LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D A

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO

„DĖL RINKIMŲ KODEKSO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO“ PROJEKTO (XIIP-634)

2013 m. birželio 19 d. Nr. 113-P-19

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):  Valentinas Bukauskas, komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja. Komiteto nariai: Virginija Baltraitienė, Vanda Kravčionok, Albinas Mitrulevičius, Domas Petrulis, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys.

Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja; Paulius Skardžius, Vidaus reikalų ministerijos departamento direktorius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Įvertinus projektą pagal jo santykį su Lietuvos Respublikos Konstitucija, galiojančiais įstatymais ir juridinės technikos taisyklėmis teikiame šias pastabas:

1. Seimo nutarimo projektu teikiama Rinkimų kodekso koncepcija (toliau – Koncepcija) yra tobulintina:

1.1. joje stokojama bendro pobūdžio nuostatų, kuriomis būtų nubrėžtos būsimojo teisinio reguliavimo gairės rengiant Rinkimų kodekso (toliau – Kodeksas) projektą; neteikiamas esamo teisinio reguliavimo padėties vertinimas (pvz., III dalies 5 – 6.8. punktuose pateikiamas vien tik įstatymų ir Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką, politinių partijų statusą ir kitus santykius, sąrašas); neaišku koks šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, reglamentuojantis rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką, politinių kampanijų finansavimo ir jo kontrolės tvarką ir kokia apimtimi turėtų būti (ar neturėtų būti) akceptuojamas Kodekso projekte; kokias teisinio reguliavimo spragas (jeigu tokių esama) išryškino rinkimų įstatymų taikymas (Vyriausiosios rinkimų komisijos, teismų praktika); kokios teisinio reguliavimo novelos turėtų atsirasti; kokius naujus rinkimų teisės institutus (instrumentus), padėsiančius padidinti rinkėjų aktyvumą, užtikrinti rinkimų skaidrumą, sąžiningumą, viešumą, rezultatų legitimumą, reikėtų įtvirtinti, kokių atsisakyti kaip nefiktyvių (dėl administracinės naštos ar didelių patiriamų sąnaudų) arba priešingai - labiau išplėtoti ir pan.;

Nepritarti

Pastaba pareikšta ne dėl projekto atitikimo Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms (Seimo statuto 136 str. 3 d.).

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

1.2. atsižvelgus į būsimojo Kodekso teisinę galią (konstitucinis įstatymas) bei vietą teisės aktų hierarchijoje, neišanalizuoti ir neįvertinti tokio įstatymo inkorporavimo į teisės sistemą aspektai dėl jo santykio su šiuo metu galiojančiais įstatymais, kurie tam tikru mastu (ar tik aspektu) reglamentuoja rinkimų teisinius santykius (pvz. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir kt.), atsakomybę už rinkimų įstatymo pažeidimus (pvz. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, Baudžiamasis kodeksas), kaip juos reikės derinti su būsimuoju Kodeksu (Konstituciniai įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai, o įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams. Taigi konstituciniai įstatymai teisės aktų hierarchijoje turi žemesnę galią nei pati Konstitucija. (Konstitucinio Teismo 2002 metų gruodžio 24 d. nutarimas));

Nepritarti

 

Pastaba pareikšta ne dėl projekto atitikimo Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms (Seimo statuto 136 str. 3 d.).

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

1. 3. Kodeksas turi būti rengiamas visos Konstitucinio Teismo aktuose suformuluotos rinkimų teisės doktrinos mastu, o ne detaliu ir kartu fragmentiniu kai kuriuose Konstitucinio Teismo aktuose (2007 m. vasario 9 d., 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. gegužės 11 d., nutarimai, 2012 m. spalio 26 d. išvada) išdėstytos oficialiosios rinkimų doktrinos nuostatų citavimu (8 punktas) dėl savivaldybių tarybų rinkimų sistemos, dėl politinių partijų ir politinių organizacijų institutų (9 punktas), dėl Seimo rinkimų (12 punktas). Toks citavimas yra savitikslis, nesusietas su poreikiu tobulinti savivaldybių tarybų, Europos Parlamento, Seimo rinkimų tvarką; atkreipiame dėmesį, kad III dalies 8 - 12 punktuose cituojama Konstitucinio Teismo doktrina neapsiriboja tik šiuose punktuose nurodytais šaltiniais, nes lieka neaptartos kituose Konstitucinio Teismo aktuose išdėstytų oficialiosios rinkimų doktrinos nuostatų (pvz. 2012 m. kovo 29 d. nutarimas dėl įstatymų nuostatų, kuriomis reguliuojami su rinkimų užstato sumokėjimu, kandidatų deklaracijų pateikimu, rinkimų slenksčio pasiekimu, sutarties su politinės kampanijos iždininku sudarymu ir valstybės biudžeto lėšų politinėms partijoms paskirstymu susiję santykiai; 2012 m. lapkrisčio 10 d. išvada dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų per 2012 m. Seimo rinkimus);

Pritarti iš dalies

Pritarti tam, kad Kodeksas turi būti rengiamas visos Konstitucinio Teismo aktuose suformuluotos rinkimų teisės doktrinos mastu.

Kita vertus, koncepcijoje yra cituojami tie Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriuos būtina įgyvendinti prieš rengiant kodeksą, bei ta Konstitucinio Teismo suformuluota oficiali konstitucinė doktrina, kuri svarbi rengiant konkrečias rinkimų įstatymų normas įgyvendinant neįgyvendintus Konstitucinio Teismo nutarimus.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

1.4. nei Kodekso rengimo šaltiniuose (III Koncepcijos dalis), nei kitose Koncepcijos dalyse nėra minima 2013 m. sausio 3 d. ESBO (angl. OSCE) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. ODIHR) rinkimų vertinimo misijos pateikta ataskaita apie 2012 spalio 14 d. rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą [1]; Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika aiškinant ir taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Žin., 1996, Nr. 5-112) Pirmojo protokolo 3 straipsnį (teisė į laisvus rinkimus); Venecijos komisijos dokumentai, priimti dėl demokratinių rinkimų principų;

Nepritarti

Pastaba pareikšta ne dėl projekto atitikimo Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms (Seimo statuto 136 str. 3 d.).

Be to, nesuprantama, kokiu tikslu Koncepcijoje turėtų būti minimi minėti dokumentai.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

1.5. V dalies 13 - 43 punktuose pateikiama plati informacinio pobūdžio užsienio valstybių teisėkūros apžvalga, neturinti jokių nuorodų į šios informacijos šaltinius. Ši apžvalga sudaro didelę Koncepcijos teksto dalį: 30 punktų iš 77. Kaip matyti iš VI dalies 53.2. ir 57.2. papunkčiuose dėstomų nuostatų būsimojo teisinio reguliavimo novelos apimtų tik tam tikras rinkimų proceso detales: kandidatų kėlimą Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimuose (visuomeninis rinkimų komitetas), o pagal 55 punktą Europos Parlamento rinkimuose atsirastų perleidžiamo balso sistema, kurioje vienas rinkėjas turėtų 3 balsus ir juos galėtų atiduoti už tris pasirinktus kandidatus iš to paties ar skirtingų sąrašų. Taigi toks užsienio valstybių teisėkūros apžvalgos pateikimas dėl Respublikos Prezidento rinkimų (Lenkija), Vokietijos parlamento (Bundestago), Federalinio Prezidento, Prancūzijos Prezidento ir parlamento (Nacionalinės asamblėjos ir Senato) rinkimų yra savitikslis. Kokiais šios analizės aspektais turėtų būti vadovaujamasi rengiant Kodekso projektą, nesuprantama. Juolab, kad kai kuriuose šios dalies punktuose (20, 20.2., 29 ir 42) pateiktais Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos rinkimų bei agitacijos komisijų sudarymo teisinio reguliavimo pavydžiais dėl to, kad šių komisijų narius sudaro ir teisėjai, Lietuvoje net nebus galima pasinaudoti dėl teisėjų darbo ir kitos veiklos apribojimų, nustatytų Konstitucijos 104 ir 113 straipsniuose;

Pritarti iš dalies

Pritarti siūlymui papildyti Koncepciją nuorodomis į informacijos šaltinį.

Koncepcijoje analizuota atitinkamų valstybių rinkimų srities teisinio reguliavimo sistema būtina tam, kad parodyti šios srities teisinio reguliavimo įvairovę ir galimybes spręsti atitinkamas reguliavimo problemas. Pvz., nors Lenkijos patirtimi dėl komisijų sudarymo iš teisėjų ir nebus galimybės tiesiogiai pasinaudoti, bet analizuojant šią patirtį buvo nuspręsta rinkimų komisijų nariams nustatyti kvalifikacinius reikalavimus.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

1.6. VI dalies 59 - 73 punktuose didžiausias dėmesys (lyginant su Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų bei rinkimais į Europos Parlamentą) yra skiriamas rinkimus vykdančioms komisijoms: Vyriausiajai rinkimų komisijai, apygardų rinkimų ir apylinkių rinkimų komisijoms, jų nariams keliamiems reikalavimams, sudarymui, įgaliojimų trukmei ir kt. Tam skiriama net 14 punktų iš 77. Tuo tarpu politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų) bei Respublikos Prezidento rinkimams skiriama 13 šios dalies punktų (44 - 57 punktai), akcentuojant kandidatų kėlimo tvarkos pakeitimus ir tai tik labai fragmentiškai (pvz. dalyje dėl Seimo rinkimų net nenurodoma kiek pagal mišrią rinkimų sistemą bus renkama Seimo narių vienmandatėse ir kiek daugiamandatėje rinkimų apygardoje), visas kitas rinkimų proceso stadijas, susijusias su pačių rinkimų vykdymu (rinkimų organizavimo ir vykdymo finansavimas, agitacija, balsavimas, balsų skaičiavimas, rezultatų nustatymas ir paskelbimas, mandatų skirstymas, rinkimų ginčai, sprendimų apskundimas), paliekant nuošalyje;

Nepritarti

Koncepcijoje pagrįstai didžiausias dėmesys skiriamas fundamentalioms, principinėms (net ir toms, kurių nesiūloma keisti) rinkimų nuostatoms ir keistinoms nuostatoms. Koncepcijoje netikslinga daryti visos rinkimų teisės sistemos (visų institutų) apžvalgos, nes tai yra mokslo studijų dalykas, o ne Koncepcijos.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

1.7. VI dalies 59 - 73 punktuose išdėstytose nuostatose iš esmės siūloma atlikti rinkimus vykdančių rinkimų komisijų (Vyriausiosios rinkimų komisijos, apygardų ir apylinkių) reformą keičiant jų sudarymo tvarką, komisijų nariams keliamus reikalavimams, atskaitomybę ir kt. Antai pagal 59.2. papunktį komisijų nariams būtų taikomi kvalifikaciniai reikalavimai (juos nustatytų Vyriausioji rinkimų komisija), pagal 63 punktą - keičiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo tvarka, pagal 68 punktą - apygardų rinkimų komisijos būtų sudaromos 4 metams, t.y. jos veiktų nuolatinai. Tačiau nėra jokių nuostatų, pagrindžiančių tokios reformos poreikį dėl esamų rinkimų komisijų sistemos sudarymo ir funkcionavimo neefektyvumo. Kokiomis kitomis priemonėmis (taip pat ir finansinėmis) būtų užtikrinamas tokios reformos vykdymas, neaišku (pvz., apygardų rinkimų komisijų veiklos užtikrinimas: darbo užmokestis, išlaidos patalpoms išlaikyti, ryšių priemonėms, informacinės technologijoms ir pan.). Todėl siūlytina gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą.

Nepritarti

Poreikis siūlyti tam tikrus pakeitimus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos formavimo ir veiklos kyla iš Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 metų veiklos ataskaitos analizės.

Vadovaujantis Seimo statuto 145 str. 1 d., Vyriausybės išvada privaloma, jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu. Koncepcija – tai ne įstatymas ir jos įgyvendinimui nereikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu.

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

1.8. 77.1. papunkčio nuostata „rengiant konstitucinį įstatymą būtina pakeisti ir parengti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisas, atsisakant Konstitucijos tekste politinės organizacijos sąvokos“, nėra pagrindžiama jokiais motyvais ar argumentais keisti politinę sistemą taip, kad joje - pagal Konstitucijos pataisas - neliktų „politinių organizacijų“; Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucija, kaip aukščiausioji teisė, turi būti stabilus aktas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucijos stabilumas yra tokia jos savybė, kuri kartu su kitomis (inter alia – ir pirmiausia – su Konstitucijos ypatinga, aukščiausia teisine galia) konstitucinį teisinį reguliavimą atskiria nuo žemesnės galios teisės aktais nustatyto (ordinarinio) teisinio reguliavimo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas), o Konstituciją – nuo visų kitų teisės aktų. Konstitucijos stabilumas – didžiulė teisinė vertybė. Konstitucija neturi būti keičiama, jeigu tai nėra teisiškai būtina (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas);

Nepritarti

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje siūlomi politinių organizacijų skirtumai nuo politinių partijų nėra esminiai. Nesant esminių skirtumų tarp šių sąvokų tikslinga Konstitucijoje palikti vieną sąvoką.

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

1.9. nėra jokių nuostatų, kuriose būtų bent preliminariai įtvirtinti etapai (teisiniai, organizaciniai, finansiniai), kuriais laike būtų atliktas rinkimų teisės kodifikavimas ir pradėtas Kodekso įgyvendinimas.

Nepritarti

Pastaba pareikšta ne dėl projekto atitikimo Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms (Seimo statuto 136 str. 3 d.).

Be to, nėra jokio teisės akto, kuris nustatytų pareigą Koncepcijoje numatyti Teisės departamento nurodomus etapus.

Rinkimų įstatymų tobulinimo ir Rinkimų kodekso rengimo etapai nurodyti Seimo valdybos 2013-02-06 sprendime Nr. SV-S-68.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

2. Koncepcijos 3 punkte įvardinant Kodekso rengimo tikslą <...> kodifikuoti <...> ir kitus su rinkimais susijusius įstatymus <...> gali būti, mūsų nuomone, nepagrįstai išplečiama Kodekso reglamentuojamų teisinių santykių apimtis ir jo paskirtis, į kurią pagal Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvados VI motyvuojamos dalies 3 punktą „<...> Šiuo požiūriu pažymėtina, kad Seimas yra įsipareigojęs atlikti rinkimų įstatymų reviziją ir patvirtinti Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksą <...> patenka tik rinkimų įstatymai.

Nepritarti

Nustatyti Kodekso reglamentuojamų teisinių santykių apimtį ir jo paskirtį yra įstatymų leidėjo diskrecinė teisė.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

3. Koncepcijos 3 punkte nurodytas Kodekso rengimo tikslas <...> įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010-11-09 ir 2011-05-11 nutarimus <...> teikiamas baigtinis Konstitucinio Teismo nutarimų sąrašas (2 nutarimai). Pažymime, kad projektu teikiamos Koncepcijos svarstymo ir priėmimo metu, taip pat ir vėliau - Kodekso projekto rengimo procese - gali būti priimta ne tik naujų Konstitucinio Teismo nutarimų, kuriuos bus būtina įgyvendinti, bet ir kitokių Konstitucinio Teismo aktų (išvadų, sprendimų), kuriais turės būti vadovaujamasi Kodekso projekto rengimo, pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadijose. Kita vertus, Seimas šiuos Konstitucinio Teismo nutarimus gali įgyvendinti (Seimo statuto 181(1) – 181(4) straipsniai) dar iki Kodekso projekto parengimo ir pateikimo Seimui svarstyti arba šio proceso metu. Konstitucinio Teismo cituojamų nutarimų nuostatos nesusietos su jokiais konceptualiais rinkimų organizavimo ir vykdymo aspektais.

Nepritarti

Konstitucinio Teismo nutarimai bus įgyvendinti Seimo statuto nustatyta tvarka po to, kai jie bus (jeigu bus) priimti.

Darbo grupė negalėjo rengti Rinkimų kodekso projekto esant neįgyvendintiems atitinkamiems Konstitucinio Teismo nutarimams, nes toks Rinkimų kodekso projektas prieštarautų Konstitucijai (tai savo išvadose įstatymo projektui XIP-4581 yra pažymėjęs ir Teisės departamentas).

Darbo grupės, sudarytos Konstitucinio Teismo nutarimams įgyvendinti, nepateikė Seimui atitinkamų rinkimų įstatymų pakeitimo įstatymo projektų.

Seimo valdybos 2013-02-06 sprendimu Nr. SV-S-68 darbo grupei suformuota užduotis prieš rengiant Rinkimų kodekso projektą parengti ir pateikti Seimui svarstyti atitinkamų rinkimų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus.

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

4. Koncepcijos 4.2. punkte siūloma Kodekse (konstituciniame įstatyme) nustatyti „Vyriausiosios rinkimų komisijos ir kitų komisijų teisinę padėtį, uždavinius, įgaliojimus, veiklos principus, jos sudarymo, darbo organizavimo tvarką ir finansavimą“. Toks siūlymas:

4.1. gali neatitikti konstitucinių įstatymų paskirties „reglamentuoti ypač reikšmingus visuomeninius santykius ir taip užtikrinti jų stabilumą“ (Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo preambulė, Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2006 m. kovo 14 d.  nutarimai);

Nepritarti

Vyriausioji rinkimų komisija – Konstitucijoje numatyta rinkimų organizavimo komisija, kuri vertintina kaip ypač reikšminga institucija, todėl jos teisinis statusas turi būti reglamentuojamas konstituciniu įstatymu.

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

4.2. gali neatitikti Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvados VI motyvuojamos dalies 3 punkto „<...> Šiuo požiūriu pažymėtina, kad Seimas yra įsipareigojęs atlikti rinkimų įstatymų reviziją ir patvirtinti Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksą <...>, nes Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas savo esme ir paskirtimi yra ne rinkimų įstatymas, o institucinis įstatymas (pvz. toks pat kaip Teismų įstatymas, Valstybės gynimo tarybos įstatymas, Prokuratūros įstatymas ir pan.);

Nepritarti

Nustatyti Rinkimų kodekso reglamentuojamų teisinių santykių apimtį ir jo paskirtį yra įstatymų leidėjo diskrecinė teisė.

Teisiškai reguliuojant rinkimų procesą, kaip ir bet kokį kitą teisinį procesą, būtina reglamentuoti ir šio proceso dalyvių teisinį statusą.

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

4.3. gali disonuoti su valstybės institucijų sistema, nes Vyriausioji rinkimų komisija ir rinkimų komisijos, nurodytos Koncepcijos 61, 68 ir 70 punktuose, Lietuvos institucinėje sistemoje tokios būtų vienintelės ir taip gali būti priešpriešinamos visoms valstybės institucijoms, per kurias yra vykdomos valstybės funkcijos. Konstitucijoje, taip pat Konstitucinio Teismo aktuose išdėstytoje valstybės institucijų sampratos ir valstybės institucijų sistemos doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. liepos 8 d., 2009 m. birželio 8 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. , 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai) nėra nuostatų, kuriomis gali būti grindžiama galimybė kurios nors valstybės institucijos statusą ir jos sudarymo tvarką, įgaliojimų trukmę ir kt. reglamentuoti konstitucinio įstatymo lygmeniu. Priešingai, net ir Konstitucijoje įtvirtintų valstybės valdžios institucijų (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, teismų) struktūrą, darbo organizavimo ir įgaliojimų vykdymo tvarką (tiek kiek jų nereglamentuoja Konstitucija) reglamentuoja atitinkamai Seimo statutas, turintis įstatymo galią (Konstitucijos 76 straipsnis), Respublikos Prezidento įstatymas, Vyriausybės įstatymas (93 straipsnis), Teismų įstatymas (Konstitucijos 111 straipsnis), Konstitucinio Teismo įstatymas (Konstitucijos 102 straipsnis). Tai pasakytina ir apie kitas Konstitucijoje tiesiogiai nurodytas (kaip ir Vyriausioji rinkimų komisija – 67 straipsnio 13 punktas) valstybės institucijas: Seimo kontrolieriai (73 straipsnis), Generalinė prokuratūra (118 straipsnis); Vyriausybės atstovas (Konstitucijos 123 straipsnis); Valstybės kontrolė (133-134 straipsniai); Valstybės gynimo taryba (Konstitucijos 140 straipsnis) ir kt. Pagal šias Konstitucijos nuostatas visų šių institucijų statusą, kiek jo nereglamentuoja pati Konstitucija, reglamentuoja paprasti įstatymai (subordinuoti konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai), priimami, keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta Seimo narių balsų dauguma (išskyrus Seimo statutą, kuris gali būti keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios didesne nei pusės visų Seimo narių balsų dauguma - Seimo statuto 262 straipsnis);

Nepritarti

Tai, kad oficialiojoje konstitucinėje valstybės institucijų sampratos ir valstybės institucijų sistemos doktrinoje nėra nuostatų, kuriomis gali būti grindžiama galimybė kurios nors valstybės institucijos statusą ir jos sudarymo tvarką, įgaliojimų trukmę ir kt. reglamentuoti konstitucinio įstatymo lygmeniu, gali būti paaiškinama tuo, kad iki šiol nebuvo konstitucinių įstatymų, kurie reglamentuotų kurios nors valstybinės institucijos teisinį statusą. Tokios doktrinos nebuvimas nereiškia, kad tokia doktrina laikui bėgant neatsiras, taip pat nesuvaržo įstatymų leidėjo diskrecijos nustatyti Rinkimų kodekso reglamentuojamų teisinių santykių apimtį.

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

4.4. gali sudaryti teisines prielaidas Vyriausiąją rinkimų komisiją (taip pat kitas rinkimų komisijas) dėl jos sudarymo ir darbo tvarkos reglamentavimo konstitucinio įstatymo lygmeniu iškelti net ir virš Seimo, kuris ją sudaro (Konstitucijos 67 straipsnio 13 punktas) ir kuriam ši komisija yra atskaitinga;

Nepritarti

Vyriausios rinkimų komisijos teisinio statuso reglamentavimas konstituciniame įstatyme negali pakeisti šios institucijos santykio su Seimu, nes jų santykiai įtvirtinti Konstitucijoje.

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

4.5. gali sudaryti teisines prielaidas Seimui pasunkinti galimybę iškilus būtinumui operatyviai pakeisti tapusį netinkamu teisinį reguliavimą (arba paaiškėjus teisės spragai), pvz. dėl šios komisijos sudarymo tvarkos (kandidatams keliamų reikalavimų arba, kad ir procedūrinį klausimą dėl kandidatų į į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius delegavimo) ar darbo organizavimo klausimų dėl sudėtingos konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos: konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių balsų dauguma, o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto 1712 - 1714 straipsniai). Tokia pat pastaba teiktina ir dėl Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo (pvz. jeigu reikėtų plėsti Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas, įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus dėl rinkimų į Europos Parlamentą ar kt.). Antai, kad Vyriausioji rinkimų komisija yra koordinuojanti institucija įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. vasario 16 d. reglamento (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL 2011 L 65, p. 1) 15 straipsnio 1 ir 2 dalis;

Nepritarti

Vyriausioji rinkimų komisija – Konstitucijoje numatyta rinkimų organizavimo komisija, kuri vertintina kaip ypač reikšminga institucija, todėl jos teisinį statusą reglamentuojantys aktai turi būti stabilūs.

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

5. Koncepcijos 4.2. papunktyje siūloma reglamentuoti politinių kampanijų finansavimo tvarką bei finansavimo kontrolę, tačiau VII dalies 74.3 papunktyje yra pateikiami tik būsimojo Kodekso struktūros elementai. Jokių konceptualių nuostatų dėl politinės kampanijos finansavimo net ir pačiais bendriausiais bruožai Koncepcijoje nėra. Kokia būtų politinės kampanijos dalyvių finansavimo šaltinių sistema, finansavimo ribojimai (subjektų ar aukų dydžiais), kokia apimtimi Kodekse turi būtų (neturėtų būti) reglamentuojami savo esme specifiniai viešojo juridinio asmens - politinės partijos finansavimo (ypatingai iš valstybės biudžeto) ypatumai politinės kampanijos metu bei finansavimo kontrolės aspektai t.y. ar šie santykiai vienu metu būtų (nebūtų) reglamentuojami skirtingos teisinės galios teisės aktais: paprastu įstatymu (Politinių partijų) ir konstituciniu įstatymu (Rinkimu kodeksu), ir kt. Koncepcijoje taip pat nėra. Koncepcijos 77. 2. papunktyje apsiribojama nuostata, kad būtina pakeisti Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą, tačiau kuo toks poreikis yra grindžiamas - nenurodyta. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Politinių partijų įstatymas savo esme ir paskirtimi nėra rinkimų įstatymas, tad reglamentuojant šio viešojo juridinio asmens steigimo, veiklos ir finansavimo kontrolės aspektus turi būti vadovaujamasi Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvados VI motyvuojamos dalies 3 punktu, kurioje suformuluota Rinkimų kodekso paskirtis „<...> Šiuo požiūriu pažymėtina, kad Seimas yra įsipareigojęs atlikti rinkimų įstatymų reviziją ir patvirtinti Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksą <...>.

Atsižvelgus į tai, kad politinėms partijoms planuojamą skirti bendrą valstybės biudžeto asignavimų dydį reglamentuoja atitinkamų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, t.y. paprastas įstatymas, subordinuotas konstituciniam įstatymui ir Konstitucijai. Šiuo aspektu neaiškus Kodekse būsimojo teisinio reguliavimo nuostatų, skirtų pvz., reglamentuoti politinių partijų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis (o gal tokių nuostatų Kodekse nebus) santykis ir su Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl valstybės biudžeto planavimo ir sudarymo. Todėl siūlytina gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą.

Nepritarti

Tai, kad darbo grupė nepateikė jokių nuostatų dėl politinės kampanijos finansavimo reiškia, kad darbo grupė nesiūlo daryti pakeitimų dėl politinių kampanijų finansavimo.

Kita vertus, Koncepcijoje siūloma rinkimų kampanijų finansavimą reglamentuoti Rinkimų kodekse, o politinių partijų finansavimą – Politinių partijų įstatyme.

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

6. Koncepcijos 48.1.3., 49.1.3., 53.1.3., 57.1.3. papunkčių nuostata “turinti įstatymo nustatytą rinkimų teisę turinčių narių skaičių“ gali būti sudaromos teisinės prielaidos suvaržyti politinės partijos teisę kelti kandidatus rinkimuose. Partijos steigimas ir dalyvavimas rinkimuose yra skirtingi (netapatūs) teisiniai institutai. Partijos steigimas yra siejamas ne su rinkimų teisę turinčių piliečių skaičiumi, o su jų pilietybės ir amžiaus cenzais (Lietuvos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų). Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip vieną tūkstantį steigėjų (Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 1 - 3 dalys). Taigi, tų politinių partijų narių, kurie nėra atlikę bausmės (pvz. nesusijusios su laisvės atėmimo bausme: viešieji darbai; bauda; laisvės apribojimas) ir dėl to negali įgyvendinti pasyviosios rinkimų teisės, teisė dalyvauti politinių partijų veikloje priimant sprendimus dėl politinės partijos rinkimuose keliamų kandidatų būtų suvaržyta. Pvz., tokių politinės partijos narių (iš minimalaus partijos steigėjų (narių) skaičiaus 1000) būtų 1 narys. Tokiu būdu (dėl vieno partijos nario) gali būti suvaržyta visos partijos teisė kelti kandidatus rinkimuose. Diskutuotina ar tokiomis nuostatomis nebūtų pažeistas politinių partijų lygybės principas dėl teisės dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą.

            Be to, atkreipiame dėmesį, kad Koncepcijos 46 punkte apibūdinant reikalavimus, kuriuos turi atitikti politinės partijos Respublikos Prezidento rinkimuose, rašoma, kad tai „dėl narių skaičiaus atitinkančios politinės partijos“.

Pritarti

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

            7. Juridinės technikos požiūriu:

- projekto priedas „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso koncepcija“ turi būti suredaguotas pagal Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies normą, kad „Seimo nutarimais ir Prezidento dekretais tvirtinami teisės aktai turi punktus ir papunkčius. Jų punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su tašku, o papunkčiai žymimi arabišku skaitmeniu su skliausteliu“;

Nepritarti

Vadovaujantis Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, didesnės apimties teisės aktas gali būti skirstomas į skyrius ir skirsnius. Skyriai ir skirsniai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės.

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

- II dalies pavadinime pirmą kartą vartojamas trumpinys „Kodekso“ turi būti aptartas pagal taisyklę, kad pirmąkart turi būti nurodytas pilnas pavadinimas, o skliausteliuose nurodyta koks trumpinys bus vartojamas toliau tekste ir šį trumpinį vartoti, nes kituose Koncepcijos punktuose vartojama įvairiai – ir „Kodeksas“, ir „Rinkimų kodeksas“;

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

- Vyriausiosios rinkimų komisijos pavadinimas vartojamas įvairiai – „Vyriausioji rinkimų komisija“, „VRK“, „komisija“;

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

- III dalies pavadinime ir 5 punkte žodžiai „šiuo metu“ brauktini kaip neturintys jokio teisinio turinio ir pertekliniai;

Pritarti

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

- 6 punkte nurodytas pavadinimas „Lietuvos Respublikos rinkimų į savivaldybių tarybas įstatymas“ neatitinka tikrojo ir oficialaus įstatymo pavadinimo „Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas“;

Pritarti

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

- 7 punkto nuostata „rengiant Rinkimų kodekso projektą svarbi yra oficiali konstitucinė rinkimų teisės doktrina“ brauktina kaip neturinti jokio teisinio turinio;

Pritarti

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

- po 12 punkto sekanti Koncepcijos pastraipa turi būti sunumeruota;

Nepritarti

Po 12 punkto esanti pastraipa nėra atskiras Koncepcijos punktas.

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

- VI dalyje kursyvu pateiktų pastraipų turi būti atsisakyta arba jos turi būti atitinkamai suredaguotos (nurodyti pilni įstatymų ar kiti pavadinimai) ir pažymėtos pagal Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus.

Pritarti

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

- 47 punktas priklausytų Seimo rinkimų nuostatoms ir turėtų eiti po žodžio „Seimo“;

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

- 48.1.1., 48.1.2., 48.1.4., 49.1.1., 49.1.2., 49.1.3., 53.1.1., 53.1.2., 53.1.3., 53.1.5., 53.2.1., 53.2.3., 57.1.1., 57.1.2., 57.1.4., 57.2.1., 57.2.3., 59.4. punktų formuluotės nebaigtos (baigiasi jungtuku „ir“ ir be jokių skiriamųjų ženklų), o kai kurių kitų punktų ir papunkčių nuostatų pabaigoje sudėti skirtingi skiriamieji ženklai – kableliai, kabliataškiai arba nėra jokio;

Atsižvlgti

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

- 53.2.1. papunktyje po žodelio „kaip“ pagal prasmę turi būti įrašytas žodelis „iš“;

Pritarti

 

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-06-12

 

 

 

 - VIII dalies pavadinime žodis „panaikinti“ keistinas į - „pripažinti netekusiais galios“; šios dalies 76 punkte neturėtų būti teikiamas baigtinis šiuo metu galiojančių įstatymų, kurie įsigaliojus Kodeksui, netenka galios, sąrašas, nes Kodekso rengimo etape gali atsirasti kitų įstatymų, kurie turės būti pripažinti netekusiais galios; šio punkto formuluotėje turėtų būti vardinamas ne teisės aktų, kurie netenka galios, o įstatymų, kurie turėtų būti pripažinti netekusiais galios; dėstant šiame sąraše nurodytų įstatymų oficialaus paskelbimo šaltinius pakanka nurodyti pirminį jo paskelbimo šaltinį ir, jeigu buvo priimta nauja teisės akto redakcija, naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinį.

Pritarti

 

31.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2013-06-14

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso koncepcijos patvirtinimo“ projektą Nr. XIIP-634 (toliau – Projektas) teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei.

Dėl Europos Parlamento narių rinkimų reguliavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu yra patvirtinama koncepcija būsimam rinkimų teisės kodifikavimui, būtina užtikrinti, kad esminiai klausimai būtų išspręsti koncepcijos stadijoje. Atitinkamai Projekto 57 punkte kalbama apie kandidatų sąrašus rinkimuose į Europos Parlamento narius. Projektu siūloma, kad kandidatų sąrašus į Europos Parlamento narius galėtų kelti politinės partijos (57.1 punktas) ir visuomeninis rinkimų komitetas (57.2 punktas).

Nors Europos Sąjungoje nėra bendros rinkimų tvarkos į Europos Parlamentą, tačiau pabrėžtina, kad rinkimų tvarka neturėtų prieštarauti „valstybėse narėse bendrai pripažintiems principams“. Remiantis 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvos 93/109/EB (toliau ir – direktyva 93/109/EB), nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus, 3 straipsniu kiekvienas asmuo, kuris nustatytąją dieną, atitinka keliamus reikalavimus, turi teisę balsuoti ir būti kandidatu per rinkimus į Europos Parlamentą. Atitinkamai, pasyvioji rinkimų teisė, t.y. teisė būti išrinktam, yra kiekvieno asmens subjektinė teisė. Manytina, kad rinkimų tvarka į Europos Parlamentą turi užtikrinti kiekvieno pavienio asmens teisę dalyvauti rinkimuose ir kelti savo kandidatūrą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime konstatuota, kad „Europos Parlamentas atstovauja Europos Sąjungos piliečiams ir yra laikytinas politine atstovaujamąja institucija“. Todėl Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 36 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai į Europos Parlamentą gali būti renkami būdami įrašyti tik į politinių partijų sudaromus kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Remiantis minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu bei direktyvos 93/109/EB nuostatomis, manytina, kad riboti pavienių asmenų teisę kandidatuoti į Europos Parlamento narius yra draudžiama. Atitinkamai, Projektu siūlomas visuomeninis rinkimų komitetas, kaip jis yra apibrėžtas Projekto 57.2 punkte, ribotų pavienių asmenų teisę, ta apimti, kiek yra reikalaujama, kad būtų sudaromas kandidatų sąrašas bei yra nustatomas minimalus pretendentų skaičius ne mažiau nei 5 kandidatai. Manytina, kad ši koncepcija suponuoja tam tikrą prievolę kandidatams jungtis į sąrašus ir steigti visuomeninius rinkimų komitetus. Pavieniai asmenys, esant tokiam teisiniam reguliavimui negalėtų būti savarankiškais kandidatais, nepriklausančiais atitinkamoms interesų grupėms.

Taip pat nėra aišku, kaip kandidatų sąraše, sudarytame visuomeninio rinkimų komiteto, būtų įgyvendinama Projekto 55 punkte įtvirtinta perleidžiamo balso sistema. Antai, pavieniai kandidatai, susijungę į vieną kandidatų sąrašą privalėtų tarpusavyje spręsti reitingavimo kandidatų sąraše klausimus. Esant tokiai situacijai, iš pateiktos koncepcijos nuostatų, nėra aišku, kaip būtų sprendžiami ginčai, nesutarus dėl vietų visuomeninio rinkimų komiteto sąraše eiliškumo paskirstymo.

Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, maloniai siūlytume, papildomai svarstyti koncepcijos 55, 57.2, 57.2.4 punktus.

Nepritarti

Konstitucinis Teismas 2010-11-09 nutarime pabrėžė, kad įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę rinkimų sistemą į politines atstovaujamąsias institucijas gali būti renkami kandidatai, įrašyti tik į rinkimuose dalyvaujančių kolektyvinių subjektų sudaromus sąrašus.

 

32.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2013-06-14

 

 

 

Dėl savivaldybių tarybų rinkimų reguliavimo. Remdamiesi 2011 m. gegužės 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, pažymime, kad Projekto 53.2 punktas numatantis visuomeninį rinkimų komitetą kelia abejonių dėl pavienių asmenų teisės užtikrinimo, pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise ir būti kandidatais į vietos savivaldą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad turi būti suteiktos galimybės pavieniams asmenims kandidatuoti į savivaldybių tarybos narius. Be to, tokia galimybė privalo būti efektyvi ir nediskriminacinė. Todėl, manytina, kad Projekto 9.1 punkte esanti nuoroda į Konstitucinio Teismo formuluojamą konstitucinę doktriną suponuoja pareigą, svarstant rinkimų tvarkos koncepciją išspręsti pagrindinius klausimus dėl asmenų galimybės pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise individualiai. Atitinkamai, turėtų būti nuspręsta dėl pavienių asmenų kandidatavimo tvarkos bei jų santykio su politinių partijų sąrašuose esančių kandidatų balsų paskirstymo aspektų. Antai, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad būtina numatyti tokį vadinamąjį rinkimų slenkstį, kuris skirstant mandatų kvotas neproporcingai neapsunkintų pavienių asmenų galimybės konkuruoti su politinių partijų kandidatų sąrašais.

Pagal numatytą koncepciją kandidatai turėtų jungtis į visuomeninių rinkimų komiteto sudaromą sąrašą bei nusistatyti eiliškumo tvarką tame sąraše. Naudojant proporcinę rinkimų sistemą eiliškumo tvarka kandidatų sąraše turėtų lemiamą reikšmę, nustatant pagal balsų proporciją laimėtų vietų skaičių. Todėl, mūsų manymu, nėra aišku kaip būtų sprendžiami ginčai pavieniams asmenims norint dalyvauti visuomeninio rinkimų komiteto sąraše, tačiau nesutariant dėl kandidatų eiliškumo.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Projektu yra patvirtinama koncepcija būsimam rinkimų teisės kodifikavimui, būtina užtikrinti, kad esminiai klausimai būtų išspręsti koncepcijos stadijoje. Todėl maloniai siūlytume, koncepcijos dalyje dėl vietos savivaldos rinkimų, papildomai įtvirtinti nuostatą, kad yra garantuojama teisė Europos Sąjungos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus, kaip tai yra numatyta 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje 94/80/EB, nustatančioje išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/106/EB.

Nepritarti

Konstitucinis Teismas 2007 m. vasario 9 d. nutarime pažymėjo, kad proporcinė savivaldybių tarybų rinkimų sistema – tai tokia sistema, kai kandidatais savivaldybių tarybų rinkimuose negali būti iškelti pavieniai asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus.  Konstitucinis Teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutarime pažymėjo, kad Konstituciją neatitiktų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį, įstatymų leidėjui įtvirtinus vien proporcinę rinkimų sistemą, daugiamandatėje rinkimų apygardoje su kandidatų sąrašais galėtų varžytis ir teritorinių bendruomenių nariai, savo pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantys individualiai.

33.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2013-06-14

 

 

 

Dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo. Projekto 6 punkto papunkčiuose yra daromos nuorodos į įvairius ES teisės aktus, todėl, maloniai siūlytume, suderinti pateiktas nuorodas remiantis Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 106k patvirtintomis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijomis. Nurodant ES teisės aktą, turi būti eilės tvarka nurodoma teisės akto priėmimo data, jį priėmusios institucijos ar institucijų pavadinimai, teisės akto rūšis, numeris ir pilnas pavadinimas (9 punktas). Taip pat, privalu nurodyti skliausteliuose ES teisės aktų paskelbimo lietuvių kalba šaltinį (12 punktas).

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo nariai

Rita Tamašunienė,

Virginija Baltraitienė,

Eligijus Masiulis,

Petras Auštrevičius,

Andrius Mazuronis,

Vanda Kravčionok,

Valentinas Bukauskas,

Rima Baškienė,

2013-06-13

 

 

55

 

Argumentai:

Rinkimų kodekso koncepcijos 55 punkte aprašytos perleidžiamojo balso sistemos modelis palieka daug neatsakytų klausimų, yra nepakankamai išdiskutuotas ir aiškus.

Siūlome nekeisti šiuo metu egzistuojančios sistemos ir neįvesti vieno perleidžiamojo balso sistemos rinkimuose į Europos Parlamentą.  Vadovaujantis Venecijos Komisijos priimtu Rinkiminių Reikalų Kodeksu aiškiai nurodoma, kad pamatinės rinkimų įstatymo nuostatos, o ypač nuostatos reglamentuojančios rinkimų sistemą, rinkimų komisijų narystę ir rinkimų apygardų ribas, neturėtų būti keičiamos likus metams iki rinkimų, todėl jokie pakeitimai artimiausiems Europos Sąjungos parlamento rinkimams yra negalimi.

     Šis rinkimų sistemos pakeitimas pareikalaus didesnio finansavimo ir didesnių žmogiškųjų išteklių, dėl ypatingai painaus ir sudėtingo balsų skaičiavimo proceso. Patys  rinkimai taps brangesni.

     Svarbu pabrėžti, kad ši rinkimų naujovė, ypač balsų skaičiavimas, labai apsunkins apylinkių rinkimų komisijų darbą, reikalaus daugiau pastangų, laiko, galimi papildomi netikslumai ir pažeidimai įtakojantys rinkimų rezultatus, kas paralyžuos visą rezultatų nustatymo procesą.

     Pasirinkus minėtą rinkimų modelį pasikeistų ir rinkimų biuletenis, kas įneštų daug nereikalingos painiavos, kuri turėtų neigiamos įtakos tiek rinkimų organizatoriams, tiek ir kandidatams, tiek rinkėjams, ypač vyresnio amžiaus, kurie yra įpratę prie dabartinio rinkimų biuletenio ir tvarkos.

      Norint keisti rinkimų sistemą turi būti atlikti paruošiamieji darbai t.y., plati diskusija viešojoje erdvėje, apimanti gilesnį rinkimų sistemos reformos pasekmių įvertinimą.

     ESBO (Tarptautinių stebėtojų organizacija) atstovai pažymėjo, kad esminiai rinkimų sistemos pakeitimai turi būti įgyvendinami  likus ne mažiau nei metams iki rinkimų ir turi būti plačiai aptariami visuomenėje įtraukiant visas suinteresuotas puses. Pabrėžė, kad rinkimų sistema Europos Sąjungoje turėtų būti vienoda.

     Manome, kad tokie esminiai rinkimų sistemos pasikeitimo sprendimai negali būti priimami skubotai, neįvertinus ir nepasvėrus visų neigiamų ir teigiamų pasekmių.

     Šį sistema yra mažai paplitusi tarp pasaulio šalių, todėl sunku ją analizuoti ir lyginti. Šiuo metu vieno perkeliamo balso sistemą naudoja Airija ir Malta.

Pasiūlymas:

Išbraukti koncepcijos 55 punktą.

 

Pritarti

 

2.

Seimo nariai

Rita Tamašunienė,

Virginija Baltraitienė,

Eligijus Masiulis,

Petras Auštrevičius,

Andrius Mazuronis,

Vanda Kravčionok,

Valentinas Bukauskas,

Rima Baškienė,

2013-06-13

 

 

56

 

Argumentai:

     Išbraukus Koncepcijos 55 punktą 56 punktas, kuris siūlo, kad kiekvienas rinkėjas turėtų tris balsus, netenka prasmės.  

 

Pasiūlymas:

VI straipsnio 56 punktą išdėstyti taip:

 

56. Kiekvienas rinkėjas turi tris balsus vieną balsą, kurįuos jis gali paduoti už tris pasirinktus kandidatus iš to paties, ar skirtingų kandidatų sąrašų kandidatų sąrašą ar kandidatą. Vienas rinkėjas vienam iš kandidatų gali paduoti vieną balsą. Kiekvienas rinkėjo balsas lygus ir lygiavertis kiekvieno kito rinkėjo balsui. Visi rinkėjai turi lygias teises pareikšti savo valią apie kandidatus įrašytus į bet kurį kandidatų sąrašą.                                         

Pritarti

 

(Balsavimo rezultatai: už - 6; prieš nebuvo;  susilaikė -2 )

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo ir koncepcijos projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už-7, prieš - nebuvo, susilaikė - 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Baltraitienė, A. Strelčiūnas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Seimo nutarimo projektas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Valentinas Bukauskas


[1] http://www.osce.org/lt/odihr/elections/98706