LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 20
STENOGRAMA
2013 m. sausio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. GEDVILAS,
Seimo Pirmininko pavaduotojai I. DEGUTIENĖ ir G. KIRKILAS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji medikai, susirinkę į šį metinio pranešimo pateikimo posėdį, pradedame 2013 m. sausio 17 d. vakarinį posėdį. (Gongas)
Noriu priminti Seimo nariams, kadangi buvo norinčių po pranešimo klausti Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką J. Pundzių kai kurių klausimų. Pagal Seimo statutą yra numatyta tik Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas, tam skirta valanda nuo 15.00 iki 16.00 val. ir klausimai šiuo atveju neužduodami. Kviečiu Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką profesorių J. Pundzių perskaityti pranešimą.
15.00 val.
Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas
J. PUNDZIUS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seime, leiskite pristatyti Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą, kuris yra atspausdintas popieriniu variantu ir kuris vadinasi „Sveikas senėjimas – nauji iššūkiai Lietuvai“. Iš tiesų pavadinimas yra šiek tiek pakeistas, ar „sveikas senėjimas“, ar „gyvenimo branda“, dar reikėtų pasiklausti lietuvių kalbos specialistų, koks terminas geriau tiktų verčiant iš (…).
Sveika gyvenimo branda – tai vienas iš valstybės rūpesčių, kad Lietuvos žmonės gyventų kuo ilgiau ir tie ilgo gyvenimo metai būtų kuo sveikesni, kartu ir laimingesni. Lietuvos Respublikos Konstitucija 53 straipsnyje pabrėžia, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata, valstybė negydo žmonių, bet rūpinasi žmonių sveikata, ir faktiškai tai yra prioritetinis valstybės uždavinys. Ar iš tiesų valstybė deramai rūpinasi žmonių sveikata, šiandien ir bandysime atsakyti.
Kas lemia deramą valstybės rūpestį? Tai žmonių sveikatos būklės žinojimas, prioritetų įvardijimas, užduočių suformavimas, sistemos teisės aktuose įteisinimas ir moksliškai pagrįstų veiksmų plano patvirtinimas. Kokia yra Lietuvos žmonių sveikata, šiandien neretai klausia aplinkiniai, žiniasklaida. Atsakant į tai, reikia pasitelkti objektyvius rodiklius, atspindinčius visuomenės sveikatą. Šitoje suvestinių lentelėje matome, kad demografiniai rodikliai mūsų nedžiugina, Lietuva pagal gyventojų skaičių yra mažėjanti valstybė, turinti mažiau kaip 3 mln. gyventojų. Gimstamumo kreivė pastaraisiais metais yra gana stabili, mirtingumo taip pat. Natūrali gyventojų kaita yra neigiama.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, tiesa, yra pailgėjusi, ir tuo reikia pasidžiaugti. Kaip minėjau, Lietuva žemėlapyje piešiama, kaip ir kitos mažos šalys, mėlyna spalva, joje jau yra mažiau kaip 3 mln. gyventojų. Pastaraisiais metais padidėjusi gyvenimo trukmė nuteikia šiek tiek optimistiškiau, analizuojant priežastis čia galima atiduoti duoklę Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programai, nes sumažėjo mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat gal kažkiek žmonės pradėjo aktyviau ir sveikiau gyventi. Nerimą kelia didelis gyvenimo trukmės tarp vyrų ir moterų skirtumas, o tai yra būdinga neišsivysčiusioms šalims, Afrikos, Azijos šalims. Deja, pagal šį skirtumą mes esame panašūs į tas šalis. Gal lemia daugiau tai, kad kai kada lietuviai įvardinami kaip drąsi tauta. Žūva arba nusižudo, jauni vyrai, tuo labai sutrumpindami bendrą gyvenimo trukmę. Daug piktnaudžiaujančių rūkymu, tai sukelia vėžinius susirgimus ir ankstyvą mirtį.
Daugelį metų mažėjęs natūralus gyventojų prieaugis tikrai buvo pasiekęs kritinę ribą, dabar jis išlieka apie minus 2 ir tai verčia susimąstyti ir visus politikus. Gimstamumo pokyčiai nuo 2009 m. yra šiek tiek geresni. Reikia pasakyti, kad šiais metais priimti įstatymai, skatinantys šeimas ir vaikų auginimą, pagerina socialines garantijas vaikus auginančioms šeimoms. Iš pradžių rodikliai pagerėjo, o kai buvo atsitraukta nuo šitų socialinių garantijų, rodikliai iš karto krito.
Gerbiamieji politikai, Seimo nariai, investicija į Lietuvos vaikus yra geriausia, negailėkite pinigų šitam.
Gyventojų mirtingumas buvo pasiekęs gana grėsmingą 14,2 tūkst. gyventojų… 2007 m. Paskutiniais metais šita dinamika šiek tiek išsilygino, bet vis tiek yra gana aukšta. Lietuvos žmonių sveikatos būklė vertinama pagal Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo rezultatus. Yra kelios lentelės. Vienoje lentelėje yra pasiekti tikslai: pailgėjo vidutinė gyvenimo trukmė (kaip minėjau), sumažėjo kūdikių mirtingumas, sumažėjo sergamumas tuberkulioze. Iš tiesų sergamumas tuberkulioze yra aukštas, lyginant su kitomis šalimis. Iš dalies pasiekti tikslai yra keturi, o nepasiektų tikslų yra net penki. Ir vėlgi tos užsibrėžtos programos tikslai ir rezultatai ne itin mus visus tenkina.
Vienas iš pagrindinių Lietuvos sveikatos programos kūrėjų, profesorius V. Grabauskas vertina, kad bendrasis Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo vertinimas galėtų būti formuluojamas taip: dauguma su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis susijusių Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklių… kita projektuota šiam laikotarpiui kryptimi.
Koks yra šalies gyventojų sveikatos būklės vertinimas, lyginant su kitų šalių pasiektais rezultatais? Ypač kelia nerimą kraujotakos sistemos, širdies ir kraujagyslių bei smegenų kraujagyslių susirgimų sukeliamas mirtingumas. Žalia Lietuvos kreivė labai atsilieka nuo geltonos Europos Sąjungos šalių kreivės, rusų kreivė yra aukštesnė.
Skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės. Geltona – Europos senbuvių, raudona – naujų Europos Sąjungos šalių, o lietuviai, kaip aš minėjau, vienuolika metų išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių. Galima pateikti apibendrintą Pasaulio banko vertinimą, kad lyginant su kitomis šalimis gyvenimo trukmė Lietuvoje yra mažesnė, tuberkuliozės paplitimas yra 70 % aukštesnis negu naujųjų Europos Sąjungos šalių. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų yra didžiausias tarp regiono šalių. Mirtingumas nuo išorinių širdies ligų priežasčių taip pat labai aukštas. Didelis savižudybių skaičius, alkoholio vartojimo sukeltas mirtingumas yra daugiau negu dvigubai didesnis už naujų Europos šalių vidurkį. Rūkymo sukeltas mirtingumas taip pat yra didžiausias tarp kitų Europos šalių. Tik vienas rodiklis, kuriuo galime pasidžiaugti, tai yra gimdyvių ir kūdikių mirtingumas, kuris yra geresnis už kitų šalių vidurkį.
Kokios yra deramo rūpesčio žmonių sveikata prielaidos, žinant, kad Lietuvos žmonių sveikata nėra labai gera, sveikatą lemiančių prioritetinių problemų įvardijimas, ką aš ir norėsiu pristatyti.
Šiandien visoms valstybėms atsirado iššūkių, taip pat ir Lietuvai, ir tą pabrėžia Pasaulio sveikatos organizacijos Europos biuro direktorė S. Jakab, kuri praeitų metų gruodžio mėnesį dalyvavo Seime Sveikatos forumo organizuotoje konferencijoje.
Taigi populiacijos senėjimas. Visame pasaulyje žmonės senėja. Gyventojų migracija po pasaulį, lėtinės neinfekcinės ligos, sveikatos priežiūros sistemos, kurios nebepakelia augančių kaštų, atsiradusi ekonominė sveikatos sistemos krizė, pirminė sveikatos priežiūra yra per silpna ir nepakankama prevencijos srityje, visuomenės sveikatos pajėgos yra pasenusios. Mūsų senėjimo tendencijos populiacijos kreivė, nors ir po truputėlį, kyla į viršų, tai sukelia pasekmes ir šiandien turime 16,5 % vyresnių negu 65 metų amžiaus žmonių. Pagal grupes vyrai ir moterys tūkstančiais išsidėsto šioje lentelėje. Matome, kad visose amžiaus grupėse vyresnių moterų yra šiek tiek daugiau, bet vyrų likę labai mažai.
Apie kokią globalią sveikatos priežiūros ekonominę krizę kalba viso pasaulio ekspertai ir Pasaulio sveikatos organizacijos generalinė sekretorė? Iš tiesų viena iš priežasčių yra tai, kad akcentuojama asmens sveikatos priežiūra, vadinamoji medicininė pagalba. Ligų plitimas tam tikra prasme yra parankus medicininei pramonei, kuri sukuria naujas labai brangias technologijas ir siūlo jas įsigyti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams. O pacientai visame pasaulyje reikalauja, kad šios brangios technologijos tik jiems būtų skirtos iš bendrų visuomenės finansų, iš bendrų visuomenės surinktų lėšų. Tai išaugino sveikatos priežiūros kaštus. Daugelis valstybių nebepakelia tokios finansinės naštos ir ieško desperatiškų sprendimų, kaip suvaldyti šią krizę. Net JAV, kur sveikatos priežiūrai skiriama apie 17 % bendrojo vidaus produkto, tai yra milžiniškos sumos, nebepajėgia padengti ligų gydymo poreikių. Taigi praeitais metais spalio mėnesį Berlyne buvo susirinkę sveikatos priežiūros vadovai, kurie analizavo, kaip spręsti šią problemą.
Vienas iš problemų sprendimų yra medicininės dalies asmens sveikatos priežiūros… tai yra pagerinti efektyvumą, sumažinti neigiamas krizės pasekmes, kad eurai nebūtų nuskandinti į vandenį (tai pašalins neefektyvias, nereikalingas tarnybas), racionalizuoti vaistų skyrimą, perkelti daugiau paslaugų iš stacionaro į pirminę grandį, investuoti į infrastruktūras, kurių naudojimo išlaidos yra mažesnės, sumažinti mažiausiai ekonomiškai efektyvių tarnybų skaičių.
Mūsuose, kaip įsivaizduojame, pašalinti neefektyviai veikiančias tarnybas. Jau dešimtis metų yra stengiamasi optimizuoti asmens sveikatos priežiūros tinklą, kad būtų išvengiama dubliavimo, kad būtų koncentruojami ištekliai ir teikiama kokybiška pagalba. Tačiau Lietuvoje nueita ne daugiau kaip pusė kelio. Nors visų valdžių ministrai laikėsi teisingos strategijos principų, tačiau neturėjo pakankamai svertų ir neturėjo politinio palaikymo panaudoti įstatymų suteikiamas nepopulistines galimybes įvykdyti pertvarką. Labai nepopuliaru mažinti tinklą, nes iškart sureaguoja visuomenė, pasikviečiami savivaldų politikai, todėl iki šiol trypčiojama vietoje.
Kokių problemų atsiranda šiandien asmens sveikatos priežiūros sistemoje, medicinos sistemoje? Sistema veikia didelės įtampos sąlygomis. Didėja gyventojų poreikiai ir kyla neretai nepagrįsti reikalavimai. Dėl nepakankamo finansavimo ir atlygio už darbą senka žmogiškieji sveikatos sistemos ištekliai. Dėl politikų ir visuomenės kišimosi nepavyksta optimizuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo. Nepavyko perkelti didžiosios dalies problemų sprendimo bendrosios praktikos gydytojų institucijai ir negalima viltis, kad asmens sveikatos priežiūros sistema sugebės kompensuoti visuomenės sveikatos ir kitų sektorių neveiklumo sukeltas problemas.
Asmens sveikatos priežiūros pertvarkos sunkumai. Dažnai manipuliuojama pacientų korta. Įsitraukia politikai, vietos politikai ir reformos klimpsta. Klimpsta reforma ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Net Kanada, kuri buvo padariusi naktinį pertvarkymą, sumažinusi tinklą Kvebeko provincijoje, irgi šiandien susiduria su pasipriešinimu, nors jai sekasi kiek geriau.
Europoje toliausiai yra pažengę, ko gero, suomiai, bet ir jie skundžiasi, kad klausoma ne tiek profesionalų, o daugiau politinių motyvų. Todėl būtinas aiškus planas, kurį patvirtintų aukščiausi politikos sluoksniai. Mes galime pavydėti estams, kurie tokį planą yra pasitvirtinę. Deja, Lietuvoje, nors ir patvirtintos sveikatos sistemos plėtros metmenys, jos nėra tobulos ir neišsprendžia visų problemų.
Reiktų peržiūrėti pagrindines mintis ir požiūrį į politiką. Šiandien žmogui turi būti užtikrinta ne pseudodemokratinė galimybė kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą, kur jam bus suteikta pagalba, nes žmogus, ypač jeigu yra skubi situacija, negali nuspręsti, kurioje gydymo įstaigoje ar gydymo įstaigų komplekse jam bus suteiktas racionalus ir reikiamas gydymo kompleksas. Jeigu šiandien mes paklausime kardiologų ar neurologų, tai jie pasakys, jei neatvežama per pusę valandos įvykus miokardo infarktui į gydymo įstaigą, kur galima padaryti angiografiją ir praplėsti vainikines kraujagysles arba ištirpdyti trombą vaistais, jei per pusę valandos to nepadaroma, to po trijų valandų jau neįmanoma padaryti, ir tas žmogus, kuris paklius į ligoninę, kur to negalima padaryti, jau bus prarastas kalbant apie sveikatos grąžinimą. Insulto atveju 10 % žmonių galima padėti. 90 %, deja, negalima padėti. Jeigu visi žmonės būtų suvežti ten, kur jiems per pusę valandos būtų galima padaryti angiografiją, praplėsti kraujagysles arba ištirpdyti trombą, dalį iš jų būtų galima išgelbėti. Bet šiandien veikia sistema, kad gydymo įstaigos agituoja: važiuokite pas mus, mes jus gydysime, nors nesuteikia tam reikiamos pagalbos. Pirmiausia žmogų reikia pastatyti į centrą, o po to aplink jį organizuoti sistemą.
Kaip tai galima padaryti? Reikia sukurti arba išnaudoti galimybių langą. Estai tokį langą prasikirto 1990 metais ir padarė esminius pertvarkymus. Latviai išnaudojo ekonomines krizes, padarė esmines pertvarkas sveikatos sistemos srityje. Mūsuose langas neiškirstas ir pertvarka nepadaryta.
Vienas iš krizės sprendimo būdų yra perkelti daugiau paslaugų iš stacionaro į pirminę grandį ir ambulatorinę priežiūrą. Mūsų gražios kaimo ambulatorijos personalas laukia pacientų ir pertvarkos siekinys, kuris buvo įvardintas daugiau kaip prieš 20 metų, kad šeimos gydytojas turi išspręsti pirminėje grandyje 80 % visų problemų minimaliai reikalaudamas specialistų konsultacijų. Deja, dabar pirminėje grandyje dirba ne vien šeimos gydytojas, dirba gydytojas, priklausantis pirminės sveikatos priežiūros centrui arba privačiam darbdaviui, daug kur yra samdomas pediatras, akušeris-ginekologas, chirurgas. Labai dažnai siunčiama konsultuotis pas specialistus, ypač miestuose, ir tai iškreipia pirminės sveikatos priežiūros raidą. Reikia, kad pirminės sveikatos priežiūros grandyje būtų galimybė ne vien tik paklausyti fonendoskopu, bet būtų galima atlikti ir minimalias operacines procedūras ir pagal tai būtų apmokama.
