Originalas paštu nebus siunčiamas

 

 


LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Vydui Gedvilui

 

El. paštas [email protected]

 

  2013-02-

Į 2013-01-25

Nr. 4-01-

Nr. SV-S-51

 

 

 

 

 

DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIP-111, XIIP-112 ANTIKORUPCINIO VERTINIMO

 

 

 

 

          Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), Jūsų prašymu atliko Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo projekto Nr. XIIP-111 (toliau – Projektas Nr. XIIP-111) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-112 (toliau – Projektas Nr. XIIP-112) antikorupcinį vertinimą.

Atlikę antikorupcinį vertinimą, esminių antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2012 m. gruodžio 12 d. išvadose Nr. XIIP-111, XIIP-112 pateiktoms pastaboms ir norėtumėme jas papildyti sekančiais pastebėjimais:

Dėl galimai neišsamaus teisinio reglamentavimo

1. Manome, kad Projekto Nr. XIIP-111 3 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos turėtų būti patikslintos, nustatant atitinkamus kriterijus, pagal kuriuos Vyriausybė nustatinės šalis bei regionus, su kuriais turėtų būti vykdoma vystomojo bendradarbiavimo veikla, taip pat prioritetines šalis ir regionus, su kuriais turėtų būti stiprinami Lietuvos politiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai ryšiai. Be to, siūlome nustatyti konkretų laikotarpį, kas kiek metų minėti Vyriausybės nustatomi šalių ir regionų sąrašai galėtų ar privalėtų būti atnaujinami.

2. Taip pat siūlytina patikslinti ir to paties projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nustatančias, kad Užsienio reikalų ministerija tvirtina ir įgyvendina Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą, kadangi iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiam laikotarpiui turėtų būti tvirtinama ši programa[1], be to, visiškai neatskleidžiamas šios programos turinys ir pagrindiniai jos tikslai.

3. Pritardami Teisės departamentui, atkreipiame dėmesį, kad Projekto Nr. XIIP-111 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos sudarymo tvarka yra dviprasmiška, kadangi nėra aišku, ar komisiją sudarinės Vyriausybė ar Užsienio reikalų ministerija. Be to, projekte vėlgi nenurodoma, kuriam laikui bus sudaroma komisija ir kokius jinai turės įgaliojimus (tai yra, kokias funkcijas vykdys, kokius klausimus spręs, ar jos priimami sprendimai bus privalomo ar rekomendacinio pobūdžio ir pan.).

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo, aukščiau paminėti klausimai turėtų būti plačiau atskleisti įstatyme, o ne jį įgyvendinančiuose teisės aktuose.

Dėl valstybės ir savivaldybės turto perdavimo kitų asmenų nuosavybėn

Atkreiptinas dėmesys, kad teisė neatlygintinai perduoti arba parduoti tam tikro pobūdžio valstybės turtą (įsigytą vykdant Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, kylančius iš Lietuvos Respublikos narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje, Europos Sąjungoje, Jungtinių Tautų Organizacijoje, arba skirtą vykdyti iš tarptautinių sutarčių atsirandantiems ar kitiems valstybės įsipareigojimams, arba skirtą kolektyvinės gynybos operacijai, kitai karinei operacijai, tarptautinėms karinėms pratyboms ar kitiems karinio bendradarbiavimo renginiams, civilinėms misijoms, vystomojo bendradarbiavimo projektams, bei turtą, skirtą humanitarinei pagalbai teikti) tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių institucijoms ar jų savivaldos institucijoms, viešiesiems juridiniams ir fiziniams asmenims atsirado 2009 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-279 (Žin., 2009, Nr. 71-2891).

Minėto įstatymo projekto aiškinamajame rašte Nr. XIP-514 buvo nurodyta, kad tokio pakeitimo pagrindinis tikslas yra siekis išspręsti susidariusią praktinę problemą, kai Lietuva, savo lėšomis finansuodama įvairių infrastruktūros objektų Afganistane plėtros projektus, svetimoje šalyje įsigyja arba sukuria įvairų kilnojamą ir nekilnojamą turtą, kuris dėl praktinių priežasčių vėliau negali būti grąžintas iš Afganistano į Lietuvą, todėl nėra tikslinga jį laikyti Lietuvos valstybės nuosavybe.

Pagal galiojančią Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies redakciją tokius sprendimus dėl valstybės turto neatlygintino perdavimo ar pardavimo priiminėja Vyriausybė. Projekto Nr. XIIP-112 rengėjai siūlo nustatyti lankstesnę valstybės turto neatlygintino perdavimo arba pardavimo tarptautinėms organizacijoms ir užsienio subjektams tvarką, kuri priklausytų nuo turto rūšies ir vertės, tai yra, kad sprendimus dėl trumpalaikio materialaus turto ar kilnojamojo ilgalaikio materialaus turto, kurio likutinė vertė ne didesnė nei vienas šimtas tūkstančių litų, priiminėtų pats turto valdytojas, o sprendimus dėl nekilnojamojo turto ar kilnojamojo ilgalaikio materialaus turto, kurio likutinė vertė didesnė nei vienas šimtas tūkstančių litų, priiminėtų Vyriausybė.

Tikėtina, kad siūlomas reglamentavimas leis operatyviau spręsti turto neatlygintino perdavimo (pardavimo) klausimus įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje išvardytiems subjektams, tačiau (be jau Teisės departamento pateiktos pastabos, kad siūlomas reglamentavimas nedraudžia turto valdytojui per vienus kalendorinius metus neatlygintinai perduoti (parduoti) ne didesnės nei vieno šimto tūkstančių litų turtą neribotą kiekį kartų, todėl turi būti tobulintinas) tikslinga atkreipti dėmesį ir į siūlomų reglamentuoti veiksmų kontrolės stoką (nebuvimą), dėl ko gali atsirasti nesąžiningo ar nepagrįsto turto neatlygintino perdavimo ar pardavimo atvejai, o tuo pačiu ir korupcijos rizika.

Kad būtų išvengta nesąžiningų veiksmų, turto valdytojams savarankiškai priiminėjant sprendimus dėl valstybės turto neatlygintino perdavimo ar pardavimo tarptautinėms organizacijoms ir užsienio subjektams, siūlytina nustatyti kontrolės mechanizmą, tai yra, kas ir kaip turėtų tikrinti tokių veiksmų pagrįstumą bent jau retrospektyvine prasme (tai yra po turto perdavimo fakto).

Ši pastaba taip pat aktuali Projekto Nr. XIIP-112 1 straipsnio 2 daliai, papildančiai įstatymo 17 straipsnį nauja 7 dalimi.

 

 

L. e. direktoriaus pareigas                                                                                    Saulius Urbanavičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Aloizas Šafranovič, tel. (8 706) 63 341, el. p. [email protected]



[1] Galima tik daryti prielaidą, jog programa tvirtinama vieneriems metams, nes pagal projekto nuostatas ją tvirtinant turi būti atsižvelgiama į patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus.