LIETUVOS RESPUBLIKOS
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 24, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 471 IR 561 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
2013 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1996, Nr. 33-807; 2001, Nr. 71-2523)
1 straipsnis. 24 straipsnio 2 dalies pakeitimas
24 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodį „artimaisiais“, po žodžio „giminaičiais“ įrašyti žodžius „su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti
su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, su kuriais vaiką sieja
emociniai ryšiai, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus
atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui.“
2 straipsnis. Įstatymo papildymas 471 straipsniu
Papildyti Įstatymą 471 straipsniu:
„471 straipsnis. Teistų asmenų darbo ir veiklos apribojimai
1. Asmenims, teistiems už tyčinius apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nepaisant to, ar išnyko teistumas, draudžiama:
1) dirbti darbą, taip pat savanorystės pagrindais, nepriklausomai nuo darbo funkcijų, vaikų socialinėse, sveikatos priežiūros, sporto, švietimo įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą, taip pat savanorystės pagrindais, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jeigu šis darbas tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijęs su vaikų auklėjimu, ugdymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusi su vaikų auklėjimu, ugdymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu.
2. Darbdavys šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais turi teisę pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų dokumentą, patvirtinantį, jog nebuvo teistas už tyčinius apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.“
3 straipsnis. 56 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir papildymas nauja 4 dalimi
1. Pakeisti 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas
teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui
piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar
gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko
teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš
tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis)
Civilinio kodekso nustatyta tvarka organizuoja jo laikiną apgyvendinimą
šio įstatymo 561 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju policijos pareigūnas turi
teises, numatytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio
1 dalies 3 punkte. Paėmusi vaiką, vaiko teisių apsaugos institucija apie
tai nedelsdama praneša vaiko tėvams ar kitiems teisėtiems jo atstovams ir per
3 darbo dienas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreipiasi į teismą
dėl leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir
užtikrina laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą savivaldybės
administracijos direktoriaus įsakymu ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo nutarties išduoti leidimą įsiteisėjimo
dienos.“
2. Papildyti 56 straipsnį 4 dalimi:
„4. Jeigu teismas neduoda leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą), vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas tėvams ar kitiems teisėtiems atstovams, iš kurių jis buvo paimtas.“
4 straipsnis. Įstatymo papildymas 561 straipsniu
Papildyti Įstatymą 561 straipsniu:
„561 straipsnis. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų
1. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba policija, gavusi pranešimą apie būtinumą užtikrinti ir ginti vaiko teises ir interesus (kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku) nedelsiant vyksta į vaiko gyvenamąją ar kitą jo buvimo vietą, ir, nustačiusi piktnaudžiavimo tėvų valdžia, nesirūpinimo vaiku, žiauraus elgesio ar kt. faktą, priima sprendimą dėl vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų. Paimant vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų surašomas sprendimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų.
2. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba policija, paėmusi vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų, laikinai apgyvendina jį šeimoje, šeimynoje ar socialinės globos įstaigoje. Savivaldybių socialinės paramos skyriai pateikia vaiko teisių apsaugos institucijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms institucijų, galinčių visą parą priimti vaiką, paimtą iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, sąrašą.
3. Policija, be valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos paėmusi vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų jo atstovų, ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją apie vaiko paėmimo ir apgyvendinimo šeimoje, šeimynoje ar socialinės globos institucijoje faktą.
4. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, vykdydama vaiko paėmimą iš tėvų ar kitų teisėtų jo atstovų, esant būtinybei ir siekdama užtikrinti viešąją tvarką ar dalyvaujančių asmenų saugumą, gali kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl pagalbos įgyvendinant šį sprendimą. Šiuo atveju policijos pareigūnas turi teises, numatytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
5. Apie vaiko paėmimą iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir laikiną jo apgyvendinimo vietą vaiką paėmusi valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar policija privalo informuoti vaiko tėvus ar kitus teisėtus jo atstovus įteikdama arba palikdama vaiką paėmusio specialisto ar pareigūno pasirašytą pranešimą, kuriame turi būti nurodyta vaiko paėmimo data, šeima, šeimyna ar socialinės globos įstaiga, kurioje laikinai apgyvendintas vaikas, vaiko teisių apsaugos institucijos ar teritorinės policijos įstaigos adresas ir telefonas, taip pat kvietimas vaiko tėvams nustatytu laiku atvykti į nurodytą vaiko teisių apsaugos instituciją.“
5 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos per 3 mėnesius nuo šio įstatymo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ dienos parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Teikia
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė