LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO
IŠVADOS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SOCIALINIŲ GARANTIJŲ IR DARBO APMOKĖJIMO SISTEMOS TOBULINIMO
GAIRIŲ PATVIRTINIMO“ (NR. XIP-4908)
2013 m. kovo 13 d. Nr. 103-P-7
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, G. Purvaneckienė, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja - E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos - A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, K. Šimkutė, komiteto biuro padėjėja - D. Šimienė.; kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, R. Guobaitė-Kirslienė - Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, R. Juršaitė - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, A. Markevičius – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narys, V. Paunksnienė – 1-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė, L. Savickas – VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ projektų vadovas, L. Soščekienė – Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė, I. Šambaraitė - Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus patarėja, S. Žadeikytė – Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos teisininkė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2012-10-19 |
|
|
|
1. Seimo nutarimo projekto 2 straipsnyje siūlytina nustatyti terminą iki kurio turėtų būti parengti nurodyti teisės aktų projektai. |
Pritarti.
|
Žr. 7.2. grafoje Komiteto pasiūlymą Nr. 1. |
|
|
|
|
|
2. Statutinių valstybės tarnautojų socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo gairių projekto (toliau – gairių projektas) 3 punkte apibrėžiama statutinė valstybės tarnyba, o gairių projekto 4 punkte nurodomi statutinės valstybės tarnautojo pareigybės požymiai. Šiuose punktuose reikėtų diferencijuoti statutinės valstybės tarnybos ir statutinio valstybės tarnautojo pareigybės požymius, nes, pavyzdžiui, požymis „įgaliojimai nepavaldžių asmenų atžvilgiu“ laikytinas statutinio valstybės tarnautojo pareigybės, o ne tarnybos požymiu, o požymis „specialios socialinės garantijos“ apskritai nelaikytinas nei tarnautojo pareigybės nei tarnybos požymiu, o tik teisę, nustatytą dėl tarnybos ypatumų. Gairių projekto 4 punkto 1, 2 ir 4 papunkčiuose nurodyti požymiai yra būdingi ne tik statutinių valstybės tarnautojų pareigybėms, todėl jais remiantis nebus galima atriboti statutinių valstybės tarnautojų pareigybių nuo kitų valstybės tarnautojų pareigybių. |
Pritarti iš dalies. |
Gairėse statutinės valstybės tarnybos bruožai suformuluoti išanalizavus Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudenciją šiuo klausimu (2002-12-24, 2004-12-13, 2012-02-27 ir kt. nutarimai). Būtent šiuose nutarimuose įgaliojimų nepavaldžių asmenų atžvilgiu turėjimas ir specialios socialinės garantijos yra išskiriami kaip statutinės valstybės tarnybos bruožai. Atkreipiame dėmesį, jog 3 punkte atskleidžiant statutinės tarnybos bruožus norima atkreipti dėmesį į tai, jog būtent statutinei tarnybai yra būdingas valstybės teisės taikyti prievartos priemones elementas ir tai padeda ją identifikuoti ir išskirti valstybinės tarnybos sistemoje. Žr. Komiteto pasiūlymus Nr. 8 ir 9. |
|
|
|
|
|
3. Gairių projekto 3 punkte formuluotę „įgaliojimai nepavaldžių asmenų atžvilgiu“ siūlytina tikslinti ir statutinio valstybės tarnautojo pareigybės požymį apibrėžti formuluote „įgaliojimai sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu“. |
Pritarti.
|
Pagal šią pastabą tikslintinas Gairių 3 punktas ir 4 punkto 3 papunktis. „3. Statutinė valstybės tarnyba yra valstybės tarnyba, kuriai būdinga: specialus tarnybos ypatumų teisinis reglamentavimas (statutais); griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, pasižymintys ypatingu tarnybos atlikimo režimu; specialūs reikalavimai statutinių įstaigų pareigūnams; įgaliojimai sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu, įskaitant teisę panaudoti prievartą; specialios socialinės garantijos.“ „3) atliekant pareigybei priskirtas funkcijas suteikiami įgaliojimai sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu;“ |
|
|
|
|
|
4. Gairių projekto 6 punkto 2 papunktyje numatytos išmokos dėl statutinio valstybės tarnautojo mirties arba sveikatos sutrikdymo, kai tai susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar statutinio valstybės tarnautojo statusu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 1 dalį, kompensacijos pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo atveju numatytos, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Panašaus pobūdžio nuostatos įtvirtintos ir kitų statutinių valstybės tarnautojų tarnybą reguliuojančiuose teisės aktuose, todėl svarstytina ar aptariamos gairių projekto nuostatos neturėtų būti tikslinamos atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą. |
Nepritarti.
|
Tarnybos kalėjimų departamente statuto 48 straipsnyje, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 531 straipsnyje, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 31 straipsnyje nustatyta, jog šios kompensacijos mokamos dėl pareigūno mirties arba sveikatos sutrikdymo, kai tai susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar statutinio valstybės tarnautojo statusu. Taigi tik vieninteliame Vidaus tarnybos statute nustatytas papildomas požymis - padidėjusi rizika gyvybei ar sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kad ši socialinė garantija taikoma visoms statutinių valstybės tarnautojų grupėms, Gairėse siekiama suvienodinti jos apimtį. Sistemiškai Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 11. |
|
|
|
|
|
5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytas socialinio draudimo rūšis, siūlytina gairių projekto 6 punkto 3 papunktyje vietoj žodžių ,,sveikatos socialiniu draudimu“ įrašyti žodžius ,,privalomuoju sveikatos draudimu“. |
Pritarti.
|
Gairių 7 (buvusio 6) punkto 3 papunktį išdėstyti taip: „3) statutiniai valstybės tarnautojai privalomai
draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos
valstybinio socialinio draudimo įstatymą (pensijų socialiniu draudimu, ligos
ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų socialiniu draudimu, nedarbo socialiniu draudimu ir privalomuoju
sveikatos |
|
|
|
|
|
6. Gairių projekto 9 punkte numatytos valstybės tarnybos stažo skaičiavimo taisyklės. Gairių projekto 9 punkto pirmajame sakinyje suformuluota nuostata prieštarauja antrajame sakinyje siūlomai taisyklei. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje apibrėžtas tarnybos Lietuvos valstybei stažas. Teisės aktuose tarnybos stažas, kaip tam tikras laikotarpis, apibrėžiamas skirtingai, priklausomai nuo to, kokiu tikslu tarnybos stažas nustatomas (pavyzdžiui, suteikiant kasmetines atostogas, skiriant priedą už laipsnį ar tarnybą Lietuvos valstybei, valstybinę pareigūno pensiją ar pan.), todėl gairių projekto 9 punkte apibrėžta jo samprata kelia abejonių, neaišku kokiu tikslu ji teikiama ir kaip nuostatos turėtų būti įgyvendintos. |
Pritarti.
|
Gairių 10 (buvusį 9) punktą išdėstyti taip: „10. |
|
|
|
|
|
7. Gairių projekto 10 punkto 1 papunkčio taisyklės nesuprantamos, neaiškus jų santykis su gairių projekto 6 punkto 2 punkte numatytomis nuostatomis. Gairių projekto 10 punkto 1 papunkčio formuluotė „institucijos (įstaigos)“ keistina į formuluotę „institucijos ar įstaigos“, nes sąvokos „institucija“ ir „įstaiga“ nėra nei tapačios, nei viena kitą paaiškinančios |
Pritarti iš dalies.
