LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
posėdžio NR. 50
STENOGRAMA
2013 m. gegužės 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GAPŠYS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS). Labas rytas, mielieji kolegos! Prašytume užimti savo vietas. Skelbiu 2013 m. gegužės 14 d. posėdžio pradžią. (Gongas) Registruojamės.
Dėkoju. Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad šiandien ypatinga diena. Mes turime jubiliejinį posėdį, 50‑ąjį Seimo plenarinį posėdį. Sveikinus visus, kurie labai aktyviai dalyvauja posėdžiuose. Geros dienos, geros kloties ir geros sėkmės jums visiems 50-ojo posėdžio proga! (Plojimai)
10.02 val.
Dėl mūsų šios dienos darbotvarkės yra pasiūlymų. Gerbiamasis J. Razma. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jeigu jau taip susiklostė, kad valdančioji koalicija sunkiai randa projektų, kad užpildytų įprastą mūsų dieną iki kokios 18 val., ir žinant, kad paprastai mes greičiau baigiame, negu būna surašytos valandos, aš siūlau šiandien surengti tik vieną posėdį. Galima jį daryti ilgiau negu iki 13 val. (kaip parašyta). Jūs čia paminėjote, kad posėdis jubiliejinis, tai ta proga galėsime ir baigti pietumis, nes tikrai nėra prasmės dėl kelių klausimų rengti popietinį posėdį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kokių būtų pastabų dėl J. Razmos pasiūlymo? (Balsai salėje) Pritariame. Aš manau, kad kokybė nuo posėdžio ilgumo nepriklauso, taip aš galiu reaguoti į Jurgio pasisakymą. Tiesiog aš manau, ateis laikas, kad mes visi čia turėsime ką veikti ir ilgiau padirbėsime artimiausiu metu. Aš manau, kad galime pritarti ir bendru sutarimu dėl vieno posėdžio, jeigu nėra kitaip mąstančių. Ar būtų kitokių pasiūlymų? Galime sutarti bendru sutarimu dėl vieno posėdžio? Gerai, pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl pačios darbotvarkės. Aš pats turiu truputėlį… Prašau? Vienam posėdžiui, kad vyktų vienas posėdis. Kadangi darbotvarkė gali baigtis 16 val., nėra tikslo, jeigu mes greitai judėsime, anksčiau baigsime ir šios dienos posėdį. Prašom. Tai aš ir klausiau, ar jūs sutinkate, ar ne? Prašom.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes esame suplanavę, per pietų pertrauką ne visi poilsiaujame. Darbo grupės dirba. Ir jeigu mes nuo 14 val. neturime tos pertraukos, faktiškai mums viskas! Suplanuotas darbo grupių darbas ir negalima taip daryti. Kiti dirba per pietų pertraukas.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pirmininke, o gal jūs po posėdžio padarytumėte darbinės grupės posėdį?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Taigi darbo grupė tai ne tik Seimo nariai, dalyvauja ir iš kitų institucijų.
PIRMININKAS. Mes gal baigsime iki 14 val.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Bet pietų pertrauka bus ar nebus nuo 14 val.?
PIRMININKAS. Jeigu baigsime posėdį, tai nebebus posėdžio.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Faktiškai tada aš labai prieštarauju ir prašau kolegas palaikyti dėl to, kad yra sukviesti kitų institucijų žmonės, mes ruošiamės darbui, tai yra tam tikrų dokumentų peržiūra ir siūlymų svarstymai. Mes niekaip negalime dabar atšaukti, nes tai yra kokių šešių institucijų žmonės.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, priėmimų nebus. Jeigu keletas Seimo narių išeis į darbo grupes, kurios buvo suplanuotos, aš manau, kad plenarinis posėdis nenukentės. Tiesiog mes bandysime baigti iki 14 val. Jūs neturėsite jokių problemų. Jūs išeisite ir galėsite dirbti iki vakaro, iki ryto, kiek norėsite. Galime pritarti bendru sutarimu? Aš manau, kad galime rasti kompromisą. Taupykime savo laiką. Kitus darbus galėsime atlikti, jeigu baigsime anksčiau. Bendru sutarimu pritarta.
Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasiūlyti dėl darbotvarkės. Pirmiausia į rezervinius klausimus mes Seniūnų sueigoje buvome įrašę tik vieną klausimą Nr. 569, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo pakeitimo“ papildymo“ projektą. Pranešėjas – V. Gapšys. Čia buvo kalbama apie tai, kad keičiasi frakcijos pavaduotojas, jis buvo įtrauktas ir mes pritarėme, bet kiti du klausimai buvo neįtraukti. Tai yra techninio pobūdžio klausimai. Vienas – Seimo nutarimas „Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo“, nes aš išvykstu į Kroatiją ir mane reikia pavaduoti. V. Gapšys važiuoja kartu, taigi mes pristatysime tą klausimą ir paskirsime žmogų, laikinai einantį Seimo Pirmininko pareigas. Tai vienas klausimas.
Kitas klausimas būtų dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komiteto narių pavaduotojų“ patvirtinimo. Čia taip pat procedūrinis klausimas, techninis klausimas, kur žmonės keičiasi. Aš tuos du klausimus noriu įtraukti į rezervinius ir noriu jūsų pritarimo. Bendru sutarimu galime pritarti? Aš manau, kad čia techniniai dalykai, kurie yra nuolatos atliekami plenarinių posėdžių metu.
Dabar dėl pirmojo klausimo. Čia buvo toks techninis dalykas, žmogiškasis faktorius – praėjusio posėdžio metu buvo balsuojama ne už tą įstatymo projektą. Mes norime atšaukti šitą balsavimą ir pakartoti balsavimą dėl įstatymo projekto, kurio Nr. XIIP-36. Įtraukiame ir reikės balsuoti. Taip pat nėra jokių pasiūlymų, pastabų? Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta.
Dėl visos darbotvarkės daugiau nėra norinčių kalbėti? Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
10.07 val.
Taigi pradedame darbotvarkę. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-36(2). Priėmimas. Atšaukiame balsavimą dėl to. Reikia atšaukti 2013 m. gegužės 9 d. posėdžio balsavimą. Galime pritarti bendru sutarimu? Tai techninis dalykas. Dabar priiminėsime iš naujo šitą įstatymo projektą. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio nėra pastabų. Bendru sutarimu galime pritarti. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto priėmimo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas? Dėkoju.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys. Už – 88, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi įstatymas, projekto Nr. XIIP-36, priimtas. (Gongas)
10.09 val.
Darbotvarkės 1-3a klausimas – Teismų įstatymo 93, 101, 120, 124, 127, 128 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4651(2) ir lydimasis įstatymo projektas 1-3b. Pranešėjas – gerbiamasis Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas. Ar yra J. Sabatauskas? Gal gerbiamasis S. Šedbaras pristatys? Jūs paskutiniu metu nuolat pavaduojate komiteto pirmininką, tai pratęskite gražias tradicijas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė iš esmės du susijusius įstatymų projektus – Teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Nacionalinės teismų administracijos. Iš esmės yra vienas dalykas, tai yra teisėjų mokymo programų tvirtinimo perdavimas Teisėjų tarybai, taip pat papildomos nuostatos dėl kompensacijos teisėją nužudžius arba sužalojus sveikatą. O Nacionalinės teismų administracijos įstatymas keičiamas todėl, kad Nacionalinė teismų administracija perima investicijų valdymą. Taigi komitetas apsvarstė abu šiuos projektus, bendru sutarimu už pritarė ir kviečia pritarti Seimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, ar galėtume ypatingos skubos tvarka, jeigu nėra didelių prieštaravimų ir didelių pastabų? Galėtume ypatingos skubos tvarka. Aš siūlau ypatingos skubos tvarka priimti šitą įstatymo projektą ir lydimąjį įstatymo projektą, nes gana aiškus įstatymas ir šiandien būtų galima priimti.
Priėmimas pastraipsniui. Ar pritariame ypatingai skubai? (Balsai salėje) Pritariame ypatingai skubai bendru sutarimu.
10.11 val.
Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas. Dėl 4 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas. Dėl 5 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas. Ir dėl 6 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas. Pastraipsniui šio įstatymo priėmimas baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Taigi kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIP-4651, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas, projekto Nr. XIP-4651(2), priimtas. (Gongas)
10.12 val.
Dėl kito įstatymo projekto, kurio Nr. XIP-4652(2). Priėmimas pastraipsniui. Yra vienas straipsnis. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIP-4652(2), balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas, projekto Nr. XIIP-4652(2), priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-4a ir lydimieji 1-4b, 1-4c. Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-430. Kviečiu į tribūną išsakyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę gerbiamąjį R. J. Dagį. Ruošiasi A. Anušauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, išnagrinėjo Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir siūlo pritarti projektui bendru sutarimu už. Pritarė bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ir dėl lydimųjų teisės aktų 1-4b ir 1-4c pasakykite, kad nereikėtų grįžti į tribūną. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Rezultatas visiškai toks pat. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms iš esmės yra pritarta ir siūloma pritarti bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi kviečiu į tribūną A. Anušauską išsakyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę. Ruošiasi S. Šedbaras.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš karto kalbėsiu dėl abiejų lydimųjų, kadangi jie identiški. Komitetas nutarė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktiems įstatymų projektams. Siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, taip pat įvertinti papildomų lėšų poreikį įstatymų projektų siūlomiems pakeitimams įgyvendinti. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną S. Šedbarą pasakyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas iš šių trijų paketo esančių projektų svarstė du, t. y. Vidaus tarnybos statuto pataisą ir Tarnybos Kalėjimų departamente. Gegužės 8 d. bendru sutarimu už pritarė abiem projektams ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti pagal išsakytas pastabas. Primenu, kad tai yra reguliavimas, susijęs su pareigūnams suteikiamų vaiko priežiūros atostogų tam tikro apmokėjimo reguliavimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi buvo išsakytos visų komitetų nuomonės dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-430(2), Nr. XIIP-431(2) ir Nr. XIIP-432(2). Po svarstymo šiems projektams buvo pritarta. Norinčių kalbėti nėra. Gal po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti, taip? (Balsai salėje) Yra norinčių balsuoti. Gerai. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad visiems trims įstatymų projektams pritartume po svarstymo, kviečiu balsuoti.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 98, prieš – 1, susilaikė 2. Po svarstymo visiems trims įstatymų projektams yra pritarta.
Galėčiau pasiūlyti ypatingos skubos tvarką, nes taip pat nėra didelių prieštaravimų. Galime sutarti bendru sutarimu dėl visų trijų įstatymų projektų?
10.18 val.
Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas Nr. XIIP-430(2). Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Įstatymo projektas pastraipsniui priimtas. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-430(2), balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 97, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas, projekto Nr. XIIP-430(2), priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Įstatymo projektas Nr. XIIP-431(2). Priėmimas pastraipsniui. Yra du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio. Pastabų ir pasiūlymų nėra? Priimta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto. Kalbėti norinčių už ir prieš nėra.
Priėmimas. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-431, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 96, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi įstatymas, kurio projekto Nr. XIIP-431, yra priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Įstatymo projektas Nr. XIIP-432. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą, kurio Nr. XIIP-432, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi įstatymas, kurio projekto Nr. XIIP-432, yra priimtas. (Gongas)
10.22 val.
Darbotvarkės 1-5a klausimas – Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4319. Pranešėja – gerbiamoji I. Rozova, Sveikatos reikalų komitetas. Ir jį lydintysis teisės aktas, įstatymo projekto Nr. XIP-4320, darbotvarkės 1-5b klausimas.
I. ROZOVA (LLRAF). Dėl abiejų įstatymų projektų. Sveikatos reikalų komitetas svarstė projektus Nr. XIP-4319 ir Nr. XIP-4320. Iš esmės buvo pritarta su pasiūlymu. Pasiūlymas pakeisti abiejų įstatymų projektų įsigaliojimo datą ir išdėstyti taip: „Šis įstatymas (pirmas ir antras) įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.“ Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Kviečiu į tribūną dėl abiejų įstatymų projektų išsakyti nuomonę Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovę V. Baltraitienę. Dėl abiejų įstatymų projektų Nr. XIP-4319 ir Nr. XIP-4320.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė abu projektus ir bendru sutarimu buvo pritarta abiem iniciatorių pateiktiems įstatymų projektams. Buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Abiejų komitetų nuomonė buvo išsakyta svarstymo metu. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Taigi galima ypatingos skubos tvarka priimti šiuos du įstatymų projektus, nes čia taip pat kokių nors ypatingų pastabų ir pasiūlymų nebuvo. Galime pritarti bendru sutarimu ypatingai skubai? Gerai. Ačiū.
10.24 val.
Priėmimas. Įstatymo projekto Nr. XIP-4319 priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimta bendru sutarimu. Taigi priėmimas pastraipsniui baigtas.
Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIP-4319, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIP-4319) yra priimtas. (Gongas)
10.25 val.
Įstatymo projekto Nr. XIP-4320 priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-4320, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIP-4320) yra priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 41 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4563. Pranešėjas – gerbiamasis K. Kuzminskas, Sveikatos reikalų komitetas. Ruošiasi V. Baltraitienė.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas buvo pagrindinis komitetas, svarstė gegužės 8 d. ir priėmė sprendimą – pritarti įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną V. Baltraitienę pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę. Prašau, Virginija.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė bendru sutarimu iniciatorių pateiktam projektui. Jokių pastabų neturėjo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, išgirdome abiejų komitetų nuomones, kad pritarta šiam įstatymo projektui.
Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Siūlyčiau irgi ypatingos skubos tvarka, jeigu pritartumėte, nes, kaip matote, jokių pastabų ir pasiūlymų nėra. Taigi ypatingai skubai pritarta bendru sutarimu.
Vienas straipsnis. Dėl 1 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu. Pastraipsniui priėmimas baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIP-4563, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 92, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIP-4563) yra priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Mokėjimų įstatymo 3 ir 49 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 51 straipsniu ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-306. Pranešėjas – gerbiamasis A. Palionis, Biudžeto ir finansų komitetas. Ruošiasi D. Jankauskas, Audito komitetas.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi Audito komitetas… Kas galėtų pateikti nuomonę? D. Jankausko nėra salėje. Kas galėtų iš Audito komiteto? Matau Z. Žvikienę. Gal galite pateikti? Negali. Tiesiog yra labai aiški komiteto nuomonė. Yra Loreta. Gerai, Loreta. Ačiū. Prašom. L. Graužinienė pateiks Audito komiteto nuomonę.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Audito komitetas svarstė ir priėmė sprendimą pritarti įstatymo 3 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju Loretai. Taigi pateiktos komitetų nuomonės. Jos yra pritariančios šiam įstatymo projektui. Tiesiog kitų nuomonių nėra. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Taip pat siūlyčiau ypatingos skubos tvarka, jeigu pritartumėte, kolegos. Pritariate? Nematau prieštaraujančių. Taigi ypatingos skubos tvarka priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Pastraipsniui įstatymo projekto priėmimas baigtas. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-306, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIP-306) yra priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4063. Kviečiu į tribūną M. Zasčiurinską, bet aš jo nematau. Kas galėtų pateikti Socialinių reikalų… A, yra Mečislovas. Labai atsiprašau. Prašom, kolega. Bus pateikta Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui Savivaldybių asociacija pritarė. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė vieną pasiūlymą, į kurį komitetas atsižvelgė, todėl prašau… Komitetas balsavo vienbalsiai už.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną… Galbūt L. Graužinienė mums padės pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę, nes nėra D. Jankausko? Loreta, dėl Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio projekto. (Balsai salėje) Mes duosime. Ne tam komitete? Tiesa, Socialinių reikalų ir darbo komitete. Gal R. J. Dagys gali? (Balsai salėje) Atsiprašau, Audito komiteto nuomonę. Loreta, labai atsiprašau, Audito komiteto nuomonę. Čia mano žmogiškasis faktorius, aš suklydau.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Audito komitetas svarstė Rinkliavų įstatymo pakeitimo projektą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju Loretai. Kviečiu A. Palionį pateikti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Ruošiasi V. Baltraitienė.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū Pirmininkui. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį klausimą ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V. Baltraitienę pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Nežinau, ar reikia pateikti pasiūlymą, ar nereikia? Turbūt jums yra pateiktas. Paties pasiūlymo neteikiu. Teikia savo dar vieną atskirą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Taigi visi komitetai pritarė šiam įstatymo projektui. Po svarstymo mes irgi galime… Yra norinčių kalbėti už. Gal, gerbiamasis Jurgi, jeigu visi pritaria, gal…
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis tiek gal…
PIRMININKAS. Vis tiek pasakysite keletą… Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi taip greitai dirbame, gal reikia bent kada nors pasisakyti. Iš tikrųjų manau, kad priėmę šį įstatymo projektą padarysime gerą darbą neįgaliųjų bendruomenei, nes visoje Lietuvoje bus vieninga sistema statyti automobilius nemokamai su identifikacine kortele, ir kartu padarysime tam tikrą tvarką, kad išvengtume piktnaudžiavimų, kai dabar kai kurios savivaldybės nereikalauja identifikacinės kortelės, o pakanka neįgaliojo ženklo ir yra piktnaudžiaujama, nes kai kurie asmenys, nebūdami neįgaliaisiais, pasidaro tuos ženklus. Tikrai Vilniuje tokių atvejų teko girdėti. Dabar bus tvarka. Kortelė yra su numeriu ir tiems, kam tikrai reikia, galės tuo pasinaudoti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi yra kitaip manančių – E. Šablinskas. Prašom. Nuomonė prieš.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui Pirmininkui. Iš tikrųjų pritardamas šiam įstatymo projektui norėčiau, kad vis tiek Seime būtų peržiūrėta ir kita pusė, kad dabar trys ženklai turi būti mašinoje, jeigu nori pagal eismo taisykles teisėtai elgtis. Tas paskutinis, gerbiamasis Jurgi, ženklas nieko neduoda. Jį labai lengva padirbti. Jeigu jau atsiras tokių (ir jau yra tokių), išties mes tuo neišgelbėsime, bet dėkui, kad atėjo palengvinimas neįgaliesiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Matau, kelia diskusijas. Gerbiamasis R. J. Dagys – nuomonė… Atsiprašau, vienas po svarstymo už ir prieš. Pakanka. Priėmimo metu galėsite dar pasakyti savo nuomonę. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Ne, negalime.
Gerai, balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo… Tiesiog išsiskyrė nuomonės. Balsuojame. Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 86, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi po svarstymo įstatymo projektas priimtas.
Siūlyčiau ypatingos skubos tvarką. Pritariate? Bendru sutarimu galime pritarti ypatingai skubai? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra? Nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra? Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIP-4063, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi įstatymo projektas Nr. XIP-4063 yra priimtas. (Gongas)
10.39 val.
Dar vienas darbotvarkės 1-9 klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-411. Pranešėjas – gerbiamasis D. Ulickas. Svarstymas.
D. ULICKAS (DPF). Laba diena, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Noriu pateikti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymą. Faktiškai tai redakcinio pobūdžio, vietoje sąvokos „dvidešimt penki procentai“ turi būti „dvidešimt penkis procentus“ ir vietoj „teikiančių gamintojų ir importuotojų“ – „tiekiantys gamintojai ir importuotojai“. Komitete Teisės departamento išvadoms buvo pritarta iš dalies. Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastaboms buvo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Išgirdote komiteto nuomonę.
Gerbiamieji kolegos, po svarstymo ar yra norinčių kalbėti už, prieš? S. Bucevičius – nuomonė už. Sauliau, jeigu nėra kitaip manančių, galbūt atsiimsite savo norą kalbėti? Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, yra gauti pasiūlymai, bet jie nėra apsvarstyti, todėl svarstyti ypatingos skubos tvarka negalime. Galime tik baigti svarstymo stadiją. Kitų procedūrų negalime priimti. Bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta.
10.42 val.
Mes galime dabar imti kitus klausimus. Matau gerbiamąjį ministrą V. Mazuronį. Kviečiu pristatyti keletą įstatymų projektų. Darbotvarkės klausimų numeriai 2-3a, 2-3b, 2-3c, 2-3d, 2-3e, 2-3f. Manau, kad visus kartu pristatysite. Aš tik paskelbsiu protokolui, kokie įstatymų projektai. Tai įstatymo projektas Nr. XIIP-527, įstatymo projektas Nr. XIIP-528, įstatymo projektas Nr. XIIP-529, įstatymo projektas Nr. XIIP-530, įstatymo projektas Nr. XIIP-531 ir įstatymo projektas Nr. XIIP-532.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, čia kalbama apie viso bloko įstatymų ratifikavimą ir Lietuvos prisijungimą prie EUMETSAT organizacijos. Iš esmės tai yra organizacija, iš kurios mes, Lietuva, gauname informaciją iš palydovų tam, kad mūsų meteorologijos tarnybos galėtų gana tiksliai prognozuoti orus. Tie visi dalykai yra susiję su skrydžiais Lietuvoje, su saugiais skrydžiais ir panašiai.
Situacija yra tokia, kad 2005 m. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo susitarimą, kuris galiojo iki 2009 m. Iki šiol mes buvome ne tikrieji nariai, o laikinieji nariai. Ir iš esmės iki šiol nebuvo ratifikuojamas šis blokas dokumentų dėl paprastos priežasties, kad tapus tikraisiais nariais padidėja mokestis, mokestis padidėja gana stipriai. Po susitarimo dėl prisijungimo ratifikavimo mes turėsime mokėti tam tikras įmokas. Vien stojimo reikalinga 900 eurų vienkartinė įmoka, tiesa, ji čia išdėstoma per keturis kartus. Po to kasmetinė Lietuvos įmoka – 625 tūkst., maždaug iki 700 tūkst. eurų per metus.
Esmė yra ta, kad jeigu mes neratifikuosime šios sutarties ir neįstosime į EUMETSAT tikruosius narius, tai prarasime galimybę iš meteorologinių palydovų operatyviai gauti teikiamą informaciją, iš esmės iškrisime iš visos sistemos, taip pat dėl informacijos užtikrinimo lėktuvų skrydžiams ir panašiai. Aš gavau raštą iš EUMETSAT vadovo, kuris įspėja, kad artimiausiu metu bus jų susirinkimas. Buvo pratęstas mūsų laikinas buvimas du kartus iki 2013 m. Jeigu mes iš tiesų nepradėsime ratifikavimo ir neratifikuosime, tai mums švelniai primena, kad mūsų narystė gali būti sustabdyta tol, kol ratifikuosim, net ir ta laikinoji, o tai reiškia, mes negausime duomenų ir iškrisime iš visos šitos sistemos.
Suprasdama sudėtingą ekonominę situaciją, kurią Vyriausybėje mes svarstėme ir su finansų ministru, vis dėlto Vyriausybė nutarė teikti Seimui ratifikuoti, nes iki šiol iš tikrųjų buvo krizė, buvo labai sunku su pinigais, aš suprantu, todėl buvo tempiama, bandoma iki galo ištempti. Dabar klausimas yra arba – arba. Mes siūlome vis dėlto ratifikuoti šią sutartį ir po to ieškosime finansų, kaip dalyvauti šioje organizacijoje, kuri, mano manymu, yra gyvybiškai būtina mūsų valstybei.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Klausia gerbiamasis V. Gapšys. Gerbiamasis Vytautai, galite užduoti klausimą.
V. GAPŠYS (DPF). Atsiprašau. Kaip minėjote, padidėja nario įmokos. O jeigu mes liktume stebėtojų statuso ar mažesnio, ar mes galime tą statusą išlaikyti, ar būtinai jau turime pereiti prie narystės?
V. MAZURONIS (TTF). Mes negalime likti to statuso, nes mes buvome priimti tam tikram laikotarpiui.
V. GAPŠYS (DPF). Supratau.
V. MAZURONIS (TTF). Du kartus periodas buvo pratęstas. 2013 m. pabaiga yra ta linija, už kurios mus arba iš viso išbraukia, arba sako, vyrai, ateikite ir dalyvaukite toje veikloje.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Norinčių daugiau paklausti nėra. Nuomonės už, prieš nėra. Po pateikimo ar galime pritarti bendru sutarimu visiems įstatymų projektams, kuriuos pateikė gerbiamasis ministras? Galime. Taigi pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl siūlomų komitetų. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-527… Matau, kad visi komitetai tie patys. Dėl pagrindinio komiteto. Užsienio reikalų komitetas. Neturite kitokių pasiūlymų? Pritarta bendru sutarimu. Papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Dėl papildomų komitetų. Taip pat neturite nieko prieš? Galime pritarti bendru sutarimu. Pagrindiniam ir papildomiems komitetams yra pritarta.
Siūloma svarstyti birželio 20 d. Dėl svarstymo dienos nėra kitų pasiūlymų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Visiems įstatymų projektams, kuriuos pateikė gerbiamasis V. Mazuronis, po pateikimo yra pritarta. Komitetai paskirti ir svarstymo data taip pat paskirta. Tiesa, žiūriu, vieno įstatymo skiriasi.
Aš truputį praleidau. Įstatymo projektas Nr. XIIP-531. Ten dar yra siūlomas papildomu Biudžeto ir finansų komitetas, nes yra susiję su finansais. Aš galvoju, kad to komiteto nuomonė bus reikalinga. Galite pritarti bendru sutarimu? Įstatymo projektą Nr. XIIP-531 siūlome pasvarstyti ir Biudžeto ir finansų komitetui. Pateikimas baigtas.
Norėčiau iš rezervinių klausimų. Kviečiu V. Gapšį. Vytautai, ateikite truputį, aš noriu paprašyti, kad jūs papirmininkautumėte. Noriu pristatyti vieną rezervinį klausimą. Po to aš perimsiu pirmininkavimą ir jūs pristatysite kitus klausimus. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Gapšys.
10.48 val.
PIRMININKAS (V. GAPŠYS, DPF). R-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo“ projektas Nr. XIIP-570. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Gedvilas. Prašom į tribūną.
V. GEDVILAS. Gerbiamieji kolegos, klausimas gana paprastas. Mes su Seimo delegacija išvažiuojam į komandiruotę, oficialiam vizitui į Kroatiją, tiesiog pavaduojantį reikia palikti Seimo Pirmininko pavaduotoją ir pavesti… Nutarimas yra iš dviejų straipsnių. Pavesti Seimo Pirmininko pavaduotojui A. Sysui pavaduoti Seimo Pirmininką V. Gedvilą 2013 m. gegužės 20–22 d. komandiruotės į Kroatijos Respubliką metu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Užsirašiusių klausti nėra. Už, prieš kalbančių nėra. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galima.
Svarstymo stadija. Diskusijose norinčių kalbėti nėra. Kalbėti už, prieš turbūt nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Čia ypatingos skubos tvarka. Priėmimo stadija.
1 straipsnis. Yra prieštaraujančių? Nėra. Bendru sutarimu. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl viso nutarimo kalbėti už ir prieš užsirašiusių nėra. Skelbiame balsavimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo“ Nr. XIIP-570.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Balsavo 79 Seimo nariai: už – 77, prieš – 1, susilaikė 1. Seimo nutarimui „Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo“ Nr. XIIP-570 pritarta. (Gongas)
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Gedvilas.
10.50 val.
PIRMININKAS (V. GEDVILAS). Toliau svarstome rezervinius klausimus. Darbotvarkės rezervinis r-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIIP-569. Pranešėjas – gerbiamasis V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Įvyko Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotojų pasikeitimas – P. Narkevičių ir A. Pitrėnienę pakeitė V. Bukauskas ir R. Markauskas, todėl prašome patvirtinti jų dalyvavimą Lietuvos Respublikos Seimo Seniūnų sueigoje.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Jūsų paklausti nėra norinčių. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Nėra norinčių. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo?
Priėmimas. Ypatinga skuba priėmimas. Siūlau ypatingą skubą. Galime pritarti? Sutinkat. Labai ačiū. Balsuojame.
Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui Nr. XIIP-569? Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 90, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas Nr. XIIP-569 yra priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Kitas darbotvarkės rezervinis r-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ 1, 3, 5, 8, 9, 11, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIIP-568. Pranešėjas – gerbiamasis V. Gapšys. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Kaip ir minėta, dėl pavaduojančių komitetų narių. Yra frakcijos „Drąsos kelias“ prašymai, atitinkamai „Drąsos kelio“ frakcijos nariai patvirtina papildomus pavaduojančius narius, kai kur pakeičia. Teikiame šį nutarimo projektą, kad galėtų dirbti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų nėra. Po pateikimo gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti.
Siūlau ypatingos skubos tvarka priimti šitą nutarimo projektą. Prieštaraujančių lyg ir nėra. Pritarta ypatingos skubos tvarka priimti šitą nutarimą. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kas už tai…
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą Nr. XIIP-568? Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 74, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimo projektas Nr. XIIP-568 yra priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Projekto Nr. XIIP-194. Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – gerbiamasis P. Urbšys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymas. Ruošiasi A. Pitrėnienė.
P. URBŠYS (MSNG). Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo pakeitimo Nr. XIIP-194 – pritarti komiteto patobulintam nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną A. Pitrėnienę, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkę.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą Nr. XIIP-194 ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti Seimo nutarimo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkei. Buvo išsakytos komitetų nuomonės, atrodo, labai vienodos.
Dabar svarstymas. Pasiūlymai, pataisos. Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario V. Bukausko vienintelis pasiūlymas. Komiteto nuomonė yra pritarti bendru sutarimu. Daugiau jokių pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar gali Seimas pritarti tam pasiūlymui, kuriam pritarė ir komitetas? Bendru sutarimu pritarta.
Tai mes turime galimybę ir šitą įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka, nes daugiau kažkokių ypatingų pastabų nėra. Pritariate, kad ypatingos skubos tvarka? Pritarta. Kviečiu… Norinčių kalbėti nėra.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio, kaip minėjau, Seimo narys V. Bukauskas turėjo pasiūlymą, bet jam pritarė komitetas. Mes taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu 1 straipsniui.
Daugiau straipsnių nėra. Iš vieno straipsnio nutarimas. Po svarstymo norinčių kalbėti už ir prieš… Atsiprašau, priėmimas. Pastraipsniui priėmimas baigtas. Dabar dėl viso nutarimo projekto kalbančių už ir prieš nėra.
Pradedame priėmimą. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą Nr. XIIP-194? Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimo projektas Nr. XIIP-194 yra priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4704. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį K. Masiulį, Užsienio reikalų komitetas. Svarstymas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi įstatymo projektas labai aiškus, visiems suprantamas. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Siūlau ypatingos skubos tvarką. Pasiūlymų, pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu ypatingai skubai? Pritarta.
Taigi priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Yra vienas straipsnis. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr. XIP-4704(2), balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 89, prieš – 1, susilaikė 2. Taigi įstatymas, projekto Nr. XIIP-4702, priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos. Prašom, gerbiamasis Gentvilai.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, norėjau pasiteirauti jūs nuomonės, ar jūs pritartumėte tokiai Statuto pataisai, kad Seimo Pirmininkas pirmininkautų tik iškilmingiems posėdžiams, Prezidento veto atveju ir t. t. Jūs turite 7 pavaduotojus, jūs esate antras asmuo valstybėje, yra kam pirmininkauti. Dėl techninių dalykų tikrai, mano manymu, ne Seimo Pirmininkas turėtų atlikinėti tą procedūrą. Jūs gerai atliekate ją, ačiū jums. Tačiau ką veikia 7 pavaduotojai? Jūs galėtumėte užsiimti kitais valstybės darbais, pavyzdžiui, ieškoti ponios N. Venckienės ar dar kitus darbus atlikti. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kai baigsiu politiko karjerą, eisiu dirbti į policiją, būtinai ko nors ieškosiu. Tiesiog, gerbiamasis kolega, yra tokios Seimo tradicijos, kad tiek Pirmininkas, tiek pavaduotojai veda tam tikrą dalį Seimo plenarinių posėdžių, ir aš manau, dėl to niekas nenukentės. Kiti pavaduotojai šiuo metu irgi atlieka kai kurias labai svarbias misijas, funkcijas. Gerbiamasis G. Kirkilas ir kiti pavaduotojai. Galima pagalvoti. Labai jums ačiū už pastangas, aš pasistengsiu kuo mažiau pirmininkauti.
Gerbiamasis P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš pirmajai gerbiamojo Eugenijaus kalbos daliai norėčiau pritarti, kad iš tikro Pirmininkas, turėdamas tiek pavaduotojų, galėtų gal ir mažiau pirmininkauti, gal ir svarbesniais momentais, tikrai tai pastaba. Bet dėl antrosios dalies, dėl N. Venckienės paieškos, aš esu parašęs valdybai prašymą, kad mane išleistų ieškoti N. Venckienės, mėnesį į Ameriką, paskui gal į Maljorką, jei nerasčiau Amerikoje, paskui gal išvažiuočiau į Kanadą paieškoti ar kur, bet jau čia būtų mano prerogatyva ieškoti N. Venckienės. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji kolegos, turėjome tokios ramybės minutėlę, pasikeitėme replikomis, šiek tiek humoro. Manau, kad dirbame toliau.
11.02 val.
Kitas 1-12 darbotvarkės klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-237. Kviečiu į tribūną V. Juozapaitį, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ruošiasi D. Kuodytė, Žmogaus teisių komitetas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gegužės 8 d. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, susirinkęs į posėdį, apsvarstė minėtą projektą ir pritarė bendru sutarimu jo priėmimui.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Labai ačiū. Yra norinčių diskutuoti. Tiesa, atsiprašau, gerbiamoji Dalia, pristatykite savo komiteto nuomonę. Toliau turės galimybę kalbėti A. Dumčius. Klausimų? Klausimų neužduodama šiuo atveju. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas, svarstė šį projektą. Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs išgirdote dviejų komitetų nuomones. Visi pritarė šiam įstatymo projektui. Po svarstymo norinčių kalbėti už, prieš nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo įstatymo projektui?
Dabar galiu pasiūlyti ypatingos skubos tvarką, jeigu plenarinis posėdis pritartų. Pritarta bendru sutarimu ypatingai skubai. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galima priimti bendru sutarimu. Priimta bendru sutarimu. Dėl viso projekto kalbėti norinčių už, prieš nėra. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-237, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Dėkoju, kolegos. Už – 67, prieš – 1, susilaikė 15. Taigi įstatymas, projekto Nr. XIIP-237, yra priimtas. (Gongas) Mes tuos du įstatymų projektus, kuriuos priėmėme, sujungiame ir paprašysime Dokumentų departamento, kad juos sujungtų.
Taigi, gerbiamieji kolegos, kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Kadangi pranešėjo R. Šatkausko nematome, jis pasirodys šiek tiek vėliau, tai galime svarstyti kitus darbotvarkės klausimus.
11.07 val.
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo“ 1 priedėlio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-438. Pranešėja – gerbiamoji A. Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė. Pateikimas.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas teikia Seimui svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. Naujos statuto nuostatos yra suderintos su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, kurios buvo pakeistos, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą, pagal kurį Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, susijusios su aukštųjų mokyklų valdymu, prieštaravo Konstitucijai. Taigi prašome pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei už nutarimo projekto pateikimą. Norinčių paklausti nėra. Gal galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu po pateikimo nutarimo projektui Nr. XIIP-438. Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Kitų pasiūlymų nėra. Kitų komitetų, norinčių svarstyti šį nutarimo projektą, taip pat nėra. Bendru sutarimu galime pritarti pagrindiniam komitetui? Pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl svarstymo datos. siūloma svarstyti šį nutarimo projektą birželio 18 d. Kitų pasiūlymų, pastabų nėra. Taigi galime pritarti bendru sutarimu. Baigiame šį klausimą.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu 15 min. pertrauką, nes mes jau lekiame dideliu greičiu. Jūsų prognozės ir pasiūlymas, formuojant darbotvarkę, dėl posėdžio buvo teisingas. Manau, gerbiamoji A. Pitrėnienė turės daug galimybių padirbėti darbo grupėje. Taigi 15 min. pertrauka. Renkamės 11.25 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti, jeigu galite, užimkite savo vietas. Mes turime visą pulką viceministrų, kurie turės galimybę pristatyti įstatymų projektus. Tęsiame savo posėdį. Gerbiamasis kolega, dėl vedimo tvarkos.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Aš norėčiau pasakyti, kad balsuojant dėl Seimo Pirmininko pavadavimo aš suklydau, ir paprašyčiau įskaityti balsą už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš mačiau, kad jūs balsavote prieš, bet kiekvienas Seimo narys gali, jo teisė balsuoti, kaip jis nori. Labai ačiū. Dėl protokolo tikriausiai girdėjo – dėl pavadavimo buvo balsas už.
11.28 val.
Darbotvarkės 2-1 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-4162. Pranešėjas – gerbiamasis užsienio reikalų viceministras N. Germanas. Kviečiu viceministrą į tribūną. Pateikimas.
N. GERMANAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Norėčiau pristatyti įstatymo „Dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ratifikavimo“ projektą. Truputėlį istorijos.