Ką reikia daryti? Reikia plėsti grandis, išugdyti šeimos gydytojus ir slaugytojus ir užtikrinti geografinį prieinamumą tolygiai išdėstant pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Šiandien dar neveikia teisės aktai, leidžiantys savivaldybei, nors reikia įkurti pirminę sveikatos priežiūros įstaigą tolesnėje vietovėje, išnuomoti patalpas šeimos gydytojams. Šeimos gydytojai negali įkurti savo praktikos kabinetų ten, kur jų labiausiai reikia. Kaip tai galima padaryti? Galima tikriausiai įpareigoti savivaldybes optimizuoti ir išdėstyti tinklą, finansiniais svertais padidinti gydytojų motyvaciją atlikti daugiau paslaugų ir apmokėti ne už prisirašiusią ją galvą, kai žmogui galima nieko neatlikti, bet yra nuolatos apmokama, o pereiti prie apmokėjimo už atliktą darbą bent 30 %. Tas buvo planuota padaryti, deja, to nepavyko įgyvendinti. Reikia skatinti šeimos gydytojų iniciatyvą, kad jie būtų nepriklausomi nuo kontrakto su ligonių kasomis, tada nuo to, kiek pas jį prisirašys gydytojų, priklausys jo atlyginimas už darbą. Jeigu jis dirbs gerai, pas jį prisirašys daugiau, jis bus finansiškai skatinamas. Deja, šiandien tik 20 % yra nepriklausomai dirbančių gydytojų, o kiti dirba pirminės sveikatos priežiūros centruose, kur remontuojami ligonių stogai ar patalpos už jų gautus pinigus arba, dar blogiau, privačiuose centruose, kur jie taip pat samdomi samdos pagrindais ir jų iniciatyva yra sunaikinama. Racionalizuoti vaistų skyrimą, investuoti į infrastruktūras, kurių naudojimo išlaidos yra mažesnės. Tokios yra Vadovų susitikimo rekomendacijos.
Šiandien žmonės nori geriausių pasaulyje siūlomų technologijų, pavyzdžiui, robotinės chirurgijos. Kai kuriose šalyse, Jungtinės Amerikos Valstijose, Kanadoje, jeigu nėra roboto, urologas neturi roboto, kurio padedamas jis atlieka nesudėtingas operacijas, pas jį žmonės neina. Gėris šitos technologijos yra minimalus, tai yra geresnė technologija, bet išlaidos šiai procedūrai yra dešimt kartų didesnės negu įprastos klasikinės technologijos. Šiandien rinka siūlo šimtus tūkstančių kainuojančius širdies vožtuvų protezus, kuriuos galima implantuoti per veną. Aišku, tai labai geras metodas, kai nereikia daryti didelės operacijos ir galima implantuoti. Šiandien jau Lietuvoje prasideda kova, kas daugiau implantuos tokių vožtuvų, kuris centras, o po to nelieka lėšų skiepams. Todėl Lietuva turi apsispręsti, racionaliai įvertinti, kurios technologijos yra pakeliamos Lietuvai, ir vykdyti sveikatos technologijų ekonominį įvertinimą. Šiandien Lietuvoje yra perteklinis, neatsiperkantis apsirūpinimas medicininės diagnostikos aparatais. Tą neseniai pasakė atvažiavęs iš Kanados ekspertas. Kvebeko provincijoje, kur yra panašus skaičius gyventojų kaip Lietuvoje, kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso aparatų yra tris kartus mažiau negu Lietuvoje. Lietuvoje šitiems tyrimams atlikti išlaidos yra kur kas didesnės, didesnis skaičius.
Valstybės nereguliuojama ir nekontroliuojama technologijų plėtra, o kai kurios kitos valstybės, net Prancūzija, reguliuoja ir privačiose gydymo įstaigose atsirandančių naujų technologijų plėtrą. Kai kurių vaistų ir implantų kompensavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo paremtas atskirų sričių specialistų ekspertinėmis išvadomis, bet ne ekonominio efektyvumo pagrindimu. Tai irgi erdvė racionaliau naudoti sveikatos priežiūros išteklius.
Vienas iš rodiklių, kuris atskleidžia sistemos ydas, yra išvengiamo mirtingumo analizė. Viena iš grupių yra mirtys dėl sveikatos politikos veiksmingumo stokos, kai galima įspėti mirties priežastis, kad žmonės nuo jų nemirtų. Tokios mirtys Lietuvoje yra gana dažnos, jų yra kur kas daugiau negu kitose aplinkinėse šalyse. Lietuvoje dinamika yra nepatenkinama. Aukštas išvengiamo mirtingumo rodiklis Lietuvoje atspindi sveikatos sistemos politikos ir vadybos trūkumus, o ne asmens sveikatos kokybės problemas. Šita kreivė demonstruoja kūdikių mirtingumo pokyčius. Matome, kad kūdikių mirtingumas nuo 2004 m. beveik dvigubai sumažėjo. Tai yra rodiklis, kuriuo Lietuva didžiuojasi, tai kelia jos bendrą ekonominio lygio lentelės reitingą, tai yra vienas iš rodiklių. Kodėl taip įvyko? Tai įvyko todėl, kad prieš dvidešimt metų buvo suorganizuoti du perinatologijos centrai Lietuvoje, tik du – Kauno ir Vilniaus, to, tos sistemos, iniciatorė buvo dabartinė Seimo narė profesorė V. M. Čigriejienė. Šita vadyba, teisinga vadyba, kuri buvo kontroliuojama ir prižiūrima, leido pasiekti tokių gerų, aukštų rezultatų. Tai yra pavyzdys kitoms sistemoms, kad kitos sistemos būtų sutvarkytos, o Lietuvoje galima tą padaryti.
Visos iki šiol aptartos problemos yra susijusios su asmens sveikatos priežiūra. Deja, ši sritis lemia tik 10 % visų žmonių sveikatos, ne tik Lietuvos, bet viso pasaulio žmonių sveikatos. Tinkama medicinos priežiūra turi įtakos žmonių sveikatai tik 10 %, 20 % – paveldimumas, kurio labai pakeisti negalima, aplinka, o sveika gyvensena – net 50 %. Kokia yra aplinkos įtaka sveikatai? Sveika ir saugi fizinė aplinka daro palyginti nedidelę įtaką. Dėl saugus maisto, apsinuodijimo maistu, arba dėl jo pakenkimo, Lietuvoje gerai dirba Maisto ir veterinarijos kontrolės tarnyba, žmonės gali jaustis saugūs, tačiau Lietuvoje yra nesaugi socialinė aplinka ir nepalanki psichinė aplinka. Kaip užtikrinti saugią ir sveiką socialinę aplinką? Tai yra gana sunkus valstybės uždavinys ir neįmanoma to greitai padaryti. Tai priklauso nuo bendro gyvenimo, šalies ekonominės ir socialinės gerovės raidos. Tai yra bendras priemonių kompleksas mažinti skurdą, mažinti skirtumus tarp miesto ir kaimo, tarp atskirų gyventojų socialinių sluoksnių. Psichikos aplinkos užtikrinimas yra lengviau paveikiamas, bet Lietuva taip pat pasižymi labai nepalankia visuomenės psichikos sveikatos aplinka. Tai demonstruoja rezultatai: pirmas savižudybių skaičius Europoje, vienas iš didžiausių Europoje nelaimingų ir patyčias patiriančių vaikų skaičius, didelis nedarnių, išsituokusių šeimų skaičius, nepagarbos kitam asmeniui, supratimo stoka, aukštas neurozių ir kitų psichikos sutrikimų lygis. Negalima reikalauti iš valstybės ir jai atstovaujančios valdžios visiškos atsakomybės už šalies socialinę ir ekonominę būklę, darančią įtaką psichinei sveikatai, tačiau negalime pateisinti valstybės institucijų neveiklumo, politinės valios ar drąsos trūkumo suvaldant visuomenės, ypač vaikų, psichiką žalojančius subjektyvius veiksmus, t. y. destrukcinę veiklą daugumos masinių informavimo priemonių, kurios be atsakomybės griauna žmonių pasitikėjimą visais autoritetais, devalvuoja moralines vertybes, iškreipia žmonių pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą. Gerbiamieji Seimo nariai, susirūpinkite šiuo aspektu ir saugokite Lietuvos žmonių psichikos sveikatą.
Lemiamas žmonių sveikatos veiksnys yra sveika gyvensena. Tai yra trys faktoriai: žalojantys veiksniai, fizinis aktyvumas ir subalansuota, nuosaiki mityba. Pasaulinės sveikatos priežiūros krizės pagrindine priežastim, deja, įvardijama neteisinga ir neefektyvi sveikatos strategija, kai sistema yra orientuojama į ligų gydymą ir lemia tik 10 %, ir politika, nepakankamai orientuota į ligų prevenciją. Nesveikos gyvensenos lemiamos lėtinės, infekcinės neišgydomos ligos tapo skaudžiausia rykšte, reikalaujančia didelės dalies – iki 80 % sveikatos priežiūros sąnaudų. Vien diabeto ir metabolinio sindromo kontrolė reikalauja iki 20 % sąnaudų, o vėžio kontrolei reikia tik 5 % išteklių. Šitos ligos yra valdomos ir galima vykdyti jų prevenciją. Pasaulinės sveikatos organizacijos pateikta skaidruolė – 10 įtaką sveikatai darančių veiksnių. Nesaugus seksas čia yra viso pasaulio aspektu dėl AIDS, bet matome, kad paskutinėje apatinėje lentelės dalyje yra su fiziniu aktyvumu ir nesveika mityba susiję faktoriai. Lietuvoje pagrindinės vyrų ir moterų mirties priežastys (raudonai nuspalvintos) yra širdies ir kraujagyslių ligos. Žalia yra piktybiniai navikai, geltona – išorinės mirties priežastys. Tai yra liūto dalis, tai yra valdomi procesai, tai yra ligos, kurioms plisti galima užkirsti kelią.
Palyginimas Lietuvos mirtingumo rodiklių su Europos Sąjungos šalimis. Ruda – Lietuva, raudona – Europos Sąjungos senbuvės, mėlyna – Europos naujosios narės. Širdies ir kraujagyslių ligos labai disocijuoja bendram Europos kontekste. Lėtinių infekcinių ligų prevenciją šiandien vertiname kaip vieną iš pagrindinių priemonių, leidžiančių spręsti mirtingumo ir sergamumo mažinimą, o kartu pailginti gyvenimo trukmę. Tai laikoma kaip raktu, kaip įveikti pasaulinę ekonominę sveikatos priežiūros krizę. Tai deklaruojama visuose šiandienos pasaulio dokumentuose. Jeigu žmonės laikytųsi taisyklingos mitybos principų, būtų fiziškai aktyvūs, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų, būtų galima išvengti 80 % kardiovaskulinių ligų, 90 % II tipo diabeto ir 30 % onkologinių susirgimų. Alkoholio kiekiai ir su tuo susijusios visuomenės socialinės ir sveikatos problemos Lietuvoje įvardijamos kaip problema Nr. 1. Taip sako pasaulio ekspertai, taip sako ir mūsų šalies ekspertai. Valstybės, kuri deklaruoja rūpinimąsi žmonių sveikata, privalomas įpareigojimas yra sumažinti žalingų medžiagų pasiūlą valstybėje. Valstybė disponuoja jėgos ir fiskalinės politikos įrankiais, kurie efektyviai tai gali padaryti. Pasaulio patirtim ir moksliškai įrodyta, kad tik įstatymo draudžiamieji instrumentai yra efektyvūs. Tai ir reklamos uždraudimas, pardavimo laiko apribojimas, pardavimo vietos ir amžiaus apribojimas ir akcizai. Valstybėms keliama sąlyga ir reikalavimas, kad per fiskalinę politiką būtų sudarytos sąlygos, kad nesveikai gyventi būtų per brangu. Jau vis mažiau viešojoje erdvėje ir Seime atsiranda diskusijų, kad mes auklėkime žmones, kad jie negertų, kad nerūkytų, kad jie patys tegul apsisprendžia. Tai neefektyvu, tai pasaulyje yra įrodyta. Tik draudimo priemonėmis ir per fiskalinę politiką galima to pasiekti. Tai rodo viso pasaulio patirtis ir tai turi žinoti politikai.
Kaip atrodo Lietuva akcizų srityje tarp kitų Europos Sąjungos šalių. Raudonas brūkšnelis – Lietuva, Islandija viršuje… kurioje maždaug 10 kartų yra mažesni akcizai negu Islandijoje. Aišku, oponentai sako, atsiranda kontrabanda, kurios neįmanoma suvaldyti, bet tikriausiai ne šiuolaikinės valstybės prisipažinimas turėtų būti toks, kad mes esame bejėgiai suvaldyti kontrabandą. Finansų ministerija, kuriai priklauso Muitinės departamentas, turėtų imtis rimtų priemonių, kad sutvarkytų šitą reikalą.
Reklamos apribojimo įtaka alkoholio vartojimui. Čia yra pateikiami objektyvūs rodikliai. Tai yra ne kiek išgėrė žmonės, ne kiek buvo sugautų, bet kiek į ligonines pateko tokios būklės, kai visada patenkama esant tokiai būklei, sukeltai alkoholio. Kai 2007 m. buvome pasiekę viršūnę ir buvo priimti reklamą ribojantys įstatymai, iš karto kreivė tokios būklės pradėjo ženkliai kristi. Tai atsakymas tiems, kurie tada oponavo, kad reklamos apribojimais mes nieko nepaveiksime.
Sveika gyvensena – labai paprasta ABC: valgyti tiek, kiek reikia normaliam gyvenimui užtikrinti, o ne tam, kad valgytume. Geriau minimaliai bent 30 min., valandą per dieną fiziškai pajudėti, pavaikščioti ir perteklines su maistu gautas kalorijas sudeginti papildomu fiziniu krūviu. Tačiau žmonėms nesinori laikytis to principo. Šiuolaikinis pasaulis daugeliui žmonių suteikia galimybes be fizinio krūvio užtikrinti pagrindinius gyvenimo poreikius, ir neretai valgis tampa vertybe, kuri atsiliepia žmogaus sveikatai.
Gerėjant buičiai persivalgymas ir fizinio aktyvumo mažėjimas tampa kai kurių civilizuotų grupių visuotine norma. Labai ryškios nutukimo, diabeto, metabolinio sindromo tendencijos tarp Afrikos ir arabų šalių, kurios anksčiau gyveno pusbadžiu, o dabar gavo galimybę sočiai pavalgyti, ir nutukimo kreivės auga. Mes turėtume šiek tiek skirtis nuo tų šalių gyventojų.
Tos pačios genties indėnai, gyvenantys Jungtinėse Amerikos Valstijose ir už sienos, Meksikoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose jų gyvenimo sąlygos yra geresnės, jie gali daugiau pavalgyti, gali mažiau judėti, turi automobilius. Tie patys, turintys tą pačią genetiką, diabetu dėl nutukimo serga du kartus daugiau negu jų broliai meksikiečiai.
Šiandien tik nedaugelis turtingesnių ir išsilavinusių Lietuvos žmonių įsisąmonino, kad valgis nėra pagrindinė vertybė. Vis dėlto Lietuvoje nutukusių ir antsvorį turinčių žmonių skaičius kelia nerimą. Skaičiai rodo antrojo tipo cukrinio diabeto dinamiką per dešimtmetį, kai keletą kartų padidėjo skaičiai diagnozuoto cukrinio diabeto, kai reikia insulino vien dėl to, kad per daug ir nesveikai valgoma. Persivalgymo ir nejudrumo kaina – 70 % viso sveikatos biudžeto.
Pagal Eurobarometro tyrimą 44 % lietuvių niekada nesimankština ir nesportuoja (Švedijoje kitaip), 14 % lietuvių neturi jokio fizinio aktyvumo, tik 12 % lietuvių yra fizinio aktyvumo sporto klubų nariai. Lietuvių moksleivių fizinio pasirengimo lygmuo yra vienas prasčiausių Europoje. Jaunuolis nutukęs, valgantis čipsą, užsigeriantis kokakola ir žiūrintis televizorių arba prie kompiuterio.
Ar valstybė gali priversti žmones judėti ir, iššovusi starterio šūvį, priversti visus žmones bėgioti? Ji to tiesiogiai padaryti negali. Egzistuoja fiskalinė politika, kurią rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, pasaulio ekspertai. Tai yra daug didesnis nesveiką gyvenimo būdą besirenkančio žmogaus sveikatos draudimo mokestis. Jeigu ateiname į draudimo kompaniją apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų, pirmiausia mus pasiunčia pas gydytojus, pažiūri, ar tinkama sveikatos būklė, ir tada draudžia. Jeigu žmogus žaloja šiandien sveikatą per dideliu valgymu, nejudrumu arba rūkydamas, sveikatos mokestis Lietuvoje yra vienodas. Civilizuotose šalyse mokestis labai diferencijuotas ir yra skirtingas.
Nepalankių sveikatai maisto produktų akcizo didinimas, jų prieinamumo didinimas yra instrumentai, kuriais teisinėmis priemonėmis galima įgyvendinti.
Ir paskutiniame Pasaulio sveikatos organizacijos programiniame dokumente „Nauja Europos sveikatos politika „Sveikata – 2020 metai“ yra skyrelis, kuriame parašytos rekomendacijos: fiskalinė politika alkoholio, tabako, sveikų produktų promocijos srityje.
Yra ir kitų mažiau efektyvių priemonių, kurias reikia daryti ir kurias būtina daryti visai visuomenei. Tai sveiko gyvenimo būdo ir motyvacijos propagavimas per įtaigią reklamą, leidinius, parodomuosius masinius sveikatinimo renginius, sveikatingumo mokyklas ir panašiai, sveikatos gyvensenos ugdymo užtikrinimas bendrojo lavinimo mokyklose ir kituose organizuotuose kolektyvuose, neorganizuotos visuomenės dalies sveikos gyvensenos ugdymas ir tolygus lengvai pasiekiamas sveikatinimo infrastruktūros išvystymas visoje šalyje. Kaip geriausias pavyzdys yra dviračių takai arba šiaip takai žmonių rekreacijai.
Bet reklamoje propaguojant sveiką gyvenimą reikia prisiminti žmogaus psichologiją ir jo galimybes gyventi sveikai, nes žmogus yra per silpnas, kad vienas ištesėtų savo pasiryžimą sveikai gyventi. Yra atlikti tyrimai. Tik 20 % žmonių, kurie pasiryžta sveikai gyventi, nusiperka abonentus, aprangą ir sako: dabar sportuosime. Iš jų 80 % nustoja sportuoti per pirmuosius du mėnesius. Todėl žmogui reikia padėti išlaikyti motyvaciją sveikai gyventi. Tokius šūkius kaip „Tu gali šokti!“ „Tu gali judėti!“, „Tu gali būti sveikas!“ būtina kiekvieną dieną palaikyti, ir tai sunkiausia padaryti. Šiandien keičiama propagandos ir sveiko gyvenimo skatinimo retorika, atsisakant sveikos gyvensenos teikiamo gėrio: jeigu valgysi morkas, vaikščiosi, būsi sveika.
Pasaulis persiorientuoja į motyvacijos stiprinimo žmogui poveikį, kad jis išugdytų jo motyvaciją sveikai gyventi. Čia jau yra nebe medikų sritis, o šitą sritį reikia perduoti edukologams, psichologams, sociologams, kurie turi sukurti naujas motyvacijos sveikai gyventi formavimo metodikas, vienas kito palaikymo psichologinės metodologijos plėtrą.
Pavyzdžiui, viena iš efektyvių metodikų yra ta, kai vaikas mokomas mokykloje, kaip reikia išmokyti tėvus sveikai gyventi, ir po to kontroliuoja: „Kodėl, tėveli, neini šiandien į klubą pasportuoti? Kodėl neini sniego nukasti? Kodėl per daug valgai?“ Ir ta reklama, kuri buvo dėl saugos diržų… Dabar visi Lietuvoje segasi saugos diržus, nes jiems liepia vaikai ir anūkai. „Ar prisisegei, seneli, saugos diržą?“ – pirmiausia paklausia vaikas. Jeigu šita linkme pereisime prie tėvų mokymo per vaikus, galima taip pat daug ko pasiekti.
Taigi turi būti sukurtos naujos metodikos, naujos moksliškai pagrįstos edukacinės programos, motyvacijos sveikai gyventi akcentavimas užsakomojoje propagandoje ir žiniasklaidoje (žiniasklaidą reikia užsakyti, reikia pirkti, bet reikia pirkti šia linkme), specialiosios programos, įtraukiant kuo platesnį visuomenės ratą.
Lietuvos organizuotų kolektyvų problema yra tai, kad tradicinės fizinio lavinimo formos mokyklose nesuformuoja poreikio pakankamai judėti, o tik atbūti tą pamoką, arba geriau atnešti raštelį, kad negali tą dieną sportuoti. Būtina, kad jaunimas jaustų norą… Tai yra prigimtas noras judėti, kuris buvo užblokuotas kolektyvuose, mokyklose, drausmės požiūriu išlaikyti… Kolektyve turi būti tam tikra drausmė. Reikia atgaivinti šitą esminį požiūrį, tačiau, nežiūrėdama Nacionalinės sveikatos tarybos daugkartinių raginimų, Švietimo ir aukštojo mokslo ministerija nelabai pajudina ledus šioje srityje. Būtina peržiūrėti programas, nereikia perkrauti žiniomis žmonių, jaunų vaikų. Reikia ugdyti harmoningą, subalansuotą asmenybę, kuri būtų taip pat ir fiziškai sveika, ne tik turėtų pilną galvą žinių, tai yra kai kurių tėvų pasididžiavimas, bet auga suluošinta karta. Reikia įvairesnių fizinio aktyvumo formų. Tai galima atrasti ir Lietuvoje, ir remiantis užsienio šalių patirtimi.
Neorganizuotos visuomenės skatinimas, reikia įvardinti, kokie sluoksniai. Yra apie 10 % žmonių, kurie, nepaisydami jokios propagandos, sportuos ir aktyviai judės, ir jų nepaveiks. Yra apie 10 %, kurie, kad ir ką mes darytume, vis tiek nejudės ir sveikai negyvens. Yra apie 10 % išsilavinusių žmonių, kurie, suprasdami sveikos gyvensenos naudą, patys išlaikys motyvaciją, tačiau 70 % žmonių yra per silpni, kad išlaikytų motyvaciją ir gyventų sveikai. Ši visuomenės grupės reikalauja didžiausio valstybės dėmesio.
Kokia yra sporto klubų, visuomenės masinių renginių, sveikatinimo mokyklų reikšmė? Tai yra teigiamas reiškinys, bet jie orientuojasi ir sutraukia tuos 10 % žmonių, kurie ir taip visais atvejais juda, todėl jų sureikšminti per daug negalime, jeigu norime siekti visuotinės Lietuvos žmonių sveikatos.
Sporto klubai. Paveikslėlis demonstruoja, kad į fitneso klubą keliasi eskalatoriumi. Žmonės ateina atidirbti savo užsibrėžto tikslo, bet jiems nesuformuotas poreikis kiekvieną minutę išnaudoti, kad fiziškai daugiau pajudėtų, kad užliktų laiptais, sakykim, šiuo atveju, kad tai yra jų sveikatos labui. Šiandien spaudos konferencijoje vyko diskusija. Užsnigo Lietuvą, tai kitos civilizuotos šalys pakviečia žmones per žiniasklaidą: eikime visi nusikasti sniego, sugaišime pusę valandos savo sveikatos labui ir susitvarkysime aplinką. Jeigu toks reiškinys atsirastų Lietuvoje, kaip yra kitose šalyse, tai būtų visuomenės brandos… ir žmonės taptų sveikesni, jeigu tikrai atsirastų poreikis.
Šiandien moksliškai įrodyta, kad spontaninis fizinis aktyvumas yra pati geriausia ir skatintina forma, kurią turi akcentuoti visuomenės sveikatos strategai, norėdami išplėtoti savo šalyje. Kad spontaniškai žmonės sportuotų, reikia palaikymo kiekvienam visuomenės nariui: šeimos nariai (mano demonstruotas vaiko pavyzdys), draugai, kaimynai, darbdaviai, bendradarbiai, bažnyčia ir panašiai, turi palaikyti ir mokėti, kaip palaikyti. Šiandien reikia visus visuomenės narius apmokyti, kaip palaikyti vieniems kitus, kaip prikalbinti, kad mažiau valgytų, o daugiau judėtų. Tai turės būti ir visuomenės sveikatos biurų dalis…
Šiandien efektyviausios yra pomėgių grupės, pasirodė, kad efektyviausios. Labiausiai suburia žmones ir sukoncentruoja sveikai gyvensenai bendrų pomėgių grupės. Tai gali būti, kad ir biliardo mėgėjai, kad ir paprasto kokio (…), medžiotojai. Svarbu, kad jie aktyviai judėtų. Reikia rūpintis tokių grupių kūrimu.
Darbdavys. Darbdavio įtaka yra gana didelė. Yra pasaulio šalių: Japonija, Kinija, JAV, kur darbdavio autoritetas yra didelis, jos išnaudoja šitą svertą. Yra susikūrusių daugybė kompanijų (ir metodikų), kurios ateina ir siūlo darbdaviams, kad jų darbuotojai būtų sveikesni, įvairias žaidimų formas, loterijas, balų rinkimus, premijas, skatina sveiką gyvenseną, ir tai yra efektyvu. Deja, Lietuvoje apie tai daugelis net nėra girdėję.
Didelės rizikos grupių kontrolės vadybos pokyčių poreikis. Tiems žmonės, kurie jau serga kai kuriomis ligomis, jiems reikia priežiūros. Lietuvoje vėl yra koncentruojamasi į gydytojų: kardiologų, neurologų, priežiūrą. Iš tiesų kitos šalys pasitelkia kitus specialistus: psichologus, edukologus. Jie transformuoja šitas programas. JAV sukurta konsultuojamojo ugdymo sistema, pagal kurią ne gydytojas aktyviai prižiūri rizikos grupės žmones, kurie turi laikytis tam tikrų nurodymų, o dažniausiai psichologai, jie turi tam tikras metodologijas, ir tai yra efektyvu. Prancūzija nupirko šitą metodiką iš JAV už 80 mln. dolerių. Nesiūlau pirkti Lietuvai, bet Lietuvoje yra pakankamai mokslininkų, intelektinio potencialo, kuris galėtų adaptuoti tokio pobūdžio programas Lietuvoje.
Infrastruktūrai užtikrinti reikia bet minimalių sąlygų, kad būtų galima judėti: sutvarkyti dviračių takus, sutvarkyti miško takelius, išvalyti daugiabučių kiemus nuo automobilių, krepšinio aikšteles, kad galėtų žmonės saugiai pajudėti. Atrodo, jeigu mes pastatysim stadioną, pagerinsime žmonių sveikatą. Stadionas gal ir reikalingas Lietuvai kaip prestižo reikalas, bet tai tikrai nepagerins visuotinės Lietuvos žmonių sveikatos. Paradoksas, kad efektyviausiam spontaniškam judėjimui reikia labai nebrangios infrastruktūros, tačiau Lietuvoje ji labiausiai apleista. Aksioma yra, kad sveikai gyventi yra pigu – pavaikščioti, pavažiuoti dviračiu, pakasti sniegą, užsiimti dar kita veikla nieko nekainuoja, atsisakyti automobilių ir eiti į darbą pėsčiomis, nereikia pirkti benzino – tai nekainuoja. Sveikų maisto produktų krepšelis kainuoja penkis kartus pigiau negu įprastinis šiandien perkamas lietuvių maisto krepšelis. Visuomeninių finansų panaudojimo prioritetas turėtų būti skiriamas rekreacinei, lengvai pasiekiamai, saugiai aplinkai sutvarkyti visose vietovėse. Šiandien ekspertai kalba apie įgyvendinimo plyšį – nuo teorijos prie įgyvendinimo. Tai yra ne tik Lietuvos problema, ją mes akcentuojame, bet visame pasaulyje yra.
Tenka apgailestauti, kad Pasaulio sveikatos organizacija, kuri rengia strateginius dokumentus, deja, nepateikia receptų, kaip reikėtų tai įgyvendinti Lietuvoje. Tačiau yra pavyzdžių, kurie paneigia tas abejones, ar iš viso įmanoma suaktyvinti žmones, kad daugelis šalies žmonių gyventų sveikai, ar tai įmanoma padaryti? Tai paneigia suomių pavyzdys. Garsus „Finbalt“ projektas, jo krikštatėvis buvo profesorius Pekka Puska, jis pereitais metais buvo atvykęs į konferenciją, kurią organizavo Nacionalinė sveikatos taryba su nevyriausybinėmis organizacijomis, jis ir čia per pertrauką taip pat aktyviai judėjo. Turime iš ko pasimokyti ir galime įgyvendinti pas mus.
Taigi visuotinės sveikos gyvensenos realizavimo perspektyvos kiekvienai valstybei yra vienas didžiausių iššūkių, nes draudimo instrumentais negalima to padaryti. Šio tikslo galima pasiekti ugdant kiekvieną asmenybę ir jos motyvaciją sveikai gyventi. Reikia dar (…) valdžios, kad ji pasitelktų šalies mokslininkus, išanalizuotų kitų šalių inovacijas ir sumaniai adaptuotų visuomenės sveikatos technologijas Lietuvoje.
Kur pirmiausia investuoti ir ką daryti? Šiandien iš tiesų sakoma, kad visuomenės sveikatai mažai skiriama pinigų, bet iš tiesų net nežinoma, kiek jų reikėtų skirti, todėl reikia pasitelkti mokslininkus, sudaryti planą, kad būtų aiškūs įpareigojimai ne tik Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri žino, ką reikia daryti šitoje srityje, bet ir visiems kitiems sektoriams, kitoms ministerijoms, nes tarpsektorinio bendradarbiavimo sveikatos žmonių labui Lietuvoje ypač pasigendama.
Taigi – deramo valstybės rūpesčio Lietuvos žmonių sveikata prielaidos, išmintis, žinojimas, ką padaryti, priežiūra ir kontrolė bei pakankamas prioritetus atitinkantis finansavimas. Įgyvendinus universalias visuomenės sveikatos ugdymo prevencijos priemones, galime tikėtis sveikesnės Lietuvos, ilgesnės gyvenimo trukmės, ilgesnių sveiko gyvenimo metų.
Noriu padėkoti dabartinės sudėties Nacionalinės sveikatos tarybos nariams, atsidavusiai ir neatlygintinai dirbusiems Lietuvai, bet baigiantiems savo kadenciją šių metų birželio mėnesį.
Ačiū Seimo nariams, įdėmiai klausiusiems pranešimo. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkui profesoriui J. Pundziui. Taip pat visų Seimo narių vardu dėkoju visai Nacionalinės sveikatos tarybai, kuri jau baigia savo kadenciją. Iš tiesų jūsų veikla, būtent veikla visuomeniniu pagrindu, yra labai reikalinga, labai naudinga ir turbūt kiekvienais metais perskaitytas ir išspausdintas Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas mums, politikams, yra kaip rodiklis, kokia linkme mes turėtume eiti, kaip dirbti. Natūralu, kad tai būtų ženklas kitoms valstybės ir ne valstybės institucijoms, vadovaujantis jūsų parengta medžiaga, toliau mokytis teisingai ir sveikai gyventi, kad būtume visi sveikesni. O jums, gerbiamieji Nacionalinės sveikatos tarybos nariai, gerbiamasis pirmininke, leiskite man, kaip buvusiai jūsų kolegei, palinkėti ne tik geros kūrybinės sėkmės, bet ir geros sveikatos. Labai ačiū. (Plojimai)
16.05 val.
Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tęsiame darbą. Dabar 2-2 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl P. Auštrevičiaus išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Gedvilas.
V. GEDVILAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dėmesio!
V. GEDVILAS. …Noriu pristatyti kandidatą į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojus, tai yra P. Auštrevičių. Mes tarėmės su koalicijos partneriais, tarėmės su kai kuriomis opozicinėmis partijomis, pagal Statutą aš turiu tokią galimybę pasirinkti kandidatą ir jums pristatyti. Aišku, mano balsas yra tik vienas, spręsite jūs, nes vyks slaptas balsavimas, ar kandidatas tinka į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, ar netinka, čia jau bus jūsų sprendimas.
Noriu pasakyti keletą sakinių apie Petrą, kodėl aš pasirinkau būtent jį. Tai politikas, kuris turi didelę patirtį, didelį darbo stažą, yra gana aktyvus, turi net įkūręs Europos klubą, kuriame organizuoja daug renginių ir nuolat pritraukia kitus politikus. Pritraukia ir kitų sričių žmones, finansininkus, ekonomistus, švietimo darbuotojus. Teko dalyvauti ne viename jo renginyje, taip pat jis turi tarptautinės darbo patirties, yra politikas, kuris tarptautiniu lygmeniu labai gerai žinomas, dalyvauja įvairiose konferencijose, seminaruose, skaito pranešimus, yra aktyvus politikas.
Tai yra aukštos politinės kultūros žmogus, pasižymintis geru humoro jausmu, o tai irgi yra labai svarbu. Aš manau, kad jis sugebės puikiausiai atstovauti mūsų Lietuvos Respublikos Seimui, kai mes pirmininkausime Europos Sąjungos Tarybai. Bus daug įvairių renginių, kuriuose dalyvaus visi pavaduotojai, ne tik Petras. Jeigu Petras bus išrinktas, jis taip pat aktyviai dalyvaus toje veikloje. Tiesiog aš manau, kad tai yra geras pasirinkimas. Tai tas žmogus, kuris gali puikiausiai atlikti savo pareigas.
Kviečiu jus aktyviai jį palaikyti, balsuoti už jį. Aš tikrai balsuosiu. P. Auštrevičius yra siūlomas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui, Pirmininke. Pagal Seimo statutą kandidatui, kurį pasiūlė Seimo Pirmininkas, tai yra P. Auštrevičiui, siūloma prisistatyti 15 min., o toliau tiek pat laiko atsakyti į klausimus. Prašom, Petrai.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mielieji kolegos, aš esu dėkingas Seimo Pirmininkui už mano kandidatūros pateikimą. Man yra malonu išbandyti jūsų politinę toleranciją ir kantrybę, ir apskritai stovėti prieš jus ir matyti jūsų veidus.
Mielieji kolegos, aš žinau, kodėl esu siūlomas būtent į šias pareigas. 15 metų patirtis, mano asmeninė patirtis, sprendžiant įvairius reikalus dėl Europos Sąjungos, man yra maloni, aš norėčiau tai tęsti ir matau čia didelę prasmę. Manau, kad Lietuvai šie metai yra ypatingi. Aš neabejoju, kad mes pereisime savotiškus Europos krikšto ratus ar procesą. Valstybė narė, Europos Sąjungos valstybė narė, be pirmininkavimo yra laikoma dar tokia neapsitrynusia. Po pirmininkavimo paprastai susidaro išsamesnė ir atviresnė nuomonė apie tą valstybę narę. Gal žinote, Briuselyje yra paplitę tokie simboliai apie kiekvieną valstybę, ką galima pasakyti apie tą valstybę. Jeigu dar neturėjote galimybės tuo įsitikinti, tai Lietuvos simbolio dar nėra. Kokie mes? Kokius mato europiečiai lietuvius?
Kolegos, aš esu tikras, kad po mūsų pirmininkavimo apie Lietuvą bus žinoma daugiau, geriau ir mes didžiuosimės, matydami pirmininkavimo rezultatus. Europos Sąjungos pirmininkavimas tai nėra mūsų pačių nacionalinių interesų įtvirtinimas, tai yra Europos Sąjungos reikalų pastūmėjimas į priekį. Todėl mūsų laukia įdomus, neabejoju, turiningas ir kupinas iššūkių laikotarpis. Tai, kad mums teks beveik 180 susitikimų organizuoti čia, Lietuvoje, apskritai virš 1500 susitikimų mums reikės pirmininkauti, jau savaime sako, kad tai yra, be jokios abejonės, turiningas ir aktyvus laikotarpis.
Mes ruošiamės pirmininkauti gana nuosekliai. Aš tik noriu pasakyti, kad parlamentinė pirmininkavimo Europos Tarybai dimensija yra gerai įtvirtinta. Priminsiu, kolegos, kad 2011 m. spalio mėnesį mes pasirašėme, tiksliau, politinės partijos pasirašė susitarimą. 2011 m. lapkričio mėnesį Seimas priėmė atitinkamą nutarimą, o praeitų metų balandžio mėnesį su Airijos ir Graikijos parlamentais mes pasirašėme bendrą pareiškimą.
Aš labai remiu parlamentinę pirmininkavimo dimensiją, nes mes, kaip parlamentinė demokratija, privalome aktyviai dalyvauti, prižiūrėti vykdomosios valdžios veiksmus ir apskritai parlamentarizmą Europos Sąjungoje stipriau įtvirtinti. Mes dažnai priekaištaujame, kad Europos Sąjunga yra biurokratiška institucija. Be mūsų ji tokia gali būti, bet mūsų pareiga, kad parlamentarizmas padidintų demokratijos procesų matomumą, skaidrumą ir apskritai žmonių įsitraukimą, mūsų piliečių įsitraukimą į Europos Sąjungą. Be demokratijos Europos Sąjunga iš tikrųjų yra vien tik biurokratija. Mes neturime leisti, kad joje atsirastų tuštuma.
Mielieji kolegos, mūsų laukia dvylika renginių. Jie prasidės šių metų liepos mėnesio pradžioje. Baigsis, noriu pasakyti, gruodžio mėnesį, tačiau net 2014 m. pirmąjį pusmetį dar du renginiai, susiję su Europos Sąjunga, vyks Lietuvoje. Mūsų bendras darbas, jeigu gausiu jūsų pritarimą, aš būsiu atsakingas už jo koordinavimą, bet, manau, čia yra visų komitetų… 11 Seimo komitetų dalyvaus įvairiuose renginiuose, ir galų gale Europos parlamentų pirmininkų konferencija 2014 m. antrąjį pusmetį Lietuvoje pabaigs mūsų pirmininkavimo visą laikotarpį.
Mielieji kolegos, aš sutikau kandidatuodamas išbandyti save laikydamasis dviejų sąlygų, kad man išties nebus reikalingas Seimo papildomas automobilis, ir aš tikiuosi, kad manęs neiškeldins iš dabartinio mano kabineto, kuris man yra pakankamas, jaukus, aš ten gerai įsikūręs. Tikiuosi, kad su tuo bus galima sutikti. O į visus kitus jūsų klausimus, mielieji kolegos, aš esu pasiruošęs atsakyti stovėdamas čia prieš jus dabar.
PIRMININKĖ. Ačiū, Petrai. Jūsų nori klausti 8 Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų keista, nes Liberalų sąjūdis padarė gerą pasirinkimą, kas jam nėra visiškai būdinga. Tiek kompetencijos, tiek žmogiškąja prasme, žmogiškųjų vertybių prasme, dėl komunikavimo ir aibės kitų savybių, aš esu įsitikinęs, tikrai pasirinko geriausią kandidatą. Tačiau, tvirtinant kitus kandidatus į Seimo vicepirmininkus, jūsų frakcijos kolegos ne kartą labai aštriai pasisakė dėl lėšų taupymo, dėl nebuvimo būtinybės turėti tiek Seimo Pirmininko pavaduotojų ir panašiai. Ar nebijote, kad jūsų frakcijos kolegos, nuosekliai remdamiesi tais pačiais motyvais, nepalaikys jūsų kandidatūros?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Mielasis kolega, pirmiausia ačiū už pirmąją jūsų pasisakymo dalį. Mums teko ne vienerius metus dirbti kartu, iš tiesų vienas kitą pažįstame, galime atvirai kalbėti. Frakcija teikdama mano kandidatūrą, aš tikiuosi, padarė pasirinkimą, aš tikiu liberalais, liberalai nemeluoja.
PIRMININKĖ. Aš, kaip posėdžio pirmininkė, tiesiog noriu pataisyti tiek poną A. Mazuronį, tiek P. Auštrevičių. Ne jūsų frakcija padarė pasirinkimą. Pasirinkimą padarė Seimo Pirmininkas V. Gedvilas. O frakcija tik pritarė.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Atsiprašau, atsisakau žodžio, nes A. Mazuronis pateikė tą patį klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, išties buvo smagu girdėti, kai jūs padarėte tokį puikų pareiškimą dėl kabineto, kad norite jį išlaikyti. Aš suprantu, kad tai norite padaryti ir dėl to, kad gerus kaimynus turite. Bet čia tiek to.
Žinote, jūs vykdote vieną labai puikią veiklą, aš turiu galvoje Europos klubą. Ši veikla išties yra gera, ypač tada, kai atvykę užsieniečiai šiame klube (tas klubas yra Seimo pastate) išgirsta, kad jame yra bendraujama lietuvių kalba. Tiesa, ne kiekvieną kartą ten kalbama tik lietuviškai, kartais kalbama tik angliškai. Tai mano klausimas būtų toks. Sakykite, ar nenukentės Europos klubo veikla, kai jūs tapsite Seimo Pirmininko pavaduotoju?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui, kolega. Aš tikrai džiaugiuosi jūsų kaimynyste, nors dabar po remonto mažiau vieni kitus girdime, ir aš negaliu pasakyti, kada jūsų arbatinukas yra įjungiamas ir išjungiamas, kaip buvo anksčiau. Bet iš tiesų mes puikiai sugyvenome.
Aš tikiuosi, kad laiko turėsiu viskam, taip pat ir Europos klubui. Ypatinga prasmė šios veiklos bus, aš manau, mūsų pirmininkavimo ir vėlesniu laikotarpiu.
Dėkui už pastabą dėl kalbų. Nors lietuviai sako, kad ir kiek kalbų mokėtum, ant kupros nenešiosi, tačiau aš ypatingą dėmesį skiriu lietuvių kalbos kokybei, stengiuosi kirčiuoti taisyklingai, nors vilnietiška mano gyvenimo istorija trukdo, matyt, kalbėti teisingai lietuviškai. Bet kaimynas A. Vidžiūnas kartais pataiso mane ir aš kreipiu dėmesį į jo pastabas, kaip ir į jūsų pastabą dėl lietuvių kalbos. Aš tikiuosi, mes turėsime dar pakankamai posėdžių, kada kalbėsime lietuviškai. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Petrai, noriu jūsų paklausti, kad neįžeisčiau jūsų, atsiprašau, jeigu tai nesąmoningai darysiu. Prašom pasakyti. Jūs kandidatuojate, atsakingos pareigos. Pažįstu jus ne pirmą dieną, iš tikrųjų daugelį dalykų matau tik gerų ir pozityvių kaip žmogaus. Bet sakykite, jūs buvote pats pagrindinis derybininkas stojant Lietuvai į Europos Sąjungą, teisės kūrėju, atstovavusiu ir t. t. Ignalinos atominės elektrinės uždarymas – vienas iš skaudžiausių klausimų. Prašom pasakyti, kaip jūs save vertinate tų derybų kontekste ir kas jums nepasisekė kaip žmogui, kaip Lietuvos piliečiui atstovėti tuokart, tais laikais?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, kolega. Iš tiesų jau trečia kadencija mes esame Lietuvos Respublikos Seime ir aš tuo didžiuojuosi. Aš manau, istorija sudėlios visus kablelius ir taškus šioje istorijoje. Ne veltui yra sakoma, kad ta pati karta, dalyvaujanti kuriant istoriją, negali parašyti tikrosios ir geriausios istorijos apie tą laikotarpį. Aš laikausi tos pačios, beje, nuostatos ir aš jaučiu (…). Bet sakydamas jums ir kitiems kolegoms aš labai nuoširdžiai atsakau, mes padarėme viską ir padarėme labai daug, kad Lietuva po derybų dėl narystės Europos Sąjungoje, taip pat ir dėl Ignalinos uždarymo nepasiliktų be kelnių. Iš esmės Lietuva turėjo tą galimybę būti ir be derybų, kadangi mes galėjome būti palikti vieni prieš Ignaliną tokie, kokie mes stovėjome, tarkime, 1990-ųjų pabaigoje. Jeigu mūsų niekas nebūtų prašęs, galbūt šiek tiek stūmęs, įkalbinėjęs ir panašiai, mes vargu ar būtume sugebėję visą tą monstrą uždaryti iš savo išgalių, nedidindami tarifo, ir aš neabejoju, kad netgi šiandien saulės energijos tarifas būtų galbūt aukščiausias, apie kurį mes galėtume kalbėti. Mums reikėtų sukaupti uždarymo fondą. Čia yra nejuokinga situacija. Mes daug ką esame paskelbę iš tų derybų užrašų ir panašiai, bet, matyt, būtų tik keletas dalykų, kuriuos aš daryčiau kitaip derybų metu. Galėsiu jums kada nors tai pasakyti.
PIRMININKĖ. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis Petrai, čia kolega S. Bucevičius faktiškai uždavė tą klausimą, kuris man seniai rūpėjo. Aš ruošiausi paklausti jus, nes esate gyvas simbolis mūsų derybų dėl stojimo į Europos Sąjungą, ką jūs darytumėte kitaip, jeigu tektų įbristi į tą pačią upę. Tačiau vis dėlto, kadangi tas klausimas iš esmės jau nuskambėjo, aš norėčiau paklausti štai apie ką.
Kaip jūs manote, kodėl Europos Sąjunga Lietuvai derantis dėl narystės tiek daug dėmesio skyrė žmogaus teisių padėčiai Lietuvoje ir visiškai numojo į tai ranka, kai mes tapome Europos Sąjungos nariais, tarsi staiga mostelėjus burtų lazdele mes būtume tapę laisva demokratiška šalimi? Beje, Briuselio to spaudimo gerąja prasme asmeniškai aš pasigendu šioje srityje.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kolega, buvo ten visko, matyt, derybų metu, tačiau aš jums turiu pasakyti, kad politinių kriterijų srityje Europos Komisija, pavienės ir kartu paėmus Europos valstybės neturėjo didelių priekaištų ir pastabų Lietuvai. Mums turėta daugiau priekaištų dėl ekonominių kriterijų, ypač dėl rinkos ekonomikos ir dėl ekonomikos tvarkymo reikalų. Kitaip sakant, dėl antrojo kriterijaus.
Žinote, aš vis dėlto laikausi nuostatos, kad kai mes, stodami į Europos Sąjungą, darėme tas reformas, pokyčius, neturėjome manyti, kad mes tai darome, jog ką nors pamalonintume. Mes tikrai turėjome keisti šitą valstybę, daryti ją modernią, veikiančią kartu su žmogaus teisėmis, su veikiančia tikra demokratija, o ne formalia. Aš turiu pasakyti, ne viskas ir šiandien yra pabaigta, Lietuvai tebėra kaitos laikotarpis, mes sau turime atvirai pasakyti, kad ne viskuo esame patenkinti, ką, beje, rodo ir piliečių apklausos. Įstojimas į Europos Sąjungą, aš manyčiau, Lietuvos, kaip valstybės, reformų knygos neužverčia. Mes turime įsipareigoti patys sau, kad mes darysime viską, kad ši valstybė būtų verta gero pavyzdžio ir visų pirma mūsų pačių pasitenkinimo, nes mes patys esame atsakingiausi už šitą valstybę. Niekas mums neturėtų priekaištauti, jeigu mes nesuprantame, kas vyksta su šita valstybe. Aš esu gana kritiškas kai kuriais klausimais, tačiau nebūtina tą visą kritiką sakyti visada garsiai, galbūt padarytas vienas ar kitas realus veiksmas ir darbas turi didesnę prasmę negu išsakoma kritika.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dar klausia A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Aukštasis pretendente, nuoširdžiai dėkoju už tribūninį dėmesį mano nedidelei pavardei. Iš esmės tai, kad jūs kalbate pats būdamas didžiulis europietis, kalbėdamas apie visokias integracijas į Europos klubus, kalbate apie lietuvių kalbos kirčiavimo grožį, tai yra beveik stebuklas dabartinėje Lietuvoje ir dabartinėje Europoje. Už tai neapsakomai dėkui.
Antrasis dėkui už tai, kad šitame išlaidaujančiame Seime jūsų pareiškimas apie tai, kad vaikščiosite pėsčias ir kad nelieskite mano mažojo kabineto, taip pat didelis stebuklas.
O mano klausimas yra toks. Jūs daug kalbėjote apie parlamentinę pirmininkavimo dimensiją. Aukštasis pretendente, ar tai Lietuvos prioritetas ir ką jūs asmeniškai žadate padaryti, kad šita parlamentinė pirmininkavimo dimensija būtų ypač matoma Lietuvos pirmininkavimo metu?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Bet jis ir teisingas. Aš manau, vis tiek pastabos yra teisingos. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų mes turime dvylika renginių. Tie renginiai, tiek atskirų komitetų, tiek kartais kelių komitetų bendri, diskutuojant, bandant rasti sprendimus dėl tam tikrų europinės politikos sričių, o kaip žinome, kai kurie renginiai vyks Europos Parlamente ir Europos parlamentarais dalyvaus tuose renginiuose Lietuvoje, rodo, kad mes dalyvaujame kuriant Europos Sąjungą. Parlamentinė dimensija, tiksliau, parlamentarų platesnis politinis, perspektyvus požiūris į Europos Sąjungos reikalus, štai ko labiausiai ir reikia, štai ko kartais mums pritrūksta, kai mes matome direktyvą, bet nežinome, kas bus, jeigu ją įgyvendinsime. Šiuo metu Europa, aš manau, susiduria su situacija, kai daugybė direktyvų, daugybė reglamentų, bet žinome, kad atsakas į krizę arba paieška tų antikrizinių priemonių atsiremia į supratimą – kodėl aš turiu taupyti, kai kiti netaupo? Štai tie klausimai, kuriuos ir Lietuva turės pastūmėti, visą Europos Sąjungos darbotvarkę į priekį.
O jums aš atvirai pasakysiu taip, kolega. Jeigu Lietuva, pirmininkaudama Europos Sąjungai, sugebės visus tuos dvylika ir daugiau renginių surengti, jeigu atsiliepimai mūsų kolegų, visų, kurie dalyvaus tuose renginiuose, o aš turiu jums pasakyti, kad į Lietuvą atvyks apie 2 tūkst. 400 mums prilygstančių kolegų, jeigu jų atsiliepiami apie Lietuvą bus geri ir mes sugebėsime priimti sprendimus sutaupę iš Lietuvos Seimui numatytų 10 mln. pirmininkavimui, aš manysiu, kad mes pirmininkavimo misiją atlikome. Šiaip ar taip, kolegos, aš manau, po mūsų pirmininkavimo gyvenimas nesibaigs. Mes dalyvausime ir toliau posėdžiuose, tačiau tai bus pirmasis Lietuvos pirmininkavimas. Manau, jis bus įsimintinas mums ir naudingas Europos Sąjungai.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamasis Petrai, iš tikrųjų galima tik pasidžiaugti, kad opozicijai skiriamas dar vienas vicepirmininko postas ir jūs pretenduojate tapti septintuoju Seimo Pirmininko pavaduotoju.
Jūsų motyvacinėje kalboje skamba parlamentinė dimensija, Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai, ir visa tai yra gražu, bet mane domintų kitas dalykas. Esame jau lyg ir girdėję visą šitą motyvaciją ir visus tuos pirmininkavimo svarbius argumentus skirdami šeštąjį pavaduotoją. Dabar jūs būsite septintasis pavaduotojas ir vėl dėstote tuos pačius neįtikėtinai svarbius pirmininkavimo motyvus. Tuo tarpu jūs pats esate ne kartą pabrėžęs, kad parlamentinė dimensija nėra tokia svarbi, nes pirmininkaus vis dėlto Vyriausybė, o ne parlamentai. Europos reikalų komitetas jau yra davęs ilgalaikį mandatą mūsų atstovybei Briuselyje veikti pagal tą mandatą.
Mano klausimas būtų toks. Kaip jūs derinsite Europos pirmininkavimo reikalus su pavaduotoju Nr. 6? Ir kitas klausimas. O ką darysite Nr. 6 ir Nr. 7, kai baigsis pirmininkavimas?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Geri klausimai. Tiesa, galbūt jie turi tam tikros ironijos, politikoje jos reikia turėti ir reikia būti pasiruošus į juos turėti atsakymus. Manau, aš bendradarbiausiu ir su Nr. 2, ir su Nr. 1, ir su Nr. 4. Galbūt ta visų septynių numerių eilė ir padarys tą bendrą darbą. Nežinau, ar skaičiai yra esmė. Galbūt Nr. 7 labiausiai pasisekė, nes yra tam tikra filosofinė prasmė, bet tikrai nepretenduoju, aš galiu būti ir Nr. 5, jeigu kam nors to reikės. Tačiau, kolega, kaip aš ir pasakiau, 2014 m. mes dar turėsime pirmininkavimo renginių, 2014 m. bus ir NATO Parlamentinės Asamblėjos didžiulis renginys. Jeigu Seimas nuspręs, kad po to paskirto Nr. 7, jeigu taip atsitiktų, 2013 m. pradžioje nereikia, kolegos, man nereikės kraustytis iš kabineto. Aš sutiksiu su tokiu sprendimu ir man nereikės nei ko nors grąžinti, nei iš kur nors išsikraustyti. Galbūt tai turi prasmę niekur nesikraustyti. Tikiuosi, kad atsakiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į visus klausimus, tačiau aš norėčiau papildyti atsakymą L. Balsiui. Pagal Statuto 188 straipsnį Seimo Pirmininko pavaduotojais būtų du ar trys Seimo opozicijos atstovai. Taigi aš manau, jeigu bus išrinktas P. Auštrevičius, kaip opozicijos atstovas į Seimo Pirmininko pavaduotojus, tai jis turėtų likti iki kadencijos pabaigos, o Seimo Pirmininkas tada galbūt spręstų, ką atšaukti iš valdančiosios koalicijos, jeigu nebūtų darbo. Tai tiek.
Dabar pagal Statutą, jeigu Seimo nariai pageidauja, pradedamos diskusijos. Užsirašęs vienas dalyvauti diskusijoje. Kviečiu diskutuoti K. Masiulį. (Balsai salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerai, kolegos, trumpai drūtai. Man patiko Petro kabinetinis minimalizmas, minimalizmas man patinka ir mene. Petrai, aš supratau, kad dauguma suprato, kad be Petro europarlamentinės dimensijos šitai daugumai pirmininkaujant gali būti parlamentinė demencija. Jeigu Petras yra gelbėjimo rąstas nuo šitos parlamentinės demencijos, tai tikrai nėra kur dingti, reikia Petrą rinkti.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėkoju. Dabar, gerbiamieji kolegos, reikia kalbėti. Keturi – už, keturi – prieš. Visi užsirašę kalbėti už. Tai gal galime nekalbėti? (Balsai salėje) Noriu tiesiog dar kartą kalbėti apie slapto balsavimo biuletenį dėl P. Auštrevičiaus išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju. Yra „už“ ir „prieš“. Jei balsuojate „už“, užbraukiate „prieš“. Ar galime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį bendru sutarimu? Dėkoju. Patvirtintas. Balsuoti nereikia.
Gerbiamieji kolegos, dar yra garbingi teisėjai, dėl kurių irgi turime priimti Seimo nutarimus, ir po to bus bendras slaptas balsavimas dėl visų mūsų apsisprendimų čia, salėje.
Gerbiamieji kolegos, bandome užsiregistruoti, nes mums yra likęs vienas klausimas, kuriam pritrūko balsų. Nebuvo 71. Pažiūrėsime, jeigu yra, mes tada greitai balsuosime.
Šiuo metu yra 71 Seimo narys. Bandome balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
16.32 val.
Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Sekretoriatas šiek tiek suklydo. Pasirodo, už šitą, patikrinome, jau yra balsuota. (Balsai salėje) Atsiprašome. Bet vis tiek pasitikrinome, kad balsavimo rezultatas tas pats, vadinasi, Seimo narių nuomonė nepasikeitė. Bet, pasirodo, yra Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2971(2). Priėmimas. Dabar dėl šito balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Nėra 71.
Dirbame toliau. Gerbiamieji kolegos, Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Astos Dambrauskaitės kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“. Svarstymas. Kviečiu G. Kirkilą, Europos reikalų komiteto išvada. Ruošiasi J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
16.34 val.
G. KIRKILAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas bendru sutarimu vienbalsiai pritarė ponios A. Dambrauskaitės kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu gerbiamąjį J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gal tada prašau S. Šedbarą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas vakar svarstė šį klausimą ir bendru sutarimu už priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau komitetų nėra.
Dabar bendra diskusija. Taigi S. Šedbaras užsirašęs dalyvauti diskusijoje. Prašom į tribūną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Frakcijos pavedimu noriu pranešti, kad šiandien frakcija svarstė šią kandidatūrą ir visiems frakcijos nariams balsavus už, mes siūlome pritarti kolegės skyrimui Aukščiausiojo Teismo teisėja.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, mes irgi patvirtiname tokį patį biuletenį, kaip ir dėl P. Auštrevičiaus. (Balsai salėje) Kadangi tai yra protokolinis nutarimas, ar galime bendru sutarimu priimti šį protokolinį nutarimą nebalsuodami? (Balsai salėje) Nereikia. Jeigu norite, prašau. S. Šedbaras nori kažką pasakyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį (čia Sekretoriatas atkreipė), mums reikėtų tiktai nutarime padaryti redakcinį pataisymą. Nereikia?
PIRMININKĖ. Jūs kalbate ne apie tą projektą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš kalbu dėl D. Vasarienės. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ne, čia dabar apie A. Dambrauskaitę kalbame. Čia yra protokolinis nutarimas. Dėl D. Vasarienės ir dėl J. Prapiesčio yra Seimo nutarimai, dėl kurių reikia balsuoti. Čia mūsų yra kaip ir Seimo patariamasis balsas. Čia yra visiškai kita procedūra.
Šio protokolinio nutarimo priėmimas
Todėl aš ir sakau, ar galime bendru sutarimu pritarti protokoliniam nutarimui „Dėl pritarimo Astos Dambrauskaitės kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“? Galime? (Balsai salėje) Pritarta. Dėkui.
Toliau aš noriu jūsų visų vardu pasiūlyti pasveikinti ponią A. Dambrauskaitę ir palinkėti tolesnės teisingos, išmintingos krypties ir garbingai pereiti visas kliūtis, kurios dar jūsų laukia. Aš manau, kad Seimas, vieningai palaikęs jus, kaip ir davė tikrai tvirtą kryptį, kad jūs visas kliūtis įveiksite ir garbingai atstovausite teisme. (Plojimai)
A. DAMBRAUSKAITĖ. Aš tik norėčiau iš tikrųjų padėkoti visiems jums, su kuriais teko susitikti per šias tris dienas. Ačiū už suteiktą pasitikėjimą. Iš tikrųjų laukia dar sunki atranka Liuksemburge. Tiesiog padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, ir tikiuosi įveikti kliūtis, kurios laukia. Dėkoju dar kartą jums visiems už palaikymą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Taigi linkime sėkmės jums! (Plojimai)
16.38 val.
Dabar Seimo nutarimas „Dėl Dalios Vasarienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“. Svarstymas. Kviečiu J. Sabatauską, jo nėra. Gal, Stasy, irgi jūs pateikite.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas vakar taip pat svarstė šį nutarimo projektą ir bendru sutarimu už priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam nutarimo projektui. Aš tik norėčiau, kolegos, pasakyti, jog čia įsivėlė redakcinė klaida. Tiesiog buvo parašyta nutarime, kad D. Vasarienė… Nutarimas dėl jos įsigalioja 2013 m. vasario 1 d., tačiau reikėtų pataisyti – balandžio 2 d. Aš manau, kad tai yra redakcinė pataisa, ir neprieštarausite, kad ji būtų atlikta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar diskusijoje vėl užsirašęs S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš galbūt iš karto noriu pasakyti, kaip ir dėl Bendrojo Teismo teisėjos, ir dėl kolegės D. Vasarienės, ir dėl kolegos J. Prapiesčio. Frakcijos pavedimu aš noriu informuoti, gal vėliau neisiu į tribūną, kad dėl visų teisėjų ir būsimojo skyriaus pirmininko mūsų frakcija vieningai išsakė palaikymą, balsavo už, todėl ir mes kviečiame balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pagal Seimo statuto 202 straipsnį mes turime suteikti galimybę, jeigu nori kalbėti, ir kandidatams. Todėl klausiu gerbiamosios teisėjos D. Vasarienės: ar jūs norite kalbėti? Nenorite. Dėkoju.
Taigi dabar 4 – už ir 4 – prieš. Nėra norinčių kalbėti.
Mes turime pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Jis yra šiek tiek kitoks: dėl Seimo nutarimo „Dėl Dalios Vasarienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“. Yra trys: už, prieš ir susilaikoma. Taigi ar galime tokį slapto balsavimo biuletenį patvirtinti?
Bendru sutarimu patvirtintas slapto balsavimo biuletenis.
16.41 val.
Toliau – Seimo nutarimo „Dėl Jono Prapiesčio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIIP-145(2). Vėl kviečiu S. Šedbarą – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas taip pat vakar svarstė šį klausimą ir bendru sutarimu už priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui. Aš nuo savęs frakcijos vardu, kaip jau ir minėjau, irgi išsakau poziciją, kad mes vienu balsu siūlome skirti kolegą skyriaus pirmininku.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi S. Šedbaras, dalyvaudamas anoje diskusijoje, pasisakė ir dėl J. Prapiesčio, kaip suprantu, dabar jau jūs neisite į tribūną, taigi 4 – už ir 4 – prieš. Tik A. Dumčius nori būtinai kalbėti už.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Trumpai.
PIRMININKĖ. Prašau.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau visus paskatinti balsuoti už J. Prapiestį, kurį teko ir asmeniškai pažinti, ir jūs visi žinote nuo atgimimo pradžios. Tai signataras, teisingumo ministras, Konstitucinio Teismo teisėjas. Na, kai mes kūrėme žmogaus teisių organizacijas, visada sulaukdavome konsultacijų teigiamų, jo pagalba buvo sprendžiami įvairūs ginčai. Labai norėčiau jam padėkoti visų mūsų organizacijų vardu, ir dabar veikiančių, ir palinkėti geros sėkmės darbe. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Slapto balsavimo biuletenis toks pat kaip ir dėl D. Vasarienės. Galime patvirtinti tokį patį slapto balsavimo biuletenį bendru sutarimu? Patvirtinta.
Gerbiamieji kolegos, dar kartą balsų skaičiavimo grupė 2012 m. gruodžio 18 d.–2013 m. sausio 18 d.: V. Aleknaitė-Abramikienė – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, V. Baltraitienė – Darbo partijos frakcija, K. Bartkevičius – frakcija „Tvarka ir teisingumas“, A. Dudėnas – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, E. Gentvilas – Liberalų sąjūdžio frakcija, Z. Jedinskis – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija, V. A. Matulevičius – frakcija „Drąsos kelias“.
Skelbiu balsavimą, kurio pradžia 16.45 val., pabaiga – 17.15 val. 17.15 val. renkamės atgal į plenarinių posėdžių salę. Balsavimas prasideda 16.45 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Deja, neturime pranešėjo kitu klausimu. Gal galėtume rezervinius? Kai tik pasirodys viceministras, iš karto grįšime. (Balsai salėje) Neįleidžia? Ar tikrai? Prašau. Prašau, gerbiamasis Andriau Kubiliau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Malonu, gerbiamasis Gediminai Kirkilai. Aš norėčiau pasirūpinti, kad jūs įleistumėte pro duris visus…
PIRMININKAS. Bandome tą padaryti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Šiaip sveikiname jus su premjera ir galime paprašyti pertraukos. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat tikiuosi opozicijos lyderio ir visos opozicijos tolerancijos.
Gerbiamieji kolegos, ar galime pradėti nuo rezervinio? (Balsai salėje) Galime.
17.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-214(2). Pranešėjas – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Veikia? Veikia dabar, atrodo. Kaip ir Seniūnų sueigoje buvo aptarta, šiek tiek keičiasi komitetų narių skaičius. Jums yra išdalintas projektas, matote, todėl atskirai nepristatysiu. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, yra pasiūlymas pritarti. (Balsai salėje) Gerai. Prašom paklausti. Nori R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, čia turbūt klausimas visai koalicijai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagal išvardytas funkcijas apima tiek daug sričių – ir šeimos politiką, ir vaikų, ir jaunimo, ir užimtumo, ir nedarbo, ir socialinio draudimo, ir valstybines pensijas, ir t. t., tai yra apie pusę valstybės finansų, ir jūs jį dar labiau sumažinate – paliekate 8 narius, kaip vieną iš mažiausių komitetų. Čia ką – nauja socialinė orientacija šitos valdančiosios koalicijos? Kas čia dabar atsitiko, kad niekas nenori dirbti Socialinių reikalų ir darbo komitete?
V. GAPŠYS (DPF). Lieka tik geriausi. (Plojimai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labai gera jūsų nuotaika, matau, šiandien, bet aš manau, kad komitetas galės būti papildytas, kai bus papildomai išrinkti dar trys Seimo nariai. Taip buvo kalbėta Seniūnų sueigoje.
Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš turiu klausimą labiau socialdemokratams, nes taip suprantu ir pono G. Kirkilo paaiškinimą, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra kaip kokia tremtis: geresni iš ten išeina, o tuos, kurie pavėlavę bus išrinkti, jau nutrems į Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Aš taip suprantu, kad tai yra naujoji socialdemokratų ideologija – socialiniams reikalams nebeskirti jokio dėmesio: ministerijos jums nereikia, komitetas lieka mažiausias visame Seime. Ką tai galėtų reikšti? Aš tiesiog susirūpinęs socialdemokratų rinkėjų situacija, nes tiek buvo prižadėta per rinkimus rūpintis socialiniais reikalais, o dabar socialiniai reikalai lieka tik šalutiniai. Norėčiau gerbiamojo V. Gapšio paklausti: ar kartais jūs neapgaunate čia socialdemokratų ir ar tai nėra jūsų asmeninis kerštas socialdemokratams?
V. GAPŠYS (DPF). Premjere, atsiprašau, buvęs premjere, vakaras jau. Jūs turbūt negirdėjote atsakymo, kad komitete tikrai lieka labai rimta komanda ir jinai yra pasiruošusi dirbti efektyviai. Turime rimtą, manau, dar labiau sustiprintą komandą, negu buvo prieš tai Vyriausybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, todėl bendradarbiaudama Vyriausybė su komitetu, parlamentu, tikimės ir jūsų, opozicijos, įsiklausymo ir efektyvaus darbo… pasieksime labai gerą rezultatą socialinėje srityje ir tikrai išspręsime daug problemų. Juo labiau kad ir Vyriausybė skirs ypatingą dėmesį, skirtingai nei buvusi Vyriausybė, šiam klausimui.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Yra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. E. Šablinskas – už.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui. Labai paprastas dalykas. Sprendžiame tokius procesinius dalykus ir staiga gerbiamasis buvęs premjeras aiškina, kur reikėtų dirbti. Pradžioje aš jo vietoje pasisiūlyčiau į tą komitetą, nes per tuos ketverius metus taip nuvarė socialinę sistemą, kad ypač neįgalieji iki šiol negali atsigauti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – R. J. Dagys,
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Žmogui, dirbusiam toje srityje ir prisidėjusiam prie to nualinimo, gal nereikėtų kalbėti. Vis dėlto kalbant apie komiteto svarbą, iš tikrųjų manau, kad tas sprendimas tikrai nėra geras. Aš nesutiksiu su gerbiamuoju kolega V. Gapšiu, kad lieka geriausi. Ponia L. Graužinienė buvo vienas iš tų žmonių, kurie sistemą tikrai išmanė. Aš nieko neturiu prieš kolegas, kurie ten dirba, ten visi nuostabūs žmonės, bet iš tikrųjų tai žmonės toje srityje dar turintys mažai patirties. Palikti tuos klausimus taip neatsakingai, man atrodo, tikrai nėra pats geriausias būdas ir sprendimas, nes klausimų tikrai daug. Kitaip mes vėl būsim priversti svarstyti savo pirmininkavimo tokius socialinius prioritetus kaip kvotų klausimas akcinėse bendrovėse moterims ir vyrams, kaip savo pačius aštriausius, didžiausius socialinius iššūkius Lietuvai, kuriuos jinai turi spręsti. Aš tikrai raginu valdančiosios pusės kolegas vis dėlto šitos srities nepalikti taip paprastai, nes, kaip minėjau klausdamas, dabar yra daugiau sričių, už ką atsakingas šitas komitetas, negu kad narių. Man visiškai nesuvokiami šitie dalykai, todėl siūlau nepritarti. Negalima palikti visiškai nekuruojamos srities.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra pasiūlymų nepritarti po pateikimo, gal vis dėlto galime pritarti bendru sutarimu, vis dėlto grynai techninis klausimas? (Balsai salėje) Balsuojame! Balsuojame.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 60, prieš – 4, susilaikė 18. Pritarta po pateikimo.
Ar galėtume pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime pritarti po svarstymo.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti? (Balsai salėje) Galime. 2 straipsnis. Galime pritarti? Galime. Ar galime balsuoti dėl viso? Yra norinčių pasisakyti tik už. Gal galime balsuoti? (Balsai salėje) Vieną sakinį. Prašau.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Aš tik labai trumpą repliką premjerui, atsiprašau, ekspremjerui. Gerbiamasis premjere, be jokios abejonės, socialiniai reikalai – nepaprastai svarbi sritis, tačiau matant jūsų palikimą, kas pradeda aiškėti Energetikos ministerijoje, Aplinkos ministerijoje, Krašto apsaugos ministerijoje, na, būtinybė stiprinti Audito komitetą yra tiesiog neišvengiama, nes krūvis to komiteto su tuo palikimu, kurį paliekate jūs, tikrai labai stipriai didės. Raginčiau to nebijoti, jūsų veiklos kontrolė ir analizė tikrai bus atlikta ir ji bus pateikta visuomenei.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime balsuoti dėl viso nutarimo? (Balsai salėje) Jau prieš, matau, – R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Telieka konstatuoti, kad dabartinė valdančioji koalicija visu trečdaliu mažiau dėmesio skirs socialiniams reikalams negu prieš tai buvusi, lygiai tiek sumažėjo komitetas. Iš tikrųjų tai yra ganėtinai prasto darbo rezultatas. Jeigu mūsų kolegos mano, kad šita sritis visiškai jiems yra nesvarbi, tai kur mes toliau nueisime, aš nežinau. Todėl mes iki šiol ir nematėme nė vieno sprendimo, nežinome, kas bus daroma su pensijų reforma. Vis dėlto tai atsakinga sritis – virš 50 % valstybės finansų. Taip žaisti aš tikrai nesiūlyčiau, niekas čia mūsų tos transliacijos neklauso, bet tai yra per daug, mano galva, neatsakingas žingsnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar dar kas norėtų pasisakyti? Matau, yra užsirašiusių. (Balsai salėje) Atsisako Kęstutis? Atsisako, taip pat ir Eduardas.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ balsuoja už, kas prieš arba kitaip, balsuoja kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 57, prieš – 5, susilaikė 17. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
17.28 val.
Gerbiamieji kolegos, gal galėtume grįžti prie 2-6 klausimo, yra viceministras. Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-150. Pranešėjas – R. Kriščiūnas, viceministras. Prašom, viceministre.
R. KRIŠČIŪNAS. Labą vakarą, norėčiau pristatyti jums keletą įstatymų projektų. Pirmas būtų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas. Projektas nustato bendradarbiavimo pagrindus, iškelia pagrindinius tikslus. Tikrai yra labai platus, galima rasti sritis nuo transporto, energetikos iki kultūros, taip pat žmogaus teisių, ginklų neplatinimo, pasižadėjimus dėl kovos su terorizmu, bendradarbiavimo pinigų plovimo srityje bei prevencijos ir panašiai. Siūlyčiau pritarti projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimų nematau. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Pagrindiniu siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Ar reikia kitų komitetų? Nereikia. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Ačiū, viceministre.
17.30 val.
Pereiname prie 2-7 klausimo – įstatymo „Dėl Protokolo dėl Airijos žmonių susirūpinimo dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo“ projekto Nr. XIIP-151. Prašom, viceministre.
R. KRIŠČIŪNAS. Gal šiek tiek istorijos. Pats protokolas gimė, kada Airija, referendumo būdu bandžiusi patvirtinti Lisabonos sutartį, to nepadarė, tai yra 53 % airių nubalsavo prieš pritarimą sutarčiai. Tada buvo įvertinti bendri airių nuogąstavimai ir jie buvo išsakyti tokie: buvo abejonių, ar ta sutartis vienaip ar kitaip neturės įtakos airiams ypatingai svarbioms sritims, kaip teisei į gyvybę, šeimai ir teisėms, susijusioms su švietimu, taip pat Europos Sąjungos kompetencijoms mokesčių srityje ir tradicinei Airijos karinio natūralumo politikai. Tai yra visa to protokolo esmė, tas buvo pažadėta airiams aukščiausiojo lygio susitikimų metu, vyko keli susitikimai. Po šių pažadų airiai nubalsavo už Lisabonos sutarties patvirtinimą, beveik 67 % balsavo už tą sutartį. Čia yra tie darbai tiesiog formalizuojami, kas buvo pažadėta airiams specialiu protokolu. Jo esmė yra pasakyti, kad tikrai Lisabonos sutartis neturi ir neturės jokios įtakos toms sritims, kurios buvo įvardintos Airijos kaip jiems labai jautrios, ir iškeltos tos abejonės. Todėl siūlyčiau pritarti protokolui.
PIRMININKAS. Yra norinčių paklausti. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. O Lietuvos žmonėms turės įtakos tie Lisabonos protokolai, sutartis šitais klausimais ar ne, ar tik airiai turės kažkokias išimtis?
R. KRIŠČIŪNAS. Ne. Čia yra visoms Europos Sąjungos šalims, kurios yra Lisabonos sutarties subjektai.
PIRMININKAS. Kolega M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu paklausti. Žiūrėkite, jeigu Lietuva nebūtų nubalsavusi taip entuziastingai už alų ar už kažką, tada ji galėtų iškelti kažkokius klausimus ir tada Europa pažadėtų Lietuvai, pavyzdžiui, didesnius struktūrinius fondus, daugiau pinigų skirti skurdui mažinti ir t. t. Ar aš teisingai galvoju, ar mums reikėjo iš karto nubalsuoti dar nepaklausus, mes nieko negauname, o airiai kitaip elgiasi, ir jie papildomai kažką išlošia? Ar mūsų derybinė pozicija, jūsų nuomone, buvo teisinga?
R. KRIŠČIŪNAS. Mano nuomone, mūsų derybinė pozicija buvo teisinga ir labai europietiška, nes ir kitos 26 šalys padarė lygiai tą patį, ką ir Lietuva. Airiai šiuo atveju negauna nei papildomų struktūrinių fondų, nei nieko kito. Jie gauna patikinimą, kad tai, kas yra sutartyje, neprieštarauja tam, ko airiai bijo. Tai yra nieko sutartyje neatsiranda papildomai, tas protokolas nekeičia sutarties kaip tokios, jis tiesiog pasako paprastą dalyką – sutartis tikrai neprieštarauja tiems dalykams, kurių Airija bijojo, ir kad tos baimės yra iracionalios, jos nebuvo racionalios.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Gerbiamieji kolegos, čia yra pateikimas. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Komitetuose galėsime svarstyti toliau. Galime. Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Europos reikalų komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Galime pritarti? Galime. Ačiū. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ačiū.
17.33 val.
Kitas 2-8 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-153. Prašom, viceministre.