|
Gairių 11 punkto (buvusio 10 punkto) 1 papunktyje punkte numatoma galimybė specialiuose teisės aktuose nustatyti, jog esant specialiam požymiui - pareigūnui tapus laikinai nedarbingu dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, iš įstaigos lėšų kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir iš SODROS gautos ligos pašalpos skirtumas. Taigi 11 punkto 1 dalyje nurodyta išmoka savo esme yra laikinojo nedarbingumo laikotarpiu mokama išmoka (ligos pašalpa). Ši nuostata turėtų būti taikoma, pavyzdžiui, lauko sąlygomis dirbantiems pareigūnams. Siekiant suvienodinti Gairėse vartojamas sąvokas tikslintinas Gairių 11 punkto 1 papunktis. „1) statutiniams valstybės tarnautojams, tapusiems
laikinai nedarbingais dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis
nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai asmuo tampa
laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar pakeliui į ją
(iš jos), įstatymų nustatyta tvarka iš institucijos |
|
|
|
|
|
8. Gairių projekto 10 punkto 3 papunktyje reikėtų apibrėžti kompensacijos paskirtį. |
Nepritarti. |
Normos tikslas – garantuoti, kad būtų kompensuojamos išlaidos, patirtos prižiūrint tarnybinius gyvūnus. Kompensacijos dydis ir kitos mokėjimo sąlygos bus detalizuotos įstatymuose ar jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. |
|
|
|
|
|
9. Gairių projekto 10 punkto 6 papunktyje, atsižvelgiant į nekaltumo prezumpciją, prieš žodį „padariusiems“ siūlytina įrašyti žodį „galimai“. |
Pritarti.
|
Gairių 11 (buvusio 10) punkto 6 papunktį
išdėstyti taip: |
|
|
|
|
|
10. Gairių projekto 10 punkto 7 ir 8 papunkčiuose reikėtų nurodyti kas ir kokiomis lėšomis draus statutinius valstybės tarnautojus. |
Nepritarti.
|
Konkrečios nuostatos dėl lėšų šaltinių nėra Gairių reguliavimo dalykas ir bus įtvirtintos atitinkamuose įstatymuose. Kaupimas profesinių pensijų fonduose bus vykdomas Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka. |
|
|
|
|
|
11. Gairių projekto 10 punkto 11 papunktį reikėtų braukti arba nurodyti konkrečias socialines garantijas, nes antraip bus neaišku kaip šią gairių nuostatą įgyvendinti. |
Nepritarti.
|
Negali būti pateiktas baigtinis sąrašas specialiųjų socialinių garantijų, kadangi įvertinus tarnybos ypatumus, ekonomines bei socialines aplinkybes, gali atsirasti būtinybė kompensuoti už papildomus ypatumus. |
|
|
|
|
|
12. Gairių projekto 12, 13 ir 14 punktuose teikiamos nacionalinės, šakos ir įstaigos kolektyvinės sutarties sampratos. Nepaisant to, kad Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnyje, Darbo kodekso 49 ir kituose straipsniuose toks kolektyvinių sutarčių rūšiavimas yra įtvirtintas, siūlymas reguliuoti šių sutarčių šalis bei turinį kelia abejonių, nes dažnai tie patys požymiai yra būdingi ne vienai kolektyvinių sutarčių rūšiai. Neaišku, kokiu tikslu nustatyta ši klasifikacija ir ar toks kolektyvinių sutarčių sudarymo reguliavimas nevaržo profesinių sąjungų teisių. Manytina, kad profesinės sąjungos, nepaisant jų įsisteigimo ar veiklos skirtumų, turi teisę derėtis su bet kuriuo kompetentingu subjektu, tačiau negali reikalauti ir derėtis dėl to, ko kita sutarties šalis nėra kompetentinga įsipareigoti ir įgyvendinti. |
Nepritarti. |
Pažymėtina, kad Gairėse, įvertinus esamą teisinį reguliavimą, numatomos teisinių santykių šioje srityje siekiamybės: 1. Skatintina statutinių valstybės tarnautojų iniciatyva ginti savo interesus sudarant kolektyvines sutartis; 2. Įtvirtinamas tikslinio finansavimo principas, garantuojantis lėšas prisiimtiems kolektyviniams įsipareigojimams; 3. Identifikuojami kolektyvinių derybų subjektai ir objektai. |
|
|
|
|
|
13. Gairių projekto 15 punkto 1 papunktyje siūloma numatyti, kad kolektyvinėse sutartyse gali būti sulygta dėl palankesnių darbo apmokėjimo sąlygų ir tvarkos negu nustatyta teisės aktuose. Pastebėtina, kad šis siūlymas nedera su gairių projekto 16 punktu, kuriame numatyta, kad statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas turi būti reglamentuojamas vieningai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kolektyvinės sutarties galiojimo trukmė gali būti įvairi ir jos nuostatos gali būti nuolat atnaujinamos, siūloma nuostata nedera ir su Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad valstybės biudžeto projektas rengiamas trejiems biudžetiniams metams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 4 dalis draudžia įstaigos kolektyvinėje sutartyje nustatyti tokias papildomas sąlygas, kurios būtų susijusios su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis. Pastebėtina, kad šiuo metu esamas teisinis reguliavimas sudaro galimybę profesinėms sąjungoms daryti įtaką valstybės tarnautojų, tame tarpe ir statutinių, darbo užmokesčio dydžiui. Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. |
Nepritarti. |
Įstatymų leidėjas, turėdamas biudžeto formavimo įgaliojimus, negali iš esmės riboti kolektyvinės sutarties sudarymo laisvės ir galimybės įgyvendinti tokia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Juolab, kad tiek tarptautiniuose tiek nacionaliniuose teisės aktuose numatyta, jog statutinio pobūdžio tarnautojų atžvilgiu asociacijų laisvės principas gali būti ribojamas tik tam tikra apimtimi, t. y. įvertinus viešojo intereso aspektą.
|
|
|
|
|
|
14. Gairių projekto 19 punkto 4 papunktyje numatyta, kad socialinėms garantijoms, sulygtoms kolektyvinėse sutartyse, finansuoti valstybės biudžete numatoma atskira lėšų dalis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomą nuostatą bus sunku įgyvendinti, kadangi kolektyvinės sutartys, kaip minėta, gali būti sudaromos įvairiems laikotarpiams ir jos gali būti nuolat atnaujinamos, o pagal Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalį valstybės biudžeto projektas rengiamas trejiems biudžetiniams metams. |
Nepritarti. |
Šis principas galėtų būti įgyvendinamas keliais būdais: 1. Kolektyvinės sutartys galėtų būti sudarytos iki biudžeto svarstymo pradžios; 2. Lankstesnėmis biudžeto formuluotėmis, leidžiančiomis institucijų viduje reguliuoti skiriamų biudžeto lėšų perpaskirstymą; 3. Dėl kolektyvinės sutarties vykdymo susidariusią skolą perkelti į sekantį biudžetą ar kt. |
|
|
|
|
|
15. Siūlytina suvienodinti gairių projekto tekste vartojamus terminus – „statutinė įstaiga“ (pvz., 4 punktas) ir ,,statutinė institucija ir įstaiga“ (pvz., 5 punktas). |
Pritarti. |
|
|
|
|
|
|
16. Gairių projekto 1 punkte apibrėžtas jų tikslas, be kita ko, numatytas siekis įtvirtinti socialinių garantijų, kurios pagal savo turinį laikytinos privilegijomis, galimybes panaikinančią sistemą. Svarstytina, ar kai kurios gairių projekte teikiamos nuostatos (pavyzdžiui gairių projekto 10 punkto 1, 7 papunkčių, 15 punkto 1, 2, 6, 9 papunkčių) nepaneigia šio siekio. |
Nepritarti. |
11 (buvusiame 10) punkte nustatomos specialiosios socialinės garantijos, kurios nustatomos tik esant būtinybei kompensuoti su institucijai ar įstaigai pavestomis funkcijomis susijusius tarnybos ypatumus. 16 (buvusiame 15) punkte pateikiamas nebaigtinis sąrašas kolektyvinių derybų objektų. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas:
Pritarti Komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir Gairėms, Komiteto pasiūlymams ir Komiteto išvadoms.
