LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 43
STENOGRAMA
2013 m. balandžio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas K. KOMSKIS
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį posėdį. Prašome registruotis. Pasitikrinsime, kiek yra. Užsiregistravo 41 Seimo narys.
15.01 val.
Grįžtame prie rytinio posėdžio dalies. 1-19 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko ir pavaduotojo paskyrimo“ projektas Nr. XIIP-399(2).
Šio nutarimo priėmimas
Kolegos, buvo slaptas balsavimas, noriu supažindinti su balsų skaičiavimo protokolu: „Dėl Edmundo Vaitekūno paskyrimo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininku. Viso išduota – 96 biuleteniai, rasta – 96 biuleteniai, galiojančių – 94, negaliojantys – 2. Už balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 35, 7 susilaikė.“ Kolegos, yra viena pastaba, balsavimo biuletenių išdavimo sąrašuose nėra vieno parašo, tačiau įtakos balsavimo rezultatui tai neturėjo.
Taip pat supažindinu: „Dėl Jono Korenkos paskyrimo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotoju. Iš viso išduota – 96 biuleteniai, rasta – 96, galiojančių – 92, negaliojantys – 4. Už balsavo 60, prieš – 22, susilaikė 10.“ Taip pat yra pastaba – balsavimo biuletenių išdavimo sąrašuose nerasta vieno parašo, tačiau balsavimo rezultatams tai įtakos neturėjo, pasirašė visi komisijos nariai.
Nutarimas yra priimtas. (Gongas) Prašom komisijos pirmininką ir pavaduotoją. (Plojimai)
E. VAITEKŪNAS. Dėkojame už pasitikėjimą. Manau, kad šį darbą mes dirbsime taip, kaip numatyta įstatyme ir reikalauja teisės aktai. Ačiū.
J. KORENKA. Gerbiamieji, dėkui už pasitikėjimą.
15.03 val.
PIRMININKAS. Kolegos, pereiname prie 1‑20 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Raimondo Šukio paskyrimo Seimo kontrolieriumi“ projekto Nr. XIIP-454(2). Balsų skaičiavimo protokolas: „Seimo nutarimo „Dėl Raimondo Šukio paskyrimo Seimo kontrolieriumi“. „Kontrolieriumi“ – gerai parašyta.
Šio nutarimo priėmimas
„Išduota – 96 biuleteniai, rasta – 96, galiojančių – 95, negaliojantis – 1. Už – 49, prieš – 32, susilaikė 14.“ Yra pastaba, kad balsavimo biuletenių išdavimo sąrašuose taip pat nerasta vieno parašo, tačiau balsavimo rezultatams tai įtakos neturėjo.
Ir R. Šukys yra patvirtintas Seimo kontrolieriumi. (Gongas) Prašom. (Plojimai)
R. ŠUKYS. Gerbiamieji buvę kolegos Seimo nariai, tikrai ačiū už pasitikėjimą. Stengsiuosi tą pasitikėjimą tiek, kiek jėgos leis, pateisinti. Ačiū jums. (Plojimai)
15.05 val.
Lietuvos mokslo tarybos ataskaita
PIRMININKAS. Kolegos, pereiname prie popietinės darbotvarkės. 2-1a klausimas – Lietuvos mokslo tarybos ataskaita. Pranešėjas – E. Butkus, tarybos pirmininkas. Prašom.
E. BUTKUS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Lietuvos mokslo tarybos 2012 metų veiklos ataskaitą. Prašyčiau leisti neskaityti visos ataskaitos, o pristatyti tik pagrindines tarybos veiklos kryptis.
Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėjas mokslo ir mokslininkų rengimo klausimais. Taryba dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų, eksperimentines socialinės, kultūrinės plėtros ir kitas programas, įgyvendina programinį ir konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą, atlieka Lietuvoje vykdomos mokslinės veiklos vertinimą. Taryba veikia laikydamasi patvirtintų nuostatų, kurie buvo patikslinti Seimo 2013 m. sausio 17 d. nutarimu. Iš viso taryboje dirba 29 nariai, Seimo paskirti 2008 m. gegužės 15 d. nutarimu. Dabar vyksta naujos tarybos formavimas, kuris turėtų baigtis gegužės mėnesį Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus VIII kadencijos tarybą. Tarybą sudaro valdyba, du ekspertų komitetai (Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetas ir Gamtos ir technikos mokslų komitetas) bei Mokslo fondas. Taryba rengia ir svarsto rekomendacijas dėl mokslo politikos krypčių ir jų įgyvendinimo priemonių, dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programinio konkursinio finansavimo plėtotės, dėl mokslininkų rengimo, mokslo ir studijų institucijų mokslinės veiklos vertinimo kriterijų bei kitų klausimų. Tarybos siūlymai ir rekomendacijos teikiamos Seimui, Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai, kitoms valstybės institucijoms. Nuolat bendradarbiaujama su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, Švietimo ir mokslo ministerija.
Taryba 2012 m. tobulino savo internetinę svetainę, ypač elektroninę paraiškų ir ataskaitų pateikimo bei ekspertinio vertinimo sistemą. Lietuvos mokslininkai, mokslo ir studijų institucijos bei žiniasklaida informuojami apie kvietimus ir prasidedančias programas bei jų teikiamas galimybes mokslininkams, pristatomi konkursų rezultatai bei konkursinio finansavimo statistika. Taryba viešino savo veiklą, išleido keturis leidinius, surengė konferencijas bei susitikimus su mokslo bendruomene ir visuomene. Praeitais metais taryba pradėjo organizuoti savo veiklos tarptautinį išorinį vertinimą, kurį atliks užsienio ekspertai. Tarybos veiklą suskirstytume į tris pagrindines grupes, tai yra tarybos patariamoji veikla, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programinio konkursinio finansavimo įgyvendinimas ir tarptautinis bendradarbiavimas.
Labai trumpai apie kiekvieną iš tų veiklos krypčių. Viena iš jų yra susijusi su akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus institucija. Vadovaujantis akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus atrankos tvarka, suderinta su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu ir Švietimo ir mokslo ministerija, 2012 m. buvo paskelbta akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus atranka, tačiau nė vienas kandidatas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus. Nutarus tobulinti atrankos procedūrą, praeitų metų gruodžio mėnesį buvo sudaryta Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto darbo grupė dėl kontrolieriaus rinkimų tvarkos tobulinimo ir kandidatų į kontrolierius atranką konkursas paskelbtas vasario 5 d. Dabar yra gauti trys prašymai ir artimiausiu metu vyks kandidatų atranka. Kartu taryba gauna kreipimųsi dėl įvairių su mokslinės veiklos etika susijusių klausimų ir susidurdama su galimais etikos pažeidimais finansuojamuose projektuose patvirtina Lietuvos mokslo tarybos mokslinės etikos veiklos principus, kurie apibrėžia etiško tyrėjo elgesio nuostatas.
Kita veikla buvo susijusi su mokslo krypčių ir šakų klasifikacija, nes pastaruoju dešimtmečiu mokslo raida tapo itin sparti. Nuolat atsiranda naujos aktualijos ir intensyviai besivystančios mokslinių tyrinėjimų temos bei tematikos, kurios dažnai yra tarpdisciplininio pobūdžio. Nelanksti ir griežta mokslo klasifikacija gali būti traktuojama ir kaip kliūtis modernaus mokslo raidai. Atsižvelgdama į tai, 2012 m. sausio mėnesį taryba pasiūlė keisti mokslo klasifikatoriaus sampratą ir teisės aktais reglamentuoti tik mokslo sritis bei mokslo kryptis. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo Švietimo ir mokslo ministerijai suderinus su taryba pavesta nustatyti kiekvienos mokslo srities kryptis, o tarybai, suderinus su ministerija, kiekvienos mokslo srities mokslo šakas. Kita patariamoji veikla yra susijusi su minimalių kvalifikacinių reikalavimų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų reikalavimams, su ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų vertinimu, su mokslo ir meno darbų vertinimu, su užsienyje įgytų mokslo ir meno daktaro laipsnių pripažinimu, mokslo ir meno doktorantūros procesais, mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtra, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų techninių užduočių ir paslaugų bei jų vykdytojų parinkimo vertinimu ir kita veikla. Ji yra išvardyta ataskaitoje. Tarybos komitetai, taryba nagrinėjo įvairius europinius dokumentus, teikė išvadas Seimui ir Švietimo ir mokslo ministerijai. Tarybos paskirti atstovai dalyvavo įvairiose veiklose, ir galiu paminėti, kad taryba skiria atstovą į Lietuvos televizijos ir radijo tarybą, kurioje dirbo tarybos narė profesorė G. Daunoravičienė.
Kita dalis ataskaitos yra susijusi su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programinio konkursinio finansavimo įgyvendinimu. Taryba nuosekliai įgyvendina mokslo programinį konkursinį finansavimą. Pateiksiu tiesiog kai kuriuos skaičius. 2012 m. taryba gavo 2492 paraiškas, iš kurių 1049 paraiškos buvo mokslinių tyrimų projektai. Iš viso tais metais taryba finansavo 1234 projektus, iš jų 543 mokslinių tyrimų ar sklaidos. Kai kurie iš šių projektų buvo pradėti finansuoti 2012 m. – 306, o likusieji – tęstiniai anksčiau pradėti projektai. Taryba praeitais metais skyrė finansinę paramą 3177 projektų vykdytojams, iš jų 2998 projektų vykdytojams, kurie vykdė mokslinių tyrimų ar sklaidos projektus. Viena iš pagrindinių programinio konkursinio finansavimo programų yra nacionalinės mokslo programos. Šios programos buvo patvirtintos Lietuvos Vyriausybės, o po to buvo perduota Švietimo ir mokslo ministerijai. 2012 m. vykdytos šešios nacionalinės mokslo programos. Jų pavadinimai yra iškalbingi ir tikrai atliepia valstybės ir visuomenės interesus. Tai yra programa „Valstybė ir tauta – paveldas ir tapatumas“, kita programa „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“, „Lėtinės neinfekcinės ligos“, „Lietuvos ekosistemos klimato kaita ir žmogaus poveikis“, „Ateities energetika“ ir paskutinė programa „Saugus ir sveikas maistas“. Be nacionalinių mokslo programų, yra įgyvendinamos ir plėtros bei kitos programos, tarp kurių norėčiau atskirai paminėti Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programą, ją patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šioje programoje 2012 m. buvo įgyvendinama per šimtą įvairiausių projektų ir 2012 m. buvo surengta konferencija „Lituanistikos nūdiena ir perspektyvos“, skirta šios programos projektams pristatyti ir rezultatams aptarti. Daugiau apie šią programą yra pateikta ataskaitos priede, nes Seimui ir Vyriausybei yra teikiama Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programos vykdymo grupės ataskaita. 2012 m. pradėta ilgalaikė institucinė ekonomikos mokslinių tyrimų programa, kurioje dalyvauja įvairių Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai.
Kita pagal dydį priemonė yra mokslininkų grupių projektai. Ši tarybos remiama veikla yra antra pagal skiriamas lėšas ir pirma pagal finansuojamų projektų skaičių. Iš viso 2012 m. yra vykdytas 241 projektas, kuriam skirta per 19 mln. Lt. Kartu 2012 m. buvo įvertinta per 200 metinių ar baigiamųjų, ankstesniais metais pradėtų vykdyti šios programos projektų ataskaitų. Siekiant leisti mokslininkams pasitikrinti mokslinių tyrimų idėjas, įvertinti jų realų įgyvendinimą ir konkuruoti rengiant projektus ir dalyvaujant mokslinių tyrimų programose ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu, 2012 m. pradėti įgyvendinti proveržio idėjų projektai.
Paskutinė ataskaitos dalis yra skirta tarptautiniam bendradarbiavimui. Lietuvos mokslo taryba įgyvendina įvairius tarpvalstybinio susitarimo pagrindu parengtus projektus, tarp jų aš paminėsiu Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą „Moksliniai tyrimai ir plėtra“, Šveicarijos stipendijų fondo programą, Jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų programą „Bonus“, jungtinio programavimo iniciatyvos programas. Tai yra viena iš Europos Sąjungos naujausių iniciatyvų, kuria numatoma suvienyti bendrus veiksmus ir priemones, padėsiančias spręsti strategiškai svarbias Europos problemas, prie kurių sprendimo gali prisidėti moksliniai tyrimai.
Kartu su mokslo inovacijų ir technologijų agentūra Lietuvos mokslo taryba administruoja Septintosios bendrosios programos, specifinės programos, įvairias paprogrames. Kartu su biudžeto lėšomis finansuojamomis programomis Lietuvos mokslo taryba įgyvendina ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektus. Galėčiau paminėti tokius projektus kaip „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai“. Iš viso pagal šią priemonę moksliniams tyrimams yra numatyta skirti 120 mln. Lt. Kitas projektas yra susijęs su duomenų baze „Lituanistika“. Šis projektas yra tęstinis projektas ir 2012 m., galiu paminėti, bazė buvo papildyta beveik 12,5 tūkst. išsamių įrašų, įvertinta beveik 13 tūkst. mokslo veikalų ir parengta per 4,5 tūkst. publikacijų santraukų lietuvių ir anglų kalba. Bazė yra prieinama ir skaitytojams kitomis kalbomis. Kita veikla, kuri yra finansuojama iš struktūrinės paramos, yra podoktorantūros stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje, konkursinis trumpalaikių mokslininkų vizitų finansavimas, studentų mokslinės veiklos skatinimas ir aukštos kvalifikacijos specialistų, doktorantų rengimas konkursinėje doktorantūroje.
Gal keletą žodžių dėl studentų mokslinės veiklos skatinimo ir doktorantų rengimo. Studentų mokslinės veiklos skatinimo projektas iš esmės yra turbūt pats seniausias apskritai projektas, kuris vykdomas Lietuvoje struktūrinės paramos lėšomis, tai yra skatinti akademinį jaunimą domėtis studentų moksliniais tyrimais ir atskleisti mokslininko karjeros perspektyvas. Projektu suteikiama galimybė atlikti tyrimus, naudojantis modernia mokslinių tyrimų įranga. Projektas vyksta studentams atliekant mokslinius tyrimus vasaros metu, taip pat laisvu nuo studijų semestro metu. Į šią priemonę kartu įtraukti doktorantai, kurie gali vykti trumpalaikių vizitų, iki pusės metų, į užsienio mokslo centrus. Per visą laikotarpį dalyvavo tūkstančiai studentų, kurie pasinaudojo tos programos teikiamomis galimybėmis.
Kita priemonė yra doktorantų ir podoktorantūros projektai. Jie skirti rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie dirba imliuose ūkiui subsektoriuose, ir podoktorantūros stažuotės yra skirtos jauniems mokslininkams, kurie gali pradėti savarankiškus mokslinius tyrimus ir pasirengti mokslinei pedagoginei karjerai.
Kartu Lietuvos mokslo taryba pati dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Praėjusiais metais kartu su dešimt partnerių Lietuvos mokslo taryba laimėjo trejų metų trukmės Septintosios bendrosios programos projektą „Politikos priemonių efektyvinant ekonomiką per taupų išteklių naudojimą parengimas“, kurio bendra apimtis yra per 2,5 mln. eurų. Šiame konsorciume dalyvauja dešimt partnerių iš septynių šalių, ir Lietuvos mokslo taryba yra šio projekto koordinatorius. Tai, beje, yra gana retas atvejis Lietuvoje.
Lietuvos mokslo tarybos biudžetas sudarė 102 mln. 596 tūkst. Lt. Iš esmės lėšos buvo panaudotos tikslingai ir efektyviai. Nepanaudotos lėšos yra susijusios su tuo, kad mokslo ir studijų institucijos nespėja įgyvendinti viešųjų pirkimų, dėl kurių užsitęsimo lieka panaudotos… tiek ilgalaikio materialaus turto lėšos, tiek lėšos, numatytos paslaugoms ar prekėms pirkti, tačiau čia yra atskira tema. Kaip žinoma, Seimas ir Vyriausybė šiuo metu svarsto, kaip moksliniams tyrimams supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras.
Baigdamas ataskaitos pristatymą norėčiau pažymėti, kad Seimas, visų pirma Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, skiria didelį dėmesį Lietuvos mokslo tarybos veiklai, atsiklausia Lietuvos mokslo tarybos nuomonės dėl mokslo, studijų, technologijų ir renovacijų poveikio valstybės ir visuomenės gyvenimui aktualiausiu klausimu. Šiuo metu yra formuojama nauja Lietuvos mokslo taryba. Jos patvirtinimas Seime sudarys prielaidas tęsti minėtas veiklas.
Kadangi baigiasi mano, kaip tarybos pirmininko, kadencija, naudodamasis šia proga aš norėčiau padėkoti esamai Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkei ir buvusiems pirmininkams, su kuriais teko labai glaudžiai bendradarbiauti per visą laikotarpį. Tikrai buvo konstruktyvus bendradarbiavimas ir supratimas. Leiskite dar kartą padėkoti jums už dėmesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Pirmininke, jūsų paklausti yra užsirašę aštuoni Seimo nariai. Aš galiu pasakyti, tikrai ne visi spėsime, nes tam klausimui liko tik 13 minučių.
Klausia P. Auštrevičius. Ruošiasi D. Kuodytė.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, dėkoju už pateiktą ataskaitą. Linkiu jums taip pat sėkmės ateities darbuose. Aš norėjau paklausti, kaip štai ataskaitiniu laikotarpiu, jūsų manymu, keitėsi – gerėjo ar blogėjo – Lietuvos mokslininkų ir atitinkamų įstaigų, institucijų gebėjimas panaudoti Europos Sąjungos paramą, taip pat konkuruoti su kitais Europos Sąjungos mokslininkais dėl gana, aš sakyčiau, dosnios ir augančios Europos Sąjungos paramos mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo srityse? Ačiū.
E. BUTKUS. Jūsų klausimas yra labai sudėtingas, reikėtų papildomai dar kokių 10 minučių atsakyti, bet trumpai aš galiu taip pasakyti. Visos tos priemonės, kurios dabar vykdomos Lietuvoje, iš tikrųjų skatina mūsų mokslininkų konkurencingumą. Galbūt ne visada tie procesai vyksta taip, kaip norime. Iš tikrųjų nėra labai kuo džiaugtis, kaip mūsų mokslininkai dalyvauja europiniuose projektuose, tačiau galiu užtikrinti, kad tos investicijos, kurios padarytos dabar į mokslą, į jo infrastruktūrą, tikrai duos rezultatą. Galbūt ne šiais metais, galbūt ne kitais metais, bet užbaigus sėkmingai slėnių ir kitus projektus tikrai, manau, mes sugebėsime pasiimti tas lėšas, kurios yra Europos Sąjungos skiriamos moksliniams tyrimams.
PIRMININKAS. Klausia D. Kuodytė. Ruošiasi V. Stundys.
D. KUODYTĖ (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis profesoriau, iš tiesų tai, ką jūs kalbėjote, yra įspūdinga. Aš norėjau klausti, kad truputį pagilintumėte, tiesiog pasakytumėte savo nuomonę, kaip vertinate, kaip Seimas išnaudoja tą galimybę jūsų kaip ekspertinės institucijos? Ar iš tiesų tas bendradarbiavimas toks pakankamas, kaip jūs sakėte? Nes, kaip aš girdžiu, pavyzdžiui, toks Viešųjų pirkimų įstatymas, kurį mokslininkai vertina kaip didžiulį stabdį daugelyje tyrimų, yra svarstomas metų metais ir niekaip negalima to išspręsti. Ar kitose srityse tie ekspertiniai, pavyzdžiui, jūsų pasiūlymai yra kažkaip racionaliau svarstomi ir įgauna kokį nors realų pagrindą? Ačiū.
E. BUTKUS. Iš tiesų galiu pasakyti, kad man tenka bendrauti ne vien su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, bet ir su kitais komitetais – ir Ekonomikos, ir Socialinių reikalų ir darbo. Tikrai bent kiek teko bendrauti per tą laiką, kurį aš jau čia esu, iš tiesų dažnu atveju sulaukiama ir tos problemos supratimo. Galbūt vienintelė ta viešųjų pirkimų istorija pernelyg užsitęsusi, bet daugeliu atvejų į tas ekspertines išvadas, aš manau, bent įsiklausoma, jos yra nagrinėjamos. Gal ne visada yra priimami sprendimai, tačiau vis dėlto, matyt, ir diskusija yra skirta tam, kad ir viena, ir kita pusė ar mokslininkų grupė galėtų pateikti savo siūlymus, išvadas, o sprendimus priima politikai. Galbūt čia ta prasme kartais nepasiekiama to efektyviausio rezultato, tačiau vis dėlto, bent jau aš galiu pasakyti iš savo patirties ir dėl to man čia apskritai smagu stovėti, nes daugumą Seimo narių per tą laikotarpį teko pažinti, iš tiesų, man atrodo, mokslo samprata pas mus yra pradėjusi keistis. Gal ne tiek pasiekėme, kiek norėtume, bet iš tiesų jau yra tam tikri poslinkiai, kad mokslininkų išvados, mokslininkų rekomendacijos yra vertos dėmesio.
PIRMININKAS. Klausia V. Stundys. Ruošiasi S. Jovaiša.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Pirmiausia dėkui už labai dalykišką, informatyvią, gerą ataskaitą. Mano klausimas bus tokio lyg ir politinio pobūdžio. Dabar pasigirsta balsų, kad Mokslo tarybą reikėtų reorganizuoti į eilinę, darbinę agentūrą, kuri užsiimtų iš esmės tiktai projektine, programine veikla. Koks būtų jūsų požiūris į tai? Ar tokie bandymai nepakeistų pačios Mokslo tarybos esmės, kuri grindžiama ir akademinės bendruomenės savireguliavimo principais, ir pasitikėjimu ja?
E. BUTKUS. Iš tiesų mes turime unikalią situaciją, kad Mokslo taryba yra atskaitinga Seimui. Mano žiniomis, Europos Sąjungos valstybėse niekur taip nėra. Kartais iš tikrųjų kai kurie procesai trunka kiek ilgiau, tačiau yra tam tikras tarybos veiklos saugumo jausmas, kuris leidžia teikti nepriklausomai nuo įvairios konjunktūros tam tikras rekomendacijas, tam tikrus siūlymus Seimui ir kitoms valstybės institucijoms. Jeigu būtų bandoma tarybos statusą arba lygį, arba funkcijas pakeisti ir galbūt supaprastinti, tai nemanyčiau, kad būtų geras kelias. Yra Mokslo inovacijų technologijų agentūra, ji turi savo veiklos sritį. Lietuvos mokslo taryba yra ne vien finansuojanti organizacija, bet yra ir patarėja Seimui ir Vyriausybei mokslo politikos klausimais. Ir gerbiamasis V. Stundys, ir kiti buvę pirmininkai, aš čia neseniai su V. Simuliku prieš posėdį susitikau… Sakau, iš tikrųjų buvo tas bendradarbiavimas, kuris leisdavo įvairiais atvejais, ar tobulinant įstatymų bazę, ar kreipiantis dėl vieno ar kito klausimo į mokslininkus, būdavo pateikiami atsakymai, buvo pateikiamos rekomendacijos, kurios, manau, leisdavo išspręsti vieną ar kitą problemą. Taigi mano nuomonė būtų, kad vis dėlto dabartinis statusas ir dabartinė tarybos veikla yra tikrai atitinkanti šiuolaikinius procesus.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau šiek tiek pasmalsauti. Iš dalies šiek tiek kolegė D. Kuodytė uždavė tuos klausimus, bet vis dėlto, ar jūs kokią nors neoficialią statistiką bent jau sau turite, kiek jūsų rekomendacijomis yra naudojamasi pateikiant įstatymų projektus? Kadangi jūs jau kadenciją baigiate, ar galėsite drąsiai atsakyti, kokią rekomendaciją pateikėte atominės energetikos klausimu? Ačiū.
E. BUTKUS. Visų pirma mes teikiam rekomendaciją tais atvejais, kai yra kreipiamasi į mus. Tokia yra tarybos funkcija. Dėl minėtos atominės energetikos ateities perspektyvos – tas klausimas kol kas taryboje nebuvo nagrinėtas. Yra Mokslų akademija, kita institucija, kuri irgi turi tam tikrą funkciją. Lietuvos mokslo taryba ir Mokslų akademija bendradarbiauja labai glaudžiai. Tiesiai pasakius, kai kuriais atvejais – dėl tų pačių skalūnų dujų – procesuose dalyvavo ir Lietuvos mokslo tarybos nariai. Taigi kai kuriais atvejais negalime taip labai atskirti vienos organizacijos nuo kitos.
Dabar dėl teisinių dalykų, kurie susiję su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra. Čia yra mūsų pirmoji funkcija nagrinėjant įstatymą arba jo pataisas. Mes teikiame rekomendacijas. Į tuos klausimus dauguma atvejų, aš tikrai galiu garantuoti, buvo atsižvelgta. Yra ir komitetų posėdžių protokolai, galų gale Seimo stenogramos. Tai tikrai. Bet visais kitais klausimais… Deja, aš negaliu atsakyti dėl visų sričių ir ar yra kokia svarbi tema, dėl kurios nebuvo tarybai suformuluotas klausimas arba užduotis. Ta prasme aš galiu pasakyti, kad netgi ne visada buvo išnaudojamas tarybos potencialas, tai yra ne visada buvo kreipiamasi tiesiog ir klausiama arba prašoma pateikti tam tikrą išvadą. Čia kitas dalykas.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi A. Dumčius.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis Lietuvos mokslo tarybos pirmininke, visada mane žavėjo jūsų kompetencija ir atsakomybė. Jūs visada buvote atviras jaunimui, aktyviai dalyvavote kuriant Studijų įstatymą (šitą aš prisimenu) ir su jumis labai lengva bendrauti. Jūs padarėte proveržį dėl idėjų projektų, nemažą dėmesį kreipdamas į nacionalines mokslo programas. Prašom pasakyti, kaip jums atrodo kaip žmogui, ar jūs matote, kad slėnių proveržis tikrai įvyks ir mes galėtume tą panaudoti savo ir moksliniam, ir praktiniam potencialui? Labai ačiū.
E. BUTKUS. Iš tiesų slėnių projektai yra ta galimybė, kuria mes turime pasinaudoti. Čia labai priklauso nuo mūsų visų, ar mums pavyks įgyvendinti slėnių projektus taip, kaip jie suprojektuoti. Tai yra didžiulės galimybės. Tokių mokslui Lietuvoje nebuvo ir vargu ar kada bus. Žiūrint į dabartinius procesus, kai kas vyksta gal truputį lėčiau, nei norėtume, dėl įvairiausių priežasčių – dėl tų pačių nelaimingų viešųjų pirkimų, tačiau iš principo tos investicijos… Aš mėgstu sakyti Seimo nariams: ne visada jūsų kadencijos pabaigoje bus rezultatai, t. y. jūs priimate sprendimus… Mokslo srityje procesai yra ilgalaikiai. Tačiau aš esu tikrai įsitikinęs, kad šitie projektai suteiks didžiulę galimybę Lietuvos mokslui sėkmingai įsitraukti į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę. Nėra nieko svarbiau, kaip mūsų konkurencingumas visoje Europoje. Negalime mes žiūrėti labai lokaliai. Tai galimybė yra ir aš manau, kad mokslininkams, ypač jaunimui, kurio akys kartais tikrai dega, kai pamato, kokia yra infrastruktūra, ar tai būtų Vilniaus universitetas, ar Kauno technologijų universitetas, ar kiti slėniai, tikrai yra plačiausios galimybės realizuoti savo idėjas.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi V. Kamblevičius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Labai malonu jausti ir matyti jūsų entuziazmą dėl Lietuvos mokslo. Klausimas būtų toks labai banalus: ar jūs jaučiate, kad mūsų mokslas kada nors galų gale nebebus išlaikytinis? Yra tokių tendencijų ar ne?
E. BUTKUS. Aš žinau tą problematiką, kai norima, jog investicijos į mokslą duotų grąžą, ir gana greitai. Aš, žinoma, labai nesunkiai galiu garantuoti, kad taip bus, bet kartu yra pavyzdžių, kurie rodo, kad taip bus. Tarkim, Kauno technologijos universitete yra Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centras iš struktūrinės paramos lėšų. Dabar yra eilės įmonių, kurios nori tame centre atlikti įvairius eksperimentus, kurti technologijas. Iš tiesų tokių centrų bus ne vienas, manau, gal 2015 m. pabaigoje, nes mes turime laiko, iki galutinai realizuojami tie projektai… Tada jau galima reikalauti, kad prašom parodyti tuos rezultatus, kurie gali Lietuvos ūkiui duoti praktinės naudos. Aš įsitikinęs, kad taip turėtų būti. Gal ne visu šimtu procentų kiekvienas investuotas litas atneš didžiulę grąžą, tačiau moraline prasme bus didžiulis pasiekimas, kad mokslininkai galės įgyvendinti savo siekius.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi G. Steponavičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis akademike, prieš daugelį metų vyko mokslo reorganizacija. Visos žemės ūkio aukštosios mokyklos, institutai, eksperimentiniai ūkiai buvo priskirti Švietimo ir mokslo ministerijai. Mes tada nuogąstavome, kad mūsų institucijos taps podukromis. Gyvenimas parodė, kad iš tikrųjų taip ir atsitiko. Švietimo ir mokslo ministerija atsainiai žiūri, mažiau finansuoja šias mokslo įstaigas. Jūs, kaip akademikas, kaip tarybos pirmininkas, ar turite kokių svertų pradėti šią problemą spręsti, kad šitas finansavimas būtų nors kiek pagerintas?
E. BUTKUS. Klausimas iš tiesų yra iš kelių dalių. Dėl to įvairių institucijų sujungimo į įvairius centrus ar ką galiu pasakyti, kad konsoliduoti mokslininkų pajėgas Lietuvoje, kai dažnai tie kolektyvai nėra dideli net ir mūsų šalies mastu, nekalbant apie Vakarų institucijas, yra būtinybė. Matyt, toks kelias yra vienintelis didinant konkurencingumą.
Ne visai sutikčiau su tuo, kad lėšų kuriai nors mokslo sričiai yra mažiau nei kitoms. Aš čia turiu statistiką ir galėčiau iš tikrųjų pateikti, nekalbėdamas apie didžiulę „Nemuno“ slėnio investiciją, kuri yra viena iš penkių slėnių programų. Galbūt patys slėnių programos iniciatoriai ne visai pagalvojo, kaip užtikrinti vadinamųjų žmogiškųjų išteklių plėtrą, bet aš galiu užtikrinti jus, kad kaip tik dabar mes ieškome būdų ir bus finansuojamos ir doktorantūros studijos, ir podoktorantūros studijos, tikslingai įgyvendinant šito slėnio programą, t. y. milijonai litų bus skirta jauniems žmonėms, kurie galėtų įsitraukti į tų slėnių programų vykdymą. Taigi aš manau, kad negalėtume teigti, kad viena kuri sritis nukentėjo. Mokslo potencialo konsolidavimas yra iš tikrųjų neišvengiamas dalykas. Matyt, norint konkuruoti europiniu mastu, kolektyvai, kur yra 10–20 mokslininkų, deja, nepajėgūs įgyvendinti tų užduočių.
PIRMININKAS. Klausia G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū. Mano klausimas būtų išties susijęs labiau su pačios mokslininkų bendruomenės požiūriu į tai, kad per pastaruosius 5–6 metus stiprėjo Mokslo tarybos vaidmuo. Jai buvo atiduota… Nebe ministerija, kaip kai kurie kolegos vis dar mano, bet pati Mokslo taryba skirsto lėšas konkurso pagrindu. Išties tas didesnis svoris vykstant konkursiniam finansavimui… Jūsų vertinimu, gerbiamasis pirmininke, jautus tą kasdienį pulsą ir paraiškų vertinimo procesą, ar jau kritinė masė mūsų mokslo bendruomenės priima tas žaidimo taisykles, kad geriau turėti ne egzistencinį minimumą, bet pagal ambicingesnius projektus gauti ne vienametį finansavimą savo mokslo sumanymams realizuoti?
E. BUTKUS. Iš tiesų tie procesai prasidėjo, kaip gerbiamasis G. Steponavičius pasakė, ne vakar, ne praeitais metais ir ne anksčiau, nors aš pateiksiu 2012 m. ataskaitą. Jie prasidėjo seniau. Man dažnai tenka pristatyti Lietuvos mokslo tarybą per įvairias veiklas, tarp jų Europos mokslo fondo, kurio viceprezidentu aš buvau pernai išrinktas, ir kitų forumų veiklą. Iš tikrųjų yra labai pozityviai vertinama tai, kas pas mus vyksta. Kaip minėjau, ir mokslinio potencialo konsolidacija, ir infrastruktūrų plėtra, kuri iš tikrųjų yra nelyginama beveik su nė viena šalyje vykstančia investicija į mokslą…
Tas klausimas, kurį jūs keliate, ar mokslininkai lengvai priima tai, jog reikia konkuruoti dėl lėšų? Iš tiesų dauguma, aš manau, puikiai suprato, kad mes kito kelio neturime. Mes, deja, buvome atsilikę, lyginant su visomis šalimis. Lygiai taip pat nepalankūs rezultatai dėl Lietuvos mokslininkų dalyvavimo tarptautiniuose europiniuose projektuose yra tokie, kurie verčia imtis to skatinimo mechanizmo. Jis daugiau mažiau dabar realizuojamas, ir tai, ką aš minėjau skaičiais, tūkstančiai paraiškų ir tūkstančiai mokslininkų, kurie dalyvauja įgyvendinant projektus, iš tikrųjų rodo, kad rezultatas yra teigiamas, poslinkiai yra tikrai teigiami ir, aš tikiuosi, negrįžtami.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
15.39 val.
Pereiname prie kito klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos 2012 metų veiklos ataskaitos“ projekto Nr. XIIP-389.
Pranešėja – A. Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė. Prašom.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė nutarimą „Dėl Lietuvos mokslo tarybos 2012 metų veiklos ataskaitos“. Priimtas sprendimas: pritarti Lietuvos mokslo tarybos 2012 metų ataskaitai ir teikti svarstyti Seimo nutarimo projektą, bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. A. Dumčius. Ruošiasi V. M. Čigriejienė. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Aš kažko labai ypatingo nenorėčiau paklausti, bet tie punktai, kurie ten išvardinti, yra patvirtinti su ataskaita? Ir mes tam pritarėme. O kokių nors pastabų mes neparašėme? Ar yra pastabų?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Ne. Ačiū už klausimą. Tikrai specifinių pastabų nesuformulavome. Įvertinome ataskaitą ir pritarėme jai.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkei už atsakymus, kadangi atsisakė V. M. Čigriejienė… Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti ataskaitai po pateikimo? (Balsai salėje) Ataskaitai pritarta. Seimo vicepirmininkas… Norite balsuoti? Kolegos, tuoj pat eisime prie kitos procedūros. Norite balsuoti? Gerai. Prašom balsuoti. Kas už ataskaitą, kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote, po pateikimo.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Balsavo 79 Seimo nariai: visi balsavo už pritarimą ataskaitai po pateikimo. Kolegos, yra pasiūlymas Seimo vicepirmininko V. Gapšio, kad būtų svarstoma ypatingos skubos tvarka ir būtų pereita prie svarstymo. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu, kad pereiname?
Kolegos, svarstymo stadija. Ar galime pritarti ataskaitai, kadangi nei Teisės departamentas, nei komitetas neturėjo kitokių pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū.
Pereiname prie priėmimo. Kolegos, kas pritariate ataskaitai, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Balsavo 79 Seimo nariai: už – 78, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos mokslo tarybos 2012 metų veiklos ataskaitos“ patvirtintas. (Gongas)
15.43 val.
Kolegos, pereiname prie kito 2-2a klausimo – Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo projektas Nr. XIIP-111. Pranešėjas – B. Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Prašom.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas balandžio 17 d. pritarė pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-111, atkreipiu dėmesį, patobulintam pagal Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, Audito komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo įstaigų platformos… visiems tiems pasiūlymams Užsienio reikalų komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkui. Kviečiame L. Graužinienę, Audito komiteto narę.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui su Audito komiteto pasiūlymais, kuriems jis pritarė. Tenka apgailestauti, kad pagrindinis komitetas nepritarė nė vienam Audito komiteto pasiūlymui, todėl mes prašysime dėl kiekvieno balsuoti atskirai.
PIRMININKAS. Ačiū Loretai. Kviečiame R. Markauską, Biudžeto ir finansų komiteto narį.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė šiam projektui, prašė atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū R. Markauskui. A. Mitrulevičius, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo projektą Nr. XIIP-111. Komiteto sprendimas buvo siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-111 atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame B. Juodką, Užsienio reikalų komiteto pirmininką, kadangi yra pastabų, pasiūlymų. Kiek aš matau, dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų, dėl 2 straipsnio taip pat nėra, dėl 3 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų, dėl 4 straipsnio taip pat nėra, dėl 5 straipsnio taip pat nėra, dėl 6 straipsnio irgi nėra.
7 straipsnis – „Vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimas, įgyvendinimas ir koordinavimas“. Yra pasiūlymas Audito komiteto. L. Graužinienė. Prašom pristatyti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Noriu pasakyti, kad tai visiškai naujas įstatymo projektas. Ankščiau mes tokio įstatymo neturėjome, ir Audito komitetas mano, kad reikia labai tiksliai apibrėžti visus terminus, net ir pavadinimus. Pirmiausia Audito komitetas siūlo tobulinti 7 straipsnio pavadinimą ir siūlo dar papildomai įrašyti ir veiksmingumo vertinimą. Siūlome išdėstyti taip: „Vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimas, įgyvendinimas, koordinavimas ir veiksmingumo vertinimas.“ Mūsų nuomone, tai yra labai svarbu, nes vystomojo bendradarbiavimo programos apima įvairiausias sritis ir faktiškai vertinimo veiksniai, kiek teko susidurti Audito komitetui per aštuonerius metus, tikrai niekur nebuvo reglamentuoti. To, kas buvo parašyta pagrindinio komiteto argumentuose, manau, nepakanka. Programų veiksmingumo įvertinimas tiesiog išplaukia iš įstatymo.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Prašom, pirmininke.
B. JUODKA (LSDPF). Šiam siūlymui, jis nedidelis, papildyti pavadinimą terminu „veiksmingumo vertinimas“ nepritarta, kokie argumentai. Atkreipiu dėmesį – veiksmingumas apibrėžiamas atskirame įstatymo projekto 9 straipsnyje. Kiekvienoje vystomojo bendradarbiavimo veikloje dalyvaujanti institucija ar įstaiga bus atsakinga už savo vykdomos veiklos veiksmingumą. Veiksmingumo vertinimas bus apibrėžtas įstatymą įgyvendinančiame teisės akte, tai yra Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo tvarkos apraše. Taigi tokie argumentai, kodėl komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Pataisai pritaria A. Mazuronis. Prašom išsakyti savo nuomonę.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui, gerbiamieji kolegos. Iš tiesų veiksmingumo vertinimas yra natūralus siekis ir natūralus noras įtvirtinti šią nuostatą, nes visada, kai išleidi pinigus kuriai nors programai, ją prieš tai planuoji, paskui įgyvendini ir pačioje pabaigoje vertini vienus ar kitus pasiektus tikslus, išleistų pinigų efektyvumą, skaidrumą, racionalumą ir panašiai. Todėl šios nuostatos buvimas šiame įstatymo straipsnyje yra gana natūralus, ir tie argumentai, kad tai yra perteklinės nuostatos ar kokiuose nors kituose teisės aktuose tai jau yra, manęs visiškai neįtikina. Iš darbo Audito komitete praeitą kadenciją patirties aš galiu pasakyti, kad vystomojo bendradarbiavimo lėšų išleidimas ir su tuo susijusio skaidrumo buvimas kelia labai daug klausimų. Kai mes bandėme ieškoti atsakymų, tų atsakymų dėl vienokių ar kitokių priežasčių paprasčiausiai negavome. Todėl aš manau, kad įstatyme šios nuostatos ir būtent ši, kuri yra siūloma Audito komiteto, turi ir privalo būti įtvirtinta, siūlyčiau jai pritarti ir atsisakyti prieštaravimo, kuris yra.
PIRMININKAS. Prieš – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik norėčiau kolegoms priminti, kad mes visi siekiame, kad teisės aktai turėtų būti aiškūs, suprantami, nepertekliniai ir kad tie vartotojai, tai yra mūsų piliečiai, kurie skaitys teisės aktus, kuriuos mes čia priimame, nepasiklystų tarp žodžių, tarp pasikartojimų. Aš palaikau komiteto pirmininką, nes, žiūrėkite, cituoju: „9 straipsnio 2 dalis. Vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumas yra vertinamas, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų naudojamus paramos vystomajam bendradarbiavimui veiksmingumo kriterijus.“ Tai jau yra pasakyta. Suprantu, kad kai kurie kolegos nori visur įrašyti tą patį prie kiekvieno sakinio, kiekvieno straipsnio. Bet aš manau, kad 9 straipsnio 2 dalis labai aiškiai viską pasako. Čia nėra jokio ideologinio susipriešinimo. Tiesiog yra siekis, kad įstatymas būtų aiškus ir suprantamas visiems, kurie jį skaitys ir juo naudosis.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritaria Audito komiteto nuomonei, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame už pataisą, kolegos. Pirmininke, gal atsineškite kortelę, nes čia bus daugiau pataisų.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai, balsavo 79. Už pataisą – 60, prieš – 9, susilaikė 10. Pataisai yra pritarta.
Kolegos, dėl 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto yra P. Auštrevičiaus pasiūlymas. Prašom pristatyti, Petrai.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Mielieji kolegos, aš pateikiau šitą siūlymą, nes komitete mes turėjome ganėtinai ilgus ir intensyvius svarstymus. Tai yra kompromisinė formuluotė, kad ministerija ne tik vykdo, bet ir kontroliuoja pabrėžiant, kad kontrolės funkcija, baigtinė funkcija, yra būtina. Tai nėra inovacija. Kolegos, kai kuriuose šiuo metu galiojančiuose įstatymuose atsakingos institucijos, konkrečiai ministerijos, tikrai yra įpareigotos, kad kontroliuotų savo atsakomybės sričiai priklausančios politikos įgyvendinimą. Nemanau, kad tai yra perteklinė formuluotė. Gal kam nors taip ir atrodo, tačiau, mano manymu, toks įrašas tik pabrėžtų, kad mes tikrai atsakingai žiūrime į vystomojo bendradarbiavimo politiką, mes suprantame, kad tai yra lėšos, kad tai yra investicijos. Jos turi duoti tam tikrą rezultatą ir papildoma priežiūra su kontrolės terminu, aš manyčiau, sustiprintų vykdytojų ir naudos gavėjų pozicijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonę pristato pirmininkas. Prašom.
B. JUODKA (LSDPF). Komitetas nepritarė kolegos P. Auštrevičiaus siūlomai pataisai. Argumentai šie: Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje (11, 12 psl.) nustatoma, kad ministras gali koordinuoti ir kontroliuoti tik savo ministerijos administracinių padalinių ir įstaigų prie ministerijos veiklą jam pavestoje valdymo srityje. Kadangi vystomojo bendradarbiavimo veikloje dalyvauja ne tik Užsienio reikalų ministerija, bet ir nemažai kitų ministerijų, todėl užsienio reikalų ministras negali kontroliuoti, kaip kitos ministerijos naudoja joms patvirtintus biudžeto asignavimus. Užsienio reikalų ministerija tegali būti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos formuotoja ir koordinuoti šią veiklą.
PIRMININKAS. Kolegos, už pataisą – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tikrai labai tinkama pataisa, gerai apibrėžianti atsakomybę. Visi politikai kalba apie tai, kad atsakomybė turi būti aiškiai išdėstyta teisės aktuose. Nėra jokių problemų kontroliuoti, nes Užsienio reikalų ministerija vykdo koordinavimo funkciją, yra įvairiausių būdų ir mechanizmų, kaip tai padaryti mūsų valstybėje, ir naujajame įstatyme tai turi atsirasti. Tai yra labai svarbu, pritariu gerbiamojo P. Auštrevičiaus pasiūlymui.
PIRMININKAS. Prieš pataisą – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš kviečiu kolegas įsiklausyti, ką kalbėjo valdančiosios koalicijos atstovas. Užsienio reikalų ministerija, kaip vykdomosios valdžios institucija, negali kontroliuoti savivaldybių, teisėsaugos institucijų ir juo labiau teismų veiklos. Visi šie subjektai taip pat vykdo vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos, pavyzdžiui, savivaldybių atveju, veiklą. Kolegos, čia gali kilti prieštaravimas ir su Konstitucijos 94 straipsniu „Vyriausybės įgaliojimai“, ir su Valstybės kontrolės funkcijomis. Todėl prašau įsiklausyti į logiką, ir mes, svarstydami komitete, šį siūlymą atmetėme. Ir Užsienio reikalų ministerija sakė, na, kaip mes galėsime kontroliuoti savivaldybes, kaip jie vykdo tą vystomąjį bendradarbiavimą? Nelabai aš įsivaizduoju, kad ministras L. Linkevičius, atėjęs į vieną ar kitą savivaldybę, sakytų: prašau pateikti man ataskaitą, kaip jūs elgiatės. Elgiatės čia gerai, o čia blogai.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos, už išsakytas nuomones. Prašom balsuoti. Kas pritariate Seimo nario P. Auštrevičiaus pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 81 Seimo narys, balsavo 81 Seimo narys. Už – 42, prieš – 8, susilaikė 31. Pataisai yra pritarta.
Kolegos, kita pataisa – taip pat dėl 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Audito komitetas teikia pataisą. Prašom pristatyti, Loreta.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Taigi Audito komitetas siūlo dar pratęsti tą sakinį, kad visiškai apimtų ir būtų išbaigta… bei atsako už šios politikos įgyvendinimą. Mes manome, kad tai yra labai svarbu. Jei nebus atsakomybės už užsienio politikos koordinavimą, bet kuri savivaldybė gali prikrėsti mums įvairiausių dalykų, ir paskui bus sunku aukščiausiu lygiu ištaisyti jų klaidas. Užsienio reikalų ministerija, atsakydama už koordinavimą, atsako už šios politikos tinkamą įgyvendinimą. Tada tikrai užsienio politikoje turėsime absoliučiai aiškias kryptis ir realizavimo kelius. Tai yra labai svarbu, nes užsienio politikos vystomojo bendradarbiavimo dalis apima labai įvairias formas vykdant, teikiant tą bendradarbiavimą vienokia ar kitokia forma. Reglamentavimas turi būti labai aiškus, tikslus, labai aiški atsakomybė ir už pačios politikos įgyvendinimą. Aišku, mes čia, salėje, galbūt visko negalime pasakyti, mus riboja tam tikri įstatymai, tačiau tie žodžiai yra labai svarbūs. Todėl kviečiu visus palaikyti Audito komiteto pasiūlymą.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Pirmininke, prašom.
B. JUODKA (LSDPF). Komitetas vėlgi nepritarė šiam pasiūlymui dėl šių argumentų. Vyriausybės įstatymo 5 straipsnis numato Vyriausybės atsakomybės ir atskaitomybės tvarką. Tai yra atskirų valdymo sričių ministrai yra tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui, Vyriausybė solidariai atsiskaito Seimui už savo bendrą veiklą. Kadangi vystomasis bendradarbiavimas yra viena iš bendros užsienio politikos sričių, todėl nemanome, kad ši sritis yra svarbesnė ar ypatingesnė už kitas užsienio politikos sritis, kad už ją būtų atsiskaitoma atskirai.
PIRMININKAS. Už pataisą nėra. Prieš yra A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tik pritariu komiteto pirmininkui ir noriu pasakyti poniai L. Graužinienei, kad čia nėra techniniai, buhalterinės apskaitos dalykai, ką jūs bandote įteigti. Visų pirma tai yra užsienio politika. Ir užsienio politika skaidoma į dar daug politikų. Dabar kiekvienai politikai mes pradėsime šitą, tai ką darysime tada, sakykime, su diplomatine politika, su Rytų politika? Čia irgi turime pridėti visus šituos dalykus pagal tą jūsų siūlymą. Tada išeis sviestas sviestuotas ir mūsų įstatymai bus, sakykime, poros šimtų puslapių storio. Jeigu jūs to norite, prašom. Tik klausimas, ar nuo to bus geriau toms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios naudosis šituo įstatymu?
PIRMININKAS. Už – Audito nuomonė. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš dabar tikrai kalbėsiu kaip Seimo narė. Būčiau nekalbėjusi, bet ministras klaidina Seimo narius. Mes čia visiškai nekalbame apie jokią buhalterinę apskaitą. Mes siūlome papildyti „bei atsako už šios politikos įgyvendinimą“. Buvęs ministre, jūs čia visiškai ne į temą. Aš suprantu, kad nelabai norima kai kam tą padaryti, bet reikia. Mūsų Seimo, įstatymų leidėjo, atsakomybė, kad įstatymas išeitų kokybiškas. Aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės už ir prieš išsakytos. Kas už Audito komiteto pataisą, prašom balsuoti už. Kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, balsuojame už Audito komiteto pataisą.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai, balsavo 78: už – 44, prieš – 5, susilaikė 29. Pataisai yra pritarta.
Kolegos, pereiname prie kito pasiūlymo. Audito komitetas siūlo 7 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 6 punktu. Prašom, Loreta.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Manau, kad kiekvienos Vyriausybės ir valdžios atskaitomybė savo rinkėjams ir šalies gyventojams yra labai svarbi. Todėl Audito komitetas siūlo papildyti nauju straipsniu: „Kasmet savo interneto svetainėje teikia Lietuvos visuomenei ataskaitą apie vystomojo bendradarbiavimo projektus ir jų įgyvendinimo rezultatus.“ Audito komitetas mano, kad Lietuvos visuomenė turi teisę žinoti, kokie projektai užsienyje vykdomi Lietuvos biudžeto lėšomis, mūsų mokesčių mokėtojų lėšomis, ir kokie pasiekti rezultatai. Tada ir požiūris į užsienio politiką galbūt bus daug švelnesnis, supratingesnis ir taip mes rasime bendrą kalbą su mūsų visuomene, informuodami, kaip tikslingai yra skirstomos mūsų biudžeto lėšos. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom.
B. JUODKA (LSDPF). Komitetas nepritarė šiai Audito komiteto nuomonei dėl to papildomo straipsnio, kuriame kalbama apie ataskaitą visuomenei. Kokie argumentai? Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nustato: „Ministrai Vyriausybės nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie savo veiklą ministerijos tinklalapyje, o esant galimybei ir per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikimuose su gyventojais.“ Papildomai apie savo vystomojo bendradarbiavimo veiklą, vykdomus projektus, jų rezultatus Užsienio reikalų ministerija pateikia informaciją savo tinklalapyje ir specialiame vystomajam bendradarbiavimui skirtame tinklalapyje. Tai kam reikia dar papildomos atsiskaitymo formos?
PIRMININKAS. Už komiteto pataisą – A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (TTF). Dėkoju. Iš tiesų, pritariu tam, ką sakė komiteto pirmininkas. Lygiai taip pat pritariu tam, ką sakė L. Graužinienė. Iš tiesų tai vienas kitam visiškai neprieštarauja, netgi priešingai – vienas kitą papildo. Ir vienas kitą papildo labai gerai, labai teigiama sinergija išeina. Todėl siūlau gerbiamiesiems kolegoms vieningai pritarti tam, kas čia parašyta. Jeigu dėl anksčiau buvusių pataisų dar buvo kokių nors nesusipratimų ir ginčų, tai ši pataisa dėl būtinybės informuoti visuomenę apie tai, kur leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai viena ar kita forma, pagal vieną ar kitą programą, iš tiesų yra būtina. Nematau čia kokio nors dubliavimo teisės aktų nuostatų, kurios įtvirtintos kituose teisės aktuose. Mes tiesiog manome, kad šiame įstatyme lygiai taip pat turėtų būti parašyta tai, ką siūlo Audito komitetas.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia yra tipiškas, sakyčiau, toks įstatymo šiukšlinimo pavyzdys. Pirmininkas ką tik pasakė, kad Vyriausybės įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nusako, kad Užsienio reikalų ministerija turi specialų tinklalapį tam. Negana to, ministras ateina ir atsiskaito, kai tik komitetai pareikalauja, yra Vyriausybės ataskaita. Dabar rašomas toks, atrodytų, viena vertus, labai svarbus dalykas, kad „kasmet savo interneto svetainėje teikia Lietuvos visuomenei ataskaitą apie vystomojo bendradarbiavimo projektus ir jų įgyvendinimo rezultatus“. Ir taip aišku, kad tas vyksta. Jeigu norite, įrašykite, jeigu jums nuo to bus geriau, įrašykite, bet įstatymas nuo to netaps geresnis.
PIRMININKAS. Kas pritariate Audito komitetui, kad 7 straipsnio 1 dalis būtų papildoma 6 punktu, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai, balsavo 72: už – 37, prieš – 4, susilaikė 31. Pataisai pritarta.
Taip pat Audito komitetas turi pasiūlymą dėl 7 straipsnio 2 dalies. Prašom. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Audito komitetas siūlo patikslinti formuluotę ir siūlo ją išdėstyti taip: „Finansų ministerija yra atsakinga už vystomojo bendradarbiavimo politikos koordinavimą su tarptautinėmis finansų institucijomis ir lėšų narystės tarptautinėse finansų institucijose įnašams sumokėti, įskaitant dalį įmokų į Europos Sąjungos biudžetą, planavimą valstybės biudžete Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Siūlome išbraukti žodžius: „Savo veiksmus Finansų ministerija derina su Užsienio reikalų ministerija.“ Noriu pažymėti, kad mūsų komitete Užsienio reikalų ministerija sutiko su mūsų siūlymais, manome, kad čia tikrai yra Finansų ministerijos kompetencijos dalis.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Prašom pristatyti nuomonę.
B. JUODKA (LSDPF). Taigi argumentai komitete išdėstyti taip: manome, kad tikslinga išlaikyti nuostatą „Savo veiksmus Finansų ministerija derina su Užsienio reikalų ministerija.“ Tą nuostatą, kurią siūlo Audito komitetas išbraukti, Užsienio reikalų komitetas siūlo palikti.
PIRMININKAS. Ačiū už komiteto nuomonę. Pataisai nepritaria A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Štai čia, kai iš tikrųjų reikia tikslumo, aiškumo ir įvardinimo, jūs tai išbraukiate. Vienas paprastas dalykas. Visi tarptautiniai Lietuvos valstybės įnašai už narystę tarptautinėse organizacijose yra mokami per Užsienio reikalų ministeriją. Ir mokėjimų planavimas, atidėjimas… nes tiesiog jau yra tokia liūdna tradicija – Lietuva vėluoja mokėti už narystę tarptautinėse organizacijose. Tada susėda abiejų institucijų atsakingi asmenys ir sako, kurias sąskaitas pirmiausia reikia mokėti, kur Lietuva kandidatuoja, kaip Lietuva atrodo šitame ar kitame užsienio politikos veidrody, ten nesumokėta arba ten sumokėta. Natūraliai vyksta šitų dalykų koordinavimas. Jūs dabar siūlote čia išbraukti. Jeigu jums bus lengviau, išbraukite, tačiau de facto iš tikrųjų tas dalykas ir vyks, nes moka tai Užsienio reikalų ministerija.
PIRMININKAS. Kadangi už nuomonės nebuvo, prašom balsuoti. Kas pritariate Audito komiteto pataisai, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Balsavo 72 Seimo nariai: už pataisą balsavo 44, prieš – 3, susilaikė 25. Pataisai po svarstymo yra pritarta.
Kitą pataisą taip pat siūlo Audito komitetas – 7 straipsnio 3 dalies 2 punktas. Prašom L. Graužinienę pateikti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Mes sutinkame dėl pritarimo iš dalies visiems trims, kur čia pritarta iš dalies. Mes sutinkame ir neprašome balsuoti.
PIRMININKAS. Kadangi yra pritarta iš dalies, sutinka. Taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlė šitą pataisą. A. Mitrulevičius. Ar sutinkate, kad iš dalies pritartume?
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Taip, sutinkame.
PIRMININKAS. Sutinka. Kolegos, gal galime bendru sutarimu šitai daliai pritarti, nes komitetas pritarė? Galime? Ačiū.
Pereiname prie 7 straipsnio 6 dalies. Audito komitetas turi pasiūlymą. Prašau. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Audito komitetas atidžiai išnagrinėjo šį įstatymą ir siūlo iš 7 straipsnio išbraukti 6 dalį, nes joje visiškai neaišku, kokie ūkio subjektai galės dalyvauti vystomajame bendradarbiavime, nes ji skamba šitaip: „Kiti šiame straipsnyje neįvardinti Lietuvos ir užsienio valstybių subjektai taip pat gali dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje.“ Taip rašyti įstatyme mes negalime, nes mes, Seimo nariai, iš viso nežinome, už ką atsakome įrašydami šitą sakinį, nes neaišku. Kas sugalvos pagal šį straipsnį, tas ir galės dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje. Kaip aš ir sakiau, tai yra labai atsakinga užsienio politikos dalis. Ji turi būti koordinuojama, už ją turi būti atsakoma. Manome, kad būtent šitą 6 dalį reikia išbraukti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Prašom komiteto pirmininką.
B. JUODKA (LSDPF). Taip, komiteto argumentai, kodėl nepritariama, kad būtų išbraukta, ką sakė ponia L. Graužinienė. Įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalies išbraukimas sukurtų tokias pasekmes.
Pirma. Lietuvos ir užsienio valstybių subjektų, galinčių dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje, sąrašas taptų griežtai baigtinis. Tai reikštų, kad įstatyme nenumatyti subjektai negalėtų prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo veiklos. Tokia nuostata nėra „savaime suprantama“ žvelgiant į ateitį. Teisė yra gyvas organizmas ir todėl perspektyva atsirasti naujoms juridinėms asmenų formoms yra gana reali. Taigi būtų užkirstas kelias bet kokiems svarstymams dėl kitų subjektų įtraukimo į minėtą veiklą.
Antra. Būtų pažeistas teisinio aiškumo principas, nes baigtinis sąrašas negalėtų būti suprantamas, kaip leidžiantis į vystomojo bendradarbiavimo veiklą įsitraukti kitiems subjektams. Taigi atsirastų priešprieša. Teleologiniu požiūriu įstatymas numato platų subjektų sąrašą, bet paraidžiui įtvirtinamas sąrašas yra baigtinis.
Pagaliau trečias argumentas. Abejotina, ar parama, skiriama Labdaros ir paramos įstatyme, nustatyta tvarka galėtų būti įskaitoma kaip oficiali valstybės parama pagal ESBO metodologiją. Turi būti parama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Taigi tie argumentai, kodėl nepritarta Audito komitetui.
PIRMININKAS. Audito komiteto pasiūlymui, taip pat prieš pataisą yra A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ne, aš pritariu, ką pasakė gerbiamasis profesorius. Čia nėra jokio…
PIRMININKAS. Už – L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš noriu tik pasakyti. Ką sakė profesorius, tai ne visai yra tiesa. Pagal kitus įstatymus gali labdarą, paramą mums teikti ir čia ir mes galime teikti. Niekas čia nesikerta. Nebuvo ir kitų pastabų, bet noriu pastebėti, dar nepasakiau kalbėdama apie kitus projekto straipsnius, kad ir STT kaip ir atkreipė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo teikęs nemažai pasiūlymų. Todėl vis dėlto siūlau išbraukti ir pritarti Audito komiteto siūlymui, nes tai yra labai nekonkretu, neatsakinga ir šiuo punktu gali pasinaudoti toje sudėtingoje srityje ir po to galime turėti problemų.
PIRMININKAS. Prašom balsuoti. Kas balsuojate už Audito komiteto pasiūlymą dėl 7 straipsnio 6 dalies, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Balsavo 64: už – 33, prieš – 3, 28 susilaikė. Pataisai svarstymo stadijoje yra pritarta.
Kolegos, pereiname prie 8 straipsnio. Taip pat Audito komitetas turi pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Gal, Loreta… Neprašote. Galime bendru sutarimu pritarti, kolegos? Taip, ačiū.
Tada pereiname prie 9 straipsnio. Taip pat yra Audito komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū.
Dėl 10 straipsnio taip pat neturime.
Dėl 11 straipsnio taip pat yra Audito komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Prašom, Loreta, pateikti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Čia yra jau techninis dalykas, dėl kurio Seimas yra apsisprendęs, tiesiog kituose straipsniuose papildoma „kuri atsakinga už teikiamų humanitarinės pagalbos prioritetų įgyvendinimą“. Mes jau tam Seime pritarėme. Tiesiog automatiškai taisomi kai kurie straipsniai.
PIRMININKAS. Pirmininke, kadangi mes jau balsavome, čia, aš manau… Ar prašysite antrą kartą balsuoti? (Balsai salėje)
B. JUODKA (LSDPF). Tai gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada, kolegos, einame taip pat prie 11 straipsnio. Yra 11 straipsnio 3 dalis, dėl kurios Audito komitetas taip pat turėjo pasiūlymą, o komitetas iš dalies pritarė. Loreta neprašo, sako, viskas gerai. Kolegos, ačiū už pataisas, komiteto pirmininkui.
Dabar už visą už – P. Auštrevičius. Prašom. Nėra salėje.
Kolegos, gal galime tada… Prašom balsuoti. Kas už sprendimo projektą, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Su priimtom pataisom, kolegos, nes jau už jas balsavome.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai, balsavo 72: už – 67, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo projektui Nr. XIIP-111(2) yra pritarta.
16.19 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-112(2). Pranešėja – L. Graužinienė, Audito komiteto narė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Turto valdymo įstatymą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Loretai. Kviečiu R. Markauską, Biudžeto ir finansų komiteto narį.
R. MARKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas kaip papildomas svarstė, iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlė pagrindiniam Audito komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus.
PIRMININKAS. Kviečiame A. Mitrulevičių, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narį.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-112(2). Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-112(2) tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą ir derinti su Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo projektu Nr. XIIP-111(2), kurio įstatymo projektas Nr. XIIP-112(2) yra lydimasis. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kolegos, kadangi pagrindinis Audito komitetas pritarė visoms pataisos ir atsižvelgė į visus pasiūlymus, gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos, pritarta.
16.22 val.
Kitas klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 14, 20, 22, 42 43, 44 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 182 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-252(3). Pranešėjas – P. Urbšys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašom, Povilai, mes turime, jeigu tu neturi, mes duosime komiteto nuomonę.
Ar vis dėlto pristatys komiteto pirmininkas V. Bukauskas? Prašom, Valentinai.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Valstybės tarnybos įstatymo 14, 20, 22, 42 43, 44 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 182 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-252(2). Komiteto priimtas sprendimas – pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkui. Dabar, Valentinai, leisime A. Dumbravai, papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariui. Prašom, Dumbrava. (Balsai salėje) Ne, Nr. XIIP-252, Valstybės tarnybos įstatymas.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji kolegos, laba diena. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį klausimą, ir tokie yra komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui numatyti, jog šis įstatymas įsigalioja 2013 m. birželio 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesti iki šios datos parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū A. Dumbravai. Kviečiame dabar V. Bukauską, nes yra pasiūlymų. Aš tik noriu priminti, kad nagrinėjame projektą Nr. XIIP-252.
Kolegos, yra Seimo narės M. Petrauskienės pasiūlymas dėl vieno straipsnio, į kurį komitetas atsižvelgė.
V. BUKAUSKAS (DPF). Taip, pritarėm.
PIRMININKAS. Taip pat yra atsižvelgta dėl 6 straipsnio. Kolegos, dėl 8 straipsnio irgi yra atsižvelgta.
V. BUKAUSKAS (DPF). Taip, pritarta.
PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, kadangi komitetas pritarė (ačiū, Valentinai), bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Gal galime, kolegos, su pataisomis pritarti ir visam projektui?
V. BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Prašau.
V. BUKAUSKAS (DPF). Norėčiau kolegas Seimo narius informuoti, kad yra gautas Europos teisės departamento pasiūlymas dėl 1 straipsnio išdėstymo, kas yra artimieji giminaičiai, kuriam komitetas pritarė iš dalies, bet tolesnei 2 pastraipai komitetas nepritarė ir siūlo įrašyti „partneris“ kategorijos… nes nėra priimto Partnerystės įstatymo. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 1, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi jau yra pataisytas, ir aš sakiau, atsižvelgiant į visas… (Balsai salėje) Ačiū dar kartą pirmininkui. Kolegos, bendru sutarimu po svarstymo pritarta.
16.27 val.
Kolegos, pereiname prie kito klausimo. Kitas klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-263(2). Pranešėjas – P. Urbšys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Ateina komiteto pirmininkas V. Bukauskas. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-263(2). Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkui. Kviečiame A. Dumbravą, kuris pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę dėl šio klausimo.
A. DUMBRAVA (TTF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį klausimą ir siūlo pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui, taip pat nustatyti jo įsigaliojimo datą nuo 2014 m. sausio 1 d. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko nematau. Kas galėtų pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę? Yra ne vienas kolega. Prašau, P. Narkevičius. Prašom, prašom.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 2, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū Biudžeto ir finansų komiteto nariui. Kviečiame taip pat V. Bukauską, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką.
Gerbiamasis pirmininke, matau, yra pataisos dėl 1 straipsnio… 3 priedo II skyriaus, kurias teikia daug Seimo narių. Ir jūs, kiek aš suprantu… yra prirašomas Seimo nario patarėjas. Taip pat toks pat pasiūlymas yra ir dėl 2 straipsnio. Prašom.
V. BUKAUSKAS (DPF). Taip, kur komitetas nepritarė, nes projekto įgyvendinimas pareikalautų didelių papildomų valstybės biudžeto asignavimų.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi komitetas nepritarė, ar dėl pataisų yra norinčių kalbėti? Nėra. Prašom balsuoti. Kas pritariate Seimo nariams, kad būtų įtrauktas į lenteles Seimo nario patarėjas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame už pataisą, kolegos, dėl kurios komitetas buvo prieš, kad būtų įtraukti Seimo nario patarėjai, dėl kategorijos.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsavo 65 Seimo nariai: už – 25, prieš – 19, susilaikė 21. Pataisai yra nepritarta.
Kolegos, dabar norėčiau, kad balsuotumėte už įstatymo projektą. Kas už? Yra už įstatymą. Motyvai dėl… Nenorite? Algirdai, norėjote ar nenorėjote? Prašom. Ačiū, jau nenori. O gal galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui po svarstymo, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsavo 70 Seimo narių: už – 70. Sprendimo projektui po svarstymo pritarta. Replika. Prašome. Ponas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į kolegas, kurie teikia pataisas: jeigu mes tikrai norime realiai padidinti mūsų padėjėjams atlyginimus, tai nežaiskime populizmu ir nesiūlykime daug didesnių sumų, kurių nėra ir vargu ar galėsime gauti kitiems metams, nes šitas pasiūlymas, palyginti su šiais metais, kitiems metams papildomai reikalauja 2 mln. Kai mes rašome 15 ar dar aukštesnę kategoriją, tai šita suma pavirs kokiais 12 mln. Tai nerealūs skaičiai, todėl galbūt nežaiskime, nes nepereis joks įstatymas ir tada nebus ką kaltinti, kodėl mūsų padėjėjai turi 11 kategoriją.
16.33 val.
PIRMININKAS. Ačiū vicepirmininkui. Kolegos, pereiname prie kito klausimo – Valstybės kontrolės įstatymo 28, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-199. Pranešėja – Z. Žvikienė. Prašom. Audito komiteto narė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 28, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-199. Komiteto sprendimas yra bendru sutarimu iš esmės pritarti Seimo Audito komiteto patobulintam įstatymo projektui su visom komiteto pataisom.
PIRMININKAS. Ačiū Zitai. Kviečiame A. Mitrulevičių, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narį.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 28 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-199. Komiteto sprendimas: pritarti iš esmės iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms; antra, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-199, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento bei Teisingumo ministerijos ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū A. Mitrulevičiui. Kadangi Audito komitetas atsižvelgė į visas pastabas, kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū.
Pereiname prie kito klausimo.
16.35 val.
Kitas klausimas 2-9 – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1709. Pranešėjas – P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šį tokį dar ne visai įvakarėjusį vakarą teikiu jums Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. 5 punktas, kurį mes siūlytume keisti, atrodytų taip, kad privatizuojamos grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams ar jų šeimos nariams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais suteiktos gyvenamosios patalpos ar (čia mes papildome), kai gyvenamąsias patalpas privatizuoja nuomininkai, turintys nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusą, tai yra tiesiog leisti privatizuoti lengvatinėm sąlygom socialinį būstą, kuriame gyvena žmonės, ne tik tremtiniams ir politiniams kaliniams, bet tiesiog praplėsti šią sąvoką – ir visiems, kurie turi nuo okupacijos nukentėjusio asmens statusą. Tai čia tiesiog yra išplėtimas, o visi kiti to įstatymo straipsniai lieka taip, kaip yra. Galbūt tiek. Jeigu bus klausimų, aš pabandysiu paaiškinti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia V. Kravčionok.
V. KRAVČIONOK (LLRAF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kai jūs sakote, kad teisę į savivaldybės gyvenamąsias patalpas lengvatinėm sąlygom turi politiniai kaliniai ir tremtiniai, taip pat jų vaikai, kurie turi tremtinio teisinį statusą, pavyzdžiui, Vilniuje šiandien, 2013 m., grįžtančių tremtinių sąraše įrašyta 281 šeima. Kaip suprantu, teikiamu įstatymo projektu jūs norite išplėsti sąvoką ar grupę, nurodydami „turintys nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusą“… kad turėtų galimybę. Tai toks klausimas būtų: ar jūs turite duomenų, kiek tokių asmenų, žmonių yra, kiek gali būti? Ar mes būsime pajėgūs suteikti, aprūpinti būstu?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Iš tiesų norėčiau patikslinti: mes nesiūlome kam nors papildomai ar pagreitinta tvarka suteikti socialinį būstą. Taip, yra problema, kad ir dabar visoje Lietuvoje yra daugiau kaip 30 tūkst. asmenų, siekiančių gauti socialinį būstą, laukia eilėje. Suprantama, kad yra socialinio būsto problema, atskiras klausimas yra jo kiekis. Bet čia kalbama apie tuos, kurie jau gyvena, jau turi teisę, kad jie galėtų išsipirkti. Tų žmonių gi į gatvę neišvarysi, jie taip ar taip ten gyvens. Tai tiesiog vienu atveju mes turbūt lauktume, kol jie numirs ir tas socialinis būstas atsilaisvins, o kitu atveju mes leistume jiems privatizuoti. Tai čia tik dėl to klausimas. Dėl skaičiaus. 1997 m. buvo registruota 86 tūkst., kurie kreipėsi dėl to statuso. Daugiau jų turbūt ir nepadaugėjo, manau, per tuos metus sumažėjo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau paklausti, kaip dėl lygiateisiškumo principo Konstitucijoje? Jūs vėl teikiate išskirtinę pataisą. Šiandien daug piliečių, kurie pavėlavo su privatizavimu Vilniaus mieste ir Kaune, ypač Vilniuj, noriu pabrėžti, yra labai daug anuomet padaryto socialinio būsto, nors jis visiškai ne socialinis. Ten gyvena ne socialiai remiamos šeimos, o valdininkai, kurie sugebėjo pasinaudoti tuo įstatymu, ir dabar, ypač senamiestyje, yra tokių dalykų. Toks nuostatos taikymas, mano galva, su Konstitucija šiek tiek pjaunasi dėl lygiateisiškumo. Tada arba darome visiems, arba niekam, nes čia dėl to tikrai kils teisminių ginčų. Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui. Pabandysiu atsakyti keliais aspektais. Taip, dar kartą pakartosiu, kad apskritai socialinio būsto trūkumas visoje valstybėje, ypač Vilniuje, yra didelė problema, nes šiandien Vilniuje yra virš 4 tūkst., 4 tūkst. 200, mano duomenimis, socialinių būstų, o laukia virš 6 tūkst. asmenų. Tai aišku, kad yra didelė eilė ir didelė problema, vienas dalykas.
Antras dalykas, kiek aš žinau ir aš tikiuosi, kad apskritai Socialinės apsaugos ministerija parengs bendrą paketą dėl tam tikros reformos ir mes čia, Seime, svarstysime, kad būtų privatizuoti socialiniai būstai ir kaip išspręsti problemą – didelį jų trūkumą. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas, dėl lygiateisiškumo, tai lygiai taip pat dabar įstatymo 5 punkte yra įrašyti politiniai kaliniai ir tremtiniai. Nieko, jokio čia dviračio mes neišrandame, tik papildome, praplečiame sąvoką „turintys nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusą“. Jeigu mano siūloma pataisa pažeidžia lygiateisiškumo principą, tai lygiai taip pat galiojantis įstatymas pažeidžia jį. Lygiai taip pat. Teisiškai atsakant yra taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Motyvai dėl viso. Už – A. Dumčius. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Kodėl pasisakyčiau už? Per pastaruosius dvejus metus teko lankytis Rusijoje, Sibire, įvairiose vietose, Altajaus krašte susitikti su tremtiniais, Jakutijoje buvau. Tai, žinote, mums yra gėda dėl to, kaip šiandien Rusijos Federacijoje yra suteikiamos socialinės garantijos nukentėjusio nuo sovietinės okupacijos statusą turintiems žmonėms. Tai yra reabilitacija, sveikatos paslaugos, važiavimas ir pensijos, lyginant su mumis, yra daug didesnės. Ką čia kalbėti apie šitą menką privilegiją, kad jeigu galėtų… Savivaldybėje yra kokios penkios, šešios kategorijos, kai leidžiama privatizuoti tą turimą jo gyvenamąjį būstą. Jeigu mes dar leisime ir nukentėjusio statusą turintiems, tai toji lengvata savo pinigais privatizuoti čia bus menkas dalykėlis, lyginant su tuo, kas yra šalia mūsų esančiuose kraštuose. Esame labai jau šykštūs, Algirdai, ir labai jau kategoriškai ir tendencingai varome ant šitos kategorijos žmonių, kurie prarado sveikatą, jaunystę, šeimas, turtą ir panašiai, panašiai. Ačiū. Aš už.
PIRMININKAS. Motyvai išklausyti. Kolegos, kas pritariate Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 60 Seimo narių, balsavo 59: už – 30, prieš nėra, susilaikė 29. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta.
Kolegos, pagrindinis komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Audito komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, taip pat ir Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija. Siūloma svarstyti gegužės 21 d. Ar galime pritarti? Prašom, Loreta.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Aš iš karto prašyčiau Vyriausybės išvados, nes čia vis tiek su finansais susiję.
PIRMININKAS. Ačiū Loretai. Iš tiesų turbūt bendru sutarimu galime pritarti, kad reikia Vyriausybės išvados, taip? Ačiū.
Pereiname prie kito klausimo – Nr. XIP-3107.
R. MARKAUSKAS (DPF). Atsiprašau, posėdžio pirmininke. Aš dar prašyčiau vis dėlto Biudžeto ir finansų komitetą kaip papildomą.
PIRMININKAS. Dar papildomą, kolegos, iš tiesų, kadangi su finansais… Ar galime, kolegos, pritarti, kad ir Biudžeto ir finansų komitetas svarstytų? Pritariame. Ačiū. Bet datos nekeičiame.
16.44 val.
Kolegos, pereiname prie kito 2-10 klausimo – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3107. Pranešėjas – V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tai yra vėluojantis įstatymo projektas, pirmiausia susijęs su būtinybe suderinti dviejų įstatymų, tai yra Mokslo ir studijų įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo, sąvokas, kurios šiandien skiriasi. Mokslo ir studijų įstatyme yra vartojamos sąvokos „nuolatinės studijos“ ir „ištęstinės studijos“. Jos paprastai skiriasi intensyvumu ir galimybe ištęstinių studijų atveju trukmę pailginti pusantro karto. Sveikatos draudimo įstatyme dar tebėra vartojamos senojo Aukštojo mokslo įstatymo sąvokos „dieninės studijos“, „dieniniai skyriai“, o jos jau yra nebevartojamos, taip, kaip nebevartojamos šiandien ir „neakivaizdinės studijos“ ar „vakarinės studijos“. Taigi pirma būtinybė yra suderinti sąvokas ir vartojamus terminus.
Antras dalykas, be abejo, čia kils ir tam tikrų klausimų ir diskusijų, nes mes siūlome, kad ir nuolatinių, ir ištęstinių studijų atveju besimokantys, bestudijuojantys asmenys būtų apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Taigi išeitų, kad gali didėti apdraustųjų ratas. Jūs statistiką turite aiškinamajame rašte. Mūsų skaičiuotės rodo, registrų duomenys, studentų registrų duomenys aiškiai rodo, kad labai didelė dalis studentų, tiek pirmosios, tiek antrosios, tiek trečiosios pakopos, jau dirba, tai yra turi darbinius santykius. Tai pagal 2011 m. statistiką tokių studentų yra maždaug 34 %.
Kita vertus, tam tikra atvira problema lieka ir asmenys, kurie studijuoja užsienio aukštosiose mokyklose. Taigi bet kuriuo atveju čia reikėtų dar gilesnės, detalesnės analizės, be abejo, prašant Vyriausybės išvados, kad į šitą problemą įsigilintų ir teiktų, jeigu nesutinka su šiuo variantu, savo versiją. Problemą privalome spręsti, kadangi ištęstinės studijos ir nuolatinės studijos iš esmės skiriasi, dar kartą kartoju, tik intensyvumu ir čia gali studijuoti ne tik dirbantys, bet ir nedirbantys žmonės.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia A. Matulas. Ruošiasi A. Dumbrava. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs teigiate, kad jūs tik norite suvienodinti sąvokas su vėliau priimtu įstatymu, bet išties jūs keičiate ir draudžiamųjų asmenų skaičių. Tai yra gerokai daugėja asmenų, kuriuos jūs siūlote sveikatos draudimu… Be to, jūs siūlote atsisakyti drausti užsienyje studijuojančius mūsų studentus. Tai aš noriu paklausti, kiek vis dėlto Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainuos tas papildomas draudimas. Aš suprantu, kad jums, kaip Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pavaduotojui, gal nelabai rūpi Privalomojo sveikatos draudimo biudžetas, bet man asmeniškai rūpi. Ir noriu paklausti, ar jūs skaitėte Teisės departamento išvadas ir kaip jūs galėtumėte jas pakomentuoti?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Pirmas dalykas, aš nesu komiteto pavaduotojas, tiesiog eilinis komiteto narys, tai viena.
Antra. Mūsų bandymas, remiantis dar ankstesnių metų statistika, paskaičiuoti, ar išsiplėstų ratas ir ar PSDF lėšos turėtų būti didesnės, preliminariai rodo, kad papildomų lėšų iš esmės nereikėtų. Būtent todėl aš esu įsitikinęs, kad ši Vyriausybė ir ministerijos turi labai atidžiai pasižiūrėti, nes bet kuriuo atveju problemą reikia spręsti. Jokių vakarinių, neakivaizdinių ar dieninių studijų šiandien nėra. Yra tik nuolatinės ir ištęstinės ir dalis asmenų pakliūna į tokią situaciją, kai jie turėtų būti draudžiami valstybės lėšomis, bet nėra draudžiami. Kita vertus, mes rodome ir kitą principą, kad, ko gero, labai realus principas yra matuoti paprastu matu – yra darbinių santykių ar nėra darbinių santykių tuo metu, kai žmogus studijuoja. Tai būtų irgi labai rimtas argumentas šitą sistemą koreguoti. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Taip, Teisės departamento išvadas net tik skaičiau, bet ir turiu po ranka. Be abejo, į jas reikia atsižvelgti ir jas reikia vertinti.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Mano klausimas gal bus panašus į pono Antano dėl studentų, studijuojančių Europos Sąjungos šalyse. Ar nemanote, kad jų sąlygos pablogės? Kaip jūs rašote, jie paprastai dirba, turi darbinius santykius, bet vis tiek tokia tvarka jau buvo nustatyta, ir tie, kurie važiuodavo studijuoti į užsienį, žinojo, kad jie bus draudžiami. Ar jie nebus nuskriausti? Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Pataisa siūlo, kelia šitą problemą, ją reikia svarstyti iš esmės ir rasti sprendimą, ar iš tikrųjų valstybė draudžia visus valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu, ar valstybė turi kitą poziciją. Antras momentas. Bet kuriuo atveju reikia vertinti konkrečią situaciją – yra darbiniai santykiai ar jų nėra, nes tai lemia apdraustųjų grupę. Bet kuriuo atveju problemą, dar kartą sakau, reikia spręsti ir Vyriausybė galėtų labai atidžiai pasižiūrėti į jos esmę. Šitas pateikimas būtų galimybė pradėti procesą.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui V. Stundžiui. Už yra tik A. Matulas, prieš nėra. Kolegos, gal galime sutarti, kad nekalbėsime? Vis tiek nori. Prašom, Antanai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties problema yra, ją reikia spręsti, bet galbūt ne taip, kaip siūlo mūsų kolega. Noriu priminti, kad praeitą savaitę mes su sveikatos apsaugos ministru V. P. Andriukaičiu buvome Konstituciniame Teisme, kuriame jis apskritai ginčijo privalomojo sveikatos draudimo sistemą ir pačias įmokas, ar jos turi būti privalomos, ir kėlė mintį, kad visa sveikatos sistema turi būti nemokama ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Tam papildomai reikėtų nei daug, nei mažai – apie 2 mlrd. Lt. Jeigu šita valdžia sugebės tai padaryti, mes tik plosime. Iš esmės tas paaiškės už dviejų trijų savaičių, kai gausime Konstitucinio Teismo išvadą. Todėl siūlau pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui, pagrindinį komitetą paskirti papildomu, be abejo, turėtų būti ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Taigi siūlau pagrindiniu paskirti Sveikatos reikalų komitetą, papildomu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Matyt, sulaukę Konstitucinio Teismo išaiškinimo galėsime apsispręsti ir ne tik suvienodinti sąvokas, bet ir apsispręsti dėl draudžiamųjų asmenų kategorijų ir įmokų dydžių.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Rodo, kad vis dėlto reikia balsuoti. Gerai, kolegos. Kas pritariate sprendimo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai, balsavo 59: už – 27, prieš nėra, susilaikė 32. Įstatymo projektui nepritarta.
Dabar, kolegos, turime apsispręsti, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Kas balsuoja už, grąžiname iniciatoriams tobulinti, kas atmesti, balsuojate prieš.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai, balsavo 57: kad įstatymo projektas būtų tobulinamas – 54, prieš – 3. Taigi įstatymo projektą grąžiname iniciatoriams tobulinti.
16.55 val.
Kolegos, 2-11a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIIP-457. Pranešėjas – A. Kašėta. Prašom.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, paskutinis klausimas, tikiuosi, kad užteks kantrybės dar pakalbėti ir šia tema. Pirmiausia norėčiau sulaukti jūsų pritarimo, kad galėtume padiskutuoti dėl 2014 metų paskelbimo Etnografinių regionų metais. Norėčiau jūsų pritarimo, kad būtų įrašyta į pavasario darbų programą.
PIRMININKAS. Ačiū A. Kašėtai. Galite pasilikti tribūnoje. Jūsų klausti niekas nenori. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Taip. Ačiū. Tada prašom balsuoti, kad projektas būtų pavirtintas. Kas už priėmimą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 52, susilaikė 1. Nutarimas priimtas, pavasario sesijos programa papildyta. (Gongas)
16.57 val.
Pereiname prie 2-11b klausimo – Seimo nutarimo „Dėl 2014 metų paskelbimo Etnografinių regionų metais“ projekto Nr. XIIP-445. Pranešėjas – A. Kašėta. Iš viso yra pasirašęs 51 Seimo narys. Prašom, Algi.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, žemaičiai, dzūkai, aukštaičiai, sūduviai, Mažosios Lietuvos atstovai! Iš tikro šitą projektą teikia visų parlamentinių frakcijų atstovai, tik man suteikta garbė jį pateikti. Kodėl mes manome, kad 2014 metus reikia paskelbti Etnografinių regionų metais? Reikėtų įvardyti keletą svarbių motyvų. Pirmiausia Europos Sąjungoje regioninei politikai yra skiriama labai daug dėmesio. Beje, ne tik dėmesio, bet ir lėšų. Žinoma, pagrindinis tikslas, kad būtų išsaugotas istorinis, etnografinis savitumas. Lietuvoje situacija nėra tokia gera, kaip norėtųsi. Nors Lietuvos valstybė įsipareigojimą išsaugoti etnografinių regionų savitumą įtvirtino Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu, tačiau kituose teisės aktuose etnografiniams regionams dėmesio beveik neskiriama. Buvo susikoncentruota į apskričių akcentavimą, apskritys, beje, ne visada atitikdavo etnografinius regionus. Mūsų tikslas yra toks. Siekdami išsaugoti regionų savitumą ir padaryti šį klausimą dar aktualesnį, mes nutarėme teikti šį pasiūlymą, atkreipdami dėmesį į tai, kad regionai tai nėra tiktai teritorijos ribos, kad savitumą atspindi ir kiti aspektai: tautinis kostiumas, kultūros paveldas, tautodailė, muzikinis folkloras, tautosaka, žinoma, tarmės. Šie metai, beje, buvo paskelbti Tarmių metais. Todėl tas platesnis kontekstas 2014 m. tikrai būtų graži tąsa. Žinoma, kulinarinis paveldas taip pat įeina į regiono istorinio, kultūrinio savitumo sritį. Taigi, jeigu tokios išsivysčiusios šalys kaip Vokietija, Belgija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Prancūzija ir kitos laiko labai svarbiu dalyku tokio paveldo išsaugojimą, manau, kad mums, be jokios abejonės, taip pat reikėtų daugiau skirti tam dėmesio. Neseniai mūsų Europos informacijos centre į rankas pateko žemėlapis. Turbūt matėte, yra sulankstomi žemėlapiukai, kurie yra dalinami ekskursijoms. Tikrai buvo šiek tiek nepatogu pažiūrėjus, kad Latvijos teritorijoje taip pat regionai pažymėti, o mūsų, deja, ne. Ir ne tik Latvijos. Daugelio Europos Sąjungos šalių regionų pavadinimai yra parašyti. Tai tam tikra prasme taip pat atspindi esamą situaciją.
Baigdamas noriu pasakyti, kad iš tikro norėtume sulaukti šitos iniciatyvos palaikymo, kad būtų sudaryta Etnografinių regionų metų komisija, kuri parengtų, patvirtintų tokių metų programą, pradėtų parengiamuosius darbus jai įgyvendinti ir galų gale spręstų, kiek valstybės biudžete pagal esamas sąlygas būtų galima numatyti lėšų. Tokia pasiūlymo esmė. Pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju pirmininkui. Gerbiamasis kolega, aišku, dėmesys regionui… Kas daugiau, jeigu ne žmonės iš regionų kalbėtume apie didesnį poreikį regionams. Aišku, norėtųsi to kitokio požiūrio į regionus sprendžiant visus valstybės klausimus, ne tiktai vienų metų paskelbimo. Bet paklausti noriu štai ko. 2014 m. yra paskelbti Kristijono Donelaičio metais. Tai yra iškili asmenybė, kuri yra labai svarbi mūsų valstybei, mūsų žmonėms. Ar jums neatrodo, kad gali užgožti arba sumenkinti šitos iškilios asmenybės minėjimą, nes programa yra patvirtinta, vyksta pasirengimas, įvairūs darbai, yra lėšos, programa? Truputėlį toks nerimas yra, kad galbūt mes sumenkinsime šitos iškilios asmenybės minėjimą.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamoji kolege, suprantu jūsų nerimą, bet iš savo patirties, manau, kad ne, neturėtų užgožti, nes parlamentas iš tikro kiekvienais metais pasirenka keletą krypčių. Ar 2012 m., ar 2011 m., ar 2010 m. nebuvo vien tik vienos srities arba vienos tematikos metai. Būdavo įvairiai, turėdavo ir keletą pavadinimų. Būdavo, kad keturioms tematikoms būdavo skiriami tie metai. Aš manau, kad K. Donelaičio kontekste iš tikro… K. Donelaitis – ne tik iškili Lietuvos asmenybė, bet pati ryškiausia Mažosios Lietuvos asmenybė. Netgi galima sugretinti, tas kontekstas netgi yra palankus, ir išryškinti būtent pirmiausia Mažojoje Lietuvoje, taip pat dar pagalvoti, kaip daugiau įamžinti ir plačiau įprasminti jo istorinį atminimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas. Ruošiasi V. Bukauskas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs siūlote, kad komisija sukurtų programą, bet aš noriu paklausti. Kaip jūs, kaip nutarimo projekto teikėjas, manote pats asmeniškai, kokie komisijai turėtų būti pagrindiniai tos programos akcentai? Taip pat noriu pasakyti, kad visi žinome, kad šie metai yra paskelbti Tarmių metais, bet kažkodėl, pavyzdžiui, mes parlamente visi kalbėdami nekalbame savo tarmėmis. Ar nemanote, kad būtent mes turėtume pirmiausia pradėti kalbėti, pateikti įstatymo projektus ir atsakinėti savo tarme? Ar jūs negalėtumėte kaip dzūkas dabar į mano klausimą atsakyti dzūkiškai?
A. KAŠĖTA (LSF). Žinoma, aš galiu atsakyti dzūkiškai ir tai padarysiu, bet, kolega Antanai, mes turime numatę šiokių tokių renginukų (turiu omeny Dzūkų bičiulių grupę) ir rugsėjo mėnesį mes jus pakviesime po sesijos atidarymo in vienų renginukų, kur paprašysim pakalbėt savo tarmi. Jeigu jūs gražiai kų nors paporysit, tai gausit kokį nors prizų. Aš netgi siūlyčiau prisidėt ir kitom grupėm, jeigu yra aukštaičių, žemaičių ar sūduvių. Net nežinau, ar tokių grupių yra. Galėt būc bendras renginys.
PIRMININKAS. Kaip suprantu, tų tarmių mes turime iš tiesų tiktai dvi, kiek aš atsimenu, o visi kiti jau porūšiai toliau eina. Žemaitiškai dabar klausia V. Bukauskas, kiek aš supratau.
V. BUKAUSKAS (DPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, galbūt siekis iš tikrųjų yra gana sveikintinas, bet kaip jūs įsivaizduojate 2014 m. ir 2020 m. Europos Sąjungos finansinę perspektyvą ir būtent tą nutarimą dėl etnografinių teritorijų ribų paskirstymo? Ar nebūtų reikalinga ir tikslinga galbūt šalia to parengti įstatymą, kai būtų priimtas gal Seimo nutarimas su tam tikrom etnografinių teritorijų ribom, nes mes Europos Sąjungos kontekste esame kaip vienas regionas? Aš kalbu apie regioninę politiką, nes šiandien pasižiūrėjus mes kalbame, kad yra Žemaitija, kad yra Aukštaitija, kad yra Suvalkija, bet politikai (…), priimdami politinius sprendimus, iš tų teritorijų ribų į vieną ir į kitą regioną. Ar nemanote, kad šalia to tikslinga, kad būtų ir įstatymas su konkrečiom ribom ir su konkrečiais centrais arba sostinėm?
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis kolega, jūs labai teisingai klausdamas jau pasakėte labai svarbius dalykus, kad iš tikro mes, stodami į Europos Sąjungą, neakcentavome regionų, todėl nebuvo tie dalykai užfiksuoti ir finansiškai niekaip mes negavome iš to naudos. Jau nekalbu, kad ir istoriškai būtų neteisinga užmiršti tuos regionus.
Kartu dar atsakysiu ir kolegai A. Matului į jo klausimo pirmą dalį, ir į jūsų. Manau, kad pirmiausia organizuojant, įgyvendinant metų minėjimą turėtų aktyviai dalyvauti, taip pat savo siūlymus teikti ne tik politikai, arba, tiksliau, vykdomosios valdžios galbūt atstovai, Vyriausybė, bet yra kiekviename regione suformuotos etnografinių regionų koordinacinės tarybos… tai vadinama etninės globos tarybomis. Tas tarybas sudaro savivaldybių atstovai – arba vicemerai, arba kultūros skyrių atstovai. Vienu žodžiu, gana kompetentingi žmonės, dirbantys šitoje srityje, yra deleguoti. Galų gale yra ir Etninės globos taryba, kuri yra įkurta mūsų parlamento ir atskaitinga Seimui. Ji, beje, pritaria arba pati… Su ja konsultuojantis buvo rengiamas šitas projektas. Taigi, viena vertus, tikrai būtų specialistų pagalba, kurie dirba prie tų klausimų ir galėtų pateikti racionalių siūlymų.
Kita vertus, kalbant apie atskiro įstatymo būtinybę arba ko reikėtų, tai daug ko reikėtų. Iš tikro šitas Seimo nutarimas galbūt būtų pirmas žingsnis, kuris ir paskatintų tokios darbo grupės kūrimą, nes ji taip pat galėtų pasiūlyti kurti įstatymo projektą. Gal projektą kurtų kita grupė, bet jo reikia. Etnografinės ribos yra numatytos, žinoma, yra ginčų tarp specialistų, tarp kalbininkų ir istorikų, ir archeologų, ir t. t., bet iš esmės jos yra, jas reikia patvirtinti, bet jos nepatvirtintos. Taigi vėlgi būtų proga tą darbą padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū, Algi.
Kolegos, kadangi dėl motyvų nori kalbėti tik 3 Seimo nariai už, gal galite nekalbėti? (Balsai salėje) Ačiū. Kolegos, reikia balsuoti ar galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Vis tiek norime balsuoti. Kas už tai, kad 2014 m. būtų paskelbti Etnografinių regionų metais, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 50 Seimo narių, balsavo 50: už – 48, susilaikė 2. Projektas po pateikimo yra priimtas.
Kolegos yra siūlomas pagrindiniu Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Papildomo šiuo atveju reikia ar nereikia? (Balsai salėje) Nereikia. Svarstome… Prašau, Valentinai. Atsiprašau, nespėjau įjungti. Prašau, Valentinai.
V. BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, norėčiau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas būtų papildomu.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje)
V. BUKAUSKAS (DPF). Man reikia, kad galėčiau padaryti antrą žingsnį.
PIRMININKAS. Kolegos, yra pasiūlymas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą skirti papildomu. Ar sutinkame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Sutinkam. Ačiū. Siūloma svarstyti birželio 11 d.
Kolegos, kitas klausimas – Seimo narių pareiškimai. Nėra nė vieno užsirašiusio.
Kolegos, ar norite registruotis, nors neseniai?.. (Balsai salėje) Norite registruotis. Gerai, kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 50 Seimo narių. Kolegos, balandžio 23 d. (antradienio) vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.