LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 31
STENOGRAMA
2013 m. kovo 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. NARKEVIČIUS ir A. SYSAS
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį posėdį.
15.00 val.
Pirmasis klausimas – vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko ir Policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus pagal Seimo statuto 209 straipsnį.
Noriu priminti, kad atsakymams į iš anksto raštu pateiktus Seimo narių klausimus skiriama 15 min. Kadangi pakviesti du svečiai atsakinėti, tai aš manau, kad jeigu nesuspės… Nes ir vienam, ir kitam klausimai yra analogiški. Aš manau, atsakinėdami ministras ir policijos generalinis komisaras nuspręs, kuris į kurį klausimą atsakys ir kuris papildys. Likęs laikas, skiriama pusė valandos, skiriamas atsakymams į papildomai užduodamus klausimus žodžiu. Į juos turi pirmenybę tie, kurie kreipėsi su klausimais raštu. Matau, per šoninį mikrofoną kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl procedūros. Bent jau Liberalų sąjūdžio frakcija kreipėsi į vidaus reikalų ministrą, o ne į poną S. Skvernelį, ir mes norime, kad vidaus reikalų ministras atsakinėtų į tuos klausimus. Aš nežinau, apie kokius dar klausimus ir atsakymus čia buvo…
PIRMININKAS. Pone Gentvilai, jūs turbūt nebuvote praeitame posėdyje, kai buvo iškilusi diskusija dėl klausimų, kuriuos paruošė P. Gražulis. Jis kreipėsi pirmas, jeigu taip. Todėl, aš manau, nereikia ginčytis, leiskime atsakinėti ir vienam, ir kitam, nes darbotvarkėje, kurią mes pasitvirtinome ryte, yra parašyta, kad abu prelegentai atvyksta ir atsakinėja. Todėl aš ir kviečiu pirmiausia ministrą D. A. Barakauską į tribūną.
Kol ateis ministras, registruokimės.
D. A. BARAKAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Tikrai nuoširdžiai dėkoju jums už suteiktą galimybę atsakyti į jūsų pateiktus mano ir policijos generalinio komisaro kompetencijai priskiriamus klausimus.
Pasinaudodamas proga, prieš atsakydamas į juos, šiek tiek sugaišinsiu jūsų laiko. Noriu pabrėžti, kad pagrindinė esamų problemų policijoje priežastis yra finansinių, materialinių, žmogiškųjų išteklių trūkumas ir nuolatinis jų mažėjimas nuo 2008 m. Policijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų suma nuo 2008 m. iki 2013 m., tai yra XV Vyriausybės valdymo laikotarpiu, yra sumažėjusi daugiau kaip 211 mln. Lt, o tai sudaro 25,2 % viso policijai numatyto finansavimo. Asignavimai turtui įsigyti, infrastruktūrai plėtoti, tarnybai modernizuoti minėtu laikotarpiu sumažėjo 79,3 %. Noriu pakartoti dar kartą: 79,3 %.
Pastaraisiais metais nuolat katastrofiškai mažėjo ir policijos pareigūnų skaičius. Aš noriu pateikti skaičius, kad jūs suvoktumėte, kokia šiandien yra viešojo saugumo situacija. 2000 m. pabaigoje policijoje iš viso dirbo 12731 pareigūnas, o 2013 m. pradžioje, pradėjus dirbti naujajai Vyriausybei, liko dirbti 9523 pareigūnai, tai yra pareigūnų skaičius per tą laikotarpį sumažėjo 25,2 %.
Noriu informuoti apie situaciją visoje statutinių įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, kuri yra atsakinga už valstybės viešąjį saugumą ir kuriai priklauso Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba ir Policijos departamentas, kuris iš visų šitų institucijų skaičiumi ir finansiniais resursais yra pats didžiausias. 2008 m. šių visų išvardintų įstaigų biudžetas sudarė 1 mlrd. 407 mln. Lt, o 2013 m. joms buvo skirta tik 1 mlrd. 60 mln. Lt, tai yra net 347 mln. Lt, arba net 25 %, mažiau.
Dabar dėl klausimų apie nusikalstamų veikų ištyrimą. Ištyrimo rodikliai nėra žemi. Jeigu lyginsime su ankstesniųjų metų duomeninis, per pastaruosius aštuonerius metus ištirtų nusikalstamų veikų dalis išaugo nuo 42 iki 52 %. Tokio didelio išaiškinamumo lygio nebuvo per visą nepriklausomybės laikotarpį. Vagysčių išaiškinamumas nuo 2005 m. mažai keitėsi – buvo išaiškinama kas ketvirta vagystė, tačiau 2012 m. ištirtų vagysčių dalis buvo pati didžiausia per šį laikotarpį. Ištirtų plėšimų dalis per minėtą laikotarpį išaugo nuo 40 iki 49 %. Pabrėžiu, beveik iki 50 %.
Svarbu pažymėti, kad mažesnį bendrą ištirtų plėšimų skaičių sąlygoja mažesnis užregistruotų plėšimų skaičius. Nuo 2005 m. užregistruotų plėšimų sumažėjo net 63 %. Tai kalba apie gerą prevencinį Policijos departamento ir kitų tarnybų darbą. Tačiau teigiamas pokytis yra tas, kad sumažėjo atotrūkis tarp šių skaičių. 2005 m. buvo išaiškinti 2 iš 5 užregistruotų plėšimų, o 2012 m. – beveik kas antras.
Dabar dėl policijos veiklos prioritetų. 2013 metų policijos veiklos prioritetinės kryptys buvo pristatytos Vyriausybės strateginio planavimo komitete šių metų vasario mėnesį, ir aš noriu jas visas išvardinti: pirma, tai veiksmingas reagavimas į teisės pažeidimus, pirmiausia tuos, kurie susiję su Lietuvos gyventojų gyvybės, sveikatos ir turto saugumu; antra, ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos efektyvumo didinimas; trečia, visuomenės skatinimas kartu spręsti saugios aplinkos kūrimo klausimus; ketvirta, kova su korupcija ir korupcijos prevencija; penkta, policijos pareigūno profesijos patrauklumo didinimas, kurs per paskutinį dešimtmetį yra tikrai labai sumažėjęs.
Šios veiklos kryptys yra numatytos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2013–2015 m. strateginiame veiklos plane, kuris artimiausiu metu bus patvirtintas.
Atsakydamas į klausimus, susijusius su policijos veiklos kontrole ir policijos įstaigų vadovų atsakomybe, noriu pabrėžti, kartoju, tikrai, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pabrėžti, kad vidaus reikalų ministro įgaliojimai šioje srityje aiškiai nustatyti teisės aktų. Pagal Policijos veiklos įstatymą ir Vyriausybės patvirtintus Vidaus reikalų ministerijos nuostatus ministras yra įgaliotas: pirma, tvirtinti strateginės policijos veiklos programas ir kontroliuoti jų vykdymą; antra, užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių vykdymą policijos įstaigose; trečia, policijos generalinio komisaro teikimu skirti ir atleisti iš pareigų generalinio komisaro pavaduotojus; ketvirta, rekomenduoti policijos generaliniam komisarui panaikinti jo ar jam pavaldžių įstaigų priimtus teisės aktus, jeigu šie, ministro nuomone, prieštarauja teisės aktams. Įstatymai nenustato vidaus reikalų ministro kompetencijos kontroliuoti konkrečių policijos įstaigų ir jų vadovų veiklos.
Pagal Policijos veiklos įstatymą policijos generalinis komisaras prižiūri, koordinuoja vadovaujamų įstaigų veiklą, atsako už jo kompetencijai priskirtų uždavinių vykdymą bei vadovaujamų įstaigų darbo organizavimą. Policijos generalinis komisaras yra įgaliotas priimti į pareigas ir atleisti iš pareigų policijos įstaigų vadovus, skirti jiems tarnybines nuobaudas. Konkrečius klausimus, susijusius su policijos darbu, reagavimu į pranešimus, ir įstaigų vadovų atsakomybę aš noriu paprašyti, kad pakomentuotų policijos generalinis komisaras.
Dabar dar noriu atsakyti keletą klausimų, kurie buvo užduoti ir jūsų, ir žiniasklaidos. Aš galiu pasakyti, kad mes visomis pastangomis stengiamės derinti ir dirbti kartu, kad ta situacija, kuri yra susidariusi tarnybose prie Vidaus reikalų ministerijos, pagerėtų. Yra daroma nepaprastai daug žingsnių, kad būtų rezultatas, pirmiausia kas susiję su žmonių gyvybe, sveikata ir saugumu. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.
Dabar kviečiu, kad į konkrečius klausimus, kurie numatyti įstatymais, atsakytų policijos generalinis komisaras. Noriu dar pasakyti – mes dirbame kartu. Tai yra pagrindinis dalykas. Jokių pretenzijų šioje situacijoje, kuri yra šiandien, ir policija, ir kiti pareigūnai, aš neturiu… Pagrindinė problema yra tai, ką aš išvardinau pirmajame punkte, ir aš esu labai labai dėkingas visiems, kad jūs pakvietėte į Seimą, kad jūs sudarėte galimybę išsakyti visas realias problemas, kurias rado atėjusi nauja Vyriausybė.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Kviečiu policijos generalinį komisarą S. Skvernelį į tribūną.
S. SKVERNELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų taupant laiką… Į dalį klausimų atsakė ministras. Sunku atsakyti į kai kuriuos klausimus, kadangi jie keistai suformuluoti, bet aš pabandysiu grupuoti.
Daug klausimų yra susijusių su paskutiniais įvykiais, kai policija ir jos imuniteto padaliniai išaiškino rezonansinius nusikaltimus, tai Šiauliuose, kur išaiškinta policijos pareigūnų grupuotė, užsiėmusi neteisėta narkotikų platinimo veikla, Šalčininkuose, kur grupuotėje dalyvavo keletas policijos pareigūnų, ir daugelis kitų bylų, kurios išvydo dienos šviesą ir tapo prieinamos vien dėl to, kad prieš porą metų pirmą kartą per 20 metų policijoje buvo įkurta Centrinė imuniteto valdyba, paskui – teritoriniai padaliniai (jie funkcionuoja pusantrų metų, sukomplektuoti 60 %) ir buvo nusistatymas pakeisti situaciją. Ji buvo 20 metų toleruojama, kad nebūtų keliama socialinės įtampos tarp darbuotojų, o leidžiama jiems daryti papildomai ką nori: piktnaudžiauti, kyšininkauti ir t. t. Su šita situacija mes tikrai nesitaikėme ir nesitaikysime, prieš dvejus metus pradėjome tą bekompromisę kovą ir ją tęsiame.
Klausimai, kurie yra dėl to, kad Imuniteto valdybos padaliniai per 2012 metus pradėjo tris ikiteisminius tyrimus, iš kurių du nutraukė, yra visiškas melas, nes tokių ikiteisminių tyrimų yra 86, nutrauktų – 14. Norėdami sėkmingai su šituo reiškiniu kovoti, savaime suprantama, imuniteto padaliniai pirmiausia turi turėti ir sukaupti žvalgybinę informaciją, kuri po to realizuojama ikiteisminiame tyrime. Dėl to mano, kaip policijos vadovo, pozicija, pasakyta komisariatų vadovams, kad šias veikas jie turi išsiaiškinti kartu su įrankiu, tai yra imuniteto skyriais ir valdyba, ir tokių nusikaltimų išaiškinimas nėra jų darbo brokas. Slėpimas, arba nenoras aiškintis, tai yra jų darbo brokas.
Dėl atleidimo čia irgi formuluojama, kodėl neprisiima atsakomybės ir neatsistatydina arba neatleidžiami komisariatų vadovai. Tiesiog tokio pagrindo nėra nei Vidaus tarnybos statute, nei Policijos įstatyme išmesti žmogų iš darbo be kaltės. Patikėkite, kiekvienu atveju, kai nustatoma bet kokio lygmens vadovo kaltė, yra priimami tie sprendimai, kurie pagal įstatymą privalo būti priimti. Taigi mes tikrai negalime vadovų kaltinti ir atmušti jiems noro ir ryžto sistemą išvalyti.
Dėl nuomonės, kurios klausiama… ministro nuomonės, iš tikrųjų ministras paprašė įvertinti. Kiekvieną atvejį mes įvertinome, ir dar kartą sakau: kiekvienas vadovas, kuris yra vienaip ar kitaip prie to prisidėjęs, yra įvertinamas. Policijos komisariatų vadovai ir įstaigų vadovai skiriami penkerių metų kadencijai konkurso būdu. Tai yra nevienasmenis sprendimas. Šiemet rudenį ir kitų metų pradžioje baigiasi daugelio vadovų kadencija ir bus vertinamas jų tolesnis tinkamumas, ar gali eiti pareigas toje teritorijoje, ar būtina pritaikyti rotaciją, ar atsisakyti paslaugų, kada bus vertinami jų kadencijos pabaigoje atlikti darbai.
Dėl klausimų, kad per daug policijos keliuose, tai tiesiog mums reikia proporcingai skirti dėmesį visoms viešojo saugumo sritims ir bet koks atsipalaidavimas priveda prie to, ką mes šiandien turime, – Lietuva vėl yra linksniuojama, kad pagal avaringumą kartu su Rumunija užima pirmas vietas.
Antras momentas, policijos buvimas keliuose trukdo tiems, kurie užsiima nelegaliu akcizinių prekių gabenimu, ir tos kontrolės nebuvimas tikrai pasunkintų ir taip nepaprastą padėtį.
Dėl konkrečių įvykių, susijusių su nužudymu Klaipėdos rajone, aš jau ne kartą minėjau, trumpai pakartosiu. Iš tikrųjų tarnybinis patikrinimas buvo atliktas iš karto, pradėtas, kai tie įvykiai paaiškėjo, išanalizavus situaciją. Tikrai jis yra sustabdytas ir dabar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareigų neatlikimo, tačiau šioje vietoje yra daug įvairių aplinkybių. Tiek mūsų darbuotojų netinkamas informacijos priėmimas, dėl to darbuotojai bus įvertinti, tačiau tai nėra piktybinis veiksmas, nėra tyčinis veiksmas, tiek dėl tų priežasčių, kas buvo ir ministro pasakyta, policija ganėtinai daug susitraukė – biudžetas sumažėjo 25 %. Įstaigose vidutiniškai nesukomplektuota virš 20 %. Ir mes galime šiandien išleisti vienintelį ekipažą patruliuoti. Savaime suprantama, jeigu yra keli to paties tipo arba aukštesnės kategorijos įvykiai, mes turime pasirinkti prioritetus. Tokių įvykių kaip tenai, aišku, gali ir galėjo įvykti bet kuriame mažesniame policijos komisariate. Tikrai neneigiame šioje vietoje savo kaltės, tačiau dėl vieno įvykio, kai mes į 700 tūkst. įvykių per metus reaguojame (iš tikrųjų mums garbės nedaro netinkamas reagavimas), viską suversti į tą vieną situaciją tikrai būtų neteisinga.
Jūs kiekvienas gavote į savo elektroninio pašto dėžutes praeitų metų policijos veiklos ataskaitą. Jeigu atidžiai paskaitysite, pamatysite, kad, nepaisant drastiškai sumažėjusių žmonių, finansų resursų, mūsų pareigūnų nuotaikų, kurios yra, patikėkite, švelniai tariant, ne pačios geriausios, kai žiūri į mane, kaip į vadovą, kiek mes galime kentėti, ketverius, penkerius, šešerius metus, bendri rezultatai yra geresni per pastaruosius keletą metų. Todėl aš tiesiog norėčiau jūsų paprašyti išnaudoti progą, kad pirmą kartą policijos vadovas yra Seimo plenariniame posėdyje.
Praeito Seimo jums yra pateiktas Policijos veiklos įstatymas. Mes ir šiandien nesakome: duokite mums pinigų, mes juos sėkmingai pravalgysime, ir niekas nepasikeis. Mes turime aiškią reformos strategiją. Jeigu norime kitokios policijos, kitokio pareigūno, kitokios paslaugos, pažiūrėkite į šitą įstatymą kitaip. Jis yra pateiktas. Priimkite ir finansuokite tą realų poreikį, kuris turi būti, tada galės reikalauti žmonės, jūs, kaip atstovaujantys rinkėjams, iš mūsų, kad mes tikrai užtikrintume kokybišką darbą. Man dabar reikia žiūrėti ir į visuomenę, kuriai mes ne visada tinkamą paslaugą suteikiam, bet nepamirškite, kad už mano nugaros yra 11 tūkst. darbuotojų, 9,5 tūkst. pareigūnų, virš 2 tūkst. karjeros tarnautojų, laisva samda dirbančių už minimalų atlyginimą, jų šeimos narių, jie šiandien nori gyventi, nori išgyventi, nori normaliai egzistuoti. Todėl jūsų, Seimo, susirūpinimas tikrai yra vertingas ir mums svarbus. Aš tik prašau pažiūrėti ir nustatyti tam tikrą prioritetą viešojo saugumo atžvilgiu, policijos atžvilgiu. Tada bus kiti rezultatai ir nereikės dėl tokių įvykių jums kviesti į Seimą tiek ministrą, tiek mane.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs galite atsisėsti, ten yra mikrofonas, kad nereikėtų bėgioti po vieną, atsakysite iš vietos. Taip bus patogiau.
Gerbiamieji kolegos, Statute parašyta, jeigu nėra klausėjų, tada klausia opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų seniūnai. Pirmiausia suteikiu žodį A. Kubiliui, nes jis yra užsirašęs klausti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš norėjau paklausti ministro. Ministre, jūs čia kalbėjote iš tribūnos, kad dirbate kartu su generaliniu komisaru, bet spėjant iš jūsų frakcijos Seime užduodamų klausimų, jų tono ir nuotaikų, atrodo, kad jūsų partija ir jūsų frakcija nedirba kartu nei su jumis, nei su generaliniu komisaru. Ar aš teisingai spėju?
D. A. BARAKAUSKAS. Gerbiamasis opozicijos lyderi, jūsų klausimas tiesiog reikalauja iš manęs atsakyti tai, ko aš tikrai nežinau. Noriu dar kartą pasakyti, kad aš esu skirtas partijos, ir visi darbai yra tikrai dirbami su policijos generaliniu komisaru. Aš negaliu atsakyti, ką jūs turite omeny, nes tokios informacijos neturiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia, nors nėra frakcijos vadovas, bet frakcijos vardu užsirašė E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, klausimas jums, tik labai prašau konkrečiai, bent 3, 5 ar 19 punktų. Aš cituoju jūsų kalbos iš tribūnos pabaigoje ištartą frazę: „Vidaus reikalų ministerijos vadovybėje daroma nepaprastai daug žingsnių, kad būtų apsaugota žmonių gyvybė ir sveikata.“ Išvardinkite bent keletą tų žingsnių, kuriuos dėl šito švento tikslo daro Vidaus reikalų ministerijos vadovybė.
Ir dar vienas prašymas, jau ne klausimas. Du yra daugiskaita, todėl yra du tūkstančiai aštuntieji, o ne du tūkstantis aštuntieji. Jūs baigęs tris universitetus, įsisąmoninkite!
D. A. BARAKAUSKAS. Ačiū už pataisymą. Sutinku, tikrai užsirašysiu tai, ką jūs sakote. Dėl trijų universitetų mes galime pasiginčyti, nes vienas buvo (…), t. y. universitetinės studijos. Taigi aš neprisiimu jūsų pasiūlyto klausimo ir teiginio, kad esu baigęs tris universitetus, bet, manau, ne čia esmė.
Noriu dar kartą pasakyti. 2013 m., du tūkstančiai, pasitaisau dabar, ar gerai? 2013 m. policijos veiklos prioritetinės kryptys buvo pristatytos Vyriausybės strateginio planavimo komitete šių metų vasario mėnesį. Noriu dar kartą pakartoti eilės tvarka pagal prioritetus, kokios tos sritys yra. Pirma – veiksmingas reagavimas į teisės pažeidimus, pirmiausia tuos, kurie yra susiję su Lietuvos gyventojų gyvybės, sveikatos ir turto saugumu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Dėkoju. Iš pradžių labai trumpą pastabą buvusiam premjerui. Gerbiamasis premjere, ne visa frakcija, o turbūt atskiri frakcijos nariai. Jūsų nuomonė irgi ne visada yra frakcijos nuomonė. Bet tiek to.
Gerbiamasis komisare, iš tiesų, kiek pamenu visą savo sąmoningą gyvenimą, Policijos departamentas, policijos sistema, nėra buvę atvejo, kad sistema pati taip valytųsi iš vidaus. Nuoširdžiai dėkoju jums už tą politinę valią, kurią jūs, matyt, labai aiškiai deklaruojate ir nuleidžiate savo pavaldiniams. Rezultatai matyti akivaizdūs, nepaisant tų keleto labai skaudžių įvykių, kurie tikrai nėra sisteminiai ir nėra sistema. Dėl jų rengti tokią diskusiją aš nematyčiau kažkokios būtinybės. Jeigu vedam paralelę tarp jūsų atsakomybės ir tarp tų skaudžių įvykių, galbūt galima išvesti paralelę ir tarp Seimo praeitos kadencijos, kai jie nepriėmė Policijos veiklos įstatymo. Jeigu būtų veikęs šis įstatymas, galbūt nebūtų atsitikę tokių skaudžių atvejų.
Kaip jūs manote, gerbiamasis komisare, ar nebūtų buvę apie ką šiandien kalbėti, jeigu Seimas praeitoje kadencijoje būtų elgęsis principingiau, priėmęs tai, ką turėjo priimti, pagerinęs policijos…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, klausti viena minutė!
S. SKVERNELIS. Dėl pirmosios klausimo dalies. Sistema iš tikrųjų yra valoma, reikalavimai itin griežti. Bizūnas sukasi, tačiau šiandien aš ir vadovai neturim to saldainio, meduolio, ką tiems doriems, sąžiningiems žmonėms mes galime duoti. Tai yra skaudžiausia.
Antra. Nežiūrėkime į praeitį, žiūrėkime į ateitį. Šiandien įstatymas yra pateiktas Seime ir jeigu bus jūsų visų politinė valia ir apsisprendimas, tai policijos reforma ir pertvarka turės garantuotą sėkmę ir nereikės grįžti prie šių klausimų. Žiūrėkime į ateitį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Stancikienė. Matau, jos nėra. R. Ačas.
R. AČAS (MSNG). Noriu paklausti ministro. Gerbiamasis ministre, 2006 m. lapkričio 16 d. buvo nužudytas verslininkas G. Dargužas. Jūs atsimenate, tai buvo 29 metų perspektyvus verslininkas, buvęs liberalų demokratų valdybos narys. Laidotuvėse mes tada ir tėvams, ir artimiesiems pasižadėjome, kad kaip partija, kaip Seimo nariai padarysime viską, kad šitas nusikaltimas būtų išaiškintas. Dabar jūs, kaip vidaus reikalų ministras, ar prisimenate šį atvejį ir ką jūs darote, kad šitas nusikaltimas būtų išaiškintas, nes 6,5 metų nėra jokių naujienų?
D. A. BARAKAUSKAS. Klausimas yra labai skaudus, tačiau iš tos informacijos, kurią turiu, noriu pasakyti, kad šį veiksmą gali atlikti Lietuvos Respublikos prokuratūra, bet ne vidaus reikalų ministras arba Policijos departamentas.
PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas būtų ministrui. Niekam nekyla abejonių, kad visuomenė iš tiesų laukia iš policijos tam tikro užtikrinimo, saugumo, kad būtų išaiškinami visi nusikaltimai. Be abejo, tai puikiai supranta ir patys policijos pareigūnai, tai priklauso ir nuo tų sąlygų, kurios yra sudarytos, ir nuo techninių sąlygų.
Mano konkretus klausimas būtų dėl pagalbos telefono 112. Kiek tenka kalbėtis susitikimuose su gyventojais, taip pat ir iš šių pateiktų klausimų, ir iš įvykių matyti, kad pagalbos telefonas 112, nors tam yra išleisti 76 mln. Lt, šiandien taip gerai neveikia. Sakykite, kodėl taip yra? Dėkoju už atsakymą.
D. A. BARAKAUSKAS. aš norėčiau, kad šitą situaciją (kadangi telefonu 112 informacija patenka į gaisrinę, policiją, kitas tarnybas) pakomentuotų policijos generalinis komisaras.
S. SKVERNELIS. Trumpai dėl Bendrojo pagalbos centro, kuris yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente. Pati idėja, pati mintis yra puiki, centrai palaipsniui yra diegiami visoje Lietuvoje. Iš tikrųjų netinkamo susikalbėjimo šiandien dar yra, bet ir mūsų, ir kolegų ugniagesių gelbėtojų bendra veiklos kryptis, kad tokio nesusikalbėjimo nebūtų tais atvejais, kai reikia tiesioginio online bendravimo su skambintoju.
Kalbant apie policiją, vienas iš pliusų yra tas, kad mes šiandien, esant šiems centrams, nebesulaukiame keliasdešimties procentų skambučių, kurie būdavo per pilnatį, naktimis, kai žmonės tiesiog keikdavo policijos pareigūnus. Jie yra filtruojami. Ar teisingai perduodama informacija, tai jau yra kompetencijos klausimas, mokymo klausimas. Jeigu sistema pradės funkcionuoti taip, kaip yra sumanyta, ateityje tikrai bent jau policijai nuo to bus lengviau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinė klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Paklausti norėčiau gerbiamojo ministro. Niekam nekilo abejonių, kad policijos pareiga – užtikrinti šalies piliečių saugumą. Tačiau šis klausimas yra sudėtingesnis ir kompleksiškesnis, negu galėtų atrodyti, nes kartais patys piliečiai savo elgesiu kelia grėsmę savo saugumui. Aš turiu galvoje girtavimą. Todėl ir mano klausimas yra iš dviejų dalių.
Jau buvo ne kartą minėta čia, šioje salėje, šiandien, kad praėjusios kadencijos Vyriausybė parengė Policijos veiklos įstatymą. Ar jūs, gerbiamasis ministre, jau derinote šio įstatymo skubesnio priėmimo galimybę su savo koalicijos partneriais? Kita vertus, ar jūs, kaip ministras, labiausiai susijęs su savivaldybėmis, nemanote, jog reikia išnaudoti savivaldos galimybes skirstant pašalpas? Akivaizdu, jog įvairių girtavimų, muštynių, padaugėja…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …kaip tik tada, kai mokamos pašalpos. Tai jūs galėtumėte inicijuoti pataisas įstatymų…
PIRMININKAS. Klaustuką dėkite sakinio gale.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …kurios galėtų užkardyti ir tą žmonių elgesio skurdą, ir kaip nors kitaip pašalpas.
D. A. BARAKAUSKAS. Gerbiamoji Seimo nare, labai ačiū už klausimą, nes jis tikrai yra labai labai aktualus, ką jūs sakote. Jūs žinote, kad šiuo metu įstatymo projektas yra Seime, jo pateikimo stadija. Aš labai nuoširdžiai tikiu, kad jūs, visi Seime buvę kolegos, padėsite, kad tas įstatymas būtų priimtas su tais pasiūlymais, kuriuos jūs, kaip politikai, pateiksite. Aš tikiuosi, kad jis pereis į svarstymo stadiją.
Dėl antrojo klausimo. Iš tikrųjų eksperimentas vyksta keliose savivaldybėse. Plačiau gali pasakyti generalinis komisaras, kaip su tuo eksperimentu. Dėl jūsų užduoto klausimo dėl girtuokliavimo ir situacijos, kai kyla konfliktai šeimose, su kaimynais ir bendruomenėje, jis galėtų pakomentuoti, kaip su tuo sekasi.
S. SKVERNELIS. Tikrai pašalpos yra ne mano sritis. Kiek žinau, kelios savivaldybės pradėjo kontroliuoti, ar tikrai patenka pašalpos tiems, kam turi patekti. Tai, manau, yra sveikintinas dalykas. Tą biudžeto dalį, kuri išleidžiama, mano galva, ne visai tiems, kuriems reikėtų, mes su mielu noru panaudotume pagal paskirtį šituos asignavimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju vidaus reikalų ministrui D. A. Barakauskui ir policijos generaliniam komisarui S. Skverneliui už atsakymus.
Gerbiamieji kolegos, svarstome 31, numatyta 30. Aš paskelbiau paskutinį pranešėją, ir tuo baigiame. Skaitykite Statuto straipsnį, kaip tokie dalykai daromi. Todėl užbaigiame.
15.34 val.
Svarstome kompleksinį 2 klausimą. Mes galime pasitarti. Kadangi tai yra visos direktyvos apie geležinkelius, ar mes galime kompleksinio 2 klausimo pateikimus ir svarstymus daryti kartu, o priėmimus kiekvienos rezoliucijos atskirai, taip mes pagreitintume procedūras? Todėl prašysiu tiek G. Kirkilą, tiek R. Žemaitaitį pateikti visus. Dabar pirmiausia G. Kirkilas. Jis pirmasis, taip? Atsiprašau. Tada kviečiu R. Žemaitaitį, specializuotą komitetą, pristatyti visus penkis projektus.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pristatysiu Ekonomikos komiteto kaip papildomo ir Europos reikalų komiteto kaip pagrindinio, nes buvo abiejų komitetų darbas. Pamėginsiu tą daryti paeiliui pagal įstatymų projektus, tai yra Nr. XIIP-391, Nr. XIIP-392, Nr. XIIP-393, Nr. XIIP-394 ir Nr. XIIP-395. Taigi abu komitetai bendru sutarimu pripažino, kad yra prieštaravimas subsidiarumo principui.
Taip pat siūlome atsižvelgti į Teisės departamento pateiktus pasiūlymus ir pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Kviečiu gerbiamąjį G. Kirkilą. Taip, ir Europos reikalų komitetą pristatėte. Labai ačiū pirmininkui, kad abu pristatė. Vis tiek kuris nors turi būti tribūnoje. Remigijau, kviečiu jus, nes yra norinčių paklausti ir jūs turite pateikimo stadijoje atsakyti į klausimus. Užsirašė klausti K. Daukšys. Nėra K. Daukšio. Tada dėkoju, atsakėte į visus klausimus.
Dabar diskusija. Ar galime po pateikimo visiems?.. Balsuoti nereikia, sako. K. Daukšio ir diskusijoje nėra.
Pradedame priėmimo stadiją. Svarstome darbotvarkės 2-2a klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl geležinkelių saugos (nauja redakcija) KOM (2013) 31 galimo prieštaravimo subsidiarumo principui“ projektą. Už nori kalbėti K. Daukšys, kurio nėra. Prieš kalbės V. A. Patackas. Suteikiame žodį A. V. Patackui.
A. V. PATACKAS (DKF). Kaip suprantu, čia gimęs įstatymas, kuris dabar pateiktas, yra bandymas iš europinių institucijų atimti galimybę kontroliuoti vietines nacionalines institucijas ir prisidengiama subsidiarumo principu.
Subsidiarumo principas sako, kad tai, ką galime padaryti vietoje, nebūtinai tam reikia laukti nurodymų iš aukščiau. Tačiau žinant mūsų situaciją, žinant, kad geležinkeliai, visa geležinkelių infrastruktūra yra atėjusi iš sovietinių laikų, iki šiol ir techniškai, ir morališkai nėra susieta su Europos geležinkelių erdve, man atrodo, kad tas šaukimasis subsidiarumo principo yra dirbtinis. Todėl manyčiau, kad tikrai nepakenktų Europos institucijų priežiūra mūsų geležinkelių sistemai, nuo to jie tik laimėtų. O pretenzijos išvengti šito yra bandymas padaryti taip, kad mes tvarkytumės tik savo viduje, už nieką neatskaitingi ir t. t. Su geležinkeliais yra daug problemų, yra palikimas iš tų laikų, kai jie nepriklausė ne tik Lietuvai, bet jų centras buvo Pabaltijyje, tai yra Rygoje, ir tos problemos tęsiasi iki šiol. Taigi siūlyčiau balsuoti prieš šitą bandymą išvengti tarptautinės kontrolės.
PIRMININKAS. Už kalbės R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų net neketinau kalbėti. Kai išgirdau gerbiamojo A. V. Patacko pasisakymą, man iš tikrųjų keista, kaip Seimo nariai ruošiasi Seimo posėdžiams ir nesugeba net perskaityti, kas tai yra ir apie kokias direktyvas mes šiandien kalbame.
Mieli kolegos, prieš kalbant siūlyčiau įsigilinti į pačių direktyvų projektus, tai yra penkios direktyvos. Vienas dalykas. Antras dalykas, dėl ko yra prieštaravimas subsidiarumo principui. Ne Europos kokių nors institucijų didesnė kontrolė ar priežiūra bus geležinkeliams, o kaip tik siekiama suskaidyti geležinkelių infrastruktūrą, pervežimus, keleivius. Jeigu šiandien mūsų Lietuva pritartų tokios direktyvos įgyvendinimui, tai geležinkelius reikėtų subsidijuoti iš valstybės biudžeto po 300–400 mln. kiekvienais metais.
Dar norėčiau ponui A. V. Patackui pasakyti, kad šiandien vieninteliai „Lietuvos geležinkeliai“ iš savo pinigų kofinansuoja investicinius projektus. Jeigu mes pritartume tokiai direktyvai, apie „Rail Baltica 1“ ir „Rail Baltica 2“ net jokių vilčių ir idėjų neturėtume turėti.
Trečias etapas, dėl ko kviečiu kolegas balsuoti. Jeigu būtų įgyvendinta šita direktyva, vėžių patikrinimas, kitaip sakant, konteinerių, nuo 150 Lt pakiltų iki 17 tūkst. eurų. Vienas dalykas, galvokime, ką mes darome. Mes juk siekiame apsaugoti savo verslininkus, savo valstybinę įmonę ir kad čia, Lietuvoje, būtų kuo didesni krovinių srautai. Tikrai siūlau, kolegos, pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalbės A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties Lietuva pirmiausia turi žiūrėti savo interesų. Šios siūlomos direktyvos, be abejo, yra konkurencinė kova ir Europos Sąjungos vežėjų noras ateiti į mūsų rinką nepasirengusią. Galų gale ir mūsų vėžės plotis yra visai ne tas, kuria važinėja šiandien Europos vežėjai. Todėl įkelti, įsileisti juos šiandien mes galime, bet galvokime, iš kur paimsime lėšų kompensuoti tas netektis, apie kurias kalbėjo kolega R. Žemaitaitis. Vis dėlto geležinkeliai šiandien – pelną nešanti įmonė ir mes turime paisyti jos interesų. Visi žinome, kokią paramą biudžetui sunkmečiu, per krizę, suteikė „Lietuvos geležinkeliai“ ir dabar finansuoja pagrindinius infrastruktūrinius projektus, tokius kaip „Rail Baltica“. Todėl, aš manau, šis sprendimas išties pažeidžia Lietuvos interesus. O kolegoms siūlyčiau įsigilinti apskritai į visą padėtį visų Europos Sąjungos valstybių geležinkelių, tiek ekonominę situaciją, tiek interesus. Tikrai šiandien nenorėčiau, kad ateitų pas mus „Vokietijos geležinkeliai“ tiesiog administruoti mūsų gana sutvarkytą geležinkelių sistemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Per šoninį – Algirdas.
A. V. PATACKAS (DKF). Norėčiau repliką. Kaip tik atsakymai ir pademonstravo tai, ką aš bandžiau pasakyti, kad yra vietiniai interesai, kurie dangstomi subsidiarumo principu. Aišku, be abejo, mes nesame pasirengę. Mes turėsime galbūt ir materialinių nuostolių, tačiau pats principas įsitraukti į europinę erdvę yra sveikintinas ir teiktinas.
PIRMININKAS. Mes supratome. Nekartokite! Mes supratome jūsų ir pirmą kalbą, ir dabar.
A. V. PATACKAS (DKF). Mano komentaro beveik ir nereikia. Buvo pademonstruota, kad vietininkiškumas vietoj subsidiarumo. Tai ir norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Balsuojame! Kas pritariate Seimo rezoliucijai?
Rezoliucijos (projektas Nr. XIIP-391) priėmimas
Už – 78, prieš – 3, susilaikė 10. Seimo rezoliucija „Dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl geležinkelių saugos (nauja redakcija) KOM (2013) 31 galimo prieštaravimo subsidiarumo principui“ priimta. (Gongas)
Priimame Seimo rezoliuciją „Dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (nauja redakcija) KOM (2013) 30 galimo prieštaravimo subsidiarumo principui“. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame!
Rezoliucijos (projektas Nr. XIIP-392) priėmimas
Už balsavo 81, prieš – 1, susilaikė 12. Seimo rezoliucija „Dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (nauja redakcija) KOM (2013) 30 galimo prieštaravimo subsidiarumo principui“ priimta. (Gongas)
Svarstome trečią rezoliuciją. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime balsuoti? Balsuojame.
Rezoliucijos (projektas Nr. XIIP-393) priėmimas
Už balsavo 71, prieš – 1, susilaikė 13. Seimo rezoliucija „Dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimo ir geležinkelių infrastruktūros valdymo iš dalies keičiama 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, KOM (2013) 29 galimo prieštaravimo subsidiarumo principui“ priimta. (Gongas)
Svarstome ketvirtą Seimo rezoliuciją Nr. XIIP-394. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Rezoliucijos (projektas Nr. XIIP-394) priėmimas
Už balsavo 77, prieš nėra, susilaikė 9. Seimo rezoliucija „Dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl šalių keleivinio geležinkelių transporto paslaugų rinkų atvėrimo iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr. 1370/2007, KOM (2013) 28 galimo prieštaravimo subsidiarumo principui“ priimta. (Gongas)
Svarstome penktą rezoliuciją Nr. XIIP-395. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Rezoliucijos (projektas Nr. XIIP-395) priėmimas
Už balsavo 77, prieš nėra, susilaikė 7. Seimo rezoliucija „Dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros, kuriuo panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 881/2004, KOM (2013) 27 galimo prieštaravimo subsidiarumo principui“ priimta. (Gongas)
15.46 val.
Svarstome darbotvarkės 2-3 klausimą – Civilinio kodekso 3.194 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 3.1921 straipsniu įstatymo projektą. Pranešėjas – ministras Juozas Bernatonis. Kviečiu į tribūną.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šis įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. nutarimą dėl Civilinio kodekso tam tikrų straipsnių atitikimo Konstitucijai. Žinoma, labai gaila, kad mes taisome kodeksą tiktai praėjus tiek daug metų po Konstitucinio Teismo nutarimo, tačiau stengiamės peržiūrėti visų Konstitucinio Teismo nutarimų vykdymą, kiek tai įmanoma, nes į tai kurį laiką nebuvo žiūrima. Įstatymo projektu siekiama pakeisti Civilinio kodekso nuostatas, susijusias su išlaikymo vaikams, sulaukusiems pilnametystės, priteisimu maksimaliai pašalinant minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nurodytus galiojančio teisinio reguliavimo trūkumus ir suteikti teismams kuo platesnę diskrecijos teisę tiek nustatant, ar tėvai turi galimybę, taip pat ir pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, tiek nustatant konkretų išlaikymo dydį.
Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo ir (ar) pirminio profesinio mokymo programą arba nuolatinę studijų formą, studijuoja aukštosiose mokyklose ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Šia nuostata siūloma nustatyti esminius kriterijus, į kuriuos būtų tikslinga atsižvelgti sprendžiant dėl tėvų galimybės ir pareigos išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, taip pat, kaip jau minėta, suteikti teismui plačią diskrecijos teisę spręsti, ar tėvai, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, turi galimybę ir pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, ir ar vaikui, sulaukusiam pilnametystės, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas išlaikymas.
Įstatymo projekte siūloma numatyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, jeigu vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Taip pat siūloma įtvirtinti principą, kad konkretus priteisiamo išlaikymo dydis būtų nustatomas atsižvelgiant į vaiko ir tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.
Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad vaikai, sulaukę pilnametystės, kurie siekia ne pirmo aukštojo išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos, teisės į materialinį išlaikymą neturi. Taigi siūloma suderinti Civilinio kodekso nuostatas su Konstitucija pagal Konstitucinio Teismo sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Ministre, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, ar galėtumėte atsakyti labai sąžiningai ir nuoširdžiai, nes man perskaičius aiškinamąjį raštą kyla toks klausimas: kokia bus mūsų visuomenė, jeigu mes eisime tokiu jūsų teikiamo įstatymo keliu? Iš tiesų projekto pagrindu mes lengviname atsakomybę tėvams išlaikyti savo vaikus, o kartu nesudarome galimybės jiems mokytis sulaukus pilnametystės. Tiesa, vaikai įgyja teisę kreiptis į teismą, bet ar tai džiugina? Vaikai kreipsis į teismą dėl savo tėvų, kurie nevykdo pareigos. Ar tai netaps principine norma tiesiog nevykdyti tėvų pareigos, atsakomybės kaip vertybės ir pareigos sumindymo?
J. BERNATONIS (LSDPF). Aš taip nemanau, kad tai taps norma nevykdyti pareigos. Aš manau, kad kaip tik atitinkami teismo sprendimai turėtų paskatinti vykdyti tą pareigą. Žinoma, nieko negali džiuginti, kai tėvai nevykdo pareigų savo vaikams, kai vaikai nevykdo pareigų savo tėvams. Tai nieko negali džiuginti, tačiau aš manau, kad įstatymai, taip pat ir Civilinis kodeksas, negali prieštarauti Konstitucijai, todėl mes ir teikiame tokias pataisas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš paklausiu šiek tiek iš kitos pusės nei Rima. Man irgi nepatinka tai, kas yra teikiama, bet aš paklausiu kitaip. Juk gali būti ir tokių atvejų, kada tėvai galbūt dėl įvairiausių asmeninių dalykų, sveikatos dalykų neturės galimybių iki 24 metų išlaikyti vaikų, kurie mokosi. Ir vis dėlto manyčiau, kad gali atsirasti ir tokių piktybiškų atvejų, kai jaunimas pradės teismo keliu reikalauti iš tėvų išlaikymo. Visokių atvejų gyvenime būna.
Ar nemanote, kad 24 metų amžiaus žmogus tikrai gana subrendęs, mokydamasis aukštojoje mokykloje, stacionare, tikrai gali šiek tiek ir pats prisidurti pajamų prie savo išlaikymo. Kitas dalykas, man tada visai neaišku. Čia kalbate apie tėvus, tačiau mes turime tokį statusą kaip globojami vaikai. Valstybė globėjams moka tam tikrą dalį pinigų. Ar čia pateks ir globojami vaikai ir ar valstybė už juos garantuos ir teiks? Čia dėl globojamų vaikų visiškai neaišku.
J. BERNATONIS (LSDPF). Visų pirma dėl jūsų klausimo. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ir formuluojamas šis straipsnis taip, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti. Nuspręsti, ar tėvai turi galimybę, ar neturi galimybės, suprantama, kai vaikas kreipiasi, gali šiuo atveju tik teismas. Bet negali būti reikalaujama vaikų išlaikymo iš tų tėvų, kurie tokių finansinių galimybių neturi.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, primenu, įstatymo pataisos parengtos pagal Konstitucinio Teismo sprendimą. (Balsai salėje) Gerbiamasis ministre, dėl globojamų vaikų.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėl globojamų vaikų. Tie klausimai nėra reglamentuoti šiuo straipsniu, čia kalbama apie tėvų pareigą.
PIRMININKAS. Gerai. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, visų pirma sveikinu, kad Teisingumo ministerija ir Vyriausybė pateikė šį įstatymo projektą, nes Konstitucinis Teismas priimdamas nutarimą pasakė, kad tas įstatymas, kuris buvo priimtas anksčiau, 2004 metais, nėra visiškai prieštaraujantis Konstitucijai, tik per tą prizmę, kad nebuvo atsižvelgiama į tėvų materialinę ir finansinę padėtį. Aš noriu paklausti, nes ir po to teismai taikė, ar jūs turite teismų praktiką, kaip taikė teismai tą teisę priteisti pilnamečiams vaikams iš tėvų teisę išlaikyti? Aišku, replika kolegoms, kad vis dėlto turimi omenyje tie tėvai, kurie realiai neatliko savo tėvų pareigos ir anksčiau, t. y. kurie gyvena atskirai ir yra pamiršę, kad turi savo vaikus. Iš anksto ačiū, ministre, už atsakymą.
J. BERNATONIS (LSDPF). Žinoma, šios Civilinio kodekso nuostatos buvo taikomos ir teismai kartais atsižvelgdavo į tėvų esamą situaciją, bet kadangi tai nebuvo pataisyta, tai aš manau, kad neturėtų pakankamo teisinio pagrindo tą klausimą apie tėvų galėjimą išlaikyti svarstyti. Dabar priėmus ta situacija pasikeistų.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Vienas – už, vienas – prieš. Yra norinčių kalbėti. Už kalba J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų svarbus įstatymo projektas, nes nepaisant to, kad yra fondas, iš kurio gali būti duodama parama toms išsituokusioms šeimoms, kurių vieni iš tėvų neatlieka savo tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, tačiau ne visada ir iš to fondo vaikai gauna paramą. Taip pat labai svarbu užtikrinti ir tokių vaikų teisę į išsilavinimą, įgyti aukštąjį, taip pat universitetinį ir kitokį išsilavinimą, kad jis įgytų profesiją ir galėtų pasirūpinti savimi ir būsima savo šeima. Priešingu atveju, jeigu šito įstatymo mes nepriimsime, mes tikrai galbūt užkirsime kelią daugeliui gabių jaunuolių įgyti aukštąjį universitetinį ar kitokį išsilavinimą ir ženkliai prisidėti prie mūsų valstybės gerovės kūrimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš tikrai pasakysiu – nesu visai prieš, aš susilaikysiu balsuodama ir pasakysiu kodėl. Kaip kolega ir sakė, kad čia išskirtinai kai kuriems tėvams, tačiau įstatyme neparašyta, kad tik išskirtinai keliems, parašyta „tėvams, turintiems galimybę“. Tai vienas momentas.
Kitas dalykas, kiek aš prisimenu, daugelyje įstatymų eina trys formuluotės: tėvai, įtėviai, globėjai. Dabar mes išskiriame tik vieną kategoriją – tėvus. Kaip bus su įtėviais, kaip su globėjais ir taip toliau? Aš dėl to, kad, mano nuomone, ne visai išbaigta pataisa, gal dar komitetas padiskutuos šiuo klausimu. Aš dėl to norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame, nes nuomonės išsiskyrė. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIP-1865. Kas pritaria, balsuoja už, kas mano kitaip, spaudžia „prieš“ arba susilaiko.
Už balsavo 65, prieš – 4, susilaikė 10. Po pateikimo Civilinio kodekso 3.194 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 3.1921 straipsniu įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 28 d. Ar galime bendru sutarimu? Galime.
15.59 val.
Civilinio kodekso 2.44, 5.31, 5.33 ir 6.991 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir dešimt įstatymų projektų, kurie lydi pagrindinį projektą. Pranešėjas – teisingumo ministras J. Bernatonis. Prašom, ministre.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šie projektai parengti siekiant tinkamai sureguliuoti šiuo metu nenuoseklią antspaudų naudojimo praktiką privatiniuose teisiniuose santykiuose ir panaikinti reikalavimą privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims įstatymų nustatytais atvejais naudoti antspaudus. Tokiu būdu būtų sumažinta biurokratijos našta, skatinami privatiniai teisiniai santykiai, gerinama verslo aplinka.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai neįtvirtina reikalavimų visiems privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims turėti antspaudą. Vis dėlto iki šiol kai kuriuose teisės aktuose ar prašymų formose yra likę reikalavimų turėti antspaudą arba juose nurodoma antspaudo vietos žyma. Taip pat neretai praktikoje iš privačių juridinių asmenų, nepaisant konkretaus dokumento turinio, yra reikalaujama sandorius tvirtinti antspaudu.
Teisinis neapibrėžtumas antspaudų naudojimo srityje, kai nėra labai tiksliai numatytas antspaudų naudojimas privatiniuose teisiniuose santykiuose, menkina antspaudų reikšmę ir nesukuria pridėtinės vertės. Reikalavimai naudoti antspaudus privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims yra nepagrįsti, kadangi antspaudo naudojimas savo esme atitinka ir dubliuoja asmens parašo funkciją, patvirtina dokumento ir jį išdavusio asmens tikrumą. Net jeigu antspaudas ir padėtų užtikrinti juo tvirtinamų sandorių ar atliekamų veiksmų teisėtumą, vis tiek išliktų antspaudo suklastojimo tikimybė.
Įstatymų projektuose siūloma arba atsisakyti reikalavimų naudoti antspaudą, arba nustatyti, kad jis naudojamas tais atvejais, kai reikalavimai turėti antspaudus įtvirtinti įstatymuose. Pavyzdžiui, valstybės ir savivaldybių institucijos privalo turėti antspaudus įstatymuose nustatytais atvejais. Privatiems juridiniams asmenims siekiama palikti teisę nuspręsti dėl antspaudo naudojimo, tai įtvirtinant, pavyzdžiui, įstatuose. Taigi siūloma papildyti Civilinio kodekso atitinkamą straipsnį, aiškiai įtvirtinant draudimą reikalauti dokumentus tvirtinti juridinio asmens antspaudu, išskyrus atvejus, kai reikalavimas turėti antspaudą numatytas juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatyme.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui.
J. BERNATONIS (LSDPF). Kiti įstatymų projektai parengti, siekiant juos suderinti su minėta Civilinio kodekso nuostata.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, norėčiau pasiteirauti, ar, rengiant šį projektą, buvo užsakyta ir atlikta kriminogeninė ekspertizė? Dėl ko aš to klausiu? Įsivaizduoju, kad gali būti nuogąstavimų, jog antspaudo nebuvimas palengvina dokumento klastojimą, nes padirbti panašų parašą nėra labai sudėtinga, bet jeigu tą veiksmą suplanavęs asmuo neturi antspaudo, vis dėlto pasigaminti antspaudą tai jau yra ilgesnis ir sudėtingesnis užsiėmimas. Galima įsivaizduoti teoriškai, jog gali padaugėti atvejų, kai neįgaliotas asmuo pasirašys už kitą asmenį ir panašiai.
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip, iš tiesų būtų galima prašyti dar kažkokių papildomų ekspertizių, ir aš su tuo sutinku, jeigu Seimo nariams kyla abejonių, bet, mano įsivaizdavimu, yra sudėtingiau padirbti parašą negu antspaudą, nes antspaudas yra gaminamas mechaniškai, o parašas kaip tik atspindi kiekvieno asmens tokias, sakyčiau, asmenines savybes, bet, aš manau, šita mudviejų diskusija toli nenuvestų. Jeigu bus toks siūlymas, aišku, mes paprašysime dar vienos analizės ir šis sprendimas bus atidėtas, biurokratijos liks kurį laiką daugiau, bet tai ne problema. Tai jau Seimo prerogatyva spręsti, ko dar reikėtų, kad būtų pritarta tokiam grynai, sakyčiau, biurokratiniam reliktui.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti, ar galime bendru sutarimu, nes nori kalbėti tik už? Prieštaraujančių nėra. Galime bendru sutarimu pritarti vienuolikai įstatymų projektų. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl dviejų papildomas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dėl Pensijų kaupimo įstatymo ir Šeimynų įstatymo, ir dėl dviejų – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, dėl Elektroninio parašo įstatymo ir Pašto įstatymo. Ačiū. Siūloma svarstyti gegužės 28 d.
16.05 val.
Svarstome darbotvarkės 2-5 klausimą – Civilinio kodekso 2.1381, 2.139 ir 2.140 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – ministras J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDPF). Projektas yra parengtas, siekiant išplėsti elektroninių paslaugų grupę, numatant galimybę nustatytais atvejais elektroniniu būdu parengti ir duoti įgaliojimus juos registruojant Įgaliojimų registre, taip pat skatinti aktyvesnę civilinių santykių apyvartą, užtikrinti notarinio ar jam prilyginto patvirtinimo nereikalaujančių, taip pat ir supaprastintai tvirtinamų, įgaliojimų tvarkymo saugumą. Šiuo metu įstatymai nenumato galimybės centralizuotai tvarkyti supaprastintai patvirtintus įgaliojimus ir įgaliojimus, kuriems pagal įstatymus nereikia notarinio ar jam prilyginto patvirtinimo.
Projekte siūloma išplėsti elektroninių paslaugų grupę, numatant fiziniams asmenims galimybę Civilinio kodekso 2.139 straipsnyje nustatytais atvejais duoti supaprastintai patvirtintus įgaliojimus elektroniniu būdu registruojant juos registre. Šiuo metu norint duoti tokius supaprastintai tvirtinamus įgaliojimus, skirtus korespondencijai, darbo užmokesčiui ar kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms gauti, galima kreiptis į seniūną, daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininką ar organizaciją, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi. Projektu siūloma šalia šių esamų atvejų sudaryti galimybę asmenims duoti tokį įgaliojimą elektroniniu būdu, tinkamai save identifikuojant ir nesikreipiant į mintėtas institucijas.
Siekiant, kad galimybe duoti įgaliojimus elektroniniu būdu galėtų pasinaudoti ir juridiniai asmenys, čia labai padėtų antspaudo atsisakymas, ką mes jau anksčiau svarstėme. Be to, atsižvelgiant į tai, kad registre numatoma, be šiuo metu registruojamų notarine tvarka patvirtintų ir notaro patvirtintiems prilyginamų įgaliojimų, taip pat registruoti ir įgaliojimus, sudarytus elektroniniu būdu. Projekte tikslinamas ir registro pavadinimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. R. Šimašius. Prašom.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Atsiprašau, aš ne paklausti, o kalbėti noriu. Klausti nenoriu.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimas panašus į prieš tai buvusį pono J. Razmos. Turėčiau nuogąstavimų, kad elektroniniu būdu taip pat galimas piktnaudžiavimas, ypač pasinaudojant daugelio, deja, asmenų Lietuvoje šios srities neišmanymu. Ar jūs esate įsitikinęs, kad bus įmanoma užtikrinti tinkamą jau dabar taip sudaromų dokumentų kontrolę?
J. BERNATONIS (LSDPF). Be abejo, kontrolę užtikrinti yra įmanoma, ir aš manau, kad tas išmanymas gerėja, sakykime, ir pritaikymas informacinių technologijų turėtų plėstis. Yra paliekama galimybė šiuos klausimus asmenims, kurie neturi, nepasitiki ar neturi galimybių, spręsti ir kitais būdais. Tačiau įteisinimas įstatymuose tokios galimybės palengvintų tiems žmonėms gyvenimą, kurie ir išmano, ir moka naudotis, yra modernūs, pažangūs, ir mes artėtume, sakykime, prie tų paslaugų, kurios teikiamos kitose išsivysčiusiose valstybėse.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsirado naujų klausėjų. Čia jau motyvai. Gerbiamieji kolegos, kadangi visi nori kalbėti už, tai suprantu, kad teikiami pasiūlymai reikalingi. Ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojame. Dėl kas antro balsuosime, jeigu reikia pasižymėti. Ministre, ačiū, jūsų daugiau nėra. Bus vėliau.
Už balsavo 69, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 28 d.
16.10 val.
Norėtume svarstyti 2-6 kompleksinį klausimą, bet P. Gražulio šiandien salėje nematėme, todėl svarstome 2-7 klausimą, kompleksinį įstatymų projektą, – Civilinio kodekso 2.140 ir 6.991 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4828 ir dešimt lydimųjų. Pranešėjas – K. Starkevičius. Prašau į tribūną.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra analogiškas tam, kurį pristatė ir ministras, tik čia gal daugiau liečia mūsų sritį – žemės ūkio. Civilinio kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projekto bei lydimųjų įstatymų projektų rengimą paskatino juridinių asmenų nepasitenkinimas dėl įstatymuose įtvirtintų reikalavimų juridiniams asmenims turėti antspaudus ir reikalavimo daugelį dokumentų tvirtinti antspaudais. Taip pat atsižvelgta į užsienio valstybių praktiką, kur antspaudo institutas verslo santykiuose išnykęs arba naikinamas.
Įstatymo projektu siekiama: panaikinti reikalavimą juridinių asmenų duodamus įgaliojimus tvirtinti juridinio asmens antspaudu; panaikinti reikalavimą tvirtinti draudimo liudijimus (polisus) draudikų antspaudu; panaikinti reikalavimą tvirtinti pagrindinio draudiko išduodamą draudimo liudijimą visų draudikų antspaudais, kai jie dalyvauja bendrame draudime; panaikinti reikalavimą važtaraštį tvirtinti antspaudu, kai vežėjas gabena jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita; panaikinti reikalavimą dvidalio sandėliavimo liudijimo, sandėliavimo liudijimo arba įkeitimo liudijimo indosamente indosanto arba indosato ir jų įgalioto atstovo parašą tvirtinti antspaudu. Pensijų kaupimo įstatymo 6 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu taip pat siekiama panaikinti reikalavimą pensijų kaupimo sutartis ir pensijų išmokos sutartis tvirtinti pensijų kaupimo bendrovės antspaudu.
Aš čia esu aiškinamajame rašte visus išdėstęs, nekartosiu, nes faktiškai tą patį…
PIRMININKAS. Supratau. Dėkoju, ministre. Visi turbūt suprato. Vienas tik nori pasitikslinti, nes irgi, manau, Kęstutis suprato, bet jis nori paklausti. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu paklausti pranešėjo. Atleisdavai vadovą – paėmei antspaudą, seifo raktus ir mašinos raktus, jei dar turėjo, ir atleistas. O kaip dabar parašą iš jo reikės atimti?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Parašą. Kad tik nepamiršus antspaudų, o parašas visuomet… Turėsi dar pieštuką ir pasirašysi.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galima bendru sutarimu pritarti? Galime. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi, kaip parašyta darbotvarkėje, galite pasižiūrėti, čia yra keletas papildomų komitetų.
16.14 val.
Svarstome darbotvarkės 2-8 klausimą – Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 2611 straipsniu bei XXIV1 skyriumi įstatymo projektą Nr. XIP-4634. Pranešėjas – ministras J. Bernatonis. Prieš tai buvusius įstatymus irgi svarstysime gegužės 28 d.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šis projektas yra parengtas siekiant sudaryti sąlygas funkcionuoti grupės ieškinio institutui. Parengtas pagal grupės ieškinio koncepciją, o ji buvo patvirtinta praėjusios Vyriausybės.
Reglamentuoti grupės ieškinio institutą yra būtina, nes Lietuvoje daugėja atvejų, kai į teismus kreipiasi didelės grupės asmenų, reiškiančių reikalavimus, kurie yra vienarūšiai teisės ir fakto požiūriu, kylantys iš tapačių faktinių aplinkybių ir turintys tą patį teisinį pagrindą, tarp jų galima paminėti tokius kaip darbuotojai, reiškiantys reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dabar visa grupė teisėjų reiškia reikalavimus dėl jiems sumažinto užmokesčio. Minėtais atvejais teismai apkraunami dešimtimis ar šimtais iš esmės identiškų bylų, ir nors visose gautose bylose reikalavimo pagrindas yra tas pats, o skiriasi, tarkime, reikalavimo suma, teismas neturi kitos išeities, kaip tik kiekvieną bylą išnagrinėti atskirai. Šiuo atveju pastebėtina, kad situacija, kai asmenys reiškia vienarūšius teisės ir fakto požiūriu reikalavimus, nulemia neracionalų žmogiškųjų, laiko, finansinių išteklių naudojimą, ilgina bylų nagrinėjimo procesą, lemia didelį teismų darbo krūvį.
Naudojantis grupės ieškinio institutu gali būti apginami ir tie asmenys, kurie neinicijuoja teisminio bylinėjimosi dėl finansinių priežasčių, patirties stokos ar laiko sąnaudų. Grupės ieškiniu galės būti apginti silpnesnės šalies interesai, pavyzdžiui, vartotojų teisių apsaugos bylose, nesąžiningos komercinės praktikos bylose, su darbo santykiais susijusiose bylose, konkurencijos teisės pažeidimų bylose, aplinkos apsaugos bylose. Be to, naudojantis grupės ieškinio institutu sutrumpės civilinių bylų procesas, nors pats grupės ieškinio procesas gali būti ilgesnis nei individualus, tačiau jis vis tiek būtų trumpesnis nei visus individualius procesus kartu sudėjus, ypač jei grupės ieškinio dalyvių yra daug. Dar daugiau, naudojantis grupės ieškinio institutu bus formuojama vienodesnė teismų praktika tokių pačių ir panašių bylų atžvilgiu, o tai padidins asmens pasitikėjimą teismine sistema ir sustiprins asmenų teisinio saugumo jausmą. Grupės ieškinio institutas sumažins civilinio proceso sąnaudas tiek ieškovams, reiškiantiems grupės ieškinį, tiek atsakovams, tiek valstybei, kurios ekonominės sąnaudos teismams sumažėtų.
Priėmus siūlomą projektą, ne tik ieškovams, bet ir atsakovams teismo procesas taptų pigesnis, nes atsakovas dalyvautų viename teismo procese, o ne keliuose ar net keliolikoje, kaip būtų, jei būtų pareiškiami individualūs ieškiniai. Taip pat atsakovas būtų nukreipiamas kreiptis į grupės atstovą, o ne turėtų bylinėtis su visais grupės nariais atskirai, kaip būtų, jei būtų pareiškiami individualūs ieškiniai.
Projektui įgyvendinti turės būti parengti įstatymų lydimieji teisės aktai. Teisingumo ministerija parengs pavyzdinę pareiškimo apie prisijungimą prie grupės formą, tvirtinamą teisingumo ministro įsakymu, ir pavyzdinę pranešimo apie grupės pildymą formą, taip pat tvirtinamą ministro įsakymu. Todėl siūlome šį projektą svarstyti Seime.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūsų niekas nenori paklausti, todėl, gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti pateiktam įstatymui? Balsuojame. Jūsų žodis – man įstatymas. Gerbiamieji kolegos, noriu atsiprašyti dviejų kolegų ir ministro paprašysiu pristatyti 2-12 kompleksinį klausimą, kad nereikėtų dar kartą eiti po to, po balsavimo. Minutėlę, ministre, aš dar nepaskelbiau balsavimo rezultatų.
Už – 71, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui Nr. XIP-4634 pritarta po pateikimo.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstome, kaip ir visus likusius, gegužės 28 d.
16.20 val.
Dabar svarstysime 2-12 kompleksinį klausimą – Civilinės būklės teisės aktų registravimo įstatymo projektą ir daugybę lydinčiųjų įstatymų projektų. Žodis – pranešėjui J. Bernatoniui. Prašom, ministre.
J. BERNATONIS (LSDPF). Čia galbūt šiek tiek sudėtingesni projektai. Aš noriu pasakyti, kad Seimui jie buvo pateikti dar 2010 m., bet Seime pateikimo metu buvo nutarta šiuos projektus grąžinti iniciatoriams tobulinti. Grąžinus projektus jie peržiūrėti iš esmės ir patikslinti pagal suinteresuotų institucijų išsakytas pastabas, taip pat papildomai parengti ir teikiami šiuo metu.
Projektuose siūlomi pakeitimai sudarys žmonėms sąlygas gauti civilinės būklės aktų registravimo paslaugas elektroniniu būdu naudojantis sukurta metrikacijos paslaugų informacine sistema, civilinės būklės aktų registravimas taps patogesnis, nes daugeliu atvejų asmenims nebereikės asmeniškai pateikti dokumentų, kurių pagrindu registruojama civilinė būklė.
Atkreiptinas dėmesys, kad į Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektą siūloma perkelti Civilinio kodekso nuostatas dėl civilinės būklės aktų registravimo, jos iš esmės yra techninio pobūdžio. Tai leis užtikrinti Civilinio kodekso, kaip pagrindinio privatinės teisės akto, stabilumą, jis neturės būti keičiamas kaskart, konstatavus poreikį tobulinti asmens civilinės būklės įforminimo procedūras.
Trumpai apie esminius pakeitimus. Civilinės būklės aktai būtų registruojami ne tik remiantis asmens prašymu, bet ir civilinės būklės aktą patvirtinančios institucijos iniciatyva. Tokia sistema leistų sumažinti administracinę naštą, nes dėl kai kurių civilinės būklės aktų registravimo pačiam žmogui kreiptis nereikės, o jo civilinė būklė bus registruojama remiantis institucijos, konstatavusios tam tikrą civilinę būklę, elektroninių ryšių priemonėmis persiųstais dokumentais be atskiro asmens kreipimosi. Dauguma dokumentų bus gaunami iš sveikatos priežiūros įstaigų, o prielaidas tokiam dokumentų judėjimui sudaro Sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendinama e. sveikatos sistema.
Antra. Dėl civilinės metrikacijos įstaigų teikiamų paslaugų žmonės galės kreiptis ne tik į savo gyvenamosios vietos įstaigą, kaip tai yra įtvirtinta šiuo metu, bet ir į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą. Pavyzdžiui, sudaryti santuoką galės bet kuriame civilinės metrikacijos skyriuje, nepaisant gyvenamosios vietos.
Atsisakoma civilinės būklės akto įrašų įregistravimo, liudijimų išdavimo. Institucijos, kurioms yra reikalinga informacija apie asmens civilinę būklę, vadovaudamosi vieno langelio principu, reikiamus duomenis turėtų gauti tiesiogiai iš Gyventojų registro. Tais atvejais, kai asmuo turi pateikti dokumentus užsienio valstybėms, būtų išduodamas civilinės būklės akto išrašas.
Asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką, taip pat atvejus, kai vardo ar pavardės pakeitimui reikalingas Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimas, nustatytų Vyriausybė. Šiuo metu vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką yra patvirtinęs teisingumo ministras. Siekiant supaprastinti vardo ir pavardės keitimo procedūras ir sumažinti administracinę naštą siūloma palikti apsispręsti Vyriausybei, kuriais atvejais dėl vardo ir pavardės pakeitimo pakanka civilinės metrikacijos įstaigos sprendimo, o kuriais atvejais reikalingas įgaliotos institucijos leidimas. Įvardijami civilinės būklės aktų įrašų taisymo, keitimo, anuliavimo, atkūrimo pagrindai. Šiuo metu taisymo, keitimo, anuliavimo, atkūrimo pagrindai yra nustatyti taip pat teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Civilinės metrikacijos taisyklėse.
Medicininis mirties liudijimas būtų skirtas ne tik registruoti asmens mirtį, bet ir organizuoti asmens laidojimą. sveikatos priežiūros įstaiga nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo medicininio mirties liudijimo išdavimo, privalėtų elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti medicininį mirties liudijimą paskutinės mirusiojo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad būtų įregistruota asmens mirtis.
Civilinio proceso kodekse šiuo metu įtvirtintas trijų dienų terminas persiųsti sprendimams, susijusiems su civilinės būklės aktų konstatavimu, trumpinamas iki vienos darbo dienos ir nustatoma, kad toks siuntimas turėtų vykti elektroninių ryšių priemonėmis. Toks reguliavimas užtikrintų operatyvesnį duomenų apie asmens civilinę būklę atsiradimą Gyventojų registre, taip pat leistų teismams sutaupyti lėšų siunčiant sprendimus elektroniniu būdu.
Taip pat įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad lyties pakeitimą registruoja civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi asmens prašymą ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą apie lyties pakeitimą. Įsigaliojus kartu teikiamiems Civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimams būtų įvykdyti Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, kylantys iš 2007 m. rugsėjo 11 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje „L. prieš Lietuvą“, užkirstas kelias galimiems Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimams ateityje ir bylinėjimuisi Lietuvos Respublikos teismuose.
Įsigaliojus aptartiems pakeitimams civilinės būklės aktų registravimas taps patogesnis vartotojams, kaip jau minėta, dauguma atveju asmenims nereikės asmeniškai pateikti dokumentų, kurių pagrindu registruojama civilinė būklė. Be to, asmenims, siekiantiems įrodyti savo civilinės būklės statusą, nereikės įvairioms institucijoms pateikti tai patvirtinančių liudijimų. Duomenis apie asmens statusą minėtos institucijos galės gauti iš Gyventojų registro.
Pastebėtina, kad pasitaikys tokių atvejų, kai Gyventojų registre nebus jokių įrašų apie tam tikro asmens civilinę būklę, nes Gyventojų registro centrinė duomenų bazė pradėjo veikti įsteigus registrą 1992 m. Atsižvelgiant į tai projekte numatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo sudaryti civilinės būklės aktų įrašai, nepaisant to, ar aktų įrašai yra valstybės registre, taip pat išduoti civilinės būklės aktų įrašų įregistravimo liudijimai turi įrodomąją galią. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis ministre, įstatymo projekte jūs siūlote sąlygas gauti civilinės būklės aktų registravimo paslaugas elektroniniu būdu naudojantis (…) sistema. Klausimas – ar visi gyventojai mokės ja naudotis?
Ir antra. Aiškinamajame rašte jūs rašote, kad šis teisinis reguliavimas (cituoju) „užtikrins skaidrumą, kadangi bus sumažintas į valstybės ir savivaldybės įstaigas besikreipiančių asmenų kontaktas su darbuotojais“. Toks aiškinamojo rašto teiginys suponuoja rimtą kaltinimą valstybės tarnautojams nesąžiningumu. Ar yra nustatyta tokių nesąžiningumo faktų, kad jūs tai rašote aiškinamajame rašte?
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju už labai gerą klausimą. Viena vertus, šiandien aš išgirdau klausimų, kaip apsisaugoti nuo nesąžiningų veiksmų, dabar girdžiu klausimus, kad nuo to nereikia saugotis, nes visi yra sąžiningi. Gyvenime būna įvairiai, darbe yra visko pasitaikę ir, suprantama, jeigu yra galimybė informacinių technologijų būdu sudaryti sąlygas, kad nebūtų padaroma kokių nors klaidų ar nusižengimų, aš manau, tą pažangų metodą mes turėtume panaudoti.
Šiandien aš jau ne pirmą kartą girdžiu, kad Lietuvos Respublikos žmonės nesugebės naudotis kompiuteriu, nesugebės naudotis elektroniniu paštu ir panašiai. Patikėkite, gerbiamieji mano kolegos Seimo nariai, taip, kaip jūs sugebate, taip ir daugelis Lietuvos žmonių šiandien jau sugeba naudotis informacine technika, o jeigu nesugeba, tam yra alternatyvios galimybės. Mes negalime stovėti vietoje vien dėl kažkieno įsitikinimo, kad Lietuvoje žmonės yra neraštingi. Aš esu įsitikinęs atvirkščiai, kad Lietuvoje yra labai raštingi žmonės. Lietuva pagal informacinių technologijų įvairius parametrus pirmauja netgi Europos Sąjungoje. Aš manau, reikėtų tiesiog tą pesimizmą dėl Lietuvos žmonių kaip nors išginti iš Seimo rūmų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, siūlau trumpinti atsakymus. Jūsų nori paklausti M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, prašau paaiškinti. Ar siūlymas iš Civilinio kodekso išbraukti partnerystę ir lyties keitimą reiškia, kad Teisingumo ministerija rengia atskirus įstatymus? O gal tai reiškia, kad šių sąvokų techniniu šalinimu iš kodekso šalinamos ir mūsų valstybėje egzistuojančios realios problemos?
Ir dar, būkite geras, atsakykite. Lyties pakeitimą žadama registruoti sveikatos priežiūros įstaigos išduotos pažymos pagrindu. Tačiau koks teisės aktas leis Lietuvoje atlikti lyties keitimo operaciją, jei lyties keitimo tvarka išbraukiama? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju. Iš tiesų tai nėra toks paprastas klausimas, kurį jūs uždavėte. Kiek aš žinau, Seime buvo sudaryta lyg ir darbo grupė, kuri turėtų rengti atitinkamą naują kodekso dalį dėl partnerystės. Klausimo sprendimas gali būti dvejopas. Arba priimtas specialus Partnerystės įstatymas, ką jau buvo mėginama padaryti turbūt dešimt metų. Aš puikiai prisimenu, kai buvau vidaus reikalų ministru, Vidaus reikalų ministerijai buvo pavesta parengti Partnerystės įstatymą. Tas Partnerystės įstatymo projektas buvo pateiktas Seimui ir tuomet nebuvo priimtas, po to buvo teiktas kitas projektas. Vėliau buvo aptarta koncepcija, kad bus parengtas atitinkamas kodekso papildymas. Tikrai patikėkite manimi, įstatymo šia pataisa nesirengiama išbraukti tą problemą ir nematyti partnerystės problemos. Aš esu įsitikinęs, kad skirtingų lyčių partnerystės klausimą mes turėtume Seime spręsti. Jeigu ta darbo grupė nerengs kodekso pakeitimų, tai mūsų ministerija yra pasirengusi parengti ar atitinkamą įstatymą, bet tuo klausimu reikia judėti. Tik nuoroda kodekse į tai, kad tai turėtų būti įtvirtinta įstatymu, ir neturėjimas įstatymo sukelia tam tikrą teisinę spragą, kurios neturėtų būti.
Be abejo, tai yra svarstymo klausimas. Jeigu nepritariama tik šiai vienai šio pateikto teisės akto nuostatai, aš manau, svarstant komitete, klausymų metu, svarstant Seime, jeigu bus pritarta šiam projektui, bus galima įvairiai koreguoti ar tos pataisos atsisakyti. Tačiau prašyčiau dėl atskirų nuostatų nestabdyti viso svarstymo šių projektų, nes jau vieną kartą buvo grąžinta tobulinti, buvo patobulinta. Na, dar sykį grąžinsite tobulinti, vėl tobulinsime, bet tobulumui, kaip žinote, ribų nėra, o teisinius santykius mes turime vienaip ar kitaip sureguliuoti visuomenei.
PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, dar kartą prašau trumpinti atsakymus. Minutė – klausti, dvi – atsakyti.
J. BERNATONIS (LSDPF). Labai sudėtingi klausimai.
PIRMININKAS. Suprantu, bet jūs patyręs ministras. G. Purvaneckienė.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, iš dalies jūs jau atsakėte į mano klausimą, atsakydamas M. A. Pavilionienei. Vis dėlto aš norėčiau išgirsti jūsų asmeninę nuomonę. Kaip tada reguliuoti partnerystę, jeigu išvis įstatymuose to neliks? Gal kol naujas įstatymas nepateiktas, ta norma, kuri yra dabar, turi išlikti. Negali būti vakuumas, kai mes turime išties nemažai žmonių, kurie gyvena partnerystėje de facto.
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip, aš su jumis sutinku. Tačiau ta norma, kurią siūloma išbraukti, nieko realiai nereguliuoja. Suprantama, jeigu, tarkime, ta darbo grupė neparengs projekto, jeigu bus Seimo įpareigojimas Vyriausybei parengti tokį projektą, mes galime nesunkiai tą padaryti. Aš jau minėjau, du projektai buvo parengti ir Seimui teikti, tai nėra problema. Tai yra apmąstyta, koncepcija yra, bet tai priklauso nuo Seimo narių valios.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis ministre, net ir suprasdama situacijos subtilumą, kai jūs teikiate praeitos Vyriausybės projektą, o praeitos Vyriausybės ministras – mano frakcijos narys, aš vis dėlto drįsiu paklausti.
Išbraukus šitą nuostatą iš tiesų nelieka jokio pagrindo kalbėti apskritai apie partnerystės instituto įvedimą Lietuvoje, tuo labiau turint mintyje, kad iki šiol Seimo valdyba nedavė jokio aiškaus atsakymo, ar bus sudaryta tokia darbo grupė, kuri parengtų partnerystės instituto įvedimo galimybes. Ar nemanote, kad vis dėlto šitas straipsnis… apskritai, teikiant tokius įstatymus, reikėtų juos kritiškai vertinti, praeitos Vyriausybės? Ar nemanote, kad vis dėlto ir Teisingumo ministerija galėtų parodyti iniciatyvą ir savo ruožtu parengti Civilinio kodekso pataisas, kur šitas institutas būtų įvestas?
Dar vienas dalykas. Iš įstatymo išbraukus nuostatą, kad „lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai“, ir šis procesas iš esmės Lietuvoje būtų blokuojamas.
J. BERNATONIS (LSDPF). Visų pirma dėl tos bendresnės pastabos. Aš manau, jūs, kaip Seimo narė, galite kritikuoti ir savo frakcijos buvusį ministrą, ir kitos frakcijos dabartinį ministrą, ir taip darykite, nes kritika visuomet padeda mums dirbti geriau.
Dabar dėl paties partnerystės projekto. Galbūt galime sutarti taip, kad jeigu Seimo valdyba nesudarys darbo grupės, mes galime palaukti, sakykime, iki vasaros, ir tuomet jau ministerija parengs atitinkamą projektą ir pateiks Seimui. Bet mums nesinori užgožti jūsų iniciatyvų, tiesiog nesinori, nes ta idėja yra kilusi iš Seimo narių. Jeigu būtų, sakau, įpareigojimas Vyriausybei, aišku, mes, ministerija, gautume tą darbą ir nesunkiai jį padarytume. Tačiau Seimo narių iniciatyva yra visuomet labiau sveikintina.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Ministre, išties paklausiu apie tą patį, patikslinti. Tuo metu (tikrai prisimenu ir norėčiau ateiti padėti jums į klausimus atsakyti, papildyti, nes pats rengiau tuos projektus) situacija buvo kiek kitokia negu šiandien. Tai yra reglamentuojant detaliau ir civilinės būklės aktų registravimą, ir jį modernizuojant, ir partnerystę, iš tiesų du projektai keliavo į Seimą, iš kurių vienas čia atkeliavo, kitas ne. Dabar yra tokia situacija, kad nėra aišku, ar partnerystės reglamentavimui, kurį pats buvau siūlęs, bus pritarta, ar ne. Tai noriu paklausti, ar, svarstant šitą projektą Seime, komitetuose, jūs būtumėte už tai, kad jeigu niekas nesikeis, kad tas straipsnis, kuris reglamentuoja, kad partnerystę reglamentuoja kitas įstatymas, kol kas būtų neliestas ir kažkaip inkorporuotas į visą tą didelį pakeitimų paketą, kuris yra labai pribrendęs ir labai reikalingas? Ar ta nuostata, jūsų manymu, turėtų sugrįžti, ar ne? Mano nuostata – taip, turėtų tai sugrįžti, nes situacija pasikeitusi per beveik metus.
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip. Jeigu nuo to liberalams bus ramiau gyventi, tai gali likti, nieko dėl to neatsitiks, vis tiek mes turėsime tuomet parengti įstatymą ar keisti kodeksą. Man svarbiausia, kad jums būtų, kaip čia pasakyti, ramiau. Kai opozicijai ramiau, tai mums tada niekas netrukdo dirbti.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad teisinius santykius reikia reguliuoti. Jūs iš dalies atsakėte į mano paklausimą dėl lyties keitimo. Tik noriu vienareikšmiškai pareikšti, kad lyties pakeisti neįmanoma, galima tik antrinius požymius pakeisti, o daugiau nieko. Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Aš su jumis sutinku. Bet mes kalbėjome apie tas formuluotes, kurios yra kodekse.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, išties Civilinis kodeksas leidžia lyties keitimo operacijas, bet tai turi būti nustatyta įstatymo. Tokio įstatymo nėra. Seimas, kiek žinau, nieko nerengia. Vyriausybė, kiek supratau, irgi. Jeigu jūs pasiūlytumėte, kad būtų greičiau pakeisti dokumentai. Jeigu žmogus neva pakeitė lytį kitoje šalyje, aš suprasčiau, bet ką jūs dabar norite siūlyti? Įstatymo nėra, o jūs siūlote įteisinti lyties keitimo visas nuostatas keliuose įstatymuose.
J. BERNATONIS (LSDPF). Visų pirma aš noriu pasakyti, kad Lietuva prieš L pralaimėjo bylą Strasbūro Žmogaus Teisių Teisme. Šiaip ar taip, mes į tą situaciją turime reaguoti. Kaip žinote, Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo sprendimai valstybėms narėms yra privalomi, todėl mes į tą situaciją reaguojame. Tai yra išskirtiniai atvejai. Tai nėra taip dažna ir galbūt ne kiekvienas susipažinęs. Aš galėčiau tos bylos medžiagą išplatinti Seimo nariams, kad būtų aiškiau, apie ką mes kalbame, nes tai nėra dažnas atvejis. Teisingai, jūs, kaip medikas, tai puikiai suprantate.
PIRMININKAS. Ačiū. Nediskutuojame. Ačiū ministrui. Visi jūsų paklausė.
Vienas – už, vienas – prieš. Už kalba R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, nenuostabu, kad kalbu už, nes pats pasirašiau tuos projektus, ir džiaugiuosi, kad ministras juos pateikė ir pristatė. Tikrai pasidarė ramiau nuo jo atsakymo į mano užduotą klausimą.
Aš noriu kolegoms tiktai pasakyti, kad iš tiesų diskusija ar klausimai pakrypo ne visai ta linkme, kur yra pagrindinės šio įstatymo projekto nuostatos, nes įstatymo projektas, šiurkščiai tariant, jeigu jis būtų realizuotas, Lietuvos žmonės per metus sutaupytų apie 100 tūkst., o gal ir daugiau vizitų į valdiškas įstaigas. Dokumentai vaikščiotų visai kitokiu būdu, jie būtų elektronizuoti ir tai būtų modernizavimas, kuriam mes esame pribrendę. Iš tikrųjų labai ilgai – trejus metus buvo derinami įvairūs aštrūs kampai ir jie yra suderinti. Tikrai esame tam pasirengę, ką visos šalys iš esmės ir deklaruoja. Todėl dėl tų klausimų ar lyties keitimo operacijų noriu pasakyti labai paprastai: tol, kol nėra reglamentuojama, jeigu tai nėra reglamentuojama, tol ir nebūtų to atitinkamo pakeitimo. Kai tai atsirastų pagal šiuos įstatymų projektus, tada ir atsirastų, tas pagrindas įgautų realų veikimą.
Dėl partnerystės lygiai tas pat. Projektai ėjo du vienas šalia kito, jie staiga atsiskyrė. Iš tikrųjų aš labai kviečiu atsižvelgus į tai, jog ministras pasakė, kad jis laikysis tos nuostatos, kad reikia grąžinti tą buvusią nuostatą ir ją įtraukti, kviečiu palaikyti. Dar kartą noriu pabrėžti, kad tai nėra apie tuos klausimus, kurie yra dažnai priimami kaip marginalūs klausimai, nors nebūtinai yra marginalus sprendimas, tai yra apie kasdienius veiksmus, apie gimimus, mirimus, santuokas ir visus kitus civilinės būklės aktus, ir mažesnę biurokratiją, ir didesnį patikimumą, ir efektyvesnį valdymą tuos dalykus registruojant. Todėl labai kviečiu palaikyti. Diskutuojant, aišku, jeigu iškils vienas kitas niuansas, aš manau, be jokios abejonės, darbine tvarka bus galima į visa tai atsižvelgti ir įvertinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalba R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų suprantu buvusio ministro džiaugsmą matant savo darbo rezultatą. Iš tikrųjų šiame įstatymo projekte yra daugelis galbūt ir pozityvių dalykų, tačiau šiek tiek pastabų iš kitos pusės.
Manau, kad šiuo metu veikianti pakankamai gera civilinės būklės aktų registravimo tvarka numatoma keisti labai skubotai. Iš tikrųjų paliekamas gana mažas pasirinkimo laikas. Esminiai pakeitimai, kurie įrašomi į šitą naują įstatymą, ir jų tokia gausa leidžia manyti, kad pastaruoju metu jie nebuvo aptarti su civilinės metrikacijos skyriais ar kitais darbuotojais, užsiimančiais šita veikla, nes pokalbiai su jais dar šiandien mane patikino būtent suabejoti šito įstatymo tokiu skubėjimu ir tokiu jo teikimu. Mes iš tikrųjų labai uoliai norime registruoti lyties pakeitimą, tam tikrus kitus niuansus, tačiau galbūt tai palikime mūsų pataisoms? Tačiau aš noriu dar atkreipti dėmesį ir į tai, apie ką nebuvome kalbėję, kad šios naujos tvarkos įsisavinimas pareikalaus nemažai valstybės biudžeto lėšų. Ar yra apie tai kalbama? Galimos tam tikros klaidos, kurias mes darysime, nors, kaip teigia ministras, labai mokanti mūsų visuomenė naudotis elektronine registravimo tvarka, tačiau galimos klaidos, kurias turės ištaisyti tie patys savivaldybių darbuotojai, civilinės metrikacijos skyrių darbuotojai. Matydama daugybę tokių netikslumų ir abejonių, aš susilaikysiu balsuodama dėl šito įstatymo projekto ir verčiu visus pagalvoti dėl galimų pataisų teikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege.
Balsuojame už kompleksinį 2-12 – Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektą ir už jį lydinčiuosius. Už balsavo – 47, prieš – 1, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi, kaip parašyta jūsų darbotvarkėje. Numatoma svarstyti gegužės 28 dieną.
Gerbiamieji kolegos, toliau pirmininkaus posėdžiui kolega J. Narkevičius. Liko du įstatymų projektai. Prašau, kolega.
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRAF). Ačiū, kolega. Tęsiame posėdį.
16.45 val.
Klausimas – Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 387 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4655. Pateikimas. Pranešėjas – P. Čimbaras. Prašau.
P. ČIMBARAS (DPF). Laba diena, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 387 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4655. Šį projektą parengė dar praėjusio Seimo Peticijų komisija siekdama patenkinti Rūtenio Šerio peticijoje pateiktą pasiūlymą nustatyti, kad juridinių asmenų darbuotojams ar valstybės tarnautojams, turintiems aukštąjį teisinį išsilavinimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalyje nustatytas išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2018 m. spalio 1 d., t. y. šešerius metus nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo. Peticijų komisija, manydama, kad dabartinis teisės reguliavimas nepagrįstai riboja asmenų, neturinčių aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo, teisę į darbą ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisėtų lūkesčių apsaugos principą, 2012 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą tenkinti šį pareiškėjo peticijoje pateiktą pasiūlymą ir teikti Seimui išvadą dėl to pasiūlymo tenkinimo. 2012 m. birželio 19 d. Seimas pritarė šiai komisijos išvadai ir priėmė Seimo protokolinį nutarimą tenkinti pasiūlymą.
Šiuo metu Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Įgyvendinus pareiškėjo peticijoje pateiktą siūlymą, būtų nustatytas pareinamasis laikotarpis, leidžiantis asmenims, turintiems aukštąjį teisinį neuniversitetinį išsilavinimą, atstovauti pagal pavedimą juridiniams asmenims teismuose, kol jie baigs universitetines teisės studijas.
Atsižvelgdamas į tai prašyčiau pritarti šiam projektui po pateikimo, o paskui svarstant jį Seime apsispręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – ponas J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kolega, siūlote nuo 2018 m., kad nebūtų, ar aš teisingai suprantu, kad nebūtų taikomas toms pareigybėms, kur dabar yra nustatytas, reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą? Kodėl tai daroma nuo 2018 m.? Iš esmės iki tol buvo, o po to ne?
P. ČIMBARAS (DPF). Ne. Šitas įstatymas yra įsigaliojęs nuo 2011 m. spalio 1 d. Jis yra įsigaliojęs. Todėl peticijos pareiškėjas teikia, kad įstatymas, kuris yra sugriežtintas, būtų tobulinamas arba paliktas galiojantis, nes 2011 m. spalio 1 d. yra įsigaliojęs 56 straipsnis, nauja redakcija jau yra įsigaliojusi ir galioja nuo 2011 metų. Todėl keičiant 56 straipsnio 2 dalį turėtų būti keičiama ne projektu siūlomas keisti Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas, o galiojančios nuostatos.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte. Motyvų už, prieš nėra. Gal bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašau balsuoti dėl minėto projekto.
Ačiū. Už – 63, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta. Siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kitų pasiūlymų nėra dėl papildomo. Ačiū. Siūloma svarstyti gegužės 28 dieną.
16.50 val.
Ačiū. Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-195. Pateikimo stadija. Pranešėjas – A. Mazuronis. Prašau, Andriau.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkoju. Gerbiamieji kolegos, labai džiaugiuosi turėdamas galimybę pristatyti paskutinę smulkią ir labai reikalingą Civilinio proceso kodekso pataisą, kuria siekiama užkirsti kelią ar bent jau apsunkinti dabar labai plačiai tam tikra verslo šaka tapusią viešųjų pirkimų konkursų apskundimui… Iki šiol Civilinio proceso kodeksas nustatė 1 tūkst. Lt žyminio mokesčio dydį apskundžiant bet kokio dydžio sandorius. Jeigu paimsime paskutinius žymius viešuosius pirkimus, tai ir dujotiekio tiesimas nuo Jurbarko iki Klaipėdos, ir panašiai, kai užtenka 1 tūkst. litų žyminio mokesčio apskųsti tokį viešąjį pirkimą teismui. Todėl aš pasiūliau pataisą, kad žyminį mokestį viešųjų pirkimų sandoriuose, skundžiant viešųjų pirkimų sandorius, sudarytų 3 % nuo sandorio vertės, bet ne daugiau negu 50 tūkst. Lt.
Buvo gautos dvi Teisės departamento pastabos, jos, kaip visada, buvo labai tikslios, logiškos ir teisingos. Jeigu pritarsite po pateikimo, aš tikrai jas pasistengsiu perkelti į projektą, į teisės aktą. Labai džiaugsiuosi, jeigu jūs pritarsite šiom pataisom.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų pageidauja paklausti ponia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labai ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų jūsų pataisa labai reikalinga, nes daugelis savivaldybių būtent ir skundžiasi dėl to, kad stabdomi tie visi projektai. Bet aš noriu jūsų paklausti, ar 3 % nėra per menka suma, kad iš tikrųjų stabdytų tuos? Nes jie praktiškai stabdo tik dėl to, kad ne aš laimėjau. Ar 3 % pakanka?
A. MAZURONIS (TTF). Žinote, 3 % yra didelė suma, jeigu bus skundžiamas 100 mln. vertės viešasis pirkimas, tai 3 % bus jau 3 mln., todėl yra nustatyta viršutinė riba. Aš siūlau 50 tūkst. ribą tam, kad nebūtų pažeista ir kitos pusės teisė apskųsti. Jeigu paliksime vien 3 %, ir 100 mln. vertės sandorį apskųsti su 3 mln. žyminiu mokesčiu praktiškai taps neįmanoma. Antra pusė nukentės net ir pagrįstai norėdama apskųsti. Ši pataisa yra Ūkio ministerijos 2011 m. atliktos, spalio mėnesį paskelbtos viešųjų pirkimų sistemos veikimo analizės viena iš dalių ir viena iš rekomendacijų, kas buvo iš tiesų parašyta. Aš labai džiaugčiausi, jeigu jūs pritartumėte.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Niekas neprieštarauja. Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Svarstymas – gegužės 28 dieną.
Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinė darbotvarkė baigta. Seimo narių pareiškimai. (Balsai salėje) Nėra? (Balsai salėje) Yra.
Atsiprašau, V. V. Margevičienė. Atsiprašau. Prašau.
16.54 val.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). „Mielieji kolegos, švenčiausią metų savaitę verta prisiminti prieš 64 metus trijų Baltijos valstybių gyventojų patirtas kančias.
1949 m. sausio 29 d. SSRS Ministrų Taryba nutarė priimti Lietuvos, Latvijos ir Estijos Ministrų Tarybų ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos komunistų partijų Centro komitetų siūlymus iškeldinti iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmus ir nuteistų banditų bei nacionalistų šeimas, legalizuotus banditus, tebetęsiančius priešišką veiklą, ir jų šeimas, taip pat represuotų banditų talkininkų šeimas. Iš viso nutarta iškeldinti 87 tūkst. žmonių.
Anksčiau nurodytų kategorijų asmenis iškeldinti visam laikui į Jakutijos ASSR, Krasnojarsko ir Chabarovsko kraštus, Omsko, Tomsko, Novosibirsko ir Irkutsko sritis. Išvardytų asmenų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos iškeldinimą vykdyti 1949 m. kovo 25–28 dienomis.
1949 m. kovo 31 d. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas M. Gedvilas, taip pat Lietuvos komunistų partijos sekretorius A. Sniečkus raportavo Maskvai apie sėkmingai įvykdytą operaciją, kuri buvo pradėta visoje mūsų Respublikoje kovo 25 d. 6 val. ryto ir tęsėsi iki kovo 28 d. 18 val. Buvo suformuoti 24 ešelonai, pakrauta, kaip rašoma dokumentuose, 1474 vagonai. Kadangi buvo iškeldinta daugiau žmonių, negu buvo numatyta, buvo papildomai suformuoti trys ešelonai.
Taip Lietuva per dvi dienas neteko 25 tūkst. 500 žmonių, iš jų 9 tūkst. 357 vaikų iki 15 metų.
Taip per tris dienas per tris Baltijos valstybes nusirito operacija „Priboj“ („Bangų mūša“). Trėmimo aukos privalėjo pasirašyti dokumentus, kurie draudė joms kada nors grįžti namo. Trėmimai buvo tokie „sėkmingi“ ir taip gerai organizuoti, kad Kremlius po šios „operacijos“ ordinais bei garbės raštais apdovanojo net 75 organizatorius ir dalyvius. Visų jų pavardės puikavosi „Pravdos“ laikraštyje, taip palengvindamos darbą ateities istorikų kartoms.
Taigi, mielieji kolegos, – Didžioji savaitė. Tegu jinai būna tokia šviesi ir tokia ryški kaip šios dienos saulė. Taip visada būna po patirtų kančių. O jums noriu priminti Vytauto Cinausko, politinio kalinio, eiles:
Nugrimzk į praeitį, tremtie,
Pilna niekšybių ir patyčių.
Ir viską saugok, atmintie,
Kaip saugojai paveikslą Vyčio!“
Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū už skaudžios mūsų istorijos priminimą. Posėdis baigtas. Siūlau registruotis.
Registravosi 63 Seimo nariai. Posėdis baigtas. Ačiū už dėmesį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.