LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 72¹ STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

(XIP-4467)

2013 m.  birželio 26 d.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė.  

Kviestieji asmenys: Seimo narė Dalia Kuodytė, Teisės departamento Baudžiamosios ir administracinės teisės skyriaus patarėjas Darius Valatkevičius, Generalinės prokuratūros atstovė Vida Ramanauskienė, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis tyrėjas Arvydas Apanavičius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-05-30	*			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:      1. Kadangi projektu Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72^1 straipsnio nėra siūloma pildyti nauja struktūrine dalimi, projekto pavadinimo žodis „papildymo“ keistinas žodžiu „pakeitimo“, projekto 1 straipsnio pavadinimo žodis „papildymas“ – žodžiu „pakeitimas“, o pakeitimų esmės žodis „Papildyti“ – žodžiu „Pakeisti“.	Pritarti	ŽTK-pritarė. Redakcinė pastaba.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-05-30	1			2. Projektu siūloma į BK 72^1 straipsnį įrašyti nuostatą „Teismas skiria draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens, kai nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje.“ Tokia nuostata labai išplečia šio draudimo privalomo skyrimo sritį. Kadangi nėra nustatoma, kad artimoje aplinkoje padaryta nusikalstama veika turi būti smurtinė, minėta nuostata būtų taikoma visų nusikalstamų veikų, padarytų aplinkoje, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), atveju. Siūlytina vietoj žodžių „kai nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje“ rašyti žodžius „kai nusikalstama veika turi smurto artimoje aplinkoje požymių“.	Pritarti	Pritartina pastabai, jei projektas būtų tobulinamas.   Siūloma redakcija  labai išplėstų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą, be to, klausymų metu prieita išvados, kad  naujo antrojo sakinio nuostatos prieštarauja pirmajam sakiniui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmojo sakinio nuostatose yra nustatyta sąlyga „jei tai būtina apsaugoti nukentėjusiojo interesus“,  o antrojo sakinio nuostatoje net nereikalinga tokia sąlyga - teismas privalėtų skirti visada šią baudžiamojo poveikio priemonę. Prieita išvados, kad pagal 72^1straipsnio nuostatą teismas turi galimybę individualizuoti, t. y.  paskirti ar nepaskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Siūlytina ne keisti šią nuostatą, tačiau rengti mokymus, kad būtų vienodesnė teismų praktika. ŽTK-pritarė.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-05-30			*	3. Kadangi BK paskutinį kartą buvo pakeistas 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1917, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalies nuostatą.	Atsižvelgti	ŽTK- atsižvelgė. Pastaba neaktuali, nuostata taikoma įstatymo pateikimo stadijai, tačiau projektas pateiktas ir pasiekęs svarstymo komitete stadiją.
4.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2012-06-18	1			DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 132^1, 140, 167, 407 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-4466, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 72^1 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-4467 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO 5, 6, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-4468 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 132^1, 140, 167, 407 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP‑4466 (toliau – BPK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72^1 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4467 (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4468 pažymime, kad Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad „ne visais atvejais smurtą patyrusiam asmeniui yra garantuojama specialiajame įstatyme nustatyta apsauga įpareigojant smurtautoją laikinai išsikelti ir nepalaikyti ryšių su smurtą patyrusiu asmeniu viso baudžiamojo proceso metu, nes Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos procesinės prievartos priemonės nėra taikomos imperatyviai“. Dėl to BPK projektu siekiama įtvirtinti, kad visais atvejais, kai yra smurto artimoje aplinkoje požymių, įtariamasis būtų įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Atsižvelgiant į tai, kad per mėnesį laiko nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2012 m. sausio 16 d. policijoje buvo užregistruoti 3 483 pranešimai apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, o nustačius smurto artimoje aplinkoje atvejus, pradėti 1 149 ikiteisminiai tyrimai,[1] keltinas klausimas, ar teikiant minėtą pasiūlymą dėl įpareigojimo kiekvienu smurto artimoje aplinkoje atveju gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo buvo įvertinta tokios nuostatos įgyvendinimo galimybė atsižvelgiant į esamus kontroliuojančių institucijų žmogiškuosius ir administracinius išteklius. Tokia pati pastaba taikytina ir dėl teikiamo BK projekto.	Atsižvelgti
5.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2012-06-18				Atsižvelgdami į tai, siūlytume apsvarstyti galimybę vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl jos išvadų šiems projektams pateikimo.	Atsižvelgti	Komitetas šioje projekto svarstymo stadijoje nutarė Vyriausybės išvados neprašyti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Koalicija „Moters teisės-visuotinės žmogaus teisės“ 2013-03-25	N		*	NVO kreipimasis į Respublikos Prezidentę, Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką ir kitas institucijas <...> Specializuotą kompleksinę pagalbą teikiančios organizacijos griežtai pasisako prieš ribotų valstybės finansinių išteklių švaistymą taip vadinamom smurtinio elgesio keitimo programom, visų pirma, dėl žinomo jų neefektyvumo. Atkreipiame jūsų dėmesį, jog panašios priemonės kitose šalyse buvo pradėtos taikyti tik po trisdešimties metų, sukūrus stiprią ir gerai veikiančią pagalbos infrastruktūrą smurtą ir prievartą patiriantiems asmenims bei sureguliavus teisinę bazę, specialiai apmokius visų teisėsaugos grandžių, įskaitant policiją prokuratūrą ir teismus, institucijas, bei užtikrinus bausmės smurtautojui neišvengiamumą.<...> :       • Valstybė privalo prisiimti atsakomybę už savo įsipareigojimų vykdymą ir užtikrinti smurtą artimoje aplinkoje kenčiančių asmenų realią apsaugą. Nedelsiant skirti papildomą adekvatų finansavimą policijai ir Specializuotos pagalbos centrams.       • Sukurti regioninį SPC tinklą koordinuojantį centrą, kaip oficialią instituciją, atsakingą už tarpžinybinį bendradarbiavimą bei politikos priemonių, skirtų prevencijai ir kovai su smurtu artimoje aplinkoje koordinavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą, skiriant jam adekvatų finansavimą.      • Įdiegti smurtautojo iškeldinimo orderį, kurį išduotų policija ir kuris galėtų būti pratęsiamas kitų teisėsaugos sistemos grandžių, iki tol, kol smurtinio nusikaltimo aukai realiai nebegrės pavojus.         • Diegti asmenų, kurie buvo teisiami dėl smurtinių nusikaltimų artimoje aplinkoje, ar kuriems buvo skirta kardomoji priemonė neprisiartinti, elektroninę sekimo sistema.       • Inicijuoti visų teisėsaugos sistemos grandžių pareigūnų mokymus pagal specialiai tam parengtą tarptautinę programą, kurią turėtų vykdyti NVO ekspertai, SPC darbuotojai. • Atsisakyti taip vadinamų smurtinio elgesio keitimo programų diegimo dėl žinomo jų neefektyvumo, tol, kol bus sukurta stipri ir gyvybinga pagalbos infrastruktūra nuo smurto nukentėjusiems asmenims.       • Pasirašyti Stambulo konvenciją (2011) ir imtis jos įgyvendinimo. Lilija Henrika Vasiliauskienė Koalicijos Moters teisės - visuotinės žmogaus teisės prezidentė	Atsižvelgti	BK 72^2straipsnis.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-09-17	1			6. Dėl projektų Nr. XIP-4466, 4467 6.1. Projekto Nr. XIP-4466 1 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 132^1 straipsnyje įtvirtinti nuostatą, kad visais atvejais, kai yra smurto artimoje aplinkoje požymių, įtariamasis turi būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys. Projektu Nr. XIP-4467 siūloma įtvirtinti nuostatą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens – būtų skiriamas visais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje. Su šiomis nuostatomis susijusiame Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas smurtą ir artimą aplinką apibrėžia gana plačiai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį smurtas - tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Pagal šio straipsnio 1 dalį artima aplinka – tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Todėl yra pagrindas manyti, kad galimi atvejai, kuomet minėtos procesinės prievartos priemonės ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymas įtariamajam arba jos taikymas visa apimtimi neatitiktų konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimą galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004-12-29 nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje; už teisės pažeidimus valstybės nustatomoms poveikio priemonėms priskirtinos ir tokios priemonės, kurios užtikrina įstatymo nustatytos atsakomybės įgyvendinimą (Konstitucinio Teismo 2009-04-10 nutarimas).  Pagal BPK 132^1 straipsnio 2 dalį šiame straipsnyje numatytą procesinės prievartos priemonę taiko teismas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį, yra ne kartą konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2009-04-10 nutarimas). Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį taip pat yra konstatavęs, kad  baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas bausmes, galėtų vykdyti teisingumą. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo (bausmių ar jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003-06-10 nutarimas). Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 45 straipsnis (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ta apimtimi, kuria buvo suvaržyta teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir į įstatyme nenurodytas, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę už šio kodekso 312 straipsnio 3 dalyje (1998 m. vasario 3 d. redakcija) nurodytą nusikalstamą veiką, prieštaravo Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Remiantis pirmiau išdėstytu yra pagrindas daryti išvadą, kad pagal Konstitucijos 109 straipsnį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teismas įstatymo negali būti įpareigotas nurodytais atvejais, neatsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes (pavyzdžiui, inkriminuojamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltininko susitaikymą su nukentėjusiu ir kitas), proporcingumo ir kitus konstitucinius principus, taikyti tam tikrą procesinės prievartos priemonę. Todėl yra pagrindas manyti, kad Projekto Nr. XIP-4466 1 straipsnis ir projektas Nr. XIP-4467 prieštarauja Konstitucijai. Šiame kontekste pritartina Europos teisės departamento 2012-06-18 pateiktoms pastaboms dėl šių projektų.	Pritarti	Pakankama galiojančio 72^1straipsnio nuostata, teismas turi galimybę individualizuoti, t. y.  paskirti ar nepaskirti šią poveikio priemonę. Siūlytina ne keisti šią nuostatą, tačiau rengti mokymus, kad būtų vienodesnė teismų praktika.
