LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 28
STENOGRAMA
2013 m. kovo 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. GEDVILAS,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. GAPŠYS ir G. KIRKILAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS). Labas rytas, mielieji kolegos. Norėčiau visų jūsų paprašyti rimties, užimti savo vietas, nes jau vėluojame 2 minutes.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 21 d. (ketvirtadienio) plenarinio posėdžio pradžią. (Gongas) Kviečiu visus registruotis.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 90 Seimo narių.
10.03 val.
Dėl darbotvarkės tvirtinimo. Darbotvarkės 1‑1 klausimas – Seniūnų sueigoje patikslintos 2013 m. kovo 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkė. Kokių būtų pasiūlymų? Gerbiamasis E. Masiulis. Prašom.
E. MASIULIS (LSF*). Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Tiesiog būtų du pasiūlymai. Pirmas pasiūlymas dėl 1-2 klausimo, ką ir kalbėjome Seniūnų sueigoje, kad šalia premjero pranešimo reikėtų bent pusės valandos diskusijos.
Antras pasiūlymas. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu siūlome išbraukti 1-9 klausimą – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, nes iš tikrųjų neaišku, kokia yra Vyriausybės pozicija. Antradienį mes sulaukėme pateikimo dėl statutinių pareigūnų leidimo užsiimti kita veikla, o šiuo projektu kaip tik siūloma būtent Krašto apsaugos sistemos pareigūnams apriboti tokias galimybes. Reikėtų, kad Vyriausybė susitartų dėl bendros pozicijos, ir tada svarstytume Seime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Eligijau, jūs frakcijos vardu prašote? Gerbiamasis Eligijau, ar frakcijos vardu jūs prašote? Aš noriu, kad pakartotumėte. Frakcijos vardu, norite išbraukti 1-8 klausimą? (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Eligijau, dėl 1-2 klausimo mes kalbėjome Seniūnų sueigoje ir laikysimės tos tvarkos, kaip ir nutarėme. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar Seimas bendru sutarimu gali pritarti, kad vyktų diskusija? Galime. Gerai, tai mes vykdysime taip, kaip sutarėme.
Dėl 1-8 klausimo reikia balsuoti, nes, kiek suprantu, yra kitų nuomonių. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume 1-8 klausimą iš darbotvarkės? Balsuojame.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus dėl klausimo išbraukimo iš darbotvarkės: už – 34, prieš – 56, susilaikė 6. Šis darbotvarkės klausimas lieka, nes čia reikia paprastos balsų daugumos.
Dėl darbotvarkės kokių būtų kitų pasiūlymų? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti po kitų pasiūlymų svarstymo? Taip, bendru sutarimu pritarta. Darbotvarkė patvirtinta.
10.07 val.
Vyriausybės pranešimas „XVI Vyriausybės darbai per 100 dienų“
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Vyriausybės pranešimas „XVI Vyriausybės darbai per 100 dienų“. Šiam klausimui svarstyti yra skirta 1 val. 30 min., kaip nutarėme Seniūnų sueigoje, taip ir dirbsime. Kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrą Pirmininką gerbiamąjį A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, XVI Vyriausybė dirba jau šimtą dienų. Noriu pasinaudoti šio simbolinio termino proga, kad pristatyčiau svarbiausius jau pradėtus ar netolimoje ateityje numatomus pradėti darbus.
Pradėdamas eiti Ministro Pirmininko pareigas sakiau – revoliucijų nebus. Šiandien galiu tik pakartoti – tikrai nesiimsime skubotų, nepamatuotų pertvarkų ir nelenktyniausime parengtų įstatymų projektų gausa. Esame pasirengę atsakingai įgyvendinti koalicinės Vyriausybės programos nuostatas, išplaukiančias iš mūsų rinkimų programų. Kurti gerovės valstybę, kurioje darbas yra didžiausia vertybė ir gerovės šaltinis, socialinio dialogo pagrindu ieškoti sprendimų ekonomikai gaivinti, skatinti atsakingą verslą.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad ši Vyriausybė yra pasirengusi įgyvendinti ir tai, ko iki šiol nebuvo Lietuvos politikoje – darbų tęstinumo kultūrą. Toliau laikysimės biudžeto taupymo tvarkos, ypatingas dėmesys bus skiriamas strateginiams energetiniams projektams, kurių plėtrai jėgos turėtų įlieti naujos iniciatyvos su regiono partneriais. Pritarėme pensijų reformai, tęsime piniginės socialinės paramos sistemos pertvarką, strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimą.
Panašu, jog opozicija buvo nustebusi, kad Seimui svarstyti teikėme buvusios Vyriausybės įstatymų projektus ir padėjome užbaigti XV Vyriausybės pradėtus darbus. Nejaugi turėjome pasielgti kitaip? Tačiau noriu jus patikinti, kad visose ministerijose buvo atliktas veiklos įvertinimas, t. y. atliktų, nebaigtų ir apskritai nepadarytų darbų peržiūra. Taigi aiškiai matome ribą, už kurios prasideda mūsų Vyriausybės darbai.
Būtinybė palengvinti sunkmečio naštą.
Pastaraisiais metais vykdant itin griežtą biudžeto politiką, didžiausią taupymo naštą ant savo pečių nešė ir tebeneša Lietuvos žmonės. Socialinės apklausos rodo, kad daugiau kaip pusė žmonių teigia nepajutę finansinės padėties pasikeitimo. Būtiniausių produktų brangimas ištuština žmonių pinigines, o tiekiama šiluma virsta prabangos preke. Europos Sąjungoje esame tarp šalių, turinčių didžiausią jaunimo nedarbą ir didžiausią skaičių žmonių, balansuojančių ties skurdo riba, o sveikatos apsaugai skiriame mažiausią BVP dalį.
Sunku užkrėsti mūsų žmones entuziazmu dėl pradėjusios augti ekonomikos rodiklių ar kiek sumažėjusios emigracijos, nes visi žinome, kad emigrantus skaičiuojame miestais ir miesteliais. Pateikdami 2012 m. Vyriausybės ataskaitą konstatuojame negailestingą Lietuvos statistiką: 2011 m. beveik 43 proc. išvykusiųjų amžius nuo 20 iki 30 m., 17,6 % sudaro jaunimas iki 20 metų. Ir tai ne vienų metų tendencija.
Todėl mes įsipareigojame dirbti, kad Lietuva liktų Lietuvoje, kad išvykusieji grįžtų į namus. Mūsų žmonės yra didžiausias krašto turtas, be kurio nebus kuriančios, inovatyvios Lietuvos.
Prioritetai – darbo vietų kūrimas, daugiau pajamų ir mažiau išlaidų šeimos biudžete.
XVI Vyriausybė savo veiksmų programoje nustatė tokius prioritetus, kurie garantuotų tvarų ekonomikos augimą, darbo rinkos plėtrą ir būtinų šeimos biudžeto išlaidų mažėjimą, pavyzdžiui, už komunalines paslaugas.
Eidami šiuo keliu, pradėsime grąžinti sunkmečio skolas, kurias suvokiame ne vien kaip sumažėjusių šeimos pajamų skirtumą (nors jau žengėme žingsnį – iki 1000 Lt padidinome minimalią mėnesinę algą). Ieškosime resursų pakelti atlyginimus kultūros darbuotojams, policininkams ir kitiems, gaunantiems mažiausią darbo užmokestį. Tai pirmaeilis ir atsakingas uždavinys, nes papildomų išlaidų reikalaujantys planai ir sprendimai turi paklusti griežtai fiskalinei ir biudžetinei drausmei.
Viena pagrindinių mūsų veiklos krypčių – gyventojų užimtumo didinimas. Per praėjusius dvejus metus Lietuva nepadarė pažangos, įgyvendindama Europos Komisijos rekomendacijas didinti darbo rinkos lankstumą ir keisti su darbu susijusius teisės aktus. Ekonominės krizės metu ciklinis nedarbas peraugo į struktūrinį nedarbą. Iškreipta padėtis darbo rinkoje nulėmė vienų profesijų ir kvalifikacijų žmonių perteklių, o kitų trūkumą. Atsigaunant ekonomikai nei viešas, nei privatus sektorius nesukuria pakankamai darbo vietų, kad iš esmės pradėtų mažėti nedarbas ir ypač kaimiškuose regionuose.
Sunkmečio pasekmių „įdirbis“ ir ne pačios šviesiausios pasaulinės ekonomikos prognozės artimiausiais metais įpareigoja mus fragmentiškas nedarbo mažinimo programas keisti integralia užimtumo politika – koordinuotais veiksmais ekonomikos, ūkio, švietimo, darbo rinkos ir kitose srityse. Suformuota darbo grupė užimtumo problemoms spręsti jau apibrėžė veiksmų kryptis, o galutinį strategijos projektą pateiks birželio 1 d.
Tačiau pozityvių poslinkių darbo rinkoje tikimės gerokai anksčiau. Dar šiemet visose savivaldybėse prasidės daugiabučių modernizavimas pagal naują modelį – pirmam etapui atrinkta per 800 namų. Kad šiam procesui nebūtų kliūčių, yra įsteigta centrinė perkančioji organizacija, per kurią bus organizuojami viešieji konkursai. Renovacijos darbų užmojis turėtų suaktyvinti statybų, statybinių medžiagų verslą. Dar būnant opozicijoje parengta programa gyventojams bus palanki tuo, kad jiems nereikės imti banko paskolų. Tai padarys savivaldybės paskirti administratoriai, o sąskaitos už šildymą, nuo jų atskaičiavus renovacijos išlaidas, bus mažesnės negu tokiame pačiame nerenovuotame name.
Nuo 2014 m. planuojame pradėti viešosios paskirties pastatų renovaciją, kuriai panaudosime naujos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos struktūrinių fondų lėšas. Prioritetą teiksime gydymo, kultūros, administracinių ir mokslo institucijų renovacijai. Sumažėjusios šilumos sąnaudos leis gerokai sutaupyti lėšų pastatams išlaikyti.
Investicijoms – kuo palankesnį klimatą.
Parengtas naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas turėtų plačiau atverti duris užsienio investuotojams ir mūsų verslininkų iniciatyvoms (pagal tiesioginių investicijų santykį su bendruoju vidaus produktu, taip pat esame Europos Sąjungos šalių sąrašo pabaigoje). Bus atsisakyta perteklinių biurokratinių procedūrų, kurios sukeldavo painiavą ir neretai „priklausomybę“ nuo valdininko ar tikrintojo malonės, sutrumpės planavimo procesas.
Gyventojams ar verslininkams pakaks parengti statybų projektą ir gauti leidimą statybai, o savivaldybėms teks pareiga rengti užstatymo planus. Atsisakysime ir nepasiteisinusio padriko sklypinio planavimo. Mažiausiu planuojamos teritorijos vienetu taps kvartalas. Visuomenei bus sudarytos galimybės elektroninėje erdvėje stebėti ir prižiūrėti planavimo procesus.
Deja, per praėjusios Vyriausybės kadenciją buvo vėluojama įsisavinti lėšas mokslo, studijų ir verslo slėniuose. Čia įgyvendinami projektai siejami su aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimu, naujomis darbo vietomis tyrėjams, įvairių technologinių sričių specialistams. Kai kuriuose slėniuose įsisavinta vos 15 % skiriamų pinigų, todėl rizikuojame prarasti dalį ES finansavimo. Suvokdami slėnių svarbą valstybės pažangai, nutarėme sudaryti Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginę tarybą, kuri nacionaliniu lygiu prižiūrės ir koordinuos mokslo, technologijų ir inovacijų plėtrą.
Sudaryta ekspertų darbo grupė pirmiausia teiks pasiūlymus, kaip pakoreguoti mokesčių sistemą, kad ji būtų paprastesnė, teisingesnė. Jiems pavesta įsigilinti, kaip sumažinti darbo pajamų apmokestinimo naštą, ypač mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, sudaryti palankesnes sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui.
Draugiškesnės aplinkos poveikį netolimoje ateityje turėtų pajusti smulkus verslas, ypač regionuose. Bus supaprastinta įvairių licencijų ir leidimų išdavimo tvarka, mažinami biurokratiniai suvaržymai, sudarytos palankesnės galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Regionų ekonominę plėtrą turėtų paskatinti dėmesys žemės ūkio projektams, tokiems kaip gyvulininkystės atgaivinimas, parama konkurencingiems, ypač vidutiniams ir smulkiems ūkiams. Taip pat visų lygių susitikimuose su Europos Sąjungos pareigūnais ir Europos Sąjungos valstybių atstovais sieksime, kad tiesioginės išmokos mūsų žemdirbiams būtų suvienodintos su mokamomis Europos Sąjungoje.
Palikimas energetikoje – problemų portfelis, aukštos kainos ir įklimpęs elektrinės vežimas.
Per ketverius metus Lietuva tapo viena labiausiai nuo trečiųjų šalių energetiškai priklausoma šalimi – dujų iš Rusijos suvartojame daugiau negu bet kada anksčiau ir už jas mokame vieną didžiausių kainų Europoje. Neradome buvusios Vyriausybės kryptingo ir rezultatyvaus įdirbio, kuris galėtų duoti naudą vartotojui – garantuotų mažesnes ir konkurencingas šilumos, dujų ir elektros kainas.
Vienas pirmųjų XVI Vyriausybės sprendimų buvo sumažinti neracionalų elektros gamybos kiekį Elektrėnuose. Lietuvos elektrinė dėl sumažintų elektros gamybos kvotų nupirks mažiau brangių dujų. Tai leido sutaupyti iki 140 mln. Lt ir 1,5 ct sumažinti elektros energijos kainų augimą, kartu išlaikant reikalingą energetikos sistemos saugumo lygį.
Įsipareigojame kasmet įvertinti būtiną Lietuvos elektrinės kvotą, kad vartotojams nebūtų užkraunami nereikalingos veiklos padengimo kaštai ir nepagrįstai didinama elektros energijos kaina.
Sustabdėme nevaldomą saulės elektrinių plėtrą, kuri verslininkams būtų nešusi didelius pelnus, o elektros vartotojams – išaugusią kainą. Buvo pateikta 15 tūkst. paraiškų įrengti beveik 500 MW saulės šviesos energijos elektrinių. Tai kasmet būtų pareikalavę per 500 mln. Lt subsidijų, kurios elektros energiją pabrangintų iki 5 ct už kWh.
Dveji metai buvo sugaišta įgyvendinant suskystintų dujų terminalo statybą. Šiuo metu jau būtume galėję importuoti pigesnes dujas rinkos kainomis. Girdėjome nemažai mūsų pirmtakų savigyros, nors spėta sudaryti tik vieną kontraktą dėl laivo pirkimo. Pasirašėme akvatorijos gilinimo sutartį ir jau pradėti darbai, o praėjusią savaitę sudarytas kontraktas dėl krantinės statybos. Dėsime visas pastangas, kad terminalo atidarymas daugiau nevėluotų ir pradėtų veikti, kaip numatyta, 2014 metais.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas – nesėkmės istorija, liudijanti apie buvusių aukštų valdžios pareigūnų nekompetenciją, neveiklumą, prastą valdymą ir lėšų švaistymą. Ketveri metai vilkinimo ir teisinių ginčų su projektų rangovais kaip pelkė susiurbė dešimtis milijonų litų. Ir jokio rezultato – tik prarasta tarptautinė reputacija. Svarbiausi projektai vėluoja daugiau nei ketverius metus. Prie nuostolių dar pridėkime per 100 mln. Lt, pradangintų bankrutavusiuose „Snoro“ ir Ūkio bankuose.
Lietuvos ateitis – mišri energetika. Dar neatsakytas klausimas – su atomine elektrine ar be jos.
Šiuo metu peržiūrima Lietuvos nacionalinė energetikos strategija. Darbo grupė, kurioje dirba autoritetingi energetikos specialistai, visapusiškai įvertinusi Visagino atominės elektrinės finansinius, ekonominius ir energetinius aspektus, Vyriausybei iki gegužės mėnesio pateiks kelis ilgalaikius energetikos sektoriaus raidos scenarijus – su nauja atomine elektrine ar be jos. Svarbiausias tikslas – užtikrinti vartotojams palankiausias sąlygas apsirūpinti elektros energija ir kitais energijos ištekliais.
Jau dabar nedelsdami priimame būtinus sprendimus, kad vartotojams sumažėtų kainos už šildymą. Pradedame šilumos sektoriaus pertvarką. Netrukus bus paskelbtas šiam tikslui nepanaudotų Europos Sąjungos lėšų konkursas modernizuoti tų savivaldybių šilumos ūkius, kuriuose didžiausia šilumos kaina.
Per ateinančius dvejus ketverius metus šilumos ūkio pertvarka bus orientuojama į platesnį biokuro panaudojimą šilumos gamyboje ir kogeneracijos būdu kartu gaminant elektrą. Tam planuojame skirti ženklią dalį Europos Sąjungos paramos naujoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje. Atskirai vertinsime kiekvienos savivaldybės šilumos ūkį, kur yra didžiausias biokuro panaudojimo ekonominis potencialas ir galimybė labiausiai sumažinti šilumos kainą.
Taip pat tikiuosi, kad Energetikos strategijos projekte bus suformuluotas skirsnis dėl naujo kuro rūšies – skalūnų. Aptikti galimai perspektyvūs naudingųjų iškasenų klodai sukėlė daug aistrų dėl planuojamos geologinės žvalgybos. Vyriausybė, įvertinusi mokslininkų išvadas ir galimybę saugiai, nekenkiant aplinkai tirti gelmes, tars savo žodį. Priimsime sprendimą, kurį palaikytų Lietuvos žmonės ir kuris būtų naudingiausias Lietuvos energetinei ateičiai.
Susisiekimo projektai – pigiau ir efektyviau.
Pereidamas prie susisiekimo projektų noriu pasidžiaugti, kad pradedame įgyvendinti šiai Vyriausybei paliktą pirmą viešo ir privataus sektorių partnerystės projektą – Palangos aplinkkelio tiesimą ir priežiūrą. Tikimės, kad tokių projektų ateityje bus daugiau.
Beveik toje pačioje vietoje po ketverių metų radę „Rail Baltica“ projektą, pakartotinai paskelbėme viešųjų pirkimų konkursus rekonstrukcijos darbams atkarpoje Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Mockava bei dar trijuose ruožuose. Pavyko ženkliai sumažinti kainas, kurias pernai buvo siūlę rangovai europinės vėžės tiesimo darbams.
Oro transporto srityje priimsime sprendimą dėl Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų veiklos optimizavimo, patobulinsime šios sistemos valdymą, pritaikydami Europos ir pasaulinio oro transporto praktiką.
Sveikatos apsaugos pertvarka – kokybiškos gydymo paslaugos, pigesni vaistai, dėmesys profilaktikai.
Pastaruoju metu daug diskusijų ir nesusikalbėjimo būta dėl siūlomų pertvarkų sveikatos apsaugos srityje. Noriu užkirsti kelią bet kokioms spekuliacijoms apie neva kuriamus planus kaip nors diskriminuoti ar varžyti privačios medicinos veiklą. Tiek su privačių, tiek su valstybės sveikatos įstaigų vadovais sutarėme, jog bendromis pastangomis kursime skaidresnę ir aiškesnę medicinos įstaigų finansavimo, įrangos įsigijimo, vaistų kainodaros bei atsiskaitymo už paslaugas tvarką.
Tai padarysime be priešpriešos tarp privačių ir valstybės medicinos įstaigų, o visų pirma užtikrindami kiekvieno piliečio teisę jas rinktis savo nuožiūra, siekdami kokybiškų paslaugų ir skaičiuodami šalies finansinius išteklius.
Svarbiausia sieksime, kad nebūtų dubliuojamos medicinos paslaugos, kad nepirktume perteklinės brangios medicininės įrangos, kad stabdytume kompensuojamųjų vaistų kainų augimą. Turime žinoti ir aiškiai pasakyti, kiek lėšų investuosime į valstybines medicinos įstaigas ir kiek lėšų gali tikėtis privati medicina, kad pacientas galėtų rinktis ir gauti jam būtinas paslaugas.
Norime pradėti šalinti pagrindinę sveikatos apsaugos sistemos ydą – netinkamą ir neperspektyvų materialinių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių bei prioritetų paskirstymą. Iki šiol pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ligos gydymui, bet ne susirgimų profilaktikai. Tai vaizdžiai iliustruoja lėšų paskirstymas: asmens sveikatos priežiūrai iš įvairių šaltinių tenka apie 4 mlrd., o visuomenės sveikatai – tik per 100 mln. Lt. Todėl sieksime daugiau sveikatos apsaugos išteklių skirti visuomenės sveikatai stiprinti, žmogaus sveikatai išsaugoti, kartu garantuojant kokybiškas ir laiku suteiktas paslaugas ligos atveju.
Artimiausiu metu turime rasti būdų, kaip išspręsti gydytojų stygiaus problemą regionuose. Ši problema netolimoje ateityje bus dar skaudesnė, nes pastaraisiais metais jauni specialistai arba nevažiuodavo dirbti į kaimiškąsias vietoves, arba nuvažiavę neužsibūdavo. Valstybei per didelė prabanga už 200 tūkst. Lt parengti gydytoją rezidentą ir lengva ranka išleisti jį išvažiuoti dirbti į užsienį.
Įvertinę poreikį racionaliai paskirstyti biudžeto lėšas, šiemet suformulavome aiškesnį valstybės užsakymą aukštosioms mokykloms, kokių reikia paruošti trūkstamų specialistų: inžinierių, agronomų, policininkų ir kt.
Euras 2015 m. – pamatas valstybės finansiniam stabilumui, bendros valiutos erdvės privalumai verslui ir žmonėms.
Tai – strateginis mūsų siekis. Pasirengimas sklandžiam euro įvedimui koordinuojamas Vyriausybės lygiu. Patvirtinome valdymo schemą, kurioje nustatytos institucijų pareigos ir atsakomybė.
Ilgai laukta Lietuvos narystė euro erdvėje sudarys palankesnes sąlygas investicijoms ir ekonomikos augimui, dėl ko sparčiau augs ir realios gyventojų pajamos.
Užsienio politika – tęstinumas, Europos Sąjungos pirmininkavimo iššūkis.
Užsienio politikos srityje laikydamiesi tęstinumo ryžtingai siekiame gerinti santykius su kaimynais. Pirmieji Ministro Pirmininko ir užsienio reikalų ministro vizitai įvyko Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse. Iš naujo atveriame duris politiniams kontaktams Lenkijoje: pastaruoju metu mūsų dialogas reguliarus ir konstruktyvus.
Kryptingai dirbama ginant mūsų šalies ekonominius ir verslo interesus.
Didžiausias šių metų iššūkis – pasiruošti pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Vyriausybė patvirtino atnaujintą klausimų sąvadą, kuris brėžia prioritetines pirmininkavimo sritis, tarp jų Rytų partnerystės. Neseniai įvykę vizitai Moldovoje, Gruzijoje, Azerbaidžane ir Armėnijoje – svarbūs žingsniai užtikrinant lapkritį įvyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo sėkmę.
Vilniuje įvyksiančiame ES vadovų susitikime – Lietuvai rūpimos saugumo ir gynybos temos
Labai atsakingas šių metų krašto apsaugos sistemos projektas – užbaigti devynerius metus trukusią Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės veiklą ir perduoti provincijos kontrolę Afganistano administracinėms ir saugumo pajėgoms. Lietuva buvo viena iš tų šalių, kuri nepabijojo prisiimti atsakomybės padėti kurti saugumą vienoje iš atokių provincijų. Tapome pavyzdžiu kitiems. NATO partneriai aukščiausiu balu įvertino Lietuvos kariuomenės įvykdytas užduotis Goro provincijoje.
Afganistanas išlieka mūsų prioritetiniu operacijos regionu – atidžiai sekame ir dalyvaujame NATO diskusijose dėl misijos pobūdžio ir ateities po 2014 m.
NATO valstybėms, dalyvaujančioms operacijoje Afganistane ir planuojančioms išvesti savo pajėgas, aktyviai siūlome naudotis šiauriniu keliu, kurio viena iš atšakų driekiasi link Lietuvos, ir gabenti savo krovinius per Klaipėdos jūrų uostą arba Šiaulių ar Kauno oro uostus.
Vyriausybė, įgyvendindama Lietuvos parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos, patvirtino įsipareigojimą pamažu didinti gynybos finansavimą, kad 2016 m. jis siektų 1 proc. BVP.
Peržiūrėję krašto apsaugos sistemos prioritetus ir svarbiausius šių metų darbus, skyrėme papildomų asignavimų ginkluotei įsigyti, NATO energetinio saugumo kompetencijų centro veiklai užtikrinti, pilietiniam patriotiniam ugdymui bei kitoms reikmėms.
Baigdamas trumpą svarbesnių darbų ir iniciatyvų apžvalgą, noriu priminti oponentams, jau pasigendantiems didesnių pertvarkų ar aktyvių judesių: dirbame tik šimtą dienų. Labai vertiname Lietuvos žmonių parodytą pasitikėjimą mūsų Vyriausybe ir stengsimės jį sutvirtinti.
Savo kalboje vardijau krašto problemas ne tam, kad siekčiau suskaičiuoti buvusios Vyriausybės nesėkmes. Perimame ne tik jūsų nuveiktus darbus, bet ir visas problemas. Dabar mes būsime už jas atsakingi.
Atsigaunanti ekonomika nepradėjo tirpdyti milijardinių biudžeto skolų ir labai šykščiai seikėja papildomas pajamas. Prieš akis mūsų visų – Vyriausybės ir Seimo darbo laukas. Kviečiu visus į bendro darbo barą Lietuvos ateičiai. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojam Ministrui Pirmininkui už išsakytą nuomonę, už pristatytą situaciją.
Paskelbdamas kitus pranešėjus, noriu paprašyti gerbiamųjų Seimo narių nemigruoti taip aktyviai po Seimo plenarinių posėdžių salę. Jūs tiesiog trukdote ir labai sunku klausytis tiems, kurie klauso labai atidžiai. Jeigu galima, paprašyčiau replikų iš vietos nesakyti. Turėsite galimybę ateiti į tribūną ir kalbėti. Iš šono mes atrodome labai nekaip. Tiesiog noriu visų paprašyti: jeigu turite kokių nors asmeninių problemų su ministrais… Gerbiamasis Arimantai, gerbiamasis Arimantai! Aš noriu paprašyti jūsų užimti savo vietą. Čia ne vieta, bus Vyriausybės valanda, su ministrais galima susitikti ir atskirai. Tiesiog noriu visų paprašyti tvarkos, nes vieni iš kitų mes reikalaujame, bet kažkaip…
Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueigoje mes kalbėjome, kad visos frakcijos turės galimybę pasisakyti. Mes pradėsime nuo opozicinių frakcijų seniūnų. Jeigu kalbės frakcijos vardu, yra skiriama iki 7 minučių. Po to, kai pereisime visas frakcijas, bus galima kalbėti ir pavieniams Seimo nariams.
Gerbiamieji kolegos, pirmasis kalbės opozicijos vadovas A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, per dvidešimt trejus Lietuvos nepriklausomybės ir dvidešimt mano buvimo įvairiuose seimuose metų tai pirmas kartas, kai štai turime tokią tiesiogiai transliuojamą visos liaudies šventę. Gaila, kad už durų nėra visos liaudies mitingo švenčiant labai svarbią datą – Vyriausybės pirmąjį šimtadienį, sutampantį su Tarptautine miego diena. Tai yra kažkas simboliška. Bet iš tikrųjų aš sveikinu Vyriausybę. Leiskite pasinaudoti proga… (Balsai salėje) …pasveikinti su šimto dienų išgyvenimu. Kartais ir išgyvenimas yra didelė šventė.
Be abejo, kai nėra daug darbų, tai reikia daug kalbų apie tariamus darbus, ir turbūt nieko naujo mes tame reiškinyje nematom, bet išties per šitą šimtą dienų yra išryškėjusios kai kurios tendencijos, ir geros, ir ne tokios geros, ir yra proga, pasinaudojant šia visos liaudies švente, keletą žodžių tarti ir šiek tiek rimčiau.
Kai kalbame apie Vyriausybės darbus, akivaizdu, kad į tą valdžią, matyt, buvo ateita nelabai pasirengus, todėl per šitą šimtą dienų nėra labai daug… Iš tų darbų ir iš premjero kalbėjimo apie darbus aš išskirčiau dvi aiškias darbų dalis, tam tikras kryptis, tam tikras ideologines nuostatas ir apie jas norėčiau pasakyti keletą žodžių.
Iš tikrųjų išskirčiau konservatoriškąją dalį ir socialdemokratinę. Išties galėčiau pasidžiaugti, kad konservatoriškoje darbų dalyje matome, kad premjeras tęsia nemažai mūsų darbų, pavyzdžiui, šilumos pertvarką, pertvarką daugelyje kitų sričių, nors ir bando tai parodyti kaip kažką visiškai nauja. Mums negaila, svarbu, kad tie darbai eina ir turim rezultatus. Štai premjeras šiandien džiaugiasi, kad skirs papildomai 40 mln. Lt Europos Sąjungos paramos šilumos ūkio perėjimui prie biokuro. Na, šiek tiek gal užmiršo pasakyti ir man tenka priminti, kad 2008–2012 m. buvo skirta beveik 300 mln. būtent tam perėjimui. 40 Lt irgi yra pinigas ir gerai, bet jau ir be tų papildomai skiriamų 40 mln. Lt, vien tik įgyvendinus tuos projektus, kurie buvo pradėti finansuoti 2008–2012 m., 60 % savivaldybių bus perėjusios prie biokuro naudojimo. Iš tiesų Lietuvoje vyksta nuoseklus perėjimas prie biokuro naudojimo, ir čia galima pasidžiaugti, kad Vyriausybė tai planuoja tęsti toliau, mato tai kaip savo patį svarbiausią prioritetą. Todėl aš sakau, kad premjerą vertinu kaip konservatoriškų darbų tęsėją visiškai pozityviai ir neturiu čia kokių nors didelių pastabų.
Lygiai taip pat dėl renovacijos. Džiaugiamės, kad einama į priekį ir mūsų praeitais metais pradėti Ignalinos, Zarasų projektai bei pati programa tikrai eina į priekį. Tikrai galime pasidžiaugti, kad žmonės pagaliau pradeda geriau suprasti ir naudosis šita labai svarbia programa. Aš tik norčiau vėlgi perspėti iš savo patirties ir Vyriausybę, kad nesukeltų tokių lūkesčių, kuriuos bus sunku įgyvendinti. Noriu priminti, kad šiuo metu JESSICA programoje yra pinigų tik maždaug 500 daugiabučių namų renovuoti, o jūs jau pradedate kalbėti apie kelis tūkstančius. Neturint kitam paketui gerai sutvarkyto finansavimo, gali būti problemų.
Tiesą sakant, aš šiek tiek apgailestauju, kad premjeras, komentuodamas energetikos reikalų situaciją ir tai, kas buvo padaryta per ketverius metus, kartais bando nutylėti tiesą ir taip tam tikra prasme rodo nepagarbą paprastiems žmonės. Ką tik dabar sakė, kad mūsų valdžios metais, t. y. 2008–2012 m., energetikos pertvarkos rezultatas yra tai, kad padidėjo priklausomybė nuo Rusijos. Šioje vietoje vėlgi akivaizdus dalykas, kad yra paprasčiausiai bandoma, na, taip nelabai sąžiningai ar visiškai nesąžiningai nutylėti paprastą faktą, kad 2009 m. mes pagal susitarimą su Europos Sąjunga, kurį pasirašė ir amžinąjį atilsį A. M. Brazauskas, turėjome uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, dėl to kur kas padidėjo mūsų priklausomybė ir elektros reikalai nuo importo iš Rusijos. Kai tokių dalykų nepasako premjeras, per šimtą dienų dirbantis, tai kyla klausimas, ar iš tikrųjų yra toks malonumas nesąžiningai kalbėti, ar vis dar nėra suprasti kai kurie principiniai dalykai.
Dėl projektų su „Nukem“. Vėlgi čia girdžiu daug kritikos. Linkime premjerui sėkmės ir nekapituliuoti dėl Lietuvos branduolinės saugos reikalų, nekapituliuoti. O iš tikrųjų ir mes paveldėjome atsilikimą tų projektų įgyvendinimo, ir jūs paveldėjote tą patį. Problemos kyla iš 2005 m. pasirašytų sutarčių su „Nukem“. Premjeras žadėjo, kad iki kovo 15 d. bus pasiektas susitarimas. Šiandien jau, rodos, kovo 20, ir dar vis to susitarimo nematome, tai linkime premjerui ištartus žodžius realiai įgyvendinti ir džiaugsimės, jeigu pavyks pasiekti susitarimą.
Džiaugiuosi, kad Vyriausybė tęsia terminalo darbus ir kad jau supranta, kad „Gazpromas“ kainas nuleis tik tada, kai turėsime terminalą, ir kad kokios nors derybos, saldainiai ir t. t. nieko doro neduos. Todėl čia, be abejo, neturint šiuo klausimu didelių savo nuopelnų, galima prisiskirti ir iš anksto numatytų darbų kontraktų pasirašymą, bet tikrai visiškai dėl to negaila.
Taigi sveikinu konservatorišką premjero darbų dalį. Galėčiau dar ir dar vardinti iš premjero kalbos, kur matome tęstinumą, bet… Tuoj pat baigiu. Net jei bandoma pasakyti, kad per šimtą dienų premjeras padarė daugiau nei per ketverius metus, blogiau yra iš tikrųjų su socialdemokratine premjero darbų dalimi – apie minimalios algos padidinimą 25 % ir to pasekmes. Sustojus nedarbo mažėjimo tendencijoms, jau esame kalbėję, atkreipkite dėmesį į šitas tendencijas… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tuoj pat baigiu. Dėl skalūnų dujų vėl pamatėme vakar akivaizdų sutrikimą ir stoką vieno principinio dalyko, ką turėčiau čia įvardyti. Gerbiamasis premjere, Vyriausybės vadovas turi būti ir koalicijos vadovas. Ir kai koalicijos nariai čia, Seime, balsuoja prieš tai, ką jūs sakėte apie skalūnų paiešką ir gavybą, prieš tai, ką sakė ministras V. Mazuronis, skatindamas toliau tęsti darbą, tai kažkas turi tą lyderystę realizuoti, arba ir toliau gyvensime tokio chaoso sąlygomis, kai kyla abejonių, ar tikrai, pavyzdžiui, ministras V. Mazuronis gali toliau eiti savo pareigas, nes valdančioji koalicija jo pozicijos neremia.
Ir paskutinis dalykas. Dar sykį sveikindamas su šimtadieniu, raginu ir 200 dienų proga surengti tokį svarstymą, jeigu jau taip dirbame, bet tiktai norėčiau atkreipti dėmesį į lietuvių tautos išmintį: „Tuščia skardinė garsiausiai skamba, ypač kai rieda nuo kalno.“ (Plojimai) (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau paprašyti. Mes visi draugiškai sutarėme, kad kalbėsime iki 7 minučių. Limitas buvo viršytas 1,5 minutės, tiesiog pasistenkime sutilpti į 7 minutes.
Taigi kalbės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas gerbiamasis J. Razma. Ruošiasi gerbiamasis E. Masiulis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji Vyriausybės nariai, noriu nuoširdžiai pasveikinti su tuo šimtadieniu ir kartu, na, negalime nepastebėti, kad niekada taip reikšmingai neminėdavome tokios datos. Aišku, natūralu, kyla ir mums, ir visuomenei turbūt klausimas, kas gi čia tokio įvyko? Gal jūsų Vyriausybė yra padariusi išties jau labai svarbių darbų, kad reikia paminėti, ar galbūt dirbot jau labai sudėtingom sąlygom, kurios prilygtų žemės drebėjimui Japonijoje ir panašiai, kad čia reikia pasidžiaugti, kad šimtą dienų tokiomis sąlygomis dirbote. Na, deja, nieko tokio nėra. Gavote šiltnamio sąlygas iš nueinančios Vyriausybės, pradėję darbą, puikiai parengtas biudžeto projektas, jokių rimtesnių problemų nė vienoje srityje, tai iš tikrųjų galėjote labai ramiai ir tvarkingai pradėti savo veiklą.
Tų didelių darbų, kurie jau skatintų čia šiandien apie tai kalbėti, taip pat įžvelgti būtų sudėtinga. Jūs akcentuojate minimalios algos padidinimą. Aišku, tą reikėjo daryti ir mes raginome ir mūsų Vyriausybę drąsiau tą daryti, bet reikėtų tokį žingsnį daryti šiek tiek labiau pasiruošus ir apgalvojus detales. Galėjote vis dėlto ir savivaldybių biudžetams numatyti normalesnes sumas, sveikatos apsaugos ministras galėjo numatyti gydymo įstaigoms papildomas sumas, kokios reikalingos, galėjote atsižvelgti į sunkią situaciją kai kurių smulkaus verslo įmonių, deja, to nebuvo padaryta. Taigi šitas sprendimas taip pat nublanksta dėl tokio neparengto jo įgyvendinimo.
Vis dėlto Vyriausybė tai yra atskiri ministrai ir aš trumpai paminėsiu. Galima pradėti bene nuo audringiausiai savo veiklą rodančio sveikatos apsaugos ministro. Iš tiesų daug kalbų, dalis iš jų tikrai labai teisingos apie problemas tos srities, bet yra ir tokių kalbų, kurios supriešina privačias įstaigas su valstybinėmis. Bet kas svarbiausia – jokių konkrečių darbų nematyti. Štai pavasario darbų programoje nė vieno reikšmingo projekto sveikatos apsaugos srityje. Sutartys su gydymo įstaigomis Ligonių kasų kaip niekad pasirašomos pavėluotai, tai čia nėra už ką ministrą ypatingai pagirti. O dar naujas faktas – paaiškėjo, kad gydymo įstaigų vadovams lyg ir yra perduota žinia, kad jeigu jie įstotų į Socialdemokratų partiją, tai galbūt sėkmingiau sektųsi jiems konkursuose, kurie prasidės nuo šių metų liepos 1 d. (Balsai salėje) Kaip žinome, vienas Klaipėdos ligoninės vadovas prieš dvi savaites taip „išmintingai“ jau ir padarė.
Toliau. Aktyviai kalba ir ūkio ministrė, tai galima ją pasveikinti, kad galų gale turbūt visiems aišku, kad tai yra ūkio ministrė, o ne energetikos ministrė. Užsienio reikalų ministras – taip, demonstravo irgi didelį aktyvumą, bet nepasakyčiau, kad tai buvo pozityvus aktyvumas mūsų valstybei. Štai ir tas jo atsiprašymas už savo Ministro Pirmininko buvusį balsavimą ankstesnės kadencijos Seime išties yra keistas veiksmas, kai jau pats Ministras Pirmininkas, po to vykdamas į Lenkiją, turėjo muštis į krūtinę, na, aš tai jau tikrai neatsiprašinėsiu. Na, kvailai atrodo tokie mūsų Vyriausybės veiksmai, užsienio politikoje tokių dalykų nėra buvę.
Dabar kalbama vis apie kažkokį perkrovimą santykių su Rusija. Aš nežinau, jeigu to perkrovimo išraiška yra slapti vakariniai susitikinėjimai su Rusijos energetikų atstovais, kažin ar tikrai Lietuvai reikia tokių perkrovimų.
Krašto apsaugos ministras. Na, nedaug jis čia kalbėjo. Iš esmės pateikė vienintelį politinį pasiūlymą, kad būtų uždrausta profesionalios tarnybos kariams dirbti kitą darbą. Būtų gerai, jeigu tokį draudimą jis būtų palydėjęs dvigubu atlyginimu pakėlimu, tai gal galima būtų ir pritarti. Dabar aš nežinau, kaip tokį siūlymą galima priimti pagal socialdemokratų deklaruojamą rūpinimąsi žmogumi.
Vidaus reikalų ministras. Taip pat girdime daug kalbų apie rūpinimąsi policininkų atlyginimais, bet, užuot kalbėjęs, ministras jau galėjo perskirstyti programų finansavimus, asignavimus ir realiai kiek nors padidinti Policijos departamento finansavimą. Visi matome tuos skaudžius atvejus dėl žmonių žūčių, kurie susiję su smurtu šeimoje, tai ne viskas priklauso ir nuo pinigų. Kas draudė ministrui inicijuoti, kad smurto šeimoje nusikaltimai būtų perkelti iš lygio C į lygį A, kai dabar žinome, kad nuo lygio priklauso policijos reagavimas, ir tai yra vykstama paskutiniu metu, jeigu nėra A ir B lygio nusikaltimų. Būtų galima patarti ir daugiau. Energetikos ministrui palinkėčiau sąžiningesnio kalbėjimo vertinant buvusio ministro veiklą, kad mums nesusidarytų įspūdis, jog kritika buvusiai ministerijai priklauso nuo to, kiek principingai mes keliame klausimus apie perdėtus Lenkų rinkimų akcijos reikalavimus šiai koalicijai.
Reikia ką nors ir pagirti. Aš pagirčiau gal naujuosius ministrus – kultūros, socialinės apsaugos, žemės ūkio, nors jie gal kokių nors reikšmingų dalykų ir nepadarė suvokdami, kad tai tik darbo pradžia, taip pat susisiekimo, teisingumo, finansų ministrus, kurie taip pat ramiai dirbo. Gal ypač teigiamai norėčiau paminėti aplinkos ministrą, kuris žengė konkrečius žingsnius griežtindamas…
PIRMININKAS. Baigėsi laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). …bausmes pažeidėjams, konstruktyviai spręsdamas skalūnų reikalus, o Vyriausybei palinkėčiau kitą šimtadienį kur kas didesnių darbų ir geresnių laimėjimų. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį E. Masiulį. Kalbės Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu. Ruošiasi „Drąsos kelio“ frakcija.
E. MASIULIS (LSF). Gerbiamasis premjere, gerbiamieji Vyriausybės nariai, gerbiamasis Seime, iš tiesų šiandieną turbūt labai gera proga sukakus 100 dienų įvertinti naujos Vyriausybės darbus ir objektyviai pasižiūrėti, ką per tas 100 dienų Vyriausybė galėjo padaryti, ką padarė ir ko dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepadarė.
Pirmiausia liberalai sveikina naujos Vyriausybės užtikrintą tam tikrą darbų tęstinumą. Mes matome, kad ir šitoje Seimo pavasario sesijoje tikrai ne vienas ir ne du įstatymų projektai, kurie buvo rengti dar ankstesnės Vyriausybės ministerijų, yra pateikti jau kaip naujos Vyriausybės. Čia, manau, tikrai yra geras požymis, kad ne revoliucijomis ir ne kokiais nors drastiškais perversmais, o nuosekliu ir politiniu sutarimu pagrįstu darbu mes galime siekti, kad gyvenimas mūsų žmonėms gerėtų. Bet turbūt puikiai suprantate, kad į tribūną atėjau ne ditirambų giedoti XVI Vyriausybei, nes jų išklausėme jau nemažai ir prieš tai. Aišku, kas kitas, jeigu ne pats sau uodegą turi pasikelti.
Vertindami 100 dienų, manau, galime įžvelgti ir tam tikrų Vyriausybės kluptelėjimų. Viliuosi, kad tie kluptelėjimai galbūt yra nulemti pirmiausia to, kad dar nėra sustyguoti politinių sprendimų priėmimo mechanizmai. Puikiai atsimenu premjero frazę, pasakytą dar prieš pradedant darbą, kad Vyriausybė dirbs kaip komanda, kad atskiros ministerijos nebus kunigaikštystės, kaip neva tai buvo A. Kubiliaus Vyriausybėje.
Deja, šitie norai arba šitie lūkesčiai kol kas tik lūkesčiais ir lieka, ir tai iliustruoja keletas labai konkrečių pavyzdžių, sakykim, sveikatos apsaugos politika. Aš labai abejoju, ar sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis savo viešus pareiškimus, savo viešas kalbas derina su premjeru, ar jis numatomas pertvarkos gaires derino koalicinėje taryboje, tarėsi su savo ir kitomis koaliciją sudarančiomis frakcijomis. Iš čia atsiranda tokie paradoksai, kad vieną dieną mes girdime aiškų V. Andriukaičio pareiškimą apie tai, kad finansavimas iš valstybės ligonių kasų privačioms gydymo įstaigoms turėtų būti peržiūrimas, kad ne visur ten yra racionaliai naudojamos lėšos, kitą dieną premjeras, susitikęs su Privačių gydymo įstaigų asociacijos vadovais, nedalyvaujant sveikatos apsaugos ministrui, sako, kad jokių radikalių pokyčių čia nebus, viskas bus taip, kaip ir yra iki šiol. Tai akivaizdus pavyzdys, kad to suderinamumo trūksta ir kad tos kunigaikštystės jau yra atsiradusios ir šitoje Vyriausybėje.
Dar daugiau turbūt žalos padarė tai, kad neišdiskutuoti, neišanalizuoti klausimai pateko į viešumą. Pirmiausia buvo sukiršinta pacientų bendruomenė, sukiršinta ir tam tikra dalis sveikatos gydymo įstaigų. Nejučiom pradėjome skirstyti, o kurie čia medikai geriau dirba – ar valstybinėse gydymo įstaigose, ar privačiose? Akivaizdžiai konstatuojame, kad V. Andriukaičio, kaip ministro, kai kurie pareiškimai buvo padaryti labai neatsakingai ir sukėlė gana didelę sumaištį sveikatos apsaugos sistemoje.
Antras pavyzdys, iliustruojantis, kad nėra sutarimo koalicijoje, – garsusis skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos reiškinys. Panaši ir racionali, apgalvota aplinkos apsaugos ministro pozicija siekiant naudos visai valstybei ir jos žmonėms, ir tokia pat premjero pozicija, bet staiga dviejų valdančiųjų koalicijų vadovaujami komitetai – Aplinkos apsaugos komitetas ir Ekonomikos komitetas priima visiškai kitokį sprendimą. Ar laiko trūkumas, ar per tas 100 dienų nepavyko rasti vietos, kur visiems susėsti ir pasitarti, bet tokie visiškai skirtingi signalai siunčia labai didelį neaiškumą ir potencialiems investuotojams Lietuvoje, ir tiems patiems žmonėms, kurie galbūt išgyvena dėl aplinkosauginių problemų.
Premjero ištarti žodžiai ir konkretūs darbai, apie kuriuos jau čia buvo kalbėta, – sustabdyta saulės energijos plėtra, padidintas minimalus atlyginimas, iš tikrųjų tai yra gerai. Tuos darbus, be jokios abejonės, visi pastebėjome ir jau seniai apie juos žinome, tačiau praėjus 100 dienų aš vis dėlto norėčiau labai konkrečiai paklausti ir premjero, ir Vyriausybės, ar mes turime šiandieną atsakymus į strateginį mūsų valstybei klausimą, kaip didinti žmonių, turinčių darbą ir mokančių mokesčius, skaičių, kaip didinti žmonių pajamas? Mes galime labai apie daug ką kalbėti, tačiau jeigu nebus surenkama daugiau mokesčių į valstybės biudžetą, ar 2013 m., ar 2014 m. valstybės biudžetas iš esmės neišspręs jokių svarbiausių ir esminių mūsų valstybės klausimų. Čia mes ir pasigendame labai aiškaus ir konkretaus plano su konkrečiomis priemonėmis, kaip ir kiek – ar 10 tūkst., ar 20 tūkst., ar 50 tūkst. padaugės darbo vietų, kaip kils vidutinis darbo atlyginimas.
Priešingai – tiek verslas, tiek žmonės girdi įvairius neaiškius pasvarstymus iš darbo grupės, premjero sudarytos mokesčių reformai rengti, kad ir apie tuos progresinius mokesčius. Visai kaip Shakespeare’o vaiduoklių pilyje jie tvyro kažkur čia, ore, kitą dieną mes pasiklausome ir lyg ir būname nuraminami, kad tų progresinių mokesčių tiesiogine prasme nebus. Čia, aš manau, vėlgi reikia labai didelio aiškumo ir atsakingesnio viešo kalbėjimo, nes tai trukdo mūsų žmonėms, mūsų verslui planuoti savo darbus, vykdyti plėtrą ir t. t. Be jokios abejonės, Vyriausybė…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis kolega!
E. MASIULIS (LSF). …praėjus 100 dienų, matyt, turi ką pasakyti, ir tai ji gražiai padaro. Matydamas pažadus, kurie čia buvo šiandien iš tribūnos pasakyti, aš noriu palinkėti, kad praėjus dar 100 dienų mes negirdėtume tų pačių pažadų, kurie čia šiandieną buvo pasakyti. Palinkėčiau konstruktyvaus darbo, palinkėčiau didesnio dialogo su visomis Seime esančiomis politinėmis jėgomis, palinkėčiau atsakingesnio kalbėjimo ir ne tik darbo grupių, bet ir tų darbo grupių rezultatų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi „Drąsos kelio“ frakcijos vardu ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Mišrios Seimo narių grupės vardu nėra norinčių kalbėti? Nėra. Kviečiu į tribūną I. Šiaulienę, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnę. Ruošiasi Darbo partijos frakcijos vardu kalbėti V. Gapšys.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gražu, kad šiek tiek sarkastiškai ir su ironija prasidėjęs pokalbis dėl dabartinės Vyriausybės 100 dienų pasibaigė opozicinių frakcijų sveikinimais Vyriausybei ir linkėjimais ir toliau dirbti sėkmingai kitas šimtą dienų, kad turėtumėte po dviejų šimtų dienų ką gražaus pasakyti, kaip turite pasakyti šiandien, po šimto dienų.
Aš džiaugiuosi Vyriausybės darbu ir ta sėkme, kurią šiandien Vyriausybė gali pažymėti apibendrindama, ką ji rado, ką paveldėjo iš XV Vyriausybės ir kokius darbus ji padarė per šimtą dienų. Tikrai galiu suprasti opozicijos nuogąstavimus, kad šita Vyriausybė girdi visuomenės balsą, neskuba, nesikarščiuoja, nedaro naktinių reformų. Ypač pripažįstu tą E. Masiulio pasakymą, kad reikia labai atsargiai kalbėti viešojoje erdvėje, o juo labiau daryti reformas, kad paskui, kaip nutiko konservatorių valdymo laikotarpiu, nereikėtų keisti įstatymų arba kad iš tos pačios „solidarios“ tuometinės daugumos turėtų atsirasti sveikas dešiniųjų balsas. Pradėti kalbėti apie tai.
Aš manau, kad padėtis yra Vyriausybės suvaldyta, sužiūrėta, programa labai aiški. Žinoma, gaila, kad socialdemokratai visų pirma pasmerkti įvykdyti konservatorišką programą, kurios net gerai atseit dirbusi XV Vyriausybė per ketverius metus nesugebėjo įvykdyti. Štai socialdemokratai, kad galėtų imtis vykdyti savo socialdemokratinę programą, visų pirma turi užbaigti neužbaigtus anos Vyriausybės darbus. Tai ir energetikos sektorius, nors XV Vyriausybės premjeras, stovėdamas daugiau kaip prieš ketverius metus šioje tribūnoje, labai arogantiškai pareiškė, kad valstybė valdys energetikus, o ne energetikai – valstybę. Deja, to padaryti per ketverius metus nesugebėta. Štai šiandien matome, kad bene rimčiausia Vyriausybės programa per šimtą dienų yra dėl energetikos ir šilumos ūkio. Kaip susieti šias dvi sritis tam, kad Lietuvos žmonės tikrai nemokėtų tokių kainų, kad būtų racionaliai išnaudojami esami ištekliai. Vien paaiškinimas, kad energetikos priklausomybė nuo vieno tiekėjo, ir kitų būdų neradimas, nebuvimas jungčių, neįvykdymas seniai planuotų darbų buvo susijęs tik su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu…
Žinoma, šita socialdemokratų Vyriausybė nespręs klausimų pensininkų, vaikų, verslo sąskaita. Bus siekiama, kad stiprėtų vidurinysis sluoksnis, kad mažėtų emigracijos mastai ir lietuviai sugrįžtų į savo tėvynę. Tokie yra šios XVI Vyriausybės veiklos akcentai, ir tam jinai skirs visą dėmesį. Aš manau, kad jeigu ne opozicijos apkalbos ir šmeižtas, mūsų Vyriausybės veikla turėtų būti sėkminga, kadangi programa yra racionali, pagrįsta, paremta realia situacija ir darbų imtasi visomis kryptimis labai sėkmingai. To ir linkiu mūsų Vyriausybei, kad ne tik kitas šimtą dienų dirbtų taip sėkmingai, bet ir visą kadenciją, kad nereikėtų tautai, kitaip sakant, keisti nuomonę apie šią Vyriausybę ir jos reitingai būtų ne tik pasitikėjimo kreditas šiomis dienomis, bet ir pelnytas kreditas po atliktų darbų. Sėkmės jums!
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną kalbėti Darbo partijos frakcijos vardu kolegą V. Gapšį.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia noriu padėkoti Vyriausybei už šią gražią tradiciją po šimto dienų pristatyti darbus, apie kuriuos turi žinoti ir parlamentas, ir visuomenė. Kai Vyriausybė turi ką pasakyti, tai ir yra ko ateiti. Jeigu praėjusi neturėjo po šimto dienų ir po ketverių metų ko pasakyti, turbūt neverta buvo eiti ir į Seimo tribūną.
Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad Darbo partijos deleguotiems ministrams buvo patikėtos sritys, kurios yra ne tik sudėtingos, bet ir visuomenei ypač svarbios, o kartais, galima sakyti, kad kai kurios buvo net praėjusios Vyriausybės pamirštos, jas šiai Vyriausybei teks prisiminti ir judėti į priekį. Turiu pasidžiaugti, kad šios Vyriausybės programoje yra aiškiai atspindėtos ir jau iš dalies įgyvendintos Darbo partijos rinkimų programos nuostatos, pirmiausia dėl minimalaus atlyginimo, dėl gyvenamųjų namų renovacijos. Tai yra labai svarbios sritys, kurioms buvo skirti didžiuliai akcentai Darbo partijos rinkimų programoje. Tai iššūkiai, dėl kurių mes kalbėjome pirmiausia. Tačiau tai tik pradžia, šios Vyriausybės programa – tai ateities programa, ateities, kai Lietuvą matysime klestinčią pasaulyje ir konkurencingą visose ūkio srityse.
Per šimtą dienų įvykdytos ne tik ypač svarbios programos nuostatos dėl minimalios mėnesinės algos, pradėta renovacijos peržiūra, bet paliestos ir kitos svarbios sritys. Žemės ūkis. Žemės ūkio ministerija startavo su aiškia linija – Lietuvos žemės ūkio produkcijai turi būti uždegta žalia šviesa. Jau vykdomos aiškios derybos su JAV ir Kinija dėl prieigos prie šių milžiniškų rinkų. Praėjusios kadencijos Vyriausybė išeidama atsuko nugarą Lietuvos ūkininkams, todėl tik šiandieninio žemės ūkio ministro V. Juknos ir visos Vyriausybės greitos reakcijos dėka pavyko išspręsti papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų padidinimo klausimą, ir suma padidinta daugiau nei 30 mln. Lt. Tai buvo ne itin lengva padaryti, kai toks Vyriausybės biudžetas buvo pateiktas ir Vyriausybė neturėjo didelės manevro laisvės. Tačiau problema išspręsta, pajudėta į priekį. Gyvulininkystės klausimas. Gaila, tenka pripažinti, jog praėjusios Vyriausybės buvo praleista proga, todėl teko imtis ypač skubių veiksmų, kad gyvulininkystė vėl atsidurtų tarp prioritetinių sričių, kad į ją būtų žiūrima rimtai.
Žemės ūkis praeitais metais buvo varomoji Lietuvos eksporto jėga. Bet ar buvo galvota apie ateitį ir ar pagalvota apie žemės ūkio specialistų rengimą? O gal paprasčiausiai praėjusios Vyriausybės buvo nuspręsta, kad tai yra nepopuliari sritis ir dėl finansavimo klausimų šios srities specialistams nereikia galvoti. Praėjusios kadencijos Vyriausybė privedė prie bedugnės krašto reikiamų specialistų rengimo sistemą. Skubiai teko keisti teisės aktus, kad būtų užtikrintas finansavimas nepopuliarioms, tačiau ūkiui ypač svarbioms sritims.
Mokslo slėniai. Tenka konstatuoti, kad nesiėmus skubių veiksmų Lietuva prarastų Europos Sąjungos struktūrinę paramą, nes iki šios kadencijos daug kalbėta praėjusios Vyriausybės, bet dar daugiau nepadaryta reikiamų darbų. Džiaugiuosi, kad ministras D. Pavalkis drąsiai ėmėsi jo laukiančių iššūkių. O jų laukia ypač daug, kai turime aiškiai sugadintą aukštojo mokslo sistemą, net pripažinta, kad kai kurios nuostatos prieštarauja Konstitucijai.
Kultūra. Po dešiniųjų valdymo laikotarpio, kai kultūra buvo užmiršta sritis, pagaliau paskirtas profesionalus, turintis ypač reikiamų vadybos gebėjimų ministras. Džiaugiuosi, kad Š. Birutis aiškiai nubrėžė kultūros srities ateitį. Pirmą kartą pradėta kalbėta, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama turi pasiekti kultūros objektus reikšminga apimtimi, o kultūra nebebūtų podukros vietoje.
Socialinė sritis. Sritis, kurios iš praėjusios Vyriausybės neįkando net keli vyrai, atiteko į moteriškas rankas. A. Pabedinskienei teks turbūt didžiuliai iššūkiai šioje srityje, nes Vyriausybei teks ne tik spręsti pašalpų paskirstymo klausimą, bet ir galimybes didinti užimtumą. Džiaugiuosi, kad liberalų šiandien buvo aiškiai pasakyta, kad užimtumas yra ypač svarbi sritis. Mes su tuo sutikome ir ėmėmės reikiamų priemonių. Pirmiausia jau pradėtos įgyvendinti jaunimo garantijos – nuostatos, ateinančios iš Europos Sąjungos, kas galės paskatinti jaunimo aktyvesnį įsitraukimą į darbo rinką. Dar daugiau – yra suformuota dviejų lygių užimtumo darbo grupės: aukščiausiojo lygio komisija, vadovaujama premjero, ir socialinių partnerių darbo grupė, vadovaujama socialinės apsaugos ir darbo ministrės. Aš manau, kad artimiausiu laiku mes sulauksime ypač svarbių pasiūlymų užimtumo srityje, ir naujų darbo vietų kūrimo srityje. Jau supaprastinta tvarka, kaip būtų galima gauti paramą naujoms darbo vietoms steigti. Mes turime ne tik nustatyti paramą, tačiau ir padaryti ją prieinamą mūsų darbdaviams, kurie ruošiasi ja pasinaudoti.
Ši Vyriausybė susidūrė su iššūkiais, mums tenka perimti kai kurias sritis, kurių teisės aktai priimti. Gal ir nelabai mes džiaugiamės ta sritimi, kaip yra perdaryta pensijų reforma, tačiau neišvengiamai turime pripažinti, kad blaškymasis šioje srityje sukeltų neigiamas pasekmes, todėl socialinės apsaugos ir darbo ministrė priėmė reikiamus sprendimus, kurie galbūt yra ir skausmingi, ir diskutuotini, bet neišvengiami. Mes pasakėme aiškiai ir Vyriausybėje pakalbėjome, kad pensijų fondai turi ateitį ir turi perspektyvą, nes kitas variantas šiuo metu nėra išdiskutuotas, todėl mes turėsime judėti į priekį su tais variantais, kurie jau pasaulyje priimti, bet būtų pritaikyti ir mūsų galimybėms.
Aš tikiu, kad A. Pabedinskienei tekusi sritis yra labai reikšminga, bet ji puikiai susidoros su metamais iššūkiais. Ši Vyriausybė, džiaugiuosi, kad pajudėjo ir pragmatiškų santykių su kaimynais linkme, kas nebuvo spręsta praėjusios Vyriausybės. Mes negalime pyktis su visais, mes turime ieškoti sąlyčio taškų ir turime ieškoti išeičių bendrai kartu. Aš tikiu, kad šita Vyriausybė bus darnos ir ateities Vyriausybė. Linkiu sėkmės ir ateinančius tūkstančius dienų. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame kolegai. Kviečiu į tribūną P. Gražulį, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūną, kalbėti frakcijos vardu iki 7 min. Ruošiasi gerbiamoji R. Tamašunienė.
P. GRAŽULIS (TTF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis premjere, gerbiamieji Vyriausybės nariai. Aš manau, kad tai yra gana graži tradicija. Seimas, Vyriausybė turi būti visada atviri visuomenei, visi sprendimai turi būti žinomi visuomenei. Per 100 dienų, žinoma, didelių kalnų nenuversi, bet manau, kad priimti sprendimai yra labai atsakingai padaryti, neskubant, išdiskutavus ir įsiklausius į visų suinteresuotų pusių nuomonę. Naktinių reformų ši Vyriausybė nedarė ir skubotų sprendimų taip pat. Todėl nekenčia visuomenė ir nekenčia Seimo langai. Aš manau, kad vis dėlto yra svarbu tai, kad šita valdančioji dauguma ėmėsi gana ryžtingų sprendimų, atkreipdama dėmesį į pačias opiausias problemas, kurios, deja, nėra sprendžiamos per 100 dienų, – tai didžiulis nedarbas, jaunimo emigracija, taip pat didžiulės energetikos sektoriaus problemos. Šioms problemoms spręsti yra sudarytos darbo grupės, kurios nori išanalizuoti, įsigilinti iš esmės į problemas ir pateikti pačius racionaliausius sprendimus, kaip spręsti pačias giliausias problemas. Be abejonės, didžiulė biurokratija, įsišaknijusi korupcija, todėl šias problemas nėra lengva spręsti, ir reikės sutelkti daug jėgų ir ieškoti daug išmintingų sprendimų, kaip visas šitas problemas išspręsti. Gaila kalbėti, kai opozicijos lyderis sako, kai nėra darbų, tada daug kalbų. Noriu aš jam replikuodamas pasakyti, ketverius metus jūs kalbėjote apie daugiabučių namų renovaciją, o, deja, darbų nebuvo. Taigi ta statinė tikrai labai garsiai riedėjo, bet konkrečių darbų šioje srityje nebuvo. Man gaila, kai formavosi Vyriausybė… Jeigu mes pažiūrėsime, kaip civilizuotame pasaulyje, tai apskritai Vyriausybės nėra kritikuojamos per 100 dienų net už padarytas klaidas. Tokios yra civilizuoto Vakarų pasaulio tradicijos. Šiandien gi mes, ši Vyriausybė… opozicija net susiformuoti neleido, dirbti nuo pat pirmos dienos, dar ji nebuvo suformuota, jai buvo trukdoma dirbti. Bet vis dėlto, nepaisant įvairiausių trukdymų, Vyriausybė susiformavo ir dabar gana darniai dirba.
Aš manau, reikia paminėti, kad ypač butų renovacijos srityje įsteigta agentūra, parengta metodika, parengti, vienu žodžiu, teisės aktai ir šie darbai, tikėkimės, labai greitai pajudės. Kovojant su biurokratija, pritraukiant verslą ir kuriant naujas darbo vietas, yra parengtas naujas Teritorijų planavimo įstatymas, kur tikrai bus daug lengvesni procesai, siekiant suformuoti sklypą, patvirtinti detalųjį planą, ko nebuvo padaryta per ištisus metus ir dėl ko ne viena Lietuvos įmonė galbūt iškeliavo svetur, į kitą šalį, išveždama kapitalą, taip pat ir daugelis įmonių neinvestavo dėl šitų priežasčių Lietuvoje. Taip pat yra rengiamas naujas Viešųjų pirkimų įstatymas, kuris, aš manau, irgi spręs, kad kiek galima būtų mažiau korupcijos, skelbiant viešuosius pirkimus, kad būtų daugiau skaidrumo, ir tai, kad ypač pagamintos prekės arba perkamos paslaugos būtų nuperkamos pačios kokybiškiausios. Gerbiamieji, reikia pasidžiaugti dabartine Vyriausybe, jos ministrais, jų ryžtu, jų išmintimi, kad negriauna, o tikrai įsigilina į įvairias problemas ir jas sprendžia.
Aš taip pat noriu pasakyti ir dėl skalūninių dujų. Aš manau, kad tai yra Konservatorių partijos, buvusios A. Kubiliaus Vyriausybės paliktas modelis. Be abejonės, kartais Vyriausybės arba ministrai yra įkaitai buvusių sprendimų. Šiandien Vyriausybė išanalizuos, įsiklausys į visuomenę, tai visuomenė mus renka, ir priims tikrai patį racionaliausią sprendimą. Manau, kad pats teisingiausias būtų būdas, eksploatuojant Lietuvos išteklius, nueiti Norvegijos keliu. Įsteigta valstybinė įmonė, ją galėtų įsteigti Aplinkos ministerija, ir viskas, ne tik mokesčiai, bet ir pelnas atitektų Lietuvos valstybei. Mes matome, kad eksploatuojama Lietuvos nafta. Kokia nauda mūsų valstybei? Kokia nauda tai savivaldybei, kurioje eksploatuojama nafta? Tik mokesčiai, o, deja, visas pelnas atitenka toms įmonėms. Taigi, aš manau, kad visos problemos bus išspęstos, įsiklausius į žmones ir darniai dirbant Vyriausybei ir Seimui. Sveikinu premjerą ir visą ministrų komandą. Linkiu sėkmės sprendžiant nelengvas problemas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju P. Gražuliui, jis sutaupė laiko. Kviečiu į tribūną Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos vardu kalbėti R. Tamašunienę.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji Seimo nariai šimtadienis – tai trumpiausias laikotarpis, kuris visuomenėje įvertinamas kaip pirmųjų žingsnių, koalicijos tvarumo išbandymas, savotiškas egzaminas. Šimtas dienų – tai bendro keturių koalicijos partnerių darbo, Vyriausybės programos įgyvendinimo konkretizavimas, suformuotos ministerijų komandos ir jiems iškelti konkretūs uždaviniai, įgyvendinant Vyriausybės programą, be abejo, siekiant pagrindinio rodiklio, – pažangos, socialinės ir ekonominės raidos.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija džiaugiasi tuo faktu, kad auga visuomenės pasitikėjimas Vyriausybe, kad žmonės vertina bendras pastangas gerovės link, esant gana sudėtingai finansinei šalies situacijai ir perėmus didelį problemų kraitį. Reikia pabrėžti, kad yra bendras susitarimas siekti gerovės, pirmiausia kiekvienam Lietuvos žmogui, kuriant darbo vietas, mažinant regiono atskirtį, siekiant racionalaus viešojo sektoriaus lėšų panaudojimo. Svarbūs postūmiai vyksta energetikos srityje, tai yra mūsų šalies prioritetinė šaka, pažabotas lėšų švaistymas saulės energijos sektoriuje. Skiriamas deramas dėmesys šilumos ūkiui, siekiant mažint vartotojams kainą, išnaudojant visas alternatyvias galimybes šilumos gamybai pereinant prie biokuro. Įsibėgėjo ir daugiabučių namų renovacijos programa, programa, kuri iki šiol lyg ir vyko, bet nebuvo aiški nei daugiabučių namų bendrijoms, nei savivaldybėms. Reikėjo nedaug – naujos Vyriausybės ir šimto dienų. Laikomasi koalicijos partnerių bendro sutarimo ir rinkiminių pažadų, siekiant pakelti minimalų mėnesinį atlyginimą. Pirmas žingsnis žengtas, žmonėms padidinta iki 1000 Lt, bet tai, žinoma, ne pabaiga ketverių metų laikotarpiu.
Teigiamai vertiname visuomenės ir šios Vyriausybės siekius gerinti kelių būklę. Ypač tai aktualu regionuose, mažinant regionų atskirtį. Norimo rodiklio iš karto pasiekti nepavyko, nes, savaime suprantama, varžo ir fiskalinė drausmė, ir finansinės galimybės šiuo metu, tačiau tai irgi yra vienas iš pagrindinių, prioritetinių uždavinių.
Palaikome taip pat ir sveikatos reformos būtinumą ir svarbą. Vis dėlto reikia sureguliuoti tiek viešojo, tiek privataus sveikatos priežiūros įstaigų sektoriaus veiklą, siekiant teikiamų paslaugų prieinamumo ir kokybės santykio. Šiuo metu Sveikatos fondo lėšos panaudojamos ne visada taip, kaip turėtų būti. Mes matome šiek tiek viešojo sektoriaus piktnaudžiavimo šioje srityje.
Džiaugiamės, kad Vyriausybė pasiryžusi imtis visų aktualių problemų sprendimo, net tų, kurios yra nepopuliarios ir ne visada patogios. Aš turiu galvoje tautinių mažumų keliamas problemas, kurios nėra nei naujos, nei neįmanomos įgyvendinti, kurios neišnyks savaime, o turi sulaukti sprendimų.
Lietuva, būdama Europos Bendrijos namų sudėtyje ir turėdama gana gausų tautinių mažumų piliečių būrį, turi visas galimybes ir pareigą įgyvendinti Europos Sąjungos konvencijos nuostatas. Reikia noro ir valios. O tikime, kad jos nepritrūks.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija teigiamai vertina Vyriausybės šimtadienio darbus, darbus nuoseklius, paremtus loginiais ir laiku priimtais sprendimais, įsiklausius į keliamus visuomenės poreikius ir lūkesčius, užtikrinant darbų tęstinumą ir, kas labai svarbu, racionalų lėšų ir žmogiškųjų išteklių panaudojimą.
Linkime premjerui ir visiems ministrams sėkmės. Kryptys pasirinktos teisingai. Taip pat linkime pasirinkti efektyviausius darbo metodus ir priemones siekiant norimų rezultatų, kurių teigiamą poveikį turėtų netrukus… ir jau dabar jaučia Lietuvos žmonės. Tegul būna jums visi vėjai pakeliui įgyvendinant bendrą Vyriausybės programą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. Taigi, kviečiu į tribūną D. Kreivį. Galima kalbėti iki 5 min.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia norėčiau Vyriausybę pasveikinti šimtadienio proga. Šimtas dienų yra laikas, per kurį išryškėja valstybės raidos kryptys, strateginių reformų kontūrai ir asmenybės, galinčios atsakingai priimti svarbiausius politinius sprendimus.
Išklausęs premjero kalbos negaliu nuslėpti nuostabos. Panašu, kad kalbėdamas apie paveldėtas valstybės problemas premjeras mėgina paneigti labai akivaizdžią tikrovę, tai yra kad praėjusių metų pabaigoje socialdemokratai ir jų koalicijos partneriai paveldėjo sustiprėjusią Lietuvą. Kitaip tariant, visišką priešingybę tai situacijai, su kuria mes susidūrėme 2008 m., suformavę centro dešinės Vyriausybę. Kuomet radome į dugną smengančią ekonomiką, nustekentą šalies biudžetą, netvarkingus viešuosius finansus, mažai pelningas valstybės valdomas įmones, viešuosiuose pirkimuose vyraujančius nesąžiningus susitarimus ir cinizmą, sudėtingą šalies ir užsienio verslui padėtį ir kitas sistemines problemas.
2012 m. dabartinei valdančiajai koalicijai palikome vieną sparčiausiai Europos Sąjungoje augančių ekonomikų, rekordines eksporto apimtis, suvaldytą infliaciją, pelną nešančias valstybines įmones, į Lietuvą atvestus pasaulinio garso investuotojus bei konsoliduotus viešuosius finansus. Šį sąrašą būtų galima tęsti ir toliau, tačiau šiandien čia stoviu ne tam, kad kalbėčiau apie ankstesnę Vyriausybę.
Prisimindamas, kiek daug ir skubiai teko dirbti, siekiant sutvarkyti paliktą netvarką, ir matydamas dabartinių valdančiųjų neveiksnumą, turiu pasakyti, kad jau šimtą dienų Lietuvą valdo sulėtinto veikimo Vyriausybė. Kairieji Ministro Pirmininko kolegos Vakaruose, iš ankstesnių laikų paveldėję įsišaknijusias ekonomines problemas, tegali pavydėti A. Butkevičiui tekusio dešiniųjų palikimo. Kol socialistų valdomoje Prancūzijoje viena paskui kitą uždaromos milžiniškos gamyklos, traukiasi užsienio investicijos ir katastrofiškai auga nedarbas, Lietuvoje matome perteklinį einamosios sąskaitos balansą, augantį bendrąjį vidaus produktą ir itin sparčiai mažėjantį biudžeto deficitą. Atidžiai sekant Vyriausybės posėdžių darbotvarkę bei pasitarimų darbotvarkes, kuriose įrašyta po keletą mažareikšmių sprendimų, kaip kad kovo 18 d., kur matome du mažareikšmius klausimus, ir tai yra nuolatinė praktika, apima jausmas, kad esi tarsi sulėtintame kine. Viskas, ką šiandien matome, tai yra įvairių darbo grupių kūrimas. O darbai, kuriais giriasi premjeras, tai yra prasidėsianti daugiabučių renovacija, saulės elektrinių bumo suvaldymas, tai ir šie parengiamieji darbai buvo padaryti dar A. Kubiliaus Vyriausybės.
Šiandien premjeras kalba, kiek daug nuveikė energetikos sektoriuje ir kokią pasibaisėtiną padėtį rado. Noriu priminti, kad 2008 m. paveldėjome Lietuvą, pasodintą ant „Gazpromo“ adatos, Ignalinos elektrinės uždarymo problemas sukėlusią sutartį su „NUKEM Technologies“, pagaliau prichvatizuotą elektros energijos sektorių. Ir esant tokiam paveldui A. Kubiliaus Vyriausybė per ketverius metus pradėjo įgyvendinti Visagino atominės elektrinės, suskystintų gamtinių dujų terminalo, elektros jungčių su Lenkija ir Švedija projektus. Įgyvendinamas trečiasis Europos Sąjungos paketas, leidžiantis panaikinti energetines…
Šiandien premjeras kalba apie minimalios algos padidinimą, kuris iš esmės nėra blogas sprendimas, tačiau norėčiau atkreipti Vyriausybės narių dėmesį į pradėjusį augti nedarbą, kuris auga net ir sezoniškai išlyginus. Vyriausybė šiandien gali pasigirti populiarumu, tačiau reitingai nėra amžini. Kitas riboženklis, dažniausiai žymintis naujai išrinktos valdžios ir visuomenės medaus mėnesio pabaigą, būna 9 mėnesiai. Tada ir pradeda ryškėti tikrasis Vyriausybės vertinimas visuomenėje. Todėl tikiu, kad Vyriausybė susikaups ir per ateinančius keletą mėnesių pamatysime kitokį veikimą nei svarbių valstybei energetinių projektų stabdymas, investuotojų vaikymas, privačios medicinos saulėlydis bei dėl nepagrįstų sprendimų pradedantis augti biudžeto nesurinkimas.
Pabaigai šiai Vyriausybei ir visai valdančiajai koalicijai norėčiau palinkėti didinti tempą. Didinti tempą, kad šis sulėtintas veikimas netaptų Lietuvai uždelsto veikimo bomba. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kadangi P. Auštrevičiaus nematau, į tribūną kviečiu gerbiamąjį K. Glavecką.
Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar galėtumėte įspėti Vyriausybės narius, kad net ir tada, kai sakoma jiems nelabai maloni tiesa, jie nereplikuotų garsiai iš savo sėdimų vietų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, aš tikrai su jumis sutinku ir palaikau jūsų nuomonę. Bet susitariame visi nereplikuoti. Tiesiog ne tik kitus matykime, bet ir save visi. Aš su tuo sutinku. Palaikau šį gerą pasiūlymą. Visiems to reikia. Taigi kviečiu. Gerbiamasis profesoriau, prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tikro daug kas iš šitos salės prisimena, kas buvo prieš ketverius metus ir kokios 2009 m. vyko čia diskusijos. Jos daugiau tada priminė tą garsią diskusiją tarp baltagvardiečių ir raudonarmiečių žemės klausimu. O pagrindinis klausimas buvo – kas kurį greičiau užkas. Dabartiniu metu diskusija iš opozicijos yra nepalyginamai, mūsų požiūriu, konstruktyvesnė ir rodanti didesnį laukimą, žiūrėjimą ir stebėjimą. Situacija, kuri dabar yra, tie mėnesiai, kurie praėjo nuo jūsų Vyriausybės darbo, jie dar neleidžia makroekonominiu požiūriu, kitais pagrindiniais požymiais vertinti jūsų rezultatų, nes tiesiog vieno ketvirčio gabalą valdėte ir kito ketvirčio gabalą valdėte. Valstybės biudžeto pajamų rodikliai taip pat dar nėra galutinai aiškūs, ar pavyks surinkti valstybės biudžetą, ar nepavyks, savivaldybėse ar taip, ar kitaip yra.
Bet iš esmės, kas įvyko per tas 100 dienų? Be visų mano minėtų kolegų padarytų išvadų ir apibendrinimų, akivaizdžiai matyti, kad brangsta Lietuvos valstybės valdymas, brangsta pati valstybė. Mes matome, ministerijose, žinybose daugėja etatų, didėja viceministrų skaičius, kuris neparankus ne tik tuo, kad bus daroma daugiau biudžetinių išlaidų, bet pirmiausia auga pats biurokratinis aparatas, o kuo didesnis biurokratinis aparatas, tuo daugiau pagundos privatizuoti tą ar kitą valstybės valdymo funkciją. Kaip žinote, jeigu yra 3 ar 4 viceministrai, tai atitinkamai kiekvienam ketvirtam ar penktam, ar trečiam viceministrui yra kuriamos naujos funkcijos ir t. t., už tų funkcijų stovi žmonės, ir jie stengiasi iš to pasidaryti… Tendencija yra nelabai gera. Tai, kad yra skelbiama, jog bus pratęstas Saulėlydžio komisijos darbas, kol kas yra kalbos. Rezultatai yra atvirkščiai proporcingi toms kalboms.
Be brangios valstybės, kas, mano supratimu, dabar labiausiai kelia nerimą daugeliui verslininkų, o verslas yra pagrindinis mūsų biudžeto mokėtojas, nėra aišku, kokia bus situacija dėl mokesčių. Tas mokesčių paketas, arba mokesčių pavidalo stimulų paketas, apie kurį čia kalbėdamas Eligijus minėjo, kad Špesarto pilyje vaiduoklių yra ar jų nėra, tai visiškai neaišku, kokie bus tie mokesčiai. Kalba apie tai susijusi su jautria tema – progresiniais mokesčiais. Tas kalbama tokiame kontekste, kad tie, kurie uždirba daugiau, o turėkite omeny, kad tai paprastai aukštųjų technologijų inžinieriai, specialistai, tie, kas dabar ekonomikoje vaidina svarbiausią vaidmenį, turėtų būtų apmokestinami daugiau ir mažiau kvalifikuota darbo jėga apmokestinama mažiau. Socialiniu požiūriu, be abejo, tai yra teisinga, bet žiūrint į ateitį, į tai, kad daugiausiai žmonių iš krašto išvaro mokesčiai, tokios kalbos, kai neaišku, kaip bus padaryta, verslininkams, ypač tiems, kurie nori investuoti, kurti naujas technologijas, eiti produktų gaminimo, nedarbo mažinimo keliu, iš tikro kelia nerimą.
Be to, negalima taip pat nepaminėti ir vidutinio darbo užmokesčio padidinimo… minimalaus darbo užmokesčio padidinimo iki 1000 Lt, kas buvo geras žingsnis. Pasekmės dar nevisiškai aiškios. Vieni vertinimai rodo, kad nedarbas nemažėja, kad nedarbas auga ir kad daugeliui savivaldybių ir kitoms finansinėms biudžetinėms institucijoms trūksta pinigų, tačiau atsirado naujos kalbos apie NPD, neapmokestinamąjį minimumą. Tai tos kalbos taip pat turėtų būtų pagrįstos arba viešai išreikštos diskusijoje mūsų Seimo salėje.
Dar norėčiau trumpai pasakyti, kad artėja gegužės mėnuo, birželio mėnuo, kai Lietuva iš tikro pateiks kontrolinius skaičius ir Europos Sąjungai, ir mums turėtų pateikti dėl būsimojo biudžeto. Opozicija tikrai parengs opozicinį biudžetą, kuriame parodys savo siūlymus ir savo matymą dėl pagrindinių išlaidų, dėl pagrindinių išlaidų struktūrų, dėl biudžetinių išlaidų mažinimo ir jų valdymo, kad ekonomika būtų efektyvesnė. Bet visi tie darbai laukia ateityje. Per 100 dienų mes dar negalime pasakyti nieko konkretaus, išskyrus gražias kalbas ir pažadėjimus, kurie yra labai gražūs. Tikimės, kad pavyks dalį jų įgyvendinti, o opozicija, mano nuomone, taip pat liberalai bus labai konstruktyvūs ir, be abejo, bus aštriadančiai, jeigu tik bus vykdoma ne ta politika, kuri reikalinga Lietuvos ūkiui ir žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Ir paskutinė kalba A. Monkauskaitė. Prašom.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Mielieji kolegos, nuskambėjo tokia frazė „Miego diena“, o man norėtųsi pasakyti „Juoko diena“, kadangi darbas yra vadinamas miegu.
Jeigu kas nors mano, kad konservatoriai paliko sustiprėjusią Lietuvą, tai aš norėčiau pasakyti, kad reikėtų pavaikščioti ne tik Gedimino prospektu, bet nuvažiuoti ir truputį toliau nuo Vilniaus, į kokį nors miestelį, į kaimą, pasikalbėti su žmonėmis ir pažiūrėti, kiek ta Lietuva sustiprėjo, kiek ji pagausėjo, kiek ji pagražėjo.
Šita Vyriausybė mato jau ir kaimą, ir miestą, ir net kelius, kuriais tie žmonės vaikšto. Todėl visiems jos darbams, kad ir daromiems lėtai, bet galima pritarti, nes tie darbai daromi lėtai, bet užtikrintai.
Aš labai džiaugiuosi, kad šita Vyriausybė rodo Lietuvos žmonėms didesnį socialinį jautrumą, yra svarstoma labai daug klausimų, sudaryta labai daug grupių, kad žmonės iš tikrųjų uždirbtų geriau ir gyventų geriau, jau padidino minimalų atlyginimą ir bus socialinėje srityje dar padaryta daug kitų darbų. Labai džiaugiuosi, kad prasidėjo renovacija, kuri leis sukurti daug darbo vietų, o labiausiai, kaip išrinkta vienmandatėje kaimiškoje apygardoje, džiaugiuosi, kad pasikeitė Vyriausybės požiūris į savivaldybes, kad savivaldybės sulaukė didesnio dėmesio, negu buvo iki šiol. Premjeras pasakė labai gražiai: dirbti, kad Lietuva liktų Lietuvoje, ir tą sėkmingai, atrodo, iki šiol dirba.
Aš noriu pasakyti, kad būtų galima dirbti ir dar geriau, būkime truputį ir savikritiški. Per pastaruosius metus labai mažai dėmesio buvo jaunimui. Kad ta Lietuva liktų Lietuvoje, mes turime skirti didesnį dėmesį jaunimui, jaunimo patriotiniam auklėjimui. Naudodamasi proga, kad čia sėdi krašto apsaugos ministras, noriu pasakyti, kad vaikams reikėtų daugiau užimtumo, vaikų stovyklų, atkreipiu dėmesį į tokius dalyką kaip jaunuosius šauliukus, jaunuosius valančiukus ir kitas jaunimo organizacijas, kad jaunimas suprastų, kad šita Vyriausybė dirba dėl ateities. Šita Vyriausybė yra vadinama „žmonių Vyriausybe“. Aš linkiu, kad ir toliau ji būtų taip vadinama, o kad ji tokia būtų, mes visi turime jai padėti. Padėkime Vyriausybei ir didelės sėkmės jai toliau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkojame Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui už pateiktą informaciją. Aš manau, yra graži tradicija, kad, praėjus 100 dienų, Vyriausybė pristato esamą situaciją. Kai mes visi važinėjame, susitinkame su žmonėmis, žmonės nori kuo daugiau informacijos. Manau, tiek opozicijos, tiek pozicijos buvo daug kas pasakyta, buvo kalbėta apie tai, kokie yra spręstini darbai, kokie iššūkiai mūsų laukia. Aš manau, kad tai taps gražia tradicija, kai mes pateiksime tokią situaciją, kuri yra Lietuvoje, nes tai labai svarbu. Dar kartą dėkoju visiems ministrams, Ministrui Pirmininkui, Seimo nariams.
Baigėme svarstyti šį klausimą. Mes dabar turime galimybę turėti 20 minučių pertrauką, iki 12 val. Dėkoju. Skelbiu 20 minučių pertrauką. 12 val. toliau tęsime rytinį posėdį. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. GAPŠYS, DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame Seimo plenarinį posėdį.
12.01 val.
Įmonių bankroto įstatymo 4, 10, 11, 114, 115, 116, 117, 13, 131, 21, 22, 23, 26, 29, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4385(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Įmonių bankroto įstatymo 4, 10, 11, 114, 115, 116, 117, 13, 131, 21, 22, 23, 26, 29, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4385(3). Svarstymo stadija. Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Kviečiame į tribūną.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kovo 13 d. Ekonomikos komitetas svarstė Įmonių bankroto įstatymą Nr. XIP-4385. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje užsirašė dalyvauti L. Graužinienė. Kviečiame į tribūną.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, nors pakeitimai nėra dideli, tačiau, aš manau, jie ganėtinai esminiai ir vis dėlto reikalauja platesnės diskusijos. Pavyzdžiui, pakeitimas, siūlymas, kad būtų nustatyta, kad bankroto administratoriaus kandidatūra teismui būtų parenkama naudojantis bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, tikrai kelia daug klausimų ir diskusijų.
Pirmiausia, kaip bus sudaroma ta programa. Aš manau, bus neišvengta ir žmogiškojo faktoriaus sudarant atrankos kriterijus, nes įstatyme tie atrankos kriterijai nėra apibrėžti, ir niekas negalėjo išsamiai paaiškinti, kaip tai bus atliekama. Turiu pažymėti, kad dabar dirbantys bankroto administratoriai yra labai skirtingos kompetencijos. Bankroto administratoriai šiuo metu daugiau specializuojasi pagal vienų ar kitų bankroto bylų profilį. Nelabai suprantama, kaip kompiuteris parinks ir kokia kokybė bus to bankroto administratoriaus.
Man kyla klausimas, kodėl valstybė „Snoro“ banko bankroto atveju samdė aukšto lygio specialistą iš užsienio ir nesirinko? Kodėl Ūkio banko bankroto atveju taip pat buvo pasirinktas visiškai išskirtinai žmogus, buvęs politikas, bet ne didelę patirtį turintis bankroto administratorius? Ir kaip tokiu atveju veiktų ši įstatymo nuostata, jeigu tą administratorių parinktų kompiuterinė programa. Taigi jokių išimčių čia aš nemačiau, tai yra bendroji norma. Gyvenimas parodė, kad valstybėje būna įvairių atvejų, ir ganėtai sudėtingų, ir nenumatytų.
Toliau dar norėčiau pakalbėti apie antrą siūlymą – kad bankroto administratorius turėtų atlyginti žalą, jeigu jis netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugų. Jeigu jam jau yra pritaikyta tokia sankcija, tai, manau, kad ne tik žala, bet turbūt ir teisminiai procesai tokiu atveju bus pradėti. Taip, aš turiu pasakyti, kad bankroto administravimo etapuose yra daug problemų. Įmonių bankroto įstatymas tikrai taisytinas daugeliu aspektų, tačiau pateiktos pataisos neišsprendžia problemų. Bankroto administratorių atsakomybė visiškai nėra peržiūrėta.
Kur dabar didžiausia problema? Tai, kad dirbtinai bankroto administratorius tempia laiką bankroto bylose, nes jo atlygis ir pajamos tiesiogiai susijusios su tuo, kiek laiko jis tą bylą administruoja. Jeigu pažiūrėtume statistiką, tai praktiškai administruoja tol, kol dar lieka kokio nors turto. Taigi šioje vietoje jokių pataisymų nėra. Ir tos pataisos, kurios teikiamos, visiškai nesprendžia.
Dar reikia pažymėti, kad bankroto administratoriai pasidarė labai uždara bendruomenė ir labai sunkiai įsileidžia naujus žmones, jaunus specialistus, nes egzaminų reikalavimai yra be galo aukšti, pati egzaminų sudėtis, klausimai yra tokio lygio, kad tikrai daugelis neišlaiko. Tokio lygio jie yra todėl, kad neatidarytų plačiau rinkos. Natūralu, kad ta bendruomenė tampa uždara. O tai tikrai sudaro daugybę problemų ir pasirenkant administratorius, ir tai, kad uždara bendruomenė… susidaro ir tokių problemų, apie kurias mes skaitėme vakar ir užvakar spaudoje. Taigi manau, tos pateiktos pataisos yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, bet nesprendžia problemų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau kalbėti užsirašiusių diskusijoje nėra. Kviečiu pranešėją, nes yra pataisų. Pirmiausia, ar dėl jūsų paties pataisų viskas gerai? Nė vienos nereikia?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne, ne.
PIRMININKAS. Tada mums žymiai supaprastėja darbas. Visų atsisako. Tada mes turime Vyriausybės pasiūlymą. Turime 3 straipsnio… Vyriausybė siūlo atsisakyti 11 straipsnio 8 dalies, tai yra išvadų 11 puslapyje.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Komitetas siūlo palikti, nes administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ar dėl jo padėjėjo kaltės. Todėl vėliau Vyriausybė kaip ir neprieštaravo komitete.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Galime. Ačiū.
Paskutinėm iš dalies pritarta. Tai viskas, daugiau problemų… (Balsai salėje) Ar galime pritarti visoms, kurioms komiteto yra pritarta iš dalies?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš neprieštarauju, kadangi komitetas atsižvelgė.
PIRMININKAS. Neprieštarauja. Balsuosime, balsavimas bus po svarstymo, galėsime balsuoti… Už ir prieš užsirašiusių nėra. Kviečiu balsuoti dėl Įmonių bankroto įstatymo 4, 10, 11, 114, 115, 116, 117, 13, 131, 21, 22, 23, 26, 29, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, siūloma pritarti po svarstymo.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 46, prieš nėra, susilaikė 28. Po svarstymo pritarta.
12.11 val.
Įmonių bankroto įstatymo 2, 10, 11, 131, 20, 21, 28, 29, 30, 33, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4927(3), Įmonių bankroto įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 131, 18, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4928(2), Civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 6.9301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4929(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4a klausimas – Įmonių bankroto įstatymo 2, 10, 11, 131, 20, 21, 28, 29, 30, 33, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-4927(3) Pranešėjas – R. Žemaitaitis Ekonomikos komitetas vardu.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). 2013 m. kovo 13 d. Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIP-4927. Komitetui buvo siūloma pritarti patobulintam variantui. Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Jeigu neprieštarautumėte, yra ir lydintys įstatymų projektai. Gal galima būtų vienu kartu?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tą pačią kovo 13 d. buvo svarstytas lydintysis įstatymo projektas Nr. XIP-4928. Taip pat bendru sutarimu pritarta Civilinio kodekso 6 knygos 923 straipsnio pakeitimo projektui ir kodekso papildymo 6 knygos 9301 straipsniu įstatymo pakeitimo projektui. komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Audito komiteto vardu Z. Žvikienė. Irgi prašysime tada išvados dėl dviejų projektų.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Audito komitetas apsvarstė teikiamą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2, 10, 11, 131, 20, 21, 28, 29, 30, 33, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir vienbalsiai jam pritarė. Priimtas sprendimas iš esmės pritarti pateiktam projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Joms Audito komitetas pritarė ir teikia Audito komiteto pasiūlymus. Pagrindinis komitetas daugumai Audito komiteto pasiūlymų pritarė, todėl Audito komitetas nereikalaus balsuoti dėl tų nuostatų, kurioms nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Mes tada dar pakviesime dėl… Atsiprašau, negirdėjau. Jeigu dėl kito, taip pat…
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Taip, lydintysis projektas. Audito komitetas vienbalsiai nutarė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įmonių bankroto įstatymo nurodytų straipsnių pakeitimui ir papildymui bei įstatymo papildymo priedu įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4928 bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gal dar iš karto Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu galėtų pateikti išvadą N. Venckienė, kad baigtume su išvadomis?
N. VENCKIENĖ (DKF). Vakar, kovo 20 d., Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė. Vienbalsiai pritarta už.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkojame. Dabar diskusijoje užsirašiusių… Kviečiame dalyvauti diskusijoje. Pirmasis kalba B. Pauža. Kviečiame į tribūną. Ruošiasi R. Šimašius.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, aš išėjau pakalbėti į tribūną vienu tokiu aspektu. Įmonių bankroto įstatymas per pastaruosius 10 metų buvo keičiamas daugiau kaip 20 kartų. Vidutiniškai per metus šis įstatymas buvo svarstomas ir keičiamas 2–3 kartus.
Dabar apie įstatymą, kurį šiuo metu svarstome. Aš nesigilinu į tuos straipsnius, kurie čia yra keičiami, bet iš principo noriu pakalbėti dėl tų visų bankroto įstatymų. Nė viename įstatyme nerado vietos ūkininkų bankroto reikalai arba, kitaip sakant, ūkininkų bankroto klausimų sprendimai. Mane labai nuliūdino siūlomas fizinių asmenų bankroto reglamentavimas. Pasigendu rimtesnio požiūrio į ūkininkus, kuriems turėtų būti nustatyta ir taikoma kitokia bankrutavimo procedūra. Todėl dauguma pritartų minčiai, jog šį projektą būtina tobulinti. Reikia įtvirtinti atskirą skyrių, numatantį tik ūkininkams tinkamas bankrutavimo sąlygas.
Tenka pasakyti, kad daugelis Europos Sąjungos šalių ir kitų šalių ūkininkų bei privačių asmenų bankroto įstatymus… pavyzdžiui, Suomijoje bankroto atveju ūkininkas gali pasilikti pragyvenimui būtinus daiktus, Airijoje – namų apyvokos ir verslui reikalingus įrankius, Vokietijoje paliekamas minimaliai reikalingas turtas ir panašiai. Mano nuomone, teikiamo projekto nuostatų sudėtingumą atspindi vadinamojo kreditorių reikalavimų tenkinimo plano parengimas, ir tai, be abejo, nepigiai atsieis ūkininkui. Planą privalės parengti pats ūkininkas skolininkas, bet reikės gauti bankroto administratoriaus ir kreditorių sutikimą. Vėliau planą turės patvirtinti teismas. Čia labiausiai pasireikš žemės ūkio specifika. Ar supras kreditoriai, kuriems rūpės kuo greičiau atgauti skolintus pinigus, šią specifiką? Juk vienu atveju ūkininkas gali pavasarį pasėti žemės ūkio kultūras, rudenį jas nuimti ir parduoti, gauti išmokas ir palaipsniui atsiskaityti su kreditoriais, kitu atveju jam reikia apyvartinių lėšų, kad išlaikytų karvių bandą, kas mėnesį stabiliai parduotų pieną ir dengtų tuos įsiskolinimus.
Dar kitu atveju jis gali būti pasodinęs pramoninį sodą, o derlių gaus po 2–3 metų ir tik tada galės atsiskaityti. Kreditoriai pirmiausia žiūrės, kokią naudą jiems gali suteikti šis planas. Gali būti ir taip, kad kreditoriai, pamatę, kad ūkininkas turi likvidaus turto, nepanorės ilgai „peckiotis“ su tuo planu ir nutars viską iš karto parduoti. Tuo atveju ūkininkas, kaip sakoma, išeis basas.
2009 m. savo iniciatyva pateikiau Ūkininko įstatymo projektą siekdamas nustatyti socialines garantijas ūkininko turtui ir pajamoms, kad jis skolų mokėjimo laikotarpiu nebūtų visiškai sužlugdytas, galėtų gyventi kaime, vykdyti savo veiklą ir išmokėjęs skolas galėtų pradėti viską iš pradžių ir atkurti savo ūkį. Tačiau, kaip žinome, buvusi Vyriausybė šitoms nuostatoms nepritarė ir parašė neigiamą atsakymą.
Esmė yra štai kur. Įgyvendinant šio įstatymo, kurį dabar svarstome, nuostatas iš prasiskolinusio ūkininko, turinčio mažamečius vaikus, gali būti atimtas gyvenamasis plotas. Tai būtų nehumaniškas poelgis, jis sukeltų žmogui didelę psichologinę įtampą ir šiurkščiai pažeistų vaiko teisių apsaugą.
Todėl siekdamas bent iš dalies spręsti ūkininko problemas, siūlau Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą papildyti nuostata, kad kai kartu su fiziniu asmeniu, kuris verčiasi ūkininko veikla, gyvena jo nepilnamečiai vaikai, jo globojami asmenys, teismas nustato ūkininkaujančio fizinio asmens gyvenamojo būsto dalį jam ir jo šeimos nariams gyventi arba ūkininkaujančio fizinio asmens gyvenamojo būsto vertės dalį, už kurią fizinis asmuo galės susirasti pirkti kitą būstą…
PIRMININKAS. Laikas!
B. PAUŽA (LSDPF). …į kurį negalės būti nukreiptas išieškojimas. Ir taip toliau. Pavyzdžių galėčiau pateikti labai daug, bet man atrodo, kad šiandien reikėtų paprašyti Ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, kitų valstybės institucijų, kad jos parengtų šiuose įstatymuose dalį apie ūkininko bankrotą, kaip galėtų bankrutuoti ūkininkas, ir numatyti sąlygas, kad tas ūkininkas galėtų išmokėti tas skolas, atsitiesti ir po to tęsti ūkininkavimą.
Mielieji kolegos, aš manau, kad ateityje mūsų visų laukia labai rimtas darbas prie šio klausimo, kad negrįžtume į vadinamuosius smetoninius laikus, kai ūkininkas buvo paleidžiamas basas iš savo trobos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau norinčių pasisakyti nėra. Kviečiame pranešėją į tribūną. Tik dar noriu pasitikslinti. Audito komiteto vardu buvo atsiimtos visos pataisos? Gerbiamoji Žvikiene, ar galime?.. (Balsai salėje) Norime patikslinti, ar Audito komitetas atsiima visus pasiūlymus, ar pasilieka tuos, kuriems nepritarta, kad reikės?.. (Balsai salėje) Įjunkite.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Audito komitetas neprašė balsuoti dėl tų savo pasiūlymų, kuriems Ekonomikos komiteto buvo nepritarta. Mes sutinkame ir pritariame Ekonomikos komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra pasiūlymai tik Audito komiteto, kiek matote. Ar galime pritarti bendru sutarimu tiems, kuriems pritarta iš dalies? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Dėl šito projekto daugiau nėra. Dėl Vyriausybės nereikia balsuoti. (Balsai salėje) Ar dėl lydimųjų projektų… (Balsai salėje) Gerai. Prašo manęs Sekretoriatas atskirai pabaigti procedūrą. Bendru sutarimu, suprantu, negalime pritarti. Kalbančių už, prieš nėra. Balsuojame? (Balsai salėje) Ar bendru sutarimu galime pritarti?
V. GURECKIENĖ (Seimo Posėdžių sekretoriato vedėja). L. Graužinienė nori.
PIRMININKAS. Balsuojam.
V. GURECKIENĖ. L. Graužinienė nori.
PIRMININKAS. Atsiprašau, matau, užsirašė. L. Graužinienė – prieš.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš ne prieš patį principą, tačiau aš skaitau tai, kas yra teikiama, pažodžiui: „Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę.“ Garbių teisininkų Seime aš noriu paklausti. Kokiame įstatyme, teisės akte yra apibrėžta sąvoka „sąmoningai blogai“? Kas tada įvertins, ar sąmoningai blogai, ar nesąmoningai blogai privedė prie bankroto? Taigi tokie subtilūs dalykai reikalauja tikslumo. Žinodami tai, kad teisminių bylų bankroto atveju yra nemažai, dabar mes paliekame teismams būti ekonomistais ir daryti ekonominį verdiktą, įvertinant, ar tai buvo sąmoningi ekonominiai veiksniai, ar nesąmoningi. Nėra tikslaus apibrėžimo, aš manau, kad reikėjo tiksliai apibrėžti, kas yra „sąmoningai blogai“, todėl negaliu vien dėl to, kad teisiškai netvarkinga pataisa, balsuoti.
PIRMININKAS. Už – J. Kondrotas.
J. KONDROTAS (DPF). Labai ačiū. Gal aš nevisiškai teisingai suprantu, aš už tai, kad būtų įtraukti ir ūkininkai dėl bankroto, tobulinant, atsižvelgiant į tą įstatymą, ką siūlė kalbėjęs Seimo narys B. Pauža.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi buvo nuomonės už, prieš, kviečiu balsuoti dėl Įmonių bankroto įstatymo 2, 10, 11, 131, 20, 21, 28, 29, 30, 33, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto po svarstymo.
Dėkoju. Balsavo 77 Seimo nariai: už – 56, prieš – 2, susilaikė 19. Po svarstymo projektui pritarta.
Dėl lydimojo projekto Nr. XIP-4928(2) norinčių dalyvauti diskusijoje… Lydimasis projektas, bet dėl viso pikto patikriname. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pataisų ir pasiūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti, nėra. Už, prieš užsirašiusių nėra. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
1-4 c klausimas – Civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.9301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4929(2). Norinčių dalyvauti diskusijose nėra. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymui buvo pritarta iš dalies. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Prieštaraujančių nėra. Kalbėti už, prieš nematau norinčių. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Prašome balsuoti? Prašom balsuoti. Darbotvarkės 1-4 klausimas – Civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.9301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4929(2).
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 76, prieš nebuvo, susilaikė 7. Po svarstymo projektui pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tęsiame posėdį. Prašau.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia visi trys įstatymų projektai, kurie reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymą. Kokios galimybės būtų, kad iki priėmimo juos sujungtume į vieną bendrą, kad priėmimas būtų bendras? Ar negalima?
PIRMININKAS. Čia yra komiteto reikalas. Komitetui pasiūlykite.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). O negalima būtų pasiūlyti, kad Seimas siūlo Ekonomikos komitetui sujungti į vieną iki priėmimo? Ačiū.
PIRMININKAS. Gal Seimas tegul neprimeta valios komitetui, komitetas pats nuspręs. Jeigu bus galima, manau, tikrai sujungs. Nėra komiteto pirmininko? (Balsai salėje) Nėra.
12.28 val.
Gerbiamieji kolegos, sekantis klausimas… atsiprašau, kitas darbotvarkės klausimas yra 1-5 – Seimo nutarimo „Dėl statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-4908(2). Pranešėjas – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė nutarimo projektą, turėjo diskusiją su dabartiniu Lietuvos Vyriausybės premjeru, atsižvelgė į visus Vyriausybės siūlymus, papildė įstatymo projektą atskiru skirsniu, savo pataisomis tuos visus siūlymus įtraukė į projektą ir teikia jums suderintą projektą svarstyti. Vyriausybė yra numačiusi to projekto įgyvendinimo tvarką ir žada pateikti iki rudens sesijos visus dokumentus, kurie užtikrins jo įgyvendinimą. Už projektą balsavo 7, prieš – 1.
PIRMININKAS. Yra užsirašiusių pasisakyti. A. Sysas. Prašau. Gal taip geriau bus? Jūs po to. (Balsai salėje) Gerai. Prašau. Kolega A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išėjau į tribūną, nes tai mūsų Seimo sena svajonė turėti vieną bendrą įstatymą, kuris reglamentuotų statutinių valstybės tarnybos tarnautojų socialines garantijas ir darbo užmokestį, nes tie, kurie ilgiau dirba Seime, žino, kokios vyksta kovos už atskirų grupių socialines garantijas ir darbo užmokestį. Ypač baigiantis sesijoms visada atsiranda įstatymų, kurie vienaip ar kitaip reglamentuoja šitų pareigūnų darbo užmokestį. Todėl prasideda nereikalinga konkurencija. Noriu priminti, jau šitos kadencijos Seimas praeitų metų gruodžio mėnesį, paskutinėm dienom, priėmė Žvalgybos įstatymą, kuris pareikalavo papildomų net 8 mln. Lt, būtent priminti dėl to, kad kiekviena tarnyba galvoja, kad jie yra svarbiausi, labiausiai reikalingi Lietuvai ir jų darbo užmokestis turi būti daug didesnis kitų pareigūnų atžvilgiu. Todėl šitos gairės tai nėra įstatymas, kuris reglamentuoja tvarką, dydžius, garantijas, tai yra tik kryptis, pagal kurią turėtų Vyriausybė parengti įstatymų projektus, reglamentuojančius šituos klausimus, apie kuriuos mes kalbame. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad mes jau ir gairėse numatome tokį dalyką, kad pareigūnų profesinės sąjungos, ypač policijos, kurios yra gausios, turinčios įtaką, turėtų galimybę derėtis dėl tam tikro dydžio ir darbo užmokesčio, ir kitų dalykų, jau numatytų įstatyme. Būtų bendro dydžio darbo užmokestis, socialinės garantijos ir dar keletas specifinių dalykų, kurie numatyti keliuose skyriuose, tos garantijos, kurios numatytos kolektyvinėje sutartyje, tos garantijos, kurios bendrosios ir specialiosios, nes yra tarnybų, kurios turi labai specifinį darbo pobūdį, ir todėl mes tai ir įrašėme į gaires. Kai kas iš Seimo narių, galbūt visi, gavote pareigūnų, profsąjungos narių, pabrėžiu, ne visų, o kai kurių profsąjungų laiškus, kad vėl reikėtų sėsti ir dar kartą žiūrėti į gaires, todėl dar kartą noriu pakartoti, tai yra tik kryptis, ką turi padaryti Vyriausybė. Konkrečius įstatymus svarstysime atskirai ir noriu priminti, ypač naujiems Seimo nariams, darbo grupė dirbo daugiau kaip pusmetį, aktyviai dirbo, dalyvavo visų specialiųjų tarnybų, statutinių organizacijų atstovai, taip pat ir profesinės sąjungos, labai daug medžiagos yra surinkta, yra padaryta analizė, kas ką gauna, kiek gauna, už ką gauna ir kaip gauna. Visa tai yra Socialinių reikalų ir darbo komitete. Aš manau, kad kuo greičiau mes priimsime gaires, tuo greičiau mes galime tikėtis įpareigoti Vyriausybę pateikti konkrečius įstatymus svarstyti Seimui. Labai ačiū. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. M. Zasčiurinskas. Prašom. Gerai, kadangi R. J. Dagys jau kalbėjo, tai prašė pabaigoje. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerai. Gerbiamieji kolegos, sunkmečio laikotarpiu teisėsauga patyrė daugybę išbandymų, kurių pasekmes, vadinamoji krizė, kurių pasekmes mes visi matome šiandien, ir tie skaudūs įvykiai taip ir nesibaigia, o kaip tik intensyvėja. Akivaizdu, kad skelbiama diržų veržimo politika, kuri buvo išplatinta ir statutiniams pareigūnams, stiprokai užtruko ir visiškai neigiamai paveikė mūsų visuomenę. Pasakysiu du skaičius, 2008 m., pavyzdžiui, policijai buvo skirta 831,5 mln. Lt, dabar skiriama 626 mln. Lt. Įvertinkime dar ir tai, kad per tą laikotarpį, pavyzdžiui, policijai, buvo padidinta kai kurių funkcijų. Geriausias pavyzdys, tai Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris policiją privertė tirti vos ne 20 tūkst. visų įvykių per metus, o tam nebuvo skirta jokių resursų, nei lėšų, nei kitų resursų. Suprantama, kodėl profesinės sąjungos ir profesinių sąjungų lyderiai kelia įvairius klausimus, kodėl pareigūnai Lietuvoje basi? Arba kodėl jie, rizikuojantys sveikata ir gyvybe, nesulaukia deramo dėmesio? Ir man atrodo, kad tokie klausimai išties yra mums svarbūs, ypač kai mes matome, kad viešojoje erdvėje mirga su pasigardžiavimu teikiama informacija, kad vienas ar kitas statutinis pareigūnas vienaip ar kitaip nusižengia. Aišku, jeigu jis nusikalto, tai yra labai blogai ir už tai girti negalime. Bet aš noriu atkreipti mūsų visų dėmesį ir į kitą šio proceso pusę. Statutiniai pareigūnai atlieka ypač svarbią valstybės funkciją. Be jų funkcijos valstybės negali ir neegzistuoja pasaulyje. Statutiniai pareigūnai saugo, gina mus, mūsų vaikus, mūsų šeimas. Suprantama, kad su nerimu pareigūnai stebėjo jų, aš pavadinsiu, ir jie taip galvoja, kai su jais bendrauji, sistemos naikinimą. Tai kasmetinis lėšų mažinimas, socialinių garantijų nebuvimas ir likvidavimas, maži atlyginimai. Įsivaizduokime, gal ne visi žinome, pavyzdžiui, policininkas, baigęs mokslus, gauna 1200 Lt. Atidirbus 25 metus, jo atlyginimas padidėja iki 2400 Lt. O pareigūnai taip pat juk turi ir šeimas, ir vaikus, jiems reikia gyventi, maitintis, ne geležinė jų ir sveikata. Todėl šiandien svarstomas socialinių garantijų ir atlyginimų nutarimas išties yra nepaprastai svarbus. Aš nekartosiu to, ką pasakė kolega A. Sysas, viskas ten teisingai pasakyta. Manau, kad aptarus tuos klausimus ir Vyriausybei priėmus sprendimus dėl darbo apmokėjimo, dėl darbo ir poilsio laiko, dėl sveikatos priežiūros, dėl profesinių sąjungų, tas nutarimas atliks tik teigiamą vaidmenį. Aš manau, kad Vyriausybei bus daug lengviau priimti atitinkamus ir konkrečius įstatymų projektus. Tokius, pavyzdžiui, kaip dėl viršvalandinio darbo. Pavyzdys. Jūs žinote, kad šiandien galima dirbti visiems kitiems, išskyrus pareigūnus, tik 40 val. plius 8 val. per savaitę. Ir viršvalandinis darbas negali būti daugiau kaip 180 val. per laikotarpį. Statutiniams pareigūnams tai yra 250 val. ir t. t. Bus galima išspręsti tokius klausimus, kaip susijusius su motinyste, ir visus kitus. Todėl aš iš esmės pritariu šitam nutarimui, kviečiu balsuoti ir kartu noriu atkreipti dėmesį į šio nutarimo paskutinį 21 punktą, kurio redakcija gali priversti manyti, kad kada vienos statutinės organizacijos pavaldžios Prezidentūrai, o kitos Vidaus reikalų ministerijai, kad tai gali sukelti kai kurias problemas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Gerbiamieji kolegos, kol R. J. Dagys eina į tribūną, paprašyčiau truputį dėmesio, labai svarbus klausimas. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai sutrumpėjo mano kalba. Džiaugiuosi, kad Mečislovas pakeitė savo poziciją, komitete balsavo prieš, dabar jau pasisakė už. Tada man tikrai mažiau yra ką aptarti. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad mes visi suvoktume, kas tose gairėse yra esminio, kad paskui, priimdami kitus įstatymus, mes suprantamai vadovautumės. Visų pirma prieš tai, stengdamasis paaiškinti, aš atkreipsiu dėmesį, kad išplatintas profesinių sąjungų kreipimasis, jis visas iš tų punktų, kuriuos išvardijote, yra seni jų reikalavimai ir yra beveik 90 % perkelta į šitą statutą, kai dirbo darbo grupė. Tiesiog naujas pirmininkas nelabai susipažino, ką senesnis yra siuntęs. Tai iš esmės beveik viskas yra perkelta.
Dabar vis dėlto įstatymo, atsiprašau, nutarimo esmė, kad mes pertvarkome iš esmės statutinę tarnybą. Ne atskirais įstatymais, o siūlome, kad pagrindinės socialinės garantijos būtų visiems statutiniams pareigūnams vienodos, nepriklausomai nuo to, kur jie tarnauja. Pagrindinis paketas. Aišku, antra dalis yra tam tikra specifinė dalis, kur negali būti visiško tapatumo, nes tarnyba nuo tarnybos skiriasi. Vieni daugiau patruliuoja gatvėse, kiti daro analitinį darbą ir t. t. Tai šalia to bloko atsiranda papildomos specifinės socialinės garantijos, kurios yra būtinos toje tarnyboje. Tai dar plius prie to, ką garantuoja bazinis dalykas. Ir trečias, kas yra esminis ir ko anksčiau niekada nebuvo, ir tikrai galiu pasidžiaugti tuo, kad ir naujoji Vyriausybė su tuo sutiko, ir Finansų ministerija galų gale suprato, tai yra dalis, kintamoji dalis, dėl kurios galų gale įvairios profesinės sąjungos, o ten, kur jų nėra, darbo tarybos galės derėtis papildomai, priklausomai nuo turimų lėšų. Tai nėra šimtaprocentinė garantija, kad jiems socialinės garantijos bus visąlaik tokios pat, nes tai ne įstatymu numatytos garantijos, bet tai papildomos garantijos, na, darbo sąlygos, pavėžėjimas, tai transportas, kelionės kaštų dengimas, apranga, dar daug dalykų, kuriuos galės išspręsti, kurių niekada mes nesukišime į įstatymą, nes skirtingų tarnybų yra skirtingi poreikiai.
Mano galva, tai turės didelį proveržį, kalbant apie kolektyvinius susitarimus, apie kuriuos mes kalbame, ir kol kas mes tokios praktikos neturime. Nes dabar yra apibrėžiama, aišku, dėl ko galima derėtis ir dėl ko bus deramasi kiekvienais metais, priklauso, kiek asignavimų bus numatyta papildomom garantijom. Tai yra naujas požiūris į santykį tarp profesinių sąjungų, darbuotojų ir mūsų visų valdžios įstaigų. Nes tai apibrėžia santykius būtent tarp darbuotojų ir valdžios įstaigų, nes čia yra statutinė tarnyba. Tikrai vieningai galėtume tam pritarti ir tų svarbiausių nuostatų laikytis visur, ir neištampyti įstatymų, nepasiduoti lobistiniams visokiems kėslams ir palaukti, kol Vyriausybė pateiks bazinius įstatymus, ir tada pradėti svarstyti specifinius įstatymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad čia yra svarstymo stadija. Yra norinčių kalbėti už ir prieš. Kadangi R. J. Dagys ką tik kalbėjo, nebenori. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro šis nutarimas yra labai svarbus. Labai abstrakčiai kalbant, dabartinė statutinių valstybės tarnautojų tarnybos garantijų sistema daugiau panaši į pašalpų sistemą negu garantijų. Tas atsiranda dėl to, kad finansavimas ir finansiniai ištekliai, kurie yra skirti šiam principui įgyvendinti, yra nepakankami. Pritardamas šitam įstatymui aš linkiu, kad kitų metų biudžete atsirastų daugiau pinigų visoms šioms garantijoms įgyvendinti, todėl siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Sabatauskas norėtų prieš. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pacituosiu pirmuosius žodžius iš Giuseppe’s Verdi’o „Nabuko“ operos Vergų choro arijos „Skrisk, svajone, sparnuotoji mano“. Taip aš pavadinčiau šį Seimo nutarimą. Tai nereiškia, kad jis blogas. Duok Dieve, kad jis būtų įgyvendintas, ir tai, kad čia numatyta, kad darbo apmokėjimas visiems statutiniams tarnautojams yra vienodas, turi būti reglamentuojamas vienodas, numatyta nemažai socialinių garantijų, tačiau aiškiai pasakyta, kad atskiroms tarnyboms gali būti numatomos ir papildomos išmokos. Šiandien mes turime kelias privilegijuotas tarnybas: tai Valstybės saugumo departamentą, apie kurį jau minėjo Seimo vicepirmininkas savo kalboje, praeitų metų pabaigoje susitvarkė ir papildomai buvo reikalingi milijonai, ir, aišku, kiekvienas iš jų gavo papildomai į kišenę iš tų milijonų, numetus tris nuliukus, tokio maždaug dydžio išmoką kasmėnesinę. Blogiausia situacija šiandien yra Viešojo saugumo tarnyboje, paskui eina ugniagesiai, policija, valstybės sienos apsauga. Na, Krašto apsauga ir Saugumo departamentas geriausiai. Jeigu pavyks suvienodinti, būtų labai gerai. Tik aš tuo labai abejoju.
Ir dar viena pastaba. Vyriausybei pasiūlyta iki gruodžio 1 d. parengti įstatymo projektą. Ne, iki gruodžio 1 d. tikrai per vėlu. Geriausiu atveju iki liepos 1 d. Nes jeigu norime šiemet priimti tokius įstatymus, vienodą nustatyti teisinį reguliavimą ir socialinių garantijų reglamentavimą visiems statutiniams tarnautojams, tai turi būti padaryta šiemet ir priimta šiemet, kad galėtų įsigalioti kitais metais.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Už – A. Sysas. Jūs jau kalbėjote. Teisingai, vienas už, vienas prieš. Gerbiamieji kolegos, kadangi neturime bendro sutarimo, reikėtų balsuoti. Prašyčiau tuos, kurie balsuoja dėl šio nutarimo „Dėl statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių“, balsuoja už, kas prieš – prieš, kas susilaiko – susilaiko.
Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, balsavo 80 Seimo narių. Už – 77, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
12.48 val.
Kitas 1-6 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4553(3). Pranešėja – A. Stancikienė. Prašom, kolege. Taip pat svarstymas.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymą. Trumpai priminsiu, kad šio 31 straipsnio pakeitimas numato buvusių ribojimų, kai saugomoje teritorijoje esantys žemės sklypai jokiais būdais ir jokiais atvejais negalėjo būti dalijami, atidalijimą ir to atidalijimo atvejus. Komitetas labai nuodugniai apsvarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, joms pritarė. Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabai pritarė, taip pat Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabai pritarė. Komiteto sprendimas yra priimtas bendru sutarimu dalyvaujant aštuoniems komiteto nariams.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Nėra norinčių kalbėti už, prieš, kaip suprantu. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime pritarti. Ačiū. Pritarta.
12.49 val.
Kitas 1-7 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26, 33, 40, 41, 51, 53, 104, 109, 113, 125 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4566. Pranešėjas – kolega R. Žemaitaitis. Prašom. Pateikimas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai yra senas projektas, taip sakant, sena skola iš anos kadencijos, kada buvo sudaryta darbo grupė dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo ir trijų direktyvų perkėlimo į Lietuvos teisę ir sureguliavimo. Buvo sudaryta darbo grupė Seimo valdybos vardu, buvau tos grupės vadovas. Dalį įstatymo pataisų mes jau priėmėme anoje kadencijoje, liko šis projektas. Šiuo projektu mes pabaigtume suderinimą su mūsų Pilietybės įstatymu, taip pat su (…) užsieniečių prašymu išduoti leidimus čia, Lietuvoje. Įtvirtintume kriterijus ir galimybę taikyti sulaikymą užsieniečiams, kurie neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką. Tai būtų galutinis projektas, kurį pabaigtume įgyvendinti su direktyvomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmas – L. Talmontas. Prašom.
L. TALMONT (LLRAF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, dėl užsieniečių integracijos įgyvendinimo bus sudaroma komisija. Pirmas klausimas, kas bus įtrauktas į šitą komisiją? Antras klausimas, jūs rašote aiškinamajame rašte, kad papildomų lėšų nereikės. Man atrodo, kad vis dėlto kas dirbs už ačiū?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne taip yra iš tikrųjų. Jau ir dabar tas darbas yra atliekamas, tik jis užtrunka daug ilgiau. Mes bandome sutrumpinti terminus ir pasakyti, kas turi konkrečiai prisiimti atsakomybę. Aš tikrai nežinau, kad yra sudaryta darbo grupė, aš kalbu, kad čia buvo sudaryta, buvusios darbo grupės vardu, nes buvau tos grupės vadovas. Kiek žinau, dabar yra Vidaus reikalų ministerijos pateiktas paketas, tai, ko gero, jūsų komitete bus vienas iš svarbiausių, nagrinėjant mūsų darbo grupės pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, pirmiausia noriu išreikšti abejonę. Yra tokia mintis: kaip mes intensyviai stengiamės, kad Lietuvos piliečiui čia, Lietuvoje, būtų gyventi blogai ir kad jis išvyktų, ir kaip mes intensyviai stengiamės, kad užsieniečiui čia, Lietuvoje, būtų gerai gyventi. Mane tai visą laiką stebina. Klausimas mano yra toks. Čia jūs keičiate terminologiją: „užsieniečiui, išsaugojusiam teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę“ jūs keičiate terminu „užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę“. Man atrodo, čia toks esminis pakeitimas. Sakykite, kas nustatys ir kokiu dokumentu patvirtins, kad jis yra jau ne išsaugojęs teisę, bet turi tokią teisę?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega, praėjusią kadenciją mes kaip tik priėmėme ir Piliečių įstatymą, ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, kur numatėme kriterijus, kaip tai yra atkuriama. Vienas dalykas.
Antras dalykas, čia tikrai ne palengvinamos užsieniečių, atvykstančių čia, į Lietuvą, teisės arba geresnės gyvenimo sąlygos, tikrai taip nėra, tiesiog sutrumpinam terminus gauti šituos leidimus. Jie, šiaip ar taip, čia būdavo, gaudavo leidimą per metus, per pusantrų metų, tik tas terminas sutrumpinamas.
Kitas dalykas, tas skandalas, kuris buvo kilęs rudenį, po Seimo rinkimų, kai Migracijos departamentą sukrėtė skandalas dėl kyšių ir leidimų pardavinėjimo… Tai esu įsitikinęs, kad tos įstatymo nuostatos padės išvengti tokių dalykų, nes viskas ir priklausė nuo to, per kiek laiko tau išduodamas leidimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K. Daukšys. Dar yra, dar yra.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas būtų toks: terminus mes galime sumažinti, kiek norime, šiandien mes nejaučiame užsieniečių antplūdžio į Lietuvą, bet kaip šis įstatymas veiks, kai mes per metus turėsime kokius 100 ar 150 tūkst. norinčių čia pasilikti? Ar jūs negalvojate, kad tas sumažinimas toks… O dėl to, kad yra žulikų valstybės tarnyboje, tai ar terminas bus 3 mėnesiai, ar pusė metų, jie vis tiek bus žulikai. Juos reikia gaudyti bet kokiu atveju. Aš čia nelabai pritarčiau palengvinimams užsieniečiui įsikurti Lietuvoje, kadangi mes patys dar nepajautėme, bet pajautėm, ką jaučia šiandien prancūzai, ką jaučia anglai, ką jaučia kiti. Pažiūrėsime, kuo tai baigsis pas mus.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Jūs nepriimkite šito įstatymo projekto, kad yra lengvinama jiems išduoti leidimą. Tas įstatymas kalba ir apie atkūrimo galimybes, kalbama ir apie atsakomybę to, kuris neteisėtai atvyko, ir kitas dalykas – yra dėl darbo jėgos, kai atvykę užsieniečiai pas mus ir dirba. To įstatymo reguliavimo sferai priklausys keturi ar penki segmentai, nepaimkime kaip vieno.
PIRMININKAS. Jūsų dar nori paklausti V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš šiame įstatyme pasigendu, ar bus pakankamai objektyviai įvertinama išduodant leidimus gyventi, kai ta darbo jėga atvažiuos, ar mes dar labiau nepadidinsime korupcijos apraiškų Lietuvoje? Šitie žmonės tikrai norės likti čia gyventi. Kaip jūs tą problemą žadate išspręsti?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji kolege, už gerą klausimą. Kaip ir sakiau iš pradžių, praėjusią kadenciją, rudenį, mes įgyvendinome trijų direktyvų nuostatas. Būtent tie kriterijai, pagal tuos kriterijus ten jau yra. Čia tik reikia pakeisti dar kai kuriuos įstatymus, kuriuos darbo grupė pamatė, pastebėjo, kurie nebuvo tuo metu priimti. Tai tie esminiai trūkumai, kurių mes dar nebuvome padarę ir sutvarkę.
PIRMININKAS. D. Jankauskas. Dar ne, dar yra keletas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs įrašote, kad savanoriškam, neteisėtai atvykus į Lietuvą, grįžimui…
PIRMININKAS. Per mikrofoną prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Jūs rašote, kad savanoriškam neteisėtai atvykusio į Lietuvą užsieniečio grįžimui skatinti bus naudojamos Europos grąžinimo fondo lėšos. Gal galite truputį detalizuoti, kaip tas fondas administruojamas ir kokia institucija šiandien atsakinga?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Šiuo metu negalėčiau jums atsakyti. Reikia paklausti Vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamento ir tada pateiksiu.
PIRMININKAS. Ačiū. V. V. Margevičienė. Ne jums dėkoju, o klausiantiesiems. Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). O aš jums dėkoju – labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, tie turintys teisę atkurti nuosavybę. Ar čia įeis ir tie, kurie, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ar dar prieš „perestroiką“, pertvarką, daugelis išvyko į įvairias pasaulio šalis? Dabar aš esu gavusi ne vieną prašymą, pavyzdžiui, iš Izraelio, kai senelis buvo lietuvis, jie yra išvykę ir dabar anūkas nori grįžti ir atkurti savo pilietybę pagal senelio turėtą Lietuvos pilietybę. Ar bus jiems palengvinimas ir lengvata tiems, kurie turėjo šaknis Lietuvoje?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamoji kolege, taip ekspromtu negalėčiau atsakyti, bet Pilietybės įstatymo 14 ar 9 straipsnyje, iš atminties negaliu pasakyti, bet tame straipsnyje, yra įvardinti septyni kriterijai, kada yra atkuriama. Ar jūsų konkretus atvejis patektų, ar ne, reikėtų pažiūrėti į Pilietybės įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų dar nori paklausti G. Mikolaitis. Prašom, kolega.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, Seimo Pirmininkas sesijos pradžioje minėjo, kad įstatymų skaičių mažintume. Kokia to įstatymo esmė? Kadangi rengė darbo grupė, ne Vyriausybė… Kokia pagrindinė esmė? Čia daug kas paslėpta. Pasakykite esminę mintį – kodėl?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis kolega, dar kartą atsakysiu, nes, ko gero, neskaitėte aiškinamojo rašto. Yra keturi esminiai punktai. Kaip Seimo Pirmininkas pasakė ir premjeras taip sako, reikia mažinti teisės aktų Seime rengimą ir priėmimą. Noriu jus informuoti, kad pagal Seimo statutą, pagal galiojančią tvarką, jeigu yra sudaroma Seimo darbo grupė, ji baigusi darbą pateikia savo išvadas ir parengtus projektus. Aš savo pareigą atlikau – pristačiau mūsų grupės pasiūlymus, kurie buvo priimti praėjusios kadencijos metu, kai jūsų nebuvo. Liko dar trūkumų, kuriuos šiandien bandome ištaisyti.
PIRMININKAS. Dabar jau dėkoju jums už tai, kad atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori kalbėti dėl motyvų. Ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Balsuojame. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 67, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Prašom. Kolega S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiaip jau užsieniečių teisinės padėties reguliavimas visada buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Beje, mes čia prieš keletą dienų vienam po pateikimo pritarėme ir mums pavesta. Šita darbo grupė buvo sudaryta Teisės ir teisėtvarkos komiteto iniciatyva. Manau, kad kiti komitetai turėtų būti papildomi, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis. Tai yra migracijos reikalai, tai yra Vidaus reikalų ministerijos reikalai.
PIRMININKAS. Žiūriu į Žmogaus teisių komiteto pirmininką. Neprieštarausite? Neprieštarauja. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Žmogaus teisių, Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Užsienio reikalų komitetai. Galim pritarti? Galim. Siūloma svarstyti gegužės 9 d. Galim pritarti? Galim.
1-8 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-371. Kviečiame ministrą J. Oleką. Kol J. Olekas eina, dėl vedimo tvarkos. Prašom. Kolegė R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėjau paklausti, ar dėl šio projekto yra surinkta viena penktoji Seimo narių parašų, kad būtų svarstomas pagal darbotvarkę? Kiek suprantu, tai ne Vyriausybės klausimas ir jis buvo priimtas tik lapkričio mėnesį, taigi reikia pusės metų.
PIRMININKAS. Kol kas surinktų parašų neturim.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Vadinasi, negalim svarstyti. (Balsai salėje) Statutas yra Statutas.
PIRMININKAS. Jeigu parašai nesurinkti, balsuoti mes negalim, svarstyti taip pat.
Ką gi, pereiname prie rezervinių klausimų.
13.00 val.
Šiuo atveju kitas klausimas būtų rezervinis 2, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę sudarymo“ 3 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-378. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – V. Saulis. Prašom.
V. SAULIS (LSDPF). Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai nenorėdamas jūsų laiko ilgai užimti, noriu trumpai pristatyti šitą nutarimą. Jis yra gana paprastas – pakeisti nutarimo 3 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: pavesti komisijai atlikti tyrimą iki 2013 m. balandžio 2 d.
Dabar keletą minčių, dėl ko mes to prašome. Kreipiuosi į jus šiuo klausimu todėl, kad vakar vykusiame komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas balsų dauguma dar kartą kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu pateikti visą, noriu pabrėžti, visą medžiagą, susijusią su 2012 m. gegužės 17 d. įvykiais Kauno rajone, Teleičių kaime, paimant D. Kedytę iš jos buvimo vietos. Dar kartą buvo akcentuota filmuotos medžiagos lauke, ypač pastato viduje, pateikimo svarba. Šiandien komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu šią medžiagą pateikti iki kovo 25 d. imtinai, būtent šią dieną pagal Seimo nutarimą ir baigiasi komisijos darbo laikas. Gavus vienokį ar kitokį prokuratūros atsakymą, jį dar kartą bus būtina apsvarstyti ir susidaryti tinkamą nuomonę priimant jau galutinį komisijos sprendimą.
Nors Generalinė prokuratūra pateikė 209 lapus ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų kopijų, tačiau ne visus komisijos narius ši medžiaga tenkino, o ir ne visi nariai su ja susipažino. Balsavimas parodė filmuotos medžiagos svarbą, todėl prašau suteikti galimybę komisijai pratęsti darbą, motyvuojant tuo, kad būtų priimtas kuo teisingesnis komisijos sprendimas. Tiek trumpai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis – K. Komskis. Prašom.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, iš tiesų nuskamba toks įdomus dalykas, kad prokuratūra nepateikė vaizdo, filmuotos medžiagos, na ir sakykite, jūs prašote antrą kartą. Ar normalu, kad Seimui… visai sudarytai Seimo komisijai prokuratūra neparodė tos medžiagos. Ir ką jūs darysite, jeigu neparodys tos medžiagos? Kaip jūs vertinate tokį prokuratūros elgesį?
V. SAULIS (LSDPF). Ačiū. Jūs pateikėte galbūt patį aštriausią klausimą, kodėl jie nepateikė. Jie, pateikdami mums medžiagą, kurią jau minėjau, 209 lapus aprašomosios medžiagos ikiteisminio tyrimo, kovo 13 d. teikime pateikė, jų nuomone, labai normalius motyvus – motyvuodami ikiteisminio tyrimo neskelbtinumo principo apibrėžimu Baudžiamojo kodekso 177 straipsnyje. Jie motyvavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga yra ganėtinai svarbi, jos negalima pateikti, todėl dar buvo pateikiami motyvai dėl to, kad šiame veiksme dalyvauja nepilnametis vaikas. Jie pareiškė, kad atsižvelgiant į tai… kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus, būtent gegužės 17 d. vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota informacija apie mažametę, Seimo laikinajai komisijai nepateikiami. Taigi jie nepateikė mums. Posėdyje, kuriame išklausėme Generalinės prokuratūros atsakymus į mums rūpimus klausimus, jie gal keturis ar penkis kartus pasakė, kad jie tos medžiagos tikrai nepateiks. Aš šitą teikiu dėl to, kad vakar buvo tokia komisijos valia, ji balsų dauguma priėmė tokį sprendimą. Ką darysime, jeigu nepateiks, nežinau, vėl spręsime komisijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų dar norėtų paklausti kolega A. Dumčius. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, ar, jūsų nuomone, bus objektyvus komisijos sprendimas, jeigu nebus pateikta objektyvi medžiaga – videofilmas?
V. SAULIS (LSDPF). Nežinau, į šitą klausimą man sunku atsakyti. Kiekvienas komisijos narys turi savo nuomonę, kiekvienas komisijos narys, turėdamas leidimą dirbti su slaptais dokumentais, o tokie yra visi komisijos nariai, turėjo puikią galimybę daugiau kaip savaitę susipažinti su ta medžiaga, kuri yra mūsų atitinkamame specialiame skyriuje. Tai tikrai didelės apimties medžiaga, tai yra aprašomoji medžiaga. Galbūt komisijos narių, kurie skaitė, tai neįtikino, o skaitė tikrai nedaug komisijos narių. Nenoriu aš čia šnekėti, bet dalis komisijos narių su tuo nesusipažino. Aš, tą medžiagą skaitęs, susidariau savo nuomonę. Čia yra toks dalykas, kad mes, 13 komisijos narių, esame visi skirtingi ir iš tikrųjų susidarome nuomonę. Matyt, vaizdo medžiaga būtų rimtesnis argumentas, matant tuos visus įvykius. Bet čia turbūt kiekvieno mūsų Seimo nario, komisijos nario valia.
PIRMININKAS. Jūsų klausia kolega P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis, aš noriu pasakyti jums ir Seimo nariams, kad aš iš principo nėjau susipažinti ir neisiu susipažinti su aprašomąja medžiaga, nes aprašymas įvyko, prokuratūra darė iš filmuotos medžiagos, kurios jie mums nerodo. Pasakykite, kodėl aš turiu tikėti aprašymu, nematydamas filmuotos medžiagos, pagal kurią buvo padarytas aprašymas.
Dar vienas klausimas. Jūs atsakykite. Yra 2011 m. vasario 10 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymas dėl ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo rekomendacijų patvirtinimo Nr. 148. Generalinis prokuroras rašo, kas yra neskelbtini duomenys: ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimas – informacijos, esančios ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atskleidimas visuomenei ir visuomenės informavimo priemonėms iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme. Taigi mes nesame nei visuomenės informavimo priemonė, nei nariai. Mes esame komisijos nariai, kurie pasirašėme ir prieš įstatymą atsakingi, jeigu paviešinsime šitą nuomonę. Kaip vertinate šituos prokuroro veiksmus, ar tai nėra pažeminimas ir tyčiojimasis iš Seimo?
PIRMININKAS. Prašau.
V. SAULIS (LSDPF). Nenorėčiau iš šios tribūnos vertinti prokuroro veiksmų. Jie parašė tai, ką parašė. Ir jūs, gerbiamasis Petrai, ir komisijos posėdyje girdėjote ne vieno, o bent trijų prokurorų, pradedant generaliniu prokuroru, jo pavaduotoju ir prokurore, kuri veda, sakykime, visą šitą bylą, ikiteisminio tyrimo medžiagą, na, jie nepateikė, tai nepateikė. Pateikimas visuomenei, tai žiūrint taip iš principo ir mes esame visuomenės dalis. Gal ne ta visuomenės dalis, ne ta eilinė visuomenės dalis, bet irgi visuomenės dalis. Aš tikrai nenoriu gilintis į tuos niuansus, prokurorų atsakymas buvo gana vienareikšmiškas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J. Narkevičius klausia.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū. Iš dalies atsakymas į mano klausimą yra pateiktas, bet tik iš dalies. Nes esmė jūsų pateikimo – tai pratęsti komisijos darbo laiką. Jūs ir pasakėte, kad priežastys, dėl kurių reikia pratęsti, nebus realizuotos, nes prokurorai vis tiek nepateiks tos medžiagos, ką jie ir pasakė. Ar būtina dabar pratęsti? Galbūt pagal esamą situaciją reikėtų apsispręsti ir priimti vieną ar kitą sprendimą, nes pratęsimas vis tiek naudos neduos. Ar jūs manote kitaip?
V. SAULIS (LSDPF). Apie tai vakar vyko gana rimta diskusija, o iš tikrųjų balsavimas komisijoje tik vieno balso persvara parodė, kaip jūs ir minėjote, kad dalis komisijos, beveik pusė komisijos, yra susidariusi jau savo nuomonę. Kadangi šiandien aš vykdau tik komisijos valią, komisijos valia vieno balso persvara buvo tokia. Aš šiandien tikrai nenoriu prognozuoti, kaip nors burti iš kavos tirščių, ar prokuroras tikrai pateiks. O gal, gyvenime visko būna.
PIRMININKAS. Klausia kolegė R. Juknevičienė. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis komisijos pirmininke, nežinau, kuo čia dėti prokurorai ar kokios kitos institucijos dėl to, kad jūs prašote pratęsti darbą, kai komisija beveik 2,5 mėnesio nedirbo nuo to laiko, kada buvo Seimo priimtas sprendimas, ir pradėjo dirbti tiktai susirinkus Seimui kovo mėnesį. Tai kokios priežastys lėmė, kad jūs tiesiog tingėjote pradėti darbą tada, kada galėjote tą darbą daryti, šiandien jau mes galėjome svarstyti išvadas?
V. SAULIS (LSDPF). Jūsų klausimas labai geras ir principinis klausimas. Komisija po jos patvirtinimo susirinkusi į savo pirmą posėdį nusprendė darbą pradėti kovo 6 d. Pagrindinis argumentas ir buvo dėl to, kad jūs pati puikiai įsivaizduojate, ką reiškia surinkti 13 žmonių komisiją tuo metu, kai žinot, kur Seimo nariai gastroliuoja. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs atsakėte į visus klausimus, bet dėl vedimo tvarkos norėtų E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jeigu mes nepriimsime dar vieno papildomo sprendimo, tai nėra prasmės pratęsti komisijos darbą. Papildomas sprendimas galėtų būti toks: Seimas kreipiasi į generalinį prokurorą ir įpareigoja jį pateikti komisijos prašomą medžiagą. (Balsai salėje) O jeigu nepateikia, tada nėra ką pratęsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė M. A. Pavilionienė. Prašau.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš norėčiau šiek tiek papildyti gerbiamojo komisijos pirmininko paaiškinimus. Mes prašėme generalinio prokuroro, kad jis atvyktų ir mums dar kartą paaiškintų kai kurias teisines sąvokas. Ne filmas buvo esmė. Gal kai kas labai jo ir norėjo, bet, pavyzdžiui, gerbiamasis A. Matulas, aš ir kiti susitarėme, kad mes dar kartą pasikalbėsime su prokuroru, ir jis mums, kaip ne teisininkams, kai ką paaiškins. Štai dar vienas kartas būtų reikalingas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamieji komisijos nariai, aš jums sakau, kad gerbiamoji M. Pavilionienė tikrai kalba netiesą. Pagrindinis tikslas balsuojant buvo pareikalauti filmuotos medžiagos, kai iš patalpos buvo paimta mergaitė. Buvo suformuluotas labai aiškus komisijos prašymas ir nereikia klaidinti Seimo narių.
PIRMININKAS. Kolegos, aš jus prašyčiau kalbėti dėl vedimo tvarkos, nes motyvai bus dar išsakomi. Prašau. P. Gylys.
P. GYLYS (DKF). Aš manau, kad posėdžio metu nuskambėjo labai racionalus pasiūlymas, kurį pateikė gerbiamasis E. Gentvilas. Jis mums leidžia išeiti iš tos situacijos. Aš, kitaip nei komisijos pirmininkas, laikausi kategoriškesnės pozicijos. Manau, kad Seimas yra pažemintas. Amerikos Kongrese po tokio prokuroro poelgio jis būtų atstatydintas. Tai yra šimtu procentų. Jeigu prokuroras mums taiko Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnį, kai Statuto 75 straipsnyje aiškiai apibrėžtos mūsų teisės ir pareigos, tada kyla klausimas, kokios kvalifikacijos žmonės dirba prokuratūroje?
Aš manau, yra labai rimtas pasiūlymas, kurį pateikė gerbiamasis E. Gentvilas. (trūksta garso įrašo) …pasiūlymą, jeigu iš tikrųjų galutinai atsisakoma, komisijos darbas darosi problemiškas. Dabar visas Seimas turėtų paprašyti šitos vaizdo medžiagos, be kurios mes negalime susidaryti… Pavyzdžiui, aš turiu kai kurios rašytinės medžiagos, kuri nesutampa su vaizdu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra norinčių kalbėti už. P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, gerbiamasis E. Gentvilas pateikė labai racionalų pasiūlymą, kad mes pratęsiame komisijos darbą ir Seimas protokoliniu nutarimu prašo, kad komisijai būtų pateikta filmuota medžiaga. Aš manau, tikrai prokuroras pagal išaiškinimą, kas tai yra filmuota medžiaga, privalo pateikti Seimui filmuotą medžiagą. Jeigu mes priimsime sprendimą nematę tos filmuotos medžiagos, pagal kurią kaltinimai (bent 5 epizodai iš 6) yra iš tos filmuotos medžiagos, mes tikrai paniekinsime ir dar kartą pažeminsime Seimo autoritetą visuomenės akyse. Šiandien man susitikus su žmonėmis, 50 žmonių, kai buvo ekskursija, visi vienbalsiai klausė: kaip gali Seimo sudarytai komisijai prokuroras nepateikti medžiagos? Žmonės nesupranta, kaip mes galime priimti sprendimą nematę šios medžiagos. Todėl aš prašau protokoliniu nutarimu kreiptis, kad Seimas pateiktų medžiagą ir tik tada bus prasmė pratęsti komisijos darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto aš siūlyčiau nuosekliai laikytis tvarkos. Jeigu nėra daugiau norinčių kalbėti, balsuojame, nes dar yra Seimo Pirmininko pasiūlymas balsuoti ypatingos skubos tvarka. Kolegos, ar galime balsuoti už šį Seimo nutarimą?
Balsuojame. Kas palaiko, balsuoja už, kas nepalaiko, prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. O dėl kitų sprendimų kalbėsime po to.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 74 Seimo nariai: už – 62, prieš – 1, susilaikė 11. Taigi šitam nutarimui yra pritarta.
Kadangi, kaip minėjau, yra pasiūlyta ypatinga skuba, vyksta svarstymas. Ar yra norinčių kalbėti? Yra norinčių kalbėti. Tuoj pat įjungsiu. Mes pritarėme po pateikimo. M. Zasčiurinskas. Prašom. (Balsai salėje) Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). (…) nuomonės. Pirmiausia mes vakar komisijoje sutarėme dėl dviejų dalių. Pirmoji (pagrindinė) dalis – vaizdo medžiagos pateikimas ir antroji dalis, kaip kolegė aiškino, kad mes norime dar pasikviesti prokurorą ir jo paklausti, nes po kolegės N. Venckienės kalbos iškilo kai kurių neaiškumų, nesutapimų. Taigi mūsų komisijos prašymas vakar dieną buvo nuspręstas dėl dviejų dalykų: pagrindinis – dėl vaizdo medžiagos, antras – dėl kalbų.
Dabar dėl mūsų darbo apskritai. Pačiame pirmajame posėdyje mes akcentavome vieną vienintelį dalyką – gauti šitą vadinamąją uždarą vaizdo medžiagą. Deja, komisija užklausė tokios medžiagos, kurios niekas neprašė. Mes gavome dar 200 ar 300 lapų. Tų lapų niekas neskaitė. Tiesa, turėjome vieną atkaklų žmogų, kuris tą medžiagą perskaitė, visi kiti net nenuėjo pažiūrėti, nes ji buvo neįdomi, todėl, kad prokuratūra pateikė.
Dabar ar ta vaizdo medžiaga mums reikalinga? Be abejo, ji reikalinga vien todėl, kad iš šešių kaltinimų penki kaltinimai remiasi ta vaizdo medžiaga.
Antra. Mums pateikta dalinė kolegės N. Venckienės medžiaga, kur yra vaizdo ir 90 % garso medžiagos to paties įrašo, kuris prieštarauja tam, ką mes girdime. Todėl vaizdo medžiagos reikia. Ar mes be tos medžiagos galime priimti sprendimą? Aišku, tiems Seimo nariams, kurie turi išankstinę nurodytą nuomonę tuo klausimu, jos galbūt ir nereikia, bet jeigu tu vadovaujiesi Konstitucija arba Laikinųjų komisijų įstatymu, kuriame parašyta pareiga Seimo nariui, dalyvaujančiam šitos komisijos veikloje, įsitikinti tais faktais, kuriais savo prašymą grindžia generalinis prokuroras, tai kaip mums įsigilinti, jeigu mes negalime to dalyko daryti?
Kaip buvo per praėjusią kadenciją? Aš dirbau daugelyje komisijų. Kokia buvo praktika su ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikimu? Praktika buvo įvairi. Pavyzdžiui, buvo vienas mūsų kolegos svarstymas, mes pareikalavome iš policijos, kad būtų pateikta visa vaizdo medžiaga. Mums pateikė 4,5 valandų vaizdo įrašą, mes susipažinome ir galėjome atitinkamai spręsti. Mes nagrinėjome kitą vieno teisėjo klausimą. Taip pat pareikalavome ikiteisminio tyrimo medžiagos, nes mums buvo sudėtinga apsispręsti. Mes ją gavome ir apsisprendėme be jokių problemų. Todėl aš manau, kad mūsų… Aš neminėsiu to, ką pasakė P. Gražulis, kur yra prieštaravimas tarp Baudžiamojo kodekso interpretacijų ir parašyto generalinio prokuroro įsakymo, kaip jis pats tai aiškina. Todėl aš manau, kad mums būtinai…
Tiesa, dar prisiminkime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kovą su vienu departamentu dėl tų žinomų pažymų pateikimo. Galų gale parlamentas gavo tas pažymas. Šiuo atveju, man atrodo, kolegos E. Gentvilo pasiūlymas yra labai geras. Mes dabar kuriame praktiką. Jeigu mes susiduriame su tokiais momentais, kad mes negalime gauti atitinkamos medžiagos, tai gal reikia mums patikslinti atitinkamą įstatymą, nustatyti tos medžiagos supažindinimo ir pateikimo režimą, kad, aišku, nebūtų pakenkta vienam ar kitam procesui? Mano nuomone, tai visiškai nesuprantamas dalykas, kai parlamentinėje valstybėje specialioji parlamento laikinoji komisija negali gauti tos medžiagos, kurios jinai reikalauja. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes per 20 nepriklausomybės metų tiek nustekenom Seimą, kad Seimas skiria generalinį prokurorą, o paskui generalinis prokuroras nevykdo Seimo sudarytos laikinosios tyrimo komisijos sprendimų. Aš nesuprantu, kaip gali gerbti Seimą Tauta? Jūs man pasakykite? Aš nesuprantu, gėda tiesiog būti toje komisijoje, kai prokuroras sako – aš neduosiu. Prokuroras pagal visus įstatymus gali pateikti tą medžiagą, mes, komisijos nariai, turime teisę dirbti su slapta informacija. Pasirašėme kiekvienas raštu, kad jeigu pažeisim, bus paskleista informacija, turėsim baudžiamąją atsakomybę. Tai ko verti mūsų parašai, jūs mums pasakysite?
Dabar prokuroras reikalauja, jūs, Seimo nariai, komisija, spręskite iš jo pateiktos rašytinės medžiagos. O rašytinė medžiaga, kaip minėjau, yra pagal filmuotą medžiagą aprašyta. Gerbiamieji, ar mus laiko idiotais ir kiek mes galime būti tais idiotais? Aš manyčiau, jeigu generalinis prokuroras nepateiks šios medžiagos Seimui, Seimas turėtų pasielgti labai principingai – atleisti generalinį prokurorą. Kitokio kelio čia nėra! Aš manyčiau, kad tikrai mes elkimės garbingai, aš manau, kad šiuo klausimu neturi būti nei dešinės, nei kairės. Čia Seimas turi būti vieningas, nei daugumos, nei mažumos. Mes visi esame Seimo nariai, galų gale turime gerbti šitą instituciją ir gerbti save.
Aš manau, kad E. Gentvilo pasiūlymas yra originalus. Posėdžio pirmininke, jeigu neužtenka priimti žodinį protokolinį nutarimą, tai padarykime 15 min. pertrauką, parenkime protokolinį nutarimą ir balsuokime už jį. O jeigu užtenka ir žodžiu, čia keli sakiniai, kad Seimas įpareigoja Generalinę prokuratūrą pateikti informaciją, už tai balsuojame ir pratęsiame komisijos darbą. Jeigu nepateiks mums medžiagos, aš tikrai nematau tikslo darbuotis. Siūliau (esu užregistravęs) komisijai nutarimo projektą, kadangi generalinis prokuroras atsisakė pateikti pirminę medžiagą, komisija, negalėdama įvykdyti Seimo suformuluotos užduoties, nutraukia savo darbą. Ačiū jums, manau, šį kartą mes pasielgsime visi vieningai ir principingai.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi kolegos pasisakė. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime. Gerbiamasis Petrai, deja, mes neturime… E. Gentvilo pasiūlymas originalus, bet mes to daryti negalime.
Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 74 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, nutarimas yra iš dviejų straipsnių. Galime pritarti 1 straipsniui? (Balsai salėje) Galime. Galime pritarti 2 straipsniui? Galime. Galime balsuoti dėl viso nutarimo? (Balsai salėje) J. Narkevičius nori pasisakyti už. Prašau.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū. Aš trumpai, viena mano keista pastaba. Ar nėra čia kokių nors procedūrinių žaidimų, nes per pirmą prokuratūros užklausimą, kiek supratau iš to, ką girdėjau, buvo prašoma pateikti kažkokią medžiagą, prokurorai pasakė, kad negali kažkokios pateikti, nes nėra konkretizuota. Dabar aš girdžiu antrą kartą, kad prašoma pratęsti komisijos darbą dėl to, kad prašoma pateikti visą medžiagą. Ar nebus čia prokuratūros pretekstinis pasakymas, kad visos medžiagos mes pateikti negalime, vėl konkretizavimas ir vėl grįžimas į Seimą jau su komisijos vienu ar kitu sprendimu? Bet man, kaip Seimo nariui, kuris žino apie tą situaciją tiktai iš šių pasakymų, nebus galima susidaryti objektyvios nuomonės ir nebus galima patikėti objektyviu komisijos darbu. Manau, kad komisija per pratęstą laiką turėtų dar kartą aiškiau suformuluoti prašymą, būtent dėl to siūlau balsuoti už komisijos darbo pratęsimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra prieš, ar galime balsuoti? (Balsai salėje) Galime. Petrai, deja, galime! Jau pasisakei šiandien… (Balsai salėje) Nėra dabar tokios formos užduoti klausimus.
P. GRAŽULIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Pirmininke, leiskite dėl vedimo tvarkos. Aš noriu išsiaiškinti, kaip dėl E. Gentvilo pasiūlyto protokolinio nutarimo?
PIRMININKAS. Mes dabar kalbame apie šitą nutarimą. Dėl protokolinio nutarimo kalbėsime vėliau, bet, kiek aš žinau, tokios formos nėra.
Gerbiamieji kolegos, kas balsuoja už šį Seimo nutarimą, balsuoja už (šiuo metu yra priėmimas), kas – prieš, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 77 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimui pritarta.
Petrai, dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau dar kartą. Ar tiktų, jeigu mes 15 val. pateiktume (dabar per pusvalandį užregistruotume) protokolinį nutarimą? Toks variantas tenkintų Seimą ir pirmininką?
PIRMININKAS. Iniciatyvų gali būti įvairių, prašom pateikti, bus Teisės departamento, Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Prašau. Aišku, jūsų valia pateikti įvairias iniciatyvas. Mano žiniomis…
P. GRAŽULIS (TTF). Žiūrėkite, ar mes galime sutarti, tada balsuojame, kad 15 val. svarstome protokolinį nutarimą?
PIRMININKAS. Pateikit. Gerbiamieji kolegos, dar mes turime kelias minutes, galime grįžti prie 1-8 klausimo, nes krašto apsaugos ministras sako, kad surinko visus reikiamus parašus. (Balsai salėje: „Galime.“) Galime. Prašom, jau buvo pradėtas teikimas. Prašom, ministre. (Balsai salėje) Dar nėra visų ministrų. Prašau.
13.29 val.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš, jūsų prašymu, gana trumpai pristatysiu šį klausimą. Iš tikrųjų tai yra nedidelis 36 straipsnio pataisymas, kuris susiaurina galimybę profesionaliam kariui dirbti papildomą darbą, kaip yra daugelyje NATO, Europos šalių, kur papildomas darbas yra tik kaip tam tikra išimtinė galimybė. Mes siūlome, kad būtų atsižvelgta į tokią patirtį ir į kario specifinę pareigą tarnauti ir ginti tėvynę, o ne ieškoti savo pragyvenimui uždarbio iš antraeilių darbų. Mūsų pareiga, kad tarnyba būtų prestižinė, kad ji būtų gerai apmokama. Manau, kad reikia eiti šiuo keliu, todėl mes, įvertindami ir savo, ir tarptautinę padėtį, siūlome, kad profesionalus karys galėtų dirbti tiktai pedagoginį, kūrybinį darbą, kad visi kariai būtų prieš įstatymą lygūs, o nebūtų išskiriamos tam tikros grupės. Kviečiu pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. V. M. Čigriejienė. Prašau.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, aš vis tiek nesuprantu, tai kodėl leidžiama dirbti statutiniams pareigūnams, o kariškiams ne? Vis tiek turi būti suvienodintas tas klausimas?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolege. Iš tikrųjų labai panašios specialybės, bet nėra vienodos. Vieninteliai kariai duoda priesaiką Tėvynei paaukoti savo gyvybę, ne tik ginti. Mes turime sudaryti kariams tokias sąlygas, kad jiems iš tikrųjų nereikėtų po tarnybos naktimis eiti ir užsiimti kitais darbais, kad kaip nors pramaitintų savo šeimas. Beje, ir Konstitucinis Teismas, kuris aiškina apie galimybę dirbti kitus darbus, būtent pabrėžia skirtumą tarp apskritai statutinių darbuotojų ir karių.
PIRMININKAS. Kolega R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, ar neatrodo, kad jūs savo nutarimu tiesiog dangstote savo Vyriausybės neveiklumą, nes tas nutarimas, priimtas įstatymas jau seniai turėjo būti įgyvendintas. Jūs nevykdėte šito įstatymo, ir dabar nežinodami, kaip jį įgyvendinti, tiesiog siūlote tai, ką jūsų Vyriausybė teikė priešingai. Tiek kolega uždavė klausimą dėl statutinių pareigūnų, tiek prieš tai svarstytame įstatyme dėl visų socialinių garantijų. Ar jūs su premjeru A. Butkevičiumi derinote šitą klausimą, ar ne? Ar jūs vėl kalbate vienas į vieną pusę, kitas į kitą pusę?
J. OLEKAS (LSDPF). Mielasis kolega, atsakau, tik siūlau nelipti ant to paties grėblio, nes apie įstatymą, kurį jūs kalbate, kad jis buvo priimtas, tai jis buvo priimtas jūsų daugumos balsais, jūsų Vyriausybė ir jūsų dauguma turėjo laiko priimti… (R. J. Dagys: „Ir jūsų balsais.“). Ne, mes balsavome prieš. (Balsai salėje: „Na, na, na.“)
PIRMININKAS. Kolegos, prašom nesiginčyti, o atsakyti į klausimą.
J. OLEKAS (LSDPF). Jūs turėjote galimybę ir tą tvarką nustatyti. Deja, jūs tos tvarkos nenustatėte, ir mes… Taip, mieloji kolege, po lapkričio dar jūs dirbote visą mėnesį. Tai buvo sočiai laiko, jeigu jūs ruošėtės pakeisti tokią tvarką. Todėl sakau, kad mes nepritariame tokiai tvarkai.
PIRMININKAS. Dabar klausimai ir atsakymai, primenu žanrą. Nematau A. Mazuronio. R. Juknevičienė nori paklausti.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš ypač noriu kreiptis į socialdemokratus, kadangi šis socialdemokrato J. Oleko teikiamas projektas yra visiškai antisocialdemokratinis. Tai yra įstatymas, nukreiptas prieš eilinius karius, prieš puskarininkius, ir, ko gero, palankus generolams, pulkininkams, kurie, kiek aš žinau, kai dirbau krašto apsaugos ministre, labai priešinosi tokio įstatymo priėmimui, nors leidžiama dirbti papildomą darbą kariams ir Amerikoje, ir Kanadoje, ir Vokietijoje, ir Didžiojoje Britanijoje, ir Norvegijoje, ir Portugalijoje, ir daugelyje kitų NATO valstybių. Mes šiandien kalbame apie žmones, kurie mažiausiai uždirba. Ir jūs jiems siūlote neleisti, kad neįsigaliotų tvarka, kad tie žmonės galėtų iš tikrųjų turėti papildomą darbą, ką ir dabar dažnai turi, tik tarnybos gaudo juos ir atleidžia iš darbo. Aš nežinau, kodėl toks nejautrus J. Olekas eiliniams…
PIRMININKAS. Prašom klausti.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). …kariams. Ir aš noriu iš tikrųjų paklausti, kodėl kitose valstybėse leidžiama, kodėl jūs einate prieš Konstituciją, galų gale prieš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nuostatas?
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
J. OLEKAS (LSDPF). Atsakau, mieloji kolege. Lietuvos socialdemokratų partija įsikūrė 1896 m., paskelbdama tokį dekretą, ir tame dekrete kurdamasi partija paskelbė ne tik siekį atkurti nepriklausomą Lietuvą, bet atkurti demokratinę Lietuvą su 8 val. darbo diena. Praėjus daugiau kaip 116–117 metų, dabar jūs siūlote Lietuvos kariui, nepriklausomos Lietuvos kariui, kad jis išmaitintų savo šeimą, eiti skalbti sijonus ar gatves šluoti. Mieloji kolege, aš manau, mes atsakingi už tai, kad karys, davęs priesaiką ginti tėvynę, kad jis gautų už tai atlygį. (Balsas salėje: „Tai ir duokite.“) Tai ir duodame.
PIRMININKAS. Kolegos, aš prašau iš vietų nekalbėti, dabar yra klausimai ir atsakymai. Tiesiog pranešu, kad toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Gapšys. Prašom.
PIRMININKAS (V. GAPŠYS, DPF). Dėkoju. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, kaip žavu klausytis, žinokite, fantastika. Konservatoriai rūpinasi socialdemokratų idėjom, kad socialdemokratai nenukryptų nuo savo idėjų. Čia tikrai naujienos pas mus kiekvieną dieną. Aš visiškai pritariu tam, ką kolega ministras kalba, visiškai teisingai. Karys, aš tai išplėsčiau ir dėl statutinių pareigūnų, ypač policijos darbuotojų, tai yra tie darbuotojai, kurie neturi dirbti. Beje, policijos darbuotojai irgi duoda priesaiką. Tai darbuotojai, kurie neturi dirbti jokio kito darbo. Ir valstybės šventa pareiga rūpintis, kad jiems to nereikėtų daryti. Todėl aš visiškai pritariu šitam kolegos siūlymui. O norėčiau pasitikslinti tik vieną niuansą. Jūs leidžiate, jūsų nuomone, kad reikia leisti užsiimti pedagogine ir kūrybine veikla. Ar tai bus gerai? (Balsai salėje)
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, mielas kolega, už palaikymą pirmiausia. Iš tikrųjų aš manau, kad turėtume leisti, nes karys be šautuvo, gindamas tėvynę, pavyzdžiui, karo misijose, mes turime daug gražių pavyzdžių, kai fotografuoja, aprašo savo įspūdžius, išleidžia knygą. Tai yra aiški kūrybinė veikla, kurios mes tikrai neturėtume jiems drausti, o jie galėtų savo patirtį paskleisti ir kitiems kolegoms. Būtų gražus pavyzdys mūsų jaunimui, pasirenkant savo profesiją.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia L. Graužinienė. Ruošiasi D. Jankauskas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, tiesiog yra dviprasmybė, nes praeitą kadenciją, kai buvo pateiktos pataisos ir buvo pakeista, tikrai visi labai įrodinėjo, kad reikia žmogui padėti, nes valstybė neturi tokių galimybių mokėti, taip sakant, būtent tą, ką jūs ir akcentavote, už garbingą darbą tinkamo atlygio. Tikrai balsuočiau už, jeigu jūs kartu būtumėte lydintįjį atnešęs dėl eilinių karių darbo apmokėjimo pakėlimo. O dabar negaliu balsuoti, nes manau, kad nukentės eilinis kareivis kaip žmogus, o žmogus juk svarbiausia. Man štai tas, – trūksta lydinčiojo teisės akto. Kodėl jo neatnešėte?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, mieloji kolege. Toks lydintysis aktas iš tikrųjų yra priimtas. Jeigu jūs prisimenate, per praėjusius ketverius metus mūsų kolegos iš dešinės daugiau kaip pusantro milijardo atėmė iš Lietuvos kariuomenės, būdami ultrapatriotai. Šiandien Lietuvos Vyriausybė yra įsipareigojusi nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai, ir to finansavimo išraiška labai konkretūs skaičiai: 2016 m. pasiekti 1 % nuo bendrojo vidaus produkto, ir dalis šitų lėšų tikrai eis karių darbo atlyginimui padidinti.
PIRMININKAS. Klausia D. Jankauskas. Ruošiasi K. Starkevičius.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, Vyriausybės vadovas iš esmės nuo pirmųjų Vyriausybės dienų akcentuoja komandinio darbo viršenybę, pirmenybę arba kaip prioritetą. O per tą šimtą dienų Seime pateikiami visiškai priešingi įstatymų projektai – dėl statutinių pareigūnų yra siūloma viena, jūs dabar dėl krašto apsaugoje dirbančių žmonių siūlote kita. Mano klausimas labai trumpas, ar Vyriausybėje buvo aptarti projektai, kuriuos jūs dabar teikiate?
J. OLEKAS (LSDPF). Aš kolegai atsakysiu, kad labai artimos yra statutinio pareigūno ir kario profesijos, bet, deja, karys yra karys. Dar kartą priminsiu, kad tik vienintelis karys duoda priesaiką paaukoti savo gyvybę už tėvynę. Joks kitas statutinis pareigūnas tokių žodžių neištaria. Tai aš manau, kad valstybė turi jais visai kitaip pasirūpinti. Todėl, dar kartą kartoju, ši Vyriausybė, ši Seimo dauguma priima sprendimus tokius, kad nereikėtų vyti karių į antraeiles pareigas. Todėl, kad jūs mus raginate, kad mes per lėtai dirbame, šito klausimo Vyriausybė nesvarstė, bet Vyriausybė galės jums pateikti išvadą svarstymo metu. Ir aš teikiu, kad šita problema turi būti spręstina, nes jinai yra labai skausminga.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau K. Starkevičiaus, bet 10 min. skirtas laikas baigėsi. Gal galėtume pereiti prie… Labai atsiprašau, gal jūs galėtumėte už ar prieš kalbėti. Tiesiog sutaupytume laiko, jeigu jūs neprieštaraujate. (Balsai salėje) Gerai. Laikas baigėsi, 10 min. Gerai. Kviečiame kalbėti M. Zasčiurinską – už.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš nekartosiu to, ką pasakiau. Aš, aišku, ir kiekvienas iš mūsų, atmetus galimybę ir norą, o kai kam ir prievartą politikuoti, kad tai, ką daro dabartinė valdžia, tai yra blogai, visi vienodai galvojame, kad jeigu yra viena profesija, tai valstybė turi užtikrinti tai profesijai tokias sąlygas, kad jam nereikėtų bėgioti iš vieno kampo į kitą, ir sukti galvą, kaip uždirbti pinigų, kad vaikai turėtų ką valgyti ir panašiai. Tokia yra valstybės priedermė, ir priedermė visoms specialybėms, ar tai būtų gydytojai, ar tai būtų mokytojai, juo labiau ar tai būtų žmonės, kurie aukoja arba gali aukoti savo gyvenimą dėl valstybės.
Todėl aš kviečiu, gerbiamieji kolegos, balsuoti už. Jeigu valstybė šiuo atveju Vyriausybės vaidmenyje pasiryžusi išspręsti tą problemą ir užtikrinti tiems darbuotojams tinkamą atlygį, kad jie galėtų gyventi, tai, man atrodo, reikėtų kalbėti ne prieš, o tik džiaugtis ir palinkėti Vyriausybei, kad ji to ir pasiektų. Todėl aš, kolegos, dar kartą kviečiu: balsuokime už, palaikykime, nes tai išties geras pasiūlymas ir tai jums sako jūsų širdis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pasisako R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ministras teikia projektą, dar tokio nebuvo, kad net su Vyriausybe nesuderinęs! Čia jūsų darbo stilius!
Dabar apie patį projektą. Gerbiamasis Zasčiurinskai, jūs policijai 2 mln. žadate surasti šalia plius 860 mln. finansavimo. Ot tai bus sąlygų pagerinimas!
O dabar dėl paties projekto. Tokio ciniškesnio projekto nebuvo galima išvis surasti. Ir kokiomis frazėmis dangstomasi! Jie prisiekė atiduoti gyvybę. O generolai jūsų neprisiekė? O jūs jiems tai leidžiate kūrybine veikla prisidurti prie savo atlyginimų. Čia viskas gerai, jie neprisiekė. Jiems mes galime daryti, o paprastam kareiviui jūs negalite šios teisės generuoti. Štai jūsų prioritetai! Ir nieko čia daugiau nėra. Visiškai jokios kitos politikos, nes tokia tvarka yra NATO valstybėse ir tas yra leidžiama. Atstovaujate jūs ne kareiviams, o generolams. Taip ir pasakykite.
Todėl aš siūlau nepritarti šitam projektui, nes yra ydingas. Kitas dalykas, jis visiškai prieštarauja mūsų ką tik svarstytom gairėm ir Vyriausybės pateiktiem projektam dėl statutinių pareigūnų. Ir nesidangstykite socialdemokratų atkūrimu. Jūs ten nelabai dalyvavote!
PIRMININKAS. Kalbos už, prieš baigtos. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 74 Seimo nariai. 36 – už, 23 – prieš, susilaikė 15. Po pateikimo nepritarta. (Balsai salėje) Nematau jokių kitokių. Mes turime du variantus. Jūs dėl vedimo tvarkos? Dėl vedimo tvarkos, prašom. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, frakcijos vardu prašytume perbalsuoti. (Balsai salėje) Todėl, kad visi ministrai, kurie turėjo teisę balsuoti kaip Seimo nariai, tiesiog nepasinaudojo ta teise. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar yra bent vienas Seimo narys?.. (Balsai salėje: „Ką, kortelių negalite įkišti?“) Prašom. D. Kuodytė nori kalbėti. Tuoj visiems iš eilės leisime. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Mano balsas buvo prieš, susimaišiau.
PIRMININKAS. Pasitaiko. Protokole pažymėsime. V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis vicepirmininke, jeigu skambiai iš jūsų lūpų nuskamba, kad leisite pasisakyti prieš, tai duokite žmogui, mano kaimynui pasisakyti, nes jūs nutraukėte jau paskelbęs, kad jis gali paklausti. Paskui žinote, kaip yra.
PIRMININKAS. Labai atsiprašome, jeigu ką nors nuskriaudėme. Pasitaisysime, kitą sykį leisime ilgiau pakalbėti.
Dabar mes turime situaciją, kad ministrai nebalsavo, aš taip supratau. (Balsai salėje) Prašom, kadangi tokių situacijų yra pasitaikę ir anksčiau, praeitoje kadencijoje ne kartą, kviečiu perbalsuoti dar kartą. Kviečiame visus susikaupti ir balsuoti. (Balsai salėje: „Gėda!“)
Balsavo 80: už – 41, prieš – 26, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. (Balsai salėje) Tuoj duosime. Sutvarkysime procedūrinius klausimus ir duosime repliką po balsavimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Pagrindinis. Siūloma svarstyti 2013 m. gegužės 9 d. (Balsai salėje)
Dabar dėl vedimo tvarkos gerbiamasis R. J. Dagys, prašom. Replika po balsavimo. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi ministras prisipažino, kad tai nėra Vyriausybės suderintas projektas, tai Vyriausybės išvadą prašom iš karto. Prašau. Ir kartu ir repliką pasakysiu. Jūsų svarbiausias žmogus tas, kuris turi generolo antpečius.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mane labiausiai nustebimo plojimai, išgirdau, kad ten ministrė B. Vėsaitė… socialdemokratų pusėje plojimai. Dėl ko plojate? Plojate todėl, kad neleisite užsidirbti eiliniam kariui papildomo atlyginimo? Plojate todėl, kad dabar jie vis tiek dirba ir visokie departamentai juos gaudo ir juos atleidžia iš darbo? Kada gi jūs tuos atlyginimus padidinsite ženkliai taip, kad tie žmonės jaustųsi oriai? Labiausiai gėdingas projektas, tokio nesitikėjau iš socialdemokratų!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gėda!
PIRMININKAS. K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėjau paklausti ministro. Sugrįžta į kaimą ir nori sėsti prie traktoriaus vairo, prie šarvuočio, ir iš tikro, ką buvusi krašto ministrė sakė, jis bus gaudomas, tas žmogus, nes jis negali dirbti. O atlyginimas tikrai mūsų kariuomenėje šiandien yra ganėtinai mažas, padidinti mes neturime iš kur. Tai ką mes čia darome?
PIRMININKAS. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš nesuprantu, kam jūs darėte profesionalią kariuomenę, kuri turi eiti uždarbiauti kitoje vietoje? Jeigu nesugebės susitvarkyti valstybė, o kareiviai turės eiti tarnauti taip pat ir kokiam „Gazpromui“ arba dar kam nors, tai, atsiprašau, apie ką mes šnekame?
PIRMININKAS. Dėkojame už visas replikas.
13.48 val.
Pradedame Vyriausybės valandą, kuri yra trumpesnė, šiandien pusvalandis. Klausia opozicijos atstovai. Tradiciškai pagal Seimo statutą pirmasis klausia opozicijos lyderis. Premjerą pavaduoja finansų ministras. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). O kur premjeras? Būtų įdomu sužinoti. Pakeliui… šią šventę šventęs, visų šimto dienų laimėjimus, ir ką, Gran Kanarijoje jau? Mane stebina toks požiūris į Seimą. Kadangi nėra formalaus premjero, aš noriu tikrojo premjero, t. y. J. Bernatonio, paklausti klausimą. Išties šiandien šventėm, šventėm labai puikų Vyriausybės darbą ir tikrą, ir gerą lyderiavimą toje Vyriausybėje. Norėčiau paklausti gerbiamojo J. Bernatonio kaip socialdemokratų tikrojo lyderio ir tikrojo premjero. Sakykite, kas jūsų koalicijoje yra lyderiai: ar premjeras A. Butkevičius ir ministras V. Mazuronis, ar ponas A. Salamakinas, A. Stancikienė ir L. Balsys?
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis kolega, už gerą klausimą ir už tokį aukštą mano kuklaus darbo vertinimą, tačiau aš manyčiau, kad ta formuluotė, kuri buvo išsakyta klausime, nėra susijusi su Vyriausybės veikla. Dabar mes dalyvaujame Vyriausybės valandoje. Jeigu jūs patikslintumėte klausimą, ką norėjote paklausti, tai aš galėčiau ir atsakyti. Dabar aš supratau, kad dabar daugiau partinę politinę diskusiją norima pradėti. Tai mes irgi nežinome, kas jūsų partijoje lyderis, bet paaiškės, kai išrinks.
PIRMININKAS. Jūs turite teisę užduoti antrąjį klausimą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš antrąjį klausimą. Kaip supratau, ponas J. Bernatonis nežino, kas jų lyderiai, tai yra ponas A. Butkevičius ir V. Mazuronis nėra pripažįstami tikraisiais lyderiais, nes ponas A. Salamakinas, ponia A. Stancikienė ir L. Balsys turi daugiau galios visai valdančiajai koalicijai. Čia jūsų reikalas. Jeigu nežinote, kas lyderiai, tai mes tą ir konstatuojame. Bet aš noriu paklausti energetikos ministro.
Sakykite, jūs esate energetikos ministras ir kartu atstovaujate Lenkų rinkimų akcijai šioje Vyriausybėje. Vakar Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis įvardijo, kad Lenkija prisidės prie Baltijos valstybėms ir Lietuvai svarbių energetikos ir transporto infrastruktūros bendrų europinių projektų plėtros tik tada, jeigu visa Vyriausybė vykdys koalicijos partnerio pono V. Tomaševskio visus reikalavimus, tarp jų nelabai protingus ir išmintingus. Sakykite, jūsų manymu… Kadangi nėra ministro L. Linkevičiaus, aš norėčiau jūsų paklausti. Jūsų asmeniniu manymu, ar jūs pripažįstate tas Lietuvos politologų išvadas, kad perteklinis užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus atsiprašymas ir neteisėtas egzaminų tvarkos keitimas lenkų pusės buvo suprastas kaip Lietuvos silpnumo požymis?
J. NEVEROVIČ. Labai ačiū už klausimą. Aš manau, kad ministras L. Linkevičius vakar jau atsakė į tuos klausimus, nebent nuo savęs galiu pridėti, kad visų minėtų jūsų klausimų, kurių, deja, jūsų Vyriausybei nepavyko išspręsti, išsprendimas, be abejo, pasitarnaus tam, kad atsirastų supratimas tarp dviejų valstybių daug geresnis, negu jis yra dabar. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Klausia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano klausimas bus dalykinis. Nėra Ministro Pirmininko, tai klausiu finansų ministro. Ministras Pirmininkas pastarosiomis dienomis labai ryžtingai pareiškė, kad Lietuvai reikia kuo greičiau įsivesti eurą. Kai taip sakoma, matyt, yra išsiaiškintos visos formaliosios aplinkybės, jeigu taip drąsiai formuluojamas toks teiginys. Aš norėčiau ir paklausti dėl kelių tų faktinių aplinkybių. Gal galėtumėte atsakyti, kas bus daroma su Lietuvos aukso ir valiutos atsargomis, kai mes įstosime į euro zoną, ar jos išliks Lietuvos nuosavybė, ar atiduosim Europos centriniam bankui? Ar, stojant į euro zoną, yra numatytos aiškios ir konkrečios sąlygos dėl išstojimo iš euro zonos, jeigu ateityje taip apsispręstume? Ar užteks, ar dar klausti? (Balsai salėje) Ar yra kokių nors apribojimų dėl mūsų prisidėjimo, kuris dabar, žinome, yra apie 800 mln. Lt apimties, jeigu būtų dar sudėtingesnė situacija ateityje euro zonoje ir prireiktų didesnės solidarios paramos dalyvaujančių euro zonoje valstybių?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimus. Stojant į euro zoną Lietuvos centrinis bankas, Lietuvos bankas, kuris dabar yra lito emitentas, tampa visos Europos centrinių bankų sistemos integralia dalimi. Negalima sakyti, kad mes kam nors atiduotume tas valiutos atsargas ar tuos Lietuvos banko aktyvus, kadangi tai liktų Lietuvos indėlis, Lietuvos kapitalo dalis didelėje aštuoniolika valstybių vienijančioje centrinės bankinės sistemos dalyje.
Konkrečios sąlygos dėl išstojimo iš euro zonos, žinoma, nėra numatytos. Yra numatytas tik mūsų įsipareigojimas pagal Stojimo į Europos Sąjungą sutartį, kad mes, kaip premjeras teisingai ir suformulavo, kuo greičiau, kai tik atitiksime kriterijus, prisijungtume prie Pinigų sąjungos. Dėl išstojimo iš euro zonos, aš manau, nė viena šalis rimtai nesvarsto, sakyčiau, netgi svarstymai dėl vienos, kitos, trečios ar šalių grupės išstojimo iš euro zonos dažniausiai yra diskusijos, kurias inicijuoja tie, kuriems labai svarbu iš asmeninių turtinių paskatų turėti vienokius ar kitokius valiutų kursų arba akcijų kursų svyravimus. Konkretūs mūsų žingsniai, stojant į euro zoną, yra numatyti. Pirmadienį renkasi koordinacinė darbo grupė, kuriai man tenka garbė vadovauti, ir atitinkamas priemones mes konkretizuosime ir Vyriausybės nutarimu pasitvirtinsime.
Dar buvo klausimas dėl dalyvavimo stabilumo mechanizme. Iš tikrųjų stabilumo mechanizmas yra sudarytas iš dviejų dalių. Stabilumo mechanizmo vienas kapitalas yra vadinamas įmokamu kapitalu, jo dalis mažesnė, ir tai būtent tie 800 mln. Lt, kuriuos jūs paminėjote, kuriuos mes pagal dabartinę sutartį turėtume įnešti tikriausiai per trejus metus. Tačiau stojant į euro zoną, matyt, kažkokios individualios sąlygos tai naujajai šaliai taip pat bus pritaikytos.
Kita dalis kapitalo… Yra numatyta, kad šalys narės, dalyvaujančios euro zonoje ir šiame stabilumo mechanizme, savo turtu ir savo atsakomybe garantuotų skolindamosi tarptautinėse rinkose už atitinkamai nedideles palūkanas ir perskolindamos, esant reikalui, na, siekiant stabilizuoti vienos ar kitos su problemomis susidūrusios valstybės bankų sistemą ar finansinius srautus. Kol kas tikimybė, kad prireiktų tos antrosios dalies, į kurią neįmokėti pinigai, yra maža.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi R. Baškienė. Ar esate įdėjęs kortelę? Jeigu galima, prie šoninio mikrofono paprašysime, turbūt techniniai sistemos nesklandumai. Atsiprašome.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Frakcijos vardu noriu užduoti klausimą vidaus reikalų ministrui. Jūsų ministerijos specialistai suformulavo klausimus ponui S. Skverneliui, tačiau kadangi jis nėra atskaitingas Seimui pareigūnas, mūsų frakcija pateikia tuos klausimus jums. Norime paklausti, kada jūs būsite pajėgus Seimui atsakyti į tuos 18 klausimų?
Ir pakeliui dar vienas klausimas finansų ministrui. Situacija Kipro bankuose klostosi taip, kad 31 mlrd. dolerių, kuriuos laiko Rusijos įstaigos, įmonės, organizacijos ar privatūs asmenys, gali būti priversti trauktis iš Kipro bankų ir prasideda svarstymai, kad gali į kurią nors iš Baltijos šalių pajudėti bent jau dalis tų rusiškų pinigų. Jūs, kaip toliaregis finansų ekspertas, gal galėtumėte pasakyti, kokie pavojai, pliusai, minusai būtų, jeigu bent dalis šitų lėšų pakliūtų į Lietuvos bankų sektorių?
D. A. BARAKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Aš labai džiaugiuosi, kad jūs esate labai gerai išsiaiškinę Statutą ir Vyriausybės įstatymą, bet Vyriausybės įstatymą gal ne iki galo, tačiau aš pasakysiu ir jus nuraminsiu, kad tai bus kitą antradienį – aš čia pateiksiu jums visus atsakymus kartu su Policijos departamento generaliniu direktoriumi. (Balsai salėje) Komisaru.
R. ŠADŽIUS. Labai trumpai atsakysiu į antrąjį klausimą. Gerbiamasis Seimo nary, norėčiau pasakyti, kad mes tikimės, kad Kipro problemos bus išspręstos pozityviai. Iš tikrųjų visa Europos Sąjunga, ne tik euro zona, bet ir visa Europos Sąjunga, yra suinteresuota, kad Europos bankai būtų patikimi ir bankų sistema veiktų sklandžiai, todėl spekuliuoti apie kažkokias problemas, apie kažkokius kapitalo srautus būtų šiek tiek neatsakinga.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis turi išvykti, jeigu būtų užsirašiusių užduoti šiam ministrui klausimų, tai mes šiek tiek pakeistume eilę. Nematau. Tada dėkojame sveikatos apsaugos ministrui. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Norėčiau klausti…
PIRMININKAS. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Norėčiau klausti švietimo ministro. Gerbiamasis ministre, viešojoje erdvėje nuskambėjo jūsų išsakyta pozicija išsaugoti kaimo mokyklas. Iš tikrųjų tai yra labai sveikintina ir džiaugiamės tokia jūsų pozicija. Ar galėtumėte, gerbiamasis ministre, atsakyti labai konkrečiai. Ką numatote padaryti šiuo klausimu, kad išsaugotumėte kaimo mokyklas? Ar yra tam finansinis pagrindimas?
D. PAVALKIS. Iš tikro dėkui už klausimą. Tai yra įrašyta į Vyriausybės programą, kurią jūs patvirtinote. Galima būtų pabaigti pasakant, kad taip, mes sudarėme darbo grupę, kuri turi pateikti siūlymus, kaip tą padaryti. Atrodytų, kad mes tą galėsime padaryti nereikalaudami papildomų lėšų, jeigu pažiūrėtume, kaip tų mokinukų, ypač mažųjų, vežiojimas atrodo, kiek jie sėdi tame autobusiuke laukdami vyresniųjų, benzino deginimas ir t. t. Aš manau, kad mes šitą problemą išspręsime vietiniais resursais, nes pirmų–ketvirtų klasių mokiniams tikrai nereikia kažkokių sofistikuotų laboratorinių įrangų, jiems nereikia dar visokių dalykų. Tai yra jie tokie piliečiai, kurie gali būti mokomi kuo arčiau namų. Manau, taip socialiai ir patyčių mokykloje prevencijos požiūriu būtų visiškai ir pateisinama, ir naudinga.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi V. Matulevičius.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano klausimas buvo ir premjerui, bet jo nėra, tai susisiekimo ministrui. Kauno mieste labai svarbi problema Panemunės tiltas, kuris yra pagrindinė susisiekimo arterija su kitais miesto regionais, Kauno rajonu, Alytaus regionu bei gydymo įstaigomis. Ne vieni metai konstatuojama avarinė tilto būklė, jau prasidėjo statybos darbai. Surinkti 49 Seimo narių parašai, norint užtikrinti sklandžią statybos eigą. Todėl norėčiau sužinoti, kaip bus sprendžiama ši problema, o ji sukelia tiek gyventojams, tiek moksleiviams didelių problemų, nes reikia 20 km spinduliu pasiekti mokyklas ir kitas įstaigas? Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji profesore, už klausimą. Klausimas iš tikro labai aktualus. Deja, labai pradžiuginti jūsų negalėsiu, kadangi ir jūs, ir aš vienodai balsavome už šių metų biudžetą, kuriame tikrai nenumatyti pinigai Panemunės tiltui atstatyti nei pagal Valstybės investicijų programą, nei kurią nors kitą dalį. Labai gaila, kad perėmęs Susisiekimo ministerijos vadovavimą neradau įsipareigojimų buvusios valdžios, kaip nors prisidėti ryškiau prie Panemunės tilto atstatymo darbų.
Turiu jums pasakyti, kad buvusi Vyriausybė iš Kelių priežiūros ir plėtros programos šio tilto pradžios atstatomiesiems darbams, tiksliau, susprogdinimo turbūt griuvėsiams išvežti skyrė iš pradžių 4,7 mln. Lt, vėliau dar prie šitos sumos pridėjo dar 0,3 mln. Lt, iš viso 5 mln. Lt. Panašią sumą pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą esame numatę šitam tikslui ir šiemet. Tai toli gražu netenkina to šimtamilijoninio poreikio, kurio reikia, kad tiltas būtų pastatytas.
Manau, vienintelė, ko gero, reali viltis galėtų būti, kad miesto savivaldybė apsispręstų ir paskelbtų, panaudodama naują mūsuose investavimo instrumentą, koncesijos sutartį, arba privataus ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimo būdą. Taip galbūt būtų galima palankiu santykiu pritraukti privačias lėšas.
Ir paskutinis akcentas, kurį norėjau pasakyti, kad Kauno miesto kelių priežiūrai ir visiems tiems reikalams šiais metais yra numatyta, be mano paminėtų 5 mln. Lt tilto reikalams, dar 10 mln. visiems kitiems miesto reikalams.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius. Ruošiasi V. Juozapaitis.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Norėčiau gerbiamųjų Vyriausybės narių paklausti kaip Konstitucijos komisijos narys. Dabar vykstantis ginčas dėl skalūninių dujų apnuogino vieną senesnę problemą. Aš turiu galvoje tai, kad visi žinome, kad Lietuvos Konstitucijoje yra straipsnis, kuriame kalbama, kad gelmių turtai priklauso valstybei. Nepaisant šitos konstitucinės normos, Lietuvoje jau daugybę metų privačios bendrovės eksploatuoja lietuvišką naftą. Prašau pasakyti, ar į Vyriausybę įeinanti valdančioji koalicija ruošiasi kaip nors šitą problemą spręsti, ar tiesiog ignoruos šį Konstitucijos straipsnį ir toliau apsimes, kad nieko nevyksta, ar vis dėlto valdančioji koalicija ryšis siūlyti keisti Konstituciją? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Atsakydamas į jūsų klausimą, aš atkreipčiau jūsų dėmesį, kad iš tikrųjų tos naftos bendrovės ar kitos bendrovės, kurios eksploatuoja tam tikrus gamtinius išteklius, kurie pagal Konstituciją yra valstybės turtai, tą daro nemokamai, neatlygintinai. Yra numatyta, pavyzdžiui, 2013 metais mokesčio už valstybinius gamtos išteklius surinkti 37 mln. Lt, o naftos ir dujų išteklių mokesčio, kuris yra atskiras, papildomas prie mano pirmiau paminėto, yra numatyta surinkti 34 mln. litų.
Be abejo, yra pasaulyje valstybių, kurios iš to pasidaro labai savo neblogą gerovę. Pavyzdžiui, norvegai yra sukaupę didžiulius lėšų fondus į savo vadinamąjį gerovės fondą, į kurį dažniausiai įplaukos organizuojamos taip, kad atsiskaitytų tie, kurie eksploatuoja tuos gamtinius išteklius, kurie yra toje valstybėje. Panaši situacija Rusijoje – ir rusai iš naftos išteklių, dujų išteklių mokesčių formuoja taip pat savo rezervinius fondus, kurie jiems labai neblogai padėjo išgyventi krizinius metus.
Galima svarstyti, ar tas mokestis yra adekvatus, ir galbūt galima tikėtis ir didesnių jo įplaukų. Bet pati schema, man atrodo, Konstituciją atitinka ir bent kol kas ryškių prieštaravimų tarp tos ūkinės veiklos, naudojant valstybinius išteklius, ir Konstitucijos nuostatų tarsi ir nematyti.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi K. Kuzminskas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimą šiandien padiktavo Darbo frakcijos vardu kalbėjęs V. Gapšys, kuris iš visos Vyriausybės išskyrė vieną iš profesionaliausių ministrų, tai poną Š. Birutį, kultūros ministrą, kuo aš visiškai neabejoju, bent jau norėčiau tuo neabejoti. Iš anksto tikrai norėčiau palinkėti kuo didžiausios sėkmės tiek jam asmeniškai, tiek ir visai mūsų kultūros bendruomenei, kad mes nebetaptume jau kažkokiais trupinių surinkėjais.
Bet aš noriu priminti prieš dvi dienas ministro pateikimo metu neatsakytus mano du klausimus. Iš vienos pusės, tai buvo lyg ir labai paprasti klausimai apie Muziejų įstatymo pakeitimus. Kai aš paklausiau, kaip yra sudaromos Muziejų tarybos, ministras negalėjo į tai atsakyti. Taip pat aš pasitikslinau, ar nuostatos, kai yra parašyta, jog taryba veikia visuomeniniais pagrindais, išbraukimas, reiškia, kad ji bus apmokama ir kaip nors keisis jos apmokėjimo procedūros ir panašiai. Ministras mane patikino, kad yra visiškai formalus pataisymas, tikrai niekas iš esmės nesikeičia.
Tuo tarpu vakare aš gavau iš ministro patarėjos elektroninį laišką, kuriame ji išdėstė, kaip yra renkama taryba, ką aš ir pats žinojau, ir patikino, kad tikrai ta taryba turi būti apmokama. Taigi klausimas ministrui. Ar jis sąmoningai suklaidino Seimą, ar jis tikrai nežino ir jam šimtą dienų buvo per maža įsigilinti reikalus? Tada būtų galima suabejoti frakcijos seniūno pateikta informacija apie kompetenciją. Ačiū.
Š. BIRUTIS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Man pirmiausia labai smagu, kad jūs labai atidžiai sekate visus kultūros reikalus. Tai aš tuo galiu pasidžiaugti. Ir jeigu bus daug racionalių pasiūlymų, įstatymų pakeitimų, tai tikrai kviečiu tą daryti ir… Kadangi daug metų praleidote šiame sektoriuje, tai būtų labai malonu, kad jie būtų konstruktyvūs ir racionalūs.
Dėl mano atsakymų. Jūs teisingai pastebėjote, jūs gavote tam tikrus patikslinimus. Prie Kultūros ministerijos veikia virš 40 įvairių tarybų, todėl kiekvienos formavimo principą man, kaip ministrui, žinoti atmintinai galbūt reikėtų, bet, ko gero, praėjus ir 100 dienų, vis dėlto dar neužteko laiko viso to išmokti, kad galėčiau atmintinai atsakyti. Aš galiu pasakyti, kad taisysiuosi. Ko gero, išmoksiu visų šitų veikiančių organizacijų formavimo principus, bet tai bus netolima ateitis.
PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas. Ruošiasi D. Jankauskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano klausimus dėl Panemunės tilto, dėl Kauno miesto gatvių tvarkymo, susisiekimo ministras jau faktiškai paaiškino. Džiaugiuosi, kad jūs savotiškai reabilitavotės prieš kauniečius, nes pasakėte, kad Panemunės tiltas jokios strateginės reikšmės neturi ir negausite pinigų, tačiau tikiu, kad ateinančiais metais mes surasime biudžeto lėšų tam tiltui ir pradėsime jį remontuoti.
Aplinkos ministro nėra. Aš norėčiau paklausti Ūkio ministerijos dėl tų pastatų renovavimo. Jūs puikiausiai žinote Dainavos rinkimų apygardą, jūs taip pat dalyvavote dėl pastatų renovavimo, apšiltinimo ir t. t. Gaila, šiuo metu priimtas nutarimas, kad pirmiausia renovuojami tie, kurie yra nuostolingiausi ir anksčiausiai statyti namai. Faktiškai Dainavos mikrorajonas nėra toks senas ir jis nepatenka į tuos objektus. Kada tikėtis šiam mikrorajonui pradėti namų renovavimą? Ačiū.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, pastatus atrinko Kauno miesto savivaldybė. Ką jie atrinko, vadovaujami mero A. Kupčinsko, tą jie atrinko. Be abejo, lėšų bus ieškoma ir po šių 500 mln. injekcijos. Tuo labiau kad ir Ūkio ministerijoje lankėsi Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko atstovai. Jie sakė, kad šitas lėšas galės toliau skolinti ir kitais metais.
PIRMININKAS. Klausia D. Jankauskas. Ir greičiausiai jau paskutinysis klaus K. Starkevičius.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Mano klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Gerbiamoji kolege, susitikime frakcijoje jūs įvardijote socialinį dialogą kaip labai svarbų dalyką ir kaip vieną iš prioritetinių jūsų darbų. Tai iš tikrųjų pagirtina ir svarbu, bet ne mažiau svarbu, kad žodžiai nesiskirtų nuo darbų. Aš turiu vieną pavyzdį. Prieš keletą dienų jūs iš Seimo tribūnos pateikėte Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo papildymo ir pakeitimo projektą. Į klausimą, ar siūlomi pakeitimai yra aptarti Trišalėje taryboje, jūs atsakėte (cituoju): „Kadangi projektas yra teikiamas, tai Trišalėje taryboje aptarta.“ Patikėjęs atsakymu, norėjau susipažinti su aptarimo eiga, įdėmiai peržiūrėjau visus Trišalės tarybos protokolus, deja, tokio aptarimo neradau. Taigi klausimas, ar atsirado cenzūra ir ne visi aptariami klausimai atsispindi protokole, ar jūs tiesiog suklaidinote Seimą? Ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Ačiū jums už klausimą. Iš tiesų buvo pateikta tokia informacija, kad lyg ir suderinta Trišalėje taryboje, todėl aš tokią informaciją ir pateikiau. Šiaip visi klausimai, kurie susiję ar su minimaliu darbo užmokesčiu, ar su kitais darbo santykiais, be abejonės, yra aptariami Trišalėje taryboje. Kaip aš ir minėjau mūsų susitikimo metu, mes iš savo socialinių partnerių tikimės, kad jie savo mintimis, savo idėjomis, savo įžvalgomis gali patobulinti vieną ar kitą įstatymo projektą.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Patikslindamas klausimą noriu paprašyti. Gal galėsite pateikti informaciją, kada minimas projektas buvo aptartas Trišalėje taryboje? Ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Tada jau turbūt atsakys patikslinę, dabar, ko gero, neįmanoma to padaryti.
Ir paskutinysis klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėjau paklausti premjero, bet nėra, tai laikinai einančio premjero pareigas finansų ministro. Rytoj Lietuvos žemdirbiai renkasi į suvažiavimą, kuriame numato aptarti situaciją žemės ūkyje bei jo finansavimo perspektyvą, išgirsti iš valdžios vyrų, kokie numatomi mokesčių pakeitimai, Vyriausybės nuomonė dėl leidimo parduoti žemę užsieniečiams. Aišku, taip pat domins neišmokėtos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už kvotinį pieną. Iš pradžių Žemės ūkio rūmai suvažiavimą buvo numatę organizuoti kovo 15 d., tačiau, mano žiniomis, suderinę su Vyriausybe, Vyriausybė pageidavo, kad jis būtų nukeltas į šį penktadienį. Kaip atsitiko, kad premjeras išvyko atostogauti į Gran Kanariją? Tai rodo, kaip jam rūpi mūsų žemdirbių bėdos ir rūpesčiai. Mano klausimas būtų toks. Gerbiamasis finansų ministre, jūs pavaduosite, yra daug finansinių klausimų, turbūt jūs dalyvausite rytoj, mes sulauksime jūsų?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Iš tikrųjų, kiek man teko girdėti, buvo tam tikrų nesusipratimų dėl šito suvažiavimo datos ir ta data tikrai ne Vyriausybės iniciatyva buvo pastumta į kitą dieną.
Dėl jūsų visų minėtų klausimų, labai aktualių žemdirbiams, ir ne tik žemdirbiams, bet ir visai mūsų visuomenei, mes, visa Vyriausybė, toliau dirbame ir tam tikros pozicijos rytoj suvažiavime, tikiuosi, bus pateiktos.
PIRMININKAS. Dėkoju Vyriausybės nariams. Jūs atsakėte į klausimus. Laikas, skirtas Vyriausybės valandai, baigėsi.
14.17 val.
Prieš baigdamas rytinį plenarinį posėdį, norėčiau informuoti, kad 14.50 val. Seimo nariai, kurie yra įsirašę į Tarpparlamentinę ryšių su Rusijos Federacija grupę, renkasi čia, Seimo posėdžių salėje.
Rytinis plenarinis posėdis yra baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.