Šitas susitarimas buvo pasirašytas 2008 m. gegužės 28 d. 2010 m. Europos Sąjungos valstybės nutarė pradėti ratifikavimo procesą nacionaliniuose parlamentuose ir šiandien 26 Europos Sąjungos valstybės ratifikavo šitą susitarimą. Vienintelė neratifikavusi valstybė yra Lietuva. Be to, Serbijos pažanga pastebima ir įgyvendinant Europos Sąjungos narystės kriterijus. 2012 m. kovo 1 d. buvo nutarta suteikti Serbijai Europos Sąjungos kandidatės statusą, o šių metų balandžio 22 d. Komisija savo tarpinėje ataskaitoje pažymėjo, kad Serbija pasiekė pažangos tiek politiniais klausimais, tiek verslo gerinimo aplinkos klausimais.
Šiuo metu mes nematome sąlygų, kodėl nebūtų galima pradėti ratifikavimo proceso Lietuvoje. Aišku, šiandien yra tik įstatymo pateikimas, jo aptarimas ir diskusija vyktų kituose posėdžiuose, t. y. Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetuose, tačiau manytume, kad ratifikavimo procesą būtų galima pradėti šiandien. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam viceministrui. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Ažubalis. Ruošiasi R. Šimašius. Prašom, kolega.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūs paminėjote, kad Europos Komisija gerai įvertino ir verslo aplinką Serbijoje, tačiau ne paslaptis, kad Lietuvos įmonės, ar tai būtų „Arvi“, ar „Alita“, susiduria su ilgamečiais, daugiamečiais verslo sunkumais. Nepaisant visų pažadų, kuriuos Serbijos Vyriausybė yra teikusi buvusiai Lietuvos Vyriausybei, dabar buvo premjero vizitas, kiek aš žinau, ir dabartinis Serbijos užsienio reikalų ministras, visi kalbėjo, kad bus tam tikri postūmiai. Tačiau iš tikrųjų nieko nevyksta, mūsų įmonės tiesiog ir toliau murkdosi teismuose. Tai kur čia tas Serbijos verslo aplinkos pagerėjimas?
N. GERMANAS. Ačiū, Seimo nary. Komisijos ataskaitoje yra pažymėta, kad Serbija pakeitė daugelį įstatymų, pradėjo kovoti su korupcija ir kitais dalykais, teisėsaugos srityje taip pat pakeistas Prokuratūros įstatymas. Žodžiu, yra poslinkių, kurie rodo, kad lyg ir turėtų eiti į gerą pusę.
Dėl „Arvi“ ir „Santex“, kur jau nuo seno tęsiasi. Šiuo metu šis klausimas yra tarptautiniame arbitraže ir liepos mėnesį bus paskelbtas sprendimas. Tiek anksčiau, tiek dabar atvykęs Serbijos Ministras Pirmininkas sakė, kad jie pasiryžę vykdyti teismo sprendimą, kad ir koks jis būtų, ar tai susiję su finansinėmis pasekmėmis, ar dar kuo nors. Aš dar kartą kartoju, iš tikrųjų dėl to klausimo galima diskutuoti komitetuose ir žiūrėti kaip, bet situacija yra tokia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamasis viceministre, mano klausimas yra apie tą patį. Tiesą sakant, aš iš atsakymo nelabai supratau dabartinės Vyriausybės poziciją. Lietuvos įmonės yra įviliotos į tam tikrą situaciją Serbijoje, bent jau aš matau tokį vaizdą, įsivėlė ir yra įviliotos į teisminius procesus, ir dabar pažadas, kad Serbija vykdys arbitražo sprendimą, atsiprašau, to dar betrūko, kad pasakytų, kad nevykdys. Mano supratimu, mes nieko iš Serbijos nesame gavę, nėra jokio patikinimo, kad teisinė sistema veikia normaliai, juo labiau nėra jokių ženklų, kad teisinė sistema ten veiktų normaliai.
Mano klausimas. Jeigu mes pradedame svarstymą ir jeigu galiausiai priimsime sprendimą ratifikuoti susitarimą, tai kokias mes galias turėsime Serbijai pasakyti, kad jūsų kieme yra šis tas blogai ir mūsų verslo subjektai ten yra žiauriausiu būdu skriaudžiami?
N. GERMANAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs, kaip buvęs teisingumo ministras, puikiai žinote, kad teismo sprendimą privalu vykdyti, kad ir koks jis būtų, jis turi būti vykdomas ir Lietuvoje, ir kitoje šalyje. Manau, kad mes apie tai čia diskutuoti negalime. Poveikis gali būti ar negali būti, tai čia vėlgi yra iš kitos srities. Bet šiaip tai, ką pastebėjo Europos Komisija ir savo ataskaitoje, ji pastebėjo tuos įstatymų pakeitimus ir tuos teisinius sistemos pakeitimus, kuriuos priėmė Serbijos Vyriausybė. Tarp jų ir Viešųjų pirkimų įstatymą, ir ką aš jau minėjau. Mes esame paskutiniai vieninteliai mohikanai, kurie neratifikavome, ir nuo to situacija nesikeičia. Serbija vis tiek yra pakeliui į Europos Sąjungą, o ar mes žiūrėsime savo interesus, mes turime įgyvendinti teismo sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Yra norinčių kalbėti prieš šį įstatymo projektą. R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Kolegos, aš labai trumpai. Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad iš principo tą susitarimą reikia ratifikuoti, reikėtų judėti pirmyn ir viskas būtų gerai. Bet vis dėlto, tiesą sakant, aš neišgirdau jokių argumentų, kaip gerėja situacija teisinės aplinkos ir kiek tai susiję su mūsų įmonių dvišaliais santykiais. Aš spėju, kad galiausiai čia mes visi nubalsuosime, kad būtų ratifikuota. Bet aš asmeniškai susilaikysiu šiuo klausimu ir labai norėčiau, kad Užsienio reikalų ministerija turėtų labai aiškų signalą ir tą signalą pasiųstų į Serbiją, kad net jeigu bus pradėta ta svarstymo procedūra, tai ne, viskas gerai ten nėra, arba bent mes jau nežinome, kad viskas yra gerai. Galbūt Užsienio reikalų ministerija turi daugiau informacijos. Jeigu bus nuspręsta svarstyti tą klausimą, tikiuosi, kad ta informacija bus pateikta, bet kol kas aš tokios informacijos neturiu, todėl susilaikau ir kviečiu kitus kolegas irgi susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių kalbėti už nėra. Kviečiu visus balsuoti, kas po pateikimo pritaria įstatymo „Dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ratifikavimo“ projektui. Gerbiamasis viceministre, jūs savo misiją baigėte.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 46, prieš nėra, susilaikė 20. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Dabar dėl komitetų. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Dėl pagrindinio komiteto prieštaraujančių nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Papildomas – Europos reikalų komitetas. Dėl papildomo komiteto pastabų ir pasiūlymų nėra. Taigi komitetams yra pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti birželio 13 d. Dėl svarstymo datos pastabų neturite? Ne. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Taigi įstatymo projekto Nr. XIIP-4162 pateikimas baigtas.
11.38 val.
Darbotvarkės 2-2 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-526. Pranešėjas – gerbiamasis viceministras Ž. Pacevičius. Prašom.
Ž. PACEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Projektu siekiama ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje, pasirašytą 2012 m. rugsėjo 7 d. Baku, ir taip įvykdyti jam įsigalioti Lietuvos Respublikoje būtinas nacionalines procedūras.
Susitarimui įsigaliojus bus nustatytas teisinis pagrindas plėtoti Lietuvos ir Azerbaidžano atsakingų institucijų tiesioginį bendradarbiavimą ekstremalių situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje. Susitarimas apibrėžia esmines sąvokas, nustato konkrečias procedūras, sienos kirtimo, įrangos ir pagalbai skirtų medžiagų įvežimo, išvežimo išlaidų atlyginimo tvarką ir šalių įsipareigojimus.
Šiuo susitarimu abipusiškumo pagrindu siekiama palengvinti savitarpio pagalbos teikimą ekstremalių situacijų atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 2 punktą susitarimas priskirtinas prie ratifikuotinų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių.
PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Taigi nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Dumbrava. Ruošiasi K. Komskis.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Yra pasirašoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės sutartis. O, tarkime, su to regiono kitomis valstybėmis – Armėnija, Gruzija – jau yra pasirašytos tokios sutartys ar kaip čia? Ačiū.
Ž. PACEVIČIUS. Ačiū. Su to regiono šalimis dabar pasirašyta šita pirma sutartis, dabar yra projektas, bus pasirašyta su Gruzijos Respublika.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų panašus klausimas. Kiek mes išvis turime tokių sutarčių? Vienas klausimas. Antras, ar tikrai mums tas regionas labai aktualus, ar, sakykim, vienas viename krašte gyvena, kitas kitame krašte?
Ž. PACEVIČIUS. Šiuo metu yra pasirašytos analogiškos sutartys su Latvija, Lenkija, Baltarusija, Vokietija, Ukraina, Vengrija, Švedija. Kaip jau minėjau, planuojama su Gruzija pasirašyti. Mano manymu, ekstremalios situacijos ir pagalba, jau žinote, sienų neturi, bet kada gali prireikti. Ir tuo labiau kad su Azerbaidžanu yra tikrai gana glaudūs ryšiai, įvairiapusiai tam tikri projektai, ir Seimas vykdė tam tikrus projektus porą metų.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Taigi jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Įstatymo projektas buvo pateiktas. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Gal po pateikimo galime pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl komitetų. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Kokių būtų nuomonių dėl pagrindinio komiteto? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Dėl papildomų komitetų nėra norinčių svarstyti.
Siūloma svarstyti birželio 13 d. Dėl svarstymo datos pasiūlymų ir pastabų nėra? Nėra. Labai ačiū. Taigi po pateikimo šiam įstatymo projektui pritarta.
Gerbiamasis P. Gražulis veržiasi į tribūną. Gerai, Petrai, mes jums užleidžiame tribūną, nes mums buvo neįmanoma jūsų sustabdyti.
11.42 val.
Taigi skelbiu, kad bus svarstomas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-573. P. Gražulis. Prašom, Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pristatyti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 ir 21 straipsnių pakeitimus…
PIRMININKAS. Ne tą įstatymą… Mes iš pradžių turime įtraukti į sesijos darbotvarkę. Jeigu sutiks, tai po to galėsime svarstyti.
P. GRAŽULIS (TTF). Prašyčiau Seimo narių, kad būtų papildyta pavasario darbų sesijos programa.
PIRMININKAS. Taip. Dabar teisingai. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių paklausti Petro? Nėra. Taigi po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl svarstymo. Po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Norinčių kalbėti už ir prieš… Du straipsniai. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas pritaria nutarimo projektui Nr. XIIP-573, balsuojate.
Petrai, jūs irgi gal galite balsuoti? Ne. Jūs manote, kad užteks balsų, taip? Gerai. Petrai, galite atsinešti kortelę.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ pritarta. (Gongas)
11.43 val.
Taigi yra galimybė jums pristatyti, kadangi papildėme programą, Antstolių įstatymo 2 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-506. Pateikimas. Prašom, kolega.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, ne tik į mane, bet ir į daugelį Seimo narių kreipiasi gyventojai, manau, pagrįstai, skundžiasi, kad antstoliai tiesiog savo išlaidoms išieško gana dideles sumas. Jeigu kartais būna bauda 20 Lt, o prisiteisia iki 200 Lt ar net ir didesnes baudas, teismo vykdymo išlaidas, antstolio vykdymo išlaidas. Taip pat ir man asmeniškai teko susidurti su tokių antstolių veiksmais, kai, jūs žinote, buvo toks garsus paradas, mes jį truputėlį ten sutramdėme, teismas priėmė sprendimą skirti 200 Lt baudą, aš, nesutikdamas su teismo sprendimu, nemokėjau. Paskambino antstolis, sakau, išskaičiuokite tiesiai iš atlyginimo, aš nemokėsiu, nes kitaip reikštų, kad pritarčiau teismo sprendimui. Teismo sprendimu buvo skirta 200 bauda, o už skambutį antstolis priskaičiavo 320 Lt sau vykdymo išlaidų. Aš manau, tai yra labai nesąžininga, todėl siūlau, kad antstolis negalėtų išieškoti daugiau kaip 10 % baudos dydžio ar kitos tam tikros nepriemokos, kuri išreikalaujama 10 %.
Kitas dalykas. Aš manau, kad antstolių veiklą reikėtų liberalizuoti daugiau, kad jeigu atitinka asmuo visus reikalavimus, kurie yra keliami antstolio veiklai vykdyti, kad jis turėtų teisę steigti antstolių kontorą ir vykdyti tas pareigas. Kaip jūs žinote, šiandien yra tai ribojama įstatymu, teisingumo ministras išduoda licencijas atsižvelgdamas į gyventojų skaičių. Jeigu būtų labiau liberalizuota šita rinka, atsirastų daugiau antstolių, antstoliai galėtų tikrai imti mažesnes ir patys sumas. Antras dalykas, aš manau, konkurencija pagerintų antstolių darbą, aptarnavimo sąlygas. Dažnai žmonės skundžiasi, kad antstolis net ir nepasiekiamas, negalima su juo susisiekti. Daugiausia bendrauja su jo kanceliarijos arba Antstolių kontoros darbuotojais, todėl, aš manau, jūs tokioms įstatymo nuostatoms pritarsite.
Yra pateiktos Teisės departamento išvados. Aš galbūt nenorėčiau jų komentuoti, bet man susidaro įspūdis, kad juos surašė Antstolių rūmai, o pasirašė Teisės departamento direktoriaus pareigas einanti Daina Petrauskienė. Yra tikrai tokių labai įdomių pastabų, kad jeigu antstolių bus daugiau, tai antstolių veikla bus nekokybiška. Mes visi manome, kad konkurencija paslaugos kokybę tik didina, o čia bus atvirkščiai, jeigu bus konkurencija didesnė, tai paslaugos kokybė bus prastesnė.
Aš manyčiau, galima vadovautis tokia logika, jeigu būtų vienas Seimo narys ir Seimo narys būtų P. Gražulis, įrašytas į Konstituciją, tai išvis Seimas gerai dirbtų. Kartais nėra logiškos Teisės departamento išvados, visose išvadose atsižvelgiama grynai vien tik į antstolių gerą atlyginimą, gerą uždarbį. O tai, kad iš žmogaus išieškoma nepagrįsta suma, paskutinis centas, galbūt jam nelieka nei už ką nusipirkti duonos ir panašiai, pragyventi, tai D. Petrauskienė neatkreipė jokio dėmesio.
Aš manyčiau apie kitą dalyką, galbūt galima po pateikimo, jeigu pritartume, tai 10 %, gal per maža riba, galima nustatyti 20 % didžiausią sumą galėtų prisiteisti nuo išieškotinos sumos, o kitą sumą gali reguliuoti, mažesnę sumą gali nustatyti ir teisingumo ministras. Todėl prašyčiau Seimo narių pritarti po pateikimo. Manau, kad pagrindinis komitetas, galbūt ir patys Seimo nariai dar teiks kokius nors pasiūlymus, pataisas, bus galima patobulinti ir tikrai priimti šį įstatymą. Mes visi susiduriame, kad gyventojus piktina dabartinė sistema ir antstolių darbas.
PIRMININKAS. Dėkoju P. Gražuliui už įstatymo projekto pateikimą. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Galbūt nusistatome 10 min. klausti. Gerai? Kiek spėsime, tiek pasistengsite operatyviai klausti ir trumpai atsakyti. Pirmasis klausia S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, jūs paskubėjote ištekinti D. Petrauskaitę. Čia pirmoji pastaba. Ne Petrauskienė, o Petrauskaitė.
Kita pastaba, kad antstolių įkainius nustato teisingumo ministras ir antstolis negali paimti daugiau, negu reikia, bet mano klausimas apie kitką – apie antstolio, kaip pareigūno, tapimo juo liberalizavimą. Juk antstolis tik užsidirba, kaip minėjau, pagal ministro įkainius savo ir savo padėjėjų aparato atlyginimą, bet šiaip jau jis yra valstybės pareigūnas. Savo antspaudu gali konstatuoti juridinį faktą ir teisme yra neginčijamas toks faktas. Todėl teisingumo ministras skiria, nustato skaičių, labai griežtai prižiūri. Jeigu liberalizuosime kaip advokatus, taps kaip advokatas, visai laisvai, liberaliai, ar jūs nemanote, kad dar labiau pablogės, kaip jūs sakote, ta veikla ir beveik neliks kontrolės? Kaip jūs manote?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad gal tada geriausiai būtų vienas antstolis. Tai būtų pats kokybiškiausias darbas. Aš atsakau. Pagal jus, jeigu jų didesnis skaičius, prastesnė darbo kokybė. Tai bus pati geriausia kokybė, kai bus vienas antstolis Lietuvoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis kolega, mano šiek tiek gal bus panašus klausimas, nes jūs siūlote ne tik neriboti antstolių skaičiaus, bet ir nenustatyti antstoliams veiklos teritorijos, o tai labai svarbu. Jeigu mes paleisime… Tarkim, pritartume jūsų siūlymui neriboti antstolių skaičiaus ir jie steigsis ten, kur nori, dauguma įsisteigs Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir dar keliuose miestuose, o daugelis rajonų bus neapimta. Vadinasi, žmonės patirs didelių nepatogumų, kai jiems reikės antstolio paslaugų, reikės iš piktybiškų skolininkų išieškoti skolas, priteistas teismo, jie turės važiuoti į tuos kitus miestus, kur tiems antstoliams bus pelningiau. Todėl kartu su vandeniu, gerbiamasis, išpilate ir kūdikį.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis, aš irgi jums galiu taip atsakyti, kad jūs, norėdami pateisinti dabartinę netvarką antstolių sistemos, surandate įvairiausių priežasčių, kaip nedaryti pakeitimų, kurie jau seniai pribrendo. Ką jūs kalbate? Jeigu mes įsteigsime daugiau antstolių, tada tikrai jie bus plačiau kiekviename mieste ir nesuvažiuos visi į Vilnių, į Kauną ar į Klaipėdą. Tikrai jų prisisteigs didesnis skaičius. Į mane kreipėsi ne vienas antstolis, kodėl jis negali įsisteigti. Todėl, kad ministras reguliuoja. Taigi patys antstoliai… Šiandien diskutavau radijuje su Antstolių rūmų vadovu. Jis man pasakė: mes priėmėme įstatymą, Seimo nariai tik balsavo. Mes nenorime būti tokie statistai, ką parengė antstoliai, kad jie nubalsuotų. Aš manau, kad tikrai kiekvienas Seimo narys susiduria su milžiniška problema. Žmonės eina į priėmimus, skundžiasi, kad išsiieško sau milžiniškas vykdymo išlaidas. Aš manyčiau, kad jeigu bus daugiau antstolių, tai dar labiau bus apimtos tos ribos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Julius nori patikslinti. Prašom, Juliau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš noriu, kad pranešėjas man atsakytų į mano klausimą dėl veiklos teritorijų. Aš atkreipiau dėmesį, kad jūs išbraukėte labai svarbų dalyką, kad ministras nustato antstolių veiklos teritoriją. Kai nebus nustatyta antstolių veiklos teritorija, jie eis ten, kur jiems lengviau ir pelningiau dirbti, o ne ten, kur reikalingi.
P. GRAŽULIS (TTF). Klausykite, aš manau, kai bus laisva rinka, tai antstolių bus… Jeigu jų bus du kartus daugiau, jokių veiklos teritorijų čia nebus… jokių problemų. Jeigu jūs taip kalbate, tai gal ir stomatologams, ir parduotuvėms, ir visiems nustatykite veiklos teritorijas? Kodėl vieną rinką jūs visiškai liberalizuojate, o kitą rinką visiškai jūs suskaičiuojate? (Balsas salėje) Ne rinką. Rinka ta pati. Kodėl jūs nepritariate mano įstatymo pataisoms, kad nebūtų privati antstolių kontorų veikla, o būtų valstybės atliekama funkcija? Dabar privatininkai užsidirba didelius pinigus žmogaus sąskaita. Jūs nematote tų problemų? Esate Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Siūlykite pataisas. Ką jūs siūlote, kad būtų kitaip? Ar į jus žmonės nesikreipia su šitom problemom?
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū už atsakymą. Klausia kolega K. Komskis. Ruošiasi A. Dumbrava.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis kolega, iš tiesų šiandien mes matome, kad antstolių ne visose teritorijose ir yra, nes jiems neapsimoka dirbti, mažesnėse savivaldybėse jų trūksta. Bet klausimas būtų, kaip jūs manote, ar nereikėtų vis dėlto tą pasiūlymą, kurį jūs šiandien siūlote, tą patį padaryti ir su notarais?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manyčiau, būtų logiška ir su notarais. Kodėl dabar notarai negali… Kodėl turi būti nustatytas notarų skaičius? Mes vėl pažiūrėkime vienas kitam į akis. Yra įtakinga tam tikra profesija – notarai, kurie sau parengia įstatymą, mes čia pabalsuojame ir jis yra labai naudingas notarams, tas įstatymas. Kodėl dabar juos reguliuoti? Kodėl dabar negalėtų steigtis tų notarų, jeigu jie atitinka visus iškeltus teisinius įstatymų reikalavimus? Tegul steigiasi, tegul tarpusavyje konkuruoja, nebūtinai tik tiek, kiek nustatė pagal gyventojų skaičių. Žinoma, aš gal galėčiau pritarti nuostatai, kad ten, kur reikia, teritorijos galėtų išlikti, bet toje teritorijoje galėtų steigtis ir daugiau, jeigu tik atsiranda norinčių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A. Dumbrava. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad, tarkim, po tokių drastiškų, nors klausimas yra labai svarbus… Teisingai, Seimo nariai labai dažnai susiduria ir man tenka labai daug susidurti su tais klausimais, kad antstoliai apskritai po tokių, tarkim, drastiškų 10 %, išieškomų nuo sumos, išvis seni išsilakstys, o nauji neateis. Ar nebus taip, kad Lietuva liks be antstolių? Ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš tikrai nemanau, kad liks be antstolių, nes yra tikrai ne tik 10 Lt išieškomos sumos, ir šimtatūkstantinės sumos. Jeigu nuo 100 tūkst. sumos paimsi 10 %, tai antstolis tokią išieškojęs galėtų gyventi metus ir porą metų. Žinoma, yra daug smulkių sumų, kurios išieškomos. Bet mano dar yra viena mintis ir, jeigu bus pritarta po pateikimo, aš dar siūlyčiau, pavyzdžiui, iki 10 Lt ar iki 20 Lt apskritai nereikėtų išieškoti ir čia nebūtų jokios problemos valstybei, tikrai nebūtų didelės žalos. O kai 3 Lt sumą išieško antstolis ir prisiteisia sau 300 Lt, ar čia ne absurdas? Čia yra visiškas absurdas. Aš manyčiau, kad po pateikimo, jeigu pritartumėte, galima tobulinti, sakau, galima truputėlį didinti sumą, gal iki 20 %, gal net ir iki 30 %, bet nebūtų tris kartus arba 10 kartų didesnė suma. Tobulinkime. Aš pateikiau idėją, įstatymo pateikimo stadija. Bus pagrindinis komitetas, galų gale Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tegul palieka teritorijas, bet toje teritorijoje leidžia steigtis ir tiems antstoliams, kurie atitinka visus reikalavimus. Čia yra tik geros valios klausimas, o ne noras, kaip atmesti šitą klausimą, nes, be abejonės, vaikščioja po Seimą čia įvairiausi antstoliai ir daro spaudimą, tai yra faktas, kad tik to įstatymo nebūtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V. A. Matulevičius. Ruošiasi V. Kamblevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis Petrai, jūs šia pataisa palietėte labai skaudžią problemą. Čia iš esmės kalbama iš anos pusės apie piktybiškus skolininkus ir niekas nenori kalbėti apie tuos žmones, kurie yra sąžiningi ir kurie tiesiog dėl bendros padėties Lietuvoje nesugeba įvykdyti savo finansinių prievolių. Jeigu žmogus nesusimoka už elektrą 100 Lt, tai jis po to gauna iš antstolių 300 Lt sąskaitą.
Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nemanote, kad reikėtų šitą problemą galbūt spręsti radikaliau ir naikinti šitą nenatūralų hibridą, kuris jau savo prigimtimi yra ydingas, nes veikia valstybės vardu, naudoja herbą, o siekia asmeninės naudos? Čia reikėtų radikaliau šitą dalyką.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manyčiau, kad mano įstatymo pataisos yra gana radikalios, gerbiamasis Vytautai. Jūs matote, kaip reaguoja kai kurie Seimo nariai, kaip jie išgyvena dėl antstolių, kad jie neišgyvens, iš bado numirs, bet Seimo nariai neišgyvena dėl žmogaus. Kaip jūs pasakėte, jam už šilumą reikės mokėti 300 Lt, neturi pinigų, ateina antstolis, išieško, dar sau prisideda 300 Lt, ir jo skola jau 600 Lt. To Seimo nariai nemato, bet kai buvo priimamas Antstolių įstatymas, kadangi veikė valstybės vardu, aš siūliau, kad būtų valstybinė įstaiga. Mano buvo toks pasiūlymas, bet atmetė šitą pasiūlymą. Valstybinė įstaiga, bet privatų pelną kraunasi sau pagal antstolių parengtą tvarką, įkainius, o ministro pasirašytą tvarką. Tai tokia yra situacija.
Taigi aš šiandien kartoju, per televiziją diskutavome su Antstolių rūmų pirmininku, jis sako, mes parengėme įstatymą, bet pamiršo pasakyti, kad Seimo nariai dar turėjo balsuoti už tą įstatymą. Klausykite, kas darosi? Mes ne akli esame, mes matome, o kai kurie nenori matyti šitų problemų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis turi galimybę paklausti V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų jūs siūlote ne daugiau kaip 10 % išieškoti iš esamos sumos, bet jūs irgi gerai žinote, kad yra labai daug tokių bylų, kai skolininkai neviršija 5 arba 10 Lt. Jūs dabar pagalvokite, 10 % bus 50 ct arba 1 Lt. Ką noriu pasakyti, prie ko vedu? Ar nereikėtų, kad šiuos klausimus, kai labai mažos sumos, spręstų ne antstoliai? Bet dauguma įmonių, tingėdamos išieškoti iš žmonių, sąmoningai perduoda antstoliui. Ar nereikia įpareigoti valstybines įmones, kad jos pačios šitą pasidarytų, išieškotų tas mažas sumas?
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Vytautai, man teko truputį domėtis, kaip yra kitose valstybėse. Pavyzdžiui, Vokietijoje iki tam tikros sumos yra neišieškomi pinigai, nes išieškojimas irgi kainuoja. Aš bijau pasakyti, Vokietijoje iki 30 Lt ar panašiai neišieškoma, nes maždaug tiek lėšų reikia išieškoti tą sumą. Yra valstybės apskaičiuota, kad nuo tokios sumos neapsimoka išieškoti, nes išieškojus nepadengiamos išlaidos. Išieškojimui irgi reikia išlaidų.
Todėl aš siūlyčiau patobulinti įstatymą. Gal jūs galėtumėte imtis tos iniciatyvos, kad išieškoma suma būtų nuo 20 Lt, gal 10 Lt, apskaičiuoti reikėtų. Jeigu mažesnė suma, tikrai nebūtų išieškoma ir nebūtų valstybei jokios problemos.
Bet yra parengtas kitas įstatymo projektas, kuris buvo pateiktas, paprašyta Vyriausybės išvados, jau jis grįžo patobulintas, pagal kurį visas nepriemokas išieško Mokesčių inspekcija. Tik tuo atveju, kai sąskaitose nėra pinigų, išieško iš turto antstoliai. Bet jau dabar pakeista. Po Vyriausybės grįžo kita mintis, kad tik apibendrina skolas Mokesčių inspekcija, o išieškojimą daro antstoliai. Tai, manau, neteisinga, ir jam atėjus į Seimą mes turėtume tobulinti ir tą įstatymą, kad jeigu yra sąskaitose pinigų, Mokesčių inspekcija pateikia sąskaitas ir nurašo nuo atlyginimo ar nuo esančių sąskaitų banke pinigus, ir tų mokesčių išieškojimas nekainuoja. Šitą įstatymą dar galima tobulinti, ir aš tikiuosi, kad pagrindinis komitetas, kuris bus paskirtas, tikrai tą įstatymą patobulins.
PIRMININKAS. Dėkojame, Petrai. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar yra galimybė išsakyti nuomones už ir prieš. Nuomonė už – A. Dumbrava. Ruošiasi S. Šedbaras – nuomonė prieš.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Teisinius dalykus, ką čia komentuoja teisininkai, galbūt palikime teisininkams, tačiau aš norėčiau pasakyti, kad paliestas klausimas yra labai svarbus, nes žmonės tikrai labai kenčia. Ir kartais, jeigu žmogus yra įsiskolinęs kokiai nors įmonei už šilumą, jam yra atskaitoma daugiau antstoliams negu dengiamas pats įsiskolinimas. Tokiu būdu žmogus įtraukiamas į tokį kelerių metų maratoną. Projektas pateiktas, yra daug peno pamąstyti. Ir labai siūlyčiau, kad po pateikimo vis dėlto mes pritartume ir surastume būdų diskutuoti šiuo klausimu, nes yra daug taisytinų dalykų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai tokiam projektui negalima pritarti, ir štai kodėl. Visų pirma įstatymas buvo priimtas 2002 m. gegužės 9 d. Mano kolega P. Gražulis jau buvo Seime ir vienaip ar kitaip balsavo, nežinau. Dabar viskas yra suabsoliutinta dėl įkainių, kuriuos nustato teisingumo ministras. Bet yra kitas dalykas, kuris buvo paryškintas klausimais, iš tiesų dėl antstolių veiklos, dėl teritorijų. Juk akivaizdus dalykas, kad advokatai yra visiškai individualiai dirbantys žmonės. Pasižiūrėkime, kur jų koncentracija? Žmonės iš Zarasų, iš Mažeikių važiuoja į Vilnių, kad pasisamdytų advokatą, nes visi susikoncentravę Vilniuje, dar tam tikra dalis Kaune. Mes padarysime žmones be vykdymo, o skolininkams sukursime rojų.
Prisiminkime, kaip buvo sukurtas ir priimtas Antstolių įstatymas. Iki tol buvo biudžeto apmokami teismo antstoliai ir bylos metų metais gulėjo stalčiuose, nes nebuvo jokio suinteresuotumo. Jeigu reikia koreguoti įkainius, tai koalicijos ministras gali tą padaryti. Bet kuriuo atveju, jeigu būtų po pateikimo pritarta, aš manau, jokiu būdu negalima elgtis kitaip, kaip tik paprašyti Vyriausybės išvados. Kaip matėme iš Teisės departamento pastabų, jeigu koreguojame šituos pasiūlytus straipsnius, tai dar mažiausiai trys keturi straipsniai turi būti koreguojami, ir Vyriausybė turi pasakyti, kaip jinai traktuoja tokį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Buvo pasakytos nuomonės už, prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas po pateikimo pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-506, balsuojame. (Šurmulys salėje)
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 63, prieš – 2, susilaikė 13. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-506 yra pritarta. Siūlomas pagrindiniu Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl pagrindinio komiteto? Vyriausybės išvada? Vyriausybė išvada. Pritariam, kad reikalinga Vyriausybės išvada. Dėl pagrindinio komiteto nėra jokių pastabų, pasiūlymų? Nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti birželio 20 d. Dėl svarstymo datos nėra jokių pastabų, pasiūlymų? Nėra. Įstatymo projektui Nr. XIIP-506 pritarta po pateikimo.
12.05 val.
Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-500ES, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 27, 873, 875, 876, 877, 2414, 324, 325, 328 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 8710, 8711 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-501ES (pateikimas)
Kiti darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1‑13a klausimas – Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-500. Kviečiu į tribūną Rytį Šatkauską, žemės ūkio viceministrą. Pateikimas. Taip pat lydimasis teisės aktas, projektas Nr. XIIP-501.
R. ŠATKAUSKAS. Laba diena, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybė teikia Žemės ūkio ministerijos ilgai rengtą Žuvininkystės įstatymą, kuris iš esmės įgyvendins 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą Nr. 1005, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai, nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, ir 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą Nr. 1224, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis. Kadangi ankstesnės įstatymo nuostatos buvo neatitinkančios laikmečio, tai šiuo įstatymu… yra parengtas visas įstatymas ir jis yra teikiamas. Jis atitinka šias direktyvas, šiuos reglamentus ir atliepia šių dienų gyvenimo aktualijas.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia B. Pauža. Ruošiasi S. Bucevičius.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, projekto 6 straipsnyje iš esmės siūloma įtvirtinti žvejybos kvotų skyrimo vidaus vandenyse, žvejybos galimybę jūrų skyrimo principą… pagal kurį kvotos būtų skiriamos tiems subjektams, kurie susiklostę pagal istorinius principus. Tačiau gyvenime vyksta kitaip. Prašom pasakyti, kaip čia atsitiko su Kauno mariomis, kada aplinkos ministras vienašališkai neskyrė šitų kvotų tiems istoriniams žvejams? Panašiai kai kas atsitiko ir su jūra. Jūs tuos klausimus labai gerai žinote. Prašom pasakyti, gyvenimas eina sau, įstatymą mes kuriame sau? Ačiū.
R. ŠATKAUSKAS. Dėkui, gerbiamasis Seimo nary. Atsakysiu iš tikrųjų taip: mes turime kvotų vidaus vandenyse skirstymo tvarką (kalbu apie verslinę žvejybą, ne mėgėjišką), kad pačias kvotas skirsto Žemės ūkio ministerija, o Aplinkos ministerija nustato kvotas pagal mokslininkų išvadas. Atsakyti į klausimą tikrai… Ir Kaimo reikalų komitete diskutavome, ir Žemės ūkio ministerijos pozicija yra, kad jeigu mokslininkai sako, kad galima tam tikrą kiekį žuvų gaudyti verslinės žvejybos pagrindais, tai reikėtų ir skirti. Šiuo atveju Aplinkos ministerija turi kitą nuomonę, ir jie nelabai skyrė, jie mano, kad to nereikėtų daryti. Todėl, mūsų manymu, vis tiek šitie pagrindai yra taip išdėstyti ne šiame įstatyme, o pagal Aplinkos ministerijos nustatytą kiekį, kiek reikia duoti išgaudyti. Tai būtų kito teisės akto dalis, objektas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Bucevičius. Ruošiasi K. Kuzminskas.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, matyt, aš šiandien vartydamas arba žiūrėdamas tiek Teisės departamento, tiek Konkurencijos tarnybos… Klausimų begalė, bet, matyt, mes komitete… Tikiuosi ir viliuosi, kad po pateikimo bus pritarta, bet man, žinokite, kelia nerimą ir susirūpinimą tiek ministerijos lygmeniu, kada yra dirbama ir žinoma. Girdime, 2009 m. patenka pas mus… tiesiogiai reglamentas galioja mums, kaip Lietuvai, o dabar yra 2013 m., mes pradedame arba imamės svarstyti tokius gyvybiškai svarbius klausimus. Man iš tikrųjų… Sakykite, jūsų nuomone, kodėl ir kas už tai atsakingas, kad ministerijos stalčiuose nuo 2009 m. jis gulėjo ir nepateko į mūsų posėdžių salę?
R. ŠATKAUSKAS. Iš tikrųjų įstatymas, jeigu taip žiūrėtume, kiek laiko jis buvo derinamas, visiškai perėjo tris derinimo iteracijas: iš pradžių buvo tik koreguojamas, paskui daugiau koreguojamas, o paskui iš esmės koreguojamas. Be abejo, užtrunka šitas dalykas. Tikrai, jūsų klausimas yra tinkamas, nes šitą neveiklumą mūsų jau pradeda vertinti ir Europos Komisija, teigdama tai, kad mes veikiame kartu sus piratais, kurie gaudo žuvį, ir mūsų baudos yra pernelyg mažos, todėl teikiame ir ypač skubiname šitą pateiktą įstatymą priimti svarstyti. Matėme tą 61 jūsų Teisės departamento išvadą. Galbūt tai yra dėl to, kad su kai kuriom… Yra net 45 pastabos, kurios yra techninio pobūdžio, ir į jas bus labai greitai atsakyta, o dėl 16 tiesiog svarstant mėginsime savo poziciją apginti ir įrodyti savo nuostatas, kaip yra pateikta įstatyme. Tačiau, be abejo, svarstant tie dalykai gali būti pakoreguoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Kuzminskas. Ruošiasi P. Čimbaras.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis viceministre, tiek Broniaus klausimas, tiek Sauliaus klausimas buvo panašūs – kad nėra tvarkos šioje srityje. Aš noriu paklausti dėl 3 straipsnio – „Žuvininkystės sektoriaus valstybinis valdymas“. Ar tikrai gerai, kad dvi ministerijos tvarko visą žuvininkystės ūkį? Kažkodėl Žemės ūkio ministerija koordinuoja žuvų išteklių naudojimą ir kontrolę jūrų vandenyse, o Aplinkos ministerija – vidaus vandenyse. Ar ne ta pati žuvelė ir ne ta pati technologija yra? Ar mus reglamentuoja Europos Sąjungos kokie nors teisės aktai, kad tai būtų atskirta, ar mes, Lietuva, patys susigalvojome? Ar negalėtume pavesti vienai ministerijai tą ūkį tvarkyti? Ačiū.
R. ŠATKAUSKAS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų, gerbiamasis Seimo nary, situacija yra tokia, kad dvi ministerijos pačios tarp savęs lyg ir savotiškai konkuruoja, bet tų ministerijų misija yra… Aplinkos ministerijos misija yra saugoti, o Žemės ūkio ministerijos – eikvoti. Tiesiog mes skirtingi. Jeigu į vienos ministerijos rankas perduotume tiek saugojimą, tiek eikvojimą, tada, keičiantis įvairiom pozicijom ir nuostatom, galėtų nukentėti: arba labai saugotume ir tiesiog pačios žuvys žūtų, taptų kitų žuvų maistu, arba labai išeikvotume. Todėl kaip funkcijų atskyrimas ir yra padaryta šita takoskyra.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia kolega P. Čimbaras. Ruošiasi V. Kamblevičius.
P. ČIMBARAS (DPF). Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau paklausti apie verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Dabar verslininkams kvotą palikome, bet atėmėme įrankius. Kaip jiems dabar tą kvotą išgaudyti? Su graibštais? Ar jums neatrodo, kad reikėtų dviem ministerijoms rasti bendrą poziciją, kad nenuskriaustume tų verslininkų?
R. ŠATKAUSKAS. Dėkui už klausimą. Šitas klausimas buvo keliamas ir Kaimo reikalų komitete. Gerbiamieji Seimo nariai, kurie nedalyvavot, iš tikrųjų problema yra antro plano, kaip ponas B. Pauža uždavė klausimą dėl pačių kvotų skyrimo. Aplinkos ministerija nustato ir pačius įrankius, kuo gaudyti. Tada teoriškai gali būti taip, kad žvejys turi kvotą, bet neturi praktiškai, kaip jūsų kolega paklausė… su šaukštu arba su graibštuku turi gaudyti. Aš manau, kad šios Vyriausybės Aplinkos ministerijos atstovai ir Žemės ūkio ministerijos atstovai bendradarbiauja glaudžiai, klausimų yra nemažai. Aš manau, kad mes artimiausiu metu, kartu dirbdami… Didelės priešpriešos nėra.
Pagrindinė priešprieša yra tokia, kad ar mėgėjai žvejai turėtų dominuoti vidaus vandenyse, ar galėtų būti ir verslinė žvejyba? Tiek pati Aplinkos ministerija, tiek Žemės ūkio ministerija sutinka, kad turi būti verslinė žvejyba vidaus vandenyse, tik iškyla tam tikrose vietose diskusija, kad kai kuriose būtų galima negaudyti kurį laiką. Bet čia iškyla jau socialinė problema, kad tie įgūdžiai, kurie yra sukaupti gaudant žuvį… Kur tuo metu tie žmonės, kai negaudys žuvies?.. Jie tiesiog turėtų… Arba jiems turėtų būti kompensuojama už tai, kas iš tikrųjų yra labai rimtas klausimas, ir jis turėtų būti keliamas, arba jiems reikia pasakyti: nutraukiame verslą ir jūs keliaukite dirbti kitur. Žemės ūkio ministerijos pozicija yra tokia, kad reikėtų leisti žvejoti tegul ir labai sumažintus kiekius, bet reikėtų, nebent ten yra tikrai katastrofinė situacija, bet tada labai atskirai nutarti, kaip tuos žvejus tuo momentu paremti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis, kuris turi galimybę paklausti, – V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų, kaip minėjote, dėl tų žvejybos kvotų vieni mokslininkai įrodinėja, kad per daug žuvies, kiti – kad trūksta. Nejaugi negalima rasti to verdikto ir susitarti? Jūs pažymėjote, kad paskutiniuoju momentu tarp Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos labai daug nesutarimų – ar ten dėl teritorijų grąžinimo, ar dėl kitų. Aš niekaip nesuprantu: nejaugi negalima normaliai sueiti? Jeigu nerandate bendros kalbos, nejaugi reikės kreiptis į kokį nors arbitražą? Dar yra pirmininkas ir panašiai. Kodėl šita priešprieša kaskart vis gilėja ir tų nesutarimų daugėja?
R. ŠATKAUSKAS. Ačiū. Aš negaliu pasakyti, kaip buvo anksčiau. Aš galiu pasakyti, kaip yra dabar: yra principinis ministrų sutarimas įsteigti bendrą darbo grupę būtent toms priešpriešoms spręsti. Kaip tik mūsų ministerija mano iniciatyva yra pradėjusi rengti to bendradarbiavimo tokius pagrindus, kad iškilusius klausimus dar šitos ministerijos galėtų išspręsti gerokai anksčiau, negu atnešdamos į Vyriausybę sprendimus arba atnešdamos į Seimą pateiktus įstatymus. Taip, yra tam tikrų takoskyrų, ir taip turbūt valstybę valdant yra, nes, kaip ir minėjau atsakydamas į jūsų kolegos klausimą, kad vis dėlto Aplinkos ministerija yra sauganti, o Žemės ūkio ministerija yra eikvojanti, bet bendrą vardiklį visada galima rasti ir tikrai siekiame to. Negaliu kalbėti apie ankstesnio laikotarpio ministerijų darbą.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
R. ŠATKAUSKAS. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Geros kloties!
Dabar norinčių kalbėti… Yra viena vienintelė nuomonė už. Gal, kolegos, jeigu nėra kitos nuomonės, nekalbės? S. Bucevičius sutinka.
Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu šiems dviem įstatymų projektams, kuriuos pateikė viceministras? Gerbiamieji kolegos, po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-500 ir įstatymo projektui Nr. XIIP-501 yra pritarta.
Dabar dėl komitetų. Tiek dėl vieno, tiek dėl kito įstatymo projekto yra siūlomi tie patys komitetai. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas. Dėl pagrindinio komiteto nebus kitų nuomonių? Pritarta bendru sutarimu, kad Kaimo reikalų komitetas būtų pagrindinis. Papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas ir Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija. Dėl komitetų ir komisijos papildomų pasiūlymų, kitų nuomonių, kad svarstytų šį įstatymo projektą, nebus? Nėra. Bendru sutarimu pritarta. Komitetai ir komisija paskirti svarstyti. Dabar siūloma svarstyti birželio 13 d. Kokių būtų pasiūlymų dėl svarstymo datos? Nėra. Taigi pritarta bendru sutarimu dėl svarstymo datos. Pateikimo procedūra baigta.
12.18 val.
Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 2-4 klausimas – Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-525. Pranešėjas – E. Žilevičius, finansų viceministras. Kviečiu į tribūną.
Labai atsiprašau, gerbiamasis viceministre, aš truputėlį suklydau. Pagrindinis komitetas dėl lydinčiojo įstatymo Nr. XIIP-501 yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ne Kaimo reikalų komitetas. Bent taip įrašyta į projektą. Bet toliau yra ir Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas. Pagrindinis tegul apsvarsto. Galime sutarti bendru sutarimu? Kadangi yra daug komitetų, tiesiog praleidau tą komitetą. Gerai, susitariame. Bendru sutarimu.
Viceministre, prašom pateikti.
E. ŽILEVIČIUS. Gerai, ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio papildymo įstatymas. Įstatymo projektu yra numatoma įstatymo nuostatas suderinti su Viešųjų įstaigų įstatymų, pagal kurį audito įmonę išrenka viešosios įstaigos dalininkai, todėl 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse siūloma išbraukti nuostatą, kad Vyriausybė skiria valstybinį auditą. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje siūloma palikti nuostatą, kad jeigu audito išvadoje būtų konstatuota, kad fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis ar naudoja jam perduotą nekilnojamąjį turtą ne pagal šio įstatymo nustatytą paskirtį ar kitaip pažeidžia šio įstatymo reikalavimus, Vyriausybė turi teisę laikinai sustabdyti kompensavimo mokėjimą ir spręsti dėl kito fondo paskyrimo.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad fondas daugiau jokios kitos veiklos nevykdo, todėl neturi lėšų mokėti darbo užmokestį fondo direktoriui, buhalteriui bei ekspertams, kurie vertins tikslinius finansuojančius projektus, įstatymo 3 straipsnį siūloma papildyti 3 dalimi, numatančia, kad palūkanos už piniginės kompensacijos lėšas, laikomas Europos ekonominės erdvės valstybių bankuose, gali būti naudojamos tiksliniams projektams finansuoti ir fondo administravimo išlaidoms padengti. Tokia praktika yra ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje. Prašau pritarti įstatymo projektui.
Taip pat norėčiau pasakyti, kad yra gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados. Teisės departamentas siūlo, kad būtų aiškiai apibrėžta, kas yra administravimo išlaidos. Galbūt svarstant komitetuose būtų galima įrašyti nuostatą, kad būtų aiškiau, kad administravimas apima ir audito išlaidas. Nors šiaip būtų galima tą sąvoką patikslinti įrašant „veiklos išlaidos“, tai apimtų ir audito išlaidas.
Dėl Europos ekonominės erdvės valstybinių bankų taip pat būtų galima redakcija tikslinant, kad „Europos ekonominės erdvės valstybės įsteigti bankai“. Tokią redakciją būtų galima įrašyti, bet tą galbūt bus galima atlikti svarstant komitetuose. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre, už įstatymo projekto pateikimą. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Pirmoji klausia D. Kuodytė. Ruošiasi A. Sysas.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis viceministre, man iš tiesų labai gaila, kad dabar teikiamos tokios šio įstatymo pataisos. Priimant šį įstatymą jau buvo aišku, kad ši situacija yra prognozuojama, ir tada Specialiųjų tyrimų tarnyba išreiškė abejones dėl šito įstatymo. Dabar šios pataisos dar giliau stumia mus į tą pavojingą situaciją. Tą sakau neatsitiktinai.
Nežinau, ar jūs žinote, kad panašius fondus vieną po kito pasaulyje lydi skandalai. Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose vyksta teismo procesas dėl elementaraus pinigų išvogimo iš tokio fondo. Gink Dieve, aš nieko nekaltinu, bet ar jūs manote, kad tai geriausias būdas atsisakyti valstybės kontrolės ir palikti savieigai ir kas taptų atsakingas tokiu, neduok Dieve, atveju?
E. ŽILEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tų abejonių visą laiką yra. Tą įstatymą kuriant, jūs turbūt gerai žinote, irgi diskusijų buvo gana įvairių. Šiuo atveju buvo priimta tokia nuostata, kad dabartines įstatymo nuostatas suderintume su Viešųjų įstaigų įstatymu. Tas pastabas pateikė Valstybės kontrolė. Ji argumentavo, kad galbūt ne jos funkcija daryti auditą, bet tai nereiškia, kad Valstybės kontrolė visiškai nusišalins nuo šitų lėšų panaudojimo, nuo tikrinimo. Vėlgi, kai pervedate biudžeto lėšas, Valstybės kontrolė turi teisę žiūrėti procedūras, turės atlikti tam tikrus patikrinimus. Bet, aišku, jeigu bus samdomas galutinis auditas, jis bus atliktas ne Valstybės kontrolės.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia A. Sysas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Nekartosiu, ką pasakė D. Kuodytė, nes mes tą minėjome, ir kad tai prieštaraus, irgi buvo pasakyta. Bet buvo daroma per jėgą. Mano klausimas būtų labai konkretus. Jau į mane kreipėsi Kauno religinė žydų bendruomenė, tvirtindama, kad 3 mln., kurie buvo pervesti fiziniams asmenims, yra atiduoti tam geros valios fondui ir per metus neskirta nė vieno lito nukentėjusiems nuo holokausto. Klausimas. Kas kontroliuoja, kas prižiūri, kas atsako? Ar nebus nereikalingų bylų ir tampymosi tarp atskirų organizacijų?
Lygiai taip pat Kauno žydų bendruomenė tvirtina, kad jų nepriima į tą gerąją fondo tarybą, nors jie tikrai yra žydai ir tikrai yra iš Kauno. Mano klausimas, ar kas nors domisi tuo, kas vyksta? Ar priėmėme ir leidome iki galo sukiršinti visus Lietuvos žydus? Labai ačiū.
E. ŽILEVIČIUS. Ačiū. Gana retorinis klausimas. Visada geriau, kai žmonės sutaria šiuo klausimu. Nežinau, ar sutarimas bus, nes jūs žinote, kad ten, kur skiriamos lėšos, visą laiką atsiranda įvairiausių interpretacijų ir įvairiausių nuomonių. Šiuo atveju Vyriausybės kanceliarija, kurios asignavimai yra, ji tas lėšas perveda, fondas žiūri. Šiuo atveju auditas bus. Negalima taip iš karto sakyti, kad yra taip ar kitaip, nes tų nuomonių iš tikrųjų buvo ir, manau, kad jų visą laiką bus. Bet man atrodo, visų mūsų tikslas daryti taip, kad jų būtų kiek įmanoma mažiau. Aišku, susitarus žmonėms tarpusavyje, ypač žydų bendruomenės nariams viduje, man atrodo, tų skundų ar nepasitenkinimų būtų mažiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi S. Bucevičius.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, mano klausimas irgi susijęs su tuo, kad siūloma atsisakyti skiriamo valstybės audito, bet čia yra paskirti valstybės biudžeto pinigai. Kaip panaudojami, kokiai paskirčiai, ar teisingai pagal įstatymą valstybės pinigai, yra tikrinamos net privačios įmonės. Šiuo atveju yra specialusis įstatymas. Aš suprantu, kad Valstybės kontrolė nenori tikrinti, bet kas bus, jei su tais pinigais iš tikrųjų kas nors nutiks ne taip, kaip turėtų būti pagal įstatymą? Kas atsakys? Išeina, kad valstybė dabar visiškai nusiplauna rankas. Bet tai yra visų mokesčių mokėtojų sumokėti pinigai. Kas atsakys?
E. ŽILEVIČIUS. Tas klausimas, aišku, skamba jau ne pirmą kartą. Man atrodo, galima bus pasikvietus komitetuose Valstybės kontrolę dar kartą padiskutuoti, išklausyti argumentus, kodėl Valstybės kontrolė taip traktuoja. Nes per Vyriausybės posėdį valstybės kontrolieriai labai aiškiai išdėstė tuos argumentus, kad lyg ir Valstybės kontrolė negali to daryti. Aš su jumis visiškai sutinku, kad šiuo atveju galbūt Valstybės kontrolė galėtų tą daryti. Šiuo atveju yra įstatymo pakeitimas. Jeigu bus Seimo valia grąžinti atgal, kad bus skiriamas valstybinis auditas, tą bus galima padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Bucevičius, ruošiasi L. Graužinienė.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, čia, matyt, visų vienas ir bendras požiūris, tik truputėlį gal kitokiu rakursu mes pasižiūrime arba jūsų dar ir paklausiame. Ką ir kolega A. Sysas klausė, yra pervesti 3 mln. litų. Žinome ir girdime, kad žydų bendruomenė šiandien nesusitaria arba neatranda tų galimybių. Tai dabar jeigu jie nesusikalba, o mes pervedame ir nusiimame atsakomybę kaip valstybė, ne valstybė audituos, o jie patys samdysis privačias audito kompanijas, manau, ginčai arba nesutarimai tik didės. Ir žmonės, arba žydų bendruomenė, kaip į kolegą A. Sysą kreipėsi, taip kreipsis ir į kiekvieną iš mūsų. Prašom pasakyti. Aš manau, kad šiandien kaip sėdžiu… jeigu komitetuose įrodysite, kad kitaip turi būti, bet aš negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui, nes manau, kad jis tik didins įtampą ir tarp žydų bendruomenės, ir tarp mūsų kolegų Seimo narių.
E. ŽILEVIČIUS. Aš pasikartosiu. Iš tikrųjų reikėtų pasikviesti Valstybės kontrolę ir dar kartą galutinai, aš manau, komitetuose išdiskutuoti tą klausimą. Jeigu tikrai bus tokia nuomonė, kad Valstybės kontrolė privalo tą daryti, nes pagal Viešųjų įstaigų įstatymą auditas turi būti išrenkamas įstaigos dalininkų. Bet šiuo atveju yra specialus įstatymas, jeigu tokia politinė nuostata, tą galima grąžinti atgal.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė L. Graužinienė. Ruošiasi D. Jankauskas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, priimant šį įstatymą buvo rastas kompromisas ir viena iš priėmimo sąlygų buvo ta, kad buvo įrašytas valstybės auditas. Kitaip turbūt tas įstatymas iš viso būtų buvęs nepriimtas, nes nebūtų buvęs rastas sutarimas. Dabar man labai keista, kad jis atnešamas taisyti. Tikrai nesuprantu motyvacijos, kad Valstybės kontrolė negali. Kad formuluotė yra netiksli, aš sutikčiau, nes išėjo taip, kaip išėjo. Priėmimo stadijoje liko valstybinis auditas. Tai reikia sukonkretinti, ar Valstybės kontrolės finansinis auditas ir veiklos auditas, ar kokio audito mes norime, ir visa problema Valstybės kontrolei išsprendžiama. Dėl to, kad Valstybės kontrolė, pasinaudodama galbūt nesutikslinta formuluote, sako, kad ji negali atlikti audito, dėl kurio įpareigoja specialusis įstatymas (sutinku su komiteto pirmininku), tai yra tiesiog nenoras atlikti tą auditą. Iš esmės galima pataisyti į finansinį ir veiklos auditą, į finansinį auditą, jeigu Valstybės kontrolei neaišku, kas yra valstybinė audito institucija. Manau, kad be reikalo jūs tą atnešėte, vėl kils aistros. Mes taip sunkiai priėmėme tą įstatymą, o dabar iš esmės jūs griaunate tą, dėl ko Seimas buvo kompromisu sutaręs. Ar nemanote, kad reikėtų galbūt jį atsiimti ir nekelti aistrų? O Valstybės kontrolei, išsikvietus į komitetą, paaiškinti, kad nereikia kabinėtis prie žodžių.
E. ŽILEVIČIUS. Aš tikrai pritariu, kad formuluotes reikėtų patikslinti, kad būtų aiškesnis auditas, tam pritariu. Kaip minėjau, man atrodo, komitetuose pasikvietus Valstybės kontrolę galima galutinai sudėti tuos taškus.
PIRMININKAS. Klausia D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Mano klausimą jau paklausė kolegos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, dėkojame už įstatymo projekto pateikimą. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Norinčių kalbėti už, prieš yra. Gerbiamasis E. Zingeris – nuomonė už. Ruošiasi D. Kuodytė – nuomonė prieš. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Norėčiau dar kartą padėkoti visiems bičiuliams, kurie balsavo už tą įstatymą. Žinote, įvyko didžiulės skerdynės Paneriuose, IX forte, ten palaidota 40 % ar 30 % miesto gyventojų. Žinoma, dabar išliko mažesnioji dalis, to rinktinio žiedo, kuris iki karo buvo Vilniuje ir Kaune, nebeliko. Bet ta mažesnioji dalis, gavusi tą geros valios gestą, per šiuos metus privalėjo atlikti 3 mln. Lt padalijimą apie tūkstančiui getą išgyvenusių žmonių ir koncentracijos stovyklos kalinių. Čia pirmas projektas, kaip geros valios gestas, kol jie dar gyvi, nes visi jie yra virš 80 ir 90 metų. Tai čia vienas nedidelis dalykas, kurį jie privalo padaryti, ir čia aš neįžiūrėčiau jokių kėslų.
Antras dalykas dėl visos sumos kontroliavimo. Čia Seimui reikia apsispręsti, kaip mes tai darysime. Mano pareiga šiandien jums iš esmės padėkoti už tai, kad jūs, perėję visą diskusijų eigą, ne taip seniai pritarėte, daugelis iš jūsų yra šioje salėje. Aš, kaip išgyvenusių Kauno getą sūnus, privalau jums padėkoti ir pasakyti, kad, nors ir kaip būtų, ginčų būna. Mes užvakar turėjome ginčų dėl medžioklės, dėl žuvininkystės, dėl visų kitų dalykų. Stebėtis, kad ginčų yra ir dėl šio klausimo, jūs neturėtumėte, ir ironiškai sakyti, kad žydų tautos yra susiskaldymas. Žinote, visais klausimais, ir lietuviškais klausimais, yra susiskaldymas.
Nepasakydamas aiškiai jokios krypties, norėčiau šiek tiek sumažinti tą lūpose esančią šiokią tokią ironiją, kad dėl tų dalykų susimuš žydų kilmės žmonės. Dėl įvairių klausimų yra įvairių nuomonių, žydų kilmės žmonės priklauso demokratiniam pasauliui, turi įvairių nuomonių. Aš šiandien susilaikysiu nuo palaikymo už ar prieš, bandau jums paaiškinti, kad įvairių nuomonių buvimas yra suprantamas. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi nuomonė prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Pirmiausia atsakysiu kolegai Emanueliui. Jeigu iš tiesų taip svarbu kuo greičiau dar likusiems gyviems žydų bendruomenės nariams išmokėti kompensacijas, tai tikrai nereikia tiek laiko laukti, nes visi duomenys yra kur kas lengviau randami. Ta situacija, kai metus yra tempiama, suponuoja tai, kad norima tuos pinigus, arba ir ateinančius, padėjus į bankus gauti palūkanų, ir tai yra absoliučiai elementaru.
Dabar kalbant apie šitas pataisas. Manau, kad kur kas geriau grįžti galbūt ir patikslinti patį įstatymą. Bet vis dėlto ir tada sakiau, ir dabar sakau, visiškai nusiplauti rankas ir atsisakyti bet kokios kontrolės – iš tiesų užlipsime ant to paties grėblio kaip čekai, dabar amerikiečiai ir dar ne vienas fondas, kuris iš tiesų turi dėl to problemų, ir vis tiek Vyriausybė yra įveliama į šito klausimo sprendimą anksčiau ar vėliau.
Jeigu kartais šitos pataisos bus dabar priimtos, aš oficialiai prašau, kad būtų kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir prašoma išvadų dėl šitų pataisų. Tik gavę tas išvadas galėtume dėl jų apsispręsti. Prašyčiau, kad net pateikimo stadijoje mes šitoms pataisoms nepritartume. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo išsakytos nuomonės už ir prieš po pateikimo. Taigi kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-525, balsuojame.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 36, prieš – 9, susilaikė 38. Po pateikimo įstatymo projektui nepritarta.
Ką darome toliau? Reikia apsispręsti. Grąžiname tobulinti ar atmetame? (Balsai salėje) Yra du pasiūlymai – atmesti ir grąžinti tobulinti. Jeigu norime atmesti, balsuojame už, alternatyviai, už, tobulinti – prieš. Kviečiu visus balsuoti.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 37, prieš – 44. Taigi įstatymo projektas yra grąžinamas tobulinti iniciatoriams.
Visi darbotvarkės klausimai baigti. Dar yra Seimo narių pareiškimai. Vietoj Seimo nario pareiškimą perskaitysiu aš. Pristatysiu balsų skaičiavimo grupę. Pagal Statutą aš tai privalau padaryti ir jums paskelbti. A. Bilotaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, L. Graužinienė, Darbo partijos frakcija, D. Kuodytė, Liberalų sąjūdžio frakcija, A. Mazuronis, frakcija „Tvarka ir teisingumas“, G. Mikolaitis, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, I. Rozova, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija ir V. Vasiliauskas, frakcija „Drąsos kelias“. Gerbiamieji kolegos, aš išvardinau balsų skaičiavimo komisijos grupę, kuri artimiausiu metu, jeigu vyks balsų skaičiavimas, vykdys šitas pareigas.
Dėl vedimo tvarkos – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš tik norėjau pasakyti, kad mano balsavimas buvo už tobulinimą, jeigu galima.
PIRMININKAS. Taip. Jau vis tiek tobulinama, Emanueli, vis tiek tobulinsime.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Supratau, bet…
PIRMININKAS. Gerai.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Bet istorijai.
PIRMININKAS. Gerai. Skelbiu plenarinio posėdžio pabaigą. (Gongas) (Balsas salėje: „O registracija!“) Ką tik registravomės už ir prieš balsuodami, tai čia tas pats bus. Čia sviestas sviestuotas bus. (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, man padėkokite už tai, kad vienas posėdis buvo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi, jūsų pagalba, jūs sakėte iki pietų baigti.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.