|
EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTASPRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362
|
2013-06- |
Nr. |
|||
|
|
Į 2013-05-30 |
Nr. XIIP-634 |
Lietuvos Respublikos Seimui
DĖL lietuvos respublikos SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO“ projekto nr. xiIp-634
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso koncepcijos patvirtinimo“ projektą Nr. XIIP-634 (toliau – Projektas) teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei.
Dėl Europos Parlamento narių rinkimų reguliavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu yra patvirtinama koncepcija būsimam rinkimų teisės kodifikavimui, būtina užtikrinti, kad esminiai klausimai būtų išspręsti koncepcijos stadijoje. Atitinkamai Projekto 57 punkte kalbama apie kandidatų sąrašus rinkimuose į Europos Parlamento narius. Projektu siūloma, kad kandidatų sąrašus į Europos Parlamento narius galėtų kelti politinės partijos (57.1 punktas) ir visuomeninis rinkimų komitetas (57.2 punktas).
Nors Europos Sąjungoje nėra bendros rinkimų tvarkos į Europos Parlamentą, tačiau pabrėžtina, kad rinkimų tvarka neturėtų prieštarauti „valstybėse narėse bendrai pripažintiems principams“. Remiantis 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvos 93/109/EB (toliau ir – direktyva 93/109/EB), nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus, 3 straipsniu kiekvienas asmuo, kuris nustatytąją dieną, atitinka keliamus reikalavimus, turi teisę balsuoti ir būti kandidatu per rinkimus į Europos Parlamentą. Atitinkamai, pasyvioji rinkimų teisė, t.y. teisė būti išrinktam, yra kiekvieno asmens subjektinė teisė. Manytina, kad rinkimų tvarka į Europos Parlamentą turi užtikrinti kiekvieno pavienio asmens teisę dalyvauti rinkimuose ir kelti savo kandidatūrą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime konstatuota, kad „Europos Parlamentas atstovauja Europos Sąjungos piliečiams ir yra laikytinas politine atstovaujamąja institucija“. Todėl Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 36 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai į Europos Parlamentą gali būti renkami būdami įrašyti tik į politinių partijų sudaromus kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Remiantis minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu bei direktyvos 93/109/EB nuostatomis, manytina, kad riboti pavienių asmenų teisę kandidatuoti į Europos Parlamento narius yra draudžiama. Atitinkamai, Projektu siūlomas visuomeninis rinkimų komitetas, kaip jis yra apibrėžtas Projekto 57.2 punkte, ribotų pavienių asmenų teisę, ta apimti, kiek yra reikalaujama, kad būtų sudaromas kandidatų sąrašas bei yra nustatomas minimalus pretendentų skaičius ne mažiau nei 5 kandidatai. Manytina, kad ši koncepcija suponuoja tam tikrą prievolę kandidatams jungtis į sąrašus ir steigti visuomeninius rinkimų komitetus. Pavieniai asmenys, esant tokiam teisiniam reguliavimui negalėtų būti savarankiškais kandidatais, nepriklausančiais atitinkamoms interesų grupėms.
Taip pat nėra aišku, kaip kandidatų sąraše, sudarytame visuomeninio rinkimų komiteto, būtų įgyvendinama Projekto 55 punkte įtvirtinta perleidžiamo balso sistema. Antai, pavieniai kandidatai, susijungę į vieną kandidatų sąrašą privalėtų tarpusavyje spręsti reitingavimo kandidatų sąraše klausimus. Esant tokiai situacijai, iš pateiktos koncepcijos nuostatų, nėra aišku, kaip būtų sprendžiami ginčai, nesutarus dėl vietų visuomeninio rinkimų komiteto sąraše eiliškumo paskirstymo.
Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, maloniai siūlytume, papildomai svarstyti koncepcijos 55, 57.2, 57.2.4 punktus.
Dėl savivaldybių tarybų rinkimų reguliavimo. Remdamiesi 2011 m. gegužės 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, pažymime, kad Projekto 53.2 punktas numatantis visuomeninį rinkimų komitetą kelia abejonių dėl pavienių asmenų teisės užtikrinimo, pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise ir būti kandidatais į vietos savivaldą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad turi būti suteiktos galimybės pavieniams asmenims kandidatuoti į savivaldybių tarybos narius. Be to, tokia galimybė privalo būti efektyvi ir nediskriminacinė. Todėl, manytina, kad Projekto 9.1 punkte esanti nuoroda į Konstitucinio Teismo formuluojamą konstitucinę doktriną suponuoja pareigą, svarstant rinkimų tvarkos koncepciją išspręsti pagrindinius klausimus dėl asmenų galimybės pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise individualiai. Atitinkamai, turėtų būti nuspręsta dėl pavienių asmenų kandidatavimo tvarkos bei jų santykio su politinių partijų sąrašuose esančių kandidatų balsų paskirstymo aspektų. Antai, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad būtina numatyti tokį vadinamąjį rinkimų slenkstį, kuris skirstant mandatų kvotas neproporcingai neapsunkintų pavienių asmenų galimybės konkuruoti su politinių partijų kandidatų sąrašais.
Pagal numatytą koncepciją kandidatai turėtų jungtis į visuomeninių rinkimų komiteto sudaromą sąrašą bei nusistatyti eiliškumo tvarką tame sąraše. Naudojant proporcinę rinkimų sistemą eiliškumo tvarka kandidatų sąraše turėtų lemiamą reikšmę, nustatant pagal balsų proporciją laimėtų vietų skaičių. Todėl, mūsų manymu, nėra aišku kaip būtų sprendžiami ginčai pavieniams asmenims norint dalyvauti visuomeninio rinkimų komiteto sąraše, tačiau nesutariant dėl kandidatų eiliškumo.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Projektu yra patvirtinama koncepcija būsimam rinkimų teisės kodifikavimui, būtina užtikrinti, kad esminiai klausimai būtų išspręsti koncepcijos stadijoje. Todėl maloniai siūlytume, koncepcijos dalyje dėl vietos savivaldos rinkimų, papildomai įtvirtinti nuostatą, kad yra garantuojama teisė Europos Sąjungos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus, kaip tai yra numatyta 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje 94/80/EB, nustatančioje išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/106/EB.
Dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo. Projekto 6 punkto papunkčiuose yra daromos nuorodos į įvairius ES teisės aktus, todėl, maloniai siūlytume, suderinti pateiktas nuorodas remiantis Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 106k patvirtintomis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijomis. Nurodant ES teisės aktą, turi būti eilės tvarka nurodoma teisės akto priėmimo data, jį priėmusios institucijos ar institucijų pavadinimai, teisės akto rūšis, numeris ir pilnas pavadinimas (9 punktas). Taip pat, privalu nurodyti skliausteliuose ES teisės aktų paskelbimo lietuvių kalba šaltinį (12 punktas).
Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis
Ričard Dzikovič, tel. 8 706 69782, el. p. [email protected], [email protected];