LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 19
STENOGRAMA
2013 m. sausio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. GEDVILAS,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GAPŠYS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS). Labas rytas, mielieji bičiuliai, kviečiu visus užimti savo darbo vietas. Skelbiu 2013 m. sausio 17 d., ketvirtadienio, plenarinio posėdžio pradžią. (Gongas)
Taigi pirmasis klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos narių prisaikdinimas.
Registruojamės? Gerai, registruojamės. Dėkoju. Skelbiu registravimo rezultatus. Užsiregistravo 68 nariai.
Taigi pirmasis darbotvarkės klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos narių prisaikdinimas.
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Gapšys.
10.02 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos narių prisaikdinimas
PIRMININKAS (V. GAPŠYS, DPF*). Darbotvarkę patvirtinsime kitu klausimu. Dabar perskaitau, kokia yra tvarka prisiekiant Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams. „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai prisiekia Seime. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas arba Seimo Pirmininko pavaduotojas. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaikos tekstas negali būti keičiamas. Priesaika galioja visą paskyrimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją laikotarpį. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir jos narių priesaikų tekstai saugomi Seime.“
Kviečiu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką V. Gedvilą priimti Irenos Malinauskienės priesaiką.
I. MALINAUSKIENĖ. Aš, Irena Malinauskienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Prisiekti kviečiu Valdemarą Urbaną.
V. URBAN. Aš, Valdemar Urban, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
V. GEDVILAS. Sveikinu komisijos narius. Prieš pradedant posėdį, norėčiau pasveikinti mūsų kolegą, ilgametį parlamentarą, Seimo narį, buvusį užsienio reikalų ministrą, aktyvų parlamentarą A. Ažubalį garbingo jubiliejaus proga ir palinkėti jam kuo geriausios kloties, stiprybės, tolerancijos, meilės visur ir visada. (Plojimai)
PIRMININKAS. Toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Gedvilas.
10.07 val.
PIRMININKAS (V. GEDVILAS). Dėkoju kolegai V. Gapšiui. Taigi tęsiame plenarinį posėdį. Reikia patvirtinti šio plenarinio posėdžio darbotvarkę. Kokių būtų klausimų, pastabų dėl sausio 17 d., ketvirtadienio, plenarinių posėdžių darbotvarkės? Gal bendru sutarimu galime patvirtinti? Taip, darbotvarkė patvirtinta bendru sutarimu.
10.07 val.
Vertybinių popierių įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 12, 15, 20, 25, 26, 27, 31, 33, 34, 37, 38, 42, 46, 48 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 61 straipsniu ir penktuoju1 skirsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-67(2)ES (priėmimas)
Pirmasis 1-3 darbotvarkės klausimas – Vertybinių popierių įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 12, 15, 20, 25, 26, 27, 31, 33, 34, 37, 38, 42, 46, 48 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 61 straipsniu ir penktuoju1 skirsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-67. Pranešėjas – gerbiamasis A. Nesteckis, Biudžeto ir finansų komitetas. Priėmimas. Taikoma skubos tvarka.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Norėčiau pasakyti, kad Teisės departamento išvada yra dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo pakeitimo. Dėl šio projekto alternatyvių įstatymų projektų negauta ir įstatymas atitinka tiek Konstituciją, tiek Europos Sąjungos teisės aktus.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Pastabų, pasiūlymų nėra. Todėl galime pastraipsniui priimti įstatymo projektą.
Dėl 1 straipsnio nėra pastabų. Bendru sutarimu galime priimti? Priimtas. Dėl 2 straipsnio kokių būtų pastabų? Nėra. Bendru sutarimu galime priimti? Priimtas. Dėl 3 straipsnio kokių būtų pasiūlymų, pastabų? Nėra. Bendru sutarimu galime priimti? Priimta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio kokių būtų pasiūlymų, pastabų? Nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio kokių būtų pastabų, pasiūlymų? Nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio nėra pastabų. Priimtas bendru sutarimu. Ačiū. Dėl 7 straipsnio kokių būtų pastabų, pasiūlymų? Nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio nėra pasiūlymų, pastabų. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu 9 straipsnis. 10 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu 10 straipsnis. Dėl 11 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl 12 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 15 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 16 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Dėl 17 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 18 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 19 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 20 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 20 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 22 straipsnio nėra pastabų? Nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 23 straipsnio kokių būtų pasiūlymų ir pastabų? Nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 24 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 25 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Visi straipsniai. Pastraipsniui įstatymo projektas yra priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto kokių būtų pastabų ir pasiūlymų? Motyvų už nėra, tai balsuojame. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą, kurio Nr. XIIP-670? Kviečiu visus balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 101 Seimo narys: už – 98, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi įstatymo projektas yra priimtas. (Gongas)
10.12 val.
Darbotvarkės 1-4a klausimas – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4781. Priėmimas. Pranešėjas – L. Balsys, Aplinkos apsaugos komitetas.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas yra gavęs Seimo nario A. Salamakino pataisas. Siūlome tom pataisom pritarti. Čia bus keičiami 1 straipsnio 3N, 1 straipsnio… 1 ir 3 straipsniai. Šie straipsniai palengvina savivaldybėms ir bendrojo naudojimo objekto administratoriams gauti kompensacijas už paimtas paskolas. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nenueikite jūs, jeigu galite. Gerbiamasis Balsy! Jeigu reikės truputėlį pakomentuoti komiteto nuomonę, nes dėl kai kurių straipsnių yra pasiūlymų.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas. Gerbiamasis Algi, pakomentuokite.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Teikiamos formuluotės patikslina įstatymo projektą. Komitetas bendru sutarimu joms pritarė.
PIRMININKAS. Vis tiek reikia, kam pritarė, truputėlį pristatyti, kas ten buvo. Suteikti lengvatinį kreditą atnaujinimo projektui parengti, įgyvendinti. Čia skliaustuose įrašyta „rangos darbams“. Čia tikriausiai yra patikslinimas, ar ne, kad būtų truputėlį aiškiau viskas?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerai.
PIRMININKAS. Kokia komiteto nuomonė buvo?
L. BALSYS (MSNG). Komiteto nuomonė buvo… Gauti argumentai… tai yra „Siekiant pašalinti trukdžius daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriams aktyviau dalyvauti modernizuojant namus“. Buvo siūlymas pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, kurioje numatytas atnaujinimo arba modernizavimo projektų parengimo išlaidų kompensavimas savivaldybėms ir bendrojo naudojimo objektų administratoriams, šiuos projektus parengusiems savo iniciatyva ir lėšomis (čia yra svarbus momentas), jeigu projekto parengimo paslaugas perka pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. O šie objektai, kaip žinoma, nepatenka pagal Viešųjų pirkimų įstatyme apibrėžtą perkančiosios organizacijos statusą, todėl buvo siūlymas pataisyti įstatymą, kurio 13 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu“ yra „pirkdami paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka“. Čia yra siūlymo dėl šito straipsnio esmė, tai yra tiesiog atveria kelią… objektams…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, labai ačiū. Jūs dar kartą patikslinote ir dar kartą perskaitėte šitą straipsnį. Tiesiog aš noriu pasakyti, kad čia yra tik patikslinimas. Skliausteliuose juodai įrašyta „ar jo daliai“. Vadinasi, dėl 1 punkto – „pakeisti lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) projektui ar jo daliai“. Yra įrašytas patikslinimas „ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti ir (ar) statybos techninei priežiūrai vykdyti)“. Toliau visa kita kaip ir straipsnyje.
Aš manau, jeigu komitetas pritarė, ar bendru sutarimu mes galime, nereikia balsuoti, nes reikia 29 balsų? Galime pritarti bendru sutarimu, jeigu komitetas pritarė?
L. BALSYS (MSNG). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Taigi pritarta bendru sutarimu tam patikslinimui ir komiteto nuomonei yra pritarta. Ar galime priimti pastraipsniui 1 straipsnį? Atsiprašau, A. Salamakino pasiūlymą. Ar galime priimti? Galime, ar ne, bendru sutarimu? Labai ačiū.
Nenueikite, gerbiamasis Balsy. Dėl kiekvieno, ką pasiūlė. Nereikia skaityti straipsnio, bet ką pasiūlė jūsų komiteto narys.
Toliau. Dabar dėl 4 punkto. Yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas. Tai galbūt jūs irgi… Gerbiamasis Salamakinai, gali galite pakomentuoti?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Dėl 14-ojo 2 straipsnio, taip?
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio 4 dalies… 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Mes patikslinome, kad žodžiais „apmokant nepasiturintiems gyventojams teikiant tas paslaugas“. Tai irgi sudaro daugiau aiškumo, ir komitetas šitam siūlymui bendru sutarimu pritarė. (Balsas salėje: „Teisės aktų nustatyta tvarka.“ )
PIRMININKAS. Teisės aktų nustatyta tvarka išbraukti Viešųjų pirkimų įstatymo sąvoką, o įrašyti „teisės aktų“. Jūs taip siūlote?
L. BALSYS (MSNG). Taip, būtent taip.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, aš taip suprantu?
L. BALSYS (MSNG). Taip, komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Pritarė. Ar galime visi bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Pritarta. Kitų pasiūlymų dėl 1 straipsnio nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Priimta.
Gerbiamasis kolega, jūs dabar galite užimti savo… Tiesa, dar yra, dar yra, labai atsiprašau.
Dėl 2 straipsnio nėra pasiūlymų, pastabų. Bendru sutarimu galime priimti? 2 straipsnis priimtas.
Dėl 3 straipsnio yra pasiūlymų. Čia 4 punktas – Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Komitetas pritarė iš dalies. Ar galime visi pritarti šitai Teisės departamento pastabai? Galime pritarti bendru sutarimu, taip, Teisės departamento išvadai?
Toliau, yra kita pastaba dėl projekto 3 straipsnio – 5 straipsnio 3 dalies. Taip pat komitetas pritaria. Čia yra Teisės departamento pastaba. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu.
Taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dėl 3 straipsnio – keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies. Čia taip pat komitetas pritarė Teisės departamentui. Mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl projekto 3 straipsnio pateikto… keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies. Taip pat komitetas pritarė. Ar gali pritarti plenarinis posėdis? Pritaria, taip? Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta komiteto nuomonei.
Dabar dar dėl gerbiamojo Seimo nario A. Salamakino pasiūlymo pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti taip. Dabar norėčiau vėl paprašyti gerbiamojo A. Salamakino. Nėra A. Salamakino. Tai aš noriu tada… Galiu pats pristatyti, koks yra pasiūlymas, o pranešėjas gali tiesiog tik pasakyti komiteto nuomonę. Čia yra papildyti 3 straipsniu keičiamo projekto 15 straipsnio 3 dalį ir tą dalį išdėstyti taip: „Sutartis su bankais ar kitomis kredito įstaigomis dėl kredito daugiabučio namo atnaujinimo projektui“ – taip buvo pirminiame variante. Gerbiamasis A. Salamakinas papildo: „(ar jo daliai) parengti ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti ir (ar) statybos techninei priežiūrai vykdyti) butų ir kitų patalpų savininkų vardu arba savo vardu, veikdamas butų ir kitų patalpų savininkų naudai“. Čia yra ta pastraipa, kurią papildė gerbiamasis A. Salamakinas. Toliau – kaip tekste, bet yra išbraukta „projektas įgyvendinamas pagal savivaldybės programą“. Toliau pasiūlymo autorius vėl siūlo: „projekto parengimo ir ar įgyvendinimo administravimas pagal pavedimo sutartį“. Toliau išdėstyta kaip tekste. Ir išbraukti dalį teksto, kur yra įrašyta „sutartis su bankais ar kitomis kredito įstaigomis“, toliau – kaip nurodyta tekste. Šiai nuostatai komitetas pritarė.
L. BALSYS (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Noriu paklausti komiteto nario, ar pritarė šitam?
L. BALSYS (MSNG). Taip, komitetas pritarė. Taip.
PIRMININKAS. Taigi komitetas pritarė šiai nuostatai. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuostatai? Pritarėme komiteto nuostatai bendru sutarimu. Skelbiu, kad 3 straipsnis yra priimtas.
Dėl 4 straipsnio taip pat yra pastabų. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlo taisyti projekto 4 straipsnį juridinės technikos reikalavimų požiūriu ir išbraukti po 4 straipsnio numerio padėtą tašką. Čia toks techninis… Manau, kad pritariame, taip? Ir komitetas pritaria, taip? Dėl 4 straipsnio kitų pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Pastraipsniui įstatymas priimtas. Ačiū pranešėjui.
Dėl viso įstatymo projekto nori kalbėti A. Kubilius – nuomonė už.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstome svarbų įstatymo projektą, susijusį su daugiabučių namų renovacija, ir noriu priminti, kad valdančioji koalicija, socialdemokratai, Vyriausybė ir jos vadovas žadėjo revoliuciją visų renovacijos procesų, visų programų. Įstatymo projektas, kuris šiandien yra priimamas, kaip tik, kaip spėjame iš valdančiosios koalicijos, yra tos revoliucijos įgyvendinimas.
Čia noriu tik pasakyti, kad šis įstatymo projektas buvo parengtas dar mūsų Vyriausybės, įregistruotas Seime praeitų metų rugsėjo 19 d., jis kaip tik aprašo tą procesą, kurį mes dar praeitais metais pradėjome, vadinamąją Enervizijos programą, kurią parengė Finansų ministerijos specialistai ir kuri numato, kad žmonėms patiems nebereikia imti kreditų, tuos kreditus paims savivaldybės įsteigtos įmonės, ir iš tikrųjų renovacijos procesas gali pajudėti daug sparčiau. Tai jau išbandyta Visagine, Zarasuose ir kai kuriose kitose savivaldybėse.
Taigi, kolegos, aš raginu balsuoti už socialdemokratų programos vieno iš esminių punktų įgyvendinimą, kurį būtų galima pavadinti taip: konservatorių programos vienos iš nuostatų pavertimas realybe. Aš sveikinu socialdemokratus, nuosekliai tęsiant mūsų darbus ir priimant mūsų parengtus įstatymus. Jeigu tai reikia pavadinti naujos Vyriausybės revoliucinėmis permainomis, galima taip pavadinti, bet iš esmės tai yra tiesiog konservatorių parengtų projektų tolesnis įgyvendinimas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Visi norintys pasisakyti pasisako už, gal užtektų vienos nuomonės. Gal sutiktumėte, kolegos, nes aš matau, kad mes gana gerai sutariam. Sutaupytume laiko ir šiandien…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Duokite…
PIRMININKAS. Norite kalbėti. Prašau. Jūsų valia. D. Kreivys, prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Norėčiau pasveikinti daugumos ryžtą spartinti daugiabučių renovavimo procesą. Džiaugiuosi, kad dar pagal 2010 m. pradėtą kurti mūsų Vyriausybės enervizijos modelį, kuris sėkmingai vystomas, kaip minėjo opozicijos lyderis, Visagine ir Zarasuose, Lietuvoje jūs planuojate šiais metais renovuoti 500 daugiabučių. Taigi sveikinu jus su tokiu ryžtu, metų gale būtinai patikrinsime rezultatą ir visus raginu balsuoti už šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. A. Butkevičius, prašom.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia norėčiau padėkoti kolegoms už gerus palinkėjimus ir noriu pasakyti, kad šita Vyriausybė tęsia kai kurias programas. Aš manau, kad šita programa, apie kurią mes dabar kalbame, daugiau liečia Zarasų, Ignalinos ir kai kuriuos kitus rajonus. Tikrai mes tos programos nestabdome, taip pat ją vystysime. Bet taip pat artimiausiu metu dar bus priimti kai kurie nauji įstatymai. Kai kuriuos pateiksime dar kovo mėnesį ir šalia esančių, galima sakyti, dviejų programų dėl gyvenamųjų namų renovacijos bus dar viena programa. Manau, kad visi politikai yra suinteresuoti, kad kuo greičiau Lietuvoje vyktų gyvenamųjų namų renovacija ir būtų matyti rezultatai.
PIRMININKAS. Dėkoju premjerui. Kalbės B. Bradauskas – nuomonė už.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų mūsų Ministras Pirmininkas yra labai mandagus ir niekada nesukelia vėjų ten, kur nereikia. Bet teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad konservatorių valdymo laikais buvo renovuoti tik du namai ir daugiau – šnipštas. Ta tvarka buvo paruošta socialdemokratų sudarytos darbo grupės, kurioje ir aš dalyvavau. Mes nustatėme visą tą tvarką, kuri reikalinga, gimė įstatymas. Todėl juokinga klausyti, kaip nepadarę nieko, dabar sako, kad mes atlikome visus darbus. Dėkoju. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Buvo išsakytos visos nuomonės. Visos keturios – už. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIP-4781, balsuojame. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 102, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (Nr. XIP-4781) yra priimtas. (Gongas)
Kitas darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje) Replika po balsavimo. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš asmeniškai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, kuris bent jau Seimo salėje turėtų netiesos nekalbėti. Noriu iš kompiuterio dar sykį informuoti ir ypač asmeniškai poną B. Bradauską. Šis įstatymo projektas, kuris ką tik buvo priimtas, parengtas XV Vyriausybės ir įregistruotas 2012 m. rugsėjo 19 d., jame iš esmės niekas nėra pakeista. Dabar visi vieningai už jį nubalsavome. (Balsai salėje)
10.26 val.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Kiti darbotvarkės klausimai.
Darbotvarkės 1-4b klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4782(3). Pranešėjas – L. Balsys. (Balsai salėje) Gerbiamasis pranešėjau, jokių pasiūlymų nėra, ačiū, kad jūs atėjote, jūs paprasčiausiai neturėsite ko komentuoti. Labai ačiū. Tiesiog nėra pasiūlymų.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio kokių būtų pastabų, pasiūlymų? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu. Įstatymas pastraipsniui priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonės už, prieš nematau. Nėra, taip? Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIP-4782? Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 94, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (Nr. XIP-4782) yra priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-1549(2). Taikoma skubos tvarka. Priėmimas. Nekviečiu pranešėjo, nes yra vienas straipsnis. Jokių pasiūlymų, pastabų dėl straipsnio nėra. Taigi galime vykdyti priėmimą. Kviečiu visus… Nuomonės už, nuomonės prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymą, kurio Nr. XIP-1549? Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Gerbiamieji kolegos, norėčiau truputėlį… Gerbiamasis Algimantai, gerbiamieji kolegos…
Gerbiamieji kolegos iš dešinės pusės, man iš dešinės, jeigu galite, užimkite savo vietas. Gerbiamasis Sabatauskai!
Gerbiamieji kolegos, ar galite truputį kitur, į šoną paeiti, jeigu yra kažkokių diskusinių klausimų, yra vietos, kur pakalbėti.
Tęsiame darbotvarkės klausimus. Sekundę, nepaskelbėme balsavimo rezultatų. Dar kartą balsuojame. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIP-1549, prašom balsuoti. Gerbiamieji kolegos, paprašyčiau šiek tiek tylos, nes labai sunku dirbti. Dar kartą balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 90, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-1549, yra priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Kitas darbotvarkės klausimas, kurio numeris 1-6, – Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4542. Pranešėjas – gerbiamasis A. Skardžius. Kviečiu į tribūną. Priėmimas.
Dėl 1 straipsnio. Priėmimas pastraipsniui. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dėl 33 straipsnio 1 dalies. Kviečiu gerbiamąjį kolegą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Laba diena, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite pristatyti Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymą. Kadangi tai jau yra priėmimo stadija, Teisės departamentas buvo pateikęs keletą siūlymų, į juos komitetas, šiandien svarstydamas, atsižvelgė arba atsižvelgė iš dalies, arba neatsižvelgė. Todėl…
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, aš tuoj pristatysiu. Dėl 33 straipsnio 1 dalies siūlo pritarti. Seimo narius kviečiu pritarti bendru sutarimu, nes komiteto nuomonė irgi yra pritarti. Pritarta bendru sutarimu.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl kito siūlymo. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas taip pat siūlo. Kokia būtų komiteto nuomonė?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Komitetas iš dalies pritarė antrajam siūlymui ir tas straipsnis skambėtų taip: „Savivaldybės institucija gali nustatyti ir griežtesnes maksimalias šilumos suvartojimo daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti normas, negu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytosios, jeigu įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo programoje numatytas priemones sutaupomos lėšos šilumos energijai padengtų vartotojų investicijų šilumos energijos taupymo priemonėms sąnaudas. Išlaidos šilumos energijai, sutaupomos įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, nustatomos vadovaujantis Energetikos ministerijos ir Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka.“ Tokia mūsų formuluotė, atsižvelgiant į pastabas, ir komitetas jai pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar Seimas gali pritarti bendru sutarimu? Komitetas pritarė iš dalies. Bendru sutarimu pritarta.
Kitas Teisės departamento siūlymas dėl 33 straipsnio 3 dalies. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Komitetas, taip pat atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadą, jai pritarė iš dalies ir formuluotė yra tokia: „Savivaldybės institucija turi teisę įpareigoti daugiabučio namo, kuriame buvo viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, butų ir kitų patalpų savininkus Vyriausybės nustatyta tvarka per 24 mėnesius rekonstruoti namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas pagal privalomuosius reikalavimus ir (ar) atlikti kitus namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir tokiu būdu užtikrinti daugiabučio namo atitiktį minimaliems pastatų energetinio naudingumo reikalavimams.“
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Pritarta iš dalies.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Komitetas pritarė iš dalies būtent šiai formuluotei, kurią aš jums perskaičiau, gerbiamieji kolegos.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimas taip pat neturi kitų pastabų ir pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Seimo kanceliarija siūlo dėl 1 straipsnio – keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 dalies. Kviečiu kolegą pristatyti nuomonę.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Komitetas taip pat pritarė iš dalies ir siūlo tokią pakoreguotą formuluotę: „Daugiabučių namų butų ir (ar) kitų patalpų savininkai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti paramą iš daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ir kitų lėšų šio straipsnio 3 dalyje numatytam įpareigojimui įgyvendinti.“ Komitetas pritarė tokiai formuluotei.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kokia būtų Seimo nuomonė? Taip pat pritarti iš dalies, pritarti komiteto nuomonei. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu po visų pasiūlymų ir pataisymų? Su visais pasiūlymais ir pataisymais? Galime priimti bendru sutarimu? 1 straipsnis yra priimtas.
Dabar 2 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas taip pat turi pasiūlymų. Komitetas juos svarstė, nepritarė, todėl nereikia svarstyti, gerbiamasis kolega. Nepritarė komitetas ar…
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Nepritarė, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad vis dėlto reikėtų suredaguoti, kadangi 1 straipsnio formuluotėje buvo įrašyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija. Tai būtų redakcinė pataisa. O Teisės departamento pataisoms nepritarta.
PIRMININKAS. Čia redaktorės pataisys. Ačiū, kolega. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Respublikos Prezidentas… Atsiprašau. Viskas. Visos pastabos ir pasiūlymai apsvarstyti. Ar 2 straipsniui su visais pakeitimais galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Priimtas bendru sutarimu.
Pastraipsniui įstatymo projektas yra apsvarstytas ir priimtas. Dėl viso įstatymo projekto nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šito įstatymo pataisa reikalinga, kad būtų galima suteikti tam tikras funkcijas pačioms savivaldybėms, kurios galėtų atsirinkti gyvenamuosius namus, kurie artimiausiu metu turi būti renovuojami, po to jie pateiktų Aplinkos ministerijai, būtų patvirtinti ir būtų galima pradėti juos renovuoti atsižvelgiant į energetinį pralaidumą ar taupumą. Prasidėtų renovacija pirmiausia nuo tų namų, kurie energetiniu požiūriu yra patys netaupiausi. Aš manau, kad šitas įstatymas yra labai svarbus ir reikalingas.
PIRMININKAS. Dėkoju premjerui. Nuomonė prieš – R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad šitas įstatymas yra tarsi savotiškas kreivas senos opozicijos šešėlis. Jis akivaizdžiai bus priimtas vien dėl to, kad jį įregistravo ir gerbiamasis A. Butkevičius, ir gerbiamoji B. Vėsaitė. Nesvarbu, kad čia yra krūva Teisės departamento pastabų ir apskritai nelabai aišku, kaip įstatymas veiks, ir tai labai aiškiai išryškėjo Ekonomikos komitete.
Vis dėlto norėčiau pateikti keletą pastabų. Vienintelė, ko gero, racionali nuostata yra ta, kad netgi neefektyvių namų gyventojai mokės už šilumą pagal faktą, o ne pagal virtualias maksimalias normas. Tai reiškia, kad už savo sumokėtą šilumą mokės ne kiti vartotojai, o jie patys. Tačiau turime įvardinti, ką realiai tai reiškia. Galiojantis įstatymas numato tam tikrą paskatą renovuoti. Pagal jį neefektyvūs namai moka ne visą kainą, o maksimalią, norminę, ir jeigu nesusitvarko per numatytą laiką, tai pradeda mokėti realią kainą. Tai yra rimta paskata. Tai yra panaikinama ir vietoj to sukuriamas savotiškas bizūnas, privalomas renovavimas, kai savivaldybė tai liepia. Nesu tikras, kad tas privalomas nurodymas bus visada racionalus, nes yra namų, kurių neįmanoma renovuoti, dėl, tarkime, paveldo reikalų, yra namų, kuriuos reikia griauti, o ne renovuoti, ir kad tas nurodymas bus racionalus, tikrai abejoju.
Kita vertus, jeigu jau sukuriame tą bizūną, tai reikia konstatuoti, kad jis yra visiškai virtualus, o ne tikras. Nieko neatsitiks, jeigu nurodymo nebus laikomasi. Kita vertus, įstatymas sukuria įrankį, pagal kurį neefektyvių namų gyventojai gali pradėti reikalauti iš savivaldybės, kad būtų nurodymas juos renovuoti ir atitinkamai iš programos, kurios, beje, nėra, reikalauti pinigų tai renovacijai, ką įstatymas numato. Kas bus, kai gyventojai kreipsis į teismą su tokiais reikalavimais, įstatymas neatsako.
Apibendrindamas aš galiu pasakyti, kad šis įstatymas, nepaisant to, kad yra tikrai neilgas, yra itin chaotiškas, jo pasekmės visiškai neaiškios. Ankstesnė Vyriausybė jau yra pareiškusi neigiamą nuostatą dėl tokio įstatymo ir aš, tiesą sakant, esu tikras, kad nepaisydama gerų ir garbių įstatymo projekto autorių ketinimų, jeigu dabartinė Vyriausybė turėtų galimybę rimtai įstatymo projektą panagrinėti, tai tikrai…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jau daugiau kaip 20 sekundžių jūs kalbate.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). …jį pataisytų. Todėl aš tą ir siūlau daryti. O šiam projektui nepritarti. Ačiū. Atsiprašau, kad viršijau laiką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonę už – B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Kartais keista klausyti tokių kalbų, kaip geriau nieko nedaryti, geriau taip, kaip yra, leiskime savieigą ir viskas spręsis. Taip nėra. Valstybė patyrė milžiniškus šilumos nuostolius. Pažiūrėkite miestuose. Įvažiuoji į Vilnių – temperatūra 2 laipsniais aukštesnė negu laukuose. Dėl ko? Šildome orą miestuose. Ir dabar dar trepsenti vietoje, nepradėti nieko daryti būtų didžiausias nusikaltimas. Aš manau, kad šio įstatymo pataisa tikrai pradėti nuo tų, kurie šilumos visiškai nelaiko. Vieno koeficiento nesiekia šitie blokiniai namai. Galbūt reikia galvoti apie tai. Jeigu mes vėl žiūrėsime tik liberalios pusės, tai niekada nepajudinsime vežimo iš vietos. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Visi išsakė savo nuomonę. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad priimtume įstatymą, projekto Nr. XIP-4542, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Dėkoju. Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 85, prieš nėra, susilaikė 20. Taigi įstatymas, projekto Nr. XIP-4542, yra priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-7 – Energetikos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4474(3). Pranešėjas – gerbiamasis A. Skardžius. Priėmimas.
Gerbiamieji kolegos, yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio – 8 straipsnio 7 dalies pakeitimas, 8 dalies pripažinimas netekusia galios. Seimo narys K. Daukšys siūlo dėl 8 straipsnio 3, 7 dalių pakeitimo ir 8 dalies pripažinimo netekusia galios. Taigi gerbiamasis K. Daukšys gal gali pristatyti? Gerbiamasis Kęstuti, pristatykite savo pasiūlymą. Galite pristatyti savo pasiūlymą?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Dėl Energetikos įstatymo 8 straipsnio. Atsiprašau, Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 8 straipsnio.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamasis Kęstuti, gal pasiūlymo dėl įstatymo turinį?
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Įstatymas labai paprastas. Juo siūloma sutvarkyti Kainų ir energetikos komisijos komisarų atlyginimus, kalbama apie 5 žmones.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Komitetas pritarė šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Pritarė? Ar Seimas bendru sutarimu?.. Negali. Tiesa, yra kitokia nuomonė. Supratau. Nemačiau. Gerbiamasis R. J. Dagys galvoja kitaip. Nuomonė prieš. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš atkreipčiau A. Syso dėmesį dėl šito įstatymo projekto. Mes jau ne vieną kartą esame svarstę ir mūsų komitetas šiuo klausimu turėjo labai aiškią nuomonę, kad tokių atlyginimų iškėlimas virš visų kitų atlyginimų neturi jokio pamatuoto pagrindo, tiesiog jokio. Nesprendžiama kompleksiškai ir sujaukiama visa sistema. Tokiu atveju prasidės visokių pasitvarkymų sau, atlyginimų pakėlimo bumas. Aš nesuprantu, ką mes vėl darome. Kur tie principai, kurių anksčiau laikėmės?
Dabar visi tam dalykui pritaria, valdančioji dauguma. Kas čia dabar darosi? Ar mes išlaikome tam tikrą tvarką viso valstybės valdymo, ar ne? Ar mes leidžiame kam nors iššokti iš tos sistemos, nes mums yra naudinga?
Todėl kategoriškai siūlau šitam dalykui nepritarti, nes tai jaukia visą struktūrą, sujaukia visą sudėliotą tvarką. Arba tada teikite kompleksinius siūlymus dėl visų įmonių valdymo ir valstybės tarnybos atlyginimų. Kur čia ta išskirtinė funkcija, už kurią labai smarkiai reikia mokėti? „Sodros“ vadas, valdantis 12 mlrd. srautus, nuo jo klaidų priklauso daugelio žmonių likimai, gauna kur kas mažesnį atlyginimą, nei mes siūlome tarnybai, kuri, deja, nelabai susitvarko su savo funkcija. Mes svarstome savo įstatymus, jų pasekmė… tarifų reguliavimo. Ir už tą gerą saulės energijos tarifų sureguliavimą mes pakeliame atlyginimą? Kaip čia išeina?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nuomonės išsiskyrė, reikės dėl pasiūlymo balsuoti. Komitetas pritarė, bet yra Seimo narių, kurie nepritaria. Tiesiog kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario K. Daukšio pasiūlymui, kviečiu balsuoti. Kas galvoja kitaip, balsuoja kitaip.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau truputėlį paprašyti jūsų ramybės. Jūs kalbate telefonu, aš girdžiu net čia sėdėdamas, kaip jūs kalbate telefonu. Jeigu įmanoma, yra patalpos, kuriose jūs galite normaliai pasikalbėti. Triukšmas, nieko negirdime. Šiek tiek tylos!
Taigi skelbiu balsavimo rezultatus: už – 53, prieš – 13, susilaikė 27. Pasiūlymui pritarta.
Dabar dėl 1 straipsnio daugiau kitų pasiūlymų nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Galime. Labai ačiū. Negalime, balsuojame. Jeigu kitokia… Balsuojame dėl 1 straipsnio. Motyvus, taip, prašom. Tik neužsidegė ekrane, todėl aš nematau. Viską padarysime. Kalbės…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kai dabar priėmėme šitą pataisą, nubalsavome, tai mes padarėme prastą sprendimą. Dabar dėl tokio prasto sprendimo mes negalime palaikyti šito įstatymo projekto šio straipsnio, nes mes nelabai gerai, švelniai pasakius, dirbančiai komisijai keliame atlyginimus virš visų kitų. Leidžiame jiems iššokti iš visos mokėjimo sistemos! Ką mes čia dabar darome? Už kokius nuopelnus tėvynei mes čia dabar keliame atlyginimus? Ir kodėl mes kitų institucijų sąskaita tą sprendžiame? Ką, kiti žmonės mažiau verti dėl savo darbo? Griauname pačią atlyginimų sistemą. Gal vis dėlto Vyriausybė turėtų tuos dalykus apsvarstyti kompleksiškai ir spręsti visų kartu, tada būtų galima nagrinėti. Bet ne vienos tarnybos, iškeliant ją virš kitų.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už nuomonę. Taigi nuomonę už – R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Iš tiesų manau, kad seniai reikėjo pereiti ir prie visų komisijų, ką ir kolegos šneka, reikėjo spręsti problemą ir klausimą. Vakar Ekonomikos komiteto posėdyje mes svarstėme, diskutavome, ir su buvusiu premjeru diskutavome. Šiandien būtinumas yra aiškus. Aš manau, kad čia tik populizmu mes užsiimame – duoti, neduoti, didinti, diferencijuoti ar skirstyti.
Mielieji kolegos, iš tikrųjų aš siūlau pritarti, nediskutuoti tuo klausimu, leiskime komisijai normaliai dirbti, kad jie jaustųsi bent jau padoriai.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms. Kadangi nuomonės išsiskyrė dėl 1 straipsnio, balsuojame. Kas už 1 straipsnį, balsuojame, kas kitaip mano, balsuoja kitaip.
Taigi, gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 45, prieš – 19, susilaikė 34. Straipsniui nepritarta. Taigi griūna visas įstatymo projektas, įstatymas nepriimtas.
Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1-7 klausimas – Energetikos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4474. Atsiprašau, šito mano pristatyto įstatymo projekto mes nepriėmėm.
10.50 val.
Vyriausybės įstatymo 6, 13, 22, 24, 27, 28, 39, 40, 41, 44, 441, 45, 46 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-179(2), Valstybės tarnybos įstatymo 8, 10 straipsnių ir Įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-180(2), Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-181(2), Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-182(2), Diplomatinės tarnybos įstatymo 2, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-183(2), Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 5 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-184(2), Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-185(2), Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-186(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio III dalies 14 skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-187(2), Administracinės naštos mažinimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-188(2), Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-189(2), Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-190(2), Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-191(2) (svarstymas)
1-8 klausimas – įstatymo projektas ir keletas lydimųjų įstatymų projektų. Vyriausybės įstatymo 6, 13, 22, 24, 27, 28, 39, 40, 41, 44, 441, 45, 46 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-179. Pranešėja – M. Petrauskienė. Svarstymas ir priėmimas. Gerbiamoji pranešėja, norime, kad taip pat pateiktumėte visus lydimuosius įstatymų projektus.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį klausimą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už – 7, prieš nėra, susilaikė 3. Taip pat buvo pritarta projektams nuo projekto Nr. XIIP-180 iki projekto Nr. XIIP-191 imtinai, išskyrus projektą Nr. XIIP-184, ir komiteto išvadoms. Dėl projekto Nr. XIIP-184 Teisės departamentas patikslino, kad…
PIRMININKAS. …kad pritarta projektui Nr. XIIP-184.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Redaguojant įstatymo projekto tekstą, oficialaus įstatymo paskelbimo šaltinių sąraše reikėtų išbraukti perteklinius skaičius 211 prieš nuorodą 68-3225. Čia yra priimta vienbalsiai. Pritarta.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, taip?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Svarstant ir priimant šį projektą ir lydimuosius projektus yra norinčių kalbėti. Į tribūną kviečiu R. Šimašių. Gerbiamieji kolegos, savo vardu kalbėti galima iki 5 minučių.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Mielieji kolegos, noriu pasakyti vienu aspektu, ne apie iškabų keitimą, bet apie teisės aktų projektų kokybę, su kuo susidūriau ten, kur dirbau ir kur, manau, pavyko pasiekti tam tikro progreso. Bijau, kad gal ne visas, bet pusė žingsnelio gali būti padaryta atgal. Aš suprantu, kad pateiktas projektas gali būti įvertintas kaip nelabai kokybiškas, nes jis buvo rengtas pagal seną Vyriausybės struktūrą, kai nevykusi Teisingumo ministerija vertino, kai Ministro Pirmininko tarnyba neturėjo galimybės rimtai išnagrinėti, tai gali būti suversta senai struktūrai. Bet pripažinkime, kad bėdos truputį yra kitos. Įstatymas yra skubotas, dėl jo diskutuota rimtai nebuvo. Tą galime atsekti iš viešumo dėl įdiegtos Vyriausybės sistemos. Kas, kada buvo svarstoma, kokios buvo teiktos išvados, labai aiškiai matyti.
Aš noriu pasakyti vieną pagrindinį dalyką, kur yra šio įstatymo problema kalbant apie teisėkūrą. Tą minėjau ir pateikiant projektą, ir svarstant, galėčiau labai aiškiai pasakyti bent šešias priežastis, kodėl nepasiekiama tokios teisės aktų projektų kokybės, kokia potencialiai galėtų būti. Iš tikrųjų ji nėra tobula ir galėtų būti geresnė. Tai nepadaryta ir todėl, kad projektų yra per daug, ir todėl, kad žmonių, vertinančių projektus, skaičius yra per mažas. Beje, jų yra siūloma sumažinti pasižiūrėjus pagal formulę, o ne padidinti. Galima pasakyti, kad problema yra ta, kad Vyriausybė nesilaiko procedūrų, matome, kad esant naujai Vyriausybei problema net gilėja, o ne mažėja, kad nesilaikoma tų pastabų ir neatsižvelgiama į tas, kurias pateikia Teisingumo ministerijos teisininkai, Vyriausybė vis tiek nusiunčia projektus į Seimą, pastabos kartojamos. Iki galo nesprendžiamas atskirų ministerijų klausimas, dėl ko, tarkime, Finansų ministerijos pateikti projektai beveik niekada nesulaukia daug rimtų pastabų nei iš Teisingumo ministerijos, nei iš Seimo teisininkų, o iš kai kurių kitų (nenoriu vardyti) tų pastabų sulaukia krūvos. Visa tai yra labai rimtos priežastys ir jas labai rimtai reikia spręsti.
Deja, kai dabar yra pateikiamas projektas, visos tos priežastys, visos iki vienos, yra totaliai ignoruojamos, visos jos yra apeitos ir yra pasiūlymas, yra tiesiog bukas, paprastas sprendimas – padaryti taip, kaip buvo. Taip, kaip buvo, gali veikti, galbūt netgi ne blogiau veikti, bet prielaidų, kad taip bus geriau, aš tikrai nematau. O kad bus užsisukama dėl virtualių problemų sprendimo ir tikros problemos bus paliekamos nuošalyje, deja, tai sukuria prielaidas, kad problemos būtų ne sprendžiamos, bet gilėtų. Tai yra tikrai pagrindinė priežastis, dėl ko labai apgailestauju, kad pateiktas toks projektas, o ne kitoks, kad nesprendžiama dėl tikrųjų priežasčių, kurios galėtų padidinti teisės aktų projektų kokybę. Labai linkiu, netgi po to, kai daugumos balsais bus priimtas šis projektas, vis dėlto atsigręžti į tikrąsias priežastis ir jas labai rimtai spręsti. Aš, kiek galėsiu, prisidėsiu, kad dėl jų būtų sprendžiama ir teisės aktų projektai galėtų ateiti į Seimą vis geresni ir geresni. Ačiū už dėmesį. Kviečiu nepalaikyti šio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, kad sutaupėte laiko. Kviečiu į tribūną S. Šedbarą. Ruošiasi K. Masiulis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš pabandysiu paanalizuoti šį projektą, žinoma, ir susijusius kitus Konstitucijos požiūriu, kaip konstitucinė teisė galėtų vertinti tokį projektą, nes tai yra požiūris į vykdomosios valdžios formavimą, į jos veiklos organizavimą, į Ministro Pirmininko ir ministrų atsakomybę ir tos atsakomybės tarpusavio santykį.
Mes jau žinome tą taisyklę, kad Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai, kad ministrai tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui ir kartu atskaitingi Seimui bei Respublikos Prezidentui. Kolegos, kas yra Vyriausybė? Vyriausybė – kolektyvinė veikimo institucija, kurios pagrindinė veiklos forma yra posėdžiai. Kai posėdžiai nevyksta, Vyriausybės nariai dirba savarankiškai: Ministras Pirmininkas dirba savo biure, ministrai dirba savo biuruose, kurie vadinami ministerijomis ir turi gana nemažą aparatą, kad užtikrintų ir padėtų ministrui vykdyti savo funkcijas. Ko šiuo atveju reikia Ministrui Pirmininkui, kuris irgi turi savo savarankišką kompetenciją šalia to, kad jis vadovauja Vyriausybės posėdžiams? Tai irgi gana stiprus Ministro Pirmininko biuras, Ministro Pirmininko biuras. Kas tokiu atveju, gerbiamieji kolegos, būtų Vyriausybės kanceliarija? Akivaizdu, kad ji dubliuotų ministerijų funkcijas ir atsakomybę. Kas yra dirbę vykdomosios valdžios struktūrose ir teko tai patirti, tai iš tiesų būdavo kaip kvaziantroji Vyriausybė pagal veiklos sritis, kur ministrams ir ministerijų tarnautojams būdavo sukuriami papildomi dirbtiniai barjerai atlikti savo pareigas. Ar šiuo atveju reikalingas papildomas lėšų švaistymas? Mes jau minėjome, kad vien iškaboms, blankams, dokumentams keisti 1 mln. Lt nepakaks. Šiuo atveju Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos srities ministras. Vadinasi, Ministrui Pirmininkui tikrai iškyla didelė atsakomybė ir patvirtinti autentiškumą, koks buvo priimtas Vyriausybės posėdyje, ir teisinės technikos reikalus, ir kitus reikalus sužiūrėti. Tai Ministro Pirmininko įrankis turi būti šita institucija, kurią dabar norima padaryti, kaip aš minėjau, dubliuojančia ministerijų funkcijas. Vadinasi, turi būti labai stipri Ministro Pirmininko tarnyba.
Dabar aiškinamajame rašte yra teigiama, kad reikia sustiprinti tam tikras veiklos sritis. Pavyzdžiui, teisinę projektų priežiūrą. Pritariam, iš tiesų buvo tam tikrų problemų, buvęs ministras ką tik kalbėjo, tai stiprinkime šitą Ministro Pirmininko tarnybos padalinį, niekas tam turbūt neprieštarautų. Ar visi Ministro Pirmininko tarnybos darbuotojai turi būti asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai? Žinoma, kad ne, taip ir dabar nėra. Iki kokio lygmens šitą politinio pasitikėjimo tarnautojų grupę reikia plėsti, yra kitas klausimas. Aš, kaip šioks toks šios srities specialistas, galiu pasakyti, kad Vakarų šalyse buvo momentas, kai nuolatinių karjeros tarnautojų grupė buvo pakelta į labai aukštą lygį ir pasikeitus politinei valdžiai buvo keičiama labai nedidelė dalis viceministrų, patarėjų, tai dabar Vakarų šalyse einama atvirkštiniu keliu – yra mažinamas keičiamų valstybės tarnautojų ratas, nes pasikeitus politinei valdžiai būna labai sunku įgyvendinti savo programos nuostatas. Šiuo atveju Lietuvoje būtų einama atgal. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos, kad taupote laiką. Taigi kviečiu į tribūną K. Masiulį. Ruošiasi A. Kubilius.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aišku, gaila, kad premjeras išėjo iš posėdžio, kai svarstomas toks dalykas, kai jis galėtų išgirsti tam tikrą kritinę nuomonę, kuri, manau, priimant sprendimą dėl to, koks yra Vyriausybės premjero biuras, turėtų būti svarbi ir gana argumentuota kitokia nuomonė, negu yra bandoma daryti.
Štai aš norėčiau pasakyti, kad yra… Pradėsiu nuo to, kad man teko lygiai prieš 10 metų viename Amerikos universitete skaityti paskaitą. Po paskaitos lankiausi pas kolegą to fakulteto dekaną, šnekučiavomės gana ilgai apie tai, ką mes darome. Štai jis pasakė, aš dėstau organizacijų teoriją ir jūsų Vyriausybės organizacinę schemą (o tuo metu buvo G. Kirkilo Vyriausybė) aš naudoju kaip pavyzdį, kaip nereikia organizuoti Vyriausybės darbo. Aš visas raudonas turėjau aiškintis kolegai, kad man labai gaila, kad mūsų Vyriausybės organizacinė schema yra naudojama studentams kaip mokomasis pavyzdys, kaip nereikia organizuoti Vyriausybės darbo. Aš pasakau faktą, kurį aš turėjau kaip fakulteto dekanas viešėdamas pas kitą fakulteto dekaną. Užtai vadovas gali vaikštinėti koridoriais, jam čia visai neįdomu, kas vyksta, nes yra nutarę, kaip darys. Mes, matyt, čia nelabai ką pakeisime. Tačiau vis dėlto yra tokia organizacijų teorija. Ji yra dėstoma, jos yra mokoma. Ir kas keisčiausia, kad vienas lietuvis yra tos organizacijų teorijos pradininkas – Vytautas Greičiūnas ir yra suskaičiavęs, kaip turėtų būti daroma, ir panašiai, pradėjęs matematiškai tai grįsti. Štai reikės į tai atsižvelgti.
Bent jau yra dvi galimybės. Galimybė padaryti tokią, kaip dabar bandoma padaryti, kad Vyriausybė įstatymu ar nutarimu bus gamybos mašina. Norima padaryti, kad tie nutarimai būtų teisiniu požiūriu kokybiškesni. Suprantama ir nieko čia smerktino nėra. Bet ar to užtenka? Štai apie tai ir reikia kalbėti. Ar to užtenka? Akivaizdu, kad to neužtenka. A. Kubiliaus Vyriausybė bandė padaryti Ministro Pirmininko kanceliariją strateginiu biuru, atsakingu už strateginius projektus, strateginį mąstymą ir strateginius sprendimus. Tai yra daug rimčiau. Įsivaizduokime, sulyginkime Vyriausybę su koncernu. Įsivaizduokime koncerną, kuris tik gamina tai, ką vakar sugalvojo, ir neturi jokių naujų gaminių vizijų, jo perspektyvą, ir koncerną, kuris turi naujų gaminių viziją. Matyt, vienas neturi ateities, o kitas turi ateitį. Štai šitas grįžimas ir atsisakymas strateginių perspektyvų yra grįžimas į visiškai prastą situaciją, kai strateginis mąstymas ir strateginių problemų svarstymas iš Vyriausybės išnyksta, kai visiškai nestrateginiai dalykai atsiduria antrojoje dalyje, B dalyje, kur nereikėtų joms ten net ir būti. O tos A ir B dalys bus, matyt, sujungtos. Ar tikrai taip reikia daryti? Ar tikrai? Galbūt buvo ne viskas tobula, gal galima tą strategiškumą dar tobulinti ir aštrinti? Dėl to būtų galima ginčytis ir ieškoti tų būdų, bet negalima sukti atgal, negalima grįžti į vakarykščią dieną. Tai buvo modernesnis valdymas, modernesnės idėjos, strateginio mąstymo galimybių Vyriausybė ir mes nuo šito nueiname. Gaila, kad premjerui tokie dalykai nerūpi arba jis turi kitokią nuomonę, tačiau tikrai gaila. Nuo to bus nuostolis ne tiktai Vyriausybei, bet ir visiems mums – visai Lietuvai. Strateginis valdymas yra labai svarbus, esminis valdymo elementas. Be jo apskritai valdymas tampa mažai kryptingas. Aš labai dėl to išgyvenu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną A. Kubilių. Ruošiasi M. Petrauskienė.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš šiek tiek klausausi kolegų mūsų partijos ir frakcijos kalbų ir man atrodo, mes čia truputį per daug dramatizuojame reikalą. Iš esmės apie šitą pasiūlymą reikia kalbėti kaip apie visiškai tuščią pasiūlymą, bet jis nemažai kainuos mokesčių mokėtojams. Aš noriu pasakyti, kad iš esmės įstatymas numato nieko nekeitimą, išskyrus pavadinimą, na ir tai, kad Vyriausybės kanceliarijai, kitaip sakant, premjero atsakomybė… Premjeras nori būti atsakingas ir už teisės aktų Teisės departamento vertinimą. Tai ir viskas, ką galima įžiūrėti šitame įstatyme. Daugiau yra iš tikrųjų tik pavadinimo keitimas iš Ministro Pirmininko tarnybos į Vyriausybės kanceliariją, bet kaip S. Šedbaras sakė, tai labai paprasta suskaičiuoti, kiek tai kainuos mokesčių mokėtojams. Tai kainuos per 1 mln. Lt, jeigu ne per 2 mln.
Dabar kyla klausimas, kodėl taip daroma? Žinot, aš iš patirties žinau: kai nežinai, ką daryti, kai neturi turinio ir nesugalvoji, ką reikia daryti, tada užsiimi kokiais nors simboliniais pakeitimais. Premjeras ir rinkimų kampanijos metu, ir po rinkimų sakė: reformuosime Vyriausybės darbą, reformuosime planavimą. Štai šis įstatymas pateikiamas kaip didžiulės reformos įgyvendinimas. Kai neturi jokio suvokimo, ką tu nori keisti, kai neturi supratimo, kokį turinį tu nori keisti, tada keiti tik pavadinimus. Štai tokį rezultatą ir turime. Šioje vietoje aš tikrai raginčiau valdančiąją koaliciją truputį atvėsti nuo to rinkimų revoliucinio tokio įkarščio, kuris baigėsi tik simboliais, bet tie simboliai kainuoja. Visų lentelių, visų blankų, visų kitų paprastų dalykų pakeitimas kainuoja. Nebent po šituo simboliniu dalyku yra planuojamas kitas dalykas. Akivaizdu, kad priėmus tokį įstatymą Ministro Pirmininko tarnyboje ar dabar jau pavadintoje Vyriausybės kanceliarijoje įgyvendinant tokį įstatymą teks skelbti reorganizavimą. Čia ponia M. Petrauskienė krato galvą, bet tai yra pakeitimas, kurį įgyvendinant visiems darbuotojams bus išdalyti lapeliai, ir tada bus tiesiog štai su šitokiu simboliniu dalyku, kainuojančiu kelis milijonus litų mokesčių mokėtojams, bus pravalyti, kas ten tinka, kas netinka, matyt, pagal partinius ar kokius kitus principus, darbuotojai. Artėjant pirmininkavimui, sukelti Ministro Pirmininko tarnyboje šitokią sumaištį keliems mėnesiams, galima tiktai gyvenant kokiomis nors revoliucinėmis dvasiomis.
Dabar antras dalykas. Aš iš savo patirties vėl galiu pasakyti, kodėl antrojoje kadencijoje po pirmosios savo darbo 1999–2000 m. iš tikrųjų ėmiausi tos pertvarkos iš Vyriausybės kanceliarijos į Ministro Pirmininko tarnybą, labai sąmoningai siekdamas vieno tikslo. Ministras Pirmininkas yra atsakingas už strateginį valdymą, ne už detales, ne už juridinių paragrafų atitikimus. Iš tikrųjų aš labai drąsiai patikėjau teisės vertinimą kolegai liberalui R. Šimašiui, teisingumo ministrui. Kartais turėdavome dėl to galvos skausmą, bet aš iš tikrųjų žinojau, kad tai yra Teisingumo ministerijos rūpestis. Jie yra atsakingi ir jie turi įvertinti, o ne Ministrui Pirmininkui atsisėdus kas rytą galvoti, kaip kuris paragrafas atitinka kitą įstatymą. Ministras Pirmininkas turi rūpintis strateginiu planavimu, strateginio planavimo rezultatais, matyti visą situaciją, bet nepasiklysti tarp detalių. Jeigu valdančiosios koalicijos yra nepasitikima naujuoju teisingumo ministru J. Bernatoniu ir norima Ministrą Pirmininką paversti smulkių detalių nagrinėtoju ir jam užkrauti šitokias atsakomybes, ministrams labai ramiai žiūrint ir stebint situaciją, tai man gaila ir premjero, gaila ir kolegos buvusio kaimyno J. Bernatonio, kad juo taip nepasitikima.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną M. Petrauskienę. Ruošiasi D. Kreivys.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, na, ką gi, buvo sunku tikėtis, kad prieš mane kalbėję mano kolegos pritartų mūsų siūlymui ir pakeitimams. Vis dėlto teikiamu įstatymo projektu yra siekiama pagerinti valstybės valdymo, Vyriausybės kanceliarijos darbo efektyvumą, kad būtų aiški valstybės valdymo institucijų, jų vykdomų funkcijų sistema. Toks valdymo modelis patikrintas ir pasiteisino veikiant dar ankstesnėms vyriausybėms.
Siekiant pagerinti Vyriausybės priimamų ir Seimui teikiamų teisės aktų kokybę, yra sugrąžinama iki 2009 m. buvusi funkcija – Vyriausybei pateiktų teisės aktų projektų vertinimas. Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų vertinimą patikėjus tik ministerijoms, kaip buvo ankstesnėje Vyriausybėje, ministerijoms ir Teisingumo ministerijai, labai suprastėjo Vyriausybės teikiamų Seimui priimti įstatymų, Seimo nutarimų projektų, taip pat Vyriausybės priimamų teisės aktų projektų kokybė. Kai kurie Vyriausybės pateikti teisės aktų projektai liko visiškai nevertinti. Tai mes pastebėjome visos kadencijos metu. Tuo klausimu buvo pateikta daug Seimo Teisės departamento pastabų, taip pat tą pastebėjo ir Seimo nariai. Todėl yra siūloma spręsti praktikoje iškylančias problemas arba klausimus, kuriuos būtų galima spręsti racionaliau.
Buvo numatyti trys mėnesiai Vyriausybės programos įgyvendinimo etapams tvirtinti. Dabar siūloma patvirtinti tik Vyriausybės programos įgyvendinimo prioritetines priemones ir numatyti jų įgyvendinimo laikotarpį. Susitelkiant į svarbiausias priemones, būtų išvengta inertiško kasdieninės veiklos planavimo, rutininių darbų numatymo ir dažno jų keitimo. Dėl pernelyg detalių priemonių Vyriausybė dažnai jas keitė, pildė, pripažino netekusiomis galios ir panašiai.
Vyriausybės įstatyme numatyta, kad į Vyriausybės sudaromas komisijas bei Ministro Pirmininko sudaromas darbo grupes Seimo nariai deleguojami Seimo statuto, o Seimo kanceliarijos darbuotojai – teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nei Seimo statute, nei kituose teisės aktuose tokia delegavimo tvarka nėra nustatyta. Taip pat siūloma supaprastinta Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų delegavimo į Vyriausybės sudaromas komisijas ir darbo grupes tvarka.
Ministro Pirmininko kancleriui Ministro Pirmininko pavedimu suteikta teisė priimti į pareigas ir atleisti iš jų Ministro Pirmininko politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus, juos skatinti, skirti nuobaudas ar pašalpas, tačiau Ministro Pirmininko kancleriui nenumatyta teisė suteikti jiems atostogas ir siųsti į komandiruotes. Ši problema bus sprendžiama.
Argumentai, kaip buvo išsakyti prieš numatomą Ministro Pirmininko tarnybos reformą, yra tikrai iš piršto laužti. Etatų nedaugėja, bus sutilpta į maksimalų Vyriausybės etatų skaičių. Papildomų lėšų, kaip čia buvo kalbėta, nereikės. Asignavimai jau yra numatyti 2013 metų biudžete, perkelti iš Teisingumo ministerijos. Iškabų keisti, na, nereikės, nes yra Vyriausybė. Blankų gal ir daugiau yra pagaminta, tačiau išlaidos bus minimalios, nes dauguma dokumentų šiuo metu yra siunčiami elektroninėje erdvėje ir dokumentų variantus pakeisti tikrai nėra sudėtinga. Viskas bus pertvarkoma įstatymo numatyta tvarka, visiems bus pasiūlytos naujos darbo vietos ir masinių atleidimų tikrai nebus.
Aš siūlau pritarti ir leisti XVI Vyriausybei dirbti taip ir prisiimti atsakomybę taip, kaip ji mato esant reikalinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. Kviečiu į tribūną D. Kreivį. Tuo ir baigsime pasisakymus.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš šios tribūnos jau buvo kalbėta apie kaštus, išlaidas, kurie grius ant valstybės, buvo kalbėta apie atleidimus ir savų žmonių galimą protegavimą. Aš norėčiau pakalbėti apie vadybinį aspektą.
Valdančiąją daugumą sudarančių partijų rinkimų kampanija kaip niekad buvo kupina populistinių rinkimų pažadų. Jeigu pažiūrėtume, ką matome Vyriausybės programoje, matome, kad tie populistiniai šūkiai virto tiktai abstrakčiomis neaiškiomis frazėmis. Aš suprantu, kad toms aptakioms frazėms įgyvendinti buvęs įstatymas, ypač Vyriausybės įstatymo 6 straipsnis, yra didelė kliūtis, nes labai aiškiai jame sudėta, kada, kaip Vyriausybės programa ir kokiais etapais turi būti įgyvendinama. Yra išmetamas etapavimas, pagal kurį kiekvieną pusmetį ministrai Vyriausybei labai aiškiai atsiskaitė už programas, įrašomos abstrakčios prioritetinės priemonės, tai yra grįžtama į laikotarpį, kuris buvo iki XV Vyriausybės.
Galiu papasakoti, kaip prioritetinės priemonės buvo kuriamos iki šiol ir kaip bus kuriamos dabar. Vyriausybė ministerijoms nuleis nurodymą sukurti priemones, ministerijų kancleriai nuleis žemyn departamentų direktoriams, departamentų direktoriai nuleis skyriams, o skyriai nuleis vyriausiesiems specialistams. Taigi vyriausieji specialistai pagal savo supratimą, išmanymą parengs Vyriausybės programos priemones, ir valstybė bus valdoma žemiausio valstybės lygio biurokratų, kas buvo ir iki XV Vyriausybės.
Perfrazavus galima pasiremti didžiojo revoliucijos vado Lenino žodžiais ir šaržuoti, kad kiekvieną valstybę gali valdyti valytoja. Tai mes judame pilnu tempu į tuos šlovinguosius laikus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, visi, norintys kalbėti, kalbėjo, išsakė savo nuomones. Taigi po svarstymo nuomonės už ir prieš dėl įstatymo projekto ir jį lydinčių visų projektų. Niekas nenori kalbėti. Gerai. Ačiū. Taigi kviečiu visus balsuoti. Gerbiamieji kolegos, dabar noriu jūsų paklausti, ar už kiekvieną balsuosime po svarstymo… (Balsai salėje) Svarstymas, taip. Gal po svarstymo bendru sutarimu galime visiems projektams pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymui Nr. XIIP-179 ir visiems kitiems lydintiems įstatymų projektams? Kviečiu visus balsuoti.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 72, prieš – 26, susilaikė 9. Taigi po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-179 ir jį lydintiesiems įstatymų projektams yra pritarta.
Dabar balsuosime dėl kiekvieno įstatymo projekto ir dėl lydinčiųjų atskirai.
11.19 val.
Vyriausybės įstatymo 6, 13, 22, 24, 27, 28, 39, 40, 41, 44, 441, 45, 46 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-179(2) (priėmimas)
Priėmimas. Pirmasis įstatymas Nr. XIIP-179. Kviečiu visus balsuoti. Atsiprašau, pastraipsniui. Dėl Nr. XIIP-179 pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio kokių būtų pasiūlymų ir pastabų? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 15 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Taigi pastraipsniui įstatymas yra priimtas.
Keturi – už, keturi – prieš. Nuomonė už – V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš nelabai suprantu, ko čia buvę valdantieji taip pyksta ir taip ardosi? Lygiai prieš ketverius metus keitė tą nusistovėjusią tvarką, kuri buvo Vyriausybėje. Sakyčiau, kad jinai būtų bent jau pasiteisinusi. Pati dirbau valdyboje, ne kartą mes svarstėme Vyriausybę, net ne svarstėme, bet žiūrėjome, kokie yra parengti projektai, ir kritikavome, ir rekomendavom, kad būtų projektai parengti kokybiškai, nes iš tiesų kokie ateidavo į Seimą įstatymų projektai, kai kiekviena ministerija dirbo sau ir nebuvo, kas gali juos sujungti ir pateikti tikrai, taip sakant, kompetentingai ir kokybiškai, tai problemų buvo, ne vieną kartą susidūrėme ir ne su viena ministerija. Netgi buvo tokių kuriozų, kad to paties įstatymo nuostatas teikė du ministrai atskirai.
Aš matau didžiulį šios reformos pliusą, šios pertvarkos, kad Vyriausybė bus ne kaip atskirų ministerijų darinys, o iš tikrųjų kaip viena kompetentingai dirbanti institucija, ir įstatymų projektų pateikimas bus žymiai kokybiškesnis ir aiškesnis. Aš tikrai siūlau visiems pritarti, nežiūrėti savo ambicijų, nežiūrėti ir nevertinti Vyriausybės kaip atskirų ministerijų, o kad pačioje Vyriausybėje, prie premjero būtų stipri institucija, Teisės departamentas, kuris galėtų įvertinti visus pateiktus teisės aktus Seimui, kad neatsitiktų taip, kaip buvo praeitoje kadencijoje, kai reikėjo iš tikrųjų prašyti ministrų ar viceministrų išeiti iš Seimo salės ir atnešti normaliai parengtą, bent jau sutvarkytą, įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. Nuomonė prieš – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Prieš tai kalbėjusi kolegė labai aiškiai pasakė tikrąjį šios reformos tikslą, o tas tikrasis tikslas yra grąžinti tai, kas buvo, – tam tikras restauracines nuotaikas.
Antras dalykas. Turbūt ne ministerijos yra Vyriausybė. Konstitucija Vyriausybę apibrėžia kiek kitaip. Todėl kalbėti, kad tai yra ministerijų derinys ir suma, yra mažų mažiausiai netikslu.
Trečias dalykas. Be abejo, pateikiamą reformą bandoma parodyti kaip iškabų pakeitimą, bet, deja, tai yra kur kas globalesnė reforma, iš esmės skelbianti totalią premjero kanceliarijos reformą ir išvaikymą, prisidengiant neva teisės aktų kokybės siekimu. Tačiau akivaizdu, kad pasirenkamos priemonės deklaruojamam, skelbiamam labai svarbiam tikslui – teisės aktų kokybei užtikrinti yra visiškai neadekvačios. Ne kiekiniai biurokratijos dydžiai lemia teisės aktų kokybę.
Ketvirtas dalykas. Šitaip kuriant labai stiprų, atrodytų, Vyriausybės kanceliarijos, kaip galios, centrą, koks apskritai tampa ir lieka ministerijų vaidmuo ir jų svarba viešojoje politikoje? Vyriausybės kanceliarija aiškiai taps tam tikru sietu, sijojančiu viską, kas yra įmanoma.
Paskutinis dalykas. Vyriausybė, skelbdama savo programoje atsakingą viešųjų finansų politiką ir fiskalinę drausmę, akivaizdžiai eina išlaidavimo keliu ir paneigia tai, ką skelbia – pridėkime viceministrų skaičių, Seimo vicepirmininkų skaičių ir pamatome, kad žodžiai yra viena, o darbai yra kas kita.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbkime vieni kitus. Iki 2 minučių.
Nuomonė už – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Klausausi dešinės pusės ir toks keistas jausmas apima. Lygiai prieš ketverius metus mes jiems sakėme: nedarykite to, ką dabar darote, nelieskite mokesčių sistemos, nes sujauksite ir toje košėje neišsisrėbsite. Ne, nepaklausė ir tada buvo daroma būtent tam, kad būtų išvaikyti geri specialistai ir priimti dirbti žmones pagal principą, kad ir durnas, bet tik savas. Taip ir buvo padaryta. Kas iš to išėjo? Per keturias kadencijas Seime dar nemačiau taip nekokybiškai ruošiamų aktų. Mūsų Teisės departamentas prirašydavo po 10 puslapių pastabų. Kas ne kas, o ponas S. Šedbaras tą žino, bet kažkodėl tai nutyli. Absoliučiai chaosas buvo, negalėjai paklausti Vyriausybėje, kas už ką atsakingas. Nebuvo jokios sistemos, viskas išardyta, o rezultatas – žinome, kur Lietuva nusirito, žinome, kokie yra darbo rezultatai, žinome mokesčių sistemoje, žinome galų gale ir atsinaujinančių energetikos šaltinių chaosą, kai grasinama, kad reikės atiduoti 0,5 mlrd. iš mokesčių mokėtojų pinigų pakėlus elektros energijos kainas… Štai kas yra pridaryta. Negi jūs galvojate, kad mes tą paliksime, kaip buvo ir eisime tuo pačiu keliu? Ne tam mes atėjome į valdžią. Mes turime grąžinti viską, ką jūs sugriovėte, tai yra nelengvas uždavinys, bet mes tam pasiryžę ir mes tą padarysime! Balsuojame už. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju visiems, kurie sutaupo laiko.
Nuomonė prieš – A. Kubilius. (Balsai salėje) Atsiprašau, K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš girdžiu komunistinės ideologijos frazes: seną režimą išardysime ir eisime komunizmo keliu. Pirmyn!
PIRMININKAS. Jūs išsakėte, kaip suprantu?.. Labai ačiū už sutaupytą laiką. (Balsai salėje) Nuomonė už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gyvenimas jau įrodė: ne viskas, ką pasiūlė A. Kubilius, yra gerai. Rezultatai matyti. Noriu priminti jūsų pačių Vyriausybės programą, devynis pirmus punktus, įrašytus pirmame puslapyje. Nė vieno neįvykdėte. Tai ir Ministras Pirmininkas, ir jo tarnyba turi prisiimti. Sukūrėte tokią sistemą, kuri iškėlė sau labai aukštus uždavinius ir kurių po to nė vieno neįvykdė. Mes negalime sutikti su tokiu dalyku.
Be to, mūsų premjeras ir Vyriausybė ne vieną kartą aiškiai deklaravo, kad mes už komandinį darbą, nes netgi turint labai gerą premjerą, kaip A. Kubilių, rezultatai labai prasti. Reikalingas komandinis darbas ir komandinis darbas yra galimas, jeigu kancleris yra Vyriausybės, o ne Ministro Pirmininko, jeigu kanceliarija yra Vyriausybėje, o ne atskirose ministerijose. Nes apie įstatymų kokybę jau kolegos kalbėjo. Jūs patys prisiminkite – per du mėnesius keturis kartus keisdavote tą patį įstatymą, nevardinsiu, kokius. Apie kokybę, kuri ateidavo iš anos Vyriausybės, gali papasakoti Teisės departamentas ir visi, kas dirbo komitetuose ir matė tą kokybės lygį. Gal kolega K. Masiulis ir nori ką griauti, mes norime, kad Seimo ir Vyriausybės darbas būtų žymiai kokybiškesnis. Todėl mums nepriimtina tokia sistema ir mes – už komandinį darbą, todėl ir pataisos tam, kad tikrai būtų komandinis darbas. Todėl pasisakau už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia galima tik linksmintis iš tokių argumentų. Šiaip tai komandinio darbo rezultatas – Vyriausybė dirba visą mėnesį ir rezultatą matome vieną – tai lentelių pakeitimas iš Ministro Pirmininko tarnybos į Vyriausybės kanceliariją ir vienos darbo grupės… Ačiū Dievui, pagaliau po mano kreipimosi raštu sudaryta darbo grupė, bet kurgi tos dvi garsiai išgirtos darbo grupės? Tik viena per mėnesį sudaryta. Jeigu kolektyvinis darbas bus tik toks, kad, kaip numato Konstitucija, premjeras turėtų dirbti su ministrais, bet dirbs su Vyriausybės kancleriu ir visą darbą dirbs už visus kitus ministrus, tai aš čia nematau jokio kolektyvinio darbo. Jeigu jūsų darbas ir toliau bus toks, kad visas jūsų revoliucinis garas, taip pat ir B. Bradausko, išeis tik į tokius švilpukus, kaip lentelių ir pavadinimų keitimas, tai aš čia nieko blogo nematau, ir toliau švilpkite kiek galima garsiau. Siūlau… Nedaug ką pagadina, tik lenteles keičia.
Siūlau iš tikrųjų ir toliau visą energiją į tokius švilpukus išleisti, o šiaip jau siūlyčiau apsigalvoti ir nebalsuoti už tokio švilpuko milijoninę kainą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aišku, nenorėčiau aš čia konservatoriams skaityti paskaitos apie valdymą, bet aš manau, jie turėtų žinoti, kad valdymo stiliai yra trys, apie metodus nekalbėsiu. Tai yra liberalusis, demokratinis ir autokratinis. Jeigu konservatoriai buvo pasirinkę liberalųjį, t. y. suteikiant visus įgaliojimus ministrams, kad ministerijos taptų kunigaikštystėmis, tai yra jūsų teisė, nes tokia yra jūsų politika. Dabar politika yra kita, nes pereiname prie demokratinio valdymo stiliaus. Ir gaila man tų studentų, kuriems paskaitas skaitė K. Masiulis. Tikrai reikėtų jų atsiprašyti, kad netgi elementarių vadybos taisyklių, valdymo stiliaus, valdymo metodų visiškai neišmano arba tiesiog nenori išmanyti.
Kitas labai svarbus dalykas, kad pasibaigs laikai, kai buvo švaistomi dideli pinigai ir tie klausimai visiškai nebuvo svarstomi vyriausybiniu lygiu. Buvo kalbėta apie šešėlinę ekonomiką, arba kovą su šešėline ekonomika, tai Mokesčių inspekcijos vadovai pasakė, kad jie nė karto per 4 metus nebuvo pakviesti į Vyriausybę. Pasibaigs laikotarpis, kada Vyriausybėje, kabinetuose specialistai ištisas dienas žiūrės filmus.
Aš manau, kiekvienas turės ir turi konkrečius pavedimus, ir už tuos pavedimus turės atsakyti ir parodyti rezultatus. Vien Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimai, kurie buvo svarstomi visiškai neaišku kokiu lygiu. Kai susitikau su valdybos nariais, jie paprastai paaiškino: ministras duodavo nurodymus telefonu ir jie turėdavo juos vykdyti. Tai objektai, kurie, galima sakyti, yra vos ne tarptautinio lygio. O teisininkams sumokėta 26 mln. Lt, kad galėtų išspręsti ginčus viduje. Štai koks valdymas, kuris davė didelius nuostolius valstybei!
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege Virginija, tikrai čia niekas nepyksta, dėstome argumentus, kai kurie ir iš savo asmeninės patirties. Jeigu kas turėtume, atsiverskime 2004, 2007 ar ankstesnių metų Vyriausybės kanceliarijos telefonų knygelę ir pamatysime, kad tada kanceliarija buvo visiškas ministerijų veidrodis, iškreipiantis valstybės valdymą. Mes nežinome, kaip dabar bus, bet jeigu norima atkurti tai, kas buvo, tai, matyt, taip ir bus. Argi tai nėra išankstinis nepasitikėjimas kabineto nariais ir ministerijų specialistais? Ir aš labai abejoju, ar tai tikrai demokratinis valdymo stilius.
Dabar keletą žodžių dėl reorganizacijos. Reorganizaciją tikrai bus privalu atlikti pagal įstatymų reikalavimus, tikrai reikės visiems įteikti atleidimo lapelius, žmonės du arba keturis mėnesius, tai priklausys nuo jų statuso, bus dezorganizuoti, ir visa tai daroma, kai prasideda pirmininkavimas. Jau prasidėjo vadinamoji trijulė, o nuo liepos 1 d. perimama visai. Tai dabar žiūrėkime, reorganizacija geriausiu atveju visiškai bus užbaigta ne anksčiau kaip gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Be to, kad tai kainuos ne vieną milijoną, ar tikrai pamąstėme, kaip dirbs Ministras Pirmininkas su kabinetu prieš pirmininkavimą ir prasidėjus pirmininkavimui?
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos nuomonės – keturios už, keturios prieš. Kviečiu visus priėmimo stadijoje balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymui Nr. XIIP-179? Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 76, prieš – 25, susilaikė 10. Įstatymas, registracijos Nr. XIIP-179, yra priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Lydintysis įstatymas Nr. XIIP-180. Gerbiamieji kolegos, dėl 1 straipsnio kokių būtų pastabų? Nėra. Bendru sutarimu galime priimti? Priimtas. Gerbiamieji kolegos, atsiprašau, ar galima šiek tiek tylos, nieko negirdėti.
Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tiesiog prašau įskaityti mano balsą prieš, nes supainiojau balsuodamas.
PIRMININKAS. Gerai, jūsų balsas prieš. Gerbiamasis E. Zingeris, taip pat balsas prieš?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Taip, nesuveikė.
PIRMININKAS. Nepataikėt? Gerai. Kitą kartą pataikykite.
Dėl 2 straipsnio kokių būtų pastabų? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? 2 straipsniui pritarta.
Dėl 3 straipsnio. Kokių pastabų ir pasiūlymų? Nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio – „Dėl įstatymo įsigaliojimo“. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime priimti.
Pastraipsniui yra priimta. Užsirašę už. Gerbiamieji kolegos, jeigu visi už, gal nekalbame, tiesiog šiandien norime normaliai baigti plenarinį posėdį ir laiku sugiedoti himną. Ar nieko prieš, jeigu nekalbėtumėte, nes visos nuomonės už? Tiesiog kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-180, balsuojame už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 67, prieš – 17, susilaikė 15. Įstatymas, registracijos Nr. XIIP-180, yra priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Kitas įstatymas. Vienas straipsnis. Dėl 1 straipsnio, dėl vienintelio straipsnio už ir prieš nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-181? Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 67, prieš – 16, susilaikė 17. Įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-181, yra priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Įstatymo projektas Nr. XIIP-182 – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio kokių būtų pastabų, pasiūlymų? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio kokių būtų pastabų, pasiūlymų? Nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Pastraipsniui įstatymo projektas yra priimtas. Motyvai už, prieš. Nėra. Neužsirašė.
Taigi kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymą, projekto Nr. XIIP-182, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 69, prieš – 15, susilaikė 15. Taigi įstatymas, projekto Nr. XIIP-182, yra priimtas. (Gongas)
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, atleiskite…
PIRMININKAS. Jūsų balsą visą laiką automatiškai įskaitysime prieš, gerbiamasis Emanueli. Gerai?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis Vydai, labai dėkui jums.
PIRMININKAS. Supratom.
11.41 val.
Taigi kitas įstatymo projektas – Diplomatinės tarnybos įstatymo 2, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-183. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio kokių pastabų, pasiūlymų turėtumėte? Nėra pastabų. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti už, prieš nėra, taigi kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Diplomatinės tarnybos įstatymo 2, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-183, kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 66, prieš – 15, susilaikė 14. Taigi įstatymas, projekto Nr. XIIP-183, yra priimtas. (Gongas)
11.43 val.
Taigi Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 5 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-184. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Priimtas 1 straipsnis. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galima priimti bendru sutarimu? Priimtas. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Norinčių kalbėti už, prieš nėra, taigi kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-184, balsuojame.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas.
Šio įstatymo priėmimas
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Už balsavo 64, prieš – 13, susilaikė 15. Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 5 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas, projekto Nr. XIIP-184, priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Svarstome 8g klausimą – Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-185. Pranešėja… Nereikia pranešėjo. Pastraipsniui. Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 61, prieš – 15, susilaikė 15. Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Svarstome Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-186. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 59, prieš – 15, susilaikė 16. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.47 val.
Svarstome Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio III dalies 14 skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-187. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 59, prieš – 13, susilaikė 14. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio III dalies 14 skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.48 val.
Svarstome Administracinės naštos mažinimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-188. Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Pastabų nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 61, prieš – 11, susilaikė 13. Administracinės naštos mažinimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.49 val.
Svarstome Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-189. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 2 straipsnio nėra. Priimta.
Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 62, prieš – 15, susilaikė 14. Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.50 val.
Svarstome Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Balsuojame už visą įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 61, prieš – 12, susilaikė 15. Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.51 val.
Svarstomas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Balsuojame už visą įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 62, prieš – 13, susilaikė 15. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, skelbiama pertrauka iki 12 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. GAPŠYS, DPF). Tęsiame posėdį po pertraukos. Į tribūną kviečiame R. Žemaitaitį. 1-10 klausimas, dėl klausimo 1-9 dar turime sulaukti iš komiteto techninių dokumentų, kad galėtume tęsti tą klausimą, todėl svarstome kitą klausimą. Kai tik gausime, informuosime ir grįšime prie Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo.
12.03 val.
Dabar 1-10 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3035(3). Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Priėmimas. Turite paaiškinti situaciją. Gerbiamieji Seimo nariai, besibūriuojantys į dešinę nuo manęs, atkreipiame dėmesį, kad jau svarstome įstatymo projektą, yra priėmimo stadija.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pastraipsniui?
PIRMININKAS. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Prašom pristatyti. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui, jį priimti? Pastabų nėra. Priimta. 2 straipsnis – 15 straipsnį papildyti 5 dalimi. Yra K. Masiulio pataisa. Buvo siūloma nepritarti komiteto nuomonei. Pristatykite, nes K. Masiulio nėra salėje.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega K. Masiulis siūlė dėl įstatymo įsigaliojimo. Kadangi buvo nuo šių metų sausio 1 d., o prieš tai buvo pritarta, kad nuo kitų metų sausio 1 d., kolega Kęstutis siūlė, kad įstatymas įsigaliotų nuo šių metų balandžio 1 d. Komitetas nepritarė tokiam siūlymui, nes buvo apsisprendęs, kad nuo kitų metų.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad nepritariame Kęstučio?.. (Balsai salėje) Supratau. Matome, kad nori kalbėti už K. Masiulio pataisą. Prašom. J. R. Dagys, po to balsuosime.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tą, ką teikėjai mums dėstė anksčiau, ko ten trūksta ir dėl ko nespėjama, tai šis įstatymas – geras įstatymas. Jis leistų suvaldyti ir korupciją, ir galimus kitus dalykus, bent jau sumažinti jų kiekį, nereikia atidėti visiems metams. Ten nėra tokių grandiozinių darbų, kurių padaryti nespėtume, visada kas nors būna, atsitinka, bet tikrai ne metus tuos dalykus reikėtų derinti. Tokiu atveju jūs jokių sprendimų nepadarysite, jeigu iš esmės tokį paprastą techninį dalyką mes leisime vilkinti vienus metus. Trijų mėnesių tikrai užtenka, kad tarnybos būtų pasiruošusios tą daryti, tai nėra koks nors biudžetinis įstatymas ar mokestinis įstatymas, kai turi būti pasiruošta tvarkai. Tai yra tiesiog Viešųjų pirkimų tarnybos sutvarkymas… (Nutraukėte.) …taip, kaip pasiūlė beveik visos valstybinės institucijos ir tarnybos, kurios tuos dalykus prižiūri. Manau, kad pritarkime dėl trijų mėnesių, ir tada vieningai už šitą įstatymą būtų galima balsuoti.
PIRMININKAS. Kitų nuomonių nėra. Komitetas nepritarė. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume K. Masiulio pataisai, balsuoja už, kas palaiko komitetą, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 24, prieš – 19, susilaikė 21. K. Masiulio pataisai nepritarta.
Kviečiame dar R. Žemaitaitį. Jeigu galite, pakomentuokite Teisės departamento išvadą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad Ekonomikos komitetui nebuvo tikslinga iš naujo persvarstyti Teisės departamento pastabų, nes jos buvo pateiktos dėl jau prieš tai įsigaliojusio įstatymo. Nesikeitė joks teisinis reguliavimas, keitėsi tik data, todėl mes nebesvarstėme.
PIRMININKAS. Dėl viso 2 straipsnio. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu su pakeitimais? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsniui pritarta. Dėl viso projekto keturi – už, keturi – prieš. Užsirašiusių nematau. Galime balsuoti. Kviečiu balsuoti dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-3035(3).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 73 Seimo nariai, balsavo 73: už – 71, prieš nėra, susilaikė 2. Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymas priimtas. (Gongas)
12.09 val.
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2971(2).
Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Priėmimo stadija. (Balsai salėje) Gerbiamasis Remigijau!
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Atsiprašome, kad taip išeina, bet kitu klausimu dar vyksta derinimas. Sausio 17 d. Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 8 straipsnio papildymą ir Teisės departamento pasiūlymams, pastaboms yra pritarta.
PIRMININKAS. Priėmimas… (Čia dabar užsirašė dėl viso? Gerai.) Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Balsuojame? Norite balsuoti dėl 1 straipsnio? Prašom.
Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo 1 straipsniui?
Balsavo 75: 58 – už, prieš – 9, susilaikė 8. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Jam buvo pritarta. Komiteto… Viskam yra pritarta. Dėl viso 2 straipsnio kalbėti norinčių nėra. Ar galime bendru sutarimu 2 straipsniui pritarti? Prieštaraujančių nematau. Bendru sutarimu 2 straipsniui pritarta.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Prieš užsirašęs R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiek tiek keistas šitas įstatymo projektas, kai mes užtikriname tam tikrą finansavimą ir paramą vienai asociacijai. Kitų asociacijų tarybų tikrai yra daug. Nežinau, kokią ji čia turi preferenciją prieš neįgaliųjų tarybas, organizacijų atstovybes, pensininkų, kitas organizacijas? Tada turime priimti kompleksinį dalyką, kaip mes išlaikome įvairius visuomeninius darinius, ir tada jiems garantuojame tam tikrą paramą ir finansavimą. O dabar kažką mylime, kažko nemylime, kažkam duodame, kažkam neduodame. Ar mes neturime kur pinigų dėti? Jeigu neturime kur dėti pinigų, tada reikėjo biudžeto svarstymo metu visiems atkurti pensijas. Aš manau, prioritetai yra visiškai kitokie. Dabar tokiu būdu mes lyg darome kažkokias preferencijas kažkam. Tai atrodo labai keistai ir tas organizacijas stato į keblią padėtį. Yra mylimos ir nemylimos organizacijos, provyriausybinės ir antivyriausybinės. Sujaukiame visą sistemą ir dabar darome kažkokį neaiškų precedentą. Todėl aš tikrai nematau šito įstatymo priėmimo prasmės, nors, manau, būtų galima svarstyti kompleksiniu požiūriu tam tikrą logistinę pagalbą visoms organizacijoms, kurios yra susibūrusios į asociacijas, bet dabar išskirtinai vieną svarstyti yra gana keista. Tai sudaro tam tikrą įdomų precedentą. Tada visos paskui norės. Kokiu pagrindu mes kitoms neduosime? Kiti dariniai neturės. Tikrai ne skubos klausimas, kurį mes turėtume dabar išspręsti. Ateis Vyriausybė su savo kompleksiniu požiūriu, tada ir galėtume svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Už kalba E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamieji konservatoriai, norėčiau priminti, kad įstatymu sukurta Smulkaus verslo taryba nėra finansuojama, o Žemės ūkio rūmai, tiek Pramonės rūmai, tiek pati „Linava“ – stambios asocijuotos struktūros, palyginkite su šia Smulkaus verslo taryba, kurią sudaro labai daug asocijuotų struktūrų, likusi be finansavimo, nors gerbiamasis ministras D. Kreivys žadėjo ir norėjo padėti, bet negalėjo. Todėl manau, kad iš tikrųjų norint, kad tai būtų iš tikrųjų pagalba ir viskas oficialu, manyčiau, būtinas finansavimas. Jis nėra toks didelis. Jeigu norėtų kitos struktūros, jos gali lygiai taip pat kreiptis. Taigi kviečiu jus balsuoti už.
PIRMININKAS. A. Kubilius – prieš.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos veikla ir taip yra finansuojama per Ūkio ministeriją, kuri yra atsakinga, kad aprūpintų techniškai ir visais kitais būdais šitos tarybos veiklą. Ką dabar reiškia šita įstatymo pataisa, niekas nesupranta. Ar turi atsirasti naujas biudžeto asignavimų valdytojas, nors taryba yra visiškai kitokia negu Žemės ūkio rūmai ir kurios nors kitos verslo struktūros. Apie ką čia šnekame? Aš siūlau nepriimti tokių sprendimų, kur, mano įsitikinimu, nei valdantieji čia spėjo suprasti, ką jie čia siūlo, nei Vyriausybė matė ir suprato, kas čia turi dabar būti padaryta, nei tai duos kokios nors realios naudos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Norintys kalbėti, kalbėjo. Priėmimas. Balsuojame dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-2971. Priėmimas. Gerbiamieji Seimo nariai, priėmimas. Reikia dalyvaujančio 71 balso. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Balsavimą turime atidėti.
12.17 val.
Pažiūrėsime, galbūt lengviau seksis su 1-12 darbotvarkės klausimu – Seimo nutarimo „Dėl 2013 metų paskelbimo Vilniaus geto atminimo metais“ projektas Nr. XIP-4803. Pranešėjas – ponas E. Žakaris, tačiau galima turbūt į tribūną ir nekviesti, nes yra tik Teisės departamento pastabos, kurioms yra pritarta, bet pastraipsniui mes vis tiek turime joms pritarti.
1 straipsnis. Prieštaraujančių yra? Nėra. Bendru sutarimu. Ačiū. 2 straipsnis. Ar yra prieštaraujančių? Nėra. 2 straipsniui pritarta. 3 straipsnis. Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Bendru sutarimu pritarta.
Keturi – už, keturi – prieš. Užsirašiusių nėra.
Kviečiu balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl 2013 metų paskelbimo Vilniaus geto atminimo metais“ projekto Nr. XIP-4803. Balsuojame.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 75: už – 69, prieš nebuvo, susilaikė 6. Seimo nutarimas „Dėl 2013 metų paskelbimo Vilniaus geto atminimo metais“ priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – E. Zingeris. Prašome.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Jeigu leistumėte, aš norėčiau padėkoti visiems balsavusiems, nes tie žmonės, kurie guli Paneriuose ar IX forte, neturi balso. Tai apie 40 % Vilniaus gyventojų. Tikrai dėkui tų nebyliųjų vardu ir ačiū jums visiems už solidarumą. Aš manau, kad tie palikuonys, kurie čia gyvena ir kurie atvyks iš didelio pasaulio rugsėjo 23 d., tikrai išreikš jums didelę padėką. Ačiū jums visiems.
12.20 val.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dar 1-13 projektas – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl tarptautinės organizacijos – Antikorupcijos akademijos – įsteigimo ratifikavimo“ projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu pranešėją Užsienio reikalų komiteto vardu – V. Simuliką. V. Simuliko salėje nėra. Gal kas nors iš Užsienio reikalų komiteto galėtų pristatyti? P. Auštrevičius. Dėkoju.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, turiu jus informuoti, kad gruodžio 14 d. Užsienio reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Susitarimo dėl tarptautinės organizacijos – Antikorupcijos akademijos – įsteigimo ratifikavimo“ projektą. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 1 – prieš, 2 susilaikė, kitaip sakant, sprendimas priimtas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovą galėtume paprašyti perskaityti išvadą, nes A. Paulausko nėra? Tada mes perskaitysime iš vietos. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Ar galime pasisakyti už ir prieš po svarstymo? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galima. Dėkoju.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Dėkoju. Bendru sutarimu.
Priėmimas. Pastraipsniui. Vienas straipsnis. Tai 1 straipsniui pritarta.
Ar galima dėl viso 4 – už ir 4 – prieš? Nėra. Balsuojame dėl įstatymo „Dėl Susitarimo dėl tarptautinės organizacijos – Antikorupcijos akademijos – įsteigimo“ XIIP-15. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 72, balsavo 71: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas „Dėl Susitarimo dėl tarptautinės organizacijos – Antikorupcijos akademijos – įsteigimo ratifikavimo“ priimtas.
12.23 val.
Kadangi komitetas informavo, kad visi klausimai išspręsti, grįžtame prie darbotvarkės 1-9a klausimo – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-204. Svarstymo stadija. Pranešėjas – R. Žemaitaitis, Ekonomikos komitetas. Svarstymo metu išvadas tikrai galėtume pateikti dėl visų įstatymų projektų, tai yra ir lydinčiųjų 1-9b ir 1-9c, todėl kviečiame į tribūną.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ekonomikos komitetas sausio 16 d. svarstė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, taip pat svarstė ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą, Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pritarti Teisės departamento išvadoms, siūlyti pagrindiniam komitetui, atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus, tobulinti įstatymo projektą. Už balsavo 6, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Energetikos komisijos vardu… K. Daukšio nematau. Kas galėtų pristatyti… (Balsai salėje) Yra? Gal galite pristatyti Energetikos komisijos išvadą? Nebuvo? O išvados? Jeigu nėra, tada Aplinkos apsaugos komiteto vardu – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo projektą, kaip ir prašė Vyriausybė, ypatingos skubos tvarka ir visiems trims projektams pritarė po svarstymo, atsižvelgė į Ekonomikos komiteto išvadas. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 2 susilaikė ir vienas nuomonės neišreiškė. Po svarstymo projektams pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusija. Diskusijoje kalbėti užsirašė pirmasis R. Šimašius. Kviečiu į tribūną.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų reikia pripažinti, kad turime akivaizdžią problemą. Ji buvo sukurta ankstesnės kadencijos Seime nepaisant to, kad Vyriausybė prieštaravo priėmimui būtent tokių normų, apie kurias kalbame. Tą problemą reikia spręsti ir reikia spręsti greitai Taigi padėtis yra labai bloga ir ją reikia taisyti.
Tačiau yra kitas klausimas – ar pasirinktas problemos taisymo būdas yra puikus, geras, patenkinamas, o galbūt jis kaip tik problemą palieka, tik palieka šiek tiek mažiau blogą negu esama padėtis?
Aš drįstu pasakyti, kad iš tikrųjų siūlomas problemos sprendimo būdas yra chaotiškas, pati problema nėra tiksliai įvardinta, nes problema atsirado dėl pagal dabartinės technologijos sąlygas, pagal instaliavimo saulės šviesos energijos kaštus… Pagal tuos kaštus yra pernelyg didelė supirkimo kaina ir pernelyg ilgas garantuotas laikotarpis. Čia yra problemos esmė.
Deja, tai nėra netgi aiškiai įvardinta ir nėra išanalizuotos visos alternatyvos aiškiai pasakant, kodėl jas galima ar negalima taikyti, verta ar neverta taikyti, kaip tą problemą spręsti. Pavyzdžiui, aš šiandien galiu pasakyti labai paprastai. Energetikos viceministras Ekonomikos komitete nesugebėjo atsakyti į tą klausimą. Šiandien, nepaisant to, kad saulės energetikai gauna neproporcingai didelę kainą už pagamintą energiją, nemoka, nors pagal įstatymą galėtų mokėti, už energijos balansavimą. Tai yra užkraunama per VIAP’ą ant visų energijos vartotojų pečių. Kodėl to nepadarius? Tam netrukdo joks įstatymas. Tam reikia tik Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos sprendimų.
Aš iš tikrųjų negaliu atsakyti už Energetikos ministeriją, ar reikia eiti tuo keliu, kaip tiksliai reikia eiti. Tai turi padaryti pati ministerija. Deja, turiu konstatuoti, kad, siūlydama šį sprendimą, ji savo namų darbų nepadarė, todėl konstatuoti, kad šis sprendimas yra geras, būtų per drąsu. Tuo labiau galiu pasakyti, kad pagal siūlomą modelį kyla reali grėsmė, kad tie, kurie sąžiningai norėjo įsirengti elektros energijos gamybos įrenginius, gali likti su nosimi, o tie, kurie spekuliaciniais tikslais kažkokius koridorius rado, gali staiga atsirasti pirma tų žmogelių, kurie ant savo stogo norėjo įsirengti nedidelę elektrinę. Todėl aš turiu pasakyti, kad šiandien kartu su E. Masiuliu esame energetikos ministrui nusiuntę klausimą dėl to, ar iš tikrųjų buvo laikytasi per pastarąjį pusmetį eiliškumo, tai yra tie prašymai, kurie yra pateikti… ar leidimai yra išduoti tokia pačia tvarka, ar neatsirado gudruolių, kurie aplenkė visus kitus ir buvo greičiau, ar nėra tokių žmonių, kurie kažkodėl liko uodegoje?
Lygiai taip pat mes tikrai inicijuosime klausimus, kad būtų sprendžiama, kad būtų išnagrinėta rimtai, o ne šiaip pasakant, kad nebuvo galimybių, bet rimtai parodant, kaip tai buvo analizuojama, kad būtų išsiaiškinta, ar nebuvo dirbtinai skaidomos jėgainės, ar nėra taip, kad ar vienas asmuo, ar dirbtinai atskirti juridiniai asmenys įsteigė galbūt netgi viename lauke kelias jėgaines iki įstatymo reikalaujamos ribos, nors de facto veikė kaip vienas asmuo. Manęs asmeniškai neįtikina Energetikos ministerijos bejėgiškumas, kad mes formaliai laikomės įstatymo, mes negalime nieko nustatyti. Čia būtų lygiai tas pats, jeigu kur nors pagal Teritorijų planavimo taisykles kas nors pasistatytų penkias trobeles tokio dydžio, kai nereikalaujama leidimų, bet tos visos trobelės būtų sujungtos viena su kita, tai labai akivaizdu, ką turėtų pasakyti ir inspektoriai, ir teismas. Turėtų pasakyti, kad tai yra apsimestinės mažos trobelės, tai yra didelės trobos. Šiuo atveju su elektros energijos jėgainėmis, saulės šviesos energijos, lygiai tą patį reikėtų padaryti. Deja, mes nematome, kad tai būtų daroma. Tą tikrai reikia padaryti.
Tikrai pripažindamas, kad situacija yra labai bloga ir kad ją reikia spręsti, deja, turiu konstatuoti, kad nėra pagrindo manyti, kad siūlomas sprendimas tikrai yra geriausias, iš tikrųjų galbūt netgi ir blogas tas sprendimas yra. Netgi jeigu ta bloga padėtis yra taisoma, iš tikrųjų su visa pagarba linkiu valdančiajai daugumai prisiimti atsakomybę dėl šito sprendimo teisingumo.
O visus kitus dalykus, manau, bus dar laiko pasiaiškinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiame pasisakyti E. Masiulį.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos Seimo nariai, tokią niūrią žiemos dieną svarstome labai saulėtus klausimus. Bet iš tiesų turbūt reikėtų pasakyti, kad šis sprendimas, šis įstatymo projektas yra gaisro gesinimas, nematant plačiau, nematant visumos. Iš tikrųjų mes kol kas neturėdami aiškaus naujos Vyriausybės požiūrio dėl to, kaip bus vystoma Lietuvoje energetika, kokia bus esminė energetikos strategija, ir dėl to, kiek turėtų po penkerių ar dešimties metų Lietuvoje elektros energijos suvartojimo sudaryti alternatyvi energija, kiek turėtų būti pagaminama tradiciniais būdais, kiek procentų galbūt reikėtų jos atsivežti į Lietuvą, neturėdami viso šito aiškaus supratimo ir bendro vaizdo (ir nesam dėl to susitarę), bandome labai greitai spręsti prišokę prie vienos iš elektros energijos gavimo būdų, t. y. alternatyvios energetikos.
Mano įsitikinimu, toks sprendimas, koks jis bus priimtas, iš tikrųjų kelia klausimą apskritai dėl verslo ir žmonių pasitikėjimo Lietuvos valdžia, Lietuvos valdžios sprendimais, jų ilgaamžiškumo. Jeigu valdžia nuolatos gali arba priiminėti nekokybiškus sprendimus, arba juos pakeliui keisti, tai klausimas, kas tokioje valstybėje iš tikrųjų norės vystyti vienokį ar kitokį verslą. Apskritai alternatyvios energetikos plėtrai yra suduodamas rimtas smūgis, ir manau, kad po tokių sprendimų alternatyviosios energetikos plėtra atsidurs aklavietėje.
Kitas dalykas, kuris labai krenta į akis, tai paaiškėjo iš susitikimo su energetikos ministru frakcijoje, tai tikrai yra elementari teisingumo problema. Ar iš tikrųjų tie žmonės, kurie norėjo ar nori pritaikyti saulės baterijas savo reikmėms ir nenori tos elektros energijos kažkaip pardavinėti, spekuliuoti, o tiesiog naudotis naujomis technologijomis ir nekenkti aplinkai, ar iš tikrųjų tie žmonės, padavę laiku prašymus, turės galimybę tuos leidimus gauti ir tuos projektus įgyvendinti. Ar neatsitiks taip, kaip dažnai pas mus atsitinka, kad tie apsukriausieji, kurie turi galbūt didesnes galimybes veikti valdžios sprendimus ir kurie į alternatyvios energetikos plėtrą žiūri tik kaip į spekuliatyvų verslą, būtent jie laimės šioje situacijoje, susitvarkydami visus reikalingus dokumentus, padarydami investicijas, o tie žmonės, kurie tai norės daryti savo reikmėms žymiai mažesniais kiekiais, jie kaip visą laiką liks už borto.
Ketvirtas dalykas, kuris, mūsų galva taip pat… Šitas įstatymas veda prie didesnių galimų korupcijos pasireiškimų ateityje. Jei nustatome labai aiškius terminus ir po tų terminų vertinsime (Energetikos ministerijos sudaryta komisija ar dar kažkas vertins), kurie projektai yra įgyvendinti 50 %, kurie neįgyvendinti, aš manau, kad ateityje turėsime dar ne vieną skandalą, kada paaiškės, jog vieni pareigūnai protegavo vienas kompanijas, kiti pareigūnai protegavo kitas kompanijas, ir toliau murkdysimės šitose problemose.
Paskutinis dalykas, ką Liberalų sąjūdis siūlo nuo pat pradžios, – mes tikrai siūlome atkreipti dėmesį į supirkimo kainų kainodarą. Kodėl šioje vietoje Valstybinė energetikos ir kainų komisija ir Energetikos ministerija tyli ir nesiūlo jokių konkrečių sprendimų, kaip visgi per supirkimo kainą, kaip instrumentą, sureguliuoti saulės energijos plėtrą Lietuvoje. Būtent čia yra, mano galva, užprogramuota problema, kai šiandien yra padarytas ypač didelis supirkimo tarifas ir tos investicijos, kurios būna padarytos, atsiperka labai greitai, ir visi, aišku, dėl to suinteresuoti. Todėl esame įsitikinę, kad supirkimo tarifas turėtų mažėti. Galima pasiremti kai kurių užsienio valstybių patirtimi, kad pelno norma turėtų būti nustatoma, apribota pelno norma, kad nekiltų noro spekuliatyviai šiais dalykais naudotis.
Aš tikrai kviesčiau šiandien vis dėlto nepritarti šiam įstatymo projektui, kartu Liberalų sąjūdis yra pateikęs protokolinį Seimo nutarimo projektą, kuriame yra išdėstyti siūlymai ir sprendimai, kaip reikėtų civilizuotai šituos procesus sureguliuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiamas A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, pradėdamas kalbėti apie šį įstatymo projektą, aš visų pirma norėčiau pasakyti, kad tai, kaip vyksta šio įstatymo svarstymas ir priėmimas, yra absoliučiai netoleruotina, nedovanotina ir tokių procesų neturėtų būti.
Kokia buvo situacija iki tol, kol ši Energetikos ministerija pateikė taip plačiai viešumoje nuskambėjusias pataisas? Buvo labai paprasta – stambiom saulės jėgainėm paraiškų ir leidimų faktiškai nebuvo išduota ir 95 % ar net daugiau galios, kuriai buvo išduoti įrengimo leidimai, buvo jėgainės iki 30 kilovatų… Jų bendra galia neįėjo į suminę saulės energijos galią. Taigi į įstatymą buvome įrašę, kad 10 megavatų maksimali saulės jėgainių plėtra, tuo tarpu leidimų išdavėme, rodos, 480, kaip ministras šiandien frakcijoje sakė. Natūralu, kad viename sklype stambieji statytojai, gavę leidimus 3, 4 ar net 5 jėgainėms iki 30 kilovatų, tikrai nesiekė tausoti aplinkos ar panašiai, tačiau buvo siekiama labai paprastų spekuliatyvių tikslų. Dėl tų priežasčių ministerijos pataisos, mano galva, buvo vietoje ir laiku.
Tačiau tai, kas atsitiko su gana geru įstatymo projektu Seime šiandien… Projektą, už kurį mes šiandien turėsime balsuoti, Aplinkos apsaugos komitetui pritarus pataisoms, tai, gerbiamieji kolegos, tikrai labai norėčiau, kad paskaitytumėte ir pažiūrėtumėte, ką mes keičiame ir ką mes paliekame pagal seną tvarką. Mes paliekame… Tiems, kas jau turi leidimus iki 2012 m. gruodžio 31 d., elektros supirkimo kaina – 1,44 Lt dvylikai metų. Taip, įvedam 500 Lt už kilovatą mokestį, tačiau kai aš esu užtikrintas, kad valstybė iš manęs 12 metų supirkinės po 1,44 Lt, kai šiandien tos pramonės šakos ar tos energetikos plėtotojai per visus viešųjų ryšių kanalus tvirtina, kad 90 ct supirkimo kaina jiems būtų pakankama, kalbėti apie 500 Lt už kilovatą mokestį yra neetiška arba reikėtų kalbėti apie tai, kam tai yra naudinga ir būtų naudinga.
Čia turiu sutikti, kad toks įstatymo projektas, koks yra dabar, naudingas yra stambiems, būtent tiems spekuliantams, suskaidžiusiems savo stambias jėgaines, tiems, kurie spės susitvarkyti iki metų vidurio, sumokės po tuos 500 Lt ir toliau sau laimingai tieks elektros energiją, už kurią mes visi mokėsime po 1,44 Lt 12 metų. Leidimų jau išduota, aš jau minėjau, keturiems šimtams aštuoniasdešimčiai megavatų. Jeigu įdiegs bent pusę jų, elektros kaina galutiniams vartotojams padidės ne 5 ct, gerai, 2–3 ct. Klausimas labai paprastas: kodėl aš turiu mokėti 2–3 ct už tai, kad kažkas darytų verslą? Sprendžiant iš to, kaip šis įstatymo projektas yra svarstomas, nevisiškai sąžiningais metodais, todėl aš raginčiau ir skatinčiau (iš tiesų nežinau, ar bus balsuojama, ar nebus balsuojama už komiteto pataisas) už tą projektą, kuris išėjo… Jeigu tai nebus daroma, aš tikrai nematau galimybės ir noro pritarti tokiam projektui, kuris dabar yra pateiktas, nepaisant to, kad gimė lyg ir valdančiosios daugumos kontroliuojamame komitete ir panašiai.
Gerbiamieji kolegos, prašau tik vieno: prieš balsuodami nuoširdžiai ir atidžiai paskaitykite, kas yra parašyta, ir jūs suprasite, kad šiandien mes balsuosime už tą projektą, kuris skatina ne alternatyvios energetikos, ne saulės jėgainių plėtojimą ant individualių namų, kaip yra sakoma. Būtent tie žmonės, kurie nori tą padaryti, ir nukentės, o tie stambieji spekuliantai, kurie iki 30 kilovatų išskaidė į krūvą jėgainių, kurie turi pakankamai galingus užtarėjus čia, Seime, tikrai nenukentės, net išloš.
Ir paskutinė pastaba, kurią norėčiau pasakyti. Aš tikiuosi, jeigu šioje salėje yra tokių asmenų, kurie yra susiję su tuo verslu, ar kurių artimieji yra susiję su tuo plačiai paplitusiu verslu, aš tikiuosi, kad jie susilaikys ne tik nuo balsavimo, bet aš manau, kad turėtų susilaikyti ir nuo balsavimo, ir nuo diskusijų, ir nuo bet kokio pobūdžio pataisų teikimo. Labai dėkui.
PIRMININKAS. į tribūną kviečiamas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų aš manyčiau, kad pirmiausia džiną iš butelio išleido tie, kas priėmė tokį įstatymą, tai yra buvusi valdančioji dauguma. Reikia tai pripažinti. Štai A. Kubilius dabar šaukia, kad Vyriausybė pateikė gal ir neblogą variantą, bet pripažinkime, kad Seimas šį įstatymą pagadino, ir toks, koks yra, jis yra tikrai žalingas mūsų valstybei.
Taip pat pripažįstu, kad dabartinė Vyriausybė pateikė gana neblogą įstatymo pataisą, kaip išeiti iš šitos situacijos, kad dabar yra pateikta 15 tūkst. paraiškų už 480 megavatų. Tiek, kiek mūsų statoma atominė elektrinė turi gaminti elektros energijos. Dabar mes elektros energiją supirkinėsime, fiksuojame, 12 metų, ir tiems, kurie pateikė paraiškas, 12 metų fiksuojame, kad kaina nebus mažesnė nei 1,44 Lt.
Gerbiamieji, ar tai nėra absurdas? Tą patį kalbėjau Seime, kai buvo priimamas šitas įstatymas. Atseit reikia skatinti atsinaujinančius energetikos šaltinius. Tai yra įsipareigojimas Europos Sąjungai. Bet ar nėra pigesnių atsinaujinančių energetikos šaltinių? Yra pigesnių, bet kažkodėl ten tokio prioriteto nenumatoma, o numatomas saulės baterijų, tų, kurie gamina ir stato saulės baterijas. Tai yra žalingas įstatymas, ir reikia ieškoti svertų, kaip vis dėlto sustabdyti visą šitą plėtrą. Mes greitai nei sėsime, nei arsime, visi laukai bus vien saulės baterijomis nukloti, nes tai yra labai naudinga. Bet naudinga kieno sąskaita? Visų elektros mokėtojų sąskaita. Kodėl dabar apskritai reikia nustatyti tarifus? Tai rinkos kaina supirkinėkime, ir jeigu apsimoka, tegu kas nori statosi. Bet ne, sudarome šiltnamio sąlygas ir visiems kitiems žmonėms keliame tarifus už elektros energiją.
Čia A. Mazuronis pateikė daug skaičių, kurių nenoriu kartoti, bet aš manau, kad mes negalime pritarti Ekonomikos ir Aplinkos apsaugos komitetų pateiktoms pataisoms, o priimti tokį variantą, kurį pasiūlė Vyriausybė, kuris leidžia ir suteikia svertus sureguliuoti šiuos nevaldomus procesus, kurie šiandien vyksta Lietuvoje. Tikiuosi, kad jeigu kartais po svarstymo bus pritarta ir nerasime būdo, kaip atmesti šitas Ekonomikos ir Aplinkos apsaugos komitetų pataisas, prašysime pertraukos po svarstymo.
PIRMININKAS. K. Masiulis kviečiamas į tribūną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nedažnai taip būna, kad viskam, ką kalbėjo P. Gražulis, aš pritariu. Iš tikrųjų „tvarkiečiai“ pasakė teisybę, kad buvo anos Vyriausybės neblogas projektas, paskui buvo sugadintas, ir galime prisiminti, kas padėjo jį sugadinti. Aš lygiai taip pat galėčiau priminti, dabar P. Gražulis sako, kad soliarinė, arba ta saulės energetika tikrai nepakeliamai brangi. Ir jos plėtra turėtų būti ribojama, o ne paliekama liberaliai plėtrai, kad kiek nori, tiek plečiasi. Teisybė. Tačiau norėčiau pratęsti P. Gražulį. Tada išeina, Petrai, kad visiškai kvailai darėte, kad taip stipriai siūbavote valtį, siūlėte referendumus dėl atominės energetikos, kad vis dėlto reikia Lietuvai pigesnės energetikos. Atominė energetika buvo ne tokia jau prasta.
Reikia prisiminti, kad patys pridarėte Lietuvoje tiek problemų, ir ši – viena iš tų, kurią reikia spręsti. Lygiai taip pat, kaip dabar galvos skausmas, ką pridarėte su atomine energetika, į kokią situaciją įvarėte, įginėte energetikos sritį, kuri galėtų būti bazinė ir galėtų duoti pigią elektrą, bent kažkuria prasme amortizuoti brangiąsias dedamąsias, kurios atsiranda dėl mūsų įsipareigojimų Europos Sąjungai.
Dar vienas dalykas, dėl ko noriu sutarti su P. Gražuliu. Visiškai teisingai, Petrai, nėra ko čia skubėti, nes mes, dabar šitaip lėkdami, tokiu greičiu, priskaldysime malkų, turėsime daugybę bylų su investuotojais dėl jų teisėtų lūkesčių. Mes tikrai galime padaryti taip, kad pratęsiame vieną ar kiek reikia tų savaičių darbą ir dirbame tol, kol pasiekiame tokį sprendimą, kuris nesukels žalingos bangos. A. Kubilius šiandien Seniūnų sueigoje girdėjo, kaip siūlė taip ir padaryti. Tačiau, aišku, visi nori mieliau atostogauti, priimti bet kokį įstatymą, koks jis yra, – kreivas, šleivas, tinkamas, netinkamas, kažkokį. Nes nuosavos atostogos ar poilsis yra svarbiau negu gero įstatymo priėmimas. Teisybė, Petrai? Tikrai reikia čia įsigilinti, tvarkyti yra ką, bet negalima šitaip daryti, kad neįsigilinus, neišsiaiškinus, bet kaip padaryti.
Galbūt iš tikrųjų galima ir be tokių drastiškų pataisymų leisti plėtrą, tačiau atlikti tam tikrą patikrą, kas bando apgauti valstybę. Jeigu yra apgavysčių, o mes daug kalbame apie apgavystes, tai čia galbūt yra panaši situacija, kaip buvo su išmokomis motinoms, kai kažkas bandė nesąžiningai, negarbingai pasinaudoti tomis galimybėmis užsidirbti iš motinystės, ir irgi yra galbūt panaši situacija. Bet tada daugelis dalykų buvo kriminalizuota, užkardinta. Tai gal galima išnagrinėti, identifikuoti tuos atvejus? Gal mūsų institucijos, energetikos inspekcija ar dar kažkas galėtų parengti kažkokias priemones ir parodyti, kaip iš tikrųjų yra? Ar mes turime tą informaciją? Niekas tos informacijos neturi. Kokia situacija, gal galima ją suvaldyti ir kitais būdais?
Ne, mes kuriame įstatymus, bus faktiškai stabdomi išduoti leidimai ir sukuriama situacija bylinėtis su valstybe. Tai mes vienaip ar kitaip patirsime nuostolius. Ar tikrai sunku padirbėti savaitę ir priimti gerą, normalų sprendimą, kuris galbūt mus visus sutelktų tam tikram kompromisui, ir surastume bendrą vardiklį. Dabar šitaip darant, aš negalėsiu balsuoti. Aš žinau, kad reikia daryti, bet negaliu pritarti tam, nes nesu įsitikinęs dėl pasekmių. Kaip balsuoti atsakingai? Tik susilaikant.
PIRMININKAS. Dėkojame. R. J. Dagys kviečiamas kalbėti. Dėl vedimo tvarkos – A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Jau kelintą kartą girdžiu, kad čia kažkas blogai daroma, reikia dar tempti laiką. Aš noriu jus informuoti, kad praeitų metų liepos mėnesį patys verslininkai buvo atėję pas buvusį energetikos ministrą A. Sekmoką ir pasakė, kad su šituo viskuo bus velniava. Jokios reakcijos nebuvo, absoliučiai nebuvo. Komitetas, naujasis Seimo komitetas, praeitų metų gruodžio pradžioje, padarėme klausymus ir buvome įspėję dar buvusią Vyriausybę, kad darytų ką nors, neštų projektą. Nieko nepadarė. Dabar jūs aiškinate, norite dar vilkinti, tai aš suprantu, kad kuo daugiau vilkinsime, tuo bus didesnių praradimų. Galima svarstyti kovo mėnesį, bet dar kokie keli šimtai milijonų iš žmonių kišenės bus paimti šiai velniavai finansuoti.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Prašom. Galite kalbėti iš tribūnos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš jau galvojau kai ko nesakyti, bet dabar po šitos replikos teks pasakyti ir dar kartą akcentuoti.
Prisiminkime kontekstą, kurį mes visi svarstėme, priėmėme teikiamus įstatymus, kai buvo priimtas šitas mechanizmas. Apie ką daugiausia buvo (…) alternatyva? Kad atsinaujinantys šaltiniai bus alternatyva atominei elektrinei. Jos elektros energija čia yra mūsų ateitis, čia yra mūsų išsigelbėjimas ir t. t. Tai buvo pagrindinis motyvas. Todėl visa, kas tik laisviau ir lengviau, šioje salėje buvo priimta. Viskas buvo priimta. O tai, kad tas kainuos šiuo metu beveik kelis kartus daugiau, buvo visiškai neįdomu ir dar dabar kai kurių kartojama, kad tai jiems visiškai neįdomu. Dar atsiranda kalbų, kad galima šitą vystymą daryti ne vartotojų sąskaita. Kaip ne vartotojų sąskaita? Arba tu per tą tarifą juos dotuoji, jų investicijas į šitą sritį, arba per kokius nors mokesčius. Vis tiek tie patys vartotojai, visi mokesčių mokėtojai elektrą naudoja. Vadinasi, iš mūsų kišenės tas daroma.
Aš nesu prieš atsinaujinančios energetikos plėtrą, bet turime pamatuoti, kiek mes galime už tai mokėti ir po kiek laiko tos technologijos bus tokios, kad jos atitiks 19 ct, kaip atominės elektrinės, nuo pusantro lito dabar. Tikrai ne per metus ir tikrai ne per dešimt metų, nesvarbu, kiek pinigų čia sukišime. Štai tokia yra alternatyva. Visi bendrai kovodami prieš atominę elektrinę prisidirbome problemų.
Dabar kaip jas spręsti, tampa gana sudėtingu klausimu, nes mes patys įdėjome tuos mechanizmus. Ir verslas pasinaudojo tais mechanizmais. Ką mes turėtume, mano galva, daryti? Jokiais kitais apribojimais mes vargu ar ką nors pasieksime. Turėsime krūvą bylų ir tos bylos neaišku kuo baigsis, greičiausiai vėl kris ant mokesčių mokėtojų. Aš jau pateikimo metu kalbėjau, kad reikia būtinai reglamentuoti metodikos nustatymą. Kas nustatė tokią metodiką, kas nustatė tokias supirkimo kainas? Ta pati komisija, kuriai šiandien ką tik norėjome 8 tūkst. atlyginimą padaryti už tokį gerą darbą. Mes visiškai supainiojome savo prioritetus. Turime problemą, bet norime pakelti atlyginimus ir t. t.
Jau pats laikas nustoti politikavimo prasme aukoti mūsų vartotojų interesus, ir tai yra pagrindinis dalykas, ką mes dabar turėtume pasiekti. Taigi iš tikrųjų, kadangi už to yra tikrai nemaži pinigai ir nemažos pasekmės valstybei, aš matau, kad dauguma irgi neturi aiškaus apsisprendimo, ką daryti, vienos ar poros dienų sesijos pratęsimas, randant geriausius sprendimus, mažiausiai kainuojančius, turbūt verta alternatyva, apie ką turėtume pagalvoti, nes, šiaip ar taip, mes turėsime visas padarytas klaidas apmokėti iš savo kišenės. Nėra kitokių būdų, yra tie patys mūsų pinigai, kuriuos sumokame mokesčių pavidalu arba mokėdami už tarifą.
Todėl siūlau neforsuoti šiandien šito klausimo. Jo ilgai atidėti negalima, bet tikrai nieko mums neatsitiks, jeigu iki kovo mėnesio mes kokią savaitę ir padirbėsime. O baigdamas dar pakartosiu, turime tokią alternatyvą atominei elektrinei: arba mokėsime tokias kainas, gerai, 90 ct, arba turėsime tarnauti vienam elektros energijos tiekėjui. Nėra kitokios alternatyvos artimiausiu laikotarpiu. Po kokių 30–40 metų gal ir bus. O jeigu norėsime ką nors forsuoti, net didžiosios valstybės sau neleidžia prabangos taip smarkiai forsuoti atsinaujinančius energetikos šaltinius žinodamos jų kainą. O mes, pasirodo, dėl politikos galime padaryti viską.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiame A. Stancikienę.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Gerbiamieji kolegos, kadangi praeitame Seime iš tikro priklausiau Aplinkos apsaugos komitetui, tai prisiimu didelę dalį atsakomybės už šitą nekokybišką įstatymą, koks pasiekė mus ir koks buvo priimtas, nes nesugebėjau tada įtikinti, kad tai yra labai ydingas įstatymas. Pačia savo idėja jis buvo gražus, bet kai kurios jo nuostatos buvo paliktos pasipelnyti valstybės sąskaita. Ir noriu pasakyti labai atsakingai, kad dabar mes galime vėl užlipti ant grėblio antrą kartą, nes tos nuostatos, kurios buvo pasiūlytos energetikos ministro, buvo iš tikro labai geros ir leidžiančios sustabdyti ydingą situaciją, atsiradusią praeitoje kadencijoje.
Kas gi atsitiko ir ką šiandien mes priiminėsime ypatinga skuba? Skuba, be abejonės, būtų reikalinga, jeigu nebūtų pakeista esmė mūsų kolegų pasiūlymais. Energetikos ministras siūlė stabdyti skatinimo kvotų paskirstymą, kai pasieksime įstatyme numatytą įrengtąją galią, pavyzdžiui, saulei – 10 megavatų. Vadinasi, jau šiandien turėtų stabdyti paraiškų priėmimą, nes gerokai daugiau nei 10 megavatų iš saulės jau yra pasiekta.
Bet kolegų pasiūlymas yra toks, kad mes ne tik nestabdysime, bet dėl tų 10 megavatų, kurie dabar pasiekti, mes užsimerksime, dabar įrengtą suminę galią pradėsime skaičiuoti nuo nulio į priekį ir tų visų mažų elektrinių, kurios yra iki 30 kilovatų galios ir paraišką pateikė iki gruodžio 31 d., iš viso į tą naujai skaičiuojamą megavatų suminę galią neįtrauksime. Ministras mums čia iš tribūnos sakė, kad paraiškų yra jau 15 tūkst., tai yra 480 megavatų. Mes iš atominės elektrinės planavome pasigaminti 500–600 megavatų savo Lietuvos poreikiams, o čia vien iš saulės energetikos 480 megavatų, ir dar jie neįeis į tą 10 megavatų, kuriuos papildomai leisime. Tai iš viso turėsime lygiai 500 megavatų vien iš saulės.
Bet baisiausia, kad valstybė įsipareigoja visus tuos pagamintus 500 megavatų nupirkti, ir dar mokant pačią brangiausią kainą. Nes jeigu pateikė paraiškas iki gruodžio 31 d., tai pagal mūsų kolegų pasiūlymą išeis, kad tą paraiškos padavimo dieną galiojęs tarifas ir bus mokamas visus 12 metų. Ne tada, kada… Aš gal po dvejų metų normaliai pradėsiu tiekti elektros energiją, gal aš tik po metų pradėsiu ir gal jau bus nustatytas 60 ar 70 ct tarifas, juo labiau kad numatėme, kad tarifus galima kas ketvirtį dabar jau peržiūrėti. Bet ne! Mes šiandien visiems 15 tūkst. paraiškų įteisinsime 1,44 Lt tarifą, galiojusį iki praeitų metų gruodžio 1 d. Aš šito nesuprantu.
Jeigu į Seimą yra atnešamas įstatymas, kuris mums suteikia galimybę pataisyti situaciją iš esmės, tai mes sugebame savo kolegų Seimo narių rankomis tą situaciją dar gerokai pabloginti ir įtvirtinti, įkalti jau 12 metų kaip neliečiamą. Aš manau, kad tai yra visiškas absurdas.
Iš tikro reikėtų pereiti prie to, kad tų pataisų vienas iš teikėjų yra pats atsinaujinančios energetikos plėtotojas, vėjo jėgainių plėtotojas. Jis buvo ir darbo grupės narys, anos darbo grupės, kuri pateikė Seimui šį ydingą įstatymą, narys. Jis jau tada galimai atstovavo gamintojams, o ne valstybei. Aišku, jo interesas buvo. Bet šiuo metu aš nesuprantu, kaip jis apskritai drįsta dar toliau Seimui teikti pataisas, kurios vėlgi gerins arba įtvirtins 12 metų jo verslo pelningumą. Aš manau, kad tokie dalykai Seime turėtų būti netoleruotini. Aš manau, kad net nereikia kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Etikos ir procedūrų komisija pati tuos dalykus turėtų stebėti ir kokiu nors būdu stabdyti. Manau, kad mes turime arba pratęsti sesiją ir dar kartą rinktis į vieną posėdį, nes vis dėlto labai atsakinga situacija, arba nepritarti faktiškai nė vienai pataisai, kurias yra pateikę Seimo nariai, beje, iš pozicijos. Labai gaila, kad su ministerija tai turbūt nebuvo suderinta. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl vedimo tvarkos nori kalbėti A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Aš tiesiog dėl kolegės, sakykime, kažkokių kliedesių norėčiau kalbėti. Negalima tokių dalykų kalbėti neįsigilinus, nepasižiūrėjus. Taip, aš atstovavau Atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijai, aš nebuvau Seimo narys, aš dalyvavau kaip Seimo valdybos narys, kaip Seimo valdybos skirtas dėl įstatymų rengimo. Noriu pasakyti, gerbiamajai A. Stancikienei ir visiems kitiems, kad rengiant įstatymą, jį parengus jis dvejus metus nebuvo priimtas. Per tą laiką jūsų vadovaujama ministerija išdavė… 48 megavatus… leidimų, kurie dabar yra ir sudaro tų įgyvendintų 10 megavatų, nors (…) įstatyme, kurį jūs matėte, buvo 10. Va šituos reikėtų ištirti. Netiesa, kai kolegos sakė, kad šiandien pasiekta per 30 kilovatų… mažuosius projektus, o megavatiniai projektai tada buvo įgyvendinti. Kas leido jiems be konkursų, kurie buvo numatyti pagal tą įstatymą, įgyvendinti tuos projektus? Tai štai kur yra visa problema. Aš noriu, kad atkreiptų dėmesį ir gerbiamasis naujasis ministras V. Mazuronis, ir gerbiamoji A. Stancikienė. Tai yra praėjusios kadencijos, sakykime, padarytas nusikaltimas.
PIRMININKAS. Jūs jau čia kalbate turbūt dėl motyvų. Į tribūną kviečiame A. Kubilių.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš gal tik prie to, kas jau sakyta, dar norėčiau pasakyti keletą pastabų. Čia ponas A. Skardžius turėtų aiškintis, matyt, su Etikos ir procedūrų komisija dėl to, ką sakė A. Stancikienė, kalbėdama apie jį ir jo interesus. Aš manau, kad tai yra vienas iš charakteringų šito įstatymo ir visos problemos svarstymo aspektų. Iš tikrųjų mes turėtume kalbėti apie sisteminius dalykus, apie specifinius dalykus, susijusius su saulės energetika, apie problemos sprendimo būdus, ar jie pasirinkti tinkamai.
Sisteminiai dalykai. Ką turime šiandien pasakyti? Vadinamoji žalioji energetika yra brangi, gal daugelis tą po šios dienų svarstymų pagaliau pradės suvokti. Antras dalykas. Ten yra daug interesų, ką mes sakėme ir prieš kelis metus, ir tie interesai ne visi yra skaidrūs, tą irgi labai aiškiai matome. Tą turime irgi labai aiškiai įvardinti kaip sisteminius dalykus. Apie tai, ką kolegos kalbėjo, ar iš tikrųjų praeitos kadencijos opozicija, pasisakydama taip garsiai už žaliąją energetiką, prieš atominę energetiką, elgėsi išmintingai ir teisingai, šiandien gali patys sau atsakyti.
Dabar dėl specifinės saulės energetikos problemos. Čia daug kas kalba apie įstatymu sukurtas problemas. Taip, mes Vyriausybėje prieš porą metų prieštaravome Seime formuluojamoms kai kurioms nuostatoms ir apgailestavome, kad mūsų Vyriausybės pasiūlymai Seime nebuvo priimti. Turiu pasakyti, kad Seime iš tikrųjų už įstatymo projektą, kuris buvo priimtas 2011 m. gegužės 12 d., balsavo įvairios partijos. Aš pats balsuojant nedalyvavau, manau, kad įstatyme liko spragų, tačiau už įstatymą balsavo ir A. Butkevičius, ir B. Bradauskas, ir V. Mazuronis. Tai yra plačiai paremtas įstatymas.
Turiu pasakyti, kad, mano įsitikinimu, dėl to, kas šiandien kalbama apie problemas, kurios matyti dėl saulės energetikos, mano manymu, mes turime labai aiškiai pamatyti, iš kur tos problemos kyla. Jos kyla ne tiek iš įstatymo, įstatyme visada galima rasti, ką reikia taisyti, bet jos kyla iš Valstybinės kainų ir energetikos komisijos tarifų politikos. Kai už saulės elektrinių vieną kilovatvalandę sukuriamos elektros energijos tarifas yra nustatomas 1,60 Lt, tokiu būdu visiems sukuriama pagunda ieškoti landų įstatymuose ir pulti tokias elektrines statyti, tai šioje vietoje mes turime matyti, iš kur kyla problemos.
Turiu pasakyti, kad man keista, kad visuose svarstymuose nuo šitos problemos yra nueinama į šoną. Noriu priminti, kad pagal Atsinaujinančios energetikos įstatymą ir visus kitus įstatymus Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra nepriklausoma institucija. Nei Vyriausybė, nei Seimas neturi jokių galių daryti įtaką jų sprendimams dėl tarifų. Valstybinė kainų ir energetikos komisija pati nustato metodiką, kaip yra skaičiuojami tarifai, ir pati nustato tarifus. Nepaisant jau ryškėjančių problemų, vis tiek šių metų tarifai lieka 1,20 Lt, 1,40 Lt ir t. t., kai akivaizdu, jog kai tokie tarifai, investuotojams į saulės energetiką jų investicijos atsiperka per 4–5 metus.
Kai tokie tarifai, yra sukurta galimybė turėti labai nesąžiningą visų vartotojų sąskaita verslą. Klausimas yra: ką turim padaryti, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija, būdama nepriklausoma komisija, iš tikrųjų prisiimtų atsakomybę už tokią tarifų politiką, kad galų gale iš tikrųjų tai būtų sprendžiama? Šioje vietoje dar kartą noriu pakartoti, kad taip, matyt, reikia priimti vienokius ar kitokius sprendimus, galima ieškoti, ką galima taisyti įstatyme, bet įstatymo pataisos, mano įsitikinimu, visiškai paviršutiniškai susijusios su pagrindiniu klausimu, tai yra tarifų klausimu. Jeigu šiandien turime problemų dėl tokių saulės energetikos tarifų, tai kas gali atsakyti, ar neturėsime po kurio laiko, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos komisija, būdama savarankiška, nutars ką nors keisti, pavyzdžiui, vėjo energetikos tarifų politikos srityje, ar neturėsime tokių pačių problemų dėl vėjo energetikos? Todėl dar ir dar kartą raginu pamatyti problemos esmę.
Dabar pasiūlyti problemos sprendimo būdai. Aš tikrai turiu pasakyti, kad tokio chaotiško svarstymo, kokį vakar teko matyti Ekonomikos komitete, seniai neteko matyti. Tikrai negaliu pasakyti, ar tie pasiūlyti sprendimai yra tinkami ar netinkami, nes svarstymas tikrai buvo visiškai chaotiškas ir nesusijęs su pagrindine problema, t. y. tarifų klausimu. Todėl aš šiandien ir Seniūnų sueigoje pasiūliau…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …rinktis kitą savaitę ir per tą laiką, ne per vieną dieną, rasti tinkamus sprendimus. Seniūnų sueiga valdančiosios koalicijos balsais tokį mano pasiūlymą atmetė. Gerbiamieji valdančiosios koalicijos kolegos, jums tenka prisiimti visą atsakomybę už tokius sprendimus ir siūlymus, kokius jūs dabar esate pateikę ir kokius planuojate priimti. Aš raginu savo frakciją ir opoziciją susilaikyti nuo pritarimo tokiems pasiūlymams…
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Bijau, kad ieškant problemos sprendimo tokiais sprendimais bus sukurtos dar didesnės problemos. Jeigu sprendimo būdas yra toks, kad po to reikia sudaryti specialią komisiją, kuri turės apsvarstyti 5 tūkst. potencialiai prašančių kompensacijų klausimą, aš tik galiu spėlioti, kaip ta komisija dirbs ir kokių ten vėl atsiras draugų ir ne draugų interesų, ir kas ten darysis dėl tokio sprendimo būdo.
PIRMININKAS. Kviečiame P. Saudargą.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, saulė virė, saulė virė, bet prisivirėm tai mes. Išties pritarsiu daugeliui kalbėjusių kolegų, kad prisivirėm jau anos kadencijos Seime, prisivirėm Aplinkos apsaugos komitete. Išsrėbti bandė buvusi Vyriausybė. Taip, jau rugpjūčio 8 d. Energetikos ministerija pateikė siūlymus, kaip keisti įstatymo projektą, tačiau srebia vis dar ši Vyriausybė ir štai šiandien srebiam mes.
Klausimas, kodėl mes taip neatsakingai prisivirėm? Todėl, kad tikslas yra labai gražus ir geras, saulė verda gerai, fotosintezės efektyvumas siekia beveik 100 %, gamta yra susitvarkiusi taip, kad kiekvienas pagautas kvantas virsta eksitonu, ir beveik be energijos nuostolių. Saulės energetikos teorinės perspektyvos yra fantastiškos. Dabar jau laboratorijose pagaminami tokie saulės elementai, kurių efektyvumas siekia apie 44 %. Pramoniniu būdu siekia beveik 30 %, energijos konversijos efektyvumas iš saulės elektros beveik 30 %. Nėra tokie ekonomiškai efektyvūs saulės elementai, jiems naudojamos sudėtingos medžiagos, brangiai gaminamos, galio arsenidas, indžio selenidas, bet čia nesvarbu. Praktikoje pramoniniu būdu jau 20 % siekia efektyvumas. Štai mes turime visi visame pasaulyje keliolikos procentų efektyvumo saulės elektrinę. Perspektyva tik gerėja. Su kiekviena diena efektyvumas didėja, kaina mažėja ir perspektyvos tikrai mus turėtų labai džiuginti ir mes turėtume jomis sekti, tačiau kaip atsitiko Lietuvoje? Lietuvoje atsitiko, kad nors saulės elementų kaina mažėja, efektyvumas didėja, bet elektros kaina nusiteikusi irgi kilti mums visiems. Ar čia yra problemos esmė, kad 15 tūkst. paraiškų pateikta? Su visais kolegomis sutinku, nesikartosiu, kad potenciali grėsmė, jeigu jos visos bus patenkintos, kad iki 5 centų padidės elektros kilovatvalandės kaina. Taip, tai yra bėda, taip, tai reikia srėbti, bet srėbti buvo galima dviem būdais.
Kaip susidaro ta kaina vartotojui? Elektrinių skaičius padaugintas iš supirkimo kilovatvalandės kainos. Kilovatų skaičius padaugintas iš kainos. Mes dabar šiuo projektu einame paraiškų, t. y. elektrinių, skaičiaus ribojimo keliu, o ne kainos ribojimo keliu. Tai yra kardinalus skirtumas, nes ko bijomasi? Kad bus nepatenkinti teisėti lūkesčiai ir valstybė atsidurs teisme. Valstybė atsidurs teisme ir vienu, ir kitu atveju. Tik vienu atveju, jeigu mes leidžiame statyti ir sureguliuojame kainą, tai visuomenės interesas nenukenčia, nes mes plėtojame saulės elektrines. Dabar mes kainos neliečiame (prie to dar prieisime), bet mes mažiname skaičių į įstatymą įrašydami terminą. Dabar iš pradžių buvo kovo 1 d. Čia, sako, supuls visi žiemą ant stogų greitai statyti tas elektrines, pusė nukris, nes dabar ledas, prisnigta, yra sudėtinga. Tokie pajuokavimai, bet tokia yra logika, kad niekas nespės pasistatyti, ir tuo baigsis. Tos paraiškos nebus įgyvendintos. Dabar jau numatyta liepos 1 d. Šiek tiek realiau, kažkoks procentas pasistatys, bet kodėl mes mažiname skaičių? Ar blogai, kad žmonės sau ant stogų statosi tas elektrines? Taigi gerai. Ribokime kainą, nes tai vėlgi yra atgalinė data. Nieko nekeisdami atgaline data ir nepažeisdami potencialių gamintojų teisėtų lūkesčių, mes vis tiek problemos neišspręsime.
Kolegos, dabartinė dauguma siūlo eiti labai tokiu, mano požiūriu, keistu būdu, tai yra mažinti paraiškų skaičių numatant jiems laiko terminą, kad pradėtų gaminti, o visiškai neliečiant kainos. Juk įstatymas nesukėlė šio chaoso. Chaosą sukėlė nustatyta kaina. Jeigu dar pernai metais nustatyta kaina būtų bent kiek artima rinkos kainai, tai niekas problemos nematytų. Pasistatei elektrinę, atiduok į tinklus, gamink. Viešasis interesas nuo to nenukentėtų. O kas nustatė kainą? Taigi ne A. Kubilius, ne A. Sekmokas nustatė. Valstybinė kainų ir energetikos komisija nustatė kainą. Todėl mes vėl turime šiandien su jumis grįžti.
Priartėju prie šio įstatymo antros pagrindinės problemos, kad mes taisome skubotai, chaotiškai ir nelabai aišku, ko vėl privirsime, nes gamintojai vėl kreipėsi nurodydami jau dabar šio pateikto projekto teisinius trūkumus. Vėl nepateisinus teisėtų lūkesčių vėl valstybė atsidurs teisme. Kas gali paneigti?
PIRMININKAS. Dėkojame. Paskutinis užsirašęs – L. Balsys. Kviečiame į tribūną.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų vyksta tai, ko ir buvo galima tikėtis – gerai apgalvoto ir prasidedančių atakų prieš žaliąją energetiką. Apgailėtina ir bjauru klausyti politikų, kurie yra paveikti, matyt, tarptautinių atominių magnatų kalbų, kurie siekia apjuodinti žaliąją energetiką ir atgaivinti tokią seniai nugaišusią temą kaip atominė elektrinė po Lietuvos žmonių referendumo. Kai jūs kalbate apie neįtikėtinai aukštas saulės ir kitų atsinaujinančių šaltinių energetikos kainas, pasismailinkite pieštukus, iškiškite liežuvių galiukus ir paskaičiuokite, kiek kainuotų atominės elektrinės kilovatvalandė, jeigu ji turėtų atsipirkti per 12 metų. Turbūt gautumėte per 2 ar 3 Lt. Paskaičiuokite! Bet ne apie tai šiandien kalbama.
Iš tikrųjų tai, ką šiandien svarstome, turime konstatuoti, kad yra bandoma priimti įstatymą, kaip pažeisti įstatymą, nes iš tikrųjų šitas įstatymas, kokį siūlo Energetikos ministerija, akivaizdžiai ir žinomai suponuoja tai, kad jis turės galioti atgaline data. Tai yra bus nelegitimus, lauks teismai, kompensacijos ir t. t. Iš tikrųjų tai yra pamoka, kas būna, kai paliekamos įstatymo spragos. Labai keista ir kol kas neturime atsakymo nei iš ministerijos, nei iš suinteresuotų, viešąjį interesą ginančių teisėsaugos institucijų. Visi žinojo, kas vyksta, visi žinojo, kad yra dirbtinai skaidomos didžiosios elektrinės į mažesniąsias, kad būtų galima pasinaudoti lengvatiniais tarifais ir gauti tą paramą. Visi tai žinojo, tačiau leido tam vykti. Kol kas aš negirdėjau atsakymo ir iš ministro, išskyrus paverkšlenimus, kad jis negalįs to padaryti. Kodėl negalima nustatyti tų susijusių asmenų, kodėl negalima išaiškinti ir išsiaiškinti, kad jie nėra individualūs savo reikmėms norintys statyti elektrines statytojai? O tada, išaiškinus, kad jie yra didieji saulės elektros energijos gamintojai, priskirti juos prie didžiųjų gamintojų ir tada jie iš karto pateks į dešimties megavatų kvotą, jiems nebus taikomi tarifai ir šitą problemą mes išspręsime. Tie, kurie paklius iki 10 megavatų, paklius, kurie nepaklius, tiesiog jų nebebus. Kodėl šito negalima padaryti, taip ir lieka neaišku. Vietoj to į įstatymą sudėti dalykai, nesusiję su šia saulės iki burbulo dirbtinai išpūsta problema, turintys blogų, tragiškų pasekmių visai atsinaujinančiai energetikai. Ir ne tik saulės energetikai. Pavyzdžiui, tas faktas, kad siūloma tarifą nustatyti, kai išduodami leidimai plėtrai, o ne gamybai, gali pakirsti visą atsinaujinančios energetikos išteklių procesą, nes koks investuotojas sutiks investuoti, sutiks eiti į banką ir koks bankas sutiks duoti paskolą, jeigu nebus aišku, kokia bus kaina, o siūloma, kad kaina būtų nustatoma, kai bus paleidžiama elektrinė, o leidimas – gali būti dvejų metų tarpas. Tai yra nelogiška ir nereikalinga.
Bet ir ne tai yra svarbiausia. Svarbiausia yra tai, kad mes susidūrėme su situacija, kuri atskleidė, kad visa sistema yra netobula, todėl dabar mes turėtume galvoti, kaip keisti visą atsinaujinančios energetikos rėmimo būdą, t. y. Lietuvos žalieji, Lietuvos žaliųjų partija, asmeniškai aš siūlome, kad turime pataisyti įstatymą taip, kad būtų atsisakyta rėmimo per tarifą, o pereita prie rėmimo per investiciją įvedant griežtus kokybės reikalavimus, kad nebūtų pastatyti žemos kokybės kiniški saulės elementai su dirbtinai Europos Sąjungos priklijuotom padirbtom banderolėm, sugendantys po ketverių metų, bet yra gauti geri tarifai ir ta įmonė paskui dingsta. Čia yra esminė problema. Jeigu pereitume prie rėmimo per investicijas, atkristų visos atomininkų šnekos, kad saulės energetika ir vėjo energetika yra labai brangi. Jie dalyvautų rinkos kainomis, taip pat gautų ir Europos Sąjungos paramą dėl investicijų ir tokiu būdu mes tą problemą išspręstume.
Taigi aš irgi kviečiu padaryti pauzę, išsiaiškinti galimybes, kaip tuos nesąžiningus verslininkus, kurie pasinaudojo praėjusios kadencijos valdančiosios daugumos paliktomis spragomis (kas gali paneigti galimybę, kad galbūt tyčia, kad dabar būtų galima taip kalbėti, kaip kalbėjo kai kurie atominių magnatų paveikti politikai)… ir išspręsti šitą problemą. Nereikia gadinti ir juodinti atsinaujinančios žaliosios energetikos vien dėl to, kad buvo paliktos spragos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiame į tribūną Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką, nes yra pataisų. Vyriausybės valanda numatyta darbotvarkėje 13.30 val. Pirmosios pataisos prasideda nuo 3 straipsnio. Yra Seimo narių…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pirmininke, gal tada einame pastraipsniui? Dėl 1 straipsnio pataisų nėra. Galima balsuoti, nes eina ypatinga skuba.
PIRMININKAS. Čia ne priėmimas. Mes galime tuos straipsnius, dėl kurių yra. Dėl 1 straipsnio nėra. Dėl 2 straipsnio nėra. Dėl 3 straipsnio yra pirmosios Seimo narių pataisos. Jeigu ką nors praleidau, pasakykite.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Yra kolegų R. Žemaitaičio, A. Skardžiaus ir K. Daukšio pataisa, komitetas jai pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Ar Seimo nariai, teikę pataisas, tam pritaria? Sutinka? (Balsai salėje)
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Pritariame komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonei pritariama, tai balsuoti… (Balsai salėje) Prašote balsuoti? (Balsai salėje) Mane konsultuoja dar kartą Seimo posėdžių sekretoriatas, jeigu yra Seimo narių reikalavimas balsuoti, balsuoti yra privaloma, todėl pasiruošiame balsuoti. Balsuojame dėl Seimo narių… Ar dar bus norinčių pasisakyti už ir prieš? Nematau. (Balsai salėje) Galite užsiregistruoti kalbėti dėl pataisos. Sako, yra. Bet jeigu jūs norite kalbėti, jums įjungs, kad jūs galėtumėte kalbėti. Jūs norite kalbėti už ar prieš? Pasakykite.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Prieš. Aš ir norėčiau atkreipti dėmesį, kad po šitos R. Žemaitaičio, A.Skardžiaus pataisos ir K. Daukšio pataisos išeina, kad tie 10 megavatų, kurie buvo įrašyti įstatyme… ten buvo išskirstyta tarp hidroenergetikos, bioenergetikos, saulės ir vėjo suminės galios tiek, kokį mes turime pasiekti įsipareigojimą Europos Sąjungai. Dabar išėjo, kad po šios pataisos tai, kas iki dabar yra įrengta, nebus skaičiuojama, bus skaičiuojama nuo šiandien, nuo tada, kada priimsime įstatymą dėl 10 megavatų, ir dar plius tos 15 tūkst. paraiškų, dėl ko jau susidarys 480 megavatų suminės galios vien iš saulės energijos, irgi neįeis į tą 10 megavatų. Tai bendra suma bus 500 megavatų. Ir už visa tai valstybė turės sumokėti privaloma tvarka išpirkdama. Aš neįsivaizduoju, ką mes darome. Iš esmės šita pataisa, dar kartą sakau, sukelia didžiulę sumaištį Atsinaujinančių išteklių įstatyme. Nes tada mes jau ne 22 % pagal savo įsipareigojimus įrengsime, o visą 100 % mums reikalingos elektros energijos galios pagaminti vien iš saulės. Aš manau, čia yra labai ydinga pataisa ir siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Už pasisako K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man tikrai labai gaila, Aurelija, kad tenka jus pataisyti. Noriu pasakyti, kad praeitame Seime, man atrodo, jūs balsavote už šitą įstatymą. Tame įstatyme buvo parašyta, kad iki 30 kilovatų galios elektrinių niekas neriboja – jokie megavatai, o riboja tik didesnes – iki 10 megavatų. Tai patys tokį įstatymą priėmėte, už kurį nė vienas Darbo partijos frakcijos narys nebalsavo, noriu pabrėžti, visi balsavome prieš arba susilaikėme, dabar patys sakote… Mes taisome šitą dalį, ir jūs dar nepatenkinti. Aš nesuprantu dėl ko. Tai norite palikti, kaip buvo seniau? Skaitykite įstatymą.
PIRMININKAS. Už ir prieš kalbėjo. Ar dar komiteto pirmininkas?..
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš labai trumpai. Mielieji, jeigu mes neįrašome tų 10 megavatų, tai šiuo metu yra jau išnaudota tas 10. Mes tada nukertame ir tiems, kuriems beliko tik prisijungti, jiems jau nebeleidžiama. Na, jau čia nėra nei ko kalbėti apie teisėtus lūkesčius ir visa kita. Todėl komitetas, Vyriausybė ir ministras tai pataisai pritarė. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame už Seimo narių R. Žemaitaičio, A. Skardžiaus, K. Daukšio pataisą. Pataisyta pagal komitetą. (Balsai salėje)
Balsavo 90 Seimo narių: už – 63, prieš – 4, susilaikė 23. Pataisai pritarta.
Kita pataisa yra taip pat dėl 3 straipsnio. Taip pat Seimo nariai R. Žemaitaitis, A. Skardžius, K. Daukšys. Komitetas pataisai nepritaria. Pakomentuokite.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, kadangi svarstymo metu, komiteto posėdžio metu, projekto autoriai atsiėmė šitą pataisą, tai galime jos ir nesvarstyti, jeigu jie nereikalauja.
PIRMININKAS. Nereikalaujate? Viskas gerai. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. 6 straipsnis. Vėlgi yra Seimo narių R. Žemaitaičio, A. Skardžiaus ir K. Daukšio pataisa, yra pritarta iš dalies. Ar tenkina jus?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Tenkina. Balsuoti nereikia. Dėkoju.
Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Pakomentuokite, jeigu galite, pirmininke.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Teisės departamentas priimti pateikė savo siūlymą, jam reikia pritarti, nes čia kaip tik patikslina įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Patikslina, kad iš dalies pritarta. Ar yra pastabų, pasiūlymų? Ar galime bendru sutarimu jai pritarti? Dėkojame.
Dar viena yra R. Žemaitaičio, A. Skardžiaus ir K. Daukšio pataisa, kuriai yra pritarta iš dalies. (Balsai salėje) Tas pats yra 6 straipsnis, 6 dalis. Dėl 6 straipsnio 6 dalies yra Seimo narių R. Žemaitaičio, A. Skardžiaus ir K. Daukšio pataisa. Pakomentuokite…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas šitai pataisai pritarė iš dalies, tačiau yra nuomonė, kad vis dėlto, čia gal daugiau mano asmeninė, turėtų būti nepritarta ir likti, kaip numatyta Vyriausybės. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl šitos pataisos turbūt norite kalbėti? Aš matau, R. Žemaitaitis užsirašęs ne dėl šitos, o dėl viso projekto. Ar Seimo narius tenkina pritarimas iš dalies? (Balsai salėje)
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ne.
PIRMININKAS. Netenkina. Gerai. Reikia balsuoti dėl šito? Dabar galite užsirašyti kalbėti. Prieš užsirašė A. Stancikienė. Jūs norite kalbėti dėl šitos pataisos, taip?
A. STANCIKIENĖ (DKF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom kalbėti.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Čia šita pataisa ir yra ta ydinga pataisa. Ministras buvo atnešęs į Seimą labai gerą pasiūlymą, kad ne nuo tada, kada leidimai išduoti, ir tą dieną buvusi supirkimo kaina bus mokama 12 metų, o nuo tada, kada tu realiai pradedi gaminti ir tiekti elektros energiją, nuo tada esamos kainos nustatytos, valstybė superka. Dabar pagal šitą Seimo narių pasiūlymą išeina, kad tu gavai leidimą, pradėjai plėtoti gal po 2, po 3 metų, bet valstybė tau vis tiek mokės tą kainą, kuri buvo, kai tu pateikei prašymą. Tai yra visi tie 15 tūkst., kurie buvo pateikę prašymus iki praeitų metų gruodžio 31 d., gaus kainą 1,44 Lt už vieną kilovatą 12 metų. Tai yra, nežinau, ypač ydinga, taip, kai jie patys deklaruoja, patys gamintojai, kad jiems užtektų ir 90 ct už kilovatą, tai mes jiems per jėgą 12 metų mokėsime 1,44 Lt. Aš manau, kad apskritai čia reikėtų išsiaiškinti prokuratūroje, kas valstybės sąskaita teikia tokias pataisas.
PIRMININKAS. Už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Na, iš tikrųjų kompromiso vardan, man atrodo, mes, kaip pataisų teikėjai, sutiksime dabar palaidoti šitą pataisą. Iš tikrųjų noriu dar kartą pasakyti, kad už tai, ką sako Aurelija, ji pati balsavo prieš metus, kad būtų taip, kaip dabar yra, o dabar kovoja prieš tai. Kai mes balsavome prieš tai, tai dabar mes turime ginti. Ką aš noriu pasakyti? 10 megavatų buvo skirta stambiems gamintojams. Ir pirmas darbas, kurį dabar turėtų padaryti Vyriausybė, vis dėlto ištraukti į dienos šviesą, kaip L. Balsys sakė, tuos stambius gamintojus, kurie suskaldė savo pajėgumus po 30 kilovatų ir pateikė kaip mažiukai. Šitą padaryti yra ne taip jau sunku. Jeigu mes tuos žmones ištrauktume į dienos šviesą, tai aš garantuoju, kad daugiau kaip dėl 20 megavatų nebūtų iš viso paraiškų. Va, visa ta šneka. Jeigu mes norime iš tikrųjų gerą darbą padaryti tėvynei, tai padarykime paprastai. Pasakykime, kad susiję asmenys negali turėti daugiau kaip vieno tokio lengvatinio leidimo, nes įstatymo leidėjai numatė, kad didesni projektai gali būti tik 10 megavatų. Štai ir būtų išspręsti visi klausimai.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos nori kalbėti A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad nedalyvausiu balsuojant, nors visai neturiu priežasties nedalyvauti, o kad nekiltų interpretacijų. Noriu pasakyti tai, kad investicinis klimatas, nepritarus šiai pataisai, bus tiesiog pamintas, nes metai laiko iš dvejų metų atitenka biurokratinei procedūrai, tai yra prijungimui. Kiekvienas, gavęs leidimą, eidamas į banką, pradeda planuoti. Jisai susiskaičiuoja kapitalo grąžą, savo projekto atsiperkamumą, o šiuo atveju tada, kada tu gauni tą leidimą ir žinai, kiek gausi už įgyvendintą projektą, nesvarbu, saulė, vėjas ar atominė, kiek gausi tada, kai jis bus prijungtas, vien dėl biurokratinės procedūros, nors išlaidos padarytos jau pirmais mėnesiais, tai apie ką mes kalbame… Tai verslas išties nuo tokių sprendimų nusisuks.
PIRMININKAS. Ar jūs norite kalbėti realiai dėl vedimo tvarkos, ar dėl motyvų? Prašom.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Aš dėl vedimo tvarkos. Kęstuti (čia Daukšiui pastaba), jeigu jisai dabar po kiekvieno mano pasisakymo sakys, kad aš balsavau už aną įstatymą, – anas įstatymas pats savaime, savo idėja, buvo geras įstatymas, jūs peržiūrėkite protokolus ir stenogramas, aš dėl kiekvienos šitos pataisos agitavau balsuoti prieš ir nereikia, Kęstuti, žinai, vietoj „a“ sakyti „ž“.
PIRMININKAS. Ačiū visiems už pasisakymus. Dabar turėtume tiktai… Dar pirmininkas nori pasisakyti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Jeigu pataisai ir nebūtų pritarta, tada vis tiek reikėtų, nes mes prieš tai priėmėme vieną pataisą, kad Kainų komisija nustato tarifus ne kas pusmetį, o kas ketvirtį, šitą palikti – kas ketvirtį. Na, o komitetas pritarė, mes ilgai vakar svarstėme ir pertraukas darėme – gero sprendimo nėra šioje vietoje. Yra taip, kaip yra. Išties teisėti lūkesčiai, kainos, bet jeigu mes tas kainas leidžiame, nekeičiame tiems, kurie gavo leidimus, tai čia Aurelija teisi, nuostoliai vis tiek bus didžiuliai.
PIRMININKAS. Taigi…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komiteto sprendimas yra toks, tačiau…
PIRMININKAS. Balsuojame dėl komiteto pataisyto Seimo narių pasiūlymo, tačiau bet kuriuo atveju turime palikti tekste „kas ketvirtį“, o ne „kiekvienais metais“, nes tam pritarta svarstant ankstesnę pataisą. Todėl kviečiu visus balsuoti. Kas balsuoja už, palaiko komiteto suredaguotą pasiūlymą, kas prieš – pasiūlymo nepalaiko.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 1, prieš – 28, susilaikė 62. (Balsai salėje)
Pereiname prie kito Seimo narių pasiūlymo, t. y. dėl 6 straipsnio 7 dalies. Komitetas R. Žemaitaičio, A. Skardžiaus ir K. Daukšio pataisai taip pat nepritarė. Ar Seimo nariai prašo dėl to balsuoti?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pirmininke, posėdžio metu projekto autoriai atsiėmė siūlymą, todėl nebūtina balsuoti.
PIRMININKAS. Prašom dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, 13.32 val., turi prasidėti Vyriausybės valanda. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kaip ir sutarėme Seniūnų sueigoje, per Vyriausybės valandą tikrai turėsite progą paklausti, tačiau klausimą norėtume baigti, nes procedūra yra pradėta. (A. Kubilius: „Ne, ne, dar…“) Ačiū už pastabą. Dirbame toliau. 6 straipsnio 10 dalis. Seimo nariai, kurie… buvo atsiimta. (Balsai salėje) Daugiau pataisų ir pasiūlymų nėra. Po svarstymo visų pataisų yra norinčių pasisakyti. A. Stancikienė – prieš. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Dabar motyvai dėl viso?
PIRMININKAS. Taip, dėl viso, po svarstymo.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Iš tikro po to, kai pataisėme, tiksliau, kai atmetėme tą Seimo narių labai ydingą pataisą, kuri valstybę įpareigotų supirkti po 1,44 Lt tuos visus 480 megavatų 12 metų, aš manau, kad galima pritarti šiam įstatymui.
Aš labai tikiu, ten ministras sėdi, kad jie per tvarką vis dėlto kažkaip reglamentuos ir griežtins įrengimą tų mažųjų elektrinių ir vis dėlto nebus taip, kad mes pasieksime tuos 500 megavatų ir valstybė iš esmės pasikars pati savo rankomis.
PIRMININKAS. Už pasisako P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš irgi norėjau padėkoti Seimui, kad susiprato, kad atmetė esmines pataisas, kurios buvo žalingos. Bet reikia pasakyti, kad apskritai šitas įstatymas, kuris buvo priimtas ir galiojo, sudarė milžiniškas galimybes, ką pamatėme, yra užregistruota 15 tūkst. paraiškų, ir tai sudaro 480 megavatų elektros energijos, kurią turėtume supirkti po 1,44 lito… Tai yra milžiniška našta visiems vartotojams, be galo didelė kaina. Taip, galbūt reikėjo dar griežčiau reglamentuoti įstatyme, kad tie, kurie tik pateikė paraiškas, o faktiškai nepradėjo statybų, nors yra teisėti lūkesčiai, kad jiems nebūtų suteiktos galimybės statyti, arba tiems, kurie tik pradėjo statybas, taip pat reikėtų jas stabdyti, nes mūsų valstybė, mūsų piliečiai, tikrai nesugebės pakelti tokių elektros tarifų, pagal kuriuos superka.
Apskritai, manau, yra turtingų valstybių: Prancūzija, Italija, Vokietija, Amerika, tegul jie ten eksperimentuoja. Kai šita atsinaujinančių energetikos šaltinių sritis bus konkurencinga, tada galės ateiti pas mus į Lietuvą ir konkuruoti drauge su kitais elektros gamintojais. Bet vis dėlto tai, kas įmanoma, šiandien yra padaryta – pataisytas įstatymas, balsuosiu už.
PIRMININKAS. Už, prieš pasisakėm. Gal po svarstymo galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Norite balsuoti. (Balsai salėje) Gal tada galėtume sutarti, kad balsuotume dėl visų trijų po svarstymo, t. y. ir lydimųjų dviejų teisės aktų, ten yra vienintelė Teisės departamento pastaba dėl 1-9b projekto, jai komitetas pritarė. Jeigu nebūtų prieštaravimų dėl tos pastabos, tai balsuotume dėl visų trijų teisės aktų projektų po svarstymo, tinka? Gerai.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-204(2), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-205(2) ir Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-206(2) po svarstymo su visomis priimtomis pataisomis?
Balsavo 100 Seimo narių: už – 71, prieš nėra, susilaikė 29. Po svarstymo įstatymo projektams yra pritarta.
Norėčiau atsiklausti Ministro Pirmininko, ar jūs nebūtumėte prieš, jeigu mes pabaigtume šio įstatymo projekto priėmimą ir po to keliomis minutėmis pailgintume Vyriausybės valandą? Matau, kad premjeras neprieštarauja.
Pereiname prie priėmimo stadijos. Pirmasis nori pasisakyti per šoninį mikrofoną K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau, kad į protokolą būtų įrašyta, kad susilaikiau, padariau klaidą.
PIRMININKAS. Protokole bus atsižvelgta. P. Gylys. Prašome.
P. GYLYS (DKF). Matyt, padarėme žingsnį, kurį būtų galima pateisinti, kai šioje situacijoje ne daug buvo pasirinkimo. Kita vertus, susidaro toks įspūdis, kad šitas visas veiksmas yra galimai susijęs su korupcine įtaka įstatymų leidybai. Negaliu to sakyti labai kategoriškai, nes nesu įsigilinęs į visas detales, bet jaučiama, kad interesų grupės stengiasi per šitą įstatymą realizuoti savo privačius interesus viešųjų interesų sąskaita. Aš norėčiau atkreipti į tai dėmesį. Mes stebėsime toliau procesą ir turėsime galvoje, kad tėvynė turi teisę žinoti savo didvyrius, ne tik teigiamus, bet ir neigiamus. tie didvyriai kažkur čia yra.
13.39 val.
PIRMININKAS. Dėkojame. Priėmimo stadija. Projektas Nr. XIIP-204 – Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Priėmimo stadijoje pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų dabar nebus. Tai ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
2 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? 3 straipsnis. Viską apsvarstėme. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. 4 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. 5 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. 6 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 7 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? 8 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galima. Dėkojame.
4 – už, 4 – prieš. Už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia noriu padėkoti visiems kolegoms, kurie taip sėkmingai sukūrė problemą, balsuodami už Atsinaujinančių išteklių įstatymą, ir dabar bando suversti ant mūsų, dariusių pataisas, galvos, tarsi mes tą problemą sukūrėme. Dar kartą pabrėžiu – niekas iš Darbo partijos frakcijos praeitoje kadencijoje to įstatymo, kuris dabar padarė tokį dalyką, kad yra beveik 500 megavatų… paraiškų, neparėmė ir nebalsavo, kadangi iš anksto matėme, kas bus. Tai pirmas dalykas.
Dabar džiaugiuosi, kad mes šiek tiek tą dalyką pataisėme ir bandysime už tokį įstatymą balsuoti, ir, matyt, balsuosime už. Tik noriu dar kartą atkreipti ministro ir Vyriausybės dėmesį, kad reikėtų, ką ir ponas P. Gylys dabar dar kartą sakė, kadangi mato čia kažkokius šešėlius, išsiaiškinti tuos susijusius asmenis, kurie, siekdami išvengti patekimo į aukcioną prie 10 megavatų apimties, išskaidė savo verslą į atskiras mažas bendroves iki 30 kilovatų ir taip papuolė į tą nenormuojamą dalyką. Šitą dalyką, kadangi Registrų centras registruoja ir akcininkus, ir kitus dalykus, galima stebėti ir tokius žmones reikia priversti eiti į aukcioną, o iš šito sąrašo išbraukti, tada bus labai mažai nukentėjusių valstybės interesų. Štai ir viskas, ir nebus tokių šešėlių, arba be šešėlio.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, nenoriu kartoti nė vieno argumento, kurie ir iš vienos, ir iš kitos pusės čia jau buvo išvardinti. Kita vertus, aš jau matau, kad yra bandymų nusiimti nuo savęs atsakomybę, girdi, mes tada taip balsavome, kitaip balsavome. Problema yra kita. Senoji įstatymo redakcija negali galioti, nes ji yra tikrai netinkama, naujai pasiūlyti įstatymų pakeitimai negalėtų būti priimti, mano manymu, nes jie sukelia kitokio pobūdžio problemas.
Aš siūlau Vyriausybei, Energetikos ministerijai nebijoti ir tokio sprendimo, kad šiandieninės pataisos yra atmetamos, operatyviai yra siūloma rengti kitas pataisas ir neatmeskime galimybės, kad gali būti sukviesta dar viena neeilinė Seimo sesija, kadangi klausimas yra tikrai labai svarbus. Šiandien jau nuskambėjo tokie raginimai, aš raginu kolegas atmesti šiandien svarstomas pataisas, nes jos, kaip sakau, viską dar labiau suvels ir sukels naujų problemų. Ir Seimo nariams pagalvoti apie tai, kad gali tekti rinktis dar iki kovo 10 d., dar kartą svarstyti itin svarbias pataisas, kurių lauktume iš Energetikos ministerijos ir Vyriausybės.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Butkevičius – už.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai ilgai nekalbėsiu, bet yra vienas didelis nustebimas, kai akivaizdžiai šiuo metu yra matoma, kokia gali būti padaryta žala net ir mūsų finansų politikai, norint įsivesti eurą 2015 m. Kokia įtaka būtų mūsų infliacijai? Kokia įtaka būtų konkurencingumui, jeigu tai nebūtų uždrausta ir laiku sustabdyta? Kokia įtaka būtų ekonomikos augimui? Aš manau, kad daugelis iš čia sėdinčių, kurie kalba prieš, tikriausiai tai suvokia ir supranta. Kyla toks nesveikas klausimas – gal kažkieno interesams kažkas atstovauja? Ar nebuvo akivaizdu, kai buvo sukurtas labai skubus planas, kaip būtų galima per 12 metų pasiimti iš viešojo sektoriaus dideles pinigų sumas, pastatant laukuose arba nedirbamose žemėse saulės baterijas, o po 12 metų paliekant vėl valstybei susitvarkyti ir tą, liaudiškai pasakius, balaganą.
Aš kviesčiau būti šiek tiek atsakingesniems ir pareigingesniems, galvoti apie socialinio teisingumo principą. Aš nenoriu vartoti tokių žodžių, gal tam tikrų dalykų, kaip išvengti arba mažinti korupciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prieš – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, mes šiandien turbūt susiduriame su labai akivaizdžiu teisinio broko pavyzdžiu, kai vos ne Seimo salėje improvizuodami mes bandome tartis dėl formuluočių, kurios nulems tolesnę alternatyvios energetikos plėtrą Lietuvoje. Aš noriu paklausti, ar premjeras ir energetikos ministras, teikdami šį įstatymo projektą, prisiima atsakomybę už tai, kad bus ieškiniai teismuose, reikalaujant nuostolių kompensavimo, ir iš kokių pinigų bus dengiami tie nuostoliai, jeigu teismas tuos nuostolius priteis?
Antras dalykas yra tai, kad tikrai buvo galima, panaudojant tiek ministro kompetenciją, tiek Vyriausybės jai priskirtą kompetenciją, imtis tam tikrų administracinių priemonių ir nustatyti tam tikras žaidimo taisykles, kurios galėtų suvaldyti situaciją, ir nebūtinai neeilinėje Seimo sesijoje įvelti Seimą į šitą visiškai dabar nesuprantamą situaciją.
Mielieji kolegos, kviečiu atvėsti, šiandien sprendimo nepriimti ir paprašyti tiek Energetikos ministerijos, tiek Vyriausybės pateikti siūlymus ir priemonių planą, kaip suvaldyti spekuliantų siautėjimą šitoje srityje, ir kokiais būdais veikti kainodaros politiką, kad ateityje per supirkimo kainos instrumentą mes galėtume reguliuoti alternatyvios energetikos plėtrą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Už – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkoju. Gerbiamasis Eligijau, sprendimą šiandien priimti būtina dėl to įstatymo projekto, kurį praeitoje kadencijoje jūs ir jūsų valdančioji dauguma iš tiesų priėmė. Kadangi aš už šį Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymą praeitoje kadencijoje nebalsavau, jaučiuosi turįs teisę šiek tiek laisviau kalbėti ir interpretuoti tai, kas tada vyko ir kas dabar vyksta.
Tačiau kitoje vietoje turiu su jumis sutikti, kad iš tiesų teisės aktai, ypač tokie svarbūs teisės aktai, dėl kokio mes šiandien diskutavome, taip priiminėjami, kaip šiandien ir vakar priiminėtas, iš tiesų neturi būti. Aš tikiu, kad tas svarstymas bus labai gera pamoka. Nenorėčiau sutikti su premjero posūkiu stabdyti atsinaujinančią energetikos plėtrą. Aš galbūt vartočiau žodžius „kontroliuoti ir valdyti“, tai, man atrodo, labiau tiktų, negu „stabdyti“. „Stabdyti“ toks šiek tiek baisokas žodis.
Ir dar viena pamoka iš šio įstatymo svarstymo. Aš tikiu, kad šią pamoką išmoks ir komitetai, ir atskiri Seimo nariai, ir labai stipriai tikiuosi, kad šią pamoką iš šio šiandieninio svarstymo išmoks ir naujoji Energetikos ministerijos vadovybė, būtent energetikos ministras, nes tam tikrų jo pavaldinių veikla, tiek vakar komitete svarstant šį klausimą, tiek šiandien, man asmeniškai (galbūt ne pavaldinių, politinio pasitikėjimo pareigūnų) kelia gana daug klausimų ir dėl tolesnės tų pareigūnų veiklos. Tie klausimai, matyt, kyla ne tik man, bet ir viešumoje jie gana plačiai nuskambėjo. Bet aš tikiuosi, kad ministerija išmoks pamoką, mes visi išmoksime tas pamokas ir iš tiesų kiekvienas sunkumas, kuris mūsų nesugniuždo, daro mus stipresnius. Pasimokę iš to svarstymo, aš tikiuosi, gana sėkmingai žengsime į priekį.
PIRMININKAS. Prieš – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Aš iš tikro, be abejonės, sutinku, kad mes iš dalies pataisėme tą įstatymą, ir pati turbūt balsuosiu už. Bet aš pasisakau prieš tai, kad mes palikome vis dėlto vieną labai ydingą dalyką, t. y. palikome, kad tiems, kurie pateikė paraiškas iki praeitų metų gruodžio 31 d., tų mažų elektrinių įrengtoji galia nebus įskaičiuota į suminę elektros energijos galią. Tai yra mes iš esmės tokia palikta pataisa išbalansuojame visą tolygų paskirstymą tarp įvairių atsinaujinančios energetikos sričių. Mes padarome prioritetine sritimi saulės energetiką. Ir aš manau, kad tai yra labai ydinga.
Aš žiūriu į Vyriausybę, dar Vyriausybė ruošiasi darbo grupėje kažką spręsti dėl atominės statybos. Tai jau mums atominės statyti nebereikės, visų pirma, visus pinigus suvalgys saulės energetika. Antras dalykas, jau mums nebereikia papildomai elektros energijos, nes iš saulės įsirengsime 500 megavatų. Akivaizdu, kad atominės statybos klausimas dėl to išsprendžiamas. Bet tiesiog labai gaila, kad mes iš esmės išbalansuojame atsinaujinančią energetiką. O šiaip, jei tai kokiu nors būdu būtų išspręsta, aš manau, kad mes situaciją šiek tiek suvaldėme.
PIRMININKAS. Už – G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, praeito Seimo valdančioji dauguma turėtų bent atsiprašyti ir pasakyti, kad suklydome priimdami tą įstatymą, neišsiaiškinome, neįsigilinome, o šiandien pritarti ir palaikyti. Bet ir šiame šiandien priimame įstatyme, kaip Aurelija minėjo, esminės dalies mes nepataisome, paliekame pagal mūsų Seimo narių pateiktas pataisas vis dėlto iki gruodžio 31 d. pateiktas paraiškas. Mano galva, turėtų būti sustabdytos visos iškart, nė viena daugiau nepasirašyta. Kiek ten būtų teisme sumokėta, tai… ne taip, kad po pusę milijardo kasmet mokėtų visi mūsų gyventojai. Bet aš dėkoju ministrui, kad jis išlaikė stuburą ir buvo iki galo, ko negalima pasakyti apie kitus pareigūnus, kurie vieną dieną kalbėjo vienaip, kitą dieną kalbėjo kitaip. Iš karto kyla įtarimų, kodėl jų nuomonė pasikeitė per vieną naktį. Nėra ko daugiau rinktis, aš siūlau balsuoti už. Bent šiokią tokią blogybę pataisome. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš vėl turiu pakartoti tai, ką jau prieš tai sakiau. Ypač taikydamas premjerui A. Butkevičiui ir A. Mazuroniui noriu priminti, kad už įstatymą, kuris buvo priimtas 2011 m. gegužės 12 d., balsavo A. Butkevičius, B. Bradauskas, V. Mazuronis. Iš socialdemokratų, kurių 17 dalyvavo posėdyje, 16 balsavo už. Ir taip toliau galima tęsti. Taigi jeigu jau kalbame apie įstatymo gerumą ar negerumą, tai nereikia ieškoti kokių nors skirtumų tarp partijų ar frakcijų.
Bet antras dalykas. Aš dar kartą noriu pakartoti tai, ką sakiau. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos komisija už saulės elektrinėse pagamintą kilovatvalandę būtų numačiusi 60–70 ct tarifą, o ne 1,40 Lt, tai investuotas litas atsipirktų per 12 metų, o ne per 5 metus. Dabar visi ginčijasi, ar teisingai darome įstatymo pataisas, ar neteisingai darome pataisas. Bet tarifas lieka tas pats. Niekas net nekalba. Valdančioji koalicija, pasiklausykite. Negirdžiu, kad jūs kalbėtumėte apie tai. Mano įsitikinimu, daroma klaida.
K. Daukšys visiškai teisus. Jeigu būtų peržiūrėta, visų pirma priimtas sprendimas peržiūrėti susijusius asmenis, jeigu būtų išklausyta, ką K. Daukšys sakė komitete ir ką R. Šimašius sakė, būtų apsispręsta, kas turi apmokėti balansavimo paslaugas ir būtų priimti sprendimai dėl tarifų… Nes kodėl Valstybinė kainų ir energetikos komisija nustatė tokį tarifą ir kodėl jis lieka 1,40 Lt? Kam jis lieka tokiu atveju? Lieka neatsakyti klausimai.
Todėl, gerbiamieji kolegos, aš raginu racionaliai elgtis, neskubėti daryti sprendimų, kurie neaišku kur veda ir kam naudingi. Todėl dar sykį kartoju, valdančioji koalicija, įsiklausykite į racionalius pasiūlymus. Neskubėkite daryti tokių sprendimų. Raginu susilaikyti balsuojant.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-204(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai. Už – 72, prieš – 2, susilaikė 29. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. (Gongas) (Balsai salėje) Protokolinį gal po visų trijų, jeigu galima. Tvarkingai dėl visų trijų.
Dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, kolegos, matote, kaip kartais būna sunku pataisyti, ką mes patys pridirbame. Daugelio žmonių interesus tas įstatymas dabar yra palietęs, mes jį taisome ir tas dar ne pabaiga. Todėl prašau ir buvusios Vyriausybės narius, ir šios Vyriausybės narius, ir Seimo narius kitą kartą nedaryti tokių klaidų. Ne šnekėti politiškai, o žiūrėti, kaip iš tikrųjų bus. Už tai ir agituoju.
13.56 val.
PIRMININKAS. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-205(2). Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu. Pastraipsniui baigėme. (Balsai salėje) Atsiprašau. Gerai, atsiprašau, tuoj pažiūrime. Dėl 4 straipsnio? Dėl kurio straipsnio jūs norite? Mikrofonas jums yra įjungtas. Čia yra pastraipsniui.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, išties norėčiau kolegų ir gerbiamojo energetikos ministro, jeigu jis, kaip autorius, atkreiptų dėmesį į 4 straipsnį… 4 straipsnis. Yra parašyta taip dėl įgyvendinimo, kad sudaroma komisija, nagrinėjanti prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektros energijos projektų vystymo kompensavimu. O įstatyme vis dėlto iki kovo 1 d. reikės įrodyti, kad 50 % projekto yra įgyvendinta. Aš įsivaizduoju po šio straipsnio priėmimo nusidriekusias eiles prie ministro kabineto tų, kurie bus įgyvendinę 39–49 %, įrodinėjimą dėl šito, sakykime, ir dabar iki to laiko ant snieguotų stogų lipančius žmones, kad užbaigtų tą 50 % įgyvendinimą.
Vis dėlto aš matau čia išties antikorupcine prasme tokią landą, kuri susidarys priėmus šį įstatymą. Norint apsaugoti mūsų piliečius, kuriems mes atstovaujame, jų interesus, sakyčiau, reikėtų bent jau kitos redakcijos priimti, nurodant tą patį… numatant kartu ir mechanizmą, kaip tai bus daroma, siekiant rodyti, kad 50 % įgyvendinta iki kovo 1 d.
PIRMININKAS. Kadangi nėra jokio pasiūlymo, tai jūs, supratau, neprašote balsuoti dėl to straipsnio, čia bendra pastaba. A. Stancikienė dėl to straipsnio nori kalbėti už. O gal atsisakysite kalbėti už dėl straipsnio? Ar dėl viso? Atsisako.
Dėl viso. Bendru sutarimu 4 straipsnis yra priimtas. Dėl viso įstatymo… (Balsai salėje) Ar prašote balsuoti dėl 4 straipsnio? Neprašote. (Balsai salėje) Prašo. E. Masiulis prašo balsuoti dėl 4 straipsnio. Prašome balsuoti dėl 4 straipsnio. (Balsai salėje)
Balsavo 91 Seimo narys: už – 64, prieš – 3, susilaikė 24. 4 straipsniui pritarta.
Dėl viso įstatymo motyvai už ir prieš, keturi – už, keturi – prieš. Gal atsiimsite? A. Skardžius jau kalbėjo. Ar dar norite kalbėti? Po balsavimo bus po balsavimo. Ar A. Stancikienė nori kalbėti už? Norite? Prašom, jūsų teisė.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu labai trumpai. Aš atkreipiu dėmesį, kad čia yra ta vienintelė priemonė ir galimybė suvaldyti tuos 15 tūkst. paraiškų, kurios buvo pateiktos iki gruodžio 31 d. Jeigu jos… Mes žinome, kad labai daug kas dabar išsiėmė paraiškas tam, kad paskui galėtų jomis spekuliuoti, pardavinėti per Skelbiu.lt ir t. t. Šiuo atveju Vyriausybei suteikiame galimybę, jeigu žmogus buvo įsigijęs leidimą tik tam, kad iš jo turėtų verslą, bet negamintų elektros energijos, jo tas leidimas bus panaikintas. Vyriausybei turi būti pateikiami įrodymai, kad 50 % jau yra investuota, buvo rimti ketinimai, buvo tam ruoštasi, žmogus investavo, tada toliau jis galės plėsti. Manau, kad tai yra labai geras pasiūlymas dėl įstatymo. Manau, jį būtina priimti, nes tai yra, dar kartą pakartosiu, vienintelis būdas suvaldyti tas 15 tūkst. paraiškų ir šiek tiek jų sumažinti.
PIRMININKAS. K. Daukšys – prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Mieloji Aurelija, čia ne visai apie tai kalbama. Pirmiausia čia kalbama apie tai, kaip kompensuoti nuostolius toms įmonėms, kurios negaus leidimo ir bus padariusios kokius nors dalykus, todėl ir ministerija turės kokius nors dalykus padaryti.
Antras dalykas. Tokiu būdu sukuriant komisiją, nuostoliai nesuvaldomi, tam ir yra visai kitokių dalykų. Dar kartą aš jums sakau, kad reikia galvoti tada, kai priimame įstatymus, o ne po to, kai jau privirėm košės ir ją valom.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-205(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 24. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (projekto Nr. XIIP-205(2) priimtas. (Gongas) (Balsai salėje)
Replikos po balsavimo. Prašom. A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Aš labai kviečiu Šilutės ir Pagėgių apygardos žmones atkreipti dėmesį, kam atstovauja ponas A. Skardžius, išrinktas jų vienmandatėje apygardoje. Jis tikrai atstovauja ne Lietuvos žmonėms, ne valstybės interesams, o iš esmės tų žmonių, kurie galvojo gana nedorai pasipelnyti valstybės sąskaita, interesams.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Aš tiesiog nenorėčiau komentuoti žmonių, kurie turi problemų patys su savimi. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nė viename balsavime dėl šio įstatymo aš nedalyvavau, tai galėsite patikrinti. Bet vis dėlto aš noriu, gerbiamieji kolegos, pasakyti tai, kad parlamentinės kontrolės… tiek Antikorupcinė komisija, tiek visi komitetai, akylai sektų, kaip bus vertinama, kas įgyvendino 50 %, kas neįgyvendino, kas vaikščios pro kaminą, kas pro duris, kad įrodytų ir spėtų į šitą traukinį, kas lips ant stogų šiandien, kad iki kovo 1 d. pabaigtų 50 % įgyvendinto produkto… ir kokios bus to pasekmės. Neduok Dieve, kad kas nors dar nenukristų nuo stogo. Aš atkreipiu dėmesį ir bandau paprotinti gerbiamąją A. Stancikienę ir visus kitus, kad nekalbėtų niekų.
14.06 val.
PIRMININKAS. 1-9c klausimas – Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-206(2). Priėmimo stadija. Du straipsniai. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu pritarta. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu pritarta. Dėl viso motyvai už ir prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-206(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 22. Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.07 val.
Dėl protokolinio nutarimo. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalytas su tuo susijęs Lietuvos Respublikos Seimo protokolinio nutarimo projektas. Ar yra pageidaujančių, kad tekstas būtų perskaitytas? (Balsai salėje: „Ne!“) Ne, pageidavimų nėra. Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? (Balsai salėje: „Nėra.“) Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti protokoliniam nutarimui? Galima bendru sutarimu. Protokoliniam nutarimui pritarta.
14.08 val.
Yra likęs balsavimas dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-2971(2). Balsuojame. Kas balsuojate už įstatymo projektą?
Nėra 71 balsavusiojo. Priėmimą atidedame vėlesniam laikui.
14.08 val.
Kviečiu Vyriausybė narius užimti savo vietas. Atsiprašome už sugaištą laiką. Atsiprašome visų kitų Seimo narių, kadangi sugaišome, bet, kaip ir buvo aptarta, Seniūnų sueigai pusvalandis yra numatytas. Kviečiame užimti vietas. (Balsai salėje) Kol ministrai užims savo vietas, pirmasis užduoda klausimus opozicijos lyderis, jam skiriami du klausimai. Gerbiamasis opozicijos lyderi, prašome, jūsų eilė klausti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia pastaba. Noriu pasakyti, kad parlamentiniame darbe Vyriausybės valanda yra šventas reikalas ir negalima šitaip netvarkingai ir nedemokratiškai keisti darbo laiko.
Mano pirmasis klausimas Ministrui Pirmininkui. Norėčiau pradėti nuo pasveikinimo su tuo, kad prabėgo pirmasis jūsų darbo mėnuo. Iš tiesų gal per daug nebuvo per tą laiką nuveikta, bet matome kai kuriuos dalykus, kad išties Vyriausybės atsakomybė skatina jus vis atsakingiau elgtis. Tampate vis konservatyvesnis ir tęsiate mūsų pradėtus darbus, pavyzdžiui, kaip daugiabučių namų renovavimas. Gerai, kad pagaliau paskelbėte bent vieną iš dviejų savo darbo grupių po mano paraginimo raštu. Iš tikrųjų vertinu labai pozityviai ir džiaugiuosi darbo grupės dėl mokesčių sudarymu, nes matau, kad toje darbo grupėje tik vienas Romas Lazutka yra, sakykim taip, progresinių mokesčių aktyvus šalininkas ir rėmėjas, o tokie žmonės kaip Kaetana Leontjeva iš Laisvosios rinkos instituto, Kęstutis Lisauskas iš Investuotojų forumo, Sigitas Besagirskas iš Pramonininkų konfederacijos, manau, kad tikrai yra išmintingi ir racionalūs žmonės. Tai rodo, kad jūs atsisakote ir savo revoliucinių idėjų progresinių mokesčių srityje. Aš su tuo tikrai noriu jus nuoširdžiai pasveikinti ir dėl to noriu pasidžiaugti. Sakykite, ar tam pritaria jūsų partija?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia dėkoju už palinkėjimus. Aišku, nesirengiu atsiskaityti už kiekvieną dieną, ką aš nuveikiau ir ką veikia Vyriausybė, bet turite galimybę pasikviesti į frakciją, jeigu bus toks noras. Tam mes esame pasirengę, atviri. Kaip matote, mes jokių revoliucijų nežadėjome, nedarome. Mums pirmiausia rūpi valstybė. Į darbo grupes yra kviečiami žmonės, kurie nusiteikę dirbti, analizuoti, siūlyti, svarstyti. Mes esame visiems atviri, o ne daryti kokią nors politiką, kuri atstovautų kokiai nors siaurai tam tikrų žmonių krypčiai.
PIRMININKAS. Antrasis jūsų klausimas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų aš, norėdamas šiek tiek pratęsti tą pačią panašią temą, cituoju jūsų Vyriausybės programą sveikatos tausojimo ir stiprinimo, asmens ir visuomenės sveikatos apsaugos politikos srityje (251 straipsnis). Čia aš skaitau trumpindamas: „Laikydamiesi konstitucinio aktyvios valstybės sveikatos politikos principo, kursime aiškią, skaidrią, patikimą ir kiekvienam asmeniui prieinamą nacionalinę sveikatos tausojimo ir stiprinimo institucijų sistemą“, toliau dalį praleidžiu ir baigiu sakinį „kurios užtikrins sklandų sektorinį visų valstybės institucijų, tarp jų ir Nacionalinės sveikatos tarybos viešojo ir privataus bei nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą įgyvendinant sveikatos politiką.“ Labai aiškus sakinys, kuriame numatyta darni ir subalansuota plėtra ir viešojo, ir privataus sektoriaus bendras darbas. Jūsų sveikatos reikalų ministras, kolega V. P. Andriukaitis, būdamas toks idėjinis socialistas, skelbia, kad bus naikinamas privatus sveikatos apsaugos sistemos sektorius. Sakykite, ar jūs suvaldysite savo ministrą?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia jis to neskelbia. O ką jūs pacitavote iš Vyriausybės programos, tas bus įgyvendinta.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymus. Iš eilės dabar klausia pagal frakcijų dydį V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gaila, kad nėra sveikatos apsaugos ministro. Todėl mano klausimas būtų premjerui. Artėja Pasaulinė kovos su vėžiu diena ir pasaulis vienijasi į kovą su vėžio epidemija. Kodėl Lietuva negali turėti nacionalinio vėžio instituto su klinika, kaip yra daugelyje Europos Sąjungos šalių, kuriame būtų kuriama strategija, plėtojamas mokslinis darbas, diegiami nauji diagnostikos metodai, vykdoma studijų, praktikos ir mokslo vienybė, nežlugdomas onkologinių susirgimų registras, kuris šiuo metu neveikia. Kodėl nacionalinis vėžio institutas su klinika turėtų… manau, kad turėtų normaliai funkcionuoti. Kaip jūs manote? Mes tada galėtume lygiuotis į kitas Europos Sąjungos šalis. Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, profesore, už klausimą. Vakar teko susitikti su Onkologijos instituto direktoriumi profesoriumi K. P. Valucku. Tikrai jis išdėstė tam tikras mintis, kurias prieš tai išdėstė Vilniaus universiteto rektoriui ir visai jo komandai. Manau, kad su ta įtampa, kuri vyrauja jau tikriausiai pusantrų metų, artimiausiu metu turėtų būti baigta ir turėtų būti aiškiai pasakyta, ar šitas institutas tampa nacionaliniu onkologijos institutu, ar tai bus įtraukta į sveikatos mokslo tokią sistemą. Aš manau, ateityje greitai mes sužinosime, bet tikrai tai, ką jūs pasakėte, onkologinių ligų registras artimiausiu metu turi būti sukurtas ir tam, kiek vakar mane informavo profesorius K. P. Valuckas, pritarė ir tas ankstesnis susitikimas Vilniaus universitete, nes sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje tikrai didėja ir mes negalime būti abejingi šitiems dalykams.
PIRMININKAS. Klausia frakcijos vardu E. Masiulis. Ruošiasi L. Balsys. Gal tada galite paklausti per šoninį mikrofoną, nes techniniai nesklandumai. Įjungtas, bet neveikia. Tikrai jokių priešpriešų neturime. Prašom klausti. Tuoj paleisime.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Vyriausybės nariai, nematau čia tarp jūsų vidaus reikalų ministro. Tikiuosi, šį kartą išvykęs ne sraigtasparniu. Bet klausimas iš tikrųjų tada būtų premjerui. Gerbiamasis premjere, jeigu galėtumėte pasakyti, ar jūs asmeniškai esate prisiregistravęs privačioje poliklinikoje, ar valstybinėje ir jeigu esate prisiregistravęs privačioje poliklinikoje, ar jūs esate pasirengęs dėl sveikatos ministro V. P. Andriukaičio veiksmų artimiausiu metu pereiti iš privačios poliklinikos į valstybinę polikliniką?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Aišku, politikas turi būti atviras. Aš esu prisiregistravęs Santariškių universitetinių klinikų Šeimos centre. (Balsai salėje) Neprivati. Tai yra valstybinė. (Balsai salėje: „Privačioj, privačioj poliklinikoj.“) Mano gydytojas docentas V. Kasiulevičius, jeigu… (Triukšmas, balsai salėje: „Jis net nežino, kad…“)
PIRMININKAS. Klausia… Gerai, kad sutariate, kad ir pozicija, ir opozicija pas tuos pačius gydytojus lankosi.
Dabar klausia L. Balsys. Ruošiasi A. Matulas. (Balsai salėje) Įdėkite kortelę, jeigu neįdėta. Dabar galėsite…
L. BALSYS (MSNG). Labai ačiū už pastabą. Aš norėjau paklausti gerbiamojo susisiekimo ministro. Gerbiamasis ministre, ar jau atėjęs į ministeriją, perėmęs visus reikalus, ar jūs galite patvirtinti, ar paneigti, kad vyksta kokia nors kelio atominės elektrinės reaktoriaus, tam būsimajam, statyba, ar jau kas nors yra kontraktuota, ar kokios nors pinigų sumos jau yra išleistos? Kas jums apie tai žinoma? Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Teoriniu lygiu klausimas buvo nagrinėtas ir sudėstyta tam tikra schema ir darbų apimtis iki man ateinant į ministeriją. Atėjus nebuvo kokių nors pokyčių padaryta. Klausimas tiesiog yra stalčiuje.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas. Ruošiasi D. Kuodytė.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties gaila, kad nėra sveikatos apsaugos ministro, todėl norėčiau paklausti Ministro Pirmininko. Ministre Pirmininke, išties šiandien gal keturis ar penkis kartus atsakinėjau žiniasklaidai, gal penkiolika kartų skambino privačiai dirbantys medikai sunerimę dėl tų pačių problemų, dėl kurių jau klausė du kolegos Seimo nariai. Išties pasirinkus sveikatos apsaugos ministru patyrusį politiką, teisiškai išprususį žmogų, bet tokios kalbos kaip (cituoju) „atėjęs į ministro postą, neradau sveikatos sistemos arba radau chaosą, arba privatininko veiklą (cituojama), kaip vyksta viešųjų finansų užvaldymas ir demontavimas… arba ketinimas uždrausti viešojoje įstaigoje dirbantiems medikams to darbo nedirbti privačioje įstaigoje“, na, išties sukėlė tam tikrą nerimą tiek visuomenei, žmonėms, kurie nori pasirinkti gydymo įstaigą, tiek medikams. Aš tikrai tikiu, kad ministras, kuris nemažai metų buvo nutolęs nuo sveikatos sistemos, kurį laiką patylės, suvoks šitą sistemą, po to priims protingus sprendimus, nes kelia problemą teisingai, bet sprendimo būdą siūlo pernelyg greitai. Gal jūs šiek tiek plačiau galite paaiškinti ir vis dėlto nuraminti tuos privatininkus, nes tikrai manau, kad ne mūsų funkcija būtų atsakinėti ir juos raminti, nes mes patys kai kurių dalykų ir nežinome? Kas vis dėlto ketinama daryti? Čia tikrai geranoriškai. Noriu, kad jūs apramintumėte, arba paneigtumėte, arba patvirtintumėte, kad bus kas nors daroma su privačiai dirbančiais medikais.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Gal tiesiog nuo jūsų klausimo pabaigos. Galiu ir jus nuraminti, ir gydytojus, kurie dirba ar privačiame sektoriuje, ar neprivačiame sektoriuje, nes dalis gydytojų dirba ir viename, ir kitame sektoriuje, tikrai nuraminti – tikrai jokių staigių reformų nebus. Sveikatos apsaugos sistema reikalauja reformos, bet ji bus pateikta ir Seimo nariams, ji bus išdiskutuota ir po to bus priimti tam tikri sprendimai. Bet negalima kai kada nematyti tam tikrų dalykų, ypač lėšų panaudojimo. Tikrai kai kur lėšos yra neefektyviai naudojamos, tam turi būti užkirstas kelias išvengiant įvairiausių piktnaudžiavimų. Aš manau, čia jūs irgi sutiksite. Ministras buvo informuotas iš pradžių jau daugelį metų dirbančiųjų ministerijoje, kad reikia imtis kokių nors ryžtingų veiksmų. Manau, ateityje mes galėsime išsamiau padiskutuoti. Aš noriu labai visus nuraminti, kad tikrai panikos nebūtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia D. Kuodytė. Ruošiasi V. Stundys.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis premjere, sveikatos apsaugos ministras, atėjęs į postą, pareiškė, kad sveikatos apsaugos sistemos ten jis nerado. Tuo tarpu teisingumo ministras savo patarėju pasikvietė buvusį sveikatos apsaugos ministrą poną R. Šukį, kuris nieko nepaliko ponui V. P. Andriukaičiui. Ar tai reiškia, kad Teisingumo ministerijos kuruojamos srities taip pat laukia toks pat liūdnas likimas?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Žinote, man labai nekorektiška kalbėti už ministrus. Kitą sykį, kai jis dalyvaus Vyriausybės valandoje, jūs jo ir paklauskite, gerai? Ačiū. Bet aš juo pasitikiu, manau, bus tvarka ir teisingumas vyraus Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Stundys. Ruošiasi R. Šimašius.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Norėčiau klausti švietimo ir mokslo ministrą D. Pavalkį. Suprantu, kad viceministrų komandos formavimas, na, gana sudėtingas procesas, regis, teturite vieną viceministrę, Lenkų rinkimų akcijos deleguotą, apie kitus tarsi negirdėjome. Bet tiek to, matyt, iš lėto dėliojasi tokie dalykai, nors šiek tiek keista, jau turėtų startuoti darbai. Taigi jūs savo prisistatymo kalboje Švietimo ir mokslo ministerijoje (tai buvo išplatinta spaudos pranešimu) gana taikliai pasakėte vieną dalyką, kad veikla bus nukreipta į švietimo, ypač aukštojo mokslo, kokybės tobulinimą, ir pridūrėte priežastį, nes kiekybė bent jau aukštojo mokslo srityje yra pakankama.
Mano klausimas paprastas. Kai jūs kalbate apie kiekybę, jūs turite galvoje aukštųjų mokyklų tinklą turbūt? Ir turbūt puikiai žinote, kad demografinė duobė jau artėja prie aukštųjų mokyklų slenksčio? Studentų skaičius apie 2020 m. gali mažėti iki 40 %. Taigi demografija ir kiekybės pakankamumas, koks jūsų požiūris neturint viceministrų talkos?
D. PAVALKIS. Dėkui už klausimą. Aš manau, kad jūs esate pakankamai informuoti apie tai, kas vyksta. Tikriausiai dar buvusio ministro G. Steponavičiaus yra suskaičiuota, kad kitais metais priėmimas į aukštąsias mokyklas mažėja maždaug 9 % ir kad dar kitais metais ta tendencija, ko gero, išliks lygiai tokia pati. Kai aš kalbu apie tai, kad mes turime pakankamai aukštojo mokslo… aš turėjau omeny, kad procentinis išsilavinusių ir turinčių aukštąjį mokslą žmonių skaičius Lietuvoje yra viršijantis Europos Sąjungos vidurkį. Mes nekalbame apie jo kokybę, žinias ir paklausą rinkoje. Todėl ir pagrindiniai Vyriausybės prioritetai, tą mes esame jau ir įvardinę, bus kokybės gerinimas paruošiamų studentų ir darbuotojų rinkai. Taip pat atsisakymas rengti tuos specialistus, kurių atstovai iš karto eina registruotis į Darbo biržą, kai mes dvigubai naudojame finansus: rengdami tą studentą, paskui naudojame viešuosius finansus mokėdami jam pašalpas, bedarbio pašalpą. Taigi šitos problemos Vyriausybei yra žinomos ir jos bus sprendžiamos. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Šimašius. Ruošiasi D. Jankauskas.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs iš tiesų sakėte, kad revoliucijų nedarysite. Tas, atrodo, nelabai įtikinama, turint omeny antradienį svarstytą įstatymą dėl sveikatos revoliucijos, džiaugiuosi, kad tai neprasidėjo. Bet klausimas ne apie sveikatą, o apie tai, kad to sveikatos projekto niekur nebuvo matyti, kaip jis buvo svarstomas Vyriausybėje, kada jis atsirado, kokios pastabos, išvados. Ar kas nors kitas matė iš suinteresuotų grupių, iš visuomenės? Mano klausimas yra toks. Kai jūs dabar viską kursite, atsukinėsite atgal, ką buvusi Vyriausybė padarė blogai, ar atsuksite ir tai, kad jau vėl taps nebevieši teisės aktų projektai ir tai galbūt padidins jų kokybę? Nes pagal tendenciją, kurią aš matau iš Vyriausybės posėdžių darbotvarkių, vis mažiau ir mažiau yra teisės aktų projektų, kurie yra skelbiami viešai ir kurie yra matomi. Klausimas, ar iš tikrųjų panaikinsite tas blogybes ankstesnės Vyriausybės, ar vis dėlto laikysitės jau naujos tokios skaidresnės tvarkos?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia reikia vadovautis tokia taisykle – kas nedirba, tas neklysta, taip? Bet aš ne apie tą įstatymą. Reikia jausti atsakomybę, aš manau, visiems, atliekant tam tikras pareigas. Jeigu bus blogybių, tikrai jas naikinsime. Bet jeigu yra padaryta gerų darbų, tai mes pasidžiaugsime. Tikriausiai jūs ne vieną kartą esate girdėję, kad aš esu netgi ir padėkojęs viešai eteryje, to nesulaukdavome tikrai iš jūsų Vyriausybės. Bet čia yra jau tam tikras kultūros klausimas. Linkėčiau, kad ta kultūra būtų demonstruojama visų politikų ne priverstinai, bet pirmiausia savyje ją įgytumėte.
Dėl to, ką jūs pasakėte, tai čia, manau, buvo jau anksčiau kaip Seimo nario parengta įstatymo pataisa, ji buvo pateikta. Aš manau, kad kai kurie projektai sukelia gal dar papildomas diskusijas, gilesnes diskusijas, apie tai reikia kalbėti. Aš tikiuosi, žinote, mes nė vienas nesame apsaugoti nuo klaidų.
PIRMININKAS. Klausia D. Jankauskas. Ir paskutinysis ruošiasi D. Kreivys, kuriam vietą užleido A. Dumčius.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Noriu paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės. Sveikinu su antruoju darbo mėnesiu. Iš jūsų kalbų viešojoje erdvėje, aišku, kad esate už kvotų įvedimą moterims įmonių valdybose, kad nesikišite į šeimos politiką, nors šeimos ir jaunimo politikos formavimas yra jūsų atsakomybės sritis. Taip pat ir daug tikrai sudėtingų ir atsakingų sričių: Darbo kodeksas, darbo santykiai, darbų sauga ir darbo apmokėjimas, neįgaliųjų situacija, kuri reikalauja nuolatinio dėmesio ir sprendimų, vaiko teisių apsaugos sistemos stiprinimas pagal egzistuojančius planus, piniginės socialinės paramos organizavimas savivaldybėse, socialinio draudimo, pensijų sistemos pertvarka, iš tikrųjų yra sudėtingos ir atsakingos sritys.
Na, prieš pradedant Vyriausybei darbą, jūsų koalicijos kolega A. Sysas klausė, nuo ko pradėsite, koks bus pirmasis darbas. Jūs tada iš tikrųjų aiškiai pasakėte, kad pirmasis darbas bus suformuoti komandą. Kol kas po vieno mėnesio darbo vienas žmogus yra komandoje, dėl to sveikinu. Norėčiau paklausti, kada pagal jūsų planus bus suformuota visa politinė komanda, tai yra kada visa Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė turėtų būti sukomplektuota?
A. PABEDINSKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Iš tiesų taip, ta užduotis yra gana sudėtinga, todėl mes kaip visada sakome, kad kompetentingi žmonės turėtų užimti tam skirtas vietas, todėl turime didelį sąrašą pretendentų ir darome atranką. Manau, kad kitą savaitę tikrai turėsime visą kabinetą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Buvo teisinga pastaba dėl laiko, todėl dar leisime užduoti klausimus. Dabar klausia D. Kreivys, o ruošiasi K. Masiulis. Darbotvarkėje numatyta 30 min., ir laikas yra užrašytas, rodoma, kiek yra laiko. Ruošiasi K. Masiulis, klausia D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, norėjau paklausti tokį klausimą. Jūsų ministras V. P. Andriukaitis, kalbėdamas iš tribūnos, pristatydamas Socialinio draudimo įstatymą, pareiškė, kad privačios gydymo įstaigos plauna pinigus. Žinodamas, kad jūs, socialdemokratai, esame principingi, kai kalbama apie nusikaltimus, norėjau tik pasitikslinti datą, kada jūs rengiatės kreiptis į prokuratūrą dėl privačių medicinos įstaigų plaunamų pinigų? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš siūlyčiau, kada sveikatos apsaugos ministras bus čia, jo tiesiogiai paklausti dėl to jo pasisakymo. Kol kas aš tokios informacijos neturiu, kai turėsiu faktus, tada galėsiu ir kalbėti.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis, bet jo nėra. Tada klausia R. J. Dagys. Ruošiasi V. Juozapaitis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū. Klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Aš pratęsiu kolegos klausimo įžangą, suprasdamas, kad iš tikrųjų jums teko labai didelė sritis, kuri iš esmės atitinka beveik pusę valstybės finansų, ir didžiulė atsakomybė. Vis dėlto būtų gerai išgirsti kai kuriuos jūsų prioritetus artimiausiam laikotarpiui, ne tik dėl komandos formavimo, nes tai, ką mes girdėjome iš žiniasklaidos, iš tikrųjų mane nustebino, kad vienas iš pagrindinių jūsų prioritetų yra lygių kvotų nustatymas vyrams ir moterims valdomose įmonės, netgi buvo pasiūlyta mūsų pirmininkavimo prioritetu socialinėje srityje. Vargu ar tai yra ypatingos socialinės svarbos klausimas. Vis dėlto aš negirdžiu kol kas jokių planų dėl „Sodros“ reformos ir įstatymų paketo dėl jos, nes tai yra susiję su pinigais, ir nemenkais pinigais, tai yra planai perkelti bazinę pensiją… valstybės biudžeto, taip pat reikės pagalvoti apie finansus kitiems metams. Kada mes galime tikėtis sulaukti iš jūsų šito įstatymų paketo, nes tikrai svarstymas nebus toks lengvas ir paprastas?
A. PABEDINSKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Iš tiesų, jūs teisingai pasakėte, kad sritis gana plati ir sudėtinga. Kalbėdama apie tuos prioritetus, aš norėčiau pasakyti, jūs puikiai žinote, kad mes pirmininkaujame antrąjį pusmetį, ir Europos Sąjungos Komisijoje tai yra viena iš prioritetinių sričių, bet tai nereiškia, kad mes sakome, kad lygių kvotų įvedimas yra mūsų prioritetas. Mūsų prioritetas, kad ir kaip būtų, yra užimtumas ir jaunimo užimtumas. Jeigu kalbame apie „Sodros“ klausimus, tai yra sudarytos darbo grupės ir artimiausiu metu pirmuosius rezultatus turėsime, o kada mes turėsime visą paketą, pasiūlysime ir pristatysime, be abejonės. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi K. Starkevičius. Atsiprašau, ką tik buvo. Tuomet K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Aš norėčiau paklausti premjero. Ar nemanote, kad Vyriausybės aparato reorganizavimas yra kaip ir tam tikras nepasitikėjimas ministrais, ministerijomis jūsų partnerių, nes jūs pasakėte labai gražų žodį, kad tai bus demokratinis procesas, o kitas būdas yra autokratinis, tai ar nėra čia kaip tik tos daugiau autokratijos ir nepasitikėjimo ministerijomis? Ir dar prie to paties klausimo. Ar ruošiatės įvesti ketvirtus, o kai kuriose ministerijose trečius viceministrus, ar apsiribosite trimis, nes D. A. Barakauskas vakar pristatydamas pasakė, kad tikrai ketvirtų viceministrų nebus įvedama.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia dėl pirmo klausimo. Vis dėlto aš valdymą suprantu kitaip. Aišku, čia nuo kiekvieno vadovo priklauso, kokį jis turi požiūrį. Aš vis dėlto noriu sukurti, kad būtų motyvacinė aplinka, kad valstybės tarnautojas nuo pačios žemiausios kategorijos turėtų motyvaciją siekti aukštesnės karjeros. Aš visada pasisakiau, kad ankstesnė sistema ministerijose, kai ministerijų sekretoriai buvo karjeros tarnautojai, tai irgi buvo labai teigiamas požiūris į valdymą, į motyvacinės aplinkos sukūrimą dirbant valstybės tarnyboje siekti kuo aukštesnių pareigų ir realizuoti savo kompetenciją. O dabar, kada Vyriausybės departamentų direktoriai yra politinio pasitikėjimo, tai kokią mes galime sukurti aplinką, kad stengtųsi žmonės kelti kvalifikaciją, gilinti žinias, kai jo aukščiausia pakopa yra vyriausiasis specialistas.
Kita mano pagrindinė kryptis, kad kiekvienas tarnautojas būtų motyvuotas pasiekti kuo geresnį rezultatą per kuo trumpesnį laikotarpį. Partiškumas man yra visiškai kitame plane. Pagal partiškumą mano patarėjai ir tai… Dalis mano patarėjų nepriklauso Socialdemokratų partijai, nes kviečiau, kad būtų žmonės su perspektyva, su nauju požiūriu ir su kompetencija, kad aš gaučiau laiku reikalingus patarimus.
Dabar dėl viceministrų. Artimiausiu metu politinėje taryboje bus svarstoma, nes mes nesutikome su pareigybėmis, įvestomis ministerijose, tokiomis kaip ministerijos patarėjas, kaip karjeros darbuotojas. Tikrai šituos etatus naikinsime ir greičiausiai kai kuriose ministerijose suteiksime viceministro statusą, ypač ruošiantis pirmininkavimui.
PIRMININKAS. Dabar tikrai paskutinysis klausia L. Kazlavickas.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Dėkoju už suteiktą galimybę paklausti. Klausimą planavau žemės ūkio ministrui. Kadangi jis nedalyvauja, tai norėčiau šį klausimą deleguoti premjerui. Tikriausiai žinote, kad Žemės ūkio ministerija per pastaruosius kelerius metus vykdo Europos Sąjungos ir biudžeto lėšomis finansuojamą programą „Pienas vaikams“. Tai programa, kurios tikslas ugdyti ir gerinti vaikų bei moksleivių sveikesnės mitybos įpročius. Per pastaruosius 2012 m. pagal šią programą pieno produktais buvo aprūpinta didžioji dalis Lietuvos mokyklų ir daugiau nei 190 tūkst. vaikų turėjo galimybę pasinaudoti šia galimybe. Nerimą kelia tolesnė šios programos plėtra. Tiek tėvus, tiek švietimo bendruomenę jaudina gandai, kad šita programa gali būti nutraukta arba sumažintas biudžetinis finansavimas. Gal galėtumėte pakomentuoti, jeigu ne, tai pasidomėti, ar šiai programai nėra numatoma sumažinti finansavimo.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkui už klausimą. Norint atsakyti išsamiai tikrai telieka pasidomėti. Neturiu informacijos apie asignavimų planavimą šiai programai.
PIRMININKAS. Dėkojame Vyriausybės nariams. Laikas, skirtas klausimams, baigėsi.
14.40 val.
Informaciniai pranešimai
Liko keli procedūriniai klausimai, kuriuos turėtume sutvarkyti. Yra gautas teikimas dėl įsirašymo į Seimo tarpparlamentinių ryšių su Malta grupę ir yra informuojama, kad posėdis vyks po rytinio plenarinio posėdžio, jeigu bus susirinkusių. Taip pat yra gauti protokolai, kad Tarpparlamentinių ryšių su Kirgizija grupės pirmininku išrinktas K. Masiulis, pavaduotoju – V. Simulikas; Tarpparlamentinių ryšių su Uzbekistanu grupės pirmininkas – K. Masiulis, pavaduotojas – V. Simulikas; Tarpparlamentinių ryšių su Ispanija grupės pirmininkas – V. Simulikas, pavaduotojai: E. Šablinskas ir K. Masiulis; Tarpparlamentinių ryšių su Pietų Korėja grupės pirmininkas – V. Simulikas, pavaduotojai: G. Mikolaitis ir K. Masiulis.
Pertrauka. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – D. Jankauskas. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Tiesiog trumpa informacija. Parlamentinės bendruomenės ir pilietinės savimonės grupė irgi renkasi trumpai pasitarti. Grupės nariai informuoti, tiesiog…
PIRMININKAS. Dėkojame. Rytinis posėdis baigtas. Pertrauka iki 15 val. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcja; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.