Išrašas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas

 

POSĖDŽIO PROTOKOLAS

 

2013 m. kovo 27 d. Nr. 103-P-10

 

SVARSTYTA: Dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių patvirtinimo“ projekto Nr. XIP-4908(2).

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas  (2013-03-25)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

 

 

 

 

1. Seimo nutarimo projekto 2 straipsnyje siūloma pavesti Vyriausybei parengti statutinių valstybės tarnautojų tarnybą, socialines garantijas ir darbo apmokėjimą reglamentuojančio įstatymo projektą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 446 punkte numatytas Vyriausybės įsipareigojimas bendrą statutinių pareigūnų darbo užmokesčio ir socialinių garantijų sistemą reglamentuoti Vidaus tarnybos statute, todėl šias nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti.

Nepritarti.

Gairių nuostatos yra suderintos su Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinėmis priemonėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228. Atkreipiame dėmesį į priemonių 332 punktą, „Tobulinti statutinės valstybės tarnybos santykių

reglamentavimą (nustatyti vienodą visiems statutiniams pareigūnams darbo užmokesčio sistemą; numatyti kasmetinį pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, nuo kurio rezultatų tiesiogiai priklausytų pareigūnų darbo užmokesčio dydis; spręsti socialinių garantijų ir bendrąsias statutinės valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios institucijos paskyrimo klausimus).“

Šios priemonės koordinatoriai: Ministro Pirmininko tarnyba,  Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Finansų ministerija, Krašto apsaugos ministerija. Priemonės įgyvendinimas numatytas 2013 IV ketvirtis.

2. Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių projekto (toliau – gairių projektas) 2 punkte numatyta, kad šiose gairėse, be kita ko, apibrėžiami statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos principai, socialinių garantijų sudedamosios dalys ir numatomi šių sistemų tobulinimo principai. Pažymėtina, kad tiek gairių VII skyriuje, tiek gairių VIII žodis ,,sistema“ nevartojami, todėl formuluotės tobulintinos.

Pritarti.

Gairių 2 punktą išdėstyti taip:

„2. Šiose gairėse apibrėžiami specifiniai statutinės valstybės tarnybos ir statutinio valstybės tarnautojo, išskyrus diplomatus, požymiai, bendrosios statutinių valstybės tarnautojų tarnybos nuostatos, statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos principai, socialinių garantijų sistemos sudedamosios dalys ir numatomi jų šių sistemų tobulinimo principai.“

 

3. Gairių projekto 7 punkto 3 papunktyje numatyta, kad visiems statutiniams valstybės tarnautojams užtikrinama bendroji statutinė garantija - statutiniai valstybės tarnautojai privalomai draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą (pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, nedarbo socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu). Remiantis šia nuostata, statutiniams valstybės tarnautojams dėl draudiminių įvykiu šiuo metu iš valstybės biudžeto lėšų mokamos išmokos bus mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, todėl neaišku, kokią statutinio valstybės tarnautojo patirtą žalą kompensuotų gairių projekto 7 punkto 2 papunktyje ir gairių projekto 11 punkto 1 papunktyje numatytos išmokos dėl statutinio valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo, mirties arba sveikatos sutrikdymo, kai tai susiję ar nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar statutinio valstybės tarnautojo statusu (vienkartinė kompensacija statutiniam valstybės tarnautojui žuvus ar dėl jo sveikatos sutrikdymo, laidojimo išmokos). Darytina išvada, kad gairių projekto 7 punkto 2 papunktyje ir 11 punkto 1 papunktyje numatytos išmokos (išskyrus palaikų pargabenimo iš užsienio išlaidas) antrą kartą kompensuotą tą pačią žalą, kuri būtų atlyginama iš socialinio draudimo lėšų, todėl darytina išvada, kad toks teisinis reguliavimas prieštarauja konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybė principams.

Svarstant šias nuostatas atsižvelgtina, kad pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau – įstatymas) (Žin., 1999, Nr.110-3207), apdraustajam, dėl draudiminio įvykio, netekusiam dalies ar viso darbingumo, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama:

1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa (toliau – ligos pašalpa);

2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;

3) netekto darbingumo periodinė kompensacija.

Apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 27 straipsnį ir lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 26 straipsnį.

Pagal šio įstatymo 14 straipsnį, ligos pašalpa mokama už visą laikotarpį, patvirtintą nustatyta tvarka išduotu nedarbingumo pažymėjimu, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos, taip pat ir už gydymosi laiką sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Tuo atveju, kai NDNT nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Pagal šio įstatymo 15 straipsnį, apdraustajam tapus laikinai nedarbingam dėl draudiminio įvykio, ligos pašalpos dydis yra 100 procentų kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos pašalpoms skaičiuoti.

Pagal šio įstatymo 19 straipsnį, priklausomai nuo netekto darbingumo, mokamos netekto darbingumo vienkartinės ar periodinės kompensacijos, pavyzdžiui, jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.

Pagal šio įstatymo 26 straipsnį, jeigu apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties. Periodinę draudimo išmoką taip pat turi teisę gauti mirusiojo vaikai (įvaikiai), kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba po jo mirties dienos įgijo teisę į jo išlaikymą. Išmoka mokama:

1) vaikams (įvaikiams) – kol jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantiems mokiniams ir pagal dieninių ar nuolatinių studijų programą studijuojantiems studentams – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai;

2) mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei), nepaisant amžiaus ir darbingumo, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius), vaikaičius, brolius ar seseris, – kol šiems sukaks 8 metai;

3) mirusiojo sutuoktiniui, sukakusiam Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, – iki gyvos galvos;

4) mirusiojo sutuoktiniui, kuris pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu), ir mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, – kol jie yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai);

5) kitiems pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas įrodomas teismo tvarka, o jų nedarbingumo faktas nustatomas NDNT arba teismo sprendimu.

Pagal šio įstatymo 27 straipsnį, apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal gairių projekto 11 punkto 7 papunktį, statutiniai valstybės tarnautojai galės būti draudžiami ir „kitų rūšių draudimu“, tačiau neaišku kokių rūšių draudimai turimi omenyje, todėl neaišku kaip šio Seimo nutarimo projekto 2 straipsnyje numatytas pavedimas Vyriausybei parengti statutinių valstybės tarnautojų tarnybą, socialines garantijas ir darbo apmokėjimą reglamentuojančio įstatymo projektą, turėtų būti įgyvendintas ir koks teisinis reguliavimas turėtų būti įtvirtintas.

Iš dalies pritarti.

* Teisės departamento minimas principas, jog žala dėl tos pačios socialinės rizikos neturi būti kompensuojama du kartus bei siekiant išvengti privilegijomis laikytinų socialinių garantijų, Gairėse dvigubo žalos kompensavimo  vengimo principas yra įtvirtintas, žr. Gairių 7 punkto 2 papunktį. Konkretus šio principo įgyvendinimo mechanizmas bus nustatytas bendrame statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo įstatyme.

 

* Atkreipiame dėmesį, jog  11 punkto 7 papunktis numatytas Gairių V skyriuje „Specialios socialinės garantijos“, todėl tai nėra bendro statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo įstatymo reguliavimo dalykas.

 

4. Gairių projekto 16 punkto 1 papunktyje siūloma numatyti, kad kolektyvinėse sutartyse gali būti sulygta dėl palankesnių darbo apmokėjimo sąlygų negu nustatyta teisės aktuose. Pastebėtina, kad šis siūlymas nedera su gairių projekto 17 punktu, kuriame  numatyta, kad statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas turi būti reglamentuotas vienodai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kolektyvinės sutarties galiojimo trukmė gali būti įvairi ir jos nuostatos gali būti nuolat atnaujinamos, siūloma nuostata nedera ir su Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad valstybės biudžeto projektas rengiamas trejiems biudžetiniams metams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 4 dalis draudžia įstaigos kolektyvinėje sutartyje nustatyti tokias papildomas sąlygas, kurios būtų susijusios su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis.

 Pastebėtina, kad šiuo metu esamas teisinis reguliavimas sudaro galimybę profesinėms sąjungoms daryti įtaką valstybės tarnautojų, tame tarpe ir statutinių, darbo užmokesčio dydžiui. Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.

Be to, galimybė kolektyvinėje sutartyje nustatyti palankesnes darbo apmokėjimo sąlygas skatins nepagrįstą konkurenciją ir tokiu būdu nebus pasiekti  gairių 1 punkte nurodyti tikslai.

 

Nepritarti.

16 punkte pateikiamas pavyzdinis sąrašas objektų, dėl kurių galimos kolektyvinės derybos. Įtvirtinus tikslinio finansavimo principą, turėtų būti numatoma tam tikra institucijai ar įstaigai skiriamų lėšų dalis kolektyviniais susitarimais prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.   

 

 

 

 

16

8

5. Gairių projekto 16 punkto 8 papunkčio reikėtų atsisakyti,

nes tarnybinių ginčų nagrinėjimas yra įstatymo, o ne kolektyvinių sutarčių reguliavimo dalyku.

 

Iš dalies pritarti.

16 punkto 8 papunktyje po žodžio „nagrinėjimo“ įrašyti žodį „ypatumus“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„16. Kolektyvinėse sutartyse gali būti sulygta dėl šių palankesnių, negu nustatyta teisės aktuose sąlygų ir tvarkos: 

1) darbo apmokėjimo;

2) darbo ir poilsio laiko;

3) darbuotojų saugos ir sveikatos;

4) kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos;

5) informavimo ir konsultavimo;

6) sveikatos priežiūros ir reabilitacijos;

7) profesinių sąjungų ir jų narių veiklos;

8) tarnybinių ginčų nagrinėjimo ypatumų;

9) kitų palankesnių sąlygų.“

 

 

 

 

 

 

6. Manytina, kad gairių projekto 20 punkto 1 papunktis iš esmės apima gairių projekto 20 punkto 3 papunktį, todėl siūlytina vieno iš jų atsisakyti arba apibrėžti „specifinius tarnybos ypatumus“.

 

Nepritarti.

Valstybės tarnyba skirstoma į civilinę ir statutinę. Statutinėms institucijoms ar įstaigoms pavestos specifinės funkcijos yra pagrindas išskirti šią tarnybos rūšį.

Visai sukarintai statutinei tarnybai yra būdingi tam tikri bendrieji tarnybos ypatumai, tačiau kiekvienai statutinei institucijai ar įstaigai, atsižvelgiant į jai pavestas funkcijas, taip pat būdingi tam tikri specifiniai ypatumai (pavyzdžiui, dirbant su pavojingais kaliniais, dėl tarnybinių gyvūnų priežiūros, dėl užduoties vykdymo nepertraukiamumo ir kt.). Siekiant užtikrinti ir įvardinti šią statutinės tarnybos specifiką ir akcentuoti, jog už specifinius ypatumus taip pat turėtų būti teisingai kompensuojama, Gairėse išskiriami Teisės departamento minimi principai. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog Gairėmis siūloma nauja statutinių valstybės  tarnautojų tarnybos teisinio reglamentavimo sistema (bendrosios tarnybos, darbo apmokėjimo ir bendrųjų socialinių garantijų nuostatos  reglamentuojamos bendrame statutinės valstybės tarnybos įstatyme, o specialiosios  -  institucijų ar įstaigų veiklos įstatymuose). Ši nauja teisinio reglamentavimo sistema ir yra grindžiama tarnybos ypatumų ir specifinių tarnybos ypatumų principais.

 

 

 

 

 

 

7. Gairių projekto 20 punkto 4 papunktyje numatyta, kad socialinėms garantijoms, dėl kurių sulygta kolektyvinėse sutartyse, finansuoti valstybės biudžete numatoma atskira lėšų dalis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomą nuostatą bus sunku įgyvendinti, kadangi kolektyvinės sutartys, kaip minėta, gali būti sudaromos įvairiems laikotarpiams ir jos gali būti nuolat atnaujinamos, o pagal Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalį valstybės biudžeto projektas rengiamas trejiems biudžetiniams metams.

 

Nepritarti.

Gairėse yra įtvirtinama tolimesnio įstatyminio teisinio reguliavimo tikslai ir siekiamybės siekiant skatinti kolektyvines derybas ir kolektyvinių sutarčių sudarymą. Tai, jog šiuo metu biudžeto sandarą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta galimybės skirti tikslinį finansavimą kolektyviniams įsipareigojimams, nereiškia, jog tai negali būti numatyta.

Biudžeto formavimas yra įstatymų leidėjo prerogatyva.   

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                           Kristina Miškinienė