin­tų pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mo lau­kia Lie­tu­vos sen­jo­rai, ap­kar­py­tų at­ly­gi­ni­mų at­kū­ri­mo ti­ki­si vi­sų biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jai. Tu­ri­me ra­cio­na­liai iš­nau­do­ti ga­li­my­bes, ku­rias at­ve­ria šiuo me­tu spar­čiai au­gan­ti eko­no­mi­ka. Ta­čiau pri­va­lo­me iš­lik­ti at­sa­kin­gi ir ne­pa­mirš­ti gy­ven­ti pa­gal iš­ga­les. Tu­ri­me ne­pa­mirš­ti, kad už­nu­ga­ry­je vel­ka­si vals­ty­bės sko­la, o prieš akis – eu­ro įsi­ve­di­mą nu­lem­sian­tys Mast­rich­to kri­te­ri­jai. Svar­būs iš­lie­ka il­ga­lai­kiai už­da­vi­niai: ko­va su ko­rup­ci­ja, ener­ge­ti­kos ir so­cia­li­nės rū­py­bos re­for­mos, eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mas ir ne­dar­bo ma­ži­ni­mas. Ti­kiuo­si, kad pri­im­da­mi spren­di­mus nuo­sek­liai lai­ky­si­tės il­ga­lai­kių vals­ty­bės stra­te­gi­nių kryp­čių ir už­da­vi­nių. Sie­kiant iš­lai­ky­ti to­ly­gią Lie­tu­vos pa­žan­gą, itin svar­bus par­la­men­ti­nių jė­gų su­si­tel­ki­mas ir ben­dros Sei­mo, Vy­riau­sy­bės ir Pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­jos pa­stan­gos. Esu pa­si­ry­žu­si glau­džiai ben­dra­dar­biau­ti su Sei­mo val­dy­ba ir vi­so­mis par­la­men­ti­nė­mis frak­ci­jo­mis.

Lin­kiu jums dar­nios ir kon­struk­ty­vios se­si­jos, kad Sei­mo ru­dens aruo­dai bū­tų skli­di­ni ne skan­da­lų pe­lų, bet Lie­tu­vai nau­din­gų spren­di­mų.“

Pa­si­ra­šė Jos Eks­ce­len­ci­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, to­liau ple­na­ri­niam po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas V. Gap­šys.

 

11.26 val.

Sei­mo Pir­mi­nin­ko V. Ged­vi­lo kal­ba III (ru­dens) se­si­jos pra­džios pro­ga

 

PIRMININKAS (V. GAPŠYS, DPF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, į tri­bū­ną kvie­čiu Sei­mo Pir­mi­nin­ką V. Ged­vi­lą.

V. GEDVILAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos par­la­men­ta­rai, nuo­šir­džiai svei­ki­nu jus vi­sus, su­si­rin­ku­sius į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo III (ru­dens) se­si­jos pra­džią. Ma­lo­nu vėl ma­ty­ti to­kią pil­ną Sei­mo ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lę. Ma­lo­nu ma­ty­ti ko­le­gas, ypač tuos, su ku­riais per va­sa­rą ma­ty­tis ne­te­ko. Ti­kiuo­si, jog kiek­vie­nas iš jū­sų ra­do­te bent šiek tiek lai­ko tik­ram ir ge­ram po­il­siui, bent sa­vai­tę ar ke­lias pa­gy­ve­no­te „šva­ria gal­va“, be po­li­ti­kos. Po­il­sis, kaip ži­no­te, svar­bus kiek­vie­nam iš mū­sų, nuo to pri­klau­so ir dar­bo grei­tis, ir ko­ky­bė. To­dėl pa­kar­to­siu – vi­liuo­si, kad vi­si pail­sė­jo­te, kad esa­te dar­bin­gi, ku­pi­ni jė­gų, en­tu­ziaz­mo ir už­si­de­gi­mo.

Va­sa­ros me­tu kai ku­rie iš mū­sų pa­mi­nė­jo gra­žias ap­va­lias ir gar­bin­gas su­kak­tis. Nau­do­da­ma­sis pro­ga, no­rė­čiau pa­svei­kin­ti šiuos ko­le­gas. Pra­dė­siu nuo J. Kon­dro­to, ku­ris at­šven­tė la­bai gar­bin­gą 70 me­tų ju­bi­lie­jų. Gė­lės, Jo­nai, tau ir ta­vo ko­le­gų aplo­dis­mentai. (Plo­ji­mai) Svei­ki­nam, mie­las Jo­nai. Du žmo­nės, mū­sų ko­le­gos, pa­mi­nė­jo 60 me­tų ju­bi­lie­jų. Kvie­čiu į tri­bū­ną il­ga­me­tį Sei­mo Pir­mi­nin­ką A. Pau­laus­ką. Svei­ki­nam gar­bin­go ju­bi­lie­jaus pro­ga, lin­kim kuo ge­riau­sios klo­ties. (Plo­ji­mai) J. Ber­na­to­nis, taip pat gar­bin­gas ju­bi­lie­jus. Svei­ki­nam, Juo­zai, lin­kim tau kuo ge­riau­sios klo­ties. (Plo­ji­mai) Ti­kiuo­si, ger­bia­ma A. Pit­rė­nie­nė ne­su­pyks, kad ir ją pa­mi­nė­siu tarp ju­bi­lia­tų. Ko­le­gei su­ka­ko 55-eri, la­bai gra­žūs skai­čiai. (Plo­ji­mai) Taip pat no­rė­čiau pa­kvies­ti D. Jan­kau­ską. Na, vy­rui ga­li­ma drą­siai pa­sa­ky­ti – 55-eri. (Plo­ji­mai) Ga­liau­siai no­rė­čiau pa­svei­kin­ti du jau­nuo­sius Sei­mo na­rių gru­pės at­sto­vus, ku­rie at­šven­tė 30-me­čius. V. Skar­ba­lių. (Plo­ji­mai) Ir A. Du­dė­ną. Taip pat 30. (Plo­ji­mai) Dė­ko­ju vi­siems. Dar kar­tą vi­sus ju­bi­lia­tus svei­ki­nu gim­ta­die­nio pro­ga. Mes vi­sa­da tu­rim to­kią gra­žią tra­dici­ją pri­si­min­ti vi­sus sa­vo ko­le­gas ir pa­lin­kė­ti jiems kuo ge­riau­sios sėk­mės.

Mie­lie­ji ko­le­gos, ši se­si­ja, kaip ir anks­tes­nio­ji, ypa­tin­ga tuo, jog Lie­tu­va tę­sia pir­mi­nin­ka­vi­mą Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai. To­dėl se­si­jos me­tu Eu­ro­pos Są­jun­gos dar­bo­tvarkės klau­si­mai užims reikš­min­gą vie­tą. Vi­si pui­kiai su­pran­ta­me, koks svar­bus ir at­sa­kin­gas yra šis lai­ko­tar­pis, ku­ris ne­sto­ko­ja įtam­pos ir rei­ka­lau­ja di­de­lio at­si­da­vi­mo. Iki šiol vi­si be iš­im­ties už­sie­nio sve­čiai, su ku­riais te­ko ben­drau­ti, tarp jų ir la­bai aukš­ti pa­rei­gū­nai, su­tar­ti­nai gy­rė mū­sų pa­si­ruo­ši­mą pir­mi­nin­ka­vi­mui ir at­lie­ka­mą dar­bą. Jie taip pat lin­kė­jo sėk­min­gai baig­ti šią mi­si­ją. To pa­ties no­rė­čiau jū­sų pa­pra­šy­ti ir jums pa­lin­kė­ti.

Leis­ki­te pa­teik­ti šiek tiek sta­tis­ti­kos. Į Sei­mo ru­dens se­si­jos dar­bų pro­gra­mą iš vi­so įra­šy­tas 821 tei­sės ak­tų pro­jek­tas. Iš šių uni­ka­lių pro­jek­tų yra 694. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė pa­siū­lė įtrauk­ti 13 uni­ka­lių tei­sės ak­tų pro­jek­tų. Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė – 146 pa­grin­di­nius tei­sės ak­tų pro­jek­tus. Sei­mo na­riai – 219 uni­ka­lių tei­sės ak­tų pro­jek­tų. Vis dėl­to no­rė­čiau at­kreip­ti ger­bia­mų­jų ko­le­gų dė­me­sį, jog tai – tik skai­čiai. Pra­ėju­sios se­si­jos ata­skai­ta ro­do, jog anaip­tol ne vi­sus dar­bus, ku­riuos Sei­mas bu­vo su­si­pla­na­vęs, pa­vy­ko nu­veik­ti. Pri­pa­žin­ki­me, tai ro­do, kad tu­ri­me ne­sklan­du­mų su pla­na­vi­mu. To­dėl, kal­bant apie pla­nus, vie­to­je ter­mi­no „se­si­jos dar­bų pro­gra­ma“, man no­rė­tų­si var­to­ti ki­tą – „ke­ti­ni­mų pro­to­ko­las“, tu­rint min­tį, kad bent di­džio­ji da­lis tų ke­ti­ni­mų bus įgy­ven­din­ta.

Ne­abe­jo­ti­nai vie­nas iš svar­biau­sių mū­sų lau­kian­čių dar­bų – vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų ro­dik­lių svars­ty­mas ir tvir­ti­ni­mas. Il­ga­me­tė prak­ti­ka ro­do, kad tai su­lau­kia di­džiau­sio vi­suo­me­nės dė­me­sio ir dau­giau­sia pa­čių Sei­mo na­rių emo­ci­jų. Ne­si­ti­kiu, kad šį kar­tą bus ki­taip, todėl šiuo at­ve­ju man be­lie­ka pa­lin­kė­ti pri­si­min­ti to­kias ver­ty­bes kaip pa­gar­ba, to­le­ran­ci­ja, kon­stru­k­ty­vu­mas, at­sa­kin­gu­mas, pa­rei­gin­gu­mas ir at­skai­to­my­bė žmo­nėms.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pra­ėju­sios se­si­jos pra­džio­je taip pat tu­rė­jau gar­bės kreip­tis į jus. Yra ke­li tos kal­bos štri­chai, ku­riuos šian­dien no­rė­čiau pa­kar­to­ti ir ak­cen­tuo­ti. No­rė­čiau pri­min­ti, kad Sei­mas – ne tik įsta­ty­mų lei­dy­bos ins­ti­tu­ci­ja. Jis pir­miau­sia yra tau­tos at­sto­vy­bė. Pra­šau jū­sų vi­sų skir­ti dau­giau dė­me­sio įsta­ty­mų ko­ky­bei, o ne kie­ky­bei. Jei kiek­vie­nas pri­ima­mas tei­sės ak­tas bus pa­kan­ka­mai ir kuo pla­čiau ap­tar­tas su vi­suo­me­ne, vi­suo­me­ni­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, su­in­te­re­suo­to­mis gru­pė­mis, įsta­ty­mų lei­dy­ba ne­at­ro­dys pa­na­ši į įsta­ty­mų ga­my­bą. Ne­bus pri­ima­mi abe­jo­ti­no rei­ka­lin­gu­mo ar Kon­sti­tu­ci­jai prieš­ta­rau­jan­tys tei­sės ak­tai.

Taip pat no­rė­čiau pri­min­ti dar vie­ną itin svar­bią sri­tį, ku­ri ne­re­tai yra ne­pel­ny­tai pa­mirš­ta­ma. Lie­tu­va – par­la­men­ti­nė vals­ty­bė, ta­čiau par­la­men­ti­nė kon­tro­lė jo­je per­ne­lyg men­ka ir sil­pna. Bū­ti­na ją stip­rin­ti. To­dėl kvie­čiu vi­sus bū­ti ne pa­sy­viais ste­bė­to­jais, o ak­ty­viais da­ly­viais, ku­rie ma­to, ver­ti­na, ana­li­zuo­ja, o pri­rei­kus pa­tys ima­si veiks­mų. Tai mū­sų vi­sų pa­rei­ga.

Šian­dien, kaip ir ta­da, no­riu pa­lin­kė­ti sau ir jums at­si­gręž­ti į žmo­nes, bū­ti at­vi­res­niems, su­pras­ti kiek­vie­no be­si­krei­pian­čio­jo į mus rū­pes­čius, pro­ble­mas, pa­dė­ti kaip ga­li­ma ge­riau ir ope­ra­ty­viau jas iš­spręs­ti, dirb­ti var­dan Lie­tu­vos, jos žmo­nių, o ne dėl siau­rų ar abe­jo­ti­nų in­te­re­sų. Ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Sei­mo Pir­mi­nin­kui. To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­kas V. Ged­vi­las.

 

11.34 val.

2013 m. rug­sė­jo 10 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džio dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas

 

PIRMININKAS (V. GEDVILAS). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, rei­kia pa­si­tvir­tin­ti šios die­nos dar­bo­tvarkę. Ko­kių bū­tų pa­sta­bų, pa­siū­ly­mų? Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu šios die­nos dar­bo­tvarkei? Ačiū. Ka­dan­gi ir Se­niū­nų su­ei­go­je, at­ro­do, bu­vo ben­dras su­ta­ri­mas, dar­bo­tvarkę skel­biu pa­tvir­tin­tą. Dė­ko­ju.

 

11.35 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo III (ru­dens) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pro­jek­tas Nr. XIIP-948 (pa­tei­ki­mas)

 

Tai­gi 1-4 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo III (ru­dens) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pro­jek­tas Nr. XIIP-948. Pra­ne­šė­jas – Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas V. Gap­šys. Ruo­šia­si Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas A. But­ke­vi­čius.

V. GAPŠYS (DPF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, svei­ki­nu pra­de­dant Sei­mo ru­dens se­si­ją. Bu­vo­me su­si­ti­kę ap­tar­ti Sei­mo se­si­jos dar­bų pro­gra­mą, to­dėl vi­siems Sei­mo na­riams tu­riu pra­neš­ti, kad iš vi­so į pro­gra­mą įra­šy­ta dau­giau ne­gu 800 tei­sės ak­tų pro­jek­tų, 694 uni­ka­lūs pro­jek­tai, t. y. be ly­din­čių­jų tei­sės ak­tų. Iš vi­so Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė pa­tei­kė 13 pro­jek­tų, iš vi­so Vy­riau­sy­bė tei­kia 146 uni­ka­lius tei­sės ak­tų pro­jek­tus ir Sei­mo na­riai dau­giau­sia – 219 tei­sės ak­tų pro­jek­tų. Tarp frak­ci­jų ak­ty­viau­sios: Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­ja – 162 pa­siū­ly­mai, Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja – 87 pa­siū­ly­mai, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krik­š­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ja – 47 pa­siū­ly­mai. Se­si­jos dar­bų pro­gra­ma yra pa­reng­ta at­si­žvel­gus į Vy­riau­sy­bės pa­teik­tus pa­siū­ly­mus ir, ži­no­ma, Sei­mo ko­mi­te­tų bei Sei­mo na­rių bei Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tės tei­sės ak­tus.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo III (ru­dens) se­si­jos dar­bų pro­gra­mo­je yra nu­ma­ty­ti eko­no­mi­kos au­gi­mą ska­ti­nan­tys pro­jek­tai, už­im­tu­mo di­di­ni­mo, skur­do ir so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mo pro­jek­tai, ša­lies ūkio fi­nan­si­nį tva­ru­mą ir laips­niš­ką biu­dže­to pa­ja­mų di­di­ni­mą už­tik­ri­nan­tys pro­jek­tai, ener­ge­ti­nio efek­ty­vu­mo ir sau­gu­mo di­di­ni­mą už­tik­ri­nan­tys pro­jek­tai, švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mo, svei­ka­tos po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mo pro­jek­tai, sau­gu­mo ir gy­ny­bos po­li­ti­kos stip­ri­ni­mo pro­jek­tai, su ap­lin­kos ap­sau­ga, tei­se ir tei­sėt­var­ka, vals­ty­bės val­dy­mu, vie­tos sa­vi­val­da, že­mės ūkiu, kai­mo plėt­ra bei žmo­gaus tei­sių ap­sau­ga su­si­ję tei­sės ak­tai.

Ka­dan­gi jums se­si­jos dar­bų pro­gra­mos pro­jek­tas yra iš­da­ly­tas, pa­čių pro­jek­tų ne­var­dy­siu, ta­čiau tu­riu pa­ste­bė­ti ir tuos da­ly­kus, ku­rie kar­to­ja­si jau ne pir­mą se­si­ją, ir mes pa­si­ren­gę į juos šią se­si­ją ly­giai taip pat at­kreip­ti dė­me­sį ir pa­tai­sy­ti kai ku­rio­se sri­ty­se. Tarp jų yra su­si­ję su tuo, kad Vy­riau­sy­bės dau­ge­lis pro­jek­tų dar ne­re­gist­ruo­ti, to­dėl mes tu­ri­me at­si­pra­šy­ti Sei­mo na­rių, ku­rie dar ne­ga­lės jų pa­ma­ty­ti, bet pa­gal Sei­mo sta­tu­to nu­sta­ty­tą tvar­ką tie pro­jek­tai pa­sieks Sei­mo na­rius ir dėl tų pro­jek­tų bus ga­li­ma ak­ty­viai dis­ku­tuo­ti.

Taip pat tu­riu pa­žy­mė­ti, kad ko­mi­te­tų dar­bą tu­rė­si­me už­tik­rin­ti, ir Sei­mo val­dy­ba im­sis rei­kia­mų prie­mo­nių pra­šy­da­ma Vy­riau­sy­bės lai­ku pa­teik­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­das, kad pro­jek­tai ne­už­strig­tų Sei­mo ko­mi­te­tų stal­čiuo­se ir ga­lė­tų bū­ti svars­to­mi ko­mi­te­tuo­se.

Toks trum­pas ma­no pri­sta­ty­mas. Jei­gu bus klau­si­mų, bū­siu pa­si­ren­gęs į juos at­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ko­le­ga. Tai­gi kvie­čiu į tri­bū­ną prem­je­rą ger­bia­mą­jį A. But­ke­vi­čių.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos Sei­mo na­riai, šios ru­dens se­si­jos sve­čiai! Krei­piuo­si į jus no­rė­da­mas pa­svei­kin­ti su nau­jos se­si­jos pra­džia ir su­pa­žin­din­ti su dar­bais, ku­riuos yra pa­si­ren­gu­si nu­veik­ti XVI Vy­riau­sy­bė.

Kar­tu no­riu pa­si­džiaug­ti, kad Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai vyks­ta sklan­džiai. Vien per pir­mą­jį mė­ne­sį Lie­tu­vos at­sto­vai pir­mi­nin­ka­vo 244 Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bos dar­bo gru­pių po­sė­džiams. Lie­pą Briu­se­ly­je su­reng­tos dvi ta­ry­bos – Eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų rei­ka­lų bei Že­mės ūkio ir žu­vi­nin­kys­tės. Eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų rei­ka­lų ta­ry­ba pa­tvir­ti­no tei­sės ak­tus dėl Lat­vi­jos pri­si­jun­gi­mo prie eu­ro zo­nos nuo 2014 m. pra­džios ir pri­ėmė at­ski­roms ša­lims skir­tas re­ko­men­da­ci­jas už­baig­da­ma 2013 m. Eu­ro­pos se­mest­rą. Taip pat pri­im­ta 7,3 mlrd. eu­rų Eu­ro­pos Są­jun­gos 2013 m. tai­so­mo­jo biu­dže­to da­lis.

Že­mės ūkio ir žu­vi­nin­kys­tės ta­ry­bo­je su­tar­ta dėl Eu­ro­pos jū­rų rei­ka­lų ir žu­vi­nin­kys­tės fon­do. Dėl šio tei­sės ak­to ru­de­nį pla­nuo­ja­mi tri­ša­liai Euro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bos pir­mi­nin­kės Lie­tu­vos su­si­ti­ki­mai su Eu­ro­pos Par­la­men­tu bei Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja.

Lie­pos mėnesį Va­šing­to­ne įvy­ko pir­ma­sis de­ry­bų dėl lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ties su JAV raun­das, žy­min­tis nau­ją Eu­ro­pos ir JAV pre­ky­bi­nių san­ty­kių eta­pą. Ant­ro­jo de­ry­bų raun­do lau­kia­ma spa­lį, o tre­čia­sis nu­ma­ty­tas gruo­džio mė­ne­sį. Šiuo me­tu 24 dar­bo gru­pė­se dir­ba dau­giau nei 160 de­ry­bi­nin­kų. Lie­tu­vo­je jau su­reng­ta virš 50 pir­mi­nin­ka­vi­mo ren­gi­nių – kon­fe­ren­ci­jų ir se­mi­na­rų, eks­per­tų su­si­ti­ki­mų, Sei­mo so­cia­li­nių part­ne­rių or­ga­ni­zuo­tų ren­gi­nių. Vil­niu­je įvy­ko 9 ne­for­ma­lūs mi­nist­rų su­si­ti­ki­mai. Svar­biau­sius sa­vo sri­ties klau­si­mus ap­ta­rė svei­ka­tos ap­sau­gos, so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo, ap­lin­kos, že­mės ūkio, kraš­to ap­sau­gos, už­sie­nio rei­ka­lų, tei­sin­gu­mo ir vi­daus rei­ka­lų, už moks­lą, pra­mo­nę, įmo­nes, vi­daus rin­ką at­sa­kin­gi mi­nist­rai.

Svei­ki­nu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ak­ty­vų vaid­me­nį Eu­ro­pos Są­jun­gos pir­mi­nin­ka­vi­mo dar­bo­tvarkėje. Prieš ke­le­tą die­nų bai­gė­si la­bai svar­bi tarp­par­la­men­ti­nė ben­dros už­sie­nio ir sau­gu­mo po­li­ti­kos bei ben­dros sau­gu­mo ir gy­ny­bos po­li­ti­kos kon­fe­ren­ci­ja. At­ei­ty­je lau­kia ju­bi­lie­ji­nis 50 Są­jun­gos rei­ka­lų par­la­men­ti­nių ko­mi­te­tų kon­fe­ren­ci­jos po­sė­dis. Sei­mo na­riai pa­lai­ko glau­džius ry­šius su Eu­ro­pos Par­la­men­to ko­mi­te­tais, Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riais ir to­kiu bū­du pri­si­de­da prie ne­pa­pras­tai svar­baus ir at­sa­kin­go tria­lo­go pro­ce­sų.

Jau ga­li­ma fik­suo­ti vie­ną svar­bes­nių Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo re­zul­ta­tų – nuo­la­ti­nių at­sto­vų ko­mi­te­tų ly­giu per la­bai trum­pą lai­ką pa­siek­tas Ta­ry­bos su­si­ta­ri­mas dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos biu­dže­to 2014 m. Tam ne­pri­rei­kė šauk­ti at­ski­ro mi­nist­rų su­si­ti­ki­mo. Nuo­la­ti­nių at­sto­vų ko­mi­te­tas taip pat su­ta­rė dėl itin su­dė­tin­gų vie­šų­jų pir­ki­mų re­for­mos pa­ke­to, ku­riuo sie­kia­ma pa­ska­tin­ti kon­ku­ren­ci­jos, in­ves­ti­ci­jo­mis pa­grįs­tos eko­no­mi­kos au­gi­mą, nau­jų dar­bo vie­tų kū­ri­mą, ra­cio­na­les­nį vie­šų­jų fi­nan­sų nau­do­ji­mą.

Ko­mi­te­te taip pat pa­siek­tas ga­lu­ti­nis su­ta­ri­mas dėl aš­tuo­nių tei­sės ak­tų, tarp jų to­kios Eu­ro­pos Są­jun­gos dau­gia­me­čio biu­dže­to pro­gra­mos kaip „Ho­ri­zon­tas 2020“, skir­tos in­ves­ti­ci­joms į moks­li­nius ty­ri­mus ir ino­va­ci­jas: „Kū­ry­biš­ka Eu­ro­pa, ska­ti­nan­ti kul­tū­ros ir au­dio­vi­zu­a­li­nių pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mą; „Li­fe (…)“ ap­lin­ko­sau­gos pro­jek­tai; Eu­ro­pos Są­jun­gos so­cia­li­nių po­ky­čių ir ino­va­ci­jų pro­gra­ma, „Mui­ti­nė 2020“, taip pat ypač ak­tu­a­li Eu­ro­pos Są­jun­gos in­fra­struk­tū­ros tin­klų prie­mo­nė (…), daug pri­si­dė­sian­ti ku­riant Eu­ro­pos Są­jun­gos ben­drą­ją rin­ką ener­ge­ti­kos, trans­por­to ir te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų sri­ty­se. Pir­mi­nin­kau­jan­ti Lie­tu­va grei­tai su­re­a­ga­vo ir at­krei­pė vals­ty­bių na­rių dė­me­sį į Ru­si­jos mui­ti­nės pla­nus įves­ti pa­pil­do­mas prie­mo­nes ve­žė­jams, vyk­dan­tiems CIR pro­ce­dū­ras. Šio spren­di­mo įgy­ven­di­ni­mas bu­vo ati­dė­tas.

Mū­sų lau­kia dar ke­tu­ri mė­ne­siai in­ten­sy­vaus dar­bo. Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo dar­bo­tvarkėje dau­giau kaip 200 ren­gi­nių Vil­niu­je ir ki­tuo­se ša­lies mies­tuo­se, tarp ku­rių 20 aukš­čiau­sių ly­gių su­si­ti­ki­mų. Be­ne svar­biau­sias iš pas­ta­rų­jų – lap­kri­čio 28–29 d. Vil­niu­je vyk­sian­tis tre­čia­sis Ry­tų part­ne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas, ku­rio me­tu ti­ki­ma­si pa­si­ra­šy­ti lais­vo­sios pre­ky­bos ir aso­cia­ci­jos su­tar­tį su Uk­rai­na ir pa­ra­fuo­ti su ki­to­mis Ry­tų part­ne­rys­tės ša­li­mis. Ti­kiu, kad esa­me pa­si­ren­gę, ra­si­me bū­ti­nus ir tei­sin­gus spren­di­mus, ne­pai­sant tarp­tau­ti­nė­je are­no­je ky­lan­čių vis nau­jų iš­šū­kių.

Pir­mie­ji du pir­mi­nin­ka­vi­mo mė­ne­siai pa­ro­dė, kad Lie­tu­vai se­ka­si pir­mi­nin­kau­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos Ben­dri­jai – ope­ra­ty­viai, ati­džiai ir kom­pe­ten­tin­gai de­rin­ti 28 ša­lių po­zi­ci­jas, ieš­kant vi­siems pri­im­ti­no spren­di­mo. Prie­ta­rin­gi žmo­nės pa­stuk­sen­tų į me­dį, kad sėk­mė nenu­sisuk­tų, tuo tar­pu aš no­rė­čiau kreip­tis į jus, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, to­liau nuo­sek­liai pa­lai­ky­ti ir rem­ti Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės pa­stan­gas sėk­min­gai ir re­zul­ta­ty­viai vy­k­dy­ti Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai pro­gra­mą. Tie­sa, net ir pa­si­bai­gus ofi­cia­lie­siems pir­mi­nin­ka­vi­mo ren­gi­niams ne­ga­lė­si­me pa­mirš­ti dar­bų, su­si­ju­sių su pir­mi­nin­ka­vi­mu. Lie­tu­va tu­rės pa­reng­ti pir­mi­nin­ka­vi­mo ata­skai­tą, ku­rio­je įvar­din­si­me nu­veik­tus dar­bus, pa­siek­tus tiks­lus. Be­je, pa­na­šūs klau­si­mai – biu­dže­tas, pa­ska­tos eko­no­mi­kos au­gi­mui, nau­jų dar­bo vie­tų kū­ri­mas, vie­šų­jų pir­ki­mų per­tvar­ka – bus ypač ak­tu­a­lūs ir šian­dien pra­de­da­mo­je for­muo­ti Sei­mo ru­dens se­si­jos dar­bo­tvarkėje.

Mums vi­siems lin­kiu, kad taip pat sėk­min­gai at­lik­tu­me vie­ną svar­biau­sių už­duo­čių: su­for­muo­ti ir pa­tvir­tin­ti vals­ty­bės, vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo biu­dže­tus bei sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų svar­biau­sius ro­dik­lius. Šie­met į vals­ty­bės biu­dže­tą tu­ri­me įsi­ūti dar vie­ną ki­še­nę – pra­dė­ti mo­kė­ti ne­teisė­tai su­ma­žin­tus at­ly­gi­ni­mus pa­rei­gū­nams ir vals­ty­bės tar­nau­to­jams bei ki­tiems as­me­nims, pa­si­ruoš­ti nu­sa­vin­toms pen­si­joms kom­pen­suo­ti. Fis­ka­li­nį de­fi­ci­tą pla­nuo­ja­me su­ma­žin­ti iki 1,8 % ša­lies ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Da­lis, maž­daug 1 mlrd. Lt prog­no­zuo­ja­mų pa­pil­do­mų pa­ja­mų ir bus skir­ta tar­nau­to­jų at­ly­gi­ni­mams at­kur­ti, po­li­ci­jai, mo­kyk­loms, bib­lio­te­ki­nin­kams ir ki­tiems dar­buo­to­jams. Kar­tu kur­si­me il­ga­lai­kį pa­grin­dą iš­lai­ky­ti tva­rius vals­ty­bės fi­nan­sus, kad bū­tų vyk­do­ma ap­dai­ri biu­dže­to po­li­ti­ka. Sei­mui pa­teik­si­me Sta­bi­li­zuo­ja­mo­sios biu­dže­to po­li­ti­kos įsta­ty­mo pro­jek­tą ir Fis­ka­li­nės su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mo kon­sti­tu­ci­nį įsta­ty­mą. Iš vi­so Sei­mui svars­ty­ti teik­si­me maž­daug 300 įsta­ty­mų pa­ke­tą, t. y. tą­sa tų dar­bų, ku­rių bu­vo im­ta­si sie­kiant ska­tin­ti eko­no­mi­ką, ver­slą, efek­ty­viau per­tvar­ky­ti ener­ge­ti­kos sek­to­rių, ma­žin­ti iš­lai­das ši­lu­mai. Nau­ji tei­sės ak­tai pa­dės pa­grin­dą svei­ka­tos prie­žiū­ros per­tvar­kai, leis įkvėp­ti dau­giau gy­vy­bės re­gio­nų ver­slui, ska­tins už­im­tu­mą, stip­rins įmo­nių fi­nan­si­nę draus­mę, to­liau re­tins biu­ro­kratinius var­žy­mus smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo ini­cia­ty­voms, pa­dės siek­ti ki­tų ša­lies ge­ro­vei rei­ka­lin­gų tiks­lų. Vy­riau­sy­bė lai­ky­sis kur­so, kad kri­zės pa­da­ri­nių lik­vi­da­vi­mas ir struk­tū­ri­nės per­tvar­kos leis­tų už­tik­rin­ti eko­no­mi­kos au­gi­mą, ver­slo at­si­ga­vi­mą, dar­bo vie­tų kū­ri­mą.

Iš pra­džių trum­pai in­for­muo­siu, ko­kį pa­grei­tį įga­vo dar­bai, apie ku­riuos bu­vo kal­bė­ta me­tų pra­džio­je. Pir­ma. Dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­ci­ja. Šis pro­ce­sas įsi­siū­ba­vo vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se, bet Būs­to ener­gi­jos tau­py­mo agen­tū­rai jau sun­ku spė­ti lai­ku įver­tin­ti pa­raiš­kas ir in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus. No­riu pa­sa­ky­ti, lū­ku­ria­vu­sios di­džių­jų mies­tų – Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės – taip pat įsi­trau­kė į ener­ge­ti­nio mo­der­ni­za­vi­mo ei­gą. Pa­vė­luo­ta maž­daug 3 mėn. Nors re­no­va­ci­ja tik pra­si­de­da, ki­tais me­tais at­nau­jin­tus na­mus skai­čiuo­si­me ne de­šim­ti­mis, o šim­tais. Aki­vaiz­du, kad šie dar­bai pa­de­da stip­rė­ti mū­sų sta­ty­bų pra­mo­nei, po per­trau­kos vėl smar­kiai pra­dė­jo di­dė­ti sta­ty­bos dar­bų ap­im­tys. Per ant­rą­jį šių me­tų ket­vir­tį 7,1 % dau­gė­jo Lie­tu­vos sta­ty­bos dar­bų, t. y. spar­čiau­siai Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Kar­tais gir­di­me nuo­mo­nių, kad in­ves­ti­ci­jas vel­tui ski­ria­me se­niems na­mams, kad juos ver­čiau nu­griau­ti, o gy­ven­to­jams rei­kia sta­ty­ti nau­jus, eko­no­miš­kus būs­tus. No­riu pa­ti­kin­ti, kad dau­gia­bu­čiai re­no­va­ci­jai at­ren­ka­mi la­bai at­sa­kin­gai, mo­der­ni­zuo­ja­mų pa­sta­tų są­ra­šuo­se ne­ra­si­te eks­plo­a­ta­vi­mo am­žių bai­gian­čių ar ava­ri­nių na­mų. Ga­li bū­ti, kad at­ei­ty­je ga­lė­si­me per­ei­ti prie ki­to mo­de­lio – nu­griau­ti ir pa­sta­ty­ti. Ši­lu­mos kai­nų ma­ži­ni­mą sprę­si­me ei­da­mi re­no­va­ci­jos ir ši­lu­mos ūkio per­tvar­kos ke­liu.

An­tra. Ši­lu­mos ūkio per­tvar­ka. Esa­me ge­ro­kai pa­sistū­mė­ję per­tvar­ky­da­mi ši­lu­mos ūkį ir ar­tė­ja­me prie tiks­lo ma­žin­ti bran­gių du­jų po­rei­kį, ne ma­žiau kaip ket­vir­ta­da­liu at­pi­gin­ti ši­lu­mą var­to­to­jams. Ši­lu­mos ga­my­bos ir tie­ki­mo veik­la ne­bu­vo pla­nuo­ja­ma ir ko­or­di­nuo­ja­ma na­cio­na­li­niu lyg­me­niu, to­dėl skir­tin­go­se sa­vi­val­dy­bė­se at­si­ra­do ryš­kių efek­ty­vu­mo ir ši­lu­mos kai­nų skir­tu­mų var­to­to­jams. Vy­riau­sy­bės už­sa­ky­mu at­lie­ka­mas ty­ri­mas, ku­rio pa­grin­du bus pa­reng­ta na­cio­na­li­nė ši­lu­mos ūkio plėt­ros pro­gra­ma. Pa­gal ją kiek­vie­nai sa­vi­val­dy­bei bus nu­sta­to­mi efek­ty­viau­si elek­tros ir ši­lu­mos ga­my­bos spren­di­niai, kad ši­lu­ma var­to­to­jams bū­tų tie­kia­ma ma­žiau­siais kaš­tais, ši­lu­mos ir elek­tros ga­my­ba bio­ku­ro ir ko­mu­na­li­nių at­lie­kų ko­­ge­ne­ra­ci­nė­se elek­tri­nė­se bus plė­to­ja­ma tik to­se sa­vi­val­dy­bė­se, ku­rio­se ji eko­no­miš­kai nau­din­ga ir pa­grįs­ta.

Įgy­ven­din­da­mi pir­mą per­tvar­kos eta­pą, pa­skel­bė­me ne­pa­nau­do­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų kon­kur­są bio­ku­ro ka­ti­lų sta­ty­bai ir ši­lu­mos tra­soms at­nau­jin­ti. Pa­ke­liui į šį tiks­lą iš­spren­dė­me dar vie­ną pro­ble­mą. Yra pa­reng­tas nau­jas bio­ku­ro pre­ky­bos bir­žo­je mo­de­lis, ku­ris pa­ska­tins smul­kiuo­sius vie­tos ga­min­to­jus, jie kar­tu su urė­di­jo­mis tu­rės vie­no­das są­ly­gas, kaip ir stam­bie­ji rin­kos da­ly­viai. Šiuo me­tu dau­giau kaip pu­sę bio­ku­ro par­duo­da vie­nas tie­kė­jas, o ¾ vi­sos rin­kos už­ima pen­ki tie­kė­jai.

Tre­čia. Su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų im­por­to ter­mi­na­las. Ter­mi­na­lo sta­ty­ba Klai­pė­do­je iš­si­va­da­vo iš są­stin­gio, pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo tem­pai di­de­li, vė­la­vi­mų nė­ra. Ant­rą­jį pus­me­tį Sei­mui bus pa­teik­ta 16 tei­sės ak­tų, vi­siems rin­kos da­ly­viams bus su­kur­tos aiš­kios tei­si­nės, tech­ni­nės ir eko­no­mi­nės są­ly­gos, rei­ka­lin­gos efek­ty­viam SGD nau­do­ji­mui. Pla­nuo­ja­ma, kad iki šių me­tų pa­bai­gos iš tie­kė­jų, ku­riuos su­do­mi­no Klai­pė­dos ter­mi­na­las, bus at­rink­ti re­a­liau­si kan­di­da­tai, su jais pra­si­dės ga­lu­ti­nės de­ry­bos dėl pa­lan­kiau­sių du­jų tie­ki­mo są­ly­gų ir ga­liau­siai bus pa­si­ra­šy­tos su­tar­tys.

Kal­bant apie vie­šo­jo­je erd­vė­je sklei­džia­mus pra­si­ma­ny­mus apie ne­va už­ku­li­si­nius san­dė­rius su Ru­si­jos kon­cer­nu „Gaz­prom“ dėl pi­ges­nių du­jų, ga­liu pa­sa­ky­ti tik vie­na: tai įžū­lus me­las ir są­mo­nin­gas žmo­nių klai­di­ni­mas, už ku­rio sly­pi tam tik­ri in­te­re­sai. Mū­sų Vy­riau­sy­bė pra­dė­jo de­ry­bas su „Gaz­pro­mu“ dėl du­jų at­pi­gi­ni­mo ir ki­tų ne­iš­spręs­tų klau­si­mų. Per ket­ve­rius eko­no­mi­nės kri­zės, žiau­raus tau­py­mo me­tus Lie­tu­vos var­to­to­jai, pa­ly­gin­ti su kai­my­ni­nė­mis ša­li­mis, per­mo­kė­jo be­veik 2,5 mlrd. li­tų. Ar mes tu­rė­tu­me pa­sa­ky­ti žmo­nėms: pa­ken­tė­ki­te to­liau, pa­lau­ki­te, kol pa­dė­tis kaip nors bus iš­spręs­ta? Tai abe­jin­gu­mo ir be­jė­giš­ku­mo pri­pa­ži­ni­mas. Lauk­ti tik­rai ne­ke­ti­na­me, to­dėl pra­dė­jo­me de­ry­bas su „Gaz­pro­mu“, siek­da­mi nau­jos du­jų kai­nų for­mu­lės, ku­ri at­spin­dė­tų pa­si­kei­tu­sią rin­kos si­tu­a­ci­ją. Ka­te­go­riš­kai nei­giu bet ko­kias kal­bas apie slap­tus po­kal­bius, san­do­rius ar su­si­ta­ri­mus. Su „Gaz­pro­mu“ vyks­ta sun­kios de­ry­bos dėl tre­čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to nuo­lat kon­sul­tuo­jan­tis su Eu­ro­pos Są­jun­gos Ko­mi­si­jos at­sto­vais ir lai­kan­tis tei­sės ak­tų.

Per­ei­da­mas prie eko­no­mi­ką ska­ti­nan­čių įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tų, no­riu pa­brėž­ti, kad Vy­riau­sy­bė de­da vi­sas pa­stan­gas, kad stip­rė­tų eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mo ten­den­ci­jos ir ant­ra­sis jos dar­bo pus­me­tis bū­tų ly­di­mas dar ge­res­nių eko­no­mi­nių ro­dik­lių nei pir­ma­sis. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad di­dė­ja gy­ven­to­jų ir ver­slo pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vo bei vals­ty­bės eko­no­mi­nė­mis per­spek­ty­vo­mis. Vi­si pa­si­ti­kė­ji­mo ro­dik­liai da­bar yra ge­ro­kai aukš­tes­ni nei pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je. Tai reiš­kia, kad ir at­ei­ty­je ga­li­ma ti­kė­tis ver­slo plėt­ros, nau­jų in­ves­ti­ci­jų ir dar­bo vie­tų bei gy­ven­to­jų pa­ja­mų au­gi­mo. Per pir­mą­jį Vy­riau­sy­bės dar­bo pus­me­tį Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mas iš­li­ko vie­nas spar­čiau­sių vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je – 4,2%, ir šis tem­pas bu­vo di­des­nis ne­gu pra­ėju­sių me­tų tą pa­tį pus­me­tį.

Ge­rė­jant eko­no­mi­nei si­tu­a­ci­jai, net ir di­džiau­si skep­ti­kai pri­pa­žįs­ta, kad yra re­a­lu 2015 m. įsi­ves­ti eu­rą. Sie­kiant šio tiks­lo bei už­tik­ri­nant sta­bi­lų eko­no­mi­kos au­gi­mą, ir to­liau su­telk­tai tu­rės dirb­ti vi­sos val­džios ins­ti­tu­ci­jos: Vy­riau­sy­bė, Sei­mas ir pre­zi­den­tū­ra. Su­pran­ta­ma, kad vien di­dė­jan­čiu ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to ro­dik­liu gir­tis ne­ga­li­ma. Svar­bu, ką jo di­dė­ji­mas duo­da žmo­nėms: ar leng­viau ras­ti dar­bą? Ar ma­žė­ja so­cia­li­nė at­skir­tis? Ar au­ga jų pa­ja­mos? Ir dar svar­biau – per­ka­mo­ji ga­lia. Pa­ga­liau šie­met ga­li­me kon­sta­tuo­ti, kad pra­dė­jo aug­ti dir­ban­čių žmo­nių per­ka­mo­ji ga­lia, ku­ri pra­ėju­sius pen­ke­rius me­tus tik ma­žė­jo. Ne­abe­jo­ti­nai tam tu­rė­jo įta­kos tai, kad per pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį dar­bo už­mo­kes­tis ne tik di­dė­jo spar­čiau­siai per pas­ta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus – 4,6%, bet ir pra­len­kė kai­nų au­gi­mą.

Sei­mui teik­si­me di­de­lį įsta­ty­mų pa­ke­tą, ku­rio es­mė – stip­rin­ti ver­slo pa­si­ti­kė­ji­mą vals­ty­bės eko­no­mi­ne po­li­ti­ka ir sa­vo jė­go­mis ap­lin­ką… ska­tin­ti in­ves­ti­ci­jas. Ver­slui to­liau bus ma­ži­na­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė naš­ta ir per­tek­li­nės prie­žiū­ros pro­ce­dū­ros, tu­rė­tų tap­ti lanks­tes­ni dar­bo san­ty­kiai, pa­dau­gė­ti ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių tarp darb­da­vių ir dar­buo­to­jų. Tai pa­dės įgy­ven­din­ti Sei­mo se­si­jai tei­kia­mi Dar­bo ir Ci­vi­li­nio ko­dek­sų pa­kei­ti­mai. In­ves­tuo­to­jai jau pa­lan­kiai įver­ti­no Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir Že­mės įsta­ty­mų pa­tai­sas, ku­rios lei­džia re­a­li­zuo­ti prin­ci­pą – nuo idė­jos iki rak­to, per daug trum­pes­nį lai­ką iš­veng­ti bu­vu­sių biu­ro­kratinių kliū­čių.

Per šį pus­me­tį bus pa­reng­ti ati­tin­ka­mi tei­sės ak­tai, ku­rie už­tik­rins aiš­kias mies­tų ir mies­te­lių pla­na­vi­mo nor­mas, su­da­rys vi­suo­me­nei ga­li­my­bes su­si­pa­žin­ti ir ste­bė­ti te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo dar­bus elek­tro­ni­nė­je erd­vė­je. To­liau bus ge­ri­na­ma in­ves­ti­ci­nė ap­lin­ka, ku­rios pa­trauk­lu­mą tu­rė­tų su­stip­rin­ti veiks­min­ges­nę ir skaid­res­nę veik­lą lais­vo­sio­se eko­no­mi­nė­se zo­no­se bei pra­mo­ni­niuo­se par­kuo­se reg­la­men­tuo­jan­tys įsta­ty­mų pro­jek­tai. Di­di­nant vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių ir vie­šųjų įstai­gų veik­los efek­ty­vu­mą, ren­gia­mi įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai, ku­rie pa­ge­rins jų val­dy­se­ną. Pa­vyz­džiui, pra­de­da­mas re­a­li­zuo­ti Lie­tu­vos oro uos­tų pro­jek­tas, lei­sian­tis įdieg­ti mo­der­nų val­dy­mą… Vil­niaus, Kau­no ir Pa­lan­gos uos­tų veik­los ren­ta­bi­lu­mą. Pra­dės veik­ti įmo­nė, at­sa­kin­ga už cen­tra­li­zuo­tą vals­ty­bės tur­to val­dy­mą.

Prak­ti­ka ro­do, jog ne­re­tai mū­sų įsta­ty­mai taip su­pin­ti, kad su­da­ro­mos pa­lan­kios są­ly­gos vis­ką vil­kin­ti. Tai kar­tais da­ro­ma skaid­ru­mo var­dan, tar­si ke­lis kar­tus ap­si­drau­džiant, o ben­dras re­zul­ta­tas, de­ja, daž­niau­siai bū­na ne­pa­ten­ki­na­mas. Pas­kui ieš­ko­me kal­tų, ko­dėl strin­ga in­ves­ti­ci­jos, sėk­min­gai vei­kia še­šė­li­nė dar­bo rin­ka, ko­dėl vė­luo­ja­ma efek­ty­viai pa­nau­do­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šas. Daug kal­ba­me apie ino­va­ty­vių tech­no­lo­gi­jų kū­ri­mą moks­lo slė­niuo­se, tech­no­lo­gi­jų par­kuo­se, bet rei­kia iš­girs­ti ir moks­li­nin­kų bei spe­cia­lis­tų ne­ri­mo bal­są. Di­džiu­lės kon­ku­ren­ci­jos są­ly­go­mis jų in­te­lek­ti­niai pro­duk­tai, t. y. ino­va­ci­jos ir tech­no­lo­gi­jos, tam­pa vė­luo­jan­čių pai­nių vie­šų­jų pir­ki­mų pro­ce­dū­rų įkai­tais. Da­bar­ti­nis įsta­ty­mo an­ti­ko­rup­ci­nis griež­tu­mas yra pa­sie­kęs to­kį ly­gį, kad jo ne­pa­žei­džiant be­veik ne­įma­no­ma or­ga­ni­zuo­ti vie­šų­jų pir­ki­mų. To­dėl bū­ti­na kuo sku­biau pri­im­ti nau­ją Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mą, ku­ris, ne­su­ku­riant ko­rup­ci­jos ri­zi­kos, leis­tų pa­spar­tin­ti vie­šų­jų pir­ki­mų ei­gą, su­da­ry­tų są­ly­gas juo­se da­ly­vau­ti smul­kiam ir vi­du­ti­niam ver­slui.

Taip pat stip­rin­si­me įmo­nių fi­nan­si­nę draus­mę, fi­nan­si­nių ope­ra­ci­jų skaid­ru­mą ir pa­ti­ki­mu­mą. Tai nu­ma­to­ma jau pa­reng­tais Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­kei­ti­mais. Su­ma­žė­jo ga­li­my­bė iš­veng­ti mo­kes­ti­nių prie­vo­lių ar jas su­ma­žin­ti. Bus nu­sta­ty­tas at­si­skai­ty­mų gry­nai­siais pi­ni­gais ri­bo­ji­mas. Pra­mo­nės ir eks­por­to plėt­ros tem­pams na­tū­ra­liai šiek tiek su­lė­tė­jus, dar svar­bes­nis tam­pa ste­bi­mas eko­no­mi­kos vi­daus sek­to­rius, sta­ty­bos, pa­slau­gų, pre­ky­bos au­gi­mas. Bus su­kur­ta dar­bo vie­tų, už­dir­ba­ma dau­giau pa­ja­mų, skir­tų pa­slau­goms bei pre­kėms, at­si­ras nau­jų pa­ska­tų at­si­gau­ti ki­toms ver­slo ša­koms. Sta­tis­ti­ka jau fik­suo­ja ma­žė­jan­tį be­dar­bių skai­čių, ta­čiau ne­dar­bo ly­gis vis dar iš­lie­ka aukš­tas, ypač re­gio­nuo­se.

Šios Sei­mo se­si­jos me­tu bus tei­kia­mas Už­im­tu­mo rė­mi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, lei­sian­tis tai­ky­ti įdar­bi­ni­mo, pro­fe­si­nio ren­gi­mo prie­mo­nes. Baig­ta reng­ti Už­im­tu­mo di­di­ni­mo 2014–2020 m. pro­gra­ma, ku­rią įgy­ven­din­ti pa­dės kon­kre­čių veiks­mų ir iš­lai­dų pla­nas. Aki­vaiz­du, kad ne­dar­bo pro­ble­mą tu­ri­me įver­tin­ti pla­tes­niu kon­teks­tu. Lie­tu­vos pa­si­rink­tas kri­zės su­val­dy­mo mo­de­lis – mo­kes­čių šo­ko te­ra­pi­ja – dar la­biau ap­sun­ki­nu­si ver­slo ir žmo­nių ga­li­my­bes at­lai­ky­ti kri­zę, dras­tiš­kas iš­lai­dų kar­py­mas so­cia­liai pa­žei­džia­mų vi­suo­me­nės sluoks­nių są­skai­ta, nuo­la­ti­nė niū­rių prog­no­zių sklai­da gre­ta iš­au­gu­sio ne­dar­bo pa­gim­dė nau­ją pro­ble­mą, ypač ma­to­mą re­gio­nuo­se. Su­si­for­ma­vo la­bai at­sar­gus po­žiū­ris į ver­slo idė­jas, ga­li­my­bes in­ves­tuo­ti, ne­no­ras im­tis ini­cia­ty­vos lau­kiant, o kas bus to­liau.

Dar vie­na pro­ble­ma kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se – dėl dar­bin­go am­žiaus žmo­nių emig­ra­ci­jos įvai­riems ver­slo gai­vi­ni­mo pro­jek­tams jau trūks­ta kva­li­fi­kuo­tų dar­bo ran­kų. Pa­teik­ta dar­bo rin­kos ana­li­zė lei­džia da­ry­ti prie­lai­dą, kad ne­ma­žai žmo­nių su­ma­niai per­pra­to pa­šal­pų ga­vi­mo me­cha­niz­mą ir ne­no­riai ima­si siū­lo­mų ma­žiau ap­mo­ka­mų dar­bų. Juk pa­pil­do­mų pa­ja­mų ga­li­ma pri­si­dur­ti ne­le­ga­laus dar­bo rin­ko­je, ku­ri itin su­kles­tė­jo per ke­le­rius pas­ta­ruo­sius me­tus. To­dėl, siek­da­mi pa­dė­ti re­gio­nams, tai­ky­si­me lanks­čią ir ak­ty­vią už­im­tu­mo ska­ti­ni­mo sche­mą. Kiek­vie­nai sa­vi­val­dy­bei pa­dė­si­me pa­reng­ti jos re­sur­sams, ver­slui op­ti­ma­lią dar­bo vie­tų kū­ri­mo, in­ves­ti­ci­jų ska­ti­ni­mo stra­te­gi­ją. Šie pla­nai bus su­da­ro­mi ne sos­ti­nės ka­bi­ne­tuo­se, o glau­džiai dir­bant su sa­vi­val­dy­bių, ver­slo at­sto­vais, vie­tos ben­druo­me­nė­mis, kad žo­džiai „rem­ti“, „ska­tin­ti“, „di­din­ti“, „spar­tin­ti“ per­aug­tų į kon­kre­tų veiks­mą. Pa­vyz­džiui, siū­ly­si­me Sei­mo įsta­ty­mo pa­tai­są, ku­ri leis­tų ap­mo­kė­ti vi­są stu­di­jų kai­ną ar jų da­lį tiems stu­den­tams, ku­rie aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se stu­di­juo­ja pa­gal že­mės ūkio, mais­to ūkio, kai­mo plėt­rai rei­ka­lin­gas spe­cia­ly­bių pro­gra­mas. Spręs­da­mi me­di­kų trū­ku­mo pro­ble­mą, nu­ma­to­me for­muo­ti vals­ty­bės už­sa­ky­mą per­so­na­lo po­rei­kiui pa­ten­kin­ti, kar­tu bus ieš­ko­ma for­mų, kaip įtei­sin­ti pri­va­lo­mą ati­dir­bi­mą. Ap­skri­tai, pra­dė­jo­me re­gu­liuo­ti stu­den­tų pri­ėmi­mą, orien­tuo­jan­tis į vals­ty­bės po­rei­kius, iš biu­dže­to fi­nan­suo­ja­mų stu­di­jų vie­tos su­skirs­ty­tos į dau­giau kryp­čių tiks­li­nių vie­tų. Tai už­tik­ri­no pri­ėmi­mą į že­mės ūkio, spor­to tre­ne­rių, vi­suo­me­nės svei­ka­tos, vi­suo­me­nės sau­gos ir kai ku­rias ki­tas stu­di­jų pro­gra­mas. Įgy­ven­din­da­mi re­gio­nų po­li­ti­ką, siek­si­me ma­žin­ti eko­no­mi­nius ir so­cia­li­nius vys­ty­mo­si skir­tu­mus tarp at­ski­rų vie­to­vių, ska­tin­si­me plėt­rą tiks­li­nė­se te­ri­to­ri­jo­se. Ypa­tin­gas dė­me­sys ski­ria­mas te­ri­to­ri­nei so­cia­li­nei san­glau­dai tarp re­gio­nų. Šiam tiks­lui tar­nau­ja už­im­tu­mo ska­ti­ni­mas, re­gio­nų cen­trų gy­ve­na­mo­sios ir in­ves­ti­ci­nės ap­lin­kos ge­ri­ni­mas, stip­res­nė fi­nan­si­nė pa­ra­ma vie­tos ini­cia­ty­voms iš Eu­ro­pos Są­jun­gos stru­k­tū­ri­nių fon­dų ir biu­dže­tų, to­bu­les­nis re­gio­ni­nės plėt­ros pla­na­vi­mas.

Šiais moks­lo me­tais pri­stab­dė­me ma­ža­kom­plek­čių kai­mo mo­kyk­lų nai­ki­ni­mą. Nuo už­da­ry­mo iš­gel­bė­ta apie pus­an­tro šim­to mo­kyk­lų. Nors šie­met tra­di­ciš­kai su­ma­žė­jo mo­ki­nių, lė­šų švie­ti­mui ne­ma­žin­si­me. Tas prie­das – 67 mln. Lt, iš ku­rių apie 27 mln. Lt ati­teks ma­žoms kai­mo ir mies­te­lių mo­kyk­loms. Siū­lo­ma dar 10 % pa­di­din­ti mo­ki­nio krep­še­lį Piet­ry­čių Lie­tu­vos lie­tu­viš­koms mo­kyk­loms ir su­ly­gin­ti su tau­ti­nių mo­kyk­lų krep­še­liu.

Sei­mo ru­dens se­si­jai tei­kia­mi įsta­ty­mų pa­ke­tai, ku­rie pa­dės įgy­ven­din­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mos per­tvar­ką, kad bū­tų su­kur­tos tei­si­nės ir fi­nan­si­nės prie­lai­dos ge­rin­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų ko­ky­bę ir pri­ei­na­mu­mą pa­cien­tams. Šiuo me­tu jau yra at­lik­ta di­de­lė vi­sos svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mos ana­li­zė, iden­ti­fi­kuo­tos svei­ka­tos sek­to­riaus pro­ble­mos ir pra­de­da­mos pir­mos per­tvar­kos. Sie­kiant efek­ty­viau gy­dy­ti li­gas, su­ke­lian­čias anks­ty­vas mir­tis ir il­ga­lai­kį ne­dar­bin­gu­mą, nu­spręs­ta vi­sas li­go­ni­nes – uni­ver­si­te­tų, res­pub­li­ki­nes, re­gio­nų ir sa­vi­val­dy­bių – su­vie­ny­ti į funk­ci­nių su­si­vie­ni­ji­mų klas­te­rius. Tai su­da­rys są­ly­gas kuo sku­biau su­teik­ti rei­ka­lin­gą pa­gal­bą. Pa­vyz­džiui, su­dė­tin­ga ope­ra­ci­ja bus at­lie­ka­ma aukš­čiau­sio ly­gio gy­dy­mo cen­tre Vil­niu­je ar Kau­ne, o to­liau pa­cien­to gy­dy­mas tę­sia­mas ant­ri­nio ly­gio svei­ka­tos pa­slau­gas tei­kian­čio­je li­go­ni­nė­je ar­čiau jo na­mų. Taip bus ga­ran­tuo­tas efek­ty­vus li­go­ni­nių re­sur­sų pa­nau­do­ji­mas, to­ly­ges­nis lė­šų ir me­di­ci­ni­nės apa­ra­tū­ros pa­skirs­ty­mas, li­go­ni­nių ben­dra­dar­bia­vi­mas. Nuo rug­sė­jo 1 d. to­kie klas­te­riai jau pra­dė­ti steig­ti pen­kio­se sri­ty­se: šir­dies ir krau­ja­gys­lių, neu­ro­lo­gi­jos, trau­mų ir ūmių mir­čių, on­ko­lo­gi­jos ir nau­ja­gi­mių svei­ka­tos prie­žiū­ros.

Pa­tvir­tin­ti nau­ji kom­pen­suo­ja­mų vais­tų pre­pa­ra­tų ir me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nių kai­ny­nai. Po de­ry­bų su vais­tų ga­min­to­jais kai­nos vi­du­ti­niš­kai su­ma­žė­jo de­šim­ta­da­liu. Kiek­vie­nas pa­cien­tas, ku­ris gy­dy­sis li­go­ni­nė­je, nuo rug­pjū­čio 1 d. jau ga­li gau­ti iš­sa­mią in­for­ma­ci­ją, kiek Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do lė­šų su­mo­kė­ta už jam su­teik­tas pa­slau­gas – ty­ri­mus, pa­skir­tus vais­tus ir me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nes. Tai tik di­de­lės per­tvar­kos svei­ka­tos sis­te­mo­je pra­džia. Sei­mui bus pa­teik­ti įsta­ty­mų pro­jek­tai, ku­rie su­teik­tų dau­giau tei­sių sa­vi­val­dy­bėms steig­ti nau­jas gy­dy­mo įstai­gas, op­ti­mi­zuo­jant jų tin­klą, kad šei­mos gy­dy­to­jas, gy­dy­mo pa­slau­gos bū­tų leng­viau pa­sie­kia­mos gy­ven­to­jams.

Pla­nuo­ja­me pa­di­din­ti pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams taik­lu­mą ir veiks­min­gu­mą. Pa­ra­mos tei­ki­mas bus pa­ti­kė­tas sa­vi­val­dy­bėms, ku­rios tu­rės tiks­liau­sią in­for­ma­ci­ją apie sa­vo žmo­nių so­cia­li­nes pro­ble­mas, gy­ve­ni­mo są­ly­gas.

Šie­met Lie­tu­va sėk­min­gai bai­gė be­veik de­vy­ne­rius me­tus tru­ku­sią di­džiau­sią ir pir­mą sa­va­ran­kiš­ką ka­ri­nę mi­si­ją – va­do­va­vi­mą NATO tarp­tau­ti­nių sau­gu­mo pa­jė­gų Go­ro pro­vin­ci­jos at­kū­ri­mo gru­pė­je Af­ga­nis­ta­ne. Čia tar­na­vę dau­giau kaip pus­tre­čio tūks­tan­čio ka­rių už­tik­ri­no pro­vin­ci­jos sau­gu­mą ir tei­kė pa­ra­mą įgy­ven­di­nant vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo pro­jek­tus. Mū­sų ka­riai pa­dė­jo mo­ky­tis gy­ven­ti tai­ko­je ir įgi­jo ne­įkai­no­ja­mos pa­tir­ties, ku­ri pra­vers ren­gian­tis vals­ty­bės gy­ny­bai ir vei­kiant kar­tu su są­jun­gi­nin­kais. Įvyk­džiu­si šią už­duo­tį Af­ga­nis­ta­ne, Lie­tu­va su­stip­ri­no sa­vo ka­ri­nį da­ly­va­vi­mą Eu­ro­pos Są­jun­gos ka­ri­nė­se mi­si­jo­se. Sei­mui pa­teik­tas at­nau­jin­tas kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos plėt­ros 2012–2023 m. pro­gra­mos pro­jek­tas. Ja­me įtvir­tin­tos šiai plėt­rai rei­ka­lin­go fi­nan­sa­vi­mo laips­niš­ko di­di­ni­mo gai­rės. Sie­kia­me, kad 2015 m. bū­tų pri­ar­tė­ta prie ikik­ri­zi­nio fi­nan­sa­vi­mo ly­gio, o 2016 m. – iki 1 % nuo ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to.

Sa­vo žo­džių pa­bai­gai ne­at­si­tik­ti­nai pa­si­rin­kau kraš­to ap­sau­gą. Par­la­men­ti­nės par­ti­jos bu­vo pa­si­ra­šiu­sios su­si­ta­ri­mą kraš­to ap­sau­gos fi­nan­sa­vi­mui skir­ti 2 % nuo ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Nors šis fi­nan­sa­vi­mo dy­dis nie­ka­da ne­bu­vo pa­siek­tas, bet su­ta­ri­mas pa­grin­di­niais gy­ny­bos klau­si­mais pa­dė­jo pa­siek­ti įspū­din­gą vi­sos sis­te­mos pa­žan­gą.

Lin­kiu vi­siems dau­giau su­tar­ti ir ki­to­se sri­ty­se. Dė­ko­ju už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui A. But­ke­vi­čiui už dar­bų pro­gra­mos pro­jek­to pa­tei­ki­mą.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mes da­bar tu­ri­me ga­li­my­bę pa­klaus­ti tiek Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­mo­jo pa­va­duo­to­jo, tiek prem­je­ro. Gal­būt, ger­bia­ma­sis Vy­tau­tai, jūs į tri­bū­ną, o ger­bia­ma­sis prem­je­ras ar­ba iš sa­vo vie­tos… kaip jums pa­to­giau. Aš ma­nau, kad čia ge­riau prieš… Prieš už­duo­dami klau­si­mą, pa­žy­mė­ki­te, ku­rio no­ri­te pa­klaus­ti, ar Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko, ar prem­je­ro. Ge­rai? Su­si­ta­riam. Ačiū. Tai­gi pir­mo­ji klau­sia ko­le­gė I. De­gu­tie­nė. Pra­šom.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas tas pats ir ad­re­suo­tas abiem pra­ne­šė­jams, bet pir­miau­sia Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui. Iš tik­rų­jų mes gy­ve­na­me par­la­men­ti­nė­je vals­ty­bė­je ir į pir­mą po­sė­dį su­si­rin­ko­me tam, kad ap­tar­tu­me, ką da­ry­si­me ir kaip gy­ven­si­me bent jau ar­ti­miau­sią pus­me­tį. Iki šiol Sei­mas ne­dir­bo. To­dėl no­riu prem­je­ro pa­klaus­ti, nes tik iš spau­dos tu­ri­me in­for­ma­ci­ją apie jū­sų de­ry­bas su Ru­si­jos du­jų ben­dro­ve „Gaz­pro­m“. Jū­sų at­sa­ky­mai ži­niask­lai­dai yra vi­siš­kai prie­šin­gi, ne­gu kad kal­ba jū­sų mi­nist­ras, t. y. ener­ge­ti­kos mi­nist­ras J. Ne­ve­ro­vi­čius, ku­ris kal­ba apie nuo­lai­das de­ry­bo­se, ta­čiau jų ne­at­sklei­džia, ko­kios jos tu­ri bū­ti. Ar jūs ne­ma­to­te, kaip par­la­men­ti­nės kon­tro­lės… Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ne­si­ner­vi­na­me, nes par­la­men­ti­nė kon­tro­lė ir­gi yra mū­sų par­la­men­ti­nės veik­los vie­na iš iš­raiš­kų, ir man at­ro­do, kad vi­siems bū­tų įdo­mu iš­girs­ti iš tie­sų per klau­sy­mus ar siau­res­niam ra­te, ar bent ko­mi­te­to ly­giu, dėl ko jūs de­ra­tės, ko­kias nuo­lai­das ža­da­te „Gaz­pro­mui“, nes tai yra iš tik­rų­jų la­bai svar­būs ener­ge­ti­nio pla­no ar­ba ener­ge­ti­kos ir du­jų na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mai.

Ant­ro­ji klau­si­mo da­lis Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­ma­jam pa­va­duo­to­jui. Ar jūs ne­ma­no­te or­ga­ni­zuo­ti bū­tent to­kio iš­klau­sy­mo Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko pra­ne­ši­mo ak­tu­a­liu Lie­tu­vai, kaip de­ry­bos su Ru­si­jos „Gaz­pro­mu“, klau­si­mu, kad mes čia, Sei­me, iš­girs­tu­me iš pir­mų lū­pų, o ne iš ži­niask­lai­dos, ko­kios vyks­ta de­ry­bos? Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­riu dar kar­tą pri­min­ti. Mes, aiš­ku, tu­ri­me įsi­bė­gė­ti ir lai­ky­tis reg­la­men­to. Su­si­ta­riam taip: klaus­ti – 1 min., at­sa­ky­ti – 2 min. Ta­da tu­rės ga­li­my­bę dau­giau Sei­mo na­rių pa­klaus­ti. O šiaip at­sa­ky­mams yra skir­ta iš vi­so 20 min. Prem­je­re, gal pra­dė­si­me nuo jū­sų.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pir­miau­sia no­rė­čiau pa­dė­ko­ti už klau­si­mą. No­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad tos de­ry­bos pra­si­dė­jo nuo ko­vo mė­ne­sio, kai man te­ko Sankt Pe­ter­bur­ge su­si­tik­ti su Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos mi­nist­ru pir­mi­nin­ku D. Med­ve­de­vu. Ta­me po­kal­by­je bu­vo su­tar­ta, kad bus su­da­ry­tos dvi eks­per­tų gru­pės – tiek iš Ru­si­jos pu­sės, tiek iš Lie­tu­vos ir tai Lie­tu­vos eks­per­tų gru­pei va­do­va­vo ener­ge­ti­kos mi­nist­ras. Dar­bas bu­vo baig­tas iki lie­pos 1 d. Bu­vo iš­siųs­ta vi­sa in­for­ma­ci­ja įmo­nei „Gaz­pro­m“. Jie tik rug­pjū­čio ant­ro­jo­je pu­sė­je iš­reiš­kė no­rą su­si­tik­ti ir at­vyk­ti į Lie­tu­vą. Ta­me su­si­ti­ki­me, ga­liu pa­sa­ky­ti, vy­ko dis­ku­si­ja pa­gal tre­čią­jį ener­ge­ti­kos pa­ke­tą. Jums ga­liu aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad su­si­ti­ki­me Sankt Pe­ter­bur­ge su Ru­si­jos mi­nist­ru pir­mi­nin­ku D. Med­ve­de­vu jo lū­po­mis bu­vo pa­sa­ky­ta, kad tre­čia­sis ener­ge­ti­kos pa­ke­tas yra ne­be­dis­ku­tuo­ja­mas, jie jau su tuo yra su­si­tai­kę. De­ry­bų me­tu šis klau­si­mas, jei­gu ir bū­da­vo pa­lie­čia­mas, bū­da­vo aiš­kiai pa­sa­ko­ma: ne­bus ši­tas klau­si­mas į dis­ku­si­ją įtrauk­tas.

Ki­tas la­bai svar­bus as­pek­tas, kad vi­sa in­for­ma­ci­ja taip pat bu­vo per­duo­ta Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai. Vi­si klau­si­mai dėl de­ry­bų bu­vo de­ri­na­mi su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. Iš Lie­tu­vos pu­sės, aš ne­ži­nau, ko­kios ga­li­mos bu­vo nuo­lai­dos. Jo­kių nuo­lai­dų ne­bu­vo. Jie bu­vo iš­si­gan­dę kai ku­rių anks­čiau pa­da­ry­tų pa­reiš­ki­mų, gal pri­im­tų spren­di­mų, kad jų ak­ci­jos „Lie­tu­vos du­jo­se“ bus na­cio­na­li­zuo­tos, kad du­jų trans­por­ta­vi­mas į Ka­li­ning­ra­do sri­tį bus nu­trauk­tas, tą aiš­kiai… (Bal­sai sa­lė­je) Mes aiš­kiai ir kal­bė­jo­me, kad mes esa­me tei­si­nė de­mo­kra­tinė vals­ty­bė. Nuo­lai­dų jo­kių ne­bu­vo. Ir da­bar mes lau­kia­me. Bai­gian­tis de­ry­boms mes pa­siū­lė­me, kad jie at­siųs­tų raš­tu dėl iš­girs­tų mū­sų pa­siū­ly­mų, su kuo jie su­tin­ka, su kuo ne­su­tin­ka. Ir tik ta­da vėl bus ga­li­ma pra­tęs­ti po­kal­bį.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­ma­sis Vy­tau­tai, jūs…

V. GAPŠYS (DPF). La­bai trum­pai. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Kaip ži­no­te, esu di­de­lis par­la­men­ti­nės kon­tro­lės ša­li­nin­kas ir vi­sa­da pa­lai­kau idė­ją, kad par­la­men­tas kuo dau­giau da­ly­vau­tų šiuo­se pro­ce­suo­se. Bet ne kar­tą esu dėl to­kių jaut­rių klau­si­mų, kai ke­liam su Vy­riau­sy­be, tiek dar bū­nant opo­zi­ci­jo­je, tiek ir da­bar… Ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je or­ga­ni­zuo­jant dis­ku­si­ją su­dė­tin­ga at­skleis­ti kai ku­rią de­ry­bų in­for­ma­ci­ją, ku­ri yra kon­fi­den­cia­li. To­dėl tik­rai esu ša­li­nin­kas to, kad pir­miau­sia bū­tų ko­mite­tuo­se iš­klau­so­ma ir par­la­men­ti­nė kon­tro­lė or­ga­ni­zuo­ja­ma per ko­mi­te­tus. Šiuo at­ve­ju tur­būt Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas ga­lė­tų tą pa­da­ry­ti ir tik­rai gau­ti in­for­ma­ci­ją. Bet esu už tai, kad bū­tų kuo dau­giau ben­drau­ja­ma ir kuo dau­giau pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­jos.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju už at­sa­ky­mus. Klau­sia ko­le­gė D. Kuo­dy­tė.

D. KUODYTĖ (LSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas yra skir­tas prem­je­rui. Prem­je­re, pa­va­sa­rio se­si­jos pra­džio­je mes frak­ci­jo­je bu­vo­me pa­si­kvie­tę ir la­bai gra­žiai pa­si­kal­bė­jo­me su so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­re po­nia A. Pa­be­dins­kie­ne apie vai­kų glo­bos įstai­gų per­tvar­ką ir ren­gia­mą stra­te­gi­ją. Mes bu­vo­me už­tik­rin­ti, kad ne vė­liau kaip ru­dens se­si­jai to­kia stra­te­gi­ja bus pa­reng­ta. Tuo la­biau kad tai yra įra­šy­ta ir jū­sų Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je. Tai yra svar­bu ne tik kaip sa­vai­me pro­ble­mos spren­di­mas, bet tai yra su­si­ję ir su eu­ro­pi­nių pi­ni­gų pa­nau­do­ji­mu. Ne­tu­rė­da­mi to­kios stra­te­gi­jos mes tie­siog ne­ma­to­me, ar lė­šos to­liau bus in­ves­tuo­ja­mos į tuos di­de­lius glo­bos na­mus, ar bus ap­si­spręs­ta kaip nors ki­taip. No­rė­čiau iš tie­sų su­ži­no­ti, ko­dėl ru­dens dar­bų pro­gra­mo­je mes tos stra­te­gi­jos ne­ma­to­me ir ka­da ga­lė­tu­me ją gau­ti. Ačiū.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klau­si­mą. Jei­gu bu­vo duo­ti pa­ža­dai, ti­kiuo­si, kad jie tu­rės bū­ti įgy­ven­din­ti. Aš ir­gi tru­pu­tį esu nu­ste­bęs, jei­gu nė­ra įra­šy­ta pro­gra­mo­je. Tik­rai la­bai ak­ty­viai dir­ba ši­ta mi­nis­te­ri­ja tiek ren­giant Už­im­tu­mo pro­gra­mą, tiek ir šiuo klau­si­mu. Kiek ži­nau, vy­ko ne vie­nas pa­si­ta­ri­mas. Kiek at­si­me­nu, bu­vu­si vi­ce­mi­nist­rė A. Ba­jo­rie­nė bu­vo at­sa­kin­ga už šios stra­te­gi­jos pa­ren­gi­mą. Aš ma­nau, kad ar­ti­miau­siu me­tu bus ga­li­ma kon­kre­čiai jums at­sa­ky­ti. Nes dau­giau jo­kios pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos šiuo me­tu ne­tu­riu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ko­le­ga J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, tur­būt jūs su­tik­si­te, kad Vy­riau­sy­bė tu­ri be iš­ly­gų vyk­dy­ti vi­sus ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus, tarp jų ir ga­lio­jan­tį Ato­mi­nės elek­tri­nės įsta­ty­mą. Ko­dėl to klau­siu? Jau ke­lin­tą kar­tą jūs ati­dė­lio­ja­te Vy­riau­sy­bės skel­bia­mą ap­si­spren­di­mą dėl ato­mi­nės ener­ge­ti­kos at­ei­ties, ta­čiau dar­bų pro­gra­mo­je ne­ma­to­me, kad bū­tų siū­lo­ma kaip nors keis­ti ar nai­kin­ti Ato­mi­nės elek­tri­nės įsta­ty­mą. Ar tai reiš­kia, kad jūs esa­te ap­si­spren­dę jį vyk­dy­ti taip, kaip jis da­bar pa­ra­šy­tas, ar jo­kių kei­ti­mų ne­įra­šy­mas į dar­bų pro­gra­mą reiš­kia, kad jūs dar kar­tą nu­kel­si­te sa­vo ap­si­spren­di­mą to­liau, už ru­dens se­si­jos ter­mi­no?

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Tik­rai ne­nu­kel­si­me. Džiau­giuo­si, kad pas­ku­tiniu me­tu vėl pra­si­dė­jo stip­res­nės Lie­tu­vos ener­geti­kos įmo­nės dis­ku­si­jos su Es­ti­jos ana­lo­giš­ka ener­ge­ti­kos įmo­ne. Po­nas D. Mi­siū­nas, „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ nau­ja­sis va­do­vas, pats da­ly­va­vo prieš dvi sa­vai­tes, ir kaip tik vyks­ta tam tik­ri skai­čia­vi­mai. Ma­nau, kad spa­lio pa­bai­go­je tu­rė­tu­me ma­ty­ti kon­kre­čius skai­čia­vi­mus. Yra net­gi kai ku­rie mo­de­liai pa­reng­ti dis­ku­si­jai, kad ji­nai bū­tų ne po­li­ti­nio ly­gio, bet spe­cia­lis­tų, eks­per­tų ly­gio.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ko­le­ga D. Jan­kaus­kas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū po­sė­džio pir­mi­nin­kui. Ma­no klau­si­mas Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui. No­riu pa­klaus­ti dėl vis dar su­ma­žin­tų vals­ty­bi­nių pen­si­jų moks­li­nin­kams, nu­ken­tė­ju­siems as­me­nims. Ži­nia, bu­vu­si Vy­riau­sy­bė, reng­da­ma šių me­tų pro­jek­tą, tam rei­ka­lin­gas lė­šas bu­vo nu­ma­čiu­si. Ir įsta­ty­muo­se bu­vo įtvir­tin­ta, kad nuo šių me­tų sau­sio 1 d. bus mo­ka­mos ne­su­ma­žin­tos pen­si­jos. Bu­vo grą­žin­ta Vy­riau­sy­bei, ir jū­sų va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­bė, teik­da­ma pa­tiks­lin­tą biu­dže­to pro­jek­tą, tų lė­šų ne­be­nu­ma­tė, ir Sei­mas yra pra­tę­sęs iki šių me­tų pa­bai­gos su­ma­žin­tų pen­si­jų mo­kė­ji­mą. Tai­gi ma­no klau­si­mas, ar nu­ma­to­te kar­tu su ki­tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­tu at­kur­ti vals­ty­bi­nes pen­si­jas nu­ken­tė­ju­siems as­me­nims, moks­li­nin­kams, trem­ti­niams, po­li­ti­niams ka­li­niams? Ačiū.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klau­si­mą. Taip, yra svars­to­mas ši­tas klau­si­mas. Ti­kiuo­si, kad per dvi sa­vai­tes bus pri­im­tas. Mes kaip tik da­bar at­lie­ka­me skai­čia­vi­mus, kiek iš vi­so rei­kė­tų pa­pil­do­mai tu­rė­ti lė­šų, ypač „Sod­ros“ biu­dže­te. Bet ši­tas klau­si­mas yra nu­ma­ty­tas tarp pri­ori­te­ti­nių.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ko­le­gė A. Stan­ci­kie­nė.

A. STANCIKIENĖ (DKF). Ger­bia­ma­sis prem­je­re, nei ap­lin­kos ap­sau­gos, nei eko­no­mi­kos, ver­slo, nei na­cio­na­li­nio sau­gu­mo – jo­kiuo­se pri­ori­te­tuo­se nė­ra nu­ma­ty­ta… Vy­riau­sy­bė sie­kia ap­mo­kes­tin­ti ska­lū­nų du­jas nau­din­gai Lie­tu­vos vals­ty­bei, o ne pri­va­čiam ver­slui. Tai yra svars­ty­ti ir siek­ti pri­im­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ris bu­vo už­re­gist­ruo­tas pa­va­sa­rio se­si­jo­je, kur nu­ma­ty­tas ska­lū­nų du­jų ap­mo­kes­ti­ni­mas 40 %. Ar jau ma­no­te, kad tai vi­siš­kai mū­sų vals­ty­bei ne­rei­ka­lin­ga, t. y. te­gul jie kaip ir naf­tą se­mia už juo­kin­gai ma­žą kai­ną, ir vals­ty­bei iš to jo­kios nau­dos? Ir ko­dėl sku­ba­te skelb­ti kon­kur­są ne ty­ri­mų, o ska­lū­nų nau­do­ji­mo, t. y. iš­ga­vi­mo, kon­kur­so nu­ga­lė­to­ją, jei­gu nė­ra Sei­mo pri­im­tų spren­di­mų dėl kai­nos, dėl ska­lū­nų ap­mo­kes­ti­ni­mo?

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėl mo­kes­čių tik­rai nie­kam jo­kių iš­im­čių ne­ga­li bū­ti da­ro­ma. Įsta­ty­me tu­ri bū­ti nu­ma­ty­ta aiš­ki tvar­ka, ko­kio dy­džio mo­kes­tis tu­ri bū­ti mo­ka­mas iš gau­na­mų iš­tek­lių. (Bal­sai sa­lė­je)

O dėl kon­kur­so nu­ga­lė­to­jų skel­bi­mo tai čia yra ne ma­no, kaip Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko, kom­pe­ten­ci­ja. Kon­kur­sas bu­vo pa­skelb­tas daug anks­čiau, dar dir­bant anks­tes­nei Vy­riau­sy­bei, ir Vy­riau­sy­bė vi­siš­kai ne­ga­li da­ly­vau­ti kon­kur­so pro­ce­dū­ro­se. Yra nu­sta­ty­ta tvar­ka, kad ko­mi­si­ja pa­si­bai­gus kon­kur­sui tu­ri pri­im­ti spren­di­mus, o pri­ėmu­si spren­di­mus ji­nai tu­ri teik­ti Vy­riau­sy­bei, jų spren­di­mas tu­ri bū­ti pa­tvir­tin­tas. Ta­da, ka­da mes Vy­riau­sy­bė­je su­lauk­si­me aiš­kių pa­siū­ly­mų ir pa­si­ra­šy­tų do­ku­men­tų, tik ta­da mes tu­rė­si­me in­for­ma­ci­ją, kaip vy­ko tas kon­kur­sas, ko­kio­mis są­ly­go­mis da­ly­viai da­ly­va­vo ta­me kon­kur­se ir taip to­liau.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ko­le­ga K. Gla­vec­kas.

K. GLAVECKAS (LSF). Klau­si­mas gal bū­tų po­nui V. Gap­šiui, bet trum­pą re­mar­ką Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui. Jūs sa­vo kal­bo­je sa­kė­te, kad al­gų su­ma­ži­ni­mas bu­vo ne­tei­sė­tas. Ta­da ky­la lo­gi­nis klau­si­mas, ar pa­ti kri­zė bu­vo tei­si­nė, ar dep­re­si­ja, ar­ba vi­sas eko­no­mi­kos nuos­mu­kis, rin­kų su­si­trau­ki­mas bu­vo tei­si­nis? Re­mian­tis ta lo­gi­ka tu­rė­tų bū­ti ir tie da­ly­kai ne­tei­si­niai. Bet, kaip ži­no­me, rin­kos, pa­sau­li­nės rin­kos ir ban­kų rin­kos, ir vi­sų pro­duk­tų ir pa­slau­gų rin­kos, iš prin­ci­po vei­kia pa­gal ki­tus dės­nius, ne vien tik pa­gal ko­kius nors po­li­ti­nius iš­aiš­ki­ni­mus.

Klau­si­mas bū­tų toks. Ka­dan­gi Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas iš­aiš­ki­no, kad nuo spa­lio 1 d. įsi­ga­lio­ja… rei­kia at­kur­ti vals­ty­bės po­li­ti­kų, tar­nau­to­jų at­ly­gi­ni­mus, tai, na­tū­ra­lu, ir įsta­ty­mo ko­rek­ci­ja tu­rė­tų bū­ti pa­da­ry­ta šiais me­tais. Tai nu­ma­ty­ta dar­bų pro­gra­mo­je, ta­čiau per­kel­ta į gruo­džio mėn., nors įsta­ty­mas įsi­ga­lio­ja nuo spa­lio 1 d. Klau­si­mas toks. Sa­ky­ki­te, jei­gu tas įsta­ty­mas įsi­ga­lios nuo ki­tų me­tų sau­sio 1 d., ar šių me­tų tie trys mė­ne­siai, ku­rie pa­rei­ka­laus 30 mln. Lt, taip pat bus įtrauk­ti į ki­tų me­tų biu­dže­tą, į tą ei­lu­tę, pa­gal ku­rią nu­ma­to­ma kom­pen­suo­ti, ar ne? La­bai ačiū.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pir­miau­sia no­riu pa­sa­ky­ti, kad čia ne aš kal­bu, bet aš ko­men­tuo­ju Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pri­im­tą spren­di­mą, kad ir kaip bū­tų gai­la, bet su juo rei­kia su­si­tai­ky­ti ir jį rei­kia vyk­dy­ti.

Da­bar dėl 34 mln. Lt. Tu­rė­tų bū­ti pa­ko­re­guo­tas dar šių me­tų Biu­dže­to įsta­ty­mas, bet mes da­bar sten­gia­mės baig­ti at­lik­ti skai­čia­vi­mus, kad biu­dže­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos ga­lė­tų iš sa­vo vi­di­nių re­zer­vų, ne­mo­kė­da­mos jo­kių pre­mi­jų, ne­da­ry­da­mos jo­kių pa­pil­do­mų iš­mo­kų, su­ras­ti ga­li­my­bę dar ši­tą su­mą su­kaup­ti. Mes ne­tru­kus tu­rė­si­me to­kią in­for­ma­ci­ją, kiek mums rei­kė­tų pa­pil­do­mai skai­čiuo­jant į tuos 34 mln. O 215 mln., ku­rie yra nu­ma­ty­ti ki­tais me­tais, bus įtrauk­ti į ki­tų me­tų Vals­ty­bės biu­dže­to įsta­ty­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ko­le­ga P. Aušt­re­vi­čius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Aš Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui no­rė­čiau už­duo­ti klau­si­mą. Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, iš tie­sų štai ru­dens se­si­jos pro­gra­mo­je nė­ra nu­ma­ty­ta pri­im­ti tei­sės ak­tą dėl va­di­na­mo­sios dvi­kal­bių len­te­lių pro­ble­mos. Jūs sa­vo ko­men­ta­re pa­sa­kė­te, kad jūs ne­pri­ta­ria­te tai nuo­sta­tai, kad už­ra­šai bū­tų dviem kal­bo­mis to­se vie­to­vė­se, ku­rio­se pa­gal eu­ro­pi­nę Tau­ti­nių ma­žu­mų kon­ven­ci­ją gal ir bū­tų siū­lo­ma, re­ko­men­duo­ja­ma, taip ten pa­sa­ky­ta. Tuo tar­pu už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras L. Lin­ke­vi­čius pa­sa­kė, kad Vy­riau­sy­bė lai­ky­sis pro­gra­mos nuo­sta­tų, ku­rio­je tai įra­šy­ta. Neap­si­spren­di­mas, ma­no ma­ny­mu, yra prie­žas­tis ša­lių san­ty­kių stag­na­ci­jai. Gal jūs ga­lė­tu­mė­te pa­ko­men­tuo­ti, ko­kios po­zi­ci­jos lai­ky­sis Vy­riau­sy­bė?

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ga­liu pa­ko­men­tuo­ti ir aš pui­kiai su­pran­tu, kad aš tu­riu ko­men­tuo­ti va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mais ir teis­mo pri­im­tais spren­di­mais. Kaž­ka­da bu­vo pa­ko­men­tuo­ta ma­no nuo­mo­nė, ta­da at­si­ra­do tam tik­rų in­ter­pre­ta­ci­jų, kad ta nuo­mo­nė prieš­ta­rau­ja teis­mų spren­di­mams. Mes esa­me tei­si­nė de­mo­kra­tinė vals­ty­bė ir ko­men­tuo­siu taip, kaip man įsta­ty­mai sa­ko elg­tis.

Da­bar ką da­rys Vy­riau­sy­bė to­liau? Dvi sa­vai­tes Tau­ti­nių ma­žu­mų įsta­ty­mo pro­jek­tas bus svars­to­mas Stra­te­gi­nia­me ko­mi­te­te ir po to bus aiš­ku, koks jis at­ke­liaus į Sei­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ko­le­ga R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ma­no klau­si­mas ir­gi ger­bia­ma­jam prem­je­rui. So­cia­li­nė­je sri­ty­je yra už­re­gist­ruo­ti 47 nor­mi­niai ak­tai, bet tik vie­nas yra pa­teik­tas, ži­no­mas jo tu­ri­nys, vi­sa ki­ta yra me­na­mi pro­jek­tai, ku­rių tu­ri­nys yra la­bai la­ko­niš­kai api­brėž­tas, bet, de­ja, juo­se nė­ra vi­so to, kas bu­vo ža­dė­ta. Ru­dens se­si­jo­je nė­ra pa­teik­tos pen­si­jų re­for­mos, „Sod­ros“ re­for­mos, ki­tų įsta­ty­mų pro­jek­tų, ku­riuos mes tu­rė­jo­me svars­ty­ti ru­de­nį, kaip ne kar­tą čia bu­vo de­kla­ruo­ta, jų tie­siog nė­ra. Tai yra įsta­ty­mai, ku­rie api­brė­žia di­džiau­sią mū­sų pi­ni­gi­nę da­lį, o vie­šo­jo­je erd­vė­je gir­di­me įvai­riau­sių pa­mąs­ty­mų apie tre­čios pa­ko­pos pa­nai­ki­ni­mą ir taip to­liau, ir pan. Klau­si­mas: ar jūs at­si­sa­kė­te re­for­muo­ti ši­tą sis­te­mą, ar ne, nes ki­taip pa­gal lai­ką mes nie­kaip ne­su­spė­ja­me, jei­gu ru­dens se­si­jo­je jie bus ne­pa­teik­ti.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Tik­rai mes ne­at­si­sa­kė­me. Kal­bų, aš ma­nau, bus įvai­riau­sių ar­ti­miau­siu me­tu, mes ban­dy­si­me or­ga­ni­zuo­ti tarp­tau­ti­nę kon­fe­ren­ci­ją ir Sei­me. Tos kal­bos gal pla­čiau pa­skli­do po to, kai bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­ma kon­fe­ren­ci­ja šiais jū­sų mi­nė­tais klau­si­mais Len­ki­jo­je ir pas­ku­ti­niu me­tu bu­vo Lon­do­ne, kur da­ly­va­vo mū­sų spe­cia­lis­tai, tiek Vy­riau­sy­bės, tiek So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos. Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad tei­sės ak­tai baig­ti, yra pa­reng­ti. Aš ma­nau, kad mes ne tik Sei­me svars­ty­si­me juos, bet taip pat ir or­ga­ni­zuo­si­me tarp­tau­ti­nes kon­fe­ren­ci­jas, kad bū­tų ga­li­ma ži­no­ti ir tu­rė­ti pla­tes­nę in­for­ma­ci­ją.

Bet dėl tre­čio ly­gio, jūs ką sa­kė­te, ne­bus nie­kas nai­ki­na­ma.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis prem­je­re, svei­ki­nu jus su nau­ju po­li­ti­niu se­zo­nu. Iš kar­to no­riu už­duo­ti po­rą la­bai pa­pras­tų ir trum­pų klau­si­mų. Pir­ma­sis su­si­jęs su tuo, ko klau­sė I. De­gu­tie­nė. Aš štai ci­tuo­ju, jei­gu lei­si­te, BNS šios die­nos pra­ne­ši­mą: „Pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė tin­ka­mai in­for­muo­ta apie Vy­riau­sy­bės de­ry­bas su Ru­si­jos du­jų ben­dro­ve „Gaz­prom“, o jos pa­čios gau­ta pa­žy­ma ta te­ma pra­si­len­kia su tik­ro­ve, – sa­ko prem­je­ras A. But­ke­vi­čius.“ Tai aš su­pran­tu, Pre­zi­den­tė va­kar in­ter­viu kal­bė­jo apie pa­žy­mą, ku­rią ji­nai ga­vo šiuo klau­si­mu, ir jūs sa­ko­te, kad ta pa­žy­ma ne­ati­tin­ka tik­ro­vės.

Ger­bia­ma­sis prem­je­re, aš dar sy­kį ir čia tik­rai, ma­tyt, vi­sos opo­zi­ci­jos var­du pra­šau ne­del­siant Sei­mui nu­sta­ty­ta tvar­ka, iš­sau­gant vi­są kon­fi­den­cia­lu­mą, pa­teik­ti vi­są me­džia­gą, su­si­ju­sią su de­ry­bo­mis, t. y. ką Lie­tu­vos pu­sė pa­siū­lė. Nes aš tu­riu įta­ri­mų, kad Lie­tu­vos pu­sė pa­siū­lė vis dėl­to „Gaz­pro­mui“, kad Lie­tu­va at­si­sa­kys ar­bit­ra­ži­nio ieš­ki­nio Stok­hol­me ir to­liau… Ir tai yra 5 mlrd. Lt ver­tės klau­si­mas.

Ant­ras klau­si­mas. Ką Lie­tu­va, t. y. jūs kon­kre­čiai su mi­nist­ru, kal­bė­jo­tės su „Gaz­pro­mo“ va­do­vu A. Mil­le­riu? Ši­tą in­for­ma­ci­ją mes pra­šo­me ne­del­siant nu­sta­ty­ta tvar­ka pa­teik­ti Sei­mui, kad ga­lė­tu­me su­si­pa­žin­ti ir kad to­liau ne­bū­tų štai taip, kaip da­bar at­ro­do, kai iš tik­rų­jų jūs sa­ko­te, kad Pre­zi­den­tė iš kaž­kur ga­vo pa­žy­mą, ku­ri ne­ati­tin­ka tik­ro­vės. Tai iš kur Pre­zi­den­tė ga­vo tą pa­žy­mą?

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, lai­ko lai­ko­mės!

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš dabar ši­tą klau­si­mo da­lį bai­giu, bet pra­šy­čiau tik­rai ne­del­siant tai pa­da­ry­ti.

An­tra da­lis ma­no klau­si­mo, prem­je­re, dėl to, ką kal­bė­jo ko­le­ga K. Gla­vec­kas. Iš tik­rų­jų Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mas, aš jo pa­grįs­tu­mo čia ne­nag­ri­nė­siu, man pa­si­ro­dė ga­na keis­tas, bet, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, jūs, Vy­riau­sy­bė, tu­ri­te vi­sas ga­li­my­bes pa­siū­ly­ti to­kius spren­di­mus, ku­rie leis­tų iš­veng­ti to­kių pa­sek­mių, kad po kri­zės vi­sų pir­ma at­ly­gi­ni­mai pa­di­dė­tų Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui, mi­nist­rams, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jams ir Sei­mo na­riams, o ei­li­niai mo­ky­to­jai ir po­li­ci­nin­kai lik­tų, taip sa­kant, ir ne­pa­ju­tę, kad kri­zė bai­gė­si. Tam rei­kia tik vie­no da­ly­ko – kad Vy­riau­sy­bė ne­tin­gi­niau­tų ir ne­lauk­tų, kad Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mas pats pra­dės veik­ti nuo spa­lio 1 d., o pa­teik­tų nau­jus ko­e­fi­cien­tus…

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis An­driau, lai­kas!

A. KUBILIUS (TS-LKDF). …vi­sai vals­ty­bės tar­ny­bai ir tai vi­siš­kai ati­tik­tų Kon­sti­tu­ci­ją, ir ne­pri­eš­ta­rau­tų Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui. (Bal­sai sa­lė­je) Tai ar jūs tą pa­da­ry­sit, ar ne?..

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­riu, kad mes gerb­tu­me vie­ni ki­tus. Lai­kas yra vi­siems vie­no­dai skir­tas, lai­ky­ki­mės to reg­la­men­to, pa­gal ku­rį mes kal­ba­me. (Bal­sai sa­lė­je) Ki­tą kar­tą iš­jung­si­me, dar kol įsi­bė­gė­si­me…

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). No­riu pa­sa­ky­ti, kad prieš su­si­ti­ki­mą su „Gaz­pro­mo“ eks­per­tais pa­žy­ma as­me­niš­kai ma­no bu­vo pa­teik­ta Pre­zi­den­tei, apie ką mes tu­rė­tu­me dis­ku­tuo­ti, nes vis­ko nu­ma­ty­ti ne­ga­li. Da­lis in­for­ma­ci­jos iš „Gaz­pro­mo“ bu­vo gau­ta anks­čiau, bet at­va­žia­vę jie ga­li ir pa­keis­ti sa­vo tam tik­rus klau­si­mus ar­ba pa­siū­ly­ti.

Ki­tas da­ly­kas dėl va­di­na­mo­sios pa­žy­mos, ku­ri ne­ati­tin­ka tik­ro­vės. Bu­vo aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad to­je pa­žy­mė­jo maž­daug 40 % yra pa­ra­šy­ta tam tik­ros in­for­ma­ci­jos, apie ką ne­bu­vo kal­ba­ma de­ry­bų me­tu. Kad ne­vyk­tų spe­ku­lia­ci­jų, aš tą aiš­kiai pa­sa­kiau, nes pa­ma­čiau, kad čia yra jau daug po­li­ti­ka­vi­mo. Po de­ry­bų aš Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tei pa­skam­bi­nau te­le­fo­nu ir in­for­ma­vau apie mū­sų vy­ku­sias de­ry­bas.

Da­bar jūs kal­ba­te apie ar­bit­ra­žą. Taip, bū­tų keis­ta, jei­gu „Gaz­pro­mas“ ne­sa­ky­tų, jog tai mums jaut­rus klau­si­mas. Taip, jie kė­lė tą klau­si­mą, čia nė­ra jo­kia pa­slap­tis. Bet iš mū­sų pu­sės bu­vo aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad ši­tas klau­si­mas ne­ga­li bū­ti svars­to­mas ir jis ne­bus svars­to­mas. Ir po to bu­vo kal­ba­ma apie ki­tus klau­si­mus, kur jo­kių nei nuo­lai­dų, nei ki­tų da­ly­kų ne­bu­vo da­ro­ma. Tai la­bai at­vi­rai. O jums do­ku­men­tai bus pa­teik­ti. Čia ne­ma­tau jo­kios tra­ge­di­jos.

Dėl Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mo. Taip, man ir­gi la­bai yra skau­du, kad bu­vo pri­im­tas toks spren­di­mas, bet čia jums tu­rė­tų bū­ti skau­džiau, kad su tei­si­nin­kais tuo me­tu ne­pa­si­kon­sul­ta­vo­te ir net­gi mū­sų kai ku­rių po­li­ti­kų ne­klau­sė­te. Mes bu­vo­me su­kvie­tę tei­si­nin­kus, aš pa­pra­šiau, kad pa­ieš­ko­tų įvai­riau­sių va­rian­tų, bet va­do­vau­da­mie­si mū­sų Res­pub­li­kos tei­se, kad bū­tų ga­li­ma pra­dė­ti di­din­ti at­ly­gi­ni­mus pir­miau­sia tiems dar­buo­to­jams, ku­rių at­ly­gi­ni­mai yra ma­žes­ni. Tiek Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos, tiek Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to, tiek ki­ti Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos tei­si­nin­kai pa­sa­kė – ki­to ke­lio nė­ra. Tie, ku­rie ban­dė kal­bė­ti, kad yra ki­tas ke­lias, jie ir­gi bu­vo pa­kvies­ti į de­ry­bas.

Ma­no yra ki­tas pa­siū­ly­mas: gal ga­li­ma grei­tai pri­im­ti kon­sti­tu­ci­nį straips­nį nu­ro­dant, kad tol, kol vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mos ir iš­lai­dos ne­bus su­ba­lan­suo­tos, mes tų įsi­pa­rei­go­ji­mų ne­įgy­ven­di­na­me? Ga­li bū­ti da­bar po­li­ti­nis rei­ka­la­vi­mas, ku­ris čia su­kė­lė ir­gi tam tik­rą ne­svei­ką dis­ku­si­ją, ne­iš­ma­nant kai kam mak­ro­e­ko­no­mi­nės po­li­ti­kos, kad pri­ėmus įsta­ty­mą ir įsta­ty­me nu­ma­čius, ko­kie bus fi­nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai, nors ir il­ga­lai­kio pro­ce­so me­tu, iš kar­to įskai­čiuo­ja­mi į fis­ka­li­nį de­fi­ci­tą. Tai bū­tų taip. Jei­gu bū­tų toks pri­ta­ri­mas, aš su ma­lo­nu­mu… (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pra­šau tru­pu­tė­lį aist­ras su­ma­žin­ti. Tie­siog no­riu pa­dė­ko­ti. Lai­kas, skir­tas klaus­ti ir at­sa­ky­ti, bai­gė­si.

Da­bar mo­ty­vai už, prieš. Nuo­mo­nė prieš – K. Ma­siu­lis. Pra­šom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ko­le­gos, iš tik­ro no­rė­čiau, kad Vy­riau­sy­bė pa­ga­liau įsi­bė­gė­tų ir pra­dė­tų dirb­ti. Pra­ėju­sią se­si­ją mes dir­bo­me pu­se rit­mo, kiek ga­lė­jo­me. Bu­vo to­kių die­nų, kai iki pie­tų ir baig­da­vo­me dar­bą. Ne­ma­tau aš ir da­bar jo­kių pro­ver­žių, stra­te­gi­nių klau­si­mų. Yra ru­ti­ni­niai Sei­mo klau­si­mai, ku­riuos mes čia ma­to­me, ir tik­tai vie­nas, ki­tas nau­jes­nis įsta­ty­mas. Aš ne­ma­tau at­sa­ky­mo į es­mi­nius vals­ty­bei stra­te­gi­nius klau­si­mus, ku­rie čia bu­vo ke­lia­mi. Kaip bus su ato­mi­ne elek­tri­ne, nė­ra aiš­kių pro­jek­tų, nė­ra ką svars­ty­ti ir gal­vo­ti. Yra vi­siš­kas pa­si­me­ti­mas dėl Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mo, ban­dy­mas pa­pras­tų pi­lie­čių są­skai­ta pa­si­di­din­ti at­ly­gi­ni­mus, kas yra ga­na sim­pa­tiš­ka mi­nist­rams ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jams, bet ne­la­bai tei­sin­ga ir pa­na­šiai. Aš siū­ly­čiau su­si­lai­ky­ti dėl ši­to­kios se­si­jos dar­bo­tvarkės.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ko­le­ga. Nuo­mo­nė už – B. Vė­sai­tė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ne­no­rė­čiau su­tik­ti su ko­le­ga K. Ma­siu­liu, ku­ris ne­ma­no, jog stra­te­gi­niai Lie­tu­vos klau­si­mai, kad žmo­nės tu­rė­tų dar­bo vie­tas, kad gau­tų už juos de­ra­mą at­ly­gi­ni­mą… O dėl to yra dau­ge­lis įsta­ty­mų, ku­rie lie­čia mū­sų ūkį, kad ma­žiau mo­kė­tų už šil­dy­mą. Ar tai nė­ra bū­tent stra­te­gi­nis žmo­nių sie­kis Lie­tu­vo­je ir taip pat par­la­men­ta­rų?

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos iš opo­zi­ci­jos, ne­kel­ki­te pa­ni­kos. Lie­tu­va pir­mi­nin­kau­ja šį pus­me­tį. Tik­rai tu­ri­me ei­ti per šį lai­ko­tar­pį oriai. Aš su­pran­tu, kad knie­ti jums kai­šio­ti pa­ga­lius val­dan­tie­siems į ra­tus, bet ne­ar­dy­ki­te ši­tos ko­a­li­ci­jos. Mes tu­ri­me tik­rai pa­si­ro­dy­ti kaip pui­ki val­dan­čio­ji dau­gu­ma, ir­gi su­ge­ban­ti Eu­ro­po­je tu­rė­ti ge­rą var­dą. Tai­gi duok, Die­ve, mums svei­ka­tos įvyk­dy­ti tuos už­da­vi­nius ir pri­im­ti tuos įsta­ty­mus, ku­riuos pa­tei­kė Vy­riau­sy­bė, kai ku­rie Sei­mo na­riai. Gy­ve­na­me la­bai ne­re­miu lai­ko­tar­piu. Lie­tu­va ir­gi dar pri­si­i­ma vie­ną už­duo­tį, kaip rei­kės spręs­ti pa­sau­li­nės kri­zės klau­si­mus. Tai­gi…

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me B. Vė­sai­tei. At­si­pra­šo­me, gal­vo­jo­me, kad bai­gė­te, tai iš­jun­gė­me per anks­ti mik­ro­fo­ną, nors jū­sų lai­kas dar bu­vo ne­si­bai­gęs.

Tai­gi bu­vo pa­sa­ky­tos nuo­mo­nės už, nuo­mo­nės prieš. Nuo­mo­nės iš­si­sky­rė, rei­kia bal­suo­ti dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo III (ru­dens) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“. Kvie­čiu bal­suo­ti. Kas už tai, kad po pa­tei­ki­mo pri­tar­tu­me Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-948, pra­šom bal­suo­ti. Kas už? Kas ma­no ki­taip, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko. Pra­šom vi­sus bal­suo­ti. Re­gist­ruo­ja­mės ir bal­suo­ja­me.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­sa­vo 107 Sei­mo na­riai: už – 76, prieš – 1, su­si­lai­kė 30. Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo III (ru­dens) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta. Siū­lo­ma klau­si­mą svars­ty­ti rug­sė­jo 17 d.

Ko­kių bū­tų pa­siū­ly­mų dėl svars­ty­mo da­tos? Nė­ra? Ga­li­me pri­tar­ti. Aiš­ku, da­bar svars­to vi­si ko­mi­te­tai ir po to pa­tei­kia sa­vo iš­va­das. Dėl svars­ty­mo da­tos nė­ra prieš­ta­rau­jan­čių? Ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me.

 

12.37 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­rė­čiau pa­teik­ti jums dar vie­ną in­for­ma­ci­ją pa­gal Sei­mo sta­tu­to 165 straips­nį. Pra­ne­šu, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė grą­ži­no Sei­mui pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti Sei­mo pri­im­tus įsta­ty­mus. Ir dar no­riu pri­min­ti, ku­riuos įsta­ty­mus Pre­zi­den­tė grą­ži­no. Pir­ma­sis – Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo 19 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-719. Ant­ra­sis pro­jek­tas, ku­rį grą­ži­no, – Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių įsta­ty­mo 15 straips­nio pa­pil­dy­mo ir pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-617. Tre­čia­sis įsta­ty­mo pro­jek­tas, įsta­ty­mas, ku­rį grą­ži­no pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti, – Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mo 13, 33 ir 39 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mes tu­ri­me vyk­dy­ti ir svars­ty­ti pa­kar­to­ti­nai.

 

12.38 val.

2013 m. rug­sė­jo 12 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės pa­tei­ki­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – 2013 m. rug­sė­jo 12 d. ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Kvie­čiu į tri­bū­ną Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­mą­jį pa­va­duo­to­ją V. Gap­šį.

V. GAPŠYS (DPF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, jums yra tei­kia­ma ket­vir­ta­die­nio ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bo­tvarkė. Kaip bu­vo tar­ta­si val­dy­bo­je, dis­ku­tuo­ta ir su frak­ci­jo­mis, kad ket­vir­ta­die­nį iš ry­to dėl to, kad mū­sų Sei­me lan­ky­sis sve­čiai, mes nu­ma­tė­me, kad bus pa­tei­ki­mai, leng­ves­ni klau­si­mai. Po 12.00 val. pla­nuo­ja­ma svars­ty­ti tuos klau­si­mus, ku­rių yra pa­da­ry­ta per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio, t. y. pa­gal Sta­tu­tą mes juos pri­va­lo­me svars­ty­ti. Vy­riau­sy­bės va­lan­da ir po per­trau­kos dirb­si­me prie klau­si­mų, ku­rie yra su­si­ję su Pre­zi­den­tės grą­žin­tais pro­jek­tais bei Pre­zi­den­tės tei­kia­mais nau­jais pro­jek­tais. Taip pat yra įtrauk­ta ke­le­tas Vy­riau­sy­bės siū­lo­mų pro­jek­tų bei su to­mis sri­ti­mis su­si­ju­sių Sei­mo na­rių tei­sės ak­tų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ko­le­gai. Jūs pa­tei­kė­te rug­sė­jo 12 d. (ket­vir­ta­die­nio) ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bo­tvarkę. Klau­si­mų ne­tu­ri­me. Tai­gi gal ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Tai­gi rug­sė­jo 12 d. dar­bo­tvarkei yra pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai. Pa­reiš­ki­mų nė­ra.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, skel­biu 2013 m… (Bal­sai sa­lė­je) Re­gist­ruo­ja­mės. Ge­rai, ga­li­me re­gist­ruo­tis. Bū­ti­nai! Re­gist­ruo­ja­mės.

Dė­ko­ju, ko­le­gos. Skel­biu po­sė­dį baig­tą. (Gon­gas)


 

 


* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partij­os frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos social­demokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.