LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 32
STENOGRAMA
2013 m. kovo 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojai A. SYSAS ir I. DEGUTIENĖ
PIRMININKAS (V. GEDVILAS). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Norėčiau paprašyti jus užimti savo darbo vietas. Gerbiamieji kolegos, skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 28 d., ketvirtadienio, plenarinių posėdžių pradžią.
Gerbiamieji kolegos, mes šiandien turime ypatingą dieną. Mes turime tokią gražią tradiciją, kad savo kolegas, kuriems sukanka garbingos sukaktuvės, visada pažymime ir pasidžiaugiame visi kartu, nežiūrėdami to, kad ne visada ir sutariame.
Gerbiamieji kolegos, sveikinu gerbiamąjį A. Mitrulevičių, sulaukusį garbingo jubiliejaus. Norime palinkėti jam kuo geriausios darbinės veiklos, geros politinės karjeros, asmeninės sveikatos ir visokeriopos laimės jam ir jo šeimai. Geros kloties jums! Darykite ir toliau gerus darbus Lietuvai. Kviečiu gerbiamąjį Albiną. Įteiksime jums nuo viso Lietuvos Respublikos Seimo gėlių puokštę. (Plojimai)
10.02 val.
Gerbiamieji kolegos, reikia mums patvirtinti šios dienos darbotvarkę. Kokių būtų pasiūlymų dėl darbotvarkės? Seniūnų sueigoje svarstėme, atrodo, prieš nebuvo, lyg ir buvo pritarta bendru sutarimu. Yra pasiūlymas. Gerbiamasis K. Starkevičius. Prašom. Dėl darbotvarkės.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF*). Iš tikrųjų šis mano klausimas buvo seniau registruotas – tai Nr. XIP-4710. Kadangi ateina iš Vyriausybės parengtas visas blokas, tai aš noriu palaukti to viso bloko ir galbūt tada įtraukti šį mano klausimą, o šiandien siūlau nesvarstyti.
PIRMININKAS. Kuris darbotvarkės numeris? Darbotvarkės numeris, sunku…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). 2-16.
PIRMININKAS. 2-15. Pateikimas. Čia opozicinė darbotvarkė, aš taip įsivaizduoju. Tai galbūt galime sutarti bendru sutarimu? Jeigu patys iniciatoriai prašo nukelti iki kito karto, tai aš manau, kad galime bendru sutarimu. Skelbiu, kad 2-15 klausimas ir jį lydintys… ne, vienas ir yra, yra nesvarstomas pagal šios dienos darbotvarkę.
Kokių dar būtų pasiūlymų? Nėra kitų pasiūlymų. Bendru sutarimu galime pritarti darbotvarkei? Pritarta bendru sutarimu. Kviečiu visus registruotis.
Skelbiu registraciją. Užsiregistravo 90 Seimo narių.
10.05 val.
Pirmasis mūsų darbotvarkės klausimas 1-5 – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4933. Pranešėjas – V. Kamblevičius, Kaimo reikalų komitetas. Tai galbūt pakviesčiau gerbiamąjį V. Kamblevičių į tribūną tiesiog pasakyti, ar yra kokių pastabų.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mielieji kolegos, priimant šio įstatymo pataisas, po svarstymo visi pritarė.
PIRMININKAS. Truputį žemiau nuleiskite mikrofoną, gerbiamasis Vytautai.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Visi pritarė, jokių pasiūlymų nėra, išskyrus Teisės departamento tris pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam V. Kamblevičiui už pristatytą komiteto nuomonę. Dabar priėmimas pastraipsniui.
Gerbiamieji kolegos, kadangi 1 straipsnis išdėsto visą įstatymą, ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
2 straipsnis – įsigaliojimo terminas. Dėl 2 straipsnio kokių būtų pasiūlymų ir pastabų? Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio kokių būtų pasiūlymų? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Buvo Teisės departamento pastabų, kaip minėjo komiteto narys gerbiamasis V. Kamblevičius, komitetas pritarė.
Priėmimas. 4 – už, 4 – prieš. Visi už yra. Kolega K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų sveikinu, kad šis įstatymas juda į priekį ir šiandieną, kaip matau, mes beveik vieningai priimsime.
Aš tik noriu priminti istoriją. Kai 2008 m. buvo didelių neatsiskaitymų su tiekėjais, buvo nenustatyti terminai arba terminai, pagal kuriuos buvo galima tęsti atsiskaitymą iki 90 dienų. Sutvarkius įstatymą ir nustačius 30 ir 60 dienų, reikalai pajudėjo į priekį, ir praktiškai mes dabar piktybinių neatsiskaitymų neturime. Esminis pokytis, dėl ko tai įvyko. Kadangi anksčiau atsakingos už atsiskaitymą buvo atskiros savivaldybės, kaip žinome, jų yra 60, ir kiekviena savivaldybė turėjo savo nuomonę, savo struktūrą dėl atsiskaitymų, tai iš tikrųjų reikalai mažai judėjo, bet, pakeitus atsiskaitymo kontrolę, pavedus mūsų Mokesčių inspekcijai, kaip matome, reikalai iš karto pagerėjo. Anksčiau dar buvo abejojančių, ar reikalingas toks įstatymas, gal reikalinga kainas nustatyti, tam tikras fiksuotas kainas. Kaip matome, viskas pasiteisino ir šis įstatymas jau duoda rezultatų. Siūlau balsuoti ir raginu naująją Vyriausybę pateikti daugiau tokių įstatymų ar įstatymų pataisų ir dirbti daug produktyviau.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. V. Kamblevičius – nuomonė už.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mielieji kolegos, iš tikrųjų tai yra rimtas dokumentas, kuris padės žemdirbiams laiku atsiskaityti už jų supirktą produkciją, tuo labiau kad dabar yra įtraukta visiškai nauja nuostata dėl viešųjų subjektų – įmonių ar įstaigų, tai yra mokyklų, darželių, kurie privalės atsiskaityti per 30 dienų. Aišku, jeigu susitars su pirkėjais, bus galima tą terminą pratęsti iki 60. Aišku, tai yra sugriežtintos sąlygos, tuo labiau kad šiuo klausimu rimtai yra užsiėmusi Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri kas mėnesį kontroliuoja, ir reikalai, kaip sakoma, stipriai pagerėjo. Todėl, ilgai nekalbėdamas, visus nuoširdžiai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. S. Bucevičius – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Atsiprašau, gerbiamasis Pirmininke. Ačiū už suteiktą žodį, bet prieš dėl šio įstatymo aš nematau, mano kolegos viską pasakė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-4933, kviečiu visus išreikšti savo nuomonę balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Už – 83, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi įstatymo projektas Nr. XIP-4933 yra priimtas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas.
10.10 val.
Įmonių bankroto įstatymo 4, 10, 11, 114, 115, 116, 117, 13, 131, 21, 22, 23, 26, 29, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4385(3) (priėmimas)
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Svarstome kitą darbotvarkės klausimą – Įmonių bankroto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Priėmimo stadija. Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Prašom į tribūną.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas kovo 27 d. svarstė Įmonių bankroto įstatymo 4, 10, 11, 114, 115, 116, 117, 13, 131, 21, 22, 23, 26, 29, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projekto variantui kartu su Teisės departamento pastabomis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų neturime. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 5 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 6 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 7 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 8 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 9 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 10 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 11 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 12 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 13 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 14 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 15 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 16 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 17 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 18 straipsnio pastabų nėra. Priimta.
Įstatymas su Teisės departamento pastaba, kuriai pritaria komitetas, pastraipsniui priimtas. Yra norintis kalbėti tik vienas už. Ar galime be kalbų?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Galima. Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 91, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įmonių bankroto įstatymo 4, 10, 11, 114, 115, 116, 117, 13, 131, 21, 22, 23, 26, 29, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Svarstome darbotvarkės 1-4 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių patvirtinimo“ projektą. Pranešėja – G. Purvaneckienė. Atsiprašau, dar dėl šito klausimo V. Bukauskas. Garsiau tik, per mikrofoną kalbėkite.
V. BUKAUSKAS (DPF). Aš norėčiau daryti minimo svarstomo klausimo pertrauką, nes puikiai žinome, kad Vyriausybė turi parengti šiuo klausimu įstatymą iki gruodžio 1 d. Prašyčiau daryti šio klausimo priėmimo pertrauką.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai, jūs asmeniškai prašote, ar?..
V. BUKAUSKAS (DPF). Komiteto vardu.
PIRMININKAS. Tik frakcija gali.
V. BUKAUSKAS (DPF). Frakcijos vardu prašau.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu. Gerbiamieji kolegos, nes G. Purvaneckienė jau buvo priėjusi… Bet gruodžio 1 d. yra galutinis terminas. Vyriausybė gali padaryti tą ir anksčiau. Ir Vyriausybė puikiai supranta, kad šitą klausimą reikia spręsti kartu su biudžetu, todėl aš nemanau, kad dar reikia daryti pertraukas. Bet jeigu frakcija reikalauja, tada balsuokime. Balsavimas dėl pertraukos iki kito posėdžio? Kaip ne? Galime tik iki kito posėdžio, iki 15 val.
V. BUKAUSKAS (DPF). Tada atsiimu, pirmininke.
PIRMININKAS. Gerai, tada G. Purvaneckienė į tribūną…
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. (Triukšmas salėje) Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė nutarimą „Dėl statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių patvirtinimo“ ir po pataisymų dėl antrojo varianto Teisės departamento išvadas. Kitų pasiūlymų ar išvadų nebuvo gauta. Atsakydamas į Teisės departamento pastabas, komitetas siūlo pirmai pastabai dėl 2 straipsnio nepritarti. Čia kaip tik yra klausimas dėl tų terminų. Terminai įstatymo, kurį siūlome pavesti Vyriausybei parengti, yra suderinti su Vyriausybe. Gruodžio 1 d. yra paskutinis terminas, bet Vyriausybės plane yra numatyta tą padaryti trečiame ketvirtyje, ir mes bandysime tartis, kad jį parengtų anksčiau.
Antra pastaba dėl antro punkto. Čia mes pritarėme Teisės departamentui ir pataisėme pagal jų norą. Toliau, dėl gairių 7 punkto 3 papunkčio ir kitų. Teisės departamento išvadoms pritariame iš dalies, tačiau atkreipiame dėmesį į tai… Teisės departamento principas, kad žala dėl tos pačios socialinės rizikos neturi būti kompensuojama du kartus, ir, siekiant išvengti privilegijomis laikytinų socialinių garantijų, gairėse dvigubos žalos kompensavimo vengimo principas yra įtvirtintas 7 punkto 2 papunktyje… Konkretus šio principo įgyvendinimo mechanizmas bus nustatytas bendrame Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo įstatyme. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, jog 11 punkto 7 papunktis, numatytas gairių V skyriuje „Specialios socialinės garantijos“, todėl tai nėra bendro Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo įstatymo reguliavimo dalykas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, nutarimo priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 2 straipsnio buvo Teisės departamento pastabų, komitetas kai kuriom pritarė. Ar galime visam nutarimui su komiteto išvadomis dėl Teisės? Galime priimti. Balsuojame.
Nori… užsirašę kalbėti. Ar galime be kalbų priimti? (Balsai salėje) Prieš nėra, balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 96 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas „Dėl statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių patvirtinimo“ priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Svarstome 2 rezervinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektą. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Gedvilas. Pateikimas.
V. GEDVILAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jau minėjo nutarimo pavadinimą, tai yra dėl Seimo komitetų narių skaičiaus. Jūs puikiai prisimenate, neseniai įvyko rinkimai, yra prisiekę nauji Seimo nariai, todėl keičiasi komitetų skaičius. Kaimo reikalų komitete vietoj 9 – 10, Švietimo, mokslo ir kultūros komitete vietoj 13 yra 14. Europos reikalų komitete taip pat 25. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame. Tuoj pasižiūrėsime, ar jūsų nori kas nors klausti. Klausti norinčių nėra. Ar galime pritarti po pateikimo? Galime. Bendru sutarimu pritariame. (Balsai salėje) Svarstymo stadija. Pritariam, nėra norinčių kalbėti? Pritariam. Priėmimo stadija. Ar yra norinčių… (Balsai salėje) Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Seimo nutarimas pastraipsniui yra priimtas. Priėmimo stadija. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 99, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ 1 straipsnio pakeitimo“ priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Svarstome rezervinio Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 5, 7, 9 ir 11 straipsnių papildymo“ projektą. Pranešėjas – V. Gedvilas. Prašom, Pirmininke.
V. GEDVILAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, yra visi reikalingi dokumentai, yra Seimo narių ir frakcijų prašymai. Trys nauji Seimo nariai yra paskirti į komitetus. Mes turime atlikti tą procedūrą ir pritarti jų paskyrimui, dėl Europos reikalų komiteto taip pat.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų klausti niekas nenori. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritarta. Svarstymo stadija. Ar norinčių kalbėti… (Balsai salėje) Pritariam. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Dėl 5 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Pastraipsniui Seimo nutarimas priimtas. Norinčių kalbėti prieš ir už nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 101, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 5, 7, 9 ir 11 straipsnių papildymo“ priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ projektą. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Gedvilas.
V. GEDVILAS. Jūs nutarimo tekstą turite, nežinau, ką daugiau papildyti. Jeigu kažkokių klausimų man būtų, mielai atsakyčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalyta, galite pasižiūrėti, kas yra pavaduotojai. Ar galime po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Galime. Pritarta. Svarstymo stadija. Ar norinčių diskutuoti nėra? Ar galime po svarstymo pritarti? Pritariame. Nutarimo priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 5 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 6 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 7 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 8 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 9 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Nutarimas pastraipsniui priimtas. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 87, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ projektą. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Gedvilas.
V. GEDVILAS. Gerbiamieji kolegos, čia yra labai paprastas keitimas: vietoj vieno Seimo nario Parlamentinėje Asamblėjoje dalyvaus kitas Seimo narys, t. y. vietoj V. Uspaskicho dalyvaus G. Jakavonis. Ir vietoj R. Ačo siūloma įrašyti žodį „P. Gražulis“, toliau kaip išdėstyta straipsnyje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? Pritariam. Svarstymo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime po svarstymo pritarti? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Prieštaravimų nematau. Priimta. 2 straipsnis. Prieštaravimų, Dalia rodo, nėra. Priimta. Ir 3 straipsnis. Prieštaravimų ir pasiūlymų nėra. Priimta. Nutarimas pastraipsniui priimtas.
Gerbiamieji kolegos, už ir prieš norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 91, prieš – 1, susilaikė 5. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Svarstome darbotvarkės 1-5 klausimą – Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pranešėja – A. Stancikienė. Priėmimo stadija.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Gerbiamieji kolegos, minėto Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas yra susijęs, kaip jau pristačiau svarstymo stadijoje, su tam tikrų draudimų, buvusių saugomose teritorijose ir susijusių su žemės sklypų dalinimu, su statybomis, panaikinimu arba saugomų teritorijų tvarkymo reglamentavimo palengvinimu. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Į jas iš dalies atsižvelgta. Buvo gauta… Viskas. Pasirodo, daugiau nieko nebuvo gauta. Taigi į visas pastabas ir pasiūlymus atsižvelgta, iš dalies pritarta ir sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, už ir prieš kalbančių nėra. Vienas straipsnis. Iš karto priėmimas. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 88, prieš – 1, susilaikė 4. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.34 val.
Svarstome darbotvarkės 1-6 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2013 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“ projektą. Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu R. Žemaitaitį.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas kovo 27 d. svarstė Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2013 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“ projektą, atsižvelgė į papildomo Audito komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus, pritarė bendru sutarimu patobulintam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Audito komiteto narį D. Jankauską.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Audito komitetas kovo 27 d. apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2013 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“ projektą ir, kaip jau pagrindinio komiteto pranešėjas minėjo, pateikė siūlymus pagrindiniam komitetui. Jiems buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Galime. Pritarta.
Buvo pritarta ypatingai skubai. Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Dėl straipsnio nebalsuosime. Norinčių kalbėti už ir prieš nematau. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 101, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Garantinio fondo 2013 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“ priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Svarstome darbotvarkės 1-7 klausimą – Branduolinės energijos įstatymo 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Pranešėjas – R. Žilinskas. Prašau į tribūną.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir, atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, bendru sutarimu jam pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Diskusijoje užsirašiusių diskutuoti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo Branduolinės energijos įstatymo 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui? Balsuojame. Yra norinčių balsuoti.
Už balsavo 78, prieš – 7, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Manau, čia rimtų pakeitimų nėra. Procedūriniai dalykai. Ar galime, kolegos, pritarti priėmimui? Negirdžiu. Galime.
Priėmimo stadija. Norinčių kalbėti už ir prieš yra? Ai, dar priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Pastabų neturime. Priimta. 2 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 3 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 4 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. Su Teisės departamento pastabomis pastraipsniui Branduolinės energijos įstatymo 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 91, prieš nėra, susilaikė 8. Branduolinės energijos įstatymo 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Turėtume svarstyti kompleksinį 1-8 klausimą, deja, nematau salėje P. Auštrevičiaus. Gal jis mus mato, kviečiu ateiti į salę. Jeigu nieko prieš, matau salėje J. Sabatauską.
10.40 val.
Svarstome darbotvarkės 1-9 klausimą – Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-258(2). Priėmimo stadija. Kviečiu J. Sabatauską į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir, atsižvelgęs į pastabas ir pasiūlymus, patobulino, penkiais balsais už, vienam susilaikius išvadai pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra? Pritarta. Dėl 2 straipsnio pastabų nematau. Pritarta. Pastraipsniui Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Yra norinčių kalbėti už? Gerbiamąjį R. Žemaitaitį kviečiu. Gerbiamasis Remigijau, atsisukite į šitą pusę. Turite teisę paraginti kolegas balsuoti už.
R. ŽEMAITAITIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų siūlau, kolegos, balsuoti už Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą, kad fiziniai asmenys, kurie ištikus nelaimei, bėdai yra priversti bankrutuoti, nebūtų tampomi po apygardų teismus, kad nebūtų mažinamas atstumas ir pagal tą pasiūlymą visos bankrotų bylos būtų administruojamos apylinkių teismuose. Tai būtų daroma tiesiog dėl žmonių patogumo ir artumo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 89, prieš nėra, susilaikė 4. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Svarstome Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-364(2). Į tribūną kviečiu J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė, atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, patobulino projektą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, svarstome pastraipsniui. Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų nematau. Galime pritarti? Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio pakeitimo įstatymas pastraipsniui priimtas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Svarstome r-6 klausimą – Valstybės kontrolės įstatymo 28 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-199. Pranešėjas – A. Mazuronis. Prašau į tribūną.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pristatyti labai paprastą Valstybės kontrolės įstatymo pataisą, kuria yra siekiama… Kitose analogiškose institucijose įvedėm, tai yra Generalinėje prokuratūroje, tik kažkaip pamiršta Valstybės kontrolės kontrolieriaus pavaduotojams numatyti kadencijų skaičių ir apriboti jų kiekį, tai yra įvesti valstybės kontrolieriaus pavaduotojams dvi kadencijas po penkerius metus. Analogiškai būtų kaip Generalinėje prokuratūroje ir kitose institucijose. Tai būtų loginė tąsa Prezidentės išreikštos nuomonės, kad institucijos, tokios svarbios šaliai institucijos, kaip šiuo atveju Valstybės kontrolė, iš tiesų nestagnuotų, judėtų į priekį, turėtų naujų idėjų, būtų žmonių kaita ir tokiu būdu būtų galima siekti geresnių institucijos veiklos rezultatų. Valstybės kontrolės geresnių rezultatų siekimas yra nepaprastai svarbus tiek visiems mums, tiek ir visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Būčiau labai dėkingas, jeigu pritartumėte tokiai įstatymo pataisai.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, ką iš esmės duoda asmens apribojimas būti ne daugiau kaip dvi kadencijas valstybės kontrolieriaus pavaduotoju? Jeigu kalbėtume apie patį kontrolierių, tai taip, tai iš esmės asmuo, valstybės pareigūnas, kurio skyrimo procedūroje dalyvauja Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Seimas. Tačiau visa kita turi būti formuojama profesionaliu pagrindu, pagal kvalifikaciją, kompetenciją. Jeigu mes pradėsime visur daryti su politiniu šešėliu visus asmenis, kuriuos skiriame, tai nežinau, kur mes nueisime. Ačiū.
A. MAZURONIS (TTF). Jūsų labai teisingos pastabos. Iš tiesų labai teisingos pastabos, aš su tuo sutinku. Bet ką davė, sakykim, ligoninių vadovų rotacija ir panašiai, tuo tarpu valstybės kontrolieriaus pavaduotojus skiriant dalyvauja Prezidentė, lygiai taip pat valstybės kontrolieriaus pavaduotojai yra priesaiką duodantys pareigūnai. Jie prisiekia prezidentūroje. Aš manau, kad tai nėra politinis koks nors pasitikėjimas ar panašiai, nėra koks nors ištraukimas iš sistemos. Generalinėje prokuratūroje lygiai tas pats galioja. O ką tai duotų, aš jau minėjau. Duotų tam tikrą tos sistemos, kurioje dirbama, sakykim, Valstybės kontrolės, ne sustabarėjimą, o tam tikrą… Jeigu kas dešimt metų, sakykim, žmogus pasikeičia, tai tikrai nėra kokio nors politinio poveikio įtakos institucijai, tačiau tai yra institucijos, mano nuomone, dinamiškas judėjimas į priekį ir inovacijų priėmimas, ir panašiai. Aš čia nematau nieko blogo. Netgi manau, kad būtent tokių institucijų, kaip Valstybės kontrolė, tikrai turėtų būti. Jeigu kalbame apie vos ne rajonų muziejų vadovus arba ligoninių vadovus, arba dar ką nors, tai šioje vietoje mes galbūt perlenkiame lazdą su ta visuotine rotacija ir visuotine pareigūnų kaita. Nežinau, ką davė apylinkių prokuratūrų vadovų kaita, jūs man atsakykite. Jeigu mes kalbame apie vienos labai svarbios institucijos, kuri yra atsakinga iš principo už visą Lietuvos, nepasakyčiau, kad ūkį, bet visų Lietuvos viešųjų finansų skaidrų naudojimą, tai manau, kad tikrai nebūtų nieko blogo, jeigu kas dešimt metų pasikeistų tie vadovai ar jų pavaduotojai, kurie, dar kartą pakartosiu, yra prisiekiantys pareigūnai ir juos skiriant dalyvauja Prezidentė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dėkoju Andriui už gerą pateiktą projektą. Turiu pasakyti, kad Valstybės kontrolė, kaip institucija, yra pagal mūsų Konstituciją nepriklausoma ir tas nepriklausomumas yra visiškai užtikrintas. Noriu priminti, kad taip pat ir dėl kontrolieriaus pavaduotojų pasirašo Prezidentė, tik kontrolieriaus teikimu. Bet rotacinio aspekto tikrai toje institucijoje nėra. Manau, kad tai tikrai yra sveikintina. Ir tam, kad būtų judesys, kad galėtų ateiti nauji žmonės, ir šioje institucijoje vis dėlto metų būti pavaduotoju ribojimas yra teigiamas.
Noriu pasakyti gerbiamajam J. Sabatauskui. Lygiai taip pat Prezidentė teikė ir Saugumo departamentą, bet pavaduotojai kažkodėl ten irgi dirbdami turi tam tikras kadencijas. Aš manyčiau, kad tai yra sveikintina. Tai duotų teigiamą poveikį tai institucijai, ir nieko čia blogo aš nematau, neįžvelgiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš ne tik šiuo konkrečiu atveju, bet apskritai. Manau, kad mes dėl to rotacijos principo, kurį čia dabar pradėjome visuotinai taikyti, reikia ar nereikia jį kaišioti, turėtume patys apsispręsti dėl principo, kur tai tinka, kur ne. Rotacijos principai yra susiję su tam tikrom socialinėm garantijom, bent jau visur, kur jie yra. Ne visur tos socialinės garantijos gali būti garantuotos, nes norint… Bet kuri nestabili vieta, nesusijusi su tam tikro žmogaus pririšimu prie darbo vietos socialinėm garantijom, pagal bet kokias, kokias tik skaitysite, antikorupcines normas ir aksiomas, kurios yra priimtos, didina nestabilumą, o nestabilumas didina korupciją. Aš nesakau konkrečiai dėl šio atvejo.
Todėl aš siūlyčiau tiesiog stabtelti ir šiuo metu galbūt sudaryti specialią darbo grupę, ką dabar mėgsta mūsų valdantieji, ir apsispręsti iš principo, kur galima taikyti, kur negalima taikyti tos rotacijos. Dabar mes viską sumalėme taip, kad vienur yra, kitur nėra. Mes tokiame chaose čia galime priskaldyti malkų. Todėl aš siūlyčiau šiuo atveju susilaikyti nekalbėdamas konkrečiai dėl šitų pareigūnų, bet iš tikrųjų, man atrodo, mes, manydami, kad…
PIRMININKAS. Gerbiamasis, kalbėkite per mikrofoną!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …manydami, kad mes visas problemas išspręsime rotacijos būdu, tai priešingai – neprotingai naudojama rotacija duoda priešingus rezultatus, tiesiog didina korupciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Ne už komisiją, bet už įstatymo projektą.
Už balsavo 61, prieš – 1, susilaikė 26. Valstybės kontrolės įstatymo 28 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu siūlomas Audito komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 25 d. Ar galime sutarti? Pritarta. Ačiū.
10.53 val.
Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-174(2) (pateikimas)
Svarstome rezervinį septintą – Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – E. Šablinskas. Kviečiu į tribūną.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, teikiu tokią Darbo kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo pataisą – dėl gruodžio 31 d., Naujųjų metų išvakarių, įtraukimo kaip Kūčelių dienos. Ilgai turbūt pristatyti nereikia ir taip daug kalbėta. Esmė yra ta, kad gruodžio 31 d. lyg ir imituojame, kad visi dirbame, bet didžioji dauguma žmonių, ypač moterų, tiesiog nervinasi, vargsta tam, kad spėtų pasiruošti vakarienei, kad atrodytų gražiai. Ir geri vadovai jas išleidžia iš darbo, blogi, aišku, palieka, ir jos kenčia, po to susigadina sau nervus.
Paprasčiausiai tai yra toks dalykas, kad šita diena būtų paskelbta nedarbo. Tai būtų 31 d. ir sausio 1 d., kad žmonės iš tikrųjų galėtų pabūti kartu. Kaip žinote, kai Kalėdos būna kartu su šeimom, tai yra grynai šeimos šventė, o Naujuosius metus daugelis stengiasi sutikti kažkur tiesiog nuvažiavę, susibūrę. Todėl tą dieną iš tikrųjų būtų sąžiningiau paskelbti nedarbo diena, nebūtų visoj Lietuvoj tuo metu imituojama darbo situacija. Jeigu bus klausimų, pasistengsiu atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Neišeikite, nes klausimas įdomus. Norinčių klausti daug ir nuosekliai.
Pirmasis klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, mes, aišku, galime visokių motyvų surasti, kodėl ta diena turėtų būti šventinė, nešventinė, bet turėtume žiūrėti į visų šventinių dienų balansą, kiek yra Lietuvoje, nes kiekviena nauja nedarbo diena atsiliepia mūsų ir bendrajam nacionaliniam produktui. Ar jūs darėte kokį vertinimą, kokioj mes dabar esame skalės vietoje Europos Sąjungoje dėl šventinių dienų? Ar kartais ne per daug mes čia jų sau prisirašėme? Kiek iš tikrųjų mes švenčiame, palyginti su kitais?
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Išties Europos Sąjungoje mes nesame patys didžiausi švenčių turėtojai. (Balsai salėje) Ne, ne, esame maždaug apie vidurkį.
Kita šio klausimo pusė turbūt yra ta. Jeigu mes, sakysime, nedirbame tą dieną iš tikrųjų, o skaičiuojame tiktai matematiškai, kad valstybės biudžetas pasipildo, aišku, tai irgi netiesa. BVP pasipildo tiktai iš kuriančių prekę, o daugiausia Lietuvoje yra dirbančių valstybės srityje, aptarnaujančioje, savivaldoje. Juk patys pastebite, kai tą dieną tenka važinėti, lankytis, toks ir darbas. Vargu ar verta apsimetinėti. Taip pat ir dėl moterų. Jos tą dieną iš tikrųjų nespėja nei apsidirbt namuose, nei pasiruošti pačios. Taigi, vyrai, svarstykime, kaip joms padėti. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, salėje yra ir Seimo narių, ne tik vyrai.
Klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū. Dėl tradicijos. Pasiginčyčiau, nes žinau, kad lietuviškos krikščioniškos tradicijos yra Kalėdos. Čia prieš Naujuosius metus tik Snieguolės ir Senelio Šalčio tetrūktų. Tai nelabai mūsų tradicijos, bet ne čia esmė.
Klausimas, ar derinote jūs su verslininkais? Kaip jie į tai reaguoja? Ir ar jūs nemanote, jeigu jau reikėtų švęsti tarpkalėdinį periodą, tai reikėtų parinkti šventinį laikotarpį tarp Kalėdų iki Naujųjų metų, ilgesnę savaitę? Ačiū.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui. Su verslo aplinka tikrai šnekėjau. Vieni už, kiti nemato čia problemos, nes verslas vis dėlto kaip žiūri? Jis taip suderina veiksmus, kai eina biznis, pinigas, sako, nėra jokių švenčių. Ką darysi! Jeigu žmogus nori užsidirbti, aš jam padėsiu.
Kita vertus, jūs teisingai pastebėjote, kad daugelyje Europos šalių visa ta savaitė yra šventinė, todėl galiu tiesiai atsakyti – einame Step by Step. Žingsnelis po žingsnelio pripratinsime, kaip ir visoje Europoje.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Iš dalies į mano klausimą jūs ir atsakėte. Aš, aišku, džiaugiuosi jūsų labai gražiu noru, kad šeima pabūtų kartu, ko gero, ypač ruošiant šventinę vakarienę. Bet vis dėlto ar visose Europos Sąjungos valstybėse (jūs tikriausiai darėte analizę) šita diena, gruodžio 31 d., yra nedarbo diena.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Ne, ne visose.
PIRMININKAS. Klausia L. Graužinienė.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Kitur savaitės yra. Visą savaitę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nediskutuokite. Jūsų klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, gruodžio 31 d. valstybiniame sektoriuje ir biudžetinėse įstaigose yra viena iš svarbiausių dienų, nes tą dieną būna labai didelis darbo krūvis, kadangi, kaip žinote, reikia baigti finansinius metus ir taip sutvarkyti pinigus, kad jų neliktų kitiems metams, surinkti visus dokumentus ir t. t. Valstybiniame sektoriuje 31 d. ypač darbinga diena. Jeigu tai būtų išeiginė diena, vis tiek tie žmonės privalėtų dirbti ir tada reikėtų mokėti papildomai už šventinę dieną. Kita problema iškiltų, kad jeigu bankai nedirbtų 31 d., tokiu atveju mūsų finansiniai metai… negalėtume normaliai 31 d. baigti, tai jie pasibaigtų 30 d. Tai mūsų valstybiniam biudžetiniam sektoriui sukelia daug problemų, susijusių su piniginėm operacijom.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Čia klausimas ar pasisakymas? Jeigu atsakyčiau, aš trumpai atsakysiu. Jeigu įstatyme bus numatyta, kad tai yra nedarbo diena, vadinasi, finansiniai metai baigsis 30 d. Iki to laiko tikrai spės panaudoti, kas norės. O jeigu taip dirbama, tokiu stiliumi, tai, aišku, nelabai gerai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nediskutuokime. Loreta, jūs turėsite galimybę pareikšti savo nuomonę dėl motyvų. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, kiek praras mūsų biudžetas, jeigu nustatysim papildomą nedarbo dieną, ir ar tai Lietuvai naudinga? Ačiū.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Teko kalbėtis su finansų ministru. Jeigu bus priimta nagrinėti, Vyriausybė vis tiek teiks savo išvadą. Tarp 25–50 mln., taip buvo pasakyta man.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ūkiškai žiūrint, jeigu dabar yra tokių kolektyvų, kur žmonės jau nuo ryto pradeda švęsti Naujuosius metus 31 d., tai tokių kolektyvų bus ir 30 d., čia nelabai kas pasikeis. Jeigu valstybinės įstaigos dabar blogai dirba, tai paskutinę dieną prieš atostogas irgi blogai dirbs. Aš paklausčiau šiek tiek kitaip: ar jūs negalvojate, kad būtų geriau padaryti atostogas nuo Kalėdų iki Naujųjų metų, kad būtų ne išeiginės dienos, bet atostogos, privalomos visiems žmonėms?
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Apie tai ir buvo kalbėta, kad ne vienoje Europos šalyje yra visa savaitė išeiginių. Tikrai, jūs teikiate irgi labai gerą mintį, kad galėtų išeiti atostogų arba savo sąskaita, arba kaip numatyta. Nieko prieš. Aš tik dabar teikiu įstatymo pataisą ir čia gerbiamiesiems kolegoms teks apsispręsti.
PIRMININKAS. Klausia R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamasis Eduardai, aš tikrai esu sužavėtas, kad jūs taip rimtai pristatote tokį klausimą ir net nešyptelite. Panašu, kad pats tikite tuo, ką siūlote. Bandau įžvelgti prasmę tos Kūčelių dienos. Galbūt vienintelė prasmė, kurią įžvelgiau, pasakykite, ar aš teisingai ją įžvelgiau, yra tai, kad tai yra ta diena, po kurios iš tikrųjų tuos surūgusius šližikus valgyti nehigieniška ar kaip, nes gal mūsų Kalėdų stalas yra toks turtingas, kad iki Naujųjų metų reikia būtinai užbaigti ir dėl to išeiginių trūksta. Ar tai yra prasmė, ar vis dėlto kažkas kita?
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Savo aiškinamajame rašte ir dabar galiu pasakyti, kad tai yra lietuviška tradicija – kūčeliai. Galima su humoru kalbėti, tai puiku, bet siūlyčiau jums pasiskaityti Lietuvos istoriją, kur yra aprašyti šitie dalykai. Manau, kad nieko prieš, jeigu atgamintume tas tradicijas dabar.
PIRMININKAS. Dėkojame. Paskutinis klausia S. Bucevičius. Nėra. Tai K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų pasiūlymas tikrai logiškas, ypač valstybinės įstaigos tikrai silpnai dirba, bet, žiūrint į komercines, į privačias įmones, atsiradus šitai šventei, jos turės mokėti dvigubai už visą darbo dieną, nes dauguma, ypač tie, kurie dirba maisto pramonėje ar aptarnaujančiose parduotuvėse… Vis dėlto tas nuostolis, kad valstybė negaus… bet kiek permokės verslininkai? Gal jums žinomi visi šitie skaičiai?
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėl šitų skaičių aš tikrai nesidomėjau, kiek tai būtų ir susidarytų suma.
PIRMININKAS. Dėkojame. Atsiprašau Giedrės, bet laikas baigėsi. Kadangi klausimai baigėsi, motyvai už. Kol kas nėra. Prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia amžinas Seimo klausimas: kiek kadencijų save čia pamenu, jau penkta, visą laiką atostogų klausimas yra vienas iš kertinių mūsų klausimų. Man atrodo, mes jau viską išsiaiškinome, turėjome pakankamai galimybių. Ne 15–20 mln., o yra nulis… yra pateikta, kad yra 3,5 BVP, o tai yra 300–500 mln., viena darbo diena kainuoja.
Jau išsiaiškinome tai, kad turime žiūrėti į bendrą laisvų dienų balansą. Švenčių pas mus pagal pavadinimą yra daugiau… viena iš lyderiaujančių valstybių, tik, ačiū Dievui, tos šventės pasiskirsto taip, kad mes laisvų dienų turime 7–8. Kolegos, aišku iš klausimų, maišo du dalykus: kalėdines atostogas, kurios yra kai kuriose valstybėse, ir laisvas dienas. Atostogos įeina į bendrą atostogų dienų skaičių, jos neiškreipia darbo situacijos. Gerai, aš irgi palaikau atostogų klausimą, galime iki Naujųjų metų tas atostogas daryti, aišku, tada atitinkamai kitos atostogų dienos koreguojamos, bet laisvos dienos neįeina į atostogas.
Kolegė L. Graužinienė uždavė klausimą. Tai yra metų pabaiga, norime mes ar nenorime. Jeigu Lietuva paskelbs, kad metai baigiasi gruodžio 30 d., finansinis pasaulis neužbaigs finansinių metų gruodžio 30 d. Kad ir kaip mes mėgintume jiems primesti šitą datą, vis tiek pavedimų bus, visa kita ir panašiai, turės dirbti žmonės, nekalbant, kad mūsų parduotuvės irgi nebus uždarytos. Todėl siūlyčiau šito klausimo toliau nenagrinėti, o jeigu mes norime peržiūrėti atostogas, tai iš tikrųjų galime kalbėti apie kalėdinių atostogų pratęsimą, bet tada atostogų sąskaita.
PIRMININKAS. Dėkojame. Priešingą nuomonę turi J. Narkevičius. Prašom, Jaroslavai.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū. Aš vis dėlto palaikyčiau tą iniciatyvą, aišku, su sąlyga, kad mes pateiksime pasiūlymų ir nagrinėsime ne vien tik gruodžio 31 d., bet nagrinėsime ir daugiau dienų tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. Iš tiesų yra tokia praktika Europoje, iš tiesų pranešėjas teisingai pasakė, ir ten galima sudėlioti visas finansines operacijas, sudėlioti laiką, tvarkaraštį ir t. t., ir t. t. Klausimas dėl pasiruošimo. Pateikimo stadijos metu, manau, būtų verta panagrinėti ir pritarti.
Dėl tradiciškumo. Be abejo, ne valgis esmė yra tokios šventės. Mes esame prieš kitų švenčių laikotarpį, bet manau, kad tas laikas apmąstyti, kokios čia šventės, koks turinys tų švenčių ir kokia esmė, būtų tikslinga ir žmonėms kartu su šeima praleisti tą laiką kūrybingai, turiningai. Apmąstymai būtų tikrai naudingi, todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl mūsų kolegos E. Šablinsko pasiūlymų.
Už balsavo 34, prieš – 19, susilaikė 38. Projektui nepritarta. Ar galime sutarti tobulinti šitą įstatymą? (Balsai salėje) Matau, kad nėra ką tobulinti. Pavadinimą galima keisti. Gerai, kolegos, balsuojame alternatyviai. Kas siūlo tobulinti, balsuoja už, kas siūlo atmesti, balsuoja prieš. Susilaikiusių neskaičiuosime. Yra galimybė tobulinti šitą įstatymą: 49 – už, prieš – 43. Eduardai, jums dar yra galimybė pasireikšti. Dėkoju
11.11 val.
Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Svarstome kompleksinį 1-8 klausimą, ne kompleksinį, bet iš pradžių – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektą. Pranešėjas – P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, išties siūlau papildyti mūsų Seimo pavasario darbų programą atitinkamu Seimo statuto pakeitimo projektu, tai yra „Dėl Statuto 44, 441, 47, 48, 49, 57, 59, 60, 61, 611., 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70 straipsnių ir dvidešimt aštuntojo skirsnio pakeitimo, Seimo statuto papildymo 581 straipsniu ir 56 bei 59 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ projektu. Kodėl, kolegos, siūloma papildyti tiek ruošiantis pirmininkavimui, tiek atsižvelgus į tą patirtį, kuri susijusi su parlamentinės dimensijos… Mandatuodami Europos Sąjungos politikos klausimus, mes priėjome prie tam tikrų sutarimų ir pasiūlymų, ir aš manau, šis pasiūlymas yra tik projektas. Kviečiu visus kolegas ir atitinkamus komitetus labai darbingai įsitraukti į diskusiją dėl to, kad mes priimtume tikrai geriausią sprendimą. Prašau jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turite pastabų dėl Seimo nutarimo? Paklausti niekas nenori. Ar galime pritarti po pateikimo? Ar galime svarstyti? Galime. Ar pritariame po svarstymo? Pritariame. Ačiū.
Priėmimo stadija. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Pastraipsniui Seimo nutarimas priimtas. Balsuojame už Seimo nutarimą.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 85, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 44, 441, 47, 48, 49, 58, 59, 60, 61, 611, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70 straipsnių, vienuoliktojo skirsnio pavadinimo, dvidešimt septintojo1 ir dvidešimt aštuntojo skirsnių pakeitimo, Seimo statuto papildymo 581 straipsniu ir 56 bei 591 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ projektas Nr. XIIP-367 (pateikimas)
Svarstome Seimo statuto „Dėl Seimo statuto kai kurių straipsnių, vienuoliktojo skirsnio pavadinimo, dvidešimt septintojo1 ir dvidešimt aštuntojo skirsnių pakeitimo, Seimo statuto papildymo 581 straipsniu ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ projektą Nr. XIIP-367. Pranešėjas – P. Auštrevičius. Siūlyčiau jums irgi neminėti visų skaičių.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip jūs teisingai sakėte, neminėsiu daugelio Seimo statuto galiojančių straipsnių pakeitimo ar siūlymo juos pripažinti netekusiais galios, siūlyčiau, kolegos, pritarti šitam teikimui. Jis tikrai reikalauja mūsų išsamios diskusijos, reikia pripažinti tai. Ir tie, kurie šiuo metu jam pritaria, ir turi abejonių, aš manau, vis tiek ras galimybę susėsti prie bendro stalo ir priimti geriausią sprendimą. Pabrėšiu, kolegos, mūsų praktika, tiek vykdant parlamentinę kontrolę, tiek dalyvaujant, sprendžiant Europos Sąjungos klausimus, taip pat formuojant Europos reikalų komitetą, mums leidžia pateikti tam tikras naujoves.
Aš tikiuosi, kad net atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, ne visos jos gal ir palankios teikiamiems projektams, aš tai pripažįstu, tikiuosi, atitinkamai įvertinti ir rasti bendrą sprendimą, bet šie dalykai mums yra geri, nes pateikimai ir pradėta diskusija leistų kiek palengvinti tas procedūras, kurios šiuo metu yra, ir priimti geresnius sprendimus. Dar kartą sakau, tai būtų tikrai didelis privalumas mums pirmininkavimo metu, kolegos, kadangi kai kuriuos mandatavimus mes turime daryti iš anksto ir in corpore. Šiuo požiūriu, manau, tikrai mums galėtų pasitarnauti dėl bendro darbo efektyvumo. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori klausti, bet, gerbiamasis pranešėjau, yra Teisės departamento 42 pastabos, turbūt jūs atsižvelgsite. Ar galime po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Galime. Pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi, atkreipiu dėmesį, – visi komitetai, todėl visi komitetai turėtų apsvarstyti. Kryptis keisime. Siūloma svarstyti balandžio 25 d. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, ką siūlote? Nereikia rėkti, kad nespėsime – arba reikia siūlyti kitą datą, arba tylėti. Pasiūlykite per šoninį mikrofoną kitą datą. Valdyba siūlo 25 d., Seniūnų sueiga, atsiprašau. Jungiame.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, pridėkite vieną mėnesį, ir tai geriausiu atveju.
PIRMININKAS. Ir dvi dienas, taip?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne. Kiek ten išeina, kuri ten diena? Nes, pažiūrėkite, kiek straipsnių, ir pažiūrėkite, kiek yra Statuto projektų. Mes prie jų dabar dirbame komitete ir juos reikės, nepamirškite, visus sujungti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal pranešėjas ar G. Kirkilas, jie yra šio įstatymo rengėjai, ar sutinkate vieną mėnesį nukelti? Sutinka, matau, linguoja. Gerai. Sutariame. Svarstome gegužės, tik patikslinsime datą, kai bus posėdis, gegužės gale. Gegužės 21 d., pasižiūrėjome į mūsų grafikus, gegužės 21 d. Iki gegužės 21 d. ir pagrindinis, ir papildomi turėtų apsvarstyti.
11.19 val.
Svarstome darbotvarkės 1-10 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Saulių Urbanavičių Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“. Pranešėjas – A. Paulauskas. Gerbiamasis Artūrai, jūsų išėjimas į sceną.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš jums noriu pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus. Komitetas, apsvarstęs ir išklausęs atsakymus į klausimus, vieningai, noriu pasakyti, bendru sutarimu, pritarė S. Urbanavičiaus kandidatūrai. Noriu pasakyti keletą žodžių. Mes pasižiūrėjome šio asmens karjerą, kurią jis darė ne tik Specialiųjų tyrimų tarnyboje, nes Specialiųjų tyrimų tarnyboje jis dirba tik vienerius metus. Ilgus metus S. Urbanavičius dirbo Policijos komisariate, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje, po to daugiau kaip dešimt metų muitinėje ir visur atsiliepimai apie jį yra teigiami. Tai yra kompetentingas, inteligentiškas, kultūringas žmogus, tiesa, gana griežtas ir principingas, kai reikėdavo spręsti savo kompetencijos klausimus. Jo tarnybos metu muitinėje buvo sulaikytos gaujos, kurios organizuodavo tarptautinius nusikaltimus. Tos schemos buvo išaiškintos ir buvo apginti Lietuvos ekonominiai interesai.
Turiu pasakyti dar vieną dalyką. Daugelis Seime ir komitetuose uždavinėjo klausimus dėl tų specialių operacijų, kai naudojami antrankiai ir kaukės. Mes turėjome pokalbį Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir, jeigu jūs pastebėjote, po to vykusių sulaikymų metu į mūsų pastabas buvo atsižvelgta, nebuvo tų demonstratyvių televizijos siužetų, nebematėme ir tų specialiųjų tarnybų darbuotojų su kaukėmis arba antrankiais. Manau, tai yra žmogus, kuris reaguoja į tam tikrus savo veiklos trūkumus, priima teisingą kritiką, todėl mūsų komitetas vieningai pasisakė už.
Dar noriu pridurti, kad S. Urbanavičius buvo įvertintas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, manau, už savo pareigas, savo darbą. Šitas žingsnis yra aukštesnis karjeros laiptelis, tikėkimės, kad jis su juo sėkmingai susidoros. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju A. Paulauskui. Kviečiu J. Sabatauską pasakyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Ruošiasi frakcijos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė netgi du kartus su pertrauka, pasidalijo nuomonėmis dėl šios kandidatūros ir priėmė bendrą sprendimą – bendru sutarimu pritarti, kad S. Urbanavičius būtų skiriamas Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnę I. Šiaulienę.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų partijos frakcija susitiko su pretendentu į Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus, jis atsakė į mūsų pateiktus klausimus. Frakcija bendru sutarimu pritarė šiai teikiamai kandidatūrai. Linkime pretendentui sėkmės ir norėtųsi, kad šita tarnyba atliktų ne tik baudžiamąsias funkcijas, bet ir stiprintų prevencinį darbą. Sėkmės jums.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovą pareikšti nuomonę. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai trumpai. Mes susitikome su kandidatu, uždavėm klausimus, išgirdom atsakymus ir iš esmės pritariam jo kandidatūrai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji, mes laikomės statutinių normų. Jeigu kuri nors frakcija nenori eiti, paprasčiausiai gali pasakyti, bet Statute parašyta, kad frakcijos pareiškia savo nuomonę. Todėl aš iš eilės ir kviečiu visas frakcijas. Darbo partijos frakcija – P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Dar kartą laba diena, kolegos. Vakar Darbo partijos frakcija buvo pasikvietusi pretendentą į frakcijos posėdį. Pasikalbėjome, buvo užduoti klausimai, labai tikimės, kad į juos bus reaguota. Darbo partijos frakcija palaiko kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ buvo susitikusi su kandidatu į Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus, jis atsakė į klausimus, pabendravome ir mūsų frakcija vieningai nusprendė palaikyti šią kandidatūrą į skiriamas pareigas. Taip pat linkime sėkmės, būti principingam, ryžtingam ir teisingam.
PIRMININKAS. Dėkojame Petrui. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu – gerbiamasis E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Liberalų sąjūdžio frakcija taip pat vieningai palaiko pono S. Urbanavičiaus kandidatūrą ir tapus jam vadovu linki jam sėkmės darbuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Lenkų rinkimų akcijos frakcija – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija šiandien susitiko su pretendentu, išsiaiškinome visus mums rūpimus klausimus, ypač pabrėžėme prevencinio darbo svarbą Europos Sąjungos naujo laikotarpio lėšų panaudojimo srityje, kartelinių susitarimų ir viešųjų pirkimų srityse. Manome, kad vadovas atkreips į tai dėmesį. Linkime pretendentui sėkmės. Kandidatūrą palaikysime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Politinės partijos „Drąsos kelias“ frakcijos vardu – N. Venckienė.
N. VENCKIENĖ (DKF). „Drąsos kelio“ frakcija susitiko su kandidatu ir visi vienbalsiai pritarė už. Linkime jam didžiausios sėkmės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mišrios Seimo narių grupės vardu – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Mišri Seimo narių grupė pozityviai vertina šią kandidatūrą, mano, kad jis pareigas atliks sąžiningai, nepaisydamas politinės valios. Linkime jam sėkmės.
PIRMININKAS. Kadangi diskusijoje dalyvauti niekas neužsirašė, tai pagal Statutą kandidatui arba kandidatūrą teikiančiam asmeniui suteikiama teisė pasisakyti iki 10 minučių. (Balsai salėje) Nenori. Labai ačiū, jeigu nenorite nieko pasakyti. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo, suprantu, galime… nereikia. Reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį.
Balsuosime 12.30 val., bus trys balsavimai. Slapto balsavimo biuletenis dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti S. Urbanavičių Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projekto Nr. XIIP-345(2). Priėmimas. Yra trys langeliai: už, prieš, susilaikoma. Apačioje paaiškinama kaip. Ar galime patvirtinti? Galim. Balsavimo pradžią ir pabaigą paskelbsime, kai išklausysime visas tris kandidatūras. Manau, kad pavardes priminsime vėliau.
11.29 val.
Svarstome 1-11 darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Rimvydo Norkaus skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektą. Kviečiu į tribūną pranešėją J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas buvo susitikęs su abiem kandidatais, dabar kalbame dėl R. Norkaus skyrimo. Iš tikrųjų vertiname jį ir kaip mokslininką, ir kaip dirbantį teisėją. Be jokių abejonių, komitetas pritarė R. Norkaus kandidatūrai skiriant jį Aukščiausiojo Teismo teisėju. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tvarka išlieka ta pati. Dabar turėtų pasisakyti frakcijos. Ar socialdemokratų seniūnė?.. (Balsai salėje) Yra tokia tvarka. Mes klausėme, norite, sakot, ateinu ir pasakau, nenorite, pasakykite, kad neisite. Yra statutinė norma. Po to sakysite, kad niekas nerinko, o čia dabar yra galimybė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija šiandien ryte susitiko su pretendentu į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Frakcija aktyviai domėjosi ir teikė klausimus dėl apskritai teisinės sistemos, taip pat Aukščiausiojo Teismo vykdomos teismų praktikos. Pretendentai atsakė į klausimus. Vienas iš konkrečių, tai yra R. Norkus šiuo atveju. Frakcija pritarė teikiamai kandidatūrai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Ponas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija taip pat buvo susitikusi su pretendentais. Labai teigiamai įvertino jų ankstesnį darbą, kurį atliko ir teisme, ir, beje, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, ir mokslinę veiklą, vieningai sutarė paremti abu kandidatus ir kviečia visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Darbo partijos frakcijos nuomonė – P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Darbo partijos frakcija taip pat vakar buvo susitikusi su pretendentais. Konkrečiai šnekant apie poną R. Norkų, tai konstruktyviai pasišnekėjome. Buvo užduoti klausimai, atsakymai. Aš tiesiog frakcijos vardu noriu palinkėti sėkmės darbuose. Mes jį paremsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ šiandien diskutavo su kandidatais apie kandidatų pasirengimą būti Aukščiausiojo Teismo teisėjais, kurie formuos teismų praktiką ir kartu atstovaus, teiks teismų įvaizdį visuomenei. Pasisakydama už abu kandidatus frakcija „Tvarka ir teisingumas“ balsuoja už. Tikrai norėtume palinkėti, kad to teisingumo būtų daugiau Lietuvoje ir kad teismų praktika būtų formuojama vieningai, kryptingai neužleidžiant (…) ir kitoms vertybėms.
PIRMININKAS. Liberalų sąjūdžio frakcija. Pritaria. Dėkoju. Lenkų rinkimų akcijos frakcija.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijai užteko teisėjų pristatymo Seimo plenarinio posėdžio metu. Mes linkime sėkmės pretendentams, aptarėme kandidatūras frakcijos posėdžio metu ir pritarėme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Politinės partijos „Drąsos kelias“ frakcija. Pritaria. Mišri Seimo narių grupė pritaria. Atsisako. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, turiu perskaityti slapto balsavimo protokolą. Slapto balsavimo biuletenis dėl Seimo nutarimo „Dėl Rimvydo Norkaus skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėju“. Projekto Nr. XIIP-327(2). Priėmimas. Kaip žinote, yra už ir prieš, susilaikome. Ar galime patvirtinti biuletenį? Galime. Ačiū. Patvirtintas.
Balsavimas vyks kartu. Pranešime.
11.34 val.
Svarstome darbotvarkės 1-12 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektą. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Gerbiamasis Juliau?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kandidatas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus A. Gutauskas… Kiekvienas turbūt įsitikinote vien pasižiūrėję į papildomą medžiagą, ne tik į biografiją, bet ir į jo mokslinius darbus, ką jis daro, be rašymo, dėstydamas. Galima sakyti, kad baudžiamajai teisei šitas žmogus iš tikrųjų suteiks daug svarbių ir reikšmingų potėpių Aukščiausiojo Teismo sprendimams, dėl jų paskui buvo ir frakcijoje, ir kitur klausimų, kad paskui tų klausimų smarkiai sumažėtų. Todėl komitetas visiškai neabejodamas bendru sutarimu pritarė A. Gutausko kandidatūrai į Aukščiausiojo Teismo teisėjus.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti irgi nebuvo užsirašiusių. Tvarka lieka ta pati. Socialdemokratų nuomonė. Aš matau, seniūnė eina į tribūną.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Frakcijos nuomonė tokia pati ir dėl teikiamo kandidato A. Gutausko. Frakcija kandidatūrai pritarė ir linki sėkmės einant pareigas.
PIRMININKAS. Kviečiu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu Viliją. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Pasisakysiu ir kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė, ir kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė.
PIRMININKAS. Galite ir taip.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji, skirdami šiuos teisėjus mes teikiame kartu ir viltį Lietuvai. Abu šie teisėjai, šiuo atveju aš kalbu daugiau apie A. Gutauską, baigė mokslus ir kaip mokslininkai išaugo nepriklausomoje Lietuvoje. Jeigu kalbėtume apie A. Gutauską, vieną iškiliausių baudžiamosios teisės specialistų dabar Lietuvoje, tai jo mokslinių darbų sąrašas, vien išvardijimas užima daugybę puslapių, ir vien perskaityti jo mokslo darbus reikėjo laiko.
Dar pasakysiu. Kaip tik šis mokslininkas konsultavo darbo grupę, kuri rengė įstatymą dėl neteisėto praturtėjimo ir galimų sankcijų neteisėtai praturtėjusiems asmenims. Aš tikiu, jog ateina jauni žmonės, laisvi žmonės, mokantys ne vieną Europos kalbą, ir manau, jog prasideda, vyksta labai reikšmingas Aukščiausiojo Teismo atsinaujinimas. Mes tikrai esame už ir linkime jauniems mokslininkams sėkmės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Darbo partijos frakcijos atstovą.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Darbo partijos frakcija buvo susitikusi ir su ponu A. Gutausku ir konstruktyviai, kaip jau minėjau dėl praeito teisėjo, pasišnekėjome. Mūsų partijos pozicija yra teigiama. Linkime kandidatui į Aukščiausiojo Teismo teisėjus sėkmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu frakciją „Tvarka ir teisingumas“ – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Frakcija „Tvarka ir teisingumas“, kaip ir buvusio kandidato R. Norkaus kandidatūrai, taip pat pritarė. Mes tikrai norime palinkėti, kad praktika ir teismų formavimas būtų jūsų rankose, kad nenukryptų į dešinę, į kairę pusę. Kai Seime bus rengiamos vienos ar kitos Civilinio, Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso, Bausmių vykdymo kodeksų pataisos, tikrai kviečiame būti aktyvius, dalyvauti ir padėti mums, Seimo nariams, parengti tobulus teisės aktus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovą.
E. MASIULIS (LSF). Liberalų frakcijos vardu noriu pasakyti, kad frakcija pritaria A. Gutausko skyrimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju ir linki sėkmės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Lenkų rinkimų akcijos frakcija. Pritaria. Politinės partijos „Drąsos kelias“ frakcija pritaria. Mišri Seimo narių grupė pritaria. Gerai. Ačiū.
Reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį dėl Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projekto Nr. XIIP-328(2). Priėmimas. Yra už, prieš, susilaikom. Ar galime pritarti slapto balsavimo biuleteniui? Po to balsuosime. Pritariame.
Gerbiamieji kolegos, noriu priminti balsų skaičiavimo grupę: A. Anušauskas (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), S. Dmitrijevas (Darbo partijos frakcija), bet jo nėra turbūt šiandien, K. Glaveckas (Liberalų sąjūdžio frakcija), E. Jonyla (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), V. Kamblevičius (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), J. Kvetkovskis (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija), A. V. Patackas (frakcija „Drąsos kelias“).
Gerbiamieji kolegos, mes pasitarėme ir nutarėme, kad balsavimas prasideda 11.45 val. Balsavimas vyksta pusę valandos, iki 12.15 val., paskutinis… baigiamas balsavimas. Renkamės 13.00 val. Tada bus Vyriausybės valanda. Prieš tai bus pranešti balsavimo rezultatai. Taigi prašom neužmiršti balsuoti. Dabar pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame rytinį plenarinį posėdį. Registracija paskui bus.
13.01 val.
Dabar paskelbsime balsų skaičiavimo protokolo išvadas. Pirmiausia dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Saulių Urbanavičių Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projekto Nr. XIIP-345(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota – 112 biuletenių, rasta – 112, galiojančių – 104, negaliojančių – 8. Už balsavo 95, prieš – 6, susilaikė 3. Taigi Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Saulių Urbanavičių Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ priimtas. (Gongas, plojimai) Sveikinime! (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, jūsų visų vardu sveikiname naują Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių. Svarbiausia, norime palinkėti teisingumo, nepasiduokite jokioms politikų įtakoms, būkite atviras, sąžiningas ir teisingas. Linkiu sėkmės! (Plojimai)
S. URBANAVIČIUS. Labai ačiū už išreikštą pasitikėjimą. Ačiū.
13.03 val.
PIRMININKĖ. Dar vienas balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Rimvydo Norkaus skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota – 112 biuletenių, rasta – 112, galiojančių – 106, negaliojančių – 6. Už balsavo 101 Seimo narys, prieš – 3, susilaikė 2. Taigi Seimo nutarimas „Dėl Rimvydo Norkaus skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ priimtas. (Gongas, plojimai)
Gerbiamieji Seimo nariai, visų vardu sveikiname naują Aukščiausiojo Teismo teisėją. Linkime kuo geriausios sėkmės, teisingų, objektyvių sprendimų ir turbūt visi džiaugiamės, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjų gretas papildo jauni, energingi teisininkai. (Plojimai)
13.05 val.
Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projekto Nr. XIP-328(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota biuletenių – 112, rasta – 112, galiojančių – 104, negaliojančių – 8. Už balsavo 97 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 2. Seimo nutarimas „Dėl Aurelijaus Gutausko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ priimtas. (Gongas, plojimai)
Sveikiname papildžius Aukščiausiojo Teismo gretas dar vienu patyrusiu ir kartu energingu teisėju.
Linkime jums kuo geriausios darbinės ir asmeninės kloties! (Plojimai)
13.06 val.
Dabar pradedame Vyriausybės valandą. Šiek tiek atsiprašome Vyriausybės narių, nes vėluojame 10 minučių.
Pagal Statutą Vyriausybės valandoje pirmasis klausia (du klausimus) opozicijos lyderis A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Vyriausybe, aišku, tenka apgailestauti, kad premjeras vis dar ilsisi, nėra ministrės B. Vėsaitės, kuriai norėjau užduoti klausimą. Kaip visada turiu klausimą gerbiamajam kolegai J. Bernatoniui, einančiam tikro partinio lyderio šioje valdančiojoje koalicijoje pareigas.
Iš tikrųjų norėčiau pateikti tokį klausimą. Kiek matome, socialdemokratai nutarė sugrįžti į amžinuosius medžioklės plotus valstybinėse įmonėse. Tai toks ryškus grįžimas atgal, į senus gerus laikus. Kaip skelbia spauda, priėmė sprendimą pakeisti pelningai dirbusios valstybės valdomos LITEXPO įmonės valdybą, nepriklausomos valdybos narius, nepriklausomų, stambių, privačių įmonių vadovus. Pavyzdžiui, „Volfas Engelman“ įmonės vadovą Marių Horbačauską pakeitė stambus Socialdemokratų partijos veikėjas Kęstutis Virbickas. Noriu priminti, kad jis yra partijos Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus pavaduotojas, 2012 m. kandidatas Seimo rinkimuose Kėdainių apygardoje nuo Socialdemokratų partijos, taip pat jūsų partijos pirmininko A. Butkevičiaus advokatas bylose su vyresniuoju Gediminu Degučiu ir jaunesniuoju Gediminu Degučiu.
Tai aš noriu jūsų paklausti, ar skirdami į tokį postą jūs taip atsilyginate jam už advokato paslaugas partijos pirmininkui, ar galite paskelbti sąrašą, kam dar turėsite atsilyginti, skirdami į įvairias pareigas valstybinėse įmonėse, ir ar galite paskelbti, ar socialdemokratai visas įmones ima, ar pasidalinote pagal kokias nors proporcijas tarp visų koalicijos partnerių?
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis opozicijos lyderi. Išties labai daug klausimų. Visi klausimai labai svarbūs ir įdomūs. Nežinau, nuo kurio pradėti atsakinėti. Jeigu ne į visus atsakysiu, priminkite, nes tiesiog galbūt nespėjau užfiksuoti visų.
Iš esmės pasikeitimai įvairių valstybės įmonių valdybose, suprantama, vyksta ne dėl to, kaip jūs teigiate, kad norima kam nors už kažką atsidėkoti, bet tam, kad tų įmonių veikla tobulėtų. Negerai, kai ilgą laiką tie patys žmonės atlieka tas pačias pareigas. Aš manau, kad rotacija būtina visur. Visur reikalingos naujos, pažangios idėjos. Aš manau, kad tais personaliniais pasikeitimais panašiai to ir bus pasiekta. Kai padirbs nauji žmonės, matysime rezultatus.
Dabar jūs minėjote kažkokį sąrašą, kam atsidėkoti. Aš manau, kad mes dėkingi visiems mūsų Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie balsavo už mus, kurie išrinko mus ir iš esmės tokiu būdu pakeitė situaciją Lietuvoje. Dėkoju.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Neatsakėte.
PIRMININKĖ. Dar vienas A. Kubiliaus klausimas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tenka apgailestauti, kad J. Bernatonis vėl neatsako į užduotą klausimą. Teks suabejoti, ar jis eina tikrai tokias pareigas, kaip jam čia yra priskiriama, kad yra partijos tikrasis ideologas ir strategas. Negirdime aiškių atsakymų.
Tada norėčiau užduoti klausimą energetikos ministrui, kuriam visada turime daug svarbių klausimų, bet prieš tai naudodamasis proga noriu Vyriausybę pasveikinti su artėjančiomis šventomis Velykomis!
Klausimas toks. Gerbiamas ministre, išties pasiekė informacija, nežinoma, jinai patikrinta ar nepatikrinta, ar jinai patikima, ar ne, bet pasiekė informacija, kad „Rosatom“ yra pasiūlęs 25 % Kaliningrado atominės elektrinės akcijų Lietuvai, Lietuvos Vyriausybei, mainais į Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pajėgumus. Aš noriu jūsų paklausti, ar jūs asmeniškai ir ar, jūsų žiniomis, premjeras tokį pasiūlymą esate gavę ar nesate gavę? Ir ar gali Lietuvos Vyriausybė dėl tokių gundymų išduoti Lietuvos energetinę nepriklausomybę – pasiduoti?
J. NEVEROVIČ. Labai ačiū už klausimą. Prieš atsakydamas į jį norėčiau informuoti, kad mūsų dėmesys ir visos pajėgos dabar yra sutelktos į Lietuvos energetikos nepriklausomybės strategijos tikslinimą. Svarstome, analizuojame buvusios Vyriausybės palikimą, pagrindinį projektą ir jo galimą įvertinimą dėl to, ar galima jį tęsti, ar turi būti parengtas kitas modelis – savarankiškos elektros energijos gamybos. Ir tai yra mūsų pagrindinis dėmesys ir darbas.
Kai dėl spekuliacijų spaudoje, tikrai nenorėčiau to komentuoti. Siūlyčiau opozicijai rimtai nevertinti tokių spekuliacijų ir gandų. Jeigu iš tikrųjų būtų interesas ir noras pasikalbėti apie tai, ką mūsų Vyriausybė galvoja ir siūlo, tai mes esame atviri tokiems pokalbiams normalia darbine tvarka. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar atsakė į klausimą? A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ministre, ačiū už gerą atsakymą. Jeigu patikslintumėte, gavote pasiūlymą ar negavote, nes ponas J. Bernatonis linksi galvą, kad gavot, o jūs sakote, kad negavot. Kaip yra? (Juokas salėje)
J. NEVEROVIČ. Patikslinu atsakymą. Aš, kaip energetikos ministras, jokio pasiūlymo nesu gavęs ir tokių pasiūlymų nesvarstom.
PIRMININKĖ. Toliau klausia… (Balsai salėje) Gal iš vietos nebešnekam, susikaupiam! Klausimas – atsakymas. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis sveikatos ministre, vakar Sveikatos reikalų komitete buvo pateikta informacija apie sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo eigą. Kai kurie pateikti duomenys mus šokiravo, nes, esant 3,5 % didesniam sveikatos draudimo biudžetui, šiais metais beveik 300 mln. sukauptų lėšų rezerve ir per 40 mln. surinktų viršplaninių lėšų, su visomis įstaigomis sudaromos sutartys nuo 5 %, o su kai kuriomis ir 20 % mažesne suma nei 2012 metais. Profsąjungos atstovas teigia, kad padėtis sveikatos priežiūros įstaigose yra kritiška ir su tokiomis lėšomis negali išgyventi. Gerbiamasis ministre, kaip vykdysite XVI Vyriausybės rinkiminę programą sveikatos srityje, žadėdami atkurti balą iki vieneto, pakelti algas, gerinti paslaugų kokybę? Ačiū.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji V. M. Čigriejiene, dėkoju už labai gerą klausimą. Iš tiesų jūs teisi, kad sveikatos draudimo biudžetas, patvirtintas šio parlamento, yra 4 mlrd. 100 mln. visiems metams. Tačiau, gerbiamoji Marija, jūs kartu su manimi balsavote dėl Respublikos Prezidentės pasiūlyto fiskalinio kompakto įstatymo, kuris nustatė labai aiškiais taisykles, kad nors bendras šalies vidaus produktas augs, tačiau išlaidų augimo tendencijos bus išvedamos iš paskutinių penkerių metų vidurkio. Šitą pasiūlymą suformulavo gerbiamoji I. Šimonytė ir A. Kubilius. Mes visi vieningai balsavome, kad Lietuva prisijungia, ratifikuoja šitą sutartį.
Taigi, mudu abudu esame susaistyti šios sutarties, todėl ir tos taisyklės, kurios įsigaliojo nuo sausio mėn., tos konstitucinės ratifikuotos taisyklės, ir jums, ir man, ir visam Seimui, ir visiems politikams, ir visoms savivaldybėms yra privalomos. Pagal tas taisykles nustatyta biudžeto išlaidų dinamika eis būtent taip, kaip yra sutarta ir patvirtinta Seime, tvirtinant ilgalaikius rodiklius, todėl mes esame susaistyti galimybės skolintis iš Rezervo fondo taip, kaip anksčiau galėjome tai daryti. Netgi man gruodžio mėnesį buvo suteikta Vyriausybės sprendimu galimybė pasiskolinti iš Rezervo fondo, kompensuojant balo sumažėjimą. Šį kartą priimtas sprendimas 0,89 balo išlaikyti pusę metų. Kadangi balandžio mėnesį Lietuvos finansiniai rodikliai bus vertinami Europos Komisijoje, ir Konvergencijos programa, ir Nacionalinė reformų strategija, ir Europos semestro kontekstas – visa tai bus vertinama, ar Lietuva išlaiko įsipareigojimą neviršyti fiskalinio deficito. Po šitos procedūros, po balandžio mėnesio, mes tikimės, kad galėsime Vyriausybėje svarstyti klausimą, kaip paimti iš Rezervo fondo ir kaip 0,89 bendrą balą išlaikyti ir nuo liepos iki gruodžio mėnesio. Tai štai šitos pozicijos yra bendros, jas visi kartu aptarėme. Be to, yra prie sutarčių pridėtas Vyriausybės protokolinis nutarimas, patvirtinantis šitas finansines ir fiskalines taisykles.
Dabar apie skaičius, kuriuos jūs minite. Norėčiau tiesiog gauti jūsų konkrečių ligoninių situaciją, nes, mano turimomis žiniomis, šiandien pasirašymas su ligoninėmis teritorinėse ligonių kasose vyksta, ir finansavimo sumažėjimo dydžiai yra labai nedideli, žinoma, esant bendram skaičiui, kad praėjusius metus visos įstaigos, praėjusius 2012 m., baigė su finansiniais nuostoliais. Mes pateiksime Seimui praėjusių metų visų įstaigų finansinę padėtį, leisime įvertinti, kad būtų padaryta sąžiningai ir tiksliai, bet sutariame, kad kartu ieškosime galimybės, kaip 0,89 balo išlaikyti visus metus. Manau, kad kai kuriems profsąjungiečiams, kurie komitete žadėjo streikuoti, greičiausiai tokių galimybių nebus. Jie dirbs ir šiais metais bus užtikrintas 4 mlrd. 100 mln. finansavimas, kuris patvirtintas Seimo.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti: klausti – minutė, atsakyti – dvi minutės. Klausia E. Masiulis. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Jeigu gerbiamasis sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis nežino, kiek faktiškai sumažėjo finansavimas gydymo įstaigų šiais metais, tai aš galiu pasakyti, kad vidutiniškai apie 10 %, svyruoja – kai kuriose įstaigose 8 %, kai kur 14 %. Labai gaila, kad ministras neturi tokios informacijos. Ir noriu tada, pratęsdamas klausimą, ministro paklausti, ar ponas V. P. Andriukaitis sutinka, kad šis finansavimo sumažėjimas tam tikra prasme yra susijęs su Lietuvos pasiryžimu 2015 m. įsivesti eurą, nes, kaip jūs pats minėjote, bus daromas monitoringas ir žiūrima, ar yra laikomasi visų fiskalinių reikalavimų. Akivaizdu, kad yra siekiama įtikinti Europos Komisiją, kad mes esame pasiruošę įsivesti eurą, tačiau ar ministras pripažįsta, kad dėl to labai nukenčia jo kuruojama sritis…
PIRMININKĖ. Laikas!
E. MASIULIS (LSF). …ir kokių konkrečių priemonių ministras planuoja imtis, kad ligoninės ir gydymo įstaigos nebūtų priverstos laikytis tokios bado dietos?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Eligijau Masiuli, labai prašyčiau šitų konkrečių jūsų skaičių. Padarome eksperimentą mudu kartu su tom ligoninėm, kurios jums pateikė tokius skaičius, padarome kartu susitikimą su ligonių kasom ir apskaičiuojame, dalyvaujant žiniasklaidai, kad tai būtų patvirtinta, nes mano turimi duomenys yra kitokie, negu jūs dabar teigiate. Ir aš tikrai paprašysiu jūsų, kad mes abu būtume tikslūs, kad neskleistumėte gandų, padaryti šitą eksperimentą. Kviečiu, jeigu galima, kuo greičiau, galime rytoj, galime kitą savaitę, po Velykų, iškviesti Ligonių kasų direktorių, iškviesti tas ligonines, kurios taip teigia, paimti skaičius ir pasitikrinti. Mes abu turėsime balansą.
Dabar antras dalykas. Gerbiamasis Masiuli, jūs buvote Vyriausybės narys, kai teikėte Seimui fiskalinio kompakto paketą ratifikuoti. Turbūt atsimenate, kad jūsų Vyriausybė pateikė visą paketą įstatymų, kuriuos Seimas ratifikavo ir pagal kuriuos yra nustatytos fiskalinės taisyklės. Sutinkate, kad tai yra jūsų kadencijos pasiūlymas ir darbas?
Dabar taip pat atsakau, kad ne, ne dėl euro yra patvirtintas 4 mlrd. 100 mln. biudžetas, jis patvirtintas šių metų rudenį, ir šis biudžetas kitais metais bus toks pat – 4 mlrd. 100 mln. Tai jokio ryšio jis neturi su Lietuvos siekiu įsivesti eurą, jis turi aiškų ryšį su Seimo patvirtintu nedeficitiniu sveikatos draudimo biudžetu ir jo įgyvendinimu.
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pasistengsime tai ir įvykdyti.
PIRMININKĖ. Klausia V. A. Matulevičius. Ruošiasi L. Balsys. Pabandykite įdėti kortelę. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Klausimas negeras, todėl įstrigo. Aš norėjau paklausti dėl tokio dalyko. Ministras Pirmininkas padirbėjo vos 100 dienų ir išvyko atostogauti į Kanarus. Tai reiškia, kad valstybėje jau tokia gera padėtis, kad galima kovo mėnesį atostogauti, ar tiesiog viskas padaryta? Ačiū.
PIRMININKĖ. Kam buvo klausimas adresuotas?
J. BERNATONIS (LSDPF). Jeigu galima, aš trumpai atsakysiu, kadangi toks išties labai žmogiškas klausimas. Žinote mūsų šių metų darbotvarkę, praktiškai nei premjeras, nei ministrai neturės galimybės antrajame šių metų pusmetyje atostogauti, todėl stengiamės dabar sukaupti jėgas, kad sėkmingai pirmininkautume Europos Sąjungai.
PIRMININKĖ. Dėkui už atsakymus. Klausia L. Balsys. Ruošiasi I. Šiaulienė.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų buvęs ir užsienio reikalų ministrui, labai gaila, kad jo čia nėra, bet jis yra ir vidaus reikalų ministrui.
Praėjusių metų rudenį žinomi Baltarusijos opozicijos atstovai ir antibranduolinių projektų priešininkai buvo neįleisti į Lietuvą, kalbu apie Tatjaną Novikovą ir Nikolajų Ulasevičių, ir įtraukti į nepageidautinų asmenų registrą. Ta informacija buvo iš karto įslaptinta, priežastys nepaaiškintos, tačiau po trijų mėnesių, pasibaigus referendumui Lietuvoje, jie jau vėl buvo įleisti. Norėdami ginti savo garbę, jie kreipėsi į Lietuvos teismus, ir teismai pripažino, kad Migracijos departamento sprendimas buvo neteisėtas, niekuo nepagrįstas ir tie žmonės pavojaus Lietuvos valstybei nekelia. Į dviejų Seimo narių paklausimą Užsienio reikalų ministerija ir Migracijos departamentas atsiuntė atsirašinėjimo pavyzdžius, ir tos priežastys taip pat yra neaiškios. Galbūt vidaus reikalų ministras galėtų pasakyti po įvykusių teismų ir reabilituotų žmonių, kokios buvo tikrosios priežastys ir kaip bus atitaisyta Lietuvos reputacijai padaryta žala tokiais neatsakingais veiksmais, kadangi mūsų valstybė nuskambėjo kaip atvira A. Lukašenkos režimo rėmėja? Ačiū.
D. A. BARAKAUSKAS. Ačiū. Labai sudėtingas klausimas, tačiau aš galiu pasakyti, ką padariau atėjęs į Vidaus reikalų ministeriją, nes labai didelių problemų, visiems tai žinoma, yra dėl Migracijos departamento: daviau pavedimą ir buvo atliktas vidaus auditas, ir surašytos išvados dėl Migracijos departamento ir Migracijos departamento vadovo darbo. Mes esame jau gavę atsakymus į atliktą auditą. Buvo atsakymai išnagrinėti ir pateikti Migracijos departamento vadovui, jis parašė apie 17 puslapių paaiškinimų dėl Migracijos departamento darbo. Šiuo metu vyksta teisinis susirašinėjimas dėl Migracijos departamento darbo, taip pat ir dėl jūsų išvardytų bėdų. Kai bus gauti atsakymai ir galutinis rezultatas, bus priimti atitinkamai sprendimai, bet aš noriu pasakyti, kad tie sprendimai bus priimti tokie, kokius leidžia priimti Lietuvos Respublikos įstatymai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia I. Šiaulienė. Ruošiasi A. Dumbrava.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Norėčiau klausti švietimo ministro. Gerbiamasis ministre, kaip neseniai pasirodė duomenys, mūsų moksleivių neraštingumas išaugo, nepaisant nepriklausomybės sargų ir patriotų valdymo. Sakykite, ar ministerija turi planų, kaip spręsti šią problemą? Dar kitas klausimėlis būtų. Jūs neseniai lankėtės Punsko mokyklose. Kokios ten problemos ir kokią pagalbą žada suteikti mūsų valstybė Punsko lietuvių mokykloms?
D. PAVALKIS. Ačiū už klausimą. Gal pradėsiu nuo antro galo. Vyriausybė rado pinigų tiek, kiek ir buvo žadėta paremti pereinamąjį laikotarpį, bet ne tiesiogiai Punskui, bet mes paremsime Antano Baranausko fondą. Vakar dėl to Punske ir Seinuose buvo ministerijos kancleris su teisininkais, kurie derina visus juridinius aspektus.
Dėl raštingumo ir neraštingumo. Mes šį klausimą jau antrą kartą, ko gero, aptarėme Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Yra numatytas visas planas priemonių, kaip pagerinti situaciją. Plano projektas yra išdalintas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariams ir mes tikimės pastabų. Dalį pastabų mes gavome žodžiu. Patvirtinus tą planą, aš manau, turėsime judėti. Bet jeigu Seimui įdomu, aš galiu pasakyti, kad pagrindinis dalykas bus riboti formalų pratybų pildymą, kaip sako, praktikos darbus, kaip testų formą, eiti labiau prie ištisinio rašymo atpasakojimų, rašinėlių kaip ištisinio teksto suvokimo, kadangi, kaip sako specialistai, tas fragmentinis nosinės, galūnės ar kokio nors skyrybos ženklo padėjimas vaikui neleidžia suvokti viso teksto kaip visumos, o tik fragmentuoja jo suvokimą ir atskirus gabaliukus. Todėl aš manau, kad nuo kitų metų, nuo rugsėjo mėnesio, tikrai turėsime ką pasiūlyti ir mokykloms, kaip pagerinti raštingumą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi D. Jankauskas.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Klausimą norėčiau pateikti sveikatos apsaugos ministrui. Ministre, jums norėčiau pateikti klausimą. Dėl tuberkuliozės. Laikas nuo laiko mūsų spaudoje pasirodo straipsnių, kad vis dėlto turime tokią baisią ligą, nors buvo lyg ir planuojama visų valdžių, kad 2003 m. jos jau nebebus Lietuvoje, tačiau ji plinta. Ir su praeitos kadencijos Vyriausybės sveikatos apsaugos ministru kalbėjome, ką daryti su tais ligoniais, kurie gydosi šiose ligoninėse, ypač Antakalnyje, kur yra daug žmonių susitelkimo vietų, galbūt Santariškėse mažiau. Jie faktiškai netrukdomi vaikšto po prekybos centrus, būna tarp žmonių. Formos kai kurių ligonių yra labai sudėtingos, atsparios vaistams. Ar bandoma, ar imsitės kokių nors priemonių, kad vis dėlto būtų ribojama migracija, kaip nors juos sudrausminti, kad jie būtų kuo mažiau tarp žmonių? Ačiū.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju. Klausimas išties yra sudėtingas ir painus. Riboti žmonių veiksmus galima tik labai aiškiais įstatymų nustatytais atvejais. Jūs žinote, kad, tarkime, izoliacija tuberkulioze sergančio asmens taip pat yra labai aiškiai apribota teisės aktų ir tam tikrų ribotų dienų, kadangi gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, ir šiuo atveju yra susitarimai ir konvencijos. Neabejotinai, kad turime diskutuoti dėl antibiotikams atsparių tuberkuliozės formų, o jų tikrai turime, gydymo ir ką daryti šiuo atveju, kokios priemonės gali būti taikytinos, kad ligoniai negalėtų… Gal jie vietoj gautų daugiau reikiamų paslaugų, kad jiems nereikėtų išeiti už teritorijos ribų ir panašiai. Be to, turime ligoninių, kurios yra izoliuotos, Alytuje ir kitur, į kurias galima nuvežti ligonius. Tačiau išties labai sudėtingi administraciniai klausimai ryšių tarp ligoninių, skirtingo pavaldumo ligoninių, skirtingo respublikinio ir savivaldybių lygio. Taip pat labai sudėtinga situacija su šių ligoninių finansavimu. Jis yra gerokai sumažintas ir neatitinka normalių poreikių, kuriuos reikia skirti. Žinoma, klausimas labai sunkus ir painus, mėginsime ieškoti sprendimų. Bet ir iki šiol, kaip žinote, nebuvo paprasta rasti sprendimų, kaip apriboti jų laisvę. Dabar vis dėlto reiktų galvoti apie tam tikras įstatymų pataisas, bet tai turėsime diskutuoti labai detaliai darbo grupėse.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia D. Jankauskas. Ruošiasi K. Glaveckas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Noriu paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės, bet prieš tai sveikinu ministrę, kaip ir visą Vyriausybę, su artėjančiomis Velykomis, linkiu ministrei, kaip ir visai Vyriausybei, kad pažadai, kurie duodami iš Seimo tribūnos, būtų vykdomi, o informacija, kuri yra teikiama Seimui, būtų tiksli ir teisinga.
Jau keletą kartų teikiant projektą buvo ir žodžiu, ir raštu patikinta, kad projektai, pataisos, kurie liečia socialinę sritį, yra derinami su socialiniais partneriais ir aptariami su Trišale taryba. Tokie patikinimai iš tikrųjų buvo jau ne kartą. Socialinis dialogas, kaip vertybė, leidžiantis derinti interesus tiek darbdavių, tiek dirbančiųjų, yra brangintinas. Tikėjimą galima greitai sugriauti, bet atkurti užtruktų. Klausimas: ministre, ar jūs žinote, kad Profesinių sąjungų konfederacija raštu jau kreipėsi į visas Seimo frakcijas, informuodama, kad kai kurios teiktos pataisos nederinamos nei su socialiniais partneriais, nei aptariamos Trišalėje taryboje? Ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Iš tiesų aš dar tos informacijos neturiu. Bet kada jūs manęs paklausėte per pirmąjį plenarinį posėdį, aš patikinau, kad tikrai yra suderinta su Trišale taryba. Vakar aš pasirašiau dokumentą, t. y. laišką, raštą, kuris jus pasieks, kur yra visa pateikta informacija, kad tikrai yra derintas tas klausimas, kurį aš pristačiau per plenarinės sesijos pirmąjį posėdį, kad jis yra tikrai derintas su Trišale taryba. Kada gausime raštą iš profsąjungų, mes įvertinsime, pasižiūrėsime tuos faktus, bet dar šiandien aš pati kalbėjau su Darbo departamento vadovais ir jie mane patikino, kad tikrai visi Seime teikiami projektai yra derinami su Trišale taryba nustatyta forma.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Stancikienė.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis vidaus reikalų ministre, gerbiamasis susisiekimo ministre, žemės ūkio ministre, pone teisingumo ministre, kadangi pono R. Šadžiaus nėra. Šią savaitę mes girdėjome vidaus reikalų ministro atsakymus ir jis sakė, kad Ministras Pirmininkas yra davęs pavedimus mano įvardintom ministerijoms surasti papildomų rezervų Vidaus reikalų ministerijai finansuoti. Gerbiamieji ministrai, gal jūs galėtumėte trumpai pasakyti, kaip sekasi ieškoti tų rezervų ir kokio dydžio rezervų galima tikėtis iš Susisiekimo ministerijos, iš Žemės ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos? Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Kas atsako į klausimą? Vidaus reikalų ministras atsako? Prašom.
D. A. BARAKAUSKAS. Gerbiamieji Liberalų frakcijos nariai, pirmiausia sveikinu jus, nesvarbu, kaip jūs mane pavadinote, su artėjančiomis šventomis Velykomis. Jums sėkmės, santarvės, kultūros ir viso kito. Aš noriu pasakyti ir šiek tiek pataisyti, kad susitikime pas Ministrą Pirmininką, kuris įvyko prieš dvi savaites, dalyvavo finansų ministras, dalyvavau ir aš, vidaus reikalų ministras, dalyvavo ir visi statutiniams pareigūnams vadovaujantys vadovai. Buvo ieškoma resursų visoms įmanomoms sritims. Kai kurie resursai jau yra surasti. Šių metų kovo 25 d. įvyko Išorės sienų fondo (ISF) Priežiūros komiteto posėdis, kuriam aš vadovauju. Buvo likęs didelis lėšų likutis, tas likutis yra paskirstytas taip: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos papildomos veiklos sąnaudoms turėtų gauti 9 mln. 850 tūkst. Lt, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos – 2 mln. 382 tūkst., Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos – 6 mln. 905 tūkst. Lt, Viešojo… (Balsai salėje) Aš noriu pasakyti, gerbiamieji kolegos ministrai ir gerbiamieji Seimo nariai, tai yra tikslinės lėšos, kurios bus panaudotos informacinių ir vaizdo stebėjimo sistemų eksploatacinėms išlaidoms, automobilių, priskirtų schemai, eksploatacinėms išlaidoms ir kitoms išlaidoms dengti. Čia nekalbama apie tai, kad iš šių lėšų bus dengiamas darbo užmokestis, nes tokios galimybės nėra.
Atitinkamai yra ieškoma lėšų visose kitose srityse, yra dar pora nedidelių projektų, kuriems mano įsakymu yra perskirstytos lėšos. Iš tikrųjų visose srityse, visoje valstybėje yra ieškoma resursų, kuriais būtų galima dengti nebūtinai darbo užmokestį, bet daroma viskas, kad pareigūnų darbo sąlygos… Pirmiausia, kad kuo daugiau patrulių būtų arčiau žmonių, kad tos problemos būtų sprendžiamos ir kad tokie atvejai, kurie įvyko šiais metais, nesikartotų. Vis dėlto visos Vidaus reikalų ministerijos sistemos finansavimas yra tragiškas, t. y. Viešojo saugumo tarnybos (pakartosiu), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento (kaip jūs žinote, krūviai labai stipriai padidėjo dėl Lietuvos pirmininkavimo ES). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Policijos departamentui, palyginti su 2008 m., kai buvo skirtas finansavimas milijardas 407 tūkst. Lt…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
D. A. BARAKAUSKAS. Jūs, buvusi Vyriausybė, kurioje buvote ir jūs, gerbiamieji Liberalų sąjūdžio atstovai, skyrėte tik 1 mlrd., t. y. mažiau 400 tūkst. Lt. (Balsai salėje) 400 mln.
PIRMININKĖ. K. Glaveckas, patikslinimas. Tik trumpas.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai trumpas. Gerbiamasis ministre, aš klausiau susisiekimo ir žemės ūkio ministrų, ar jie gavo pavedimą iš Ministro Pirmininko surasti rezervų? Mes negirdėjome jūsų atsakymo, labai trumpo. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dar kartą ačiū, priminėte, kad ieškotų rezervų. (Balsai salėje) Žemės ūkio ministras ar gavo pavedimą?
V. JUKNA. Ačiū už klausimą. Žemės ūkio ministras negavo.
PIRMININKĖ. O susisiekimo?
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Oficialaus pavedimo raštu nesu gavęs, tačiau noriu pasakyti, jeigu Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai atliks kokius nors papildomus darbus, pavyzdžiui, (…) tikrinimą, perskirstys už baudas viršijus greitį surinktas lėšas, jeigu tie darbai bus atliekamai platesniu mastu, tai pritarus Finansų ministerijai Susisiekimo ministerija bus už tai, kad didesnė uždirbtų pinigų dalis patektų į Vidaus reikalų ministerijos sąskaitą. Dėl to prieštaravimų nėra, bet oficialaus pavedimo negauta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Stancikienė. Nematau. Tada gerbiamasis E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nežinau, kuris ministras galės atsakyti. Dažnai susitikdami su rinkėjais sulaukiame priekaištų, kodėl nereguliuojamos maisto produktų kainos, kai kada jos stiprokai šoktelėja. Kiek buvo bandyta reguliuoti, vis nesėkmingai, nesisekė ir mums priimti įstatymo. Kiek žinau, antkainį cigaretėms mažmeninėje prekyboje kažkaip išeina sureguliuoti, jis yra labai mažas. Sakykite, ar ateityje nesiruošiate keisti šios nuostatos, ar ir toliau taip bus? Ačiū.
PIRMININKĖ. Kas atsako? Aš labai atsiprašau, kas pavaduoja premjerą – ponas J. Bernatonis ar J. Olekas?
J. OLEKAS (LSDPF). Aš informuotas, kad premjerą pavaduoja finansų ministras.
PIRMININKĖ. Aš nematau finansų ministro.
J. OLEKAS (LSDPF). Finansų ministras yra susitikime.
PIRMININKĖ. Tai yra nepagarba Seimui.
J. OLEKAS (LSDPF). Atvažiavęs labai rimtas svečias ir jis negalėjo, atsiprašė ir, kiek žinau, jis informavo Seimo vadovybę.
PIRMININKĖ. Tai kas atsakys į klausimą? Nėra galimybės atsakyti. Pone Jonyla, jums reikia tada raštu kreiptis į Vyriausybę. Supratau. Ačiū. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi V. Juozapaitis.
A. MAZURONIS (TTF). Dėkoju. Mano klausimas būtų energetikos ministrui. Gerbiamasis ministre, praeitos Vyriausybės valandos metu, išvardinęs keletą faktų, Ministro Pirmininko paprašiau įvertinti buvusios Energetikos ministerijos vadovybės veiksmus. Ministras Pirmininkas atsakė, kad atliekamas auditas ir su audito rezultatais galimai bus supažindinta prokuratūra. Buvęs Ministras Pirmininkas ponas A. Kubilius į tai labai greitai reagavo ir kitą dieną pareiškė, jog jis mano, kad Lietuva ateityje ras būdą, kaip A. Sekmokui išreikšti pagarbą. Galbūt jūs galėtumėte labai trumpai ir labai aiškiai pasakyti apie tą palikimą, koks jis yra, blogas, labai blogas, tragiškas, kiek tas palikimas finansine prasme tiesiogiai atsiliepė energetinių resursų vartotojams, galbūt jums jau pavyko paskaičiuoti? O galbūt ministerija svarsto galimybę buvusią pono A. Sekmoko veiklą įvertinti jau dabar? Nežinau, ministerijos fojė bronzinę statulėlę pastatyti ar dar ką nors?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų klausimą. Aš atsakysiu taip. Mes džiaugiamės tuo, kad per 100 dienų pavyko pristabdyti kai kuriuos neteisingus praėjusio Seimo ir Vyriausybės sprendimus, konkrečiai saulės elektrinių nevaldomą plėtrą. Manome, kad užkirtome kelią išleisti apie 500 mln. Lt per metus tam verslui. Buvo sumažinta Lietuvos elektrinės kvota, čia buvo sutaupyta per 100 mln. Lt, toliau nuosekliai ir kryptingai dirbame energetikos srityje, žiūrime, kad be reikalo nebūtų švaistomi pinigai. Tačiau jeigu išaiškės tokių faktų, kur paaiškėtų teisės aktų pažeidimai, be abejo, būsime principingi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi A. Skardžius.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Klausimą norėjau adresuoti užsienio reikalų ministrui, bet kadangi jo nėra, paklausiu kultūros ministro. Atrodytų, kad neturėtų būti jokių bendrų sąsajų tarp šių dviejų ministerijų, tačiau daugiau nei prieš mėnesį vienoje iš žiniasklaidos priemonių pasirodė straipsnelis „Lietuvos valdininko užmojis Europą priblokšti dainomis“. Aš nekvestionuoju paties fakto, kad mums tikrai reikia daug įvairiausių aukšto meninio lygio renginių, bet čia kalbama apie kažkokį pompastišką būsimam Europos Tarybos pirmininkavimui skirtą renginį, įvyksiantį liepos 5 d. Vilniuje, kurio sąmata kažkodėl yra slepiama, dalyviai neidentifikuojami. Yra skelbiamas konkursas, konkurso dalyviai turi privalomai pasirašyti, kad neskleis jokios informacijos. Aš turiu kitą informacijos šaltinį, kuris man teigia, kad šitas renginys ir jo kuravimas jau yra perduotas Kultūros ministerijai ir kad tie pinigai jau seniai yra paskirstyti, ir viskas yra aišku. Ar jūs žinote tokį faktą? Ar tai yra antis, vėl paleista žiniasklaidoje, kuo aš drįstu abejoti? Ar vis dėlto Užsienio reikalų ministerija yra ta ministerija, kuri yra kompetentinga rengti aukšto meninio lygio renginius ir koncertus? Ir pagrindinis mano klausimas, kiek tai kainuoja? Daugiau nieko. Ačiū.
Š. BIRUTIS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Iš tikrųjų aš, ko gero, negalėsiu išsamiai atsakyti į šitą klausimą, nes, kaip jūs teisingai pasakėte, tai yra Užsienio reikalų ministerijos kompetencija. Pirmininkavimo Europos Tarybai atidarymo renginys, kuris yra numatytas Vilniuje, universiteto Petro Skargos kieme, iš tikrųjų vyks. Yra numatytas scenarijus, yra sukurtas kompozitoriaus K. Mašanausko specialus kūrinys. Jūs teisingai pasakėte, ruošiamasi nustebinti Europą, bet gerąja prasme, matyt, ne pinigų prasme. Aš nežinau, kiek tai kainuoja. Bet galiu pasakyti, kiek mano žinios siekia, dabar yra paskelbtas to scenarijaus įgyvendinimo konkursas. Tada bus aiški ir kaina. Kad ta kaina labai didelė, kol kas niekas negalėjo nei žinoti, nei pasakyti, nes tiesiog dar neįvyko pats pirkimas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Klausimą norėjau pateikti finansų ministrui. Bet, manau, gerbiamasis aplinkos ministras V. Mazuronis į tą klausimą taip pat man atsakys.
Naftos ištekliai Lietuvoje. Žvelgiant į oficialiai pateiktą statistiką, kiekvienais metais, 2009, 2010, 2011, 2012 metais, išgaunama apie 110 tūkst. tonų naftos. Į Lietuvos biudžetą 2012 m. pateko mažiau nei 35 mln. Lt. Perskaičiavus tonomis, tai 126 doleriai už toną. Tai yra pajamos į biudžetą už vieną naftos toną. „Mažeikių nafta“ perka biržos kaina, tai yra 692 doleriai už toną. Tai yra 5,5 karto brangiau.
Aš norėčiau paklausti gerbiamojo ministro. Ar vis dėlto efektyvumą visame pasaulyje tokio brangaus mūsų turto kaip nafta… gal reikėtų peržiūrėti praėjusios Vyriausybės tokį švaistymą nacionalinio turto?
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, kolega, už klausimą. Dėl teisybės reikia pasakyti, kad tie įstatymai ir mokestiniai įstatymai buvo priimti anksčiau, negu pradėjo dirbti Vyriausybė. Praėjusios Vyriausybės galima paklausti, kodėl per visus metus ji jų nepakeitė ir paliko tokius pačius kaip buvo. Aš tikrai matau problemų ir dabartiniu metu išgaunamos naftos apmokestinimo klausimais. Tikrai sutinku, kad reikia žiūrėti ir dabartiniu metu paskelbtų konkursų, tarp jų ir skalūninių dujų, apmokestinimo klausimus. Mūsų ministerijos, aš daviau pavedimą, yra rengiama tokia schema arba pasiūlymas, kaip, mums atrodytų, reikėtų peržiūrėti tą apmokestinimą. Su jumis sutikčiau, kad prie šitos temos reikėtų grįžti ir pažiūrėti, manau, sudarant sąlygas mūsų valstybei gauti maksimalią naudą iš tos srities. Kol kas negalėčiau tvirtai teigti, bet manyčiau, jog mes maksimalios naudos negauname.
PIRMININKĖ. Dėkui už atsakymą. Klausia R. Žemaitaitis. Nematau. Tada V. Stundys. Irgi nėra. Gerbiamasis E. Šablinskas. Prašau klausti.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui posėdžio pirmininkei. Mano klausimas būtų gerbiamajam sveikatos ministrui. Problema yra tokia. Kaip žinote, Vilniaus universitetinė ligoninė neseniai užsiėmė papildoma veikla, tai yra pastatė šlagbaumus, kad niekas negalėtų įvažiuoti, o už įvažiavimą mokėtų. Pirmiausia tai trukdo autobusams; jeigu veži savo mašina nukentėjusįjį – dėl laiko taupymo; pagaliau neįgalieji, kurie įvažiuoja, turi ieškoti jų buveinės ir parodyti pažymėjimus, kad nereikėtų mokėti. Visos mašinos dabar užpildo gyventojų kiemus.
Mano klausimas. Ar galėtumėte, gerbiamasis ministre, pasižiūrėti, ar tai teisėta visų pirma?
Antra, patys darbuotojai turėtų veltui statyti mašinas, kaip daugelis valstybinių įmonių rezervuoja vietas, ir nemokėti tų 20 litų. Pagaliau ligoninė susitvarkytų savo žaliąsias ribas, aplinkui apsitvertų ir įvestų nors šiek tiek papildomai tvarkos. Dėkui.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju. Tikrai pasidomėsiu šiuo klausimu, dabar negaliu konkrečiai atsakyti, tiesiog reikia gauti visą medžiagą, jeigu turite, būtinai perduokite. Mes tuoj pat imsimės nagrinėti, nes prieigų reguliavimas yra įvairus Vilniuje, gal kartais jie iš tikrųjų įsivedė kokias nors taisykles. Tiesiog pasidomėsiu, nes motyvų nežinau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį teisingumo ministrą. Gerbiamasis ministre, vis dėlto sulaukiu nemažai žmonių priekaištų dėl antstolių instituto veiklos. Kažkodėl antstoliai įniko bausti ir išieškoti už visokius smulkius, tarkime, administracinių teisių pažeidimus iš pensininkų, nors pensininkų pensijos tikrai labai mažos. Dabar be jokio sąžinės graužimo, žmoniškumo, siekdami komercinės sėkmės, antstoliai išieško, ir dar nepalyginamai didesnes sumas, negu buvo ta administracinė nuobauda. Aš manau, kad laikas pagalvoti (ir teisės aktuose tai fiksuoti) dėl antstolių humaniško elgesio. Ką jūs šiuo klausimu galėtumėte pasakyti? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Labai dėkoju, gerbiamasis kolega, už šį klausimą. Išties dėl antstolių veiklos yra nemažai problemų. Aš taip pat gaunu nemažai skundų dėl kai kurių antstolių, kurie, sakyčiau, pasielgė nežmoniškai. Visuomet darome tam tikrus patikrinimus, stengiamės įvertinti antstolius. Aš norėčiau pabrėžti kai kuriuos momentus, kurie nenuskambėjo jūsų klausimu.
Antstoliai išieško baudas tik iš tų žmonių, kurie patys gera valia jų nemoka, ir dažniausiai tuomet, kai tai yra teismo priteista. Žinoma, jeigu kalbėtume apie antstolių paslaugų tarifus, aš prašyčiau Seimo narių pakeisti tą nuostatą, kuri praeitame Seime buvo priimta, kad teisingumo ministras gali juos tvirtinti tik suderinęs su Antstolių rūmais. Tuomet aš turėčiau galimybę patvirtinti mažesnius išieškojimo tarifus ir žmonėms būtų galbūt palankesnės sąlygos. Šiuo metu, kai praeitas Seimas į įstatymą įrašė nuostatą, kad teisingumo ministras gali keisti tik suderinęs su Antstolių rūmais, suprantama, antstoliai yra suinteresuoti, kad jų darbas nebūtų nuostolingas. Jeigu tokia jūsų iniciatyva būtų, tai padėtų ne tik žmonėms, ne tik antstoliams, bet ir man tvarkytis su ta sudėtinga sistema.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Ministrui D. Pavalkiui. Kadangi ir jūs antradienį buvote paminėtas kaip gavęs Ministro Pirmininko pavedimą ieškoti vidinių resursų VRM pareigūnų algoms gauti, klausiu jūsų, ar jūs esate gavęs tokį Ministro Pirmininko pavedimą?
Ir antras klausimėlis vidaus reikalų ministrui. Jūsų patarėjas E. Raistenskis iki šiol ministerijai pavaldžioje įstaigoje FNTT eina vyriausiojo specialisto pareigas. Kadangi patarėjas gali eiti antraeiles pareigas tik ministrui leidus, kodėl jūs, kaip ministras, leidžiate savo patarėjui dirbti ministerijai pavaldžioje įstaigoje?
D. PAVALKIS. Gal aš pradėsiu tada? Ačiū už klausimą. Mes esame aptarę, kad netiesiogiai pinigų ieškosime vidaus reikalų sistemai, bet jūs tikriausiai žinote, kad Vyriausybė patvirtino didesnį studentų paslaugų krepšelį rengti policininkams. Taip pat mes esame priėmę kaip vieną iš sprendimų (jis dar, žinoma, nėra įteisintas iki galo) formuoti policijos profesinę mokyklą vieno Kauno technikos kolegijos fakulteto sąskaita Mastaičiuose. Manome, kad tai bus pakankamas indėlis į apskritai policijos darbo gerinimą ir policininkų rengimo situaciją Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke.
D. A. BARAKAUSKAS. Sakyčiau, gerbiamasis, bet sakysiu kolega. Kolega, atsakydamas į jūsų klausimą, noriu pasakyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba yra pavaldi vidaus reikalų ministrui. Politinio pasitikėjimo patarėjas, kurio jūs paminėjote pavardę, yra taip pat politinio pasitikėjimo, jis yra pavaldus man. Tai yra atlikta pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kodėl jis ten dirba? Todėl, kad jums būtų saugiau.
PIRMININKĖ. Dabar tikrai klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau paklausti sveikatos ministro. Gerbiamasis Vyteni, jums bus klausimas. Prieš kurį laiką kilo labai didelis triukšmas, kad jūs, priimdamas sprendimus ir kurdamas tam tikras ministerijos struktūras, ignoruojate pacientų organizaciją, bet pacientų vardu dažniausiai kalba viena ir ta pati mums gerai žinoma asmenybė. Kaip dabar jums sekasi bendrauti su pacientų organizacijomis, nes jūs turėjote planą susitikti su įvairių ligoninių vadovų lygio gydytojais ir pacientais? Kokia situacija šiandien ginant?..
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkui. Iš tiesų mes įsitikinome, kad Pacientų organizacijų atstovų tarybos atstovė gerbiamoji V. Augustinienė neatstovauja visoms pacientų organizacijoms Lietuvoje. Tai yra labai gaila, kad tokia taryba, deja, neapima daugelio kitų organizacijų, todėl mes esame priėmę sprendimą steigti pacientų platformą. Dabar kitą savaitę bus steigiamasis to pacientų forumo susirinkimas ministerijoje. Į jį pakviesime visas be išimties pacientų organizacijas, kad nebūtų tokio atstovavimo iš dalies ir kad iš tiesų vienos organizacijos nepiktnaudžiautų savo dominuojančia padėtimi. Štai tame forume turbūt ir Pacientų organizacijų atstovų tarybos atstovai ras savo vietą.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Aš norėjau paklausti socialinio darbo ministrę. Esu įsipareigojęs paklausti nukentėjusių asmenų, kurie turi statusą dėl valstybinių pensijų atkūrimo, kada tas artimiausias terminas galėtų būti?
A. PABEDINSKIENĖ. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Iš tiesų mes kalbėjome apie 2014–2015 m., tačiau konkretesnę datą ir konkretų atsakymą aš tikrai galėčiau jums pateikti raštu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji Vyriausybe, dėkoju už dalyvavimą ir atsakymus į Seimo narių pateiktus klausimus. Linksmų šventų artėjančių jums Velykų!
14.00 val.
Aukščiausiojo Teismo teisėjo A. Gutausko priesaika
Dabar kviečiu Seimo Pirmininką priimti Aukščiausiojo Teismo teisėjo priesaiką.
V. GEDVILAS. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji mano kolegos, gerbiamieji mūsų plenarinio posėdžio svečiai! Šiandien slaptu balsavimu priėmėme Seimo nutarimą „Dėl Aurelijaus Gutausko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“. Teismų įstatyme numatyta, kad teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiam Seimui. Nustatyta tokia priesaikos priėmimo tvarka: teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją, teisėjas priesaikos tekstą pasirašo, po priesaikos Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu. Tad kviečiu Aukščiausiojo Teismo teisėją A. Gutauską prisiekti.
A. GUTAUSKAS. „Aš, teisėjas Aurelijus Gutauskas, iškilmingai prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas, sąžiningas, humaniškas, saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas.“ (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dar kartą sveikiname dabar jau tikrą – su regalijom Aukščiausiojo Teismo teisėją. Ačiū, Seimo Pirmininke.
Dabar kolegos pageidavo registruotis. Taigi kviečiu registruotis. Kitas jau prisiekęs, nes jis atėjo iš Apeliacinio teismo teisėjų. (Balsai salėje) O šis – iš Mykolo Romerio universiteto, ir priesaikos niekada nebuvo. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 39 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, dar prašot pakartoti? Pakartojam. Ne visi suspėjo. Registruojamės baigdami rytinį posėdį.
Užsiregistravo 38 Seimo nariai.
2013 m. kovo 28 d. rytinį plenarinį posėdį baigėme.
Renkamės 15.00 val.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.