2.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-09-17			*	6.3.  Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2012-05-30 išvadose Nr. XIP-4466 ir Nr. XIP-4467 pateiktoms redakcinėms pastaboms dėl šių projektų.	Pritarti
3.	Teisingumo ministerija 2012-05-09	1			I. Dėl projekto Nr. XIP-4467 Teisingumo ministerija pritaria Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastaboms ir pastebi, kad Projekte siūloma nustatyti pareigą teismui tam tikrais atvejais visuomet skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant bausmes ir/ar baudžiamojo poveikio priemones, baudžiamojoje teisėje galioja baudžiamosios atsakomybės individualizavimo principas. Šio principo esmė yra ta, kad bausmės ir/ar baudžiamojo poveikio priemonės asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriamos individualiai, t. y. jos parenkamos, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltininko asmenybę, stadiją, kurioje nutrūko nusikalstama veika ir pan. Pastebėtina, kad esant reikiamoms sąlygoms, asmuo, pripažintas kaltu, teismo sprendimu gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai irgi reiškia baudžiamosios atsakomybės individualizavimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutarime yra konstatavęs, kad nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui. Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų (inter alia ir tokių jų dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Tad įstatymuose sankcijos turi būti konstruojamos taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, idant skiriama bausmė arba nuobauda nebūtų neteisinga, neadekvati padarytam teisės pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, abejojame, ar įstatymo projektu siūloma pareiga teismui visais atvejais skirti privalomą sankciją – baudžiamojo poveikio priemonę, kuria kaltininkui būtų draudžiama prisiartinti prie nukentėjusio asmens, – būtų suderinama su išvardintais konstitucinio teisinės valstybės principo, protingumo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimais. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 216 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 ir 67 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 72^2 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-1201, 6 lapai.	Pritarti
4.	Generalinė prokuratūra 2012-03-06	1			VIII. Įstatymo projektui Nr. XIP-4467 teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:         BK 72^1 straipsnio 1 dalies pakeitimas inicijuojamas, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo paskirtį. Siūlymas BK 72^1 straipsnio 1 dalį papildyti nuostata, draudžiančia prisiartinti prie nukentėjusio asmens, kai nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje labai išplečia ratą asmenų, kuriems šis įstatymas taikytinas. Atsižvelgiant į tai, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas gina asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, BK 72^1 straipsnyje siūlomas draudimas artintis sietinas su nukentėjusiuoju ne nuo bet kokio nusikaltimo artimoje aplinkoje, bet tik nuo smurtinio. Iš teikiamos Įstatymo pataisos formuluotės ne visiškai aišku, ar siūlomo draudimo paskyrimas yra teismo pareiga ar tik teisė. Siekiant išvengti dviprasmiškumo, siūlome BK 72^l straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „ 1. Teismas gali skirti draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens interesus. Teismas privalo paskirti draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens, kai nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje.“	Pritarti	Pakankama galiojančio  BK 72^1straipsnio nuostata, teismas turi galimybę individualizuoti, t. y.  paskirti ar nepaskirti šią poveikio priemonę. Siūlytina ne keisti šią nuostatą, tačiau rengti mokymus, kad būtų vienodesnė teismų praktika.
5.	Vidaus reikalų ministerija 2012-08-24			*	3. Iš esmės pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2012 m. sausio 12 d. išvadoje Nr. XIP-4023 ir 2012 m. gegužės 30 d. išvadose Nr. XIP-4466 bei XIP-4467 išdėstytoms pastaboms ir pasiūlymams dėl nurodytų įstatymų projektų.	Atsižvelgti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Žmogaus teisių komitetas 2012-06-21				*	6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui; 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas.	Nepritarti	Įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Teisingumo ministerijos, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. Pakankama galiojančio BK 72^1straipsnio nuostata, teismas turi galimybę individualizuoti, t. y.  paskirti ar nepaskirti šią baudžiamojo  poveikio priemonę. Siūlytina ne keisti šią nuostatą, tačiau rengti mokymus, kad būtų vienodesnė teismų praktika.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Teisingumo ministerijos, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas, Vilija Aleknaitė Abramikienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Julius Sabatauskas