LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
BIUDŽETO ir FINANSŲ komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO IR HUMANITARINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-111)
2013 m. kovo 20 d. Nr. 109-P-9
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Irena Degutienė, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Jurgis Razma, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-12-12 |
1, 2 |
1,11 |
|
Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Vertinant įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 11 dalyje naudojama sąvoka ,,besivystančios šalys“. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 5, 9, 10 dalyse, 3 straipsnio 1 punkte, 4 straipsnio 2 punkte naudojama sąvoka ,,besivystančios valstybės”. Svarstytina, ar naudojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti ir apibrėžti sąvokos turinį. Ta pati pastaba taikytina ir sąvokų „teritorijos“ ir „regionai“ suvienodinimui projekto 2 straipsnio 5 dalyje bei projekto 3 ir 4 straipsniuose. |
Svarstyti pagrindiniame komitete. |
|
|
|
3 |
|
2 |
2. Projekto 3 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad vienas iš Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų- prisidėti prie demokratijos, saugumo ir stabilumo erdvės, tvaraus vystymosi plėtojimo Vyriausybės nustatytose šalyse. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais Vyriausybė atrinktų tokias šalis. Svarstytina, ar projekte nereikėtų tokius kriterijus įvardinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, ji taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 punktui. |
Pritarti. |
|
|
|
4 |
|
5 |
3. Projekto 4 straipsnio 5 punkte reikėtų nurodyti, kokiai konkrečiai valstybių donorių veiklai papildyti teikiama parama. |
Pritarti. |
|
|
|
7 |
3 |
2 |
4. Manytina, kad valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos paramą galėtų teikti ne iš bet kurių joms skirtų biudžeto asignavimų, o tik joms šiam tikslui skirtų biudžetų lėšų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, projekte reikėtų nurodyti maksimalų paramos, kuri galėtų būti suteikta vienam subjektui, dydį arba nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis valstybės (savivaldybės) institucijos ir įstaigos paskirstytų jiems skirtas atitinkamas valstybės (savivaldybių) biudžeto lėšas paramos gavėjams, nes esminiai valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai turėtų būti apibrėžti įstatyme, o ne poįstatyminiais teisės aktais. Kartu pažymėtina, kad nei teikiamame įstatymo projekto, nei iš su juo susijusiame valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte Nr. XIIP-112 nėra nurodomi subjektai, kuriems valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos turėtų teisę teikti paramą jiems skirtomis biudžeto lėšomis. Pažymėtina, kad įstatymo projekte Nr. XIIP-112 nurodomi subjektai, kuriems parama galėtų būti teikiama tik trumpalaikiu, kilnojamuoju ilgalaikiu ir nekilnojamuoju turtu. |
|
Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali teikti dvišalę ir (ar) daugiašalę paramą ir humanitarinę pagalbą Vyriausybės nustatyta tvarka. |
|
|
7 |
4 |
|
5. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė, asmeninę sudėtį – užsienio reikalų ministras. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti, nes Vyriausybė sudarydama komisiją tvirtintų ir jos asmeninę sudėtį. Tuo tarpu iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokias funkciją komisijos formavime atliktų Užsienio reikalų ministerija, t.y. ar ji atrinktų ir siūlytų Vyriausybei kandidatus į komisijos narius, ar pati tvirtintų komisijos asmeninę sudėtį. Be to, manytume, kad komisijos funkcijos turėtų būti įtvirtintos įstatyme. Kitu atveju, įstatymų leidėjas įstatyme įtvirtintų komisijos sudarymą nežinodamas, kokias konkrečiai funkcijas tokia komisija vykdytų. |
Pritarti. |
|
|
|
7 |
6 |
|
6. Projekto 7 straipsnio 6 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad užsienio valstybių subjektai taip pat gali dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje, t.y. dalyvauti išsivysčiusių ir besivystančių šalių bendradarbiavime, kai išsivysčiusios šalys remia besivystančias šalis. Pažymėtina, kad užsienio valstybių subjektai priklauso užsienio valstybių jurisdikcijai, todėl abejotina, ar Lietuvos teisė galėtų nustatyti jų teisę dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo, kuris pagal projekto 2 straipsnyje pateiktą apibrėžimą apimtų ne tik Lietuvos Respublikos paramą besivystančioms šalims, bet ir kitų išsivysčiusių šalių atitinkamą veiklą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostata tikslintina. |
Pritarti. |
|
|
|
|
|
|
7. Atsižvelgus į tai, kad teikiamu įstatymo projektu be kita ko siūloma reglamentuoti valstybės turto perdavimą privatiems asmenims (humanitarinė pagalba ir pan.), atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turi būti atliekas įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. |
Pritarti. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atliko antikorupcinį vertinimą.
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Asociacijos LITDEA 2013-01-14 d. pasiūlymus siūloma svarstyti pagrindiniame komitete.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2013-01-25 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), Jūsų prašymu atliko Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo projekto Nr. XIIP-111 (toliau – Projektas Nr. XIIP-111) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-112 (toliau – Projektas Nr. XIIP-112) antikorupcinį vertinimą. Atlikę antikorupcinį vertinimą, esminių antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2012 m. gruodžio 12 d. išvadose Nr. XIIP-111, XIIP-112 pateiktoms pastaboms ir norėtumėme jas papildyti sekančiais pastebėjimais: Dėl galimai neišsamaus teisinio reglamentavimo 1. Manome, kad Projekto Nr. XIIP-111 3 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos turėtų būti patikslintos, nustatant atitinkamus kriterijus, pagal kuriuos Vyriausybė nustatinės šalis bei regionus, su kuriais turėtų būti vykdoma vystomojo bendradarbiavimo veikla, taip pat prioritetines šalis ir regionus, su kuriais turėtų būti stiprinami Lietuvos politiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai ryšiai. Be to, siūlome nustatyti konkretų laikotarpį, kas kiek metų minėti Vyriausybės nustatomi šalių ir regionų sąrašai galėtų ar privalėtų būti atnaujinami. 2. Taip pat siūlytina patikslinti ir to paties projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nustatančias, kad Užsienio reikalų ministerija tvirtina ir įgyvendina Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą, kadangi iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiam laikotarpiui turėtų būti tvirtinama ši programa[1], be to, visiškai neatskleidžiamas šios programos turinys ir pagrindiniai jos tikslai. 3. Pritardami Teisės departamentui, atkreipiame dėmesį, kad Projekto Nr. XIIP-111 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos sudarymo tvarka yra dviprasmiška, kadangi nėra aišku, ar komisiją sudarinės Vyriausybė ar Užsienio reikalų ministerija. Be to, projekte vėlgi nenurodoma, kuriam laikui bus sudaroma komisija ir kokius jinai turės įgaliojimus (tai yra, kokias funkcijas vykdys, kokius klausimus spręs, ar jos priimami sprendimai bus privalomo ar rekomendacinio pobūdžio ir pan.). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo, aukščiau paminėti klausimai turėtų būti plačiau atskleisti įstatyme, o ne jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. |
Pritarti. |
|
2. |
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2013-02-21 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XI1IP- 111 projekto ( toliau - įstatymas) terminai buvo apsvarstyti Valstybinės lietuvių komisijos Terminologijos pakomisės 2012 m. lapkričio 21 d. posėdyje, aprobuoti - Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2013 m. vasario 4 d. posėdyje. Įstatymo terminai pataisyti pagal Terminologijos pakomisės posėdyje pateiktas pastabas. |
Pritarti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė 2013-01-07
|
3 |
2 |
|
Argumentai: Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo projekte koncentruojamasi į skurdo mažinimą ir demokratijos plėtrą, o kitų Jungtinių Tautų paskelbtų vystymosi tikslų įgyvendinimui skiriamas nepakankamas dėmesys, nors turimi Lietuvos resursai, tokie kaip išvystytos sveikatos apsaugos paslaugos, paruošiamas medikų kiekis kaip tik labiau tinkami kitų vystymosi tikslų, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos vystymo įgyvendinimui. Jungtinės Tautos, Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulio bankas, Jungtinių Tautų gyventojų fondas pabrėžia sveikatos paslaugų vystymą, kaip vieną esminių vysomojo bendradarbiavimo tikslų. Atsižvelgiant į Lietuvos galimybes, siūlau išskirti sveikatos paslaugų plėtojimą ir švietimo apie sveikatos apsaugą stiprinimą, kaip vieną vystomojo bendradarbiavimo prioritetų. Toks išskyrimas būtų naudingas ir plėtojant Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų ruošimo sistemą, stiprinant Lietuvos, kaip humanitarinės pagalbos teikėjos, pasaulinį vaidmenį optimaliai panaudojant turimus išteklius.
Pasiūlymas: Siūlau pakeisti 3 straipsnio 2 dalį nauja 2 dalimi, o buvusias 2, 3, 4 dalis laikyti atitinkamai 3, 4 ir 5 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslai
Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politika – neatsiejama Lietuvos užsienio politikos dalis, kuria siekiama šių tikslų:
1) prisidėti prie pasaulinių skurdo mažinimo besivystančiose valstybėse pastangų ir kitų Jungtinių Tautų (toliau – JT) paskelbtų vystymosi tikslų įgyvendinimo;
2) prisidėti prie pasaulinių sveikatos apsaugos paslaugų plėtojimo ir sveikatos apsaugos švietimo stiprinimo;
3) prisidėti prie demokratijos, saugumo ir stabilumo erdvės, tvaraus vystymosi plėtojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatytose šalyse ir regionuose;
4) stiprinti politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius ryšius su Vyriausybės nustatytomis šalimis ir regionais ir, jeigu yra galimybė, su kitomis šalimis;
5) informuoti ir šviesti Lietuvos visuomenę apie vykdomą vystomąjį bendradarbiavimą, jo tikslus ir rezultatus, siekti didesnės visuomenės paramos šiai veiklai..“ |
Svarstyti pagrindiniame komitete. |
|
|
|
5 |
3 |
|
Argumentai: Kai kuriose kultūrose tam tikros gyventojų grupės laikomos vertingesnėmis už kitas gyventojų grupes (pavyzdžiui, kastų sistema, moterų, mergaičių nuvertinimas ir pan. ). Negalima taikstytis su kultūros ypatumais, kurie diskriminuoja ar žemina žmones. Projekte šalia nešališkumo principo turėtų būti įtrauktas ir lygių galimybių principas, kuris užtikrintų, kad teikiant pagalbą ir paramą bus laikomasi universalaus visų asmenų lygybės principo.
Pasiūlymas: Siūlau pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3) nešališkumo, lygiateisiškumo ir lygių galimybių – pagalba nukentėjusiems gyventojams ar jų grupėms teikiama nepriklausomai nuo tautybės, rasės, religijos, lyties, etninės kilmės, politinių pažiūrų ar kitų požymių, vadovaujantis tik jų reikmėmis. Teikiant pagalbą vadovaujamasi lygių galimybių principu. |
Svarstyti pagrindiniame komitete. |
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
6.2. Pasiūlymai:
pasiūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui tobulinti įstatymo projektą:
1) pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė;
2) patikslinti 12 straipsnį, kuriame nustatyta įstatymo įsigaliojimo data;
3) papildyti 12 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: R.Markauskas, K.Glaveckas
Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
[1] Galima tik daryti prielaidą, jog programa tvirtinama vieneriems metams, nes pagal projekto nuostatas ją tvirtinant turi būti atsižvelgiama į patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus.