LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 38
STENOGRAMA
2013 m. balandžio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GAPŠYS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, leiskite pradėti Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. balandžio 16 d. (antradienio) plenarinį posėdį. Skelbiu pradėtą. (Gongas)
Darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. (Balsai salėje) Gerai, registruojamės. Galima pasakyti labai švelniai, nebūtinai piktai. Vykdome Seimo narių registraciją. Taigi skelbiu, kad užsiregistravo 73 Seimo nariai. Pradedame plenarinį posėdį.
10.02 val.
Darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Kokių būtų pasiūlymų dėl darbotvarkės? Seniūnų sueigoje buvo pristatyta darbotvarkė. Taip, yra pasiūlymų. Gerbiamasis A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, mes šiandien frakcijoje svarstėme darbotvarkės 1-11 klausimą – Seimo narių iniciatyvą dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės. Nors esame ne vieną kartą labai aiškiai pasisakę, kad esame už dvigubą pilietybę, tačiau, kiek žinau, Seime buvo susirinkę frakcijų atstovai, įgalioti atstovai, ir svarstė, kad tokį klausimą reikia spręsti suderinus ir pateikti bendrą visų frakcijų pasiūlymą dėl Konstitucijos pataisos. A. Paulausko vadovaujama grupė, matyt, paskubėjo ar dėl kitų priežasčių yra pateikusi variantą, kuris, mūsų manymu, yra visiškai netinkamas, todėl siūlome šiandien išbraukti iš darbotvarkės. Dar kartą noriu paraginti, gal ir Seimo Pirmininkas galėtų prie to prisidėti, surinkti frakcijų atstovus, sudaryti grupę ir, išdiskutavus visus konstitucinius ir įstatymo aspektus, pristatyti bendrą pasiūlymą, kad visi galėtume toliau referendume agituoti už tokią pataisą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, supratome. Gerbiamasis V. Gapšys, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Iš tikrųjų galima būtų atsižvelgti į tą pasiūlymą, kad bendra iniciatyva turėtų būti viso parlamento, tai būtų sveikintinas dalykas, tačiau aš siūlau tai daryti nuo kito etapo, tai yra šiandien padaryti pateikimą, nes mes statutiškai kaip ir privalome, yra referendumo iniciatyva. Mes pasielgėme pagal Statutą, tai yra valdyba patvirtino parašus ir per artimiausią posėdį yra daromas pateikimas. Nuo tos stadijos mes galime sudaryti bendrą grupę, galime perduoti Konstitucijos komisijai, galime įvairiausiais būdais svarstyti tą, neskubėti svarstyti ir priimti ir pasiekti bendrą sutarimą. Jeigu reikia, galime iniciatyvą patobulinti, negu yra pirminis variantas, bet pateikimą mes kaip ir privalome daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju V. Gapšiui. Jis labai aiškiai išaiškino visą tvarką, ir jis dėl to yra teisus. Po valdybos, kada mes patvirtinome parašus, pagal Statutą turime įtraukti į artimiausią posėdį šį darbotvarkės klausimą. Ką nors nauja norite pasakyti, taip? Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Valdybos prievolė yra pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę, bet dėl darbotvarkės sprendžia pats Seimas. Seimas gali apsispręsti dėl mūsų siūlymo išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas, reikia balsuoti. Yra Seimo opozicijos lyderio gerbiamojo A. Kubiliaus pasiūlymas išbraukti darbotvarkės 1-11 klausimą, projektą Nr. XIIP-444, iš darbotvarkės. Jeigu kiti galvoja kitaip, balsuoja kitaip. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš.
Taigi skelbiu balsavimo rezultatus: už – 32, prieš – 53, susilaikė 14. Nepritarta. Nutarimo projektas lieka darbotvarkėje.
Dėl kitų klausimų bendru sutarimu galime pritarti darbotvarkei? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
10.07 val.
Darbotvarkės 1-2 klausimas – įstatymo „Dėl Susitarimo, kuriuo antrą kartą iš dalies keičiamas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytas ir 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pirmą kartą iš dalies pakeistas Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimas, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-229(2). Svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – gerbiamasis E. Zingeris, Užsienio reikalų komitetas. Ruošiasi G. Kirkilas, Europos reikalų komiteto pirmininkas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, šiam nesudėtingam klausimui mūsų Užsienio reikalų komitetas pritarė bendruoju sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Į tribūną kviečiu G. Kirkilą pasakyti Europos reikalų komiteto nuomonę.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas šiam ratifikavimo projektui taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Taigi buvo išsakytos nuomonės tiek Užsienio reikalų komiteto, tiek Europos reikalų komiteto dėl šio įstatymo projekto. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Po svarstymo gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Po svarstymo šiam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Norinčių kalbėti… Pasiūlymų, tiesa. Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Taigi dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-229? Kviečiu visus balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 89, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi įstatymas Nr. XIIP-229 yra priimtas. (Gongas)
10.10 val.
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo 47 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4644. Pranešėjas – gerbiamasis E. Zingeris, Užsienio reikalų komitetas. Ruošiasi A. Paulauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamieji bičiuliai, kaip ir ankstesnį, mes bendru sutarimu priėmėme šį mūsų karinės tarnybos, kelių dešimčių karininkų gyvenimą palengvinantį įstatymą, bendru sutarimu. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu gerbiamąjį A. Paulauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, pristatyti komiteto nuomonę.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė šiam projektui, turėjo nedidelį pataisymą, sakyčiau, techninio pobūdžio – ne diplomatinio paso suteikimas, bet išdavimas. Užsienio reikalų komitetas šiam pataisymui pritarė, bendru sutarimu komiteto nariai projektui pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke, už komiteto nuomonės pristatymą. Taigi norinčių kalbėti po svarstymo už, prieš nėra. Taip? Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu įstatymo projektui Nr. XIP-4644? Bendru sutarimu pritarta. Svarstymo procedūra baigta.
Kitas darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Čia kažkokios skubos nereikia, gal ramiai kitą kartą priimsime. Einame prie kitų darbotvarkės klausimų.
10.12 val.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Draudimo įstatymo 93, 114, 127 straipsnių pakeitimo ir 228 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-4723(2)ES. Pranešėjas – gerbiamasis A. Nesteckis, Biudžeto ir finansų komitetas. Ruošiasi D. Kuodytė, Žmogaus teisių komitetas.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Draudimo įstatymo 93, 114, 127 straipsnių pakeitimo ir 228 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo patobulintą projektą ir jam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi kviečiu į tribūną gerbiamąją D. Kuodytę pristatyti Žmogaus teisių komiteto nuomonę.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas svarstė šį projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Komitetas taip pat pasiūlė…
PIRMININKAS. Truputėlį pataisykite mikrofoną, negirdėti.
D. KUODYTĖ (LSF). Taip pat komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnį, numatant įsigaliojimo datą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Taigi buvo išsakytos abiejų komitetų nuomonės. Kokių būtų kitų nuomonių? Norinčių kalbėti dėl šio įstatymo projekto už ir prieš nėra. Galbūt, gerbiamieji kolegos, galime pritarti bendru sutarimu įstatymo projektui Nr. XIIP-4723? Pritarta bendru sutarimu. Taigi svarstymo stadija baigta.
10.14 val.
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-336(2). Pranešėjas – gerbiamasis A. Palionis pristatys Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimus ir bendru sutarimu tam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi po svarstymo norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Galbūt galime pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Nėra kitų nuomonių? Įstatymo projektui Nr. XIIP-336 po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Svarstymo procedūra baigta.
10.15 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 412 ir 415 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4794 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 412 ir 415 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4794. Pranešėjas – gerbiamasis Vaidas, atsiprašau, Valdas Skarbalius, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
V. SKARBALIUS (DPF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė minėtą įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju V. Skarbaliui už komiteto nuomonės pristatymą. Kviečiu į tribūną J. Kvetkovskį išsakyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę.
J. KVETKOVSKIJ (LLRAF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą, jam pritarė ir siūlo pagrindiniam komitetui pritarti. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Buvo išsakytos abiejų komitetų nuomonės ir abiejų komitetų nuomonė yra pritarti šiam įstatymo projektui. Kokių būtų Seimo narių nuomonių? Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Galbūt bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Konstatuoju, kad įstatymo projektui Nr. XIP-4794 po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Svarstymo procedūra baigta.
10.17 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-154(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-154. Pranešėjas – gerbiamasis J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Kviečiu į tribūną. Svarstymo procedūra.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Primenu, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo šio straipsnio 2 dalis pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir mes atitinkamai taisome įstatymą. Komitetas bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui už išsakytą nuomonę. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Galim pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Kitų nuomonių negirdėti. Taigi po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-154(2) yra pritarta. Svarstymo procedūra baigta.
10.19 val.
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Muziejų įstatymo 4, 5, 7, 9, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4724. Kviečiu į tribūną A. Pitrėnienę, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkę. Ruošiasi R. Tamašunienė, Biudžeto ir finansų komitetas.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Muziejų įstatymo 4, 5, 7, 9, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Sprendimas yra iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti patobulintą Muziejų įstatymo projektą, bendru sutarimu. Buvo gauta daugelio komitetų pasiūlymų, kai kuriems iš jų yra pritarta (didžiajai daliai), bet yra kuriems nepritarta arba pritarta iš dalies. Pagal straipsnius jau einame?
PIRMININKAS. Dėkojame komiteto pirmininkei. Kviečiu į tribūną R. Tamašunienę pasakyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo 4, 5, 7, 9, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui pasiūlė įvertinti įstatymo projekte siūlomas nuostatas įtvirtinti nacionalinių ir respublikinių muziejų vadovų penkerių metų kadencijos tikslingumą ir patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, kurių yra trys: dėl 5 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 7 straipsnio, patikslinančio įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymams pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę K. Miškinienę pristatyti komiteto nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, svarstydamas minėtą įstatymo projektą, pakvietė Lietuvos muziejų asociaciją, kuri išreiškė didelį susirūpinimą dėl skuboto Muziejų įstatymo pakeitimo ir papildymo. Diskusijose, kuriose dalyvavo ir Kultūros ministerijos atstovai, bendru sutarimu pasiūlyta nepritarti šiame etape penkerių metų kadencijos įvedimui, nes įstatymo projektas kol kas taikomas ne visiems muziejams. Direktorių yra maži atlyginimai, daug dirbančių iš entuziazmo ir pasiaukojimo, pašaukimo. Suabejota, ar tai užtikrins muziejų veiklos stabilumą. Dėl to tiesiog pasiūlėme vertinti direktorių darbą, atliekant atestacijas.
Taigi bendru sutarimu komitetas siūlė grąžinti šį projektą iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkoju, komiteto pirmininke. Kviečiu į tribūną A. Mitrulevičių pasakyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo 4, 5, 7, 9, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Komiteto siūlymas – siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIP-4724 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi visų komitetų nuomonės išsakytos. Yra norinčių kalbėti. Gerbiamasis R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svarstant šį įstatymo projektą, noriu atkreipti dėmesį į vieną klausimą, dėl kurio yra nesutarimas tarp Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir pagrindinio komiteto, tai yra dėl vadinamosios penkerių metų kadencijos. Iš esmės yra įtvirtinamas rotacijos principas. Jis turi savų tikrai silpnų vietų. Kur yra taikomas rotacijos principas tose valstybėse (…), yra taikomas ten, kur yra aiški socialinių garantijų sistema tiems darbuotojams, kurie yra rotuojami. Na, tarkime, statutinė tarnyba. Ten išankstinis išėjimas į pensiją, kitos lengvatos ir panašiai. Jis sukasi savo tarnyboje, jis rotuojamas priklausomai nuo tų pareigų. Būtų galima tam dalykui pritarti, nors irgi abejotina. Bet ten, kur nėra socialinių garantijų mechanizmo, tai yra korupciją skatinanti priemonė, nes žmogus jaučiasi nestabilus, neaišku, ką jis dirba, ką jis dirbs po penkerių metų, visiškai neaišku, ir jis nežino savo ateities.
Komitetas siūlo (ne vieną kartą mes esame diskutavę) stiprinti atestavimo instituciją. Kuo skiriasi atestavimas nuo rotavimo? Atestacija tai yra tau iškelti aiškūs kriterijai, už ką tu būsi vertinamas. Jeigu tu jų neatitinki, viskas, atestacijos neperėjai, tave pakeičia kas nors kitas. Rotacija tai yra naujas konkursas, į kurį susirenka komisija, kuri sprendžia subjektyviai. Kiekvienas komisijos narys turi subjektyvumo balą. Ir jis gali kad ir gerai dirbančiam žmogui, atsidavusiam tos srities specialistui, tiesiog pasakyti: žinai, man anas geriau patiko, aš balą kitam parašiau. Nei tau ačiū, nei viso gero, gerai dirbai, bet kitas laimėjo konkursą, viso gero.
Ar tai yra tinkamas principas, kai kalbama apie muziejus ir panašiai? Tai čia dabar priimame tik dėl vienos dalies, paskui plėtosis ta praktika. Čia kažkas pasakė, kad rotacija yra panacėja nuo visų ligų, bet iš tikrųjų tos panacėjos čia nėra. Kur tuos atsidavusius žmones, specialistus, kurie visą gyvenimą aukoja?.. Jų atlyginimai nėra dideli, socialinių garantijų papildomai neturi, išeina iš to muziejaus ir turės kitais darbais užsiimti.
Ką mes darome šiuo atveju? Man atrodo, kad principas tikrai pavojingas, dėl šitos srities aš kalbu. Dėl kai kurių kitų pareigybių galime dėl jo diskutuoti, ir mes esame dėl kai kurių priėmę. Bet šiuo atveju, aš manau, tikrai reikia atsižvelgti į komiteto nuomonę, tokią paprastą, žmogišką logiką ir mūsų pačių gyvenimišką patirtį. Pas mus nėra tiek daug tų žmonių, kuriuos galėtume į dešinę, į kairę… užaugintus specialistus, o čia muziejininkas, tai yra gyvenimo būdas iš esmės, taip lengvai švaistytis į kairę, į dešinę tais žmonėmis, net jų neįvertinus ir nepasakius argumentų, kodėl keičiame. O šitas būdas leidžia be argumentų žmogui pasakyti viso gero ir nei ačiū, nei su Dievu.
Aš tikrai siūlau tam nepritarti, balsuoti svarstymo stadijoje dėl šitų pataisų ir išbraukti, mano galva, šią ydingą nuostatą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už išsakytą nuomonę. Norinčių kalbėti nėra. Dabar dėl pataisų judame į priekį.
Dėl pirmos pataisos. Kviečiu gerbiamąją A. Pitrėnienę į tribūną. Gerbiamoji kolege, dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėl komiteto siūlymo išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį komitetas nepritarė ir balsavo už penkerių metų kadenciją, bet be kadencijų skaičiaus ribojimo. Tai yra žmogus gali iš eilės tiek kadencijų dirbti, kiek jis, jeigu pereina konkursą, gali dirbti, nėra ribojamas skaičius. Taip buvo apsispręsta dėl tokių priežasčių.
Komitete buvo Muziejų asociacija ir mums buvo pasakyta, kad su Muziejų asociacija buvo derinama, jie pasakė, kad konkursas yra tinkamas būdas patikrinti asmens, siekiančio eiti vadovo pareigas, kompetencijas, kad jie iš dalies ir pritaria tai idėjai; kita mintis, kad teatrai, koncertinės įstaigos tai jau turi. Todėl komitetas apsisprendė, išanalizavęs dar Airijos, Suomijos, Švedijos, kitų Europos šalių patirtį, nepritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamoji Miškiniene, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, gal ką nors norite pridurti prie to, ką paminėjo čia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Aš jau viską pasakiau pristatydama mūsų komiteto nuomonę ir mes pateikėme tokią išvadą.
PIRMININKAS. Jūs laikotės savo komiteto nuomonės, taip?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Už pataisą kalbės G. Steponavičius. Prašom, kolega.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Atsiprašau, aš ne dėl šitos pataisos norėčiau kalbėti, tai užleidžiu kolegai.
PIRMININKAS. Dėl šitos… Gerbiamasis R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dar atkreipiu dėmesį, kad net ir čia skirtingos informacijos šiuo atveju ateina. Mūsų komitete buvo aiškiai pasakyta, kad visai asociacijai ta nuostata buvo kaip ir prievarta įkišta, jie apgynė tik dalį tos dalies, kuri susijusi su rajoniniu muziejumi ir panašiai. Argumentas, kad yra kitur įteisinta, nėra geras argumentas. Galbūt tenai irgi reikia taisyti tas vietas, nes mes persistengėme su ta rotacija, kišdami ją visur, kur pakliūva. Todėl siūlau tikrai pritarti, kadencijos neribojimas čia yra visiškai ne argumentas, nes tai yra konkursas, naujas konkursas. Teisine prasme konkursas. Kiekvienas žmogus, buvęs direktorius, eina į naują konkursą su visais kandidatais. O tai, kad jam dar kartą leidžiama eiti į konkursą, tai ką, čia didžiulis nuopelnas gerai dirbančiam žmogui? Jis konkuruoja su visais kitais, čia jokios garantijos neturi, kad bus atsižvelgta į tai, kad jis prieš tai ten dirbo. Jokios. Todėl siūlau pritarti komiteto siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi buvo išsakytos visos nuomonės, norinčių kalbėti daugiau už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume komiteto…
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Pritartume Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui…
PIRMININKAS. Taip, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonei, balsuojate už… (Balsai salėje) Atsiprašau, tuoj suformuluosim, ramiai! Gerai. Nutraukiam balsavimą. Viskas bus teisingai. Kas už tai, kad pritartume Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonei, balsuoja už, kas balsuoja kitaip, balsuoja kitaip.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pasisako prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 54, prieš – 12, susilaikė 22. Pritarta Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui.
Toliau kiti pasiūlymai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kas pristato? Gerbiamasis A. Mitrulevičius. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas: įstatymo projekto 4 straipsnis, papildyti keičiamo įstatymo 9 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip, ten yra išbrauktas 3 punktas. Galbūt tada… (Balsai salėje) Tik savo. Gerbiamasis Albinai!
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Dėl 4 straipsnio, taip?
PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį… Kaip jis ten išdėstomas, pristatykite.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Išdėstytas taip…
PIRMININKAS. Mikrofoną pasitaisykite, nieko negirdime!
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose rinkinių apsaugą, apskaitą ir saugojimą užtikrina muziejaus direktoriaus pavaduotojas – vyriausiasis fondų saugotojas, kurį į pareigas skiria nacionalinio ir respublikinio muziejaus savininko teises įgyvendinančios ministerijos vadovas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu gerbiamąją komiteto pirmininkę pakomentuoti komiteto nuomonę dėl šio pasiūlymo.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė iš dalies, po žodžių „į pareigas“ įterpė „viešojo konkurso būdu“.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas sutinka su tokia redakcija, kurią siūlo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas?
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Nežinau, reikėtų balsuoti.
PIRMININKAS. Balsuojam?
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Pradžioje balsuojame už Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę. Kas pritaria komiteto pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Čia už Socialinių reikalų ir darbo komiteto, taip?
PIRMININKAS. Kviečiu visus balsuoti. Mes balsuojame už Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išreikštą nuomonę, kurią pristatė A. Mitrulevičius. Iš dalies komitetas pritarė. Dėl pataisymo mes dar kalbėsime atskirai.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 52, prieš – 4, susilaikė 24. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonei pritarta.
Kitas mūsų pasiūlymas. Gerbiamoji Seimo narė A. Pitrėnienė. (Balsai salėje) Koks dar buvo?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Muziejų veiklos strategija. Buvo pritarta iš dalies. Žodį „rengia“, kurį jie buvo parašę, mes keitėme į „nustato“.
PIRMININKAS. Gal truputį vėliau bus? Dabar kalbame apie tuos pasiūlymus, kuriuos mes sakome. Po to svarstysime, jeigu baigsime. Kažką praleisime, tada mes pakalbėsime kitaip. Tiesiog dėl jūsų pasiūlymo pakeisti 12 straipsnio 5 dalį. Jūs siūlote išdėstyti kitaip. Pristatykite gal labai trumpai.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Komitetas buvo susirinkęs, apsvarstė ir pritarė iš dalies. Aš sutinku su formuluote, kurią suformulavome po komiteto pasitarimo.
PIRMININKAS. Kalbėti norinčių nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu, nes buvo sutarimas ir komiteto, ir siūlymo autorės? Bendru sutarimu galime pritarti tai nuomonei? Pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti kaip siūlo. Gerbiamąjį A. Mitrulevičių vėl kviečiu kalbėti komiteto vardu.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Taip, pasiūlymas būtų pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir išdėstyti taip: 6 straipsnis. 13 straipsnio 1, 2, 6, 7 punktų pakeitimas ir 10 punkto pripažinimas netekusiu galios. Pakeisti 13 straipsnio 1, 2, 6, 7 punktus, 10 punktą pripažinti netekusiu galios ir straipsnį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Kultūros ministerijos kompetencija muziejų veiklos valdymo srityje. …Lietuvos Respublikos kultūros ministrui pavestose valdymo srityse vykdydama valstybės politikos formavimo ir jos įgyvendinimo, organizavimo, koordinavimo, kontrolės funkcijas, atlieka šias muziejų veiklos funkcijas: pirma, rengia nacionalinių, respublikinių muziejų strategiją, ją įgyvendinančias programas ir teikia jas tvirtinti Vyriausybei ar jos pavedimu kultūros ministrui; antra, rengia muziejų veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektus ir teikia juos Vyriausybei ar ministrui priimti; trečia, koordinuoja Lietuvos muziejų veiklą ir dalyvavimą tarptautinėse muziejininkystės programose; ketvirta, užtikrina muziejinių vertybių apsaugą ir apskaitą muziejuose; penkta, finansuoja Lietuvos kultūrai svarbias muziejų veiklos, restauravimo ir mokslo tyrimų programas; šešta, konkurso būdu skiria nacionalinio, respublikinio muziejaus, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina, vadovą ar jį atleidžia; septinta, konkurso būdu skiria nacionalinio ir respublikinio muziejaus, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina, vyriausiąjį fondo saugotoją ir jį atleidžia; aštunta, rūpinasi muziejininkų ir restauratorių kvalifikacijos kėlimu; devinta, kultūros ministro įsakymu nustato pavaldžių muziejų teikiamų, mokamų paslaugų sąrašą.“
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam A. Mitrulevičiui. Jūsų komiteto nuomonė, gerbiamoji Audrone.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkui. Komitetas viskam pritarė, tik dėl vieno žodžio, t. y. dėl 13 straipsnio, kur yra „rengia nacionalinių ir respublikinių muziejų veiklos strategiją“, komitetas siūlo, kad „nustato nacionalinių muziejų veiklos strategiją, rengia ją įgyvendinančias programas ir teikia jas tvirtinti Vyriausybei ar jos pavedimu kultūros ministrui“. Tai tik dėl žodžių. Vieno to, nustato…
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, kad pasiūlymas logiškas. Kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Jis nieko nekeičia. Tiesiog aš manau, kad logiška viskas. Bendru sutarimu galime pritarti? Taip. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto redakcijai su papildymu, pakoreguotu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, pasiūlymui. Bendru sutarimu galime pritarti tam, ką pasakė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė. Pritarta bendru sutarimu šiam pasiūlymui.
Daugiau lyg ir nieko nėra, viską apsvarstėme. Taip, pirmininke.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dar yra, kad komitetui svarstyti galimybę teisės aktuose įtvirtinti atitinkamų muziejų vadovų atestaciją. Komitetas nepritarė, nes pasisakė apie konkursus kas penkeri metai.
PIRMININKAS. Čia nereikia balsuoti, kadangi pasiūlymas nesuformuluotas. Mes apsvarstėme visus pasiūlymus, kuriuos teikia komitetas ir atskiri parlamentarai. Svarstymo procedūrą kaip ir baigėme. Nebaigėme, yra norinčių kalbėti už ir prieš. S. Bucevičius. Gerbiamasis Sauliau, jūs kalbėsite už, ar ne? Nuomonė prieš – V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip matėte, yra daug pastabų ir tikrai tokį įstatymą reikia siūlyti tobulinti, bet siūlyčiau nebalsuoti už priėmimą, nes sąvokos „rotacija“, „atestacija“ yra nepagrindžiamos, nesuprantamos, ir bus daug painiavos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, šiandien priėmimo stadijos nebus, šiandien tik svarstymas, dar turėsime galimybę pasitaisyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Už.
PIRMININKAS. Gerbiamasis R. J. Dagys nori.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege Čigriejiene ir kiti, noriu atkreipti dėmesį, dabar pataisa dėl rotacijos ir kadencijos išbraukta, tai tikrai galima drąsiai balsuoti už šitą įstatymą už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Po svarstymo, po visų pasiūlymų aptarimų turime galimybę balsuoti. Balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIP-4724. Balsuojame.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 85, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymo projektui Nr. XIP-4724 po svarstymo yra pritarta. Svarstymo procedūra baigta.
10.43 val.
Kadangi mes jau pirmaujame, aplenkėme laiką, galime svarstyti kitus klausimus. Siūlyčiau pasvarstyti darbotvarkės 1-14a, įstatymo projektas Nr. XIIP-430 ir lydimąjį teisės aktą, darbotvarkės numeris 1-14b – Nr. XIIP-431. Matau, kad yra K. Miškinienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė. Pateikimas. Kviečiu jus į tribūną.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių iniciatyva parengėme kelis įstatymų projektus, kad būtų atkurta teisybė ir visi statutiniai pareigūnai, tai yra valstybės tarnybos, Kalėjimų departamentas, STT, taip pat gautų socialinę išmoką tuomet, kai mama ar tėtis augina vaikus ir antrais metais pašaukiami dirbti į tarnybą. Mūsų manymu, tai būtų teisinga, nes valstybės mastu nuo liepos 1 d. įsigaliojo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos visiems apdraustiesiems, leidžiančios tiesiog pirmais metais gauti 70 % socialinę išmoką ir antrais – 40 %. Siūlome pritarti. Iš tiesų tokių statutinių pareigūnų nėra daug, vidaus tarnyboje apie 50, kalėjimuose viso labo keli asmenys. Sudarykime geresnes sąlygas auginti vaikus.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, aš taip suprantu, kad jūs visus tris įstatymų projektus? Ir lydimuosius? Aš dar nepaminėjau…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Yra autentiški dėl statutų pakeitimo.
PIRMININKAS. Ir darbotvarkės 1-14c. Taip pat pristatė ir įstatymo projektą Nr. XIIP-432. Visus tris, įstatymo projektą ir jį lydinčius įstatymus, pristatėte, kaip suprantu? Dabar norinčių kalbėti yra. A. Dumčius. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Aš ilgos kalbos neturiu numatęs. Klausimas būtų tik vienas. Tikrai reikėtų pritarti įstatymams. Dabar tik klausimas, Vyriausybės vis tiek reikės paklausti, ar ne? Čia vis tiek tam tikros lėšos, tai truputį apie tai, jeigu galima?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Tuomet, jeigu statutinis pareigūnas pirmais metais nedirba, augina vaiką, tai jis gauna 100 %, ir savo darbovietėje gauna tokią išmoką. Jeigu antrais metais grįžta į darbą, tai įstatymas numato, kad pirmais – 70 %, antrais – 40 %. Skirtumas viso labo 10 %. Aš dar kartą paminėjau, kad žmonių, šiuo metu dirbančių ir antrais metais išėjusių į tarnybą, labai nedaug, viso labo apie 60. Aš manau, kad iš vidaus rezervų. Mes derinome su visom statutinėm tarnybom, žmonės sutinka ir tiesiog labai prašo pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei. Daugiau norinčių jūsų paklausti nėra. Ačiū už tai, kad pristatėte šitą įstatymo projektą ir jį lydinčius projektus. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Ar galime pritarti visiems trims įstatymų projektams bendru sutarimu? Galime. Nėra kitų nuomonių. Įstatymo projektui Nr. XIIP-430, įstatymo projektui Nr. XIIP-431 ir įstatymo projektui Nr. XIIP-432 po pateikimo yra pritarta bendru sutarimu. Dabar siūlomi komitetai. Pagrindiniu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl komiteto? Bendru sutarimu galime pritarti. Papildomais – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl papildomų komitetų nėra pasiūlymų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti šių metų gegužės 7 d. Dėl svarstymo datos nėra pasiūlymų? Nėra.
Kiti projektai – lygiai tie patys komitetai. Tiesa, truputį skiriasi. Labai atsiprašau. Reikės balsuoti. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-431, kuriam po pateikimo esame pritarę, pagrindiniu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl komiteto nėra pastabų ir pasiūlymų? Nėra. Pritarta bendru sutarimu. Papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl papildomo komiteto nėra kitų nuomonių? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti taip pat šių metų gegužės 7 d.
Dėl kito įstatymo projekto, kuriam mes pritarėme po pateikimo Nr. XIIP-432, siūlomi komitetai. Pagrindiniu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl pagrindinio komiteto nėra kitų pasiūlymų? Nėra. Pritarta bendru sutarimu. Papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pasiūlymų nėra dėl papildomo? Nėra. Bendru sutarimu pritariame. Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti taip pat šių metų gegužės 7 d.
10.49 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, kadangi mes truputį turime laiko iki 11.00 val., turiu padaryti informacinio pobūdžio pareiškimus. Pranešimas dėl parlamentinių ryšių grupės įkūrimo: „Prašau įregistruoti Lietuvos Respublikos Seime įsikūrusią parlamentinių ryšių „Vilniaus bičiulių“ grupę. Pirmininku išrinktas A. Paulauskas, pirmininko pavaduotojas – V. Skarbalius.“ Pasirašė 12 Seimo narių.
E. Zingerį kviečiu prie šoninio mikrofono. Jūs turite pasakyti labai svarbią informaciją. Jūs manęs prašėte žodžio.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamieji bičiuliai, jeigu leisite, kadangi atsirado laisva akimirka, pranešti, kad šiandien sukanka 65 metai nuo Izraelio valstybės atkūrimo 1948 m. Šiuo metu Knesete vyksta iškilmingas posėdis… per šias artimiausias dienas. Man, kaip draugystės su Izraelio Knesetu grupės pirmininkui, leiskite pasakyti, kad ta žydų tautos svajonė tapo įgyvendinta.
PIRMININKAS. Tylos, jeigu galima, gerbiamieji kolegos!
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gal per centrinį ar kaip?
PIRMININKAS. Taip. Prašom ateiti, jus geriau matys. Eikite į centrinę tribūną. Kolegos, aš truputį paprašysiu: norime vienos mums draugiškos šalies jubiliejų paminėti ir pagerbti, tai gal šiek tiek, 5 min., susikaupkime.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Kadangi iki karo žodžiai „žydas valstietis“ ar „žydas karys“ būdavo abejotini, tai vis dėlto, aš manau, pokario metais, kad ir po holokausto, žydų tauta įrodė, kad ji gali atkurti savo valstybę. Aš manau, kad mes galėtume palinkėti jiems taikos, klestėjimo. Parlamentinė demokratija ten klesti, jūs žinote. Aš manau, kad tikrai mūsų parlamentarai ne sykį nuvyks aplankyti šią nedidelę, Estijos dydžio, demokratinę šalį, ir aš manau, kad mes turėsime ne vieną iškilų veikėją, juo labiau kad labai didelis, gerbiamasis Pirmininke, politinių veikėjų skaičius yra kilę iš Lietuvos, tarp jų ir tos šalies vadovai. Ačiū jums už dėmesį. Jeigu leisite, palinkėkime jiems taikos ir klestėjimo.
PIRMININKAS. Dėkojame E. Zingeriui už labai iškilmingą informaciją, kurią mums, aišku, reikia žinoti, nes tai yra mums draugiška valstybė.
10.53 val.
Dabar mes galėtume kitus klausimus… Darbotvarkės 2-4a ir 2-4b klausimai – projektas Nr. XIP-4700(2) ir projektas Nr. XIP-4702. Tiesiog sudaryti galimybę pateikti šiuos įstatymų projektus. Aš kviečiu gerbiamąjį V. Stundį, kuris yra šio projekto iniciatorius, pristatyti, aš manau, abu projektus, nes yra surinkti 47 Seimo narių parašai, ir jūs turite galimybę padaryti pateikimą. Prašom, gerbiamasis kolega.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke, už galimybę pateikti du projektus. Jie yra visiškai susiję. Vienas projektas yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo preambulės ir 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Pagrindas siūlyti pataisą ir papildymą yra susijęs su labai paprastu dalyku: Lietuvoje veikia keletas visuomeninių ar žinybinių tremties ir rezistencijos muziejų. Jie yra atskirti nuo Genocido centro, veikia iš esmės savo iniciatyva ir savo pastangomis. Mūsų siūlymas yra labai paprastas: centrui suteikti priedermę šiomis institucijomis rūpintis ir jų veiklą koordinuoti. Tokiu būdu iš esmės turėtume darnią sistemą, kuri siektų išsaugoti ir įamžinti tremties ir rezistencijos laikotarpį reprezentuojančias vietas. Kitu projektu siūloma tom pačiom formuluotėm papildyti centro nuostatų projektą. Esmė yra tokia.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Pitrėnienė. Ruošiasi A. Dumčius.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, noriu paklausti. Jūs rašote: „steigia regioninius tremties ir rezistencijos muziejinius objektus koordinuojančius centrus“. Klausimas yra toks: vadinasi, reikės papildomų lėšų tiems centrams išsilaikyti?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Akivaizdu, jeigu mes sakome, kad istorinės atminties saugojimas ir ją reprezentuojančios institucijos yra svarbios, neabejotinai tą turime daryti, kadangi šiandien ir pats centras savo viduje turi vadinamąjį Genocido muziejų. Taigi visiškai logiška, kad tokiu atveju, integruodami jau esamus regioninius muziejus, turėtume darnią sistemą. Tai viena.
Antra. Be jokios abejonės, reikia skaičiuoti galimybes tokiems muziejams padėti, ir tai lems ne tiek poreikis, kiek pačios valstybės galimybės.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Bet tiems koordinavimo centrams lėšų vis tiek reikės?
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis A. Dumčius. Gerbiamieji kolegos, jūs turėsite galimybę dar padiskutuoti, čia tik pateikimas. Gerbiamasis Arimantai, prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Norėjau iš karto sakyti, kad pritariu siūlymui. Kaip jums atrodytų kitas etapas? Kurį įstatymą – Genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą reikės dabar tobulinti, ar ne, suteikiant platesnius įgaliojimus jam? Taip?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip. Paraleliai eina ir Genocido centro įstatymo projektas, ir nuostatų projektas, nes iš esmės pildoma tomis pačiomis naujomis nuostatomis. Tai viena.
Antra, aš tik primenu, kad dar yra ir platesnės apimties Rezistencijos centro įstatymo pataisos. Jos guli kažkuriame komitete, jos nėra baigtos svarstyti. Tas projektas taip pat būtų labai svarbus. Taigi iš principo sutvarkytume visą sistemą, kurioje, deja, yra tam tikrų spragų, o mūsų valstybei ir valstybingumo istorijai tai yra labai svarbu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už įstatymų projektų pateikimą. Norinčių kalbėti po pateikimo, pasakyti savo nuomonę dėl šių pasiūlytų įstatymų projektų nėra. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Gal dėl abiejų įstatymų projektų, kuriuos kolega V. Stundys pateikė, galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis L. Talmontas.
L. TALMONT (LLRAF). Prašyčiau, kad Vyriausybė išvadą pateiktų.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime pritarti bendru sutarimu dėl kreipimosi į Vyriausybę paprašyti išvados? Pritarta bendru sutarimu.
Taigi, gerbiamieji kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Gapšys. Prašom.
10.58 val.
PIRMININKAS (V. GAPŠYS, DPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Dabar 1-9 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Augustino Normanto paskyrimo Seimo kontrolieriumi“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-455. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Gedvilas.
V. GEDVILAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jau buvo paskelbta, ką aš turiu padaryti – aš turiu pristatyti gerbiamojo A. Normanto funkcijų pakeitimą. Tiesiog pagal Seimo kontrolierių įstatymo 28 straipsnio nuostatą Seimo Pirmininko teikimu Seimas skiria Seimo kontrolierių įstaigos vadovu vieną iš paskirtų Seimo kontrolierių. Seimo kontrolierių įstaigos vadovu siūlysiu skirti A. Normantą. Jis šiuo metu yra Seimo kontrolierius savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti.
Per Seimo kontrolierių įstaigos veiklos laikotarpį nusistovėjo tradicija, kad Seimo kontrolierius, kuris skiriamas Seimo kontrolierių įstaigos vadovu, tiria valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklą. Todėl prieš skiriant A. Normantą Seimo kontrolierių įstaigos vadovu siūlau nustatyti, kad jis tiria valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklą. Tiesiog pakeičiam jo kontrolės sritį.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti užsirašė 2 Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, dėkui. Ar aš galėčiau pasinaudoti proga – ir klausti, ir porą žodžių apie A. Normantą?
PIRMININKAS. Prašau.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Porą kadencijų teko bendrauti su gerbiamuoju A. Normantu, ir Žmogaus teisių komitete, jis paliko didelį, gilų įspūdį kaip išsilavinęs kvalifikuotas teisininkas, ir Konstitucinio Teismo, po to Seimo kontrolieriaus. Pavyzdžiui, kai jis, kaip kontrolierius, kuravo Kauno apskritį, žmonės buvo patenkinti, būdavo ypač kompetentingos rekomendacijos, kurias žmonės galėjo panaudoti teismų praktikoje, kadangi būdavo gražiai apibendrinta.
Mano norisi ir jo paklausti, taip pat paklausti ir Pirmininko. Ar jo nuostata ir mūsų nuostata, kad suteiktume kaip subjektui teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, ketvirtajam subjektui – Seimo kontrolieriams, išlieka, ar ne, nes tuo metu mes buvome priėmę įstatymą, kad būtų suteikta Seimo kontrolieriams, kaip subjektui, teisė…
PIRMININKAS. Išjungėte, įjunkite, nebaigė klausimo.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Įjungėte. Ir antra. Tais laikais jo ir mūsų iniciatyva buvo, kad būtų kokia nors inventorizacinė, apibendrinanti visos Lietuvos mastu institucija arba prie Žmogaus teisių komiteto, arba atskira valstybinė institucija, kad būtų įvertintas visuomeninių organizacijų ir kontrolierių darbas, nes mes įdiegėme Jungtinių Tautų programą dėl žmogaus teisių… ir to neįvyko. Faktiškai tas vėl liko palaida bala. Tai kaip mes toliau darysime?
V. GEDVILAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, jūs išsakėte ir nuomonę, ir lyg kažko norėjote paklausti. Pritariu jūsų nuomonei, kad gerbiamasis A. Normantas turi aukštą kvalifikaciją, ir jis gali užimti tas pareigas. Aš labai atsakingai teikiu tą žmogų, nes esu jūsų išrinktas Seimo Pirmininku ir man ne tas pats, kas bus Seimo kontrolierius, tiesiog reikalinga kompetencija. Dėl tų smulkesnių klausimų aš nesu giliai įsigilinęs, manau, galima paklausti ir kontrolieriaus, kokios jo funkcijos. Jo funkcijos gana plačios, veiklos sritis gana didelė ir tikrai ten yra ką veikti. Manau, dabar pirmas klausimas apie kandidatą, ar jis tinka toms pareigoms, ar netinka. Aš manau, kad jis jums tinka. Tiesiog malonu, kad mūsų nuomonės sutampa. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Pažymint, kad į Konstitucinį Teismą Seimo kontrolieriai teisės kreiptis pagal Konstituciją neturi. Ir antras klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau paklausti vieno dalyko. Kadangi Seimo kontrolierių institucija, kaip ir kitose valstybėse ombudsmeno institucija, yra labai reikšminga ginant piliečių teises, žmogaus teises, vis dėlto, gerbiamasis Pirmininke, norėčiau paklausti. Ar to užtenka, kad šiuo metu yra tik du Seimo kontrolieriai bendrosios kompetencijos? Jūs turbūt atsimenate, kad anksčiau Seimo kontrolierių korpusas buvo žymiai didesnis, juo labiau kad piliečiai dažnai kreipiasi dėl įvairių žmogaus teisių, įvairių kitų reikalų, ir man regis, kad šita institucija labai reikšminga ir turėtų galimybę vykdyti savo veiklą žymiai plačiau.
V. GEDVILAS. Aš manau, visada, kada dirba daugiau žmonių, sprendžiant teisinius klausimus arba kontrolės klausimus, yra lengviau dirbti. Bet yra tokia sudėtinga situacija, nelengva valstybės finansinė situacija, mes esame visi susiveržę diržus, stengiamės nedidinti tų etatų skaičiaus. Manau, kad dabar yra tokia pauzė, toks laikotarpis, kai paprašysime ir būsimų dviejų kontrolierių išlaikyti tą, kaip sakant, lygį, atlikti tuos darbus, kurie patikėti, nors jie galbūt ir gana sunkūs ir didelės apimties. Mes pasitikime tais žmonėmis, aš pasitikiu tais žmonėmis, kuriuos aš teikiu, ir manau, kad jie labai gerai atliks savo funkcijas. O atsiradus galimybei, jeigu matysime, kad darbų apimtis didelė, pasitarsime su kontrolieriais, kuriuos mes išrinksime, pasitarsime su jais, pažiūrėsime, gal galėsime priimti kokius kitus sprendimus, bet tam reikia laiko, reikia iš tikrųjų pasitarti, nes tai yra finansiniai dalykai.
PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Jūs atsakėte į Seimo narių norimus užduoti klausimus. Mes dabar turėtume pasisakyti už ir prieš. Matau tik už. Kviečiame A. Dumčių pasisakyti už.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau paskatinti pritarti A. Normanto teikimui į Seimo kontrolieriaus pareigas, kadangi tai yra kompetentingas, aukštos kvalifikacijos, dirbo institucijose, buvo Konstitucinio Teismo teisėju, ilgamečiu Seimo kontrolieriumi, ir jokių, kaip sakant, kliūčių, jokių šešėlių jo darbe – visą laiką kompetentingas, geras, gražus bendravimas su žmonėmis ir politikais, ir ne politikais. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prieš pasisakyti norinčių nėra. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nėra. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Jeigu Seimo Pirmininkas siūlytų ypatingos skubos tvarką… Siūlo. Mes galėtume pereiti… Ar galime pritarti bendru sutarimu ypatingos skubos tvarkai? Prieštaraujančių nėra.
Svarstymo stadija. Galime užsiregistruoti diskutuoti. Turbūt diskutuoti norinčių nėra. Ar yra norinčių į tribūną diskutuoti? Norinčių nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Prieštaraujančių nėra. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Priėmimo stadija. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Augustino Normanto paskyrimo Seimo kontrolieriumi“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-455. Už, prieš… Atsiprašau, pastraipsniui.
1 straipsnis. Prieštaraujančių yra? Nėra. Galima pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Prieštaraujančių yra? Nėra. Galima pritarti bendru sutarimu. Ačiū. Už ir prieš pasisakyti norinčių nėra. Kviečiame balsuoti dėl 1-9 darbotvarkės klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Augustino Normanto paskyrimo Seimo kontrolieriumi“ 1 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr. XIIP-455. Balsavimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 84 Seimo nariai, balsavo 83 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 8. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Augustino Normanto paskyrimo Seimo kontrolieriumi“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas priimtas. (Gongas) (Balsai salėje)
Ne slaptas balsavimas, tai yra atviras balsavimas, keičiasi tik funkcijos. Yra paprastas Seimo nutarimas, kadencija nepratęsiama, todėl bendra tvarka, kaip ir visi kiti Seimo nutarimai.
11.08 val.
1-10 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Raimondo Šukio paskyrimo Seimo kontrolieriumi“ projektas Nr. XIIP-454. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Gedvilas. Kviečiame į tribūną.
V. GEDVILAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turiu dar vieną labai svarbią misiją – R. Šukio kandidatūros pateikimą. 2013 m. vasario 12 d. baigėsi Seimo kontrolieriaus R. Valentukevičiaus trečioji kadencija. Šiuo metu jis eina Seimo kontrolieriaus pareigas tol, kol į jo vietą bus paskirtas naujas Seimo kontrolierius.
Pasitaręs su valdančiosios daugumos Seimo frakcijomis, siūlau skirti R. Šukį Seimo kontrolieriumi savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti. R. Šukys yra patyręs teisininkas ir politikas. Esu tikras, kad jis garbingai ir atsakingai eis Seimo kontrolieriaus pareigas. Noriu pasakyti, kad R. Šukį mes visi puikiai pažįstame, daug metų jis buvo aktyvus politikas, yra buvęs ir ministras, ir Seimo narys. Yra kvalifikuotas teisininkas, vertinu jo žmogiškąsias savybes. Einant šias pareigas neturi būti kokios nors politinės priklausomybės, turi būti kompetentingas žmogus, sugebantis atlikti savo pareigas ir būti visiems teisingas. Aš manau, kad Raimondas toks yra. Ir aš, kaip Seimo Pirmininkas, atsakingai teikiu jo kandidatūrą. Tiesiog nėra paprasta toms pareigoms rasti žmogų, kuris turėtų tokią didelę ir kvalifikuotą patirtį, kokią turi Raimondas.
Taigi kviečiu visus palaikyti mano teikimą, viskas priklauso, aišku, nuo jūsų. Yra galimybė susitikti su R. Šukiu frakcijose, yra galimybė dar šiandien jį išklausyti ir paklausti. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiame kandidatą R. Šukį atsakyti į Seimo narių klausimus. Užsirašė aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Mazuronis. Atsiprašau, pagal Statutą kaip kandidatas turite teisę pasisakyti 15 min. dėl teikimo.
R. ŠUKYS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, tikrai esu dėkingas už pasitikėjimą, už tai, kad esu siūlomas užimti šias garbingas Seimo kontrolieriaus pareigas. Iš tiesų aš savo biografijos turbūt nepristatysiu, daugeliui jūsų ji tikrai yra žinoma. Bent dvylika metų aktyvioje politikoje dalyvavau. Buvau tikrai labai viešas ir kaip ant delno matomas žmogus tiek savo darbais, tiek ir politine veikla.
Norėjau tik informuoti, galbūt iš karto kai kuriems klausimams užbėgdamas už akių ir sutaupydamas laiko. Šiandien jokios politinės partijos veikloje nedalyvauju. Jeigu būsiu paskirtas Seimo kontrolieriumi, tai galutinai išspręsiu visus klausimus, nes esu įsitikinęs, kad Seimo kontrolieriui, ypač jeigu pareigos yra susijusios su skundų dėl vietos savivaldos vykdomųjų institucijų viešojo administravimo subjektų ir vietos savivaldos pareigūnų, tarnautojų veiklos tyrimu, nešališkumas, tiek politinis, tiek visomis kitomis prasmėmis, yra, be abejonės, manau, būtina sąlyga. Nors Konstitucija nustato baigtinį sąrašą pareigybių, kurioms tikrai yra draudžiama dalyvauti politinių partijų veikloje, tačiau aš tikrai suprantu, kad dalyvauti tolesnėje politinėje veikloje einant šias pareigas būtų neįmanoma. Tai tiek. Ačiū visiems, jeigu aš tą pasitikėjimą gausiu jūsų dėka.
PIRMININKAS. Dėkojame kandidatui. Jūsų paklausti pirmasis užsirašė A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis kandidate, iš tiesų teko su jumis dirbti praeitą kadenciją, teko matyti jūsų veiklą dar užpraeitą kadenciją ir man jūs palikote įspūdį teisininko, kuris labai puikiai sugebėdavo aiškinti teisės aktus, tam tikrais atvejais naudodamasis ne tik filosofiniais, bet ir politiniais principais. Kaip jūs manote, ar ši kaip teisininko savybė gebėti teisės aktus aiškinti pasitelkiant politinius, filosofinius ar kitokius argumentus pasitarnaus ar pakenks einant Seimo kontrolieriaus pareigas, jeigu jūs būsite paskirtas? Kaip supratau dėl politinės priklausomybės, tai jūs iš liberalcentristų dar nespėjote išstoti ir į socialdemokratus dar taip pat nespėjote įstoti ir nesiruošiate to daryti, kiek supratau, jeigu būsite patvirtintas?
R. ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Nuo klausimo antrosios dalies pradėsiu. Patikslinsiu. Liberalų ir centro sąjungoje veikla yra sustabdyta, yra toks institutas, matyt, daugelyje partijų. Jeigu būsiu paskirtas, išstosiu. Toks atsakymas.
Dėl aiškinimo vadovaujantis filosofiniais, teisiniais ar politiniais argumentais, tai norėčiau gal nesutikti su jūsų nuomone. Jeigu kalbama apie projektus arba apie vieno ar kito įstatymo keitimo galimybes ir kryptis, siekiant vieno ar kito tikslo, taip, visi argumentai, ypač dirbant čia, Seime, yra galimi, reikalingi, juo labiau įpareigoja rinkėjai, kai renka mus ir mūsų atstovaujamas politines partijas, atsižvelgdami į mūsų deklaruojamas politines vertybes ir programą. Todėl tai yra neišvengiama, kai kalbama apie įstatymų leidybą ir dalyvavimą politinėje veikloje. Taikant teisės aktus joks politinis aiškinimas vargu ar įmanomas. Aišku, galima atsižvelgti į tai, kokios diskusijos vyko, kokie argumentai, kokie tikslai buvo deklaruojami, priimant vieną ar kitą teisės aktą. Tačiau jį taikant tie argumentai nėra lemiantys. Yra teisės teorijoje nustatyti teisės aktų aiškinimo ir taikymo principai, tam tikri metodai, ir jie yra gana griežti ir išsamūs, be abejo, jų reikia laikytis taikant teisės aktus.
PIRMININKAS. Klausia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis kolega, iš tiesų einate į labai sudėtingą poziciją. Sudėtingą ta prasme, kad tai yra konstitucinis postas, numatytas Konstitucijoje, su labai ribotomis galimybėmis. Kiek teko patirti, tai ombudsmenas daugeliu atvejų gali veikti savo autoritetu. Ir institucijos, kurios pripažįstamos pažeidusios žmogaus teises, turi visas galimybes ombudsmeno rekomendacijų nepaisyti. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų pagalvoti apie šitą problemą, kaip ją spręsti, kaip sustiprinti ombudsmeno galias? Kaip jūs vertinate parengtą Kontrolierių įstatymo naują redakciją, kuri kalba apie tai, kad Kontrolierių įstaiga tampa nacionaline žmogaus teisių institucija, atitinkančia Paryžiaus principus?
R. ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų, jeigu pažiūrėtume, visų valstybių, o šiandien praktiškai visų Europos Sąjungos valstybių praktikoje, konstitucijose ir įstatymuose yra ombudsmeno arba įvairiai vadinamo žmogaus teisių gynėjo institucijos. Tačiau absoliučios daugumos jų ombudsmeno sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir (jūs labai teisingai pasakėte) remiasi autoritetu, kompetencija, pagarba ir, aišku, tam tikra tradicija. Šiuo atveju, matyt, ir yra labai svarbu, koks aš. Čia, kaip sakoma, ne apie save, bet labai svarbu, koks bus priimtas sprendimas ir kokie asmenys tampa ombudsmenais. Nuo to priklauso tų institucijų ir pareigūnų, kurių veikla tiriama, pasitikėjimas, pripažinimas ir savanoriškas įvykdymas tų rekomendacijų. Dažnai, aš manau, autoritetas, pasitikėjimas, visuomenės ir pačių institucijų pripažinimas yra svarbiau negu tos administracinės privalomosios galios, kurios yra įtvirtintos lyg ir suteikiant tam tikrus administracinius įgaliojimus dėl sprendimų privalomumo.
Jeigu pažiūrėtume dėl pačių įgaliojimų tiriant skundus, renkant medžiagą, prašymų teikimo privalomumas ir netgi galimybė kreiptis į teismą tik vienam ombudsmenui, iš esmės yra suteikta Seimo kontrolieriui, žmogaus teisių tyrėjui, kreiptis į teismą dėl pareigūno, kuris pažeidžia žmogaus teises ar laisves, atleidimo, tai yra faktiškai vienai institucijai, vienam pareigūnui yra suteikta tokia galimybė. Galbūt per retai naudojamasi tuo, tačiau, aš manau, tai yra labai efektyvi priemonė, kadangi, tiesiogiai į teismą nuėjus su tokiu siūlymu, arba asmuo bus atleistas, arba ne. Jeigu jis bus atleistas, dažniausiai tokio susigrąžinimo, kaip mes dažnai matome, kad ir įstaigos vadovai atleidžia… viešojo administravimo subjekto įstaigos vadovas, atleidęs pareigūną, kai gina žmogaus teises arba mato jo piktnaudžiavimą ar biurokratizmą, atlikus tarnybinį patikrinimą, kartais gauna teismo išvadą, kad buvo atleista neteisėtai. Tada, aišku, yra diskredituojamas pats siekis. Tai šiuo atveju, jeigu ombudsmenas kreiptųsi su tokiu prašymu ir teisme būtų priimtas sprendimas atleisti, be abejones, tai labai sustiprintų ir įstaigos, ir ombudsmeno autoritetą, ir jo sprendimų svorį.
Dėl įstatymo. Iš tiesų aš susipažinau su įstatymu. Jis, kiek žinau, buvo rengtas darbo grupės Seime. Gaila, kad jis taip ir nebuvo priimtas dar anos kadencijos Seime. Aš visiškai pritarčiau ir palaikyčiau. Manau, tikrai yra tikslinga, kad įstatymas, tokios redakcijos, kokios yra, būtų priimtas. Ir ne tik dėl to, kad ten yra Seimo kontrolierių įstaigos kompetencija labai sustiprinama. Seimo kontrolieriaus statusui yra iš tiesų grąžinamas tas pirminis statusas, koks jis buvo 1995 m., nuo pat įstaigos įsteigimo, bet yra numatyta, kad tai bus nacionalinė žmogaus teisių institucija, kuri vėliau bus akredituota tarptautiniu mastu. Iš tiesų tie papildomi įgaliojimai, kurie bus suteikti šiai institucijai, labai svarbūs, jie yra būtini. Manau, kad tikslinga būtent Seimo kontrolieriams suteikti tos institucijos statusą.
PIRMININKAS. Klausia K. Komskis. Prašytume atsakyti į klausimus trumpiau, kad spėtų visi, norintys paklausti.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis pretendente, iš tiesų daug metų išbuvote politikoje, ne vieną kartą buvote ministru, bet jūsų viena iš savybių, kuri, sakykim… Būdamas Vidaus reikalų ministerijoje jūs daugiau su statutiniais pareigūnais bendravome, šiandien jums teks kuruoti savivaldos klausimus. Sakykite, ar jūsų tokia savybė mažai bendrauti su žmonėmis netrukdys eiti tų pareigų?
R. ŠUKYS. Aš, aišku, gerbiu jūsų nuomonę, kad mažai bendraudavau. Tikrai bendraudavau tiek, kiek buvo galimybių, stengdavausi. Ne visada, ypač dirbdamas ministru. Jūs galite savo kolegos D. A. Barakausko ar kitų kolegų ministrų paklausti, gerbiamojo V. Mazuronio, kiek to laiko lieka, ar visada įmanoma skirti to laiko pakankamai, kad išklausytum tai, ką žmogus nori išsakyti. Labai tas laikas apribotas ir formos nustatytos. Yra užsirašymas į ministro priėmimą ir to priėmimo metu tikrai išklausomi žmonės, visi jų skundai, neribojant galimybių pasisakyti. Yra specialistai, kurie priima, priėmimo grafikai. Tikrai tos formos yra nustatytos, nemanau, kad jos yra nepakankamos. Galbūt įspūdis jums, kitiems žmonėms ir galėjo toks susidaryti, kad to laiko nepakankamai skirdavau. Tikrai manau, kad jeigu būsiu paskirtas į šias pareigas, tas visas laikas bus skirtas žmonėms. O tai yra privaloma darbo dalis, tam yra skirtas iš esmės visas darbo laikas – nagrinėti ir tirti žmonių skundus dėl blogo viešojo administravimo, kurį blogai įgyvendina ar neįgyvendina viešojo administravimo savivaldos institucijų pareigūnai.
PIRMININKAS. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, tikrai puikiai visi pažįstam, aš ypač, nes jūs buvote ir ministras, ir Seimo narys, ir Seimo pirmasis vicepirmininkas, visas pareigas atlikote sąžiningai, atsakingai ir dorai. Aš manau, kad tikrai būsite paskirtas Seimo kontrolieriumi ir tas pareigas puikiai atliksite.
Tačiau man seniai toks klausimas kilo. Šiuo atveju, kadangi jūs kuruosite būtent savivaldos sritį, koks, jūsų manymu, turėtų būti santykis su savivaldybių kontrolieriais Seimo kontrolieriaus, konkrečiai jūsų, kuris kuruos savivaldos klausimus, t. y. skundus, kurie bus dėl savivaldybių darbo? Gyvenimas parodė, kad tikrai Seime mes gauname gana daug skundų dėl savivaldybių darbo, tačiau žmonės skundžiasi ir savivaldybių kontrolieriais, kurie yra skiriami mero, kai maždaug ranka ranką plauna ir teisybės atrasti negali. Kaip jūs tą santykį galėtumėte paaiškinti ir kaip jūs manote tą darbą reikėtų?.. Ar bendrai organizuoti, kad iš tiesų būtų klausimai sprendžiami objektyviai ir sąžiningai?
R. ŠUKYS. Dėkoju. Iš tiesų pirmiausia noriu pasakyti, kad savivaldybių kontrolierius, kuris labiau yra orientuotas į savivaldos klausimų tyrimą savivaldos srityje apskritai, yra tarybos skiriamas pareigūnas. Šiuo atveju bendradarbiavimas įmanomas ir tikrai reikalingas, ir bandysime tuos klausimus spręsti bendradarbiaudami, kiek ta kompetencija susijusi, jeigu kalbėtume apie Seimo kontrolieriaus kompetenciją, su viešojo administravimo aspektais, kai yra įgyvendinamos tinkamai ar netinkamai ginamos arba pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės viešojo administravimo srityje. Savivaldybių kontrolieriams šiuo aspektu tų klausimų tikrai nėra labai daug, nes jie, kaip žinote, tiria ir nagrinėja finansinius savivaldos klausimus, biudžeto vykdymo, lėšų panaudojimo, kitus klausimus, kurie dažnai būna nesusiję su konkretaus žmogaus arba juridinio asmens, kiek tai susiję, žmogaus teisėmis. Bet ten, kur bus tokių aspektų, manau, tas bendradarbiavimas bus tikrai būtinas ir bet kokie signalai iš savivaldybių kontrolierių bus nagrinėjami tais aspektais. Be abejo, aš manau, kad nuolatinis bendradarbiavimas būtinas su visomis vietos savivaldos institucijomis, tiek su merais, tarybomis, vykdomosiomis institucijomis ir visais viešojo administravimo subjektais savivaldos lygiu.
PIRMININKAS. Jūsų klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, anos kadencijos Vyriausybė, ypač kai kurie ministrai, pasižymėjo tuo, kad buvo daug atleidimų iš darbo, kai teismai grąžino atgal ir Valstybės kontrolė fiksavo, kad reikėtų atlyginti tuos nuostolius. Tokių atvejų buvo ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, todėl mano klausimas būtų: ar pareigūnai turėtų atlyginti mokesčių mokėtojams padarytą žalą dėl tendencingų savo sprendimų ir ar jūs galėsite išlikti objektyvus ir teisingas dirbdamas valstybės kontrolieriumi? Ačiū.
R. ŠUKYS. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad darbo santykių klausimas, atleidimo ir priėmimo į valstybės tarnybą klausimas, kontrolierių kompetencijai nėra priskirtas nagrinėti. Iš tiesų čia jau yra garantija, kad, ko gero, su tais klausimais mažiau teks susidurti.
Dėl jūsų paminėtų atleidimų Sveikatos apsaugos ministerijoje. Noriu pasakyti, kad aš asmeniškai nė vieno pareigūno, kuris būtų buvęs grąžintas į darbą, nesu atleidęs. Čia yra faktas. Taip, buvo atleistų ir grąžintų, bet iki man pradedant eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas, grąžintų į darbą man einant sveikatos apsaugos ministro pareigas. Manyčiau, kad šiuo atveju dėl išieškotų lėšų, kurias valstybė sumoka grąžintiems asmenims, kaip žalos atlyginimo, iš tiesų šis klausimas turėtų būti aiškiau reglamentuotas įstatymų, aiškiai nustatytos aplinkybės, kad būtų aišku, kada turi būti išieškoma, kas tą daro, nes šiandien tai nei prokuratūra, gindama viešąjį interesą, nei, aišku, institucijų vadovai tokio didelio intereso ir noro, kad būtų išieškota ta žala iš kaltų pareigūnų, nerodo, nors Valstybės kontrolė tikrai labai dažnai savo išvadose rekomenduoja, siūlo ir priima sprendimus. Tačiau pats procesas tikrai valstybėje yra šiandien tiek reguliavimo prasme, tiek ir nusistovėjusios praktikos prasme netinkamas. Aišku, atsakomybė šiuo atveju turi būti, bet turi būti ir aiškios sąlygos. Priešingu atveju, jokia reorganizacija jokios institucijos, joks siekimas racionalizuoti valdymą, lėšų naudojimą kartais taps neįmanomas įgyvendinti, jeigu vadovas kiekvieną kartą žinos, kad bet kokia formali klaida, netgi ne dėl jo tiesioginės kaltės, o jeigu ten komisija ar tarnybinio patikrinimo komisija, ar koks teisininkas dienas ne taip suskaičiavo, viena diena praleista… paimti paaiškinimą arba atitinkamai patraukti administracinėn atsakomybėn, tai, aišku, vadovas turbūt, jeigu bus tokių suvaržymų, greičiau nepriims jokių sprendimų. Balansas turėtų būti surastas. Tas balansas turėtų būti įtvirtintas įstatymais, kad būtų aiškios atsakomybės ribos, kada ir kas atsako, kartu tai netrukdytų priimti sprendimus, nestabdytų valstybės mechanizmo tobulinimo aspektų.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Raimondai, galbūt pratęsiu A. Syso klausimą, kai klausė, ar turi pareigūnai atlyginti žalą. Bet sakykite šiuo atveju jūs, kaip 12 metų buvęs aktyvus politikas. Kai valstybė ne ginčo tvarka išsireikalauja iš žmogaus labai greitai padarytą žalą ir atvirkščiai, žmogus… pavyzdys: Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad buvo pažeistos jų teisės, nusavinta pensija ir taip toliau, žmogus turi įrodinėti per teismus arba atvirkščiai, mes dar turime papildomai, arba kairė, arba dešinė, būdami politikoje, įrodinėti, rezoliucijas priiminėti. Koks jūsų požiūris? Sakykite, ar tai nėra pažeistos žmogaus teisės, kai yra aiškiai pasakytas Konstitucinio Teismo sprendimas. Pažeista, bet žmogus turi nueiti dar tokius kelius.
R. ŠUKYS. Aš norėčiau pasakyti, kad kai kuriose srityse kai kuriais klausimais tas žalos atlyginimas yra ikiteisminio nagrinėjimo būdu sureguliuotas. Tarkime, ir žalos atlyginimo, padaryto sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų netinkamom, nekokybiškom suteiktom paslaugom, ministerijoje yra komisija, kuri nagrinėja, nustato ir be teismo, jeigu yra sutarimas, nustato žalos atlyginimą. Tas pats yra dėl neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, kardomojo kalinimo, suėmimo prie Teisingumo ministerijos ikiteisminio tyrimo. Visais kitais atvejais žalos nustatymo dydis yra ne koks nors subjektyvus dalykas, bet jis turi būti pagrįstas aiškiais sprendimais ir tam tikra atsakomybe, nes palengvinti kelią išsiieškoti žalą galbūt ir galima, bet tai turėtų būti įstatymuose labai aiškiai apibrėžta, ir kokiais atvejais, tačiau, kita vertus, neturi likti galimybių, jeigu nebus įstatymais apibrėžta, ir piktnaudžiauti tokią žalą atlyginti, kai jos galbūt nėra padaryta. Dažnai dėl to ir atsiduria tie ginčai būtent teismuose. Todėl tokio vienareikšmiško atsakymo į jūsų klausimą pasakyti ir atsakyti, kad tais visais atvejais nereikia teismo, būtų neatsakinga.
PIRMININKAS. Dėkoju kandidatui, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Po pateikimo balsuoti šiandien mums nereikia. Yra frakcijos, užsirašiusios susitikti su kandidatu, ir atsižvelgiant į šiandien Seniūnų sueigoje išsakytą prašymą, jeigu galime svarstyti anksčiau, tada siūlytume svarstyti balandžio 23 d. popietiniame posėdyje. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Pritariame tam? Ačiū. Pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas. Ar yra kitų pasiūlymų? Nėra. Bendru sutarimu. Dėkoju.
Kadangi šiek tiek greičiau darbotvarkės klausimai juda į priekį, iš eilės. Ar ministras V. Mazuronis… Gerbiamasis Valentinai Mazuroni, ar norėtumėte pateikti dabar projektus? Jūsų 1-12a ir 1-12b. Ne. Tada mes kviečiame J. Oleką. Iš popietinės darbotvarkės 2-1 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIP-255(2). Pranešėjas – J. Olekas.
11.32 val.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šį nutarimo projektą balandžio 10 d. ir buvo nuspręsta pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabą. Taip pat komitetas nepritarė Užsienio reikalų komiteto pastabai, motyvuodamas tuo, kad Lietuva dalyvauja ir planuoja dalyvauti tik NATO ir Europos Sąjungos operacijose, todėl karinis vienetas turėtų būti perduodamas NATO arba Europos Sąjungos valstybių narių ir institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Bet mums turėtų pranešimą padaryti dar Užsienio reikalų komiteto vardu P. Auštrevičius. Ar galite? Nėra.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kovo 22 d. svarstė minėtą klausimą, Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“. Sprendimas yra siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui Nr. XIIP-255, tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir atsižvelgus į Užsienio reikalų komiteto siūlymą, kuris, kaip aš suprantu, yra priimtinas teikėjams.
PIRMININKAS. Kviečiame į tribūną dėl siūlymų, yra vienas Užsienio reikalų komiteto siūlymas dėl 2 straipsnio. Gal būtų galima, kad pristatytumėte ir pasakytumėte kaip pagrindinis komitetas?
J. OLEKAS (LSDPF). Užsienio reikalų komitetas siūlė vietoj „NATO ir Europos Sąjungos valstybių narių“ įrašyti „kitų valstybių“. Turbūt turėdamas omeny, kad kai kuriose operacijose vadovauja ne tik NATO ir Europos Sąjungos, bet ir kitų partnerių, pavyzdžiui, Afganistane mes esame kartu, su mumis tarnauja ir kai kuriems štabams vadovauja Australijos karininkai, bet tai nėra tų atskirų valstybių operacinis vadovavimas. Tai yra NATO karininkai, kurie yra iš kitų valstybių. Todėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo nepritarti Užsienio reikalų komiteto teikiamam pasiūlymui ir priimti pagal iniciatorių ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. Ačiū.
PIRMININKAS. Matau, kad bendro sutarimo tarp Užsienio reikalų komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nebus, dėl pasiūlymo kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiame balsuot. Kas už, palaiko Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą.
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsavo 79 Seimo nariai: už – 45, prieš – 4, susilaikė 30. Pasiūlymui yra pritarta. Kadangi tai yra svarstymo stadija, manau, kad komitete po to išsiaiškinsite. Po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Už nori kalbėti A. Mazuronis. Kviečiame.
A. MAZURONIS (TTF). Jeigu niekas nekalba prieš, aš galiu iš tiesų labai ir neišsiplėsti ir nepabrėžti būtinybės pratęsti mandato. Tikrai nenorėčiau čia visiems skaityti paskaitos, kaip Lietuva iš trijų Baltijos jūros valstybių, Baltijos regiono valstybių puikiai atrodo Afganistane iš tiesų vadovaudama provincijos atstatymo grupei, ir pratęsti mandatą, leisti sėkmingai užbaigti tą provincijos atstatymo grupės misiją, sėkmingai pereiti prie mokymo misijos, kuri Afganistane turėtų prasidėti 2015 m., iš tiesų mūsų pareiga. Aš manau, kad Seimas tai ir padarys. Todėl raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš kalbėti nėra norinčių. Kviečiu balsuoti. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIP-255(2).
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Balsavo 83 Seimo nariai: už – 76, prieš – 1, susilaikė 6. Po svarstymo yra pritarta.
Norėjau paklausti, ar jūs susitarę ir dėl antrojo projekto? Kviečiam į tribūną. Antrasis popietinės darbotvarkės klausimas – Karių materialinės atsakomybės įstatymo 4, 5, 7, 8, 9, 11, 20, 21, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-4897(2). Pranešėjas komiteto vardu – J. Olekas.
11.39 val.
J. OLEKAS (LSDPF). Komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą balandžio 10 d. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymų nebuvo. Kitų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų, pataisų taip pat nebuvo gauta. Komitetas nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento pastabas bei komiteto siūlymus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pataisų, pasiūlymų nėra, diskusijoje kalbėti norinčių nėra, už, prieš kalbėti norinčių taip pat nėra. Siūlau balsuoti po svarstymo dėl projekto Nr. XIIP-4897(2).
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsavo 81: už – 79, prieš – 1, susilaikė 1. Po svarstymo projektui yra pritarta.
Kadangi darbotvarkės klausimus apsvarstėme greičiau, negu buvo suplanuota, dabar siūlau daryti pertrauką iki 12.15 val. Pertrauka. 12.15 val. tęsime.
Pertrauka
12.15 val.
Tęsiame rytinį plenarinį posėdį.
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio antrosios dalies paskelbimo“ projektas Nr. XIIP-444. Pranešėjas – A. Paulauskas. Kviečiame į tribūną.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Teikiu 36 Seimo narių nutarimo projektą, kuriuo norime suteikti galimybę Lietuvos piliečiams referendumu apsispręsti dėl dvigubos pilietybės Lietuvos piliečiams.
Šio nutarimo tikslas ir referendumo tikslas yra išsaugoti Lietuvos piliečius, kurių beveik pusė milijono šiuo metu yra išvykusių daugiausia į Europos Sąjungos valstybes, į Jungtines Amerikos Valstijas, taip pat į Australiją, Lotynų Ameriką. Jie, gyvendami įvairiuose pasaulio kampeliuose, kuria šeimas, mokosi, dirba, puoselėja lietuvybę, remia Lietuvą tiek finansiškai, tiek palaikydami ryšius ne tik su artimaisiais. Tačiau jie, išgyvenę tam tikrą laiką užsienio valstybėje ir galintys tapti tos valstybės piliečiais, tapti lygiateisiais tos valstybės piliečiais, negali to padaryti, nes iš karto praranda Lietuvos pilietybę, arba tie, kurie priima tos valstybės pilietybę, iš karto netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. Turbūt jūs suprantate, kad tie, kurie gyvena įvairiose valstybėse, naudojasi ir socialinėmis garantijomis, socialine sistema, mokosi, dirba įvairiose valstybės institucijose ir kai kada yra labai svarbu turėti tos šalies pilietybę. Mes šiuo metu kaip ir dirbtinai nutraukiame to žmogaus ryšį su Lietuvos valstybe.
Įstatymų leidėjas – Seimas kelis kartus bandė spręsti šią problemą, 2003 m. ir vėlesniais metais priimdamas įstatymą, leidžiantį šiems mūsų tautiečiams tapti dvigubais piliečiais. Tačiau įstatymas neperėjo konstitucingumo kontrolės ir 2006 m. bei šiais metais Konstitucinis Teismas dar kartą pakartojo, kad Konstitucija numato tik retus išimtinius atvejus, kada Lietuvos pilietis gali tapti ir kitos valstybės piliečiu, t. y. turėti dvigubą pilietybę. Tie atvejai, dar kartą buvo pabrėžta, yra reti ir sąrašo šitų atvejų plėsti negalima.
Aš tiesiog pacituosiu vieną iš Konstitucinio Teismo nutarimo punktų, kuriame sakoma: „Nepadarius Konstitucijos pataisų, inter alia referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, įstatymu negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai“, tai yra bet koks bandymas įstatymu reguliuoti dvigubos pilietybės klausimus būtų prieštaraujantis Konstitucijai.
Todėl ir Konstitucinis Teismas, ir 36 Seimo nariai mano, kad būtina skelbti referendumą, nes šis 12 straipsnis keičiamas tik referendumu, ir paklausti tautos, ar ji už dvigubą pilietybę, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turėtų ir kitos valstybės pilietybę, ar ne. Aš manau, kad tai būtų demokratiška, tai atitiktų, manau, ir šiuolaikinę dvasią, pagaliau mes padėtume tašką jau 10 metų vykstančioms diskusijoms ir įvairiems bandymams tą problemą spręsti.
Kodėl mes siūlome referendumą daryti Respublikos Prezidento rinkimų metu? Todėl, kad Prezidento rinkimai sulaukia aktyviausio palaikymo ir per Prezidento rinkimus balsuoja daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių, taigi tikimybė, kad referendumas įvyks, yra labai didelė.
Dabar dėl klausimo, kuris čia sukėlė turbūt daugiausia diskusijų, ar Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kitos valstybės piliečiu. Noriu pasakyti, kad jau girdžiu kai kurių spekuliacijų šiuo požiūriu. Konstitucija labai aiškiai sako, kad būtent 12 straipsnis, kurį mes ir siūlome keisti, kad pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas, tai yra žodis „gali būti“ turi būti reglamentuotas įstatymu, ir aiškinimas, kad ši konstitucinė formuluotė nebeleidžia jos siaurai įstatyme aiškinti, yra netiesa, nes būtent apie įstatymą ir kalba pati Konstitucija.
Aš jums vieną analogišką pavyzdį norėčiau pateikti. Štai Konstitucijos 22 straipsnis sako: „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas.“ Labai imperatyvi nuostata, atrodytų, viskas aišku. Bet šito straipsnio kita dalis sako: „Informacija apie privatų žmogaus gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.“ Žinome, kad tai vyksta, ir niekam turbūt abejonių, kad tai daroma pagal Konstituciją, nekyla. Taip ir šituo atveju – formuluotė „gali būti Lietuvos piliečiu“, o jau tvarką pilietybės įgijimo ir netekimo nustatys įstatymas. Aš netgi galvoju, jeigu čia yra tiek daug neaiškumų, galima net sujungti tas dalis, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kitos valstybės piliečiu pagal pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustatantį įstatymą. Sujungti tas dalis, jeigu jau taip. Bet aš įsitikinęs, kad pakanka to, kas siūloma dabar. Tačiau dėl pačios formuluotės mes galime diskutuoti ir ieškoti labiausiai priimtinos.
Dabar dėl grėsmių, kurias čia įžvelgia kai kurie Seimo nariai. Tai labiausiai keliamas klausimas dėl Rusijos arba dėl rusų kilmės, lenkų kilmės Lietuvos piliečių. Man labai sunku įžvelgti realias grėsmes, tačiau kalbama apie Lietuvos pilietį. Vadinasi, dabar Lietuvos piliečiu, ar tai būtų pagal tautybę rusas, ar lenkas, mes pasitikim, mes manome, kad jis yra lojalus pilietis, kad jis atlieka visas pareigas. Kai jis įgis kitos valstybės pilietybę, jau keliame abejones, ar jis patikimas, ar jis lojalus. Man labai sunku suprasti šitą logiką, tačiau noriu pasakyti, kad ir dabar Pilietybės įstatymas leidžia atimti Lietuvos pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie elgiasi ne pagal įstatymą, yra visas sąrašas šitų veikų, kurias įvykdžius galima atimti Lietuvos pilietybę. Aš tiesiog jums pacituosiu, kad būtų aišku: galima atimti Lietuvos pilietybę tada, jeigu rengėsi, kėsinosi padaryti arba padarė tarptautinius nusikaltimus, arba padarė veikas prieš Lietuvos Respubliką arba iki atvykimo į mūsų Respubliką padarė kitoje valstybėje kokias nors veikas. Kitaip sakant, jau šiandien yra saugiklių. Jeigu žmogus arba pilietis elgiasi ne pagal įstatymą, jis gali tos pilietybės netekti. Dar galima sugalvoti papildomų saugiklių ir tas grėsmes arba visiškai likviduoti, arba mažinti.
Manau, kad skelbiant referendumą kartu su Prezidento rinkimais taip pat ne mažiau svarbus ir finansinis klausimas. Tai būtų ir mažiau kainuojantis referendumas negu paskelbtas atskirai, ir kokių nors neigiamų pasekmių aš, skelbiant referendumą, neįžiūriu. Todėl manau, kad galima šitam projektui pritarti ir pradėti diskusiją. Pradėti diskusiją, manau, reikia jau dabar, nes klausimas nėra paprastas ir visuomenė yra ganėtinai pasidalijusi, todėl yra labai svarbu surasti ne tik tinkamą formuluotę, bet ir įtikinti žmones ateiti balsuoti ir pasisakyti referendume už tokią nuomonę, kokia, jie mano, yra teisinga.
Jeigu kas nors klaustų mano nuomonės, aš manau, kad mes turim praverti duris, tai daroma visose valstybėse. Ne XIX a., pasaulis globalėja, mes turime savo piliečiams suteikti galimybę gyventi kitoje valstybėje visateisį gyvenimą ir išlikti Lietuvos Respublikos piliečiais, jausti, kad čia, ten, kur jo šaknys, kur jo tėvynė, jis yra laukiamas ir visada gali sugrįžti. Dar kartą kviečiu pritarti šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų užsirašė paklausti 19 Seimo narių. Pirmasis klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, išties visiems labai svarbus klausimas, asmeniškai man irgi, nes esu ieškojęs įvairių formuluočių, nebuvo pritarta ir dabar reikia jų ieškoti. Bet nepakanka paskelbti referendumą, priimti nutarimą arba pateikti jį. Čia reikės kalbėti su žmonėmis. Reikia, kad referendumas įvyktų, sąlygos sprendžiamo referendumo yra labai griežtos, todėl reikia ir politikų, ir visuomenės, įvairių socialinių grupių žmonių supratimo ir kalbėjimosi. Netrukus po Konstitucinio Teismo paskutinio išaiškinimo čia, netoliese esančioje salėje, buvome susirinkę – ir kairės, ir vidurio, ir dešinės atstovai – ir sutarėme, kad parengsime memorandumą, susėsime prie stalo, susitarsime, kokiu būdu dirbame, ir tai buvo vienas būdų eiti į priekį. Ar jums neatrodo, kad toks netikėtas išsišokimas, kaip tik atvirkščiai, gali pakenkti referendumo idėjai?
A. PAULAUSKAS (DPF). Aš sutinku su jumis, kad reikia su žmonėmis kalbėtis, reikia supratimo, tačiau deklaracijomis šito klausimo neišspręsime. Mes turime priėmę labai gražių deklaracijų dėl krašto apsaugos finansavimo, dėl sveikatos, švietimo. Mes matome, kuo baigėsi visi šitie mūsų susitarimai.
Kitas dalykas. Aš iš tikrųjų pradėjau rengti šitą nutarimą daug anksčiau. Jeigu istoriškai pažiūrėtumėte, aš panašų nutarimą jau teikiau 2007 m. Skaičiau ir šitą sutarimą, kurį pasirašė frakcijos, kad iki spalio pabaigos reikia parengti kokį nors projektą ir po to jį svarstyti. Aš manau, kad jeigu mes norime su Prezidento rinkimais šitą referendumą padaryti, terminai yra tikrai per trumpi. Mes jau šiandien nuo teisės akto projekto turime pradėti svarstyti, ieškoti aiškių formuluočių ir, manau, jau ne deklaracijas turime svarstyti, o teisės aktus. Tai būtų produktyviau, efektyviau ir greičiau. O terminą, kada įsigalios šitas nutarimas, mes galime nukelti į priekį, galime svarstyti kaip tą, kur 2007 m. teikiau, rodos, komitetai jį svarstė pusantrų metų. Taigi laiko mes dar turime ir to supratimo visuomenėje tikrai galime ieškoti visi kartu.
PIRMININKAS. Jūsų klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs dabar kalbate, kad reikia diskusijos, kad jūs jau seniai nagrinėjate šį klausimą. Tačiau ar logiška ta formuluotė, nes žmogus, atėjęs balsuoti, turbūt nesupras, už ką balsuoja. Jūs paskaitykite: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu.“ Taip, kas jam draudžia, jeigu leidžia įstatymai tos šalies, kurios piliečiu jis norėtų tapti. Jūs čia neminite nei dvigubos pilietybės, nei kad Lietuvos pilietybė turėtų išlikti. Žodžiu, aš manyčiau, kad apvertus šitą sakinį faktiškai išeina tas pats. Tai ką rinktis žmogui, kaip jis turi galvoti? Iš tikrųjų reikia rasti laiko susirinkti, aptarti ir tą formuluotę išdėstyti labai aiškiai. Mes jau esame pasimokę su atomine elektrine, ten irgi buvo toks referendumas: žmogui, nesuprantančiam techninių dalykų, vis tiek buvo įpiršta mintis, kad tai blogai, ir buvo nubalsuota. Žodžiu, sakyčiau, dar nereikia skubėti su šiuo klausimu ir reikia tinkamai apsvarstyti prieš teikiant.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, man atrodo, jūs nenuvertinkite mūsų žmonių, jie neblogai susipažinę yra su Konstitucija ir su visomis formuluotėmis. Konstitucijos 12 straipsnis nėra ta viena dalis, kurią aš teikiu. Joje yra trys dalys. Perskaičius visas tris, aišku, kad Lietuvos pilietybė niekur nedingsta, kad Lietuvos pilietybės įgijimo ir suteikimo tvarką nustato įstatymas ir kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės, jeigu pritars tauta referendume. Man atrodo, viskas yra aišku, kai skaitai visą straipsnį, o ne tik vieną dalį.
PIRMININKAS. Jūsų klausia E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega pranešėjau, tikrai, viena vertus, turbūt reikia pasveikinti su šia iniciatyva, tikrai labai seniai diskutuojamas klausimas, kurio niekaip mes nesugebame išspręsti. Manau, lūkesčiai didžiosios mūsų bendruomenės yra tokie, kad būtų galimybė turėti įtvirtintą dvigubą pilietybę. Tačiau kartu, be jokios abejonės, yra labai svarbus visuotinis politinis sutarimas pritariant referendumo idėjai ir po to norint, kad tas referendumas įvyktų sėkmingai, agituojant už tai. Todėl aš nemanau, kad šitas klausimas turėtų tapti lenktynių tarp politinių partijų taikiniu, kas čia dabar greičiau pateiks tą projektą, kurio tas projektas bus geresnis ir t. t. Ar pritartumėte, kad po pateikimo, jeigu bus pritarta, vis tiek turi susitarti frakcijos kartu su teisės specialistais dėl pačios formuluotės, ir kartu galbūt susitarti, kad iki šio referendumo įgyvendinimo, na, reikėtų turbūt ir internetinio balsavimo. Būkime sąžiningi – jeigu mes norime, kad ta politinė bendruomenė, kuri šio metu yra išvažiavusi, irgi aktyviai dalyvautų rinkimuose referendumo, tai ji turėtų turėti geresnes galimybes išreikšti savo valią.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Aš manau, kad sutarimas dėl referendumo, bent man aišku, yra, nes žiniasklaidoje yra labai daug pasisakymų tuo klausimu įvairių partijų atstovų. Vieningai yra pripažįstama, kad kitos išeities nėra, jeigu mes norime tą klausimą spręsti. Tai jau iš tų pasisakymų aišku, kad sutarimas yra.
Dėl formuluotės. Aš manau, įprasta procedūra, kad komitetai, Konstitucijos komisija svarstys. Ten, be abejo, bus ir teisininkų, ir ekspertų pagalba naudojama. Aš esu, kaip ir minėjau atsakydamas į kolegos S. Šedbaro klausimą, pasiryžęs diskutuoti dėl formuluotės. Be abejo, pateikimas yra tik pradžia šito projekto svarstymo.
Dėl internetinio balsavimo. Aš esu kelis kartus dalyvavęs balsavime ir pasisakęs už. Mano nuomonė aiški. Jeigu tokia iniciatyva būtų dabar pateikta, aš vėl balsuočiau už. Nežinau, ar reikia tą referendumą dabar sieti su tuo įstatymu, čia būtų vėl kliūtis tam referendumui įvykti. Bet jeigu toks projektas parengtas ir yra teikiančių, aš siūlyčiau tą daryti.
PIRMININKAS. Jūsų klausia R. Baškienė. Turbūt yra techninių problemų. Gal galėtumėte per šoninį mikrofoną. Labai ačiū.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Ar dabar girdėti? Puiku. Matyt, galbūt dėl to ir negirdėti, kad šitas klausimas iš principo jau beveik ir nuskambėjo tiek kolegos S. Šedbaro, tiek E. Masiulio klausimais. Svarbiausia, kad referendumas įvyktų.
Jūsų teikiamas projektas iš tikrųjų galbūt sukėlė nerimą dėl to, kad jį pasirašė tik valdančiosios daugumos atstovai. Nebuvo norima išgirsti to, ko buvo siekiama visų frakcijų susirinkime. Noras buvo memorandumo prasme išsakyti pozicijas ir pakviesti visus visus kartu gražiai dirbti, susitelkti, ne tik politines partijas, bet ir nevyriausybines organizacijas.
Vis dėlto noriu dar klausti. Kaip dabar jūs, kaip šito projekto iniciatorius, manote sutelkti ir suvienyti, kad iš tikrųjų pasiektume tą rezultatą, kurį norime pasiekti, o ne tik darytume politines varžybas?
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji kolege, sutikite, kad iš dalies atsakiau į jūsų klausimą. Jūs taip pat nemažai laiko Seime. Man labai sunku prisiminti nors vieną klausimą, kuriuo čia buvo visiškas sutarimas. Visada iškildavo kas nors, norintys pasisakyti prieš. Klausimas, ar jų daug, ar mažai. Visiško šimtaprocentinio pritarimo galbūt ir galima siekti, bet nerealu. Jeigu pritars pagrindinės frakcijos, tie žmonės, kurie supranta, kiek svarbus tas klausimas, aš manau, jau bus didelė dalis darbo.
Svarstant šitą projektą, aš manau, jis pateks į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, į kitus papildomus komitetus, į Konstitucijos komisiją, bus galimybių ieškoti to konsensuso.
Aš dar kartą sakau – skaičiau daugelio Seimo narių pasisakymus. Negirdėjau kokios nors kitos nuomonės, dažniausiai sakydavo už. Galima ginčytis dėl formuluotės, taip, bet kad pats procesas turi judėti, turbūt niekas neginčija.
PIRMININKAS. Ar galiu, atsiklausdamas jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, pratęsti laiką dar 15 min. užduoti klausimus, nes ir darbotvarkėje numatyta, kad skiriamas ilgesnis laikas, ir klausti norinčių daug yra? Taigi bendru sutarimu 15 min. pratęsiame.
Jūsų klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, galbūt mano klausimas bus panašus į kitų kolegų, pavyzdžiui, į R. Baškienės. Bet pripažinkite, labai svarbu, kokia bus formuluotė. Jeigu mes bet kokią formuluotę pateiksime referendumui, tai tikrai nebūsime garantuoti dėl jo rezultato, nes nuomonės gali išsiskirti Lietuvos piliečių, kurie priims sprendimą privalomame referendume. Dabar jūsų formuluotė. Aš supratau, kad nebuvo konsultuotasi su ekspertais, dar su kuo nors, ypač kai mes visų frakcijų pasitarime kalbėjome, kad vis dėlto reikia tą formuluotę nugludinti, kad ji daugmaž būtų priimtina visų frakcijų atstovams ir daugumai piliečių.
Iš kitos pusės, piliečiai kelia ir kitą klausimą – dėl referendumo iniciatyvos teisės, tai yra Konstitucijos 9 straipsnio, kuriame įtvirtinta, kad 300 tūkst. Lietuvos piliečių gali inicijuoti referendumą. Jeigu mes kalbame apie referendumo inicijavimą, kadangi ir 9 straipsnis gali būti keičiamas tik referendumo būdu, ar nebūtų prasminga ir šitą formuluotę svarstyti?
Taigi dėl ekspertų ir dėl referendumo, tokie mano klausimai. Ačiū.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis Juliau, neįsižeiskite. Jūs buvote komiteto pirmininkas, kai svarstėte šitą nutarimo projektą, buvo beveik panaši formuluotė. Kiek prisimenu, dėl formuluotės nebuvo didelių priekaištų, o buvo priimtas sprendimas rengti įstatymą ir per įstatymą šitą problemą pabandyti spręsti.
Aš sutinku, kad formuluotės reikia ieškoti. Jeigu jūs turite geresnę, pasiūlykite. Kas turite geresnę, aš sutinku pasiginčyti.
Dėl ekspertų. Be abejo, aš konsultavausi su konstitucinės teisės specialistais. Galima galbūt ieškoti ir geresnių, bet tokia, kokią aš dabar teikiu, manau, sukels diskusijų ir to, ko reikia šio klausimo svarstymui. O rezultatas. Rezultatas visada yra. Jeigu ir neigiamas, irgi rezultatas.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs vis dėlto Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Aš norėčiau paklausti šiek tiek kitaip. Ar įvertinami ir kitų valstybių veiksmai, kuriuos jos aktyviai inicijuoja suteikdamos pilietybes kitų valstybių piliečiams: Gruzijoje, Moldovoje sudaryti Rusijos piliečių anklavai, įvairios lojalumo programos, irgi tos pačios. Kaip reaguos mūsų Baltijos kaimynai į tokį referendumą? Ar apskritai jūs vertinate šiuos dalykus, ar tiesiog pliką neparengtą tekstą, kuris nesvarstytas?.. Tai akivaizdu, kad nebuvo pateikiamas frakcijų bendram sutarimui. Tiesiog teikiamas plikas, nesvarstytas, neparengtas ir žiūrima, kas bus.
A. PAULAUSKAS (DPF). Aš neprisimenu, kad dėl pateikimo reikia kokio nors svarstymo ir sutarimo. (Balsai salėje) Pagal Statutą 36 Seimo narių iniciatyvos pakanka pateikti ir Statutas kitokių reikalavimų nenumato. (Balsai salėje)
Dabar dėl grėsmių. Aš manau, kad didžiausios grėsmės yra rusai ir lenkai. Dar kartą noriu paklausti. Lenkai yra Europos Sąjungos nariai, NATO nariai, kokią mes matome grėsmę iš lenkų? Tiems, kurie įžiūri tą grėsmę, reikėtų ne klausti, o formuluoti, kur ta grėsmė?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš apie Rusiją klausiau, kur lenkai?
A. PAULAUSKAS (DPF). Kitas dalykas. Aš dar kartą sakau, yra saugikliai. Yra įstatymas, kuris leidžia tuos saugiklius įtraukti ir apsispręsti, kada ir kam bus suteikta dviguba pilietybė. Bet dabar kiršinti visuomenę ir kelti klausimą apskritai, ar reikia referendumo, manau, yra neproduktyvu.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, nutarimo projekte jūs išbraukėte Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstėte taip, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu. Kodėl likviduojami apribojimai ir saugikliai dėl Lietuvos pilietybės? Ar nediskriminuojami bus tie žmonės, kurie turi tik vieną pilietybę? Ačiū.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū už klausimą. Tikrai nebus diskriminuojami. Bet jūs supraskite, kad Konstitucijoje saugikliai niekada ir nerašomi. Aš pateikiau pavyzdį, 22 straipsnyje sakoma: „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas.“ Galima suprasti, kad jis yra visiškai neliečiamas, bet tame pačiame straipsnyje yra trys dalys, kuriose sakoma, kada gali būti renkama informacija apie žmogaus privatų gyvenimą, ir niekam nekyla klausimas, ar tai yra su Konstitucija suderinti veiksmai. Taip ir čia, sakau, gali būti kitos valstybės piliečiu, bet tos pilietybės įsigijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas. Mes į įstatymą ir įtraukime tuos saugiklius. Žodžių „gali būti“ yra platesnė, netgi griežtesnė… nei imperatyvi nuostata, kai privatus gyvenimas neliečiamas. Čia sakoma: „gali būti“. Kas tai yra gali būti, būtent įstatymas ir atskleis. Čia bus didžiausia diskusija, būtent kas tai yra „gali būti“. Aš manau, čia mes turime daugiausia diskutuoti. Jau sakiau, kartoju, galima sujungti tas dvi dalis, kad dviguba pilietybė galima tik įstatymo nustatytais atvejais, taip parašyti Konstitucijoje, jeigu jums atrodo, kad tas į dvi dalis padalytas sakinys yra neaiškus. Bet aš manau, kad mes svarstymo metu turėtume ginčytis ir apie tai kalbėti.
PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, nelabai gerai, kad jūs jau pateikimo metu kiršinate, tarptautinę nesantaiką darote. Tikrai mes ne prieš lenkus, ne prieš rusus, mes norime, kad Konstitucija būtų pataisyta taip, kad tiktų ilgam laikotarpiui. Manau, kad būtų tikslinga dėl referendumo pateikti visą straipsnį, kaip mes taisome įstatymuose, ir išdėstyti taip: ir visą straipsnį išdėstome su atitinkama pataisa.
Dabar dėl jūsų teiginio „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“, o atvirkštinė reakcija – kitos valstybės pilietis ar gali būti Lietuvos Respublikos piliečiu, ar ne? Ar nebus antikonstituciška, jeigu taip bus priimta? Ačiū.
A. PAULAUSKAS (DPF). Šiuos klausimus jau šiandien reguliuoja Pilietybės įstatymas, dėl to jokių ginčų nėra. Mes tuos dalykus puikiausiai reglamentuojame, reguliuojame, manau, kad ten nieko keisti nereikia. Kalbama apie Lietuvos Respublikos piliečius. Tik apie juos, o ne apie priešingų, kokių kitų valstybių piliečius.
O dėl kiršinimo galiu pasakyti, aš tik cituoju jūsų partijos lyderio pasisakymą. Atsakydamas būtent jį turėjau minty, jūs turbūt skaitėte ir aš jo necituosiu čia.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Kolegos jau iš esmės į tai atkreipė dėmesį, bet užsirašiau, tai irgi pasakysiu. Ilgą laiką politinės partijos tiesiog vengė spręsti šį tautai itin svarbų klausimą, o dabar, ko gero, iš tikrųjų prasideda rungtynės, kas pirmas parodys iniciatyvą. Neseniai buvo frakcijų pasitarimas ir jo metu paaiškėjo, kad iš tikrųjų yra politinė valia spręsti šį reikalą, tam pritarė daugelio parlamentinių partijų atstovai. Buvo nuspręsta paskelbti memorandumą. Kodėl jis buvo svarbus, tai yra neformalus dalykas. Šitaip mes informuojame piliečius ir formuojame jų nuomonę, jų požiūrį į šį reikalą. Dabar, staiga, tokia iniciatyva, kurios, beje, nepasirašė nė vienas opozicijos atstovas. Gerbiamasis pranešėjau, ar bus reikalinga, sprendžiant šį reikalą, kitos Seimo salės pusės parama?
Ir dar norėčiau paklausti, ar jūs nesutiktumėte, nepritartumėte čia nuskambėjusiai minčiai, kad iš tikrųjų būtų gerai pasinaudoti proga ir kartu spręsti klausimą dėl referendumui reikalingų parašų skaičiaus sumažinimo?
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū už klausimą. Būtinai reikalingi visi Seimo narių balsai. Čia aš nieko turbūt naujo jums nepasakysiu.
Dabar dėl kitų straipsnių. Visada yra pavojus, kai prikabini kokį kitą klausimą, kad pagrindinis klausimas lieka arba nuošaly, arba nepavyksta įgyvendinti pagrindinio tikslo. Kad šitą straipsnį reikėtų keisti, aš neabejočiau, kaip ir dėl iniciatyvos, jeigu jūs atkreipėte dėmesį, kad įstatymo iniciatyvą gali pateikti tik 50 tūkst. Lietuvos piliečių. Tai beveik vienas iš didžiausių skaičių Europos valstybėse, kur tokia galimybė piliečiams sudaryta. Reikėtų tada daugiau straipsnių pasižiūrėti, ne tik vieną. Aš manau, kad jeigu šiandien mes primaišysim ir padarysim kokteilį, tikrai neišspręsim pagrindinio klausimo.
PIRMININKAS. Jūsų klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, žinoma, visa širdimi pritariu kaip ir visi šiandien dėl sprendimo referendumo būdu dėl dvigubos pilietybės klausimo, taip pat, kad jungtume, sakykim, su Prezidento rinkimais ir panašiai. Bet klausimas dėl asmeninio balsavimo, taip ar kitaip? Ar jūs manote, kad tas formulavimas yra galutinis? Man atrodo, kad jis yra gana abejotinas ir pragaištingas. O jeigu jūs prileidžiate, aš jau girdėjau, kad galima būtų svarstymo metu jį tikrai keisti bendru visų mūsų politinių partijų susitarimu, tada aš iš tikrųjų balsuoju už šitą pateikimą.
A. PAULAUSKAS (DPF). Kaip aš atsakiau, taip ir manau, kad jeigu bus pasiūlyta geresnė formuluotė, tai tegul būna geresnė.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Aš atsisakau klausimo, nes kolega V. A. Matulevičius uždavė mano klausimą.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų klausti, ar gali būti dvi pilietybės, tas pats kaip klausti, ar gali būti dvi mamos. Kartais taip atsitinka, bet labai retai. Mano klausimas toks, mes daug žadame išleisti pinigų, kitų dalykų. Kiek Lietuvos piliečių pageidauja tos dvigubos pilietybės, ar yra atliktas koks nors sociologinis tyrimas, ar tik mes, Seimo nariai, norime, kad taip būtų? Gal yra aišku 2 %, 3 %, 10 % Lietuvos piliečių, kurie norėtų turėti dvi pilietybes?
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū už klausimą. Kokios nors statistikos turbūt nėra, kiek Lietuvos piliečių šiandien norėtų turėti dvigubą pilietybę, bet manau, jeigu tokia galimybė atsirastų, ją svarstytų nemažai. Jūs taip pat turbūt susitinkate su tautiečiais, gyvenančiais užsienyje, ir girdite, kad vienas iš pagrindinių klausimų arba vienas iš penkių klausimų yra pilietybės klausimas. Visą laiką mes aiškiname, kad sprendžiame, bandome spręsti, nesėkmingai tą darome, tai kaip nors reikėtų tą ir padaryti. Poreikis tikrai yra, tik pasakysiu, skaičių šiandien, deja, įvardyti negaliu.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius. Paskutinysis ruošiasi A. Sysas.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Artūrai, prašom pasakyti, jūsų nuomone, ar senesniuose, kai buvo kalbama apie dvigubą pilietybę, vis nerasdavome arba atrasdavome aibę argumentų, kodėl vieni pritardavome, kiti nepritardavome. Bet, jūsų nuomone, prašom pasakyti, vienas iš paskutiniųjų, jeigu man leidžia gerai prisiminti atmintis, tai iškrito iš konteksto lietuviai, gyvenantys, kaip pavyzdys, turėdami Rusijos pilietybę. Šiuo atveju ar jūsų, taip sakant, matymas arba mąstymas sujungs iš tikrųjų visus lietuvius, gyvenančius įvairiose valstybėse?
A. PAULAUSKAS (DPF). Dabar Lietuvos Respublikos pilietis, kaip žinote, apskritai tik labai retais atvejais gali turėti kitą pilietybę, nesvarbu, kokios valstybės. Jeigu formuluotė būtų, kaip dabar siūloma, ir, jeigu nebūtų kokių nors apribojimų įstatyme, jeigu nebūtų, aš kalbu, apribojimų, tada, be abejo, bet kurios valstybės piliečiu Lietuvos Respublikos pilietis galėtų tapti. Bet noriu pasakyti, kad yra daug ribojimų dirbti valstybės tarnyboje asmenims, turintiems dvigubą pilietybę. Manau, kad Seimo nariu, kaip ir dabar Konstitucijoje pasakyta, gali būti tik turintis vieną pilietybę, dalyvauti politikoje. Yra daug profesijų, kur įvairios valstybės tiesiog draudžia asmenims, turintiems dvigubą pilietybę, eiti vienas ar kitas pareigas. Tokie draudimai yra. Be abejo, kad žmonės, prieš imdami kitos valstybės pilietybę, visada pagalvos, ar jis kurs čia savo karjerą, ar jis čia liks dirbti ir gyventi, ar jis ruošiasi išvažiuoti. Taigi, aš manau, tie saugikliai, kurie, mano nuomone, turėtų būti, ne taip jau ir skatins imti dvigubą pilietybę.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, remiu jūsų pataisą. Aš manau, nuo kalbų, kurios trunka jau 10 metų, jeigu ne daugiau, reikia pereiti prie konkrečių darbų, nes visiems aišku, kad kitokio būdo nėra, reikia keisti Konstituciją ir tai vienas iš būdų. Aš nenoriu kartoti to, ko klausė kiti. Paprasčiausiai, kokias išvadas padarėte teikdamas šitą projektą, kadangi jūs darėte keletą bandymų spręsti šitą klausimą. Mano klausimas būtų toks, kokios išvados po tų pirmųjų bandymų? Ar šitas bandymas bus paskutinis? Labai ačiū.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū už klausimą. Išvada viena, kad įstatymais šito klausimo nesureguliuosi. Mano visi bandymai kur atsimušdavo? Komitetuose, komisijose, dar kartą bandome įstatymu šitą dalyką daryti. Dabar, atrodo, jau visi sutarėme, kad to nereikia. Tai pirma mano patirtis yra tokia, kad tik referendumas. Tai leidžia man tvirčiau apsispręsti ir čia stovėti prieš jus.
Kitas dalykas, Prezidento rinkimai. Ten buvo siūlymas ankstesnį su Seimo rinkimais daryti, aš dabar siūlau su Prezidento rinkimais. Dėl formuluotės. Aš ir tada stovėdamas tribūnoje sakiau, atviras diskutuoti. Praėjo kiek laiko, apskritai aš negirdėjau, kad kas nors pasiūlytų kitą formuluotę, o jau praėjo šešeri metai. Tai jeigu jūs, dar kartą kartoju, turite geresnę – aš už tai.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Už ir prieš? Prašom, dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, būtų gerai žinoti prieš balsuojant, iš tikrųjų kokios yra statutinės normos ir reglamentavimas, svarstant tokius nutarimus, kurie nėra standartiniai nutarimai, nes tai yra referendumo iniciatyva. Aš noriu paklausti labai paprastai ir aiškiai, ar svarstymo metu galima keisti referendumo iniciatorių pateiktą formuluotę? Reikia žinoti aiškų atsakymą. Jeigu jūs to negalite padaryti, galbūt gali Seimo Etikos ir procedūrų komisija po pusės valandos pasakyti ar Teisės departamentas. Nes turime labai aiškiai žinoti, tai yra referendumo iniciatyva. Ar ją galima po to keisti svarstymo metu ar ne?
Ir antras dalykas, jeigu galima keisti, jeigu toks bus atsakymas, tai aš siūlau priimti protokolinį sprendimą, kad taip, kaip buvo frakcijų susitikime sutarta, memorandume, kad reikia sudaryti bendrą visų frakcijų atstovų darbo grupę, tą gali padaryti galbūt Seimo valdyba, ir toliau svarstyti tokio referendumo iniciatyvą ir tokį tekstą, kuriam galėtų pritarti visos frakcijos, o ne kas nors čia imtų ieškoti sau asmeniškai politinių balų. Siūlau priimti tokį protokolinį sprendimą, bet pradžioje duokite aiškų atsakymą.
PIRMININKAS. Pirmiausia, yra pateikimo stadija, o pateikimo stadijoje mes nekeičiame jokių formuluočių. Svarstymo stadijoje, kiek man sufleruoja mūsų Seimo posėdžių sekretoriatas, nėra jokio tokio apribojimo, nes tai yra Seimo nutarimas, mes jį galime koreguoti. Jeigu Teisės departamentas ką nors kitaip išaiškintų ateityje, bet aš nemanau, mes galėsime patikslinti jums arba, jeigu reikės, patikslins Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Bet dabar aš siūlau nesudarinėti dar vienos darbo grupės, dėl kurių jūs labai jaudinatės, kad labai daug būna, o pateikimo stadijoje pabaigti. Galima Seimo valdybos sprendimu arba kitų Seimo valdymo organų sprendimu sudaryti reikiamas darbo grupes, jeigu opozicija to pageidaus, manau, kad tai bus lygiai taip pat apsvarstyta. Šiuo metu yra pateikimo stadija, todėl vienas – už, vienas – prieš. Už kalba E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos, aš turbūt noriu tikėti, kad šito nutarimo projekto autoriai tikrai sąžiningai siekia, kad tas nutarimas būtų priimtas, ir dar daugiau siekia, kad referendumas įvyktų ir referendume būtų pasisakyta už dvigubą pilietybę. Todėl manau, kad reikia elgtis pakankamai jautriai, ieškoti kompromisų, įtraukti visas parlamentines partijas į tolesnį klausimo svarstymą. Manau, kad Seimo frakcijų tarpusavio susitarimo memorandumas dėl tolimesnių veiksmų organizuojant referendumą tikrai būtų į naudą, nes taip, kaip yra pradėta pateikimo procedūra, tai, kolegos, yra ne vienijantis, o skaldantis veiksmas, kadangi aš, kaip opozicijos atstovas, irgi norėjau pasirašyti po teikimu, bet tokios galimybės man nebuvo sudarytos. Kitaip tariant, buvęs Seimo Pirmininkas A. Paulauskas turbūt turi puikiai suprasti, kad norint priimti, solidžiai priimti tokius sprendimus dėl referendumo ir pakviesti žmones, kad daugiau kaip 50 % mūsų piliečių dalyvautų referendume, reikia daugiau ar mažiau visuotinio sutarimo Seime, kad visos politinės jėgos aktyviai kviestų piliečius pasisakyti už dvigubos pilietybės įteisinimą. Aš tikrai kviesčiau neužsispirti, neužsiimti politinėm lenktynėm, nenusirašinėti vieniems nuo kitų idėjų, o iš tikrųjų veikti sutartinai, kad tikrai šis referendumas, kuris bus vykdomas kitais metais su Prezidento rinkimais, įvyktų ir žmonės išreikštų savo valią, kad mes iš tikrųjų sudarytume mūsų žmonėms galimybę jaustis civilizuotai ir turėti galimybę turėti dvigubą pilietybę.
PIRMININKAS. Prieš kalbės K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų pilietybė ne koks nors ten malonumas ar dar kas nors, tai pirmiausia pareiga. Kaip girdžiu šitoje Seimo salėje, tai dabar didžiausia problema yra, kas pirmas pasiūlė referendumą. Jeigu būtumėte kažkaip kitaip pasirašę, tai visi būtų labai laimingi.
O aš noriu paklausti kito dalyko, mes šitą problemą sprendžiame dėl to, kad maždaug ketvirtis Lietuvos gyventojų yra išvažiavę dirbti kitur. Todėl, kad jie ten išvažiavo, labiausiai kaltas Seimas, kuris priima blogus įstatymus ir blogai valdo valstybę, ir tos politinės partijos, kurios tame Seime dirba. Tai užuot taisę padėtį, mes padarysime dvigubą pilietybę, ir tada viskas bus ramu, nusiraminta. Mes kalbame apie tai, kad žmogus turi gauti dvigubą pilietybę dėl to, kad jam būtų geriau. Gal tada visi priimkime Švedijos pilietybę ir bus ramiau, bus geras gyvenimas, gražiai atrodysime. O kas bus, jeigu žmogus norės trigubos pilietybės ar keturgubos, kaip tada bus? Visus šiuos dalykus mes labai ramiu veidu ir labai protingai čia svarstome, galvodami, kad čia viskas labai gerai. Aš manau, kad pažiūrėkime pirma į save ir pagalvokime apie tai, kodėl šitas klausimas iš viso mūsų visuomenėje kyla ir kiek žmonių jis iš tikrųjų aktualus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pasisakė už ir prieš. Kviečiu balsuoti po pateikimo.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Balsavo 95: už – 74, prieš – 1, susilaikė 20. Po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio antrosios dalies paskelbimo“, projekto Nr. XIIP-444, pritarta. Pagrindinis… (Balsai salėje) Tuoj, sekundę. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 14 d., jeigu bus visos reikiamos išvados ir visi bendri sutarimai.
Dėl vedimo tvarkos. Prašom, opozicijos lyderis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš noriu pasakyti repliką, nes, tiesą sakant, nelabai suprantu pono A. Paulausko tokio elgesio motyvų. Ponas A. Paulauskas yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Aš manau, kad jo rankose turėtų būti ir Estijos saugumo departamento neseniai paskelbta ataskaita dėl iššūkių Estijos saugumui 2012 m. Čia išdėstyta labai aiškiai. Gaila, kad mūsų Saugumo departamentas tokių pat dalykų taip aiškiai neišdėsto. Čia išdėstyta dėl Rusijos naujosios strategijos, kurią Rusija skelbia labai atvirai ir kuri pavadinta „Integracija be inkorporacijos“… Ar galima neišjungti? …ir kur pagrindinis tikslas yra darbas su rusakalbiais, gyvenančiais Baltijos valstybėse. Jūsų dabar teikiama pataisa ir reiškia, kad apie 200 tūkst. rusakalbių Lietuvos piliečių, kuriuos tikrai gerbiu, priėmus tokią pataisą, bus Rusijos nuolat spaudžiami priimti Rusijos pilietybę. Aš nesuprantu, ar tai yra nesupratimas, ar tai yra provokacija.
PIRMININKAS. Tai jau buvo replika po balsavimo, bet mes turėtume pabaigti dėl procedūrų. Ar galime pabaigti, ar yra prieštaravimų dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto? (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos ar replikos po balsavimo? Dėl vedimo tvarkos. L. Balsys – dėl vedimo tvarkos? (Balsai salėje) Replikos, kai pabaigsime, o jei dėl vedimo tvarkos – L. Dmitrijeva.
L. DMITRIJEVA (DPF). Gerai, tada gal replika po balsavimo.
PIRMININKAS. Ne, tai replikos po balsavimo. Pabaigiame dėl procedūrų ir replikas leisime visiems pasakyti, bet kai sutvarkysime procedūrinius klausimus.
Pirmiausia dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Nėra prieštaravimų? Nematau. Bendru sutarimu. Svarstymo data, jeigu viskas gerai ir viską spėjame, 2013 m. gegužės 14 d. Nėra prieštaravimų? Bendru sutarimu. (Balsai salėje) Taip, atitinkamai po Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Viskas bus daroma pagal visas procedūras. Jeigu reikės, bus sudarytos darbo grupės. Nėra prieštaravimų. Bendru sutarimu? Bendru sutarimu.
Dabar replikos po balsavimo. L. Balsys. Prašom.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau tik priminti visiems kolegoms, kad dar egzistuoja Konstitucijos pataisų komisija ir kad ten tikrai reikėtų mums, bent nariai kurie esame, išsamiai apsvarstyti, iki einant į pagrindinį komitetą, nes tam ši komisija ir sukurta, kad svarstytume visus klausimus, kurie susiję su Konstitucijos pataisomis. Jeigu čia galima protokoliškai fiksuoti ir Konstitucijos pataisų komisijai kaip ir tokią užduotį, labai kviesčiau tai padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad papildoma dėl klausimo nagrinėjimo būtų ir Konstitucijos pataisų komisija? Nėra prieštaraujančių. Ačiū.
Dabar L. Dmitrijeva.
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū. Turbūt aš repliką po balsavimo. Tai labiau atsakymas mūsų gerbiamiems konservatoriams, kad jūs nebijokite. Jūs visi žinote, kad esu rusė, bet Lietuvos rusė, ir tie 200 rusų, kurie gyvena Lietuvoje, jau seniai, dar 1990 m., kai buvo atkurta nepriklausomybė, apsisprendė priimti Lietuvos pilietybę. Ir dar noriu priminti, kad Rusijos Federacija turi tik savo pilietybę, dvigubos pilietybės Rusijoje nėra, todėl pavojaus jau tikrai nėra.
PIRMININKAS. Dėkojame. Visos replikos pasakytos. Atsiprašau, B. Bradauskas – per šoninį mikrofoną.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Suprantu, pone pirmininke, kad jums sunkoka į dešinę pusę pažiūrėti, bet kartais reikia.
Iš tikrųjų pono A. Kubiliaus pareiškimo nepavadinčiau kitaip kaip provokacija, nukreipta prieš vieną valstybę. Ne vieną kartą girdime iš šitos pusės tokius pasisakymus. Tai toli gražu negerina mūsų tarptautinių santykių su kaimyninėmis valstybėmis ir visą laiką provokuoja. Dėl tų provokacijų mes turime gana liūdnas pasekmes ir šiandien turime taisyti tas klaidas. Aš kalbu ir apie energetinių resursų kainas, ir visa kita. Visą laiką toks nuolatinis tarptautinis kiršinimas turi tik aklavietę ir daugiau niekur neveda. Todėl vieną kartą A. Kubiliui ir visiems konservatoriams reikėtų baigti visą šitą muziką, kuri visiškai nedera čia.
PIRMININKAS. Tęsiame replikas. Dabar – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš supratau, kad visa ši karšta B. Bradausko retorika buvo skirta Estijos saugumo departamentui, nes A. Kubilius nepasakė nieko daugiau, negu yra parašyta ką tik paskelbtoje visuomenei skirtoje Estijos saugumo departamento ataskaitoje dėl to, kaip Rusija žada veikti rusakalbius valstybėse… Dėl Lietuvos aš esu rami, tačiau Estijoje ir Latvijoje, žinome, situacija yra kitokia.
PIRMININKAS. Dėkoju, visos replikos pasakytos. Paprašysime ir Lietuvos saugumo departamento pateikti ataskaitą Seimui, kaip pagal Statutą numatoma.
13.10 val.
Statybos įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 16, 18, 181, 29, 36, 39, 40, 41, 431, 47 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-413ES, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 16313, 189 ir 1892 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-414 (pateikimas)
O dabar 1-12a klausimas – Statybos įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 16, 18, 181, 29, 36, 39, 40, 41, 431, 47 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-413ES, taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodekso 16313, 189 ir 1892 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-414. D. Matonienė, viceministrė iš Aplinkos ministerijos. Kartu, jeigu galite, abu projektus ir pateikite. Ačiū.
D. MATONIENĖ. Laba diena. Teikiame Lietuvos Respublikos statybos įstatymo išvardintų straipsnių ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 16313, 189 ir 1892 straipsnių pakeitimo įstatymų projektus.
Įstatymų projektai yra keičiami, atsižvelgiant į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pakeitimą, tai yra Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Europos Sąjungos Tarybos direktyva 89/106/EEB. Pakeitus tiesiogiai darniosios srities statybos produktų tiekimo rinkai sąlygas nustatančius Europos teisės aktus reglamentu, Statybos įstatymo nuostatų, susijusių su šiuo reglamentavimu, turi būti atsisakyta keičiant… jas nurodant į reglamentą. Atsisakius į reglamento taikymo sritį patenkančios darniosios srities statybos produktų tiekimo rinkai sąlygų reglamentavimo, Statybos įstatymu ir toliau turėtų būti reglamentuojamos nedarniosios srities statybos produktų tiekimo rinkai sąlygos.
Šiuo teisės akto projektu norima nustatyti aiškias nedarniosios srities statybos produktų tiekimo rinkai sąlygas, kurias… siekiant sisteminės darnesnės, aiškesnės, skaidresnės ir tikslesnės reglamentavimo tvarkos, taip pat siūloma formuluoti, atsižvelgiant į reglamento nustatytus statybos produktų tiekimo rinkai sąlygų sistemos principus, perimant ir esmines reglamente nurodytas sąvokas.
Siekiant užtikrinti tinkamą reglamentu sukurto ir įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo veikimą, būtina suderinti ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso sąvokas, todėl teikiamas kartu kaip komplektas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pakeitimo projektas, atsižvelgiant į reglamento pakeitimus, daromus Statybos įstatyme.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti užsirašė 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jeigu aš teisingai supratau, tai perimant šituos naujus teisės aktus vis dėlto mūsų statybininkams prievolių padaugės, jeigu teisingai supratau.
Mano klausimas būtų kitas. Jūs 8 straipsnyje rašote, kad teisę rengti ir išduoti nacionalinius techninius įvertinimus turi Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka paskirtos techninio vertinimo įstaigos. Prašom pasakyti, čia yra kažkoks naujas darinys ir tiems verslininkams reikės vėl naujai vaikščioti ir gauti tam tikrus leidimus, ir rūpintis, kad dokumentai būtų teisingai sutvarkyti? Ar teisingai aš suprantu? Ačiū.
D. MATONIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų dabar statybos projektų sertifikavimas (…) ir UAB problematika. (…) iš tikrųjų vertina atitiktį arba nustato techninius reglamentus statybos produktams. Kalbant apie naujos direktyvos arba naujo reglamento įvedimą, atsiranda tokia nuoroda – vieno langelio principas. Prie Ūkio ministerijos visą informaciją apie statybos produktus, sertifikavimą ir atitiktį teiks „Versli Lietuva“, ji pagerins, ne taip, kaip jūs sakote, kad atsiras daugiau biurokratinių procedūrų. Aš manau, kad kaip tik vieno langelio principas išspręs tą vaikščiojimą, ir manau, kad bus geresnis įgyvendinimas.
PIRMININKAS. Klausia R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Jeigu būtų galima, turiu du klausimus, kadangi projektai yra du, ir nebūtinai tik lydimieji. Pirmiausia dėl Statybos įstatymo noriu paklausti. Čia tarsi yra įgyvendinamas reglamentas, bet reglamentas, viena vertus, yra tiesioginio taikymo aktas ir, nesu tikras, ar reikia to įstatymo. Kita vertus, reglamentas suteikia teisę valstybėms narėms reikalauti tos dokumentacijos, apie kurią čia kalbama, kai atstovai naudoja tam tikrus įrengimus ar kitus dalykus. Ar galime iš tikrųjų mes teigti, jeigu reglamentas suteikia teisę, bet neįpareigoja Lietuvos tos teisės suteikti, kad šitas įstatymo projektas yra reglamento įgyvendinimas? Kokie turinio motyvai, o ne formalūs teisiniai motyvai jus paskatino reikalauti iš statytojų ir kitų turėti detalesnę dokumentaciją, kurios galbūt kai kuriose kitose šalyse netgi nereikalaujama, ir tai gali atvesti prie problemų labai konkrečiose situacijose? Čia pirmas klausimas.
Antras klausimas dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso. Ar jūs galite patvirtinti, kad ta Vyriausybės tvarka, kuria referuojate, kai galima pastatą naudoti ne pagal paskirtį, kad ta tvarka yra gana logiška, kad nebus žmonės baudžiami už tai, kad, atsiprašau, kas nors administracinėse patalpose užsidirbęs iki išnaktų permiegojo, o kas nors namuose, tarkime, atliko darbo funkcijas ir organizavo susitikimą su klientais? Vis dėlto aš negirdėjau, kad ta Vyriausybės tvarka būtų nuosekli ir aiški. (Balsai salėje) Prašau nešūkauti, du klausimai buvo.
D. MATONIENĖ. Ačiū už pateiktus klausimus. Kalbant apie perkėlimą, Statybos produktų reglamentas, kaip jūs ir akcentavote, yra tiesioginio taikymo aktas, kuris iš tikrųjų turi būti perkeltas, ir pagrindinės tiesioginio taikymo akto, tai yra reglamento, tam tikros sąvokos turi būti perkeltos į Statybos įstatymą. Bet, be jokios abejonės, yra duodama daug nuorodų Statybos įstatyme būtent į reglamentą, ne perrašant paties reglamento, bet tiesiog akcentuojant esminius dalykus.
Ir dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo, tai iš tikro mes galvojame ir mes tikime, kad tai yra logiškas ir geresnis sprendimas. Jeigu jūs galvojate kitaip arba turite geresnių pasiūlymų, prašome pateikti.
PIRMININKAS. Jūsų klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kiekvienas leidimas, kiekvienas suvaržymas yra našta verslui. Dar praėjusią kadenciją aš labai abejojau dėl energetinių sertifikatų, kurių dabar reikalaujama parduodant butus. Iš tikrųjų žmogus realiai žiūri ne į tą sertifikatą, kurį išduoda tam tikros firmos ir atitinkamai užsidirba pinigų, bet žiūri, kiek žmogus moka už butą. Štai yra realybė – ne sertifikatas, bet ta reali kaina, kiek jis šiandien moka, ir jis paskui sprendžia, pirkti ar nepirkti tą butą. Tai vienas.
Dabar aš matau, lyg ir „Versli Lietuva“ atliks šią funkciją. Įdomu, ar ši paslauga bus nemokama ar mokama?
D. MATONIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Dėl energetinių sertifikatų, arba energinių sertifikatų, tai tikrai ne šio mano pristatymo klausimas. Dėl energinių sertifikatų būtinumo mes irgi, Aplinkos ministerija, išreiškė abejones ir padarė palengvinimą. Mūsų Statybos produktų sertifikavimo centras tikrai minimaliais kaštais ir neapsunkindamas pardavėjų, rinkos dalyvių už 15–11 Lt kainą gali pateikti tą sertifikatą.
Dėl „Verslios Lietuvos“. Su „Verslia Lietuva“ jau yra kalbėta ir, naudojantis Europos Sąjungos finansavimu, yra numatytas finansavimas dėl darbuotojų mokymo ir jokių papildomų, bent jau mes, kaštų šiandieną nematome dėl tų direktyvų perkėlimo arba reglamento perkėlimo į Statybos įstatymą.
PIRMININKAS. Jūsų klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, sakykite, ką duos direktyvų pakeitimas „Versliai Lietuvai“, kaip jūs sakote? Man atrodo, atidžiai perskaičius tą įstatymą, labai daug painiavos ir eilinis žmogus čia nelabai susigaudys. Man atrodo, biurokratinis mechanizmas dar padidės. Ar jums taip neatrodo? Ačiū.
D. MATONIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Dar kartą noriu pasakyti pačią esmę, kodėl yra teikiamas Statybos įstatymo pakeitimo projektas. Todėl, kad, kaip sakiau, 2011 m. atsirado Statybos produktų reglamentas, kuris mus įpareigoja peržiūrėti ir perkelti reglamento nuostatas. Dėl „Verslios Lietuvos“ funkcijų, manome, kad iš tikro šitas sprendimas yra geresnis, nes atsiranda vieno kontakto, vieno langelio principas, kur kalbant apie darnios srities produktus, kurie yra ženklinami CE ženklu, atsiranda vienas kontaktas, ne daugiau institucijų, bet būtent konkrečiai vienas kontaktas, kur tu gali gauti išsamią informaciją arba tave nukreips į sertifikuojamas įmones, kurios paslaugos tau yra reikalingos. Manau, tai yra geresnis sprendimas.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū už pristatymą. Iš tiesų buvo labai išsamus pristatymas. Sakykite, ar priėmus tuos įstatymus prasidės ta renovacija?
D. MATONIENĖ. Kažkaip nesusiję klausimai. Manau, kad renovacija jau yra prasidėjusi ir ji, be jokios abejonės, vyks. O šis reglamentavimas galbūt nustato didesnį aiškumą arba didesnę takoskyrą tarp darnios srities statybos produktų ir nedarnios srities statybos produktų, ir galbūt yra aiškesnis ženklinimo kontroliavimo mechanizmas.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Užsirašiusių nei už, nei prieš neturime. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Prašo balsuoti. Prašome balsuoti dėl abiejų iš karto – dėl Nr. XIIP-413 ir Nr. XIIP-414 po pateikimo.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai, balsavo 65: už – 50, prieš nėra, susilaikė 15. Po pateikimo yra pritarta.
Dėl projekto Nr. XIIP-413 yra siūlomas pagrindiniu komitetu Aplinkos apsaugos komitetas. Ar bus kitų pasiūlymų? Bendru sutarimu galime pritarti. Siūloma svarstyti 2013 m. gegužės 21 d. Kitų pasiūlymų nematau, pritariame bendru sutarimu.
Dėl projekto Nr. XIIP-414 pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Aplinkos apsaugos komitetas. Kitų pasiūlymų nematau. Bendru sutarimu pritariame.
Siūloma svarstyti gegužės 21 d. Kitų pasiūlymų taip pat nėra. Bendru sutarimu pritarta.
13.23 val.
Statybos įstatymo 431 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-241(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Statybos įstatymo 431 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-241(2). Pranešėjas – K. Bartkevičius. Kviečiame į tribūną.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Statybos įstatymo pataisas, kuriomis siūlau, jog minimalūs energinio naudingumo reikalavimai netaikomi avariniams pastatams ir (ar) jų dalims (butams, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpoms), kurių atnaujinimas sąnaudų požiūriu, skaičiuojant per apytikrį avarinių pastatų ir (ar) jų dalių (butų, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpų) ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingas.
Projektą paskatino parengti savivaldybių pateikti argumentai, jog savivaldybės vykdo joms nuosavybės teise priklausančių ir savivaldybės funkcijoms vykdyti nereikalingų objektų privatizaciją. Dauguma šių pastatų yra senos statybos, avarinės būklės, parduodami jie už kelias dešimtis ir (ar) šimtus litų. Pastato energinis naudingumas nustatomas pagal statinio rodiklius.
Kad avarinių objektų energinis naudingumas yra žemiausias, aišku nedarant jokių matavimų ir skaičiavimų, nes juose, neatlikus kapitalinio remonto, gyventi neįmanoma. Tačiau pagal nuo 2013 m. sausio 9 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos statybos įstatymą parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas) privaloma atlikti energinio naudingumo sertifikavimą. Tas reikalauja papildomų sąnaudų, kurios gali būti didesnės už parduodamą turtą.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad įstatymo projektas patobulintas, atsižvelgiant į Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, ir taip užtikrintas direktyvos nuostatų tikslus perkėlimas į nacionalinę teisę.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu po pateikimo pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų paklausti užsirašė šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis kolega, sakykite, ar nemanote, kad tai gali sukelti piktnaudžiavimą? Ar nereikėtų antikorupcinio vertinimo šio įstatymo?
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Na, tiesiog gal svarstymo metu reikėtų pasižiūrėti, galbūt ir reikėtų.
PIRMININKAS. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pasakėte, kad patobulinote įstatymo projektą pagal Teisės departamento išvadą. Tačiau aš skaitau, išvadoje parašyta, kad jūsų projektas gali prieštarauti Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 19 d. direktyvai. Direktyvoje yra baigtinis sąrašas, kuriems pastatams sertifikatai gali būti netaikomi, bet šitų jūsų siūlymų nėra sąraše. Kaip jūs pakomentuotumėte šitą dalyką?
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū už klausimą. Mūsų Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pateikęs pastabą. Kadangi dabartiniame įstatyme sąvoka „atskiro naudojimo patalpa“… keičiamame įstatyme nėra apibrėžta, manyčiau, kad reikėtų atsižvelgti į mūsų Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Aš paminėjau, kad pritarė Europos Teisės departamentas, o čia pastabos buvo pateiktos Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Manau, kad reikėtų pritarti.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, perkant, parduodant ar nuomojant šiuose sandoriuose dalyvauja dvi šalys. Jeigu tos šalys nepasirenka, kad vienai iš jų privalomai reikia to energinio naudingumo reikalavimų nustatymo, jiems nereikia, tai kodėl, jūsų nuomone, privalu vis tiek atlikti štai šitą tyrimą ir papildomai mokėti pinigus?
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Aš norėčiau priminti 431, kuris netaikomas paveldo statiniams, maldos namams, laikiniems pastatams, nešildomiems pastatams, atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingas vidaus patalpų plotas yra ne didesnis kaip 50 m. Konkrečiai norėjau pasakyti apie avarinės būklės pastatus, kurių savivaldybių teritorijose yra tikrai nemažai, tiek namų, tiek butų, jie šiandien tikrai yra beverčiai. Norėjau pasakyti, kad tas energinio naudingumo sertifikavimas savotiškai bus brangesnis negu, kaip minėjau, pats butas ar patalpa.
PIRMININKAS. Jūsų klausia B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų jūs į mano klausimą jau atsakėte, jis panašus į A. Salamakino. Aš iš esmės pritariu jūsų iniciatyvai. Iš tikrųjų nesąmonė sertifikuoti tuos pastatus, kurie yra avarinės būklės. Jeigu tik iš tikrųjų neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, tai sveikinu jūsų pasiūlymą.
PIRMININKAS. Turbūt atsakymo nereikia. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar dabar galiojantis įstatymas šitam veiksmui atlikti yra kliuvinys ar ne? Kodėl čia reikia naujo įstatymo?
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Taip. Šiandien, kaip aš minėjau, savivaldybės susiduria su tokiais sunkumais, kai tie butai, aš dar kartą kartoju, yra beverčiai. Šiandien yra labai ilgas tarpas, privatizavimo komisijos dirba, vargsta, jos laukia pusmečius, nes nėra pirkėjų net ir už 100 Lt, net ir už kelis litus. Taigi šis tuo labiau paskatins pagal Europos Sąjungos direktyvas, kad tokiems pastatams nereikėtų daryti.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau aptarti tokį variantą. Tarkime, parduodamas avarinės būklės statinys, paskui jis rekonstruojamas, atnaujinamas, suteikiama nauja statinio kokybė ir jis parduodamas. Ar tokiu atveju jau reikės energinio naudingumo sertifikato, ar nebe? Štai šitą situaciją norėčiau aptarti.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Supratau. Ačiū už klausimą. Aš ir teikiu tą įstatymo pataisą, kaip ir minėjau, kad per ekonominio gyvavimo ciklą būtų nenaudingas atnaujinimas sąnaudų požiūriu, skaičiuojant per apytikrį avarinių pastatų… Faktiškai į jūsų klausimą, kad po to reikės būtinai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už ir prieš pasisakyti… Nori pasisakyti du Seimo nariai už. Gal atsisakytumėte, jeigu prieš nėra kalbančių? Atsisakote. R. Šimašius kalbasi telefonu, turbūt irgi atsisako. Ar reikia balsuoti, ar galime pritarti bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Po pateikimo yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlome Aplinkos apsaugos komitetą. Siūloma svarstyti 2013 m. gegužės 21 d. Ar yra?.. Taip. A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Atsiprašau, pirmininke, aš norėčiau paprašyti, kad būtų atliktos dar dvi procedūros, t. y. Vyriausybės išvada ir antikorupcinis vertinimas, kaip ir Teisės departamentas padarė pastabą, nes teikiant statybos įstatymus reikia šituos veiksmus atlikti. Ir Vyriausybės išvada, nes tai yra europinis projektas.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti Vyriausybės išvadai ir antikorupciniam vertinimui? Nėra prieštaraujančių? Dėkojame.
Dėl datos. Data tinka, jeigu visos išvados bus pateiktos.
Apsvarstėme visus rytinio plenarinio posėdžio darbotvarkės klausimus. Skelbiu 2013 m. balandžio 16 d. (antradienio) rytinį plenarinį posėdį baigtą. (Gongas)
Vakarinio posėdžio pradžia 15 val.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.