LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 59
STENOGRAMA
2013 m. gegužės 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
K. KOMSKIS ir J. NARKEVIČIUS
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRAF*). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, 15 val., taigi pradedame vakarinį mūsų Seimo posėdį. (Gongas) Prašom registruotis. Ačiū. Pradėjo ir mano kompiuteris veikti.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai.
15.01 val.
Tabako kontrolės įstatymo 2, 8, 15, 19, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 161, 271 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-743(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-1a, 2-1b klausimai, tačiau yra skirtingi pasiūlymai. 2-1a klausimas. Svarstymas. Tabako kontrolės įstatymo 2, 8, 15, 19, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 161, 271 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-743(2). Komitetų nuomonė. Sveikatos reikalų komitetas. Prašom. Ponas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstant šiuos įstatymų projektus buvo pagrindinis ir savo išvadą priėmė dar 2012 m. rugsėjo 26 d., nutarė pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui ir prijungti prie jo įstatymų projektus, kurių registracijos Nr. XIP-2356, Nr. XIP-1822 ir Nr. XIP-1376, bendru sutarimu. Yra daug pataisų mano ir kolegos G. Navaičio, kurio dabar jau nėra parlamente. Aš visiems komiteto siūlymams pritariu. Yra kolegos J. Juozapaičio siūlymų, jo dabar irgi nėra parlamente, manau, kad už juos balsuoti pagal Statutą nereikėtų. Labai prašau Seimo pritarti po svarstymo šitiems ir dviem lydimiesiems įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Dabar paprašysime ponią R. Baškienę, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkę, papildomos komisijos išvadą.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Aš, kaip šios komisijos narė, noriu pateikti Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos išvadą, kurią komisija svarstė dar 2012 m. gegužės 23 d. Komisijos sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 2, 8, 15, 19, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 271 straipsniu įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui jį tobulinti, sujungiant su minėto įstatymo projekto Nr. XIP-2356 nuostatomis, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, Seimo narių, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pasiūlymus, kurių iš tikrųjų buvo nemažai ir kuriems mūsų komisija pritarė.
Antrasis pasiūlymas buvo mūsų komisijos. Siūloma numatyti pereinamąjį laikotarpį įstatymui įgyvendinti. Už tokį komisijos sprendimą balsuota bendru sutarimu už. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū poniai Rimai. Dabar pradėsime diskusiją. Užsirašė kalbėti 3 Seimo nariai. Pirmą paprašysiu A. Dumčių. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kokios tabako gaminių vartojimo tendencijos mūsų visuomenėje? Tarp jaunimo jos siaubingos. Nors draudžiama rūkyti švietimo, medicinos, kitose įstaigose, neleidžiama moksleiviams pirkti tabako gaminių parduotuvėse, tačiau rūkančių moksleivių iki 15 metų (buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslo universiteto tyrimas) skaičius štai ką rodo. Jeigu paimsime nuo 1994 m. iki 2010 m., rūkančių berniukų skaičius padidėjo du kartus, mergaičių – keturis kartus. Šiandien rūko kas penktas moksleivis berniukas ir kas šešta mergaitė. Tiesa, paskutiniųjų dvejų metų tyrimai bus pateikti rudenį. Manau, bus dar baisiau. Jeigu išeini į gatvę, kai per pertraukas moksleivius paleidžia pavalgyti mėsainių, daug kas rūko, šalia jų kitą kartą mergaičių yra net daugiau negu berniukų. Kada doras pilietis jiems pasako pastabą (aš šitą žinau, sakė žmonės), šiurkščiausiu būdu jam yra atkertama.
Antras klausimas. Koks sveikatos genofondas pas mus formuojasi? Labai paprasta paskaičiuoti. Rūkantys ilgą laiką, vadinasi, turintys priklausomybės ligą, keliolika kartų dažniau serga plaučių ir kitų organų vėžiu, o jau chronišką bronchitą šimtu procentų jie turi. Vieną iš dešimties mirčių sukelia rūkymas. Rūkymas taip pat yra aukščiausias rizikos laipsnis išsivystyti išeminei koronarinei širdies ligai. 3–5 kartus dažniau rūkantys serga ir juos ištinka miokardo infarktas.
Pažiūrėkime, kaip mes šviečiame mūsų visuomenę prieš tabako naudojimą. Pasirodo, esame 22-oje vietoje iš 28 Europos Sąjungos šalių pagal tai, kokią informaciją apie rūkymo žalą, poveikį sveikatai gauna visuomenė. Prasti dalykai. Todėl šiandien pritariu Tabako kontrolės įstatymo žymiai kompleksiškesniam sprendimui dėl tabako gaminių poveikio mažinimo. Labai svarbi yra 19 straipsnio 2 dalis, kad asmenims iki 18 metų draudžiama rūkyti, vartoti tabako gaminius ir jų turėti. Tai labai analogiška alkoholio vartojimo draudimui Administracinių teisės pažeidimų įstatyme. Analogiška būtų, jeigu priimtume ir dėl tabako vartojimo. Taip pat pritariu pastangoms padidinti rūkantiems antireklamą ant pakelių. Būtų dar geriau dar daugiau padidinti negu tie 35–45 plotai antireklamai. Jeigu mes užimtume visą plotą vien tik antireklamai, manau, kad tabako firmos Lietuvoje, ko gero, žūtų. Sveikatos mes sutaupytume, na, pinigų nežinau, kas sutaupytų.
Gerbiamieji kolegos, kitame etape turėtume įpareigoti realius fizinius asmenis, būtent tėvelius, griežčiau atsakyti už jų vaikų pažeidimus vartojant tabako ir alkoholio gaminius. Dėl alkoholio tas iš dalies jau yra padaryta. Vien mokyklos be šeimų pastangų nieko nepadarys. Mielieji, siūlau po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui Rimantui. Ponas A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Aš tik noriu pasakyti, kad jeigu šis parlamentas priims šį įstatymą, tai išties bus vienas, manau, reikšmingiausių įstatymų ne tik šioje sesijoje, bet ir kadencijoje, nes jis leis pagerinti visuomenės sveikatą. Koks yra šio įstatymo tikslas? Jeigu kas nežiūrėjote, aš šiandien galiu priminti. Pirmiausia Lietuvoje būtų uždrausta vartoti elektronines cigaretes, tai yra cigarečių pakaitalus, ir jomis prekiauti. Tikras paradoksas – dažniausiai šituos pakaitalus gamina Kinija, bet pati Kinija yra uždraudusi juos vartoti, tai tikriausiai daug ką pasako.
Taip pat būtų uždrausta prekiauti cigaretėmis tiesiogiai prieinamu būdu, tai yra virš kasos aparatų ir panašiai. Ant pakuočių būtų užrašyti vadinamieji bendrieji ir kombinuotieji įspėjimai. Paradoksas, kad Europos Komisija dar 2005 m. patvirtino atvaizdų ant cigarečių pakelių katalogą, bet mes iki šiol nepasinaudojome šituo siūlymu. Priėmus šį įstatymą užrašai vienoje pusėje, bendrieji užrašai, įspėjamieji užrašai, turėtų apimti 43 % pakelio apimties, vadinamieji kombinuotieji įspėjimai, atvaizdai su baisiais tabako, nikotino sukeltais vaizdais, užimtų 53 %. Tai yra kompromisinis variantas, suderintas su gamintojais, ir jie iš esmės tokiam siūlymui neprieštarauja.
Dabar svarstoma Europos tabako direktyva, kurią pirmininkavimo metu Lietuva įsipareigojo priimti kaip prioritetinį dokumentą. Ten numatyta, kad tie atvaizdai galėtų būti ir didesni.
Svarbiausias dalykas, kad bus pasielgta panašiai kaip su alkoholiu, kai, kaip žinote, jaunuoliams iki 18 metų negalima ne tik nusipirkti alkoholio, bet ir turėti jo su savimi. Aišku, galbūt ne visada pavyksta sukontroliuoti teisėsaugai ir visai visuomenei, bet vis tiek anksčiau ar vėliau šis įstatymas pradės geriau veikti. Šiuo atveju mes sekame kai kurių pažangių šalių pavyzdžiu, ir asmenims iki 18 metų nebus galima parduoti tabako gaminių ir jų turėti ar rūkyti. Dabar mokyklos susiduria su tokia situacija, kai mokyklos teritorijoje apskritai rūkyti draudžiama, bet paaugliui, jaunuoliui nėra draudžiama rūkyti. Šitas įstatymas yra nukreiptas prieš šitą jaunimą, kuris sėdi balkone, pagal mūsų, drįsčiau pasakyti, valstybės šviesuolio docento A. Verygos raštą, kuris buvo jums visiems elektroniniu būdu išsiųstas.
Islandijoje, kuri prieš kelerius metus priėmė panašius siūlymus, šiuo sprendimu pavyko rūkančiųjų paauglių skaičių sumažinti netgi kelis kartus. Taigi, mielieji kolegos, labai prašyčiau, kad jūs pritartumėte po pateikimo šiam įstatymo projektui, labai reikšmingam įstatymo projektui, kuris po svarstymo padarytų, mano manymu, tikrai didelę įtaką gerinant visuomenės sveikatą ir apsaugant mūsų jaunimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis žodį tars A. Sysas. Prašau, pone Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, mano kolega G. Kirkilas bandė mane atkalbėti eiti į tribūną, nes jis pas mus tabako mylėtojas.
Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad rytoj yra Pasaulinė diena be rūkymo. Aš manau, jeigu mes šiandien priimtume šitą sprendimą, tai tikrai padarytume neblogą dovaną Lietuvai. Nenoriu kartotis, ką sakė abu medikai, žinantys ir išmanantys šią sritį, bet darbas Narkotikų, alkoholio ir tabako prevencijos komisijoje kiekvieną kartą gaunant duomenis apie tai, kokia yra situacija Lietuvoje, kaip vis jaunesni Lietuvos piliečiai traukia cigaretę, paragauja pirmą kartą, aišku, kelia nerimą. Aš manau, tai yra per daug liberalus požiūris manant, kad verslas yra aukščiau už sveikatą.
Aš manau, kad sprendimai, kuriuos mes priimsime ir kurie ribos tabako prieinamumą ir pasiekiamumą, padės patiems jauniems žmonėms. Džiaugiuosi, kad prieš daug metų radau jėgų savyje nustoti rūkyti, ir tai tikrai tik į naudą. Neaišku, kas būtų buvę, jeigu aš tuos 50 metų būčiau rūkęs. Todėl tie sprendimai, kurie šiandien svarstomi, yra svarbūs ir savivaldai. Kai kurios savivaldybės jau seniai yra priėmusios sprendimus drausti rūkyti viešosiose vietose nepilnamečiams, bet dėl mūsų teisinės sistemos skylių jos paprasčiausiai yra paskendusios teisiniuose ginčuose teismuose, o vykdyti savo labai gerų ketinimų nesugeba.
Todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu rimtai pritarti šitoms pataisoms, nes tas brudas, pasakysiu taip nelietuviškai, ypač elektroninės cigaretės, labai teisingai buvo pasakyta, gaminamos Kinijoje, ten draudžiamos, o visame pasaulyje bandoma jas įpiršti.
Manau, mes turime skatinti, kad jaunimas turėtų geresnį užimtumą po pamokų, todėl turime skirti lėšų sportui ir įvairiems būreliams. Galbūt tos lėšos, kurias mes sutaupysime po kelerių metų, kai sumažinsime cigarečių prieinamumą, pasitarnaus būtent sportui, būreliams ir kitiems dalykams. Todėl kviečiu pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pereiname prie pasiūlymų svarstymo. Yra nemažai pasiūlymų, dėl kurių balsuoti nereikia, nes pritarta iš dalies. Sakykime, pono A. Matulo pasiūlymai, Vyriausybės pasiūlymai, jiems pritarta iš dalies. Yra buvusių Seimo narių pasiūlymai, dėl jų jau balsuoti nereikia, nes neteko galios, tai pono G. Navaičio, pono J. Juozapaičio. Mes apsistosime prie Seimo narės ponios V. V. Margevičienės pasiūlymo.
Taigi dėl 2 straipsnio 1, 5, 6 dalių pakeitimų. Kadangi komitetas pritarė, tai mes bendru sutarimu irgi pritariame.
Kitas pasiūlymas, kurį reikėtų pristatyti ir balsuoti, tai Seimo nario pono E. Žakario. Taigi, ponai Žakari ir Simulikai, pristatykite savo pasiūlymą, nes jūsų pasiūlymui komitetas nepritarė. Žodis suteikiamas ponui E. Žakariui.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Su komiteto nuomone nesutinkame, bet balsuoti neprašome. Ačiū.
PIRMININKAS. Sutinkate ir balsuoti neprašote, taip supratau? Ačiū. Vadinasi, neaktualu.
Kitas pasiūlymas, kurį reikėtų svarstyti, yra ponios Seimo narės V. V. Margevičienės. Komitetas nepritarė. Ar kas nors norėtų?.. Ponas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kiek žinau, ji neprieštarauja, jos posėdyje nėra, ji serga, bet ji neprieštarauja.
PIRMININKAS. Irgi nereikalauja balsuoti. Ačiū. Taigi dėl pasiūlymų mes jau nuomonę iškristalizavome. Dėl viso sprendimo projekto po svarstymo. Ačiū, pone Antanai.
Yra nuomonė už, nuomonės prieš nėra. Ponia Irena irgi atsisako. Skelbiu balsavimą svarstymo stadijoje dėl sprendimo projekto. Balsavimas. Balsuojame dėl Tabako kontrolės įstatymo 2, 8, 15, 19, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 161, 271 straipsniais projekto Nr. XIIP-743. Ačiū.
Užsiregistravo 88. Balsavo 85: už – 80, prieš nebuvo, susilaikė 5. Taigi po svarstymo yra pritarta.
15.20 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 13, 178, 1781, 180, 1851, 224, 2591, 266 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 1856 straipsniu bei Kodekso 1854 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-745 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-1b klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 13, 178, 1781, 180, 1851, 224, 2591, 266 straipsnių pakeitimo ir papildymo, kodekso papildymo 1854 straipsniu bei kodekso 1854 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-745. Šitam įstatymo projektui komitetas nepritarė ir siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pristato pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ponas J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso keleto straipsnių pakeitimo projektą, kuris susijęs su ką tik kitu svarstytu įstatymo projektu. Iš tikrųjų mes gavome labai daug pastabų, tiek, aišku, iš Teisės departamento, tiek Generalinės prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, taip pat Vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Teisingumo ministerijos. Iš tikrųjų labai daug pastabų, kurios verčia komitetą siūlyti šitą projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kadangi tam tikros nuostatos yra tokios, kurias galbūt reikėtų įtraukti į naujai pateiktą Administracinių teisės nusižengimų kodeksą, kuris dabar yra svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete, komitetas nusprendė siūlyti iniciatoriams teikti siūlymus būtent dėl Administracinių teisės nusižengimų kodekso, kurio dabar yra svarstymo stadija komitete. Pavyzdžiui, kitą savaitę vyks klausymų posėdis, kuriame mes svarstysime. Aš tikiuosi, kad rudenį Administracinių teisės nusižengimų kodeksas jau bus pateiktas Seimui svarstyti ir priimti. Bendru sutarimu komitetas pritarė tokiai išvadai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi komiteto nuomonė – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Motyvai už – ponas A. Matulas. Prieš nėra. Kalbėsite, pone Antanai? Prašau. Ponas A. Matulas – motyvai už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, reikėtų sutikti, kad komiteto bendras sprendimas grąžinti tobulinti yra profesionalų siūlymas, todėl siūlau pritarti komiteto išvadai. Mes kitą savaitę užregistruosime pasiūlymus atsižvelgę į komiteto išvadą.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi balsuosime dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas už, pritaria šitai nuomonei, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Tada bus svarstymas. Dėkojame už balsavimą.
Užsiregistravo 86. Balsavo 85: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Grąžinamas įstatymo projektas iniciatoriams tobulinti. Ačiū.
15.25 val.
Pereiname prie 1-2c klausimo – Baudžiamojo kodekso 161 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-746. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ponas J. Sabatauskas. Prašau, pone Juliau. Svarstymo stadija.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šitas Baudžiamojo kodekso 161 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra kaip lydimasis. Komitetas svarstė. Iš tikrųjų vėl panašiai, kaip dėl ankstesnio projekto, buvo gauta labai daug pastabų, tik šios pastabos yra kur kas griežtesnės. Kaip pavyzdį pacituosiu Teisingumo ministerijos pastabą, kad „siūlomi Baudžiamojo kodekso papildymai neatspindi to, kas yra dėstoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Įstatymo projektu siekiama kriminalizuoti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių nupirkimą ir perdavimą vaikui.“
Kita vertus, yra tokia pastaba, kad jeigu yra kur kas švelnesnė sankcija už stipriųjų gėrimų perdavimą nepilnamečiui, tačiau bendrai siūloma, apskritai alkoholinių gėrimų… siūloma gerokai švelnesnė. Todėl komitetas nepritarė, nes kriminalizuoti šios veikos ir netgi laikyti ją nesunkiu nusikaltimu yra netikslinga, nes nurodyta veika, nors yra neabejotinai socialiai žalinga, pagal savo pavojingumą nėra tokio lygio, kad gali būti pripažįstama nusikaltimu. Šiuo atveju reikėtų apskritai panaikinti baudžiamosios ir administracinės teisės normų koliziją tarp ATPK 180 straipsnio ir Baudžiamojo kodekso 161 straipsnio, iš tiesų yra būtina, tačiau kriminalizuoti iki šiol administracinę atsakomybę užtraukdavusią veiką būtų netikslinga.
Komiteto sprendimas – bendru sutarimu, taip pat atsižvelgiant į minėtas išvadas, kad siūlomos priemonės neadekvačios, neproporcingos, idėja kovoti su tabako prieinamumu vaikams gera, tačiau kovai turėtų būti sutelktos kitos priemonės, bet ne baudžiamosios teisės instrumentas, kuris būtų labai griežtas, neadekvačiai padarytas veikai, ir kraštutinė priemonė ultima ratio taikoma, kai visos kitos priemonės jau išnaudotos. Todėl pritartina institucijų nuomonei, kad kovojant su tokia blogybe pakaktų didesnės prekybininkų kontrolės ir administracinės atsakomybės. Todėl komitetas siūlo atmesti šį įstatymo projektą bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū ponui Juliui. Taigi pasakysime nuomones už, prieš. Tačiau motyvų prieš nėra, gal už irgi nebus. Bus. Ponas A. Matulas – motyvai už. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, kad būtų aiškiau. Išties Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę turime gerbti ir su ja sutikti. Galbūt priemonės buvo pasiūlytos ne visai adekvačios. Mes sutinkame, kad projektas būtų atmestas. Kaip sakiau, kitą savaitę registruosime ir pataisysime ATPK. Noriu priminti, kad tikrai suspėsime. Mano kolegos čia sako, ar nebus plikas įstatymas be atsakomybės. Tikrai suspėsime, nes priimtas Tabako kontrolės įstatymas įsigalios 2014 m. sausio 1 d. Pateikę kitą savaitę, tikrai suspėsime priimti. Tuo labiau kad Seimo Pirmininkas linksi galva pritardamas, kad suspėsime.
PIRMININKAS. Aišku. Supratome. Ačiū. Taigi balsuojame dėl pritarimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei atmesti šį projektą. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš, kas sutinka su komiteto nuomone, balsuoja už, kas neturi nuomonės, be abejo, susilaiko.
Dėkojame už balsavimą. Balsavo 83: už – 78, prieš – 3, susilaikė 2. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei atmesti. Šis įstatymo projektas atmetamas.
Ačiū. Repliką po balsavimo – V. Gailius. Prašau.
V. GAILIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl techninių kliūčių mano balsas už neįskaitytas. Prašau įskaityti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Sekretoriatas, matyt, atsižvelgs į tai.
15.30 val.
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 19 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-616. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras A. Tušas. Prašau.
A. TUŠAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Norėčiau pristatyti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 19 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektą. Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo punktas, kuriuo nustatomi darbingumo lygio terminai, prieštarauja konstitucinės teisinės valstybės principui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė šį punktą laikyti panaikintu nuo 2013 m. birželio 28 d.; užtikrinti neįgaliųjų, pripažintų nedarbingais, teisės į darbą realizavimą, perkelti 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vienos prašymo išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių nuostatų.
Svarbiausi projekto uždaviniai yra tikslesnis reglamentavimas dėl nedarbingo ir iš dalies darbingo asmens teisės dirbti realizavimo sąlygų, nustatyti, kad nedarbingais pripažinti asmenys negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje. Kadangi iš dalies darbingiems asmenims ne visada reikalingas specialus darbo vietos pritaikymas, siūloma nustatyti, kad šie asmenys gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jiems nebūtina specialiai pritaikyti darbo vietos. Taip pat perkeliamos nuostatos iš poįstatyminio teisės akto į įstatymą reglamentuoti darbingumo lygio ir neįgalumo lygio nustatymo terminus įstatymu. Perkeliamos direktyvos nuostatos užtikrinti, kad trečiųjų šalių darbuotojai turėtų teisę nusistatyti darbingumo lygį, neįgalumo lygį bei specialiuosius poreikius.
Pagrindiniai pakeitimai yra reglamentuoti nedarbingų ir iš dalies darbingų asmenų teisės dirbti realizavimo sąlygas. Projektu siūloma nustatyti, kad, asmeniui nustačius iki 25 % darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis. Jeigu asmeniui nustatomas nuo 30 % iki 55 % darbingumas, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos. Taip pat nustatomi darbingumo lygio ir neįgalumo lygio terminai, kurie iš esmės yra perkeliami iš įstatymų. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis ar darbingumo lygis iki šio įstatymo įsigaliojimo, nereikės iš naujo nustatyti neįgalumo lygio ar darbingumo lygio termino iki jo galiojimo pabaigos. Ačiū. Gal yra kokių klausimų?
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Jūsų nori klausti aštuoni Seimo nariai. Prašom. Ponas A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. 4 dalis – neįgalumo lygis gali būti nustatomas tokiais terminais, yra išvardyta. Dabar yra taip parašyta: kai prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumo lygiui per artimiausius 24 mėn., per artimiausius 12 mėn. Kas numatys tą prognozuojamą asmens sveikatos būklės pasikeitimą? Gydytojai? Bet iš praktikos žinau, kad labai sunkiai yra tie dalykai prognozuojami, žmonės ateina ir skundžiasi, kad vieną kartą jie ateina į tą komisiją – gauna, tarkim, pagal seną kategoriją antrą neįgalumo grupę, o kitą kartą ateina – jau jie beveik sveiki. Vis dėlto kas tą prognozę darys? Ačiū.
A. TUŠAS. Ačiū už klausimą. Kadangi neįgalumą nustato pagal funkcinę pusę, tai yra nustatomas darbingumo lygis, ne tai, kokia yra sveikatos būklė, bet kaip jisai gali atlikti darbą. Pavyzdžiui, susiklostė tokios sąlygos ir neteko galūnės, tai po metų jis atvyktų ir atlikus sėkmingą protezavimą jo darbingumo lygis būtų geresnis, ir atvirkščiai, jeigu atvykus po metų, dvejų išaiškėtų, kad jo darbingumo lygis yra blogesnis, tada jo neįgalumo statusas būtų pakeistas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponia G. Purvaneckienė. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti. Dviejuose iš keičiamų straipsnių yra paliktas buvęs straipsnis, tik pernumeruotas, ten rašoma: „Neįgalumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija“, o paskui ta tvarka, kuri iš principo yra tas punktas, kad nustato, ta tvarka yra įrašoma į įstatymą. Ar čia būtinai reikėjo į įstatymą, ar ta tvarka galėtų būti priimta trijų ministrų nutarimu?
A. TUŠAS. Ačiū už klausimą. Kadangi tas įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas buvo inicijuotas teismo dėl to, kad termino reglamentavimas prieštarauja Konstitucijai, tas įstatymo projektas iš esmės yra toks pats, kaip ir įsakymai, bet pakeltas į įstatymo lygį. Inicijavo, kaip sakiau, Administracinis teismas.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, nežinau, kaip čia traktuoti, jeigu jam amputavo koją ir po 12 mėn. reikia ateiti parodyti, kad įsitikintų gydytojai, kad jinai neataugo? Man čia truputį keistai skamba, kai sprendžiame dėl neįgalumo. Bet mano klausimas toks, pratęsiau kolegos A. Dumbravos klausimą. Sakykite, o kas turės atsakyti, jeigu nustatys, kad jo darbingumas atsikurs per 6 mėn. ar per kitą laikotarpį, o jisai neatsikurs arba atsikurs anksčiau? Jeigu atsikurs anksčiau, tuomet valstybė, jūsų manymu, patirs nuostolių, o jeigu atsikurs vėliau, tai nuostolių patirs pats žmogus? Toks klausimėlis.
Ir dar vienas aspektas. Kokie čia pinigai, jūsų nuomone, bus sutaupyti?
A. TUŠAS. Dėl šito nustatymo. Jeigu keičiasi neįgalaus asmens sąlygos, jo neįgalumo situacija pablogėja arba pagerėja, yra rekomenduojama iš karto kreiptis į Neįgalumo nustatymo tarnybą ir patvirtinti savo statusą. Jeigu pagerėjimas arba pablogėjimas, turėtų kreiptis iš karto į Neįgalumo nustatymo tarnybą. Praktikoje būna, kad jeigu pablogėja, tada kreipiasi greičiau, o jeigu pagerėja, tada nesikreipia.
Dabar dėl pinigų. Faktiškai niekas nesikeičia, yra tie patys… Iš esmės įstatymas nieko nekeičia, nes visa esmė iš įsakymo perkeliama į įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Klausia ponas D. Jankauskas. Ruošiasi ponia V. M. Čigriejienė.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, pristatydamas projektą jūs daugiau ar mažiau viską paaiškinote, be aš noriu pasitikslinti. Taip, kaip rašoma aiškinamajame rašte, nuorodos į ministrų, tiek sveikatos apsaugos, tiek socialinės apsaugos ir darbo, dar 2005 m. įsakymais patvirtintais aprašais… ir įgyvendinant teismo sprendimą jūs teikiate šį projektą. Tačiau aiškinamajame rašte lygiai taip pat rašote, kad įstatymo projektui įgyvendinti papildomų ar lydimųjų teisės aktų nereikia. Ar reikia suprasti, kad įsakymai, kurie minimi aiškinamajame rašte, ir nebus keičiami? Liks galioti įsakymai tokie, kokie yra, arba tokie, kurių nuostatas teismas pripažino negaliojančiomis nuo birželio 28 d.? Tai reiškia, kad jūs neplanuojate, kad pakoreguotus įsakymus ministrai taip pat turės tvirtinti iš naujo? Ar taip?
A. TUŠAS. Ačiū už klausimą. Kadangi birželio 28 d. jis netenka galios, tai negalime nieko keisti. Jeigu įstatymas nebus priimtas, tai pasekmės bus liūdnos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi R. Kupčinskas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, prašom pasakyti, jūs teikdamas tokį įstatymą apie neįgalumo lygius ir kad asmens sveikatos priežiūros būklės pasikeitimą turės nustatyti turbūt vis tiek pirminės priežiūros sveikatos gydytojas ir siųsti jums, sakykite, jūs turbūt numatėte, kad sumažės bendra neįgalumo išmokų suma? Ir kiek, jūs planuojate, tai jums pagelbės? Ar čia padidinsite, nežinau.
A. TUŠAS. Kaip minėjau, esmė nesikeičia, tik kad visa esmė perkeliama iš įsakymo į įstatymą. Iš esmės niekas tikrai nesikeičia. Tik vienas dalykas yra, gal toks papildomas, kad viena Europos Sąjungos direktyva papildomai įtraukiama, bet irgi pakeičia tik tiek, kad teisę į neįgalumo nustatymą įgyja trečiųjų šalių piliečiai, o daugiau niekas nesikeičia.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Kupčinskas. Ir paskutinis ruošiasi G. Mikolaitis.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mane domina toks dalykas. Ar šiame įstatymo projekte, kuriame numatyta atsižvelgti į atitinkamą Europos Sąjungos direktyvą, numatyti atitinkami įstatymų pakeitimai, bet ar nėra kito motyvo, kad, matyt, yra daug nepagrįstai pripažinto neįgalumo ir manoma, kad vis dėlto reikėtų padaryti tam tikrus patikrinimus komisijose, kurios pripažįsta neįgalumą? Ačiū.
A. TUŠAS. Ačiū. Klausimas geras. Dėl komisijų darbo negalėčiau dabar spręsti, nes visi žinome, kad būna ten ir negerų dalykų. Bet šiuo metu tai su šiuo projektu nesusiję.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir ponas G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, jūsų čia teikiamas įstatymas, mano galva, blogina neįgaliųjų padėtį. Jūs turbūt žinote, Lietuvoje yra ne vien Vilnius ir Kaunas, iš rajonų reikia važiuoti į buvusius apskrities centrus į komisijas. Buvo metai, dabar pusę metų jūs darote. Žmogui po nelaimės koja tikrai neataugs ir jis turės tą negalią. Jeigu jūs būtumėte pasiūlę priešingai – pailginti, kad žmonėms nereikėtų vargti… Gerai, kas turi su kuo nuvažiuoti. Autobusų dabar per dieną važiuoja į vieną pusę vienas, negrįžta. Jūs apsunkinate. Ar nemanote, kad čia mes ne toje vietoje taupome?
A. TUŠAS. Ačiū už klausimą. Dar pakartosiu, bet šiuo projektu esamos tvarkos nesiūlome keisti. Tvarka pasilieka tokia, kokia buvo, tik kad iš įsakymo lygio pereina į įstatymo lygį.
PIRMININKAS. Ačiū, pone viceministre Tušai. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Pereiname prie balsavimo stadijos. Ačiū, pone viceministre. Nuomonės prieš nėra. Motyvus už nori išsakyti? Neatsisako? Atsisako.
Gerbiamieji, balsuojame. Skelbiu balsavimą. Balsuojame dėl Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 19 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projekto. Pateikimo stadija.
Ačiū. Balsavo 74 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi po pateikimo pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Prieštaraujančių nėra. Bendru sutarimu pritarta. Siūlome svarstyti… po trijų valandų mes galime svarstyti, tačiau šiandien, matyt, tiek nedirbsime, taigi pirmame artimiausiame posėdyje. Tai būtų birželio 11 d. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nesiūlome. Kitų pastabų nėra. Šį klausimą baigėme.
15.46 val.
Darbotvarkės 2-3 klausimas – projektas Nr. XIIP-502. Pateikimas. Prašome pateikti poną V. Simuliką. Vietos savivaldos įstatymo 6, 7 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, pone Valerijau.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu labai trumpai. Kam buvo įdomu, paskaitėte aiškinamąjį raštą. Šiaulių krašto parlamentinės grupės vardu mes teikiame šitą siūlymą diskusijai. Ir manau, kad tiek Aplinkos ministerija, tiek komitetas mato, kad ta problema, kuri susijusi su šiukšlių, grubiai pasakius, antrinių žaliavų surinkimu, perdirbimu ir sutvarkymu taip, kad kuo mažiau šiukšlių patektų į sąvartyną, yra probleminė situacija. Šiuo atveju kalbu apie Šiaulių RATC’ą, regioninį atliekų tvarkymo centrą.
Po susitikimo su Aplinkos ministerijos viceministru ponu Almantu Petkumi, su Šiaulių apskrities merais arba jų deleguotais atstovais ir ŠRATC’o vadovybe mes įsitikinome, kad ŠRATC’o situacija (tai patvirtino ir aplinkos viceministras) yra analogiška daugelyje RATC’ų, tai yra daug mamų ar tėčių, o vaikas be galvos. Šiuo atveju šnekama, kad RATC’as, bent jau Šiaulių, 13 mln. pasiėmė avansą ir neteko šitų pinigų, ir nėra atsakingų. Nei viena savivaldybė nesutinka prisiimti atsakomybės ir nei viena savivaldybė nesutinka prisiimti šitų pinigų išmokėjimo. Kalbama, kad nuo sausio 1 d. Šiaulių apskrityje didės mokesčiai už šiukšles. Ir visi tie mokesčiai kris kam? Mūsų žmonėms, eiliniams piliečiams.
Politikai nesugeba susitvarkyti ir reguliuoti RATC’o vadovybės darbo. Ko trūksta? Nežinau. Noro, kompetencijos, politinės valios ar dar kažko. Mes siūlome iš savivaldybių savarankiškų funkcijų perkelti jas į valstybės perduotas savivaldybėms funkcijas. Aišku, yra kolegų, kurie sakys, kas čia dabar kontroliuos, kas žiūrės ir kas rinks pinigus.
Aš giliai įsitikinęs, kad Aplinkos ministerija yra visiškai pasiruošusi parengti paketą dokumentų, poįstatyminių aktų, reglamentavimo tvarkų ir viso kito, kas susiję su komunalinių atliekų tvarkymu.
Noriu tik paminėti, kad viena iš tokių funkcijų, valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų, yra mokinių nemokamo maitinimo savivaldybės įstaigose, mokyklose organizavimas. Noriu atkreipti dėmesį: tai yra valstybės galimai perduodama funkcija savivaldybėms, nėra savarankiška funkcija. O kas vykdo vaikų nemokamą maitinimą? Vykdo mokyklos. Yra tvarkos, yra viskas sureguliuota, reglamentuota. Yra reikalavimai, kokias pažymas kada ir kur, ir kaip pristatyti. Savivaldybė kontroliuoja šitą situaciją. Noriu pasakyti, bent jau mano tvirtu įsitikinimu, kad perdavus gal ne ta forma, gal galima truputį kitaip redakciją svarstymo metu, jeigu bus pritarta po pateikimo, komitetuose bus apsvarstyta ir pasižiūrėta… Vis dėlto manau, kad šiukšlių tvarkymas nėra grynai kelių kunigaikštukų ar dar kieno reikalas. Tai yra pirmiausia žmonių saugojimas nuo galimybės užsikrėsti įvairiomis ligomis, nes miestuose, dalyje miestų, rajonų, šiukšlės vežamos per dvi savaites, per tris savaites, per mėnesį vieną kartą. Vasarą tai suponuoja įvairių ligų židinių galimybę.
Ačiū už dėmesį ir pasiruošęs atsakyti į klausimus, kiek sugebėsiu.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Valerijau. Jūsų nori paklausti… Pirmoji klausia ponia R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs iš esmės atsakėte į mano klausimą, bet norėčiau dar patikslinti. Iš tikrųjų Šiaulių regiono atliekų centro problema iškilo virš visos Lietuvos tuo mastu ir parodė negatyvą galbūt per buvusių vadovų asmenį, bet iš principo akivaizdu, kad tai yra problema. Jūs teigiate, kad ir kituose RATC`uose taip pat yra analogiškos problemos. Sakykite, gal pavyko derinti šį jūsų siūlymą su Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomone, ar ji tokia yra, ir kaip sureaguos pačios savivaldybės, sakykime, į galimai Seimo priimtą įstatymo projektą, kuriam aš pritariu?
V. SIMULIK (LSDPF). Iš esmės ponas R. Malinauskas man išreiškė pretenzijas, kad mes norime kištis į jų tėvonijas, į šiukšlių rinkimą ir tvarkymą. Nemanau, kad tai yra vienos ar dviejų savivaldybių reikalas, kaip jie tvarkysis ir kaip prižiūrės, ir kokia pačios utilizavimo sistemos – deginimo ar dar kažko darymo su tomis atliekomis… Tai nėra vienos savivaldybės mero ar vienos savivaldybės tarybos, ar savivaldybės administracijos reikalas. Tai pinigai yra skirti. Pinigai yra skirti, pinigai eina iš valstybinės institucijos – iš Aplinkos ministerijos. Aplinkos ministerija juos prižiūri ir už juos turi atsakyti. Šiuo atveju pinigai yra duodami iš ministerijos RATC’ams, RATC’us valdo patikėjimo teise ar kažkokius procentus turi savivaldybės, kurios nė viena neturi jokios juridinės atsakomybės. Dingsta pinigai, ir tada galų gale vis dėlto lyg ir kalta lieka ministerija arba agentūra, kuri prižiūri. Gal galų gale, jeigu ministerija dalina pinigus, ministerija už juos atsako, tegul ir prižiūri visą sistemą. Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad ministerija kompetentinga tuos darbus padaryti ne blogiau negu vietose RATC’ų vadovybė arba savivaldybė.
Dar kartą pakartosiu. Savivaldos įstatyme yra tų funkcijų, kurios yra valstybės priskirtos ir valstybė jas perduos savivaldybėms. Duok, Dieve, tik susitvarkyti. Juo labiau žinau, kad Aplinkos komitete šnekama, kad išvis to šiukšlių mokesčio (vadinamo šiurkščiai) reikia atsisakyti. Prašau, ieškome diskusijos metu to sprendimo būdo, kad tikrai nenukentėtų žmonės. Tam yra duodami europiniai pinigai, milijonai, ne vienas milijonas. Klausimas… Šiauliams dabar yra atimti pinigai dėl to, kad jie nesugebėjo panaudoti per dvejus metus. Klausimas: kas kaltas? Nėra kaltų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, tikrai galime pagirti už tai, kad jūs nesate tik stebėtojas šios prastos padėties. Puikiai suprantama, kad dėl Europos lėšų nepanaudojimo per nustatytą laiką nukentės ne tik Šiauliai, bet ir dauguma Lietuvos savivaldybių. Šio klausimo aktualumą parodė ir Antikorupcijos komisijos surinkta medžiaga. Sakykite, o pati Šiaulių miesto taryba ar šį klausimą svarstė ir kokius nors sprendimus priėmė, ar ne? Ačiū.
V. SIMULIK (LSDPF). Tai kad Šiaulių savivaldybė neturi lemiamo balso valdant ŠRATC’ą. Ji turi ten 30 ar 40 %, realiai ji viena nieko negali padaryti, juo labiau kad Šiauliai pasiima didelę mokestinę naštą žmonėms – mokėjimą už žaliavų surinkimą ir t. t. Regionai yra truputį sunkiau gyvenantys, puikiai suprantame kaimišką teritoriją, plius vyksta konkurencija, aišku, švari ir nešvari, tarp tų paslaugų teikėjų, sakykime taip. Manyčiau, kad vis dėlto tai turėtų būti vienose rankose, turi būti viena aiški, suprantama sistema ir, aišku, kažkokia atsakomybė, nes šiuo atveju vienas vadovas nuėjęs, kitas atėjęs, yra laikinai einantis ir galų gale nėra ko paklausti, už ką, dėl ko ir kaip buvo daroma, kodėl buvo išrašytas avansas, neturint jokių dokumentų dėl apmokėjimo? Paskui, pasibaigus terminui, kai turėjo ministerija pasiimti tuos pinigus, gaunamas raštas iš Regioninio atliekų centro, kad mums reikalingi tie pinigai, o bankas uždarytas. Aišku, klausimas dėl banko istorijos yra visiškai kitas, bet aš esu tvirtai įsitikinęs, kad… Bent jau siūlyčiau pradėti leisti diskusiją Aplinkos apsaugos komitete, Teisės ir teisėtvarkos komitete, jeigu tai bus susiję dar su kokiais nors kitais įstatymais. Jeigu mes to bijome, jeigu mes bijome viešai pasakyti, kad tai yra problema, tada galime ir nesvarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, tikrai tas RATC’ų steigimas, dėl kurio mes čia prieš kelerius metus visi tikėjome, kad iš esmės pasikeis atliekų surinkimas, rūšiavimas ir jų pertvarkymas, patyrė faktiškai, galime sakyti, tokį fiasko, ir mes dabar tik kažkokias pasekmes bandome likviduoti, atiduodami ministerijai ir nepasitikėdami savivalda. Ar tai tikrai nenuskriaus savivaldybių ir ar tikrai nesumenkins jų vaidmens apskritai?
Prašom pasakyti, galbūt yra žinoma, kiek gali kainuoti valstybei kokių nors administravimo funkcijų vykdymas, perėjimas į ministeriją? Ar čia papildomų lėšų nereikės? Ačiū.
V. SIMULIK (LSDPF). Aš tikrai to nepasakysiu, bet bent jau iš kalbų su ministru ministerijos pozicija yra, kad tos įmonės turėtų būti valstybinės įmonės. Visa tai suponuoja, kad savivaldybės į tuos dalykus nebesikiš vienokia forma ar kitokia forma. Jeigu tame įstatyme liks ši funkcija, o bus valstybinės įmonės, tai kokiu būdu savivaldybės dalyvaus tose valstybinėse įmonėse? Jokiu būdu, vis tiek valstybei priklausys, vadinasi, kas nors bus steigėjas. Greičiausiai tai bus Aplinkos ministerija. Kiek tai kainuos? Manau, ministerijos atstovai komitete, jeigu bus leista po pateikimo svarstyti komitete, pateiks skaičius ir duomenis, juolab kad pilnai šnekama, kad tie mokesčiai bus naikinami ir bus pertvarkoma sistema truputį kitaip – pereinama prie tiesioginio šitų įmonių valdymo, atliekamo valstybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, iš tiesų atliekų tvarkymo sistema turi daug problemų ne tik Šiaulių apskrityje, bet ir kitose likusiose visose apskrityse. Aš manau, šios funkcijos ir šios atsakomybės mes neturime atimti būtent iš savivaldybių. Aš nemanau, kad Aplinkos ministerija perims ir geriau tie reikalai bus tvarkomi. Yra įsteigtos akcinės bendrovės, jos yra kaip savivaldybių akcininkės, yra patvirtinti centrai, yra direktorius, yra valdyba ir turi patys išspręsti šitą klausimą. Mes nesiimkime tų klausimų, kuriuos ne mums priklauso spręsti, – būtent atimti iš savivaldybių atsakomybę ir perduoti Aplinkos ministerijai.
V. SIMULIK (LSDPF). Jūsų teisė vienaip galvoti ar kitaip. Aš šiuo požiūriu atstovauju žmonėms, kuriems kilo klausimų ir neaiškumų. Šnekantis su ministerija, ministerijos pozicija yra labai panaši.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponia Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų reikia pripažinti, kad, nepaisant to, kokios lėšos buvo skiriamos, paslauga piliečiams prastėja. Aš labai neseniai ir po mūsų šito susitikimo sužinojau, kad gyventojų atliekos dabar yra ne kas savaitę, o kas antrą savaitę vežamos…
V. SIMULIK (LSDPF). Kas trys kai kur.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). …tačiau paslauga brangsta. Be abejo, yra blogai ir tuo aspektu. Bet aš noriu jūsų tik paklausti, gal jums per tą laikotarpį iki pranešimo darymo teko kalbėtis su Vyriausybės ministru dėl turto išdalinimo, kaip mes trupučiuką abejojome, ką reikės daryti su tuo turtu, ar jis iš tikrųjų yra teisingai įregistruotas ir ar jį reikės dalinti? Ar valstybė galės priimti sprendimą ir paprastai išspręsti šių įmonių turto klausimus?
V. SIMULIK (LSDPF). Negaliu aš į tą klausimą atsakyti, su ministru tikrai nešnekėjome apie tuos turtus, apie tas gėrybes, kurios yra sukauptos tuose RATC’uose. Bet, aš manau, jeigu valstybė sugebėjo su bankais išsiaiškinti, išsiaiškins ir su savivaldybių investicijomis, jeigu tokių buvo, kaip kompensuoti ar savivaldybių, ar dar kažkieno turtą. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Aštrus palyginimas. Ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, praeitame Seime diskutavome apie atliekas visą laiką, išdiskutavome, dabar vėl grįžtame į tą patį lygį. Kaip gali atliekų tvarkymas nepriklausyti savivaldybei? O jūs uždedate Aplinkos ministerijai. Lyg Aplinkos ministerija be atliekų nieko daugiau neturėtų ir neveiktų. Tai, suprantate, Kaune nėra jokios problemos, kas savaitę išveža. Negalvokite, kad įsteigsite valstybinę įmonę, tai ji veiks labai gerai, ir valstybė surinks pinigus. Nieko jie nesurinks, viską išvogs. Atidavė „Kauno kelius“, privatizavo, kas iš to – vienas duobes turime. O, pavyzdžiui, „Švaros“ įmonė… Čia viskas priklauso nuo vadovo, kaip jis organizuoja, kaip viską daro. Ir jeigu ten nevagia, jeigu gera komanda, viskas yra gerai. O Šiauliai turi labai daug savivaldos problemų, labai daug. Tai jūs ir siūlote savo Šiaulių problemą perkelti visai Respublikai.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji kolege, už klausimą. Šitą problemą viceministras įvardijo absoliučiai beveik dėl visų RATC’ų, išskyrus Alytų. Sakė, Alytaus regione yra viskas tvarkingai. Daugelis RATC’ų turi problemų su terminais, su pinigų įsisavinimu ir panaudojimu. Kaip ten Kaunas tvarkosi, ačiū Dievui, kad pas jus kiekvieną savaitę išveža. Regionuose šiukšles išveža kas tris savaites ir brangsta, ir prastėja paslauga. Tai šiuo atveju šnekama… Pavyzdys ir katalizatorius atsirasti šitai pataisai buvo Šiauliai. Bet po diskusijos su ministerija ir atsakingu ministerijos viceministru gimė idėja, kurią palaikė daugelis šiauliečių parlamentarų. Jeigu jūs palaikysite, diskutuosime ir šnekėsime. Kad ta problema prieš kiek metų diskutuota, jei nebūtų problemos, prie jos ir negrįžtume. Vadinasi, yra kažkas ne taip. Kaip jūs sakote, išvogs… Jeigu taip mąstysime, tada išvis nieko nereikia daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju ponui Valerijui. Klausimams ir atsakymams laikas baigėsi. Ačiū. Motyvai už ir prieš. Prieš nėra. Gal nebus ir už? Pone Žakari, jūs kalbėsite? Ne, atsisakote.
Taigi prieiname prie balsavimo stadijos. Gal bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Taigi po pateikimo… Pone Jurgi, pone Jurgi! Skelbiu balsavimą. Tai dabar jau ir turėtų būti.
Balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo 6, 7 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto, kurį pristatė ponas V. Simulikas. Pateikimo stadija. Buvo surinkta daugiau kaip 29 Seimo narių parašai, kad šis klausimas būtų pateiktas čia. Ir laukia, aišku, ponas Petras.
Balsavo 72: už – 46, prieš – 3, susilaikė 23, daugiau. Taigi po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai svarstyti: Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra… Yra pasiūlymų. Taigi prašau. Pirmasis buvo ponas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, yra liaudies patarlė – trys auklės ir vaikas be galvos. O čia penkios savivaldybės ir nė viena už nieką neatsako, ir pinigų nėra. Ačiū, kad pritarėte, ir reikia tikrai daryti tvarką šioje srityje, kur nėra tvarkos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikiuosi, kad posėdžio pirmininkas manęs atsiprašys ar kaip, kai jis norėjo net 26 Seimo nariams, nebalsavusiems už, primesti valią, tarsi jie pritaria. Tai visada reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, dėl to opozicija yra labai budri, tą dabar įrodė. Prašau. Ponas G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Kadangi mūsų komitete yra sudaryta darbo grupė, čia labai populiaru, gal nepopuliaru, bet ne iš komiteto narių, iš ministerijos narių, iš savivaldos narių, mes šitą klausimą ruošiame rudens sesijai, prašau, kad dėl šio klausimo pagrindinis būtų Aplinkos apsaugos komitetas. Geriausiu atveju papildomas, bet būtų pagrindinis, manau.
PIRMININKAS. Supratau. Vadinasi, yra dvi nuomonės. Viena nuomonė – siūlomas, kaip sakiau, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dabar kolega siūlo pagrindiniu komitetu Aplinkos apsaugos komitetą. Taigi balsuosime. Alternatyvus balsavimas. Už – tai bus už siūlomą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, prieš – tai bus už Aplinkos apsaugos komitetą. Balsuojame. Jeigu už, tai pagrindinis bus Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, jeigu prieš ir kitaip, tai bus Aplinkos apsaugos komitetas.
Ačiū. Balsavo 71: už – 41, prieš – 30. Taigi pagrindiniu komitetu lieka – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Tačiau tada aš siūlau du papildomus komitetus: Biudžeto ir finansų komitetą ir Aplinkos apsaugos komitetą, jeigu buvo toks komitetas. Taip, Aplinkos apsaugos komitetas lieka kaip papildomas. Taigi bendru sutarimu sutariame. Ačiū.
Svarstysime rudens sesijoje. Taigi šio klausimo pateikimo stadija baigta.
16.06 val.
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-540. Pateikimo stadija. Pateikėjas R. J. Dagys. Prašau į tribūną. Prašau, pone Rimantai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, įstatymą pateikti paskatino kelios priežastys. Visų pirma jau yra birželio mėnuo, ir mes ne viename savo nutarimų ir apsisprendimų esame deklaravę, kad jau nuo kitų metų sausio mėnesio viena svarbių funkcijų turėtų pereiti savivaldybei. Iš kitos pusės, mus skatina tai, kad ir biudžetinius metus reikės formuoti, ir tas funkcijos perdavimas turi būti susietas su mūsų visais rengiamais įstatymais ir pakeitimais, ir atitinkamai biudžeto korektūrom.
Aš kalbu apie socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams perdavimą kaip savarankiškos funkcijos savivaldybėms. Prie to prisideda… Šitą klausimą dar paspartino tai, kad neseniai priėmėme Piniginės socialinės paramos įstatymą, kuriame numatėme gana griežtas sankcijas tiems žmonėms, kurie nedalyvaus vienaip ar kitaip renovavimo procese, taip pat daugiavaikėms šeimoms, neįgaliesiems ir t. t., palikdami gana didelę diskreciją apsispręsti vietinei savivaldai. Tai geresnio apsisprendimo nebus, jeigu savivaldybė pati turės tą funkciją, geriau galės pažiūrėti, kam čia reikia, kam ne, kam kokią išimtį pritaikyti, kad sankcijos būtų taikomos humaniškai, todėl ir siūloma perduoti šitą funkciją savivaldybėms. Kaip parodė eksperimentas, eksperimentas vyko penkiose savivaldybėse, tai leido sutaupyti beveik 22 mln. Lt per penkias savivaldybes ir juos skirti kitoms socialinėms reikmėms. Aš manau, šitas įstatymas labai reikalingas. Jeigu mes nuo Naujųjų metų pereitume prie šitos sistemos, tai padarytų mūsų socialinę sistemą efektyvesnę.
Ir savivaldybės atstovai tą patį kėlė, norėtų turėti aiškumą, apsisprendimą, bus ar nebus ta savarankiška funkcija, jiems reikia ruoštis, todėl siūlau pradėti šito įstatymo svarstymą ir Vyriausybei kartu greičiau apsispręsti, kad būtų aišku, kaip ruoštis kitiems metams, nes tai nėra tokia paprasta funkcija. Tai reikalauja ir bendruomenių įtraukimo, ir visos infrastruktūros. Kaimiškosiose bendruomenėse galbūt bus lengviau, miestų bendruomenėse bus kitokia struktūra, tai tam reikia pasiruošti, kad nebūtų strimgalviais paskiau perimama visa rūpybos sistema, o jai nebūsime pasiruošę. Tai siūlau tikrai pritarti ir pradėti svarstymus, juo labiau kad tai neprieštarauja ir valdančiosios koalicijos programai ir nuostatoms. Bet mes tiesiog, mano galva, vėluojame, todėl tas įstatymo registravimas paskatins galbūt greičiau priimti sprendimus ir baigti konsultacijas su savivaldybėmis.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Rimantai. Jūs pristatėte. Jūsų klausia ponas P. Gražulis. P. Gražulis neklausia. Ponas G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia tikrai pasiūlėte labai teisingą sprendimą. Bandomasis variantas penkeri metai, bet pinigų suma savivaldybei buvo nustatyta pagal praeitų metų lygį. Kaip jūs manote šitą sumą nustatyti toliau?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, kad panašus sprendimas turėtų būti ir šitoms pačioms savivaldybėms. Man atrodo, apie tai ir yra kalbama. Kiek man susidarė įspūdis, tiesiog stringa priimti tuos sprendimus, nors iš principo prieštaraujančių kaip ir nėra. Bet trūksta kažkokio lemiamo žingsnelio apsispręsti. Jeigu Seimas truputį paskubės, aš nesiūlau čia strimgalviais priiminėti ypatingos skubos tvarka, bet kai tas įstatymo projektas gulės Seime, aš manau, greičiau bus rasti sprendimai, iš abiejų pusių rastas kompromisas ir einama į tą eksperimentą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas V. Kamblevičius atsisakė. Ponas K. Kuzminskas irgi atsisakė? Ne. Gerai.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Labai trumpai, retai kalbu. Gerbiamasis pranešėjau, penkiose savivaldybėse tikrai pasiteisino, sakykim, Radviliškis tikrai sutaupė lėšų. Tačiau kaip bus didžiuosiuose miestuose, iš kur tos lėšos bus, kaip mes galėsime įgyvendinti, ar per seniūnijas, ar savivaldybėse papildomai dar reikės kurti atitinkamas institucijas? Ačiū.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tai buvo dar viena iš tų priežasčių, kad iš principo tik didžiosios savivaldybės yra tam dalykui pritarusios. Bet norminiai aktai, kuriuos turės parengti nustatyta tvarka… Ji, aišku, skirsis, gali skirtis kaimiškuosiuose rajonuose ir miestuose. Todėl tam irgi reikia pasiruošti, žinant iš principo, koks bus įstatymas, ir tada pradėti derinti tuos mechanizmus. Aišku, miestų bendruomenės veikia kitokiu principu, jų įtraukimas vienoks, o kaimiškų bendruomenių įtraukimas yra vienareikšmis ir duoda rezultatų. Miestų seniūnijose galbūt reikės lankstesnės formos pritaikyti, tai priklausys nuo miesto apsisprendimo. Pavyzdžiui, Klaipėdos mieste ta seniūnijų infrastruktūra, savarankiškumas yra didesnis, Vilniuje mažesnis. Vėlgi reikėtų paskubėti ir tada būtų galima suderinti visus tuos principus.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus, pone Jonai. Dabar nuomonė už ir prieš. Prieš nėra. Už irgi nėra. Taigi balsuojame. Gal bendru sutarimu, nes prieš nėra? Prieš nėra. Taigi pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai: pagrindiniu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsas salėje) Gerai. Supratau. Kai baigsime komitetus, tada, gerai? Ačiū. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašau, pone Dagy.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nors ir vadinasi Savivaldybių įstatymas, bet iš principo pagal mūsų Statutą… Nors nepatvirtintas, bet po svarstymo priimtas nuostatas tai yra socialinių reikalų funkcija, nes tai yra Socialinių paslaugų teikimo įstatymas. Ar valstybinėse rankose…
PIRMININKAS. Prašau suformuluoti siūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Siūlau pagrindiniu Socialinių reikalų ir darbo komitetą, o papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
PIRMININKAS. Supratome. Ačiū. Jūs siūlote pagrindiniu komitetu Socialinių reikalų ir darbo komitetą, o papildomi būtų Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, taip? Prieštaravimų nėra.
Gerbiamoji ponia prašė Vyriausybės išvados. Taigi fiksuojame, kad prašysime Vyriausybės išvados. Svarstyti numatome trečiojoje rudens sesijoje. Paminėsiu, kad buvo pateikti daugiau kaip 29 Seimo narių parašai. Taigi 2-4 klausimą baigėme.
16.13 val.
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-591. Pranešėjas – A. Strelčiūnas. 48 Seimo nariai pateikė šį projektą. Prašau.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas parengtas siekiant, kad būtų įgyvendinta vietos savivalda taip, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir savivaldybės veikla būtų orientuota į savivaldybės gyventojų viešųjų interesų tenkinimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnis numato, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Vietos savivaldos įstatyme yra numatyta seniūnija kaip savivaldybės administracijos filialas, kuris su seniūnu įgyvendina vietos savivaldą tam tikroje teritorijoje. Todėl būtų tikslinga, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų nors viena seniūnija. Gauname daug gyventojų skundų, kad visgi paslaugos nėra decentralizuotos. Prašau palaikyti šį įstatymo projektą, nes ir Seime vyksta diskusijos apie ateitį, ar mes rinksime seniūnus tiesiogiai.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Klausia ponia M. Petrauskienė. Prašau.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau jūsų paklausti, kaip jums atrodo. Na, iš tiesų labai įvairi situacija yra savivaldybėse, kai kur tų seniūnijų yra įkurta tiek, kiek jų mano esant reikalinga, kitur nėra nė vienos seniūnijos. Nors kaip tokia institucija seniūnija yra numatyta įstatyme ir jos funkcijos numatytos. Bet ar nebus čia traktuojama kaip tam tikras kišimasis į savivaldos reikalus? Čia tas Vilniaus miesto pavyzdys, kai seniūnijos buvo pradėtos naikinti, kitur jos netgi neįsteigtos… Galbūt jūsų pasiūlyme būtų tam tikra prasme patikslinta, kas tai yra seniūnija, kad jos turėtų būti įkurtos, tik skaičių nustatytų kiekviena savivaldybė? Ačiū.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti. Labai geras klausimas. Todėl aš įstatymo projekte ir siūlau numatyti nors vieną. Kad pati struktūra savivaldybėje būtų, kad figūruotų seniūnijos, o jau tarybai suteikta ta teisė. Aš manau, kad yra gerų pavyzdžių, kur įsteigtos seniūnijos. Šiandien aš, dalyvaudamas radijo laidoje, išgirdau gyventojų nuomonę, kad būtinai reikia. Pavyzdžiui, ten, kur nėra Klaipėdos mieste, irgi gyventojų pozicija buvo tokia, kad reikia. Skaičių tegul taryba ir nustato.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Kolega, iš tiesų aš pritariu jūsų pateiktai įstatymo pataisai. Bet noriu paklausti, kiek yra mūsų teritorinių savivaldybių, kuriose nėra seniūnijų?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Galiu pasakyti, dabar nėra Klaipėdoje, Alytuje, Visagine, Panevėžyje ir Neringoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Jau kartojasi situacija. Ačiū, kolega. Nuomonės prieš nėra, tik nuomonės už. Tai gal mes jau ir neišsakysime? Ačiū. Manau, šį kartą nebus prieštaraujančių, taigi bendru sutarimu pritarta pono A. Strelčiūno pataisai po pateikimo.
siūlomi komitetai: pagrindiniu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitų nuomonių nėra. Taigi tą ir fiksuojame. Svarstome trečiojoje rudens sesijoje. Taigi šį darbotvarkės klausimo pateikimą baigėme.
16.18 val.
Darbotvarkės 2-6a, 2-6b klausimai – Maisto įstatymo 2, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-594, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-595. Pateikimo stadija. Manau, bus galima kartu pristatyti. Pranešėja – ponia D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju, pirmininke. Pristatydama Lietuvos Respublikos maisto įstatymą ir Visuomenės sveikatos priežiūros 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, noriu jums, gerbiamieji kolegos, pasakyti, kad šiais įstatymais siekiama visuomenės sveikatos centrų apskrityse vykdomas kai kurias funkcijas, susijusias su administracinių paslaugų (natūralaus mineralinio vandens pripažinimu Lietuvos Respublikoje, gaminių, besiliečiančių su maistu) kontrole ir maisto papildų modifikavimu, perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Šiuo metu Lietuvoje gaminių, besiliečiančių su maistu, valstybinę kontrolę vykdo daug institucijų, tai ir Visuomenės sveikatos ministerijai pavaldžių 10 visuomenės sveikatos centrų, ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, taip pat ir Maisto ir veterinarijos tarnyba.
Tokių funkcijų pasiskirstymas yra labai nenuoseklus ir trukdo efektyviai vykdyti valstybinę kontrolę ir užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje tikslinga sukurti bendrą medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, kontrolės sistemą ir ją pavesti įgyvendinti ir vykdyti vienai institucijai – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kaip valstybinę maisto kontrolę vykdančiai institucijai. Tai užtikrintų efektyvesnį valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, tinkamą Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą ir, žinoma, mažintų administracinę naštą verslui.
Turbūt tiek ir atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmas klausia ponas E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš matau, kad pranešėja yra užkimusi. Mes čia bandėme analizuoti šitą klausimą vietoje, taigi dėkui už atsakymą ir…
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik norėjau paklausti, kaip dabar su etatais. Ten reikės daugiau žmonių, daugiau etatų ir kur dabar bus padėti tie žmonės iš Visuomenės sveikatos centro?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose prie ministerijos numatytas funkcijas vykdo 10 tarnautojų. Darbo užmokesčio fondas yra 300 tūkst. Lt. Papildomų, be minėtų lėšų, perduodant funkcijas Veterinarijos tarnybai, tikrai nereikės. Šis projektas yra suderintas su Žemės ūkio ministerija, Maisto ir veterinarijos tarnyba ir Sveikatos apsaugos ministerija.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir ponas E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, ar šitas jūsų projektas lies geriamąjį vandenį?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Prašau?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Lies geriamojo vandens tiekimą?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Ne, geriamojo vandens tiekimo nelies. Tai dėl mineralinio vandens, maisto papildų ir jų notifikavimo.
PIRMININKAS. Ačiū poniai Dangutei. Linkime susigrąžinti balselį.
Dabar nuomonės prieš vėl nėra, tiktai nuomonė už. Matyt, irgi… Ačiū. Taigi gal bendru sutarimu? Prieštaraujančių yra, labai aiškiai. Taigi balsuojame dėl Maisto įstatymo 2, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ir jį lydinčio Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pateikimo stadija. Ačiū.
Balsavo 70: už – 61, prieš – 2, susilaikė 7. Taigi po pateikimo pritarta. Siūlomi svarstyti komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. (Balsai salėje) Atsiprašau, Sveikatos reikalų komitetas. Gerai. Ačiū. Užrašyta. Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis ir papildomas Kaimo reikalų komitetas. Kitos nuomonės nėra. Svarstyti siūloma birželio 18 d., taip, kaip prašė pateikėja. Ačiū. Taigi klausimus 2-6a, 2-6b po pateikimo baigėme.
16.23 val.
Darbotvarkės 2-7a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIIP-622. Irgi bus jau priėmimas. Prašau pranešėją ponią O. Leiputę. Jeigu šis projektas bus priimtas, tada svarstysime kitą darbotvarkės klausimą. Prašau. Ponia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Yra siūlymas papildyti Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 14 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos trečiąją dalį naujais punktais ir išdėstyti taip: Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-480. Taip pat yra lydimasis įstatymo projektas, kuris turėtų būti įtrauktas, – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-481.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti nenorima. Taigi siūlome bendru sutarimu po pateikimo pritarti. (Balsai salėje) Ne. Supratau. Gerai. Bus juokais, bet priverčiame balsuoti. Taigi balsuojame po pateikimo stadijos dėl nutarimo dėl II (pavasario) sesijos papildymo pateiktu projektu ir jį lydinčiu aktu. Ačiū.
Taigi balsavo 67 už, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Svarstymo stadija. Dalyvaujančių nėra. Taigi balsuojame. Ar bendru sutarimu? Bendru sutarimu.
Paskutinis – priėmimo stadija. Už nuomonių nėra. Mes dabar priėmimo stadijoje balsuosime dėl to, kad būtų įrašyti į darbų programą projektai Nr. XIIP-480 ir Nr. XIIP-481. Balsuojame. Priėmimo stadija. Ačiū.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 66: už – 64, prieš nebuvo, susilaikė 2. Taigi papildėme nutarimu ir papildėme Seimo sesijos programą minėtais projektais.
16.27 val.
Taigi prieiname prie darbotvarkės 2-7b klausimo ir lydimojo 2-7c. Ponia Orinta, prašome pateikti šiuos įstatymų projektus, o konkrečiai – Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus. Prašau.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas skatinti mokslo ir verslo ryšius, sudaryti sąlygas mokslo ir technologijų parkų bei įmonių, vykdančių taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės socialinės plėtros darbus ir diegiančių inovacijas, veiklai. Kartu teikiamas įstatymo projekto Nr. 1 lydimasis teisės aktas, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama sudaryti galimybę įgyvendinti įstatymo projekte Nr. 1 numatytus pakeitimus.
PIRMININKAS. Ačiū už operatyvų pristatymą. Taigi jūsų nori paklausti… Nėra norinčių. Nuomonės prieš nėra, nuomonė už irgi yra aiški. Taigi bendru sutarimu tiems dviem įstatymų projektams pritarta. Prieštaraujančių nėra. Ačiū, ponia Orinta.
Dabar mes apsispręsime. Siūlomi komitetai. Dėl klausimo Nr. XIIP-480 pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Audito ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Nebus prieštaraujančių? Kitos nuomonės nebus. Svarstymas birželio 25 d. Dėl kito – Valstybės ir savivaldybių turto projekto Nr. XIIP-481 siūlomi komitetai: pagrindinis – Audito komitetas ir papildomi – Švietimo, mokslo ir kultūros, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Nėra kitų pasiūlymų? Irgi data būtų birželio 25 d. Taigi su šiais 2-7a, 2-7b, 2-7c projektais susidorojome pertekline prasme.
16.29 val.
Darbotvarkės 2-8a klausimas. Irgi pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašau pateikėją K. Miškinienę. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIIP-605. Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šių metų vasario 22 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybei pensijai skirti ir pripažino, kad Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktas, kiek jame nustatyta, kad šioje dalyje nurodytiems asmenims faktinės prievartinės karo tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikotarpis iki…
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji kolege, gal pirma jūs pristatykite sesijos programos papildymą, o paskui jau projektą?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Dėl to, kad buvo priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, Seimo valdyba pavedė mums parengti įstatymo projektą ir prašome įrašyti į sesijos darbų programą.
PIRMININKAS. Supratome, ačiū. Jūsų paklausti niekas nenori. Galite prisėsti. Balsavimo stadija. Už, prieš nėra. Pateikimas. Prieštaraujančių nėra. Bendru sutarimu.
Svarstymas. Prieštaraujančių, pasisakančių? Bendru sutarimu.
Priėmimo stadija. Už, prieš nėra. Balsuojame dėl to, kad papildytume Seimo II (pavasario) sesijos darbų programą Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 65: už – 63, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta. (Gongas) Nutarimas priimtas.
16.32 val.
Dabar, ponia Kristina, prašau pristatyti 2-8b klausimą – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-578. Praeitą kartą mes irgi papildėme sesijos programą.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš jau pradėjau aiškinti, kad buvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo nustatyta, kad tiek tie asmenys, kurie tarnavo SSRS kariuomenėje iki nepriklausomybės atkūrimo, tiek tie, kurie prievarta buvo paimti tarnauti į SSRS ginkluotąsias pajėgas ir po 1990 m. kovo 11 d., turi konstitucinę teisę pretenduoti į socialines garantijas. Aukščiausioji Taryba 1990 m. buvo priėmusi nutarimą „Dėl Lietuvos gyventojų tarnybos TSRS ginkluotosiose pajėgos“, ir šiuo nutarimu buvo suteiktos socialinės garantijos tarnavusiems SSRS kariuomenėje iki 1990 m. kovo 1 d. Kaip žinome, ir po 1990 m. kovo 11 d. taip pat buvo labai daug atvejų, kai prievarta dar buvo imami Lietuvos piliečiai į SSRS kariuomenę. Todėl ir parengtas minėtas projektas, kuriuo būtų atkurta teisybė ir tiems asmenims, kurie prievarta buvo šaukiami ir po nepriklausomybės atkūrimo į SSRS kariuomenę, įskaitytas į stažą jų buvimas kariuomenėje.
Mes šį projektą parengėme kartu su Teisės departamentu. Daug konsultavomės su Vidaus reikalų ministerija, taip pat Krašto apsaugos ministerija. Išanalizuota istorinė medžiaga, kurią pateikė Karo akademija, apie Rusijos kariuomenės išvedimą 1990–1993 m. Preliminariai iš tų istorinių duomenų aišku, kad tokių asmenų 1990 m. rugpjūčio mėn. buvo 700, jie pasitraukė, slapstėsi. Pagal pateiktus duomenis iš tiesų tai nebuvo labai ilgas laikotarpis, bet gali būti, kad maždaug 1 tūkst. mūsų piliečių tokia teisė nesuteikta, buvimas kariuomenėje nėra įtrauktas į stažą. Todėl prašome atkurti teisingumą, pritarti parengtam įstatymo projektui, kurį mes komitete dar svarstysime, patikslinsime sąvokas ir, tikiuosi… To tikrai labai laukia kariai, karininkai.
PIRMININKAS. Ačiū, ponia Kristina. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmas – ponas K. Kuzminskas. Prašau.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tikrai pritariu pataisai, tikrai mūsų kareivėliai buvo imami ir mes patys buvome imami į sborus tarnauti, taigi čia nieko baisaus. Tačiau aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, kas įeina į sąvoką „ir kitose tarnybose, išskyrus tarnybą laikinuose būriuose ir batalionuose“? O kaip dėl KGB, tų, kurie dirbo KGB struktūrose, pavyzdžiui, Plungėje aš priėjau iki vyriausiojo gydytojo pavaduotojo, KGB pasikvietė: ne, negali būti vyriausiojo gydytojo pavaduotoju, nes esu tremtinys. Kaip KGB jūs traktuojate tame įstatyme? Ar jie buvo naikintojų būriuose, batalionuose, ar ne? Ačiū.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Na, tikrai taip KGB netraktuojame. Kaip sakiau, ir toliau intensyviai dirbame su Vidaus reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija. Net priėmus minėtą įstatymo pataisą, turėtų būti Vyriausybės nutarimas ir jau tada konkrečiai suformuluota, kokiais dokumentais remiantis galima būtų įskaityti tiems asmenims, kurie iš tiesų prievarta tarnavo, o ne buvo savanoriai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pirmininke, iš tikrųjų aš labai džiaugiuosi, kad šitas įstatymas išvydo dienos šviesą. Man tik labai gaila, kad praėjusią kadenciją aš jį įregistravau ir jis buvo tampomas iš komiteto į komitetą, rašomos visokios neigiamos išvados ir panašiai. Ir tik po to, kai mes kreipėmės į Konstitucinį Teismą (čia, kolege!), vis dėlto įrodėme, kad mes esame teisūs. Mano yra vienas klausimas. Kaip jūs manote, ar valstybė nėra morališkai atsakinga už tai, kad per tokį ilgą laiko tarpą nesugebėjome išspręsti šios problemos ir privertėme tuos žmones kreiptis į Konstitucinį Teismą, kaip jūs manote? Praeitą kadenciją Vyriausybė ir, gaila, socialinės apsaugos ministras nepritarė šiems mano pasiūlymams.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Iš tiesų aš manau, kad ir dabar tie žmonės kreipiasi į Seimą, rašo. Jie iš tiesų patyrė tam tikrą moralinę žalą ir dėl to mes, beveik visi Seimo komiteto nariai, pasirašėme ir prašome jūsų atkurti, nes čia yra teisėti Lietuvos piliečių lūkesčiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji Kristina, prašom pasakyti, kiek čia tų žmonių galėtų būti preliminariai ir kiek čia reikėtų iš valstybės biudžeto pinigėlių? Ačiū.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji profesore, aš jau pasakiau, kad pagal istorinius dokumentus, kuriuos mes atradome 1990 m. rugpjūčio mėn., tokių asmenų buvo apie 700. Galėtų būti ir daugiau, nes tai tęsėsi ir 1991 m. Bet taip preliminariai galvojama apie 1000 asmenų. Dabar skaičiavimas, kiek pinigų iš tikrųjų?.. Čia kalbama – tų žmonių buvimą prievarta kariuomenėje įskaityti į stažą. Vieni metai – tai yra 1 %. Mūsų manymu, tai nebūtų didelės lėšos, todėl mes prašome jūsų pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas V. Fiodorovas. Nėra. Ponas E. Jonyla. Prašom.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Sakykite, tikriausiai čia turimi omenyje tik eiliniai ar ir karininkai?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Prašau?
E. JONYLA (LSDPF). Ir karininkai, ir eiliniai čia?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, iš tikrųjų tai galėtų būti ir eiliniai šauktiniai, ir karininkai, nes tokių asmenų buvo. Bet, kaip sakiau, mes dar tikslintume tas sąvokas svarstymo komitete metu.
PIRMININKAS. Ačiū poniai Kirstinai. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonių prieš ir už nėra. Prieštaraujančių nėra. Bendru sutarimu pritarta. Ir siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomų nesiūloma, taigi ir nebus. Svarstysime birželio 27 d., 2-8b klausimas baigtas. Dar Vyriausybės išvados. Gal mes protokoluojame, kad paprašysime Vyriausybės išvados šiuo klausimu. 2-8b tikrai baigėme.
16.41 val.
Einame prie kitų klausimų. Tai bus 2-9 klausimas. Pareiškėjas – ponas R. Žemaitaitis. Prašom. Pristatys Mėgėjiškos žūklės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pateikimo stadija.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes ne taip seniai priėmėme Mėgėjiškos žūklės įstatymą. Per daugelį pataisų mes padarėme vieną klaidą, kada žūklės plotų naudotojams nebuvo teisės ir galimybės ar sumažinti mokestį arba nustatyti tvarką ir taisykles, kaip būtų galima privačiam vandens telkinyje, kitaip sakant, savo telkinyje, tuos gamtos išteklius arba žuvį žvejoti. Siūlau pataisyti šitą padarytą klaidą, kad žūklės plotų naudotojai turėtų teisę sumažinti žūklės leidimų kainą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia ponas P. Gražulis. Nenori klausti. Ačiū. Ponas V. A. Matulevičius. Ačiū. Klausiate?
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nemanote, kad iš viso reikėtų radikaliau problemas spręsti? Kaip gali būti valstybės plotų naudotojai… vandens telkinių naudotojai?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Jūs esate labai gerą klausimą uždavęs, bet bėda yra ta, kad tai yra atiduota savivaldybėms ir savivaldybės skelbia konkursus dėl privačių ar valstybinių plotų nuomos ir pasirašo nuomos sutartį. Mano galva, jie turėtų išlikti valstybiniai, bet jie turėtų būti atskirai licencijuojami ir imamas atskiras mokestis, kaip yra bet kokioje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Tarkime, atvažiuoji žvejoti, diena kainuoja 10 Lt, tu gauni visą infrastruktūrą, visą išvystymą. Šiandien turėtų taip būti. Bet šitas įstatymas apima ir tai, jeigu jūs, tarkime, savo žemės ūkio paskirties žemėje turite didelį tvenkinį, ežerą, ir šiandien pagal dabar galiojantį įstatymą bet kas gali pas jus ateiti, bet ką gali daryti ir jūs neturite jokios teisės kitaip jų paveikti.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės. Yra nuomonė prieš, yra nuomonė už. Nuomonę prieš Petras sakys? Ponas P. Gražulis, nuomonė prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš sutinku, jeigu savo lėšomis išsikasė tvenkinį, užtvėrė savo žemę, dirbtinai suformavo. Dabar kas yra atsitikę Lietuvoje? Prichvatizavo ežerus ir dabar jau tuose ežeruose nustatys žvejybos mokestį. Tai natūraliai ten formuojasi žuvys ir visa kita. Ir Prezidentės pozicija yra tokia, kad tuose telkiniuose nebūtų mokesčių, nes tai yra visos Lietuvos turtas. Apskritai mums reikėtų eiti ta linkme – tuos ežerus, kurie prichvatizuoti, atimti, paimti visuomenės poreikiams. O dabar neleisime net žvejoti!
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tos pačios frakcijos ponas K. Komskis. Nuomonė už.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis kolega Petrai, neklaidink visuomenės. Iš tiesų mes kalbame visiškai apie skirtingus dalykus. Mes kalbame apie privačius telkinius, kuriuos, mes manome, ir Konstitucija gina kaip privačią nuosavybę. Aš manyčiau, visiškai logiška, jeigu žmogus, kuris laiko savo poreikiams, žuvį augina, kad jis pradėtų… kad reguliuotų, kada tikrai galėtų žvejoti, negalėtų, nurodytų ne tik tai, kas yra įstatyme. Aš manau, kad yra geras pasiūlymas ir iš tiesų reikia jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Skelbiu balsavimą dėl Mėgėjiškos žūklės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-126. Pateikimo stadija.
Ačiū. Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Balsavo 65 Seimo nariai: už – 32, prieš – 3, susilaikė 30. Po pateikimo nepritarta vienu balsu. Turime apsispręsti. Ponas K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi vieno balso skirtumas, siūlau perbalsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kadangi tai yra pateikimo stadija, tai aš siūlau perbalsuoti. Prašom, dar kartą balsuojame. Jeigu nesuklydome, vadinasi, rezultatas bus toks pats. Balsuojame dėl Mėgėjiškos žūklės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Gerbiamasis pone Remigijau, jūs, matyt, nenorite būti svarstomas Etikos ir procedūrų komisijos.
Ačiū. Balsavo 65 Seimo nariai: už – 39, prieš – 3, susilaikė 23. Skirtumas yra ženklus. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Kitų nuomonių nėra. Siūlome svarstyti rudens sesijoje. 2-9 klausimą baigėme.
16.48 val.
Einame prie 2-10 klausimo. Poną E. Žakarį prašom į tribūną. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Prašom. Ponas E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes siūlome, kad būtų sugrąžinta į prieš 3,5 metų buvusį lygį slaugos ir priežiūros pagalbos išlaidų tikslinė kompensacija. Ši išmoka buvo sumažinta 15 %. Ji yra mokama žmonėms su sunkiausia negalia ir yra tarsi dalinė negalios kompensacija, čia yra skirtingi dalykai negu pensijos. Manome, kad krizę, ekonomines problemas spręsti tokių žmonių sąskaita gal jau nereikėtų.
Be abejo, tai susiję su lėšomis. Per mėnesį šitos išmokos, tas 15 % sumažinimas kainuoja apie 1,5 mln. Lt. Jeigu Seimas pritars, neabejotinai siūlome, kad būtų gauta Vyriausybės išvada ir Vyriausybė galėtų apskaičiuoti galimybes. Mes siūlome nuo liepos 1 d. Galbūt nuo rugsėjo 1 d., galbūt nuo spalio 1d., bet kai kuriems žmonėms šis 15 % sumažinimas, kai tokios didelės sveikatos problemos, yra tikrai labai dideli pinigai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Edvardai. Jūsų nori paklausti ponia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, noriu dėkoti, kad jūs sugrįžtate prie tokio jautraus ir žmonėms labai svarbaus klausimo. Pamenu 2012 m. pabaigą. Tada iš tikrųjų buvo galima nebepratęsti įstatymo projekto, kuris tą sumažinimą dar pratęsė visiems metams. Tada jūsų frakcija balsavo būtent taip, kad būtų pratęsta iki 2014 m. sausio 1 d. Sakykite, gerbiamasis kolega, ar dabar yra jūsų frakcijos, valdančiosios daugumos politinis sutarimas, nes nuo to faktiškai ir priklauso, kada šis įstatymas bus priimtas, ar tai yra tiesiog jūsų asmeninė pozicija, kurią aš labai gerbiu ir vertinu?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, kolege, už klausimą. Pirmiausia aš pasižiūrėjau balsavimo rezultatus, tai trimis balsais tada buvo priimtas pratęsimas. Taigi įvairiai buvo balsuojama. O dabar aš manau, kad tiek Vyriausybė, tiek Biudžeto ir finansų komitetas, tiek Socialinių reikalų ir darbo komitetas suskaičiuos, panagrinės ir… Jei nesitikėčiau teigiamo rezultato, tai tikrai neteiktume. Sakau, čia galėtų būti diskusija dėl datos, nes su žmonėmis… kiekvienas mėnuo, be abejo, yra brangus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aišku, jūs siūlote tokią labai socialią pataisą, bet aš nežinau, kad nuo metų vidurio, kai biudžetas patvirtintas, būtų galima to pasiekti. Vis dėlto pusantro milijardo… milijono litų. Bet aš noriu pratęsti gerbiamosios Rimos klausimą, ar pritaria jūsų frakcija, kad jūs tokį pasiūlymą teiktumėte Seime? Labai ačiū.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū. Sutarėme balsuoti laisvai, ir, kaip minėjau, kai buvo gruodžio mėnesį, įvairios frakcijos balsavo įvairiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone Edvardai, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės prieš nėra. Nuomonė už – ponas A. Dumbrava. Atsisako. Taigi dėl balsavimo prieštaraujančių?.. Balsuojame? Gerai. Balsuojame dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-200. Pateikimo stadija.
Ačiū. Balsavo 62: už – 61, prieš nėra, susilaikė 1. Prašė Vyriausybės išvados. Tikriausiai fiksuojame.
Ponas B. Bradauskas norėtų tarti žodį. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau pasakyti porą žodžių koalicijos partneriams. Šiandien išgirdau tokius priekaištus, kad už vienus, kurie reikalauja papildomų lėšų, aš siūlau nebalsuoti, o kitus palaikau. Tai aš noriu pasakyti: skirkime tikslus ir pasekmes. Čia yra patys nelaimingiausi mūsų visuomenės žmonės, kuriems iš tikrųjų nereikėtų gailėti. Dabar 9 mln., bet jeigu būtų ir daugiau, tikrai nereikėtų gailėti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę po balsavimo. Taigi siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitų nuomonių nėra. Siūlome svarstyti birželio 25 d., nes nuo liepos turėtų įsigalioti. Taigi birželio 25 d. svarstymas. 2‑10 klausimą baigėme.
16.54 val.
Prieiname prie kito darbotvarkės klausimo – 2-11. Pranešėjas bus ponas V. Stundys. Pateikimo stadija. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-239. Prašom, pone Valentinai.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kolegos, labai trumpai ir iš esmės. Šio įstatymo pataisa yra visiškai analogiška gerbiamosios O. Leiputės pateiktam Mokslo ir studijų įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimo įstatymo projektams, tik ši pataisa yra susijusi ne su mokslo, studijų ir verslo slėniais ir pastangomis sudaryti geresnes sąlygas verslui veikti šiuose slėniuose, o su profesinėmis mokyklomis.
Į profesinių mokyklų infrastruktūrą investuota labai daug pinigų ir dar bus daug investuota, bus sukuriami modernūs sektoriniai mokymo centrai, tačiau jie yra išnaudojami ne visai efektyviai vien dėl to, kad profesinės mokyklos negali leisti jais naudotis kitom profesinėm mokyklom, vykdančiom profesinio mokymo programas.
Pataisos esmė ir yra pabandyti šitą spragą likviduoti taip, kad investuotos lėšos efektyviai atsipirktų ir modernia infrastruktūra galėtų naudotis ne tik tos institucijos, kuriose yra ši infrastruktūra, bet ir kaimyninės profesinės mokyklos. Tai, be abejo, sudarytų geresnes sąlygas įgyti kokybiškesnį išsilavinimą visiems profesinių mokyklų auklėtiniams. Taigi raginčiau pritarti, nes to prašo ir profesinių mokyklų vadovai.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Valentinai, už pateikimą. Ponia Milda buvo užsirašiusi, bet nematau. Taigi ačiū. Bendru sutarimu? Prieštaraujančių nebus? Pateikimo metu nebus. Pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Audito komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kitų pastabų nėra. Siūloma svarstyti birželio 25 d. Taigi 2-11 klausimą jau apsvarstėme.
16.57 val.
Darbotvarkės 2-12 klausimas, irgi pateikimas. Ponas E. Žakaris. Prašom. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-244. Pateikimo stadija. Prašom, pone Edvardai.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, tai nėra naujas įstatymo projektas. Jis buvo pateiktas praeitą kadenciją, tuomet jo autorius buvo Seimo narys A. Butkevičius, bet tuometinė Vyriausybė nepritarė šitam projektui. Priežasčių nežinau, ar tai finansinės problemos, ar kitos. Kadangi į mus taip pat kreipėsi su analogišku klausimu, tai perregistravome šitą projektą, kurį dabar ir norėčiau pateikti.
Jo esmė yra labai paprasta: Šalpos išmokų įstatyme yra nuostata, kad tėvams (įtėviams), kurie iki 1995 m. ne mažiau kaip 10 metų namuose augino vaiką invalidą nuo vaikystės, yra mokama šalpos išmoka, likus 5 metams iki pensinio amžiaus, tam, kuris slaugė (tėvui ar motinai), dažniausiai, aišku, mamos nedirba, arba jeigu tas, kuris slaugė, pats tampa neįgaliu, arba, jeigu vartotume ankstesnius terminus, invalidu. Tas terminas – iki 1995 m. sausio 1 d. daliai žmonių užkirto galimybę gauti išmoką, t. y. iki 1995 m. žmonės, kurie prižiūrėjo neįgalų vaiką, čia kalbama apie sunkią negalią, negavo, nei vaikas, nei tas, kuris slaugė, jokios išmokos ir dar yra neįskaitomas to laikotarpio stažas.
Teisės departamentas čia rašo, kad galbūt išmokos būtų dvigubos. Jos tikrai nebūtų dvigubos, nes ši išmoka gali būti mokamam tam, kuris prižiūrėjo vaiką likus 5 metams iki senatvės pensijos, jeigu neturi darbo, o sukakus senatvės pensijos amžiui arba mokama toliau ta pati išmoka, arba mokama senatvės pensija. Čia niekas nėra dviguba. O jeigu tas, kuris prižiūrėjo, pats tampa neįgaliu, tai jam mokama pasirinktinai arba neįgalumo išmoka… arba neįgalumo pensija, arba šita išmoka. Čia nesidvigubina. Esmė ta, kad nuo 1995 m. vaikai invalidai, iki tol buvo iki 16 metų, tapo iki 18 metų, ir yra keletas žmonių, jų tikrai nėra daug, kuriems pritrūko pusės metų, metų, pusantrų. Pagal mūsų patirtį, kiek mes susidūrėme, tai būtų užtekę siūlyti pailginti tą terminą iki 1997 m., bet pasižiūrėjom, kai kolega teikė, jis teikė iki 2000 m., tai galbūt kitose savivaldybėse yra tokių, kuriems trūksta daugiau to stažo, tai mes projekte užrašėme iki 2000 m. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas K. Komskis. Dėkodamas jums, noriu priminti, kad nepaliktumėte daiktų, nes rytoj čia bus gana rimtas posėdis. Ačiū.
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF). Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, iš tiesų puikus įstatymo projektas, ačiū, kad grįžtate prie jo. Aiškinamajame rašte jūs nenurodote, kiek reikėtų valstybės biudžeto lėšų ir kiek tokių žmonių būtų. Jūs atlikote tam tikrus tyrimus, paskaičiavimus, galbūt užklausėte Savivaldybių asociacijos. Jeigu galima ir jeigu turite tokius skaičius, labai būčiau dėkinga, jeigu patikslintumėte.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Labai gaila, bet, deja, tikrai negaliu tiksliai atsakyti. Šiaulių mieste mes susidūrėme su trimis atvejais. Klausiau kolegos, kuris praeitą kadenciją teikė, jis taip pat sakė, kad žino keletą žmonių. Matyt, čia labai nedideli skaičiai būtų ir, kaip minėjau, tai nereiškia, kad visi gautų šitą išmoką. Kaip minėjau, kad likus penkeriems metams iki senatvės pensijos, jeigu žmogus nedirba, jeigu dirba, tai šitos išmokos negaus. Čia sudėtinga pasakyti, bet įsivaizduoju, kad tai būtų tikrai nedideli pinigai. Juo labiau, jeigu Seimas pritars, turi būti gauta Vyriausybės išvada.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Pranešėjas iš dalies atsakė į man rūpimus klausimus, todėl aš neklausiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai trumpą klausimą pranešėjui. Kaip žinome, pensinio amžiaus pradžia truputį kinta. Ar nebus administracinių sunkumų iš anksto paskaičiuojant, kada tas pensinis amžius vienam ar kitam asmeniui prasidės?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Manau, vis tiek tas amžius bus fiksuojamas kreipimosi metu. Žinome, kiek kasmet prisideda vyrams ir moterims, todėl kreipimosi metu bus fiksuojama. Nemanau, kad čia būtų sudėtinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, Edvardai, jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, dėl motyvų dėl viso užsirašiusių nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Yra numatyta, kad pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Kaip kalbėjo pranešėjas, reikalinga Vyriausybės išvada. Ar galime pritarti, kolegos? (Balsai salėje) Galim. Ačiū.
17.02 val.
2-13 klausimas – Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 11, 12, 13, 14, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-482. Pranešėjas – E. Žakaris. Pateikimas.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia taip sutapo, kad atskirais laikotarpiais buvo atitinkamų socialinių grupių prašymais registruoti šitie projektai. Dabar teikiamas projektas taip pat yra iš praeitos kadencijos mūsų perregistruotas.
Jo esmė yra tokia, kad pagal šiuo metu galiojančias nuostatas neįgalieji yra diskriminuojami dėl amžiaus. Tai yra priežiūros pagalbos išlaidų tikslinė kompensacija yra mokama, iki sukakus senatvės pensijos amžiaus, vieno dydžio, sukakus senatvės pensijos amžiui, tam pačiam neįgaliajam jau kitą dieną ta išmoka yra mažinama dvigubai.
Be abejo, čia jau yra šiek tiek su didesnėmis lėšomis negu su prieš tai susijęs projektas, bet labai prašyčiau pritarti, pateikti Vyriausybei. Be abejo, galbūt iš kitų metų biudžeto ir per anksti, bet anksčiau ar vėliau vis tiek šitą nuostatą reikia išspręsti, nes manau, kad kreipiantis į lygių galimybių kontrolierę, ko gero, būtų gauta teigiama išvada. Galbūt ne nuo 2014 m, kaip siūlome, gal nuo 2015 m. pagal situaciją, bet šitą problemą tikrai reikia spręsti, nes negali būti, kad vieną dieną tos pačios negalios žmogus gauna vieną išmoką, o su amžiumi blogėjant sveikatai, kitą dieną ta išmoka jau dvigubai mažesnė. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi nėra užsirašiusių klausti, dėl motyvų dėl viso taip pat nėra užsirašiusių, kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Turbūt taip pat prašysime Vyriausybės išvados ir svarstysime rudens sesijoje. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiems pasiūlymams? Ačiū.
17.05 val.
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-574. Pranešėjas – E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, čia jau yra naujesnis projektas, nors šita mintis yra jau senoka. Ją kelia tėvai, kurie augina pačios sunkiausios negalios vaikus, kuriems yra nustatytas sunkus neįgalumas. Tokių vaikų Lietuvoje yra apie 2,5 tūkst. Po to, kai yra nustatomas neįgalumas, vyresnio amžiaus asmenims darbingumo lygis, pensinio amžiaus specialieji poreikiai, ta pati komisija dar kartą, jeigu kreipiasi, yra didesnė negalia, gali nustatyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį.
Dėl šito specialiojo nuolatinės slaugos poreikio, be abejo, yra skiriamos ir didesnės lėšos, bet svarbiausia, kad tas, kuris slaugo tą sunkiausios negalios žmogų namuose, yra draudžiamas valstybės lėšomis minimaliai senatvės pensijai gauti. Kalbant su tėvais, kurie prižiūri neįgalų vaiką namuose, kuriam, kaip minėjau, yra nustatyta sunki negalia, ne vidutinė, ne lengva, bet sunki negalia, tai vis dėlto vaikas nuo suaugusio skiriasi. Sunkios negalios suaugęs, kuris gali šiek tiek apsitarnauti, prisižiūrėti, jis yra sąmoningas. Tačiau vaikas, jeigu jis yra dar ikimokyklinio amžiaus arba 12–14 metų, jeigu nėra galimybės niekam jo prižiūrėti, nes tėvams reikia dirbti, reikia, kad būtų kaupiamas stažas, be to, išmokos nėra didelės… Šeimos susiduria su labai didelėmis problemomis.
Todėl tėvų prašymu yra siūlymas, kad jeigu vaikui yra nustatomas sunkus neįgalumas, kad ta pati komisija iš karto savaime nustatytų ir specialųjį nuolatinės slaugos poreikį. Čia būtų kalbama tik apie vaikus, nuo 18 metų tai neliestų. Šiuo metu tokių vaikų iš 2,5 tūkst. būtų apie tūkstantį. Ta priežiūros pagalbos vaikų išmoka yra 360 Lt per mėnesį, o slaugos išlaidų būtų 900 Lt. Aš čia kalbu apie nesumažintas sumas, dabar jos yra 15 % sumažintos. Jeigu dažniausiai mamos tokį vaiką priežiūri namuose, tai turbūt suprantate, kad šita suma dalinasi dviem asmenims. Tai tikrai nėra dideli pinigai, bet ypač dėl vaikų, kur tikrai yra didelių problemų, manyčiau, kad pasvarstyti, pažiūrėti galimybes reikėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausti niekas nenori. Kolegos, dėl motyvų dėl viso taip pat nėra užsirašiusių. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstys rudens sesijoje. Taip pat prašome Vyriausybės išvados. Ar galime, kolegos, pritarti? Ačiū.
17.10 val.
Ir 2-15a darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIIP-619. Pranešėja – D. Teišerskytė. Prašau. Replika.
V. SIMULIK (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pedagoginė pertraukėlė. Mielieji kolegos, aš noriu supažindinti su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos raštu, kuriame informuojama, kad Saudo Arabijos parlamente yra įsteigta Lietuvos ir Saudo Arabijos draugystės grupė. Atsiliepdami į Užsienio reikalų ministerijos poziciją, kviečiame tuos, kam įdomu, sukurti parlamentinę grupę, gerbiant kolegas Saudo Arabijos parlamentarus, ir po posėdžio laukiame jūsų čia, gale. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, Dalia, pristatyti klausimą.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Labas vakaras. Aš pirmuoju klausimu prašau įtraukti į pavasario sesijos darbų programą Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl etninės kultūros globos tarybos įstatymo“ projekto pateikimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar turite klausimų? Neturite. Nėra užsirašiusių. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Pereiname prie svarstymo stadijos. Nėra užsirašiusių, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Ir, kolegos, prašome balsuoti. Kas pritariate, kad būtų papildyta pavasario sesijos darbų programa, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai, balsavo 46: už – 44, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
17.12 val.
Kolegos, pereiname prie 2-15b darbotvarkės klausimo – Etninės kultūros globos tarybos įstatymo projekto Nr. XIIP-583, taip pat lydinčiųjų – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIIP-584 ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo 11 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-585. Pateikimas. Prašom pristatyti, Dalia, visus.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Aš pristatysiu labai trumpai, nes tekstą visi turite. Projekto rengimą paskatino siekis sukurti tobulesnį Seimui atskaitingos Etninės kultūros globos tarybos teisinį reglamentavimą, atskiru įstatymu apibrėžiant šios institucijos sudarymą, valdymą, strateginės veiklos kryptis, uždavinius, teises ir pareigas, administravimą ir veiklos finansavimą.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti užsirašiusių nėra. Ačiū D. Teišerskytei. Motyvai dėl viso. Jūs visus pristatėte, ponia Dalia? Visus. Ačiū. Motyvai dėl viso. Už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Galiu nekalbėti, jeigu pageidaujat.
PIRMININKAS. Kaip?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Galiu nekalbėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dalia, dar kartą ačiū. Jūs pristatėte visus klausimus. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Kolegos, yra siūlymas sujungti visus tris projektus.
Pagrindinis komitetas dėl visų, aš žiūriu, yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymas – rudens sesijoje. Ar galime, kolegos, pritarti šiems siūlymams? Galime. Yra pasiūlymas juos visus sujungti. Kolegos, ar galime pavesti, kad juos visus sujungtų Dokumentų departamentas? Po pavasario sesijos darbų programos. Ar galime, kolegos, pritarti? Ačiū.
17.15 val.
Ir rezervinis r-1 klausimas – Farmacijos įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-18. Pranešėjas – K. Kuzminskas. Svarstymo stadija.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas buvo pagrindinis komitetas. Jis svarstė Farmacijos įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į tai, kad stacionarinės sveikatos priežiūros įstaigos teikia nevienodo lygio sveikatos priežiūros paslaugas, o šių paslaugų teikimui reikalingi skirtingi vaistiniai preparatai. Todėl tikslinga palikti galimybę būtinų vaistų sąrašą nustatyti pačioms sveikatos priežiūros įstaigoms. Bendru sutarimu sutarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi motyvų už nėra, prieš – A. Matulas. Prašom. Nėra. Kolegos, tada visiems, kadangi buvo užsirašę, reikėtų balsuoti. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai, balsavo 49: už – 44, prieš – 1, susilaikė 4. Pritarta komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti.
17.17 val.
Ir rezervinis r-2 klausimas – Farmacijos įstatymo 8 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-479. Pranešėjas – K. Kuzminskas. Prašom.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Sveikatos reikalų komitetas taip pat buvo pagrindinis komitetas svarstant Farmacijos įstatymo 8 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Svarstė gegužės 22 d. ir priėmė sprendimą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, suinteresuotų asociacijų pasiūlymus įstatymo projektą atmesti. 7 – už, 2 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už yra užsirašiusi V. M. Čigriejienė. Ar kalbėsite?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš, kolegos, siūlau visiems balsuoti vieningai ir atmesti, nes Sveikatos reikalų komitetas gana smulkiai išnagrinėjo visus aspektus. Buvo atėję ir farmacijos atstovai. Kiekvienas vaistas turi indikacijas ir kontraindikacijas, ir mes nesukontroliuosime. Kaimuose veikia ambulatorijos, pirminės priežiūros grandys, ten dirbama iki 20 val. Jokia parduotuvė nedirba ilgiau. Degalinėse lygiai tas pats. Jūs norite, kad šalia dešrelių ir degalų dar būtų ir vaistais prekiaujama. Tai mes apskritai degalų neįsipilsime. Todėl tikrai prašau atmesti šitą projektą.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso projekto. Prieš – R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Aš tiesiog priminsiu tą realybę, kurią turime. Kartais prisireikia paprasto vaisto. Paprasto, galiu drąsiai sakyti, nes ne mes tą vaistą įvardinsime, mes paliekame teisę, būtinybę ir galimybę sudaryti sąrašą sveikatos apsaugos ministrui. Jis galės tą sąrašą sudaryti iš trijų vaistų, galės iš 53, galės iš 603 vaistų sudaryti. Tas sąrašas bus toks, dėl kurio mes manysime, ministras manys, kad nėra pavojinga pardavinėti, kad rizikos nėra. Realybė yra tokia, kad vaistinėse jau šiandien yra savitarna, su vaistininku nedažnai yra konsultuojamasi, o kai konsultuojamasi, dažniau kalbama apie reklamos turinį, o ne apie vaisto poveikį ir šalutinį poveikį. Todėl iš tikrųjų mes palikime žmonėms laisvę apsispręsti dėl bent jau paprastų ir santykinai nepavojingų dalykų. Kiekgi galime mes riboti! Siūlau vis dėlto atmesti komiteto nuomonę ir pritarti žmonių pasirinkimo laisvei. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei, kad būtų atmesta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 51 Seimo narys, balsavo 49: už – 33, prieš – 10, susilaikė 6. Iš viso 16. Kaip matote, vis dėlto negalime atmesti, reikia paskirti kitą komitetą. Reikėjo 36 balsų. Kolegos, turite pasiūlymų dėl komiteto? Prašau, Petras.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, atsiprašau, aš balsavau prieš, bet suklydau.
PIRMININKAS. Vis tiek neužteks.
P. GRAŽULIS (TTF). Dėl protokolo, bent jau dėl protokolo.
PIRMININKAS. Į protokolą įtrauksime.
P. GRAŽULIS (TTF). O dėl komiteto. Pagrindinis buvo Sveikatos reikalų komitetas, dabar gal Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų visai neblogai.
PIRMININKAS. Yra pasiūlytas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pirmininke, ar neprieštaraujate, kad būtų jums paskirta? Neprieštarauja. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų svarstoma? (Balsai salėje) Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstys iš naujo.
17.22 val.
Kolegos, kadangi Seimo narių pareiškimų nėra ir nematau pranešėjo Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo V. Gapšio, norėčiau trumpai pristatyti birželio 11 d. ir 13 d. plenarinių posėdžių darbotvarkę, kurią jūs visi turite ant savo darbo stalų. Kolegos, ar yra kokių klausimų, ar galėtume bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Galėtume. Kolegos, ačiū.
Paskutinė registracija. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Kolegos, šių metų gegužės 30 d. vakarinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.