R. KRIŠČIŪNAS. Tai yra analogiška sutartis, kuri buvo pristatyta dėl Filipinų. Aišku, skiriasi tam tikri dalykai, nes Vietnamui galbūt prioritetinėmis yra kitokios sritys kalbant apie santykius su Europos Sąjunga, bet tai yra sutartis, nustatanti bendrą pamatą, tai yra daugelis nuostatų yra gana deklaratyvios, ir ji ne veltui yra vadinama pagrindų susitarimu. Ji sąlygoja lengvesnes derybas toliau, išreiškiant abiejų pusių aiškią valią derybose dėl konkrečių laisvos prekybos sutarčių ir kt. Todėl nesikartodamas tiesiog prašyčiau Seimo pritarti sutarties ratifikavimui.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Klausiančių nėra. Ar galėtume pritarti po pateikimo? Galime pritarti. Pagrindiniu siūlomas Užsienio reikalų komitetas, kitų turbūt nereikia. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Pritarta.
17.35 val.
Pereiname prie kito 2-9a klausimo – Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo projekto Nr. XIIP-111. Prašom, viceministre. Ir lydintysis taip pat.
R. KRIŠČIŪNAS. Taip pat yra ir lydintis įstatymas „Dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo“. Įstatymas, teikiamas jums, mūsų vertinimu, yra labai svarbus. Vystomojo bendradarbiavimo politika yra sudėtinė, neatimama užsienio politikos dalis. Tai yra labai svarbus instrumentas siekiant kitų užsienio politikos tikslų. Lietuva per savo nepriklausomybę gana sistemiškai ėjo į paramos didinimą, krizės metu ji kiek sumažėjo, bet mes esame priėmę tam tikrus įsipareigojimus ir Europos Sąjungoje didinti vystomojo bendradarbiavimo paramą. Konkrečiai 2015 m. mums yra iškeltas tikslas, kaip visoms naujokėms Europos Sąjungos narėms, skirti vystomajam bendradarbiavimui net 0,33 % bendrojo nacionalinio produkto.
Įstatymas, teikiamas jums pritarti, nustato pagrindinius vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslus ir principus, taip pat kryptis ir mechanizmus. To iki šiol Lietuvoje nebuvo, vyravo tam tikra prasme ad hoc praktika, kai mūsų vystomojo bendradarbiavimo politika buvo nustatoma tam tikram laikotarpiui Vyriausybės nutarimu. Šis įstatymas, beje, Valstybės kontrolė rekomendavo tokį įstatymą turėti, įtvirtintų tam tikra prasme ir tęstinumą, ir aiškumą tiek mums patiems, tiek mūsų partneriams, kurie yra tos vystomojo bendradarbiavimo politikos subjektai. Siūlyčiau šiam įstatymo projektui pritarti. Nežinau, ar turėčiau iš karto lydintį…
PIRMININKAS. Taip, iš karto ir lydintįjį prašom.
R. KRIŠČIŪNAS. O lydinčiojo įstatymo prasmė irgi kyla iš jums teikiamo pagrindinio įstatymo pakeitimų. Įstatymas numato, kad ir savivaldybės galėtų skirti tiek humanitarinę pagalbą, tiek vystomojo bendradarbiavimo pagalbą kitoms šalims. Yra reglamentuojama, kad vėlgi savivaldybės galėtų tą turtą perleisti. Jeigu mes suteikiame tą pagalbą, tai tas turtas būtų… dar visai neseniai buvo kurioziška situacija, kai tai nebuvo reglamentuota, ir mes, darydami kažkokius projektus Afganistane, turėdavome juos laikyti kaip savo balansą. Tai yra jeigu institucija suteikė finansavimą Afganistanui, statė įtvirtinimus, tas vis tiek turėjo būti įskaičiuota į ministerijos balansą. Į vystomojo bendradarbiavimo politiką įtraukiant ir savivaldybes, reikia atitinkamų nuostatų, kad ir savivaldybės galėtų tą turtą skirti kaip pagalbą. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. V. Kamblevičius – pirmasis. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis viceministre, jūsų teikiamo projekto „Dėl valstybės ir savivaldybių turto disponavimo, valdymo ir naudojimo 17 straipsnio pakeitimo“ naujojoje redakcijoje gerokai praplečiamos galimybės disponuoti, neatlyginamai perduoti ar parduoti turto užsienio subjektams, vykdyti humanitarinę pagalbą bei vystyti bendradarbiavimą su mūsų valstybe. Noriu jūsų paklausti, o kokie saugikliai numatyti, kad nebūtų piktnaudžiaujama šia įstatymo pataisa ir kad turtas nepakliūtų į (…), tiek mūsų tautiečių, tiek užsieniečių rankas. Aš tokių saugiklių šiame įstatymo projekte, pataisoje pasigendu. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
R. KRIŠČIŪNAS. Manau, kad tai yra gera pastaba, ir manau, kad tikrai reikės apie tokią nuostatą padiskutuoti atitinkamuose komitetuose. Bet atkreipiu dėmesį, kad ta nuostata šiuo atveju praplečiama tik ta prasme, kad čia įrašomos savivaldybės. Dabar galiojanti nuostata numatė tą teisę tik valstybės įstaigoms ir valstybės institucijoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, labai daug triukšmo, gal galėtume šiek tiek susikaupti, greičiau baigtume. Klausia M. A. Pavilionienė. Prašom.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Norėjau paklausti, jau ir šiandien Lietuvos nevyriausybinės organizacijos dalyvauja vystomojo bendradarbiavimo politikoje. Ar priėmus įstatymą jūs skatinsite šias organizacijas toliau dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo procesuose?
R. KRIŠČIŪNAS. Taip. Kaip sakiau, kadangi dabar nėra reglamentuota, įstatymas numato nevyriausybinio sektoriaus įsitraukimą, nes tai yra neatimama dalis ir vienas iš būdų teikti būtent vystomojo bendradarbiavimo pagalbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, daugiau klausimų nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu abiem projektams po pateikimo? Galime. Ačiū. Dėl pirmojo projekto siūlomi komitetai. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Papildomi – Audito komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl antrojo lydinčiojo. Pagrindinis – Audito komitetas. Papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti? Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ačiū.
17.41 val.
Gerbiamieji kolegos, kaip matėte, atvyko balsų skaičiavimo komisija, turime jau suskaičiuotus balsus. Pirmiausia projektas Nr. XIIP-211 „Dėl P. Auštrevičius išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso buvo išduota 110 biuletenių, rasta taip pat 110. Galiojančių 108, negaliojančių 2. Už – 93, prieš – 15. P. Auštrevičius išrinktas Seimo Pirmininko pavaduotoju. Sveikiname. (Plojimai) Sprendimas priimtas. (Gongas) (Plojimai)
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, kolegos, visiems.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, nepabėkite.
17.42 val.
Gerbiamieji kolegos, taip pat balsavome dėl Seimo nutarimo „Dėl Dalios Vasarienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“, projekto Nr. XIIP-146(2).
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 110 biuletenių, rasta 110, galiojančių 103, negaliojančių 7. Už balsavo 90 Seimo narių, prieš – 9, susilaikė 4.
Dalia Vasarienė paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. Nutarimas priimtas. (Gongas) (Plojimai)
17.43 val.
Gerbiamieji kolegos, dar turime vieną balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Jono Prapiesčio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“, projekto Nr. XIIP-145(2), priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 110 biuletenių, rasta 110 biuletenių, galiojančių 102, negaliojančių 8. Už balsavo 92 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 5. Nutarimas priimtas. (Gongas) Sveikiname J. Prapiestį. (Plojimai) Ačiū.
17.44 val.
Gerbiamieji kolegos, pagrindinė mūsų darbotvarkė yra baigta ir mes galėtume grįžti prie rezervinių klausimų. Galime grįžti? Galime.
Jau turime išrinkę naują Seimo Pirmininko pavaduotoją P. Auštrevičių. Galėtume pradėti nuo r-3 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ papildymo“ projekto Nr. XIIP-226. Pranešėjas – V. Gapšys. Prašom, Vytautai.
V. GAPŠYS (DPF). (…) sudėtį papildyti nauju nariu – Seimo Pirmininko pavaduotoju P. Auštrevičiumi.
PIRMININKAS. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priėmimas, aišku, pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio galime pritarti? Galime. 2 straipsniui galime pritarti? Galime pritarti. Ačiū, kolegos. Priėmimas. Balsuojame. Prašom. Kas už tai, kad paskirtume P. Auštrevičių ir pakeistume Seniūnų sueigą, balsuoja už, kas prieš arba kitaip, balsuoja kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai. Už – 82, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.46 val.
Kitas irgi panašaus pobūdžio Seimo nutarimas yra r-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ papildymo“ projektas Nr. XIIP-225. Pranešėjas – V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Atitinkamai siūloma papildyti ir Seimo valdybą Seimo Pirmininko pavaduotoju P. Auštrevičiumi.
PIRMININKAS. Klausiančiųjų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra prieštaraujančių? Galime priimti. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Galime balsuoti arba sutarti bendru sutarimu? Deja, kompiuteris nulūžo. Taip gerai dirbame, kad kompiuteris nulūžo. (Balsai salėje) Kaip tik priešingai, gerai pirmininkaujame, kompiuteris nespėja paskui mus.
Gerbiamieji kolegos, galime balsuoti? Kas už tai, kad papildytume valdybą, balsuoja už, kas prieš arba kitaip, balsuoja kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
17.47 val.
Gerbiamieji kolegos, einame į rezervinių klausimų pradžią. R-1 klausimas – Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-203(2). Pranešėja – A. Pitrėnienė. Prašom.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pora pasiūlymų, jiems buvo pritarta. Iš dalies buvo pritarta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos pasiūlymams. Kolegų V. Stundžio, V. Juozapaičio, M. Adomėno pasiūlymams taip pat pritarta iš dalies. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti komiteto patobulintą Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektą. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra užsirašęs kalbėti V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Turėčiau kelis sakinius pasakyti. Suprantu, kad pataisoms pritarta ir rastas tam tikras kompromisas, bet vis dėlto teiktoji pataisa buvo išmesta staiga, netikėtai, iš esmės per tris dienas Seime perėjo visas procedūras. Tai yra simptomiška. Mes jau turime nebe vieną atvejį, kai keičiamos atskirų įstatymų nuostatos, lengvinant kai kurias tvarkas arba reikalavimus. Panašiai buvo pasielgta su pretendentų į valstybės tarnybą užsienio kalbų kompetencijos vertinimo decentralizavimu. Čia turime šiek tiek kitokį atvejį, kai buvo siūlyta iš esmės palengvinti reikalavimus pretendentams į Kultūros tarybos pirmininko poziciją.
Pataisa nėra atsitiktinė. Jeigu šią pataisą teikę žmonės būtų įsiskaitę į visą įstatymą, tai būtų puikiai suvokę, kad ši pataisa išduoda galimus nevisiškai tvarkingai įsivaizduojamus savo tam tikrus ketinimus. Tai viena.
Antra. Šios pataisos būtinybė buvo grindžiama tuo, kad Kultūros taryba yra biudžetinė įstaiga ir jai turi vadovauti vadybinės kompetencijos turintis asmuo. Tik vadybinės kompetencijos. Tokia logika vadovaujantis išeitų, kad ir visoms kitoms biudžetinėms institucijoms turi vadovauti ne srities profesionalai specialistai, o paprasčiausiai vadybininkai.
Trečias dalykas. Pataisa pateikta labai šiurkščiai, net nenurodant, kelerių metų patirties reikia pretendentui, be abejo, tokiu būdu sudarant sąlygas ministrui teikti jam patinkančią kandidatūrą tvirtinti Vyriausybei.
Ketvirtas dalykas. Šia pataisa buvo akivaizdžiai siekiama ministrui atrišti rankas, kad jis galėtų rinktis bet ką, visiškai ignoruodamas, kad Kultūros taryba yra nauja institucija, iš esmės atsakinga už kultūros politikos įgyvendinimą. Tokiai institucijai, be abejo, įstatymas galioja, jis įtvirtina pirmiausia profesionalumo reikalavimus, kurie buvo labai plačiai diskutuoti su kultūros bendruomene.
Paskutinis dalykas, kompromisinis variantas, kriterijų dar pasunkina. Matyt, tai yra gerai. Todėl mes pritariam tokiai pataisai, kuria iš esmės siekiama suderinti dvi kandidato kompetencijas – vadybinę kompetenciją, patirtį ir patyrimą kultūros ir meno srityje. Tikėtina, kad tai šiai naujai kultūros institucijai padės laimėti didesnį visuomenės pasitikėjimą. Taigi kviečiu, be abejo, balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu V. Juozapaitį. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, nesiruošiau šiandien kalbėti, galvojau, kad tą klausimą pateiksiu Vyriausybės valandos metu premjerui, deja, man nepavyko to padaryti, todėl naudojuosi proga ir tiesiog noriu retoriškai išsakyti savo požiūrį šiuo klausimu. Gerbiamasis V. Stundys labai taikliai apibūdino visą tą padėtį, kuri ištiko mus pastarosiomis dienomis. Aš tik norėjau atkreipti dėmesį į valdančiosios daugumos priimtą Vyriausybės programą, Seimo nutarimu, visų mūsų nutarimu, priimtą Vyriausybės programą, būtent jos 235 punktą, kuriame Vyriausybė įsipareigoja aktyviai įtraukti į kultūros politikos formavimą menininkus, kultūros ir meno asocijuotas struktūras. Taigi būtent tai pavyzdys, kai skubos tvarka prieš dvi dienas buvo pateiktas pasiūlymas, ne tik kad nederintas su kultūros asocijuotomis menininkų struktūromis, bet apskritai jis buvo toks šiek tiek improvizuotas arba tam tikros mažos politikų dalies sugalvotas.
Vakar mūsų komiteto posėdžio metu aš išgirdau tokį irgi simptomišką nuogąstavimą, tikiuosi, kad tai galbūt nebuvo tikslingas komentaras, galbūt daugiau buvo paremtas emocijomis, bet nuskambėjo vis dėlto Seimo rūmuose tokia frazė, kad o kas bus, jeigu į šitos Kultūros tarybos postą bus paskirtas koks nors menininkas? Iš šios garbingos tribūnos aš tikrai noriu atsakingai pareikšti, kad netgi tarp menininkų yra kompetentingų žmonių, suvokiančių tiek kultūros strategiją, tiek išmanančių vadybą, taip pat mokančių skaičiuoti pinigus, ir ne tik savo kišenėje. Taigi džiaugiuosi, kad mums pavyko sustabdyti tą mašiną, švelniai tariant, tokią savaeigę, kuri važiuoja ir traiško viską, kas pasitaiko gyva. Mūsų, opozicijos, pastangomis buvo pakviestas Meno kūrėjų asociacijos atstovas, pirmininkas, kuris šiek tiek sušvelnino tą situaciją. Jis pateikė savo požiūrį ir to pasiūlymo pagrindu mes visi bendra tvarka priėmėme bendrą visus tenkinantį nutarimą, tiksliau, pritarimą. Šiandien aš ramia sąžine, linkėdamas ilgiausių metų komiteto pirmininkei poniai Audronei, kviečiu visus balsuoti už šį pateikimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šiai įstatymo pataisai taikoma ypatingos skubos tvarka. Kol kas matau, kad yra norima kalbėti tik už. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galim. Tada priėmimas. Taip pat matau tik vieną norintį, jeigu čia yra tiesa… (Balsai salėje) Siūlo, kad nereikia kalbėti. (Balsai salėje) Tuoj, tuoj. Deja, yra ir už, ir prieš. Už kalba J. Narkevičius. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų diskusija šiandien dar kartą parodė, kad ir ką darytum gerai, vis tiek bus negerai, bet išeina geriau. Taigi ta pataisa, kuri buvo pateikta pateikimo stadijoje, signalizavo, kad praeitos kadencijos Kultūros tarybos įstatymas nebuvo visiškai apgalvotas dėl keliamų kriterijų įstaigos vadovui. Buvo žvelgta tik į kultūrinę kompetenciją, bet absoliučiai nebuvo nustatytos vadybinės kompetencijos, garantijos, ar turi patirtį žmogus, susijęs su kultūra, vadovauti įstaigai. O Kultūros taryba – būtent įstaiga, kuri ne tik nustato politiką… faktiškai nenustato politikos kultūros srityje, o vykdo konkrečius veiksmus. Todėl, kaip ir kalbėjome pateikimo stadijoje, svarstymo metu tai bus patobulinta, bus rastas kompromisas. Tas kompromisas ir buvo rastas. Taigi gali džiaugtis ir opozicija, ir pozicija, kad kažkieno dėka (kultūros bendruomenė, manau, gali džiaugtis labiausiai) tokiai svarbiai įstaigai, kaip Kultūros taryba, vadovaus ne tik su kultūra turintis reikalų asmuo, bet ir geras vadybininkas, nes treji metai vadybinio darbo stažo yra galimybė įgyti tam tikrą gerą kompetenciją. Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, nemažų opozicijos pastangų dėka tai, kas prasidėjo kaip korupcinis variantas, galų gale išėjo tik kompromisinis, ne toks jau blogas, bet iš tiesų blogesnis negu pirminis variantas. Dabar yra reikalaujama vadybinių kompetencijų. Jeigu mes tokius reikalavimus pritaikytume aukštosioms mokykloms, tai nė vienas iš dabar esančių rektorių, kurie turi tik akademines kompetencijas, negalėtų eiti tų pareigų. Aš manau, kad pirminis variantas, kai buvo reikalaujama kultūrinių kompetencijų, buvo iš tiesų stipresnis ir geresnis. Vadybiniais reikalais turi užsiimti Kultūros tarybos administracija, vadovauti turi žmogus, kuris turi viziją ir kultūros srities pažinimą. Todėl siūlau šį kompromisinį variantą, kad ir koks jis… Jis nėra toks blogas, kaip buvo iš pradžių pasiūlytas Vyriausybės, bet vis tiek siūlau jį atmesti, nes pradinis įstatymo tekstas yra tiesiog geresnis.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Stundys – už.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš, papildydamas kolegą kiek kitu kampu, siūlyčiau pritarti kompromisiniam variantui. Tai viena. Antra, be abejo, aš atkreipsiu dėmesį, kad teikiant kokias nors pataisas vis dėlto reikėtų matyti įstatymo visumą, o įstatymo visuma dėliojo tarybos pačią struktūrą labai paprastai: vadovauja profesionalas, turintis autoritetą, o administravimo funkcijos tenka tarybos administracijai. Tiesiog tie, kurie teikė pataisėlę, pamiršo perskaityti įstatymą.
Antras dalykas. Šitokių dviejų kriterijų sugretinimas kaip vienodai svarbių, be abejo, labiau įpareigos ministrą atsakingiau rinktis kandidatą teikiant jį tvirtinti Vyriausybei, nes ministras čia turi vienasmenę galią pasirinkti kandidatą į tarybos pirmininkus. Taigi du kriterijai, na, šiek tiek jį suvaržys. Tai, matyt, nėra blogai, bus ieškoma optimaliausio varianto. Taigi pritarkime, nes taryba turėtų pradėti greitai funkcionuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, balsuoja už, kas balsuoja kitaip, balsuoja kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymo pakeitimo įstatymo projektas priimtas. (Gongas)
18.00 val.
2 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo ir pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-86(2). Pranešėja – A. Pitrėnienė. Taikoma taip pat, kiek aš žinau, ypatingos skubos tvarka. Taip, Pirmininke? Taip. Ačiū. Prašau.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas analizavo ir nagrinėjo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. Buvo gauti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymai, jiems yra pritarta ir priimtas sprendimas pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto išvadai ir teikti jį Seimui svarstyti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Yra užsirašiusių kalbėti. V. Stundys. Ar atsisakote? Valentinai, ar kalbėsite, ar atsisakote? Prie motyvų. Gerai.
Gerbiamieji kolegos, yra, kaip jau minėjau, Seimo Pirmininko pasiūlymas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Galime tam pritarti? Galime. Svarstymas. Priėmimas. Ar yra už, prieš? Vienas straipsnis. Taip. Yra tiktai už. Už? Norite kalbėti? Prašom. V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tiesiog Mokslo tarybą imčiau kaip analoginę instituciją Kultūros tarybai. Mokslo tarybai vadovauja akademinių kompetencijų turintis profesorius Eugenijus Butkus, vadovauja sėkmingai. Institucija veikia sėkmingai ir tai paneigia mitus, kad biudžetinėms institucijoms turi vadovauti vadybininkai. Tai viena.
Antra. Pataisos tikrai reikalingos, joms reikia pritarti. Jos patikslina kai kurias administracines atskirų tarybos vidinės sandaros institucijų funkcijas. Tikrai drąsiai balsuokime už.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, galime balsuoti? Prašom. Kas už Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, balsuoja už, kas balsuoja kitaip, balsuoja kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 78 Seimo nariai: už – 78, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymo pakeitimas priimtas. (Gongas)
18.04 val.
Kitas r-6 klausimas. Prašau? (Balsas salėje) Taip, nutarimas. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 2, 5, 8, 9, 11, 12, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). (Neįjungtas mikrofonas)…ir atsižvelgdami į įvairių frakcijų atstovų prašymus pasistengėme išdėlioti taip, kad galėtų dirbti tuose komitetuose, kuriuose Seimo nariai labiausiai nori. Todėl siūlau pritarti šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Norinčių kalbėti nėra. Galėtume pritarti po pateikimo? Galime. Svarstymas. Nėra norinčių. Galėtume priimti Seimo nutarimą? Galime balsuoti ar bendru sutarimu?
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio. Galime priimti? Galime. Dėl 3 straipsnio. Galime. Dėl 8 straipsnio. Taip pat. 4 straipsnis (9 straipsnis). 5 straipsnis (11 straipsnis). 6 straipsnis (12 straipsnis). 7 straipsnis (13 straipsnis). 8 straipsnis (14 straipsnis). 9 straipsnis (15 straipsnis). 10 straipsnis – „Įsigaliojimas“. Galime pritarti? Galime. Galime balsuoti ar bendru sutarimu?
Balsuojame. Prašau balsuoti, gerbiamieji kolegos, dėl minėtų straipsnių pakeitimo. Kas už, balsuoja už, kas prieš arba susilaiko, balsuoja kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 78 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 6. Taigi Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
18.06 val.
Kitas r-7 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje“ pakeitimo projektas Nr. XIIP-216. Pranešėjas – V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Vietoj A. V. Patacko įrašoma A. Stancikienė. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti po pateikimo? Po svarstymo? (Balsai salėje) Dėl priėmimo taip pat nėra norinčių kalbėti.
Du straipsniai. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti? Galime. 2 straipsnis. Galime.
Galime balsuoti dėl viso nutarimo projekto? Prašom. Kas balsuoja už dėl pakeitimo Lietuvos Respublikos delegacijos Baltijos Asamblėjoje, balsuoja už, kas balsuoja kitaip, balsuoja kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, balsavo 78 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimo projektas priimtas. (Gongas)
18.08 val.
Kitas r-8 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių Asamblėjoje pakeitimo“ projektas. Taip pat pranešėjas V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). A. Sysą keičia dabar pirmininkaujantis G. Kirkilas.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti, atrodo, nėra. Ar galėtume pritarti po pateikimo? Galime. Svarstymas. (Balsai salėje) Dėl 1 straipsnio nėra? Dėl 2 straipsnio nėra? Galime balsuoti? (Balsai salėje) Galime. Prašau balsuoti. Kas dėl šito nutarimo pakeitimo? Kas už, balsuoja už, kas kitaip, balsuoja kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 80 Seimo narių: už – 77, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas priimtas (Gongas)
18.09 val.
Gerbiamieji kolegos, kitas r-10 – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-212. Pranešėja – J. Vaickienė. Prašom.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkui, Seimo posėdžio pirmininke. Audito komitetas teikia Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIP-212. Valstybės kontrolei 2012 m. lapkričio 8 d. Seimo nutarimu buvo pavesta iki šių metų vasario 1 d. atlikti Lietuvos radijo ir televizijos centro valstybinį auditą, tačiau Valstybės kontrolė kreipėsi į Audito komitetą dėl termino pratęsimo iki gegužės 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, klausimų nėra. Seimo Pirmininkas taip pat siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti? Po pateikimo pritariame. Svarstymas. Yra vienas straipsnis. Galime pritarti? Galime. Galime balsuoti dėl priėmimo? Prašom, kolegos. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ pakeitimo“ projektą? Kas už, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
18.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-213 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, r-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-213. Pranešėja – L. Dmitrijeva. Prašom.
L. DMITRIJEVA (DPF). Vakar savo posėdyje Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija patvirtino savo nuostatus. Mes teikiame ir prašome jūsų patvirtinti šiuos nuostatus. Noriu jums pasakyti, kad dabar bus jau trečia kadencija, kai mes dirbame pagal šiuos nuostatus. Kai kuriose vietose buvo papildyta sąvoka „tabako“, ypač kur susiję su jaunimu. Siūlau pritarti po pateikimo ir balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti, kodėl neužtenka, kad savo komisijoje pasitvirtintumėte nuostatus ir pagal juos ir veiktumėte? Manau, kad to užtektų.
L. DMITRIJEVA (DPF). Atsiprašau, neišgirdau.
PIRMININKAS. Negirdėjo. Ar galite pakartoti?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti, kodėl jūs nepasitvirtinate komisijoje savo nuostatų ir pagal juos negyvenate? Ar dabar mes visus komisijos nuostatus tvirtinsime…
PIRMININKAS. Toks Seimo statutas.
L. DMITRIJEVA (DPF). Tokie yra reikalavimai pagal Statutą. (Balsai salėje) Na, kaip? Praėjusios kadencijos metu Seimo narė V. V. Margevičienė vadovavo šiai komisijai…
PIRMININKAS. Etikos ir procedūrų komisija sako, kad yra.
L. DMITRIJEVA (DPF). …ir buvo reikalavimai, kad Seimas patvirtintų ir komisiją, ir jos nuostatus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir buvusi Seimo Pirmininkė taip pat linkčioja galvą, vadinasi, taip yra. Nori paklausti E. Šablinskas. Prašom.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Atsisako. Gerbiamieji kolegos, šitam projektui taip pat taikoma ypatingos… Atsiprašau, siūloma ypatingos skubos tvarka, Seimo Pirmininkas siūlo. Galime tam pritarti? Galime. Pritariame po pateikimo? Pritariame. Po svarstymo pritariame? Pritariame.
Du straipsniai. 1 straipsniui galime pritarti? Galima. 2 straipsniui? Taip pat galima.
Galime balsuoti dėl viso? Ačiū. Prašau. Kas pritaria Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 78 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
18.14 val.
Kitas mūsų klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-221. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – V. Gapšys. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). M. Petrauskienę pakeičia L. Balsys Frankofonijos delegacijoje. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų nėra. Po pateikimo galime pritarti? Galime. Po svarstymo galime pritarti? Galime.
Priėmimas. Yra du straipsniai. 1 straipsniui galime pritarti? Galime. 2 straipsniui galime pritarti? Galime.
Galime balsuoti, gerbiamieji kolegos? Prašau balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projekto. Kas už, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 69 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
18.16 val.
Rezervinis 13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje“ papildymo“ projektas Nr. XIIP-222(2). Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Taip pat V. Gapšys. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Papildomai yra įtraukiamas P. Gylys.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat panašus klausimas. Galime pritarti po pateikimo? Galime. Po svarstymo taip pat galime.
Yra du straipsniai. 1 straipsniui galime pritarti? Galime. 2 straipsniui taip pat galime? Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, galime balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje“ papildymo“. Kas už, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip – prieš arba susilaiko. Prašau.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 71 Seimo narys: už – 71, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
18.17 val.
Rezervinis 14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-224. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – V. Gapšys. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Vietoj E. Masiulio į delegaciją įrašomas E. Gentvilas. Prašau patvirtinti.
PIRMININKAS. Toks pat techninis klausimas. Galime pritarti po pateikimo? Galime. Po svarstymo galime? Taip pat galime.
Priėmimas. Taip pat du straipsniai. 1 straipsniui galime pritarti? Galime. 2 straipsniui galime pritarti? Galime.
Galime balsuoti, gerbiamieji kolegos? Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje“ pakeitimo“. Kas už, balsuoja už, kad mano kitaip, balsuoja kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, ačiū už toleranciją. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Gedvilas.
PIRMININKAS (V. GEDVILAS). Gerbiamieji kolegos, rudens sesija artėja prie pabaigos. Paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas.
18.19 val.
Darbotvarkės rezervinis 9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-223. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Pagal Seniūnų sueigos patvirtintas kvotas ir frakcijų pageidavimus teikiame delegacijų pirmininkus ir pavaduotojus. Projektą turite, matote, nevardysiu, jeigu galima.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Taigi po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti už.
Priėmimas. Pastraipsniui. Taigi dėl 1 straipsnio. Bendru sutarimu galime pritarti? Pastabų nėra. Pritarta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Dėl 3 straipsnio bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta. Dėl 4 straipsnio bendru sutarimu pritariame. Dėl 5 straipsnio taip pat nėra pastabų. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pritariame bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio. Taip pat bendru sutarimu pritariame. Dėl 8 straipsnio nėra pastabų. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pastabų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio nematau taip pat pastabų. Pritariame. Dėl 11 straipsnio nėra pastabų. Pritariame. Dėl 12 straipsnio nėra pastabų. Pritariame. Dėl 13 straipsnio nėra pastabų. Pritariame. Dėl 14 straipsnio nėra pastabų. Bendru sutarimu pritariame. Dėl 15 straipsnio pastabų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 16 straipsnio bendru sutarimu pritariame. Dėl 17 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 18 straipsnio nėra pastabų. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 19 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Pastraipsniui yra pritarta visam nutarimo projektui.
Kviečiu visus balsuoti dėl nutarimo, kurio projekto Nr. XIIP-223.
Šio nutarimo priėmimas
Dėkoju. Balsavo 75: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas, kurio Nr. XIIP-223, priimtas. (Gongas)
18.22 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, prieš sugiedant himną, norėčiau dar perskaityti vieną pareiškimą dėl Tarpparlamentinių ryšių su Maltos Respublika grupės įkūrimo. R. Paliukas yra išrinktas pirmininku. Grupę sudaro 18 narių. Sveikiname pirmininką. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, visi darbotvarkės klausimai yra baigti. Rudens sesija artėja prie pabaigos. Jums reikia sudainuoti Lietuvos Respublikos himną. (Balsai salėje) Sugiedoti, taip. Atsiprašau, sugiedoti.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Gerbiamieji kolegos, skelbiu rudens sesijos pabaigą. (Gongas) (Plojimai)
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcja; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.