AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6, 16, 29 ir 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2,15, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektO, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 522, 18916 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 3, 14, 16, 18, ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO IR 2, 28, 281, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
projekto, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 9, 10, 12, 13, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 37, 38, 39, 40, 41, 45, 46, 47, 48, 49, 51 IR 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 15, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 ir 25 straipsniŲ pakeitimo įstatymo projektO, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2, 5, 6, 8, 11, 14, 19, 21, 22, 23, 27, 29, 30, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 311, 312, 313, 314, 315, 316, 317 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO 4, 7 IR 9 straipsniŲ pakeitimo įstatymo projektO, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 4, 6, 10, 16, 19 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2, 12, 13, 18, 19, 20, 22, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, LIETUVOS RESPUBLIKOS Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinOJO įstatymO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 5 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 47 STRAIPSNIO 3 DALIES ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO ĮSTATYMO 6, 7, 11 IR 13 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS SKLYPŲ PERLEIDIMO IR NUOMOS UŽSIENIO VALSTYBIŲ DIPLOMATINĖMS ATSTOVYBĖMS IR KONSULINĖMS ĮSTAIGOMS TVARKOS BEI SĄLYGŲ 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.546 straipsnio pakeitimo įstatymO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą
Aplinkos ministerija parengė ir pakartotinai teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) ir šiuos susijusius įstatymų projektus:
1.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6, 16, 29 ir 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
1.2. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2, 15, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
1.3. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 522, 18916 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
1.4. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 3, 14, 16, 18, ir 20 straipsnių pakeitimo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
1.5. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir 2, 28, 281, 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
1.6. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projektą.
1.7. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 9, 10, 12, 13, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 37, 38, 39, 40, 41, 45, 46, 47, 48, 49, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
1.8. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 15, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
1.9. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
1.10. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2, 5, 6, 8, 11, 14, 19, 21, 22, 23, 27, 29, 30, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 311, 312, 313, 314, 315, 316, 317 straipsniais įstatymo 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
1.11. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 4, 6, 10, 16, 19 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
1.12. Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
1.13. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2, 12, 13, 18, 19, 20, 22, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
1.14. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
1.15. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
1.16. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
1.17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo Konstitucinio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
1.18. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6, 7, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
1.19. Lietuvos Respublikos žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
1.20. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.546 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
2. Projekto tikslai ir uždaviniai
Įstatymo projekto tikslas – nustatyti teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingų lygmenų dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sąlygoti gamtinės ir antropogeninės aplinkos darną, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes.
Aiškinamojo rašto 1 punkte nurodytais įstatymų projektais siekiama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso įstatymo nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
3.1 Galiojančiame Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), kituose įstatymuose ir teisės aktuose esama nuostatų, tiesiogiai ar iš dalies reguliuojančių visuomeninius teisinius santykius, susijusius su teritorijų planavimu. Nuo 1995 m. su pakeitimais veikia Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta teritorijų planavimo sistema, kuri neužtikrina Lietuvos teritorijos ilgalaikio vystymo perspektyvos. Pagal šiuo metu galiojantį Teritorijų planavimo įstatymą miestų, miestelių ir kitų gyvenamųjų vietovių teritorijų planavimui nenustatytos vystymo kryptys ir šis procesas yra tik procedūrų seka.
3.2. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) savivaldybėms nenumatomos funkcijos, leidžiančios tapti darnaus vystymosi planuotojomis ir įgyvendinimo organizatorėmis, atsakingomis už infrastruktūrą, vadovauti visuomenės interesui reikalingų sklypų konsolidavimo procesui. Šiuo metu išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimą; paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimas. Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu tvirtina detaliuosius planus ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtus specialiuosius planus.
3.3. Galiojančiame Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2225) sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus. Galiojančiame Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme numatyta, kad sanitarinių apsaugos zonų ir ribų nustatymą organizuoja planavimo organizatorius.
3.4. Galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė už teisės aktuose nustatytų teritorijų planavimo sąlygų ar jų sąvado išdavimo procedūrų pažeidimus arba teritorijų planavimo sąlygų ar jų sąvado neišdavimo per teisės aktuose nustatytus terminus, neteisėtą atsisakymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas ar jų sąvadą arba teisės aktų reikalavimų neatitinkančių teritorijų planavimo sąlygų ar jų sąvado išdavimą, teritorijų planavimo dokumento projekto, kurio sprendiniai neatitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir planavimo sąlygų, pateikimą teritorijų planavimo organizatoriui, teisės aktuose nustatytų teritorijų planavimo viešumą užtikrinančių procedūrų ir (arba) teritorijų planavimo dokumentų derinimo organizavimo tvarkos pažeidimą, sprendimo suderinti teritorijų planavimo dokumentus priėmimą, kai pažeista teisės aktuose nustatyta jų derinimo tvarka arba kai jų sprendiniai neatitinka planavimo sąlygų ar teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tokius pat veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio penktojoje dalyje numatytus pažeidimus, teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo išvadų dėl teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo, pažeidžiančių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pateikimus, tokius pat veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio septintojoje dalyje numatytus pažeidimus.
Šiuo metu protokolus dėl 18916 straipsnyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų surašo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai.
3.5. Galiojančiame Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164), žemės gelmių naudotojai privalo rengti atskirus dokumentus skirtus teritorijų planavimui ir išteklių naudojimui: detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus ir Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektą.
3.6. Galiojančiame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) numatyta, kad jeigu šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir apie neišdavimo priežastis statytojui (užsakovui) per 5 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo termino pabaigos nebuvo pranešta, statytojas (užsakovas) turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka atsakingiems už statybą leidžiančio dokumento išdavimą asmenims surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir siunčia šiuos protokolus teismui.
– Prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą turinį, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamo statinio projekto apimtį ir statybą leidžiančių dokumentų turinį nustato Aplinkos ministerija.
– Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Leidimas statyti naują statinį ir leidimas rekonstruoti statinį galioja 10 metų. Jeigu nuo leidimo statyti naują statinį arba leidimo rekonstruoti statinį išdavimo dienos statinio statyba nebuvo pradėta arba statinio statyba neužbaigta šio Įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka ir neatsirado sąlygų, dėl kurių statybą leidžiantis dokumentas negalėtų būti išduotas, leidimo statyti naują statinį arba leidimo rekonstruoti statinį galiojimo terminai gali būti pratęsti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip 3 metams. Pasibaigus šiems terminams, naujas leidimas statyti naują statinį ar naujas leidimas rekonstruoti statinį išduodami šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
– Statytojai (užsakovai) turi teisę pateikti prašymus išduoti šio 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus naudodamiesi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“.
– 32 straipsnis. Visuomenės informavimas apie visuomenei svarbių statinių projektavimo pradžią ir visuomenės dalyvavimas svarstant šių statinių projektus
Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie visuomenei svarbių statinių projektavimo pradžią. Šių statinių sąrašus (nurodant statinių paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant šių statinių projektus tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
3.7. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (Žin., 1993 Nr. 67; Nr.12-296; 2002, Nr. 124-5626) 12 straipsnį, savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje.
3.8. Pagal galiojantį Žemės įstatymą (Žin., 1994, Nr. 34-620, Nr. 28-868) visi žemėtvarkos planavimo dokumentai (žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai ir žemės valdos projektai) yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai; teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma žemės sklype leidžiama vykdyti konkreti veikla (pobūdis); nustatyta žemės sklypui pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama tik rengiant detaliuosius ar specialiuosius planus; žemės sklypui specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus. Pagal galiojančią teritorijų planavimo dokumentų sistemą yra dvi (pagal tvirtinančią instituciją ir pagal planuojamos teritorijos dydį) šių dokumentų lygmenų rūšys, o mažiausias teritorijų planavimo objektas – sklypas.
3.9. Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 15, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Pagal galiojantį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami: žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai ir žemės valdos projektai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami tik specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai: žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, o žemės valdos projektai (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, žemės reformos žemėtvarkos projektai, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai ir žemės konsolidacijos projektai) nepriskirtini teritorijų planavimo dokumentams.
3.10. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571; 2008, Nr. 59-2203) ir nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliosiantį Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2, 5, 6, 8, 11, 14, 19, 21, 22, 23, 27, 29, 30, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 311, 312, 313, 314, 315, 316, 317 straipsniais įstatymą reglamentuota sudėtinga ir neaiški teritorijų planavimo dokumentų rengimo sistema, vartojamos nevienodos sąvokos, teritorijų planavimo lygmenys, planavimo organizatoriai ir kt.
3.11. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą (2007, Nr. 80-3215) želdynų sistema išskiriama savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendruosiuose planuose, o jei neparengti – reglamentavimo ypatumai nustatomi specialiaisiais teritorijų planais, atskirieji želdynai žymimi savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendruosiuose planuose, savivaldybės įpareigotos organizuoti minėtų planų rengimą, planuoti želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir želdynų kūrimo bei želdinių veisimo finansavimą, vadovaujantis savivaldybės ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentais.
3.12. Šiuo metu pajūrio juostos ribos nustatytos pajūrio juostos žemyninės dalies ribų specialiajame plane ir Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plane.
Žemės naudojimo režimą pajūrio juostoje šiuo metu nustato Pajūrio juostos įstatymas ir kiti teisės aktai, taip pat Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti šie teritorijų planavimo dokumentai:
1) Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialusis planas;
2) Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas;
3) Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas;
4) Neringos savivaldybės, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių bendrieji planai;
5) Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamojoje zonoje esančių gyvenamųjų vietovių, Klaipėdos ir Palangos miestų bei Klaipėdos rajono detalieji planai;
6) specialieji infrastruktūros plėtros (komunikacinių koridorių, inžinerinių tinklų) planai, kai planuojamos valstybinės reikšmės ūkinės veiklos įgyvendinimas yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose.
3.12. Pagal šiuo metu galiojančias Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas iš teritorijų planavimo dokumentų saugomoms teritorijoms rengiami tik specialieji planavimo dokumentai, t.y. visais atvejais yra ir bendrojo teritorijų planavimo dokumentai, ir specialieji saugomų teritorijų planavimo dokumentai (saugomų teritorijų ribų planai ir saugomų teritorijų tvarkymo planai). Galiojantis įstatymas numato, kad kai kurių saugomų teritorijų (valstybinių rezervatų bei valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir nacionalinių parkų) steigimui ir ribų nustatymui ar jų pakeitimui reikalingus teritorijų planavimo dokumentus tvirtina Seimas.
3.13. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558) numatoma nauja planų rūšis – regioniniai strateginiai planavimo dokumentai. Neaiškus teritorijų planavimo ir strateginio planavimo dokumentų tarpusavio santykis, įgyvendinimo veiksmų ir išteklių koordinavimas.
3.14. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105) 3 straipsnio 4 dalies nuostata reglamentuoja, kad teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) statinių, įrenginių techniniai projektai, numatantys veiklą, kuriai privalomas PAV, derinami ir tvirtinami tik atlikus PAV ir priėmus sprendimą leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, bet nesiejami su leidimų išdavimais.
3.15. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme (Žin., 2003, Nr. 15-600; 2004, Nr. 124-4490), Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 65-1558), Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (Žin., 1996, Nr. 64-1503; 2003, Nr. 34-1418), Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530), Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 6-114; 2001, Nr. 62-2227), Civilinio kodekso įstatyme (Žin., 2000, Nr. 74-2262) žemės valdos projektai (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, žemės reformos žemėtvarkos projektai, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai ir žemės konsolidacijos projektai) priskiriami teritorijų planavimo dokumentams.
3.16. Galiojančiame Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi žemės sklypų kadastro duomenys – žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis.
3.17. Atskirų institucijų parengti normatyviniai dokumentai – statybos techniniai reglamentai, higienos normos ir kiti teisės aktai nepakankamai suderinti tarpusavyje, kas įtakoja teritorijų planavimo proceso kokybę.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
4.1. Siekiant supaprastinti, paspartinti ir padaryti efektyvesniu teritorijų planavimo procesą, Įstatymo projektu iš esmės keičiamas šiuo metu galiojantis teritorijų planavimo teisinis reguliavimas ir sukuriama nauja teritorijų planavimo sistema.
Įstatymo projektu atliekami šie esminiai teisinio reguliavimo pakeitimai:
1. Vietoj šiuo metu nustatytų dviejų rūšių teritorijų planavimo lygmenų (t. y. teritorijų planavimo lygmenys pagal tvirtinančią instituciją ir teritorijų planavimo lygmenys pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį), sukeliančių neaiškumų dėl teritorijų planavimo dokumentų viršenybės, Įstatymo projekte įtvirtinami aiškūs teritorijų planavimo lygmenys:
1) valstybės – planuojama visa valstybės teritorija ar jos dalys (rengiamos visos valstybės teritorijos, prireikus valstybės teritorijos dalių bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai masteliu M 1:100 000–1:400 000);
2) savivaldybės – planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu (rengiami bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai masteliu M 1:20 000–M 1:50 000);
3) vietovės – planuojamos savivaldybės teritorijos dalys: miestai (ar jų dalys), miesteliai (ar jų dalys), kaimai ir viensėdžiai (rengiami atskirų urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų bendrieji planai (masteliu M 1:2 000–M 1:10 000), detalieji planai (masteliu M 1:500–M 1:1 000) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (masteliu M 1:500–M 1:10 000).
Pažymėtina, kad Įstatymo projektu nustatyti teritorijų planavimo lygmenys aiškiai įtvirtina teritorijų planavimo dokumentų viršenybę ir atskiria valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją.
2. Nustatoma, kad mažiausias planavimo objektas yra kvartalas, o ne žemės sklypas, todėl detaliaisiais planais numatoma planuoti esamas arba naujai planuojamas miestų ir miestelių dalis, kvartalus, esamus arba naujai planuojamus užstatyti kaimus, jų kvartalus, taip pat viensėdžius.
3. Įstatymo projekte vietoj šiuo metu esančių trijų teritorijų planavimo dokumentų rūšių (bendrieji, specialieji ir detalieji teritorijų planavimo dokumentai) nustatomos dvi teritorijų planavimo dokumentų rūšys: kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams priskiriami: valstybės teritorijos bendrasis planas ir valstybės teritorijos dalių bendrieji planai (rengiami valstybės lygmeniu).
Specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami: specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai (žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai), miškų tvarkymo schemos, saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (saugomų teritorijų sistemos ar jos dalių schemos, saugomų teritorijų ribų planai, saugomų teritorijų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai), saugomų teritorijų tvarkymo planai), kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai, inžinerinės infrastruktūros vystymo planai, žemės gelmių naudojimo planai.
Įvairios raidos programos, mokslinės ar galimybių studijos, tyrimai, projektiniai pasiūlymai, išreiškiantys veiklos plėtojimo ar tam tikros veiklos apribojimų konkrečioje teritorijoje pasiūlymus, jų pagrindimą arba detalizuojantys ar pagrindžiantys teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nėra teritorijų planavimo dokumentai.
5. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo apibrėžtumą, Įstatymo projekte aiškiai įvardinti teritorijų planavimo organizatoriai. Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, kituose įstatymuose nurodytų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą.
Savivaldybės ir vietovės lygmenų teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, kituose įstatymuose nurodytų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius.
Be to, pažymėtina, kad Įstatymo projektu įtvirtinamas naujas teritorijų planavimo reguliavimo institutas – iniciatyvos teisė, suteikiantis teisę asmenims siūlyti savivaldybei rengti atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus. Pagal Įstatymo projektą fiziniai ir juridiniai asmenys ir kitos organizacijos planavimo iniciatyvos teisę įgyvendins Vyriausybės nustatyta tvarka teikdami savivaldybei pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo.
6. Įstatymo projektu sumažinamas privalomai rengiamų teritorijų planavimo dokumentų skaičius.
Siekiant sumažinti šiuo metu rengiamų detaliųjų planų skaičių, Įstatymo projekte numatyta, kad detalieji planai rengiami bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas.
Įstatymo projekte taip pat įtvirtinti aiškūs ir konkretūs atvejai, kada nerengiami detalieji planai (17 straipsnio 4 d.).
Atsisakant dalies teritorijų planavimo dokumentų rengimo bus taupomos lėšos, gerinama verslo aplinka ir mažinamos sąlygos korupcijai.
7. Įstatymo projektu aiškiai nustatoma, kokiems subjektams privalomi atitinkami teritorijų planavimo dokumentai.
Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teises joms veikti planuojant lėšas. Jie privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Siūlomu teisiniu reguliavimu savivaldybės tarybų patvirtinti savivaldybės ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuos savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai bus pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudėtine dalimi.
8. Norint užtikrinti valstybei svarbių projektų (šie projektai Vyriausybės nustatyta tvarka Vyriausybės nutarimu pripažįstami svarbiais) efektyvų įgyvendinimą, Įstatymo projektu Vyriausybės įgaliotoms institucijoms suteikiama teisė organizuoti valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Parengus valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą šio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai bus privalomi savivaldybėms, kurių teritorijose šie teritorijų planavimo dokumentai parengiami, ir bus taikomi tiesiogiai, t. y. įgyvendinant valstybei svarbų projektą ir norint statyti statinius šiai teritorijai nereikės papildomai rengti detaliojo plano.
9. Siekiant užtikrinti teritorijų planavimo dokumentų kokybę, Įstatymo projekte aiškiai įtvirtinama teritorijų planavimo dokumentus derinančių institucijų kompetencija (aiškiai nurodant, ką derinanti institucija turi patikrinti) ir atsakomybė.
10. Siekiant užtikrinti skaidrų ir depolitizuotą teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teritorijų vystymo politikos kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus nustato Seimas, o valstybės teritorijos ar teritorijos dalies bendruosius planus tvirtina Vyriausybė. Įstatymo projektu taip pat siūloma eliminuoti politikų dalyvavimą tvirtinant vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, t. y. Įstatymo projekte numatyta, kad detaliuosius planus visais atvejais tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (šiuo metu detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu).
11. Įstatymo projektu sudaromos galimybės sutrumpinti teritorijų planavimo procesą.
Įstatymo projekte įtvirtinti terminai, per kuriuos teritorijų planavimo dokumentai turi būti suderinami, patikrinami ir patvirtinami. Už teritorijų planavimo dokumentų nesuderinimą, ar netvirtinimą per Įstatymo projekte nustatytus terimus Įstatymo projektu nustatoma atsakomybė derinančioms ir tvirtinančioms institucijoms.
Įstatymo projekte taip pat apibrėžti konkretūs atvejai, kada tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priimdama sprendimą netvirtinti šio dokumento. Kitais atvejais tvirtinanti institucija neturi teisės atsisakyti tvirtinti pateikto teritorijų planavimo dokumento, o už nepagrįstą atisakymą tai daryti Įstatymo projektas nustato atsakomybę.
Įstatymo projektu teritorijų planavimo procesas sutrumpinamas nustatant, kad jei rengiant savivaldybės dalies kompleksinį planą atliekamas SPAV, rengiant detalųjį planą toje savivaldybės dalyje, kuriai SPAV buvo atliktas, pakartotinis SPAV neatliekamas.
12. Siekiant užtikrinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų aktualumą ir kokybę Įstatymo projektu reglamentuojama teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena. Įstatymo projektu numatyti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną atliekantys asmenys, stebėsenos atlikimo laikotarpiai ir kitos esminės stebėsenos sąlygos.
13. Įstatyme nustatyta, kad teritorijų planavimo procesų procedūras planavimo organizatoriai, planų rengėjai, viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema, taip užtikrinant teritorijų planavimo proceso viešumą ir didinant informacijos pasiekiamumą.
Siekiant užtikrinti visuomenės interesų teritorijų planavime įgyvendinimą ir apsaugą, Įstatymo projekte įtvirtinamas visuomenės (viešojo) intereso turinys ir nustatoma galimybė suinteresuotai visuomenei ginti šį interesą teisme.
Įstatymo projektu atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšis diferencijuojamos viešumo užtikrinimo procedūros bei subjektai, atsisakant viešumo užtikrinimo procedūrų dubliavimo rengiant teritorijų planavimo dokumentą ir atliekant SPAV.
14. Įteisinus teritorijos naudojimo tipą, išplėtus atvejus, kai detalieji planai nerengiami ir numačius jų koregavimo galimybę, nebus poreikio rengti apie 80 proc. šiuo metu rengiamų detaliųjų planų. Nekeičiant pagrindinių žemės naudojimo paskirčių teritorijų planavimo dokumentai nustatys, žemės naudojimo būdų galimybes, atsižvelgiant į konkrečioje teritorijoje planuojamas veiklas bei jų apimtis ir jų tarpusavio suderinamumą. Šiuo metu rengiamų detaliųjų planų rengimo laikas yra nuo 9 mėnesių iki 3 metų. Prognozuojama, kad detaliųjų planų rengimas bus trumpesnis preliminariai iki 3 mėnesių. Tikėtina, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikas realiai sutrumpės atsisakius įvairių sprendinių vertinimų procesų dubliavimo.
15. Įstatymo projekte numatyta, kad skundams ar pranešimams dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar šių subjektų neveikimo nagrinėja pagal kompetenciją valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos. Ginčų nagrinėjimo tvarka bus nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme.
16. Įstatymo projektu užtikrinamas teisinio reglamentavimo stabilumas, tęstinumas, stabilumas (lieka galioti esami teritorijų planavimo dokumentai, mažėja galiojančių sprendimų keitimo poreikis ir kt.).
4.2. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6, 16, 29 ir 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu atliekami šie esminiai teisinio reguliavimo pakeitimai:
– išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka;
– paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija: savivaldybės ar jos dalies ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
– savivaldybės administracijos direktorius: tvirtina detaliuosius planus ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus;
– teikia tvirtinti savivaldybės tarybai savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalių bendruosius planus;
– įstatymų nustatytais atvejais organizuoja savivaldybės bendrojo plano arba savivaldybės dalių bendrųjų planų, detaliųjų planų ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtų vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
– įstatymų nustatytais atvejais organizuoja žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą ir tvirtina juos.
4.3. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2, 15, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu atliekami šie esminiai teisinio reguliavimo pakeitimai:
– reglamentuota sanitarinių apsaugos zonų sąvoka;
– siūloma nustatyti, kad Visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal kompetenciją dalyvauja teritorijų planavimo ir statinių statybos procese;
– siūloma užtikrinti, kad teritorijų planavimo dokumentai, žemėtvarkos planavimo dokumentai, statinių projektai, pagal juos sutvarkyta aplinka ir pastatyti statiniai atitiktų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, pagal kompetenciją privalo:
1) teritorijų planavimo ar žemėtvarkos planavimo dokumentų organizatoriai ir rengėjai, planavimo sąlygas ar projekto rengimo reikalavimus nustatantys subjektai, teritorijų planavimo ar žemėtvarkos planavimo dokumentus derinančios institucijos, teritorijų planavimo ar žemėtvarkos planavimo valstybinės priežiūros institucijos, žemės administravimą vykdančios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos;
2) statybos dalyviai, prisijungimo sąlygas, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus nustatantys, statybos ar rekonstravimo projektus tikrinančios ir statybą leidžiančius dokumentus išduodančios, statybos užbaigimą tvirtinančios ir statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos ir subjektai.
– siūloma nustatyti, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos ir įrašomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu.
– ūkinei veiklai, kuri susijusi su gyvenamosios aplinkos tarša ir kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius nustato Vyriausybė. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie nei Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai. Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir tikslinimo subjektus, kriterijus, būdus ir tvarką nustato Vyriausybė.
– ūkinei veiklai, kuri susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, nustatytose ir įteisintose sanitarinės apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus (namus), sodo namus, viešbučių, administracinės, prekybos, maitinimo, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties pastatuose, steigti rekreacines teritorijas, išskyrus atvejus, kai minėti objektai naudojami tik įmonės ar ūkininko ūkio reikmėms. Papildomus sanitarinės apsaugos zonų tvarkymo reikalavimus atskirai ūkinei veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, nustato Vyriausybė.
– sanitarinių apsaugos zonų įgyvendinimo ir zonose nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolę pagal kompetenciją vykdo savivaldybių institucijos, Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos įstaigos ir kitos valstybės valdymo institucijos.
4.4. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 522, 18916 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu atliekami šie esminiai teisinio reguliavimo pakeitimai:
Projekte siūloma nustatyti atsakomybę Teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimas, vadovavimas teritorijų planavimo dokumentų rengimui neturint teisės verstis šia veikla, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kurio sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų ar aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, pateikimas teritorijų planavimo organizatoriui, sprendimo suderinti teritorijų planavimo dokumentus priėmimą, kai pažeista teisės aktuose nustatyta jų derinimo tvarka arba kai jų sprendiniai neatitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, tokius pat veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimus, neteisėtą atsisakymą derinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip pat išvados dėl teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto derinimo nepateikimą, tokius pat veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda pažeidimus, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, dėl kurio tvirtinimo pateikta neigiama išvada, teikimą tvirtinti, neteisėtą atsisakymą teikti tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą arba teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto nepatvirtinimą per Teritorijų planavimo įstatymo ar teisės aktų nustatytus terminus.
Projekte numatyti skirtingi valstybinių teritorijų planavimo priežiūrą atliekantys subjektai. Atsižvelgiant į tai Projekte taip pat diferencijuojami subjektai, turintys teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
4.5. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 3, 14, 16, 18, ir 20 straipsnių pakeitimo straipsnių pakeitimo įstatymo projektu atliekami šie esminiai teisinio reguliavimo pakeitimai:
Projekte siūloma teritorijų planavimo ir išteklių naudojimo sprendinius perkelti į vieną dokumentą – žemės gelmių naudojimo planą ir taip sukurti palankesnę žemės gelmių išteklių naudojimo ūkines veiklos aplinką.
Projekte numatomos šios nuostatos:
– žemės gelmių išteklių arba ertmių naudojimo projektas pakeičiamas į žemės gelmių naudojimo planą, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą yra laikomas specialiojo teritorijų planavimo dokumentu;
– numatomi pagrindiniai žemės gelmių naudojimo plano turinio reikalavimai, t. y. nuostatos susijusios su išteklių naudojimu, rekultivacija, aplinkosauga ir teritorijų planavimu.
4.6. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir 2, 28, 281, 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūlomi šie esminiai pakeitimai:
– įgalioti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) išduoti visus statybą leidžiančius dokumentus (toliau – SLD), kuriuos išduoda savivaldybių administracijos tais atvejais, kai SLD neišduodamas per nustatytą terminą ir statytojas (užsakovas) apie neišdavimo priežastis neinformuojamas. Tokie įgaliojimai Inspekcijai būtini, kadangi pasitaiko atvejų, kai savivaldybių administracijos laiku neorganizuoja SLD išdavimo procedūrų, pasibaigus nustatytam SLD išdavimo terminui neinformuoja statytojo apie SLD neišdavimo priežastis. Tokiais atvejais statytojas gali tik kreiptis į Inspekciją dėl administracinės nuobaudos skyrimo savivaldybės administracijos tarnautojui, dėl kurio kaltės SLD neišduodamas laiku. Tačiau tokia galimybė neišsprendžia klausimo, kaip ir kada statytojas gaus jo prašomą SLD. Įgaliojus Inspekciją atlikti savivaldybės administracijos neatliktus veiksmus, statytojas kreipsis į Inspekciją ir nustatytu terminu gaus SLD (Jei jis gali būti išduotas), o kreiptis į Inspekciją dėl administracinės nuobaudos skyrimo statytojui nebereikės, kadangi Inspekcija pagal Projekto nuostatas bus įgaliota atlikti su administracinės nuobaudos skyrimu susijusius veiksmus.
– Įgalioti Aplinkos ministeriją nustatyti SLD išdavimo atlikimo tvarką (ją detalizuoti). Šie įgaliojimai nebuvo įrašyti į Statybos įstatymą 2010 metais, kai buvo iš esmės keičiamos pagrindinės įstatymo nuostatos, nors SLD išdavimo atlikimo tvarką reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“.
– panaikinti leidimo statyti naują statinį ir leidimo rekonstruoti statinį galiojimo terminus. Vadovaujantis Paslaugų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, leidimas išduodamas neribotam terminui, išskyrus atvejus, kai ribota leidimo galiojimo trukmė pateisinama svarbiais visuomenės interesais. Statybos įstatymu 10 metų galiojimo terminas nustatytas tik leidimui statyti naują statinį ir leidimui rekonstruoti statinį (t. y. naujo ypatingo arba neypatingo statinio statybos ar rekonstravimo atvejais), o kitais atvejais (statinių kapitalinio remonto, paprastojo remonto, griovimo, nesudėtingų statinių statybos ar rekonstravimo, paskirties keitimo) – tokio termino nenustato. Manytina, kad toks suvaržymas neparemtas svarbiais visuomenės interesais ir tik suvaržo asmens galimybes įgyvendinti statytojo teisę. Be to, vadovaujantis LR civilinio kodekso 2.79 straipsnio 1 dalimi, licencija išduodama neterminuotam laikui.
– nustatyti, kad statybą leidžiantis dokumentas laikomas galiojančiu, jei jo duomenys paskelbti šioje sistemoje. Paskelbus šiuos duomenis, tik statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto asmens prašymu išduodamas įgalioto valstybės tarnautojo pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas ar elektroniniu įgalioto valstybės tarnautojo parašu nuotoliniu būdu pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas.
– nustatyti savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) prievolę informuoti visuomenę apie numatomą statinių projektavimą tais atvejais, kai pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas leidžiama atskirame žemės sklype vykdyti statybą, atitinkančią savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar), jei jis parengtas, vietovės lygmens bendrojo plano, sprendinius (teritorijos naudojimo privalomuosius reikalavimus). Informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių projektinius pasiūlymus tvarką nustatant STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“. Atsižvelgus į šią nuostatą, atitinkamai pakeista įstatymo 2 straipsnio 31 dalies sąvoka „Projektiniai pasiūlymai“.
– atsižvelgus į Žemės ūkio ministerijos pastabas, atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimai 28 straipsnio 4 dalyje ir 281 straipsnio 1 dalyje, kadangi jose minimi detalieji teritorijų planavimo dokumentai.
– atsižvelgus į Sveikatos apsaugos ministerijos pastabas, papildytos įstatymo 23 straipsnio 7 ir 8 dalys nurodant, kad pateikiant dokumentus gauti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu turi būti nustatoma specialioji (specialiosios) žemės naudojimo sąlyga (sąlygos), pateikiamas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie žemės sklypui nustatytą (nustatytas) ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą (įregistruotas) specialiąją (specialiąsias) žemės naudojimo sąlygą (sąlygas), kopija, išskyrus atvejus kai specialioji (specialiosios) žemės naudojimo sąlyga (sąlygos) nustatoma statinio projekto sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalyje ir turi būti įregistruota iki statinio statybos užbaigimo.
4.7. Įvertindami tai, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas įsigalioja nuo 2014 m. sausio 1 d. :
Projekte numatoma 20 straipsnio papildymas 12 dalimi:
– patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų skelbimo ir įsigaliojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.
4.8. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatas Žemės įstatymo pakeitimo projektu keičiama žemėtvarkos planavimo dokumentų sistema, priskiriant žemėtvarkos schemas ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektus specialiojo teritorijų planavimo dokumentams ir nustatant, kad žemės valdos projektai (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, žemės reformos žemėtvarkos projektai, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai ir žemės konsolidacijos projektai) nepriskirtini teritorijų planavimo dokumentams; atsisakoma žemės naudojimo pobūdžių; nustatoma galimybė keisti žemės sklypui nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį pagal savivaldybių ir jų dalių kompleksinius planus. Keičiant teritorijų planavimo teisinį reguliavimą (sustambinus teritorijų planavimo objektus) ir įvertinus, kad detaliaisiais planais nebus sprendžiami pavienių žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo klausimai, Žemės įstatymo pakeitimo projektu reglamentuotas žemės sklypų projektavimas miestuose ar miesteliuose bei kitose teritorijose, nustatyti atvejai, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, reglamentuotos šių projektų rengimo pagrindinės procedūros, nustatyti projektų rengimo organizatoriai ir tvirtinančios institucijos bei jų kompetencija, įtvirtinta galimybė rengti šiuos ir kaimo plėtos žemėtvarkos projektus ir teritorijų planavimo specialistams. Žemės įstatymo pakeitimo projektu siūloma supaprastinti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą, įtvirtinant galimybę įstatymo nustatytais atvejais šias sąlygas nustatyti žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimu, šiam susitarus su asmeniu, suinteresuotu specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įteisinimu, dėl nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo.
4.9. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4, 7, 8, 9, 10, 11, 13,15, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti nuostatas, kuriose yra nuorodos į teritorijų planavimo dokumentus ar Teritorijų planavimo įstatymą, atsižvelgiant į tai, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai ir kiti žemės valdos projektai (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir žemės konsolidacijos projektai) nepriskirtini teritorijų planavimo dokumentams.
4.10. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūlomi pakeitimai supaprastina ir suvienodina teritorijų planavimo dokumentų sistemą, teritorijų planavimo dokumentų pavadinimus, sąvokas, lygmenis, planavimo organizatorius, atsisakoma žemės sklypo naudojimo pobūdžių ir kt.
4.11. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2, 5, 6, 8, 11, 14, 19, 21, 22, 23, 27, 29, 30, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 311, 312, 313, 314, 315, 316, 317 straipsniais įstatymo 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūlomi pakeitimai įsigalios nuo 2013 m. liepos 1 d., kuriais suderinamos šio įstatymo projekto sąvokos ir kitos nuostatos su Įstatymo projektu.
4.12. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 4, 6, 10, 16, 19 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatomos teisinio reglamentavimo nuostatos:
– želdynų sistema yra privalomai išskiriama, jos plėtojimo erdvinė struktūra, bendrieji teritorijų naudojimo ir apsaugos reikalavimai nustatomi savivaldybės ir (ar) vietovės lygmenų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose;
– atskirieji želdynai pagal Žemės įstatyme nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priskiriami kitos paskirties žemei, o pagal naudojimo būdą – atskirųjų želdynų teritorijoms, išskyrus želdynus – kultūros paveldo objektus, kurie priskirti konservacinės paskirties žemei;
– savivaldybės organizuoja želdynų sistemos ir atskirų jos dalių išskyrimo, atskirųjų želdynų ribų nustatymo, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir naudojimo privalomuosius reikalavimus nustatančių teritorijų planavimo dokumentų rengimą, Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka;
– informuoja visuomenę, kai numatomi vykdyti želdynų tvarkymo, kūrimo, medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, kitokio naikinimo darbai ar keičiama žemės sklypo, kuriame auga želdiniai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ar žemės naudojimo būdas;
– atskirieji želdynai žymimi savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, jų ribos nustatomos vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir naudojimo privalomieji reikalavimai nustatomi detaliuosiuose planuose;
– želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir želdynų kūrimo ir želdinių veisimo finansavimas planuojamas vadovaujantis savivaldybės ir (ar) vietovės lygmenų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, strateginio planavimo ir kitais dokumentais, atsižvelgiant į savivaldybės tvarkomų objektų prioritetus.
Priimtos nuostatos leis suderinti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo nuostatas dėl teritorijų planavimo dokumentų su Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte pateikiamomis teritorijų planavimo dokumentų rūšimis.
4.13. Dėl Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Pajūrio juostos tvarkymo ir apsaugos režimą, pajūrio juostos ribas žemyninėje dalyje Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planu (specialiojo teritorijų planavimo dokumentu), kurį, suderintą su saugomų teritorijų direkcijomis, savivaldybėmis, kitomis suinteresuotomis institucijomis ir valstybinės žemės, patenkančios į pajūrio juostą, patikėtiniais, teikia Aplinkos ministerija.
Žemės tvarkymą pajūrio juostoje nustato šis Pajūrio juostos statymas ir kiti teisės aktai, taip pat Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti šie teritorijų planavimo dokumentai:
1) Pajūrio regioninio parko planas – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas;
2) Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas; šio plano rengimo organizatorė yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija;
3) Neringos savivaldybės, Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos rajono savivaldybių bendrieji planai;
4) Neringos, Klaipėdos ir Palangos miestų ir Klaipėdos rajono vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai;
5) inžinerinės infrastruktūros vystymo planai, kai planuojamos valstybinės reikšmės ūkinės veiklos įgyvendinimas yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose.
4.14. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2, 12, 13, 18, 19, 20, 22, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatomos šios nuostatos:
– atsižvelgiant į Įstatymo projekto nuostatas, siūloma valstybiniams parkams, valstybiniams rezervatams ir biosferos rezervatams steigti, funkcinėms zonoms nustatyti ir tvarkymui suplanuoti rengti tik vieną specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – planavimo schemą, susidedantį iš ribų ir tvarkymo planų, vietoje šiuo metu rengiamų dviejų teritorijų planavimo dokumentų: valstybinio parko ir jo zonų ribų plano ir tvarkymo plano;
– rezervatinėms apyrubėms, valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, biosferos poligonams, atkuriamiesiems bei genetiniams sklypams įsteigti ir jų riboms nustatyti saugomais rengiamas atitinkamos saugomos teritorijos ribų planas;
– teritorijų planavimo dokumentus, parengtus saugomų teritorijų sistemai ar jos dalims, tvirtina: Vyriausybė – saugomų teritorijų sistemos ar jos dalių schemas, rezervatinių apyrubių ir valstybinių draustinių ribų planus, valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus); Vyriausybės įgaliotos institucijos – biosferos poligonų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, gamtos paveldo objektų schemas, valstybinių draustinių tvarkymo planus; savivaldybių institucijos – savivaldybių draustinių ribų planus ir savivaldybių gamtos paveldo objektų schemas, savivaldybių draustinių tvarkymo planus.
4.15. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatomos šios nuostatos:
– planuojamai ūkinei veiklai, kuriai privaloma atlikti PAV ar atranką dėl PAV, ūkinės veiklos leidimas gali būti išduotas esant galiojančiam atsakingos institucijos teigiamam sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ar atrankos dėl PAV išvadai, kad neprivaloma atlikti PAV. Išduodant leidimus statybai (Statybos įstatymo 23 str. 7 dalies 5 punktas), vykdyti grunto kasimo ir šalinimo darbus jūrų ir jūrų uosto akvatorijoje (Aplinkos ministro 2002-02-26 įsakymu Nr. 77 patvirtintų Grunto kasimo jūrų ir jūrų uosto akvatorijose ir iškastų gruntų tvarkymo taisyklių 6-11 punktai) naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 patvirtintos Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos taisyklių 22.6 punktas ), TIPK leidimus (Aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės) bus užtikrinta, kad planuojamai veiklai, kuriai privalomas PAV, leidimai bus išduoti nepasikeitusiomis atlikto vertinimo sąlygomis, nekils teisminių ginčų.
Šiuo metu teisiškai nereglamentuojamas leidimo išdavimas ūkinei veiklai, kuriai buvo atliktas PAV, kad priimti PAV sprendimai būtų galiojantys. Dėl to kyla teisinės pasekmės, pvz. Kazokiškių sąvartyno eksploatacijai buvo išduotas TIPK leidimas, kai jau nebegaliojo PAV sprendimas, dėl to teismai pripažino TIPK leidimą nebegaliojančiu.
4.16. Atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos 2013-03-29, ministerijų atstovų pasitarimo Vyriausybėje pažymos pastabas (ministerijos atstovų pasitarimo 2013-04-02 protokolas Nr. 15), teikiamuose: Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo Konstitucinio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6, 7, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.546 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte pagal Įstatymo projekto nuostatas keičiama žemėtvarkos planavimo dokumentų sistema, nustatant, kad žemės valdos projektai nepriskirtini teritorijų planavimo dokumentams.
4.17. Po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-29 pasitarimo, kuriame Vyriausybė iš esmės pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pataisoms, leidžiančioms iš esmės patobulinti teritorijų planavimą, Aplinkos ministerija parengė ir pakartotinai teikia pakoreguotą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6, 7, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatyta, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi žemės sklypų kadastro duomenys – žemės sklypų naudojimo būdas.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus šį Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymas susijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
Įstatymas turės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai mažinti bei konstruktyviai reglamentuoti teritorijų planavimo metu priimamų sprendimų kokybę bei viešumą.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymas susijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Verslo sąlygoms turėtų būti sudaromos palankesnes sąlygos.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą
8.1. Pritarus Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2, 15, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui reikės pakeisti Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin. 2004, Nr. 2004, Nr. 134-4878).
8.2. Pritarus Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 3, 14, 16, 18, ir 20 straipsnių pakeitimo straipsnių pakeitimo įstatymo projektui reikės pakeisti:
1) Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisykles, patvirtintas LR Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 16-607; 2005, Nr. 72-2607);
2) Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą LR Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1151 „Dėl Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 130-4670);
3) Angliavandenilių išteklių naudojimo projekto rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-643 „Dėl Angliavandenilių išteklių naudojimo projekto rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 4-120);
4) Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-107 „Dėl Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 109-3996).
8.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir 2, 28, 281, 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui reikė pakeisti:
1) statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944).
2) statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2010, Nr. 115-5902).
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 108-3463).
8.4. Priėmus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 9, 10, 12, 13, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 37, 38, 39, 40, 41, 45, 46, 47, 48, 49, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, reikės keisti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus: 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128), 2002 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 41-1539), 2004 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1289 ,,Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 153-5579), 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 104-3839), 2005 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 697 ,,Dėl Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 80-2901), 1999 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 692 ,,Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1999, Nr. 50-1608; 2004, Nr. 173-6398), 2000 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 925 ,,Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pardavimo aukcione“ (Žin., 2000, Nr. 67-2029; 2006, Nr. 114-4345), 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 1023 ,,Dėl Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ (Žin., 2005, Nr. 113-4121), 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 1428 ,,Dėl Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 94-2104; 2009, Nr. 76-3135), 2003 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 925 ,,Dėl Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 71-3239), 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1073 ,,Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 83-2471; 2004, Nr. 152-5545), 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652). Vyriausybės 1993 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 182 ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 10-264; 2001, Nr. 108-3978), Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236 ,,Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin., 2003, Nr. 18-780; 2004, Nr. 175-6483), Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. 1418 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 90-3852; 2011, Nr. 6-218), Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 793 ,,Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 56-1668; 2004, Nr. 50-1645), Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 841 ,,Dėl žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 64-2899; 2006, Nr. 72-2710), Vyriausybės 1998 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 738 ,,Dėl žemės, įsigytos pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui, pardavimo tvarkos“ (Žin., 1998, Nr. 57-1602; 2010, Nr. 149-7647), Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 ,,Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (Žin., 1998, Nr. 33-882; 2011, Nr. 105-4924), Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (Žin., 1997, Nr. 90-2256), Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ (Žin., 2004, Nr. 167-6129; 2010, Nr. 158-8044), Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574).
8.5. Priėmus Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 1528 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymą“.
8.6. Pritarus kitiems aiškinamojo rašto 1 punkte nurodytiems įstatymų projektams teisės aktų pakeisti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte yra įtvirtintos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuos reikės keisti priėmus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymą:
1. Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 753 (Žin., 2004, Nr. 96-3533);
2. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189; 2007, Nr. 33-1190);
3. Valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų detaliųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1315 (Žin., 2000, Nr. 95-2981; 2005, Nr. 5-111; 2007, Nr. 17-642);
4. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 (Žin., 2004, Nr. 86-3120);
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652);
6. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (Žin., 2004, Nr. 113-4228);
7. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128);
8. Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 (Žin., 2004, Nr. 78-2756);
9. Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (Žin., 2004, Nr. 83-3028; 2009, Nr. 145-6460);
10. Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 (Žin., 2008, Nr. 66-2516);
11. Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029);
12. Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029);
13. Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029);
14. Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (Žin., 2004, Nr. 79-2809; 2006, Nr. 114-4364);
15. Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-246 (Žin., 2004, Nr. 79-2811);
16. Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-201/D1-290 (Žin., 2004, Nr. 96-3552);
17. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Žin., 2004, Nr. 149-5420; 2007, Nr. 63-2430);
18. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Žin., 2003, Nr. 18-790);
19. Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4-13/D1-28 (Žin., 2004, Nr. 12-360);
20. Kraštovaizdžio tvarkymo specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-246 (Žin., 2004, Nr. 79-2811);
21. Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-240/D1-330 (Žin., 2004, Nr. 97-3589);
22. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973, 2008, Nr. 144-5797);
23. Susisiekimo komunikacijų specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 3-453/D1-549 (Žin., 2006, Nr. 130-4924);
24. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 (Žin., 2005, Nr. 93-3472);
25. Gamtinių rezervatų tvarkymo planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 456 (Žin., 2002, Nr. 89-3812; 2004, Nr. 79-2810);
26. Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 656 (Žin., 2003, Nr. 4-150; 2004, Nr. 105-3903);
27. Saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planų rengimo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7d. įsakymu Nr. D1-585 (Žin., 2007, Nr. 117-4801);
28. Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR Vyriausybės 2004 m. birželio 9d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409);
29. Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklės, patvirtintos LR ūkio ir LR aplinkos ministrų 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 4-246/D1-341 (Žin., 2004, Nr. 103-3814);
30. Parengti ir patvirtinti savivaldybės teritorijos ir jos dalių (miestų ir miestelių) bendrųjų planų sprendinių rengimo principinių nuostatų ir sprendinių kokybės įvertinimo metodiką.
31. Parengti ir patvirtinti Miestų, miestelių ir kaimų (gyvenamųjų vietovių) planavimo normas (tvirtinamos LR aplinkos ministro įsakymu);
32. Parengti ir patvirtinti Teritorijų planavimo dokumentų ir strateginio planavimo dokumentų tarpusavio derinimo metodiką (tvirtinama aplinkos ministro ir vidaus reikalų ministro įsakymu);
33. Parengti ir patvirtinti Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo metodiką (tvirtinama LR aplinkos ministro įsakymu);
34. Parengti ir patvirtinti Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos vykdymo tvarką (tvirtinama LR aplinkos ministro įsakymu).
11.2. Pritarus Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2, 15, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui reikės pakeisti Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles, kurias turėtų parengti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
11.3. Kitų 1 punkte pateiktų įstatymų projektų įgyvendinimui reikalingų įstatymų susijusių teisės aktų nėra.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas
Priėmus Įstatymą, kuriuo siekiama optimizuoti teritorijų planavimą, bus pasiektas didesnis efektas išlaidų, susijusių su teritorijų planavimu mažėjimu. Bus racionaliau naudojamos biudžeto lėšos šio proceso finansavimui ir jis nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, nes šias išlaidas bus siekiama padengti iš patvirtintų asignavimų, kurie bus taupiau naudojami, priėmus siūlomus Įstatymo pakeitimus.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Nėra
14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento (toliau – TPUAD) direktorius – Marius Narmontas, tel. 8 706 63608, el. p. [email protected], Urbanistikos, architektūros ir planavimo normų skyriaus vedėjas Rimantas Bėčius, tel. 8 706 63616, el. p. [email protected], Urbanistikos, architektūros ir planavimo normų skyriaus vyriausioji specialistė Lina Masliukienė, tel., 8 706 63618, el. p. [email protected].
Aiškinamojo rašto 1 punkte nurodytus susijusius įstatymų projektus pagal kompetenciją parengė TPUAD direktorius – Marius Narmontas, tel. 8 706 63608, el. p. [email protected], Urbanistikos, architektūros ir planavimo normų skyriaus vedėjas Rimantas Bėčius, tel. 8 706 63616, el. p. [email protected], Urbanistikos, architektūros ir planavimo normų skyriaus vyriausiosios specialistės: Lina Masliukienė, tel., 8 706 63618, el. p. [email protected]; Algimantė Treinienė, tel. 8 706 63623, el. p. [email protected]; Lina Narušienė, tel. 8 706 63617, el. p. [email protected]; Laima Skaisgirienė, tel. 8 706 63622, el. p. [email protected]; Violeta Stumbrienė, tel. 8 706 63621, [email protected]; Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, tel., 8 706 63 624, el. p. [email protected], Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius, tel. 8 706 63565, el. p. a.klimavičius@lgt.lt; Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Gintautas Gruodis, tel. 8 706 63612, el. p. g.gruodis@lgt.lt; vyriausiasis specialistas Gintautas Mečinskas, tel. 8 706 63615, el. p. [email protected]; vyriausioji specialistė Kristina Ulkienė tel. 8 706 63558, el. p. k.ulkiene@am.lt; Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Juozas Mockevičius, tel. 8 5 233, 2889, el. p. [email protected]; Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Tadas Gauronskis, tel. 8 5 233 7715, el. p. [email protected]; Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento (direktorius Vitalijus Auglys, tel. 266 3651, el. p. [email protected]) Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus (vedėja Rūta Revoldienė, tel. 266 3653, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Bangutė Laurutėnaitė (tel. 266 3652, el. p. [email protected]).
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: teritorijų planavimas.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis