LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 67
STENOGRAMA
2013 m. birželio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
K. KOMSKIS ir J. NARKEVIČIUS
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRAF*). Gerbiamieji Seimo nariai, laba diena dar kartą. Pradedame popietinį birželio 20 d. Seimo posėdį. (Gongas)
Tradiciškai prašymas registruotis. Taigi skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 43 Seimo nariai.
Pradedame opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir opozicinės „Drąsos kelio“ frakcijos opozicines darbotvarkes.
15.02 val.
Klausimas 2-1. Pranešėjas – ponas A. Anušauskas. Prašau. Seimo rezoliucijos „Dėl katalikiškų organizacijų persekiojimo Rusijoje“ projektas. Pateikimas ir toliau nagrinėsime. Prašau, pone Arvydai.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu pasakyčiau, kad čia tiktai Lietuvos klausimas, tai būčiau neteisus. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ Norvegijos Helsinkio komitetas, Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybės jau pasisakė prieš nevyriausybinių organizacijų persekiojimą Rusijoje, bet ne per seniausiai, t. y. prieš trejetą mėnesių, tas persekiojimas palietė ir labai nedideles, negausias katalikiškas organizacijas, bendruomenes, kurias, beje, aptarnauja daugiausia kunigai iš Lenkijos. Pačiais įvairiausiais pretekstais joms skiriamos milžiniškos baudos. Pavyzdžiui, pačiai seniausiai katalikų bendruomenei Novočerkaske skirta bauda, 200 kartų viršijanti jų pajamas. Atsidariau dabartinį pačių Rusijos žmogaus teisių aktyvistų blogą, jie dabar mini, kad 650 tūkst. rublių baudos skyrimas tokiai katalikiškai nedidelei bendruomenei, kurioje yra vos 50 žmonių, reiškia tos katalikiškos bendruomenės likvidavimą. Jos susikūrė labai seniai, skaičiuoja porą šimtų metų. Šioje rezoliucijoje primenama, kad tarptautiniai teisės aktai garantuoja kolektyvinę religijos laisvę. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos valstybės narės įsipareigojo palaikyti dialogą su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis. Šie veiksmai, atliekami Rusijoje, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kuri draudžia religinėms organizacijoms taikyti nepagrįstus apribojimus. Rusija nesilaiko Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Vienos susitikimo Baigiamajame dokumente apibrėžto valstybių įsipareigojimo gerbti religinių bendruomenių ir bendrijų teisę steigti, išlaikyti religinių apeigų vietas. Rezoliucija išties gana saikinga. Mes norime paskatinti Užsienio reikalų ministeriją vis dėlto išreikšti protestą prieš katalikiškų organizacijų persekiojimą ir tarptautinių teisės aktų pažeidimus. Taip pat tikimės, kad ir Seimo delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje iškels šį klausimą.
Atkreipsiu dėmesį, kad rezoliucijoje paminėtos kelios organizacijos. Dabar tai paliečia dar didesnį skaičių. Pavyzdžiui, Sankt Peterburge užregistruota draugija „Caritas“. Tikrinimai, didžiulės – šimtatūkstantinės baudos. Siūlau rezoliuciją kaip Seimo nuomonę priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Taigi pirmasis klausia ponas R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš tokį gal kiek keistoką klausimą. Ar yra kokios kitos Europos Sąjungos valstybės narės priėmusios panašią rezoliuciją būtent dėl katalikiškų organizacijų persekiojimo?
Kitas dalykas. Ar yra kokia nors Vatikano pozicija, nes iš tikrųjų, mano galva, keistai mes kartais atrodytume, jeigu mes pradėtume kištis į kitos valstybės reikalus.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia turiu pasakyti, kad Prancūzijos, Vokietijos vyriausybės pasisakė prieš spaudimą pačioje pradžioje, bet dėl Vatikano pozicijos, atleiskite, aš neįgaliotas ir tikrai nepakomentuosiu, kokia ta pozicija. Šiuo atveju rezoliucijos tekste atkreipiamas dėmesys į tarptautinius įsipareigojimus, kurie nėra valstybių vien tiktai vidaus reikalas. Jie, jeigu pažeidžiami, yra tarptautinės bendruomenės reikalas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas B. Bradauskas. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš trumpą komentarą. Kai tiktai konservatoriai atsiduria opozicijoje, tuoj pasipila įvairios rezoliucijos Rusijos atžvilgiu. Mano manymu, tai neatsitiktinai. Taip norima pritraukti savo elektoratą ir pabloginti situaciją visiems Lietuvos žmonėms savo elektorato sąskaita.
Aš noriu jūsų paklausti, pone Anušauskai. Aišku, jūs garsėjate teisiniu išprusimu, kada kreipiatės į Etikos ir procedūrų komisiją su absurdiškais klausimais, užvertėte darbu ir gavote neigiamą rezultatą. Ko jūs siekiate šita rezoliucija? Jūs manote, kad nėra kam susitvarkyti su katalikų reikalais, kad nėra Vatikano, kad nėra kitų svertų ir kad Lietuva išspręs šituos klausimus būdama nykštukinė valstybė? Ar jūs siekiate vėlgi, kad ir dujos liktų tokios pačios brangios Lietuvos žmonėms, ir santykiai su Rusija būtų tokie patys prasti, kaip jūs pasiekėte šituo? Atsakykite prieš visą Lietuvą, ko jūs siekiate? Pabloginti Lietuvos žmonių gyvenimą…
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …vien dėl savo asmeninių ambicijų.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už tokį įdomų klausimą, nes matau, kad jums savi marškiniai arčiau kūno, kalbate tiktai apie savo reikalus ir verslo reikaliukus. Jūs jau juos tvarkykitės, kaip išmanote, o aš veiksiu turėdamas savo Seimo nario mandatą taip, kaip aš manau esant reikalinga. Santykiai su Rusija nepaprastai svarbūs, bet šiuo atveju Lietuvos pozicija taip pat yra svarbi. Atkreipsiu dėmesį, kad pažeidžiant tarptautinius įsipareigojimus ne vienintelė Lietuva išsakė savo poziciją. Čia aš paminėjau vos keletą valstybių. Jų yra ir daugiau.
Kita vertus, ne rezoliucija pirmiausia atsirado, o veiksmai prieš katalikiškas bendruomenes Rusijoje, o jau paskui rezoliucija. Taigi, matyt, suprantate kaip verslininkas, kas eina anksčiau – višta ar kiaušinis.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia I. Šiaulienė. Prašau.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pristatydamas rezoliucijos projektą minėjote, kad šitose bendruomenėse dirba daugiausia lenkų kunigai. Kaip Lenkija reagavo į tokius precedentus, pagal jūsų teikimą nutikusius Rusijoje?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo atveju aš kreipiuosi į Lietuvos Seimą. Jeigu kreipčiausi į Lenkijos Seimą, matyt, aš surinkčiau tą informaciją dėl Lenkijos Seimo narių reakcijos. Dabar aš į tai atsakyti negaliu. Beje, aš pasižiūrėjau sąrašą, tenai buvo kunigų ir iš Lietuvos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (DKF). Pirmiausia norėčiau reaguoti į tokius pasakymus kaip nykštukinė valstybė, kaip dujų statymas šalia žmogaus teisių ir t. t. Man kartais atrodo, kad reikėtų Seime įkurti atskirą Kumečių frakciją kumečių mąstysenos.
Bet mano klausimas būtų kitas. Ar neatrodytų, kad mes šalia katalikų organizacijų turėtume įrašyti ir kitas religijas? Manau, kad ir kitas religijas liečia tos pačios sankcijos arba bent jau tas pačias krikščioniškas konfesijas. Aš manau, kad ir protestantiškos konfesijos nukentės dėl šitų drastiškų persekiojimų.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jūs visiškai teisus, dėl kitų konfesijų taip pat. Bet reikalas tas, kad rezoliucijos projektas buvo surašytas mėnesį anksčiau, jis užregistruotas ir laukė eilės trejetą savaičių. Kitų konfesijų bendruomenių tokių irgi yra. Persekiojimas, skiriant neadekvačias baudas, siekiant, matyt, kad jos užsidarytų, prasidėjo porą mėnesių vėliau, todėl šiame rezoliucijos projekte to nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų Rusijoje žmogaus teisių pažeidimų pastaruoju metu daugėja, galima sakyti, jų yra apstu, tačiau būtent tame kontekste vienos problemos išskyrimas atrodo labai švelni reakcija į tai, kas vyksta Rusijoje. Aš turiu omenyje, sakykim, patiria persekiojimus tokios organizacijos kaip „Memorial“. Jūs puikiai žinote turbūt kaip tyrinėtojas. Kitos visuomeninės organizacijos, dėl kurių Rusijos Dūmoje specialiai priimtas vadinamasis šnipų įstatymas, turi nurodyti, kad gauna finansavimą iš užsienio.
Dabar toks klausimas. Ar nemanote, kad reikėtų vis dėlto išplėsti tekstą ir konceptualiai pasižiūrėti, o ne vieną detalę?
Antras klausimas. Jeigu Seime bus pateiktas rezoliucijos tekstas dėl žmogaus teisių pažeidimo Kinijoje, Tibete, kur protestuodami jau yra susideginę 130 vienuolių, ar jūs nemanote, kad taip pat reikėtų priimti tokią rezoliuciją?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo atveju aš nemačiau tos kitos rezoliucijos, bet jūs visiškai teisus dėl bendros problemos. Ji rezoliucijos pirmoje pastraipoje yra atspindima, kad naujas nevyriausybinių organizacijų iš esmės priespaudos įstatymas įpareigoja jas registruotis „užsienio agentais“. Be abejonės, tai yra platesnė tema, apie tai labai daug diskutuota ir tarptautinių labai garsių, pačių žinomiausių žmogaus teisių organizacijų, bet būtent katalikiškų bendruomenių persekiojimas tokiomis priemonėmis – tai yra tas fragmentas, kuris mums svarbus, bet apie jį dažniausiai nutylima.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Pone Arvydai, dėkojame.
Pereiname prie svarstymo. Nori kalbėti vienas Seimo narys – ponas A. V. Patackas. Prašau į tribūną. (Balsai salėje) Nutarimo priėmimo etapas. Pateikimo stadijoje mes nebalsuojame. Prašau paskaityti Statutą. Pereiname prie pasisakymų, nes diskusija vyksta bendra tvarka. Balsuosime tik priėmimo stadijoje, po pasisakymo.
A. V. PATACKAS (DKF). Šis V. Putino režimo veiksmas rodo atgimstant komunistines, netgi stalinistines tendencijas. Vienos iš tokių pačių drastiškiausių – paskelbti užsienio šnipais. Jūs žinote, kad pasekmė tokia, kad jeigu nevyriausybinė organizacija Rusijoje nesugeba apsiginti ir nesugeba įrodyti, kad nėra remiama iš užsienio, jinai turi pasiskelbti esanti užsienio šnipu.
Tai, kad įtrauktos ir religinės organizacijos, man atrodo, čia yra didelė įtaka padaryta ir Rusijos stačiatikių bažnyčios. Labai gaila, kad Rusijos stačiatikių bažnyčia, labai kentėjusi, kaip ir kitos konfesijos, nuo bolševizmo ir stalinizmo, dabar įėjo į labai įtartiną simbiozę su Rusijos valdžia. Man žinoma (galėčiau pateikti faktų, tik trūksta laiko), kad yra nusižengiama religiniams principams ir yra bendraujama ir su pasaulietine valdžia, ko pavyko išvengti Katalikų bažnyčiai, ir netgi piktnaudžiaujama šiuo bendravimu blokuojant kitų konfesijų skleidžiamas religijas ir taip toliau. Tai yra tik įtarimas. Galiu kai kuriuos faktus pateikti, tačiau gal tai ne vieta. Tačiau iš principo čia pasigirdo balsai: koks čia mūsų reikalas, mes esame maži, ką mes čia galime padaryti ir taip toliau. Mes nesame maži. Mes esame juridinis, politinis vienetas, esame tauta ir turime teisę (tą teisę gavome labai sunkiai) sakyti savo nuomonę visais pasaulio visuomenei rūpimais klausimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Priminsiu, pagal Seimo statuto 183 straipsnio 2 dalį svarstymo metu kalba ir į klausimus atsako rezoliucijos projekto iniciatorių atstovas, būtent tai ir įvyko. Po to bendra tvarka vyksta diskusija. Būtent tai ir įvyko.
Dabar mes vadovausimės 184 straipsniu. Po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Taigi dabar pasisakymai dėl motyvų už ir prieš. Motyvai už yra, prieš – nematau.
Gerai, motyvai už – A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (DKF). Iš esmės aš jau pasakiau pagrindinius argumentus. Dar noriu priminti, kad, be išvardytų organizacijų, yra apkaltinamos žvalgyba užsieniui tokios neutralios, sakyčiau, organizacijos kaip „Levada centras“, čia ji nepaminėta. „Memorialas“ jau buvo paminėtas. „Memorialas“ – tai tas, kuris užsiima represijų aukomis ir taip toliau. Iš principo esu jau pasakęs, ką norėjau, todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Bus realizuotas lygiateisiškumo principas. Nuomonė prieš – ponas B. Bradauskas. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nedaro garbės mūsų Seimui, kada vienas ar kitas parlamentaras, neaišku, kieno paveiktas, pateikia vieną ar kitą tekstą svarstyti ir laiko mus visos tarptautinės politikos įkaitais. Kadangi pagal įsakymą Prezidentė formuoja užsienio politiką, reikėjo bent atsiklausti Prezidentės, kokia jos nuomonė šiuo klausimu. Jeigu mes siekiame pagerinti santykius su kaimyninėmis valstybėmis, tai tokiais veiksmais, kokie čia siūlomi, tikrai nepagerinsime.
Aš dar kartą atkreipiu dėmesį į tai, kad kai tiktai konservatoriai atsiduria pozicijoje, nė vienos tokios rezoliucijos ar kokio teksto niekada negirdėjome ir nebuvo. Bet tiktai užtenka išeiti į opoziciją – po savaitės, po mėnesio prasideda. Atsimenate, buvo užsienio reikalų ministro A. Ažubalio pareiškimas, kad Lietuva neturėtų netgi žalos reikalauti, kai jie atsidūrė pozicijoje, o kai tiktai opozicijoje, tada veiksmas priešingas. Tada sakoma: kodėl jūs, socialdemokratai, neišsireikalaujate iš Rusijos žalos, kodėl jūs to, kodėl jūs to. Tiesiog kiršinama ir kiršinama. Todėl aš noriu paklausti: kada tai baigsis? Tai yra visos Lietuvos žmonių sąskaita. Šita rezoliucija absoliučiai nieko nelems, bet lems labai daug, kai mums reikės sėsti prie derybų stalo. Tai štai aš atkreipiu dėmesį dešinės pusės: jeigu jūs norite iš tikrųjų tarnauti Lietuvos žmonėms, jos ūkiui, tada susilaikykite nuo tokių pseudogynėjiškų pozicijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už, nuomonė prieš išsakyta. Dabar balsuosime, ar priimsime rezoliuciją be pataisų. Skelbiu balsavimą dėl to, ar priimame minėtą rezoliuciją be pataisų.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 35, prieš – 17, susilaikė 26. Rezoliucija be pataisų nepriimta.
Kitas mūsų balsavimas turėtų įvykti, ar redaguoti rezoliucijos projektą, alternatyvus – atmesti rezoliucijos projektą. Sutariame alternatyviai: kas už – redaguoti, kas prieš – atmesti. Kas už – redaguoti, kas prieš – atmesti. Skelbiu balsavimą.
Ačiū. Balsavimo rezultatai. Balsavo 74 Seimo nariai: už – 35, prieš – 39. Rezoliucija yra atmesta.
15.22 val.
Darbotvarkės 2-2 klausimas. Pranešėja – ponia A. Pitrėnienė. Prašom. Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4157. Svarstymo stadija.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4157. Priimtas sprendimas: komitetas, atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės išvadą, siūlo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4157 atmesti. Balsavimo rezultatai: atmesti – 9, prieš – 2. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi pagrindinio komiteto nuomonė atmesti, tai dabar dėl to turėsime balsuoti, bet prieš tai motyvai už ir prieš. Motyvai prieš – ponas J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikėjausi, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai vis dėlto matys tą problemą, kurią aš bandžiau spręsti teikiamu projektu, tai, kad palikę absoliučiai veikti krepšelio principą, mes greitai turėsime tokią situaciją, kad regionų kolegijose iš esmės neliks studentų, nes kad ir kaip gerai ruoštų, kad ir kokios kokybiškos būtų studijų programos, yra sunku atsverti didžiųjų miestų trauką.
Tuo remdamasis aš mėginau pasiūlyti kuklų reguliacinį variantą, kad bent miestų kolegijoms būtų tam tikri maksimalūs priimamų į pirmą kursą studentų skaičiaus apribojimai, tų studentų, kurie finansuojami valstybės lėšomis, kad šiek tiek liktų ir regionų kolegijoms. Nepritaręs tam projektui, komitetas galėjo siūlyti kokį nors kitą variantą, kaip padėti regionų kolegijoms, bet nieko nepasiūlant tiesiog siūloma atmesti.
Aš dėl to siūlyčiau ne atmesti, o skirti kitą pagrindinį komitetą, galbūt Kaimo reikalų komitetą, kuris labiau suvokia rajonų problemas, kad būtų ieškoma išeičių, kaip vis dėlto valstybei imtis didesnės atsakomybės ir šiek tiek reguliuoti tuos procesus, jeigu mes iš tiesų ne tik gražiais žodžiai kalbame apie regionų politiką, bet ir norime kažką realiai daryti. Dabar jau yra prieinama iki absurdo, kai, kiek žinau, regionų kolegijoms yra siūloma gelbėtis leidžiant priimti moksleivius, baigusius dešimt klasių, tai yra paimant dalį moksleivių iš vidurinių mokyklų, iš gimnazijų. Ar čia yra tas būdas, kuriuo turime išspręsti regionų kolegijų situaciją?
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – ponia A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, galiojančiame Mokslo ir studijų įstatyme jau yra straipsniai, pavyzdžiui, 73, 70, po to 43, 44, kur įvairiose jų dalyse jau įtvirtintos panašios paskirties normos, nustatančios, kad preliminarų valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisinių studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių kiekvienoje studijų sričių arba studijų krypčių grupių ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 16 d. skelbia Švietimo ir mokslo ministerija. Tai yra reguliuojama, atsižvelgiant į valstybės poreikį, specialybių populiarumą, per kokybę, per finansavimą. Taigi papildomai šito daryti tikrai nereikia. Aš siūlau visiems balsuoti ir palaikyti komiteto nuomonę – pasisakyti už atmetimą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar balsuosime. Balsavimas už reikš, kad mes palaikome komiteto nuomonę, balsavimas prieš arba susilaikymas reikš, kad mes prieš, nesutinkame su komiteto nuomone. Skelbiu balsavimą. Už – palaiko komiteto nuomonę, prieš ir susilaiko – kita nuomonė.
Ką gi, balsavimas įvyko. Balsavo 70 Seimo narių: už – 43, prieš – 18, susilaikė 9. Pritarta komiteto nuomonei – atmesti.
Kitas darbotvarkės klausimas… (Balsas salėje) Prašom, repliką po balsavimo – ponas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tik noriu reaguoti į tai, ką pasakė komiteto pirmininkė, šiek tiek klaidindama Seimo narius, kad dabar ministerijos patvirtinamas studentų skaičius pagal atskiras kryptis neva sprendžia šitą klausimą. Tai kas patvirtinti pagal atskiras kryptis, jei visi tos krypties studentai nusės Vilniaus kolegijoje? Tai nesprendžia, kad būtų užtikrintas išlikimas Marijampolės kolegijos ar Žemaitijos kolegijos, ar Alytaus kolegijos. Taigi tikrai šitas klausimas šiandien nėra išspręstas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kiek suprantu, prasideda diskusija jau po. Repliką po balsavimo – ponas S. Jovaiša. Atsiprašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš tiesiog noriu pasakyti, kad mano balsas turi būti prieš. Suklydau paspausdamas.
PIRMININKAS. Suklydote, jūsų balsas buvo prieš. Ačiū. Ponia A. Pitrėnienė. Prašom.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Kadangi buvau paminėta, tai tiesiog turiu reaguoti. Aš dabar galvoju, kad mes, Seimas, turėtume nuspręsti ir, kai gimsta vaikas, nurodyti, į kokią kolegiją, aukštąją mokyklą, universitetą jis privalės eiti, kai jam sueis 18 metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Mes jau apsisprendėme balsuodami.
15.28 val.
Taigi kitas 2-3 darbotvarkės klausimas. Prašome į tribūną poną V. Vasiliauską. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIIP-702. Pateikimo stadija, o toliau svarstysime. Prašom, pone Valdai.
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu jūsų malonei nutarimo projektą, kuriuo prašau papildyti Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 11 d. nutarimu Nr. XII-190 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos trečiąją dalį ir išdėstyti taip: „Baudžiamojo kodekso 149, 150, 153 straipsnių pakeitimo ir 95 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-400, Žvalgybos įstatymo 20, 21 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-657, Susirinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-581, Susirinkimų įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-663, Konstitucinio Teismo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-664, Teismų įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIIP-665, Administracinių bylų teisenos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-666.“
PIRMININKAS. Atsiprašau, gal nevardijame, kiekvienas Seimo narys turi, tiesiog bendrai.
V. VASILIAUSKAS (DKF). Iš viso 12 projektų, labai gražus skaičius, prašau gerbiamojo Seimo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Valdai. Jūsų klausti niekas nenori. Taigi ačiū už pristatymą. Po pateikimo stadijos už, prieš niekas nenori, taigi bendru sutarimu pritarta.
Pereiname prie svarstymo stadijos. Kalbėti niekas nenori. Taigi nuomonė už, prieš? nėra. Bendru sutarimu pritarta.
Pereiname prie priėmimo stadijos. Priėmimo stadijoje priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Pritarta. 2 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Taigi dėl viso projekto nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Taigi skelbiu balsavimą. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67 Seimo nariai. Už – 51, prieš – 2, susilaikė 14. Nutarimas priimtas. Redakcinis pastebėjimas, kad darbotvarkėje dar yra panašių klausimų dėl Seimo sesijos darbų programos papildymo, taigi prašysime Dokumentų departamento sujungti juos į vieną projektą. Ačiū.
15.33 val.
Pereiname prie 2-4 darbotvarkės klausimo. Vėl prašome ateiti poną V. Vasiliauską. Baudžiamojo kodekso 149, 150, 153 straipsnių pakeitimo ir 95 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-400. Ponas V. Vasiliauskas. Pateikimo stadija. Prašom.
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas, tiksliau, jo pataisa, nėra susijęs su kokiomis nors fobijomis. Yra susijęs tik su nusikaltimais prieš mūsų vaikus. Tai yra vaikų žaginimas, vaikų seksualinis prievartavimas ir vaikų tvirkinimas. Projekto autorės nuomone, Lietuvoje už šiuos nusikaltimus bausmės yra per švelnios. Daugelyje Vakarų valstybių šie nusikaltimai ir atsakomybė yra išskiriami į specialų skyrių. Yra išbraukta iš bendros bausmių sistemos ir bausmės yra kur kas griežtesnės nei Lietuvoje.
Tradicinė bausmė, be abejo, yra laisvės atėmimas, tačiau, kaip žinote, yra taikoma ir cheminė kastracija. Jungtinių Amerikos Valstijų daugelyje valstijų yra populiariai vadinamas pedofilų registras. Yra moralinė pilietinė bausmė (…), tai yra pažodžiui seksualinių nusikaltėlių registras, į kurį įtraukiami visi nusikaltėliai. Tiesa, ši bausmė sukelia abejonių dėl žmogaus teisių.
Projekto autoriai apsiriboja tradicine laisvės atėmimo bausme. Projekto šerdis yra Baudžiamojo kodekso 95 straipsnis, kuriame numatyta, kad yra panaikinama senatis. Senatis yra panaikinama ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir federaliniu lygiu, ir atskirų valstybių lygiu Europoje (Šveicarijoje). Projekto autorė siūlo taip pat panaikinti senaties terminą ir 95 straipsnį ir Lietuvoje, taip pat sugriežtinti laisvės atėmimo bausmę. Tai yra Baudžiamojo kodekso 149, 150 ar 153 straipsniai.
Kodėl naikinama senatis kitose šalyse? Todėl, kad iš praktikos žinome, kad daugelis pedofilų aukų prabyla apie savo skriaudą tik sulaukę pilnametystės, suaugę. Taip masiškai atsitiko Jungtinėse Amerikos Valstijose, kaip žinote, ir dėl to labai nukentėjo, beje, katalikų bažnyčios, taip pat ir lietuvių išeivių bažnyčios, kai už kompensacijas pedofilų aukoms teko parduoti daugelį bažnyčių. Siūlau pritarti šitam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti ponas A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (DKF). Tiesą sakant, norėjau ne paklausti, o pasisakyti, jeigu leisite trumpai. Šie nusikaltimai prieš vaikus visose religijose, taip pat ir Šventajame Rašte, yra apibrėžiami kaip patys sunkiausi. Yra toks terminas „mažutėlių papiktinimas“. Yra laikoma daug didesne nuodėme, negu prieš suaugusiuosius. Tai yra vienas aspektas.
Antras aspektas, mano supratimu, toks nusikaltimas yra vienas iš pačių šlykščiausių ir turbūt dar blogesnis už žmogžudystę, nes vaikas sužalojamas ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, jam paliekamas dvasinis randas visam gyvenimui. Tas pats pasakytina ir apie senatį, ir būtina įrašyti šią pataisą, nes tik taip mes atsistosime tarp tų tautų, kurios ganėtinai aštriai ir bekompromisiškai žiūri į nusikaltimą prieš vaikus. O taip, kaip yra dabar, tikrai ta padėtis netoleruotina. Bausmės per daug švelnios, mūsų ir tautos tradicijos į vaikus žiūri visiškai kitaip. Yra neatitikimas tarp paprotinės teisės ir dabar galiojančios juridinės praktikos. Siūlau balsuoti už tuos pakeitimus.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų visi paklausė. Ačiū. Taigi dabar kalbos dėl motyvų.
A. PAULAUSKAS (DPF). Aš dėl vedimo tvarkos norėjau.
PIRMININKAS. Prašom dėl vedimo tvarkos.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis V. Vasiliauskas, pristatydamas įstatymą, visą laiką minėjo, kad autorė pasakė, įstatymo autorė teigia. Aš, kaip suprantu, įstatymo autorė yra N. Venckienė, kurios nėra salėje. Ar autorius yra ir pristatytojas, tik jis to nepasakė? Bendraautorystės kažkaip nesidalina. Statute yra labai aiškiai pasakyta, kad įstatymų projektus turi pristatyti juos inicijavęs autorius. Tai jeigu jos nėra, nebuvo galima ir pristatinėti to įstatymo. Ar tikrai autoriai yra keli ir kodėl tik viena autorė buvo minima?
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tiesų autoriai yra keli ir V. Vasiliauskas yra pasirašęs po projektu, o kaip jis pristatė, tai čia kitas klausimas, kuo rėmėsi ir ką minėjo. Taigi yra jo parašas.
Pereiname prie motyvų. Nuomonė už. Nuomonės prieš nėra. Nuomonė už, Petro irgi nėra. Balsuojame. Skelbiu balsavimą dėl Baudžiamojo kodekso 149, 150, 153 straipsnių pakeitimo ir 95 straipsnio papildymo įstatymo projekto po pateikimo.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai, balsavo 64: už – 49, prieš nėra, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo niekas nepasiūlė. Svarstome rudens sesijoje. Šį klausimą baigėme.
15.41 val.
Darbotvarkės 2-5 klausimas. Ponas A. Matulas. Prašom pateikti. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-629. Pateikimas. Prašom. Ponas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes su garsiąja profesore Seimo nare V. M. Čigriejiene teikiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas – padidinti baudas už greičio viršijimą. Visi žinome, kad greičio viršijimas, pažeidimai dėl greičio viršijimo, sudaro apie 30 % Eismo taisyklių pažeidimų, todėl įvyksta daug nelaimingų atsitikimų. Nors 2010 m. Lietuvai pavyko ženkliai sumažinti žuvusių asmenų skaičių, bet pastaruoju metu vėlgi tas skaičius auga ir Lietuva vienam milijonui gyventojų pagal žuvusiųjų skaičių Europos Sąjungoje užima 27 vietą, faktiškai paskutinę vietą. Todėl mes siūlome šiek tiek padidinti tas baudas, nes reikėtų padidinti vairuotojų atsakomybę.
Kas dabar darosi keliuose, jūs tikriausiai įsivaizduojate. Pavyzdžiui, važiuoti ne autostrada 90 km/val. greičiu yra beveik neįmanoma. Aš pasakojau atvejį, kai prieš keletą savaičių netgi tarptautinis autobusas, man važiuojant 90 km/val. greičiu, signalizavo, rodė šviesomis, kad aš pasitraukčiau į šoną, nes trukdau važiuoti.
Baudos yra juokingos. Pavyzdžiui, jeigu viršija 20 km/val., minimali bauda yra 40 Lt. Jeigu sumoki iš karto, yra taikoma taisyklė, jeigu sumoki iš karto, moki pusę sumos, sumoki 20 Lt. Tas pats, jeigu viršiji iki 30 km/val. Bauda 100 Lt, sumoki iš karto – 50 Lt. Ir visi iš esmės tas taisykles pažeidžia.
Prisipažinsiu, kad buvo gana įdomu ir sunku surinkti 29 parašus, kad šis projektas būtų įrašytas į darbotvarkę. Visi mano kolegos Seimo nariai juokavo sakydami: o jeigu aš pats įkliūsiu? Kolegos, visi galime įkliūti, bet viena sąlyga yra neįkliūti – būti mums visiems pavyzdžiu. Labai prašytume ir aš, ir kolegė V. M. Čigriejienė pritarti po pateikimo. Tikiuosi, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas ras patį protingiausią variantą.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Klausia ponas E. Jonyla. Paprašysiu tyliau bendrauti tarpusavyje.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, Susisiekimo ministerija yra parengusi visą kompleksą priemonių, tačiau, kiek žinau, jie baudų už greičio viršijimą neplanuoja didinti. Yra numatę taikyti baudas už greičio viršijimą mieste, viršijus 30 km/val. atimti vairuotojo teises. Sakykite, ar daug yra pažeidėjų, kurie pakartotinai viršija greitį?
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties teko šiek tiek domėtis. Iš esmės tie pažeidimai kartojasi. Beveik visi šitas taisykles pažeidžia pakartotinai ir kai yra tokios nedidelės baudos, labai dažnai vairuotojai pasirenka vadinamąją ribą iki 30-ties. Jeigu autostradoje leidžiama važiuoti 130 km/val., tai važiuoja 155 km/val., nes, kaip sakiau, bauda tada taikoma 100 Lt, jeigu sumoki iš karto – 50 Lt. Visi rizikuoja. Pamatyti žmogų, tvarkingai važiuojantį paprastu keliu, beveik neįmanoma. Todėl jeigu Susisiekimo ministerija pateiks šį projektą, manau, kad kartu galėtų paanalizuoti rudens sesijoje ir šitą mūsų siūlymą, jeigu jūs pritarsite.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, teko kalbėti su policijos pareigūnais, kad šiandien, jeigu paimsime pagal proporcingumą, tos baudos tikrai yra gana didelės. Kaip jūs žinote, ne paslaptis, kad ir gydytojai kartais už paslaugą neoficialiai paima pinigų, taip pat ir policijos darbuotojai. Ar toks siūlymas nėra policijos darbuotojų prašymas, kad jie galėtų už nebaudimą paprašyti didesnės pinigų sumos, nes daugiausia keliuose stovi ir susirenka, nes santykinai maži atlyginimai? Ar neįteisinate dar didesnių „atkatų“, nes kuo didesnės baudos, tuo naudingiau tiems, kurie baudžia už tų taisyklių pažeidimus?
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, tikrai ne. Kai dirbau įstaigos vadovu, vyriausiuoju gydytoju, reikalavau iš visų medikų neimti nei prieš, nei po nieko: nei gėlių, nei kitų dalykų. Kartais nupirkti gėlių žiemos metu ir atnešti gydytojui puokštę kainuoja kur kas daugiau nei savaitę maitintis. Aš tikrai nemanau, kad policininkai turi imti, kad tai padidins kyšio normas. Mes su kolege manome, kad čia palikta geroka spraga. Kai pamačiau, kad užsirašei kalbėti už, tikrai nustebau. Jeigu jau ir pats supranti, kad čia yra problema, ir pritarsi, manau, turime pagrindo tikėtis viso Seimo pritarimo bent jau po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Labai paprašysiu gerbiamosios bendraautorės ponios Vidos Marijos ir jos kompanijos. Labai ačiū, kad jūs atidžiai klausotės savo kolegos. Klausia ponas G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mano galva, ne taip reikėtų daryti. Manau, kad reikia leisti didesnį greitį mūsų gatvėse, autostradose, nes šiandien, jūs turbūt pats važiuojate autostrada Vilnius–Kaunas, Kaunas–Klaipėda, pabandykite ten važiuoti 100 km/val. greičiu (…), kokiu greičiu važiuoja kita juosta. Visi važiuoja maždaug 140 km/val. Niekas niekam netrukdo. Bet jeigu pradėtų stabdyti ir po vieną bausti… Ačiū Dievui, kad jie to nedaro. Manau, jūs patys matote, pavyzdžiui, eismo chuliganai. Vakar vakare grįždamas mačiau, kaip BMW lenktyniauja su „britva“ motociklu, na, gal 230, gal 250 km/val. Manau, jeigu jį sustabdytų, baudos visiškai gana. Šiandien pagal įstatymą, jeigu viršiji 100 km, tai ir teisės, nežinau, baudžiamoji atsakomybė net yra. Ar jūs manote, kad tuos sąžiningus vairuotojus, kurie 10 ar 20 km viršija, reikia bausti, o ne morališkai auklėti, o ne tuos eismo chuliganus?
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolega, dėl daug ko jūs teisus. Galbūt galima peržiūrėti taisykles, ypač keliu Vilnius–Kaunas išties gana keista važiuoti, kai nėra didelio intensyvumo, 100 km arba 110 km/val. greičiu. Bet tai ne mano kompetencija, čia turi specialistai nutarti arba bent jau inžinerinį išsilavinimą turintys Seimo nariai. Dėl tų kvailių, kurie laksto, lenktyniauja, tai įstatymų nėra. Nežinau, ką reikia daryti, bet ne jiems taikomi šitie dalykai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų drausti, bausti – ar čia bus išeitis? Man teko dirbti 2008 m. kaip tik darbo grupėje, kai pateikėme ir Seimas priėmė įstatymų paketą, subalansuojantį bausmes (bausmės buvo padidintos, labai padidintos) ir švietėjiškas priemones, kad būtų šviečiama, kas atsitinka, kai viršiji greitį, kai važiuoji išgėręs. Ar jūs nematote, kad reikėtų pereiti prie kitokios retorikos ir galbūt pasiūlyti kokį nors įstatymą, kaip paskatinti tą, kuris gerai važiuoja, bet tik ne nubausti?
A. MATULAS (TS-LKDF). Na, šiuo atveju aš įsivaizduoju, kad sukurti mechanizmą paskatinti žmogų, kuris gyvenime laikosi taisyklių, etikos, moralės, yra beveik neįmanoma, nes tai yra norma. Labai blogai, kai šiandien reikia skatinti už tvarkingą, gerą, padorų gyvenimą ir už taisyklių laikymąsi. Kadangi daugelis pažeidimų iki 30 km/val. yra fiksuojama, žmonės žino, kad viršijus 30 km/val. greitį ta bauda bus didesnė, tai yra minimali 200 Lt, sumokant iš karto 100 Lt, ir sugeba laikytis, vadinasi, žmonės, pažeisdami įstatymus, protauja, mąsto ir galvoja. Tai įsivaizduojame, kad tos sumos padidinimas galbūt bent jau privers žmones sumažinti greičio viršijimo 10 km ar 15 km/val. pažeidimus. Aš tikiuosi, kad avaringumas ir žuvusiųjų skaičius sumažės. P. Gražulis užsirašęs už, tai, Petrai, aš labai tikiuosi tavo balso.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Mitrulevičius klausia.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš manau, kad baudos už greičio viršijimą yra gana didelės. Keldami jas, mes neišspręsime tos problemos. Manyčiau, būtų tikslinga imtis techninių priemonių, kaip papildomų radarų įrengimas keliuose. Jeigu vieną kartą jį pravažiavo ir buvo užfiksuotas, jis antrą kartą tikrai pristabdys ir to greičio tikrai neviršys. Aš manyčiau, reikia imtis priemonių, kaip buvo aiškinama, ir švietėjiškų, ir papildomų techninių priemonių, ypač radarai yra efektyviai drausminanti priemonė.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolega, jūs visiškai teisus, bet tas irgi labai daug kainuoja. Aš vėl noriu pacituoti vieno kelių inspektoriaus teiginį. Sako, na, žinote, mes tiek dedame pastangų, kol pagauname, fiksuojame tą pažeidėją, ne tik viršijantį greitį, bet ir nesilaikantį taisyklių, nerodantį posūkių, bet kai matai, kad dėl mūsų darbo jis turės tik 20 Lt arba 30 Lt nuostolį, tai sako, kad tas įdėtas darbas, išlaidos nevertos gaudymo. Jie prašo irgi, kad tas žmogus, kuris šiurkščiai pažeidžia taisykles ir to nesuvokia savo mąstymu, bent jau per piniginę tai pajustų ir kitą kartą galvotų. Bet tos priemonės, kurias jūs siūlote, gali būti. Mes tik prašome jūsų leisti pasiūlyti specialistams paanalizuoti kartu, jeigu Susisiekimo ministerija… aišku, galėtų būti prašoma ir Vyriausybės išvados, kartu su Susisiekimo ministerijos teikiamu paketu būtų galima apsvarstyti, tuo labiau, jeigu jie ten neteikia to siūlymo, būtų galima apsvarstyti ir šitą priemonę. Jeigu specialistai arba Vyriausybė pasakys, kad ne, tikrai mes neprieštarausime, šitam projektui patys pritarsime, kad būtų galima atmesti arba grąžinti tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis pranešėjau, kadangi nebe pirmą kartą siūloma didinti bausmes už tokius pažeidimus, tai man kyla toks klausimas. Bausmė turi būti iš esmės teisinga. Tačiau net ir 100 Lt arba 200 Lt vienam pažeidėjui yra didžiuliai pinigai, o kitam yra arbatpinigiai restorane. Ar jūs nemanote, kad būtų tikslinga Lietuvoje įvesti proporcinę baudų sistemą, pavyzdžiui, kaip priklauso, progresinę, kuri priklausytų nuo asmens pajamų? Pavyzdžiui, tokia sistema taikoma Suomijoje. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš nesu susipažinęs su Suomijos sistema, bet manyčiau, kad gal diferencijuoti pažeidimų laipsnį arba baudas pagal kišenę mes dar šiek tiek nesame pribrendę. Bent dabar tam nepritarčiau, reikėtų man susipažinti su kitų šalių, su Suomijos, sistema, tada galėčiau galvoti, ar reikia teikti tokį siūlymą, ar ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus. Laikas baigėsi. Taigi motyvai už ir motyvai prieš. Yra nuomonių. Taigi pirmasis už – ponas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš labai džiaugiuosi, kad gerbiamais Antanas yra labai iniciatyvus. Jis sutvarkė, išsprendė visas problemas, susijusias su alkoholiu, su rūkymu. Jau dabar sako, kad gydytojai neima kyšių, viskas gerai, sveikatos sistemoje prieinamas gydymas, mokėti už paslaugas nereikia, tai jis dabar imasi antro etapo – daryti tvarką keliuose. Sveikinu gerbiamąjį Antaną už tą iniciatyvą. Man atrodo, tu, kaip medikas, žinai, ką darai, o šioje srityje reikėtų truputį pasitobulinti, daugiau surinkti informacijos ir tada teikti įstatymo pataisas. Idėją sveikinu, bet jos palaikyti negaliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – ponas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, baudos turėtų turėti tam tikrą ribą, negali būti, kad baudos būtų tokios, kurių žmonės nepajėgtų sumokėti. Jau dabar Lietuvoje yra tokia situacija, kad nemažai žmonių, užuot pasirinkę baudą, pasirenka areštą ir mieliau atsėdi areštinėje, negu moka baudas. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas. Kriminologija (yra toks mokslas) tyrinėja kriminalinį elgiasi ir įrodinėja, kad baudų griežtumas ir dydis nė kiek nesumažina kriminologinės situacijos arba blogo elgesio. Blogą elgesį mažina bausmės neišvengiamumas, kultūros pokyčiai, kada žmonės tokio elgesio pradeda netoleruoti ir panašiai. Tai yra daug lengviau padidinti baudą, bet daug sunkiau pakeisti žmonių elgesį. Aš nepritarčiau dėl tokio didinimo, nes manau, kad pagal tas bausmes Lietuva ir taip, lyginant su mūsų atlyginimais, turbūt pirmauja Europos Sąjungoje, tikrai nereikėtų jų didinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi skelbiu balsavimą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pateikimo stadija.
Įvyko balsavimas. Balsavo 85 Seimo nariai: už – 15, prieš – 33, susilaikė 37.
Prašau. Ponas A. Patackas.
A. V. PATACKAS (DKF). Kadangi P. Gražulis iš esmės pasisakė prieš, nors buvo užsirašęs už, aš manau, turiu teisę replikuoti.
PIRMININKAS. Manau, kad jau vyko… Nebent tik repliką.
A. V. PATACKAS (DKF). Taip, repliką. Žmogus, sėdęs prie vairo, jau yra atsakingas ne tik už save, bet ir už kitus, jis privalo paisyti viešojo intereso. Taigi, žiūrint iš šito taško, niekad bausmės už tokius pažeidimus nebus per didelės, todėl elgiamasi teisingai, kai tos bausmės yra griežtinamos, jeigu nėra kitų būdų. Kai pagerės visuomenės, vadinkime, etikos normos, kai bus paisoma viešojo intereso, jas bus galima mažinti. Tačiau šiuo metu kito kelio nėra. Ypač pavyzdį turėtų rodyti Seimo nariai. Seimo narys, kuris padaro nusikaltimą, eismo nusikaltimą, yra dvigubai kaltas: ir kaip pilietis, ir kaip Seimo narys.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes dabar turime apsispręsti… Padiskutuosime. Gerai, ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, du buvę medikai, įvertinę avaringumą, įvertinę žmonių susižalojimą, vaikų žūtis keliuose, pasiūlė šitą įstatymo pataisą. Man labai gaila, kad jūs nesupratote. Šiuo metu aš pritariu A. Patacko nuomonei, kad tikrai mes dar nesubrendę iki to. Tik kai pajusime, kad kišenėje mažiau pinigų, galbūt padarysime išvadą. Kitaip mes išvadų nedarome. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar ponas S. Bucevičius. Prašau.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji profesore, iš tikrųjų gerbiu tiek jus ir Antaną, bet aš asmeniškai, žinote, dėl ko nebalsavau už šį įstatymą? Kai Antanas, stovėdamas tribūnoje, pasakė 300 Lt tokį sąlyginį vienetą, kad maža pinigų suma, tai dar kartą – visa šeima išgyvena iš 300 Lt ir pavadinti tai maža pinigų suma, iš tikrųjų ar sveiku protu tokie dalykai gali dėtis. Iš tikrųjų mes galime svarstyti apie viską, bet taip nuvertinti, kad 300 Lt ne pinigai yra, Antanai, atleisk.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis prie mikrofono ponas – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro mes matome, kad čia yra problema, kaip ir daugiau šalyje yra problemų, bet jeigu automobiliu važiuoja, daugiau kaip 20 ar kiek kilometrų per valandą viršija, kai kelias tuščias, kai automobilis geros būklės, ar tai yra problema? Problema yra kelių chuliganai. Ką jiems duos tos taisyklės, ką pakeis, jeigu, žiūrėk, Vilniaus mieste ar kur važiuoja 200 greičiu, žūsta, po to padaro 30 km greitį vien dėl to, kad koks nors kelių eismo chuliganas padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir žuvo žmogus. Ne taip reikia kovoti. Reikia daug plačiau žiūrėti į šitą problemą. Be abejonės, reikia ir aiškinti, bet šiandien ir kelių policijos pareigūnai… tikrai neadekvačiai kai kur kelių greičiai yra labai maži. Pažiūrėkime net „Via Baltica“ kelią.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). Dvi eismo juostos, greitis 90. Ką tai reiškia šiandien šiandieniniams automobiliams? Be abejonės, toks neadekvatus mažas greitis, be abejonės, nelogiškas, priverčia kitą kartą ir vairuotojus pažeidinėti taisykles. Paimkime Vokietiją…
PIRMININKAS. Dėkojame, pone Petrai. Pone Petrai, ačiū. Jūs kartojatės. Labai reikšminga kalba. Manau, tai bus naudinga prieš dabartinį balsavimą. Pone, jau buvo pasakyta, paskutinis. Gerai? Labai ačiū. Nepykite.
Taigi balsuojame dabar, nes dar neapsisprendėme balsuodami, ar atmesti, ar grąžinti pareiškėjams, pateikėjams tobulinti. Taigi jeigu už, grąžiname tobulinti, jeigu prieš, atmetame. Taigi skelbiu balsavimą. Kas už, tai būtų tobulinti, kas prieš, – atmesti. Gerbiamieji Seimo nariai, vyksta balsavimas. Dėkojame. Balsavimas įvyko.
Balsavo 78: už – 34, prieš – 44. Ką gi, manau, kad po balsavimo diskusija buvo galbūt naudinga, bet rezultatas yra, kad atmetame pateiktą projektą.
16.03 val.
Pereiname prie kito 2-6 klausimo – Žvalgybos įstatymo 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-657. Poną V. Vasiliauską prašau į tribūną. Pateikimo stadija. Prašau, pone Valdai.
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano teikiamas Žvalgybos įstatymo 20, 21 straipsnių pataisų projektas nėra prieš ką nors, jis yra už. Čia nėra jokios ideologijos. Nėra dešinės, nėra kairės, nėra opozicijos ir nėra valdančiosios daugumos. Aš prašyčiau netgi šitą įstatymo projektą atriboti nuo mano kuklios personos, nes galbūt daug kam salėje ji nėra labai miela.
Pirmiausia šitas įstatymas yra už Valstybės saugumo departamentą, nes šita nepaprastai svarbi institucija pastaruoju metu yra labiausiai, beje, nukentėjusi ir apipinta įvairiais mitais, įtarimais, kurie mažina būtiną jos sėkmingam darbui visuomenės pasitikėjimą. Taigi už šitą projektą, aš manau, pirmiausia turėtų agituoti Valstybės saugumo departamentas. Šitas projektas yra už mūsų visuomenės, jūsų visų saugumą, žmogaus teises ir už mūsų Seimą, kas jis susigrąžintų Konstitucijoje numatytas galias tikrai parlamento kontrolei. Ne realiai, ne simboliškai, ne formaliai, o būtent realiai, tokiai, kokia yra daugumoje NATO šalių. Tarkim, Jungtinių Amerikos Valstijų Senato ir Atstovų Rūmų tam tikri komitetai turi nepaprastas galias. Jų nariai gali susipažinti su visa slapta informacija be apribojimų ir taip pat šiems komitetams yra suteiktos teismo teisės pakviesti bet ką į apklausą ir pareikalauti bet kokių dokumentų. Panaši įstaiga yra ir Vokietijos Bundestage, kuriame taip pat yra parlamentinė komisija, kuri turi tokias pat galias kaip ir Amerikos komitetai. Taip pat jai suteiktos netgi teismo galios. Tik ten skirtumas yra tas, kad Bundestagas tiria piliečių skundus. Amerikoje to nėra.
Taigi šio projekto esmė yra remiantis Konstitucijos 73 straipsniu, kuriame teigiama, kad „Seimas, esant būtinybei, steigia naujas kontrolės įstaigas“, įsteigti Seimo žvalgybos inspektorių įstaigą, kurią sudarytų trys žvalgybos inspektoriai, iš jų vienas – generalinis žvalgybos inspektorius. Visus tris žvalgybos inspektorius skirtų Seimas ir šie inspektoriai atsiskaitytų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris suformuotų konkrečias užduotis ir pavedimus šitiems inspektoriams. Jie galėtų dirbti tiktai prižiūrimi komiteto. Inspektoriams būtų suteikta visa teisė dirbti su bet kokia slapta informacija pagal Seimo komiteto suformuotas užduotis ir pavedimus, pagal principą „būtina žinoti“. Tai įgalintų tada Seimui turėti realų kontrolės mechanizmą ir kartu atpalaiduotų politikus, Seimo narius nuo nereikalingo kišimosi į šią labai svarbią ir šiaip slaptą instituciją. Taigi aš siūlyčiau išdrįsti tapti mūsų valstybės šeimininkais ir balsuoti už šitą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Prieš užduodant klausimus, tikrai paminėsiu, kad mes jau atsiliekame nuo mūsų grafiko. Taigi spręskime patys, kiek ir kaip užduoti klausimų. Taigi klausia ponia R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš dar užsirašau kalbėti, dabar tiktai klausiu, ar jūs ir jūsų padėjėjai, kurie rengė šitas pataisas, esate susipažinęs su pataisomis, kurios buvo svarstomos praėjusių metų rudenį praėjusiame Seime, kur lygiai taip pat buvau siūliusi įsteigti žvalgybos kontrolės instituciją, tiktai, žinoma, su daug didesniais įgaliojimais ir visai kitokia skyrimo tvarka? Ar susipažinęs?
Kitas dalykas. Kodėl pasirinkote tokią skyrimo tvarką, kurios nėra nė vienoje demokratinėje NATO valstybėje, kai vien tiktai valdančioji dauguma iš esmės skiria žvalgybos kontrolierių? Visur yra skiriama – opozicija su pozicija turi galimybę siūlyti po vieną atstovą. Ar jums neatrodo, kad čia išdėstytos per menkos funkcijos, palyginti su tuo, kokios didelės socialinės garantijos yra surašytos žvalgybos kontrolieriams?
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū už klausimą. Esu susipažinęs. Mes pasirinkome šitą modelį. Be abejo, jis bus tobulinamas. Čia yra tik pateikimo stadija.
Dėl tvarkos skyrimo. Ji dar žvalgybos inspektorių projekte nėra aptarta. Aišku, čia bus galima priimti labiau demokratiškas procedūras, tačiau pabrėžiu, kad tai vis dėlto yra Seimo parlamentinė kontrolė. Tai yra grynai Seimo institucija, kuri pavaldi ir aptarnauja tiktai Seimą, nieko kito.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs teikiate dar vieną pasiūlymą dėl trijų žvalgybos inspektorių. Faktiškai mes iš penkių ombudsmenų palikome tik du, ir tai jie brangiai kainuoja, nes patys inspektoriai vargu ar ką galės padaryti, jiems reikia didžiulio administracinio agregato ir dar plius lėšų. Ar nemanote vis dėlto, kad šitie inspektoriai turės būti iš to paties teisininkų rato, kur maždaug visi susiję (FNT, STT, VSD), ir mes tik dar turėsime vieną barjerą išsiaiškinti vienas ar kitas aplinkybes, be to, susidarys dar ilgesnis laiko tarpas, nei mes tiesiogiai galėtume juos pasikviesti ar į Antikorupcijos komisiją, ar į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, sutrumpindami laiką ir sutaupydami lėšų? Dėkui.
V. VASILIAUSKAS (DKF). Kolega, jeigu atidžiai skaitėte projektą, tai ten yra numatyta sąmata, ten nėra tokia didelė suma. Be abejo, bus būtina pateikti projektą ir Vyriausybės ekspertizei. Šios pataisos esmė ir yra, kad apsaugotume žvalgybos instituciją nuo tiesioginio politikų kišimosi ir kartu užtikrintume realią kontrolę, kurią dabar riboja mums, kaip žinote, ir Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris apribojo laikinųjų komisijų teises gauti slaptą informaciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš palaikysiu šitą įstatymą, tai geriau negu nieko. Tačiau jame aš matau labai daug spragų ir noriu paklausti jūsų, ar sutiktumėte su tuo, kad jeigu tokios kontrolės asmenis paskirtų valdančioji, tik valdančioji, dauguma, tai visuomenės pasitikėjimo nepadaugėtų?
V. VASILIAUSKAS (DKF). Aš manau, kad iš tikrųjų taip yra. Yra kontrolės įstaigų skyrimo Seimo tradicija, tai čia reikėtų, aišku… Nesutikčiau, jeigu būtų vien valdančioji dauguma.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų pasiūlymas, manau, gana vykęs. Bet aš norėjau paklausti. Prašom pasakyti, ar jūs manote, kad trys asmenys galėtų, sakykim, mums, Seimui, pranešti realią situaciją, kokia yra? Konkrečiai dabar mes kalbame apie saugumą.
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, gerbiamasis Kęstuti. (Balsai salėje) Pirmas žingsnis yra. Žinant mūsų biudžeto situaciją, yra kuklus žingsnis. O kol kas aptarnautų faktiškai tik dvi institucijas, t. y. kontroliuotų Valstybės saugumo departamentą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, galbūt dar Valstybės apsaugos tarnybą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš manau, kad naujai įvedamos kontroliuojančios struktūros reikalauja biudžetinių lėšų. Bus ne vien tik inspektoriai, bet bus, kaip ir minėjote, administracija. Aš manau, kad tai ne pats geriausias sprendimo būdas – kad gautume informaciją, turime tam sukurti tarnybą, inspektorius įdarbinti ir pan. Aš manau, mūsų biudžetas yra labai įtemptas ir mes turėtume žiūrėti tas jautrias vietas kaip pensijų kompensavimas. Apie tai mes nieko nekalbame, o visi kalbame tik apie tai, kad reikia įkurti naujų tarnybų. Aš nemanau, kad čia pats geriausias sprendimo būdas. Nežinau, kaip jūs manote?
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, kolega. Projekte yra atsakyta į šį klausimą – metams suma yra 380 tūkst. Aš manau, kad nekontroliuojama šita tarnyba kainuoja brangiau mūsų visuomenei, žmonėms, taip pat ir jums.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ponas L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, visų pirma turbūt reikia pasveikinti patį žingsnį, kad einama parlamentarizmo ir parlamentinės kontrolės stiprinimo keliu, nes Lietuvoje šiuo metu to tikrai trūksta ir labai reikia, bet tai nereiškia, kad tas įstatymas nėra tobulintinas.
Aš norėjau paklausti. Jūs čia minite keletą įvairių dalykų: atsakomybę, teises ir galimybes tos institucijos, komiteto ir inspektorių. Tarp jų yra tokių dalykų kaip žvalgybos informacijos poreikiai ir taip toliau – dalykų, kurie yra kompetencija tokių institucijų kaip, pavyzdžiui, Valstybės gynimo taryba. Mano klausimas: ar jūs numatote, ar numatysite šiame įstatyme kaip nors jūsų siūlomos institucijos su Valstybės gynimo taryba, su prezidentūra, kur irgi tam tikros teisės ir jėgos galios yra sutelktos?..
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, kolega, už sudėtingą klausimą. Kadangi yra priimti Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymai, kol kas, kartoju, tai būtų pirmas žingsnis. O ateityje, manau, stiprinant parlamentinę kontrolę ir visą mūsų žvalgybos veiklos teisėtumą… Teisingai pastebėjote, jūs suteikiate teisinį pagrindą, ne kokį nors Valstybės gynimo tarybos, o įstatymo, pirmiausia Baudžiamojo kodekso pamatus. Čia mūsų arba mūsų įpėdinių laukia didelis darbas.
PIRMININKAS. Dėkoju. P. Gylys.
P. GYLYS (DKF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Palaikydamas šį projektą iš principo noriu klustelėti, ar žinote kokį nors kitos šalies pavyzdį, kuris yra artimas jūsų siūlomai schemai?
V. VASILIAUSKAS (DKF). Pasižiūrėjau, pats artimiausias yra taip pat demokratinėje valstybėje – Pietų Afrikos Respublikoje. O šiaip visur elementų galima rasti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir, jeigu trumpai, paskutinis tuomet klaus ponas V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Atsisakau, nes mano klausimą uždavė.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada gerbiamoji ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, žingsnis yra labai sveikintinas. Sakykite, ar aš teisingai supratau: kai kurios funkcijos bus perimtos iš Prezidentės?
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ne, jokiu būdu. Čia yra kontroliuojanti įstaiga.
PIRMININKAS. Tada ponas K. Starkevičius tikrai paskutinysis.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų mano klausimai paklausti. Ačiū. Dirbame toliau.
PIRMININKAS. Labai ačiū klausėjams ir ponui pateikėjui. Ačiū už pristatymą. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė prieš – A. V. Patackas. Prašau, pone Patackai.
A. V. PATACKAS (DKF). Iš esmės noriu pasakyti, kad nesu visai prieš šitą įstatymą. Man atrodo, jis tam tikra prasme kaip Seimo kontrolės įnagis yra reikalingas, bet su Valstybės saugumo departamentu yra daug rimtesnių problemų. Visų pirma tai personalinės problemos, kai, sakysim, Kovos su terorizmu departamentui vadovauja (gal dabar jau perkeltas kitur, tiksliai nežinau, nes nėra tos informacijos, ją labai sunku gauti) asmuo, kuris absoliučiai netinkamas, kuris tik imituoja darbą, kuris specialiai, norėdamas pateisinti savo pareigybę, organizuoja nusikaltimus. Aš turiu omenyje E. Kusaitės atvejį ir taip toliau.
Parlamentinė kontrolė – geras dalykas. Bet kol nėra esminių pakeitimų pačios VSD viduje, struktūroje, parlamentinė kontrolė gali nesuveikti. Mano būtų tokie abejojimai. Tačiau iš principo tokie dalykai, aišku, yra reikalingi, tik vargu ar esame jiems dabar pribrendę, kol nebus atliktas, kaip jau sakiau, pirma paties Valstybės saugumo departamento reorganizavimas.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Vaclovai. Nuomonė už – ponia R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, žvalgybos sistema tikrai yra labai jautri, bene pati jautriausia iš visų institucijų valstybėse. Lietuvos valstybės saugumo departamentui dar ir reikia atgauti pasitikėjimą. Kaip tik todėl daugelyje valstybių kandidatus į žvalgybų inspektorius siūlo ne vien parlamentų daugumos, o valdančioji dauguma ir opozicija, ką siūliau ir pati būdama valdančiojoje daugumoje. Tame procese turėtų dalyvauti pagal mūsų valstybės institucijų sąrangą ir Prezidentas, ir Vyriausybė, skirdami inspektorius, norint, kad būtų subalansuota. Nemanau, kad tik teisininkai turėtų pretenduoti į tokią svarbią instituciją. Tikrai negalima taip susiaurinti rato.
Reikia stiprinti funkcijas. Be to, Lietuva yra viena paskutiniųjų Europos Sąjungos ir NATO valstybių, neturinčių nuolat veikiančios žvalgybos kontrolės. Todėl balsuosiu už, kad būtų pradėta svarstyti. Tikrai nuoširdžiai prisidėsiu prie projekto tobulinimo. Tačiau akivaizdu, kad projektą reikia dar daug taisyti, pakeisti, kad galėčiau taip pat įsitikinusi galutinės stadijos metu, priimant projektą, pasakyti, kad balsuosiu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Lieka balsuoti. Skelbiu balsavimą dėl Žvalgybos įstatymo 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 52, prieš – 1, susilaikė 24 Seimo nariai. Taigi po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymas numatytas rudens sesijoje. Šis darbotvarkės klausimas išnagrinėtas.
16.21 val.
Kitas 2-7. Prašom poną A. Matulą. Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio III dalies 11 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-610. Primenu, kad turime 10 min. ir jau vėluojame.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, susitikimuose su seniūnijų gyventojais labai dažnai gyventojai informuoja, ne viešai, bet informuoja, apie tai, kas dedasi seniūnijų teritorijose, apie prekybą akcizinėmis prekėmis, bet kažkaip iš seniūnų tos informacijos mes nesulaukiame. Kai aš klausiu, kodėl jūs taip darote, sako: mums nėra įrašyta tarp funkcijų. Tai mes, trys kolegos, garsioji V. M. Čigriejienė, kolega S. Šedbaras ir aš, siūlome papildyti Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio III dalies 11 punktą ir numatyti seniūnams tokią funkciją: stebi, ar seniūnijos teritorijoje neatsirado nelegalios prekybos (arba gamybos) alkoholiu ar kitomis akcizinėmis prekėmis, o pastebėję apie tai nedelsdami informuoja teisėsaugos institucijas.
Aš suprantu, kad tai visai nedidelė priemonė kovojant su kontrabanda, su korupcija, bet ji gali būti veiksminga. Teisės departamentas pateikė tris teisingas redakcinio pobūdžio pastabas, mes į jas, be abejo, jeigu jūs pritarsite po pateikimo šitam siūlymui, atsižvelgsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 9 Seimo nariai. Pirmoji, prašom, ponia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs siūlote pavesti seniūnui stebėti, o pastebėjus nedelsiant informuoti teisėsaugos institucijas. O kas bus, jeigu jis tipo nematys ir neinformuos?
A. MATULAS (TS-LKDF). Jeigu jis nematys, neinformuos, atitinkamai pradeda veikti kitos įstatymo nuostatos dėl to, ar seniūnas tinkamai vykdo savo funkcijas, ar ne, nes dar kartą sakau… Pavyzdžiui, kai per vieną susitikimą kalbėjome apie tai, kiek iš seniūnijos yra išvykę gyventojų, ir rajono meras pateikė informaciją, kad iš seniūnijos išvykę 24 žmonės, seniūnas labai tiksliai patikslino, kad ne, yra daugiau, nes iš tos šeimos išvyko tas ir tas, iš anos šeimos tas ir tas. Bet kai klausi jo, kodėl tu neinformavai, o žmonės raštu mums atsiuntė raštelį, kad tavo teritorijoje, miestelyje, prekiauja nelegaliomis cigaretėmis du asmenys, jis sako: man tai į funkcijas neįeina. Aš įsivaizduoju, jeigu žmogus nevykdys savo funkcijų, tai atitinkamus sprendimus galėtų daryti institucijos, kurios skiria… arba kontroliuoja seniūnų darbą. Atsiradimas tokių funkcijų, man atrodo, tik padarytų seniūnų darbą aiškesnį ir skaidresnį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Aš labai trumpą klausimą. Jūs ką tik kalbėjote, kad normalus elgesys, pareigūnų elgesys, yra gyvenimo norma. Tai aš nelabai įsivaizduoju seniūno, kuriam būtų tas pats, ar prekiauja, ar neprekiauja alkoholiu kažkas jo seniūnijoje. Tai jeigu jis mato, jis praneša pareigūnams, ir viskas, ir tuo baigiasi. Tai mes dabar turime surašyti viską, ką jis turi daryti? Man čia nelabai aišku. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ne, turime surašyti, kas šiandien Lietuvai yra aktualu. Matote, ir premjeras Vyriausybėje kelia klausimą, kodėl nesurenkami mokesčiai, kodėl didėja prekyba akcizinėmis prekėmis, degalais. Tikrai yra naivu tikėtis, kad seniūnai to nežino, bet jie tiesiog neinformuoja. Yra net kuriozinių atvejų, kai išaiškėja, kad seniūno pusbrolis prekiauja kažkuo ir dėl to neinformuoja. Aš manau, kad visko surašyti nereikėtų, bet tai, kas šiandien Lietuvai yra aktualiausia, o šešėlinė ekonomika užima labai svarbią vietą ir dėl to kenčia mokytojai, medikai, pensininkai, nes nesurenkami mokesčiai, tai dar viena tokia kad ir kukli priemonė, manau, būtų naudinga.
PIRMININKAS. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, pasiūlymas iš tiesų įdomus, galiu pasakyti. Aš tik klausimą: gal reikėtų visiems valstybės tarnybos darbuotojams duoti komandą, kad visi turi pranešinėti? Gal tada būtų didesnis efektas?
A. MATULAS (TS-LKDF). Žinote, kai stengiesi žmogus, tai ir sulauki tokių pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Klausia ponas A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš manau, jūsų siūlomas šis projektas yra perteklinis. Tikrai neužsiimkime reguliuoti…
PIRMININKAS. Klausimą prašom.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). …nurodinėti, ką seniūnas turi daryti. Jeigu toks įstatymo projektas būtų priimtas, tiesiog seniūnai išsijuoktų iš tokio mūsų darbo. Nežinau…
PIRMININKAS. Tai jūsų klausimas, gerbiamasis Seimo nary?
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš supratau klausimą.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Aš manau, kad yra perteklinis šis siūlomas projektas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas E. Šablinskas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš galiu atsakyti. Išties, kolega, tikrai neišsijuoks, tai bus jų funkcija, jų pareiga. Jūs paskaitykite Vietos savivaldos įstatymą, kiek yra prirašytų seniūnui iš tiesų juokingų funkcijų, ką jis turi organizuoti, kontroliuoti, daryti, rengti, palaikyti. Čia tikrai būtų viena iš rimčiausių jo funkcijų, nes ten yra daugybė funkcijų surašyta. Šita funkcija išties yra šiandien labai aktuali. Tikrai, manau, mano ir mano kolegų noras yra padėti valstybei susitvarkyti, bent jau, kiek įmanoma, sumažinti kontrabandos mastus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar tikrai jau klausia ponas E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš tikrųjų lyg ir puikų dalyką sumąstėte, bet, pirma, Savivaldos įstatyme aiškiai pasakyta, kad seniūnas yra administracinio teritorinio padalinio vadovas. Teritorinio. Dabar, kai Vilniuje seniūnas yra paliktas vienas kaip pirštas, dar yra sekretorė, jis atsako praktiškai už viską – už šiukšles, už gyventojus ir panašiai. Jūs jam užkraunate vieną iš baisiausių ir konkrečiausių pareigų – būti tuo stuku. Jeigu tik nerandi, nepraneši, duodate instrumentą jau savivaldybės administracijos vadovams susidoroti su juo. Tam yra teisėsaugos struktūros. Vis dėlto ar nemanote, kad šis jūsų geras pasiūlymas skirtas ne šitai struktūrai? Dėkoju.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tikrai nemanau. Ne taip reikėtų interpretuoti informaciją apie blogus dalykus, daromus šalyje. Tai tikrai nėra stukai, tai yra tiesiog pareiga, kiekvieno žmogaus, protingo, mąstančio žmogaus, pareiga, prisidėti, kad Lietuvoje būtų gražiau. Kadangi jis yra pareigūnas, jis įpareigojamas informuoti apie blogybes, ko dažnai galbūt pats seniūnas nesupranta… Tai tikrai nėra kažkoks stukinimas, bet yra pareigos atlikimas, informacijos suteikimas. Todėl mes nesusitvarkome su tom bėdom ir sveikatos sistemoje, kad ateina daugybė žmonių, bent jau pas mane, kaip seniai dirbantį Sveikatos reikalų komitete, ir vienas su vienu papasakoja tokių dalykų, bet kai paprašai parašyti, niekas nesiima, nes bijo, irgi taip pat mano, kad aš kažką stukalinsiu. Tai ne stukalinimas, tai yra tiesiog pareiga. Aš manau, kad tikrai nebūtų perteklinis šis siūlymas. O Teisės ir teisėtvarkos komitetas, atsižvelgdamas į tikrai reikšmingus Teisės departamento redakcinius pasiūlymus, tą įstatymą galėtų patobulinti, jeigu jūs pritarsite. Kažkaip šiandien nusiteikę manęs ir mano kolegų nepalaikyti.
PIRMININKAS. Klausia ponas K. Starkevičius. Ruošiasi ponas V. Kamblevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų drąsus pasiūlymas. Seniūnai bus „sekliai morkos“, nes jie irgi dirba 8 darbo valandas. Bet tam yra atsakingos institucijos. Jeigu jos nevykdo savo pareigų (seniūnas ir taip palaiko su jais ryšius, rajono taryba palaiko, informuoja), gal reikia spręsti ir būtent ten ieškoti problemų. Mes dabar užkrausime dar vieną funkciją, kurią, aš manau, daugelis seniūnų vykdo, informuoja apie padėtį savo gyvenvietėje, vietovėje ar kaime, o kitos institucijos nevykdo. Bet ar čia bus tas efektas? Gal reikia suaktyvinti darbą tų institucijų, kurios turi tą darbą dirbti?
A. MATULAS (TS-LKDF). Pritariu, kolega, kad reikia suaktyvinti, bet dar kartą sakau, leiskite mums pasiūlyti, tegul specialistai išanalizuoja dar vieną gerą, mūsų manymu, priemonę, kuri šiek tiek prisidėtų prie to, kad šešėlinės ekonomikos Lietuvoje būtų mažiau. Tiesiog jeigu neįrašai kartais pareigos žmogui, tai jis dirba visus kitus darbus, organizuoja šventes, renginius, bet apie tai nepagalvoja ir laukia, kol kada nors policininkas pravažiuos pro tą vietą ir pamatys. Tiek policininkas, tiek seniūnas, tiek mes, Seimo nariai, turime jausti atsakomybę ir jeigu kartais nesusimąstome, kad tą turime padaryti kaip piliečiai, tada tą turėtume padaryti kaip tarnautojai, žinodami savo funkcijas, surašytas įstatymuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia ponas V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielasis kolega, iš tikrųjų mano klausimas panašus kaip ir gerbiamojo K. Starkevičiaus. Jūs pats labai gerai žinote, kad policijos pareigūnai kiekviename miestelyje ir kaime žino alkoholio ir tabako taškelius. Viską jie žino. Tai kam čia tas perteklinis darbas seniūnui? Ir seniūnas žino, ir policija viską žino. Tik reikia problemą spręsti kitaip, žiūrėti, kodėl tie pareigūnai nevykdo tų dalykų. Jūs turbūt irgi žinote, kodėl jie nevykdo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Drįsiu, kolega, paprieštarauti. Vėlgi pasakysiu, turėjau susitikimą su žmonėmis Pasvalio rajono Kraštų kaime ir žmonės atsiuntė raštelį, kad toje ir toje vietoje toks ir toks žmogus prekiauja alkoholiu ir tabaku. Seniūnas ir policija, pasirodo, nežinojo. Aš informavau. Per dvi dienas tas punktas panaikintas. Ir dar išaiškėjo daugiau įdomių dalykų, ryšių. Tikrai ne viską žino ir policijos pareigūnai. Juo labiau kad dabar nuovados sumažintos, sustambintos ir ne visada policijos pareigūnas ten važiuoja arba kad ir pravažiavęs keliu jis nelabai pamatys. Aš tikiu policija, bent jau mūsų krašte taip yra sutarta su komisaru, kad jeigu bus informacija, į ją bus reaguota operatyviai. Bet tikrai tikiu, kad jie ne visada žino tą informaciją.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymus. Jūs atsakėte. Mūsų klausimų laikas baigėsi. Pereiname prie balsavimo.
Nuomonė – už, nuomonė – prieš yra. Taigi nuomonė už – ponas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tolerancija kontrabandinėms prekėms, įvairioms akcizinėms prekėms yra labai didelė. Gražiausiai ta paliudija, kai vieno rajono policijos komisaras rytą paprašė savo pareigūnų, tų, kurie rūko, išeiti į priekį, tie, kas rūko, išėjo, o tada komisaras paprašė išsitraukti cigaretes. Ir tik pas retą iš jų buvo cigaretės su lietuviškomis banderolėmis. Tolerancija didžiulė. Mes turime sėti sėklą, kad nebūtų tokios tolerancijos, kad būtų nulinė tolerancija tiek policijoje, tiek tų, kurie administruoja. Seniūnas iš tikro yra matomas ir svarbus asmuo, jis turėtų demonstruoti ir rodyti nulinę toleranciją. Mes įrašytume dabar administracinę pareigą jam taip elgtis, tai jau yra žingsnis į priekį. Lygiai taip pat, jei po tokio įrašymo įvyktų atitinkami pašnekesiai su savivaldybių ar asociacijų, ar seniūnai turi savo asociaciją… atitinkamai jie, gal ne visi, bet bent dalis, pradės būti netolerantiškesni šešėliui, tada, aš manau, būtų teigiamas poveikis. Mažas žingsnis, bet vis tiek į priekį.
Mes turime keisti tą tolerancijos šešėliui ir šešėlinėms prekėms kultūrą, mes turime ją mažinti ir didinti žmonių atsakomybę kad ir tokiais veiksmais, kai komisaras iš savų pavaldinių pradeda reikalauti tinkamo elgesio. Jeigu mes dabar iš seniūno pareikalausime tinkamo elgesio, jis paskui pradės reikalauti iš savo pavaldinių, taip mes plėstume tokią kultūrą. Gal ženkime šitą žingsnį, o valdančioji dauguma, manau, turėtų palaikyti, nes jiems irgi labai svarbu iš šešėlio tuos pinigus ištraukti. Apie tai ne vieną kartą kalbėta. Dabar nereikėtų šaipytis iš tokio siūlymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvas prieš – ponas K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, visokių pasiūlymų esu matęs Seime, bet kad dar vieną skundiką įrašytume… į valstybės tarnybos tarnautoją, gal paskui reikėtų ir ginklą jam duoti, nes, aš manyčiau, prasidės už skundimą keršijimai, deginimai, dar kas nors, padangų pjaustymai ir t. t. Manau, reikėtų praplėsti tą grupę, kad neišsiaiškintų taip greitai. Aš manyčiau, šiandien vienokie ar kitokie klausimai yra sudėlioti įstatyme. Mes žinome, kas už ką atsakingas. Tai yra ir jėgos struktūros, ar mažiau nuovadoje tų darbuotojų dirba, ar daugiau, bet įgaliotiniai yra ir iš tiesų drąsiai galima pasakyti, kad visi visus taškus žino. Jeigu visi dirbtų savo darbus, tai tikrai nereikalingi jokie dar prižiūrėtojų prižiūrėtojai. Aš manau, kad visas siūlymas yra perteklinis, ir siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi skelbiame balsavimą. Balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio III dalies 11 punkto pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavimas įvyko. Balsavo 57: už – 22, prieš – 15, susilaikė 20. Taigi pasiūlymui nepritarta. Turime apsispręsti, ar atmesti, ar grąžinti pareiškėjui tobulinti.
Per šoninį mikrofoną ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, visas gyvenimas susideda iš smulkmenų, tarp jų ir medicinos srityje. Ir jeigu mes nekreipsime į smulkmenas dėmesio, irgi nieko nepasieksime. Jūs norite gaudyti tik stambias žuvis tinklais, bet jums jos išslysta ir iš tinklų, ir jūs nepagaunate stambių žuvų. Pradėkime nuo smulkmenų ir padarykime kokį nors žingsnelį. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Gerai. Prasideda, matau, diskusija po balsavimo. Bet balsavimas dar lieka. Gerai. A. V. Patackas. Prašom.
A. V. PATACKAS (DKF). Yra toks subsidiarumo principas – ką gali padaryti pats savo jėgomis, savo kieme, nelįsk į aukštesnę valdžią, neprašyk iš jos. Šis įstatymas būtent jį ir atitinka. Kas geriau žino vietos žmonių papročius ir atskirus personažus negu seniūnas? Jis yra ta apačia, kuri labiausiai atstovauja bendruomenei. O prieštaravimai dėl to, kad tai yra perteklinis dalykas ir t. t., tai išduoda leksika. Jeigu tokį žmogų, kuris praneša, vadintume skundiku, čia šitą dalyką turi daryti ne tik seniūnas. Pranešti apie alkoholio ydos platintojus turi ir kiekvienas pilietis, ne tik seniūnas. Vadinti tokį žmogų skundiku iš karto išduoda mentalitetą. Tai yra skundas, tai yra blogai. Mes niekaip ir neišsikapstome iš tų dalykų. Pirmiausia išlenda pats mentalitetas. Tas žmogus, kuris pranešė apie blogį, apie ydą, nėra skundikas. Skundikas yra tas, kaip buvo prie sovietų „stukačius“, tai tas, kuris slapta pranešinėja ir taip pataikauja valdžiai. Nepainiokime terminų. Šis įstatymas yra reikalingas, nes jis sustato visus taškus ant i.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš taip pat norėčiau reaguoti į tą skundikų įvardijimą. Man teko teikti Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą. Man einant į tribūną buvo šnabždamasi, kad tai yra skundikų įstatymo projektas. Ir šiandien aš vėl girdžiu tokius dalykus, tai mane ima pyktis. Ko mes iš tiesų siekiame? Mes kaip tik turime skatinti visuomenę pranešti apie tokius atvejus, netylėti. Jeigu nekeisime visuomenės, tai kaip mes galime tikėtis, kad bus pokyčių?
PIRMININKAS. Ačiū. Nereikia pykti, oras gražus. Pono E. Šablinsko nuomonė.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamieji, visų pirma norėčiau pasakyti pastabėlę kolegai A. Strelčiūnui, kuris ilgiau už mane dirbo seniūnu ir žino, kokia iš tikrųjų yra situacija ir padėtis. 1995 m. eidavome pas A. Šleževičių, kad paliktų tas buvusias namų valdybas prie seniūnijų. Labai gražiai sakydavo amžinąjį atilsį V. Jasulaitis, nuostabus žmogus, kad seniūnai turi būti minimerai. Jeigu tai minimero teritorija, tai jis turi ne pranešinėti, o sukviesti visas institucijas, dirbančias jo teritorijoje, taip pat ir priežiūros, ir klausti, kas buvo neatlikta ir kodėl.
Mes dabar bandome šita pataisa daryti atvirkštinį dalyką – administracijos subjektą, kuris prižiūri visą savo teritoriją, be rankų, be pinigų, be teisininkų, architektų ir panašiai, užkrauti tą sunkią pusę, tai yra eiti tikrinti. Lyg jam nebūtų daugiau darbų. Tuo labiau kad Vilniui gresia apskritai seniūnijų panaikinimas. Turbūt jau seniai žinote ir tik dėka tų pačių konservatorių, kitų pristabdytas šitas žaidimas pervesti į biurus. Nepykite, iš tikrųjų galima iš naujo svarstyti, tik pakreipus kitaip, kad seniūnas turi teisę išsikviesti tos teritorijos politiką ir paklausti, kodėl…
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ir paskutinysis – ponas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš vėl žiūriu į dešinę pusę. Taip, jie dabar išdavė savo ideologines nuostatas: gaudykime mailių, bauskime pačius smulkiausius, o oligarchams žalia šviesa. Jūs uždraudėte kioskuose prekiauti net alumi, nes ten gerdamas girtėja, o „Maximoje“ gerdamas blaivėja. Aš klausiau, kur daugiau išgeria ir kur daugiau įsigyja alkoholio? Be abejo, prekybos tinkluose. Siūliau įstatymo pataisas ten apriboti laiką, kad ten žmogui būtų mažesnis prieinamumas, bet jūs atmetėte. Bet kioske, kur galbūt dirba šeima, 2–3 žmonės išlaiko šeimą, jūs atėmėte paskutinį duonos kąsnį, nes ten nusipirks alaus, nusipirks duonos, sviesto ar pieno. Jūs tarnaujate oligarchams.
PIRMININKAS. Gerai, pone Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). Ir aš manyčiau, gerbiamieji, niekas šiandien seniūnui netrukdo informuoti, pranešti policijai, bet jūs kažkodėl užsiimate tuo, kuo nereikia užsiimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes juk nieko nesakome – atmetėte, tai atmetėte ir vieną projektą, ir kitą. Nereplikuokime, nesiteisinkime po to. Mes norėjome padaryti Lietuvą šiek tiek gražesnę, mes taip įsivaizdavome. Buvo galima pradėti svarstyti, kad specialistai, specializuoti komitetai apie tai pagalvotų. Na, atmetėte, ir viskas, tikrai nereikia gaišti tiek laiko ir replikuoti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Labai protingas ir laiku pasakymas. Gerbkime laiką. Dabar balsuojame, ar atmesti, ar grąžinti teikėjams tobulinti. Taigi, kas už – tobuliname, kas prieš, kad būtų atmesta. Kas už – bus tobulinama, kas prieš – bus atmesta.
Ačiū. Balsavo 61 Seimo narys: už – 33, prieš – 28. Taigi grąžiname teikėjams tobulinti.
16.44 val.
Pereiname prie darbotvarkės 2-8 klausimo. Į tribūną kviečiame S. Jovaišą. Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-365. Pateikimas. Pranešėjas – S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, taupydamas jūsų laiką, labai trumpai pristatysiu straipsnio pakeitimo projektą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsakydama į mano paklausimą, pažymėjo, kad savivaldybių etikos komisijos labai neefektyviai veikia ir todėl, kad jos yra gana politizuotos ir todėl neveiksmingos. Norėdamas pakeisti susidariusią situaciją siūlau keisti šių komisijų narių proporcijas suvienodindamas, bendruomenių atstovams skirdamas taip pat ne mažiau kaip 50 % atstovavimo. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimai. K. Komskis. Prašom, pone Kęstai.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, pasiūlymas jau ne pirmą kartą yra siūlomas, jis gana įdomus, bet mes matome, kad jūsų pasiūlymą apeiti yra labai lengva. Mes puikiai tai žinome, nes dauguma balsuoja, jie siūlo, jie vėl pasirinks tuos žmones, kurių reikės, ir jokio efekto nebus. Sakykite, ar nebūtų tikslinga apskritai keisti skyrimo tvarką ir nustatyti, kad etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas būtų iš karto opozicijos atstovas, pakeisti proporcijas, o ne apskritai keisti tą tvarką?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Matote, nesvarbu, kas pirmininkas, ar iš pozicijos, ar iš opozicijos, jis vis tiek yra politikas. Pagal proporciją, sakykim, komisijoje, kurios narių yra 10, bus keletas iš opozicijos. Todėl bendruomenių atstovai visiškai neturi jokios įtakos. Manyčiau, suteikime jiems galimybę dalyvauti savivaldos reikaluose, bent jau nelabai skausminguose, tačiau verčiančiuose politikus susimąstyti apie savo elgesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas E. Šablinskas. Ačiū. Ponia M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Jūsų pasiūlymas galbūt ir geras, įdomus, bet ar jums neatrodo, kad iš šalies atėjusiems žmonėms nebus lengva įsigilinti į esmę ir ar nebus nueita labai paviršutiniškai priimant sprendimus?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Supratau jūsų klausimą, ačiū. Aš jums kaip pavyzdį galėčiau dabar iškelti tas diskusijas apie tarėjus teismuose. Tie žmonės, atrodo, taip pat nėra įsigilinę, jie ne specialistai, tačiau iš savo vidinio supratimo jie gali tikrai pateikti visai kitokį matymą, o svarbiausia, nepolitizuotą.
PIRMININKAS. Ačiū pateikėjui už atsakymus į klausimus. Nuomonė už, yra vienas. Gerai. Ačiū. Balsuojame. Skelbiu balsavimą. Balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pateikėjas – ponas S. Jovaiša.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 33, prieš – 3, susilaikė 25. Pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomo nenumatyta. Svarstysime rudens sesijoje. Šį klausimą baigėme.
16.48 val.
Susirinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-581 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas. Į tribūną kviečiame P. Gylį. Susirinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-581. Deja, 20 minučių atsiliekame nuo grafiko.
P. GYLYS (DKF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Susirinkimų įstatymo pataisytą variantą. Jis kilo iš mano pilietinės veiklos, kai asmeniškai susidūriau, po to stebėjau kitus įvykius. Nors mes turime tokį įstatymą ir daugelis principų yra garantuoti, tų, kurie kyla, kurie ateina iš Konstitucijos ir kurie čia atsispindi, bet yra tam tikrų apribojimų, ir piliečių laisvės nėra, mano supratimu, iki galo realizuojamos pagal dabartinį įstatymą. Pavyzdžiui, iki šiol nebuvo reglamentuoto, aptarto įstatymu tokio reiškinio kaip spontaniški susirinkimai. Buvo tokių keistų, pavyzdžiui, reikalavimų, kad turi numatyti dalyvių skaičių, kai iš tikrųjų sunku pasakyti organizatoriams, kiek ateis į susirinkimą, 100, 500 ar 5 tūkst.
Vienas labai rimtas, sakyčiau, dalykas, tai pagal tą seną tvarką savivaldybės administracijos atstovai galėjo savo nuožiūra tave padaryti arba piliečiu, arba nusikaltėliu. Aš, beje, vos nepakliuvau tarp pastarųjų, nes jie turi per mažai atsakomybės ir per mažai noro padėti piliečiams susirinkti išreikšti savo valią ir tokiu būdu realizuoti tiesioginės demokratijos principus šalyje.
Taip pat yra siūlymas, kurį svarstymo metu galėtume apsvarstyti, numatyti nuolatines vietas, tai yra tokias vietas, kuriose netrikdoma viešoji tvarka ir kurios patogios šiuo požiūriu piliečiams, kuriose galima be atskiro leidimo daryti visuomenės susirinkimus.
Taigi kviečiu palaikyti tuos mano siūlymus, kuriuos pagrindinius aš čia atnešiau…
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū už pristatymą. Ponas E. Jonyla klausia.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu galite, plačiau išaiškinkite sąvoką „spontaniškai“ laiko prasme? Ačiū.
P. GYLYS (DKF). Dėkui už klausimą. Gal aš pavyzdį iš pradžių. Praeitų metų gegužės mėnesį Šveicarijos sostinės Berno gyventojai buvo nepatenkinti valdžios sprendimu. Jie per tviterius, per feisbukus susitarę spontaniškai išėjo į centrinę Berno gatvę. Policija padarė viską, kad tie žmonės spontaniškai taikiai ir tvarkingai nueitų pagrindine gatve. Buvo sudarytos visos sąlygos, kaip sakant, tą padaryti. Eismas buvo nukreiptas kita linkme. Tai man štai tas Šveicarijos sostinės įvykis yra civilizuoto ir spontaniško žmonių reagavimo į situacijas pavyzdys. Pavyzdžiui, pagal dabartinę tvarką, jeigu, sakysime, šaliai kyla vidaus pavojų arba išorės pavojų, turi praeiti penkios dienos, tada administracija leis ar neleis. Aš manau, ir be to iškyla klausimas, kaip žmonėms realizuoti savo pilietinę reakciją į aktualius įvykius. Aš manau, tuo įstatymu bandoma subalansuoti bendros viešosios tvarkos, teisinės tvarkos reikalavimus ir piliečių galimybes reikšti savo valią.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas A. V. Patackas. Ruošiasi P. Gražulis.
A. V. PATACKAS (DKF). Iš esmės aš pritarsiu šitam įstatymui ir pasisakysiu dėl visko. Bet dabar leiskite pabūti tokiam advokatui (…) vaidmeny. Jūs, kaip buvęs užsienio reikalų ministras, turbūt sekate pasaulio įvykius. Ar jums neatrodo, tai Lietuvos neliečia, bet ateityje gali paliesti, kad tą spontanišką susirinkimų ir mitingų laisvę galima pradėti inicijuoti, reguliuoti? Pavyzdžiui, tai, kas dabar vyksta Turkijoje, man kelia daug įtarimų. Kiek tai yra spontaniška ir kiek tai yra inspiruota Turkijos nedraugų ir panašiai? Vadinamoji arabų revoliucija irgi kelia tam tikrų klausimų. Kaip jūs pakomentuotumėte tokias abejones? Nors aš dar kartą kartoju, kad iš principo dėl dabartinės situacijos Lietuvoje aš pritarsiu šiam įstatymui.
P. GYLYS (DKF). Aš manau, kad visada yra įvairių grėsmių. Manipuliuoti galima ir žiniasklaida, ir verslas gali daryti ne tik ekonomines, bet ir politines įtakas. Aš manau, tam egzistuoja valstybės institucijos, kurios turi sekti situaciją, informuoti remdamosi savomis pozicijomis, tai yra gindamos nacionalinį interesą nuo kylančių pavojų ir panašiai. Manau, kad, egzistuojant valstybės tvarkai, vis tiek galima išlaikyti tą žmonių noro išreikšti savo valią ir, kita vertus, apginti konstitucinę santvarką, viešąją tvarką ir t. t. balansą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir K. Komskis klausia.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kad pasiūlymas iš tiesų reikalingas, turbūt visi čia sutiks. Na, toks spontaniškas ir toks neapibrėžtas dalykas, sakykite, ar nereikėtų įtraukti kokių nors saugiklių, tą ir mano kolegos sakė, kad nebūtų piktnaudžiaujama? Aš turiu galvoje, sakykime, jeigu numato kokį nors vieną ar kitą susirinkimą, sakykime, jeigu tai organizuoja prieš dvi dienas, tai jau reikia leidimo… Aš turiu galvoje, kad reikia trumpinti tuos visus kitus terminus, bet nepalikti visiškai savieigai.
P. GYLYS (DKF). Aš suprantu, tai, ką jūs dabar kalbate, yra noras įspėti apie galimas grėsmes. Aš manau, svarstymo metu galėtume aptarti niuansus, kurių iš tikrųjų kyla. Bet šiaip jau mes negalime išvengti situacijų, kai žmonės spontaniškai reaguoja į kokią nors padėtį. Na, pažiūrėkite, po sporto varžybų, taip? Spontaniškai yra švenčiamos „Žalgirio“ ar Lietuvos rinktinės pergalės, ir nieko labai neatsitinka. Yra valstybės institucijos, kurios gali viešai pasakyti, kad yra tam tikrų pavojų, kad laikykitės tvarkos. Juk policija egzistuoja, ji turi atlikti savo pareigas, jeigu peržengiamos tam tikros ribos ir panašiai. Tą pavyzdį iš Šveicarijos sostinės per paskutinius metus tik vieną ir žinau, kai labai gražiai ir civilizuotai žmonės pasakė „ne“ vietos valdžios sprendimui. Ir nieko neįvyko, nė vienas automobilis nebuvo apverstas, nė vienas langas nebuvo išdaužytas, o valdžia, institucijos padarė viską, kad neprovokuotų konflikto ir prižiūrėtų viešąją tvarką.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Matau tik nuomonę už, tai gal bendru sutarimu? Yra. Viskas aišku. Atsirado ir nuomonė prieš. Tada ponas A. V. Patackas – nuomonė už. Prašom.
A. V. PATACKAS (DKF). Atsimenu Sąjūdžio laikus, atsimenu „bananų balių“, pirmą kartą valdžia panaudojo fizinę jėgą, mačiau visą evoliuciją šito labai stipraus politinio ginklo kaip susirinkimai, kaip mitingai. Kai jau buvo Nepriklausoma Lietuvos valstybė, ta evoliucija nėjo į gerą pusę, ėjo griežtinimo, ėjo biurokratizmo link, pastaruoju metu jau peržengė tas ribas. Taigi pastanga sugrąžinti spontaniškumą, man atrodo, yra laiku ir vietoje. Tik, aišku, stebint ir žiūrint, kas darosi, kad nebūtų pradėta ja manipuliuoti, kad ja nepasinaudotų priešiškos valstybei jėgos ir t. t. Tai pritariu šitai pastabai.
PIRMININKAS. Labai ačiū už nuomonę. Nuomonė prieš – ponas R. Šimašius. Prašau.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų iš pradžių neplanavau nei pasisakyti, nei turėjau labai tvirtą nuomonę dėl to projekto. Iš tikrųjų atsitinka visokių dalykų, atsitinka nesusipratimų, galbūt ir yra ką patobulinti. Tiesą sakant, kai išgirdau kolegos P. Gylio argumentaciją ir kolegų palaikymo argumentais, tai norėčiau pasisakyti prieš. Vis dėlto nereikėtų mums apsimesti, kad mes nieko nesuprantame, kaip ir kas čia vyksta. Kai suplakama viskas į vieną, kai po sporto varžybų žmonės mojuodami vėliavomis, kai kurie išgėrę, o kai kurie ir ne, gatvėmis pereina, painiojama su tuo, kai politinėse akcijose yra labai aiškūs organizatoriai ir jie labai gerai žino, kad jie organizuoja renginį, o abudu dalykai pavadinami spontaniniais. Man atrodo, tai iš tikrųjų yra nelabai sąžininga. Kaip aš negirdėjau jokių atvejų, kad policija vaikytų po sporto varžybų, po pergalių žmones. Iš tikrųjų jie nukreipia tuos žmones tinkama linkme, žiūri atlaidžiau į Kelių eismo taisyklių kai kuriuos formalius nusižengimus. Iš tikrųjų daromi tokie dalykai, kurių neturėtų būti daroma normaliom sąlygom, ir įsikiša tada, kai reikia įsikišti, bet to visiškai nereikia painioti su organizuotomis politinėmis akcijomis, dėl kurių, kaip kolega P. Gylys sakė, ir pats vos nenukentėjo. Situacija buvo, sakyčiau, šiek tiek iš paviršiaus panaši, bet tik labai iš paviršiaus. Iš tikrųjų ji buvo labai labai kitokia. Tiesą sakant, kadangi sveiko proto dar policija turi ir, jeigu žmonės spontaniškai dėl ko nors susirenka, ar pasidžiaugti, ar pasipiktinti, aš negirdėjau, kad jie būtų neadekvačiai nubaudžiami. Man atrodo, kad tie argumentai yra truputėlį netinkami. Jeigu yra kokių nors niuansų, aišku, juos galima tobulinti, bet, kita vertus, vėlgi aš žinau, kad daliai kolegų patinka, daliai ne, kad ir paskutinis Administracinio teismo sprendimas, kuriuo yra patvirtinta, kad pakeitė Seimas praėjusioje kadencijoje iš esmės susirinkimų organizavimo tvarką iš leidiminės į pareikštinę ir, kaip mes žinome, vienas eitynes įpareigojo leisti organizuoti Gedimino prospektu. Tai yra gera iliustracija, kad vis dėlto tvarka yra pasikeitusi ir nėra ko piktintis.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi nuomonės išsakytos.
Skelbiu balsavimą. Balsuojame dėl Susirinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurio pareiškėjas yra ponas P. Gylys. Taigi balsavimas įvyko.
Balsavo 64: už – 18, 7 – prieš, susilaikė 39. Taigi nepritarta. Mes turime dabar apsispręsti, ar grąžiname pareiškėjams tobulinti, ar atmetame. Taigi balsuojame, kas už, kad grąžintume pareiškėjams tobulinti, kas prieš, kad atmestume. Skelbiu balsavimą.
Balsavo 61: už – 27, prieš – 34. Taigi projektas atmestas.
Kitą darbotvarkės klausimą paskelbs kolega Kęstas… (Balsai salėje) Atsiprašau. Suklydau. Taigi projektas grąžintas pareiškėjams tobulinti. Ačiū už pastabą. Toliau tolesnę darbotvarkę paskelbs kolega K. Komskis. Deja, turėčiau paminėti, kad perduodu pirmininkavimą, kai 20 min. atsiliekame nuo grafiko. Ačiū, kolegos.
17.03 val.
Susirinkimų įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-663, Konstitucinio Teismo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-664, Teismų įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-665, Administracinių bylų teisenos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-666 (pateikimas)
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF). Gerbiamieji kolegos, kiti 2-10a, 2-10b ir 2-10c, d klausimai – Susirinkimų įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintis Konstitucinio Teismo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, taip pat Teismų įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pranešėjas – P. Gylys. Prašom. Aš taip ir sakau, visi kartu. Visi ir būtent su lydinčiaisiais.
P. GYLYS (DKF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Apgailestauju dėl ankstesnio balsavimo. Primenu gerbiamajam R. Šimašiui, kad aš pats buvau teisme už tai, kad spontaniškai reagavau, nors tikrai nieko nusikalstamo nepadariau. Taip pat gėdingas atvejis su Kovo 11-osios eisena, kuriai nebuvo duotas leidimas, manau, turėtų priminti mums tą situaciją.
Aš dabar pristatau įstatymo projektą, kuriame kalbama apie Susirinkimų įstatymo, to paties įstatymo, dviejų straipsnių pakeitimą. Čia kalbama apie du dalykus. Pirmiausia apie atstumą nuo oficialių įstaigų pastatų ir taip pat apie žmonių, kurie gali dalyvauti organizuotame susirinkime, skaičių. Siūloma tą atstumą sumažinti nuo 75 m iki 25 m, o žmonių skaičių nuo 15 padidinti iki 100. Tokia yra šitų įstatymo pataisų esmė.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, kuo jūs remdamasis tuos metrus čia dabar tokius suskaičiavote – 25 m? Buvo 75 m. Bet mane labiausiai jaudina, o prezidentūrai palikote, kaip buvo, mane labiausiai jaudina štai koks klausimas, ypač dėl teismų. Jūs žinote, kad teismų apsauga iš viso yra probleminis klausimas. Dabar dar jūs padarote 25 m. Teismais visada yra nepatenkintų ir norinčių demonstruoti, išreikšti savo protestus. Bet jeigu teismo mes jau neapsaugosime arba, tiksliau sakant, perkelsime tuos nepatenkintuosius prie teismo langų? Kur čia klausimas? Aš nelabai suprantu. Man atrodo, tai yra visiškas nonsensas. Ačiū.
P. GYLYS (DKF). Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Bet aš nevartočiau tokių stiprių žodžių, nes mes kalbame apie piliečius. Piliečiai iš tikrųjų gali būti visokie, bet jūs (aš suprantu iš jūsų kalbos konteksto) turite galvoje, sakysim, chuliganiškų paskatų turinčius žmones. Bet juk civilizuoti piliečiai gali piketuoti, rodyti savo poziciją, demonstruoti savo požiūrį ir tai gali daryti civilizuotai. Kodėl mes būtinai norime pasakyti, kad tai bus daroma necivilizuotai? Be to, neužmirškime, kad vis dėlto tam tikrais atvejais valstybė turi informaciją, kas vyksta, ir egzistuoja institucijos, kurios varžo viešąją tvarką ardančių žmonių veiksmus.
Dabar dėl atstumo. Matot, aš manau, kad tie 75 m, jeigu aš gerai prisimenu, atsirado čia po tam tikrų įvykių, kurie man dažnai iškyla prieš akis. Aš turiu galvoje įvykius prie Seimo. Aš manau, kad kai kalbama apie 25 m, tai yra vis dėlto tam tikras atstumas. 25 m yra atstumas. Dabar, jeigu bus 75, 100 m, dar neaišku, kur tas piketas vyksta, nes mieste 75 m gali būti visiškai prie kitos įstaigos. Vis tiek iš to jau vaizdo turėtų matytis, prie kokios įstaigos susirinko piliečiai, norintys pasakyti savo požiūrį.
PIRMININKAS. Klausia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų prieš tai buvusio atsakymo aš supratau, kad atstumas nuo pastatų yra suskaičiuotas pagal tai, kaip galima numesti akmenį. 75 m dar nelabai, 25 m – jau. Bet mano klausimas ne apie tai. Aš iš tiesų jus sveikinu. Jūs pateikėte puikų įstatymą, kuris atliepia šiandienos aktualijas. Jeigu jūs patvirtinsite, kad iš tiesų pagal tas aktualijas jūs čia dabar teikiate tą įstatymą, aš už jį puikiai balsuosiu. Iš tiesų padidinus skaičių iki 100 asmenų, nebūtų šitos situacijos su homoseksualių žmonių eitynėmis Gedimino prospektu. Jiems tiesiog nebereikėtų net kalbėti su savivaldybe apie nieką. Jeigu mes skubos tvarka šias jūsų pataisas arba pasiūlymus priimsime, tai bus išvengta labai daug visokių nesusipratimų tarp savivaldybės, LGBT bendruomenės, ir, manau, tai bus puiku. Ar jūs tokių tikslų siekiate savo projektu?
P. GYLYS (DKF). Aš tikrai nediskriminaciškai žiūriu į įvairias žmonių grupes. Jeigu susirinks kokia nors viena ar kita žmonių grupė, tai jie turi tokią teisę, ir aš čia nematau, ar jinai etniniu požiūriu, ar lytiniu požiūriu, ar politinių pažiūrų požiūriu susirenka. Tiesą pasakius, tai yra galimybė, tik aš nesupratau, kodėl jūs balsavote prieš aną įstatymą.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis profesoriau, aš leisiu sau šiek tiek pajuokauti. Išties kolegė D. Kuodytė teisi. Pavyzdžiui, mano sūnus treniruojasi, tai jisai akmenį meta apie 90 m, aš galiu tik 25–26 m. Ar tuo kriterijumi vadovaujantis, kad visi numestų akmenį, ar vis dėlto yra rimtesnių kriterijų?
P. GYLYS (DKF). Aš manau, kad jūsų sūnus nepriklauso prie visuomenei pavojingų žmonių grupės. Tai mano pirma pastaba. (Balsai salėje)
Be abejo, 25 m šiuo požiūriu yra tikrai nemažas atstumas, ir tik išskirtiniai žmonės galėtų padaryti visuomenei žalą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti, nes nėra už ir prieš? (Balsai salėje) Ne. Tada balsuojame. (Balsai salėje) Kolegos, už visą paketą, tai yra keturi įstatymų projektai. Kas balsuojate už, pritariate projektams, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai, balsavo 59: už – 26, prieš – 6, susilaikė 27. Projektams nepritarta.
Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad grąžinam tobulinti? Bendru sutarimu grąžinam tobulinti. Ačiū, kolegos.
17.13 val.
Norint nagrinėti 2-11 klausimą, kolegos, mums reikia patvirtinti programos projektą. Dabartiniu metu tai yra 2-15a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIIP-690. Pranešėjas – V. Juozapaitis. Prašom. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas iš karto.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektą. Papildyti Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. XII-190 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos 3 dalį – Seimo frakcijų ir Seimo narių siūlomi įstatymų ir kitų teisės aktų (120 punktų)… ir išdėstyti taip. Ar sakyti kaip?
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Idėja yra įtraukti į darbų programą įstatymo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo 4, 7, 11, 19, 44 straipsnių papildymo ir pakeitimo“.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų niekas nenori paklausti. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimo po pateikimo? (Balsai salėje) Galima? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Kas pritariate po pateikimo, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai, balsavo 58: už – 35, prieš – 4, susilaikė 19. Yra pritarta po pateikimo.
Kolegos, iš karto svarstymas. Ar galime bendru sutarimu sutarti? Pritariam. Ačiū, kolegos.
Priėmimas. Kolegos, yra pasiūlyta 1 straipsnį papildyti naujomis dalimis ir išdėstyti taip, kad būtų Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurį teiks Seimo narys S. Šedbaras. Taip pat A. Matulas siūlo Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo 4, 10, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Kolegos, ar galime su šiais pasiūlymais priimti? (Balsai salėje) Galima. Tada prašome balsuoti. Kas pritariate nutarimo projektui su pakeitimais, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 60 Seimo narių, balsavo 60: už – 30, prieš – 11, susilaikė 19. Kolegos, visgi reikės perbalsuoti.
Prašom perbalsuoti, nes pasiskirstė lygiai, po 30. Kas pritariate, kad būtų darbotvarkė papildyta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 60 Seimo narių, balsavo 59: už – 28, prieš – 11, susilaikė 20. Kolegos, nepritarta. Kolegos, šių projektų mes nesvarstysime.
17.18 val.
Pereiname prie 2-12a klausimo – Advokatūros įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-659 ir jį lydinčio 2-12b – Prokuratūros įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-660, taip pat 2-12c – Teismų įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-661. Pranešėjas – V. Vasiliauskas. Prašom.
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatomi trys tarpusavyje susiję įstatymų projektai, kuriais siekiama patobulinti advokatų pripažinimo ir įrašymo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą tvarką. Čia tokios įstatymo gana griozdiškos sąvokos.
Šiuo metu visi teisininkai, kurie siekia būti pripažinti advokatais, turi laikyti kvalifikacinį egzaminą (beje, labai sunkų, jį retai kas išlaiko), išskyrus prokurorus ir teisėjus, kurie turi ne mažesnį kaip septynerių metų stažą. Projektas siekia panaikinti šią privilegiją, nes jinai vis dėlto nesusijusi su teisinės valstybės principais, nes numato privilegiją pagal užimamas pareigas – advokato arba prokuroro. Šiuo metu Lietuvoje yra pripažintų advokatais, bet neįrašytų į Praktikuojančių advokatų sąrašą, t. y. nedirbančių, 684, tarp kurių labai didelė dalis yra teisėjai ir prokurorai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jie tarytum turi privilegiją ir nėra lygūs įstatymui. Čia labiausiai. Pavyzdžiui, aš manyčiau, kad jokių problemų nebūtų dėl kvalifikacijos, nes ir teisėjai, kurie dirba, ir prokurorai yra tinkamos kvalifikacijos, tačiau pažeidžiamas pirmiausia lygybės įstatymui principas. Ir dar labiau – vis dėlto Konstitucijos 113 straipsnis numato, kad teisėjas negali užimti jokių skiriamų arba renkamų pareigų. Įsivaizduojate, kaip tai skamba: teisėjas, pripažintas advokatu, prokuroras, pripažintas advokatu. Visiška lietuviškos justicijos pelkė. Siūlau šitą pelkę pradėti kultūrinti ir pritarti projektui.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, nelabai tiksliai jūs pristatėte projektus, pavyzdžiui, pirmasis sąraše 2-12a. Tai tik vieną frazę jūs siūlote išbraukti – kad galėtų advokatu be egzaminų tapti asmuo, kuris yra teisėjas ir turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo stažą. Kaip pavyzdį aš pateikiu. Tai jūs manote, kad kvalifikacija teisėjo, kuris išdirbo septynerius metus, prieš tai perėjo atranką, išlaikė teisėjo egzaminą, yra neverta? Jeigu jis po kiek metų, ar baigiasi jo kadencija pagal Konstituciją, ar dėl sveikatos, išėjo, jis negali dirbti advokatu be dar vienų egzaminų, kuriuos jau yra išlaikęs? Beje, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ypač jūs dažnai mėgstate argumentuoti, yra įprasta, kad trys profesijos: advokato, prokuroro ir teisėjo – yra kaip susisiekiantys indai. Dabar, šiuo metu, Teisingumo ministerijoje svarstomas bendro egzamino klausimas ir greičiausiai greitu laiku tas klausimas ateis ir čia. Tai kaip jūs manote, ar yra nevertas teisėjas, išdribęs tiek metų, po to tapti advokatu be dar vienų egzaminų?
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, profesoriau. Aš visiškai neabejoju, aš jau tą pasakiau pristatydamas, kad tikrai neabejoju, kad septynerius metus išbuvęs apylinkės teisėju jisai tikrai yra visus įstatymus perėjęs. Tačiau aš kalbėjau apie kitką – aš kalbėjau apie tai, kad jokioje šalyje, kurias jūs minėjote, taip pat Amerikoje, nėra tokio – teisėjas, pripažintas advokatu. Iš principo negali to būti. Vienodas egzaminas – taip, tai yra visiškai priimtina ir jis gali būti. Reikia pataisyti įstatymą taip, kad galbūt jam nereikia tų egzaminų laikyti, nes jis tikrai kvalifikuotas, tačiau nereikia tos privilegijos, nes iš tikrųjų tai yra… Jis gauna privilegiją pagal užimamas teisėjo arba prokuroro pareigas.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Jau paklausė, ko aš norėjau paklausti, ir nenoriu daugiau.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kolegos, matau, yra motyvų prieš dėl viso. Dėl viso prieš – S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, aš pasakiau užduodamas klausimą savo poziciją. Tikrai manau, kad negalima pritarti tokiai nuostatai, nes teisėjas, išdirbęs savo kadenciją, tikrai gali eiti advokatauti ir tinkamai teikti žmogui paslaugas. Esmė yra ta, ar gali, ar gebės jisai tinkamai atstovauti žmonėms. Manau, kad tikrai gebės. Ir kiti projektai yra panašiai susiję.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso. Taip pat už yra P. Gylys. Prašom.
P. GYLYS (DKF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad tai yra teisingas visais požiūriais pasiūlymas, nes įstatymui ir moralei, beje, žmonės yra lygūs. Jeigu mes išskiriame tam tikras žmonių kategorijas… Šiuo atveju juk iš tikrųjų nekeliamos abejonės dėl kvalifikacijos, bet jeigu jau reikia, tai tą aukštį, kuris reikalingas, advokatas įveiks pirmu bandymu ir lengvai, tačiau tai turi būti išlaikoma.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi nuomonės buvo prieš ir už, balsuojame. Kas pritariate iš karto visiems trims projektams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Balsavo 47 Seimo nariai: už – 18, prieš – 8, susilaikė 21 Seimo narys. Kolegos, nepritarta.
Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad tobulintų? Taip. Balsuojame. Supratau. Kas pritariate, kad būtų tobulinama, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Už – 31, prieš – 16. Kolegos, grąžinta tobulinti.
17.26 val.
Kitas klausimas 2-13 – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-672. Pranešėja – R. Juknevičienė. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, pastaraisiais metais buvo labai sėkmingai įdiegta skatinimo sistema, kuri padėjo jauniems žmonėms savanoriškai pasirinkti bazinius karinius mokymus arba kario profesiją. Šiuo projektu siūloma papildyti skatinimo sistemą, suteikiant galimybę savanoriams po ketverių metų tarnybos gauti kompensaciją už studijas aukštojoje mokykloje, kaip ir tiems, kuriems jau dabar suteikta teisė, kaip ir tiems, kurie išeina po ketverių metų į atsargą. Man atrodo, kad būtų teisinga paskatinti savanorius tęsti savanorio tarnybą kartu studijuojant, nes savanorio tarnyba ir studijos aukštojoje mokykloje yra visiškai suderinami dalykai. O dabar yra lyg ir skatinama, kad jie išeitų į atsargą, nes yra viena nuostata ir kariams, ir savanoriams, kad, išėję į atsargą, jie gauna aukštojoje mokykloje kompensaciją. Taigi tokia trumpa ir labai aiški pataisa. Labai prašau jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamoji pranešėja, galbūt jūs galite pasakyti skaičius, kiek yra norinčių studijuoti ir kiek kainuotų valstybei ta kompensacija? Galbūt iš patirties kokius nors skaičius žinote?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Yra suskaičiuota ir aiškinamajame rašte parašyta, kad tai kainuotų krašto apsaugos sistemai apie 1,9 mln. Lt papildomų, bet tai yra skaičiuojama, jeigu… Niekas nežino, kiek iš tikrųjų tų savanorių liktų, išeitų… Iš esmės aš manau, kad tiek nekainuotų, nes mes čia tik pasiūlome pasiliekantiems savanoriškojoje krašto tarnyboje, o dabar yra išeinantiems. Tas žmonių skaičius gali būti ir visiškai tas pats.
PIRMININKAS. Klausia A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (DKF). Aš atsisakau klausti, pasisakysiu dėl viso.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Man atrodo, kad tai labai reikšminga jūsų pataisa, tik norėčiau paklausti, ar Šaulių sąjungoje, kurie ilgą laiką būna Šaulių sąjungos nariais, negalėtų irgi tam tikrą… būtų lygiai tokios pat pataisos teikiamos dėl jų. Ačiū.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Matote, vis dėlto savanorio tarnyba ir šaulio tarnyba nėra tas pats, bet tie šauliai, kurie baigia bazinius karinius mokymus, ir dabar, prieš porą metų tai jau pradėta, turi tą pačią skatinimo sistemą kaip bazinių karinių mokymų žmonės. Ar tu šaulys, ar tu ne šaulys, bet jeigu tu baigei bazinius karinius mokymus, tu patenki į tą pačią skatinimo sistemą.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Mano klausimą paklausė, bet, gerbiamoji pranešėja, aš noriu paklausti. Man susidaro įspūdis, kad aukštąsias mokyklas okupuos vien vyrai. Taip nebus?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Kodėl, tarp savanorių labai daug moterų. Labai daug moterų savanorių. Šiuo metu kariuomenėje yra 11 % moterų ir jų daugėja. Todėl čia tikrai nėra jokios diskriminacijos. O gal tai ir neblogai. Aš manau, kad dabar procentais aukštosiose mokyklose turbūt moterų yra daugiau ir reikia paskatinti vyrus siekti pažangos.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, yra tik užsirašęs už A. V. Patackas. Gal galite nekalbėti, ar būtinai norite?
A. V. PATACKAS (DKF). Labai trumpai.
PIRMININKAS. Prašom.
A. V. PATACKAS (DKF). Pritariu, pagaliau pagerbsime tuos žmones savanorius, apskritai savanoriškumo principas Lietuvai labai svarbus. Pastaruosius mūšius mūsų istorijoje laimėjo savanoriai ir neprisimenu, kada reguliarioji kariuomenė būtų laimėjusi kokį nors karą Lietuvos istorijoje. Iki šiol savanoriai buvo tretiruojami. Ne tik nebuvo gerbiami, bet buvo tokių istorinių tarpsnių, valdant tam tikroms politinėms jėgoms, kai jais buvo stengiamasi atsikratyti ir t. t., ir jeigu grįžtama prie pagarbos savanoriškumo principui, tai galima tik sveikinti.
Dar bus vienas klausimas, susijęs su apdovanojimais, bet čia turbūt šiek tiek vėliau apie tai.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom balsuoti. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai, balsavo 54: už – 33, prieš – 1, susilaikė 20. Pritarta pateiktam projektui. Pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar galime pritarti, kolegos? (Balsai salėje) Kaip sakote?
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Noriu paprašyti, kad būtų Vyriausybės išvada šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi reikalingas finansavimas, yra siūloma Vyriausybės išvada. Ar galime bendru sutarimu sutarti? Galime. Ačiū.
17.32 val.
Kolegos, kitas klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-681. Pranešėjas – V. A. Matulevičius. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš per savo neilgą darbą Seime pastebėjau, kad bet kokios idėjos, susijusios su mokestinėmis lengvatomis, yra sutinkamos šioje salėje nelabai draugiškai, ypač iš valdančiosios daugumos pusės. Motyvus aš puikiai suprantu, kadangi pirmiausia jūs atsakote už padėtį valstybėje, jūs atsakote už Mastrichto kriterijų, kad išlaikytų tam tikras ribas valstybės deficitas, tačiau vis dėlto siūlyčiau akimirką pagalvoti kiekvienam iš jūsų, kada jūs paskutinį kartą buvote knygyne ir ką sau leidote nusipirkti?
Taip sutapo, kad aš buvau visai neseniai. Kainos yra siaubingos pagal mūsų žmonių uždarbius. Įsigijau vieną knygą, kuri kainavo 25 Lt, – M. Komorowskos, dabartinio lenkų prezidento močiutės, prisiminimus. Nuostabūs išgyvenimai Žemaitijoje. Bet staiga žiūriu – B. Obamos biografija. Parašyta gerai jį pažįstančio vokiečių žurnalisto, labai įdomi knyga, beveik pusšimtis litų. Pavarčiau ir padėjau, nes turiu du vaikus studentus. Ir tai – su Seimo nario atlyginimu.
Padėtis tokia, kad Lietuvoje žmonės nustoja skaityti. Ir ne todėl, kad jie nenorėtų. Štai „Vilmorus“ bendrovė neseniai atliko tyrimą, kuris parodė, kad Lietuvoje knygų visiškai nebeskaito daugiau negu pusė suaugusių gyventojų. Ką tai reiškia? Daugiau negu pusė neima į rankas knygos? Tai reiškia, kad mes jau peržengėme Rubikoną. Knygos tapo nebeįperkamos daugeliui žmonių. Jų nebeįstengia nupirkti ir bibliotekos. Bibliotekos neperka knygų, leidėjai neturi pagrindinio pirkėjo. Neperka knygų bibliotekos, jos neturi naujienų ir praranda skaitytojus. Bibliotekos tuštėja.
Ne ką geresnė padėtis yra ir su knygų prekyba. Vienas po kito Lietuvos miestuose ir miesteliuose užsidaro knygynai, kai kur jų iš viso nebeliko. Galima pasakyti, palyginant, kad neliko knygyno, liko tik alus ir pilstukas. Tiesiog katastrofiškais tempais krenta knygų tiražai. Štai čia yra Mažvydo nacionalinės bibliotekos statistika apie knygų leidybą 2007–2012 m. Jūs iš tolo pamatysite šias kreives ir jos viską pasakys. Visos kreivės katastrofiškai sminga žemyn. Mažėja bendras tiražas, nuo 2007 iki 2012 m. jis nukrito, galite įsivaizduoti, nuo 8 mln. iki mažiau negu 5 mln. egzempliorių! Tarsi Lietuvoje būtų karo metas.
Krenta vidutiniai knygų tiražai. Krenta leidžiamų pavadinimų skaičius. Ši kreivė yra mūsų padėties simbolis. Jūs, gerbiamieji kolegos, turite tą projektą, turite tuos skaičius. Nežinau, ar verta juos kartoti. Siūlau įvesti savo projektu papildomą mažesnę PVM lengvatą knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, ją sumažinti nuo 9 % iki 5 %, ir įvesti dabar nesamą PVM lengvatą poligrafiniam popieriui ir spausdinimo paslaugoms.
PVM lengvata knygoms (aš paprašiau paskaičiuoti, Finansų ministerija tai padarė) valstybei atsieitų 3,5 mln. Lt. Kiek kainuotų lengvata popieriui ir spausdinimui, sudėtinga paskaičiuoti, kadangi šis segmentas neišskirtas Mokesčių inspekcijos duomenų bazėje. Tačiau aš manau, kad šiuos praradimus kompensuotų atgijusi knygų leidyba. Taip pat pritaikius PVM lengvatas popierių spausdinimui, mūsų spaustuvės iš užsienio sugrįžtų (mūsų leidėjai) su užsakymais į Lietuvą. Dabar daugelis leidyklų knygas spausdina, pavyzdžiui, Kinijoje, nes joms kur kas patogiau sumokėti 9 % PVM tarifą už importą, negu mokėti 21 % už popierių ir spaustuvės paslaugas.
Aš tuo apsiribosiu ir tikrai labai nuoširdžiai kviečiu jus palaikyti šį projektą. Prisiminkime tą mažesnę pusę Lietuvos, kuri vis dar skaito. Jeigu mes paliksime situaciją tokią, kokia yra dabar, aš manau, kad gali nelikti ir tos pusės. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, noras, kad spaudą skaitytų kuo daugiau žmonių, be abejo, geras, bet tiems žmonėms taip pat dar reikia ir gyventi. Lietuvoje taikoma apie 215 mokesčių lengvatų. Tai yra didžiulė našta biudžetui. Aš manau, kad dėl jūsų pasiūlymo, nors ir vertingo, reikėtų Vyriausybės išvados. Kaip jums atrodo?
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Čia yra tai, ko aš ir laukiau. Aišku, jeigu kalbame apie pinigus, apie lengvatas, tai kaip čia apsieisi be Vyriausybės išvados. Bet aš norėčiau pabrėžti tai, ką sakiau, kad pagyvėjusi knygų leidyba ir pagyvėjęs spaustuvių verslas vis dėlto nemažai kompensuotų. Tačiau jeigu mes šiandien kalbame apie (kolegos siūlo), sakykime, lengvatas maistui, mėsai, dar kai kuriems produktams, tai čia yra kūno penas, o čia yra dvasinis penas. Jeigu mes pražudysime šią sritį, pasekmės tikrai bus labai liūdnos. Knygnešių tauta, o kuo mes virtome? Didesnė pusė nebeskaito. Ir čia ne tik interneto problema, nes daugelis nenaudoja interneto.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs, kaip humanitaras, savo pranešimu tikrai sugraudinote, viskas labai gerai. Bet aš norėčiau paklausti. Atsakydamas į klausimą dėl interneto jūs pasakėte, šiek tiek užsiminėte. Bet, man atrodo, tas knygų sumažėjimas – vis dėlto didžiausią apimtį sudaro interneto veikla. Tas, kuris nori tą knygą nusipirkti, žinoma, ne pačią naujausią, sutinku su jumis, gali tą padaryti. Žinote, būna nukainavimai, įvairios akcijos ir t. t. Mano klausimas. Sakykite, jūs siūlote nuo 9 % iki 5 % . Kodėl jūs pasirinkote 5 %? Jeigu jau taip, tai gal darykime kokią nors revoliuciją. Aš nesutinku su jūsų pasakymu – dvasia ir kūnas. Jeigu nebus kūno, nebus ir dvasios. Ačiū.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Taip, turi būti harmonija. Aš pasirinkau skaičių „5“ bijodamas, būgštaudamas dėl šito flango. 5 % PVM lengvata jau egzistuoja, PVM įstatyme yra taikoma ir aš norėjau sutilpti į tuos rėmus. O šiaip, žinote, kaip yra? Be abejo, yra įvairių galimybių įsigyti. Yra ir nukainotų, yra už 2 Lt ir už 1 Lt, apskritai beveik nemokama. Tai yra vertingos knygos, bet jos dažniausiai būna senos. Bet yra knygų kultūrinis procesas, tai yra knygų naujienos, yra nauji autoriai, ir tie, kurie domisi literatūra, jie, žinoma, tai nori įsigyti. Bet kaip įsigyti? Aš neperdedu, na, pusė šimto. 40 Lt, na, 30 Lt dar galima atiduoti, bet tai jau tikrai yra riba.
PIRMININKAS. Klausia M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs visiškai teisus. Mes irgi dažnai užsukame į knygyną ir matome kainas knygų, kurios daugeliui yra neįperkamos. Tas jūsų siūlymas labai puikus, tik gal reikėtų truputį palaukti, tai yra ateities klausimas. Jūs žinote, kaip sunkiai yra renkamas biudžetas, ir šiuo metu, šiais metais, ne visai tai būtų įmanoma padaryti. Bet ateityje tikrai aš palaikysiu šitą jūsų siūlymą.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Tuomet nuo Naujųjų metų.
PIRMININKAS. Klausia A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (DKF). Aš balsuosiu už šį pasiūlymą, tačiau pora pastabų. Tai, kad mes mažiau skaitome, yra labai blogai. Iš tiesų knygnešių tautai, kuri už knygas dėjo galvas, įvairiomis aplinkybėmis žuvo 300 knygnešių, tai yra tam tikra gėda. Tačiau ateityje nenumatoma nieko gero, nes dirbdamas Švietimo, mokslo ir kultūros komitete matau, kad raštingumo lygis mokyklose eina žemyn. Vadinasi, augs karta, kuri dar mažiau skaitys, ir t. t.
Bet yra ir kitos priežastys. Pavyzdžiui, monopolis. Pateiksiu konkretų pavyzdį. Leidykla „Alma littera“ ir yra koncernas „Alma littera“. Tam koncernui, beje, vadovauja buvęs kadrinis KGB karininkas, ir faktiškai jis yra Lietuvos knygų rinkoje, leidybos rinkoje monopolistas, kuris dusina mažesnes leidyklėles ir t. t. Čia irgi yra problema. Vien tik mokesčių mažinimu mes to neišspręsime. Reikia dar papildomų viso komplekso priemonių, kad Lietuva ir knyga būtų (…).
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Kolega Algirdai, tai, apie ką jūs kalbate, iš esmės praleidau bandydamas sutaupyti laiko. Iš tikrųjų be galo keista, kad ir šioje srityje įsigali monopolistai. Panašiai kaip šilumos ūkyje, kaip prekyboje, komercijos srityje. Jūs puikiai žinote, tai yra prekybos tinklai, vieno iš jų, neminėsiu pavadinimo, tiražai prilygsta 50 likusių leidyklų tiražams. Suprantate, kaip su jais reikia konkuruoti? O šiaip didžioji dalis leidyklų yra smulkūs verslininkai, yra šeimos verslas, dirba šeimomis. Tai yra puiki veikla, puikūs žmonės, puiki produkcija, kuria galima tik žavėtis.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Praeitoje kadencijoje mums pavyko neperiodiniams leidiniams ir knygoms sumažinti, čia buvo pono J. Razmos, mano ir kitų pasiūlymas, priimti, kad PVM būtų sumažintas nuo 21 % iki 9 %. Per tą laiką tendenciją aš jau žinau: anksčiau dalis spausdindavo ne Lietuvoje, o Latvijoje ir t. t., o dabar dalis persikėlė į Lietuvą. Knygų kainos. Aš nežinau, reikėtų patyrinėti, kodėl nemažėja knygų kainos. Aš manau, kad jūsų siūlymas yra tolesnis ėjimas lengvinimo keliu, ir galbūt mes vėliau sužinosime priežastis ir dėl kainų. Aš pritarčiau, kad gamybai, poligrafinio popieriaus spausdinimui, paslaugų įsigijimui reikėtų prilyginti tą, ką mes anksčiau dėl knygų ir neperiodinių leidinių…
PIRMININKAS. Kadangi čia ne klausimas, o pasisakymas, tai klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų jūsų mintis ir pataisa yra labai logiška, tuo labiau kad (A. Dumčius sakė) anoje kadencijoje net esant krizinei situacijai mes jau sumažinome iki 9 %. Tačiau ar jūs domėjotės tomis tendencijomis, kad sumažinus PVM nuo 9 % iki 5 % iš tikrųjų laimės knygų skaitytojas, tai yra tas pirkėjas? Ar tikrai sumažės knygos kaina, kurią jūs įvardijate, ir mes visi žinome – 150 Lt, 200 Lt? Kodėl aš to klausiu jūsų? Todėl, kad kai mes praeitoje kadencijoje darėme analizę, pavyzdžiui, dėl PVM lengvatos mėsai, tai pirkėjui, pasirodo, kaina nė kiek nesumažėjo. Lygiai taip pat anoje kadencijoje sumažinome PVM lengvatą viešbučiams. Viešbučių paslaugos – nė kiek nesumažėjo. Ar jūs domėjotės šiuo klausimu?
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų yra tam tikras pavojus, kad nežymus pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas gali likti nepastebimas, kad tuo gali pasinaudoti platintojai. Todėl aš ir siūlau kompleksiškiau pažvelgti ir suteikti kitų žymesnių lengvatų, kurios susijusios su knygų gamyba, kad iš tikrųjų tai atsilieptų knygos kainai. O šiaip aš esu įsitikinęs, kad platintojai, jeigu knygos savikaina yra 15 Lt, užsideda dvigubai. Juk visi tai žinome. Bet jie irgi, manau, priėjo tokią ribą, kad tas žaidimas kainomis darosi rizikingas. Žinoma, vien sumažinimas nuo 9 % iki 5 % problemos neišspręstų.
PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso. Yra užsirašęs tik už – A. Dumčius, bet gal… Ačiū. Kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu ar balsuojame? Balsuojame. Kas pritariate sprendimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai, balsavo 54: už – 32, susilaikė 22. Sprendimo projektui po pateikimo yra pritarta.
Suprantate, kad bus prašoma Vyriausybės išvados. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomo nesiūloma. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Kolegos, galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Pereiname prie kito klausimo. Kaip žinote, 2-15a ir 2-15b mes negalime svarstyti, jau vieną svarstėme, atmetėme, antro svarstyti negalime.
17.49 val.
2-16 klausimas – Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-636. Pranešėjas – R. Kupčinskas. Prašom. Pone Rytai, prašome į tribūną. (Balsai salėje) Kas bus pranešėjas? P. Gylys. Prašau, profesoriau, kadangi bendras projektas. Pateikimo stadija. Prašom.
P. GYLYS (DKF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų noriu informuoti, kad tai mūsų bendras su R. Kupčinsku darbas. Mes čia tiesiog reagavom į visuomenės tokį atodūsį, kuris pasigirdo iš įvairių visuomeninių organizacijų. Pasidomėjome tuo klausimu, ir išryškėjo paveikslas, kuris, aš manau, vertas dėmesio, taip pat ir teisinio reguliavimo.
Šiuo įstatymo projektu siūloma sumažinti vartojamųjų kreditų kainą. Pasirodo, kad Lietuvoje vadinamąjį greitąjį kreditą teikia bendrovės, kurių kredito kaina, tai yra ne tik palūkanos, bet ir kitos pajamos, gali sudaryti 200 % ir daugiau. Teko skaityti apie tokį atvejį, kai žmogus pasiskolino tam tikrą sumą, o galų gale jam visa tai kainavo šešis kartus didesnius pinigus. Vadinasi, 600 % ta kaina. Beje, tai yra tokia specifinė verslo forma, kuri ypač paskutiniais metais išplito, ji atneša didelę žalą šimtams tūkstančių žmonių. Mes kalbame apie šimtus tūkstančių, aš iš pradžių diskusijoje paminėjau 100 tūkst., apie kuriuos aš žinau, patys tų firmų atstovai, organizacijų atstovai sako, kad, ko gero, apie 400 tūkst. žmonių.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad yra rimtas turto perskirstymas šių firmų labui. Tos pajamos yra lupikiškos, na, kaip viduramžiais, 200 %, 300 % ir t. t. Tai turi labai rimtų pasekmių šeimoms, tam tikroms socialinėms grupėms, ypač mažiau pasiturintiems. Vadinasi, dar labiau gilinama skurdo problema mūsų šalyje. Kai kurie nuo šitų skolų bėgdami atsiduria Anglijoje, Airijoje, Norvegijoje ir t. t. Vadinasi, atsiranda nauja emigracijos rūšis – bėgimas nuo greitųjų kreditų, ir čia kalbame apie tūkstančius.
Todėl mes siūlome preliminariai tokį skaičių, kad „lubos“ būtų 36 %. Kai kas sakys, labai mažas. Aš galiu pailiustruoti Estijos pavyzdžiu. Kiek žinau, ten „lubos“ yra 31 %. Aš manau, kad svarstymo metu mes galėtume įsigilinti dar labiau ir surasti adekvatų sprendimą. Aišku, kai 200 %, 300 %, 600 %, na, niekaip nesuvokiama samprata civilizuotai visuomenei ir civilizuotai ekonomikai. Todėl kviečiu, gerbiamieji Seimo nariai, palaikyti šią mūsų, R. Kupčinsko ir mano, iniciatyvą.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis profesoriau, be abejo, negalima nepalaikyti jūsų siekio, kad kiek nors reguliuotų tuos procentus, nes gal sunku žmogui ir įsivaizduoti, ko jis netenka bent vieną kartą paėmęs šitą kreditą. Aš manau, kad Lietuvos bankas yra priežiūros institucija, tai šalia to gal reikėtų paprašyti ir jo išvados. Aš tikrai pritarčiau jūsų siekiui. Ačiū.
P. GYLYS (DKF). Manau, kad dvi institucijos pasyvokai žiūri į tą problemą, tai Vartotojų teisių gynimo institucija ir Lietuvos banko institucija. Nors per vieną pokalbį gana pozityviai kalbėjo Lietuvos banko atstovas, bet, žinote, mes manome, kad tą procesą paspartinsime pradėdami teisinį procesą, konsultuosimės su Lietuvos banku, taip pat su vartotojų teisių ir interesų gynimo organizacijomis, su visuomeninėmis organizacijomis, be abejo, ir su to verslo atstovais. Niekas neturėtų būti čia izoliuotas nuo to proceso.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Noriu padėkoti jums ir ponui Rytui už tokį projektą. Na, normalūs žmonės tų kreditų neima. Aš turiu omeny galbūt aukštesnį intelektą. Čia viskas pritaikyta mūsų varguomenei. Po to didžiulės bėdos, ir močiutės, ir mamytės kenčia, verkia. Ar nebūtų galima siūlyti ne 36 %?.. Kai jūs padedate į banką savo pinigėlius, jūs gaunate 2 % palūkanų. Ar negalėtų ir bankai gauti 2 %, ir ne daugiau? Ačiū.
P. GYLYS (DKF). Matote, greitieji kreditai susiję su didesniais aptarnavimo kaštais. Aš nenorėčiau labai iš karto dabar čia dalgiu mojuoti. Manau, galėsime patyrinėti labiau Estijos ir kai kurių kitų šalių pavyzdį, bus proga svarstymo, priėmimo metu. Sakysime, yra dar vienas… pavyzdžiui, kai kurios tos firmos ima 2 % delspinigių per dieną. Įsivaizduojate!? 2 % per dieną! Tai tokia situacija, kai žmonės iš tikrųjų nėra pajėgūs įsigilinti į tai ir nesuvokia, ką jie daro, tai veda prie to, kad vienas kreditas gali sužlugdyti šeimą. Dažniausiai būna taip, grandinė: vieną paima, reikia eiti kitur, kad, paėmus kitą kreditą, grąžintų pirmą ir t. t. Aš manau, kad mes čia turėtume svarstymo metu atlikti ir švietėjišką funkciją, žmonėms paaiškinti, kad tai yra labai pavojinga.
PIRMININKAS. Klausia R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, visiškai sutinku, jog greitųjų kreditų bendrovės lupikauja savo paslaugas orientuodamos į labiausiai pažeidžiamą visuomenės sluoksnį. Jūs atskleidėte labai įdomų skerspjūvį problemos, kaip paskatą emigruoti iš Lietuvos. Lygiai taip pat visiškai sutinku su argumentacija, jog greitosios paslaugos ir negalėjimas kreditų grąžinti gali tapti ir savižudybių, apie kurias šiuo metu taip plačiai diskutuojama, apie jų priežastis, priežastimi. Vieno norėjau paklausti jūsų, kaip ekonomisto. 36 %, kuo grįstas šitas skaičius?
P. GYLYS (DKF). Kol kas tai yra apytikris skaičius. Kaip sakiau, turiu estišką variantą – 31 %. Aš maždaug taip galvoju, kad vidutiniai kaštai, čia turimos galvoje ne tik palūkanos, ten yra 12 %, 24 %, tai čia galėtų būti didesni, taip? Aš manau, kad mes svarstymo metu tikrai pateiksime tikslesnį skaičių, bet tai yra orientacinis skaičius, kuris vis tiek yra civilizuotesnis negu 200 %. Tai yra socialiai ir proporcinga, ir teisinga, taip pat ekonomiškai. Negalima turto masiškai perskirstyti skurdžiausių žmonių nenaudai.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega… (Balsai salėje) Viskas yra gerai. Labai geras siūlymas, labai gera idėja. Iš tiesų skurdūs žmonės, paprasti žmonės daugiausia naudojasi tais greitaisiais kreditais. Kenčia šeimos, šeimų biudžetai, iš to kyla dar didesnis skurdas, socialinė atskirtis ir t. t., viskas yra teisinga.
Mano klausimas yra toks. Kokia yra palūkanų struktūra? Yra rizikos įvertinimas, yra pelnas ir t. t. Bet šitų greitųjų kreditų didžiausią palūkanų lyginamąjį svorį sudaro rizikos padengimas. Taigi mano klausimas yra toks. Sumažinus štai iki 36 %, kaip jūs siūlote, beje, rusai irgi tą dalyką dabar padarė, tos visos kredito įstaigos iš principo, jūsų nuomone, galės egzistuoti ar ne?
P. GYLYS (DKF). Iš to, ką aš žinau, aš manau, tikrai galės. Bet bus galimybė toms verslo grupėms pristatyti savo poziciją, tikrai mes galėsime paieškoti to balanso. Orientacinis skaičius yra šis – 36, bet aš manau, kad tikrai šitie žmonės išgyvens. Problema dėl šitų procentų yra netgi kitai pusei.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, yra užsirašę kalbėti tik už. Gal, kolegos, galime bendru sutarimu sutarti? Galime? Reikia balsuoti. Kas už sprendimo projektą, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Balsavo 51: už – 50, 1 susilaikė. Kolegos, po pateikimo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta. Siūlomas pagrindiniu Biudžeto ir finansų komitetas ir svarstyti rudens sesijoje. Ar galime, kolegos, sutarti bendru sutarimu? Bendru sutarimu pritarta.
18.00 val.
Kiti 2-17a ir 2-17b – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas ir Civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Stundys. Prašau.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš esmės tiktai keli sakiniai, nes teikiami patobulinti teisės aktų projektai bandant išspręsti daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams aktualią problemą, susijusią su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra. Kad problema aktuali ir kad tai nėra šiaip sau dalykas, rodo ta medžiaga, kurią aš turiu oficialių institucijų, apibūdinanti Vilniaus miesto atskirų daugiabučių gyvenamųjų namų situaciją. Tarkim, tai aktualiausia tiems namams, kurie turi balkonus ir lodžijas. Tarkim, iš N gatvės 16 butų namas, 6 balkonai, o iš esmės visi gyventojai yra įpareigoti, net neturėdami prieigos prie tų balkonų, atsakyti už jų techninę būklę, remontą, priežiūrą ir t. t. Netgi turiu paskaičiuotas sąmatas, kad tai nėra kelių litų reikalas. Jos labai aiškiai paliudija. Tarkim, N namo kelių balkonų remonto viena sąmata 123 tūkst., kita – 150 tūkst. ir t. t. Taigi neišvengiamai turime šitą problemą diskutuoti, svarstyti ir padėti tiems žmonėms, kurie su šita problema susiduria. Tie žmonės, kurie neturi prieigos ir nesinaudoja tais balkonais ar lodžijomis, tiesiog yra prievartaujami dalyvauti jų atnaujinimo procese.
Paskutinis dalykas. Tai jokiu būdu nesusiję su renovacija ar kliuviniu renovacijai. Tai yra visiškai atskiras klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia M. Zasčiurinskas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dabar, gerbiamasis kolega, kai paaiškinote, tai pasidarė aiškiau, nes tekstą skaičiau aštuoniolika kartų. Ten gal yra klaida, gal ten praleisti kai kurie… Ne, gal ten… Matyt, mano sugebėjimai ne tie, nors irgi turiu inžinerinį išsilavinimą.
Bet jūs žiūrėkite, viskas yra gerai. Ką reiškia balkono modernizavimas? Jeigu yra kalbama apie plytelių paklojimą balkone, aš suprantu. Jeigu yra kalbama apie tai, kad krenta tinkas ir krenta iš apačios tie dalykai, vėl kitas variantas. Mano klausimas yra toks: jūsų nuomone, kokiomis lėšomis turi būti atnaujinami fasadai? Tai irgi yra ta pati bendra konstrukcija. Pavyzdžiui, keturių aukštų gyvenamasis namas ir ketvirto aukšto fasadas. Kas turi mokėti už ketvirto aukšto fasado atnaujinimą? Už trečio, už antro? O pirmas neatnaujinamas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, kolega, mes kalbame apie atskirą atvejį – balkonus, lodžijas ir tuos atvejus, kai tai yra atskirų gyventojų iš esmės tiktai naudojimosi vieta. Kiti jokios prieigos neturi. Aš specialiai sakiau N gatvė… Vytenio gatvė, numeris toks ir toks, 16 butų daugiabutis, 8 balkonai, bet visų 16 šeimų butų savininkai yra atsakingi už tai, kad tie balkonai būtų prižiūrėti. Čia yra esmė. Aš nekalbu apie fasadus ar kitus dalykus. Jie yra jau apibrėžti teisės aktuose. Čia yra esminis dalykas. Turime spręsti, nes dalis žmonių, kurie nesinaudoja, iš 16 naudojasi tik 8 ir tik jie turi prieigą, tie žmonės iš tikrųjų tampa įkaitais.
PIRMININKAS. Klausia A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkui pirmininkui. Aš norėčiau tiktai pasitikslinti ir paklausti. Ar iš tikrųjų įsivaizduojate, kad buvo architektūriniai sprendimai ir tie balkonai buvo suprojektuoti ir padaryti? Iš tikrųjų yra daug tų gyventojų, kurie taip pat nesinaudoja, jiems nėra poreikio naudotis. Įsivaizduokime, kaip miestas atrodytų, jeigu tas gyventojas nėra suinteresuotas jį restauruoti ir sutvarkyti, kad bent jau turėtume bendrą padorų vaizdą, kad būtų galima pasižiūrėti į tą namą iš išorės. Kaip jūs manote, kaip jūs priversite dabar tą žmogų iš tikrųjų tvarkyti tai, kuo jis irgi nesinaudoja? Sakys – imkit ir nugriaukit, nes aš tikrai jo nesu įsigijęs, nes kai kur yra netgi neįskaičiuota į privatizuojamą plotą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, čia gali būti visokių atvejų. Sutinku, kad gali būti ir gana komplikuotų atvejų. Kaip jūs sakote, gali būti ir tokių piliečių, kurie sakys – man nereikia ir griaukite, bet bet kuriuo atveju reikia pritarti ir svarstyti šituos dalykus iš esmės, nes su šita problema susiduria ne viena dešimtis mūsų piliečių. Tai yra labai svarbus klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvų už, prieš nėra. Kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojame. Kas pritariate sprendimo projektui po pateikimo, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame iš karto už abudu įstatymų projektus.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Balsavo 46 Seimo nariai: už – 27, prieš – 1, susilaikė 18. Yra pritarta projektams. Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Audito ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai, svarstyti rudenį. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, bendrojo naudojimo objektai yra Aplinkos ministerijos kompetencijos sritis. Ji tikrai turi…
PIRMININKAS. Aplinkos. Kolega, aš supainiojau. Iš tiesų Aplinkos apsaugos komitetas ir yra. Kolegos, ar galime bendru sutarimu sutarti? Svarstysime rudens sesijos pradžioje. Ačiū.
18.08 val.
Kitas – 2-18a ir 2-18 b klausimai. Bet pirmiausia reikia priimti 2-18. Tai Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas. Pranešėjas – A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (DKF). Trumpai. Siūloma papildyti pavasario sesijos programą Muziejų įstatymo 2, 3, 4, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra užsirašiusių paklausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Svarstymo stadijoje galime pritarti? Norite balsuoti? Jau pateikimo stadijoje balsuojame? Prašom. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai, balsavo 45: už – 34, prieš – 2, susilaikė 9. Po pateikimo, kolegos, pritarta.
Svarstymo stadija. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galima pritarti. Pritarta.
Tuomet, kolegos, priėmimas. Kas pritariate, kad būtų papildyta pavasario sesijos programa, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 45 Seimo nariai, balsavo 45: už – 38, susilaikė 7. Kolegos, yra pritarta. Programa papildyta.
18.11 val.
Darbotvarkės 2-18b klausimas – Muziejų įstatymo 2, 3, 4, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-602. Pranešėjas – A. V. Patackas. Prašom.
A. V. PATACKAS (DKF). Taupydamas laiką kalbėsiu tiktai apie esmę. Muziejai yra labai svarbūs mūsų kultūrai. Čia siūloma visur, kur parašyta, kad muziejai užsiima tyrimu, papildyti žodžiu „moksliniu“, nes yra problemų. Nors, atrodo, smulkmena, tačiau yra muziejų, ypač žinybinių, priklausomų nuo administracijos, kur mokslininkai nėra mėgstami, jų mokslinis darbas nėra skatinamas ar netgi atvirkščiai – trukdomas. Pavyzdžiui, aš turiu galvoje konkrečiai, sakysim, Kauno karo muziejų, kuriam vadovauja kariškis, galbūt neblogai vadovauja kaip administratorius, tačiau žmogus, kuris visai nesupranta mokslinio darbo reikšmės. O daugelio muziejų darbuotojų potencialas yra aukštas, ten dirba ir mokslų daktarai, ir taip toliau, ir taip toliau. Žodžiu, siūloma šiek tiek kilstelėti muziejų lygį ir įstatymu apibrėžiant, kad jie yra ir mokslinių tyrimų įstaigos. Yra tam tikrų komplikacijų su Švietimo ir Mokslo ir studijų įstatymais, jas paaiškins kolega V. Stundys.
Yra dar viena, atrodytų, smulkmena, tačiau gana svarbi, kad muziejų perkeliant į kitas patalpas nebūtų perkeliama į prastesnes patalpas, tai ypač pasakytina apie žinybinius muziejus. To neturėtų būti daroma. Aš manau, kad sutiksime, kad įvairių būna viršininkų ir administratorių, ir muziejai šiuo atveju, jeigu nebus šitos pataisos, gali nukentėti. Trumpai būtų tiek.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, gal jūs galite pasakyti, kokia apskritai situacija yra muziejuose, kartu ir dėl mokslinio darbo, visuose kituose muziejuose? Jūs paminėjote tik vieną, bet tai ne pavyzdys.
A. V. PATACKAS (DKF). Situacija yra labai įvairi. Labai priklauso nuo finansavimo, labai priklauso nuo muziejaus darbuotojų potencialo. Yra valstybiniai muziejai, yra žinybiniai muziejai. Apskritai, jeigu norite mano nuomonės, tai muziejų nėra bloga situacija. Jie yra pakankamai remiami, tačiau visko būna. Būna, kad norint užtikrinti aukštesnį intelektualinį lygį reikia to vieno žodžio – „mokslinio“ tyrimo.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Man štai kas neaišku. Jūs dabar norite, kad būtų papildomai įrašyta trys viename. Tai yra, kad muziejus – tai kartu yra ir švietimo įstaiga, ir kultūros įstaiga, ir yra mokslo įstaiga. Ten toliau jūs teikiate pasiūlymą prie žodžio „tyrimo“ įrašyti „mokslinio“.
A. V. PATACKAS (DKF). Taip.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš suprantu, kaip lietuvių kalboje mokslinis tyrimas, palyginti su tyrimu, yra siauresnė funkcija.
A. V. PATACKAS (DKF). Ko gero, ne, greičiau atvirkščiai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne, tai siauresnė.
A. V. PATACKAS (DKF). Tai yra…
PIRMININKAS. Kolegos!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Nebaigiau klausti.
A. V. PATACKAS (DKF). Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Į tyrimą gali įeiti ir mokslinis tyrimas, ir dar visokie kitokie dalykai, o moksliniai yra siauriau. Kodėl jūs norite susiaurinti muziejaus galimybes?
A. V. PATACKAS (DKF). Atvirkščiai. Tyrimas muziejų terminijoje yra suprantamas kaip empirinis tyrimas, tai yra faktų surinkimas, muziejinių eksponatų amžiaus ar dar ko nors nustatymas, o mokslinis tyrimas yra platesnis apibendrinimas, tai yra faktų panaudojimas, empirikos panaudojimas moksliniams tikslams, platesniems, intelektualesniems tikslams.
PIRMININKAS. Klausia R. Paliukas.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote Karo muziejaus pavyzdį. Aš irgi esu truputį susipažinęs su kai kuriais žmonėmis iš to muziejaus. Jie anksčiau džiaugėsi, kad iš Kultūros ministerijos perėjo į Krašto apsaugos ministerijos jurisdikciją. Gal dabar, esant tokiai situacijai, prie šito jūsų pasiūlymo būtų galima dar pagalvoti, kad jie grįžtų į buvusią jurisdikciją arba kad juos šefuotų abi ministerijos? Kokia jūsų nuomonė?
A. V. PATACKAS (DKF). Geras klausimas, galima apie tai mąstyti. Gaila, kad čia nėra nei dabartinio, nei buvusio krašto apsaugos ministro. Yra privalumų, kai Karo muziejus priklauso Krašto apsaugos ministerijai, bet jeigu susidaro daug problemų ir jeigu jis pradedamas administruoti seržanto, sakysim, mentaliteto principais, tada tampa problemiškas vadovavimas tokiam muziejui ir galima pagalvoti apie kitą priklausomybę. Bet šiuo atveju šitas įstatymas to nekvestionuoja. Čia truputį kitas kontekstas.
PIRMININKAS. Klausia A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų siūlymas yra prieštaraujantis Švietimo ir Mokslo ir studijų įstatymams. Ar jūs nemanote, kad ir ten reikėtų daryti pakeitimus?
A. V. PATACKAS (DKF). Taip, yra tam tikrų problemų ne tik Švietimo, bet ir Mokslo ir studijų įstatyme. Apie jas negaišdamas laiko pakalbės kompetentingesnis kolega V. Stundys.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū, Algirdai. Viskas.
Motyvai dėl viso įstatymo. Už yra užsirašę du Seimo nariai, prieš nėra. Kolegos, gal galima?.. Ar norite? Trumpai V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kadangi kolega mane paminėjo, tai aš tik du sakinius pasakysiu. Pirma, reikėtų pritarti po pateikimo. Šita problema, kuri iškyla muziejams, kyla dar kai kurioms institucijoms. Tarkim, Nacionalinei Mažvydo bibliotekai, kur taip pat dirba daug mokslininkų. Vadinasi, tai yra jau kompleksinė problema. Ypatingos prieštaros Mokslų ir studijų statymui čia nėra, bet kai kuriuos dalykus, be abejo, ten būtų galima tikslinti, tarkim, įsteigiant tokiose institucijose kaip nacionaliniai muziejai ar nacionalinės bibliotekos mokslo skyrius. Ir to, matyt, pakaktų, nes Mokslo ir studijų įstatymas nurodo tik tai, kad mokslo tyrimai vyksta institucijose, o padalinys iš esmės galėtų atitikti šią normą. Tikrai pritarkime, nes tai yra praktinė, aktuali mokslininkams, dirbantiems ne mokslo institutuose, problema.
PIRMININKAS. Kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime, ačiū. Pritarta. Kolegos, pagrindiniu ir vieninteliu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o svarstymas – rudens sesijoje. Ar galime pritarti, kolegos? (Balsai salėje) Galime, ačiū.
18.18 val.
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 162 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-684. Pranešėjas – V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Keli sakiniai. Aš suprantu, kad tuomet, kai išgirstame, jog norima įteisinti dar vieną valstybės šventę, mes sudirgstame ir sakome, kad to nereikėtų daryti, vertinam tokią iniciatyvą skeptiškai, skaičiuojam biudžeto netektis jas suabsoliutindami. Taigi jau kelintą kartą bandome įteisinti Konstitucijos dieną kaip valstybės šventę.
Tai nėra pastanga įteisinti dar vieną poilsio dieną. Iš esmės šios dienos įteisinimas yra mūsų tautos istorinės atminties ir istorijos politikos klausimas. Orios valstybės tokią dieną švenčia kaip valstybės šventę. Įteisinus šią dieną, be abejo, būtų gera proga stiprinti mūsų pilietinės visuomenės savivoką, ugdyti patriotizmą, suprasti demokratijos vertybes.
Atnaujinti šią temą mane paskatino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atliktas tyrimas, kurį finansavo Mokslo taryba. Jis vadinasi „Istorijos politika, kaip tautos ir valstybės konstravimo veiksnys“. Galiu pavardinti profesorių pavardes: profesorius R. Lopata, profesorius A. Eidintas, profesorius A. Jokubaitis, profesorius V. Radžvilas ir kiti buvo šio projekto veikėjai. Jie savo tyrimo išvadose, labai aiškiai susakydami mūsų istorijos politikos bėdas ir problemas, labai aiškiai sako, kad valstybės švente reikėtų paskelbti spalio 25-ąją – Lietuvos Respublikos Konstitucijos dieną garbei to dokumento, kuris iš esmės išreiškia mūsų valstybės esmę.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti, pranešėjau, net trys Seimo nariai. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, kalbėti apie Konstitucijos esmę, prasmę ir vaidmenį valstybės istorijoje, kiekvieno žmogaus gyvenimui nenoriu, nes visiškai jums pritariu. Čia yra aiški, nediskutuotina tema ir t. t. Bet žiūrėkite, mes dabar jau pirmaujame Europos Sąjungoje, kaip sakau, ne tik pagal savižudybių skaičių, bet ir pagal tai, kiek dienų per metus nedirbame. Dabar mes nedirbame 13 dienų. (Balsai salėje) Minutėlę! Vienos dienos kaina tikriausiai jums žinoma. Vieni sako tiek, kiti tiek, bet faktas, kad mes vis tiek netenkame tam tikro BVP. Verslui tai yra didžiulės problemos, nes verslas, siekdamas pelno ir galimybės mokėti didesnį darbo užmokestį, yra suinteresuotas, kad būtų kuo mažiau nedirbamų dienų. Ar jūs galite pasiūlyti, pavyzdžiui, kad Konstitucijos dieną būtų nedirbama, kaip šiomis švenčių dienomis, kaip jūs siūlote, ne plius prie 13, bet vietoje ko nors? Kokią dieną jūs pasirinktumėte? Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Klausimas labai įdomus. Be abejo, jūs mane provokuojate, nes praėjusios kadencijos metu dėl tokios provokacijos idėja įteisinti Konstitucijos dieną „sudegė“, nes jeigu iniciatoriai tuo pačiu metu pasiūlo, kad reikėtų iš sąrašo išbraukti n dieną, be abejo, įvyksta tam tikras susipriešinimas ir neišvengiamai galima pralaimėti.
Aš čia tikrai nieko nenorėčiau priešinti, bet atkreipčiau dėmesį į paprastą dalyką: vis dėlto mes turime turėti labai aiškią ir pagrįstą valstybinių švenčių sistemą. Praėjusios kadencijos pabaigoje mes parengėme Tautos istorinės atminties įstatymo projektą. Jį perėmė šita Vyriausybė. Matyt, ji tą projektą vertins, yra laukiama Vyriausybės išvados. Taigi ten pirmą kartą bandoma šituos dalykus susisteminti, ir tai turime daryti. Todėl aš tikrai nenorėčiau supriešinti iš tų 13 jau įteisintų valstybės švenčių kurios nors dienos su šia diena. Ten labai akivaizdžiai yra nesistemingumo, ir jis krinta į akis. O tai, kad mes turėtume 14 dienų, nebūtume pirmaujantys Europoje. Iš tikrųjų vidurkis yra maždaug 15 valstybinių švenčių Europos Sąjungos valstybėse, yra kur kas daugiau turinčių. Bet aš dar kartą sakau: tai nėra… Aš suprantu, ekonomika čia svarbi, bet mūsų valstybinei savivokai yra be galo svarbus tas momentas, kad įteisintume Konstitucijos dieną ir ją švęstume kaip valstybės šventę.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, žiūrėkite, vis dėlto… Pirma savo kolegai pasakysiu, kad mes tikrai net nesiekiame Europos vidurkio pagal šventes, bet, kita vertus, mes turime nuostabias šventes sausio ir kovo mėnesiais, kurių, net (jos yra laisvos) nesugebame gražiai švęsti. Bandome, kad tikrai būtų šventės, bet kartais tampa vos ne kaip pakasynomis. Jaunimo niekaip neišbudiname. Jūs šiuo metu siūlote Konstitucijos… Tikrai būtų nuostabu. Ji paprasta diena ir ją daryti nedarbo… Kaip jūs manote, gal vis dėlto mano pasiūlytą 31 dieną, kai mes apgaudinėjame save, nedirbame, bet skaitomės lyg ir darbe, kai daugelis darbdavių net paleidžia… Galbūt vis dėlto geriau tą dieną daryti iš tikrųjų išeigine, kad galėtume pasiruošti, pabūti kartu, ir ne vieną – ir sausio 1 d. jau kartu galėtų, o vis dėlto Konstitucijos kol kas palikti Atmintinų sąraše. Dėkui.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Be abejo, mūsų Atmintinų dienų sąrašas yra labai išsamus, labai platus. Be abejo, tos atmintinos dienos nėra lygiavertės. Konstitucijos diena, pakliuvusi į Atmintinų dienų sąrašą, nėra to rango, nėra tos reikšmės mūsų valstybei, todėl valstybės šventės statusas iš tikrųjų būtų deramas.
PIRMININKAS. Klausia A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (DKF). Kas gerbia valstybę, tas gerbia ir Konstituciją. Tos šventės esmė, jos paskirtis būtų ugdyti tai, ką mes vadiname pilietine visuomene. Bet čia nuskambėjo pasiūlymas ir jis, man atrodo, yra racionalus, ką vis dėlto būtų galima išbraukti. Drįsiu pasakyti kandidatą į tuos išbraukimus. Bijau, kad daugelis ir man artimų pagal ideologiją žmonių nesupras, tačiau pabandysiu paaiškinti. Tai yra Rasos šventė. Rasos šventę dabar mes švęsime pirmadienį. Taip? 24 d. bus pirmadienis. Ji yra mums įbrukta aludarių, kurie tą dieną naudoja savo produkcijai platinti. Esu senas šitos šventės šventėjas, žygeivis…
PIRMININKAS. Klausimas!
A. V. PATACKAS (DKF). …dar pogrindžio laikais esu parašęs studiją apie Rasos šventę ir galiu pasakyti, kad tikrieji žygeiviai, tikrieji Rasos šventės šventėjai šitą šventę švęs ne…
PIRMININKAS. Algirdai!
A. V. PATACKAS (DKF). …pirmadienį, o naktį iš artimiausio šeštadienio į sekmadienį. Taigi ta papildoma diena paprasčiausiai virsta padangų deginimu ir vartaliojimusi girtų ant…
PIRMININKAS. Algirdai, klausimas!
A. V. PATACKAS (DKF). …pievos, o dar blogiau – ant asfalto. Trumpai šnekant, reikėtų apie tai pagalvoti. Tada išlaikytume tą skaičių – 13. Niekas, išskyrus aludarius…
PIRMININKAS. Vis dėlto klausimo nebuvo. Ačiū pranešėjui.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikiuosi jūsų paramos.
PIRMININKAS. Kolegos, dėl motyvų už, prieš. Yra užsirašęs už A. Dumčius. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš išties pritarčiau V. Stundžio siūlymui dėl to įstatymo. Vis dėlto kas yra Konstitucija? Gerai, aš gyvenau tuo laikotarpiu. Buvo nedarbo diena, buvo šventės, buvo koncertai, buvo įstatymų pateikimas, ir tai buvo labai rimtas dalykas. Ta Konstitucija buvo anos sistemos atrama. Dabar mes turime demokratinę valstybę ir eilinę dienelę tai mūsų Konstitucijai, kuri yra analogas dar prieškarinio laikotarpio Konstitucijos, suteikiame. Vis dėlto tikrai turi būti valstybės šventės lygmens. Taip būtų leidžiama susimąstyti, pagalvoti žmonėms. Tai būtų oficiali šventė, susirinkimai, pateikimai, koncertai. Tai būtų demokratinės mūsų santvarkos stiprinimo moraline prasme variantas.
Aš visiškai pritarčiau, kad po šio priėmimo, jeigu jūs, kolegos, pritartumėte, mums reikėtų pagalvoti, kad sumažintume tas nedarbo dienas. Čia siūlė Jonines (Rasas). Rasos šventę žmonės labai jau mėgsta švęsti, bet mes turime tokias kaip Gegužės 1-oji. Mes turime ir daugiau, dėl kurių būtų galima ateityje, ne dabar, supriešinant iš karto du siūlymus, bet ateityje, pagalvoti ir įstatymo būdu kai ką sumažinti, kada bus sudėtos visos valstybės šventės į vieną vietą, rimtai apgalvota. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kai tik kolega pasako politizuotą sakinį, iškart pas mus vėl užstringa tas klausimas. Jau pasakytas politizuotas sakinys, kad panaikiname Gegužės 1-ąją, jūs atidavėte duoklę savo rinkėjams ir iš karto kyla konfliktas. Aš, pavyzdžiui, tokiems dalykams tikrai nepritariu. Kodėl aš pasisakau prieš? Konstitucijos diena kiekvieno žmogaus, kiekvieno žmogaus (pabrėžiu) ir valstybės gyvenime yra ypatinga diena. Tą dieną mes švenčiame, pažymime pagrindinį mūsų sistemos, mūsų gyvenimo įstatymą. Ir tai turi būti pažymėta kaip nors ypatingai. Bet aš pasisakiau prieš vien dėl to, kad didinti nedarbo dienų skaičių mūsų valstybėje, esant tokiai krizinei situacijai, kai skurdas, darbo užmokestis ir visa kita, yra nelogiška, neprotinga ir žalinga. Aš pasisakyčiau už tai, kad ši diena būtų, bet ji būtų vietoj kurios nors kitos dienos. Gink Dieve, ne politizuotos dienos. Galbūt tai būtų, aš turiu omeny Rasos, tai ne R. Juknevičienės, kaip jūs pradėjote ginti. Galbūt tai turėtų būti, kaip kolega sako, alaus pagerbimo dienos sąskaita ir panašiai. Aš pasisakau prieš naujų nedarbo dienų didinimą ir kartu pritariu, kad Konstitucijos diena, kaip šventa diena kiekvienam Lietuvos piliečiui, turi būti išskirtinai pagerbta. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom balsuoti. Kas pritariate sprendimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai, balsavo 47: už – 33, prieš – 1, susilaikė 13. Sprendimo projektui po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis ir vienintelis komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar galime, kolegos, pritarti? (Balsai salėje) Taip, aš tikrai būčiau pasakęs, mums, kolegos, viskas aišku, kadangi yra pritarta, Vyriausybės išvados taip pat reikia prašyti. Ar galime bendru sutarimu? Matau, dar turi…
A. V. PATACKAS (DKF). Švietimo komitetą taip pat.
PIRMININKAS. Švietimo komitetas – papildomas. Ar galime pritarti, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas būtų papildomas? Galime. Ačiū.
18.32 val.
Kolegos, kitas klausimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIIP-275. Pranešėjas – V. A. Matulevičius. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi darbotvarkė jau užsitęsė, aš pasistengsiu būti lakoniškas. Šiuo projektu aš siūlau reorganizuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Finansinių nusikaltimų tarnybą ir šias tarnybas sujungti į vieną darinį, naują juridinį asmenį, kuris vadintųsi Lietuvos Respublikos korupcinių ir finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Iš karto norėčiau pastebėti, kad paprasčiausiai būtų nieko nekeisti ir palikti viską, kaip buvo. Pokyčiai, kaip žinome, reikalauja pastangų, be to, nuolatinės reformos žmonėms jau ir pabodo. Tačiau reorganizacija pati savaime nėra blogybė. Aš manau, jeigu yra akivaizdžių požymių, kad pertvarkymas ar reforma gali duoti pozityvių rezultatų, tam verta ryžtis. Rengdamas šį projektą, aš dar sykį peržvelgiau, kiek tarnybų ir institucijų Lietuvoje vienaip ar kitaip užsiima kova su korupcija. Taupydamas laiką, šito sąrašo neskelbsiu. Aš turiu omenyje teisėsaugos institucijas ir kovą su korupcija politinės valdžios lygmeniu, vykdomosios valdžios lygmeniu. Susidaro keliolikos tarnybų ir institucijų sąrašas, įskaitant ir šį Seimą, kuris turi Seimo Antikorupcijos komisiją.
Tačiau čia galima užduoti retorinį klausimą: ar nuo šitos kovotojų gausybės Lietuvoje korupcijos tapo mažiau? Aš manau, kad priešingai. Kuo daugiau institucijų su tuo kovoja, tuo daugiau susiskaidymo, pastangų išskaidymo, tuo daugiau žinybiškumo, tuo daugiau neracionalaus lėšų panaudojimo. Ir tuo daugiau nesusikalbėjimo, kai kairė nežino, ką daro dešinė.
Todėl aš siūlyčiau pasvarstyti ir atsakyti sau į klausimą, koks efektas būtų pasiektas, jeigu bent dalis iš šių tarnybų būtų suvienytos į vieną kumštį. Gerai, čia ironiškai traktuojami pavyzdžiai iš Jungtinių Valstijų, bet mes visi puikiai žinome Federalinį tyrimų biurą, nuo kurio visi dreba. Pradėti nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Finansinių tyrimų tarnybos sujungimo aš siūlau todėl, kad šį žingsnį diktuoja pati šių tarnybų paskirtis ir jų veiklos logika. STT tiria korupcinius nusikaltimus, FNTT tiria nusikaltimus finansų sistemai, tačiau iš tiesų šie nusikaltimai tarpusavyje paprastai yra labai glaudžiai susiję.
Štai todėl aš ir siūlau sujungti šias tarnybas į vieną darinį. Tokia reorganizacija (tai irgi yra labai svarbu) pareikalautų minimalių lėšų, o vėliau net leistų sutaupyti.
Taip pat labai svarbu, kad tokia reorganizacija nebūtų skaudi šiose tarnybose dirbantiems žmonėms, nes jie iš esmės toliau eitų savo pareigas, toliau dirbtų tą patį darbą, tik jų pastangos būtų suvienytos.
Siūlomas projektas, aš irgi norėčiau į tai atkeipti dėmesį, būtų tik principinis sprendimas. Jeigu jūs šią idėją paremsite, tuomet Vyriausybė būtų įpareigota parengti atitinkamą naujos tarnybos įstatymą ir statuto projektą. Kviečiu jus tai palaikyti. Šia reorganizacija mes tikrai nieko neprarastume, tačiau turime šansą nemažai įgyti. Tas mūsų laimėjimas būtų efektyvesnė teisėsaugos institucijų kova su nusikalstamumu ir korupcija. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Vytautai, jūs pats pripažinote, kad abi šios tarnybos turi savo specifinę kompetenciją, vadinasi, ir pareigūnai turi turėti specifinius įgūdžius ir kompetenciją. Jūs pasakėte, kad nieko nekainuos arba kainuos nedaug, tai aš prisimenu, kada pasienio policija keitė pavadinimą į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, vien iškabų pakeitimas kainavo to meto kainomis 1 mln. Lt. Be to, norint sujungti šias dvi tarnybas, reikės keisti maždaug 20–30 įstatymų. Šiuo įstatymu mes tikrai nieko nepadarysime ir jo negalima tokio, koks yra, priimti.
Bet mano klausimas yra kitas. Ar jūs manote, kad ši reorganizacija sudarys prielaidas tai jungtinei tarnybai dirbti efektyviau, ir ar tikrai mes iš to sutaupysime lėšų, jeigu vien reorganizacija kainuos kelis milijonus litų?
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Ačiū už klausimą. Gerbiamasis kolega, aš irgi galėčiau į klausimą atsakyti klausimu. Mes visi prisimename, kai praėjusios kadencijos Seimas, nors sunkiai, bet priėmė valstybės vadovės pasiūlytą įstatymo projektą, kuris buvo nukreiptas prieš nelegalų praturtėjimą, šešėlinius pinigus ir panašiai. Iš tikrųjų tai buvo, mano įsitikinimu, be galo svarbus žingsnis. Bet dabar pažiūrėkime. Jau praėjo keleri metai ir koks šito įstatymų paketo rezultatas? O kiek nuteista, kiek yra atimta turto? Vieną istoriją, dvi istorijas mes žinome, nes jas plačiai aprašė žiniasklaida. Kaip ten iš kontrabandininkų sūnaus bandoma atimti namą. Žinoma, kad iš nelegalių pinigų. Kur efektyvumas šitų pastangų? Ką aš ir noriu pasakyti. Viskas buksuoja, viskas buksuoja. Teisėsauga pati irgi yra įsikūrusi, įsisteigusi savo imuniteto tarnybų, per pietus kartu geria kavą, o po to išsiskirstę vienas kitą kontroliuoja. Atvirai sakant, anekdotas. Atleiskite.
PIRMININKAS. Klausia A. Paulauskas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, jūs labai emocionaliai pristatote šį įstatymą.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Na, taip jau.
A. PAULAUSKAS (DPF). Tačiau vertinant patį įstatymo tekstą kyla abejonių, ar parinkta teisinga teisės akto forma. Tas turinys daugiau kalba, kad čia koncepcijos lygmuo, ir tai dar, neapibrėžus naujos institucijos statuso, negalima sakyti, kad tai kokia nors teisėkūros iniciatyva.
Tačiau aš noriu dar kartą atkreipti jūsų dėmesį. Aiškinamajame rašte jūs rašote, kad reikia mažinti kontroliuojančių institucijų. Šios dvi institucijos nėra kontroliuojančios. Pačiame įstatyme sakote, kad šitas sujungimas pagerins atskleidžiamų nusikaltimų tyrimą ir efektyvumą, kaip jūs dabar sakote. Ar tikrai jūs tikite, kad tai kainuos minimaliai? Ar bent įsivaizduojate, aš turiu minty finansus, kiek kainuos šitų tarnybų sujungimas? Jis tikrai bus ne minimalus. Toliau. Reorganizacija demoralizuos visos tarnybos darbą. Kiek tai truks? Faktiškai reikia sunaikinti dvi įstaigas, duoti lapelius.
Mano klausimas. Kokį jūs matote šio įstatymo pagrindinį tikslą? Man atrodo, kad tokius projektus turėtų teikti Vidaus reikalų ministerija, daugiausia Vyriausybė, kuri tikrai pateiktų ir finansinį pagrindą. Bet jeigu jūs ėmėtės, tai turėjote bent pamąstyti ir suskaičiuoti. Koks tikslas, vienas tikslas? Aiškinamajame rašte jūs rašėte viena, o įstatyme jau kita.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Visų pirma aš norėčiau, gerbiamasis kolega, priminti, kad įstatymų leidybos iniciatyva yra mano teisė, kaip ir jūsų. Ne jūsų valia nurodinėti, kokius projektus aš turiu siūlyti, o kokių nesiūlyti. Atleiskite. Atsakau į pirmą klausimo dalį.
Antra dalis būtų tokia. Pajėgų vienijimas kovai su nusikalstamumu bet kokiu atveju duotų teigiamą rezultatą. Jūs puikiai žinote: kuo didesnis žinybiškumas, kuo daugiau institucijų, tuo menkesnis kovos su nusikalstamumu rezultatas. Pavyzdžiui, aš esu tikras, čia sėdi kolega P. Urbšys, dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnybos sistemoje vadovaujamą darbą, aš esu tikras, kad tai, kuo užsiima Specialiųjų tyrimų tarnyba, pavyzdžiui, iki galo Finansinių nusikaltimų tarnyba nežino, ir jie galbūt dažniausiai nesidalina, nes yra ir konkurencija tarp tarnybų, mes visi tą žinome.
O dėl to, kiek tai kainuotų, tai kolega S. Šedbaras pasakė, kad vieną kartą iškabų keitimas kainavo milijoną. Pagaliau aš projekte siūlau, kad tam tikrą darbą padarytų, jeigu jūs pritarsite, Vyriausybė ir viskas būtų tiksliai suskaičiuota. Kaip jūs pastebėjote, ir aš su tuo visiškai sutinku, čia iš esmės yra įstatyminė koncepcija.
PIRMININKAS. Klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Jūsų siūlymas tikrai nėra originalus, nes prieš tai irgi įvairiose kadencijose buvo brandinamos tokios mintys. Aš galiu pasakyti, kaip tai vertina darbuotojai, dirbantys tose tarnybose. Aš galiu pasakyti apie Specialiųjų tyrimų tarnybą. Tokie projektai vertinami kaip tarnybos sunaikinimas. Ir kaip tik tokie projektai nepadarys kovos su korupcija efektyvesnės. Kai jūs kalbate apie vieną kumštį, kur (…), tada kokios valdžios rankoje tas kumštis bus suspaustas? Ar tos valdžios rankose, kuri ištaškė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovybę vienu metu?
Ir antras klausimas. Kas jums pasiūlė šitą įstatymą ir kiek tas žmogus buvo nuoširdus kalbėdamas su jumis?
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Ką reiškia pasiūlė? Ačiū už klausimą. Bet kokio įstatymo taip paprastai nepasiūlysi. Suprantat, pirmiausia aš pasakysiu savo požiūrį dėl pavaldumo. Geriausia, kai teisėsaugos institucija yra ne vienose politinėse rankose. Jeigu yra vienose rankose, jūs puikiai žinote, kolega, kad prasideda didžiulės problemos. Aš manau, jeigu Seimas šitam sujungimo žingsniui pritartų, išspręsti pavaldumo, tiksliau sakant, naujosios žinybos atskaitingumo, klausimą nebūtų, man atrodo, taip sudėtinga. Aš puikiai suprantu potekstę, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba daugiau yra Prezidentės įtakoje, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba yra vykdomosios valdžios, Vyriausybės, įtakoje, nes prie Vidaus reikalų ministerijos. Bet tai yra išsprendžiami klausimai. Atleiskite, aš absoliučiai nesuprantu jūsų logikos, kad pajėgų suvienijimas tai yra kenkimas sistemai. Aš suprasčiau, jeigu pasiūlyčiau likviduoti tą tarnybą arba sumažinti jai finansavimą. Tada būtų kenkimas sistemai. Aš siūlau jums, jūs dabar, tiesa, jau Seimo narys, telktis ir vienytis, ir pasiekti daugiau. Jeigu aš ko nors nesuprantu, atleiskite.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, visų pirma norėčiau šiek tiek pataisyti jus. FTB yra iš tikrųjų labai griežta ir kieta organizacija, bet vis dėlto didžiausią anų laikų nusikaltėlį A. Capone pasodino mokesčių inspekcija, nes FTB nesugebėjo jo priremti.
Dabar dėl viso kito. Supraskite, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba yra Vidaus reikalų ministerijos padalinys. Išeitų, kad jūs galėtumėte lygiai tokiu pačiu būdu dėl viso pikto prijungti ir Kriminalinę valdybą, ir kitas struktūras, kovojančias su tais pačiais panašiais nusikaltimais, ir padarytumėte vieną bendrą kumštį. O iš tikrųjų vien pažiūrėjus į Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinius labai aiškiai įvardinta korupcija, kurią Lietuvoje reikia mažinti. Kai reikia pagalbos pagal kitas veikas, jie kreipiasi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kad peržiūrėtų kaip auditas. Šiuo atveju jų kryžminti negalima. Man panašu, kad tai būtų šuo su kate. Kas išeitų, jau čia jums minėjo.
Ar neverta vis dėlto peržiūrėti išsivysčiusias Europos šalis, kaip jose tokios struktūros yra sudėliotos, kur jos dirba atskirai, o jeigu kartu, kokie ten teisės aktai, ir tada bandyti pristatyti ką nors, bet jau rimčiau pamąsčius, o ne ardyti vieną svarbų Vidaus reikalų ministerijos padalinio darbą? Dėkoju.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Ačiū. Be abejo, galima remtis kitų šalių labai vertinga patirtimi, bet čia prieš tai klaususiam kolegai aš irgi galėčiau pasakyti, kad mes galime, remdamiesi kai kurių Europos šalių pavyzdžiu, pavyzdžiui, padaryti Generalinę prokuratūrą pavaldžią Vyriausybei. Bet niekas tam nepritaria. Kiekviena valstybė turi ir bendrų bruožų, bet turi ir savo specifiką, savo kelią.
O šiaip dabar galbūt yra nelabai palankus metas siūlyti tokią idėją, nes neseniai mes matėme, kaip naują Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadą apdovanojo vardiniu ginklu. Buvo labai plačiai paskelbta, kaip tie nelegalūs prekeiviai buvo, vos liaudiškai nepasakiau, suimti ir t. t. Aišku, labai geras laimėjimas. Bet kas buvo prieš tai, kur yra visi generolo R. Boreikos žygdarbiai, kurių iki šiol teisėsauga neišnarplioja, kur yra visi rachinšteinai, kurių galai, liaudiškai sakant, buvo slepiami tos pačios tarnybos? Aš žinau kur kas daugiau blogesnių darbų negu paskutiniai laimėjimai. Gal nesupratau jūsų klausimo.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tiesų jūs turite teisę teikti bet kokį įstatymo projektą, aš taip pat turiu teisę reikšti savo nuomonę. Mano nuomone, mes abu esame visiški diletantai. Aš nesiimu būti specialistu, kad galėčiau teikti savo konkrečius siūlymus dėl tokios sudėtingos srities. Tai viena.
Antra. Aš tikrai žinau, kuo mafijinė struktūra skiriasi nuo valstybinių sistemų. Mafijinės struktūros pagrindinis bruožas yra koncentracija, valdymo centralizavimas vienose rankose. Tai yra išskirtinis mafijinės struktūros bruožas. Valstybinėse sistemose naudojamas šiek tiek kitoks būdas, jeigu ji gerai daroma, tai yra funkcijų persidengimas duoda sisteminę kontrolę. Taigi Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo vieną funkciją – kovą su korupcija. Tai yra labai svarbi funkcija, pas mus nearti dirvonai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba organizuoja darbą kovai su finansiniais nusikaltimais. Europos Sąjungoje šita sritis plėsis, plėsis ir plėsis. Mano klausimas yra toks, bet nuoširdus. Kaip jums atrodo, kuri sistema yra pavojingesnė nusikaltėliams? Ar tada, kai dvi skirtingos struktūros, pavaldžios skirtingiems subjektams, koncentruojasi į konkrečias savo funkcijas, ar kai jos yra sujungtos?
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Žinote, aš vis dėlto esu įsitikinęs, kad pavojingesnė ta struktūra, kuri yra galingesnė, o ne ta, kuri yra išskaidyta. Tai yra elementaru, tai yra elementari logika, tai yra nesunkiai įrodoma.
Šiaip dėl diletantizmo, kolega, žinot, tada man galėtų kilti mintis, kad jūs štai šiandien apie „Sodrą“ kalbėjote, tai nejaugi ir jūs toje srityje esate diletantas? Ar mes visi esame diletantai, 141? Taip? Žinote, aš nenoriu niekuo girtis. Gerai, kadangi jūs užkabinote, tai aš tiesiog turiu pasiteisinti. Aš, būdamas žurnalistas, gavęs Europos Sąjungos premiją už kovą su korupcija. Tai trupučiuką, na, kaip pasakyti, pusiau diletantas, šiek tiek nutuokiu, kas ten vyksta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir, Vytautai, kadangi labai nori paklausti L. Graužinienė, tai prašom, Loreta. Profesore, tada ir jums leisime, nes iš tiesų aktualus klausimas. Prašau, Loreta.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, kad gerbiamasis pirmininkas išgirdo ir suprato, kad nebūtų pažeistos moterų ir vyrų lygios teisės. Aš suprantu, kad vyrams aktualu, bet čia esame visi lygūs.
Noriu paklausti. Čia jau buvo įvardytos kai kurios problemos. Aš tikrai nesutinku, kad didžiulė organizacija yra efektyvesnė. Tai vienas aspektas. Ko mes siekiame, ar galingesnės, ar efektyvesnis? Tai yra skirtingi kriterijai. Dėl pateikto projekto kyla daug klausimų, nes jūs nenurodėte aiškaus pavaldumo. Kur ji bus, kur asignavimai eis, ar per prezidentūrą, per Teisingumo ministeriją, ar per VRM’ą juos reikės finansuoti? Štai čia yra vienas iš esminių klausimų.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Kodėl? Atleiskite, aš nežinau, ar tai iš tikrųjų yra esminis klausimas. Jeigu pagal dabartinę schemą visi finansavimo ir kiti reikalai buvo sėkmingai išspręsti, tai kodėl negali būti jie išspręsti ir po reorganizacijos? Tai yra aš nematau didžiulės problemos. Ir dėl pavaldumo klausimo irgi. Dabar yra pareigūnų, tarnybų, kuriuos mes patys Seime tvirtiname, jie atskaitingi ir mums, ir Prezidentei, ir jokios problemos. Čia yra tokios, sakyčiau, formalios priežastys, kurios jus skatina atmesti. Bet kad vienas kumštis būtų stipresnė ir efektyvesnė jėga, tai tikrai nėra jokių abejonių.
PIRMININKAS. Ir paskutinė klausia V. M. Čigriejienė. Turbūt trumpai ir atsakys iš karto pranešėjas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, ar jums neatrodo, kad visoms reorganizacijoms ir reformoms reikia ruoštis labai atsargiai? Žinote, ko aš bijau, kad bus kaip amžina reorganizacija sveikatos apsaugos, trečio etapo restruktūrizacija, kuri vyksta iki šiol, ir nieko dar nepadaryta, nes anie buvę ministrai tą vykdė.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Na, aš minėjau, kad reformos Lietuvoje dažnai žmonių akyse asocijuojasi su reformomis dėl reformų. Bet čia yra šiek tiek kita. Tai, ką aš siūlau, yra šiek tiek kitas atvejis. Prieš rengdamas šitą projektą, aš tariausi su specialistais, daug diskutavau, neatsirado jis taip tuščioje vietoje ir skubotai. Tai yra apmąstytas dalykas, galbūt jis jums atrodo kitaip, bet jūsų valia – spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prašom, kolega, repliką. A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad visi klausimai, kurie yra svarstomi, yra svarbūs ir visiems yra skiriamas vienodas laikas. Jeigu kai kuriems klausimams, kurie buvo svarstomi, buvo suteiktas laikas ir nedavėte visiems pateikti klausimus, tai dėl šio klausimo taip pat turėtumėte laikytis tos pačios tvarkos. Manyčiau, kad ta jūsų tvarka nėra tinkama posėdžiauti.
PIRMININKAS. Ačiū už repliką. Kolegos, motyvai dėl viso. Už – A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (DKF). Pasisakau už motyvuodamas, kad čia buvo paminėta, kad tai yra daugiau koncepcija. Aš įžiūriu, kad tai yra pliusas, tai yra bandymas pasiūlyti pagerinti kovą su mūsų valstybę ėdančiu korupcijos vėžiu. Šiokios tokios patirties turiu, esu dirbęs Antrajame departamente, tai galiu pasakyti, kad dviejų analogiškų institucijų sujungimas sutaupo administravimo lėšų, vienas pliusas, antras pliusas, kuris ypač labai svarbus specialiosioms tarnyboms, tai yra lengvesnis tarpusavio susižinojimas. Man dirbant Antrajame departamente buvo problemų dėl kontaktų su VSD, dėl to dalijimosi informacija, nes kiekviena specialioji tarnyba stengiasi pasilaikyti tą informaciją.
Aišku, didžiausia problema yra politinė įtaka šioms specialiosioms tarnyboms. Bet bandyti gerinti, bandyti ieškoti naujų kelių, (…) yra sveikintina. Aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – S. Šedbaras. J. Razmos nematau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, visų pirma pasižiūrėkime į Teisės departamento išvadą dėl šio projekto. Na, ten yra tiek prirašyta argumentų, jie yra rimti, teisiniai. Iš tiesų, norint pradėti tokį procesą, reikia rengti labai atsakingai išsamią koncepciją ir galvoti, kiek įstatymų reikės keisti.
Dabar paminėsiu tik vieną aspektą. Aš tikiu, kad pranešėjas ir jį remiantieji nuoširdžiai tiki tuo, ką sako. Bet yra kitaip dėl kai kurių argumentų. Kadangi ir prie Specialiųjų tyrimų tarnybos, ir prie Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atsiradimo truputėlį teko prisidėti, tai aiškiai išanalizavome, kad artimų savo kompetencija (artimų, bet ne analogiškų!) institucijų buvimas kaip tik padeda vienoms ir kitoms vykdyti savo funkcijas. Kompetencijų persidengimas kaip tik ir leidžia vienai kitą kontroliuoti. Lygiai taip pat kompetencijos yra sureguliuotos Centrinės žvalgybos valdybos ir Federalinio tyrimų biuro. Tą minėjo pranešėjas, yra specialiai persidengiančios kompetencijos. Panašiai veikia Didžiosios Britanijos MI5, MI6 ir kitos tarnybos. Šiuo atveju mes irgi turime pavyzdžių, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba įsiskverbė į FNTT kai kuriuos piktnaudžiavimus ir atvirkščiai.
Ir paskutinis dalykas. Aš noriu pasakyti, šitas siūlymas yra ne pirmas. Ne vienas siūlymas buvo FNTT prijungti prie Mokesčių inspekcijos. Man atrodo, kad kai FNTT pradeda labai efektyviai dirbti, o jeigu neefektyviai dirba, yra kitų priemonių, atsiranda siūlymų būtent FNTT reorganizuoti ar prie ko nors prijungti, ar su kuo nors sujungti. Aš manau, turime labai atsakingai tokius sprendimus priimti. Šiandien aš siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Kolegos, motyvai už ir prieš išsakyti. Prašom balsuoti. Kas palaikote sprendimo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai, balsavo 42: už – 5, prieš – 16, susilaikė 21. Nepritarta sprendimo projektui.
Kolegos, ar galime sutarti bendru sutarimu? Prašau. A. Paulauskas – repliką.
A. PAULAUSKAS (DPF). Aš tik norėjau atsakyti kolegai V. Matulevičiui, kai jis taip reagavo, lyg aš abejočiau jo galimybėmis teikti įstatymų projektus. Aš tikrai tuo neabejoju. Aš, sakydamas, jog jūs pasirinkote netinkamą formą, norėjau pasakyti, kad koncepcija visada tvirtinama nutarimu, o ne įstatymu, todėl kai sakiau, kad jūs pasirinkote ne tą formą, neturėjau nieko prieš jūsų iniciatyvą.
PIRMININKAS. Ačiū. Trumpą repliką, bet gal, kolegos?..
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Labai trumpą repliką. Aš irgi noriu prisipažinti, kad aš nesu diletantas, sutinku, mes – pusiau diletantai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, už išsakytas replikas. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad tobulintų? Galime? Galime, kiek aš suprantu. Ne, negalime. Tada balsuojame. Kas už tobulinimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Kolegos, užsiregistravo 42 Seimo nariai. Balsavo 38 Seimo nariai: už – 10, prieš – 28. Kadangi nėra 36 balsų prieš, paliekamas tobulinti. Taip, galės patobulinti.
19.00 val.
Kitas 2-22 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 121, 133, 307 ir 421 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-723. Pranešėjas – S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai paprastas siūlymas. Reaguojant į pastarųjų savaičių publikacijas, kad asmuo, nesuimtas iki teismo, nuteistas laisvės atėmimo bausme poapeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, kadangi įstatyme pasakyta, kad kardomoji priemonė galioja iki nuosprendžio įsiteisėjimo, tol, kol buvo įvykdytas nuosprendis, pabėgo kažkur, mes nežinome, greičiausiai į užsienį… Pasirodo, iš tiesų Baudžiamojo proceso kodekse nuo pat jo priėmimo yra tokia norma, kad kardomoji priemonė galioja iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Ir štai jeigu asmuo yra nesuimtas, o tai yra įmanoma teisminio nagrinėjimo metu, jis gali išvengti atsakomybės ir paskui valstybei kainuoja jo paieška ir ekstradicija. Šitas pasiūlymas kilo komitete svarstant šitą klausimą kartu su Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų pirmininkais. Mes jau gavome medžiagą to tyrimo, kol kas teismai nemato savo kaltės, nes įstatyme numatyta tokia galimybė. Todėl manau, kad šitą spragą reikia kuo greičiau užpildyti, ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kolega, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Aš norėjau paklausti ir pasitikslinti šitoje vietoje, kad kardomoji priemonė galioja, bet ar teismas, kuris priėmė nuosprendį, su tuo nuosprendžiu ir negalėjo pakeisti, atitinkamai tas pats teismas, kardomosios priemonės. Tarkim, iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti į suėmimą. Ir tuo metu būtų galiojusi iki nuosprendžio įsiteisėjimo kita kardomoji priemonė. Tai ar čia… Ir jeigu jie galėjo, tai ar jūs nemanote, kad šioje vietoje kaip tik apribosime teismo lankstumą?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Galbūt ir galėjo. Aš manau, kad galėjo, nors įstatyme pasakyta: kardomoji priemonė galioja iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Tai suprantate, jeigu apeliacinės instancijos teismas priima nutartį, nuosprendis įsiteisėja tą pačią dieną. Jis nebegali kardomosios priemonės priimti tam likusiam terminui. Tai yra nelogiškas proceso kodeksas. Ir aš teisėjų klausiau, tai palaukite, jeigu asmuo yra suimtas, apeliacinės instancijos teismas priima nutartį, nuosprendis įsiteisėja, kardomoji priemonė pagal įstatymą tampa negaliojanti. Jie sutinka su tuo. O jūs paleidžiate tol, kol jį perveš į įkalinimo vietą. Na, tai čia sveikas protas neleidžia paleisti. Štai kur yra visa esmė. Bet tuo konkrečiu atveju, du atvejai buvo aprašyti, jeigu būtų apeliacinės instancijos teismas ir pakeitęs kardomąją priemonę, asmuo nebuvo atvykęs į posėdį, jis tokią teisę turi. Ir tokiu atveju vis tiek rezultatas būtų tas pats, ar nuosprendžio vykdymas, ar kardomosios priemonės taikymas, jo suradimas tampa tokiu atveju beprasmis, jo nėra.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šiuo atveju (aš atsiprašau) jeigu šita kardomoji priemonė, kuri buvo paskirta, tai yra asmens dokumento paėmimas ir piniginis užstatas, būtų galiojusi iki įvykdymo, tai, ko gero, ji būtų pasiekusi savo tikslus. Bet šitam žmogui, priėmus apeliacinės instancijos nutartį, buvo grąžintas asmens dokumentas, buvo atiduotas užstatas, o ten yra dar 3 dienos, kartais ilgesnis laikas, kol jis turi atvykti atlikti bausmės. Jis yra laisvas, jis viską turi, štai kur yra visa esmė.
PIRMININKAS. Dar kartą. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis Stasy, prašom pasakyti, jūs pateikėte įvairius atvejus, tai prašom pasakyti, ar mes tokiems atvejams užkirsime kelią jūsų siūloma pataisa, ar ne? Ar irgi pavyks pasprukti?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tikrai užkirsime, ir aš manau, kad tokių atvejų yra ir daugiau, tik jie dabar tokiu tikrai nemaloniu būdu iškilo į viešumą. Tikrai asmeniškai galiu pasakyti, netikėjau, kad BPK yra tokia norma. Kai teisėjai šitą pasa-kė ir komitete mes tai svarstėme, aš buvau nustebintas, kadangi ne visi mes dalyvaujame rašant kodeksus, tai buvo darbo grupės ir jau praėjo daug laiko.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, kadangi nėra užsirašiusių dėl motyvų už ir prieš, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime bendru sutarimu. Bendru sutarimu yra pritarta. Ir yra siūlomas pagrindiniu Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
19.05 val.
Informaciniai pranešimai
Kolegos, kitas klausimas – Seimo narių pareiškimai. Yra pranešimas, kad yra įkurta Tarpparlamentinė ryšių grupė su Iranu, jos pirmininkas yra M. Zasčiurinskas.
19.05 val.
Kolegos, rezervinis klausimas – savaitės, prasidedančios 2013 m. birželio 24 d., plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – V. Gapšys. Vytautai, prašom. Tribūna jums suteikiama.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkė yra išdalinta, siūlau jai pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti? Visi darbotvarkę turime, galime pritarti. Ačiū.
Ir šiandien… Balsuojame. Norite balsuoti ar užsiregistruoti? Balsuoti. Kas pritariate darbotvarkei, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 25 Seimo nariai. Už balsavo 25, prieš ir susilaikiusių nėra. Kolegos, registruotis jau nereikia. Vis tiek norite registruotis? Prašom. Tada registruojamės. Posėdis baigtas, paskutinė registracija. Kolegos, pareiškimai jau buvo.
Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Prašom, dar D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Posėdžio pirmininke, tik maža pastaba. Antradienį dėl Seimo statuto pataisos buvo surinkti 55 parašai, ir man regis, kad projektas galbūt galėjo būti įtrauktas į pagrindinę darbotvarkę, o ne į rezervinę, kai dabar jis jau nebebus svarstomas šiandien. Tai gal galėčiau paprašyti, kad bent jau kitą savaitę būtų įrauktas šitas klausimas į pagrindinę darbotvarkę?
PIRMININKAS. V. Gapšys linksi, kad padarysime taip, įtrauksime. Iš tiesų, aš manyčiau, su…
D. KUODYTĖ (LSF). Tai kad jau šiandien taip padarė, tai yra…
PIRMININKAS. Kolegos, iš tiesų posėdis yra baigtas. Birželio 20 d. visas popietinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.