LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 53
STENOGRAMA
2013 m. gegužės 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF*). Prašau užimti savo vietas. Dar kartą labas rytas. Pradedame gegužės 21 d. plenarinį rytinį posėdį. (Gongas)
Šiais metais minime didžiausias 1948 m. Lietuvos gyventojų tremties 65-ąsias metines. Todėl kviečiu pranešimą perskaityti A. Anušauską.
10.01 val.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kiekvienais metais mes linkę įvertinti tai, kas buvo. Šį kartą ne apie politiką, kai ką daugiau – gyvą atmintį. Lietuvoje ta gyva istorinė atmintis reikalauja išskirtinio dėmesio. Net jeigu galvojame, kad reikia žvelgti tik į ateitį, praeitis niekur nedingsta. Kai kuriuos ji pasiveja su nuslėptais biografijos puslapiais ir griebia už skvernų. Kiti patys ieško. Nors Rusijoje iki šiol yra po devyniais užraktais karo archyve slepiami deportacijų vykdytojų dokumentai, organizatorių pasirašyti trėmimų planai ir žemėlapiai, šimtas tūkstančių žmonių per pastaruosius penkiolika metų Lietuvos archyvuose susirado savo trūkstamus praeities puslapius bei prarastų, politinio teroro nusineštų artimųjų nuotraukas, laiškus, įrašus. Tie žmonės tikrai žino, ką reiškia „politinė byla“, ir nespekuliuoja savo išskirtine patirtimi. Jų niekas nekviečia į televizijas pasidalinti savo išgyvenimais, ypatingų gyvenimo išbandymų prisiminimais. Kažkada vienas buvęs politinis kalinys, karo po karo dalyvis keliais žodžiais įvertino siūlomą valstybinę pensiją: „Aš kovojau už Lietuvą ne dėl pensijos.“ Žinoma, gyva atmintis reikalauja ir istorinio teisingumo principų palaikymo. Bet niekas neprivers tų žmonių pakeisti savo pažiūrų ir įsitikinimų, kad ir koks cinizmo srautas trykštų jų atžvilgiu viešojoje erdvėje, net jei didžioji kaimynė toliau diktuotų „objektyvios“ istorijos reikalavimus.
Gyvojoje atmintyje dar neišblėso laikas, kai XX amžiaus viduryje lietuviai buvo vežami į Sibirą kaip vergai. Dabar mes tai vadiname vienu žodžiu – „genocidas“. Raudonojo teroro auka galėjo tapti ir tapo kiekvienas, trukdęs įgyvendinti komunistines doktrinas, tam pasipriešinęs arba kaip nors savo nepasitenkinimą reiškęs žmogus.
Nuo 1940 metų būtent lietuviai kartu su kitomis Molotovo–Ribentropo paktu Sovietų Sąjungos valdžion patekusiomis tautomis tapo sovietinio teroro naujomis aukomis. Priklausomybė vienai ar kitai tautai vaidino lemiamą vaidmenį…
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Aš dar kartą kreipiuosi į savo kolegas Seimo narius. Na, pagarbos, 5 min., 10 min.! Ar galime nevaikščioti, nešnekėti ir ramiai pasėdėti ir paklausyti?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju.
Priklausomybė vienai ar kitai tautai vaidino lemiamą vaidmenį, kai buvo sprendžiamas ir individualus žmogaus likimas. Jau 1941 m. pavasarį pasirengimas trėmimams buvo baigtas, ir 320 tūkst. Lietuvos piliečių jau buvo pakliuvę į nepatikimų žmonių sąrašus, tačiau didysis teroras prasidėjo komunistinei diktatūrai vėl sugrįžus į Lietuvą. Iki 1953 metų suimta, ištremta ir nužudyta beveik 1 mln. ukrainiečių, lietuvių, latvių, estų, iš jų beveik 400 tūkst. ištremti, 400 tūkst. suimti, 177 tūkst. nužudyti.
Didžiausi lietuvių trėmimai įvykdyti vadovaujantis Maskvoje buvusios Ministrų Tarybos nutarimais: 1948 m. vasario 21 d. buvo priimtas visiškai slaptas nutarimas, kuris oficialiai buvo nukreiptas prieš partizanų ir besislapsčiusių žmonių, žuvusių partizanų ir nuteistųjų šeimas, taip pat prieš rezistencijos rėmėjus. Marionetinė Lietuvos SSR Ministrų Taryba ir vietinis MGB filialas savo instrukcijose ir įsakymuose detalizavo visus SSRS Ministrų Tarybos ir MGB nutarimus. Juos tvirtino ta pati vietinė Ministrų Taryba, o tremtinų žmonių bylų sudarymu užsiėmė MGB apskričių skyriai, tvirtino apskričių komunistų partijos sekretoriai, vykdomųjų komitetų pirmininkai. Lietuvoje visus parengtus svarbiausius trėmimų dokumentus pasirašė žymiausi komunistų partijos vadovai: pirmasis sekretorius A. Sniečkus, LSSR MT pirmininkas M. Gedvilas ir jį laikinai pavaduojantis LSSR MT pirmininko pavaduotojas K. Preikšas. Keturių penkių apskričių įgaliotinių grupei 1948 m. vadovavo visi aukščiausieji sovietinės Lietuvos administracijos pareigūnai. Trėmimų metu įgaliotiniai paskirtose apskrityse laikinai tapdavo aukščiausia vietos administracine valdžia. Jiems buvo pavaldūs ne tik pirmieji sekretoriai ir vykdomųjų komitetų pirmininkai, bet ir NKVD-NKGB (MGB) skyrių viršininkai.
Pasirengimas didiesiems trėmimams buvo slepiamas. Juos vykdė MGB 4-oji divizija, pasienio, geležinkelių apsaugos kariuomenės, padedamos milicijos ir stribų. Buvo pasitelkiama ir papildomai pajėgų iš Rusijos ir Gudijos. Čia iš ten buvo atsiųsta po 2,5 tūkst. MGB darbuotojų. Vien 1948 m. gegužės mėn. trėmimams vykdyti buvo sutelkta 30 118 MGB, MVD darbuotojų, kareivių, karininkų ir stribų. Jiems padėjo 11 tūkst. partinių sovietinių aktyvistų. Štai Kėdainių rajone 1948 m. gegužės 21 d. operacijoje dalyvavo 162 aktyvistai. Ir taip kiekvienoje tuometinėje apskrityje. Iš Maskvos buvę atvykę aukščiausieji įgaliotiniai trėmimams organizuoti. Tuo metu tai buvo valstybės saugumo ministro pavaduotojas gen. ltn. S. Ogolcovas (S. Ogolcov). Su jų pagalba šios akcijos buvo kruopščiai planuojamos ir kontroliuojamos.
1948 m. gegužės mėn. trėmimo metu labiausiai buvo nustekenta Kauno apskritis – 2190 tremtinių, Panevėžio apskritis – 2019, Kretingos – 1850, Šiaulių – 1623, Ukmergės – 1617. Vidutiniškai po 1000 tremtinių iš kiekvienos tuometinės apskrities buvo sukišta į gyvulinius vagonus.
Visi trėmimai buvo labai panašūs dėl nežmoniškumo. 1948 m. trėmimų operacija, koduotai pavadinta „Vesna“ („Pavasaris“), na, bet „Vesna“ šiems žmonėms nereiškė pavasario, vyko būtent dvi dienas – gegužės 22–23 d. Iš pradžių tremtinius buvo numatyta išvežti į lietuviams jau tuo metu žinomą Jakutiją, vėliau pakeista į Buriatijos-Mongolijos autonominę respubliką ir Krasnojarsko kraštą. Numatyta išvežti 48 tūkst. žmonių. Tik dėl pasipriešinimo organizacijų laiku suteiktos informacijos apie gresiančius trėmimus dalis įrašytųjų į tremtinių sąrašus pasislėpė.
MGB ir jų pagalbininkams gegužės 22 d. pavyko surinkti ir sugaudyti 27 tūkst. žmonių. Gegužės 23 d. iki pusiaudienio ešelonuose jau buvo sugrūsta daugiau kaip 10 tūkst. šeimų. Laikinai pasislėpti pavyko 11 tūkst. žmonių, bet MGB visada turėjo papildomus sąrašus, į kuriuos surinko dar keletą tūkstančių žmonių. Planas turėjo būti įvykdytas. Net negalinčios paeiti 95 ir 112 metų amžiaus senelės buvo atneštos su neštuvais. Tiesa, Sibirui reikėjo nemokamos darbo jėgos, todėl šios senelės liko neištremtos. Bet tai buvo tik maža išimtis. Nesurinkus sąrašuose įrašytų šeimų, į ešelonus buvo gabenamos vietos saugumiečių ir kolaborantų iniciatyva atrinktos šeimos. Sąrašus dažnai sudarydavo stotyse, jau atvežus šeimas. Veždavo visus žmones, kuriuos rasdavo apsuptose sodybose: vaikus be tėvų, tėvus be vaikų.
Labai aktualus atrodė gen. ltn. S. Ogolcovo pasiūlymas: „Leisti priimti į perkeldinamųjų ešelonus lietuvius, kurie pateiks pareiškimus savo noru išvykti iš Lietuvos kartu su perkeldinamaisiais.“ Buvusi tremtinė A. Jakštienė prisimena: „Chodosevičienės vyras – kalinys. Kai vaikus atvežė į vagoną, jos pačios nebuvo namie. Grįžusi į namus, neberado vaikų. Pati atėjo prašyti, kad leistų važiuoti su jais.“
Kai ešelonai pajudėjo į tremties vietas, juose jau buvo sugrūsta 40 tūkst. žmonės, tarp kurių buvo beveik 11 tūkst. vaikų, ne mažiau 16 tūkst. 500 moterų. Beveik 9 tūkst. tremtinių šeimų nariai nebuvo sugauti ir liko Lietuvoje. MGB ir MVD darbuotojai juos gaudė, mėginusius pabėgti žmones šaudė. Taip tą dieną buvo nušauti 5 bėgę žmonės. Pavyzdžiui, Kaune tremtas žmogus, septyniasdešimtmetis Ivanauskas, puolė į šulinį ir nusiskandino.
Kiekviename į tremties vietas išvykusiame ešelone buvo po 1000–1500 žmonių (tarp jų buvo po 280–600 vaikų), kiekviename ešelone. Dar vežami gyvuliniuose vagonuose tremtiniai pradėjo mirti. Kiekviename ešelone, taip ir nepasiekę tremties vietų, mirė 1–5 žmonės. Iš Kaišiadorių stoties į Jarveco stotį (Krasnojarsko kraštas) išsiųstame ešelone iš 915 žmonių mirė 5. Šio ešelono viršininkas kapitonas Komarovas (Komarov) Mogiliovo srities Kričevo stotyje nušovė bėgusį tremtinį Rekevičių. Iš tremtinių pakeliui mirė (neišsamiais duomenimis) 23 (mirusį išnešdavo ir palikdavo pakelėje), 35 susirgo (taip pat buvo palikti pakelės stotyse), 27 atsiliko nuo ešelono (kartais tai buvo vaikai) ir 8 žmonės pabėgo. Dalis tremtinių buvo išvežti be jokių maisto atsargų (daugiausia miestuose sugaudyti žmonės). Viso savo turto netekę žmonės buvo dar kartą apiplėšti. Sargybiniai grobė skurdžias tremtinių maisto atsargas, kurių pagal MGB instrukcijas turėjo „užtekti 45 dienoms.“ Visą kelią iš žmonių buvo tyčiojamasi. Kartais duodavo (cituoju) „sušvinkusios kopūstų sriubos ir retkarčiais stotyse leisdavo prisipilti virinto vandens“, prisiminė tremtinė L. Žitkevičienė. O Marijinsko stotyje vyr. leitenantas Griaznovas (Griaznov) visiškai uždraudė duoti tremtiniams maisto. Kitos stoties viršininkas leitenantas Kolotilinas (Kolotilin) už ešelono praleidimą reikalavo jam palikti penkias merginas.
Taip tremtiniai ir buvo vežami po keletą savaičių. Vienas ešelonas 1948 m. birželio 1 d. patyrė katastrofą. Žuvo 19 tremtinių, 57 buvo sužeisti. Žuvusieji palaidoti ten pat – Jumatovo stotyje (23 km nuo Ufos). Kiti tremtiniai po mėnesio pasiekė tremties vietą Igarką. Negalutiniais duomenimis, tremiant, vežant į tremties vietas žuvo ne mažiau kaip 50 lietuvių, bet dar didesnės jų dalies laukė išbandymai tremtyje. Tremtyje, kaip ir lageriuose, žmogus turėdavo patirti gausybę fizinių ir moralinių kančių. Pasak vieno buvusio tremtinio ir kalinio, „sovietinių lagerių tikslas – iš žmogaus padaryti vergą, nuolankų ir paklusnų didelei ir pačiai mažiausiai valdžiai, nesugebantį mąstyti, priešintis prievartai ir savivalei.“ Mėgindavę šito išvengti bėgdavo atgal į gimtinę ir buvo persekiojami dar žiauriau. Maskvoje 1948 m. patvirtintu drakonišku įsaku kiekvienas pagautas bėglys buvo baudžiamas 20 metų katorgos. Oficialiai įsakas lietė tik karo metais ištremtus čečėnus, vokiečius, Krymo totorius ir kitų tautybių tremtinius, bet buvo pritaikytas ir lietuviams, latviams, estams bei ukrainiečiams. O už pabėgusių lietuvių tremtinių ir jų vaikų slapstymą sovietiniai įstatymai numatė penkerių metų įkalinimą lageryje, t. y. buvo baudžiama taip pat kaip ir už rezistentų slėpimą.
Dabar jau nustatyta, kad iš 156 tūkst. žmonių, kurie sovietinio genocido organizatorių buvo įrašyti į tremtinų sąrašus, į Buriatiją-Mongoliją, Komiją, Krasnojarsko kraštą, Irkutsko, Tomsko, Molotovo (dabar – Permės) ir kitas Sibiro bei Šiaurės sritis buvo ištremta nemažiau kaip 132 tūkst., iš kurių kas penktas žuvo. Pokario metais Sovietų Sąjungoje kas šeštas tremiamas žmogus buvo lietuvis, o 1948 m. lietuviai sudarė net pusę visų į Sibirą vežamų žmonių. XX amžiaus viduryje Sibiro miško kirtavietėms, aukso ir anglies kasykloms bei statyboms, sovietinių pramonės monstrų „Čeliabinskugol“, „Karagandaugol“, „Vostsibugol“, „Kuzbasugol“, „Tomles“, „Lenzoloto“ jie buvo užsakomi kaip vergai. Atgabenti tremtiniai buvo paliekami visiškai specialiųjų komendantūrų ir gamyklų direktorių savivalei.
Visi lietuvių tautos demografiniai, turtiniai ir kiti nuostoliai sunkiai suskaičiuojami, bet jie dar ilgai darys įtaką mūsų visuomenės ir valstybės būčiai.
Be savo istorinės atminties mes neturėtume savasties. Todėl klausydami kalbų apie „nesigręžiojimą į praeitį“ ir žiūrėjimą „tik į ateitį“ prisiminkime tuos žmones. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame kolegai A. Anušauskui.
10.15 val.
Tęsiame mūsų rytinę darbotvarkę. 1-2 klausimas – šios dienos darbotvarkės tvirtinimas. Ar turi kas nors pastabų, pasiūlymų? Ar galime balsuoti?
Balsuojame, ar pritariame rytinei ir popietinei gegužės 21 d. darbotvarkei.
Už balsavo 88, 1 susilaikė. Gegužės 21 d. darbotvarkei pritarta.
10.16 val.
Svarstome Seimo nutarimą „Dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsienio subjektams“ projektą. Pranešėjas – J. Kondrotas.
J. KONDROTAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl žemės pardavimo užsieniečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo“ projektas Nr. XIIP-415(2).
Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis 2013 m. gegužės 15 d. posėdyje bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Kaimo reikalų komitetas įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio ministerijos nuomones ir papildomo Seimo Europos reikalų komiteto sprendimus.
Komitetas patobulino Seimo nario kolegos K. Starkevičiaus parengtą nutarimą dviem būdais. Pataisė pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Antra. Kadangi visos galimybės pratęsti pereinamąjį laikotarpį pagal Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartį jau yra išnaudotos, Kaimo reikalų komitetas siūlo pritarti pasiūlymui Vyriausybei derėtis ne dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo, o dėl realių dalykų, siekti sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pakeitimo arba imtis kitų alternatyvių priemonių tam, kad draudimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsienio subjektams nebūtų laikomas laisvo kapitalo judėjimo principų pažeidimu.
Po svarstymo komiteto pastabų ir pasiūlymų nėra gauta, todėl siūlome pritarti patobulintam nutarimo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Mazuronį. Europos reikalų komitetas.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Europos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėto Seimo nutarimo projektą ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl žemės pardavimo užsieniečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo“ projektui Nr. XIIP-415. Balsavimo rezultatai: už tokį komiteto sprendimą buvo 9, prieš – 6.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pradedame diskusiją. Diskutuoti užsirašė keturi kalbėtojai. Kviečiu K. Starkevičių frakcijos vardu. Pasirodo, viskas gerai, net nenori kalbėti. Labai ačiū.
Kviečiu B. Paužą savo vardu.
B. PAUŽA (LSDPF). Mielieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų šitas klausimas yra gana nelengvas ir sudėtingas, bet labai svarbus visiems mūsų Respublikos žemės ūkio darbuotojams, ypač tiems, kurie dirba žemę, augina grūdus, gyvulius arba kitus visiems mums labai reikalingus maisto produktus.
Klausimas svarbus ir sudėtingas štai dėl ko. Kai mes anksčiau paprašėme trejiems metams pratęsti žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams, tada buvo sutartyje tokia galimybė suteikta pasirašant sutartį. Dabar pratęsimo klausimas yra daug sudėtingesnis, nes pagal sutartį tokio įrašo jau nėra ir reikėtų judinti, tiksliau sakant, rasti sutarimą su visomis Europos Sąjungos valstybėmis, kad būtų pakeistas sutarties traktavimas. Tai ir yra sudėtingumo esmė.
Tačiau, kita vertus, mes matome tam tikrą galimybę, kad būtų kitomis priemonėmis pabandyta susitarti, nes dauguma tų valstybių, kurios įstojo vėliau, turi panašias sąlygas kaip ir mes, o tos sąlygos labai skiriasi nuo senųjų valstybių, kurios gauna daug didesnes tiesiogines išmokas už pasėlius ir turi kitas didesnes privilegijas. Dabar būtų tokia galimybė rasti tų valstybių pritarimą ir susitarimą kovoti dėl žemės pardavimo pratęsimo.
Antras momentas, ką aš ir minėjau, – išmokų skirtumai. Šiandien mūsų ir kitų valstybių, kurios vėliau įstojo, žemdirbiai neturi tokių galimybių pirkti lygiomis teisėmis tą žemę, nes finansinės galimybės neleidžia to padaryti. Pirmiausia neleidžia padaryti dėl to, kad nėra vienodos išmokos. Aš noriu pasakyti: jeigu šiais metais mes Lietuvoje už 1 ha tiesioginių išmokų gausime vidutiškai apie 480–490 Lt, tai Europos vidurkis yra 901 Lt už 1 ha. 2020 m., paskutiniaisiais kito periodo metais, mes gautume maždaug 670–680 Lt už 1 ha, kai Europos Sąjungos vidurkis yra daugiau kaip 900 Lt už 1 ha. Čia tiktai 2020 m., o visu šiuo periodu nuo 2014 m. iki 2020 m. paaugimas labai nedidelis. Taigi mūsų žemdirbių galimybės yra labai ribotos.
Aš siūlyčiau pritarti šitam mūsų nutarimui kreiptis į Vyriausybę, kad būtų ieškoma įvairių galimybių susitarti neleisti parduoti žemės užsieniečiams, nes, kaip minėjau, sąlygos yra nevienodos ir mokėjimo už žemę galimybės taip pat yra nevienodos.
Ir dar vienas momentas. Ateina užsieniečiai su daug didesniais pinigais ir, be abejo, žemės kainą jie pakelia. Kitas dalykas, yra pas mus, be abejo, individų, žmonių, kurie suinteresuoti už didesnę kainą parduoti žemę. Aš žinau, ir po manęs turbūt kalbės žmonės, kurie dedasi labai dideliais patriotais, tų žmonių kategorija, kad lyg ir nereikėtų riboti šito dalyko, kad galėtų mūsų žmonės parduoti tą žemę. Bet aš baigdamas noriu pasakyti, kad vis dėlto žemė yra gamybos priemonė ir visos žemės ūkio gamybos pagrindas. Neturėdamas žemės, šiandien negali auginti nei gyvulių, nei grūdų, nei ko nors kito.
Man atrodo, reikėtų pasverti valstybiškai šiuos momentus ir neišparduoti pagrindinės priemonės bet kam. Be abejo, yra suinteresuotų, kaip ir visada, žmonių grupė, kurie, norėdami gauti didesnę kainą, sutiktų tai padaryti. Ačiū už dėmesį. Siūlyčiau palaikyti šitą nutarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į salę atėjo K. Starkevičius. Kviečiu jį frakcijos vardu.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų šiandien svarstome labai aktualų klausimą ir argumentai, kodėl būtina pratęsti žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams pereinamąjį laikotarpį, galvoju, yra svarbūs. Aš siūlau mano kolegoms Seimo nariams, ypač tiems, kurie ruošiasi oponuoti ir oponuoja, įsiklausyti.
Europos bendrijos steigimo sutartyje yra įrašyta: „Jeigu yra pakankamai pagrindo manyti, kad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsiras didelių trūkumų ar kils didelių trikdymų, grėsmė Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės rinkai, Lietuvos prašymu Komisija sprendžia dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo ne ilgiau kaip trejiems metams.“ Iš tikrųjų sutartyje (aš ir su mūsų derybininku Petru šnekėjausi) nėra aiškiai numatyta, kiek turi būti laikotarpių… trijų laikotarpių. Štai baigėsi šis laikotarpis, dėl kurio pavyko išsiderėti. Iš tikrųjų jis buvo lyg ir aiškiai įrašytas, kad vieną kartą galima.
Besibaigiant trejiems metams matome, kad grėsmė žemės ūkio paskirties žemės rinkai iš tikrųjų pas mus neišnyko. Kodėl ji neišnyko? Finansinės krizės metu Lietuvos žemdirbiai patyrė didelių nuostolių, pabrango visos ūkininkauti reikalingos priemonės: kuras, technika, trąšos, herbicidai, pesticidai (čia galima vardyti ir vardyti), mažėja žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Galėtume sakyti, kad grūdų lyg ir pakilo, tačiau pasižiūrėkime, kaip drastiškai yra kritusios, palyginti su Europos Sąjungos senbuvėmis šalims, pieno kainos. Kokios pas mums yra pieno kainos? Mes esame Europos Sąjungos dugne.
Europos Sąjunga neįvykdė pažado padidinti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų hektarą, jos Lietuvoje yra vienos iš mažiausių Europos Sąjungoje. Mes tik galime pasiguosti, tačiau nereikia džiaugtis, kad tik Latvijoje ir Estijoje yra žemesnės – ten siekia tiktai apie 100 eurų už hektarą. Tai iš tikrųjų nėra teisinga.
Lietuvos Respublika, derėdamasi dėl termino pratęsimo trejiems metams, Europos Komisijai nurodė, kad per trejus metus geriau pasiruoš žemės ūkio ir miško paskirties žemės rinkai liberalizuoti, bus baigta žemės reforma, bus baigtas žemės ūkio paskirties žemės privatizavimo procesas, bus išspręsta žemės įsigijimo spekuliaciniais tikslais problema, spėsime likviduoti krizės padarinius žemės ūkyje. Iš tikrųjų akivaizdu, kad nė vieno iš šių įsipareigojimų dėl užsitęsusios ekonominės krizės visiškai įgyvendinti mums nepavyko: žemės reforma nebaigta, ne visa valstybinė žemė privatizuota, ūkininkai kol kas neturi lėšų šiai žemei įsigyti.
Aš galėčiau sustoti šiek tiek plačiau, kad jie neturi tiek lėšų, kad galėtų savo ūkį sukurti modernų. Šiandien mūsų ūkio dydis vidutiniškai yra 18 ha, irgi vienas iš mažiausių, mažesnis yra tiktai Rumunijoje, o pagal nuosavos žemės kiekį ūkininkai turi tik 30 %, 70 % nuomoja. Čia aš noriu pasakyti tiems oponentams, kurie sakys, kad mes esame prieš investicijas į Lietuvą ir į žemės ūkį. Tikrai mes nesame prieš, mes esame atviri, tačiau kas atsitiks su tom investicijom? Nupirks žemę, tačiau ją pernuomos ir pernuomos jau už daug aukštesnę kainą, ir tuos pinigus, visą kapitalą išveš. Kas mes būsime? Mes būsime iš tikrųjų kumečiai, o ne šios žemės šeimininkai. Taip, jie tuo momentu investuos, tačiau didžiausia dalis pinigų vis dėlto, sutikite, bus išvežta.
Žemės rinkai taip pat kyla didelių grėsmių dėl ūkininkų finansinio pajingumo – žemės kaina, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuvoje kol kas yra labai maža. Todėl gali susidaryti situacija, kad užsieniečiai supirks didelius žemės plotus ne ūkininkavimo, o komerciniais tikslais, ir lauks jos pabrangimo, kad galėtų pelningai perparduoti. Iš tikrųjų pas mus šiandien, jeigu paimsime vidurkį, priklauso nuo to, kur ta žemė yra, ar Šiaurės Lietuvoje, ar centre, ar pietinėje dalyje, tai ji svyruoja, bet, galima sakyti, ūkininkai gali maždaug už 10 tūkst. nusipirkti hektarą žemės. Vokietijoj ir Olandijoje žemė užsieniečiui kainuoja 20, 30, 40 tūkst. eurų. Tai kodėl jiems čia neinvestavus, o paskui, matant, kad aiškiai vis tiek žemė brangs, spekuliaciniais tikslias, jau čia sakau, neperpardavus jos? Juo labiau, dar vieną biznį varyti – tą žemę Lietuvoje nuomoti, o pačiam nedirbti. Aš galiu pasakyti, kad paanalizavau. Tas pavyzdys, kaip per akcijas pardavė žemę užsieniečiams viena Lietuvos bendrovė, tai iš tikrųjų jie turėjo žemės ne vienoje vietoje. Ir tie, kurie nupirko, tris keturis kartus jau pakėlė nuomos kainą. Štai ir atsakymas. Jis neateina į Lietuvą dirbti, jis tą kainą tik pakelia.
Baigdamas aš noriu dar pasakyti. Profesorius V. Vareikis iš Klaipėdos universiteto vyko į komandiruotę į Rygą, jis pasidžiaugė permainomis, kurios įvyko Lietuvoje. Šiaurės Lietuvoje mes nerasime nė vienos pėdos nedirbamos žemės. Vadinasi, investicijos, kurios buvo skirtos per šį laikotarpį Europos Sąjungos fondų ir Nacionalinės žemės tarnybos, ir pačių mūsų žemdirbių, pasiteisino. Laukuose dirba moderni technika, laukai neapleisti. Pervažiavus į Latvijos pusę, profesoriaus V. Vareikio žodžiais, deja, padėtis yra kitokia. Laukai apleisti, nors žemės to paties derlingumo…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs viršijate laiką.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, aš kviečiu suteikti teisę mūsų ūkininkams ir galimybę toliau ūkininkauti savo žemėje, nebūti kumečiais. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu E. Gentvilą kalbėti frakcijos vardu.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, gerbiamieji kolegos. Yra keletas aspektų, kuriuos leiskite pasakyti, kad būtų girdimi ir kitokie galimi argumentai.
Liberalai seniai sakė, kad reikia leisti laisvą kapitalo judėjimą tam, kad mūsų žemės savininkai gautų už žemę tiek, kiek ji tuo metu yra verta. Ir štai kolega B. Pauža pasakė, kad užsieniečiai pakelia žemės kainą. Tai paskaičiuokime. Per pastaruosius 13 metų Lietuvoje parduota beveik 2 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Jeigu būtų leista laisvai ateiti kapitalui, tarkime, po 1 tūkst. Lt brangiau būtų gavę mūsų žemės savininkai, jie į kišenes, mūsų žemių savininkai, būtų įsidėję 2 mlrd. Lt. 2 mln. dauginame iš 1 tūkst. Kas šiandien įsidėjo tuos milijardus į kišenę? Tai, kaip liberalai prieš 10 metų ir sakė: akcinių bendrovių kūrėjai, lietuvaičiai verslininkai, greitai tapsiantys oligarchais. Jie įkūrė akcines bendroves, susipirko žemę, ir šiandien vyksta žemės ūkio paskirties žemės perpardavimas, tik ne žemės pavidalu, tačiau parduodant akcinių bendrovių akcijas.
Įsiklausykime, ką dabar pasakysiu. Kas šiandien nusiperka tas žemės ūkio bendrovių akcijas, niekas negali pasakyti. Lietuvos įstatymuose ir Konstitucijoje yra pasakyta, kad žemė užsieniečiams galės būti parduodama tik Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ir NATO šalių valstybių piliečiams. Kas šiandien gali atsakyti, kas jau susipirko iš užsieniečių šitas žemes? Už kokį kapitalą? Britų dienraštis „The Guardian“ balandžio 13 d. konstatuoja: Rumunijoje žemės pardavimas užsieniečiams yra uždraustas, tačiau stambiausi žemvaldžiai yra arabai, Bulgarijoje – kinai, Rusijos kapitalas, turbūt ir su Kremliaus palaiminiu, taip pat masiškai veržiasi į žemės ūkio paskirties žemės rinką Rytų Europoje. Lietuva, drausdama ateiti kapitalui, nekontroliuoja jokios situacijos. Susiperka vietiniai, perparduoda nežinia kam, ir valstybė šiame procese niekaip nedalyvauja.
Todėl, legalizavus žemės pardavimą, laisvojoje rinkoje bus galima patikrinti, kas atėjo, kokiomis sąlygomis atėjo, ar tai švarūs pinigai. Ir bus galima pareikalauti – prašau, kad būtų atitinkami kriterijai. Pirmiausia naujasis žemvaldys užsienietis turi gyventi Lietuvoje ne mažiau, kaip tiek ir tiek metų. Antra, jis privalo pats dalyvauti žemės ūkio gamybos veikloje, o ne taip, kaip ponas K. Starkevičius gąsdina, kad jis tik nuomos. Galima įrašyti tokį saugiklį, kad tegu įsigyja koks nors olandas, bet be teisės nuomoti, o tik su viena teise – dirbti, tą yra padarę vokiečiai. O mes dabar pasakome: ne, užsieniečių neįsileidžiame. Tuo tarpu užsienio kapitalas, velniai jį žino, kokios kilmės, ateina į žemės ūkio paskirties rinką.
Kitas klausimas, ar mes esame tikri, kad lietuvių valdomos akcinės bendrovės, kurios supirkinėja mūsų žmonių žemes pigiai, perka savais pinigais? Ar perka švariais pinigais? Žiūrėkite, Lietuvoje šešėlinės kontrabandos masteliai yra 0,5 mlrd. ar gal ir 1,5 mlrd. Lt. Kur nusėda šitie pinigai? Pagautas vienas V. Karaliaus sūnus – 7 mln. Lt, o kur kiti kontrabandos pinigai? Ar jūs nesate tikri, kad su šitais pinigais yra įkurtos akcinės bendrovės, apgaunant mūsų žemės savininkus, pigiai superkama žemė, o perparduodama kokiems nors arabams ar rusams, tokiu būdu legalizuojant kontrabandos pinigus? Teisėsauga tais dalykais neužsiima, mes vaidiname patriotus ir sakome – žemės neparduosime, o ji jau iškeliavo, ir be jokių apribojimų. Vieną X dieną paaiškės, kad žemės savininkai yra, tarkime, kinai, ir tu jiems nieko nebepasakysi – jis tapo sąžiningu įgijėju, nes valstybė nusišalino.
Trečias dalykas. Gerbiamieji, aš vis dėlto manau, kad koks nors derybų atnaujinimas su visomis 27, būsimomis 28 Europos Sąjungos šalimis yra neįmanomas. Tą reikia pasakyti tiesiai šviesiai. Aš pasijuokiau Kaimo reikalų komitete, kuriame nedalyvavau tada, kai vieningai buvo pritarta draudimui parduoti, bet aš esu prieš tokį draudimą. Aš galvoju, kas atsitiks šiandien? Konservatoriai ir valdančioji dauguma priims šitą nutarimą, ir štai ponui A. Butkevičiui ir Vyriausybei bus pasakyta – eikite derėtis. Ir ponas A. Butkevičius po kurio laiko pasakys, deja, derybų atnaujinti nepavyko. Konservatoriai patrins rankas, tam ir opozicija, liberalai pasakysime – bet mes taip ir sakėme. Ką darysite jūs, kaip valdančioji dauguma, pakišę savo premjerą? Pakišinėkite į sveikatą. Aš irgi galėčiau patrinti rankas, bet aš sakau tai, ką sakiau visada – rinkoje turi būti laisvas pinigų judėjimas, o ne toks chaosas, kuris jau dabar yra laisvas be jokios kontrolės! Jeigu norite, pasakysiu: aš esu liberalas, bet už tam tikrą tvarką. Jūs dabar darote pseudoliberalizmą, kur vyrauja chaosas, galimai nešvarūs pinigai ir visiškai nekontroliuojama situacija.
Neapgaudinėkime savo žmonių, vaidindami patriotus štai tokiu būdu. Vaidindami patriotus štai tokiu būdu, mes jau paskatinome žemdirbių suvažiavimo rezoliuciją, žemdirbiai turbūt nuoširdžiai patikėjo, gal yra šansų. Įsiklausykite, gerbiamieji žemdirbiai, ką sakau. Aš manau, derybos neprasidės. Dar daugiau, Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas duoda nuorodas Vyriausybei. Cituoju: „Panaikinti įvykusį žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams.“ Man labai įdomu, kaip Vyriausybė sugebės atimti žemę iš rusų, turkų, arabų ar kinų, kurie nusipirko ne žemę, o akcinių bendrovių akcijas? Susimąstykime apie tai, ką mes teigiame tautai ir ką tauta supranta, deja, kartais ne visai adekvačiai supranta. Kalbėkime tai, ką galvojame, o ne taip, kaip norėtume gražiai atrodyti. Gražiai atrodysime tik laikinai, o gražiai ir teisingai atrodyti reikėtų visada. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai, kuris labai punktualiai baigė.
Kviečiu paskutinį pranešėją M. Bastį.
M. BASTYS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, dėl žemės ūkio paskirties žemės buvo diskutuojama dar 2003 m., kai ruošėmės stoti į Europos Sąjungą. Tada buvo kalbama apie tai, kad iš tiesų tai yra išskirtinis klausimas, ir pasirašant stojimo sutartį buvo suderėta, kad reikalui esant būtų galima pratęsti žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams. Tai dar kartą parodo, kad Lietuvai, Lietuvos žemdirbiams tai yra labai aktualus klausimas. Jeigu mes vertybiškai keliame klausimą, kas yra svarbiau – ar savininkas, kuris valdo šiuo metu tą žemę, bet jos nedirba, ar žemdirbys, kuris šiandien dirba tą žemę ją nuomodamas ir ateityje tikisi, kad tą žemę galės įsigyti rinkos kaina, manau, kad vertybiškai Lietuvai, Lietuvos valstybei yra svarbiau tas principas, kad pirmiausia žemės ūkio paskirties žemę galėtų įsigyti tie, kurie šiandien ją dirba.
Oponuojančio gerbiamojo kolegos E. Gentvilo kalboje buvo išsakyta tokia mintis, kad jeigu jau šiandien būtų laisvai parduodama žemė užsieniečiams, galbūt galimai savininkai būtų gavę 1000 Lt daugiau ir tai sudarytų apie 2 mlrd. Lt kiekvienam šiandien pardavusiam asmeniui papildomų pajamų. Pažiūrėjus į 10, 20 metų perspektyvą, tie 2 mlrd. būtų verti gal 1 mlrd., o gal ir mažiau.
Jeigu mes žiūrime į perspektyvą ir norime kurti konkurencingą ūkį, pirmiausia turime žiūrėti, kad mūsų žemdirbiai turėtų visas sąlygas sutvirtėti, sustiprėti, kad Europos Sąjungos konkurencinėje kovoje jų galimybės būtų lygiavertės. O tų galimybių šiandien, deja, kol kas nėra. Vien tik tiesioginės išmokos šiandien skiriasi kelis kartus. Iki 2019 m. yra numatyta, kad bus suvienodintos tiesioginės išmokos, bet ir tai mes pasieksime vidutiniškai tik 0,75 % bendrojo vidurkio. Vadinasi, pagal tiesiogines išmokas mes vis tiek atsiliksime nuo Europos Sąjungos senbuvių.
Dar vienas argumentas, apie kurį šiandien niekas nekalba, tai yra žemės konsolidacija. Aš negaliu tiesiogiai tvirtinti, kad ūkininkas, turintis žemės ir galintis be didelės konkurencijos nusipirkti šalia esantį sklypą, kad tai bus konsolidacijos priemonė, bet netiesiogiai tai būtų galima įvertinti kaip žemės konsolidavimą. Žemės konsolidavimas taip pat sudaro papildomas galimybes konkuruoti su Europos Sąjungos senbuvėmis. Be abejo, Vyriausybei bus labai sudėtinga šį nutarimą įgyvendinti, bet nieko nesakyti tuo klausimu, tylėti mes irgi neturime teisės. Taigi yra vienas kelias – toliau derėtis, peržiūrėti tas sąlygas. Antras kelias, beje, Vyriausybė (žemės ūkio ministras) šiandien pateiks įstatymą, apribojantį tam tikrus saugiklius…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Mindaugai, jūs viršijate laiką!
M. BASTYS (LSDPF). …Manau, kad tuo principu mes turėsime toliau dirbti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kalbėjo visi užsirašę diskutuoti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo.
Už balsavo 90, prieš – 3, susilaikė 6. Seimo nutarimui po svarstymo pritarta.
Dėl vedimo tvarkos…
P. GYLYS (DKF). Replika po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom, replika po balsavimo.
P. GYLYS (DKF). Gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu su neblogais balsavimo rezultatais. Pirmiausia norėčiau reaguoti į liberalų požiūrį. Pratęskime tą pavyzdį, kad visi būtų gavę daugiau pinigų, tai yra kiekvienas po 1 tūkst., iš viso 2 mlrd. Lt, bet Lietuvoje Lietuvos ūkininkų jau nebebūtų. Toks būtų rezultatas. Liberalus požiūris yra toks, kad tautos, kaip daikto, kaip subjekto, nėra. Neužmirškime, kad Europos Sąjunga yra tautų sąjunga, kuri turi teisę nuolat tobulėti. Šiandien mes turime demokratijos deficitą. Taip, pasirašėme sutartį, bet tai yra gyvas organizmas. Mes galime kalbėti toliau ir turime argumentų. Mes esame prisiėmę kitų įsipareigojimų, kurie mums atnešė didžiulių nuostolių. Aš manau, kad reikia išnaudoti visas demokratijos galimybes Europos Sąjungoje, kad šitą reikalą pajudintume.
10.48 val.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, svarstome kitą darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XII-65 patikslinimo“ projektą. Pranešėjas – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, prieš pradėdamas, norėčiau šiek tiek pakalbėti apie esamą situaciją. Kaip žinome, praeitos kadencijos Seimas priėmė sprendimą pakeisti pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo tvarką nuo kovo 1 d. Pakeitus šią mokėjimo tvarką (aš į smulkmenas nesigilinsiu), kai verslas neturi prievolės mokėti nustatytais terminais pridėtinės vertės mokestį, šiuo metu per keturis mėnesius nesumokėta pridėtinės vertės mokesčio apie 180 mln. Lt. Biudžete keturių mėnesių deficitas, palyginti su prognozėmis, yra 102 mln. Lt. Esant tokiai situacijai, priimti sprendimą peržiūrėti biudžetą būtų klaidinga, nes tada reikėtų (mes Fiskalinės drausmės įstatymo turime laikytis ir priimdami biudžetą įsipareigojame laikytis tam tikros drausmės) iš naujo pradėti burti ir iš naujo pradėti ieškoti kam nors kur nors pinigų, iš kažko atiminėti, kažkur kažkam pridėti.
Žodžiu, gautume didelę maišalynę ir nauda iš to būtų visiškai nulinė, nes biudžete, dar kartą sakau, padidinti išlaidas šiuo metu neturime galimybės ir pajamų. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs šį klausimą, nutarė nepritarti siūlymui peržiūrėti biudžetą. Aš manau, iš tikrųjų, jeigu kai kurioms savivaldybėms susidarys, sakykime, lėšų trūkumas dėl numatytų funkcijų ar kitokių sprendimų, niekada nebus vėlu kompensuoti tas lėšas ir po Naujųjų metų. Bet mes šiuo metu išvengtume to nereikalingo tampymosi ir nereikalingo ginčijimosi šioje salėje.
Be to, aš noriu pasakyti dar vieną dalyką. Bent jau kitais metais reikia grąžinti biudžeto tvirtinimo tvarką, kokia buvo anksčiau, t. y. kad parlamentas galėtų kontroliuoti ir vykdyti parlamentinės kontrolės funkciją tvirtinant biudžetą visoms savivaldybėms. Dabar viskas priklauso nuo ministrų. Ministrai tvirtina bet kuriai savivaldybei investicijas, bet kuriai savivaldybei kitas lėšas, o parlamentas likęs nuošalyje. Nuo kitų metų įveskime čia tvarką ir tada nereikės laužyti iečių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, diskusijos nevyksta, nes pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Vienas – už, vienas – prieš. Už kalba K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro opozicija turėtų siūlyti Vyriausybei daryti tą, kas yra sunkiai įmanoma, bet, mano supratimu, toks siūlymas būtų rizika finansiniam stabilumui. Peržiūrėti šiais metais biudžetą iš tikro būtų labai rizikinga dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia dėl ekonominės, nes biudžeto atidarymas iš esmės primena Pandoros skrynios atidarymą, ir aš neįsivaizduoju, kaip paskui visus į tą biudžetą atgal sudėti. Siūlymų ir prašymų atsirastų už kelis šimtus milijonų litų, taip buvo visada ir dabar taip būtų. Aš manau, toks veiksmas paprasčiausiai sukeltų didelę nereikalingą įtampą ekonomikai ir t. t.
Taip pat noriu pasakyti, kad, pritardamas Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui nepritarti nutarimui, noriu pasakyti vieną pastabą. Vietoj šių metų biudžeto svarstymo korekcijų mes turėtume apsvarstyti konvergencijos teoriją ir kitų metų biudžeto projekciją. Kol kas mes nematome tų skaičių. Mes, liberalai, neabejingi tam, kaip kitais metais bus sudaromas biudžetas, kokios bus proporcijos ir struktūros.
Atsižvelgdamas į visus išdėstytus motyvus siūlau pritarti Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui nepritarti nutarimui dėl valstybės biudžeto peržiūrėjimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. (…) – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau nepritarti pagrindinio komiteto išvadai ir pamėginti jautriau pasižiūrėti į šiandieninę daugumos savivaldybių biudžetų situaciją, nes savivaldybių tarybos buvo priverstos savo biudžetus tvirtinti numatydamos mokos fondus tik dešimčiai, geriausiu atveju, vienuolikai mėnesių. Matyt, nebuvo spėta gana tiksliai pažiūrėti, kiek pinigų papildomai reikia dėl minimalios mėnesinės algos didinimo. Manau, tuos dalykus Vyriausybė tikrai galėtų pamėginti pataisyti. Tuo labiau kai Seime yra gana didelė valdančioji koalicija, tai tikrai nėra problemų, kaip buvo mūsų atveju, ateiti į Seimą su biudžeto pataisomis.
O apie policininkų situaciją taip pat visi ne kartą yra kalbėję, ir valdančiųjų atstovai, tai būtų proga ir čia vieną kitą milijoną litų skirti.
Aš siūlau nepritarti išvadai ir skirti kitą pagrindinį komitetą. Man atrodo, geriausia būtų skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, nes jie nagrinėja savivaldybių reikalus, policija taip pat yra ten, ir komitetas parengtų kitokią išvadą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Nerėkaukite! (Balsai salėje)
Už – 35, prieš – 41, susilaikė 23. Pagrindiniam komitetui nepritarta.
Buvo siūlymas skirti kitą komitetą, buvo nuskambėjęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar turite kitų pasiūlymų? Galime pritarti? Skiriame kitą komitetą – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. (Balsai salėje) Kadangi niekas kitokių nesiūlė, dabar riksmas… (Triukšmas salėje) Palaukite minutėlę, yra šoniniai mikrofonai, ne iš vietos. Matau K. Glavecką.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto noriu rimtai pasakyti. Šių metų biudžeto grąžinimas į Seimą sukels krūvas problemų, kurias patys turėsime spręsti, ir politinių dalykų. Dėl to nukentės mūsų finansinis stabilumas ir įvaizdis. Mes ruošiamės įsivesti eurą, mes pateikėme konvergencijos teoriją, tai būkime geri, pagalvokime, kuo viskas kvepia. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu pasakyti, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, yra priėmęs sprendimą. Manau, kad komiteto nuomonė kitokia nebus, t. y. kad pritartume šiam nutarimui.
PIRMININKAS. Vis tiek yra statutinė norma (Balsas salėje) Jūs nuspręsite, ką reikia daryti. Gerai. Ačiū. Kolegė V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš tikrai būčiau nekalbėjusi, jeigu nebūtų kalbėjęs Kęstutis. Tegul pasako, kaip Biudžeto ir finansų komitete priėmė sprendimą. Pagrindinis komitetas negali priimti, kol nėra apsvarstęs papildomas. Darbotvarkės šeštą klausimą kaip pirmą klausimą apsvarstė, kol nespėjo susirinkti visi komiteto nariai, kol Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nesvarstė. Nenorėjau kelti šito klausimo, bet pripažinkime, kad buvo pažeistas Statutas, ir iš tikrųjų šitaip žaisti, kaip žaidžia ponas B. Bradauskas, ir kaltina, kad griauname koaliciją, dar ką nors darome. Pinigus gautų ne socialdemokratai, ne konservatoriai, ne „darbiečiai“, o tie žmonės, kurie gauna mažiausią atlyginimą ir turi išeiti po 2–3 mėnesius atostogų, o kalbame apie 20–30 mln. Tikrai nesugriausime, tikrai valstybėje nepadarysime suirutės. Visi šiek tiek susimažinkime pinigų kiekį, pagaliau paimkite iš pirmininkavimo. Pasižiūrėkite, kiek…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Virginija, nereikia agituoti. Dėl motyvų pasakėte. Ačiū. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Visų pirma reikia turėti omeny tai, kad mes turėjome Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto projektą, projekte buvo numatyta nepritarti, atsiprašau, pritarti šiam nutarimo projektui. Mes įtraukėme į darbotvarkę taip, kaip ir buvo numatyta projekte, ir komitetas svarstydamas atmetė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto projektą. Todėl aš nemanau, kad komitetas pažeidė Statutą. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Labai gerai, konservatoriai siūlo peržiūrėti biudžetą, mes pažiūrėsime, kam jie ten per daug buvo numatę lėšų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti, kuriam komitetui skirti, ar vis dėlto sutariame? Sutariame bendru sutarimu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
10.59 val.
Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio, IX1 skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 172, 462 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-4091(2) (svarstymas)
Svarstome kitą darbotvarkės klausimą – Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio, IX1 skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 17 ir 46 straipsniais įstatymo projektą. Pranešėjas – A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Pelno mokesčio įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Daliai pastabų pritarė, t. y. pritarė dėl 1 straipsnio pakeitimo, dėl 2 straipsnio, įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose išvardintų ribojimų, komitetas nepritarė. Komitetas nepritarė dėl įstatymo projekto 2 straipsnio, 17.2 straipsnio pavadinimo tikslinimo. Komitetas nepritarė Teisės departamento pastaboms dėl 2 straipsnio, dėl 17 straipsnyje siūlomos Pelno mokesčio apmokestinamųjų pajamų galimų (…) 17 % iš dalies filmų gamybai Lietuvos Respublikos neatlygintinai suteiktų lėšų. Visoms kitoms pastaboms, kurias teikė Teisės departamentas, komitetas pritarė.
Buvo gautos Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabos. Komitetas siūlė atsižvelgti. Taip pat buvo gautos pastabos, pasiūlymai Nepriklausomų prodiuserių asociacijos. Komitetas taip pat pritarė, kad reikia atsižvelgti. Buvo gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 544. Komitetas nuomone, reikėtų atsižvelgti ir pritarti. Taip pat reikėtų pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimui Nr. 332. Komitetas siūlė pritarti. Taip pat buvo gautos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pastabos. Komitetas siūlė pritarti pagal Vyriausybės pasiūlytą redakciją.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu V. Stundį, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu iš esmės pritarė Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir įstatymo papildymo atskirais straipsniais įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui patobulinti šį teisės aktą atsižvelgus į Teisės departamento pastabas bei Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymus.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną atgal pagrindinio komiteto pranešėją A. Nesteckį. Yra pataisos. Atsiprašau. Gerbiamasis Antanai, atsiprašau. Diskutuoti užsirašęs P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, iš tiesų bet kokios paskatos kino pramonei atsigauti Lietuvoje yra labai remtinas dalykas. Man išties yra smagu, kad dabartinė Vyriausybė nuosekliai remia tokią nuostatą, o pradėtos prieš kokius 2–3 metus šios pastangos. Parengti pirmieji fiskalinių paskatų projektai, būtent apie tokias mes kalbame. Reikia konstatuoti, iš tiesų mes pasiekėme tą ribą, kai aš norėčiau konstatuoti, kad, ko gero, nebus jokio bandymo atidėti sprendimą arba kitaip jį pakreipti nereikalinga eiga.
Mielieji kolegos, Lietuvos kino ar filmų gamybos išlaidos iš tiesų yra labai menkos. Mes neišnaudojame šitos pramonės infrastruktūros. Turime nuostabią gamtą, puikių miestų, daug kūrybingų aktorių, daug įmonių, kurios galėtų dirbti šitoje srityje, todėl šio paslaugos sektoriaus plėtra galėtų būti ne tik darbo vietas kurianti, bet ir didžiulį pelną duodanti Lietuvai. Tuo labiau kad filmai, kurie kuriami Lietuvoje, turėtų ir lietuviškumo ženklą.
Mielieji kolegos, nesame pirmtakai šioje srityje. Štai šitoje lentelėje pateikiama informacija. Žalesne spalva nupaišytos, arba nuspalvintos, valstybės, kuriose tokios fiskalinės priemonės egzistuoja. Kaip matyti, nei Estijoje, nei Lietuvoje to nėra. Latviai turi Rygos mieste, bet aš manau, kad Lietuva yra per mažas kraštas, kad tai aprėptų tiktai vieną miestą. Labai teisingas mūsų sprendimas, kad tai būtų išplėsta visoje Lietuvoje, nesvarbu, ar Vilniuje, ar Klaipėdoje būtų filmuojamas ir gaminamas filmas. Tas pavyzdys, kuris mus ypač užkrėtė ir skatino priimti šitą sprendimą, štai skatinimo priemonių efektyvumas, – tai užsienio filmų gamintojų lėšos, investuotos milijonais eurų Vengrijoje. Taip, matote, kad iki 250 mln. eurų išleidžiama filmams gaminti Vengrijoje. Lietuvoje, aš jums pasakysiu, kad 2010–2011 m. išleista 17 mln. Lt. Jūs pastebite, koks yra skirtumas iš esmės dėl poveikio biudžetui ir panašiai. Pateiktas jums variantas, kolegos, pavyzdžiui, kai 60 mln. Lt (tai yra konservatyvus modeliavimo variantas, kaip prielaida), tai dėl mokesčių lengvatų BVP padidėtų… Kai veiktų mokesčių lengvatos, BVP padidėtų 51 mln. Lt, socialinio draudimo mokesčių būtų surinkta 5 mln. Lt daugiau, vartojimo mokesčių – 5 mln. Lt, pajamų mokesčio būtų surinkta apie 2 mln. Lt ir pelno mokesčio būtų surinkta daugiau bendrai 1,5 mln. Lt. Kitaip tariant, investavus 60 mln. Lt į kino gamybą Lietuvoje, biudžetas papildomai gautų 13,5 mln. Lt. Šie skaičiai nelaužti iš piršto. Yra atlikti rimti ekonominio modeliavimo darbai, skaičiavimai.
Mielieji kolegos, aš tiktai noriu parodyti, kaip mes atsiliekame nuo Vengrijos. Mėlynas stulpelis yra vengrai, žalias, vos matomas, įžiūrimas iš jūsų vietos, yra Lietuva. Man labai norėtųsi, kad priėmus šitą sprendimą kuo greičiau ir kuo daugiau mes pritrauktume lėšų į kino industriją Lietuvoje ir pasivytume galbūt vengrus, o kai kuriais atvejais galėtume ir aplenkti. Europoje labai paplitęs šitas sprendimas, todėl aš tikiuosi, kolegos, jūsų pritarimo ir greito sprendimo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu komiteto atstovą gerbiamąjį A. Nesteckį. Yra keletas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pataisų dėl 2 straipsnio, jam iš dalies pritarta. Ar komitetas neprieštarauja? Gerbiamoji Pitrėniene, atsisukite į tribūną. Ačiū, kad išgirdote. Ar komitetas neprieštarauja dėl iš dalies atsižvelgto jūsų pasiūlymo? Neprieštarauja. Dėkoju.
Dėl 4 straipsnio – iš dalies. Neprieštaraujate. Priimtas.
Dėl 5 straipsnio gal galėtų paaiškinti pagrindinis komitetas, ką reiškia atsižvelgti? Atsižvelgti visiškai ar atsižvelgti iš dalies?
A. NESTECKIS (LSDPF). Atsižvelgti visiškai, nes yra gautos Europos Komisijos…
PIRMININKAS. Tokiu atveju noriu paprašyti: rašykite pritarti, tada visiems bus aišku.
A. NESTECKIS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Motyvai. Minutėlę! Pažiūrėsime… Nėra. Atspėjau, kad nieko… Visi kiną mėgsta ir žiūri.
Balsuojame. Ar pritariame po svarstymo Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių ir skirsnių pakeitimui ir papildymui?
Už balsavo 88, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio ir kitų skyrių pavadinimų pakeitimo pritarta.
11.09 val.
Svarstome Finansinių priemonių rinkų įstatymo 70, 71, 81, 93 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pranešėjas – A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Finansinių priemonių rinkų įstatymo 70, 71, 81, 93 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Komiteto nuomonė – atsižvelgti į tas pastabas. Taip pat buvo gautos Seimo Audito komiteto pastabos. Buvo gauta pastaba dėl piniginės baudos, apibrėžiant minimalią baudos sumą. Komiteto nuomonė – siūlymui nepritarti, tačiau komitetas priėmė protokolinį sprendimą ir pavedė Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl galimai visiems juridiniams asmenims taikomos ekonominių sankcijų – piniginių baudų dydžių ribų nustatymo sistemos patobulinimo pagal anksčiau nurodytą Seimo Audito komiteto siūlymą, kad būtų išnagrinėtas klausimas ir priimtas sisteminis baudų taikymo principas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu Audito komiteto pranešėją L. Graužinienę.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas svarstė ir priėmė sprendimą – iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymą. Mes balsuoti neprašysime, lauksime išvados, kaip ir sakė pagrindinio komiteto pranešėjas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime… Motyvai. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Ar pritariame Finansinių priemonių rinkų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymui?
Už balsavo 84, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Finansinių priemonių rinkų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
11.13 val.
Svarstome Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 4 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Pranešėjas – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė. Buvo gautas vienas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Jie atsižvelgė į tai, kad įstatymas įsigaliotų nuo lapkričio 31 d., o šitais pakeitimais yra naikinami metiniai ribiniai tarifai. Jie nuogąstavo dėl to, kad tiems vežėjams, kurie juos yra įsigiję, reikėtų pratęsti jų įgaliojimą iki gruodžio 31 d. Komitetas buvo sudaręs darbo grupę ir su Susisiekimo ministerijos darbo grupe diskutavo šiuo klausimu. Susisiekimo ministerija konstatavo tai, kad būtų numatyti metiniai ribiniai tarifai, turėjo būti ministro įsakymas, patvirtinti maršrutai, numatyta sąskaita, įmokos kodas, to nebuvo. Ir realiai vežėjai net neturėjo galimybių susimokėti už tokį metinį leidimą, jų nėra išduota. Dėl to komiteto nuomonė buvo nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui, ir pritarėme iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, diskutuoti nėra užsirašiusių. Kalbėti už ir prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galima. Pritarta.
11.15 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo 2, 14, 16, 17, 19, 22, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-3786(2) (svarstymas)
Svarstome Vadovybės apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-3786(2). Pranešėjas – A. Paulauskas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, projektu yra keičiami Vadovybės apsaugos įstatymo 2, 14, 16, 17, 19, 22, 25 straipsniai. Pagrindinė tų pakeitimų esmė – papildyti vadovybės sąvoką, nustatyti Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus kadencijų skaičių, taip pat pasakyti, kad pasibaigus kadencijai direktorius rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į kitas laisvas pareigas departamente. Taip pat papildyta vado kompetencija konkrečiomis teisėmis, kaip gauti iš įmonių, įstaigų tvarkomų registrų Vadovybės apsaugos departamento uždaviniams įgyvendinti reikiamus duomenis, taikyti oficialų įspėjimą, kad asmuo nepažeistų Konstitucijos ar įstatymų, taip pat patekti į patalpą, transporto priemonę, kai daromos žmogaus gyvybei, sveikatai grėsmę keliančios nusikalstamos veikos.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad komitetas nepritaria siūlymo iniciatoriams pakeisti Vadovybės apsaugos departamentą iš savarankiško į nesavarankišką asignavimų valdytoją. Manome, kad institucijos, kurioms įstatymais numatytas savarankiško asignavimų valdytojo statusas, turi ir išlikti šitais valdytojais.
Taip pat įsigaliojimo terminą mes siūlome liepos 1 d. Komitetas visam įstatymo projektui bendru sutarimu po svarstymo pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu M. Petrauskienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį klausimą ir siūlo pritarti iš esmės pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabas ir pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V. Gailių.
V. GAILIUS (LSF). …Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu pagrindinio komiteto atstovą A. Paulauską į tribūną. Jūsų išvadose yra keletas nepritarimų arba pritarta iš dalies. Aš norėčiau atsiklausti. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikė pasiūlymą dėl 2 straipsnio. Ar komiteto pirmininkas neprieštarauja, kad atsižvelgta iš dalies?
A. PAULAUSKAS (DPF). Čia Teisės departamento buvo pataisa, man atrodo.
PIRMININKAS. Protokole įrašytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš matau, kad kolega J. Sabatauskas neprieštarauja. Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas keisti 10 straipsnį, ir jūs nepritarėte jam. Ar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas…
Pateikite savo pasiūlymą.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Mes siūlome 10 straipsnio „Vadovybės apsaugos departamento teisinis statusas“ 1 punktą keisti į „Vadovybės apsaugos departamentas, jei įstatymu nustatyta tvarka įsteigta valstybės įstaiga (vietoj „biudžetinė įstaiga“), užtikrinanti vadovybės apsaugą ir įgyvendinanti kitus įstatymu jai pavestus uždavinius.“ Siūlome naują 2 punktą – „Vadovybės apsaugos departamentas yra iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės pinigų, fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė. Vadovybės apsaugos departamento savininko teises ir pareigas, išskyrus sprendimų dėl jo reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą, Vyriausybės pavedimu įgyvendina Vidaus reikalų ministerija.
3 punktas. Vadovybės apsaugos departamentas yra įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos.
4 punktas. Vadovybės apsaugos departamentas yra viešasis juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.“ Tokie yra mūsų komiteto siūlymai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pagrindinio komiteto argumentai, kodėl nepritarėte.
A. PAULAUSKAS (DPF). Mes nepritarėme šiam siūlymui štai dėl ko. Yra siūloma keisti apibrėžimą, kad departamentas yra valstybės įstaiga, užtikrinanti vadovybės apsaugą. Tačiau šiuo metu yra pasakyta, kad jie užtikrina ne tik vadovybės, bet ir kitų saugomų asmenų apsaugą. Tokiu būdu teikdamas pasiūlymą komitetas susiaurintų Apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos uždavinius ir funkcijas, nes, kaip minėjau, jie saugo ne tik Prezidentą, Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, bet esant grėsmei ir jų šeimos narius, oficialius asmenis ir kitus, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka skiria šitą apsaugą. Tai pirmas mūsų nesutikimas.
Dabar dėl 2 dalies. Keičiant šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį būtų tikslinga tuomet keisti ir 27 straipsnį. Be to, pažymėtina, kad keičiant 10 straipsnio 1 dalį, čia jau vadovaujantis Vyriausybės įstatymo 291 straipsniu, Vadovybės apsaugos departamentas yra prie Vidaus reikalų ministerijos ir turėtų būti apibrėžiamas kaip Vyriausybės įstaiga. Dar reikėtų taisyti ir Vyriausybės įstatymą. Mūsų supratimu, to nereikia, bet šių pasiūlymų ir nebuvo teikiama. Todėl mes ir nepritarėme komiteto siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kalbančių už, prieš pataisą nėra. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame už Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiktą 10 straipsnio redakciją. Kas pritaria, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Pagrindinis komitetas nepritaria.
Už balsavo 24, prieš – 17, susilaikė 42. Nepritarta.
Motyvai už, prieš dėl viso įstatymo projekto. Nėra. Balsuojame. Kas pritariate Vadovybės apsaugos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymui? (Balsai salėje)
Už balsavo 81, prieš nėra, susilaikė 3. Vadovybės apsaugos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui pritarta.
11.24 val.
Svarstome darbotvarkės 1-9 klausimą – Audito įstatymo 21, 22 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3407(2). Pranešėja – J. Vaickienė.
J. VAICKIENĖ (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas svarstė Lietuvos Respublikos audito įstatymo 28, 44 ir 60 straipsnių pakeitimo ir 60 straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektą. Buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Atsižvelgęs į 2013 m. balandžio 30 d. Vyriausybės išvadoje Nr. 379 pateiktus argumentus ir pasiūlymus bei Audito komiteto posėdyje dalyvavusių Lietuvos audito rūmų atstovų pageidavimus ir pateiktą informaciją, nusprendė pritarti Seimo Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos audito įstatymo 21, 22 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Įstatymas įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju Jolitai. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu priminti, kad užsirašyti diskutuoti reikia, iki pranešėjas ateina į tribūną. Gerbiamoji Jolita, jums ačiū. Diskusijoje nori kalbėti L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Labai atsiprašau, kad nespėjau laiku užsirašyti. Aš labai trumpai. Norėčiau tiktai pasakyti, kad Audito komitete svarstymo metu buvo šiek tiek pasiblaškyta ir išvadų rengėjai pakeitė nuomonę, nes visuotinis auditorių dalininkų susirinkimas nutarė taip, kaip yra pasiūlyta. Tačiau ką aš noriu pasakyti? Noriu pasakyti, kad pagal direktyvas ir mūsų įstatymus Auditorių rūmams yra priskirta priežiūrinė funkcija. Valstybė šiai funkcijai vykdyti neskiria nė vieno lito. Vadinasi, pati bendruomenė apmoka šitas tikrinimo ir priežiūros paslaugas. Dabar susidaro gana kurioziška situacija, kad Seimas turi nustatyti, kokį tarifą jiems mokėti, tai visuomeninei organizacijai, na, apmokant vieniems kitų darbą.
Noriu pažymėti, kad visuotiniame akcininkų susirinkime balsų persvara buvo labai nedidelė. Man nepatinka tai, kad dabar susidarė tokia situacija, kad nedidelė auditorių grupė antrus metus vaikšto po Seimą, konkrečiai vienas auditorius, susitikinėja su visomis frakcijomis ir dėl to šiandien yra keičiamas įstatymas. Šio įstatymo pakeitimas suskaldys audito bendruomenę, nes pagal dabartinę pataisą, kuri yra, aš dar kartą pasižiūrėjau šiandien, kai kurios audito įmonės, t. y. smulkios audito įmonės, už priežiūrą visiškai jokio mokesčio faktiškai beveik nemokės. Aš suprantu, kad didžioji dalis mokesčio turi gulti ant pagrindinio ketverto tarptautinio audito įmonių, nes jos paima didžiausią dalį pajamų, tačiau ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje buvo pažymėta, kad toks teisinis reguliavimas nėra geras, jis šiek tiek yra ydingas.
Todėl manau, kad iki priėmimo stadijos reikia neskubėti ir dar kartą labai atidžiai išnagrinėti, nes ir Finansų ministerija, priimant tokį sprendimą, vis dėlto abejoja, ar tai yra teisinga. Dar kartą pažymėsiu, kad visuotinio dalininkų susirinkimo metu buvo labai nedidele balsų persvara nutarta taip daryti, na, ir, atlikus didžiulį lobavimą Seime.
Aš, kaip Audito rūmų narė, negalėčiau jūsų agituoti, kad nesupainiočiau viešųjų ir privačiųjų interesų, nors nesu praktikuojanti ir manęs tas mokestis lyg ir neliečia, nes manęs netikrina, bet vis dėlto noriu atkreipti visų dėmesį, kad neturi įstatymo pataisos gimti kurios nors mažos grupės asmenų naudai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojam. Dėl motyvų… (Balsai salėje) Pataisų dėl įstatymo nėra. Dėl motyvų už, prieš? Nėra. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Audito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo.
Už balsavo 52, prieš nėra, susilaikė 22. Pritarta po svarstymo.
11.30 val.
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl 2014 metų paskelbimo Teatrų metais“ projektą. Pranešėja – A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2014 metų paskelbimo Teatrų metais“ projektą, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo „Dėl 2014 metų paskelbimo Teatrų metais“ projektui ir siūlyti jį svarstyti Seime. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje nėra užsirašiusių. Motyvai. Už ir prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar pritariame po svarstymo Seimo nutarimui.
Už balsavo 70, prieš nėra, susilaikė 1. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar galėtume mes jį ir priimti? Nėra norinčių kalbėti už ir prieš?
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame, ar pritariame nutarimui „Dėl 2014 metų paskelbimo Teatrų metais“.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 74, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl 2014 metų paskelbimo Teatrų metais“ priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, skelbiame pertrauką iki 12.00 val.
Labai atsiprašau, Dalia nori padėkoti visiems teatralams.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Iš tiesų iš visos širdies dėkoju visos didelės teatro šeimos vardu už tokį didelį palaikymą. Labai labai labai ačiū visiems.
PIRMININKAS. Ačiū, Dalia.
Pertrauka
12.01 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 242 ir 2602 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-273(2), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-274(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Į salę atvyko S. Šedbaras, jam ir bus suteiktas žodis svarstant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 242 ir 2602 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašom, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, jeigu leistų posėdžio pirmininkas, aš galiu iš karto pristatyti abu, nes Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimas ir ATPK paminėtų straipsnių pakeitimas yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Tai yra teisių aplinkos apsaugos pareigūnams išplėtimas, kada automobilis statomas miške, prie vandens telkinio ir kada nėra akivaizdaus savininko. Tai yra iš esmės toks pasiūlymas. Gegužės 15 d. komitetas svarstė šiuos du projektus ir bendru sutarimu už pritarė šiam projektui. Prieš tai buvo klausymai. Visų suinteresuotų asmenų, taip pat ir rengėjų, nuomonės buvo įvertintos ir projektai yra suderinti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Užsirašiusių diskusijoje nėra, pasiūlymų nėra. Ar bus kalbančių už ir prieš? Nėra.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame iš karto dėl dviejų įstatymų – Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo, balsuoja už, turintys kitą nuomonę balsuoja kitaip.
Už balsavo 47, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymų projektams pritarta.
12.03 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 503 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-198(2) (svarstymas)
Svarstome darbotvarkės 1-12 klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 503 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Pranešėjas – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas taip pat gegužės 15 d. svarstė šį projektą. Tai yra kolegos Seimo nario V. Juozapaičio siūlymas griežtinti administracines nuobaudas už turto gadinimą, naikinimą, iš esmės už grafičių piešimą. Komiteto pozicija buvo tokia: už projekto atmetimą balsavo 3, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkojame. Vienas už komiteto nuomonę – V. Juozaitis. V. Juozapaitis, atsiprašau visą laiką. Ar jūs kalbėsite už atmetimą savo įstatymo projekto? Teisingai supratau?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip, kaip jūs supainiojot mano pavardę antrą kartą, tai aš susipainiojau rašydamas. Bet jeigu nėra kas už, tai aš irgi atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Galime bendru sutarimu? Balsuojame. Kas už tai, kad atmestume Administracinių teisės pažeidimų kodekso 503 straipsnio papildymo įstatymo projektą? Ačiū.
Už balsavo 38, prieš – 7, susilaikė 7. Pritarta komiteto nuomonei atmesti įstatymo projektą.
12.05 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1361, 1362, 225, 2252, 227, 229, 237 ir 281 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1363 ir 1364 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-4532(2) (svarstymas)
Svarstome darbotvarkės 1-13 klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektą. Pranešėjas – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gegužės 15 d. taip pat komitetas svarstė šį projektą. Tai yra lydimasis dokumentas, kuris lydi įstatymą dėl pavojingų krovinių vežimo. Šiuo atveju yra patikslintos sąvokos, pakoreguotos sankcijos, ir komitetas bendru sutarimu už pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nėra. Motyvų nėra. Balsuojame, ar pritariame Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimui.
Už balsavo 58, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kuriems straipsniams po svarstymo pritarta.
12.06 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 37, 42, 44, 46, 50, 53, 68, 80, 82, 97, 101 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 521 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4290(2) (svarstymas)
Svarstome darbotvarkės 1-14 klausimą – Administracinių bylų teisenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pranešėjas – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra gana esminiai Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimai. Esmė yra tai, kad ir per administracinį procesą Administraciniame teisme būtų galima sudaryti taikos sutartį. Tokie dalykai galimi ir Vokietijos administraciniame teisme, Lenkijoje. Lietuvoje iki šiol nebuvo ir sukurdavo nereikalingų papildomų problemų, nes teismas galėjo priimti tik sprendimą patenkinti arba atmesti skundą. Buvo daug diskusijų, ilgą laiką buvo rengiamasi ir komitetas gegužės 15 d., svarstydamas šį projektą, bendru sutarimu už jam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje užsirašiusių nėra. Pastabų pasiūlymų nėra. Dėl motyvų kalbėti norinčių nėra. Balsuojame dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo.
Už balsavo 64, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo Administracinių bylų teisenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimui yra pritarta.
12.08 val.
Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio ir Kodekso priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4635(2)ES, Baudžiamojo proceso kodekso 66, 67, 691, 711, 73, 3651 straipsnių ir Kodekso priedo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4636(2)ES (svarstymas)
Svarstome kompleksinį 1-15 klausimą – Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio ir kodekso priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso 66, 67, 691, 711, 73, 3651 straipsnių ir kodekso priedo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektus. Pranešėja – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šie du įstatymų pakeitimo projektai yra susiję su europine teise, su Lietuvos naryste Eurojuste. Komitetas juos svarstydamas atsižvelgė į Seimo Teisės departamento pastabas dėl juridinės technikos, atsižvelgdamas į tai, abu projektus patobulino ir siūlo pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Diskusijoje yra užsirašęs kalbėti P. Gylys. Gerbiamasis kolega, jūsų laukia tribūna.
P. GYLYS (DKF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, man, tiesą pasakius, kilo kai kurių klausimų skaitant Baudžiamojo proceso kodekso pataisas ir kai kurios formuluotės man neatrodė labai tikslios. Aš turiu galvoje pirmiausia formuluotes, susijusias su 365 straipsnio 3 dalies papildymu 9 punktu, kur yra sakoma, kad kai asmeniui asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitokiomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą, tai gali būti priimtas sprendimas, net jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą. Žinote, kai pirmą dalį skaitau, viskas gerai. Kai aš skaitau „asmeniškai ir laiku buvo įteiktas teismo šaukimas“, gerai, visiems tai yra aišku. Tačiau kai tęsiama žodžiais „arba jis kitomis priemonėmis“, tai darosi labai neaišku. Gal galėtų pataisų rengėjai paaiškinti smulkiau, ir aš bijau, kad čia mes paliksime landą. Nes kai aš pamatau „arba ir kitomis“, tai man iš karto prieš akis iškyla daugelis atvejų, kai paliekamos landos subjektyviam interpretavimui.
Na, ir to paties straipsnio c dalis – „įteikus sprendimą“, tai net neparašyta kieno. Matyt, teismo sprendimą? Teisės aktuose turi būti labai aiškiai apibrėžti subjektai, kokie subjektai priima vieną ar kitą sprendimą. Tokios mano būtų pastabos dėl Baudžiamojo proceso kodekso pataisų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų norinčių kalbėti?.. Nėra. Balsuojame. Ar pritariame darbotvarkės kompleksiniam 15 klausimui – Baudžiamojo kodekso 9 straipsnio ir Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimui?
Už balsavo 68, prieš – 1, susilaikė 3. Po svarstymo Baudžiamojo kodekso 9 straipsnio ir Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymams pritarta.
12.13 val.
Svarstome darbotvarkės 1-16 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektą. Svarstymo stadija. Pranešėjas – D. Petrulis. Gerbiamasis Domai, jums suteikiama teisė iš tribūnos pašnekėti.
D. PETRULIS (LSDPF). Sveiki, gerbiamieji kolegos. Ačiū, pirmininke. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektą. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas padarė išvadą, kad reikėtų šitą kreipimąsi grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Dėkojame.
D. PETRULIS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Vienas – už, vienas – prieš. Už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš apskritai dėl Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ noriu pasakyti, kad mes čia nieko bloga nedarome, tik pasitikrinsime. Sveikatos sistemoje pokyčių reikia, bet jų reikia pačiai sistemai, ne tik jos vadybai, tinkamam finansavimui ir atskirų grandžių sutvarkymui. Dėl 15 straipsnio pakeitimo įstatymo ir jo atskirų dalių atitikties Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės vadybos principams, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir ypač įstatymo negaliojimo atgaline data bei lygiateisiškumo principams pirmiausia siūlau apsvarstyti šiuos klausimus komitete. Tai yra ar priemonės, numatytos įstatymo pakeitimo įstatyme, yra teisėtos, ar tomis priemonėmis galima pasiekti šalies sveikatos apsaugai keliamus tikslus? To aš neišgirdau. Taigi neabejoju, kad tai bus beveik momentinis absoliučios daugumos patyrusių sveikatos priežiūros… įstaigos vadovas…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege!
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). …sukeltų neigiamus sistemos pokyčius. Todėl siūlau pritarti…
PIRMININKAS. Ne turinį reikia svarstyti, o komiteto nuomonei pritarti arba nepritarti. Jūs pradėjote kalbėti apie turinį.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš komiteto nuomonei nepritariu.
PIRMININKAS. O jūs užsirašėte pritarti komiteto nuomonei. Dabar, aš manau, kad ir Irena užsirašė ne ten, kur reikia. Dabar ji galės kalbėti už pritarimą.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Visiškai teisingai supratote. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti komiteto išvadai, nes ministerija yra paskelbusi, konkursai yra prasidėję. Kita vertus, mes turėjome pusantrų metų (net daugiau) pereinamąjį laikotarpį ir visiems, dabar einantiems atsakingas pareigas, nėra uždrausta pretenduoti ir dalyvauti konkurse. Jeigu tikrai gerai organizuojamas darbas, programa perspektyvi, aš manau, kad visi vadovai, to nusipelnę, ir liks. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame, ar pritariame pagrindinio komiteto iniciatyvai grąžinti iniciatoriams tobulinti. (Balsai salėje)
Už – 46, prieš – 19, susilaikė 8. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui yra pritarta.
Kadangi ministrai dar neatvyko, gerbiamieji kolegos, jums leidus, mes paimsime keletą įstatymų projektų iš vakarinės darbotvarkės. Ten yra Seimo narių projektai, kai kurie Seimo nariai yra salėje ir, aš manau, kad mes šiek tiek sutrumpinsime vakarinį posėdį.
12.18 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 32, 235, 254, 327 ir 403 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-13(2), Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-14(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 kompleksinis klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymų projektai. Pateikimas. Pranešėjas – V. Gailius. Jis yra čia ir kviečiu jį į tribūną.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji Seimo nariai, teikiu dviejų baudžiamąjį procesą ir baudžiamąjį persekiojimą reglamentuojančių įstatymų pataisas. Pirmiausia dėl Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Šį įstatymą aš teikiau rudens sesijoje, jūs mane įpareigojote, atsižvelgę į Teisės departamento išvadas, jį pataisyti ir papildyti.
Į Teisės departamento išvadas yra atsižvelgta ir šiandien teikiu jums šį įstatymo projektą, turėdamas vilties, kad jūs jam pritarsite. Pastaruoju metu mes dažnai esame visuomenės kaltinami, kad į parlamentą einame tam, kad išvengtume atsakomybės, būtume nepasiekiami teisėsaugai, taigi pasitikėdamas teismų sistema, manau, kad ji šiandien veikia gana stabiliai ir atitinka mūsų konstitucinius lūkesčius. Manau, kad Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pataisa dėl to, kad imunitetas nebūtų įskaičiuojamas į baudžiamojo persekiojimo senatį, yra vienas iš žingsnių, kad parlamentu, kaip viena iš valdžios institucijų, Lietuvos Respublikos piliečiai pasitikėtų labiau. Taip mes pašalintume bet kokias galimybes spekuliuoti šita imunitetine teise ir kitiems su teisiniu imunitetu susijusiems asmenims.
Taip pat aš siūlau Baudžiamojo proceso kodekso 32, 235, 254, 327 ir 403 straipsnių pakeitimo įstatymą. Šio įstatymo esmė yra diskrecijos pašalinimas tam, kad teisminio nagrinėjimo metu nesusidarytų aplinkybės, kad dėl vienų ar kitų subjektyvių priežasčių baudžiamasis persekiojimas gali būti neatnaujinamas po to, kai asmeniui, kurio atžvilgiu buvo pritaikytas imunitetas, ši teisė dingo. Baudžiamasis persekiojimas teisminio nagrinėjimo metu šiandien yra gana diskretiškai reglamentuojamas mūsų 2000 m. Baudžiamojo proceso įstatyme. Prašau pritarti mano pataisoms.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti kolega J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, dėl Baudžiamojo proceso kodekso projekto 1 straipsnio dėl asmens, kuris turi imunitetą, baudžiamosios atsakomybės. Norėčiau pasitikslinti, ar aš teisingai supratau jūsų pataisą, papildymą, kad jo atžvilgiu byla negali būti nagrinėjama teisme? Ar tai reikštų, kad asmeniui reikėtų gauti leidimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn ne prieš pradedant ikiteisminį tyrimą arba prieš pareiškiant įtarimus, o tik tada, kai jau byla pasiekia teismą?
V. GAILIUS (LSF). Šiuo atveju aš kalbėjau apie konkretų atvejį, kai teisminio nagrinėjimo metu asmeniui suteikiamas imunitetas ir po to, išnykus imunitetui, tęsti baudžiamąjį persekiojimą yra šiokia tokia diskrecija baudžiamajame procese ir nėra pareiga. Sprendimas buvo rastas, bet tai nėra imperatyvas. Buvo kreiptasi į teismą ir teismas savo sprendimu atnaujino baudžiamąjį persekiojimą. Po pateikimo aš pats jau šiandien turiu kai kurių naujų šio reglamentavimo pasiūlymų, diskutavau su teisininkais, akademine bendruomene dėl šitos diskrecijos pašalinimo ir tikslaus reglamentavimo. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau jūsų niekas nenori paklausti. Kalbančių už ir prieš nėra. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymų projektams?
Už – 70, prieš – 1, susilaikė 4. Po pateikimo įstatymų projektams pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nenumatyta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Prieštaravimų nėra? Dėkojame.
12.24 val.
Svarstome darbotvarkės 2-7 klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso 344 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – A. Mitrulevičius. Pateikimo stadija.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 344 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ir tobulinant projektus. Projekto rengimą paskatino Marijampolės savivaldybės administracijos 2013 m. kovo 27 d. raštu išreikšta nuomonė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistųjų turto administravimo ir saugojimo paslaugos pareikalautų papildomų biudžeto lėšų turto apskaitai, priežiūrai, privalomiems būsto aptarnavimo mokesčiams mokėti. Tačiau šios lėšos nėra numatytos savivaldybės biudžete. Galiojantys teisės aktai nenumato, kokias būsto saugojimo ir administravimo funkcijas savivaldybės administracija turi atlikti. Taip pat įstatymų leidėjas neapibrėžia ir nenustato tvarkos, koks sandoris turėtų būti sudaromas su turto savininku.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 344 straipsnyje numatyta, kad jei suimtasis turi turtą ar būstą, liekantį be priežiūros, teismas privalo aptarti su suimtuoju priemones turtui ir būstui apsaugoti. Liekantis be priežiūros turtas teismo pavedamas saugoti vietos savivaldybės vykdomajai institucijai.
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose numatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
O Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 55-1049 50 straipsnio 3 dalis numato, kad savivaldybių biudžeto lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių patvirtintoms programoms įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. 53-2042 2 straipsnis numato, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymo numatytas funkcijas.
Remiantis Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti turto saugojimo (administravimo) paslaugas vykdymo procese.
Įvertinus problemas, su kuriomis susiduria savivaldybės, nesant norminių aktų tiksliai apibrėžtos tvarkos dėl būsto perdavimo ir administravimo, atsižvelgiant į savininko pareigą rūpintis jam priklausančiu turtu, sutartis dėl turto saugojimo turėtų būti sudaroma su antstoliu.
Projekto tikslas ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 344 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – deleguoti nuteistųjų ar suimtųjų asmenų turto priežiūrą antstolių institucijai.
Tai tiek galbūt trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs turbūt matėte ir Teisės departamento pastabas, kad tarp tų funkcijų, kurias pagal Antstolių įstatymą turi vykdyti antstolis, jam skirta pareiga saugoti turtą, jeigu tas turtas yra antstolio paimtas teismo sprendimui vykdyti, siekiant atlyginti priteistą žalą ir panašiai. Tada jis turi saugoti tą turtą, jis jį areštuoja, paskelbia varžytines ir panašiai, bet jis saugo. Čia tokios funkcijos, kad saugotų turtą, kuris niekaip nesusijęs su vykdymo procesu, Antstolių įstatyme nenumatyta nei kaip jo pareiga, kurią numato valstybė, nei kaip papildoma paslauga, kuri būtų kaip sutartis su kažkokiu asmeniu.
Iš kokių pinigų antstolis vykdytų tokią apsaugą? Nes tada reikėtų turbūt samdyti arba kažkokią saugos įmonę, arba įvesti signalizaciją ir panašiai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, per vieną minutę teikite klausimą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Klausimas. Iš kur pinigai? Vadinasi, jeigu valstybė paves jam, turės atitinkamai numatyti biudžeto išlaidas.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Tai aš kontraklausimu. Tokiu atveju, kur savivaldybei gauti finansavimą? Šiandien biudžete nėra numatytos tos lėšos, kuriomis būtų pasirūpinta per ikiteisminį tyrimą piliečio arba jau kada jis po teismo nutarties patenka į pataisos įstaigą… Mums ir yra galimybė galvoti, kaip išspręsti tą klausimą, kartu su Teisingumo ministerija, su savivaldybėmis, kaip šitą klausimą sureguliuoti.
PIRMININKAS. Jus nori paklausti kolega S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mano klausimas labai panašus į kolegos Juliaus.
Gerbiamasis kolega, na, įsivaizduokite, antstolis yra individualia veikla besiverčiantis asmuo. Jeigu jis teikia paslaugą pagal įstatymą, jis už tą paslaugą ima atlyginimą. Kas mokės jam atlyginimą už šitą funkciją, kolega Julius klausė. Šiuo atveju arba valstybės biudžete turi būti eilutė, arba pati savivaldybė turi planuoti savo biudžete, ką daryti su tuo turtu, kai paskutinis šeimos narys yra uždaromas į įkalinimo įstaigą arba pritaikoma kardomoji priemonė, arba nuteistas, kas bus su turtu? Taigi čia yra seniūnų, vietos savivaldos pareigūnų reikalas matyti, kas aplinkui darosi. Čia jokių sutartinių santykių nėra ir būti negali. Kaip jūs įsivaizduojate, kas apmokės antstoliui, ir koks mechanizmas vyks?
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą, gerbiamasis kolega. Aš manau, antstoliai vykdo tą valstybinę funkciją šiuo atveju. Aš manau, ar antstolis, ar savivaldybė, be finansavimo lėšų, be šaltinio, šitų funkcijų negali atlikti. Taigi mūsų pareiga yra išspręsti tą klausimą, tai yra sureguliuoti, kad jis būtų išspręstas.
PIRMININKAS. Jus klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, ar jums neatrodo, kad antstoliui yra pavedama nebūdinga funkcija – saugoti turtą? Aš truputį nesuprantu. Kodėl artimi šeimos nariai negali saugoti to turto, o reikia kam nors užkrauti, mokėti pinigus ir turėti nesusipratimą? Ar čia apskritai yra problema? Ačiū.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš manau, čia kalbama apie paskutinį asmenį turto turėtoją, kuris yra uždarytas ikiteisminio tyrimo metu ir paskui patenka į pataisos namus, ir nėra daugiau kam pasirūpinti. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad savivaldybėse tokių atvejų daug nebūna. Du, trys, keturi atvejai per metus, jeigu taip imtume tą skaičių.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų. Prieš nori kalbėti S. Šedbaras. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai trumpai. Iš tiesų, jeigu tokia problema yra, ją savivalda turi spręsti, bet tai jokiu būdu nėra antstolių funkcija, nei apie finansavimą kalbant, nei apie įstatymo pavestas funkcijas. Jeigu jau norime tokią funkciją užkrauti antstoliams, visų pirma turime pradėti nuo Antstolių įstatymo ir tik paskui tuos dalykus daryti. Vis dėlto pripažinkime, kad tokie atvejai niekur neskelbiami. Šituos dalykus žino vietos bendruomenė, žino seniūnai, vietos savivaldos pareigūnai. Niekas daugiau nepasirūpins liekančiu turtu, kai paskutinis gyventojas, paskutinis savininkas yra izoliuojamas nuo visuomenės. Juk ne šiaip sau buvo tokia nuostata ir priimta įstatyme. Aš siūlau nekeisti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria kolegos A. Mitrulevičiaus siūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Už balsavo 48, prieš – 4, susilaikė 31. Po pateikimo Baudžiamojo proceso kodekso 34 straipsniui pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatoma svarstyti rudens sesijoje.
Per šoninį mikrofoną – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš prašau Vyriausybės išvados. Kad Seimas prašytų Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Supratau. Dėkoju. Įrašome į protokolą. Ar sutinka salė? Sutinkate. Gerai. Protokolinis nutarimas.
12.34 val.
Grįžtame prie rytinės darbotvarkės. 1-17 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2, 53, 101 straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo projektas. Pranešėjas – viceministras A. Juocevičius.
A. JUOCEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas Seimui teikiamas pakartotinai. Projektas yra patobulintas atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Projektu perkeliama ir įgyvendinama Europos Sąjungos teisė.
Pirma. Siekiama perkelti 2011 m. gegužės 11 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria keičiama direktyva dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga. Perkeliant šią direktyvą, įstatyme turėtų būti įtvirtinta, kad leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui, kuriam Lietuvos Respublikoje suteikta papildoma apsauga, į pragyventą laikotarpį įskaičiuojama pusė laiko, praėjusio nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo iki leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, arba visas šis laikotarpis, jeigu jis truko ilgiau kaip 18 mėnesių.
Antra. Siekiama patikslinti kai kurias įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas, kurias Seimas priėmė 2012 m. birželio 30 d. Projektą rengė Seimo valdybos sudaryta darbo grupė. Nevisiškai buvo perkeltos 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą nuostatų, kurios susijusios su aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbančiam užsieniečiui taikomomis sąlygomis leidimui nuolat gauti suskaičiuoti pragyventą laikotarpį.
2012 m. birželio 30 d. Seimo priimtas įstatymo pakeitimo įstatymas buvo papildytas taip: kito asmens, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmens judėjimo teise, sąvoka. Tai buvo perkelta į 2004 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatas. Ši sąvoka tikslintina atsižvelgus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. priimtą sprendimą byloje C-83/11. Pateikta išaiškinti. Kaip minėjau, šiam projektui Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų ir pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti, ar yra tokia statistika, kiek Lietuvoje dabar yra žmonių, turinčių tą Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, t. y. aukštos kvalifikacijos specialistų, esančių čia, Lietuvoje? Ačiū.
A. JUOCEVIČIUS. Noriu pasakyti, kad, praėjusių metų duomenimis, galima pasakyti, kad šiandien yra priimta 11 tokių sprendimų.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Man jau atsakė.
PIRMININKAS. Ačiū. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs man galite pasakyti, koks yra aukštos kvalifikacijos užsieniečių poreikis Lietuvos verslui juos pasikviečiant iš trečiųjų šalių? Kreivy, truputį…
A. JUOCEVIČIUS. Toks poreikis atsiranda… (Balsai salėje) Kaip žinome, verslininkai tokį poreikį deklaruoja, kad trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų. Bet jeigu nagrinėtume kiekio požiūriu, kaip sakiau, praėjusiais metais tokių leidimų buvo išduota 11. Sprendimą priima Lietuvos darbo birža atsižvelgdama į Lietuvos darbo rinkos poreikius.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Visi, kas norėjo, jūsų paklausė.
Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų bus kalbančių? Nėra.
Balsuojame, ar pritariame įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties.“
Už balsavo 64, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trijų straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Užsienio reikalų komitetai. Siūloma svarstyti birželio 27 d. Jokių pastabų nėra? Sutariame.
12.41 val.
Kol pasirodys ministrai, svarstome kompleksinį 2-6 klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-307 ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-308. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Siūlomi šie pakeitimai: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi nustatant, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas byloje, kurioje nukentėjusysis yra vaikas, nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų žmogaus laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei. Nurodytais atvejais, jeigu įgaliotasis atstovas nedalyvauja paties nukentėjusio ar jo atstovo pagal įstatymą kvietimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnas – prokuroras ar teismas privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad nukentėjusiajam yra būtinas įgaliotasis atstovas, ir paskirti šios institucijos parinktą įgaliotąjį atstovą. Aš manau, kad tą visą projektą jūs turite.
Taip pat prašoma yra pritarti papildyti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnį 11 punktu, kad nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus laisvei ir žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno – prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi įgaliotojo atstovo dalyvavimas pripažintas būtinu.
Įstatymų projektų tikslas yra sustiprinti vaikų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, teisių apsaugą, gynimą ir atstovavimą baudžiamuosiuose procesuose bei užtikrinti konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo, direktyvos dėl kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos įgyvendinimą. Įstatymo projekto uždaviniai yra įtvirtinti privalomąjį įgaliotojo atstovo, asmens, teikiančio teisinę pagalbą, dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų žmogaus laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kuriose nukentėjusiu yra pripažintas nepilnametis asmuo, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi įgaliotojo atstovo dalyvavimas pripažintas būtinu siekiant užtikrinti nukentėjusiam vaikui gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus vaiko teisių apsaugos srityje. Iš esmės kalbant apie šiuos projektus siekis yra toks, kad jeigu nukentėjęs vaikas neturi įgaliotojo atstovo, jo padėtis tampa sunkesnė nei įtariamojo ar kaltinamojo, kuris turi gynėją. Paminėtina, kad nukentėjusio vaiko atstovai pagal įstatymą (aš turiu omenyje Baudžiamojo proceso kodekso 53, 54 straipsnius) daugeliu atvejų neturi reikiamų žinių, kompetencijos, kad tinkamai gintų ir atstovautų nukentėjusio vaiko teisėms ir interesams. Savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo dalyvavimas procese taip pat ne visuomet garantuoja tinkamą nukentėjusio vaiko teisių ir interesų gynimą ir atstovavimą. Tiek trumpai apie teikiamus projektus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, bet šiaip pagal įstatymą nukentėjusiems numatyta skirti, jeigu teismas skiria advokatą, atstovą, Baudžiamojo proceso kodekse jau yra numatyta. Taip, Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnyje yra numatyta, kad nukentėjęs asmuo turi teisę turėti gynėją. Gal nebūtina šio pagrindinio projekto…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš ir pabrėžiau tai, kad 53 ir 54 straipsniai kalba apie atstovų turėjimą teisme, tačiau apie įgaliotą atstovą tame sąraše, pagal kurį tais atvejais turi atstovauti įgaliotas atstovas, t. y. turintis teisinį išsilavinimą, esantis advokatu ar jo padėjėju, 55 straipsnyje šios pozicijos nėra. Ten yra sąrašas, yra keli atvejai, kuriais yra įvardyti nepilnamečiai. Dar noriu pasakyti tai, kad iš tikrųjų tarptautiniuose aktuose, tai ir Lansarotės konvencijoje, kurią Seimas ratifikavo 2012 m. gruodžio mėn., ir direktyvose dėl seksualinio išnaudojimo ir prekybos žmonėmis būtent yra mums nurodyta, kad mes turime užtikrinti kvalifikuotą teisinę pagalbą nepilnamečiams, seksualiai nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo, tiek konsultuojant, tiek atstovaujant teisme. Noriu pabrėžti, kad turiu raštą Generalinės prokuratūros, kuri taip pat yra išreiškusi poziciją, kad Lietuva turėtų tobulinti vaikų, ypač nukentėjusių nuo seksualinio išnaudojimo, atstovavimą teisme ir pagalbą teisinėmis konsultacijomis.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau paklausti, kokie kvalifikaciniai reikalavimai įgaliotam atstovui, bet jūs iš dalies jau atsakėte. Bet iš kitos pusės, įgaliotas atstovas iš kokios institucijos bus, ar čia vis dėlto gali būti ir privatus asmuo su atitinkamu išsilavinimu ir atitinkamais kvalifikaciniais reikalavimais?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Būtent šitų vaikų atstovaujamų atstovų atstovavimą reglamentuoja Garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, nes mes kalbame apie nemokamą teisinę pagalbą, todėl ir prašau papildyti minėto įstatymo 12 straipsnį 11 punktu ir būtent to įstatymo nustatyta tvarka tose įstaigose, kurioms yra suteikta teisė teikti nemokamą teisinę pagalbą, dirba advokatai pagal sutartis, kaip aš sakau, turintys teisinį išsilavinimą, gali atstovauti vaikui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, užsirašiusių kalbėti dėl motyvų nėra. Balsuojame. Ar pritariame po pateikimo Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektams?
Už balsavo 71, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo šiems įstatymų projektams yra pritarta.
Per šoninį mikrofoną – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Kadangi neišvengiamai pareikalaus papildomų biudžeto lėšų, todėl prašau Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Ar nėra prieštaraujančių dėl Vyriausybės išvados? Nėra. Pritariame, kad būtų Vyriausybės išvada.
12.49 val.
Rytinės darbotvarkės 1-18 klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-560. Pranešėja – viceministrė L. Počikovska.
L. POČIKOVSKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! (Balsai salėje) Norėčiau jums pristatyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-560.
Įstatymo projekto rengimo priežastys. Pagal šiandien galiojantį teisinį reglamentavimą vienas asmuo gali įsigyti iki 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, tačiau niekas nedraudžia tam pačiam asmeniui steigti juridinius asmenis ir per kiekvieną iš jų įsigyti dar po 500 ha. Taip vienose rankose sukaupiamas didelis žemės plotas, nei galėtų leisti galiojantis teisinis reguliavimas. Problema yra ta, kad tokiems pirkiniams gali būti naudojamas užsienio kapitalas. Vadinasi, iš esmės galima teigti, kad žemę perka užsieniečiai. Be to, tikėtina, kad per susijusius asmenis superkama žemė įsigyjama spekuliaciniais tikslais, o ne žemės ūkio veiklai vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių yra nustatyti apribojimai ir papildomi reikalavimai būsimiesiems žemės savininkams. Tokie apribojimai nustatyti siekiant apsaugoti savo šalies ūkininkus, išlaikyti stabilią žemės rinką ir užtikrinti žemės ūkio veiklos tęstinumą. Pavyzdžiui, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje galioja didžiausio galimo įsigyti žemės sklypo dydžio nustatymas. Prancūzijoje, Danijoje įtvirtinta valstybės ar kitų asmenų pirmenybė įsigyti žemę. Lenkijoje turi būti gautas žemės ūkio ir vidaus reikalų ministro leidimas pirkti žemę. Danijoje, Vokietijoje yra kvalifikaciniai reikalavimai žemės pirkėjui. Danijoje ir kai kuriais atvejais Vokietijoje privalomi investicijų reikalavimai, rinkos stabilumo ir kainos derinimas.
Pažymėtina, kad rengiant įstatymo projektą buvo išanalizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaupiami duomenys apie kontroliuojamus ir kontroliuojančiuosius vienetus. Nustatyta, kad yra daugiau nei 30 juridinių asmenų, kurių kiekviena valda didesnė nei 500 ha žemės plotas. Jeigu ir toliau išliks tokios žemės pirkimo tendencijos, gali likti nepasiekti valstybės tikslai tinkamai plėtoti žemės ūkio verslą, skatinti sąžiningą konkurenciją žemės ūkyje, neleisti monopolizuoti gamybos ir rinkos. Siekiant pašalinti išvardytus rizikos veiksnius, įstatymo projekte siūloma įvesti susijusių asmenų sąvoką, susijusiais asmenimis būtų laikomi sutuoktiniai, tėvai, įtėviai ir jų nepilnamečiai vaikai, tiesiogiai ar netiesiogiai turintys balsų daugumą kaip kitas juridinis asmuo, tiesiogiai ir netiesiogiai darantys lemiamą įtaką kitam juridiniam asmeniui, to paties asmens įsteigti keli juridiniai asmenys.
Taip pat įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad žemės pirkėjas privalės iki žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo pildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtindamas, kad jis ir su juo susijusių asmenų turimas žemės plotas neviršija maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, nurodydamas lėšų, už kurias įsigyjamas žemės sklypas, įsigijimo šaltinį. Tik tuo atveju, jeigu sudaroma sandorio suma viršija 15 tūkst. eurų pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Ši deklaracija būtų pagrindas įvertinti, ar asmuo gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kadangi akcijų, pajų ir panašių nuosavybės teisių perleidimo sutartys nėra registruojamos. Nėra galimybės operatyviai patikrinti, kokių ir kelių įmonių akcijomis, pajais ir panašiai disponuoja konkretus asmuo konkrečiu momentu.
Taip pat įstatymo projekte siūloma nustatyti asmenų, pirmumo teise galėsiančių įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, eiles. Pirmoje eilėje būtų žemės sklypų bendraturčiai, antroje – parduodamų žemės sklypų naudotojai, trečioje – kaimyninių žemės sklypų savininkai. Pažymėtina, kad šis pirmumas taikomas tik ūkininkams, registruojantiems ūkininko ūkį ar turintiems žemės ūkio srities išsilavinimą, juridiniams asmenims, jeigu pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau negu 50 %.
Šiuo metu privačią žemę ūkio paskirties žemėje pirmumo teise gali įsigyti bendraturčiai bei žemės naudotojai. Įstatymo projekte siūloma pirmumo teisę numatyti ir parduodamo žemės sklypo kaimynui. Kadangi žemės valdos Lietuvoje yra labai mažos, asmenys, besiverčiantys žemės ūkio veikla, labai dažnai suinteresuoti plėstis įsigydami žemės sklypus, kurie ribojasi su jų nuosavybės teise valdomais žemės sklypais. Valstybė pirmumo teise galėtų pasinaudoti, kai žemę numatoma panaudoti visuomenės poreikiams ir kai žemė reikalinga valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojam žemės valdų struktūrinio gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti.
Tai tiek apie šių įstatymų pakeitimus. Prašyčiau šiam įstatymui pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Manau, kad jūs labai išsamiai pristatėte, gal iš tų 14 liks mažiau klausiančiųjų. Šiam klausimui yra skirta 10 min. Pirmasis klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Aš sveikinu, kad šis projektas pasiekė Seimą. Jis buvo rengtas dar mūsų XV Vyriausybės ir juo iš tikrųjų yra pasinaudota. Ir pačiam teko prisidėti prie rengimo, tačiau mane jaudina, ir šiandien, kaip žinote, rezoliucija bus priimta po svarstymo, pritarta dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Tačiau dėl tų saugikių užsieniečiams. Kaip jūs žiūrėtumėte, jeigu būtų pasiūlymas, kad užsieniečiams žemė parduodama tik tuo atveju, jeigu nebus pratęsta, tik tuo atveju, jeigu jis iš tikrųjų dirbs tą žemę, pats ūkininkaus, bet ne spekuliacijos tikslais pirks ar pirks pernuomoti?
L. POČIKOVSKA. Ačiū už klausimą. Jūsų klausimas, kaip ir pasiūlymas, yra labai naudingas. Aš supratau, kad pagal šio įstatymo pakeitimus visi privalės turėti kvalifikacinius įrodymus, kad jie gali ūkininkauti. Galbūt reikia įvesti kokį laiko terminą, 5 ar 10 metų, kad iš tikrųjų jis užsiimtų žemės ūkio veikla. Bet jau dabar įstatymas pristatomas čia, Seime, ir mes laukiame jūsų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža. Gerbiamasis Broniau, sako, kortelę reikėtų įsidėti. Pažiūrėkite, ar dega ekrane? Dabar gerai įdėjote.
B. PAUŽA (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamoji viceministre, iš esmės pritardamas visiems saugikliams, galbūt jų dar daugiau reikėtų, aš noriu dėl bendrovių. Vis dėlto pagal dabar veikiančią tvarką yra 500 hektarų bendrovėms. Aš sutinku, ten, kur bendrovės yra jau vieno asmens tapę, be abejo, ten gal ir pakanka, viskas gerai. Tačiau yra bendrovių pajininkų kartais labai daug, ne vienas žmogus. Tai man atrodo, kad mes diskriminuojame šiek tiek. Koks jūsų požiūris būtų dėl šito momento, kad tiksliai suregistravus tų bendrovių akcininkų skaičių galbūt vis dėlto reikėtų padidinti šitą normatyvą? Ačiū.
L. POČIKOVSKA. Ačiū jums už klausimą. Aš manau, kad joks įstatymas nedraudžia sudarinėti bendradarbiavimo sutartis ir įtraukti daugiau bendrovių narių. O šiaip atgaline data tie įstatymai negalioja, dabar kiek bendrovės turi tų žemių, hektarų, tai jos tiek ir turės. O daugiau įmanomos visokios sutartys ir konsolidacijos projektai, ir panašiai.
PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji vicemere… Gerbiamoji viceministre, atsiprašau, aš vis dėlto norėčiau paklausti. Šitas įstatymo projektas tikriausiai buvo svarstytas dalyvaujant tiek Žemės ūkio rūmų, tiek Bendrovių asociacijos atstovams. Sakykite, kokia vis dėlto jų nuomonė? Ar nuomonė pritarti sutampa, ar turi dar ir kitokių nuomonių? Ačiū.
L. POČIKOVSKA. Buvo svarstyta tikrai nemažai ir su Žemės ūkio rūmais, Notarų rūmais, Konkurencijos tarnyba, Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, kuri mums irgi pritarė. Notarų rūmai, noriu pasakyti, nepritarė mums. Bet iš esmės mes suderinome šį įstatymą ir pateikėme Vyriausybei jau suderintą.
PIRMININKAS. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Gerbiamoji pranešėja, susijusiais asmenys yra laikomi tėvai, įtėviai. Aš norėčiau jūsų paklausti dėl paveldėjimo. Aš, pavyzdžiui, paveldėsiu 300 ha, o turėjau savo 500 ha. Kaip tokiu atveju bus?
L. POČIKOVSKA. Jeigu jūs paveldėjote, man dabar net sunku pasakyti, turbūt jūs neatsisakysite tų 300 ha? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Retorinis klausimas. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, be abejo, šis įstatymas yra reikalingas ir seniai yra laukiamas. Dar, ko gero, reikės ir Kaimo reikalų komitetui gerai pasvarstyti…
PIRMININKAS. Klauskite.
M. BASTYS (LSDPF). …kokius patobulinimus reikėtų daryti. Bet mano klausimo esmė yra tokia. Įsivaizduokime tokią situaciją, kad užsienyje 5–6 kompanijos registruotos, pavyzdžiui, Olandijoje 5 kompanijos yra registruotos kaip atskiras juridinis vienetas, bet tų penkių kompanijų pagrindinis akcininkas yra vienas. Ar diskutavote, kaip bus tokiu atveju, ar bus kontroliuojami tokie atvejai, norint apeiti būtent tokio pobūdžio įstatymo nuostatas? Dėkoju.
L. POČIKOVSKA. Ačiū jums už klausimą. Man nelabai lengva atsakyti į šitą klausimą dėl to, kad šitie visi apribojimai liečia daugiausia mūsų Lietuvos piliečius. O užsienio piliečių tas klausimas lyg ir nieko neapriboja, tik dėl to, kad jie gali čia įsigyti 500 ha, ir daugiau nieko.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs puikiai pristatėte įstatymo projektą ir paminėjote keletą Europos Sąjungos šalių. Prašom pasakyti, ar tose šalyse taikomas kaip toks teisinis reguliavimas, kokį jūs siūlote, analogiškas mūsų Lietuvai? Turiu omeny didžiausią galimą įsigyti žemės plotą, tuos 500 ha. Ar kitose šalyse, gal jūs analizavote, tas didžiausio galimo leisti įsigyti žemės plotas yra didesnis, mažesnis? Labai ačiū.
L. POČIKOVSKA. Ačiū jums už klausimą. Iš tikrųjų yra labai sudėtingas skaičiavimas užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra įvertinama balais, kas galėtų užsiimti, ir galima pirkti apie 120 ha. Jeigu perkama iš valstybės, tai tiktai 50 % šito leistino pirkti ploto. Danijoje galima pirkti nuo 70 iki 125 ha. Prancūzijoje yra tokia sunki formulė, mes negavome tų pradinių duomenų ir negalėjome suskaičiuoti.
PIRMININKAS. Klausia G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Aš buvau vienas iš iniciatorių, kad žemės užsieniečiams būtų negalima pirkti, taip pat dėl žemės kiekio ribojimo vienam asmeniui, vienai bendrovei. Kaip jūs manote, kai buvo prašoma Europos Sąjungos pratęsti per praeitą kadenciją, kad neleistų užsieniečiams pirkti, ar nereikėjo tada tuos saugiklius, ir dar griežtesnius, negu galbūt dabar siūlot, numatyti? Žinoma, geriau vėliau negu niekad. Kaip jūs manote, ar nereikėjo to padaryti anksčiau, kai buvo prašoma pratęsti pirmą kartą?
L. POČIKOVSKA. Ačiū už klausimą. Manau, kad besiderėdami dėl stojimo į Europos Sąjungą jau turėjome žinoti, kad turi būti saugikliai, ir juos kaip nors įvertinti. Čia dabar žiūrėti atgal… Man atrodo, kad dabar jau reikia žiūrėti į priekį, kaip nors tvarkyti šitą reikalą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, man, kaip teisininkui, iš viso nesuvokiamos šio įstatymo nuostatos, sąvokos ir apskritai… Aš jums užduosiu elementarius penkis klausimus ir parodysiu, kokį įstatymą jūs sukūrėte…
PIRMININKAS. Tik vieną siūlau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerai. Kaip spręsite, kai žmogus, ko ir klausė, paveldės santuokos metu, kai žmogus, vienas iš kaimynų, pasiskolino iš kaimyno pinigų ir sako: jeigu aš tau negrąžinsiu, sklypu aš tau atiduosiu, viršija 500 ha? Tai ką – jis turės tokiu atveju orui atiduoti, valstybei atiduoti ar parduoti iš varžytinių? Kitas dalykas – dėl dovanojimo ir trečias dalykas – kaip dėl ankstyvo pasitraukimo? Tėvas ir sūnus, tėvui priešpensinis amžius, nusprendžia pasitraukti iš ūkininkavimo. Sūnus jau turi 500 ha, tėvas irgi turėjo 300 ha. Jis pasitraukė, perrašė sūnui. Kas tada? Ką, jūs 300 ha pasiimate į Nacionalinį fondą? Kolegos, žiūrėkite, kokius įstatymus rašote!
L. POČIKOVSKA. Ačiū jums už klausimą ir už jūsų pastabas. Matau, kad ateityje, tai yra dar dirbdami prie to įstatymo, mes atsižvelgsime į jūsų pastabas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Aš manau, kad nesukiršinsite tėvų ir vaikų šituo įstatymu.
Gerbiamieji kolegos, už kalba M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų šiam įstatymo projektui reikia pritarti, jeigu mes norime kurti konkurencingą ūkį, jeigu norime, kad Lietuvoje dirbantys ūkininkai galėtų konsoliduoti žemę ir tokiu būdu būtų įtvirtintas per masto ekonomiką tam tikras konkurencingumas. Taip pat, be abejo, reikės galvoti apie šio įstatymo, mano supratimu, tobulinimą, nes ne visos nuostatos yra… ir iš pranešėjos atsakymų matyti, kad ne visos nuostatos yra aptartos. Taigi siūlyčiau Kaimo reikalų komitetui tuo klausimu gerai padirbėti, kad įstatymas iš tiesų visiškai veiktų pirmiausia dirbantiems mūsų žemės ūkyje. Dėkoju.
PIRMININKAS. Prieš kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš, gerbiamasis pirmininke, dėl tų pačių argumentų. Kolegos, įstatymas turi būti išdiskutuotas, o ne atneštas į Seimą, kad Kaimo reikalų komitetas būtų apkrautas darbais ir rengtų išvadas. Įstatymas yra visiškai netobulas. Aš manau, kad bet kuris teisininkas jums tą dalyką pasakys. O kai nukeliausime iki Konstitucinio Teismo, man įdomu, kas visa tai srėbs? Aš siūlyčiau jį atmesti. Tegul Žemės ūkio ministerija parengia normalų projektą ir atneša birželio mėnesį.
PIRMININKAS. Kadangi priešingos nuomonės, balsuojame. Kas pritaria po pateikimo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui?
Už balsavo 64, prieš – 1, susilaikė 6. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, numatoma svarstyti birželio 25 d. Kitokių pasiūlymų nėra. Pritariame.
13.08 val.
Svarstome kompleksinį darbotvarkės 1-19 klausimą – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo bei priedo papildymo įstatymo projektą ir Darbo kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – viceministras A. Bitinas.
A. BITINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiami Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo bei priedo papildymo įstatymo projektas ir Darbo kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis jų tikslas yra pasirengti ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje ir siekti įgyvendinti 2009 m. Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 2009/13, kurios pagrindinis tikslas – įgyvendinti Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų ir Europos transporto darbuotojų federacijos sudarytą susitarimą dėl mano minėtos konvencijos ratifikavimo.
Aš labai trumpai paminėsiu, kad 2009 m. buvo pateikta ratifikuoti pati konvencija. Seimas apsisprendė ratifikuoti tik su lydimaisiais įstatymais. Šiandien einantys du teisės aktų projektai yra dalis tų teisės aktų, kurie reikalingi ratifikuojant. Kita dalis, tai yra Pramoninės laivybos įstatymas ir Saugios laivybos įstatymas, jau yra Vyriausybėje priimti ir artimiausiu metu bus pateikti.
Dar vieną sakinį apie pačią konvenciją. Ji konsoliduoja visas nuo 1920 m. priimtas jūrines konvencijas. Europos Sąjunga 2007 m. priėmė sprendimą paskatinti visas Europos Sąjungos nares ratifikuoti šią TDO konvenciją (čia šnekame apie Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją).
Esminiai dalykai, neišsiplėsiu. Pirmas dalykas, šiandien galiojančiame Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme pasakyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas privalomai steigiamas, jeigu įmonėje yra daugiau kaip 50 darbuotojų. Kadangi laive tokia nuostata, aišku, sunkiai suvokiama, siūlome, kad laive darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas būtų steigiamas, kai jame yra 5 ir daugiau darbuotojų. Atitinkamai tikslinamos nuostatos, susijusios su tuo, kad dabartiniame įstatyme visur kalbama apie įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, čia sakoma, kadangi tai bus taikoma ir laivams, ir įmonei… tiesiog bus sakoma, kad darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai, neapibrėžiant, kad tai yra įmonė.
Kitas dalykas, siūloma nustatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendruosius nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, nes dabar ši funkcija yra suteikta Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai, tačiau galiojančioje Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo redakcijoje yra pasakyta, kad būtent socialinės apsaugos ministras įgyvendina šios srities politiką. Tikslingiau, kaip rodo praktika, kad nuostatai būtų patvirtinti ministro.
Toliau siūloma aiškiai apibrėžti, kad įstatymo nuostatos būtų taikomos tik tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo, ir yra atitinkami korekciniai pataisymai, siekiant suvienodinti šias esmines nuostatas.
O Darbo kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimas yra analogiškai susijęs su tuo pačiu. Tiek trumpai. Įstatymų projektai buvo suderinti su visomis institucijomis, su visais socialiniais partneriais, buvo pateikta derinti visuomenei ir visi pritarė, todėl siūlome pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ačiū, viceministre, labai gražiai, labai tiksliai viską pristatėte. Aš tik noriu jūsų paklausti, ar jūs turite atlikę tokį tyrimą, ar visos Lietuvos įmonės, kuriose yra daugiau nei 50 ar iki 50 darbuotojų, tikrai turi sveikatos ir saugos komitetus ir kokių imsitės priemonių, kad jos dar iki šiol to neturi ir neturi patvirtintų nuostatų? Darbuotojų sveikata Lietuvos įmonėse toli gražu nėra svarbiausias dalykas darbdaviui. Ačiū.
A. BITINAS. Aš trumpai atsakysiu, kad šiandien prie Trišalės tarybos veikia tokia Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija, kurios nuostatai patvirtinti Vyriausybės. Iš tikrųjų ši komisija veikia palyginti produktyviai, tvirtina tam tikrus nuostatus. Kas susiję su tuo, ar tikrai yra visur, tai kadangi Darbo inspekcija per metus patikrina iki 8 % įmonių, tai kai Darbo inspekcija ateina ir kai tikrina, tai iš esmės tokius dalykus visada fiksuoja. Dabar pasakyti, kiek yra pažeidimų dėl to, tiksliai negalėčiau. Į šitą klausimą atsakysiu tuo, ką mes planuojame daryti. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, mano požiūriu, yra integruotinas į Darbo kodeksą, nes daug nuostatų šiame įstatyme koreliuoja su Darbo kodeksu. Pavyzdžiui, pildydami kai kuriuos Darbo kodekso straipsnius… Labai akivaizdus pavyzdys šiandien – kai keičiam kai kuriuos vieno įstatymo straipsnius, analogiškai turime keisti ir kito. Manome, kad ateityje… Tai planuojame padaryti 2014 m. rudenį – pateikti integralius pakeitimus, kad būtų koreliacija su Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, arba šį įstatymą tiesiog integruoti į Darbo kodeksą. Tikslas yra, kad veiktų praktiškai.
PIRMININKAS. Jūsų klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar iš tikrųjų, įsteigus darbuotojų saugos ir sveikatos komitetus, pavyks pasiekti deklaruojamų tikslų ir ar tai nėra savotiška Darbo inspekcijos atmaina? O kaip bus laivyboje, kaip jūs čia įsteigsite ar organizuosite teritoriniu požiūriu? Ačiū.
A. BITINAS. Iš tikrųjų šitie komitetai yra privalomi, tai yra vienas iš socialinės partnerystės kertinių dalykų ir Tarptautinės darbo organizacijos reikalavimų, kad tokie dalykai būtų. Laivuose, aišku, kontrolė galbūt bus sudėtinga, tačiau kadangi Lietuvoje yra, man atrodo, tik apie šimtas laivų, tai pasirinktinai bus tikrinama, kaip įgyvendinama. Pavyzdžiui, darbuotojų ir sveikatos komisijos labai aktyviai veikia Vakarų Europos valstybėse – Vokietijoje, ypač Prancūzijoje, ir tai rodo, kad darbuotojai įtraukiami į realų darbuotojų saugos ir sveikatos procesą, Lietuvoje, aš turiu pripažinti, yra formalių atvejų. Kaip ir minėjau, siekiame peržiūrėti reguliavimą, kad išnyktų tam tikros formalios priežastys ir kad darbuotojai realiai būtų įtraukti į valdymą.
PIRMININKAS. Jūsų klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, kiek supratau iš jūsų pranešimo, pristatymo, saugos ir sveikatos komitetų įkūrimas buvo suderintas su socialiniais partneriais, tai reikia suprasti, kad buvo derinta ir su Trišale taryba. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kokie teisiniai ryšiai sies šiuos komitetus su Darbo inspekcija ir panašiai, kokiu pagrindu ir kokiu būdu bus organizuojamas jų bendradarbiavimas?
A. BITINAS. Kadangi tai yra imperatyvi įstatymo nuostata, kad tokie komitetai privalo būti įsteigti, tai Darbo inspekcija pasirinktinai tikrindama vienais atvejais įmonę, kitais atvejais laivus, jeigu nebus įsteigti tokie komitetai, taikys administracines sankcijas ir atitinkamai bus tam tikros, kaip ir sakiau, teisinės sankcijos. Dar trumpai gal pridursiu, kad čia nereikia galbūt labai greitai tikėtis rezultato, kadangi pati konvencija įsigalios, aišku, kai bus ratifikuota Seime, kai bus pasirašyta, tačiau pati konvencija įsigalios 2013 m. rugpjūčio 20 d. Po to turbūt bus steigiami, ir manau, kad kokiais 2014 m. mes jau galėsime turėti pirmuosius rezultatus. Dar papildysiu, kad šitam darbui bus įsteigti du nauji Valstybinės darbo inspekcijos etatai ir bus įsteigtas vienas Lietuvos saugios laivybos administracijos etatas. Vadinasi, papildomas jėgos bus tikrai dedamos.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo ir kodekso projekto uždavinys – įgyvendinti konvencijos nuostatą dėl darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto sudarymo laive. Jūs pažymite, kad gali būti penki ir daugiau jūrininkų. Gal nereikėjo smulkintis? Penki – čia ne laivas, bet valtis. Tai gal reikėjo nuo 15, nuo 20?
PIRMININKAS. Tik aštuonvietėm bus taikoma.
A. BITINAS. Kadangi yra pasirengta, įstatymų projektai jau parengti, nes ankstesnė praktika buvo šiek tiek kitokia… Buvo ratifikuojama konvencija ir po to dvejus, trejus, ketverius metus rengiami teisės aktai. Dabar buvo pasirinktas šiek tiek kitoks mechanizmas – mes turėsime visą paketą teisės aktų, tai galėsime įgyvendinti. Mes manome, kad socialinės partnerystės plėtra atitinka Vyriausybės programą, ir mes tikimės, kad tai paskatins geresnį socialinių partnerių bendradarbiavimą.
PIRMININKAS. Dėkojame viceministrui. Dėl motyvų kalbėti už ir prieš nėra. Balsuojame. Ar pritariame Darbų saugos ir sveikatos įstatymo kai kurių straipsnių ir Darbo kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektams?
Už – 70, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektui ir Darbo kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta.
Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 18 d. Kitų pastabų nėra? Sutariam.
13.20 val.
Saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio papildymo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 281 straipsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-561, Prekybinės laivybos įstatymo 2, 4, 84, 88 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 89 ir 90 straipsniais ir Įstatymo priedo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-562 (pateikimas)
Svarstome darbotvarkės 1-20 klausimą. Dėl darbuotojų saugos sutarėme, o dabar bus dėl saugios laivybos. Kviečiu viceministrą S. Girdauską.
S. GIRDAUSKAS. Laba diena, pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Norime pristatyti kompleksiškai abu įstatymų projektus 1-20a ir 1-20b, jie abu yra susiję. Jeigu leisite, pristatysiu.
Dėl Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio papildymo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 281 straipsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2, 4, 84, 88 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 89 ir 90 straipsniais ir įstatymo priedo papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo priimti šiuos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengtus teisės aktų projektus: pirma, Saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio papildymo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 281 straipsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektą; antra, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2, 4, 84, 88 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 89 ir 90 straipsniais ir įstatymo priedo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą.
Įteisinus siūlomus pakeitimus, būtų užtikrintas 2006 m. Tarptautinės konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje nuostatų tinkamas perkėlimas į nacionalinę teisę. Minima konvencija įsigalios nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d., todėl labai svarbu iki šių metų liepos 1 d. priimti nurodytus įstatymų pakeitimus, kad iki konvencijos įsigaliojimo būtų užtikrinta laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, atitiktis minėtos konvencijos nuostatoms. Neįteisinus šių pakeitimų, laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, būtų sulaikomi užsienio valstybių uostuose.
Siūlomais teisės aktų projektais siekiama užtikrinti dvejopą tikslą: pirma, įgalioti Susisiekimo ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją nustatyti laivų ir jų įgulų atitikties tarptautinėms saugios laivybos reikalavimams dėl darbo jūrų laivyboje vertinimo tvarką, o Lietuvos saugios laivybos administracijai nustatyta tvarka atlikti vertinimus ir išduoti reikiamus dokumentus; antra, tinkamai suderinti Prekybinės laivybos įstatymą su konvencijos ir direktyvos 2009/13/EB nuostatomis, nustatant skundų dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimų galimų pažeidimų priėmimo ir nagrinėjimo tvarką, valstybės institucijų funkcijas ir atsakomybę, taip pat išsamiau reglamentuoti jūrininkų darbo sutarčių sudarymą, užmokesčio ypatumus, (…) klausimus. Dėkui.
PIRMININKAS. Viską perskaitėte? Labai ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Ar aš teisingai supratau, kad priėmus šią konvenciją visi laivai, plaukiojantys su Lietuvos Respublikos vėliava, turės pereiti atestaciją ir akreditaciją, taip?
S. GIRDAUSKAS. Taip, iš tikro gerai supratote, dėl to ir skubame priimti šiuos pakeitimus, nes saugios laivybos administracija turės suteikti sertifikatus, tai užims laiko, turės patikrinti visus uostus, kur yra mūsų laivai, ir suteikti šiuos sertifikatus.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt žinote, kad yra didelė problema, kai Lietuvos laivai išsiregistruoja… iš mūsų vėliavos. Prašau pasakyti, priėmus šitą minėtą jūsų dokumentą, ar bus paspartintas šitas procesas, ar bent kiek leis stabilizuoti, kad taip neįvyktų Lietuvoje? ačiū.
S. GIRDAUSKAS. Aš manau, jeigu laiku ir pagal grafikus mes priimsime visas pataisas, tikrai ne paspartins, o kaip tik leis laivams saugiai judėti ir jie nebus areštuojami. Dėl įgulos, tai kaip tik palengvins ir visi skundai bus svarstomi pagal nustatytą tvarką, kurią parengs visos trys minėtos ministerijos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ne jūsų vėliava, o mūsų vėliava, nes čia kalbama apie Lietuvos Respublikos vėliavą. Dėkui viceministrui.
Gerbiamieji kolegos, motyvai už ir prieš. Nėra. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Už balsavo 75, prieš ir susilaikiusių nėra. Saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio papildymo ir Prekybinės laivybos įstatymo 2 ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymų projektams pritarta po pateikimo.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 18 d.
Kitokių pasiūlymų nėra. Sutariame.
13.27 val.
Farmacijos įstatymo 2, 8, 15, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 39, 40, 66, 69, 73 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, keturioliktojo skirsnio pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 241, 242, 341, 351 ir 681 straipsniais, Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-564ES, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443, 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 447 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-565ES (pateikimas)
Svarstome darbotvarkės 1-21 kompleksinį klausimą. A. Matulą paprašysiu paleisti viceministrą. Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, keturioliktojo skirsnio pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai. Pranešėjas – viceministras G. Černiauskas.
G. ČERNIAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, turiu garbės pristatyti Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, taip pat lydintįjį Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo… Ar galima teikti kaip vieną, nes tai susieti dokumentai? Šito formalaus pakeitimo tikslas yra užtikrinti Lietuvos teisės atitiktį europinei teisei. Turbūt žinote, kad dėl sudėtingo darbo dėl šito įstatymo ir užtrukusio jo parengimo prieš Lietuvą pradėta pažeidimų procedūra.
Trumpai apie tikslūs, ko siekiama įstatymu. Perkeliant direktyvos reikalavimus, siekiama sumažinti mūsų vartotojų riziką gauti falsifikuotus vaistus. Tam yra numatytos priemonės tiek šalyse narėse, tiek už jų ribų, pavyzdžiui, nustatant geros medicininės praktikos reikalavimus įmonėms, kurios gamina žaliavas trečiosiose šalyse, Indijoje, Kinijoje ir kitose šalyse. Tai yra gana rimtas dokumentas.
Gavome keletą pastabų iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Manome, kad dauguma tų pastabų yra vertingos, bet iš esmės tai yra redakcinio pobūdžio pastabos, kurios, mūsų specialistų nuomone, nesunkiai bus ištaisytos darbo Seimo komitetuose metu. Prašytume pritarti šiems dokumentams po pateikimo. Laukiu Seimo narių klausimų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia A. Matulas, nors jau klausė jūsų ne vieno klausimo čia, tribūnoje. Prašom, gerbiamasis kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ne dėl šito įstatymo projekto klausiau. Gerbiamasis viceministre, pristatant šitą klausimą, svarstant šitą klausimą Vyriausybėje, sveikatos apsaugos ministras sakė, kad šitas įstatymas sudarys galimybę vaistams iš trečiųjų šalių greičiau pakliūti į Lietuvą. Žinome, kad tiek į Lietuvą, tiek į Europos Sąjungą vaistai patenka tik registruota tvarka ir jeigu jų gamyba atitinka geros gamybos praktikos reikalavimus. Čia iš esmės kalbama ir siūloma perkelti direktyvą dėl veikliosios medžiagos. Tai gal galite paaiškinti, kad ir mums, ir visuomenei būtų aiškiau, kaip čia tie pigūs trečiųjų šalių vaistai greičiau pateks į Lietuvą ir į Europą, jeigu mes perkelsime Europos Sąjungos direktyvą dėl veikliosios medžiagos patekimo į šalį?
G. ČERNIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Na, tiesioginio ryšio tarp direktyvos ir vaistų patekimo iš trečiųjų šalių į Europą nėra, nes vaistai ir šiandien, ir po direktyvos įsigaliojimo (ji įsigalioja nuo liepos 1 d.) pateks į Europos Sąjungos rinką, įskaitant ir Lietuvą, iš esmės pagal tas pačias taisykles. Tikėtina, čia ateityje galimas proveržis. Direktyvoje numatyta, kad bus griežčiau tikrinamos substancijos, iš kurių gaminami vaistai trečiosiose šalyse. Kitaip sakant, pakils gamybos kultūra tose šalyse. Pakilus kultūrai, tikėtina, daugiau Indijos ar kitų šalių kompanijų sugebės atitikti geros gamybos praktikos reikalavimus ir tada galės patekti. Kitaip sakant, ryšys ne tiesioginis, bet per plėtrą, per tobulėjimą. Tai yra galima tikėtis, kad po metų kitų galbūt Europoje, taip pat ir Lietuvoje, mes turėsime daugiau pigesnių vaistų.
PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau jūsų pasiteirauti, kiek, jūsų manymu, bent pradiniais vertinimais, tų trečiųjų valstybių kompanijų, kurios gamina pagal geros gamybos praktiką, vaistų arba tų valstybių galėtų pretenduoti patekti į Lietuvos vaistų rinką? Jūs turite bent pradinį vertinimą?
G. ČERNIAUSKAS. Ne, tikrai mes to pradinio vertinimo neturime, tai nebuvo mūsų teisėkūros iniciatyvos tikslas. Kalbama apie prielaidas, apie procesą. Kaip aš minėjau, nei direktyvos, nei mūsų teikiamo įstatymo projekto tikslas nėra pakeisti rinkos struktūrą. Tai normalaus proceso dalykas. Kol kas mes ir paraiškų, tiesą pasakius, neturime iš tų šalių. Mes esame per maži, kad būtume labai įdomūs tiems didiesiems gamintojams. Žinome, kad Europoje kol kas vyrauja regioninės gamybos vaistai ir artimiausius dešimt metų kažkokių ypatingų pokyčių kažin ar galima tikėtis.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano klausimą paklausė kolega A. Matulas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už ir prieš. Gerbiamasis viceministre, dėkoju.
G. ČERNIAUSKAS. Dėkui jums.
PIRMININKAS. Už kalba A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tiesiog nepatogu kalbėti už, nes pirmininkė užsirašė prieš, bet gal nenukentėsiu. Aišku, juokauju.
Kolegos, išties pradėta pažeidimo procedūra. Direktyva turėjo būti perkelta jau anksčiau. Įstatymo projektą rengė Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento specialistai. Mano požiūriu, įstatymas sudėtingas, ką ir viceministras minėjo. Parengtas neblogai. Yra Teisės departamento, atrodo, 17 pastabų, bet dauguma tikrai yra techninio pobūdžio. Aš manau, kad komitetas su pirmininke priešaky tikrai sugebės patobulinti šitą įstatymo projektą. Todėl siūlau pritarti jam po pateikimo ir netgi drįsčiau pritarti Vyriausybės prašymui svarstyti šitą dokumentą skubos tvarka, nes, kolegos, išties dokumentas turėjo būti jau priimtas.
Dėl paleistų gandų, kad neva priėmus šitą įstatymą greičiau, kokiu nors kitokiu būdu Lietuva įsiveš trečiųjų šalių vaistų. Kaip girdėjote, viceministras paneigė, nes jeigu ir bus sudarytos galimybės greičiau arba tikrinti vadinamąsias substancijas, veikliąsias medžiagas iš trečiųjų šalių, be abejonės, kad bus rasta ir daugiau pažeidimų. Tikėtis, kaip buvo suteikta tokia viltis visuomenei, kad kas nors čia savo įsakymu leis įvežti į mūsų šalį netinkamus vaistus, tikrai nereikia. Jeigu mes važiuosime daugiau tikrinti tų šalių įmonių, tikrai reikia tikėtis, kad kaip tik bus atvirkščiai – mes rasime daugiau pažeidimų.
Dėl viso įstatymo projekto išties siūlau, kolegos, pritarti ir svarstyti, ir netgi pritarti ir svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalba D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju. Pirmiausia norėčiau gerbiamajam vicepirmininkui padaryti pastabą. Jūs neturite teisės komentuoti, kas kaip nori kalbėti.
Gerbiamieji kolegos, išties šis įstatymas jau vėluoja. Iš principo jį reikia svarstyti, bet aš kategoriškai esu prieš ypatingą skubą, nes dauguma teisės aktų iš direktyvos, kaip vadinama, copy paste, perkelta ir nukopijuota. Juos iš tiesų reikia suderinti. Ministerijos komunikavimas, kuris iš tiesų siejamas su šituo įstatymo projektu, yra visiškai netinkamas, nes jau dabar galima įvežti vaistų iš trečiųjų šalių, jeigu jie atitinka geros gamybos praktikos reikalavimus.
Taigi balsuokite pagal savo sąžinę, o mes, žinoma, jį svarstysime, bet tikrai kategoriškai negali būti ypatinga skuba, nes ir aiškinamajame rašte yra tuščios eilutės dėl derinimo su suinteresuotomis institucijomis ir su… Tuoj netgi pasakysiu. 12-tas. Dėl biudžeto lėšų ir specialistų išvados ir vertinimai. Yra tuščios eilutės. Tai rodo, kad ministerija vėlgi dirba labai uždarai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Turėčiau atsiprašyti Dangutės. Aš turėjau omeny Antaną, ne jus.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Už balsavo 77, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo įstatymams pritarta.
Pagrindiniu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas dėl pirmojo, dėl antrojo – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomu – Sveikatos reikalų komitetas.
Noriu atkreipti dėmesį, Vyriausybė siūlo ne ypatingą skubą, o skubos tvarką. Pirmiausia reikia balsuoti, ar pritariame Vyriausybės prašymui svarstyti šį klausimą skubos tvarka. Balsavimas.
Skubos tvarkai yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, siūlau gegužės 30 d. šitą klausimą svarstyti, nes pirmą birželio savaitę nėra posėdžių. Ar sutariame, kad šį klausimą įrašome gegužės 30 d.? Sutariame. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, 21 d. rytinis posėdis yra baigtas. (Gongas)
Vakarinis posėdis prasidės 15.00 val.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.