LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 45
STENOGRAMA
2013 m. balandžio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas P. AUŠTREVIČIUS
PIRMININKAS (P. AUŠTREVIČIUS, LSF*). Mielieji kolegos, nepažeisdamas jūsų, kaip atsakingų darbuotojų, socialinių teisių, turiu garbės pranešti, kad pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. balandžio 25 d. vakarinį posėdį. (Gongas) Prašau registruotis.
Mielieji kolegos, užsiregistravo 65 Seimo nariai, ir tai mums suteikia visiškai teisėtą pagrindą pradėti mūsų darbotvarkės nagrinėjimą. Mielieji kolegos, aš turiu garbės jums pranešti, kad šiandien turime neeilinį įvykį – gerbiamoji opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcija turi savo darbotvarkę. Prašau visų ir aktyviai dalyvauti svarstant darbotvarkės klausimus.
Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkė
15.01 val.
Pirmasis klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-334. Kviečiu gerbiamąjį G. Steponavičių. Prašom, kolega.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, svečiai, džiaugiuosi galėdamas pristatyti išties ne vienus metus plačiai aptariamą ir nebūtinai platų pritarimą turintį klausimą. Tačiau jo svarba valstybei, kuri turi ambiciją stiprinti savo ekonomiką, suteikti pasitikėjimo kvalifikuotiems darbuotojams… yra teikiamas ir jūsų sprendimui. Kitaip tariant, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektas yra susijęs su plačiau žinomu „Sodros“ „lubų“ įteisinimo klausimu.
Visų pirma projekto rengimą paskatino ne tik įvairių asocijuotų struktūrų suformuluotas siūlymas valstybės mastu imtis „Sodros“ „lubų“ įteisinimo. Ne paslaptis, kad darbdaviai – tiek pramoninkai, tiek Investuotojų forumas, tiek ir aukštasis mokslas – ne sykį yra išsakę būtinybę valstybės mastu padaryti viską, kad būtų galimybės Lietuvoje išlaikyti kvalifikuočiausius darbuotojus, taip pat pritraukti į Lietuvą investicijas ir sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų.
Šiandien taip pat ne mažiau svarbu pažymėti, kad mes dar gyvename tokioje visuomenėje, kur šešėlinė ekonomika sudaro nemažą dalį visos ekonomikos. Ekspertų vertinimais, šešėlinės ekonomikos dalis gali siekti net iki 30 %. Todėl galvojant apie tai, koks geriausias būdas išgyvendinti vokelius, koks tiesiausias kelias diegti skaidrumą ir numatyti mažesnį darbo jėgos apmokestinimą, tai yra susijęs su šituo įstatymo projektu, kuris yra šiandien pateikiamas.
Taip pat aš noriu atkreipti dėmesį, kad dar viena priežastis, paskatinusi teikti tokį projektą, yra tai, kad įstatymai nenumato galimybės apriboti socialinio draudimo įmokas, arba numatyti „lubas“, tačiau visos socialinio draudimo išmokos turi nustatytas „lubas“, kitaip tariant, žmonės, sumokantys daugiau socialinės įmokos mokesčių, tiesiogiai ar darbdavio sumokėtų, negali tikėtis… Ir tai galima suprasti – yra ir visuomenės solidarumo dalykai per apribotas išmokų ribas. …atitinkamai sumokėję daugiau, vienu ar kitu būdu gauti senatvės, nedarbo, motinystės ar ligos didesnes išmokas.
Kolegos, štai toks yra siūlymas.
Po detalesnių aptarimų su ekspertais mes teikiame kaip galimą ataskaitos tašką, nuo kokio dydžio siūlome, kad socialinio draudimo įmokos nebūtų skaičiuojamos. Tai yra 2,2 vidutinio mėnesio dydžio įmoka, paprasta kalba kalbant, apie 5 tūkst. Lt iki mokesčių sumokėjimo, arba apytiksliai 3,7 tūkst. Lt po mokesčių. Be abejo, būtų galima diskutuojant kalbėti ir galbūt iš pradžių šiek tiek aukštesnę ribą numatyti. Tai yra atviras klausimas.
Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Europos Sąjungoje yra ne viena valstybė, kuri numato panašius „lubų“ sprendimus. Paminėčiau Lenkiją, kurioje dydis yra 2,5 VDU per mėnesį. Čekijoje „lubos“ yra aukštesnės – 6 VDU per mėnesį, Slovakijoje – 3, Slovėnijoje – 2,4, Austrijoje – 4, Vokietijoje metų suma yra pasirinkta ne mėnesinė. Taigi mes matome, kad ne viena Europos valstybė taiko tokią praktiką.
Galvojant apie tai, kad Lietuva turėtų būti ne pigios darbo jėgos šalis, o vieta, kur kvalifikuoti darbuotojai yra vertinami, toks sprendimas tikrai pasitarnautų mūsų ekonomikos ir kvalifikuotų, investavusių į savo išsilavinimą darbuotojų labui.
Dar kartą noriu priminti, kad Vyriausybės sprendimu ar premjero potvarkiu yra suburta Mokesčių politikos peržiūros grupė. Pasiūlymai netrukus bus pateikti, bet vienas iš šioje darbo grupėje aptartų siūlymų, kuris, kiek mus pasiekė žinios, bus teikimas, taip pat neapeis iš šitų „Sodros“ „lubų“ tematikos, todėl aš tikiuosi, kad ir Seime supratimas bei palaikymas bus. Labai ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti net 14 kolegų. Prašyčiau laikytis nusistovėjusios praktikos: kuo trumpiau klausime, tuo daugiau suteiksime galimybių visiems paklausti. Pirmoji klausia kolegė V. M. Čigriejienė. Ruošiasi K. Komskis. Prašom, kolege.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl jūs atskirai? Aš ne prieš „Sodros“ „lubas“, bet „Sodros“ „lubos“ turi eiti su visa sistema. Jūs išskiriate, pakeliate jas aukščiau. Sakykite, koks „Sodros“ deficitas? Mano supratimu, jis bus daug didesnis. Gal galite pasakyti, kiek jis bus didesnis?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū. Natūralu, kad lėšų poveikis finansams, priėmus šį sprendimą, būtų. Aš manau, logiška yra, ir tą Teisės departamentas siūlo, jeigu būtų priarta po pateikimo, kreiptis išvados į Vyriausybę. Ji, turėdama profesionalų korpusą žmonių, galėtų atlikti skaičiavimus. Vėlgi, įvairiais skaičiavimais, tos sumos tikrai yra didesnės nei 100 mln. Lt, jeigu skaičiuotume matematiškai. Tačiau mes atkreipiame dėmesį ir aiškinamajame rašte, nes privalu nurodyti finansinę pusę, kokios būtų to pasekmės. Tai mes traktuojame, kad dalis lėšų būtų ištraukta iš šešėlio, atsirastų akstinas mokėti didesnius atlyginimus, antra vertus, būtų kuriamos naujos darbo vietos, pritraukiant investicijas. Tą pasvėrę, mes matytume išsamesnį vaizdą. Bet aš taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad… kad ir kaip mes žiūrėtume į šitą klausimą, ne vien iš finansinės pusės, bet ir iš žmonių įdėto darbo įvertinimo, tai yra tikrai stiprus stimulas pasakyti: šitoje šalyje gali daryti karjerą, uždirbti ir tikėtis, kad tu mokėsi mokesčius ir darysi tai sąžiningai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, aš norėčiau paprašyti tvarkos ir tylos, nes gerbti ir mylėti opoziciją yra mūsų priedermė.
Klausia K. Komskis. Nematau K. Komskio. Tuomet K. Miškinienė. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu profesorei V. M. Čigriejienei, kad tai sisteminis klausimas. Iš tiesų praeitos kadencijos Seimas, Vyriausybė dėjo tiek daug pastangų subalansuoti „Sodros“ biudžetą, pailgino išėjimo į pensiją amžių ir dabar jūs minite, kad tai ištrauktų iš šešėlio. Gal jūs, teikdamas projektą, žinote, kiek apdraustųjų tai paliestų, jeigu būtų toks projektas priimtas? Kiek apdraustųjų šiuo metu gauna tokias išmokas, tokį darbo užmokestį, kokį jūs minite? Jeigu jūs sakote, kad žinote šešėlio mastą, gal jūs galite pakomentuoti, kokio masto tas šešėlis, kai gaunami didesni atlyginimai? Mes nuolat kalbame apie mažus, o čia dideli atlyginimai ir vokeliai. Labai ačiū.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Dėkui. Keli klausimai, bet dar kartą aš pakartosiu. Tie, kurie sekate „Sodros“ pajamų ir išlaidų dinamiką, turbūt žinote, kad didžiausią „Sodros“ deficitą mes turėjome prieš dvejus metus, tada kreivė pasikeitė nuo beveik 2 mlrd. skylės… mažėjimo. Vien praėjusiais metais, turbūt čia yra daugiau, tiksliau žinančių, bet arti 0,5 mlrd. „Sodros“ deficitas mažėja. Yra projekcija, kurią jie skaičiuoja, kad per kelerius artimiausius metus „Sodros“ biudžetas taps nedeficitinis, jeigu bus įgyvendinami sprendimai, kurie yra sistemiški ir numatyti. Todėl, žiūrint sistemiškai, šis siūlymas ir yra teikiamas, suprantant (tą pripažįsta ir jūsų Vyriausybė), kad darbo jėgos apmokestinimas ir toliau Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių tarp Europos Sąjungos narių. Ir šis žingsnis yra kaip tik ta linkme. Kiek dabar yra tokių apdraustųjų pagal šią ribą, aš sakyčiau, tikslaus skaičiaus neturiu, nes į rankas skaičiuojant tą 3,7 tūkst. apimtų turbūt dešimtis, bet ne šimtus tūkstančius žmonių.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi kolegė I. Šiaulienė. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, beveik jūs ir atsakėte. Aš taip įsivaizduoju, jei dabar mes viską apmokestinsime, o pradėsime tik nuo 5 tūkst., taip, tai kiek mes prarasime? Jūs nežinote smulkesnių skaičių? Jūs dar sakote, kad į Vyriausybę reikia kreiptis?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Aš manau, Vyriausybė galėtų profesionalesnius skaičiavimus pasakyti. Ir dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad vien mechaniškas arba matematinis pajamų praradimo skaičiavimas nebūtų korektiškas, nes mes turime suprasti, kad šis sprendimas irgi paveiktų darbo rinką. Daugelis tarptautinių kompanijų turėtų svarų argumentą galvoti apie plėtimąsi Lietuvoje, arba tai taptų argumentu mums pritraukiant kompanijas, o ne tikintis, kad jos išgaudys ir išmedžios mūsų šviesiausius protus, kurie verti didesnio atlyginio, ir jie tikrai gauna tuos atlyginimus užsienyje. Supraskime, kad tai nėra vien galvojimas apie kokį nors 10 ar keliolika tūkst. žmonių, bet platesnis kontekstas – ar mes galime tapti patrauklesni nei kitos šalys arba bent šiais aspektais susilyginti su kitais, ir tai, aišku, reiškia ir papildomas įplaukas į biudžetą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia I. Šiaulienė, ruošiasi V. Baltraitienė. Prašom, kolege.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs šį savo pasiūlymą nustatyti socialinio draudimo įmokų „lubas“ pateikiate kaip labai efektyvią kovos priemonę su šešėline ekonomika.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Vieną iš.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Kaip žinote, šešėlinė ekonomika neatsirado su valdžios pasikeitimu, ji buvo ir jums būnant valdžioje. Sakykite, kodėl tokios priemonės nepanaudojote jūs, kad būtų padidintas surinkimas į biudžetą, konkrečiai ir į „Sodros“ biudžetą, būdami valdžioje, o siūlote dabar?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Galiu atsakyti dvejopai. Pirmas dalykas yra tai, kad turėjome suvaldyti, ir aš buvau užsiminęs apie „Sodros“ deficito mastus, kurie buvo, ir dinamiką… konsoliduota mūsų deficitui „Sodros“ dalis buvo iš esmės, ko gero, du trečdaliai ar net daugiau. Dabar tendencijos yra pasikeitusios. Tuo pat metu spręsti keletą iššūkių, apie kuriuos jūs kalbate, kodėl mes to nedarėme, būtų buvę, ko gero, neprotinga ir tam dar nebuvo atėjęs momentas.
Svarstydami tokias pataisas, mes iš principo galime suprasti, kad to sprendimo taikymas, arba įsigaliojimas, irgi gali būti numatytas nebūtinai, tarkime, nuo 2014 metų pradžios. Todėl aš galiu suprasti jūsų sarkastiškas šypsenas ar panašų skeptišką požiūrį, bet, kolegos, supraskime, kad šis sprendimas turi gerokai platesnį kontekstą nei vien galvojimas apie „Sodros“ būseną, o išties ar mes turime ambiciją kaip šalis būti patrauklesnė ir išlaikyti kvalifikuotus ar pritraukti naujus kvalifikuotus darbuotojus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Baltraitienė. Ruošiasi E. Šablinskas.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Ką jūs aiškinote, aš tam visiškai pritariu ir sutinku, kad reikia išlaikyti ir pritraukti naujus darbuotojus, investicijas pritraukti. Bet siūloma suma yra mažesnė negu mūsų Seimo narių atlyginimas. Ar mes čia esame tie labai svarbūs specialistai, kuriuos reikia pritraukti ir išlaikyti Lietuvoje, ar mes kalbame apie tuos žmones, kurie dirbtų pramonėje, ateitų investitoriai? Noriu paklausti, kodėl buvo pasirinkta būtent ši suma, ne koks 10 tūkst., jei yra atlyginimas ir nuo jo nebeskaičiuojamos įmokos, tada suprantu. Iš tikrųjų yra išlaikomi specialistai. Dabar 4 tūkst. su kažkiek, gaunant atlyginimą popieriuje, tai yra eilinio, gal ne eilinio, su tam tikru laipsniu, mokytojo atlyginimas, gydytojo atlyginimas, ir jie visi nemokės. Tai kiek atsiras tų nemokančių „Sodros“ įmokų pagal tokį atlyginimą, jeigu taip bus nustatyta?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Dar sykį labai ačiū. Kai mes registravome pataisą, ne apie save galvojome. Jums ta mintis toptelėjo. Galima, dar kartą pakartosiu, galvoti apie šiek tiek aukštesnę „lubų“ ribą. Mes paskaičiavome apytiksliai, 2,2 yra 5 tūkst. Lt ant popieriaus. Jeigu startavus būtų nustatyta, kad poveikis šiandieninėje stadijoje yra per didelis biudžetui, neigiamas pajamų praradimo požiūriu, galima kalbėti apie kitą sumą. Mes nebijome užsiciklinti prie šio skaičiaus, bet aš dar kartą galiu pasakyti: gerai, juk kuo didesnį žmonių ratą tai apima, tuo galimybės matyti, kad iš to laimi ir supranta, kad didesnį ratą žmonių liečiantys sprendimai iš principo yra teigiami. Jeigu vietoje, tarkime, 20 tūkst. žmonių šis sprendimas apimtų, o ilgainiui mes turėtume 30 ar 40 tūkst., ar dar daugiau, mes galėtume džiaugtis, kad vidurinioji klasė stiprėja ir plečiasi, o ne atvirkščiai.
PIRMININKAS. Kadangi buvo paskelbta, kad E. Šablinskas turės klausimą, tai prašyčiau trumpai ir pranešėją atsakyti atitinkamai.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Taip, trumpai. Kaip gerbiamasis kolega paklausė premjero dėl savo pataisos ir gavo atsakymą, kad taip galima būtų daryti su progresiniais mokesčiais. Tai jūs atsakykite, kaip žiūrite, jeigu suderintume tuos abu dalykus?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Vėl jūs savaip premjerą interpretuojate. Mes abu jį girdėjome ir jis, galiu patikslinti, pasakė dėl „Sodros“ „lubų“ taip: Vokietijos patirtimi remiantis, progresiniai mokesčiai ir „Sodros“ „lubos“ yra tose paprastai šalyse, kur yra progresiniai mokesčiai… Aš irgi galiu sakyti, kad turėdami neapmokestinamųjų pajamų minimumą, mes turime pajamų mokesčio požiūriu tam tikrą progresyvumą jau įtvirtintą, todėl, man atrodo, kai sulauksime darbo grupės siūlymų, pamatysime, apie kokį realiai ne tik ekspertai, bet ir Vyriausybė progresyvumą kalba. Bet dar kartą galiu pasakyti, yra skirtingų patirčių. Dalis valstybių, turinčių „lubas“, nebūtinai turi progresinius mokesčius. Dar kartą noriu akcentuoti – pagal įmokų neapribojimą, „lubų“ nebuvimą, bet yra apribojimų išmokoms, socialinių išmokų, mes jau dabar turime progresyvumą. Jo visiškai tuo sprendimu mes neatsisakytume, bet vis tiek, dar kartą pabrėžiu, pasiektume šalutinių ne mažiau svarbių tikslų.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Išnaudojome visą laiką. Pagal užduodamus klausimus viskas kaip ir aišku, nuomonių įvairovė yra, todėl kviečiu išsakyti nuomonę už E. Masiulį. Prašom, kolega.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, iš tiesų neseniai nuvilnijusi Seimo rinkimų kampanija, matyt, ne vieną iš mūsų vertė kalbėti apie tai, kaip reikėtų didinti pasiturinčių žmonių skaičių Lietuvoje, kaip reikėtų plėsti vidutinę klasę, kuri yra atrama visos valstybės vystymosi. Iš tikrųjų mes girdime nuolatos ir įvairių investitorių pastabas, kad galiojanti socialinio draudimo apmokestinimo sistema Lietuvoje neskatina plėsti ir didinti geriau apmokamų darbo vietų. Todėl manau, kad šis, nors ir mažas, žingsnelis į tai leistų palaipsniui atsirasti daugiau gerai apmokamų specialistų, kurie dabar yra graibstomi ir išvažiuoja į kitas šalis. Kitaip tariant, tai yra konkreti priemonė kovai su emigracija ir kviestume iš tikrųjų palaikyti šitą įstatymo projektą po pateikimo. O po to kartu su premjero sudarytos darbo grupės išvadomis dėl kitų mokesčių suderinti jį kompleksiškai ir priimti kartu visus įstatymus.
PIRMININKAS. Kita nuomonė – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš sveikinu kolegas liberalus už tokį pagirtiną nuolatinį atkaklumą ir tvirtą savo nuomonės poziciją, kuri visą laiką gina šias nuostatas. Tačiau jeigu mes dabar svarstysime įstatymą taip, kaip yra siūloma, tai neabejotinai bus netektys mūsų biudžetui. Tai viena. Antra. Seimas yra pritaręs, ir šita naujoji koalicija yra pritarusi, gairių projektui, kuriame numatytas kompleksinis „Sodros“ pertvarkymas. Abejoju tais skaičiais, kurie yra pateikti 2.2, nes tai priklauso nuo to, kokio biudžeto bazinės pensijos naštą prisiims mūsų valstybės ir „Sodros“ biudžetas. Pagal reformą yra numatyta, kad tiesiogiai „Sodros“ išmokos turi kaip tik priklausyti nuo įmokų dydžio. Čia yra diskutuotinas klausimas. Aš tikrai nesu prieš tam tikrą įmokų „lubų“ įvedimą, bet turiu pasakyti, kad „lubų“ pensijoms šiuo metu nėra, jos yra tik suplokštintos.
Kitas dalykas. Čia tikrai ne emigrantus skatinanti priemonė, nes emigruojančių šeimų pajamos yra kur kas mažesnės, nepalyginti mažesnės, negu šiuo metu. Pati idėja yra tikrai svarstytina ir gairėse tas yra numatyta. Aš manau, tai išspręsime, bet šis klausimas turi būti sprendžiamas kartu su visa „Sodros“ reforma, su dalies naštos perkėlimu į valstybės biudžetą paliekant tas pajamas, kurios reikalingos pačioms pensijoms ir kitoms draudimo rūšims. Aš tikrai susilaikysiu balsuodamas, nes šiuo metu šio klausimo svarstymas yra per ankstyvas, ir tai yra nuostolis biudžetui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, nuomonės skiriasi. Pasiruoškite balsuoti. Kas remia pasiūlymą, balsuoja už, kas ne, balsuoja prieš, kas turi kitą nuomonę, balsuoja atitinkamai. Prašom, kolegos.
Mielieji kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 14, prieš – 31, susilaikė 36. Ką gi, projektui nepritarta.
Ar galime sutarti, kad atiduosime tobulinti? (Balsai salėje) Tada mums reikia balsuoti. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad tobulintume, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 35, prieš – 50. Reikės palaukti kitų laikų.
Kaip supratau, liberalai yra nuoseklūs ir užsispyrę. To mes sau ir palinkėsime. Matyt, apibendrinti diskusiją pasiruošęs P. Gražulis. Prašom, kolega.
P. GRAŽULIS (TTF). Iš tikro sveiko proto dešinieji, man atrodo, pasiūlė nelabai sveiko proto įstatymą, bet Seimo nariams užteko sveiko proto atmesti šį įstatymą. Aš manau, kad pagal sveiko proto partijos logiką tie, kurie balsavo prieš, yra vagys arba dar kažkokie.
PIRMININKAS. Kolega, aš norėčiau priminti, kad užgaulūs žodžiai šioje salėje nevartotini. Prašom. Dėl balsavimo motyvų – kolegė D. Kuodytė. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Tiesiog negaliu neatsakyti kolegai Petrui ir gal vieną kartą baigti įžeidinėjimus. Aš irgi labai gerbiu jūsų partiją, ypač jus, kaip šitos frakcijos seniūną.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kolegos, baigus svarstyti šį klausimą, norėčiau jūsų dėmesio. Norėčiau paviešinti balsų skaičiavimo protokolo rezultatus.
15.25 val.
Dėl Seimo kontrolieriaus A. Normanto paskyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovu.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 84, rasta biuletenių – 84, galiojančių – 83, negaliojančių – 1. Už – 77, prieš – 4, susilaikė 2.
Pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas A. Ažubalis ir atitinkami kiti komisijos nariai. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Kviečiu Seimo Pirmininką. Seimo Pirmininkas žadėjo tuoj pasirodyti, nes mes turime gerbiamąjį A. Normantą pasveikinti ir palinkėti jam geros veiklos visų mūsų vardu. (Plojimai) Galime sveikinimus ir pradėti – individualius ir kolektyvinius. Prašom.
Ką gi, linkime gerbiamajam A. Normantui visokeriopos sėkmės ir tikėsimės, kad Seimo kontrolierių įstaiga toliau dirbs taip, kaip iš jos laukia tauta ir visuomenė.
15.27 val.
Mielieji kolegos, antrasis mūsų popietinės darbotvarkės klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-198. Svarstymas. Taikoma ypatingos skubos tvarka. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto vardu kolegą J. Poželą. Prašom, kolega.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė ir vienbalsiai pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektui, kurio pataisomis siekiama panaikinti perteklinius ribojimus dėl parduodamo alkoholio taros reikalavimų ir leisti prekiauti ribojant tam tikrą plastikinę tarą stipresniu negu 7,5 laipsnio alkoholiu. Priėmus šias pataisas Europos Komisijai neliktų pagrindo toliau tęsti pradėto tyrimo prieš Lietuvą dėl galimos pažeidimo procedūros.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad komitete bendru sutarimu priimtas siūlymas išskirti fermentuotų gėrimų grupę, išskyrus sidrą ir alaus mišinius, bei šitai grupei priskirtiems alkoholiniams gėrimams šių pataisų įsigaliojimą atidėti 6 mėnesiams. Sprendimas priimtas vienbalsiai. Kaip posėdžio pirmininkas ir minėjo, kadangi pataisų projektas buvo derintas su frakcijomis ir suinteresuotomis grupėmis, prašome dėl priėmimo taikyti ypatingos skubos tvarką.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovą gerbiamąjį A. V. Patacką. Jo nėra. Galbūt kas nors kitas? Galbūt pirmininkė galėtų pateikti išvadą?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektą. Priimtas sprendimas siūlyti pagrindiniam komitetui daryti svarstymo pertrauką ir svarstyti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektą pavasario sesijoje. 10 – už. Čia, jeigu tas.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Svarstymo stadija, todėl kviečiu kolegas pasakyti savo nuomonę svarstymo metu. Pirmąją kviečiu V. M. Čigriejienę. Prašau, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip žmogus ir kaip Lietuvos pilietė labai džiaugiuosi, kad tikrai visi komitetai buvo vieningi, ir galų gale mes bambalius iš Lietuvos išvysime. Tikrai negražu, kai mes matome jaunuolius, su bambaliais rankose geriančius alų, ir stiprų alų. Dabar bus šituo įstatymu padaryta tvarka. Visą laiką buvome gąsdinami Europos Komisija, bet nepabūgome, kreipėmės į Ūkio ministeriją. Ūkio ministerija darė per mažai žingsnių, kad tikrai Europa nepriimtų tokių sprendimų. Čia yra kiekvienos valstybės reikalas. Mes matome, kas darosi mūsų kaimuose, ir norime, kad mes gyventume alkoholiu neplūstančioje Lietuvoje.
Todėl tikrai visi būkime vieningi, balsuokime už šį įstatymą ir kartu jį priimkime. Jeigu galima, galima skubos tvarka jį priimti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji kolege. Taip pat kviečiu A. Dumčių pasakyti savo nuomonę. Prašau, kolega.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pritariu, ką pasakė daktarė. Nauda to įstatymo yra ta, kad tie bambaliai dings. Yra pasiūlyta sumažinti tūrį iki pusės litro.
Antra. Aš, kaip medikas, galiu pasakyti, kad pakeista, vietoj plastmasinės taros yra kitos medžiagos, kurios neduoda toksinio poveikio organizmui. Žinokite, tie visi plastmasiniai dalykai, kuriuos mes naudojame, labai kenkia. Taigi pritarkime šitai įstatymo pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Du kalbėjo ir abu pritarė.
Mielieji kolegos, svarstymo stadiją baigiant kviečiu pasakyti savo nuomones. Vienas – už. Turime du – už, nė vieno prieš. Gal kolegos galėtų atsisakyti? Ačiū už jūsų geranoriškumą.
Kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo priimti šias pataisas ypatingos skubos tvarka. Aš tikiuosi, neprieštarausime ir galime pradėti priėmimo procedūrą.
1 straipsnis. (Balsai salėje) Gerai, kolegos, supratau. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Ką gi, teisėtas noras. Pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš ir kas turite kitą nuomonę, atitinkamai.
Kolegos, balsavo 83 Seimo nariai. Už – 81, prieš – nė vieno, susilaikė tik 2 Seimo nariai.
Kolegos, tokia gana konsoliduota nuomone, kaip ir minėjau, yra pasiūlymas priimti ypatingos skubos tvarka. Galime tam pritarti? Pradedame priėmimo procedūrą. Pataisos dviejų straipsnių. 1 straipsnis. Ar yra prieš ar kitų nuomonių? Ne. 2 straipsnis. Nematau. Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Gal galima atsisakyti kalbančiųjų? Galima.
Pasiruoškite, kolegos, balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, balsuojate atitinkamai. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 76, prieš – nė vienas, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.35 val.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-227. Taip pat Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 7, 10, 19, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu kolegą E. Masiulį. Prašau, kolega.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos, leiskite jūsų dėmesiui pristatyti iš karto du vieną su kitu susijusius įstatymų projektus, kurių esmė yra ta, kad nuo šių metų liepos 1 d. įsigalioja įstatymas, pagal kurį visi vairuotojai stažuotojai po dvejų metų vairavimo stažo, norėdami pasikeisti vairavimo teises iš stažuotojo į nuolatines dešimčiai metų, privalėtų privalomai apsilankyti papildomos kvalifikacijos kėlimo kursuose ir už tuos kursus susimokėti iš savo piniginės.
Šio siūlymo esmė yra vis dėlto diferencijuoti situaciją ir iš tikrųjų tokią prievolę numatyti pradedantiems vairuotojams, kurie per stažuotojo laikotarpį – per dvejus metus pažeidė Kelių eismo taisykles daugiau kaip du kartus arba padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė eismo įvykį. Kitaip tariant, tikrai nėra iki galo suprantama ir argumentuota, kodėl žmogus, jeigu jis gavo stažuotojo vairavimo teises, prieš tai perėjo pirminį vairavimo mokymą, išlaikė valstybinį egzaminą, dvejus metus tvarkingai važinėjo ir nepadarė jokių šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kodėl po dvejų metų jis vis tiek lygiai taip pat, kaip ir tas, kuris galbūt elgėsi pažeidinėdamas Kelių eismo taisykles, turi būti siunčiamas privalomai į papildomus kursus tam, kad po to gautų nuolatines vairavimo teises. Tokių vairuotojų iš tikrųjų skaičiuojama nuo 2008 m. apie 6 tūkst., jie jau perėjo tą stažuotojo laikotarpį. Aišku, yra labai svarbu kiek įmanoma greičiau apsispręsti Seimui, kokia bus tvarka, nes nuo to priklausys, kaip žmonės po liepos 1 d. toliau turės elgtis.
Mes kviestume pritarti tokiems pakeitimams. Tuo labiau kad pirminis vairavimo mokymas pastaraisiais metais yra labai sustiprėjęs, yra pakelta kartelė vairavimo mokykloms, yra nustatyti didesni kokybės reikalavimai. Žmogus, išvažiuodamas jau su vairuotojo pažymėjimu į gatvę, turi būti visiškai pasirengęs bet kokioms kelių eismo situacijoms, todėl po dvejų metų jį dar papildomai mokyti, jeigu jis tvarkingai elgėsi, tikrai nėra jokios prasmės.
PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Dumčius. Ruošiasi K. Komskis. Prašau, kolega.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, visiškai pritariu logiškam ir vienam, ir kitam pasiūlymams. Iš tiesų čia ir sutaupymo prasme papildomi mokymai, kai jau yra kelis sykius pažeidęs. Bet tik vienas vienintelis klausimas. Teisės departamento parašyta įsigaliojimo data 2013 m. kovo 1 d. Reikėtų galbūt į tai atkreipti dėmesį. Ačiū.
E. MASIULIS (LSF). Labai jums ačiū už tikrai teisingą pastabą. Kai projektas buvo rengiamas, tai dar buvo praėjusių metų pabaiga, buvo numatyta kovo 1 d. Jeigu po pateikimo būtų pritarta, komitete reikėtų koreguoti datą.
PIRMININKAS. Klausia K. Komskis. Ruošiasi E. Šablinskas. Prašau, kolega.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų jūsų pranešime nuskambėjo toks dalykas, kad dabar labai gerai mokosi ir jau visi viską gerai išmoksta, visas Eismo taisykles. Sakykite, ar nebus ateityje siūloma išvis atsisakyti tos praktikos, kad reikės po dvejų metų perlaikyti?
E. MASIULIS (LSF). Deja, pirminio vairavimo mokymo, nors sąlygos ir yra sugriežtintos ir pakelta kartelė, kokybe vis tiek mes dar turbūt nesame iki galo patenkinti. Žinia, turbūt nenormalu, kad iš pirmo karto baigus teorinius egzaminus vairavimo mokyklose ir einant laikyti egzaminą į „Regitrą“ vidurkis yra apie 38–40 %, tiek moksleivių iš pirmo karto išlaiko valstybinį egzaminą „Regitroje“, kai Europos Sąjungos tas rodiklis yra maždaug 70 %. Aišku, mums reikia siekti, kad tas rodiklis būtų kur kas aukštesnis, kad iš tikrųjų vairavimo mokyklos dar geriau parengtų, bet manau, kad tiems kelių eismo dalyviams, kurie vis dėlto daro sisteminius piktybinius pažeidimus, ypač pirmaisiais vairavimo metais, turėtų egzistuoti privalomi papildomi kursai po dvejų metų, jeigu jie nori gauti nuolatinį pažymėjimą, galbūt labiau orientuojant tuos kursus ne į Kelių eismų taisyklių žinojimą ar iškalimą atmintinai, bet labiau į tam tikras psichologines konsultacijas, nes iš tikrųjų pastebima, kad vis tiek yra ką tik pradėjusių vairuoti, kurie jau iš karto elgiasi nekultūringai ir kartais sąmoningai pažeidinėja Kelių eismo taisykles.
PIRMININKAS. Nematau E. Šablinsko salėje, todėl kviečiu P. Čimbarą. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
P. ČIMBARAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, dabar salėje sėdi daug Seimo narių, kurie, ko gero, išlaikė teises ir jiems nereikėjo perlaikyti, bet buvo tokie laikai, buvo tokia situacija. Dabar padaugėjo transporto, eismas, padaugėjo asmenų, norinčių išlaikyti teises, ir mes truputį kaip ir įvedam apribojimą. Jūs nemanote, kad tas apribojimas už tam tikrą taisyklių pažeidimą, kuris nėra apibrėžtas, už ką pažeidė, bet jis turi perlaikyti, ar jums neatrodo, kad reikia atskirti tuos pažeidimus?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų aš noriu tik atkreipti dėmesį, kad jeigu mes nieko nepakeisim, tai nuo liepos 1 d. visi, visi iki vieno, vairuotojai stažuotojai po dvejų metų, norėdami gauti nuolatines vairavimo teises, turės eiti privalomai už savo pinigus į tuos papildomus kursus. Čia galbūt yra netobulai parengtas projektas ir aš su jumis sutinku, kad diskusijose komitetuose, jeigu po pateikimo būtų pritarta, galbūt būtų galima griežčiau apibrėžti tas situacijas, nes tikrai Kelių eismo taisyklių pažeidimas vienas kitam nelygu, ar tu diržo neprisisegi, ar 50 km/h viršijai greitį. Iš tikrųjų tai skirtingo lygmens pažeidimai ir galbūt reikėtų labiau orientuotis į tuos šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus arba į įskaitinius autoįvykius, jeigu dėl stažuotojo kaltės, pažeidusio Kelių eismo taisykles, tokie įvykiai buvo padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu M. Zasčiurinską. Nors jisai saugų eismą aptarinėja individualiai, gal jis atsisakys žodžio? Tuomet V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, gal išvis atsisakyti bandomojo dvejų metų laikotarpio. Aš suprantu, jeigu šiurkštus pažeidimas, bet jeigu smulkmena dėl kažko, tai dabar, jeigu visiems taip darysime nuo liepos 1 d., ar neapsunkins tos organizacijos, kuri turės tuos kursus rengti ir taip toliau?
E. MASIULIS (LSF). Ačiū už klausimą. Aš manau, čia truputį kitas klausimas, ar iš viso atsisakyti stažuotojo statuso, ar neatsisakyti. Kai buvo apsispręsta, kad toks stažuotojo statusas turi būti, gal iš tikrųjų yra gerai, kad toks stažuotojo statusas yra atsiradęs, nes vis tiek norint gauti nuolatinį vairavimo pažymėjimą reikia kaip ir lakūnui surinkti tam tikrą valandų skrydžių skaičių, taip ir vairuotojui įgyti daugiau vairavimo praktikos, ir tik įgijus tos praktikos gauti nuolatinius vairavimo teisės pažymėjimus. Bet man atrodo, kad čia problema yra dar ir ta, kad atsiremia į žmonių finansus. Mes matėme, kiek per paskutinius 4–5 metus pirminis vairavimo mokymas brango ir dabar tikrai brangiai kainuoja mokymas pirminėje vairavimo grandyje, tai turbūt reikia reikalauti, kad suteikiant tą pirminį visą teorinį bagažą ir praktinį bagažą vairuotojas turi būti parengtas, kad ir stažuotojas, parengtas taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl jo gebėjimo visavertiškai elgtis gatvėje ir nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Tam tikrus įgūdžius jis turi turėti gaudamas netgi stažuotojo pažymėjimą. Bet siūlyti atsisakyti paties stažuotojo statuso, manau, kad gal ir nereikėtų šiandien apie tai kalbėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus, dorai ir išsamiai. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Matau tik nuomonę už. Gal galėtume prašyti kolegos K. Kuzminsko atsisakyti? Ar jūs norėtumėte pasakyti kokius nors argumentus? Ne. Ačiū už supratingumą.
Kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Teisėtas noras. Pasiruoškite balsuoti. Atitinkamai, kas pritariate projektams, balsuojate už, kas prieš, balsuojate nuspausdami mygtuką su atitinkamu ženklu ir, jeigu kas, susilaikote. Prašau. Už abu, jie susiję, kolegos, nėra prasmės atskirti.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė tik 3 Seimo nariai. Ką gi, dėkoju už pritarimą. Kolegos dėl pagrindinio – Teisės ir teisėtvarkos komiteto nekyla abejonių? Ar reikia papildomo komiteto? Nematau pasiūlymų. Gal užteks ir vieno. Siūloma svarstyti dėl klausimo aktualumo gegužės 30 d. Dėkoju.
15.47 val.
Kolegos, 2-4a ir 2-4b klausimai – Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-276 ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-277. Kviečiu kolegą R. Šimašių pateikti įstatymų projektus. Prašau, kolega.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, tiek aš, tiek kiti įstatymų iniciatoriai siūlome pakeisti Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 9 straipsnį ir susijusius įstatymus taip, kad dalis pajamų, dalis, valstybės gaunamų iš mokesčių už naftą ir dujas, atitektų toms savivaldybėms ir jų aplinkos apsaugos programoms, kurių teritorijose ištekliai yra išgaunami. Jeigu po teisybei, tai turiu pasakyti, kad iškilus diskusijoms dėl skalūninių dujų ir dėl naftos tuo pačiu metu net nepavyko atsekti ir atsirinkti, kodėl kitų gamtos išteklių gavybos atveju šitas principas galioja, t. y. ar kasant žvyrą, ar kitus išteklius išgaunant galioja būtent šitas principas – 10 % mokesčių atitenka atitinkamai savivaldybei, o naftos ir dujų atveju šis principas kažkodėl nebuvo pritaikytas. Akivaizdu, kad yra nesilaikoma vieningumo teisės aktų požiūriu už skirtingas iškasenas ir, mano supratimu, nėra daug racijos dabartiniame reglamentavime, nes akivaizdu, kad mokestis, kuris yra sumokamas, yra skirtas kompensuoti iš dalies galimas neigiamas pasekmes, kad vietos bendruomenė pajustų, kad yra tam tikra nauda iš to žemės gelmių išteklių išgavimo. Todėl siūlymas yra labai paprastas – pritaikyti tą patį principą, kas yra ir kituose ištekliuose, ir nustatyti, kad už naftą ir gamtines dujas 10 % mokesčio būtų mokama į atitinkamų savivaldybių aplinkos apsaugos programas. Siūlau pritarti. Manau, kad ir kiti pasirašę kolegos taip pat siūlo pritarti tam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti keturi kolegos. Pirmasis klausia K. Komskis. Ruošiasi B. Pauža. Prašau, kolega.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, pasiūlymas iš tiesų geras, bet norėjau paklausti, ar nereikėtų numatyti ir bendruomenėm kažkiek lėšų? Manyčiau, kad būtent ir bendruomenės labai kenčia nuo naftininkų, kai važiuoja pro juos sunkus transportas, ir triukšmas, ir dulkės, ir visi kiti dalykai.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Iš tiesų aš visiškai pritarčiau, kad galiausiai reikia nustatyti tokią tvarką, kad jeigu yra galimos neigiamos pasekmės, kad būtų už tas pasekmes kompensuojama ar per šį mechanizmą, ar per kitus. Iš tiesų aplinkos apsaugos rėmimo specialios programos ir yra skirtos iš esmės tiems dalykams ir atitinkame įstatyme yra visos galimybės savivaldybėms būtent tas lėšas skirti tam, kad būtų kompensuotos neigiamos pasekmės. Todėl priklauso nuo to, kaip savivaldybės patvirtins atitinkamų programų naudojimo tikslingumą, ten ir bus naudojamos. Jeigu reikia bendruomenėm kažką padaryti ar kultūriškai, ar fiziškai, ar gamtiškai, aplinką pagerinti, tam ir būtų galima tas lėšas naudoti. Jeigu reikia kažkokių patikslinimų ir matote, kad yra kliūčių tam, mano supratimu, tą reikėtų tikslinti ir šiame įstatyme, ir Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatyme numatytą principą, nes žvyro karjeras lygiai tas pačias pasekmes gali sukelti, kaip ir koks nors bokštelis, kuriame gręžiama nafta ar išgaunamos dujos. Bet šiaip sutikčiau su jūsų principiniu teiginiu.
PIRMININKAS. Nematau kolegos B. Paužos salėje. Kviečiu kolegą A. Paulauską. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt skaičiavote. Mane domintų, kokią sumą praranda valstybės biudžetas taip perskirstant.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Kaip ir aiškinamajame rašte tai yra numatyta, ir manau, kad sąžiningai stengiamės nurodyti, to mes negalime pasakyti, kokią sumą biudžetas praranda, nes tai yra kintamas dydis. Galiu pasakyti, 10 % sumos. O ar bus išgaunama, ar neišgaunama ir kiek bus išgaunama, mes patys puikiai žinome, kad mūsų visų čia yra didžioji diskusija, ar galima, ar negalima. Ir, tiesą sakant, mano asmenine nuomone, bet nebūtinai… kiti iniciatoriai galbūt kitą nuomonę turi. Mano asmenine nuomone, tai, kad atitektų dalis lėšų vietos bendruomenėms, tai reikštų, kad labiau tikėtina, kad apskritai bus ten kas nors išgaunama, nes turėtų būti atitinkamai derinami projektai su vietos bendruomenėmis ir gali būti palankesnis jų požiūris. Todėl, mano supratimu, dėl šito aspekto ir dėl to, kad tai yra proporcija, biudžetas net gali ne nukentėti, o padidėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V. M. Čigriejienę užduoti klausimą. Prašom, kolege.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, kadangi savivaldai numatoma 10 %, aš tikrai pritariu K. Komskio nuomonei dėl bendruomenių, tai jūs sakykite, kaip jums, kaip teikėjui, atrodo, kiek galima iš tų 10 % atseikėti bendruomenėms? Nes ten viskas pasikeis – ir žmonėms įtaka, ir būstui įtaka, ir pardavimo, pirkimo santykiams įtaka bus, kai ten viskas vyksta. Kaip jums atrodo?
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Manau, kad mes visi suprantame, apie ką šnekame. Jeigu, tarkime, per Žygaičius važinėja didžiuliai sunkvežimiai, ir kažkokie garsai ar dar kas nors, tai labai natūralu, kad Žygaičiams kažkas nuo to turi būti ir geriau, ne tik blogiau. Arba kokiam kitam miesteliui. Bet kai kalbama apie bendruomenę, tai bendruomenės kaip tokios iš esmės yra visuomeninės organizacijos. Teisiškai žiūrint, tai yra seniūnijos, seniūnaitijos ar dar kas, ir savivaldybės skirsto šitas lėšas. Mano įsitikinimu, šiuo atveju nereikėtų prisirišti prie juridinio asmens, bet aplinkos apsaugos rėmimo programos yra iš principo skirtos tokiems dalykams. Manau, kad savivaldybės turi galimybę pritaikyti, kad būtent kiekvienu atveju konkrečiai tam tiktų.
Jeigu iš naujo, visiškai naujai būčiau tą projektą inicijavęs, tai galbūt ir kitaip ta redakcija skambėtų. Bet čia yra atsiremiama į patirtį, kuri jau yra, tai yra į patirtį išgaunant kitus gamtos išteklius. Nemačiau priežasčių, kodėl reikėtų tą patirtį dabar keisti ir pervesti. Jeigu tokių priežasčių atsirastų, kad tiksliau parama pasiektų, tai aš manau, kad būtų galima tai svarstyti ir priimti svarstymo, priėmimo stadijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju. Nuomonė už – E. Masiulis. Prašom, kolega.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Panašaus pobūdžio klausimus mes šiandien po pateikimo jau pradėjome svarstyti rytinėje darbotvarkėje. Manau, kad tikrai reikėtų pritarti ir šiam įstatymo projektui tam, kad komitetas, ieškodamas bendro vardiklio, rengdamas bendrą vieną projektą, galėtų pasirinkti iš kelių alternatyvų. O prasmė paties projekto, kad jeigu yra daroma vienokia ar kitokia veikla, kuri sudaro vienai ar kitai bendruomenei papildomų rūpesčių, sukelia žalą, žaloja infrastruktūrą, akivaizdu, kad tam reikalinga yra motyvacija tai bendruomenei. Šitas projektas ir leistų tokią motyvaciją užtikrinti. Tai kviesčiau pritarti.
PIRMININKAS. Kitą nuomonę nori pasakyti B. Bradauskas. Kviečiu kolegą.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų tokia praktika, kai biudžetas bus pradėtas raikyti kažkokiom riekėm, absoliučiai niekur neveda, todėl pabaikime tuos žaidimus ir pabaikime įtikimą vienai ar kitai žmonių grupei. Lietuva yra mažytė valstybė, ir rūpinkimės visos valstybės gerove.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Išsakytos abi nuomonės. Kolegos, pasiruoškite balsuoti už abu teisės aktų projektus iš karto. Kas pritariate pateiktiems projektams, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kiti turintys nuomonę atitinkamai susilaiko. Prašom, kolegos. Balsavimas pradėtas.
Kolegos, balsavo 67 Seimo nariai. Už – 43, prieš – 9, susilaikė 15. Pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Neprieštaraujame. Papildomu – Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymo data – birželio 20 d. Dėkoju, kolegos.
15.56 val.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Farmacijos įstatymo 8 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-479. Pranešėjas – kolega E. Masiulis. Prašom, kolega.
Atsiprašau, kolega. Dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti kolega A. Salamakinas. Prašom, kolega.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš dėl datos, kadangi pranešėjas ir frakcijos seniūnas tiksliai pasakė, kad blokas buvo kita data, tai yra birželio 8 d. svarstymas. Jeigu mes dabar jį kažkur nukelsime, tai jis faktiškai neteks esmės. Tai gal paskirkime tą pačią datą, tai būtų logiškiau.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Neprieštarausime, kad birželio 8 d., sutapatinant ir kartu sprendžiant vienu metu. Ačiū, kolega, už pastabą. Pranešėjau, prašau.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū. Kolegos, noriu jums pristatyti Farmacijos įstatymo 8 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurio esmė yra, kad nereceptinius vaistinius preparatus būtų galima parduoti gyventojams ir kitose mažmeninės prekybos vietose. Sveikatos apsaugos ministras tvirtintų nereceptinių vaistinių preparatų, kuriais gali būti prekiaujama kitose mažmeninės prekybos vietose, sąrašą. Taip pat sveikatos ministras nustatytų šių vaistinių preparatų pardavimo mažmeninėse prekybos vietose sąlygas, saugojimo ir apskaitos tvarką.
Kartu yra siūloma papildyti 38 straipsnio 1 dalį, pakeisti, išbraukti nevisiškai suprantamą ir aiškią nuostatą – vykdyti veiklą tame pačiame pastate ar tuo pačiu adresu, išskyrus sveikatos priežiūros įstaigas, išduodama tik viena vaistinės veiklos licencija, kitaip tariant, vienam pastate šiuo metu pagal galiojantį įstatymą gali veikti tik viena vaistinė.
Kodėl kilo priežasčių atsirasti tokio įstatymo projektui? Gal išskirčiau dvi. Vienas dalykas yra vaistų prieinamumo klausimas, tai yra įrašyta ir į šios naujos Vyriausybės veiklos programą. Iš tikrųjų atsitinka tokių situacijų, ypač vėlyvu paros metu, staiga prireikia vaistų ar vaikui sukarščiavus, ar pasijutus blogai, galvos skausmas ar virškinimo sutrikimai. Ir tokiu atveju, išskyrus Vilnių, galbūt Kauną, kur mes turime budinčias visą naktį vaistines, kituose mažesniuose Lietuvos miestuose, ypač regioninėse vietovėse, nėra jokių galimybių tokiu laikotarpiu įsigyti vaisto tada, kada jo reikia. Tokiu atveju mūsų žmonės, aišku, yra priversti rūpintis iš anksto, yra perkami vaistai, kaupiamos jų atsargos, dažnai paskui tų vaistų neprireikia, jų galiojimas baigiasi, jie išmetami ir taip istorija be galo. Tai šis įstatymo projektas tikrai leistų priartinti ir padaryti patogesnę vaistų įsigijimo, pabrėžiu, nereceptinių vaistų įsigijimo, galimybę ir tiesiog patogiau žmonėms būtų gauti tuos vaistus būtent tada, kada jų reikia.
Antra priežastis yra tai, kad, vien tik vaistinėse pardavinėjant nereceptinius vaistus, mes neturime gerai išplėtotos konkurencijos, ir tikėtina, kad, atsiradus papildomai pasiūlai, daugiau prekybos vietų, mes galėtume tikėtis bent kai kurių vaistų kainų sumažėjimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Jūsų nori paklausti 11, netgi 12 Seimo narių. Ir pirmasis klausia A. Matulas. Ruošiasi V. M. Čigriejienė. Prašom, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties tokios idėjos buvo keliamos ir anksčiau Sveikatos reikalų komitete, bet kažkaip vaistininkai įrodydavo, kad to daryti nereikia. Be abejo, aš suprantu, kad šio projekto yra teigiamos ir neigiamos pusės. Viena iš tokių neigiamų pusių – kad gali patirti kur kas didesnių finansinių sunkumų mažos vaistinės miesteliuose, nes jų apyvartos yra labai mažos. Jeigu prekybą nereceptiniais vaistais perimtų parduotuvės, vien iš receptinių vaistų prekybos jos neišsilaikytų.
Ar jūs pripažįstate, kad priėmus šį įstatymą būtų ir neigiamų padarinių? Gal jūs galite įvardyti būtent tas grėsmes, kurių galėtų atsirasti visuomenei, tam verslui, jeigu būtų pritarta jūsų įstatymui?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai labai teisingai pasakėte, kad ši idėja ne nauja, dėl jos buvo diskutuojama ir ankstesnių kadencijų Seime. Be jokios abejonės, jūs pats pateikėte argumentus, ir aš sutinku su tais argumentais, kad ypač tų nepriklausančių tinklams vaistinių arba vaistinių, kurios yra, sakykime, nutolusios nuo gyvenamųjų centrų, apyvartos ir taip yra nedidelės, jų pelnai yra nedideli. Akivaizdu, kad atsiradus didesnei konkurencijai atsiranda tokia rizika, kad tokių vaistinių likimas gali būti liūdnas.
Kita vertus, galbūt tos vaistinės taip pat sureaguotų į pasikeitusią situaciją ir bandytų kaip nors tą problemą spręsti – ar pailgindamos darbo valandų skaičių ir laiką, būtų vėliau uždaromos, kad nekiltų poreikio aplinkui esantiems prekybos centrams ar degalinėms pardavinėti tuos nereceptinius vaistus. Šiuo atveju aš manau, kad teigiamų pusių, arba teigiamų argumentų, vis tiek yra daugiau negu neigiamų.
PIRMININKAS. Kolegą pranešėją prašau trumpiau atsakinėti ir trumpesnius klausimus uždavinėti. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi A. Dumčius. Prašom, kolegos.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs įvertinote teigiamas ir neigiamas savybes. O kas turėtų būti atsakingas už sąrašą tų būtiniausių nereceptinių vaistų – Sveikatos ministerija ar kas, nes nepažymėta pas jus?
E. MASIULIS (LSF). Mano projekte yra įrašyta: „Sveikatos apsaugos ministras tvirtina nereceptinių vaistinių preparatų, kuriais gali būti prekiaujama kitose mažmeninės prekybos vietose, sąrašą.“
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi J. Razma.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Iš tiesų užsienio šalyse, tokioje Kanadoje, parduotuvėse yra kampas, kur pardavinėjami nereceptiniai vaistai. Klausimą turiu tokį. Populiariausi ten yra maždaug iki dešimties vaistų, kurie, kasdien vartojami, nesukelia jokių pavojų. Gal galėtumėte įvardyti kai kuriuos? O jūs čia truputį parašėte, bet, pavyzdžiui, kontraceptinių preparatų, matyt, nesiūlytumėte įtraukti?
Ir antras klausimukas. Dabar, šiuo metu, pagal vietas, kur būtų galima jas įsteigti parduotuvėse? „Hipermaximos“ visos turi vaistines. Kokios tos vietos būtų? Parduotuvės.
E. MASIULIS (LSF). Aš tikrai nesiimčiau dabar galbūt vardinti konkrečių vaistų pavadinimų ar sąrašo, nesu šios srities specialistas, todėl mes ir paliekame teisę specialistams tą daryti. Įstatymas ir numato, kad Sveikatos apsaugos ministerija tą nereceptinių vaistų sąrašą tvirtina. Bet jūs teisingai pasakėte, kad iš tikrųjų daugelyje Europos, ir ne tik Europos – pasaulio, valstybių tokia praktika egzistuoja. Mes turime informaciją, kad iš dvidešimt septynių Europos Sąjungos valstybių dvylikoje valstybių yra leidžiama vienokios ar kitokios formos ši prekyba.
Dabar dėl to, kad „Maximos“ ir taip turi vaistines. Vis tiek noriu atkreipti dėmesį, kad ne visi prekybos centrai yra vien tik „Maximos“. Šiuo atveju yra ir tokių prekybos centrų, kurie, sakykime, nėra tinklams priklausantys prekybos centrai. Kitas dalykas, yra tos pačios degalinės, kurios dirba visą parą, ir ten nustačius griežtas sąlygas, atskyrus stendą… Aišku, kad tie vaistai ne prie alkoholio turėtų būti pardavinėjami, o specialiai nustatytose vietose pagal specialius reikalavimus. Tikrai tokia praktika galėtų būti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nematau J. Razmos salėje. Klausia K. Komskis. Ruošiasi V. Filipovičienė. Prašom, kolega.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis kolega, pasiūlymas iš tiesų įdomus vien dėl to, kad jūs siūlote dabar, kai esate opozicijoje. Aš galiu pasakyti, kad nesu didelis sveikatos specialistas, bet kaip jūs įsivaizduojate? Faktiškai ant visų vaistų rašo, kad pasitarkite su gydytoju arba farmacininku. O dabar, kiek suprantu, pradės vaistus pardavinėti ir tie, kurie parduoda atsargines dalis, ir tie, kurie kurą parduoda, ir maistą, ir t. t. Ar jūs nebijote, kad prasidės visokie apsinuodijimai, vaikai vartos vaistus, kaip paklius, reikės ar nereikės. Ar mums mažai tų apsinuodijimų apskritai yra vaistais?
E. MASIULIS (LSF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia kodėl neteikėme ankstesnės kadencijos metu? Tikrai būtų manęs niekas nesupratęs, jeigu aš, kaip susisiekimo ministras, čia būčiau pristatęs nereceptinių vaistų pardavimo klausimą.
Dabar dėl to, ar nebijome. Šiuo atveju nereceptiniai vaistai yra labai aiškiai atskirti nuo receptinių vaistų. Šiuo atveju reikia pasižiūrėti ir Europos Sąjungos direktyvas, ir Europos Sąjungos teismų sprendimus, kur yra labai aiškiai atskirta, kad receptinių vaistų, be jokios abejonės, turi būti labai kontroliuojamas išdavimas ir ten neišvengiamai turi būti specialisto konsultacija.
Na, o dėl nereceptinių vaistų… Na, žmogus uždavė klausimą ir net nesiklauso, tai aš nebenorėčiau atsakinėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, mes kalbame apie vaistus. Čia yra rimta ir aktualu daugeliui. Prašyčiau rimties, tvarkos. K. Komskis, deja, nesiklausė, aš turiu tą pripažinti. Pranešėjau, atsiprašau. Ką gi, moterys pataisys situaciją. Klausia V. Filipovičienė. Ruošiasi V. Baltraitienė. Prašom.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Prašom pasakyti. Aš dabar įsivaizduoju, kad tais vaistais būtų galima prekiauti prekybos centruose, net ir degalinėse. Bet jūs man paaiškinkit, kaip jūs įsivaizduojate prekybą vaistais, sakykime, Tabariškės kaime, Balbieriškio kaime? Jų saugojimas, jų realizavimas, jų kontrolė?
E. MASIULIS (LSF). Matote, taisyklės, kurias sveikatos apsaugos ministras nustatytų, būtų vienodos visoje Lietuvos teritorijoje. Akivaizdu, kad tų taisyklių paisymas ir laikymasis reikalautų ir papildomų išlaidų, todėl tikrai kiekvienoje sankryžoje arba kiekvienoje pakelėje, matyt, nebūtų įmanomas tų nereceptinių vaistų pardavimas, nes tai yra susiję ir su papildomom investicijom, ir su galimybe, kaip čia pasakyti, užsitikrinti, kad bus tie vaistai perkami. Ten, kur komerciškai neapsimokės jų pardavinėti, jų niekas ir nepardavinės. Bet jeigu kokiame nors kaime atsiras norinčių tą daryti, jie turės laikytis sveikatos apsaugos ministro griežtai nustatytų reikalavimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Baltraitienė. Ruošiasi A. Stancikienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Jūs kažkaip pats sau prieštaraujate. Sakote, kad naktį susirgo vaikas, pradėjo karščiuoti, pilvuką suskaudėjo. Nei prekybos centrai, nei parduotuvės naktimis nedirba. Iš tiesų Vilniuje naktį dirba viena parduotuvė, kuri visą naktį budi, ir visą naktį budinti vaistinė. Jeigu yra rajono centras, parduotuvė tinklo… Mes sakome, kur yra „Rimi“, IKI, „Maxima“, dirba iki 22 val., iki 23 val. Lygiai tiek pat dirba ir vaistinės, neuždaroma nė viena anksčiau. Visos kaimo parduotuvės dirba iki 18 val. Tai aš nelabai suprantu, kur galima nusipirkti? Kaime ambulatorijos ir medicinos punktai nereceptinius vaistus jau seniai pardavinėja, nes mes sugebėjome išguiti iš kaimo vaistines reikalaudami, kad būtinai būtų farmacininkas. Tai kaime visos vaistinės sunaikintos, bet buvo leista prekiauti medicinos punktams ir ambulatorijoms. Aš nesuvokiu, ką duoda jūsų pasiūlymas, jeigu niekas kaime nuo 18 val. nebedirba, o mieste dirba iki 22 val.? Naktį nė viena parduotuvė nedirba.
E. MASIULIS (LSF). Aš noriu atkreipti dėmesį, kad yra kai kur atvejų, paėmus atskirus mikrorajonus, kur, sakykime, prekybos centrai uždaromi vėliau negu vaistinės. Jūs turite omenyje tą patį galbūt „Akropolį“, bet yra ilgiau negu ten esančios vaistinės. Antras pavyzdys yra degalinės. Pagrindiniai degalinių tinklai įkurti gana strateginėse vietose, ir jeigu jau tikrai reikalas prispyrė, pavažiuoti 5 ar 10 kilometrų iki degalinės bus galimybė. Čia aš nesiimu spręsti, kur ir kaip šitos papildomos prekybos vietos turėtų atsirasti, bet manau, kad toks poreikis, jeigu įstatymas tą numatytų, atsiras.
PIRMININKAS. Paskutinį klausimą užduos A. Stancikienė. Prašom, kolege.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Kaip suprantu, jūs nesiūlote to baigtinio sąrašo medikamentų, tiesiog nereceptiniai vaistai, tai ten viskas pakliūna. Kaip mes išvengsime apsinuodijimų? Įsivaizduokite, paaugliai – pertusinas labai skanus. Aš ir taip mačiau, kad pertusiną perka net ir vaistinėse. Tai ten vaistininkas nors perspėja, kad, berniukai, atsargiai, gali būti blogai su skrandžiu, nevartokite daug ir t. t. Tai kaip mes apsaugosime paauglius nuo apsinuodijimų?
Ir antras dalykas. Vis dėlto patikslinkite, jeigu nebus galima kaimo parduotuvėlėse parduoti tų vaistų, nes jos tikrai neatitiks keliamų sąlygų – keliami tam tikri reikalavimai dėl vaistų naudojimo, saugojimo, speciali apskaita, kaip tie nereceptiniai vaistai pasieks tą žmogų, į kurį neva jūs orientuojatės? Nes mieste tikrai yra budinčių vaistinių, yra tų pačių „Maximų“, kurios dirba kiaurą naktį, ir ten galima nusipirkti vaistų. Kaip pasieks tą kaimo žmogų?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū. Dėl nereceptinių vaistinių preparatų sąrašo. Tikrai mes paliekame tą nustatyti kompetentingiems specialistams – medikams. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu tas nereceptinių vaistinių preparatų sąrašas būtų tvirtinamas. Jeigu medikai nustatytų, kad vienas ar kitas nereceptinis vaistas tikrai gali sukelti kokius nors šalutinius neigiamus poveikius, aš manau, jis neturi ir atsidurti tų nereceptinių vaistų sąraše.
Dėl pertusino. Aš noriu atkreipti dėmesį, kokios tendencijos yra prasidėjusios mūsų didžiųjų tinklų vaistinėse. Jūs turbūt atkreipėte dėmesį, kad šalia prekystalio, kur anksčiau vaistai buvo parduodami tik nuo prekystalio ir tik iš farmacininko rankų, jūs jau matote lentynas, pilnas prikrautas nereceptinių vaistų. Patikėkite manim, kad tu prisidėjęs krepšelį tų įvairiausių vaistų gali jokios konsultacijos ir nesulaukti. Iš karto eini į kasą ir kasoje nusiperki. Kitaip tariant, mes jau dabar esame sukūrę tokią sistemą, kuri neapsaugo nuo kokių nors nelaimingų atsitikimų, yra galimybių, sakykime, tais vaistais piktnaudžiauti.
Dėl regionų. Aš vėl sakau, matote, mes kažkaip orientuojamės į Vilnių ir Kauną, bet pagal mūsų surinktą informaciją nei Klaipėdoje, nei Šiauliuose, nei Panevėžyje, nei Alytuje, pavyzdžiui, per naktį dirbančių vaistinių nėra. Tai jau irgi yra daug žmonių, kurie patiria tam tikrą diskomfortą. O atskirus regionus, aišku, yra sudėtinga vertinti. Taip, gal kur nors tas įstatymas ir nesudarys geresnio prieinamumo kaimiškose vietovėse, bet kad išplės tas galimybes, tai tikrai.
PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkojame jums. Nuomonė už – A. Matulas. Prašom, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, be abejo, farmacininkai priešinsis šito įstatymo projekto priėmimui, nes jie neteks dalies savo biznio. Aš irgi manau, kad negalima priimti tokio įstatymo, koks dabar yra siūlomas, nes leisti prekiauti visose iš eilės parduotuvėse netikslinga ir tai sužlugdytų vaistines mažuose miesteliuose. Bet leisti sveikatos apsaugos ministro nustatyto sąrašo vaistais prekiauti degalinėse tikriausiai reikėtų todėl, kad maždaug pusėje Europos Sąjungos valstybių taip yra. Mes degalinėse turėtume rasti nusipirkti ne alkoholio, bet galbūt paracetamolio, aspirino, rūgštingumą mažinančių, lašų sausoms akims važiuojant, keliaujant užsieniečiams. Tas sąrašas galėtų būti 6, 7, 8 vaistai. Noriu priminti, kad medicinos paskirties produktais, tai yra kai kuriais kremais, tvarsliava arba maisto papildais, ir dabar galima prekiauti, tik nežinau, kodėl jie neprekiauja.
Gerbiamieji kolegos, aš pritarsiu šiam įstatymo projektui, nes manau, kad tokia diskusija turi prasidėti. Aš tikrai teiksiu įstatymo pataisas maksimaliai apriboti, kad būtų galima leisti prekiauti pradžioje tik degalinėse pravažiuojantiems žmonėms vaistais pagal nustatytą sąrašą. Manyčiau, kad po pateikimo galėtume pritarti ir pasitikėti Sveikatos reikalų komitetu, kad jau tokio liberalaus įstatymo, koks dabar yra siūlomas, mes nepraleisime.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. Baltraitienė. Prašom, kolege.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš iš tikrųjų esu prieš, nes aš nematau jokio, nežinau, jokios logikos leisti parduoti parduotuvėse. Tai tiesiai šviesiai ir įvardinkime, kad norima, kad tie medikamentai būtų parduodami degalinėse, – nustatyti sąrašą, nustatyti degalines, kuriose galima prekiauti, ar visose. Tada aš suprasčiau, kad iš tikrųjų važiuojant skauda akys, gali lašelių nusipirkti. Bet kaip dabar padarė, kad visose prekybos vietose, kai prekybos vietos nedirba ilgiau kaip iki 22 val., niekur nerasite, kad dirbtų ilgiau kaip iki 22 val., tik didžiuosiuose miestuose. Koks tikslas ten leisti prekiauti, jeigu šalia vaistinės iki tiek dirba? Kaime ilgiau kaip iki 18–19 val. nė viena parduotuvė nedirba. Aš niekaip nesuprantu. Tai nustatykime, kad degalinėse, tada suprasčiau. Ir ne kad žmogui čia palengvintų, matyt, degalinės inicijavo, tik nėra kaip pasakyti, kad tik dėl degalinių tai darote. Aš pritarčiau, jeigu būtų tik degalinėse.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Išsakytos skirtingos nuomonės. Siūlau apsispręsti balsuojant. Pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite dar kitą nuomonę, susilaikot. Prašom, kolegos.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 39, prieš – 16, susilaikė 21. Ką gi, pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti šių metų birželio 20 d. Kolegos, galime pritarti?
Dėl balsavimo motyvų yra dvi nuomonės. Pirmasis – B. Bradauskas. Prašom, kolega.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų tai, kaip siūloma dabar, kad visur, parduotuvėse, be abejo, aš nepritariu. Bet pakelės degalinėse, pakelės kavinėse… Įvairiai būna, pakyla kraujo spaudimas, suteikime Sveikatos apsaugos ministerijai nustatyti sąrašą, kokius vaistus gali parduoti. Aš manau, čia nieko baisaus, be reikalo mes čia laužome ietis. Jeigu kokioje nors kavinėje, degalinėje parduos jums vaistų nuo kraujo spaudimo staigaus pakilimo, kas bus nustatyta Sveikatos apsaugos ministerijos, aš pritariu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už išsakytą nuomonę. E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, negalėjau paklausti, bet dabar tokie retoriniai pasakymai. Visų pirma, jeigu yra vaistas, tai jį turėtų parduoti specialistas vien dėl medicininių pavadinimų, ypač lotyniškų. Kita vertus, tai padidintų medikų darbo vietų ir atsirastų jų paklausa, o ne pasiūla, tai ir jų uždarbis didėtų. Kita vertus, pažiūrėkite, kiek turės padidėti tikrinančiųjų armija, kuri tikrins visas tas vietas, kur parduodama. Jeigu tokioje degalinėje parduos benziną, tepalus ir vaistus, atėjęs tikrinti medicinos darbuotojas sustabdys tos degalinės darbą. Dėkui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Vaistai automobiliui turėtų būti atskirti… Kolega P. Gražulis, matyt, turi ypatingą nuomonę dėl vaistų ir jo neišklausyti neįmanoma.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad po pateikimo pritarkime, logiškas pasiūlymas. Pervažiuokime kaimyninę Lenkiją, matysime, kad degalinėje gali nusipirkti ir pleistrą, ir būtiniausius vaistus. Kodėl mes taip saugome mažas vaistines? Tai yra rinka – kas išsilaikys rinkoje, tas išsilaikys. Vienu atveju mes reguliuojame, o kitu atveju lyg ir nenorime reguliuoti. Jeigu turime laisvą rinką, tai tegul konkuruoja toje rinkoje. Aš manyčiau, įstatymas yra parengtas laiku, kaimuose išvis nėra vaistinių, o parduotuvės kaime dirba šeštadienį ir sekmadienį, žmogus, ištikus kokiai nelaimei ar galų gale pirštą įsipjovus, gali ateiti ir nusipirkti pleistriuko, tikrai tai yra gera pataisa. Aš džiaugiuosi, kad Seimas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už išsakytą nuomonę. Baigėme šio klausimo svarstymą.
16.21 val.
Darbotvarkės 2-6a, 2-6b ir 2-6c klausimai – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pavadinimo, 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo šeštuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4136 ir du lydimieji įstatymai Nr. XIP-4137, Nr. XIP-4138. Svarstymo stadija. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto atstovą A. Dudėną. Prašau, kolega.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Minėtą įstatymo projektą Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė balandžio 24 d. ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą išvadą dėl projekto, nutarė nepritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Todėl siūloma įstatymo projektą ir lydimuosius įstatymų projektus atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Pritariame. Gerai. Dėkoju, kolegos. Svarstymas tuo ir baigtas – atmesti.
16.22 val.
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-259. Pateikimas. Kviečiu pranešėją E. Gentvilą, kuris, tikiuosi, yra ne Klaipėdos uoste. Prašau, kolega, laukiame jūsų. Kaip ir minėjau, tai yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 33 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pateikimo stadija.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 straipsnyje yra numatyta penkiolika Uosto direkcijos funkcijų, kur Uosto direkcijos pinigai gali būti naudojami. Čia yra siūloma papildyti 16 dalimi, numatant juridinę galimybę investuoti dalį Uosto direkcijos paskirstytojo pelno į miesto infrastruktūros objektus, kurie yra reikalingi uostui, pavyzdžiui, privažiuojamieji keliai ir panašiai.
Šiandien situacija, drįstu kalbėti kaip buvęs Klaipėdos meras ir kaip buvęs Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius, yra tokia. Jeigu uosto vadovas gražiuoju susitaria su miesto vadovu, dalis pinigų iš Uosto direkcijos gali ten nukeliauti. Galiu pasakyti ir savo pavyzdžiu, bet geriau pasakysiu kitą pavyzdį.
Uosto direktorius buvo socialdemokratas V. Greičiūnas (aš tuo metu buvau miesto meras) ir iš tikrųjų, be jokių politikavimų, be nieko, V. Greičiūnas pridėjo pastangų, ir 19 mln. Lt ir iš Uosto direkcijos lėšų buvo nukreipta miesto Jūrininkų prospektui, kuris labai reikalingas ir uostui. Tačiau supraskime, kad tai yra gražus tarpusavio santykis, kurio kartais gali ir nebūti. Todėl čia yra sakoma, kad yra numatoma tam tikrą procentą uosto pelno nukreipti į miesto infrastruktūrą. Mes susiejame šį įstatymo projektą su Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo nuostata, kur valstybė turi teisę dividendų pavidalu dalį Uosto direkcijos grynojo pelno paimti į valstybės biudžetą.
Palygindamas pasakysiu, kad, remiantis ta nauja įstatymo nuostata (įstatymas priimtas 2011 m. gruodžio 1 d.), praėjusiais metais Vyriausybė paėmė valstybės reikmėms į valstybės biudžetą 50 % Uosto direkcijos grynojo pelno, tai sudarė 34 mln. Lt. Tiek pakliuvo į valstybės biudžetą praėjusiais metais iš Uosto direkcijos pelno. Čia mes kalbame apie tai, kad nuo to pelno, kurį valstybė paima savo reikmėms, 10 % automatiškai keliautų į miesto biudžetą miesto reikmėms, be jokios abejonės, pagal Vyriausybės patvirtintą objektų sąrašą, kad neitų, tarkime, vaikų darželių remontui, o eitų privažiuojamųjų kelių remontui į uostą.
Noriu pasakyti, kad yra nuskambėję tokie žodžiai: palaukite, tai tada „Lietuvos geležinkeliai“ – visoms savivaldybėms, pro kurias eina Lietuvos geležinkelis, turėtų nukreipti savo pelno, tačiau nepainiokime dalykų. Klaipėdos uoste veikia virš 700 įmonių, kurios kelia triukšmą, dulkes, tam tikrus nepatogumus, ir tose 700 įmonių dirba virš 23 tūkst. žmonių.
Viena vertus, galima teigti, kad tai yra didelė parama Klaipėdai, sukuriamos darbo vietos, gana geri atlyginimai, tačiau sukuriami ir dideli nepatogumai Klaipėdoje gyvenantiems žmonėms. Todėl 10 % to pelno, kurį pasiima valstybė, sumažinti jį 10 % ir tą 10 % nukreipti miesto poreikiams mums atrodo tikrai saikingas procentas. Kas svarbiausia? Kadangi čia iš pelno būtų nukreipiama, tai Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri daro didelę įtaką arba gali daryti įtaką uosto plėtrai, tampa suinteresuota, kad Uosto direkcija gautų kaip galima didesnį pelną. Jeigu trukdys tvirtinti detaliuosius planus, kaišios pagalius į Uosto direkcijos plėtros projektus, tada Uosto direkcijos pelnas bus mažesnis ir atskaitymai į miesto biudžetą taip pat taps mažesni.
Todėl čia neišvengiamai Uosto direkcija, kaip valstybės valdoma įmonė, ir savivaldybė tampa partneriais, kurie turi bendrą interesą – kaip galima didesnis Uosto direkcijos pelnas ir atitinkamai kaip galima didesni atskaitymai į miesto biudžetą.
Štai tokios tezės. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkui, kolega, už Balandžio tezes. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis – B. Pauža. Ruošiasi K. Komskis.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis Eugenijau, jūs labai gražų pavyzdį pateikėte, kiek milijonų V. Greičiūnas davė. Man atrodo, jums derėjo pateikti kitą pavyzdį – kiek jūs, būdamas Uosto generaliniu direktoriumi, davėte Klaipėdai pinigų. Apie šitą jūs nepasakėte. Mano klausimas ne apie tai.
Baltijos jūra ir Klaipėda yra visos Lietuvos turtas. Man atrodo, proteguoti vieną miestą būtų visiškai neteisinga. Aš suprantu, kad jūs esate Klaipėdos patriotas iš įsibėgėjimo, tačiau jums reikia galvoti apie visos Lietuvos reikalus. Taigi mano klausimas būtų, ar jūs įsitikinęs, kad elgiatės teisingai? Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū už klausimą. Šiek tiek buvau kuklus, bet dabar išprovokavote. Uosto direkcija miestui 2010 m. mano valia, sakysime, ir ministro pritarimu skyrė 8 mln., 2011 m. – 7 mln. Lt (nutiesta Minijos gatvė), 2012 m. – 5 mln. Lt. Čia, beje, kalbama apie mažesnes sumas, nes Uosto direkcijos grynasis pelnas turėtų būti bent 100 mln. Lt, kad panašios sumos galėtų pakliūti į miesto biudžetą. Galiu pasakyti, kad praėjusiais metais Uosto direkcijos grynasis pelnas buvo rekordinis – 80 mln. Lt.
O apie tai, kad Klaipėda yra išskirtinė, tai aš jau kalbėjau, gerbiamasis Pauža, uoste dirba virš 700 įmonių. Taip, dalis jų nekelia jokių problemų, laivų ekspedijavimo ir kitos įmonės yra tik kontoros, tačiau daugelis įmonių – Laivų remonto, techninio darbo triukšmą keliančios įmonės, būdamos uosto įmonėmis, kelia diskomfortą miestelėnams, ir čia negalima lyginti, kaip ministras R. Sinkevičius yra palyginęs, pavyzdžiui, su Jonava. Geležinkelis yra kaip susisiekimo sistemos infrastruktūra, ir tiek, jis eina per daugelį savivaldybių. Todėl čia tikrai yra specifika, kuri, pripažįstu, yra visos Lietuvos turtas – valstybės įmonė Uosto direkcija.
PIRMININKAS. Klausia K. Komskis. Ruošiasi P. Gražulis. Prašau, kolega.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų įdomus požiūris priimti įstatymus dėl vienos savivaldybės. Gal paimkime kitą dalyką. Mes seniai šaukėme, kad kai kuriose savivaldybėse stovi muitinės, stovi automobilių eilės, ir ten tik triukšmas, ir lieka tik šiukšlės. Tai gal irgi dalį nuo tų muitų surinkimo palikime toms savivaldybėms? Aš manyčiau, tuo labiau kad į uostą tos mašinos, kroviniai važiuoja per daugelį savivaldybių, tai gal irgi joms reikia po truputį skirti? Po truputį, ne po daug. Gal išvis pradėkime, kam reikalingas valstybės biudžetas? Leiskime įmonėms, ypač valstybinėms įmonėms, pačioms spręsti, kur dėti pelną, pinigus, ir viskas bus gerai.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Krovinių srautas į Klaipėdos uostą didžiąja dalimi – 80 % patenka geležinkeliais, 20 % – autotransportu, iš kurių 90 % eina magistrale. Bet kuris kitas automobilių transportas, kuris veža krovinį į uostą ar iš uosto, rieda Klaipėdos miesto gatvėmis, tomis gatvėmis, kuriomis naudojasi ir miestelėnai, ir uosto transportas. Supraskime, kad yra specifika.
Dar vienas šiek tiek analogiškas pavyzdys. Seimas yra priėmęs atskaitymų į savivaldybių biudžetus nuo Ignalinos atominės elektrinės… Tai yra Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms spręsti. Tam tikras analogas yra.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi E. Šablinskas. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad tikrai pasiūlymas yra gana geras. Tik gaila, kad kai liberalai buvo valdžioje, nebuvo gerų minčių ir idėjų. Dabar tos idėjos, esant opozicijoje, tikrai, aš manau, sveikintinos ir yra logiškos. Buvo ne kartą pasiūlymas, kad, pavyzdžiui, ten, kur yra eksploatuojami gamtos ištekliai, kad tose savivaldybėse taip pat būtų atskaičiuojami mokesčiai, ypač toje vietovėje, kurioje gadinami keliai arba teršiama aplinka. Aš manau, kad Klaipėda yra mūsų pasididžiavimas. Mes esame jūrinė valstybė.
Aš tiktai siūlyčiau, kodėl tik iš valstybės pusės 10 %? Gal galėtų ir uostas skirti taip pat 10 % savo pelno dalies, nes dabar 50 % pelno pagal įstatymus atskaitoma į valstybės biudžetą. Ar jūs nemanote, kad reikėtų dalinti ir iš tos, ir iš tos pusės?
E. GENTVILAS (LSF). Aš tikrai manau, kad ir uoste dirbančios įmonės turėtų įdėti savo indėlį į miesto gerovę. Galiu pasakyti, miesto savivaldybė, tvirtindama detaliuosius planus, paprastai tvirtina detalųjį planą, kuris duoda naudą vienai ar kitai uosto kompanijai. Ten tada atsiranda sutartiniai santykiai prie detaliojo plano. Šiuo atveju ką tik vyksta toks procesas: Klaipėdos „Smeltė“ sutinka 1,4 mln. Lt savo lėšų skirti miesto aplinkai ten, kur jau grynai reikia Klaipėdos „Smeltės“ poreikiams, aplinkinius namus apsaugoti nuo triukšmo ar privažiuojamuosius kelius, ar šaligatvius sutvarkyti. Vyksta tokie dalykai.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas. Ruošiasi P. Čimbaras.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis kolega buvęs mere, labai gerai, kad jūs savo miestui norite iškovoti tuos 10 %. Aš labai myliu Klaipėdą kaip jaunystės miestą, bet žiūrėkime į situaciją. Jūs pasakėte, kad skyrėte ir taip nemažas pinigų sumas gatvėms, kitiems dalykams. Jeigu prie šito šiandien bus priimtas svarstyti šis įstatymas, be tų 10 % jūs ir toliau, t. y. uostas, dalins tas labdaras, tai išeis apie 20–30 %, o žiūrint Respublikos mastu kentės toks Kaunas, kuris vien duobėse skęsta ir yra pervažiuojamas miestas. Taip pat Vilnius, kuris gauna tik 42 % GPM.
E. GENTVILAS (LSF). Čia papildomas 33 straipsnis 16 dalimi. 33 straipsnio 8 dalyje yra pasakyta, kad Uosto direkcija gali skirti privažiuojamiems keliams, tačiau gali ir neskirti. Štai čia yra numatomas privalomas procentas. Ministras, tvirtindamas Uosto direkcijos, kaip valstybės įmonės, pajamų ir išlaidų sąmatą arba biudžetą, atsižvelgs: palaukite, gerbiamoji savivaldybe, jūs jau gavote tą privalomąjį, ir dabar mes neduodame pagal 8 punktą, kur ten galima ar negalima. Šiandien vadovaujamasi 8 punktu, geranoriški santykiai, o viską kontroliuos galų gale ministras. Privalomoji dalis nueina, o tada pagal 8 punktą jau ministras įvertins, kiek miestas gavo, ir sakys „gana“. Čia vis dėlto lieka ministro rankose instrumentai.
PIRMININKAS. Klausia P. Čimbaras. Prašau, kolega.
P. ČIMBARAS (DPF). Gerbiamasis Eugenijau, tikrai jus gerbiu. Esate tikrai Klaipėdos patriotas. Kaip ponas E. Šablinskas paminėjo, kad, ko gero, gal ir proteguojate truputį, bet aš norėčiau užduoti klausimą. Pavyzdžiui, „Akmenės cementas“ veža maišą cemento į Klaipėdą, Klaipėda iš to gauna naudos, o Akmenė nieko negauna. Kaip jūs pažiūrėtumėte, pavyzdžiui, akmeniškiams į akis, kodėl taip yra?
E. GENTVILAS (LSF). Aš pažiūrėčiau į akis Akmenės rajono savivaldybės vadovams, kodėl jie nesugeba susitarti su viena stambiausių Lietuvos įmonių, kuri, beje, yra privati. Čia yra savivaldybės garbės reikalas turėti gerą kontaktą su vietiniais verslininkais, ypač tokiais kaip „Akmenės cementas“, ir rasti kompromisą, kaip atsidėkoti Akmenės rajono gyventojams. Klaipėdos miestas iš to cemento srauto, deja, kol kas nieko automatiškai negauna, nors gauna teršalus, dulkes kraunant prie 65-os ar 66-os krantinių.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausimą užduos K. Masiulis ir pasistenkime suspėti per 10 min.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis Eugenijau, jūs liberalas, bet aš jūsų nesupratau. Aš matau čia tokią aiškią protekcionistinę potekstę. Ką daryti tiems miestams, kurie neturi valstybinių jūros uostų ar kokių nors netgi stambių privačių gamyklų, į kurias jūs siūlote nueiti ir pasiprotekcionuoti, kokio nors „Akmenės cemento“ ar dar ko nors? Aš įsivaizduoju, kad šitas uostas yra valstybinis (gal aš klystu, pataisykite), o jeigu taip, tai uždirbtas pelnas yra valstybės pelnas ir jis turėtų būti per biudžetą teisingai paskirstomas. Dabar jūs aiškinate apie kažkokį triukšmą. Už triukšmą gali būti skirtos baudos ir uostas sumokės, o už teršalus lygiai taip pat. Viskas turi būti teisingai sutvarkyta, bet negali būti taip protekcionistiškai nusprendžiama, kad jeigu uostas kažkam nuskilo… Gal tada mes imkime kokį nors pelną Vilniuje nuo kokio nors uosto, oro uosto ar dar ko nors?
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Kviečiu į uostą ir pamatysite, kad visos savivaldybės iš žemės nuomos gauna žemės nuomos mokestį. O valstybė yra atitvėrusi uosto teritoriją, iš kurios žemės nuomos mokestį gauna Uosto direkcija, o ne Klaipėdos miesto savivaldybė. Jums pasakysiu stulbinantį skaičių. Jeigu paimtume vidutinį žemės nuomos mokestį Klaipėdos mieste ir tą mokestį savivaldybė gautų iš uosto teritorijos, tai būtų 14 mln. Lt. Ta žemė neša šiandien pajamas į Uosto direkcijos biudžetą, o ne į savivaldybės biudžetą. Reikia už tai kompensuoti ar ne? Manau, taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui. Motyvai už ir prieš. Nori pasakyti P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes logiškai mąstykime ir būkime nuoseklūs, nes ką tik mes šiandien priėmėme įstatymus, kurie susiję su gamtinių išteklių eksploatavimu, tomis pačiomis skalūninėmis dujomis, ir mes numatėme net vietinei bendruomenei skirti ten, kur bus eksploatuojama, 1 % mokestinės sumos pajamų. Aš manau, kad iš tikro Klaipėda yra mūsų jūrinis miestas, yra uostas. Tikrai priplaukia dabar ir kruiziniai laivai, iš kurių atvažiuoja daug turistų, ir tikrai reikia daugiau lėšų skirti miesto infrastruktūrai. Mes ne kartą net skaitėme spaudoje, kad iš kruizinio laivo išlipa turistai ir pamatę Klaipėdą apsigręžia ir grįžta atgal į laivą.
Taigi aš manyčiau, kad tikrai reikėtų palaikyti šitą iniciatyvą ir reikėtų skirti daugiau lėšų. Manau, kad reikėtų eiti ir kitose srityse tokia pačia linkme, kad vietinės savivaldybės, vietinės bendruomenės, jeigu daroma žala ar panašiai, aiški žala, kad būtų skiriama kažkiek pajamų ir vietinėms savivaldybėms. Todėl aš labai prašyčiau po pateikimo pritarti. Gal pagrindinis komitetas kiek patobulintų šį įstatymą. Tikrai aš manau, kad jeigu bus Klaipėdai nauda, tai bus ir visai Lietuvai nauda.
PIRMININKAS. Ačiū ponui P. Gražuliui. K. Komskis turi kiek kitokią nuomonę, nebūtinai priešingą. Prašau.
K. KOMSKIS (TTF). Kolegos, iš tiesų mano partiečio argumentai mane nelabai įtikino, galiu pasakyti. Iš tiesų turizmas, kad matytume, jog blogai atrodo Klaipėda, tai aš galėčiau pasakyti – ir Palanga blogai atrodo. Ir daugiau mes turime tų miestų. Nežinau, kaip čia tą klausimą galėtume išspręsti. Iš tiesų, manyčiau, vis tiek reikia elgtis taip, kad esame Seime, ne Klaipėdos taryboje, kur galėtume spręsti vien Klaipėdos miesto klausimus. Iš šitoje vietoje gana aiškiai aš turiu pasakyti. Yra biudžeto tvarka, galų gale ten dirba 700 įmonių, vadinasi, pajamų mokestis vis tiek atitenka savivaldybei, yra kiti mokesčiai, turto mokestis, kuris savivaldybei kliūna. Tai aš galiu pasakyti, aš manau, šiandien neturėtume vienu įstatymu keisti biudžeto sandaros sudarymo principų. Iš tiesų, vis tiek aš kartosiu, kroviniai į Klaipėdą keliauja ir per kitas savivaldybes. Geležinkeliu iš esmės per visas savivaldybes, galima pasakyti, išbraukus kelias savivaldybes. Net tas pats magistralinis kelias eina irgi turbūt per kokias 10 ar 12 savivaldybių. Galiu pasakyti, irgi ne tik tai, kad vien magistralinį visą kelią sutvarko Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės, bet yra ir kitų problemų, išlieka. Taigi jeigu mes į tai žiūrėsime, tada turėsime viską sugriauti, ką mes turime, ir žiūrėti, kad tik Klaipėda gerai gyventų. Bet, aš manyčiau, šiandien mums svarbiau, kad Vilnius geriau gyventų, nes čia bus visi pagrindiniai renginiai. Tik šešiolika.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Ar aš taip teisingai suprantu, kad mes galime bendru sutarimu pritarti? Kažką girdžiu, kad yra ir kitokių nuomonių. Ką gi, kolegos, pasiruoškite balsuoti ir išreikšti savo nuomonę balsuodami. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas dėl vienų ar kitų priežasčių nepritariate – prieš, ir lieka dar susilaikymo šansas.
Kolegos, balsavo 66 Seimo nariai, įdomus skaičius: už – 29, prieš – 16, susilaikė 21. Kolegos, ar galime sutarti, kad atiduodame autoriams tobulinti? Galime? Norite balsuoti alternatyviai? Ką gi, tada pasiruoškite alternatyviai. Kas už, balsuojate už tai, kad autoriai dar padirbėtų ir patobulintų, kas prieš, jūs manote, kad jis yra kiek vėlesnio laiko sprendimas. Prašom, kolegos.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 32, prieš – 29. Linkime autoriams kūrybingo tobulinimo proceso. Taip, tobulo. Ir turime du Seimo narius, neabejingus jūrai ir Klaipėdos uostui. Pirmasis priėjo man iš dešinės – kolega B. Pauža. Prašom, kolega.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu kolegų atkreipti dėmesį, ką čia kalbėjo pristatantis šitą projektą autorius gerbiamasis E. Gentvilas. Jis pasakė, kad jis, būdamas uosto direktoriumi, davė labai daug milijonų Klaipėdos savivaldybei. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad įstatymai nesuteikia teisės valstybinėms įmonėms, kaip jos mano ir savo nuožiūra, dalyti pinigus ten, kur pakliūva. Ačiū.
PIRMININKAS. Liberalus požiūris, kolega. Prašyčiau P. Gražulį pasakyti kitą nuomonę.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, štai šiemet mums yra labai reikšmingi metai, pirmininkaujame Europos Tarybai. Pažiūrėkite, Vyriausybė skyrė apie 15 ar 16 mln. Vilniaus miesto senamiesčiui tvarkyti. Tai irgi nuskriaudė kitus miestus. Bet atsižvelgė į tai, kad vis dėlto atvažiuos labai garbingi svečiai, kad reikia truputį apsikuopti, apsitvarkyti ir duobes sutvarkyti. Tai yra logiškas sprendimas. Į Klaipėdą kruiziniais laivais atplaukia iš viso pasaulio turistai. Ar neturi būti traukos centras gražus, sutvarkytas šitas miestas? Ir ko čia dabar? Man atrodo, kad yra kažkoks – ne aš pateikiau šitą įstatymą, ne man atėjo mintis į galvą, tai aš būtinai prieš. Ot, opozicija pateikė, aš būtinai prieš. Mes nežiūrėkime opozicija ar ne, mes, visi Seimo nariai, turime tarnauti Lietuvai ir, jeigu protingas pasiūlymas, turime pritarti.
PIRMININKAS. Kolega Gražuli, dėkoju už gražią kalbą. Kolega E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš tik patikslinsiu tai, ką sakė ponas B. Pauža. Suteikia įstatymas, jo 33 straipsnio 8 dalis suteikia tokią teisę ir ta teise vadovavosi ir ponas V. Greičiūnas, kai buvo uosto direktorius, nepažeisdamas įstatymų, ir aš taip pat elgiausi.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Aš matau, tikrai neabejingų sąrašas tiesiog auga. Gal galėtumėte atsisakyti, ar tikrai norite? Trumpai žodį. Tai gal kolega… Prašom.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiuo klausimu jau antrą kartą. Baigiantis praeitai kadencijai, ministras teikė šitą patį klausimą, jis tada neperėjo, vėl teikiamas dabar. Aš labai rimtai noriu atkreipti dėmesį, gerbiamieji kolegos, kad būtent tie pinigai, kurie yra pelnas, turi patekti į biudžetą ir biudžete turi būti perskirstyti, o ne daromos būtent kažkokios išlygos ir sąlygos. Kategoriškai prieš šitą klausimą aš esu.
PIRMININKAS. Tai buvo kolegos A. Mitrulevičiaus pastaba. K. Komskis. Prašom, paskutinysis.
K. KOMSKIS (TTF). Aš norėčiau replikuoti ponui Petrui. Iš tiesų, Petrai, didžiausia netvarka ir blogiausiai atrodo šiandien Kaunas, visos Kauno gatvės vien duobės. Ten gyvenate ir jūs, ir Seimo Pirmininkas, tai gal ten reikia skirti truputį daugiau lėšų?
PIRMININKAS. Supratau. Daugiau neduosiu žodžio. Aš atsiprašau, ponas Eduardai, tikrai negalima, yra laiko limitas nustatytas.
16.47 val.
Kolegos, darniai judame prie 2-8 klausimo, tai yra Nr. XIIP-428. (Balsai salėje) Petrai Gražuli, nepykdykite kolegų, gerai? Klausimas – Žemės mokesčio įstatymo 2, 6, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-428. Pranešėja – mūsų gražioji kolegė D. Teišerskytė. Prašom. (Balsai salėje, P. Gražulis: „… niekam nieko nepadėsi…“ ) (Balsas salėje: „Petrai, eik namo.“)
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Labai ačiū už gerus žodžius, tai maloniai paglostė mano širdį ir aš dvigubai greičiau pristatysiu tai, ką turėjau pristatyti.
Pagrindinis šio įstatymo tikslas, kad šis projektas būtų prijungtas ir svarstomas kartu su jau pradėtais svarstyti Žemės mokesčio įstatymo pataisų projektais, kurie buvo pateikti balandžio 9 d. ir numatyti svarstyti gegužės 21 d. Šiuo projektu siūloma sukonkretinti žemės mokesčio tarifą žemės ūkio paskirties žemei, tai yra sumažinti žirkles ir nustatyti ribas, mokestines vertes ir taip užkirsti kelią savivaldybių savivaliavimui, nustatant mokesčio tarifus, kurie dabar atskirose savivaldybėse skiriasi net iki 200 kartų. Atskirti apleistų žemės ūkio naudmenų mokestį ir jį nustatyti nuo 1 iki 2 % žemės mokestinės vertės. Sumažinti žemės mokestinės vertės koeficientą, kad visi žemės mokesčio mokėtojai galėtų jį susimokėti. Labai keistai atrodo tai, kas labiausiai užkliuvo sodų bendrijoms, kad sodų bendrijų žemė yra prilyginta dirvonuojančioms žemėms ir mokestis yra nustatytas toks pats kaip nedirbamoms, apleistoms žemėms. Čia šitose pataisose taip pat yra numatyta, kad mokestis turėtų būti mažesnis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai. Pirmoji – V. M. Čigriejienė. Aš jos nematau. K. Komskis. Ruošiasi K. Starkevičius.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų mes turėjome jau dėl žemės mokesčio nemažai pasiūlymų, iš tiesų tie mokesčiai atėjo iš pereitos Vyriausybės, reikia pripažinti. Bet kiek aš žinau, vis tiek ta tvarka jau iš esmės nusistovėjo, tarybos pasirengusios ir dirba pagal šitą tvarką. Aš norėčiau paklausti, ar jūs, gerbiamoji Seimo nare, taip nepasitikite tarybos nariais, tarybom, kad vis dėlto mes turime viską nustatinėti, tas kainas, ypač dėl žemės? Tai gal tada reikėtų ir dėl šiukšlių nustatyti, kur ten yra labai dideli skirtumai tarp savivaldybių, ar vandens kainas, kurių yra dar didesni skirtumai? Aš vis vien grįžtu prie to, kad gal reikėtų vis dėlto mažiau kištis į savivaldos darbą.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Aš su jumis visiškai sutikčiau, jeigu tie skirtumai nebūtų… vienoje savivaldybėje iki 200 kartų skiriasi. Manyčiau, kad tai yra ne visai normalu. Sakyčiau, 2–3 kartus skiriasi arba 0,5, tada taip.
PIRMININKAS. Klausia kolega K. Starkevičius. Ruošiasi P. Čimbaras.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš irgi norėčiau paklausti. Ar jūs negalvojate, kad čia ne paties mokesčio problema, bet pačių savivaldybių ir jų tarybos narių problema? Daugelyje savivaldybių, net penkiose savivaldybėse, mokesčiai sumažėjo, kitose savivaldybėse buvo paskirstyta pagal regionus, pagal rajonus, ir žmonės netgi pajautė lengvatas. Kai kurios savivaldybės tas pačias sodų bendrijas net atleido nuo mokesčio. Ar jūs nemanote, kad čia pačių savivaldybių mentalitetas ir jų specialistų parengtų projektų brokas?
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Jūs beveik kartojate gerbiamojo K. Komskio klausimą, tik iš atvirkštinės pusės. Taip, tai priklauso nuo savivaldybių tarybos narių mentaliteto. Deja, jis ne visada yra aukščiausio lygmens. Todėl manau, kad žmonių labui, darbuotojų labui mes turėtume vis dėlto truputį įsikišti į šitą procesą, kad nebūtų skriaudžiami žmonės, ypač sodų bendrijų žmonės. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia P. Čimbaras. Ruošiasi B. Pauža.
P. ČIMBARAS (DPF). Gerbiamoji pranešėja, yra pateikti jau keli įstatymų projektai. Ir tikrai būtų keista, jeigu dar keli Seimo nariai pateiktų įstatymo projektus, kuriuose skirtųsi tik skaičiai. Kaip minėjo ponas K. Starkevičius, tikrai tai problemos neišspręs. Aš tikrai pasitikiu savivaldomis, bet jos pačios kartais nesupranta, priimdamos tuos koeficientus, nors yra nuo 0,01 iki 4. O dabar mes bandome įstatymu kažkaip pateikti, kad būtų 0,2 arba 0,3. Tai neišspręstų dirvonuojančių žemių problemos. Ne ta esmė yra.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Kolega, mes kalbame ne apie tai, ko jūs klausiate. Kalbama apie tai, kad negalima sulyginti sodų bendrijų žemės, kurioje kiekvienas žmogelis, kuris turi mažą plotelį, nuoširdžiai ten augina, ką tiktai išgali, ir jam mokėti tiek pat mokesčių, kiek moka už dirvonuojančias žemes, yra absoliučiai neteisinga.
Kita vertus, galbūt reikėtų kiekvieną atvejį reguliuoti atskirai. Yra žmonių, kurie, tarkim, mirę, ligoti, o turi žemės ir ta žemė dirvonuoja. Iš ko paimti tą mokestį? Tas mokestis šiandien yra beprotiškai didelis, ir ne be reikalo šitos įstatymo pataisos. Aš kalbėjau su kolegomis, kurie teikia pagrindinį įstatymą, gerbiamu S. Bucevičiumi ir gerbiamu B. Bradausku. Jie sako, kad reikėtų pritarti po pateikimo, o po to mes kartu komitete apsvarstytume ir sujungtume visa tai.
PIRMININKAS. Kviečiu B. Paužą. Ruošiasi A. Mitrulevičius. Kolega!
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, klausimas mano nebus labai sudėtingas. Viena dalis. Kai priėmėte pagrindinį įstatymą praeitoje kadencijoje, man labai įdomu, kaip jūs balsavote už jį?
Kita dalis. Jūs išplečiate lengvatų sąrašą pridėdama vaikų skaičių. Prieš tai jūs labai gerai pasakėte, kad yra daug visokių problemų, kurių mes šiandien įstatyme nesugebėsime surašyti, tai yra savivaldybių reikalas ir jos turi šitą dalyką daryti. Ar jums neatrodo, kad nereikėtų per daug kištis mums į tuos savivaldybių klausimus? Ačiū.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Labai ačiū. Ketvirtas klausimas yra tas pats. Vėlgi kartoju ketvirtą kartą: ne visi savivaldybių klerkai turi aukščiausią mentalitetą, ne visi suvokia ir tą patį įstatymą, kurį mes priėmėme praeitoje kadencijoje. Tai yra nedideli pataisymai, kurie palengvins žmonėms gyvenimą. Pagaliau jeigu mes visi kalbame, kad valstybėje turime per mažą gimstamumą, per mažai turime vaikiukų, tai jeigu mes atleistume arba sumažintume žemės mokestį daugiavaikėms šeimoms, kas yra daroma dabar, neįgaliesiems ir socialiai remtiniems, aš manau, kad tiesiog taip būtų patogiau, žmonės turėtų daugiau pajamų ir tie vaikiukai gautų geresnius batukus eiti į mokyklą ar geresnį maistelį.
PIRMININKAS. Klausia A. Mitrulevičius. Ruošiasi V. Kamblevičius, ir pabaigsime klausimus. (Balsas salėje)
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Netrukdyk! Gerbiamoji pranešėja, aš noriu jus patikslinti, kad sodų žemė prilyginama žemės ūkio paskirties žemei, o ne dirvonuojančiai žemei. Tą reikia labai skirti, nes čia auginamos daržovės, žemės ūkio kultūros.
Mano klausimas. Šis įstatymas buvo priimtas praeitos kadencijos pabaigoje ir būtent buvo priimtas tas padidintas žemės ūkio mokestis. Nuo ko priklauso tos nuotaikos ir tas nuomonės keitimas? Praėjus pusei metų jūs teikiate kitus žemės ūkio mokesčio įkainius.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Labai paprastas atsakymas – žmonės ateina ir prašo padėti. Tik tiek. Žmonės yra pagrindinis vertinimo kriterijus.
PIRMININKAS. Supratau, kad V. Kamblevičius atsisakys savo žodžio. Ačiū, Vytautai, už lakoniškumą. Dėkoju, pranešėja, už pateiktą klausimą.
Kolegos, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. (Balsai salėje) Ne? Tikrai ne? Aš atsiprašau. Jautriai reaguoju ir į vieno žmogaus nuomonę. Supratau. Kolegos, tuomet pasiruoškime balsuoti. Kas už pateiktą projektą, balsuoja, žinoma, už, kas dėl vienų ar kitų priežasčių mano, kad tai ne pritarimas, tai balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 17, prieš – 5, susilaikė 33. Kolegos, ar tai reiškia, kad mes pritariame, kad autoriai tobulintų projektą ir sugrįžtų reikiamu metu su geresniu pasiūlymu? Galime pritarti tokiai nuomonei? (Balsai salėje: „Ne!“) Ne. Jūs norite balsuoti.
Kolegos, formuluoju alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad autoriai tobulintų, prašau balsuoti už, kas mano, kad nereikia tobulinti ir pakanka, balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas. Prašau balsuoti, kolegos.
Balsavo 57: už – 28, prieš – 29. Vadinasi, sprendimas yra tobulinti, nes nėra 36 prieš. Sveikiname autorius ir linkime kūrybingo darbo!
16.59 val.
Kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2014 metų paskelbimo Teatrų metais“ projektas Nr. XIIP-238. Vėlgi kviečiu mūsų gražiąją kolegę D. Teišerskytę.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Labai ačiū visiems, kurie balsavome už aną projektą. Dabar aš persikvalifikuoju visai į kitą sritį, kuri man yra daug artimesnė, daug suprantamesnė ir, manau, valstybei yra neapsakomai svarbi.
Dirbu Seime jau ketvirtą kadenciją. Kiekvienoje kadencijoje man pavyko, jums padedant, paskelbti vienus metus kultūros metais. Pirmoje kadencijoje tai buvo Vaikų kultūros metai – apie 600 renginių, vaikų knygų leidyba, bibliotekų fondų papildymas ir taip toliau. Kitoje kadencijoje buvo Skaitymo metai, kurie buvo ypatingai reikšmingi Lietuvai. Tai buvo tarptautinės konferencijos, tai buvo skirti pinigai rašytojams, knygų leidybai, tai buvo apie 1,5 tūkst. renginių, rašytojai važiuodavo į bibliotekas, į mokyklas, už tai gaudavo lėšų. Tas projektas valstybei buvo labai svarbus ir reikalingas, todėl jis buvo pratęstas penkeriems metams. Tai buvo skaitymo skatinimo metai, penkeri metai po skaitančios Lietuvos. Pernai, deja, pasibaigė šis projektas. Dabar jau ir Švietimo ministerija, ir lietuvių literatūros mokytojai teigia, kad Lietuva vėl menksta skaitymo srityje, kad vaikai nebemoka taisyklingai rašyti ir ne visi ikimokyklinio amžiaus moka skaityti.
Praėjusieji metai buvo Muziejų metai. Muziejų metus mes pradėjome Bijotuose, Baubliuose. Ta šventė pasklido po visą Lietuvą. Buvo Muziejų kelias po Aukštaitiją, Žemaitiją, Dzūkiją ir Suvalkiją ir pusantro karto padidėjo muziejų lankomumas. Buvo pasiekta, kad senjorai ir moksleiviai gali lankyti vieną dieną nemokamai muziejus, buvo papildytos muziejų ekspozicijos ir t. t., ir t. t. Žodžiu, kultūrai negalime leisti užgesti. Kultūra yra vienas iš esminių valstybės pagrindų.
Kodėl aš kalbu apie teatrus? Aš manau, kad Lietuvoje atgimimas prasidėjo nuo teatro, būtent nuo konkretaus spektaklio, tai yra J. Jurašo pastatytos J. Grušo pjesės „Barbora Radvilaitė“. Ir štai tada Lietuva tarsi nubudo ir suvokė, kokioje vergijoje mes gyvename ir ką reikia daryti, kad iš to galima būtų išeiti. Ta Barboros Radvilaitės legenda yra gyva, tik, deja, šiandien teatro, ypač nacionalinės dramaturgijos, būsena tapo apverktina. Mes turime intelektualių dramaturgų, bet pamiršome klasiką. Mes pamiršome, kokius turime artistus, kokius turime teatrus ir kokį vaidmenį ne tik apskritai bendrajai kultūrai, bet ir lietuvių kalbos išsaugojimui turi teatras.
Todėl aš jūsų labai prašau po pateikimo pritarti, kad kiti metai, t. y. 2014 m., taptų Lietuvos teatrų metais. Jūs pamatysite, kaip mes padėsime Lietuvos teatrams tapti tokiais, kokie jie buvo anksčiau. Tai yra nacionalinė dramaturgija, tai yra lietuviškų pjesių statymas, tai yra nemokamas teatrų lankymas senjorams ir vaikams, ir t. t., ir t. t. Be kultūros mes esame niekas. Be švietimo ir be kultūros – be šitų dviejų pagrindinių variklių – tauta tampa labai lengvai valdoma ir labai lengvai mindoma. Labai prašau jūsų pritarti mano projektui.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Net septyni iš mūsų nori paklausti jūsų arba užduoti jums klausimą. Pirmasis – E. Šablinskas. Ruošiasi A. Dumbrava.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Tikrai gerbiu gerbiamąją bičiulę D. Teišerskytę. Visomis keturiomis už teatrą, bet ar nemanote, kad vis dėlto būtų galima pakeisti pavadinimą iš Teatro metų į Teatro ir aktoriaus metus? Kuo galima grįsti? O tuo, kad pavadinimas „teatras“ apima visus teatrus, bet lyg ir šone lieka aktorius. Aktorių gyvenimas dar iki šiol sunkus, jie tiesiog bėga į televizijas, pervargsta ir atsitinka įvairių negerų dalykų. Kartu būtų malonu su teatru paminėti ir atkirus mūsų jau pensinio, gražaus amžiaus aktorius, kurie nebedirba teatre, o jie galėtų rengti susitikimus ir kartu puoselėti mūsų kultūrą.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Labai ačiū jums, jūs esate visiškai teisus. Tačiau į „teatro“ sąvoką ir įeina tai, ką jūs sakote. Teatras be aktoriaus yra tik pastatas. Tai yra tuščia erdvė, kuri nepripildyta kultūros, kuri neturi kvėpavimo, esybės ir t. t., neturi savo dvasios. Aš už tai. Aš manau, jeigu mes priimsime šitą nutarimą, tai ypač tuos aktorius, kuriuos dar, ačiū Dievui, turime gyvus, mes tikrai pagerbsime ir apdovanosime ir ne vien tik medaliais, o galbūt atrasime ir piniginių lėšų, kad jų senatvė būtų truputį oresnė ir reikšmingesnė mums visiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi K. Daukšys.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, taip pat norėčiau savo ruožtu padėkoti jums už rūpestį kultūra, nes tai yra mūsų gyvenimas, mūsų praeitis, mūsų ateitis. Tai yra labai svarbu, ką jūs šiandien siūlote. Baigdama atsakyti į pirmą klausimą, lyg ir atsakėte į mano antrą klausimą. Kuo mes galėtume prisidėti šalia to, kad skelbiame tuos metus Teatro metais? Norisi truputį ko nors daugiau. Paskelbėme, paskelbėme, truputį gal pamiršome, prisiminėme. Gal paramos kokios nors Vyriausybės išdrįstume paprašyti, apdovanoti tuos įžymiuosius mūsų aktorius, kaip nors juos pagerbti? Kokį turite matymą, kad labiau įprasmintume šituos metus? Ačiū.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Kolega, jūs jau atsakėte pats į savo klausimą, nes nutarimo projekte yra numatyta, kad turi būti sudaryta darbo grupė, kas dabar yra labai madinga, ir nustatyta taip, kaip ir buvo tais kitais atvejais, kuriuos aš minėjau: Skaitymo metais, Vaikų kultūros metais, Muziejų metais. Prie Kultūros ministerijos yra sudaroma darbo grupė, kuri nusprendžia, kokie renginiai yra būtini, kas bus remiama, kas bus daroma. Aš noriu pateikti tik vieną fantastinį pavyzdį – „Katedros“ pastatymą, atnaujinimą, kai ir daugelis Seimo narių, ir, atleiskite už nekuklumą, aš prisidėjau prie „Katedros“ atstatymo, tai yra mes pirkome labai brangius bilietus, ėjome į premjerą. Aš iki šiol prisimenu tą fantastinį, stulbinantį, džiaugsmingą jausmą po žodžių, kad kiekvienas mes turime pastatyti katedrą savo viduje. Be kultūros mes jos nepastatysime. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi M. Petrauskienė.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų dėkoju jums už tai, kad į tokius dvasingus dalykus atkreipiate mūsų dėmesį, ir tikrai linkiu sėkmės priimant šį nutarimą. Norėčiau paklausti tokio paprasto dalyko: kas būtų, jūsų manymu, sėkmė šito nutarimo, jeigu mes jį priimtume, kokie rezultatai būtų, jūsų manymu, sėkmingi?
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Man atrodo, svarbiausia būtų nacionalinės dramaturgijos sukūrimas, pratęsimas kūrimo. Dabar mes turime tik du modernius pjesių autorius, kurių spektakliai, deja, yra persunkti superintelektualizmo, dovanokite už prasčiokiškumą, keiksmažodžių ir t. t. Taip, temos yra nepaprastai vertingos, bet žmonės, tauta labai pasiilgo to romantiškumo, humaniškumo, tautiškumo pagaliau, kad išėjęs iš teatro pasijustum didesnis, švaresnis, reikalingesnis savo tėvynei negu prieš ateidamas į jį. Dabar dažnai, bent jau aš, po pirmo veiksmo išeinu iš teatro. Jeigu mes pasieksime, paskelbsime lietuviškų pjesių konkursą, klasiką atgaivinsime… Nes dabar, šiuo metu, visuose Lietuvos teatruose vaidinamos tik dvi klasikų pjesės – A. Škėmos „Baltoji drobulė“ ir Nacionaliniame teatre „Vasara kaime“. Viskas. O turime fantastinių autorių, kuriuos galėtume ir inscenizuoti, ir yra pjesių, istorinių pjesių, pagaliau J. Grušą turėjome, J. Grušą, kurį visas pasaulis pripažįsta kaip dramaturgą. Jį stato Ispanijoje, Prancūzijoje ir daug kur kitur. Lietuvoje nebe.
PIRMININKAS. Klausia kolegė M. Petrauskienė. Ruošiasi K. Komskis. Prašom.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai norėčiau padėkoti gerbiamajai kolegei už tą iniciatyvą. Iš tikrųjų tai yra labai svarbu. Bet mano tokia pastaba, kad kartais mes tiek prisiūlome… Ir ar patys galėtume pasakyti, kiek šiais metais, 2013 m., dabar paskelbta metų? Ir Tarmių metai, ir Sveikatingumo, ir Klaipėdos krašto atgavimo, ir S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio, ir turime… Tikrai mes dar skaičiuotume ir priskaičiuotume. Galbūt ir kitais metais jau yra ne pirmas jūsų pasiūlymas, kaip tuos metus pavadinti. Galbūt reikėtų atrinkti, kas yra svarbiausia, ir tame visuomet… Nežinai, nebeatrenki, kas yra svarbiausia ir koks čia pagrindinis akcentas. O šiaip sveikinu jūsų iniciatyvą.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Labai ačiū. Man visada atrodo, kad svarbiausia yra kultūra ir švietimas. Iš čia gimsta ir ekonomikos švara, ir verslo švara. Čia yra svarbiausi dalykai. Kita vertus, metai yra dideli, sritys yra skirtingos. Kai aš girdžiu dabar per televiziją kalbant įvairiomis tarmėmis, tarkim, N. Narmontaitė paskutinėje laidoje „Kitaip“ kalbėjo žemaitiškai, tep graže, tep puike, tiesiog džiaugiasi širdis. Negalime palikti nuošalyje dalykų tik dėl to, kad štai paskelbta… Sveikata yra vienoje vietoje, kultūra yra kitoje vietoje. Pagaliau kultūra, išvešėjusi, įsigyvenusi mumyse, padarys mus sveikesnius, mes pozityviau mąstysime, mes matysime mažiau purvo ir brudo aplink save, dovanokite už negražius žodžius šioje garbingoje salėje. Aš manau, kad tai yra mūsų gelbėjimosi ratas.
PIRMININKAS. Klausia K. Komskis. Ruošiasi R. Tamašunienė.
K. KOMSKIS (TTF). Antrindamas ką tik klausiusiai Mildai, aš noriu pranešėjos… Savotiškai tikrai džiaugiuosi, kad jūs teikiate šitą pasiūlymą, bet vis vien norėčiau priminti, kad neseniai svarstėme, kad kitais metais būtų Regionų metai, Donelaičio metai, dar, žinote, ir Žemaitijos krikštui 600 metų. Iš tiesų jau daug turime tų metų, jie tikrai praranda svarbą, kai mes ant vienų metų užkrauname kokius keturis penkis dalykus. Jūs taip gražiai pristatėte, kad buvo Muziejų metai, taip pasitempėm, tą padarėm, tą padarėm. Aš noriu paklausti: o kas po to? Ar iš tiesų dabar tie muziejai ir dirbs taip toliau, kaip šiuos metus dirbo, ar iš tiesų būtinai reikia pavadinti Teatro metais, kad mes tikrai tais metais ką nors padarytume? Gal visą laiką reikia dirbti taip gerai, kad visą laiką būtų gražu žiūrėti ir eiti į tą teatrą?
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Jūs esate absoliučiai teisus. Reikia taip dirbti visą gyvenimą, kad, kaip sakė Maksimas Gorkis, atsigręžus nebūtų gėda pasižiūrėti į savo praeitį. Taip. Kultūra turi klestėti ir būti viršuje, pačiame aukščiausiame taške. Manęs visiškai negąsdina tai, kad bus Donelaičio metai, pagaliau yra numatyta planuose teatre pastatyti K. Donelaičio „Metus“. Jau stato kitos šalys K. Donelaičio „Metus“, tos, kurios išvertė į užsienio kalbas mūsų „Metus“. Tai netrukdys.
Teatrai, jų yra nedaug, teatrai gyvena savo gyvenimą ir jie jau suvaidino Lietuvos istorijoje milžinišką vaidmenį, tačiau šiandien to reikia mums labiau, o ne jiems. Mes esame įkliuvę į ne kultūros, į popso spąstus. Aš kada nors, kai bus proga, pakalbėsiu netgi apie tai, kokia kalba mes kalbame Seimo salėje, ypač kai transliuojamos mūsų laidos, kiek mes darome klaidų. O teatras, spektaklis irgi yra kalbos sargas, valstybės sargas, nes jis kalba taisyklinga lietuvių kalba.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų labai graži iniciatyva ir labai gražu jūsų klausytis, malonu, tikrai jūsų srities klausimas, taip pakylėtai skamba. Tikrai negalima nepalaikyti tokios iniciatyvos. Jūs, kaip siūlytoja paskelbti tuos metus Teatro metais, atkreipėte dėmesį į nacionalinės dramaturgijos sukūrimą, į į mūsų nacionalinį teatrą, aktorių pagerbimą. Mano klausimas būtų: ar programa iš tikrųjų bus tokia plati, kokia buvo Muziejų metų programa, ir bus taip pat skirta grąžinti jaunimą ir vaikus į teatrus, atkreipti dėmesį į regionus, į ten esančius teatrus, vaikų teatro trupes, kad jiems būtų sudaryta galimybė pasirodyti didesnėse scenose ir būtų akcentuotas tų dramos būrelių grįžimas į mokyklą? Ar numatote tai savo programoje?
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Labai ačiū, jūs priminėte man tai, ką aš pamiršau pasakyti. Aš manau, kad reikia skirti daugiau dėmesio per teatrą auklėti jaunimą ir vaikus. Kaune yra nuostabi iniciatyva, yra vaikų teatrėlis, kuriam man teko garbė padėti per trejetą kadencijų. Ir ten vaidina, mokosi vaidinti virš 200 vaikų. Jie stato spektaklius. Tai yra kažkas nepaprasto. Vadovauja dvi aktorės – N. Lepeškaitė ir I. Paliulytė. Tai yra tokia šventė ir tėvams, ir vaikams, ir žiūrovams. Būtina rašyti pjeses vaikams, pjeses jaunimui, tokias, kurios, kaip kažkada „Haroldas ir Modė“, ėjo 40 metų scenoje, o dabar vieną sezoną – ir viskas, išmetam į šiukšlyną. Reikia kultūros visiems. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai, jūs atsakėte į visus klausimus. Deja, laiko limitas yra toks. Kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu pademonstruoti tą išmintį, kuri sako: jeigu jūs neinate į teatrą, teatras ateina pas jus. Gal iš tikrųjų gerbkime išmintį… (Balsai salėje) Jūs norite balsuoti vis dėlto. Gerai. Tikiuosi, kad balsavimas bus vienprasmis, palankus teatrams ir mums visiems. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas ne, nors nemanau, balsuojate prieš ir kiti susilaikote. Prašom, kolegos.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 56, prieš nėra (labai malonu), susilaikė nereikšmingai – 2 Seimo nariai.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 11 d. Sveikiname, kolege, už tokį puikų pateikimą.
17.17 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo 82, 9, 18 ir 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-23 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 82, 9, 18 ir 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-23. Pranešėjas – E. Masiulis. Prašom, kolega.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos, leiskite nuo teatro trumpam jūsų dėmesį pritraukti prie viešųjų pirkimų. Yra teikiami Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimai. Tie pakeitimai yra gimę iš praktikos, įvertinus dabar susiklosčiusią praktiką ir kai kur galbūt netgi tokias paradoksalias situacijas, kurios atsitinka.
Pirmiausia siūlome, kad dėl viešųjų pirkimų klausimų, kurie yra teikiami Viešųjų pirkimų tarnybai, būtų nustatytas terminas, per kurį klausiančios organizacijos turėtų gauti atsakymus, tai yra numatomas 10 dienų terminas. Dabar tokio termino nėra numatyta ir atsitinka taip, ypač kalbant apie sezoninius darbus, kad konkursas įvyko, sezono metu reikia padaryti darbus, tarkim, kelių tiesimo, ilgai nesulaukiama Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymo ir ateina ruduo, žiema, o tada jau tie darbai neaktualūs.
Kita klausimų grupė yra susijusi su situacijomis, kad dabar egzistuoja tokia ydinga praktika, kada dalyvaujančių viešojo pirkimo konkurse, pavyzdžiui, kelių statybos sektoriuje, pasiūlymų kainos vertinimo sistema yra tokia, kad teikėjų pasiūlymai, kuriuose nurodyta kaina viršija perkančios organizacijos viešojo pirkimo užduotyje nurodytos statybos skaičiuojamąją kainą, yra atmetami kaip neatitinkantys pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Kas tada atsitinka? Atsitinka taip, kad reikia skelbti iš naujo viešąjį pirkimą, tas užtrunka dar apie 6–8 mėnesius. Per šį laikotarpį dažniausiai brangsta medžiagų ir darbų kainos (yra pateikiami net konkretūs pavyzdžiai). Tas laikas, per kurį mes organizuojame naujus konkursus, iš tikrųjų užtrunka labai ilgai. Lyg ir norime sutaupyti, kad ir, pavyzdžiui, pasiūlymai viršijo skaičiuojamąją kainą 3, 5 ar 10 %, finalas išeina toks, kad naujame konkurse laimi dar didesnė kaina, negu buvo pirmajame konkurse, kuris buvo anuliuotas.
Šiuo atveju yra siūloma elgtis, kaip čia pasakius, prisitaikant prie situacijos. Būtų numatomas darbų pirkimo vertės indeksavimas, atsižvelgiant į darbų skaičiuojamosios kainos pasikeitimą, remiantis Statistikos departamento publikuojamu Lietuvos kainų indeksu, pagal darbų tipą likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki skelbimo apie pirkimų išsiuntimą Viešųjų pirkimų tarnybai dienos.
Ir paskutinis siūlymas. Dabar dažnai atsitinka, kad sudarius rangovines sutartis, paaiškėja papildomų darbų kiekis. Jeigu ta papildomų darbų kaina viršija 10 % bendrosios sutarties, tai vėlgi yra reikalaujama tiems papildomiems darbams organizuoti naują viešųjų pirkimų konkursą. Tas iš esmės dažnai komplikuoja rangovinius darbus, nes, viena vertus, užsitęsia laikas, kita vertus, atsitinka taip, kad kita kuri nors kompanija, laimėjusi papildomų darbų konkursą, pateikia dar brangesnę kainą negu tie 10 %, kuriuos siūlė rangovas, arba prasideda rangovų tarpusavio ginčai, kas už ką atsakingas, kas ko nepadarė, ir taip yra įsiveliama į ilgus teisminius procesus. Pataisos leistų padaryti viešųjų pirkimų procedūras lankstesnes ir efektyviau įgyvendinti įvairiausias infrastruktūrinių objektų statybas.
PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Jūsų nori paklausti K. Komskis ir V. M. Čigriejienė. Prašau. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų, švelniai tariant, įdomus pasiūlymas. Tik aš norėčiau paklausti, ar nereikėtų antikorupcinio įvertinimo dėl šitų pasiūlymų?
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Kęstai, už aktyvų jūsų klausinėjimą. Tai tikrai, manau, labai geras pasiūlymas. Jeigu po pateikimo būtų pritarta, tikrai reikėtų kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad būtų pateiktas antikorupcinis įvertinimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs, dirbdamas ministru, susidūrėte su viešaisiais pirkimais ir žinote, ką tai reiškia. Įtikinkite mane, kad viešuosius pirkimus galime išspręsti per 10 dienų. Aš šito negaliu suvokti. Ar tai įmanoma?
E. MASIULIS (LSF). Norėčiau tikrai jus įtikinti. Čia kalbama apie tai, kad jeigu perkančioji organizacija patenka į kokį nors teisinį neaiškumą ir jai reikia išaiškinimo, kaip traktuoti vieną ar kitą Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnį, ji kreipiasi į Viešųjų pirkimų tarnybą prašydama išaiškinti. Čia yra tiesiog įrašomas siūlymas, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi tokį kreipimąsi, per 10 dienų turėtų atsakyti. Dabar atsitinka taip, kad praeina ir mėnuo, ir du mėnesiai, ir trys mėnesiai ir nesulaukiama atsakymo, tada visas konkursas pakimba ilgam laikui.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkojame jums. Kolegos, gal galima sutarti bendru sutarimu? Norite balsuoti. Ką gi, kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate… Jūs dar norite kalbėti prieš, neatsisakote, taip, gerbiamasis Kęstuti? Na, pasinaudokite savo proga. Prašau.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis kolega, iš tiesų pasiūlymai, galiu pasakyti, man yra truputį keisti. Aišku, realiai viešieji pirkimai tikrai turi daug problemų. Dėl visų trijų, aš galiu pasakyti, tikrai reikia ir antikorupcinio įvertinimo, bet tai nepadarys viešųjų pirkimų skaidresnių. Aš daugiau galėčiau pasakyti – viešieji pirkimai jau šiandien yra tiek stipriai reglamentuoti ir tiek daug kitą sykį yra prieštaravimų tarp kitų įstatymų, kad jau dabar viskas painiojasi. Mes daugeliu atvejų matome visiškai skirtingus daugelio tarnybų aiškinimus. Aš turiu galvoje centrinių projektų agentūrų, viešųjų pirkimų tarnybų. Šitos trys pataisos sukeltų dar daugiau sumaišties. Aš siūlyčiau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs išsakėte savo nuomonę. Kolegos, pasiruoškite balsuoti ir apsispręsime. Kas pritariate projektui, prašau balsuoti už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Prašau, kolegos.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 25, prieš – 10, susilaikė 21. Ką gi, mes turime apsispręsti, ar tobulinti, ar priimti kitą sprendimą. Kolegos, galėtume sutarti bendrai, kad pasiūlytume autoriams tobulinti? Vis dėlto balsuojame. Ką gi, pasiruoškite alternatyviam balsavimui. Kas pritariate, kad paprašytume autorių patobulinti jų pateiktą projektą, balsuojate už, kas laikotės kitos nuomonės, balsuojate prieš. Prašom balsuoti.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 30, prieš – 24. Sprendimas – pasiūlyti autoriams tobulinti. Linkime sėkmės ir tikimės jūsų patobulintų projektų.
Dėl balsavimo motyvų – E. Gentvilas. Prašau, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Noriu pritarti K. Komskiui, nes vienas argumentas tikrai yra labai rimtas. Mes teikiame labai daug iniciatyvų dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir jį vis labiau ir labiau suveliame. Kalbėjau su Viešųjų pirkimų tarnybos vadovais. Jie niekada nėra įtraukiami į tų įstatymų analizavimą, ir jie, kaip vykdytojai, gauna įvairiausius nurodymus – vienur liberalizuojama, kitur griežtinama ir t. t. Manyčiau, iš principo reikėtų apsispręsti dėl naujos Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos rengimo. Lai šitos kadencijos Seimas susitaria, kuria linkme eina su viešaisiais pirkimais. Tada būtų lengviau ir visas pataisas priimti kaip bendrą visumą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už konstruktyvią nuomonę. Aš manau, atitinkami komitetai gali atsižvelgti.
17.27 val.
Kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 ir 23 straipsnių papildymo“ projektas Nr. XIIP-133. Kviečiu kolegę D. Kuodytę. Prašau, Dalia. Pateikimo stadija.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, teikiu Seimo statuto pakeitimo ir papildymo projektą. Tai yra projektas, kuris buvo registruotas jau praeitoje kadencijoje, yra perregistruotas. Tačiau, manau, jis yra labai reikalingas, ir seniai reikėjo tą daryti.
Šiomis pataisomis mes siūlome supaprastinti Seimo nario teisinio imuniteto netekimo procedūrą. Tai yra jeigu Seimo narys traukiamas administracinėn atsakomybėn, per penkias dienas nuo protokolo surašymo dienos jis turi teisę pats prašymu kreiptis į Seimo Pirmininką, kuris nedelsiant apie tai praneša generaliniam prokurorui. Generaliniam prokurorui atvykus į Seimą, procedūra yra supaprastinama taip, kad po pranešimo daroma ne trumpesnė nei valandos pertrauka, po kurios balsuojama. Balsavimas numatytas atimti teisinę neliečiamybę, jeigu pasisako daugiau negu pusė Seimo narių. Taip mes iš tiesų suteikiame ir Seimo nariui galimybę pačiam pareikšti savo valią atsisakant tų visų ilgų procedūrų.
Kita vertus, mes iš tiesų išsaugome daug brangaus Seimo narių laiko, sudarydami komisijas, gaišdami jose laiką ir nagrinėdami kartais tokius akivaizdžius klausimus, kaip ne vieną kartą buvo, kai kolega ima ir truputį per daug spusteli akceleratoriaus pedalą.
Tiesiog prašyčiau pritarti šioms pataisoms, galbūt jos galėtų sukelti dar platesnę ir gilesnę diskusiją apskritai apie imunitetą ir apie tai, kokiais atvejais ta procedūra galbūt galėtų būti ir supaprastinama. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Jūsų nori paklausti penki kolegos. Pirmasis klausia A. Dumčius. Ruošiasi K. Komskis.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų, atrodo, tai paprastas, bet labai genialus pasiūlymas. Ir sąnaudų prasme, ir laiko taupymo prasme, ir t. t. Dabar tiktai vienintelis klausimėlis, jeigu pateiktų prašymą, tai ar nereikėtų tokiais atvejais nei iš šio, nei iš to sukviesti Seimo iš kur nors, jeigu jis tuo metu atostogavo ir panašiai? Ne? Ar čia būtų sinchronizuojama?
D. KUODYTĖ (LSF). Ne, ne. Čia kalbama apie tai, kad Seimo Pirmininkui… Seimo narys, kuriam yra surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, per 5 dienas turi teisę rašyti prašymą Seimo Pirmininkui prašydamas, kad jam būtų supaprastinta tvarka panaikintas teisinis imunitetas. Seimo Pirmininkas apie tai nedelsdamas informuoja generalinį prokurorą ir tada, kai Seimas susirenka į įprastą posėdį, generalinis prokuroras atėjęs toliau vykdo savo pareigą.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi S. Jovaiša.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai atsiprašau, man pranešėja atsakė į mano klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju jums, kolege. Tada S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamoji pranešėja, jūs sakote, kad jau antrą sykį teikiama. Ar kas nors keičiasi nuo to karto ir kokie pagrindiniai motyvai, kodėl buvo atmestas toks paprastas pasiūlymas?
D. KUODYTĖ (LSF). Tiesą pasakius, tas projektas buvo registruotas praėjusioje kadencijoje, bet kažkokiu būdu į Seimo darbotvarkę jis taip ir nepateko, kaip ir daugelis projektų iš anos kadencijos. Mes iš tiesų pamanėme, kad jis yra ir paprastas, ir aktualus, ir tikrai labai reikalingas, todėl jis yra perregistruotas ir teikiamas šitoje kadencijoje. Tikiuosi, kad tikrai mes jį sugebėsime priimti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai už lakonišką pristatymą. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Kolegos, vis dėlto norite kalbėti dėl motyvų. Ar aš galiu apeliuoti į jūsų politinę sąžinę atsisakyti? Norite? Ką gi, jūs atsisakote… Gerbiamoji Irena, jūs norėtumėte kalbėti? (Balsai salėje) Jūs vis dėlto norėtumėte. Ką gi, I. Šiaulienė – motyvai prieš. Prašau.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš suprantu intencijas, kodėl yra teikiamas toks siūlymas, ir Seimo narys visada turi tokią teisę daryti pareiškimą, pareikšti savo valią. Bet vis dėlto neliečiamybė mums yra suteikiama ir garantuojama Konstitucijos ne šiaip kažkokiai pramogai, o tam, kad ji tikrai saugotų Seimo narį. Problema yra ta, kad mes ne visada sugebame atskirti… Yra gražu saugoti kolegą, bet kitąkart mes persiimame prokuratūros funkcijomis ir t. t. Todėl tokių problemų kyla mums dėl, sakysim, imuniteto apribojimo savo kolegai. Šiaip aš nemanyčiau, kad reikėtų imtis tokios procedūros. Seimo narys yra laisvas, kaip sakiau, daryti tokį pareiškimą.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Aš matau, kad balsuoti vis dėlto neišvengiamai reikės. Pasiruoškite, kolegos, balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas ne, balsuojate prieš, turintys kitą nuomonę susilaiko.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 16, prieš – 6, susilaikė 30. Kolegos, ar galima bendru sutarimu sutarti, kad atiduodame tobulinti? Atiduodame tobulinti? Ką gi, puiku. Linkime sėkmės tobulinant ir aš pats prisiimu atsakomybę už tą patį, nes esu bendraautoris.
17.34 val.
Kolegos, mūsų rezervinį dešimtą klausimą svarstyti kviečiu pirmąjį Seimo Pirmininko pavaduotoją gerbiamąjį V. Gapšį. Jis pateiks savaitės, prasidedančios šių metų gegužės 6 d., plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimą. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke, dėkoju, gerbiamieji Seimo nariai. Jums yra išdalintos Seimo plenarinių posėdžių, prasidedančių gegužės 7 d., darbotvarkės. Gal neskaitysiu jų viso turinio. Jeigu turite klausimų, esu pasirengęs atsakyti.
PIRMININKAS. Nematau, kolega Vytautai, kad norėtų jūsų kas nors paklausti. Matyt, visiems viskas ateityje aišku. Tai priimame domėn ir pritariame. Aš tikiuosi, bendru sutarimu mes galime pritarti? Dėkui, kolegos, už supratimą.
17.35 val.
Kolegos, rezervinis šeštasis klausimas – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-61(3). Pranešėjas – gerbiamasis A. Mitrulevičius, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kolega, svarstymo stadija.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-61(3). Yra komiteto pasiūlymai, kaip pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Aš kviečiu A. Salamakiną iš Aplinkos apsaugos komiteto ar kitą kolegą iš to komiteto, kuris galėtų pakeisti. Ar turime bent vieną Aplinkos apsaugos komiteto narį, veiksnų šiandien čia? Taip, aš matau kolegą…
A. DUDĖNAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė klausimą ir nutarė pritarti teikiamam sprendimo projektui. Ne tas?
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega Ulickai, už Aplinkos apsaugos komiteto išvadų pateikimą. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto narį. Nematau pirmininko. Gal yra susitarimas, kas jį gali pavaduoti atliekant šią užduotį? Ar turime bent vieną Biudžeto ir finansų komiteto narį? Matau. Vis dėlto yra patikslinimas iš Aplinkos apsaugos komiteto. Būkite geras.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Ne taip pasakyta. Komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė šiuo metu rengia Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pakeitimus, sprendžiančius išnuomotų gyvenamųjų patalpų klausimus, daryti Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektą… Taigi siūlo daryti įstatymo svarstymo pertrauką, iki bus pateikti kiti įstatymų projektai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kolega A. Palionis iš…
A. PALIONIS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas lygiai taip pat siūlo daryti svarstymo pertrauką, kol Seimui bus pateiktas svarstyti Vyriausybės parengtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu A. Dumbravą iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateikti savo komiteto svarstymo išvadą.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį klausimą ir sprendimas būtų toks: atsižvelgus į tai, kad valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politikos formavimas ir jos įgyvendinimo organizavimas, koordinavimas ir kontroliavimas nuo 2012 m. sausio 1 d. iš Aplinkos ministerijos perduotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikia laiko savivaldybių gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslingumui įvertinti. Siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui daryti įstatymo projekto svarstymo pertrauką iki tol, kol Lietuvos Respublikos Seimui bus pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo numatoma reglamentuoti savivaldybių gyvenamųjų patalpų privatizavimo klausimą, jį susieti ir spęsti kompleksiškai, kartu su klausimais dėl savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio ir ne savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio kompensavimo asmenims, turintiems teisę į valstybės paramą gyvenamosioms patalpos išsinuomoti. Taigi bendru sutarimu tam buvo pritarta dar anoje kadencijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už pasakytą nuomonę. Diskusijoje, aš suprantu, nenumaldomai nori kalbėti kolega M. Zasčiurinskas. Prašau, kolega.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Kad nenumaldomai, tai čia netiesa, bet aš noriu tik keletą niuansų pasakyti. Gerbiamieji kolegos, pirmas dalykas, dar kartą išreiškiu nusistebėjimą, kad šį klausimą svarsto Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pagal Statutą šitas klausimas yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Tai pirma pastaba.
Antra mano pastaba yra tokia. Socialinis būstas yra tokia problema, kad nieko mes nesprendžiame Lietuvoje, eilės didėja, o visiems metams visom 60 savivaldybių, pavyzdžiui, šiais metais yra numatyta tiktai 19 mln. Lt. Tai mes turime pagalvoti, jeigu mes priimame sprendimą, kurio laukia daug žmonių, leisti lengvatinėm sąlygom privatizuoti socialinį būstą, tai lygia greta mes privalome nuspręsti, kaip kompensuoti tą socialinį būstą, t. y. vietoj 19 mln. Lt, kurie yra skirti šiais metais, mes turėtume jį padidinti bent iki 190 mln. Tada mūsų klausimo sprendimas būtų logiškas ir aiškus, o dabar aš manau, kad tai yra grynas politikavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už trumpą pasisakymą. Aš atgalios kviečiu A. Mitrulevičių, atstovaujantį Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Kolega, mes turime pataisų. Ar jūs galėtumėte sugrįžti į savo darbo vietą? Aš kviečiu… Mes turime vieną dar 2008 m. pataisą. Pats projektas yra E. Žakario ir J. Juozapaičio. Kolega Žakari, gal norėtumėte pristatyti savo pataisą ar norite jos atsisakyti?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra siūlymas teikti Vyriausybei, tai aš siūlyčiau pataisų nesvarstyti. Juo labiau kad mūsų pateiktas projektas iš esmės visiškai skiriasi nuo to, kurio teikiamas dabar trečias variantas. Visai iškrito tai, ką mes teikėme, nes mūsų pasiūlymo esmė – leisti privatizuoti ūkio būdu statytus butus, kurie buvo perduoti savivaldybėms po 1998 m., t. y. kai žmonės nebeturėjo juridinės teisės privatizuoti. Ūkio būdu statytų butų įstatymu nebuvo leista privatizuoti. Čia tik norėjome atkurti tiesą, kurią jau žmonės atkuria teismuose. Kadangi dabar susiklostė tokia situacija, aš manau, kad bet kokių pasiūlymų svarstymas būtų netikslingas, tik būtų labai gerai, kad Vyriausybė greičiau apsispręstų, nes mes Vyriausybės išvados iš tiesų laukiame nuo 2006 m. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už jūsų nuomonę. Gerbiamasis Mitrulevičiau, aš manau, kaip ir nereikia mums toliau svarstyti šitos pataisos. Dėkoju.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Taip, reikia išvados.
PIRMININKAS. Daugiau pataisų mes neturime. Ar galėčiau pasiūlyti bendru sutarimu pritarti po svarstymo stadijos, žinant, kad, matyt, bus rengiamas naujas įstatymo projektas ir Vyriausybė, suprasdama šį uždavinį… (Balsai salėje) Mes turime dar vieną prieš. Kolega Eduardai Šablinskai, jūs norėsite kalbėti?
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Tik trumpai. Daryti pertrauką – taip reikia formuluoti.
PIRMININKAS. Taip.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Tada sutinku.
PIRMININKAS. Prašau, kolegė A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Posėdžio pirmininke, buvo du pasiūlymai, visų pirma ir mūsų komitetas siūlė daryti pertrauką. Iš tikrųjų dabar net ir ponas E. Žakaris, kaip įstatymo teisėjas, taip pat siūlė daryti svarstymo pertrauką. Tai aš dabar nežinau, jūs sakote, kad „galime pritarti po svarstymo“. Tai negalime pritarti po svarstymo. Svarstymo stadija turėtų būti nebaigta ir turime daryti pertrauką būtent šioje stadijoje.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Aš manau, kad galime lengvai prieiti prie bendros išvados – darykime svarstymo pertrauką, atitinkamai tikėsimės, kad projektas… (Balsai salėje) Taip, naujas projektas mus pasieks be didelio uždelsimo. Manau, tada galėsime svarstyti kokybiškesnį įstatymo projektą ir rasti geresnius sutarimus. Galime bendru sutarimu, kolegos? (Balsai salėje) Žinoma, Vyriausybei atsižvelgiant į komitetų pasiūlymus, be jokios abejonės, kolega Zasčiurinskai.
Ačiū. Baigėme, kolegos, šio klausimo svarstymą.
Paskutinis mūsų šios dienos darbotvarkės klausimas yra susijęs su Seimo narių pareiškimais. Kolegos, žvelgiu į jūsų akis, ar turite noro kalbėti? (Balsai salėje) Ne.
Kolegos, kviečiu registruotis. Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Mielieji kolegos, skelbiu 2013 m. balandžio 25 d. vakarinio posėdžio pabaigą. (Gongas) Linkiu jums sėkmės! Tik informuoju, kad kitą savaitę plenarinių posėdžių neturėsime. Atsikvėpkite ir pasisemkite kūrybinių jėgų. Sėkmės visiems!
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.