7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas |
2 |
|
|
Argumentai: Darbo apmokėjimas ir socialinės garantijos yra statutinės valstybės tarnybos instituto sudedamosiomis dalys. Taigi siekiant sukurti efektyvią statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo ir socialinių garantijų sistemą, sistemiškai turi būti tobulinamas visos statutinės valstybės tarnybos teisinis reglamentavimas, sudarant prielaidas sukurti vieningą statutinės valstybės tarnybos sistemą. Dėl šios priežasties Gairių reguliavimo dalykas papildomas bendrosiomis statutinių valstybės tarnautojų tarnybos nuostatomis. Pasiūlymas: „2 straipsnis. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei,
vadovaujantis šio nutarimo 1 straipsnyje nurodytomis gairėmis, iki 2013 m.
gruodžio 1 d. parengti statutinių valstybės tarnautojų tarnybą,
socialines garantijas ir darbo apmokėjimą reglamentuojančio įstatymo
projektą, taip pat patikslinti Valstybės tarnybos įstatymo ir statutinių
institucijų ar įstaigų veiklą |
Pritarti. |
|
|
2. |
|
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog Komitetas Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlo pavesti parengti vieningą statutinių valstybės tarnautojų tarnybą, socialines garantijas ir darbo apmokėjimą reglamentuojančio įstatymo projektą, atitinkamai turi būti patikslintas ir Seimo nutarimo bei juo tvirtinamų gairių pavadinimas ir siekiant lingvistinio nuoseklumo išbraukiamas žodis „sistemos“.
Pasiūlymas:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS DĖL STATUTINIŲ
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBOS, SOCIALINIŲ GARANTIJŲ IR DARBO
APMOKĖJIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO“
|
Pritarti. |
|
3. |
|
|
|
|
Argumentai: Žr. argumentus Komiteto pasiūlymo Nr. 2.
Pasiūlymas: „STATUTINIŲ
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBOS,SOCIALINIŲ GARANTIJŲ IR DARBO APMOKĖJIMO
|
Pritarti. |
|
4. |
|
|
|
|
Argumentai: Atitinkamai atsižvelgiant į Komiteto 1 ir 2 pasiūlymus (dėl sisteminio statutinės valstybės tarnybos tobulinimo), tikslintina ir Seimo nutarimo preambulė. Preambulėje taip pat patikslinamos nuostatos dėl numatomo statutinės tarnybos teisinio reguliavimo sistemos, t. y. jog numatoma atsisakyti visų statutų ir vietoje jų parengti bendrą statutinės valstybės tarnybos įstatymą, o nuostatas, susijusias su tarnybos atskiruose institucijose ar įstaigose specifika, reglamentuoti specialiuose šių institucijų ar įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pasiūlymas: „Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad: statutinė valstybės tarnyba (išskyrus diplomatinę tarnybą) yra atskira sugriežtinta (sukarinta) valstybės tarnybos rūšis; skirtingų statutinių valstybės tarnautojų grupių tarnyba, socialinės garantijos ir atskiros darbo apmokėjimo sudedamosios dalys reglamentuojamos atskiruose specialiuose teisės aktuose (statutuose); dalis specialiuose teisės aktuose (statutuose) nustatytų statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo nuostatų yra analogiškos; statutinių valstybės tarnautojų tarnybos bendrosios nuostatos turi būti reglamentuotos vieningai (viename teisės akte), o specialiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose institucijų ar įstaigų veiklą, turi būti nustatytos tik atskirų statutinių valstybės tarnautojų grupių tarnybos ypatumus apibrėžiančios nuostatos, n u t a r i a:“ |
Pritarti. |
|
5. |
|
1 |
|
|
Argumentai: Žr. argumentus Komiteto pasiūlymo Nr. 2. Pasiūlymas: Seimo nutarimo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Patvirtinti Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos,
socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo
|
Pritarti. |
|
6. |
|
|
|
1 |
Argumentai: Gairių 1 punktas tikslintinas atsižvelgiant į 1 Komiteto pasiūlyme nurodytus argumentus. Taip pat nurodomi tikslai, kurių siekiama kuriant bendrą statutinių valstybės tarnautojų tarnybos teisinį reglamentavimą. Pasiūlymas: „1. Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo gairių (toliau – gairės) tikslas – sudaryti teisines prielaidas sukurti bendrą, subalansuotą, teisėtų lūkesčių apsauga grįstą, tarnybos ypatumų kompensavimą užtikrinančią, nepagrįstos konkurencijos neskatinančią ir socialinių garantijų, kurios pagal savo turinį laikytinos privilegijomis, galimybes panaikinančią statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo sistemą.“ |
Pritarti. |
|
7. |
|
|
|
2 |
Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto 1 pasiūlymą ir jo argumentus, atitinkamai papildomas ir Gairių 2 punkte numatytas jų reguliavimo dalykas. Pasiūlymas: „2. Šiose gairėse apibrėžiami specifiniai statutinės valstybės tarnybos ir statutinio valstybės tarnautojo, išskyrus diplomatus, požymiai, bendrosios statutinių valstybės tarnautojų tarnybos nuostatos, statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos principai, socialinių garantijų sistemos sudedamosios dalys ir numatomi šių sistemų tobulinimo principai.“ |
Pritarti. |
|
8. |
|
|
|
4 |
Argumentai: Gairių 4 punkte siekiama pateikti sąrašą požymių, kuriems esant pareigybė turėtų būti priskiriama statutinei, todėl šiame punkte po žodžio „pareigybė“ įrašyti žodžius „turėtų būti“. Statutinės valstybės tarnybos įstatyme bus įvardinti konkretūs statutinio valstybės tarnautojo pareigybės požymiai. Žr. Komiteto 9 pasiūlymą. Pasiūlymas: „4. Statutinėje institucijoje ar įstaigoje valstybės tarnautojo pareigybė turėtų būti priskiriama statutinei, jeigu atitinka šiuos požymius:“ |
Pritarti. |
|
9. |
|
|
|
5 |
Argumentai: Valstybės tarnautojo statusą reglamentuojančios nuostatos turi būti reglamentuotos įstatyme, todėl atitinkamai tikslintinas 5 punktas: Pasiūlymas: „5. Siekiant aiškumo, konkretumo ir skaidrumo
valstybės tarnautojų pareigybes priskiriant statutinėms, |
Pritarti. |
|
10. |
|
|
|
6N |
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog yra išplečiamas Gairių reguliavimo dalykas, jos papildomos nauju skirsniu, nustatančiu, kokios statutinių valstybės tarnautojų tarnybos nuostatos turėtų būti reglamentuotos vieningai, t. y. viename teisės akte. Po to einantys Gairių skirsniai ir punktai atitinkamai pernumeruojami. Pasiūlymas: „III. STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBOS BENDROSIOS NUOSTATOS 6. Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos bendrosios nuostatos turi būti reglamentuotos vieningai ir yra šios: 1) atrankos, priėmimo, atleidimo, perkėlimo tvarka; 2) skatinimo ir nuobaudų skyrimo tvarka; 3) statutinių valstybės tarnautojų tarpusavio tarnybinių santykių sistema; 4) darbo apmokėjimas; 5) darbo ir poilsio laikas; 6) sveikatos priežiūros tvarka; 7) profesinių sąjungų veikla; 8) tarnybinės veiklos vertinimo tvarka; 9) bendrosios socialinės garantijos; 10) kvalifikacijos kėlimo tvarka. “ |
Pritarti. |
|
11. |
|
|
|
7(2) |
Argumentai: Statutiniai valstybės tarnautojai bus draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, kurio tikslas kompensuoti negautas pajamas draudiminio įvykio atveju. Analogiškas tikslas keliamas ir kompensacijos dėl statutinio valstybės tarnautojo žūties ar sveikatos sutrikdymo atveju. Siekiant išvengti dvigubo netektų pajamų kompensavimo, siūlome patikslinti šią Gairių nuostatą ir įtvirtinti principą, jog kompensacijos mokamos tik įvertinus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokas. Siekdami šio tikslo siūlome 7 punkto 2 papunktį papildyti nauju sakiniu: Pasiūlymas: „2) išmokos dėl statutinio valstybės tarnautojo mirties arba sveikatos sutrikdymo, kai tai susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar statutinio valstybės tarnautojo statusu (vienkartinė kompensacija statutiniam valstybės tarnautojui žuvus ar dėl jo sveikatos sutrikdymo, laidojimo ir palaikų pargabenimo iš užsienio išmokos); kompensacijos mokamos įvertinus išmokėtas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokas;“ |
Pritarti. |
|
12. |
|
|
|
|
Argumentai: Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome pakeisti Gairių V skyriaus pavadinimą ir šios rūšies socialines garantijas laikyti ne papildomomis, o specialiosiomis garantijomis. Pasiūlymas: „V. |
Pritarti. |
|
13. |
|
|
|
11 |
Argumentai: Žr. argumentus Komiteto pasiūlymo Nr. 12. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog sąvokos specialieji teisės aktai santrumpa numatyta prieš tai tekste. Pasiūlymas: „11. Nustačius būtinybę statutiniams valstybės
tarnautojams kompensuoti už su institucijai ar įstaigai pavestomis
funkcijomis susijusius tarnybos ypatumus, specialiuose
|
Pritarti. |
|
14. |
|
|
|
11 (11) |
Argumentai: Atsižvelgiant į argumentus pasiūlymo Nr. 12 tikslintina ir 11 punkto 11 pastraipa. Pasiūlymas: „11) kitos |
Pritarti. |
|
15. |
|
|
|
|
Argumentai: Žr. argumentus Komiteto pasiūlymo Nr. 2, dėl ko tikslintinas ir VIII skyriaus pavadinimas. Pasiūlymas: „VIII. STATUTINIŲ
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBOS, SOCIALINIŲ GARANTIJŲ IR DARBO APMOKĖJIMO |
Pritarti. |
|
16. |
|
|
|
20(3) |
Argumentai: Atsižvelgiant į argumentus pasiūlymo Nr. 12 tikslintina ir 20 punkto 3 pastraipa. Pasiūlymas: „3) kompensavimo už specifinius tarnybos
ypatumus; t. y. įvertinus statutinių institucijų ar įstaigų atliekamas
funkcijas ir nustačius būtinybę kompensuoti už su tomis funkcijomis
susijusius tarnybos ypatumus, specialiuose teisės aktuose gali būti
nustatomos |
Pritarti. |
|
17. |
|
|
|
20(5) |
Argumentai: Žr. 1 ir 2 Komiteto pasiūlymų argumentus, dėl kurių tikslintinas ir 20 punkto 5 papunktis. Pasiūlymas: „5) vieningo reglamentavimo; t. y. bendrosios atskirų statutinių institucijų ar įstaigų statutinių valstybės tarnautojų tarnybą, socialines garantijas ir darbo apmokėjimą reglamentuojančios nuostatos nustatomos viename teisės akte, o specialiosios nuostatos – specialiuose teisės aktuose. “ |
Pritarti. |
|
18. |
|
|
|
N21 |
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog nė vienai valstybės institucijai ar įstaigai nėra pavesta vykdyti statutinės valstybės tarnybos tvarkymo bendrąsias funkcijas, siūlytina numatyti, jog tokia institucija ar įstaiga būtų paskirta ir Gairių projektas papildytinas 21 punktu. Pasiūlymas: „21. Įgyvendinant vieningo reglamentavimo principą turi būti paskirta bendrąsias statutinės valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti institucija ar įstaiga. “ |
Pritarti. |
|
|
|
|
|
|
|
|
8. Balsavimo rezultatai: už septyni, prieš vienas.
9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Giedrė Purvaneckienė arba Rimantas Jonas Dagys.
PRIDEDAMA: suredaguotas Komiteto patobulintas Seimo nutarimo projektas ir Gairės.
Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė