LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ekonomikos komitetas

POSĖDŽIO PROTOKOLAS

2013 m. gegužės 15   d. Nr.108-P-14

Vilnius

                 SVARSTYTA: Pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI Nr. XIP-4682(2)

 2. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo  narys R. Šimašius 2013-05-08	24	10		Argumentai: Siūloma įtvirtinti vienerių metų senaties terminą, išskyrus tuos atvejus, kai reklamos davėjas reklamoje įsipareigoja teikti paslaugą tam tikram laikotarpiui su tam tikromis sąlygomis. Vienerių metų terminas, per kurį gali būti paskirta sankcija už Reklamos įstatymo reikalavimų neatitinkančios reklamos skleidimą, yra pakankamas. Siūlomas trejų metų terminas yra nepagrįstas, nes reklama, skleista prieš trejus metus jau nebeturi įtakos vartotojams sankcijos skyrimo dieną, todėl sankcija nebeatitinka sankcijos skyrimo tikslų. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 22 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10. Bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per trejus vienerius metus nuo reklamos skleidimo paskutinės dienos, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais – nuo priežiūros institucijos sprendimo priėmimo dienos, o šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais – nuo pažeidimo nustatymo dienos. Jeigu reklamos davėjas reklamoje nurodo įsipareigojimus tam tikram laikotarpiui, bauda gali būti skiriama per vienerius metus nuo įsipareigojimų laikotarpio paskutinės dienos, bet nevėliau kaip per trejus metus nuo paskutinės reklamos skleidimo dienos.“	Pritarti
2.	Seimo  narys R. Šimašius 2013-05-08	25	5	3	Pasiūlymas: Įstatymo projekto 25 straipsnio 5 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) nuo šio įstatymo pažeidimo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui arba, jeigu reklamos davėjas reklamoje nurodo įsipareigojimus tam tikram laikotarpiui – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, praėjo daugiau kaip treji vieneri metai;“	Pritarti
3.	Seimo  narys R. Šimašius 2013-05-10	3	1		Argumentai: Papildomiems reikalavimams maisto papildų reklamoje įsigalioti reikalingas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, todėl numatoma įsigaliojimo data – 2014 m. gruodžio 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir 14 straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2013 m. rugpjūčio 1 d.“	Pritarti iš dalies	Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1.Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir 14 straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2013 m. rugpjūčio 1 d. 2.Šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. 2 3.Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo ir leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo procedūros baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
4.	Seimo  narys R. Šimašius 2013-05-10	4	10		Argumentai: Siūlomas apibrėžimas suponuoja tai, kad religiniai simboliai galėtų būti naudojami tik religinių bendruomenių ir religinės tematikos reklamose, nes kitu atveju simbolio naudojimą jau galima traktuoti kaip simbolio iškraipymą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10) niekinami ar iškraipomi Lietuvoje įregistruotų religinių bendruomenių religiniai simboliai.“	Pritarti
5.	Seimo  narys R. Šimašius 2013-05-10	14	4		Argumentai: Reikalavimas maisto papildų reklamoje nurodyti, kad „reklamuojamas produktas yra maisto papildas“ yra diskriminacinio pobūdžio – tokiu būdu maisto papildai yra išskiriami iš reklamuoti leidžiamų įprastinių produktų. Reklamoje pakanka nuorodos „maisto papildas“. Papildomiems reikalavimams maisto papildų reklamoje įsigalioti reikalingas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, todėl numatoma įsigaliojimo data – 2014 m. gruodžio 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “4. Maisto papildų reklamoje privalo būti nuoroda „Reklamuojamas produktas yra „Maisto papildas. Ši nuostata įsigalioja 2014 m. gruodžio 1 d.”	Pritarti iš dalies	1.Įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “4. Maisto papildų reklamoje privalo būti nuoroda „Reklamuojamas produktas yra „Maisto papildas. ” 2. Žr. Seimo narės V.Filipovičienės pasiūlymą
6.	Seimo narė A. Pitrėnienė 2013-05-10	12	4		Argumentai: Įstatymo projekto 4 straipsnio „Reikalavimai reklamai“ 1 dalis yra „Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai“, tačiau 12 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kokių teisės aktų nuostatomis turi būti vadovaujamasi įrengiant reklamą, apie valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančius teisės aktus nebeužsimenama. Savivaldybės, išduodamos leidimus įrengti reklamą, turėtų vertinti ir jos tekstus, nes Valstybinės kalbos inspekcijos veikla vertinant jau įrengtos reklamos tekstų taisyklingumą būtų neveiksminga – nustačius pažeidimą tokios reklamos pašalinimas iš viešosios erdvės užtruktų dėl nustatytų procedūrinių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad reklama dažniausiai yra trumpalaikė, tokios procedūros nebetektų prasmės. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, ir teritorijų planavimą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais.“	Nepritarti	Pirma. Išorinė reklama yra viena iš reklamos perteikimo priemonių. Išorinei reklamai, kaip ir reklamai  skleidžiamai kitomis perteikimo priemonėmis (radijas, televizija, spauda), taikomi Įstatymo projekte nustatyti reikalavimai, tarp jų ir Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas  reikalavimas laikytis Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų. Todėl šio reikalavimo pakartojimas projekto 12 straipsnyje, kuris nustato reikalavimus išorinės reklamos įrengimui, būtų perteklinis ir sudarytų prielaidas priežiūros institucijų funkcijų dubliavimuisi ir teisiniam neaiškumui (įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo priežiūra priskirta Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o 12 straipsnio 4 dalies – savivaldybių vykdomajai institucijai, taip pat yra nustatyti skirtingi baudų dydžiai už minėtų straipsnių reikalavimų nesilaikymą). Antra. Pasiūlymo argumentuose nurodoma, kad siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti, kad savivaldybės išduodamos leidimus įrengti išorinę reklamą įvertintų reklamos tekstų taisyklingumą. Pažymėtina, kad išorinės  reklamos, kaip ir kitomis perteikimo priemonės skleidžiama reklamos, tekstas turi atitikti ne tik Valstybinės kalbos įstatymo nustatytus reikalavimus, bet ir kitus Įstatymo projekte nustatytus reikalavimus reklamai, pvz., nepažeisti visuomenės moralės principų, nedaryti neigiamo poveikio vaikams, neklaidinti vartotojo ir kt. Todėl siūlymas išskirti vieną reklamai keliamą reikalavimą – tekstų taisyklingumą, ir vertinti  visus išorinės reklamos tekstus kalbiniu ar stilistiniu požiūriu prieš ją skleidžiant būtų neproporcingas ir sukeltų papildomą naštą verslui. Taip pat toks reguliavimas nepagrįstai apsunkintų verslo subjektų, kurie numato skleisti reklamą visoje Lietuvos teritorijoje, veiklą, kadangi, kaip parodė šiuo metu galiojančio Reklamos įstatymo taikymo praktika, dėl savivaldybių keliamų skirtingų reikalavimų, verslo subjektams iškyla sunkumų derinant reklamos tekstą su visomis savivaldybėmis.
7.	Seimo nariai P.Auštrevičius, A.Sysas, 2013-05-14	17			Argumentai: Atsižvelgiant į Reglamento 20 straipsnio 1 dalį, kad „Ženklinant, pateikiant rinkai ir reklamuojant kosmetikos gaminius, draudžiama naudoti formuluotes, pavadinimus, prekės ženklus, vaizdinius ar kitus ženklus, kurie perkeltine ar kita prasme įteigtų, kad gaminiai turi savybių arba funkcijų, kurių iš tiesų neturi“, siūlau pakoreguoti įstatymo projekto 17 straipsnį, kadangi Reglamentas kalba ne apie pačių kosmetikos gaminių reklamą, bet apie tai, kad reklamoje negalima jokiais būdais teigti apie gaminių savybes arba funkcijas, kurių jie iš tiesų neturi. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Kosmetikos gaminių reklama Draudžiama reklamuoti kosmetikos gaminius, neatitinkančius 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių reikalavimų. Draudžiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių nuostatų neatitinkanti reklama.“	Nepritarti	Pritarta  Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui XIP-4682(2)
8.	Seimo nariai P.Auštrevičius, A.Sysas, 2013-05-14	18			Argumentai: Atsižvelgiant į Reglamento 72 straipsnį: „Reklama 1. Visi biocidinių produktų reklaminiai skelbimai turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nustatytus reikalavimus ir juose taip pat turi būti sakiniai „Biocidinius produktus naudokite saugiai. Prieš naudodami visuomet perskaitykite etiketę ir informaciją apie produktą.“ Šie sakiniai turi aiškiai išsiskirti iš viso reklaminio teksto ir būti įskaitomi. 2. Reklamuotojai privalomuose sakiniuose žodį „biocidiniai produktai“ gali pakeisti aiškiomis nuorodomis į reklamuojamo produkto tipą. 3. Biocidinių produktų reklamoje apie šiuos produktus negali būti kalbama taip, kad būtų klaidinama dėl produkto keliamos rizikos žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba aplinkai ar jo efektyvumo. Biocidinio produkto reklamoje niekuomet negalima nurodyti: „mažos rizikos produktas“, „netoksiškas“, „nekenksmingas“, „natūralus“, „nesukeliantis žalos aplinkai“, „nekenkia gyvūnams“ ar kitų panašių teiginių.“, siūlau pakoreguoti įstatymo projekto 18 straipsnį, kadangi Reglamentas kalba ne apie pačių biocidinių produktų reklamą, bet apie tai, kaip reklamoje turi būti atskleista informacija apie šiuos produktus. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Biocidinių produktų reklama Draudžiama reklamuoti biocidinius produktus, neatitinkančius 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo reikalavimų. Draudžiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo nuostatų neatitinkanti reklama.“	Nepritarti	Pritarta  Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui XIP-4682(2)
9.	Seimo narė V.Filipovičienė, 2013-05-14	3	1		Argumentai: Pagal 14 straipsnį 4 dalį maisto papildų reklamos reikalavimų įsigaliojimui reikalingas pereinamasis laikotarpis. Todėl numatoma šio straipsnio įsigaliojimo data 2014 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir 14 straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2013 m. rugpjūčio 1 d.“	Pritarti
10.	Seimo narė V.Filipovičienė, 2013-05-14	14	4		Argumentai: Maisto papildų gamintojai (platintojai, pardavėjai) sutartis su reklamos skleidėjais įprastai sudaro vieno arba dviejų mėnesių laikotarpiui, todėl siūlomas pusantrų metų pereinamasis laikotarpis yra visiškai nepagrįstas ir netikslingas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Maisto papildų reklamoje privalo būti nuoroda „Reklamuojamas produktas yra maisto papildas“. Ši nuostata įsigalioja 2014 m. gruodžio 1 d. 2014 m. sausio 1 d.“	Pritarti iš dalies	Įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “4. Maisto papildų reklamoje privalo būti nuoroda „Reklamuojamas produktas yra „Maisto papildas. ”

Komiteto pirmininkas                                                                                                                          Remigijus Žemaitaitis