LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

UŽSIENIO REIKALŲ komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO

 

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO IR HUMANITARINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO PROJEKTO

(XIIP-111)

 

2013 m. balandžio 17 d.

 

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto nariai Kęstutis Masiulis, Valerijus Simulik, Emanuelio Zingerio pavaduotojas Mantas Adomėnas.

            Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėja Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė.

            Kviestieji asmenys: užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius, Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento Vystomojo bendradarbiavimo politikos ir planavimo skyriaus patarėja Ilona Petrikienė, Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kačerauskis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų  (toliau – TD) išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2013-02-05

 

 

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), Jūsų prašymu atliko Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo projekto Nr. XIIP-111 (toliau – Projektas Nr. XIIP-111) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-112 (toliau – Projektas Nr. XIIP-112) antikorupcinį vertinimą.

Atlikę antikorupcinį vertinimą, esminių antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2012 m. gruodžio 12 d. išvadose Nr. XIIP-111, XIIP-112 pateiktoms pastaboms ir norėtumėme jas papildyti sekančiais pastebėjimais:

Dėl galimai neišsamaus teisinio reglamentavimo

Atsižvelgti.

 

2

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2012-12-12

1,

2

1,

11

 

                Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta.

                Vertinant įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

            1. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 11 dalyje naudojama sąvoka ,,besivystančios šalys“. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 5, 9, 10 dalyse, 3 straipsnio 1 punkte, 4 straipsnio 2 punkte naudojama sąvoka ,,besivystančios valstybės”. Svarstytina, ar naudojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti ir apibrėžti sąvokos turinį.

Pritarti.

Įstatymo projekto 1 str. 1 dalyje sąvoką „besivystančios šalys
“ pakeisti į sąvoką „besivystančios valstybės“,  2 str. 11 dalyje sąvokas „besivystančios šalys
“ ir „išsivysčiusios šalys“ pakeisti į sąvokas „besivystančios valstybės“ ir „išsivysčiusios valstybės“, 3 str. 3 punkte žodį „šalimis“ pakeisti sąvoka „besivystančiomis valstybėmis“.

3

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2012-12-12

2,

4

5

 

                Ta pati pastaba taikytina ir sąvokų „teritorijos“ ir „regionai“ suvienodinimui projekto 2 straipsnio 5 dalyje bei projekto 3 ir 4 straipsniuose.

Nepritarti.

Sąvokos „teritorijos“ ir „regionai turi skirtingas prasmes (pvz. okupuotos Palestinos teritorijos, Vidurinės Azijos regionas ir kt.).

4

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2012-12-12

3

1

 

3

2, 4

 

Projekto 3 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad vienas iš Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų- prisidėti prie demokratijos, saugumo ir stabilumo erdvės, tvaraus vystymosi plėtojimo Vyriausybės nustatytose šalyse.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais Vyriausybė atrinktų tokias šalis. Svarstytina, ar projekte nereikėtų tokius kriterijus įvardinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, ji taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 punktui.

Pritarti.

Įstatymo projekto 3 str. 2 ir 3 punktuose vietoje „Vyriausybės nustatytos šalys ir regionai
“ rašyti „valstybės partnerės“.

     Siekiant apibrėžti kuo vadovaujantis pasirenkamos valstybės partnerės  Įstatymo projekto 1 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi:

„3. Teikdama paramą besivystančioms valstybėms Lietuva vadovaujasi užsienio politikos prioritetais ir tarptautiniais įsipareigojimais.“

5

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2013-02-05

3

 

2, 4

Manome, kad Projekto Nr. XIIP-111 3 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos turėtų būti patikslintos, nustatant atitinkamus kriterijus, pagal kuriuos Vyriausybė nustatinės šalis bei regionus, su kuriais turėtų būti vykdoma vystomojo bendradarbiavimo veikla, taip pat prioritetines šalis ir regionus, su kuriais turėtų būti stiprinami Lietuvos politiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai ryšiai.

Pritarti.

Įstatymo projekto 1 str. papildomas nauja 3 dalimi.

Žr. TD 4 pasiūlymą.

6

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2012-12-12

4

 

5

Projekto 4 straipsnio 5 punkte reikėtų nurodyti, kokiai konkrečiai valstybių donorių veiklai papildyti teikiama parama.

Pritarti.

Įstatymo projekto 4 str. 5 punktą papildyti ir išdėstyti taip:

„5. koordinavimo ir papildomumo – valstybių donorių bendradarbiavimas įgyvendinant bendras daugiametes programas, paramos teikimas pavienių valstybių donorių vystomojo bendradarbiavimo veiklai papildyti ir taip užtikrinti optimalų žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimą;“

7

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2013-02-05

7

1

2

Be to, siūlome nustatyti konkretų laikotarpį, kas kiek metų minėti Vyriausybės nustatomi šalių ir regionų sąrašai galėtų ar privalėtų būti atnaujinami.

Pritarti.

Įstatymo projekto 7 str. 1 d. 2 punktas papildytas ir išdėstytas taip:

„2) konsultuodamasi su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene, rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti trejų metų vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptis;“

8

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2013-02-05

7

1

3

Taip pat siūlytina patikslinti ir to paties projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nustatančias, kad Užsienio reikalų ministerija tvirtina ir įgyvendina Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą, kadangi iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiam laikotarpiui turėtų būti tvirtinama ši programa[1], be to, visiškai neatskleidžiamas šios programos turinys ir pagrindiniai jos tikslai.

Nepritarti

 

Rengdama strateginio planavimo dokumentus Užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) vadovaujasi  Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr.57-2312; 2010, Nr.102-5279).

URM administruojama Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa (toliau – VBPDP) yra sudėtinė trejų metų Ministerijos strateginio veiklos plano dalis.

Metinis programos planavimas vykdomas per VBPDP metų gaires, kuriose nustatomi biudžetiniams metams keliami tikslai, tikėtini rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos priemonės, pateikiamas prioritetinių valstybių partnerių ir veiklos sektorių sąrašas, preliminariai paskirstomas biudžetas.

9

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2012-12-12

7

3

2

Manytina, kad valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos paramą galėtų teikti ne iš bet kurių joms skirtų biudžeto asignavimų, o tik joms šiam tikslui skirtų biudžetų lėšų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti.

Pritarti.

 

 

Įstatymo projekto 7 str. 3 d. 2 punktą papildyti   žodžiais

„iš joms patvirtintų tikslinės paskirties biudžeto asignavimų“.

10

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2012-12-12

7

3

2

Be to, projekte reikėtų nurodyti maksimalų paramos, kuri galėtų būti suteikta vienam subjektui, dydį arba nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis valstybės (savivaldybės) institucijos ir įstaigos paskirstytų jiems skirtas atitinkamas valstybės (savivaldybių) biudžeto lėšas paramos gavėjams, nes esminiai valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai turėtų būti apibrėžti įstatyme, o ne poįstatyminiais teisės aktais.

Nepritarti.

Įstatymo projekto 7 str. 3 d. 2 punktas nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali teikti dvišalę ir (ar) daugiašalę paramą Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokią tvarką įtvirtins Įstatymą įgyvendinantis teisės aktas – Lietuvos Respublikos  valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo tvarkos aprašas.

Jame turės būti detalizuotas vystomojo bendradarbiavimo veiklos planavimas, kvietimų teikti projektų paraiškas skelbimas, paraiškų vertinimas ir atranka, sprendimų dėl finansavimo priėmimas, projektų įgyvendinimo sutarčių su vykdytojais sudarymas, administracinė ir finansinė projektų priežiūra.

    Taip pat, vadovaujantis Įstatymo projekto 11 str. 2 dalimi: „Humanitarinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali teikti iš joms patvirtintų biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka“, bus parengtas ir atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas.

    Netikslinga nustatyti maksimalų paramos dydį vienam subjektui, nes kai kurios institucijos gali apskritai vykdyti tik vieną projektą. Be to tai visiškai prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams mokėti į Europos plėtros fondą (šiuo metu tai sudaro apie 2/3 skiriamų vystomajam bendradarbiavimui lėšų), įsipareigojimams dėl kitų privalomų įmokų.

11

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2012-12-12

7

 

 

Kartu pažymėtina, kad nei teikiamame įstatymo projekto, nei iš su juo susijusiame valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte Nr. XIIP-112 nėra nurodomi subjektai, kuriems valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos turėtų teisę teikti paramą jiems skirtomis biudžeto lėšomis. Pažymėtina, kad įstatymo projekte Nr.  XIIP-112 nurodomi subjektai, kuriems parama galėtų būti teikiama tik trumpalaikiu, kilnojamuoju ilgalaikiu ir nekilnojamuoju turtu.

Pritarti.

Žr. Komitetų 10 pasiūlymą.

12

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2012-12-12

7

4

 

Projekto 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė, asmeninę sudėtį – užsienio reikalų ministras. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti, nes Vyriausybė sudarydama komisiją tvirtintų ir jos asmeninę sudėtį. Tuo tarpu iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokias funkciją komisijos formavime atliktų Užsienio reikalų ministerija, t.y. ar ji atrinktų ir siūlytų Vyriausybei kandidatus į komisijos narius, ar pati tvirtintų komisijos asmeninę sudėtį.

Be to, manytume, kad komisijos funkcijos turėtų būti įtvirtintos įstatyme. Kitu atveju, įstatymų leidėjas įstatyme įtvirtintų komisijos sudarymą nežinodamas, kokias konkrečiai funkcijas tokia komisija vykdytų.

Pritarti.

Žr. Komitetų 14 pasiūlymą.

 

13

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2013-02-05

7

4

 

Pritardami Teisės departamentui, atkreipiame dėmesį, kad Projekto Nr. XIIP-111 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos sudarymo tvarka yra dviprasmiška, kadangi nėra aišku, ar komisiją sudarinės Vyriausybė ar Užsienio reikalų ministerija. Be to, projekte vėlgi nenurodoma, kuriam laikui bus sudaroma komisija ir kokius jinai turės įgaliojimus (tai yra, kokias funkcijas vykdys, kokius klausimus spręs, ar jos priimami sprendimai bus privalomo ar rekomendacinio pobūdžio ir pan.).

Pritarti.

Žr. Komitetų 14 pasiūlymą.

 

14

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2012-12-12

7

6

 

Projekto 7 straipsnio 6 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad užsienio valstybių subjektai taip pat gali dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje, t.y. dalyvauti išsivysčiusių ir besivystančių šalių bendradarbiavime, kai išsivysčiusios šalys remia besivystančias šalis. Pažymėtina, kad užsienio valstybių subjektai priklauso užsienio valstybių jurisdikcijai, todėl abejotina, ar Lietuvos teisė galėtų nustatyti jų teisę dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo, kuris pagal projekto 2 straipsnyje pateiktą apibrėžimą apimtų ne tik Lietuvos Respublikos paramą besivystančioms šalims, bet ir kitų išsivysčiusių šalių atitinkamą veiklą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostata tikslintina.

Pritarti.

Nuostata patikslinta papildant 7 str. 6 dalį ir ją išdėstant taip:

„6. Kiti šiame straipsnyje neįvardyti Lietuvos ir užsienio valstybių subjektai taip pat gali dalyvauti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo veikloje.“

15

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2012-12-12

 

 

 

Atsižvelgus į tai, kad teikiamu įstatymo projektu be kita ko siūloma reglamentuoti valstybės turto perdavimą privatiems asmenims (humanitarinė pagalba ir pan.), atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turi būti atliekas įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas.

Pritarti.

Seimo valdybos 2013-01-25 sprendimu Nr. SV-S-51 buvo paprašyta Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikti antikorupcinį vertinimą dėl  įstatymo projekto. Antikorupcinis vertinimas atliktas.

16

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2013-02-05

 

 

 

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo, aukščiau paminėti klausimai turėtų būti plačiau atskleisti įstatyme, o ne jį įgyvendinančiuose teisės aktuose.

Pritarti.

Įstatymo projektas papildytas ir patikslintas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų (toliau – Piliečių) pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1

LITDEA, nevyriausybinių organizacijų skėtinė organizacija, asociacija,

2013-01-14

1

2

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Vystomasis bendradarbiavimas yra užsienio politikos dalis, kuria siekiama skatinti vystymąsi už Lietuvos ribų. Veiksminga vystomojo bendradarbiavimo politika Lietuvai, valstybei ir visuomenei, svarbi dėl daugelio priežasčių, kaip antai šalies tarptautinės patirties ir partnerysčių galimybių, Lietuvos tarptautinio patikimumo ir prestižo vykdant prisiimtus įsipareigojimus ir pan. Siūloma įvardyti, kad numatyta ne tik formuoti, koordinuoti ir finansuoti, bet ir atsakomybė už vystomąjį bendradarbiavimą.

Pasiūlymas: papildyti 1 straipsnio 2 dalį:

ir atsakomybę už vystomąjį bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą.

Pritarti.

Žr. argumentus Komitetų 4 pasiūlymui.

2

LITDEA, nevyriausybinių organizacijų skėtinė organizacija, asociacija,

2013-01-14

1

3

 

Argumentai:

Lietuvos kaip šalies donorės vystomojo bendradarbiavimo politika ir išsipareigojimai didžiąja dalimi realizuojama per daugiašalę paramą vystymuisi, pvz., įmokas Europos Komisijai, Europos vystymo fondui ir pan. Geografiniai Lietuvos partnerystės prioritetai yra ES Rytų partnerystės šalys: Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Didžioji dvišalės paramos dalis yra skiriama vystymuisi Afganistane, kas savo ruožtu glaudžiai susiję su narystės įsipareigojimais tarptautinėje NATO. Paramos teikimo idėja ir principai į Lietuvos politiką ateina iš tarptautinių dokumentų ir įpareigojančių sutarčių bei nutarimų; paramą gausiančios šalys partnerės parenkamos iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Paramos vystymuisi komiteto parengto šalių potencialių paramos gavėjų sąrašo ir t.t. Todėl siūloma įrašyti punktą, kad Lietuva atsižvelgia į tarptautinius įsipareigojimus.

Pasiūlymas: papildyti 1 straipsnį 3 dalimi:

Įgyvendindama vystomąjį bendradarbiavimą Lietuva atsižvelgia į vystomojo bendradarbiavimo tikslus apibrėžtus Lietuvą įpareigojančiuose dokumentuose.

Pritarti.

Žr. argumentus TD 4 pasiūlymui:

 

3

LITDEA, nevyriausybinių organizacijų skėtinė organizacija, asociacija,

2013-01-14

2

1

 

Argumentas: Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo partnerės toli gražu nėra skurdo šalys, bet „aukšto išsivystymo lygio“, angl. High Human Development. Pagal 2011 m. Žmogaus raidos indeksą tarp 187 pasaulio šalių Baltarusija yra 56, Gruzija 75, Ukraina 76, Armėnija 91. (Lietuva priskiriama prie „Itin aukšto išsivystymo lygio“.) Lietuvos visuomenė yra gana gerai informuota ir žino, kur pasaulyje skurdas didžiausias, o apklausose pasisako už paramą Afrikai. Kur skurdas didžiausias. Būtų aiškiau, jei partnerių pasirinkimą įstatymas grįstų Rytų partnerystės politikos tikslais bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Paramos vystymuisi komiteto parengtu šalių potencialių paramos gavėjų sąrašu.

Pasiūlymas: 2. ir 3. straipsnius papildyti: šalimis iš EPBO Paramos vystymuisi komiteto sudaryto šalių paramos gavėjų sąrašo.

Pritarti.

Įstatymo projekto 2 str. papildyti  nauja 1 dalimi:

„Besivystanti valstybė – valstybė ar teritorija, įtraukta į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Paramos vystymuisi komiteto sudaromą paramos gavėjų sąrašą.“

 

4

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavi-mo organizacijų platforma,

2013-03-20

 

2

12

 

Įstatymo projekto 2 straipsnyje pateikiamas vystomojo bendradarbiavimo apibrėžimas yra ribotas: akcentuojamas skurdo mažinimas ir besivystančių šalių integracija į pasaulio ekonomiką. Mokslinėje literatūroje galima rasti daug pavyzdžių, įrodančių, kad integracija į pasaulio ekonomiką nebūtinai prisideda prie skurdo mažinimo, kai tuo tarpu skurdo mažinimas neaprėpia žmogaus teisėmis grįsto požiūrio į vystymąsi (kuriuo remiasi Jungtinių Tautų agentūros), siekiančio identifikuoti gilumines skurdo priežastis, įgalinti teisių turėtojus reikalauti savo teisių, o teisių užtikrintojus vykdyti savo įsipareigojimus.

 

Siūlome tokį vystomojo bendradarbiavimo apibrėžimą: “Vystomasis bendradarbiavimas- tai išsivysčiusių ir besivystančių šalių bendradarbiavimas bei abipusė atsakomybė, siekiant sukurti teisingą ir tvarų pasaulį, kuriame kiekvienas žmogus gali realizuoti savo teises ir gyventi orų gyvenimą neskurstant.”

Nepritarti.

Siūloma sąvoka nekeičia dabartinės sąvokos esmės, bet yra papildyta deklaratyviais elementais (teisingas, orus, neskurstant), paimtais iš naujausio Europos Komisijos komunikato „Pasiturimas gyvenimas visiems“.

5

LITDEA, nevyriausybinių organizacijų skėtinė organizacija, asociacija,

2013-01-14

2

15

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Argumentai:

Vystomasis bendradarbiavimas aprėpia ne vien tik veiklas užsienyje bet ir Lietuvos gyventojų pilietinių ir tarptautinių kompetencijų ugdymą, edukacinių veiklų sistemą, kurios tikslas didinti supratimą apie globaliuosius iššūkius bei šalių tarpusavio priklausomybę, toliau „globalusis švietimas“.

Pasiūlymas: papildyti 2 straipsnį 15 dalimi:

15. Globalusis švietimas: Vystomasis bendradarbiavimas aprėpia ir švietimo veiklas, kuriomis ugdomas supratimas apie globaliuosius iššūkius bei šalių tarpusavio priklausomybę, toliau „globalusis švietimas“.

Nepritarti.

Sąvokos globalusis švietimas arba vystomasis švietimas (angl. global education, development education) Lietuvoje nėra iki galo išdiskutuotos. Šios sąvokos apima visuotinus dalykus (žmogaus teises, lyčių lygybe, klimato kaitą, terorizmą, nelegalią migraciją ir kitus globalius iššūkius), o ne tik visuomenės švietimą ir informavimą apie vystomojo bendradarbiavimo veiklą. Įstatymo projektas gi skiriamas reglamentuoti santykius, kylančius iš vystomojo bendradarbiavimo veiklos ir humanitarinės pagalbos teikimo. Todėl jame apsiribojama tik visuomenės informavimu ir švietimu apie Lietuvos vykdomą vystomojo bendradarbiavimo veiklą ir teikiamą humanitarinę pagalbą (3 str. 4 p., 6 str. 1 d. 2 p., 7 str. 5 d. , 9 str. 3 p., 11 str. 4 d.)

6

LITDEA, nevyriausybinių organizacijų skėtinė organizacija, asociacija,

2013-01-14

3

1

 

3 straipsnis. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslai

Argumentai: 2005 m. gruodžio 20 d. Bendrijos institucijos ir valstybės narės bendrai priėmė pirmą bendrą Europos konsensuso dėl ES vystymosi politikos dokumentą. Šio naujo bendro principų rinkinio paskirtis – derinti Komisijos ir 27 valstybių narių veiksmus ateityje siekiant pagrindinio ES vystomojo bendradarbiavimo tikslo, t. y. panaikinti skurdą.

Šio politiniais, ekonominiais, socialiniais ir aplinkos aspektais pagrįsto tikslo siekiama skatinant gerą valdymą, demokratiją, žmogaus teises, didesnę ir geresnę pagalbą, politikos suderinamumą ir tvarų vystymąsi, įskaitant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, kuriuos 2000 m. nustatė Jungtinės Tautos, siekimą. Konsensuse pabrėžiamas poreikis užtikrinti Bendrijos ir valstybių narių veiksmų suderinamumą, kad ES galėtų įgyvendinti iš tiesų tikrą bendrą vystymosi viziją. Kad galėtų įgyvendinti šią politiką, ES įsipareigojo padidinti pagalbai skiriamą biudžetą, kuris iki 2015 m. turėtų pasiekti 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), ypatingą dėmesį skiriant mažiausiai išsivysčiusioms šalims, geresniam valstybių narių darbo pasidalijimui ir pagalbos  veiksmingumui.

ES konsensusas dėl vystymosi yra vienas svarbiausių galiojančių ES narių vystomojo bendradarbiavimo politikos dokumentų. Kad būtų sustiprinta ES perspektyva, siūloma papildyti įterpti nuorodą į ES konsensusą dėl vystymosi.

Pasiūlymas: 1. straipsnį papildyti: prisidėti prie pasaulinių skurdo mažinimo besivystančiose valstybėse pastangų ir kitų Jungtinių Tautų (toliau – JT) bei ES konsensuso dėl vystymosi paskelbtų vystymosi tikslų įgyvendinimo

Nepritarti.

Įstatymo projekte nėra konkrečiai įvardijami nei JT Tūkstantmečio vystymosi tikslai (toliau –TVT), nei Europos konsensuso dėl vystymosi tikslai. Šiuo metu JT vyksta diskusijos dėl TVT peržiūros ir svarstoma, kokia bus vystymosi darbotvarkė po 2015 m. Šiais klausimais formuojama ir atitinkama ES pozicija, kuri įtakos ir Europos konsensuso dėl vystymosi, peržiūrą. Taigi, atsižvelgiant į tiek tarptautiniu, tiek europiniu lygiu vykstančias diskusijas, manome, kad konkretaus dokumento įvardinimas Įstatyme, nėra tikslingas.

 

7

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavi-mo organizacijų platforma,

2013-03-20

3

 

3

      Pritariame STT ir LRS kanceliarijos teisės departamento išvadoms, kad 3 straipsnio 3 punktas privalo būti keičiamas: įstatyme turi būti numatyti kriterijai, kuriais remiantis Vyriausybė nustatinės šalis ar regionus, kuriems teikiama vystomojo bendradarbiavimo pagalba, kitu atveju konkrečios šalys ir regionai turi būti įvardinti įstatyme.

Pritarti.

Įstatymo projekto 1 str. papildytas nauja 3 dalimi.

8

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavi-mo organizacijų platforma,

2013-03-20

 

3

 

5

Siūlome pakeisti 3 straipsnio 4 punktą: “informuoti ir šviesti Lietuvos visuomenę apie Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir nacionalinę vystomojo bendradarbiavimo politikas, jų tikslus, iššūkius, supažindinti su pasiektais rezultatais, siekti didesnio visuomenės pritarimo ir paramos šiai veiklai.”

Pritarti.

Įstatymo projekto 3 str. 4 punktą papildyti ir išdėstyti taip:

 

4) 5)  informuoti ir šviesti  Lietuvos visuomenę apie vykdomą vystomąjį bendradarbiavimą JT, ES ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikas, jo jų tikslus ir iššūkius, pasiektus rezultatus, siekti didesnės didesnio visuomenės pritarimo ir paramos šiai veiklai.“

9

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavi-mo organizacijų platforma,

2013-03-20

 

3

 

5

Siūlome 3 straipsnį papildyti 5 punktu, išskiriant atskirą vystomojo švietimo tikslą, kuris skiriasi nuo visuomenės pritarimo vystomojam bendradarbiavimui stiprinimo tikslo (4 punktas). Šį tikslą siūlome formuluoti: „stiprinti supratimą apie skurdą pasaulyje ir raginti žmones prisidėti prie teisingesnio, tvaresnio ir lygesnio pasaulio užtikrinimo“. Papildžius vystomojo bendradarbiavimo tikslus apibrėžiantį 2 straipsnį šiuo punktu, rekomenduojame  7 straipsnyje „Vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimas, įgyvendinimas ir koordinavimas“ numatyti šio tikslo pagrindinius įgyvendintojus.

Nepritarti.

Įstatymo projektas skiriamas reglamentuoti santykius, kylančius iš vystomojo bendradarbiavimo veiklos ir humanitarinės pagalbos teikimo.

10

LITDEA, nevyriausybinių organizacijų skėtinė organizacija, asociacija,

2013-01-14

4, 5

 

 

Išskyrus tik 4.7, vystomojo bendradarbiavimo politikos (4) taip ir Humanitarinės pagalbos teikimo principai (5) yra įvardyti ir išdėstyti tarptautiniuose įpareigojančiuose dokumentuose, pvz., ES Tarybos, Europos Parlamento ir  Europos Komisijos bendras pareiškimas „Europos konsensusas dėl vystymosi“ ir kt. Todėl Įstatyme pakanka nuorodos į tarptautinėje praktikoje priimtus principus, o trumpasis variantas įstatymo projekte vis tiek mažai ką paaiškina, bet užpildo turinį bendriausio pobūdžio teiginiais, kurie mažai kuo padeda.

Pasiūlymas: 4.1-6 ir 5.1; 5.2 pakeisti: Pagal Lietuvą įpareigojančiuose tarptautiniuose vystomojo bendradarbiavimo politikos ir humanitarinės pagalbos dokumentuose įvardytus principus.

Pritarti iš dalies

Įstatymo projekto 1 str. papildžius 3 dalimi, šis siūlymas nurodytiems straipsniams yra perteklinis.

11

LITDEA, nevyriausybinių organizacijų skėtinė organizacija, asociacija,

2013-01-14

5

3

 

Pagal Labdaros ir paramos įstatymo 7.3 organizacijos paramos gavėjos yra skirstomos etninės kilmės pagrindu: įteisinant paramą, paramos gavėjais pripažįstamos tik lietuvių bendruomenės ir tarptautinės labdaros organizacijos. 

Pasiūlymas: 5.1.3 suderinti su Labdaros ir parmos įstatymo 7.3 punktu arba pašalinti iš 5.1.3 žodžius „etninės kilmės“.

Nepritarti.

Labdaros ir paramos įstatymo ir Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo paskirtis, tikslai, dalykai bei taikymo sritys yra visiškai skirtingos. Pirmasis yra orientuotas į Lietuvos Respubliką (įskaitant nustatytas užsienio lietuvių bendruomenes), antrasis – į besivystančias valstybes.

12

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavi-mo organizacijų platforma,

2013-03-20

6

1

1

6 straipsnio 1 punkto 1 papunktį formuluoti: “teikiant ir užtikrinant dvišalę ir (ar) daugiašalę paramą;”

Nepritarti.

Neaišku, ką reikia užtikrinti: paramos teikimą ar paramos veiksmingumą. Apie vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumo užtikrinimą kalbama Įstatymo projekto 9 straipsnyje.

13

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavi-mo organizacijų platforma,

2013-03-20

6

1

2

6 straipsnio 1 punkto 2 papunktį papildyti ir formuluoti: “2) informuojant ir šviečiant visuomenę vystomojo bendradarbiavimo klausimais bei užtikrinant atskaitomybę už pasiektus rezultatus.”

Nepritarti.

Žr. argumentus Komitetų 6 pasiūlymui.

14

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavi-mo organizacijų platforma,

2013-03-20

 

6

2

 

6 straipsnio 2 punktą papildyti ir formuluoti: “Dvišalė ir daugiašalė parama gali būti teikiama per projektus ir programas kaip techninė parama, deleguotasis bendradarbiavimas, pagalba valstybės partnerės prekybos sistemai stiprinti, privačiam sektoriui plėtoti bei pilietinės visuomenės segmentams vystyti, kitų valstybių lėšomis vykdomų projektų ir programų bendrasis finansavimas, taip pat per paramą biudžetui.”

Pritarti.

Įstatymo projekto 6 str. 2 dalį papildyti ir išdėstyti taip:

„2. Dvišalė ir daugiašalė parama gali būti teikiama per projektus ir programas kaip techninė parama, deleguotasis bendradarbiavimas, pagalba valstybės partnerės prekybos sistemai stiprinti vystyti, privačiam sektoriui plėtoti ir pilietinei visuomenei stiprinti, kitų valstybių lėšomis vykdomų projektų ir programų bendrasis finansavimas, taip pat per paramą biudžetui. Projektus ir programas gali įgyvendinti Lietuvos ir užsienio valstybių subjektai.“

15

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavi-mo organizacijų platforma,

2013-03-20

 

7

 

 

7 straipsnio pavadinimą siūlome pakeisti į: “Vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimas, įgyvendinimas, koordinavimas ir veiksmingumo vertinimas”. Be to, siekiant vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumo, įstatyme būtina numatyti instituciją(s), atliksiančią(as) šias funkcijas.

Nepritarti.

Veiksmingumas apibrėžiamas atskirame Įstatymo projekto 9 straipsnyje. Kiekviena vystomojo bendradarbiavimo veikloje dalyvaujanti institucija ar įstaiga bus atsakinga už savo vykdomos veiklos veiksmingumą. Veiksmingumo vertinimas bus apibrėžtas Įstatymą įgyvendinančiame teisės akte, t. y. LR valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo tvarkos apraše.

16

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavi-mo organizacijų platforma,

2013-03-20

 

7

1

 

Pagal dabartinį įstatymo 7 straipsnio 1 punktą, apibrėžiantį Užsienio reikalų ministerijos vaidmenį vystomojo bendradarbiavimo politikoje, ministerija neturi prievolės įgyvendinti 4-ąjį Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslą, t.y. neprivalo atsiskaityti ir informuoti visuomenės apie vystomojo bendradarbiavimo politikos rezultatus, Lietuvos visuomenės švietimas vystomojo bendradarbiavimo klausimais pagal to paties straipsnio 5 punktą yra įvardintas tik kaip pilietinės visuomenės funkcija. Siūlome atitinkamomis nuostatomis papildyti 7 straipsnio 1 punktą, kurios įpareigotų Užsienio reikalų ministeriją informuoti Lietuvos visuomenę apie vystomąjį bendradarbiavimą bei vystomojo bendradarbiavimo politikos rezultatus.

Nepritarti.

Žr. argumentus Komitetų 8 pasiūlymui.

17

LITDEA, nevyriausybinių organizacijų skėtinė organizacija, asociacija,

2013-01-14

7

1

1

Įstatymas turi apibrėžti ir atsakomybę už vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą.

Pasiūlymas: 7.1. papildyti „atsako“ ir rašyti: už Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą atsako Užsienio reikalų ministras;

Nepritarti.

Žr. argumentus Komitetų 6 pasiūlymui.

18

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavi-mo organizacijų platforma,

2013-03-20

 

7

1

2

 

7 straipsnio 1 punkto 2 papunktyje naudojama sąvoka “visuomenė” yra neapibrėžta ir neįpareigojanti. Šį punktą siūlome performuluoti: “konsultuodamasi su suinteresuotomis institucijomis ir asocijuotomis organizacijomis, vienijančiomis vystomojo bendradarbiavimo srityje veikiančias ir interesų turinčias organizacijas, rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptis”. Be to, ryšium su šios nuostatos keitimu, įstatymas privalo numatyti konsultavimosi mechanizmus ir atitinkamai performuluoti 7 straipsnio 5 punktą. 

Nepritarti.

Siūloma pataisa susiaurintų konsultacijų apimtis, nes apsiribotų tik vystomuoju bendradarbiavimu suinteresuota visuomenės dalimi.

Su visuomene konsultuojamasi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1244 patvirtintomis „Lietuvos Respublikos teisėkūros taisyklėmis“.

19

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavi-mo organizacijų platforma,

2013-03-20

 

7

1

2

Be to, siekiant sukurti prielaidas vystomojo bendradarbiavimo politikos tvarumui, poveikiui, pasireiškiančiam ne mažiau kaip per kelerius metus, bei ilgalaikiam planavimui, įstatymas turėtų numatyti bent jau minimalų laikotarpį, kuriam skiriama parama konkrečioms šalims ar regionams.

Pritarti.

Žr. TD 7 pasiūlymą.

20

LITDEA, nevyriausybinių organizacijų skėtinė organizacija, asociacija,

2013-01-14

7

1

3

Programa turi būti daugiametė, bent jau 4 metų trukmės. Be to, būtina turėti kasmetinį planą.

Pasiūlymas: 7.1.3 punktą perrašyti sekančiai: iš jai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų įgyvendina 4 metų trukmės Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą (toliau – programa). Programą ir už jos įgyvendinimo atsako Užsienio reikalų ministras;

Nepritarti.

Žr. argumentus TD 8 pasiūlymui.

 

21

LITDEA, nevyriausybinių organizacijų skėtinė organizacija, asociacija,

2013-01-14

7

1

4

Vystomasis bendradarbiavimas yra viešosios politikos dalis, kurią visuomenei kasmet pristato atsakingas už jos vykdymą URM ministras, kad užsitikrintų nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo politikos skaidrumą, veiksmingumą ir visuomenės paramą.

Pasiūlymas: Papildyti: 7.5 URM ministras kasmet pateikia visuomenei Lietuvos VB politikos įgyvendinimo ataskaitą.

Nepritarti.

Žr. argumentus Komitetų 8 pasiūlymui.

 

22

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavi-mo organizacijų platforma,

2013-03-20

 

7

2

 

7 straipsnio 2 punkte žodį “koordinavimą” keisti į “įgyvendinimą” ir 2 punktą formuluoti: “Finansų ministerija yra atsakinga už vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą su tarptautinėmis finansų institucijomis ir lėšų narystės tarptautinėse finansų institucijose įnašams sumokėti, įskaitant dalį įmokų į ES biudžetą, numatytą valstybės biudžete. Savo veiksmus Finansų ministerija derina su Užsienio reikalų ministerija.”

Nepritarti.

Bendradarbiavimas  su tarptautinėmis finansų organizacijomis nėra išskirtinė Finansų ministerijos  (toliau – FM) teisė, t. y. dalyvauti įvairiose šių organizacijų programose gali ir kitos ministerijos, įstaigos bei visuomenines organizacijos.

FM tik turi numatyti tas lėšas biudžete, kurios susijusios su narystės tarptautinėse finansų institucijose įnašais ir įmokomis į ES biudžetą. Visi kiti mokėjimai į tarptautines organizacijas ir tarptautines finansų institucijas yra institucijų, dalyvaujančių jų veikloje, atsakomybė, įskaitant ir tai, kad jos tam turi nusimatyti lėšų savo asignavimuose.

23

LITDEA, nevyriausybinių organizacijų skėtinė organizacija, asociacija,

2013-01-14

7

4

 

Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo komisija – Lietuvoje turime gana pavyzdžių, kai komisija sudaroma dėl politinių madų bet ne veiklai, kuri turėtų realų poveikį.

Vystomojo bendradarbiavimo politika ir programos tik maža dalimi veikia šalių partnerių vystymosi raidą. Didelę įtaką turi kitos politikos, kaip antai prekybos ar žemės ūkio, žvejybos ar saugumo. Tapo aišku ir buvo sutarta instaliuoti specialias priemones užtikrinti, kad kitos politikos nesunaikintų vystomajame bendradarbiavime pasiektų rezultatų, kad kitos, pvz., žemės ūkio, politikos vykdymas nepakenktų besivystančios šalies žemės ūkio plėtrai.

Komisijai vadovauti turi pareigūnas atsakingas už vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą, t. y. URM ministras. Komisija turi būti sudaryta pagal aiškius kriterijus, nurodant ministerijas, kurios deleguoja savo atstovus, kiek pilietinės visuomenės organizacijų atstovų. Kad komisija nebūtų „popierinė“, trečio lygio darbuotojų metinis pasisėdėjimas, Įstatymas turi apibrėžti komisijos kompetencijas, kam ji reikalinga ir ką ir kaip ji turi padaryti, tai yra kokia jo kompetencija ir užduotis, kaip ji renkasi ir kas palaiko jos darbą.

Ministerijos turi deleguoti įtakingus darbuotojus, kurie turi realią įtaiką savo ministerijos.

Komisijoje turi būti LRS nariai, akademinės bendruomenės ir verslininkų asociacijų atstovai. Komisija veikia pagal nuostatus, tačiau būtina detaliau aprašyti komisijos kompetencijas, sudėtį ir darbo tvarką.

Pasiūlymas: įtraukti sekančius skirsnius

Komisijos kadencijos trukmė 4 metai

Komisija veikia pagal jos pačius parengtus nuostatus, kuriuos tvirtina URM Ministras

 

Komisijos uždaviniai

 

Teikti pasiūlymus dėl šalių partnerių ir bendradarbiavimo sričių

Pateikti nuomonę apie Programos ir kasmetinius vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektus

Pateikti nuomonę apie Vyriausybės įstaigų ataskaitas įgyvendintas vystomojo bendradarbiavimo srities veiklas

Pateikti nuomonę dėl įvairių Vyriausybės nutarimų susijusių su vystomuoju bendradarbiavimu

Komisijos narių skaičius.

Komisijos sudėtis;

Išvardyti ministerijas:

Seimo narių tiek

Nevyriausybinių organizacijų tiek

Verslo ir darbdavių organizacijų tiek

Akademinės bendruomenės tiek

 

Pakvietimo į komisiją tvarka

Ministerijų atstovus deleguoja ministrai

Seimo narius deleguoja Seimo pirmininkas

Nevyriausybinių organizacijų ir akademinės bendruomenės atstovus pakviečia ir atleidžia URM ministras

 

Komisiją aptarnauja URM; komisijos posėdžių išlaidas apmoka URM;

Pritarti iš dalies.

Žr. Komitetų 14 pasiūlymą.

 

24

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavi-mo organizacijų platforma,

2013-03-20

 

7

4

 

Pripažindami, kad Oficiali parama vystymuisi (OPV) tėra tik vienas iš darnaus vystymosi instrumentų, sveikiname projekto rengėjų iniciatyvą į įstatymo projekto 7 straipsnio 4 punktą įtraukti politikos suderinamumui vystymuisi sąvoką (t.y. formuojant kitas politikas atsižvelgiama į vystomojo bendradarbiavimo tikslus), kuri įtvirtinta ir Europos konsensuse vystymuisi (2005).

 

Politikos suderinamumo vystymuisi koncepcija apima platų ratą politikų, galinčių turėti neigiamos įtakos vystymosi tikslams, pvz.: žemės ūkio, energetikos, gamtinių išteklių, saugumo, migracijos, finansų rinkų ir t.t. politikos (ES politikos nesuderinamumo pavyzdžių galima rasti CONCORD ataskaitoje http://coherence.concordeurope.org/pdf/Concord_Report_15_AW_LORES.pdf). Todėl, siekiant nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos veiklos efektyvumo bei jos realaus indėlio į politikos suderinamumo vystymui procesą, iš esmės pritariame STT ir LRS kanceliarijos teisės departamento išvadoms, jog komisijos funkcijos, funkcijų ribos turi būti apibrėžiamos įstatyme, be to, įstatyme turi būti įvardinta, kaip politikos suderinamumas vystymuisi būtų užtikrinamas visuose LR teisėkūros procesuose.

Pritarti.

 

25

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavi-mo organizacijų platforma,

2013-03-20

 

8

2

 

Jau įstatymo projektą lydinčiame aiškinamajame rašte yra minima, kad pagal ES Vadovų Tarybos sprendimą (2005 birželio 16- 17 d.), ES naujosios šalys narės sieks padidinti oficialią paramą vystymuisi (OPV) iki 0.17% bendrojo vidaus produkto (BVP), o iki 2015- ųjų iki 0.33% BVP. Ryšium su Jungtinių Tautų patvirtintais Tūkstantmečio vystymosi tikslais (TVT), tarptautinėje finansavimo vystymuisi konferencijoje vykusioje 2002 m. Monterėjuje, kurioje dalyvavo ir Lietuvos vyriausybės atstovai bei įsipareigojo siekti 8 TVT tikslo įgyvendinimo, išsivysčiusios pasaulio šalys yra prisiėmusios įsipareigojimus didinti OPV, nustatydamos konkrečius finansinius įsipareigojimus. Senosios ES šalys narės iki 2015 m įsipareigojo padidinti OPV iki 0,7 % BVP. Teigiama, jog kiekvienai išsivysčiusiai šaliai padidinus OPV iki 0.7% BVP, būtų pasiekta pažanga siekiant TVT bei pasiektas ryškus pokytis išgyvendinant skurdą vienos kartos laikotarpyje (unmilleniumproject.org).

 

8 straipsnio 2 punktas teigiantis, kad “Lietuva sieks didinti savo oficialią paramą vystymuisi, atsižvelgdama į valstybės finansines galimybes” miglotai suformuluodamas skiriamą oficialios paramos kiekį LR įstatyminėje bazėje neįtvirtina Lietuvos, ES narės, prisiimtų įsipareigojimų.  Suprantame, kad įstatymo projektas rengtas laikotarpiu, kai buvo apribotos valstybės finansinės galimybės, tačiau kiekybinių gairių numatymas konkrečiame laikotarpyje (0.17% BVP, 0.33% BVP ir 0.7% BVP), būtų ne tik konkretus tarptautinių įsipareigojimų perkėlimas į nacionalinę teisę, bet ir kiekybinis rodiklis vertinant Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką.

Nepritarti.

Įstatymas yra ilgalaikis teisės aktas, kuris nenustos galioti ir po 2015 m., t. y. iki laiko, kai Lietuva turėtų pasiekti 0.33 % BNP. Šiuo metu tiek JT, tiek ir ES lygiu vyksta diskusijos dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų peržiūros ir svarstoma, kokia bus vystymosi darbotvarkė po 2015 m. Labai tikėtina, kad atsiras naujų, nebūtinai kiekybinių, bet ir kokybinių vystymosi tikslų. Todėl manome, kad konkretaus statistinio rodiklio įvardijimas šiuo atveju nėra tikslingas.

 

26

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavi-mo organizacijų platforma,

2013-03-20

 

9

 

 

9 straipsnį papildyti atskiru punktu „Veiksmingumo įvertinimas“ ir jį formuluoti taip: “Kasmet atlikti ir viešinti LR teikiamos dvišalės paramos veiksmingumo analizę pagal tarpvyriausybinių organizacijų visuotinai naudojamus vertinimo kriterijus.”

 

Dvišalės paramos vertinimui pasitelkiant pavyzdžiui Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (http://www.oecd.org/dac/evaluation/daccriteriaforevaluatingdevelopmentassistance.htm) naudojamus veiksmingumo kriterijus (efektyvumas (angl. effectiveness ir efficiency), poveikis (angl. impact), tinkamumas (angl. relevance), tvarumas (angl. sustainability)).

Pritarti.

Žr. argumentus Komitetų 17 pasiūlymui.

 

27

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavi-mo organizacijų platforma,

2013-03-20

11

 

 

11 straipsnį papildyti punktu: “Valstybės ir savivaldybės institucijų institucijos ir įstaigos remia nevyriausybinį sektorių, prisidedantį prie visuomenės informavimo ir švietimo apie humanitarinės pagalbos teikimą.”

Nepritarti.

Įstatymu siekiama sudaryti  palankesnes sąlygas valstybės ir savivaldybių institucijoms aktyviau įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo veiklą ir humanitarinės pagalbos teikimą, pasitelkiant pilietinę visuomenę, nevyriausybines organizacijas kaip vykdytojus.

Tiesioginis nevyriausybinio sektoriaus rėmimas prieštarautų LR Biudžeto sandaros įstatymui.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, 2013-02-21

2

 

 

Pranešame, kad Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XIIP- 111 projekto (toliau - įstatymas) terminai buvo apsvarstyti Valstybinės lietuvių komisijos Terminologijos pakomisės 2012 m. lapkričio 21 d. posėdyje, aprobuoti - Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2013 m. vasario 4 d. posėdyje. Įstatymo terminai pataisyti pagal Terminologijos pakomisės posėdyje pateiktas pastabas:

Daugiašãlė paramà výstymuisi – privalomi ir savanoriški įnašai ir įmokos į vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančius ar koordinuojančius fondus ir tarptautines organizacijas, tarptautines finansų institucijas, įskaitant dalį įmokų į Europos Sąjungos (toliau – ES) biudžetą.

Pritarti.

 

2

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, 2013-02-21

2

 

 

Dvišãlė paramà výstymuisi – iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojama parama valstybės partnerės institucijoms ar pilietinei visuomenei, įskaitant nevyriausybines organizacijas, atsižvelgiant į jų poreikius.

 

Pritarti.

 

3

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, 2013-02-21

2

 

 

Humanitãrinė pagálba – priemonės ir veiksmai, kurių tikslas gelbėti žmonių gyvybes, palengvinti jų kančias ir išsaugoti jų orumą per stichines ir dėl žmogaus veiklos kylančias nelaimes ir esant jų padariniams. Tokia pagalba taip pat apima nelaimių rizikos mažinimą, įskaitant pasirengimą nelaimėms ir atsigavimą po jų.

Pritarti.

 

4

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, 2013-02-21

2

 

 

Įgaliójamasis bendradarbiãvimas – vystomojo bendradarbiavimo veikla, kurią pagal partnerystės susitarimą vienos ar kelių valstybių donorių vardu vykdo viena įgaliota valstybė donorė.

 

Pritarti.

 

5

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, 2013-02-21

2

 

 

Paramà biudžètui – į valstybės partnerės, vykdančios skurdo mažinimo programą, biudžetą pervedama finansinė parama, priklausanti nuo partneryste ir tarpusavio atsakomybe grindžiamo dialogo, veiklos vertinimo ir gebėjimų stiprinimo.

Pritarti.

 

6

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, 2013-02-21

2

 

 

Darnùs výstymasis – visuotinės gerovės siekimas, derinant ekonominio ir socialinio vystymosi ir aplinkos apsaugos politikas.

Pritarti.

 

7

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, 2013-02-21

2

 

 

Výstomasis bendradarbiãvimas – išsivysčiusių ir besivystančių valstybių bendradarbiavimas, kai išsivysčiusios valstybės remia ilgalaikį ir darnų besivystančių valstybių vystymąsi, jų pastangas mažinti skurdą ir integruotis į pasaulio ekonomiką.

Pritarti.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1

Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė,

2013-04-11

3

 

3

N

Argumentai:

Europos konsensuso dėl vystymosi (2006/C46/01) 11 punkte nurodoma, jog lyčių lygybės skatinimas ir moterų įgalinimas yra esminis vystomojo bendradarbiavimo elementas ir lyčių lygybės užtikrinimas turi būti esminė visų vystymosi strategijų dalis. 19 punkte nurodoma, kad Europos Sąjunga pabrėš lyčių lygybę visoje savo politikoje ir praktikose bendradarbiaujant su besivystančiomis šalimis. Atsižvelgiant į tai, jog Europos Sąjungoje vyrauja konsensusas dėl būtinybės skatinti lyčių lygybę besivystančiose šalyse, ir tai, kad lyčių lygybės skatinimui Lietuvos politikos strategijose nėra skiriamas būtinas dėmesys, būtina įrašyti įstatyme imperatyvią nuorodą į lyčių lygybės skatinimą. To nepadarius kyla grėsmė, kad lyčių lygybės skatinimas nesulauks deramo dėmesio rengiant vystomojo bendradarbiavimo politikos strategijas ir programas, nepaisant pabrėžiamo lyčių lygybės esminio vaidmens vystomojo bendradarbiavimo tikslų pasiekimui.

Europos Sąjungoje stiprėja praktika sieti teikiamą pagalbą su žmogaus teisių užtikrinimu besivystančiose šalyse. Atsižvelgiant į žmogaus teisių svarbą, žmogaus teisių plėtojimą valstybėse partnerėse, reikalinga žmogaus teises įtraukti į įstatymo projektą kaip vieną vystomojo bendradarbiavimo tikslų. Šiuo metu įstatymo projekte atskirai žmogaus teisės nėra minimos.

Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodytas prisidėjimas prie demokratijos erdvės plėtojimo savaime nereiškia žmogaus teisių užtikrinimo skatinimo, nes ir demokratiškai išrinktos vyriausybės pažeidžia žmogaus teises. Ši problema ypač aktuali procedūrinės demokratijos šalyse. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte numatyta prisidėti prie demokratinės erdvės, o ne tvarios (embedded) demokratijos plėtojimo. Įtraukimas į Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo tikslus žmogaus teisių plėtojimą valstybėse partnerėse, pašalintų šią įstatymo projekto spragą.

 

Pasiūlymas:

Siūlau pakeisti 3 straipsnio 2 dalį nauja 2 dalimi, o buvusias 2, 3, 4 dalis laikyti atitinkamai 3, 4 ir 5 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip:

 

 „3      straipsnis. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslai

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politika – neatsiejama Lietuvos užsienio politikos dalis,  kuria siekiama šių tikslų:

1) Prisidėti prie pasaulinių skurdo mažinimo besivystančiose valstybėse pastangų ir  kitų Jungtinių Tautų (toliau – JT) paskelbtų vystymosi tikslų įgyvendinimo;

2) prisidėti prie lyčių lygybės ir žmogaus teisių užtikrinimo  plėtojimo valstybėse partnerėse;

3) prisidėti prie demokratijos, saugumo ir stabilumo erdvės, tvaraus vystymosi plėtojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatytose šalyse ir regionuose;

4) stiprinti politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius ryšius su Vyriausybės nustatytomis šalimis ir regionais ir, jeigu yra galimybė, su kitomis šalimis;

5)  informuoti ir šviesti  Lietuvos visuomenę apie vykdomą vystomąjį bendradarbiavimą, jo tikslus ir rezultatus, siekti didesnės visuomenės paramos šiai veiklai.“

Pritarti.

Įstatymo projekto 3 str. papildyti nauju punktu ir jį išdėstyti taip:

„3) prisidėti prie žmogaus teisių ir lyčių lygybės plėtojimo valstybėse partnerėse;
“

 

2

Seimo narys Petras Auštrevičius,

2013-04-15

7

1

1

 

Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vyriausybės įstatymą ministerija steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse, siūlau pakoreguoti įstatymo projekto nuostatą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) formuoja Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką, organizuoja, ir koordinuoja ir kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą;“

Nepritarti.

Vyriausybės įstatymo 26 str. 3 d. 11- 12 p. nustatoma, kad ministras gali koordinuoti ir kontroliuoti tik savo ministerijos administracinių padalinių ir įstaigų prie ministerijos veiklą jam pavestoje valdymo srityje. Kadangi vystomojo bendradarbiavimo veikloje dalyvauja ne tik URM, bet ir eilė kitų ministerijų, todėl užsienio reikalų ministras  negali kontroliuoti kaip kitos ministerijos naudoja joms patvirtintus biudžeto asignavimus (skirtus vystomojo bendradarbiavimo veiklai, humanitarinei pagalbai teikti, ar dar kokiai kitai veiklai). URM tegali būti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos formuotoja ir koordinuoti šią veiklą.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų  (toliau – Komitetų) pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1

Audito komitetas,

2013-03-27

 

 

 

 

Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo projektui Nr. XIIP-111 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Audito komiteto pasiūlymus, kuriems Audito komitetas pritarė.

Atsižvelgti.

 

 

2

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2013-03-13

 

 

 

 

Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-111 atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus.

Atsižvelgti.

 

3

Biudžeto ir finansų komitetas,

2013- 03-20

 

 

 

 

Pasiūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui tobulinti įstatymo projektą:

1) pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė;

Atsižvelgti.

 

4

Audito komitetas,

2013-03-27

1

2

 

 

Argumentai:

Įstatymas, nustatydamas Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo bei humanitarinės pagalbos teikimo politikos tikslus ir principus, jos formavimą, įgyvendinimo būdus, koordinavimą bei finansavimą, turėtų numatyti ir atsakomybę už šios politikos įgyvendinimą.

Pasiūlymai:

Papildyti įstatymo projekto 1 str. 2 d. žodžiais ,,bei atsakomybę už vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą ir humanitarinės pagalbos teikimo prioritetų įgyvendinimą“ ir išdėstyti ją taip:

,,2. Įstatymas nustato Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslus ir principus, jos formavimą, įgyvendinimo būdus, koordinavimą ir finansavimą, Lietuvos teikiamos humanitarinės pagalbos tikslus, principus, jos teikimo būdus ir finansavimą bei atsakomybę už vystomojo bendradarbiavimo politikos ir humanitarinės pagalbos teikimo prioritetų įgyvendinimą“.

Pritarti.

Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,2. Šis Įstatymas nustato Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslus ir principus, šios politikos formavimą, įgyvendinimo būdus, koordinavimą ir finansavimą, Lietuvos teikiamos humanitarinės pagalbos tikslus, principus, jos teikimo būdus ir finansavimą bei atsakomybę už vystomojo bendradarbiavimo politikos ir humanitarinės pagalbos teikimo  įgyvendinimą.“

5

Audito komitetas,

2013-03-27

7

 

 

T

Argumentai:

Atsižvelgiant į Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos pasiūlymą ir siekiant vystomojo bendradarbiavimo politikos skaidrumo bei efektyvumo, būtina atlikti ir šios politikos veiksmingumo vertinimą.

Pasiūlymas:

Papildyti 7 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

,,7 straipsnis. Vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimas, įgyvendinimas, ir koordinavimas ir veiksmingumo vertinimas“.

Nepritarti.

Veiksmingumas apibrėžiamas atskirame Įstatymo projekto 9 straipsnyje. Kiekviena vystomojo bendradarbiavimo veikloje dalyvaujanti institucija ar įstaiga bus atsakinga už savo vykdomos veiklos veiksmingumą. Veiksmingumo vertinimas bus apibrėžtas Įstatymą įgyvendinančiame teisės akte, t. y. LR valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo tvarkos apraše.

6

Audito komitetas,

2013-03-27

7

1

1

 

Argumentai:

Įstatymas, nustatydamas Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo bei humanitarinės pagalbos teikimo politikos tikslus ir principus, jos formavimą, įgyvendinimo būdus, koordinavimą bei finansavimą, turėtų numatyti ir atsakomybę už šios politikos įgyvendinimą.

 

Pasiūlymai:

Papildyti įstatymo projekto 7 str. 1 d. 1 p. žodžiais ,,bei atsako už šios politikos įgyvendinimą“ ir šį punktą išdėstyti taip:

,,1) formuoja Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką,  organizuoja ir koordinuoja šios politikos įgyvendinimą bei atsako už šios politikos įgyvendinimą“.

Nepritarti.

Vyriausybės įstatymo 5 straipsnis numato Vyriausybės atsakomybės ir atskaitomybės tvarką, t. y. atskirų valdymo sričių ministrai yra tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui, Vyriausybė solidariai atsiskaito Seimui už bendrą savo veiklą. Kadangi vystomasis bendradarbiavimas tėra viena iš bendros užsienio politikos sričių, todėl nemanome, kad ši sritis yra svarbesnė ar ypatingesnė už kitas užsienio politikos sritis, kad už ją būtų atskirai atsiskaitoma. Vyriausybės įstatymo nuostatos apie atsakomybę ir atskaitomybę perkėlimas į svarstomo įstatymo projektą būtų perteklinis. Be to, Užsienio reikalų ministerijos atsakomybė yra aprašyta Įstatymo projekto 7 str. 1 d. 4 p. (kasmet teikia Vyriausybei savo programos įgyvendinimo, įskaitant paramos veiksmingumo, ataskaitą.), valstybės ir savivaldybės institucijų atsakomybė yra aprašyta Įstatymo projekto 7 str. 3 d. 4 p. (kasmet teikia Užsienio reikalų ministerijai statistinius duomenis  ataskaitas apie savo vystomojo bendradarbiavimo veiklą.), nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo komisija 7 str. 4 d. 5 p. (svarsto valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ataskaitas apie jų vystomojo bendradarbiavimo veiklą;).

    Taip pat įstatymo projekto 9 str.  pasiūlius Audito komitetui yra papildytas nauja 2 dalimi, kurioje numatyta, kad

„2. Vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumas yra vertinamas atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų naudojamus paramos vystomajam bendradarbiavimui veiksmingumo kriterijus ir yra pateikiamas metinėje vystomojo bendradarbiavimo programos įgyvendinimo ataskaitoje šios įstatymo nustatyta tvarka.“

7

Audito komitetas,

2013-03-27

7

1

 

N

Argumentai:

Turint omenyje, jog Užsienio reikalų ministerija organizuoja ir koordinuoja vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą, šį institucija turėtų būti atsakinga ir už ataskaitos dėl vystomojo bendradarbiavimo veiklos veiksmingumo parengimą.

Papildyti projekto 7 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip:

,,5) teikia metinę paramos vystomajam bendradarbiavimui veiksmingumo ir savo vystomojo bendradarbiavimo programos įgyvendinimo ataskaitą Lietuvos Respublikos Vyriausybei.“

Pritarti.

Paramos veiksmingumo vertinimas turėtų būti proporcingas Lietuvos teikiamos paramos dydžiui – Lietuvos  teikiama parama šiuo metu itin maža, tai ir vertinimo procedūros turėtų būti nedidelės apimties (laiko, lėšų, kitų resursų prasme). Nepritariame siūlymui, kad Vyriausybei būtų rengiamos dvi ataskaitos – programos ir jos veiksmingumo. Veiksmingumą galima aptarti bendroje metų vystomojo bendradarbiavimo ataskaitoje.

  Siūlome Įstatymo projekto 7 str. 1 dalį papildyti nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip:

„4) kiekvienais metais teikia Vyriausybei savo programos įgyvendinimo, įskaitant paramos veiksmingumą, ataskaitą.“

8

Audito komitetas,

2013-03-27

7

1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos pasiūlymą ir siekiant didesnio visuomenės informavimo apie Lietuvos dalyvavimą vystomojo bendradarbiavimo veikloje, tikslinga yra nustatyti Užsienio reikalų ministerijos pareigą nuolatos informuoti Lietuvos visuomenę apie vystomojo bendradarbiavimo tikslus bei šios politikos rezultatus.

Pasiūlymas:

Papildyti 7 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu ir jį išdėstyti taip:

,,6) kasmet savo interneto svetainėje teikia Lietuvos visuomenei ataskaitą apie vystomojo bendradarbiavimo projektus ir jų įgyvendinimo rezultatus.“

Nepritarti.

LR Vyriausybės įstatymo 5 str. 4 dalis nustato „Ministrai Vyriausybės nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie savo veiklą ministerijos tinklapyje, o esant galimybei,  ir per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikimuose su gyventojais“.

Apie savo vystomojo bendradarbiavimo veiklą, vykdomus projektus, jų rezultatus URM pateikia informaciją savo tinklalapyje ir specialiame vystomajam bendradarbiavimui skirtame tinklalapyje www.orangeprojects.lt.

9

Audito komitetas,

2013-03-27

7

2

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 7 str. 2 d. siūloma nustatyti, jog Finansų ministerija yra atsakinga už vystomojo bendradarbiavimo politikos koordinavimą su tarptautinėmis finansų institucijomis ir lėšų narystės tarptautinėse finansų institucijose įnašams sumokėti,  įskaitant dalį įmokų į ES biudžetą, numatymą valstybės biudžete. Savo veiksmus Finansų ministerija derina su Užsienio reikalų ministerija. Siekiant teisinio aiškumo ir vieningo taikymo, siūlytina patikslinti šią įstatymo dalį.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 7 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:

,,2. Finansų ministerija yra atsakinga už vystomojo bendradarbiavimo politikos koordinavimą su tarptautinėmis finansų institucijomis ir lėšų narystės tarptautinėse finansų institucijose įnašams sumokėti,  įskaitant dalį įmokų į ES biudžetą, numatymą planavimą valstybės biudžete Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Savo veiksmus Finansų ministerija derina su Užsienio reikalų ministerija.“

Nepritarti.

Manome, kad tikslinga išlaikyti nuostatą, jog „savo veiksmus Finansų ministerija derina su Užsienio reikalų ministerija“.

 

 

10

Audito komitetas,

2013-03-27

7

3

2

 

Argumentai:

Biudžeto asignavimai yra valstybės biudžete arba savivaldybės biudžete patvirtinta lėšų išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui (toliau – turtas) įsigyti suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš valstybės biudžete arba savivaldybės biudžete sukauptų lėšų, pateikęs paraišką valstybės iždą valdančiai institucijai arba savivaldybės administracijai, patvirtintoms programoms finansuoti. Lėšų sutaupymas vystomojo bendradarbiavimo projektams yra abejotinas dėl to, jog metams pasibaigus, asignavimų valdytojai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti grąžina į valstybės biudžetą.

Siekiant užtikrinti paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą bei nuoseklaus valstybės prioritetų, susijusių su vystomuoju bendradarbiavimu, įgyvendinimu, taip pat žinoti, kiek valstybė išleidžia vystomojo bendradarbiavimo veiklai, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turėtų planuoti išlaidas, susijusias su dvišalės ir (ar) daugiašalės paramos teikimu ir nurodyti jas atskira eilute kiekvienais metais planuojamame biudžete.

Be to, paties įstatymo projekto 8 str. 1 d. nustato, jog vystomojo bendradarbiavimo politika yra finansuojama iš valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms patvirtintų biudžeto asignavimų, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turėtų būti siejami su tiksline paskirtimi ir atskira biudžeto eilute.

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 7 str. 3 d. 2 p. žodžiais ,,tikslinės paskirties“ ir jį išdėstyti taip:

,,2) iš joms patvirtintų tikslinės paskirties biudžeto asignavimų gali teikti dvišalę ir (ar) daugiašalę paramą tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių valstybės ar savivaldybių institucijoms ar viešiesiems subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Pritarti iš dalies.

Nepritariame siūlymui Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą papildyti žodžiais „tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių valstybės ar savivaldybių institucijoms ar viešiesiems juridiniams asmenims“, nes iš esmės paramos gavimo subjektai yra apibrėžti Įstatymo projekto 2 straipsnyje įtvirtintose sąvokose ir tie apibrėžimai yra tikslesni. Šis apibrėžimas neapima tarptautinių ir Lietuvoje veikiančių fondų bei tarptautinių finansinių institucijų.

Siūlome įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) iš joms patvirtintų tikslinės paskirties biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka gali teikti dvišalę ir (ar) daugiašalę paramą Vyriausybės nustatyta tvarka vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdantiems ar koordinuojantiems fondams, vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančioms ar koordinuojančioms tarptautinėms organizacijoms ir tarptautinėms finansų institucijoms, valstybės partnerės institucijoms ar pilietinei visuomenei, įskaitant nevyriausybines organizacijas.“

11

Audito komitetas,

2013-03-27

7

3

2

 

Argumentai:

Nors paramos gavėjai gali būti numanomi iš vystomojo bendradarbiavimo įstatyme pateiktos sampratos, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina papildyti projekto 7 str. 3 d. 2 p.

Pasiūlymas:

Žiūrėti prie Audito komiteto siūlymo Nr. 1 pateiktą įstatymo projekto 7 str. 3 d. 2 p. formuluotę.

Pritarti iš dalies.

Žr. Komitetų 10 pasiūlymą.

12

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2013-03-13

7

3

2

 

Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir siekiant teisinio aiškumo.

Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) iš joms patvirtintų biudžeto asignavimų gali teikti dvišalę ir (ar) daugiašalę paramą Vyriausybės nustatyta tvarka tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių valstybinėms ar savivaldybių institucijoms, kitų valstybių juridiniams ar fiziniams asmenims, jeigu tai atitinka Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus;“

Pritarti iš dalies.

Žr. Komitetų 10 pasiūlymą.

13

Audito komitetas,

2013-03-27

7

3

3

 

Argumentai:

Pagal šiuo metu galiojantį Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 str. 6 d. visais atvejais sprendimą dėl valstybės kilnojamojo ir nekilnojamojo materialaus turto, įsigyto vykdant Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, atsirandančius dėl Lietuvos Respublikos narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje, Europos Sąjungoje, Jungtinių Tautų Organizacijoje, arba skirto vykdyti iš tarptautinių sutarčių atsirandantiems įsipareigojimams, kolektyvinės gynybos operacijoms, karinėms operacijoms, tarptautinėms karinėms pratyboms ar karinio bendradarbiavimo renginiams, civilinėms misijoms, vystomojo bendradarbiavimo projektams arba humanitarinei pagalbai teikti, neatlygintino perdavimo arba pardavimo priima Vyriausybė.

Atsižvelgiant į tai, jog kartu su Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo projektu teikiamu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIIP-112 siūloma nustatyti galimybę neatlygintinai turtą, kurio likutinė vertė yra ne didesnė nei 100 000 Lt, kitų subjektų nuosavybei perduoti pačiam turto valdytojui, siekiant valstybės turto valdymo skaidrumo ir vystomojo bendradarbiavimo veiklos bei humanitarinės pagalbos efektyvumo, siūlytina iš subjektų, kuriems turto valdytojas galėtų neatlygintai perduoti valstybės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį materialų turtą, susijusį su vystomojo bendradarbiavimo projektu ar humanitarinės pagalbos teikimu, išbraukti fizinius asmenis.

Pasiūlymai:

Pakeisti įstatymo projekto 7 str. 3 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:

,,3) valstybei  arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, patikėjimo teise valdomą  valstybės  arba savivaldybės institucijų ir įstaigų, skirtą vystomojo bendradarbiavimo veiklai,  valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali neatlygintinai perduoti tarptautinių organizacijų, kitų valstybių valstybės ar savivaldybių institucijų, kitų valstybių viešųjų juridinių ar fizinių asmenų nuosavybėn Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka“.

Pritarti.

Iš Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 3 punkto išbraukti žodžius „ar fizinių“. Siekiant suderinti Įstatymo projektus Nr. XIIP-111 ir XIIP-112 bei atsižvelgiant į TD pasiūlymus XIIP-112, šį punktą papildyti ir išdėstyti taip:

,,3) valstybei  arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, patikėjimo teise valdomą  valstybės  arba savivaldybės institucijų ir įstaigų, skirtą vystomojo bendradarbiavimo veiklai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali neatlygintinai perduoti tarptautinių organizacijų, kitų valstybių valstybės ar savivaldybių institucijų, kitų valstybių viešųjų juridinių ar fizinių asmenų nuosavybėn Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas) nustatyta tvarka. Su turto neatlygintinu perdavimu susijusius klausimus svarsto ir rekomendacijas turto valdytojui  teikia valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisijos.“

14

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2013-03-13

7

4

 

 

Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir siekiant teisinio aiškumo.

Pasiūlymas: pakeisti ir papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Siekiant politikos suderinamumo vystomojo bendradarbiavimo veiklai koordinuoti yra sudaroma nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo komisija,.kurios veiklą organizuoja ir kontroliuoja Užsienio reikalų ministerija. vadovaujama Užsienio reikalų ministerijos atstovo. Į komisijos sudėtį įeina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, vystomojo bendradarbiavimo srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovai. Kandidatų į komisijos narius atranką vykdo Užsienio reikalų ministerija. Komisijąos sudaro sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė,. asmeninę sudėtį – užsienio reikalų ministras.

Pritarti.

Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį papildyti ir išdėstyti taip:

„4. Siekiant politikos suderinamumo vystomojo bendradarbiavimo veiklai koordinuoti yra sudaroma nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo komisija (toliau – Komisija), vadovaujama Užsienio reikalų ministerijos atstovo. Į komisijos sudėtį įeina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, vystomojo bendradarbiavimo srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovai. Komisiją sudaro Komisijos sudėtį ir jos nuostatus užsienio reikalų ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. , asmeninę sudėtį – užsienio reikalų ministras. Komisija atlieka šias funkcijas:

1) teikia Užsienio reikalų ministerijai pasiūlymus dėl vystomojo bendradarbiavimo politikos krypčių;

2) teikia Užsienio reikalų ministerijai pasiūlymus dėl institucijų veiksmų koordinavimo, siekiant vystomojo bendradarbiavimo tikslų;

3) teikia Užsienio ministerijai pasiūlymus dėl tarptautinio bendradarbiavimo, siekiant vystomojo bendradarbiavimo tikslų;

4) teikia Užsienio ministerijai pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusių su vystomuoju bendradarbiavimu, priėmimo ir keitimo;

5) svarsto valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos ataskaitas;

6) svarsto kitus su vystomuoju bendradarbiavimu susijusius klausimus.“

15

Audito komitetas,

2013-03-27

7

6

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į teisės departamento pastabą ir tai, jog yra savaime suprantame, jog kiti įstatyme nenurodyti Lietuvos subjektai gali dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje ir teikti šiai veiklai skirtą paramą Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka, siūlytina išbraukti iš įstatymo projekto 7 str. šią perteklinę nuostatą.

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo projekto 7 str. 6 d.

,,6. Kiti šiame straipsnyje neįvardyti Lietuvos ir užsienio valstybių subjektai taip pat gali dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje.“

Nepritarti.

Įstatymo projekto 7 str. 6 dalies išbraukimas sukurtų tokias pasekmes:

1. Lietuvos ir užsienio valstybių subjektų, galinčių dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje, sąrašas taptų griežtai baigtinis. Tai reikštų, kad įstatyme nenumatyti subjektai negalėtų prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo veiklų. Tokia nuostata nėra „savaime suprantama“ žvelgiant į ateitį: teisė yra gyvas organizmas ir todėl perspektyva atsirasti naujoms juridinėms asmenų formoms yra pakankamai reali. Taigi būtų užkirstas kelias bet kokiems svarstymams dėl kitų subjektų įsitraukimo į minėtas veiklas.

2. Būtų pažeistas teisinio aiškumo principas, nes baigtinis sąrašas negalėtų būti suprantamas kaip leidžiantis į vystomojo bendradarbiavimo veiklas įsitraukti kitiems subjektams. Taigi atsirastų priešprieša: teleologiniu požiūriu įstatymas numato platų subjektų sąrašą, bet paraidžiui įtvirtinamas sąrašas yra baigtinis.

3. Abejotina, ar parama, skiriama Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka galėtų būti užskaitoma kaip oficiali valstybės parama pagal EBPO metodologiją (turi būti parama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų).

16

Audito komitetas,

2013-03-27

8

1

 

 

Argumentai:

Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir vieningo taikymo, būtina užtikrinti įstatymo projektų nuostatų aiškumą ir vengti neapibrėžtų, plačiai interpretuojamų sąvokų naudojimo.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 8 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:

,,1. Vystomojo bendradarbiavimo politika finansuojama iš Užsienio reikalų ministerijai, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms patvirtintų biudžeto asignavimų ir kitomis šiame įstatyme neįvardytomis įstatymų nustatyta tvarka gautomis lėšomis, kurios apskaitomos kaip oficiali parama vystymuisi. , remiantis EPBO  metodologija, gali būti į apskaitą traukiamos kaip oficiali parama vystymuisi.“

Pritarti iš dalies.

Pritarti Įstatymo projekto 8 str. 1 dalies papildymui žodžiais „įstatymų nustatyta tvarka gautomis lėšomis“. Tačiau nepritarti nuorodos į EPBO metodologiją išbraukimui, nes  pagal minėtąją metodologiją ne visos lėšos (išlaidos) gali būti pripažįstamos kaip oficiali parama vystymui.

Įstatymo projekto 8 str. 1 dalį išdėstyti taip:

,,1. Vystomojo bendradarbiavimo politika finansuojama iš Užsienio reikalų ministerijai, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms patvirtintų biudžeto asignavimų ir kitomis šiame įstatyme neįvardytomis įstatymų nustatyta tvarka gautomis lėšomis, kurios, remiantis EPBO metodologija, gali būti į apskaitą traukiamos kaip oficiali parama vystymuisi.“

17

Audito komitetas,

2013-03-27

9

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos pasiūlymą ir siekiant objektyvaus Lietuvos vykdomos vystomojo bendradarbiavimo veiklos veiksmingumo įvertinimo, tikslinga yra papildyti 9 straipsnį nauja dalimi, nustatančia, jog vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumas yra vertinamas atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų naudojamus veiksmingumo vertinimo kriterijus (efektyvumo, poveikio, tinkamumo ir tvarumo) ir pateikiamas metinėje Užsienio reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamoje ataskaitoje.

Pasiūlymas:

Papildyti 9 straipsnį 2 dalimi ir ką išdėstyti taip:

,,2. Vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumas yra vertinamas atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų naudojamus paramos vystomajam bendradarbiavimui veiksmingumo kriterijus ir yra pateikiamas metinėje paramos vystomajam bendradarbiavimui veiksmingumo ir vystomojo bendradarbiavimo programos įgyvendinimo ataskaitoje šio įstatymo nustatyta tvarka.“

Pritarti iš dalies.

Papildyti Įstatymo projekto 9 str. 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

,,2. Vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumas yra vertinamas atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų naudojamus paramos vystomajam bendradarbiavimui veiksmingumo kriterijus ir yra pateikiamas metinėje vystomojo bendradarbiavimo programos įgyvendinimo ataskaitoje šios įstatymo nustatyta tvarka.“

 

18

Audito komitetas,

2013-03-27

11

1

1

 

Argumentai:

Įstatymas, nustatydamas Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo bei humanitarinės pagalbos teikimo politikos tikslus ir principus, jos formavimą, įgyvendinimo būdus, koordinavimą bei finansavimą, turėtų numatyti ir atsakomybę už šios politikos įgyvendinimą.

 

Pasiūlymai:

Papildyti įstatymo projekto 11 str. 1 d. žodžiais ,,kuri yra atsakinga už teikiamos humanitarinės pagalbos prioritetų įgyvendinimą“ ir šią dalį išdėstyti taip:

,,1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją gali priimti sprendimus dėl humanitarinės pagalbos teikimo ar inicijuoti šių sprendimų priėmimą. Apie priimtus sprendimus informuojama Užsienio reikalų misterija, kuri yra atsakinga už teikiamos humanitarinės pagalbos prioritetų įgyvendinimą.“

Nepritarti.

Įstatymo projekto 11 str. 2 dalyje numatyta, kad „Humanitarinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali teikti iš joms patvirtintų biudžeto asignavimų.“ Taigi, jei biudžeto asignavimai yra patvirtinti konkrečiai valstybės ir savivaldybių institucijai ar įstaigai, tai ji, o ne Užsienio reikalų ministerija ir yra atsakinga už jų panaudojimą.

 

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad humanitarinės pagalbos teikimas įgyvendinamas remiantis kitais principais, nei vystomasis bendradarbiavimas, ši veikla yra decentralizuota,   skiriasi jos teikimo būdai (piniginėmis lėšomis, maistu, daiktais medikamentais, ir t.t.). Pvz., URM galėtų tokią pagalbą teikti piniginėmis lėšomis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas - daiktais, SAM – medikamentais ir pan. Ši veikla neturi būti politizuota, nes jos teikimo pagrindas yra pagalbos poreikis, o ne politiniai motyvai.

19

Audito komitetas,

2013-03-27

11

2

 

 

Argumentai:

Pagal šiuo metu galiojantį Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 str. 6 d. visais atvejais sprendimą dėl valstybės kilnojamojo ir nekilnojamojo materialaus turto, įsigyto vykdant Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, atsirandančius dėl Lietuvos Respublikos narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje, Europos Sąjungoje, Jungtinių Tautų Organizacijoje, arba skirto vykdyti iš tarptautinių sutarčių atsirandantiems įsipareigojimams, kolektyvinės gynybos operacijoms, karinėms operacijoms, tarptautinėms karinėms pratyboms ar karinio bendradarbiavimo renginiams, civilinėms misijoms, vystomojo bendradarbiavimo projektams arba humanitarinei pagalbai teikti, neatlygintino perdavimo arba pardavimo priima Vyriausybė.

Atsižvelgiant į tai, jog kartu su Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo projektu teikiamu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIIP-112 siūloma nustatyti galimybę neatlygintinai turtą, kurio likutinė vertė yra ne didesnė nei 100 000 Lt, kitų subjektų nuosavybei perduoti pačiam turto valdytojui, siekiant valstybės turto valdymo skaidrumo ir vystomojo bendradarbiavimo veiklos bei humanitarinės pagalbos efektyvumo, siūlytina iš subjektų, kuriems turto valdytojas galėtų neatlygintai perduoti valstybės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį materialų turtą, susijusį su vystomojo bendradarbiavimo projektu ar humanitarinės pagalbos teikimu, išbraukti fizinius asmenis.

Pasiūlymai:

Pakeisti įstatymo projekto 11 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:

,,2. Humanitarinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali teikti iš joms patvirtintų biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybei  arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, patikėjimo teise valdomą  valstybės  arba savivaldybės institucijų ir įstaigų, skirtą humanitarinei pagalbai teikti, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali neatlygintinai perduoti tarptautinių organizacijų, kitų valstybių valstybės ar savivaldybių institucijų, kitų valstybių viešųjų juridinių ar fizinių asmenų nuosavybėn Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.“

Pritarti.

 Iš Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalies išbraukti žodžius „ar fizinių“. Siekiant suderinti Įstatymo projektus Nr. XIIP-111 ir XIIP-112 bei atsižvelgiant į TD pasiūlymus XIIP-112, šį punktą papildyti ir išdėstyti taip:

,,2. Humanitarinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali teikti iš joms patvirtintų biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, patikėjimo teise valdomą valstybės arba savivaldybės institucijų ir įstaigų, skirtą humanitarinei pagalbai teikti, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali neatlygintinai perduoti tarptautinių organizacijų, kitų valstybių valstybės ar savivaldybių institucijų, kitų valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Su turto neatlygintinu perdavimu susijusius klausimus svarsto ir rekomendacijas turto valdytojui teikia valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisijos.

 

 

20

Audito komitetas,

2013-03-27

11

3

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 11 str. 3 d. nustato, jog valstybės ar savivaldybės institucijai ir įstaigai viršijus humanitarinei pagalbai patvirtintus biudžeto asignavimus, humanitarinė pagalba gali būti finansuojama ar teikiama iš Vyriausybės ar valstybės rezervo.

Manytina, jog Vyriausybės rezervo pagrindinė paskirtis nėra humanitarinės pagalbos užsienio šalims teikimas, todėl Vyriausybės rezervo lėšų skyrimas negali būti laikomas tinkamu nuolatiniu humanitarinės pagalbos projektų finansavimo šaltiniu. Siekiant valstybės humanitarinės politikos teikimo prioritetų nuoseklaus įgyvendinimo, būtinas nuoseklus lėšų humanitarinės pagalbos projektams planavimas pagal valstybės turimas finansines galimybes ir aiški atsiskaitymo už lėšų panaudojimą tvarka. Vyriausybės rezervo lėšų panaudojimo galimybė turėtų būti numatyta tik išimtiniais atvejais, o ne būti nuolatinis humanitarinės pagalbos projektų finansavimo šaltinis.

Nuoroda į valstybės rezervą taip pat kelia abejonių, nes tokio rezervo pagal Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikoje nėra.

Pasiūlymas:

Pakeisti ir papildyti 11 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:

,,3. Valstybės ar savivaldybės institucijai ir įstaigai viršijus humanitarinei pagalbai patvirtintus biudžeto asignavimus, išimtiniais atvejais humanitarinė pagalba gali būti finansuojama ar teikiama Vyriausybės nustatyta tvarka iš ar valstybės Vyriausybės rezervo lėšų. “

Pritarti iš dalies.

Pritariame nuostatai, jog Vyriausybės rezervo pagrindinė paskirtis nėra humanitarinės pagalbos užsienio šalims teikimas, todėl Vyriausybės rezervo lėšų skyrimas negali būti laikomas tinkamu nuolatiniu humanitarinės pagalbos projektų finansavimo šaltiniu.

Manome, kad tikslinga Įstatymo projekto 11 straipsnio  3 dalies atsisakyti,  nes biudžetiniai asignavimai humanitariniai paramai užsienio valstybėms teikti yra numatyti tik Užsienio reikalų ministerijai. Kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms biudžetiniai asignavimai humanitariniai paramai užsienio valstybėms teikti nenumatomi. Tai institucijos gali daryti iš joms skirtų bendrųjų asignavimų. Kartu, atsisakius Įstatymo projekto 11 straipsnio . 3 dalies neišnyktų galimybė valstybės ir savivaldybių institucijoms nei biudžetinius asignavimus gauti šiam tikslui, nei kai kuriais atvejais gauti lėšas iš Vyriausybės rezervo fondo.

Kita vertus, humanitarinė parama teikiama nenumatytais atvejais, atsitikus nelaimėms, todėl būtų sudėtinga  institucijoms tai iš anksto nusimatyti savo biudžetuose.

21

Audito komitetas,

2013-03-27

 

 

12

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto svarstymas pagrindiniame komitete numatytas 2013 m. balandžio 3 d. 

Pasiūlymas:

Tikslinti įstatymo projekto 12 str. nurodytą įsigaliojimo datą.

Pritarti.

Įstatymo projekto  12 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2013 m. spalio 1 d.“

22

Biudžeto ir finansų komitetas,

2013- 03-20

12

 

 

 

Patikslinti 12 straipsnį, kuriame nustatyta  įstatymo  įsigaliojimo data.

Pritarti.

 

23

Biudžeto ir finansų komitetas,

2013- 03-20

12

 

 

N

Papildyti 12 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Pritarti.

Įstatymo projekto 12 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.  

7. 1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-111, patobulintam pagal Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, Audito komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, LITDEA, Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos ir Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus, kuriems Užsienio reikalų komitetas pritarė, ir Užsienio reikalų komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1

Užsienio reikalų komitetas,

2013-04-17

5

1

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje  yra išvardyti  pagrindiniai humanitarinės veiklos principai.

Pasiūlymas:

Todėl siūlome šią  5 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiu „pagrindinių“ ir išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Humanitarinės pagalbos teikimo principai

1. Lietuva, teikdama humanitarinę pagalbą vadovaujasi tarptautine teise, įskaitant tarptautinę  humanitarinę teisę, ir laikosi šių pagrindinių humanitarinės veiklos principų“.

Pritarti.

 

 

8. Balsavimo rezultatai:  4 už; 0 prieš; susilaikė 1.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas.  B. Juodka, A. Ažubalis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo.

            PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Benediktas Juodka


[1] Galima tik daryti prielaidą, jog programa tvirtinama vieneriems metams, nes pagal projekto nuostatas ją tvirtinant turi būti atsižvelgiama į patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus.